9.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. kovo 31 d.

dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

(2011/530/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Vadovaudamasi 2009 m. gruodžio 17 d. Tarybos priimtu įgaliojimu, kuriuo Komisija buvo įgaliota pradėti derybas, Komisija su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija derėjosi dėl bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas (toliau – bendradarbiavimo memorandumas).

(2)	Bendradarbiavimo memorandumą abi Šalys parafavo per 2010 m. rugsėjo 27 d. Monrealyje vykusią 37-ąją Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos asamblėją.

(3)	Bendradarbiavimo memorandumas turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas, kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas (toliau – bendradarbiavimo memorandumas), pasirašymas su sąlyga, kad minėtas bendradarbiavimo memorandumas bus sudarytas.

Bendradarbiavimo memorandumo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą.

3 straipsnis

Nuo bendradarbiavimo memorandumo pasirašymo dienos jis laikinai taikomas, kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros (1).

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

VÖLNER P.

(1) Bendradarbiavimo memorandumo pasirašymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos

BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMAS,

kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – ES)

TARPTAUTINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS ORGANIZACIJA (toliau – ICAO),

toliau – Šalys,

PRIMINDAMOS 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (toliau – Čikagos konvencija), ypač jos 55 straipsnio a dalį ir 65 straipsnį,

PRIMINDAMOS Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 218 ir 220 straipsnius,

ATSIŽVELGDAMOS į ICAO asamblėjos rezoliuciją A1–10, kuria ICAO Tarybai leista su tarptautinėmis organizacijomis, kurių veikla turi įtakos tarptautinei civilinei aviacijai, sudaryti atitinkamus susitarimus, visų pirma dėl techninio bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir dokumentais, dalyvavimo susitikimuose ir kitų aspektų, kurie gali skatinti veiksmingą bendradarbiavimą,

PRIMINDAMOS ICAO bendradarbiavimo su regioninėmis civilinės aviacijos įstaigomis ir regioninėmis organizacijomis politiką ir sistemą, kuriomis siekiama, inter alia, sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su tokiomis įstaigomis ir organizacijomis, kaip rekomenduota 2008 m. balandžio 10–11 d. Monrealyje vykusiame EK ir ICAO simpoziume dėl regioninių organizacijų,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad dauguma ICAO standartų aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos srityse aptarti atitinkamuose ES teisės aktuose,

ATSIŽVELGDAMOS į 2006 m. kovo 21 d. Monrealyje pasirašytą Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) bendradarbiavimo memorandumą dėl saugos priežiūros audito ir susijusių klausimų,

ATSIŽVELGDAMOS į 2008 m. rugsėjo 17 d. Monrealyje pasirašytą Europos bendrijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Bendradarbiavimo memorandumą dėl saugumo auditų ir (arba) patikrinimų bei susijusių klausimų,

KADANGI 2003 m. balandžio 29 d. Europos bendrija ir Jungtinės Tautos pasirašė naują Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą, prie kurio ICAO prisijungė pagal 2004 m. gruodžio 7 d. pasirašytą susitarimą su Europos bendrija,

KADANGI šiuo bendradarbiavimo memorandumu nepakeičiamas ir neribojamas joks kitas esamas Šalių bendradarbiavimas tol, kol jis taikomas,

ATSIŽVELGDAMOS į ICAO asamblėjos rezoliuciją A36–2, kuria, inter alia, pripažįstama, kad sukūrus regionines ir subregionines saugos priežiūros sistemas, įskaitant regionines saugos priežiūros organizacijas, būtų užtikrinta masto ekonomija ir didesnis suderinimas, todėl valstybėms būtų daug lengviau laikytis įsipareigojimų pagal Čikagos konvenciją, ir kuria taip pat reikalaujama, kad Generalinis sekretorius ir toliau skatintų derinti ICAO Visuotinės saugos priežiūros audito programą (angl. USOAP) su kitų aviacijos saugos srityje veikiančių organizacijų audito programomis ir bendradarbiauti šioje srityje, o Tarybai nurodoma propaguoti regioninių ir subregioninių saugos priežiūros sistemų, įskaitant regionines saugos priežiūros organizacijas, koncepciją,

KADANGI Šalys turi bendrą viziją – kiek įmanoma suvienodinti Europos veiklos taisykles, reikalavimus ir procedūras, kad būtų laikomasi Čikagos konvencijos prieduose nustatytų ICAO aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos standartų,

KADANGI siekiant šio tikslo kiekviena Šalis vaidina svarbų vaidmenį,

KADANGI Šalys nori užmegzti regioninį bendradarbiavimą ir bendrauti tarpusavyje,

KADANGI ES priėmė bendrąsias aviacijos saugos ir aviacijos saugumo srities taisykles, o Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir Europos Komisija stebi, kaip ES valstybėse narėse tos taisyklės taikomos,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Europos Komisija turi vykdymo užtikrinimo įgaliojimus ES ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti ES teisės aktai aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos srityse,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad ICAO audito programomis ir ES tikrinimo programomis visų pirma siekiama padidinti aviacijos saugą ir saugumą ir tuo tikslu vertinamas atitinkamų standartų įgyvendinimas, nustatomi trūkumai, jei tokių esama, ir užtikrinama, kad prireikus trūkumai ES būtų pašalinti,

KADANGI ES, siekdama padėti stiprinti ES ir ICAO ryšius ir bendradarbiavimą, taip pat sudaryti sąlygas ES aktyviau dalyvauti ICAO veikloje ICAO būstinėje ir daugiau prie jos prisidėti, Monrealyje įsteigė biurą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad, nedarant poveikio ES valstybių narių teisėms ar įsipareigojimams pagal Čikagos konvenciją ir nepakenkiant ES valstybių narių ir ICAO santykiams, pagrįstiems tų valstybių naryste ICAO, pageidautina užmegzti ES ir ICAO abipusį bendradarbiavimą aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos srityse taip, kad būtų geriau derinami standartai ir glaudžiau koordinuojama atitinkama veikla ir kad būtų geriau naudojami riboti ištekliai, vengiama veiksmų dubliavimo ir kartu išsaugomas abiejų Šalių nuostatų vientisumas,

KADANGI Šalys pripažįsta poreikį apsaugoti iš kitos Šalies gautą įslaptintą informaciją, kiek to reikalaujama pagal atitinkamas jų taisykles,

SUSITARĖ:

1. Bendrosios nuostatos

Šalys pasirašo šį tarptautinės civilinės aviacijos srities bendradarbiavimo memorandumą ir susitaria stiprinti ryšius, glaudžiau bendradarbiauti aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos srityse ir, vadovaudamosi nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis, sudaryti geresnes sąlygas viena kitai dalyvauti veikloje ir susitikimuose stebėtojų teisėmis.

Šis bendradarbiavimo memorandumas nedaro poveikio ES valstybių narių teisėms ar pareigoms pagal Čikagos konvenciją ir ICAO bei ES valstybių narių santykiams, pagrįstiems valstybių narių naryste ICAO.

Šis bendradarbiavimo memorandumas netaikomas ICAO ar ES sprendimų priėmimui, įskaitant sprendimus standartizacijos ar taisyklių nustatymo klausimais, tačiau memorandumu nustatomi bendradarbiavimo santykiai reguliavimo srityje parengiamuosiuose tokios veiklos etapuose.

Europos Sąjungai ICAO būstinėje atstovaujantis Europos Sąjungos biuras Monrealyje padeda ES ir ICAO palaikyti ryšius ir yra pagrindinis ES kontaktinis centras bendraujant su ICAO visais klausimais, susijusiais su šio bendradarbiavimo memorandumo įgyvendinimu.

2. Tikslai

2.1.

Šiuo bendradarbiavimo memorandumu:

a)	grindžiami glaudesni Šalių santykiai;

b)	stiprinamas Šalių bendradarbiavimas;

c)	nustatomos abipusio Šalių bendradarbiavimo sritys; ir

d)	nustatomos Šalių bendradarbiavimo sąlygos ir mechanizmai.

3. Taikymo sritis

3.1.

Pagal šį bendradarbiavimo memorandumą Šalys bendradarbiauja šiose srityse:

a)	aviacijos saugos;

b)	aviacijos saugumo;

c)	oro eismo valdymo; ir

d)	aplinkos apsaugos.

3.2.	Kiekviena iš šio straipsnio 3.1 dalyje nurodytų sričių reglamentuojama atskirais bendradarbiavimo memorandumo priedais.

3.3.	Šalys gali nustatyti darbo tvarką ir ja apibrėžti bendrai sutartus mechanizmus ir procedūras, būtinus tam, kad būtų galima veiksmingai vykdyti šio bendradarbiavimo memorandumo prieduose nustatytą bendradarbiavimo veiklą.

3.4.	Pagal šį bendradarbiavimo memorandumą priimti priedai yra neatskiriama bendradarbiavimo memorandumo dalis.

4. Bendradarbiavimo formos

4.1.

Šalys:

a)	nustato konsultacijų, veiklos koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mechanizmus;

b)	sudaro palankias sąlygas eksploatavimo reikalavimų suderinimui ir naujų technologijų ir sistemų sąveikai;

c)	koordinuoja atitinkamas audito ir tikrinimo programas, jų rezultatus ir techninės pagalbos veiksmus, kad būtų geriau naudojami riboti ištekliai ir vengiama veiksmų dubliavimo;

d)	keičiasi informacija apie atitiktį ICAO standartams;

e)	nustato tvarką, pagal kurią ES siūlo ICAO savo patirtį ir išteklius, įskaitant ekspertų komandiravimą, kuris priskiriamas išimtinei Generalinio sekretoriaus kompetencijai, techninę pagalbą ir specializuotus mokymus, jei įmanoma;

leidžia vienai Šaliai dalyvauti kitos Šalies veikloje, susijusioje atitinkamai su audito ir tikrinimo programomis ir mokymo programomis, tačiau ES stebėtojai ICAO rengiamose ES valstybių audito misijose gali dalyvauti tik gavę pastarosios sutikimą, o ES ekspertai, komandiruoti dalyvauti ICAO audituose kaip ICAO auditoriai, griežtai užtikrina visos su audito misija susijusios informacijos konfidencialumą pagal taikomas ICAO taisykles; ir

nedarydamos poveikio įpareigojimams neatskleisti viena kitos informacijos ir laikydamosi taikomų atitinkamų konfidencialumo taisyklių, kaip nustatyta 6 straipsnyje, dalijasi elektronine informacija, duomenimis ir oficialiaisiais leidiniais, suteikia abipusę prieigą prie duomenų bazių ir stiprina sąsajas tarp jų, kad papildytų esamas viena kitos duomenų bazes.

5. Bendradarbiavimo veikla

5.1.

Kaip išsamiau nurodyta šio bendradarbiavimo memorandumo prieduose, Šalys susitaria kartu vykdyti toliau nurodytą bendradarbiavimo veiklą. Šalys:

5.1.1.

Nustato konsultacijų, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mechanizmus, taip pat:

a)	nustato ir taiko bendrus reguliaraus dialogo, konsultacijų ir keitimosi informacija mechanizmus;

užtikrina, kad kiekviena Šalis būtų laiku informuojama apie sprendimus, veiklą, iniciatyvas, susitikimus ir svarbius su šiuo bendradarbiavimo memorandumu susijusius įvykius aviacijos saugos, aviacijos saugumo, oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos srityse ir gautų atitinkamus dokumentus. Prireikus gali būti rengiami trumpi informaciniai posėdžiai;

c)	nemokamai suteikia prieigą prie visų oficialių dokumentų ir leidinių;

d)	kitai Šaliai suteikia galimybę naudotis duomenų bazėmis ir informacija internete; ir

e)	užtikrina, kad ES gautų ir turėtų elektroninę prieigą prie visų valstybėms skirtų ICAO raštų, kurių tema svarbi šio bendradarbiavimo memorandumo ir jo priedų taikymo sričiai.

5.1.2.

Siekdama geriau koordinuoti audito ir tikrinimo programas, nustato bendradarbiavimo principus, kad būtų geriau naudojami riboti ištekliai ir vengiama veiksmų dubliavimo.

5.1.3.

Nustato bendrus mechanizmus, kurių paskirtis – glaudus programų planavimo ir techninės pagalbos koordinavimas.

5.1.4.

Bendradarbiauja propaguojant visuotinę naujų technologijų ir sistemų sąveiką ir nustato bendrus mechanizmus, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą naudojant naujas technologijas.

5.1.5.

Užtikrina, kad būtų laiku rengiamos tarpusavio konsultacijos siekiant geriau koordinuoti taisykles, politiką, metodus ir ICAO saugos standartus ir rekomenduojamą praktiką, taip pat didinti jų nuoseklumą.

5.1.6.

Nustatyti darbo tvarką, kuria siekiama palengvinti keitimąsi patirtimi ir ištekliais šiais būdais:

a)	ICAO dalijasi patirtimi ir teikia patarimus ES dėl geriausios saugos standartų ir rekomenduojamos praktikos įgyvendinimo patirties;

b)	siekdama pasidalyti savo patirtimi su ICAO, ES, be kita ko, komandiruoja ekspertus į ICAO sekretoriatą;

c)	ES siekia ICAO teikti finansinę paramą, kad būtų galima padengti šio bendradarbiavimo memorandumo įgyvendinimo išlaidas, įskaitant administracines išlaidas, dokumentų ir leidinių teikimo ir susijusių paslaugų, taip pat patalpų ICAO būstinėje naudojimo ir informacinių technologijų išlaidas;

d)	remdamasi Finansiniu ir administraciniu pagrindų susitarimu, ES siekia teikti ICAO finansinę paramą, kad padėtų įgyvendinti ICAO techninio bendradarbiavimo programas ir paremtų kitą ICAO veiklą, dėl kurios bus susitarta Jungtiniame komitete; ir

bet kokie nauji komandiravimo ir finansinės paramos ICAO pagal šį bendradarbiavimo memorandumą principai ir sąlygos nustatomi Jungtiniame komitete susitariant dėl darbo tvarkos. Pagal šią darbo tvarką ES suteikiama galimybė reikalauti, kad ICAO pateiktų su šia parama susijusią finansinę informaciją.

5.1.7.

Informuoja viena kitą apie bet kokias aktualias mokymo programas ir atitinkamai sudaro geresnes sąlygas kitai Šaliai jose dalyvauti.

5.1.8.

Prireikus kartu rengia aktualius renginius ir juos koordinuoja.

6. Konfidencialumas

6.1.	Kiekviena Šalis imasi visų pagrįstų atsargumo priemonių, kad pagal šį bendradarbiavimo memorandumą ir jo priedus gauta informacija nebūtų atskleista neleistinai. Šalis, teikdama informaciją kitai Šaliai, gali nurodyti, kurios informacijos dalies atskleisti negalima.

6.2.	Šalys susitaria apsaugoti įslaptintą informaciją, gautą iš kitos Šalies taikant šį bendradarbiavimo memorandumą ir jo priedus, kaip reikalaujama pagal atitinkamas jų taisykles, reglamentus ir kitus teisės aktus.

6.3.	Visų pirma, Šalys, laikydamosi atitinkamų savo taisyklių, reglamentų ir kitų teisės aktų, neatskleidžia pagal šį bendradarbiavimo memorandumą ir jo priedus iš viena kitos gautos informacijos, kuri laikoma privačia nuosavybe. Tokia informacija tinkamai pažymima pagal atitinkamas Šalių taisykles.

6.4.

Jei reikia, Šalys susitaria dėl darbo tvarkos, taikytinos tolesnėms įslaptintos informacijos, pateiktos pagal šį bendradarbiavimo memorandumą ir jo priedus, apsaugos procedūroms. Pagal tokias procedūras turėtų būti numatyta galimybė kiekvienai Šaliai patikrinti, kokių apsaugos priemonių ėmėsi kita Šalis.

7. Šalių Jungtinis komitetas

7.1.	Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kurį sudaro abiejų Šalių atstovai. Jungtiniam komitetui bendrai pirmininkauja po vieną kiekvienos Šalies atstovą. Jungtinis komitetas atsako už veiksmingą šio bendradarbiavimo memorandumo priedų taikymą, įskaitant tų priedų patvirtinimą.

7.2.	Jungtinio komiteto susitikimai rengiami bent kartą per metus, siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami šio bendradarbiavimo memorandumo priedai; rengiant susitikimus lėšos naudojamos efektyviai. Bet kuri Šalis gali bet kuriuo metu pareikalauti surengti Junginio komiteto susirinkimą.

7.3.

Jungtinis komitetas gali nagrinėti visus su šio bendradarbiavimo memorandumo priedų taikymu ir įgyvendinimu susijusius klausimus. Visų pirma jis turi:

a)	spręsti visus klausimus, susijusius su šio bendradarbiavimo memorandumo priedų taikymu ir įgyvendinimu;

b)	svarstyti, kaip pagerinti šio bendradarbiavimo memorandumo priedų veikimą, ir prireikus Šalims teikti rekomendacijas dėl jų pakeitimo;

c)	priimti šio bendradarbiavimo memorandumo priedus ir darbo tvarką priedų taikymo srityje arba jų pakeitimus;

d)	svarstyti finansinius ir išteklių klausimus, susijusius su šio bendradarbiavimo memorandumo ir jo priedų įgyvendinimu; ir

e)	spręsti visus nesutarimus ar ginčus dėl šio bendradarbiavimo memorandumo ir jo priedų aiškinimo ar taikymo.

7.4.	Jungtinio komiteto veikla grindžiama kiekvienos iš Šalių pirmininkų sutarimu.

8. Ginčų sprendimas

8.1.	Bet kuri Šalis gali pareikalauti, kad būtų surengtos konsultacijos su kita Šalimi visais klausimais, susijusiais su šiuo bendradarbiavimo memorandumu. Kita Šalis į tokį prašymą atsako nedelsdama ir per 45 dienas Šalių suderintu laiku pradeda konsultacijas.

8.2.	Visus nesutarimus dėl bendradarbiavimo pagal šio bendradarbiavimo memorandumą Šalys stengiasi išspręsti rengdamos konsultacijas kuo žemesniu techniniu lygiu.

8.3.	Jei kurio nors nesutarimo nepavyksta išspręsti šio straipsnio 8.2 dalyje nurodyta tvarka, bet kuri Šalis gali perduoti ginčą spręsti Jungtiniam komitetui, kuris, siekdamas ginčą išspręsti derybų būdu, rengia konsultacijas pagal šio bendradarbiavimo memorandumo 7 straipsnį.

8.4.	Nepaisant šio straipsnio 8.1–8.3 dalių, kai sprendžiamas bet koks su finansų valdymu susijęs ginčas, taikomos Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo ginčų sprendimo nuostatos.

8.5.	Jokia šio bendradarbiavimo memorandumo nuostata Šalys neatsisako jokių privilegijų ar imunitetų.

9. Įsigaliojimas, pakeitimai ir galiojimo nutraukimas

9.1.	Iki jo įsigaliojimo šis bendradarbiavimo memorandumas laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos.

9.2.	Šis bendradarbiavimo memorandumas įsigalioja, kai Šalys viena kitai raštu praneša apie jo įsigaliojimui būtinų jų atitinkamų vidaus procedūrų užbaigimą, ir galioja tol, kol jo galiojimas nutraukiamas.

9.3.	Šio bendradarbiavimo memorandumo galiojimą bet kuri Šalis gali bet kada nutraukti. Galiojimas nutraukiamas prieš šešis mėnesius apie tai raštu pranešus kitai Šaliai, jei Šalys abipusiu susitarimu tokio pranešimo apie galiojimo nutraukimą neatšaukia iki šio laikotarpio pabaigos.

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Per la Unió Europea

За Международната организация за гражданско въздухоплаване

Por la Organización Internacional de Aviación Civil

Za Mezinárodní organizaci pro civilní letectví

For Organisationen for International Civil Luftfart

Für die Internationale Zivilluftfahrt-Organisation

Rahvusvahelise Tsiviillennunduse Organisatsiooni nimel

Για τη Διεθνή Οργάνωση Πολιτικής Αεροπορίας

For The International Civil Aviation Organisation

Pour l’Organisation de l’aviation civile internationale

Per l’Organizzazione internazionale dell’aviazione civile

Starptautiskās Civilās aviācijas organizācijas vārdā

Tarptautinės Civilinės aviacijos organizacijos vardu

A Nemzetközi Polgári Repülési Szervezet részéről

Għall-Organizzazzjoni tal-Avjazzjoni Ċivili Internazzjonali

Voor de Internationale Burgerluchtvaartorganisatie

W imieniu Organizacji Międzynarodowego Lotnictwa Cywilnego

Pela Organização da Aviação Civil Internacional

Pentru Organizația Aviației Civile Internaționale

Za Medzinárodnú organizáciu civilného letectva

Za Mednarodno organizacijo civilnega letalstva

Kansainvälisen siviili-ilmailujärjestön puolesta

För internationella civila luftfartsorganisationen

9.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/8

TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. birželio 16 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis ES ir ICAO jungtiniame komitete dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, priedo dėl aviacijos saugos priėmimo

(2011/531/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą 2011/530/ES dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (1) (toliau – Bendradarbiavimo memorandumas),

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

Tikslinga nustatyti poziciją, kuri turi būti priimta Sąjungos vardu ES ir ICAO jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Bendradarbiavimo memorandumą siekiant priimti priedą dėl aviacijos saugos, kuris būtų pridėtas prie Bendradarbiavimo memorandumo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis ES ir ICAO jungtiniame komitete, kaip nurodyta Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas (toliau – Bendradarbiavimo memorandumas), 7.3 straipsnio c punkte, dėl Bendradarbiavimo memorandumo priedo dėl aviacijos saugos priėmimo grindžiama ES ir ICAO jungtinio komiteto sprendimo projektu, pridedamu prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

VÖLNER P.

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p 1.

PROJEKTAS

ES IR ICAO JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

… m. … … d.

dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, priedo dėl aviacijos saugos priėmimo

ES IR ICAO JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas (ICAO bendradarbiavimo memorandumas), ypač į jo 7.3 straipsnio c punktą,

kadangi:

Yra tikslinga į ICAO bendradarbiavimo memorandumą įtraukti priedą dėl aviacijos saugos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamas šio sprendimo priedas ir jis yra neatskiriama ICAO bendradarbiavimo memorandumo dalis.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta …

ES ir ICAO jungtinio komiteto vardu

Pirmininkai

PRIEDAS

„I PRIEDAS. AVIACIJOS SAUGA

1. Tikslai

1.1.	Šalys susitaria bendradarbiauti aviacijos saugos srityje pagal Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumą (toliau –ICAO bendradarbiavimo memorandumas), parafuotą 2010 m. rugsėjo 27 d. Monrealyje.

1.2.	Vykdydamos savo įsipareigojimą užtikrinti aukščiausio lygio aviacijos saugą visame pasaulyje ir visuotinai suderinti saugos standartus bei rekomenduojamą praktiką, Šalys susitaria glaudžiai bendradarbiauti pagal skaidrumo bei dialogo principus ir koordinuoti savo veiklą saugos srityje.

2. Taikymo sritis

2.1.

Siekdamos 1.2 straipsnyje nurodytų tikslų, Šalys susitaria bendradarbiaudamos:

—	palaikyti nuolatinį dialogą abiem Šalims svarbiais saugos klausimais,

—	užtikrinti skaidrumą nuolat keičiantis svarbia saugos informacija bei duomenimis ir suteikiant abipusę prieigą prie duomenų bazių,

—	dalyvauti su sauga susijusioje veikloje,

—	abipusiškai pripažinti ICAO visuotinės saugos priežiūros audito programos (USOAP) ir ES standartizacijos patikrinimų rezultatus,

—	stebėti ir vertinti, kaip valstybės laikosi ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos,

—	bendradarbiauti reguliavimo ir standartų nustatymo klausimais,

—	rengti ir teikti techninės pagalbos projektus bei programas,

—	skatinti regionų bendradarbiavimą,

—	keistis ekspertais, ir

—	rengti mokymus.

2.2.	2.1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas plėtojamas ES kompetencijos srityse.

3. Įgyvendinimas

3.1.	Šalys gali nustatyti darbo tvarką ir ja apibrėžti bendrai sutartus mechanizmus ir procedūras, kad būtų galima veiksmingai bendradarbiauti 2.1 straipsnyje nurodytose srityse. Šią darbo tvarką priima ES ir ICAO jungtinis komitetas.

4. Dialogas

4.1.	Šalys reguliariai rengia susitikimus ir telekonferencijas, siekdamos aptarti abiem Šalims svarbius saugos klausimus ir prireikus koordinuoti veiklą.

5. Skaidrumas, keitimasis informacija ir prieiga prie duomenų bazių

5.1.	Šalys, palaikydamos santykius su trečiosiomis šalimis, laikydamosi taikomų taisyklių skatina skaidrumą aviacijos saugos srityje.

5.2.

Vykdydamos su sauga susijusią veiklą Šalys skaidriai bendradarbiauja ir keičiasi svarbiais bei tinkamais saugos duomenimis, saugos informacija bei dokumentais suteikdamos prieigą prie atitinkamų duomenų bazių ir sudarydamos palankesnes sąlygas dalyvauti susitikimuose. Šiuo tikslu Šalys nustato darbo tvarką ir ja apibrėžia keitimosi informacija ir prieigos prie duomenų bazių suteikimo procedūras, kuriomis pagal ICAO bendradarbiavimo memorandumo 6 straipsnį užtikrinamas iš kitos Šalies gautos informacijos konfidencialumas.

6. Dalyvavimas su sauga susijusioje veikloje

6.1.	Įgyvendindama šį priedą, kiekviena Šalis atitinkamai kviečia kitą Šalį dalyvauti su sauga susijusioje veikloje ir susitikimuose, kad būtų užtikrintas glaudus bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Tokio dalyvavimo sąlygos nustatomos darbo tvarkoje, dėl kurios Šalys susitaria.

7. ICAO visuotinės saugos priežiūros audito programos (USOAP) ir ES standartizacijos patikrinimų koordinavimas

7.1.	Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą USOAP ir standartizacijos patikrinimų srityse, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ribotų išteklių naudojimas, vengiama veiksmų dubliavimo ir išsaugomas ICAO USOAP universalumas bei vientisumas.

7.2.

Siekdamos patikrinti, kaip ES valstybės narės laikosi su sauga susijusių ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, ir įgyvendinti 7.1 dalyje nurodytus tikslus, Šalys atitinkamai nustato principus, kuriais remiantis atitinkamai:

a)	atliekami Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) ICAO saugos priežiūros auditai, kurių objektas – ES teisės aktuose numatyti su sauga susiję tarptautiniai standartai ir rekomenduojama praktika ir tam tikros funkcijos bei užduotys, kurias EASA atlieka ES valstybių narių vardu; ir

b)	atliekama ICAO EASA vykdomų ES valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų ES standartizacijos patikrinimų priežiūra, kurios objektas – ES teisės aktuose numatyti su sauga susiję tarptautiniai standartai ir rekomenduojama praktika.

7.3.

Šalys nustato darbo tvarką ir ja apibrėžia mechanizmus ir procedūras, reikalingus 7.2 dalyje nurodytiems principams veiksmingai įgyvendinti. Šia darbo tvarka reglamentuojami, inter alia, šie aspektai:

a)	ICAO intervencinės veiklos pagal USOAP, įskaitant auditus ir patvirtinimo misijas, taikymo sritis, remiantis lyginamąja ES teisės aktų ir su sauga susijusių ICAO tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos analize;

b)	Šalių abipusis dalyvavimas atitinkamoje audito, tikrinimo ir patvirtinimo veikloje;

c)	informacija, kurią kiekviena Šalis turi teikti ICAO USOAP ir EASA standartizacijos patikrinimų tikslais;

d)	jei būtina, konfidencialumo užtikrinimas, taip pat duomenų apsauga ir neskelbtinos informacijos tvarkymas; ir

e)	patikrinimai vietoje.

8. Keitimasis saugos informacija ir analizės duomenimis

8.1.

Nepažeisdamos savo taikomų taisyklių, Šalys tarpusavyje keičiasi atitinkamais saugos duomenimis, gautais įgyvendinant USOAP ar iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, vykdant ICAO nuolatinę stebėseną, EASA standartizacijos patikrinimus ir Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo (SAFA) programos patikrinimus, taip pat šiais duomenimis pagrįstų tyrimų rezultatais.

8.2.

Šalys glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos visus veiksmus, kuriais siekiama ES ir kitose valstybėse užtikrinti, kad būtų veiksmingiau laikomasi tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos. Toks bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, palankesnių sąlygų atitinkamų Šalių dialogui sudarymą, vizitus ar patikrinimus vietoje ir visų rūšių techninės pagalbos veiklos koordinavimą.

9. Reguliavimo klausimai

9.1.	Kiekviena Šalis užtikrina, kad kita Šalis būtų informuojama apie visus atitinkamus jos įstatymus, reglamentus, standartus, reikalavimus ir rekomenduojamą praktiką, kurie gali turėti įtakos šio priedo įgyvendinimui, taip pat apie visus jų pakeitimus.

9.2.

Šalys laiku praneša viena kitai apie visus siūlomus savo atitinkamų įstatymų, reglamentų, standartų, reikalavimų ir rekomenduojamos praktikos pakeitimus, jei šie pakeitimai gali turėti įtakos šiam priedui. Atsižvelgdamas į tokius pakeitimus ES ir ICAO jungtinis komitetas prireikus gali priimti šio priedo pakeitimus pagal ICAO bendradarbiavimo memorandumo 7 straipsnį.

9.3.

Siekdamos visuotinai suderinti saugos taisykles ir standartus, įvairiuose taisyklių nustatymo ar tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos rengimo etapuose Šalys konsultuojasi tarpusavyje techniniais reguliavimo klausimais aviacijos saugos srityje ir tam tikrais atvejais yra kviečiamos dalyvauti susijusių techninių organų darbe.

9.4.	ICAO laiku teikia informaciją ES apie ICAO sprendimus ir rekomendacijas, turinčius įtakos su sauga susijusiems tarptautiniams standartams ir rekomenduojamai praktikai, suteikdamos neribotą prieigą prie ICAO raštų valstybėms ir elektroninių leidinių.

9.5.	Tam tikrais atvejais ES siekia užtikrinti, kad atitinkami ES teisės aktai atitiktų su aviacijos sauga susijusius ICAO tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką.

9.6.

Nedarydama poveikio ES valstybių narių pareigoms, kurias jos prisiėmė kaip Čikagos konvencijos Susitariančiosios Šalys, ES tam tikrais atvejais pradeda dialogą su ICAO, siekdama suteikti techninės informacijos tais atvejais, kai taikant ES teisės aktus kyla klausimų, susijusių su atitiktimi ICAO standartams ir ICAO rekomenduojamos praktikos laikymusi.

10. Techninės pagalbos projektai ir programos

10.1.

Šalys koordinuoja valstybėms teikiamą pagalbą, siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojami ištekliai ir nebūtų dubliuojamos pastangos, taip pat keičiasi informacija bei duomenimis apie techninės pagalbos projektus ir programas, susijusius su aviacijos sauga.

10.2.

Šalys imasi bendrų veiksmų, kurių tikslas – inicijuoti ir koordinuoti tarptautines pastangas nustatyti paramos teikėjus, norinčius ir galinčius teikti tikslinę techninę pagalbą valstybėms, kuriose yra didelių saugos trūkumų.

10.3.

Tokie ES įnašai visų pirma skiriami programoms ir projektams, kurių tikslas – padėti valstybėms ir regioninėms civilinės aviacijos įstaigoms pašalinti didelius saugos trūkumus, įgyvendinti ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką, plėtoti bendradarbiavimą reguliavimo srityje ir tobulinti valstybių saugos priežiūros sistemas, be kita ko, sukuriant regionines saugos priežiūros sistemas.

11. Regioninis bendradarbiavimas

11.1.

Šalys teikia pirmenybę veiklai, kuria siekiama sparčiau įsteigti regionines saugos priežiūros organizacijas, nes laikantis regioninio požiūrio suteikiama galimybė didinti išlaidų efektyvumą ir tobulinti priežiūros ir (arba) standartizacijos procesus.

12. Ekspertų pagalba

12.1.

Neapribodama ekspertų pagalbos schemų, parengtų ne pagal šį priedą, ICAO prašymu ES siekia suteikti jai galimybę pasinaudoti ekspertų, kurie turi pripažintos techninės patirties atitinkamose aviacijos saugos srityse ir kurie atliktų į šio priedo taikymo sritį patenkančias užduotis ir veiklą, pagalba. Tokios ekspertų pagalbos sąlygos apibrėžiamos Šalių tarpusavio darbo tvarkoje.

13. Mokymai

13.1.

Tam tikrais atvejais kiekviena Šalis sudaro palankesnes sąlygas kitos Šalies darbuotojams dalyvauti visose jos siūlomose su aviacijos sauga susijusiose mokymo programose.

13.2.

Šalys keičiasi informacija ir medžiaga apie su aviacijos sauga susijusias mokymo programas ir tam tikrais atvejais koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja rengdamos mokymo programas.

13.3.

Vykdydamos šio priedo 10 straipsnyje nurodytą veiklą, Šalys bendradarbiauja siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas valstybių ar regionų stažuotojams, kuriems kuri nors iš Šalių teikia techninę pagalbą, dalyvauti mokymo programose ir koordinuoja jų dalyvavimą.

14. Peržiūra

14.1.

Šalys reguliariai peržiūri, kaip įgyvendinamas šis priedas, ir, prireikus, atsižvelgia į visus svarbius pokyčius politikos ar reguliavimo srityje.

14.2.

Visas šio priedo peržiūras atlieka pagal ICAO bendradarbiavimo memorandumo 7 straipsnį įsteigtas ES ir ICAO jungtinis komitetas.

15. Įsigaliojimas, pakeitimai ir galiojimo nutraukimas

15.1.

Šis priedas įsigalioja tą dieną, kai jį priima ES ir ICAO jungtinis komitetas, ir lieka galioti iki galiojimo nutraukimo.

15.2.

Pagal šį priedą susitarta darbo tvarka įsigalioja tą dieną, kai ją priima ES ir ICAO jungtinis komitetas.

15.3.

Visi pagal šį priedą priimtos darbo tvarkos pakeitimai arba jos galiojimo nutraukimas derinami su ES ir ICAO jungtiniu komitetu.

15.4.

Bet kuri Šalis priedo galiojimą gali bet kuriuo metu nutraukti. Toks nutraukimas įsigalioja praėjus 6 mėnesiams po to, kai viena Šalis gauna kitos Šalies rašytinį pranešimą apie nutraukimą, jeigu Šalys abipusiu susitarimu minėto pranešimo apie nutraukimą neatšaukia iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos.

15.5.

Nepaisant jokių kitų šio straipsnio nuostatų, jei ICAO bendradarbiavimo memorandumo galiojimas nutraukiamas, kartu nutraukiamas šio priedo ir pagal jį patvirtintos darbo tvarkos galiojimas.“

9.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/14

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 905/2011

2011 m. rugsėjo 1 d.

kuriuo nutraukiama dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET), peržiūra

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (toliau – PET) (toliau – pirminis tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (3) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (4). Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 87,5–200,9 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR už toną muito norma (toliau – galiojantys muitai).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (5) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET. Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (6) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus paskutiniajam peržiūros tyrimui kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR už toną muito norma (toliau – galiojančios kompensacinės priemonės).

(3)	Sprendimu 2000/745/EB (7) Komisija priėmė keleto eksportuojančių gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus, kuriuose nurodyta minimali importo kaina (toliau – MIK) (toliau – įsipareigojimas).

1.2. Prašymas atlikti peržiūrą

(4)

Eksportuojantis Indijos PET gamintojas Reliance Industries Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo bendrovės dempingo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti galiojančių kompensacinių priemonių peržiūrą. Importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams taikomi kitiems eksportuotojams nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai, o pareiškėjo produktų pardavimas Sąjungai reglamentuojamas įsipareigojimu.

(5)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nebebūtina taikyti dabartinio dydžio galiojančio muito ir taip kompensuoti dempingo daromos žalos. Visų pirma, pareiškėjas teigė, kad bendrovės gamybos sąnaudos labai pasikeitė ir dėl šių pokyčių dempingo skirtumas nuo galiojančių muitų nustatymo gerokai sumažėjo. Palyginus pareiškėjo vidaus rinkos kainas ir jo eksporto į Sąjungą kainas paaiškėjo, kad dempingo skirtumas buvo žymiai mažesnis nei galiojančių muitų dydis.

1.3. Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros (toliau – ši peržiūra) inicijavimą, Komisija 2010 m. birželio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (8) paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

1.4. Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas

(7)	Nagrinėjamasis produktas – tai Indijos kilmės polietileno tereftalatas (PET), kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(8)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkai parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis charakteristikomis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi ši peržiūra susijusi tik su pareiškėjo taikytu dempingu, dėl Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto jokių išvadų nepadaryta.

1.5. Susijusios šalys

(9)	Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)	Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)	Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(12)	Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Mumbajuje, Indijoje.

1.6. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(13)	Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

2. TYRIMO REZULTATAI

2.1. Per PTL tariamai pasikeitusių aplinkybių ilgalaikis pobūdis

(14)	Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi nagrinėta, ar su dempingu susijusios aplinkybės labai pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(15)

Pareiškėjas tvirtino, jog normalioji vertė ir eksporto kainos nuo pirminio tyrimo, po kurio buvo nustatytas dempingo skirtumas, pasikeitė dėl labai pasikeitusių gamybos sąnaudų. Jis tvirtino, kad gamybos sąnaudos pokyčiai yra susiję su sumažėjusiais muitais, taikomais į Indiją importuojamai pagrindinei žaliavai, naudojamai gamyboje. Be to, pareiškėjas taip pat tvirtino, kad sumažėjus muitams sumažėjo eksporto skatinimo priemonių, dėl kurių pasikeitė vidaus pardavimo kainos, naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(16)

Tačiau nustatyta, kad nepaisant sumažėjusių muitų ir eksporto skatinimo priemonių, bendrovės vidaus pardavimo kainos, naudojamos normaliajai vertei nustatyti per PTL, buvo didesnės nei kainos, naudotos per pirminį tyrimą, po kurio nustatytas pareiškėjo dempingo skirtumas. Vidaus pardavimo kainos, inter alia, padidėjo dėl didesnių tam tikrų žaliavų ir kitų medžiagų sąnaudų.

(17)

Eksporto į Sąjungą kainos per PTL nustatytos vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalimis. Tačiau visų pirma reikėjo išnagrinėti, ar įsipareigojimas dėl kainos, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo savo produktus Sąjungos rinkai parduoti didesne nei kiekvienam mėnesiui nustatyta minimali importo kaina, turėjo įtakos pareiškėjo eksporto kainoms per PTL. Padaryta išvada, kad dėl toliau išvardytų priežasčių eksportui į Sąjungą įsipareigojimas dėl kainos iš tikrųjų turėjo įtakos. Kadangi pareiškėjas turėjo laikytis nustatyto įsipareigojimo dėl minimalios importo kainos, jis nusprendė neeksportuoti į Sąjungą tam tikrais PTL mėnesiais, kai jo eksporto į kitas eksporto rinkas kainos buvo mažesnės nei minimali importo kaina.

(18)

Nustatyta, kad pareiškėjo produktai Sąjungoje buvo parduodami tik šešis PTL mėnesius. Kita vertus, kitose eksporto rinkose, kuriose jis neprivalėjo laikytis nustatyto įsipareigojimo dėl kainos, jis produktus parduodavo visą laikotarpį. Pažymėta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos mėnesiais, kuomet pareiškėjas neeksportavo produktų į Sąjungą, buvo daug mažesnės nei nustatyta minimali importo kaina. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas likusiais mėnesiais savo produktų Sąjungai nepardavinėjo tik todėl, kad jis turėjo laikytis įsipareigojimo ir negalėjo parduoti produktų mažesne nei nustatyta minimali importo kaina.

(19)

Pareiškėjas užginčijo išvadą, kad produktų nepardavimo Sąjungos rinkoje priežastis susijusi su galiojančiu įsipareigojimu. Jis tvirtino, kad, kalbant apie prekybą per PTL kitose didelėse eksporto rinkose, būta mėnesių, kuriais produktų nebuvo parduota, o nereguliari prekyba nėra specifinis Sąjungos rinkos požymis. Jis taip pat tvirtino, kad palyginus į Sąjungą iš visų kitų eksportuojančių šalių importuojamo nagrinėjamojo produkto mėnesines kainas ir (arba) importuojamo Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto kainas su bendrovės mėnesine minimalia importo kaina, būtų matyti, kad pareiškėjas būtų galėjęs parduoti produktus Sąjungai visais PTL mėnesiais nepažeisdama nustatyto įsipareigojimo.

(20)

Pareiškėjo argumentai negali būti priimti, nes, viena vertus, bendrovė telkė veiklą pasirinktose atskirose rinkose, kurioms būdingi tam tikri rinkų ypatumai, ir pareiškėjas nenurodė, kodėl bendrovė neparduodavo produkto Sąjungai. Kita vertus, pareiškėjo atliktas palyginimas buvo pagrįstas bendrais statistiniais duomenimis, o šios peržiūros išvados grindžiamos specifiniais bendrovės duomenimis, kurie yra tinkamesnis ir patikimesnis šaltinis išvadoms parengti. Pareiškėjo pateikti argumentai taip pat nebuvo visiškai teisingi, pvz., kai kuriais mėnesiais bendros importo į Sąjungą kainos iš tikrųjų buvo didesnės nei minimali importo kaina, o kitais laikotarpiais bendros importo kainos buvo mažesnės, todėl tuo remiantis bendrų išvadų negalima daryti. Tačiau neginčytina, kad pareiškėjas produktą parduodavo Sąjungai tik tais mėnesiais, kai bendros importo į Sąjungą kainos prilygdavo minimaliai importo kainai ar būdavo už ją didesnės.

(21)

Pareiškėjo argumentas, kad jis būtų galėjęs parduoti produktus Sąjungos rinkoje per šešių mėnesių laikotarpį, kuomet jis parduodavo produktus kitose eksporto rinkose mažesne nei minimali importo kaina, jei tik to būtų norėjęs, yra atmestas kaip spekuliacinis arba nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų argumentų dėl priežasčių, kodėl jis neparduodavo produktų Sąjungai per tuos šešis mėnesius, nors tuomet jis tuos pačius produktus parduodavo kitose eksporto rinkose mažesne nei minimali importo kaina. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas neparduodavo produktų Sąjungai tam tikru laikotarpiu, nes jam būtų tekę laikytis nustatyto įsipareigojimo. Dėl šios priežasties eksporto į Sąjungos rinką per PTL taikytos kainos nėra patikimos.

(22)

Taip pat buvo palygintos pareiškėjo pardavimo Sąjungos rinkai kainos ir kainos, kurios buvo nustatytos kitose eksporto rinkose – rinkose, kuriose nebuvo taikomas kainų įsipareigojimas. Nustatyta, kad eksporto į tas rinkas, kuriose nebuvo taikomi kainų įsipareigojimai, kainos per visą PTL buvo mažesnės.

(23)

Pareiškėjas abejojo išvadomis, padarytomis palyginus eksporto į Sąjungą ir į kitas eksporto rinkas kainas, nurodydamas, kad analizuojant atskiras šalis, yra keletas kitų eksporto rinkų, kuriose taikomos kainos yra didesnės nei Sąjungos rinkoje taikomos kainos. Tačiau šiuo atžvilgiu tinkamesnis yra vidutinių kainų palyginimas nei atskirų skirtumų pagal atskiras šalis palyginimas, kuris bus susietas su šių atskirų rinkų dydžiu ir išskirtiniais konkurenciniais veiksniais.

(24)

Atsižvelgiant į tai, bendrovės įprastą kainodarą geriau parodo eksporto kainos trečiųjų šalių rinkose. Iš eksporto į Sąjungą ir į kitas pasaulio šalis kainų skirtumo galima manyti, kad esama stiprių ekonominių argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų linkęs Sąjungai parduoti produktus mažesnėmis kainomis, jeigu nebūtų nustatyta minimali importo kaina. Tokiomis aplinkybėmis laikoma, kad bet kuris naujai apskaičiuotas dempingo skirtumas, pagrįstas eksporto į Sąjungą kainomis per PTL, būtų nustatytas remiantis kainomis, kurių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis. Ta pati išvada taikoma 5 konstatuojamojoje dalyje minėtam pareiškėjo teiginiui, kad palyginus jo vidaus kainas ir eksporto į Sąjungą kainas nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis nei galiojančių muitų dydis.

(25)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesilaikoma pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos dėl esminio su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimo. Todėl būtina toliau taikyti dabartinio dydžio priemones, kad būtų kompensuotas dempingas.

(26)

Atskleidus faktus pareiškėjas pabrėžė, kad Sąjungos rinkoje jo taikytos kainos yra visiškai patikimos. Kadangi šios eksporto kainos nuo pirminio tyrimo laikotarpio iki PTL gerokai padidėjo, reikėtų laikyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovės eksporto elgsena labai pasikeitė ir kad toks pokytis ilgalaikis. Todėl bendrovės dempingo skirtumas tariamai taip pat būtų labai sumažėjęs, o toks pokytis būtų ilgalaikis.

(27)

Be to jis tvirtino, kad ilgalaikis aplinkybių pokyčio pobūdis nebūtinai yra lemiamas veiksnys atliekant vertinimą po peržiūros inicijavimo, tačiau svarbiau tai, ar būtina toliau taikyti muitą dempingui kompensuoti. Jis nurodė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje ir PPO antidempingo susitarimo 11.1 straipsnyje nustatytą pagrindinį principą, pagal kurį antidempingo priemonės galioja tiktai tiek laiko ir tokiu mastu, kiek jos reikalingos žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad reikalingumo tyrimas turėtų būti laikomas vertinimu, kurį atliekant reikėtų nustatyti mažiausią anksčiau nustatyto lygio dempingo pasikartojimo tikimybę.

(28)

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „bet kuri antidempingo priemonė galioja tiktai tokį laiką ir tokiu mastu, kiek tai reikalinga neutralizuoti žalą sukeliantį dempingą“. Šio principo laikytasi atliekant tarpines peržiūras; aptariamuoju atveju, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, inter alia, kad „[…] Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę, ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos […].“ Nurodyta nuostata nustatomas kriterijus, kurio reikia laikytis, kai suinteresuotoji šalis mano, kad priemonių mastas yra per mažas arba per didelis ir todėl ji prašo atlikti tų priemonių peržiūrą. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje toliau aiškiai nurodoma, kad, inicijavusi tokią peržiūrą ir „atlikdama tyrimus pagal šios dalies nuostatas, Komisija gali taip pat apsvarstyti, ar dempingo […] aplinkybės smarkiai pakito […]. Šiuo atveju, galutinai nustatant faktus, atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus“. Todėl tarpinių peržiūrų atveju pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas vertinimo kriterijus (t. y. esminis aplinkybių pasikeitimas), į kurį, be inicijavimo reikalavimo (t. y. nustatymo, ar vis dar būtina taikyti galiojančio dydžio priemones), reikėtų atsižvelgti atliekant tyrimą, kaip teigė pareiškėjas.

(29)

Taip pat pažymėtina, kad per tyrimą nustatytų aplinkybių pokyčių ilgalaikio pobūdžio nagrinėjimas yra standartinė tarpinės peržiūros tyrimų atlikimo tvarka. Iš tikrųjų Europos Sąjungos Bendrojo Teismo byloje (9) patvirtinama, kad „institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę vertinti atitinkamų eksportuotojų kainų politiką, atlikdamos esančių priemonių išlaikymo reikalingumo tyrimą“. Remiantis turimais įrodymais, pareiškėjo Sąjungos rinkoje taikytos eksporto kainos neatspindi faktinės pareiškėjo kainų politikos, todėl, kaip nuspręsta 21 konstatuojamojoje dalyje, per PTL Sąjungos rinkoje taikytos eksporto kainos nėra patikimos ir todėl bet kuris naujas dempingo skirtumas, pagrįstas tomis kainomis, būtų nustatytas remiantis kainomis, kurių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje.

(30)

Nepaisant išvados, kad eksporto į Sąjungą kainų pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, pareiškėjo argumentai buvo apsvarstyti ir išnagrinėta, ar vis dar būtina taikyti galiojančio dydžio priemones dempingui kompensuoti. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas tvirtino, kad nors jo dempingo skirtumas būtų gerokai mažesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas atlikus pradinį tyrimą, o jo eksporto elgsena kitose rinkoje patvirtintų, jog pasikeitęs dempingo skirtumas rodo tendenciją, kurios pagrįstai galima tikėtis ateityje, dabartinės priemonės yra akivaizdžiai per griežtos. Tačiau nustatyta, kad šie argumentai nebuvo pagrįsti faktais. Pirma, dėl pareiškėjo eksporto elgsenos kitose rinkose nustatyta, kad priešingai nei teigta pareiškėjo prašyme, eksporto į šias rinkas kainos buvo vidutiniškai beveik 10 % mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos. Šioms trečiųjų šalių eksporto rinkoms priklauso keletas skirtingo rinkos dydžio šalių, iš kurių kelios greičiausiai pačios PET vietoje negamina. Todėl šioms rinkoms būdingos savos individualios konkurencijos savybės, lemiančios kainas ir tendencijas, kurios skiriasi nuo Sąjungos rinkos kainų ir tendencijų. Antra, atsižvelgiant į šias išvadas, net jei būtų nustatyta, kad dabartinis priemonių mastas turėtų būti pakeistas remiantis tuo, kad nebūtina toliau kompensuoti dempingo, neįmanoma pakankamai tiksliai nustatyti, koks būtų tinkamas lygis, jei nebūtų patikimų eksporto kainų, kurios yra įprastinių sąlygų Sąjungos rinkoje rezultatas ir kurios tokias sąlygas atitiktų.

(31)	Galiausiai pareiškėjas teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir ypač jos k punktą būtų galima atlikti koregavimą „kai skiriasi kiti veiksniai […], jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, kaip numatyta pagal šią dalį“.

(32)	Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą, kad eksporto kainų pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, dempingo skirtumo nustatyti negalima. Dėl šios priežasties prašymas atlikti koregavimą yra netinkamas ir todėl atmetamas.

3. TYRIMO NUTRAUKIMAS

(33)

Atsižvelgiant į tai, kad su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, manoma, kad ši peržiūra turėtų būti nutraukta nekeičiant pareiškėjui taikomo muito dydžio. Todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 importuojamam pareiškėjo gaminamam PET nustatytos antidempingo priemonės nekeičiamos.

4. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

(34)	Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti nutraukti šią peržiūrą. Dėl gautų pastabų pirmiau pateiktų išvadų keisti nereikėjo.

5. BAIGIAMOJI NUOSTATA

(35)	Todėl ši peržiūra turėtų būti nutraukta nekeičiant Reglamento (EB) Nr. 192/2007,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų importuojamam polietileno tereftalatui, kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 ir kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, peržiūra nutraukiama nekeičiant galiojančių priemonių.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 301, 2000 11 30, p. 21.

(3) OL L 59, 2007 2 27, p. 1.

(4) OL L 340, 2008 12 19, p. 1.

(5) OL L 301, 2000 11 30, p. 1.

(6) OL L 59, 2007 2 27, p. 34.

(7) OL L 301, 2000 11 30, p. 88.

(8) OL C 151, 2010 6 10, p. 15.

(9) Byla MTZ Polyfilms prieš Europos Sąjungos Tarybą T-143/06, (2009) Rink., II-4133, 48 punktas.

9.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/19

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 906/2011

2011 m. rugsėjo 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 193/2007, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui, ir Reglamentas (EB) Nr. 192/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikram, inter alia, Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 ir 24 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Ankstesnis tyrimas ir galiojančios kompensacinės priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis antisubsidijų tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (3) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkerių metų laikotarpiui. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (4). Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

1.2. Galiojančios antidempingo priemonės

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (5) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET (toliau – pirminis antidempingo tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (6) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkerių metų laikotarpiui. Pasibaigus paskutiniajam peržiūros tyrimui antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams buvo 87,5–200,9 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR/t muito norma (toliau – galiojančios antidempingo priemonės).

(3)	Sprendimu 2000/745/EB (7) Komisija priėmė keleto eksportuojančių gamintojų įsipareigojimų pasiūlymus (toliau – įsipareigojimas), kuriuose nustatyta minimali importo kaina.

1.3. Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(4)

Indijos eksportuojantis PET gamintojas Reliance Industries Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta tirti tik pareiškėjo bendrovės subsidijavimo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą. Antidempingo ir kompensaciniai muitai kitiems eksportuotojams taikomi importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams, o pareiškėjo produktų pardavimas Sąjungai reglamentuojami įsipareigojimu.

(5)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti kompensuotino subsidijavimo daromą žalą nebėra būtina. Pareiškėjas visų pirma pateikė prima facie įrodymų, kad jam teikiamos subsidijos suma yra gerokai mažesnė nei šiuo metu jam taikoma muito norma. Bendras subsidijos lygis iš esmės sumažėjo dėl to, kad labai sumažėjo išmokos, gaunamos pagal Muito sumažinimo leidimo schemą (toliau – MSLS).

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2010 m. birželio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (8) pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros (toliau – dabartinė peržiūra) inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Atliekant peržiūrą nagrinėti tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai.

1.4. Su tyrimu susijusios šalys

(7)	Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(8)	Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)	Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija pareiškėjui ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Mumbajuje, Indijoje, ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose) ir Mumbajuje (Užsienio prekybos generalinio direktorato regioniniame biure).

1.5. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(11)	Atliekant subsidijavimo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

1.6. Gretutinis antidempingo tyrimas

(12)	Komisija 2010 m. birželio 10 d. (9) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (10) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas.

(13)	Atliekant gretutinį antidempingo tyrimą nustatyta, kad su dempingu susijusios aplinkybės iš esmės ir ilgam nepasikeitė, todėl šis tyrimas baigtas nekeičiant pareiškėjui šiuo metu taikomų antidempingo priemonių.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(14)	Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.2. Panašus produktas

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi dabartine peržiūra nustatomas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, dėl Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto jokių išvadų nepadaryta.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Subsidijavimas

(16)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir pareiškėjo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

Nacionalinės schemos:

a)	Išankstinių leidimų schema (toliau – ILS);

b)	Muito sumažinimo leidimo schema (toliau – MSLS);

c)	Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (toliau – GPESS);

d)	Tikslinių rinkų schema (TRS);

e)	Tikslinių produktų schema (TPS);

f)	Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (toliau – APMS).

Regioninės schemos:

g)	Gudžarato Vyriausybės kapitalo investicijų paskatų schema.

(17)

Pirmiau nurodytos a–e schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šiuo PTL yra susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentų Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(18)	Schema, nurodyta f punkte, pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(19)	Schemos, nurodytos g punkte, veikimą administruoja Gudžarato Vyriausybė, ir ji yra pagrįsta šios Vyriausybės vykdoma pramonės paskatų politika.

3.1.1. Išankstinių leidimų schema (ILS)

a) Teisinis pagrindas

(20)	Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30A skyriuose.

b) Tinkamumo kriterijai

(21)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 22 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniams poreikiams turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekiautojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS tariamam eksportui turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gaminančių eksportuotojų tiekėjai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(22)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i) fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminant galutinį eksportuojamą produktą. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Leidime nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii) metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Leidimo turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą galutinį produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii) tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis eksportuojantis gamintojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv) tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuojamus“Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje esančiai bendrovei;

v) Išankstiniam išleidimo įsakymui: ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. ILS tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui drobeko ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi) kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat taikoma išankstinio leidimo turėtojui taikomam vietos tiekimui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami iš vietos šaltinių, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis numatomo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. ILS tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto drobekui ir galutinio akcizo grąžinimui).

(23)	Nustatyta, kad per PTL pareiškėjui nuolaidos taikytos tik pagal vieną su nagrinėjamuoju produktu susijusią poschemę, t. y. tariamam eksportui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(24)

Dėl naudojimosi ILS tariamam eksportui per PTL: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir eksporto įsipareigojimo kiekį ir vertę bei įrašo juos leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN yra nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos Indijos Vyriausybės.

(25)

Kad Indijos valdžios institucijos galėtų patikrinti, išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo pildyti faktinį pagal kiekvieną leidimą importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio registrą, ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 dalys bei 23 priedėlis). Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(26)	Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo leidimo išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(27)

Importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų ryšių nenustatyta. Reikalavimus atitinkančios žaliavos taip pat gali būti pirminiams produktams gaminti naudojamos žaliavos. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo 25 konstatuojamojoje dalyje minėto visuose leidimuose privalomo pildyti suvartojimo registro, kurį tikrina nepriklausomas apskaitininkas. Nepaisant to, kad pareiškėjas pažeidė šį reikalavimą, jis naudojosi ILS lengvatomis, kurios, be to, atsižvelgiant į nustatytas per dideles SIN, buvo didesnės nei numatyta pagal jas reglamentuojančias teisines nuostatas.

d) Išvada

(28)	Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(29)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS taikymas tariamam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma konkrečia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(30)

Todėl dabartine peržiūra patvirtinta, kad pagrindinės šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes, kaip nustatyta, jos yra pernelyg didelės, be to, nustatyta, kad perviršinių lengvatų Indijos Vyriausybė nesusigrąžina. Iš tiesų, Indijos Vyriausybė nevykdė faktinės kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio suvartojimo registru. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Galiausiai patvirtinta, kad praktiškai neužtikrinamas pagal įstatymus privalomas atestuotų apskaitininkų dalyvavimas tikrinimo procese.

(31)	Todėl naudojimasis ILS tariamam eksportui yra kompensuotinas.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(32)

Jeigu netaikoma leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis drobeko schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(33)

Subsidijos suma pareiškėjui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal tariamo eksporto poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(34)	Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,52 % subsidijų norma.

3.1.2. Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a) Teisinis pagrindas

(35)	Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

b) Tinkamumo kriterijai

(36)	Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(37)

Teisę pasinaudoti šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN (žr. 24 konstatuojamąją dalį) ir atsižvelgiant į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 %, taikant 58 Rs/kg viršutinę vertės ribą.

(38)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(39)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(40)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškų teikimo terminas yra trys mėnesiai po eksportavimo, bet, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(41)	Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d) Išvada

(42)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(43)	Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(44)

Šios schemos negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, kaip tvirtino pareiškėjas. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(46)	Nustatyta, kad pagal MSLS gauta nauda, daugiausia buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Todėl laikoma, kad pagal MSLS gauta nauda yra lygi kreditų, gautų už visus nagrinėjamojo produkto eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(47)	Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(48)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(49)	Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 7,52 % subsidijų norma.

3.1.3. Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (toliau – GPESS)

a) Teisinis pagrindas

(50)	Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

b) Tinkamumo kriterijai

(51)	Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(52)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal GPESS licenciją numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos konkrečiam eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(53)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

d) Išvada

(54)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(55)	Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(56)

GPESS negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(57)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, naudojamas naftos chemijos segmente ir kituose sektoriuose, kuriuose pareiškėjui suteiktos lengvatos, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių kreditų palūkanų norma, kurią peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas taikė pardavimui.

(58)	Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta naftos chemijos segmento ir kitų sektorių, kuriems suteiktos lengvatos, eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(59)	Pagal šią schemą per PTL nustatyta 1,49 % subsidijų norma.

3.1.4. Tikslinių rinkų schema (TRS)

a) Teisinis pagrindas

(60)	Išsamus TRS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

b) Tinkamumo kriterijai

(61)	Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(62)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5–3 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(63)	TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(64)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, Indijos Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

d) Išvada

(65)

TRS atitinka subsidijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(66)	Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(67)

Šios schemos negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos drobeko sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(68)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui už nagrinėjamojo produkto eksportą suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir schema besinaudojančio pareiškėjo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(69)	Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(70)	Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,87 % subsidijų norma.

3.1.5. Tikslinių produktų schema (TPS)

(71)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal TPS. Todėl šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikėjo.

3.1.6. Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (APMS)

(72)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal APMS. Todėl šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikėjo.

3.1.7. Gudžarato Vyriausybės kapitalo investicijų paskatų schema (KIPS)

(73)	Gudžarato valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos lengvatos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčių ir (arba) šių mokesčių atidėjimo forma, skatinant ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

a) Teisinis pagrindas

(74)

Išsamus šios Gudžarato Vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1995 m. rugsėjo 11 d. Gudžarato Vyriausybės nutarime Nr. INC-1095/2000(3)/I, 2006 m. balandžio 1 d. Vyriausybės pranešime, finansų departamentas, Nr. (GHN-43) VAT-2006/S.5(2)(2)-TH, ir Gudžarato pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 18A taisyklėje (2006 m.).

b) Tinkamumo kriterijai

(75)

Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Tačiau yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių sektorių sąrašai, kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių veiklą, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

c) Praktinis įgyvendinimas

(76)

Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Gudžarato valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra sričių, kurioms tokios paskatų schemos netaikomos arba jas taikyti draudžiama. Pagrindiniai paskatų sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

(77)	Paskatos gali būti suteikiamos bet kuriuo metu, nes prašymams dėl paskatų pateikti ir kiekybiniams kriterijams įvykdyti jokių terminų nustatyta nėra.

d) Išvada

(78)

Subsidijos, skiriamos pagal šią schemą, yra nurodytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Jos laikomos atitinkamais Gudžarato Vyriausybės finansiniais įnašais, nes šiuo atveju paskatos buvo suteiktos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčio forma ir dėl jų sumažėjo pajamos iš mokesčių, kuriuos būtina mokėti kitais atvejais. Be to, šios paskatos duoda bendrovei naudos – pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma.

(79)

Be to, ši schema taikoma konkrečiam regionui, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jomis gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o lengvatos dydis diferencijuojamas pagal atitinkamą sritį.

(80)	Todėl Gudžarato Vyriausybės kapitalo investicijų paskatų schema yra kompensuotina.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(81)

Pareiškėjas teigė, kad jis nebeturi teisės naudotis lengvatomis pagal KIPS vienai iš jo gamyklų. Atliekant tyrimą šis teiginys buvo patvirtintas. Atliekant šį tyrimą taip pat baigėsi bendrovės teisės naudotis lengvatomis kitai gamyklai terminas. Todėl skaičiuojant subsidijos sumą į šių gamyklų veiklai suteiktas subsidijas atsižvelgta nebuvo.

(82)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis paprastai mokamų pardavimo ir pirkimo mokesčių peržiūros tyrimo laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal minėtą schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Gauta subsidijos norma sudarė 0,31 %.

3.1.8. Kompensuotinų subsidijų suma

(83)	Pagal pagrindinio reglamento nuostatas pareiškėjui apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 10,73 %. Subsidijų suma viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

(84)	Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

3.2. Ilgalaikis pasikeitusių su subsidijavimu susijusių aplinkybių pobūdis

(85)	Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar su subsidijavimu susijusios aplinkybės per PTL labai pasikeitė.

(86)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant dabartinę peržiūrą nustatytas subsidijos dydis mažesnis nei nustatytasis per paskutinįjį peržiūros tyrimą. Nėra įrodymų, kad artimiausioje ateityje šios schemos nebus taikomos arba bus pradėta taikyti naujas schemas.

(87)

Kadangi buvo įrodyta, kad pareiškėjas gauna mažiau subsidijų negu anksčiau ir tikėtina, kad jis toliau gaus subsidijas, kurių suma yra mažesnė už per paskutinįjį peržiūros tyrimą nustatytą sumą, daroma išvada, kad toliau taikoma priemonė būtų didesnė nei žalą daranti kompensuotina subsidija, todėl atsižvelgiant į naujus faktus taikomų priemonių dydis turėtų būti iš dalies pakeistas.

4. KOMPENSACINĖS IR ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

4.1. Kompensacinės priemonės

(88)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsniu ir pranešime apie inicijavimą nurodytu dabartinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas subsidijavimo skirtumas sumažėjo nuo 13,8 iki 10,7 %, todėl Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 šiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(89)	Iš dalies pakeista kompensacinio muito norma turėtų būti nustatyta remiantis per šią peržiūrą nustatyta nauja subsidijavimo norma, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuoti žalos skirtumai ir toliau yra didesni.

(90)

Siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimo, kuris atsiranda dėl skirtingų žalios naftos kainų, nebūtų surenkami didesni muitai, pirminiame antisubsidijų tyrime nuspręsta, kad taikomos priemonės turėtų būti specifinis muitas. Manoma, kad atliekant dabartinę peržiūrą dėl tos pačios priežasties taip pat reikėtų laikytis šio požiūrio. Todėl patikslinta specifinio muito suma – 90,4 EUR/t.

4.2. Antidempingo priemonės

(91)	Iš dalies pakeitus kompensacinio muito normą pasikeis Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 importuojamam pareiškėjo pagamintam PET nustatytas galutinis antidempingo muitas.

(92)

Per visus ankstesnius antidempingo tyrimus antidempingo muitas buvo koreguotas, kad būtų išvengta dvigubos eksporto subsidijų lengvatų poveikio apskaitos. Todėl pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atstatyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Atliekant ankstesnius tyrimus ir dabartinę peržiūrą nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijavimo schemos, kurios, kaip nustatyta, buvo kompensuotinos, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte. Dėl kitų subsidijų schemų, visų pirma dėl Gudžarato Vyriausybės KIPS, nebuvo jokių įrodymų arba teiginių, rodančių, ar tos pačios subsidijos kompensuojamos du kartus ir kokiu laipsniu, kai tam pačiam importuojamam produktui tuo pačiu metu nustatomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Tiksliau, nebuvo įrodymų, kad produkto eksporto kaina dėl KIPS sumažėjo kitaip, nei vidaus rinkoje parduodamų produktų kaina. Vadinasi, taikant KIPS, kainos, kuriomis gamintojas savo prekes parduoda vidaus ir eksporto rinkose, veikiamos vienodai ir tokiu pačiu mastu.

(93)	Iš esmės šios subsidijos turėjo įtakos pareiškėjo eksporto kainai, taip padidindamos dempingo skirtumą. Kitaip tariant, per pirminį antidempingo tyrimą nustatyti galutiniai dempingo skirtumai iš dalies susidarė dėl to, kad buvo taikomos eksporto subsidijos.

(94)

Todėl galutinio antidempingo muito normos pareiškėjui dabar turi būti pakoreguotos atsižvelgiant į dabartinėje peržiūroje patikslintą lengvatų, gautų iš eksporto subsidijų per PTL, dydį, kad būtų atspindėtas faktinis dempingo skirtumas, likęs po to, kai buvo nustatytas pakoreguotas eksporto subsidijų poveikį kompensuojantis galutinis kompensacinis muitas.

(95)	Kitaip tariant, koreguojant anksčiau nustatytus dempingo skirtumus reikės atsižvelgti į naujus subsidijų lygius.

(96)	Todėl pareiškėjui turėtų būti nustatyta 132,6 EUR/t antidempingo muito norma.

(97)	Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti baigti tyrimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 193/2007 1 straipsnio 2 dalyje bendrovei Reliance Industries Ltd skirta lentelės dalis pakeičiama taip:

Šalis

Bendrovė

Kompensacinis muitas

(EUR/tonai)

Papildomas TARIC kodas

„Indija

Reliance Industries Ltd

90,4

A181“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 192/2007 1 straipsnio 2 dalyje bendrovei Reliance Industries Ltd skirta lentelės dalis pakeičiama taip:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muitas

(EUR/tonai)

Papildomas TARIC kodas

„Indija

Reliance Industries Ltd

132,6

A181“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ

(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2) OL L 301, 2000 11 30, p. 1.

(3) OL L 59, 2007 2 27, p. 34.

(4) OL L 340, 2008 12 19, p. 1.

(5) OL L 301, 2000 11 30, p. 21.

(6) OL L 59, 2007 2 27, p. 1.

(7) OL L 301, 2000 11 30, p. 88.

(8) OL C 151, 2010 6 10, p. 17.

(9) OL C 151, 2010 6 10, p. 15.

(10) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.232.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 232

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. rugsėjo 9d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2011/530/ES
	*	2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumas, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas	2
		2011/531/ES
	*	2011 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis ES ir ICAO jungtiniame komitete dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bendradarbiavimo memorandumo, kuriuo grindžiamas glaudesnis bendradarbiavimas, priedo dėl aviacijos saugos priėmimo	8
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. rugsėjo 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 905/2011, kuriuo nutraukiama dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET), peržiūra	14
	*	2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 906/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 193/2007, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui, ir Reglamentas (EB) Nr. 192/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikram, inter alia, Indijos kilmės importuojamam polietileno tereftalatui	19
	*	2011 m. rugsėjo 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 907/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1105/2010, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams, galutinis surinkimas ir baigiamas tyrimas dėl importuojamų Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės labai atsparių tempimui poliesterių siūlų	29
		2011 m. rugsėjo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	31

Bendrovės pavadinimas	Miestas
Heilongjiang Longdi Co. Ltd	Harbin
Jiangsu Hengli Chemical Fibre Co. Ltd	Wujiang
Hyosung Chemical Fiber (Jiaxing) Co. Ltd	Jiaxing
Shanghai Wenlong Chemical Fiber Co. Ltd	Shanghai
Shaoxing Haifu Chemistry Fibre Co. Ltd	Shaoxing
Sinopec Shanghai Petrochemical Company	Shanghai
Wuxi Taiji Industry Co. Ltd	Wuxi“

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AR	33,3
	EC	32,6
	MK	49,0
	ZZ	38,3
0707 00 05	AR	24,2
	TR	127,5
	ZZ	75,9
0709 90 70	AR	40,2
	EC	39,5
	TR	125,7
	ZZ	68,5
0805 50 10	AR	76,3
	CL	91,9
	MX	39,8
	PY	33,5
	TR	66,0
	UY	48,4
	ZA	82,6
	ZZ	62,6
0806 10 10	EG	156,9
	MA	175,2
	TR	118,3
	ZA	59,8
	ZZ	127,6
0808 10 80	CL	62,8
	CN	78,7
	NZ	105,6
	US	82,4
	ZA	89,4
	ZZ	83,8
0808 20 50	CN	74,4
	TR	116,3
	ZA	99,6
	ZZ	96,8
0809 30	TR	146,7
0809 30	ZZ	146,7
0809 40 05	BA	41,6
	KE	58,0
	ZZ	49,8