ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.157.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 157

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. birželio 15d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

543/2011/ES

 

*

2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

15.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 543/2011

2011 m. birželio 7 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 3 straipsnio antrą pastraipą, 103h straipsnį, 121 straipsnio a punktą, 127 ir 134 straipsnius, 143 straipsnio b punktą, 148 ir 179 straipsnius, 192 straipsnio 2 dalį, 194 straipsnį ir 203a straipsnio 8 dalį kartu su jo 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 nustatytas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas, apimantis vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorius.

(2)

Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taikomos įgyvendinimo taisyklės nustatytos 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1580/2007, nustatančiame Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2). Tas reglamentas buvo keletą kartų iš dalies keičiamas. Siekiant aiškumo reikėtų į naują reglamentą įtraukti visas įgyvendinimo taisykles ir pakeitimus, kuriuos būtina padaryti atsižvelgiant į patirtį, ir panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007.

(3)

Reikėtų nustatyti vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių produktų prekybos metus. Kadangi šiuose sektoriuose nebetaikoma jokių pagalbos schemų pagal atitinkamų produktų derliaus nuėmimo ciklą, visi prekybos metai gali būti suderinti, kad atitiktų kalendorinius metus.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose Komisija įgaliojama nustatyti prekybos standartus, taikomus atitinkamai vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose. Pagal to reglamento 113a straipsnio 1 dalį vaisiai ir daržovės, kurie skirti švieži parduoti vartotojui, gali būti parduodami tik nepažeisti, nesugedę ir geros bei tinkamos prekinės kokybės, ir jei yra nurodyta kilmės šalis. Siekiant, kad ši nuostata būtų įgyvendinama vienodai, reikėtų nustatyti visų šviežių vaisių ir daržovių bendrąjį prekybos standartą ir išsamius jo taikymo duomenis.

(5)

Reikėtų priimti specialiuosius prekybos standartus, taikytinus produktams, kurių prekybos standartą, kaip matyti atlikus to standarto reikalingumo vertinimą, reikėtų priimti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kurių produktų parduodama daugiausiai (pagal vertę), remiantis Europos Komisijos referencinės duomenų bazės Comext duomenimis apie tarptautinę prekybą.

(6)

Kad būtų išvengta nereikalingų prekybos kliūčių, jei atskiriems produktams turi būti nustatyti specialieji prekybos standartai, tie standartai turėtų atitikti nustatytuosius Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) priimtuose standartuose. Jei Sąjungos lygmeniu nėra priimta jokio specialiojo prekybos standarto, tais atvejais, kai produktų turėtojas gali įrodyti, kad produktai atitinka kurį nors taikomą JTEEK standartą, laikoma, kad tie produktai atitinka bendrąjį prekybos standartą.

(7)

Turėtų būti numatytos prekybos standartų taikymo išimtys ir atleidimas nuo jų taikymo vykdant tam tikras operacijas, kurios yra labai nedidelės apimties ir (arba) specifinės arba vykdomos paskirstymo grandinės pradžioje, arba džiovintų vaisių bei daržovių ir perdirbti skirtų produktų atveju. Kadangi kai kurie produktai natūraliai bręsta ir yra linkę gesti, jie galėtų būti kiek mažesnio šviežumo ir kiek pavytę, jei tie produktai nėra ekstra klasės. Tam tikriems produktams, kurie paprastai parduodami pažeisti, turėtų būti netaikomas bendrasis prekybos standartas, pagal kurį būtų reikalaujama juos parduoti nepažeistus.

(8)

Prekybos standartuose numatytus informacinius duomenis reikėtų aiškiai nurodyti ant pakuotės ir (arba) etiketės. Siekiant išvengti sukčiavimo ir vartotojų klaidinimo atvejų, standartuose numatyti informaciniai duomenys vartotojams turėtų būti prieinami prieš perkant, ypač nuotolinės prekybos atveju, nes patirtis rodo, kad esama sukčiavimo rizikos ir standartuose numatytos vartotojų apsaugos vengimo.

(9)

Atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų poreikius, rinkai vis dažniau pateikiama pakuočių su įvairių rūšių vaisiais ir daržovėmis. Vykdant sąžiningą prekybą būtina, kad vienoje pakuotėje parduodami vaisiai ir daržovės būtų vienodos kokybės. Vienodą produktų, kurių Sąjungos standartai nepatvirtinti, kokybę galima užtikrinti bendromis nuostatomis. Turėtų būti nustatyti ženklinimo reikalavimai, taikomi toje pačioje pakuotėje esantiems įvairių rūšių vaisių ir daržovių mišiniams. Jie turėtų būti ne tokie griežti kaip prekybos standartuose nustatyti reikalavimai, visų pirma siekiant atsižvelgti į tai, kiek etiketėje yra vietos.

(10)

Siekiant užtikrinti, kad patikros būtų atliekamos tinkamai ir veiksmingai, sąskaitose faktūrose ir su jomis pateikiamuose dokumentuose, išskyrus vartotojams skirtus dokumentus, turėtų būti nurodyta tam tikra pagrindinė prekybos standartuose nurodyta informacija.

(11)

Kad būtų galima vykdyti rizikos analize grindžiamas atrankines patikras, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 4 dalyje, būtina nustatyti išsamias tokių patikrų vykdymo taisykles. Visų pirma reikėtų pabrėžti rizikos vertinimo vaidmenį atrenkant tikrintinus produktus.

(12)

Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti kontrolės įstaigas, atsakingas už visuose prekybos etapuose atliekamas atitikties reikalavimams patikras. Viena iš šių įstaigų turėtų būti atsakinga už ryšius su visomis kitomis paskirtomis įstaigomis ir jų veiklos tarpusavio koordinavimą.

(13)

Kadangi žinios apie prekiautojus ir jų pagrindinius duomenis yra būtina priemonė valstybėms narėms atliekant analizę, būtina kiekvienoje valstybėje narėje sukurti prekiautojų vaisiais ir daržovėmis duomenų bazę. Siekiant užtikrinti, kad nuostatos būtų taikomos visiems prekybos grandinės dalyviams, taip pat dėl teisinio tikrumo reikėtų nustatyti išsamią prekiautojo apibrėžtį.

(14)

Atitikties patikros turėtų būti atliekamos ėminių atrankos būdu ir turėtų būti tikrinami visų pirma tie prekiautojai, kurie, labiausiai tikėtina, gali turėti standartų neatitinkančių prekių. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinių rinkų ypatumus, turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias būtų nustatomas konkrečių kategorijų prekiautojų patikrų prioritetiškumas. Siekiant skaidrumo apie tas taisykles turėtų būti pranešama Komisijai.

(15)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į trečiąsias valstybes eksportuojami vaisiai ir daržovės atitiktų prekybos standartus, ir patvirtinti atitiktį pagal Ženevos protokolą dėl šviežių vaisių bei daržovių ir sausų bei džiovintų vaisių standartizavimo, sudarytą JTEEK pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinių standartų taikymo vaisiams ir daržovėms programą.

(16)

Iš trečiųjų valstybių importuojami vaisiai ir daržovės turėtų atitikti prekybos standartus arba jiems lygiaverčius standartus. Todėl prieš įvežant šias prekes į Sąjungos muitų teritoriją turi būti patikrinta jų atitiktis reikalavimams, išskyrus mažų partijų, kurios, kontrolės įstaigų nuomone, nekelia didelio pavojaus. Kai kuriose trečiosiose valstybėse, suteikiančiose pakankamas atitikties garantijas, produktų atitikties patikras prieš eksportą gali atlikti tų trečiųjų valstybių kontrolės įstaigos. Jei taikoma ši pasirinktis, valstybės narės turėtų reguliariai tikrinti trečiųjų valstybių kontrolės įstaigų prieš eksportą atliekamų patikrų veiksmingumą ir kokybę.

(17)

Nereikalaujama, kad perdirbti skirti vaisiai ir daržovės atitiktų prekybos standartus, todėl reikėtų užtikrinti, kad jie nebūtų parduodami šviežių produktų rinkoje. Tokius produktus reikėtų tinkamai paženklinti etiketėmis.

(18)

Vaisių ir daržovių, kurių atitiktis prekybos standartams tikrinama, patikros turėtų būti tokios pačios visuose prekybos etapuose. Šiuo tikslu reikėtų vadovautis JTEEK rekomenduojamomis tikrinimo gairėmis, atitinkančiomis susijusias EBPO rekomendacijas. Tačiau reikėtų nustatyti specialią patikrų vykdymo mažmeninės prekybos etape tvarką.

(19)

Reikėtų nustatyti nuostatas dėl gamintojų organizacijų pripažinimo, susijusio su prašomais produktais. Kai prašoma tik su perdirbti skirtais produktais susijusio pripažinimo, turėtų būti užtikrinama, kad tie produktai iš tiesų bus pristatyti perdirbti.

(20)

Norint padėti siekti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslų ir užtikrinti darnų bei veiksmingą gamintojų organizacijų darbą, reikėtų siekti kuo didesnio gamintojų organizacijų vidinio stabilumo. Todėl turėtų būti nustatytas trumpiausias gamintojo narystės gamintojų organizacijoje laikotarpis. Valstybėms narėms reikėtų leisti pačioms nustatyti pranešimo laikotarpius ir datas, nuo kurių įsigalioja narystės atsisakymas.

(21)

Pagrindinė ir svarbiausia gamintojų organizacijos veikla turėtų būti susijusi su pasiūlos koncentravimu ir prekyba. Tačiau gamintojų organizacijoms reikėtų leisti dalyvauti ir kitoje komercinėje arba nekomercinėje veikloje.

(22)

Reikėtų skatinti gamintojų organizacijų bendradarbiavimą, leidžiant, kad vaisių ir daržovių, perkamų tik iš kitos pripažintos gamintojų organizacijos, prekyba būtų neįtraukiama nei į pagrindinės, nei į kitos veiklos skaičiavimus. Jei gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas susijęs su produktu, kuriam gaminti būtinas apsirūpinimas techninėmis priemonėmis, jai turėtų būti leista tomis priemonėmis apsirūpinti per savo narius, patronuojamąsias įmones, arba užsakomosiomis paslaugomis.

(23)

Gamintojų organizacijos gali turėti akcijų patronuojamosiose įmonėse, kurios padeda didinti jų narių produkcijos pridėtinę vertę. Reikėtų nustatyti tokios parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimo taisykles. Pasibaigus pereinamajam prisitaikymo laikotarpiui, tokių patronuojamųjų įmonių pagrindinė veikla turėtų būti tokia pati kaip ir gamintojų organizacijos.

(24)

Turėtų būti nustatytos išsamios Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 numatytų gamintojų organizacijų asociacijų, tarpvalstybinių gamintojų organizacijų ir tarpvalstybinių gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimo ir veikimo taisyklės. Siekiant nuoseklumo jos turėtų būti kuo panašesnės į gamintojų organizacijoms nustatytas taisykles.

(25)

Siekiant palengvinti pasiūlos koncentraciją, reikėtų skatinti esamas gamintojų organizacijas jungtis į naujas organizacijas, nustatant tokių susijungusių organizacijų veiklos programų sujungimo taisykles.

(26)

Paisant principų, pagal kuriuos gamintojai turi savo iniciatyva įkurti gamintojų organizaciją ir kruopščiai ją tikrinti, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti sąlygas, kuriomis kiti fiziniai ar juridiniai asmenys priimami gamintojų organizacijos ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijos nariais.

(27)

Siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijos iš tiesų atstovautų mažiausiam gamintojų skaičiui, valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad narių, pagaminančių didžiąją dalį gamintojų organizacijos produkcijos, mažuma negalėtų neleistinai dominuoti jos valdyme ir veikloje.

(28)

Siekiant atsižvelgti į įvairias gamybos ir prekybos aplinkybes Sąjungoje, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikras sąlygas, kuriomis pripažinimo planą pateikusioms gamintojų grupėms būtų suteikiamas išankstinis pripažinimas.

(29)

Skatinant steigti stabilias gamintojų organizacijas, galinčias darniai padėti siekti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslų, išankstinis pripažinimas turėtų būti suteikiamas tik toms gamintojų grupėms, kurios gali įrodyti savo gebėjimą per nurodytą laikotarpį įvykdyti visus pripažinimo reikalavimus.

(30)

Reikėtų numatyti nuostatas dėl informacijos, kurią gamintojų grupės privalo pateikti pripažinimo plane. Kad gamintojų grupės galėtų geriau laikytis pripažinimo sąlygų, reikėtų leisti keisti pripažinimo planus. Šiuo tikslu reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias valstybės narės galėtų reikalauti, kad gamintojų grupės imtųsi taisomųjų priemonių ir taip užtikrintų savo plano įgyvendinimą.

(31)

Gamintojų grupė gali įvykdyti pripažinimo sąlygas prieš užbaigdama pripažinimo planą. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią tokioms grupėms būtų leista pripažinimo paraiškas pateikti kartu su veiklos programų projektais. Siekiant nuoseklumo tokio pripažinimo suteikimas gamintojų grupei turi reikšti jos pripažinimo plano užbaigimą, ir turėtų būti nutraukta teikiama pagalba. Tačiau, atsižvelgiant į daugiametį investicijų finansavimą, investicijas, už kurias gali būti skiriama investicinė pagalba, turėtų būti įmanoma perkelti į veiklos programas.

(32)

Kad būtų lengviau teisingai taikyti pagalbos sistemą gamintojų grupių kūrimosi ir administracinės veiklos išlaidoms padengti, teikiama pagalba turėtų būti fiksuoto dydžio. Siekiant neviršyti biudžeto ribų, turėtų būti nustatyta didžiausia tokios fiksuoto dydžio pagalbos suma. Be to, atsižvelgiant į nevienodus skirtingo dydžio gamintojų grupių finansinius poreikius, ši didžiausia suma turėtų būti koreguojama pagal gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertę.

(33)

Siekiant nuoseklumo ir sklandaus perėjimo prie pripažintos gamintojų grupės statuso, gamintojų grupėms turėtų būti taikomos tos pačios su pagrindine veikla ir parduodamos produkcijos verte susijusios taisyklės kaip ir gamintojų organizacijoms.

(34)

Siekiant atsižvelgti į naujų gamintojų grupių finansinius poreikius ir užtikrinti, kad susijungimų atveju pagalbos schema būtų taikoma tinkamai, turėtų būti numatyta galimybė skirti pagalbą po susijungimo atsiradusioms gamintojų grupėms.

(35)

Siekiant palengvinti naudojimąsi veiklos programų paramos schema, reikėtų aiškiai apibrėžti gamintojų organizacijų parduodamą produkciją, taip pat nustatyti, į kuriuos produktus galima atsižvelgti, ir prekybos etapą, kuriame reikėtų apskaičiuoti produkcijos vertę. Kontrolės tikslais ir siekiant supaprastinimo, apskaičiuojant perdirbti skirtų vaisių ir daržovių vertę tikslinga naudoti fiksuotą dydį, kurį nustatant atsižvelgiama į pagrindinio produkto, t. y. perdirbti skirtų vaisų ir daržovių, vertę ir į veiklą, kuri nėra tikroji perdirbimo veikla. Kadangi įvairiose produktų grupėse vaisių ir daržovių, reikalingų perdirbtiems vaisiams ir daržovėms gaminti, kiekis labai skiriasi, į tuos skirtumus turėtų būti atsižvelgiama nustatant taikytinus fiksuotus dydžius. Perdirbti skirtų vaisių ir daržovių, kurie perdirbami į perdirbtas aromatines žoles ir maltą papriką, atveju, kai reikia apskaičiuoti perdirbti skirtų vaisių ir daržovių vertę, taip pat tikslinga naudoti fiksuotą dydį, kuris grindžiamas tik pagrindinio produkto verte. Turėtų būti nustatyti ir papildomi tinkamos parduoti produkcijos apskaičiavimo metodai metinių svyravimų arba nepakankamų duomenų atveju. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagalbos schema, gamintojų organizacijoms programos laikotarpiu paprastai neturėtų būti leidžiama keisti referencinių laikotarpių nustatymo metodikos.

(36)

Siekiant užtikrinti, kad nauja parduodamos perdirbti skirtų vaisių ir daržovių produkcijos vertės apskaičiavimo sistema būtų pradėta taikyti sklandžiai, naujasis skaičiavimo metodas neturėtų būti taikomas iki 2010 m. sausio 20 d. patvirtintoms veiklos programoms, nepanaikinant galimybės tas veiklos programas iš dalies keisti pagal Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 65 ir 66 straipsnius. Dėl tos pačios priežasties veiklos programų, kurios patvirtintos po minėtos datos, referenciniu laikotarpiu parduotos produkcijos vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal naująsias taisykles.

(37)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama tinkamai, reikėtų nustatyti veiklos fondų valdymo ir narių finansinių įnašų taisykles, kurios turėtų būti kuo lankstesnės su sąlyga, kad visi gamintojai galėtų pasinaudoti veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl jo lėšų naudojimo.

(38)

Reikėtų priimti nuostatas dėl darnioms veiklos programoms skirtos nacionalinės strategijos ir aplinkosaugos veiksmų nacionalinės sistemos taikymo srities bei struktūros. Siekiama kuo geriau paskirstyti finansinius išteklius ir gerinti strategijos kokybę.

(39)

Siekiant sudaryti kompetentingoms institucijoms sąlygas tinkamai įvertinti informaciją ir į veiklos programas įtrauktinas arba neįtrauktinas priemones ir veiklą, reikėtų nustatyti veiklos programų pateikimo ir patvirtinimo tvarką, įskaitant terminus. Kadangi programos administruojamos metiniais laikotarpiais, reikėtų numatyti, kad iki tam tikros datos nepatvirtintos programos būtų atidedamos vieneriems metams.

(40)

Turėtų būti nustatyta kitų metų veiklos programų kasmetinio keitimo tvarka, kad programos galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į visas naujas sąlygas, kurių nebuvo galima numatyti pateikiant programas. Be to, turėtų būti numatyta galimybė kiekvienais programos vykdymo metais keisti priemones ir veiklos fondo sumas. Siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyti patvirtintų programų bendrieji tikslai, visiems tokiems pakeitimams turėtų būti taikomos valstybių narių nustatomos tam tikros ribos ir sąlygos, įskaitant privalomą kompetentingų institucijų informavimą apie pakeitimus.

(41)

Siekiant finansinio saugumo ir teisinio tikrumo, reikėtų sudaryti operacijų ir išlaidų, kurios negali būti įtrauktos į veiklos programas, sąrašą.

(42)

Kai investuojama į privačius ūkius, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam privačios šalies, nutraukusios ryšius su organizacija investicijos naudojimo laikotarpiu, praturtėjimui, reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis leidžiama organizacijoms susigrąžinti likutinę investicijos vertę, neatsižvelgiant į tai, ar tokia investicija priklauso organizacijos nariui ar organizacijai.

(43)

Siekiant užtikrinti, kad pagalbos schema būtų taikoma tinkamai, turėtų būti nustatyta į pagalbos paraiškas įtrauktina informacija ir pagalbos išmokėjimo tvarka. Siekiant išvengti su grynųjų pinigų srautais susijusių sunkumų, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išankstinių išmokų su tinkamais užstatais sistema. Dėl panašių priežasčių reikėtų sukurti alternatyvią jau patirtų išlaidų kompensavimo sistemą.

(44)

Vaisių ir daržovių produkcija yra neprognozuojama, o produktai greitai genda. Net ir ne per didelis perteklius rinkoje gali gerokai sutrikdyti rinką. Reikėtų priimti išsamias krizių valdymo ir prevencijos priemonių aprėpties bei taikymo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytiems produktams nuostatas. Šiomis taisyklėmis turėtų būti numatyta kuo lanksčiau ir greičiau taikyti priemones krizių atveju, todėl valstybėms narėms ir gamintojų organizacijoms turėtų būti leista pačioms priimti sprendimus. Vis dėlto šiomis taisyklėmis turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir numatytos tam tikrų priemonių naudojimo ribos, taip pat ir finansinės. Jomis taip pat turėtų būti užtikrinamas tinkamas fitosanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymasis.

(45)

Reikėtų patvirtinti išsamias produktų pašalinimo iš rinkos taisykles, atsižvelgiant į galimą šios priemonės svarbą. Pirmiausia reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas sistemai, pagal kurią būtų skiriama didesnė parama už pašalintus iš rinkos vaisius ir daržoves, kuriuos kaip humanitarinę pagalbą nemokamai paskirsto labdaros organizacijos ir tam tikros kitos įstaigos ir institucijos. Siekiant palengvinti nemokamą skirstymą, labdaros organizacijoms ir įstaigoms tikslinga numatyti galimybę prašyti, kad galutiniai iš rinkos pašalintų produktų gavėjai sumokėtų simbolinį įnašą, jei tie produktai buvo perdirbti. Be to, reikėtų nustatyti didžiausius paramos už pašalinimą iš rinkos dydžius, siekiant užtikrinti, kad pašalinimas iš rinkos netaptų nuolatiniu alternatyviu produktų realizavimo būdu, užuot pateikus juos rinkai. Atsižvelgiant į tai, produktams, už kurių pašalinimą iš rinkos 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (3) V priede buvo nustatyti didžiausi Sąjungos kompensacijos dydžiai, šiuos dydžius reikėtų taikyti ir toliau su sąlyga, kad jie bus tam tikru mastu padidinti, atsižvelgiant į tai, kad toks pašalinimas iš rinkos dabar bendrai finansuojamas. Kitiems produktams, kurie, remiantis patirtimi, nebuvo per dažnai šalinami iš rinkos, reikėtų leisti valstybėms narėms pačioms nustatyti didžiausias paramos sumas. Tačiau visais atvejais dėl panašių priežasčių reikėtų nustatyti kiekybinę šalinimo iš rinkos operacijų ribą, taikoma vienam produktui ir vienai gamintojų organizacijai.

(46)

Reikėtų priimti išsamias taisykles, taikytinas nacionalinei finansinei pagalbai, kurią valstybės narės gali suteikti Sąjungos regionuose, kuriuose gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra ypač žemas, taip pat reikėtų apibrėžti, koks organizacijų steigimosi lygis yra ypač mažas. Turėtų būti nustatyta tokios nacionalinės pagalbos ir pagalbos kompensavimo iš Sąjungos lėšų patvirtinimo tvarka ir tokios kompensacijos suma, taip pat kompensacijos dydžio nustatymo tvarka. Tokia tvarka turėtų būti grindžiama šiuo metu taikoma tvarka.

(47)

Reikėtų priimti išsamias taisykles, visų pirma procedūrines nuostatas, dėl sąlygų, kuriomis galėtų būti išplėsta vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų arba tokių organizacijų asociacijų nustatytų taisyklių taikymo sritis ir šios taisyklės galėtų būti pritaikytos visiems konkrečioje ekonominėje zonoje įsisteigusiems gamintojams. Taip pat, kai produktai parduodami nenuskinti, turėtų būti aiškiai nustatyta, kurios taisyklės turėtų būti taikomos atitinkamai gamintojams ir pirkėjams.

(48)

Obuolių importo stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad per palyginti trumpą laikotarpį smarkiai padidėjęs obuolių importas neliktų nepastebėtas, obuoliams, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN kodas) yra 0808 10 80, 2006 m. laikinai pradėta taikyti importo licencijų sistema. Per tą laiką sukurtos naujos tikslios obuolių importo stebėsenos priemonės, kurios prekiautojams yra patogesnės nei dabartinė licencijų sistema. Todėl įpareigojimas pateikti importo licencijas už obuolius, kurių KN kodas yra 0808 10 80, netrukus bus panaikintas.

(49)

Turėtų būti patvirtintos išsamios vaisių ir daržovių įvežimo kainų sistemos taikymo taisyklės. Kadangi dauguma greitai gendančių vaisių ir daržovių tiekiama siuntomis, atsiranda tam tikrų sunkumų nustatant jų vertę. Reikėtų nustatyti galimus įvežimo kainos, pagal kurią importuojami produktai klasifikuojami Bendrajame muitų tarife, apskaičiavimo metodus. Visų pirma pagal produktų vidutinių kainų svertinį vidurkį reikėtų nustatyti standartines importo vertes ir numatyti specialią nuostatą tiems atvejams, kai konkrečios kilmės produktų kainos nėra nustatytos. Siekiant užtikrinti, kad sistema būtų taikoma tinkamai, reikėtų numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis būtų pateikiamas užstatas.

(50)

Turėtų būti patvirtintos išsamios taisyklės, reglamentuojančios importo muitą, kuris galėtų būti taikomas tam tikriems produktams kartu su Bendrajame muitų tarife numatytu importo muitu. Papildomas muitas gali būti taikomas tuo atveju, jei importuotų atitinkamų produktų kiekis viršija produktui ir taikymo laikotarpiui nustatytą ribinį kiekį. Į Sąjungą vežamos prekės neapmokestinamos papildomu muitu, todėl tokioms prekėms turėtų būti priimtos specialios nuostatos.

(51)

Turėtų būti priimtos nuostatos dėl tinkamos vykdomų programų ir schemų stebėsenos bei vertinimo, kad šių programų ir schemų ekonomiškumą ir veiksmingumą galėtų įvertinti ir gamintojų organizacijos, ir valstybės narės.

(52)

Reikėtų nustatyti nuostatas dėl to, kokius pranešimus būtina teikti įgyvendinant šį reglamentą, ir dėl šių pranešimų formos bei pateikimo priemonių. Tose nuostatose turėtų būti numatyti gamintojų ir gamintojų organizacijų pranešimai valstybėms narėms ir valstybių narių pranešimai Komisijai, taip pat vėlavimo pateikti pranešimus ar netikslių pranešimų pateikimo pasekmės.

(53)

Turėtų būti nustatytos priemonės dėl patikrų, reikalingų šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 tinkamam taikymui užtikrinti, taip pat dėl tinkamų sankcijų, taikomų nustačius pažeidimus. Šios priemonės turėtų apimti tiek Sąjungos lygmeniu taikomas konkrečias patikras ir sankcijas, tiek papildomas nacionalines patikras ir sankcijas. Šios patikros ir sankcijos turėtų būti atgrasomos, veiksmingos ir proporcingos. Siekiant užtikrinti sąžiningą visų gamintojų vertinimą, taip pat reikėtų nustatyti su akivaizdžių klaidų sprendimu, force majeure ir kitomis išskirtinėmis aplinkybėmis susijusias taisykles. Taip pat reikėtų nustatyti dirbtinai sudaromoms aplinkybėms taikytinas taisykles, siekiant užtikrinti, kad tokiomis aplinkybėmis nebūtų galima pasinaudoti.

(54)

Reikėtų priimti nuostatas, kuriomis remiantis ir toliau būtų sklandžiai pereinama nuo Reglamente (EB) Nr. 2200/96, 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (4) ir 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2202/96, nustatančiame Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams (5), nustatytos ankstesnės sistemos prie 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1182/2007, nustatančiame konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiančiame direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 2202/96 (6), tuomet Reglamente (EB) Nr. 1234/2007, Reglamente (EB) Nr. 1580/2007 ir pagaliau šiame reglamente nustatytos naujos sistemos, taip pat prie Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 203a straipsnyje nustatytų pereinamojo laikotarpio taisyklių įgyvendinimo.

(55)

Siekiant apriboti obuoliams taikomos importo licencijų sistemos panaikinimo poveikį prekybos struktūrai, Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 134 straipsnis turėtų būti ir toliau taikomas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

(56)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų vartojimas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės.

Tačiau šio reglamento II ir III antraštinės dalys taikomos tik vaisių ir daržovių sektoriaus produktams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies i punkte, ir tik perdirbti skirtiems tokiems produktams.

2.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės atitinka Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 vartojamų terminų reikšmes.

2 straipsnis

Prekybos metai

Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių prekybos metai tęsiasi nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

PRODUKTŲ KLASIFIKAVIMAS

I   SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

3 straipsnis

Prekybos standartai; turėtojai

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 1 dalies reikalavimai laikomi bendruoju prekybos standartu. Išsamiai bendrasis prekybos standartas išdėstytas šio reglamento I priedo A dalyje.

Vaisiams ir daržovėms, kuriems netaikomas specialusis prekybos standartas, taikomas bendrasis prekybos standartas. Tačiau jei produktų turėtojas gali įrodyti, kad produktai atitinka kurį nors taikomą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) priimtą standartą, laikoma, kad produktai atitinka bendrąjį prekybos standartą.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti specialieji prekybos standartai yra nustatyti šio reglamento I priedo B dalyje ir taikomi šiems produktams:

a)

obuoliams,

b)

citrusiniams vaisiams,

c)

kiviams,

d)

salotoms, garbanotosioms ir plačialapėms trūkažolėms,

e)

persikams ir nektarinams,

f)

kriaušėms,

g)

braškėms ir žemuogėms,

h)

saldžiosioms paprikoms,

i)

valgomosioms vynuogėms,

j)

pomidorams.

3.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalį, turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, fiziškai turintis atitinkamus produktus.

4 straipsnis

Prekybos standartų taikymo išimtys ir atleidimas nuo jų taikymo

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, nereikalaujama, kad prekybos standartus atitiktų šie produktai:

a)

produktai, ant kurių aiškiai užrašyta „skirta perdirbti“ arba „skirta pašarams“, arba kita lygiavertė frazė:

i)

skirti perdirbti pramoniniu būdu arba

ii)

skirti pašarams arba kitoms ne maisto reikmėms;

b)

produktai, kuriuos gamintojas savo ūkyje perduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms;

c)

produktai, kurie Komisijos sprendimu, priimtu remiantis valstybės narės prašymu Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, pripažinti tam tikro regiono produktais, kurie to regiono mažmeninės prekybos atstovų parduodami nusistovėjusio tradicinio vietos vartojimo reikmėms;

d)

produktai, kurie yra apipjaustyti ar supjaustyti, kad būtų „gatavi maisto produktai“ arba „maisto pusgaminiai“;

e)

produktai, parduodami kaip valgomieji briuseliniai kopūstai, kurie sudygus augalų sėkloms priskiriami vaisiams ir daržovėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies i punktą ir I priedo IX dalį.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, nereikalaujama, kad prekybos standartus atitinkamoje gamybos vietovėje atitiktų šie produktai:

a)

augintojo parduoti arba pristatyti į paruošimo ir pakavimo punktus ar sandėliavimo patalpas arba iš augintojo ūkio į tuos punktus išsiųsti produktai; ir

b)

iš sandėliavimo patalpų į paruošimo ir pakavimo punktus išsiųsti produktai.

3.   Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali leisti netaikyti specialiųjų prekybos standartų produktams, pateikiamiems mažmeninei prekybai kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai, kurių etiketėje įrašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas ir kurie yra skirti perdirbti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytus produktus.

4.   Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali leisti netaikyti prekybos standartų produktams, kuriuos gamintojas atitinkamoje valstybių narių apibrėžtoje gamybos vietovėje vykstančiame tik gamintojams skirtame turguje tiesiogiai parduoda galutiniam vartotojui kaip to vartotojo asmeninėms reikmėms skirtus produktus.

5.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, kai taikomi specialieji prekybos standartai, ne ekstra klasės vaisiai ir daržovės tolesniuose etapuose po išsiuntimo dėl savo brandos ir polinkio gesti gali būti kiek mažesnio šviežumo, kiek pavytę ir kiek suprastėjusios kokybės.

6.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113a straipsnio 3 dalies, nereikalaujama, kad bendrąjį prekybos standartą atitiktų šie produktai:

a)

miško grybai, kurių KN kodas 0709 59,

b)

kaparėliai, kurių KN kodas 0709 90 40,

c)

kartieji migdolai, kurių KN kodas yra 0802 11 10,

d)

migdolai be kevalų, kurių KN kodas yra 0802 12,

e)

lazdynų riešutai be kevalų, kurių KN kodas yra 0802 22,

f)

graikiniai riešutai be kevalų, kurių KN kodas yra 0802 32,

g)

pušų riešutai, kurių KN kodas yra 0802 90 50,

h)

pistacijos, kurių KN kodas yra 0802 50 00,

i)

makadamijos, kurių KN kodas yra 0802 60 00,

j)

karijos, kurių KN kodas yra ex 0802 90 20,

k)

kiti riešutai, kurių KN kodas yra 0802 90 85,

l)

džiovinti tikrieji bananai, kurių KN kodas yra 0803 00 90,

m)

džiovinti citrusiniai vaisiai, kurių KN kodas yra 0805,

n)

atogrąžų riešutų mišiniai, kurių KN kodas yra 0813 50 31,

o)

kitų riešutų mišiniai, kurių KN kodas yra 0813 50 39,

p)

šafranas, kurio KN kodas yra 0910 20.

7.   Kompetentingai valstybės narės institucijai turi pateikiami įrodymai, kad produktai, kuriems taikomas 1 dalies a punktas ir 2 dalis, atitinka nustatytas sąlygas, visų pirma susijusias su jų numatyta paskirtimi.

5 straipsnis

Informaciniai duomenys

1.   Informaciniai duomenys, kurių reikalaujama šiame skyriuje, nurodomi įskaitomai ir aiškiai ant vienos pakuotės pusės, neištrinamai atspausdinant tiesiai ant pakuotės arba etiketėje, kuri yra pakuotės sudėtinė dalis arba prie pakuotės pritvirtinta.

2.   Siunčiamų nepakuotų ir tiesiai į transporto priemonę pakraunamų prekių 1 dalyje nurodyti informaciniai duomenys pateikiami dokumente, siunčiamame kartu su prekėmis, arba nurodomi transporto priemonės viduje, gerai matomoje vietoje pateiktame informaciniame lape.

3.   Jei sudaromos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB (7) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuotolinės prekybos sutartys, laikantis prekybos standartų galimybė susipažinti su informaciniais duomenimis turi būti sudaryta prieš perkant produktą.

4.   Sąskaitose faktūrose ir lydimuosiuose dokumentuose, išskyrus vartotojui skirtus kvitus, nurodomas produkto pavadinimas ir kilmės šalis, taip pat, jei taikoma, klasė, veislė ar prekinis tipas (jeigu šią informaciją pateikti reikalaujama specialiajame prekybos standarte) arba nurodoma, kad produktas skirtas perdirbti.

6 straipsnis

Informaciniai duomenys mažmeninės prekybos etape

1.   Mažmeninės prekybos etape informaciniai duomenys, kurių reikalaujama šiame skyriuje, turi būti įskaitomi ir matomai pateikti. Produktai prekybai gali būti pateikti tik tada, jei mažmenininkas pastebimoje vietoje, šalia produkto ir įskaitomai pateikia informacinius duomenis, kuriuose nurodoma kilmės šalis ir, jei taikoma, klasė, veislė arba prekinis tipas, tokiu būdu, kad vartotojas nebūtų suklaidintas.

2.   Parduodant fasuotus produktus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB (8), su visa prekybos standartuose numatyta informacija nurodomas ir grynasis svoris. Tačiau produktus parduodant vienetais reikalavimas nurodyti grynąjį svorį netaikomas, jei produktų skaičius yra aiškiai matomas iš išorės ir lengvai suskaičiuojamas arba jei jų skaičius nurodytas etiketėje.

7 straipsnis

Mišiniai

1.   Leidžiama prekiauti įvairių rūšių vaisių ir daržovių mišiniais pakuotėse, kurių grynasis svoris yra 5 kg ar mažesnis, jei:

a)

tie produktai yra vienodos kokybės, ir kiekvienas atitinkamas produktas atitinka susijusį specialųjį prekybos standartą arba, jei tam tikram produktui specialusis prekybos standartas netaikomas, – bendrąjį prekybos standartą,

b)

pakuotė yra tinkamai paženklinta etikete, kaip reikalaujama šiame skyriuje, ir

c)

mišinio sudėtis vartotojo neklaidina.

2.   1 dalies a punkto reikalavimai netaikomi mišinyje esantiems produktams, kurie nepriskiriami vaisių ir daržovių sektoriui pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies i punktą.

3.   Jei mišinyje esančių vaisių ir daržovių kilmės šalis yra daugiau nei viena valstybė narė ar trečioji valstybė, vietoje kilmės šalių visų pavadinimų atitinkamai gali būti nurodyta viena iš šių frazių:

a)

„ES kilmės vaisių ir daržovių mišinys“,

b)

„ne ES kilmės vaisių ir daržovių mišinys“,

c)

„ES ir ne ES kilmės vaisių ir daržovių mišinys“.

II   SKYRIUS

Atitikties prekybos standartams patikros

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

8 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje išdėstytos atitikties patikrų, t. y. vaisių ir daržovių patikrų, atliekamų visais prekybos etapais, kad būtų galima patikrinti, ar vaisiai ir daržovės atitinka prekybos standartus ir kitas šios antraštinės dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 bei 113a straipsnių nuostatas, taisyklės.

9 straipsnis

Koordinuojančios institucijos ir kontrolės įstaigos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria:

a)

vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už koordinavimą ir ryšius šiame skyriuje minimose srityse (toliau – koordinuojanti institucija), ir

b)

kontrolės įstaigą arba įstaigas, atsakingas už šio skyriaus taikymą (toliau – kontrolės įstaigos).

Pirmoje pastraipoje nurodytos koordinuojančios institucijos ir kontrolės įstaigos gali būti viešosios arba privačios. Tačiau bet kuriuo atveju už jas atsakingos valstybės narės.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai:

a)

koordinuojančios institucijos, kurią jos paskyrė pagal 1 dalies a punktą, pavadinimą ir pašto bei e. pašto adresus,

b)

kontrolės įstaigų, kurias jos paskyrė pagal 1 dalies b punktą, pavadinimą ir pašto bei e. pašto adresus, ir

c)

jų paskirtų kontrolės įstaigų atitinkamų veiklos sričių tikslų aprašymą.

3.   Koordinuojanti institucija gali būti kontrolės įstaiga, viena iš kontrolės įstaigų arba kuri nors kita pagal 1 dalį paskirta įstaiga.

4.   Valstybių narių paskirtų koordinuojančių institucijų sąrašą Komisija viešai paskelbia jai priimtinu būdu.

10 straipsnis

Prekiautojų duomenų bazė

1.   Valstybės narės sukuria prekiautojų vaisiais ir daržovėmis duomenų bazę, į kurią šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis įtraukiami prekiautojai tokiais vaisiais ir daržovėmis, kurių prekybos standartai nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 straipsnį.

Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti bet kurią kitą duomenų bazę ar bazes, kurios jau sukurtos kitais tikslais.

2.   Šiame reglamente prekiautoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo:

a)

turintis vaisių bei daržovių, kuriems taikomi prekybos standartai, ir ketinantis:

i)

juos eksponuoti pardavimo tikslais arba siūlyti parduoti,

ii)

juos parduoti arba

iii)

prekiauti jais bet kuriuo kitu būdu, arba

b)

faktiškai vykdantis bet kurią a punkte nurodytą veiklą, susijusią su vaisiais ir daržovėmis, kuriems taikomi prekybos standartai.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta veikla apima:

a)

nuotolinę prekybą internetu ar kitu būdu,

b)

tokią veiklą, vykdomą paties fizinio ar juridinio asmens arba trečiosios šalies vardu, ir

c)

tokią veiklą, vykdomą Sąjungoje ir (arba) eksportuojant į trečiąsias valstybes, ir (arba) importuojant iš trečiųjų valstybių.

3.   Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis į duomenų bazę įtraukiami arba neįtraukiami šie prekiautojai:

a)

prekiautojai, kurių veiklai netaikomas įpareigojimas laikytis prekybos standartų pagal 4 straipsnį, ir

b)

fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių veikla vaisių ir daržovių sektoriuje – tik prekių vežimas arba pardavimas mažmeninės prekybos etape.

4.   Jei prekiautojų duomenų bazę sudaro keletas atskirų elementų, koordinuojanti institucija užtikrina, kad duomenų bazė ir jos elementai būtų vienodi ir vienodai atnaujinami. Duomenų bazė visų pirma atnaujinama naudojantis informacija, surinkta atliekant atitikties patikras.

5.   Duomenų bazėje apie kiekvieną prekiautoją pateikiami šie duomenys:

a)

registracijos numeris, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b)

informacija, reikalinga norint jį priskirti vienai iš 11 straipsnio 2 dalyje minimų rizikos kategorijų, visų pirma jo padėtis prekybos grandinėje ir informacija apie įmonės svarbą;

c)

informacija apie ankstesnių kiekvieno prekiautojo patikrų rezultatus;

d)

bet kuri kita informacija, laikoma būtina patikroms atlikti, pavyzdžiui, informacija apie tai, ar taikoma kokybės užtikrinimo sistema arba savikontrolės sistema, susijusi su atitiktimi prekybos standartams.

Duomenų bazė visų pirma atnaujinama naudojantis informacija, surinkta atliekant atitikties patikras.

6.   Prekiautojai pateikia informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, būtina šiai duomenų bazei sukurti ir atnaujinti. Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis į jų duomenų bazę įtraukiami jų teritorijoje neįsisteigę, tačiau joje prekiaujantys prekiautojai.

2   skirsnis

Valstybių narių atliekamos atitikties patikros

11 straipsnis

Atitikties patikros

1.   Valstybės narės užtikrina, kad atitikties patikros būtų atliekamos atrankos būdu, remiantis rizikos analize, ir tinkamu dažnumu, kad būtų užtikrinta atitiktis prekybos standartams ir kitoms šios antraštinės dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 bei 113a straipsnių nuostatoms.

Rizikos vertinimo kriterijams priskiriamas ir trečiosios valstybės, kurios atitikties patikros patvirtintos pagal 15 straipsnį, kompetentingos institucijos išduotas 14 straipsnyje nurodytas atitikties sertifikatas. Jei toks sertifikatas išduotas, laikoma, kad tai yra neatitikties riziką mažinantis veiksnys.

Rizikos vertinimo kriterijai gali būti ir šie:

a)

produkto rūšis, gamybos laikotarpis, produkto kaina, oro sąlygos, pakavimo ir tvarkymo operacijos, sandėliavimo sąlygos, kilmės šalis, transporto priemonė arba partijos dydis;

b)

prekiautojų dydis, jų padėtis prekybos grandinėje, jų parduodamos produkcijos kiekis arba vertė, produktų asortimentas, pristatymo vieta arba vykdomo verslo rūšis, pavyzdžiui, sandėliavimas, rūšiavimas, pakavimas ar pardavimas;

c)

anksčiau atliktų patikrų rezultatai, įskaitant nustatytų defektų skaičių ir pobūdį, įprastą parduodamų produktų kokybę, naudojamos techninės įrangos lygį;

d)

prekiautojų taikomų kokybės užtikrinimo sistemų arba savikontrolės sistemų, susijusių su atitiktimi prekybos standartams, patikimumas;

e)

vieta, kurioje atliekama patikra, visų pirma, jei tai pirmojo įvežimo Sąjungą punktas arba vieta, kurioje produktai pakuojami ar kraunami;

f)

bet kokia kita informacija, iš kurios būtų galima įžvelgti neatitikties riziką.

2.   Rizikos analizė grindžiama 10 straipsnyje nurodytoje prekiautojų duomenų bazėje turima informacija, o atlikus šią analizę prekiautojai skirstomi į rizikos kategorijas.

Valstybės narės iš anksto nustato:

a)

partijų neatitikties reikalavimams rizikos vertinimo kriterijus;

b)

remdamosi rizikos analize pagal kiekvieną rizikos kategoriją – mažiausią prekiautojų arba partijų ir (arba) kiekio, kurių atitikties patikra bus atliekama, dalį.

Valstybės narės, remdamosi rizikos analize, gali nuspręsti neatlikti produktų, kuriems netaikomi specialieji prekybos standartai, atrankinių patikrų.

3.   Jei atlikus patikras nustatoma didelių pažeidimų, valstybės narės padidina prekiautojų, produktų, kilmės ar kitų parametrų patikrų dažnumą.

4.   Prekiautojai kontrolės įstaigoms pateikia visą informaciją, kuri, tų įstaigų nuomone, reikalinga atitikties patikroms organizuoti ir atlikti.

12 straipsnis

Patvirtinti prekiautojai

1.   Valstybės narės mažiausios rizikos kategorijai priskirtiems prekiautojams, kurie suteikia specialias produktų atitikties prekybos standartams garantijas, gali leisti kiekvieną pakuotę išsiuntimo etape paženklinti pagal II priede nustatytą pavyzdį ir (arba) pasirašyti 14 straipsnyje nurodytą atitikties sertifikatą.

2.   Leidimas suteikiamas mažiausiai vieneriems metams.

3.   Šia galimybe besinaudojantys prekiautojai:

a)

turi tikrinimo personalą, kuris dalyvavo valstybės narės patvirtintuose mokymuose;

b)

turi tinkamą produktų ruošimo ir pakavimo įrangą;

c)

įsipareigoja atlikti išsiunčiamų prekių atitikties patikrą ir turėti registrą, kuriame registruojamos visos atliktos patikros.

4.   Jei prekiautojas, kuriam buvo suteiktas leidimas, nebeatitinka leidimo reikalavimų, valstybė narė leidimą panaikina.

5.   Nepaisant 1 dalies, prekiautojai, kuriems buvo suteikti leidimai, gali toliau naudotis ženklinimo pavyzdžiais, kurie 2009 m. birželio 30 d. atitiko Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, kol baigsis paženklintų pakuočių atsargos.

Leidimai, kurie prekiautojams buvo suteikti iki 2009 m. liepos 1 d., toliau taikomi tuo laikotarpiu, kuriam jie buvo suteikti.

13 straipsnis

Deklaracijų priėmimas muitinėje

1.   Muitinė gali priimti produktų, kuriems taikomi specialieji prekybos standartai, eksporto deklaracijas ir (arba) išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas tik jei:

a)

su prekėmis pateikiamas atitikties sertifikatas arba

b)

kompetentinga kontrolės įstaiga informavo muitinę, kad išduotas atitinkamų partijų atitikties sertifikatas, arba

c)

kompetentinga kontrolės įstaiga informavo muitinę, kad ji neišdavė atitinkamų partijų atitikties sertifikato, nes, atsižvelgiant į 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą rizikos vertinimą, neprivalėjo būti atlikta jų patikra.

Šia nuostata nepažeidžiama valstybių narių teisė vykdyti atitikties patikras pagal 11 straipsnį.

2.   1 dalis taip pat taikoma produktams, kuriems taikomas I priedo A dalyje nustatytas bendrasis prekybos standartas, ir produktams, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies a punkte, jei, atitinkamos valstybė narės nuomone, ją taikyti būtina atsižvelgiant į 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą rizikos analizę.

14 straipsnis

Atitikties sertifikatas

1.   Kompetentinga institucija gali išduoti atitikties sertifikatą (toliau – sertifikatas), kuriuo patvirtinama, kad tam tikri produktai atitinka atitinkamą prekybos standartą. Sertifikatas, kurį turėtų naudoti Sąjungos kompetentingos institucijos, pateiktas III priede.

15 straipsnio 4 dalyje nurodytos trečiosios valstybės vietoj Sąjungos kompetentingų institucijų išduotų sertifikatų gali naudoti savo sertifikatus, jei juose pateikta bent Sąjungos sertifikate pateikiamai informacijai lygiavertė informacija. Komisija jai priimtinu būdu paskelbia tokių trečiųjų valstybių sertifikatų pavyzdžius.

2.   Šie sertifikatai gali būti išduodami kaip pasirašyti spausdintiniai dokumentai, arba naudojama patvirtinta jų elektroninė forma su elektroniniu parašu.

3.   Kiekvienas sertifikatas žymimas kompetentingos institucijos antspaudu ir jį pasirašo tokią teisę turintis asmuo arba asmenys.

4.   Sertifikatas išduodamas bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

5.   Kiekvienas sertifikatas žymimas serijos numeriu, pagal kurį jis identifikuojamas. Kompetentinga institucija saugo visų išduotų sertifikatų kopijas.

6.   Nepaisant 1 dalies pirmos pastraipos, sertifikatus, kurie 2009 m. birželio 30 d. atitiko Reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, valstybės narės gali toliau naudoti, kol baigsis atsargos.

3   skirsnis

Trečiųjų valstybių atliekamos atitikties patikros

15 straipsnis

Atitikties patikrų, kurias trečiosios valstybės atlieka prieš importuodamos produktus į Sąjungą, patvirtinimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija trečiosios valstybės prašymu gali patvirtinti atitikties specialiesiems prekybos standartams patikras, kurias ši trečioji valstybė atlieka prieš importuodama produktus į Sąjungą.

2.   1 dalyje nurodytas patvirtinimas gali būti suteiktas trečiosioms valstybėms, kurių į Sąjungą eksportuojami produktai atitinka Sąjungos prekybos standartus arba bent jiems lygiaverčius standartus.

Patvirtinime nurodoma trečiosios valstybės oficiali institucija, atsakinga už 1 dalyje nurodytų patikrų atlikimą. Ši institucija yra atsakinga už ryšius su Sąjunga. Patvirtinime taip pat nurodomos trečiosios valstybės kontrolės įstaigos, atsakingos už tinkamų patikrų atlikimą.

Patvirtinimas gali būti taikomas tik atitinkamos trečiosios valstybės kilmės produktams; jis gali apsiriboti tik tam tikrais produktais.

3.   Trečiųjų valstybių kontrolės įstaigos yra oficialios įstaigos arba įstaigos, kurias oficialiai pripažino 2 dalyje nurodyta institucija ir kurios suteikia pakankamas garantijas, turi reikiamą personalą, įrangą bei patalpas, kad galėtų atlikti patikras taikydamos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus arba lygiaverčius metodus.

4.   Trečiosios valstybės, kurių atliekamos atitikties patikros patvirtintos pagal šį straipsnį, ir atitinkami produktai nustatyti IV priede.

Komisija jai priimtinu būdu paskelbia išsamią informaciją apie atitinkamas oficialias institucijas ir kontrolės įstaigas.

16 straipsnis

Atitikties patikrų patvirtinimo sustabdymas

Komisija gali sustabdyti atitikties patikrų patvirtinimą, jei nustatoma, kad didelės partijų ir (arba) kiekių dalies prekės neatitinka trečiosios valstybės kontrolės įstaigų išduotuose atitikties sertifikatuose nurodytos informacijos.

4   skirsnis

Tikrinimo metodai

17 straipsnis

Tikrinimo metodai

1.   Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, šiame skyriuje numatytos atitikties patikros, išskyrus patikras mažmeninės prekybos vietose, kuriose produktai parduodami galutiniams vartotojams, atliekamos taikant V priede nustatytus tikrinimo metodus.

Valstybės narės nustato specialią atitikties tikrinimo mažmeninės prekybos vietose, kuriose produktai parduodami galutiniams vartotojams, tvarką.

2.   Jei inspektoriai nustato, kad prekės atitinka prekybos standartus, kontrolės įstaiga gali išduoti III priede nustatytą atitikties sertifikatą.

3.   Jei prekės neatitinka standartų, kontrolės įstaiga prekiautojui arba jo atstovams pateikia išvadas dėl neatitikties. Prekės, dėl kurių neatitikties buvo pateiktos išvados, negali būti perkeliamos į kitą vietą be tokias išvadas pateikusios kontrolės įstaigos leidimo. Šis leidimas gali priklausyti nuo kontrolės įstaigos nustatytų sąlygų laikymosi.

Prekiautojai gali nuspręsti užtikrinti, kad visos arba kai kurios prekės atitiktų standartus. Kai užtikrinama tokių prekių atitiktis standartams, jomis negalima prekiauti tol, kol kompetentinga kontrolės įstaiga visais tinkamais būdais neužtikrina, kad jos iš tikrųjų atitinka standartus. Prireikus kompetentinga kontrolės įstaiga išduoda III priede nustatytą partijos arba jos dalies atitikties sertifikatą, tačiau tik po to, kai prekės jau atitinka standartus.

Jei kontrolės įstaiga atsižvelgia į prekiautojo norą užtikrinti, kad prekės atitiktų prekybos standartus kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje atliekant patikrą nustatyta neatitiktis, prekiautojas apie standartų neatitinkančią partiją praneša paskirties valstybės narės kompetentingai kontrolės įstaigai. Išvadas dėl neatitikties pateikusi valstybė narė tų išvadų kopiją nusiunčia kitoms suinteresuotosioms valstybėms narėms, įskaitant ir paskirties valstybę narę, į kurią siunčiama standartų neatitinkanti partija.

Jei neįmanoma nei užtikrinti, kad prekės atitiktų standartus, nei jų panaudoti gyvūnams šerti arba pramoninio perdirbimo ar kitoms ne maisto reikmėms, kontrolės įstaiga prireikus gali pareikalauti, kad prekiautojai imtųsi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šiais produktais nebūtų prekiaujama.

Prekiautojai suteikia visą informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, būtina siekiant taikyti šią dalį.

5   skirsnis

Pranešimai

18 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybė narė, kurioje nustatyta, kad kitos valstybės narės siunta dėl produktų defektų ar suprastėjusios kokybės, kuriuos buvo galima nustatyti pakuojant produktus, neatitinka prekybos standartų, apie tai nedelsdama praneša Komisijai ir valstybėms narėms, kurios galėtų būti suinteresuotos.

2.   Valstybė narė, kurioje atsisakyta išleisti į laisvą apyvartą prekių iš trečiosios valstybės partiją dėl to, kad ši partija neatitinka prekybos standartų, apie tai nedelsdama praneša Komisijai, valstybėms narėms, kurios galėtų būti suinteresuotos, ir atitinkamai trečiajai valstybei, įtrauktai į IV priede pateiktą sąrašą.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie savo kontrolės ir rizikos analizės sistemų nuostatas. Jos informuoja Komisiją apie visus vėlesnius šių sistemų pakeitimus.

4.   Valstybės narės apibendrintus patikrų, konkrečiais metais atliktų visais prekybos etapais, rezultatus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša iki kitų metų birželio 30 d.

5.   1–4 dalyse nurodyti pranešimai teikiami Komisijos nurodytu būdu.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOS

I   SKYRIUS

Reikalavimai ir pripažinimas

1   skirsnis

Apibrėžtys

19 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šioje antraštinėje dalyje:

a)   gamintojas– ūkininkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

b)   narys gamintojas– gamintojas arba gamintojų kooperatyvas, kuris yra gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos narys.

c)   patronuojamoji įmonė– įmonė, kurioje viena ar daugiau gamintojų organizacijų arba jų asociacijų turi akcijų ir kuri padeda siekti gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos tikslų;

d)   tarpvalstybinė gamintojų organizacija– organizacija, kuriai priklausančių gamintojų bent vienas iš ūkių yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra organizacijos pagrindinė buveinė;

e)   tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija– gamintojų organizacijų asociacija, kurios bent viena iš asocijuotųjų organizacijų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra asociacijos pagrindinė buveinė;

f)   konvergencijos tikslas– veiklos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams, tikslas, nustatytas pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojama Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo veikla nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

g)   priemonė– tai:

h)   veiksmas– tam tikra veikla ar priemonė, kuria siekiama tam tikro tikslo, padedančio įgyvendinti vieną ar daugiau Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų;

i)   šalutinis produktas– ruošiant vaisių ar daržovių produktą gaunamas produktas, kuris turi teigiamos ekonominės vertės, tačiau nėra pagrindinis numatytas gamybos rezultatas;

j)   ruošimas– tokia vaisių ir daržovių paruošimo veikla kaip valymas, pjaustymas, lupimas, apipjaustymas ir džiovinimas, jų neperdirbant;

k)   tarpšakinis pagrindas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 3 dalies b punkte,– vienos ar kelių Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų rūšių veikla, kurią valstybė narė patvirtino ir kurią bendrai valdo gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija ir bent vienas kitas maisto perdirbimo ir (arba) paskirstymo grandinės dalyvis;

l)   pradinis rodiklis– rodiklis, kuris rodo esamą būklę ar tendenciją programavimo laikotarpio pradžioje ir gali suteikti naudingos informacijos:

2.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalines teisines ir administracines struktūras, savo teritorijose nustato atitinkamus teisinius subjektus, kurie turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio reikalavimus. Jos gali priimti papildomas gamintojų organizacijų pripažinimo taisykles ir, jei reikia, taip pat numatyti nuostatas dėl aiškiai apibrėžtų teisinių subjektų dalių, siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį.

2   skirsnis

Gamintojų organizacijoms taikytini reikalavimai

20 straipsnis

Produktai, patenkantys į taikymo sritį

1.   Valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį gamintojų organizacijoms suteikia su pripažinimo paraiškoje nurodyto produktu ar produktų grupe susijusį pripažinimą, jei priimamas bet koks to reglamento 125b straipsnio 1 dalies c punkte numatytas sprendimas.

2.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms suteikia tik su perdirbti skirtais produktais ar produktų grupėmis susijusį pripažinimą tuo atveju, jei šios gali užtikrinti, kad tokie produktai pristatomi perdirbti pagal tiekimo sutarčių sistemą ar kitu būdu.

21 straipsnis

Mažiausias narių skaičius

Nustatydamos mažiausią gamintojų organizacijos narių skaičių pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai pripažinimo paraišką pateikusį asmenį visiškai ar iš dalies sudaro nariai, kurie patys yra teisiniai subjektai arba aiškiai apibrėžtų teisinių subjektų dalys, kurias sudaro gamintojai, mažiausias gamintojų skaičius gali būti apskaičiuojamas remiantis gamintojų, susietų su kiekvienu teisiniu subjektu ar aiškiai apibrėžtomis teisinio subjekto dalimis, skaičiumi.

22 straipsnis

Trumpiausias narystės laikotarpis

1.   Trumpiausias gamintojo narystės laikotarpis yra vieneri metai.

2.   Apie narystės atsisakymą organizacijai pranešama raštu. Valstybės narės nustato pranešimo apie narystės atsisakymą pateikimo laikotarpius, kurie negali būti ilgesni nei šeši mėnesiai, ir datas, nuo kurių įsigalioja narystės atsisakymas.

23 straipsnis

Gamintojų organizacijų struktūra ir veikla

Valstybės narės užtikrina, kad gamintojų organizacijos turėtų reikiamą personalą, infrastruktūrą ir įrangą, kurių reikia siekiant laikytis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir 125b straipsnio 1 dalies e punkte nustatytų reikalavimų, ir užtikrintų, kad būtų vykdomos esminės jų funkcijos, visų pirma susijusios su:

a)

žiniomis apie jų narių produkciją;

b)

narių produkcijos surinkimu, rūšiavimu, sandėliavimu ir pakavimu;

c)

prekybos ir biudžeto valdymu; ir

d)

centralizuota buhalterija ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema.

24 straipsnis

Tinkamos parduoti produkcijos vertė arba kiekis

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalies b punktą tinkamos parduoti produkcijos vertė ar kiekis apskaičiuojami remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir šio reglamento 50 ir 51 straipsniuose nustatyta parduodamos produkcijos vertė.

2.   Jei vienam arba daugiau gamintojų organizacijos narių nepakanka ankstesnių duomenų apie parduodamą produkciją, kad būtų galima taikyti 1 dalį, jų tinkamos parduoti produkcijos vertė gali būti apskaičiuojama kaip vidutinė jų tinkamos parduoti produkcijos vertė trejų metų iki metų, kuriais pateikta pripažinimo paraiška ir kuriais atitinkamos gamintojų organizacijos nariai faktiškai gamino produktus, laikotarpiu.

25 straipsnis

Aprūpinimas techninėmis priemonėmis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalies e punktą gamintojų organizacija, kuriai suteiktas pripažinimas susijęs su produktu, kuriam gaminti būtinas apsirūpinimas techninėmis priemonėmis, laikoma įvykdžiusi savo įsipareigojimą, jei ji pati arba per savo narius, arba patronuojamąsias įmones, arba užsakomosiomis paslaugomis užtikrina tinkamą techninių priemonių lygį.

26 straipsnis

Pagrindinė gamintojų organizacijų veikla

1.   Pagrindinė gamintojų organizacijos veikla yra susijusi su jos narių produktų, su kuriais susijęs jai suteiktas pripažinimas, pasiūlos koncentravimu ir tiekimu rinkai.

2.   Gamintojų organizacija gali parduoti gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai nepriklausančių gamintojų produktus, jei jai suteiktas pripažinimas susijęs su tais produktais ir jei tokios veiklos ekonominė vertė mažesnė už jos parduodamos produkcijos vertę, apskaičiuotą pagal 50 straipsnį.

3.   Tiesiogiai iš kitos gamintojų organizacijos perkamų vaisių ir daržovių, taip pat produktų, su kuriais nėra susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas, pardavimas nelaikomas gamintojų organizacijos veiklos dalimi.

4.   Jei taikoma 50 straipsnio 9 dalis, šio straipsnio 3 dalis patronuojamosioms įmonėms taikoma mutatis mutandis nuo 2012 m. sausio 1 d.

27 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1.   Veikla, kurią valstybė narė leisti vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125d straipsnį naudojantis užsakomosiomis paslaugomis, gali apimti ir gamintojų organizacijos narių produktų surinkimą, sandėliavimą, pakavimą ir prekybą.

2.   Gamintojų organizacijos atliekamas paslaugų užsakymas reiškia, kad gamintojų organizacija sudaro komercinį susitarimą su kitu subjektu, įskaitant vieną arba kelis iš jo narių ar patronuojamąją įmonę, dėl atitinkamos veiklos vykdymo. Tačiau gamintojų organizacija ir toliau atsako už tos veiklos vykdymą, bendrą valdymo kontrolę ir komercinio susitarimo dėl veiklos vykdymo priežiūrą.

28 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė įkuriama toje valstybėje narėje, kurioje organizacijai priklauso daug ūkių arba daug narių ir (arba) kurioje ji parduoda didelę produkcijos dalį.

2.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)

tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pripažinimą;

b)

tarpvalstybinės gamintojų organizacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

reikiamą administracinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose įsisteigę tarpvalstybinės gamintojų organizacijos nariai; toks bendradarbiavimas susijęs su pripažinimo sąlygų atitikties bei patikrų ir sankcijų sistemos laikymusi. Tos kitos valstybės narės per pagrįstą laikotarpį privalo suteikti visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė; ir

d)

kitų valstybių narių prašymu visų susijusių dokumentų (įskaitant visus prieinamus galiojančius teisės aktus), išverstų į jų prašančių valstybių narių oficialias kalbas, pateikimą kitoms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę tarpvalstybinės gamintojų organizacijos nariai.

29 straipsnis

Gamintojų organizacijų susijungimas

1.   Jei susijungia gamintojų organizacijos, po susijungimo atsiradusi gamintojų organizacija pakeičia susijungusias gamintojų organizacijas. Naujasis subjektas prisiima susijungiančių gamintojų organizacijų teises ir pareigas.

Naujasis po susijungimo atsiradęs subjektas gali tuo pačiu metu ir atskirai vykdyti programas iki kitų metų po metų, kuriais įvyko susijungimas, sausio 1 d. arba sujungti veiklos programas susijungimo metu. Veiklos programos sujungiamos pagal 66 ir 67 straipsnius.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms, kurios to prašo dėl deramai pagrįstų priežasčių, tuo pačiu metu vykdyti atskiras veiklos programas iki jos natūraliai užbaigiamos.

30 straipsnis

Nariai, kurie nėra gamintojai

1.   Valstybės narės gali nustatyti, ar bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra gamintojas, gali tapti gamintojų organizacijos nariu, ir kokiomis sąlygomis jis gali juo tapti.

2.   Nustatydamos 1 dalyje nurodytas sąlygas, valstybės narės visų pirma užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkto iii papunkčio ir 125a straipsnio 3 dalies c punkto.

3.   Fiziniams ar juridiniams asmenims, nurodytiems 1 dalyje, taikomi šie apribojimai:

a)

į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma atitiktis pripažinimo kriterijams,

b)

jie negali tiesiogiai pasinaudoti Sąjungos finansuojamomis priemonėmis.

2 dalyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės gali apriboti arba panaikinti fizinių arba juridinių asmenų teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos fondais.

31 straipsnis

Demokratinė gamintojų organizacijų atskaitomybė

1.   Valstybės narės imasi visų, jų nuomone, reikalingų priemonių, siekdamos išvengti vieno ar daugiau narių piktnaudžiavimo įgaliojimais ar įtaka gamintojų organizacijos valdymui ir veiklai; šios priemonės apima ir balsavimo teises.

2.   Jei gamintojų organizacija yra aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis, valstybės narės gali priimti priemones, kuriomis būtų apribojama arba panaikinama teisinio subjekto teisė keisti, tvirtinti arba atmesti gamintojų organizacijos priimtus sprendimus.

3   skirsnis

Gamintojų organizacijų asociacijos

32 straipsnis

Su gamintojų organizacijomis susijusios taisyklės, taikytinos gamintojų organizacijų asociacijoms

Gamintojų organizacijų asociacijoms mutatis mutandis taikomas 22 straipsnis, 26 straipsnio 3 dalis, 27 ir 31 straipsniai. Jei gamintojų organizacijų asociacija vykdo pardavimo veiklą, mutatis mutandis taikoma 26 straipsnio 2 dalis.

33 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimas

1.   Valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125c straipsnį gamintojų organizacijų asociacijas gali pripažinti tik su produktu ar produktų grupe, nurodytais pripažinimo paraiškoje, susijusiai veiklai vykdyti.

2.   Gamintojų organizacijų asociacija gali būti pripažinta pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125c straipsnį ir vykdyti bet kokią gamintojų organizacijos veiklą, net jei atitinkamus produktus ir toliau parduoda jos nariai.

34 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų nariai, kurie nėra gamintojų organizacijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, ar bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra pripažinta gamintojų organizacija, gali tapti gamintojų organizacijų asociacijos nariu, ir kokiomis sąlygomis jis gali juo tapti.

2.   Pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos nariams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos, taikomi šie apribojimai:

a)

į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma atitiktis pripažinimo kriterijams;

b)

jie negali tiesiogiai pasinaudoti Sąjungos finansuojamomis priemonėmis.

Valstybės narės gali suteikti, apriboti arba panaikinti tų narių teisę balsuoti dėl sprendimų, susijusių su veiklos programomis.

35 straipsnis

Tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė įkuriama valstybėje narėje, kurioje yra daug tai asociacijai priklausančių organizacijų ir (arba) kurioje tos organizacijos parduoda didelę produkcijos dalį.

2.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)

asociacijos pripažinimą;

b)

jei reikia – asociacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

reikiamą administracinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose įsisteigusios asocijuotosios organizacijos; šis bendradarbiavimas susijęs su pripažinimo sąlygų atitikties bei patikrų ir sankcijų sistemos laikymusi. Tos kitos valstybės narės privalo suteikti visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė; ir

d)

kitų valstybių narių prašymu visų susijusių dokumentų, įskaitant visus prieinamus galiojančius teisės aktus, išverstų į jų prašančių valstybių narių oficialias kalbas, pateikimą kitoms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę asociacijos nariai.

4   skirsnis

Gamintojų grupės

36 straipsnis

Pripažinimo planų pateikimas

1.   Teisinis subjektas arba aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis kompetentingai valstybės narės, kurioje yra pagrindinė teisinio subjekto buveinė, institucijai pateikia Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnio 1 dalyje nurodytą pripažinimo planą.

2.   Valstybės narės nustato:

a)

būtiniausius kriterijus, kuriuos turi atitikti teisinis subjektas arba aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis, kad galėtų pateikti pripažinimo planą;

b)

taisykles, reglamentuojančias pripažinimo planų projektų rengimą, turinį ir įgyvendinimą;

c)

laikotarpį, per kurį buvusiam gamintojų organizacijos nariui po to, kai jis išstojo iš gamintojų organizacijos, draudžiama prisijungti prie produktų, su kuriais susijęs tai organizacijai suteiktas pripažinimas, gamintojų grupės; ir

d)

pripažinimo planų patvirtinimo, stebėsenos ir įgyvendinimo administracines procedūras.

37 straipsnis

Pripažinimo planų turinys

Pripažinimo plano projekte pateikiama bent ši informacija:

a)

pradinės padėties aprašymas, visų pirma susijęs su narių gamintojų skaičiumi, pateikiant išsamius duomenis apie narius, produkciją, įskaitant parduodamos produkcijos vertę, prekybą ir infrastruktūrą, priklausančią gamintojų grupei, įskaitant atskiriems gamintojų grupės nariams priklausančią infrastruktūrą;

b)

siūloma plano įgyvendinimo pradžia ir trukmė, kuri neturi būti ilgesnė nei penkeri metai; ir

c)

veikla ir investicijos, kurios bus vykdomos siekiant pripažinimo.

38 straipsnis

Pripažinimo planų patvirtinimas

1.   Kompetentinga valstybės narės institucija priima sprendimą dėl pripažinimo plano projekto per tris mėnesius nuo plano, pateikto su visais patvirtinamaisiais dokumentais, gavimo dienos. Valstybės narės gali numatyti trumpesnį sprendimo priėmimo terminą.

2.   Valstybės narės gali priimti papildomas taisykles, susijusias su pagal pripažinimo planus atliekamų operacijų ir patiriamų išlaidų atitiktimi reikalavimams, įskaitant su investicijų atitiktimi reikalavimams susijusias taisykles, siekdamos užtikrinti, kad gamintojų grupės atitiktų gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalyje.

3.   Po 111 straipsnyje nurodytų atitikties patikrų kompetentinga valstybės narės institucija prireikus:

a)

priima planą ir suteikia išankstinį jo pripažinimą;

b)

prašo atlikti plano pakeitimus;

c)

atmeta planą.

Prireikus planas gali būti priimtas tik jei į jį įtraukti pagal b punktą prašomi pakeitimai.

Kompetentinga valstybės narės institucija praneša teisiniam subjektui arba aiškiai apibrėžtai teisinio subjekto daliai apie savo sprendimą.

39 straipsnis

Pripažinimo planų įgyvendinimas

1.   Pripažinimo planas įgyvendinamas metiniais laikotarpiais nuo sausio 1 d. Valstybės narės gali leisti gamintojų grupėms suskirstyti šiuos metinius laikotarpius į pusmetinius laikotarpius.

Pirmaisiais įgyvendinimo metais, laikantis 37 straipsnio b punkte nurodytos siūlomos datos, pripažinimo planas pradedamas įgyvendinti:

a)

sausio 1 d. po to, kai jį priima kompetentinga valstybės narės institucija; arba

b)

pirmąją kalendorinę dieną po jo priėmimo dienos.

Pirmieji pripažinimo plano įgyvendinimo metai bet kuriuo atveju baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d.

2.   Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis gamintojų grupės gali prašyti pakeisti planus jų įgyvendinimo metu. Tokie prašymai pateikiami su visais reikalingais patvirtinamaisiais dokumentais.

Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis pripažinimo planus galima keisti per metinį arba pusmetinį jų įgyvendinimo laikotarpį, be išankstinio kompetentingos valstybės narės institucijos patvirtinimo. Tokie pakeitimai atitinka pagalbos skyrimo kriterijus tik tuo atveju, jei gamintojų grupė nedelsdama apie juos praneša kompetentingai valstybės narės institucijai.

3.   Kompetentinga valstybės narės institucija priima sprendimą dėl planų keitimo per tris mėnesius nuo prašymo pakeisti planus gavimo, atsižvelgusi į pateiktus įrodymus. Jei per šį laikotarpį sprendimas dėl prašymo pakeisti nepriimamas, laikoma, kad prašymas atmestas. Valstybės narės gali numatyti trumpesnį sprendimo priėmimo terminą.

40 straipsnis

Gamintojų organizacijos pripažinimo paraiškos

1.   Pripažinimo planą įgyvendinančios gamintojų grupės gali bet kada pateikti pripažinimo paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį. Tokios paraiškos visais atvejais pateikiamos iki Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnio 1 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

2.   Nuo šios paraiškos pateikimo dienos atitinkama grupė gali pateikti veiklos programos projektą pagal 63 straipsnį.

41 straipsnis

Pagrindinė gamintojų grupių veikla

1.   Pagrindinė gamintojų grupės veikla yra susijusi su jos narių produktų, su kuriais susijęs jai suteiktas išankstinis pripažinimas, pasiūlos koncentravimu ir tiekimu rinkai.

2.   Gamintojų grupė gali parduoti gamintojų grupei nepriklausančių gamintojų produktus, su kuriais susijęs jai suteiktas pripažinimas, jei tokios veiklos ekonominė vertė mažesnė už pačios gamintojų grupės narių ir kitų gamintojų grupių narių parduodamos produkcijos vertę.

42 straipsnis

Parduodamos produkcijos vertė

1.   50 straipsnio 1–4 ir 7 dalys ir to straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys gamintojų grupėms taikomi mutatis mutandis.

2.   Jei dėl priežasčių, kurios tinkamai pagrindžiamos valstybei narei ir už kurias gamintojų grupė nėra atsakinga bei jų nekontroliuoja, parduodamos produkcijos vertė sumažėjo bent 35 %, laikoma, kad bendra parduodamos produkcijos vertė sudaro 65 % visos vertės, nurodytos ankstesnėje paraiškoje ar pagalbos paraiškose, apimančiose vėliausią metinį laikotarpį, kurią patvirtina valstybė narė, o jei jos nėra – vertės, kuri iš pradžių nurodyta patvirtintame pripažinimo plane.

3.   Parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama pagal laikotarpiu, kuriam prašoma suteikti pagalbą, taikomus teisės aktus.

43 straipsnis

Pripažinimo planų finansavimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos normos sumažinamos perpus, jeigu parduodamos produkcijos vertė viršija 1 000 000 EUR.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos pagalbos kiekvienai gamintojų grupei viršutinė metinė riba yra 100 000 EUR.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba išmokama:

a)

metinėmis ar pusmetinėmis dalimis kiekvieno metinio ar pusmetinio pripažinimo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje; arba

b)

dalimis, apimančiomis dalį metinio laikotarpio, jei planas pradedamas įgyvendinti metiniu laikotarpiu arba jei pripažinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį suteikiamas iki metinio laikotarpio pabaigos. Tuo atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta viršutinė riba proporcingai sumažinama.

Apskaičiuodamos pagalbos mokėjimo dalis, kai tai privaloma atliekant patikras, valstybės narės gali remtis kitu laikotarpiu nei tas, už kurį mokama pagalbos dalis, parduotos produkcijos verte. Šių laikotarpių skirtumas turi būti mažesnis už faktinį atitinkamą laikotarpį.

4.   1 ir 2 dalyse nurodytoms sumoms taikomas paskutinis prieš pirmąją laikotarpio, kuriam skiriama nurodyta pagalba, dieną Europos centrinio banko paskelbtas valiutų keitimo kursas.

44 straipsnis

Pagalba vykdyti investicijoms, reikalingoms pripažinimui gauti

Šio reglamento 37 straipsnio c punkte nurodytos investicijos, susijusios su pripažinimo planų įgyvendinimu, kurioms vykdyti pagalba teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies b punktą, finansuojamos proporcingai jų naudojimui gamintojų grupės, kuriai suteiktas išankstinis pripažinimas, produktams.

Sąjungos pagalba neteikiama vykdyti investicijoms, kurios, kaip tikėtina, gali iškraipyti konkurenciją gamintojų grupės vykdomos kitos ekonominės veiklos srityje.

45 straipsnis

Pagalbos paraiška

1.   Gamintojų grupė per tris mėnesius nuo kiekvieno šio reglamento 43 straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio ar pusmetinio laikotarpio pabaigos pateikia vieną Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos pagalbos paraišką. Paraiškoje pateikiama parduodamos produkcijos vertės laikotarpiu, kuriam prašoma suteikti pagalbą, deklaracija.

2.   Pagalbos paraiškos, skirtos pusmetiniams laikotarpiams, gali būti teikiamos tik tuo atveju, jei pripažinimo planas yra suskirstytas į pusmetinius laikotarpius, kaip nurodyta 39 straipsnio 1 dalyje. Prie visų pagalbos paraiškų pridedama raštiška gamintojų grupės deklaracija, kuria patvirtinama, kad:

a)

gamintojų grupė laikosi ir laikysis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ir šio reglamento nuostatų; ir

b)

gamintojų grupė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesinaudojo, nesinaudoja ir nesinaudos dvigubu veiksmų, įgyvendinamų pagal jos pripažinimo planą, kuriam pagal šį reglamentą skiriamas Sąjungos finansavimas, finansavimu iš Sąjungos arba nacionalinių lėšų.

3.   Valstybės narės nustato pagalbos mokėjimo terminą, kuris visais atvejais negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo paraiškos gavimo dienos.

46 straipsnis

Atitiktis pagalbos skyrimo reikalavimams

Valstybės narės įvertina gamintojų grupių atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams pagal šį reglamentą, siekdamos nustatyti, ar pagalba yra tinkamai pagrįsta, atsižvelgdamos į datą, kada gamintojų organizacijoms ar grupėms, iš kurių kilusios atitinkamos gamintojų grupės nariai, buvo suteikta ankstesnė valstybės pagalba, jos suteikimo sąlygas ir į bet kokį narių judėjimą tarp gamintojų organizacijų ir gamintojų grupių.

47 straipsnis

Sąjungos įnašas

1.   Sąjungos įnašas į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pagalbą yra lygus:

a)

75 % regionuose, atitinkančiuose pagalbos skyrimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus; ir

b)

50 % kituose regionuose.

Likusią pagalbos dalį kaip fiksuoto dydžio išmoką sumoka valstybė narė. Su pagalbos panaudojimu susijusių įrodymų kartu su pagalbos paraiškomis pateikti nebūtina.

2.   Sąjungos įnašas į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą pagalbą, išreikštą kapitalo dotacija ar kapitalo dotacijos ekvivalentu, kaip reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų procentinė dalis, neturi viršyti:

a)

50 % regionuose, atitinkančiuose pagalbos skyrimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus; ir

b)

30 % kituose regionuose.

Suinteresuotosios valstybės narės įsipareigoja padengti ne mažiau kaip 5 % reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų.

Pagalbos gavėjai padengia bent šią reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų dalį:

a)

25 % regionuose, atitinkančiuose pagalbos skyrimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus; ir

b)

45 % kituose regionuose.

48 straipsnis

Susijungimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba gali būti suteikta ar jos teikimas pratęstas gamintojų grupėms, kurioms suteiktas išankstinis pripažinimas ir kurios atsirado susijungus dviem ar daugiau gamintojų grupių, kurioms suteiktas išankstinis pripažinimas.

2.   Apskaičiuojant pagal 1 dalį mokėtiną pagalbą, po susijungimo atsiradusi gamintojų grupė pakeičia susijungusias grupes.

3.   Jei susijungia dvi ar daugiau gamintojų grupių, naujasis subjektas perima gamintojų grupės, kuriai anksčiausiai suteiktas išankstinis pripažinimas, teises ir pareigas.

4.   Jei gamintojų grupė, kuriai suteiktas išankstinis pripažinimas, susijungia su pripažinta gamintojų organizacija, atsiradusiam subjektui nebetaikomas išankstinis pripažinimas kaip gamintojų grupei ir jam nebegali būti suteikta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba. Atsiradęs subjektas toliau laikomas pripažinta gamintojų organizacija, jei jis laikosi taikomų reikalavimų. Prireikus gamintojų organizacija prašo leisti pakeisti jos veiklos programą; šiuo tikslu mutatis mutandis taikomas 29 straipsnis.

Tačiau iki susijungimo gamintojų grupių vykdomi veiksmai ir toliau gali atitikti pagalbos skyrimo reikalavimus, jei laikomasi pripažinimo plane numatytų sąlygų.

49 straipsnis

Pripažinimo pasekmės

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalyje numatytos pagalbos mokėjimas nutraukiamas, kai tik suteikiamas pripažinimas.

2.   Kai veiklos programa pateikiama pagal šį reglamentą, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad pripažinimo plane nustatytoms priemonėms nebūtų skiriamas dvigubas finansavimas.

3.   Investicijos, atitinkančios pagalbos skyrimo kriterijus, arba Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos išlaidos gali būti perkeltos į veiklos programas, jei jos atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.   Valstybės narės nustato laikotarpį, kuris prasideda įgyvendinus pripažinimo planą ir per kurį gamintojų grupė privalo būti pripažinta gamintojų organizacija. Šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip keturi mėnesiai.

II   SKYRIUS

Veiklos fondai ir veiklos programos

1   skirsnis

Parduodamos produkcijos vertė

50 straipsnis

Skaičiavimo pagrindas

1.   Gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis pačios gamintojų organizacijos ir jos narių gamintojų produkcija, kuri apima tik vaisių ir daržovių, su kuriais susijęs gamintojų organizacijai suteiktas pripažinimas, produkciją. Parduodamos produkcijos vertė gali apimti vaisių ir daržovių, kurių atitikties prekybos standartams nereikalaujama, vertę, jei tie standartai netaikomi remiantis 4 straipsniu.

2.   Parduodamos produkcijos vertė apima narių, kurie išstoja iš gamintojų organizacijos arba prie jos prisijungia, produkciją. Valstybės narės nustato tokias sąlygas, kad būtų išvengta dvigubo tos pačios produkcijos įskaičiavimo.

3.   Parduodamos produkcijos vertė neapima perdirbtų vaisių ir daržovių arba bet kurio kito vaisių ir daržovių sektoriui nepriklausančio produkto vertės.

Tačiau parduodamos perdirbti skirtų vaisių ir daržovių produkcijos, kurią gamintojų organizacija, gamintojų organizacijų asociacija arba jų nariai gamintojai ar patronuojamosios įmonės, nurodytos šio straipsnio 9 dalyje, patys arba naudodamiesi užsakomosiomis paslaugomis, perdirbo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo X dalyje išvardytų perdirbtų vaisių ir daržovių produktų arba į kitą šiame straipsnyje nurodytą ir šio reglamento VI priede aprašytą žemės ūkio produktą, vertė apskaičiuojama kaip fiksuotas procentinis dydis, taikomas sąskaitoje faktūroje nurodytai tų perdirbtų produktų vertei. Tas fiksuotas procentinis dydis yra:

a)

53 % – vaisių sultims;

b)

73 % – koncentruotoms sultims;

c)

77 % – pomidorų koncentratui;

d)

62 % – užšaldytiems vaisiams ir daržovėms;

e)

48 % – konservuotiems vaisiams ir daržovėms;

f)

70 % – konservuotiems Agaricus genties pievagrybiams;

g)

81 % – laikinai sūrymu konservuotiems vaisiams;

h)

81 % – džiovintiems vaisiams;

i)

27 % – kitiems perdirbtiems vaisiams ir daržovėms;

j)

12 % – perdirbtoms aromatinėms žolėms;

k)

41 % – maltai paprikai.

4.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuoti šalutinių produktų vertę.

5.   Parduodamos produkcijos vertė apima produktų, kurie pašalinami iš rinkos, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje, vertę, apskaičiuojamą pagal vidutinę tokių ankstesniu referenciniu laikotarpiu gamintojų organizacijos parduotų produktų kainą.

6.   Tik gamintojų organizacijos ir (arba) jos narių gamintojų produkcija, kurią parduoda ta gamintojų organizacija, įskaičiuojama į parduodamos produkcijos vertę. Gamintojų organizacijos narių gamintojų produkcija, kurią parduoda kita gamintojų organizacija, paskirta jų pačių organizacijos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125a straipsnio 2 dalies b ir c punktus įskaičiuojama į tos kitos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertę.

7.   Sąskaita faktūra už parduodamą vaisių ir daržovių produkciją išrašoma paėmimo iš gamintojų organizacijos etape, atitinkamais atvejais – kaip už paruoštą ir supakuotą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo IX dalyje nurodytą produktą, neįskaičiuojant:

a)

PVM;

b)

vidaus transporto išlaidų, jei atstumas tarp gamintojų organizacijos centralizuotų surinkimo ar pakavimo vietų ir jos paskirstymo vietų yra didelis. Valstybės narės numato sumažinimus, taikomus sąskaitoje faktūroje nurodytai produktų, už kuriuos sąskaitos faktūros išrašomos skirtinguose pristatymo ar pervežimo etapuose, vertei ir tinkamai įrodo savo nacionalinėse strategijose, koks atstumas laikomas dideliu.

8.   Parduodamos produkcijos vertė taip pat gali būti apskaičiuojama paėmimo iš gamintojų organizacijų asociacijos etape tuo pačiu pagrindu, kuris nustatytas 7 dalyje.

9.   Parduodamos produkcijos vertė taip pat gali būti apskaičiuojama jos paėmimo iš patronuojamosios įmonės etape tuo pačiu pagrindu, kuris nustatytas 7 dalyje, jei bent 90 % patronuojamosios įmonės kapitalo priklauso:

a)

vienai arba daugiau gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų; ir (arba)

b)

jei valstybė narė sutinka – gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų nariams gamintojams, jei taip padedama siekti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir 125b straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų tikslų.

10.   Naudojantis užsakomosiomis paslaugomis, parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama paėmimo iš gamintojų organizacijos etape ir į ją įskaičiuojama veiklos, kuri vykdoma naudojantis gamintojų organizacijos užsakymu jos narių, trečiųjų valstybių arba bet kurios kitos patronuojamosios įmonės nei nurodytoji 9 dalyje teikiamomis užsakomosiomis paslaugomis, pridėtinė ekonominė vertė.

11.   Jei produkcija sumažėja dėl oro sąlygų, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių, bet kokios draudimo išmokos, gautos pagal III skyriaus 6 skirsnyje numatytas derliaus draudimo priemones arba lygiavertes gamintojų organizacijos administruojamas priemones, dėl šių priežasčių gali būti įskaičiuotos į parduodamos produkcijos vertę.

51 straipsnis

Referencinis laikotarpis

1.   Viršutinė metinė pagalbos riba, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 2 dalyje, kiekvienais metais apskaičiuojama remiantis produkcijos, parduotos per 12-os mėnesių referencinį laikotarpį, kurį nustato valstybės narės, verte.

2.   Referencinį laikotarpį valstybės narės nustato kiekvienai gamintojų organizacijai kaip:

a)

12-os mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne anksčiau kaip sausio 1 d. prieš trejus metus iki metų, kuriems prašoma suteikti pagalbą, ir pasibaigiantį ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriems prašoma suteikti pagalbą, gruodžio 31 d.; arba

b)

trijų iš eilės einančių 12-os mėnesių laikotarpių, prasidedančių ne anksčiau kaip sausio 1 d. prieš penkerius metus iki metų, kuriems prašoma suteikti pagalbą, ir pasibaigiantį ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriems prašoma suteikti pagalbą, gruodžio 31 d., vidutinę vertę;

3.   Šis 12-os mėnesių laikotarpis yra atitinkamos gamintojų organizacijos ataskaitinis laikotarpis.

Įgyvendinant veiklos programą referencinio laikotarpio nustatymo metodika nekeičiama, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis.

4.   Jei produkto vertė sumažėjo bent 35 % dėl priežasčių, už kurias gamintojų grupė nėra atsakinga ir jų nekontroliuoja, laikoma, kad tokių parduotų produktų vertė sudaro 65 % jų vertės ankstesniuoju referenciniu laikotarpiu.

Gamintojų organizacija pagrindžia pirmoje pastraipoje nurodytas priežastis kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai.

5.   Jei neseniai pripažintos gamintojų organizacijos neturi pakankamai ankstesnių duomenų apie parduotą produkciją, reikalingų šio straipsnio 2 daliai taikyti, parduodamos produkcijos verte gali būti laikoma tinkamos parduoti produkcijos vertė, gamintojų organizacijos nurodyta prašant pripažinimo.

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma naujiems gamintojų organizacijų nariams, pirmą kartą įstojantiems į gamintojų organizaciją.

6.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos gauti informacijos apie gamintojų organizacijų, kurios nepateikė veiklos programų, parduodamos produkcijos vertę.

7.   Nukrypstant nuo 1 ir 6 dalių, parduodamos produkcijos vertė referenciniu laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės aktus, kurie taikomi tuo referenciniu laikotarpiu.

Tačiau, įgyvendinant iki 2010 m. sausio 20 d. patvirtintas veiklos programas, iki 2007 m. parduotos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis referenciniu laikotarpiu taikytais teisės aktais, o nuo 2008 m. parduotos produkcijos vertė – remiantis 2008 m. taikytais teisės aktais.

Įgyvendinant po 2010 m. sausio 20 d. patvirtintas veiklos programas, nuo 2008 m. parduotos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis programos patvirtinimo metu taikytais teisės aktais.

2   skirsnis

Veiklos fondai

52 straipsnis

Valdymas

Valstybės narės užtikrina, kad veiklos fondai būtų valdomi taip, jog išorės auditoriai kiekvienais metais galėtų nustatyti, patikrinti ir patvirtinti tų fondų išlaidas bei pajamas.

53 straipsnis

Veiklos fondų finansavimas

1.   Gamintojų organizacija nustato finansinius įnašus į veiklos fondą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103b straipsnio 1 dalyje.

2.   Visiems gamintojams suteikiama galimybė naudotis veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gamintojų organizacijos veiklos fondo naudojimu ir finansiniais įnašais į veiklos fondą.

54 straipsnis

Apskaičiuotos sumos pranešimas

1.   Gamintojų organizacijos praneša savo valstybei narei apskaičiuotas kitų metų Sąjungos įnašo ir jos narių bei pačios gamintojų organizacijos įnašų į veiklos fondus sumas ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. kartu su veiklos programomis ar prašymais patvirtinti šių veiklos programų pakeitimus.

Valstybės narės gali nustatyti vėlesnę datą nei rugsėjo 15 d.

2.   Tokia veiklos fondų suma apskaičiuojama remiantis veiklos programomis ir parduodamos produkcijos verte. Atskirai skaičiuojamos išlaidos krizių prevencijos bei valdymo priemonėms ir kitoms priemonėms.

3   skirsnis

Veiklos programos

55 straipsnis

Nacionalinė strategija

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės strategijos bendroji struktūra ir turinys nustatomi pagal VII priede nustatytas gaires. Ją gali sudaryti regioniniai elementai.

Nacionalinė strategija apima visus valstybės narės taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies II antraštinės dalies II skyriaus I ir Ia skirsnius ir šią antraštinę dalį priimtus sprendimus ir nuostatas.

2.   Nacionalinė strategija, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės sistemos įtraukimą, nustatoma prieš pateikiant veiklos programų projektus bet kuriais konkrečiais metais. Komisijai pateikta ir, jei reikia, iš dalies pakeista nacionalinė sistema įtraukiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

3.   Rengiant nacionalinę strategiją atliekama pradinės padėties analizė, už kurios atlikimą atsako valstybė narė. Joje nustatomi ir įvertinami tenkintini poreikiai, jų prioritetiškumas, veiklos programomis siektini tikslai, kad būtų patenkinti šie prioritetiniai poreikiai, prognozuojami rezultatai ir siektini kiekybiniai tikslai, lyginami su pradine padėtimi, taip pat nustatomos tinkamiausios priemonės ir veiksmai šiems tikslams pasiekti.

4.   Valstybės narės taip pat užtikrina nacionalinės strategijos stebėseną bei vertinimą ir įgyvendinimą taikant veiklos programas.

Nacionalinę strategiją galima keisti, visų pirma atsižvelgiant į jos stebėseną ir vertinimą. Tokie pakeitimai atliekami prieš pateikiant veiklos programų projektus bet kuriais konkrečiais metais.

5.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tinkamą įvairių priemonių pusiausvyrą, nacionalinėje strategijoje nustato didžiausias procentines fondo dalis, kurias galima išleisti bet kuriai atskirai priemonei, ir (arba) veiksmų rūšiai ir (arba) išlaidoms.

56 straipsnis

Nacionalinė aplinkosaugos veiksmų sistema

1.   Kartu su pateikiama siūloma sistema, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie bet kokius nacionalinės sistemos pakeitimus, kuriems taikoma toje pastraipoje nustatyta tvarka. Komisija jai priimtinu būdu suteikia galimybę kitoms valstybėms narėms susipažinti su šia sistema.

2.   Nacionalinės sistemos atskirame skyriuje nurodomi bendrieji papildomumo, darnos ir atitikties reikalavimai, kuriuos turi atitikti pagal veiklos programą atrinkti aplinkosaugos veiksmai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrajame sakinyje. Komisija valstybėms narėms pateikia to skirsnio pavyzdį.

Nacionalinėje sistemoje taip pat nustatomas nebaigtinis aplinkosaugos veiksmų ir sąlygų, taikytinų valstybėje narėje įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 3 dalį, sąrašas. Nacionalinėje sistemoje nurodoma ši su kiekvienu aplinkosaugos veiksmu susijusi informacija:

a)

veiksmo pagrindimas remiantis jo poveikiu aplinkai; ir

b)

konkretus įsipareigojimas ar susiję įsipareigojimai.

3.   Aplinkosaugos veiksmų, kurie panašūs į agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, remiamus pagal kaimo plėtros programą, trukmė yra tokia pati kaip ir tų įsipareigojimų. Jei panašių agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų trukmė ilgesnė už pradinės veiklos programos trukmę, tie aplinkosaugos veiksmai toliau įgyvendinami vėlesnėje veiklos programoje. Tačiau valstybės narės gali leisti nustatyti trumpesnę aplinkosaugos veiksmų trukmę arba netgi leisti nutraukti tuos veiksmus tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma remdamosi šio reglamento 126 straipsnio 3 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo rezultatais.

Nacionalinėje sistemoje nurodoma 1 pastraipoje nurodytų veiksmų trukmė ir prireikus įpareigojimas toliau įgyvendinti veiksmus vėlesnėje veiklos programoje.

57 straipsnis

Papildomos valstybės narės taisyklės

Valstybės narės gali priimti taisykles, papildančias Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 ir šį reglamentą, susijusias su priemonių, veiksmų ar išlaidų atitiktimi reikalavimams pagal veiklos programas.

58 straipsnis

Ryšys su kaimo plėtros programomis

1.   Vadovaujantis 2 dalimi, parama pagal Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 (9) patvirtintą valstybės narės kaimo plėtros programą ar programas neteikiama veiksmams, kuriuos apima šiame reglamente nustatytos priemonės.

2.   Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalį parama išimtiniu atveju suteikiama priemonėms, kurios galėtų būti finansuojamos pagal šį reglamentą, įgyvendinti, valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjas paramą atitinkamam veiksmui vykdyti gautų tik pagal vieną paramos schemą.

Šiuo tikslu, kai valstybės narės į savo kaimo plėtros programas įtraukia priemones su tokiomis išimtimis, jos užtikrina, kad nacionalinėje strategijoje, nurodytoje šio reglamento 55 straipsnyje, būtų nurodyti kriterijai ir administravimo taisyklės, kuriuos jos taikys kaimo plėtros programose.

3.   Atitinkamais atvejais, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 3 dalies, 103d straipsnio 1 bei 3 dalių, 103e straipsnio ir šio reglamento 47 straipsnio nuostatų, paramos priemonėms, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdyti dydis neturi viršyti paramos, taikomos atitinkamoms kaimo plėtros programos priemonėms vykdyti.

4.   Parama aplinkosaugos veiksmams, išskyrus ilgalaikio turto įsigijimą, neturi viršyti didžiausių agrarinės aplinkosaugos išmokų sumų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I priede. Išimtiniais atvejais šias sumas galima padidinti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos nacionalinėje strategijoje, kaip nurodyta šio reglamento 55 straipsnyje, ir gamintojų organizacijų veiklos programose. Aplinkosaugos veiksmams skirtos sumos taip pat gali būti padidintos siekiant paremti su prioritetais, nustatytais Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje, susijusią veiklą.

5.   4 dalis netaikoma aplinkosaugos veiksmams, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su konkrečiu žemės sklypu.

59 straipsnis

Veiklos programų turinys

Veiklos programose turi būti pateikta:

a)

pradinės padėties aprašymas, prireikus pagrįstas VIII priede išvardytais bendrais pradiniais rodikliais;

b)

programos tikslai, atsižvelgiant į gamybos ir realizavimo rinkų perspektyvą, paaiškinimas, kaip taikant programą prisidedama prie nacionalinės strategijos, ir patvirtinimas, kad programa atitinka šią strategiją, įskaitant veiklos rūšių pusiausvyrą. Aprašant tikslus nurodomi nacionalinėje strategijoje apibrėžti tikslai ir įvertinami tiksliniai rodikliai, siekiant palengvinti laipsniškos programos įgyvendinimo pažangos stebėseną;

c)

išsamus priemonių aprašas, įskaitant krizių prevencijos ir valdymo priemones, kurias sudaro atskiri numatomi veiksmai, ir būdus tiems tikslams pasiekti kiekvienais programos įgyvendinimo metais. Aprašyme nurodoma, kiek įvairios siūlomos priemonės:

i)

papildo ir atitinka kitas priemones, įskaitant priemones, finansuojamas ar tinkamas paramai gauti iš kitų Sąjungos fondų, ypač paramai kaimo plėtrai gauti. Šiuo atžvilgiu prireikus taip pat turi būti atskirai nurodytos priemonės, įgyvendinamos pagal ankstesnes veiklos programas;

ii)

nekelia jokios dvigubo finansavimo iš Sąjungos fondų rizikos;

d)

programos trukmė; ir

e)

finansiniai aspektai, t. y.:

i)

finansinių įnašų apskaičiavimo metodas ir lygis;

ii)

veiklos fondo finansavimo tvarka;

iii)

informacija, kurios reikia įvairiems įnašų lygiams pagrįsti; ir

iv)

veiklos vykdymo biudžetas ir grafikas kiekvienais programos įgyvendinimo metais.

60 straipsnis

Veiksmų atitiktis reikalavimams pagal veiklos programas

1.   Veiklos programose neturi būti IX priedo sąraše nurodytų veiksmų ar išlaidų.

2.   Veiklos programų įgyvendinimo išlaidos, atitinkančios pagalbos skyrimo kriterijus, yra tik faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau valstybės narės gali iš anksto ir tinkamai pagrįstu būdu nustatyti standartinius fiksuotus dydžius šiais atvejais:

a)

kai tokie standartiniai fiksuoti dydžiai nurodyti IX priede;

b)

papildomoms (palyginti su krovinių vežimo kelių transportu išlaidomis) vienam kilometrui nustatytoms išorės transporto išlaidoms, patirtoms naudojantis geležinkelio ir (arba) jūrų transportu, kai toks transportas naudojamas kaip aplinkosaugos priemonė; ir

c)

dėl aplinkosaugos veiksmų patirtoms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms, apskaičiuotoms pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 (10) 53 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės peržiūri šiuos dydžius ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

3.   Kad veiksmas atitiktų paramos reikalavimus, daugiau kaip 50 % produktų, kuriems taikomas šis veiksmas, vertės turi sudaryti produktų, su kuriais susijusią veiklą vykdyti ši gamintojų organizacija pripažinta, vertė. Į šiuos 50 % įskaičiuojami produktai turi būti pagaminti gamintojų organizacijos narių arba kitos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos narių gamintojų. 50 straipsnis mutatis mutandis taikomas vertės apskaičiavimui.

4.   Aplinkosaugos veiksmams taikomos šios taisyklės:

a)

įvairūs aplinkosaugos veiksmai gali būti sujungiami, jei jie papildo vieni kitus ir neprieštarauja vieni kitiems. Sujungiant aplinkosaugos veiksmus, paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias dėl šių sujungtų veiksmų prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas;

b)

įsipareigojimai apriboti trąšų, augalų apsaugos produktų ar kitokių medžiagų naudojimą priimami tik jei tuos apribojimus galima įvertinti tokiu būdu, kad būtų suteikta deramų garantijų dėl tų įsipareigojimų vykdymo;

c)

veiksmai, susiję su ekologišku pakuočių tvarkymu, turi būti tinkamai pagrįsti ir būti griežtesni už valstybės narės reikalavimus, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB (11).

Šio reglamento 55 straipsnyje nurodytose nacionalinėse strategijose valstybės narės nustato didžiausią procentinį metinių veiklos programos įgyvendinimo išlaidų, kurias galima skirti su ekologišku pakuočių tvarkymu susijusiems veiksmams, dydį. Tas procentinis dydis neturi viršyti 20 %, išskyrus atvejus, kai reikia atsižvelgti į konkrečias nacionalines ar regiono aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos nacionalinėje strategijoje.

5.   Investicijos (įskaitant investicijas pagal nuomos sutartis), kurių grąžinimo laikotarpis ilgesnis negu veiklos programos trukmė, dėl deramai pagrįstų ekonominių priežasčių gali būti perkeltos į paskesnę veiklos programą, ypač jei fiskalinio nuvertėjimo laikotarpis yra ilgesnis nei penkeri metai.

Jei investicijos pakeičiamos, pakeistų investicijų likutinė vertė:

a)

pridedama prie gamintojų organizacijos veiklos fondo arba

b)

atimama iš pakeitimo išlaidų.

6.   Gali būti investuojama arba veiksmai gali būti įgyvendinami atskiruose gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos narių gamintojų ūkiuose ir (arba) patalpose, taip pat ir tais atvejais, kai užsakoma, kad veiksmus įgyvendintų gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos nariai, su sąlyga, kad šie veiksmai padeda siekti veiklos programos tikslų. Jeigu iš gamintojų organizacijos išstoja jos narys gamintojas, valstybės narės užtikrina, kad investicija arba jos likutinė vertė būtų susigrąžinta. Tačiau deramai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad iš gamintojų organizacijos nebūtų reikalaujama susigrąžinti investiciją arba jos likutinę vertę.

7.   Su vaisių ir daržovių perdirbimu į perdirbtus vaisius ir daržoves susijusios investicijos ir veiksmai gali atitikti paramos skyrimo reikalavimus, jei tokiomis investicijomis ir veiksmais siekiama Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, įskaitant to reglamento 122 straipsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytus tikslus, ir jei tos investicijos ir veiksmai yra nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103f straipsnio 2 dalyje nurodytoje nacionalinėje strategijoje.

61 straipsnis

Pateikiami dokumentai

Veiklos programos visų pirma pateikiamos kartu su:

a)

veiklos fondo steigimo įrodymais;

b)

rašytiniu gamintojų organizacijos pasižadėjimu laikytis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ir šio reglamento; ir

c)

rašytiniu gamintojų organizacijos pasižadėjimu, kad ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra gavusi ir ateityje negaus jokio kito Sąjungos ar nacionalinio finansavimo veiksmams, kurie atitinka pagalbos teikimo pagal šį reglamentą reikalavimus.

62 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programos

1.   Valstybė narė gali leisti gamintojų organizacijų asociacijai pateikti visą arba dalinę veiklos programą, sudarytą iš veiksmų, kuriuos savo veiklos programose nustatė, tačiau neįgyvendino dvi ar daugiau asociacijai priklausančių gamintojų organizacijų.

2.   Gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programos svarstomos kartu su asociacijai priklausančių gamintojų organizacijų veiklos programomis; taip svarstant atsižvelgiama ir į tai, kaip įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnyje nustatyti tikslai ir kaip laikomasi jame nustatytų ribų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

veiksmai būtų visiškai finansuojami iš gamintojų organizacijų asociacijų narių, kurie yra gamintojų organizacijos, įnašų, sumokėtų iš tų gamintojų organizacijų veiklos fondų. Tačiau veiksmai gali būti finansuojami iš gamintojų organizacijų asociacijų narių gamintojų, kurie pagal 34 straipsnį nėra gamintojų organizacijos, lėšų, kurių suma proporcinga asociacijai priklausančių gamintojų organizacijų įnašui;

b)

veiksmai ir atitinkamas finansinis dalyvavimas būtų nurodyti kiekvienos dalyvaujančios gamintojų organizacijos veiklos programoje.

c)

nekiltų pavojus dėl dvigubos pagalbos teikimo.

4.   58, 59 ir 60 straipsniai, 61 straipsnio b ir c punktai ir 63–67 straipsniai mutatis mutandis taikomi gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programoms. Tačiau nereikalaujama gamintojų organizacijų asociacijų dalinėse veiklos programose užtikrinti veiklos rūšių pusiausvyros, kuri nurodyta 59 straipsnio b punkte.

63 straipsnis

Pateikimo terminas

1.   Gamintojų organizacija pateikia veiklos programas tvirtinti tos valstybės narės, kurioje yra gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip iki metų prieš tuos metus, kuriais programos bus įgyvendinamos, rugsėjo 15 d. Tačiau valstybės narės šią datą gali atidėti.

2.   Kai teisinis subjektas arba aiškiai apibrėžta teisinio subjekto dalis, įskaitant gamintojų grupę, pateikia paraišką pripažinti jį (ją) kaip gamintojų organizaciją, jis (ji) kartu gali pateikti patvirtinti 1 dalyje nurodytą veiklos programą. Programa patvirtinama, jei pripažinimas gaunamas ne vėliau kaip 64 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinę dieną.

64 straipsnis

Sprendimas

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija, kai tinkama:

a)

patvirtina veiklos fondų sumas ir veiklos programas, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ir šio skyriaus reikalavimus;

b)

patvirtina veiklos programas, jei gamintojų organizacija sutinka su tam tikromis pataisomis; arba

c)

atmeta veiklos programas arba jų dalis.

2.   Kompetentinga valstybės narės institucija priima sprendimus dėl veiklos programų ir veiklos fondų iki tų metų, kuriais veiklos programos pateiktos, gruodžio 15 d.

Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms apie tokius sprendimus iki gruodžio 15 d.

Tačiau dėl deramai pagrįstų priežasčių kompetentinga valstybės narės institucija gali priimti sprendimą dėl veiklos programų ir veiklos fondų iki sausio 20 d. po veiklos programų pateikimo dienos. Sprendime dėl patvirtinimo gali būti nurodyta, kad išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus nuo kitų metų po veiklos programų pateikimo sausio 1 d.

65 straipsnis

Veiklos programų pakeitimai vėlesniems metams

1.   Ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. gamintojų organizacijos gali prašyti leisti iš dalies pakeisti veiklos programas, įskaitant jų trukmę; šie pakeitimai turi būti pradėti taikyti nuo kitų metų sausio 1 d.

Tačiau valstybės narės gali atidėti prašymų pateikimo terminą.

2.   Su prašymais leisti padaryti pakeitimus pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma šių pakeitimų priežastis, pobūdis ir pasekmės.

3.   Kompetentinga valstybės narės institucija sprendimus dėl prašymų leisti iš dalies pakeisti veiklos programas priima iki tų metų, kuriais pateiktas prašymas, gruodžio 15 d.

Tačiau dėl deramai pagrįstų priežasčių kompetentinga valstybės narės institucija gali priimti sprendimą dėl veiklos programų pakeitimų iki sausio 20 d. po tų metų, kuriais pateiktas prašymas. Sprendime dėl patvirtinimo gali būti nurodyta, kad išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus nuo kitų metų po prašymo pateikimo sausio 1 d.

66 straipsnis

Veiklos programų pakeitimai programų vykdymo metais

1.   Valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis gali leisti iš dalies pakeisti veiklos programas jų vykdymo metais.

2.   Kompetentingos valstybių narių institucijos sprendimus dėl veiklos programų pakeitimų, kuriuos leisti padaryti paprašyta pagal 1 dalį, priima iki metų, kurie eina po metų, kuriems paprašyta padaryti pakeitimus, sausio 20 d.

3.   Programos vykdymo metais kompetentinga valstybės narės institucija gali leisti gamintojų organizacijoms:

a)

tik iš dalies įgyvendinti jų veiklos programas;

b)

pakeisti veiklos programos turinį;

c)

ne daugiau kaip 25 % iš pradžių patvirtintos sumos padidinti veiklos fondo sumą arba ją sumažinti valstybės narės nustatyta iš pradžių patvirtintos sumos procentine dalimi, jeigu išlaikomi bendrieji veiklos programos tikslai. Valstybės narės gali padidinti šią procentinę dalį, jeigu gamintojų organizacijos susijungia, kaip nurodyta 29 straipsnio 1 dalyje;

d)

tais atvejais, kai taikomas 93 straipsnis, į veiklos fondą įtraukti nacionalinę finansinę pagalbą.

4.   Valstybės narės nustato sąlygas, pagal kurias veiklos programas galima iš dalies keisti jų vykdymo metais, prieš tai negavus išankstinio kompetentingos valstybės narės institucijos patvirtinimo. Tokie pakeitimai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei gamintojų organizacija nedelsdama apie juos praneša kompetentingai institucijai.

67 straipsnis

Veiklos programų forma

1.   Veiklos programos įgyvendinamos metiniais laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

2.   Veiklos programos, patvirtintos ne vėliau kaip gruodžio 15 d., įgyvendinamos nuo kitų metų sausio 1 d.

Programų, patvirtintų po gruodžio 15 d., įgyvendinimas atidedamas vieneriems metams.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos ir antros pastraipų, kai taikoma 64 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 65 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pagal tas nuostatas patvirtintos veiklos programos pradedamos įgyvendinti ne vėliau kaip sausio 31 d. po jų patvirtinimo.

4   skirsnis

Pagalba

68 straipsnis

Patvirtinta pagalbos suma

1.   Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms apie patvirtintą pagalbos sumą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103 g straipsnio 3 dalyje, iki metų, einančių prieš metus, kuriems prašoma skirti pagalbą, gruodžio 15 d.

2.   Tais atvejais, kai taikoma 64 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 65 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, valstybės narės praneša apie patvirtintą pagalbos sumą iki tų metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, sausio 20 d.

69 straipsnis

Pagalbos paraiškos

1.   Gamintojų organizacijos kompetentingai valstybės narės institucijai pateikia paraišką gauti pagalbą arba jos likutį pagal kiekvieną veiklos programą, kuriai įgyvendinti prašoma skirti pagalbą, iki kitų metų, einančių po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, vasario 15 d.

2.   Kartu su pagalbos paraiškomis pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma:

a)

prašoma pagalba;

b)

parduodamos produkcijos vertė;

c)

narių ir pačios gamintojų organizacijos finansiniai įnašai;

d)

vykdant veiklos programą patirtos išlaidos;

e)

krizių prevencijos ir valdymo išlaidos, suskirstytos pagal atskirus veiksmus;

f)

krizių prevencijai ir valdymui išleista veiklos fondo dalis, suskirstyta pagal atskirus veiksmus;

g)

atitiktis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 2 daliai, 103c straipsnio 3 dalies pirmai pastraipai ir 103d straipsniui;

h)

rašytinis pasižadėjimas, kad gamintojų organizacija negavo dvigubo Sąjungos ar nacionalinio finansavimo priemonėms ir (arba) operacijoms, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį reglamentą, vykdyti; ir

i)

pateikus paraišką gauti išmoką, apskaičiuotą taikant 60 straipsnio 2 dalyje nurodytą standartinį fiksuotą dydį – įrodymai, kad atitinkamas veiksmas įgyvendintas.

3.   Į pagalbos paraiškas gali būti įtrauktos suplanuotos, tačiau nepatirtos išlaidos, jei pagrindžiami tokie aspektai:

a)

tų operacijų nebuvo galima atlikti iki veiklos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurių atitinkama gamintojų organizacija negalėjo kontroliuoti;

b)

tas operacijas galima atlikti iki kitų metų po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, balandžio 30 d.; ir

c)

veiklos fonde lieka lygiavertis gamintojų organizacijos įnašas.

Pagalba išmokama ir pagal 71 straipsnio 3 dalį pateiktas užstatas grąžinamas tik tuo atveju, jei įrodymas, kad pirmos pastraipos b punkte minimos suplanuotos išlaidos patirtos, pateikiamas iki kitų metų po metų, kuriems tos išlaidos buvo suplanuotos, balandžio 30 d. ir remiantis teise gauti faktiškai nustatytą pagalbą.

4.   Jei paraiškos pateikiamos po 1 dalyje numatytos dienos, pagalba mažinama 1 % už kiekvieną vėlavimo dieną.

Išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais kompetentinga valstybės narės institucija gali priimti paraiškas po 1 dalyje numatytos dienos, jei atliktos reikiamos patikros ir laikomasi 70 straipsnyje numatyto mokėjimo termino.

5.   Gamintojų organizacijų asociacijos gali pateikti 1 dalyje nurodytą pagalbos paraišką savo narių vardu, jei tie nariai yra gamintojų organizacijos ir jei pateikti su kiekvienu nariu susiję patvirtinamieji dokumentai, kurių reikalaujama pagal 2 dalį. Gamintojų organizacijos yra galutinės pagalbos gavėjos.

70 straipsnis

Pagalbos mokėjimas

Valstybės narės išmoka pagalbą iki kitų metų po programos įgyvendinimo metų spalio 15 d.

71 straipsnis

Išankstinės išmokos

1.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms prašyti iš anksto sumokėti pagalbos dalį, atitinkančią numatomas išlaidas, kurios pagal veiklos programą bus patirtos per trijų ar keturių mėnesių laikotarpį, prasidedantį paraiškos gauti išankstinę išmoką pateikimo mėnesį.

2.   Paraiškos gauti išankstines išmokas pateikiamos valstybės narės pasirinkta tvarka: kas tris mėnesius (sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais) arba kas keturis mėnesius (sausio, gegužės ir rugsėjo mėnesiais).

Išankstinių išmokų už konkrečius metus bendra suma negali būti didesnė nei 80 % pradinės patvirtintos pagalbos veiklos programai įgyvendinti sumos.

3.   Išankstinės išmokos sumokamos, jei pateikiamas užstatas, lygus tos išmokos 110 %, kaip numatyta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2220/85 (12).

Valstybės narės sudaro sąlygas užtikrinti, kad pagal šio reglamento 52 ir 53 straipsnius veiklos fonde būtų sukaupti finansiniai įnašai ir kad ankstesnės išankstinės išmokos ir atitinkamas gamintojų organizacijos įnašas iš tiesų būtų panaudoti.

4.   Paraiškos grąžinti užstatus gali būti pateikiamos einamaisiais programos įgyvendinimo metais ir pagrindžiamos patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis ir dokumentais, iš kurių matyti, kad mokėjimas atliktas.

Grąžinamas užstatas sudaro ne daugiau kaip 80 % sumokėtos išankstinės išmokos.

5.   Pagrindinis reikalavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnio 2 dalyje, yra veiklos programose numatytų operacijų įgyvendinimas, laikantis šio reglamento 61 straipsnio b ir c punktuose numatytų pasižadėjimų.

Jei nesilaikoma pagrindinio reikalavimo arba jei iš esmės nevykdomi įsipareigojimai, nustatyti 61 straipsnio b ir c punktuose, užstatas negrąžinamas, nepažeidžiant pagal V skyriaus 3 skirsnį taikytinų kitų sankcijų ir baudų.

Jei nesilaikoma kitų reikalavimų, negrąžinama nustatyto pažeidimo sunkumui proporcinga užstato dalis.

6.   Valstybės narės gali nustatyti mažiausią išankstinių išmokų sumą ir galutinius jų mokėjimo terminus.

72 straipsnis

Dalinės išmokos

Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms pateikti paraišką sumokėti pagalbos dalį, atitinkančią įgyvendinant veiklos programą jau sumokėtas sumas.

Paraiškos gali būti pateikiamos bet kuriuo metu, bet ne dažniau kaip tris kartus per konkrečius metus. Jos pagrindžiamos patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis ir dokumentais, iš kurių matyti, kad mokėjimas atliktas.

Pagal paraiškas gauti dalį pagalbos skiriamos išmokos suma negali viršyti 80 % pagalbos dalies, kuri atitinka sumas, jau išleistas įgyvendinant veiklos programą atitinkamu laikotarpiu. Valstybės narės gali nustatyti mažiausią dalinių išmokų sumą ir galutinius paraiškų pateikimo terminus.

III   SKYRIUS

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

73 straipsnis

Krizių prevencijos ir valdymo priemonių pasirinkimas

Valstybės narės gali numatyti, kad viena ar daugiau Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 2 dalyje išvardytų priemonių nebūtų taikomos jų teritorijoje.

74 straipsnis

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti skirtos paskolos

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 2 dalies trečią pastraipą skirta paskola, kurios grąžinimo terminas yra ilgesnis už veiklos programos trukmę, dėl deramai pagrįstų ekonominių priežasčių gali būti perkelta į vėlesnę veiklos programą.

2   skirsnis

Pašalinimas iš rinkos

75 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame skirsnyje nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pašalinimo iš rinkos taisyklės.

Šiame skyriuje „iš rinkos pašalinti produktai“, „pašalinti produktai“ ir „nepateikti parduoti produktai“ yra produktai, kurie tokiu būdu pašalinami iš rinkos.

76 straipsnis

Prekybos standartai

1.   Jei konkrečiam produktui taikomas II antraštinėje dalyje nurodytas prekybos standartas, toks iš rinkos pašalintas produktas turi atitikti tą standartą, išskyrus produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas. Produktai gali būti pašalinami nepakuoti, visų dydžių, jei laikomasi būtiniausių II klasės reikalavimų, ypač dėl kokybės ir dydžio.

Tačiau labai maži produktai, kaip apibrėžta atitinkamame standarte, turi atitikti taikomą prekybos standartą, įskaitant produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas.

2.   Jei konkrečiam produktui toks prekybos standartas netaikomas, iš rinkos pašalinti produktai turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti šiuos būtiniausius reikalavimus papildančias papildomas taisykles.

77 straipsnis

Pašalinimo iš rinkos siekiant nemokamai paskirstyti atveju taikomas trejų metų vidurkis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje nurodytas ribinis 5 % parduodamos produkcijos kiekio dydis apskaičiuojamas remiantis produktų, su kuriais susijusią veiklą vykdyti gamintojų organizacija pripažinta ir kurie per gamintojų organizaciją parduoti per praėjusius trejus metus, bendrų kiekių aritmetiniu vidurkiu.

2.   Neseniai pripažintoms gamintojų organizacijoms prekybos metų duomenys iki pripažinimo yra:

a)

jei organizacija buvo gamintojų grupė – lygiaverčiai tos gamintojų grupės duomenys (kai taikytina) arba

b)

pripažinimo paraiškoje nurodytas kiekis.

78 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie pašalinimo iš rinkos operacijas

1.   Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos rašytiniu telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu kompetentingoms valstybių narių institucijoms iš anksto praneša apie kiekvieną numatomą pašalinimo iš rinkos operaciją.

Tokiame pranešime visų pirma pateikiamas intervencijai perimtų produktų sąrašas ir jų pagrindinės charakteristikos pagal atitinkamus prekybos standartus, nurodomas kiekvieno atitinkamo produkto apskaičiuotas kiekis, jų numatoma paskirtis ir vieta, kurioje pašalinti produktai gali būti patikrinti, kaip numatyta 108 straipsnyje.

Prie pranešimo pridedama pažyma, kuria patvirtinama, kad pašalinti produktai atitinka taikomus prekybos standartus arba 76 straipsnyje nurodytus būtiniausius reikalavimus.

2.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms nustato išsamias 1 dalyje numatytų pranešimų teikimo taisykles, visų pirma jų pateikimo terminus.

3.   Laikydamosi 2 dalyje nurodytų terminų, valstybės narės:

a)

atlieka 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrą, po kurios, jei nerandama pažeidimų, leidžia atlikti pašalinimo iš rinkos operaciją taip, kaip nustatyta per patikrą, arba

b)

108 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neatlieka 108 straipsnio 1 dalyje nurodytos patikros; šiuo atveju jos apie tai praneša gamintojų organizacijai rašytiniu telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu ir leidžia atlikti pašalinimo iš rinkos operaciją, apie kurią pranešta.

79 straipsnis

Parama

1.   Parama už pašalinamus iš rinkos produktus, apimanti Sąjungos įnašą ir gamintojų organizacijos įnašą, negali viršyti sumų, XI priede nustatytų tame priede išvardytiems produktams. Valstybės narės nustato didžiausias paramos už kitus produktus sumas.

Jeigu gamintojų organizacija už produktus, pašalintus iš rinkos, gavo kompensaciją iš trečiųjų šalių, pirmoje pastraipoje nurodyta parama sumažinama gamintojų organizacijų grynąsias įplaukas, gautas už produktus, pašalintus iš rinkos, atitinkančia suma. Kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus, atitinkami produktai turi būti pašalinami iš komercinės vaisių ir daržovių rinkos.

2.   Iš rinkos pašalinti produktai negali sudaryti daugiau kaip 5 % konkrečios gamintojų organizacijos konkretaus produkto parduodamos produkcijos kiekio. Tačiau į tą procentinę dalį neįtraukiami produktai, kurie iš rinkos pašalinami vienu iš būdų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje, arba bet kuriuo kitu valstybių narių pagal šio reglamento 80 straipsnio 2 dalį patvirtintu būdu.

Parduodamos produkcijos kiekis apskaičiuojamas kaip per ankstesnius trejus metus parduotos produkcijos kiekio vidurkis. Jei tokios informacijos nėra, naudojamas parduodamos produkcijos, su kuria susijusiai veiklai vykdyti gamintojų organizacija pripažinta, kiekis.

Pirmoje pastraipoje nurodyti procentiniai dydžiai – trejų metų metiniai vidurkiai su 5 procentinių punktų metinio perviršio riba.

3.   Iš Sąjungos finansinės pagalbos, kuri teikiama tais atvejais, kai vaisiai ir daržovės iš rinkos pašalinami nemokamai paskirstant juos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje nurodytoms labdaros organizacijoms ir įstaigoms, finansuojama tik pagal šio straipsnio 1 dalį skiriama išmoka už pašalintus produktus ir šio reglamento 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos.

80 straipsnis

Pašalintų produktų paskirtys

1.   Valstybės narės nustato iš rinkos pašalintų produktų leistinas paskirtis. Jos priima nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad dėl produktų pašalinimo ar jų paskirties nebūtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekiltų neigiamų fitosanitarinių pasekmių. Dėl šių nuostatų laikymosi gamintojų organizacijų patirtos išlaidos atitinka paramos skyrimo už pašalinimą iš rinkos pagal veiklos programą reikalavimus.

2.   1 dalyje nurodytos paskirtys apima nemokamą paskirstymą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje, ir visas kitas lygiavertes valstybių narių patvirtintas paskirtis.

Valstybės narės gali leisti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje nurodytoms labdaros organizacijoms ir įstaigoms prašyti, kad galutiniai iš rinkos pašalintų produktų gavėjai sumokėtų simbolinį įnašą, jei tie produktai buvo perdirbti.

Gali būti leista, kad nemokamai skirstomų produktų gavėjai vaisių ir daržovių perdirbėjams sumokėtų natūra, jeigu tokiu mokėjimu kompensuojamos tik perdirbimo išlaidos ir jei valstybė narė, kurioje mokėjimas atliekamas, numatė taisykles, kuriomis užtikrinama, kad perdirbti produktai iš tikrųjų būtų skirti antroje pastraipoje nurodytiems galutiniams gavėjams vartoti.

Valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad palengvintų gamintojų organizacijų ir labdaros organizacijų bei įstaigų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje, ryšius ir bendradarbiavimą.

3.   Produktai gali būti perduodami perdirbimo pramonei. Valstybės narės priima išsamias nuostatas, kuriomis užtikrina, kad nebūtų iškraipyta atitinkamų pramonės šakų konkurencija Sąjungoje arba konkurencija importuojamų produktų rinkoje ir kad pašalinti produktai vėl nepatektų į komercinę rinką. Distiliavimo būdu gautas alkoholis naudojamas tik pramonės ar energijos gamybos reikmėms.

81 straipsnis

Transporto išlaidos

1.   Transporto išlaidos, susijusios su visų iš rinkos pašalintų produktų nemokamu paskirstymu, padengiamos pagal veiklos programą remiantis fiksuoto dydžio sumomis, nustatytomis atsižvelgiant į XII priede nurodytą atstumą nuo produktų pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos.

Jeigu vežama jūrų transportu, valstybės narės nustato atstumą nuo pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos. Jei galima vežti sausumos transportu, kompensacija negali viršyti sausumos transporto išlaidų, kai vežama trumpiausiu atstumu nuo pakrovimo vietos iki teorinio pristatymo punkto. XII priede nurodytoms sumoms taikomas korekcijos koeficientas, lygus 0,6.

2.   Transporto išlaidos padengiamos tai šaliai, kuri faktiškai patyrė tos transporto operacijos finansines išlaidas.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtinama ši informacija:

a)

organizacijų gavėjų pavadinimai;

b)

atitinkamų produktų kiekis;

c)

faktas, kad organizacijos gavėjos produktus priėmė, ir naudotos transporto priemonės; ir

d)

atstumas nuo produktų pašalinimo iš rinkos vietos iki pristatymo vietos.

82 straipsnis

Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos

1.   Vaisių ir daržovių, kurie pašalinti iš rinkos siekiant juos nemokamai paskirstyti, rūšiavimo ir pakavimo išlaidos padengiamos pagal veiklos programas remiantis XIII priedo A dalyje nurodytomis fiksuoto dydžio sumomis, jei produktai supakuoti pakuotėse, kurių grynasis svoris mažesnis nei 25 kg.

2.   Ant nemokamai paskirstyti skirtų produktų pakuočių turi būti Europos emblema su vienu ar keliais XIII priedo B dalyje nurodytais užrašais.

3.   Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos padengiamos toms gamintojų organizacijoms, kurios atliko šias operacijas.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtinama ši informacija:

a)

organizacijų gavėjų pavadinimai;

b)

atitinkamų produktų kiekis ir

c)

faktas, kad organizacijos gavėjos produktus priėmė, nurodant pateikimo rūšį.

83 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų gavėjams taikomos sąlygos

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 4 dalyje nurodyti iš rinkos pašalintų produktų gavėjai įsipareigoja:

a)

laikytis šio reglamento;

b)

atskirai tvarkyti su atitinkamomis operacijomis susijusių atsargų apskaitą ir su tomis operacijomis susijusias finansines sąskaitas;

c)

sutikti, kad būtų atliekamos Sąjungos teisėje numatytos patikros; ir

d)

pateikti galutinės kiekvieno atitinkamo produkto paskirties patvirtinamuosius dokumentus, t. y. perėmimo pažymą (ar lygiavertį dokumentą), kuriuo patvirtinama, kad trečioji šalis perėmė iš rinkos pašalintus produktus, kad juos nemokamai paskirstytų.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad gavėjai neprivalo tvarkyti tokios apskaitos ar sąskaitų, nurodytų pirmos pastraipos b punkte, jei jie tegauna mažą produktų kiekį ir jeigu, jų nuomone, rizika yra nedidelė. Toks sprendimas ir jo pagrindimas registruojami.

2.   Iš rinkos pašalintų kitos paskirties produktų gavėjai įsipareigoja:

a)

laikytis šio reglamento;

b)

atskirai tvarkyti su atitinkamomis operacijomis susijusių atsargų apskaitą ir su tomis operacijomis susijusias finansines sąskaitas, jei, valstybių narių manymu, tai tikslinga, nors produktas iki pristatymo ir buvo denatūruotas;

c)

sutikti, kad būtų atliekamos Sąjungos teisėje numatytos patikros; ir

d)

neprašyti papildomos pagalbos už alkoholį, pagamintą iš pašalintų iš rinkos distiliuoti skirtų produktų.

3   skirsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

84 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas– viso parduoti netinkamų produktų derliaus nuėmimas konkrečiame plote iki įprastinio derliaus nuėmimo pradžios. Šie produktai iki neprinokusio derliaus nuėmimo neturi būti pažeisti dėl oro sąlygų, ligų ar kitų veiksnių.

b)   derliaus nenuėmimas– tokia padėtis, kai atitinkamame plote per įprastą auginimo ciklą nesurenkama parduoti skirta produkcija. Tačiau produktų sunaikinimas dėl oro sąlygų ar ligos nelaikomas derliaus nenuėmimu.

2.   Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas papildo įprastus auginimo metodus, tačiau nuo jų skiriasi.

85 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo sąlygos

1.   Taikydamos neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo priemones, valstybės narės:

a)

priima išsamias priemonių įgyvendinimo nuostatas, įskaitant nuostatas dėl išankstinių pranešimų apie derliaus nenuėmimą ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą, šių pranešimų turinio ir terminų, mokėtinos kompensacijos sumos ir priemonių taikymo, taip pat produktų, kurie atitinka paramos skyrimo pagal tokias priemones reikalavimus, sąrašą;

b)

priima nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad dėl įgyvendinamų priemonių nebūtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekiltų neigiamų fitosanitarinių pasekmių;

c)

tikrina, ar priemonės įgyvendinamos tinkamai, taip pat, kaip laikomasi a ir b punktuose nurodytų nuostatų, o jei priemonės įgyvendinamos netinkamai, nepritaria priemonių taikymui.

2.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos rašytiniu telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu kompetentingoms valstybės narės institucijoms iš anksto praneša apie kiekvieną numatomą neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ar derliaus nenuėmimo operaciją.

Į pirmąjį konkrečių metų pranešimą, skirtą konkrečiam produktui, jos įtraukia rinkoje prognozuojama padėtimi pagrįstą analizę, dėl kurios neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas pateisinamas kaip krizių prevencijos priemonė.

3.   Tam pačiam produktui tame pačiame konkrečiame plote tam tikrais metais ar dvejus metus iš eilės negalima taikyti ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo, ir derliaus nenuėmimo priemonės.

4.   Kompensacijos sumos už neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą ir derliaus nenuėmimą, apimančios ir Sąjungos įnašą, ir gamintojų organizacijos įnašą, yra valstybės narės pagal 1 dalies a punktą nustatomos išmokos už hektarą:

a)

tokio dydžio, kad būtų padengtos tik papildomos taikant priemonę susidariusios išlaidos, atsižvelgiant į aplinkos ir fitosanitarijos valdymą, būtiną siekiant laikytis pagal 1 dalies b punktą priimtų nuostatų; arba

b)

tokio dydžio, kad būtų padengta ne daugiau kaip 90 % didžiausios 79 straipsnyje nurodytos paramos už pašalinimą iš rinkos sumos.

4   skirsnis

Reklamos ir informavimo veikla

86 straipsnis

Reklamos ir informavimo veiklos priemonių įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl reklamos ir informavimo veiklos priemonių įgyvendinimo. Prireikus pagal šias nuostatas turi būti įmanoma skubiai imtis priemonių.

2.   Veiksmais pagal reklamos ir informavimo veiklos priemones papildomi bet kokie reklamos ir informavimo veiksmai, kuriuos jau vykdo atitinkama gamintojų organizacija ir kurie nesusiję su krizių prevencija ir valdymu.

5   skirsnis

Mokymas

87 straipsnis

Mokymo veiksmų įgyvendinimas

Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl mokymo veiksmų įgyvendinimo.

6   skirsnis

Derliaus draudimas

88 straipsnis

Derliaus draudimo veiksmų tikslas

Derliaus draudimo veiksmų įgyvendinimą valdo gamintojų organizacija, kuri padeda užtikrinti gamintojų pajamas ir padengti komercinius nuostolius, gamintojų organizacijos ir (arba) jos narių patirtus dėl stichinių nelaimių, oro sąlygų ir tam tikrais atvejais ligų arba kenkėjų antplūdžio.

89 straipsnis

Derliaus draudimo veiksmų įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl derliaus draudimo veiksmų įgyvendinimo, įskaitant nuostatas, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad derliaus draudimo veiksmais nebūtų iškraipyta konkurencija draudimo rinkoje.

2.   Valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinį finansavimą, kad paremtų derliaus draudimo veiksmus, kurie finansuojami iš veiklos fondo. Tačiau bendra valstybės parama derliaus draudimui negali viršyti:

a)

80 % išlaidų, susijusių su draudimo įmokomis, kurias gamintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patiriamų dėl nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms;

b)

50 % išlaidų, susijusių su draudimo įmokomis, kurias gamintojai moka už draudimą nuo:

i)

a punkte nurodytų ir kitų nuostolių, patiriamų dėl nepalankių oro sąlygų, ir

ii)

gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių.

Pirmos pastraipos b punkte nustatyta riba taikoma net tais atvejais, kai veiklos fondui kitu atveju galėtų būti skirta 60 % Sąjungos finansinės pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103d straipsnio 3 dalį.

3.   Derliaus draudimo veiksmai neapima draudimo išmokų, kuriomis gamintojams kompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į bet kokią kompensaciją, kurią gamintojai gauna pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.   Šiame straipsnyje terminas „nepalankios oro sąlygos, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei“ suprantamas taip pat kaip Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 (13) 2 straipsnio 8 dalyje.

7   skirsnis

Parama savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti

90 straipsnis

Paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti sąlygos

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

2.   Paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti sudaro Sąjungos ir gamintojų organizacijos įnašai. Bendra paramos savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti suma neviršija pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais savitarpio fondo veiklos metais gamintojų organizacijos įnašo į šį fondą dalies, kuri yra:

a)

atitinkamai 10 %, 8 % ir 4 % valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau;

b)

atitinkamai 5 %, 4 % ir 2 % kitose valstybėse narėse.

3.   Gamintojų organizacija gali gauti 2 dalyje nurodytą paramą tik kartą ir tik per pirmuosius trejus fondo veiklos metus. Kai gamintojų organizacija prašo paramos tik antraisiais arba trečiaisiais fondo veiklos metais, parama yra:

a)

atitinkamai 8 % ir 4 % valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau;

b)

atitinkamai 4 % ir 2 % kitose valstybėse narėse.

4.   Valstybės narės gali nustatyti didžiausias sumas, kurias gamintojų organizacija gali gauti kaip paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

IV   SKYRIUS

Nacionalinė finansinė pagalba

91 straipsnis

Gamintojų organizacijų steigimosi lygis

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103e straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant gamintojų organizacijų steigimosi lygį tam tikrame valstybės narės regione, tame regione pagamintos vaisių ir daržovių produkcijos, kurią pardavė gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir gamintojų grupės, vertė padalijama iš tame regione pagamintos vaisių ir daržovių produkcijos bendros vertės.

2.   Gamintojų organizacijų steigimosi lygis tam tikrame valstybės narės regione laikomas ypač žemu, jei trejų paskutinių metų, kurių duomenys turimi, gamintojų organizacijų steigimosi lygių, apskaičiuotų 1 dalyje nustatytu būdu, vidurkis yra mažesnis nei 20 %.

Nacionalinė finansinė pagalba gali būti skiriama tik už šiame straipsnyje nurodytame regione pagamintą vaisių ir daržovių produkciją. Taikant šį skyrių, regionu laikoma administracinėmis, geografinėmis ar ekonominėmis ypatybėmis pasižyminti atskira valstybės narės teritorijos dalis.

92 straipsnis

Leidimas išmokėti nacionalinę finansinę pagalbą

1.   Valstybės narės Komisijai pateikia prašymą leisti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103e straipsnio 1 dalį išmokėti nacionalinę finansinę pagalbą už veiklos programas, kurios turi būti įgyvendintos iki konkrečių kalendorinių metų sausio 31 d.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad gamintojų organizacijų steigimosi lygis atitinkamame regione yra ypač žemas, kaip apibrėžta šio reglamento 91 straipsnyje, ir kad pagalba skiriama tik už tame regione pagamintus vaisių ir daržovių sektoriaus produktus, taip pat nurodomi atitinkamų gamintojų organizacijų duomenys, susijusios pagalbos suma ir finansinių įnašų, mokamų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103b straipsnio 1 dalį, dalis.

2.   Komisija patvirtina arba atmeta prašymą per tris mėnesius nuo jo pateikimo. Jei Komisija per šį laikotarpį nepateikia atsakymo, laikoma, kad prašymas patvirtintas.

Jeigu prašymas neišsamus, trijų mėnesių laikotarpio skaičiavimas sustabdomas, o valstybė narė informuojama apie nustatytą neatitiktį reikalavimams. Sustabdymas įsigalioja nuo valstybės narės informavimo apie sustabdymą dienos ir trunka iki tol, kol gaunamas išsamus prašymas.

93 straipsnis

Veiklos programos pakeitimai

Gamintojų organizacija, norinti teikti paraišką gauti nacionalinę finansinę pagalbą, jei reikia, iš dalies pakeičia savo veiklos programą pagal 65 arba 66 straipsnius.

94 straipsnis

Nacionalinės finansinės pagalbos paraiška ir mokėjimas

1.   Gamintojų organizacijos pateikia paraiškas gauti nacionalinę finansinę pagalbą, o valstybės narės išmoka pagalbą pagal 69 ir 70 straipsnius.

2.   Valstybės narės gali priimti papildomas nacionalinės finansinės pagalbos mokėjimo taisykles, taip pat numatyti galimybę mokėti išankstines ir dalines išmokas.

95 straipsnis

Nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimas iš Sąjungos lėšų

1.   Valstybės narės prašymą iš Sąjungos lėšų kompensuoti patvirtintą ir faktiškai gamintojų organizacijoms išmokėtą nacionalinę finansinę pagalbą pateikia iki antrų metų, einančių po veiklos programos įgyvendinimo metų, sausio 1 d.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad per trejus iš pastarųjų ketverių metų buvo vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103e straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taip pat nurodomi atitinkamų gamintojų organizacijų duomenys, faktiškai išmokėta pagalbos suma ir veiklos fondo aprašas, kuriame atskirai nurodoma visa suma, Sąjungos, valstybės narės (nacionalinės finansinės pagalbos) ir gamintojų organizacijų bei narių įnašai.

2.   Komisija priima sprendimą dėl prašymo patvirtinimo ar atmetimo. Prašymas atmetamas, jei prašančioji valstybė narė nesilaikė leidimo teikti nacionalinę finansinę pagalbą ir jos kompensavimo taisyklių arba nesilaikė gamintojų organizacijoms, veiklos fondui ir veiklos programoms taikomų taisyklių, kurios nustatytos šiame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1234/2007.

3.   Jei patvirtinama, kad pagalbą galima kompensuoti iš Sąjungos lėšų, pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančios išlaidos deklaruojamos Komisijai laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (14) 5 straipsnyje nustatytos tvarkos.

4.   Nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimo iš Sąjungos lėšų dalis neviršija 60 % gamintojų organizacijai suteiktos nacionalinės finansinės pagalbos.

V   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1   skirsnis

Ataskaitų teikimas ir pranešimai

96 straipsnis

Gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų ataskaitos

1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gamintojų grupės ir gamintojų organizacijos pateikia visą susijusią informaciją, kurios reikia, kad būtų parengta 97 straipsnio b punkte nurodyta metinė ataskaita.

2.   Gamintojų organizacijos kartu su pagalbos paraiškomis pateikia metines veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas.

Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie:

a)

veiklos programas, kurios buvo įgyvendintos per praėjusius metus;

b)

pagrindinius veiklos programų pakeitimus; ir

c)

apskaičiuotos pagalbos ir prašomos pagalbos skirtumus.

3.   Metinėje kiekvienos įgyvendintos veiklos programos ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a)

veiklos programos laimėjimai ir rezultatai, remiantis, kai tinka, VIII priede nurodytais bendrais produktyvumo bei rezultatų rodikliais ir, prireikus, papildomais nacionalinėje strategijoje nurodytais produktyvumo ir rezultatų rodikliais; ir

b)

didžiausių programos administravimo problemų santrauka ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti programos įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą.

Kai tinka, metinėje ataskaitoje nurodoma, kokios veiksmingos apsaugos priemonės taikomos pagal nacionalinę strategiją ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 5 dalį, siekiant apsisaugoti nuo galimo investicijų, remiamų pagal veiklos programą, didesnio neigiamo poveikio aplinkai.

4.   Galutinė paskutinių veiklos programos taikymo metų ataskaita pakeičia 1 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.

Galutinėse ataskaitose nurodoma, kiek pavyko pasiekti programose iškeltus tikslus. Šiose ataskaitose paaiškinami veiksmų ir (arba) metodų pakeitimai ir nurodomi sėkmingą ar nesėkmingą programos įgyvendinimą lėmę veiksniai, kurie buvo ar bus svarstomi rengiant vėlesnes programas arba iš dalies keičiant esamas veiklos programas.

5.   Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento nuostatų, jei gamintojų grupė arba gamintojų organizacija nenusiunčia valstybei narei pranešimo, kurio reikalaujama šiame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1234/2007, arba jei, remiantis valstybės narės žinomais objektyviais faktais, pranešimas yra klaidingas, valstybė narė sustabdo gamintojų grupės išankstinį pripažinimą arba gamintojų organizacijos pripažinimą, kol bus pateiktas tinkamas pranešimas.

Šio reglamento 97 straipsnio b punkte nurodytoje metinėje ataskaitoje valstybė narė išsamiai apibūdina tokius atvejus.

97 straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir gamintojų grupes

Valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją ir pateikia šiuos dokumentus:

a)

iki konkrečių metų sausio 31 d. – veiklos fondų, tais metais patvirtintų visoms veiklos programoms, bendrą sumą. Šiame pranešime aiškiai nurodoma bendra veiklos fondų suma ir visa tiems fondams skirtos Sąjungos pagalbos suma. Šie duomenys toliau išskaidomi nurodant sumas, skirtas krizių prevencijos bei valdymo priemonėms ir kitoms priemonėms;

b)

iki konkrečių metų lapkričio 15 d. – metinę ataskaitą apie gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas, gamintojų grupes ir veiklos fondus, veiklos programas ir pripažinimo planus, vykdytus praėjusiais metais. Metinėje ataskaitoje visų pirma pateikiama XIV priede nurodyta informacija;

c)

iki konkrečių metų sausio 31 d. – tų metų pripažinimo planų metiniam įgyvendinimui nustatytą sumą. Nurodomos patvirtintos arba apskaičiuotos sumos. Pranešime pateikiama ši informacija apie kiekvieną gamintojų grupę:

i)

metiniam pripažinimo plano įgyvendinimo laikotarpiui nustatyta bendra suma, Sąjungos, valstybių narių ir gamintojų grupių ir (arba) gamintojų grupių narių įnašai;

ii)

atskirai nurodoma atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyta pagalba.

98 straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie vaisių ir daržovių gamintojo kainas vidaus rinkoje

1.   Kompetentingos valstybių narių institucijos iki kiekvieno trečiadienio 12 val. (Briuselio laiku) Komisijai praneša apie kiekvieną prekybos dieną užregistruotas XV priedo A dalyje išvardytose reprezentacinėse rinkose parduodamų vaisių ir daržovių vidutines kainas.

Jeigu vaisiams ir daržovėms taikomas bendrasis prekybos standartas, pranešama tik apie tą standartą atitinkančių produktų kainas, o jei produktams taikomas specialusis prekybos standartas, pranešama tik apie I klasės produktų kainas.

Kainos, apie kurias pranešama, yra produktų, išvežtų iš pakavimo punktų, surūšiuotų, supakuotų ir, kai taikytina, sudėtų ant padėklų, kainos, išreikštos eurais už 100 kg grynojo svorio.

Jei esama duomenų, valstybės narės praneša apie kainas, kurios atitinka XV priedo A dalyje nurodytas produktų rūšis ir veisles, dydžius ir (arba) pateikimo būdus. Jei užregistruotos kainos susijusios su kitokiomis nei nurodyta XV priedo A dalyje produktų rūšimis, veislėmis, dydžiais ir (arba) pateikimo būdais, kompetentingos valstybių narių institucijos praneša Komisijai apie produktų rūšis, veisles, dydžius ir (arba) pateikimo būdus, kuriuos atitinka kainos.

2.   Valstybės narės, remdamosi sandoriais, sudarytais fiziškai identifikuojamose rinkose (pavyzdžiui, didmeninės prekybos rinkose, aukcionuose ar kitose fizinėse vietose, kur pasiūla tenkina paklausą), arba tiesioginiais gamintojų (įskaitant gamintojų organizacijas) ir atskirų pirkėjų (pavyzdžiui, didmeninės prekybos atstovų, prekiautojų, paskirstymo centrų ar kitų atitinkamų operatorių) sandoriais, atitinkamų vaisių ir daržovių gamybos vietovėje nustato reprezentacines rinkas. Reprezentacinės rinkos taip pat gali būti nustatytos remiantis fiziškai identifikuojamose rinkose sudarytų sandorių ir tiesioginių sandorių deriniu.

3.   Kompetentingos valstybių narių institucijos gali savanoriškai pranešti Komisijai apie vaisių bei daržovių ir kitų produktų, išvardytų XV priedo B dalyje, gamintojo kainas.

4.   Apie kainas pagal 3 dalį pranešama vadovaujantis gairėmis, kurias Komisija turi priimti ir viešai paskelbti jai priimtinu būdu.

2   skirsnis

Patikros

99 straipsnis

Viena identifikavimo sistema

Valstybės narės užtikrina, kad viena identifikavimo sistema būtų taikoma visoms pagalbos paraiškoms, kurias pateikia ta pati gamintojų organizacija ar gamintojų grupė. Tokia identifikavimo sistema turi būti suderinta su tapatybės įregistravimo sistema, nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (15) 15 straipsnio 1 dalies f punkte.

100 straipsnis

Pateikimo tvarka

Nepažeisdamos šio reglamento konkrečių nuostatų, valstybės narės nustato atitinkamą pagalbos paraiškų, pripažinimo prašymų teikimo ar veiklos programos tvirtinimo bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką.

101 straipsnis

Ėminių atranka

Kai tikslinga atlikti patikras atrenkant ėminius, valstybės narės, nustatydamos patikrų pobūdį ir dažnumą bei remdamosi rizikos analize, užtikrina, kad patikros būtų tinkamos susijusiai priemonei.

102 straipsnis

Administracinės patikros

Administracinės patikros taikomos visoms pagalbos paraiškoms ar mokėjimo prašymams ir visiems galimiems bei tinkamiems elementams. Procedūrose numatoma registruoti atliekamas operacijas, tikrinimo rezultatus ir priemones, kurių imamasi nustačius neatitikimus.

103 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Apie kiekvieną patikrą vietoje rengiama stebėsenos ataskaita, kad būtų įmanoma peržiūrėti išsamią informaciją apie atliktas patikras. Ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a)

pagalbos schema ir patikrinta paraiška;

b)

dalyvaujantys asmenys;

c)

patikrinti veiksmai, priemonės ir dokumentai; ir

d)

patikros rezultatai.

2.   Gavėjui gali būti suteikta galimybė pasirašyti ataskaitą, kad jis taip patvirtintų savo dalyvavimą patikroje, ir pateikti pastabų. Nustačius pažeidimus, gavėjas gali gauti stebėsenos ataskaitos kopiją.

3.   Apie patikras vietoje gali būti pranešama iš anksto, jei tai nekenkia patikros tikslui. Taip iš anksto pranešama iki patikros likus trumpiausiam reikiamam laikotarpiui.

4.   Jei įmanoma, šiame reglamente nustatytos patikros vietoje bei kitos su žemės ūkio subsidijomis susijusioje Sąjungos teisėje nustatytos patikros atliekamos tuo pat metu.

104 straipsnis

Pripažinimo suteikimas ir veiklos programų patvirtinimas

1.   Prieš suteikdamos gamintojų organizacijai pripažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 2 dalies a punktą valstybės narės aplanko gamintojų organizaciją, kad patikrintų atitiktį pripažinimo sąlygoms.

2.   Prieš patvirtindama veiklos programą pagal 64 straipsnį, kompetentinga valstybės narės institucija visais tinkamais būdais, įskaitant patikras vietoje, patikrina patvirtinti pateiktą veiklos programą ir, jei taikytina, prašymus ją iš dalies pakeisti. Šios patikros visų pirma susijusios su:

a)

59 straipsnio a, b ir e punktuose nurodytos informacijos, kuri įtraukiama į veiklos programos projektą, tikslumu;

b)

programų atitiktimi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsniui, taip pat nacionalinei sistemai ir nacionalinei strategijai;

c)

veiksmų atitiktimi reikalavimams ir siūlomų išlaidų atitiktimi reikalavimams;

d)

programų nuoseklumu ir technine kokybe, apskaičiavimų ir pagalbos plano teisingumu bei jo įgyvendinimo planavimu. Per patikras tikrinama, ar nustatyti išmatuojami tikslai, kad būtų galima stebėti jų įgyvendinimą, taip pat, ar tikslus įmanoma pasiekti įgyvendinant siūlomus veiksmus; ir

e)

operacijų, kurioms atlikti prašoma skirti pagalbą, atitiktimi galiojančiai nacionalinei ir Sąjungos teisei, visų pirma, jei taikytina, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos teisės aktams ir kitiems privalomiems standartams, kurie nustatyti nacionalinės teisės aktuose, nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje.

105 straipsnis

Veiklos programų pagalbos paraiškų administracinės patikros

1.   Prieš skirdamos pagalbą valstybės narės atlieka visų pagalbos paraiškų administracines patikras, kurios papildomos ėminių atranka pagrįstomis patikromis vietoje, kaip nurodyta 106 straipsnyje.

2.   Atliekant pagalbos paraiškų administracines patikras visų pirma tikrinami šie dalykai (jei tai tikslinga atsižvelgiant į pateiktą paraišką):

a)

veiklos programos įgyvendinimo metinė ataskaita arba, kai taikytina, galutinė ataskaita, pateikta kartu su paraiška;

b)

parduodamos produkcijos vertė, įnašai į veiklos fondą ir patirtos išlaidos;

c)

produktų pristatymas ir paslaugų teikimas bei nurodytų išlaidų tikrumas;

d)

atliktų veiksmų atitiktis patvirtintoje veiklos programoje numatytiems veiksmams;

e)

finansinių ar kitų apribojimų ir didžiausių ribų laikymasis.

3.   Pagal veiklos programą patirtos išlaidos pagrindžiamos mokėjimą įrodančiomis sąskaitomis faktūromis ir dokumentais (pavyzdžiui, banko išrašais). Jei to padaryti neįmanoma, mokėjimai pagrindžiami lygiavertę įrodomąją vertę turinčiais dokumentais. Naudojamos sąskaitos faktūros turi būti išrašytos gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar patronuojamosios įmonės, kurios padėtis atitinka nurodytąją 50 straipsnio 9 dalyje, vardu arba, jei valstybė narė sutinka – vieno ar kelių narių gamintojų vardu. Tačiau prireikus dėl IX priedo 2 dalies b punkte nurodytų personalo išlaidų sąskaitos faktūros išrašomos gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar patronuojamosios įmonės, kurios padėtis atitinka nurodytąją 50 straipsnio 9 dalyje, vardu.

106 straipsnis

Veiklos programoms prašomos pagalbos paraiškų patikros vietoje

1.   Tikrindamos 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbos paraišką, valstybės narės atlieka patikras vietoje gamintojų organizacijų patalpose, kad įsitikintų, jog atitinkamiems metams prašomos pagalbos ar jos likučio išmokėjimo sąlygos įvykdytos.

Šios patikros visų pirma susijusios su:

a)

atitiktimi pripažinimo kriterijams atitinkamais metais;

b)

veiklos fondo naudojimu konkrečiais metais (įskaitant išlaidas, deklaruotas paraiškose gauti išankstines išmokas arba dalines išmokas), parduodamos produkcijos verte, įnašais į veiklos fondą ir deklaruotomis išlaidomis, pagrįstomis apskaitos arba kitais dokumentais;

c)

pašalinimo iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo išlaidų antrojo lygio patikromis.

2.   1 dalyje nurodytos patikros taikomos dideliam kiekvienų metų paraiškų ėminiui. Valstybėse narėse, kuriose yra daugiau nei 10 pripažintų gamintojų organizacijų, ėminys atitinka bent 30 % visos prašomos pagalbos sumos. Kitais atvejais kiekviena gamintojų organizacija aplankoma bent kartą per trejus metus.

Kiekviena gamintojų organizacija patikrinama bent kartą prieš išmokant su paskutiniais tos organizacijos veiklos programos metais susijusią pagalbą ar jos likutį.

3.   Vietoje atliekamų patikrų rezultatai įvertinami, siekiant išsiaiškinti, ar nustatytos problemos yra nuolatinės ir ar jos kelia pavojų kitiems panašiems veiksmams, pagalbos gavėjams arba įstaigoms. Vertinant taip pat reikia nustatyti tokios padėties priežastis, tolesnį tyrimą, kurio gali prireikti, ir reikiamus taisomuosius bei prevencinius veiksmus.

Jei per patikras regione, regiono dalyje ar konkrečioje gamintojų organizacijoje nustatoma didelių pažeidimų, valstybė narė per atitinkamus metus atlieka papildomas patikras ir padidina atitinkamų paraiškų, kurias reikia patikrinti ateinančiais metais, procentinę dalį.

4.   Valstybė narė, remdamasi rizikos analize, nustato, kurias gamintojų organizacijas reikėtų tikrinti.

Atliekant rizikos analizę, visų pirma atsižvelgiama į:

a)

pagalbos sumą;

b)

ankstesniais metais atliktų patikrų rezultatus;

c)

atsitiktinumo veiksnį; ir

d)

kitus parametrus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės.

107 straipsnis

Veiklos programų priemonių patikros vietoje

1.   Atlikdamos veiklos programų priemonių patikras vietoje valstybės narės visų pirma tikrina šiuos dalykus:

a)

veiklos programoje numatytų veiksmų įgyvendinimą;

b)

ar veiksmo įgyvendinimas arba ketinimas jį įgyvendinti neprieštarauja patvirtintoje veiklos programoje apibūdintam naudojimui;

c)

ar išlaidų straipsnių skaičius pakankamas, ar atitinkamų išlaidų rūšis ir laikas neprieštarauja Sąjungos teisei ir atitinka patvirtintas specifikacijas;

d)

ar patirtas išlaidas galima pagrįsti apskaitos ar kitais dokumentais; ir

e)

parduodamos produkcijos vertę.

2.   Parduodamos produkcijos vertė tikrinama remiantis finansų apskaitos sistema, kuri patvirtinta ir kurios auditas atliktas pagal nacionalinę teisę.

Šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti, kad parduodamos produkcijos vertės deklaracija būtų patvirtinta tokiu pačiu būdu kaip ir finansų apskaitos duomenys.

Parduodamos produkcijos vertės deklaracijos patikra gali būti atliekama prieš perduodant atitinkamą pagalbos paraišką. Patikra atliekama ne vėliau kaip iki pagalbos išmokėjimo.

3.   Išskyrus išimtines aplinkybes, atliekant patikras vietoje aplankoma veiksmo įgyvendinimo vieta arba, jei veiksmas nematerialaus pobūdžio, veiksmo vykdytojo buveinė. Visų pirma su atskirais ūkiais susiję veiksmai, įtraukti į 106 straipsnio 2 dalyje nurodytą ėminį, tikrinami bent kartą apsilankant tuose ūkiuose, kad būtų patikrinta, kaip veiksmai įgyvendinami.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nerengti tokių apsilankymų, jei veiksmai yra mažesnio masto arba jei jos mano, jog pavojus, kad pagalbai gauti nustatytos sąlygos neįvykdytos arba kad operacija netikra, yra nedidelis. Toks sprendimas ir jo pagrindimas registruojami.

4.   Patikros vietoje apima visus gamintojų organizacijos ar jos narių įsipareigojimus ir pareigas, kuriuos galima patikrinti apsilankymo metu.

5.   Tik tos patikros, kurios atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti laikomos patikromis, atliekamomis vykdant 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą patikrų normą.

108 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikros

1.   Laikydamosi II antraštinės dalies II skyriuje nustatytos tvarkos, valstybės narės kiekvienoje gamintojų organizacijoje atlieka produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikras, kurias sudaro dokumentų ir tapatybės patikra bei produktų, kurie yra pašalinami iš rinkos, svorio fizinė patikra, jei tinka – atrenkant ėminius, ir atitikties 76 straipsniui patikra. Patikra atliekama gavus 78 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, per laiką, nustatytą pagal 78 straipsnio 2 dalį.

2.   1 dalyje numatytos pirmojo lygio patikros apima 100 % iš rinkos pašalintų produktų kiekio. Užbaigus šią patikrą, iš rinkos pašalinti produktai, išskyrus tuos, kurie skirti nemokamai paskirstyti, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, valstybės narės pagal 80 straipsnį nustatytomis sąlygomis, denatūruojami arba perduodami perdirbimo pramonei.

3.   Tačiau, nukrypstant nuo 2 dalies, kai produktai skirti nemokamai paskirstyti, valstybės narės gali tikrinti mažesnę procentinę dalį nei nustatyta toje dalyje, jei ši procentinė dalis ne mažesnė kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų kiekio. Patikra gali būti atliekama gamintojų organizacijos patalpose ir (arba) produktų gavėjų vietose. Jei per patikras nustatoma didelių pažeidimų, valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka papildomas patikras.

109 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos operacijų antrojo lygio patikros

1.   Atlikdamos 106 straipsnyje nurodytas patikras, valstybės narės atlieka produktų pašalinimo iš rinkos operacijų antrojo lygio patikras.

Valstybės narės nustato kriterijus kiekvienos konkrečios gamintojų organizacijos, kuri atlieka reikalavimų neatitinkančias produktų pašalinimo iš rinkos operacijas, keliamam pavojui tirti ir įvertinti. Šie kriterijai, be kitų dalykų, susiję su anksčiau atliktų pirmojo ir antrojo lygio patikrų rezultatais ir tuo, ar gamintojų organizacija turi kokią nors kokybės užtikrinimo procedūrą. Jos šiuos kriterijus taiko kiekvienai gamintojų organizacijai nustatydamos būtiniausią antrojo lygio patikrų dažnumą.

2.   1 dalyje nurodytas patikras sudaro patikros vietoje gamintojų organizacijų ir iš rinkos pašalintų produktų gavėjų patalpose, siekiant užtikrinti, kad įvykdytos Sąjungos pagalbos išmokėjimo sąlygos. Per šias patikras:

a)

tikrinami konkrečių atsargų ir apskaitos dokumentai, kuriuos turi turėti visos gamintojų organizacijos, atliekančios vieną ar daugiau produktų pašalinimo iš rinkos operacijų per atitinkamus prekybos metus;

b)

tikrinamas pagalbos paraiškose deklaruotas parduotų produktų kiekis, visų pirma tikrinami atsargų ir apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros ir, jei reikia, jų teisingumas, taip pat užtikrinama, kad deklaracijos sutaptų su atitinkamų gamintojų organizacijų apskaitos ir (arba) mokesčių duomenimis;

c)

tikrinama, ar sąskaitos teisingos, visų pirma gamintojų organizacijų grynųjų įplaukų, deklaruotų jų mokėjimo paraiškose, teisingumas, produktų pašalinimo iš rinkos išlaidų proporcingumas, užtikrinant, kad tos sumos būtų teisingos; ir

d)

tikrinama iš rinkos pašalintų produktų paskirtis, deklaruota mokėjimo paraiškoje, ir ar denatūravimas atliktas tinkamai, siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijos ir produktų gavėjai įvykdė šio reglamento reikalavimus.

3.   2 dalyje nurodytos patikros atliekamos atitinkamų gamintojų organizacijų ir su tomis organizacijomis susijusių gavėjų patalpose. Per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis bent 5 % produktų, kuriuos prekybos metais gamintojų organizacija pašalino iš rinkos, kiekio.

4.   2 dalies a punkte nurodytuose konkrečių atsargų ir apskaitos dokumentuose kiekvieno iš rinkos pašalinto produkto atveju nurodomas pašalintas kiekis (išreikštas tūriu):

a)

produkcija, kurią pristatė gamintojų organizacijos nariai ir kitų gamintojų organizacijų nariai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125a straipsnio 2 dalies b ir c punktus;

b)

gamintojų organizacijos parduotų produktų kiekis, išskaidytas pagal šviežių produktų rinkai paruoštus produktus ir kitas produktų rūšis, įskaitant perdirbti skirtas žaliavas; ir

c)

iš rinkos pašalinti produktai.

5.   4 dalies c punkte nurodytos produktų paskirties patikros visų pirma apima:

a)

atskirų sąskaitų, kurias turi tvarkyti gavėjai, atrankinę patikrą ir, jei reikia, tikrinimą, ar jos sutampa su sąskaitomis, kurias reikalaujama tvarkyti pagal nacionalinę teisę; ir

b)

atitikties atitinkamiems aplinkosaugos reikalavimams patikras.

6.   Jei per antrojo lygio patikras nustatoma didelių pažeidimų, valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka išsamesnes atitinkamų prekybos metų antrojo lygio patikras ir padidina antrojo lygio patikrų gamintojų organizacijų arba atitinkamų jų asociacijų patalpose per ateinančius prekybos metus dažnumą.

110 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

1.   Prieš neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo operaciją valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar atitinkami produktai nepažeisti ir ar konkretus plotas buvo gerai prižiūrimas. Po neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo valstybės narės patikrina, ar atitinkamame plote nuimtas visas derlius ir surinkti produktai denatūruoti.

Pasibaigus derliaus nuėmimo laikotarpiui, valstybės narės patikrina prognozuojamos padėties rinkoje analizės, nurodytos 85 straipsnio 2 dalyje, patikimumą. Jos taip pat išanalizuoja prognozuojamos ir esamos padėties rinkoje skirtumus.

2.   Prieš derliaus nenuėmimo operaciją valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar konkretus plotas buvo gerai prižiūrimas, ar derlius nebuvo jau iš dalies nuimtas, ar produktas yra gerai subrendęs ir ar jis iš esmės yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

Valstybės narės užtikrina, kad produkcija būtų denatūruota. Jei tai neįmanoma, per vieną ar kelis apsilankymus vietoje derliaus nuėmimo laikotarpiu jos užtikrina, kad derlius nebūtų nuimamas.

3.   109 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis.

111 straipsnis

Prieš gamintojų grupių pripažinimo planų patvirtinimą atliekamos patikros

1.   Prieš patvirtindamos gamintojų grupės pripažinimo planą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnio 1 dalį valstybės narės atlieka teisinio subjekto arba aiškiai apibrėžtos teisinio subjekto dalies patikrą vietoje.

2.   Valstybė narė visais tinkamais būdais, įskaitant patikrą vietoje, patikrina:

a)

pripažinimo plane pateiktos informacijos tikslumą;

b)

plano komercinį nuoseklumą ir techninę kokybę, apskaičiavimų teisingumą ir jo įgyvendinimo planavimą;

c)

veiksmų atitiktį reikalavimams ir siūlomų išlaidų atitiktį reikalavimams bei racionalumą; ir

d)

operacijų, kurioms prašoma paramos, atitiktį galiojančiai nacionalinei ir Sąjungos teisei, visų pirma, nuostatoms dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos, taip pat kitiems privalomiems standartams, kurie nustatyti nacionalinės teisės aktuose, nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje.

112 straipsnis

Gamintojų grupių pagalbos paraiškų patikros

1.   Prieš skirdamos išmokas valstybės narės atlieka visų pagalbos paraiškų, kurias pateikė gamintojų grupės, administracines patikras ir ėminių atranka pagrįstas patikras vietoje.

2.   Po to, kai pateikiama 45 straipsnyje nurodyta pagalbos paraiška, valstybės narės, siekdamos užtikrinti atitiktį pagalbos skyrimo atitinkamais metais sąlygoms, atlieka gamintojų grupių patikras vietoje.

Šios patikros visų pirma susijusios su:

a)

atitiktimi pripažinimo kriterijams atitinkamais metais; ir

b)

parduodamos produkcijos verte, pripažinimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimu ir patirtomis išlaidomis.

3.   2 dalyje nurodytos patikros taikomos dideliam kiekvienų metų paraiškų ėminiui. Ėminys atitinka bent 30 % visos pagalbos sumos.

Visos gamintojų grupės tikrinamos bent kartą per penkerius metus.

4.   105 ir 107 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

113 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos ir tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos

1.   Valstybei narei, kurioje tarpvalstybinė gamintojų organizacija ar tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija turi savo pagrindinę buveinę, tenka bendra atsakomybė už tos organizacijos ar asociacijos patikrų, visų pirma su veiklos programa ir veiklos fondu susijusių patikrų, organizavimą ir valstybė narė prireikus taiko jai sankcijas.

2.   Kitos valstybės narės, kurios turi užtikrinti 28 straipsnio 2 dalies c punkte ir 35 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą administracinį bendradarbiavimą, tokias administracines patikras ir patikras vietoje atlieka, kai to reikalauja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybė narė, ir praneša tai valstybei narei rezultatus. Jos laikosi visų terminų, kuriuos nustato 1 dalyje nurodyta valstybė narė.

3.   1 dalyje nurodytoje valstybėje narėje galiojančios taisyklės taikomos gamintojų organizacijai, veiklos programai ir veiklos fondui. Tačiau sprendžiant aplinkosaugos bei fitosanitarijos klausimus ir šalinant iš rinkos produktus, taikoma valstybės narės, kurioje produktai pagaminti, teisė.

3   skirsnis

Sankcijos

114 straipsnis

Pripažinimo kriterijų nepaisymas

1.   Valstybės narės panaikina gamintojų organizacijos pripažinimą, jei pripažinimo kriterijų nepaisoma iš esmės, ir jei tokį kriterijų nepaisymą lėmė tyčiniai arba labai aplaidūs gamintojų organizacijos veiksmai.

Valstybės narės visų pirma panaikina gamintojų organizacijos pripažinimą, jei pripažinimo kriterijų nepaisymas susijęs su:

a)

21 straipsnio, 23 straipsnio, 26 straipsnio 1 ir 2 dalių ar 31 straipsnio reikalavimų pažeidimu; arba

b)

aplinkybėmis, kai parduodamos produkcijos vertė per dvejus iš eilės metus taip sumažėja, kad nesiekia valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos ribos.

Pagal šią dalį pripažinimo panaikinimas įsigalioja tą dieną, nuo kurios nebebuvo tenkinamos pripažinimo sąlygos, laikantis bet kokių nacionaliniu lygmeniu taikomų horizontaliųjų teisės aktų dėl apribojimo laikotarpių.

2.   Kai 1 dalis netaikoma, valstybės narės sustabdo gamintojų organizacijos pripažinimą, jei pripažinimo kriterijų nepaisoma iš esmės, bet tik laikinai.

Sustabdymo laikotarpiu pagalba nemokama. Sustabdymas įsigalioja tą dieną, kurią atlikta patikra, ir baigiasi patikros, per kurią nustatyta, kad atitinkamų kriterijų laikomasi, dieną.

Sustabdymo laikotarpis neviršija 12 mėnesių. Jei praėjus 12 mėnesių atitinkamų kriterijų nesilaikoma, pripažinimas panaikinamas.

Valstybės narės gali atlikti mokėjimus po 70 straipsnyje nustatyto termino, kai tai būtina siekiant taikyti šią straipsnio dalį. Tačiau šie vėlesni mokėjimai negali būti atlikti vėliau nei antrų metų, einančių po programos įgyvendinimo metų, spalio 15 d.

3.   Kitais pripažinimo kriterijų nepaisymo atvejais, kai 1 ir 2 dalys netaikomos, valstybės narės siunčia įspėjamąjį raštą, kuriame nurodomos taikytinos taisomosios priemonės. Valstybės narės gali atidėti pagalbos mokėjimą, kol bus imtasi taisomųjų priemonių.

Valstybės narės gali atlikti mokėjimus po 70 straipsnyje nustatyto termino, kai tai būtina siekiant taikyti šią straipsnio dalį. Tačiau šie vėlesni mokėjimai negali būti atlikti vėliau nei antrų metų, einančių po programos įgyvendinimo metų, spalio 15 d.

Jei taisomųjų priemonių nesiimama per 12 mėnesių laikotarpį, tai laikoma esminiu kriterijų nesilaikymu, todėl tuo atveju taikoma 2 dalis.

115 straipsnis

Sukčiavimas

1.   Jeigu nustatomas su pagalba, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, susijęs gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos arba gamintojų grupės sukčiavimo faktas, nepažeisdamos pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus taikomų kitų sankcijų ir baudų valstybės narės:

a)

panaikina gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupės pripažinimą;

b)

atitinkamiems veiksmams ar operacijoms neskiria paramos pagal veiklos programą ar pripažinimo planą ir susigrąžina už tą operaciją jau išmokėtą pagalbą; ir

c)

kitais metais neskiria gamintojų organizacijai, gamintojų organizacijų asociacijai ar gamintojų grupei paramos pagal atitinkamą veiklos programą arba pripažinimo planą.

2.   Valstybės narės gali sustabdyti gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupės pripažinimą arba sustabdyti išmokų joms mokėjimą, jei įtariama, kad jos sukčiavo dėl pagalbos, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007.

116 straipsnis

Gamintojų grupės

1.   Valstybės narės pripažinimo planams mutatis mutandis taiko 114 straipsnyje ir (arba) 117 straipsnyje numatytas sankcijas ir baudas.

2.   Be to, kad taikoma 1 dalis, jei pasibaigus valstybės narės pagal 49 straipsnio 4 dalį nustatytam laikotarpiui, gamintojų grupė nepripažįstama gamintojų organizacija, valstybė narė susigrąžina:

a)

100 % gamintojų grupei išmokėtos pagalbos, jei pripažinimas nebuvo gautas dėl gamintojų grupės tyčinių ar labai aplaidžių veiksmų; arba

b)

visais kitais atvejais – 50 % gamintojų grupei sumokėtos pagalbos.

117 straipsnis

Veiklos programa

1.   Išmokos apskaičiuojamos remiantis tuo, kas, kaip nustatyta, atitinka finansavimo reikalavimus.

2.   Valstybė narė nagrinėja pagalbos gavėjo pateiktą pagalbos paraišką ir nustato sumas, kurios atitinka paramos reikalavimus. Ji nustato:

a)

sumą, kuri gavėjui mokėtina vien tik pagal paraišką;

b)

sumą, kuri gavėjui mokėtina išnagrinėjus paraiškos atitiktį reikalavimams.

3.   Jei pagal 2 dalies a punktą apskaičiuota suma viršija pagal 2 dalies b punktą nustatytą sumą daugiau nei 3 %, skiriama bauda. Baudos suma lygi 2 dalies a ir b punktuose apskaičiuotų sumų skirtumui.

Tačiau bauda netaikoma, jei gamintojų organizacija arba gamintojų grupė gali įrodyti, kad ji nėra atsakinga už tai, kad buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma.

4.   Per patikras vietoje ar vėlesnes patikras nustatytoms reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms mutatis mutandis taikomos 2 ir 3 dalys.

5.   Jei parduodamos produkcijos vertė deklaruojama ir patikrinama prieš pateikiant pagalbos paraišką, deklaruota ir patvirtinta vertės naudojamos nustatant sumas pagal atitinkamai 2 straipsnio a ir b punktus.

118 straipsnis

Po produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikrų taikomos sankcijos

Jei atlikus 108 straipsnyje nurodytą patikrą nustatoma pažeidimų, susijusių su 76 straipsnyje nurodytais prekybos standartais arba būtiniausiais reikalavimais, reikalaujama, kad gavėjas:

a)

sumokėtų Sąjungos įnašo dydžio baudą, apskaičiuotą remiantis iš rinkos pašalintų produktų, kurie neatitinka prekybos standartų arba būtiniausių reikalavimų, kiekiu, jei tas kiekis yra mažesnis kaip 10 % su atitinkama pašalinimo iš rinkos operacija susijusio produktų kiekio, apie kurį pranešta pagal 78 straipsnį;

b)

sumokėtų dvigubo Sąjungos įnašo dydžio baudą, jei tas kiekis sudaro 10–25 % kiekio, apie kurį pranešta; arba

c)

sumokėtų Sąjungos įnašo dydžio baudą už visą kiekį, apie kurį pranešta pagal 78 straipsnį, jei tas kiekis viršija 25 % kiekio, apie kurį pranešta.

119 straipsnis

Kitos gamintojų organizacijoms taikomos sankcijos dėl produktų pašalinimo iš rinkos operacijų

1.   117 straipsnyje nurodytos baudos susijusios su pagalba, kurios prašoma produktų pašalinimo iš rinkos operacijų išlaidoms, kurios yra sudėtinė veiklos programos išlaidų dalis, padengti.

2.   Pašalinimo iš rinkos operacijos išlaidos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų, jei nepateikti parduoti produktai nebuvo perduoti pagal 80 straipsnio 1 dalį valstybės narės nustatyta tvarka arba jei dėl pašalinimo iš rinkos arba jo paskirties padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar kilo neigiamų fitosanitarinių pasekmių ir taip pažeistos pagal 80 straipsnio 1 dalį priimtos nuostatos.

120 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų gavėjams taikomos sankcijos

Jei per patikras, atliekamas pagal 108 ir 109 straipsnius, nustatoma iš rinkos pašalintų produktų gavėjams priskirtinų pažeidimų, taikomos tokios sankcijos:

a)

gavėjai nebetenka teisės gauti iš rinkos pašalintus produktus; ir

b)

iš rinkos pašalintų produktų gavėjai įpareigojami grąžinti gautų produktų vertės ir susijusių rūšiavimo, pakavimo bei transporto išlaidų dydžio sumą pagal valstybių narių nustatytas taisykles.

Sankcija, numatyta a punkte, įsigalioja nedelsiant ir taikoma bent vienerius prekybos metus. Jos galiojimo laikas gali būti pratęstas atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą.

121 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

1.   Jei nustatoma, kad gamintojų organizacija neįvykdė su neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji kaip baudą sumoka kompensaciją už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)

per tikrinimą, nurodytą 110 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, valstybė narė nustato, kad neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo priemonė nebuvo grindžiama tuometinės prognozuojamos padėties rinkoje analize;

b)

plotas, kuriame, kaip pranešta, numatoma nuimti neprinokusių vaisių ir daržovių derlių, neatitinka neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo reikalavimų; arba

c)

tame plote derlius nėra visiškai nuimtas arba produkcija nėra denatūruota.

2.   Jei nustatoma, kad gamintojų organizacija neįvykdė su derliaus nenuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji kaip baudą sumoka kompensaciją už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)

plotas, kuriame, kaip pranešta, derlius nebus nuimamas, neatitinka derliaus nenuėmimo reikalavimų;

b)

vis dėlto derlius buvo visiškai arba iš dalies nuimtas; arba

c)

aplinkai padarytas neigiamas poveikis arba kilo neigiamų fitosanitarinių pasekmių, už kuriuos atsakinga gamintojų organizacija.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos baudos papildo pagal 117 straipsnį taikomas baudas.

122 straipsnis

Trukdymas atlikti patikrą vietoje

Pagalbos paraiška dėl atitinkamų išlaidų dalies atmetama, jei gamintojų organizacija, narys ar atitinkamas atstovas trukdo atlikti patikrą vietoje.

123 straipsnis

Susigrąžintos pagalbos mokėjimas ir baudos

1.   Gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos, gamintojų grupės ar kiti atitinkami ūkio subjektai grąžina netinkamai išmokėtą pagalbą su palūkanomis ir sumoka šiame skirsnyje numatytas baudas.

Palūkanos apskaičiuojamos:

a)

atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo sumos išmokėjimo iki dienos, kai pagalbos gavėjas grąžina šią sumą,

b)

remiantis Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbta, netinkamai paskirtos išmokos mokėjimo dieną galiojančia Europos centrinio banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, padidinta trimis procentiniais punktais.

2.   Susigrąžinta pagalba, palūkanos ir skirtos baudos sumokamos Europos žemės ūkio garantijų fondui.

124 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka taikant administracines sankcijas bei baudas ir susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas nepažeidžiami Komisijos informavimo apie pažeidimus reikalavimai, nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1848/2006 (16).

4   skirsnis

Veiklos programų ir nacionalinių strategijų stebėsena ir vertinimas

125 straipsnis

Bendri vykdymo rodikliai

1.   Nacionalinės strategijos ir veiklos programos stebimos ir vertinamos, siekiant įvertinti veiklos programoms nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą ir tų tikslų įgyvendinimo ekonomiškumą ir veiksmingumą.

2.   Pažanga, ekonomiškumas ir veiksmingumas vertinami taikant VIII priede nurodytus bendrus vykdymo rodiklius, susijusius su įgyvendinamų veiklos programų pradine padėtimi, finansiniu vykdymu, produktyvumu, rezultatais ir poveikiu.

3.   Jei valstybei narei atrodo tikslinga, nacionalinėje strategijoje nurodomas ribotas papildomų tai strategijai taikomų rodiklių rinkinys, pagrįstas nacionaliniais ir (arba) regiono poreikiais, sąlygomis ir tikslais, kurie susiję su gamintojų organizacijų vykdomomis veiklos programoms. Jei taikomi, įtraukiami su aplinkosaugos tikslais susiję papildomi rodikliai, kurie neįtraukti į bendrus vykdymo rodiklius.

126 straipsnis

Veiklos programų stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   Gamintojų organizacijos užtikrina savo veiklos programų stebėseną ir vertinimą naudodamosi atitinkamais rodikliais iš 125 straipsnyje nurodytų bendrų vykdymo rodiklių ir, jei tinkama, papildomais nacionalinėje strategijoje nurodytais rodikliais.

Šiuo tikslu jos sukuria informacijos, kuri būtų naudinga šiems rodikliams rinkti, rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą.

2.   Stebėsenos tikslas – įvertinti pažangą, padarytą siekiant veiklos programai nustatytų konkrečių tikslų. Ji vykdoma naudojantis finansiniais, produktyvumo ir rezultatų rodikliais. Tokios veiklos rezultatai turi padėti:

a)

patikrinti programos įgyvendinimo kokybę;

b)

nustatyti poreikį pakoreguoti ar peržiūrėti veiklos programą, kad būtų įvykdyti programai nustatyti tikslai arba pagerintas programos administravimas, įskaitant finansinį valdymą;

c)

vykdyti veiklos programos įgyvendinimo ataskaitų teikimo reikalavimus.

Informacija apie stebėsenos rezultatus pateikiama kiekvienoje 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje, kurią gamintojų organizacija turi pateikti už nacionalinės strategijos administravimą atsakingai nacionalinei valdžios institucijai.

3.   Vertinimas pateikiamas kaip atskira tarpinio vertinimo ataskaita.

Tarpiniu vertinimu, kurį atlikti gali padėti specializuota konsultacinė tarnyba, siekiama išnagrinėti finansinių išteklių panaudojimo lygį, veiklos programos ekonomiškumą ir veiksmingumą, taip pat įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant bendruosius programos tikslus. Šiuo tikslu naudojamasi bendrais vykdymo rodikliais, kurie susiję su pradine padėtimi, rezultatais ir, kai taikytina, poveikiu.

Jei reikia, į tarpinį vertinimą įtraukiamas aplinkosaugos veiksmų rezultatų ir poveikio kokybinis vertinimas, kai šiais veiksmais siekiama:

a)

užkirsti kelią dirvožemio erozijai;

b)

sumažinti ir (arba) geriau valdyti augalų apsaugos produktų naudojimą;

c)

apsaugoti buveines ir biologinę įvairovę; arba

d)

išsaugoti kraštovaizdį.

Tokio vertinimo rezultatai naudojami:

a)

gerinti gamintojų organizacijos administruojamų veiklos programų kokybę;

b)

nustatyti poreikį iš esmės keisti veiklos programą;

c)

padėti vykdyti veiklos programų įgyvendinimo ataskaitų teikimo reikalavimus; ir

d)

įgyti patirties, kuri praverstų gerinant veiklos programų, kurias gamintojų organizacijos administruos ateityje, kokybę, ekonomiškumą ir veiksmingumą.

Tarpinis vertinimas atliekamas tokiu veiklos programos įgyvendinimo laikotarpio metu, kad būtų spėta atsižvelgti į vertinimo rezultatus rengiant vėlesnę veiklos programą.

Tarpinio vertinimo ataskaita pridedama prie atitinkamos 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos metinės ataskaitos.

127 straipsnis

Nacionalinės strategijos stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   Nacionalinės strategijos stebėsena ir vertinimas atliekami naudojantis atitinkamais rodikliais iš 125 straipsnyje nurodytų bendrų vykdymo rodiklių ir, kai taikytina, papildomais nacionalinėje strategijoje nurodytais rodikliais.

2.   125 straipsnyje nurodytiems rodikliams rinkti valstybės narės sukuria kompiuterizuotą informacijos rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą. Šiuo tikslu jos remiasi gamintojų organizacijos perduodama informacija apie šios organizacijos veiklos programų stebėseną ir vertinimą.

3.   Stebėsena yra nuolatinė ir ja siekiama įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant veiklos programoms nustatytus tikslus ir tikslinius rodiklius. Ji vykdoma naudojantis finansiniais, produktyvumo ir rezultatų rodikliais. Šiuo tikslu naudojamasi gamintojų organizacijų perduodamose metinėse pažangos ataskaitose pateikta informacija apie tų organizacijų veiklos programų stebėseną. Šios stebėsenos rezultatai naudojami:

a)

tikrinti veiklos programų įgyvendinimo kokybę;

b)

nustatyti poreikį pakoreguoti ar peržiūrėti nacionalinę strategiją, kad būtų įvykdyti strategijai nustatyti tikslai arba pagerintas strategijos įgyvendinimo valdymas, įskaitant veiklos programų finansinį valdymą; ir

c)

padėti vykdyti nacionalinės strategijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo reikalavimus.

4.   Vertinimo tikslas – įvertinti bendrųjų strategijos tikslų įgyvendinimo pažangą. Jis atliekamas naudojantis rodikliais, susijusiais su pradine padėtimi, rezultatais ir, kai taikytina, poveikiu. Šiuo tikslu naudojamasi veiklos programų stebėsenos ir tarpinio vertinimo rezultatais, nurodytais gamintojų organizacijų perduotose metinėse pažangos ir galutinėse ataskaitose. Šio vertinimo rezultatai naudojami:

a)

gerinti strategijos kokybę;

b)

nustatyti poreikį iš esmės keisti strategiją; ir

c)

padėti vykdyti nacionalinės strategijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo reikalavimus.

Į šį vertinimą įtraukiamas 2012 m. atliekamas vertinimas, tačiau tai turi būti padaryta laiku, kad jo rezultatus būtų galima įtraukti į atskirą vertinimo ataskaitą, kuri tais pačiais metais bus pridėta prie metinės nacionalinės ataskaitos, nurodytos 97 straipsnio b punkte. Šioje ataskaitoje nagrinėjamas finansinių išteklių panaudojimo lygis, įgyvendintų veiklos programų ekonomiškumas ir veiksmingumas, įvertinami šių programų padariniai ir poveikis, atsižvelgiant į strategijoje nustatytus tikslus, tikslinius rodiklius, ir, kai tinka, kitus Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103c straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus. Ja siekiama įgyti patirties, kuri praverstų gerinant būsimų nacionalinių strategijų kokybę, ypač nustatyti galimus tikslų, tikslinių rodiklių arba paramos reikalavimus atitinkančių priemonių apibrėžties trūkumus ar nustatyti naujų priemonių poreikius.

VI   SKYRIUS

Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams

128 straipsnis

Pranešimas apie ekonominių zonų sąrašą

Pranešime apie Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125f straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą ekonominių zonų sąrašą pateikiama visa informacija, reikalinga įvertinti, ar įvykdytos to reglamento 125f straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos.

129 straipsnis

Pranešimas apie privalomas taisykles; atstovavimas

1.   Kai valstybė narė praneša apie taisykles, kurias pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125 g straipsnį nustatė privalomomis konkrečiam produktui ir ekonominei zonai, ji tuo pat metu praneša Komisijai apie:

a)

gamintojų organizaciją arba gamintojų organizacijų asociaciją, kuri paprašė išplėsti taisyklių taikymo sritį;

b)

gamintojų, kurie priklauso tai gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai, skaičių ir bendrą gamintojų atitinkamoje ekonominėje zonoje skaičių; tokia informacija pateikiama atsižvelgiant į padėtį, kuri yra prašymo išplėsti taisyklių taikymo sritį pateikimo metu;

c)

bendrą ekonominės zonos gamybą ir produkciją, kurią pardavė gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija per paskutinius prekybos metus, apie kuriuos yra duomenų;

d)

dieną, nuo kurios taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, pradėtos taikyti atitinkamai gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai; ir

e)

dieną, nuo kurios turi įsigalioti taisyklių taikymo srities išplėtimas, ir šio išplėtimo taikymo trukmę.

2.   Kad nustatytų atstovavimą tokia prasme, kokia apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125f straipsnio 3 dalyje, valstybės narės nustato taisykles, išskyrus susijusias su:

a)

gamintojais, kurių produkcija yra iš esmės skirta tiesioginiam pardavimui vartotojams ūkyje arba gamybos vietovėje;

b)

tiesioginiu pardavimu, kaip nurodyta a punkte;

c)

pristatytais perdirbti produktais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125f straipsnio 4 dalies b punkte, išskyrus atvejus, kai atitinkamos taisyklės tokiems produktams taikomos visiškai ar iš dalies.

130 straipsnis

Finansiniai įnašai

Jei valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125i straipsnį nusprendžia, kad gamintojų organizacijoms nepriklausantys gamintojai privalo sumokėti finansinį įnašą, ji pateikia Komisijai informaciją, reikalingą atitikčiai tame straipsnyje nustatytoms sąlygoms įvertinti.

Pateikiant tokią informaciją visų pirma nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuojamas įnašas ir kiekvieno gavėjo mokėtina suma, gavėjas ar gavėjai ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125i straipsnyje nurodytų įvairių išlaidų rūšis.

131 straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas daugiau negu vieneriems prekybos metams

Jei nusprendžiama taisyklių taikymą išplėsti ilgesniam nei vienerių prekybos metų laikotarpiui, valstybės narės patikrina, ar kiekvienais prekybos metais laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125f straipsnio 3 dalyje atstovavimui nustatytų sąlygų per visą taisyklių taikymo išplėtimo laikotarpį.

Nustačiusios, kad sąlygų nebesilaikoma, jos nedelsdamos panaikina taisyklių taikymo išplėtimą nuo ateinančių prekybos metų pradžios.

Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį panaikinimą, ir Komisija viešai paskelbia tokią informaciją jai priimtinu būdu.

132 straipsnis

Nenuskintų produktų pardavimas; pirkėjai

1.   Kai gamintojų organizacijai nepriklausantys gamintojai parduoda savo nenuskintus produktus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVIa priedo 1 punkto e ir f papunkčiuose ir 3 punkte nurodytų taisyklių, laikoma, kad pirkėjas tą produkciją pagamino.

2.   Atitinkama valstybė narė gali nuspręsti, kad Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVIa priede išvardytos taisyklės, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, gali būti nustatytos privalomomis pirkėjams, kai pastarieji yra atsakingi už atitinkamos produkcijos tvarkymą.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

I   SKYRIUS

Importo mokesčiai ir įvežimo kainų sistema

1   skirsnis

Įvežimo kainų sistema

133 straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.   Šiame skirsnyje nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 140a straipsnio taikymo taisyklės.

2.   Šiame skirsnyje:

a)   partija– pagal išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją pateikiamos prekės, kurios yra tik tos pačios kilmės prekės, žymimos vienu kombinuotosios nomenklatūros kodu; ir

b)   importuotojas– deklarantas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (17) 4 straipsnio 18 dalyje.

134 straipsnis

Pranešimas apie kainas ir importuotų produktų kiekį

1.   Apie kiekvieną kiekvienos kilmės šalies produktą, importuotą kiekvieną prekybos dieną visais XVI priedo A dalyje nurodytais laikotarpiais, iki kitos darbo dienos 12 val. (Briuselio laiku) Komisijai siunčia pranešimą, kuriame nurodo:

a)

vidutines reprezentacines iš trečiųjų valstybių importuotų produktų, parduotų 135 straipsnyje nurodytose reprezentacinėse importo rinkose, kainas ir svarbias kitose rinkose užregistruotas didelio importuotų produktų kiekio kainas arba, jei reprezentacinių rinkų kainos nežinomos, svarbias importuotų produktų kainas, užregistruotas kitose rinkose; ir

b)

bendrą kiekį, susijusį su a punkte nurodytomis kainomis.

Kai b punkte nurodytas bendras kiekis yra mažesnis už vieną toną, apie atitinkamas kainas Komisijai nepranešama.

2.   Registruojamos 1 dalies a punkte nurodytos kainos:

a)

kiekvieno XVI priedo A dalyje nurodyto produkto,

b)

visų esamų veislių ir dydžių produktų; ir

c)

importuotojo (didmeninės prekybos atstovo) etape arba didmeninės prekybos atstovo (mažmeninės prekybos atstovo) etape, kai importuotojo (didmeninės prekybos atstovo) kainos nežinomos.

Iš tų kainų išskaičiuojamos tokios sumos:

a)

Londono, Milano ir Renžiso prekybos centrams – 15 % prekybos maržos, o kitiems prekybos centrams – 8 %; ir

b)

transporto ir draudimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje.

Valstybės narės gali nustatyti standartines pagal antrą pastraipą išskaitytinas vežimo ir draudimo išlaidų sumas. Komisijai nedelsiant pranešama apie tokias standartines sumas ir jų apskaičiavimo metodus.

3.   Jei pagal 2 dalį užregistruotos kainos nustatomos didmeninės prekybos atstovo (mažmeninės prekybos atstovo) etape, iš pradžių jos sumažinamos 9 % atitinkančia suma, kad būtų atsižvelgta į didmeninės prekybos atstovo prekybos maržą, vėliau – 0,7245 EUR už 100 kg suma, kad būtų atsižvelgta į tvarkymo išlaidas ir rinkos mokesčius bei rinkliavas.

4.   XVI priedo A dalyje išvardytų produktų, kuriems taikomas specialusis prekybos standartas, reprezentacinėmis kainomis laikomos tokios kainos:

a)

I klasės produktų kainos, jei tos klasės produktų kiekis sudaro bent 50 % viso parduotų produktų kiekio;

b)

I klasės produktų kainos ir, jei šios klasės produktai sudaro mažiau kaip 50 % viso kiekio, II klasės produktų kainos, kai tokių produktų kiekis atitinka 50 % visų parduotų produktų kiekio;

c)

nustatytos II klasės produktų kainos, kai I klasės produktų nėra, išskyrus atvejus, kai dėl tam tikros kilmės produktams taikomų gamybos sąlygų ir dėl tų produktų kokybės charakteristikų šie produktai paprastai ir tradiciškai neparduodami kaip I klasės produktai ir todėl tiems produktams nusprendžiama taikyti kainų koregavimo koeficientus.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytas koregavimo koeficientas taikomas kainoms iš jų išskaičius 2 dalyje nurodytas sumas.

XVI priedo A dalyje išvardytų produktų, kuriems netaikomas specialusis prekybos standartas, reprezentacinėmis kainomis laikomos produktų, atitinkančių bendrąjį prekybos standartą, kainos.

135 straipsnis

Reprezentacinės rinkos

Valstybės narės praneša Komisijai apie įprastas prekybos dienas XVII priede išvardytose rinkose, kurios laikomos reprezentacinėmis rinkomis.

136 straipsnis

Standartinės importo vertės

1.   Kiekvieną darbo dieną kiekvienam kiekvienos kilmės šalies produktui XVI priedo A dalyje nustatytiems laikotarpiams Komisija nustato standartinę importo vertę, lygią 134 straipsnyje nurodytų reprezentacinių kainų svertiniam vidurkiui atskaičiavus standartinę 5 EUR už 100 kg sumą ir vertybinius muitus.

2.   Kai pagal šį skirsnį nustatoma standartinė importo vertė produktams ir taikymo laikotarpiams, išvardytiems XVI priedo A dalyje, Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (18) 152 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta vieneto kaina netaikoma. Ji pakeičiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta standartine importo verte.

3.   Kai tam tikros kilmės šalies produktui nėra taikoma jokia standartinė importo vertė, taikomas standartinių importo verčių, taikomų tam produktui, vidurkis.

4.   XVI priedo A dalyje nustatytais taikymo laikotarpiais lieka galioti standartinės importo vertės iki jos bus pakeistos. Tačiau jos nustoja galioti, kai septynias prekybos dienas iš eilės Komisijai nėra pranešama apie vidutinę reprezentacinę kainą.

Kai pagal pirmą pastraipą konkrečiam produktui standartinė importo vertė netaikoma, tam produktui taikytina standartinė importo vertė lygi paskutinei vidutinei standartinei importo vertei.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tuo atveju, kai standartinės importo vertės apskaičiuoti neįmanoma, standartinė importo vertė netaikoma nuo pirmosios XVI priedo A dalyje nustatytų taikymo laikotarpių dienos.

6.   Eurais išreikštos reprezentacinės kainos perskaičiuojamos į kitas valiutas pagal reprezentatyvų rinkos kursą, apskaičiuotą atitinkamai dienai.

7.   Eurais išreikštas standartines importo vertes Komisija viešai paskelbia jai priimtinu būdu.

137 straipsnis

Įvežimo kainos pagrindas

1.   Įvežimo kaina, pagal kurią Bendrajame muitų tarife klasifikuojami XVI priedo A dalyje išvardyti produktai, importuotojo pasirinkimu turi atitikti:

a)

produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, prie jos pridedant draudimo ir gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos sienų išlaidas, jei minėta kaina ir išlaidos yra žinomos, kai pateikiama produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija. Kai minėtos kainos daugiau nei 8 % viršija konkrečiam produktui taikomą standartinę vertę, pateikdamas išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją, importuotojas turi sumokėti užstatą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnio 1 dalyje. Šiuo tikslu importo muito, kuris galiausiai gali būti taikomas produktams, dydis lygus muito, kurį importuotojas būtų mokėjęs, jei atitinkamas produktas būtų buvęs klasifikuojamas pagal atitinkamą standartinę vertę, dydžiui; arba

b)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 30 straipsnio 2 dalies c punktą apskaičiuotą muito vertę, taikomą tik atitinkamiems importuojamiems produktams. Tuomet muitas atimamas taip, kaip numatyta šio reglamento 136 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju importuotojas pateikia Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnio 1 dalyje nurodytą užstatą, lygų muito, kurį jis būtų sumokėjęs, jei produktai būtų buvę klasifikuojami pagal atitinkamai partijai taikomą standartinę importo vertę, dydžiui; arba

c)

standartinę importo vertę, apskaičiuotą pagal šio reglamento 136 straipsnį.

2.   Įvežimo kaina, kuria remiantis Bendrajame muitų tarife klasifikuojami XVI priedo B dalyje išvardyti produktai, importuotojo pasirinkimu turi atitikti:

a)

produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, prie jos pridedant draudimo ir gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos sienų išlaidas, jei minėta kaina ir išlaidos yra žinomos pateikiant muitinės deklaraciją. Kai muitinė mano, jog reikalingas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnyje numatytas užstatas, importuotojas privalo pateikti užstatą, lygų didžiausio dydžio muitui, kuris taikomas šiam produktui; arba

b)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 30 straipsnio 2 dalies c punktą apskaičiuotą muito vertę, taikomą tik atitinkamiems importuojamiems produktams. Tuomet muitas atimamas taip, kaip numatyta šio reglamento 136 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju importuotojas turi pateikti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnyje nurodytą užstatą, lygų didžiausio dydžio muitui, kuris taikomas šiam produktui.

3.   Kai įvežimo kaina apskaičiuojama pagal produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, muito vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą pardavimą tokia kaina.

Kai įvežimo kaina apskaičiuojama pagal vieną iš 1 dalies b ar c punktuose arba 2 dalies b punkte nurodytų procedūrų, muito vertė apskaičiuojama tokiu pat pagrindu kaip ir įvežimo kaina.

4.   Importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo, turi įrodyti, kad partija buvo parduota sąlygomis, patvirtinančiomis 1 dalies a punkte arba 2 dalies a punkte nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytą muito vertę. Nesilaikant vieno iš šių terminų, sumokėtas užstatas negrąžinamas, nepažeidžiant 5 dalies taikymo.

Sumokėtas užstatas grąžinamas, jei pateikiami muitinę tenkinantys įrodymai apie produktų pardavimo sąlygas.

Priešingu atveju užstatas prarandamas ir panaudojamas importo mokesčiams sumokėti.

5.   Deramai pagrįstu importuotojo prašymu keturių mėnesių laikotarpis, nurodytas 4 dalyje, gali būti kompetentingų valstybės narės institucijų pratęstas daugiausia dar trims mėnesiams.

6.   Jeigu patikros metu kompetentingos institucijos nustato, kad šio straipsnio reikalavimų nebuvo laikomasi, jos susigrąžina mokėtiną muitą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnį. Į muito sumą, kurią reikia susigrąžinti arba kurią liko susigrąžinti, įskaičiuojamos palūkanos nuo tos dienos, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, iki susigrąžinimo dienos. Taikoma tokia palūkanų norma, kuri pagal nacionalinę teisę taikoma susigrąžinimo operacijoms.

2   skirsnis

Papildomi importo muitai

138 straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 141 straipsnio 1 dalyje nurodytas papildomas importo muitas (toliau – papildomas muitas), gali būti taikomas produktams XVIII priede nurodytais laikotarpiais pagal šiame skirsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Papildomų muitų taikymo ribiniai kiekiai nurodyti XVIII priede.

139 straipsnis

Pranešimas apie kiekius

1.   Nurodytais laikotarpiais valstybės narės praneša Komisijai informaciją apie kiekvieno iš XVIII priede išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekius, taikydamos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308d straipsnyje nustatytą lengvatinio importo priežiūros metodą.

Toks pranešimas pateikiamas kiekvieną trečiadienį ne vėliau kaip iki 12 val. (Briuselio laiku) nurodant kiekius, išleistus į laisvą apyvartą ankstesnę savaitę.

2.   Produktų, kuriems taikomas šis skirsnis, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijose, kurias importuotojo prašymu muitinė gali priimti nepateikus tam tikrų Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 37 priede nurodytų duomenų, be to reglamento 254 straipsnyje minimos informacijos, nurodomas ir atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

Jeigu išleidžiant į laisvą apyvartą produktus, kuriems taikomas šis skirsnis, taikoma Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 260 straipsnyje nurodyta supaprastinta deklaravimo tvarka, supaprastintose deklaracijose, be kitos reikalaujamos informacijos, nurodomas ir atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

Jeigu, išleidžiant į laisvą apyvartą produktus, kuriems taikomas šis skirsnis, taikoma Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 263 straipsnyje nurodyta vietos muitinio įforminimo procedūra, to reglamento 266 straipsnio 1 dalyje minimame muitinei pateikiamame pranešime turi būti visi būtini duomenys, leidžiantys identifikuoti prekes, taip pat nurodomas atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 226 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas produktų, kuriems taikomas šis skirsnis, importui.

140 straipsnis

Papildomo muito taikymas

1.   Jei nustatoma, kad vienu XVIII priede nustatytu laikotarpiu vieno iš tame priede išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekis viršija atitinkamą ribinį kiekį, Komisija nustato papildomą muitą, išskyrus atvejus, kai mažai tikėtina, kad dėl importo bus sutrikdyta Sąjungos rinka, arba kai poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

2.   Papildomas muitas nustatomas produktų, kurie buvo išleisti į laisvą apyvartą jau pradėjus taikyti minėtą muitą, kiekiui, jei:

a)

jų tarifinėje klasifikacijoje, nustatytoje pagal 137 straipsnį, numatytas didžiausių specifinių muitų taikymas šios kilmės importui;

b)

importuojama papildomo muito taikymo laikotarpiu.

141 straipsnis

Papildomo muito dydis

Pagal 140 straipsnį taikomas papildomas muitas lygus vienai trečiajai muito, taikomo atitinkamam produktui pagal Bendrąjį muitų tarifą.

Tačiau importo, kuriam taikoma su vertybiniu (ad valorem) muitu susijusi tarifų lengvata, papildomas muitas lygus vienai trečiajai produktui taikomo specifinio muito, kai taikoma 140 straipsnio 2 dalis.

142 straipsnis

Papildomo muito taikymo išimtys

1.   Papildomas muitas netaikomas šioms prekėms:

a)

prekėms, importuojamoms pagal tarifines kvotas, išvardytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (19) 7 priede (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra);

b)

vežamoms į Sąjungą prekėms, apibrėžtoms 2 dalyje.

2.   Laikoma, kad prekės vežamos į Sąjungą, jei:

a)

jos buvo išvežtos iš jų kilmės šalies prieš priimant sprendimą taikyti papildomą muitą; ir

b)

yra vežamos kartu su vežimo dokumentu, galiojančiu nuo kilmės šalyje esančios pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos Sąjungoje, parengtu prieš pradedant taikyti papildomą muitą.

3.   Suinteresuotosios šalys pateikia muitinei pakankamų įrodymų, kad laikomasi 2 dalies reikalavimų.

Tačiau muitinė gali laikyti, kad prekės išvežtos iš jų kilmės šalies iki tos dienos, kurią pradėtas taikyti papildomas muitas, jei pateikiamas vienas iš šių dokumentų:

a)   jūrų transporto atveju– važtaraštis, kuriame nurodyta, kad prekės buvo pakrautos iki tos dienos;

b)   geležinkelių transporto atveju– transporto važtaraštis, kurį kilmės šalies geležinkelių institucijos priėmė iki tos dienos;

c)   kelių transporto atveju– vežimo keliais sutartis (angl. road carriage contract, CMR) arba kitas tranzito dokumentas, parengtas kilmės šalyje iki tos dienos, jei laikomasi dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose dėl Sąjungos arba bendro tranzito nustatytų sąlygų;

d)   oro transporto atveju– oro transporto važtaraštis, kuriame nurodyta, kad oro transporto bendrovė priėmė prekes iki tos dienos.

V   SKYRIUS

BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

143 straipsnis

Patikros

Nepažeisdamos šio reglamento ar kitų Sąjungos teisės aktų konkrečių nuostatų, valstybės narės atlieka patikras ir taiko priemonių, jei jos būtinos užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 ir šis reglamentas būtų tinkamai taikomi. Patikros ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, kad būtų tinkamai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai.

Jomis visų pirma turi būti užtikrinta, kad:

a)

būtų galima patikrinti visus atitikties reikalavimams kriterijus, nustatytus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje;

b)

už patikras atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų pakankamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, kad galėtų veiksmingai atlikti patikras; ir

c)

būtų atliekamos patikros, kurios padėtų išvengti neteisėto dvigubo priemonių finansavimo pagal šį reglamentą ir kitas Sąjungos ar nacionalines schemas.

144 straipsnis

Nacionalinės sankcijos

Nepažeisdamos šiame reglamente ar Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nustatytų sankcijų, valstybės narės pasirūpina, kad už padarytus šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nustatytų reikalavimų pažeidimus nacionaliniu lygmeniu būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos, užtikrinančios tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

145 straipsnis

Dirbtinai sudarytos aplinkybės

Nepažeidžiant šiame reglamente ar Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nustatytų konkrečių priemonių, išmokos nemokamos gavėjams, jei nustatyta, kad jie dirbtinai sudarė sąlygas, kurių reikia tokioms išmokoms gauti, siekdami įgyti pranašumą, kuris prieštarauja atitinkamos paramos schemos tikslams.

146 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją ar įstaigą, kuri vykdo įpareigojimą pranešti apie kiekvieną iš toliau nurodytų dalykų:

a)

gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir gamintojų grupes, kaip numatyta šio reglamento 97 straipsnyje;

b)

vaisių ir daržovių gamintojo kainas vidaus rinkoje, kaip numatyta šio reglamento 98 straipsnyje;

c)

iš trečiųjų valstybių importuotų produktų, parduotų reprezentacinėse importo rinkose, kainas ir kiekius, kaip numatyta šio reglamento 134 straipsnyje;

d)

į laisvą apyvartą išleistų importuotų produktų kiekį, kaip numatyta šio reglamento 139 straipsnyje.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie paskirtį ir perduoda jai atitinkamos institucijos ar įstaigos duomenis ryšiams palaikyti, taip pat praneša apie bet kokius šios informacijos pokyčius.

Paskirtų institucijų ar įstaigų sąrašas, kuriame nurodyti jų pavadinimai ir adresai, valstybėms narėms ir visuomenei pateikiami visais tinkamais būdais per Komisijos įdiegtas informacines sistemas, įskaitant paskelbimą internete.

3.   Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento nuostatų, visi pranešimai, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai pagal šį reglamentą, pateikiami Komisijos nustatyta forma elektroniniu būdu, naudojant informacinę sistemą, kuria Komisija suteikia galimybę naudotis kompetentingoms valstybių narių institucijoms ar įstaigoms.

Nepažeidžiant 5 dalies, jei pranešimai pateikti kitokiu nei pirmoje pastraipoje nurodytas būdas ir yra kitokios nei toje pastraipoje nurodyta formos, gali būti laikoma, kad jie nepateikti.

4.   Nepažeisdamos konkrečių šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šiame reglamente pranešimams pateikti nustatytų terminų laikymąsi.

5.   Jei valstybė narė nepateikia pranešimo, kurio reikalaujama šiame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1234/2007, arba, vertinant pagal Komisijos turimus objektyvius faktus, paaiškėja, kad pranešimas yra neteisingas, Komisija gali sustabdyti dalies ar visų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (20) 14 straipsnyje nurodytų vaisių ir daržovių sektoriui skirtų mėnesinių išmokų mokėjimą tol, kol pranešimas bus tinkamai parengtas.

147 straipsnis

Akivaizdžios klaidos

Pranešimas, pretenzija ar prašymas, pateiktas valstybei narei pagal šį reglamentą ar Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, įskaitant pagalbos paraišką, gali būti pakoreguotas bet kada po jo pateikimo, jei kompetentinga valstybės narės institucija pripažįsta akivaizdžias klaidas.

148 straipsnis

Force majeure ir išskirtinės aplinkybės

Kai pagal šį reglamentą ar Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 turi būti taikoma sankcija ar bauda, arba panaikinta lengvata ar pripažinimas, sankcija arba bauda ar panaikinimas netaikomi esant force majeure ar išskirtinėmis aplinkybėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje.

Tačiau apie force majeure atvejį pranešama kompetentingai valstybės narės institucijai ir pateikiami tą instituciją tenkinantys atitinkami įrodymai per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią susijęs asmuo gali tai padaryti.

149 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 panaikinamas.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 134 straipsnis ir toliau taikomas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir prireikus skaitomos pagal XIX priede pateiktą atitikmenų lentelę.

150 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Veiklos programos, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 203a straipsnio 3 dalies a punktas, gali būti toliau vykdomos iki jų užbaigimo, jei jos atitinka taisykles, galiojusias iki 2008 m. sausio 1 d.

2.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 203a straipsnio 6 dalį, perdirbti pristatytų žaliavų būtiniausių savybių ir gatavų produktų būtiniausių kokybės reikalavimų taisyklės, kurios ir toliau taikomos žaliavoms, kurių derlius nuimtas valstybių narių, taikančių toje straipsnio dalyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, teritorijoje, be kitų atitinkamų šio reglamento II antraštinėje dalyje nurodytų prekybos standartų, yra taisyklės, pateikiamos XX priede išvardytuose Komisijos reglamentuose.

3.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 priimti pripažinimo planai, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 203a straipsnio 4 dalį tebelaikomi priimtais gamintojų grupėms, įsisteigusioms ne valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ne atokiausiuose Sąjungos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnio 2 dalyje, ir ne mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1405/2006 (21) 1 straipsnio 2 dalyje, finansuojami remiantis normomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 3 dalies b punkte.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 priimti pripažinimo planai, kuriems buvo taikoma to reglamento 14 straipsnio 7 dalis ir kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 203a straipsnio 4 dalį tebelaikomi priimtais, finansuojami remiantis normomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103a straipsnio 3 dalies a punkte.

4.   Jei būtina, valstybės narės savo nacionalines strategijas pataiso ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 15 d., kad:

a)

deramai pagrįstų, koks atstumas turi būti laikomas dideliu, kaip nurodyta 50 straipsnio 7 dalies b punkte;

b)

nustatytų didžiausią procentinį metinių veiklos programos įgyvendinimo išlaidų, kurios turi būti skirtos su ekologišku pakuočių tvarkymu susijusiems veiksmams dydį, kaip nurodyta 60 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje.

5.   Veiklos programos, kurios patvirtintos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, gali būti toliau vykdomos iki jų užbaigimo net jei neatitinka reikalavimo dėl 60 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyto didžiausio procentinio dydžio.

151 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

(3)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1.

(4)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29.

(5)  OL L 297, 1996 11 21, p. 46.

(6)  OL L 273, 2007 10 17, p. 1.

(7)  OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

(8)  OL L 41, 2003 2 14, p. 33.

(9)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(10)  OL L 368, 2006 12 23, p. 15.

(11)  OL L 365, 1994 12 31, p. 10.

(12)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

(13)  OL L 358, 2006 12 16, p. 3.

(14)  OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

(15)  OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(16)  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.

(17)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(18)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(19)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(20)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(21)  OL L 265, 2006 9 26, p. 1.


I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI PREKYBOS STANDARTAI

A   DALIS

Bendrasis prekybos standartas

1.   Būtiniausi kokybės reikalavimai

Atsižvelgiant į leistinus nuokrypius, produktai turi būti:

nepažeisti,

nesugedę; produktai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų iš esmės nepažeistu minkštimu,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Produktų būklė turi būti tokia, kad jie:

nenukentėtų vežant bei tvarkant, ir

į paskirties vietą būtų pristatyti tinkamos būklės.

2.   Būtiniausi prinokimo reikalavimai

Produktai turi būti pakankamai, bet ne per daug subrendę, o vaisiai turi būti pakankamai prinokę, bet nepernokę.

Produktai turi būti tiek subrendę ir prinokę, kad galėtų nokti toliau, kol pakankamai prinoks.

3.   Leistinas nuokrypis

Leistina, kad kiekvienoje partijoje būtų 10 % produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 % šio leistino nuokrypio.

4.   Produktų kilmės šalies žymėjimas

Visas kilmės šalies pavadinimas (1). Produktų, kilusių iš valstybės narės, kilmės šalis nurodoma tos kilmės šalies kalba arba bet kuria kita paskirties šalies vartotojams suprantama kalba. Kitų produktų kilmės šalis nurodoma bet kuria paskirties šalies vartotojams suprantama kalba.

B   DALIS

Specialieji prekybos standartai

1 DALIS.   OBUOLIŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas iš Malus domestica Borkh. išvestų veislių obuoliams, kurie vartotojams tiekiami švieži, išskyrus perdirbti pramoniniu būdu skirtus obuolius.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus paruoštiems ir supakuotiems obuoliams.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų specialių nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių obuoliai turi būti:

nepažeisti,

nesugedę; obuoliai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų iš esmės nepažeistu minkštimu,

be didelio stikliškumo, išskyrus Fuji ir jų mutantus,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Obuoliai turi būti tiek subrendę ir tokios būklės, kad jie:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatyti tinkamos būklės.

B.   Prinokimo reikalavimai

Obuoliai turi būti pakankamai subrendę ir prinokę.

Obuoliai turi būti tiek subrendę ir prinokę, kad galėtų nokti toliau, kol pakankamai prinoks, kaip reikalaujama atsižvelgiant į veislės savybes.

Siekiant patikrinti būtiniausius prinokimo reikalavimus, galima atsižvelgti į kelis parametrus (pvz., morfologinį aspektą, skonį, tvirtumą ir refraktometrinį indeksą).

C.   Klasifikavimas

Obuoliai skirstomi į tris toliau apibūdintas klases.

i)   Ekstra klasė

Šios klasės obuoliai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi turėti tai veislei (2) būdingas savybes ir nepažeistą kotelį.

Obuoliai turi atitikti šiuos būtiniausius veislei būdingos paviršiaus spalvos reikalavimus:

3/4 viso A spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti raudonos spalvos,

1/2 viso B spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti mišrios raudonos spalvos,

1/3 viso C spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti vos paraudęs, rausvos spalvos ar dryžuotas.

Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Vaisiai turi būti be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jei dėl to nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

labai nežymūs odelės defektai,

labai nežymus rūdėtumas (3), pvz.:

rudos dėmės, kurios yra tik kotelio įdubos ribose ir kurios negali būti šiurkščios, ir (arba)

nedidelės pavienės rūdėtumo žymės.

ii)   I klasė

Šios klasės obuoliai turi būti geros kokybės. Jie turi būti tipiniai tos veislės obuoliai (4).

Obuoliai turi atitikti šiuos būtiniausius veislei būdingos paviršiaus spalvos reikalavimus:

1/2 viso A spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti raudonos spalvos,

1/3 viso B spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti mišrios raudonos spalvos,

1/10 viso C spalvų grupės obuolių paviršiaus turi būti vos paraudęs, rausvos spalvos ar dryžuotas.

Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Tačiau gali būti leidžiami toliau nurodyti nežymūs defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymus formos defektas,

nežymus brandos defektas,

nežymus spalvos defektas,

nežymus sumušimas, kuris neviršija 1 cm2 viso paviršiaus ploto ir kurio spalva nepakitusi,

nežymūs odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

2 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

1 cm2 viso paviršiaus ploto, jei tai kitokie defektai, išskyrus rauples (Venturia inaequalis), kurių pažeistas bendras plotas negali būti didesnis nei 0,25 cm2,

labai nežymus rūdėtumas (5), pvz.:

rudos dėmės, kurios gali būti ir šiek tiek už kotelio arba piestelės įdubos ribų, bet negali būti šiurkščios, ir (arba)

neryškus, tinklą primenantis rūdėtumas, neviršijantis 1/5 viso vaisiaus paviršiaus ir labai nesiskiriantis nuo bendros vaisiaus spalvos, ir (arba)

ryškus rūdėtumas, neviršijantis 1/20 viso vaisiaus paviršiaus, o neryškus, tinklą primenantis rūdėtumas ir ryškus rūdėtumas kartu negali viršyti 1/5 viso vaisiaus paviršiaus.

Obuolių kotelio gali nebūti, jeigu jis pašalintas švariai, o šalia esanti odelė nepažeista.

iii)   II klasė

Šiai klasei priskiriami obuoliai, kurie neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų kokybės reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus.

Minkštimas turi būti be didesnių defektų.

Leidžiami toliau nurodyti defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra obuolių kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas:

formos defektai,

brandos defektai,

spalvos defektai,

nežymus sumušimas, neviršijantis 1,5 cm2 viso paviršiaus ploto, kuris gali būti šiek tiek pakitusios spalvos,

odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

4 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

2,5 cm2 viso paviršiaus ploto, jei tai kitokie defektai, išskyrus rauples (Venturia inaequalis), kurių pažeistas bendras plotas negali būti didesnis nei 1 cm2;

nežymus rūdėtumas (6), pvz.:

rudos dėmės, kurios gali būti ir už kotelio arba piestelės įdubos ribų, ir gali būti šiek tiek šiurkščios, ir (arba)

neryškus, tinklą primenantis rūdėtumas, neviršijantis 1/2 viso vaisiaus paviršiaus ir labai nesiskiriantis nuo bendros vaisiaus spalvos, ir (arba)

ryškus rūdėtumas, neviršijantis 1/30 viso vaisiaus paviršiaus, o

neryškus, tinklą primenantis rūdėtumas ir ryškus rūdėtumas kartu negali viršyti 1/2 viso vaisiaus paviršiaus.

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal didžiausią pjūvio ties viduriu skersmenį arba pagal svorį.

Mažiausias obuolių dydis yra 60 mm, jei matuojamas skersmuo, ir 90 g, jei matuojamas svoris. Gali būti priimtini ir mažesnio dydžio vaisiai, jei jų minkštimo refraktometrinis indeksas yra 10,5° Brix arba didesnis, o vaisių dydis ne mažesnis kaip 50 mm arba 70 g.

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžių skirtumas neturi viršyti:

a)

pagal skersmenį rūšiuojamų vaisių:

5 mm, jei vaisiai yra ekstra klasės ir I bei II klasių, supakuoti eilėmis ir sluoksniais. Tačiau „Bramley's Seedling“ („Bramley“, „Triomphe de Kiel“) ir „Horneburger“ veislių obuolių skersmuo gali skirtis 10 mm; ir

10 mm, jei vaisiai yra I klasės, laisvai suberti pakuotėse arba prekinėse pakuotėse. Tačiau „Bramley's Seedling“ („Bramley“, „Triomphe de Kiel“) ir „Horneburger“ veislių obuolių skersmuo gali skirtis 20 mm; arba

b)

pagal svorį rūšiuojamų vaisių:

Ekstra klasės ir I bei II klasių obuolių, supakuotų eilėmis ir sluoksniais:

Intervalas (g)

Svorio skirtumas (g)

70–90

15 g

91–135

20 g

136–200

30 g

201–300

40 g

> 300

50 g

I klasės obuolių, laisvai subertų pakuotėse arba prekinėse pakuotėse:

Intervalas (g)

Vienodumas (g)

70–135

35

136–300

70

> 300

100

Laisvai subertų pakuotėse arba prekinėse pakuotėse II klasės vaisių dydžio vienodumo reikalavimai nenustatomi.

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų, neatitinkančių nurodytai klasei keliamų reikalavimų, kokybės bei dydžio nuokrypiai.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   Ekstra klasė

Visas leistinas nuokrypis – 5 % obuolių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių I klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 0,5 % gali sudaryti produktai, atitinkantys II klasės kokybės reikalavimus.

ii)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % obuolių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti produktai, neatitinkantys nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeisti produktai.

iii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % obuolių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 2 % produktų gali būti pažeisti puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės obuolių, neatitinkančių dydžio reikalavimų, 10 % nuokrypis (pagal skaičių arba svorį). Šis leistinas nuokrypis negali būti taikomas produktams, kurių:

skersmuo yra 5 mm arba daugiau mažesnis nei mažiausias skersmuo,

svoris yra 10 g arba daugiau mažesnis nei mažiausias svoris.

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kokybės, dydžio (jeigu pagal jį rūšiuojama) ir vienodai prinokę obuoliai.

Ekstra klasės vaisiai turi būti ir vienodos spalvos.

Tačiau labai skirtingų veislių obuolius galima pakuoti kartu vienoje prekinėje pakuotėje, jei jie yra vienodos kokybės ir, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą veislę, – vienodos kilmės.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Obuoliai turi būti įpakuoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti. Visų pirma, prekinės pakuotės, kurių grynasis svoris yra didesnis kaip 3 kg, turi būti pakankamai tvirtos, kad produktai būtų tinkamai apsaugoti.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktus nuo išorinio ar vidinio pažeidimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis, naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Lipdukai, klijuojami ant kiekvieno produkto atskirai, turi būti tokie, kad juos nuėmus ant paviršiaus neliktų matomų klijų žymių ir nebūtų pažeista obuolių odelė.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje):

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

„Obuoliai“, jei pakuotės turinio iš išorės nematyti.

Veislės pavadinimas. Veislių pavadinimai, jei pakuotėje yra labai skirtingų veislių obuolių.

Gali būti pateikiamas sinonimiškas veislės pavadinimas. Mutanto pavadinimas arba prekės ženklas gali būti pateikiamas tik su veislės pavadinimu arba sinonimišku pavadinimu.

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (7) ir, pasirinktinai, auginimo regionas arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas.

Jei kartu supakuoti labai skirtingų veislių ir skirtingos kilmės šalies obuoliai, prie atitinkamos veislės pavadinimo nurodoma kilmės šalis.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis arba, jeigu vaisiai pakuojami eilėmis ir sluoksniais, vienetų skaičius.

Jei rūšiuojama pagal dydį, jis turi būti išreikštas nurodant:

a)

jeigu produktams taikomos vienodumo taisyklės – mažiausią ir didžiausią leistiną skersmenį arba mažiausią ir didžiausią svorį;

b)

jeigu produktams netaikomos vienodumo taisyklės – mažiausio pakuotėje esančio vaisiaus skersmenį arba svorį, pridedant „ir didesni“ ar lygiavertį užrašą arba, jei taikoma, nurodant didžiausio pakuotėje esančio vaisiaus skersmenį arba svorį.

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

Priedėlis

Nebaigtinis obuolių veislių sąrašas

Į sąrašą neįtrauktų veislių vaisiai turi būti rūšiuojami pagal jų veislės savybes.

Veislės

Mutantas

Sinonimai

Spalvos grupė

Rūdėtumas

African Red

 

 

B

 

Akane

 

Tohoku 3

B

 

Alborz Seedling

 

 

C

 

Aldas

 

 

B

 

Alice

 

 

B

 

Alkmene

 

Early Windsor

C

 

Alro

 

 

B

 

Alwa

 

 

B

 

Amasya

 

 

B

 

Angold

 

 

C

 

Antej

 

Antei

B

 

Apollo

 

Beauty of Blackmoor

C

 

Arkcharm

 

Arkansas Nr. 18, A 18

C

 

Arlet

 

 

B

R

Aroma

 

 

C

 

Aroma mutantai, pvz.

 

C

 

Amorosa

 

C

 

Auksis

 

 

B

 

Beacon

 

 

A

 

Belfort

 

Pella

B

 

Belle de Boskoop

 

 

 

R

Belle de Boskoop mutantai, pvz.

 

 

R

Boskoop rouge

Red Boskoop

Roter

Boskoop

 

R

Belle fleur double

 

 

 

 

Belorrusskoje

Maļinovoje

 

Belorusskoe Malinovoe, Byelorusskoe Malinovoe

B

 

Berlepsch

 

Freiherr von Berlepsch

C

 

Berlepsch mutantai, pvz.

 

C

 

Berlepsch rouge

Red Berlepsch, Roter Berlepsch

C

 

Blushed Golden

 

 

 

 

Bogatir

 

Bogatyr

 

 

Bohemia

 

 

B

 

Braeburn

 

 

B

 

Braeburn mutantai, pvz.

 

B

 

Hidala

 

B

 

Joburn

 

B

 

Lochbuie Red Braeburn

 

B

 

Mahana Red

 

B

 

Mariri Red

 

B

 

Redfield

 

B

 

Royal Braeburn

 

B

 

Bramley's Seedling

 

Bramley, Triomphe de Kiel

 

 

Brettacher Sämling

 

 

 

 

Calville Groupe des

 

 

 

 

Cardinal

 

 

B

 

Carola

 

Kalco

C

 

Caudle

 

 

B

 

Charden

 

 

 

 

Charles Ross

 

 

 

 

Civni

 

 

B

 

Coromandel Red

 

Corodel

A

 

Cortland

 

 

B

 

Cox's Orange Pippin

 

Cox Orange

C

R

Cox's Orange Pippin mutantai, pvz.

 

C

R

Cherry Cox

 

C

R

Crimson Bramley

 

 

 

 

Cripps Pink

 

 

C

 

Cripps Pink mutantai, pvz.

 

C

 

Pink Rose

 

C

 

Rosy Glow

 

C

 

Ruby Pink

 

C

 

Cripps Red

 

 

C* (8)

 

Dalinbel

 

 

B

R

Delblush

 

 

 

 

Delcorf

 

 

C

 

Delcorf mutantai, pvz.

 

C

 

Dalili

 

C

 

Monidel

 

C

 

Delgollune

 

 

B

 

Delicious ordinaire

 

Ordinary Delicious

B

 

Deljeni

 

 

 

 

Delikates

 

 

B

 

Delor

 

 

C

 

Discovery

 

 

C

 

Doč Melbi

 

Doch Melbi

C

 

Dunn's Seedling

 

 

 

R

Dykmanns Zoet

 

 

C

 

Egremont Russet

 

 

 

R

Elan

 

 

 

 

Elise

 

Red Delight

A

 

Ellison's orange

 

Ellison

C

 

Elstar

 

 

C

 

Elstar mutantai, pvz.

 

 

 

Bel-El

 

C

 

Daliest

 

C

 

Daliter

 

C

 

Elshof

 

C

 

Elstar Armhold

 

C

 

Elstar Reinhardt

 

C

 

Daliest

 

C

 

Goedhof

 

C

 

Red Elstar

 

C

 

Valstar

 

C

 

Empire

 

 

A

 

Falstaff

 

 

C

 

Fiesta

 

Red Pippin

C

 

Florina

 

 

B

 

Forele

 

 

B

 

Fortune

 

 

 

R

Fuji

 

 

B

 

Fuji mutantai, pvz.

 

B

 

Kiku

 

B

 

Gala

 

 

C

 

Gala mutantai, pvz.

 

C

 

Annaglo

 

C

 

Baigent

 

C

 

Galaxy

 

C

 

Mitchgala

 

C

 

Obrogala

 

C

 

Regala

 

C

 

Regal Prince

 

C

 

Tenroy

 

C

 

Garcia

 

 

 

 

Ginger Gold

 

 

 

 

Gloster

 

 

B

 

Goldbohemia

 

 

 

 

Golden Delicious

 

 

 

 

Golden Delicious mutantai, pvz.

 

 

 

Golden Russet

 

 

 

R

Golden Supreme

 

Gradigold, Golden Extreme

 

 

Goldrush

 

Coop 38

 

 

Goldstar

 

 

 

 

Granny Smith

 

 

 

 

Gravensteiner

 

Gravenstein

 

 

Gravensteiner mutantai, pvz.

 

 

 

Gravenstein rouge

Red Gravenstein, Roter Gravensteiner

 

 

Greensleeves

 

 

 

 

Holsteiner Cox

 

Holstein

 

R

Holsteiner Cox mutantai, pvz.

 

 

R

Holstein rouge

Red Holstein, Roter Holsteiner Cox

 

R

Honeycrisp

 

 

C

 

Honey gold

 

 

 

 

Horneburger

 

 

 

 

Howgate Wonder

 

Manga

 

 

Idared

 

 

B

 

Iedzēnu

 

 

B

 

Ilga

 

 

B

 

Ingrid Marie

 

 

B

R

Iron

 

 

C

 

Isbranica

 

 

C

 

Jacob Fisher

 

 

 

 

Jacques Lebel

 

 

 

 

Jamba

 

 

C

 

James Grieve

 

 

 

 

James Grieve mutantai, pvz.

 

 

 

James Grieve rouge

Red James Grieve

 

 

Jarka

 

 

C

 

Jerseymac

 

 

B

 

Jester

 

 

 

 

Jonagold (9)

 

 

C

 

Jonagold mutantai, pvz.

 

C

 

Crowngold

 

C

 

Daligo

 

C

 

Daliguy

Jonasty

C

 

Dalijean

Jonamel

C

 

Jonabel

 

C

 

Jonabres

 

C

 

King Jonagold

 

C

 

New Jonagold

Fukushima

C

 

Novajo

Veulemanns

C

 

Schneica

Jonica

C

 

Wilmuta

 

C

 

Decosta

 

C

 

Jomar

 

C

 

Jomured

Van de Poel

C

 

Jonabel

 

C

 

Jonabres

 

C

 

Jonagold Boerekamp

 

C

 

Jonagold 2000

Excel

C

 

Jonagored Supra

 

C

 

Jonaveld

 

C

 

King Jonagold

 

C

 

New Jonagold

Fukushima

C

 

Novajo

Veulemanns

C

 

Primo

 

C

 

Red Jonaprince

 

C

 

Romagold

Surkijn

C

 

Rubinstar

 

C

 

Schneica

Jonica

C

 

Wilmuta

 

C

 

Jonalord

 

 

C

 

Jonathan

 

 

B

 

Julia

 

 

B

 

Jupiter

 

 

 

 

Karmijn de Sonnaville

 

 

C

 

Katja

 

Katy

B

 

Kent

 

 

 

R

Kidd's orange red

 

 

C

R

Kim

 

 

B

 

Koit

 

 

C

 

Koričnoje

Novoje

 

Korichnoe Novoe, Korichnevoe Novoe

C

 

Kovaļenkovskoje

 

Kovalenkovskoe

B

 

Krameri Tuvioun

 

 

B

 

Kulikovskoje

 

 

B

 

Lady Williams

 

 

B

 

Lane's Prince Albert

 

 

 

 

Laxton's Superb

 

 

C

R

Ligol

 

 

B

 

Lobo

 

 

B

 

Lodel

 

 

A

 

Lord Lambourne

 

 

C

 

Maigold

 

 

B

 

McIntosh

 

 

B

 

Meelis

 

 

B

 

Melba

 

 

C

 

Melodie

 

 

B

 

Melrose

 

 

C

 

Meridian

 

 

C

 

Moonglo

 

 

C

 

Morgenduft

 

Imperatore

B

 

Mutsu

 

 

 

 

Noris

 

 

B

 

Normanda

 

 

C

 

Nueva Europa

 

 

C

 

Nueva Orleans

 

 

B

 

Odin

 

 

B

 

Ontario

 

 

B

 

Orlik

 

 

B

 

Orlovskoje Polosatoje

 

 

C

 

Ozark Gold

 

 

 

 

Paula Red

 

 

B

 

Pero de Cirio

 

 

 

 

Piglos

 

 

B

 

Pikant

 

 

B

 

Pikkolo

 

 

C

 

Pilot

 

 

C

 

Pimona

 

 

C

 

Pinova

 

 

C

 

Pirella

 

 

B

 

Piros

 

 

C

 

Prima

 

 

B

 

Rafzubex

 

 

A

 

Rafzubin

 

 

C

 

Rajka

 

 

B

 

Rambour d'hiver

 

 

 

 

Rambour Franc

 

 

B

 

Reanda

 

 

B

 

Rebella

 

 

C

 

Red Delicious

 

 

A

 

Red Delicious mutantai, pvz.

 

A

 

Erovan

Early Red

One

A

 

Fortuna Delicious

 

A

 

Oregon

Oregon Spur Delicious

A

 

Otago

 

A

 

Red Chief

 

A

 

Red King

 

A

 

Red Spur

 

A

 

Red York

 

A

 

Richared

 

A

 

Royal Red

 

A

 

Shotwell Delicious

 

A

 

Stark Delicious

 

A

 

Starking

 

A

 

Starkrimson

 

A

 

Starkspur

 

A

 

Topred

 

A

 

Well Spur

 

A

 

Red Dougherty

 

 

A

 

Redkroft

 

 

A

 

Regal

 

 

A

 

Regina

 

 

B

 

Reglindis

 

 

C

 

Reine des Reinettes

 

Gold Parmoné, Goldparmäne

C

 

Reineta Encarnada

 

 

B

 

Reinette Rouge du Canada

 

 

B

 

Reinette d'Orléans

 

 

 

 

Reinette Blanche du Canada

 

Reinette du Canada, Canada Blanc, Kanadarenette, Renetta del Canada

 

R

Reinette de France

 

 

 

 

Reinette de Landsberg

 

 

 

 

Reinette grise du Canada

 

Graue Kanadarenette

 

R

Relinda

 

 

C

 

Remo

 

 

B

 

Renora

 

 

B

 

Resi

 

 

B

 

Resista

 

 

 

 

Retina

 

 

B

 

Rewena

 

 

B

 

Roja de Benejama

 

Verruga, Roja del Valle, Clavelina

A

 

Rome Beauty

 

Belle de Rome, Rome

B

 

Rome Beauty mutantai, pvz.

 

B

 

Red Rome

 

B

 

Rosana

 

 

B

 

Royal Beauty

 

 

A

 

Rubin (čekiška veislė)

 

 

C

 

Rubin (kazachinė veislė)

 

 

B

 

Rubinola

 

 

B

 

Rudens Svītrainais

 

Osennee Polosatoe, Rudeninis dryžuotasis, Rudens Svītrotais, Streifling, Streifling Herbst, Sügisjoonik, Syysjuovikas ir daugelis kitų

C

 

Saltanat

 

 

B

 

Sciearly

 

 

A

 

Scifresh

 

 

B

 

Sciglo

 

 

A

 

Sciray

 

GS48

A

 

Scired

 

 

A

R

Sciros

 

 

A

 

Selena

 

 

B

 

Shampion

 

 

B

 

Sidrunkollane Talioun

 

 

 

 

Sinap Orlovskij

 

 

 

 

Snygold

 

Earlygold

 

 

Sommerregent

 

 

C

 

Spartan

 

 

A

 

Splendour

 

 

A

 

St. Edmunds Pippin

 

 

 

R

Stark's Earliest

 

 

C

 

Štaris

 

Staris

A

 

Sturmer Pippin

 

 

 

R

Summerred

 

 

B

 

Sügisdessert

 

 

C

 

Sunrise

 

 

A

 

Sunset

 

 

 

R

Suntan

 

 

 

R

Sweet Caroline

 

 

C

 

Talvenauding

 

 

B

R

Tellisaare

 

 

B

 

Tiina

 

Tina

C

 

Topaz

 

 

B

 

Tydeman's Early Worcester

 

Tydeman's Early

B

 

Veteran

 

 

B

 

Vista Bella

 

Bellavista

B

 

Wealthy

 

 

B

 

Worcester Pearmain

 

 

B

 

York

 

 

B

 

Zarja Alatau

 

Zarya Alatau

 

 

Zailijskoje

 

Zailiyskoe

B

 

Žigulovskoje

 

Zhigulovskoe

C

 

2 DALIS.   CITRUSINIŲ VAISIŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas toliau išvardytų veislių vaisiams, kurie klasifikuojami kaip citrusiniai vaisiai ir kurie vartotojams tiekiami švieži, išskyrus perdirbti pramoniniu būdu skirtus citrusinius vaisius:

Citrus limon (L.) Burm. f. rūšių išvestų veislių citrinoms,

mandarinams (Citrus reticulata Blanco), įskaitant likerinius mandarinus (Citrus unshiu Marcow.), klementinus (Citrus clementina hort. ex Tanaka.), saldžiuosius mandarinus (Citrus deliciosa Ten.) ir tikruosius mandarinus (Citrus tangerina Tan.), išaugintus iš šių rūšių bei jų hibridų,

Citrus sinensis (L.) Osbeck rūšių išvestų veislių apelsinams.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus paruoštiems ir supakuotiems citrusiniams vaisiams.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų specialių nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių citrusiniai vaisiai turi būti:

nepažeisti,

nesudaužyti ir (arba) be didelių užgijusių įpjovimų,

nesugedę; citrusiniai vaisiai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų nepažeistu minkštimu,

be vidinio džiūvimo ir dehidratavimo požymių,

nepažeisti žemos temperatūros ar šalnų,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Citrusiniai vaisiai turi būti tiek subrendę ir tokios būklės, kad:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatyti tinkamos būklės.

B.   Prinokimo reikalavimai

Citrusiniai vaisiai turi būti tinkamos brandos bei prinokimo, atsižvelgiant į reikiamus veislės, skynimo laiko ir auginimo vietovės kriterijus.

Citrusinių vaisių prinokimas apibūdinamas šiais kiekvienai rūšiai nurodytais parametrais:

mažiausias sulčių kiekis,

mažiausias bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis, t. y. mažiausias cukraus kiekis,

mažiausias cukraus/rūgšties santykis (10),

spalva.

Spalva turi būti tokia, kad normaliai bręsdamas vaisius tam tikrai veislei būdingą spalvą įgautų paskirties vietoje.

 

Mažiausias sulčių kiekis

(proc.)

Mažiausias cukraus kiekis

(°Brix)

Mažiausias cukraus/rūgšties santykis

Spalva

Citrinos

20

 

 

Turi būti būdinga veislei. Tačiau žalios (bet ne tamsiai žalios) spalvos vaisiai tinkami, jeigu jie atitinka būtiniausius sulčių kiekio reikalavimus.

Likeriniai mandarinai, klementinai, kitų veislių mandarinai ir jų hibridai

Likeriniai mandarinai

33

 

6,5:1

Bent trečdalio vaisiaus paviršiaus spalva turi būti būdinga veislei.

Klementinai

40

 

7,0:1

Kitų veislių mandarinai ir jų hibridai

33

 

7,5:1

 

Apelsinai

Tikrieji apelsinai

30

 

6,5:1

Turi būti būdinga veislei. Tačiau šviesiai žalios spalvos vaisiai leidžiami, jei spalva neviršija penktadalio viso vaisiaus paviršiaus ir jei jie atitinka būtiniausius sulčių kiekio reikalavimus.

Tačiau vietovėse, kuriose vaisiams bręstant yra aukšta oro temperatūra ir didelis santykinis drėgnis, užauginti apelsinai gali būti žalios spalvos, dengiančios daugiau nei penktadalį viso vaisiaus paviršiaus, jei jie atitinka būtiniausius sulčių kiekio reikalavimus.

Navels grupė

33

 

6,5:1

Kitos veislės

35

 

6,5:1

Mosambi, Sathgudi ir Pacitan, kurių daugiau nei penktadalis paviršiaus žalios spalvos

33

 

 

Kitų veislių vaisiai, kurių daugiau nei penktadalis paviršiaus žalios spalvos

45

 

 

Šiuos prinokimo reikalavimus atitinkantys citrusiniai vaisiai gali būti apdorojami, kad būtų pašalinta jų žalia spalva. Toks apdorojimas leidžiamas tik tuomet, jei nepakinta kitos natūralios organoleptinės savybės.

C.   Klasifikavimas

Citrusiniai vaisiai skirstomi į tris toliau apibūdintas klases:

i)   Ekstra klasė

Šios klasės citrusiniai vaisiai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi turėti tai veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes.

Vaisiai turi būti be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jei dėl jų nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje.

ii)   I klasė

Šios klasės citrusiniai vaisiai turi būti geros kokybės. Jie turi turėti tai veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes.

Tačiau gali būti leidžiami toliau nurodyti nežymūs defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra citrusinių vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymus formos defektas,

nežymus spalvos defektai, įskaitant nedidelį saulės nudeginimą,

nežymūs progresuojantys odelės defektai, jeigu nepažeistas minkštimas,

nežymūs odelės defektai, atsiradę vaisiaus formavimosi metu, pavyzdžiui, sidabriškosios rauplės, rūdėtumas arba kenkėjų padaryti pažeidimai,

nežymūs užgiję defektai, atsiradę dėl mechaninių priežasčių, tokie kaip krušos padaryta žala, nutrynimai arba tvarkymo metu padaryta žala,

šiek tiek iš dalies atsiskyrusi visų mandarinų grupės vaisių odelė (arba žievelė).

iii)   II klasė

Šiai klasei priskiriami citrusiniai vaisiai, kurie neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų kokybės reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus.

Jeigu citrusiniai vaisiai išlaiko pagrindines kokybės, išsilaikymo kokybės ir pateikimo savybes, leistini šie defektai:

formos defektai,

spalvos defektai, įskaitant saulės nudeginimą,

progresuojantys odelės defektai, jeigu nepažeistas minkštimas,

odelės defektai, atsiradę vaisiaus formavimosi metu, pavyzdžiui, sidabriškosios rauplės, parudimai arba kenkėjų padaryti pažeidimai,

užgiję defektai, atsiradę dėl mechaninių priežasčių, tokie kaip krušos padaryta žala, nutrynimai arba tvarkymo metu padaryta žala,

paviršiniai užgijusios odelės pakitimai,

grublėta odelė,

šiek tiek iš dalies atsiskyrusi apelsinų odelė (arba žievelė) ir iš dalies atsiskyrusi visų mandarinų grupės vaisių odelė (arba žievelė).

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal didžiausią pjūvio ties viduriu skersmenį arba pagal skaičių.

A.   Mažiausias dydis

Vaisiai turi būti ne mažesni nei:

Vaisiai

Skersmuo (mm)

Citrinos

45

Likeriniai mandarinai, kitų veislių mandarinai ir jų hibridai

45

Klementinai

35

Apelsinai

53

B.   Vienodumas

Citrusiniai vaisiai gali būti rūšiuojami pagal dydį vienu iš šių būdų:

a)

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžų skirtumas neturi viršyti:

10 mm, jei mažiausio vaisiaus skersmuo (kaip nurodyta ant pakuotės) yra < 60 mm,

15 mm, jei mažiausio vaisiaus skersmuo (kaip nurodyta ant pakuotės) yra ≥ 60 mm, bet < 80 mm,

20 mm, jei mažiausio vaisiaus skersmuo (kaip nurodyta ant pakuotės) yra ≥ 80 mm, bet < 110 mm,

vaisių, kurių skersmuo ≥ 110 mm, leistinas skersmens skirtumas nenustatomas.

b)

Jei taikomi dydžio kodai, turi būti laikomasi toliau pateiktose lentelėse nurodytų tų kodų ir skersmens dydžių:

 

Dydžio kodas

Skersmuo (mm)

Citrinos

0

79–90

1

72–83

2

68–78

3

63–72

4

58–67

5

53–62

6

48–57

7

45–52

Likeriniai mandarinai, klementinai ir kitų veislių mandarinai ir jų hibridai

1-XXX

78 ir daugiau

1-XX

67–78

1 arba 1-X

63–74

2

58–69

3

54–64

4

50–60

5

46–56

6 (11)

43–52

7

41–48

8

39–46

9

37–44

10

35–42

Apelsinai

0

92–110

1

87–100

2

84–96

3

81–92

4

77–88

5

73–84

6

70–80

7

67–76

8

64–73

9

62–70

10

60–68

11

58–66

12

56–63

13

53–60

Vienodas dydis užtikrinamas naudojant pirmiau pateiktas dydžio skales, nebent nustatyta kitaip:

Jeigu vaisiai laisvai suberti dėžėse arba supakuoti prekinėse pakuotėse, kurių didžiausias grynasis svoris yra 5 kg, didžiausias skirtumas turi neviršyti ribų, nustatomų grupuojant trijų dydžių iš eilės pagal dydžio skalę vaisius.

c)

Pagal skaičių rūšiuojamų vaisių dydžio skirtumas turi atitikti a punkto reikalavimus.

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų, neatitinkančių nurodytai klasei keliamų reikalavimų, kokybės bei dydžio nuokrypiai.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   Ekstra klasė

Visas leistinas nuokrypis – 5 % citrusinių vaisių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių I klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 0,5 % gali sudaryti produktai, atitinkantys II klasės kokybės reikalavimus.

ii)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % citrusinių vaisių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti produktai, neatitinkantys nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeisti produktai.

iii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % citrusinių vaisių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 2 % produktų gali būti pažeisti puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės citrusinių vaisių, atitinkančių artimiausią dydį (arba dydžius, jeigu yra trys dydžiai), mažesnį ir (arba) didesnį už tą, kuris nurodytas ant pakuočių (pagal skaičių arba svorį), 10 % nuokrypis.

Bet kuriuo atveju 10 % leistinas nuokrypis taikomas tik tiems vaisiams, kurių dydis yra ne mažesnis už toliau nurodytą mažiausią dydį:

Vaisiai

Skersmuo (mm)

Citrinos

43

Likeriniai mandarinai, kitų veislių mandarinai ir jų hibridai

43

Klementinai

34

Apelsinai

50

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės ar prekinio tipo, kokybės, dydžio ir, pageidautina, vienodai prinokę ir subrendę citrusiniai vaisiai.

Be to, reikalaujama, kad ekstra klasės vaisiai būtų vienodos spalvos.

Tačiau labai skirtingų veislių citrusinius vaisius galima pakuoti kartu vienoje prekinėje pakuotėje, jei jie yra vienodos kokybės ir, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą rūšį, – vienodos veislės arba prekinio tipo ir kilmės.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Citrusiniai vaisiai turi būti įpakuoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktą nuo išorinio ar vidinio sužalojimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Lipdukai, klijuojami ant kiekvieno produkto atskirai, turi būti tokie, kad juos nuėmus ant paviršiaus neliktų matomų klijų žymių ir nebūtų pažeista citrusinių vaisių odelė.

Jeigu citrusiniai vaisiai suvyniojami, turi būti naudojamas plonas, sausas, naujas ir bekvapis (12) popierius.

Draudžiama naudoti bet kokias medžiagas, kurias naudojant gali pakisti natūralios citrusinių vaisių savybės, ypač jų skonis ar kvapas (13).

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų. Tačiau leidžiama citrusinius vaisius pateikti su trumpa (nesumedėjusia) šakele ir keletu prie jos prisitvirtinusių žalių lapelių.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje):

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

Bendrinis rūšies pavadinimas, jeigu produktai nematomi iš išorės.

Apelsinų veislės pavadinimas.

Mandarinų grupės vaisiai:

Likeriniai mandarinai – „Likeriniai mandarinai“; po šios nuorodos gali būti nurodyta veislė;

Klementinai – „Klementinai“; po šios nuorodos gali būti nurodyta veislė ir, prireikus, nuoroda „besėkliai“ (jei tai besėkliai klementinai arba klementinai su 1–10 sėklų) arba „su sėklomis“ (jei tai klementinai su daugiau kaip 10 sėklų);

Kitų veislių mandarinai ir jų hibridai – veislės pavadinimas.

Labai skirtingų rūšių citrusinių vaisių mišinys – „Citrusinių vaisių mišinys“ arba lygiavertis pavadinimas ir bendriniai labai skirtingų rūšių pavadinimai.

„be sėklų“ (pasirinktinai) (14).

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (15) ir, pasirinktinai, rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas.

Jei pateikiami labai skirtingų rūšių ir skirtingos kilmės citrusinių vaisių mišiniai, prie atitinkamos rūšies pavadinimo nurodoma kilmės šalis.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis, išreikštas:

Mažiausiu ir didžiausiu dydžiu (mm) arba

Dydžio kodu (-ais), po kurio (-ių) galima nurodyti mažiausią ar didžiausią dydį arba skaičių.

Jei taikytina, nurodoma konservuojanti medžiaga ar kitos cheminės medžiagos, naudotos nuėmus derlių.

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

3 DALIS.   KIVIŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas iš Actinidia chinensis Planch. ir Actinidia deliciosa (A. Chev.), C.F. Liang ir A.R. Ferguson išvestų veislių kiviams (dar vadinamiems aktinidijomis), kurie vartotojams tiekiami švieži, išskyrus perdirbti pramoniniu būdu skirtus kivius.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus paruoštiems ir supakuotiems kiviams.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų specialių nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių kiviai turi būti:

nepažeisti (tačiau be vaiskočių),

nesugedę; kiviai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų nepažeistu minkštimu,

pakankamai tvirti; neminkšti, nesuvytę ir nepavandeniję,

gerai susiformavę (neleistini dvigubi ar keliagubi vaisiai),

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Kiviai turi būti tiek subrendę ir tokios būklės, kad jie:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatyti tinkamos būklės.

B.   Būtiniausi prinokimo reikalavimai

Kiviai turi būti pakankamai subrendę ir prinokę.

Pagal šį reikalavimą vaisiai turi būti prinokę tiek, kad pakuojant jų prinokimo lygis būtų bent 6,2° Brix arba juose būtų vidutiniškai 15 % sausųjų medžiagų, o vaisiams patekus į platinimo grandinę jų prinokimo lygis turėtų būti 9,5° Brix.

C.   Klasifikavimas

Kiviai skirstomi į tris toliau apibūdintas klases:

i)   Ekstra klasė

Šios klasės kiviai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes.

Vaisiai turi būti tvirti, o minkštimas – visiškai sveikas.

Vaisiai turi būti be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jei dėl jų nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje.

Vaisiaus didžiausio ir mažiausio skersmens santykis, matuojant pjūvio ties viduriu skersmenį, turi būti 0,8 arba didesnis.

ii)   I klasė

Šios klasės kiviai turi būti geros kokybės. Jie turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes.

Vaisiai turi būti tvirti, o minkštimas – visiškai sveikas.

Tačiau gali būti leidžiami toliau nurodyti nežymūs defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra kivių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymūs formos defektai (tačiau be išbrinkimo ir deformacijos),

nežymūs spalvos defektai,

nežymūs odelės defektai, jei bendras pažeistas plotas ne didesnis kaip 1 cm2,

nedidelės „Hayward“ žymės – išilginės neiškilios linijos.

Vaisiaus didžiausio ir mažiausio skersmens santykis, matuojant pjūvio ties viduriu skersmenį, turi būti 0,7 arba didesnis.

iii)   II klasė

Šiai klasei priskiriami kiviai, kurie neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus.

Vaisiai turi būti pakankamai tvirti, o minkštimas – be jokių didelių defektų.

Gali būti leidžiami toliau nurodyti defektai, jei dėl jų nesikeičia kivių kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas:

formos defektai,

spalvos defektai,

odelės defektai, pavyzdžiui, užgiję nežymūs įpjovimai ar randuotas (nudrėkstas) audinys, jei visas pažeistas plotas yra ne didesnis kaip 2 cm2,

kelios ryškesnės „Hayward“ žymės su nežymiu iškilumu,

nežymūs sumušimai.

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal vaisiaus svorį.

Mažiausias ekstra klasės vaisiaus svoris yra 90 g, I klasės – 70 g, o II klasės – 65 g.

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžių skirtumas neturi viršyti:

10 g, jei vaisiai sveria mažiau kaip 85 g,

15 g, jei vaisiai sveria nuo 85 iki 120 g,

20 g, jei vaisiai sveria nuo 120 iki 150 g,

40 g, jei vaisiai sveria 150 g ar daugiau.

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų kokybės bei dydžio nuokrypiai nuo nurodytai klasei keliamų reikalavimų.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   Ekstra klasė

Visas leistinas nuokrypis – 5 % kivių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių I klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 0,5 % gali sudaryti produktai, atitinkantys II klasės kokybės reikalavimus.

ii)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % kivių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti produktai, neatitinkantys nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeisti produktai.

iii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % kivių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 2 % produktų gali būti pažeisti puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės kivių, neatitinkančių dydžio reikalavimų, 10 % nuokrypis (pagal skaičių arba svorį).

Tačiau ekstra klasės kiviai neturi sverti mažiau kaip 85 g, I klasės – mažiau kaip 67 g, o II klasės – mažiau kaip 62 g.

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kokybės ir dydžio kiviai.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Kiviai turi būti įpakuoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktą nuo išorinio ar vidinio sužalojimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Lipdukai, klijuojami ant kiekvieno produkto atskirai, turi būti tokie, kad juos nuėmus ant paviršiaus neliktų matomų klijų žymių ir nebūtų pažeista kivių odelė.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje).

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

„Kiviai“ ir (arba) „aktinidijos“, jeigu pakuotės turinio iš išorės nematyti.

Veislės pavadinimas (neprivaloma).

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (16) ir, pasirinktinai, rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis, išreikštas mažiausiu ir didžiausiu vaisiaus svoriu.

Vaisių skaičius (neprivaloma).

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

4 DALIS.   SALOTŲ IR GARBANOTŲJŲ BEI PLAČIALAPIŲ TRŪKAŽOLIŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas:

veislių, išaugintų iš toliau nurodytų veislių, salotoms:

Lactuca sativa var. capitata L. (gūžinės salotos, įskaitant raukšlėtagūžes ir traškiąsias („Iceberg“ tipo veislių) salotas),

Lactuca sativa var. longifolia Lam. (romaninės salotos),

Lactuca sativa var. crispa L. (garbanotosios salotos),

šių veislių sukryžmintoms veislėms ir

garbanotųjų trūkažolių veislėms, išvestoms iš Cichorium endivia var. crispum Lam., ir

plačialapių trūkažolių veislėms, išvestoms iš Cichorium endivia var. latifolium Lam.,

kurios vartotojui tiekiamos šviežios.

Šis standartas netaikomas pramoniniu būdu perdirbti skirtiems produktams, atskirais lapais pateikiamiems produktams, salotoms su šaknimis arba vazonėliuose pateikiamoms salotoms.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus paruoštoms ir supakuotoms daržovėms.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų specialiųjų nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių daržovės turi būti:

nepažeistos,

nesugedusios; daržovės, kurios yra puvinio pažeistos arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistinos,

švarios ir apskabytos, t. y. iš esmės neturi būti žemėtų ar kitokia auginimo terpe aplipusių lapų ir jokių matomų pašalinių medžiagų,

šviežiai atrodančios,

iš esmės be kenkėjų,

iš esmės nepažeistos kenkėjų,

nepavytusios,

neužmezgusios sėklų,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Salotos gali būti pakitusios (rausvos) spalvos, kuri atsiranda dėl žemos temperatūros daržovei augant, su sąlyga, kad toji spalva smarkiai nekenkia salotų išvaizdai.

Šaknys turi būti nupjautos ties išorinių lapų pagrindu, o pjūvis turi būti tvarkingas.

Daržovės turi būti normaliai subrendusios. Jos turi būti tiek subrendusios ir tokios būklės, kad:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatytos tinkamos būklės.

B.   Klasifikavimas

Daržovės skirstomos į dvi toliau apibūdintas klases:

i)   I klasė

Šios klasės daržovės turi būti geros kokybės. Jos turi turėti tai veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes.

Jos taip pat turi būti:

gerai susiformavusios,

tvirtos, atsižvelgiant į auginimo metodus ir produkto rūšį,

nepažeistos ir nesuprastėjusios taip, kad jų nebūtų galima valgyti,

nepašalusios.

Gūžinės salotos turi turėti vieną gerai susiformavusią gūželę. Tačiau po priedanga išaugintų gūžinių salotų gūželės gali būti mažos.

Romaninės salotos turi turėti gūželę, kuri gali būti maža.

Garbanotųjų ir plačialapių trūkažolių vidurinė dalis turi būti geltonos spalvos.

ii)   II klasė

Šiai klasei priskiriamos daržovės, kurios neatitinka I klasės reikalavimų, bet atitinka pirmiau nurodytus būtiniausius reikalavimus.

Daržovės privalo būti:

gana gerai susiformavusios,

nepažeistos ir nesuprastėjusios taip, kad jų nebūtų galima valgyti.

Leidžiami toliau nurodyti defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra produkto kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymūs spalvos pakitimai,

nežymūs kenkėjų padaryti pažeidimai.

Gūžinės salotos turi turėti gūželę, kuri gali būti maža. Tačiau po priedanga išaugintose gūžinėse salotose gūželės gali ir nebūti.

Romaninės salotos gali būti be gūželės.

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal vienos daržovės svorį.

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžių skirtumas neturi viršyti:

a)   Salotos

40 g, jei lengviausia salota sveria mažiau nei 150 g,

100 g, jei lengviausia salota sveria nuo 150 iki 300 g,

150 g, jei lengviausia salota sveria nuo 300 iki 450 g,

300 g, jei lengviausia salota sveria daugiau nei 450 g.

b)   Garbanotosios ir plačialapės trūkažolės

300 g.

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų, neatitinkančių nurodytai klasei keliamų reikalavimų, kokybės bei dydžio nuokrypiai.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % daržovių (pagal skaičių), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti daržovės, neatitinkančios nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeistos daržovės.

ii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % daržovių (pagal skaičių), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šių 10 % ne daugiau kaip 2 % daržovių gali būti pažeistos puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės daržovių, neatitinkančių dydžio reikalavimų, 10 % nuokrypis (pagal skaičių).

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės ar prekinio tipo, kokybės ir dydžio produktai.

Tačiau labai skirtingų veislių, prekinių tipų ir (arba) spalvų salotas ir (arba) trūkažoles galima pakuoti kartu vienoje pakuotėje, jei jos yra vienodos kokybės ir, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą veislę, prekinį tipą ir (arba) spalvą – vienodos kilmės.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Produktai turi būti supakuoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti. Jie turi būti tinkamai supakuoti, atsižvelgiant į jų dydį, pakuotės tipą, nepaliekant tuščių vietų ir jų nesutraiškant.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktą nuo išorinio ar vidinio sužalojimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis, naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje).

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

„Salotos“, „gūžinės salotos“, „Batavia“, „raukšlėtagūžės („Iceberg“ tipo veislių) salotos“, „romaninės salotos“, „garbanotosios salotos“ (arba, pavyzdžiui, atitinkamais atvejais – „Oak leaf“, „Lollo bionda“, „Lollo rossa“), „garbanotosios trūkažolės“, „plačialapės trūkažolės“ arba kiti lygiaverčiai pavadinimai, jeigu pakuotės turinio iš išorės nematyti.

„Little gem“ arba lygiavertis pavadinimas, jei taikytina.

„Augintos po priedanga“ arba lygiavertis užrašas, jei taikytina.

Veislės pavadinimas (neprivaloma).

„Salotų/trūkažolių mišinys“ arba lygiavertis užrašas, jei pateikiamas labai skirtingų veislių, prekinių tipų ir (arba) spalvų produktų mišinys. Jei produktų iš išorės nematyti, turi būti nurodytos pakuotėje esančių produktų veislės, prekiniai tipai ir (arba) spalvos, ir kiekis pagal kiekvieną kriterijų.

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (17) ir, pasirinktinai, rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas.

Jei pateikiamas labai skirtingų veislių, prekinių tipų ir (arba) spalvų daržovių, kurių kilmės šalis skirtinga, mišinys, prie atitinkamos veislės, prekinio tipo ir (arba) spalvos nurodoma kiekviena kilmės šalis.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis, nurodomas kaip mažiausias vieneto svoris arba daržovių skaičius.

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

5 DALIS.   PERSIKŲ IR NEKTARINŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas iš Prunus persica Sieb. ir Zucc. veislių išaugintiems persikams ir nektarinams, kurie vartotojams tiekiami švieži, išskyrus perdirbti pramoniniu būdu skirtus persikus ir nektarinus.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Šio standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus jau paruoštiems ir supakuotiems persikams ir nektarinams.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų specialių nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių persikai ir nektarinai turi būti:

nepažeisti,

nesugedę; vaisiai, kurie yra puvinio pažeisti arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistini,

švarūs, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų nepažeistu minkštimu,

neįtrūkę prie kotelio įdubos,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Persikai ir nektarinai turi būti tiek subrendę ir prinokę, kad jie:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatyti tinkamos būklės.

B.   Prinokimo reikalavimai

Vaisiai turi būti pakankamai subrendę ir prinokę. Mažiausias minkštimo refraktometrinis indeksas turėtų būti 8° Brix arba didesnis.

C.   Klasifikavimas

Persikai ir nektarinai skirstomi į tris toliau apibūdintas klases:

i)   Ekstra klasė

Šios klasės persikai ir nektarinai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes.

Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Vaisiai turi būti be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jei dėl jų nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje.

ii)   I klasė

Šios klasės persikai ir nektarinai turi būti geros kokybės. Jie turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes. Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Tačiau gali būti leidžiami toliau nurodyti nežymūs odelės defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra vaisių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymus formos defektas,

nežymus brandos defektas,

nežymūs spalvos defektai,

nedidelės įspaudimo žymės, neviršijančios 1 cm2 bendro paviršiaus ploto,

nežymūs odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

1,5 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

1 cm2 bendro paviršiaus ploto, jei tai bet kurie kiti defektai.

iii)   II klasė

Šiai klasei priskiriami persikai ir nektarinai, kurie neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka pirmiau išvardytus būtiniausius reikalavimus.

Minkštimas turi būti be didesnių defektų. Jeigu persikai ir nektarinai išlaiko pagrindines kokybės, išsilaikymo kokybės ir pateikimo savybes, leistini šie odelės defektai:

formos defektai,

brandos defektai, įskaitant įskilusius kauliukus, jeigu vaisius neįtrūkęs ir minkštimas sveikas,

spalvos defektai,

2 cm2 viso paviršiaus ploto neviršijantys sumušimai, kurie gali būti šiek tiek pakitusios spalvos,

odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

2,5 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

2 cm2 bendro paviršiaus ploto, jei tai kiti defektai.

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal didžiausią pjūvio ties viduriu skersmenį, svorį arba skaičių.

Mažiausias dydis yra:

Ekstra klasės vaisių – 56 mm arba 85 g,

I ir II klasės vaisių – 51 mm arba 65 g (jei rūšiuojama pagal dydį).

Tačiau vaisiais, kurių skersmuo mažesnis kaip 56 mm arba svoris mažesnis kaip 85 g, nėra prekiaujama nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. (šiaurės pusrutulyje) ir nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. (pietų pusrutulyje).

Šių nuostatų nėra privaloma taikyti II klasės vaisiams.

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžių skirtumas neturi viršyti:

a)

Pagal skersmenį rūšiuojamų vaisių:

5 mm, jei vaisių skersmuo mažesnis kaip 70 mm,

10 mm, jei vaisių skersmuo yra 70 mm ar didesnis.

b)

Pagal svorį rūšiuojamų vaisių:

30 g, jei vaisių svoris mažesnis kaip 180 g,

80 g, jei vaisių svoris yra 180 g ar didesnis.

c)

Pagal skaičių rūšiuojamų vaisių dydžio skirtumas turėtų atitikti a arba b punktų reikalavimus.

Jei taikomi dydžio kodai, turi būti laikomasi lentelėje nustatytų kodų.

 

Kodas

Skersmuo

Svoris

Nuo

Iki

Nuo

Iki

(mm)

(mm)

(g)

(g)

1

D

51

56

65

85

2

C

56

61

85

105

3

B

61

67

105

135

4

A

67

73

135

180

5

AA

73

80

180

220

6

AAA

80

90

220

300

7

AAAA

> 90

> 300

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų, neatitinkančių nurodytai klasei keliamų reikalavimų, kokybės bei dydžio nuokrypiai.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   Ekstra klasė

Visas leistinas nuokrypis – 5 % persikų arba nektarinų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių I klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 0,5 % gali sudaryti produktai, atitinkantys II klasės kokybės reikalavimus.

ii)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % persikų arba nektarinų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti produktai, neatitinkantys nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeisti produktai.

iii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % persikų arba nektarinų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 2 % produktų gali būti pažeisti puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės persikų arba nektarinų (jei rūšiuojama pagal dydį), neatitinkančių dydžio reikalavimų, 10 % nuokrypis (pagal skaičių arba svorį).

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kokybės, vienodai prinokę ir vienodo dydžio (jei rūšiuojama pagal dydį) persikai arba nektarinai, o ekstra klasės vaisiai turi būti ir vienodos spalvos.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Persikai arba nektarinai turi būti įpakuoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktą nuo išorinio ar vidinio sužalojimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Lipdukai, klijuojami ant kiekvieno produkto atskirai, turi būti tokie, kad juos nuėmus ant paviršiaus neliktų matomų klijų žymių ir nebūtų pažeista vaisių odelė.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje):

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

„Persikai“ arba „Nektarinai“, jeigu pakuotės turinio iš išorės nematyti.

Minkštimo spalva.

Veislės pavadinimas (neprivaloma).

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (18) ir, pasirinktinai, rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis (jei rūšiuojama pagal dydį), išreikštas mažiausiu ir didžiausiu skersmeniu (mm) arba mažiausiu ir didžiausiu svoriu (g), arba dydžio kodu.

Vaisių skaičius (neprivaloma).

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

6 DALIS.   KRIAUŠIŲ PREKYBOS STANDARTAS

I.   PRODUKTŲ APIBŪDINIMAS

Šis standartas taikomas iš Pyrus communis L. išvestų veislių kriaušėms, kurios vartotojams tiekiamos šviežios, išskyrus perdirbti pramoniniu būdu skirtas kriaušes.

II.   KOKYBĖS NUOSTATOS

Standarto tikslas – apibrėžti kokybės reikalavimus, taikomus paruoštoms ir supakuotoms kriaušėms.

A.   Būtiniausi reikalavimai

Laikantis kiekvienai klasei taikomų nuostatų ir leistinų nuokrypių, visų klasių kriaušės turi būti:

nepažeistos;

nesugedusios; kriaušės, kurios yra puvinio pažeistos arba kurių kokybė suprastėjusi tiek, kad netinka vartoti, neleistinos,

švarios, iš esmės be jokių matomų pašalinių medžiagų,

iš esmės be kenkėjų,

kenkėjų nepažeistu minkštimu,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Jos turi būti tiek subrendusios ir tokios būklės, kad:

nenukentėtų vežant bei tvarkant ir

į paskirties vietą būtų pristatytos tinkamos būklės.

B.   Prinokimo reikalavimai

Kriaušės turi būti tiek subrendusios ir prinokusios, kad galėtų nokti toliau, kol pakankamai prinoks, kaip reikalaujama atsižvelgiant į veislės savybes.

C.   Klasifikavimas

Kriaušės skirstomos į tris toliau apibūdintas klases:

i)   Ekstra klasė

Šios klasės kriaušės turi būti aukščiausios kokybės. Jos turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes (19).

Minkštimas turi būti visiškai sveikas, o ant odelės neturi būti šiurkštaus rūdėtumo.

Kriaušės turi būti be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jeigu dėl jų nesikeičia bendra kriaušių išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje.

Kotelis turi būti nepažeistas.

Kriaušės turi būti nešiurkščios.

ii)   I klasė

Šios klasės kriaušės turi būti geros kokybės. Jos turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes (20).

Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Tačiau gali būti leidžiami toliau nurodyti nežymūs defektai, jeigu dėl jų nesikeičia bendra produkto išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje:

nežymus formos defektas,

nežymus brandos defektas,

nežymūs spalvos defektai,

labai nežymus šiurkštus rūdėtumas,

nežymūs odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

2 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

1 cm2 viso paviršiaus ploto, jei tai kitokie defektai, išskyrus rauples (Venturia pirina ir V. inaequalis), kurių pažeistas bendras plotas negali būti didesnis nei 0,25 cm2,

1 cm2 ploto, jei tai nežymūs sumušimai.

Kotelis gali būti nestipriai pažeistas.

Kriaušės turi būti nešiurkščios.

iii)   II klasė

Šiai klasei priskiriamos kriaušės, kurios neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus.

Minkštimas turi būti be didesnių defektų.

Leidžiami toliau nurodyti defektai, jeigu dėl jų nesikeičia kriaušių kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas:

formos defektai,

brandos defektai,

spalvos defektai,

nežymus šiurkštus rūdėtumas,

odelės defektai, kurie negali būti didesni nei:

4 cm ilgio, jei tai pailgos formos defektai,

2,5 cm2 viso paviršiaus ploto, jei tai kitokie defektai, išskyrus rauples (Venturia pirina ir V. inaequalis), kurių pažeistas bendras plotas negali būti didesnis nei 1 cm2,

2 cm2 viso paviršiaus ploto, jei tai nestiprūs sumušimai.

III.   DYDŽIO NUOSTATOS

– Dydis nustatomas pagal didžiausią pjūvio ties viduriu skersmenį arba pagal svorį.

Mažiausias dydis yra:

a)

Pagal skersmenį rūšiuojamų vaisių:

 

Ekstra klasė

I klasė

II klasė

Stambiavaisių kriaušių veislės

60 mm

55 mm

55 mm

Kitos veislės

55 mm

50 mm

45 mm

b)

Pagal svorį rūšiuojamų vaisių:

 

Ekstra klasė

I klasė

II klasė

Stambiavaisių kriaušių veislės

130 g

110 g

110 g

Kitos veislės

110 g

100 g

75 g

Į šio standarto priedėlį įtrauktoms vasarinių kriaušių veislėms mažiausio dydžio reikalavimai neprivalomi.

Siekiant užtikrinti vienodą produktų dydį pakuotėje, toje pačioje pakuotėje esančių produktų dydžių skirtumas neturi viršyti:

a)

Pagal skersmenį rūšiuojamų vaisių:

5 mm, jei vaisiai yra ekstra klasės ir I bei II klasių, pakuojami eilėmis ir sluoksniais,

10 mm, jei vaisiai yra I klasės, laisvai suberti pakuotėje arba prekinėse pakuotėse.

b)

Pagal svorį rūšiuojamų vaisių:

Ekstra klasės vaisių ir I bei II klasės vaisių, supakuotų eilėmis ir sluoksniais:

Skirtumas (g)

Svorio skirtumas (g)

75–100

15

100–200

35

200–250

50

> 250

80

I klasės vaisių, laisvai subertų pakuotėje arba prekinėse pakuotėse:

Skirtumas (g)

Svorio skirtumas (g)

75–100

25

100–200

50

> 200

100

Laisvai subertų pakuotėje arba prekinėse pakuotėse II klasės vaisių dydžio vienodumo reikalavimai nenustatomi.

IV.   LEISTINŲ NUOKRYPIŲ NUOSTATOS

Visais prekybos etapais leidžiami kiekvienos partijos produktų, neatitinkančių nurodytai klasei keliamų reikalavimų, kokybės bei dydžio nuokrypiai.

A.   Leistini kokybės nuokrypiai

i)   Ekstra klasė

Visas leistinas nuokrypis – 5 % kriaušių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių I klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 0,5 % gali sudaryti produktai, atitinkantys II klasės kokybės reikalavimus.

ii)   I klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % kriaušių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių šios klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 1 % gali sudaryti produktai, neatitinkantys nei II klasės kokybės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų, arba puvinio pažeisti produktai.

iii)   II klasė

Visas leistinas nuokrypis – 10 % kriaušių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių nei šios klasės reikalavimų, nei būtiniausių reikalavimų. Iš šio leistino nuokrypio iš viso ne daugiau kaip 2 % produktų gali būti pažeisti puvinio.

B.   Leistini dydžio nuokrypiai

Leidžiamas bendras kiekvienos klasės kriaušių (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių dydžio reikalavimų, 10 % nuokrypis, kuris negali būti didesnis nei:

5 mm mažiau už mažiausią skersmenį,

10 g mažiau už mažiausią svorį.

V.   PATEIKIMO NUOSTATOS

A.   Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas; joje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kokybės, dydžio (jeigu pagal jį rūšiuojama) ir vienodai prinokusios kriaušės.

Ekstra klasės vaisiai turi būti ir vienodos spalvos.

Tačiau labai skirtingų veislių kriaušes galima pakuoti kartu vienoje prekinėje pakuotėje, jei jos yra vienodos kokybės ir, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą veislę, – vienodos kilmės.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

B.   Pakavimas

Kriaušės turi būti įpakuotos taip, kad būtų tinkamai apsaugotos.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti švarios ir tokios kokybės, kad apsaugotų produktą nuo išorinio ar vidinio sužalojimo. Medžiagas, visų pirma popierių ar antspaudus su prekybinėmis specifikacijomis, naudoti leidžiama, tik jei buvo spausdinta ar ženklinta netoksišku rašalu arba klijais.

Lipdukai, klijuojami ant kiekvieno produkto atskirai, turi būti tokie, kad juos nuėmus ant paviršiaus neliktų matomų klijų žymių ir nebūtų pažeista kriaušių odelė.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinių medžiagų.

VI.   ŽYMĖJIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės turi būti pateikta tokia informacija (raidės grupuojamos toje pačioje pusėje, žymėjimas įskaitomas bei nenutrinamas, pateikta informacija matoma išorinėje pakuotės pusėje):

A.   Identifikavimas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

Šis tekstas gali būti pakeistas:

ant visų pakuočių, išskyrus fasuotes, – oficialiai išduotu arba priimtu kodu, kuriuo nurodomas pakuotojas ir (arba) siuntėjas, pateikiamu su nuoroda „Pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba lygiavertėmis santrumpomis);

tik ant fasuočių – Sąjungos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo pavadinimu ir adresu, pateikiamais su nuoroda „Supakuota (kam):“ arba lygiaverte nuoroda. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas pateikia visą informaciją apie šio kodo reikšmę, jei, kontrolės įstaigos nuomone, tokia informacija reikalinga.

B.   Produktų rūšis

„Kriaušės“, jei pakuotės turinio iš išorės nematyti.

Veislės pavadinimas. Veislių pavadinimai, jei pateikiamas labai skirtingų veislių kriaušių mišinys.

C.   Produktų kilmė

Kilmės šalis (21) ir, pasirinktinai, rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovės pavadinimas. Jei kartu supakuotos labai skirtingų veislių ir skirtingos kilmės šalies kriaušės, prie atitinkamos veislės pavadinimo nurodoma kilmės šalis.

D.   Prekybinė specifikacija

Klasė.

Dydis arba, jeigu vaisiai pakuojami eilėmis ir sluoksniais, vaisių skaičius.

Jei identifikuojama pagal dydį, tai turėtų būti išreikšta nurodant:

a)

jeigu produktams taikomos vienodumo taisyklės – mažiausią ir didžiausią skersmenį arba mažiausią ir didžiausią svorį;

b)

jeigu produktams netaikomas vienodumo reikalavimas – mažiausio pakuotėje esančio vaisiaus skersmenį arba svorį, pateikiant užrašą „ir didesnės“ arba lygiavertį užrašą, arba, jei taikoma, didžiausio pakuotėje esančio vaisiaus skersmenį arba svorį.

E.   Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Ant pakuočių nebūtina pateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos, jei jas sudaro iš išorės aiškiai matomos prekinės pakuotės, ant kurių visų nurodyta ši informacija. Ant šių pakuočių neturi būti tokių nuorodų, kurios galėtų suklaidinti. Jeigu šios pakuotės sukrautos ant gabenimo padėklų, informacija nurodoma informaciniame lape, kuris pateikiamas gerai matomoje vietoje bent dviejose padėklo pusėse.

Priedėlis

Kriaušių rūšiavimo pagal dydį kriterijai

SK

=

Stambiavaisių kriaušių veislė

VK

=

Vasarinių kriaušių veislė; šios veislės kriaušių mažiausias dydis nenustatomas.

Nebaigtinis stambiavaisių ir vasarinių kriaušių veislių sąrašas

Smulkiavaisių ir kitų veislių kriaušėmis, kurios neįtrauktos į sąrašą, gali būti prekiaujama, jei jos atitinka kitoms veislėms keliamus dydžio reikalavimus, apibūdintus standarto III skirsnyje.

Kai kuriomis toliau išvardytų veislių kriaušėmis gali būti prekiaujama tokiais pavadinimais, kuriuos siekiama apsaugoti kaip prekių ženklus arba kurie kaip prekių ženklai jau saugomi vienoje ar keliose valstybėse. Pirmas ir antras toliau pateiktos lentelės stulpeliai neskirti tokiems prekių ženklams. Nuoroda į žinomus prekių ženklus pateikiama trečiame stulpelyje tik informacijos tikslais.

Veislė

Sinonimai

Prekių ženklai

Dydis

Abbé Fétel

Abate Fetel

 

SK

Abugo o Siete en Boca

 

 

VK

Akça

 

 

VK

Alka

 

 

SK

Alsa

 

 

SK

Amfora

 

 

SK

Alexandrine Douillard

 

 

SK

Bambinella

 

 

VK

Bergamotten

 

 

VK

Beurré Alexandre Lucas

Lucas

 

SK

Beurré Bosc

Bosc, Beurré d’Apremont, Empereur Alexandre, Kaiser Alexander

 

SK

Beurré Clairgeau

 

 

SK

Beurré d’Arenberg

Hardenpont

 

SK

Beurré Giffard

 

 

VK

Beurré précoce Morettini

Morettini

 

VK

Blanca de Aranjuez

Agua de Aranjuez, Espadona, Blanquilla

 

VK

Carusella

 

 

VK

Castell

Castell de Verano

 

VK

Colorée de Juillet

Bunte Juli

 

VK

Comice rouge

 

 

SK

Concorde

 

 

SK

Condoula

 

 

VK

Coscia

Ercolini

 

VK

Curé

Curato, Pastoren, Del cura de Ouro, Espadon de invierno, Bella de Berry, Lombardia de Rioja, Batall de Campana

 

SK

D’Anjou

 

 

SK

Dita

 

 

SK

D. Joaquina

Doyenné de Juillet

 

VK

Doyenné d’hiver

Winterdechant

 

SK

Doyenné du Comice

Comice, Vereinsdechant

 

SK

Erika

 

 

SK

Etrusca

 

 

VK

Flamingo

 

 

SK

Forelle

 

 

SK

Général Leclerc

 

Amber Grace™

SK

Gentile

 

 

VK

Golden Russet Bosc

 

 

SK

Grand champion

 

 

SK

Harrow Delight

 

 

SK

Jeanne d’Arc

 

 

SK

Joséphine

 

 

SK

Kieffer

 

 

SK

Klapa Mīlule

 

 

SK

Leonardeta

Mosqueruela, Margallon, Colorada de Alcanadre, Leonarda de Magallon

 

VK

Lombacad

 

Cascade ®

SK

Moscatella

 

 

VK

Mramornaja