13.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/6

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 670/2011

2011 m. liepos 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 121 straipsnio pirmos pastraipos k, l ir m punktus ir 203b straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (2), nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias kompetentingos valstybių narių institucijos Komisijai teikia informaciją ir dokumentus. Tose taisyklėse visų pirma nustatytas valstybių narių įpareigojimas naudoti Komisijos nurodytas informacines sistemas ir valdžios institucijoms arba individualiems vartotojams, kurie įgalioti siųsti pranešimus, suteiktų prieigos teisių tvirtinimas. Be to, tame reglamente nustatyti bendrieji informacinėms sistemoms taikomi principai, kuriais užtikrinamas dokumentų autentiškumas, vientisumas ir tinkamumas naudoti ateityje ir numatyta asmens duomenų apsauga;

(2)

Komisija savo vidaus darbo procedūroms ir ryšiams su valdžios institucijomis, administruojančiomis kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir tradicinius terminus pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II antraštinės dalies I skyriaus Ia skirsnį, sukūrė informacinę sistemą, kurią naudoja pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 ir 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (3) reikalaujamiems dokumentams tvarkyti ir procedūroms atlikti elektroniniu būdu, kai tai susiję su kompetentingomis valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijomis, su atstovaujančiomis profesinėmis organizacijomis, taip pat su interesą remiantis šiuo reglamentu veikti turinčiais fiziniais ar juridiniais asmenimis;

(3)

manoma, kad naudojantis šia sistema galima, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009 arba mutatis mutandis taikant jame nustatytus principus, perduoti tam tikrus Reglamente (EB) Nr. 607/2009 numatytus pranešimus, ypač susijusius su kilmės vietos nuorodoms, geografinėms nuorodoms ir tradiciniams terminams taikoma tvarka, atitinkamų pavadinimų duomenų bazėmis ir tokių pavadinimų apsaugai numatytais registrais;

(4)

be to, kadangi Komisija jau turi sukurtų informacinių sistemų duomenims apie valdžios institucijas ir įstaigas, kompetentingas vykdyti su BŽŪP susijusią kontrolę, perduoti, jomis galima pasinaudoti įgyvendinant konkrečius šios srities tikslus, susijusius su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais. Reikėtų šias sistemas taikyti perduodant duomenis apie valdžios institucijas, atsakingas už pavadinimų apsaugos paraiškų nagrinėjimą valstybių narių ar trečiųjų valstybių lygiu, ir valdžios institucijas, atsakingas už vynų, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, sertifikavimą;

(5)

siekiant veiksmingo administravimo ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą naudojant Komisijos sukurtas informacines sistemas, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009 reikėtų pranešimus supaprastinti ir pagerinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 607/2009 reikalaujamų duomenų valdymą ir pateikimą. Todėl, siekiant suteikti galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms susipažinti,, su nacionaliniu lygmeniu pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118z straipsnio 2 dalį ir 120a straipsnį taikomais įstatymais, reglamentais ar administracinėmis nuostatomis, taip pat supaprastinti ir palengvinti patikrinimus ir valstybių narių bendradarbiavimą, numatytus Komisijos reglamente (EB) Nr. 555/2008 (4), reikėtų valstybių narių paprašyti Komisijai pateikti tam tikrus duomenis, kurie turi konkrečios svarbos sertifikuojant produktus, ir numatyti, kad Komisija tokius duomenis pateiktų kompetentingoms institucijoms ir visuomenei, jei tie duomenys yra naudingi vartotojams;

(6)	be to, siekiant aiškumo ir norint sumažinti administracinę naštą, reikėtų nustatyti, koks turi būti tam tikrų Reglamentu (EB) Nr. 607/2009 numatytų pranešimų turinys ir supaprastinti tvarką;

(7)

iškyla sunkumų interpretuojant pereinamojo laikotarpio priemonių, priimtų, kad būtų lengviau pereiti nuo Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1493/1999 (5) ir (EB) Nr. 479/2008 (6) nuostatų taikymo prie Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų taikymo, aspektus, susijusius su galiojančių procedūrų taikymo sritimi ir laikotarpiu. Taip pat reikėtų patikslinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnio kartu su 118q straipsniu nuostatų dėl pakeitimų pobūdžio, referencinių laikotarpių ir pereinamojo laikotarpio trukmės taikymo sritį;

(8)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 607/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 607/2009 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Paraiška dėl apsaugos

Paraišką dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos sudaro Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118c ir 118d straipsniuose reikalaujami dokumentai, produkto specifikacija ir bendrasis dokumentas.

Paraiška ir bendrasis dokumentas Komisijai pateikiami remiantis šio reglamento 70a straipsnio 1 dalimi.“

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Paraiškos pateikimas

1. Paraiškos pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija paraišką gauna.

2. Komisija valstybės narės ar trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms ar trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui patvirtina paraiškos gavimą ir paraiškai priskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	registruotinas pavadinimas;

c)	paraiškos gavimo data.“

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Paraiškos priimtinumas

1. Paraiška laikoma priimtina, jei tinkamai užpildytas bendrasis dokumentas ir pridėti pagalbiniai dokumentai. Bendrasis dokumentas laikomas tinkamai užpildytu, jei užpildyti visi privalomi punktai, pateikti 70a straipsnyje minimose informacinėse sistemose.

Tokiu atveju paraiška laikoma priimtina jos gavimo Komisijoje dieną. Apie tai pranešama pareiškėjui.

Ši data paskelbiama visuomenei.

2. Jei paraiška neužpildyta arba užpildyta tik iš dalies, jei 1 dalyje nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikti kartu su paraiška arba jei kai kurių pagalbinių dokumentų trūksta, paraiška laikoma nepriimtina.

3. Jei paraiška nepriimtina, valstybės narės ar trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms ar trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui pranešamos priežastys, dėl kurių paraiška laikoma nepriimtina, ir nurodoma, kad jie turi pateikti naują tinkamai užpildytą paraišką.“

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei priimtina paraiška neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118b ir 118c straipsniuose nustatytų reikalavimų, Komisija informuoja valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijas arba trečiojoje valstybėje įsisteigusį pareiškėją apie atmetimo priežastis ir nustato paraiškos atsiėmimo ar pakeitimo arba pastabų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis nei du mėnesiai.“

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Prieštaravimų pateikimas pagal Bendrijos procedūrą

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118h straipsnyje minimi prieštaravimai perduodami pagal šio reglamento 70a straipsnio 1 dalį. Prieštaravimo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija prieštaravimą gauna. Apie šią datą informuojamos valdžios institucijos ir asmenys, kuriems šis reglamentas taikomas.

2. Komisija patvirtina prieštaravimo gavimą ir prieštaravimui priskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	prieštaravimo gavimo data.“

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Registras

1. Komisijos sudaro ir tvarko Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą (toliau – „registras“), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118n straipsnyje. Jis sudaromas elektroninėje duomenų bazėje „E-Bacchus“ remiantis sprendimais, kuriais atitinkamiems pavadinimams suteikiama apsauga.

2. Patvirtinta kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda įtraukiama į registrą.

Jei pavadinimai užregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1 dalį, Komisija į registrą įrašo šio straipsnio 3 dalyje numatytus duomenis.

3. Komisija į registrą įrašo šiuos duomenis:

a)	saugomą produkto pavadinimą;

b)	bylos numerį;

c)	tai, kad pavadinimas yra saugomas kaip geografinė nuoroda arba kilmės vietos nuoroda;

d)	kilmės valstybės (-ių) pavadinimą (-us);

e)	registracijos datą;

f)	nuorodą į pavadinimą saugantį teisinį dokumentą;

g)	nuorodą į bendrąjį dokumentą.

4. Registras yra viešas.“

20 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos, kurią pareiškėjas pateikė pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118e straipsnį, pakeitimų patvirtinimo paraiška perduodama vadovaujantis šio reglamento 70a straipsnio 1 dalimi.

2. Produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimų patvirtinimo paraiška, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118q straipsnio 1 dalyje, laikoma priimtina, jei Komisijai yra atsiųsta informacija, kurios reikalaujama pagal minėto reglamento 118c straipsnio 2 dalį, ir tinkamai užpildyta paraiška.

3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118q straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, šio reglamento 9–18 straipsniai taikomi mutatis mutandis.“

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Prašymo panaikinti pateikimas

1. Prašymas panaikinti, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118r straipsnyje, perduodamas pagal šio reglamento 70a straipsnio 1 dalį. Prašymo panaikinti pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija prašymą gauna. Ši data paskelbiama visuomenei.

2. Komisija patvirtina prašymo gavimą ir prašymui priskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	prašymo gavimo data.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei panaikinimą inicijavo Komisija.“

9)	22 straipsnis papildomas tokia 5 dalimi: „5. 3 dalyje nurodyti pranešimai Komisijai pateikiami remiantis 70a straipsnio 1 dalimi.“

10)	23 straipsnio 1 dalis papildoma šia nauja trečia pastraipa: „Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti pranešimai Komisijai pateikiami remiantis 70a straipsnio 1 dalimi.“

11)	28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Prašymas perduodamas remiantis 70a straipsnio 1 dalimi. Pakeitimo prašymo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija prašymą gauna.“

12)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Apsaugos paraiška

1. Tradicinio termino apsaugos paraišką kompetentingos valstybių narių ar trečiųjų valstybių institucijos arba atstovaujančios profesinės organizacijos perduoda remdamosi 70a straipsnio 1 dalimi. Su paraiška pateikiami valstybės narės teisės aktai arba trečiosiose valstybėse vyno gamintojams taikomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas atitinkamas terminas, ir nuoroda į tokius teisės aktus ar taisykles.

2. Jeigu paraišką teikia trečiojoje valstybėje įsisteigusi atstovaujanti profesinė organizacija, pareiškėjas duomenis apie atstovaujančią profesinę organizaciją ir jos narius Komisijai perduoda remdamasis 70a straipsnio 1 dalimi. Komisija šią informaciją skelbia viešai.“

13)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Paraiškos pateikimas

1. Paraiškos pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija paraišką gauna.

2. Komisija valstybės narės ar trečiosios valstybės valdžios institucijoms ar trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui patvirtina paraiškos gavimą ir paraiškai paskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	tradicinis terminas;

c)	paraiškos gavimo data.“

14)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Priimtinumas

1. Paraiška laikoma priimtina, jei paraiškos forma tinkamai užpildyta ir kartu pateikiami pagal 30 straipsnio nuostatas reikalaujami dokumentai. Paraiškos forma laikoma tinkamai užpildyta, jei užpildyti visi privalomi punktai, pateikti 70a straipsnyje minimose informacinėse sistemose.

Tokiu atveju paraiška laikoma priimtina jos gavimo Komisijoje dieną. Apie tai pranešama pareiškėjui.

Ši data paskelbiama visuomenei.

2. Jei paraiškos forma neužpildyta arba užpildyta tik iš dalies, jei 1 dalyje nurodyti dokumentai nepateikti kartu su paraiška arba jei kai kurių dokumentų trūksta, paraiška laikoma nepriimtina.

3. Jei paraiška nepriimtina, valstybės narės ar trečiosios valstybės valdžios institucijoms ar trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui pranešamos priežastys, dėl kurių paraiška laikoma nepriimtina ir nurodoma, kad jie turi pateikti naują tinkamai užpildytą paraišką.“

15)

37 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Prieštaravimas pateikiamas remiantis 70a straipsnio 1 dalimi. Prieštaravimo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija prieštaravimą gauna.

3. Komisija patvirtina prieštaravimo gavimą ir prieštaravimui priskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	prieštaravimo gavimo data.“

16)

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Bendroji apsauga

1. Jei tradicinis terminas, kurį prašoma apsaugoti, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 31 ir 35 straipsniuose nustatytas sąlygas ir neatmetamas remiantis šio reglamento 36, 38 ir 39 straipsniais, jis įtraukiamas į sąrašą ir į elektroninę duomenų bazę „E-Bacchus“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 2 dalį, remiantis duomenimis, pateiktais Komisijai pagal šio reglamento 70a straipsnio 1 dalį, nurodant:

a)	31 straipsnio 1 dalyje nurodytą kalbą;

b)	su tokia apsauga siejamą vynuogių produkto kategoriją arba kategorijas;

nuorodą į valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas tradicinis terminas apibrėžtas ir reglamentuotas, teisės aktus arba į taisykles, taikomas vyno gamintojams trečiosiose valstybėse, įskaitant ir tas, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos, jei trečiosiose šalyse tokių teisės aktų nėra;

d)	apibrėžties santrauką arba vartojimo sąlygas;

e)	kilmės valstybės (-ių) pavadinimą (-us);

f)	įtraukimo į elektroninę duomenų bazę „E-Bacchus“ datą.

2. Į elektroninę duomenų bazę „E-Bacchus“ įtraukti tradiciniai terminai tik paraiškoje nurodyta kalba ir tik paraiškoje nurodytų kategorijų vynuogių produktų atveju, saugomi nuo:

a)	netinkamo naudojimo net jei prie jo pateikiami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

b)	kitų melagingų ar klaidinančių nuorodų į produkto pobūdį, charakteristikas ar esmines produkto ypatybes, esančių ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su juo susijusiuose dokumentuose;

c)	kitų veiksmų, kuriais vartotojas gali būti suklaidintas, visų pirma sudarytas įspūdis, kad vynas atitinka saugomą tradicinį terminą.

3. Į elektroninę duomenų bazę „E-Bacchus“ įtraukti tradiciniai terminai paskelbiami visuomenei.“

17)

42 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Užregistruotas saugomas homoniminis terminas vartojamas tik jei vėliau pradėtas saugoti homonimas ir į elektroninę duomenų bazę „E-Bacchus“ įtrauktas tradicinis terminas yra aiškiai skiriami, atsižvelgiant į būtinybę taikyti vienodas sąlygas suinteresuotiems gamintojams ir neklaidinti vartotojo.“

18)

45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Prašymo panaikinti pateikimas

1. Tinkamai pagrįstą prašymą panaikinti Komisijai gali pateikti teisėtą interesą turinti valstybė narė, trečioji valstybė ar fizinis arba juridinis asmuo, remdamiesi 70a straipsnio 1 dalimi. Prašymo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią Komisija prašymą gauna. Ši data paskelbiama visuomenei.

2. Komisija patvirtina prašymo gavimą ir prašymui priskiria bylos numerį.

Gavimo patvirtinime nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	prašymo gavimo data.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei panaikinimą inicijavo Komisija.“

19)	47 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Panaikinimui įsigaliojus susijusį pavadinimą Komisija išbraukia iš elektroninėje duomenų bazėje „E-Bacchus“ esančio sąrašo.“

20)

63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118z straipsnio 2 dalies a punkte minimą sertifikavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nustatytus kriterijus (7).

Remdamosi šio reglamento 70a straipsnio 1 dalimi, iki 2011 m. spalio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia šiuos duomenis ir galimus jų pakeitimus:

a)	šį straipsnį taikyti kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) pavadinimą (-us), adresą (-us) ir informacinius punktus, įskaitant elektroninį (-ius) adresą (-us);

b)	esant reikalui – visų įgaliotų įstaigų, kurioms įgaliojimus suteikė šį straipsnį taikyti kompetentinga institucija, pavadinimus, adresus ir informacinius punktus, įskaitant elektroninius adresus;

c)	priemones, kurių imtasi šiam straipsniui įgyvendinti, jeigu jos yra svarbios Reglamente (EB) Nr. 555/2008 nurodytam valstybių narių bendradarbiavimui;

d)	vyninių vynuogių veisles, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118z straipsnio 2 dalis ir 120a straipsnis.

Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija sudaro ir tvarko kompetentingų įstaigų ir įgaliotų institucijų pavadinimų ir adresų sąrašą, taip pat leidžiamų naudoti vyninių vynuogių veislių sąrašą. Komisija su šiuo sąrašu supažindina visuomenę.

21)

V antraštinė dalyje įterpiami nauji 70a ir 70b straipsniai:

„70a straipsnis

Komisijos, valstybių narių, trečiųjų valstybių ir kitų ūkinės veiklos vykdytojų keitimosi pranešimais metodas

1. Kai daroma nuoroda į šią dalį, šiam reglamentui taikyti reikalingi dokumentai ir duomenys Komisijai pateikiami taip:

a)	valstybių narių kompetentingos institucijos naudoja Komisijos nurodytą informacinę sistemą, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 792/2009 nuostatomis;

kompetentingos trečiųjų valstybių institucijos arba atstovaujančios profesinės organizacijos, taip pat teisėtą interesą remiantis šiuo reglamentu veikti turintys fiziniai ar juridiniai asmenys dokumentus ir duomenis pateikia elektroniniu būdu, naudodami Komisijos nurodytus metodus ir formas, kuriuos galima rasti remiantis šio reglamento XVIII priede nurodytomis sąlygomis.

Tačiau galima naudoti ir popierines minėtas formas.

Už paraiškos pateikimą ir pranešimų turinį atsakingos atitinkamai trečiųjų valstybių įgaliotos kompetentingos institucijos, atstovaujančios profesinės organizacijos arba fiziniai ar juridiniai asmenys.

2. Pranešimus ir informaciją valdžios institucijoms ir su šiuo reglamentu susijusiems asmenims, o esant reikalui – visuomenei, Komisija pateikia naudodama savo informacines sistemas.

Valdžios institucijos ir su šiuo reglamentu susiję asmenys remdamiesi XIX priedu gali kreiptis į Komisiją, kad gautų informacijos apie prieigos prie informacinių sistemų, pranešimų ir informacijos pateikimo praktines taisykles.

3. Reglamento (EB) Nr. 792/2009 5 straipsnio 2 dalis ir 6, 7 ir 8 straipsniai 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodytiems pranešimams ir informacijos pateikimui taikomi mutatis mutandis.

4. Taikant 1 dalies b punktą prieigos prie informacinių sistemų teises kompetentingoms trečiųjų valstybių institucijoms ir atstovaujančioms profesinėms organizacijoms, taip pat teisėtą interesą remiantis šiuo reglamentu veikti turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims suteikia Komisijos darbuotojai, atsakingi už informacines sistemas.

Už informacines sistemas atsakinga Komisijos tarnyba prieigos teises patvirtina remdamasi:

a)	pagal tarptautinius susitarimus Komisijos turimais ar Komisijai tokiais susitarimais remiantis perduotais duomenimis, susijusiais su trečiųjų valstybių įgaliotomis kompetentingomis institucijomis su jų informaciniais punktais ir elektroninio pašto adresais;

b)	oficialiu trečiosios valstybės prašymu, kuriame nurodomi duomenys, susiję su valdžios institucijomis, atsakingomis už 1 dalies b punkto taikymui reikalingų dokumentų ir duomenų perdavimą, bei atitinkamų valdžios institucijų informaciniai punktai ir elektroninio pašto adresai;

c)	savo tapatybės įrodymą, teisėto veikimo intereso patvirtinimą ir elektroninio pašto adresą pateikusių trečiojoje valstybėje įsisteigusių atstovaujančių profesinių organizacijų arba fizinių ar juridinių asmenų prašymu.

Prieigos teises patvirtinus, jas aktyvuoja už informacines sistemas atsakinga Komisijos tarnyba.

70b straipsnis

Duomenų apie institucijas, kompetentingas nagrinėti paraiškas nacionaliniu lygmeniu, perdavimas ir pateikimas

1. Remdamosi 70a straipsnio 1 dalimi, iki 2011 m. spalio 1 d. valstybės narės Komisijai perduoda institucijos (-ų), kompetentingos (-ų) taikyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118f straipsnio 2 dalį, pavadinimą (-us), adresą (-us), informacinius punktus su elektroninio pašto adresais; taip pat galimus pasikeitimus.

2. Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 1 dalį ar trečiųjų valstybių pagal tarptautinius su ES sudarytus susitarimus perduotais duomenimis, sudaro ir atnaujina valstybių narių ar trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų pavadinimų ir adresų sąrašą. Komisija su šiuo sąrašu supažindina visuomenę.“

22)

71 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„71 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 saugomi vynų pavadinimai

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus (toliau – byla) ir šio reglamento 73 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose bei 2 dalyje numatytus specifikacijos pakeitimus valstybės narės perduoda remdamosi šio reglamento 70a straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamosi šiomis taisyklėmis ir šia tvarka:

a)	Komisija patvirtina bylos ar pakeitimo gavimą, kaip numatyta šio reglamento 9 straipsnyje;

b)	byla ar pakeitimas laikomi priimtinais jų gavimo Komisijoje dieną, laikantis šio reglamento 11 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir su sąlyga, kad Komisija juos gavo ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.;

c)	Komisija patvirtina atitinkamos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos su pakeitimais, jei tokių yra, įregistravimą registre remiantis šio reglamento 18 straipsniu ir jai priskiria bylos numerį;

d)	per šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį Komisija patikrina bylos galiojimą, esant reikalui, atsižvelgdama į gautus pakeitimus.

2. Sprendimą panaikinti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti priima remdamasi dokumentais, kuriuos ji gali turi remiantis to reglamento 118s straipsnio 2 dalimi.“

23)

73 straipsnis pakeičiamas taip:

„73 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnyje nustatyta tvarka taikoma:

a)	visiems vynų pavadinimams, dėl kurių valstybėje narėje buvo pateikta kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos paraiška, tos valstybės narės patvirtinta iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.;

b)	visiems vynų pavadinimams, dėl kurių valstybėje narėje buvo pateikta kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos paraiška, tos valstybės narės patvirtinta iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir Komisijai perduota iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

c)	bet kokiam specifikacijos pakeitimui, padarytam valstybėje narėje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir tos valstybės narės Komisijai perduotam iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

d)	bet kokiam nereikšmingam specifikacijos pakeitimui, padarytam valstybėje narėje po 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir tos valstybės narės Komisijai perduotam iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2. Specifikacijos pakeitimams, valstybėje narėje padarytiems po 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir Komisijai perduotiems iki 2014 m. birželio 30 d., Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118q straipsnyje numatyta tvarka netaikoma, jei tais pakeitimais siekiama tik suderinti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnio 2 dalimi Komisijai perduotą specifikaciją su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118c straipsniu ir su šiuo reglamentu.

3. Vynai, pateikti rinkai ar paženklinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir atitinkantys susijusias nuostatas, galiojančias iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., gali būti parduodami, kol baigiasi jų atsargos.“

24)	I–IX, XI ir XII priedai išbraukiami.

25)	Įtraukiami XVIII ir XIX priedai, esantys šio reglamento I ir II prieduose.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau šio reglamento 1 straipsnio 20 punktas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 607/2009 63 straipsnio 1 dalimi, ir šio reglamento 1 straipsnio 21 punktas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 607/2009 70b straipsniu. taikomi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Pranešimai, kuriuos nuo 2011 m. birželio 1 d. iki šio reglamento taikymo dienos savanoriškai atliko valstybių narių kompetentingos institucijos naudodamos Komisijos nurodytas informacines sistemas ir remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 607/2009, iš dalies pakeistu šio reglamento 1 straipsniu, laikomi atliktais remiantis Reglamentu (EB) Nr. 607/2009 iki jo dalinio pakeitimo, padaryto šiuo reglamentu.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 228, 2009 9 1, p. 3.

(3) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

(4) OL L 170, 2008 6 30, p. 1.

(5) OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(6) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(7) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.“

I PRIEDAS

„XVIII PRIEDAS

Prieiga prie 70a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų metodų ir elektroninių formų

70a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus metodus ir elektronines formas galima rasti Komisijos informacinėse sistemose sukurtoje „E-Bacchus“ elektroninėje duomenų bazėje:

http://ec.europa.eu/agriculture/markets/wine/e-bacchus/“

II PRIEDAS

„XIX PRIEDAS

70a straipsnio 2 dalyje nurodytų pranešimų ir informacijos pateikimo praktinės taisyklės

Kad gautų informacijos apie prieigos prie informacinių sistemų, pranešimų ir informacijos pateikimo praktines taisykles, valdžios institucijos ir su šiuo reglamentu susiję asmenys kreipiasi į Komisiją šiuo adresu:

Funkcinė el. pašto dėžutė: AGRI-CONTACT-EBACCHUS@ec.europa.eu“

13.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/16

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/411/BUSP

2011 m. liepos 12 d.

kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 ir 45 straipsnius,

kadangi:

(1)

Europos gynybos agentūra (toliau – Agentūra) buvo įsteigta Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP (1) (toliau – Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP) siekiant remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti Europos saugumo ir gynybos politiką;

(2)	2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Europos saugumo strategijoje Gynybos agentūros įsteigimas laikomas svarbiu veiksniu plėtojant lankstesnius ir veiksmingesnius Europos karinius išteklius;

(3)	2008 m. gruodžio 11 d. Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pritariama Agentūros vadovaujamam vaidmeniui plėtojant pagrindinius bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) skirtus gynybos pajėgumus;

(4)	Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP turėtų būti panaikinti ir pakeisti siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) pakeitimus, padarytus Lisabonos sutartimi;

(5)	ES sutarties 45 straipsnyje numatyta, kad Taryba priima sprendimą, kuriuo apibrėžiamas Agentūros statutas, būstinės vieta bei veiklos nuostatai ir kuriame turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingo valstybių narių dalyvavimo Agentūros veikloje lygį;

(6)	Agentūra turėtų prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma BSGP, įgyvendinimo;

(7)	Agentūros struktūra turėtų būti tokia, kad ji galėtų tenkinti Sąjungos ir jos valstybių narių su BSGP susijusius operacijų vykdymo poreikius ir prireikus vykdyti savo funkcijas, glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais;

(8)

Agentūra turėtų plėtoti glaudžius darbo santykius su esamomis struktūromis, grupėmis ir organizacijomis, tokiomis kaip tos, kurios įsteigtos Pagrindų susitarimu dėl ketinimų protokolo (toliau – LoI pagrindų susitarimas), taip pat Organisation Conjointe de Coopération en matière d’Armement (OCCAR) ir Europos kosmoso agentūra;

(9)	vadovaujantis ES sutarties 18 straipsnio 2 dalimi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiasis įgaliotinis) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Agentūros struktūroje ir užtikrinti esminį Agentūros ir Tarybos ryšį;

(10)	vykdydama politinės priežiūros ir politikos formavimo vaidmenį, Taryba turėtų nustatyti gaires Agentūrai;

(11)	Agentūros finansinės struktūros priėmimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat administracinių susitarimų tarp Agentūros ir trečiųjų šalių, organizacijų bei subjektų sudarymą, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi tvirtinti Taryba, veikdama vieningai;

(12)	priimdama su Agentūros darbu susijusias gaires ir sprendimus, Taryba turėtų posėdžiauti gynybos ministrų lygiu;

(13)	Tarybos priimamos su Agentūros darbu susijusios gairės ar sprendimai turėtų būti rengiami laikantis SESV 240 straipsnio;

(14)	neturėtų būti daromas poveikis Tarybos parengiamųjų ir patariamųjų organų, visų pirma Nuolatinių atstovų komiteto pagal SESV 240 straipsnį, Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pagal ES sutarties 38 straipsnį ir ES karinio komiteto (ESKK), kompetencijoms;

(15)	rengiant su Agentūra susijusius Tarybos sprendimus, nacionaliniai ginkluotės direktoriai (NGD), pajėgumų direktoriai, mokslinių tyrimų ir technologijų direktoriai ir gynybos politikos direktoriai turėtų gauti ataskaitas ir padėti spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus;

(16)	Agentūra turėtų turėti teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, tuo pat metu išlaikant glaudžius ryšius su Taryba ir visokeriopai atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir jos institucijų pareigas;

(17)

turėtų būti nustatyta, kad Agentūros administruojamiems biudžetams gali būti konkrečiu atveju suteikiamos lėšos neadministracinėms išlaidoms padengti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, visiškai laikantis pastarajam taikomų taisyklių, procedūrų bei sprendimų priėmimo procesų, įskaitant nurodytus ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje;

(18)	Agentūra, būdama atvira visų valstybių narių dalyvavimui, taip pat turėtų numatyti galimybę kurti specialias valstybių narių, kuriančių ad hoc projektus ir programas, grupes;

(19)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio bei prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto ES sutarties 42 straipsnyje, Agentūra turėtų padėti įgyvendinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą;

(20)	Agentūra turėtų turėti sprendimų priėmimo procedūras, leidžiančias jai veiksmingai vykdyti savo užduotis, kartu gerbiant dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę saugumo ir gynybos politiką;

(21)	Agentūra turėtų atlikti savo misiją visiškai laikydamasi ES sutarties 40 straipsnio;

(22)	Agentūra turėtų veikti visiškai laikydamasi Tarybos saugumo standartų ir taisyklių;

(23)	pagal Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danijai šis sprendimas nebus privalomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

AGENTŪROS ĮSTEIGIMAS, MISIJA IR UŽDAVINIAI

1 straipsnis

Įsteigimas

1. Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje (toliau – „Europos gynybos agentūra“ arba „Agentūra“), iš pradžių įsteigta Bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP, tęsia veiklą pagal toliau pateiktas nuostatas.

2. Agentūra yra pavaldi Tarybai ir remdama BUSP ir BSGP veikia Europos Sąjungos bendroje institucinėje sistemoje, nepažeidžiant ES institucijų ir Tarybos organų pareigų. Agentūros misija nepažeidžia kitų Sąjungos kompetencijų, visiškai laikantis ES sutarties 40 straipsnio.

3. Agentūros veikloje gali dalyvauti visos to pageidaujančios ES valstybės narės. Valstybės narės, kurios priimant šį sprendimą jau dalyvauja Agentūros veikloje, toliau laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

4. Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti prisijungti prie Agentūros po šio sprendimo įsigaliojimo arba išstoti iš Agentūros, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir informuoja vyriausiąjį įgaliotinį. 8 straipsnyje nurodyta Valdančioji taryba nustato šiam dalyvavimui ar išstojimui reikalingas finansines ir technines priemones.

5. Agentūros būstinė yra Briuselyje.

2 straipsnis

Misija

1. Agentūros misija – remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti ES gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti BSGP, kokia ji yra dabar ir kokia ji bus ateityje.

2. Agentūra nustato operacijų vykdymo reikalavimus, skatina priemones šiems reikalavimams įvykdyti, padeda nustatyti ir atitinkamais atvejais įgyvendinti priemones, būtinas pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja formuojant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką ir padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

3. Agentūros misija nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) „dalyvaujančios valstybės narės“- tai Agentūros veikloje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės;

b) „prisidedančios valstybės narės“- tai prie konkretaus Agentūros projekto ar programos prisidedančios dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4 straipsnis

Politinė priežiūra ir ataskaitų Tarybai teikimo tvarka

1. Agentūra yra pavaldi Tarybai, kuriai ji teikia reguliarias ataskaitas ir kuri jai nustato reguliarias gaires, bei veikia Tarybos politinėje priežiūroje.

2. Agentūra reguliariai teikia ataskaitas Tarybai apie savo veiklą ir pirmiausia:

a)	kiekvienų metų lapkričio mėn. pateikia Tarybai ataskaitą apie Agentūros veiklą tais metais ir pateikia informacijos apie kitų metų Agentūros darbo programą bei biudžetą;

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, bent kartą per metus pateikia Tarybai informaciją apie Agentūros veiklą prisidedant prie vertinimo, atliekamo vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje.

Agentūra laiku teikia Tarybai informaciją apie svarbius klausimus, dėl kurių Valdančioji taryba turi priimti sprendimus.

3. Taryba, atitinkamai atsižvelgdama į PSK ar kitų kompetentingų Tarybos organų patarimus, kasmet vieningai nustato su Agentūros darbu susijusias gaires, pirmiausia atsižvelgdama į jos darbo programą. Pagal šias gaires nustatoma Agentūros darbo programa.

4. Taryba kasmet vieningai patvirtina kitų trejų metų Agentūros finansinę programą. Toje finansinėje programoje išdėstomi sutarti prioritetai, susiję su Agentūros trejų metų darbo planu, nurodomos programos pirmųjų metų teisiškai įpareigojančios viršutinės ribos ir antrųjų bei trečiųjų metų planuojamos sumos. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūra pateikia Valdančiajai tarybai svarstyti finansinės programos projektą ir su juo susijusį darbo planą.

5. Agentūra gali teikti Tarybai ir Komisijai rekomendacijas dėl veiksmų, reikalingų jos misijos įgyvendinimui.

5 straipsnis

Funkcijos ir uždaviniai

1. Agentūra, vykdydama savo funkcijas ir uždavinius, gerbia kitas Sąjungos ir ES institucijų kompetencijas.

2. Agentūros funkcijų ir uždavinių vykdymas nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3. Agentūra, būdama pavaldi Tarybai, vykdo šias užduotis:

padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosi dėl pajėgumų prisiimtų įsipareigojimų, visų pirma:

i)	kartu su kompetentingais Tarybos organais, įskaitant Europos Sąjungos karinį komitetą, ir naudodamasi, inter alia, Pajėgumų plėtojimo mechanizmu ar jį pakeičiančiu mechanizmu, nustato būsimus ES gynybos pajėgumų reikalavimus;

ii)	koordinuoja Pajėgumų plėtojimo plano ar jį pakeičiančio plano įgyvendinimą;

iii)	remdamasi kriterijais, dėl kurių turi susitarti valstybės narės, vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pajėgumų, inter alia, pagal Pajėgumų plėtojimo plano procesą ir Pajėgumų plėtojimo mechanizmą ar juos pakeičiančias priemones;

skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų įsigijimo metodų patvirtinimą, visų pirma:

i)	skatina ir koordinuoja karinių reikalavimų derinimą;

ii)	nustatydama ir skleisdama geriausią praktiką skatina rentabilų ir veiksmingą įsigijimą;

iii)	teikia pajėgumų plėtojimo ir įsigijimų finansinių prioritetų įvertinimus;

siūlo daugiašalius projektus, kuriais siekiama įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą, visų pirma:

i)	skatina ir siūlo naujus daugiašalius bendradarbiavimo projektus;

ii)	nustato ir siūlo bendradarbiavimo veiksmus operacijų vykdymo srityje;

iii)	vykdo veiklą siekdama koordinuoti valstybėse narėse įgyvendinamas esamas programas;

iv)	valstybių narių prašymu prisiima atsakomybę už konkrečių programų valdymą;

v)	valstybių narių prašymu rengia programas, kurias numatoma valdyti pasitelkiant OCCAR ar atitinkamais atvejais kitas priemones;

remia mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje bei koordinuoja ir planuoja bendrus mokslinius tyrimus ir techninių sprendimų, tenkinančių būsimus veiklos vykdymo poreikius, paiešką, visų pirma:

i)	skatina mokslinius tyrimus, atitinkamais atvejais kartu su Sąjungos moksliniais tyrimais, skirtus būsimiems saugumo ir gynybos pajėgumų reikalavimams tenkinti, ir tokiu būdu stiprina Europos pramoninį ir technologinį potencialą šioje srityje;

ii)	skatina tikslingesnius bendrus gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iii)	per studijas ir projektus spartina gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iv)	tvarko gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų sutartis;

v)	kartu su Komisija siekia, kad gynybos ir civilinės su saugumu susijusios mokslinių tyrimų programos kuo labiau papildytų viena kitą ir siekia jų sinergijos;

padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas gynybos sektoriaus pramonės ir technologijų pagrindo stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones, visų pirma:

i)	padeda kurti tarptautiniu mastu konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, nedarant poveikio vidaus rinkos taisyklėms ir Komisijos įgaliojimams šioje srityje;

ii)	rengia atitinkamą politiką ir strategijas konsultuodamasi su Komisija ir, jeigu reikia, pramonės sektoriumi;

iii)	konsultuodamasi su Komisija visos ES mastu rengia ir derina atitinkamas procedūras, laikydamasi Agentūrai pavestų užduočių;

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, padeda vykdyti šį bendradarbiavimą, visų pirma:

i)	sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti svarbiausias bendras ar Europos pajėgumų plėtojimo iniciatyvas;

ii)

prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi, inter alia, remiantis prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus.

6 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Agentūra turi teisinį subjektiškumą jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui. Valstybės narės užtikrina, kad Agentūra naudotųsi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma Agentūra gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Agentūra gali sudaryti sutartis su privačiais ar viešaisiais subjektais ar organizacijomis.

II SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANAI IR PERSONALAS

7 straipsnis

Agentūros vadovas

1. Agentūros vadovas yra Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiasis įgaliotinis).

2. Agentūros vadovas yra atsakingas už visą Agentūros organizavimą bei veikimą ir užtikrina, kad vyriausiasis pareigūnas, kuris atsiskaito Agentūros vadovui, įgyvendintų Tarybos nustatytas gaires ir Valdančiosios tarybos sprendimus.

3. Kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, Agentūros vadovas teikia Agentūros ataskaitas Tarybai.

4. Agentūros vadovas yra atsakingas už derybas dėl administracinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, grupuotėmis ar subjektais, laikantis Valdančiosios tarybos duotų nurodymų. Laikantis tokių Valdančiosios tarybos patvirtintų susitarimų, Agentūros vadovas yra atsakingas už atitinkamų darbo santykių su jais nustatymą.

8 straipsnis

Valdančioji taryba

1. Agentūros sprendimus priimantis organas yra Valdančioji taryba, kurią sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas, įgaliotas valstybės narės Vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus, ir Komisijos atstovas. Valdančioji taryba veikia vadovaudamasi Tarybos nustatytomis gairėmis.

2. Valdančioji taryba susirenka dalyvaujančių valstybių narių gynybos ministrų ar jų atstovų lygiu. Valdančioji taryba kiekvienais metais paprastai bent du kartus posėdžiauja gynybos ministrų lygiu.

3. Agentūros vadovas sušaukia Valdančiosios tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Dalyvaujančios valstybės prašymu Agentūros vadovas sušaukia posėdį per vieną mėnesį.

4. Agentūros vadovas gali deleguoti teisę pirmininkauti gynybos ministrų atstovų lygio Valdančiosios tarybos posėdžiams.

5. Valdančioji taryba gali susirinkti specialios sudėties (pvz., nacionalinių ginkluotės direktorių, pajėgumų direktorių, mokslinių tyrimų ir technologijų direktorių arba gynybos politikos direktorių sudėties).

6. Valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvauja:

a)	Agentūros vyriausiasis pareigūnas, nurodytas 10 straipsnyje, arba jo atstovas;

b)	Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas arba jo atstovas;

c)	Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai.

7. Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Valdančioji taryba gali nuspręsti pakviesti:

a)	NATO generalinį sekretorių arba jo paskirtą atstovą;

b)	kitų struktūrų, grupuočių ar organizacijų, kurių darbas susijęs su Agentūros darbu (pvz. tokių, kurios įsteigtos pagal LoI pagrindų susitarimą, taip pat OCCAR ir Europos kosmoso agentūros), vadovus ir (arba) pirmininkus;

c)	atitinkamais atvejais kitų trečiųjų šalių atstovus.

9 straipsnis

Valdančiosios tarybos uždaviniai ir įgaliojimai

1. Vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Tarybos gairėmis, Valdančioji taryba:

a)	tvirtina Tarybai teikiamas ataskaitas;

b)	remdamasi Agentūros vadovo pateiktu projektu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. patvirtina kitų metų Agentūros metinę darbo programą;

c)	ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. priima Agentūros bendrąjį biudžetą, neviršijant Agentūros finansinėje programoje Tarybos nustatytų ribų;

d)	pagal 19 straipsnį tvirtina ad hoc projektų ar programų sukūrimą Agentūroje;

e)	skiria vyriausiąjį pareigūną ir ne daugiau kaip du jo pavaduotojus;

f)	nusprendžia, kad viena ar daugiau valstybių narių Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą, vadovaujantis 17 straipsniu;

g)	tvirtina visas Tarybai ar Komisijai teikiamas rekomendacijas;

h)	priima Agentūros darbo tvarkos taisykles;

i)	gali pakeisti Agentūros bendrojo biudžeto vykdymo finansines nuostatas;

j)	gali pakeisti pagal sutartį dirbantiems darbuotojams ir nacionaliniams komandiruotiems ekspertams taikomas taisykles ir nuostatas;

k)	nustato 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto valstybių narių dalyvavimo ar išstojimo sąlygas;

l)	priima nurodymus, skirtus Agentūros vadovo deryboms dėl administracinių susitarimų;

m)	tvirtina 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ad hoc priemones;

n)	sudaro 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus Agentūros ir trečiųjų šalių administracinius susitarimus;

o)	tvirtina metinę atskaitomybę ir balansą;

p)	priima visus kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su Agentūros misijos vykdymu.

2. Valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus jei šiame sprendime numatyta kitaip. Dalyvaujančiųjų valstybių narių balsai paskirstomi pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalis. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančių valstybių narių atstovai.

3. Jei dalyvaujančios valstybės narės atstovas Valdančiojoje taryboje pareiškia, kad dėl svarbių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių jis ketina nepritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota balsų dauguma, dėl jo nebalsuojama. Tas atstovas gali perduoti tą klausimą Tarybai per Agentūros vadovą, kad Taryba atitinkamai nustatytų gaires Valdančiajai tarybai. Antraip, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti perduoti klausimą Tarybai sprendimui priimti. Taryba sprendžia vieningai.

4. Vyriausiojo pareigūno ar dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti įkurti:

a)	komitetus Valdančiosios tarybos administraciniams ir biudžeto sprendimams rengti, kuriuos sudarytų dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas;

b)	specializuotus komitetus konkretiems klausimams, patenkantiems į Agentūros veiklos sritį, nagrinėti. Šiuos komitetus sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Komisijos atstovas.

Sprendime dėl tokių komitetų įsteigimo nurodomi jų įgaliojimai ir veikimo trukmė.

10 straipsnis

Vyriausiasis pareigūnas

1. Vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją (-us) trejiems metams skiria Valdančioji taryba, remdamasi Agentūros vadovo pasiūlymu. Valdančioji taryba gali pratęsti jų kadenciją dvejiems metams. Vyriausiasis pareigūnas ir ne daugiau kaip du jo pavaduotojai veikia prižiūrimi Agentūros vadovo ir pagal Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus.

2. Vyriausiasis pareigūnas, padedamas pavaduotojo (-ų), imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas Agentūros darbo našumas ir efektyvumas. Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už funkcinių skyrių priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti bendrą jų darbo darną. Vyriausiasis pareigūnas yra Agentūros personalo vadovas.

3. Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už:

a)	Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimo užtikrinimą;

b)	Valdančiosios tarybos darbo parengimą, ypač Agentūros metinės darbo programos projekto parengimą;

c)	metinio bendrojo biudžeto projekto, teikiamo Valdančiajai tarybai, parengimą;

d)	trejų metų darbo plano, teikiamo Valdančiajai tarybai, parengimą;

e)	trejų metų finansinės programos, teikiamos Tarybai, parengimą;

f)	glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos parengiamaisiais organais, būtent PSK bei ESKK, ir informacijos jiems teikimo užtikrinimą;

g)	4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą;

h)	pajamų ir išlaidų ataskaitos parengimą ir Agentūros bendrojo biudžeto bei Agentūrai patikėtų ad hoc projektų ar programų biudžetų įgyvendinimą;

i)	kasdienį Agentūros administravimą;

j)	visus saugumo aspektus;

k)	visus personalo klausimus.

4. Vyriausiasis pareigūnas, vadovaudamasis Agentūros darbo programa ir bendruoju biudžetu, gali sudaryti sutartis ir įdarbinti personalą. Vyriausiasis pareigūnas yra įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už Agentūros administruojamų biudžetų vykdymą.

5. Vyriausiasis pareigūnas yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

6. Vyriausiasis pareigūnas teisiškai atstovauja Agentūrai.

11 straipsnis

Personalas

1. Agentūros personalą, įskaitant vyriausiąjį pareigūną, sudaro nuolatiniai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai, kurie samdomi iš visų dalyvaujančių valstybių narių kandidatų, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą, ir iš ES institucijų darbuotojų. Vyriausiasis pareigūnas parenka Agentūros darbuotojus pagal atitinkamą kompetenciją ir profesinę patirtį sąžiningų ir skaidrių konkursų būdu. Vyriausiasis pareigūnas iš anksto skelbia informaciją apie visas laisvas darbo vietas ir atrankos proceso kriterijus. Visais atvejais samdant turi būti siekiama Agentūrai užtikrinti geriausių gebėjimų ir veiksmingumo personalo paslaugas.

2. Agentūros vadovas, remdamasis vyriausiojo pareigūno pasiūlymu ir pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba, skiria Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojus ir atnaujina jų sudėtį.

3. Agentūros personalą sudaro:

tiesiogiai Agentūros pagal terminuotas sutartis įdarbintas personalas, parinktas iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (2). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

nacionaliniai ekspertai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės komandiravo į pareigas Agentūros organizacinėje struktūroje arba specialioms užduotims ir projektams vykdyti. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (3). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

c)	Sąjungos pareigūnai, į Agentūrą komandiruoti terminuotam laikotarpiui ir (arba) prireikus specialioms užduotims ar projektams vykdyti.

4. Visi Agentūros ir asmenų, kuriems gali būti taikomi Agentūros personalui taikytini nuostatai, ginčai priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

III SKYRIUS

BIUDŽETO IR FINANSINĖS TAISYKLĖS

12 straipsnis

Biudžeto principai

1. Biudžetai, sudaromi eurais, yra aktai, kuriuose kiekvieniems finansiniams metams nustatomos ir leidžiamos visos Agentūros administruojamos pajamos ir išlaidos.

2. Į biudžetą įrašyti asignavimai leidžiami vienerius finansinius metus, prasidedančius tų pačių metų sausio 1 d. ir pasibaigiančius gruodžio 31 d.

3. Kiekvieno biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Visos pajamos ir išlaidos turi būti įrašomos į atitinkamą biudžetą, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.

4. Biudžetą sudaro diferencijuoti asignavimai, kurie susideda iš asignavimų įsipareigojimams, asignavimų mokėjimams ir nediferencijuoti asignavimai.

5. Asignavimus įsipareigojimams sudaro visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų bendra suma. Tačiau prisiimti įsipareigojimai gali būti vykdomi bendrai ar metinėmis dalimis. Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

6. Asignavimai mokėjimams apima mokėjimus, atliekamus vykdant einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus. Mokėjimai įrašomi į sąskaitas biudžeto įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

7. Finansinių metų pajamos įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis.

8. Pajamas gauti ir išlaidas daryti galima tik jei jos numatomos biudžeto antraštinėje dalyje ir ten nurodytų asignavimų ribose.

9. Asignavimai naudojami laikantis gero finansų valdymo principų, t. y. laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

13 straipsnis

Bendrasis biudžetas

1. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams sąmatą, laikydamasis finansinėje programoje numatytų planuojamų sumų.

2. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projektą. Projektą sudaro:

asignavimai, reikalingi:

i)	Agentūros veiklos, personalo ir posėdžių išlaidoms padengti;

ii)

išorinėms konsultacijoms, kurios yra esminės Agentūros užduočių vykdymui, ypač operatyvinės analizės konsultacijoms pirkti ir specialiai mokslinių tyrimų ir technologijų veiklai, vykdomai visų dalyvaujančių valstybių bendrai naudai, ypač techninėms konkrečių atvejų studijoms ir išankstinėms galimybių įvertinimo studijoms;

b)	išlaidoms padengti būtinų pajamų prognozė.

3. Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asignavimai sudarytų didesnę dalį 2 dalyje nurodytų bendrų asignavimų. Šie asignavimai atspindi tikrus poreikius ir leidžia Agentūrai vykdyti operatyvinį vaidmenį.

4. Prie bendrojo biudžeto projekto pridedamas išsamus personalo formavimo planas ir išsamūs pagrindimai.

5. Valdančioji taryba gali vieningai nuspręsti, kad bendrojo biudžeto projektas dar turi apimti konkretų projektą ar programą, kai tai aiškiai daroma visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai.

6. Asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį ir, jei reikia, dalijami į straipsnius.

7. Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų įgyvendinimo apimtis.

8. Pajamas sudaro:

a)	Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių mokami įnašai, pagrįsti bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu;

b)	kitos pajamos.

Bendrojo biudžeto projekte turi būti eilutės asignuotosioms pajamoms ir, kai įmanoma, turi būti nurodyta numatyta suma.

9. Valdančioji taryba bendrojo biudžeto projektą priima iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., atsižvelgdama į Agentūros finansinę programą. Tą darant, Valdančiajai tarybai pirmininkauja Agentūros vadovas arba jo paskirtas atstovas, arba jo tam pakviestas Valdančiosios tarybos narys. Vyriausiasis pareigūnas priima patvirtintą biudžetą ir praneša apie tai dalyvaujančioms valstybėms narėms.

10. Jeigu finansinių metų pradžioje bendrojo biudžeto projektas nebuvo priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių ar poskyrį. Tačiau ši tvarka nesuteikia Agentūrai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją dalį asignavimų, numatytų rengiamame bendrojo biudžeto projekte. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali leisti didesnes nei vienos dvyliktosios dalies išlaidas, jeigu bendrieji biudžeto asignavimai tiems finansiniams metams neviršija ankstesnių finansinių metų asignavimų. Vyriausiasis pareigūnas gali pareikalauti įnašų, būtinų padengti pagal šią nuostatą leistus asignavimus, kurie sumokami per 30 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

14 straipsnis

Taisomieji biudžetai

1. Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, vyriausiasis pareigūnas gali siūlyti taisomojo biudžeto projektą, neviršydamas finansinėje programoje nustatytų ribų.

2. Taisomojo biudžeto projekto parengimui, teikimui, priėmimui ir pranešimui dėl jo taikoma ta pati procedūra kaip ir bendrajam biudžetui, neviršijant finansinėje programoje nustatytų ribų. Valdančioji taryba veikia deramai atsižvelgdama į skubumą.

3. Kai finansinėje programoje numatytos ribos laikomos nepakankamomis dėl išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, Valdančioji taryba, taip pat visiškai atsižvelgdama į 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas taisykles, pateiks taisomąjį biudžetą Tarybai vieningai priimti.

15 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1. Kaip pajamas, asignuotas konkrečiam tikslui, į savo bendrąjį biudžetą Agentūra gali gauti finansinius įnašus, skirtus išlaidoms, kurios nenurodytos 13 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, padengti:

a)	iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kiekvienu konkrečiu atveju ir visiškai laikantis jam taikomų taisyklių, procedūrų ir sprendimų priėmimo procesų;

b)	iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų trečiųjų šalių.

2. Asignuotosios pajamos gali būti naudojamos tik konkrečiam tikslui, kuriam jos yra priskirtos.

16 straipsnis

Įnašai ir kompensacijos

1. Įnašų nustatymas, kai taikomas BNP dydis:

kai taikomas BNP dydis, įnašų paskirstymas įnašus teikti privalančioms valstybėms narėms nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje, ir pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (4) arba pagal bet kurį kitą Tarybos sprendimą, kuriuo jis gali būti pakeistas;

kiekvieno įnašo apskaičiavimui naudojami duomenys, kurie yra išdėstyti prie naujausio Europos Sąjungos biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos privalančios teikti įnašą valstybės narės įnašas yra proporcingas tos valstybės narės BNP daliai privalančių teikti įnašus valstybių narių bendrame sudėtiniame BNP.

2. Įnašų mokėjimo tvarkaraštis:

a)	Agentūros bendrajam biudžetui finansuoti skirtus įnašus dalyvaujančios valstybės narės sumoka trimis lygiomis dalimis iki atitinkamų finansinių metų vasario 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d.;

b)	priėmus biudžeto pakeitimą, reikiamus įnašus atitinkamos valstybės narės sumoka per 60 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo;

c)	kiekviena valstybė narė sumoka su jos įnašų mokėjimu susijusius banko mokesčius;

d)	jei iki lapkričio mėn. pabaigos metinis biudžetas nepatvirtinamas, Agentūra valstybės narės prašymu gali pateikti individualų laikiną įnašo iš tos valstybės narės pareikalavimą.

17 straipsnis

Valstybių narių vardu Agentūros vykdomas išlaidų valdymas

1. Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba valstybės narės pasiūlymu, Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad valstybės narės gali pavesti Agentūrai vykdyti tam tikros veiklos, patenkančios į Agentūros kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą.

2. Valdančioji taryba savo sprendimu gali įgalioti Agentūrą sudaryti sutartis tam tikrų valstybių narių vardu. Ji gali įgalioti Agentūrą iš valstybių narių iš anksto surinkti reikalingas lėšas sudarytų sutarčių vykdymui.

18 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1. Agentūros bendrajam biudžetui taikomas finansines nuostatas yra vieningai priėmusi Taryba (5). Valdančioji taryba, veikdama vieningai, prireikus peržiūri ir iš dalies keičia šias nuostatas.

2. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles dėl bendrojo biudžeto vykdymo ir kontrolės, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant atitinkamų ES taisyklių. Valdančioji taryba visų pirma užtikrina, kad būtų deramai atsižvelgta į tiekimo saugumą ir gynybos paslapties bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

3. Šiame straipsnyje nurodytos finansinės nuostatos ir taisyklės nėra taikomos 19 ir 20 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ir programoms.

IV SKYRIUS

AD HOC PROJEKTAI AR PROGRAMOS IR SU JAIS SUSIJĘ AD HOC BIUDŽETAI

19 straipsnis

A kategorijos ad hoc projektų ar programų (kuriuose galima atsisakyti dalyvauti) ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas

1. Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių arba vyriausiasis pareigūnas gali pateikti Valdančiajai tarybai tvirtinti ad hoc projektą ar programą, patenkančią į Agentūros kompetenciją, ir tai reikštų bendrą dalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2. Paprastai prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės. Jos informuoja vyriausiąjį pareigūną apie savo ketinimus šiuo atžvilgiu.

3. Valdančioji taryba patvirtina ad hoc projekto ar programos sukūrimą.

4. Vyriausiojo pareigūno arba dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali priimti sprendimą įsteigti komitetą, kuris prižiūrėtų ad hoc projekto ar programos valdymą ir įgyvendinimą. Komitetą sudaro visų prisidedančių valstybių narių atstovai, o kai Sąjunga prisideda prie projekto ar programos – Komisijos atstovas. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomi komiteto įgaliojimai ir veikimo trukmė.

5. Dėl tokio ad hoc projekto ar programos Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės patvirtina:

a)	projekto ar programos valdymą reglamentuojančias taisykles;

b)	prireikus, su projektu ar programa susijusį ad hoc biudžetą, įnašų dydžius ir reikalingas įgyvendinimo taisykles;

c)	trečiųjų šalių dalyvavimą 4 dalyje nurodytame komitete. Jų dalyvavimas nedaro poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomijai.

6. Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 5 dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų.

20 straipsnis

B kategorijos ad hoc projektų ar programų (prie kurių galima prisijungti) ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas

1. Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių gali informuoti Valdančiąją tarybą, kad jos ketina kurti į Agentūros kompetenciją patenkantį ad hoc projektą arba programą bei prireikus nustatyti su jais susijusį ad hoc biudžetą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir prireikus apie tokiam projektui ar programai skirtų žmogiškuosius išteklius bei apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2. Siekiant kuo didesnių bendradarbiavimo galimybių, visos dalyvaujančiosios valstybės narės laiku informuojamos apie ad hoc projektą ar programą, įskaitant pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti dalyvaujančiųjų skaičių, kad bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti. Be to, projekto ar programos iniciatorius (-iai) dės pastangas, kad juose dalyvaujančiųjų skaičius būtų kuo didesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju dalyvavimą nustatys iniciatoriai.

3. Ad hoc projektas ar programa laikoma Agentūros projektu ar programa, jei Valdančioji taryba per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nenusprendžia kitaip.

4. Bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė, pageidaujanti vėliau dalyvauti ad hoc projekte ar programoje, apie savo ketinimus praneša prisidedančioms valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo prisidedančios valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į tuo metu, kai apie projektą ar programą buvo informuotos dalyvaujančiosios valstybės narės, nustatytą pagrindą, bendrai nusprendžia dėl atitinkamos valstybės narės dalyvavimo.

5. Prisidedančios valstybės narės priima sprendimus būtinus, kad ad hoc projektas arba programa būtų sukurti ir įgyvendinti bei prireikus būtų nustatytas su jais susijęs biudžetas. Kai Sąjunga prisideda prie tokio projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant šioje dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų. Prisidedančios valstybės narės nuolatos informuoja Valdančiąją tarybą apie atitinkamus su tokiu projektu ar programa susijusius pokyčius.

21 straipsnis

Ad hoc biudžetų finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto

Iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gali būti finansuojami ad hoc biudžetai, nustatyti 19 ir 20 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ar programoms.

22 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1. Trečiosios šalys gali prisidėti prie konkretaus pagal 19 ar 20 straipsnius sukurto ad hoc projekto arba programos bei prie su jais susijusio biudžeto. Spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, prireikus Valdančioji taryba kiekvienam konkrečiam projektui ar programai tvirtina Agentūros ir trečiųjų šalių ad hoc susitarimus.

2. Pagal 19 straipsnį patvirtintų projektų atveju, Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės tvirtina visas būtinas sąlygas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

3. Pagal 20 straipsnį patvirtintų projektų atveju, prisidedančios valstybės narės priima sprendimus dėl visų būtinų susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

4. Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 2 ir 3 dalyse nurodytus sprendimus.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

23 straipsnis

Ryšys su Agentūros darbu

1. Komisija yra Valdančiosios tarybos narė be teisės balsuoti ir visokeriopai dalyvauja Agentūros darbe.

2. Komisija taip pat gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose.

3. Agentūra su Komisija sudaro reikalingus administracinius susitarimus ir užmezga reikalingus darbo santykius, ypač siekdama keistis profesine patirtimi ir konsultuoti srityse, kuriose Sąjungos veikla yra susijusi su Agentūros misija ir kuriose Agentūros veikla yra svarbi Sąjungos veiklai.

4. Bendru Agentūros ir Komisijos sutarimu arba prisidedančios valstybės narės ir Komisijos tarpusavio sutarimu sudaromi reikalingi susitarimai, kiekvienu konkrečiu atveju numatantys finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal 15 ir 21 straipsnius.

VI SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, ORGANIZACIJOMIS IR SUBJEKTAIS

24 straipsnis

Administraciniai susitarimai ir kiti klausimai

1. Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais. Tokie administraciniai susitarimai pirmiausiai apima:

a)	Agentūros ir trečiosios šalies santykių principą;

b)	nuostatas dėl konsultacijų su Agentūros darbu susijusiais klausimais;

c)	saugumo klausimus.

Šiuo atžvilgiu Agentūra laikosi ES bendros institucinės struktūros ir ES sprendimų priėmimo autonomijos. Gavusi vieningą Tarybos pritarimą, visus tokius susitarimus sudaro Valdančioji taryba.

2. Agentūra plėtoja glaudžius darbo santykius su atitinkamais OCCAR ir subjektais, įsteigtais pagal LoI pagrindų susitarimą, siekdama atitinkamai ir tarpusavio susitarimu tinkamu laiku įtraukti jų elementus ar suvienodinti jų principus bei praktiką.

3. Taikant PPM procedūras pajėgumų srityje užtikrinamas abipusis skaidrumas ir nuosekli plėtra. Kiti Agentūros ir atitinkamų NATO organų darbo santykiai nustatomi 1 dalyje nurodytu administraciniu susitarimu, visiškai laikantis nustatytos ES ir NATO bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemos.

4. Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su kitomis organizacijomis ir subjektais nei nurodyti 2 ir 3 dalyse, siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui projektuose ir programose.

5. Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbinius santykius su trečiosiomis valstybėmis, siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui konkrečiuose projektuose ir programose.

6. ES nariais nesantiems buvusiems Vakarų Europos ginkluotės grupės (WEAG) nariams užtikrinamas kuo didesnis įmanomas skaidrumas Agentūros konkrečių projektų ir programų atžvilgiu, siekiant atitinkamai atsižvelgti į jų dalyvavimą juose. Šiam tikslui įsteigiamas konsultacinis komitetas, siekiant sukurti forumą keistis nuomonėmis ir informacija bendro intereso klausimais, patenkančiais į Agentūros misijos apimtį. Jam pirmininkauja vyriausiasis pareigūnas arba jo atstovas. Jį sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas ir Komisijos atstovas bei ES nariais nesančių buvusių WEAG narių atstovai, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jais susitarta.

7. Kitos ES narėmis nesančios NATO narės, kurios yra Europos valstybės, paprašiusios taip pat gali dalyvauti 6 dalyje nurodyto konsultacinio komiteto darbe, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jomis susitarta.

8. 6 dalyje nurodytas konsultacinis komitetas taip pat gali būti forumu dialogui su kitomis trečiosiomis šalimis dėl konkrečių abipusio intereso klausimų, patenkančių į Agentūros kompetenciją, ir gali užtikrinti, kad jos būtų visapusiškai informuotos apie pokyčius abipusio intereso klausimų srityje ir apie bendradarbiavimo ateityje galimybes.

VII SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Vyriausiojo pareigūno ir Agentūros personalo privilegijos ir imunitetai yra numatyti 2004 m. lapkričio 10 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalui suteikiamų privilegijų ir imunitetų.

Agentūros privilegijos ir imunitetai yra numatyti Protokole (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

26 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Agentūros vadovas ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. pateikia Valdančiajai tarybai ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą, kad Taryba galėtų jį peržiūrėti.

27 straipsnis

Teisinė atsakomybė

1. Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Agentūros sudarytų sutarčių nuostatas dėl arbitražo.

3. Darbuotojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūrai taikomos atitinkamos taisyklės.

28 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Agentūros turimiems dokumentams taikomos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (6) nustatytos taisyklės.

29 straipsnis

Saugumas

1. Agentūra taiko Tarybos saugumo nuostatus, priimtus Tarybos sprendimu 2001/264/EB (7).

2. Agentūra užtikrina tinkamą savo išorės komunikacijų saugumą.

30 straipsnis

Kalbų vartojimas

Agentūros kalbos vartojimo tvarką vieningai nustato Taryba.

31 straipsnis

Bendrųjų veiksmų 2004/551/BUSP panaikinimas

Šiuo sprendimu panaikinami ir pakeičiami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 245, 2004 7 17, p 17.

(2) 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/676/EB dėl Europos gynybos agentūros tarnybos nuostatų (OL L 310, 2004 10 7, p. 9).

(3) 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/677/EB dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruotam į Europos gynybos agentūrą (OL L 310, 2004 10 7, p. 64).

(4) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(5) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 2007/643/BUSP dėl Europos gynybos agentūros finansinių taisyklių bei dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir finansinius įnašus iš Europos gynybos agentūros veiklos biudžeto reglamentuojančių taisyklių (OL L 269, 2007 10 12, p. 1).

(6) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(7) OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

13.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/28

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 11 d.

dėl mokslinių tyrimų bendro programavimo iniciatyvos „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“

(2011/413/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 181 straipsnį,

kadangi:

(1)

numatoma, kad vyresnių nei 65 metų europiečių padaugės net 42 % – nuo 87 mln. 2010 m. iki 124 mln. 2030 m. (1) Ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – didelis pastarojo meto laimėjimas. Tačiau kartu kyla pavojus, kad bus užkrauta papildoma našta ekonomikai, visuomenei ir viešųjų finansų tvarumui;

(2)

dėl visuomenės senėjimo didės poreikis, kad valstybė užtikrintų su visuomenės senėjimu susijusias išmokas ir paslaugas. Todėl numatoma, kad senėjimo poveikis biudžetui bus didelis beveik visose valstybėse narėse. Apskritai remiantis dabartine politika numatoma, kad su amžiumi susijusios viešosios išlaidos iki 2060 m. Europos Sąjungoje vidutiniškai didės apie 4¾ procentinio punkto, ypač pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidos (padėtį priežiūros sektoriuje papildomai komplikuoja tai, kad darbo jėgos mažėja ir dažnai nepakanka) (2);

(3)

nuo 2010 iki 2060 m. darbinio amžiaus gyventojų sumažės apie 50 mln. ir atitinkamai padaugės priklausomų žmonių (didžiąja dalimi tai gali įvykti jau iki 2030 m.), todėl BVP augimas gali pradėti mažėti, nebent padėtį būtų galima pakeisti didinant visų darbo jėgos segmentų dalyvavimą bei užimtumą, taip pat produktyvumo augimą (3);

(4)

atsižvelgiant į tai, kad gyventojų mažėja, o visuomenė senėja, būtų daug naudos, jei būtų užtikrinta, kad vyresnio amžiaus žmonės gyventų ilgiau aktyviai ir sveikai; tuo tikslu juos reikia geriau integruoti į ekonomiką ir visuomenę ir padėti jiems ilgiau likti savarankiškiems – taip būtų padidinta vyresnio amžiaus žmonių ir jų globėjų gyvenimo kokybė ir socialinės apsaugos sistemų (pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų) tvarumas ir užtikrinta nauja reikšminga rinkos galimybė imtis darniam senėjimui skirtų inovacinių sprendimų;

(5)

strategijoje „Europa 2020“ demografinis senėjimas įvardytas ir kaip pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo problema, ir kaip galimybė, o strategijoje nurodytose pavyzdinėse iniciatyvose „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (4), „Inovacijų Sąjunga“ (5), „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ ir „Europos kovos su skurdu planas“ ši tema yra vienas iš prioritetų. Pagal Europos užimtumo strategijos lankstumo ir užimtumo garantijų politiką pripažįstamas poreikis užtikrinti visapusišką požiūrį į žmogiškųjų išteklių politiką ir poreikis užtikrinti požiūrį į darbą visą gyvenimą, siekiant skatinti dalyvavimą darbo rinkoje ir šalinti esamas kliūtis;

(6)

2010 m. rugsėjo 6 d. Komisija pasiūlė 2012 m. paskelbti Europos aktyvaus senėjimo metais, siekiant paremti valstybių narių pastangas padėti vyresnio amžiaus žmonės išlikti darbo rinkoje ir dalytis savo patirtimi, toliau vaidinti aktyvų vaidmenį visuomenėje ir gyventi kuo sveikiau, savarankiškiau ir geriau (6);

(7)	siekiant paremti faktais grįstą politikos formavimo procesą, būtina kuo skubiau sustiprinti žinių bazę, susijusią su pačiu senėjimo procesu ir su senėjimo poveikiu visuomenei ir ekonomikai;

(8)	siekiant spręsti pirmiau minėtą uždavinį ir pasinaudoti galimybėmis, būtini bendri veiksmai, kad būtų palengvintas aukštos kokybės mokslinių tyrimų bendradarbiavimas, kuriuo siekiama pateikti atitinkamiems veiksmams būtinų mokslinių tyrimų duomenų;

(9)

2010 m. gegužės 26 d. posėdyje (7) Konkurencijos taryba nurodė ir pagrindė rinkinį galimų bendro programavimo iniciatyvų, įskaitant iniciatyvą „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“, kaip sritis, kuriose bendras mokslinių tyrimų programavimas labai padėtų gerinti dabartinės atskiras valstybių narių pastangas. Todėl ji priėmė išvadas, kuriose pripažino šios srities bendro programavimo iniciatyvos būtinybę ir paragino Komisiją prisidėti prie jos rengimo;

(10)	valstybės narės atsiuntė oficialius įsipareigojimo raštus ir taip patvirtino dalyvausiančios tokioje bendro įgyvendinimo iniciatyvoje;

(11)

demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo bendras programavimas sudarytų sąlygas koordinuoti šios srities mokslinius tyrimus, leistų reikšmingai prisidėti prie siekio sukurti veiksmingą senėjimo Europos mokslinių tyrimų erdvę, taip pat stiprinti Europos kaip lyderės pozicija ir šios srities mokslinių tyrimų konkurencingumą;

(12)

norint pasiekti šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus, valstybės narės turėtų užtikrinti bendradarbiavimą ir sąveiką su pagrindinėmis susijusiomis iniciatyvomis – bendrąja programa „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (8) ir Aktyvaus ir sveiko senėjimo inovacijų partneryste, moksliniais tyrimais ir plėtra, remiamais pagal bendrąją programą tokiose srityse kaip IRT, sveikata, socialiniai moksliai, taip pat su kitomis mokslinių tyrimų iniciatyvomis – SHARE ERIC (9) ir ERA-AGE II (10);

(13)	kad Komisija galėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.	Valstybės narės raginamos parengti ir išlaikyti bendrą viziją, kaip bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje ir šios srities koordinavimas Sąjungos lygmeniu gali padėti spręsti demografinės kaitos uždavinį ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai demografinių pokyčių mokslinių tyrimų poreikiai ir tikslai. Į strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę turėtų būti įtrauktas įgyvendinimo planas, kuriame būtų nustatyti prioritetai bei terminai ir nurodyti konkretūs veiksmai, priemonės ir ištekliai, būtini tai darbotvarkei įgyvendinti.

Valstybės narės skatinamos imtis toliau išvardytų veiksmų, kurie būtų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės ir įgyvendinimo plano dalis:

a)	rinkti informaciją apie susijusias nacionalines programas ir mokslinių tyrimų veiklą ir dalytis tokia informacija;

b)	aktyvinti bendro prognozavimo veiklą ir technologijų vertinimo gebėjimus;

c)	dalytis informacija, ištekliais, geriausia patirtimi, metodika ir gairėmis;

d)	nustatyti sritis ar mokslinių tyrimų veiklą, kurias koordinuoti, kurioms skelbti bendrus konkursus ar telkti išteklius būtų naudinga;

e)	nustatyti d punkte minėtų sričių bendrų mokslinių tyrimų tvarką;

f)	apibrėžiant senėjimo mokslinių tyrimų programų tikslus įvertinti kintančius pagyvenusių žmonių poreikius ir jų oficialių ar neoficialių globėjų poreikius;

g)	prireikus dalytis esama mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurti naują infrastruktūrą, pavyzdžiui, koordinuojamus duomenų bankus, arba rengti senėjimo procesų tyrinėjimo modelius;

h)	skatinti geresnį viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, taip pat atviras inovacijas skirtingos mokslinių tyrimų veiklos srityse ir verslo sektoriuose, susijusiuose su demografiniais pokyčiais ir visuomenės senėjimu;

i)	eksportuoti ir skleisti žinias, inovacijas ir tarpdisciplininę metodiką;

j)	kurti demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo mokslinių tyrimų centrų tinklus.

4.	Valstybės narės raginamos išlaikyti bendrą veiksmingą demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo mokslinių tyrimų struktūrą, kuri padėtų nustatyti bendras bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, taisykles bei procedūras ir stebėti, kaip įgyvendinama strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė.

5.	Valstybės narės raginamos kartu įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę per nacionalines mokslinių tyrimų programas pagal Tarybos bendro programavimo aukšto lygio grupės parengtas bendro programavimo pagrindinių sąlygų gaires.

Valstybės narės raginamos bendradarbiaujant su Komisija nagrinėti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, ir bendrąją programą koordinuoti su kitomis šios srities Sąjungos iniciatyvomis, tokiomis kaip Aktyvaus ir sveiko senėjimo Europos inovacijų partnerystė ir bendroji programa „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“.

7.	Valstybės narės raginamos reguliariai teikti Komisijai metines pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Pirmininko pavaduotoja

(1) Per ateinančius 50 metų vyresnių nei 65 metų europiečių padaugės beveik dvigubai – nuo 87 mln. 2010 m. iki 153 mln. 2060 m. Eurostatas, gyventojų skaičiaus projekcijos Europop2010.

(2) Ten pat.

(3) COM(2009) 180 galutinis. Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą).

(4) 9981/1/10, REV 1.

(5) 14035/10.

(6) 2010 m. gegužės mėn. Tarybos išvados (18132/10).

(7) 10246/10.

(8) Co-decision report, press release - http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?language = en&type = IM-PRESS&reference = 20080121IPR19252

(9) http://www.share-project.org/t3/share/fileadmin/press_information/SHARE_ERIC-EN_upload.pdf

(10) http://futurage.group.shef.ac.uk/

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.183.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 183

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. liepos 13d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Informacija, susijusi su Europos Sąjungos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, įsigaliojimu	1
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 668/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 174/2005, nustatantis su karine veikla susijusios pagalbos tiekimo į Dramblio Kaulo Krantą apribojimus	2
	*	2011 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 669/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 376/2008, nustatantis bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams	4
	*	2011 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 670/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu	6
		2011 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 671/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	14
		SPRENDIMAI
	*	2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP	16
	*	2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2011/412/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui	27
		REKOMENDACIJOS
		2011/413/ES
	*	2011 m. liepos 11 d. Komisijos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų bendro programavimo iniciatyvos Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos	28

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	49,0
	EC	20,9
	MK	51,0
	ZZ	40,3
0707 00 05	TR	101,4
0707 00 05	ZZ	101,4
0709 90 70	AR	27,2
	EC	26,5
	TR	111,6
	ZZ	55,1
0805 50 10	AR	63,8
	BR	42,9
	TR	64,0
	UY	63,2
	ZA	69,9
	ZZ	60,8
0808 10 80	AR	133,9
	BR	87,5
	CA	106,0
	CL	95,4
	CN	87,0
	EC	60,7
	NZ	108,0
	US	161,2
	UY	50,2
	ZA	96,6
	ZZ	98,7
0808 20 50	AR	101,7
	AU	75,6
	CL	115,8
	CN	81,6
	NZ	118,4
	ZA	99,4
	ZZ	98,8
0809 10 00	AR	75,0
	TR	198,5
	ZZ	136,8
0809 20 95	CL	298,8
	SY	253,3
	TR	307,8
	ZZ	286,6
0809 40 05	BA	62,0
	EC	75,9
	ZZ	69,0

		Klaidų ištaisymas
	*	2011 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimo 2011/122/EB dėl nuostatos, kuria leidžiama nukrypti nuo Tarybos sprendime 2001/822/EB nustatytų kilmės taisyklių, kiek tai susiję su tam tikrais iš Sen Pjero ir Mikelono importuojamais žuvininkystės produktais, klaidų ištaisymas (OL L 49, 2011 2 24)	31