23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/98/ES

2011 m. gruodžio 13 d.

dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) numatomos priemonės, kurias reikia patvirtinti prieglobsčio, imigracijos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos srityse;

(2)

1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Taryba specialiame posėdyje Tamperėje pripažino, kad reikia suderinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius leidimo atvykti ir gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikimo sąlygas. Tame kontekste ji visų pirma pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų sudaryti teisingas sąlygas valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir kad gyvybingesne integracijos politika turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, panašias į tas, kurias turi Sąjungos piliečiai. Todėl Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos remiantis Komisijos pasiūlymais priimti atitinkamus teisės aktus. 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje priimta Stokholmo programa buvo dar kartą patvirtinta, jog reikia pasiekti Tamperėje nustatytus tikslus;

(3)

nustačius vieną prašymų pateikimo procedūrą, pagal kurią išduodamas vienas administracinis dokumentas, apimantis gyvenimo ir darbo leidimus, bus prisidėta prie šiuo metu valstybėse narėse taikomų taisyklių supaprastinimo ir suderinimo. Kelios valstybės narės procedūrą jau supaprastino ir ji tapo veiksmingesnė tiek migrantams, tiek jų darbdaviams, bei tapo lengviau kontroliuoti migrantų gyvenimo bei darbo teisėtumą;

(4)	valstybės narės, siekdamos leisti asmeniui pirmą kartą atvykti į jų teritoriją, turėtų galėti išduoti vieną leidimą arba vizą, jei jos vieną leidimą išduoda tik atvykus. Valstybės narės tokį vieną leidimą arba vizą turėtų išduoti laiku;

(5)

turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios prašymo išduoti vieną leidimą nagrinėjimo procedūrą. Ta procedūra turėtų būti veiksminga ir lengvai taikoma, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracinių institucijų darbo krūvį; ji taip pat turėtų būti skaidri ir teisinga, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų suteiktas deramas teisinis tikrumas;

(6)	šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai reglamentuoti leidimą atvykti, įskaitant leidimų, kurie gali būti išduoti trečiosios šalies piliečiams, atvykstantiems darbo tikslais, skaičių;

(7)

komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams ši direktyva neturėtų būti taikoma. Tai neturėtų užkirsti kelio trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena ir dirba vienoje valstybėje narėje ir yra komandiruojami į kitą valstybę narę, visą komandiravimo laikotarpį ir toliau naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir kilmės valstybės narės piliečiai, susijusiomis su darbo sąlygomis, kurioms nedaro poveikio 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (4) taikymas;

(8)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie įgijo ilgalaikio gyventojo statusą pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (5), ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų palankesnį statusą ir ypatingą jiems išduoto leidimo gyventi rūšį „ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES“;

(9)	trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą, ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų laikiną statusą;

(10)

valstybių narių pareiga nustatyti, ar prašymą turi pateikti trečiosios šalies pilietis, ar jo darbdavys, neturėtų daryti poveikio susitarimams, pagal kuriuos reikalaujama, kad procedūroje dalyvautų ir trečiosios šalies pilietis, ir jo darbdavys. Valstybės narės turėtų nuspręsti, ar prašymas dėl vieno leidimo turi būti pateiktas paskirties valstybėje narėje, ar iš trečiosios šalies. Tais atvejais, kai trečiosios šalies piliečiui neleidžiama pateikti prašymo iš trečiosios šalies, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prašymą galėtų pateikti darbdavys paskirties valstybėje narėje;

(11)	šios direktyvos nuostatos, susijusios su viena prašymų pateikimo procedūra ir vienu leidimu, neturėtų būti taikomos vienodo pavyzdžio arba ilgalaikėms vizoms;

(12)	kompetentingos institucijos paskyrimas pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio kitų valdžios institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, kiek tai susiję su prašymo nagrinėjimu ir sprendimo dėl prašymų priėmimu;

(13)	profesinei kvalifikacijai pripažinti arba vizai išduoti reikalingas laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl prašymo. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms;

(14)

vienas leidimas turėtų būti parengtas laikantis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (6), kad valstybės narės turėtų galimybę nurodyti papildomą informaciją, visų pirma apie tai, ar asmeniui suteikiamas leidimas dirbti. Siekiant, inter alia, geriau kontroliuoti migraciją, valstybė narė ne tik viename leidime, bet ir kituose išduodamuose leidimuose gyventi turėtų nurodyti informaciją, susijusią su leidimu dirbti, nepriklausomai nuo leidimo rūšies ar teisės gyventi, kuriais remiantis trečiosios šalies piliečiui buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją ir suteikta galimybė patekti į tos valstybės narės darbo rinką;

(15)	šios direktyvos nuostatos, susijusios su leidimais gyventi, išduotais kitais nei darbo tikslais, turėtų būti taikomos tik tokių leidimų formai ir neturėtų daryti poveikio Sąjungos arba nacionalinėms taisyklėms, reglamentuojančioms leidimo atvykti procedūras ir tokių leidimų išdavimo procedūras;

(16)

šios direktyvos nuostatos, susijusios su vienu leidimu ir leidimu gyventi, išduotais kitais nei darbo tikslais, neturėtų trukdyti valstybėms narėms išduoti papildomo spausdinto dokumento, kad būtų galima suteikti tikslesnės informacijos apie darbo santykius, kuriai leidime gyventi dėl jo formos nėra pakankamai vietos. Toks dokumentas gali būti naudojamas siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečių išnaudojimui ir kovoti su neteisėtu darbu, tačiau valstybėms narėms jis neturėtų būti privalomas, juo taip pat neturėtų būti pakeičiamas leidimas dirbti, tokiu būdu sukeliant pavojų vieno leidimo idėjai. Pasitelkiant Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 4 straipsnyje ir jo priedo a punkto 16 papunktyje numatytas technines galimybes, tokia informacija taip pat gali būti saugoma elektroniniu formatu;

(17)

sąlygos ir kriterijai, kuriais remiantis prašymas išduoti, pakeisti ar atnaujinti vieną leidimą gali būti atmestas, arba kuriais remiantis vienas leidimas gali būti panaikintas, turėtų būti objektyvūs ir nustatyti nacionalinėje teisėje, įskaitant pareigą gerbti Sąjungos pirmumo principą, kaip nurodyta visų pirma atitinkamose 2003 m. ir 2005 m. Stojimo aktų nuostatose. Tokie sprendimai dėl atmetimo arba panaikinimo turėtų būti tinkamai argumentuoti;

(18)

trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir vieną leidimą, išduotą valstybės narės, kuri taiko visą Šengeno acquis, turėtų būti suteikta teisė atvykti į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (7) ir Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (8) (Šengeno konvencija) 21 straipsnį;

(19)

nesant horizontaliųjų Sąjungos teisės aktų, trečiųjų šalių piliečių teisės skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, kurioje jie dirba, ir nuo jų pilietybės. Siekiant toliau plėtoti nuoseklią imigracijos politiką, mažinti Sąjungos piliečių bei teisėtai valstybėje narėje dirbančių trečiųjų šalių piliečių teisių atotrūkį bei papildyti imigracijos sritį reglamentuojančią galiojančią acquis, turėtų būti nustatytos tam tikros teisės visų pirma nurodant sritis, kuriose numatomas vienodas požiūris į valstybės narės savus piliečius ir tokius trečiųjų šalių piliečius, kurie dar neturi ilgalaikio gyventojo statuso. Tokiomis nuostatomis siekiama sukurti būtiniausias vienodas sąlygas Sąjungos viduje, pripažinti, kad tokie trečiųjų šalių piliečiai savo darbu bei mokamais mokesčiais prisideda prie Sąjungos ekonomikos, ir sumažinti nesąžiningą valstybės narės savų piliečių ir trečiųjų šalių piliečių konkurenciją, atsirandančią dėl galimo pastarųjų išnaudojimo. Šioje direktyvoje turėtų būti apibrėžtas trečiosios šalies darbuotojo terminas, nedarant poveikio darbo santykių koncepcijos aiškinimui kitose Sąjungos teisės nuostatose, t. y. trečiosios šalies pilietis, kuriam leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kuris teisėtai joje gyvena ir kuriam leista apmokamų santykių pagrindu ten dirbti pagal nacionalinę teisę arba praktiką;

(20)

visi teisėtai valstybėse narėse gyvenantys ir dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti bent tokias pačias bendras teises, grindžiamas vienodu požiūriu, kaip ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio leidimo atvykti į šalį suteikimo tikslo ar pagrindo. Teisė į vienodą požiūrį šioje direktyvoje nurodytose srityse turėtų būti suteikta ne tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista atvykti į valstybę narę darbo tikslu, bet ir tiems, kuriems buvo leista atvykti kitais tikslais ir suteikta galimybė patekti į tos valstybės narės darbo rinką pagal kitas Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatas, įskaitant trečiosios šalies darbuotojo šeimos narius, kuriems buvo leista atvykti į valstybę narę, remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (9); trečiųjų šalių piliečius, kuriems buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją, laikantis 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (10); ir mokslininkus, kuriems buvo leista atvykti, laikantis 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (11);

(21)

teisė į vienodą požiūrį tam tikrose srityse turėtų būti griežtai susijusi su trečiosios šalies piliečio teisėtu buvimu valstybėje narėje ir su suteikta galimybe patekti į jos darbo rinką, kurie yra įtvirtinti viename leidime, kuris suteikia teisę gyventi ir dirbti, bei kitais tikslais išduotuose leidimuose gyventi, kuriuose nurodyta informacija apie leidimą dirbti;

(22)	šioje direktyvoje nurodytos darbo sąlygos turėtų apimti bent darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje, darbo laiką ir atostogas, atsižvelgiant į galiojančias kolektyvines sutartis;

(23)

valstybė narė turėtų pripažinti trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos Sąjungos piliečiams, bei turėtų atsižvelgti į kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikydamasi 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (12). Trečiųjų šalių piliečiams suteikta teisė į vienodą požiūrį, susijusį su diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę tvarką, neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai leisti tokiems trečiųjų šalių darbuotojams patekti į jų darbo rinką;

(24)

trečiųjų šalių darbuotojams turėtų būti taikomas vienodas požiūris socialinės apsaugos srityje. Socialinės apsaugos sritys apibrėžtos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (13). Šios direktyvos nuostatos dėl vienodo požiūrio socialinės apsaugos srityje taip pat turėtų būti taikomos darbuotojams, kuriems leista atvykti į valstybę narę tiesiai iš trečiosios šalies. Vis dėlto ši direktyva neturėtų suteikti trečiųjų šalių darbuotojams daugiau teisių nei numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose socialinės apsaugos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurių statusas susijęs su tarpvalstybine padėtimi. Be to, ši direktyva neturėtų suteikti teisių tais atvejais, kuriems netaikomi Sąjungos teisės aktai, kaip antai, trečiojoje šalyje gyvenančių šeimos narių atveju. Ši direktyva turėtų suteikti teises tik šeimos nariams, kurie atvyksta gyventi valstybėje narėje su trečiosios šalies darbuotojais šeimos susijungimo tikslais, arba šeimos nariams, kurie jau teisėtai gyvena toje valstybėje narėje;

(25)

valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį bent į tuos trečiųjų šalių piliečius, kurie dirba arba kurie po minimalaus darbo laikotarpio yra įregistruoti bedarbiais. Šioje direktyvoje numatyti vienodo požiūrio apribojimai socialinės apsaugos srityje neturėtų daryti poveikio teisėms, suteiktoms pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės (14);

(26)

Sąjungos teisė neapriboja valstybių narių teisės nustatyti savo socialinės apsaugos sistemas. Kadangi ši sritis nėra suderinta Sąjungos lygmeniu, kiekviena valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis suteikiamos socialinės išmokos, taip pat tokių išmokų dydį ir laikotarpį, kuriuo jos teikiamos. Tačiau naudodamosi šia teise valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos teisės;

(27)	vienodas požiūris į trečiųjų šalių darbuotojus neturėtų būti taikomas priemonėms profesinio mokymo srityje, kurios finansuojamos pagal socialinės paramos sistemas;

(28)	ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, numatytoms Sąjungos teisėje ir taikomuose tarptautiniuose teisės aktuose;

(29)

valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, visų pirma laikydamosi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (15), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (16);

(30)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti vieną prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą ir nustatyti bendras valstybės narės teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų teises, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl to veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(31)	šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pagal ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį;

(32)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(33)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(34)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Ši direktyva nustato:

a)	vieną prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi darbo tikslais valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą, siekiant supaprastinti jų leidimo atvykti procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas jų statusui patikrinti; ir

b)	bendras teises valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams, nepriklausomai nuo tikslų, kuriais jiems iš pradžių buvo leista atvykti į tos valstybės narės teritoriją, grindžiamas vienodu požiūriu, kaip ir į tos valstybės narės piliečius.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su trečiųjų šalių piliečių įsileidimu į savo darbo rinką.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   trečiosios šalies pilietis– asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje;

b)   trečiosios šalies darbuotojas– trečiosios šalies pilietis, kuriam leista atvykti į valstybės narės teritoriją ir kuris teisėtai joje gyvena ir kuriam leista apmokamų santykių pagrindu dirbti toje valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę arba praktiką;

c)   vienas leidimas– valstybės narės valdžios institucijų išduotas leidimas gyventi, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui teisėtai gyventi jos teritorijoje darbo tikslais;

d)   viena prašymų pateikimo procedūra– procedūra, kurios metu, remiantis vienu trečiosios šalies piliečio arba jo darbdavio pateiktu prašymu dėl leidimo gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, priimamas sprendimas dėl to prašymo dėl vieno leidimo.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma:

a)	trečiosios šalies piliečiams, kurie pateikia prašymą dėl leidimo gyventi valstybės narės teritorijoje darbo tikslais;

b)	trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę buvo leista atvykti į valstybę narę kitais nei darbo tikslais, kuriems leista dirbti ir kurie turi leidimą gyventi, išduotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002; ir

c)	trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę buvo leista atvykti į valstybę narę darbo tikslais.

2.   Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams:

a)

kurie yra Sąjungos piliečių, pasinaudojusių arba besinaudojančių teise laisvai judėti Sąjungos teritorijoje pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (17), šeimos nariai;

b)	kurie kartu su savo šeimos nariais, nepriklausomai nuo jų pilietybės, pagal Sąjungos ir valstybių narių arba Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis laisvai judėti, kaip ir Sąjungos piliečiai;

c)	kurie yra komandiruoti – tol, kol jie yra komandiruoti;

d)	kurie pateikė prašymą dėl leidimo atvykti arba kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją dirbti kaip jų bendrovės laikinai perkeliamiems asmenims;

e)	kurie pateikė prašymą dėl leidimo atvykti ar kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją kaip sezoniniams darbuotojams arba pagal programą au pair;

f)	kuriems leista gyventi valstybėje narėje laikinosios apsaugos pagrindu arba kurie pateikė prašymą dėl leidimo joje apsigyventi tokiu pagrindu ir laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl jų statuso;

g)

kuriems suteikta tarptautinė apsauga pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (18) arba kurie pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo pagal tą direktyvą ir dėl kurių prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

h)

kuriems pagal nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus ar valstybės narės praktiką suteikta apsauga arba kurie pateikė prašymą dėl apsaugos suteikimo pagal nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus ar valstybių narių praktiką ir dėl kurių prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas;

i)	kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Direktyvą 2003/109/EB;

j)	kurių išsiuntimas buvo sustabdytas dėl faktinių ar teisinių priežasčių;

k)	kurie pateikė prašymą dėl leidimo atvykti arba kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją kaip savarankiškai dirbantiems darbuotojams;

l)	kurie pateikė prašymą dėl leidimo atvykti arba kuriems leista atvykti kaip jūrininkams įsidarbinti arba dirbti bet kokį darbą laive, kuris registruotas valstybėje narėje arba plaukia su valstybės narės vėliava.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius arba kuriems buvo leista atvykti studijuoti į valstybę narę.

4.   II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leista dirbti vizos pagrindu.

II   SKYRIUS

VIENA PRAŠYMŲ PATEIKIMO PROCEDŪRA IR VIENAS LEIDIMAS

4 straipsnis

Viena prašymų pateikimo procedūra

1.   Prašymas išduoti, pakeisti ar atnaujinti vieną leidimą pateikiamas naudojantis viena prašymų pateikimo procedūra. Valstybės narės nusprendžia, ar prašymus dėl vieno leidimo turi pateikti trečiosios šalies pilietis ar trečiosios šalies piliečio darbdavys. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad prašymą gali pateikti bet kuris iš jų. Jeigu prašymą turi pateikti trečiosios šalies pilietis, valstybės narės leidžia jį pateikti iš trečiosios šalies arba, jeigu numatyta nacionalinėje teisėje, valstybės narės, kurioje trečiosios šalies pilietis jau teisėtai yra, teritorijoje.

2.   Valstybės narės išnagrinėja prašymą, pateiktą pagal 1 dalį, ir priima sprendimą išduoti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, jei pareiškėjas atitinka Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus. Sprendimas suteikti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą parengiamas kaip vienas administracinis aktas, kuriuo suteikiama tiek teisė gyventi, tiek teisė dirbti.

3.   Viena prašymų pateikimo procedūra nedaro poveikio vizos procedūrai, kurios gali reikėti siekiant atvykti pirmą kartą.

4.   Įvykdžius numatytas sąlygas valstybės narės išduoda vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia prašymą dėl leidimo atvykti, ir leidimą atvykti jau gavusiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia prašymą pratęsti jų leidimo gyventi galiojimą ar jį patikslinti, įsigaliojus nacionalinėms įgyvendinimo nuostatoms.

5 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri priima prašymą ir išduoda vieną leidimą.

2.   Kompetentinga institucija kuo greičiau, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl visiškai užpildyto prašymo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas terminas išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sudėtingu prašymo nagrinėjimu, gali būti pratęstas.

Jei sprendimas nepriimamas per šioje dalyje numatytą terminą, pasekmės nustatomos nacionalinėje teisėje.

3.   Kompetentinga institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui apie savo sprendimą, laikydamasi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos pranešimo tvarkos.

4.   Jei prašymą pagrindžianti informacija arba dokumentai pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus yra neišsamūs, kompetentinga institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kokia papildoma informacija arba dokumentai yra reikalingi, ir nustato pagrįstą terminą jiems pateikti. 2 dalyje nurodytas terminas sustabdomas, kol kompetentinga institucija ar kitos atitinkamos institucijos negauna reikiamos papildomos informacijos arba dokumentų. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, kompetentinga institucija gali prašymą atmesti.

6 straipsnis

Vienas leidimas

1.   Valstybės narės išduoda vieną leidimą, naudodamos Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytą vienodą formą, ir nurodo informaciją, susijusią su leidimu dirbti, kaip nustatyta jo priedo a punkto 7.5–9 papunkčiuose.

Valstybės narės gali spausdinta forma pateikti papildomą informaciją, susijusią su trečiosios šalies piliečio darbo santykiais (pvz., darbdavio pavadinimą ir adresą, darbo vietą, darbo rūšį, darbo valandas, darbo užmokestį) arba saugoti tokius duomenis elektroniniu formatu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 4 straipsnyje ir jo priedo a punkto 16 papunktyje.

2.   Valstybės narės, išduodamos vieną leidimą, neišduoda jokių papildomų leidimų, įrodančių teisę patekti į darbo rinką.

7 straipsnis

Leidimai gyventi, išduoti kitais nei darbo tikslais

1.   Išduodamos leidimus gyventi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, valstybės narės nurodo informaciją, susijusią su leidimu dirbti, nepriklausomai nuo leidimo rūšies.

Valstybės narės gali spausdinta forma pateikti papildomą informaciją, susijusią su trečiosios šalies piliečio darbo santykiais (pvz., darbdavio pavadinimą ir adresą, darbo vietą, darbo rūšį, darbo valandas, darbo užmokestį) arba saugoti tokius duomenis elektroniniu formatu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 4 straipsnyje ir jo priedo a punkto 16 papunktyje.

2.   Išduodamos leidimus gyventi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, valstybės narės neišduoda jokių papildomų leidimų, įrodančių teisę patekti į darbo rinką.

8 straipsnis

Procedūrinės garantijos

1.   Sprendimo atmesti prašymą išduoti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, arba sprendimo panaikinti vieną leidimą priežastys pateikiamos pranešime raštu, remiantis kriterijais, numatytais Sąjungos arba nacionalinėje teisėje.

2.   Dėl sprendimo atmesti prašymą išduoti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, arba dėl sprendimo panaikinti vieną leidimą gali būti pareikštas ieškinys arba pateiktas skundas atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę. 1 dalyje nurodytame pranešime raštu nurodomas teismas arba administracinė institucija, kuriame (kurioje) atitinkamas asmuo gali pareikšti ieškinį arba pateikti skundą, ir tokio padavimo terminas.

3.   Prašymas gali būti laikomas nepriimtinu dėl priežasčių, susijusių su nustatytu leidimų, kurie gali būti išduoti įsidarbinimo tikslais atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičiumi, todėl tuo pagrindu neturi būti nagrinėjamas.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Esant prašymui valstybės narės suteikia trečiosios šalies piliečiui ir būsimam darbdaviui atitinkamą informaciją apie dokumentus, kurie reikalingi išsamiam prašymui pateikti.

10 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali reikalauti, kad prašymą pateikę asmenys atitinkamais atvejais sumokėtų mokesčius už paraiškų tvarkymą pagal šią direktyvą. Tokių mokesčių dydis turi būti proporcingas ir gali būti grindžiamas tvarkant paraiškas ir išduodant leidimus faktiškai suteiktomis paslaugomis.

11 straipsnis

Pagal vieną leidimą suteikiamos teisės

Išdavus vieną leidimą pagal nacionalinę teisę jo turėtojui jo galiojimo laikotarpiu suteikiamos bent tokios teisės:

a)	atvykti ir gyventi vieną leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, jeigu turėtojas atitinka visus leidimo atvykti reikalavimus pagal nacionalinę teisę;

b)	laisvai judėti visoje vieną leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų;

c)	vykdyti konkrečią darbo veiklą, nustatytą pagal vieną leidimą, laikantis nacionalinės teisės;

d)	būti informuotam apie turėtojo teises, susijusias su leidimu, suteiktomis pagal šią direktyvą ir (arba) nacionalinę teisę.

III   SKYRIUS

TEISĖ Į VIENODĄ POŽIŪRĮ

12 straipsnis

Teisė į vienodą požiūrį

1.   Turi būti taikomas vienodas požiūris į 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus trečiųjų šalių darbuotojus, kaip ir į valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečius, atsižvelgiant į:

a)	darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje;

b)

asociacijų laisvę ir laisvę jungtis į sąjungas bei būti darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančių organizacijų nariais ar bet kurių kitų organizacijų, kurių nariai yra tam tikros profesijos atstovai, nariais, įskaitant naudojimąsi visais tokių organizacijų teikiamais privalumais, nedarant poveikio nacionalinėms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo nuostatoms;

c)	švietimą ir profesinį mokymą;

d)	diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimą pagal atitinkamą nacionalinę tvarką;

e)	socialinės apsaugos sritis, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 883/2004;

f)	mokesčių lengvatas, jei darbuotojas mokesčių tikslais laikomas atitinkamos valstybės narės gyventoju;

g)	galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis bei visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų pasiūla, įskaitant būsto įsigijimo tvarką, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, nedarant poveikio sutarčių sudarymo laisvei, vadovaujantis Sąjungos ir nacionaline teise;

h)	įdarbinimo tarnybų teikiamas konsultavimo paslaugas.

2.   Valstybės narės gali nustatyti vienodo požiūrio taikymo apribojimus:

a)

pagal 1 dalies c punktą: i) taikydamos jį tik tiems trečiųjų šalių darbuotojams, kurie dirba, buvo įdarbinti arba yra įregistruoti bedarbiais; ii) netaikydamos jo tiems trečiųjų šalių darbuotojams, kuriems buvo leista atvykti į jų teritoriją pagal Direktyvą 2004/114/EB; iii) netaikydamos jo stipendijoms ir paskoloms studijoms bei pragyvenimui arba kitoms išmokoms ir paskoloms; iv) susiedamos galimybę įgyti universitetinį, aukštesnįjį ir profesinį išsilavinimą, tiesiogiai nesusijusį su konkrečia darbo veikla, su konkrečiomis pagal nacionalinę teisę nustatytomis būtinomis sąlygomis, įskaitant kalbos žinias ir mokesčio už mokslą sumokėjimą;

b)

apribodamos trečiųjų šalių darbuotojams pagal 1 dalies e punktą suteiktas teises; tačiau jos negali apriboti tokių teisių trečiųjų šalių darbuotojams, kurie yra dirba, buvo įdarbinti ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį arba yra įregistruoti bedarbiais. Be to, valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies e punktas šeimos išmokų atžvilgiu netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius, trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista atvykti studijuoti, arba trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leidžiama dirbti vizos pagrindu;

c)	pagal 1 dalies f punktą mokesčių lengvatų atžvilgiu, taikydamos jį tik tais atvejais, kai trečiosios šalies darbuotojo šeimos nario, kuriam darbuotojas prašo skirti išmokas, registruota arba įprastinė gyvenamoji vieta yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

d)	pagal 1 dalies g punktą: i) taikydamos jį tik tiems trečiųjų šalių darbuotojams, kurie dirba; ii) apribodamos galimybę įsigyti būstą.

3.   Teisė į vienodą požiūrį, kaip nustatyta 1 dalyje, nedaro poveikio valstybės narės teisei panaikinti pagal šią direktyvą išduotą leidimą gyventi, ne darbo tikslais išduotą leidimą gyventi ar kitą leidimą dirbti valstybėje narėje arba atsisakyti pratęsti jo galiojimą.

4.   Į trečiąją šalį persikeliantys gyventi trečiųjų šalių darbuotojai arba trečiojoje šalyje gyvenantys maitintojo netekę tokių darbuotojų šeimos nariai, kurie įgyja tų darbuotojų teises, gauna su senatve, negalia ir mirtimi susijusias įstatyme nustatytas pensijas, grindžiamas darbuotojų ankstesniu darbu ir įgyjamas pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus, tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokių pačių dydžių, kaip ir atitinkamų valstybių narių piliečiai, kai jie persikelia gyventi į trečiąją šalį.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Palankesnės nuostatos

1.   Ši direktyva taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, nustatytoms:

a)	Sąjungos teisėje, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, sudarytus tarp Sąjungos arba Sąjungos ir jos valstybių narių, ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių; ir

b)	dvišaliuose arba daugiašaliuose vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimuose.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei priimti arba toliau taikyti nuostatas, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems ji yra taikoma.

14 straipsnis

Visuomenės informavimas

Kiekviena valstybė narė sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su reguliariai atnaujinama informacija apie trečiųjų šalių piliečių leidimo atvykti į jos teritoriją ir apsigyvenimo jos teritorijoje, siekiant joje dirbti, sąlygas.

15 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Periodiškai, o pirmą kartą ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 25 d., Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo valstybėse narėse ataskaitą ir siūlo pakeitimus, kuriuos ji laiko būtinais.

2.   Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 25 d., valstybės narės pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (19) pateikia Komisijai statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per pastaruosius kalendorinius metus buvo suteiktas vienas leidimas, skaičių.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2013 m. gruodžio 25 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 27, 2009 2 3, p. 114.

(2)  OL C 257, 2008 10 9, p. 20.

(3)  2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. lapkričio 24 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(5)  OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(6)  OL L 157, 2002 6 15, p. 1.

(7)  OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(8)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(9)  OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(10)  OL L 375, 2004 12 23, p. 12.

(11)  OL L 289, 2005 11 3, p. 15.

(12)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(13)  OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(14)  OL L 344, 2010 12 29, p. 1.

(15)  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(16)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(17)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(18)  OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

(19)  OL L 199, 2007 7 31, p. 23.

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/10

---

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1375/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2011

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 687/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis (2), kuriame nustatytas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, atnaujintas sąrašas;

(2)	Taryba visiems asmenims, grupėms ir subjektams, tais atvejais, kai tai buvo praktiškai įmanoma, pateikė motyvų pareiškimus, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 687/2011 sąrašą;

(3)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) Taryba informavo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 687/2011 sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus apie galimybę prašyti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašą, pareiškimo, jei jiems tai dar nebuvo pranešta. Tam tikro asmens ir tam tikrų grupių atveju buvo pateiktas iš dalies pakeistas motyvų pareiškimas;

(4)	Taryba atliko išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo peržiūrą, kaip reikalaujama pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų pastabas, pateiktas Tarybai;

(5)

Taryba padarė išvadą, kad šio reglamento priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (4) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos specialios ribojamosios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001;

(6)	asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas ir turėtų būti panaikintas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2011,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąrašas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu sąrašu.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2011 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(2)  OL L 188, 2011 7 19, p. 2.

(3)  OL C 212, 2011 7 19, p. 20.

(4)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/14

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1376/2011

2011 m. gruodžio 20 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Mongeta del Ganxet (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą Mongeta del Ganxet paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 124, 2011 4 27, p. 16.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/16

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1377/2011

2011 m. gruodžio 20 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Salva Cremasco (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Salva Cremasco“ paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 124, 2011 4 27, p. 20.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/18

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1378/2011

2011 m. gruodžio 20 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Rheinisches Apfelkraut (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Vokietijos paraiška įregistruoti pavadinimą Rheinisches Apfelkraut paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 129, 2011 4 30, p. 23.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/20

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1379/2011

2011 m. gruodžio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 382/2008, (ES) Nr. 1178/2010 ir (ES) Nr. 90/2011 nuostatos, kuriose nurodyti galvijienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių KN kodai ir eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus nomenklatūros produktų kodai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 134 straipsnį, 161 straipsnio 3 dalį, 170 straipsnį ir 192 straipsnio 2 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 382/2008 (2), (ES) Nr. 1178/2010 (3) ir (ES) Nr. 90/2011 (4) nustatytos eksporto licencijų sistemos, susijusios su (atitinkamai) galvijienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių eksporto grąžinamosiomis išmokomis, taisyklės. Šiuose reglamentuose nurodyti KN kodai ir eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus nomenklatūros produktų kodai, taip siekiant suskirstyti produktus pagal tai, ar už juos prašant eksporto grąžinamosios išmokos reikia pateikti eksporto licenciją, ar nereikia;

(2)	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1006/2011 (5) iš dalies pakeistas 1987 m. liepos 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (6);

(3)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1334/2011 (7) iš dalies pakeistas 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3846/87, nustatantis žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (8);

(4)

todėl reglamentuose (EB) Nr. 382/2008, (ES) Nr. 1178/2010 ir (ES) Nr. 90/2011 naudojamus KN kodus ir produktų kodus reikia pritaikyti prie Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede, kuris iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1006/2011, ir Reglamente (EEB) Nr. 3846/87, kuris iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1334/2011, naudojamų kodų;

(5)	KN kodai taip pat naudojami Reglamento (EB) Nr. 382/2008 importo licencijų sistemoje. Nuoseklumo sumetimais ir šiuos kodus derėtų iš dalies pakeisti;

(6)	todėl Reglamentus (EB) Nr. 382/2008, (ES) Nr. 1178/2010 ir (ES) Nr. 90/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 382/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnio 2 dalyje „KN kodai yra 0102 90 05–0102 90 49“ pakeičiama „KN kodai yra 0102 29 10–0102 29 49, ex 0102 39 10, kai svoris nėra didesnis nei 300 kg, ir ex 0102 90 91, kai svoris nėra didesnis nei 300 kg“;

2)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies a punkte „KN kodas yra 0102 10“ pakeičiama „KN kodai yra 0102 21, 0102 31 00 ir 0102 90 20“; o „KN kodai yra 0102 90 ir ex 1602“ pakeičiama „KN kodai yra 0102 29, 0102 39 10, 0102 90 91 ir ex 1602“; b) 2 dalies a punkte „KN kodas yra 0102 10“ pakeičiama „KN kodai yra 0102 21, 0102 31 00 ir 0102 90 20“; c) 3 dalyje „KN kodas yra 0102 10“ pakeičiama „KN kodai yra 0102 21, 0102 31 00 ir 0102 90 20“;

3)	I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

4)

V priede pirmoji produktų kategorijų grupė pakeičiama taip: „Produkto kategorija KN kodas 110. 0102 29 10, ex 0102 39 10, kai svoris nėra didesnis nei 80 kg, ir ex 0102 90 91, kai svoris nėra didesnis nei 80 kg 120. 0102 29 21 ir 0102 29 29, ex 0102 39 10, kai svoris yra didesnis nei 80 kg, tačiau nėra didesnis nei 160 kg, ir ex 0102 90 91, kai svoris yra didesnis nei 80 kg, tačiau nėra didesnis nei 160 kg 130. 0102 29 41 ir 0102 29 49, ex 0102 39 10, kai svoris yra didesnis nei 160 kg, tačiau nėra didesnis nei 300 kg, ir ex 0102 90 91, kai svoris yra didesnis nei 160 kg, tačiau nėra didesnis nei 300 kg 140. 0102 29 51–0102 29 99, ex 0102 39 10, kai svoris yra didesnis nei 300 kg, ir ex 0102 90 91, kai svoris yra didesnis nei 300 kg“;

5)

VI priede pirmoji produktų kategorijų grupė pakeičiama taip: „Kategorija Produkto kodas 011. 0102 21 10 9140, 0102 21 30 9140, 0102 31 00 9100, 0102 90 20 9100, 0102 31 00 9200 ir 0102 90 20 9200 021. 0102 21 10 9150, 0102 21 30 9150, 0102 21 90 9120, 0102 31 00 9150, 0102 31 00 9250, 0102 31 00 9300, 0102 90 20 9150, 0102 90 20 9250 ir 0102 90 20 9300 031. 0102 29 91 9000, 0102 39 10 9350 ir 0102 90 91 9350 041. 0102 29 41 9100, 0102 29 51 9000, 0102 29 59 9000, 0102 29 61 9000, 0102 29 69 9000, 0102 29 99 9000, 0102 39 10 9100, 0102 39 10 9150, 0102 39 10 9200, 0102 39 10 9250, 0102 39 10 9400, 0102 90 91 9100, 0102 90 91 9150, 0102 90 91 9200, 0102 90 91 9250, 0102 90 91 9300 ir 0102 90 91 9400“.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1178/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnyje „KN kodai yra 0407 00 11 ir 0407 00 19“ pakeičiama „KN kodai yra 0407 11 00, 0407 19 11 ir 0407 19 19“;

2)	8 straipsnio 1 dalyje „KN kodai yra 0407 00 11 ir 0407 00 19“ pakeičiama „KN kodai yra 0407 11 00, 0407 19 11 ir 0407 19 19“;

3)	I priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 90/2011 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnyje „KN kodai yra 0105 11, 0105 12 ir 0105 19“ pakeičiama „KN kodai yra 0105 11, 0105 12 00, 0105 13 00, 0105 14 00 ir 0105 15 00“;

2)	8 straipsnio pirmoje dalyje „KN kodai yra 0105 11, 0105 12 ir 0105 19“ pakeičiama „KN kodai yra 0105 11, 0105 12 00, 0105 13 00, 0105 14 00 ir 0105 15 00“;

3)	I priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 115, 2008 4 29, p. 10.

(3)  OL L 328, 2010 12 14, p. 1.

(4)  OL L 30, 2011 2 4, p. 1.

(5)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(6)  OL L 282, 2011 10 28, p. 1.

(7)  OL L 366, 1987 12 24, p. 1.

(8)  OL L 336, 2011 12 20, p. 35.

---

---

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/25

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1380/2011

2011 m. gruodžio 21 d.

kuriuo dėl specialių sąlygų veisliniams ir produkciniams Ratitae genties paukščiams iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 798/2008

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 25 straipsnio 1 dalies b punktą,

kadangi:

(1)

2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (2), VIII priede nustatytos specialios sąlygos, taikomos veislinių ir produkcinių ne Ratitae genties naminių paukščių importui ir perinti skirtų kiaušinių bei vienadienių ne Ratitae genties paukščių jauniklių importui;

(2)

minėto priedo II dalies 2 punkte numatyta, kad jei vienadieniai paukščių jaunikliai nėra auginami valstybėje narėje, kuri importavo perinti skirtus kiaušinius, jie turi būti pervežti tiesiai į galutinę paskirties vietą ir ten laikomi mažiausiai tris savaites nuo išperinimo datos. Šio reikalavimo paisoma atitinkamo veterinarijos sertifikato dėl vienadienių paukščių jauniklių pavyzdžio, nustatyto Direktyvos 2009/158/EB IV priede, I dalyje;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 IX priede nustatytos specialios sąlygos, taikomos Ratitae genties veislinių ir produkcinių paukščių, perinti skirtų kiaušinių ir vienadienių paukščių jauniklių importui. Šiuo metu į šias specialias sąlygas nėra įtraukta nuostata dėl Ratitae genties paukščių, atitinkanti minėto reglamento VIII priedo II dalies 2 punkto nuostatą dėl naminių paukščių;

(4)	patirtis, įgyta taikant šią naminiams paukščiams skirtą nuostatą, rodo, kad ją tikslinga taikyti ir vienadieniams Ratitae genties paukščių jaunikliams;

(5)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 IX priedo II dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. vasario 1 d.

---

(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(2)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(3)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.“

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/26

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1381/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepatvirtinama veiklioji medžiaga chlorpikrinas ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (3), 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Chlorpikrinas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir pateikti veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašai. Tuose sąrašuose yra chlorpikrinas;

(3)

vadovaudamasis 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1095/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002, nustatantį išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, ir Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (6), 3 straipsnio 2 dalimi, pranešėjas per du mėnesius nuo Reglamento (EB) Nr. 1095/2007 įsigaliojimo atsisakė siūlymo šią veikliąją medžiagą įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Todėl 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (7), kuriuo chlorpikrinas neįtrauktas į minėtą priedą;

(4)	vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008 14–19 straipsniuose;

(5)

paraiška pateikta Italijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir siūloma paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2008/934/EB. Minėta paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(6)

Italija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. kovo 11 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2011 m. vasario 23 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl chlorpikrino rizikos vertinimo (8). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija apsvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. spalio 11 d. pateikė kaip Komisijos chlorpikrino peržiūros ataskaitą;

(7)

vertinant šią veikliąją medžiagą nustatyta tam tikrų problemų. Iš šių problemų pirmiausia paminėtinos toliau nurodytosios. Rizika naudotojams yra pernelyg didelė. Kadangi nebuvo pakankamai duomenų apie metabolitą dichloronitrometaną ir apie pagamintos veikliosios medžiagos priemaišas, nebuvo galimybių atlikti patikimą poveikio požeminiam vandeniui vertinimą. Neužteko duomenų padaryti išvadoms apie riziką nuosėdų organizmams, bitėms, sliekams ir netiksliniams augalams. Nustatyta didelė rizika vandens organizmams, paukščiams ir žinduoliams. Kadangi nebuvo pakankamai duomenų apie chlorpikriną ir metabolitą dichloronitrometaną, nebuvo galimybių atlikti patikimą poveikio paviršiniam vandeniui ir nuosėdoms poveikio vertinimą. Nebuvo galima atlikti patikimo fosgeno koncentracijos ore poveikio vertinimo. Nustatytas didelis potencialas plisti dideliu atstumu per orą;

(8)	Komisija pasiūlė pareiškėjui pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų. Be to, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 33/2008 21 straipsnio 1 dalyje, Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl peržiūros ataskaitos projekto. Pareiškėjas pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(9)

vis dėlto, nepaisant pareiškėjo argumentų, 7 konstatuojamojoje dalyje minėtų problemų išspręsti nepavyko. Taigi neįrodyta, kad pasiūlytomis sąlygomis naudojami augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra chlorpikrino, galėtų atitikti bendruosius reikalavimus, nurodytus Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

(10)	todėl chlorpikrinas neturėtų būti patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį;

(11)	kad valstybėms narėms būtų suteiktas laikotarpis augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra chlorpikrino, registracijai panaikinti, reikėtų taikyti nuo Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 nukrypti leidžiančias nuostatas;

(12)	tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kuriuose yra chlorpikrino, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po atitinkamos registracijos panaikinimo;

(13)	šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl chlorpikrino;

(14)	aiškumo sumetimais chlorpikrinui skirtas įrašas Sprendimo 2008/934/EB priede turėtų būti išbrauktas;

(15)	todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nuomonės nepareiškė. Manyta, kad reikia priimti įgyvendinimo aktą, tad pirmininkas pateikė jo projektą tolesniam apeliacinio komiteto svarstymui. Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka apeliacinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos nepatvirtinimas

Veiklioji medžiaga chlorpikrinas nepatvirtinama.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 12 straipsnio 3 dalies nuostatų, valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktų, kuriuose yra chlorpikrino, registracijos liudijimai būtų panaikinti iki 2012 m. birželio 23 d.

3 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustatomas lengvatinis laikotarpis turi būti kuo trumpesnis ir baigtis ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo atitinkamos registracijos panaikinimo.

4 straipsnis

Sprendimo 2008/934/EB pakeitimai

Sprendimo 2008/934/EB priede išbraukiamas chlorpikrinui skirtas įrašas.

5 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(3)  OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(4)  OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(5)  OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(6)  OL L 246, 2007 9 21, p. 19.

(7)  OL L 333, 2008 12 11, p. 11.

(8)  Europos maisto saugos tarnybos išvada dėl veikliosios medžiagos chlorpikrino pesticidų rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros. EMST leidinys (2011 m.); 9(3):2084 [58 p.]; doi:10.2903/j.efsa.2011.2084. Pateikta www.efsa.europa.eu/efsajournal.htm.

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/28

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1382/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. gruodžio 23 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/30

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1383/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2012 m. sausio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)	reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)	reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)	siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2012 m. sausio 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 187, 2010 7 21, p. 5.

---

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/33

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1384/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

dėl mažiausio muito, nustatytino vykdant trečiąjį dalinį konkursą pagal konkurso procedūrą, pradėtą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 187 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011 (2) paskelbtas 2011–2012 prekybos metų cukraus, kurio KN kodas 1701, importo taikant sumažintą muitą nuolatinis konkursas;

(2)	pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2011 6 straipsnį Komisija, atsižvelgdama į gautas dalinio konkurso paraiškas, turi nuspręsti, ar mažiausią muitą nustatyti, ar mažiausio muito nenustatyti kiekvienam aštuonženkliam KN kodui;

(3)	atsižvelgiant į paraiškas, gautas trečiajam konkursui, mažiausias muitas turėtų būti nustatytas tam tikriems cukraus, kurio KN kodas 1701, aštuonženkliams kodams ir nenustatytas likusiems cukraus, kurio KN kodas 1701, aštuonženkliams kodams;

(4)	siekiant kuo greičiau informuoti rinką ir užtikrinti veiksmingą priemonės taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(5)	Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011 pradėtą konkurso procedūrą vykdant trečiąjį dalinį konkursą, kurio paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi 2011 m. gruodžio 21 d., kiekvienam cukraus, kurio KN kodas 1701, aštuonženkliam kodui nustatytas arba nenustatytas mažiausias muitas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 318, 2011 12 1, p. 4.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/35

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/871/BUSP

2011 m. gruodžio 19 d.

kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos Vadovų Taryba susitarė visų pirma dėl to, kad „savanoriškai bendradarbiaudamos ES vadovaujamose operacijose valstybės narės nuo 2003 m. turi sugebėti per 60 dienų dislokuoti ir mažiausiai vienerius metus išlaikyti karines pajėgas, kurias sudaro nuo 50 000 iki 60 000 asmenų, kurios pajėgtų visapusiškai vykdyti Petersbergo uždavinius“;

(2)	2002 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino ES vadovaujamų karinio ar gynybinio pobūdžio krizių valdymo operacijų finansavimo būdus;

(3)	2003 m. gegužės 14 d. išvadose Taryba patvirtino, kad greitojo reagavimo pajėgumai yra reikalingi visų pirma humanitarinėms ir gelbėjimo užduotims;

(4)	2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino 2003 m. gegužės 19 d. Tarybos posėdžio išvadas, kuriose visų pirma patvirtinta, kad Europos Sąjungos karinės greitojo reagavimo pajėgos yra reikalingos;

(5)

2003 m. rugsėjo 22 d. Taryba nusprendė, kad ES turėtų būti pajėgi lanksčiai valdyti bet kokio masto, sudėtingumo ar skubumo karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą, visų pirma iki 2004 m. kovo 1 d. įsteigdama nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris būtų atsakingas už visų būsimų Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą;

(6)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2004/197/BUSP, nustatantį Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (1). Šis sprendimas po to buvo keletą kartų iš dalies pakeistas, naujausi pakeitimai padaryti Sprendimu 2008/975/BUSP (2);

(7)	Europos Sąjunga yra pajėgi vykdyti ES karinio greitojo reagavimo operacijas laikydamasi ES karinio komiteto nustatytos koncepcijos. Europos Sąjunga yra pajėgi dislokuoti kovines grupes laikydamasi ES karinio komiteto nustatytos koncepcijos;

(8)	pradinio finansavimo schema pirmiausia numatyta greitojo reagavimo operacijoms;

(9)	ES karinių operacijų vadovavimo ir kontrolės struktūrų bei procedūrų politinio ir karinio strateginio vadovavimo lygio pratybos, vykdomos pasitelkiant ES štabo pratybas, patvirtinus Politiniam ir Saugumo komitetui (PSK), padeda didinti Sąjungos bendrą operatyvinę parengtį;

(10)	kiekvienu konkrečiu atveju Taryba nusprendžia, ar operacija yra karinio ar gynybinio pobūdžio, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 41 straipsnio 2 dalyje;

(11)	ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės, kurių atstovai Taryboje yra padarę oficialius pareiškimus pagal 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neprivalo prisidėti prie atitinkamos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijos finansavimo;

(12)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant Sąjungos gynybinio pobūdžio sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant šį sprendimą, todėl nedalyvauja mechanizmo finansavime;

(13)	atsižvelgdama į Sprendimo 2008/975/BUSP 44 straipsnį, Taryba tą sprendimą peržiūrėjo ir susitarė jį pakeisti;

(14)	siekiant aiškumo reikėtų panaikinti Sprendimą 2008/975/BUSP ir jį pakeisti nauju sprendimu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šio sprendimo tikslais:

a)   „dalyvaujančios valstybės narės“– Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;

b)   „prisidedančios valstybės“– valstybės narės, prisidedančios prie atitinkamos karinės operacijos finansavimo pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, ir trečiosios valstybės, prisidedančios prie šios operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo pagal tarpusavio susitarimus ir susitarimus su Europos Sąjunga;

c)   „operacijos“– karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijos;

d)   „kariniai rėmimo veiksmai“– ES operacijos ar jų dalys, dėl kurių Taryba priima sprendimą remdama trečiąją valstybę ar trečiąją organizaciją, ir kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, tačiau kurioms nevadovauja Europos Sąjungos štabas.

1   SKYRIUS

MECHANIZMAS

2 straipsnis

Mechanizmo sukūrimas

1.   Sukuriamas mechanizmas operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimui administruoti.

2.   Mechanizmui suteikiamas pavadinimas ATHENA.

3.   ATHENA veikia dalyvaujančių valstybių narių vardu arba, vykdant ypatingas operacijas, prisidedančių valstybių vardu.

3 straipsnis

Teisnumas ir veiksnumas

Karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų finansavimui administruoti ATHENA turi tam reikalingą teisnumą ir veiksnumą, kuris visų pirma leidžia turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą, jį turėti ar juo disponuoti, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus ir būti teismo proceso šalimi. ATHENA yra pelno nesiekiantis mechanizmas.

4 straipsnis

Veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimas

Tokiu lygiu, koks yra būtinas užduotims vykdyti ir remdamasi Europos Sąjungos tikslais bei politika, ATHENA derina savo veiksmus su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis bei įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2   SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

5 straipsnis

Valdymo organai ir personalas

1.   Pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus ATHENA valdo:

a)	administratorius;

b)	operacijos vadas, kai tai susiję su ta operacija, kuriai jis vadovauja (toliau – operacijos vadas);

c)	apskaitos pareigūnas.

2.   ATHENA kuo daugiau naudojasi esamomis Sąjungos administracinėmis struktūromis. Prireikus ATHENA naudojasi Sąjungos institucijų darbuotojais arba valstybių narių komandiruotais darbuotojais.

3.   Remdamasis dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Tarybos Generalinis sekretorius gali administratoriui ir apskaitos pareigūnui suteikti jų funkcijoms vykdyti reikalingą personalą.

4.   ATHENA organai ir personalas pradeda veikti remdamiesi veiklos poreikiais.

6 straipsnis

Specialusis komitetas

1.   Įsteigiamas Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

2.   ATHENA valdomas pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus.

3.   Tais atvejais, kai Specialusis komitetas svarsto tam tikros operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo klausimą:

a)	Specialųjį komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos prisidedančios valstybės narės;

b)	prisidedančių trečiųjų valstybių atstovai dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose. Jie nedalyvauja balsavime ir nebalsuoja;

c)	operacijos vadas ar jo atstovas dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

4.   Specialiojo komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Administratorius suteikia sekretoriatą Specialiojo komiteto posėdžiams. Jis rengia Komiteto diskusijose pasiektų rezultatų protokolą. Jis nedalyvauja Komiteto balsavime.

5.   Apskaitos pareigūnas prireikus dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

6.   Dalyvaujančiai valstybei narei, administratoriui ar operacijos vadui paprašius, pirmininkaujanti valstybė narė ne vėliau kaip per 15 dienų sušaukia Specialiojo komiteto posėdį.

7.   Administratorius tinkamai informuoja Specialųjį komitetą apie visas pretenzijas ar ginčus, susijusius su ATHENA.

8.   Specialiojo komiteto sprendimai jo narių priimami vieningai, atsižvelgiant į jo sudėtį, kaip apibrėžta 1 ir 3 dalyse. Jo sprendimai yra privalomi.

9.   Specialusis komitetas patvirtina visus biudžetus, atsižvelgdamas į atitinkamas orientacines sumas, ir paprastai naudojasi šiame sprendime numatyta kompetencija.

10.   Informaciją Specialiajam komitetui teikia administratorius, operacijos vadas ir apskaitos pareigūnas, kaip numatyta šiame sprendime.

11.   Specialiojo komiteto pagal šį sprendimą priimamus aktus pasirašo Specialiojo komiteto pirmininkas ir administratorius.

7 straipsnis

Administratorius

1.   Informavęs Specialųjį komitetą Tarybos Generalinis sekretorius trejiems metams skiria administratorių ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Administratorius vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Administratorius:

a)	rengia ir teikia Specialiajam komitetui biudžeto projektus. Biudžeto projektuose operacijai numatytų išlaidų dalis nustatoma remiantis operacijos vado pasiūlymu;

b)	priima biudžetus po to, kai juos patvirtina Specialusis komitetas;

c)	yra įgaliojimus dėl pajamų, bendrųjų sąnaudų, patirtų rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų, patirtų ne aktyviuoju operacijos etapu, suteikiantis pareigūnas;

d)	pajamų srityje įgyvendina su trečiosiomis šalimis sudarytus finansinius susitarimus, susijusius su ES karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimu;

e)	atidaro vieną ar kelias banko sąskaitas ATHENA vardu.

4.   Administratorius užtikrina, kad būtų laikomasi šiuo sprendimu nustatytų taisyklių ir kad būtų įgyvendinami Specialiojo komiteto sprendimai.

5.   Administratoriui suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos ATHENA finansuojamoms išlaidoms daryti. Apie tai jis informuoja Specialųjį komitetą.

6.   Administratorius koordinuoja darbą, susijusį su ES karinių operacijų finansiniais klausimais. Jis yra asmuo, į kurį gali kreiptis nacionalinės administracijos ir atitinkamai tarptautinės organizacijos.

7.   Administratorius atsiskaito Specialiajam komitetui.

8 straipsnis

Operacijos vadas

1.   Operacijos vadas ATHENA vardu vykdo savo pareigas, susijusias su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų sąnaudų finansavimu.

2.   Vadovaudamas operacijai, operacijos vadas:

a)	siunčia administratoriui savo pasiūlymus dėl biudžeto projekto dalies „Išlaidos – bendrosios veiklos sąnaudos“;

b)

kaip įgaliojimus suteikiantis pareigūnas vykdo su bendrosiomis veiklos sąnaudomis ir išlaidomis pagal 28 straipsnį susijusius asignavimus; jis naudojasi suteiktais įgaliojimais asmenų, dalyvaujančių vykdant šiuos asignavimus, įskaitant išankstinį finansavimą, atžvilgiu; jis gali sudaryti sutartis ATHENA vardu; ATHENA vardu jis atidaro operacijos, kuriai jis vadovauja, banko sąskaitą.

3.   Operacijos vadui suteikiami įgaliojimai tvirtinti visas priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos jo vadovaujamos operacijos išlaidoms, kurias finansuoja ATHENA, daryti. Apie tai jis praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Išskyrus tuos atvejus, kai susidaro tinkamai pagrįstos aplinkybės, kurias administratoriui pateikus pasiūlymą patvirtina Specialusis komitetas, operacijos vadas naudoja ATHENA pateiktą apskaitos ir turto valdymo sistemą. Administratorius iš anksto informuoja Specialųjį komitetą, kai mano, kad esama tokių aplinkybių.

9 straipsnis

Apskaitos pareigūnas

1.   Tarybos Generalinis sekretorius trejiems metams skiria apskaitos pareigūną ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Apskaitos pareigūnas vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Apskaitos pareigūnas:

a)	atsako už tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų išieškojimą;

b)	atsako už kiekvienų metų ATHENA finansinių ataskaitų rengimą, o užbaigus operaciją už tos operacijos ataskaitų rengimą;

c)	padeda administratoriui pateikti Specialiajam komitetui patvirtinti metines ataskaitas ar konkrečios operacijos ataskaitas;

d)	atsako už ATHENA sąskaitų tvarkymą;

e)	atsako už apskaitos taisyklių ir tvarkos bei buhalterinės apskaitos sąskaitų plano nustatymą;

f)	atsako už pajamų apskaitos sistemų nustatymą ir patvirtinimą, o tam tikrais atvejais – už įgaliojimus suteikiančio pareigūno nustatytų sistemų, skirtų apskaitos informacijai teikti ar jos teisėtumui pagrįsti, patvirtinimą;

g)	atsako už patvirtinamųjų dokumentų tvarkymą;

h)	kartu su administratoriumi atsako už iždo valdymą.

4.   Administratorius ir operacijos vadas teikia apskaitos pareigūnui visą ataskaitų rengimui reikalingą informaciją, kurioje tiksliai atspindi ATHENA finansinis turtas ir ATHENA administruojamas biudžeto vykdymas. Jie garantuoja, kad ta informacija yra patikima.

5.   Apskaitos pareigūnas atsiskaito Specialiajam komitetui.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos administratoriui, apskaitos pareigūnui ir ATHENA darbuotojams

1.   Administratoriaus ar jo pavaduotojo ir apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo funkcijos tarpusavyje nesuderinamos.

2.   Administratoriaus pavaduotojai veikia pagal administratoriaus jiems suteiktus įgaliojimus. Apskaitos pareigūno pavaduotojai veikia pagal apskaitos pareigūno jiems suteiktus įgaliojimus.

3.   Administratoriaus pavaduotojas eina administratoriaus pareigas, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti. Apskaitos pareigūno pavaduotojas eina apskaitos pareigūno pareigas, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti.

4.   Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, vykdantiems funkcijas ATHENA vardu, tebegalioja jiems taikomos taisyklės ir nuostatai.

5.   Valstybių narių ATHENA atsiųstiems darbuotojams taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Tarybos sprendime dėl komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomų taisyklių, ir nuostatos, dėl kurių jų nacionalinė administracija susitarė su Sąjungos institucija ar ATHENA.

6.   Prieš paskyrimą ATHENA darbuotojai turi gauti leidimą dirbti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio nei „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį valstybės narės leidimą.

7.   Administratorius gali vesti derybas ir sudaryti susitarimus su valstybėmis narėmis ar Sąjungos institucijomis, siekdamas, kad iš anksto būtų paskirti darbuotojai, kurie prireikus galėtų nedelsiant dirbti ATHENA.

3   SKYRIUS

ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI IR BENDRIEJI SUSITARIMAI

11 straipsnis

Administraciniai susitarimai ir bendrieji susitarimai

1.   Siekiant, kad operacijų metu pirkimai būtų vykdomi ir abipusės pagalbos finansiniai klausimai sprendžiami ekonominiu požiūriu naudingiausiomis sąlygomis, gali būti deramasi dėl administracinių susitarimų su valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2.   Tokie susitarimai:

a)	su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis ar įstaigomis sudaromi konsultuojantis su Specialiuoju komitetu;

b)	pateikiami Specialiajam komitetui patvirtinti, jei jie sudaromi su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis.

3.   Šiuos susitarimus ATHENA vardu pasirašo administratorius arba, atitinkamais atvejais, atitinkamas operacijos vadas ir 1 dalyje nurodytų kitų šalių kompetentingos administracinės institucijos.

4.   Siekiant, kad pirkimai būtų vykdomi ekonominiu požiūriu naudingiausiomis sąlygomis, gali būti sudaromi bendrieji susitarimai. Tokie susitarimai prieš juos pasirašant administratoriui pateikiami Specialiajam komitetui patvirtinti ir pateikiami valstybėms narėms bei operacijų vadams, jei jie norėtų jais pasinaudoti. Šia nuostata jokiai valstybei narei nenustatoma pareiga naudotis prekėmis ar paslaugomis arba jas įsigyti remiantis bendrąja sutartimi.

12 straipsnis

Nuolatiniai ir ad hoc administraciniai susitarimai dėl trečiųjų valstybių įnašų mokėjimo sąlygų

1.   Remdamasis ES ir trečiųjų valstybių, kurias Taryba nurodo kaip galinčias prisidėti prie ES operacijų ar prie konkrečios ES operacijos, sudarytais susitarimais, administratorius su tomis trečiosiomis valstybėmis derasi atitinkamai dėl nuolatinių ar ad hoc administracinių susitarimų. Šie susitarimai sudaromi ATHENA ir susijusioms trečiųjų valstybių kompetentingoms administracinėms tarnyboms pasikeičiant laiškais; juose nustatomos sąlygos, būtinos siekiant palengvinti skubių įnašų mokėjimą.

2.   Kol bus sudaryti 1 dalyje nurodyti susitarimai, administratorius gali imtis priemonių, būtinų prisidedančių trečiųjų valstybių mokėjimams palengvinti.

3.   Apie numatomus susitarimus, nurodytus 1 dalyje, administratorius Specialiajam komitetui praneša iš anksto, prieš pasirašydamas juos ATHENA vardu.

4.   Sąjungai pradėjus vykdyti karinę operaciją, administratorius, atsižvelgdamas į Tarybos nustatytus įnašų dydžius, įgyvendina su prie tos operacijos prisidedančiomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus.

4   SKYRIUS

BANKO SĄSKAITOS

13 straipsnis

Banko sąskaitų atidarymas ir paskirtis

1.   Banko sąskaita eurais atidaroma patikimoje finansų įstaigoje, kuri turi centrinę būstinę valstybėje narėje, kaip einamoji sąskaita arba kaip terminuotos trukmės sąskaita. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir kai tai patvirtina administratorius, galima atidaryti sąskaitas finansų įstaigose, kurių centrinė būstinė yra ne valstybėse narėse.

2.   Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis sąskaitos gali būti atidarytos ne euro valiuta, o kitomis valiutomis.

3.   Prisidedančios valstybės moka įnašus į šias banko sąskaitas. Įnašai naudojami ATHENA administruojamoms sąnaudoms apmokėti ir būtiniems avansiniams mokėjimams, kuriuos operacijos vadas naudos išlaidoms, susijusioms su karinės operacijos bendrosiomis sąnaudomis, padengti.

14 straipsnis

Lėšų valdymas

1.   Mokėjimams iš ATHENA sąskaitos atlikti reikalingas bendras administratoriaus ar jo pavaduotojo bei apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo parašas.

2.   Banko sąskaitos kreditas negali būti pereikvojamas.

5   SKYRIUS

BENDROSIOS SĄNAUDOS

15 straipsnis

Bendrųjų sąnaudų apibrėžimas ir atitikimo reikalavimams laikotarpiai

1.   I priede išvardytas bendrąsias sąnaudas ATHENA padengia savo sąskaita, neatsižvelgdama į tai, kada jos atsiranda. Kai sąnaudos įrašomos į biudžeto straipsnį, kuriame nurodoma operacija, su kuria tos sąnaudos yra labiausiai susijusios, jos laikomos šios operacijos veiklos sąnaudomis. Priešingu atveju jos laikomos bendrosiomis sąnaudomis, patirtomis rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtomis sąnaudomis.

2.   Be to, laikotarpiui nuo operacijai skirtos krizių valdymo koncepcijos patvirtinimo iki operacijos vado paskyrimo, ATHENA padengia II priede išvardytas bendrąsias veiklos sąnaudas. Ypatingomis aplinkybėmis Specialusis komitetas, pasikonsultavęs su PSK, gali pakeisti laikotarpį, kuriuo ATHENA padengia šias sąnaudas.

3.   Aktyviuoju operacijos vykdymo etapu, kurio trukmė – nuo operacijos vado paskyrimo dienos iki tos dienos, kai operacijos štabas nutraukia veiklą, kaip bendrosios veiklos sąnaudas ATHENA padengia šias sąnaudas:

a)	III priedo A dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas;

b)	III priedo B dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas, jei taip nusprendžia Taryba;

c)	III priedo C dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas, kai to reikalauja operacijos vadas ir kai tai patvirtina Specialusis komitetas.

4.   Karinių rėmimo veiksmų aktyviuoju etapu, kurį nustato Taryba, kaip bendrąsias veiklos sąnaudas ATHENA padengia tas veiklos sąnaudas, kurias Taryba nustato kiekvienu konkrečiu atveju pagal III priedą.

5.   Į operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas taip pat įtraukiamos operacijai nutraukti būtinos išlaidos, išvardytos IV priede.

Operacija laikoma nutraukta tuomet, kai operacijai vykdyti skirta bendrai finansuojama įranga ir infrastruktūra patenka į savo galutinę paskirties vietą ir patvirtinamos visos operacijos ataskaitos.

6.   Išlaidos, patirtos siekiant padengti sąnaudas, kurios bet kokiu atveju būtų tekusios vienai ar kelioms prisidedančioms valstybėms, Sąjungos institucijai ar tarptautinei organizacijai, neatsižvelgiant į operaciją vykdančią organizaciją, negali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis bendrosioms sąnaudomis.

7.   Specialusis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, tam tikros kitos papildomos sąnaudos, nei išvardytos III priedo B dalyje, konkrečios operacijos vykdymo aktyviuoju etapu bus laikomos šios operacijos bendrosiomis sąnaudomis.

8.   Jeigu Specialusis komitetas neprieina prie vieningos nuomonės, jis gali pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva pateikti šį klausimą Tarybai.

16 straipsnis

Karinės pratybos

1.   Europos Sąjungos karinių pratybų bendrosios sąnaudos yra finansuojamos per ATHENA, laikantis taisyklių ir procedūrų, panašių į tas, kurios galioja operacijoms, prie kurių prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės.

2.   Šias karinių pratybų rengimo bendrąsias sąnaudas visų pirma sudaro dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos sąnaudos ir papildomos sąnaudos, kurios atsiranda ES naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais, suteiktais karinėms pratyboms.

3.   Karinių pratybų bendrosioms sąnaudoms nepriklauso sąnaudos, susijusios su:

a)	kapitalo įsigijimu, įskaitant sąnaudas, susijusias su pastatais, infrastruktūra ir įranga;

b)	karinių pratybų planavimu ir pasiruošimu, išskyrus atvejus, kai jas patvirtina Specialusis komitetas;

c)	transportu, kareivinėmis ir pajėgų buveinėmis.

17 straipsnis

Orientacinė suma

Visuose Tarybos sprendimuose, kuriais Taryba nusprendžia pradėti arba pratęsti ES vykdomą karinę operaciją, nurodoma operacijos bendrųjų sąnaudų orientacinė suma. Administratorius, visų pirma padedant Sąjungos kariniams darbuotojams ir, jeigu jis dar eina šias pareigas, operacijos vadui, įvertina, kokia suma reikalinga planuojamu laikotarpiu vykdomos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti. Administratorius pirmininkaujančiai valstybei narei pateikia pasiūlymą dėl šios sumos dydžio, kuri jį perduoda Tarybos organui, atsakingam, už sprendimo projekto nagrinėjimą. Specialiojo komiteto nariai kviečiami į šio organo diskusijas dėl orientacinės sumos.

6   SKYRIUS

BIUDŽETAS

18 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Eurais sudarytas biudžetas yra dokumentas, kuriame kiekvienais finansiniais metais nustatomos ir patvirtinamos visos su bendrosiomis sąnaudomis susijusios ATHENA administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Visos išlaidos susiejamos su konkrečia operacija, išskyrus tuos atvejus, kai jas galima priskirti I priede išvardytoms sąnaudoms.

3.   Į biudžetą įtraukti asignavimai patvirtinami finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d., laikotarpiui.

4.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Gali būti gaunamos tik tos pajamos ir daromos tik tos išlaidos, susijusios su bendrosiomis sąnaudomis, kurios yra įtrauktos į biudžeto tam tikras eilutes ir neviršija jose įrašytos asignavimų sumos, išskyrus pagal 32 straipsnio 5 dalį.

19 straipsnis

Metinis biudžetas

1.   Kiekvienais metais administratorius parengia kitų finansinių metų biudžeto projektą; atskirų operacijų vadai padeda parengti savo operacijos biudžetą.

2.   Į biudžeto projektą įtraukiami:

a)	asignavimai, kurie laikomi būtinais, rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtoms bendrosioms sąnaudoms padengti;

b)	asignavimai, kurie laikomi būtinais vykdomų ar planuojamų operacijų bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, tam tikrais atvejais įskaitant bendrosioms sąnaudoms, kurioms buvo gautas išankstinis kurios nors valstybės ar trečiosios šalies finansavimas, kompensuoti;

c)	26 straipsnyje nurodyti laikinieji asignavimai;

d)	išlaidoms padengti numatomos reikalingos pajamos.

3.   Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį, prireikus suskirstant į straipsnius. Į biudžeto projektą įtraukiamos išsamios pastabos dėl kiekvieno skyriaus arba straipsnio. Kiekvienai atskirai operacijai skiriama konkreti biudžeto antraštinė dalis. Bendrosios sąnaudos, atsirandančios rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, priskiriamos konkrečiai biudžeto antraštinei daliai.

4.   Kiekvienoje biudžeto antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų panaudojimo apimtis.

5.   Pajamas sudaro:

a)	dalyvaujančių ir prisidedančių valstybių narių ir atitinkamais atvejais prisidedančių trečiųjų valstybių mokėtini įnašai;

b)	įvairios pagal biudžeto antraštines dalis išskirstytos pajamos: gautos palūkanos, pardavimų pajamos ir ankstesnių finansinių metų likusi neišnaudota biudžeto dalis, kurias yra nustatęs Specialusis komitetas.

6.   Ne vėliau nei iki spalio 31 d. administratorius pateikia pasiūlymą dėl biudžeto projekto Specialiajam komitetui. Specialusis komitetas iki gruodžio 31 d. patvirtina biudžeto projektą. Administratorius priima patvirtintą biudžetą ir apie tai praneša dalyvaujančioms valstybėms narėms ir prisidedančioms trečiosioms valstybėms.

20 straipsnis

Taisomieji biudžetai

1.   Neišvengiamų, išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių atveju, be kita ko, kai operacija pradedama vykdyti finansiniais metais, administratorius pasiūlo taisomojo biudžeto projektą. Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, pasiūlomas, patvirtinamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma metiniam biudžetui. Specialusis komitetas jį svarsto, atsižvelgdamas į jo skubumą.

2.   Kai šis taisomojo biudžeto projektas parengiamas dėl to, kad pradedama vykdyti nauja operacija arba keičiamas jau vykdomos operacijos biudžetas, administratorius informuoja Specialųjį komitetą apie šios operacijos numatomas visas išlaidas. Jei šios išlaidos labai viršija atitinkamą orientacinę sumą, Specialusis komitetas gali prašyti Tarybos jį patvirtinti.

3.   Taisomojo biudžeto projektas, parengtas dėl to, kad pradedama vykdyti nauja operacija, Specialiajam komitetui pateikiamas per 4 mėnesius nuo orientacinės sumos patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas nusprendžia dėl ilgesnio termino.

21 straipsnis

Pervedimai

1.   Prireikus remdamasis operacijos vado pasiūlymu, administratorius gali daryti asignavimų pervedimus. Kai būtina dėl padėties skubumo, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę administratorius apie savo ketinimus praneša Specialiajam komitetui. Tačiau būtinas išankstinis Specialiojo komiteto pritarimas, jeigu:

a)	dėl planuojamo pervedimo pasikeis bendra operacijai numatytų asignavimų suma arba

b)	per finansinius metus planuojami pervedimai iš vieno skyriaus į kitą viršija 10 % asignavimų sumos, priskirtos tam skyriui, iš kurio perkeliami asignavimai, kurie buvo nurodyti patvirtintame finansinių metų biudžete tą dieną, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl aptariamo pervedimo.

2.   Jeigu, operacijos vado manymu, tai būtina tinkamam operacijos vykdymui užtikrinti, per tris mėnesius nuo operacijos pradžios operacijos vadas biudžeto dalyje „bendrosios veiklos sąnaudos“ gali daryti operacijai numatytų asignavimų pervedimus tarp straipsnių ir tarp skyrių. Apie tai jis praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

22 straipsnis

Asignavimų perkėlimas

1.   Paprastai asignavimai, numatyti bendrosioms sąnaudoms, patirtoms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti, kurie dar nebuvo įvykdyti, finansinių metų pabaigoje panaikinami, jeigu kitaip nenurodyta 2 dalyje.

2.   ATHENA administruojami asignavimai, numatyti medžiagų ir įrangos laikymo sąnaudoms padengti, gali būti vieną kartą perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu tai atlikti buvo įsipareigota iki einamųjų finansinių metų gruodžio 31 d. Bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti numatyti asignavimai gali būti perkeliami, jeigu jie būtini operacijai, kuri nebuvo visiškai baigta.

3.   Pasiūlymus dėl nepaskirstytų asignavimų perkėlimo iš ankstesnių finansinių metų administratorius Specialiajam komitetui pateikia iki vasario 15 d. Šie pasiūlymai laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas iki kovo 15 d. nusprendžia kitaip.

4.   Ankstesnių finansinių metų įsipareigoti asignavimai perkeliami, o administratorius iki vasario 15 d. informuoja apie tai Specialųjį komitetą.

23 straipsnis

Išankstinis įgyvendinimas

Patvirtinus metinį biudžetą, asignavimai gali būti naudojami įsipareigojimams ir mokėjimams padengti, jei tai būtina veiklos tikslais.

7   SKYRIUS

ĮNAŠAI IR KOMPENSACIJOS

24 straipsnis

Įnašų nustatymas

1.   Bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti numatyti mokėjimų asignavimai, kurie nėra padengiami iš įvairių pajamų, finansuojami iš dalyvaujančių valstybių narių įnašų.

2.   Operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti numatyti mokėjimų asignavimai dengiami iš prisidedančių valstybių įnašų.

3.   Valstybių narių operacijai mokėtinų įnašų suma lygi į biudžetą įtrauktai mokėjimų asignavimų sumai, skirtai tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti, išskaičiavus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos pagal 12 straipsnį turi sumokėti trečiosios valstybės.

4.   Valstybių narių mokėtini įnašai nustatomi pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimu 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (3) ar kitu jį galinčiu pakeisti Tarybos sprendimu.

5.   Įnašams apskaičiuoti reikalingi duomenys yra nurodyti prie naujausio Sąjungos priimto bendrojo biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo santrauka pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos valstybės narės mokėtino įnašo suma yra proporcinga tos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) daliai, kuri yra tai valstybei narei tenkanti bendros įnašus mokančių valstybių narių BNP sumos dalis.

25 straipsnis

Įnašų mokėjimo grafikas

1.   Tarybai patvirtinus ES karinei operacijai skirtą orientacinę sumą, prisidedančios valstybės narės sumoka 30 % orientacinės sumos dydžio įnašą, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato, kad reikia sumokėti kitą procentinę dalį. Administratorius reikalauja mokėti įnašus atsižvelgdamas į operacijos veikos poreikius, neviršijant sutarto dydžio.

2.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pateiktu pasiūlymu, gali nuspręsti, kad prieš priimant operacijai skirtą taisomąjį biudžetą, būtina reikalauti papildomų įnašų. Specialusis komitetas gali nuspręsti dėl šio klausimo kreiptis į Tarybos kompetentingus parengiamuosius organus.

3.   Kai taisomasis biudžetas priimamas konkrečiai operacijai, valstybės narės sumoka likusią tai operacijai skirtų pagal 24 straipsnį nustatytų įnašų nesumokėtą dalį. Tačiau jeigu planuojama, kad operacija per finansinius metus tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, likusi įnašų dalis sumokama dviem dalimis. Tokiu atveju pirmoji dalis sumokama per 60 dienų nuo operacijos pradžios; antroji dalis sumokama iki laikotarpio, kurį turi nustatyti Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir atsižvelgdamas į veiklos poreikius, pabaigos. Specialusis komitetas gali nukrypti nuo šios dalies nuostatų.

4.   Administratorius nacionalinėms administracijoms, apie kurias informacija jam buvo pateikta, laišku siunčia atitinkamus reikalavimus sumokėti įnašus, kai:

a)

Specialusis komitetas patvirtina finansinių metų biudžeto projektą, kaip numatyta 19 straipsnyje. Pirmasis reikalavimas mokėti įnašus skirtas aštuonių mėnesių veiklos poreikiams padengti. Antrasis reikalavimas mokėti įnašus skirtas įnašų likučiui padengti, atsižvelgiant į ankstesnių metų biudžeto įvykdymo likutį, jei, gavus audito nuomonę, Specialusis komitetas nusprendė šį likutį įtraukti į einamąjį biudžetą;

b)	priimama orientacinė suma, kaip numatyta 25 straipsnio 1 dalyje, arba

c)	patvirtinamas taisomasis biudžetas, kaip numatyta 20 straipsnyje.

5.   Nedarant poveikio kitų šio sprendimo nuostatų taikymui, įnašai sumokami per 30 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos, išskyrus pirmąjį reikalavimą mokėti įnašus į naujų finansinių metų biudžetą, kurių mokėjimo terminas yra 40 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos.

6.   Visos prisidedančios valstybės pačios sumoka su įnašo mokėjimu susijusius banko nustatytus mokesčius.

7.   Administratorius patvirtina, kad gavo įnašus.

26 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų atveju orientacinės sumos dydžio įnašus moka prisidedančiosios valstybės narės. Nedarant poveikio 25 straipsnio 3 dalies taikymui, mokėjimai atliekami toliau nurodyta tvarka.

2.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų pradiniam finansavimui dalyvaujančios valstybės narės:

a)	įnašus ATHENA moka iš anksto arba

b)	Tarybai nusprendus vykdyti ES karinę greitojo reagavimo operaciją, prie kurios finansavimo jos prisideda, per penkias dienas nuo reikalavimo išsiuntimo dienos sumoka orientacinės sumos dydžio įnašus tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti, išskyrus atvejus, kai Taryba priima kitokį sprendimą.

3.   Pirmiau minėtu tikslu Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kurios įnašus moka iš anksto, nustato laikinuosius asignavimus, įrašomus konkrečioje biudžeto antraštinėje dalyje. Šiuos laikinuosius asignavimus sudaro įnašai, kuriuos iš anksto įnašus mokančios valstybės narės turi sumokėti per 90 dienų nuo reikalavimo mokėti tokius įnašus išsiuntimo dienos.

4.   Visi 3 dalyje nurodyti operacijai naudojami laikinieji asignavimai papildomi per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos.

5.   Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, bet kuri iš anksto įnašus mokanti valstybė narė tam tikromis aplinkybėmis gali įgalioti administratorių jos iš anksto sumokėtą įnašą panaudoti įnašui, skirtam kitai operacijai, nei greitojo reagavimo operacija, padengti. Atitinkama valstybė narė papildo iš anksto sumokėtą įnašą per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos.

6.   Jei operacijai, kuri nėra greitojo reagavimo operacija, reikia lėšų anksčiau nei gaunama pakankamai įnašų, skirtų tai operacijai:

a)

iš anksto įnašus mokančioms valstybėms narėms iš anksto patvirtinus, gali būti panaudota iki 75 % prie tos operacijos finansavimo prisidedančių valstybių narių iš anksto sumokėtų įnašų sumos tai operacijai skirtiems įnašams padengti. Iš anksto įnašus mokančios valstybės narės papildo iš anksto sumokėtą įnašą per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos;

b)	šios dalies a punkte nurodytu atveju operacijai skirti įnašai, kuriuos pagal 25 straipsnio 1 dalį moka valstybės narės, kurios įnašų nesumokėjo iš anksto, atitinkamoms valstybėms narėms patvirtinus sumokami per penkias dienas po atitinkamo administratoriaus reikalavimo išsiuntimo.

7.   Nepažeisdamas 32 straipsnio 3 dalies, operacijos vadas gali skirstyti ir mokėti sumas, kuriomis jam galima naudotis.

8.   Bet kuri valstybė narė gali pakeisti savo pasirinkimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius apie tai pranešusi administratoriui.

9.   Kiekvienais metais už pradinį finansavimą gautos palūkanos paskirstomos įnašus iš anksto sumokėjusioms valstybėms narėms ir pridedamos prie jų laikinųjų asignavimų. Vykdant metinį biudžeto patvirtinimo procesą toms valstybėms narėms pranešama apie sukauptas sumas.

27 straipsnis

Išankstinio finansavimo kompensavimas

1.   Valstybė narė, trečioji valstybė ar atitinkamai tarptautinė organizacija, kuriai Taryba suteikė įgaliojimus vykdyti išankstinį operacijos bendrųjų sąnaudų dalies finansavimą, pateikusi administratoriui prašymą ir reikalingus patvirtinamuosius dokumentus gali gauti iš ATHENA kompensaciją nuo atitinkamos operacijos pabaigos datos praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams.

2.   Prašymas kompensacijai gauti nepatenkinamas, jeigu jo nepatvirtino operacijos vadas (jei jis dar eina šias pareigas) ir administratorius.

3.   Jeigu prisidedančios valstybės pateiktas prašymas kompensacijai gauti patvirtinamas, kompensacijos suma gali būti išskaityta iš tai valstybei administratoriaus pateikto kito pareikalavimo mokėti įnašus sumos.

4.   Jeigu patvirtinus prašymą kompensacijai gauti pareikalavimų mokėti įnašus nenumatoma arba jeigu patvirtinto prašymo kompensacijai gauti suma viršytų numatyto įnašo sumą, administratorius sumoka kompensuotiną sumą per 30 dienų atsižvelgdamas į ATHENA grynųjų pinigų srautą ir į tai, kiek pinigų reikia skirti atitinkamos operacijos bendrosioms sąnaudoms finansuoti.

5.   Remiantis šiuo sprendimu kompensaciją privaloma išmokėti ir tuo atveju, jeigu operacija atšaukiama.

6.   Į kompensaciją įskaičiuotos iš išankstinio finansavimo gautos palūkanos.

28 straipsnis

ATHENA vykdomas išlaidų, neįtrauktų į bendrąsias sąnaudas, valdymas

1.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, kuriam padeda operacijos vadas, arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad administracinis tam tikrų su operacija susijusių išlaidų valdymas (toliau – valstybei tenkančios išlaidos), nors liekantis atitinkamos valstybės narės atsakomybėje, būtų pavedamas ATHENA.

2.   Specialusis komitetas savo sprendimu gali suteikti operacijos vadui įgaliojimą operacijoje dalyvaujančios valstybės narės vardu ir prireikus trečiųjų šalių vardu sudaryti sutartis dėl paslaugų ir prekių įsigijimo, kuris turi būti finansuojamas kaip valstybei tenkančios išlaidos.

3.   Specialusis komitetas savo sprendimu nustato valstybei tenkančių išlaidų išankstinio finansavimo procedūras.

4.   ATHENA tvarko jai pavestų tvarkyti valstybių narių ir prireikus trečiųjų šalių patirtų valstybei tenkančių išlaidų apskaitą. Kiekvieną mėnesį ATHENA siunčia visoms valstybėms narėms ir prireikus toms trečiosioms šalims jų ar jų darbuotojų praėjusį mėnesį patirtų išlaidų ataskaitą ir pareikalauja šioms išlaidoms apmokėti reikalingų lėšų. Valstybės narės ir prireikus tos trečiosios šalys sumoka ATHENA reikalaujamas sumas per 30 dienų nuo reikalavimo sumokėti išsiuntimo dienos.

29 straipsnis

Palūkanos už pavėluotą mokėjimą

1.   Jeigu valstybė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, pagal analogiją taikomos Sąjungos taisyklės dėl palūkanų už pavėluotą mokėjimą, nustatytos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 71 straipsnyje, kiek tai susiję su įnašų mokėjimu į ES biudžetą.

2.   Kai sumokėti vėluojama ne daugiau nei dešimt dienų, palūkanos nemokamos. Kai sumokėti vėluojama daugiau nei dešimt dienų, palūkanos mokamos už visą vėlavimo laikotarpį.

8   SKYRIUS

IŠLAIDŲ VYKDYMAS

30 straipsnis

Principai

1.   ATHENA asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principų.

2.   Įgaliojimus suteikiantys pareigūnai atsako už tai, kad ATHENA pajamos ar išlaidos būtų vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo ir taisyklingumo reikalavimų. Vykdydami išlaidas įgaliojimus suteikiantys pareigūnai prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, patvirtina išlaidas, duoda leidimus mokėjimams ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas savo sprendimu gali savo pareigas pavesti kitiems asmenims, nustatydamas:

a)	darbuotojus, kurie atitinka tokiam pavedimui reikiamą lygį;

b)	suteikiamų įgaliojimų apimtį ir

c)	įgaliojimų, kuriuos įgaliotieji asmenys gali pavesti kitiems asmenims, apimtį.

3.   Užtikrinama, kad asignavimai vykdomi laikantis įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principo. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos tarpusavyje nesuderinamos. Mokėjimui iš ATHENA administruojamų lėšų atlikti reikalingi įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno parašai.

4.   Nedarant poveikio šio sprendimo taikymui, tais atvejais, kai bendrųjų išlaidų vykdymas pavedamas valstybei narei, Sąjungos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios yra taikomos jos išlaidų vykdymui. Jeigu administratorius vykdo išlaidas tiesiogiai, jis laikosi Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skirsniui „Taryba“ taikomų išlaidų vykdymo taisyklių.

5.   Tačiau administratorius gali pateikti pirmininkaujančiai valstybei narei tam tikrų duomenų, kuriais remdamasis jis teikia Tarybai ar Specialiajam komitetui pasiūlymą dėl bendrųjų išlaidų vykdymo taisyklių.

6.   Specialusis komitetas gali patvirtinti bendrųjų išlaidų vykdymo taisykles, kuriomis nukrypstama nuo 4 dalies.

31 straipsnis

Bendrosios sąnaudos, atsiradusios rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar tiesiogiai nesusietos su konkrečia operacija

Administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant bendrąsias sąnaudas, atsiradusias rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir bendrąsias sąnaudas, kurios negali būti tiesiogiai susietos su konkrečia operacija.

32 straipsnis

Bendrosios veiklos sąnaudos

1.   Operacijos vadas vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis, apimančiomis operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrąsias veiklos sąnaudas. Tačiau administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis, apimančiomis operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas, atsiradusias pasirengimo konkrečiai operacijai etapu, kurias tiesiogiai vykdo ATHENA, arba susijusiomis su ta operacija pasibaigus jos aktyviam etapui.

2.   Operacijos išlaidų vykdymui reikalingas sumas iš ATHENA banko sąskaitos administratorius perveda operacijos vadui, gavęs jo prašymą, į ATHENA vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios rekvizitus yra nurodęs operacijos vadas.

3.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, patvirtinus orientacinę sumą, administratorius ir operacijos vadas įgyja teisę pagal savo kompetenciją turėti išlaidų ir padengti atitinkamos operacijos išlaidas, neviršijant 25 straipsnio 1 dalyje numatytos patvirtintos orientacinės sumos procentinės dalies, išskyrus tuo atveju, kai Taryba nusprendžia dėl didesnės įsipareigojimų sumos.

Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba operacijos vado pasiūlymu ir atsižvelgdamas į operacijos būtinumą ir skubumą, gali nuspręsti, kad galima turėti papildomų išlaidų ir, atitinkamais atvejais, jas padengti. Specialusis komitetas gali nuspręsti per pirmininkaujančią valstybę narę perduoti šį klausimą Tarybos kompetentingiems parengiamiesiems organams, išskyrus tuo atveju, kai dėl veiklos aplinkybių reikėtų elgtis kitaip. Patvirtinus atitinkamos operacijos biudžetą, ši leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma.

4.   Prieš patvirtinant operacijos biudžetą administratorius ir operacijos vadas ar jo atstovas kiekvieną mėnesį Specialųjį komitetą informuoja su savo veikla susijusiais klausimais, pvz., apie išlaidas, kurios atitinka tos operacijos bendrųjų sąnaudų reikalavimus. Tuo laikotarpiu Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, operacijos vado ar valstybės narės pasiūlymu, gali parengti nurodymus dėl išlaidų vykdymo.

5.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, tais atvejais, kai ES karinėje operacijoje dalyvaujančių darbuotojų gyvybei gresia neišvengiamas pavojus, tos operacijos vadas gali daryti tų darbuotojų gyvybei išgelbėti būtinas išlaidas, viršijančias į biudžetą įtrauktus asignavimus. Jis kuo greičiau apie tai informuoja administratorių ir Specialųjį komitetą. Tokiu atveju administratorius, bendradarbiaudamas su operacijos vadu, siūlo pervesti nenumatytoms išlaidoms finansuoti būtinas lėšas. Jei pervedimo būdu neįmanoma užtikrinti pakankamo tokių išlaidų finansavimo, administratorius pasiūlo taisomąjį biudžetą.

9   SKYRIUS

BENDRAI FINANSUOJAMOS ĮRANGOS IR INFRASTRUKTŪROS GALUTINĖS PASKIRTIES VIETA

33 straipsnis

Įranga ir infrastruktūra

1.   Operacijos vadas, siekdamas nutraukti operaciją, kuriai vadovavo, pasiūlo rasti tai operacijai bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

2.   Pasibaigus aktyviam operacijos etapui likusią įrangą ir infrastruktūrą tvarko administratorius, siekdamas, jei tai būtina, rasti jų galutinės paskirties vietą. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

3.   Specialusis komitetas kuo greičiau patvirtina įrangos, infrastruktūros ir kito turto nusidėvėjimo koeficientą.

4.   Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:

a)	infrastruktūrą ATHENA gali parduoti arba perduoti priimančiajai šaliai, valstybei narei ar trečiajai šaliai;

b)	įranga per ATHENA gali būti parduota valstybei narei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai arba gali būti laikoma ir prižiūrima ATHENA, valstybės narės ar tokios trečiosios šalies ir panaudota kitoje operacijoje.

5.   Įranga ir infrastruktūra parduodama jų rinkos kaina arba, jei rinkos kainos nustatyti neįmanoma, už sąžiningą ir pagrįstą kainą, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas.

6.   Pardavimas ar perdavimas priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis atitinkamų galiojančių saugumo taisyklių.

7.   Kai operacijai bendrai finansuojamą įrangą nusprendžiama palikti ATHENA, prisidedančios valstybės narės gali paprašyti finansinės kompensacijos iš kitų dalyvaujančių valstybių narių. Iš visų dalyvaujančių valstybių narių atstovų sudarytas Specialusis komitetas priima atitinkamus sprendimus remdamasis administratoriaus pasiūlymu.

10   SKYRIUS

APSKAITA IR INVENTORIUS

34 straipsnis

Bendrųjų veiklos sąnaudų apskaita

Operacijos vadas tvarko iš ATHENA gautų pervedimų, savo patirtų išlaidų, atliktų mokėjimų ir gautų pajamų apskaitą bei iš ATHENA biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai panaudoto kilnojamojo turto inventoriaus apskaitą.

35 straipsnis

Konsoliduotosios ataskaitos

1.   Apskaitos pareigūnas tvarko pareikalautų įnašų ir atliktų pervedimų apskaitą. Jis taip pat parengia bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir veiklos išlaidų bei pajamų, už kurių vykdymą yra tiesiogiai atsakingas administratorius, ataskaitas.

2.   Apskaitos pareigūnas parengia konsoliduotąsias ATHENA pajamų ir išlaidų ataskaitas. Kiekvienas operacijos vadas apskaitos pareigūnui siunčia savo padarytų išlaidų, atliktų mokėjimų ir gautų pajamų ataskaitas.

11   SKYRIUS

AUDITAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

36 straipsnis

Reguliarios ataskaitos Specialiajam komitetui

Kas tris mėnesius administratorius pateikia Specialiajam komitetui laikotarpio nuo finansinių metų pradžios gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitą. Šiuo tikslu kiekvienas operacijos vadas pateikia administratoriui išlaidų, susijusių su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrosiomis veiklos sąnaudomis, ataskaitą.

37 straipsnis

Kontrolės vykdymo sąlygos

1.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys, prieš atlikdami savo užduotį, turi būti gavę leidimą susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta bent „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį atitinkamai valstybės narės ar NATO leidimą. Tie asmenys užtikrina, kad jie laikysis informacijos konfidencialumo ir saugos duomenis, su kuriais jie susipažįsta vykdydami auditą, vadovaudamiesi tai informacijai ir duomenims taikomomis taisyklėmis.

2.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys nedelsiant ir be išankstinio pranešimo gali susipažinti su dokumentais ir su visais tas pajamas ir išlaidas patvirtinančiais duomenimis bei gali patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ar duomenys laikomi. Jie gali daryti dokumentų kopijas. ATHENA pajamas ir išlaidas vykdantys asmenys suteikia administratoriui ir už tų pajamų ir išlaidų auditą atsakingiems asmenims jų užduotims vykdyti reikalingą pagalbą.

38 straipsnis

Sąskaitų išorės auditas

1.   Tais atvejais, kai ATHENA išlaidų vykdymas buvo pavestas valstybei narei, Sąjungos institucijai ar tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios taikomos savo išlaidų auditui.

2.   Tačiau administratorius arba jo paskirti asmenys bet kada gali atlikti ATHENA bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų auditą. Be to, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus ar valstybės narės pasiūlymu, gali bet kada paskirti išorės auditorius ir nustatyti jų užduotis bei darbo sąlygas.

3.   Išorės auditui atlikti sudaroma auditorių kolegija, kurią sudaro šeši nariai. Specialusis komitetas iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų paskiria narius trejų metų laikotarpiui (šis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą). Specialusis komitetas gali pratęsti nario įgaliojimus ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Kandidatai turi būti valstybės narės aukščiausios nacionalinės audito įstaigos nariai arba tos įstaigos rekomenduoti asmenys, galintys užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Jie turi galėti ATHENA vardu tinkamai atlikti užduotis. Šių užduočių vykdymo laikotarpiu:

a)	kolegijos nariams ir toliau moka jų valstybės audito tarnyba; ATHENA padengia jų misijoje patirtas išlaidas, vadovaudamasi taisyklėmis, taikomomis Europos Sąjungos lygiavertės kategorijos pareigūnams;

b)	nariai kreipiasi dėl nurodymų tik į Specialųjį komitetą ir gauna nurodymus tik iš jo; pagal audito įgaliojimus auditorių kolegija ir jos nariai yra visiškai nepriklausomi ir atsako išimtinai tik už išorės audito atlikimą;

c)	nariai teikia ataskaitas tik Specialiajam komitetui apie savo užduočių įvykdymą;

d)

finansiniais metais ir ex post, atlikdami patikrinimus vietoje ir tikrindami patvirtinamuosius dokumentus, nariai patikrina, ar ATHENA finansuotos ar iš anksto finansuotos išlaidos buvo vykdytos pagal taikomus teisės aktus ir patikimo finansų valdymo principus, t. y. ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus, ir ar vykdoma tinkama vidaus kontrolė.

Kiekvienais metais auditorių kolegija iš savo narių išrenka pirmininką arba pratęsia pirmininko įgaliojimus. Kolegija priima taisykles, taikomas jos narių atliekamam auditui pagal griežčiausius tarptautinius standartus. Auditorių kolegija patvirtina jos narių parengtas audito ataskaitas prieš perduodama jas administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Specialusis komitetas kiekvienu atskiru atveju ir nurodęs konkrečius motyvus gali nuspręsti pasinaudoti kitų išorės įstaigų paslaugomis.

5.   Audito, kurį ATHENA vardu atlieka auditoriai, sąnaudos laikomos bendrosiomis ATHENA sąnaudomis.

39 straipsnis

Sąskaitų vidaus auditas

1.   Remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir pranešęs Specialiajam komitetui, Tarybos Generalinis sekretorius trejų metų laikotarpiui, su galimybe vieną kartą laikotarpį pratęsti, paskiria vidaus auditorių ir bent vieną auditoriaus pavaduotoją ATHENA mechanizmo auditui vykdyti; vidaus auditorius turi turėti reikalingą profesinę kvalifikaciją ir užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Vidaus auditorius negali būti įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas; jis negali dalyvauti rengiant finansines ataskaitas.

2.   Vidaus auditorius teikia administratoriui ataskaitą rizikos valdymo srityje pateikdamas nepriklausomas nuomones valdymo ir kontrolės sistemų kokybės klausimais ir rekomendacijas, kaip pagerinti vidaus kontrolę vykdant operacijas ir paskatinti gerą finansų valdymą. Visų pirma jis atsako už vidinių valdymo sistemų tinkamumo bei veiksmingumo ir padalinių veiklos įgyvendinant politiką ir siekiant tikslų įvertinimą atsižvelgiant į susijusius rizikos veiksnius.

3.   Vidaus auditorius vykdo savo pareigas visuose padaliniuose, kurių veikla susijusi su ATHENA pajamų surinkimu arba per ATHENA finansuojamų išlaidų vykdymu.

4.   Atsižvelgdamas į poreikį, vidaus auditorius finansiniais metais atlieka vieną ar kelis auditus. Jis teikia ataskaitą administratoriui, o operacijos vadui praneša auditų rezultatus ir pateikia rekomendacijas. Operacijos vadas ir administratorius užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į audito rekomendacijas.

5.   Administratorius kasmet pateikia Specialiajam komitetui vidaus audito ataskaitą, kurioje nurodomi: atliktų vidaus auditų skaičius ir pobūdis, jų išvados, pateiktos rekomendacijos ir veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į tas rekomendacijas.

6.   Be to, kiekvienas operacijos vadas suteikia vidaus auditoriui galimybę visapusiškai atlikti savo vadovaujamos operacijos auditą. Vidaus auditorius patikrina, ar gerai funkcionuoja finansinės ir biudžetinės sistemos bei procedūros, taip pat užtikrina, kad vidaus kontrolės sistema veiktų patikimai bei veiksmingai.

7.   Vidaus auditoriaus ataskaita kartu su visais pagrindžiančiais dokumentais pateikiami auditorių kolegijai.

40 straipsnis

Metinis ataskaitų teikimas ir uždarymas

1.   Pasibaigus finansiniams metams iki kovo 31 d. arba per keturis mėnesius nuo vadovaujamos operacijos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kiekvienas operacijos vadas pateikia ATHENA apskaitos pareigūnui būtiną informaciją, kurios reikia metinėms bendrųjų sąnaudų ataskaitoms, metinėms iš anksto finansuotų ir kompensuotų pagal 28 straipsnį išlaidų ataskaitoms ir metinei veiklos atskaitai parengti.

2.   Pasibaigus finansiniams metams iki gegužės 15 d. administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir kiekvienos operacijos vado, parengia ir pateikia Specialiajam komitetui bei Auditorių kolegijai finansines ataskaitas ir metinę veiklos ataskaitą.

3.   Per 8 savaites po finansinių ataskaitų perdavimo Auditorių kolegija pateikia Specialiajam komitetui metinę audito ataskaitą, o administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir kiekvienos operacijos vado, – ATHENA audituotas finansines ataskaitas.

4.   Pasibaigus finansiniams metams iki rugsėjo 30 d. Specialiajam komitetui pateikiama Auditorių kolegijos parengta audito ataskaita, o komitetas išnagrinėja audito ataskaitą, audito nuomonę ir finansines ataskaitas, kad galėtų patvirtinti, jog administratorius, apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus.

5.   Apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas, atsižvelgdami į savo įgaliojimų lygį, saugo visas ataskaitas ir inventoriaus aprašą penkerių metų laikotarpį nuo atitinkamo patvirtinimo datos. Kai operacija nutraukiama, operacijos vadas užtikrina, kad visos sąskaitos ir inventorius būtų perduoti apskaitos pareigūnui.

6.   Specialusis komitetas priima sprendimą dėl finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos, biudžeto įvykdymo likučio, kaip taisomojo biudžeto pajamų ar išlaidų, įtraukimo į kitų finansinių metų biudžetą, atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau Specialusis komitetas gali nuspręsti minėto biudžeto įvykdymo likutį įtraukti po to, kai bus gauta Auditorių kolegijos audito nuomonė.

7.   Ta finansinių metų biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, įskaitoma kaip kiti dalyvaujančių valstybių narių įnašai.

8.   Ta biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti konkrečios operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, įskaitoma kaip kiti valstybių narių, kurios prisidėjo prie tos operacijos, įnašai.

9.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio pagal kompensacijos mokėjimo metų BNP sumą.

10.   Visos operacijoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais iki kovo 31 d. gali pateikti administratoriui, atitinkamais atvejais per operacijos vadą, informaciją apie papildomas sąnaudas, kurių praėjusiais finansiniais metais jos patyrė vykdant operaciją. Ši informacija paskirstoma nurodant pagrindines išlaidų rūšis. Šią informaciją renka administratorius, kad pateiktų Specialiajam komitetui papildomų operacijos sąnaudų apžvalgą.

41 straipsnis

Operacijos ataskaitų uždarymas

1.   Užbaigus operaciją, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir operacijos vado, Specialiajam komitetui pateiktų konkrečių operacijų finansines ataskaitas bent už laikotarpį iki operacijos užbaigimo dienos ir, jeigu įmanoma, iki operacijos nutraukimo dienos. Administratoriui nustatytas pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu keturi mėnesiai nuo operacijos užbaigimo dienos.

2.   Jeigu per nurodytą terminą į finansines ataskaitas neįmanoma įtraukti su tos operacijos nutraukimu susijusių pajamų ir išlaidų, tos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į ATHENA finansines ataskaitas, kurias Specialusis komitetas patikrina laikydamasis 40 straipsnyje numatytos procedūros.

3.   Specialusis komitetas, remdamasis Auditorių kolegijos nuomone, patvirtina jam pateiktas konkrečios operacijos finansines ataskaitas. Jis patvirtina, kad administratorius, apskaitos pareigūnas ir atitinkamos operacijos vadas įvykdė susijusius įsipareigojimus.

4.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio pagal kompensacijos mokėjimo metų BNP sumą.

12   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Atsakomybė

1.   Sąlygas, reglamentuojančias operacijos vado, administratoriaus ir kitų darbuotojų, visų pirma skirtų Sąjungos institucijų ar valstybių narių, drausminę ir baudžiamąją atsakomybę netinkamo ar aplaidaus biudžeto vykdymo atvejais, reglamentuoja Tarnybos nuostatai arba jiems taikomi susitarimai. Be to, ATHENA savo iniciatyva arba prisidedančios valstybės prašymu pirmiau nurodytiems darbuotojams gali iškelti civilinį ieškinį.

2.   Sąjungos ar Tarybos Generalinis sekretorius jokiais atvejais negali būti prisidedančios valstybės laikomi atsakingais dėl administratoriaus, apskaitos pareigūno ar jiems paskirto personalo pareigų vykdymo.

3.   Sutartinius įsipareigojimus, galinčius atsirasti pagal sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, pasitelkdamos ATHENA vykdo prisidedančios valstybės. Juos reglamentuoja atitinkamoms sutartims taikytina teisė.

4.   Deliktinės atsakomybės atveju bet kokią operacijos štabo, karinių pajėgų vadavietės ir krizių valdymo struktūrų karinio komponento vadavietės, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą per ATHENA atlygina prisidedančios valstybės, vadovaudamosi bendraisiais valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nustatytais įprastais žalos atlyginimo principais ir konkrečios operacijos veiksmų vietoje taikomais pajėgų tarnybos nuostatais.

5.   Sąjunga ar valstybės narės jokiu atveju negali būti prisidedančios valstybės laikomos atsakingomis už sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, ar krizių valdymo struktūros skyrių ar padalinių, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą.

43 straipsnis

Peržiūra ir tikslinimas

Visas šis sprendimas, arba bet kuri jo dalis, įskaitant priedus, prireikus peržiūrima valstybės narės prašymu ar pasibaigus kiekvienai operacijai. Sprendimas tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus. Peržiūrint ar tikslinant galima pasitelkti visus darbui reikalingus ekspertus, visų pirma ATHENA valdymo organus.

44 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Tarybos sprendimas 2008/975/BUSP panaikinamas.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

(2)  OL L 345, 2008 12 23, p. 96.

(3)  OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(4)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

---

---

---

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/54

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/872/BUSP

2011 m. gruodžio 22 d.

kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/430/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2001 m. gruodžio 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (1);

(2)	2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/430/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (2);

(3)	vadovaujantis Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalimi, būtina atlikti išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Sprendimas 2011/430/BUSP, sąrašo peržiūrą;

(4)	šiame sprendime pateikiami Tarybos atliktos asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, peržiūros rezultatai;

(5)

Taryba padarė išvadą, kad asmenys, grupės ir subjektai, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos toje bendrojoje pozicijoje numatytos specialios ribojamosios priemonės;

(6)	asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas ir turėtų būti panaikintas Sprendimas 2011/430/BUSP,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Sprendimas 2011/430/BUSP panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

(2)  OL L 188, 2011 7 19, p. 47.

---

---

23.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/57

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 14 d.

dėl kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kiekių nustatymo ir kvotų paskirstymo 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 9196)

(Tik tekstas anglų, graikų, ispanų, italų, lenkų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra autentiškas)

(2011/873/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 10 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnį,

kadangi:

(1)	į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamoms importuotoms kontroliuojamoms medžiagoms taikomi Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 16 straipsnyje nustatyti kiekybiniai apribojimai;

(2)	Komisija taip pat turi nustatyti kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, kiekius, kuriuos leidžiama naudoti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, ir bendroves, kurios gali juos naudoti;

(3)

nustatant kvotas, skirtas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, reikia užtikrinti, kad taikant 2011 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 537/2011 dėl kontroliuojamų medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (2) leidžiama naudoti Sąjungoje laboratorijų ir analizės reikmėms, kiekių paskirstymo mechanizmo būtų laikomasi 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų kiekybinių apribojimų. Kadangi tie kiekybiniai apribojimai taikomi ir hidrochlorfluorangliavandeniliams, kuriems naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms suteikta licencija, tie skirti kiekiai taip pat turėtų apimti toms reikmėms pagaminamus ir importuojamus kiekius;

(4)

Komisija paskelbė pranešimą įmonėms, ketinančioms 2012 m. į Europos Sąjungą importuoti arba iš jos eksportuoti ozono sluoksnį ardančias kontroliuojamas medžiagas, ir įmonėms, ketinančioms prašyti tokių medžiagų kvotų 2012 m. laboratorijų ir analizės reikmėms, (2011/C 75/05) (3) ir gavo pareiškimus dėl 2012 m. numatomo importuoti kiekio;

(5)	laikantis pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyto metinio ataskaitų teikimo ciklo, kiekybiniai apribojimai ir kvotos turėtų būti nustatyti 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiui;

(6)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 25 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Į laisvą apyvartą išleistini kiekiai

1.   I grupės (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) ir II grupės (kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 11 185 000 kg ozono ardymo potencialo (OAP).

2.   III grupės (halonų) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 15 761 510 kg OAP.

3.   IV grupės (anglies tetrachlorido) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 8 800 220 kg OAP.

4.   V grupės (1,1,1-trichloretano) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 1 000 015 kg OAP.

5.   VI grupės (metilbromido) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 889 320 kg OAP.

6.   VII grupės (hidrobromfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 1 065,8 kg OAP.

7.   VIII grupės (hidrochlorfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 4 581 681,8 kg OAP.

8.   IX grupės (bromchlormetano) kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2012 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų, yra 294 012 kg OAP.

2 straipsnis

Kvotų, skirtų išleisti į laisvą apyvartą, paskirstymas

1.   Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 bei 115 ir kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos I priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

2.   Halonų 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos II priede nurodytoms įmonėms naudoti ten pat nurodytais tikslais.

3.   Anglies tetrachlorido 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos III priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

4.   1,1,1-trichloretano 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos IV priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

5.   Metilbromido 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos V priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

6.   Hidrobromfluorangliavandenilių 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VI priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

7.   Hidrochlorfluorangliavandenilių 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VII priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

8.   Bromchlormetano 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

9.   Individualios kvotos įmonėms nustatomos IX priede.

3 straipsnis

Kvotos laboratorijų ir analizės reikmėms

2012 m. kvotos kontroliuojamų medžiagų importo ir gamybos laboratorijų ir analizės reikmėms skiriamos X priede išvardytoms įmonėms.

Šioms įmonėms nustatyti didžiausi kiekiai, kuriuos jos gali pagaminti arba importuoti 2012 m. laboratorijų ir analizės reikmėms, nurodyti XI priede.

4 straipsnis

Galiojimo laikas

Šis sprendimas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas šioms įmonėms:

ABCR Dr. Braunagel GmbH & Co. (DE) Im Schlehert 10 76187 Karlsruhe Vokietija

Aesica Queenborough Ltd. North Street Queenborough Kent, ME11 5EL Jungtinė Karalystė

Airbus Operations S.A.S. Route de Bayonne 316 31300 Toulouse Prancūzija

Albany Molecular Research (UK) Ltd Mostyn Road Holywell Flintshire, CH8 9DN Jungtinė Karalystė

Albemarle Europe SPRL Parc Scientifique Einstein Rue du Bosquet 9 1348 Louvain-la-Neuve Belgija

ALFA Agricultural Supplies SA 73, Ethnikis Antistasseos Str, 152 31 Chalandri, Athens Graikija

Arkema France S.A. 420, rue d’Estienne D’Orves 92705 Colombes Cedex Prancūzija

Arkema Quimica S.A. Avenida de Burgos 12 28036 Madrid Ispanija

Ateliers Bigata SAS 10, rue Jean Baptiste Perrin, 33320 Eysines Cedex Prancūzija

BASF Agri Production SAS 32 rue de Verdun 76410 Saint-Aubin lès Elbeuf Prancūzija

Bayer Crop Science AG Gebäude A729 41538 Dormagen Vokietija

Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH Bützflether Sand 21683 Stade Vokietija

DuPont de Nemours (Nederland) BV Baanhoekweg 22 3313 LA Dordrecht Nyderlandai

Dyneon GmbH Werk Gendorf Industrieperkstrasse 1 84508 Burgkirchen Vokietija

Eras Labo 222 D1090 38330 Saint Nazaire les Eymes Prancūzija

Eusebi Impianti Srl Via Mario Natalucci 6 60131 Ancona Italija

Eusebi Service Srl Via Vincenzo Pirani 4 60131 Ancona Italija

Fire Fighting Enterprises Ltd. 9 Hunting Gate, Hitchin SG4 0TJ Jungtinė Karalystė

Fujifilm Electronic Materials (Europe) NV Keetberglaan 1A Haven 1061 2070 Zwijndrecht Belgija

Halon & Refrigerants Services Ltd. J.Reid Trading Estate Factory Road, Sandycroft Deeside, Flintshire CH5 2QJ Jungtinė Karalystė

Harp International Ltd Gellihirion Industrial Estate Rhondda, Cynon Taff Pontypridd CF37 5SX Jungtinė Karalystė

Honeywell Fluorine Products Europe B.V. Laarderhoogtweg 18 1101 EA Amsterdam Nyderlandai

Honeywell Specialty Chemicals GmbH Wunstorfer Strasse 40 Postfach 100262 30918 Seelze Vokietija

Hovione Farmaciencia SA Sete Casas 2674–506 Loures Portugalija

ICL-IP Europe B.V. Fosfaatweeg 48 1013 BM Amsterdam Nyderlandai

Laboratorios Miret SA Geminis 4, 08228 Terrassa, Barcelona Ispanija

LGC Standards GmbH Mercatorstr. 51 46485 Wesel Vokietija

LPG Tecnicas en Extincion de Incendios SL C/Mestre Joan Corrales 107–109 08950 Esplugas de Llobregat, Barcelona Ispanija

Mebrom NV Assenedestraat 4 9940 Rieme Ertvelde Belgija

Merck KgaA Frankfurter Strasse 250 64271 Darmstadt Vokietija

Mexichem UK Ltd. PO Box 13 The Heath Runcorn Cheshire WA7 4QX Jungtinė Karalystė

Ministry of Defence Defence Fuel Lubricants and Chemicals P.O. Box 10.000 1780 CA Den Helder Nyderlandai

Panreac Quimica S.L.U. Pol. Ind. Pla de la Bruguera, C/Garraf 2 08211 Castellar del Vallès-Barcelona Ispanija

Poż-Pliszka Sp. z o.o. ul.Szczecińska 45 80–392 Gdańsk Lenkija

R.P. Chem s.r.l. Via San Michele 47 31062 Casale sul Sile (TV) Italija

SAFEty Hi-Tech S.r.l. Via Cavour 96 67051 Avezzano (AQ) Italija

Savi Technologie Sp. z o.o. Ul. Wolnosci 20 Psary 51–180 Wroclaw Lenkija

Sicor Srl Via Terazzano 77 20017 Rho Italija

Sigma Aldrich Chemie GmbH Riedstrasse 2 89555 Steinheim Vokietija

Sigma Aldrich Chimie SARL 80, rue de Luzais L’isle d’abeau Chesnes 38297 St Quentin Fallavier Prancūzija

Sigma Aldrich Company Ltd The Old Brickyard, New Road Gillingham SP8 4XT Jungtinė Karalystė

Solvay Fluor GmbH Hans-Böckler-Allee 20 30173 Hannover Vokietija

Solvay Fluores France 25 rue de Clichy 75442 Paris Prancūzija

Solvay Specialty Polymers France SAS Avenue de la Republique 39501 Tavaux Cedex Prancūzija

Solvay Solexis S.p.A. Viale Lombardia 20 20021 Bollate (MI) Italija

Sterling S.r.l. Via della Carboneria 30 06073 Solomeo di Corciano (PG) Italija

Syngenta Crop Protection Surrey Research Park 30 Priestly Road Guildford Surrey GU2 7YH Jungtinė Karalystė

Tazzetti S.p.A. Corso Europa n. 600/a 10070 Volpiano (TO) Italija

TEGA Technische Gase und Gastechnik GmbH Werner-von-Siemens-Strasse 18 97076 Würzburg Vokietija

Thomas Swan & Co Ltd. Rotary Way Consett County Durham DH8 7ND Jungtinė Karalystė

Total Feuerschutz GmbH Industriestr 13 68526 Ladenburg Vokietija

---

(1)  OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(2)  OL L 147, 2011 6 2, p. 4.

(3)  OL C 75, 2011 3 9, p. 4.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---