ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2011.283.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 283

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. spalio 29d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

 

2011/708/ES

 

*

2011 m. birželio 16 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo; ir dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomo susitarimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

1

Oro susisiekimo susitarimas

3

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, papildomas susitarimas Islandijos ir Norvegijos Karalystės dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo

16

 

 

2011/709/ES

 

*

2011 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo

25

 

 

2011/710/ES

 

*

2011 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 sudarymo

26

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2011 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1093/2011 dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Protokole dėl sąvokos produktų kilmė apibrėžties, pridedamame prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, taikymo

27

 

*

2011 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1094/2011, kuriuo 2011–2012 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą škotišką viskį

30

 

*

2011 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1095/2011, kuriuo iš dalies keičiamos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos, susijusios su ribiniu kiekiu, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai agurkams, artišokams, klementinams, mandarinams ir apelsinams

32

 

 

2011 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1096/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

34

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2011 m. rugsėjo 20 d. Tarybos direktyva 2011/84/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 76/768/EEB nuostatos dėl kosmetikos gaminių, siekiant pritaikyti jos III priedą prie technikos pažangos ( 1 )

36

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

2011/711/ES

 

*

2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendacija dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo

39

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/1


TARYBOS IR TARYBOJE POSĖDŽIAVUSIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

2011 m. birželio 16 d.

dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo; ir dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomo susitarimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

(2011/708/ES)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVUSIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2007 m. balandžio 25 ir 30 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos valstybių narių bei Europos bendrijos pasirašytame Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarime (1) (toliau – Oro susisiekimo susitarimas) su pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 24 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungos pasirašytu protokolu dėl 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašyto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių oro susisiekimo susitarimo pakeitimo (2) (toliau – Protokolas), aiškiai numatyta galimybė trečiosioms valstybėms prisijungti prie Oro susisiekimo susitarimo;

(2)

remdamasis Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 18 straipsnio 5 dalimi, pagal minėtą susitarimą įsteigtas Jungtinis komitetas parengė Islandijos ir Norvegijos Karalystės prisijungimo prie Oro susisiekimo susitarimo pasiūlymą;

(3)

2010 m. lapkričio 16 d. Jungtinis komitetas pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo (toliau – Prisijungimo susitarimas) pasiūlymą;

(4)

Komisija derėjosi dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomo susitarimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo (toliau – Papildomas susitarimas);

(5)

Prisijungimo susitarimas ir Papildomas susitarimas turėtų būti pasirašyti ir laikinai taikomi, kol bus baigtos jų sudarymo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimą ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomą susitarimą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo, su sąlyga, kad minėti susitarimai bus sudaryti.

Prisijungimo susitarimo ir Papildomo susitarimo tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Prisijungimo susitarimą ir Papildomą susitarimą Sąjungos vardu.

3 straipsnis

Prisijungimo susitarimą ir Papildomą susitarimą Sąjunga ir, tiek kiek leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, jos valstybės narės bei susijusios šalys laikinai taiko nuo pasirašymo dienos (3), kol bus baigtos jų sudarymo procedūros.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 16 d.

Pirmininkas

VÖLNER P.


(1)  OL L 134, 2007 5 25, p. 4.

(2)  OL L 223, 2010 8 25, p. 3.

(3)  Prisijungimo susitarimo ir Papildomo susitarimo pasirašymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


VERTIMAS

ORO SUSISIEKIMO SUSITARIMAS

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS (toliau – Jungtinės Valstijos),

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės),

ir

EUROPOS SĄJUNGA,

ISLANDIJA

ir

NORVEGIJOS KARALYSTĖ (toliau – Norvegija),

SIEKDAMOS tobulinti tarptautinę aviacijos sistemą, pagrįstą oro susisiekimo bendrovių konkurencija rinkoje ir kuo mažesniu valdžios institucijų kišimusi ir reguliavimu;

SIEKDAMOS pagerinti tarptautinio oro susisiekimo plėtros galimybes, be kita ko, plėsdamos oro susisiekimo tinklus, kad keleiviams ir krovinių siuntėjams būtų teikiamos patogios oro susisiekimo paslaugos;

SIEKDAMOS užtikrinti, kad oro susisiekimo bendrovės turėtų galimybę keliaujantiems ir krovinius siunčiantiems asmenims atvirose rinkose siūlyti paslaugas konkurencingomis kainomis;

SIEKDAMOS, kad visi oro susisiekimo sektoriai, įskaitant oro susisiekimo bendrovių darbuotojus, turėtų naudos iš liberalizuoto susitarimo;

SIEKDAMOS užtikrinti didžiausią įmanomą tarptautinio oro susisiekimo saugą bei saugumą ir pakartotinai reikšdamos didelį susirūpinimą dėl veiksmų, nukreiptų prieš orlaivių saugumą, arba dėl grėsmės orlaivių saugumui, kai dėl to kyla pavojus asmenų arba nuosavybės saugai, daroma neigiama įtaka oro susisiekimo veiklai ir pakertamas visuomenės pasitikėjimas civilinės aviacijos sauga;

ATKREIPDAMOS dėmesį į 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pateiktą pasirašyti Tarptautinę civilinės aviacijos konvenciją;

PRIPAŽINDAMOS, kad valstybės subsidijos gali neigiamai paveikti oro susisiekimo bendrovių konkurencingumą ir apsunkinti pagrindinių šio Susitarimo tikslų įgyvendinimą;

PATVIRTINDAMOS, kad rengiant ir įgyvendinant tarptautinę aviacijos politiką svarbu atsižvelgti į aplinkos apsaugą;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į vartotojų apsaugos, įskaitant apsaugą pagal 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, svarbą;

KETINDAMOS pasinaudoti galiojančių susitarimų sistema, kad būtų galima atverti rinkas ir vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto užtikrinti kuo didesnę naudą;

PRIPAŽINDAMOS, kad svarbu plėsti jų oro susisiekimo bendrovių galimybes patekti į pasaulio kapitalo rinkas, siekiant didinti konkurenciją ir remti šio Susitarimo tikslų įgyvendinimą;

KETINDAMOS sukurti pasaulinį precedentą, kad būtų atkreipiamas dėmesys į šio labai svarbaus ekonomikos sektoriaus liberalizavimo naudą;

PRIPAŽINDAMOS, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria iš dalies pakeistos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas, ir kad nuo tos datos visos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytame Oro susisiekimo susitarime numatytos Europos bendrijos teisės ir įsipareigojimai, taip pat visos nuorodos jame į Europos bendriją taikomi Europos Sąjungai,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Apibrėžtis

Susitariančioji šalis– Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, Islandija arba Norvegija.

2 straipsnis

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo ir šio Susitarimo priedo taikymas

2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašyto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių oro susisiekimo susitarimo (toliau – Oro susisiekimo susitarimas) su pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 24 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių pasirašytu Protokolu, kuriuo iš dalies keičiamas Oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas), nuostatos (jos įtraukiamos pateikiant nuorodas) taikomos visoms šio Susitarimo susitariančiosioms šalims, atsižvelgiant į šio Susitarimo priedą. Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo nuostatos Islandijai ir Norvegijai taikomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, todėl Islandija ir Norvegija turi visas tame susitarime numatytas valstybių narių teises ir įsipareigojimus. Šio Susitarimo priedo nuostatos yra neatsiejama šio Susitarimo dalis.

3 straipsnis

Galiojimo nutraukimas arba laikino taikymo nutraukimas

1.   Jungtinės Valstijos arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės gali bet kuriuo metu diplomatiniais kanalais kitoms trims susitariančiosioms šalims raštu pranešti apie savo sprendimą nutraukti šį Susitarimą arba užbaigti šio Susitarimo laikiną taikymą pagal 5 straipsnį.

Pranešimo kopija tuo pačiu metu siunčiama Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO). Šis Susitarimas nutraukiamas arba jo laikinas taikymas baigiasi Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skrydžių sezono, kuris galioja praėjus vieneriems metams nuo raštiško pranešimo datos, paskutinės dienos vidurnaktį (Grinvičo laiku), nebent visų susitariančiųjų šalių susitarimu pranešimas atšaukiamas iki to laikotarpio pabaigos.

2.   Islandija arba Norvegija gali bet kuriuo metu diplomatiniais kanalais kitoms susitariančiosioms šalims raštu pranešti apie savo sprendimą pasitraukti iš šio Susitarimo arba baigti šio Susitarimo laikiną taikymą pagal 5 straipsnį. Pranešimo kopija tuo pačiu metu siunčiama ICAO. Toks pasitraukimas arba laikino taikymo nutraukimas įsigalioja IATA skrydžių sezono, kuris galioja praėjus vieneriems metams nuo raštiško pranešimo datos, paskutinės dienos vidurnaktį (Grinvičo laiku), nebent toks pranešimas atšaukiamas raštišką pranešimą pateikusios susitariančiosios šalies, Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių susitarimu iki to laikotarpio pabaigos.

3.   Jungtinės Valstijos arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės gali bet kuriuo metu diplomatiniais kanalais Islandijai arba Norvegijai raštu pranešti apie savo sprendimą nutraukti šį Susitarimą arba užbaigti jo laikiną taikymą Islandijai arba Norvegijai. Pranešimo kopijos tuo pačiu metu siunčiamos kitoms dviem šio Susitarimo susitariančiosioms šalims ir ICAO. Toks Susitarimo ar jo laikino taikymo Islandijai arba Norvegijai nutraukimas įsigalioja IATA skrydžių sezono, kuris galioja praėjus vieneriems metams nuo raštiško pranešimo datos, paskutinės dienos vidurnaktį (Grinvičo laiku), nebent toks pranešimas atšaukiamas Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir pranešimą gaunančios susitariančiosios šalies susitarimu iki to laikotarpio pabaigos.

4.   Pagal šį straipsnį Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatines notas siunčia Europos Sąjunga, o Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms skirtos notos siunčiamos Europos Sąjungai.

5.   Jeigu Protokolu iš dalies pakeistas Oro susisiekimo susitarimas nutraukiamas, tai, nepaisant visų kitų šio straipsnio nuostatų, kartu nutraukiamas ir šis Susitarimas.

4 straipsnis

Registracija ICAO

Šį Susitarimą ir visus jo pakeitimus ICAO registruoja Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretoriatas.

5 straipsnis

Laikinas taikymas

Iki įsigaliojimo susitariančiosios šalys susitaria šį Susitarimą laikinai taikyti (kiek leidžiama pagal taikytiną vidaus teisę) nuo jo pasirašymo dienos. Jeigu Protokolu iš dalies pakeistas Oro susisiekimo susitarimas nutraukiamas pagal to susitarimo 23 straipsnį arba jeigu jo laikinas taikymas baigiasi pagal to susitarimo 25 straipsnį, arba jeigu Protokolo laikinas taikymas baigiasi pagal Protokolo 9 straipsnį, laikinas šio Susitarimo taikymas baigiasi tuo pačiu metu.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Susitarimas įsigalioja vėlesnę iš šių datų:

1.

Oro susisiekimo susitarimo įsigaliojimo dieną;

2.

Protokolo įsigaliojimo dieną;

3.

praėjus mėnesiui po paskutinės iš diplomatinių notų, kuriomis keisdamosi susitariančiosios šalys patvirtina, kad atliktos visos šiam Susitarimui įsigalioti būtinos procedūros.

Keičiantis diplomatinėmis notomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatines notas siunčia Europos Sąjunga, o Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms skirtos notos siunčiamos Europos Sąjungai. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatinėje notoje ar notose pateikiami kiekvienos valstybės narės pranešimai, kuriais patvirtinama, kad atliktos visos šiam Susitarimui įsigalioti būtinos procedūros.

TAI PATVIRTINDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys.

PRIIMTA Liuksemburge ir Osle 2011 m. birželio šešioliktą ir dvidešimt pirmą dieną keturiais egzemplioriais.

Image

For the United States of America

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l’Union européenne

Per l’Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Image

Fyrir Ísland

Image

For Kongeriket Norge

Image

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Image

Deze handtekening verbindt eveneens het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Репyблика Бългaрия

Image

Za Českou republiku

Image

For Kongeriget Danmark

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Image

Latvijas Republikas vārdā –

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

A Magyar Köztársaság részéről

Image

Għal Malta

Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Pentru România

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image

BENDRA DEKLARACIJA

Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės atstovai patvirtino, kad Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo (toliau – Susitarimas) tekstas turi būti autentifikuotas kitomis kalbomis, kaip numatyta prieš pasirašant Susitarimą, pasikeičiant raštais arba, pasirašius Susitarimą – Jungtinio komiteto sprendimu.

Ši bendra deklaracija yra neatsiejama Susitarimo dalis.

PRIEDAS

Islandijai ir Norvegijai taikomos specialiosios nuostatos

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo (su toliau pateiktais pakeitimais) nuostatos taikomos visoms šio Susitarimo šalims. Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo nuostatos Islandijai ir Norvegijai taikomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, todėl Islandija ir Norvegija turi visas tame susitarime numatytas valstybių narių teises ir įsipareigojimus laikantis toliau išvardytų sąlygų:

1.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 1 straipsnio 9 dalis išdėstoma taip:

„Teritorija – Jungtinėms Valstijoms arba jų jurisdikcijai priklausančios sausumos teritorijos (žemyninė teritorija ir salos), vidaus vandenys bei teritoriniai vandenys ir – Europos Sąjungos ir jos valstybių narių atžvilgiu – sausumos teritorijos (žemyninė teritorija ir salos), vidaus vandenys bei teritoriniai vandenys, kuriems taikomas Europos ekonominės erdvės susitarimas jame ar jį pakeisiančiame dokumente nustatytomis sąlygomis, išskyrus sausumos teritoriją ir vidaus vandenis, kurie priklauso Lichtenšteino Kunigaikštystei ar jos jurisdikcijai; laikoma, kad šio Susitarimo taikymas Gibraltaro oro uostui neturi įtakos nei Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinėms pozicijoms ginče dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra tas oro uostas, nei 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje priimtame Ministrų pareiškime dėl Gibraltaro oro uosto išdėstytai nuostatai Gibraltaro oro uostui laikinai netaikyti Europos Sąjungos aviacijos priemonių, 2006 m. rugsėjo 18 d. galiojusių valstybėms narėms; ir“.

2.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 23–26 straipsniai Islandijai ir Norvegijai netaikomi.

3.

Protokolo 9 ir 10 straipsniai Islandijai ir Norvegijai netaikomi.

4.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 1 priedo 1 skirsnis papildomas tokiu tekstu:

„w.

Islandija: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1995 m. birželio 14 d. Vašingtone; iš dalies pakeistas 2002 m. kovo 1 d. pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 2006 m. rugpjūčio 14 d. ir 2007 m. kovo 9 d. pasikeitus notomis.

x.

Norvegijos Karalystė: Susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, įsigaliojęs 1945 m. spalio 6 d. Vašingtone pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1954 m. rugpjūčio 6 d. pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1995 m. birželio 16 d. pasikeitus notomis.“

5.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 1 priedo 2 skirsnis išdėstomas taip:

„Nepaisant šio priedo 1 skirsnio, teritorijoms, kurioms netaikomas šio susitarimo 1 straipsnyje pateikta teritorijos apibrėžtis, ir toliau taikomi to skirsnio e (Danija ir Jungtinės Valstijos), g (Prancūzija ir Jungtinės Valstijos), v (Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos) ir x (Norvegija ir Jungtinės valstijos) dalyse nurodyti susitarimai juose nustatytomis sąlygomis.“

6.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 1 priedo 3 skirsnis išdėstomas taip:

„Nepaisant šio susitarimo 3 straipsnio, JAV oro susisiekimo bendrovės neturi teisės iš punktų valstybėse narėse ar į juos teikti krovinių vežimo paslaugas, neįtrauktas į paslaugas, kurias teikiant viena iš šalių yra Jungtinės Valstijos, išskyrus punktus Čekijos Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, Maltoje, Lenkijos Respublikoje, Portugalijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Islandijoje ir Norvegijos Karalystėje.“

7.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 2 priedo 3 straipsnio pabaigoje įrašomas toks sakinys:

„Islandijos ir Norvegijos atveju tai, be kita ko, apima Europos ekonominės erdvės susitarimo 53, 54 ir 55 straipsnius ir Europos Sąjungos reglamentus, kuriais įgyvendinami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 105 straipsniai, įtrauktus į Europos ekonominės erdvės susitarimą, taip pat visus jų pakeitimus.“

8.

Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 21 straipsnio 4 dalis taikoma Islandijai ir Norvegijai tiek, kiek atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai ir taisyklės yra įtraukti į Europos ekonominės erdvės susitarimą, vadovaujantis visais jame nustatytais patikslinimais. Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 21 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose numatytos teisės Islandijai ar Norvegijai suteikiamos tik tuo atveju, jeigu atitinkamai Islandijai ar Norvegijai pagal susijusius Europos Sąjungos teisės aktus ir taisykles, įtrauktus į Europos ekonominės erdvės susitarimą, taikoma priežiūra, susijusi su triukšmingų operacijų apribojimų įvedimu, atitinkanti priežiūrą, numatytą Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 21 straipsnio 4 dalyje.


Europos Sąjungos bei jos valstybių narių,

PAPILDOMAS SUSITARIMAS

Islandijos ir Norvegijos Karalystės dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės),

ir

EUROPOS SĄJUNGA,

ISLANDIJA,

ir

NORVEGIJOS KARALYSTĖ (toliau – Norvegija),

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos Komisija, remdamasi Tarybos sprendimu, kuriuo ji buvo įgaliota pradėti derybas, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susitarė dėl Oro susisiekimo susitarimo,

PAŽYMĖDAMOS, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių oro susisiekimo susitarimas (toliau – Oro susisiekimo susitarimas) buvo parafuotas 2007 m. kovo 2 d., pasirašytas Briuselyje 2007 m. balandžio 25 d. ir Vašingtone 2007 m. balandžio 30 d. ir laikinai taikomas nuo 2008 m. kovo 30 d.,

PAŽYMĖDAMOS, kad Oro susisiekimo susitarimas buvo iš dalies pakeistas Protokolu, kuriuo iš dalies keičiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas) ir kuris parafuotas 2010 m. kovo 25 d. ir pasirašytas Liuksemburge 2010 m. birželio 24 d.,

PAŽYMĖDAMOS, kad Islandija ir Norvegija, kaip visateisės Europos bendrosios aviacijos rinkos narės, kuriomis jos tapo pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, prisijungė prie Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo pagal tos pačios dienos Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą (toliau – Susitarimas), į kurį įtraukiamas Protokolu iš dalies pakeistas Oro susisiekimo susitarimas,

PRIPAŽINDAMOS, kad būtina nustatyti tvarką, kaip prireikus imtis priemonių pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 21 straipsnio 5 dalį,

PRIPAŽINDAMOS, kad dar būtina nustatyti Islandijos ir Norvegijos dalyvavimo Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 18 straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete ir Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 19 straipsniu numatytose arbitražo procedūrose tvarką. Nustačius tokią tvarką turėtų būti užtikrintas reikiamas bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir konsultacijos prieš Jungtinio komiteto posėdžius, taip pat tam tikrų Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo nuostatų, įskaitant saugumo, saugos, skrydžių teisių suteikimo bei atšaukimo ir valstybės paramos nuostatas, įgyvendinimas,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Pranešimas

Jeigu Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nuspręstų nutraukti Susitarimą pagal Susitarimo 3 straipsnį, nutraukti jo laikiną taikymą arba atšaukti atitinkamus pranešimus, Komisija, prieš pateikdama pranešimą diplomatiniais kanalais Jungtinėms Amerikos Valstijoms, apie tokį sprendimą nedelsdama informuoja Islandiją ir Norvegiją. Islandija ir (arba) Norvegija atitinkamai nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kurį tokį sprendimą.

2 straipsnis

Skrydžių teisių sustabdymas

Sprendimą neleisti kitos susitariančiosios šalies oro susisiekimo bendrovėms dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms arba susitarti panaikinti tokį sprendimą, priimtą pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 21 straipsnio 5 dalį, Europos Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis, ir Islandija bei Norvegija. Tarybos pirmininkas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos vardu Jungtinėms Amerikos Valstijoms praneša apie bet kurį tokį sprendimą.

3 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 18 straipsnį įsteigtame Jungtiniame komitete Europos Sąjungai, valstybėms narėms, Islandijai ir Norvegijai atstovauja Komisijos, valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos atstovai.

2.   Europos Sąjungos, valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos poziciją Jungtiniame komitete išdėsto Komisija, išskyrus tas sritis, kurios Europos Sąjungoje priskiriamos išimtinei valstybių narių kompetencijai; tokiu atveju poziciją išdėsto Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba Komisija, Islandija ar Norvegija.

3.   Islandijos ir Norvegijos poziciją Jungtiniame komitete dėl Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 14 ar 20 straipsniuose numatytų klausimų arba dėl klausimų, dėl kurių nebūtina priimti teisinę galią turintį sprendimą, pasitarusi su Islandija ir Norvegija priima Komisija.

4.   Dėl kitų Jungtinio komiteto sprendimų klausimais, kuriems taikomi į Europos ekonominės erdvės susitarimą įtraukti reglamentai ir direktyvos, Islandijos ir Norvegijos poziciją remdamosi Komisijos pasiūlymu priima Islandija ir Norvegija.

5.   Dėl kitų Jungtinio komiteto sprendimų klausimais, kuriems į Europos ekonominės erdvės susitarimą įtraukti reglamentai ir direktyvos netaikomi, Islandijos ir Norvegijos poziciją pasitarusios su Komisija priima Islandija ir Norvegija.

6.   Komisija imasi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti visapusišką Islandijos ir Norvegijos bendradarbiavimą visuose koordinavimo, konsultaciniuose ar sprendimų rengimo susitikimuose su valstybėmis narėmis, ir užtikrina galimybę gauti reikiamą informaciją, susijusią su Jungtinio komiteto posėdžių rengimu.

4 straipsnis

Arbitražas

1.   Pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 19 straipsnį Europos Sąjungai, valstybėms narėms, Islandijai ir Norvegijai arbitražo posėdžiuose atstovauja Komisija.

2.   Kai tinkama, Komisija imasi priemonių užtikrinti, kad Islandija ir Norvegija dalyvautų arbitražo posėdžių rengimo ir koordinavimo veikloje.

3.   Jeigu Taryba nusprendžia sustabdyti lengvatų taikymą pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 19 straipsnio 7 dalį, apie šį sprendimą pranešama Islandijai ir Norvegijai. Islandija ir (arba) Norvegija atitinkamai informuoja Komisiją apie visus tokius sprendimus.

4.   Sprendimus dėl visų kitų atitinkamų veiksmų, kurių pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 19 straipsnį reikia imtis klausimais, kurie Europos Sąjungoje priklauso Sąjungos kompetencijai, priima Komisija, kuriai padeda Tarybos paskirtų valstybių narių atstovų, Islandijos atstovų ir Norvegijos atstovų specialusis komitetas.

5 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Islandija ir Norvegija nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 4 arba 5 straipsnius priimtus sprendimus atsisakyti suteikti, atšaukti, sustabdyti ar apriboti leidimą kuriai nors Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo bendrovei. Komisija atitinkamai nedelsdama informuoja Islandiją ir Norvegiją apie visus tokius valstybių narių sprendimus.

2.   Islandija ir Norvegija nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 8 straipsnį jų pateiktus ar gautus prašymus arba pranešimus. Komisija atitinkamai nedelsdama informuoja Islandiją ir Norvegiją apie visus tokius valstybių narių pateiktus ar gautus prašymus arba pranešimus.

3.   Islandija ir Norvegija nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 9 straipsnį jų pateiktus ar gautus prašymus arba pranešimus. Komisija atitinkamai nedelsdama informuoja Islandiją ir Norvegiją apie visus tokius valstybių narių pateiktus ar gautus prašymus arba pranešimus.

6 straipsnis

Valstybės subsidijos ir parama

1.   Jeigu Islandija arba Norvegija mano, kad subsidija ar parama, kurią Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje ketina suteikti ar suteikia kokia nors valdžios institucija, turės neigiamą poveikį konkurencijai pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 14 straipsnio 2 dalį, ji apie tai praneša Komisijai. Jeigu pranešimą panašiu klausimu Komisijai pateikia valstybė narė, Komisija atitinkamai apie tai informuoja Islandiją ir Norvegiją.

2.   Komisija, Islandija ir Norvegija gali kreiptis į tokią instituciją arba paprašyti surengti pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 18 straipsnį įsteigto Jungtinio komiteto posėdį.

3.   Komisija, Islandija ir Norvegija nedelsdamos informuoja viena kitą, kai Jungtinės Amerikos Valstijos su jomis susisiekia pagal Protokolu iš dalies pakeisto Oro susisiekimo susitarimo 14 straipsnio 3 dalį.

7 straipsnis

Galiojimo nutraukimas arba laikino taikymo nutraukimas

1.   Viena iš susitariančiųjų šalių gali bet kuriuo metu diplomatiniais kanalais kitai susitariančiajai šaliai raštu pranešti apie sprendimą nutraukti šį Papildomą susitarimą ar baigti jo laikiną taikymą. Šis Papildomas susitarimas nutraukiamas arba jo laikinas taikymas baigiasi vidurnaktį (Grinvičo laiku) praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai pateikiamas raštiškas pranešimas apie galiojimo arba laikino taikymo nutraukimą, nebent iki tokio laikotarpio pabaigos toks pranešimas susitariančiųjų šalių susitarimu atšaukiamas.

2.   Jeigu Susitarimas ar jo laikinas taikymas nutraukiamas, tai, nepaisant visų kitų šio straipsnio nuostatų, šis Papildomas susitarimas nutraukiamas arba jo laikinas taikymas baigiasi tuo pačiu metu.

8 straipsnis

Laikinas taikymas

Iki įsigaliojimo pagal 9 straipsnį Susitariančiosios Šalys susitaria šį Papildomą susitarimą laikinai taikyti, tiek kiek tai leidžiama pagal taikytiną vidaus teisę, nuo šio Papildomo susitarimo pasirašymo dienos arba nuo Susitarimo 5 straipsnyje nurodytos dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Papildomas susitarimas įsigalioja a) praėjus mėnesiui po dienos, kurią Susitariančiosios Šalys viena kitai pateikia paskutinę diplomatinę notą, kuria patvirtinama, kad visos šio Papildomo susitarimo įsigaliojimui būtinos procedūros atliktos, arba b) Susitarimo įsigaliojimo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

TAI PATVIRTINDAMI šį Papildomą susitarimą pasirašė toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys.

Priimta Liuksemburge ir Osle šią 2011 m. birželio 16 ir 21 dieną trimis egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, islandų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; tekstai visomis išvardytomis kalbomis yra autentiški.

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Image

Fyrir Ísland

Image

For Kongeriket Norge

Image

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Image

Deze handtekening verbindt eveneens het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Репyблика Бългaрия

Image

Za Českou republiku

Image

For Kongeriget Danmark

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Image

Latvijas Republikas vārdā –

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

A Magyar Köztársaság részéről

Image

Għal Malta

Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Pentru România

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image


29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/25


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. spalio 20 d.

dėl Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo

(2011/709/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų šiuo metu galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo Sąjungos lygio susitarimu;

(2)

Komisija, vadovaudamasi 2003 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimo priede nustatytais mechanizmais ir nurodymais, Sąjungos vardu derėjosi su Meksikos Jungtinėmis Valstijomis dėl susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų (toliau – Susitarimas);

(3)

kaip numatyta Tarybos sprendime Nr. 2011/94/ES (1) Susitarimas Sąjungos vardu buvo pasirašytas 2010 m. gruodžio 15 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(4)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų (toliau – Susitarimas) (2).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pateikti Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2011 m. spalio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. SAWICKI


(1)  OL L 38, 2011 2 12, p. 33.

(2)  Susitarimas buvo paskelbtas OL L 38, 2011 2 12, p. 34, kartu su sprendimu dėl pasirašymo.


29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/26


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. spalio 20 d.

dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 sudarymo

(2011/710/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu, 218 straipsnio 7 dalimi ir 218 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 (toliau – memorandumas) civilinės aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;

(2)

memorandumas buvo pasirašytas 2011 m. kovo 3 d.;

(3)

Sąjunga turėtų patvirtinti memorandumą;

(4)

būtina nustatyti Sąjungos dalyvavimo memorandumu įsteigtame Jungtiniame komitete ir nesutarimų sprendimo procedūrinę tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumas NAT-I-9406 (toliau – memorandumas) (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pateikti memorandumo XII straipsnio B dalyje numatytą pranešimą (2).

3 straipsnis

Memorandumo III straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete Sąjungai atstovauja Komisija, padedama valstybių narių atstovų.

4 straipsnis

1.   Pasikonsultavusi su Tarybos paskirtu specialiu komitetu, Komisija nustato poziciją, kurios Sąjunga turi laikytis Jungtiniame komitete, be kita ko, dėl:

papildomų memorandumo priedų ir priedėlių, kaip nurodyta memorandumo III straipsnio E dalies 2 pastraipoje, priėmimo,

memorandumo priedų ir priedėlių, kaip nurodyta memorandumo III straipsnio E dalies 3 pastraipoje, pakeitimų priėmimo.

2.   Komisija nustato poziciją, kurios turi laikytis Sąjunga Jungtiniame komitete dėl Jungtinio komiteto vidaus valdymo tvarkos rengimo ir priėmimo, kaip numatyta memorandumo III straipsnio C dalyje.

3.   Komisija gali imtis visų reikiamų veiksmų pagal memorandumo II straipsnio B dalį, IV, V, VII ir VIII straipsnius.

4.   Komisija atstovauja Sąjungai pagal memorandumo XI straipsnį surengtose konsultacijose.

5 straipsnis

Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie memorandumo įgyvendinimą.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2011 m. spalio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. SAWICKI


(1)  Memorandumas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su sprendimu dėl pasirašymo (OL L 89, 2011 4 5, p. 3).

(2)  Memorandumo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


REGLAMENTAI

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/27


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2011

2011 m. spalio 28 d.

dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Protokole dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties, pridedamame prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, taikymo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimą 2011/265/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sprendimu 2011/265/ES Taryba davė leidimą Europos Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (2) (toliau – Susitarimas). Sprendimu 2011/265/ES patvirtintas laikinas Susitarimo taikymas, su sąlyga, kad jis vėliau bus sudarytas, kaip numatyta Susitarimo 15.10.5 straipsnyje. Data, nuo kurios Susitarimas laikinai taikomas – 2011 m. liepos 1 d.;

(2)

prie Susitarimo pridedamo Protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų (3) (toliau – Protokolas) IIa priede numatytos nuo Protokolo II priede nustatytų kilmės taisyklių leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos tam tikriems produktams. Vis dėlto įgyvendinant leidžiančias nukrypti nuostatas laikomasi metinių kvotų ribų. Todėl reikia nustatyti šių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygas;

(3)

pagal Protokolo IIa priedą kartu su produktų iš surimių (KN kodas 1604 20 05) kilmės įrodymo dokumentu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad žuvis sudaro ne mažiau kaip 40 % surimių produkto svorio ir kad kaip pagrindinė surimių pagrindo sudedamoji dalis naudoti mintajai (Theragra Chalcogramma);

(4)

pagal Protokolo IIa priedą kartu su dažytų audinių (KN kodai 5408 22 ir 5408 32) kilmės įrodymo dokumentu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad naudotas nedažytas audinys nesudaro daugiau nei 50 % produkto gamintojo kainos;

(5)

kadangi Protokolo IIa priede nustatytas kvotas turi tvarkyti Komisija vadovaudamasi pirmumo principu, jos turėtų būti tvarkomos remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4);

(6)

kadangi Susitarimas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d., šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų (toliau – Protokolas), pridedamo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, IIa priede nustatytos kilmės taisyklės taikomos šio reglamento priede nurodytiems produktams.

2.   Nukrypstant nuo Protokolo II priede nustatytų kilmės taisyklių taikomos šio straipsnio 1 dalyje minėtos kilmės taisyklės ir priede nustatytos kvotos.

2 straipsnis

Šiame reglamente numatytos kilmės taisyklės taikomos šiomis sąlygomis:

a)

išleidžiant produktus į laisvą apyvartą Sąjungoje patvirtintas eksportuotojas pateikia pasirašytą deklaraciją, kurioje nurodoma, kad atitinkami produktai tenkina leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygas;

b)

a punkte minėtoje deklaracijoje daromas toks įrašas anglų kalba: „Leidžianti nukrypti nuostata – Protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų IIa priedas“.

3 straipsnis

1.   Jeigu pateikiamas produktų iš surimių (KN kodas 1604 20 05) kilmės įrodymo dokumentas, kartu turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad žuvis sudaro ne mažiau kaip 40 % surimių produkto svorio ir kad kaip pagrindinė surimių pagrindo sudedamoji dalis naudoti mintajai (Theragra Chalcogramma).

2.   Prireikus šio straipsnio 1 dalyje minėtos sąvokos „pagrindinė sudedamoji dalis“ reikšmę Muitinių komitetas aiškina pagal Protokolo 28 straipsnio nuostatas.

4 straipsnis

1.   3 straipsnyje minėtą įrodymo dokumentą sudaro bent jau patvirtinto eksportuotojo pasirašytas patvirtinimas anglų kalba, kad

a)

žuvis sudaro ne mažiau kaip 40 % surimių produkto svorio;

b)

kaip pagrindinė surimių pagrindo sudedamoji dalis naudoti mintajai (Theragra Chalcogramma).

2.   1 dalyje nurodytame patvirtinime taip pat pateikiama ši informacija:

a)

mintajų (Theragra Chalcogramma) kiekis kaip procentinė žuvies, naudotos gaminant surimius, dalis;

b)

mintajų kilmės šalis.

5 straipsnis

Jeigu pateikiamas dažytų audinių (KN kodai 5408 22 ir 5408 32) kilmės įrodymo dokumentas, kartu turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad naudotas nedažytas audinys nesudaro daugiau nei 50 % produkto gamintojo kainos.

6 straipsnis

5 straipsnyje minėtą įrodymo dokumentą sudaro bent jau patvirtinto eksportuotojo pasirašytas patvirtinimas anglų kalba, kad naudotas nedažytas audinys nesudaro daugiau nei 50 % produkto gamintojo kainos. Patvirtinime taip pat pateikiama ši informacija:

a)

kilmės statuso neturinčio nedažyto audinio, naudojamo dažyto audinio gamybai (KN kodai 5408 22 ir 5408 32), kaina eurais;

b)

dažyto audinio (KN kodai 5408 22 ir 5408 32) gamintojo kaina eurais.

7 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas kvotas tvarko Komisija, laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a–308c straipsnių nuostatų.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 127, 2011 5 14, p. 1.

(2)  OL L 127, 2011 5 14, p. 6.

(3)  OL L 127, 2011 5 14, p. 1344.

(4)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.


PRIEDAS

Neatsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles, ši produktų aprašymo formuluotė yra tik nurodomojo pobūdžio, o šiame priede pateikiamos lengvatos nustatomos pagal KN kodus, galiojančius šio reglamento priėmimo metu.

Eilės Nr.

KN kodas

TARIC poskyris

Produktų aprašymas

Kvotos laikotarpis

Kvotos dydis

(neto masė tonomis, jeigu nenurodyta kitaip)

09.2450

1604 20 05

 

Produktai iš surimių

2011 7 1–2012 6 30

2 000

2012 7 1–2013 6 30

2 500

Nuo 2013 7 1:

 

7 1–6 30

3 500

09.2451

1905 90 45

 

Sausainiai

7 1–6 30

270

09.2452

2402 20

 

Cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako

7 1–6 30

250

09.2453

5204

 

Medvilniniai siuvimo siūlai, skirti arba neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

86

09.2454

5205

 

Medvilnės verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), kurių sudėtyje medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85 % masės, neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

2 310

09.2455

5206

 

Medvilnės verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), kurių sudėtyje medvilnė sudaro mažiau kaip 85 % masės, neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

377

09.2456

5207

 

Medvilnės verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), skirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

92

09.2457

5408

 

Audiniai iš dirbtinių gijinių siūlų, įskaitant audinius iš medžiagų, klasifikuojamų 5405 pozicijoje

7 1–6 30

17 805 290 m2

09.2458

5508

 

Siuvimo siūlai iš cheminių kuokštelinių pluoštų, skirti arba neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

286

09.2459

5509

 

Sintetinių kuokštelinių pluoštų verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

3 437

09.2460

5510

 

Dirbtinių kuokštelinių pluoštų verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

1 718

09.2461

5511

 

Cheminių kuokštelinių pluoštų verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), skirti mažmeninei prekybai

7 1–6 30

203


29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/30


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1094/2011

2011 m. spalio 28 d.

kuriuo 2011–2012 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą škotišką viskį

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1670/2006, nustatantį tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisykles dėl patikslintų grąžinamųjų išmokų eksportuojamiems iš grūdų gaunamiems spiritiniams gėrimams (2), ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos skiriamos už patikrinimui pristatytą ir distiliavimui panaudotą grūdų kiekį, kuriam taikomi koeficientai, nustatomi kiekvienais metais visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Šiuo koeficientu išreiškiamas viso eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su visu parduotu jų kiekiu, atsižvelgiant į šių kiekių pokyčio tendencijas per tam tikrą metų skaičių, kuris atitinka vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį;

(2)

remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija apie 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, 2010 m. vidutinis škotiško viskio brandinimo laikotarpis buvo aštuoneri metai;

(3)

2010 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1113/2010, kuriuo 2010–2011 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą škotišką viskį (3), nebetinka, nes jame numatyti 2010–2011 m. taikytini koeficientai. Todėl reikėtų nustatyti koeficientus 2011 m. spalio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui;

(4)

pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį neleidžiama suteikti grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją. Be to, Sąjunga su tam tikromis šalimis sudarė susitarimus, kuriais panaikinamos eksporto grąžinamosios išmokos. Todėl pagal Reglamento (EEB) Nr. 1670/2006 7 straipsnio 2 dalį į tai reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant koeficientus 2011–2012 metams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnyje numatyti koeficientai, taikytini 2011 m. spalio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu grūdams, Jungtinėje Karalystėje naudojamiems škotiško viskio gamybai, yra nustatyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas taikomas nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 312, 2006 11 11, p. 33.

(3)  OL L 316, 2010 12 2, p. 2.


PRIEDAS

Jungtinei Karalystei taikomi koeficientai

Taikymo laikotarpis

Taikomas koeficientas

į salyklą perdirbtiems miežiams, naudojamiems škotiško viskio gamybai

grūdams, naudojamiems grūdų viskio gamybai

nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

0,296

0,229


29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1095/2011

2011 m. spalio 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos, susijusios su ribiniu kiekiu, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai agurkams, artišokams, klementinams, mandarinams ir apelsinams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 143 straipsnio b punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), numatyta prižiūrėti jo XVIII priede išvardytų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje;

(2)

taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2008, 2009 ir 2010 m. duomenis, reikėtų patikslinti ribinį kiekį, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai agurkams, artišokams, klementinams, mandarinams ir apelsinams;

(3)

todėl įgyvendinimo Reglamentas (ES) Nr. 543/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo Reglamento (EB) Nr. 543/2011 XVIII priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(4)  OL L 336, 1994 12 23, p. 22.


PRIEDAS

„XVIII PRIEDAS

IV ANTRAŠTINĖS DALIES I SKYRIAUS 2 SKIRSNYJE NURODYTI PAPILDOMI IMPORTO MUITAI

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, produktų aprašymas laikomas tik orientaciniu. Papildomų muitų taikymo sritis šiame priede nustatoma atsižvelgiant į KN kodų, galiojančių šio reglamento priėmimo metu, apimtį.

Serijos Nr.

KN kodas

Aprašymas

Taikymo laikotarpis

Ribiniai kiekiai (tonomis)

78.0015

0702 00 00

Pomidorai

Nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d.

481 762

78.0020

Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

44 251

78.0065

0707 00 05

Agurkai

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

92 229

78.0075

Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.

55 270

78.0085

0709 90 80

Artišokai

Nuo lapkričio 1 d. iki birželio 30 d.

11 620

78.0100

0709 90 70

Cukinijos

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

57 955

78.0110

0805 10 20

Apelsinai

Nuo gruodžio 1 d. iki gegužės 31 d.

292 760

78.0120

0805 20 10

Klementinai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

85 392

78.0130

0805 20 30

0805 20 50

0805 20 70

0805 20 90

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos

99 128

78.0155

0805 50 10

Citrinos

Nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

346 366

78.0160

Nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

88 090

78.0170

0806 10 10

Valgomosios vynuogės

Nuo liepos 21 d. iki lapkričio 20 d.

80 588

78.0175

0808 10 80

Obuoliai

Nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

700 556

78.0180

Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

65 039

78.0220

0808 20 50

Kriaušės

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

229 646

78.0235

Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

35 541

78.0250

0809 10 00

Abrikosai

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

5 794

78.0265

0809 20 95

Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias

Nuo gegužės 21 d. iki rugpjūčio 10 d.

30 783

78.0270

0809 30

Persikai, įskaitant nektarinus

Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.

5 613

78.0280

0809 40 05

Slyvos

Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.

10 293“


29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/34


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1096/2011

2011 m. spalio 28 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

82,9

MA

43,8

MK

71,7

ZZ

66,1

0707 00 05

AL

45,6

EG

151,1

JO

191,6

MK

62,2

TR

150,5

ZZ

120,2

0709 90 70

AR

33,4

TR

140,0

ZZ

86,7

0805 50 10

AR

62,1

CL

76,5

TR

66,9

ZA

79,0

ZZ

71,1

0806 10 10

BR

224,9

CL

71,4

TR

127,6

US

252,5

ZA

67,9

ZZ

148,9

0808 10 80

AR

48,0

BR

86,4

CA

92,8

CL

90,0

CN

82,6

NZ

126,9

US

99,9

ZA

122,3

ZZ

93,6

0808 20 50

CN

52,9

TR

130,3

ZZ

91,6


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/36


TARYBOS DIREKTYVA 2011/84/ES

2011 m. rugsėjo 20 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 76/768/EEB nuostatos dėl kosmetikos gaminių, siekiant pritaikyti jos III priedą prie technikos pažangos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (1), ypač į jos 8 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

vandenilio peroksido naudojimui jau yra taikomi apribojimai ir sąlygos, nustatyti Direktyvos 76/768/EEB III priedo 1 dalyje;

(2)

Vartotojų produktų mokslinis komitetas, kuris 2008 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (2), buvo pakeistas Vartotojų saugos moksliniu komitetu (toliau – VSMK), patvirtino, kad didžiausia saugi vandenilio peroksido, esančio burnos priežiūros priemonėse arba išskirto tose priemonėse esančių kitų junginių ar mišinių, koncentracija yra 0,1 %. Todėl turėtų būti galima ir toliau naudoti tokios koncentracijos vandenilio peroksidą burnos priežiūros priemonėse, įskaitant dantų balinimo priemones;

(3)

VSMK manymu, dantų balinimo priemonės, kuriose esančio arba iš kitų junginių ar mišinių tose priemonėse išskirto vandenilio peroksido koncentracija yra didesnė nei 0,1 %, tačiau mažesnė nei 6 %, gali būti naudojamos saugiai, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: atliekama atitinkama klinikinė apžiūra, siekiant užtikrinti, kad nėra rizikos veiksnių ar jokios kitos nerimą keliančios burnos patologijos, ir kad šių priemonių taikymas yra ribojamas taip, kad jų naudojimo dažnumas ir trukmė būtų tik tokie, kaip nustatyta. Šios sąlygos turėtų būti įvykdytos, siekiant pagrįstai išvengti numanomų netinkamo naudojimo atvejų;

(4)

todėl tos priemonės turėtų būti reglamentuojamos tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad vartotojai negalėtų jų gauti tiesiogiai. Kiekvieną kartą naudojant tas priemones, pirmą kartą jas turėtų skirti gydytojas odontologas, kaip apibrėžta 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (3), arba, jei atitinkamas saugos lygis yra užtikrintas, jos naudojamos gydytojui odontologui tiesiogiai prižiūrint. Gydytojas odontologas tuomet turėtų suteikti galimybę tų priemonių gauti tiek, kiek jų reikia naudoti iki ciklo pabaigos;

(5)

reikėtų apibrėžti nuostatas dėl vandenilio peroksido koncentracijos dantų balinimo priemonėse, kuriose šios medžiagos koncentracija viršija 0,1 %, tinkamo ženklinimo, siekiant užtikrinti tinkamą šių priemonių naudojimą. Šiuo tikslu tiksli procentais išreikšta tose priemonėse esančio arba iš kitų junginių ir mišinių jose išskirto vandenilio peroksido koncentracija turėtų būti aiškiai nurodyta etiketėje;

(6)

todėl Direktyva 76/768/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

Kosmetikos gaminių nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/768/EEB III priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės anksčiau nei 2012 m. spalio 30 d. priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2012 m. spalio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. SAWICKI


(1)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(2)  OL L 241, 2008 9 10, p. 21.

(3)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.


PRIEDAS

Direktyvos 76/768/EEB III priedo 1 dalies 12 nuoroda pakeičiama taip:

Nuorodos numeris

Medžiaga

Apribojimai

Naudojimo sąlygos bei įspėjimai, kurie turi būti išspausdinti etiketėje

Vartojimo ir (arba) naudojimo sritis

Didžiausia leidžiama koncentracija gatavame kosmetikos gaminyje

Kiti apribojimai ir reikalavimai

„12

Vandenilio peroksidas ir kiti vandenilio peroksidą išskiriantys junginiai ar mišiniai, įskaitant karbamido peroksidą ir cinko peroksidą

a)

Plaukų priežiūros priemonės

a)

12 % H2O2 (40 % tūrio), esančio arba išskirto

 

a) Mūvėti tinkamas pirštines.

a), b), c), e) Sudėtyje yra vandenilio peroksido.

Vengti patekimo į akis.

Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

b)

Odos priežiūros priemonės

b)

4 % H2O2, esančio arba išskirto

 

c)

Nagų kietinimo priemonės

c)

2 % H2O2, esančio arba išskirto

 

d)

Burnos priežiūros priemonės, įskaitant burnos skalavimo skystį, dantų pastą ir dantų balinimo priemones

d)

≤ 0,1 % H2O2, esančio arba išskirto

 

e)

Dantų balinimo priemonės

e)

> 0,1 % ≤ 6 % H2O2, esančio arba išskirto

e)

Skirta parduoti tik gydytojams odontologams. Kiekvieną kartą naudojant priemones, pirmą kartą jas skiria gydytojas odontologas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB (1), arba, jei atitinkamas saugos lygis yra užtikrintas, jos naudojamos gydytojui odontologui tiesiogiai prižiūrint. Po to teiktinos vartotojui naudoti iki ciklo pabaigos.

Neskirti jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams.

e) Procentais išreikšta esančio arba išskirto H2O2, koncentracija.

Neskirti jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams.

Skirtas parduoti tik gydytojams odontologams. Kiekvieną kartą naudojant priemones, pirmą kartą jas skiria tik gydytojas odontologas arba, jei atitinkamas saugos lygis yra užtikrintas, jos naudojamos gydytojui odontologui tiesiogiai prižiūrint. Po to teiktinos vartotojui naudoti iki ciklo pabaigos.


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.“


REKOMENDACIJOS

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/39


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2011 m. spalio 27 d.

dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo

(2011/711/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje siekiama geriau pasinaudoti informacinėmis technologijomis strategijoje „Europa 2020“ numatytiems ekonominio augimo, darbo vietų kūrimo ir Europos piliečių gyvenimo kokybės gerinimo tikslams įgyvendinti. Europos kultūrinės atminties, įskaitant spaudinius (knygas, žurnalus, laikraščius), fotografijas, muziejų eksponatus, archyvų dokumentus, garso ir audiovizualinę medžiagą, paminklus ir archeologines vertybes (toliau – kultūrinė medžiaga), skaitmeninimas ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių skaitmeninės darbotvarkės tikslų;

(2)

ES skaitmeninimo ir išsaugojimo strategija pagrįsta per pastaruosius kelerius metus pagal skaitmeninių bibliotekų iniciatyvą atlikto darbo rezultatais. Europos veiksmams šioje srityje, įskaitant Europos skaitmeninės bibliotekos archyvo ir muziejaus Europeana kūrimą, pritarė Europos Parlamentas ir Taryba (paskutinį kartą – Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje ir Tarybos 2010 m. gegužės 10 d. išvadose). 2011–2014 m. darbo plane kultūros srityje, kurį priėmė Taryba 2010 m. lapkričio 18 ir 19 d. posėdžiuose, pabrėžiamas poreikis koordinuoti skaitmeninimo veiklą;

(3)

2006 m. rugpjūčio 28 d. Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtą rekomendaciją dėl Europos kultūros paveldo ekonominio ir kultūrinio potencialo didinimo pasinaudojant internetu. Remiantis valstybių narių 2008 ir 2010 m. rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitomis, pažanga padaryta. Tačiau valstybėse narėse ji yra nevienoda, atskiri rekomendacijos punktai taip pat įgyvendinami nevienodai;

(4)

skaitmeninimo ir bendradarbiavimo Europos lygmeniu aplinkybės per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė. Naujos sudėtinės dalys: 2008 m. pradėta kurti skaitmeninė biblioteka Europeana, 2011 m. sausio 10 d. Ekspertų komiteto (Comité des Sages) paskelbta ataskaita „Naujasis renesansas“, kurioje aptariamas Europos kultūros paveldo skelbimas internete, 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos paskelbtas pasiūlymas dėl Nenustatytų autorių teisių direktyvos;

(5)

valstybėms narėms turėtų būti pasiūlytas atnaujintas kultūros paveldo skaitmeninimo ir skelbimo internete priemonių rinkinys. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti toliau skatinama skaitmeninti bibliotekų, archyvų ir muziejų medžiagą, kad Europa tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kultūros ir kultūrinio turinio srityje ir kuo geriau pasinaudotų savo gausia kultūrine medžiaga. Kaip pabrėžta Ekspertų komiteto ataskaitoje dėl Europos kultūros paveldo skelbimo internete, jei Europa nori pasinaudoti skaitmeninimo ir išsaugojimo skaitmeniniame formate rezultatais, veiksmų ji turi imtis dabar. Jei valstybės narės nepadidins investicijų šioje srityje, kyla pavojus, kad perėjimo prie skaitmeninio turinio kultūrine ir ekonomine nauda pasinaudos ne Europa, o kiti žemynai;

(6)

turėdami internetinę prieigą prie kultūrinės medžiagos, visos Europos piliečiai galės ją naudoti laisvalaikio, mokymosi arba darbo tikslais. Tuo būdu įvairiam ir daugiakalbiam Europos paveldui bus užtikrinta aiški tapatybė internete, o suskaitmeninus Europos kultūros įstaigų saugomą medžiagą, šios įstaigos galės ir toliau teikti prieigą prie paveldo ir jį išsaugoti skaitmeninėje aplinkoje;

(7)

skaitmeninė medžiaga gali būti pakartotinai naudojama komerciniams ir nekomerciniams tikslams: kurti mokomąją ir šviečiamąją medžiagą, turizmo programas, žaidimus, animaciją ir dizaino priemones, su sąlyga, kad tokiais atvejais bus visapusiškai laikomasi autorių ir gretutinių teisių. Tai bus svarbus indėlis į kūrybinį sektorių, kuriame sukuriama 3,3 % ES BVP ir įdarbinama 3 % darbo jėgos. Šiame sektoriuje prasidėjo perėjimas prie skaitmeninio formato, kai imama abejoti tradiciniais modeliais, keičiasi vertės grandines ir iškyla naujų verslo modelių poreikis. Kultūros išteklių skaitmeninimas ir platesnė prieiga prie jų suteikia didelių ekonominių galimybių ir yra būtina sąlyga siekiant Europai toliau vystyti kultūrinius ir kūrybinius pajėgumus ir išlikti šio sektoriaus dalyve;

(8)

skaitmeninimas – svarbi priemonė, padedanti užtikrinti geresnę prieigą prie kultūrinės medžiagos ir jos naudojimą. Jei valstybės narės derintų kultūros paveldo skaitmeninimo veiksmus, medžiaga būtų atrenkama darniau ir tie patys dalykai nebūtų skaitmeninami pakartotinai. Tai taip pat suteiktų saugumo įmonėms, investuojančioms į skaitmeninimo technologijas. Tų tikslų padėtų siekti vykdomos ir planuojamos skaitmeninimo veiklos apžvalgos ir kiekybiniai skaitmeninimo tikslai;

(9)

visos Europos kultūros paveldo skaitmeninimo išlaidos yra didelės ir negali būti padengtos vien tik iš viešojo sektoriaus išteklių. Finansuojant skaitmeninimą iš privačiojo sektoriaus išteklių arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės lėšomis, galima pritraukti privačiojo sektoriaus įmones į skaitmeninimo veiklą – tai turėtų būti toliau skatinama. Siekiant teisingumo ir pusiausvyros, šios partnerystės dalyviai turėtų laikytis kelių pagrindinių principų. Visų pirma, būtina nustatyti naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpį. Ekspertų komiteto ataskaitoje dėl Europos kultūros paveldo skelbimo internete nurodyta, kad ilgiausias naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpis įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę neturėtų viršyti septynerių metų;

(10)

bendrai finansuojami skaitmeninimo veiksmai, atliekami įgyvendinant regiono ekonomikai reikšmingus projektus, gali būti finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Tačiau tokiais atvejais struktūrinių fondų lėšos galėtų būti naudojamos dažniau ir sistemingiau. Kuo didesnė masinių skaitmeninimo procesų apimtis, tuo jie gali būti veiksmingesni. Todėl kultūros įstaigos ir šalys turėtų būti skatinamos veiksmingai naudoti skaitmeninimo pajėgumus ir, jei įmanoma, dalintis skaitmeninimo įranga;

(11)

tik dalis visos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose saugomos medžiagos prieinama viešai, t. y. intelektinės nuosavybės teisės joms netaikomos arba nebetaikomos, o visa kita medžiaga yra saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis. Kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra pagrindinė priemonė kūrybiškumui skatinti, Europos kultūrinė medžiaga turėtų būti skaitmeninama, naudojama ir saugoma visapusiškai laikantis autorių ir gretutinių teisių;

(12)

2011 m. gegužės 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių direktyvos. Siekiant visapusiško direktyvos poveikio, ji turėtų būti greitai priimta ir įgyvendinta, nes tai leistų užtikrinti, kad visoje ES nenustatytų autorių teisių kūriniams bus taikomas suderintas metodas. Teisinio pagrindo gali prireikti ir siekiant atsižvelgti į poreikį užtikrinti tarpvalstybinį suinteresuotųjų šalių savanoriškai taikomų licencijų galiojimą valstybėse narėse skaitmeninant didelės apimties kūrinius, kuriais nebeprekiaujama. Komisijos remtų suinteresuotųjų šalių diskusijų rezultatų pagrindu 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas; minėtose diskusijose knygoms ir akademiniams žurnalams, kuriais nebeprekiaujama, taikytas principas, kuriuo turėtų būti pagrįstos tolesnės diskusijos, siekiant užtikrinti, kad būtų paprasčiau sudaryti susitarimus dėl kuo didesnio medžiagos, kuria nebeprekiaujama, kiekio skaitmeninimo. Teisių suteikimo išlaidas padėtų sumažinti informacijos apie teises duomenų bazės, sujungtos Europos lygmeniu. Todėl tokių mechanizmų taikymas turėtų būti skatinamas glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

(13)

kad būtų suteikta galimybė viešai prieinamą turinį plačiai naudoti, būtina užtikrinti, kad jis viešai prieinamas liktų ir jį suskaitmeninus. Viešai prieinamo turinio medžiagos kopijose reikėtų vengti naudoti ribojančius vandenženklius ar kitas vizualines apsaugos priemones nuosavybei ar kilmei pažymėti;

(14)

Europos skaitmeninės bibliotekos, archyvo ir muziejaus platforma Europeana įsteigta 2008 m. lapkričio 20 d. Tolesnė platformos Europeana raida daugiausia priklausys nuo to, kaip valstybės narės ir jų kultūros įstaigos pildys jos turinį ir užtikrins jo matomumą piliečiams. Turėtų būti skatinama naudoti priemones, kurios padėtų tai užtikrinti;

(15)

dabar platformoje Europeana suteikiama tiesioginė prieiga prie 19 mln. suskaitmenintų objektų. Tik 2 % šių objektų yra garso arba audiovizualinė medžiaga. Plečiant platformoje Europeana skelbiamą turinį, įskaitant dabar retai skelbiamų rūšių medžiagą, ši internetinė platforma taps įdomesnė vartotojams, todėl turėtų būti skatinama ja naudotis. Tikslas iki 2015 m. suskaitmeninti iš viso 30 mln. objektų atitinka Europos strateginį planą; jo įgyvendinimas yra svarbus žingsnis siekiant iki 2025 m. suskaitmeninti visą Europos paveldą. Sukūrus prieigą prie visų viešai skelbiamo turinio šedevrų (valstybių narių nustatytų ir atrinktų pagrindinių kultūrinių arba istorinių kūrinių ir objektų) platformoje Europeana, jos turinys bus praturtintas taip, kaip tikisi vartotojai. Valstybėms narėms paskelbus nuostatas, kuriomis Europeanoje bus užtikrinta prieiga prie visos iš viešųjų lėšų skaitmeninamos medžiagos, platformos Europeana turinys bus plečiamas dar greičiau, be to, bus sukurta aiški kultūros įstaigų turinio pateikimo struktūra, todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos priimti tokias nuostatas;

(16)

skaitmeninė medžiaga turi būti tvarkoma ir prižiūrima, nes, pasenus dokumentų saugojimo įrangai ir programoms, dokumentai gali tapti neįskaitomi dėl to, kad laikmena laikui bėgant susidėvėjo; laikmenos gali būti sugadintos jau vien dėl to, kad jų turinys yra nuolat atnaujinamas ir keičiamas. Nepaisant to, kad visoje Europos Sąjungoje padaryta pažanga siekiant išsaugoti skaitmeninę medžiagą, keliose valstybėse narėse nėra jokios aiškios ir išsamios skaitmeninio turinio išsaugojimo politikos. Jei tokios politikos nėra, kyla grėsmė skaitmeninės medžiagos išlikimui, be to, skaitmeniniu formatu sukurta informacija gali būti prarasta. Veiksmingų skaitmeninio išsaugojimo priemonių kūrimas turi didelį poveikį ne tik kultūros įstaigoms. Skaitmeninio išsaugojimo klausimai yra svarbūs visoms privačiojo ir viešojo sektorių organizacijoms, kurios yra įpareigotos arba pageidauja išsaugoti skaitmeninę medžiagą;

(17)

dėl skaitmeninio išsaugojimo iškyla finansinių, organizacinių ir techninių sunkumų ir kartais prireikia atnaujinti teisines nuostatas. Keliose valstybėse narėse skaitmeninės medžiagos pateikėjai yra teisiškai įpareigoti (arba ketinama juos įpareigoti) pateikti vieną arba daugiau savo medžiagos kopijų įgaliotai deponavimo įstaigai. Taikant su privalomuoju egzemplioriumi susijusias veiksmingas nuostatas ir tvarką, gali būti sumažinta turinio savininkų ir panašių privalomuosius egzempliorius kaupiančių įstaigų našta, todėl tai turėtų būti rekomenduojama. Valstybės narės privalo veiksmingai bendradarbiauti, kad būtų galima išvengti didelės skaitmeninės medžiagos deponavimą reglamentuojančių taisyklių įvairovės – tokį bendradarbiavimą reikėtų skatinti. Internetinės medžiagos rinkimo programa (angl. web-harvesting) – naujas būdas internete rinkti medžiagą išsaugojimo tikslais. Tai reiškia, kad įgaliotosios įstaigos aktyviai renka medžiagą užuot laukusios, kol ji bus deponuota. Taip sumažinama skaitmeninės medžiagos gamintojų administracinė našta, todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos;

(18)

kinematografijos kūrinių atžvilgiu šia rekomendacija keliais aspektais papildoma 2005 m. lapkričio 16 d. Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (1),

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Skaitmeninimo organizavimas ir finansavimas

1.

toliau planuoti ir stebėti knygų, žurnalų, laikraščių, fotografijų, muziejų eksponatų, archyvų dokumentų, garso ir audiovizualinės medžiagos, paminklų ir archeologinių vertybių (toliau – kultūrinės medžiagos) skaitmeninimą ir tuo tikslu:

a)

nustatyti aiškius kultūrinės medžiagos skaitmeninimo kiekybinius tikslus, kurie turi atitikti bendruosius 7 punkte nurodytus tikslus, nurodant planuojamą Europeanoje skelbiamos skaitmeninės medžiagos padidėjimą ir valdžios institucijų skiriamą biudžetą;

b)

rengti suskaitmenintos kultūrinės medžiagos apžvalgas ir plėtoti bendradarbiavimą, siekiant parengti Europos lygmens apžvalgą su palyginamais duomenimis;

2.

skatinti kultūros įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerystę, siekiant sukurti naujus kultūrinės medžiagos skaitmeninimo finansavimo būdus ir skatinti naujoviškus medžiagos naudojimo būdus, kartu užtikrinant, kad viešojo ir privačiojo sektorių skaitmeninimo partnerystė būtų sąžininga, suderinta ir atitiktų priede nurodytas sąlygas;

3.

jei įmanoma, iš ES struktūrinių fondų bendrai finansuoti skaitmeninimo veiklą, įgyvendinant regionines inovacijos strategijas pažangios specializacijos tikslais;

4.

nustatyti veiksmingesnius skaitmeninimo pajėgumų naudojimo būdus, kurie padėtų pasiekti masto ekonomijos; tuo tikslu gali būti vienijama kultūros įstaigų skaitmeninimo veikla ir užtikrinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pasinaudojama Europos skaitmeninimo kompetencijos centruose sukaupta patirtimi;

Viešai prieinamo turinio medžiagos skaitmeninimas ir internetinė prieiga

5.

pagerinti prieigą prie viešai prieinamos suskaitmenintos kultūrinės medžiagos ir jos naudojimą ir tuo tikslu:

a)

užtikrinti, kad suskaitmeninta viešai prieinamo turinio medžiaga ir toliau būtų viešai prieinama;

b)

skatinti kuo platesnę prieigą prie suskaitmenintos viešai prieinamo turinio medžiagos, taip pat kuo platesnį pakartotinį medžiagos naudojimą komerciniais ir nekomerciniais tikslais;

c)

imtis priemonių, kad būtų sumažintas ribojančių vandenženklių ar kitų vizualinių apsaugos priemonių, kurios blogina galimybes naudoti suskaitmenintą viešai prieinamo turinio medžiagą, naudojimas;

Medžiagos, kurios autorių teisės saugomos, skaitmeninimas ir internetinė prieiga

6.

pagerinti medžiagos, kurios autorių teisės saugomos, skaitmeninimo ir internetinės prieigos sąlygas ir tuo tikslu:

a)

greitai ir teisingai perkelti ir įgyvendinti Nenustatytų autorių teisių direktyvos nuostatas po to, kai direktyva bus priimta; prieš ją priimant konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant palengvinti greitą direktyvos įgyvendinimą; atidžiai stebėti direktyvos taikymą po to, kai ji bus priimta;

b)

sukurti teisinės sistemos sąlygas, kuriomis būtų pagrįsti suinteresuotųjų šalių nustatyti ir suderinti licencijų išdavimo mechanizmai, taikomi didelės apimties kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimui ir tarpvalstybinei prieigai;

c)

prisidėti prie informacijos apie autorių teises duomenų bazių, sujungtų Europos lygmeniu, pavyzdžiui, ARROW, prieigos gerinimo ir skatinti jomis naudotis;

Europeana

7.

prisidėti prie tolesnio Europeanos kūrimo ir tuo tikslu:

a)

skatinti kultūros įstaigas, leidėjus ir kitus autorių teisių turėtojus užtikrinti prieigą prie jų suskaitmenintos medžiagos Europeanoje ir prisidėti prie to, kad šioje platformoje iki 2015 m. būtų sukurta tiesioginė prieiga prie 30 mln. suskaitmenintų objektų, įskaitant du milijonus garso ir audiovizualinių objektų;

b)

nustatyti, kad būsimi skaitmeninimo projektai būtų finansuojami su sąlyga, jog per Europeaną bus užtikrinta prieiga prie suskaitmenintos medžiagos;

c)

užtikrinti, kad iki 2015 m. per Europeaną būtų užtikrinta prieiga prie visų viešai prieinamo turinio šedevrų;

d)

kurti arba tobulinti nacionalines kaupyklas, kurios skirtingų sričių turinį perkelia į Europeaną, ir taip papildyti tarpvalstybinių kaupyklų specifinių sričių ar temų turinį – tai galbūt padėtų pasiekti masto ekonomijos;

e)

užtikrinti, kad būtų naudojami Europeanos ir kultūros įstaigų atstovų nustatyti bendrieji skaitmeninimo standartai, siekiant suskaitmenintą medžiagą suderinti Europos lygmeniu ir sistemingai naudoti nuolatinius identifikatorius;

f)

užtikrinti išsamią ir nemokamą prieigą prie kultūros įstaigų metaduomenų (skaitmeninių objektų apibūdinimo), siekiant juos pakartotinai panaudoti teikiant Europeanos paslaugas, taip pat inovacinėse programose;

g)

kartu su Europeanai medžiagos teikiančiomis kultūros įstaigomis parengti informavimo planą, kad plačioji visuomenė ir visų pirma mokyklos daugiau sužinotų apie Europeaną;

Išsaugojimas skaitmeniniu formatu

8.

tobulinti nacionalines skaitmeninės medžiagos ilgalaikio išsaugojimo strategijas, atnaujinti strategijų įgyvendinimo veiksmų planus ir tarpusavyje keistis informacija apie strategijas ir veiksmų planus;

9.

priimti tikslią ir aiškią nacionalinės teisės nuostatą, kad viešosios įstaigos, laikydamosi visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų, galėtų daug kartų kopijuoti ir perkelti skaitmeninę kultūrinę medžiagą išsaugojimo tikslais;

10.

sudaryti skaitmeniniu formatu sukurtos medžiagos deponavimo tvarką, siekiant garantuoti jos ilgalaikį išsaugojimą ir pagerinti esamą tokios medžiagos teisėto saugojimo tvarką ir tuo tikslu:

a)

užtikrinti, kad teisių turėtojai pristatys kūrinius į privalomuosius egzempliorius kaupiančias bibliotekas be techninių apsaugos priemonių arba tokioms bibliotekoms pateiktų priemones, kurias naudojant techninės apsaugos priemonės netrukdytų bibliotekoms imtis išsaugojimo veiksmų laikantis visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų;

b)

prireikus sukurti teisines nuostatas, kad skaitmeninių kūrinių privalomuosius egzempliorius būtų galima perkelti iš vienos privalomuosius egzempliorius kaupiančios bibliotekos į kitas, kurios taip pat turi teises į šiuos kūrinius;

c)

įgaliotoms įstaigoms suteikti teisę išsaugoti internetinį turinį naudojant internetinės medžiagos rinkimo metodus, pvz., naudoti internetinės informacijos rinkimo programą, laikantis visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų;

11.

siekiant užtikrinti, kad nebūtų didelių deponavimo tvarkos skirtumų, nustatant arba atnaujinant medžiagos, sukurtos skaitmeniniu formatu, deponavimo politiką ir procedūras, atsižvelgti į šios srities pokyčius kitose valstybėse narėse;

Tolesni veiksmai

12.

praėjus 24 mėnesiams po šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir vėliau kas dvejus metus informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 27 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 323, 2005 12 9, p. 57.


I PRIEDAS

VIEŠOJO IR PRIVAČIOJO SEKTORIŲ PARTNERYSTĖ SKAITMENINIMO SRITYJE

Siekiant sparčios mūsų kultūros paveldo skaitmeninimo pažangos, skaitmeninimo finansavimas iš viešojo sektoriaus lėšų turi būti derinamas su privačiojo sektoriaus investicijomis. Todėl Komisija skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kultūrinės medžiagos skaitmeninimo tikslais.

Ji kviečia valstybes nares skatinti tokią partnerystę, kuri turėtų atitikti toliau išvardytus pagrindinius principus.

1.   Intelektinės nuosavybės teisių laikymasis

Atliekant kultūros įstaigų kolekcijų skaitmeninimo veiksmus pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų.

2.   Išimtinių teisių netaikymas

Susitarimai dėl viešai prieinamo turinio medžiagos skaitmeninimo neturi būti išimtiniai ta prasme, kad bet kuris kitas privačiojo sektoriaus partneris turėtų turėti galimybę suskaitmeninti tą pačią medžiagą panašiomis sąlygomis.

Siekiant laikytis principo, kad viešai prieinamo turinio medžiaga ją suskaitmeninus turėtų būti viešai prieinama, turi būti nustatyta šio laikotarpio pradžia ir pabaiga; toks laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. Šis naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 7 metai.

Susitarimai turėtų visiškai atitikti ES konkurencijos taisykles.

3.   Proceso skaidrumas

Kultūros įstaigų saugomų kolekcijų skaitmeninimo susitarimai turėtų būti sudaromi atvirų konkursų tarp potencialių privačiojo sektoriaus partnerių pagrindu.

4.   Susitarimų skaidrumas

Kultūros įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerių susitarimų dėl kultūrinių kolekcijų skaitmeninimo turinys turėtų būti skelbiamas viešai.

5.   Prieiga per Europeaną

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai turėtų būti sudaromi su sąlyga, kad suskaitmeninta medžiaga bus prieinama per Europeaną.

6.   Pagrindiniai kriterijai

Pagrindiniai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pasiūlymų vertinimo kriterijai:

visa privačiojo sektoriaus partnerio investuojama suma, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus partnerio turimas įdėti pastangas,

plačiosios visuomenės galimybės naudotis suskaitmeninta medžiaga, įskaitant prieigą per Europeaną. Turėtų būti skatinama naudoti ne modelius, pagal kuriuos už prieigą prie medžiagos moka galutinis vartotojas, o partnerystės modelius, kuriuos taikant galutinis vartotojas turi nemokamą prieigą prie suskaitmenintos medžiagos,

tarpvalstybinė prieiga. Įgyvendinus partnerystės susitarimus visiems turi būti suteikta galimybė kūriniais naudotis visose ES šalyse,

privačiojo sektoriaus partnerio suteikiamas suskaitmenintos medžiagos lengvatinio komercinio naudojimo laikotarpis. Šis laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis,

numatoma skaitmeninimo kokybė ir dokumentų, kurie bus perduoti kultūros įstaigoms, kokybė. Privačiojo sektoriaus partneris kultūros įstaigoms turėtų pateikti tokios pačios kokybės suskaitmenintas rinkmenas, kokiomis naudojasi jis pats,

būdai, kuriais kultūros įstaigos gali naudoti suskaitmenintą medžiagą nekomerciniais tikslais. Tokio naudojimosi galimybės turėtų būti kuo platesnės ir tam neturėtų būti techninių ar sutartinių apribojimų,

skaitmeninimo projekto laikotarpis.


II PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ TURINIO PATEIKIMO EUROPEANAI MAŽIAUSI ORIENTACINIAI RODIKLIAI

 

Valstybių narių Europeanai pateiktų objektų skaičius (1)

Orientacinis kiekis 2015 m. (2)

BELGIJA

338 098

759 000

BULGARIJA

38 263

267 000

ČEKIJOS RESPUBLIKA

35 490

492 000

DANIJA

67 235

453 000

VOKIETIJA

3 160 416

5 496 000

ESTIJA

68 943

90 000

AIRIJA

950 554

1 236 000

GRAIKIJA

211 532

618 000

ISPANIJA

1 647 539

2 676 000

PRANCŪZIJA

2 745 833

4 308 000

ITALIJA

1 946 040

3 705 000

KIPRAS

53

45 000

LATVIJA

30 576

90 000

LIETUVA

8 824

129 000

LIUKSEMBURGAS

47 965

66 000

VENGRIJA

115 621

417 000

MALTA

56 233

73 000

NYDERLANDAI

1 208 713

1 571 000

AUSTRIJA

280 039

600 000

LENKIJA

639 099

1 575 000

PORTUGALIJA

28 808

528 000

RUMUNIJA

35 852

789 000

SLOVĖNIJA

244 652

318 000

SLOVAKIJA

84 858

243 000

SUOMIJA

795 810

1 035 000

ŠVEDIJA

1 489 488

1 936 000

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

944 234

3 939 000


(1)  2011 m. kitus objektus pateikė daug Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (visų pirma Norvegija ir Šveicarija), arba jie pateikti įgyvendinant visos ES projektus, todėl jie negali būti priskirti konkrečiai valstybei narei.

(2)  Orientaciniai valstybės narės rodikliai apskaičiuoti remiantis a) gyventojų skaičiumi ir b) BVP, siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. per Europeaną užtikrinti prieigą prie 30 mln. suskaitmenintų objektų. Valstybėms narėms, kurios jau beveik pasiekė arba greitai pasieks nustatytą orientacinį tikslą, skaičiavimai pagrįsti dabartiniu Europeanai pateiktų objektų skaičiumi + 30 %. Visos valstybės narės kviečiamos įvertinti kokybės aspektus, atsižvelgiant į poreikį iki 2015 m. per Europeaną užtikrinti prieigą prie visų viešai prieinamų šedevrų.