ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.126.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 126

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. gegužės 14d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/274/ES

 

*

2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2740)  ( 1 )

1

 

 

2011/275/ES

 

*

2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2741)  ( 1 )

53

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

SPRENDIMAI

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 126/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 26 d.

dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2740)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/274/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio e punktu ir II priedu, geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius ir funkcinius posistemius, įskaitant energijos posistemį;

(2)

2006 m. vasario 9 d. sprendimu C(2006)124 (galutinis) Komisija Europos geležinkelių agentūrą (toliau – Agentūra) įgaliojo parengti techninę sąveikos specifikaciją (TSS), numatytą 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2). Pagal šiuos įgaliojimus Agentūra turėjo parengti paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio TSS projektą;

(3)

techninė sąveikos specifikacija (TSS) – tai pagal Direktyvą 2008/57/EB priimta specifikacija. Priede pateikta TSS taikoma energijos posistemiui, siekiant įvykdyti esminius reikalavimus ir užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką;

(4)

priede pateiktoje TSS turėtų būti remiamasi 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimu 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (3);

(5)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės privalo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešti apie specifiniams atvejams taikytinas atitikties vertinimo ir patikros procedūras ir nurodyti už jų taikymą atsakingas institucijas;

(6)

priede pateikta TSS neturėtų būti daroma poveikio kitų atitinkamų TSS, kurias galima taikyti energijos posistemiams, nuostatoms;

(7)

priede pateiktoje TSS neturėtų būti nustatomas įpareigojimas naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, nebent tai būtina Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti;

(8)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 11 straipsnio 5 dalimi, priede pateikta TSS ribotą laiką turėtų būti leidžiama į posistemius įtraukti nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos;

(9)

siekiant toliau skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, priede pateikta TSS turėtų būti reguliariai persvarstoma;

(10)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Tarybos direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija tvirtina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio techninę sąveikos specifikaciją (TSS).

TSS nustatoma šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Ši TSS taikoma visai naujai, patobulintai arba atnaujintai transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, apibrėžtai Direktyvos 2008/57/EB I priede.

3 straipsnis

Priede pateiktos TSS 6 skyriuje nustatytos atitikties vertinimo, tinkamumo naudoti ir EB patikros procedūros grindžiamos Sprendime 2010/713/ES apibrėžtais moduliais.

4 straipsnis

1.   Pereinamuoju dešimties metų laikotarpiu EB patikros sertifikatą leidžiama išduoti posistemiui, turinčiam sąveikos sudedamųjų dalių be EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos, su sąlyga, kad laikomasi priedo 6.3. skirsnyje išdėstytų nuostatų.

2.   Posistemio gamyba ar tobulinimas ir (arba) atnaujinimas (įskaitant pateikimą eksploatuoti) naudojant nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis turi būti baigtas pereinamuoju laikotarpiu.

3.   Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės užtikrina, kad:

a)

sąveikos sudedamųjų dalių nesertifikavimo priežastys būtų tinkamai įvardytos pagal 1 dalyje nurodytą patikros procedūrą;

b)

išsami informacija apie nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis ir nesertifikavimo priežastys, įskaitant nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnį, taikymą, nacionalinių saugos institucijų būtų įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB (4) 18 straipsnyje nurodytas jų ataskaitas.

4.   Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taikant 6.3.3 skirsnyje leidžiamas techninės priežiūros išimtis, sąveikos sudedamosios dalys nurodomos reikiamoje EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijoje, prieš įtraukiant jas į posistemį.

5 straipsnis

Remiantis Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalies f punktu, priede pateiktos TSS 7 skyriuje išdėstyta perėjimo prie visiškai sąveikaus infrastruktūros posistemio strategija. Šiam perėjimui turi būti taikomas ir tos direktyvos 20 straipsnis, kuriame nurodyti principai, pagal kuriuos TSS taikoma atnaujinimo ir tobulinimo projektams. Praėjus trejiems metams po šio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės informuoja Komisiją pateikdamos Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita aptariama pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį įsteigtame Komitete, o priede numatyta TSS prireikus bus atitinkamai pritaikyta.

6 straipsnis

1.   Pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 2 dalį tikrinant dalykų, kurie priskirti TSS 7 skyriuje nurodytiems specifiniams atvejams, sąveiką privaloma laikytis sąlygų, kurios nustatytos techninėse taisyklėse, naudojamose valstybėje narėje, išduodančioje leidimą pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.

2.   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie:

a)

1 dalyje minėtas taikytinas technines taisykles;

b)

atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurių taikymas susijęs su 1 dalyje minėtų techninių taisyklių taikymu;

c)

institucijas, kurias ji paskiria atlikti 1 dalyje minėtų specifinių atvejų atitikties vertinimo ir patikros procedūras.

7 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2011 m. birželio 1 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 26 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(3)  OL L 319, 2010 12 4, p. 1.

(4)  OL L 164, 2004 4 30, p. 44.


PRIEDAS

DIREKTYVA 2008/57/EB DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS BENDRIJOJE

TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA

Paprastųjų geležinkelių energijos posistemis

1.

ĮĮVADAS

1.1.

Techninė taikymo sritis

1.2.

Geografinė taikymo sritis

1.3.

Šios TSS turinys

2.

POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.

Energijos posistemio apibrėžtis

2.1.1.

Elektros energijos tiekimas

2.1.2.

Orinė kontaktinė linija ir pantografas

2.2.

Ryšiai su kitais posistemiais ir posistemio viduje

2.2.1.

Įvadas

2.2.2.

Ryšiai su elektros energijos tiekimo sistema

2.2.3.

Ryšiai, susiję su orinės kontaktinės linijos įrenginiais bei pantografais ir jų sąveika

2.2.4.

Ryšiai, susiję su fazių ir sistemų išskyrimo sekcijomis

3.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

4.

POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.

Įvadas

4.2.

Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.

Pagrindiniai energijos posistemį apibūdinantys parametrai

4.2.3.

Įtampa ir dažnis

4.2.4.

Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai

4.2.5.

Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas esant trikdžiams tuneliuose

4.2.6.

Srovė traukiniui stovint (NS sistema)

4.2.7.

Rekuperacinis stabdymas

4.2.8.

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės

4.2.9.

Harmonikos ir dinaminiai poveikiai KS sistemoms

4.2.10.

Harmonikų generavimas elektros energijos tiekimo sistemoje

4.2.11.

Išorinis elektromagnetinis suderinamumas

4.2.12.

Aplinkos apsauga

4.2.13.

Orinės kontaktinės linijos geometrija

4.2.14.

Pantografo gabaritas

4.2.15.

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

4.2.16.

Dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė

4.2.17.

Atstumas tarp pantografų

4.2.18.

Kontaktinio tinklo laido medžiaga

4.2.19.

Fazių išskirstymo sekcijos

4.2.20.

Sistemų išskyrimo sekcijos

4.2.21.

Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga

4.3.

Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.3.1.

Bendrieji reikalavimai

4.3.2.

Lokomotyvai ir keleivinių traukinių riedmenys

4.3.3.

Infrastruktūra

4.3.4.

Kontrolė-valdymas ir signalizavimas

4.3.5.

Eismo organizavimas ir valdymas

4.3.6.

Sauga geležinkelių tuneliuose

4.4.

Eksploatavimo taisyklės

4.4.1.

Įvadas

4.4.2.

Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas

4.4.3.

Darbų atlikimas

4.5.

Techninės priežiūros taisyklės

4.6.

Profesinė kvalifikacija

4.7.

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Pastočių ir perjungimo pultų apsaugos priemonės

4.7.3.

Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės

4.7.4.

Grįžtamosios srovės grandinės apsaugos priemonės

4.7.5.

Kiti bendrieji reikalavimai

4.7.6.

Gerai matoma apranga

4.8.

Infrastruktūros registras ir Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras

4.8.1.

Įvadas

4.8.2.

Infrastruktūros registras

4.8.3.

Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

Sudedamųjų dalių sąrašas

5.2.

Sudedamųjų dalių eksploatacinės charakteristikos ir specifikacijos

5.2.1.

Orinė kontaktinė linija

6.

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS IR POSISTEMIŲ EB PATIKRA

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.

Atitikties vertinimo procedūros

6.1.2.

Modulių taikymas

6.1.3.

Naujoviški sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai

6.1.4.

Sąveikos sudedamosios dalies – orinės kontaktinės linijos - vertinimo procedūra

6.1.5.

Sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracija

6.2.

Energijos posistemis

6.2.1.

Bendrosios nuostatos

6.2.2.

Modulių taikymas

6.2.3.

Naujoviški sprendimai

6.2.4.

Konkrečios posistemio vertinimo procedūros

6.3.

Posistemis su EB deklaracijos neturinčiomis sąveikos sudedamosiomis dalimis

6.3.1.

Sąlygos

6.3.2.

Dokumentai

6.3.3.

Pagal 6.3.1 punktą sertifikuotų posistemių techninė priežiūra

7.

ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Bendrosios nuostatos

7.2.

Laipsniška strategija, kuria siekiama sąveikos

7.2.1.

Įvadas

7.2.2.

Pereinamoji įtampos ir dažnio strategija

7.2.3.

Pereinamoji pantografų ir orinės kontaktinės linijos geometrijos strategija

7.3.

Šios TSS taikymas naujoms linijoms

7.4.

Šios TSS taikymas eksploatuojamoms linijoms

7.4.1.

Įvadas

7.4.2.

Orinės kontaktinės linijos ir (arba) elektros energijos tiekimo sistemos patobulinimas ir (arba) atnaujinimas

7.4.3.

Su technine priežiūra susiję parametrai

7.4.4.

Eksploatuojamas posistemis, kuriam netaikomas atnaujinimo arba patobulinimo projektas

7.5.

Specifiniai atvejai

7.5.1.

Įvadas

7.5.2.

Specifinių atvejų sąrašas

8.

PRIEDŲ SĄRAŠAS

A PRIEDAS.

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS

B PRIEDAS.

ENERGIJOS POSISTEMIO EB PATIKRA

C PRIEDAS.

INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS, INFORMACIJA APIE ENERGIJOS POSISTEMĮ

D PRIEDAS.

EUROPOS PATVIRTINTŲ TIPŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAS, ENERGIJOS POSISTEMIUI REIKALINGA INFORMACIJA

E PRIEDAS.

MECHANINIO KINEMATINIO PANTOGRAFO GABARITO NUSTATYMAS

F PRIEDAS.

FAZIŲ IR SISTEMŲ IŠSKYRIMO SEKCIJŲ SPRENDIMAI

G PRIEDAS.

GALIOS KOEFICIENTAS

H PRIEDAS.

ELEKTROS ĮRENGINIŲ APSAUGA: PAGRINDINIŲ SROVĖS IŠJUNGIKLIŲ IŠJUNGIMAS

I PRIEDAS.

STANDARTŲ, KURIAIS REMIAMASI, SĄRAŠAS

J PRIEDAS.

GLOSARIJUS

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS susijusi su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemiu. Energijos posistemis įtrauktas į Direktyvos 2008/57/EB II priedo posistemių sąrašą.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – Direktyvos 2008/57/EB I priedo 1.1 skirsnyje aprašyta transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a.

nurodoma jos numatyta taikymo sritis (2 skyrius);

b.

nustatomi esminiai energijos posistemio reikalavimai (3 skyrius);

c.

nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius);

d.

nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje užtikrinti (5 skyrius);

e.

kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti ir atliekant posistemių „EB“ patikrą (6 skyrius);

f.

nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis yra norma (7 skyrius);

g.

nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija ir profesinės sveikatos apsaugos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat šiai TSS įgyvendinti (4 skyrius).

Be to, remiantis 5 straipsnio 5 dalimi, gali būti numatyta specifinių atvejų; jie nurodyti 7 skyriuje.

Galiausiai į šią TSS (4 skyrių) taip pat įtrauktos eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės, taikytinos tik pirmiau pateiktose 1.1–1.2 dalyse nurodytose srityse.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   Energijos posistemio apibrėžtis

Energijos TSS nurodyti reikalavimai, būtini geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. Ši TSS apima visus stacionarius įrenginius, nuolatinę (NS) ar kintamąją (KS) srovę, kuria laikantis esminių reikalavimų traukiniui suteikiama traukos energija.

Energijos posistemis taip pat apima pantografo ir orinės kontaktinės linijos sąveikos apibrėžtį ir kokybės kriterijus. Kadangi žemės lygyje esančių kontaktinių bėgių (trečiojo bėgio) ir pantografo sistema nėra tikslinė sistema, šioje TSS neaprašomos šios sistemos savybės ar funkcionalumas.

1   pvz.

Energijos posistemis

Image

Energijos posistemį sudaro:

a.   pastotės: aukštosios įtampos pusėje jos yra prijungtos prie aukštosios įtampos tinklo ir aukštąją įtampą transformuoja į traukiniui tinkamą įtampą ir (ar) konvertuoja ją į tokią, kuri tinkama traukinio aprūpinimo elektra sistemai. Žemosios įtampos pusėje pastotės prijungtos prie orinio kontaktinio tinklo;

b.   tarp pastočių sumontuota elektros įranga: tarp pastočių esantys elektros įrenginiai, kuriais elektros energija tiekiama oriniam kontaktiniam tinklui, kuriais užtikrinamas lygiagretusis to tinklo prijungimas ir kurie užtikrina apsaugą, atskyrimą, papildomą elektros energijos tiekimą;

c.   išskirstymo sekcijos: įranga, reikalinga skirtingoms elektros sistemoms arba skirtingiems tos pačios elektros sistemos etapams sujungti;

d.   kontaktinis tinklas: sistema, kuri paskirsto elektros energiją važiuojantiems traukiniams geležinkelio kelyje ir perduoda ją į traukinius per pantografus. Kontaktinis tinklas turi rankinio arba nuotolinio valdymo jungtuvus, kuriais esant eksploataciniam būtinumui atjungiami kontaktinio tinklo ruožai arba tų ruožų grupės. Elektros energijos tiekimo linijos taip pat yra kontaktinio tinklo dalis.

e.   grįžtamoji grandinė: visi laidininkai, kurių paskirtis yra sudaryti srovės kelią grįžtamajai traukos srovei ir kurie papildomai naudojami trikčių atveju. Todėl šiuo atžvilgiu grįžtamoji grandinė yra energijos posistemio dalis ir yra susieta su infrastruktūros posistemiu.

Be to, remiantis Direktyva 2008/57/EB, energijos posistemį sudaro:

f.

traukinyje esanti elektros energijos suvartojimo matavimo įrangos dalis, kad būtų galima išmatuoti iš kontaktinės linijos paimamos arba į ją (per rekuperacinį stabdymą) grąžinamos elektros energijos, tiekiamos iš išorinės elektros traukos sistemos, kiekį. Ši įranga integruota į traukos riedmenis, veikia kartu su jais ir įtraukta į paprastųjų geležinkelių lokomotyvų ir keleivinių traukinių riedmenų TSS (CR LOC&PAS).

Direktyvoje 2008/57/EB taip pat numatyta, kad srovės imtuvai (pantografai), kuriais elektros energija perduodama iš orinių kontaktinių linijų sistemos į traukinį, priklauso riedmenų posistemiui. Jie įmontuoti ir integruoti į riedmenis, veikia kartu su jais ir įtraukti į CR LOC&PAS TSS.

Tačiau su srovės ėmimu susiję parametrai nurodyti CR ENE TSS.

2.1.1.   Elektros energijos tiekimas

Elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad kiekvienas traukinys būtų aprūpinamas reikiama galia. Todėl kiekvieno traukinio elektros energijos įtampa, naudojamoji galia ir važiavimo grafikai yra svarbūs eksploatavimo efektyvumo aspektai.

Kaip ir kiekvienas elektros prietaisas, traukinys suprojektuotas tinkamai veikti su nominalia įtampa ir nominaliu dažniu ties jo gnybtais, t. y. pantografais ir ratais. Siekiant užtikrinti norimą traukinio eksploatacijos efektyvumą, turi būti apibrėžti šių parametrų nuokrypiai ir ribos.

Šiuolaikiniai elektros energija varomi traukiniai dažnai gali naudoti rekuperacinį stabdymą, elektros energiją grąžinantį į elektros energijos tiekimo sistemą, ir šitaip sumažinti bendrą energijos suvartojimą. Elektros energijos tiekimo sistema gali būti suprojektuota taip, kad galėtų priimti rekuperacinio stabdymo elektros energiją.

Bet kurioje elektros sistemoje gali įvykti trumpųjų jungimų ir kitų trikčių. Elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad posistemio valdymo elementai iš karto aptiktų tokias triktis, pašalintų trumpąjį jungimą ir izoliuotų paveiktą elektros grandinės dalį. Elektros energijos tiekimo sistema turi būti tinkama po tokių incidentų kuo greičiau atnaujinti elektros energijos tiekimą visiems įrenginiams, kad jie vėl imtų veikti.

2.1.2.   Orinė kontaktinė linija ir pantografas

Svarbus sąveikos aspektas yra suderinama orinės kontaktinės linijos ir pantografo geometrija. Nagrinėjant geometrinę sąveiką turi būti nurodytas atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių, atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypis, skersinis nuokrypis pučiant vėjui ir pantografo prispaudimo jėga. Pantografo vežimėlio geometrija, įvertinant geležinkelių riedmenų svyravimus, yra ypač svarbi gerai sąveikai su orine kontaktine linija.

Siekiant pagerinti Europos tinklų sąveiką, tikslinė grupė yra CR LOC&PAS TSS nurodyti pantografai.

Orinės kontaktinės linijos ir pantografo sąveika yra labai svarbus aspektas siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos perdavimą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio geležinkelio įrenginiams ir aplinkai. Tą sąveiką daugiausia lemia:

a.

statinis ir aerodinaminis poveikis, priklausantis nuo pantografo kontaktinio intarpo savybių ir pantografo konstrukcijos, geležinkelių riedmens, ant kurio montuojamas (-i) pantografas (-ai), formos ir pantografo padėties riedmenyje,

b.

pantografo kontaktinio intarpo medžiagos suderinamumas su kontaktinio tinklo laidu,

c.

orinės kontaktinės linijos ir pantografo (-ų) dinaminės savybės vieno arba kelių pantografų traukiniuose,

d.

eksploatuojamų pantografų skaičius ir atstumas tarp jų, kadangi kiekvienas pantografas gali trukdyti kitiems pantografams toje pačioje orinės kontaktinės linijos sekcijoje.

2.2.   Ryšiai su kitais posistemiais ir posistemio viduje

2.2.1.   Įvadas

Kad būtų užtikrintos planuojamos eksploatacinės savybės, energijos posistemis tam tikrais ryšiais susaistomas su kitais geležinkelių sistemos posistemiais. Šie ryšiai išvardyti toliau.

2.2.2.   Ryšiai su elektros energijos tiekimo sistema

a.

Įtampa, dažnis ir leistini jų intervalai susieti su riedmenų posistemiu.

b.

Geležinkelio linijoms tiekiama elektros galia ir nustatytas galios koeficientas lemia eksploatacines geležinkelių sistemos savybes ir yra susieti su riedmenų posistemiu.

c.

Rekuperacinis stabdymas sumažina energijos suvartojimą ir yra susietas su riedmenų posistemiu.

d.

Stacionarūs elektros įrenginiai ir traukinyje montuojama traukos įranga turi būti apsaugoti nuo trumpųjų jungimų. Srovės išjungiklių išjungimas pastotėse ir traukiniuose turi būti derinamas. Elektros įrenginių apsauga susieta su riedmenų posistemiu.

e.

Elektromagnetiniai trukdžiai ir harmonikų generavimas turi sąsajų su riedmenų, kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemiais.

f.

grįžtamoji srovės grandinė susieta su kontrolės-valdymo, signalizavimo ir infrastruktūros posistemiais.

2.2.3.   Ryšiai, susiję su orinės kontaktinės linijos įrenginiais bei pantografais ir jų sąveika

a.

Kad būtų išvengta kontakto trūkinėjimo ir per didelio kontaktinio tinklo laido susidėvėjimo, ypatingą dėmesį reikia skirti kontaktinio tinklo laido nuolydžiui ir jo pokyčiams. Atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių susijęs su infrastruktūros ir riedmenų posistemiais.

b.

Geležinkelių riedmenų ir pantografų svyravimai susiję su infrastruktūros posistemiu.

c.

Srovės ėmimo kokybė priklauso nuo naudojamų pantografų skaičiaus, atstumo tarp jų ir kitų traukos riedmens ypatumų. Pantografų išdėstymas susijęs su riedmenų posistemiu.

2.2.4.   Ryšiai, susiję su fazių ir sistemų išskyrimo sekcijomis

a.

Kad skirtingų geležinkelio linijos elektros energijos tiekimo sistemų ir fazių išskirstymo ruožų perėjas būtų galima pravažiuoti nesudarant jungių, turi būti nustatytas traukinio pantografų skaičius ir jų išdėstymas. Šis aspektas susijęs su riedmenų posistemiu.

b.

Kad geležinkelio linijos elektros energijos tiekimo sistemos ir fazių išskirstymo ruožų perėjas būtų galima pravažiuoti nesudarant jungių, būtina reguliuoti traukinio imamą srovę. Šis aspektas susijęs su kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemiu.

c.

Važiuojant per elektros energijos tiekimo sistemų išskyrimo ruožus gali tekti nuleisti pantografą (-us). Šis aspektas susijęs su kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemiu.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

Remiantis Direktyvos 2008/57/EB 4 straipsnio 1 dalimi, geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti direktyvos III priedo bendrojoje dalyje išdėstytus esminius reikalavimus. Toliau pateiktoje lentelėje nurodomi pagrindiniai šių TSS parametrai ir jų atitiktis direktyvos III priede išaiškintiems esminiams reikalavimams.

TSS nuostata

TSS nuostatos pavadinimas

Sauga

Patikimumas ir prieinamumas

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

4.2.3

Įtampa ir dažnis

1.5

2.2.3

4.2.4

Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai

1.5

2.2.3

4.2.5

Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas, esant trikdžiams tuneliuose

1.1.1

2.2.1

1.2

4.2.6

Srovė traukiniui stovint (NS sistema)

1.5

2.2.3

4.2.7

Rekuperacinis stabdymas

1.4.1

1.4.3

1.5

2.2.3

4.2.8

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės

2.2.1

1.5

4.2.9

Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms

1.4.1

1.4.3

1.5

4.2.11

Išorinis elektromagnetinis suderinamumas

 

1.4.1

1.4.3

2.2.2

1.5

4.2.12

Aplinkos apsauga

1.4.1

1.4.3

2.2.2

4.2.13

Orinės kontaktinės linijos geometrija

1.5

2.2.3

4.2.14

Pantografo gabaritas

1.5

2.2.3

4.2.15

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

1.5

2.2.3

4.2.16

Dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė

1.4.1

2.2.2

1.5

2.2.3

4.2.17

Atstumas tarp pantografų

1.5

2.2.3

4.2.18

Kontaktinio tinklo laido medžiaga

1.3.1

1.3.2

1.4.1

1.5

2.2.3

4.2.19

Fazių išskirstymo sekcijos

2.2.1

1.4.1

1.4.3

1.5

2.2.3

4.2.20

Sistemų išskyrimo sekcijos

2.2.1

1.4.1

1.4.3

1.5

2.2.3

4.2.21

Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga

1.5

4.4.2

Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas

1.1.1

1.1.3

2.2.1

1.2

4.4.3

Darbų atlikimas

1.1.1

2.2.1

1.2

1.5

4.5

Techninės priežiūros taisyklės

1.1.1

2.2.1

1.2

1.5

2.2.3

4.7.2

Pastočių ir perjungimo pultų apsaugos priemonės

1.1.1

1.1.3

2.2.1

1.4.1

1.4.3

2.2.2

1.5

4.7.3

Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės

1.1.1

1.1.3

2.2.1

1.4.1

1.4.3

2.2.2

1.5

4.7.4

Grįžtamosios srovės grandinės apsaugos priemonės

1.1.1

1.1.3

2.2.1

1.4.1

1.4.3

2.2.2

1.5

4.7.5

Kiti bendrieji reikalavimai

1.1.1

1.1.3

2.2.1

1.4.1

1.4.3

2.2.2

4.7.6

Gerai matoma apranga

2.2.1

4.   POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.   Įvadas

Geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB ir kurios dalis yra energijos posistemis, yra integruota sistema, kurios suderinamumas turi būti patikrintas. Suderinamumas pirmiausia tikrinamas pagal posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

Pagal funkcines ir technines posistemio ir jo sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti nėra privaloma, išskyrus atvejus, kai tai būtina geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. Vis dėlto naujoviškiems sąveikos sprendimams gali prireikti naujų specifikacijų ir naujų vertinimo metodų. Kad technologinės naujovės būtų įmanomos, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 6.1.3 ir 6.2.3 punktuose aprašytą procesą.

Atsižvelgiant į visus taikytinus esminius reikalavimus energijos posistemis apibūdinamas 4.2–4.7 punktuose nurodytomis specifikacijomis. Energijos posistemiui svarbių parametrų, kuriuos reikia įtraukti į Infrastruktūros registrą, sąrašas pateiktas šios TSS C priede.

Energijos posistemio EB patikros procedūros nurodytos šios TSS 6.2.4 punkte ir B priedo B.1 lentelėje.

Specifiniai atvejai nurodyti 7.5 punkte.

Jeigu daroma nuoroda į EN standartus, netaikomi jokie nuokrypiai, kurie EN standartuose vadinami „nacionaliniais nuokrypiais“ arba „specialiomis nacionalinėmis sąlygomis“.

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.   Bendrosios nuostatos

Siektinas energijos posistemio funkcionavimas turi atitikti geležinkelių sistemos funkcionavimo reikalavimus, t. y.:

maksimalų geležinkelio linijos greitį, traukinio tipą ir

traukinių sunaudojamą galią, išmatuotą pantografe.

4.2.2.   Pagrindiniai energijos posistemiui būdingi parametrai

Energijos posistemiui būdingi toliau nurodyti pagrindiniai parametrai.

Elektros energijos tiekimas

Įtampa ir dažnis (4.2.3)

Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai (4.2.4)

Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas esant trikdžiams tuneliuose (4.2.5)

Srovė traukiniui stovint (NS sistema) (4.2.6)

Rekuperacinis stabdymas (4.2.7)

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės (4.2.8)

Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms (4.2.9) ir

Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga (4.2.21)

Orinių kontaktinių linijų geometrija ir srovės ėmimo kokybė:

Orinės kontaktinės linijos geometrija (4.2.13)

Pantografo gabaritas (4.2.14)

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga (4.2.15)

Dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė (4.2.16)

Atstumas tarp pantografų (4.2.17)

Kontaktinio tinklo laido medžiaga (4.2.18)

Fazių išskirstymo sekcijos (4.2.19) ir

Sistemų išskyrimo sekcijos (4.2.20).

4.2.3.   Įtampa ir dažnis

Lokomotyvams ir traukos riedmenims reikia standartizuoti įtampos ir dažnio vertes. Pastočių ir pantografo gnybtų įtampos ir dažnių vertės ir ribos turi atitikti standarto EN 50163:20044 punktą.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su elektros energijos gamybos ir paskirstymo sistemomis ir standartizuoti pastočių įrangą, tikslinė elektros energijos tiekimo sistema yra KS 25 kV 50 Hz.

Vis dėlto dėl didelių išlaidų investicijoms, reikalingoms norint pereiti iš kitos įtampos sistemų į 25 kV sistemą, ir dėl galimybės naudoti keleto sistemų traukos riedmenis, naujuose, patobulintuose ar atnaujintuose posistemiuose leidžiama naudoti šias sistemas:

KS 15 kV 16,7 Hz

NS 3 kV ir

NS 1,5 kV.

Nominali įtampa ir nominalus dažnis nurodomi Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.4.   Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai

Energijos posistemis turi būti suprojektuotas taip, kad atitiktų planuojamoms paslaugoms ir topografijai tinkamą linijos greitį.

Todėl turi būti atsižvelgta į šiuos parametrus:

didžiausią traukinio srovę,

traukinių galios koeficientą, ir

vidutinę naudingąją įtampą.

4.2.4.1.   Didžiausia traukinio srovė

Infrastruktūros valdytojas Infrastruktūros registre (žr. C priedą) nurodo didžiausią traukinio srovę.

Energijos posistemis turi būti suprojektuotas taip, kad elektros energijos tiekimo sistema leistų užtikrinti nustatytus parametrų lygius ir joje be standarto EN50388:2005 7.3 punkte aprašyto srovės apribojimo galėtų veikti mažesnės nei 2 MW galios traukiniai.

4.2.4.2.   Traukinių galios koeficientas

Traukinių galios koeficientas turi atitikti G priede ir standarto EN50388:20056.3 punkte nurodytus reikalavimus.

4.2.4.3.   Vidutinė naudingoji įtampa

Apskaičiuota vidutinė įtampos pantografe reikšmė, panaudojant skaičiuojamuosius galios koeficiento duomenis pagal G priedą, turi atitikti standarto EN50388:2005 8.3 ir 8.4 punktus.

4.2.5.   Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas esant trikdžiams tuneliuose

Elektros energijos tiekimo sistema ir orinė kontaktinė linija suprojektuojamos taip, kad nepertraukiamas veikimas būtų užtikrinamas esant trikdžiams tuneliuose. Tai užtikrinama suskirstant orinę kontaktinę liniją, kaip numatyta SRT TSS 4.2.3.1 punkte.

4.2.6.   Srovė traukiniui stovint (NS sistema)

NS sistemų orinė kontaktinė linija suprojektuojama taip, kad būtų atspari 300 A (1.5 kV tiekimo sistemoje) ir 200 A (3 kV tiekimo sistemoje) srovei, tenkančiai vienam pantografui traukiniui stovint.

Tai pasiekiama naudojant statinę prispaudimo jėgą, apibrėžtą standarto EN50367:2006 7.1 punkte.

Kai orinė kontaktinė linija suprojektuota taip, kad būtų atspari stipresnei didžiausiai srovei traukiniui stovint, infrastruktūros valdytojas tai nurodo Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

Orinė kontaktinė linija projektuojama atsižvelgiant į standarto EN50119:2009 5.1.2 punkte nurodytas temperatūros ribas.

4.2.7.   Rekuperacinis stabdymas

KS tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad paprastajam stabdymui būtų galima panaudoti rekuperacinį stabdymą, kad energija galėtų būti sklandžiai perduodama kitiems traukiniams arba kitais būdais.

NS tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad paprastajam stabdymui būtų galima panaudoti rekuperacinį stabdymą, kad traukiniai galėtų perduoti energiją bent jau vieni kitiems.

Informacija apie galimybę naudoti rekuperacinį stabdymą nurodoma Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.8.   Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės

Energijos posistemio elektros įrenginių apsaugos koordinavimo projektas turi atitikti standarto EN 50388:2005 11 punkto reikalavimus, išskyrus 8 lentelę, kuri pakeičiama šios TSS H priedu.

4.2.9.   Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms

Paprastųjų geležinkelių energijos posistemis ir riedmenys turi veikti kartu be trukdžių, pvz., viršįtampių ir kitų standarto EN50388:2005 10 punkte aprašytų reiškinių.

4.2.10.   Harmonikų generavimas elektros energijos tiekimo sistemoje

Infrastruktūros valdytojas turi nagrinėti harmonikų generavimą elektros energijos tiekimo sistemoje atsižvelgdamas į Europos ar nacionalinius standartus ir tinklų įmonės reikalavimus.

Šioje TSS atitikties vertinimo nereikalaujama.

4.2.11.   Išorinis elektromagnetinis suderinamumas

Išorinis elektromagnetinis suderinamumas nėra specifinė geležinkelių sistemos savybė. Elektros energijos tiekimo įrenginiai turi atitikti būtinuosius Elektromagnetinio suderinamumo (EMS) direktyvos 2004/108/EB reikalavimus.

Šiose TSS atitikties vertinimo nereikalaujama.

4.2.12.   Aplinkos apsauga

Aplinkos apsauga reglamentuojama kitais Europos teisės aktais, kuriais nustatomas tam tikrų projektų poveikio aplinkai vertinimas.

Šioje TSS atitikties vertinimo nereikalaujama.

4.2.13.   Orinės kontaktinės linijos geometrija

Orinė kontaktinė linija turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima naudoti pantografus, kurių vežimėlio geometrija atitinka CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.2 punktą.

Geležinkelių sistemos suderinamumui turi įtakos atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių, kontaktinio tinklo laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis pučiant šoniniam vėjui.

4.2.13.1.   Atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių

Nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių yra 5,00–5,75 m. Atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių ir darbinių pantografo aukščių santykį žr. standarto EN50119:2009 1 paveikslėlyje.

Su gabaritais susijusiais atvejais (pvz., po tiltais, tuneliuose) atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių gali būti mažesnis. Mažiausias leistinas atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių apskaičiuojamas pagal standarto EN50119:2009 5.10.4 punktą.

Vieno lygio pervažose, krovos vietose ir kt. atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių gali būti didesnis. Šiais atvejais didžiausias leistinas atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių yra 6,20 m.

Įvertinus nuokrypius ir pakilimą pagal standarto EN50119:2009 1 paveikslėlį, didžiausias leistinas atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių yra 6,50 m.

Nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nurodomas Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.13.2.   Atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypiai

Atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypiai turi atitikti standarto EN50119:2009 5.10.3 punktą.

Standarto EN50119:2009 5.10.3 punkte nurodytas kontaktinio tinklo laido nuolydis išimties tvarka gali būti viršytas, kai jo negalima laikytis dėl grupės kliūčių, ribojančių atstumą tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių, pvz., vieno lygio pervažų, tiltų, tunelių; šiuo atveju, taikant 4.2.16. punkto reikalavimus laikomasi tik didžiausios leistinos pantografo prispaudimo jėgos reikalavimo.

4.2.13.3.   Skersinis nuokrypis

Didžiausias leistinas skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis nuo kelio ašies pučiant šoniniam vėjui nurodytas 4.2.13.3 lentelėje.

4.2.13.3   lentelė

Didžiausias skersinis nuokrypis

Pantografo ilgis

Didžiausias skersinis nuokrypis

1 600 mm

0,40 m

1 950 mm

0,55 m

Vertės patikslinamos įvertinus pantografo judėjimą ir E priede nurodytus kelio nuokrypius.

Kai kelią sudaro daugiau nei vienas bėgių kelias, šis reikalavimas vykdomas kiekvienai bėgių porai (suprojektuotai eksploatuoti kaip atskiras kelias), kuri bus vertinama pagal TSS.

Pantografų, kuriuos leidžiama naudoti maršrute, profiliai pateikiami Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.14.   Pantografo gabaritas

Į mechaninį kinematinį pantografo gabaritą neturi patekti nė viena energijos posistemio dalis (žr. E priedo E.2 paveikslėlį), išskyrus kontaktinio tinklo laidą ir jo šoninį laikiklį.

Sąveikių linijų mechaninis kinematinis pantografo gabaritas nustatomas E priedo E.2 punkte nurodytu metodu, taikant CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.2 punkte nurodytus pantografų profilius.

Šis gabaritas apskaičiuojamas kinematiniu metodu, taikant šias reikšmes:

pantografo svyravimui - epu – esant 0,110 m apatiniame patikros aukštyje - h'u ≤ 5,0 m ir

pantografo svyravimui - epo – esant 0,170 m viršutiniame patikros aukštyje – h'o – 6,5 m.

Šios reikšmės taikomos pagal E priedo E.2.1.4 punktą. Kitos reikšmės taikomos pagal E priedo E.3 punktą.

4.2.15.   Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga Fm yra statistinė vidutinė prispaudimo jėgos reikšmė. Fm sudaro pantografo prispaudimo jėgos statinis, dinaminis ir aerodinaminis komponentai.

Statinė pantografo prispaudimo jėga apibrėžta standarto EN50367:2006 7.1 punkte. Kiekvienos elektros energijos tiekimo sistemos Fm intervalai apibrėžti 4.2.15 lentelėje.

4.2.15   lentelė

Vidutinės pantografo prispaudimo jėgos intervalai

Elektros energijos tiekimo sistema

Fm iki 200 km/h

KS

60 N < Fm< 0,00047*v2 + 90 N

NS 3 kV

90 N < Fm< 0,00097*v2 + 110 N

NS 1,5 kV

70 N < Fm< 0,00097*v2 + 140 N

kur [Fm] = vidutinė pantografo prispaudimo jėga (N), o [v] = greitis (km/h).

Remiantis 4.2.16 punktu, orinės kontaktinės linijos suprojektuojamos taip, kad būtų atsparios šiai 4.2.15 lentelėje kreivės pavidalu nurodytai kintančiai viršutinei ribinei jėgai.

4.2.16.   Dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė

Orinė kontaktinė linija projektuojama pagal dinaminėms savybėms keliamus reikalavimus. Kontaktinio tinklo laido pakilimas važiuojant projektiniu geležinkelio linijos greičiu turi atitikti 4.2.16 lentelės sąlygas.

Srovės ėmimo kokybė turi itin didelę įtaką kontaktinio tinklo laido eksploatavimo trukmei ir todėl turi atitikti sutartus ir matuojamus parametrus.

Atitiktis dinaminių savybių reikalavimams tikrinama įvertinant:

kontaktinio tinklo laido pakilimą

ir arba

vidutinę pantografo prispaudimo jėgą Fm ir standartinį nuokrypį σmax,

arba

kibirkščiavimo procentą.

Perkančioji organizacija turi paskelbti, koks metodas bus naudojamas patikrai. Pasirinktuoju metodu numatomos gauti vertės pateiktos 4.2.16 lentelėje.

4.2.16   lentelė

Dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės reikalavimai

Reikalavimas

Kai v> 160 km/h

Kai v ≤ 160 km/h

Erdvė šoniniam kontaktinio tinklo laido laikikliui pakelti

2S 0

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga F m

Žr. 4.2.15 punktą

Standartinis nuokrypis esant didžiausiam geležinkelio linijos greičiui σmax (N)

0,3 F m

Kibirkščiavimo procentas esant didžiausiam geležinkelio linijos greičiui NQ (%) (mažiausia elektrinio lanko trukmė 5ms)

≤ 0,1 KS sistemose

≤ 0.2 NS sistemose

≤ 0,1

Apibrėžtyse taikomos standartų EN50317:2002 ir EN50318:2002 vertės ir bandymų metodai.

Dydis S0 yra apskaičiuotas, sumodeliuotas ar išmatuotas kontaktinio tinklo laido pakilimas prie stabilaus šoninio laikiklio, susidarantis esant normalioms darbo sąlygoms, naudojant vieną ar daugiau pantografų, kai esant didžiausiam linijos greičiui vidutinė pantografo prispaudimo jėga yra Fm. Kai stabilaus šoninio laikiklio pakilimas yra fiziškai ribojamas dėl orinės kontaktinės linijos sąrangos, leidžiama reikalingą artumo atstumą sumažinti iki 1,5 S0 (žr. standarto EN50119:2009 5.10.2 punktą).

Didžiausia leistina jėga (Fmax) atvirame maršrute paprastai svyruoja intervale Fm plius trys standartiniai nuokrypiai σmax; tam tikrose vietose reikšmės gali būti didesnės ir yra pateiktos standarto EN50119:2009 4 lentelės 5.2.5.2 punkte.

Nejudrių komponentų, pvz., orinių kontaktinių linijų sistemose esančių sekcijos izoliatorių prispaudimo jėga gali siekti ne daugiau kaip 350 N.

4.2.17.   Atstumas tarp pantografų

Orinė kontaktinė linija turi būti projektuojama mažiausiai dviem gretimiems pantografams; atstumai tarp jų vežimėlių centrų pateikti 4.2.17 lentelėje:

4.2.17   lentelė

Atstumas tarp pantografų

Eksploatacijos greitis

(km/h)

Mažiausias leistinas atstumas KS sistemoje

(m)

Mažiausias leistinas atstumas esant 3 kV NS

(m)

Mažiausias leistinas atstumas esant 1,5 kV NS

(m)

Tipas

A

B

C

A

B

C

A

B

C

160 < v ≤ 200

200

85

35

200

115

35

200

85

35

120 < v ≤ 160

85

85

35

20

20

20

85

35

20

80 < v ≤ 120

20

15

15

20

15

15

35

20

15

v ≤ 80

8

8

8

8

8

8

20

8

8

Kai taikytina, Infrastruktūros registre (žr. C priedą) nurodomi šie parametrai:

atstumo projektinis tipas (A, B arba C) 4.2.17 lentelėje nurodytai orinei kontaktinei linijai,

mažiausias leistinas atstumas tarp gretimų pantografų, mažesnis už nurodytus 4.2.17 lentelėje,

didesnis nei du pantografų, kuriems suprojektuota linija, skaičius.

4.2.18.   Kontaktinio tinklo laido medžiaga

Kontaktinio tinklo laido medžiagos ir kontaktinių intarpų medžiagos derinimas turi didelį poveikį nusidėvėjimui abiejose pusėse.

Kontaktinio tinklo laidus leidžiama gaminti iš vario arba vario lydinių (išskyrus vario-kadmio lydinius). Kontaktinio tinklo laidas turi atitikti standarto EN50149:2001 4.1–4.2 ir 4.5–4.7 punktų (išskyrus 1 lentelę) reikalavimus.

KS sistemų kontaktinio tinklo laidas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų galima naudoti paprastos anglies kontaktinius intarpus (CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.4.2 punktas). Jeigu infrastruktūros valdytojas sutinka, kad būtų naudojama kitokia kontaktinių intarpų medžiaga, tai nurodoma Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

NS sistemų kontaktinio tinklo laidas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų galima naudoti kontaktinių intarpų medžiagas, nurodytas CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.4.2. punkte.

4.2.19.   Fazių išskirstymo sekcijos

Projektuojant fazių išskirstymo sekcijas turi būti užtikrinta, kad traukiniai galėtų kirsti minėtą sekciją be dviejų fazių sujungimo. Energijos suvartojimas turi būti sumažintas iki nulio, kaip nurodyta standarto EN50388:2005 5.1 punkte.

Turi būti užtikrintos atitinkamos priemonės (išskyrus trumpą išskirstymo sekciją, kaip nurodyta F priedo F.1 paveikslėlyje), kad traukinys, sustojęs fazių išskirstymo sekcijoje, vėl galėtų pradėti važiuoti. Neutrali sekcija turi būti sujungta su gretimomis sekcijomis nuotolinio valdymo išjungikliais.

Projektuojant išskirstymo sekcijas paprastai taikomi standarto EN50367:2006 A.1 priede arba šios TSS F priede aprašyti sprendimai. Jeigu siūlomas alternatyvus sprendimas, turi būti įrodyta, kad alternatyva yra ne mažiau patikima.

Informacija apie fazių išskirstymo sekcijas ir leistiną pakeltų pantografų konfigūraciją pateikiama Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.20.   Sistemų išskyrimo sekcijos

4.2.20.1.   Bendrosios nuostatos

Sistemos išskyrimo sekcijos turi būti projektuojamos taip, kad traukiniai galėtų nuo vienos elektros energijos tiekimo sistemos pervažiuoti prie gretimos kitokios energijos tiekimo sistemos nesujungiant abiejų sistemų. Norint išskirti KS ir NS sistemas reikia imtis papildomų priemonių grįžtamojoje grandinėje, kaip apibrėžta standarto EN50122–2:1998 6.1.1 punkte.

Esama dviejų metodų kirsti sistemos išskyrimo sekcijas:

a.

kai pantografas pakeltas ir liečia kontaktinio tinklo laidą;

b.

kai pantografas nuleistas ir neliečia kontaktinio tinklo laido.

Atsižvelgdami į vyraujančias aplinkybes gretimi infrastruktūros valdytojai susitaria dėl a arba b punkto taikymo. Taikytinas metodas nurodomas Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.20.2.   Pakelti pantografai

Jei sistemos išskyrimo sekcijos kertamos pakėlus pantografus prie kontaktinio tinklo laido, jų veikimas projektuojamas taip:

skirtingų orinės kontaktinės linijos elementų geometrija užkerta kelią pantografų trumpojo sujungimo arba dviejų sistemų sujungimo galimybėms,

turi būti numatyta galimybių energijos posistemyje išvengti dviejų gretimų elektros energijos tiekimo sistemų sujungimo, jeigu nepavyktų įjungti riedmenyje įrengto srovės išjungiklio (-ių),

atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypiai per visą išskyrimo sekciją turi atitikti standarto EN50119:2009 5.10.3 punkte nustatytus reikalavimus.

Informacija apie pantografų išdėstymą, kurį turintiems traukiniams leidžiama sistemos išskyrimo sekciją kirsti pakeltais pantografais, pateikiama Infrastruktūros registre (žr. C priedą).

4.2.20.3.   Nuleisti pantografai

Šis variantas pasirenkamas, jeigu negalima užtikrinti eksploatavimo sąlygų su pakeltu pantografu.

Jei sistemos išskyrimo sekcija kertama nuleidus pantografą, ji turi būti suprojektuota taip, kad neleistų susijungti dviem linijos sekcijoms, jeigu savaime pakiltų pantografas. Turi būti sumontuota įranga, išjungianti abi elektros energijos tiekimo sistemas, jeigu pantografas lieka pakilęs, t. y. aptikus trumpąjį jungimą.

4.2.21.   Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga

Kaip nurodyta šios TSS 2.1 punkte, traukinyje esančiai elektros energijos suvartojimo matavimo įrangai taikomi reikalavimai išdėstyti CR LOC&PAS TSS.

Jeigu įrengta elektros energijos suvartojimo matavimo įranga, ji turi atitikti CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.8 punktą. Ši įranga gali būti naudojama sąskaitoms išrašyti, o įrangos pateikiami duomenys visose valstybėse narėse laikomi tam tikslui tinkamais.

4.3.   Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

4.3.1.   Bendrieji reikalavimai

Techninio suderinamumo atžvilgiu sąsajos pateiktos pagal posistemius tokia tvarka: riedmenys, infrastruktūra, kontrolė-valdymas ir signalizavimas, eismo organizavimas ir valdymas. Jose taip pat pateikiamos nuorodos į saugos geležinkelių tuneliuose TSS (SRT TSS).

4.3.2.   Lokomotyvai ir keleivinių traukinių riedmenys

CR ENE TSS

CR LOC&PAS TSS

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Įtampa ir dažnis

4.2.3

Eksploatacija neviršijant reikiamos įtampos ir dažnių

4.2.8.2.2

Didžiausia traukinio srovė

4.2.4.1

Didžiausia galia ir srovė iš orinės kontaktinės linijos

4.2.8.2.4

Traukinių galios koeficientas

4.2.4.2

Galios koeficientas

4.2.8.2.6

Srovė traukiniui stovint (NS sistema)

4.2.6

Didžiausia srovė traukiniui stovint (NS sistema)

4.2.8.2.5

Rekuperacinis stabdymas

4.2.7

Rekuperaciniai stabdžiai, energija atiduodama į orinę kontaktinę liniją

4.2.8.2.3

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės

4.2.8

Traukinio elektros įrenginių apsauga

4.2.8.2.10

Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms

4.2.9

KS sistemų energijos trikdžiai

4.2.8.2.7

Orinės kontaktinės linijos geometrija

4.2.13

Pantografo veikimo aukščio intervalas

4.2.8.2.9.1

Pantografo vežimėlio geometrija

4.2.8.2.9.2

Pantografo gabaritas

4.2.14

Pantografo vežimėlio geometrija

4.2.8.2.9.2

Gabaritų nustatymas

4.2.3.1

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

4.2.15

Statinė pantografo prispaudimo jėga

4.2.8.2.9.5

Pantografo prispaudimo jėga ir dinaminės savybės

4.2.8.2.9.6

Dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė

4.2.16

Pantografo prispaudimo jėga ir dinaminės savybės

4.2.8.2.9.6

Atstumas tarp pantografų

4.2.17

Pantografų išdėstymas

4.2.8.2.9.7

Kontaktinio tinklo laido medžiaga

4.2.18

Kontaktinio intarpo medžiaga

4.2.8.2.9.4.2

Išskyrimo sekcijos:

 

Fazių išskirstymo arba sistemų išskyrimo sekcijos kirtimas

4.2.8.2.9.8

fazių išskirstymo sekcija

4.2.19

sistemų išskyrimo sekcija

4.2.20

Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga

4.2.21

Elektros energijos suvartojimo matavimo funkcija

4.2.8.2.8

4.3.3.   Infrastruktūra

CR ENE TSS

CR INF TSS

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Pantografo gabaritas

4.2.14

Statinių artumo gabaritas

4.2.4.1

 

 

Apsauga nuo elektros smūgio

4.2.11.3

Orinės kontaktinės linijos sistemos ir

4.7.3

srovės grįžtamosios grandinės apsaugos priemonės

4.7.4

4.3.4.   Kontrolė-valdymas ir signalizavimas

Elektrinės galios valdymo sąsaja fazių ir sistemų išskyrimo sekcijose yra energijos ir riedmenų posistemių sąsaja. Vis dėlto ši sąsaja valdoma per kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemį ir todėl ji apibūdinta CR CCS TSS ir CR LOC & PAS TSS.

Kadangi harmoninės srovės, kurias sukuria riedmenys, per energijos posistemį turi įtakos kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemiui, šis klausimas išsprendžiamas kontrolės-valdymo ir signalizavimo posistemyje.

4.3.5.   Eismo organizavimas ir valdymas

Infrastruktūros valdytojas turi turėti ryšių sistemas, per kurias galėtų perduoti pranešimus geležinkelio įmonėms.

CR ENE TSS

CR OPE TSS

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas

4.4.2

Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir atitinkamos geležinkelio kelio įrangos aprašas

4.2.1.2.2

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.3

Darbų atlikimas

4.4.3

Pakeisti duomenys

4.2.1.2.2.2

4.3.6.   Sauga geležinkelių tuneliuose

CR ENE TSS

SRT TSS

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas esant trikdžiams tuneliuose

4.2.5

Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais

4.2.3.1

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

4.4.1.   Įvadas

Atsižvelgiant į 3 skyriaus esminius reikalavimus, toliau nurodytos energijos posistemio, kuriam taikoma ši TSS, eksploatavimo taisyklės.

4.4.2.   Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas

4.4.2.1.   Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas įprastomis sąlygomis

Siekiant laikytis 4.2.4.1 punkto, įprastomis sąlygomis didžiausia leistina traukinio srovė neturi viršyti Infrastruktūros registre (žr. C priedą) nurodytos reikšmės.

4.4.2.2.   Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas neįprastomis sąlygomis

Neįprastomis sąlygomis didžiausia leistina traukinio srovė (žr. C priedą) gali būti mažesnė. Infrastruktūros valdytojas apie nuokrypį praneša geležinkelio įmonėms.

4.4.2.3.   Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas pavojaus atveju

Infrastruktūros valdytojas įdiegia procedūras, skirtas tinkamam elektros energijos tiekimo valdymui avarijos atveju. Geležinkelio liniją naudojančios geležinkelio įmonės ir darbus linijoje vykdančios bendrovės turi būti informuotos apie laikinas priemones, jų geografinę aprėptį, jų pobūdį ir signalizavimo būdus. Atsakomybė už įžeminimą turi būti apibrėžta avarinių veiksmų plane, kurį sudaro infrastruktūros valdytojas. Atitikties vertinimas turi būti atliekamas tikrinant ryšių kanalų buvimą, instrukcijas, procedūras ir priemones, naudojamas avarijos atveju.

4.4.3.   Darbų atlikimas

Kai kuriose situacijose, kai atliekami iš anksto suplanuoti darbai, gali reikėti laikinai netaikyti energijos posistemio ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, kurios apibrėžtos šios TSS 4 ir 5 skyriuose, specifikacijų. Tokiu atveju infrastruktūros valdytojas apibrėžia atitinkamas išimtines eksploatacines sąlygas, būtinas saugai užtikrinti.

Galioja šios bendrosios nuostatos:

išimtinės eksploatacinės sąlygos, kurios neatitinka TSS, turi būti laikinos ir suplanuotos,

geležinkelio įmonės ir geležinkelio linijoje dirbančios bendrovės turi būti informuotos apie laikinas išimtis, jų geografinę aprėptį, pobūdį ir nurodymo būdus.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Visu eksploatavimo laikotarpiu privaloma išlaikyti nurodytus elektros energijos tiekimo sistemos (įskaitant pastotes ir perjungimo pultus) ir orinės kontaktinės linijos parametrus.

Turi būti parengtas techninės priežiūros planas, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi nurodytų energijos posistemio parametrų, reikalingų sąveikai užtikrinti, nustatytų ribų. Techninės priežiūros plane visų pirma turi būti pateiktas personalo profesinės kvalifikacijos ir personalo naudotinų asmens saugos priemonių aprašymas.

Techninės priežiūros procedūros neturi pakenkti saugos priemonėms, pvz., neturi trukdyti užtikrinti grįžtamosios srovės grandinės vientisumo, riboti viršįtampių ir aptikti trumpųjų jungimų.

4.6.   Profesinė kvalifikacija

Už energijos posistemį eksploatuojančių ir kontroliuojančių darbuotojų profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją atsakingas infrastruktūros valdytojas; infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad kompetencijos vertinimo procesai būtų aiškiai nurodyti dokumentuose. Energijos posistemio techninei priežiūrai būtinos kompetencijos reikalavimai turi būti išsamiai nurodyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5 punktą).

4.7.   Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

4.7.1.   Įvadas

Toliau pateiktose nuostatose aprašomos energijos posistemį eksploatuojančių, jo techninę priežiūrą atliekančių ir už TSS įgyvendinimą atsakingų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos.

4.7.2.   Pastočių ir perjungimo pultų apsaugos priemonės

Traukos elektros energijos tiekimo sistemų elektrinė sauga užtikrinama projektavimo etape ir šių įrenginių bandymais pagal standarto EN50122–1:1997 8 punktą (išskyrus nuorodą į standartą EN50179) ir 9.1 punktą. Turi būti užtikrinama, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastotes ir prie perjungimo pultų.

Pastočių ir pultų įžeminimo įrenginiai turi būti integruoti į viso geležinkelio kelio bendrą įžeminimo sistemą.

Tikrinant projektus turi būti įrodyta, kad kiekvieno įrenginio grįžtamosios srovės grandinė ir įžeminimo laidininkai yra tinkami. Turi būti įrodyta, kad apsaugos nuo elektros smūgio ir nuo bėgių potencialo priemonės yra įrengtos pagal projektą.

4.7.3.   Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės

Orinio kontaktinio tinklo elektrinė sauga ir apsauga nuo elektros smūgio užtikrinama laikantis standarto EN50119:2009 4.3 punkto ir standarto EN50122–1:1997 4.1, 4.2, 5.1, 5.2 ir 7 punktų reikalavimų, išskyrus reikalavimus dėl geležinkelio kelio grandinių sujungimo.

Orinio kontaktinio tinklo įžeminimo priemonės turi būti integruotos į bendrą kelio įžeminimo sistemą.

Tikrinant projektus turi būti įrodyta, kad kiekvieno įrenginio įžeminimo laidininkai yra tinkami. Turi būti įrodyta, kad apsaugos nuo elektros smūgio ir nuo bėgių potencialo priemonės yra įrengtos pagal projektą.

4.7.4.   Grįžtamosios srovės grandinės apsaugos priemonės

Grįžtamosios srovės grandinės elektrinė sauga ir funkcionalumas užtikrinami šiuos įrenginius projektuojant pagal standarto EN50122–1:1997 7 ir 9.2–9.6 punktus (išskyrus nuorodą į standartą EN50179).

Tikrinant projektus turi būti įrodyta, kad kiekvieno įrenginio grįžtamosios srovės grandinės yra tinkamos. Be to, turi būti įrodyta, kad apsaugos nuo elektros smūgio ir nuo bėgių potencialo priemonės yra įrengtos pagal projektą.

4.7.5.   Kiti bendrieji reikalavimai

Turi būti ne tik įgyvendinti 4.7.2–4.7.4 punktai ir techninio aptarnavimo plane (žr. 4.5 punktą) nurodyti reikalavimai, bet ir imamasi priemonių užtikrinti techninio aptarnavimo ir eksploatavimo personalo sveikatos apsaugą ir saugą pagal Europos reglamentus ir nacionalines normas, atitinkančias Europos teisės aktus.

4.7.6.   Gerai matoma apranga

Darbuotojai, atliekantys techninį energijos posistemio aptarnavimą, dirbdami ant bėgių arba šalia jų, turi dėvėti šviesą atspindinčią aprangą su CE ženklu (tai atitinka 1989 m. gruodžio 21 d. Direktyvos 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis (1), suderinimo nuostatas).

4.8.   Infrastruktūros registras ir Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras

4.8.1.   Įvadas

Remiantis Direktyvos 2008/57/EB 33 ir 35 straipsniais, kiekvienoje TSS turi būti tiksliai nurodyta informacija, kuri turi būti įtraukta į Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą ir Infrastruktūros registrą.

4.8.2.   Infrastruktūros registras

Šios TSS C priede nurodoma, kokia informacija apie energijos posistemį įtraukiama į Infrastruktūros registrą. Visais atvejais, kai kuri nors dalis arba visas energijos posistemis suderinamas su šia TSS, tai užregistruojama Infrastruktūros registre, kaip nurodyta C priede ir atitinkamuose 4 ir 7.5 skyrių punktuose (specifiniai atvejai).

4.8.3.   Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras

Šios TSS D priede nurodoma, kokia informacija apie energijos posistemį įtraukiama į Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 2008/57/EB nuostatos. Sudedamosios energijos posistemio sąveikos dalys yra šios:

Orinė kontaktinė linija

:

sąveikos sudedamoji dalis – orinė kontaktinė linija – tai toliau išvardytos sudedamosios dalys, kurios turi būti įrengtos energijos posistemyje, bei atitinkamas projektas ir konfigūravimo taisyklės.

Orinės kontaktinės linijos sudedamąsias dalis sudaro virš geležinkelio linijos pakabinta laidininkų sistema, kuria traukiniams tiekiama elektros energija, kartu su movomis, linijoje naudojamais izoliatoriais ir kitais priedais, įskaitant maitinimo elementus ir jungiklius. Jie tvirtinami virš traukinio gabarito viršutinės ribos ir per pantografus aprūpina traukinius elektros energija.

Laikančiosios sudedamosios dalys, t. y. kronšteinai, stulpai ir pamatai, grįžtamosios srovės laidininkai, maitinimo autotransformatoriai, jungikliai ir kiti izoliatoriai nėra orinės kontaktinės linijos sąveikos sudedamosios dalys. Joms posistemio reikalavimai taikomi tik sąveikos srityje.

Atitikties vertinimo reikalavimas taikomas šios TSS 6.1.3 punkte nurodytiems ir A priedo A.1 lentelės X simboliu pažymėtiems etapams ir savybėms.

5.2.   Sudedamųjų dalių parametrai ir reikalavimai

5.2.1.   Orinė kontaktinė linija

5.2.1.1.   Orinės kontaktinės linijos geometrija

Orinės kontaktinės linijos projektas turi atitikti 4.2.13 punktą.

5.2.1.2.   Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

Orinė kontaktinė linija projektuojama atsižvelgiant į vidutinę pantografo prispaudimo jėgą Fm, nurodytą 4.2.15 punkte.

5.2.1.3.   Dinaminės savybės

Orinės kontaktinės linijos dinaminėms savybėms keliami reikalavimai išdėstyti 4.2.16 punkte.

5.2.1.4.   Tarpas pakilimui

Orinė kontaktinė linija projektuojama taip, kad susidarytų reikalingas tarpas pakilimui, kaip nurodyta 4.2.16 punkte.

5.2.1.5.   Projektavimas atsižvelgiant į atstumą tarp pantografų

Orinė kontaktinė linija projektuojama pagal 4.2.17 punkte nurodytą atstumą tarp pantografų.

5.2.1.6.   Srovė traukiniui stovint

NS sistemoms orinė kontaktinė linija projektuojama pagal 4.2.6 punkte išdėstytus reikalavimus.

5.2.1.7.   Kontaktinio tinklo laido medžiaga

Kontaktinio tinklo laido medžiaga turi atitikti 4.2.18 punkte išdėstytus reikalavimus.

6.   SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS IR POSISTEMIŲ EB PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Atitikties vertinimo procedūros

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūros, aprašytos šios TSS 5 skyriuje, taikomos naudojantis atitinkamais moduliais.

Konkrečių sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimų atitikties vertinimo procedūros išdėstytos 6.1.4 punkte.

6.1.2.   Modulių taikymas

Taikomi toliau nurodyti sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai.

CA

Vidinė gamybos kontrolė

CB

EB tipo patikra

CC

Vidine gamybos kontrole grindžiama atitiktis tipui

CH

Visiško kokybės valdymo sistema grindžiama atitiktis

CH1

Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra grindžiama atitiktis

6.1.2   lentelė

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomi atitikties vertinimo moduliai

Procedūros

Moduliai

Pateikta ES rinkai prieš įsigaliojant šiai TSS

CA arba CH

Pateikta ES rinkai po šios TSS įsigaliojimo

CB + CC arba CH1

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytų 6.1.2 lentelėje.

Jeigu produktai pateikiami rinkai prieš įsigaliojant šiai TSS, tipas laikomas patvirtintu ir todėl EB tipo patikros (CB modulio) nereikia, jeigu gamintojas įrodo, kad panašiomis sąlygomis ankstesnėms paraiškoms patvirtinti atliktų bandymų ir sąveikos sudedamųjų dalių patikrų rezultatai teigiami ir atitinka šios TSS reikalavimus. Tokiu atveju šie vertinimai lieka galioti naujoje paraiškoje. Jeigu įrodyti, kad sprendimas praeityje buvo teigiamas, neįmanoma, taikoma sąveikos sudedamųjų dalių, pateiktų ES rinkai po šios TSS paskelbimo, atitikties vertinimo procedūra.

6.1.3.   Naujoviški sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai

Jeigu pasiūlomas 5.2 punkte apibrėžtas naujoviškas sąveikos sudedamosios dalies sprendimas, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotas atstovas nurodo nuokrypius nuo atitinkamo šios TSS punkto ir pateikia juos Komisijai išnagrinėti.

Jeigu išnagrinėjus pareiškiama palanki nuomonė, Komisijai leidus bus parengtos šios sudedamosios dalies atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos bei vertinimo metodas.

Taip parengtos atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos bei vertinimo metodai įtraukiami į TSS ją pervarstant.

Pranešus pagal direktyvos 29 straipsnį priimtą Komisijos sprendimą, naujovišką sprendimą galima taikyti praktikoje, nors jis dar neįtrauktas į TSS ją persvarstant.

6.1.4.   Sąveikos sudedamosios dalies – orinės kontaktinės linijos – vertinimo procedūra

6.1.4.1.   Dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės vertinimas

Dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės vertinimas apima orinę kontaktinę liniją (energijos posistemis) ir pantografą (riedmenų posistemis).

Naujos sąrangos orinė kontaktinė linija vertinama modeliavimo metodu pagal standartą EN50318:2002 ir atliekant naujos sąrangos bandomojo ruožo matavimus pagal standartą EN50317:2002.

Modeliavimo ir rezultatų analizės tikslais atsižvelgiama į būdingus ypatumus (pavyzdžiui, tunelius, dviejų lygių pervažas, neutralius ruožus).

Modeliavimas atliekamas naudojant bent dviejų TSS (2) atitinkančių tipų pantografus duotojoje greičio (3) ir elektros energijos tiekimo sistemoje, pasiekiant siūlomos sąveikos sudedamosios dalies orinės kontaktinės linijos projektinį greitį.

Modeliavimą leidžiama atlikti naudojant pantografus, kurių, kaip sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas dar vyksta, jeigu jie atitinka kitus CR LOC&PAS TSS reikalavimus.

Modeliavimas atliekamas su vienu ir su keliais pantografais, kurių atstumo reikalavimai išdėstyti 4.2.17 punkte.

Kad būtų priimtina, modeliuojamo srovės ėmimo kokybinė reikšmė turi būti 4.2.16 punkte nurodytose kiekvieno pantografo pakilimo, vidutinės prispaudimo jėgos ir standartinio nuokrypio ribose.

Jeigu modeliavimo rezultatai priimtini, atliekamas realus dinaminis tipinės naujos orinės kontaktinės linijos sekcijos bandymas.

Atliekant minėtąjį realų bandymą, vienas iš dviejų modeliavimui pasirinktų skirtingų tipų pantografų įrengiamas ant riedmenų, kuriais tipinėje sekcijoje galima pasiekti tinkamą greitį.

Bandymai atliekami bent jau esant blogiausiam pagal modeliavimo rezultatus nustatytam pantografų išdėstymui ir turi atitikti 4.2.17 punkte išdėstytus reikalavimus.

Kiekvienas pantografas turi pasiekti vidutinę prispaudimo jėgą, būdingą esant numatytam bandomos orinės kontaktinės linijos projektiniam greičiui, nurodytam 4.2.15 punkte.

Kad būtų priimtina, matuojamo srovės ėmimo kokybinė reikšmė turi būti 4.2.16 punkte nurodytose pakilimo ir arba vidutinės pantografo prispaudimo jėgos bei standartinio nuokrypio, arba kibirkščiavimo procento ribose.

Jei visi išvardyti bandymai sėkmingai pavyksta, laikoma, kad bandomas orinės kontaktinės linijos projektas atitinka reikalavimus ir gali būti naudojamas geležinkelių linijose, jeigu projektiniai parametrai atitinka linijos parametrus.

Sąveikos sudedamosios dalies pantografo dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės vertinimas išdėstytas CR LOC&PAS TSS 6.1.2.2.6 punkte.

6.1.4.2.   Srovės traukiniui stovint vertinimas

Atitikties vertinimas atliekamas pagal standarto EN50367:2006 A.4.1 priedą.

6.1.5.   Sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracija

Remiantis Direktyvos 2008/57/EB IV priedo 3 punktu, prie EB atitikties deklaracijos pridedamas pareiškimas, kuriame išdėstomos naudojimo sąlygos:

nominali įtampa ir dažnis,

didžiausias projektinis greitis.

6.2.   Energijos posistemis

6.2.1.   Bendrosios nuostatos

Pareiškėjo prašymu notifikuotoji įstaiga pagal Direktyvos 2008/57/EB VI priedą ir atitinkamų modulių nuostatas atlieka EB patikrą.

Jeigu pareiškėjas įrodo, kad ankstesnių su projektu susijusių paraiškų atveju energijos posistemio bandymai ar patikros panašiomis aplinkybėmis buvo sėkmingos, notifikuotoji įstaiga, atlikdama EB patikrą, atsižvelgia į šiuos bandymus ir patikras.

Konkrečių posistemio reikalavimų atitikties vertinimo procedūros išdėstytos 6.2.4 punkte.

Remdamasis Direktyvos 2008/57/EB V priedo 18 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas parengia energijos posistemio EB patikros deklaraciją.

6.2.2.   Modulių taikymas

Energijos posistemio EB patikros procedūrai atlikti pareiškėjas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotas atstovas gali pasirinkti vieną iš toliau nurodytų variantų:

SG modulį – vieneto patikra grindžiamą EB patikrą arba

SH1 modulį – visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra grindžiamą EB patikrą.

6.2.2.1.   SG modulio taikymas

SG modulio atveju notifikuotoji įstaiga gali atsižvelgti į kitų įstaigų (4), pareiškėjo arba jo vardu panašiomis sąlygomis sėkmingai atliktų vertinimų, patikrų ar bandymų rezultatus.

6.2.2.2.   SH1 modulio taikymas

SH1 modulį galima pasirinkti tik tada, kai su patikrai siūlomu posistemiu susijusioje veikloje (projektavimas, gamyba, surinkimas, įrengimas) taikoma notifikuotosios įstaigos patvirtinta ir stebima projektavimo, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės valdymo sistema.

6.2.3.   Naujoviški sprendimai

Jeigu į posistemį įtrauktas 4.1 punkte apibrėžtas naujoviškas sprendimas, pareiškėjas nurodo nuokrypį nuo atitinkamų TSS punktų ir pateikia šią informaciją Komisijai.

Jeigu išnagrinėjus pareiškiama palanki nuomonė, bus rengiamos atitinkamos šio sprendimo funkcinės ir sąsąjos specifikacijos bei vertinimo metodas.

Taip parengtos atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos bei vertinimo metodai įtraukiami į TSS ją pervarstant. Pranešus pagal direktyvos 29 straipsnį priimtą Komisijos sprendimą, naujovišką sprendimą galima taikyti praktikoje, nors jis dar neįtrauktas į TSS ją persvarstant.

6.2.4.   Konkrečios posistemio vertinimo procedūros

6.2.4.1.   Vidutinės naudingosios įtampos vertinimas

Vertinimas atliekamas pagal standarto EN50388:2005 14.4.1, 14.4.2 (tik modeliuojant) ir 14.4.3 punktus.

6.2.4.2.   Rekuperacinio stabdymo vertinimas

Stacionarių KS elektros energijos tiekimo įrenginių vertinimas atliekamas pagal standarto EN50388:2005 14.7.2 punktą.

NS elektros energijos tiekimo įrenginių vertinimas atliekamas tikrinant projektą.

6.2.4.3.   Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonių vertinimas

Pagal standarto EN50388:2005 14.6 punktą atliekamas pastočių projektų ir eksploatacijos vertinimas.

6.2.4.4.   KS sistemų harmonikos ir dinaminio poveikio vertinimas

Suderinamumo tyrimu grindžiamas vertinimas atliekamas pagal standarto EN50388:2005 10.3 punktą, atsižvelgiant į standarto 50388:2005 10.4 punkte nurodytus viršįtampius.

6.2.4.5.   Dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės (integravimo į posistemį) vertinimas

Jeigu naujoje linijoje montuojama orinė kontaktinė linija yra sertifikuota kaip sąveikos sudedamoji dalis, montavimo tinkamumui patikrinti naudojami sąveikos parametrų matavimai pagal standartą EN50317:2002.

Šie matavimai atliekami naudojant sąveikos sudedamosios dalies pantografą, kurio vidutinės prispaudimo jėgos parametrai esant numatytam orinės kontaktinės linijos projektiniam greičiui atitinka šios TSS 4.2.15 punktą.

Pagrindinis šio bandymo tikslas yra nustatyti konstrukcijos klaidas, o ne iš esmės įvertinti konstrukciją.

Sumontuota orinė kontaktinė linija gali būti priimama, jei matavimo rezultatai atitinka 4.2.16 punkto reikalavimus dėl pakilimo ir arba vidutinės pantografo prispaudimo jėgos bei standartinio nuokrypio, arba kibirkščiavimo procento.

Pantografo integravimo į riedmenų posistemį dinaminių savybių ir srovės ėmimo kokybės vertinimas išdėstytas CR LOC&PAS TSS 6.2.2.2.14 punkte.

6.2.4.6.   Techninės priežiūros plano vertinimas

Vertinimas atliekamas patikrinant, ar atliekama techninė priežiūra.

Notifikuotoji įstaiga nėra atsakinga už plane išdėstytų išsamių reikalavimų tinkamumo vertinimą.

6.3.   Posistemis, kuriame yra EB deklaracijos neturinčių sąveikos sudedamųjų dalių

6.3.1.   Sąlygos

Šio sprendimo 4 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti EB patikros sertifikatą posistemiui net tuo atveju, jeigu kai kurios į posistemį integruotos sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti pagal šią TSS deklaracijos, jeigu laikomasi šių kriterijų:

posistemio atitiktį notifikuotoji įstaiga patikrino pagal šios TSS 4 skyriuje ir 6.2–7 skyriuose nustatytus reikalavimus (išskyrus „specifinius atvejus“).

Be to, netaikoma sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis 5 ir 6.1 skyrių reikalavimams, ir

neturinčios atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys panaudotos jau patvirtintame ir pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.

EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims nerengiamos.

6.3.2.   Dokumentai

Posistemio EB patikros sertifikate turi būti aiškiai nurodyta, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį.

Posistemio EB patikros deklaracijoje turi būti aiškiai nurodyta:

kurios sąveikos sudedamosios dalys įvertintos kaip posistemio dalis,

kad posistemyje yra sąveikos sudedamųjų dalių, visiškai tapačių toms, kurios patvirtintos kaip posistemio dalis,

priežastys, dėl kurių gamintojas nepateikė EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos toms sąveikos sudedamosioms dalims iki jų įtraukimo į posistemį, įskaitant nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnį, taikymą.

6.3.3.   Pagal 6.3.1 punktą sertifikuotų posistemių techninė priežiūra

Pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus, kol nepatobulintas arba neatnaujintas posistemis (atsižvelgiant į valstybės narės sprendimą dėl TSS taikymo), EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos neturinčias to paties tipo sąveikos sudedamąsias dalis leidžiama naudoti kaip techninei priežiūrai skirtas dalis senosioms posistemio dalims pakeisti (atsargines dalis); už tai atsako techninę priežiūrą atliekanti organizacija. Bet kuriuo atveju techninę priežiūrą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad šios techninei priežiūrai naudojamos dalys būtų tinkamos savo paskirčiai, būtų naudojamos pagal paskirtį ir jomis būtų galima užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką kartu įvykdant esminius reikalavimus. Šios dalys turi būti atsekamos ir sertifikuotos pagal nacionalines ar tarptautines normas arba geležinkelių srityje plačiai pripažįstamą praktikos kodeksą.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Bendrosios nuostatos

Valstybė narė nurodo, kokių TEN linijų energijos posistemio dalių reikia sąveikioms paslaugoms užtikrinti (pvz., orinės kontaktinės linijos virš geležinkelio kelių, šalutinių geležinkelio kelių, stočių, manevrinių stočių) – šią funkciją atliekančios dalys privalo atitikti šią TSS. Nurodydama šiuos elementus, valstybė narė atsižvelgia į visos sistemos nuoseklumą.

7.2.   Laipsniška strategija, kuria siekiama sąveikos

7.2.1.   Įvadas

Šioje TSS aprašyta strategija taikoma naujoms, patobulintoms ir atnaujintoms linijoms.

Esamoms linijoms modifikuoti, kad jos atitiktų TSS, gali prireikti didelių išlaidų investicijoms, todėl šie parametrai gali būti keičiami laipsniškai.

Laikantis Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pereinamojoje strategijoje nurodoma, kaip pritaikyti esamus įrenginius, kai ekonomiškai pagrįsta tai daryti.

7.2.2.   Pereinamoji įtampos ir dažnio strategija

Elektros energijos tiekimo sistemą valstybė narė pasirenka savo sprendimu. Sprendimas priimamas remiantis ekonominiais motyvais, atsižvelgiant bent jau į šiuos veiksnius:

esamą tos valstybės narės elektros energijos tiekimo sistemą,

jungtis su kaimyninių šalių geležinkelių linijomis ir jose naudojamą elektros energijos tiekimo sistemą.

7.2.3.   Pereinamoji pantografų ir orinės kontaktinės linijos geometrijos strategija

Orinė kontaktinė linija projektuojama taip, kad būtų galima naudoti bent vieną iš pantografų, kurių vežimėlio geometrija (1 600 mm arba 1 950 mm) nurodyta CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.2 punkte.

7.3.   Šios TSS taikymas naujoms linijoms

Linijoms, patenkančioms į šios TSS geografinę taikymo sritį (plg. su 1.2 punktu), kurios bus pradėtos eksploatuoti po šios TSS įsigaliojimo, taikomos 4–6 skyrių nuostatos ir visos specialiosios 7.5 punkto nuostatos.

7.4.   Šios TSS taikymas esamoms linijoms

7.4.1.   Įvadas

Nors TSS gali būti visapusiškai taikoma naujiems įrenginiams, norint ją įgyvendinti esamose linijose gali prireikti modifikuoti esamą įrangą. Reikalingų modifikacijų laipsnis priklauso nuo eksploatuojamos įrangos atitikties masto. Nepažeidžiant 7.5 punkto nuostatų (specifiniai atvejai), CR TSS atveju taikomi toliau nurodyti principai.

Kai taikoma Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis, kurioje reikalaujama eksploatacijos pradžios leidimo, valstybė narė, atsižvelgdama į pereinamąją strategiją, sprendžia, kokius TSS reikalavimus taikyti.

Kai Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes naujo eksploatacijos pradžios leidimo nereikalaujama, rekomenduojama atitiktis šiai TSS. Kai atitikties pasiekti neįmanoma, perkančioji organizacija nurodo valstybei narei priežastį.

Kai valstybė narė reikalauja pradėti eksploatuoti naują įrangą, perkančioji organizacija apibrėžia praktines projekto priemones ir įvairius etapus, būtinus reikiamiems parametrams pasiekti. Šie projekto etapai gali apimti pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos galima pradėti eksploatuoti ne tokių efektyvių parametrų įrangą.

Esamas posistemis gali būti pritaikytas eksploatuoti TSS atitinkančius geležinkelio riedmenis laikantis esminių Direktyvos 2008/57/EB reikalavimų. Infrastruktūros valdytojui šiuo atveju turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai užpildyti Direktyvos 2008/57/EB 35 straipsnyje nurodytą Infrastruktūros registrą. Pagrindinių parametrų atitikties šiai TSS lygio įrodymo tvarka nustatoma Infrastruktūros registro specifikacijoje, kurią pagal tą straipsnį turi patvirtinti Komisija

7.4.2.   Orinės kontaktinės linijos ir (arba) elektros energijos tiekimo sistemos patobulinimas ir (arba) atnaujinimas

Kad būtų pasiekta atitiktis šiai TSS, įmanoma laipsniškai – elementą po elemento – modifikuoti orinę kontaktinę liniją ir (arba) elektros energijos tiekimo sistemą arba tam tikras jų dalis.

Vis dėlto viso posistemio atitiktį galima deklaruoti tik tada, kai visi elementai atitinka TSS.

Atliekant patobulinimo ir (arba) atnaujinimo darbus, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia išlaikyti suderinamumą su esamu energijos posistemiu ir kitais posistemiais. Projektui, kuriame yra TSS neatitinkančių elementų, taikytinos atitikties vertinimo ir EB patikros procedūros turėtų būti suderintos su valstybe nare.

7.4.3.   Su technine priežiūra susiję parametrai

Atliekant techninę energijos posistemio priežiūrą oficialių patikrų ir leidimų eksploatacijos pradžiai nereikia. Vis dėlto dalys, kiek pagrįstai įmanoma, gali būti keičiamos laikantis šios TSS reikalavimų, taip prisidedant prie sąveikos didinimo.

7.4.4.   Esamas posistemis, kuris netobulinamas ir neatnaujinamas

Dabar eksploatuojamą posistemį turintys traukiniai, atitinkantys HS ir CR riedmenų TSS, gali būti eksploatuojami, jeigu atitinka esminius reikalavimus. Infrastruktūros valdytojas šiuo atveju gali savanoriškai pagal šios TSS C priedą pildyti Infrastruktūros registrą, kad įrodytų atitiktį pagrindiniams šios TSS parametrams.

7.5.   Specifiniai atvejai

7.5.1.   Įvadas

Specifiniais toliau nurodytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas:

a)   P atvejai– nuolatiniai atvejai;

b)   T atvejai– laikinieji atvejai, kai rekomenduojama iki 2020 m. pasiekti tikslinę sistemą (tikslas, nustatytas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (5), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB (6)).

7.5.2.   Specifinių atvejų sąrašas

7.5.2.1.   Specialios Estijos geležinkelių tinklo ypatybės

P atvejis

Visi 4.2.3–4.2.20 punktuose nustatyti pagrindiniai parametrai netaikomi 1 520 mm pločio linijoms ir tai yra neišspręstas klausimas.

7.5.2.2.   Specialios Prancūzijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.5.2.2.1.   Įtampa ir dažnis (4.2.3)

T atvejis

1,5 kV NS elektrifikuotų linijų pastočių ir pantografo gnybtų įtampos ir dažnio reikšmės ir ribos:

Nimes – Port Bou,

Toulouse – Narbonne,

gali išplėsti reikšmes, nustatytas standarto EN50163:2004 4 punkte (Umax2 artima 2 000 V).

7.5.2.2.2.   Vidutinė pantografo prispaudimo jėga (4.2.15)

P atvejis

NS 1,5 kV linijoje vidutinė pantografo prispaudimo jėga yra šiame intervale:

7.5.2.2.2.   lentelė.

Vidutinės pantografo prispaudimo jėgos intervalai

NS 1,5 kV

70 N < Fm< 0,00178*v2 + 110 N, reikšmė traukiniui stovint – 140 N

7.5.2.3.   Specialios Suomijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.5.2.3.1   Orinės kontaktinės linijos geometrija - atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių ( 4.2.13.1)

P atvejis

Nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių yra 6,15 m, mažiausias – 5,60 m, didžiausias – 6,60 m.

7.5.2.4.   Specialios Latvijos geležinkelių tinklo ypatybės

P atvejis

Visi 4.2.3–4.2.20 punktuose nustatyti pagrindiniai parametrai netaikomi 1 520 mm pločio linijoms ir tai yra neišspręstas klausimas.

7.5.2.5.   Specialios Lietuvos geležinkelių tinklo ypatybės

P atvejis

Visi 4.2.3–4.2.20 punktuose nustatyti pagrindiniai parametrai netaikomi 1 520 mm pločio linijoms ir tai yra neišspręstas klausimas.

7.5.2.6.   Specialios Slovėnijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.5.2.6.1   Pantografo gabaritas (4.2.14)

P atvejis

Slovėnijoje atnaujinant ir tobulinant esamų linijų konstrukcijas (tunelius, viadukus, tiltus) – keičiant jų dabartinį gabaritą – mechaninis kinematinis pantografo gabaritas atitinka standarto EN 50367:2006 B.2 paveikslėlyje pateiktą 1 450 m. pantografo profilį.

7.5.2.7.   Specialios Jungtinės Karalystės – Didžiosios Britanijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.5.2.7.1   Atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių ( 4.2.13.1)

P atvejis

Didžiojoje Britanijoje tobulinant arba atnaujinant esamą energijos posistemį arba esamoje infrastruktūroje montuojant naujus energijos posistemius, nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių neturi būti mažesnis kaip 4 700 mm.

7.5.2.7.2   Skersinis nuokrypis ( 4.2.13.3)

P atvejai

Didžiojoje Britanijoje naujuose, patobulintuose arba atnaujintuose energijos posistemiuose leistinas skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis nuo projektinės geležinkelio kelio ašies pučiant šoniniam vėjui turi būti 475 mm (išskyrus atvejus, kai Infrastruktūros registre deklaruota mažesnė reikšmė), kai atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių yra ne didesnis kaip 4 700 mm, įskaitant nuokrypius dėl konstrukcijos, temperatūros poveikio ir stulpo nuosvyros. Kai atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių viršija 4 700 mm, ši reikšmė mažinama dydžiu 0,040 × (atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių (mm) – 4 700) mm.

7.5.2.7.3   Pantografo gabaritas (4.2.14 ir E priedas)

P atvejai

Didžiojoje Britanijoje tobulinant arba atnaujinant esamą energijos posistemį arba esamoje infrastruktūroje montuojant naujus energijos posistemius taikomas mechaninis kinematinis pantografo gabaritas apibrėžtas toliau pateiktoje diagramoje (7.5.2.7 paveikslėlis).

7.5.2.7   pvz.

Pantografo gabaritas

Image

Diagramoje parodomas kraštinis kontūras, į kurį slinkdamas turi tilpti pantografo vežimėlis. Kontūras dedamas ant geležinkelio kelio ašies, esančios kraštinėje padėtyje, nepažeidžiant geležinkelio kelio leistinų nuokrypių, kurie į kontūrą neįskaičiuojami. Kontūras yra absoliutus gabaritas, o ne reguliuotinas atskaitos profilis.

Visiems greičiams iki leistino linijos greičio, esant didžiausiai išorinio bėgio pakylai kreivėse, įvertinant didžiausią vėjo greitį, kuriam esant netaikomi eksploataciniai ribojimai, ir kraštutinį vėjo greitį, kuris apibrėžtas Infrastruktūros registre:

W = 800 + J mm, kai H ≤ 4 300 mm; ir

W' = 800 + J + (0,040 × (H – 4 300)) mm, kai H > 4 300 mm,

čia:

H

=

aukštis iki kontūro viršaus nuo bėgių lygio (mm). Šis matmuo yra lygus atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių ir tarpo pakilimui sumai.

J

=

200 mm tiesiame geležinkelio kelyje.

J

=

230 mm vingiuotame geležinkelio kelyje.

J

=

190 mm (mažiausiai), jeigu ribojimas atsiranda dėl artumo atstumo iki civilinės infrastruktūros statinių, kai ekonomiškai nenaudinga šio atstumo padidinti.

Taikomi ir papildomi nuokrypiai, pvz., dėl kontaktinio intarpo nusidėvėjimo, dėl mechaninio artumo atstumo, dėl statinio ar dinaminio elektrinio artumo atstumo.

7.5.2.7.4.   600/750 V NS elektrifikuoti geležinkeliai, kuriuose naudojami žemės lygyje esantys kontaktiniai bėgiai

P atvejis

Linijos, kuriose įrengta 600/750 V NS elektrifikacijos sistema ir naudojami trijų ir (arba) keturių bėgių konfigūracijos žemės lygyje esantys viršutinės plokštumos laidininko kontaktiniai bėgiai, toliau tobulinamos, atnaujinamos ir plečiamos, kai tai ekonomiškai pagrįsta. Taikomi nacionaliniai standartai.

7.5.2.7.5.   Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės (4.7.3)

P atvejis

Remiantis standarto EN50122–1:1997 5.1 punktu, šiam punktui taikoma speciali nacionalinė sąlyga (5.1.2.1).

8.   PRIEDŲ SĄRAŠAS

A.

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimas

B.

Energijos posistemio EB patikra

C.

Infrastruktūros registras, informacija apie energijos posistemį

D.

Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras, energijos posistemiui reikalinga informacija

E.

Mechaninio kinematinio pantografo gabarito nustatymas

F.

Fazių ir sistemų išskyrimo sekcijų sprendimai

G.

Galios koeficientas

H.

Elektros įrenginių apsauga. Pagrindinių srovės išjungiklių išjungimas

I.

Standartų, kuriais remiamasi, sąrašas

J.

Glosarijus

A PRIEDAS

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS

A.1   Taikymo sritis

Šiame priede apibūdinamas energijos posistemio sąveikos sudedamosios dalies (orinės kontaktinės linijos) atitikties vertinimas.

Esamoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomas 6.1.2 punkte aprašytas procesas.

A.2   Parametrai

Sąveikos sudedamosios dalies parametrai, kuriuos reikia įvertinti taikant CB arba CH1 modulius, A.1 lentelėje pažymėti X ženklu. Gamybos etapas turi būti vertinamas posistemio vertinimo metu.

A.1   lentelė

Sąveikos sudedamosios dalies atitikties vertinimas. Orinė kontaktinė linija

 

Vertinimo etapas

Konkrečios vertinimo procedūros

 

Projekto ir plėtojimo etapas

Gamybos etapas

Parametras - punktas

Projekto tikrinimas

Gamybos proceso tikrinimas

Tipo patikra

Produkto kokybė

(serijinėje gamyboje)

Geometrija - 5.2.1.1

X

N/A

N/A

N/A

 

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga - 5.2.1.2

X

N/A

N/A

N/A

 

Dinaminės savybės - 5.2.1.3

X

N/A

X

N/A

Atitikties vertinimas pagal 6.1.4.1 punktą, taikant patvirtintą modeliavimą, atliekamą pagal standartą EN50318:2002 projektui patikrinti, ir matavimus pagal standartą EN50317:2002 tipo patikrai atlikti

Tarpas pakilimui - 5.2.1.4

X

N/A

X

N/A

Patvirtintas modeliavimas pagal standartą EN50318:2002 projektui patikrinti ir matavimas pagal standartą EN50317:2002 tipo patikroms atlikti, kai vidutinė pantografo prispaudimo jėga nustatoma pagal 4.2.15 punktą

Projektavimas atsižvelgiant į atstumą tarp pantografų - 5.2.1.5

X

N/A

N/A

N/A

 

Srovė traukiniui stovint - 5.2.1.6

X

N/A

X

N/A

Pagal 6.1.4.2 punktą

Kontaktinio tinklo laido medžiaga - 5.2.1.7

X

N/A

X

N/A

 

N/A – netaikoma.

B PRIEDAS

ENERGIJOS POSISTEMIO EB PATIKRA

B.1.   Taikymo sritis

Šiame priede apibūdinama energijos posistemio EB patikra.

B.2.   Parametrai ir moduliai

Posistemio parametrai, kuriuos reikia įvertinti skirtinguose projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo etapuose, B.1 lentelėje pažymėti X ženklu.

B.1   lentelė

Energijos posistemio EB patikra

Pagrindiniai parametrai

Vertinimo etapas

 

Projekto ir plėtojimo etapas

Gamybos etapas

Projekto tikrinimas

Statyba, surinkimas, montavimas

Surinkimas baigtas prieš pradedant eksploatuoti

Patvirtinimas visomis eksploatacijos sąlygomis

Konkrečios vertinimo procedūros

Įtampa ir dažnis - 4.2.3

X

N/A

N/A

N/A

 

Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai - 4.2.4

X

N/A

N/A

N/A

Vidutinės naudingosios įtampos vertinimas pagal 6.2.4.1 punktą

Elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas esant trikdžiams tuneliuose - 4.2.5

X

N/A

X

N/A

 

Srovė traukiniui stovint (NS sistema) - 4.2.6

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Rekuperacinis stabdymas - 4.2.7

X

N/A

N/A

N/A

Pagal 6.2.4.2 punktą

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės - 4.2.8

X

N/A

X

N/A

Pagal 6.2.4.3 punktą

Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms - 4.2.9

X

N/A

N/A

N/A

Pagal 6.2.4.4 punktą

Orinės kontaktinės linijos geometrija. Atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių - 4.2.13.1

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Orinės kontaktinės linijos geometrija. Atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypiai - 4.2.13.2

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Orinės kontaktinės linijos geometrija. Skersinis nuokrypis - 4.2.13.3

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Pantografo gabaritas - 4.2.14

X

N/A

N/A

N/A

 

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga - 4.2.15

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Dinaminės sąlygos ir srovės ėmimo kokybė - 4.2.16

X (7)

N/A

X

N/A

Patikra pagal 6.1.4.1 punktą, atliekant patvirtintą modeliavimą pagal standartą EN50318:2002 projektui patikrinti.

Surinktos orinės kontaktinės linijos patikra pagal 6.2.4.5 punktą, atliekant matavimus pagal standartą EN50317:2002.

Atstumas tarp pantografų - 4.2.17

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Kontaktinio tinklo laido medžiaga - 4.2.18

X (7)

N/A

N/A

N/A

 

Fazių išskirstymo sekcijos - 4.2.19

X

N/A

N/A

N/A

 

Sistemų išskyrimo sekcijos - 4.2.20

X

N/A

N/A

N/A

 

Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas pavojaus atveju - 4.4.2.3

X

N/A

X

N/A

 

Techninės priežiūros taisyklės - 4.5

N/A

N/A

X

N/A

Pagal 6.2.4.6 punktą

Apsauga nuo elektros smūgio – 4.7.2, 4.7.3, 4.7.4

X

X

X

N/A1)

1)

Patvirtinimas visomis eksploatacijos sąlygomis turėtų būti atliekamas tik tada, kai patvirtinimas etape „Surinkimas baigtas prieš pradedant eksploatuoti“ neįmanomas.

N/A – netaikoma.

C PRIEDAS

INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS, INFORMACIJA APIE ENERGIJOS POSISTEMĮ

C.1.   Taikymo sritis

Šiame priede nurodoma į Infrastruktūros registrą, kuris turi būti sukurtas pagal 4.8.2 punktą, įtrauktina energijos posistemio informacija apie kiekvieną reikalavimus atitinkančių geležinkelių linijų vienarūšį ruožą.

C.2.   Aprašomi parametrai

C.1 lentelėje pateikiami energijos posistemio sąveikos parametrai, kuriems reikalingi kiekvieno linijos ruožo duomenys.

C.1   lentelė

Į Infrastruktūros registrą įtrauktina informacija

Parametras, sąveikos elementas

Punktas

Įtampa ir dažnis

4.2.3

Didžiausia traukinio srovė

4.2.4.1

Didžiausia srovė traukiniui stovint (tik NS sistemose)

4.2.6

Sąlygos grąžinamai energijai priimti

4.2.7

Nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių

4.2.13.1

Priimtas (- i) pantografo profilis (-iai)

4.2.13.3

Didžiausias linijos greitis su vienu veikiančiu pantografu (jei taikytina)

4.2.17

Orinės kontaktinės linijos nuotolio projekto tipas

4.2.17

Minimalus atstumas tarp gretimų pantografų (jei taikytina)

4.2.17

Didesnis nei du pantografų, kuriems suprojektuota linija, skaičius (jei taikytina)

4.2.17

Leistina kontaktinio intarpo medžiaga

4.2.18

Fazių išskirstymo sekcijos: naudojamos išskirstymo sekcijos tipas

Informacija apie pakelto pantografo veikimą, konfigūravimą

4.2.19

Sistemų išskyrimo sekcijos: naudojamos išskyrimo sekcijos tipas

Informacija apie veikimą: pagrindinių srovės išjungiklių išjungimas, pantografų nuleidimas

4.2.20

Specifiniai atvejai

7.5

Kiti nukrypimai nuo TSS reikalavimų

 

D PRIEDAS

EUROPOS PATVIRTINTŲ TIPŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAS, ENERGIJOS POSISTEMIUI REIKALINGA INFORMACIJA

D.1.   Taikymo sritis

Šiame priede nurodoma, kokia informacija apie energijos posistemį įtrauktina į Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą.

D.2.   Aprašomi parametrai

D.1 lentelėje pateikiami tie energijos posistemio sąveikos parametrai, kuriems reikalingi duomenys įtrauktini į Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą.

D.1   lentelė

Į Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą įtrauktina informacija

Parametras, sąveikos elementas

Informacija

CR LOC&PAS TSS punktas

Traukinio elektros įrenginių apsauga

Traukinyje įrengiamo jungtuvo atjungimo galia (kA), 15 kV 16,7 Hz linijoje eksploatuojami traukiniai

4.2.8.2.10

Pantografų išdėstymas

Atstumas

4.2.8.2.9.7

Srovės ribotuvų sumontavimas

Tipas/Pajėgumas

4.2.8.2.4

Automatinių galios valdymo prietaisų įranga

Tipas/Pajėgumas

4.2.8.2.4

Rekuperacinių stabdžių įrengimas

Taip/Ne

4.2.8.2.3

Energijos matavimo prietaisai traukinyje

Taip/Ne

4.2.8.2.8

Specifiniai energijos posistemio atvejai

 

7.3

Kiti nukrypimai nuo TSS reikalavimų

 

 

E PRIEDAS

MECHANINIO KINEMATINIO PANTOGRAFO GABARITO NUSTATYMAS

E.1.   Bendrosios nuostatos

E.1.1.   Erdvė, kurią reikia užtikrinti elektrifikuotoms linijoms

Jeigu linijos elektrifikuojamos orine kontaktine linija, turi būti užtikrinta papildomai erdvės:

orinės kontaktinės linijos įrangai,

laisvam pantografo judėjimui.

Šiame priede aptariamas laisvas pantografo judėjimas (pantografo gabaritas). Už erdvės elektros įrangai užtikrinimą atsakingas infrastruktūros valdytojas.

E.1.2.   Ypatumai

Pantografo gabaritas tam tikrais aspektais skiriasi nuo kliūties gabarito:

dalis pantografo turi įtampą, todėl erdvę reikia užtikrinti atsižvelgiant į kliūties pobūdį (izoliuota ar ne),

atitinkamais atvejais reikia atsižvelgti į izoliacinių iškyšų buvimą. Todėl turi būti apibrėžtas dvigubas atskaitos kontūras, kartu atsižvelgiant į mechaninius ir elektrinius trukdžius,

imdamas srovę pantografas nenutrūkstamai liečia kontaktinio tinklo laidą ir todėl jo aukštis kinta. Atitinkamai kinta ir pantografo gabaritas.

E.1.3.   Simboliai ir santrumpos

Simbolis

Reikšmė

Vienetas

bw

Pusė pantografo srovės imtuvo ilgio

m

bw,c

Pusė pantografo srovės imtuvo laidžiosios dalies ilgio (su izoliacinėmis iškyšomis) arba darbinio ilgio (su laidžiaisiais ragais)

m

b'o,mec

Mechaninio kinematinio pantografo gabarito plotis viršutiniame patikros taške

m

b'u,mec

Mechaninio kinematinio pantografo gabarito plotis apatiniame patikros taške

m

bh,mec

Mechaninio kinematinio pantografo gabarito plotis vidutiniame aukštyje, h

m

dl

Skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis

m

Do

Išorinio bėgio atskaitos pakyla kreivėse, į kurią atsižvelgiama dėl pantografo gabarito

m

ep

Pantografo svyravimas dėl traukinio parametrų

m

epo

Pantografo svyravimas viršutiniame patikros taške

m

epu

Pantografo svyravimas apatiniame patikros taške

m

fs

Marža, kurios ribose atsižvelgiama į kontaktinio tinklo laido pakilimą

m

fwa

Marža, kurios ribose atsižvelgiama į pantografo kontaktinio intarpo nusidėvėjimą

m

fws

Marža, kurios ribose atsižvelgiama į pantografo srovės imtuvo poslinkį už kontaktinio tinklo laido ribų dėl pantografo svyravimo

m

h

Aukštis nuo viršutinio bėgių paviršiaus

m

h'co

Pantografo gabarito šoninių svyravimų centro atskaitos aukštis

m

h’

Atskaitos aukštis apskaičiuojant pantografo gabaritą

m

h'o

Didžiausias pantografo gabarito patikros aukštis, kai pantografas srovės ėmimo padėtyje

m

h'u

Mažiausias pantografo gabarito patikros aukštis, kai pantografas srovės ėmimo padėtyje

m

heff

Praktinis pakelto pantografo aukštis

m

hcc

Statinis kontaktinio tinklo laido aukštis

m

I’0

Išorinio bėgio atskaitos pakyla kreivėse, į kurią atsižvelgiama nustatant pantografo gabaritą

m

L

Atstumas tarp geležinkelio kelio bėgių centrų

m

l

Geležinkelio kelio vėžės plotis, atstumas tarp bėgių važiuojamųjų paviršių kraštų

m

q

Skersinis tarpas tarp aširačio ir vežimėlio arba, jeigu traukinys vežimėlių neturi, tarp aširačio ir traukinio korpuso

m

qs'

Kvazistatiniai poslinkiai

m

s'o

Leistinų svyravimų koeficientas, į kurį pagal traukinio ir infrastruktūros atstovų susitarimą atsižvelgiama nustatant pantografo gabaritą

 

S’i/a

Leistinas papildomas pantografų nuokrypis vidinėje/išorinėje posūkio kreivės pusėje

m

w

Skersinis tarpas tarp vežimėlio ir korpuso

m

θ

Pantografo montavimo ant stogo leistinas nuokrypis

radianas

τ

Ant stogo esančio montavimo įtaiso skersinės slinkties leistini svyravimai

m

Σj

(Horizontalių) pantografo gabarito saugos maržų, apimančių atsitiktinius reiškinius (j = 1, 2 arba 3), suma

 

Apatinis indeksas a: nurodoma išorinė posūkio kreivės pusė.

Apatinis indeksas i: nurodoma vidinė posūkio kreivės pusė.

E.1.4.   Pagrindiniai principai

E.1 pvz.

Pantografo gabaritai

Image

Pantografo gabaritas gaunamas tik tada, kai kartu laikomasi ir mechaninio, ir elektrinio gabarito:

Laisvo judėjimo atskaitos profilis apima pantografo vežimėlio ilgį ir pantografo svyravimą ep, taikomą iki išorinio bėgio atskaitos pakylos kreivėse arba išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo.

Į mechaninį gabaritą neturi patekti įtampą turinčių ir izoliuotų kliūčių.

Į mechaninį ir elektrinį gabaritą neturi patekti neizoliuotų kliūčių (įžemintų arba turinčių kitą nei orinės kontaktinės linijos potencialą).

E.1 paveikslėlyje parodyti mechaniniai pantografo gabaritai.

E.2.   Mechaninio kinematinio pantografo gabarito nustatymas

E.2.1.   Mechaninio gabarito pločio nustatymas

E.2.1.1.   Nustatymo sritis

Pantografo gabarito plotį daugiausia lemia atitinkamo pantografo ilgis ir poslinkiai. Skersinių poslinkių metu pasitaiko reiškinių, panašių į kliūties gabarito reiškinius, ir speficinių reiškinių.

Pantografo gabaritas įvertinamas šiuose aukščiuose:

viršutiniame patikros taške h’o ,

apatiniame patikros taške h’u .

Galima laikyti, kad tarp šių dviejų aukščių gabaritas kinta linijiniu būdu.

Įvairūs parametrai parodyti E.2 paveikslėlyje.

E.2.1.2.   Skaičiavimo metodika

Pantografo gabarito plotį lemia toliau apibrėžtų parametrų suma. Kai linijoje naudojami įvairūs pantografai, reikia įvertinti maksimalų plotį.

Apatiniame patikros taške, kai h = h'u:

Formula

Viršutiniame patikros taške, kai h = h'o :

Formula

PASTABA. i/a = vidinė/išorinė posūkio kreivės pusė.

Bet kokiame tarpiniame aukštyje h plotis apskaičiuojamas interpoliacijos būdu:

Formula

E.2.1.3.   Pusė pantografo srovės imtuvo ilgio (bw)

Pusė pantografo srovės imtuvo ilgio (bw) priklauso nuo naudojamo pantografo tipo. Pantografo profilis (-iai), kurį (-iuos) reikia įvertinti, apibrėžiamas (-i) CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.2 punkte.

E.2.1.4.   Pantografo svyravimas ep

Svyravimas daugiausia priklauso nuo šių reiškinių:

tarpų q + w tarp ašidėžių ir tarp vežimėlio bei korpuso,

korpuso pokrypio (priklausomo nuo speficinio leistino svyravimo s0, išorinio bėgio atskaitos pakylos kreivėse D’0 ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo I’0 ),

pantografo montavimo ant stogo leistino nuokrypio θ,

ant stogo esančio montavimo įtaiso skersinės slinkties leistinų svyravimų τ,

įvertinamo aukščio h’.

E.2 pvz.

Mechaninio kinematinio pantografo gabarito pločio nustatymas įvairiuose aukščiuose

Image

E.2.1.5.   Papildomi nuokrypiai

Pantografo gabaritas turi speficinių papildomų nuokrypių. Standartinio gabarito geležinkelio kelio atveju taikoma ši formulė:

Formula

Kitų gabaritų geležinkelio keliams taikomos nacionalinės normos.

E.2.1.6.   Kvazistatinis poveikis

Kadangi pantografas įrengtas ant stogo, apskaičiuojant pantografo gabaritą svarbų vaidmenį atlieka kvazistatinis poveikis. Šis poveikis apskaičiuojamas pagal specifinį leistiną svyravimą s0, išorinio bėgio atskaitos pakylą kreivėse D’0 ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumą I’0 :

Formula

Formula

PASTABA. Pantografai paprastai įrengiami ant elektros energijos tiekimo bloko stogo, kurio leistinas atskaitos svyravimas s0’ dažniausiai mažesnis negu kliūties gabarito leistinas atskaitos svyravimas s0.

E.2.1.7.   Nuokrypiai

Remiantis gabarito apibrėžtimi, turi būti įvertinti šie reiškiniai:

apkrovos asimetrija,

skersinis geležinkelio kelio poslinkis tarp dviejų paeiliui atliekamų techninės priežiūros veiksmų,

išorinio bėgio pakyla kreivėse tarp dviejų paeiliui atliekamų techninės priežiūros veiksmų,

geležinkelio kelio nelygumų keliama vibracija.

Minėtųjų nuokrypių suma žymima Σj.

E.2.2.   Mechaninio gabarito aukščio nustatymas

Gabarito aukštis nustatomas pagal statinį kontaktinio tinklo laido aukštį hcc atitinkamame vietovės taške. Reikėtų įvertinti šiuos parametrus:

kontaktinio tinklo laido pakilimą fs dėl pantografo prispaudimo jėgos. fs reikšmė priklauso nuo orinės kontaktinės linijos tipo ir ją pagal 4.2.16 punktą nustato infrastruktūros valdytojas,

pantografo vežimėlio pakilimą dėl jo nuožulnumo, atsirandančio dėl pasislinkusio sąlyčio ploto ir kontaktinio srovės imtuvo įdėklo nusidėvėjimo fws + fwa . Leistina fws reikšmė nurodyta CR LOC&PAS TSS, o fwa priklauso nuo techninės priežiūros reikalavimų.

Mechaninio gabarito aukščiui apskaičiuoti taikoma ši formulė:

Formula

E.3.   Atskaitos parametrai

Mechaninis kinematinis pantografo gabaritas ir didžiausias skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis nustatomi pagal šiuos parametrus:

l – pagal geležinkelio gelio gabaritą

s0 = 0,225

hc0 = 0,5 m

I0 = 0,066 m ir D0 = 0,066 m

h’o = 6,500 m ir h’u = 5,000 m

E.4.   Didžiausio skersinio kontaktinio tinklo laido nuokrypio apskaičiavimas

Didžiausias skersinis kontaktinio tinklo laido nuokrypis apskaičiuojamas įvertinant bendrą pantografo judėjimą nominalios geležinkelio kelio padėties atžvilgiu ir laidumo diapazoną (arba darbinį ilgį, kai pantografas neturi iš laidžios medžiagos pagamintų ragų):

Formula

bw,c – apibrėžta CR LOC&PAS TSS 4.2.8.2.9.1 ir 4.2.8.2.9.2 punktuose.

F PRIEDAS

FAZIŲ IR SISTEMŲ IŠSKYRIMO SEKCIJŲ SPRENDIMAI

Fazių išskirstymo sekcijų projektai aprašyti standarto EN50367:2006 A.1.3 priede (ilgas neutralus ruožas) ir A.1.5 priede (suskaidytas neutralus ruožas – susikirtimo vietas galima pakeisti dvigubais sekcijos izoliatoriais) arba F.1 ar F.2 paveikslėliuose.

F.1   pvz.

Išskirstymo sekcija su neutralaus ruožo izoliatoriais

Image

F.1 paveikslėlio atveju neutralius ruožus (d) gali sudaryti neutralaus ruožo izoliatoriai, tada taikomi šie parametrai:

D ≤ 8 m

Šiuo mažu ilgiu užtikrinama pakankamai maža tikimybė, jog traukinys sustos fazių išskirstymo sekcijos viduje, ir tada jam nereikia atitinkamų priemonių vėl pradėti judėti.

Parametro d ilgis pasirenkamas pagal sistemos įtampą, didžiausią linijos greitį ir didžiausią pantografo plotį.

F.2   pvz.

Suskaidytas neutralus ruožas

Image

Atkarpa, apimanti tris gretimus pantografus, turi būti didesnė nei 80 m (L′′). Tarpinis pantografas gali būti įrengtas bet kurioje šios atkarpos vietoje. Pagal minimalų atstumą tarp dviejų gretimų veikiančių pantografų infrastruktūros valdytojas nurodo didžiausią leistiną traukinio eksploatacijos greitį. Tarp veikiančių pantografų negali būti elektros ryšio.

G PRIEDAS

GALIOS KOEFICIENTAS

Šiame priede aptariamas tik indukcinis galios koeficientas ir galios sunaudojimas įtampos ribose nuo U min1 iki U max1, apibrėžtose standarte EN 50163.

G.1 lentelėje pateikiamas bendras indukcinis traukinio galios koeficientas λ. Parametrui λ apskaičiuoti įvertinama tik pagrindinės sinusoidės įtampa pantografe.

G.1   lentelė

Bendras indukcinis traukinio galios koeficientas λ

Momentinė traukinio galia P pantografe

MW

HS TSS b I ir II kategorijos linijos

TSS III, IV, V, VI, VII kategorijų ir klasikinės linijos

P > 2

≥ 0,95

≥ 0,95

0 ≤ P ≤ 2

a

a

Manevravimo keliuose ar depuose pagrindinės sinusoidės galios koeficientas yra ≥ 0,8 (1 PASTABA) šiomis sąlygomis: traukinys važiuoja išjungta traukos galia ir visais veikiančiais pagalbiniais reikmenimis ir imama didesnė kaip 200 kW aktyvioji galia.

Bendras vidutinis traukinio kelionės, įskaitant sustojimus, λ apskaičiuojamas pagal aktyviąją energiją WP (MWh) ir reaktyviąją energiją WQ (MVArh), kurios gaunamos traukinio kelionės kompiuterinio modeliavimo būdu arba išmatuojamos tikrame traukinyje.

Formula

a

Norint kontroliuoti bendrą papildomos traukinio apkrovos galios koeficientą važiuojant nuokalne, modeliavimo ir (arba) matavimo būdu nustatytas bendras vidutinis λ (traukos galia ir pagalbiniai reikmenys) turi būti didesnis negu 0,85 per visą kelionę pagal tvarkaraštį (tipinę kelionę tarp dviejų stočių, įskaitant komercinius sustojimus).

b

Taikoma traukiniams, atitinkantiems HS TSS „riedmenys“.

Per rekuperaciją indukciniam galios koeficientui leidžiama laisvai mažėti, kad įtampa liktų reikiamose ribose.

1 PASTABA. Didesni negu 0,8 galios koeficientai lems geresnius ekonominius parametrus, nes reikės mažiau galios stacionariai įrangai.

2 PASTABA. III–VII kategorijų linijose prieš paskelbiant šią TSS eksploatuotiems riedmenims infrastruktūros valdytojas gali taikyti tam tikras sąlygas, pvz., ekonomines, eksploatacines, galios apribojimo, kad būtų užtikrintas suderinimas su sąveikiais traukiniais, kurių galios koeficientai mažesni už G.1 lentelėje nurodytą reikšmę.

H PRIEDAS

ELEKTROS ĮRENGINIŲ APSAUGA. PAGRINDINIŲ SROVĖS IŠJUNGIKLIŲ IŠJUNGIMAS

H.1   lentelė

Veiksmai su srovės išjungikliais traukos riedmenyse pasitaikančių vidaus trikčių atveju

Elektros energijos tiekimo sistema

Kai vidaus triktis įvyksta traukos riedmenyse

Išjungimo seka:

Pastotės maitinimo elemento srovės išjungiklis

Traukos riedmenų srovės išjungiklis

KS 25 000 V-50 Hz

Išjungiama nedelsiant (8)

Išjungiama nedelsiant

KS 15 000 V-16,7 Hz

Išjungiama nedelsiant (8)

Transformatoriaus aukštosios įtampos pusėje:

Išjungiama etapais (9)

Transformatoriaus žemosios įtampos pusėje:

Išjungiama nedelsiant

NS 750 V, 1 500 V ir 3 000 V

Išjungiama nedelsiant (8)

Išjungiama nedelsiant

1 PASTABA.

Naujuose ir modernizuotuose traukos riedmenyse turėtų būti įrengti greiti srovės išjungikliai, galintys per kuo trumpesnį laiką pertraukti didžiausią trumpojo jungimo srovę.

2 PASTABA.

Išjungimas nedelsiant reiškia, kad esant didelei trumpojo jungimo srovei pastotės ar traukinio srovės išjungiklis turėtų suveikti be papildomo laiko. Jeigu pirmojo etapo relė nesuveikia, tada po maždaug 300 ms suveikia antrojo etapo relė (apsauginė relė). Susipažinti pateikiama didžiausios trumpojo jungimo srovės trukmė, užregistruota ties pastote, veikiant naujo modelio pirmojo etapo relei:

KS 15 000 V-16,7 Hz

-> 100 ms

KS 25 000 V-50 Hz

-> 80 ms

NS 750 V, 1 500 V ir 3 000 V

-> 20–60 ms

I PRIEDAS

STANDARTŲ, KURIAIS REMIAMASI, SĄRAŠAS

I.1   lentelė

Standartų, kuriais remiamasi, sąrašas

Indekso nr.

Nuoroda

Dokumento pavadinimas

Redakcija

Atitinkami pagrindiniai parametrai

1

EN 50119

Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinės traukos orinės kontaktinės linijos

2009

Srovė traukiniui stovint (NS sistema) (4.2.6),

Atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių (4.2.13.1),

Atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių nuokrypiai (4.2.13.2),

Dinaminės sąlygos ir srovės ėmimo kokybė (4.2.16),

Sistemų išskyrimo sekcijos (4.2.20),

Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės (4.7.3)

2

EN 50122–1

Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektros įrenginių sauga, įžeminimas ir potencialų išlyginimas. 1 dalis: Elektrinės saugos ir įžeminimo priemonės

1997

Pastočių ir perjungimo pultų apsaugos priemonės (4.7.2),

Orinio kontaktinio tinklo apsaugos priemonės (4.7.3),

Grįžtamosios srovės grandinės apsaugos priemonės 4.7.4)

3

EN 50122–2

Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektros įrenginių sauga, įžeminimas ir potencialų išlyginimas. 2 dalis: Apsaugos nuo NS traukos sistemų sukeltų klaidžiojančiųjų srovių poveikio priemonės

1998

Sistemų išskyrimo sekcijos (4.2.20)

4

EN 50149

Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinė trauka. Vario ir vario lydinių kontaktiniai laidai su grioveliais

2001

Kontaktinio tinklo laido medžiaga (4.2.18)

5

EN 50317

Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Pantografo ir kontaktinės oro linijos dinaminės sąveikos matavimų reikalavimai ir patvirtinimas

2002

Dinaminės sąlygos ir srovės ėmimo kokybė ir (4.2.16)

6

EN 50318

Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Pantografo ir kontaktinės oro linijos dinaminės sąveikos modeliavimo patvirtinimas

2002

Dinaminės sąlygos ir srovės ėmimo kokybė (4.2.16)

7

EN 50367

Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Pantografo ir kontaktinės oro linijos sąveikos kriterijai (laisvai prieigai užtikrinti)

2006

Srovė traukiniui stovint (NS sistema) (4.2.6),

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga (4.2.15),

Fazių išskirstymo sekcijos (4.2.19)

8

EN 50388

Geležinkelio taikmenys. Maitinimo šaltiniai ir riedmenys. Techniniai maitinimo šaltinių (pastočių) ir riedmenų koordinavimo, užtikrinančio abipusio jų veikimo suderinamumą, kriterijai

2005

Elektros energijos tiekimo sistemos savybių parametrai (4.2.4),

Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės (4.2.8),

Harmonikos ir dinaminis poveikis KS sistemoms (4.2.9),

Fazių išskirstymo sekcijos (4.2.19)

9

EN 50163

Geležinkelio taikmenys. Traukos sistemų maitinimo įtampa

2004

Įtampa ir dažnis (4.2.3)

J PRIEDAS

GLOSARIJUS

Apibrėžiama sąvoka

Santrumpa

Apibrėžtis

Šaltinis/Nuoroda

Kontaktinis tinklas

 

Sistema, kuri paskirsto elektros energiją važiuojantiems traukiniams geležinkelio kelyje ir perduoda ją į traukinius per srovės imtuvus

 

Pantografo prispaudimo jėga

 

Vertikali jėga, kuria pantografas veikia orinę kontaktinę liniją

EN 50367:2006

Kontaktinio tinklo laido pakilimas

 

Vertikalus pantografo jėgos veikiamo kontaktinio tinklo laido judėjimas aukštyn

EN 50119:2009

Srovės imtuvas

 

Traukinio įranga, skirta srovei iš kontaktinio tinklo laido arba kontaktinių bėgių imti

IEC 60050–811, apibrėžtis 811–32–01

Gabaritas

 

Taisyklės, apimančios atskaitos kontūrą ir jo apskaičiavimo taisykles, pagal kurias galima nustatyti išorinius traukinio matmenis ir vietą, kuri turėtų būti užtikrinama įrengiant infrastruktūrą.

PASTABA. Nelygu, koks apskaičiavimo metodas taikomas, bus gautas statinis, kinematinis arba dinaminis gabaritas

 

Skersinis nuokrypis

 

Skersinis kontaktinio tinklo laido poslinkis pučiant didžiausiam šoniniam vėjui

 

Vieno lygio pervaža

 

Sankryža, kai kelias ir vienas arba daugiau geležinkelio kelių yra tame pačiame lygyje

 

Linijos greitis

 

Kilometrais per valandą matuojamas didžiausias greitis, kuriam suprojektuota linija

 

Techninės priežiūros planas

 

Dokumentų, kuriuose išdėstomos infrastruktūros valdytojo patvirtintos infrastruktūros techninės priežiūros procedūros, rinkinys

 

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga

 

Vidutinė statistinė pantografo prispaudimo jėgos reikšmė

EN 50367:2006

Vidutinė naudingoji traukinio įtampa

 

Įtampa, pagal kurią nustatomi traukinio parametrai ir galima kiekybiškai apskaičiuoti jo efektyvumo rezultatus

EN 50388:2005

Vidutinė naudingoji zonos įtampa

 

Įtampa, pagal kurią nustatoma elektros energijos tiekimo kokybė geografinėje zonoje per eismo tvarkaraščio piko laikotarpius

EN 50388:2005

Minimalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių

 

Minimali atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių intervalo reikšmė, skirta visomis sąlygomis išvengti kibirkščiavimo tarp vieno arba daugiau kontaktinio tinklo laidų ir traukinių

 

Nominalus atstumas tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių

 

Nominali prie stulpo skaičiuojamo atstumo tarp kontaktinio tinklo laido ir bėgių reikšmė įprastomis sąlygomis

 

Nominali įtampa

 

Nurodyta įrenginio arba jo dalies įtampa

EN 50163:2004

Įprasta eksploatacija

 

Įprasta eksploatacija pagal tvarkaraštį

 

Orinė kontaktinė linija

OCL

Kontaktinė linija, tvirtinama virš (arba šalia) traukinio gabarito viršutinės ribos ir per stoge įrengtą srovės ėmimo įrangą aprūpinanti traukinius elektros energija

IEC 60050–811–33–02

Atskaitos kontūras

 

Su kiekvienu gabaritu susijęs kontūras, iš kurio matyti skerspjūvio pavidalas ir kuris naudojamas kaip pagrindas rengiant infrastruktūros ir traukinio parametrų nustatymo taisykles

 

Grįžtamoji grandinė

 

Visi laidininkai, kurių paskirtis yra sudaryti srovės kelią grįžtamajai traukos srovei ir srovei trikčių atveju

EN 50122–1:1997

Statinė pantografo prispaudimo jėga

 

Vidutinė vertikali aukštyn nukreipta jėga, kuria pantografo vežimėlis veikia orinę kontaktinę liniją ir kurią sukelia pantografo pakėlimo įtaisas, kai pantografas keliamas, o traukinys stovi

EN 50367:2006


(1)  OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

(2)  T. y. pantografus, pagal CR arba HS TSS sertifikuotus kaip sąveikos sudedamąją dalį.

(3)  T. y. dviejų tipų pantografų greitis turi būti ne mažesnis nei modeliuojamos orinės kontaktinės linijos projektinis greitis.

(4)  Kad patikromis ir bandymais būtų pasitikima, jie turi būti atlikti sąlygomis, panašiomis į tas, kurias notifikuotoji įstaiga taiko subrangai (žr. Mėlynojo naujojo požiūrio vadovo 6.5 dalį).

(5)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(6)  OL L 167, 2004 4 30, p. 1.

(7)  Atliekama tik tuo atveju, jei orinė kontaktinė linija neįvertinta kaip sąveikos sudedamoji dalis.

(8)  Kai įvyksta didelės srovės trumpasis jungimas, srovės išjungikliai turi išsijungti labai greitai. Jeigu įmanoma, turėtų išsijungti traukos riedmenų srovės išjungiklis, kad nereikėtų išsijungti pastotės srovės išjungikliui.

(9)  Jeigu pakanka srovės išjungiklio pajėgumo, jis turėtų išsijungti nedelsiant. Tada, jeigu įmanoma, turėtų išsijungti traukos riedmenų srovės išjungiklis, kad nereikėtų išsijungti pastotės srovės išjungikliui.


14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 126/53


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 26 d.

dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2741)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/275/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio e punktu ir II priedu, geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius ir funkcinius posistemius, įskaitant infrastruktūros posistemį;

(2)

2006 m. vasario 9 d. Sprendimu C (2006) 124 (galutinis) Komisija Europos geležinkelių agentūrą (toliau – agentūra) įgaliojo parengti techninę sąveikos specifikaciją (TSS), numatytą 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2). Pagal šiuos įgaliojimus agentūra turėjo parengti paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio TSS projektą;

(3)

techninė sąveikos specifikacija – tai pagal Direktyvą 2008/57/EB priimta specifikacija. Priede pateikta TSS taikoma infrastruktūros posistemiui, siekiant įvykdyti esminius reikalavimus ir užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką;

(4)

priede pateiktoje TSS nurodomi ne visi esminiai reikalavimai. Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 6 dalį neįtraukti techniniai aspektai, kurie šios TSS F priede nurodyti kaip neišspręsti klausimai;

(5)

priede pateiktoje TSS turėtų būti remiamasi 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimu 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (3);

(6)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės privalo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešti apie specifiniams atvejams taikytinas atitikties vertinimo ir patikros procedūras ir nurodyti už jų taikymą atsakingas institucijas;

(7)

priede pateikta TSS neturėtų būti daromas poveikis kitų atitinkamų TSS, kurias galima taikyti infrastruktūros posistemiams, nuostatoms;

(8)

priede pateiktoje TSS neturėtų būti nustatomas įpareigojimas naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, nebent tai būtina Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti;

(9)

remiantis Direktyvos 2008/57/EB 11 straipsnio 5 dalimi, priede pateikta TSS ribotą laiką turėtų būti leidžiama į posistemius įtraukti nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos;

(10)

siekiant skatinti naujoves ir atsižvelgti į sukauptą patirtį, priede pateikta TSS turėtų būti reguliariai persvarstoma;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija tvirtina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninę sąveikos specifikaciją (TSS).

TSS nustatoma šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Ši TSS taikoma visai naujai, patobulintai arba atnaujintai transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, apibrėžtai Direktyvos 2008/57/EB I priede.

3 straipsnis

1.   Pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 2 dalį tikrinant dalykų, kurie priskirti TSS F priede nustatytiems neišspręstiems klausimams, sąveiką, privalu laikytis sąlygų, kurios nustatytos techninėse taisyklėse, naudojamose valstybėje narėje, išduodančioje leidimą pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.

2.   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie:

a)

1 dalyje minėtas taikytinas technines taisykles;

b)

atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurių taikymas susijęs su 1 dalyje minėtų techninių taisyklių taikymu;

c)

institucijas, kurias ji paskiria atlikti 1 dalyje minėtų neišspręstų klausimų atitikties vertinimo ir patikros procedūras.

4 straipsnis

1.   Valstybė narė nustato, kurias Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1692/96/EB (4) įsteigto transeuropinio transporto tinklo („TEN–T“) geležinkelio linijas numatyta laikyti pagrindinėmis TEN geležinkelio linijomis ar kitomis TEN geležinkelio linijomis atsižvelgiant į šios TSS 4.2.1 skirsnyje nustatytas kategorijas. Valstybės narės šią informaciją Komisijai perduoda per metus nuo šio sprendimo taikymo datos.

2.   Bendradarbiaudama su agentūra ir valstybėmis narėmis Komisija koordinuoja 1 dalyje nurodytą klasifikavimą, visų pirma sienos kirtimo vietų ir jo suderinamumo su Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos diegimo Europoje planu, kaip nurodyta Komisijos sprendime 2009/561/EB (5).

3.   Koordinavimo veikla grįstą galutinę klasifikaciją nagrinėja pagal Tarybos direktyvą 96/48/EB (6) įsteigtas komitetas, o užbaigus aptarimą klasifikaciją paskelbia agentūra.

4.   Į agentūros paskelbtą klasifikaciją valstybė narė atsižvelgia rengdama nacionalinį perėjimo planą.

5 straipsnis

Priede pateiktos TSS 6 skyriuje nustatytos atitikties vertinimo, tinkamumo naudoti ir EB patikros procedūros grindžiamos Komisijos sprendime 2010/713/ES apibrėžtais moduliais.

6 straipsnis

1.   Pereinamuoju dešimties metų laikotarpiu EB patikros sertifikatą leidžiama išduoti posistemiui, turinčiam sąveikos sudedamųjų dalių be EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos, su sąlyga, kad laikomasi priedo 6.6 skirsnyje išdėstytų nuostatų.

2.   Posistemio gamyba ar tobulinimas ir (arba) atnaujinimas (įskaitant pateikimą eksploatuoti) naudojant nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis turi būti baigtas pereinamuoju laikotarpiu.

3.   Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės užtikrina, kad:

a)

sąveikos sudedamųjų dalių nesertifikavimo priežastys būtų tinkamai įvardytos pagal 1 dalyje nurodytą patikros procedūrą;

b)

išsami informacija apie nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis ir nesertifikavimo priežastys, įskaitant nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnį, taikymą, nacionalinių saugos institucijų būtų įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB (7) 18 straipsnyje nurodytas jų ataskaitas.

4.   Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir atsižvelgiant į 6.6.3 skirsnyje leidžiamas techninės priežiūros išimtis, sąveikos sudedamosios dalys nurodomos reikiamoje EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijoje, prieš įtraukiant jas į posistemį.

7 straipsnis

Remiantis Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalies f punktu, priede pateiktos TSS 7 skyriuje išdėstyta perėjimo prie visiškai sąveikaus infrastruktūros posistemio strategija. Šiam perėjimui turi būti taikomas ir tos direktyvos 20 straipsnis, kuriame nurodyti principai, pagal kuriuos TSS taikoma atnaujinimo ir modernizavimo projektams. Praėjus trejiems metams po šio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės informuoja Komisiją pateikdamos Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita bus aptariama pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį įsteigtame Komitete, o priede numatyta TSS prireikus bus atitinkamai pritaikyta.

8 straipsnis

1.   Pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 2 dalį tikrinant dalykų, kurie priskirti TSS 7 skyriuje nurodytiems specifiniams atvejams, sąveiką privaloma laikytis sąlygų, kurios nustatytos techninėse taisyklėse, naudojamose valstybėje narėje, išduodančioje leidimą pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.

2.   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie:

a)

1 dalyje minėtas taikytinas technines taisykles;

b)

atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurių taikymas susijęs su 1 dalyje minėtų techninių taisyklių taikymu;

c)

institucijas, kurias ji paskiria atlikti 1 dalyje minėtų specifinių atvejų atitikties vertinimo ir patikros procedūras.

9 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2011 m. birželio 1 d.

10 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 26 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(3)  OL L 319, 2010 12 4, p. 1.

(4)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(5)  OL L 194, 2009 7 25, p. 60.

(6)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

(7)  OL L 164, 2004 4 30, p. 44.


PRIEDAS

DIREKTYVA 2008/57/EB DĖL GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS BENDRIJOJE

TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA (toliau – TSS)

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemis

1.

ĮVADAS

1.1.

Techninė taikymo sritis

1.2.

Geografinė taikymo sritis

1.3.

Šios TSS turinys

2.

POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.

Infrastruktūros posistemio apibrėžtis

2.2.

Šios TSS Sąsajos su kitomis TSS

2.3.

Šios TSS sąsajos su asmenų su judėjimo negalia TSS

2.4.

Šios TSS sąsajos su saugos geležinkelių tuneliuose TSS

2.5.

Infrastruktūros įtraukimas į triukšmo TSS taikymo sritį

3.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

4.

INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS

4.1.

Įvadas

4.2.

Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.

Pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

4.2.2.

Eksploataciniai parametrai

4.2.3.

Pagrindiniai infrastruktūros posistemĮ apibūdinantys parametrai

4.2.3.1.

Pagrindinių parametrų sąrašas

4.2.3.2

Pagrindinių parametrų reikalavimai

4.2.4.

Geležinkelio linijos planas

4.2.4.1.

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

4.2.4.2.

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

4.2.4.3.

Didžiausi nuolydžiai

4.2.4.4.

Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys

4.2.4.5.

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

4.2.5.

Kelio parametrai

4.2.5.1.

Nominalus vėžės plotis

4.2.5.2.

Dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi

4.2.5.3.

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (apibūdinama kaip laiko funkcija)

4.2.5.4.

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

4.2.5.4.1.

Kelio ir viso maršruto iešmų ir kryžmių dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

4.2.5.4.2.

Staigus atšakinio iešmų kelio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus pakitimas

4.2.5.5.

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.5.5.1.

Projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės

4.2.5.5.2.

Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivės kontrolės reikalavimai eksploatuojant infrastruktūrą

4.2.5.6.

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis

4.2.5.7.

Bėgio pokrypis

4.2.5.7.1.

Kelio atkarpA be iešmų ir kryžmių

4.2.5.7.2.

Iešmų ir kryžmių reikalavimai

4.2.5.8.

Kelio standumas

4.2.6.

Iešmai ir kryžmės

4.2.6.1.

Blokavimo įtaisai

4.2.6.2.

Eksploatuojamų iešmų ir kryžmių geometrija

4.2.6.3.

Didžiausia bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių

4.2.7.

Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms

4.2.7.1.

kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

4.2.7.2.

Išilginis kelio atsparumas

4.2.7.3.

Šoninis kelio atsparumas

4.2.8.

Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

4.2.8.1.

Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.8.1.1.

Vertikaliosios apkrovos

4.2.8.1.2.

Išcentrinės jėgos

4.2.8.1.3.

Skersinė geležinkelio kelio apkrova

4.2.8.1.4.

Veiksmai dėl traukos ir stabdymo (išilginės apkrovos)

4.2.8.1.5.

Projektinė kelio iškrypa dėl geležinkelių transporto eismo poveikio

4.2.8.2.

Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis

4.2.8.3.

Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas kelio poveikiui

4.2.8.4.

Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.9.

Kelio kokybė ir atskiriems defektams taikomos ribinės vertės

4.2.9.1.

Neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjamųjų ribų nustatymas

4.2.9.2.

Neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba

4.2.9.3.

Neatidėliotinų vėžės pločio pokyčio veiksmų riba

4.2.9.4.

Neatidėliotinų dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi pokyčio veiksmų riba

4.2.10.

Peronai

4.2.10.1.

Naudingasis peronų ilgis

4.2.10.2.

Peronų plotis ir jų kraštas

4.2.10.3.

Peronų galai

4.2.10.4.

Peronų aukštis

4.2.10.5.

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

4.2.11.

Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka

4.2.11.1.

Didžiausias slėgio svyravimas tuneliuose

4.2.11.2.

Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės

4.2.11.3.

Apsauga nuo elektros smūgio

4.2.11.4.

Sauga geležinkelių tuneliuose

4.2.11.5.

Šoninio vėjo poveikis

4.2.12.

Eksploatavimo sąlygų užtikrinimas

4.2.12.1.

Atstumo žymos

4.2.13.

Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

4.2.13.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.13.2.

Tualetų nuotekų šalinimas

4.2.13.3.

Traukinių išorės valymo įrenginiai

4.2.13.4.

Vandens papildymas

4.2.13.5.

Degalų papildymas

4.2.13.6.

Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio

4.3.

Funkcinės ir techninės sąsajų SPECIFIKACIJOS

4.3.1.

Sąsajos su riedmenų posistemiu

4.3.2.

Sąsajos su energijos posistemiu

4.3.3.

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu

4.3.4.

Sąsajos su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

4.4.

Eksploatavimo taisyklės

4.4.1.

Su darbais, planuotais iš anksto, susijusios išskirtinės aplinkybės

4.4.2.

Avarinis veikimas

4.4.3.

Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

4.5.

Techninės priežiūros planas

4.5.1.

Prieš pradedant eksploatuoti geležinkelio liniją

4.5.2.

Pradėjus eksploatuoti geležinkelio liniją

4.6.

Profesinė kvalifikacija

4.7.

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

4.8.

Infrastruktūros registras

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

Sąveikos sudedamųjų dalių pasirinkimo pagrindas

5.2.

Sudedamųjų dalių sąrašas

5.3.

Sudedamųjų dalių eksploatacinės charakteristikos ir specifikacijos

5.3.1.

Bėgis

5.3.1.1.

Bėgio galvutės profilis

5.3.1.2.

Bėgio skerspjūvio inercijos momentas

5.3.1.3.

Bėgio kietumas

5.3.2.

Bėgio sąvaržos

5.3.3.

Kelio pabėgiai

6.

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS IR POSISTEMIŲ EB PATIKRA

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.

Atitikties vertinimo procedūros

6.1.2.

Modulių taikymas

6.1.3.

Naujoviški sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai

6.1.4.

Sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracija

6.2.

Infrastruktūros posistemis

6.2.1.

Bendrosios nuostatos

6.2.2.

Modulių taikymas

6.2.3.

Naujoviški sprendimai

6.2.4.

Konkrečios posistemio vertinimo procedūros

6.2.5.

Techniniai sprendimai, kurie teikia pagrindą manyti, kad projektavimo etape bus užtikrinta atitiktis

6.3.

EB patikra, kai greitis laikomas perėjimo kriterijumi

6.4.

Techninės priežiūros plano vertinimas

6.5.

Infrastruktūros registro vertinimas

6.6.

Posistemiai su Sąveikos sudedamosiomis dalimis, kurioms nesuteikta EB deklaracija

6.6.1.

Sąlygos

6.6.2.

Dokumentai

6.6.3.

Pagal 6.6.1. sertifikuotų posistemių techninė priežiūra

7.

INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Šios TSS taikymas paprastųjų geležinkelių linijoms

7.2.

Šios TSS taikymas naujoms paprastųjų geležinkelių linijoms

7.3.

Šios TSS taikymas eksploatuojamoms paprastųjų geležinkelių linijoms

7.3.1.

Geležinkelio linijos patobulinimas

7.3.2.

Geležinkelio linijos atnaujinimas

7.3.3.

Pakeitimas atliekant techninę priežiūrą

7.3.4.

Eksploatuojamos geležinkelio linijos, kurioms netaikomas atnaujinimo arba patobulinimo projektas

7.4.

Greitis kaip perėjimo kriterijus

7.5.

Infrastruktūros suderinamumas su riedmenimis

7.6.

Specifiniai atvejai

7.6.1.

Estijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.2.

Suomijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.3.

Graikijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.4.

Airijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.5.

Latvijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.6.

Lietuvos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.7.

Lenkijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.8.

Portugalijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.9.

Rumunijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.10.

Ispanijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.11.

Švedijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.12.

Didžiosios Britanijos geležinkelių tinklo ypatybės

7.6.13.

Šiaurės Airijos geležinkelių tinklo ypatybės

A Priedas.

Sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas

B Priedas.

Infrastruktūros posistemio vertinimas

C Priedas.

Inžinerinių statinių tinkamumo reikalavimai atsižvelgiant į didžiosios Britanijos pagal TSS nustatytų geležinkelio linijų kategoriją

D Priedas.

Į Infrastruktūros Registrą įtrauktini punktai

E Priedas.

Inžinerinių statinių tinkamumo reikalavimai atsižvelgiant į geležinkelių linijų kategoriją, nustatytą pagal eksploatacinius TSS parametrus

F Priedas.

Neišspręstų klausimų sąrašas

G Priedas.

Glosarijus

H Priedas.

Standartų, kuriais remiamasi, sąrašas

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS susijusi su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu ir techninės priežiūros posistemio dalimi. Jie įtraukti į Direktyvos 2008/57/EB II priedo 1 dalies posistemių sąrašą.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – Direktyvos 2008/57/EB I priedo 1.1 skirsnyje aprašyta transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a)

nurodoma jos numatyta taikymo sritis (2 skyrius);

b)

nustatomi esminiai infrastruktūros posistemio reikalavimai (3 skyrius);

c)

nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius);

d)

nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje užtikrinti (5 skyrius);

e)

kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti ir atliekant posistemių EB patikrą (6 skyrius);

f)

nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija (7 skyrius);

g)

nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija ir profesinės sveikatos apsaugos ir darbo saugos sąlygos, kurios būtinos, kad būtų užtikrinta minėto posistemio eksploatacija ir techninė priežiūra, taip pat šios TSS įgyvendinimas (4 skyrius).

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį specifinių atvejų nuostatos pateiktos 7 skyriuje.

Šioje TSS (4 skyriuje) taip pat nustatomos konkrečios eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės, susijusios su 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodyta taikymo sritimi.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   Infrastruktūros posistemio apibrėžtis

Ši TSS taikoma:

a)

infrastruktūros struktūriniam posistemiui;

b)

funkcinio techninės priežiūros posistemio daliai, susijusiai su infrastruktūros posistemiu (t. y. traukinių išorės plovimo įrenginiams, vandens papildymui, degalų pylimui, stacionariajai tualetų nuotekų šalinimo įrangai ir elektros energijos tiekimo iš stacionariojo šaltinio įrangai).

Infrastruktūros posistemio elementai aprašyti Direktyvos 2008/57/EB II priede (2.1. Infrastruktūra).

Todėl šios TSS taikymo sritis aprėpia tokius infrastruktūros posistemio aspektus:

a)

geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje,

b)

kelio parametrus,

c)

iešmus ir kryžmes,

d)

kelio atsparumą taikomoms apkrovoms,

e)

inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms,

f)

kelio geometrinę kokybę ir atskirų defektų ribas,

g)

peronus,

h)

sveikatą, saugą ir aplinką,

i)

eksploatavimo užtikrinimą,

j)

stacionariąją traukinių priežiūros įrangą.

Išsamesnė informacija pateikiama šios TSS 4.2.3 skirsnyje.

2.2.   Šios TSS sąsajos su kitomis TSS

Šios TSS 4.3 skirsnyje nustatomi atitinkamose TSS apibrėžtų šių posistemių funkcinės ir techninės specifikacijos:

a)

riedmenų posistemio,

b)

energijos posistemio,

c)

kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio,

d)

eismo organizavimo ir valdymo posistemio.

Sąsajos su Asmenų su judėjimo negalia (angl. Persons with Reduced Mobility) TSS (toliau – PRM TSS) aprašytos 2.3. skirsnyje.

Sąsajos su Saugos geležinkelių tuneliuose (angl. Safety in Railway Tunnels) (toliau – SRT TSS) aprašytos 2.4 skirsnyje.

2.3.   Šios TSS sąsajos su asmenų su judėjimo negalia TSS

Visi reikalavimai, susiję su infrastruktūros posistemiu, kad asmenims su judėjimo negalia būtų užtikrinama galimybė patekti į geležinkelių sistemą, nustatyti Asmenų su judėjimo negalia TSS.

Todėl į šią TSS neįtraukti reikalavimai, susiję su minėtu infrastruktūros posistemio aspektu.

2.4.   Šios TSS sąsajos su saugos geležinkelių tuneliuose TSS

Visi reikalavimai, susiję su infrastruktūros posistemio saugos geležinkelių tuneliuose poskirsniu, nustatyti Saugos geležinkelių tuneliuose TSS.

Todėl į šią TSS neįtraukti reikalavimai, susiję su minėtu infrastruktūros posistemio aspektu.

2.5.   Infrastruktūros įtraukimas į triukšmo TSS taikymo sritį

Ši TSS netaikoma triukšmo mažinimui, nes netrukus turi būti pateiktas su „riedmenų – triukšmo“ posistemiu susijusioje techninėje sąveikos specifikacijoje nurodytas pasiūlymas, kuriame nustatoma:

„Techninė sąveikos specifikacija, susijusi su „riedmenų – triukšmo“ posistemiu

2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas (2006/66/EB).

Šis sprendimas pradedamas taikyti praėjus šešiems mėnesiams po pranešimo apie jį dienos.

7.2.   TSS persvarstymas

… EK ne vėliau kaip po septynerių metų nuo šios TSS įsigaliojimo dienos „21 straipsnio komitetui“ įteikia ataskaitą, ir, jeigu reikia, pasiūlymą persvarstyti šiuos klausimus:

5.

Triukšmo TSS taikymą infrastruktūrai, derinant su Infrastruktūros TSS;“.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

Šioje lentelėje pateikiamos nuorodos į esminius reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2008/57/EB III priede ir įgyvendinamus taikant 4 skyriuje išdėstytiems pagrindiniams parametrams nustatytus reikalavimus.

1   lentelė

Esminius reikalavimus atitinkantys pagrindiniai infrastruktūros posistemio parametrai

Skirsnis

Pagrindiniai paprastųjų geležinkelių infrastruktūros posistemio parametrai

Sauga

Patikimumas ir tinkamumas

Sveikatos apsauga

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

4.2.4.1

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

1.1.1

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.4.2

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

1.1.1

 

 

 

1.5

4.2.4.3

Didžiausi nuolydžiai

1.1.1

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.4.4

Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys

 

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.4.5

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

 

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.1

Nominalus vėžės plotis

 

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.2

Dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi

1.1.1

 

 

 

 

4.2.5.3

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta

 

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.4

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

1.1.1

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.5

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

1.1.1, 1.1.2

 

 

 

1.5

4.2.5.6

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis

1.1.1, 1.1.2

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.7

Bėgio pokrypis

1.1.1, 1.1.2

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.5.8

Kelio standumas

 

 

 

 

1.5

4.2.6.1

Blokavimo įtaisai

1.1.1, 1.1.2

 

 

 

 

4.2.6.2

Eksploatuojamų iešmų ir kryžmių geometrija

1.1.1, 1.1.2

1.2

 

 

1.5

4.2.6.3

Didžiausia fiksuotosios bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių

1.1.1, 1.1.2

 

 

 

1.5

4.2.7.1

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

1.1.1, 1.1.2, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.7.2

Išilginis kelio atsparumas

1.1.1, 1.1.2, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.7.3

Šoninis kelio atsparumas

1.1.1, 1.1.2, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.8.1

Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms

1.1.1, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.8.2

Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis

1.1.1, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.8.3

Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų inžinerinių statinių atsparumas

1.1.1, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.8.4

Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms

1.1.1, 1.1.3

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.9.1

Neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjamųjų ribų nustatymas

1.1.1, 1.1.2

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.9.2

Neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba

1.1.1, 1.1.2

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.9.3

Neatidėliotinų vėžės pločio pokyčio veiksmų riba

1.1.1, 1.1.2

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.9.4

Neatidėliotinų dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi pokyčio veiksmų riba

1.1.1

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.10.1

Naudingasis peronų ilgis

 

 

 

 

1.5

4.2.10.2

Peronų plotis ir jų kraštas

1.1.1

 

 

 

 

4.2.10.3

Peronų galai

1.1.1

 

 

 

 

4.2.10.4

Peronų aukštis

3 paragrafo 1.1.1, 2.1.1 punktai

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.10.5

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

3 paragrafo 1.1.1, 2.1.1 punktai

 

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.11.1

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

2 paragrafo 2.1.1 punktas 4 paragrafo 2.1.1 punktas

 

 

 

 

4.2.11.2

Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės

 

 

 

1.4.1, 1.4.4, 1.4.5

 

4.2.11.3

Apsauga nuo elektros smūgio

3 paragrafo 2.1.1 punktas

 

 

 

 

4.2.11.4

Sauga geležinkelių tuneliuose

1 paragrafo 1.1.1, 1.1.4, 2.1.1 punktai, 4 paragrafo 2.1.1 punktas

 

1.3

1.4.2

 

4.2.11.5

Šoninio vėjo poveikis

1.1.1

 

 

 

 

4.2.12.1

Atstumo žymos

 

1.2

 

 

 

4.2.13.2

Tualetų nuotekų šalinimas

 

1.2

1.3.1

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.13.3

Traukinių išorės valymo įrenginiai

 

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.13.4

Vandens papildymas

 

1.2

1.3.1

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.13.5

Degalų papildymas

 

1.2

1.3.1

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.2.13.6

Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio

 

1.2

 

 

1 paragrafo 1.5 punktas

4.4.1

Su darbais, planuotais iš anksto, susijusios išskirtinės aplinkybės

 

1.2

 

 

 

4.4.2

Avarinis veikimas

 

1.2

 

 

 

4.4.3

Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

2 paragrafo 2.1.1 punktas

 

 

 

 

4.5

Techninės priežiūros planas

 

1.2

 

 

 

4.6

Profesinė kvalifikacija

1.1.5

1.2

 

 

 

4.7

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

2 paragrafo 2.1.1 punktas, 3 paragrafo 2.1.1 punktas, 4 paragrafo 2.1.1 punktas

1.2

1.3

1.4.2

1.5

4.   INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS

4.1.   Įvadas

1)

Iš infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemių sudaryta transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB, yra integruota sistema, kurios darna turi būti patikrinta, kad laikantis esminių reikalavimų būtų užtikrinta sistemos sąveika.

2)

Direktyvos 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui“.

Todėl projektuojant naują arba patobulintą paprastųjų geležinkelių liniją, turėtų būti atsižvelgiama į visus traukinius, kuriems gali būti suteiktas leidimas važiuoti geležinkelio linija.

3)

Šioje TSS nustatytos ribinės vertės neturėtų būti taikomos kaip įprastos projektinės vertės. Tačiau projektinės vertės turi atitikti šioje TSS nustatytas ribas.

4)

Posistemio funkcinėse ir techninėse specifikacijose ir jo sąsajose, aprašytose 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nenustatoma įpareigojimo naudoti konkrečias technologijas arba pasirinkti tam tikrus techninius sprendimus, nebent technologijos ar sprendimai būtinai reikalingi siekiant užtikrinti transeuropinio paprastųjų geležinkelių sistemų tinklo sąveiką. Tačiau naujoviškiems sąveikos sprendimams gali būti reikalingos naujos specifikacijos ir (arba) nauji vertinimo metodai. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima taikyti technologijos naujoves, šios specifikacijos ir vertinimo metodai turi būti parengti laikantis 6.2.3 skirsnyje aprašyto proceso reikalavimų.

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.   Pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Direktyvos I priede (1.1) patvirtinama, kad paprastųjų geležinkelių sistemos tinklą galima suskirstyti į skirtingas kategorijas. Siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų diegiama rentabiliai, šioje TSS apibrėžiamos „pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos“. Šios TSS funkcinės ir techninės specifikacijos skiriasi atsižvelgiant į geležinkelio linijų TSS kategorijas.

2)

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti infrastruktūros posistemis, atitinkamai nurodyti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kiekvienai iš geležinkelio linijų TSS kategorijai. Šios geležinkelio linijų TSS kategorijos gali būti taikomos esamų geležinkelio linijų klasifikacijai, jeigu atitinkamų eksploatacinių parametrų bus laikomasi pagal nacionalinį perėjimo planą.

2   lentelė

Paprastųjų geležinkelių infrastruktūros posistemio pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija

Pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija

Vežimo rūšys

Keleivių vežimas (P)

Krovinių vežimas (F)

Mišrusis vežimas (M)

Geležinkelio linijų tipai

Nauja pagrindinė transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelio linija (IV)

IV-P

IV-F

IV-M

Patobulinta pagrindinė transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelio linija (V)

V-P

V-F

V-M

Nauja kita transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelio linija (VI)

VI-P

VI-F

VI-M

Patobulinta kita transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelio linija (VII)

VII-P

VII-F

VII-M

3)

Atkreiptinas dėmesys, kad keleivinio transporto mazgai, krovininio transporto mazgai ir jungiamosios geležinkelio linijos prireikus priskiriamos minėtosioms pagal TSS nustatytoms geležinkelio linijų kategorijoms.

4)

Kiekvienos kelio atkarpos pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija skelbiama Infrastruktūros registre.

4.2.2.   Eksploataciniai parametrai

1)

4.2.1 skirsnyje apibrėžtų geležinkelio linijų TSS kategorijų eksploatacinių parametrų lygis apibūdinamas šiais eksploataciniais parametrais:

a)

vėžės pločiu,

b)

ašies apkrova,

c)

geležinkelio linijos greičiu,

d)

traukinio ilgiu.

2)

Kiekvienos geležinkelio linijos TSS kategorijos eksploatacinių parametrų lygis pateikiamas 3 lentelėje.

3   lentelė

Pagal TSS nustatytų geležinkelio linijų kategorijų eksploataciniai parametrai

 

vėžės plotis

ašies apkrova

[t]

geležinkelio linijos greitis

[km/h]

traukinio ilgis

[m]

Pagal eksploatacinius TSS parametrus nustatyta geležinkelio linijų kategorija

IV–P

GC

22,5

200

400

IV–F

GC

25

140

750

IV–M

GC

25

200

750

V–P

GB

22,5

160

300

V–F

GB

22,5

100

600

V–M

GB

22,5

160

600

VI–P

GB

22,5

140

300

VI–F

GC

25

100

500

VI–M

GC

25

140

500

VII–P

GA

20

120

250

VII–F

GA

20

100

500

VII–M

GA

20

120

500

Pastabos:

P) – keleivių vežimas(F) – Krovinių vežimas(M) – mišrusis vežimas GA, GB, GC vėžės plotis atitinka apibrėžtąjį standarto EN 15273–3:2009 C priede.

3)

Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 7 punkte nustatoma:

„TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.“

Todėl leidžiama projektuoti tokias naujas ir patobulintas geležinkelio linijas, kuriose būtų galima taikyti didesnes nei nurodyta vėžes, ašies apkrovas, greičius ir naudoti ilgesnius nei nurodyta traukinius nurodyta.

4)

Tam tikrose geležinkelio linijos vietose greitis gali būti mažesnis ir (arba) traukinys gali būti trumpesnis nei nurodyta 3 lentelėje, kai tai būtina atsižvelgiant į geografinius, urbanistinius ar aplinkosaugos apribojimus.

5)

Jeigu infrastruktūra yra suprojektuota laikantis būtinų šios TSS reikalavimų, tai neužtikrinama galimybė, kad infrastruktūra būtų pritaikyta atitikti ir didžiausio greičio, ir didžiausios ašies apkrovos reikalavimus. Infrastruktūra atitikti didžiausio greičio reikalavimą pritaikyta tik jeigu ašies apkrovos mažesnės nei didžiausios nustatytosios 3 lentelėje, o infrastruktūra pritaikyta atitikti didžiausios ašies apkrovos reikalavimą tik jeigu greičiai yra mažesni nei didžiausi nustatytieji 3 lentelėje.

6)

Tikrieji kiekvienos kelio atkarpos eksploataciniai parametrai skelbiami Infrastruktūros registre.

7)

Skelbiant informaciją apie ašies apkrovą turi būti naudojamos Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijos ir (arba) standarto EN 15528:2008 A, J ir K prieduose apibrėžtos lokomotyvų klasės; šios charakteristikos nurodomos atsižvelgiant į leidžiamą greitį. Jeigu kelio atkarpos keliamoji galia viršija nustatytąjį Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijos arba lokomotyvo klasės intervalą, galima pateikti papildomą informaciją, kuria apibrėžiama keliamoji galia.

8)

Skelbiant informaciją apie vėžės plotį, turi būti nurodoma, kuris iš vėžės pločių – GA, GB arba GC – yra numatytas. Be to, į paskelbtą informaciją įtraukiamos standarto EN 15273:2009 D priede apibrėžtas ir tarptautiniuose susitarimuose numatytas kitas vėžės plotis. Į paskelbtą informaciją galima įtraukti nacionaliniu mastu nustatytą vėžės plotį, kuris taikomas valstybėje narėje.

4.2.3.   Pagrindiniai infrastruktūros posistemį apibūdinantys parametrai

4.2.3.1.   Pagrindinių parametrų sąrašas

1)

Infrastruktūros posistemį apibūdinantys pagrindiniai parametrai sugrupuoti atsižvelgiant į 2.1 skirsnyje išvardytus aspektus:

A.   Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje

a)

inžinerinių statinių artumo gabaritas (4.2.4.1);

b)

atstumas tarp gretimų kelių ašių (4.2.4.2);

c)

didžiausi nuolydžiai (4.2.4.3);

d)

mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys (4.2.4.4);

e)

mažiausias statmenosios kreivės spindulys (4.2.4.5);

B.   Kelio parametrai

f)

nominalus vėžės plotis (4.2.5.1);

g)

dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi (4.2.5.2);

h)

dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (apibūdinama kaip laiko funkcija) (4.2.5.3);

i)

dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius (4.2.5.4);

j)

rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse (4.2.5.5);

k)

kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis (4.2.5.6);

l)

bėgio pokrypis (4.2.5.7);

m)

kelio standumas (4.2.5.8);

C.   Iešmai ir kryžmės

n)

blokavimo įtaisai (4.2.6.1);

o)

eksploatuojamų iešmų ir kryžmių geometrija (4.2.6.2);

p)

didžiausia bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių (4.2.6.3);

D.   Kelio atsparumas taikomoms apkrovoms

q)

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms (4.2.7.1);

r)

Išilginis kelio atsparumas (4.2.7.2);

s)

Šoninis kelio atsparumas (4.2.7.3);

E.   Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

t)

naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms (4.2.8.1);

u)

ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis (4.2.8.2);

v)

virš kelių ar greta jų pastatytų naujų inžinerinių statinių atsparumas kelio poveikiui (4.2.8.3);

w)

eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms (4.2.8.4);

F.   Kelio kokybė ir atskiriems defektams taikomos ribinės vertės

x)

neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjamųjų ribų nustatymas (4.2.9.1);

y)

neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba (4.2.9.2);

z)

neatidėliotinų vėžės pločio pokyčio veiksmų riba (4.2.9.3);

aa)

neatidėliotinų dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi pokyčio veiksmų riba (4.2.9.4);

G.   Peronai

bb)

naudingasis peronų ilgis (4.2.10.1);

cc)

peronų plotis ir jų kraštas (4.2.10.2);

dd)

peronų galai (4.2.10.3);

ee)

peronų aukštis (4.2.10.4);

ff)

atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto (4.2.10.5);

H.   Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka

gg)

didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (4.2.11.1);

hh)

ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės (4.2.11.2);

ii)

apsauga nuo elektros smūgio (4.2.11.3);

jj)

sauga geležinkelių tuneliuose (4.2.11.4);

kk)

šoninio vėjo poveikis (4.2.11.5);

I.   Eksploatavimo užtikrinimas

ll)

atstumo žymos (4.2.12.1);

J.   Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

mm)

tualetų nuotekų šalinimas (4.2.13.2);

nn)

traukinių išorės valymo įrenginiai (4.2.13.3);

oo)

vandens papildymas (4.2.13.4);

pp)

degalų papildymas (4.2.13.5);

qq)

elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio (4.2.13.6).

4.2.3.2.   Pagrindinių parametrų reikalavimai

1)

Šie reikalavimai aprašyti kitose pastraipose ir kartu su jais nurodomos visos konkrečios sąlygos, kurias kiekvienu atveju galima nustatyti atitinkamiems parametrams ir sąsajoms.

2)

Visi šios TSS 4 skyriaus reikalavimai taikomi nutiestoms standartinės europinės vėžės geležinkelio linijoms, kaip nustatyta dabartinės TSS 4.2.5.1 skirsnyje geležinkelio linijoms, atitinkančioms dabartinės TSS reikalavimus.

3)

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo spartos, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kitimo spartos ir kelio iškrypos specifikacijos taikomos geležinkelio linijoms, kurių nominalus vėžės plotis yra 1 435 mm. Kitokio nominalaus vėžės pločio geležinkelio linijoms šių parametrų ribos nustatomos proporcingai atsižvelgiant į nominalų atstumą tarp bėgių.

4)

Jeigu geležinkelį sudaro daugiau nei vienas kelias, kiekvienai bėgių porai, kuri numatyta eksploatuoti kaip atskiras kelias, šios TSS reikalavimai taikomi atskirai.

5)

Geležinkelio linijų, kurias galima laikyti specifiniais atvejais, įskaitant kitokio vėžės pločio geležinkelio linijas, reikalavimai aprašyti 7.6 skirsnyje.

6)

Leidžiama tiesti trumpas kelio atkarpas su įtaisais, kuriais užtikrinamas perėjimas tarp skirtingo nominalaus vėžės pločio atkarpų. Perėjimo į kitokio vėžės pločio atkarpą įtaisų vieta ir tipas skelbiamas Infrastruktūros registre.

7)

Posistemio reikalavimai taikomi įprastoms eksploatavimo sąlygoms. Galimi padariniai atliekant darbus, dėl kurių posistemio parametrams galėtų prireikti taikyti laikinąsias išlygas, aptariami 4.4. skirsnyje.

8)

Paprastųjų traukinių eksploatacines savybes galima pagerinti naudojant konkrečias sistemas, pvz., geležinkelio riedmens kėbulo pakreipimo sistemą. Leidžiama nustatyti specialias šių traukinių eksploatavimo sąlygas, jeigu į jas neįtraukiami apribojimai, taikomi kitiems šios įrangos neturintiems traukiniams. Į Infrastruktūros registrą įrašomos šios specialios sąlygos, jeigu jos taikomos. Užtikrinama galimybė su šiomis sąlygomis susipažinti visiems.

4.2.4.   Geležinkelio linijos planas

4.2.4.1.   Inžinerinių statinių artumo gabaritas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Inžinerinių statinių artumo gabaritas nustatomas atsižvelgiant į šios TSS 3 lentelėje nurodytą vėžės plotį.

2)

Apskaičiuojant inžinerinių statinių artumo gabaritą kinematinis metodas naudojamas pagal 5, 7, 10 skyrių ir standarto EN 15273–3:2009 C priedo reikalavimus.

3)

Jeigu sumontuota orinė kontaktinė linija, srovės imtuvo gabaritai nustatyti paprastųjų geležinkelių (toliau – PG) energijos (toliau – ENE) posistemio techninėje sąveikos specifikacijoje.

4.2.4.2.   Atstumas tarp gretimų kelių ašių

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas atsižvelgiant į šios TSS 3 lentelėje nustatytą vėžės plotį.

2)

Jeigu reikia, nustatant mažiausią atstumą tarp gretimų kelių ašių taip pat įvertinamas aerodinaminis poveikis. Aerodinaminio poveikio vertinimo taisyklės ir atstumas tarp gretimų kelių ašių, kai reikia įvertinti aerodinaminį poveikį, kol kas yra neišspręstas klausimas.

3)

Geležinkelio linijos atkarpos mažiausias atstumas tarp gretimų kelių ašių skelbiamas Infrastruktūros registre.

4.2.4.3.   Didžiausi nuolydžiai

Pagal TSS nustatytos IV–P ir VI–P kategorijų geležinkelio linijos

1)

Projektuojant leidžiami 35 mm/m pagrindinio kelio nuolydžiai, jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

didesnėje nei 10 km atkarpoje vidutinio slenkamojo profilio nuolydis yra 25 m/m arba mažesnis,

b)

didžiausias 35 mm/m ištisinio nuolydžio ilgis neviršija 6 km.

2)

Keleivių peronus kertančio kelio nuolydžiai neviršija 2,5 mm/m, jeigu numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti keleivinius vagonus.

Pagal TSS nustatytos IV–F, IV–M, VI–F ir VI–M kategorijų geležinkelio linijos

3)

Projektuojant pagrindinius kelius leidžiama naudoti ne didesnius nei 12,5 mm/m nuolydžius.

4)

Ne ilgesnėse nei 3 km atkarpose leidžiama naudoti ne didesnį kaip 20 mm/m nuolydį.

5)

Tose ne ilgesnių kaip 0,5 km atkarpų vietose, kuriose paprastai traukiniai neturėtų sustoti ar iš jų pradėti važiuoti, leidžiama naudoti ne didesnį kaip 35 mm/m nuolydį.

6)

Keleivių peronus kertančio kelio nuolydžiai neviršija 2,5 mm/m, jeigu numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti keleivinius vagonus.

Pagal TSS nustatytos V–P, V–F, V–M, VII–P, VII–F ir VII–M kategorijų geležinkelio linijos

7)

Nenustatomos jokios patobulintų geležinkelio linijų nuolydžių vertės, nes jos apibrėžiamos tiesiant atitinkamą geležinkelio liniją.

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

8)

Stovynės, kurioje statomi riedmenys, kelių nuolydžiai neturi būti didesni kaip 2,5 mm/m, jeigu nenumatyta specialių priemonių, kad riedmenys nepradėtų važiuoti savaime.

9)

Nuolydžių ir nuolydžio pasikeitimo vietos skelbiamos Infrastruktūros registre.

10)

Stovynės kelių nuolydžius Infrastruktūros registre skelbti privaloma tik jeigu jie didesni nei 2,5 mm/m.

4.2.4.4.   Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys pasirenkamas atsižvelgiant į tam tikros vietos projektinį geležinkelio riedmens važiavimo kreive greitį.

2)

Stovynės kelių arba šalutinių kelių mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys turi būti ne mažesnis nei 150 m.

3)

Kertančios peronus mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys nustatytas Asmenų su judėjimo negalia (toliau – PRM) TSS.

4)

Atvirkštinės 150–300 m spindulio kreivės (išskyrus skirstymo stočių, kuriose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos pagal standarto EN 13803–2:2006 8.4 skirsnį, kad taukšo lėkštės neužslinktų už gretimo taukšo lėkščių.

5)

Geležinkelio linijos atkarpos gulsčiosios kreivės mažiausias spindulys skelbiamas Infrastruktūros registre.

4.2.4.5.   Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Statmenųjų kreivių spindulys (išskyrus skirstymo kalnelius skirstymo stotyse) keteroje yra bent 600 m, o įduboje – 900 m.

2)

Skirstymo kalnelių skirstymo stotyse statmenųjų kreivių spindulys keteroje yra bent 250 m, o įduboje – 300 m.

4.2.5.   Kelio parametrai

4.2.5.1.   Nominalus vėžės plotis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Europos standartinis nominalus vėžės plotis yra 1 435 mm.

2)

Nominalus geležinkelio linijos vėžės plotis skelbiamas Infrastruktūros registre.

4.2.5.2.   Dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Kelių greta stoties peronų projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi neturi būti didesnis nei 110 mm.

2)

Geležinkelio linijos atkarpos didžiausias dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi skelbiamas Infrastruktūros registre.

Pagal TSS nustatytos IV–P, V–P, VI–P ir VII–P kategorijų geležinkelio linijos

3)

Projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi neturi būti didesnis nei 180 mm.

Pagal TSS nustatytos IV–F, IV–M, V–F, V–M, VI–F, VI–M, VII–F ir VII–M kategorijų geležinkelio linijos

4)

Projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi yra ne didesnis nei 180 mm.

Pagal TSS nustatytos IV–F, IV–M, VI–F ir VI–M kategorijų geležinkelio linijos

5)

Mažesnio nei 290 m spindulio kreivės dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi ribinė vertė atitinka apskaičiuotąją pagal šią formulę

D ≤(R–50)/1,5

kurioje D – dviejų kelio bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi (mm), R – spindulys (metrais).

4.2.5.3.   Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (apibūdinama kaip laiko funkcija)

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Važiuojant tarpine kreive didžiausia dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta turi būti 70 mm/s, apskaičiuota atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą traukinio, kuriame nesumontuotas dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisas, greitį.

2)

Tačiau jeigu dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius tarpinės kreivės pabaigoje yra 150 mm arba mažesnis ir jeigu važiuojant tarpine kreive didžiausia dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta yra 70 mm/s arba mažesnė, tai didžiausią dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo spartą leidžiama didinti iki 85 mm/s.

4.2.5.4.   Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Šios specifikacijos taikomos sąveikai užtikrinti tinkamoms geležinkelio linijoms, kurių nominalus vėžės plotis atitinka apibrėžtąjį šios TSS 4.2.5.1 pastraipoje.

4.2.5.4.1.   Kelio ir viso maršruto iešmų ir kryžmių dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

1)

Pasirenkant didžiausią dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygių, kad traukiniams būtų leidžiama važiuoti, atsižvelgiama į atitinkamų riedmenų priimtinumo kriterijus, nustatytus greitųjų ir paprastųjų geležinkelių riedmenų TS specifikacijoje.

2)

Geležinkelio linijose, kuriose riedmenims leidžiama riedėti ne didesniu nei 200 km/h greičiu imtinai, traukiniams be sumontuotų dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisų taikomas dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus dydis, jeigu nepateikiama jokių kitų įrodymų, neviršija šių dydžių:

a)

pagal Prekinių vagonų TSS (Vagonų TSS) patvirtintų riedmenų – 130 mm (arba 0,85 m/s2 nekompensuojamas šoninis pagreitis);

b)

pagal Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS (LOK ir KELEIV TSS) patvirtintų riedmenų – 150 mm (arba 1,0 m/s2 nekompensuojamas šoninis pagreitis).

3)

Traukiniams, specialiai suprojektuotiems važiuoti didesnio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kreivėmis (keleivinis variklinių vagonų traukinys, kurio ašių apkrovos mažesnės, traukiniai su dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisais) leidžiama važiuoti didesnio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kreivėmis, jeigu įrodoma, kad traukinys šiomis kreivėmis gali važiuoti saugiai.

4.2.5.4.2.   Staigus atšakinio iešmų kelio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus pakitimas

1)

Didžiausios projektinės staigaus atšakinio iešmų kelio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus pakitimo vertės:

a)

iešmai, per kuriuos leidžiama važiuoti 30 km/h ≤ V ≤ 70 km/h greičiu – 120 mm,

b)

iešmai, per kuriuos leidžiama važiuoti 70 km/h < V ≤ 170 km/h greičiu – 105 mm,

c)

iešmai, per kuriuos leidžiama važiuoti 170 km/h < V ≤ 200 km/h greičiu – 85 mm.

2)

Eksploatuojamų konstrukcijų iešmams galima 20 mm nuokrypa nuo šių verčių.

4.2.5.5.   Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Ribinės 4 lentelėje nurodytos rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į šias aširačio skersinio poslinkio amplitudės (y) vertes:

y = 3 mm

jeigu (TG – SR) ≥ 7 mm

Formula

,

jeigu 5 mm ≤ (TG – SR) > 7 mm

y = 2 mm

jeigu (TG – SR) < 5 mm

čia TG – vėžės plotis ir SR –atstumas tarp aširačio antbriaunio sąlyčio paviršių. Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse įvertinimo iešmuose ir kryžmėse atlikti nereikia.

4.2.5.5.1.   Projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės

1)

Pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 4 lentelėje nustatytos rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse ribos.

4   lentelė

Ribinės projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės

Greičio intervalas

[km/h]

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

S 1002, GV 1/40

EPS

v ≤ 60

Įvertinti nereikia

Įvertinti nereikia

60 < v ≤ 160

0,25

0,30

160 < v ≤ 200

0,25

0,30

2)

Modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis sąlygomis (modeliuojant pagal standartą 15302:2008 atliekamas skaičiavimas):

a)

S 1002 kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 C priede, kai SR =1 420 mm

b)

S 1002 kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 C priede, kai SR = 1 426 mm

c)

GV 1/40 kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 B priede, kai SR =1 420 mm

d)

GV 1/40 kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 B priede, kai SR = 1 426 mm

e)

EPS kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 D priede, kai SR = 1 420 mm.

4.2.5.5.2.   Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivės kontrolės reikalavimai eksploatuojant infrastruktūrą

1)

Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivės kontrolės reikalavimai eksploatuojant infrastruktūrą yra neišspręstas klausimas.

2)

Parengus pradinį kelio sistemos projektą, vėžės plotis yra svarbus eksploatuojamos infrastruktūros rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse kontrolės parametras. Todėl kol bus pasiūlyta, kaip išspręsti neišspręstą klausimą, laikomasi toliau nustatytų vidutinių vėžės pločio verčių ir veiksmų, kurių privaloma imtis, jeigu neužtikrinamas riedančių geležinkelio riedmenų stovumas, reikalavimų.

3)

Infrastruktūros valdytojas tiesiosiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse užtikrina toliau pateiktoje lentelėje nustatytą vėžės plotį ar nustatytąjį vėžės plotį viršijantį vėžės plotį.

5   lentelė

Mažiausias vidutinis eksploatuojamos infrastruktūros vėžės plotis tiesiosiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse

Greičio intervalas

[km/h]

Vidutinis vėžės plotis [mm] ilgesnės nei 100 m atkarpos

v ≤ 60

Įvertinti nereikia

60 < v ≤ 160

1 430

160 < v ≤ 200

1 430

4)

Jeigu gaunamas pranešimas, kad neužtikrinamas 4.2.5.5 skirsnio reikalavimus atitinkančiu bėgiu keliu riedančių riedmenų, kurie rieda greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose nustatytus rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse reikalavimus atitinkančiais aširačiais, važiavimo stovumas, pradedamas bendras geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo tyrimas nestovumo priežasčiai nustatyti.

4.2.5.6.   Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilių konstrukcija:

a)

šoninė nuožulnioji bėgio galvutės plokštuma, kuri 1/16 kampu pakreipta į vertikalę atsižvelgiant į vertikaliąją bėgio galvutės ašį;

b)

vertikalusis atstumas tarp šios šoninės nuožulniosios plokštumos viršaus ir viršutinės bėgio dalis ne mažesnis nei 15 mm;

c)

išlenktosios bėgio galvutės dalies tarp bėgio važiuojamojo paviršiaus ir bėgio vidinio važiuojamojo paviršiaus (toliau – bėgio galvutės briaunos) spindulys yra bent 12 mm;

d)

horizontalusis atstumas tarp bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus ir sąlyčio taško yra 31–37 mm.

1   pav.

Bėgio galvutės profilis

Image

4.2.5.7.   Bėgio pokrypis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

4.2.5.7.1.   Kelio atkarpa be iešmų ir kryžmių

1)

Bėgis pakreiptas į kelio vidurį.

2)

Bėgio pokrypio vertės intervalas tam tikroje atkarpoje yra 1/20–1/40.

3)

Pasirinkta vertė skelbiama Infrastruktūros registre.

4.2.5.7.2.   Iešmų ir kryžmių reikalavimai

1)

Iešmų ir kryžmių bėgis pagal projektą yra vertikalus arba pakreiptas.

2)

Jeigu bėgis pakreipiamas, projektinis bėgio pokrypis iešmuose ir kryžmėse atitinka kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypį.

3)

Pokrypį galima nurodyti kaip aktyviosios bėgio galvutės profilio dalies formą.

4)

Trumpose kelio atkarpose tarp iešmų ir kryžmių, kuriose nėra nuolydžių, leidžiama kloti bėgius be pokrypio.

5)

Tarp pakreiptojo ir vertikaliojo bėgio leidžiama įrengti trumpą tarpinę kreivę.

4.2.5.8.   Kelio standumas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Kelio, kaip užbaigtos sistemos, standumo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

4.2.6.   Iešmai ir kryžmės

4.2.6.1.   Blokavimo įtaisai

Pagal TSS nustatytos IV–P, IV–F, IV–M, VI–P, VI–F ir VI–M kategorijų geležinkelio linijos

1)

Visose iešmų ir kryžmių judamosiose dalyse įmontuojami blokavimo įtaisai, išskyrus skirstymo stotis ir kitus tik manevravimui naudojamus kelius.

Pagal TSS nustatytos V–P, V–F, V–M, VII–P, VII–F ir VII–M kategorijų geležinkelio linijos

2)

Visose iešmų ir kryžmių judamosiose dalyse įmontuojami blokavimo įtaisai, jeigu didžiausias važiavimo per iešmus ir kryžmes greitis viršija 40 km/h ir jeigu per iešmus bei kryžmes riedmenys rieda ne tik iš atšakinio kelio į pagrindinį kelią, bet ir priešinga kryptimi.

4.2.6.2.   Eksploatuojamų iešmų ir kryžmių geometrija

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Šioje TSS pastraipoje nustatomos ribinės eksploatuojamos infrastruktūros vertės, kurios suderintos su greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžtomis geometrinėmis aširačių charakteristikomis. Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti projektines vertes ir priimamu techninės priežiūros planu užtikrinti, kad eksploatuojamos infrastruktūros vertės atitiktų TSS nustatytas ribas. Nustatant šias ribas laikomasi neatidėliotinų veiksmų ribų.

2   pav.

Kryžmės su fiksuotu smaigaliu įtrauktis

Image

2)

Iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos atitinka šias eksploatuojamos infrastruktūros vertes:

a)

Didžiausias rato laisvo važiavimo per iešmus tarpas: 1 380 mm.

Šį tarpą galima padidinti, jeigu infrastruktūros valdytojas gali įrodyti, kad iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra atspari aširačio šoninėms poveikio jėgoms.

b)

Mažiausias atstumas tarp kryžmės smaigalio ir gretbėgio: 1 392 mm.

Šis atstumas matuojamas 14 mm žemiau važiuojamojo paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo smaigalio tikrojo taško (TT), kaip parodyta 2 pav. Kryžmėms su fiksuoto smaigalio įtrauktimi šį dydį galima sumažinti. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad smailės smaigalio įtrauktis pakankama užtikrinti, kad tikrajame taške (TT) ratas nesitrenktų į smaigalį.

c)

Didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaigaliu vertė: 1 356 mm.

d)

Didžiausias rato laisvojo važiavimo tarpas tarp gretbėgio ir (arba) atlankos įvažiavimo: 1 380 mm.

e)

Mažiausias įvažiavimo protarpio plotis: 38 mm.

f)

Mažiausias įvažiavimo protarpio gylis: 40 mm.

g)

Didžiausias perteklinis gretbėgio aukštis: 70 mm.

3)

Visi atitinkami iešmų ir kryžmių reikalavimai taip pat taikomi kitiems techniniams sprendimams, kuriems naudojamos iešmų smailės, pvz., daugiau nei vieno kelio geležinkelyje naudojamoms trinties mažinimo priemonėms.

4.2.6.3.   Didžiausia bukosios kryžmės dalis be rato kreipiamųjų priemonių

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Bukosios kryžmės be rato kreipiamųjų priemonių didžiausios dalies projektinė vertė lygiavertė 1 iš 9 (tgα =0,11, α=6°20’) bukosios kryžmės su ne mažiau nei 45 mm iškeltu gretbėgiu ir susijusi su ne mažesnio nei 330 mm skersmens ratu tiesiuose pagrindiniuose keliuose.

4.2.7.   Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms

4.2.7.1.   Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį:

a)

ašies apkrovą atsižvelgiant į geležinkelio linijos TSS kategorijos eksploatacinius parametrus, kurie apibrėžti 3 lentelėje;

b)

didžiausią dinaminę jėgą, kuria aširačio ratas veikia kelią. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose apibrėžiama didžiausia ribinė dinaminė rato poveikio jėga, kuri naudojama kaip apibrėžta bandymų sąlyga. Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms turi būti suderinamas su minėtomis vertėmis;

c)

didžiausią kvazistatinę rato poveikio jėgą, kuria aširatis veikia kelią. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose apibrėžiama didžiausia ribinė kvazistatinė rato poveikio jėga, kuri naudojama kaip apibrėžta bandymų sąlyga. Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms turi būti suderinamas su minėtomis vertėmis.

4.2.7.2.   Išilginis kelio atsparumas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

4.2.7.2.1.   Projektinės jėgos

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžiama ribinė lėtėjimo pagreičio vertė, naudojama nustatant išilgines jėgas, kurios sukuriamos stabdant.

2)

Be to, kelias projektuojamas taip, kad išlaikytų išilginių temperatūrinių įtempių, kuriuos sukelia bėgio temperatūros pokyčiai, poveikį ir kad būtų beveik pašalinta kelio išsikraipymo tikimybė.

4.2.7.2.2.   Suderinamumas su stabdžių sistemomis

1)

Kelias projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas magnetiniais bėgių stabdžiais atlikti staigųjį stabdymą.

2)

Priimto kelio projekto suderinamumas (ar nesuderinamumas) su stabdžių sistemomis, kuriomis atliekamas staigusis ir paprastasis stabdymas ir kurios nėra priklausomos nuo rato ir bėgios sankibos sąlygų, skelbiamas Infrastruktūros registre. Nuo rato ir bėgios sankibos sąlygų nepriklausančioms stabdžių sistemoms priskiriami magnetiniai bėgių stabdžiai ir sūkurinių srovių stabdžiai.

3)

Jeigu kelias pritaikytas taip, kad galima naudoti nuo rato ir bėgio sankibos sąlygų nepriklausančias stabdžių sistemas, Infrastruktūros registre nurodomi visi stabdžių sistemų, kurios susijusios su minėtomis sąlygomis, naudojimo apribojimai atsižvelgiant į vietines oro sąlygas ir tikėtinas pakartotino stabdžių įjungimų tam tikroje vietovėje skaičius.

4.2.7.3.   Šoninis kelio atsparumas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent:

a)

didžiausią visuminę dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia kelią. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžiama ribinė šoninės jėgos, kuria aširatis veikia kelią, vertės. Šoninis kelio atsparumas turi būti suderinamas su šiomis vertėmis;

b)

kvazistatinę kreipiamąją jėgą, kuria aširatis veikia kelią. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžiama kvazistatinė kreipiamoji jėga, kuri veikia esant tam tikram spinduliui ir nustatytoms bandymo sąlygoms. Šoninis kelio atsparumas turi būti suderinamas su šiomis vertėmis.

4.2.8.   Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

1)

Standarto EN 1991–2:2003 ir standarto EN 1990:2002, paskelbto kaip standartas EN 1990:2002/A1:2005, A2 priedo reikalavimai, nustatyti TSS šiame skyriuje, taikomi laikantis nacionalinių standartų, jeigu jie paskelbti, priedų atitinkamų punktų.

4.2.8.1.   Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos – tik naujų arba eksploatuojamų geležinkelio linijų naujų inžinerinių statinių

4.2.8.1.1.   Vertikaliosios apkrovos

1)

Inžineriniai statiniai projektuojami taip, kad būtų tinkami vertikaliąsias apkrovas išlaikyti pagal standarte EN 1991–2:2003 apibrėžtus šiuos apkrovos modelius:

a)

71 apkrovos modelį, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.2 2 P pastraipoje;

b)

be to, ištisinių sijų tiltų apkrovos modelį SW/0, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.3 3 P pastraipoje.

2)

Apkrovos modeliai dauginami iš alfa (α) koeficiento, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.2 3 P ir 6.3.3 5 P pastraipose.

3)

Alpha (α) koeficiento vertės turi atitikti nustatytąsias 6 lentelėje vertes arba jas viršyti.

6   lentelė

Projektuojant naujus inžinerinius statinius taikytinas alpha(α ) koeficientas

Geležinkelio linijų tipai arba pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

Mažiausias alpha (α) koeficientas

IV

1,1

V

1,0

VI

1,1

VII–P

0,83

VII–F, VII–M

0,91

4)

Nustatyti apkrovos modeliai dauginami iš dinaminio koeficiento phi (Φ), kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.4.3 1)P ir 6.4.5.2 2) pastraipose.

4.2.8.1.2.   Išcentrinės jėgos

1)

Jeigu viso tilto ar tik jo atkarpos kelyje yra kreivė, projektuojant inžinerinius statinius atsižvelgiama į išcentrinę jėgą, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.1 2), 4)P, (7) pastraipose.

4.2.8.1.3.   Skersinė geležinkelio kelio apkrova

1)

Projektuojant inžinerinius statinius atsižvelgiama į skersinę geležinkelio kelio apkrovą, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.2 skirsnyje.

4.2.8.1.4.   Veiksmai dėl traukos ir stabdymo (išilginės apkrovos)

1)

Projektuojant inžinerinius statinius reikia atsižvelgti į traukos ir stabdymo jėgas, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.3 2 P, 4, 5 ir 6 pastraipose. Atsižvelgiant į traukos ir stabdymo jėgų kryptis, reikia paisyti kiekvieno kelio leidžiamų važiavimo krypčių.

4.2.8.1.5.   Projektinė kelio iškrypa dėl geležinkelių transporto eismo poveikio

1)

Didžiausios visuminės projektinės kelio iškrypos, kurią sukelia geležinkelių transporto eismo poveikis, vertė neviršija standarto EN 1990:2002, kuris buvo paskelbtas kaip standartas EN 1990:2002/A1: 2005, A2 priedo A2.4.4.2.2 3 P straipsnyje nustatytų verčių. Visuminė projektinė kelio iškrypa sudaryta iš visų kelio iškrypų, kurias galima nustatyti tilto kelyje, kai juo nevyksta geležinkelių transporto eismas, ir visuminės tilto deformacijos, atsiradusios dėl geležinkelių transporto eismo, sukeltų kelio bet kurių iškrypų.

4.2.8.2.   Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos – tik naujų ir eksploatuojamų geležinkelio linijų naujų inžinerinių statinių

1)

Sankasos projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal 71 apkrovos modelį, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.6.4 pastraipoje.

2)

71 apkrovos modelio vertė dauginama iš alpha (α) koeficiento, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.2 3 P pastraipose. α vertė turi atitikti 6 lentelėje nustatytąsias vertes arba jas viršyti.

4.2.8.3.   Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas kelio poveikiui

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos – tik naujų ir eksploatuojamų geležinkelio linijų naujų inžinerinių statinių

1)

Į važiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį atsižvelgiama taip, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.6 pastraipoje.

4.2.8.4.   Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos – tik naujų arba eksploatuojamų geležinkelio linijų naujų inžinerinių statinių

1)

Atsižvelgiant į geležinkelio linijų kategoriją, nustatytą pagal eksploatacinius TSS parametrus, užtikrinamas 4.2 skirsnyje apibrėžtas tiltų ir sankasų sąveikos lygis.

2)

Kiekvienos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos būtini inžinerinių statinių pajėgumo reikalavimai pateikti E priede. Pateiktosios vertės atitinka būtiną tikslinį lygį, kurį turi atitikti inžineriniai statiniai, kad geležinkelio linija būtų paskelbta tinkama užtikrinti sąveiką.

3)

Taikytini šie atvejai:

a)

jeigu eksploatuojama struktūra pakeičiama nauja struktūra, šiuo atveju naujoji struktūra turi atitikti 4.2.8.1 arba 4.2.8.2 skirsnių reikalavimus;

b)

jeigu mažiausias eksploatuojamų inžinerinių statinių pajėgumas, išreikštas paskelbtąja Europos tinklo geležinkelio linijų kategorija ir leidžiamu greičiu, atitinka E priedo reikalavimus, eksploatuojami inžineriniai statiniai atitinka reikiamus sąveikos reikalavimus;

c)

jeigu eksploatuojamo inžinerinio statinio pajėgumas neatitinka E priedo reikalavimų ir jeigu vykdomi darbai (pvz., atliekamas stiprinimas) siekiant padidinti inžinerinio statinio pajėgumą, kad statinys atitiktų šios TSS reikalavimus (inžinerinis statinys neturi būti keičiamas nauju inžineriniu statiniu), imamasi priemonių užtikrinti inžinerinio statinio atitiktį E priedo reikalavimams.

4)

Didžiosios Britanijos geležinkelių tinkle Europos tinklo geležinkelio linijų kategorija gali būti pakeista maršruto tinkamumo (MT) numeriu (suteikiamu pagal šiam tikslui paskelbtas nacionalines technines taisykles), o po to nuoroda į E priedą keičiama nuoroda į C priedą.

4.2.9.   Kelio kokybė ir atskiriems defektams taikomos ribinės vertės

4.2.9.1.   Neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjamųjų ribų nustatymas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Infrastruktūros valdytojas nustato atitinkamas neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribas šių parametrų atžvilgiu:

a)

šoninio lyginimo – standartiniai nuokrypiai (tik įspėjimo ribą),

b)

išilginio profilio – standartiniai nuokrypiai (tik įspėjimo ribą),

c)

šoninio lyginimo (atskiri defektai) – nuo vidutinių iki didžiausių verčių,

d)

išilginio profilio (atskiri defektai) – nuo vidutinių iki didžiausių verčių,

e)

kelio iškrypos (atskiri defektai) – nuo nulio iki didžiausios vertės pagal 4.2.9.2 skirsnyje nustatytas neatidėliotinų veiksmų ribas,

f)

vėžės pločio pokyčio (atskiri defektai) – nuo nominalaus vėžės pločio iki didžiausių verčių pagal 4.2.9.3. skirsnyje nustatytas neatidėliotinų veiksmų ribas,

g)

bet kurios 100 m atkarpos vidutinio vėžės pločio – nuo nominalaus pločio iki vidutinių verčių pagal 4.2.5.5.2 skirsnyje nustatytas neatidėliotinų veiksmų nurodytas ribas,

h)

dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi – nuo projektinės iki didžiausios vertės pagal 4.2.9.4 skirsnyje nustatytas neatidėliotinų veiksmų ribas.

2)

Šių parametrų matavimo sąlygos nustatytos standarto EN 13848–1:2003 +A1: 2008 5 skyriuje.

3)

Nustatydamas šias ribas infrastruktūros valdytojas atsižvelgia į ribines kelio kokybės ribas, kurios taikomos nustatant geležinkelio riedmens priimtinumą. Geležinkelio riedmens priimtinumo reikalavimai nustatyti paprastųjų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

4)

Neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos, kurias yra patvirtinęs infrastruktūros valdytojas, įtraukiamos į techninės priežiūros planą, privalomą pagal šios TSS 4.5 skirsnį.

4.2.9.2.   Neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba, t. y. atskiras defektas, pateikiama kaip vertė nuo nulio iki didžiausios vertės. Kelio iškrypa apibrėžiama kaip matematinis skirtumas tarp dviejų skersinių kelio profilių, imamų atskirai per nustatytą atstumą, dažniausiai išreiškiamas kaip nuolydis tarp dviejų taškų, kuriuose matuojamas skersinių kelio profilis. Skersinis kelio profilis matuojamas tarp nominalių bėgio galvučių centrų.

2)

Kelio iškrypos riba yra pagal (I) formulę taikomo matavimo pagrindo funkcija:

Ribinė iškrypa = (20/l + 3)

a)

l yra matavimo pagrindas (metrais), esant 1,3 m ≤ l ≤ 20 m,

b)

su didžiausia 7 mm/m verte.

3   pav.

Visoms pagal TSS nustatytoms geležinkelio linijų kategorijoms taikoma kelio iškrypos riba

Image

3)

Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų šio reikalavimo atitikimą. Matavimo pagrindas turi apimti 2–5 m pagrindo matavimą.

Pagal TSS nustatytos IV–F, IV–M, V–F, V–M, VI–F, VI–M, VII–F ir VII–M kategorijų geležinkelio linijos

4)

Jeigu gulsčiosios kreivės spindulys yra mažesnis nei 420 m ir dviejų kelio bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi D > (R – 100)/2, kelio iškrypa apribojama pagal tokią formulę: ribinė iškrypa = (20/l + 1,5), kai didžiausia vertė nuo 6 iki 3 mm/m, ir atsižvelgiant į bėgių iškrypos matavimo pagrindą, kaip nurodyta 4 pav.

4   pav.

Krovinių vežimo ir mišriojo vežimo geležinkelio linijų kelio iškrypos riba mažo spindulio kreivėse

Image

4.2.9.3.   Neatidėliotinų vėžės pločio pokyčio veiksmų riba

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

Vėžės pločio pokyčio neatidėliotinų veiksmų ribos nustatytos 7 lentelėje.

7   lentelė

Vėžės pločio pokyčio neatidėliotinų veiksmų ribos

Greitis

(km/h)

Matmenys

(mm)

 

Nominalus vėžės plotis iki didžiausios vertės

 

Mažiausias vėžės plotis

Didžiausias vėžės plotis

V ≤ 80

–9

+35

80 < V ≤ 120

–9

+35

120 < V ≤ 160

–8

+35

160 < V ≤ 200

–7

+28

4.2.9.4.   Neatidėliotinų dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi pokyčio veiksmų riba

Pagal TSS nustatytos IV–P, V–P, VI–P ir VII–P kategorijų geležinkelio linijos

1)

Privalomos išlaikyti eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė yra +/–20 mm projektinio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi dydžio, tačiau didžiausia eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė neviršija 190 mm.

Pagal TSS nustatytos IV–F, IV–M, V–F, V–M, VI–F, VI–M, VII–F ir VII–M kategorijų geležinkelio linijos

2)

Privalomos išlaikyti eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė yra +/–20 mm projektinio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi, tačiau didžiausia eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė neviršija 170 mm.

4.2.10.   Peronai

1)

Šios pastraipos reikalavimai taikomi tiems keleivių peronams, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, atitinkantys greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus.

4.2.10.1.   Naudingasis peronų ilgis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Peronas yra tokio ilgio, kad prie perono galėtų išsitekti įprastu būdu eksploatuojamas ilgiausias sąveikai tinkamas traukinys, kuris turi sustoti prie šio perono. Nustatant prie perono turinčio sustoti traukinio ilgį privaloma atsižvelgti į einamuosius ir bent po dešimties metų nuo perono naudojimo pradžios pagrįstai numatytinus eksploatavimo reikalavimus.

2)

Leidžiama įrengti tik tokio ilgio peroną, kuris būtinas atsižvelgiant į einamojo eksploatavimo reikalavimus, tačiau tik jeigu numatoma galimybė ateityje iš dalies pakeisti projektą atsižvelgiant į pagrįstai numatytinus būsimus eksploatavimo reikalavimus.

3)

Naudingasis perono ilgis nurodomas Infrastruktūros registre.

4.2.10.2.   Peronų plotis ir jų kraštas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

PRM TSS nustatomi perono pločio ir perono krašto reikalavimai.

4.2.10.3.   Peronų galai

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

PRM TSS nustatomi perono galų reikalavimai.

4.2.10.4.   Peronų aukštis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

PRM TSS nustatomi perono aukščio reikalavimai.

4.2.10.5.   Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

PRM TSS nustatomi atstumo nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto reikalavimai.

4.2.11.   Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka

4.2.11.1.   Didžiausias slėgio svyravimas tuneliuose

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose ir požeminiuose inžineriniuose statiniuose traukinių, kurie atitinka greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus ir kurie skirti konkrečiu tuneliu važiuoti didesniu nei 190 km/h greičiu, išorėje neviršija 10 kPa tiek laiko, kiek traukinys didžiausiu leidžiamu greičiu važiuoja tuneliu.

4.2.11.2.   Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Triukšmo ribiniai dydžiai ir mažinimo priemonės yra neišspręstas klausimas.

2)

Vibracijos ribiniai dydžiai ir mažinimo priemonės yra neišspręstas klausimas.

4.2.11.3   Apsauga nuo elektros smūgio

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Apsaugos nuo elektros smūgio, kurį galėtų sukelti traukos srovės sistema, reikalavimų nuostatos išdėstytos paprastųjų geležinkelių ENE TSS, kurioje pateikiamos apsaugos nuo orinės kontaktinės linijos nuostatos.

4.2.11.4   Sauga geležinkelių tuneliuose

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Saugos geležinkelių tuneliuose reikalavimai nustatyti SRT TSS.

4.2.11.5   Šoninio vėjo poveikis

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Šoninio vėjo poveikio mažinimo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

4.2.12.   Eksploatavimo sąlygų užtikrinimas

4.2.12.1.   Atstumo žymos

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Atstumo žymos išilgai kelio įrengiamos vienodais atstumais.

2)

Nominalus atstumas tarp atstumo žymų skelbiamas Infrastruktūros registre.

4.2.13.   Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

4.2.13.1.   Bendrosios nuostatos

1)

4.2.13 skirsnyje nustatomi techninės priežiūros posistemio infrastruktūros elementai, kurie būtini atliekant traukinių priežiūrą.

2)

Stacionariosios traukinių priežiūros įrangos išdėstymo vieta ir tipas skelbiama Infrastruktūros registre.

4.2.13.2.   Tualetų nuotekų šalinimas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Stacionarioji tualetų nuotekų rinkimo įranga yra suderinama su kaupiamojo tualeto sistemos charakteristikomis, kurios nustatytos greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

4.2.13.3.   Traukinių išorės valymo įrenginiai

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Jeigu naudojamas plovimo įrenginys, jis yra tinkamas vienaukščių ar dviaukščių traukinių išorinius paviršius valyti šiame aukštyje:

a)

1 000–3 500 mm (vienaukščio traukinio),

b)

500–4 300 mm (dviaukščio traukinio).

2)

Plovimo įrenginys suprojektuojamas taip, kad traukiniai išilgai jo galėtų važiuoti bet kuriuo greičiu nuo 2 iki 5 km/h.

4.2.13.4.   Vandens papildymas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Stacionarioji vandens papildymo įranga yra suderinama su greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose nustatytomis vandens sistemos charakteristikomis.

2)

Į stacionariąją vandens tiekimo įrangą, kuria vanduo tiekiamas sąveikiam tinklui, tiekiamas Tarybos direktyvos 98/83/EB (1) reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo.

3)

Įrangos veikimo režimu užtikrinama, kad riedmenims tiekiamas vanduo atitiktų Direktyvoje 98/83/EB nustatytus kokybės reikalavimus.

4.2.13.5.   Degalų papildymas

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Degalų papildymo įranga yra suderinama su paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS nustatytomis degalų sistemos charakteristikomis.

4.2.13.6.   Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio

Visos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos

1)

Jeigu numatyta, elektros energija iš stacionariojo šaltinio tiekiama naudojant vieną ar daugiau sistemų, kurios apibūdintos greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

4.3.   Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

Techninio suderinamumo atžvilgiu infrastruktūros posistemio sąsajos su kitais posistemiais atitinka aprašytąsias toliau pateikiamose pastraipose.

4.3.1.   Sąsajos su riedmenų posistemiu

8   lentelė

Sąsajos su riedmenų posistemiu, Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

Sąsaja

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

Paprastųjų geležinkelių sistemos lokomotyvų ir keleivinių bei geležinkelio riedmenų TSS nuoroda

Vėžės plotis

4.2.5.1

Nominalus vėžės plotis

4.2.5.6

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis

4.2.6.2

Eksploatuojamos infrastruktūros iešmų ir kryžmių geometrija

4.2.3.5.2.1

Mechaninės ir geometrinės aširačio charakteristikos

4.2.3.5.2.2

Mechaninės ir geometrinės ratų charakteristikos

Gabaritai

4.2.4.1

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

4.2.4.2

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

4.2.4.5

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

4.2.3.1.

Geležinkelio riedmenų gabaritas

Ašies apkrova ir atstumas tarp ašių

4.2.7.1

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

4.2.8.1

Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.8.2

Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis

4.2.8.4

Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.3.2

Ašies apkrova ir rato apkrova

Važiavimo charakteristikos

4.2.7.1

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

4.2.7.3

Šoninis kelio atsparumas

4.2.8.1.3

Skersinė geležinkelio kelio apkrova

4.2.3.4.2.1

Ribinės saugaus važiavimo vertės

4.2.3.4.2.2

Ribinės kelio apkrovos vertės

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.5.5

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.3.4.3

Rato ir bėgio sąveika tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse

Išilginis poveikis

4.2.7.2

Išilginis kelio atsparumas

4.2.8.1.4

Traukos ir stabdymo jėgų poveikis (išilginė apkrova)

4.2.4.5

Darbiniai stabdymo parametrai

Mažiausias kreivės spindulys

4.2.4.4

Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys

4.2.3.6

Mažiausias kreivės spindulys

Gulsčiosios kreivės spindulys

4.2.5.4

dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

4.2.3.4.2.1

Ribinės saugaus važiavimo vertės

Greitėjimas statmenosios kreivės kryptimi

4.2.4.5

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

4.2.3.1

Geležinkelio riedmenų gabaritas

Aerodinaminis poveikis

4.2.4.2

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

4.2.8.3

Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas kelio poveikiui

4.2.11.1

Didžiausias slėgio svyravimas tuneliuose

4.2.6.2.1

Sūkuriuotojo srauto poveikis perone stovintiems keleiviams

4.2.6.2.2

Sūkuriuotojo srauto poveikis greta kelio dirbantiems darbininkams

4.2.6.2.3

Traukinio priekinės dalies sukelti slėgio pokyčiai

4.2.6.2.4

Didžiausias slėgio svyravimas tuneliuose

Šoninis vėjas

4.2.11.5

Šoninio vėjo poveikis

4.2.6.2.5

Šoninis vėjas

Traukinių priežiūros įrenginiai

4.2.13.2

Tualetų nuotekų šalinimas

4.2.13.3

Traukinių išorės valymo įrenginiai

4.2.13.4

Vandens papildymas

4.2.13.5

Degalų papildymas

4.2.13.6

Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio

4.2.11.3

Tualetų nuotekų šalinimo sistema

4.2.11.2.2

Išorės valymas plovimo įrenginiais

4.2.11.4

Vandens papildymo įranga

4.2.11.5

Vandens papildymo sąsaja

4.2.11.7

Degalų papildymo įranga

4.2.11.6

Specialūs traukinio statymo į stovynę reikalavimai


9   lentelė

Sąsajos su riedmenų posistemiu, Prekinių vagonų TSS

Sąsaja

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

Paprastųjų geležinkelių Prekinių vagonų TSS nuoroda

Vėžės plotis

4.2.5.1

Nominalus vėžės plotis

4.2.5.6

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis

4.2.6.2

Eksploatuojamų iešmų ir kryžmių geometrija

4.2.3.4

Dinaminės geležinkelio riedmens savybės

Gabaritai

4.2.4.1

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

4.2.4.2

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

4.2.4.5

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

4.2.3.1

Kinematinis gabaritas

Ašies apkrova ir atstumas tarp ašių

4.2.7.1

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

4.2.7.3

Šoninis kelio atsparumas

4.2.8.1

Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.8.2

Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis

4.2.8.4

Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms

4.2.3.2

Statinė ašies apkrova ir tiesinė apkrova

Važiavimo charakteristikos

4.2.7.1

Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms

4.2.7.3

Šoninis kelio atsparumas

4.2.3.4

Dinaminės geležinkelio riedmens savybės

Išilginis poveikis

4.2.7.2

Išilginis kelio atsparumas

4.2.8.1.4

Traukos ir stabdymo jėgų poveikis (išilginė apkrova)

4.2.4.1

Darbiniai stabdymo parametrai

Mažiausias kreivės spindulys

4.2.4.4

Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys

4.2.2.1.

Geležinkelio riedmenų, geležinkelio riedmenų sąstatų ir traukinių sąsajos (pvz., sankaba)

Gulsčiosios kreivės spindulys

4.2.5.4

Dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius

4.2.3.5.

Išilginės gniuždymo jėgos

Greitėjimas statmenosios kreivės kryptimi

4.2.4.5

Mažiausias statmenosios kreivės spindulys

4.2.3.1

Kinematinis gabaritas

Aerodinaminis poveikis

4.2.4.2

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

4.2.8.3

Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas kelio poveikiui

4.2.11.1

Didžiausias slėgio svyravimas tuneliuose

4.2.6.2

Aerodinaminis poveikis

Šoninis vėjas

4.2.11.5

Šoninio vėjo poveikis

4.2.6.3

Šoninis vėjas

4.3.2.   Sąsajos su energijos posistemiu

10   lentelė

Sąsajos su energijos posistemiu

Sąsaja

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

Paprastųjų geležinkelių sistemos Energijos TSS nuoroda

Gabaritai

4.2.4.1

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

4.2.14

Srovės imtuvo gabaritas

Apsauga nuo elektros smūgio

4.2.11.3

Apsauga nuo elektros smūgio

4.7.3

Orinės kontaktinės linijos apsaugos priemonės

4.7.4

Srovės grąžinimo grandinės apsaugos priemonės

4.3.3.   Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu

11   lentelė

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu

Sąsaja

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

Paprastųjų geležinkelių sistemos Kontrolės, valdymo ir signalizacijos (angl. Control Command and Signalling ) (toliau – CCS) TSS nuoroda

Nustatytas CCS įrenginių statinių artumo gabaritas

4.2.4.1

Inžinerinių statinių artumo gabaritas

4.2.5

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.16

Greta kelio įrengtų kontrolės valdymo objektų matomumas

Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas

4.2.7.2

Išilginis kelio atsparumas

A priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnis: Elektrinių ir (arba) magnetinių stabdžių naudojimas

4.3.4.   Sąsajos su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

12   lentelė

Sąsajos su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

Sąsaja

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

Paprastųjų geležinkelių sistemos Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio nuoroda

Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas

4.2.7.2

Išilginis kelio atsparumas

4.2.2.6.2

Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

Eksploatavimo taisyklės

4.4

Eksploatavimo taisyklės

4.2.1.2.2.2

Modifikuoti elementai

4.2.3.6

Avarinis veikimas

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

4.4.1.   Su darbais, planuotais iš anksto, susijusios išskirtinės aplinkybės

1)

Atliekant iš anksto planuotus darbus gali tekti laikinai sustabdyti infrastruktūros posistemio specifikacijų ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skyriuose, taikymą. Konkrečios eksploatavimo nuostatos nustatytos paprastųjų geležinkelių Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.4.2.   Avarinis veikimas

1)

Galimi įvykiai, kurie turėtų įtakos įprastam geležinkelio linijos eksploatavimui. Veikimo taisyklės, kurių privaloma laikytis šalinant minėtų įvykių pasekmes, nustatytos paprastųjų geležinkelių Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.4.3.   Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

1)

Infrastruktūros valdytojas apibrėžia darbuotojų apsaugos nuo aerodinaminio poveikio priemones.

2)

Infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į tikrąjį greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus atitinkančių traukinių greitį ir ribinę aerodinaminio poveikis vertę, kuri nustatyta greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

4.5.   Techninės priežiūros planas

4.5.1.   Prieš pradedant eksploatuoti geležinkelio liniją

1)

Parengiamas techninės priežiūros dokumentų rinkinys, kuriame bent jau nustatoma:

a)

neatidėliotinų veiksmų ribų verčių rinkinys,

b)

taikytinos priemonės (greičio ribojimas, remonto trukmė), jeigu privalomos vertės būtų viršytos,

susiję su:

i)

eksploatuojamos infrastruktūros rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse kontrolės reikalavimais,

ii)

eksploatuojamos infrastruktūros iešmų ir kryžmių geometrija,

iii)

kelio geometrine kokybe ir atskirų defektų ribomis,

iv)

perono kraštu, kaip nustatyta „Asmenų su judėjimo negalia“ TSS.

4.5.2.   Pradėjus eksploatuoti geležinkelio liniją

1)

Infrastruktūros valdytojas privalo turėti techninės priežiūros planą, kuriame pateikiami 4.5.1 skirsnyje išvardyti dalykai ir su tais pačiais elementais susiję bent šie dalykai:

a)

įsikišimo ir įspėjamųjų ribų verčių rinkinys,

b)

pareiškimas apie metodus, profesinę darbuotojų kvalifikaciją ir naudotiną asmeninę apsauginę saugos įrangą,

c)

taisyklės, kurių privaloma laikytis siekiant apsaugoti kelyje ar greta jo dirbančius žmones,

d)

priemonės, kurias taikant būtų tikrinama, ar laikomasi eksploatuojamos infrastruktūros verčių.

4.6.   Profesinė kvalifikacija

1)

Infrastruktūros posistemio techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų privaloma profesinė kvalifikacija nurodoma techninės priežiūros plane (žr. 4.5.2 skirsnį).

4.7.   Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

1)

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygų laikymasis aptariamas šiuose skirsniuose: 4.2.11.1 (Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose), 4.2.11.2 (Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės), 4.2.11.3 (Apsauga nuo elektros smūgio), 4.2.10 (Peronai), 4.2.11.4 (Sauga geležinkelių tuneliuose), 4.2.13 (Stacionarioji traukinių priežiūros įranga) ir 4.4 (Eksploatavimo taisyklės).

4.8.   Infrastruktūros registras

1)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 35 straipsnį Infrastruktūros registre apibūdinamos pagrindinės infrastruktūros posistemio ypatybės.

2)

Šios TSS D priede nurodoma, kuri informacija apie infrastruktūros posistemį pateikiama Infrastruktūros registre. Infrastruktūros registre pateiktina informacija, kuri reikalinga kitiems posistemiams, nustatoma atitinkamoje TSS.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Sąveikos sudedamųjų dalių pasirinkimo pagrindas

1)

5.3 skirsnio reikalavimai pagrįsti tradicinės konstrukcijos balastuotu keliu, kurio plačiapadžiai bėgiai (Vignole) pakloti ant betoninių ar medinių pabėgių; bėgių atsparumas išilginiam poslinkiui užtikrinamas įtvirtinant bėgio padą.

2)

Sudedamosios dalys ir pablokiai, kurie naudoti klojant kitos konstrukcijos kelią, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

1)

Šioje techninėje sąveikos specifikacijoje „sąveikos sudedamosiomis dalimis“ laikomi tik šie elementai (pavienės sudedamosios dalys arba kelio pablokiai):

a)

bėgis (5.3.1),

b)

bėgio sąvaržos (5.3.2),

c)

kelio pabėgiai (5.3.3).

2)

Tolesniuose skirsniuose aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

3)

Bėgiai, sąvaržos ir pabėgiai, naudojami trumpoms specialios paskirties kelio atkarpoms, pvz., iešmuose ir kryžmėse, plečiamuosiuose įtaisuose, su pereinamosiomis nebalastuoto kelio plokštėmis ir specialiuose inžineriniuose statiniuose, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

5.3.   Sudedamųjų dalių eksploatacinės charakteristikos ir specifikacijos

5.3.1.   Bėgis

1)

„Bėgio“ – sąveikos sudedamosios dalies – specifikacijos:

a)

bėgio galvutės profilis,

b)

bėgio skerspjūvio inercijos momentas,

c)

bėgio kietumas.

5.3.1.1.   Bėgio galvutės profilis

1)

Bėgio galvutės profilis atitinka 4.2.5.6 skirsnio „Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis“ reikalavimus.

2)

Bėgio galvutės profilis yra toks, kad būtų įmanoma laikytis 4.2.5.5.1 skirsnio „Projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės“ reikalavimų, jeigu bėgis naudojamas nustatyto vėžės pločio intervalo keliui ir esant bėgio pokrypiams, kurie atitiktų šios TSS reikalavimus.

5.3.1.2.   Bėgio skerspjūvio inercijos momentas

1)

Inercijos momentas yra susijęs su 4.2.7 skirsnio „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimais.

2)

Projektinės bėgio atkarpos skaičiuojamoji inercijos momento (I) apie pagrindinę horizontaliąją ašį, kertančią sunkio centrą, vertė yra bent 1 600 cm4.

5.3.1.3.   Bėgio kietumas

1)

Bėgio kietumas susijęs su 4.2.5.6 skirsnio „Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis“ reikalavimais.

2)

Bėgio galvutės važiuojamajame paviršiuje išmatuotas bėgio kietumas yra bent 200 HBW.

5.3.2.   Bėgio sąvaržos

1)

Bėgio sąvarža susijusi su 4.2.7.2 skirsnio „Išilginis kelio atsparumas“, 4.2.7.3 skirsnio „Šoninis kelio atsparumas“ ir 4.2.7.1 skirsnio „Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms“ reikalavimais.

2)

Laboratorinių bandymų sąlygomis patikrinta bėgio sąvarža atitinka šiuos reikalavimus:

a)

išilginė jėga, kuriai veikiant bėgis imtų slysti (t. y. judėti netampriai) per vieną bėgio sąvaržos sąranką, turi būti bent 7 kN,

b)

įprastos apkrovos, kuria sąvarža veikiama mažo spindulio kreivėse, 3 000 000 poveikio ciklų bėgio sąvarža išlaiko taip, kad sąvarža užtikrinama suveržimo jėga ir išilginio įtvirtinimo įtaisų poveikis nesumažėtų daugiau nei 20 %, o vertikalusis standumas nesumažėtų daugiau nei 25 %. Įprasta apkrova suderinama su:

i)

didžiausia ašies apkrova, kurią pagal projektą turi išlaikyti bėgio sąvarža,

ii)

bėgio, bėgio pokrypio, bėgio tarpiklio ir pabėgių tipo deriniu, su kuriuo galima naudoti sąvaržos sistemą.

5.3.3.   Kelio pabėgiai

1)

Kelio pabėgiai projektuojami taip, kad juos naudojant su tam tikru bėgiu ir bėgio sąvarža bėgių charakteristikos atitiktų 4.2.5.1 skirsnio „Nominalus vėžės plotis“, 4.2.5.5.2 skirsnio „Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse kontrolės reikalavimai atsižvelgiant į eksploatuojamos infrastruktūros vertes (5 lentelė. Mažiausias vidutinis eksploatuojamos infrastruktūros vėžės plotis tiesiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse)“, 4.2.5.7 skirsnio „Bėgio pokrypis“ ir 4.2.7 skirsnio „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimus.

6.   SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES VERTINIMAS IR POSISTEMIŲ EB PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Atitikties vertinimo procedūros

1)

Šios TSS 5 skyriuje apibrėžta sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra taikoma naudojant atitinkamus modulius.

6.1.2.   Modulių taikymas

   CA „Vidinė gamybos kontrolė“,

   CB „EB Tipo patikra“,

   CD „Gamybos proceso kokybės valdymo sistema pagrįsta atitiktis tipo reikalavimams“,

   CF „Produkto patikra pagrįsta atitiktis tipo reikalavimams“,

   CH „Visiška kokybės valdymo sistema pagrįsta atitiktis“.

1)

Naudojami šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

a)

b)

c)

d)

e)

2)

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytųjų 13 lentelėje.

13   lentelė

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai

Procedūros