ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.163.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 163

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. birželio 23d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2011/361/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

1

Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimas, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos

2

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2011 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 602/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

8

 

*

2011 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 603/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

10

 

*

2011 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 604/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

12

 

*

2011 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2011, kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes NAFO 3M zonos vandenyse

14

 

*

2011 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 606/2011, kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO 3LN zonos vandenyse

16

 

 

2011 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 607/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

18

 

 

2011 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 608/2011, kuriuo nustatoma, kiek importo licencijų paraiškų, pateiktų 2011 m. birželio mėnesį, dėl kai kurių pieno produktų pagal tam tikras tarifines kvotas, kurias leista naudoti Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001, galima patenkinti

20

 

 

2011 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 609/2011, kuriuo panaikinamas cukraus produktų, kuriems skirtos tam tikros tarifinės kvotos, importo licencijos paraiškų teikimo sustabdymas

22

 

 

2011 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 610/2011 dėl importo teisių suteikimo pagal paraiškas, pateiktas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 431/2008 leidžiamą naudoti sušaldytos galvijienos tarifinę kvotą

23

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/362/Euratomas

 

*

2011 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimas dėl Hochtemperatur-Kernkraftwerk GmbH (HKG) bendrosios įmonės statuso galiojimo laiko pratęsimo

24

 

 

2011/363/ES

 

*

2011 m. birželio 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, leisti Rumunijai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

26

 

 

2011/364/ES

 

*

2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 26/09 (ex N 289/09), kurią Latvija ketina suteikti AS Parex banka restruktūrizuoti (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6202)  ( 1 )

28

 

 

2011/365/ES

 

*

2011 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimas, kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tiekti rinkai esamus pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų 1507 (DAS-Ø15Ø7–1) linijos kukurūzų, atnaujinimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/197/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4159)  ( 1 )

52

 

 

2011/366/ES

 

*

2011 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × MON 88017 (MON-89Ø34-3xMON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4164)  ( 1 )

55

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1


TARYBOS SPRENDIMAS 2011/361/BUSP

2010 m. gruodžio 20 d.

dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Trečiųjų valstybių dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(2)

2010 m. balandžio 26 d. Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo leista pradėti derybas, Vyriausiasis įgaliotinis derybose susitarė dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (toliau – Susitarimas).

(3)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimas, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, patvirtinamas Sąjungos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti susitarimą, kad jis taptų privalomas Sąjungai.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos

SUSITARIMAS,

kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGA

ir

SERBIJOS RESPUBLIKA,

toliau –

Šalys,

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga (ES) gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje.

(2)

Europos Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Serbijos Respublika gali priimti Europos Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tuo atveju Europos Sąjunga nuspręs, ar priimti pasiūlytą Serbijos Respublikos įnašą.

(3)

Serbijos Respublikos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo dalyvavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(4)

Toks susitarimas turėtų nepažeisti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamų Serbijos Respublikos sprendimų dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

(5)

Toks susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir neturėtų pažeisti jokių esamų susitarimų, reglamentuojančių Serbijos Respublikos dalyvavimą jau vykdomoje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I   SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1.   Europos Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Serbijos Respubliką dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Serbijos Respublikai nusprendus dalyvauti, Serbijos Respublika pateikia informaciją apie Europos Sąjungai siūlomą savo įnašą.

2.   Europos Sąjunga įvertina Serbijos Respublikos įnašą konsultuodamasi su Serbijos Respublika.

3.   Europos Sąjunga iš anksto kuo greičiau nurodo Serbijos Respublikai tikėtiną įnašo dydį padengiant bendrąsias operacijos išlaidas, kad padėtų Serbijos Respublikai suformuluoti savo pasiūlymą.

4.   Europos Sąjunga laišku praneša Serbijos Respublikai apie įnašo įvertinimo rezultatus, kad užtikrintų Serbijos Respublikos dalyvavimą pagal šio susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Serbijos Respublika prisijungia prie Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad ES vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokio kito sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia išplėsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2.   Serbijos Respublikos įnašas į ES krizių valdymo operaciją nepažeidžia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1.   Į ES civilinę krizių valdymo operaciją Serbijos Respublikos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinę krizių valdymo operaciją nusiųstų Serbijos Respublikos pajėgų statusas grindžiamas Europos Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl pajėgų/misijos statuso, jei toks susitarimas sudarytas.

2.   Į štabą ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamo štabo ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Serbijos Respublika.

3.   Nedarant poveikio 1 dalyje minėtam susitarimui dėl pajėgų/misijos statuso, Serbijos Respublika turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu.

4.   Serbijos Respublika yra atsakinga už bet kokias su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo ar susijusias su juo. Serbijos Respublika yra atsakinga už bet kokio ieškinio, ypač teisinio ar drausminio, pareiškimą bet kuriam savo pajėgų ir personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5.   Serbijos Respublika įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Serbijos Respublika, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį susitarimą.

6.   Europos Sąjunga įsipareigoja užtikrinti, kad Europos Sąjungos valstybės narės pateiktų deklaraciją dėl pretenzijų Serbijos Respublikai atsisakymo jai ateityje dalyvaujant ES krizių valdymo operacijoje, ir tai padaryti pasirašydama šį susitarimą.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1.   Serbijos Respublika imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad ES įslaptinta informacija būtų saugoma pagal ES Tarybos saugumo nuostatus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (1), ir pagal kompetentingų institucijų, įskaitant ES operacijos vadą, tolesnius nurodymus ES karinės krizių valdymo operacijos atveju bei pagal ES misijos vadovo tolesnius nurodymus ES civilinės krizių valdymo operacijos atveju.

2.   Jei ES ir Serbijos Respublika yra sudariusios susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija, tokio susitarimo nuostatos taikomos veiklai ES krizių valdymo operacijoje.

II   SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINĖSE KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinę krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1.   Serbijos Respublika užtikrina, kad į ES civilinę krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atlieka savo misiją vadovaudamasis:

a)

Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)

operacijos planu;

c)

įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Serbijos Respublika laiku informuoja ES civilinės krizių valdymo operacijos misijos vadovą ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai apie bet kokį savo įnašo į ES civilinę krizių valdymo operaciją pakeitimą.

3.   Serbijos Respublikos kompetentinga institucija atlieka į ES civilinę krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojas gali eiti pareigas. Į ES civilinę krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia šios pažymos kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Serbijos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinės krizių valdymo operacijos interesus.

2.   Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms institucijoms.

3.   Nacionalinės institucijos perduoda veiklos kontrolę Europos Sąjungai.

4.   Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinę krizių valdymo operaciją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

5.   Misijos vadovas vadovauja ES civilinei krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

6.   Serbijos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir šioje operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisiniais dokumentais.

7.   ES civilinės krizių valdymo operacijos misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinės krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė institucija imasi drausminių priemonių.

8.   Serbijos Respublika skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito ES civilinės krizių valdymo operacijos misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

9.   Sprendimą užbaigti operaciją priima Europos Sąjunga, pasikonsultavusi su Serbijos Respublika, jei operacijos nutraukimo dieną Serbijos Respublika vis dar prisideda prie ES civilinės krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Serbijos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su savo dalyvavimu operacijoje, išskyrus einamąsias išlaidas, kaip išdėstyta operacijos vykdymo biudžete. Tai nepažeidžia 8 straipsnio nuostatų.

2.   Valstybės, kurioje vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Serbijos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją pagal sąlygas, numatytas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl misijos statuso.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1.   Serbijos Respublika prisideda prie ES civilinės krizių valdymo operacijos biudžeto finansavimo.

2.   Serbijos Respublikos finansinis įnašas į veiklos biudžetą apskaičiuojamas pagal vieną iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)

orientacinės sumos dalis, proporcingai atitinkanti Serbijos Respublikos bendrųjų nacionalinių pajamų ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, bendrųjų nacionalinių pajamų sumos santykį; arba

b)

veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcingai atitinkanti Serbijos Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Serbijos Respublika neprisideda prie Europos Sąjungos valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga iš principo atleidžia Serbijos Respubliką nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinei krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)

Europos Sąjunga nusprendžia, kad Serbijos Respublika reikšmingai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu operacijai; arba

b)

Serbijos Respublikos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5.   ES civilinės krizių valdymo operacijos misijos vadovas ir atitinkamos Serbijos Respublikos administracinės tarnybos pasirašo su mokėjimu susijusį susitarimą dėl Serbijos Respublikos įnašų į ES civilinės krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą. Į tą susitarimą įtraukiamos, inter alia, nuostatos dėl:

a)

atitinkamos sumos;

b)

finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)

audito procedūros.

III   SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINĖSE KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinėje krizių valdymo operacijoje

1.   Serbijos Respublika užtikrina, kad ES karinėje krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atlieka savo misiją vadovaudamiesi:

a)

Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)

operacijos planu;

c)

įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Serbijos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinės krizių valdymo operacijos interesus.

3.   Serbijos Respublika laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį savo dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Visos ES karinėje krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios pajėgos ir personalas išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms institucijoms.

2.   Vadovavimą savo pajėgų ir personalo veiklai ir taktinį vadovavimą ir (arba) kontrolę nacionalinės institucijos perduoda ES operacijos vadui, kuris turi teisę deleguoti savo įgaliojimus.

3.   Serbijos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą kaip ir dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4.   ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Serbijos Respublika, gali bet kada pareikalauti panaikinti Serbijos Respublikos įnašą.

5.   Serbijos Respublika skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinėje krizių valdymo operacijoje atstovauja Serbijos kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę Serbijos kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, Serbijos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su savo dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendime 2008/975/BUSP, nustatančiame Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena) (2).

2.   Valstybės, kurioje vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Serbijos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją pagal sąlygas, numatytas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl pajėgų statuso.

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1.   Serbijos Respublika prisideda prie ES karinės krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2.   Serbijos Respublikos finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas apskaičiuojamas pagal vieną iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)

bendrųjų išlaidų dalis, proporcingai atitinkanti Serbijos Respublikos bendrųjų nacionalinių pajamų ir visų valstybių, prisidedančių prie bendrųjų operacijos išlaidų, bendrųjų nacionalinių pajamų sumos santykį; arba

b)

bendrųjų išlaidų dalis, proporcingai atitinkanti Serbijos Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykį.

Jei naudojamasi 2 dalies b punkte nurodyta galimybe ir Serbijos Respublika komandiruoja personalą tik į operacijos arba pajėgų štabą, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų štabų personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Serbijos Respublikos personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga iš principo atleidžia Serbijos Respubliką nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinės krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)

Europos Sąjunga nusprendžia, kad Serbijos Respublika reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini operacijai; arba

b)

Serbijos Respublikos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4.   Sprendime 2008/975/BUSP numatytas administratorius ir Serbijos Respublikos kompetentingos administracinės valdžios institucijos sudaro susitarimą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)

atitinkamos sumos;

b)

finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)

audito procedūros.

IV   SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Įgyvendinimo susitarimai

Nedarant poveikio 8 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir atitinkamos Serbijos Respublikos valdžios institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Jei viena iš Šalių nesilaiko šiame susitarime nustatytų savo įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį susitarimą, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Šis susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

3.   Šis susitarimas reguliariai peržiūrimas.

4.   Šis susitarimas gali būti iš dalies pakeistas pagal Šalių abipusį rašytinį susitarimą.

5.   Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį susitarimą, raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gavo pranešimą.

Priimta Belgrade 2011 m. birželio 8 d. dviem egzemplioriais anglų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Serbijos Respublikos vardu


(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(2)  OL L 345, 2008 12 23, p. 96.

DEKLARACIJŲ TEKSTAS

ES valstybių narių tekstas:

„Taikydamos ES Tarybos sprendimą dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Serbijos Respublika, ES valstybės narės, kiek joms tai leidžia jų vidaus teisinės sistemos, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų Serbijos Respublikai dėl savo personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

buvo sukelti Serbijos Respublikos personalo, jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

atsirado naudojant bet kurį Serbijos Respublikai priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio Serbijos Respublikos ES krizių valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“

Serbijos Respublikos tekstas:

„Taikydama ES Tarybos sprendimą dėl ES krizių valdymo operacijos, Serbijos Respublika, kiek jai tai leidžia jos vidaus teisinė sistema, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai kitai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl savo personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

buvo sukelti personalo jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias savo pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus,

atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio ES krizių valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“


REGLAMENTAI

23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/8


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 602/2011

2011 m. birželio 20 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gaminys, sudarytas iš varžto su poveržle, pleištinio inkaro ir veržlės. Visos gaminį sudarančios dalys pagamintos iš nerūdijančiojo plieno.

Varžto galvutė šešiakampė, jis yra 55 mm ilgio, su ištisiniu sriegiu per visą ilgį, o atsparumas tempimui 490 Mpa.

Pleištinio inkaro ilgis 42 mm, o išorinis skersmuo, kol inkaras neišskleistas, – 10 mm. Jis yra be sriegių.

Gaminys naudojamas dirbiniams tvirtinti prie kieto pagrindo, pvz., betono sienos; pirmiausia į išgręžtą skylę įkalamas pleištinis inkaras su veržle viduje, o po to įstatomas ir užveržiamas varžtas. Veržiant varžtą veržlė, slinkdama link varžto galvutės, išskleidžia pleištinį inkarą ir dirbinys tvirtai pritvirtinamas prie kieto pagrindo.

7318 19 00

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 7318 ir 7318 19 00 atitinkančiais prekių aprašymais.

Gaminys nėra sudėtinė prekė, kaip nurodyta 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punkte, nes pavieniai komponentai kartu sudaro naują atskirą prekę – skėstakaištį varžtą. Todėl gaminys neklasifikuotinas pagal komponentą, kuris jam suteikia esminį požymį.

Gaminys neklasifikuotinas kaip varžtas su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų ir nepriskirtinas 7318 15 pozicijai, nes pleištinis inkaras nėra veržlė ar poveržlė.

Todėl, atsižvelgiant į charakteristikas, jis klasifikuotinas kaip kiti gaminiai su sriegiais priskiriant KN kodą 7318 19 00.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/10


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 603/2011

2011 m. birželio 20 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gaminys, specialiai sukonstruotas įmontuoti į konkretaus modelio autotransporto priemonės signalizacijos įrangą.

Gaminys yra dviejų tarpusavyje sujungtų spausdintinių grandinių mazgų, kurių kiekviename yra pasyvieji komponentai (kondensatoriai ir varžai) ir aktyvieji komponentai (diodai, šviesos diodai (LED), tranzistoriai ir integriniai grandynai), pavidalo. Viename mazge yra sąsaja, skirta gaminiui prijungti prie autotransporto priemonės šviesos sistemos.

Šviesos diodai skirti signalizacijos poveikiui sukelti.

 (1) Žr. paveikslą.

8512 90 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 2 pastabos b punktu bei KN kodus 8512, 8512 90 ir 8512 90 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kadangi gaminys sudarytas iš spausdintinių grandinių mazgų (elektroninių mazgų; žr. KN paaiškinimų 8443 99 10 kodo paaiškinimus), jis neatitinka puslaidininkiniams įtaisams ir elektroniniams integriniams grandynams taikomų reikalavimų (žr. 85 skirsnio 8 pastabą). Todėl gaminys nepriskirtinas 8541 ir 8542 pozicijoms.

Gaminys neklasifikuotinas priskiriant KN kodą 8512 20 00, nes jis nesukomplektuotas, tačiau specialiai sukonstruotas taip, kad kartu su kitomis sudedamosiomis dalimis, kaip antai lęšiu, būtų naudojamas autotransporto priemonių signalizacijos įrangoje.

Todėl gaminys klasifikuotinas kaip autotransporto priemonėms skirtos elektrinės šviesos arba signalizacijos įrangos dalis, priskiriant KN kodą 8512 90 90.

Image


(1)  Paveikslas pateikiamas tik informacijos tikslais.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/12


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 604/2011

2011 m. birželio 20 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

1.

Iš plieno pagaminta cilindrinė talpykla, kurios ilgis apytiksliai 30 cm, o skersmuo apytiksliai 3 cm (vadinamasis oro pagalvės pripūtimo įtaisas).

Jį sudaro kontaktinės elektros jungtys, uždegiklis, pirotechninės generuojančios medžiagos pripildyta kamera, dujų mišinio pripildyta kamera, filtrai ir dujų išmetimo antgalis.

Dujų mišinį sudaro azoto suboksidas, argonas ir helis.

Kai elektros signalas iš autotransporto priemonės jutiklio sistemos aktyvuoja uždegiklį, prasideda procesas, kuriam vykstant deganti pirotechninė generuojanti medžiaga įkaitina dujas ir sukuria aukštą slėgį. Po to pro antgalį išstumiamos dujos užpildo oro pagalvę.

Jis skirtas montuoti į autotransporto priemonių apsauginių oro pagalvių sistemą.

8708 95 99

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVII skyriaus 3 pastaba bei KN kodus 8708, 8708 95 ir 8708 95 99 atitinkančiais prekių aprašymais.

Įtaiso paskirtis – pripildyti oro pagalvę dujų, o ne sukurti pirotechnikos efektus, nurodytus 36 skirsnyje. Todėl įtaisas nepriskirtinas 3604 pozicijai.

Generatorinių dujų generatoriai – prekės, gaminančios dujinį kurą iš kokso, antracito ar kitos anglinės medžiagos. Dėl pirotechninių medžiagų greitųjų cheminių reakcijų (sprogimo) vykstantis dujų gaminimo procesas nepriskiriamas 8405 pozicijai. Todėl ir vadinamasis oro pagalvės pripūtimo įtaisas nepriskirtinas 8405 pozicijai. (Taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8405 pozicijos A ir B dalių paaiškinimus).

Kadangi įtaisas yra apsauginės oro pagalvės su pripūtimo sistema dalis (taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8708 pozicijos O dalies paaiškinimus), todėl jis klasifikuotinas priskiriant KN kodą 8708 95 99.

2.

Iš plieno pagaminta cilindrinė talpykla, kurios ilgis apytiksliai 21 cm, o skersmuo apytiksliai 5 cm (vadinamasis oro pagalvės pripūtimo įtaisas).

Jį sudaro kontaktinės elektros jungtys, uždegiklis, pirotechninės generuojančios medžiagos pripildyta kamera, plėtimosi kamera, filtrai ir dujų išmetimo antgalis.

Kai elektros signalas iš autotransporto priemonės jutiklio sistemos aktyvuoja uždegiklį, prasideda procesas, kuriam vykstant deganti pirotechninė generuojanti medžiaga plėtimosi kamerą pripildo dujų ir sukuria aukštą slėgį. Po to pro antgalį išstumiamos dujos užpildo oro pagalvę.

Jis skirtas montuoti į autotransporto priemonių apsauginių oro pagalvių sistemą.

8708 95 99

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVII skyriaus 3 pastaba bei KN kodus 8708, 8708 95 ir 8708 95 99 atitinkančiais prekių aprašymais.

Įtaiso paskirtis – pripildyti oro pagalvę dujų, o ne sukurti pirotechnikos efektus, nurodytus 36 skirsnyje. Todėl įtaisas nepriskirtinas 3604 pozicijai.

Generatorinių dujų generatoriai – prekės, gaminančios dujinį kurą iš kokso, antracito ar kitos anglinės medžiagos. Dėl pirotechninių medžiagų greitųjų cheminių reakcijų (sprogimo) vykstantis dujų gaminimo procesas nepriskirtinas 8405 pozicijai. Todėl ir vadinamasis oro pagalvės pripūtimo įtaisas nepriskirtinas 8405 pozicijai. (Taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8405 pozicijos A ir B dalių paaiškinimus).

Kadangi įtaisas yra apsauginės oro pagalvės su pripūtimo sistema dalis (taip pat žr. Suderintosios sistemos paaiškinimų 8708 pozicijos O dalies paaiškinimus), todėl jis klasifikuotinas priskiriant KN kodą 8708 95 99.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 605/2011

2011 m. birželio 20 d.

kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes NAFO 3M zonos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2011 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011, kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems laivams (2), nustatomos kvotos 2011 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2011 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2011 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 24, 2011 1 27, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

16/T&Q

Valstybė narė

Vokietija

Ištekliai

COD/N3M.

Rūšis

Atlantinės menkės (Gadus morhua)

Zona

NAFO 3M

Data

2011 5 24


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 606/2011

2011 m. birželio 20 d.

kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO 3LN zonos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2011 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011, kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems laivams (2) nustatomos kvotos 2011 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2011 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2011 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 24, 2011 1 27, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

17/T&Q

Valstybė narė

Vokietija

Ištekliai

RED/N3LN.

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)

Zona

NAFO 3LN

Data

2011 5 24


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/18


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 607/2011

2011 m. birželio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. birželio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

57,8

MK

54,8

TR

55,0

ZZ

55,9

0707 00 05

TR

95,0

ZZ

95,0

0709 90 70

TR

117,7

ZZ

117,7

0805 50 10

AR

75,4

BR

40,6

TR

65,0

UY

65,6

ZA

85,9

ZZ

66,5

0808 10 80

AR

123,2

BR

76,1

CL

90,5

CN

95,4

NZ

142,3

UY

58,7

ZA

93,4

ZZ

97,1

0809 10 00

TR

283,9

ZZ

283,9

0809 20 95

TR

366,8

XS

382,4

ZZ

374,6


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/20


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 608/2011

2011 m. birželio 22 d.

kuriuo nustatoma, kiek importo licencijų paraiškų, pateiktų 2011 m. birželio mėnesį, dėl kai kurių pieno produktų pagal tam tikras tarifines kvotas, kurias leista naudoti Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001, galima patenkinti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

Nuo 2011 m. birželio 1 iki 10 d. pateiktose importo licencijų paraiškose pagal 2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2535/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (3), I priede numatytas tam tikras tarifines kvotas, nurodytas kiekis yra didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti importo licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Importo licencijos pagal nuo 2011 m. birželio 1 iki 10 d. pateiktas importo licencijų paraiškas Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 I priedo I.A, I.F, I.H, I.I ir IJ dalyse numatytiems produktams, išduodamos prašomam kiekiui taikant šiame reglamente nustatytus paskirstymo koeficientus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. birželio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 341, 2001 12 22, p. 29.


PRIEDAS

I.A

Tarifinės kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4590

09.4599

09.4591

09.4592

09.4593

09.4594

09.4595

10,484082 %

09.4596

100 %

„—“: Komisijai licencijos paraiškų pateikta nebuvo.

I.F

Produktai, kurių kilmės šalis yra Šveicarija

Tarifinės kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4155

48,007681 %

I.H

Produktai, kurių kilmės šalis yra Norvegija

Tarifinės kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4179

100 %

I.I

Produktai, kurių kilmės šalis yra Islandija

Tarifinės kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4205

100 %

09.4206

100 %

I.J

Produktai, kurių kilmės šalis yra Moldavijos Respublika

Tarifinės kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4210

„—“: Komisijai licencijos paraiškų pateikta nebuvo.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/22


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 609/2011

2011 m. birželio 22 d.

kuriuo panaikinamas cukraus produktų, kuriems skirtos tam tikros tarifinės kvotos, importo licencijos paraiškų teikimo sustabdymas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 891/2009, kuriuo leidžiama naudoti tam tikras Bendrijos tarifines kvotas cukraus sektoriuje ir nustatoma jų administravimo tvarka (2), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 891/2009, nuo 2011 m. sausio 20 d.2011 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 42/2011, kuriuo sustabdomas licencijos paraiškų dėl cukraus produktų pagal tam tikras tarifines kvotas teikimas (3), buvo sustabdytas importo licencijos paraiškų, susijusių su eilės numeriu 09.4318, teikimas.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pranešimus apie nepanaudotas ir (arba) iš dalies panaudotas licencijas, vėl galima leisti importuoti tam tikrą cukraus produktų, kuriems suteiktas šis eilės numeris, kiekį. Todėl paraiškų teikimo sustabdymą reikėtų panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2011 m. sausio 20 d. panaikinamas Reglamente (ES) Nr. 42/2011 nustatytas importo licencijos paraiškų, susijusių su eilės numeriu 09.4318, teikimo sustabdymas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 254, 2009 9 26, p. 82.

(3)  OL L 15, 2011 1 20, p. 10.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/23


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 610/2011

2011 m. birželio 22 d.

dėl importo teisių suteikimo pagal paraiškas, pateiktas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 431/2008 leidžiamą naudoti sušaldytos galvijienos tarifinę kvotą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 431/2008, leidžiančiu pradėti naudoti KN kodu 0202 klasifikuojamos sušaldytos galvijienos bei KN kodu 0206 29 91 klasifikuojamų produktų tarifinę kvotą ir numatančiu jos administravimą laikotarpiu (3), buvo leista pradėti naudoti tarifinę kvotą galvijienos sektoriaus produktams importuoti.

(2)

2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpio importo teisių paraiškos pateiktos dėl didesnių, nei turima, kiekių. Todėl reikia nustatyti, kokia apimtimi galima suteikti importo teises, prašomiems kiekiams taikant paskirstymo koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Importo teisių paraiškoms kvotai, kurios eilės numeris 09.4003, pateiktoms 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentą (EB) Nr. 431/2008, taikomas 28,953811 % paskirstymo koeficientas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. birželio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 130, 2008 5 20, p. 3.


SPRENDIMAI

23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/24


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. birželio 17 d.

dėl „Hochtemperatur-Kernkraftwerk GmbH“ (HKG) bendrosios įmonės statuso galiojimo laiko pratęsimo

(2011/362/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sprendimu 74/295/Euratomas (1) Taryba įsteigė bendrąją įmonę „Hochtemperatur-Kernkraftwerk GmbH“ (toliau – HKG) 25 metų laikotarpiui nuo 1974 m. sausio 1 d.

(2)

HKG tikslai buvo Vokietijos Federacinės Respublikos Unos srities Yntropo rajone pastatyti, įrengti ir eksploatuoti apie 300 MWe galios branduolinę elektrinę.

(3)

Branduolinė elektrinė buvo eksploatuojama 1987–1988 m. ir dėl techninių ir ekonominių sunkumų galiausiai uždaryta 1989 m. rugsėjo 1 d.

(4)

Nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. HKG tikslas – įgyvendinti branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programą iki saugaus izoliavimo etapo ir vėliau vykdyti izoliuotų branduolinių įrenginių priežiūros programą.

(5)

1992 m. lapkričio 16 d. Sprendime 92/547/Euratomas, kuriuo buvo pratęstas „Kernkraftwerk Lingen GmbH“ bendrosios įmonės statuso galiojimo laikas (2), Taryba pripažino, kad lygiaverčių programų Bendrijoje neturima, kad šių programų įgyvendinimas yra svarbus ir kad jos padeda įgyti branduolinei pramonei ir vėlesnei Bendrijos branduolinės energijos sektoriaus plėtrai naudingos patirties.

(6)

Savo tikslui įgyvendinti HKG paprašė, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. būtų pratęstas jai suteikto bendrosios įmonės statuso galiojimo laikas.

(7)

Sprendimu 2002/355/Euratomas (3) Taryba HKG bendrosios įmonės statuso galiojimo laiką pratęsė iki 2009 m. gruodžio 31 d., kad HKG sudarytų sąlygas baigti įgyvendinti eksploatavimo nutraukimo ir priežiūros programas, visų pirma palengvindama finansinę naštą.

(8)

Bendrosios įmonės statuso galiojimo laikas pratęstas tam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sudaryti Vokietijos Federacinės Respublikos, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, HKG ir jos narių susitarimai dėl HKG veiklos finansavimo.

(9)

Norėdama pasiekti savo tikslus, HKG 2010 m. balandžio 26 d. laišku paprašė, kad bendrosios įmonės statuso galiojimo laikas būtų pratęstas dar 25 metams.

(10)

Pratęsus bendrosios įmonės statuso galiojimo laiką, ir, visų pirma, palengvinus HKG finansinę naštą, įmonei būtų sudarytos sąlygos baigti įgyvendinti eksploatavimo nutraukimo ir priežiūros programas.

(11)

Vokietijos Federacinės Respublikos, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, HKG ir jos narių susitarimai dėl HKG veiklos finansavimo taikomi tik iki 2017 m. gruodžio 31 d.

(12)

Todėl HKG bendrosios įmonės statuso galiojimo laikas turėtų būti pratęstas tam pačiam laikotarpiui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   „Hochtemperatur-Kernkraftwerk GmbH“ (HKG) suteikto bendrosios įmonės statuso, kaip apibrėžta Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, galiojimo laikas pratęsiamas aštuoneriems metams nuo 2010 m. sausio 1 d.

2.   HKG tikslas – įgyvendinti Vokietijos Federacinės Respublikos Unos srities Yntropo rajone esančios branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programą iki saugaus izoliavimo etapo ir vėliau vykdyti izoliuotų branduolinių įrenginių priežiūros programą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms ir HKG.

Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

CZOMBA S.


(1)  OL L 165, 1974 6 20, p. 7.

(2)  OL L 352, 1992 12 2, p. 9.

(3)  OL L 123, 2002 5 9, p. 53.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/26


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. birželio 20 d.

leisti Rumunijai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

(2011/363/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Raštais, kuriuos Komisija užregistravo 2009 m. lapkričio 4 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. liepos 26 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d. Rumunija paprašė leidimo dvejus metus PVM mokėjimo prievolę taikyti apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiami tam tikri grūdai ir aliejinių augalų sėklos, taip nukrypstant nuo PVM direktyvos 193 straipsnio. Rumunija pareiškė, kad ji neprašys tokio leidimo pratęsti.

(2)

2011 m. kovo 15 d. raštu Komisija apie Rumunijos prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2011 m. kovo 22 d. raštu Komisija pranešė Rumunijai, kad turi visą, jos nuomone, prašymams įvertinti reikalingą informaciją.

(3)

Rumunija yra pastebėjusi mokestinio sukčiavimo atvejų, kai prekiaujama tam tikrais neperdirbtais žemės ūkio produktais – grūdais ir aliejinių augalų sėklomis. Kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai, pristatę prekes, ypač tuomet kai jie jas yra įsigiję nemokėdami PVM, neperveda PVM į biudžetą. Vis dėlto jų klientai turi teisę į PVM atskaitą, nes turi galiojančią sąskaitą faktūrą.

(4)

Nustačius, kad prievolė sumokėti PVM vietoj tiekėjo tenka apmokestinamajam asmeniui, kuriam prekės tiekiamos, reikštų laikinos ir skubios priemonės taikymą, dėl kurios būtų galima pasiekti, kad toks sukčiavimas nebebūtų įmanomas. Taikant tokią specialią priemonę dvejus metus Rumunijai turėtų užtekti laiko žemės ūkio sektoriuje nustatyti galutines su Direktyva 2006/112/EB suderinamas priemones, dėl kurių tokiu sukčiavimo būdu pasinaudoti būtų neįmanoma.

(5)

Kad sukčiavimas nebūtų perkeltas į etapą, kai prekės perdirbamos į maisto ar pramonės produktus ar į kitus produktus, reikėtų, kad Rumunija atitinkamiems apmokestinamiesiems asmenims kartu nustatytų atitinkamas deklaravimo ir kontrolės priemones ir apie tai praneštų Komisijai.

(6)

Siekiant, kad ši speciali priemonė būtų taikoma tik neperdirbtiems žemės ūkio produktams ir kad atitinkami apmokestinamieji asmenys nepatirtų neproporcingai didelės administracinės naštos ar kad nebūtų sukelta grėsmė jų teisiniam saugumui, minėtoms prekėms įvardyti reikėtų naudotis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2) nustatyta kombinuotąja nomenklatūra.

(7)

Ši speciali priemonė yra pagrįsta ir proporcinga siekiamiems tikslams. Jos taikymo laikotarpis ribotas, ji susijusi tik su tam tikromis tiksliai įvardytomis prekėmis, kurios paprastai galutiniam vartojimui neskirtos ir kurios tapo mokestinio sukčiavimo, dėl kurio smarkiai sumažėjo PVM įplaukos, objektu. Atsižvelgiant į tokių mokestinių nuostolių dydį, ši priemonė turėtų būti patvirtinta kuo greičiau.

(8)

Dėl tokios specialios priemonės nepasikeis galutinio vartojimo etape surenkama Rumunijos pajamų, surenkamų iš PVM, bendra suma, ir todėl ji neturės neigiamos įtakos Europos Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, Rumunijai leidžiama nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiamos šios Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytoje kombinuotoje nomenklatūroje išvardytos prekės:

KN kodas

Produktas

1001 10 00

Kietieji kviečiai

1001 90 10

Kviečiai spelta (Triticum aestivum var. spelta), skirti sėjai

ex 1001 90 91

Paprastieji kviečiai, skirti sėjai

ex 1001 90 99

Kiti kviečiai spelta ir paprastieji kviečiai, neskirti sėjai

1002 00 00

Rugiai

1003 00

Miežiai

1005

Kukurūzai

1201 00

Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos

1205

Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos

1206 00

Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos

1212 91

Cukriniai runkeliai

2 straipsnis

1 straipsnyje nustatytas leidimas galios tik tada, jei Rumunija įves deklaravimo prievoles bei atitinkamas ir veiksmingas kontrolės priemones, taikomas apmokestinamiems asmenims, tiekiantiems prekes, kurioms taikomas minėtas leidimas.

Rumunija Komisijai praneša apie pirmoje pastraipoje numatytų prievolių ir priemonių įvedimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Jis taikomas nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

MATOLCSY Gy.


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/28


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 15 d.

dėl valstybės pagalbos C 26/09 (ex N 289/09), kurią Latvija ketina suteikti „AS Parex banka“ restruktūrizuoti

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6202)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/364/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1),

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2008 m. lapkričio 10 d. Latvija pranešė Komisijai apie „AS Parex banka“ (toliau – „Parex banka“) skirtą priemonių paketą, kuriuo siekiama sutvirtinti finansų sistemos stabilumą ir kuris patvirtintas 2008 m. lapkričio 24 d. (2) (toliau – pirmas sanavimo sprendimas) remiantis Latvijos įsipareigojimu per šešis mėnesius pateikti „Parex banka“ restruktūrizavimo planą. 2009 m. sausio 26 d. Latvija informavo Komisiją apie kai kuriuos valstybės paramos „Parex banka“ priemonių pakeitimus. Šie pakeitimai patvirtinti 2009 m. vasario 11 d. (3) (toliau – antras sanavimo sprendimas). 2009 m. kovo 29 d. Latvija pranešė Komisijai, kad kapitalo restruktūrizavimo priemonę būtina dar keisti. Šie pakeitimai patvirtinti 2009 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimu (4) (toliau – trečias sanavimo sprendimas).

(2)

2009 m. gegužės 11 d. Latvija pranešė apie „Parex banka“ restruktūrizavimo planą. 2009 m. birželio 5 d. Latvijos valdžios institucijoms išsiųstas prašymas pateikti informaciją. 2009 m. birželio 15 d. surengtas Latvijos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas. 2009 m. liepos 7 d. raštu Latvija iš dalies atsakė į prašymą pateikti informaciją.

(3)

2009 m. liepos 29 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad dėl restruktūrizavimo pagalbos priemonių nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (5) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(4)

2009 m. spalio 6 d. sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o suinteresuotosios šalys pakviestos per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos pateikti savo pastabas dėl siūlomų restruktūrizavimo pagalbos priemonių. Pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo. Tačiau pasibaigus nustatytam terminui Komisija gavo 2010 m. birželio 15 d. ir liepos 13 d. Valerijaus Karginso ir Viktoro Krasovickio, buvusių pagrindinių „Parex banka“ akcininkų (toliau – buvę pagrindiniai akcininkai), laiškus. 2010 m. birželio 22 d. ir liepos 1 d. Komisija taip pat gavo Latvijos parlamento narių laiškus.

(5)

2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Latvijos valdžios institucijos paprašė pratęsti sprendime pradėti procedūrą nustatytą terminą papildomai informacijai pateikti iki 2009 m. spalio 15 d.2009 m. rugsėjo 4 d. jos, vykdydamos sprendimą pradėti procedūrą, pateikė pakeistą „Parex banka“ restruktūrizavimo planą kartu su papildoma informacija. Pakeistas restruktūrizavimo planas dar patikslintas 2009 m. rugsėjo 22 d., pateikta papildoma informacija. 2009 m. rugsėjo 11 ir 17 d. įvyko Latvijos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimai.

(6)

Latvija taip pat pateikė papildomą informaciją ir paaiškinimus 2009 m. rugsėjo 11 d., spalio 6 ir 26 d., gruodžio 9 ir 23 d., 2010 m. vasario 19 d. ir kovo 2 d.

(7)

2009 m. spalio 12 ir 26 d. Latvija pateikė informaciją apie galimus „Parex banka“ restruktūrizavimo strategijos pakeitimus. 2010 m. kovo 22 d. surengtas Komisijos ir Latvijos valdžios institucijų susitikimas. 2010 m. kovo 31 d. raštu Latvija pateikė naują 2010 m. kovo 31 d.„Parex banka“ restruktūrizavimo plano redakciją, kurią vėliau papildė 2010 m. gegužės 14 d., birželio 9, 12, 17 ir 21 d. pateikta informacija.

(8)

2010 m. gegužės 10 d. Komisija paprašė pateikti išsamesnę informaciją. 2010 m. liepos 7 d. Latvija pateikė atsakymą. Kartu su šiuo raštu Latvija taip pat pateikė patikslintą 2010 m. kovo 31 d. restruktūrizavimo plano redakciją. Restruktūrizavimo planas vėliau iš dalies keistas 2010 m. rugpjūčio 18 ir 27 d. (toliau – galutinis restruktūrizavimo planas).

(9)

2010 m. rugpjūčio 2, 18 ir 27 d. ir rugsėjo 2 d. raštais Latvija pateikė papildomus paaiškinimus dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų. 2010 m. rugsėjo 3 d. Komisija gavo galutinį įsipareigojimų sąrašą.

(10)

2010 m. rugsėjo 2 d. Latvijos valdžios institucijos informavo Komisiją, jog išimties tvarka sutinka, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

2.   APIBŪDINIMAS

2.1.   NAUDOS GAVĖJAS IR JO SUNKUMAI

(11)

„Parex banka“ buvo antras pagal dydį Latvijos bankas, kurio bendras turtas 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,4 mlrd. LVL (4, 9 mlrd. EUR). 2007 m. pabaigoje, prieš krizę, bankas užėmė didžiausią (18 %) šalies indėlių rinkos dalį ir trečią pagal dydį (12 %) skolinimo rinkos dalį (6). Todėl Latvijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad jis turi sisteminės svarbos finansų sistemai.

(12)

„Parex banka“ siūlė įvairių bankininkystės produktų tiesiogiai ir per specializuotas patronuojamąsias bendroves: teikė skolinimo, mokėjimo kortelių aptarnavimo, išperkamosios nuomos, turto valdymo ir vertybinių popierių brokerio tarpininkavimo paslaugas. „Parex banka“ bankinę veiklą vykdė ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje ir Šveicarijoje („AP Anlage & Privatbank AG“), jo filialai veikė Estijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, vykdė turto valdymo veiklą Baltijos šalyse, kelios išperkamosios nuomos bendrovės veikė Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – NVS) šalyse.

(13)

„Parex banka“ įsteigtas 1992 m., akcijų dauguma priklausė dviem asmenims, kurie iki valstybės intervencijos valdė 84,83 % banko akcinio kapitalo. Dėl patirtų problemų „Parex banka“ buvo iš dalies nacionalizuotas – visa buvusių pagrindinių akcininkų nuosavybė įsigyta už simbolinę 2 LVL (3 EUR) pirkimo kainą (7). 2009 m. balandžio mėn. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (toliau – ERPB) sudarė akcijų pirkimo susitarimą, pagal kurį ERPB turėjo įsigyti 25 % „Parex banka“ akcijų kapitalo ir vieną papildomą akciją (8).

(14)

Nors „Parex banka“ visada buvo pelninga institucija ir Latvijoje užėmė tvirtas pozicijas bankų frančizės srityje, banko vadovybė pasirinko netinkamą verslo strategiją, priėmė keletą labai rizikingų sprendimų, taip stengdamasi laimėti intensyvią konkurencinę kovą su labiau patyrusiomis užsienio bankų patronuojamosiomis bendrovėmis. Visų pirma „Parex banka“ vis daugiau įsitraukė į NVS rinkas, daugiausia tvarkė ypač didelius, trumpalaikius ne gyventojų indėlius. Finansų krizė labai paveikė besivystančias rinkas, taip pat ir NVS šalyse, sklido gandai dėl „Parex banka“ pajėgumo refinansuoti sindikuotąsias paskolas, kurių terminas sukako 2009 m. vasario mėn. Dėl visų šių įvykių buvo prarastas indėlininkų, ypač ne gyventojų, pasitikėjimas, tai paskatino klientus masiškai trauktis iš banko. Banko klientų traukimasis pasiekė kulminaciją, kai per dieną buvo atsiimama iki 100 mln. EUR, dalinis banko nacionalizavimas to nesustabdė. Dėl to indėlių, palyginti su 2007 m. pabaiga, sumažėjo 36 %, tai sukėlė rimtą likvidumo krizę. Kad sustabdytų tolesnį indėlių atsiėmimą, Latvijos priežiūros institucija, Finansų ir kapitalo rinkų komisija, nustatė lėšų išėmimo apribojimus.

(15)

2008 m. konsoliduoti nuostoliai sudarė 131 mln. LVL (185 mln. EUR), nors 2007 m. buvo gautas 40 mln. LVL (58 mln. EUR) pelnas. 2008 m. pabaigoje bendras nuosavas akcininkų kapitalas buvo 65 % mažesnis negu praėjusiais metais ir siekė 77 mln. LVL, daugiausia dėl padidėjusių atidėjinių nuostoliams padengti ir vertybinių popierių portfelio nuostolių. Paties „Parex banka“ kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė tik 4,1 %, visos grupės (9) – 3,1 % Todėl „Parex banka“ nebegalėjo įvykdyti priežiūros teisės aktuose nustatytų mokumo reikalavimų.

2.2.   PATVIRTINTOS SANAVIMO PRIEMONĖS

(16)

2008 m. lapkričio mėn. pradžioje „Parex banka“ paprašė valstybės pagalbos. Po jo nacionalizavimo Latvija nusprendė įgyvendinti sanavimo priemones, kuriomis laikinai stabilizavo „Parex banka“. Europos Komisija laikinai patvirtino šias priemones kaip sanavimo pagalbą: i) iki 1,5 mlrd. LVL likvidumo priemonę; ii) esamų sindikuotųjų 775 mln. LVL paskolų ir naujų paskolų, išduotų sindikuotajai paskolai refinansuoti, 275 mln. EUR sumos valstybės garantiją; ir iii) kapitalo restruktūrizavimo priemones, dėl kurių „Parex banka“ sanavimo laikotarpiu galėjo pasiekti 11 % kapitalo pakankamumo rodiklį (10).

2.3.   RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAI

2.3.1.   PRADINIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(17)

2009 m. gegužės 11 d. Latvija, tęsdama pirmų kapitalo restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimą, pateikė „Parex banka“ restruktūrizavimo planą (toliau – pradinis restruktūrizavimo planas), jo turinys išsamiau aptartas sprendimo pradėti procedūrą 2.4 skyriuje.

(18)

Plane pateikta preliminari „Parex banka“ veiklos analizė, numatomos restruktūrizavimo pagalbos priemonės, būsima verslo strategija ir gyvybingumo sugrąžinimo priemonės.

(19)

Planas parengtas 2009–2013 m. laikotarpiui. Numatyta, kad pagrindinės „Parex banka“ veiklos sritys bus įmonių ir mažmeninė bankininkystė, turto valdymas (11). Plane buvo numatyta įgyvendinti naują strategiją, pagal kurią „Parex banka“ siektų tapti pirmaujančiu Baltijos šalių banku. Veikla ne Baltijos šalyse laikyta nepagrindine. Tačiau plane nenumatyta galimybė šią veiklą parduoti trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu.

(20)

Parengtoje verslo strategijoje numatytos patrauklios normos ir agresyvi rinkodaros strategija „Parex banka“ augimui paremti ir prarastiems indėliams susigrąžinti. Plane daryta prielaida, kad „Parex banka“ toliau liks priklausomu nuo valstybės likvidumo priemonių net ir pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui.

2.3.2.   PAKEISTAS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(21)

2009 m. rugsėjo 4 d. Latvija pateikė pakeistą restruktūrizavimo planą, kuris vėliau, 2009 m. rugsėjo 22 d., buvo iš dalies pakeistas. Šiuo planu siekta pašalinti Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones.

(22)

Pakeistoje „Parex banka“ strategijoje taip pat numatyta stiprinti veiklos Baltijos šalyse pozicijas įmonių ir mažmeninės bankininkystės bei turto valdymo srityse. Pakeistame plane numatyta, kad „Parex banka“ galės sugrąžinti valstybei visas likvidumo priemones iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos.

(23)

Tačiau kitaip nei pradiniame restruktūrizavimo plane pakeistame plane numatyta mažinti „Parex banka“ balansą, visą dėmesį sutelkiant į pagrindinius segmentus. Konkrečiai numatyta apriboti „Parex banka“ skolinimo veiklą.

(24)

Plane taip pat numatyta galimybė atskirti nepagrindinę veiklą. Kai Latvija vėliau patvirtino šį strateginį pokytį, reikėjo parengti atitinkamą naują restruktūrizavimo plano redakciją.

2.3.3.   GALUTINIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(25)

Galutiniame restruktūrizavimo plane numatyta, kad pagrindinis strateginis tikslas yra sugrąžinti banką į privatųjį sektorių – parduoti strateginiam investuotojui, kad būtų galima nutraukti valstybės finansavimą, bet kartu užtikrinti ilgalaikį banko gyvybingumą. Latvija jau pritraukė ERPB, stiprų geros reputacijos išorės investuotoją, turintį pakankamai finansinių išteklių ir ilgalaikius įsipareigojimus (žr. 13 konstatuojamąją dalį).

(26)

Galutiniame restruktūrizavimo plane daroma prielaida, kad „Parex banka“ turtas bus padalytas naujai įsteigtam bankui „AS Citadele banka“ (toliau – „Citadele banka“), vadinamajam „geram bankui“, kuris vykdys tradicines bankines operacijas, ir vadinamajam „blogam bankui“ („Parex banka“), […] (12).

(27)

Siekiant sugrąžinti ilgalaikį gyvybingumą pagrindinis bankas bus atskirtas nuo nepagrindinio ir neveiksnaus turto. Siūlomas restruktūrizavimas grindžiamas „gero turto atskyrimo“ scenarijumi – numatoma įsteigti banką, turintį stabilią kapitalo bazę, kurio priežiūrą vykdytų Latvija ir kurio veikla būtų sutelkta Baltijos šalyse. Visas pagrindinis ir kai kuris nepagrindinis turtas (visų pirma, veiksnios NVS paskolos) perduodamos iš „Parex banka“ naujai įsteigtam bankui. Likęs nepagrindinis ir neveiksnus turtas (paskolos, vertybiniai popieriai ir perimtas nekilnojamasis turtas) paliekamas „Parex banka“ […].

(28)

1 lentelėje parodyta „Citadele banka“ ir „Parex banka“ struktūra po padalijimo.

1   lentelė

Akcininkų struktūra po padalijimo

Image

(29)

Latvija jau žengė pirmuosius „gero turto atskyrimo“ scenarijaus įgyvendinimo žingsnius. Naujasis bankas, „Citadele banka“, užregistruotas 2010 m. birželio 30 d., didžioji dalis turto perduota 2010 m. rugpjūčio 1 d. (13) Iš esmės „Citadele banka“ ir „Parex banka“ veikla turėtų būti visiškai atskirta per 12 mėnesių nuo perdavimo.

(30)

Taigi iš „Parex banka“ bankui „Citadele banka“ bus perduotas šis turtas ir įsipareigojimai:

veiksnios paskolos Baltijos šalyse ([300–800] mln. LVL),

veiksnios paskolos NVS šalyse ([50–350] mln. LVL),

filialai Švedijoje ir Vokietijoje,

su turto valdymo veikla susiję indėliai.

(31)

„Parex banka“ bus paliktas šis turtas ir įsipareigojimai:

neveiksnios paskolos Baltijos šalyse ([200–800] mln. LVL) (14),

paskolos seniesiems akcininkams ([…] mln. LVL),

patronuojamosios išperkamosios nuomos bendrovės NVS šalyse,

neveiksnios paskolos NVS šalyse ([50–350] mln. LVL).

(32)

2 lentelėje parodyta, koks turtas perduodamas „Citadele banka“, o koks paliekamas „Parex banka“, taip pat kaip sumažėja balansas, palyginus padėtį prieš krizę, padėtį pagal galutinį restruktūrizavimo planą ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. pakeitimus:

2   lentelė

Turto padalijimas tarp „Citadele banka“ ir „Parex banka“

(tūkst. LVL)

 

„Parex banka“ 2008 m.

„Parex banka“ 2009 m.

„Parex banka“2010 7 31 (15)

„Citadele banka“

„Parex banka“ po padalijimo (16)

Turtas

Pinigai ir indėliai centriniuos bankuose

79 154

136 769

131 693

119 783

30 876

Iš kredito institucijų gautinos likusios sumos

228 752

189 321

227 741

245 069

5 583

Paskolos

1 744 871

1 429 466

1 355 831

748 457

627 471

Vertybiniai popieriai

941 293

405 800

356 439

224 735

130 936

Investicijos į patronuojamąsias bendroves

51 442

72 725

81 691

5 530

51 962

Kitas turtas

323 797

220 097

75 584

45 604

52 747

Turtas iš viso

3 369 309

2 484 501

2 228 978

1 389 179

899 576

Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas

Latvijos bankas

587 183

140 449

Kredito institucijos

129 584

50 865

27 295

41 571

51 703

Sindikatas

544 673

381 271

163 402

163 402

Valstybės iždas

676 398

622 048

692 454

131 000

458 454

Klientų indėliai

1 225 488

911 318

1 006 202

928 686

75 314

Euroobligacijos

88 712

87 489

113 136

109 244

Subordinuotosios paskolos (senieji akcininkai)

52 848

52 857

52 863

52 878

Subordinuotosios paskolos (valstybė)

37 338

37 338

50 270

Subordinuotosios paskolos (ERPB)

12 932

12 932

Kiti įsipareigojimai

35 556

31 458

34 754

30 280

21 522

Įsipareigojimai iš viso

3 340 442

2 328 025

2 140 376

1 291 051

823 274

Nuosavas kapitalas

28 867

156 476

88 602

98 127  (17)

76 302

Iš viso

3 369 309

2 484 501

2 228 978

1 389 179

899 576

Padalijimas procentais, įskaitant investicijų Lietuvos patronuojamoje bendrovėje, „AP Anlage & Privatbank AG“ ir indėlių Vokietijos filiale perdavimą (18)

 

 

 

64 %

36 %

Pagal „Parex banka“ – 2008 m.

 

 

 

44 %

 

(33)

„Citadele banka“ ilgalaikio gyvybingumo užtikrinimo strategija grindžiama siekiu stiprinti veiklos Baltijos šalyse pozicijas, Latvijoje veiklą sutelkti trijuose pagrindiniuose verslo segmentuose: įmonių bei mažmeninės bankininkystės ir turto valdymo (19). Tačiau turto valdymo veikla išliks pagrindine „Citadele banka“ veikla tik jei bankas bus parduotas iki […]. Jeigu pardavimas neįvyks, turto valdymo veikla bus parduota atskirai iki tos pačios dienos.

(34)

„Citadele banka“ neteiks paskolų NVS šalyse, tad veiksnių NVS paskolų portfelis laikomas nepagrindine veikla. Šiame segmente naujos paskolos nebus teikiamos, esamo portfelio bus atsisakyta iki […].

(35)

Lietuvoje ir Estijoje „Parex banka“ veikė gerokai mažesne apimtimi nei Latvijoje. „Citadele banka“ planuoja šiose rinkose ateityje taip pat išlaikyti nedidelę veiklos dalį.

(36)

Dėl dviejų „Citadele banka“ perduotų indėlius priimančių filialų Švedijoje ir Vokietijoje Latvija paaiškino, kad dėl masinio indėlių atsiėmimo iš banko finansavimas Baltijos šalyse labai sumažėjo. Be to, dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis Latvijoje sunku pritraukti išorės finansavimą. Bendra Baltijos šalių gyventojų indėlių suma yra daug mažesnė už paskolų jiems portfelį, o „Parex banka“ konkurentai gauna finansavimą iš kitose šalyse (daugiausia Švedijoje) įsikūrusių patronuojančiųjų bendrovių. Taigi „Citadele banka“ turi išsaugoti tam tikrą finansavimo bazę užsienyje (Švedijoje ir Vokietijoje).

(37)

„Citadele banka“ ketina spręsti problemas, privertusias „Parex banka“ prašyti valstybės pagalbos, ir sugrąžinti ilgalaikį gyvybingumą pasitelkdama toliau nurodytas pagrindines priemones.

(38)

Pakeisti valdymo stilių ir struktūrą. Iki nacionalizavimo „Parex banka“ sprendimus priimdavo pagrindiniai savininkai. „Citadele banka“ laikysis neseniai patvirtintos patobulintos valdymo struktūros. Jame bus įdiegtos valdybos ir stebėtojų tarybos procedūros, siekiant užtikrinti griežtus valdymo struktūros standartus. Pagrindiniai „Citadele banka“ valdymo principai: griežtas nuosavybės ir valdymo atskyrimas, akcininkų teisių užtikrinimas, viešumas ir skaidrumas, valdybos atsakomybė ir struktūra, etikos principų laikymasis, atsakingas sprendimų priėmimas.

(39)

Sustiprinti rizikos valdymą. „Parex banka“ vadovybė persvarstė ir sustiprino banko rizikos valdymą ir kontrolę ir organizacijos, ir veiklos lygmeniu visų pagrindinių rizikos veiksnių kategorijose (rinkos, kreditų ir veiklos rizikos). Visų pirma, kreditų rizikos kontrolė „Citadele banka“ bus iš esmės pertvarkyta, pakeistas ankstesnis „Parex banka“ taikomas metodas, būtent, vietoj užstatais užtikrinamo skolinimo, kuriam būdingas vertinimo netikrumas, bus atliekamas pinigų srautais grindžiamas skolininko skolos tvarkymo pajėgumo vertinimas. Rizikos valdymas yra svarbiausia „Citadele banka“ valdymo proceso sudedamoji dalis. Rizikos valdymą „Citadele banka“ kontroliuoja nepriklausomas skyrius. Be to, „Citadele banka“ stebėtojų taryba dalyvauja atliekant rizikos valdymo priežiūrą ir išrinko vieną savo narių atsakingu už rizikos valdymo priežiūrą, vidaus auditą ir atitikties užtikrinimą. Stebėtojų tarybai rengiamos mėnesio rizikos ataskaitos, kuriose pateikiama naujausia informacija apie banko kreditų riziką ir atitiktį.

(40)

Sumažinti balansą, sutelkiant veiklą pagrindiniuose segmentuose. Pagrindinę veiklą „Citadele banka“ vykdys Baltijos šalyse, pagrindinis vadovų siekis bus sugrąžinti „Citadele banka“ pelningumą šiame regione. Nepagrindinis veiksnių NVS paskolų portfelis bus perduotas „Citadele banka“, bet parduotas iki […]. Sutelkęs dėmesį į pagrindinę veiklą ir stipriai sumažinęs veiksnias balanso pozicijas „Citadele banka“ taps stabiliai pelningu.

(41)

Stabilizuoti likvidumo poziciją. „Citadele banka“ strategijos esmę sudaro tvaraus, mažos rizikos finansavimo modelio plėtojimas, mažinant priklausomybę nuo didmeninio finansavimo, ilginant terminus ir diversifikuojant finansavimo šaltinius „Citadele banka“ finansavimo bazėje padidinus ilgesnio termino klientų indėlių dalį. Indėliams „Citadele banka“ netaikomi išėmimo apribojimai, kuriuos yra nustačiusi Latvijos priežiūros institucija.

(42)

Iki 2011 m. susigrąžinti pelningumą pagrindiniame segmente. „Citadele banka“ planuoja mažinti administravimo išlaidas, personalo sąnaudas ir kitas administravimo išlaidas. „Parex banka“ administravimo išlaidos 2009 m. jau sumažintos 39 %, arba 32 mln. LVL. Numatoma, kad „Citadele banka“ išlaidų ir pajamų santykis dar mažės ir 2014 m. bus [35–55] %. Tai bus pasiekta […] sumažinus personalo sąnaudas ir pakoregavus įvairius „Citadele banka“ procesus. Kad sumažintų veiklos išlaidas ir taptų finansiškai stabilus, „Citadele banka“ tęs „Parex banka“ pradėtas išlaidų struktūros pertvarkymo iniciatyvas optimizuojant filialų tinklą […] ir įgyvendinant kitas išlaidų mažinimo priemones. Kartu su išlaidų mažinimu bus įgyvendinamos įvairios pajamų didinimo iniciatyvos, dėmesys sutelktas į turto kokybės valdymą, siekiant pagerinti nuosavo kapitalo grąžą (toliau – ROE).

(43)

Pagal restruktūrizavimo plane pateiktas prognozes pagal pagrindinį scenarijų „Citadele banka“ turėtų pradėti veikti pelningai jau 2011 m. ir nuolat gerinti rezultatus iki 2015 m. 2014 m. „Citadele banka“ ROE rodiklis bus [18–28] %. 3 lentelėje pateikti 2010–2014 m. pagrindiniai finansiniai „Citadele banka“ veiklos rodikliai. Banko vadovybės įgyvendintų restruktūrizavimo priemonių rezultatai akivaizdžiai atsispindi pagrindiniuose 2014 m. rodikliuose: išlaidų ir pajamų santykis sudaro [35–55] %, o ROE [18–28] %. Bus sukurta tvirtesnė kapitalo struktūra, kurioje nuosavo kapitalo ir bendro turto santykis 2015 m. bus [8–14] %.

3   lentelė

„Citadele banka“ 2010–2014 m. pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai pagal pagrindinį scenarijų

 

2010 m.rugpjūčio – gruodžio mėn. (prognozė)

2011 m. (prognozė)

2012 m. (prognozė)

2013 m. (prognozė)

2014 m. (prognozė)

Išlaidų analizė

Veiklos sąnaudos/bendros pajamos

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[35–55] %

Vertės sumažėjimas/grynosios paskolos

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[1–3] %

Pelningumas

Grynosios pajamos (nuostolis), mln. LVL

[nuostolis]

[pelnas]

[pelnas]

[pelnas]

[pelnas]

ROE

[–] %

[…] %

[…] %

[…] %

[18–28] %

Balansas

Bendras turtas (mln. LVL)

(…)

(…)

(…)

(…)

[1,400–1,650]

Indėliai/bendras turtas

[..] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

Paskolos/klientų indėliai

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[50–80] %

Nuosavas kapitalas/bendras turtas

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[9–13] %

KAPITALO PAKANKAMUMAS

[10–14] %

[11–15] %

[12–16] %

[14–19] %

[16–20] %

(44)

Nepalankiausio scenarijaus atveju numatoma, kad „Citadele banka“ vėl pradės veikti pelningai 2013 m., o 2014 m. toliau gerins rezultatus. 2014 m. banko ROE bus [> 0] % (20) Plane nurodyta, kad nepalankiausio scenarijaus atveju „Citadele banka“ ir visos konsoliduotos grupės kapitalo pakankamumo rodiklis gerokai viršys mažiausią galimą priežiūros teisės aktuose nustatytą lygį. 4 lentelėje pateikti pagrindiniai „Citadele banka“ 2010–2014 m. finansiniai veiklos rodikliai pagal nepalankiausią scenarijų.

4   lentelė

„Citadele banka“ 2010–2014 m. pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai pagal nepalankiausią scenarijų

 

2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. (prognozė)

2011 m. (prognozė)

2012 m. (prognozė)

2013 m. (prognozė)

2014 m. (prognozė)

Išlaidų analizė

Veiklos sąnaudos/bendros pajamos

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[45–60] %

Pelningumas

Grynosios pajamos (nuostolis), mln. LVL

[nuostolis]

[nuostolis]

[nuostolis]

[pelnas]

[pelnas]

ROE

 

 

[…] %

[> 0] %

Balansas

Paskolos/klientų indėliai

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[40–60] %

KAPITALO PAKANKAMUMAS

[> 8] %

[> 8] %

[> 8] %

[> 8] %

[> 8] %

(45)

Pagal Latvijos centrinio banko atlikto „Citadele banka“ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus (žr. 5 lentelę) mažiausio galimo kapitalo pakankamumo lygio reikalavimams įvykdyti 2015 m. pabaigoje bankui papildomo kapitalo nereikėtų, o nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis būtų [> 8 %].

5   lentelė

„Citadele banka“ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai

Naujas bankas

Pagrindinis scenarijus

Reikalingi papildomi atidėjiniai, mln. LVL

Reikalingas papildomas kapitalas, mln. LVL

Kapitalo pakankamumas, %

2010 m.

(…)

(…)

(…)

2011 m.

(…)

(…)

(…)

2012 m.

(…)

(…)

(…)

2013 m.

(…)

(…)

(…)

2014 m.

(…)

(…)

(…)

(46)

Po padalijimo „Parex banka“ (įskaitant patronuojamąsias bendroves) bus […]. 2010–2017 m. laikotarpiu jis parduos ir realizuos visą savo turtą. Pagrindinė „Parex banka“ užduotis bus per savo gyvavimo laiką (prognozės tikslais daryta prielaida, kad tai aštuoneri metai) susigrąžinti kuo didesnę jam perduoto turto dalį. Taigi, „Parex banka“ stengsis išvengti būtinybės parduoti savo portfelį rinkoje už mažą kainą arba skubiai realizuoti užstatus. „Parex banka“ visą dėmesį sutelks į neveiksnių paskolų ir jau perimto nekilnojamojo turto problemų sprendimą. Taigi, pagrindinė „Parex banka“ veikla yra vykdyti turto susigrąžinimo procedūras, o tada turtą tvarkyti ir kuo greičiau priimtinomis sąlygomis tinkamai parduoti.

(47)

Po padalijimo nei „Parex banka“, nei jo patronuojamosios bendrovės naujos ekonominės veiklos nesiims, nebent tai bus reikalinga pagrindinei užduočiai – valdyti perduotą turtą ir jį parduoti – vykdyti. Visų pirma, „Parex banka“ nebeteiks naujų paskolų. Tačiau jis gali tam tikrą turtą paskirstyti kai kurioms patronuojamosioms bendrovėms valdymo (pardavimo) tikslais.

(48)

Dėl NVS išperkamosios nuomos bendrovių finansavimo – „Parex“ stengsis parduoti šias bendroves. Kaip jau minėta, naujos paskolos, įskaitant išperkamąją nuomą, nebus teikiamos ir, jei nebus rasta pirkėjų, esamus išperkamosios nuomos portfelius tikimasi visiškai realizuoti iki […]. Didelę dalį išperkamosios nuomos portfelio sudaro […].

(49)

Tikimasi, kad visos šios priemonės padės padidinti „Parex banka“ likvidumą, tada jis pradės grąžinti valstybės indėlius. Tačiau, remiantis finansinėmis prognozėmis, į banką investuoto kapitalo valstybė nesusigrąžins.

(50)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad „Parex banka“ kapitalo pakankamumo reikalavimus atitiks tik iki […].

(51)

„Parex banka“ nukentėjo nuo nenutrūkstamo masinio indėlių atsiėmimo. Dėl to dabartinė indėlių bazė yra gerokai mažesnė negu buvo iki krizės. Dėl lėšų stokos skolinimo veikla taip pat labai apribota. Latvijos valdžios institucijos įsipareigoja apriboti „Citadele banka“ skolinimo ir indėlių priėmimo operacijas atitinkamuose geografiniuose segmentuose (žr. toliau 2.5 skyrių). Apribojus skolinimo ir indėlių priėmimo operacijas, ši veikla nuo sumažėjusios rinkos dalies per metus negalės augti daugiau negu [9–13] %.

(52)

Restruktūrizavimo plane numatytas „Citadele banka“ veiklos mastas yra mažesnis už „Parex banka“ veiklos mastą iki krizės. Jis bus iš dalies mažinamas parduodant tam tikrą turtą (veiksnias NVS paskolas ir turto valdymo veiklą, jei ji bus parduodama atskirai nuo „Citadele banka“). Be to, Latvija įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d.„Citadele banka“ privatizuoti.

(53)

Dėl nacionalizavimo buvusieji pagrindiniai „Parex banka“ akcininkai neteko savo dalies (13 konstatuojamoji dalis). Vėliau valstybei ir ERPB restruktūrizavus „Parex banka“ kapitalą, sumažėjo smulkiųjų akcininkų valdoma dalis (nuo 15,2 % iki 3,7 % 2010 m. liepos 7 d.)

2.4.   RESTRUKTŪRIZAVIMO PAGALBOS PRIEMONĖS

(54)

Galutiniame restruktūrizavimo plane nurodyta, kad esama sanavimo pagalba bus teikiama visą restruktūrizavimo laikotarpį ir padalyta naujai sukurtam bankui „Citadele banka“ ir „Parex banka“. Be jau gautos pagalbos, numatoma tam tikra papildoma valstybės pagalba.

(55)

Planuojama likvidumo parama, teikiama kaip valstybės indėliai „Citadele banka“ ir „Parex banka“, neviršys 1,5 mlrd. LVL – ši riba patvirtinta kaip didžiausia galima sanavimo pagalba, teikiama „Parex banka“ kaip likvidumo parama iki padalijimo (21). Pagal pagrindinį ir nepalankiausią scenarijus valstybės indėliai „Citadele banka“ turėtų būti grąžinti iki 2012 m. Pagal palankiausią scenarijų valstybės indėliai turėtų būti visiškai grąžinti iki 2011 m. Valstybės indėliai „Parex banka“ pagal pagrindinį ir nepalankiausią scenarijus nebus grąžinti iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Nesumokėta suma sudaro nuo (0–100) mln. LVL (pagal pagrindinį scenarijų) iki (100–200) mln. LVL (pagal nepalankiausią scenarijų). Gali būti, kad indėliai bus grąžinti anksčiau, jeigu naudos gavėjai arba jų turtas bus parduoti. Negrąžintas likutis pagal įvairius scenarijus parodytas 6 lentelėje.

6   lentelė

Valstybės likvidumo priemonės (negrąžintas likutis metų pabaigoje)

„Citadele banka“

(mln. LVL)

 

10 8 1

10 12 31

11 12 31

12 12 31

13 12 31

14 12 31

Pagrindinis scenarijus

131

143

36

0

Palankiausias scenarijus

131

143

Nepalankiausias scenarijus

131

143

36

0


„Parex banka“

(mln. LVL)

 

10 8 1

10 12 31

11 12 31

12 12 31

13 12 31

14 12 31

15 12 31

16 12 31

17 12 31

Pagrindinis scenarijus

[400–550]

[400–550]

[400–550]

[250–400]

[250–400]

[150–400]

[150–400]

[100–250]

[0–100]

Palankiausias scenarijus

[400–550]

[400–550]

[400–550]

[250–400]

(250–400)

[150–400]

[150–400]

[100–250]

0

Nepalankiausias scenarijus

[400–550]

[400–550]

[400–550]

[250–400]

[250–400]

[150–400]

[150–400]

[100–250]

[100–200]

(56)

Atlygis už likvidumą nustatytas antrame sanavimo sprendime, remiantis Europos Centrinio Banko 2008 m. spalio 20 d. rekomendacijomis dėl Vyriausybės teikiamų banko skolos garantijų. Pagal restruktūrizavimo planą kaina „Citadele banka“ ir „Parex banka“ bus apskaičiuota prie valstybės finansavimo kainos (22) pridėjus 50 bazinių punktų papildomą mokestį. Be to, „Citadele banka“ bus nustatytas skatinamasis mokestis – nuo 2011 m. balandžio mėn. mokestis bus kiekvieną ketvirtį didinamas 15 bazinių punktų, taip skatinant banką siekti perfinansavimo rinkose.

(57)

Prognozuojama valstybės likvidumo paramos kaina ir palyginimas su klientų indėlių „Citadele banka“ kaina pateiktas 7 lentelėje.

7   lentelė

Valstybės indėlių „Citadele banka“ kaina ir palyginimas su klientų indėlių kaina

(%)

 

2010 m. prognozė

2011 m. prognozė

2012 m. prognozė

2013 m. prognozė

Likvidumo paramos kaina

9,6

5,4

6,5

7,9

Klientų indėlių kaina

(…)

(…)

(…)

(…)

(58)

Po padalijimo esamos garantijos „Parex banka“ skolintojų sindikatui, patvirtintos pirmame ir antrame sanavimo sprendimuose, bus paliktos „Parex banka“ kartu su sindikuotosiomis paskolomis. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad jų terminas baigsis 2011 m. gruodžio 31 d. ir kad Vyriausybei savo garantijos apmokėti neprireiks.

(59)

2010 m. kovo mėn. „Parex banka“ pasirašė susitarimą su Europos investicijų banku (toliau – EIB), kuris suteiks iki 100 mln. EUR kredito liniją, skirtą teikti finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kredito liniją ketinama perduoti „Citadele banka“. EIB reikalauja valstybės garantijos šiam finansavimui tol, kol „Citadele banka“ neturi investicinio reitingo.

(60)

„Citadele banka“ taip pat gali prireikti iki 88 mln. LVL (126 mln. EUR) sumos papildomų valstybės garantijų arba likvidumo paramos neišpirktoms euroobligacijoms, kurių terminas baigiasi 2011 m. gegužės mėn.

(61)

Valstybės garantijų kaina yra antrame sanavimo sprendime (23) patvirtinta kaina. Restruktūrizavimo plane numatytų galimų papildomų valstybės garantijų kaina bus nustatyta prie esamos valstybės garantijos (1,048 %) pridėjus papildomą 12,5 bazinio punkto mokestį, kuris bus nustatytas ir kiekvieno ketvirčio pabaigoje didinamas 12,5 bazinio punkto.

(62)

Restruktūrizavimo plane daroma prielaida, kad „Parex banka“ jau skirta nuosavo kapitalo injekcija (1 lygio kapitalas) sanavimo laikotarpiu liks „Parex banka“.

(63)

Pagal restruktūrizavimo planą iš valstybės nebus reikalingas joks papildomas kapitalas, išskyrus:

a)

103 mln. LVL kapitalizaciją padalijimo metu konvertuojant valstybės indėlius į „Citadele banka“ nuosavą kapitalą. Atlygis už šį kapitalą turėtų būti sukauptas pardavus „Citadele banka“ – Latvija įsipareigojo tai padaryti iki 2014 m. pabaigos;

b)

ir kapitalizaciją 2010–2013 m. konvertuojant dalį – iki 210,7 mln. LVL pagal pagrindinį scenarijų ir 218,7 mln. LVL pagal nepalankiausią scenarijų – valstybės indėlių „Parex banka“ ir palūkanas už šiuos indėlius. Numatyta, kad „Parex banka“ už kapitalizuotus valstybės indėlius, po padalijimo iki 2013 m. gruodžio 31 d., per metus mokės […] % palūkanas. Nuo 2014 m. ir toliau kapitalizuoti valstybės indėliai bus įtraukti į pelno ir nuostolio sąskaita […] %.

(64)

Atitinkamos 1 lygio kapitalo sumos, kurias valstybė ketina suteikti „Parex banka“ pagal įvairius scenarijus, parodytos 8 ir 9 lentelėse.

8   lentelė

Prognozuojamas valstybės indėlių „Parex banka“ kapitalizavimas

(mln. LVL)

 

10 7 31

10 12 31

11 12 31

12 12 31

13 12 31

14 12 31

15 12 31

16 12 31

17 12 31

Pagrindinis scenarijus

[10–30]

[30–60]

[0–20]

Palankiausias scenarijus

[10–30]

[30–60]

[0–20]

Nepalankiausias scenarijus

[10–30]

[30–60]

[0–20]

9   lentelė

Atidėtos (kapitalizuotos) valstybės iždo palūkanos „Parex banka“

(mln. LVL)

 

10 7 31

10 12 31

11 12 31

12 12 31

13 12 31

14 12 31

15 12 31

16 12 31

17 12 31

Pagrindinis scenarijus

[0–10]

[20–40]

[20–40]

[20–40]

Palankiausias scenarijus

[0–10]

[20–40]

[20–40]

[20–40]

Nepalankiausias scenarijus

[0–10]

[20–40]

[20–40]

[20–40]

(65)

Latvija įsipareigojo, kad bendra „Parex banka“ suteikto kapitalo suma neviršys 218,7 mln. LVL ir kad ji „Parex banka“ po […] nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neteiks papildomo kapitalo jokia forma.

(66)

Prognozuojamas pagrindinės valstybės indėlių „Parex banka“ dalies ir palūkanų grąžinimas parodytas 10 lentelėje.

10   lentelė

Prognozuojamas pagrindinės valstybės indėlių „Parex banka“ dalies ir palūkanų už juos grąžinimas

(mln. LVL)

 

Pagrindinis scenarijus

Nepalankiausias scenarijus

Pagrindinės valstybės indėlių sumos grąžinimas

(…)

(…)

Palūkanų už valstybės indėlius grąžinimas

(…)

(…)

Iš viso

(…)

(…)

(67)

Sanavimo pagalba, suteikta kaip subordinuotoji paskola (2 lygio kapitalas), bus perduota „Citadele banka“. Atlygis nustatytas antrame ir trečiame sanavimo sprendimuose (24), remiantis Europos Centrinio Banko 2008 m. lapkričio 20 d. rekomendacijomis dėl kapitalo restruktūrizavimo priemonių kainų. 2009 m. gruodžio mėn. fiskuotosios palūkanos už subordinuotąją paskolą buvo […] %, nuo 2010 m. vasario mėn. jos padidėjo iki […] %.

(68)

Padalijimo metu arba po padalijimo valstybė „Parex banka“ neteikė ir neteiks jokio 2 lygio kapitalo.

(69)

Kaip numatyta 27–32 konstatuojamosiose dalyse, tam tikras turtas iš „Parex banka“ bus perduotas „Citadele banka“, kuris tęs kai kurią „Parex banka“ veiklą, o nepagrindinis ir neveiksnus turtas bus paliktas „Parex banka“. Dėl turto, kuris bus paliktas „Parex banka“, vertės – iš konservatyvaus vertinimo matyti, kad valstybė pagal nepalankiausią scenarijų patirs [200–400] mln. LVL nuostolių, pagal pagrindinį scenarijų – [50–300] mln. LVL nuostolių. Pagal nepalankiausią scenarijų nuostoliai sudarys apie [20–50] % turto apskaitinės vertės (814 mln. LVL), pagal pagrindinį scenarijų apie […] %. Jeigu būtų įskaičiuotos atidėjinių sumos, turto nominaliosios vertės sumažėjimas būtų dar didesnis.

(70)

Atitinkamos neįvykdytų įsipareigojimų ir valstybės nuosavo kapitalo praradimo po „Parex banka“ turto likvidavimo prognozės patektos 11 lentelėje.

11   lentelė

Neįvykdyti įsipareigojimai ir prarastas valstybės nuosavas kapitalas po „Parex banka“ turto likvidavimo

(mln. LVL)

Pagrindinis scenarijus

Negrąžinti valstybės indėliai

[0–100]

Valstybės įvykdytas kapitalo restruktūrizavimas

(…)

Iš viso

[50–300]

Nepalankiausias scenarijus

Negrąžinti valstybės indėliai

[100–200]

Valstybės įvykdytas kapitalo restruktūrizavimas

(…)

Iš viso

[200–400]

2.5.   LATVIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

(71)

Kad Komisija galėtų pripažinti restruktūrizavimo pagalbą „Citadele banka“ ir „Parex banka“ suderinama su vidaus rinka, 2010 m. rugsėjo 3 d. Latvija Europos Komisijai pateikė įsipareigojimų dokumentą – Latvijos, „Citadele banka“ ir „Parex banka“ pasirašytą dokumentą, – kuriame išdėstyti įsipareigojimai, siekiant užtikrinti visapusišką restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir apriboti konkurencijos iškraipymą dėl restruktūrizavimo pagalbos (toliau – įsipareigojimai). Pagrindiniai įsipareigojimai išdėstyti toliau.

2.5.1.   ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL „CITADELE BANKA“

(72)

Įsipareigojimas parduoti NVS paskolas. „Citadele banka“ parduoda NVS paskolas (arba įgalioja jų pardavimą) Komisijos patvirtintam pirkėjui ir Komisijos patvirtintomis sąlygomis iki […]. Kad įvykdytų pardavimą, „Citadele banka“ suranda pirkėją ir sudaro galutinį įpareigojantį pirkimo – pardavimo susitarimą dėl NVS paskolų pardavimo ne vėliau kaip iki […]. Jeigu „Citadele banka“ iki tos dienos tokio susitarimo nesudaro, jis suteikia verslo pardavimo patikėtiniui išimtinius įgaliojimus parduoti NVS paskolas iki […].

(73)

Įsipareigojimas parduoti turto valdymo veiklą. Turto valdymo veikla, vykdoma laikantis veiklos tęstinumo principo, turi būti parduota iki […] tokiam pirkėjui ir tokiomis sąlygomis, kaip patvirtina Komisija. Tuo tikslu ne vėliau kaip […]:

a)

Latvija privalo surasti pirkėją ir sudaryti galutinį įpareigojantį pirkimo – pardavimo susitarimą dėl 100 % jos dalies „Citadele banka“, įskaitant turto valdymo veiklą, pardavimo; arba

b)

„Citadele banka“ privalo surasti pirkėją ir sudaryti galutinį įpareigojantį pirkimo – pardavimo susitarimą dėl turto valdymo veiklos pardavimo atskirai nuo likusios „Citadele banka“ dalies.

Jeigu turto valdymo veikla nebus parduota, kartu su „Citadele banka“ arba atskirai, iki […], „Citadele banka“ suteikia verslo pardavimo patikėtiniui išimtinius įgaliojimus parduoti turto valdymo veiklą atskirai nuo likusios „Citadele banka“ dalies iki […].

(74)

Gyvybingumo, paklausumo ir konkurencingumo išsaugojimas. Tol, kol bus baigtas turto valdymo veiklos pardavimas, „Citadele Banka“ išlaiko turto valdymo veiklos ekonominį gyvybingumą, paklausumą ir konkurencingumą vadovaudamasis gera verslo praktika, ir kiek galėdamas mažina visą konkurencinių galimybių praradimo riziką.

(75)

Įsipareigojimas atskirti veiklą. Tol, kol bus baigtas turto valdymo veiklos pardavimas, „Citadele banka“ turto valdymo veiklą vykdo atskirai nuo veiklos, kurią pasilieka, ir užtikrina, kad pagrindinis turto valdymo veiklos personalas nedalyvautų jokioje pasiliekamos veiklos srityje ir atvirkščiai. „Citadele banka“ paskiria atskirą vadovą, atsakingą už turto valdymo veiklos valdymo priežiūrą, kontroliuojant stebėsenos patikėtiniui. Atskirasis vadovas valdo turto valdymo veiklą atskirai ir siekdamas geriausių verslo interesų taip, kad būtų užtikrintas jos tolesnis ekonominis gyvybingumas, paklausumas ir konkurencingumas bei nepriklausomumas nuo „Citadele banka“ pasiliekamos veiklos.

(76)

Įsipareigojimas parduoti „Citadele banka“. Latvija iki 2015 m. gruodžio 31 d. parduoda „Citadele banka“ arba įgalioja jo pardavimą Komisijos patvirtintam pirkėjui ir Komisijos patvirtintomis sąlygomis. Kad įvykdytų pardavimą, Latvija suranda pirkėją ir sudaro galutinį įpareigojantį pirkimo – pardavimo susitarimą dėl „Citadele banka“ pardavimo ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kad įvykdytų šį įsipareigojimą, Latvija privalo parduoti visas tiesiogiai arba netiesiogiai (įskaitant per viešąsias įmones) valdomas „Citadele banka“ akcijas. Jeigu Latvija tokio susitarimo nesudaro iki 2014 m. gruodžio 31 d., ji suteikia verslo pardavimo patikėtiniui išimtinius įgaliojimus parduoti „Citadele banka“ iki 2015 m. gruodžio 31 d.

(77)

Naujos skolinimo veiklos ir indėlių Baltijos šalyse apribojimas. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje „Citadele banka“ ir jo susijusios įmonės:

a)

naujos skolinimo veiklos apimtį ir rinkos dalį (bendrąja verte) bendrame „Citadele banka“ ir AB „Citadele“ banko (25) paskolų portfelyje; ir

b)

likusių indėlių mastą ir rinkos dalį

apriboja iki didžiausios galimos 12–17 lentelėje nurodytos ribos.

Latvijos rinka

12   lentelė

Aukščiausios skolinimo Latvijoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Naujo pagrindinio skolinimo bendroji vertė (mln. LVL)

[28–40]

[115–165]

[120–175]

[130–190]

[145–210]

[160–230]

Pagrindinių paskolų rinkos dalis (neįskaitant NVS paskolų), t. y. paskolų portfelio dalis, palyginti su visomis Latvijos paskolomis (%)

[< 5] %

[< 6] %

[< 6] %

[< 6] %

[< 7] %

[< 7] %

Naujo skolinimo privataus kapitalo valdymo sektoriuje bendroji vertė (26) (mln. LVL)

[0–4]

[9–13]

[9,5–14]

[10–15]

[11–17]

[12,5–18]


13   lentelė

Aukščiausios indėlių balanso Latvijoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Pagrindinių indėlių balansas (be privataus kapitalo valdymo indėlių) (mln. LVL)

[550–790]

[600–860]

[660–950]

[720–1045]

[795–1150]

[875–1260]

Pagrindinių indėlių rinkos dalis (%)

[< 7] %

[< 8] %

[< 8] %

[< 8] %

[< 8] %

[< 8] %

Privataus kapitalo valdymo indėlių balansas (mln. LVL)

[340–490]

[405–585]

[375–540]

[410–590]

[440–630]

[475–685]

Privataus kapitalo valdymo indėlių rinkos dalis (%)

[< 5] %

[< 5] %

[< 5] %

[< 5] %

[< 5] %

[< 5] %

Lietuvos rinka

14   lentelė

Aukščiausios skolinimo Lietuvoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Naujo skolinimo bendroji vertė (mln. LVL)

[19–27]

[36,5–53]

[40–58]

[44–63]

[48–70]

[53–76]

Rinkos dalis, t. y. paskolų portfelio dalis, palyginti su visomis Lietuvos paskolomis (%)

[< 2,5] %

[< 2,5] %

[< 2,5] %

[< 3] %

[< 3] %

[< 3] %


15   lentelė

Aukščiausios indėlių balanso Lietuvoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Bendras indėlių balansas (mln. LVL)

[115–170]

[130–185]

[140–205]

[155–225]

[170–245]

[190–270]

Rinkos dalis (%)

[< 3] %

[< 3] %

[< 3] %

[< 4] %

[< 4] %

[< 4] %

Estijos rinka

16   lentelė

Aukščiausios skolinimo Estijoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Naujo skolinimo bendroji vertė (mln. LVL)

[3,2–4,6]

[7–10]

[7,6–11]

[8–12]

[9–13]

[10–14]

Rinkos dalis, t. y. paskolų portfelio dalis, palyginti su visomis Estijos paskolomis (%)

[< 1,5] %

[< 1,5] %

[< 1,5] %

[< 1,5] %

[< 1,5] %

[< 1,5] %


17   lentelė

Aukščiausios bendro indėlių balanso Estijoje ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Bendras indėlių balansas (mln. LVL)

[85–125]

[95–135]

[105–150]

[115–165]

[125–180]

[135–195]

Rinkos dalis (%)

[< 1] %

[< 1,5] %

[< 2,5] %

[< 2,5] %

[< 2,5] %

[< 2,5] %

(78)

Aukščiausia indėlių Vokietijos ir Švedijos filialuose riba. „Citadele banka“ apriboja indėlių Vokietijos ir Švedijos filialuose balanso mastą ir rinkos dalį iki didžiausios leidžiamos 18 ir 19 lentelėse nurodytos ribos.

18   lentelė

Aukščiausios bendro indėlių Vokietijos filiale balanso ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Bendras indėlių balansas (mln. LVL)

[47–69]

[50–75]

[60–85]

[65–90]

[70–100]

[80–110]

Rinkos dalis (%)

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

19   lentelė

Aukščiausios bendro indėlių Švedijos filiale balanso ribos

 

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Bendra indėlių suma (mln. LVL)

[35–50]

[40–55]

[40–60]

[45–70]

[50–75]

[55–80]

Rinkos dalis (%)

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

[< 0,5] %

(79)

Filialų skaičiaus nedidinimas. „Citadele banka“ negali didinti bendro filialų skaičiaus. Tačiau neužkertamas kelias „Citadele banka“ perskirstyti kai kuriuos savo filialus.

(80)

77–79 konstatuojamosiose dalyse nurodyti įsipareigojimai galioja tol, kol valstybei bus grąžinta visa parama, kurią Latvija „Citadele banka“ suteikė kaip likvidumo priemones, ir bus baigtas „Citadele banka“ pardavimas, bet ne trumpiau kaip iki […]. Jeigu turto valdymo veikla bus parduota atskirai nuo likusios „Citadele banka“ dalies, aukščiausios paskolų ir privataus kapitalo valdymo (turto valdymo veiklos dalis) indėlių ribos, nurodytos 77 konstatuojamojoje dalyje, nebebus taikomos po to, kai bus baigtas atskirasis turto valdymo veiklos pardavimas.

(81)

Atlygis už paramos turtui priemonę. „Citadele banka“ atlygina Latvijai už paramą turtui iki numatomos Latvijos nuostolių sumos, kuri nepalankiausio scenarijaus atveju lygi Latvijos suteiktų likvidumo priemonių, kurios gali būti prarastos turto realizavimo laikotarpio pabaigoje ([100–200] mln. LVL), ir numatomo bendro kapitalo, kurį ketinama suteikti „Parex banka“ nuo perdavimo dienos ([…] mln. LVL), sumai. Atlygis įtraukiamas kaip išlaidos į pelno ir nuostolio ataskaitą, t. y. prieš apskaičiuojant metines grynąsias pajamas. Atlygis mokamas kiekvienais metais, jeigu paties „Citadele banka“ kapitalo pakankamumo rodiklis yra ne mažesnis už 12 %, o visos grupės kapitalo pakankamumo rodiklis yra ne mažesnis kaip 8 % ir jeigu dėl atitinkamos sumos sumokėjimo „Citadele banka“ atitinkamais metais nepatirtų nuostolių. Šis įsipareigojimas galioja iki „Citadele banka“ pardavimo užbaigimo.

(82)

Įsigijimo draudimas. „Citadele banka“ negali įsigyti nei finansinių, nei nefinansinių įstaigų tol, kol bus grąžinta visa restruktūrizavimo pagalba, kurią Latvija suteikė „Citadele banka“ kaip likvidumo priemones, ir bus baigtas „Citadele banka“ pardavimas.

(83)

Įsipareigojimas neteikti naujų NVS paskolų. Iki „Citadele banka“ pardavimo pabaigos „Citadele banka“ negali teikti jokių naujų paskolų NVS šalių klientams ir klientams, kurių galutiniai naudos gavėjai yra iš NVS šalių. „Citadele banka“ ir jo susijusioms įmonėms bus leidžiama išmokėti lėšas tik tada, jei formali paskolos sutartis buvo pasirašyta iki perdavimo dienos. „Citadele banka“ nutraukia tolesnius avansinius mokėjimus pagal suteiktas paskolas, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga siekiant išsaugoti arba padidinti tikimybę, kad „Citadele“ arba jo susijusioms įmonėms bus grąžintos negrąžintos paskolos. Be to, tokie avansai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 % praėjusių metų paskolų portfelio.

2.5.2.   ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL „PAREX BANKA“

(84)

Naujos veiklos nevykdymas. Po padalijimo nei „Parex banka“, nei jo susijusios įmonės negali imtis naujos veiklos, kuri nėra reikalinga pagrindinei užduočiai – turto valdymui ir jo vėlesniam pardavimui – įvykdyti.

(85)

„Parex banka“ ir jo susijusios įmonės nutraukia šią veiklą:

a)

neteikia jokių naujų paskolų įmonėms arba privatiems klientams, įskaitant išperkamosios nuomos paskolas. „Parex banka“ ir jo susijusioms įmonėms bus leidžiama išmokėti lėšas tik tada, jei formali paskolos sutartis buvo pasirašyta iki perdavimo dienos arba nėra naujų lėšų ir paskola suteikiama skolinimui, susijusiam su restruktūrizavimui skirtu turtu, restruktūrizuoti. „Parex banka“ galės išduoti naujas paskolas savo susijusioms įmonėms perimto užstato valdymo tikslais;

b)

nemoka tolesnių avansų pagal suteiktas paskolas, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga siekiant išsaugoti arba padidinti tikimybę, kad „Parex banka“ arba jo susijusioms įmonėms bus grąžintos negrąžintos paskolos, ir jeigu tolesnis avansas yra reikalingas finansuoti remontui ir pagerinimams, kurie yra būtini norint išsaugoti struktūrinį nuosavybės vientisumą. Be to, tokie avansai gali sudaryti ne daugiau kaip 5 % praėjusių metų paskolų portfelio;

c)

nepriima jokių naujų indėlių iš gyventojų.

(86)

„Parex banka“ ir jo susijusios įmonės nutraukia visą išperkamosios nuomos veiklą arba ją parduoda iki […].

(87)

Didžiausia galima kapitalo suma, kurią Latvija tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia „Parex banka“ bet kuria forma, negali viršyti 218,7 mln. LVL. Po […] Latvija negali jokia forma, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai suteikti papildomo kapitalo „Parex banka“.

2.5.3.   KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

(88)

Draudimas mokėti dividendus ir atkarpas. „Citadele banka“, „Parex banka“ ir jų susijusios įmonės negali mokėti investuotojams jokių dividendų arba atkarpų už esamas kapitalo priemones (įskaitant privilegijuotąsias, B akcijas ir aukštesnio bei žemesnio prioriteto 2 lygio kapitalo priemones) ir negali naudotis jokiomis su tuo susijusiomis pareikalavimo teisėmis, nebent yra toks teisinis įsipareigojimas. Tačiau šis įsipareigojimas netaikomas Latvijos tiesiogiai arba netiesiogiai valdomam kapitalui ir „Citadele banka“ ir „Parex banka“ valdomam kapitalui savo susijusiose įmonėse.

(89)

Įsipareigojimas nenaudoti valstybės pagalbos reklamos tikslais. „Citadele banka“ ir „Parex banka“ negali naudotis suteikta valstybės pagalba, valstybės nuosavybe arba konkurenciniu pranašumu, kuris atsiranda iš tos pagalbos arba nuosavybės, reklamos tikslais.

(90)

88–89 konstatuojamosiose dalyse nurodyti įsipareigojimai taikomi „Citadele banka“ tol, kol bus grąžinta visa valstybės pagalba, kurią Latvija suteikė „Citadele banka“ kaip likvidumo priemones, ir bus baigtas „Citadele banka“ pardavimas.

(91)

„Citadele banka“ ir „Parex banka“ atskyrimas. „Citadele banka“ ir „Parex banka“ veikla visiškai atskiriama ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus tam tikrą IT veiklą ir NVS paskolų valdymą ir administravimą. Už pastarąją paslaugą mokamas rinkos atlygis.

(92)

Patikėtiniai. Paskiriamas stebėsenos patikėtinis įsipareigojimų F skyriuje nurodytoms funkcijoms vykdyti.

(93)

Jeigu Latvija arba, atitinkamai, „Citadele banka“ nesudaro įpareigojančio pirkimo – pardavimo susitarimo likus vienam mėnesiui iki 72, 73 ir 76 konstatuojamosiose dalyse nurodyto termino pabaigos, paskiriamas verslo pardavimo patikėtinis įsipareigojimų F skyriuje nurodytoms funkcijoms vykdyti.

(94)

Patikėtiniai turės būti nepriklausomi nuo „Citadele banka“, „Parex banka“ ir Latvijos ir turėti reikiamą kvalifikaciją savo įgaliojimams vykdyti, taip pat nei dabar, nei ateityje jie negalės turėti interesų konflikto.

(95)

Komisija galės savo nuožiūra patvirtinti arba atmesti siūlomas patikėtinių kandidatūras ir pasiūlyti įgaliojimus su pakeitimais, kurie, jos manymu, yra reikalingi, kad patikėtiniai įvykdytų savo pareigas.

(96)

Patikėtinis (-iai) imsis nurodytų pareigų, kad užtikrintų savo įsipareigojimų vykdymą. Komisija gali savo pačios iniciatyva arba patikėtinio, Latvijos, „Citadele banka“ arba „Parex banka“ prašymu duoti bet kuriuos įsakymus arba nurodymus patikėtiniui, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi visų šiame sprendime nurodytų sąlygų, prievolių ir įsipareigojimų.

3.   PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(97)

Komisija šiuo atveju pradėjo oficialią 2009 m. gegužės 11 d. pateikto restruktūrizavimo plano tyrimo procedūrą, nes, be kitų dalykų, ji turėjo abejonių, ar pradinis restruktūrizavimo planas buvo pakankamas užtikrinti, kad bus sugrąžintas ilgalaikis banko gyvybingumas be tolesnės valstybės paramos.

(98)

Tiksliau, nebuvo aišku, kaip ir kada „Parex banka“ vėl atitiks atitinkamus priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pradiniame plane taip pat nepakankamai atsižvelgta į rizikos veiksnius (įskaitant su EBPO nepriklausančiais skolininkais susijusią poziciją), kurie įvardyti kartu su restruktūrizavimo planu pateiktoje išsamaus patikrinimo ataskaitoje. Be to, paaiškėjo, kad pradinis planas grindžiamas pernelyg optimistinėmis prielaidomis dėl veiklos sąlygų ateityje. Komisija turėjo abejonių, ar bankas susidoros su indėlių išėmimo apribojimų panaikinimu. Paaiškėjo, kad nepaisant likvidumo trūkumo pradinis planas buvo grindžiamas verslo plėtros visuose skolinimo segmentuose strategija, nenumatyta atsisakyti didesnės rizikos veiklos, pavyzdžiui, skolinimo didelės grynosios vertės asmenims NVS šalyse, arba ją labai apriboti. Kalbant apie tuo metu prognozuotą indėlių apimties plėtrą ir indėlių pritraukimo veiklą, kilo abejonių, ar planas realistinis ir ekonomiškai naudingas. Be to, Latvijos valdžios institucijos tuo metu dar nebuvo pateikusios testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų. Todėl sprendime pradėti procedūrą Komisija pasiūlė Latvijos valdžios institucijoms persvarstyti bendrą siūlomą „Parex banka“ verslo strategiją.

(99)

Plane numatyta verslo plėtros strategija, kuri, kaip paaiškėjo, daugiausia buvo grindžiama agresyvia kainų ir rinkodaros politika, siekiant susigrąžinti prarastą rinkos dalį naudojantis banko dėl valstybės pagalbos įgytu konkurenciniu pranašumu. Tačiau jame nenumatytos tinkamos priemonės konkurencijos iškraipymui apriboti.

(100)

Dėl išlaidų pasidalijimo ir nuosavo indėlio – pradiniame plane nepateikta aiški informacija apie tai, kokia reikalinga bendra valstybės paramos suma ir „Parex banka“ nuosavas indėlis. Komisija išreiškė abejones dėl to, ar pradiniame plane siekta iki minimumo sumažinti valstybės pagalbą. Pagal visus scenarijus net iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos bankas išliko priklausomas nuo valstybės likvidumo priemonių arba garantijų. Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat turėjo ištirti, kiek galima sumažinti „Parex banka“ finansavimą, dėmesį sutelktus į pagrindinę veiklą ir apskritai sumažinus banko dydį.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(101)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą per nustatytą terminą iš suinteresuotųjų šalių pastabų negauta.

5.   LATVIJOS PASTABOS

(102)

Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą 2009 m. rugsėjo 4 d. Latvija pateikė patikslintą restruktūrizavimo planą, kuriame atsižvelgė į Komisijos išreikštas abejones, pakeisdama „Parex banka“ restruktūrizavimo strategiją. Plano turinys aptartas 3.2 skyriuje. Tačiau po galutinio sprendimo padalyti „Parex banka“ vietoj šio plano 2010 m. liepos 7 d. pateiktas galutinis restruktūrizavimo planas.

6.   KITOS PASTABOS

(103)

Pasibaigus nustatytam terminui Komisija 2010 m. birželio 15 d. ir liepos 13 d. gavo laiškus iš buvusių pagrindinių „Parex banka“ akcininkų. Be to, 2010 m. birželio 22 d. ir liepos 1 d. Komisija gavo Latvijos parlamento narių laiškus. Pagrindinis 2010 m. birželio 15 d. ir liepos 13 d. laiškuose keliamas klausimas susijęs su „gero turto atskyrimo“ ir „blogo turto atskyrimo“ sprendimais pagal banko restruktūrizavimo scenarijus. Birželio 22 d. ir liepos 1 d. laiškuose dėmesys sutelktas į padarinius, kurių pasirinkta „Parex banka“ strategija ir vykdomos teisėkūros iniciatyvos gali turėti Latvijos teisės sistemai.

(104)

Komisija pažymi, kad vertinant galutinį restruktūrizavimo planą atitinkamai atsižvelgta į šiuose laiškuose iškeltus klausimus, tiek, kiek jie buvo aktualūs ir tiek, kiek klausimai priklausė jos kompetencijai.

7.   VERTINIMAS

7.1.   PAGALBOS BUVIMAS

(105)

Komisija turi įvertinti, ar atitinkamos priemonės yra valstybės pagalba. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(106)

Komisija pažymi, kad pirmame sanavimo sprendime (27) ji jau nustatė, kad sanavimo priemonės, kurios buvo suteiktos „Parex banka“ kaip garantija, likvidumo parama ir kapitalo restruktūrizavimas ir kurios bus teikiamos po „Parex banka“ padalijimo restruktūrizavimo laikotarpiu, yra valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu Komisija neturi pagrindo keisti ankstesnį vertinimą. Taip pat, kadangi šios priemonės teikia naudos didelei ekonominės veiklos, kurią anksčiau vykdė „Parex banka“, o dabar vykdo „Citadele banka“, daliai, jos taip pat yra valstybės pagalba „Citadele banka“.

(107)

Dėl 63 ir 69 konstatuojamosiose dalyse aptartų pagalbos priemonių – Latvija jas įgyvendina, siekdama restruktūrizuoti „Parex banka“, kuris dalyvavo ir iš dalies toliau dalyvauja tarpvalstybinėje ir tarptautinėje veikloje. „Citadele banka“, kuris perima ekonominę „Parex banka“ veiklą, taip pat veiks tarptautinei konkurencijai atvirose rinkose. Todėl bet koks valstybės ištekliais suteiktas pranašumas paveiks konkurenciją bankų sektoriuje ir darys įtaką Europos Sąjungos vidaus prekybai. Be to, atitinkamos priemonės yra atrankiosios, nes jomis gali pasinaudoti tik „Citadele banka“ ir „Parex banka“, ir yra finansuojamos iš valstybės išteklių. Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis ir atsižvelgiant į „Parex banka“ finansinius sunkumus, rinkos investuotojas nebūtų suteikęs tokių priemonių panašiomis sąlygomis.

(108)

Be to, dėl kapitalo restruktūrizavimo priemonių – manoma, kad rinkos ekonomikos investuotojas tikisi gauti grąžą, kuri atitiktų atitinkama investicija prisiimtą riziką. Tai ypač taikytina „Citadele banka“, kuris kol kas neturi reitingo ir yra sukurtas iš sunkumų patiriančio banko šį restruktūrizuojant.

(109)

Manoma, kad turto perdavimas iš „Parex banka“ bankui „Citadele banka“ vykdomas pagal „gero turto atskyrimo“ scenarijų (žr. 69 konstatuojamąją dalį) kaip pagalbos turtui priemonė, nes naujai sukurtas bankas („Citadele banka“) apsaugomas nuo galimų nuostolių, kurių gali būti patirta dėl „Parex banka“ paliekamo nepagrindinio ir neveiksnaus turto. Ši pagalba savo ruožtu leidžia „Citadele banka“ išvengti paskesnio jo kapitalo vertės mažėjimo. Todėl aptariama priemone „Citadele banka“ suteikiamas pranašumas.

(110)

Pagalbos turtui priemonė finansuojama iš valstybės išteklių, nes pagal galutinį restruktūrizavimo planą Latvija iki […] suteiks „Parex banka“ iki 218,7 mln. LVL kapitalo, kuris, kaip ir likę [100–200] mln. LVL indėliai, greičiausiai nebus grąžintas iki numatomo […] laikotarpio pabaigos (žr. 11 lentelę).

(111)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad tolesnis kapitalo restruktūrizavimas, padalijimo metu „Citadele banka“ suteikiant 103 mln. LVL kapitalo injekciją, konvertuojant valstybės indėlius ir palūkanas už šiuos indėlius „Parex banka“ po padalijimo ir vėliau (žr. pirmiau, 63 konstatuojamąją dalį) ir suteikiant pagalbos turtui priemonę (žr. pirmiau, 69 konstatuojamąją dalį), taip pat yra valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

7.2   PAGALBOS SUDERINAMUMAS

7.2.1.   TEISINIS SUDERINAMUMO VERTINIMO PAGRINDAS

(112)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija gali paskelbti, kad valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu yra skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Kaip pabrėžta sprendime pradėti procedūrą, Komisija mano, kad dėl sisteminės „Parex banka“ svarbos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktas šiuo atveju gali būti taikomas ir kad pagalbos priemonės, apie kurias pranešta, turėtų būti vertinamos remiantis šiuo pagrindu.

(113)

Pagal tris komunikatus (28), kurie priimti dėl dabartinės finansų krizės ir kurie galiojo tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas, sprendime pradėti procedūrą šis atvejis buvo vertinamas remiantis Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (29) nustatytais principais, kartu atsižvelgiant į krizės finansų rinkose specifiką.

(114)

Nors sprendime pradėti procedūrą remiamasi Gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, Komisija Komunikato dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas) (30) 49 konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kad visa pagalba finansų institucijoms, apie kurią Komisijai pranešta iki 2010 m. gruodžio 31 d., bus vertinama kaip restruktūrizavimo pagalba bankams pagal Restruktūrizavimo komunikatą, o ne Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(115)

Dėl pagalbos turtui priemonės – ji taip pat turėtų būti įvertinta remiantis Komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (31) (toliau – Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto).

(116)

Pirmame sanavimo sprendime (kuris vėliau, be kitų dalykų, buvo patvirtintas sprendime pradėti procedūrą) jau nustatyta, kad „Parex banka“ yra sunkumų patirianti bendrovė, tad reikalingas banko restruktūrizavimas iš esmės.

7.2.2.   PRIEMONIŲ SUDERINAMUMAS PAGAL KOMUNIKATĄ DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS TURTO

(117)

Kaip nurodyta 109, 108 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, turto perdavimo iš „Parex banka“ bankui „Citadele banka“ sandoris gali būti laikomas pagalbos turtui priemone. Valstybė prisiims didelę nuostolių iš nepagrindinio ir neveiksnaus turto dalį.

(118)

Konkrečios pagalbos turtui taikomos sąlygos yra išdėstytos Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto. Pagal to Komunikato 5.2 skirsnį pagalbos turtui priemonė turėtų ex ante užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę tinkamai pasidalyti išlaidomis, taip pat tinkamai įvertinti turtą ir suteikti tinkamą atlygį valstybei taip, kad pagalbos turtui priemonė užtikrintų akcininkų atsakomybę ir be reikalo neiškraipytų konkurencijos.

(119)

Apskritai, šiuo atveju skirtumai, palyginti su panašiais sandoriais (32), yra teigiami, nes Latvija dengia ne visus sumažėjusios vertės portfelio nuostolius. Nuostolių padengimas užtikrinamas tik iki didžiausios galimos sumos ir tik tiek, kiek to reikia, kad „Parex banka“ atitiktų kapitalo pakankamumo reikalavimus iki […]. Pagal turto padalijimo scenarijus, kai pasirenkamas „gero turto atskyrimo“ metodas, kaip šiuo atveju, nuostolius iš nepagrindinio ir neveiksnaus turto iš dalies padengia buvusieji pagrindiniai akcininkai ir senieji smulkieji akcininkai. Toks metodas valstybės pagalbos požiūriu vertinamas teigiamai, nes jį taikant iš dalies apribojama būtinybė atlikti išsamų vertės sumažėjimo poveikio vertinimą.

(120)

Pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto turėtų būti vertinamas perdavimo kainos ir atlygio tinkamumas. Šiuo atveju yra aišku, kad „Parex banka“ paliekamo turto apskaitinė vertė yra didesnė už rinkos vertę, todėl tai yra valstybės pagalba „Citadele banka“, kaip nurodyta 109–111 konstatuojamosiose dalyse.

(121)

Pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 23 ir 41 konstatuojamąsias dalis perdavimo kaina turto pirkimo priemonėse turėtų būti grindžiama ilgalaike ekonomine verte. Todėl „gero turto atskyrimo“ scenarijaus atveju „geras“ bankas iš esmės turėtų padengti perdavimo vertės ir realios ekonominės vertės skirtumą. Jeigu techninio nemokumo išvengti neįmanoma, šis skirtumas turėtų būti susigrąžintas, pavyzdžiui, nustatant lėšų sugrąžinimo tvarką.

(122)

Šiuo atveju, kaip nurodyta 69 konstatuojamojoje dalyje, laikantis konservatyvaus požiūrio pagal nepalankiausią scenarijų valstybė patirtų [100–400] LVL nuostolių; pagal pagrindinį scenarijų valstybės nuostoliai sudarytų […] mln. LVL. Kadangi dauguma paskolų yra užtikrintos užstatais, šie turto ilgalaikės ekonominės vertės vertinimai finansinėse prognozėse neatrodo pernelyg optimistiniai. Jeigu „Citadele banka“ galėtų visiškai padengti šiuos nuostolius, priemonė prilygtų turto perdavimui realia ekonomine verte.

(123)

Be to, Komisija mano, kad pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.2 skyrių „Citadele banka“ turėtų sumokėti atitinkamą atlygį už pagalbą kapitalui, suteiktą sumažėjusios vertės turto priemonėmis.

(124)

Atlygio reikalaujama (įskaitant, jei reikia, lėšų grąžinimą) siekiant dvejopo tikslo: užtikrinti išlaidų pasidalijimą ir vienodas veiklos sąlygas (t. y. kiek galima sumažinti konkurencijos iškraipymą).

(125)

Atsižvelgdama į numatomą pagalbos turtui poveikį ir prognozuojamas grynąsias pajamas (žr. 3 ir 4 lenteles), Komisija laikosi požiūrio, kad „Citadele banka“ negalės sumokėti reikalaujamo atlygio (įskaitant visų lėšų grąžinimą) už pagalbą turtui ir kartu išsaugoti gyvybingumą. Tačiau gavęs prognozuojamas grynąsias pajamas jis turėtų galėti sumokėti bent dalį to atlygio po to, kai jis vėl ims veikti pelningai ir jo kapitalo bazė bus pakankama.

(126)

Todėl Komisija palankiai vertina Latvijos įsipareigojimą, kad „Citadele banka“ turi atlyginti Latvijai už paramą turtui iki numatomos Latvijos nuostolių sumos, kuri nepalankiausio scenarijaus atveju yra lygi Latvijos suteiktų likvidumo priemonių, kurios gali būti prarasto turto realizavimo laikotarpio pabaigoje ([100–200] mln. LVL), ir valstybės kapitalo restruktūrizavimo priemonių ([…] mln. LVL) sumai. Atlygis bus įtrauktas kaip išlaidos į pelno ir nuostolio ataskaitą, t. y. prieš apskaičiuojant metinį grynąjį rezultatą, ir turėtų būti mokamas kasmet tol, kol „Citadele banka“ kapitalo pakankamumo rodiklis yra ne mažesnis už 12 %, iki tokio dydžio, kad atitinkamais metais „Citadele banka“ nepatirtų nuostolio. Šis įsipareigojimas galioja iki „Citadele banka“ pardavimo pabaigos (žr. 81 konstatuojamąją dalį). Apskritai Komisija mano, kad šiuo mechanizmu kiek įmanoma užtikrinamas „Citadele banka“ indėlis padengiant išlaidas dėl […].

(127)

Tačiau, kadangi atlygis ir sugrąžintos lėšos gali nepasiekti Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto numatyto lygio, Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkte reikalaujamas didelio masto restruktūrizavimas. Visų pirma atliekant tokį restruktūrizavimą turi būti labai apribotas sunkumų patiriančio banko dydis, siekiant kompensuoti tai, kad „Citadele banka“ nevisiškai dengia nuostolius ir nemoka viso tinkamo atlygio.

(128)

Norint padaryti išvadą, ar restruktūrizavimas pakankamas, jį reikia vertinti atsižvelgiant į atlyginimo ir lėšų sugrąžinimo tikslus, t. y. išlaidų pasidalijimą ir konkurencijos iškraipymo sumažinimą. Visų pirma reikia patikrinti, ar kitomis priemonėmis buvo pasiektas tinkamas išlaidų pasidalijimas ir ar konkurencijos iškraipymas yra apribotas, įvertinant rinkos padėtį ir „Citadele banka“ dydį. Vertinant reikės atsižvelgti į kitas pagalbos priemones, kuriomis pasinaudojo „Parex banka“ ir „Citadele banka“ ir kurios aptartos šio sprendimo dalyje, kurioje analizuojamas pagalbos priemonių suderinamumas su Restruktūrizavimo komunikatu (žr. 144 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis).

(129)

Po padalijimo „Parex banka“ bus atskiras ir organizaciniu požiūriu nepriklausomas nuo „Citadele banka“, kaip reikalaujama pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.6 skyrių.

(130)

Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatų yra laikomasi.

7.2.3.   SUDERINAMUMAS PAGAL RESTRUKTŪRIZAVIMO KOMUNIKATĄ

(131)

Restruktūrizavimo komunikate išdėstytos valstybės pagalbos taisyklės, taikomos finansų įstaigų restruktūrizavimui dabartinės krizės sąlygomis. Kad finansų įstaigos restruktūrizavimas dabartinės finansų krizės sąlygomis atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą:

i)

jis turi padėti sugrąžinti ilgalaikį banko gyvybingumą;

ii)

jis turi būti vykdomas naudos gavėjui pakankamai prie jo prisidedant (pasidalijant išlaidas);

iii)

turi būti įgyvendinamos pakankamos priemonės konkurencijos iškraipymui apriboti.

(132)

Restruktūrizavimo komunikato 2 skyriuje nurodyta, kad valstybė narė turėtų pateikti pagrįstą, visapusišką ir išsamų restruktūrizavimo planą. Jame turėtų parodyti, kaip bankas kuo greičiau susigrąžins ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos. Plane taip pat turėtų būti nurodytos banko sunkumų priežastys, paties banko trūkumai ir nurodyta, kaip siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis bus išspręstos banko problemos.

(133)

Laikantis Restruktūrizavimo komunikato 11 punkto reikalavimų Latvijos pateiktas restruktūrizavimo planas yra pagrįstas, visapusiškas ir išsamus. Jame pateikiama išsami informacija apie verslo modelį, pagrindines prielaidas, pateikiamos finansinės prognozės. Laikantis Komunikato 10 punkto plane taip pat nurodytos „Parex banka“ sunkumų priežastys, visų pirma tai, kad vadovybė pasirinkto netinkamą verslo strategiją, priėmė keletą labai rizikingų sprendimų (žr. 2.1 skyrių ir šio sprendimo 38–42 konstatuojamąsias dalis). Galutiniame plane išdėstyta restruktūrizavimo veikla tinkamai šalinami banko trūkumai. Taip galutiniame restruktūrizavimo plane sprendžiami rūpestį keliantys klausimai dėl pradinio restruktūrizavimo plano, kelti sprendime pradėti procedūrą.

(134)

Tiksliau tariant, dėl verslo modelio esmės, vieno iš svarbiausių sprendime pradėti procedūrą keltų rūpestį keliančių klausimų – „Citadele banka“ pagal galutinį restruktūrizavimo planą susitelks į tradicinę bankinę veiklą Baltijos šalyse. Atitinkamai „Citadele banka“ pagrindinį dėmesį skirs pagrindinei veiklai ir atsisakys tų veiklos sričių, kurios padidino jo finansinius sunkumus. Teigiamai vertinama tai, kad visa NVS skolinimo veikla (įskaitant patronuojamąsias bendroves) ir neveiksnios NVS paskolos yra paliekamos „Parex banka“. Nors veiksnios NVS paskolos buvo perduotos „Citadele banka“, Latvija įsipareigojo, kad jos bus parduotos ir bet kokiu atveju naujos paskolos nebebus teikiamos (žr. 72 ir 83 konstatuojamąsias dalis). Be to, turto valdymo veikla bus parduota atskirai nuo „Citadele banka“ iki […] arba kartu su „Citadele banka“, jeigu iki tos dienos bus rastas investuotojas į visą banką (žr. šio sprendimo 73 konstatuojamąją dalį).

(135)

Be to, kaip Komisija nurodė sprendime pradėti procedūrą, naujasis „Citadele banka“ veiks daug mažesniu mastu negu „Parex banka“ iki krizės. Banko dydis sumažės visų pirma dėl padalijimo ir įvykdyto verslo pardavimo. Pradiniame restruktūrizavimo plane numatyta agresyvi plėtra skolinimo ir indėlių rinkose galutiniame restruktūrizavimo plane buvo konservatyviai apribota, bus nustatyta aukščiausia jos riba taip, kaip Latvija įsipareigojo (žr. šio sprendimo 77 ir 78 konstatuojamąsias dalis).

(136)

„Citadele banka“ valdymo stiliaus (pagrindiniai akcininkai ir valdybos nariai jau pakeisti) ir struktūros pokyčiai, sustiprintas banko rizikos valdymas ir kontrolė vertinami palankiai. „Parex banka“ administracines išlaidas jau sumažino 39 % Numatoma, kad dėl filialų tinklo ir personalo išlaidų optimizavimo „Citadele banka“ išlaidų ir pajamų santykis 2014 m. sumažės iki [35–55] %.

(137)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 12–15 punktuose išdėstytus reikalavimus restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodyta, kaip bankas kuo greičiau atkurs ilgalaikį gyvybingumą be nuolatinės valstybės pagalbos. Visų pirma bankas turėtų gebėti gauti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, kartu padengti visas savo įprastos veiklos sąnaudas ir laikytis atitinkamų priežiūros teisės aktų reikalavimų.

(138)

Pirma, restruktūrizavimo plane pateikti išsamūs 2006–2015 m. finansiniai duomenys ir prognozės, pateikiama informacija apie banko pajamas, išlaidas, vertės sumažėjimą, pelną ir kapitalo poziciją. Komisija mano, kad pateiktos pagrindinio scenarijaus prognozės yra paremtos pagrįstomis makroekonominėmis prielaidomis (jos yra mažiau optimistinės už 2010 m. Europos ekonomikos pavasario prognozę).

(139)

„Citadele banka“ tikisi 2011 m. vėl veikti pelningai ir nuolat gerinti metų rezultatus visą restruktūrizavimo laikotarpį. Numatoma, kad 2014 m. ROE pasieks [18–28] % lygį, tai, regis, yra tinkamas mažmeninių paslaugų banko atlygis, gaunamas Latvijoje įprastomis rinkos sąlygomis. Šis ROE būtų panašus į ankstesnį ROE, kuris 2006 m. buvo 28 %, o 2007 m. 20 % „Citadele banka“ ir visos grupės kapitalo pakankamumo rodiklis išliks gerokai didesnis už priežiūros teisės aktuose reikalaujamą minimumą. Atsižvelgdama į stabilų banko verslo modelį ir „Parex banka“ ankstesnius pagrindinės veiklos rezultatus, Komisija, remdamasi pateikta informacija, mano, kad pateiktos prognozės yra pagrįstos.

(140)

Antra, atsižvelgdama į Centrinio banko atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus (žr. 45 konstatuojamąją dalį), Komisija mano, kad „Citadele banka“ galės veikti nepalankiausio scenarijaus sąlygomis be tolesnės valstybės pagalbos. Iš nepalankiausio scenarijaus matyti, kad bankas vykdo priežiūros teisės aktuose nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus. Be to, iš jautrumo analizės, kuri atliekama vykdant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, matyti, kad smarkiai kintanti ekonominė aplinka neturėtų kelti grėsmės banko gyvybingumui.

(141)

Trečia, indėlių išėmimo apribojimai „Citadele banka“ nebus taikomi ir bus laikomasi visų kitų priežiūros teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl indėlių išėmimo apribojimų – didžiausia pagrindinių indėlininkų dalis sutiko laikyti indėlius banke tam tikrą laikotarpį po apribojimų panaikinimo. Šie indėliai veiksmingai perduoti „Citadele banka“ (kaip parodyta 2 lentelėje). Komisija taip pat palankiai vertina mažos rizikos finansavimo modelį, kuriame daugiau remiamasi ilgalaikiu finansavimu ir taip naikinama anksčiau buvusi spraga tarp įsipareigojimų ir turto galiojimo terminų.

(142)

Plane taip pat numatyta, kad „Citadele banka“ sugrąžins valstybės likvidumo priemones iki 2012 m. gruodžio 31 d. net ir nepalankiausio scenarijaus atveju. Numatytu grąžinimu sprendžiami sprendimo pradėti procedūrą 80 konstatuojamojoje dalyje iškelti rūpestį keliantys klausimai, kad bankas ir toliau naudosis valstybės likvidumo priemonėmis ir pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Be to, Komisija pažymi, kad padalijimo dieną „Citadele banka“ suteiktas 103 mln. LVL valstybės kapitalas bus išpirktas pagal Latvijos prisiimtą įsipareigojimą iki 2014 m. gruodžio 31 d. parduoti „Citadele banka“ (žr. 76 konstatuojamąją dalį).

(143)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad naujasis banko verslo modelis yra gyvybingas ir turi ilgalaikių perspektyvų. Todėl restruktūrizuotas bankas galės savarankiškai konkuruoti rinkoje, laikydamasis atitinkamų priežiūros teisės aktų reikalavimų ir jo gyvybingumui nekils grėsmė net ir smarkiai pasikeitus aplinkai. Taigi Komisija mano, kad „Parex banka“ pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka Restruktūrizavimo komunikato reikalavimus dėl ilgalaikio gyvybingumo sugrąžinimo.

(144)

Restruktūrizavimo komunikato 3 skyriuje numatyta, kad bankas ir jo akcininkai turi kiek galėdami prisidėti prie restruktūrizavimo, užtikrindami, kad pagalba būtų apribota iki mažiausio būtino dydžio ir būtų sprendžiamas konkurencijos iškraipymo ir moralinės rizikos klausimas. Šis reikalavimas reiškia, kad bankai naudoja savo išteklius restruktūrizavimui finansuoti, pavyzdžiui, parduodami turtą, o akcininkai, jei įmanoma, turėtų padengti banko nuostolius. Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba teikiama tik toms išlaidoms, kurios yra būtinos gyvybingumui sugrąžinti.

(145)

2009 m. gegužės 11 d. pateiktame galutiniame restruktūrizavimo plane, kitaip negu pradiniame, dėmesys sutelkiamas į konkrečius dalykus, atsisakoma plėtros strategijos, kuri iš pradžių buvo numatyta „Parex banka“. Dėl tokio konkretaus požiūrio sumažėjo reikalinga pagalba. Todėl siūlomas verslo pardavimas, „Citadele banka“ balanso sumažinimas, taip pat „Parex banka“ […] yra vertinami teigiamai. Visų pirma, realizavus turtą bus galima finansuoti dalį restruktūrizavimo išlaidų ir sumažės reikalinga pagalba. Komisija pabrėžia, kad Latvijos valdžios institucijos pateikė išsamų planuojamo verslo pardavimo grafiką ir įsipareigojo paskirti stebėsenos ir verslo pardavimo patikėtinius, kad užtikrintų įsipareigojimų laikymąsi. Be to, dėl indėlio restruktūrizavimo išlaidoms padengti iš banko vidaus išteklių Komisija pažymi, kad bankas vykdo plačias išlaidų mažinimo priemones.

(146)

Manoma, kad priemonėmis, kurias Latvija jau įgyvendino ir įsipareigojo įgyvendinti, užtikrinama, kad būtų naudojami nuosavi ištekliai ir kad privataus „Parex banka“ kapitalo turėtojai tinkamai prisidėtų prie restruktūrizavimo.

(147)

Buvusiųjų pagrindinių akcininkų naštą rodo tai, kad Latvija visas jų „Parex banka“ akcijas perėmė už simbolinę 2 LVL kainą. Jie neteko visos savo dalies, todėl galima tarti, kad jie prisiėmė „Parex banka“ nesėkmės padarinius. Be to, ne tik pašalinti pagrindiniai akcininkai, smulkiųjų akcininkų akcinė nuosavybė taip pat smarkiai sumažėjo valstybei ir ERPB restruktūrizavus banko kapitalą. Jų nuosavybės dalis sumažėjo nuo 15,2 % anksčiau iki 3,7 % dabar, jie liks „Parex banka“ akcininkais po padalijimo ([…]). Šios priemonės yra vertingas ženklas, rodantis, kad moralinės rizikos nėra.

(148)

Be to, subordinuotosios senųjų akcininkų paskolos bus mažesnio prioriteto „Parex banka“ įsipareigojimai. Pagal pagrindinį scenarijų nenumatoma, kad likvidavus „Parex banka“ bus gauta pakankamai lėšų padengti ne vien aukščiausio prioriteto banko įsipareigojimus. Kadangi subordinuotųjų paskolų terminas sukanka 2015–2018 m. ir valstybė rems „Parex banką“ kapitalą tik […], tuo pat metu gaudama tinkamą atlygį už valstybės indėlius, tikėtina, kad subordinuotosios skolos turėtojai patirs investuoto kapitalo nuostolių […].

(149)

Moralinės rizikos klausimas tinkamai sprendžiamas buvusių banko kapitalo turėtojų nuosavu indėliu. Taigi, „Parex banka“ restruktūrizavimo plane numatytas pakankamas išlaidų pasidalijimas ir nuosavas indėlis į restruktūrizavimą. Galutinis restruktūrizavimo planas atitinka Restruktūrizavimo komunikato 3 skyrių.

(150)

Restruktūrizavimo komunikato 4 skyriuje reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų pasiūlytos priemonės konkurencijos iškraipymui sumažinti ir užtikrinti konkurenciją bankų sektoriuje. Be to, jomis turėtų būti užtikrinta, kad valstybės pagalba nebūtų panaudota antikonkurencinei elgsenai finansuoti.

(151)

Komisija mano, kad galutiniame restruktūrizavimo plane numatytas priemonių paketas yra daug geresnis, palyginti su pradiniu restruktūrizavimo planu, ir kad juo sprendžiami sprendime pradėti procedūrą iškelti klausimai. Atsižvelgdama į didelės verslo dalies pardavimą, rinkos dalies ribas, taip pat banko dydžio apribojimą (žr. 20 lentelę), Komisija mano, kad planas yra tinkamas priemonių paketas, kuris padės išsaugoti vienodas veiklos sąlygas ir konkurenciją rinkose. Pradinė strategija, kuri buvo pateikta plane, apie kurį pranešta, ir kuri buvo grindžiama verslo plėtra, ir dėl kurios sprendime pradėti procedūrą kelta didelių abejonių, pakeista ir galutinis restruktūrizavimo planas yra grindžiamas banko dydžio – bendro balanso ir rinkos dalies pagrindinėse rinkose – mažinimu.

20   lentelė

„Citadele banka“ dydžio ir dalies pagrindinėse rinkose mažinimas

„Citadele banka“ turtas, palyginti su „Parex banka“ turtu iki krizės

„Citadele banka“

restruktūrizavimo

laikotarpio pabaigoje 2014 m. (įskaitant augimą)

Rinkos dalies sumažėjimas pagrindinėse skolinimo rinkose restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje

(įskaitant augimą)

Indėlių rinkos dalies (pagrindinės ir turto valdymo veiklos) sumažėjimas restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje (įskaitant augimą)

Po padalijimo: 44 %

(bendras turtas sumažėjo 1,9 mlrd. EUR);

jeigu būtų atsižvelgta į NVS paskolų pardavimą (YE […]): [35 – 50] %

(bendras turtas sumažėjo [1,6 – 2,3] mlrd. EUR)

[40 – 55]% (sumažėjo [1,9 – 2,3] mlrd. EUR)

Iki krizės rinkos dalis sudarė 11,7 %, o 2014 m. [< 7]% (aukščiausia riba): rinkos dalis sumažėjo [50 – 60]%

Iki krizės rinkos dalis sudarė 20 % (33) palyginti su [< 13]% (iki 2015 m. sumažės iki [< 10] %): rinkos dalis sumažėjo [55 – 65] %

(152)

Restruktūrizuojant banką numatyta labai apriboti banko veiklą pagrindiniuose rinkos segmentuose. Pirma, įgyvendinęs restruktūrizavimo priemones „Citadele banka“ sumažins savo bendrą turtą apie 60 %, o savo rinkos dalį visose pagrindinėse rinkose daugiau kaip 50 %, palyginti su iki krizės buvusia „Parex banka“ padėtimi. Bankui apribojus savo rinkos dalį ir pardavus verslo dalį, galimybę veikti atitinkamuose segmentuose įgys konkurentai. Antra, kaip minėta 2.5 skyriuje, ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. Latvija arba ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. verslo pardavimo patikėtinis parduos „Citadele banka“, o turto valdymo veikla bus parduoda iki […] (arba kaip „Citadele banka“ dalis, arba atskirai), taip konkurentai, kurie galėjo patirti žalos, įgys galimybę šį verslą įsigyti. Galima tarti, kad pardavimas yra konkurencijos iškraipymo apribojimo priemonė (34).

(153)

Nustatyta, kad priemonės konkurencijos iškraipymui apriboti yra pakankamos taip pat dėl palyginti nedidelio absoliutaus restruktūrizuojamo banko dydžio (apie 2,2 mlrd. EUR). Po restruktūrizavimo išliks tik pagrindinė jo veikla. Pagrindinę veiklą „Citadele banka“ vykdys Latvijoje, kur rinka yra gana koncentruota, joje dominuoja keli užsienio bankai (35). „Citadele banka“ rinkos dalies apribojimas iki [4–7] % paskolų rinkoje ir [7–10] % indėlių rinkoje gali būti laikomas pakankama konkurencijos iškraipymo mažinimo priemone, palyginti su 12 % skolinimo rinkos ir apie 20 % indėlių rinkos dalimis iki krizės.

(154)

Kitose geografinėse rinkose banko užimama dalis yra nedidelė ir bus dar apribota, siekiant užkirsti kelią galimam konkurencijos iškraipymui, kad neviršytų [< 4] % Lietuvos skolinimo ir indėlių rinkos dalies, [< 1,5] % Estijos skolinimo rinkos dalies bei [< 2,5] % Estijos indėlių rinkos dalies ir [< 0.5] % Švedijos ir Vokietijos indėlių rinkų dalies (žr. 77–78 konstatuojamąsias dalis). Pagal šias ribas nedidelis augimas tose rinkose leidžiamas, jei to bankui reikia, kad diversifikuotų savo finansavimo šaltinius. Dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis Latvijoje sunku pritraukti išorės finansavimą. Latvijos gyventojų indėliai sudaro daug mažesnę paskolų portfelio dalį šioje valstybėje narėje. Pagrindiniai banko konkurentai gauna finansavimą iš savo užsienyje įsteigtų patronuojančiųjų bendrovių. Taigi, pripažįstama, kad „Citadele banka“ turi išsaugoti tam tikrą finansavimo bazę užsienyje (po vieną filialą Švedijoje ir Vokietijoje), kad diversifikuotų savo finansavimo bazę. Dėl nedidelės banko užimamos tų rinkų dalies ir būtinybės diversifikuoti finansavimą, kad būtų užtikrintas banko gyvybingumas, Komisija mano, kad suderintos aukščiausios tų rinkų dalių ribos yra pakankamos.

(155)

Komisija taip pat palankiai vertina draudimą valstybės paramą naudoti reklamos tikslais, taip pat užtikrinimą, kad valstybės pagalba nebus naudojama konkurentams perimti. Be to, „Citadele banka“ nedidins savo filialų skaičiaus.

(156)

Po padalijimo „Parex banka“ ir jo patronuojamosios bendrovės bus faktiškai […] visą jo gyvavimo laikotarpį, kuris pagal daromą prielaidą yra aštuoneri metai. Laikoma, kad šis laikotarpis yra tinkamas užbaigti turto sugrąžinimo ir pardavimo procedūras išvengiant pardavimo rinkoje už mažą kainą.

(157)

Nors „Parex banka“ išsaugos savo kaip banko licenciją, nei jam, nei jo patronuojamosioms bendrovėms nebus leidžiama vykdyti jokios naujos veiklos, išskyrus tą, kuri reikalinga perleistam turtui valdyti ir parduoti. Visų pirma, „Parex banka“ nebeteiks naujų paskolų ir nepriims indėlių iš gyventojų (žr. 84 ir 85 konstatuojamąsias dalis). Be to, jis nutrauks išperkamosios nuomos veiklą arba ją parduos iki […].

(158)

Latvija įsipareigojo griežtai apriboti papildomą kapitalą laiko ([…]) ir masto požiūriu (iki 218,7 mln. LVL) (žr. 87 konstatuojamąją dalį).

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad pagalba „Parex banka“ (po padalijimo) yra apribota iki […] mažiausio būtino dydžio, todėl nereikalingo konkurencijos iškraipymo išvengiama.

(160)

Atitinkamai, priemonių mastas ir pobūdis, visų pirma rinkos dalies apribojimas ir sumažinimas, taip pat „Citadele banka“ ir „Parex banka“ pardavimas per pagrįstą laikotarpį, yra pakankami ir tinkami konkurencijos iškraipymui išvengti. Be to, restruktūrizavimo mastas, kartu su „Citadele banka“ pardavimu, bus pakankamas kompensuoti visiems konkurencijos iškraipymams, kuriuos gali sukelti galimai nepakankamas atlygis ir nepakankamas lėšų sugrąžinimas.

(161)

Restruktūrizavimo komunikato 46 skyriuje nustatytas reikalavimas, kad valstybė narė, jei reikia, turi teikti reguliarias ataskaitas, kad būtų galima tikrinti, ar restruktūrizavimo planas tinkamai įgyvendinamas. Atitinkamai Latvijos valdžios institucijos įsipareigojo kas šešis mėnesius nuo šio sprendimo dienos teikti tokias ataskaitas ir apie „Citadele banka“, ir apie „Parex banka“.

(162)

Latvija įsipareigojo paskirti stebėsenos patikėtinį, kuris stebės, kaip laikomasi įsipareigojimų ir teiks ataskaitas Komisijai.

(163)

Komisija daro išvadą, kad šio sprendimo 2 skyriuje aptartas „Parex banka“ restruktūrizavimo planas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktu ir gyvybingumo, išlaidų pasidalijimo ir konkurencijos iškraipymo mažinimo priemonių aspektais atitinka Restruktūrizavimo komunikato reikalavimus.

(164)

Latvija išimties tvarka sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atsižvelgiant į restruktūrizavimo planą ir Latvijos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus, nustatyta, kad restruktūrizavimo pagalba, kurią Latvija teikia „AS Parex banka“ ir „AS Citadele banka“, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 15 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 239, 2009 10 6, p. 11.

(2)  2008 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas byloje NN68/08 Public Support Measures to JSC Parex Banka, OL C 147, 2009 6 27, p. 1.

(3)  2009 m. vasario 11 d. Komisijos sprendimas byloje NN3/09 Amendments to the Public support measures to JSC Parex Banka, OL C 147, 2009 6 27, p. 2.

(4)  2009 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimas byloje N 189/09 Amendments to the Public support measures to JSC Parex Banka, OL C 176, 2009 7 29, p. 3.

(5)  2009 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas byloje C 26/09 (ex N 289/09) – Restruktūrizavimo pagalba JSC Parex Banka, OL C 239, 2009 10 6, p. 11.

(6)  Remiantis Latvijos komercinių bankų asociacijos duomenimis didžiausi Latvijos bankai pagal užimamą rinkos dalį buvo šie (išdėstyta remiantis 2009 m. duomenimis): 1. „Swedbank“ – 23,0 %; 2. „SEB banka“ – 13,7 %; 3. „Parex banka“ – nėra duomenų; 4. „Nordea Bank Finland“ Latvijos filialas – 10,7 %; 5. „DnB NORD Banka“ – 8,7 %; 6. Latvijos hipotekos ir žemės bankas – 4,8 %; 7. „Rietumu Banka“ – 4,6 %; 8. „Aizkraukles banka“ – 4,5 %; 9. „UniCredit Bank“ – 3,7 %; 10. „Latvijas Krājbanka“ – 2,4 % (Latvijos bankų asociacija nurodė, kad „Parex banka“ nepateikė duomenų. Jis įtrauktas remiantis 2009 m. duomenimis).

(7)  Po kapitalo restruktūrizavimo, kuris patvirtintas kaip sanavimo pagalba, Latvija savo dalį „Parex banka“ padidino iki 95 %

(8)  2010 m. vasario 28 d. Latvija per Privatizavimo agentūrą valdė 76,63 % apmokėtojo kapitalo su 71,74 % balsavimo teisių.

(9)  Grupė – tai „Parex banka“ bendrovių grupė, kurią sudaro patronuojančioji bendrovė, „Parex banka“ ir jos patronuojamosios bendrovės.

(10)  Žr. pirmą, antrą ir trečią sanavimo sprendimus.

(11)  Sprendime pradėti procedūrą, kaip ir kai kurioje Latvijos valdžios institucijų pateiktoje informacijoje „turto valdymo veikla“ vadinamas „privataus kapitalo valdymas“ (t. p. žr. 14 išnašą).

(12)  Dalis teksto išbraukta, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija; šis tekstas žymimas daugtaškiu arba nekonfidencialiu atitinkamų skaičių intervalu laužtiniuose skliaustuose.

(13)  Investicijos Lietuvoje buvo perduotos 2010 m. rugpjūčio 1 d. pabaigoje, o investicijos „AP Anlage&Privatbank AG“ bei indėliai Vokietijos filiale iš „Parex banka“ bankui „Citadele banka“ turi būti perduoti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(14)  Išskyrus paskolą, suteiktą „SIA Rigas Pirma Garaza“, „Parex banka“ patronuojamajai bendrovei („Parex banka“ pagrindinės buveinės pastato savininkei), kurią sudaro […] mln. LVL.

(15)  Kaip numatyta kovo 31 d. restruktūrizavimo plane, kuris iš dalies pakeistas 2010 m. liepos 7 d.

(16)  Duomenys apie „Citadele banka“ ir „Parex banka“ po padalijimo pateikti remiantis 2010 m. rugpjūčio 18 d. Latvijos valdžios institucijų pateikta informacija, į juos neįskaičiuotas investicijų Lietuvoje, „AP Anlage & Privatbank AG“ ir indėlių Vokietijos filiale perdavimas iš „Parex banka“ bankui „Citadele banka“.

Skirtumas tarp bendro „Parex banka“ balanso vertės prieš padalijimą ir po jo paaiškinamas tuo, kad nurašyta dalis atidėtųjų mokesčių turto dalyje, ir tuo, kad valstybės iždo indėliui kapitalizuoti reikalingi mažesni privalomieji rezervai.

(17)  Kaip nurodyta 2010 m. rugpjūčio 27 d. pateiktoje informacijoje, nuosavas „Citadele banka“ kapitalas sumažėjo 4,9 mln. LVL nuo 103 mln. išleisto akcinio kapitalo dėl perduoto neigiamo parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo.

(18)  T. p. žr. 2 išnašą šioje lentelėje ir 12 išnašą.

(19)  Turto valdymo veiklą sudaro „Citadele banka“ privataus kapitalo valdymo veikla, patronuojamosios turto valdymo bendrovės ir Šveicarijos „AP Anlage & Privatbank AG“ veikla.

(20)  Nepalankiausio scenarijaus atveju ROE išliktų palyginti aukštas dėl to, kad nuosavo kapitalo bazė nepalankiausio scenarijaus atveju yra mažesnė dėl nuostolių, kurie sumažino kapitalo bazę ankstesniais metais.

(21)  Žr. pirmą ir antrą sanavimo sprendimus.

(22)  Valstybės finansavimo kaina už indėlius eurais bus nustatyta kaip bazinės kintamos trumpalaikės palūkanų normos, kuri atitinka atitinkamos trukmės EURIBOR/EUR vidutinę apsikeitimo sandorių palūkanų normą, ir fiksuotos premijos, kuri yra apskaičiuojama kaip svertinis kredito rizikos premijos prie standartinės EURIBOR/vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos, mokėtos Iždui skolinantis prieš tai buvusį kalendorinį pusmetį, vidurkis, suma, atspindinti faktines centrinės valdžios skolinimosi išlaidas; už indėlius latais ji bus lygi paskutinį kartą vidaus rinkoje išplatintų iždo vekselių arba obligacijų pajamingumui. Bet kuriuo atveju fiksuota premija neturėtų būti mažesnė už taikytą banko skolinimuisi paskutiniu metu: už skolos vertybinius popierius ir (arba) sindikuotąsias paskolas bankui pinigų ir kapitalo rinkose (šiuo metu 3,5 %, remiantis pradine premija prie dvejų metų apsikeitimo sandorių palūkanų normos eurais už banko išleistus vekselius).

(23)  Žr. antro sanavimo sprendimo 15 punktą.

(24)  Žr. antro sanavimo sprendimo 38 konstatuojamąją dalį ir trečio sanavimo sprendimo 13 konstatuojamąją dalį.

(25)  „Citadele banka“ patronuojamoji Lietuvos bendrovė.

(26)  Žr. 14 išnašą.

(27)  Su pakeitimas antru ir trečiu sanavimo sprendimais.

(28)  Žr. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“, OL C 270, 2008 10 25, p. 8, Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“, OL C 10, 2009 1 15, p. 2, ir Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje, OL C 72, 2009 3 26, p. 1.

(29)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(30)  OL C 195, 2009 8 19, p. 9.

(31)  OL C 72, 2009 3 26, p. 1.

(32)  Pavyzdžiui, žr. 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos Nr. 14/08 (ex NN 1/08), kurią Jungtinė Karalystė teikė „Northhern Rock“, OL L 112, 2010 5 5, p. 38.

(33)  2008 m. balandžio 30 d. būklė.

(34)  Žr. 2008 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimo byloje C 10/08, IKB, OL L 278, 2009 10 23, p. 32, 113 konstatuojamąją dalį; 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimo byloje NN 42/08, NN 46/08 ir NN/53/A/08, Fortis Bangue & Fortis Bangue Luxemburg, 95 konstatuojamąją dalį; 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimo byloje N 344/09 ir N 380/09 Kaupthing Luxembourg 79 konstatuojamąją dalį; 2010 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimo byloje NN 19/09 Dunfermline 126 ir 130 konstatuojamąsias dalis ir 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo byloje C 14/08 (ex Nr. NN 1/08) Restruktūrizavimo pagalba „Northern Rock“, OL L 112, 2010 5 5, 162 konstatuojamąją dalį.

(35)  Vien „Swedbank“ ir SEB užima 36 % rinkos. Kartu su „Nordea“ ir „DnB Nord“ jų turtas sudaro 56 % bankų turto, jiems priklauso 63 % paskolų. Tik indėlių rinkoje, regis, koncentracija yra mažesnė, šiems keturiems bankams čia priklauso 37 % Taip pat žr. 6 išnašą.


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/52


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. birželio 17 d.

kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tiekti rinkai esamus pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų 1507 (DAS-Ø15Ø7–1) linijos kukurūzų, atnaujinimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/197/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4159)

(Tekstas autentiškas tik anglų, olandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/365/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2006/197/EB, leidžiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (2) pateikti į rinką maisto produktus, kurių sudėtyje yra, kurie susideda arba kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų 1507 (DAS-Ø15Ø7–1) linijos kukurūzų, nereglamentuoja pašarų, pagamintų iš 1507 (DAS–Ø15Ø7–1) linijos kukurūzų (toliau – 1507 linijos kukurūzai), tiekimo rinkai.

(2)

Pašarai, pagaminti iš 1507 linijos kukurūzų, buvo tiekiami rinkai iki Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo datos ir apie juos buvo pranešama pagal to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punktą.

(3)

2007 m. balandžio 12 d.Pioneer Overseas Corporation, veikdama Pioneer Hi-bred International vardu, ir Dow AgroSciences, veikdama Mycogen Seeds vardu, kartu pateikė Komisijai prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 23 straipsnį dėl leidimo toliau prekiauti esamais pašarais, pagamintais iš 1507 linijos kukurūzų, atnaujinimo.

(4)

2009 m. birželio 11 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) paskelbė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 18 straipsnį ir padarė išvadą, kad nauja prašyme pateikta informacija ir mokslinės literatūros, publikuotos po ankstesnių EMST GMO grupės mokslinių nuomonių (3) dėl 1507 linijos kukurūzų paskelbimo, apžvalga rodo, kad mokslinių nuomonių dėl 1507 linijos kukurūzų keisti nereikia. Todėl EMST patvirtino ankstesnes išvadas, kad nėra tikėtina, jog 1507 linijos kukurūzai turėtų nepageidaujamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, produktą naudojant pagal pasiūlytas paskirtis. Tai apima naudojimą pašarų, pagamintų iš 1507 linijos kukurūzų (4).

(5)

Pateikdama nuomonę EMST apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 18 straipsnio 4 dalyje.

(6)

2010 m. sausio 21 d. laišku pareiškėjas patvirtino, kad jis informuotas apie faktą, jog esamų pašarų, pagamintų iš 1507 linijos kukurūzų, leidimo atnaujinimas išplečiant Sprendimo 2006/197/EB taikymo sritį, kad būtų įtraukti tokie produktai, reikš tai, kad šiai produktų kategorijai bus taikomos to sprendimo teisinės nuostatos.

(7)

Remiantis EMST pateikta nuomone, nereikia jokių specialių pašarų, pagamintų iš 1507 linijos kukurūzų, ženklinimo reikalavimų, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje.

(8)

Remiantis Tarnybos pateikta nuomone, nėra tikslinga nustatyti specialias tiekimo rinkai ir (arba) naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant stebėjimo jau pateikus rinkai naudoti pašarams reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte.

(9)

Siekiant skaidrumo dėl šiuo sprendimu nustatomų priemonių konsultuotasi su pareiškėju.

(10)

Atsižvelgiant į šiuos motyvus reikėtų atnaujinti leidimą tiekti rinkai esamus pašarus, pagamintus iš 1507 linijos kukurūzų.

(11)

Kadangi bendra praktika yra leisti tiekti rinkai maisto produktus ir pašarus tuo pačiu sprendimu, leidimo tiekti rinkai pašarus, pagamintus iš 1507 linijos kukurūzų, atnaujinimas turėtų būti numatytas Sprendime 2006/197/EB. Todėl Sprendimą 2006/197/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(12)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą, todėl Komisija Tarybai pateikė su šiomis priemonėmis susijusį pasiūlymą. 2011 m. kovo 17 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Taryba nurodė, kad baigė nagrinėti šiuos dokumentus, todėl šias priemones gali priimti Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Sprendimas 2006/197/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

Pavadinimas pakeičiamas taip:

2.

Sprendimo 2006/197/EB 1, 2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Produktai

Sprendimo taikymo sritis apima maisto produktus ir maisto ingredientus, kurių sudėtyje yra, kurie sudaryti arba kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų (Zea mays L.) 1507 linijos kukurūzų, ir pašarus, pagamintus iš tokių kukurūzų (produktai).

Šio sprendimo priede nurodytiems genetiškai modifikuotiems 1507 linijos kukurūzams (Zea mays L.) priskiriamas unikalus identifikatorius DAS-Ø15Ø7–1, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Pateikimas rinkai

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, leidžiama pateikti produktus rinkai šiame sprendime ir jo priede nurodytomis sąlygomis.

3 straipsnis

Ženklinimas

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus specialius ženklinimo reikalavimus, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.“

3.

Priedas iš dalies pakeičiamas taip:

a)

b skirsnis keičiamas taip:

„b)

Produktų paskirtis ir specifikacija:

i)

maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra DAS-Ø15Ø7–1 kukurūzų, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

ii)

pašarai, pagaminti iš DAS-Ø15Ø7–1 kukurūzų.

Genetiškai modifikuoti DAS-Ø15Ø7–1 kukurūzai, kaip aprašyta prašyme, yra atsparūs kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis) ir tam tikriems kitiems žvyniasparniams kenkėjams ir toleruoja herbicidą amonio gliufosinatą. Genetiškai modifikuoti DAS-Ø15Ø7–1 kukurūzai turi šias DNR sekas dviejose kasetėse:

—   1 kasetė: Sutrumpinto Bacillus thuringiensis subsp. aizawai cry1F geno, suteikiančio atsparumą kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis) ir kai kuriems kitiems žvyniasparniams kenkėjams, sintetinė versija, reguliuojama ubikvitino promotoriaus ubiZM1(2) iš Zea mays L. ir ORF25PolyA terminatoriaus iš Agrobacterium tumefaciens pTi15955,

—   2 kasetė: Streptomyces viridochromogenes Tü494 atmainos pat geno, suteikiančio toleranciją herbicidui amonio gliufosinatui, sintetinė versija, reguliuojama žiedinių kopūstų mozaikos viruso (CMV) 35S promotoriaus ir terminatoriaus sekų.“;

b)

c skirsnis keičiamas taip:

„c)   Ženklinimas:

 

Netaikomi jokie kiti specialieji reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje.

 

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.“

2 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas:

a)

Pioneer Overseas Corporation, Avenue des Arts 44, B-1040 Brussels, Belgija;

b)

Dow AgroSciences Europe, European Development Centre, 3 Milton Park, Abingdon, Oxon OX14 4RN, Jungtinė Karalystė.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 70, 2006 3 9, p. 82.

(3)  EMST nuomonės, paskelbtos:

2004 m. rugsėjo 24 d. dėl 1507 linijos kukurūzų, skirtų importuoti ir perdirbti, tiekimo rinkai,

http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2004–011

2005 m. sausio 19 d. dėl 1507 linijos kukurūzų, skirtų importuoti, naudoti pašarams ir perdirbti pramoniniu būdu bei auginti, tiekimo rinkai,

http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2004–072

2005 m. sausio 19 d. dėl 1507 linijos kukurūzų, skirtų naudoti maisto produktuose, tiekimo rinkai,

http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2004–087

(4)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2007–144


23.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/55


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. birželio 17 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × MON 88017 (MON-89Ø34-3xMON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4164)

(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/366/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. vasario 6 d.„Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė kompetentingai Nyderlandų institucijai prašymą dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 89034 × MON 88017, kurie iš jų sudaryti arba kurie pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 89034 × MON 88017 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimo rinkai naudoti ta pačia paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (2) III ir IV prieduose, taip pat informacija apie rizikos vertinimą, atliktą pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede išdėstytus principus, ir jo išvados. Prašyme taip pat pateikiamas poveikio aplinkai stebėsenos planas, parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą.

(3)

2010 m. kovo 30 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius. Jos nuomone, vertinant galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, kukurūzai MON 89034 × MON 88017 yra tokie pat saugūs, kaip ir genetiškai nemodifikuoti kukurūzai. Todėl Europos maisto saugos tarnyba padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog prašyme aprašytų produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 89034 × MON 88017, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – produktai), pateikimas rinkai darys nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai, produktus naudojant pagal numatytą paskirtį (3). Pateiktoje nuomonėje EMST apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)

EMST savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(5)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų leisti pateikti šiuos produktus rinkai.

(6)

Kaip nustatyta 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(7)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 89034 × MON 88017, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, ženklinant pašarus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ir kitus nei maistas ir pašarai produktus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, kuriuos prašoma leisti pateikti rinkai, etiketėje reikėtų papildomai aiškiai nurodyti, kad svarstomi produktai neturi būti auginami.

(8)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ženklinimo reikalavimai. Produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, susekamumo reikalavimai nustatyti minėto reglamento 4 straipsnio 1–5 dalyse, o iš GMO pagamintų maisto produktų ir pašarų atsekamumo reikalavimai nustatyti to reglamento 5 straipsnyje.

(9)

Leidimo turėtojas turėtų pateikti metines veiklos, nurodytos poveikio aplinkai stebėsenos plane, įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas. Minėtus rezultatus reikėtų pateikti pagal 2009 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimą 2009/770/EB nustatyti standartines pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB atliekamo genetiškai modifikuotų organizmų kaip atskirų produktų arba kaip kitų produktų sudėtinių dalių apgalvoto išleidimo į aplinką, siekiant juos tiekti rinkai, monitoringo rezultatų ataskaitų formas (6). EMST nuomonė negali būti pagrindas taikyti specialias pateikimo rinkai sąlygas ar apribojimus ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai maisto produktų ir pašarų naudojimo stebėsenos reikalavimus, ar Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas specialias konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas.

(10)

Visa reikiama informacija dėl leidimo pateikti produktus rinkai turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(11)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (7) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(12)

Dėl šiuo sprendimu nustatomų priemonių konsultuotasi su pareiškėju.

(13)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko (-ės) nustatytą terminą, todėl Komisija Tarybai pateikė su šiomis priemonėmis susijusį pasiūlymą. Kadangi 2011 m kovo 17 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą nei prieš jį, ir Taryba nurodė, kad baigė nagrinėti šiuos dokumentus, šias priemones turi priimti Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Šio sprendimo priedo b punkte nurodytiems genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) MON 89034 × MON 88017 yra priskiriamas unikalus identifikatorius MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimas

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais ir laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus:

a)

maisto produktus ir maisto ingredientus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

b)

pašarus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

c)

kitus nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 arba kurie iš jų sudaryti, naudojamus ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.   Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 arba kurie iš jų sudaryti, etiketėse ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nurodytos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas, parengtas pagal Sprendimą 2009/770/EB.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas – „Monsanto Europe S.A.“ (Belgija), atstovaujanti „Monsanto Company“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas „Monsanto Europe S.A.“, Avenue de Tervuren 270–272, B-1150 Brussels, Belgija.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2007–056.

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(6)  OL L 275, 2009 10 21, p. 9.

(7)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.


PRIEDAS

a)   Pareiškėjas ir leidimo turėtojas

Pavadinimas

:

„Monsanto Europe S.A.“

Adresas

:

Avenue de Tervuren 270–272, B-1150 Brussels, Belgija

Atstovaujantis „Monsanto Company“ 800 N. Lindbergh Boulevard, St. Louis, Missouri 63167, Jungtinės Amerikos Valstijos.

b)   Produktų paskirtis ir specifikacija

1.

Maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti.

2.

Pašarai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti.

3.

Kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 arba kurie iš jų sudaryti, naudojami ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

Genetiškai modifikuoti MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 kukurūzai, kaip aprašyta prašyme, yra gauti kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-89Ø34–3 ir MON-88Ø17–3 fragmentų, ir išreiškia Cry1A.105 ir Cry2Ab2 baltymus, kurie suteikia apsaugą nuo kai kurių žvynasparnių kenkėjų, Cry3Bb1 baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių kietasparnių kenkėjų ir CP4 EPSPS baltymą, kuris suteikia toleranciją glifosato herbicidui.

c)   Ženklinimas

1.

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų konkrečių ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.

Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti šio sprendimo 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, etiketėse ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

d)   Aptikimo metodas

Konkretaus įvykio realaus laiko kiekybine PGR pagrįsti metodai, taikomi genetiškai modifikuotiems kukurūzams MON-89Ø34–3 ir MON-88Ø17–3, kurie įteisinti MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3 kukurūzams,

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos, įkurtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, įteisintas sėkloms ir paskelbtas adresu http://gmo-crl.jrc.ec.europa.eu/statusofdoss.htm,

etaloninė medžiaga: AOCS 0406-A ir AOCS 0906–E (MON–89Ø34–3 kukurūzams) ir AOCS 0406–A ir AOCS 0406–D (MON–88Ø17–3 kukurūzams), pateikta Amerikos naftos chemikų draugijos tinklalapyje http://www.aocs.org/tech/crm.

e)   Unikalus identifikatorius

MON-89Ø34–3xMON-88Ø17–3.

f)   Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedą

Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos centras, įrašo Nr.: žr. (užpildyti gavus pranešimą).

g)   Produktų pateikimo rinkai, naudojimo arba tvarkymo sąlygos arba apribojimai

Nereikalaujama

h)   Stebėsenos planas

Poveikio aplinkai stebėsenos planas parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą.

(Nuoroda: internete paskelbtas planas)

i)   Rinkai pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėsenos reikalavimai

Nereikalaujama

Pastaba: nuorodos į susijusius dokumentus ilgainiui gali keistis. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.