4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1104/2011/ES

2011 m. spalio 25 d.

dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (3) priede nustatyta, kad Galileo programos konkretūs tikslai – užtikrinti, kad pagal tą programą sukurtos sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti siekiant teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau – PVI), kuri būtų teikiama tik tam tikriems vyriausybių įgaliotiems naudotojams konfidencialaus pobūdžio reikmėms, kurioms būtina užtikrinti veiksmingą prieigos kontrolę ir aukšto lygio paslaugos tęstinumą;

(2)

nors atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 683/2008 nuostatos taip pat taikomos jo priede išvardytoms paslaugoms, įskaitant PVI, atsižvelgiant į sistemą, sukurtą pagal Galileo programą, ir PVI sąsajas teisiniu, techniniu, veiklos vykdymo, finansiniu ir nuosavybės teisės aspektais, į šį sprendimą reikėtų įtraukti atitinkamas nuostatas dėl saugumo taisyklių taikymo;

(3)	Europos Parlamentas ir Taryba ne kartą priminė, kad sistema, sukurta pagal Galileo programą, yra civilinė sistema, kontroliuojama civilių, t. y. ji sukurta pagal civilinius standartus atsižvelgiant į civilių reikmes ir kontroliuojant Sąjungos institucijoms;

(4)	Galileo programa turi strateginės svarbos Sąjungos nepriklausomumui palydovinės navigacijos, padėties ir laiko nustatymo paslaugų srityje, ir ja svariai prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo;

(5)

iš visų Europos palydovinės navigacijos sistemos paslaugų PVI yra labiausiai apsaugota ir reikalaujanti daugiausiai konfidencialumo, taigi tinkama paslaugoms, kurias teikiant turi būti užtikrintas patvarumas ir visiškas patikimumas. Būtina užtikrinti šios paslaugos nenutrūkstamą teikimą užsakovams net ir sudėtingiausiomis krizės sąlygomis. Saugumo taisyklių pažeidimas naudojantis šia paslauga gali turėti pasekmių ne tik jį padariusiam naudotojui, bet ir kitiems naudotojams. Todėl, siekiant užtikrinti Sąjungos ir pačių jos valstybių narių saugumą, už PVI naudojimą ir valdymą valstybės narės yra atsakingos bendrai. Taigi PVI prieiga turi būti suteikiama išimtinai tik tam tikrų kategorijų naudotojams, kurių atžvilgiu vykdoma nuolatinė stebėsena;

(6)	todėl būtina nustatyti PVI prieigos ir valdymo taisykles – visų pirma nurodant su šia prieiga susijusius bendruosius principus, įvairių valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijas, su imtuvų gamyba ir saugumu susijusias sąlygas – ir eksporto kontrolės sistemą;

(7)

kalbant apie bendruosius PVI prieigos principus, atsižvelgiant į patį paslaugos tikslą ir jos ypatybes, jos naudojimas turėtų būti griežtai ribotas, valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau – EIVT) suteikiant diskrecinę, neribotą ir nenutrūkstamą prieigą visame pasaulyje. Be to, kiekviena valstybė narė turi turėti teisę savarankiškai nuspręsti, kuriems naudotojams suteikti PVI prieigos įgaliojimus ir kokiai paskirčiai PVI bus naudojama, įskaitant su saugumu susijusį naudojimą, laikantis bendrų būtiniausių standartų;

(8)

siekiant skatinti europinės technologijos naudojimą visame pasaulyje, PVI užsakovais turėtų galėti tapti kai kurios trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, su jomis sudarius atskirus susitarimus. Palydovinės radijo navigacijos naudojimo saugioms vyriausybinio sektoriaus reikmėms atveju, sąlygos, kuriomis trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos gali naudotis PVI, turėtų būti nustatytos tarptautiniuose susitarimuose, laikantis nuostatos, kad visais atvejais turėtų būti privaloma atitiktis saugumo reikalavimams. Tokių susitarimų atveju turėtų būti galima leisti PVI imtuvų gamybą laikantis konkrečių sąlygų ir reikalavimų su sąlyga, kad jie yra bent lygiaverčiai valstybėms narėms taikomoms sąlygoms ir reikalavimams. Tačiau tokie susitarimai neturėtų apimti ypač jautraus pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, saugumo modulių gamybos;

(9)

dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis ir su tarptautinėmis organizacijomis turėtų būti deramasi visapusiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pagarbą demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą bei nedalomumą, ir minties, sąžinės ir religijos laisvę, saviraiškos ir informacijos laisvę, žmogaus orumą, lygybės ir solidarumo principus ir laikantis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų;

(10)

Europos kosmoso agentūros saugumo taisyklėmis turėtų būti užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja saugumo taisyklės, išdėstytos Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (4) priede, ir 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendime 2011/292/EB dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (5);

(11)

Sąjunga ir valstybės narės turi imtis visų priemonių siekdamos užtikrinti tiek sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, ir PVI technologijos, tiek įrangos saugą ir saugumą, kad leidimo neturintys fiziniai arba juridiniai asmenys negalėtų pasinaudoti signalais, skleidžiamais PVI tikslais, taip pat užtikrinti, kad PVI nebūtų priešiškais tikslais panaudota prieš jas;

(12)	šiuo atžvilgiu svarbu, kad valstybės narės nustatytų sankcijų, taikomų už šiame sprendime išdėstytų prievolių nevykdymą, sistemą ir užtikrintų, kad jos būtų taikomos. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(13)

kalbant apie valdymo arba priežiūros įstaigas, geriausias sprendimas, kuriuo būtų užtikrinama, jog PVI naudojimas yra veiksmingai valdomas, yra reikalavimas, kad PVI užsakovai skirtų kompetentingą PVI instituciją, valdysiančią ir prižiūrėsiančią naudotojus; tai supaprastintų įvairių už saugumą atsakingų suinteresuotųjų subjektų ryšius ir garantuotų nuolatinę naudotojų, visų pirma nacionalinių naudotojų, priežiūrą laikantis bendrų būtiniausių standartų. Tačiau reikalingas lankstumas, kad valstybės narės galėtų veiksmingai derinti pareigas;

(14)

įgyvendinant šį sprendimą bet kokie asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos teisės, ypač 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (7);

(15)	be to, viena iš Galileo saugumo centro (toliau – Galileo saugumo stebėsenos centras arba GSSC), nurodyto Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnio a dalies ii punkte, užduočių turėtų būti įvairių suinteresuotųjų subjektų, atsakingų už PVI saugumą, veiklos sąsajos funkcijos vykdymas;

(16)

Tarybai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai taip pat turėtų tekti tam tikras vaidmuo valdant PVI – tai numatyta 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (8). Taryba turėtų patvirtinti tarptautinius susitarimus, kuriais trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms suteikiamas leidimas naudotis PVI;

(17)

dėl imtuvų gamybos ir saugumo, laikantis saugumo reikalavimų ši užduotis gali būti patikėta tik valstybei narei, paskyrusiai kompetentingą PVI instituciją, arba kompetentingą PVI instituciją paskyrusios valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms. Be to, imtuvų gamintojas turi būti gavęs atitinkamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010 (9) įsteigtos Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdybos (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba) leidimą ir turi laikytis jos sprendimų. Kompetentingos PVI institucijos turi užtikrinti nuolatinę tiek to leidimo reikalavimo ir tų sprendimų laikymosi stebėseną, tiek bendrais būtiniausiais standartais pagrįstų konkrečių techninių reikalavimų laikymosi stebėseną;

(18)

kompetentingos PVI institucijos nepaskyrusi valstybė narė bet kuriuo atveju turėtų paskirti kontaktinį punktą, atsakingą už aspektų, susijusių su aptiktais žalingais elektromagnetiniais trukdžiais, darančiais poveikį PVI, valdymą. Tas kontaktinis punktas turėtų būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio paskirtis – vykdyti pranešimų teikimo funkciją, arba adresas, į kurį Komisija gali kreiptis dėl elektromagnetinių trukdžių, kurie gali būti žalingi, siekdama tokius trukdžius pašalinti;

(19)

kalbant apie eksporto apribojimus, įrangos arba technologijos ir programinės įrangos, susijusios su PVI naudojimu ir su PVI kūrimu bei PVI skirta gamyba, eksportas už Sąjungos ribų, nepriklausomai nuo to, ar ta įranga, programinė įranga arba technologija yra nurodyta 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (10), I priede, gali būti vykdomas tik į tas trečiąsias šalis, kurioms pagal tarptautinį susitarimą su Sąjunga atitinkamu leidimu suteikta PVI prieiga. Trečioji šalis, kurios teritorijoje įkurta referencinė stotis su PVI įranga, esanti sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, dalis, remiantis vien šiuo faktu negali būti laikoma PVI užsakove;

(20)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su bendrais būtiniausiais standartais priede nustatytose srityse ir, jei būtina, siekiant atsižvelgti į pokyčius Galileo programoje, ją atnaujinti ir iš dalies keisti. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad bendros taisyklės, susijusios su PVI prieiga ir PVI imtuvų bei saugumo modulių gamyba, gali daryti poveikį sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui tiek individualiai, tiek bendrai, labai svarbu, kad jos būtų taikomos vienodai visose valstybėse narėse. Todėl būtina, kad Komisija būtų įgaliota patvirtinti išsamius reikalavimus, gaires ir kitas priemones, skirtas bendrų būtiniausių standartų realiam taikymui užtikrinti. Siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11);

(22)	auditas ir patikrinimai, kuriuos pavedama atlikti Komisijai, padedamai valstybių narių, prireikus turėtų būti vykdomi tvarka, panašia į numatytą Sprendimo 2011/292/ES III priedo VII dalyje;

(23)

sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, PVI prieigos taisyklės yra pagrindinė PVI įgyvendinimo sąlyga. Komisija turėtų išanalizuoti klausimą, ar reikėtų nustatyti mokesčio už naudojimąsi PVI rinkimo tvarką, taip pat ir iš trečiųjų šalių ir iš tarptautinių organizacijų, ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tos analizės rezultatus;

(24)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. nustatyti taisykles, pagal kurias valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT, Sąjungos agentūroms, trečiosioms šalims, ir tarptautinėms organizacijoms gali būti suteikta PVI prieiga, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)	kai tik paskelbiama, kad galima naudotis PVI, turėtų būti nustatyta ataskaitų teikimo ir peržiūros tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT, Sąjungos agentūroms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms suteikiama Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms (toliau – PVI) prieiga.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) PVI užsakovai– valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT bei Sąjungos agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, jeigu tokios agentūros, trečiosios šalys ir organizacijos yra gavusios atitinkamą leidimą;

b) PVI naudotojai– fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems PVI užsakovas suteikė atitinkamą leidimą turėti PVI imtuvą arba tokiu imtuvu naudotis.

3 straipsnis

Bendrieji PVI prieigos principai

1. Valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT turi teisę į neribotą ir nenutrūkstamą PVI prieigą visame pasaulyje.

2. Kiekviena atskira valstybė narė, Taryba, Komisija ir EIVT pagal atitinkamą savo kompetenciją savarankiškai sprendžia, ar naudotis PVI.

3. Kiekviena PVI naudojanti valstybė narė savarankiškai sprendžia, kokių kategorijų fiziniams asmenims, gyvenantiems jos teritorijoje arba tos valstybės narės vardu užsienyje vykdantiems oficialias pareigas, ir juridiniams asmenims, įsisteigusiems jos teritorijoje, leidžiama būti PVI naudotojais, ir kokios galimos PVI naudojimo paskirtys, remiantis 8 straipsniu ir priedo 1 punkto i ir ii papunkčiais. Tokios naudojimo paskirtys gali apimti ir su saugumu susijusias paskirtis.

Remdamosi 8 straipsniu ir priedo 1 punkto i ir ii papunkčiais, Taryba, Komisija ir EIVT nusprendžia, kokių kategorijų jų subjektams leidžiama būti PVI naudotojais.

4. Sąjungos agentūros PVI užsakovais gali tapti tik jeigu tai būtina jų užduotims vykdyti ir laikantis Komisijos bei atitinkamos agentūros administraciniame susitarime išdėstytų išsamių taisyklių.

5. Trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos PVI užsakovais gali tapti tik tais atvejais, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatyta tvarka jos sudaro abu iš šių Sąjungos ir trečiosios šalies ar atitinkamos tarptautinės organizacijos susitarimų:

a)	susitarimą dėl informacijos saugumo, kuriame apibrėžti keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos pagrindai ir kuriuo užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis valstybių narių apsaugos lygiui;

b)	susitarimą, kuriame nustatomos trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos PVI prieigos išsamios tvarkos sąlygos; toks susitarimas tam tikromis sąlygomis galėtų apimti PVI imtuvų, išskyrus saugumo modulius, gamybą.

4 straipsnis

Saugumo nuostatų taikymas

1. Kiekviena valstybė narė pasirūpina, kad nacionaliniais saugumo nuostatais būtų užtikrinamas įslaptintos informacijos apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, nustatytam saugumo taisyklėse, išdėstytose Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Sprendimo 2011/292/EB priede, ir kad šie nacionaliniai saugumo nuostatai būtų taikomi šios valstybės PVI naudotojams, visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurie dirba su ES įslaptinta informacija, susijusia su PVI.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytų nacionalinių saugumo nuostatų priėmimą.

3. Jei išaiškėja, kad su PVI susijusi ES įslaptinta informacija buvo atskleista asmenims, kuriems nesuteiktas įgaliojimas ją gauti, Komisija, visapusiškai konsultuodamasi su atitinkama valstybe nare, imasi šių veiksmų:

a)	informuoja įslaptintų PVI duomenų pateikėją;

b)	įvertina galimą žalą Sąjungos ar valstybių narių interesams;

praneša atitinkamoms institucijoms apie to vertinimo rezultatus ir kartu pateikia rekomendacijas, kaip ištaisyti padėtį; tuo atveju atitinkamos institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių jos ketina imtis arba jau ėmėsi, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimui pasikartoti, taip pat apie tokių veiksmų rezultatus; ir

d)	jei reikia, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tuos rezultatus.

5 straipsnis

Kompetentinga PVI institucija

1. Kompetentingą PVI instituciją skiria:

kiekviena valstybė narė, kuri naudojasi PVI, ir kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsikūręs bet kuris iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų; tokiais atvejais kompetentinga PVI institucija steigiama atitinkamos valstybės narės teritorijoje; ta valstybė narė nedelsdama praneša apie paskyrimą Komisijai;

b)	Taryba, Komisija ir EIVT, jei jos naudojasi PVI. Tokiu atveju pagal atitinkamus susitarimus kompetentinga PVI institucija gali būti paskirta Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Europos GNSS agentūra (toliau – Europos GNSS agentūra);

c)	Sąjungos agentūros ir tarptautinės organizacijos laikantis 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų susitarimų nuostatų; tokiais atvejais kompetentinga PVI institucija gali būti paskirta Europos GNSS agentūra;

d)	trečiosios šalys, pagal 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas.

2. Kompetentingos PVI institucijos veikimo išlaidas padengia ją paskyrę PVI užsakovai.

3. Kompetentingos PVI institucijos kaip nurodyta 1 dalies a papunktyje nepaskyrusi valstybė narė bet kuriuo atveju paskiria kontaktinį punktą, kuris prireikus teiktų pagalbą pranešant apie aptiktus darančius poveikį PVI elektromagnetinius trukdžius, kurie gali būti žalingi. Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie tokį paskyrimą.

4. Kompetentinga PVI institucija užtikrina, kad naudojant PVI būtų laikomasi 8 straipsnio ir priedo 1 punkto, ir kad:

a)	PVI naudotojai PVI valdymo tikslu būtų susieti su GSSC;

b)	būtų nustatytos ir administruojamos kiekvienos grupės ar naudotojo PVI prieigos teisės;

c)	PVI šifravimo raktai ir kita susijusi įslaptinta informacija būtų gaunama iš GSSC;

d)	PVI šifravimo raktai ir kita susijusi įslaptinta informacija būtų paskirstoma naudotojams;

e)	imtuvų ir susijusių įslaptintų technologijų bei informacijos saugumas būtų valdomas, o rizika įvertinama;

f)	būtų įsteigtas kontaktinis punktas, kuris prireikus teiktų pagalbą pranešant apie darančius poveikį PVI aptiktus elektromagnetinius trukdžius, kurie gali būti žalingi.

5. Valstybės narės kompetentinga PVI institucija užtikrina, kad tos valstybės narės teritorijoje įsisteigęs subjektas kurti ar gaminti PVI imtuvus ar saugumo modulius galėtų tik tuo atveju, jei toks subjektas:

a)	yra gavęs Saugumo akreditavimo valdybos leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 912/2010 11 straipsnio 2 dalį, ir

b)	atitinka Saugumo akreditavimo valdybos sprendimus ir 8 straipsnį bei priedo 2 punktą dėl PVI imtuvų ar saugumo modulių kūrimo ir gamybos tokiu mastu, kokiu jos susijusios su jo veikla.

Bet koks šioje dalyje nustatytas įrangos gamybos leidimas peržiūrimas ne rečiau nei kas penkerius metus.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto kūrimo ar gamybos atveju arba eksporto iš Sąjungos atveju atitinkamos valstybės narės kompetentinga PVI institucija atlieka sąsajos su subjektais, atsakingais už atitinkamos įrangos, technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimus, funkciją PVI naudojimo ir kūrimo bei PVI skirtos gamybos srityje, siekiant užtikrinti 9 straipsnio nuostatų taikymą.

7. Kompetentingos PVI institucijos ryšiai su GSSC užtikrinami vadovaujantis 8 straipsniu ir priedo 4 punktu.

8. 4 ir 7 dalys nedaro poveikio valstybių narių galimybei deleguoti tam tikras konkrečias atitinkamos savo kompetentingos PVI institucijos užduotis abipusiu sutikimu kitai valstybei narei, išskyrus bet kokias užduotis, susijusias su jų jurisdikcijos atitinkamose savo teritorijose įgyvendinimu. 4 ir 7 dalyse nurodytas užduotis ir 5 dalyje numatytas užduotis gali bendrai vykdyti valstybės narės. Atitinkamos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tokias priemones.

9. Kompetentinga PVI institucija, sudariusi specialius susitarimus, gali paprašyti Europos GNSS agentūros techninės pagalbos savo užduotims vykdyti. Atitinkamos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tokius susitarimus.

10. Kas trejus metus kompetentingos PVI institucijos pateikia ataskaitas Komisijai ir Europos GNSS agentūrai dėl bendrų būtiniausių standartų laikymosi.

11. Kas trejus metus Komisija, padedama Europos GNSS agentūros, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip kompetentingos PVI institucijos laikosi bendrų būtiniausių standartų, taip pat ir tais atvejais, kai rimtai pažeidžiami tie standartai.

12. Jei kompetentinga PVI institucija nesilaiko 8 straipsnyje nustatytų bendrų būtiniausių standartų, Komisija, deramai atsižvelgdama į subsidiarumo principą, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare ir prireikus surinkusi išsamesnės konkrečios informacijos, gali pateikti rekomendaciją. Per tris mėnesius nuo rekomendacijos pateikimo atitinkama kompetentinga PVI institucija įgyvendina Komisijos rekomendaciją ar reikalavimą arba pasiūlo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų būtiniausių standartų, ir įgyvendina juos Komisijai pritarus.

Jei pasibaigus tam trijų mėnesių laikotarpiui atitinkama kompetentinga PVI institucija vis dar neužtikrina, kad būtų laikomasi bendrų būtiniausių standartų, Komisija apie tai praneša Tarybai ir Europos Parlamentui ir siūlo imtis tinkamų priemonių.

6 straipsnis

GSSC vaidmuo

GSSC užtikrina kompetentingų PVI institucijų, Tarybos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, veikiančio pagal Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP, ir kontrolės centrų veiklos sąsajos funkcijos vykdymą. Jis praneša Komisijai apie visus įvykius, galinčius turėti įtakos sklandžiam PVI teikimui.

7 straipsnis

Imtuvų ir saugumo modulių gamyba ir saugumas

1. Valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio 5 dalyje išdėstytų reikalavimų, gali pavesti gaminti PVI imtuvus arba susijusius saugumo modulius subjektams, įsisteigusiems jos teritorijoje arba kitos valstybės narės teritorijoje. Taryba, Komisija arba EIVT gali pavesti gaminti PVI imtuvus arba susijusius saugumo modulius, skirtus jų pačių naudojimui, subjektams, įsisteigusiems valstybės narės teritorijoje.

2. Saugumo akreditavimo valdyba gali bet kuriuo metu atšaukti leidimą gaminti PVI imtuvus arba susijusius saugumo modulius, kurį ji suteikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui, jei nebuvo laikomasi 5 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytų priemonių.

8 straipsnis

Bendri būtiniausi standartai

1. Bendri būtiniausi standartai, kurių turi laikytis 5 straipsnyje nurodytos kompetentingos PVI institucijos, apima priede nurodytas sritis.

2. Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant patvirtinti bendrus būtiniausius standartus priede nurodytose srityse ir prireikus patvirtinti pakeitimus, kuriais priedas būtų atnaujinamas siekiant atsižvelgti į Galileo programos pokyčius, visų pirma technologinius, ir pasikeitusius saugumo poreikius.

3. Remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais bendrais būtiniausiais standartais, Komisija gali patvirtinti reikiamus techninius reikalavimus, gaires ir kitas priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi veiksmų, būtinų 2 ir 3 dalyse nurodytoms priemonėms įgyvendinti, ir kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su PVI ir jos naudotojų bei susijusių technologijų saugumu, visapusiškai atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.

5. Tam, kad būtų teikiama pagalba laikantis šio straipsnio, Komisija sudaro sąlygas bent kartą per metus surengti visų kompetentingų PVI institucijų posėdį.

6. Komisija, padedama valstybių narių ir Europos GNSS agentūros, užtikrina, kad kompetentingos PVI institucijos laikytųsi bendrų būtiniausių standartų, visų pirma atlikdama auditus ir patikrinimus.

9 straipsnis

Eksporto apribojimai

Iš Sąjungos neleidžiama eksportuoti įrangos, technologijų ir programinės įrangos, susijusių su PVI naudojimu ir kūrimu bei PVI skirta gamyba, išskyrus atvejus, kai laikomasi 8 straipsnio ir priedo 3 punkto, kiek tai susiję su eksporto apribojimais, ir pagal 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus susitarimus arba pagal susitarimus dėl referencinių stočių įkūrimo ir veikimo išsamių taisyklių.

10 straipsnis

Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP taikymas

Šis sprendimas taikomas nedarant poveikio priemonėms, dėl kurių sprendimas priimtas pagal Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP.

11 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 5 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 683/2008. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

13 straipsnis

Peržiūra ir ataskaita

Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po to, kai paskelbiama, kad galima naudotis PVI, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje nurodoma, ar tinkamai ir deramai veikia PVI prieigai nustatytos taisyklės, ir prireikus pasiūlo atitinkamus šio sprendimo pakeitimus.

14 straipsnis

Specialios Galileo programos įgyvendinimo taisyklės

Nepaisant kitų šio sprendimo nuostatų, siekiant užtikrinti sklandų sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, veikimą, PVI technologijų prieiga suteikiama ir turėti arba naudoti PVI imtuvus laikantis 8 straipsnyje ir priede išdėstytų principų leidžiama:

a)	Komisijai, kai ji atlieka Galileo programos valdytojo funkcijas;

b)	sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, operatoriams griežtai jų įgaliojimų vykdymo tikslais, kaip nustatyta specialiame susitarime su Komisija;

c)	Europos GNSS agentūrai, kad ji galėtų atlikti jai pavestas užduotis, kaip nustatyta specialiame susitarime su Komisija;

d)	Europos kosmoso agentūrai griežtai tyrimų, vystymo ir infrastruktūros diegimo tikslais, kaip nustatyta specialiame susitarime su Komisija.

15 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas pagal šį sprendimą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimų atvejais. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

16 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Valstybės narės taiko 5 straipsnį ne vėliau kaip nuo 2013 m. lapkričio 6 d.

17 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2011 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ

(1) OL C 54, 2011 2 19, p. 36.

(2) 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

(4) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(5) OL L 141, 2011 5 27, p. 17.

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(8) OL L 246, 2004 7 20, p. 30.

(9) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(10) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

PRIEDAS

Bendri būtiniausi standartai

Su 5 straipsnio 4 dalimi susiję bendri būtiniausi standartai, taikytini PVI naudojimui, apima šias sritis:

i)	PVI naudotojų grupės struktūra;

ii)	iš PVI užsakovų leidimą gavusių PVI naudotojų ir naudotojų grupių prieigos teisių apibrėžimas ir administravimas;

iii)	PVI šifravimo raktų ir susijusios įslaptintos informacijos paskirstymas GSSC ir kompetentingoms PVI institucijoms;

iv)	PVI šifravimo raktų ir su jais susijusios įslaptintos informacijos paskirstymas naudotojams;

v)	saugumo valdymas, įskaitant su saugumu susijusius incidentus, ir PVI imtuvų bei susijusių įslaptintų technologijų bei informacijos rizikos vertinimas;

vi)	pranešimų apie aptiktus poveikį PVI darančius elektromagnetinius trukdžius, kurie gali būti žalingi, teikimas;

vii)	PVI imtuvų veikimo koncepcijos ir su jais susijusios procedūros.

Su 5 straipsnio 5 dalimi susiję bendri būtiniausi standartai, taikytini PVI imtuvų ar saugumo modulių kūrimui ir gamybai, apima šias sritis:

i)	PVI naudotojų segmento akreditavimas;

ii)	su PVI imtuvais ir PVI technologijomis susijęs saugumas tyrimo, kūrimo ir gamybos etapais;

iii)	PVI imtuvų ir PVI technologijų integravimas;

iv)	PVI imtuvų, saugumo modulių ir priemonių, kuriose naudojamos PVI technologijos, apsaugos profilis.

Su 5 straipsnio 6 dalimi ir 9 straipsniu susiję bendri būtiniausi standartai, taikytini eksporto apribojimams, apima šias sritis:

i)	PVI užsakovai, kuriems suteiktas leidimas;

ii)	su PVI susijusių priemonių ir technologijų eksportas.

4.	Su 5 straipsnio 7 dalimi susiję bendri būtiniausi standartai, taikytini GSSC ir kompetentingų PVI institucijų ryšiams, apima duomenų ir balso perdavimo ryšius.

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1105/2011/ES

2011 m. spalio 25 d.

dėl kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašo ir dėl šio sąrašo sudarymo mechanizmo sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

pagal 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 17 straipsnio 3 dalies a punktą (2) sprendimais SCH/Com-ex (98) 56 (3) ir SCH/Com-ex (99) 14 (4) nustatytas kelionės dokumentų, kuriais jų turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, vadovas. Tuos sprendimus reikia pritaikyti prie institucinės ir teisinės Sąjungos sistemos;

(2)

reikėtų sistemingai stebėti trečiųjų šalių išduodamų kelionės dokumentų sąrašą, kad valstybių narių institucijos, atsakingos už prašymų išduoti vizą tvarkymą ir sienų kontrolę, turėtų tikslią informaciją apie trečiųjų šalių piliečių pateikiamus kelionės dokumentus. Reikėtų atnaujinti ir padaryti veiksmingesnę valstybių narių keitimosi informacija apie išduodamus kelionės dokumentus ir tų kelionės dokumentų pripažinimą valstybėse narėse, taip pat visos informacijos skelbimo viešai sistemą;

(3)

kelionės dokumentų sąrašo tikslas – dvejopas. Viena vertus, remdamosi šiuo sąrašu, sienų kontrolės tarnybos gali nustatyti, ar tam tikras kelionės dokumentas laikomas tinkamu norint kirsti išorės sieną, kaip pateikta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (5), 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Antra vertus, remdamiesi juo, konsulatų darbuotojai gali patikrinti, ar valstybės narės pripažįsta konkretų kelionės dokumentą ir ar į jį galima įklijuoti vizą;

(4)

pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (6), 48 straipsnio 1 dalies c punktą bendradarbiaujant Šengeno klausimais vietos lygmeniu turėtų būti sudarytas išsamus priimančiosios šalies išduodamų kelionės dokumentų sąrašas;

(5)	reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad kelionės dokumentų sąrašas būtų nuolatos atnaujinamas;

(6)	atsižvelgiant į kelionės dokumentų saugumo svarbą galimam jų pripažinimui, prireikus Komisija, padedama valstybių narių ekspertų, turėtų teikti techninę pagalbą;

(7)	valstybės narės yra ir turėtų toliau būti kompetentingos pripažinti kelionės dokumentus, kad jų turėtojas galėtų kirsti išorės sienas ir į juos būtų galima įklijuoti vizą;

(8)

valstybės narės turėtų pranešti apie savo poziciją dėl visų kelionės dokumentų ir siekti suderinti savo pozicijas dėl skirtingų kelionės dokumentų rūšių. Kadangi valstybei narei nepranešus apie savo poziciją dėl kelionės dokumento gali kilti problemų šio kelionės dokumento turėtojui, turėtų būti sukurtas mechanizmas, pagal kurį valstybės narės būtų įpareigotos pateikti savo poziciją dėl šių dokumentų pripažinimo arba nepripažinimo. Taikant šį mechanizmą, valstybėms narėms nedraudžiama bet kuriuo nustatytu metu pranešti apie savo pasikeitusią poziciją;

(9)

ilgainiui turėtų būti sukurta interneto duomenų bazė, kurioje būtų saugomi visi kelionės dokumentų pavyzdžiai, kad sienų kontrolės tarnybų ir konsulatų darbuotojams būtų lengviau patikrinti konkretų kelionės dokumentą. Ta duomenų bazė turėtų būti atnaujinama atsižvelgiant į bet kuriuos pasikeitimus dėl valstybių narių anksčiau nurodyto tam tikro kelionės dokumento pripažinimo arba nepripažinimo;

(10)

informavimo tikslais Komisija turėtų parengti negalutinį žinomų netikrų (fantasy) ir maskuojamųjų (camouflage) pasų, į kuriuos valstybės narė atkreipė dėmesį, sąrašą. Į sąrašą įtrauktiems netikriems ir maskuojamiesiems pasams neturėtų būti taikoma pripažinimo ar nepripažinimo tvarka. Tokio dokumento turėtojui neturėtų būti suteikiama teisė kirsti išorės sienos ir į juos neturėtų būti klijuojama viza;

(11)

siekiant užtikrinti, kad kelionės dokumentų sąrašas būtų sudaromas ir atnaujinamas vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(12)	rengiant ir atnaujinant kelionės dokumentų sąrašą, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, kadangi vykdant šiuos veiksmus viso labo surenkami išduoti kelionės dokumentai;

(13)

kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (8), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą (9) 1 straipsnio A, B ir C punktuose nurodytą sritį;

(14)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (10), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Sprendimo 2008/146/EB (11) 3 straipsniu;

(15)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Sprendimo 2011/350/ES (12) 3 straipsniu;

(16)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio sprendimo, Danija turi nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje;

(17)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (13), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(18)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (14), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(19)	Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje;

(20)	šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo sprendimu nustatomas kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašas (toliau – kelionės dokumentų sąrašas) ir tokio sąrašo sudarymo mechanizmas.

2. Šis sprendimas taikomas kelionės dokumentams, tokiems kaip nacionaliniam pasui (paprastiems, diplomatiniams, tarnybiniams ar pareiginiams arba specialiems pasams), laikiniesiems kelionės dokumentams, pabėgėlių ir asmenų be pilietybės kelionės dokumentams, tarptautinių organizacijų išduodamiems kelionės dokumentams arba laissez-passer.

3. Šis sprendimas neturi įtakos valstybių narių kompetencijai pripažinti kelionės dokumentus.

2 straipsnis

Kelionės dokumentų sąrašo sudarymas

1. Komisija, padedama valstybių narių, pagal informaciją, gautą vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygmeniu, sudaro kelionės dokumentų sąrašą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 810/2009 48 straipsnio 1 dalies c punkte.

2. Kelionės dokumentų sąrašas sudaromas pagal 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3 straipsnis

Kelionės dokumentų sąrašo struktūra

1. Kelionės dokumentų sąrašą sudaro trys dalys.

2. I dalį sudaro trečiųjų šalių ir teritorinių vienetų išduodami kelionės dokumentai, išvardyti 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (15), I ir II prieduose.

3. II dalį sudaro šie valstybių narių išduodami kelionės dokumentai, įskaitant dokumentus, kuriuos išdavė Europos Sąjungos valstybės narės, nedalyvaujančios priimant šį sprendimą, ir Europos Sąjungos valstybės narės, kurios dar netaiko viso Šengeno acquis:

a)	trečiųjų šalių piliečiams išduodami kelionės dokumentai;

b)	pagal 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso pabėgėliams išduodami kelionės dokumentai;

c)	pagal 1954 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso asmenims be pilietybės išduodami kelionės dokumentai;

d)	jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje, išduodami kelionės dokumentai;

e)	Jungtinės Karalystės išduodami kelionės dokumentai Britanijos piliečiams, kurie pagal Sąjungos teisę nėra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai.

4. III dalį sudaro tarptautinių organizacijų išduodami kelionės dokumentai.

5. Apskritai, kai atitinkamas kelionės dokumentas įtraukiamas į sąrašą, tai taikoma visoms galiojančioms to kelionės dokumento serijoms.

6. Jeigu trečioji šalis neišduoda tam tikros rūšies kelionės dokumento, tai nurodoma kelionės dokumentų sąraše įrašant „neišduodama“.

4 straipsnis

Pranešimas apie į sąrašą įtrauktų kelionės dokumentų pripažinimą arba nepripažinimą

1. Per tris mėnesius nuo kelionės dokumentų sąrašo paskelbimo valstybės narės praneša Komisijai apie savo poziciją dėl kelionės dokumentų pripažinimo arba nepripažinimo.

2. Jei valstybė narė nepraneša apie savo poziciją per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, laikoma, kad susijęs kelionės dokumentas pripažįstamas, kol ta valstybė narė neinformuoja, kad nepripažįsta šio dokumento.

3. 8 straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete valstybės narės keičiasi informacija apie konkrečių kelionės dokumentų pripažinimo arba nepripažinimo priežastis, siekdamos suderinti poziciją.

4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus pokyčius dėl anksčiau nurodyto tam tikro kelionės dokumento pripažinimo arba nepripažinimo.

5 straipsnis

Išduodami nauji kelionės dokumentai

1. Valstybės narės praneša Komisijai apie naujus kelionės dokumentus, nurodytus 3 straipsnio 3 dalies a–d punktuose.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie trečiųjų šalių, valstybių narių ir tarptautinių organizacijų išduodamus naujus kelionės dokumentus, nurodytus 3 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 3 dalies e punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekia surinkti naujųjų kelionės dokumentų pavyzdžius, kad būtų galima jais dalytis.

3. Komisija atnaujina kelionės dokumentų sąrašą pagal gautus pranešimus ir informaciją ir prašo valstybių narių pranešti savo poziciją dėl pripažinimo arba nepripažinimo pagal 4 straipsnį.

4. Atnaujintas kelionės dokumentų sąrašas sudaromas pagal 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

6 straipsnis

Informacija apie netikrus ir maskuojamuosius pasus

Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, taip pat parengia ir atnaujina nebaigtinį žinomų netikrų ir maskuojamųjų pasų sąrašą.

7 straipsnis

Kelionės dokumentų vertinimas

1. Siekdama padėti valstybėms narėms atlikti kelionės dokumentų techninį vertinimą, Komisija, padedama valstybių narių ekspertų, gali atlikti kelionės dokumentų techninę analizę, visų pirma atsižvelgdama į atitinkamus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartus ir rekomendacijas.

2. Esant reikalui pagal šią sistemą taip pat gali būti analizuojamos kelionės dokumentų išdavimo sąlygos ir tvarka.

3. Vertinimo, nurodyto 1 ir 2 dalyse, rezultatai perduodami valstybėms narėms.

8 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas (Kelionės dokumentų komitetas). Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

9 straipsnis

Sąrašų paskelbimas

Komisija supažindina valstybes nares ir visuomenę su kelionės dokumentų sąrašu ir pranešimais pagal 4 straipsnį, taip pat su sąrašu, nurodytu 6 straipsnyje, šią informaciją skelbdama nuolat atnaujinamame elektroniniame leidinyje.

10 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai SCH/Com-ex (98) 56 ir SCH/Com-ex (99) 14 panaikinami.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis sprendimas taikomas nuo jo įsigaliojimo datos, išskyrus 10 straipsnį, kuris taikomas nuo dienos, kurią Komisija pirmą kartą paskelbs kelionės dokumentų sąrašą.

12 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta Strasbūre 2011 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ

(1) 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(3) OL L 239, 2000 9 22, p. 207.

(4) OL L 239, 2000 9 22, p. 298.

(5) OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(6) OL L 243, 2009 9 15, p. 1.

(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(9) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(10) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(11) OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(12) OL L 160, 2011 6 18, p. 19.

(13) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(14) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(15) OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/13

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1106/2011

2011 m. spalio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 57/2011 ir (EB) Nr. 754/2009 nuostatos dėl atlantinių silkiaryklių apsaugos, tam tikrų BLSK ir tam tikrų Vokietijai ir Airijai nustatytų žvejybos pastangų apribojimų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011 (1) 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams;

(2)	Reglamento (ES) Nr. 57/2011 ir jo IA priedo įrašo dėl norveginės menkutės formuluočių neatitikimai turėtų būti ištaisyti;

(3)

Reglamentu (ES) Nr. 57/2011 draudžiama žvejoti atlantinius silkiaryklius tarptautiniuose vandenyse, nustatant įpareigojimą netyčia juos sužvejojus nedelsiant paleisti. To reglamento IA priede nustatytas 0 tonų bendras leidžiamas sužvejoti atlantinių silkiaryklių kiekis tam tikruose ICES parajoniuose, nenustatant jokių nuostatų dėl netyčia sužvejotų šios rūšies žuvų. Todėl tam tikruose ES vandenų rajonuose atlantinių silkiaryklių žvejyba neribojama, tuo tarpu kitų rajonų (Atlanto vandenyne) kai kuriuose parajoniuose (ICES parajoniuose) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) taikomas, o kai kuriuose – netaikomas (CECAF rajonuose). Atsižvelgiant į šios rūšies būklę ir į tai, kad vyksta diskusijos dėl galimo jos įtraukimo į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (toliau – CITES konvencija) III priedėlį, tikslinga numatyti didesnę atlantinių silkiaryklių apsaugą visuose rajonuose, tokias žvejybos galimybes taikant tiek ES laivams, tiek trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse;

(4)

atlantinių menkių išteklių Keltų jūroje mokslinio įvertinimo lygis pagerėjo ir buvo patvirtinta, kad rekomendacijose, kuriomis grindžiamas dabar taikomas BLSK, nepakankamai įvertinta tai, kad 2009 m. menkių išteklių grupė yra stipri ir kad šių išteklių biomasė dinamiškai didėja. Todėl, atsižvelgiant į naujas Šiaurės vakarų regiono patariamosios tarybos (angl. NWWRAC) numatytas selektyvumo priemones, kurias taikant sumažėtų nepageidaujamos juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegaudos ir išmetimo į jūrą atlantinių menkių žvejyboje rizika, likusiam 2011 m. laikotarpiui derėtų atlantinių menkių Keltų jūroje BLSK patikslinti pagal naujas mokslines rekomendacijas;

(5)

2011 m. liepos 29 d. Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacija (toliau – NAFO) visoms susitariančiosioms šalims pranešė apie tai, kad patvirtintas ir nedelsiant pradedamas taikyti patikslintas 2011 m. NAFO BLSK, taikomas paprastiesiems jūriniams ešeriams 2 parajonyje, 1F ir 3K kvadratuose. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Komisija tokią pačią informaciją pateikė visoms šios rūšies žvejyba suinteresuotoms valstybėms narėms. Šis patikslinimas turėtų būti perkeltas į Sąjungos teisę ir nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. taikomas ES laivams;

(6)

nustatydama žvejybos galimybes ir laikydamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančio menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (2), Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir valstybių narių pateikta informacija bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK) rekomendacijomis, gali tam tikrų grupių laivams netaikyti žvejybos pastangų sistemos, jei turima tinkamų duomenų apie atitinkamų laivų sužvejojamų ir į jūrą išmetamų atlantinių menkių kiekius, jei sužvejojamų atlantinių menkių kiekio procentinė dalis neviršija 1,5 % viso kiekvienos atitinkamos grupės laivų sužvejojamų žuvų kiekio ir jei šioms laivų grupėms taikant žvejybos pastangų sistemą atsirastų administracinė našta, neproporcinga bendram poveikiui, kurį ta sistema darytų atlantinių menkių ištekliams;

(7)	remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 754/2009 (3) leista tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos žvejybos pastangų sistemos;

(8)

Airija pateikė informacijos apie grupės laivų vykdomą atlantinių menkių žvejybą: į vakarus nuo Škotijos, 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (4) III priedo 6.1 punkte nurodytame rajone, jie žvejojo dugniniais tralais, kurių kvadratinių akių dydis – 120 mm ar daugiau, o kituose rajonuose į vakarus nuo Škotijos naudojo tinklus, kurių akių dydis – 100 mm. Remiantis ta informacija, kurią įvertino ŽMTEK, galima nustatyti, kad tos grupės laivų sužvejotas atlantinių menkių kiekis, įskaitant į jūrą išmestas žuvis, neviršija 1,5 % jų bendro sužvejojamų žuvų kiekio. Be to, yra įdiegtos kontrolės ir stebėsenos priemonės, kuriomis užtikrinama tos grupės laivų vykdomos žvejybos veiklos kontrolė ir stebėsena. Galiausiai, žvejybos pastangų sistemos taikymas tos grupės laivams yra pernelyg didelė administracinė našta, neproporcinga šios žvejybos bendram poveikiui atlantinių menkių ištekliams. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kad tos grupės laivams nebūtų taikoma Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatyta žvejybos pastangų sistema. Todėl Reglamentu (ES) Nr. 57/2011 Airijai nustatyti žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

šiuo metu tam tikrai grupei Vokietijos laivų Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatyta žvejybos pastangų sistema netaikoma. Remdamasi 2011 m. Vokietijos pateikta informacija, ŽMTEK negalėjo įvertinti, ar Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos sąlygos buvo įvykdytos ir 2010 m. valdymo laikotarpiu. Todėl tikslinga šiai Vokietijos laivų grupei vėl pradėti taikyti tą žvejybos pastangų sistemą. Reglamentas (EB) Nr. 754/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

iš esmės Reglamentas (ES) Nr. 57/2011 taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 57/2011 nustatyti žvejybos pastangų apribojimai taikomi vienerius metus nuo 2011 m. vasario 1 d. Todėl šio reglamento nuostatos dėl sužvejojamo kiekio apribojimo ir paskirstymų turėtų būti taikomos nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus naujas nuostatas dėl paprastųjų jūrinių ešerių 2 parajonyje, 1F ir 3K kvadratuose, kurios turėtų būti taikomos nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Šio reglamento nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimo turėtų būti taikomos nuo 2011 m. vasario 1 d. Toks taikymas atgaline data nedarys poveikio teisinio tikrumo principui, nes atitinkamos žvejybos galimybės dar neišnaudotos. Kadangi žvejybos pastangų sistemos pakeitimai turi tiesioginės įtakos atitinkamų laivynų ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 57/2011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 57/2011 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	norveginių menkučių išteklių ir susijusios priegaudos ICES IIIa parajonyje ir ICES IIa kvadrato bei ICES IV parajonio ES vandenyse bei atlantinių šprotų išteklių ICES IIa kvadrato ir ICES IV parajonio ES vandenyse.“

8 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse, išskyrus tuos atvejus, kai IA priede nustatyta kitaip; ir“.

37 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)	milžinryklius (Cetorinhus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES vandenyse;

b)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) visuose ES vandenyse;

c)	švelniąsias rajas (Dipturus batis) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

d)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

e)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose ES vandenyse; ir

f)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių ES vandenyse.“

IA priede atlantinėms menkėms VIIb, VIIc, VIIe–k, VIII, IX ir X parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono ES vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIIb, VIIc, VIIe-k, VIII, IX ir X parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(COD/7XAD34)

Belgija

233

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 12 straipsnis.

Prancūzija

3 811

Airija

923

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

411

5 379

BLSK

5 379“

IA priede atlantiniams silkiarykliams III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajoniuose ES ir tarptautiniuose vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Atlantinis silkiaryklis

Lamna nasus

Zona

Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajonių ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys

(POR/3-1234)

Danija

0 (5)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

0 (5)

Vokietija

0 (5)

Airija

0 (5)

Ispanija

0 (5)

Jungtinė Karalystė

0 (5)

BLSK

0 (5)

IA priede norveginiams omarams VII parajonyje skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VII parajonis

(NEP/07.)

Ispanija

1 306 (6)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 13 straipsnis

Prancūzija

5 291 (6)

Airija

8 025 (6)

Jungtinė Karalystė

7 137 (6)

21 759 (6)

BLSK

21 759 (6)

IC priede paprastiesiems jūriniams ešeriams NAFO 2 parajonyje, IF ir 3K kvadratuose skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

Paprastasis jūrinis ešerys

Sebastes spp.

Zona

NAFO 2 parajonis, IF ir 3K kvadratai

(RED/N1F3K.)

Latvija

Lietuva

BLSK

0“

IIA priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

b lentelėje Vokietijai (DE) skirta skiltis pakeičiama taip:

Reglamentuojamas įrankis	„DE
TR1	1 166 735
TR2	436 666
TR3	257
BT1	29 271
BT2	1 525 679
GN	224 484
GT	467
LL	0“

d lentelėje Vokietijai (DE) ir Airijai (IE) skirtos skiltys pakeičiamos taip:

Reglamentuojamas įrankis	„DE	IE
TR1	12 427	107 088
TR2	0	479 043
TR3	0	273
BT1	0	0
BT2	0	3 801
GN	35 442	5 697
GT	0	1 953
LL	0	4 250“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	f punktas išbraukiamas;

pridedamas šis punktas:

„h)

su Airijos vėliava plaukiojančių laivų, kurie Airijos 2011 m. kovo 11 d. prašyme nurodytą žvejybą į vakarus nuo Škotijos, Reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 6.1 punkte nurodytame rajone, vykdo dugniniais tralais, kurių kvadratinės tinklinio audinio akys yra 120 mm arba didesnės, o kituose rajonuose į vakarus nuo Škotijos – dugniniais tralais, kurių audinio tinklinės akies dydis yra 100 mm, grupei.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1–6 punktai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d.

1 straipsnio 7 punktas taikomas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d.

1 straipsnio 8 punktas ir 2 straipsnis taikomi nuo 2011 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2011 m. spalio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. SAWICKI

(1) OL L 24, 2011 1 27, p. 1.

(2) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(3) OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(4) OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

(5) Šių rūšių sužvejotos žuvys nedelsiant paleidžiamos nesužalotos, kiek nesužaloti praktiškai įmanoma.“

(6) Iš kurių ne daugiau kaip toliau nurodytos kvotos gali būti sužvejota VII parajonyje (Porcupine pakrantė – 16 padalinys) (NEP/*07U16):

Ispanija	377
Prancūzija	241
Airija	454
Jungtinė Karalystė	188
ES	1 260“

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/19

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1108/2011

2011 m. spalio 28 d.

kuriuo nustatomos nuo reglamentų (EB) Nr. 2058/96, (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1918/2006, (EB) Nr. 1964/2006, (EB) Nr. 1067/2008 ir (EB) Nr. 828/2009 leidžiančios nukrypti nuostatos dėl 2012 m. grūdų, ryžių, cukraus ir alyvuogių aliejaus importo pagal tarifines kvotas licencijų paraiškų teikimo ir jų išdavimo datų ir kuriuo nustatomos nuo reglamentų (EB) Nr. 382/2008, (EB) Nr. 1518/2003, (ES) Nr. 1178/2010, (ES) Nr. 90/2011 ir (EB) Nr. 951/2006 leidžiančios nukrypti nuostatos dėl 2012 m. galvijienos, kiaulienos, kiaušinių, paukštienos ir nekvotinio cukraus bei izogliukozės eksporto licencijų išdavimo datų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, pateiktų CXL sąraše, parengtame užbaigus derybas dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (1), ypač į jo 1 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (2), ypač į jo 61 straipsnį, 144 straipsnio 1 dalį, 148 ir 156 straipsnius, 161 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (3), ypač į jo 9 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007 (4), ypač į jo 11 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. spalio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1067/2008, atidarančiame trečiųjų šalių kilmės paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, Bendrijos tarifines kvotas ir numatančiame jų administravimą, bei nukrypstančiame nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (5), 2003 m. gruodžio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2305/2003, atidarančiame miežių importo iš trečiųjų šalių tarifines kvotas ir numatančiame jų administravimą (6), ir 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 969/2006, kuriuo atidaroma kukurūzų importo iš trečiųjų šalių Bendrijos tarifinė kvota ir numatomas jos administravimas (7), nustatytos specialios paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius (kvotos 09.4123, 09.4124 ir 09.4125), miežių (kvota 09.4126) ir kukurūzų (kvota 09.4131) importo licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo nuostatos;

(2)

1996 m. spalio 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2058/96 dėl tarifinės kvotos skaldytiems ryžiams, kurių KN kodas – 1006 40 00, skirtiems 1901 10 KN pozicijoje klasifikuojamų maisto produktų gamybai, nustatymo ir valdymo (8) ir 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1964/2006, nustatančiame išsamias leidimo pradėti naudoti Bangladešo kilmės ryžių importo kvotas ir jų administravimo taisykles remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3491/90 (9), nustatytos specialios nuostatos dėl Bangladešo kilmės skaldytų ryžių (kvota 09.4079) ir ryžių (kvota 09.4517) importo licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo;

(3)

2009 m. rugsėjo 10 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 828/2009, kuriuo nustatomos išsamios prie 1701 tarifinės pozicijos priskiriamų cukraus sektoriaus produktų importo ir rafinavimo pagal lengvatinius susitarimus taisyklės, taikomos nuo 2009–2010 iki 2014–2015 prekybos metų (10), nustatytos specialios importo licencijų paraiškų, susijusių su kvotomis 09.4221, 09.4231, 09.4241–09.4247, teikimo ir šių licencijų išdavimo nuostatos;

(4)	2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1918/2006, atidarančiame Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus tarifinę kvotą ir nustatančiame jos administravimą (11), nustatytos specialios alyvuogių aliejaus importo pagal kvotą 09.4032 licencijų paraiškų pateikimo ir jų išdavimo nuostatos;

(5)

atsižvelgiant į 2012 metų nedarbo dienas, tam tikrais laikotarpiais reikėtų leisti nukrypti nuo reglamentuose (EB) Nr. 2058/96, (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1918/2006, (EB) Nr. 1964/2006, (EB) Nr. 1067/2008 ir (EB) Nr. 828/2009 nurodytų importo licencijų paraiškų pateikimo ir šių licencijų išdavimo datų, kad būtų laikomasi pagal tas kvotas nustatyto kiekio apribojimų;

(6)

2008 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2008 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių (12) 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 2003 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/2003, nustatančio išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaulienos sektoriuje taisykles (13), 3 straipsnio 3 dalyje, 2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1178/2010, nustatančio išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaušinių sektoriuje taisykles (14), 3 straipsnio 3 dalyje ir 2011 m. vasario 3 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 90/2011, nustatančio išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo paukštienos sektoriuje taisykles (15), 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksporto licencijos išduodamos kitą trečiadienį po savaitės, kurią buvo pateikta paraiška, jeigu iki tol Komisija nesiima jokių ypatingų priemonių;

(7)

2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (16), 7d straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijos išduodamos nuo kito penktadienio, po savaitės, kurią buvo pateikta paraiška, jeigu iki tol Komisija nesiima jokių ypatingų priemonių;

(8)	atsižvelgiant į 2012 m. nedarbo dienas ir dėl jų keičiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio leidybos datas, laikotarpis tarp paraiškų pateikimo ir licencijų išdavimo bus per trumpas tinkamam rinkos administravimui užtikrinti. Dėl to šis laikotarpis turėtų būti pratęstas;

(9)	todėl Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1000/2010 (17), kuriuo nustatomos nuo tam tikrų reglamentų leidžiančios nukrypti nuostatos dėl 2011 m. importo ir eksporto licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo datų, turėtų būti panaikintas;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grūdai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1067/2008 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, 2012 m. importo pagal kvotas 09.4123, 09.4124 ir 09.4125 licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 14 d. (penktadienio) 13 valandos (Briuselio laiku).

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2305/2003 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, miežių 2012 m. importo pagal kvotą 09.4126 licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 14 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 969/2006 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kukurūzų 2012 m. importo pagal kvotą 09.4131 licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 14 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

2 straipsnis

Ryžiai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2058/96 2 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, skaldytų ryžių 2012 m. importo pagal kvotą 09.4079 licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 7 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1964/2006 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, Bangladešo kilmės ryžių 2012 m. importo pagal kvotą 09.4517 licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 7 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

3 straipsnis

Cukrus

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 828/2009 4 straipsnio 1 dalies, cukraus sektoriaus produktų importo pagal kvotas 09.4221, 09.4231, 09.4241–09.4247 licencijų paraiškos negali būti teikiamos po 2012 m. gruodžio 14 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku iki 2012 m. gruodžio 28 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

4 straipsnis

Alyvuogių aliejus

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 3 dalies, alyvuogių aliejaus importo licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento I priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalį.

5 straipsnis

Eksporto licencijos su nustatytomis grąžinamosiomis išmokomis už galvijieną, kiaulieną, kiaušinius ir paukštieną

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 382/2008 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, nuo Reglamento (EB) Nr. 1518/2003 3 straipsnio 3 dalies, nuo Reglamento (ES) Nr. 1178/2010 3 straipsnio 3 dalies ir nuo Reglamento (ES) Nr. 90/2011 3 straipsnio 3 dalies, eksporto licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento II priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, atsižvelgiant, esant reikalui, į ypatingas priemones, kurių buvo imtasi prieš tas išdavimo datas ir kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 382/2008 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Reglamento (EB) Nr. 1518/2003 3 straipsnio 4 ir 4a dalyse, Reglamento (ES) Nr. 1178/2010 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir Reglamento (ES) Nr. 90/2011 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

6 straipsnis

Nekvotinis cukrus ir izogliukozė

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 951/2006 7d straipsnio 1 dalies, nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijos, kurias prašoma išduoti šio reglamento III priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos atitinkamomis jame nurodytomis dienomis, atsižvelgiant, esant reikalui, į ypatingas priemones, kurios numatytas Reglamento (EB) Nr. 951/2006 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kurių buvo imtasi prieš minėtas išdavimo datas.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jo galiojimas baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(2) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(3) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.

(4) OL L 211, 2008 8 6, p. 1.

(5) OL L 290, 2008 10 31, p. 3.

(6) OL L 342, 2003 12 30, p. 7.

(7) OL L 176, 2006 6 30, p. 44.

(8) OL L 276, 1996 10 29, p. 7.

(9) OL L 408, 2006 12 30, p. 19.

(10) OL L 240, 2009 9 11, p. 14.

(11) OL L 365, 2006 12 21, p. 84.

(12) OL L 115, 2008 4 29, p. 10.

(13) OL L 217, 2003 8 29, p. 35.

(14) OL L 328, 2010 12 14, p. 1.

(15) OL L 30, 2011 2 4, p. 1.

(16) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(17) OL L 290, 2010 11 6, p. 26.

I PRIEDAS

Alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2012 m. balandžio 2 d. (pirmadienis) arba 3 d. (antradienis)	2012 m. balandžio 13 d. (penktadienis)
2012 m. gegužės 14 d. (pirmadienis) arba 15 d. (antradienis)	2012 m. gegužės 23 d. (trečiadienis)
2012 m. gegužės 21 d. (pirmadienis) arba 22 d. (antradienis)	2012 m. gegužės 30 d. (trečiadienis)
2012 m. spalio 29 d. (pirmadienis) arba 30 d. (antradienis)	2012 m. lapkričio 8 d. (ketvirtadienis)

II PRIEDAS

Eksporto licencijų su nustatytomis grąžinamosiomis išmokomis už galvijieną, kiaulieną, kiaušinius ir paukštieną paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2012 m. balandžio 2–6 d.	2012 m. balandžio 12 d.
2012 m. balandžio 23–27 d.	2012 m. gegužės 3 d.
2012 m. gegužės 21–25 d.	2012 m. gegužės 31 d.
2012 m. gruodžio 17–28 d.	2013 m. sausio 7 d.

III PRIEDAS

Nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2012 m. balandžio 23–27 d.	2012 m. gegužės 7 d.
2012 m. rugpjūčio 6–10 d.	2012 m. rugpjūčio 20 d.
2012 m. gruodžio 17–28 d.	2013 m. sausio 7 d.

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/23

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1109/2011

2011 m. lapkričio 3 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo nuostatos dėl lygiaverčių trichinelių tyrimų metodų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 18 straipsnio įžanginio sakinį buvusią dalį ir to straipsnio 8, 9 ir 10 punktus,

kadangi:

(1)

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2075/2005, nustatančiame specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (2), nurodyti trichinelių aptikimo metodai skerdenų mėginiuose. Pamatinis metodas nustatytas to reglamento I priedo I skyriuje. Trys pamatiniam metodui lygiaverčiai aptikimo metodai nustatyti to reglamento I priedo II skyriuje;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 2075/2005 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1245/2007 (3), leidžiama naudoti skystą pepsiną trichinelėms mėsoje aptikti ir nustatyti reikalavimai, kai jis naudojamas kaip reagentas taikant aptikimo metodus. Todėl tikslinga taip pat nustatyti lygiaverčių tyrimo metodų identiškus reikalavimus. Taigi Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo II skyriaus C dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(3)

be to, privačių bendrovių pradedami gaminti nauji prietaisai, skirti trichinelių tyrimams naudojant pamatiniam tyrimui lygiavertį skaidymo metodą. Po šių pokyčių Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto 2008 m. gruodžio 16 d. posėdyje vienbalsiai buvo patvirtintos naujų trichinelių tyrimams skaidymo metodu skirtų prietaisų tinkamumo patvirtinimo gairės;

(4)	2010 m. pagal šias gaires parazitams tirti skirta ES etaloninė laboratorija patvirtino nauju prietaisu atliekamo tyrimo metodą trichinelėms kiaulių organizmuose tirti;

(5)

patvirtinimo rezultatai rodo, kad naujas prietaisas ir susijęs trichinelių aptikimo metodas, kurio tinkamumas patvirtintas pagal ES etaloninės laboratorijos kodą Nr. EURLP_D_001/2011 (4), yra lygiavertis pamatiniam metodui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo I skyriuje. Todėl jis turėtų būti įrašytas į lygiaverčių aptikimo metodų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo II skyriuje, sąrašą;

(6)	todėl Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo II skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(2) OL L 338, 2005 12 22, p. 60.

(3) OL L 281, 2007 10 25, p. 19.

(4) http://www.iss.it/crlp/index.php

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo II skyrius iš dalies keičiamas taip:

C dalies 1 punkto f papunktis pakeičiamas taip:

„f)	1:10 000 NF (JAV nacionalinė farmakopėja) veikimo stiprumo pepsinas atitinkantis 1:12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (International Pharmaceutical Federation) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, ne mažiau kaip 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją“.

Įrašoma tokia D dalis:

„D. Magnetinės maišyklės metodas jungtiniams mėginiams skaidyti (išskyrimui ant filtro) ir lervų aptikimas atliekant latekso agliutinacijos bandymą

Šis metodas laikomas lygiaverčiu tik atliekant kiaulienos tyrimus.

1. Prietaisai ir reagentai

a)	peilis arba žirklės ir žnyplės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)	lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kad į kiekvieną iš jų būtų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis galima suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)	aštrius smulkinimo ašmenis turintis trintuvas. Kai mėginiai didesni kaip 3 g, būtina naudoti 2–4 mm angas turinčią mėsmalę arba žirkles. Mėsmalė yra būtina, kai tiriama užšaldyta mėsa ar liežuvis (pašalinus nesuskaidomą paviršinį sluoksnį) ir mėginio dydį reikia ypač padidinti;

d)	magnetinės maišyklės su įmontuotu termostatiškai kontroliuojamu kaitinimo padėklu ir maždaug 5 cm ilgio teflonu padengtos maišymo lazdelės;

e)	3 litrų talpos stiklinės menzūros;

f)	nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

g)	plieninis filtravimo aparatas su 20 μm akučių filtrais ir plieniniu piltuvu;

h)	vakuuminis siurblys;

i)	10–15 l talpos metaliniai ar plastikiniai padėklai, skirti skaidomos medžiagos skysčiui surinkti;

j)	trimatė sukamoji svirtis;

k)	aliuminio folija;

l)	25 % druskos rūgštis;

m)	1:10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas 1: atitinkantis 1:12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (International Pharmaceutical Federation) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, ne mažiau kaip 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją;

n)	pašildytas iki 46–48 °C temperatūros vandentiekio vanduo;

o)	iki 0,1 g tikslumo svarstyklės;

p)	skirtingo dydžio pipetės (1, 10 ir 25 ml), mikropipetės pagal latekso agliutinacijai gamintojo instrukcijas ir pipečių laikikliai;

q)	20 mikronų akučių nailono filtrai, filtravimo sistemai tinkančio dydžio;

r)	plastikinės ar plieninės 10–15 cm žnyplės;

s)	kūginiai 15 ml buteliukai;

t)	grūstuvas su teflonu ar plieninė kūginė lazdelė, telpantys į kūginius buteliukus;

u)	1–100 °C termometras ( ± 0,5 °C tikslumo);

v)	Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, latekso agliutinacijos kortelės;

w)	Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferinis tirpalas su konservantu (mėginio skiediklis);

x)	Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis, papildytas konservantu (neigiama kontrolė);

y)	Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis, papildytas Trichinella spiralis antigenais ir konservantu (teigiama kontrolė);

z)	Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis su polistireno dalelėmis, padengtomis antikūnais, papildytas konservantu (latekso granulės);

aa)	vienkartiniai lipalai.

2. Mėginių paėmimas

Kaip nustatyta I skyriaus 2 dalyje.

3. Procedūra

I. Jei tai užbaigti jungtiniai mėginiai (100 g mėginių vienu metu), turi būti laikomasi I skyriaus 3 punkto I dalies a–i papunkčiuose nustatytos tvarkos. Be to, turi būti laikomasi šios tvarkos:

20 mikronų akučių nailoninis filtras dedamas ant filtravimo sistemos pagrindo. Kūginis filtravimo plieninis piltuvas fiksuojamas ant pagrindo su blokų sistema, o plieninis sietas, kurio akutės 180 mikronų dydžio, uždedamas ant piltuvo. Vakuuminis siurblys sujungiamas su filtravimo sistema ir su metaliniu ar plastikiniu rezervuaru, kad būtų galima surinkti skaidymo skystį;

b)	nustojama maišyti ir skaidymo skystis per sietą pilamas į filtravimo piltuvą. Maišyklė praskalaujama 250 ml šilto vandens. Skalavimo skystis turi būti pilamas į filtravimo sistemos rampą po to, kai skaidymo skystis buvo sėkmingai nufiltruotas;

c)	filtravimo membrana paimama žnyplėmis laikant už krašto. Filtravimo membrana sulankstoma bent keturis kartus ir dedama į 15 ml kūginį vamzdelį;

d)	filtravimo membrana stumiama į 15 ml kūginio vamzdelio dugną naudojant grūstuvą ir stipriai spaudžiama darant nuoseklius judesius pirmyn ir atgal su grūstuvu, kuris turėtų būti įdėtas sulankstytos filtravimo membranos viduje pagal gamintojo nurodymus;

e)	į 15 ml kūginį vamzdelį pipete įlašinama mėginio skiediklio ir filtravimo membrana homogenizuojama grūstuvu darant nedidelės amplitudės nuoseklius judesius pirmyn ir atgal, vengiant staigių judesių, kad nesitaškytų skystis, laikantis gamintojo nurodymų;

f)	kiekvienas neigiamai ir teigiamai kontrolei skirtas mėginys paskirstomas į skirtingas agliutinacijos kortelės vietas pipetėmis, laikantis gamintojo nurodymų;

latekso granulės pipete dedamos į kiekvieną agliutinacijos kortelės vietą, laikantis gamintojo nurodymų, joms nesiliečiant su mėginiu (-ais) ir (arba) kontroline medžiaga. Kiekvienoje vietoje latekso granulės atsargiai sumaišomos su vienkartiniais lipalais, kol homogeniškas skystis padengs visą laukelį;

h)	agliutinacijos kortelė dedama ant trimatės sukamosios svirties ir sukama pagal gamintojo nurodymus;

praėjus gamintojo nurodymuose nustatytam laikui, sukimas sustabdomas ir agliutinacijos kortelė padedama ant plokščio paviršiaus ir žiūrimi reakcijos rezultatai. Jei tai teigiamos kontrolės mėginys, turi pasirodyti granulių agregatai. Jei tai neigiamos kontrolės mėginys, suspensija išlieka homogeniška be granulių agregatų;

visa su mėsa besiliečianti įranga tarp tyrimų privalo būti rūpestingai nuplauta pamerkiant ją kelioms sekundėms į šiltą vandenį (60–90 °C). Paviršiai, ant kurių lieka mėsos likučių ar inaktyvuotų lervų, turi būti išvalyti švaria kempine ir vandentiekio vandeniu. Kai procedūra yra baigta, gali būti užlašinami keli lašai ploviklio siekiant nuriebalinti įrangą. Po to kiekviena detalė rūpestingai skalaujama kelis kartus siekiant pašalinti visus ploviklio pėdsakus;

grūstuvas tarp tyrimų turi būti rūpestingai nuplautas pamerkiant jį į bent 250 ml šilto vandens (60–90 °C). Mėsos likučiai ar inaktyvuotos lervos, kurios gali likti ant jo paviršiaus, turi būti pašalinti švaria kempine ir vandentiekio vandeniu. Kai procedūra yra baigta, gali būti užlašinami keli lašai ploviklio siekiant nuriebalinti grūstuvą. Po to grūstuvas rūpestingai skalaujamas kelis kartus siekiant pašalinti visus ploviklio pėdsakus.

II. Jungtiniai mažesni nei 100 g mėginiai, kaip nurodyta I skyriaus 3 punkto II dalyje.

Jei tai jungtiniai mažesni nei 100 g mėginiai, laikomasi I skyriaus 3 punkto II dalyje nustatytos tvarkos.

III. Teigiami ar abejotini rezultatai

Kai ištyrus jungtinį mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, iš kiekvienos kiaulės paskui imamas 20 g mėginys pagal I skyriaus 2 punkto a papunktį. 20 g mėginiai iš penkių kiaulių sujungiami kartu ir tiriami taikant I punkte aprašytą metodą.

Kai ištyrus penkių kiaulių grupės mėginius gaunami teigiami latekso agliutinacijos rezultatai, imami kiti 20 g mėginiai iš atskirų grupės individų ir kiekvienas jų tiriamas atskirai taikant vieną iš I skyriuje aprašytų metodų.

Parazitų mėginiai laikomi 90 % etilo alkoholyje konservavimui ir rūšiai nustatyti ES arba nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje.

Po parazitų surinkimo skysčiai, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, turi būti nukenksminti kaitinant bent 60 °C temperatūroje.“

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1110/2011

2011 m. lapkričio 3 d.

dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), fermentinį preparatą naudoti kaip vištų dedeklių, retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir penimųjų kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Roal Oy“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo išdavimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas dėl leidimo naudoti endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), fermentinį preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS PTA 114044), fermentinį preparatą naudoti kaip vištų dedeklių, retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir penimųjų kiaulių pašarų priedą, priskirtiną priedų kategorijai „zootechniniai priedai“;

(4)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 902/2009 (2) šį preparatą leista naudoti dešimt metų mėsiniams viščiukams ir pakaitinėms vištaitėms, veislei auginamiems kalakutams ir nujunkytiems paršeliams;

(5)

buvo pateikta naujų prašymą pagrindžiančių duomenų dėl endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), fermentinio preparato vištoms dedeklėms, retesnių rūšių mėsiniams naminiams paukščiams ir penimosioms kiaulėms. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2011 birželio 14 d. nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis endo-1,4-beta-ksilanazė, gauta iš Trichoderma reesei (CBS 114044), nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali padidėti vištų dėslumas, retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir penimųjų kiaulių augimas. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patikrino pašaruose esančio pašarų priedo kiekio analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)	atlikus endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos įvykdytos. Todėl turėtų būti leista naudoti minėtą preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priskirtiną priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) OL L 256, 2009 9 29, p. 23.

(3) EFSA Journal (2011 m.); 9(6):2277.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai.

4a8

„Roal Oy“

Endo-1,4-beta-ksilanazė EC 3.2.1.8

Priedo sudėtis

endo-1,4-beta-ksilanazės preparatas, gautas iš Trichoderma reesei (CBS 114044), kurio mažiausias aktyvumas:

kieto pavidalo – 4 × 106 BXU (1)/g

skysto pavidalo – 4 × 105 BXU/g

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

endo-1,4-beta-ksilanazė, gauta iš Trichoderma reesei (CBS 114044)

Analitinis metodas (2)

Priede ir premikse: redukuojančių cukrų, nustatant endo-1,4-beta-ksilanazę, bandymas vykdant reagento dinitrosalicilo rūgšties kolorimetrinę reakciją redukuojančių cukrų išeigai nustatyti esant pH5,3 ir 50 °C temperatūrai;

Pašaruose: kolorimetrinis metodas matuojant vandenyje tirpų dažiklį, fermento atpalaiduotą iš su azurinu skersiniu ryšiu susieto kviečių arabinoksilano substrato.

Kitos retesnės mėsinės nedėslios naminių paukščių rūšys

—

8 000 BXU

—

1.	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.	Sauga: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones, akinius ir pirštines.

2021 m. lapkričio 24 d.

Vištos dedeklės ir retesnės mėsinės dėsliųjų naminių paukščių rūšys

24 000 BXU

Penimosios kiaulės

24 000 BXU

(1) BXU yra fermento kiekis, per sekundę esant 5,3 pH ir 50 °C temperatūrai iš beržų ksilano atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (ksilozės).

(2) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx

4.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/36

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. lapkričio 3 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Italijai suteikiamas jos prašomas leidimas Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7770)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(2011/721/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)	Italija pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionams taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;

(3)

prašoma leidžianti nukrypti nuostata susijusi su Italijos ketinimu leisti Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose naudoti iki 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus ūkiuose, kuriuose bent 70 % pasėlių įsisavina daug azoto ir jų vegetacijos laikotarpis ilgas. Remiantis vertinimu, leidžianti nukrypti nuostata Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose gali būti taikoma maždaug 10 313 galvijų ūkiams ir 1 241 kiaulių ūkiams, atitinkantiems maždaug 15,9 % ir 9,7 % visų galvijų ir kiaulių ūkių tuose regionuose, 10,7 % naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, 29,1 % bendro pieninių galvijų ir 49,3 % bendro kiaulių skaičiaus. Be to, leidžiančią nukrypti nuostatą gali prašyti taikyti ir ariamos žemės ūkiai;

(4)

priimti Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktai ir teisės aktai, kuriais Emilijos-Romanijos (2011 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. 1273/2011), Lombardijos (2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Nr. IX/2208), Pjemonto (2011 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Nr. 18–2612) ir Veneto (2011 m. liepos 26 d. Sprendimas Nr. 1150) regionams nustatoma veiksmų programa, 2012–2015 m. laikotarpiu taikomi kartu su šiuo sprendimu;

(5)	nustatytosios pažeidžiamos zonos, kurioms taikomos veiksmų programos, apima maždaug 63 % naudojamos žemės ūkio paskirties žemės (toliau – NŽŪPŽ) Emilijoje-Romanijoje, 82 % NŽŪPŽ Lombardijoje, 38 % NŽŪPŽ Pjemonte ir 87 % NŽŪPŽ Venete;

(6)

pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose 89 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 63 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Daugiau kaip 98 % paviršinio vandens stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l ir nė vienoje stebėjimo vietoje nitratų koncentracija neviršija 50 mg/l;

(7)

Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose auginama daugiau kaip 70 % Italijos gyvulių: konkrečiai – 67,1 % pieninių galvijų, 60,6 % kitų galvijų, 81 % kiaulių ir 79,4 % naminių paukščių. 1982–2007 m. laikotarpiu matyti mažėjanti gyvulių skaičiaus tendencija (keturiuose regionuose vidutiniškai 20 %);

(8)	1979–2008 m. laikotarpiu sumažėjo cheminio azoto ir mineralinių fosforo trąšų naudojimas; pastarųjų naudojama 70 % mažiau;

(9)	ganyklos, kukurūzų grūdai, kukurūzų silosas ir žieminiai javai užima apie 53 % bendro Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionų žemės ūkio ploto;

(10)

prašyme leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pateikti patvirtinamieji dokumentai rodo, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais – dideliu kritulių kiekiu, ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir dideliu augalų, kurie įsisavina daug azoto, derliumi;

(11)	Komisija, išnagrinėjusi prašymą, mano, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(12)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. liepos 28 d. Italijos raštais prašoma Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionų atžvilgiu leidžianti nukrypti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, suteikiama šiame sprendime nurodytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) ūkiai– žemės ūkio valdos, kuriose auginami arba kuriose neauginami gyvuliai;

b) sklypas– atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c) ganykla– nuolatinė ar laikina ganykla (paprastai laikina ganykla laikoma mažiau nei ketverius metus);

d) vėlai bręstantys kukurūzai– FAO 600–700 klasės kukurūzai, sodinami kovo viduryje – balandžio pradžioje, kurių augimo ciklas – bent 145–150 dienų;

e) kukurūzai arba sorgas, po kurių sodinami žieminiai pasėliai– vidutiniškai vėlai arba anksti bręstantys kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, pvz., itališkoji svidrė, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai;

f) žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai– žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai arba kvietrugiai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp.;

g) pasėliai, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas– pievos, vėlai bręstantys kukurūzai, kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, ir žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai;

h) galvijų mėšlas– galvijų šalinamas gyvulių mėšlas, įskaitant mėšlą, šalinamą ganyklose, arba perdirbtą mėšlą;

i) mėšlo apdorojimas– kiaulių mėšlo atskyrimas į dvi dalis – kietąją ir skystąją, atliekamas siekiant pagerinti žemės naudojimą ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

j) apdorotas mėšlas– skystoji dalis, gauta apdorojant mėšlą, kurioje mažiausias azoto ir fosfatų santykis (N/P2O5) yra 2,5;

k) apdorotas mėšlas, iš kurio pašalintas azotas– apdorotas mėšlas, kuriame azoto mažiau negu 30 %, palyginti su neapdorotame kiaulių mėšle esančiu azoto kiekiu;

l) mažai organinių medžiagų turintis dirvožemis– dirvožemis, kurio viršutiniuose 30 centimetrų organinių anglies junginių mažiau negu 2 %;

m) nedruskingas ir mažai druskingas dirvožemis– dirvožemis, kurio elektros laidumas prisotintame dirvožemio masės ekstrakte yra ECe < 4 mS/cm arba elektros laidumas nuosėdų ekstrakte dirvožemio ir vandens santykiui esant 1:2 yra EC 1:2 < 1 ms/cm, arba plotai, kuriems, kaip apibrėžta, nebūdinga druskėjimo rizika, nurodyti regioninio lygmens dirvožemio žemėlapyje;

n) azoto naudojimo efektyvumas– bendro azoto kiekio, panaudoto gyvulių mėšlo forma, procentinė dalis, naudojimo metais tenkanti pasėliams.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas atskiriems ūkiams, kuriuose 70 % arba daugiau ploto apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas 4–7 straipsniuose.

4 straipsnis

Kasmetinė paraiška ir įsipareigojimas

1. Ūkininkai, norintys pasinaudoti šiame sprendime numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet iki vasario 15 d. pateikia paraišką kompetentingoms institucijoms.

2. Pateikdami 1 dalyje nurodytą kasmetinę paraišką jie raštu įsipareigoja vykdyti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytas sąlygas.

5 straipsnis

Mėšlo apdorojimas

1. Ūkininkai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, siekiantys naudoti apdorotą kiaulių mėšlą, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	mėšlo apdorojimo tipą;

b)	apdorojimo įrenginio pajėgumą ir pagrindinius duomenis, įskaitant našumą;

c)	apdoroti siunčiamo mėšlo kiekį;

d)	kietosios dalies kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

e)	apdoroto mėšlo kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

f)	apdorojant netenkamą kiekį dujų pavidalu.

2. Po mėšlo apdorojimo gaunama kietoji dalis stabilizuojama siekiant sumažinti kvapus ir kitus teršalus, pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfatų prieinamumą pasėliams. Gautas produktas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata. Kompetentingos institucijos priima priemones, skirtas skatinti naudoti stabilizuotą kietąją dalį mažai organinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Tie dirvožemiai nurodomi regioninio lygmens žemėlapiuose, kurie pateikiami ūkininkams.

3. Kompetentingos institucijos parengia kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikas.

4. Kompetentingos institucijos stebi amoniaką ir kitus apdorojant mėšlą išmetamus teršalus vietose, reprezentatyviai atspindinčiose kiekvieną apdorojimo būdą. Remdamosi stebėsenos rezultatais kompetentingos institucijos parengia išmetamų teršalų sąrašą.

6 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1. Galvijų mėšlo, įskaitant šalinamą pačių gyvulių, ir apdoroto mėšlo, kasmet naudojamo žemei tręšti ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kiekis neviršija mėšlo kiekio, kuriame yra 250 kg azoto vienam hektarui, taikant 2–12 dalyse nustatytas sąlygas.

2. Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio. Įvertinamos iš dirvos gaunamos medžiagos ir dėl apdorojimo didesnis mėšle esantis azoto kiekis. Jis neturi viršyti didžiausių leistinų naudojimo standartų, nustatytų ūkiui taikomose veiksmų programose.

3. Bendras į dirvą patenkančio fosforo kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio, įvertinant iš dirvos gaunamą fosforo kiekį. Cheminėse trąšose esantis fosforas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

4. Kiekvienas ūkis ne vėliau kaip iki vasario 15 d. parengia tręšimo planą, kuriame aprašoma ūkyje taikoma sėjomaina ir planuojamas mėšlo ir mineralinių trąšų naudojimas.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant mėšlo saugojimo pajėgumą ir tipą;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas;

c)	mėšlo apdorojimo aprašymas ir apdoroto mėšlo savybės (jeigu taikytina);

d)	už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)	sėjomaina ir sklypų su augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, taip pat sklypų su kitais augalais plotas;

f)	tikėtinas kiekvienos rūšies pasėlių derlius, atsižvelgiant į gaunamas maistines medžiagas ir vandenį, taip pat į vietos sąlygas, pvz., klimatą, dirvožemio tipą ir kt.;

g)	numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

h)	kiekviename sklype planuojamas naudoti mėšle esančio azoto ir fosforo kiekis;

i)	kiekviename sklype planuojamas naudoti cheminėse trąšose esančio azoto kiekis;

prognozuojamas vandens, kurio reikės drėkinimui, kiekis ir tiksli vandens šaltinio nuoroda; leidimas išgauti vandenį arba sutartis dėl vandens naudojimo su atitinkamu „vandens konsorciumu“, arba į planą įtraukiamas žemėlapis, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona.

Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos nuoseklumą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio praktikos pasikeitimų.

5. Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas pagal sklypus. Jose nurodomas naudotas mėšlo ir cheminių trąšų kiekis ir jų naudojimo laikas.

6. Ūkis turi leidimą išgauti vandenį arba sutartį dėl vandens naudojimo su atitinkamu „vandens konsorciumu“, arba žemėlapį, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona. Vandens kiekis, kurį leidžiama išgauti arba dėl kurio sudaryta sutartis, taikytinais atvejais yra pakankamas, kad būtų pasiektas derlius, gaunamas, kai netrūksta vandens.

7. Kiekvienas ūkis, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, parengia dirvožemyje esančio azoto ir fosforo tyrimo rezultatus. Mėginiai imami ir tyrimas atliekamas iki birželio 1 d.; kiekviename ūkyje kiekvieno vienarūšio žemės ploto azoto ir fosforo tyrimas turi būti atliekamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio savybes. Kiekviename ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekamas ne mažiau kaip vienas tyrimas.

8. Gyvulių mėšlo, naudojamo ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, azoto naudojimo efektyvumas turi būti bent 65 % srutų atveju ir 50 % kieto mėšlo atveju.

9. Gyvulių mėšlas ir cheminės trąšos ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nenaudojami po lapkričio 1 d.

10. Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo kiekio, neskaitant azoto iš ganomų gyvulių mėšlo, kasmet panaudojami iki birželio 30 d. Šiuo tikslu ūkiai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, turi pakankamą gyvulių mėšlo saugojimo pajėgumą, kurio užteks bent jau tiems laikotarpiams, kuriais naudoti mėšlą neleidžiama.

11. Skystas mėšlas, įskaitant apdorotą mėšlą ir srutas, naudojamas mažai teršalų išmetančiais būdais. Kietas mėšlas panaudojamas per 24 valandas.

12. Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo druskėjimo pavojaus, apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, leidžiama naudoti tik nedruskinguose ir mažai druskinguose dirvožemiuose. Šiuo tikslu ūkininkai, ketinantys naudoti apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, bent kas ketverius metus sklypuose, kuriuose planuojama naudoti mėšlą, matuoja elektros laidumą ir rezultatus įtraukia į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą paraišką. Kompetentingos institucijos parengia protokolą, kurį ūkininkai turi naudoti matuodami elektros laidumą. Kompetentingos institucijos parengia žemėlapius ir juose nurodo plotus, kuriems gresia druskėjimas.

7 straipsnis

Žemės tvarkymas

Ūkininkai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, užtikrina, kad būtų imtasi šių priemonių:

a)	70 % arba daugiau ūkio ploto apsodinama augalais, įsisavinančiais daug azoto, kurių vegetacinis laikotarpis ilgas;

b)	laikinosios ganyklos suariamos pavasarį;

c)	laikinose ir nuolatinėse ganyklose neauginama daugiau kaip 50 % ankštinių ar kitų augalų, kaupiančių atmosferos azotą;

d)	nuimamas vėlai bręstančių kukurūzų derlius (visas augalas);

e)	žieminiai pasėliai, pvz., itališkoji svidrė, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai, pasodinami per dvi savaites nuo kukurūzų ir (arba) sorgų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviems savaitėms iki kukurūzų ir (arba) sorgų sėjos;

f)	vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp., sėjami per dvi savaites nuo žieminių javų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviems savaitėms iki žieminių pasėlių sėjos;

g)	suarta ganykla per dvi savaites apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto, o trąšos nenaudojamos tais metais, kai ariama nuolatinė ganykla.

8 straipsnis

Kitos priemonės

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas apdoroto mėšlo naudojimui būtų suderinamas su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu.

2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviena suteikta leidžianti nukrypti nuostata būtų suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkiuose, kuriems ji taikoma.

9 straipsnis

Mėšlo vežimui taikomos priemonės

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvulių mėšlas į ūkius, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ir iš jų būtų vežamas naudojant geografinės padėties nustatymo sistemas arba būtų registruojamas lydraščiuose, nurodant kilmės ir paskirties vietą. Įrašyti padėtį geografinės padėties nustatymo sistemomis privaloma, kai vežama toliau negu 30 km.

2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veždamas mėšlą vežėjas turėtų dokumentą, kuriame būtų nurodytas vežamo mėšlo kiekis ir azoto bei fosforo kiekis jame.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apdorotas mėšlas ir jį apdorojant gautos kietosios dalys būtų ištiriamos nustatant jose esančio azoto ir fosforo kiekį. Tyrimus atlieka pripažintos laboratorijos. Tyrimų rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir mėšlą gaunančiam ūkininkui. Vežėjas visada turi turėti tyrimo sertifikatą.

10 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų parengti ir kasmet atnaujinami žemėlapiai, kuriuose būtų nurodyta ūkių gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės procentinės dalys, kurioms taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, ir žemėlapiai, kuriuose parodomas vietinis žemės naudojimas kiekvienoje savivaldybėje. Renkami ir kasmet atnaujinami duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

2. Siekiant įvertinti leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, sukuriamas ir naudojamas stebėsenos tinklas paviršinio vandens ir negilaus požeminio vandens mėginiams imti. Stebėsenos tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Pradinių stebėjimo vietų skaičiaus negalima mažinti, o vietovių negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

3. Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių, kuriuos įvardija kompetentingos institucijos, esančiose žemės ūkio zonose vykdoma sustiprinta vandens stebėsena.

4. Įrengiamos stebėjimo vietos siekiant rinkti duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje ir atitinkamus azoto ir fosforo, kuris per šaknis patenka į požeminį vandenį, nuostolius bei azoto ir fosforo nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata ar ne. Stebėjimo vietoms turi būti būdingi pagrindinių tipų dirvožemiai, tręšimo praktika ir augalai. Stebėsenos tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Pradinių stebėjimo vietų skaičiaus negalima mažinti, o vietovių negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

11 straipsnis

Kontrolė

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama visų paraiškų leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą administracinė kontrolė. Kai atliekant kontrolę nustatoma, kad neįvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytos sąlygos, apie tai informuojamas pareiškėjas. Šiuo atveju paraiška laikoma atmesta.

2. Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, sudaroma patikrinimų vietoje programa. Pagal šio sprendimo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje aprėpia bent 5 % ūkių, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad remiantis rizikos analize ir 1 dalyje nurodytos administracinės kontrolės rezultatais būtų atliekami bent 1 % mėšlo vežimo operacijų patikrinimai vietoje. Patikrinimai apima bent jau lydraščių vertinimą, mėšlo kilmės ir paskirties vietos tikrinimą ir vežamo mėšlo mėginių ėmimą.

4. Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, reikalingi patikrinti, ar laikomasi šio sprendimo. Kai atliekant kontrolę aptinkama, kad šio sprendimo nesilaikoma, kompetentingos institucijos imasi veiksmų padėčiai ištaisyti. Konkrečiai, 5, 6 ir 7 straipsnių nesilaikantiems ūkininkams kitais metais leidžianti nukrypti nuostata nesuteikiama.

12 straipsnis

Ataskaitos

Kiekvienais metais iki gruodžio mėn., o 2015 m. – iki rugsėjo mėn. kompetentingos institucijos Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	leidžiančios nukrypti nuostatos vykdymo įvertinimas, grindžiamas konkrečių ūkių patikinimais, mėšlo vežimo patikrinimais ir informacija apie sąlygų nesilaikančius ūkius, parengta pagal administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje rezultatus;

b)	informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų dalių perdirbimą ir panaudojimą, ir išsamūs duomenys apie apdorojimo sistemų savybes, jų veiksmingumą, apdoroto mėšlo sudėtį ir galutinę kietųjų dalių paskirties vietą;

c)	žemėlapiai, kuriuose nurodomi mažai organinių medžiagų turintys plotai, ir priemonės, kurių imtasi siekiant paskatinti naudoti stabilizuotąsias kietąsias dalis mažai organinių medžiagų turinčiame dirvožemyje, kaip nurodyta šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje;

d)	kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikos, nurodytos šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 3 dalyje;

e)	amoniako ir kitų apdorojant mėšlą susidarančių teršalų sąrašas, nurodytas šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 4 dalyje;

f)	sudarytas elektros laidumo matavimo protokolas ir žemėlapiai, kuriuose parodyti druskėjimo paveikti plotai, nurodyti šio įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 12 dalyje;

g)	metodikos, skirtos patikrinti, ar suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos suderinamos su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu, nurodytu šio įgyvendinimo sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje;

h)	metodikos, skirtos patikrinti, ar kiekviena leidžianti nukrypti nuostata suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkyje, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kaip nurodyta šio įgyvendinimo sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje;

šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti žemėlapiai, kuriuose nurodoma ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės procentinės dalys, kurioms taikomos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos, ir žemėlapiai, kuriuose parodomas vietinės žemės naudojimas, taip pat duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata;

j)	vandens stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio ir paviršinio vandens kokybės tendencijas, leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, nurodytą šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 2 dalyje;

k)	pažeidžiamiausių vandens telkinių, nurodytų šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 3 dalyje, sąrašas;

l)	šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytose stebėjimo vietose gautų duomenų santrauka ir įvertinimas.

13 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas kartu su reglamentais, kuriais Emilijos-Romanijos (2011 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. 1273/2011), Lombardijos (2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Nr. IX/2208), Pjemonto (2011 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Nr. 18–2612) ir Veneto (2011 m. liepos 26 d. Sprendimas Nr. 1150) regionuose įgyvendinama veiksmų programa

Šis sprendimas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Jis taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys

(1) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2011.287.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 287

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. lapkričio 4d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos	1
	*	2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1105/2011/ES dėl kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašo ir dėl šio sąrašo sudarymo mechanizmo sukūrimo	9

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2011 m. spalio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1106/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 57/2011 ir (EB) Nr. 754/2009 nuostatos dėl atlantinių silkiaryklių apsaugos, tam tikrų BLSK ir tam tikrų Vokietijai ir Airijai nustatytų žvejybos pastangų apribojimų	13
*	2011 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1107/2011, kuriuo uždraudžiama su Latvijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti šiaurines krevetes NAFO 3L zonoje	17
*	2011 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1108/2011, kuriuo nustatomos nuo reglamentų (EB) Nr. 2058/96, (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1918/2006, (EB) Nr. 1964/2006, (EB) Nr. 1067/2008 ir (EB) Nr. 828/2009 leidžiančios nukrypti nuostatos dėl 2012 m. grūdų, ryžių, cukraus ir alyvuogių aliejaus importo pagal tarifines kvotas licencijų paraiškų teikimo ir jų išdavimo datų ir kuriuo nustatomos nuo reglamentų (EB) Nr. 382/2008, (EB) Nr. 1518/2003, (ES) Nr. 1178/2010, (ES) Nr. 90/2011 ir (EB) Nr. 951/2006 leidžiančios nukrypti nuostatos dėl 2012 m. galvijienos, kiaulienos, kiaušinių, paukštienos ir nekvotinio cukraus bei izogliukozės eksporto licencijų išdavimo datų	19
*	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1109/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo nuostatos dėl lygiaverčių trichinelių tyrimų metodų ( 1 )	23
*	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1110/2011 dėl leidimo endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma reesei (CBS 114044), fermentinį preparatą naudoti kaip vištų dedeklių, retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir penimųjų kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Roal Oy) ( 1 )	27
*	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1111/2011 dėl leidimo Lactobacillus plantarum (NCIMB 30236) naudoti kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą ( 1 )	30
*	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1112/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedas dėl Paragvajui skirto įrašo trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti tam tikrą šviežią mėsą, sąraše ( 1 )	32
	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1113/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	34
	SPRENDIMAI
	2011/721/ES
*	2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Italijai suteikiamas jos prašomas leidimas Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7770)	36

Nr.	60/T&Q
Valstybė narė	Latvija
Ištekliai	PRA/N3L.
Rūšis	Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis)
Zona	NAFO 3L
Data	2011 9 28

„PY – Paragvajus	PY-0	Visa šalis	EQU
„PY – Paragvajus	PY-1	Visa šalies teritorija, išskyrus nustatytą intensyvios priežiūros 15 km zoną nuo išorės sienų	BOV	A	1	2011 9 18	2008 m. rugpjūčio 1 d.“

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	69,9
	MA	44,1
	MK	61,4
	TR	88,3
	ZZ	65,9
0707 00 05	AL	73,2
	TR	140,5
	ZZ	106,9
0709 90 70	MA	107,9
	TR	105,2
	ZZ	106,6
0805 20 10	MA	155,4
0805 20 10	ZZ	155,4
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	AR	54,5
	HR	61,5
	MA	62,4
	TR	66,7
	UY	66,3
	ZZ	62,3
0805 50 10	AR	79,2
	CL	76,1
	TR	61,5
	ZA	72,1
	ZZ	72,2
0806 10 10	BR	246,3
	LB	291,0
	TR	135,7
	US	252,5
	ZA	80,8
	ZZ	201,3
0808 10 80	CA	92,8
	NZ	127,6
	US	86,2
	ZA	127,4
	ZZ	108,5
0808 20 50	CN	51,8
	TR	130,3
	ZZ	91,1


	(1) Tekstas svarbus EEE