23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/1

(1)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, yra ypač suinteresuotos ir įpareigotos įgyvendinti ekonominę politiką, kuria skatinamas tinkamas Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas, ir vengti politikos, dėl kurios tam veikimui kiltų pavojus;

(2)

siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) leidžiama euro zonoje patvirtinti specialias priemones, kuriomis nustatomi didesni reikalavimai nei visoms valstybėms narėms taikomomis nuostatomis;

(3)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(4)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas (toliau – SGP)), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(5)

SGP ir išsami ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti ir atitikti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Dėl įvairių aspektų tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos SGP nuostatų išimtys;

(6)

dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(7)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais. Priimant sprendimus dėl sankcijų Tarybos vaidmuo turėtų būti ribotas, ir turėtų būti naudojama atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka;

(8)

siekiant užtikrinti, kad su valstybėmis narėmis vyktų nuolatinis dialogas, kuris padėtų siekti šio reglamento tikslų, Komisija turėtų rengti priežiūros vizitus;

(9)

Komisija turėtų reguliariai atlikti išsamų ekonomikos valdysenos sistemos ir ypač jos sankcijų veiksmingumo ir tinkamumo vertinimą. Prireikus, tokie vertinimai turėtų būti papildomi atitinkamais pasiūlymais;

(10)

įgyvendindama šį reglamentą Komisija turėtų atsižvelgti į esamą atitinkamos valstybės narės ekonomikos padėtį;

(11)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus;

(12)

gali būti pradedamas dialogas su Europos Parlamentu ekonomikos klausimais, kurį vykdant Komisijai būtų sudarytos galimybės viešai skelbti savo analizes, o Tarybos pirmininkui, Komisijai ir prireikus Europos Vadovų Tarybos pirmininkui arba euro grupės pirmininkui būtų sudaromos sąlygos diskutuoti. Tokios viešos diskusijos galėtų sudaryti galimybes aptarti nacionalinių sprendimų šalutinį poveikį ir daryti viešą tarpusavio spaudimą atitinkamiems subjektams. Nors ir pripažindamas, kad pagal to dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai skirtas Tarybos sprendimas, priimtas pagal šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnius, pasiūlyti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(13)

kad būtų galima veiksmingiau užtikrinti biudžeto priežiūros vykdymą euro zonoje, būtina nustatyti papildomas sankcijas. Taikant tas sankcijas turėtų padidėti Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos patikimumas;

(14)

šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad būtų laiku taikomi sąžiningi, laipsniško poveikio ir veiksmingi mechanizmai siekiant, kad būtų laikomasi SGP prevencinės ir korekcinės dalių, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (4) ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (5), kai tikrinama, ar laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus;

(15)

šiame reglamente numatytos sankcijos, paremtos SGP prevencine dalimi, skirtos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, turėtų paskatinti atlikti koregavimą atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir laikytis šio tikslo;

(16)

siekiant atgrasinti, kad tyčia ar dėl didelio aplaidumo nebūtų klaidingai pateikiami duomenys apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, kurie būtini siekiant koordinuoti ekonominę politiką Sąjungoje, atsakingoms valstybėms narėms turėtų būti taikomos baudos;

(17)

siekiant papildyti baudų už manipuliavimą statistikos duomenimis apskaičiavimo taisykles, taip pat su procedūra, kurią turi taikyti Komisija tirdama tokius veiksmus, susijusias taisykles, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas baudos dydis ir pagal kuriuos Komisija atlieka tyrimus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(18)

pagal SGP prevencinę dalį koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir jo laikymasis turėtų būti užtikrinamas nustatant pareigą, taikomą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ir kurių pažanga konsoliduojant biudžetą yra nepakankama, laikinai įnešti palūkaninius indėlius. Tai turėtų būti taikoma tuo atveju, kai valstybė narė, įskaitant valstybę narę, kurios deficitas mažesnis už 3 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) pamatinę vertę, labai nukrypsta nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano ir jai nepavyksta ištaisyti nukrypimo;

(19)

reikalautas palūkaninis indėlis turėtų būti grąžinamas atitinkamai valstybei narei kartu su už jį sukauptomis palūkanomis, kai tik Taryba įsitikina, kad padėtis, dėl kurios taikyta pareiga tą indėlį įnešti, baigėsi;

(20)

pagal SGP korekcinę dalį sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, turėtų būti pareiga įnešti nepalūkaninį indėlį, susijusi su Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, jeigu atitinkama valstybė narė jau buvo įpareigota įnešti palūkaninį indėlį pagal SGP prevencinę dalį arba kai iš tiesų rimtai nesilaikoma biudžeto politikos įsipareigojimų, nustatytų SGP, arba pareiga sumokėti baudą tuo atveju, jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijos ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį;

(21)

kad šiame reglamente numatytos sankcijos pagal SGP prevencinę dalį nebūtų taikomos atgaline data, jos turėtų būti taikomos tik atsižvelgiant į atitinkamus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 po to, kai įsigaliojo šis reglamentas, priimtus Tarybos sprendimus. Taip pat siekiant išvengti, kad šiame reglamente nustatytos sankcijos pagal SGP korekcinę dalį nebūtų taikomos atgaline data, jos turėtų būti taikomos tik atsižvelgiant į atitinkamas Tarybos rekomendacijas ir sprendimus dėl valdžios sektoriaus perviršinio deficito ištaisymo, priimtus įsigaliojus šiam reglamentui;

(22)

šiame reglamente numatytų palūkaninių indėlių, nepalūkaninių indėlių ir baudų dydis turėtų būti nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog pagal SGP prevencinę ir korekcinę dalis sankcijos būtų priimtinai laipsniškos, o valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, būtų suteikta pakankamai paskatų laikytis Sąjungos fiskalinės sistemos reikalavimų. Pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį nustatytas ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 12 straipsnyje nurodytas baudas sudaro pastovi sudedamoji dalis, lygi 0,2 % BVP, ir kintama sudedamoji dalis. Taigi sankcijų laipsniškumas ir vienodos sąlygos valstybėms narėms užtikrinami tuomet, jei palūkaninio indėlio, nepalūkaninio indėlio ir baudos, nurodytų šiame reglamente, dydis yra lygus 0,2 % BVP, t. y. baudos, nustatytos pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, pastovios sudedamosios dalies dydžiui;

(23)

reikėtų numatyti galimybę Tarybai sumažinti arba panaikinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, paskirtas sankcijas, remiantis Komisijos rekomendacija, pateikta gavus pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Taikant SGP korekcinę dalį, Komisijai taip pat turėtų būti suteikta galimybė rekomenduoti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgiant į išimtines ekonomines aplinkybes;

(24)

panaikinus perviršinį deficitą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti skiriamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, stabilumo mechanizmams, sukurtiems finansinei paramai teikti siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą;

(25)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus dėl šiame reglamente numatytų sankcijų taikymo. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121 ir 126 straipsnius bei reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 Tarybai priėmus priemones;

(26)

kadangi šiame reglamente pateiktos bendrosios veiksmingo reglamentų (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 vykdymo užtikrinimo taisyklės, jis turėtų būti priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros, nurodytos SESV 121 straipsnio 6 dalyje;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti sankcijų sistemą, kuria siekiama geriau užtikrinti SGP prevencinės ir korekcinės dalių vykdymą euro zonoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

išsamių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas 1 dalyje nurodytos baudos dydis;

b)

išsamių 3 dalyje nurodytų tyrimų procedūros, susijusių priemonių ir pranešimo apie tyrimus taisyklių;

c)

išsamių procedūros, skirtos teisei į gynybą, prieigai prie bylos, teisiniam atstovavimui, konfidencialumui ir nuostatoms dėl 1 dalyje nurodytų baudų terminų ir rinkimo užtikrinti, taisyklių.

a)

šio reglamento veiksmingumas, įskaitant galimybę sudaryti sąlygas Tarybai ir Komisijai veikti susidarius aplinkybėms, kuriomis kyla pavojus tinkamam pinigų sąjungos veikimui;

b)

pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/8

(1)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas (toliau – SGP)), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(2)

patikimi statistiniai duomenys sudaro makroekonominių disbalansų priežiūros pagrindą. Siekiant užtikrinti statistinių duomenų patikimumą ir nešališkumą, valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių statistikos institucijų profesinį nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, išdėstytą 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (4). Be to, prieiga prie patikimų fiskalinių duomenų taip pat svarbi vykdant makroekonominių disbalansų priežiūrą. Šį reikalavimą reikėtų užtikrinti pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (5), ypač jo 8 straipsnyje, nustatytas atitinkamas taisykles;

(3)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominės politikos vystymą, derėtų atsižvelgti į bendras ekonominės politikos ir užimtumo gaires, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ir turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės ir pinigų politikos sąlygų patikimumo bei tvarumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(4)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygmens nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(5)

dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(6)

visų pirma, siekiant išvengti perviršinių makroekonominių disbalansų susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jie susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo ir anksčiau nei ekonominiai ir finansiniai procesai ilgam laikui pakryps ypač nepalankia linkme, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą, bet ir išsamesnę oficialią sistemą. Tokį ekonominės politikos priežiūros išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas;

(7)

siekiant padėti naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus, teisės aktais būtina nustatyti išsamią procedūrą;

(8)

SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalės priežiūros procedūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominių disbalansų Sąjungoje nustatymo, taip pat perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Labai svarbu, kad procedūra būtų metinio daugiašalės priežiūros ciklo dalimi;

(9)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali valstybei narei, kuriai skirtas Tarybos sprendimas dėl palūkaninio indėlio arba metinės baudos nustatymo pagal šį reglamentą, suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(10)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(11)

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (6) vykdymo užtikrinimą reikėtų paremti nustačius palūkaninius indėlius, skiriamus už tai, kad nesilaikoma rekomendacijos imtis taisomųjų veiksmų. Tokie indėliai turėtų būti pakeičiami metine bauda, jei tos pačios disbalansų procedūros metu ir toliau nesilaikoma rekomendacijos mažinti perviršinius makroekonominius disbalansus. Tos vykdymo užtikrinimo priemonės turėtų būti taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

(12)

jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijų, turėtų būti nustatomas palūkaninis indėlis arba bauda, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė ėmėsi taisomųjų veiksmų, vykdydama jos rekomendacijas;

(13)

be to, valstybei narei pakartotinai neparengus taisomųjų veiksmų plano pagal Tarybos rekomendaciją, paprastai taip pat turėtų būti taikoma metinė bauda, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė pateikė taisomųjų veiksmų planą, kuriuo pakankamai atsižvelgiama į jos rekomendaciją;

(14)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares, palūkaninis indėlis ir bauda turėtų būti vienodi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir lygūs 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP);

(15)

Komisijai reikėtų taip pat suteikti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgiant į išimtines ekonomines aplinkybes;

(16)

sankcijų skyrimo valstybėms narėms, nesiimančioms veiksmingų priemonių perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti, procedūra turėtų būti tokia, kad sankcijų skyrimas toms valstybėms narėms būtų taisyklė, o ne išimtis;

(17)

šiame reglamente nurodytos baudos turėtų sudaryti kitas įplaukas, kaip apibrėžta SESV 311 straipsnyje, ir turėtų būti skiriamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, sukurtiems stabilumo mechanizmams, skirtiems finansinei paramai teikti, siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą;

(18)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus dėl šiame reglamente numatytų sankcijų taikymo. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 Tarybai priėmus priemones;

(19)

kadangi šiame reglamente pateiktos bendrosios veiksmingo Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 vykdymo užtikrinimo taisyklės, jis turėtų būti priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros, nurodytos SESV 121 straipsnio 6 dalyje;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. veiksmingai naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus euro zonoje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio Sąjungai ir euro zonai kaip visumai, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba toje pačioje disbalanso procedūroje priima dvi rekomendacijas iš eilės ir Taryba nusprendžia, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą; arba

b)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį toje pačioje disbalanso procedūroje Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad nesilaikoma reikalavimų. Šiuo atveju metinė bauda skiriama pakeičiant palūkaninį indėlį metine bauda.

a)

šio reglamento veiksmingumas;

b)

pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/12

(1)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(2)

iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą (toliau – SGP) sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3), 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto (5). 2005 m. reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 buvo iš dalies pakeisti atitinkamai reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 (6) ir (EB) Nr. 1056/2005 (7). Be to, 2005 m. kovo 20 d. buvo priimtas Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“ (8);

(3)

SGP grindžiamas patikimų valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir užimtumo tikslų;

(4)

SGP prevencine dalimi reikalaujama, kad valstybės narės pasiektų vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytųsi ir tuo tikslu teiktų stabilumo ir konvergencijos programas. Ji būtų naudingesnė, jeigu būtų taikoma griežtesnių formų priežiūra siekiant užtikrinti valstybių narių suderinamumą ir atitiktį Sąjungos biudžeto koordinavimo sistemai;

(5)

stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir jų nagrinėjimo procedūrą reikėtų toliau plėtoti tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygiu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant SGP;

(6)

nustatant biudžeto tikslus stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į priemones, kurios buvo priimtos remiantis ekonominės politikos bendromis gairėmis, valstybių narių ir Sąjungos užimtumo politikos gairėmis ir, bendrai, nacionalinėmis reformų programomis;

(7)

stabilumo ir konvergencijos programos turėtų būti pateikiamos ir įvertinamos prieš priimant svarbiausius sprendimus dėl kitų metų nacionalinių biudžetų. Todėl reikėtų nustatyti tinkamą stabilumo ir konvergencijos programų pateikimo terminą. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės biudžetinių metų ypatumus, reikėtų priimti specialiąsias nuostatas dėl jos konvergencijos programų pateikimo datos;

(8)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(9)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui (toliau – Europos semestras), veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (toliau – SGP), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(10)

SGP ir išsami ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti ir remti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Dėl įvairių aspektų tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos SGP nuostatų išimtys;

(11)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai skirta Tarybos rekomendacija, priimta pagal 6 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 2 dalį, suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(12)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(13)

stabilumo ir konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas reikėtų rengti nuosekliai, o jų pateikimo terminai turėtų būti vienodi. Tos programos turėtų būti teikiamos Tarybai ir Komisijai. Jos turėtų būti skelbiamos viešai;

(14)

pagal Europos semestrą politikos priežiūros ir koordinavimo ciklas prasideda metų pradžioje atliekant horizontaliąją peržiūrą, kai Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos ir Tarybos pateiktais duomenimis, nustato pagrindinius Sąjungos ir euro zonos uždavinius ir numato strategines politikos krypčių gaires. Metinės priežiūros ciklo pradžioje, likus pakankamai laiko iki diskusijų Europos Vadovų Taryboje, diskusija turėtų įvykti ir Europos Parlamente. Rengdamos savo stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Vadovų Tarybos pateiktas horizontaliąsias gaires;

(15)

siekiant stiprinti nacionalinę atsakomybę įgyvendinant SGP, nacionalinės biudžeto sistemos turėtų visiškai atitikti daugiašalės priežiūros Sąjungoje tikslus, ypač atsižvelgiant į Europos semestrą;

(16)

laikantis kiekvienos valstybės narės teisinių ir politinių nuostatų, nacionaliniai parlamentai turėtų būti deramai įtraukiami vykdant Europos semestro veiklą ir rengiant stabilumo programas, konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, kad būtų didinamas priimamų sprendimų skaidrumas, atsakomybė ir atskaitomybė. Vykdant Europos semestro veiklą, jei tikslinga, turėtų būti konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu. Atitinkami suinteresuotieji subjektai, ypač socialiniai partneriai, turėtų būti įtraukti, jei tikslinga, vykdant Europos semestro veiklą, susijusią su pagrindiniais politikos klausimais, vadovaujantis SESV nuostatomis ir nacionalinėmis teisinėmis bei politinėmis nuostatomis;

(17)

laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 % BVP pamatinės vertės atžvilgiu, kad užtikrintų viešųjų finansų tvarumą ar sparčią pažangą siekiant tvarumo ir tuo pačiu metu galėtų imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius. Vidutinės trukmės biudžeto tikslas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, laikantis bendrai sutarto metodo, tinkamai atspindinčio aiškių ir numanomų įsipareigojimų keliamą riziką viešiesiems finansams, kaip įtvirtinta SGP tikslais;

(18)

pareigą pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis reikia pradėti taikyti apibrėžus vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano principus. Tais principais reikėtų, inter alia, užtikrinti, kad neplanuotos pajamos, ypač pajamos, kurios viršija ekonomikos augimą, kurio pagrįstai tikimasi, būtų skiriamos skolai mažinti;

(19)

pareiga pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis turėtų būti taikoma visoms valstybės narėms;

(20)

vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, reikėtų atlikti bendrą vertinimą, kurio atskaitos taškas būtų struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų priemones, analizę. Šiuo atžvilgiu, kol vidutinės trukmės biudžeto tikslas nepasiektas, valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neturėtų viršyti potencialaus BVP augimo pamatinio vidutinės trukmės rodiklio; šios normos viršijimas turėtų atitikti diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų didinimą, o diskrecinis pajamų mažinimas turėtų būti kompensuojamas išlaidų mažinimu. Pamatinis vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas pagal bendrai sutartus metodus. Komisija turėtų viešai paskelbti tų prognozių skaičiavimo metodą ir pagal jį nustatytą pamatinį vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklį. Reikėtų atsižvelgti į galimai labai didelį investicijų išlaidų kintamumą, ypač mažųjų valstybių narių atveju;

(21)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, kurių skolos lygis viršija 60 % BVP arba kurioms kyla aiški bendro skolos tvarumo rizika, nustatytų intensyvesnį vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą;

(22)

laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano turėtų būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikai atsigauti. Leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo šiam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimą, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu. Tokiu atveju ypač daug dėmesio reikėtų skirti sisteminėms pensijų reformoms, kurias įgyvendinant nukrypimas turėtų atspindėti tiesiogines papildomas išlaidas, kurios patiriamos įnašus iš valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopos nukreipiant į pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Priemonės, kuriomis iš pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopos lėšos perkeliamos atgal į valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopą, turėtų būti laikomos vienkartinėmis ir laikinomis priemonėmis, todėl jos neturėtų būti įtraukiamos į struktūrinį balansą, naudojamą vertinant pažangą, padarytą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

(23)

atitinkamai valstybei narei labai nukrypus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, Komisija jai turėtų pateikti įspėjimą, o Taryba per vieną mėnesį turėtų išnagrinėti padėtį ir pateikti rekomendaciją dėl būtinų koregavimo priemonių. Rekomendacijoje turėtų būti nustatytas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Atitinkama valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi. Jei iki Tarybos nustatyto termino atitinkama valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, Taryba turėtų priimti sprendimą, kuriame nurodoma, jog nebuvo imtasi jokių efektyvių veiksmų, ir turėtų pranešti Europos Vadovų Tarybai. Svarbu, jog faktai, kad valstybė narė nesiėmė tinkamų veiksmų, būtų nustatyti laiku, ypač kai veiksmų nesiimama ir toliau. Komisijai turėtų būti suteikta teisė rekomenduoti Tarybai priimti persvarstytas rekomendacijas. Komisijai, jei tikslinga, turėtų būti suteikta teisė pakviesti ECB dalyvauti euro zonos valstybių narių ir 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (9) (VKM 2), dalyvaujančių valstybių narių priežiūros vizituose. Komisija turėtų pateikti Tarybai vizito rezultatų ataskaitą ir, jei tikslinga, turėtų galėti nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai;

(24)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus, kuriuose nustatoma, kad nesilaikoma Tarybos priimtų rekomendacijų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatytos politinės priemonės, taikomos tais atvejais, kai valstybė narė labai nukrypsta nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra tolesni veiksmai, neatsiejami nuo nurodytų Tarybos priimtų rekomendacijų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį. Tarybos narių, atstovaujančių valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, balsavimo teisių sustabdymas, kai balsuojama dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nesilaikoma valstybei narei, kurios valiuta yra euro, skirtų rekomendacijų, priėmimo pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, yra tiesioginė tokio sprendimo neatsiejamumo nuo tolesnių veiksmų dėl tos rekomendacijos ir SESV 139 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl išimtinės teisės balsuoti dėl tokių rekomendacijų valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, pasekmė;

(25)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euro, laikytųsi Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis SESV 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną didelio nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano atvejais;

(26)

Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują SESV straipsnių numeraciją;

(27)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos stabilumo ir konvergencijos programų turiniui, pateikimui, tikrinimui bei stebėsenai taikomos taisyklės, sudarančios dalį Tarybos ir Komisijos vykdomos daugiašalės priežiūros, kuria siekiama ankstyvame etape užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir skatinti ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą, tokiu būdu siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų.“

2.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente:

a)   dalyvaujančios valstybės narės– valstybės narės, kurių valiuta yra euro;

b)   nedalyvaujančios valstybės narės– valstybės narės, kurių valiuta nėra euro.“

3.

Įterpiamas šis skirsnis:

„1-A   SKIRSNIS

EKONOMINĖS POLITIKOS KOORDINAVIMO EUROPOS SEMESTRAS

2-a straipsnis

1.   Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba vykdo daugiašalę priežiūrą, kuri yra sudedamoji ekonominės politikos koordinavimo Europos semestro dalis, laikydamasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) nustatytų tikslų ir reikalavimų.

2.   Europos semestrą sudaro:

3.   Vykdydama Europos semestro veiklą ir siekdama laiku pateikti integruotas politines rekomendacijas dėl makroekonominės fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos Taryba, paprastai atsižvelgdama į tų programų vertinimą remiantis Komisijos rekomendacijomis, teikia gaires valstybėms narėms, visapusiškai pasinaudodama teisinėmis priemonėmis, numatytomis SESV 121 ir 148 straipsniuose, šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1176/2011.

Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į joms skirtas gaires rengdamos ekonominę, užimtumo ir biudžeto politiką, prieš priimdamos svarbiausius sprendimus, susijusius su jų kitų metų nacionaliniais biudžetais. Komisija stebi pažangą.

Jeigu valstybė narė gautų gairių nesilaiko:

Komisija vykdo sustiprintą priemonių įgyvendinimo stebėseną ir gali vykdyti priežiūros vizitus pagal šio reglamento -11 straipsnį.

4.   Vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas tinkamai įtraukiamas, siekiant padidinti priimamų sprendimų skaidrumą, taip pat atsakomybę ir atskaitomybę, ypač taikant ekonominį dialogą, kuris vykdomas pagal šio reglamento 2-ab straipsnį. Vykdant Europos semestro veiklą, jei tikslinga, konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu. Atitinkami suinteresuotieji subjektai, ypač socialiniai partneriai, įtraukiami, jei tikslinga, vykdant Europos semestro veiklą, susijusią su pagrindiniais politikos klausimais, vadovaujantis SESV nuostatomis ir nacionalinėmis teisinėmis bei politinėmis nuostatomis.

Tarybos pirmininkas ir Komisija pagal SESV 121 straipsnį bei, jei tikslinga, euro grupės pirmininkas kiekvienais metais pateikia Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai daugiašalės priežiūros rezultatų ataskaitą. Šios ataskaitos yra šio reglamento 2-ab straipsnyje nurodyto ekonominio dialogo dalis.

4.

Įterpiamas šis skirsnis:

„1-Aa   SKIRSNIS

DIALOGAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

2-ab straipsnis

1.   Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba euro grupės pirmininką dalyvauti komiteto diskusijose, susijusiose su:

2.   Tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją.

3.   Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai pagal 6 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 2 dalį skirta Tarybos rekomendacija, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

4.   Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.“

5.

2a straipsnis pakeičiamas taip:

„2a straipsnis

Kiekvienos valstybės narės biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas yra diferencijuotas. Šie valstybėms narėms būdingi vidutinės trukmės biudžeto tikslai gali nukrypti nuo reikalaujamos artimos subalansuotam biudžetui arba perviršinio biudžeto būklės, jeigu juose numatoma patikimumo riba laikantis 3 % BVP valstybės biudžeto deficito santykio. Vidutinės trukmės biudžeto tikslais užtikrinamas viešųjų finansų tvarumas arba sparti pažanga siekiant tokio tvarumo ir kartu sudaromos galimybės imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikį.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, dalyvaujančioms valstybėms narėms ir VKM 2 dalyvaujančioms valstybėms narėms nustatomi valstybei narei būdingi vidutinės trukmės biudžeto tikslai, patenkantys į apibrėžtą -1 % BVP ir biudžeto balanso arba perviršio intervalą, atėmus vienkartines ir laikinas priemones ir atliekant koregavimą pagal ciklą.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas persvarstomas kas trejus metus. Valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslas taip pat gali būti papildomai persvarstomas, jeigu įgyvendinama struktūrinė reforma, kuri turi didelį poveikį viešųjų finansų tvarumui.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas įtraukiamas į nacionalines vidutinės trukmės biudžeto sistemas remiantis 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (11) IV skyriumi.

6.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Stabilumo programos pateikiamos kiekvienais metais balandžio mėn., pageidautina – iki balandžio mėn. vidurio, ir ne vėliau kaip balandžio 30 d.

2.   Valstybės narės viešai skelbia savo stabilumo programas.“

8.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų stabilumo programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, ir ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą.

Taryba ir Komisija, vertindamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skolos lygis viršija 60 % BVP arba kuriose yra didelė bendro skolos netvarumo rizika, atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 % BVP. Taryba ir Komisija atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o ekonominio nuosmukio laikotarpiais šios pastangos galėtų būti labiau ribotos. Visų pirma atsižvelgiama į neplanuotas pajamas ir pajamų trūkumą.

Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio atskaitos taškas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų priemones, analizę. Šiuo tikslu Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama kartu su priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikiu, atitinka šias sąlygas:

Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos Sąjungos programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.

Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniu rodikliu, nelaikomas etalono nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nustatyta teisės aktuose.

Pamatinis vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis nustatomas remiantis ateities prognozėmis ir praeities vertinimais. Vertinimai reguliariai atnaujinami. Komisija viešai skelbia tų prognozių skaičiavimo metodą ir pagal jį nustatytą pamatinį vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklį.

Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir kad programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė turėtų priartėti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias patikrinamos įtakos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui.

Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano arba nuo paties tikslo, kai nukrypime atsispindi tiesioginio papildomo reformos poveikio valdžios sektoriaus balansui dydis, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.

Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar stabilumo programa padeda siekti tvarios ir tikros konvergencijos euro zonoje bei glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka valstybių narių ir Sąjungos bendras ekonominės politikos ir užimtumo gaires.

Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, nurodyto trečioje pastraipoje, valstybėms narėms gali būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

2.   Taryba ir Komisija išnagrinėja stabilumo programą daugiausiai per tris mėnesius po jos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus priima nuomonę dėl programos. Jeigu vadovaudamasi SESV 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikėtų sugriežtinti, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“

9.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos stabilumo programos, visų pirma siekdamos nustatyti esamus didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano.

2.   Didelio pastebėto nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui, nurodytam šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

Per vieną mėnesį po pirmoje pastraipoje nurodyto įspėjimo priėmimo Taryba išnagrinėja padėtį ir, remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priima rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių. Rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Šis terminas sutrumpinamas iki trijų mėnesių, jei Komisija įspėjime pareiškia nuomonę, kad padėtis ypač rimta ir būtina imtis skubių veiksmų. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.

Per terminą, nustatytą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimtoje Tarybos rekomendacijoje, atitinkama valstybė narė pateikia Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendaciją.

Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima atitinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Tuo pačiu metu Komisija gali rekomenduoti Tarybai pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytą rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių.

Jei Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, nepriima sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų, o atitinkama valstybė narė ir toliau nesiima atitinkamų veiksmų, Komisija po vieno mėnesio nuo savo ankstesnės rekomendacijos pateikia Tarybai rekomendaciją priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo paprasta balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Tuo pačiu metu Komisija gali rekomenduoti Tarybai pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytą rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių.

Dėl ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodyto sprendimo dėl nesilaikymo balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja dalyvaujančioms valstybėms narėms, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

Taryba Europos Vadovų Tarybai pateikia oficialią ataskaitą apie taip priimtus sprendimus.

3.   Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio atskaitos taškas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų priemones, analizę, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Išlaidų pokyčių nukrypimas nelaikomas dideliu, jei atitinkama valstybė narė viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į galimybę gauti didelių neplanuotų pajamų, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia pavojaus tam tikslui programos laikotarpiu.

Analogiškai į nukrypimą galima neatsižvelgti, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonomikos nuosmukiui, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.“

10.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Konvergencijos programos pateikiamos kiekvienais metais balandžio mėn., pageidautina – iki balandžio mėn. vidurio, ir ne vėliau kaip balandžio 30 d.

2.   Valstybės narės viešai skelbia savo konvergencijos programas.“

12.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų konvergencijos programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, taip pat ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą ir tvariai konvergencijai užtikrinti.

Taryba ir Komisija, vertindamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o ekonominio nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Visų pirma atsižvelgiama į neplanuotas pajamas ir pajamų trūkumą. Valstybių narių, kurių skolos lygis viršija 60 % BVP arba kuriose yra didelė bendro skolos netvarumo rizika, atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis kaip 0,5 % BVP. VKM 2 dalyvaujančių valstybių narių atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimo rodiklį, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti.

Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio atskaitos taškas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų priemones, analizę. Šiuo tikslu Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitinka šias sąlygas:

Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos Sąjungos programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.

Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniu rodikliu, nelaikomas nustatyto etalono nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nustatyta teisės aktuose.

Pamatinis vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklis nustatomas remiantis ateities prognozėmis ir praeities įvertinimais. Vertinimai reguliariai atnaujinami. Komisija viešai skelbia tų prognozių skaičiavimo metodą ir pagal jį nustatytą pamatinį vidutinės trukmės potencialaus BVP augimo rodiklį.

Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir kad programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė turėtų priartėti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias patikrinamos įtakos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui.

Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano arba nuo paties tikslo, kai nukrypime atsispindi tiesioginio papildomo reformos poveikio valdžios sektoriaus balansui dydis, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.

Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programa padeda siekti tvarios ir tikros konvergencijos bei glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka valstybių narių ir Sąjungos bendras ekonominės politikos ir užimtumo gaires. VKM 2 dalyvaujančių valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programa užtikrina sklandų dalyvavimą valiutų kurso mechanizme.

Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, nurodyto trečioje pastraipoje, valstybėms narėms gali būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

2.   Taryba ir Komisija išnagrinėja konvergencijos programą daugiausiai per tris mėnesius nuo jos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus priima nuomonę dėl programos. Jeigu vadovaudamasi SESV 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikėtų sugriežtinti, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“

13.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos konvergencijos programos, visų pirma siekdamos nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano.

Be to, Taryba ir Komisija stebi nedalyvaujančių valstybių narių ekonominę politiką pagal konvergencijos programų tikslus, siekdamos užtikrinti, kad jų politika būtų orientuota į stabilumą ir kad būtų išvengta realių valiutų kursų neatitikimų bei pernelyg didelių nominalių valiutų kursų svyravimų.

2.   Didelio pastebėto nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui, nurodytam šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

Per vieną mėnesį po pirmoje pastraipoje nurodyto įspėjimo priėmimo Taryba išnagrinėja padėtį ir, remdamasi Komisijos rekomendacija, priima rekomendaciją pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį dėl būtinų politikos priemonių. Rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Šis terminas sutrumpinamas iki trijų mėnesių, jei Komisija įspėjime pareiškia nuomonę, kad padėtis ypač rimta ir būtina imtis skubių veiksmų. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.

Per terminą, nustatytą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimtoje Tarybos rekomendacijoje, atitinkama valstybė narė pateikia Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendaciją.

Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima atitinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Tuo pačiu metu Komisija gali rekomenduoti Tarybai pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytą rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių.

Jei Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, nepriima sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų, o atitinkama valstybė narė ir toliau nesiima atitinkamų veiksmų, Komisija po vieno mėnesio nuo savo ankstesnės rekomendacijos rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo paprasta balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Tuo pačiu metu Komisija gali rekomenduoti Tarybai pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytą rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių.

Priimdama ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytą sprendimą dėl nesilaikymo, Taryba neatsižvelgia į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

Taryba Europos Vadovų Tarybai pateikia oficialią ataskaitą apie taip priimtus sprendimus.

3.   Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio atskaitos taškas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų priemones, analizę, kaip apibrėžta 9 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Išlaidų pokyčių nukrypimas nelaikomas dideliu, jei atitinkama valstybė narė viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į galimybę gauti didelių neplanuotų pajamų, ir jei konvergencijos programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia pavojaus tam tikslui programos laikotarpiu.

Analogiškai į nukrypimą galima neatsižvelgti, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam, euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonomikos nuosmukiui, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.“

14.

Įterpiamas šis skirsnis:

„3A   SKIRSNIS

STATISTINIO NEPRIKLAUSOMUMO PRINCIPAS

10a straipsnis

Siekiant užtikrinti, kad daugiašalė priežiūra būtų paremta patikimais ir nepriklausomais statistiniais duomenimis, valstybės narės užtikrina nacionalinių statistikos institucijų profesinį nepriklausomumą, kuris turi atitikti Europos statistikos praktikos kodeksą, kaip nustatyta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (12). Keliami tokie minimalūs reikalavimai:

15.

Įterpiamas šis straipsnis:

„-11 straipsnis

1.   Laikydamasi šio reglamento tikslų, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, siekdama įvertinti ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustatyti bet kokią galimą riziką ar sunkumus, su kuriais ji susiduria įgyvendindama šio reglamento tikslus.

2.   Komisija stebėsenos vietoje tikslais gali vykdyti sustiprintos priežiūros vizitus valstybėse narėse, kurioms taikomos pagal 6 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 2 dalį priimtos rekomendacijos. Atitinkamos valstybės narės suteikia visą informaciją, kurios reikia tiems vizitams parengti ir vykdyti.

3.   Kai atitinkama valstybė narė yra dalyvaujanti valstybė narė arba valstybė narė, kuri dalyvauja VKM 2, Komisija, jei tikslinga, gali pakviesti Europos Centrinio Banko atstovus dalyvauti priežiūros vizituose.

4.   Komisija pateikia Tarybai 2 dalyje nurodytų vizitų rezultatų ataskaitą ir, jei tikslinga, gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.

5.   Rengdama 2 dalyje nurodytus vizitus, Komisija perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamoms valstybėms narėms, kurios gali pateikti savo pastabas.“

16.

Įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d., o po to kas penkerius metus Komisija skelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Toje ataskaitoje, inter alia, vertinama:

2.   Jei tikslinga, kartu su šia ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą, įskaitant sprendimų priėmimo procedūras.

3.   Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.“

17.

Reglamente visos nuorodos į Sutarties 99 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į SESV 121 straipsnį.

23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/25

(1)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominės politikos vystymą, derėtų atsižvelgti į ekonominės politikos bendras gaires ir užimtumo gaires, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ir turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės ir pinigų politikos sąlygų patikimumo bei tvarumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(2)

reikia pasimokyti iš patirties, įgytos per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ypač atsižvelgiant į poreikį Sąjungoje gerinti ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe;

(3)

dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(4)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti grindžiama keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui (toliau – Europos semestras), veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas (toliau – SGP)), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRB) vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(5)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti valstybei narei, kuriai skirta Tarybos rekomendacija ar sprendimas pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ar 10 straipsnio 4 dalį, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimese nuomonėmis yra neprivalomas;

(6)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(7)

visų pirma, siekiant išvengti perviršinių makroekonominių disbalansų susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jie susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą, bet ir išsamesnę oficialią sistemą. Tokį ekonominės politikos priežiūros išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas;

(8)

siekiant padėti naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus, teisės aktais būtina nustatyti išsamią procedūrą;

(9)

SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalės priežiūros procedūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominių disbalansų Sąjungoje nustatymo, taip pat perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Labai svarbu, kad procedūra būtų suderinta su metiniu daugiašalės priežiūros ciklu;

(10)

taikant tą procedūrą turėtų būti sukurtas įspėjimo mechanizmas, kuriuo būtų anksti nustatomi atsirandantys makroekonominiai disbalansai. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine, kurioje būtų orientacinės ribos, ir ekonomikos vertinimu. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į nominaliąją ir realiąją konvergenciją euro zonoje ir už jos ribų;

(11)

siekiant, kad rezultatų suvestinė veiksmingai veiktų kaip įspėjimo mechanizmo dalis, ją turėtų sudaryti ribotas ekonominių, finansinių ir struktūrinių rodiklių, svarbių nustatant makroekonominius disbalansus, rinkinys ir atitinkamos orientacinės ribos. Prireikus rodikliai ir ribos turėtų būti koreguojami, kad būtų prisitaikoma prie kintančio makroekonominių disbalansų pobūdžio dėl, inter alia, kintančios grėsmės makroekonominiam stabilumui ir siekiant atsižvelgti į svarbių statistikos duomenų surinkimo pažangą. Patys rodikliai turėtų būti suprantami ne kaip ekonominės politikos tikslai, o kaip priemonės, kurias naudojant atsižvelgiama į kintantį makroekonominių disbalansų pobūdį Sąjungoje;

(12)

rengdama rezultatų suvestinę ir valstybėms narėms skirtų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rinkinį, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba. Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas. Komisija turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie rodiklių ir ribų pakeitimus ir paaiškinti tokių pakeitimų siūlymo priežastis;

(13)

rengiant rezultatų suvestinę taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įvairialypes ekonomines aplinkybes, įskaitant atsilikimo mažinimo poveikį;

(14)

jei būtų pažeista viena ar daugiau orientacinių ribų, tai nebūtinai reikštų, kad atsiranda makroekonominiai disbalansai, nes formuojant ekonominę politiką reikia atsižvelgti į makroekonominių kintamųjų tarpusavio sąsajas. Nereikėtų daryti išvadų vien peržiūrėjus rezultatų suvestinę: atliekant ekonominį vertinimą reikėtų užtikrinti, kad visa informacija, nesvarbu, ar iš rezultatų suvestinės, ar ne, būtų pateikta objektyviai ir padėtų atlikti visapusišką analizę;

(15)

remdamasi daugiašalės priežiūros procedūra ir įspėjimo mechanizmu arba netikėtų ir svarbių ekonomikos pokyčių, dėl kurių įgyvendinant šį reglamentą reikia atlikti skubią analizę, atveju Komisija turėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms bus atliekama nuodugni apžvalga. Nuodugni apžvalga turėtų būti atliekama nesilaikant prezumpcijos, kad yra susidaręs disbalansas, ir turėtų apimti išsamią disbalansų šaltinių valstybėje narėje, kuriai taikoma apžvalga, analizę, tinkamai atsižvelgiant į valstybei narei būdingas ekonomines sąlygas bei aplinkybes ir į įvairesnes analitines priemones, rodiklius ir kokybinę informaciją, kurie yra valstybei narei būdingo pobūdžio. Komisijai atliekant nuodugnią apžvalgą, valstybė narė turėtų bendradarbiauti siekdama užtikrinti, kad Komisija galėtų naudotis kuo išsamesne ir tikslesne informacija. Be to, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į visą kitą informaciją, kuri, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbi ir kurią valstybė narė pateikė Tarybai ir Komisijai;

(16)

valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nuodugni apžvalga turėtų būti svarstoma Taryboje ir euro grupėje. Nuodugnioje apžvalgoje atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms, kurioms taikoma apžvalga, priimtus pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius ir pagal šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius, ir valstybės narės, kuriai taikoma apžvalga, numatomą politiką, kaip nurodyta jos nacionalinėse reformų programose, taip pat į tarptautinės geriausios rodiklių ir metodikų taikymo praktikos pavyzdžius. Nusprendusi atlikti nuodugnią apžvalgą svarbių ir netikėtų ekonomikos pokyčių, dėl kurių reikia atlikti skubią analizę, atveju Komisija turėtų informuoti atitinkamas valstybes nares;

(17)

vertinant makroekonominius disbalansus, reikėtų atsižvelgti į jų mastą ir jų galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį, kuris padidina Sąjungos ekonomikos pažeidžiamumą ir kelia grėsmę sklandžiam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Visos valstybės narės, ypač euro zonos valstybės narės, turi imtis veiksmų makroekonominiams disbalansams ir konkurencingumo skirtumams pašalinti. Tačiau politikos iššūkių pobūdis, svarba ir skubumas kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje gali labai skirtis. Atsižvelgiant į su reikalingu koregavimu susijusius pavojus ir koregavimo mastą, ypač skubiai politikos veiksmų reikia imtis tose valstybėse narėse, kuriose nuolat yra didelis einamosios sąskaitos deficitas ir sumažėjęs konkurencingumas. Be to, valstybėse narėse, kuriose yra dideli einamosios sąskaitos perviršiai, politika turėtų būti siekiama nustatyti ir įgyvendinti priemones, padedančias stiprinti jų vidaus paklausą ir išplėsti ekonomikos augimo potencialą;

(18)

taip pat reikėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės ekonomikos koregavimo pajėgumus ir duomenis, susijusius su ankstesnių rekomendacijų, pateiktų pagal šį reglamentą, ir kitų rekomendacijų, pateiktų pagal SESV 121 straipsnį vykdant daugiašalę priežiūrą, visų pirma valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, laikymusi;

(19)

taikant neigiamų makroekonominių disbalansų stebėsenos ir naikinimo procedūrą, turinčią prevencinių ir korekcinių elementų, reikės griežtesnės priežiūros priemonių, pagrįstų priemonėmis, naudojamomis daugiašalės priežiūros procedūroje. Tai galėtų būti Komisijos atliekami griežtesnės priežiūros vizitai, palaikant ryšį su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), kai šie vizitai susiję su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, arba valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (4) (VKM II), į valstybes nares ir papildomos valstybių narių ataskaitos, teikiamos didelių disbalansų, įskaitant disbalansus, kurie kelia grėsmę tinkamam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, atveju. Į dialogą atitinkamais atvejais turėtų būti įtraukiami socialiniai partneriai ir kiti nacionaliniai suinteresuotieji subjektai;

(20)

jei nustatomi makroekonominiai disbalansai, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamos rekomendacijos, atitinkamais atvejais įtraukiant atitinkamus komitetus, siekiant suteikti konsultaciją dėl tinkamo politikos atsako. Atitinkamos valstybės narės politikos atsakas turėtų būti vykdomas laiku ir pasinaudojant visomis turimomis politikos priemonėmis, kuriomis disponuoja valdžios institucijos. Prireikus svarbūs nacionaliniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, taip pat turėtų būti įtraukti, laikantis SESV ir nacionalinių teisinių bei politinių susitarimų. Politikos atsakas turėtų būti pritaikytas specifinei atitinkamos valstybės narės aplinkai ir aplinkybėms, ir turėtų apimti pagrindines ekonominės politikos sritis, tarp kurių galėtų būti fiskalinė ir darbo užmokesčio politika, darbo rinkos, produktų ir paslaugų rinkos ir finansų sektoriaus reguliavimas. Reikėtų atsižvelgti į VKM II nustatytus įsipareigojimus;

(21)

ESRB įspėjimai ir rekomendacijos valstybėms narėms arba Sąjungai susiję su makrofinansinio pobūdžio rizika. Jais turėtų būti reikalaujama ir tinkamų Komisijos tolesnių veiksmų vykdant makroekonominių disbalansų priežiūrą, kai reikalinga. Turėtų būti griežtai laikomasi ESRB veiklos nepriklausomumo ir konfidencialumo;

(22)

jei nustatomi dideli makroekonominiai disbalansai, įskaitant disbalansus, kurie kelia grėsmę tinkamam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos bei taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (5);

(23)

valstybė narė, kuriai taikoma perviršinio disbalanso procedūra, turėtų parengti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų pateikta išsami informacija apie politiką, skirtą Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Taisomųjų veiksmų plane turėtų būti pateiktas numatytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis. Jis turėtų būti patvirtintas Tarybos rekomendacija. Ta rekomendacija turėtų būti perduota Europos Parlamentui;

(24)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus, kuriuose nurodoma, kad nesilaikoma rekomendacijų, Tarybos priimtų remiantis taisomųjų veiksmų planu. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra tolesni veiksmai, neatsiejami nuo rekomendacijų, Tarybos priimtų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į taisomųjų veiksmų planą;

(25)

taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ir socialinių partnerių vaidmenį, taip pat į nacionalinių sistemų, pvz., darbo užmokesčio nustatymo sistemų, skirtumus;

(26)

jei Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje nebėra perviršinio makroekonominio disbalanso, perviršinio disbalanso procedūra turėtų būti nutraukiama Tarybai, remiantis Komisijos rekomendacija, panaikinus atitinkamas jos rekomendacijas. Tas panaikinimas turėtų būti grindžiamas išsamia Komisijos analize, kurioje nurodoma, kad valstybė narė veikė vadovaudamasi atitinkamomis Tarybos rekomendacijomis ir kad nebėra Tarybos rekomendacijoje, pagal kurią pradėta perviršinio disbalanso procedūra, nurodytų priežasčių ir susijusios rizikos, atsižvelgiant, inter alia, į makroekonominius pokyčius, perspektyvas ir šalutinį poveikį. Turėtų būti viešai paskelbta apie perviršinio deficito procedūros nutraukimą;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti veiksmingą makroekonominių disbalansų nustatymo ir perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos bei naikinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio Sąjungai ir euro zonai kaip visumai, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

vidaus disbalansus, įskaitant tuos, kurie gali atsirasti dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimo; finansų ir turto, įskaitant būsto, rinkos pokyčių; privataus sektoriaus kredito srauto; ir nedarbo raidos;

b)

išorės disbalansus, įskaitant tuos, kurie gali atsirasti dėl einamosios sąskaitos ir valstybių narių grynųjų investicijų pozicijų; realių efektyvių valiutų kursų; eksporto rinkos dalių; kainų bei sąnaudų pokyčių; ir su kainomis nesusijusio konkurencingumo, atsižvelgiant į įvairius našumo komponentus.

a)

atitinkamais atvejais, į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms, kurioms taikoma apžvalga, priimtus pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius bei šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius;

b)

į valstybės narės, kuriai taikoma apžvalga, numatomą politiką, kaip nurodyta jos nacionalinėse reformų programose ir, atitinkamais atvejais, jos stabilumo ir konvergencijos programoje;

c)

į ESRB įspėjimus arba rekomendacijas dėl sisteminės rizikos, kuri buvo nustatyta arba susijusi su valstybe nare, kuriai taikoma apžvalga. Laikomasi ESRB nustatytos konfidencialumo tvarkos.

a)

Tarybos pateikta informacija apie ekonominės politikos bendras gaires pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį;

b)

Komisijos parengtomis bendrosiomis gairėmis, skirtomis valstybėms narėms metinio priežiūros ciklo pradžioje;

c)

Europos Vadovų Tarybos išvadomis dėl ekonominės politikos gairių, atsižvelgiant į Europos semestrą;

d)

pagal šį reglamentą atliekamos daugiašalės priežiūros rezultatais;

e)

Europos Vadovų Tarybos išvadomis dėl daugiašalės priežiūros gairių ir jos rezultatų;

f)

daugiašalės priežiūros vykdymo peržiūra Europos semestro pabaigoje;

g)

rekomendacijomis, priimtomis pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

a)

šio reglamento veiksmingumas;

b)

pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/33

(1)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(2)

iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą (toliau – SGP) sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3), 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto (5). Reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies pakeisti atitinkamai Reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 (6) ir (EB) Nr. 1056/2005 (7). Be to, 2005 m. kovo 20 d. buvo priimtas Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“ (8);

(3)

SGP grindžiamas patikimų ir tvarių valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir užimtumo tikslų;

(4)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne politine atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(5)

reikia tobulinti bendrą ekonomikos valdysenos sistemą, įskaitant geresnę biudžeto priežiūrą, atsižvelgiant į Sąjungos valstybių narių, ypač euro zonoje, aukštą ekonominės integracijos lygį;

(6)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (SGP), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžetų sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkos reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(7)

dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(8)

SGP ir išsami ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti ir remti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Dėl įvairių aspektų tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos SGP nuostatų išimtys;

(9)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai Taryba skyrė sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį, rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį arba sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, pasiūlyti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(10)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(11)

taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų prireikus atsižvelgti į visus svarbius veiksnius bei atitinkamų valstybių narių ekonominę ir biudžeto padėtį;

(12)

reikėtų stiprinti biudžetinės drausmės taisykles, visų pirma gerokai daugiau dėmesio skiriant skolos lygiui bei pokyčiams ir bendram tvarumui. Be to, turėtų būti sugriežtinti mechanizmai, kuriais užtikrinamas tų taisyklių laikymasis ir jų vykdymas;

(13)

įgyvendinant dabartinę perviršinio deficito procedūrą remiantis tiek deficito kriterijumi, tiek skolos kriterijumi, reikia nustatyti skaitinį lyginamąjį dydį, kuriuo atsižvelgiama į verslo ciklą, pagal kurį būtų vertinama, ar valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės.

Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, šio reglamento priėmimo dieną galėtų pritaikyti savo politiką atsižvelgdamos į skolos mažinimo skaitinį lyginamąjį dydį. Tai taip pat turėtų būti taikoma valstybėms narėms, kurioms taikoma Sąjungos arba Tarptautinio valiutos fondo koregavimo programa;

(14)

siekiant nustatyti, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, neturėtų užtekti vien to, kad nesilaikoma skolos mažinimo skaitinio lyginamojo dydžio, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Visų pirma gali užtekti įvertinti ciklo ir atsargų srautų koregavimo sudėties poveikį skolos pokyčiams, siekiant išvengti, kad remiantis skolos kriterijumi būtų nustatomas perviršinio deficito susidarymas;

(15)

kai remiantis deficito kriterijumi nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to nustatymo etapais reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, jeigu valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP neviršija pamatinės vertės;

(16)

atsižvelgiant į sistemines pensijų reformas, kaip į vieną iš svarbių veiksnių, reikėtų labai rūpestingai įsitikinti, ar tos reformos didina visos pensijų sistemos ilgalaikį tvarumą nedidindamos rizikos vidutinės trukmės biudžeto būklei;

(17)

Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinės biudžeto sistemos kokybę, nes tai labai svarbu užtikrinant fiskalinį konsolidavimą ir viešųjų finansų tvarumą. Be kita ko, turėtų būti atsižvelgta į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (9) nustatytų būtiniausių reikalavimų ir kitų sutartų pageidautinų fiskalinės drausmės reikalavimų laikymąsi;

(18)

kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, reikia, kad juose būtų nurodyti metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones. Tuo atveju 0,5 % BVP metinis lyginamasis dydis turėtų būti suprantamas kaip metinis vidurkis;

(19)

vertinant veiksmingas priemones bus naudinga, jei bus atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos planuotos konkrečios pajamų didinimo priemonės;

(20)

vertinant, ar pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą, reikėtų ypač atsižvelgti į didelius ekonomikos nuosmukius euro zonoje arba Sąjungoje kaip visumoje, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu;

(21)

tikslinga pagerinti SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytų finansinių sankcijų taikymą, kad jos būtų reali paskata laikytis pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį pateiktų įspėjimų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euro, laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, reikėtų pagal SESV 136 straipsnį nustatyti taisyklėmis grindžiamas sankcijas, kuriomis būtų užtikrinami sąžiningi, laiku taikomi ir veiksmingi SGP laikymosi mechanizmai;

(23)

siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, šiame reglamente nurodytos baudos turėtų sudaryti kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir turėtų būti skiriamos tų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, sukurtiems stabilumo mechanizmams finansinei paramai teikti;

(24)

Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnių numeraciją ir į tai, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 (10) pakeistas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (11);

(25)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.   Šiame reglamente nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama paspartinti ir paaiškinti perviršinio deficito procedūrą. Perviršinio deficito procedūros tikslas – neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį panaikinti tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus.

2.   Šiame reglamente „dalyvaujančios valstybės narės“ – valstybės narės, kurių valiuta yra euro.“

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

Įrašomas šis skirsnis:

„1A SKIRSNIS

DIALOGAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

2a straipsnis

1.   Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba euro grupės pirmininką dalyvauti komiteto diskusijose ir aptarti SESV 126 straipsnio 6 dalimi grindžiamus Tarybos sprendimus, SESV 126 straipsnio 7 dalimi grindžiamas Tarybos rekomendacijas, SESV 126 straipsnio 9 dalimi grindžiamus įspėjimus arba SESV 126 straipsnio 11 dalimi grindžiamus Tarybos sprendimus.

Tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją.

Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai skirti tokie sprendimai, rekomendacijos ar įspėjimai, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

2.   Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.“

4.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

4 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Taryba sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį viešai paskelbti savo rekomendacijas, kuriose nustatyta, kad nebuvo imtasi veiksmingų priemonių, priima iš karto pasibaigus laikotarpiui, nustatytam pagal šio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

2.   Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 3 straipsnio 4a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu, bei kitais atitinkamos valstybės narės Vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.

Kai pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį Taryba nustato, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių, ji pateikia atitinkamą ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.“

6.

5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Visi Tarybos sprendimai įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, priimami per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį priėmė sprendimą, kad nebuvo imtasi jokių veiksmingų priemonių. Įspėjime Taryba nurodo, kad, siekiant užtikrinti perviršinio deficito ištaisymą per įspėjime nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiamas įspėjimas, atitinka minimalų metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones. Taryba taip pat nurodo priemones, kurios padėtų pasiekti tuos tikslus.

1a.   Gavusi Tarybos įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, atitinkama valstybė narė Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į tą įspėjimą. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų bei diskrecinių priemonių tiek išlaidų, tiek pajamų srityje tikslai, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas, kad prireikus Taryba galėtų priimti sprendimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Valstybė narė ataskaitą skelbia viešai.

2.   Jei vadovaujantis įspėjimu pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, imamasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą įspėjimą kyla netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą. Patikslintame įspėjime, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai visų pirma gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, remdamasi savo įspėjime pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam euro zonos arba Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.“

7.

6–8 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

1.   Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 5 straipsnio 1a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu bei kitais atitinkamos valstybės narės Vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais. Atsižvelgiama į Komisijos pagal šio reglamento 10a straipsnį atlikto priežiūros vizito rezultatus.

2.   Jei įvykdytos sąlygos taikyti SESV 126 straipsnio 11 dalį, Taryba taiko tame straipsnyje numatytas sankcijas. Visi tokie sprendimai priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį nusprendžia įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių.

7 straipsnis

Jei dalyvaujanti valstybė narė nesiima priemonių laikydamasi vėlesnių Tarybos aktų pagal SESV 126 straipsnio 7 ir 9 dalis, Tarybos sprendimas pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį nustatyti sankcijas paprastai priimamas per šešiolika mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Jei taikomos šio reglamento 3 straipsnio 5 dalis arba 5 straipsnio 2 dalis, atitinkamai keičiamas šešiolikos mėnesių terminas. Apgalvotai suplanuoto deficito atveju, jei Taryba nusprendžia, kad jis yra perviršinis, taikoma pagreitinta procedūra.

8 straipsnis

Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį dėl sankcijų sugriežtinimo priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį panaikinti kai kuriuos ar visus savo sprendimus priimami kuo greičiau, bet kiekvienu atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų.“

8.

9 straipsnio 3 dalyje nuoroda į 6 straipsnį pakeičiama nuoroda į 6 straipsnio 2 dalį.

9.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10.

Įrašomas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1.   Atsižvelgdama į šio reglamento tikslus, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių institucijomis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, skirtus įvertinti faktinę ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustatyti riziką ar sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant šio reglamento tikslų.

2.   Valstybėms narėms, kurioms pateiktos rekomendacijos ir įspėjimai vadovaujantis sprendimu pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį ir sprendimais pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, stebėsenos vietoje tikslais gali būti taikoma sugriežtinta priežiūra. Atitinkamos valstybės narės suteikia visą informaciją, būtiną vizitui parengti ir atlikti.

3.   Komisija atliekant priežiūros vizitus valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, arba 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (12) (VKM II), dalyvaujančioje valstybėje narėje prireikus gali pakviesti dalyvauti Europos Centrinio Banko atstovus.

4.   Komisija pateikia Tarybai 2 dalyje nurodyto vizito rezultatų ataskaitą ir gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.

5.   Rengdama 2 dalyje nurodytas priežiūros misijas Komisija savo preliminarias išvadas perduoda atitinkamoms valstybėms narėms, kad jos pateiktų pastabas.

11.

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

Jeigu Taryba pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį nusprendžia dalyvaujančiai valstybei narei nustatyti sankcijas, ji paprastai pareikalauja sumokėti baudą. Taryba gali nuspręsti skirti ne tik tokią baudą, bet ir taikyti kitas SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytas priemones.

12 straipsnis

1.   Baudos sumą sudaro 0,2 % BVP dydžio pastovi sudedamoji dalis ir kintama sudedamoji dalis. Kintama sudedamoji dalis lygi vienai dešimtajai skirtumo tarp praėjusių metų balanso, išreikšto BVP procentiniu dydžiu, ir valdžios sektoriaus balanso pamatinės vertės arba, jeigu biudžetinės drausmės nesilaikoma pagal skolos kriterijų, valdžios sektoriaus balanso, išreikšto BVP procentiniu dydžiu, kuris turėjo būti pasiektas tais metais pagal įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, absoliučios vertės.

2.   Kiekvienais vėlesniais po baudos nustatymo metų metais iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl perviršinio deficito, Taryba įvertina, ar atitinkama dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Šiame metiniame įvertinime Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 11 dalimi, nusprendžia sugriežtinti sankcijas, nebent atitinkama dalyvaujanti valstybė narė būtų atsižvelgusi į Tarybos įspėjimą. Jeigu Taryba nusprendžia skirti papildomą baudą, ji apskaičiuojama taip pat, kaip 1 dalyje nurodyta baudos kintama sudedamoji dalis.

3.   Bet kuri 1 ir 2 dalyse nurodyta bauda neturi viršyti 0,5 % BVP.“

12.

13 straipsnis išbraukiamas, o nuoroda į jį 15 straipsnyje pakeičiama nuoroda į 12 straipsnį.

13.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

12 straipsnyje nurodytos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir skiriamos Europos finansinio stabilumo fondui. Dalyvaujančioms valstybėms narėms sukūrus kitą stabilumo mechanizmą finansinei paramai teikti, siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, tų baudų sumos skiriamos tam mechanizmui.“

14.

Įrašomas šis straipsnis:

„17a straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Toje ataskaitoje, inter alia, vertinama:

2.   Jei tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

3.   Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.“

15.

Visame Reglamente (EB) 1467/97 nuorodos į Sutarties 104 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į SESV 126 straipsnį.

16.

Priedo 2 punkto I skiltyje nuorodos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiamos nuorodomis į Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/41

(1)

reikia pasiremti pirmojo Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečio patirtimi. Dėl pastarojo meto ekonomikos pokyčių kilo naujų iššūkių, susijusių su visoje Sąjungoje vykdoma fiskaline politika, ir jie visų pirma išryškino poreikį stiprinti nacionalinę politinę atsakomybę ir nustatyti vienodus valstybių narių biudžeto sistemas sudarančių taisyklių ir procedūrų reikalavimus. Visų pirma svarbu apibrėžti, ką turi daryti nacionalinės valdžios institucijos, kad būtų laikomasi prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros, visų pirma jo 3 straipsnio, nuostatų;

(2)

valstybių narių vyriausybės ir valdžios sektoriaus subsektoriai naudoja viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios, be kitų, apima šiuos elementus: buhalterinę apskaitą, vidaus kontrolę, finansinę atskaitomybę ir auditą. Tas sistemas reikėtų skirti nuo statistinių duomenų, susijusių su valdžios sektoriaus finansų rezultatais, apskaičiuojamais taikant statistinius metodus, ir nuo prognozių arba biudžeto sudarymo veiksmų, susijusių su būsima valdžios sektoriaus finansų raida;

(3)

norint rengti labai kokybiškus ir palyginamus valstybių narių statistinius duomenis, būtina užtikrinti visų valdžios sektoriaus subsektorių išsamią ir patikimą viešojo sektoriaus finansų apskaitos tvarką. Vidaus kontrolė turėtų užtikrinti, kad esamų taisyklių būtų laikomasi visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose. Geriausia tarptautinė praktika turėtų būti skatinama viešosioms institucijoms, pavyzdžiui, Audito Rūmams, arba privačioms audito įstaigoms atliekant nepriklausomą auditą;

(4)

kad Sąjungos biudžeto priežiūros sistema tinkamai veiktų, labai svarbu užtikrinti galimybę gauti fiskalinius duomenis. Galimybė reguliariai laiku gauti patikimus fiskalinius duomenis – tinkamos ir laiku atliekamos stebėsenos pagrindas; tai savo ruožtu sudaro sąlygas netikėtų biudžeto pokyčių atveju nedelsiant imtis veiksmų. Esminis fiskalinių duomenų kokybės užtikrinimo elementas – skaidrumas; tai reiškia, kad tokie duomenys turi būti reguliariai skelbiami viešai;

(5)

kalbant apie statistinius duomenis, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (3) nustatyta teisinė Europos statistikos rengimo sistema siekiant formuluoti, taikyti, stebėti ir vertinti Sąjungos politikos kryptis. Tuo reglamentu taip pat nustatyti ir tiksliai apibrėžti Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos principai: profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir ekonomiškumo. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (4) sustiprinti Komisijos įgaliojimai tikrinti statistinius duomenis, naudojamus perviršinio deficito procedūrai;

(6)

terminų „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „investicijos“ apibrėžtys pateiktos Protokole (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros su nuoroda į Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistemą (toliau – ESS), kuri priėmus 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (5) Bendrijoje pakeista Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (toliau – ESS 95);

(7)

kad Sąjungos fiskalinės priežiūros sistema tinkamai veiktų, labai svarbu užtikrinti galimybę gauti kokybiškus ESS 95 duomenis. ESS 95 priklauso nuo kaupimo principu renkamos informacijos. Tačiau ši kaupimo principu grindžiama fiskalinė statistika priklauso nuo anksčiau surinktų pinigų principu grindžiamų duomenų arba jų lygiaverčių duomenų. Jie gali atlikti svarbų vaidmenį laiku sustiprindami biudžeto stebėseną, kad nebūtų per vėlai nustatytos didelės biudžeto klaidos. Galimybė naudotis biudžeto pokyčių pinigų principu grindžiamų duomenų laiko eilutėmis gali padėti nustatyti modelius, užtikrinančius atidesnę priežiūrą. Skelbtini pinigų apskaitos principu grindžiami fiskaliniai duomenys (arba lygiaverčiai viešojo sektoriaus apskaitos duomenys, jei pinigų apskaitos principu grindžiamų duomenų nėra) turėtų apimti bent bendrą balansą, visas pajamas ir visas išlaidas. Pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai yra daug vietos valdžios įstaigų, norint laiku paskelbti duomenis galima remtis tinkamais apskaičiavimo metodais, grindžiamais įstaigų imtimi, vėliau juos patikslinant remiantis išsamiais duomenimis;

(8)

neobjektyvios ir netikroviškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali žymiai sumažinti fiskalinio planavimo veiksmingumą, todėl gali būti sunku laikytis biudžetinės drausmės, o prognozių rengimo metodikų skaidrumas ir jų aptarimas gali labai pagerinti makroekonominių ir biudžeto prognozių, kurios reikalingos fiskaliniam planavimui, kokybę;

(9)

norint užtikrinti, kad vykdant biudžeto politiką būtų naudojamos tikroviškos prognozės, būtinas skaidrumas; todėl būtina, kad viešai skelbiamos ir prieinamos būtų ne tik fiskalinio planavimo tikslais parengtos oficialios makroekonominės ir biudžeto prognozės, bet ir metodikos, prielaidos ir atitinkami parametrai, kuriais tokios prognozės grindžiamos;

(10)

naudojant ne tik labiausiai tikėtiną makroekonominį fiskalinį scenarijų, bet ir jautrumo analizę ir atitinkamas biudžeto projekcijas galima analizuoti pagrindinių fiskalinių kintamųjų pokyčius skirtingų augimo ir palūkanų normų prielaidų atvejais ir taip gerokai sumažinti dėl prognozių klaidų biudžetinei drausmei kylančią riziką;

(11)

Komisijos prognozės ir informacija apie modelius, kuriais jos grindžiamos, gali būti naudingas lyginamasis standartas valstybėms narėms rengiant labiausiai tikėtiną makroekonominį fiskalinį scenarijų, nes taip sustiprinamas didesnis biudžeto planavimui naudojamų prognozių pagrįstumas. Vis dėlto tikėtinas valstybių narių biudžeto planavimui naudojamų prognozių palyginimo su Komisijos prognozėmis mastas skiriasi priklausomai nuo prognozės rengimo laiko ir prognozių rengimo metodikų bei prielaidų palyginamumo. Kitų nepriklausomų įstaigų prognozės gali taip pat būti naudingas lyginamasis standartas;

(12)

dideli pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai turėtų būti apibūdinami ir turėtų būti pateiktos jų priežastys, ypač jei su išorės prielaidomis susijusių kintamųjų dydis arba jų augimas gerokai nukrypsta nuo Komisijos prognozėse nurodytų verčių;

(13)

kadangi valstybių narių ir Sąjungos biudžetai tarpusavyje susiję, Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms rengti jų biudžeto prognozes, turėtų pateikti Sąjungos išlaidų prognozes, pagrįstas daugiametėje finansinėje programoje numatytu išlaidų lygiu;

(14)

siekiant palengvinti biudžeto planavimui naudojamų prognozių rengimą ir išsiaiškinti, kodėl skiriasi valstybių narių ir Komisijos prognozės, kiekvienai valstybei narei kasmet turėtų būti sudaromos galimybės su Komisija aptarti prielaidas, kuriomis remiamasi rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes;

(15)

oficialių makroekonominių ir biudžeto prognozių kokybė labai pagerėja, jei jos reguliariai, nešališkai ir išsamiai vertinamos remiantis objektyviais kriterijais. Nuodugnus vertinimas apima visapusišką ekonominių prielaidų nagrinėjimą, jų lyginimą su kitų institucijų parengtomis prognozėmis ir ankstesnių prognozių patikimumo vertinimą;

(16)

kadangi taisyklėmis pagrįstų valstybių narių biudžeto sistemų veiksmingumas didinant nacionalinę atsakomybę už Sąjungos fiskalinių taisyklių įgyvendinimą ir skatinant biudžetinę drausmę yra įrodytas, tvirtos valstybei narei būdingos skaitinės fiskalinės taisyklės, atitinkančios Sąjungos lygio biudžeto tikslus, turėtų būti griežtesnės Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos pagrindas. Tvirtose skaitinėse fiskalinėse taisyklėse reikėtų tiksliai apibrėžti siektinus rodiklius ir mechanizmus, reikalingus laiku vykdyti veiksmingą stebėseną. Tos taisyklės turėtų būti grindžiamos patikima ir nepriklausoma analize, kurią atliktų nepriklausomos įstaigos arba nuo valstybių narių fiskalinių institucijų funkciškai nepriklausomos įstaigos. Be to, politikos vykdymo patirtis parodė, kad norint užtikrinti veiksmingą skaitinių fiskalinių taisyklių taikymą, už jų nesilaikymą turi būti numatytos pasekmės, kurios gali būti sietinos tik su reputacija;

(17)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą (Nr. 15) dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų Jungtinei Karalystei nėra tiesiogiai privalomos pagal prie tų Sutarčių pridėtame Protokole (Nr. 12) dėl perviršinio biudžeto procedūros minimos pamatinės vertės. Todėl Jungtinei Karalystei neturėtų būti taikomas įsipareigojimas nustatyti skaitines fiskalines taisykles, kuriomis veiksmingai skatinama laikytis konkrečių perviršinio deficito pamatinių verčių, ir susijęs įsipareigojimas vidutinės trukmės biudžeto sistemose nustatyti su tokiomis taisyklėmis suderintus daugiamečius tikslus;

(18)

valstybės narės turėtų vengti procikliškos fiskalinės politikos, o ekonomikos pakilimo laikotarpiais turėtų būti dedamos didesnės fiskalinio konsolidavimo pastangos. Šių tikslų lengviau siekti taikant tiksliai apibrėžtas skaitines fiskalines taisykles ir į jas turėtų būti atsižvelgiama valstybių narių metinio biudžeto teisės aktuose;

(19)

nacionalinis fiskalinis planavimas gali derėti tiek su prevencine, tiek su korekcine Stabilumo ir augimo pakto (toliau – SGP) dalimis tik tuomet, jei bus priimta daugiametė perspektyva ir visų pirma bus siekiama įgyvendinti vidutinės trukmės biudžeto tikslus. Vidutinės trukmės biudžeto sistemos yra būtinos užtikrinant valstybių narių biudžeto sistemų derėjimą su Sąjungos teisės aktais. Vadovaujantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (6) ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (7), SGP prevencinė ir korekcinė dalys neturėtų būti vertinamos atskirai;

(20)

nors metinių biudžeto teisės aktų patvirtinimas – pagrindinis biudžeto proceso etapas, per kurį valstybėse narėse priimami svarbūs sprendimai dėl biudžeto, daugumos fiskalinių priemonių poveikis biudžetui trunka gerokai ilgiau už metinį biudžeto ciklą. Todėl vienerių metų perspektyva yra nepakankamas pagrindas patikimai biudžeto politikai. Siekiant įvesti Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos daugiametę biudžeto perspektyvą, metinių biudžeto teisės aktų planavimas turėtų būti grindžiamas daugiamečiu fiskaliniu planavimu, kuris neatsiejamas nuo vidutinės trukmės biudžeto sistemos;

(21)

tą vidutinės trukmės biudžeto sistemą turėtų sudaryti, inter alia, visų pagrindinių išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, apimančios biudžetinius metus bei ilgesnį laikotarpį ir grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis. Visos valstybės narės turėtų gebėti tinkamai apibrėžti terminą „nekintanti politika“, o tos terminų apibrėžtys turėtų būti paskelbtos viešai kartu su susijusiomis prielaidomis, metodika ir kitais atitinkamais parametrais;

(22)

ši direktyva naujai valstybės narės Vyriausybei neturėtų užkirsti kelio atnaujinti savo vidutinės trukmės biudžeto sistemos, kad joje atsispindėtų nauji jos politikos prioritetai. Šiuo atveju nauja Vyriausybė turėtų aiškiai nurodyti skirtumus lyginant su ankstesne vidutinės trukmės biudžeto sistema;

(23)

SESV ir visų pirma SGP pateiktos biudžeto priežiūros sistemos nuostatos taikomos visam valdžios sektoriui, kurį sudaro centrinės, regioninės ir vietos valdžios subsektoriai ir socialinės apsaugos fondai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2223/96;

(24)

daugelyje valstybių narių įvykdyta didelė fiskalinė decentralizacija, biudžetinius įgaliojimus perdavus žemesnei nei nacionalinė valdžios grandžiai. Taip tokios žemesnės nei nacionalinė valdžios vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi SGP, tapo gerokai svarbesnis, ir ypač daug dėmesio reikėtų skirti užtikrinimui, kad prievolės ir procedūros, išdėstytos vidaus biudžeto sistemose, būtų deramai vykdomos visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose, visų pirma tose valstybėse narėse, bet ne tik jose;

(25)

siekiant veiksmingai skatinti laikytis biudžetinės drausmės ir siekti viešųjų finansų tvarumo, biudžeto sistemos turėtų visapusiškai aprėpti viešuosius finansus. Dėl to ypač daug dėmesio reikėtų skirti tų valdžios sektoriaus įstaigų ir fondų, kurie neįtraukti į subsektorių lygio įprastinius biudžetus, operacijoms, turinčioms poveikio valstybių narių biudžeto būklei trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Bendras jų poveikis valdžios sektoriaus balansui ir skolai turėtų būti nurodomas vykdant metinį biudžeto procesą ir vidutinės trukmės biudžeto planus;

(26)

be to, tinkamą dėmesį reikėtų skirti neapibrėžtųjų įsipareigojimų buvimui. Konkrečiau, neapibrėžtieji įsipareigojimai apima galimus įsipareigojimus, kurie priklauso nuo tam tikrų galimų ateities įvykių, arba esamus įsipareigojimus, kai mokėjimas nėra tikėtinas arba negalima tiksliai nustatyti tikėtino mokėjimo sumos. Jie, pavyzdžiui, apima svarbią informaciją apie Vyriausybės garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, susijusius su viešųjų įstaigų veikla, atitinkamais atvejais įskaitant išlaidų pagal neapibrėžtuosius įsipareigojimus tikimybę ir galimą jų datą. Reikėtų deramai atsižvelgti į rinkų pažeidžiamumą;

(27)

Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva. Reikėtų nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su šios direktyvos nuostatomis, reglamentuojančiomis įvairius nacionalinių biudžeto sistemų aspektus, ir jais keistis;

(28)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. vienodo biudžetinės drausmės laikymosi, kaip reikalaujama SESV, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(29)

pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti,

a)

pinigų apskaitos principu grindžiamus fiskalinius duomenis (arba lygiaverčius viešojo sektoriaus apskaitos duomenis, jei pinigų apskaitos principu grindžiamų duomenų nėra) tokiu dažnumu:

b)

išsamią derinamąją lentelę, kurioje parodyta perėjimo nuo pinigų apskaitos principu grindžiamų duomenų (arba lygiaverčių viešojo sektoriaus apskaitos duomenų, jei pinigų apskaitos principu grindžiamų duomenų nėra) prie ESS 95 standartu pagrįstų duomenų metodika.

a)

laikytis pagal SESV nustatytų deficito ir skolos pamatinių verčių;

b)

patvirtinti daugiamečio fiskalinio planavimo laikotarpį, be kita ko, laikytis valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslo.

a)

siektinų rodiklių apibrėžimas ir taisyklių taikymo sritis;

b)

veiksminga ir laiku atliekama taisyklių laikymosi stebėsena, pagrįsta patikima ir nepriklausoma analize, kurią atliktų nepriklausomos įstaigos arba nuo valstybių narių fiskalinių institucijų funkciškai nepriklausomos įstaigos;

c)

nesilaikymo pasekmės.

a)

visapusiški ir skaidrūs daugiamečiai biudžeto tikslai, išreikšti valdžios sektoriaus deficitu, skola ar bet kokiu kitu suminiu fiskaliniu rodikliu, pavyzdžiui, išlaidomis, užtikrinant jų derėjimą su galiojančiomis IV skyriuje numatytomis skaitinėmis fiskalinėmis taisyklėmis;

b)

visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, labiau patikslinant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios biudžetinius metus bei ilgesnį laikotarpį ir grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis;

c)

numatytos vidutinės trukmės politikos, darančios poveikį valdžios sektoriaus finansams, išskaidytiems pagal pagrindinius pajamų ir išlaidų straipsnius, apibūdinimas, parodant, kaip užtikrinamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslų, palyginti su projekcijomis, grindžiamomis prielaida, kad politika nesikeis;

d)

vertinimas, kaip numatyta politika, darydama ilgalaikį tiesioginį poveikį valdžios sektoriaus finansams, gali paveikti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

a)

visiems valdžios sektoriaus subsektoriams taikomų statistikos reikalavimų;

b)

skaitinių fiskalinių taisyklių struktūros ir veiksmingumo valstybėse narėse;

c)

bendro viešųjų finansų skaidrumo lygio valstybėse narėse.