3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/1

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/2

(1)

2003 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena (FLEGT). Europos Sąjungos veiksmų plano pasiūlymas“, kuriame ragino imtis priemonių kovoti su neteisėtu miškų kirtimu sudarant savanoriškus partnerystės susitarimus su medieną gaminančiomis šalimis. 2003 m. spalio mėn. Taryba priėmė išvadas (1) dėl šio veiksmų plano, o 2005 m. liepos 11 d. Europos Parlamentas šiuo klausimu priėmė rezoliuciją (2);

(2)

2005 m. gruodžio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl partnerystės susitarimų siekiant įgyvendinti Sąjungos FLEGT veiksmų planą;

(3)

2005 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 (3) dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Sąjungą iš šalių, su kuriomis Sąjunga sudarė savanoriškus partnerystės susitarimus, sukūrimo;

(4)

derybos su Centrinės Afrikos Respublika buvo baigtos, o 2010 m. gruodžio 21 d. parafuotas Europos Sąjungos ir Centrinės Afrikos Respublikos savanoriškas partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (FLEGT) (toliau – Susitarimas);

(5)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas su sąlyga, kad jis bus sudarytas,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/3

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, taip pat į rekomendacijas, gautas iš Regioninių konsultacinių tarybų, nustatyti priemones, kuriomis būtų reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, atitinkamais atvejais įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002;

(4)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) turėtų būti nustatytas remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

(5)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl Baltijos jūros menkių išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą (2) (toliau – Baltijos jūros menkių planas), nustatytas taisykles;

(6)

atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas, nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nepadidinant žuvų mirtingumo. Naudojant tokį lankstumą būtų galima veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra paskirstomos vienodai, taip pat tai sudarytų palankesnes sąlygas greitai reaguoti į pasikeitimus kvotomis. Todėl valstybei narei turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų;

(7)

atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, jau 2011 m. reikėtų nustatyti tokį lankstesnį Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymą. Todėl 2010 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1124/2010, kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės (3), II priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (4), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius atitinkamai su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą. Todėl būtina nurodyti kodus, susijusius su iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiais, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis;

(9)

pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (5), 2 straipsnį turi būti nustatyta, kuriems ištekliams taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės;

(10)

siekiant išvengti žvejybos veiklos nutraukimo ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad tą žvejybą būtų galima pradėti 2012 m. sausio 1 d. Tačiau kadangi Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010 taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., šio reglamento nuostatos, leidžiančios Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymo lankstumą, turėtų būti taikomos nuo 2011 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant jį paskelbus,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

neišnaudotai kvotos daliai pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

a)

tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)

sužvejotą kiekį sudaro Sąjungos kvotos dalis, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota.

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/12

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 810/2008 (2) 1 straipsnyje leidžiama pradėti naudoti aukštos kokybės šviežios, atšaldytos arba sušaldytos galvijų mėsos, kuriai taikomi KN kodai 0201 ir 0202, ir produktų, kuriems taikomi KN kodai 0206 10 95 ir 0206 29 91, ir sušaldytos buivolienos be kaulų, kuriai taikomas KN kodas 0202 30 90, kasmetinę tarifinę kvotą;

(2)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 810/2008 2 straipsnio a punktu skiriamos 28 000 tonos jautienos be kaulų, kuriai taikomi KN kodai 0201 30 00 ir 0206 10 95, aukštos kokybės jautienos, atitinkančios nurodytą apibrėžtį, gabalams ruošti;

(3)

Europos Sąjungos ir Argentinos susitarime pasikeičiant laiškais, pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimų Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (3) (toliau – susitarimas), patvirtintame Tarybos sprendimu 2011/769/ES (4), numatyta 1 500 tonų padidinti šaliai (Argentinai) priskirtą „šviežios, atšaldytos arba sušaldytos galvijų mėsos be kaulų“ ES tarifinę kvotą. Pirmuosius ketverius priemonės įgyvendinimo metus kvota kasmet padidinama 2 000 tonų. Tame susitarime taip pat numatytas paskyrimo šalies (Argentinos) sukūrimas siekiant skirti 200 tonų pagal ES „sušaldytos buivolienos be kaulų“ tarifinę kvotą; Argentinai numatyta kvota taip pat apima „šviežią ir atšaldytą“ mėsą;

(4)

siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti buivolienos kilmės šalį;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 810/2008 2 straipsnio e punktu 1 300 tonų mėsos, kuriai taikomi KN kodai 0201 20 90, 0201 30, 0202 20 90, 0202 30, 0206 10 95 ir 0206 29 91, skiriama aukštos kokybės jautienos, atitinkančios nurodytą apibrėžtį, gabalams ruošti;

(6)

Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarime pasikeičiant laiškais, pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimų Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (5), patvirtintame Tarybos sprendimu 2011/767/ES (6), numatyta pakeisti 1 300 tonų „aukštos kokybės jautienos“ apibrėžtį;

(7)

Reglamentas (EB) Nr. 810/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   1 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 2 straipsnio a–e ir g punktuose nurodytas produktų kiekis išleidžiamas į apyvartą pateikus importo licencijas, išduotas pagal 4 straipsnio a ir b punktus ir šio straipsnio 2 dalį.“;

4)

10 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 2 straipsnio a–e ir g punktuose nurodytiems kiekiams taikomos Reglamento (EB) Nr. 376/2008, Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 III skyriaus ir Reglamento (EB) Nr. 382/2008 nuostatos, nebent šiame reglamente būtų numatyta kitaip.“;

5)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

I priede apibrėžtis pakeičiama taip:

„Aukštos kokybės jautiena, kurios kilmės šalis yra …

(atitinkama apibrėžtis)

arba Buivoliena, kurios kilmės šalis yra Australija

arba Buivoliena, kurios kilmės šalis yra Argentina.“;

7)

II priedo pirmoji įtrauka pakeičiama tokiu tekstu:

8)

IV, V ir VI priedai papildomi šiuo eilės numeriu ir kilmės šalimi:

„09.4004“

„Argentina“.

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/15

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), nustatyta didžiausia leidžiamoji nitratų koncentracija tam tikrose lapinėse daržovėse;

(2)

nepaisant to, kad įgyjama vis naujos gerosios žemės ūkio patirties, kai kuriais atvejais didžiausia leidžiamoji koncentracija viršijama, todėl kai kurioms valstybėms narėms nustatyta laikina leidžianti nukrypti nuostata, ir joms leidžiama pateikti rinkai tam tikras jų teritorijoje užaugintas ir joje vartoti skirtas lapines daržoves, kuriose nitratų koncentracija didesnė negu nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija;

(3)

nustačius didžiausią leidžiamąją nitratų koncentraciją salotose ir špinatuose atlikta daug tyrimų, siekiant nustatyti veiksnius, dėl kurių salotose ir špinatuose yra nitratų, ir priemones, kurių reikėtų imtis nitratų koncentracijai salotose ir špinatuose kuo labiau sumažinti. Nepaisant įgytos gerosios žemės ūkio patirties mažinant nitratų koncentraciją salotose ir špinatuose ir nepaisant to, kad ši geroji žemės ūkio patirtis griežtai taikoma, nėra galimybių nuosekliai pasiekti, kad tam tikruose Sąjungos regionuose nitratų koncentracija salotose ir šviežiuose špinatuose neviršytų dabar nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos. Taip yra dėl to, kad svarbiausias lemiamasis veiksnys, dėl kurio salotose ir špinatuose yra nitratų, – klimatas ir ypač su šviesa susijusios sąlygos. Gamintojas negali valdyti ar keisti klimato sąlygų;

(4)

kadangi rizikos, kylančios dėl nitratų daržovėse, ilgesnio laikotarpio valdymo strategiją reikėjo pagrįsti naujausiais moksliniais duomenimis, Europos maisto saugos tarnyba (EMST) turėjo atlikti mokslinį rizikos vertimą, atsižvelgdama į naują informaciją. Atliekant tokį vertinimą reikėjo atsižvelgti į visus svarbius motyvus, susijusius su rizika ir nauda, pavyzdžiui, palyginti galimą neigiamą nitratų poveikį ir galimą teigiamą daržovių valgymo poveikį, pavyzdžiui, antioksidinį, ar kitas savybes, dėl kurių gali būti neutralizuojama ar atsveriama nitratų ir dėl jų susidarančių nitrozojunginių keliama rizika;

(5)

Komisijos prašymu 2008 m. balandžio 10 d. Mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais (toliau – Mokslininkų grupė) patvirtino mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse (3). Mokslininkų grupė palygino daržovėse esančių nitratų keliamą pavojų ir teikiamą naudą. Apskritai, įvertintas nitratų daržovėse poveikis vargu ar gali kelti pastebimą riziką sveikatai, todėl svarbesnė yra pripažinta daržovių valgymo nauda. Mokslininkų grupė pripažino, kad retkarčiais pasitaiko atvejų (pavyzdžiui, regione ar ūkyje susiklosčius nepalankioms sąlygoms), susijusių su daržovėmis, sudarančiomis didelę mitybos dalį, ar asmenimis, valgančiais daug daržovių, pavyzdžiui sėjamųjų gražgarsčių, ir kiekvieną tokį atvejį reikėtų vertinti atskirai;

(6)

po diskusijų dėl tinkamų priemonių ir pareikšto rūpesčio dėl galimos rizikos kūdikiams ir mažiems vaikams dėl ūmaus poveikio per maistą, Komisija EMST paprašė parengti papildomą mokslinę ataskaitą dėl nitratų daržovėse, kurioje būtų išsamiau vertinama galima rizika, kūdikiams ir mažiems vaikams kylanti dėl nitratų šviežiose daržovėse, taip pat vertinamas ūmus poveikis per maistą, ir atsižvelgiama į naujausius duomenis apie nitratus daržovėse, išsamesnius duomenis apie kūdikių ir mažų vaikų vartojamas daržoves ir galimybę nustatyti šiek tiek didesnę didžiausią leidžiamąją nitratų lapinėse daržovėse koncentraciją, negu nustatyta dabar. 2010 m. gruodžio 1 d. Mokslininkų grupė priėmė Ataskaitą dėl galimos rizikos visuomenės sveikatai, kylančios kūdikiams ir mažiems vaikams dėl nitratų lapinėse daržovėse (4);

(7)

toje ataskaitoje Mokslininkų grupė priėjo prie išvados, kad vargu ar dėl virtuose šviežiuose špinatuose esančios dabar nustatytos ar numatomos didesnės didžiausios leidžiamosios nitratų koncentracijos kyla pavojus sveikatai, nors negalima paneigti, kad kai kuriems kūdikiams per dieną suvartoti daugiau negu vieną patiekalą su špinatais gali būti pavojinga. EMST paminėjo, kad neatsižvelgė į galimus nitratų kiekio pokyčius, atsirandančius maisto produktus apdorojant, pavyzdžiui, plaunant, lupant ir (arba) verdant, nes tam nagrinėti nepakako reprezentatyviųjų duomenų. Kadangi kokybinis maisto perdirbimo poveikis nitratų koncentracijai nenagrinėtas, nitratų poveikis galiausiai gali būti pervertinamas. Be to, dar konstatuota, kad dėl nitratų kiekio salotose pavojus vaikų sveikatai nekyla. Reikalavimas laikytis dabar nustatytos didžiausios leidžiamosios nitratų koncentracijos salotose ir špinatuose arba numatomos 500 mg/kg didesnės už dabar nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją neturėtų didelės įtakos;

(8)

todėl, siekiant teisinį saugumą gamintojui užtikrinti visuose Europos Sąjungos regionuose, kuriuose griežtai taikoma geroji žemės ūkio patirtis, kuria siekiama kuo labiau sumažinti nitratų kiekį špinatuose ir salotose, reikėtų šiek tiek padidinti didžiausią leidžiamąją nitratų šviežiose špinatuose ir salotose koncentraciją nekeliant pavojaus visuomenės sveikatai;

(9)

kadangi labai didelė nitratų koncentracija kartais randama sėjamosiose gražgarstėse, reikėtų nustatyti didžiausią nitratų koncentraciją sėjamosiose gražgarstėse. Didžiausią nitratų koncentraciją sėjamosiose gražgarstėse reikėtų persvarstyti per dvejus metus, ir, nustačius veiksnius, dėl kurių sėjamosiose gražgarstėse yra nitratų, bei taikant visą gerąją žemės ūkio patirtį, siekti tą koncentraciją sumažinti;

(10)

kadangi Komisija EMST įpareigojo surinkti visus duomenis apie maiste randamus teršalus, įskaitant nitratus, į vieną duomenų bazę, rezultatus reikėtų perduoti tiesiogiai EMST;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

1)

išbraukiamos 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys;

2)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės atlieka nitratų koncentracijos daržovėse, kuriose gali būti didelė teršalo koncentracija, ypač žalialapėse daržovėse, stebėseną ir reguliariai perduoda EMST jos rezultatus.“;

3)

priedo 1 skyrius „Nitratai“ pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu skyriumi.

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/18

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), nustatyta didžiausia leidžiamoji dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija tam tikruose maisto produktuose;

(2)

dioksinai priklauso 75 giminingųjų polichlorintųjų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingųjų polichlorintųjų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupei, iš jų 17 junginių kelia susirūpinimą dėl toksiškumo. Polichlorintieji bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingųjų junginių grupė, kuriai priklausančius junginius pagal toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Dvylikos giminingųjų junginių toksinės savybės yra panašios į dioksinų savybes, todėl šie junginiai dažnai vadinami dioksinų tipo PCB. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo, jų toksikologinis profilis yra kitoks ir jie vadinami ne dioksino tipo PCB;

(3)

kiekvieno giminingojo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų giminingųjų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo pradėta vartoti toksinio ekvivalentiškumo faktorių (toliau – TEF) sąvoka. Taigi, analitiniai rezultatai, susiję su visais pavieniais toksikologinį susirūpinimą keliančiais dioksinų ir dioksinų tipo PCB giminingaisiais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ);

(4)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2005 m. birželio 28–30 d. surengė specialistų seminarą dėl TEF dydžių, dėl kurių PSO susitarė 1998 m. Pakeista nemažai TEF dydžių, ypač taikomų PCB, oktachlorintiesiems giminingiesiems junginiams ir pentachlorintiesiems furanams. Duomenys apie naujųjų TEF dydžių poveikį ir dabartinį paplitimą yra pateikti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinėje ataskaitoje „Dioksinų koncentracijos maiste ir pašaruose stebėsenos rezultatai“ (3). Todėl reikėtų persvarstyti didžiausią leidžiamąją PCB koncentraciją atsižvelgiant į šiuos naujus duomenis;

(5)

Komisijos prašymu EMST Mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais priėmė nuomonę dėl ne dioksinų tipo PCB buvimo pašaruose ir maiste (4);

(6)

šešių žymenų arba indikatorinių PCB (PCB 28, 52, 101, 138, 153 ir 180) suma sudaro maždaug pusę viso pašaruose ir maiste esančių ne dioksinų tipo PCB kiekio. Ši suma laikoma tinkamu ne dioksinų tipo PCB paplitimo ir poveikio žmonėms žymeniu, todėl turėtų būti nustatyta kaip didžiausia leidžiamoji koncentracija;

(7)

didžiausia leidžiamoji koncentracija nustatyta atsižvelgiant į naujausius paplitimo duomenis, pateiktus EMST mokslinėje ataskaitoje „Ne dioksinų tipo PCB koncentracijos maiste ir pašaruose stebėsenos rezultatai“ (5). Nors yra galimybių pasiekti žemesnes kiekybinio aptikimo ribas, galima matyti, kad nemažai laboratorijų taiko 1 μg/kg ar net 2 μg/kg riebalų kiekybinio aptikimo ribą. Analitinį rezultatą išreiškus didžiausia koncentracija gali būti taip, kad tam tikrais atvejais koncentracija gali būti labai panaši į didžiausią leidžiamąją koncentraciją, jei didžiausia leidžiamoji koncentracija būtų labai griežtai nustatyta, net jei PCB kiekybiškai neaptinkama. Taip pat buvo pripažinta, kad duomenys, susiję su tam tikromis maisto kategorijomis, nebuvo labai gausūs. Todėl reikėtų per trejus metus persvarstyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją naudojantis gausesne duomenų baze, sudaryta atliekant tyrimus, kurių jautris būtų pakankamas mažai koncentracijai aptikti;

(8)

Suomijai ir Švedijai leista taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas ir tiekti rinkai jų teritorijoje vartoti skirtas Baltijos jūros regiono kilmės žuvis, kuriose dioksinų koncentracija viršija nustatytą didžiausią leidžiamąją dioksinų koncentraciją, taip pat dioksinų ir dioksinų tipo PCB žuvyse sumą. Šios valstybės narės įvykdė informacijos apie mitybos rekomendacijas pateikimo vartotojams reikalavimus. Kiekvienais metais Komisijai jos teikia dioksinų koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse stebėsenos rezultatus ir praneša apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti dioksinų, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvis, poveikį žmonėms;

(9)

remiantis dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos stebėsenos, atliekamos Suomijos ir Švedijos, rezultatais, galiojanti leidžianti nukrypti nuostata galėtų būti taikoma tik tam tikrų rūšių žuvims. Atsižvelgiant į tai, kad dioksinų ir PCB aplinkoje, taigi ir žuvyse, yra nuolat, šią leidžiančią nukrypti nuostatą reikėtų taikyti nenustatant termino;

(10)

Latvija leidžiančią nukrypti nuostatą, panašią į taikomą Suomijai ir Švedijai, paprašė leisti taikyti laisvėje sužvejotoms lašišoms. Latvija įrodė, kad dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikis žmonėms jos teritorijoje yra ne didesnis už didžiausią vidutinį lygį bet kurioje valstybėje narėje ir kad ji yra įdiegusi sistemą, kuria užtikrinama, kad, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, vartotojai būtų informuojami apie visas mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvų vartojimo apribojimais tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Be to, turi būti atliekama dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse stebėsena, ir apie jos rezultatus bei priemones, kurių imamasi dioksinų ir dioksinų tipo PCB, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvis, poveikiui žmonėms sumažinti, pranešama Komisijai. Siekiant užtikrinti, kad žuvimis ir žuvų produktais, neatitinkančiais ES nustatytos didžiausios leidžiamosios PSB koncentracijos, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, buvo nustatytos būtinos priemonės;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūros regiono žuvų tarša ne dioksinų tipo PCB turi panašumų į taršą dioksinais ir dioksinų tipo PCB, o ne dioksinų tipo PCB aplinkoje yra nuolat, nukrypti leidžiančią nuostatą, panašią į taikomą dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijai Baltijos jūros regionų žuvyse, reikėtų taikyti ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai;

(12)

paprašyta, kad EMST pateiktų mokslinę nuomonę dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB avių ir elnių kepenyse ir nurodytų, ar reikėtų nustatyti didžiausią leidžiamąją dioksinų ir PCB koncentraciją kepenyse ir šalutinių gyvūninių produktų gaminiuose, koncentraciją matuojant produkte, o ne riebaluose, kaip daroma dabar. Todėl turėtų būti persvarstytos nuostatos dėl kepenų ir jų gaminių, ir visų pirma, kai bus parengta EMST nuomonė, turėtų būti persvarstytos nuostatos dėl avių ir elnių kepenų. Kol kas reikėtų nustatyti didžiausią dioksinų ir PCB koncentraciją riebaluose;

(13)

maisto produktams, kuriuose riebalų yra mažiau negu 1 %, lig šiol nebuvo nustatoma didžiausios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos, nes tų maisto produktų poveikis žmonėms paprastai būna nedidelis. Tačiau būna atvejų, kai maisto produkte riebalų yra mažiau negu 1 %, bet dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija riebaluose labai didelė. Todėl tokiems maisto produktams reikėtų nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją, bet ne riebaluose, o visame produkte. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia leidžiamoji koncentracija tam tikruose nedaug riebalų turinčiuose maisto produktuose nustatoma ją matuojant visame produkte, reikėtų maisto produktams, kuriuose riebalų mažiau negu 2 %, taikyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją visame produkte;

(14)

atsižvelgiant į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste stebėsenos duomenis reikėtų nustatyti konkrečią mažesnę didžiausią leidžiamąją dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste. Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas EMST pateikė konkretų prašymą įvertinti riziką kūdikiams ir mažiems vaikams dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste. Todėl, kai bus parengta EMST nuomonė, reikėtų persvarstyti nuostatas dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirto maisto;

(15)

šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

1.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/24

(1)

atsižvelgiant į tai, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 562/2011 (3) patvirtintame 2012 m. metiniame plane intervencinių atsargų, reikalingų vykdant maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, kiekis, palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumažintas, tikslinga pratęsti 2011 m. metinio plano, patvirtinto Komisijos reglamentu (ES) Nr. 945/2010 (4), įgyvendinimo laikotarpį, siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms papildyti 2012 m. metiniame plane galutiniams gavėjams numatytas paskirstyti maisto produktų atsargas ištekliais, kuriuos būtų galima sutaupyti įgyvendinant 2011 m. metinį planą;

(2)

dėl skundų, pateiktų vykdant viešuosius pirkimus, ir atidėliojimų susijusiuose teisminiuose procesuose Graikija negalėjo įvykdyti mokėjimų už tam tikrus maisto produktų pirkimus rinkoje ir atsiimti dalį paskirto sviesto kiekio iš Sąjungos intervencinių atsargų. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai prašymą pratęsti terminą, nustatytą 2010 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 807/2010, nustatančio išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Sąjungoje taisykles (5), 3 straipsnio 3 dalimi, ir terminą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 945/2010 4 straipsniu. Portugalija pateikė panašų prašymą, susijusį su mokėjimo operacijų terminu, nustatytu Reglamento (ES) Nr. 807/2010 3 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į sunkią šių valstybių narių finansinę padėtį, tikslinga leisti joms baigti atlikti mokėjimo operacijas už rinkoje sutelktus produktus ir atsiimti likusius intervencinių atsargų kiekius, kad juos būtų galima panaudoti siekiant padidinti maisto produktų, skiriamų labiausiai nepasiturintiems asmenims, kiekį. Todėl minėtus du terminus reikia pratęsti. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos visoms mokėjimo už rinkoje sutelktus produktus operacijoms ir visiems pieno produktų atsiėmimams iš intervencinių atsargų pagal 2011 m. metinį planą. Numatytasis mokėjimo už rinkoje sutelktus produktus operacijų terminas – rugsėjo 1 d., o pieno produktų atsiėmimo ir Sąjungos intervencinių atsargų terminas – rugsėjo 30 d., todėl šios dvi leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos atgaline data;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

Įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 807/2010 3 straipsnio 1 dalies, 2011 m. metinio paskirstymo plano įgyvendinimo laikotarpis baigiasi 2012 m. vasario 29 d.“

2)

4 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 807/2010 3 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios pastraipų, įgyvendinant 2011 m. paskirstymo planą sviestas ir nugriebto pieno milteliai atsiimami iš intervencinių atsargų nuo 2011 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Sviesto ir nugriebto pieno miltelių paskirto kiekio laikymo intervencinėse atsargose nuo rugsėjo 30 d. iki faktinio atsiėmimo iš intervencinių atsargų dienos išlaidas prisiima valstybė narė, kuriai produktai paskirti pagal 2011 m. paskirstymo planą.“

3)

Įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 807/2010 3 straipsnio 3 dalies, įgyvendinant 2011 m. metinį paskirstymo planą, mokėjimo už produktus, kuriuos turi tiekti veiklos vykdytojas, operacijos, kai produktai turi būti sutelkti rinkoje pagal Reglamento (ES) Nr. 807/2010 2 straipsnio 3 dalies a punkto iii ir iv papunkčius, yra baigiamos prieš 2011 m. gruodžio 31 d.“

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/26

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/28

(1)

SESV 136 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta galimybė patvirtinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

(2)

SESV 126 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, ir dėl to nustatyta perviršinio deficito procedūra. Stabilumo ir augimo pakte, pagal kurio korekcinę funkciją įgyvendinama perviršinio deficito procedūra, numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės atsižvelgiant į ekonominę situaciją;

(3)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Graikijoje susidaręs perviršinis deficitas;

(4)

2010 m. gegužės 10 d. pagal 126 straipsnio 9 dalį ir 136 straipsnį Taryba priėmė sprendimą 2010/320/ES (1), skirtą Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti ne vėliau kaip iki 2014 m. termino. Taryba nustatė tokį deficito padėties ištaisymo planą: valdžios sektoriaus deficitas turi neviršyti 18 508 mln. EUR 2010 m., 17 065 mln. EUR 2011 m., 14 916 mln. EUR 2012 m., 11 399 mln. EUR 2013 m. ir 6 385 mln. EUR 2014 m.;

(5)

Sprendimas 2010/320/ES buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Kadangi reikėjo padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo 2011 m. liepos 12 d. jis išdėstytas nauja redakcija Sprendime 2011/734/ES (3);

(6)

2011 m. rugsėjo mėn. tapo akivaizdu, kad, atsižvelgiant į biudžeto vykdymą iki minėto rugsėjo mėn. ir nekeičiant politikos, nuo 2011 m. deficito tikslo bus reikšmingai nukrypta, dėl to nukentėtų bendras programos patikimumas. 2011 m. spalio mėn. Graikijos Vyriausybė paskelbė priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuokrypį nuo 2011 m. biudžeto, ir pateikė 2012 m. biudžeto projektą, kuriuo siekiama laikytis 2012 m. viršutinės ribos, nustatytos Sprendimu 2010/320/ES. Šios priemonės bus teisės aktais įtvirtintos iki 2011 m. spalio mėn. pabaigos. Dėl šių priemonių vyko išsamios Graikijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų diskusijos;

(7)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimą 2011/734/ES reikėtų iš dalies pakeisti dėl keleto aspektų, nekeičiant perviršinio deficito panaikinimo termino,

1.

įterpiama ši dalis:

„6a.   Graikija nedelsdama patvirtina ir įgyvendina šias priemones:

2.

7 dalis iš dalies keičiama taip:

3.

8 dalis papildoma šiais punktais:

4.

papildoma šia dalimi:

„9.   Graikija iki 2012 m. birželio mėn. pabaigos patvirtina šias priemones:

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/32

(1)

pagal Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP 6 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti sprendimus dėl ES pajėgų vado skyrimo;

(2)

2011 m. liepos 5 d. PSK priėmė Sprendimą Atalanta/3/2011 (2), kuriuo Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo, ES pajėgų vadu paskyrė kontradmirolą Thomas JUGEL;

(3)

ES operacijos vadas rekomendavo kapitoną Jorge MANSO skirti nauju Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų apiplėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo, ES pajėgų vadu;

(4)

ES karinis komitetas pritaria tai rekomendacijai;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/33

(1)

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais (2) (toliau – susitarimas) įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)

šeštuoju susitarimo straipsniu įsteigiamas Žemės ūkio jungtinis komitetas (toliau – komitetas), atsakingas už susitarimo administravimą ir prižiūrintis jo veikimą;

(3)

remiantis susitarimo 6 straipsnio 4 ir 7 dalimis 2003 m. spalio 21 d. komitetas patvirtino savo darbo tvarkos taisykles (3) ir sudarė darbo grupes susitarimo priedams administruoti (4);

(4)

už ekologinius produktus atsakinga dvišalė darbo grupė susirinko išanalizuoti 9 priedo taikymo sritį, šalių taikomas importo taisykles ir šalių apsikeistą informaciją, kad galėtų suformuluoti jungtiniam komitetui rekomendacijas, siekiant priderinti ir atnaujinti 9 priedo priedėlius;

(5)

remdamasis susitarimo 11 straipsniu, komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti susitarimo priedus;

(6)

Europos Sąjungos delegacijos vadovas Žemės ūkio jungtiniame komitete išreiškia Europos Sąjungos pritarimą galutiniam jungtinio komiteto sprendimo projekto variantui;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 (5) 37 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/37

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie valstybių narių patirtų tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2011 m. kovo 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/204/ES dėl Sąjungos finansinės paramos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Danijoje ir Nyderlanduose 2010 m. (3) suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių Nyderlanduose 2010 m. išlaidoms atlyginti. 2011 m. gegužės 20 d. Nyderlandai, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(5)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(6)

Pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalį Nyderlandai nedelsdami informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus. Su prašymu atlyginti išlaidas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje, buvo pateikta finansinė ataskaita, patvirtinamieji dokumentai, epidemiologinė ataskaita iš kiekvieno ūkio, kuriame gyvūnai buvo skerdžiami ar naikinami, ir atitinkamo audito rezultatai;

(7)

2011 m. rugpjūčio 8 d. Nyderlandams buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados. 2011 m. rugpjūčio 16 d. e. paštu Nyderlandai išreiškė sutikimą;

(8)

todėl gali būti nustatytas bendras Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2010 m. likviduojant paukščių gripą Nyderlanduose;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/39

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti vezikulinę kiaulių ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie tinkamų finansuoti valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 3 straipsnio 6 dalies pirmoje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB (2) paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2010 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimu 2010/143/EB dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto skubių kovos su kiaulių vezikuline liga priemonių Italijoje 2009 m. išlaidoms atlyginti (3), Italijai buvo suteiktas Sąjungos finansinis įnašas išlaidoms, patirtoms likviduojant vezikulinę kiaulių ligą, atlyginti;

(5)

2010 m. gegužės 3 ir 4 d. Italija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2011 m. birželio 29 d. Komisija pranešė e. paštu Italijai savo galutines išvadas. 2011 m. rugpjūčio 23 d. e. paštu Italija išreiškė sutikimą;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Italijos valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, turėtų būti nustatytas bendras Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2009 m. likviduojant vezikulinę kiaulių ligą Italijoje;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/41

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų gali būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2009 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimu 2009/581/EB dėl Bendrijos finansinės paramos, skirtos skubių kovos su paukščių gripu priemonių Klopenburge, Vokietijoje, 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. išlaidoms padengti (3) numatomas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių Vokietijoje 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. rugsėjo 3 d. Vokietija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatyta tvarka Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Sprendimu 2009/581/EB pirmoji išmokos dalis 2 000 000 EUR turėtų būti išmokėta kaip Sąjungos finansinio įnašo dalis;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 349/2005 10 straipsnį atlikusios auditą Komisijos tarnybos nustatė tik nedideles finansines problemas;

(9)

todėl Vokietija įvykdė techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje;

(10)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes turėtų būti nustatyta antroji Sąjungos finansinės paramos išmokos dalis, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. likviduojant paukščių gripą Klopenburge, Vokietijoje;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/43

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti Niukaslo ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies pirmoje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2011 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/208/ES dėl Sąjungos finansinės paramos, skirtos skubių kovos su Niukaslio liga priemonių Ispanijoje 2009 m. išlaidoms atlyginti (3), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su Niukaslo liga priemonių Ispanijoje 2009 m. išlaidoms atlyginti. 2011 m. gegužės 31 d. Ispanija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(5)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(6)

Pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalį Ispanija nedelsdama informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus. Su prašymu atlyginti išlaidas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje, buvo pateikta finansinė ataskaita, patvirtinamieji dokumentai, epidemiologinė ataskaita iš kiekvieno ūkio, kuriame gyvūnai buvo skerdžiami ar naikinami, ir atitinkamo audito rezultatai;

(7)

2011 m. spalio 20 d. raštu Ispanijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, galutinės išvados ir nurodytas tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodas. 2011 m. rugpjūčio 16 d. e. paštu Ispanija išreiškė sutikimą;

(8)

todėl turėtų būti nustatytas bendras Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2010 m. likviduojant Niukaslo ligą Ispanijoje;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/45

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų gali būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2010 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimu 2010/148/ES dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto skubių kovos su paukščių gripu priemonių Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje 2009 m. išlaidoms atlyginti (3) numatomas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių Ispanijoje 2009 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2010 m. gegužės 3 d. Ispanija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatyta tvarka Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 349/2005 10 straipsnį atlikusios auditą Komisijos tarnybos atskleidė tik nedideles finansines problemas;

(8)

todėl Ispanija įvykdė techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje;

(9)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes turėtų būti nustatyta pirmoji Sąjungos finansinės paramos išmokos dalis, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2009 m. likviduojant paukščių gripą Ispanijoje;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/47

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų gali būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimu 2008/557/ES dėl Bendrijos finansinės paramos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Lenkijoje 2007 m. (3) nustatytas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių Lenkijoje 2007 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2008 m. kovo 13 d. Lenkija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatyta tvarka Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Sprendimu 2008/557/EB pirmoji išmokos dalis 845 000 EUR turėtų būti išmokėta kaip Sąjungos finansinio įnašo dalis;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 349/2005 10 straipsnį atlikusios auditą Komisijos tarnybos nustatė tik nedideles finansines problemas;

(9)

todėl Lenkija įvykdė techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje;

(10)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes turėtų būti nustatyta antroji Sąjungos finansinės paramos išmokos dalis, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2007 m. likviduojant paukščių gripą Lenkijoje;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/49

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Šio sprendimo 3 straipsnio 6 dalies pirmoje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų gali būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, 2005 m. vasario 28 d. nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/444/EB 2008 m. birželio 5 d. dėl Bendrijos finansinės paramos skubioms kovos su mėlynojo liežuvio liga Vokietijoje 2007 m. priemonių išlaidoms padengti (3) nustatytas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su mėlynojo liežuvio liga priemonių Vokietijoje 2007 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2008 m. birželio 6 d. Vokietija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatyta tvarka Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Sprendimu 2008/444/EB nustatyta, kad pirmoji išmokos dalis 950 000,00 EUR turėtų būti išmokėta kaip Sąjungos finansinio įnašo dalis;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 349/2005 10 straipsnį atlikusios auditą Komisijos tarnybos nustatė tik nedideles finansines problemas;

(9)

todėl Vokietija įvykdė techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje;

(10)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes turėtų būti nustatyta antroji Sąjungos finansinės paramos išmokos dalis, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2007 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Vokietijoje;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/50

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Prancūzijoje 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 31 d. Prancūzija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(6)

2008 m. lapkričio 24–28 d. Prancūzijoje MVT atliko patikrą, kurios metu nustatė keletą techninių trūkumų. Tačiau šie trūkumai neturėjo poveikio bendram programos įgyvendinimui ir nesukėlė papildomų išlaidų iš Sąjungos biudžeto;

(7)

2009 m. gruodžio 1–4 d. Prancūzijoje atlikus finansų kontrolę padaryta išvada, kad Prancūzijos pateiktos išlaidos yra tinkamos finansuoti;

(8)

2011 m. liepos 14 d. raštu Prancūzijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(9)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Prancūzijoje;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/52

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3), su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Italijoje 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 12 d. Italija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2011 m. kovo 28 d. raštu Italijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas privalo būti išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Italijos valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Italijoje;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/54

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3), su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Austrijoje 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 31 d. Austrija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2011 m. kovo 28 d. raštu Austrijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas privalo būti išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Austrijos valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Austrijoje;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/56

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3), su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Nyderlanduose 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 26 d. Nyderlandai, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2010 m. rugsėjo 27 d. raštu Nyderlandams buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas privalo būti išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Nyderlandų valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Nyderlanduose;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/58

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3), su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Švedijoje 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 30 d. Švedija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2011 m. kovo 28 d. raštu Švedijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas privalo būti išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Švedijos valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Švedijoje;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/60

(1)

pagal finansinio reglamento 75 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti mėlynojo liežuvio ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie finansuoti tinkamų valstybių narių patirtų išlaidų atlyginimo. Minėto sprendimo 3 straipsnio 6 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 349/2005 (2) nustatytos Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisyklės. Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kokioms finansuoti tinkamoms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

Komisijos sprendimu 2008/655/EB (3), su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/19/EB (4), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovai su mėlynojo liežuvio liga skirtų priemonių Liuksemburge 2007 ir 2008 m. išlaidoms atlyginti;

(5)

2009 m. kovo 27 d. Liuksemburgas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas. 2011 m. kovo 30 d. raštu Liuksemburgui buvo pateiktos Komisijos pastabos, finansuoti tinkamų išlaidų apskaičiavimo metodas ir galutinės išvados;

(6)

Sąjungos finansinis įnašas privalo būti išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(7)

Liuksemburgo valdžios institucijos visiškai įvykdė Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje nustatytus techninius ir administracinius reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo 2008/655/EB 3 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo būtų atlygintos finansuoti tinkamos išlaidos, patirtos 2007 ir 2008 m. likviduojant mėlynojo liežuvio ligą Liuksemburge;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,