ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.130.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 130

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. gegužės 17d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/278/ES

 

*

2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2772)

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

SPRENDIMAI

17.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 27 d.

kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2772)

(2011/278/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (1), nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB, ypač į jos 10a straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 10a straipsnyje reikalaujama, kad visai Bendrijai taikomomis ir visiškai suderintomis įgyvendinimo priemonėmis dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal galimybes būtų apibrėžiami ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad apyvartiniai taršos leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei naudoti efektyvaus energijos vartojimo technologijas, atsižvelgiant į efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (termofikaciją), veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Siekiant, kad tinkamai veiktų rinka, suteikiamų ATL skaičių būtina nustatyti prieš prasidedant prekybos laikotarpiui;

(2)

apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku turėtų būti 10 % efektyviausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių ES vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Santykiniai taršos rodikliai turėtų būti apskaičiuojami produktams, o ne pagal jiems pagaminti naudojamas žaliavas, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidėtų energijos vartojimo efektyvumas;

(3)

siekdama nustatyti santykinius taršos rodiklius Komisija pasikonsultavo su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant susijusius sektorius ir jų pošakius. Santykiniams taršos rodikliams nustatyti reikiama informacija, duomenys apie įrenginiuose gaminamą produkciją, išmetamuosius teršalus ir energijos suvartojimą nuo 2009 m. vasario mėn. rinkti iš pramonės asociacijų, valstybių narių, viešųjų ir komercinių šaltinių, taip pat atlikus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų apklausą;

(4)

kiek buvo įmanoma, Komisija nustatė produktų ir tarpinių produktų, kuriais tarpusavyje prekiauja įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai, pagamintų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytų rūšių veiklą, santykinius taršos rodiklius. Iš principo vienam produktui turėtų būti nustatytas vienas santykinis taršos rodiklis. Jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas;

(5)

Komisijos manymu, nustatyti produkto santykinį taršos rodiklį buvo įmanoma tais atvejais, kai, atsižvelgiant į gamybos procesų sudėtingumą, turėti produkto apibūdinimai ir klasifikacijos, pagal kuriuos galima patikrinti gamybos duomenis ir visoje Sąjungoje suteikiant ATL taikyti tą patį produkto santykinį taršos rodiklį. Nustatant santykinius taršos rodiklius nebuvo atsižvelgiama nei į geografinį pasiskirstymą, nei į naudotas technologijas, žaliavas ar kurą, siekiant neiškreipti santykinių pranašumų, susijusių su anglies dioksido efektyvumu, visoje Sąjungos ekonomikoje ir kuo labiau suderinti pereinamojo laikotarpio nemokamų ATL suteikimą;

(6)

santykinių taršos rodiklių vertės turėtų apimti visas tiesiogiai su gamyba susijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įskaitant ŠESD, susijusias su gamybai naudojamos išmatuojamos šilumos gamyba, nepriklausomai nuo to, ar ta išmatuojama šiluma pagaminta tame pačiame, ar kitame įrenginyje. Nustatant santykinių taršos rodiklių vertes neįskaičiuotos ŠESD, susijusios su elektros energijos gamyba ir su išmatuojamos šilumos eksportu, įskaitant ŠESD, neišmestas gaminant alternatyvią šilumą ir elektros energiją egzoterminiais procesais arba gaminant elektros energiją tiesiogiai neišmetant ŠESD. Jei su išmatuojamos šilumos eksportu susijusių ŠESD išskaičiuoti neįmanoma, dėl tokios šilumos nemokami ATL neturėtų būti suteikiami;

(7)

siekiant užtikrinti, kad santykiniai taršos rodikliai padėtų mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, tam tikrų gamybos procesų, kuriuose tiesiogiai išmetamos ŠESD, dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL pagal Direktyvą 2003/87/EB, ir gaminant elektrą netiesiogiai išmetamos ŠESD, dėl kurių nemokami ATL pagal Direktyvą 2003/87/EB negali būti suteikiami, gali būti tam tikru mastu vienos kitomis pakeistos, atveju nustatant santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgta į visą išmetamųjų ŠESD kiekį, įskaitant su elektros gamyba susijusias netiesiogiai išmetamas ŠESD, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos daug kuro ir elektros energijos naudojantiems įrenginiams. Suteikiant ATL pagal atitinkamus santykinius taršos rodiklius, iš visų išmestų ŠESD kiekio turėtų būti atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmestas ŠESD, kad nemokami ATL nebūtų suteikiami už ŠESD, susijusias su elektros energijos gamyba;

(8)

nustatydama santykinių taršos rodiklių vertes Komisija kaip išeities tašką naudojo 2007 ir 2008 m. 10 % ŠESD atžvilgiu efektyviausių įrenginių, kurių duomenys buvo surinkti, išmetamųjų ŠESD kiekio aritmetinį vidurkį. Be to, vadovaudamasi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalimi ir remdamasi papildoma iš įvairių šaltinių gauta informacija bei specialiu tyrimu, kurio metu išanalizuota efektyviausios technologijos ir sumažinimo potencialas Europos ir tarptautiniu mastu, Komisija dėl kiekvieno sektoriaus išnagrinėjo, ar nustatytieji išeities taškai pakankamai atspindi efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai. Santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis duomenimis iš labai įvairių šaltinių, siekiant apimti kuo daugiau įrenginių, kuriuose 2007 ir 2008 m. buvo gaminami atitinkami produktai, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Visų pirma, remdamosi nustatytomis taisyklėmis (vadinamosiomis sektorių vidaus tvarkos taisyklėmis, angl. sector rule books) atitinkamos Europos sektorių asociacijos pačios surinko arba pavedė jų vardu surinkti duomenis apie įrenginius, kuriems taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir kurie gamina produktus, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Darydama nuorodą į tas sektorių vidaus tvarkos taisykles Komisija pateikė duomenų, kurie bus naudojami ŠESD ATLPS santykiniams taršos rodikliams nustatyti, kokybės ir patikros kriterijų gaires. Antra, Europos sektorių asociacijų surinkti duomenys buvo papildyti konsultantų Europos Komisijos vardu surinktais duomenimis apie įrenginius, kurių neapėmė sektorių duomenys, ir valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis bei analizėmis;

(9)

siekdama užtikrinti, kad santykinių taršos rodiklių vertės būtų grindžiamos teisingais ir reikalavimus atitinkančiais duomenimis, Komisija, padedama konsultantų, atliko išsamią sektorių vidaus tvarkos taisyklių atitikties analizę ir pagal tuos duomenis gautų pirminių verčių patikimumo patikrinimus. Kaip nurodyta duomenų kokybės ir patikros kriterijų gairėse, duomenis reikiamu mastu taip pat tikrino nepriklausomi tikrintojai;

(10)

tais atvejais, kai įrenginyje gaminami keli produktai ir nebuvo įmanoma atskirti su konkrečiu produktu susijusių ŠESD, rinkti ir santykiniam taršos rodikliui nustatyti naudoti tik tų įrenginių, kuriuose gaminamas tik vienas produktas, duomenys. Tai pasakytina apie tokių produktų kaip kalkės, dolomitinės kalkės, nespalvoto stiklo buteliai ir stiklainiai, spalvoto stiklo buteliai ir stiklainiai, fasadinės apdailos plytos, grindinio blokai, purškiamojo džiovinimo milteliai, nedengtas plonasis popierius, servetėlės, popierius bei kartonas išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams, pagaminti iš popieriaus atliekų ir liekanų, gofravimo popierius, nedengtas ir dengtas kartonas santykinius taršos rodiklius. Siekiant padidinti rezultatų svorį ir patikrinti jų patikimumą, 10 % efektyviausių įrenginių vidutinės charakteristikų vertės palygintos su literatūroje apie efektyviausias technologijas pateikiamomis vertėmis;

(11)

jei nebuvo jokių duomenų arba nebuvo santykinių taršos rodiklių nustatymo metodiką atitinkančių duomenų, santykinių taršos rodiklių vertėms nustatyti naudota informacija apie dabartinius išmetamųjų ŠESD bei naudojamų žaliavų kiekius ir apie efektyviausias technologijas, pastarąją dažniausiai imant iš informacinių dokumentų apie geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGBID), parengtų pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (2). Taigi dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus kokso ir išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų ŠESD apskaičiavimais, pagrįstais atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendime 2007/589/EB, nustatančiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (3). Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis taip pat pakoreguotas remiantis atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie energijos srautus ir atsižvelgiant į sektoriuje deginamas dujų atliekas;

(12)

tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetamos ŠESD, dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL, tie ATL suteikiami remiantis bendraisiais alternatyviais skaičiavimo metodais. Siekiant, kad bent tam tikrose gamybos procesų dalyse būtų išmetama kuo mažiau ŠESD ir sutaupoma kuo daugiau energijos, sukurta trijų alternatyvių skaičiavimo metodų hierarchija. Šilumos vartojimo procesams, kuriuose naudojamas išmatuojamas šilumnešis, taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis. Kai vartojama neišmatuojama šiluma, taikomas kuro santykinis taršos rodiklis. Šilumos ir kuro santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis skaidrumo ir paprastumo principais, naudojant plačiai prieinamo kuro, laikytino antru pagal išmetamųjų ŠESD efektyvumą, pamatinę efektyvumo vertę, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo būdus. Proceso metu išsiskiriančių ŠESD atveju ATL turėtų būti suteikiami remiantis ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekiu. Siekiant užtikrinti, kad suteikiant nemokamus ATL dėl tokių ŠESD būtų pakankamai skatinama mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir kad nebūtų skirtingai traktuojamos proceso metu išsiskiriančios ŠESD, dėl kurių nemokami ATL suteikiami remiantis ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekiu, ir tos ŠESD, dėl kurių nemokami ATL suteikiami remiantis produkto santykiniu taršos rodikliu, nustatant nemokamų ATL skaičių, kiekvieno įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygis turėtų būti padauginamas iš 0,9700 koeficiento;

(13)

nuo 2013 m. visi nemokami ATL pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį turėtų būti suteikiami laikantis šių taisyklių. Siekiant įgyvendinti pereinamojo laikotarpio sistemą, numatytą Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 11 dalyje, pagal kurią nemokamai suteikiamų ATL skaičius turėtų sumažėti nuo 80 % visų 2013 m. paskirstytinų ATL skaičiaus iki 30 % šio skaičiaus 2020 m. siekiant, kad 2027 m. nemokamų ATL iš viso nebebūtų suteikiama, taikomi VI priede nustatyti koeficientai. Jei sektorius arba jo pošakis įtrauktas į sąrašą, nustatytą 2009 m. gruodžio 24 d. Komisijos sprendimu 2010/2/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (4), tie koeficientai netaikomi. Ateityje nustatant sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašus bus atsižvelgiama į ATL suteikimą pagal šį sprendimą;

(14)

siekiant, kad įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams būtų lengviau rinkti duomenis ir kad būtų galima lengviau apskaičiuoti ATL, kuriuos turi paskirstyti valstybės narės, skaičių kiekvienas įrenginys prireikus padalijamas į įrenginio technologinio proceso dalis (angl. sub-installations). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ŠESD būtų teisingai priskirtos atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims ir kad įrenginio technologinio proceso dalių ŠESD nesidubliuotų;

(15)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad iš veiklos vykdytojų surinkti bei ATL skirstyti naudojami duomenys būtų visi reikiami, nuoseklūs ir tokie tikslūs, kokie gali būti. Be to, juos turi patikrinti nepriklausomas tikrintojas, siekiant užtikrinti, kad nemokamų ATL paskirstymas būtų grindžiamas svariais ir patikimais duomenimis. Šiuo sprendimu turėtų būti nustatyti minimalieji duomenų rinkimo ir patikros reikalavimai, kad ATL suteikimo taisyklės būtų taikomos suderintai ir nuosekliai;

(16)

esamus įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams suteiktinų nemokamų ATL skaičius turėtų būti nustatomas remiantis ankstesniu laikotarpiu pagamintos produkcijos duomenimis. Siekiant užtikrinti, kad atskaitos laikotarpis kuo geriau atspindėtų pramonės ciklus, apimtų laikotarpį, kurio turimi duomenys yra geros kokybės, ir jam kuo mažiau įtakos turėtų tokios ypatingos aplinkybės kaip laikinas įrenginių uždarymas, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis grindžiamas 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagamintos produkcijos mediana arba, jei didesnis, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagamintos produkcijos mediana. Be to, derėtų atsižvelgti į visus didelius pajėgumo pokyčius, įvykusius per atskaitos laikotarpį. Naujų rinkos dalyvių veiklos lygiai turėtų būti grindžiami įrenginio pajėgumo standartinio naudojimo duomenimis, gautais iš konkretaus sektoriaus, arba konkretaus įrenginio pajėgumo naudojimo duomenimis;

(17)

valstybių narių surinkta informacija turėtų padėti kompetentingoms institucijoms ir Komisijai taikyti šį sprendimą;

(18)

siekiant išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apskaičiuojant ATL skaičių konkretiems įrenginiams ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus ir kad ATL nebūtų suteikiami du kartus. Todėl valstybės narės turėtų būti labai atidžios tais atvejais, kai vienas produktas, kuriam priskirtas santykinis taršos rodiklis, gaminamas daugiau negu viename įrenginyje, kai tame pačiame įrenginyje gaminamas daugiau kaip vienas produktas, kuriam priskirtas santykinis taršos rodiklis, ar kai tarp įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų vyksta tarpinių produktų mainai;

(19)

siekiant užtikrinti, kad laikui bėgant taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą mažėtų išmetamųjų ŠESD kiekis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad visos Sąjungos ATL skaičius turi mažėti pagal linijinį metodą. Kadangi nustatant didžiausią metinį ATL skaičių pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį atsižvelgiama į tokį visos Sąjungos ATL skaičiaus mažėjimą, visų įrenginiams, kuriems tas 10a straipsnio 5 dalyje nurodytas didžiausias metinis ATL skaičius netaikomas, pagal šį sprendimą suteikiamų nemokamų ATL skaičius turėtų būti pakoreguotas pagal tokį patį linijinį metodą kaip ir visos Sąjungos ATL skaičius, 2013 m. laikant atskaitos metais;

(20)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje numatytas bendras visiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, taikomas kasmet 2013–2020 m. laikotarpiu įrenginiams, kurie nėra nustatyti elektros energijos gamybos įrenginiai ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, turėtų būti nustatomas remiantis preliminariu bendru metiniu 2013–2020 m. nemokamai suteikiamų ATL skaičiumi, pagal šį sprendimą apskaičiuotu tuos įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams, įskaitant įrenginius, kurie gali būti neįtraukti į sistemą pagal tos direktyvos 27 straipsnį. Šis kiekvienais minėto laikotarpio metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius turėtų būti palyginamas su metiniu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį apskaičiuotu ATL, skirtų įrenginiams, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, skaičiumi, atsižvelgiant į atitinkamą pagal tos direktyvos 9 straipsnį apskaičiuoto bendro metinio Bendrijos ATL skaičiaus dalį ir į atitinkamą ŠESD, kurios į Sąjungos sistemą įtrauktos tik nuo 2013 m., kiekį;

(21)

jei du ar daugiau įrenginių keičiasi išmatuojama šiluma, nemokamų ATL skaičius turėtų būti apskaičiuojamas remiantis įrenginio suvartojamos šilumos kiekiu ir atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką. Taigi siekiant užtikrinti, kad suteiktinų nemokamų ATL skaičius būtų nepriklausomas nuo šilumos tiekimo struktūros, ATL turėtų būti suteikiami šilumos naudotojui;

(22)

siekiant padidinti turimų duomenų apie įrenginių, kuriems taikoma Sąjungos sistema, efektyvumą ŠESD atžvilgiu svorį, sulfitinės celiuliozės, termomechaninės celiuliozės ir mechaninės celiuliozės, taip pat regeneruoto popieriaus produktų santykiniai taršos rodikliai grindžiami GPGBID informacija apie efektyviausius iškastinio kuro įrenginio paleidimo metu, iškastinio kuro (sulfitinės celiuliozės, termomechaninės celiuliozės ir mechaninės celiuliozės atveju) ir šiluminės energijos (regeneruoto popieriaus atveju) vartojimo būdus. Laikraštinio popieriaus produkto santykinis taršos rodiklis taip pat grindžiamas efektyviausiais šiluminės energijos vartojimo būdais siekiant nustatyti svarią santykinio taršos rodiklio vertę;

(23)

siekiant atsižvelgti į papildomą ŠESD, ypač metano, kiekį, neįtrauktą į duomenis, pagal kuriuos nustatytos tam tikrų įrenginių santykinių taršos rodiklių vertės, ir užtikrinti, kad suteikiant nemokamus ATL pagal produktų santykinius taršos rodiklius būtų atsižvelgiama į procesų efektyvumą ŠESD atžvilgiu ir nebūtų skatinama išmesti daugiau ŠESD, atskiri įrenginių duomenų taškai azoto rūgšties santykinio taršos rodiklio kreivėje pakoreguoti remiantis sektoriaus įmonių pateikta informacija apie vidutinį išmetamą šių teršalų kiekį ir GPGBID informacija. Azoto rūgšties santykinio taršos rodiklio vertė nustatyta su šia pataisa;

(24)

siekiant atsižvelgti į naftos perdirbimo įmonių konfigūracijų skirtumus, naftos perdirbimo sektoriaus produkto santykiniam taršos rodikliui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas „CO2 svorinių tonų“ (toliau – CST) metodas. Taigi vienintelis naftos perdirbimo įmonės produktas yra CST, ir jo produkcijos kiekis apskaičiuotas remiantis apibrėžtais bendrais gamybos vienetais, iš kurių kiekvieno duomenys pakoreguoti taikant žalios naftos distiliavimo išmetamųjų teršalų faktorių, kuris išreikštas CST koeficientu ir kuris atspindi kiekvieno gamybos vieneto CO2 išmetimo intensyvumą esant vidutiniam energijos efektyvumui, kai deginamas to paties tipo standartinis kuras, ir gamybos vieneto vidutinį proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekį. Taigi tuo remiantis duomenų taškai, pagal kuriuos apskaičiuotas produkto santykinis taršos rodiklis, buvo nustatyti lyginant kiekvienos naftos perdirbimo įmonės faktinį išmetamųjų teršalų kiekį ir bendrą CST. Tuomet naftos perdirbimo įmonėms suteiktinas nemokamų ATL skaičius, siekiant laikytis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies, pakoreguotas taip, kad ATL nebūtų skiriami už elektros vartojimą ir gamybą;

(25)

produktų charakteristikos gali būti labai įvairios, todėl kalkių ir dolomitinių kalkių produktų santykinių taršos rodiklių vertės apskaičiuotos pagal produktus, kuriuose yra standartinis kalcio oksido ir magnio oksido kiekis. Siekiant nustatyti degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekį, remiantis Sprendimu 2007/589/EB, naudoti duomenys apie savitąjį degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekį gaminant šiuos standartinius produktus;

(26)

kadangi nustatant tam tikrų produktų, kaip antai amoniako ir natrio karbonato, santykinius taršos rodiklius daryta prielaida, jog visas gamybos proceso metu išsiskiriantis CO2 išmetamas į atmosferą, šių išmetamųjų teršalų monitoringas turėtų būti vykdomas ir ataskaitos apie juos turėtų būti teikiamos pagal reglamentą dėl ŠESD, išmetamų vykdant I priede išvardytų rūšių veiklą, monitoringo ir ataskaitų apie jas teikimo, kuris pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį turi būti priimtas iki 2011 m. gruodžio 31 d., darant prielaidą, kad visas šiuose gamybos procesuose susidarantis CO2 išmetamas į atmosferą, neatsižvelgiant į tai, kad CO2 gali būti naudojamas kaip žaliava cheminių medžiagų gamybos procese;

(27)

nustatant krekingo vandens garais santykinį taršos rodiklį į vadinamąsias papildomas žaliavas – didelės vertės chemines medžiagas, kurios nepagaminamos pagrindinio proceso metu - ir į ŠESD, susijusias su jomis, neatsižvelgta, tačiau, kai taikytina, reikėtų apsvarstyti nemokamų ATL suteikimą dėl papildomų žaliavų, remiantis savitaisiais išmetamųjų teršalų faktoriais;

(28)

siekiant naftos perdirbimo įmonėms ir chemijos gamykloms užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių gamybos sąlygas, nemokami ATL dėl aromatinių angliavandenilių turėtų būti suteikiami taikant CST metodą ir turėtų būti taikoma naftos perdirbimo įmonių produkto santykinio taršos rodiklio vertė;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad gaminant vinilchlorido monomerą tam tikru mastu naudojamas vandenilis kaip tradicinio kuro, pavyzdžiui, gamtinių dujų, pakaitalas, ir taip sumažinamas tiesiogiai degimo proceso metu išmetamų ŠESD kiekis, tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, kad vertinant bendrą efektyvumą ŠESD atžvilgiu pirmenybė teikiama vandenilio žaliavų naudojimui, nustatant vinilchlorido monomero produkto santykinį taršos rodiklį vandenilio kaip kuro naudojimas prilygintas gamtinių dujų naudojimui;

(30)

siekiant naftos perdirbimo įmonėms ir chemijos gamykloms sudaryti vienodas vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas, šių produktų santykiniai taršos rodikliai turėtų būti apskaičiuojami taikant CST metodą ir naftos perdirbimo įmonių produkto santykinio taršos rodiklio vertę. Abiejų produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti pagal apibrėžtą vandenilio tūrinę koncentraciją;

(31)

atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. įprasta tvarka visi elektros energijos sektoriui skirti ATL turėtų būti parduodami aukcionuose, ir į tai, kad šis sektorius gali perkelti padidėjusią anglies dioksido kainą, ir į tai, kad nemokami ATL dėl elektros gamybos neturėtų būti suteikiami, išskyrus pereinamuoju laikotarpiu suteikiamus nemokamus ATL už elektros gamybos pajėgumų modernizavimą ir už elektros energijos gamybą iš dujų atliekų, į šio sprendimo taikymo sritį neturėtų įeiti nemokamų ATL, susijusių su elektros gamyba ar vartojimu, skirstymas. Tačiau, vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalimi, valstybės narės, laikydamosi taikomų atitinkamos srities valstybės pagalbos taisyklių, kurias priims Komisija, gali priimti finansines priemones siekdamos sektoriams ar jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kompensuoti su išmetamosiomis ŠESD susijusias išlaidas, kurioms įtakos turėjo elektros energijos kainos;

(32)

be to, nustatant produktų santykinius taršos rodiklius derėtų atsižvelgti į efektyvų energijos regeneravimą iš dujų atliekų ir su jų naudojimu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekį. Todėl nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro dujų atliekos, santykinių taršos rodiklių vertes daugeliu atvejų atsižvelgta į anglies dioksido kiekį šiose dujų atliekose. Jei dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant šilumą, kuriai netaikomi I priede nustatyti procesai ir jų santykiniai taršos rodikliai, į susijusias išmetamąsias ŠESD turėtų būti atsižvelgiama skiriant papildomus ATL remiantis šilumos arba kuro santykiniais taršos rodikliais. Siekiant, kad taikant bendrą principą dėl elektros energijos gamybos nesuteikti jokių nemokamų ATL nebūtų be reikalo iškreipta pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos rinkos konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kad anglies dioksido kaina įskaičiuota į elektros energijos kainą, derėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant elektros energiją, nebūtų suteikiama jokių papildomų ATL, išskyrus tuos, kurie yra susiję su dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekiu ir yra įskaičiuoti į atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį;

(33)

nustatant produktų santykinius taršos rodiklius taip pat atsižvelgta į ankstesnio laikotarpio nesunaudotų dujų atliekų, susijusių su atitinkamų produktų gamyba, deginimą fakelu, o kuras, sunaudotas saugos fakelui, turėtų būti laikomas kuru, sunaudotu neišmatuojamos šilumos gamybai, siekiant atsižvelgti į šių fakelų turėjimo būtinybę;

(34)

siekiant kovoti su klimato kaita ir sumažinti vykdant ekonominę veiklą išmetamą anglies dioksido kiekį, būtinos didelės investicijos. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų skatinamos investicijos į švarias technologijas kiekviename sektoriuje ir pošakyje. Vadovaujantis Direktyva 2003/87/EB, ateityje gali būti nustatyta kita politika ir priimtos kitos priemonės, kuriomis būtų padedama siekti šio tikslo ir skatinama veiksmingai naudotis ATL, kad būtų investuojama į efektyvaus energijos vartojimo technologijas. Visų pirma, jei galutinis metinis pagal šį sprendimą esamiems įrenginiams suteiktų nemokamų ATL skaičius labai skirsis nuo didžiausio metinio ATL skaičiaus, nurodyto Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje, šis sprendimas gali būti iš dalies keičiamas siekiant dar labiau sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį skiriant ATL įrenginiams, kuriuose galima įdiegti novatoriškas technologijas, kuriomis išmetamųjų ŠESD kiekis dar labiau sumažinamas;

(35)

investicijos, kuriomis labai padidinamas įrenginio pajėgumas (didelis išplėtimas) ir dėl kurių gali būti suteikiami ATL iš rezervo, skirto naujiems rinkos dalyviams, kaip numatyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalyje, turėtų būti vienareikšmės ir tam tikro masto, siekiant, kad per anksti nebūtų išnaudotas naujiems rinkos dalyviams skirtas ATL rezervas, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, kad nebūtų nereikalingos administracinės naštos ir kad visų valstybių narių įrenginiams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Todėl tikslinga nustatyti, kad didelis pajėgumo keitimas yra įrenginio įrengtojo pajėgumo keitimas ne mažiau kaip 10 % ir dėl tokio įrengtojo pajėgumo keitimo turi labai padidėti arba sumažėti atitinkamo įrenginio veiklos lygis. Vertinant, ar ši nustatytoji slenkstinė riba pasiekta, atsižvelgiama į pajėgumo didinimą arba mažinimą per keletą kartų;

(36)

atsižvelgiant į tai, kad naujiems rinkos dalyviams rezerve numatytas ribotas ATL skaičius, kai nemažai ATL jau bus paskirstyta naujiems rinkos dalyviams, derėtų įvertinti, ar garantuojamos teisės sąžiningai ir lygiomis sąlygomis gauti likusius rezervo ATL. Atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus, gali būti numatyta galimybė nustatyti ATL skirstymo pagal eilę sistemą. Nustatant tokios ATL skirstymo pagal eilę sistemos bruožus ir tinkamumo kriterijus reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių narių leidimų išdavimo praktiką, vengti piktnaudžiavimo ir nesukurti paskatų laikyti ATL rezerve nepagrįstą laikotarpį;

(37)

siekiant užtikrinti, kad veiklą nutraukusiems įrenginiams nebūtų suteikiama jokių ATL, šiame sprendime turėtų būti numatytos tokių įrenginių nustatymo ir draudimo išduoti ATL priemonės, nebent galima įsitikinti, kad įrenginys savo veiklą atnaujins per apibrėžtą pagrįstą laikotarpį;

(38)

taigi siekiant pritaikyti ATL, suteiktinų dalį savo veiklos nutraukusiam įrenginiui, skaičių, nustatytos konkrečios slenkstinės ribos, pagal kurias galima palyginti sumažėjusį veiklos lygį su pirminiu veiklos lygiu. Suteiktinų ATL skaičius turėtų būti atitinkamai pakoreguojamas nuo metų, einančių po tų metų, kuriais buvo nutraukta įrenginio veiklos dalis. Jei tokio įrenginio veiklos lygis vėl padidėja daugiau negu nustatytoji slenkstinė riba, pirminis jam suteiktinų ATL skaičius turėtų būti visiškai arba iš dalies atstatytas pagal faktinį įrenginio veiklos lygį;

(39)

kai tinka, atsižvelgta į Direktyvos 2003/87/EB I priedo aiškinimo gaires;

(40)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvą 2003/87/EB nuo 2013 m. pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas suteikiant nemokamus ATL pagal Direktyvos 2003/87/EB III skyrių (stacionariems įrenginiams) prekybos laikotarpiais nuo 2013 m., išskyrus pereinamuoju laikotarpiu suteikiamus nemokamus ATL elektros energijos gamybai modernizuoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   esamas įrenginys– bet koks įrenginys, kuriame vykdoma vienos ar daugiau Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla arba veikla, kuri į Sąjungos sistemą įtraukta pirmą kartą pagal direktyvos 24 straipsnį:

b)   su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis– su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos su jomis susijusios išmetamosios ŠESD;

c)   su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis– sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusios išmetamosios ŠESD, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis, susijusios su toliau nurodytos išmatuojamos šilumos gamyba ir importu iš įrenginio ar kito vieneto, kuriems taikoma Sąjungos sistema, arba ir su jos importu, ir su jos gamyba; išmatuojama šiluma turi būti

suvartojama įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) gaminti, taip pat šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijos gamybai), arba

eksportuojama į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti;

d)   su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis– sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusios išmetamosios ŠESD, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis, susijusios su neišmatuojamos šilumos, gaunamos deginant kurą ir suvartojamos produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) gaminti, taip pat šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) ir saugos fakelams, gamyba;

e)   išmatuojama šiluma– grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, nustatomais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

f)   šilumos skaitiklis– šilumos skaitiklis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB (5) priede MI-004, arba bet kuris kitas prietaisas pagamintos šilumos energijos kiekiui matuoti ir registruoti remiantis srauto tūriais ir temperatūromis;

g)   neišmatuojama šiluma– visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

h)   su procese išsiskiriančiomis ŠESD susijusi įrenginio technologinio proceso dalis– Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kitos nei anglies dioksidas, išmetamos už I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų, arba anglies dioksidas, išmetamas už I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų vykdant kurios nors iš toliau nurodytų rūšių veiklą, ir ŠESD, išmetamos deginant nevisiškai oksiduotą anglį, susidariusią vykdant toliau nurodytų rūšių veiklą, siekiant pagaminti išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos, su sąlyga, kad atimamas išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris būtų susidaręs deginant tokį gamtinių dujų kiekį, kuris lygus sudegintos nevisiškai oksiduotos anglies techniškai panaudojamos energijos kiekiui:

i)   didelis pajėgumo išplėtimas– didelis įrenginio technologinio proceso dalies pradinio įrengtojo pajėgumo padidinimas, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

j)   didelis pajėgumo sumažinimas– vienas ar daugiau atpažįstamų fizinių pokyčių, dėl kurių labai sumažėja įrenginio technologinio proceso dalies pradinis įrengtasis pajėgumas ir veiklos lygis, kurio mastas prilygsta dideliam pajėgumo išplėtimui;

k)   didelis pajėgumo pakeitimas– didelis pajėgumo išplėtimas arba didelis pajėgumo sumažinimas;

l)   padidintas pajėgumas– įrenginio technologinio proceso dalies pradinio įrengtojo pajėgumo ir tos pačios įrenginio technologinio proceso dalies įrengtojo pajėgumo po to, kai buvo atliktas didelis pajėgumo išplėtimas, nustatomo pagal 2 mėnesių, per kuriuos produkcija buvo didžiausia, produkcijos vidurkį per pirmuosius 6 mėnesius po eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios, skirtumas;

m)   sumažintas pajėgumas– įrenginio technologinio proceso dalies pradinio įrengtojo pajėgumo ir tos pačios įrenginio technologinio proceso dalies įrengtojo pajėgumo po to, kai buvo atliktas didelis pajėgumo sumažinimas, nustatomo pagal 2 mėnesių, per kuriuos produkcija buvo didžiausia, produkcijos vidurkį per pirmuosius 6 mėnesius po eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios, skirtumas;

n)   įprastos eksploatacijos pradžia– patikrinta ir patvirtinta pirmoji nepertraukiamo 90 dienų laikotarpio diena arba, jei pagal sektoriaus įprastinį gamybos ciklą nenutrūkstama gamyba nenumatoma, pirmoji 90 dienų laikotarpio, padalyto pagal sektoriui būdingus gamybos ciklus, diena, kurią įrenginys veikia bent tokiu pajėgumu, kuris sudaro 40 % jam numatyto pajėgumo, prireikus atsižvelgiant į įrenginiui būdingas eksploatavimo sąlygas;

o)   eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžia– patikrinta ir patvirtinta pirmoji nepertraukiamo 90 dienų laikotarpio diena arba, jei pagal sektoriaus įprastinį gamybos ciklą nenutrūkstama gamyba nenumatoma, pirmoji 90 dienų laikotarpio, padalyto pagal sektoriui būdingus gamybos ciklus, diena, kurią pakeisto pajėgumo įrenginys veikia bent tokiu pajėgumu, kuris sudaro 40 % jo numatyto pajėgumo, prireikus atsižvelgiant į įrenginio technologinio proceso daliai būdingas eksploatacijos sąlygas;

p)   saugos fakelo deginimas– bandomojo kuro ir labai kintamo kiekio proceso metu išsiskiriančių dujų arba dujų likučių deginimas atviroje atmosferos trikdžiams dalyje, nes saugos sumetimais to aiškiai reikalaujama atitinkamuose įrenginio leidimuose;

q)   privatus namų ūkis– būsto vienetas, kuriame asmenys pavieniui arba grupėmis imasi priemonių, kad apsirūpintų išmatuojama šiluma;

r)   tikrintojas– kompetentinga, nepriklausoma patikros institucija ar asmuo, atsakinga (-as) už patikros proceso vykdymą ir ataskaitų apie jį pateikimą vadovaujantis išsamiais reikalavimais, kuriuos valstybė narė nustato pagal Direktyvos 2003/87/EB V priedą;

s)   priimtinas užtikrinimas– tai aukštas, nors neabsoliutus užtikrinimo lygis, išreikštas patikros išvadoje, kad tikrintuose duomenyse nėra esminių neteisingų pareiškimų;

t)   užtikrinimo lygis– tai, kiek tikrintojas yra užtikrintas patikros išvadomis, kad buvo įrodyta ar neįrodyta, jog apie įrenginį praneštoje informacijoje nėra esminių neteisingų pareiškimų;

u)   esminis neteisingas pareiškimas– tai reikšmingas neteisingas pareiškimas (praleidimai, iškraipymai ir klaidos įvertinant leidžiamą neapibrėžtį) pateiktuose duomenyse, kuris, tikrintojo profesionaliu vertinimu, galėtų turėti poveikio kompetentingos institucijos tolesniam tų duomenų naudojimui apskaičiuojant skirtinų ATL skaičių.

4 straipsnis

Kompetentinga institucija ir apvalinimas

1.   Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių priemonių, įskaitant kompetentingos institucijos arba institucijų paskyrimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį, kad būtų įgyvendinamos šio sprendimo taisyklės.

2.   Visi pagal šį sprendimą atliekami ATL skaičiavimai suapvalinami iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

II   SKYRIUS

ESAMI ĮRENGINIAI

5 straipsnis

Įrenginių nustatymas

1.   Kiekviena valstybė narė nustato savo teritorijoje esančius įrenginius, kurie atitinka nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus.

2.   Kiekviena valstybė narė taip pat nustato visus šilumą gaminančius elektros energijos gamybos įrenginius ir mažus įrenginius, kuriems Sąjungos sistema gali būti netaikoma pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį.

6 straipsnis

Dalijimas į įrenginio technologinio proceso dalis

1.   Taikydamos šį sprendimą valstybės narės kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, prireikus padalija į vieną ar daugiau toliau išvardytų įrenginio technologinio proceso dalių:

a)

su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

b)

su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

c)

su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

d)

su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

Šios įrenginio technologinio proceso dalys turi kuo labiau atitikti fizines įrenginio dalis.

Remdamosi NACE ir Prodcom kodais valstybės narės aiškiai atskiria, kurie su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginio technologinio proceso dalių, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginio technologinio proceso dalių ir su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusių įrenginio technologinio proceso dalių procesai yra skirti sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES.

Jei įrenginyje, kuriam taikoma Sąjungos sistema, pagaminta išmatuojama šiluma ir ji eksportuota į įrenginį arba vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, valstybės narės laiko, kad atitinkamas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies procesas, kurio metu pagaminta ta šiluma, nėra skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, nebent kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad išmatuojamos šilumos vartotojas priklauso sektoriui arba pošakiui, kuriam didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika yra būdinga, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES.

2.   Visų įrenginio technologinio proceso dalių sąnaudų, produkcijos ir išmetamųjų ŠESD suma neturi būti didesnė už viso įrenginio sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį.

7 straipsnis

Bazinių duomenų rinkimas

1.   Apie kiekvieną esamą įrenginį, atitinkantį nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, įskaitant tik retkarčiais eksploatuojamus įrenginius, pavyzdžiui, atsarginius ar parengties būsenos įrenginius ir pagal sezoninį grafiką veikiančius įrenginius, valstybės narės iš veiklos vykdytojų surenka 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, arba, jei taikytina, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kiekvienų metų, kuriais įrenginys veikė, visus IV priede išvardytų parametrų duomenis ir atitinkamą informaciją.

2.   Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenis valstybės narės renka atskirai. Prireikus valstybės narės gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pateiktų daugiau duomenų.

Jei 95 % su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies arba su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusios įrenginio technologinio proceso dalies sąnaudų, produkcijos ir atitinkamų išmetamųjų ŠESD yra skirta sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, arba jei 95 % su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies arba su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusios įrenginio technologinio proceso dalies sąnaudų, produkcijos ir išmetamųjų ŠESD yra skirta sektoriams arba jų pošakiams, kuriems didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika nebūdinga, valstybės narės gali iš veiklos vykdytojo nereikalauti duomenų, pagal kuriuos nustatoma, ar anglies dioksido nutekėjimo rizika yra, ar jos nėra.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai nurodytų kiekvienos su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą, nustatytą taip:

a)

iš esmės pradinis įrengtasis pajėgumas yra 2 mėnesių 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, per kuriuos mėnesinė produkcijos apimtis buvo didžiausia, produkcijos vidurkis, darant prielaidą, kad įrenginio technologinio proceso dalis tokia apkrova veikė 720 valandų per mėnesį 12 mėnesių per metus;

b)

jei pradinio įrengtojo pajėgumo neįmanoma nustatyti pagal a punktą, įrenginio technologinio proceso dalies pajėgumas, prižiūrint tikrintojui, nustatomas eksperimentiniu būdu siekiant užtikrinti, kad būtų naudojami atitinkamam sektoriui būdingi parametrai ir kad eksperimentinio nustatymo rezultatai būtų reprezentatyvūs.

4.   Jei 2005 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu labai pakeistas įrenginio technologinio proceso dalies pajėgumas, valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas, be įrenginio technologinio proceso dalies pradinio įrengtojo pajėgumo, nustatyto pagal 3 dalį, buvusio iki eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios, papildomai nurodytų padidintą arba, jei taikytina, sumažintą pajėgumą ir įrenginio technologinio proceso dalies įrengtąjį pajėgumą po to, kai pajėgumas buvo labai pakeistas, nustatytą pagal 2 mėnesių, per kuriuos produkcija buvo didžiausia, produkcijos vidurkį per pirmuosius 6 mėnesius po eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios. Šį įrenginio technologinio proceso dalies įrengtąjį pajėgumą po to, kai pajėgumas buvo labai pakeistas, valstybės narės, vertindamos bet kokį vėlesnį didelį pajėgumo pakeitimą, laiko įrenginio technologinio proceso dalies pradiniu įrengtuoju pajėgumu.

5.   Valstybės narės renka, registruoja ir dokumentuoja duomenis taip, kad kompetentinga institucija galėtų tinkamai jais naudotis.

Valstybės narės gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas naudotų elektroninį šabloną, arba nurodyti konkretų duomenų teikimo rinkmenos formatą. Tačiau valstybės narės priima duomenis, kuriuos veiklos vykdytojas pateikia naudodamasis elektroniniu šablonu arba rinkmenos formatu, kuriuos Komisija nustato duomenų pagal šį straipsnį pateikimo tikslu, nebent pagal valstybės narės šabloną arba nurodytąjį rinkmenos formatą reikia pateikti bent tuos pačius duomenis.

6.   Jei turimi tik viso įrenginio sąnaudų, produkcijos ir su jais susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys, atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims jie paskirstomi proporcingai tokiu principu:

a)

jei toje pačioje gamybos linijoje vienas po kito pagaminami skirtingi produktai, sąnaudos, produkcija ir susijusios išmetamosios ŠESD priskiriamos nuosekliai pagal kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies naudojimo laiką per metus;

b)

jei sąnaudų, produkcijos ir susijusių išmetamųjų ŠESD neįmanoma priskirti pagal a punktą, skirstoma pagal atskirų pagamintų produktų masę arba tūrį arba įverčius, apskaičiuotus remiantis susijusių cheminių reakcijų metu įvykusios laisvos reakcijos entalpijos koeficientu arba remiantis kitu tinkamu skirstymo principu, patvirtintu patikima moksline metodika.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai pateiktų nuoseklius visus turimus duomenis ir užtikrintų, kad tarp įrenginio technologinio proceso dalių nėra jokio dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo. Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai deramai tikrintų ir pateiktų pačius tiksliausius (kiek tai įmanoma) duomenis, kad būtų priimtinai užtikrinamas duomenų patikimumas.

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veiklos vykdytojas taip pat pateiktų metodinę ataskaitą, kurioje visų pirma būtų pateikiamas įrenginio apibūdinimas, taikyta kompiliacijos metodika, nurodomi įvairūs duomenų šaltiniai, skaičiavimo etapai ir, jei taikytina, padarytos prielaidos ir taikyta metodika siekiant priskirti išmetamąsias ŠESD atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai pagal 6 dalį. Valstybės narės taip pat gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas įrodytų, jog pateikti duomenys yra tikslūs ir visi turimi.

8.   Jei duomenų trūksta, valstybė narė pareikalauja, kad veiklos vykdytojas bet kokį duomenų trūkumą deramai pagrįstų.

Valstybės narės reikalauja, kad prieš tikrintojui pradedant tikrinti duomenis, o vėliausiai – tikrinimo metu vietoje visų trūkstamų duomenų veiklos vykdytojas pateiktų konservatyvius įverčius, visų pirma pagrįstus geriausia sektoriaus praktika ir naujomis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis.

Jei turima tik dalis duomenų, konservatyvus įvertis reiškia, kad ekstrapoliuojama vertė turi būti ne daugiau kaip 90 % naudojant turimus duomenis gautos vertės.

Jei nėra duomenų apie įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su šilumos santykiniu taršos rodikliu, išmatuojamos šilumos srautą, galima apskaičiuoti netiesioginę vertę energijos sąnaudas padauginus iš išmatuotos ir tikrintojo patikrintos šilumos gamybos efektyvumo vertės. Jei tokių duomenų apie efektyvumą nėra, atitinkamoms energijos sąnaudoms, sunaudojamoms išmatuojamai šilumai pagaminti, taikoma 70 % efektyvumo pamatinė vertė.

9.   Komisijai paprašius, kiekviena valstybė narė jai perduoda pagal 1–6 dalis surinktus duomenis.

8 straipsnis

Patikra

1.   Rinkdamos duomenis pagal 7 straipsnį valstybės narės priima tik tuos duomenis, kuriuos deramai patikrino tikrintojas. Patikros procesas apima metodinės ataskaitos ir pateiktų parametrų, nurodytų 7 straipsnyje bei IV priede, tikrinimą. Patikros metu tikrinama veiklos vykdytojo pateiktų duomenų tikrumas, patikimumas ir tikslumas, o pabaigus patikrą pateikiama patikros išvada, kurioje priimtinai užtikrinama, ar pateiktuose duomenyse nėra esminių neteisingų pareiškimų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tikrintojas būtų nepriklausomas nuo veiklos vykdytojo, atliktų savo pareigas patikimai, objektyviai ir profesionaliai bei suprastų:

a)

šio sprendimo nuostatas, taip pat susijusius standartus ir gaires;

b)

su tikrinama veikla susijusius teisės aktų, reguliavimo ir administracinius reikalavimus;

c)

kaip gaunama visa informacija apie kiekvieną įrenginio parametrą arba ŠESD šaltinį, visų pirma kaip renkami, matuojami, apskaičiuojami ir pateikiami duomenys.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įvykdyti ne tik Sprendimo 2007/589/EB reikalavimai, bet ir visi šie minimalieji reikalavimai:

a)

tikrintojas suplanavo ir atliko patikrą laikydamasis profesinio skepticizmo, pripažindamas, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių gali būti esminių neteisingų pateiktos informacijos ir duomenų pareiškimų;

b)

tikrintojas patvirtino tik tuos pateiktus parametrus, kurių patikimumo lygis yra aukštas. Kad būtų užtikrinamas aukštas patikimumo lygis, veiklos vykdytojas turi įrodyti, jog:

i)

pateikti parametrai nėra prieštaringi;

ii)

parametrai buvo surinkti laikantis taikomų standartų ar gairių;

iii)

atitinkami įrenginių įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs;

c)

tikrintojas pradėjo patikros procesą nuo strateginės visų įrenginio veiklos rūšių analizės ir turi bendrą supratimą apie visų rūšių veiklą bei jos reikšmę skirstant ATL;

d)

tikrintojas, ypač vertindamas įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą, atsižvelgė į informaciją, nurodytą leidime išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas arba kituose atitinkamuose aplinkosaugos leidimuose, pavyzdžiui, Direktyvoje 2008/1/EB numatytame leidime;

e)

tikrintojas išnagrinėjo su veiklos vykdytojo veiklos mastu ir sudėtingumu ir parametrais, pagal kuriuos skiriami ATL, susijusią riziką ir kontrolės riziką, dėl kurios pateiktuose duomenyse gali atsirasti esminių neteisingų pareiškimų, ir remdamasis rizikos analize sudarė patikros planą;

f)

tikrintojas lankėsi įrenginyje, jei tinkama, kad apžiūrėtų, kaip veikia skaitikliai ir monitoringo sistemos, atliktų apklausas ir surinktų pakankamai informacijos bei įrodymų; Jei, tikrintojo manymu, lankytis objekte nebuvo tinkama, jis turėtų sugebėti savo sprendimą pagrįsti kompetentingai institucijai;

g)

tikrintojas įvykdė patikros planą, surinkdamas duomenis pagal nustatytus duomenų atrankos metodus, nuoseklios peržiūros testus (angl. walkthrough tests), dokumentų patikrinimus, analitines procedūras ir duomenų peržiūros procedūras, įskaitant visus susijusius papildomus įrodymus, kuriais bus grindžiama tikrintojo patikros išvada;

h)

tikrintojas pareikalavo iš veiklos vykdytojo pateikti visus trūkstamus duomenis ar pateikti trūkstamas audito sekos dalis, paaiškinti parametrų arba išmetamųjų ŠESD duomenų svyravimus, pertikrinti skaičiavimus ar pakoreguoti pateiktus duomenis;

i)

tikrintojas parengė vidinę patikros ataskaitą. Patikros ataskaitoje pateikiami įrodymai, kad buvo visiškai įgyvendinta strateginė analizė, rizikos analizė bei patikros planas, ir pateikiama pakankamai informacijos patikros išvadoms pagrįsti. Vidinė patikros ataskaita taip pat padeda atlikti audito įvertinimą, kurį gali atlikti kompetentinga institucija ir akreditacijos institucija;

j)

tikrintojas, remdamasis vidinės patikros ataskaitos išvadomis, nusprendė, ar yra esminių neteisingų pateiktų parametrų pareiškimų ir ar yra kitų patikros išvadoje paminėtinų problemų;

k)

veiklos vykdytojui skirtoje patikros ataskaitoje, kurią šis kartu su metodine ataskaita ir pateiktais parametrais turi pateikti kompetentingai institucijai, tikrintojas išdėstė patikros metodiką, savo nustatytus faktus ir patikros išvadą.

4.   Valstybės narės nesuteikia nemokamų ATL įrenginiui, kurio duomenys nebuvo pripažinti tinkamais.

Valstybės narės gali nuspręsti nemokamų ATL suteikti įrenginiui, kurio duomenys nebuvo pripažinti tinkamais, tik tuo atveju, jei jos yra įsitikinusios, kad duomenų trūkumai, dėl kurių tikrintojas priėmė tokį sprendimą, atsirado dėl išskirtinių nenumatytų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma išvengti, net jei būtų imtasi visų atsargumo priemonių, ir kurios nepriklauso nuo atitinkamą įrenginį eksploatuojančio veiklos vykdytojo, ypač dėl tokių aplinkybių kaip stichinės nelaimės, karas, karo grėsmė, teroristų išpuoliai, revoliucija, riaušės, sabotažas ar vandalizmo aktai.

5.   Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad atlikus patikrą nebūtų jokio įrenginio technologinio proceso dalių dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo.

9 straipsnis

Ankstesnio laikotarpio veiklos lygis

1.   Valstybės narės, remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, nustato kiekvieno esamo įrenginio veiklos lygį baziniu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., arba, jei jis didesnis, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

2.   Su kiekvieno produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kasmet baziniu laikotarpiu atitinkamame įrenginyje pagaminto to produkto kiekio mediana.

3.   Su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra įrenginyje ankstesniu baziniu laikotarpiu per metus pagamintos arba iš kito įrenginio, kuriam taikoma Sąjungos sistema, importuotos išmatuojamos šilumos, suvartotos įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai gaminti (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), kiekio mediana, arba ir pagaminto, ir importuoto kiekio mediana, arba į įrenginius ar kitus vienetus, kuriems Sąjungos sistema netaikoma eksportuotos išmatuojamos šilumos kiekio (išskyrus eksportuotą elektros energijai gaminti) mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

4.   Su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kuro, ankstesniu baziniu laikotarpiu kiekvienais metais suvartoto gaminant neišmatuojamą šilumą, suvartotą gaminant produktus, mechaninę energiją (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, kiekio mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

5.   Su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, kurios išsiskyrė 1 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu gaminant produktus atitinkamame įrenginyje, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kasmet per tą laikotarpį proceso metu išsiskyrusių ŠESD kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis, mediana.

6.   Nustatant 1–5 dalyse nurodytas medianines vertes, skaičiuojami tik tie kalendoriniai metai, kuriais įrenginys buvo eksploatuojamas bent vieną dieną.

Jei atitinkamu baziniu laikotarpiu įrenginys buvo eksploatuojamas mažiau kaip dvejus kalendorinius metus, ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai apskaičiuojami kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą, nustatytą pagal 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytą metodiką, padauginant iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento, nustatyto pagal 18 straipsnio 2 dalį.

7.   Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės nustato su produktais, kuriems taikomi III priede nurodyti produkto santykiniai taršos rodikliai, susijusį ankstesnio laikotarpio veiklos lygį pagal ankstesnio laikotarpio metinės produkcijos medianą, naudodamos tame pačiame priede pateiktas formules.

8.   Į esamus tik kartkartėmis naudojamus įrenginius, įskaitant, visų pirma atsarginius ar parengties būsenos įrenginius ir pagal sezoninį grafiką veikiančius įrenginius, kurie bazinio laikotarpio konkrečiais kalendoriniais metais nebuvo eksploatuojami nė vienos dienos, nustatant 1 dalyje nurodytas medianines vertes atsižvelgiama tuomet, kai tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)

aiškiai įrodoma, kad įrenginys kartkartėmis yra naudojamas, visų pirma reguliariai eksploatuojamas kaip atsarginis ar parengtinis pajėgumas arba reguliariai eksploatuojamas pagal sezoninį grafiką;

b)

įrenginiui išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir visi kiti valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyti leidimai, kurių reikia, kad įrenginys galėtų būti eksploatuojamas;

c)

techniškai įmanoma pradėti eksploatuoti įrenginį per trumpą laiką ir reguliariai atliekama jo priežiūra.

9.   Jei 2005 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu labai išplėstas arba labai sumažintas esamo įrenginio pajėgumas, tokio įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygis apskaičiuojamas sudedant dvi vertes: pagal 1 dalį apskaičiuotą įrenginio veiklos lygio medianinę vertę, neatsižvelgiant į didelį jo pajėgumo pakeitimą, ir ankstesnio laikotarpio padidinto arba sumažinto pajėgumo veiklos lygio medianinę vertę.

Padidinto arba sumažinto pajėgumo ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, kurios pajėgumas labai pakeistas, pradinio iki eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžios buvusio įrengtojo pajėgumo, nustatyto pagal 7 straipsnio 3 dalį, ir įrengtojo jos pajėgumo po to, kai pajėgumas buvo labai pakeistas, nustatyto pagal 7 straipsnio 4 dalį, skirtumas, padaugintas iš vidutinio atitinkamo įrenginio pajėgumo naudojimo ankstesniu laikotarpiu prieš eksploatacijos (atlikus pakeitimus) pradžią.

10 straipsnis

ATL suteikimas įrenginiams

1.   Remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, valstybės narės pagal 2–8 dalis apskaičiuoja, kokį ATL skaičių jos kiekvienais metais nuo 2013 m. nemokamai suteiks kiekvienam esamam įrenginiui savo teritorijoje.

2.   Kad galėtų tai apskaičiuoti, pirmiausia valstybės narės nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteiktinų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:

a)

preliminarus metinis kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su konkretaus produkto santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka to produkto santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės;

b)

ir:

i)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su šilumos santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartotos šilumos ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio vertės;

ii)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su kuro santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka kuro santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartoto kuro ankstesnio laikotarpio su kuru susijusio veiklos lygio vertės;

iii)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę, padaugintą iš 0,9700.

3.   Jei išmatuojama šiluma eksportuojama į privačius namų ūkius ir preliminarus metinis ATL skaičius, nustatytas 2013 m. pagal 2 dalies b punkto i papunktį, yra mažesnis negu ankstesnio laikotarpio metinio išmetamųjų teršalų, susijusių su 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. toje įrenginio technologinio proceso dalyje pagaminta ir į privačius namų ūkius eksportuota išmatuojama šiluma, kiekio mediana, preliminarus metinis 2013 m. ATL skaičius pakoreguojamas tuo skirtumu. Kasmet 2014–2020 m. preliminarus metinis ATL skaičius, nustatytas pagal 2 dalies b punkto i papunktį, pakoreguojamas tiek, kiek preliminarus metinis tų metų ATL skaičius yra mažesnis negu tam tikras pirmiau minėtos ankstesnio laikotarpio metinio išmetamųjų teršalų kiekio medianos procentas. 2014 m. tas procentas yra 90 %, o kiekvienais vėlesniais metais jis mažinamas po 10 procentinių punktų.

4.   Įgyvendinant Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 11 dalį, preliminariam metiniam nemokamų ATL, suteiktinų kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atitinkamais metais pagal šio straipsnio 2 dalį, skaičiui turi būti pritaikyti VI priede nurodyti koeficientai, jei tose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai yra skirti sektoriams ar jų pošakiams, kuriems didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika nebūdinga, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES.

Jei tose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai skirti sektoriams ar jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, 2013 ir 2014 m. taikomas koeficientas yra 1. Sektoriai ir jų pošakiai, kuriems 2015–2020 m. laikotarpiu taikomas koeficientas yra 1, nustatomi pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalį.

5.   Jei bent 95 % su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies arba su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusios įrenginio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygio skirta sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, laikoma, kad visai įrenginio technologinio proceso daliai būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

Jei bent 95 % su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies arba su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusios įrenginio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygio skirta sektoriams arba jų pošakiams, kuriems didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika nebūdinga, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, laikoma, kad visai įrenginio technologinio proceso daliai didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika nebūdinga.

6.   Preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurios gavo išmatuojamos šilumos iš įrenginio technologinio proceso dalių, gaminančių produktus, kuriems taikomi I priede nurodyti azoto rūgšties santykiniai taršos rodikliai, nemokamai suteiktinų ATL skaičius sumažinamas skaičiumi, kuris gaunamas metinį suvartotos tos šilumos kiekį 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu padauginus iš šios išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, nurodytos I priede.

7.   Preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius yra visų įrenginio technologinio proceso dalių preliminarių metinių nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, suma.

Jei įrenginį sudaro įrenginio technologinio proceso dalis, kurioje gaminama celiuliozė (trumpapluoštė kraftceliuliozė, ilgapluoštė kraftceliuliozė, termomechaninė medienos celiuliozė ir mechaninė celiuliozė, sulfitinė celiuliozė ar kita celiuliozė, kuriai produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas), apskaičiuojant preliminarų bendrą metinį suteiktinų nemokamų ATL skaičių, nepažeidžiant kitoms atitinkamo įrenginio technologinio proceso dalims suteiktinų nemokamų ATL preliminarių metinių skaičių, atsižvelgiama tik į tą preliminarų metinį nemokamų ATL skaičių, kuris susijęs su toje įrenginio technologinio proceso dalyje pagamintais celiuliozės produktais, pateiktais rinkai, o ne perdirbtais į popierių tame pačiame arba techniškai susijusiame įrenginyje.

8.   Nustatydamos preliminarų bendrą metinį kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičių valstybės narės užtikrina, kad išmetamosios ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus ir kad suteiktinų ATL skaičius nebūtų neigiamas. Ypač jei į įrenginį importuojamas tarpinis produktas, kuriam pagal I priede nustatytas sistemos ribas taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatant abiejų įrenginių preliminarų bendrą metinį nemokamai suteiktinų ATL skaičių, išmetamosios ŠESD du kartus neskaičiuojamos.

9.   Galutinis bendras metinis kiekvienam esamam įrenginiui, išskyrus įrenginius, kuriems taikoma Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 7 dalį, padaugintas iš visus sektorius apimančio pataisos koeficiento, nustatyto pagal 15 straipsnio 3 dalį.

Įrenginių, kuriems taikoma Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalis ir kurie atitinka nemokamo ATL suteikimo reikalavimus, galutinis bendras metinis nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 7 dalį, kuris kasmet pakoreguojamas taikant Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 4 dalyje nustatytą linijinį koeficientą, kaip atskaitos tašką naudojant preliminarų bendrą metinį nemokamų ATL, suteiktinų atitinkamam įrenginiui 2013 m., skaičių.

11 straipsnis

ATL suteikimas gamintojams, vykdantiems krekingą vandens garais

Nukrypstant nuo 10 straipsnio 2 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteiktinų su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai, kurioje vykdoma didelės vertės cheminių medžiagų (toliau – DVCM) gamyba, skaičius yra krekingo vandens garais produkto santykinio taršos rodiklio vertė, nurodyta I priede, padauginta iš ankstesnio laikotarpio veiklos lygio, nustatyto pagal III priedą, ir padauginta iš skaičiaus, gaunamo padalijus bendrą tiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį, įskaitant ŠESD, siejamas su grynuoju per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį importuotos šilumos kiekiu, išreikštu anglies dioksido ekvivalento tonomis, ir šių tiesiogiai išmetamų ŠESD skaičiau bei atitinkamų netiesiogiai per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį išmestų ŠESD skaičių, apskaičiuotą pagal 14 straipsnio 2 dalį, sumą. Prie gauto rezultato pridedama: 1,78 tonos anglies dioksido vienai vandenilio tonai, padauginant iš vandenilio kiekio, pagaminto iš papildomų žaliavų ankstesniu laikotarpiu, išreikšto vandenilio tonomis, medianos, 0,24 tonos anglies dioksido vienai etileno tonai, padauginant iš etileno kiekio, pagaminto iš papildomų žaliavų ankstesniu laikotarpiu, išreikšto etileno tonomis, medianos ir 0,16 tonų anglies dioksido vienai DVCM tonai, padauginant iš kitų didelės vertės cheminių medžiagų nei vandenilis ir etilenas kiekio, pagaminto iš papildomų žaliavų ankstesniu laikotarpiu, išreikšto DVCM tonomis, medianos.

12 straipsnis

ATL suteikimas vinilchlorido monomero gamintojams

Nukrypstant nuo 10 straipsnio 2 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteiktinų įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su vinilchlorido monomero (toliau VCM) gamyba, skaičius yra VCM santykinio taršos rodiklio vertė, padauginta iš ankstesnio laikotarpio VCM gamybos lygio, išreikšto tonomis, ir padauginta iš skaičiaus, gaunamo padalijus ŠESD kiekį, tiesiogiai išmestą gaminant VCM, įskaitant ŠESD, siejamas su grynuoju per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį importuotos šilumos kiekiu, apskaičiuotu pagal 14 straipsnio 2 dalį, išreikštą anglies dioksido ekvivalento tonomis, ir šių tiesiogiai išmestų ŠESD kiekio bei su vandeniliu susijusių ŠESD, išmestų gaminant VCM šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu, kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis ir apskaičiuoto remiantis per ankstesnį laikotarpį suvartotos šilumos kiekiu, gaunamu deginant vandenilį, išreikštu teradžauliais, padauginus iš 56,1 tonos anglies dioksido vienam TJ, sumą.

13 straipsnis

Šilumos srautai tarp įrenginių

Jei įrenginio technologinio proceso dalis, susijusi su produkto santykiniu taršos rodikliu, apima išmatuojamos šilumos importą iš įrenginio ar kito vieneto, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, apskaičiuojant preliminarų metinį tai su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai nemokamai suteiktinų ATL skaičių, nustatomą pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą, atimamas atitinkamais ankstesnio laikotarpio metais iš įrenginio ar kito vieneto, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, importuotos šilumos kiekis, padaugintas iš išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, nustatytos I priede.

14 straipsnis

Elektros energijos ir kuro pakeičiamumas

1.   Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su produkto santykiniu taršos rodikliu, nustatytu I priede atsižvelgiant į kuro ir elektros energijos mainų galimybę, preliminarus metinis nemokamų ATL skaičius yra atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio vertė, nustatyta I priede, padauginta iš ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusios veiklos lygio, ir padauginta iš skaičiaus, gauto padalijus bendrą tiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį, įskaitant ŠESD, siejamas su grynuoju per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį importuotos šilumos kiekiu, išreikštu anglies dioksido ekvivalento tonomis, ir šių tiesiogiai išmetamų ŠESD kiekio bei atitinkamų netiesiogiai per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį išmestų ŠESD kiekio, suma.

2.   Atliekant skaičiavimus pagal 1 dalį, atitinkamos netiesiogiai išmetamos ŠESD – tai atitinkamas per šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį gaminant atitinkamą produktą suvartotos elektros energijos (kaip nurodyta apibrėžiant procesus ir išmetamąsias ŠESD, kuriems taikomas I priedas) kiekis, išreikštas megavatvalandėmis, padauginus iš 0,465 tonos anglies dioksido vienai megavatvalandei, išreikšto anglies dioksido tonomis.

Atliekant skaičiavimus pagal 1 dalį, ŠESD, siejamos su grynuoju importuotos šilumos kiekiu, yra išmatuojamos šilumos, skirtos produktams gaminti, kiekis, importuotas iš įrenginių, kuriems taikoma Sąjungos sistema, šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu, padaugintas ir šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, nurodytos I priede.

III   SKYRIUS

SPRENDIMAI DĖL ATL SUTEIKIMO

15 straipsnis

Nacionalinės įgyvendinimo priemonės

1.   Pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį valstybės narės iki 2011 m. rugsėjo 30 d., naudodamosi Komisijos pateiktu elektroniniu šablonu, jai pateikia savo teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, įskaitant pagal 5 straipsnį nustatytus įrenginius, sąrašą.

2.   1 dalyje nurodytame sąraše apie kiekvieną esamą įrenginį nurodoma:

a)

įrenginio ir jo ribų identifikacija naudojant CITL (Bendrijos nepriklausomo sandorių žurnalo) kodą;

b)

visų įrenginio technologinio proceso dalių identifikacija;

c)

kiekvienos su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą ir 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kasmet pagamintą atitinkamo produkto kiekį;

d)

apie kiekvieną įrenginį ir įrenginio technologinio proceso dalį nurodoma, ar ji (jis) priklauso sektoriui arba pošakiui, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES;

e)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies preliminarus metinis 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 10 straipsnio 2 dalį;

f)

be informacijos, pateikiamos pagal d punktą, nurodoma įrenginių technologinio proceso dalių, kurių veikla nėra skirta sektoriams ar pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES, preliminarūs metiniai 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičiai, juos tolygiai mažinant nuo 80 % kiekio 2013 m. iki 30 % kiekio 2020 m., kaip nustatyta 10 straipsnio 4 dalyje;

g)

kiekvieno įrenginio preliminarus bendras metinis nemokamų 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų ATL skaičius, nustatytas pagal 10 straipsnio 6 dalį;

Sąraše taip pat nurodomi visi elektros energijos gamybos įrenginiai ir maži įrenginiai, kurie gali būti neįtraukti į Sąjungos sistemą pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį.

3.   Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, Komisija įvertina kiekvieno įrenginio įtraukimą į tą sąrašą ir su kiekvienu įrenginiu susijusius preliminarius bendrus metinius nemokamų ATL skaičius.

Gavusi visų valstybių narių pranešimus, kuriuose nurodyti preliminarūs bendri metiniai 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičiai, Komisija nustato bendrą visiems sektoriams taikomą pataisos koeficientą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje. Tas koeficientas nustatomas lyginant preliminarių bendrų metinių 2013–2020 m. įrenginiams, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai, suteiktinų nemokamų ATL skaičių sumą, netaikant VI priede nurodytų koeficientų, su metiniu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį apskaičiuotu ATL, skirtinų įrenginiams, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai ar nauji rinkos dalyviai, skaičiumi, atsižvelgiant į atitinkamą bendro metinio visos Sąjungos kiekio, nustatyto pagal tos direktyvos 9 straipsnį, dalį ir į atitinkamą išmetamųjų ŠESD, kurios į Sąjungos sistemą įtraukiamos tik nuo 2013 m., kiekį.

4.   Jei Komisija neprieštarauja įrenginio, įskaitant preliminarų jam suteiktiną bendrą metinį nemokamų ATL skaičių, įrašymui į tą sąrašą, atitinkama valstybė narė po to nustato galutinį metinį 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičių pagal šio sprendimo 10 straipsnio 9 dalį.

5.   Nustačiusios galutinį metinį ATL skaičių kiekvienam esamam įrenginiui savo teritorijoje valstybės narės Komisijai pateikia galutinių metinių nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus suteikiami 2013–2020 m. laikotarpiu, kiekių, nustatytų pagal 10 straipsnio 9 dalį, sąrašą.

16 straipsnis

Anglies dioksido nutekėjimo rizikos pokyčiai

Per tris mėnesius po Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalyje nurodyto 2015–2020 m. sąrašo arba bet kokio Sprendime 2010/2/ES nustatyto sąrašo papildymo 2013 ir 2014 metams patvirtinimo kiekviena valstybė narė pataiso šio sprendimo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą aiškiai nurodydama įrenginiams ir jų technologinio proceso dalims būdingos anglies dioksido nutekėjimo rizikos pokyčius bei, kai taikoma, su tuo susijusius preliminarių metinių nemokamų ATL skaičių pokyčius ir tą sąrašą pateikia Komisijai.

IV   SKYRIUS

NAUJI RINKOS DALYVIAI IR UŽDAROMI ĮRENGINIAI

17 straipsnis

Nemokamų ATL paraiška

1.   Gavusi naujo rinkos dalyvio paraišką valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis, nustato, kiek nemokamų ATL turėtų būti suteikta jam pradėjus normaliai veikti ir nustačius jo pradinį įrengtąjį pajėgumą.

2.   Valstybės narės priima tik paraiškas, kompetentingai institucijai pateiktas per vienerius metus nuo atitinkamo įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalies įprastos eksploatacijos pradžios.

3.   Valstybės narės atitinkamą įrenginį pagal šio sprendimo 6 straipsnį padalija į įrenginio technologinio proceso dalis ir reikalauja, kad kartu su 1 dalyje nurodyta paraiška įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateiktų visą susijusią informaciją ir duomenis apie kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies kiekvieną V priede išvardytą parametrą. Prireikus valstybės narės gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pateiktų daugiau nekonsoliduotų duomenų.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio h dalyje nurodytus įrenginius, išskyrus tuos, kurių pajėgumas labai išplėstas po 2011 m. birželio 30 d., eksploatuojantys veiklos vykdytojai nustatytų kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą pagal 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytą metodiką, atskaitos tašku naudodami ištisinį 90 dienų laikotarpį, pagal kurį nustatoma įprastos eksploatacijos pradžia. Valstybės narės patvirtina kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies pradinį įrengtąjį pajėgumą prieš skaičiuodamos tam įrenginiui suteiktinus ATL.

5.   Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikiami patikimi ir teisingi duomenys, pagal šį straipsnį pateiktus duomenis valstybės narės priima tik jei juos deramai patvirtino tikrintojas pagal 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

18 straipsnis

Veiklos lygiai

1.   Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio h dalyje nurodytų įrenginių atveju, išskyrus įrenginius, kurių pajėgumas labai išplėstas po 2011 m. birželio 30 d., valstybės narės nustato kiekvieno įrenginio veiklos lygius taip:

a)

su kiekvienu produktu, kurio santykinis taršos rodiklis nurodytas I priede, susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis atitinkamo įrenginio šio produkto gamybos pajėgumas, padaugintas iš standartinio pajėgumo naudojimo koeficiento;

b)

su šiluma susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis išmatuojamos šilumos, suvartojamos įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai gaminti (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), importo iš įrenginių, kuriems taikoma Sąjungos sistema, arba tos išmatuojamos šilumos gamybos, arba ir importo, ir gamybos, arba jos eksporto į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma (išskyrus eksportą elektros energijai gaminti), pajėgumas, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento;

c)

su kuru susijęs veiklos lygis yra pradinis atitinkamo įrenginio įrengtasis kuro, vartojamo gaminant neišmatuojamą šilumą, suvartojamą gaminant produktus, mechaninę energiją (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, vartojimo pajėgumas, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento;

d)

su proceso metu išmetamomis ŠESD susijęs veiklos lygis yra pradinis įrengtasis gamybos įrenginio pajėgumas išskirti ŠESD gamybos proceso metu, padaugintas iš atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento.

2.   Standartinį pajėgumo naudojimo koeficientą, nurodytą 1 dalies a punkte, nustato ir paskelbia Komisija, remdamasi pagal šio sprendimo 7 straipsnį valstybių narių surinktais duomenimis. Kiekvieno I priede nustatyto produkto santykinio taršos rodiklio atveju standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas yra visų įrenginių, kuriuose gaminamas atitinkamas produktas, vidutinio metinio pajėgumo naudojimo koeficientų 80 procentilis. Kiekvieno įrenginio, kuriame gaminamas atitinkamas produktas, vidutinio metinio pajėgumo naudojimo koeficientas atitinka vidutinį metinį produkcijos lygį 2005–2008 m. laikotarpiu, padalytą iš pradinio įrengtojo pajėgumo.

Atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą, nurodytą 1 dalies b–d punktuose, nustato valstybės narės, remdamosi tinkamai pagrįsta ir nepriklausomo tikrintojo patikrinta informacija apie įrenginio numatomą įprastą eksploataciją, priežiūrą, bendrą gamybos ciklą, efektyvaus energijos vartojimo būdus ir tipinį pajėgumo naudojimą atitinkamame sektoriuje, palyginus su informacija apie atitinkamą sektorių.

Pirmesniame sakinyje nurodyta tvarka nustatydamos atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą, nurodytą 1 dalies d punkte, valstybės narės taip pat atsižvelgia į tinkamai pagrįstą ir nepriklausomo tikrintojo patikrintą informaciją apie sąnaudų intensyvumą ŠESD atžvilgiu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų atžvilgiu veiksmingas technologijas.

3.   Įrenginių, kurių pajėgumas buvo labai išplėstas po 2011 m. birželio 30 d., atveju valstybės narės pagal 1 dalį nustato tik įrenginio technologinio proceso dalies, kurios pajėgumas išplėstas, padidinto pajėgumo veiklos lygį.

Įrenginių, kurių pajėgumas buvo labai sumažintas po 2011 m. birželio 30 d., atveju valstybės narės pagal 1 dalį nustato tik įrenginio technologinio proceso dalies, kurios pajėgumas sumažintas, sumažinto pajėgumo veiklos lygį.

19 straipsnis

ATL suteikimas naujiems rinkos dalyviams

1.   Kad suteiktų ATL naujiems rinkos dalyviams, išskyrus leidimus įrenginiams, nurodytiems Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio h dalies 3 įtraukoje, valstybės narės toliau nurodytu būdu apskaičiuoja preliminarų metinį nemokamų ATL, suteiktinų kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai nuo įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios, skaičių:

a)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su produkto santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra to produkto santykinio taršos rodiklio vertė, padauginta iš atitinkamo su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės;

b)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su šilumos santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra šios išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertė, nurodyta I priede, padauginta iš atitinkamo su šiluma susijusio veiklos lygio vertės;

c)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, preliminarus konkrečiais metais nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra kuro santykinio taršos rodiklio vertė, nurodyta I priede, padauginta iš veiklos lygio, susijusio su kuru, vertės;

d)

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę, padaugintą iš 0,9700.

Apskaičiuojant preliminarų metinį nemokamai suteikiamų ATL skaičių mutatis mutandis taikomos šio sprendimo 10 straipsnio 4–6 ir 8 dalys ir 11, 12, 13 ir 14 straipsniai.

2.   Jei nepriklausomas tikrintojas patvirtina naujo rinkos dalyvio išmestas ŠESD prieš pradedant įprastą įrenginio eksploataciją, papildomi ATL suteikiami remiantis ankstesniu laikotarpiu išmestomis ŠESD, išreikštomis tonomis anglies dioksido ekvivalento.

3.   Preliminarus bendras metinis įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra visų įrenginio technologinio proceso dalių preliminarių metinių nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 1 dalį, ir papildomų ATL, nurodytų 2 dalyje, suma. Taikomas 10 straipsnio 7 dalies antras sakinys.

4.   Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša preliminarų bendrą metinį nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. ATL, esantys naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve, sukurtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį, suteikiami įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams iš eilės pagal minėto pranešimo gavimo datą.

Komisija gali atmesti preliminarų bendrą metinį atitinkamam įrenginiui nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Jei Komisija šio preliminaraus bendro metinio nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus neatmeta, atitinkama valstybė narė po to nustato galutinį metinį nemokamų ATL skaičių.

5.   Galutinis metinis nemokamų ATL skaičius yra preliminarus bendras metinis nemokamų ATL, suteikiamų kiekvienam pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytam įrenginiui skaičius, kasmet pakoreguojamas taikant linijinį mažinimo koeficientą, nurodytą Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalyje, kaip atskaitos tašką imant preliminarų bendrą metinį atitinkamam įrenginiui 2013 m. suteiktų nemokamų ATL skaičių.

6.   Kai pusė pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį naujiems rinkos dalyviams atidėtų ATL skaičiaus, neskaičiuojant ATL, kurie gali būti suteikti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį, yra išduoti arba numatoma, kad bus išduoti, iki 2020 m. naujiems rinkos dalyviams, Komisija įvertina, ar reikėtų nustatyti eiliškumo sistemą siekiant užtikrinti, kad galimybės gauti ATL iš rezervo būtų užtikrinama nešališkai.

20 straipsnis

ATL suteikimas, kai, išplėtus įrenginio pajėgumą, jis laikomas nauju rinkos dalyviu

1.   Jei po 2011 m. birželio 30 d. labai išplėstas įrenginio pajėgumas, valstybės narės, gavusios įrenginį eksploatuojančio veiklos vykdytojo paraišką, nepriklausomai nuo ATL suteikimo pagal 10 straipsnį, nustato dėl to didelio išplėtimo suteiktinų nemokamų ATL skaičių pagal 19 straipsnyje išdėstytą metodiką.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas kartu su paraiška pateiktų įrodymus, jog didelis pajėgumo išplėtimas atitinka kriterijus, ir pateiktų 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, kad joms būtų lengviau priimti sprendimą dėl ATL suteikimo. Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas nurodytų įrenginio technologinio proceso dalies padidintą pajėgumą ir įrengtąjį pajėgumą po to, kai didelį pajėgumo išplėtimą deramai patvirtino tikrintojas pagal 8 straipsnio reikalavimus. Šį įrenginio technologinio proceso dalies įrengtąjį pajėgumą po to, kai pajėgumas buvo labai padidintas, valstybės narės, vertindamos bet kokį kitą didelį pajėgumo keitimą, laiko įrenginio technologinio proceso dalies pradiniu įrengtuoju pajėgumu.

21 straipsnis

Didelis pajėgumo sumažinimas

1.   Jei po 2011 m. birželio 30 d. įrenginio pajėgumas labai sumažinamas, valstybės narės nustato, kokiu ATL skaičiumi dėl šio pajėgumo sumažinimo turi būti sumažintas tam įrenginiui skiriamų nemokamų ATL skaičius. Tuo tikslu valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas nurodytų įrenginio technologinio proceso dalies sumažintą pajėgumą ir įrengtąjį pajėgumą po to, kai didelį pajėgumo sumažinimą deramai patvirtino tikrintojas pagal 8 straipsnio reikalavimus. Šį įrenginio technologinio proceso dalies įrengtąjį pajėgumą po to, kai pajėgumas buvo labai sumažintas, valstybės narės, vertindamos bet kokį kitą didelį pajėgumo keitimą, laiko įrenginio technologinio proceso dalies pradiniu įrengtuoju pajėgumu.

2.   Valstybės narės iš preliminaraus metinio kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai suteiktinų nemokamų ATL skaičiaus atima tokį preliminarų metinį atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai suteiktinų nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotą pagal 19 straipsnio 1 dalį, koks yra susijęs su dideliu pajėgumo sumažinimu.

Po to valstybės narės, taikydamos preliminaraus bendro metinio ATL skaičiaus nustatymo prieš didelį pajėgumo sumažinimą metodiką, nustato preliminarų bendrą metinį atitinkamam įrenginiui suteiktinų ATL skaičių ir galutinį bendrą metinį atitinkamam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičių pagal 10 straipsnio 9 dalį.

3.   Įrenginiui suteikiamas ATL skaičius atitinkamai pakoreguojamas nuo metų, einančių po tų metų, kuriais sumažintas pajėgumas, arba nuo 2013 m., jei pajėgumas labai sumažintas prieš 2013 m. sausio 1 d.

22 straipsnis

Įrenginio veiklos nutraukimas

1.   Laikoma, kad įrenginio veikla yra nutraukta, kai įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)

baigia galioti leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, pagal Direktyvą 2008/1/EB išduotas leidimas arba bet kuris kitas atitinkamas aplinkosaugos leidimas;

b)

atšaukiami a punkte nurodyti leidimai;

c)

įrenginio veiklos vykdyti techniškai neįmanoma;

d)

įrenginio veikla nevykdoma, tačiau prieš tai ji buvo vykdoma ir jos atnaujinti techniškai neįmanoma;

e)

įrenginio veikla nevykdoma, tačiau prieš tai ji buvo vykdoma ir įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas negali įrodyti, kad veikla bus atnaujinta vėliausiai per 6 mėnesius po jos nutraukimo. Valstybės narės gali pratęsti šį laikotarpį iki ne daugiau kaip 18 mėnesių, jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad įrenginio veiklos per 6 mėnesius atnaujinti neįmanoma dėl išskirtinių nenumatytų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma išvengti, net jei būtų imtasi visų atsargumo priemonių, ir kurios nepriklauso nuo atitinkamą įrenginį eksploatuojančio veiklos vykdytojo, ypač dėl tokių aplinkybių kaip stichinės nelaimės, karas, karo grėsmė, teroristų išpuoliai, revoliucija, riaušės, sabotažas ar vandalizmo aktai.

2.   1 dalies e punktas netaikomas įrenginiams, kurie yra atsarginiai arba parengties būsenos, ir įrenginiams, kurie eksploatuojami pagal sezoninį grafiką, jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas turi leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir visus kitus reikiamus leidimus;

b)

techniškai įmanoma pradėti veiklą įrenginyje neatliekant jokių fizinių pakeitimų;

c)

reguliariai atliekama įrenginio priežiūra.

3.   Jei įrenginio veikla nutraukiama, atitinkama valstybė narė neišduoda ATL šiam įrenginiui nuo metų, einančių po tų metų, kuriais nutraukta veikla.

4.   Valstybės narės gali sustabdyti ATL suteikimą 1 dalies e punkte nurodytiems įrenginiams tol, kol neįrodoma, kad įrenginio veikla bus atnaujinta.

23 straipsnis

Dalinis įrenginio veiklos nutraukimas

1.   Laikoma, kad įrenginio veikla iš dalies nutraukta, jei vienos įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai suteikiami ATL sudaro bent 30 % viso įrenginio galutinio metinio nemokamų ATL skaičiaus arba kuriai suteikiama daugiau kaip 50 000 ATL, veiklos lygis konkrečiais kalendoriniais metais sumažinamas bent 50 %, palyginti su veiklos lygiu, kuris naudotas apskaičiuojant tos įrenginio technologinio proceso dalies ATL skaičių pagal 9 straipsnį arba, jei taikoma, pagal 18 straipsnį (toliau – pradinis veiklos lygis).

2.   Įrenginiui, kurio veikla iš dalies nutraukta, suteikiamų ATL skaičius pakoreguojamas nuo metų, einančių po tų metų, kuriais jo veikla iš dalies nutraukta, arba nuo 2013 m., jei veikla iš dalies nutraukta anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d. taip, kaip nurodyta toliau:

 

Jei 1 dalyje nurodytos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis sumažinamas 50–75 %, palyginti su pradiniu veiklos lygiu, tai įrenginio technologinio proceso daliai suteikiama tik pusė pradinio ATL skaičiaus.

 

Jei 1 dalyje nurodytos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis sumažinamas 75–90 %, palyginti su pradiniu veiklos lygiu, tai įrenginio technologinio proceso daliai suteikiama tik 25 % pradinio ATL skaičiaus.

 

Jei 1 dalyje nurodytos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis sumažinamas 90 % ar daugiau, palyginti su pradiniu veiklos lygiu, atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai nemokamų ATL nesuteikiama.

3.   Jei 1 dalyje nurodytos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis tampa didesnis kaip 50 % pradinio veiklos lygio, įrenginiui, kurio veikla iš dalies nutraukta, nuo metų, einančių po tų metų, kuriais jo veiklos lygis tapo didesnis negu 50 %, suteikiamas pradinis ATL skaičius.

4.   Jei 1 dalyje nurodytos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis tampa didesnis kaip 25 % pradinio veiklos lygio, įrenginiui, kurio veikla iš dalies nutraukta, nuo metų, einančių po tų metų, kuriais jo veiklos lygis tapo didesnis negu 25 %, suteikiama pusė pradinio ATL skaičiaus.

24 straipsnis

Įrenginio veiklos pokyčiai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kasmet iki gruodžio 31 d. įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai pateiktų visą svarbią informaciją apie numatomus arba jau įvykusius įrenginio pajėgumo, veiklos lygio ir eksploatacijos pokyčius.

2.   Jei įrenginio pajėgumas, veiklos lygis arba eksploatacija keičiama taip, jog tai turi įtakos įrenginiui suteikiamų ATL skaičiui, valstybės narės, prieš nustatydamos galutinį bendrą metinį nemokamų ATL skaičių, visą svarbią informaciją, įskaitant pakeistą preliminarų bendrą metinį nemokamų ATL, suteikiamų atitinkamam įrenginiui, skaičių, nustatytą pagal šį sprendimą, pateikia Komisijai naudodamos jos pateiktą elektroninį šabloną. Komisija gali atmesti tokį pakeistą preliminarų bendrą metinį nemokamų ATL, numatomų suteikti atitinkamam įrenginiui, skaičių.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

25 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 27 d.

Komisijos vardu

Connie HEDEGAARD

Komisijos narė


(1)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(3)  OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

(4)  OL L 1, 2010 1 5, p. 10.

(5)  OL L 135, 2004 4 30, p. 1.


I PRIEDAS

PRODUKTŲ SANTYKINIAI TARŠOS RODIKLIAI

1.   Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas neatsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą.

Produkto santykinis taršos rodiklis

Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas

Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos)

Anglies dioksido nutekėjimo rizika 2013 ir 2014 m. pagal Sprendimą 2010/2/ES

Santykinio taršos rodiklio vertė

(ATL/t)

Koksas

Kokso krosnių koksas (gaunamas aukštoje temperatūroje karbonizuojant koksines akmens anglis) arba dujų gamyklų koksas (šalutinis dujų gamyklų produktas), išreikštas sausojo kokso tonomis. Šis rodiklis lignito koksui netaikomas.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: kokso krosnys, H2S/NH3 deginimas, anglių pašildymas (atitirpdymas), kokso dujų išgavimas, desulfurizavimo įrenginys, distiliavimo įrenginys, garo jėgainė, baterijų slėgio kontrolė, biologinis vandens apdorojimas, įvairus šalutinių produktų kaitinimas ir vandenilio skirtuvas. Apima kokso krosnies dujų valymą.

yra

0,286

Sukepintoji rūda

Aglomeruotas geležies turintis produktas, kuriame yra smulkių geležies dalelių, fliuso (angl. fluxes) ir perdirbamų medžiagų, kuriose yra geležies, ir kuriam būdingos cheminės ir fizikinės savybės, tokios kaip bazingumo lygis, mechaninis atsparumas ir laidumas, reikalingos geležį ir fliuso medžiagas redukuojant į geležies rūdą.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: aglomerato juosta, uždegimas, žaliavų ruošimo vienetai, karštos rūdos sijotuvas (angl. hot screening unit), aglomerato aušinimo vienetas, šaltos rūdos sijotuvas (angl. cold screening unit) ir garų generavimo vienetas.

yra

0,171

Išlydytas metalas

Skysta, anglies prisotinta geležis tolesniam apdorojimui

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: aukštakrosnė, išlydyto metalo apdorojimo įrenginiai, aukštakrosnių orapūtės (angl. blast furnace blowers), aukštakrosnių kauperiai, deguoniniai konverteriai, antrinės metalurgijos apdorojimo įrenginiai, vakuuminiai kaušai, liejimo įrenginiai (įskaitant pjaustymą), šlako apdorojimo įrenginys, įkrovos paruošimas (angl. burden preparation), aukštakrosnių dujų apdorojimo įrenginys, dulkių šalinimo įrenginys, metalo laužo pašildymas, anglių džiovinimas pulverizuotam anglių įpurškimui, pašildymo indo stovai, liejimo luitų pašildymo stovai, suspausto oro gamyba, dulkių apdorojimo įrenginys (briketavimas), šlamo apdorojimo įrenginys (briketavimas), garų įpurškimas į aukštakrosnę, garo jėgainė, deguoninio konverterio dujų vėsinimas ir pan.

yra

1,328

Iš anksto sukepintas anodas

Anodai, skirti aliuminio elektrolizei, kuriuos sudaro naftos koksas, pikis (angl. pitch) ir įprastai perdirbti anodai, kurių forma yra specialiai pritaikyta konkrečiai lydyklai ir kurie yra sukepinti anodų kepimo krosnyje iki maždaug 1 150 °C temperatūros

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su iš anksto sukepintų anodų gamyba.

yra

0,324

Aliuminis

Neapdirbtas, nelegiruotasis skystas aliuminis, gautas elektrolizės būdu

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su elektrolizės gamybos etapu.

yra

1,514

Pilkojo cemento klinkeris

Pilkojo cemento klinkeris, išreiškiamas kaip visas pagamintas klinkeris

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su pilkojo cemento klinkerio gamyba.

yra

0,766

Baltojo cemento klinkeris

Baltojo cemento klinkeris, skirtas naudoti kaip pagrindinis rišamasis komponentas gaminant tokias medžiagas kaip siūlių tarpikliai, keraminių plytelių klijai, izoliacines medžiagas, ir tvirtinamuosius skiedinius (angl. anchorage mortars), pramoninius grindų skiedinius, paruoštą naudoti tinką, remontinius skiedinius ir vandeniui nepralaidžias dangas, kurių sudėtyje vidutiniškai yra ne daugiau kaip 0,4 % masės Fe2O3, 0,003 % masės Cr2O3 ir 0,03 % masės Mn2O3.

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su baltojo cemento klinkerio gamyba.

yra

0,987

Kalkės

Negesintos kalkės: kalcio oksidas (CaO), pagamintas dekarbonizuojant klintis (CaCO3), kaip „standartinio grynumo“ kalkės, kuriose yra 94,5 % laisvojo CaO. Tame pačiame įrenginyje pagamintoms ir gryninimo procesui sunaudotoms kalkėms šio produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su kalkių gamyba.

yra

0,954

Dolomitinės kalkės

Dolomitinės kalkės arba degtas dolomitas kaip kalcio ir magnio oksidų mišinys, pagamintas dekarbonizuojant dolomitą (CaCO3.MgCO3); komerciniame produkte lieka daugiau kaip 0,25 % CO2, 25–40 % laisvojo MgO ir jo tūrinis tankis yra mažesnis kaip 3,05 g/cm3.

Dolomitinės kalkės išreiškiamos kaip „standartinės grynos dolomitinės kalkės“, kuriose yra 57,4 % laisvojo CaO ir 38,0 % laisvojo MgO.

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su dolomitinių kalkių gamyba.

yra

1,072

Sukepintos dolomitinės kalkės

Kalcio ir magnio oksidai, naudojami tik ugniai atsparioms plytoms ir kitiems ugniai atspariems produktams, kurių mažiausias tūrinis tankis yra 3,05 g/cm3, gaminti.

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su sukepintų dolomitinių kalkių gamyba.

yra

1,449

Flotacinis stiklas

Flotacinis, šlifuotas arba poliruotas stiklas (iš atkaitinimo krosnies išimamo stiklo tonomis)

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su šiais gamybos etapais: stiklo lydymo krosnis, skaidrinimo dalis (angl. refiner), darbinė krosnies dalis (angl. working end), vonia (angl. bath) ir atkaitinimo krosnis (angl. lehr).

yra

0,453

Nespalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai

Gėrimams ir maisto produktams skirti nespalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius; buteliukus kūdikiams maitinti), išskyrus baltojo titnago produktus, kuriuose geležies oksido kiekis, išreikštas kaip Fe2O3 procentinė svorio dalis, yra mažesnis kaip 0,03 % ir spalvos L koordinatės yra nuo 100 iki 87, a koordinatės nuo 0 iki -5 ir b koordinatės nuo 0 iki 3 (naudojant CIELAB sistemą, kurią propaguoja Tarptautinė apšvietimo komisija (Commission Internationale d’éclairage)), išreikšti supakuoto produkto tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos etapais: žaliavų tvarkymas, lydymas, formavimas, tolesnis apdorojimas, pakavimas ir pagalbiniai procesai.

yra

0,382

Spalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai

Gėrimams ir maisto produktams skirti spalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius ir buteliukus kūdikiams maitinti), išreikšti supakuoto produkto tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos etapais: žaliavų tvarkymas, lydymas, formavimas, tolesnis apdorojimas, pakavimas ir pagalbiniai procesai.

yra

0,306

Ištisinių gijų stiklo pluošto produktai

Stiklo lydalas, skirtas ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, pvz., kapotoms sruogoms, pusverpaliams, verpalams ir kuokštelinio stiklo pluoštui ir dembliams, gaminti, išreikštas iš vėsinimo rezervuaro (angl. foreheath) ištekančio stiklo lydalo tonomis.

Neapima mineralinės vatos produktų, skirtų šiluminei, akustinei ir gaisrinei izoliacijai.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais: stiklo lydymas krosnyse ir stiklo skaidrinimas aušinimo rezervuaruose (angl. refining in the foreheaths). Šio produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas tolesniems procesams, kuriais iš pluošto gijų padaromi komerciniai produktai.

yra

0,406

Fasadinės apdailos plytos

Fasadinės apdailos plytos, kurių tankis > 1 000 kg/m3, naudojamos mūrijant pagal EN 771–1, išskyrus grindinio blokus, klinkerio trinkeles ir redukuotas apdailos plytas (angl. blue braised facing brinks).

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais: žaliavų paruošimas, sudedamųjų dalių maišymas, gaminių formavimas, gaminių džiovinimas ir gaminių degimas, gaminio apipavidalinimas ir kaminų išmetamųjų dujų valymas.

nėra

0,139

Grindinio blokai

Molinės plytos, skirtos grindiniui kloti pagal EN 1344.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais: žaliavų paruošimas, sudedamųjų dalių maišymas, gaminių formavimas, gaminių džiovinimas ir gaminių degimas, gaminio apipavidalinimas ir kaminų išmetamųjų dujų valymas.

nėra

0,192

Čerpės

Molinės čerpės, skirtos kloti ant stogo, kaip apibrėžta EN 1304:2005, išskyrus redukuotas stogo čerpes (angl. blue braised roof tiles) ir priedus.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais: žaliavų paruošimas, sudedamųjų dalių maišymas, gaminių formavimas, gaminių džiovinimas ir gaminių degimas, gaminio apipavidalinimas ir kaminų išmetamųjų dujų valymas.

nėra

0,144

Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai

Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai, skirti sienų ir grindų plytelėms gaminti sausojo presavimo būdu, išreiškiami pagamintų miltelių tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su purškiamuoju džiovinimu pagamintų miltelių gamyba.

yra

0,076

Tinkas (angl. plaster)

Tinkas iš degto gamtinio gipso ar kalcio sulfato (įskaitant naudojamą pastatų statyboje, pintam armatūros tinklui arba popieriaus paviršiui aptepti, odontologijoje, taip pat naudojamą žemei valyti), išreikštas kalcio sulfato hemihidrato (angl. stucco) tonomis.

Šis produkto santykinis taršos rodiklis alfa gipsui netaikomas.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su šiais gamybos etapais: smulkinimas, džiovinimas ir degimas.

nėra

0,048

Džiovintas antrinis gipsas (angl. secondary dried gypsum)

Džiovintas antrinis gipsas (sintetinis gipsas, pagamintas kaip perdirbtas antrinis energijos pramonės produktas arba perdirbta medžiaga iš statybinių ir griovimo atliekų), išreikštas produkto tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su antrinio gipso džiovinimu.

nėra

0,017

Trumpapluoštė kraftceliuliozė

Trumpapluoštė kraftceliuliozė yra medienos celiuliozė, pagaminta sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, kurios plaušelių ilgis yra 1–1,5 mm ir iš kurios daugiausiai gaminami produktai, kurie turi būti minkšti ir purūs, kaip antai servetėlių popierius, spausdinimo popierius, išreikšta kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis).

Apima visus procesus, kurie yra celiuliozės gamybos dalis (visų pirma plaušienos gamyklą, regeneravimo katilą, plaušienos džiovinimo įrenginį ir kalkių deginimo krosnį bei susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba)). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,12

Ilgapluoštė kraftceliuliozė

Ilgapluoštė kraftceliuliozė yra medienos celiuliozė, pagaminta sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, kurios plaušelių ilgis yra 3–3,5 mm ir iš kurios daugiausiai gaminami produktai, kurie turi būti stiprūs, kaip antai pakavimo popierius, išreikšta kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis).

Apima visus procesus, kurie yra celiuliozės gamybos dalis (visų pirma plaušienos gamyklą, regeneravimo katilą, plaušienos džiovinimo įrenginį ir kalkių deginimo krosnį bei susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba)). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,06

Sulfitinė celiuliozė, termomechaninė celiuliozė ir mechaninė celiuliozė

Sulfitinė celiuliozė gaminama specifiniu celiuliozės gamybos procesu, t. y. celiuliozė gaminama verdant medžio pjuvenas slėginiame inde kartu su hidrosulfitiniu tirpalu, išreikšta kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis). Sulfitinė celiuliozė gali būti balinta arba nebalinta.

Mechaninės celiuliozės rūšys: termomechaninė celiuliozė ir medienos masė, išreiškiamos kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis). Mechaninė celiuliozė gali būti balinta arba nebalinta.

Į šią grupę neįeina smulkesni pogrupiai: pusiau cheminė plaušiena ir cheminė termomechaninė plaušiena ir celiuliozė cheminiam perdirbimui.

Apima visus procesus, kurie yra celiuliozės gamybos dalis (visų pirma plaušienos gamyklą, regeneravimo katilą, plaušienos džiovinimo įrenginį ir kalkių deginimo krosnį bei susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba)). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,02

Regeneruoto popieriaus celiuliozė

Celiuliozė, pagaminta iš plaušų, gautų iš regeneruoto popieriaus (atliekų ir liekanų), arba kitos plaušinės celiuliozinės medžiagos, išreiškiama kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis).

Apima visus procesus, kurie yra celiuliozės gamybos iš regeneruoto popieriaus dalis, susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,039

Laikraštinis popierius

Specialios rūšies popierius (ritininis arba lakštinis), išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), naudojamas laikraščiams spausdinti, gaminamas iš medienos masės ir (arba) mechaninės plaušienos arba regeneruotų plaušų, arba šių dviejų medžiagų mišinio bet kokiu santykiu. Svoris paprastai yra 40–52 g/m2, bet gali būti net 65 g/m2. Laikraštinis popierius išbaigtas mašininiu būdu arba šiek tiek kalandruotas, baltas arba su švelniu atspalviu, naudojamas ritiniais iškiliajai spaudai, ofsetinei spaudai arba fleksografinei spaudai.

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,298

Nepadengtas plonasis popierius

Nepadengtas plonasis popierius, apimantis ir nepadengtą medienos plaušienos popierių, ir nepadengtą celiuliozės popierių, išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis):

1.

Nepadengtas celiuliozės popierius, tinkamas spausdinti arba kitiems grafiniams tikslams, pagamintas iš įvairių daugiausia pirminio pluošto plaušelių (angl. virgin fibre furnishes), su įvairiais mineralinio užpildo lygiais ir įvairios apdailos. Šiai klasei priskiriama dauguma raštinės popieriaus rūšių – blankai, kopijavimo popierius, kompiuterinis popierius, laiškinis popierius ir knygų popierius.

2.

Nedengtas celiuliozės popierius apima specialių rūšių celiuliozės popierių, naudojamą pakavimui arba grafiniams tikslams/žurnalams.

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,318

Padengtas plonasis popierius

Padengtas plonasis popierius, apimantis ir padengtą medienos plaušienos popierių, ir padengtą celiuliozės popierių, išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis):

1.

Padengtas celiuliozės popierius, pagamintas iš plaušų, pagamintų daugiausia cheminiu celiuliozės gamybos procesu, kurie proceso metu padengiami įvairioms paskirtims, taip pat vadinamas dengtasis grynos celiuliozės popierius (angl. coated freesheet). Ši grupė daugiausia naudojama leidiniams spausdinti.

2.

Padengtas medienos plaušienos popierius, naudojamas grafiniams tikslams/žurnalams. Ši grupė taip pat vadinama padengtas medienos masės popierius (angl. coated groundwood).

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,318

Minkštasis popierius

Minkštasis popierius, išreiškiamas kaip pagrindinio ritinio grynoji komercinė produkcija, apima įvairių rūšių minkštąjį ir higieninį popierių, naudojamą buityje ir komercinėse bei pramoninėse patalpose, kaip antai tualetinis popierius, veido servetėlės, virtuviniai popieriniai rankšluosčiai, vienkartiniai rankšluosčiai ir šluostomasis popierius, taip pat apima kūdikių sauskelnių ir higieninių paketų ir pan. gamybai naudojamą popierių. Šiai grupei nepriklauso karštu oru džiovintas minkštasis popierius (angl. Through Air Dried Tissue).

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas. Šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas iš pagrindinio ritinio pagamintiems galutiniams produktams.

yra

0,334

Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams (angl. testliner) ir gofravimo popierius

Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams (angl. testliner) ir gofravimo popierius, išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis):

1.

Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams apima kartono rūšis, kurios išbandytos specialiais pakavimo sektoriaus nustatytais bandymais, kuriais patikrinama, ar kartoną galima naudoti išoriniams gofruoto kartono, iš kurio gaminamos krovinių gabenimo dėžės, sluoksniams. Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams daugiausiai gaminamas iš regeneruotų plaušų.

2.

Gofravimo popierius – tai gofruoto kartono, iš kurio gaminamos krovinių gabenimo dėžės, vidurinis sluoksnis, ant kurio iš abiejų pusių priklijuojamas dengiamasis sluoksnis (kraftpopierius arba kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams). Gofravimo popierius dažniausiai gaminamas iš regeneruotų plaušų, tačiau šiai grupei taip pat priklauso kartonas, pagamintas iš cheminės ir pusiau cheminės celiuliozės.

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,248

Nepadengtas kartonas

Šis santykinis taršos rodiklis taikomas įvairiems nepadengtiems produktams (išreikštiems kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis)), kurie gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Nepadengtas kartonas daugiausia naudojamas pakavimo reikmėms, todėl svarbiausios jo savybės yra stiprumas ir standumas, o komerciniai aspektai, kaip antai, informacijos perdavimas, yra antrinės reikšmės. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir gali būti įpjaunamas (angl. scoring ability). Jis daugiausia naudojamas plataus vartojimo prekių, kaip antai šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių ir skysčių, pakuotėms gaminti; taip pat vadinamas lygusis kartonas (angl. solid board), lankstomas dėžių kartonas (angl. folding box board), dėžių kartonas (angl. boxboard) arba sluoksniuotas popierius, iš kurio daromos ritės, (angl. carrier board, core board).

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,237

Padengtas kartonas

Šis santykinis taršos rodiklis taikomas įvairiems padengtiems produktams (išreikštiems kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis)), kurie gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Padengtas kartonas daugiausia naudojamas komerciniais tikslais, kai pvz., ant maisto, farmacijos ar kosmetikos produktų, pakuotės, atspausdintą komercinę informaciją reikia pateikti parduotuvių lentynose. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir gali būti įpjaunamas. Jis daugiausia naudojamas plataus vartojimo prekių, kaip antai šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių ir skysčių, pakuotėms gaminti; taip pat vadinamas lygusis kartonas (angl. solid board), lankstomas dėžių kartonas (angl. folding box board), dėžių kartonas (angl. boxboard) arba sluoksniuotas popierius, iš kurio daromos ritės (angl. carrier board, core board).

Apima visus procesus, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinas ir susijusius energijos konversijos vienetus (katilas/bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir tiesiogiai procesui naudojamą kurą). Neapima kitos įrenginyje vykdomos veiklos, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvės veikla, medienos apdirbimas, parduoti skirtų chemikalų gamyba, atliekų apdorojimas (atliekų tvarkymas įrenginyje vietoje jų išvežimo tvarkyti kitur (jų džiovinimas, granuliavimas, deginimas, laidojimas sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamyba, dvokiančių dujų apdorojimas ir centralizuotas šilumos tiekimas.

yra

0,273

Azoto rūgštis

Azoto rūgštis (HNO3), išreiškiama HNO3 (100 %) tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesą, tačiau neapima amoniako gamybos.

yra

0,302

Adipo rūgštis

Išreiškiama sausos išgrynintos adipo rūgšties, laikomos siloso talpose arba supakuotos į maišus, tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesą.

yra

2,79

Vinilchlorido monomeras (VCM)

Vinilchloridas (chloretilenas)

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su šiais gamybos etapais: tiesioginis chlorinimas, oksichlorinimas ir EDC (etilendichlorido) terminis skaidymas krekingo krosnyse iki gaunamas VCM.

yra

0,204

Fenolis ir acetonas

Fenolio, acetono ir šalutinio produkto a-metilstireno bendros produkcijos suma.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su fenolio ir acetono gamyba, visų pirma oro suspaudimą, hidroperoksidinimą, kumeno išgavimą iš panaudoto oro, koncentravimą ir skaidymą, produkto frakcionavimą ir gryninimą, dervos krekingą, acetofenono išgavimą ir gryninimą, AMS (a-metilstireno) išgavimą eksportui, AMS hidrinimą ISB perdirbti, pradinį vandens nuotekų valymą (1-ąjį vandens nuotekų atskyrimą), aušinimo vandens generavimą (pvz., vandens bokštuose), aušinimo vandens panaudojimą (cirkuliaciniuose siurbliuose), fakelus ir deginimo įrenginius (net jei jie fiziškai yra už sistemos ribų), taip pat visą kitą pagalbinį kuro deginimą.

yra

0,266

S-PVC

Polivinilchloridas, nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 50–200 μm vidutinio dydžio PVC dalelių.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su S-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą.

yra

0,085

E-PVC

Polivinilchloridas, nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 0,1–3 μm vidutinio dydžio PVC dalelių.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su E-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą.

yra

0,238

Natrio karbonatas

Dinatriokarbonatas, išreiškiamas kaip bendra bruto produkcija, išskyrus tirštąjį natrio karbonatą, kuris yra kaprolaktamo gamybos tinklo antrinis produktas.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: sūrymo valymas, kalkių degimas ir kalkių pieno gamyba, amoniako absorbcija, NaHCO3 nusodinimas, NaHCO3 kristalų filtravimas iš arba atskyrimas nuo pokristalizacinio tirpalo, NaHCO3 skaidymas į Na2CO3, amoniako išgavimas ir natrio karbonato tankinimas arba tankaus natrio karbonato gamyba.

yra

0,843

Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos.

Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.

Su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai čia nustatyti, susijusi anglies dioksido nutekėjimo rizika yra grindžiama Sprendimu 2010/2/ES ir galioja 2013 ir 2014 m. Komisijos sprendimu į šį sąrašą gali būti įtraukta daugiau sektorių 2013 ir 2014 metams.

2.   Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas atsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą.

Produkto santykinis taršos rodiklis

Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas

Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos)

Anglies dioksido nutekėjimo rizika 2013 ir 2014 m. pagal Sprendimą 2010/2/ES

Santykinio taršos rodiklio vertė

(ATL/t)

Naftos produktai

Naftos produktų mišinys, kurio daugiau kaip 40 % sudaro lengvieji produktai (variklių benzinas (benzinas), įskaitant aviacinį benziną, benzino tipo reaktyvinių variklių kurą, kitas lengvąsias mineralines alyvas arba kitus lengvuosius produktus, žibalas, įskaitant žibalo tipo reaktyvinių variklių kurą, gazoliai), išreikštas kaip CO2 svorinė tona (CST).

Apima visus naftos perdirbimo procesus, kurie atitinka kurio nors vieno CST gamybos vieneto arba pagalbinių ne gamybos įrenginių, eksploatuojamų naftos perdirbimo įmonės teritorijoje, pvz., laikymo, maišymo, nuotekų valymo įrenginiai ir t. t., apibūdinimą.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,0295

Elektros lanko krosnių (ELK) anglies plienas

Plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 8 % metalo liejinių elementų ir tiek nešvarumų (angl. tramp elements), kad jis gali būti naudojamas tik ten, kur nereikia aukštos paviršiaus kokybės ir perdirbamumo savybės.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: elektros lanko krosnis, antrinė metalurgija, liejimas ir pjovimas, degimo proceso pabaigos įrenginys (angl. post-combustion unit), dulkių šalinimo vienetas, pašildymo indo stovai, liejimo luitų pašildymo stovai, metalo laužo džiovinimas ir pašildymas.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,283

ELK aukštos kokybės plienas

Plienas, kurio sudėtyje yra 8 % arba daugiau metalo lydinio elementų, naudojamas ten, kur reikia aukštos paviršiaus kokybės ir perdirbamumo.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: elektros lanko krosnis, antrinė metalurgija, liejimas ir pjovimas, degimo proceso pabaigos įrenginys (angl. post-combustion unit), dulkių šalinimo vienetas, pašildymo indo stovai, liejimo luitų pašildymo stovai, lėto aušinimo talpa (angl. slow cooling pit), metalo laužo džiovinimas ir pašildymas. Neapima gamybos vienetų: ferochromo konverteris ir pramonės dujų kriogeninis saugojimas.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,352

Geležies liejimas

Lieta geležis, išreiškiama kaip skystos legiruotos, be šlako (angl. skinned) ir paruoštos lieti geležies tonos.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos etapais: lydymo cechas, liejimo cechas, gurgučių cechas ir apdaila.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama tik į lydymo procesams sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,325

Mineralinė vata

Mineralinės vatos, pagamintos naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, produktai, skirti šilumos, garso ir gaisro izoliacijai.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos etapais: lydymas, pluoštinimas, rišiklio įpurškimas, apdorojimas krosnyje, džiovinimas ir formavimas.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

nėra

0,682

Gipso plokštė

Šis santykinis taršos rodiklis taikomas plokštėms, lakštams, paneliams, plytelėms ir panašiems gaminiams iš gipso arba iš mišinių gipso pagrindu, (ne)padengtiems arba sustiprintiems tik kartonu, išskyrus ornamentinius, gipsu aglomeruotus gaminius (išreiškiami kalcio sulfato hemihidrato tonomis).

Šis santykinis taršos rodiklis didelio tankio gipso plaušų plokštėms netaikomas.

Apima visus procesus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su šiais gamybos etapais: smulkinimas, džiovinimas ir degimas ir plokščių džiovinimas.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama tik į šilumos siurblių, naudojamų džiovinimo etape, sunaudojamą elektros energijos kiekį.

nėra

0,131

Suodžiai

Krosnių suodžiai. Dujų ir lempų suodžiams šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su krosnių suodžių gamyba, įskaitant galutinį apdorojimą, pakavimą ir fakelo deginimą.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

1,954

Amoniakas

Amoniakas (NH3), nurodomas pagaminto produkto tonomis.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su amoniako ir tarpinio produkto vandenilio gamyba.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

1,619

Krekingas vandens garais

Didelės vertės cheminių medžiagų (DVCM) mišinys, išreiškiamas kaip bendra acetileno, etileno, propileno, butadieno, benzeno ir vandenilio masė, išskyrus iš papildomų žaliavų gautas DVCM (vandenilis, etilenas, kitos DVCM), kai etileno kiekis sudaro bent 30 % viso produktų mišinio masės, o DVCM, kuro dujos, butenai ir skystieji angliavandeniliai bendrai sudaro bent 50 % viso produktų mišinio masės.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su didelės vertės cheminių medžiagų kaip gryno produkto arba tarpinio produkto gamyba, kai atitinkama DVCM koncentruota žemiausios formos komerciniame produkte (neapdorota C4, nehidrogenizuotas pirolizės benzinas), išskyrus C4 išgavimą (butadieno gamyklą), C4 hidrogenizavimą, pirolizės benzino hidrogenizavimą, aromatinių angliavandenilių išgavimą ir logistiką ir (arba) laikymą kasdieniam naudojimui. Nustatant netiesiogiai išmetamų

ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,702

Aromatiniai angliavandeniliai

Aromatinių angliavandenilių mišinys, išreiškiamas kaip CO2 svorinė tona (CST).

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su aromatinių angliavandenilių gamybos etapais: pirolizės benzino desulfurizavimas (hidrovalymas), benzeno, tolueno arba ksileno (BTX) išgavimas, tolueno disproporcionavimas į benzeną ir ksileną (TDP), hidrodealkilinimas (HDA), ksileno izomerizacija, p-ksileno gamybos vienetas, kumeno gamyba ir cikloheksano gamyba.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,0295

Stirenas

Stireno monomeras (vinilbenzenas, CAS Nr. 100–42–5)

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su stireno ir tarpinio produkto etilbenzeno (tokiu kiekiu, kokio reikia stirenui pagaminti) gamyba.

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,527

Vandenilis

Grynas vandenilis ir vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilio kiekis sudaro ≥ 60 % molinės frakcijos viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuojant remiantis visais vandenilio ir anglies monoksido turinčių produktų eksporto iš atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies srautais, išreikštais 100 % vandeniliu.

Apima visus atitinkamus proceso elementus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp:

a)

angliavandenilio žaliavos (-ų) įėjimo taško (-ų) ir, jei atskirtas, kuro įėjimo taško (-ų);

b)

visų produkto srautų, kuriuose yra vandenilio ir (arba) anglies monoksido, išėjimo taškų;

c)

importuojamos arba eksportuojamos šilumos įėjimo arba išėjimo taško (-ų).

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

8,85

Sintezės dujos

Vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilio kiekis sudaro < 60 % molinės frakcijos viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuojant remiantis visais vandenilio ir anglies monoksido turinčių produktų eksporto iš atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies srautais, išreikštais 47 vandenilio tūrio procentais.

Apima visus atitinkamus proceso elementus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su sintezės dujų gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp:

a)

angliavandenilio žaliavos (-ų) įėjimo taško (-ų) ir, jei atskiras, kuro įėjimo taško (-ų);

b)

visų produkto srautų, kuriuose yra vandenilio ir (arba) anglies monoksido, išėjimo taškų;

c)

importuojamos arba eksportuojamos šilumos įėjimo arba išėjimo taško (-ų).

Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartotą elektros energijos kiekį.

yra

0,242

Etilenoksidas ir (arba) etilenglikoliai

Etilenoksido ir (arba) etilenglikolio santykinis taršos rodiklis taikomas produktams: etilenoksidui (labai grynam EO), monoetilen glikoliui (MEG, standartinės klasės ir pluoštinės klasės (labai grynam)), dietilenglikoliui (DEG) ir trietilenglikoliui (TEG).

Bendras produktų kiekis išreiškiamas EO ekvivalentais (EOE), kurie apibrėžiami kaip EO kiekis (pagal masę), esantis viename konkretaus glikolio masės vienete.

Apima visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: EO gamyba, EO gryninimas ir glikolių skyrius.

Šis santykinis taršos rodiklis taikomas visai sistemos ribose sunaudojamai elektros energijai (ir susijusioms netiesiogiai išmetamoms ŠESD).

yra

0,512

Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos.

Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.

Su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai čia nustatyti, susijusi anglies dioksido nutekėjimo rizika yra grindžiama Sprendimu 2010/2/ES ir galioja 2013 ir 2014 m. Komisijos sprendimu į šį sąrašą gali būti įtraukta daugiau sektorių.

3.   Šilumos ir kuro santykiniai taršos rodikliai

Santykinis taršos rodiklis

Santykinio taršos rodiklio vertė

(ATL/TJ)

Šilumos santykinis taršos rodiklis

62,3

Kuro santykinis taršos rodiklis

56,1


II PRIEDAS

SPECIFINIAI PRODUKTŲ SANTYKINIAI TARŠOS RODIKLIAI

1.   Naftos perdirbimo įmonių santykinis taršos rodiklis: CST funkcijos

CST funkcija

Apibūdinimas

Pagrindas (kt/a)

CST koeficientas

Atmosferinė žaliavinės naftos rektifikacija

Švelniomis sąlygomis vykdomos atmosferinės rektifikacijos įrenginys, standartinės atmosferinės rektifikacijos įrenginys

F

1,00

Vakuuminė rektifikacija

Švelniomis sąlygomis vykdoma vakuuminė rektifikacija, standartinė vakuuminės rektifikacijos kolona, vakuuminės rektifikacijos kolona

Vakuuminės rektifikacijos koeficientas apima ir sunkiosios žaliavos vakuuminės rektifikacijos (angl. heavy feed vacuum, HFV) įrenginio sunaudojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jo išmetamų ŠESD kiekį. Kadangi jis visuomet veikia kartu su lengvos žaliavos vakuuminės rektifikacijos įrenginiu, sunkiosios žaliavos vakuuminės rektifikacijos įrenginio pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

F

0,85

Deasfaltizacija tirpikliais

Įprastinis tirpiklis, virškritinės būsenos tirpiklis

F

2,45

Visbrekingas

Atmosferinis likutis (be konversijos talpos-reaktoriaus), atmosferinis likutis (su konversijos talpa-reaktoriumi), vakuuminis likutis-žaliava (be konversijos talpos-reaktoriaus), vakuuminis likutis-žaliava (su konversijos talpa-reaktoriumi).

Visbrekingo koeficientas taip pat apima ir vidutinį visbrekingo likučio vakuuminės rektifikacijos kolonos (angl. VAC VFL) sunaudojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

F

1,40

Terminis krekingas

Terminio krekingo koeficientas taip pat apima vidutinį visbrekingo likučio vakuuminės rektifikacijos kolonos (angl. VAC VFL) sunaudojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

F

2,70

Lėtasis koksavimas

Lėtasis koksavimas

F

2,20

Takusis koksavimas

Takusis koksavimas

F

7,60

„Lankstusis“ koksavimas (angl. Flexicoking)

„Lankstusis“ koksavimas (angl. Flexicoking)

F

16,60

Kokso kalcinavimas

Vertikali krosnis, horizontali sukamoji degimo krosnis

P

12,75

Pseudoverdančio sluoksnio katalizinis krekingas

Pseudoverdančio sluoksnio katalizinis krekingas, lengvojo likučio katalizinis krekingas, sunkiojo likučio katalizinis krekingas

F

5,50

Kitas katalizinis krekingas

Houdry katalizinis krekingas, katalizinis krekingas, naudojant šilumos nešiklį (Thermofor)

F

4,10

Distiliatų/gazolių hidrokrekingas

Švelniomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, griežtomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, pirminio benzino hidrokrekingas

F

2,85

Likučių hidrokrekingas

H-Oil, LC-Fining™ ir Hycon

F

3,75

Pirminio benzino/benzino hidrovalymas

Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, pseudoverdančio sluoksnio katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, olefininis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas

Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) sunaudojamą energijos kiekį ir iš jo išmetamą ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

F

1,10

Žibalo/dyzelino hidrovalymas

Aromatinis sotinimas, įprastinis hidrovalymas, tirpiklių arenų hidrinimas, įprastinis distiliatų hidrovalymas, griežtomis sąlygomis vykdomas distiliatų hidrovalymas, labai griežtomis sąlygomis vykdomas hidrovalymas, tarpinio distiliato deparafinavimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis distiliatų hidrovalymas

F

0,90

Likučių hidrovalymas

Atmosferinio likučio desulfurizavimas, vakuuminio likučio desulfurizavimas

F

1,55

Vakuuminio distiliato (VGO) hidrovalymas

Hidrodesulfurizavimas/denitrifikavimas, hidrodesulfurizavimas

F

0,90

Vandenilio gamyba

Garinis metano riformingas, garinis pirminio benzino riformingas, lengvųjų žaliavų dalinio oksidavimo įrenginiai

Vandenilio gamybos koeficientas apima gryninimo (H2PURE) metu sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamas ŠESD, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

P

300,00

Katalizinis riformingas

Nepertraukiamasis regeneravimas, ciklinis, pusiau regeneruojamasis, AROMAX

F

4,95

Alkilinimas

Alkilinimas fluoro vandenilio rūgštimi, alkilinimas sieros rūgštimi, C3 alkenų žaliavos polimerizacija, C3/C4 žaliavos polimerizacija, Dimersol procesas

Alkilinimo/polimerizacijos koeficientas apima rūgščių regeneravimo (ACID) metu sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

P

7,25

C4 izomerizacija

C4 izomerizacija

Koeficientas taip pat apima sunaudojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIB, angl. deisobutaniser), susieto su C4 izomerizacija, vidurkiu.

R

3,25

C5/C6 izomerizacija

C5/C6 izomerizacija

Koeficientas taip pat apima sunaudojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIH, angl. deisohexaniser), susieto su C5 izomerizacija, vidurkiu.

R

2,85

Oksigenatų gamyba

Metiltretbutil eterio (MTBE) rektifikavimo įrenginiai, metiltretbutil eterio (MTBE) ekstrahavimo įrenginiai, etiltretbutil eterio (ETBE), tretamilmetil eterio (TAME), izookteno gamyba

P

5,60

Propileno gamyba

Cheminė klasė, polimerų klasė

F

3,45

Asfalto gamyba

Asfalto ir bitumo gamyba

Į gamybos duomenis reikia įtraukti ir polimerais modifikuotą asfaltą. CST koeficientas apima pūtimo procesą

P

2,10

Polimerais modifikuoto asfalto maišymas

Polimerais modifikuoto asfalto maišymas

P

0,55

Sieros perdirbimas (išgavimas)

Sieros perdirbimas (išgavimas)

Sieros perdirbimo (išgavimo) koeficientas apima liekamųjų dujų rekuperavimo (TRU) ir „Springerio“ H2S plovimo šarmo tirpalu įrenginio (U32) sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

P

18,60

Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais

Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. Distiliavimas.

CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti apskaičiuojamas prie pirminio benzino hidrovalymo.

F

5,25

Hidrodealkilinimas

Hidrodealkilinimas

F

2,45

TDP/TDA

Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas

F

1,85

Cikloheksano gamyba

Cikloheksano gamyba

P

3,00

Ksileno izomerizacija

Ksileno izomerizacija

F

1,85

Paraksileno gamyba

Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija

Koeficientas apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.

P

6,40

Metaksileno gamyba

Metaksileno gamyba

P

11,10

Ftalio anhidrido gamyba

Ftalio anhidrido gamyba

P

14,40

Maleino rūgšties anhidrido gamyba

Maleino rūgšties anhidrido gamyba

P

20,80

Etilbenzeno gamyba

Etilbenzeno gamyba

Koeficientas taip pat apima etilbenzeno distiliavimo metu sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.

P

1,55

Kumeno gamyba

Kumeno gamyba

P

5,00

Fenolio gamyba

Fenolio gamyba

P

1,15

Alyvos ekstrahavimas tirpikliais

Alyvos ekstrahavimas tirpikliais: tirpiklis yra furfurolas, tirpiklis yra NMP, tirpiklis yra fenolis, tirpiklis yra SO2

F

2,10

Alyvos deparafinavimas tirpikliais

Alyvos deparafinavimas tirpikliais: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra MEK/toluenas, tirpiklis yra MEK/MIBK, tirpiklis yra propanas

F

4,55

Katalizinė parafino izomerizacija

Katalizinė parafino izomerizacija ir deparafinavimas, selektyvusis parafino krekingas

F

1,60

Alyvos hidrokrekingas

Alyvos hidrokrekingas su daugkartiniu frakcionavimu, mašininės alyvos hidrokrekingas vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona.

F

2,50

Alyvų šalinimas iš parafinų

Alyvų šalinimas iš parafinų: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra metiletil ketonas (MEK)/toluenas, tirpiklis yra MEK/metilizobutil ketonas (MIBK), tirpiklis yra propanas

P

12,00

Alyvų/parafinų hidrovalymas (angl. Hydrotreating)

Alyvos hidrovalymas (angl. Hydrofining) su vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) su daugkartiniu frakcionavimu, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) su vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona, parafino hidrovalymas (angl. Hydrofining) su vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) su daugkartiniu frakcionavimu, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) su vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona.

F

1,15

Tirpiklių hidrovalymas (angl. Hydrotreating)

Tirpiklių hidrovalymas (angl. Hydrotreating)

F

1,25

Tirpiklių frakcionavimas

Tirpiklių frakcionavimas

F

0,90

Molekulinio C10 + parafinų atskyrimo filtras

Molekulinio C10 + parafinų atskyrimo filtras

P

1,85

Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų kaip kuras, oksidacija

Sintezės dujų, naudojamų kaip kuras, dalinė oksidacija

SG

8,20

Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų vandenilio ar metanolio gamyboje, oksidacija

Sintezės dujų, naudojamų vandenilio ar metanolio gamybai, dalinė oksidacija, sintezės dujų, naudojamų metanolio gamybai, dalinė oksidacija.

Koeficientas apima CO konversijos ir H2 gryninimo (U71) metu sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

SG

44,00

Metanolis iš sintezės dujų

Metanolis

P

–36,20

Oro skaidymas

Oro skaidymas

P (MNm3 O2)

8,80

Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas

Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas

F

1,00

Iš kaminų išmetamų dujų valymas

SOx ir NOx šalinimas

F (MNm3)

0,10

Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas

Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas

kW

0,15

Jūros vandens gėlinimas

Jūros vandens gėlinimas

P

1,15

CST koeficientų pagrindas: bendros neapdirbtos žaliavos (F), reaktoriaus žaliavos (R, įskaitant grąžinamąjį perdirbimą), produkto žaliavos (P), sintezės dujų dalinės oksidacijos įrenginiams gamyba (SG).

2.   Aromatinių angliavandenilių santykinis taršos rodiklis: CST funkcijos

CST funkcija

Apibūdinimas

Pagrindas (kt/a)

CST koeficientas

Pirminio benzino/benzino hidrovalymo įrenginys

Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, pseudoverdančio sluoksnio katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, olefininis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas.

Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) sunaudojamą energijos kiekį ir iš jo išmetamą ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.

F

1,10

Aromatinių tirpiklių ekstrahavimas

Aromatinių tirpiklių ekstrahavimas: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių tirpiklių ekstrahavimas: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių tirpiklių ekstrahavimas: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. Distiliavimas

CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti priskirtas prie pirminio benzino hidrovalymo.

F

5,25

TDP/TDA

Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas

F

1,85

Hidrodealkilinimas

Hidrodealkilinimas

F

2,45

Ksileno izomerizacija

Ksileno izomerizacija

F

1,85

Paraksileno gamyba

Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija

Koeficientas apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos sunaudojamą energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.

P

6,40

Cikloheksano gamyba

Cikloheksano gamyba

P

3,00

Kumeno gamyba

Kumeno gamyba

P

5,00

CST koeficientų pagrindas: bendros neapdirbtos žaliavos (F), produkto žaliavos (P).


III PRIEDAS

SU SPECIFINIAIS PRODUKTŲ SANTYKINIAIS TARŠOS RODIKLIAIS SUSIJĘS ANKSTESNIO LAIKOTARPIO VEIKLOS LYGIS, KAIP NURODYTA 9 STRAIPSNIO 7 DALYJE

1.

Valstybės narės, remdamosi įvairiomis CST funkcijomis, jų apibrėžtimis ir našumo pagrindu, taip pat II priede išvardytais CST koeficientais, pagal toliau pateikiamą formulę nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas naftos perdirbimo įmonių santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu:

Formula

kurioje:

HALCWT

:

ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, išreikštas CST

TPi,k

:

CST funkcijos i našumas bazinio laikotarpio k metais

CWTi

:

CST funkcijos i CST koeficientas

TPAD,k

:

CST funkcijos „Atmosferinė žaliavinės naftos rektifikacija“ našumas bazinio laikotarpio k metais

2.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALlime,standard

:

ankstesnio laikotarpio kalkių gamybos veiklos lygis, išreikštas grynų standartinių kalkių tonomis

mCaO,k

:

laisvojo CaO kiekis pagamintose kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais.

Jei nėra duomenų laisvąjį apie CaO kiekį, naudojamas konservatyvus įvertis, ne maženis kaip 85 %.

mMgO,k

:

laisvojo MgO kiekis pagamintose kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais.

Jei nėra duomenų apie laisvojo MgO kiekį, naudojamas konservatyvus įvertis, ne maženis kaip 0,5 %.

HALlime,uncorrected,k

:

nekoreguotas ankstesnio laikotarpio kalkių gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas kalkių tonomis

3.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas dolomitinių kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALdolime,standard

:

ankstesnio laikotarpio dolomitinių kalkių gamybos veiklos lygis, išreikštas grynų standartinių dolomitinių kalkių tonomis

mCaO,k

:

laisvojo CaO kiekis pagamintose dolomitinėse kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais.

Jei nėra duomenų laisvojo apie CaO kiekį, naudojamas konservatyvus įvertis, ne maženis kaip 52 %.

mMgO,k

:

laisvojo MgO kiekis pagamintose dolomitinėse kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais.

Jei nėra duomenų apie laisvojo MgO kiekį, naudojamas konservatyvus įvertis, ne maženis kaip 33 %.

HALdolime,uncorrected,k

:

nekoreguotas ankstesnio laikotarpio dolomitinių kalkių gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas kalkių tonomis

4.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas krekingo vandens garais produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu, pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALHVC,net

:

ankstesnio laikotarpio iš papildomų žaliavų pagamintų didelės vertės cheminių medžiagų grynasis veiklos lygis, išreikštas DVCM tonomis

HALHVC,total,k

:

bendras ankstesnio laikotarpio didelės vertės cheminių medžiagų veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas DVCM tonomis

HSFH,k

:

ankstesnio laikotarpio papildomų vandenilio žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas vandenilio tonomis

HSFE,k

:

ankstesnio laikotarpio papildomų etileno žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas etileno tonomis

HSFO,k

:

ankstesnio laikotarpio papildomų didelės vertės cheminių medžiagų, išskyrus vandenilį ir etileną, žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas DVCM tonomis

5.

Valstybės narės, remdamosi įvairiomis CST funkcijomis, jų apibrėžtimis, našumo pagrindu, o taip pat II priede išvardytais CST koeficientais, pagal toliau pateikiamą formulę nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas aromatinių angliavandenilių produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu:

Formula

kurioje:

HALCWT

:

ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, išreikštas CST

TPi,k

:

CST funkcijos i našumas bazinio laikotarpio k metais

CWTi

:

CST funkcijos i CST koeficientas

6.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas vandenilio produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALH2

:

ankstesnio laikotarpio vandenilio gamybos veiklos lygis, nurodytas 100 % vandeniliui

VFH2,k

:

ankstesnio laikotarpio gryno vandenilio gamybos dalis pagal tūrį bazinio laikotarpio k metais

HALH2 + CO,k

:

ankstesnio laikotarpio vandenilio gamybos veiklos lygis pagal ankstesnio laikotarpio vandenilio kiekį, išreikštą normaliniais kubiniais metrais per metus, esant 0 °C temperatūrai ir 101,325 kPa, bazinio laikotarpio k metais

7.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas sintezės dujų produkto santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALsyngas

:

ankstesnio laikotarpio sintezės dujų gamybos veiklos lygis, nurodytas 47 % vandeniliui

VFH2,k

:

ankstesnio laikotarpio gryno vandenilio gamybos dalis pagal tūrį bazinio laikotarpio k metais

HALH2 + CO,k

:

ankstesnio laikotarpio sintezės dujų gamybos veiklos lygis pagal ankstesnio laikotarpio vandenilio kiekį, išreikštą normaliniais kubiniais metrais per metus, esant 0 °C temperatūrai ir 101,325 kPa, bazinio laikotarpio k metais

8.

Valstybės narės nustato produktų, kuriems taikomas I priede nurodytas etilenoksido/etilenglikolių santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygį baziniu laikotarpiu pagal tokią formulę:

Formula

kurioje:

HALEO/EG

:

ankstesnio laikotarpio etilenoksido/etilenglikolių gamybos veiklos lygis, išreikštas etilenoksido ekvivalento tonomis

HALi,k

:

ankstesnio laikotarpio etilenoksido arba etilenglikolio i gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas tonomis

CFEOE,i

:

etilenoksido arba etilenglikolio i konversijos į etilenoksidą koeficientas

Taikomi šie konversijos koeficientai:

 

etilenoksidas – 1,000

 

monoetilenglikolis – 0,710

 

dietilenglikolis – 0,830

 

trietilenglikolis – 0,880


IV PRIEDAS

BAZINIŲ DUOMENŲ APIE ESAMUS ĮRENGINIUS RINKIMO PARAMETRAI

Siekdamos surinkti bazinius duomenis, nurodytus 7 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai pateiktų bent toliau nurodytus pagal 9 straipsnio 1 dalį pasirinkto bazinio laikotarpio (2005–2008 m. arba 2009–2010 m.) kiekvienų metų duomenis apie visą įrenginį ir apie kiekvieną įrenginio technologinio proceso dalį. Kaip nustatyta 7 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės prireikus gali pareikalauti papildomų duomenų.

Parametras

Pastabos

Pradinis įrengtasis pajėgumas

Tik su kiekvieno produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies; pajėgumas išreiškiamas I priede nurodytu vienetu;

Įrenginio technologinio proceso dalies, kurios pajėgumas labai pakeistas 2009 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d., padidintas arba sumažintas pajėgumas, taip pat įrengtasis pajėgumas

Pajėgumai išreiškiami

1)

su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – I priede nurodytu vienetu;

2)

su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – metinis išmatuojamos šilumos, suvartotos produktams gaminti arba mechaninei energijai gaminti (išskyrus elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui įrenginyje, kiekis teradžauliais;

3)

su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – metinis sunaudoto kuro kiekis teradžauliais;

4)

proceso metu išsiskyrusių ŠESD atveju – anglies dioksido ekvivalento tonomis per metus.

Produkto (-ų) pavadinimas (-ai)

 

Veiklos NACE kodas

 

Produkto (-ų) PRODCOM kodai

 

Informacija, kad tai yra elektros energijos gamybos įrenginys

 

Ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai

Pagal įrenginio technologinio proceso dalies rūšį; su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies atveju nurodomos visos metinės gamybos apimtys, kuriomis remiantis nustatyta mediana

Visų atitinkamų CST funkcijų našumas

Tik teikiant duomenis apie naftos perdirbimo įmonių ir aromatinių angliavandenilių produktus, kuriems taikomi santykiniai taršos rodikliai

Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuoti ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai

Teikiant duomenis bent apie kalkių, dolomitinių kalkių, krekingo vandens garais, vandenilio ir sintezės dujų produktus, kuriems taikomi santykiniai taršos rodikliai

Bendras išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Tik tiesiogiai išmestos ŠESD; nurodoma tik jei ne visos įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas, gamyba

Su kuru susijusių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Tik tiesiogiai išmestos ŠESD; nurodoma tik jei ne visos įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas, gamyba

Su procesais susijusių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Taikoma tik jei ne visos iš įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatyti

Įrenginio bendras iš kuro gaunamos energijos kiekis

Taikoma tik jei ne visos iš įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatyti

Įrenginio bendras iš kuro gaunamos energijos kiekis, nenaudojamas išmatuojamos šilumos gamybai

Taikoma tik jei ne visos iš įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatyti

Įrenginio bendras iš kuro gaunamos energijos kiekis, naudojamas išmatuojamos šilumos gamybai

Taikoma tik jei ne visos iš įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatyti

Suvartotas išmatuojamos šilumos kiekis

Taikoma tik jei ne visos iš įrenginio išmetamos ŠESD yra susijusios su produktais, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatyti

Importuotas išmatuojamos šilumos kiekis

 

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su privatiems namų ūkiams eksportuotos šilumos gamyba, kiekis

 

Eksportuotas išmatuojamos šilumos kiekis

Tik vartotojams, kuriems netaikoma Sąjungos sistema, aiškiai nurodant, ar tas vartotojas yra privatus namų ūkis, ar ne

Pagal atitinkamos sistemos ribų apibrėžtį (I priedas) sunaudotos elektros energijos kiekis

Taikoma tik toms įrenginių technologinio proceso dalims, kuriose šiluma ir elektros energija yra abipusiai pakeičiamos

Vandenilio, sunaudoto kaip kuras gaminant vinilchlorido monomerą, kiekis

Taikoma tik įrenginių technologinio proceso dalims, kurioms taikomas vinilchlorido monomero santykinis taršos rodiklis


V PRIEDAS

Duomenų apie naujus rinkos dalyvius rinkimo parametrai

Parametras

Pastabos

Produkto (-ų) pavadinimas (-ai)

 

Veiklos NACE kodas

 

Produkto (-ų) PRODCOM kodai

 

Įrengtasis pajėgumas prieš didelį pajėgumo išplėtimą

Tik tiems įrenginiams, kuriuos eksploatuojantys veiklos vykdytojai teigia, kad įrenginio pajėgumas labai išplėstas

Padidintas pajėgumas (didelio išplėtimo atveju)

Tik tiems įrenginiams, kuriuos eksploatuojantys veiklos vykdytojai teigia, kad įrenginio pajėgumas labai išplėstas

Įrengtasis pajėgumas po didelio išplėtimo

Tik tiems įrenginiams, kuriuos eksploatuojantys veiklos vykdytojai teigia, kad įrenginio pajėgumas labai išplėstas

Pradinis įrengtasis pajėgumas

Tik naujiems rinkos dalyviams, vykdantiems vienos arba daugiau Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytų rūšių veiklą, kuriems leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pirmą kartą išduotas po 2011 m. birželio 30 d., arba pirmą kartą vykdantiems veiklą, kuri į Bendrijos sistemą įtraukta pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalis;

išreiškiamas

1)

su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – I priede nurodytu vienetu;

2)

su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – metinis išmatuojamos šilumos, suvartotos produktams gaminti arba mechaninei energijai gaminti (išskyrus elektros energijai gaminti), šildymui arba vėsinimui įrenginyje, kiekis teradžauliais;

3)

su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies – metinis sunaudoto kuro kiekis teradžauliais;

4)

proceso metu išsiskyrusių ŠESD atveju – anglies dioksido ekvivalento tonomis per metus.

Atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas (APNK)

Taikoma įrenginių technologinio proceso dalims, kurios nėra su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalys

Numatomas importuoti išmatuojamos šilumos kiekis

 

Pagal atitinkamos sistemos ribų apibrėžtį (I priedas) numatomas sunaudoti elektros energijos kiekis

Taikoma tik toms įrenginių technologinio proceso dalims, kuriose šiluma ir elektros energija yra abipusiai pakeičiamos

Vandenilio, numatomo sunaudoti kaip kuras gaminant vinilchlorido monomerą, kiekis

Taikoma tik įrenginių technologinio proceso dalims, kurioms taikomas vinilchlorido monomero santykinis taršos rodiklis

Įprastos eksploatacijos pradžia

Nurodoma data

Veiklos pradžios data

 

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Prieš pradedant įprastą eksploataciją, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis


VI PRIEDAS

KOEFICIENTAS, KURIUO TAIKANT PEREINAMOJO LAIKOTARPIO SISTEMĄ UŽTIKRINAMAS NEMOKAMAI SUTEIKIAMŲ APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SKAIČIAUS MAŽĖJIMAS PAGAL DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 11 DALĮ

Metai

Koeficiento dydis

2013

0,8000

2014

0,7286

2015

0,6571

2016

0,5857

2017

0,5143

2018

0,4429

2019

0,3714

2020

0,3000