11.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/1

(1)

Komisija reglamentu (EB) Nr. 194/2009 (2) importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Taryba reglamentu (EB) Nr. 598/2009 (3) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje (toliau – nagrinėjamasis produktas), nustatė 211,2–237 EUR už toną dydžio galutinį kompensacinį muitą (toliau – galiojančios priemonės). Tyrimas, po kurio buvo priimtas galutinis reglamentas, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(3)

Be to, reikia pažymėti, kad Taryba reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (4) importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatė 0–198 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą.

(4)

2010 m. birželio 30 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalį gavo prašymą atlikti tyrimą dėl galimo importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų kompensacinių priemonių vengimo. Prašymą Sąjungos gamintojų vardu pateikė Europos biodyzelino valdyba (toliau – EBV).

(5)

Prašyme teigta, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų kompensacinių priemonių buvo vengiama jį siunčiant per Kanadą ir Singapūrą, taip pat eksportuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(6)

Prašyme teigta, kad nagrinėjamajam produktui nustačius priemones labai pasikeitė su eksportu iš JAV, Kanados ir Singapūro susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pagrįstos priežasties arba pateisinančios aplinkybės, išskyrus muito nustatymą, kuria būtų galima paaiškinti šį pasikeitimą. Teigta, kad šį prekybos pobūdžio pasikeitimą lėmė nagrinėjamojo produkto siuntimas per Kanadą ir Singapūrą.

(7)

Be to, prašyme buvo teigiama, kad, nustačius priemones, į Sąjungą pradėti importuoti biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, tariamai pasinaudojant nagrinėjamojo produkto aprašyme nurodyta biodyzelino kiekio mišinyje riba.

(8)

Prašyme taip pat teigta, kad nagrinėjamajam produktui galiojančių kompensacinių priemonių taisomasis poveikis buvo mažinamas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Teigta, kad vietoj nagrinėjamojo produkto veikiausiai pradėta dideliais kiekiais iš Kanados ir Singapūro importuoti gryną biodyzeliną arba biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, ir biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės. Be to, pateikta pakankamai įrodymų, kad šie dideli kiekiai buvo importuoti kur kas mažesnėmis kainomis, palyginti su nežalinga kaina, nustatyta atlikus tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės.

(9)

Galiausiai teigta, kad nagrinėjamojo produkto kainos, kaip nustatyta anksčiau, toliau subsidijuojamos.

(10)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai prima facie įrodymų tyrimui pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį inicijuoti, Komisija reglamentu (ES) Nr. 721/2010 (5) (toliau – inicijavimo reglamentas) inicijavo tyrimą. Be to, Komisija pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį inicijavimo reglamentu pavedė muitinėms registruoti iš Kanados ir Singapūro siunčiamus produktus, taip pat JAV kilmės biodyzelino mišinius, kuriuose riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro 20 % arba mažiau masės.

(11)

Komisija reglamentu (ES) Nr. 720/2010 (6) taip pat inicijavo gretutinį tyrimą dėl galimo JAV kilmės importuojamam biodyzelinui nustatytų antidempingo priemonių vengimo importuojant iš Kanados ir Singapūro siunčiamą biodyzeliną ir biodyzelino mišinius, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(12)

Apie tyrimą Komisija oficialiai pranešė JAV, Kanados ir Singapūro valdžios institucijoms. Žinomiems JAV, Kanados ir Singapūro gamintojams/eksportuotojams buvo nusiųsti klausimynai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per inicijavimo reglamente nustatytą terminą.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė toliau nurodytos bendrovės, kurių patalpose vėliau surengti tikrinamieji vizitai:

(14)

Be to, apsilankyta atitinkamose Kanados ir Singapūro Vyriausybių kompetentingose institucijose.

(15)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – TL). Siekiant išnagrinėti tariamą prekybos pokyčio pasikeitimą, rinkti laikotarpio nuo 2008 m. iki TL pabaigos duomenys.

(16)

Su galimu vengimu susijęs produktas, t. y. per pirminį tyrimą nagrinėtas produktas, – JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniuose, kuriuose riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro daugiau kaip 20 % masės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 41, 3824 90 91, ex 3824 90 97 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

Vengimo tyrimo objektas yra dvejopas. Pirma, dėl tariamo siuntimo per Kanadą ir Singapūrą – tai per pirminį tyrimą nagrinėtam produktui, kaip aprašyta ankstesnėje dalyje, tapatus produktas. Dėl siuntimo tiesiai iš JAV – tiriamasis produktas yra biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro 20 % arba mažiau masės.

(18)

2009 m. kovo mėn. nustačius laikinąsias kompensacines priemones, nagrinėjamojo produkto praktiškai nebeimportuota. Lentelėje pateikiama apibendrinta padėtis:

Biodyzelino ir tam tikrų biodyzelino mišinių importas į Europos Sąjungą

nurodant KN kodą 3824 90 91 (tonomis)

(19)

Į šiuos Eurostato duomenis įtraukti visi biodyzelino, kurio sudėtyje yra 96,5 % arba daugiau esterių, duomenys.

(20)

Palyginimui toliau pateikiami JAV biodyzelino eksporto ir biodyzelino mišinių, deklaruotų nurodant STS kodą 3824 90 40 00 (gyvūninių arba augalinių riebalų mišiniai) duomenys:

JAV biodyzelino ir biodyzelino mišinių eksportas

nurodant STS kodą 3824 90 40 00 (tonomis)

(21)

Palyginus abi lenteles galima daryti išvadą, kad į Sąjungą per TL eksportuota 358 291 tona mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 96,5 % ir mažiau masės.

(22)

Kanados gamintojų/eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Du gamintojai, kurių produkcija sudaro apytikriai 90 % visos Kanados biodyzelino produkcijos, pateikė klausimyno atsakymus ir visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Be to, atliekant tyrimą bendradarbiavo Kanados atsinaujinančiosios energijos asociacija ir atitinkamos Kanados Vyriausybės valdžios institucijos.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį nustatant, ar vengiama priemonių, reikėtų išnagrinėti, ar pasikeitė JAV, Kanados ir Sąjungos prekybos pobūdis, ar šį pasikeitimą lėmė praktika, procesas ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar yra žalos įrodymų arba įrodymų, kad muito taisomasis poveikis mažinamas kainos ir (arba) kiekio požiūriu ir kad importuojamas panašus produktas vis dar subsidijuojamas.

(24)

Biodyzelino importas iš JAV sumažėjo nuo 1 487 790 tonų 2008 m. iki 381 227 tonų 2009 m., o per TL jo beveik neliko.

(25)

Kita vertus, remiantis Eurostato duomenimis, per 2008 m. – TL smarkiai padidėjo bendras biodyzelino importo iš Kanados į Sąjungą kiekis: nuo 1 725 tonų 2008 m. iki 140 043 tonų 2009 m. ir 197 772 tonų per TL.

(26)

Muitai JAV ir Kanados tarpusavio biodyzelino prekyboje netaikomi, nėra ir kitų importo apribojimų.

(27)

Remiantis JAV statistika, biodyzelino eksportas iš JAV į Kanadą padidėjo nuo 967 tonų 2008 m. iki 128 233 tonų 2009 m. ir 161 841 tonos per TL.

(28)

Palyginus JAV valdžios institucijų pateiktą eksporto statistiką su Kanados valdžios institucijų per patikrinimą vietoje pateikta importo statistika, nustatyti žymūs mėnesinių duomenų neatitikimai. Remiantis Kanados statistika, JAV biodyzelino importas padidėjo nuo 11 757 tonų 2008 m. iki 18 673 tonų 2009 m. ir 174 574 tonų per TL.

(29)

Kanados valdžios institucijų teigimu, biodyzelinui deklaruoti joks specialus kodas nenaudojamas. Jos pažymėjo, kad Kanada ir JAV keičiasi importo duomenimis ir naudoja juos kaip savo susijusio eksporto duomenis. Taigi Kanados šešių skaitmenų lygmens importo duomenys turėtų sutapti su JAV eksporto duomenimis, ir iš tikrųjų STS 38.24.90 kodo duomenys iš esmės sutampa. Tačiau išsamesnio nei šešių skaitmenų lygmens duomenys skirstomi naudojantis skirtingomis klasifikavimo sistemomis. Be to, reikėtų pažymėti, kad į Kanados statistiką įtraukiamos tik tos importuojamos prekės, kurių muitinis įforminimas atliekamas Kanadoje, bet ne per ją siunčiamos prekės.

(30)

Taigi, nepaisant dviejų duomenų šaltinių neatitikimo, galima daryti išvadą, kad JAV biodyzelino eksportas į Kanadą per 2008 m. – TL išaugo, ypač po to, kai buvo nustatytos kompensacinės priemonės. Kanados biodyzelino rinka šiuo metu nėra pajėgi absorbuoti tokio biodyzelino kiekio. Iš tiesų, tikrieji Kanados biodyzelino gamintojai daugiausia gamina eksportui.

(31)

Per TL nei vienas iš dviejų bendradarbiavusių Kanados gamintojų nepirko biodyzelino iš JAV ar iš jokių kitų šaltinių.

(32)

Biodyzelino gamyba Kanadoje yra neseniai atsiradusi veiklos rūšis. TL buvo maždaug šeši gamybos objektai, tačiau maždaug 90 % visos produkcijos buvo pagaminta vos dviejuose Rytų Kanadoje esančiuose gamybos objektuose, kurie iš tiesų priklauso dviem šiuos objektus eksploatuojantiems bendradarbiaujantiems gamintojams.

(33)

Įvertinus bendradarbiaujančių gamintojų parduotos produkcijos apimtį, nustatyta, koks kiekis parduotas tikrai Šiaurės Amerikoje (t. y. JAV arba Kanadoje) esantiems galutiniams pirkėjams. Kitas kiekis buvo parduotas pirkėjams, kurie prekes pardavė ir (arba) naudojo jas mišiniuose su kitu biodyzelinu. Nei viena iš minėtų dviejų bendrovių nežinojo, ar tie pirkėjai pardavė įsigytus produktus Sąjungoje kaip Kanados kilmės biodyzeliną, ar jie juos maišė arba ar biodyzeliną jie pardavė galutiniams pirkėjams JAV arba Kanadoje.

(34)

Net jeigu būtų daroma prielaida, kad visas tikrasis Kanados biodyzelinas atsidūrė Sąjungoje, tai sudarytų tik 20 % viso importo į Sąjungą iš Kanados per TL.

(35)

Palyginus turimus statistinius duomenis su iš bendradarbiaujančių gamintojų gautais duomenimis, nustatyta, kad Kanados biodyzelino gamintojai negalėjo pagaminti tiek biodyzelino, kiek eksportuota iš Kanados į Sąjungą. Taigi galima daryti išvadą, kad smarkiai išaugęs importas iš Kanados į Sąjungą yra susijęs su iš Kanados siunčiamu JAV kilmės eksportuojamu biodyzelinu.

(36)

Todėl bendrą JAV eksporto į Sąjungą sumažėjimą nuo 2008 m. ir tuo pat metu vykusį eksporto iš Kanados į Sąjungą ir eksporto iš JAV į Kanadą didėjimą nustačius pirmines priemones galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu.

(37)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokia kita pakankamai pagrįsta priežastis ar pateisinanti ekonominė aplinkybė, kuriomis būtų galima paaiškinti prekybos srautų nukreipimą per kitą šalį, išskyrus vengimą mokėti JAV kilmės biodyzelinui nustatytą kompensacinį muitą.

(38)

Nustatant, ar kiekio požiūriu buvo mažinamas JAV kilmės importuojamam biodyzelinui galiojančių kompensacinių priemonių taisomasis poveikis, naudoti Eurostato duomenys. Iš Kanados eksportuotų produktų kiekis ir kainos buvo palyginti su per pirminį tyrimą nustatytu žalos pašalinimo lygiu.

(39)

Kaip minėta, importas iš Kanados į Sąjungą padidėjo nuo 1 725 tonų 2008 m. iki 197 772 tonų (tai sudarė 9,2 % importo dalį) per TL. Atsižvelgiant į Sąjungos rinkos dydį, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, importo iš Kanados padidėjimo negalima laikyti nereikšmingu. Įvertinus per pirminį tyrimą nustatytą nežalingos kainos lygį, galima teigti, kad iš Kanados importuojami produktai per TL buvo priverstinai parduodami maždaug 50 % mažesnėmis kainomis, todėl maždaug 40 % buvo priverstinai sumažintos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos.

(40)

Taigi prieita prie išvados, kad priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainų požiūriu.

(41)

Dėl subsidijavimo reikia pažymėti, kad 2010 m. gruodžio mėn. atgaline data vėl pradėta taikyti pagrindinė per pirminį tyrimą nustatyta subsidijų schema – JAV biodyzelino mokesčių kreditas. Todėl daroma išvada, kad per TL importuojamas panašus produktas vis dar buvo subsidijuojamas.

(42)

Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų galutinių kompensacinių muitų buvo vengiama pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį siunčiant produktus per Kanadą.

(43)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du Singapūre įsikūrę prekiautojai. Be to, bendradarbiavo ir atitinkamos Singapūro Vyriausybės valdžios institucijos.

(44)

Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar tikrai vengiama galiojančių priemonių, aprašyti 23 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Remiantis Eurostato duomenimis, visas Singapūro biodyzelino eksportas į Sąjungą padidėjo nuo 179 tonų 2008 m. iki 20 486 tonų 2009 m. ir 32 078 tonų per TL. Tuo pačiu laikotarpiu JAV eksportas į Singapūrą taip pat padidėjo.

(46)

Atitinkamų Singapūro Vyriausybės valdžios institucijų teigimu, vietoje pagamintas biodyzelinas daugiausia parduodamas Singapūre vidaus paklausai tenkinti. Vis dėlto, jos pripažįsta Singapūro biodyzelino pramonės augimą neseniai įrengus naujus gamybos objektus.

(47)

Tradiciškai iš Singapūro eksportuojama nedaug. Biodyzelino importo į Sąjungą duomenys atidžiai išnagrinėti naudojantis pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų baze ir sutikrinti su atitinkamų nacionalinių muitinių duomenimis. Panašu, kad importuota per kelis kartus. Atlikus analizę nustatyta, kad dauguma importuotų produktų buvo tikrai Singapūro kilmės. Tačiau ne visą importą buvo galima įvertinti.

(48)

Palyginti su per pirminį tyrimą nustatytu suvartojimu Sąjungoje, iš Singapūro į Sąjungą importuotas kiekis, kurio nebuvo galima įvertinti, buvo labai mažas. Be to, atsižvelgiant į EBV nustatytą žymų Sąjungos suvartojimo padidėjimą nuo pirminio tyrimo, šio importuoto kiekio dalis, palyginti su visu Sąjungos suvartojimu, būtų nereikšminga.

(49)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad importuojant iš Singapūro taisomasis kompensacinių priemonių poveikis kiekio požiūriu nebuvo mažinamas.

(50)

Dėl produktų siuntimo per Singapūrą: gerai žinoma, kad Singapūras yra didžiulis Azijos laivybos mazgas – čia suplaukia viso regiono laivai, iš jų prekės iškraunamos ir kraunamos į kitus laivus, įskaitant plaukiančius į Europą. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių prekiautojų Malaizijos arba Indonezijos kilmės biodyzeliną į galutinę paskirties vietą Sąjungoje siuntė per Singapūrą. Per TL vien tik šis prekiautojas į Sąjungą eksportavo žymų biodyzelino, kuris buvo siunčiamas per Singapūrą, kiekį, o atlikdamas muitinės formalumus Sąjungoje deklaravo šį biodyzeliną kaip Malaizijos arba Indonezijos kilmės. Patikrinus nenustatyta nieko, dėl ko būtų galima suabejoti deklaruota Indonezijos arba Malaizijos kilme.

(51)

Atsižvelgiant į tai, reikėtų baigti tyrimą dėl galimo kompensacinių priemonių vengimo importuojant iš Singapūro siunčiamą biodyzeliną.

(52)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo penki JAV biodyzelino arba biodyzelino mišinių gamintojai, iš kurių trys buvo atrinkti atliekant atranką per pirminį tyrimą. JAV Vyriausybė bendradarbiavo pateikdama eksporto statistinius duomenis ir juos paaiškindama.

(53)

Visi trys per pirminį tyrimą atrinkti gamintojai nustačius galutines priemones biodyzelino nebeeksportavo.

(54)

Tik viena iš penkių bendradarbiaujančių bendrovių, BP North America, kuri nebendradarbiavo per pirminį tyrimą, per TL į Sąjungą eksportavo biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudarė 20 % ir mažiau masės.

(55)

JAV biodyzelino pramonei atstovaujanti Nacionalinė biodyzelino valdyba (toliau – NBV) teigė, kad produktui, kuris, jos manymu, aiškiai nepriklauso produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, apibrėžtajai sričiai, negali būti pradėtos taikyti kompensacinės priemonės neatlikus naujo antisubsidijų tyrimo. NBV teigė, kad galutiniame reglamente aiškiai nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra biodyzelinas arba biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės. Anot NBV, tai nebuvo dirbtinai nustatyta, bet per pirminį tyrimą buvusią padėtį rinkoje atitikusi riba. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad 20 % riba buvo tinkama siekiant aiškiai atskirti įvairias mišinių, kuriais prekiauta JAV rinkoje, rūšis.

(56)

NBV ir kitų suinteresuotųjų šalių manymu, atlikus priemonių vengimo tyrimą nagrinėjamajam produktui galiojančių kompensacinių priemonių taikymą galima išplėsti tik tokiam panašiam produktui, kuris, palyginti su nagrinėjamuoju produktu, yra tik šiek tiek pakeistas. Be to, NBV teigė, kad pati Taryba galutiniame reglamente nustatė, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, nėra panašus produktas. Todėl, NBV teigimu, remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis nėra jokio kito pasirinkimo tik inicijuoti naują tyrimą ir nustatyti, ar priemones reikėtų taikyti ir minėtiems mišiniams.

(57)

Atsakant į šiuos argumentus pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 23 straipsnio nuostatų dėl priemonių vengimo tikslas yra užkirsti kelią bet kokiems tariamiems bandymams vengti galiojančių priemonių. Jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kuriais patvirtinamas priemonių vengimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje, Komisija inicijuoja tyrimą siekdama nustatyti, ar vengiama priemonių. Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį nustatant, ar vengiama priemonių, reikėtų, pvz., išnagrinėti, ar pasikeitė JAV ir Sąjungos prekybos pobūdis, ar šį pasikeitimą lėmė praktika, procesas ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ir ar yra žalos įrodymų arba įrodymų, kad muito taisomasis poveikis mažinamas kainos ir (arba) kiekio požiūriu.

(58)

Be to, reikėtų priminti, kad vengimo tyrimas – ne produkto apibrėžtosios srities peržiūra pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, todėl juo negali būti keičiama nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis. Pagrindinio reglamento 23 straipsnio nuostatomis numatomas teisinis tyrimo, kuriuo nustatoma, ar vengiama tam tikram produktui nustatytų priemonių, pagrindas.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalį Komisijai pateiktame prašyme buvo teigiama, kad, nustačius priemones, į Sąjungą pradėti importuoti biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, tariamai pasinaudojant nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto aprašyme nurodyta biodyzelino kiekio mišinyje riba. Atliekant tyrimą nagrinėta, ar tokia praktika gali būti laikoma vengimu pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio nuostatas. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad tariamas priemonių vengimas gali būti nagrinėjamas tik pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį.

(60)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, JAV priskiriant STS kodą 3824 90 40 00 taip pat klasifikuojami mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 96,5 % ir mažiau masės. Remiantis JAV eksporto statistika, per TL į Sąjungą iš viso eksportuota 358 291 tona šios rūšies mišinių.

(61)

Didelę dalį šio kiekio per TL eksportavo BP Products North America (toliau – BPNA).

(62)

BPNA nedalyvavo pirminiame tyrime, nes biodyzelino verslu pradėjo verstis tik 2009 m. pradžioje, tikėdamasi ateityje išaugsiančios biodyzelino rinkos ir reaguodama tiek į JAV, tiek užsienio valdžios institucijų veiksmus. BPNA į Sąjungą pradėjo eksportuoti 2009 m. gruodžio mėn. Primenama, kad galutinės priemonės buvo nustatytos 2009 m. liepos mėn.

(63)

Sąjungoje (JK, Prancūzijoje ir Nyderlanduose) BPNA pardavė JAV kilmės biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % arba mažiau masės. Visais atvejais produktas buvo toliau maišomas laikantis tam tikrose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, kuriais siekiama skatinti biodegalų vartojimą, nes šiuo metu šios rūšies degalai laikomi aplinką tausojančiais.

(64)

BPNA tvirtino, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, nėra į nagrinėjamąjį produktą panašus produktas. Labai skiriasi jų savybės ir rinkos sąlygos. Labai skiriasi su biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro nedidelę dalį masės, gamyba ir importu susijusi logistika (įskaitant vežimo apribojimus), palyginti su biodyzelino mišiniais, kuriuose biodyzelinas sudaro didesnę dalį masės. BPNA teigimu, vežant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, tokie produktai klasifikuojami ne kaip cheminiai produktai, o kaip vežimui skirti naftos produktai, kurių vežimas yra pigesnis. Be to, BPNA tvirtino, kad skiriasi dyzeliniuose varikliuose naudojamų biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro mažesnę dalį masės, ir biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro didesnę dalį masės, veikimas.

(65)

Atliekant vengimo tyrimą siekiama nustatyti, ar naudojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ar mažiau masės, buvo vengiama galiojančių priemonių. Gali būti, kad biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro mažesnę dalį masės, vežimo sąnaudos yra mažesnės. Tačiau reikėtų pažymėti, kad mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, gamybos požiūriu mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, faktiškai yra tik skirtingos sudėties mišiniai. Tai paprastas mišinio sudėties keitimo procesas. Mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, gamyba laikoma tik nedideliu nagrinėjamojo produkto pakeitimu, nes vienintelis skirtumas yra biodyzelino dalis mišinyje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ir nagrinėjamasis produktas, ir mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, Sąjungoje galiausiai naudojami tais pačiais tikslais. Be to, mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, esančio biodyzelino ir biodyzelino, esančio mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, pagrindinės savybės yra tokios pačios.

(66)

Nagrinėjamojo produkto importas iš JAV sumažėjo nuo 1 487 790 tonų 2008 m. iki 381 227 tonų 2009 m., o per TL jo beveik neliko.

(67)

Todėl reikėtų pažymėti, kad nors atliekant pirminį tyrimą Sąjungoje buvo nustatytas reikalavimas naudoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro, pvz., 5 % masės, mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, pradėta eksportuoti tik po to, kai buvo nustatytos galutinės priemonės. Remiantis iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautais duomenimis, per pirminį tyrimą į Sąjungą daugiausia eksportuoti mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 99,9 % masės. Taip buvo dėl to, kad tokiu būdu už eksportuojamą produktą buvo galima gauti didesnes subsidijas (1 JAV doleris mokesčio kredito už biodyzelino galoną).

(68)

Taigi sunku įžvelgti kitų ekonominių aplinkybių, kuriomis būtų galima paaiškinti, kodėl pradėta eksportuoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, išskyrus galiojančių kompensacinių priemonių vengimą.

(69)

Mišiniuose esantis biodyzelinas vis dar subsidijuojamas, o importuotojas išvengia prievolės sumokėti kompensacinį muitą. Reikėtų pažymėti, kad kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į biodyzelino dalį mišinyje, t. y. importuojant mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % masės, būtų nesumokėtas maždaug 35 EUR už toną kompensacinis muitas.

(70)

BPNA teigimu, biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, nebuvo sukurti specialiai tam, kad būtų išvengta muitų. Bendrovė tvirtino nedalyvavusi pirminiame tyrime, nes biodyzelino verslu pradėjo verstis 2009 m. pradžioje, tikėdamasi ateityje aktyvios biodyzelino rinkos ir reaguodama tiek į JAV, tiek užsienio valdžios institucijų veiksmus. Loginis komercinis sprendimas JAV gaminti mišinius ir eksportuoti juos į Sąjungą priimtas dėl specifinės bendrovės struktūros, jos veiklos kaip naftos bendrovės pobūdžio ir logistikos veiklos JAV. Visą laiką eksportuoti tik biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % ir mažiau masės, nes jiems taikomos ne tokios griežtos saugos priemonės: pagal jūrų laivininkystės teisės aktus biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro ne daugiau kaip 15 % masės, nelaikomi cheminiais produktais.

(71)

Pažymima, kad ši bendrovė su eksportu į Sąjungą susijusią veiklą pradėjo tik po to, kai buvo nustatytos priemonės. Manoma, kad nėra jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančios ekonominės aplinkybės, išskyrus vengimą mokėti JAV kilmės biodyzelinui nustatytą kompensacinį muitą.

(72)

Įvertinus per pirminį tyrimą nustatytą nežalingos kainos lygį, galima teigti, kad dėl iš JAV į Sąjungą per TL importuotų mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, buvo priverstinai mažinamos kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, pradėti importuoti tik nustačius galutines priemones, o susiję kiekiai nėra nereikšmingi.

(73)

Taigi prieita prie išvados, kad priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainų požiūriu.

(74)

Dėl subsidijavimo reikia pažymėti, kad 2010 m. gruodžio mėn. atgaline data vėl pradėta taikyti pagrindinė per pirminį tyrimą nustatyta subsidijų schema – JAV biodyzelino mokesčių kreditas. Todėl daroma išvada, kad per TL importuojamas panašus produktas vis dar buvo subsidijuojamas.

(75)

Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad galutinių kompensacinių muitų, nustatytų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, buvo vengiama į Sąjungą importuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(76)

Padaryta išvada, kad vienintelė ekonominė aplinkybė, kuria galima paaiškinti, kodėl pradėti eksportuoti mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, yra, viena vertus, JAV taikomos subsidijos ir, kita vertus, vengimas mokėti į Sąjungą importuojamiems produktams nustatytus kompensacinius muitus.

(77)

BPNA prašė atleisti ją nuo galimų išplėstųjų priemonių. Vis dėlto, tyrimu aiškiai nustatyta, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, buvo importuojami tik siekiant išvengti galiojančių priemonių, todėl minėtas prašymas negali būti patenkintas. Remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atleisti nuo priemonių galima tik tuos nagrinėjamojo produkto gamintojus, kurie gali įrodyti, kad nėra susiję su jokiu gamintoju, kuriam taikomos priemonės, ir kurie, kaip nustatyta, nevengia priemonių. Atlikus minėtus tyrimus nustatyta, kad BPNA vengė priemonių, nes po to, kai buvo nustatytos antidempingo ir kompensacinės priemonės, pradėjo eksportuoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, ir tam nebuvo jokios pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus priemonių nustatymą. Be to, esama įrodymų, kad priemonių poveikis mažinamas kainos ir kiekio požiūriu ir kad importuojamas produktas vis dar subsidijuojamas.

(78)

Kai kurie per pirminį tyrimą bendradarbiavę biodyzelino gamintojai paprašė atleisti juos nuo išplėstųjų priemonių, nustatytų dėl priemonių vengimo. Nustatyta, kad šie JAV gamintojai nei gamino, nei pardavė biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės. Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalį atliekant vengimo tyrimą galima nagrinėti tik gamintojų prašymus atleisti nuo priemonių. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 23 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl naujųjų eksportuotojų.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatyto galutinio kompensacinio muito buvo vengiama pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį siunčiant produktus per Kanadą.

(80)

Remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, priemonių, galiojančių importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui, taikymas turėtų būti išplėstas tam pačiam iš Kanados siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam kaip Kanados kilmės arba ne.

(81)

Siekiant užkirsti kelią muito vengimui pateikiant nepatikrinamų tvirtinimų, kad per Kanadą siunčiamą produktą pagamino bendrovė, kuriai taikomas galutiniame reglamente nustatytas individualus muitas, priemonė, kurios taikymą reikia išplėsti, turėtų būti Reglamento (EB) Nr. 598/2009 1 straipsnio 2 dalyje „visoms kitoms bendrovėms“ nustatytas 237 EUR už toną dydžio galutinis kompensacinis muitas.

(82)

Kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, masės dalį (biodyzelino dalį) mišinyje.

(83)

Remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta, kad bet kokia išplėstoji priemonė taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už iš Kanados siunčiamą užregistruotą biodyzeliną.

(84)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad galutinio kompensacinio muito, nustatyto importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, buvo vengiama pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį į Sąjungą importuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(85)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, priemonių, galiojančių importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui, taikymą reikėtų išplėsti biodyzelinui, importuojamam mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(86)

Priemonės, kurių taikymą reikėtų išplėsti, – tai Reglamento (EB) Nr. 598/2009 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės.

(87)

Išplėstasis kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, masės dalį (biodyzelino dalį) mišinyje.

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta, kad išplėstoji priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už importuojant užregistruotą biodyzeliną mišiniuose, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(89)

Atsižvelgiant į išvadas dėl Singapūro, reikėtų baigti tyrimą dėl galimo kompensacinių priemonių vengimo importuojant iš Singapūro siunčiamą biodyzeliną ir nutraukti inicijavimo reglamentu nustatytą iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino registravimą.

(90)

Abi klausimyno atsakymus pateikusios bendradarbiaujančios Kanados bendrovės paprašė atleisti jas nuo galimų išplėstųjų priemonių pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalį.

(91)

Nustatyta, kad abu bendradarbiaujantys Kanados gamintojai nevengė su šiuo tyrimu susijusių priemonių. Be to, šie gamintojai įrodė, kad nėra susiję su JAV biodyzelino gamintojais/eksportuotojais. Todėl jų prašymus atleisti jas nuo išplėstųjų priemonių galima patenkinti.

(92)

Manoma, kad šiuo atveju būtina nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tokio atleidimo taikymas. Šios specialios priemonės apima reikalavimą pateikti valstybių narių muitinėms galiojančią prekybinę sąskaitą faktūrą, kuri turi atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamoms prekėms turi būti taikomas išplėstasis kompensacinis muitas.

(93)

Viena klausimyno atsakymus pateikusi bendradarbiaujanti JAV šalis taip pat paprašė atleisti ją nuo galimų išplėstųjų priemonių pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalį.

(94)

Kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą aiškiai nustatyta, kad ši šalis vengė priemonių importuodama biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės. Taigi prašymo atleisti nuo priemonių patenkinti negalima.

(95)

Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad jeigu kuris (-ie) nors susijęs (-ę) eksportuojantis (-ys) gamintojas (-ai) nebesinaudotų subsidijomis, tokia (-ios) šalis (-ys) gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(96)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis prieita prie pirmiau išdėstytų išvadų, ir jos buvo paragintos pateikti savo pastabas. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo apsvarstytos,

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N-105 04/92

1049 Brussels

BELGIUM (BELGIJA)

Faksas + 32 2295505

11.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/12

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 193/2009 (2) importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (3) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje (toliau – nagrinėjamasis produktas), nustatė 0–198 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės). Tyrimas, po kurio buvo priimtas galutinis reglamentas, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(3)

Be to, reikia pažymėti, kad Taryba Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 (4) importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatė 211,2–237 EUR už toną dydžio galutinį kompensacinį muitą.

(4)

2010 m. birželio 30 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį gavo prašymą atlikti tyrimą dėl galimo importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių vengimo. Prašymą Sąjungos gamintojų vardu pateikė Europos biodyzelino valdyba (toliau – EBV).

(5)

Prašyme teigta, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių buvo vengiama jį siunčiant per Kanadą ir Singapūrą, taip pat eksportuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(6)

Prašyme teigta, kad nagrinėjamajam produktui nustačius priemones labai pasikeitė su eksportu iš JAV, Kanados ir Singapūro susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pagrįstos priežasties arba pateisinančios aplinkybės, išskyrus muito nustatymą, kuria būtų galima paaiškinti šį pasikeitimą. Teigta, kad šį prekybos pobūdžio pasikeitimą lėmė nagrinėjamojo produkto siuntimas per Kanadą ir Singapūrą.

(7)

Be to, prašyme buvo teigiama, kad, nustačius priemones, į Sąjungą pradėti importuoti biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, tariamai pasinaudojant nagrinėjamojo produkto aprašyme nurodyta biodyzelino kiekio mišinyje riba.

(8)

Prašyme taip pat teigta, kad nagrinėjamajam produktui galiojančių antidempingo priemonių taisomasis poveikis buvo mažinamas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Teigta, kad vietoj nagrinėjamojo produkto veikiausiai pradėta dideliais kiekiais iš Kanados ir Singapūro importuoti gryną biodyzeliną arba biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, ir biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės. Be to, pateikta pakankamai įrodymų, kad šie dideli kiekiai buvo importuoti kur kas mažesnėmis kainomis, palyginti su nežalinga kaina, nustatyta atlikus tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės.

(9)

Galiausiai teigta, kad nagrinėjamojo produkto kainos, kaip nustatyta anksčiau, buvo toliau subsidijuojamos.

(10)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai prima facie įrodymų tyrimui pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį inicijuoti, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 720/2010 (5) (toliau – inicijavimo reglamentas) inicijavo tyrimą. Be to, Komisija pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį inicijavimo reglamentu pavedė muitinėms registruoti iš Kanados ir Singapūro siunčiamus produktus, taip pat JAV kilmės biodyzelino mišinius, kuriuose riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro 20 % arba mažiau masės.

(11)

Komisija Reglamentu (ES) Nr. 721/2010 (6) taip pat inicijavo gretutinį tyrimą dėl galimo JAV kilmės importuojamam biodyzelinui nustatytų kompensacinių priemonių vengimo importuojant iš Kanados ir Singapūro siunčiamą biodyzeliną ir biodyzelino mišinius, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(12)

Apie tyrimą Komisija oficialiai pranešė JAV, Kanados ir Singapūro valdžios institucijoms. Žinomiems JAV, Kanados ir Singapūro gamintojams/eksportuotojams buvo nusiųsti klausimynai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per inicijavimo reglamente nustatytą terminą.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė toliau nurodytos bendrovės, kurių patalpose vėliau surengti tikrinamieji vizitai:

(14)

Be to, apsilankyta atitinkamose Kanados ir Singapūro Vyriausybių kompetentingose institucijose.

(15)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – TL). Siekiant išnagrinėti tariamą prekybos pokyčio pasikeitimą, rinkti laikotarpio nuo 2008 m. iki TL pabaigos duomenys.

(16)

Su galimu vengimu susijęs produktas, t. y. per pirminį tyrimą nagrinėtas produktas, – JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniuose, kuriuose riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro daugiau kaip 20 % masės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 41, 3824 90 91, ex 3824 90 97 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

Vengimo tyrimo objektas yra dvejopas. Pirma, dėl tariamo siuntimo per Kanadą ir Singapūrą – tai per pirminį tyrimą nagrinėtam produktui, kaip aprašyta ankstesnėje dalyje, tapatus produktas. Dėl siuntimo tiesiai iš JAV – tiriamasis produktas yra biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, sudaro 20 % arba mažiau masės.

(18)

2009 m. kovo mėn. nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nagrinėjamojo produkto praktiškai nebeimportuota. Lentelėje pateikiama apibendrinta padėtis:

Biodyzelino ir tam tikrų biodyzelino mišinių importas į europos sąjungą

nurodant KN kodą 3824 90 91 (tonomis)

(19)

Į šiuos Eurostato duomenis įtraukti visi biodyzelino, kurio sudėtyje yra 96,5 % arba daugiau esterių, duomenys.

(20)

Palyginimui toliau pateikiami JAV biodyzelino eksporto ir biodyzelino mišinių, deklaruotų nurodant STS kodą 3824 90 40 00 (gyvūninių arba augalinių riebalų mišiniai) duomenys:

Jav biodyzelino ir biodyzelino mišinių eksportas

nurodant STS kodą 3824 90 40 00 (tonomis)

(21)

Palyginus abi lenteles galima daryti išvadą, kad į Sąjungą per TL eksportuota 358 291 tona mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 96,5 % ir mažiau masės.

(22)

Kanados gamintojų/eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Du gamintojai, kurių produkcija sudaro apytikriai 90 % visos Kanados biodyzelino produkcijos, pateikė klausimyno atsakymus ir visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Be to, atliekant tyrimą bendradarbiavo Kanados atsinaujinančiosios energijos asociacija ir atitinkamos Kanados Vyriausybės valdžios institucijos.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį turėtų būti nustatoma, ar vengiama priemonių, nagrinėjant, ar pasikeitė JAV, Kanados ir Sąjungos prekybos pobūdis, ar šį pasikeitimą lėmė praktika, procesai ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar yra žalos įrodymų arba įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo panašaus produkto kainos ir (arba) kiekio požiūriu, taip pat ar yra dempingo įrodymų atsižvelgiant į pirmiau nustatytą panašaus produkto normaliąją vertę.

(24)

Biodyzelino importas iš JAV sumažėjo nuo 1 487 790 tonų 2008 m. iki 381 227 tonų 2009 m., o per TL jo beveik neliko.

(25)

Kita vertus, remiantis Eurostato duomenimis, per 2008 m.–TL smarkiai padidėjo bendras biodyzelino importo iš Kanados į Sąjungą kiekis: nuo 1 725 tonų 2008 m. iki 140 043 tonų 2009 m. ir 197 772 tonų per TL.

(26)

Muitai JAV ir Kanados tarpusavio biodyzelino prekyboje netaikomi, nėra ir kitų importo apribojimų.

(27)

Remiantis JAV statistika, biodyzelino eksportas iš JAV į Kanadą padidėjo nuo 967 tonų 2008 m. iki 128 233 tonų 2009 m. ir 161 841 tonos per TL.

(28)

Palyginus JAV valdžios institucijų pateiktą eksporto statistiką su Kanados valdžios institucijų per patikrinimą vietoje pateikta importo statistika, nustatyti žymūs mėnesinių duomenų neatitikimai. Remiantis Kanados statistika, JAV biodyzelino importas padidėjo nuo 11 757 tonų 2008 m. iki 18 673 tonų 2009 m. ir 174 574 tonų per TL.

(29)

Kanados valdžios institucijų teigimu, biodyzelinui deklaruoti joks specialus kodas nenaudojamas. Jos pažymėjo, kad Kanada ir JAV keičiasi importo duomenimis ir naudoja juos kaip savo susijusio eksporto duomenis. Taigi Kanados šešių skaitmenų lygmens importo duomenys turėtų sutapti su JAV eksporto duomenimis, ir iš tikrųjų STS 38 24 90 kodo duomenys iš esmės sutampa. Tačiau išsamesnio nei šešių skaitmenų lygmens duomenys skirstomi naudojantis skirtingomis klasifikavimo sistemomis. Be to, reikėtų pažymėti, kad į Kanados statistiką įtraukiamos tik tos importuojamos prekės, kurių muitinis įforminimas atliekamas Kanadoje, bet ne per ją siunčiamos prekės.

(30)

Taigi, nepaisant dviejų duomenų šaltinių neatitikimo, galima daryti išvadą, kad JAV biodyzelino eksportas į Kanadą per 2008 m.–TL išaugo, ypač po to, kai buvo nustatytos antidempingo priemonės. Kanados biodyzelino rinka šiuo metu nėra pajėgi absorbuoti tokio biodyzelino kiekio. Iš tiesų, tikrieji Kanados biodyzelino gamintojai daugiausia gamina eksportui.

(31)

Per TL nei vienas iš dviejų bendradarbiavusių Kanados gamintojų nepirko biodyzelino iš JAV ar iš jokių kitų šaltinių.

(32)

Biodyzelino gamyba Kanadoje yra neseniai atsiradusi veiklos rūšis. TL buvo maždaug šeši gamybos objektai, tačiau maždaug 90 % visos produkcijos buvo pagaminta vos dviejuose Rytų Kanadoje esančiuose gamybos objektuose, kurie iš tiesų priklauso dviem šiuos objektus eksploatuojantiems bendradarbiaujantiems gamintojams.

(33)

Įvertinus bendradarbiaujančių gamintojų parduotos produkcijos apimtį, nustatyta, koks kiekis parduotas tikrai Šiaurės Amerikoje (t. y. JAV arba Kanadoje) esantiems galutiniams pirkėjams. Kitas kiekis buvo parduotas pirkėjams, kurie prekes pardavė ir (arba) naudojo jas mišiniuose su kitu biodyzelinu. Nei viena iš minėtų dviejų bendrovių nežinojo, ar tie pirkėjai pardavė įsigytus produktus Sąjungoje kaip Kanados kilmės biodyzeliną, ar jie juos maišė arba ar biodyzeliną jie pardavė galutiniams pirkėjams JAV arba Kanadoje.

(34)

NET jeigu būtų daroma prielaida, kad visas tikrasis Kanados biodyzelinas atsidūrė Sąjungoje, tai sudarytų tik 20 % viso importo į Sąjungą iš Kanados per TL.

(35)

Palyginus turimus statistinius duomenis su iš bendradarbiaujančių gamintojų gautais duomenimis, nustatyta, kad Kanados biodyzelino gamintojai negalėjo pagaminti tiek biodyzelino, kiek eksportuota iš Kanados į Sąjungą. Taigi galima daryti išvadą, kad smarkiai išaugęs importas iš Kanados į Sąjungos rinką yra susijęs su iš Kanados siunčiamu JAV kilmės eksportuojamu biodyzelinu.

(36)

Todėl bendrą JAV eksporto į Sąjungą sumažėjimą nuo 2008 m. ir tuo pat metu vykusį eksporto iš Kanados į Sąjungą ir eksporto iš JAV į Kanadą didėjimą nustačius pirmines priemones galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu.

(37)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokia kita pakankamai pagrįsta priežastis ar pateisinanti ekonominė aplinkybė, kuriomis būtų galima paaiškinti prekybos srautų nukreipimą per kitą šalį, išskyrus vengimą mokėti JAV kilmės biodyzelinui nustatytą antidempingo muitą.

(38)

Nustatant, ar kiekio požiūriu buvo mažinamas JAV kilmės importuojamam biodyzelinui galiojančių antidempingo priemonių taisomasis poveikis, naudoti Eurostato duomenys. Iš Kanados eksportuotų produktų kiekis ir kainos buvo palyginti su per pirminį tyrimą nustatytu žalos pašalinimo lygiu.

(39)

Kaip minėta, importas iš Kanados į Sąjungą padidėjo nuo 1 725 tonų 2008 m. iki 197 772 tonų (tai sudarė 9,2 % importo dalį) per TL. Atsižvelgiant į Sąjungos rinkos dydį, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, importo iš Kanados padidėjimo negalima laikyti nereikšmingu. Įvertinus per pirminį tyrimą nustatytą nežalingos kainos lygį, galima teigti, kad iš Kanados importuojami produktai per TL buvo priverstinai parduodami maždaug 50 % mažesnėmis kainomis, todėl maždaug 40 % buvo priverstinai sumažintos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos.

(40)

Taigi prieita prie išvados, kad priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainų požiūriu.

(41)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nagrinėta, ar yra įrodymų, kad atsižvelgiant į per pirminį tyrimą nustatytą normaliąją vertę yra vykdomas dempingas.

(42)

Per pirminį tyrimą normalioji vertė nustatyta remiantis vidaus rinkos pardavimo kainomis įprastinėmis prekybos sąlygomis ir apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudų ir pagrįsto pelno dydžio suma, jei produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje arba jei produktas nebuvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(43)

Kanados eksporto kainos nustatytos remiantis Eurostato nurodyta vidutine biodyzelino importo kaina per TL.

(44)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Kadangi informacijos apie daugelį sąnaudų dedamųjų nebuvo, iš Eurostato CIF kainų atskaitytos tik vežimo ir draudimo sąnaudos, pagrįstos per pirminį tiriamąjį laikotarpį nustatytomis vidutinėmis biodyzelino jūrų frachto sąnaudomis biodyzeliną gabenant iš JAV į Sąjungą, kad būtų galima nustatyti FOB kainas Kanados pasienyje.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingas apskaičiuotas palyginus per pirminį tyrimą nustatytą vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutines svertines eksporto kainas per TL, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentais.

(46)

Palyginus nustatytas dempingas.

(47)

Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų galutinių antidempingo muitų buvo vengiama produktus siunčiant per Kanadą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

(48)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du Singapūre įsikūrę prekiautojai. Be to, bendradarbiavo ir atitinkamos Singapūro Vyriausybės valdžios institucijos.

(49)

Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar tikrai vengiama galiojančių priemonių, aprašyti 23 konstatuojamojoje dalyje.

(50)

Remiantis Eurostato duomenimis, visas Singapūro biodyzelino eksportas į Sąjungą padidėjo nuo 179 tonų 2008 m. iki 20 486 tonų 2009 m. ir 32 078 tonų per TL. Tuo pačiu laikotarpiu JAV eksportas į Singapūrą taip pat padidėjo.

(51)

Atitinkamų Singapūro Vyriausybės valdžios institucijų teigimu, vietoje pagamintas biodyzelinas daugiausia parduodamas Singapūre vidaus paklausai tenkinti. Vis dėlto Singapūro valdžios institucijos pripažįsta Singapūro biodyzelino pramonės augimą neseniai įrengus naujus gamybos objektus.

(52)

Tradiciškai iš Singapūro eksportuojama nedaug. Biodyzelino importo į Sąjungą duomenys atidžiai išnagrinėti naudojantis pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų baze ir sutikrinti su atitinkamų nacionalinių muitinių duomenimis. Panašu, kad importuota per kelis kartus. Atlikus analizę nustatyta, kad dauguma importuotų produktų buvo tikrai Singapūro kilmės. Tačiau ne visą importą buvo galima įvertinti.

(53)

Palyginti su per pirminį tyrimą nustatytu suvartojimu Sąjungoje, iš Singapūro į Sąjungą importuotas kiekis, kurio nebuvo galima įvertinti, buvo labai mažas. Be to, atsižvelgiant į EBV nustatytą žymų Sąjungos suvartojimo padidėjimą nuo pirminio tyrimo, šio importuoto kiekio dalis, palyginti su visu Sąjungos suvartojimu, būtų nereikšminga.

(54)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad importuojant siunčiant iš Singapūro taisomasis antidempingo priemonių poveikis kiekio požiūriu nebuvo mažinamas.

(55)

Dėl produktų siuntimo per Singapūrą: gerai žinoma, kad Singapūras yra didžiulis Azijos laivybos mazgas – čia suplaukia viso regiono laivai, iš jų prekės iškraunamos ir kraunamos į kitus laivus, įskaitant plaukiančius į Europą. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių prekiautojų Malaizijos arba Indonezijos kilmės biodyzeliną į galutinę paskirties vietą Sąjungoje siuntė per Singapūrą. Per TL vien tik šis prekiautojas į Sąjungą eksportavo žymų biodyzelino, kuris buvo siunčiamas per Singapūrą, kiekį, o atlikdamas muitinės formalumus Sąjungoje deklaravo šį biodyzeliną kaip Malaizijos arba Indonezijos kilmės. Patikrinus nenustatyta nieko, dėl ko būtų galima suabejoti deklaruota Indonezijos arba Malaizijos kilme.

(56)

Atsižvelgiant į tai, reikėtų baigti tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių vengimo importuojant iš Singapūro siunčiamą biodyzeliną.

(57)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo penki JAV biodyzelino arba biodyzelino mišinių gamintojai, iš kurių trys buvo atrinkti atliekant atranką per pirminį tyrimą. JAV Vyriausybė bendradarbiavo pateikdama eksporto statistinius duomenis ir juos paaiškindama.

(58)

Visi trys per pirminį tyrimą atrinkti gamintojai nustačius galutines priemones biodyzelino nebeeksportavo.

(59)

Tik viena iš penkių bendradarbiaujančių bendrovių, BP North America, kuri nebendradarbiavo per pirminį tyrimą, per TL į Sąjungą eksportavo biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudarė 20 % ir mažiau masės.

(60)

JAV biodyzelino pramonei atstovaujanti Nacionalinė biodyzelino valdyba (toliau – NBV) teigė, kad produktui, kuris, jos manymu, aiškiai nepriklauso produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, apibrėžtajai sričiai, negali būti pradėtos taikyti antidempingo priemonės neatlikus naujo antidempingo tyrimo. NBV teigė, kad galutiniame reglamente aiškiai nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra biodyzelinas arba biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės. Anot NBV, tai nebuvo dirbtinai nustatyta, bet per pirminį tyrimą buvusią padėtį rinkoje atitikusi riba. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad 20 % riba buvo tinkama siekiant aiškiai atskirti įvairias mišinių, kuriais prekiauta JAV rinkoje, rūšis.

(61)

NBV ir kitų suinteresuotųjų šalių manymu, atlikus priemonių vengimo tyrimą nagrinėjamajam produktui galiojančių antidempingo priemonių taikymą galima išplėsti tik tokiam panašiam produktui, kuris, palyginti su nagrinėjamuoju produktu, yra tik šiek tiek pakeistas. Be to, NBV teigė, kad pati Taryba galutiniame reglamente nustatė, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, nėra panašus produktas. Todėl, NBV teigimu, remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis nėra jokio kito pasirinkimo tik inicijuoti naują tyrimą ir nustatyti, ar priemones reikėtų taikyti ir minėtiems mišiniams.

(62)

Atsakant į šiuos argumentus pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatų dėl priemonių vengimo tikslas yra užkirsti kelią bet kokiems tariamiems bandymams vengti galiojančių priemonių. Jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kuriais patvirtinamas priemonių vengimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, Komisija inicijuoja tyrimą siekdama nustatyti, ar vengiama priemonių. Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį nustatant, ar vengiama priemonių, reikėtų, pvz., išnagrinėti, ar pasikeitė JAV ir Sąjungos prekybos pobūdis, ar šį pasikeitimą lėmė praktika, procesas ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ir ar yra žalos įrodymų arba įrodymų, kad muito taisomasis poveikis mažinamas kainos ir (arba) kiekio požiūriu.

(63)

Be to, reikėtų priminti, kad vengimo tyrimas – ne produkto apibrėžtosios srities peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, todėl juo negali būti keičiama nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis. Pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatomis numatomas teisinis tyrimo, kuriuo nustatoma, ar vengiama tam tikram produktui nustatytų priemonių, pagrindas.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį Komisijai pateiktame prašyme buvo teigiama, kad, nustačius priemones, į Sąjungą buvo pradėti importuoti biodyzelino mišiniai, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, tariamai pasinaudojant nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto aprašyme nurodyta biodyzelino kiekio mišinyje riba. Atliekant tyrimą nagrinėta, ar tokia praktika gali būti laikoma vengimu pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad tariamas priemonių vengimas gali būti nagrinėjamas tik pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

(65)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, JAV priskiriant STS kodą 3824 90 40 00 taip pat klasifikuojami mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 96,5 % ir mažiau masės. Remiantis JAV eksporto statistika, per TL į Sąjungą iš viso eksportuota 358 291 tona šios rūšies mišinių.

(66)

Didelę dalį šio kiekio per TL eksportavo BP Products North America (toliau – BPNA).

(67)

BPNA nedalyvavo pirminiame tyrime, nes biodyzelino verslu pradėjo verstis tik 2009 m. pradžioje, tikėdamasi ateityje išaugsiančios biodyzelino rinkos ir reaguodama tiek į JAV, tiek užsienio valdžios institucijų veiksmus. BPNA į Sąjungą pradėjo eksportuoti 2009 m. gruodžio mėn. Primenama, kad galutinės priemonės buvo nustatytos 2009 m. liepos mėn.

(68)

Sąjungoje (JK, Prancūzijoje ir Nyderlanduose) BPNA pardavė JAV kilmės biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % arba mažiau masės. Visais atvejais produktas buvo toliau maišomas laikantis tam tikrose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, kuriais siekiama skatinti biodegalų vartojimą, nes šiuo metu šios rūšies degalai laikomi aplinką tausojančiais.

(69)

BPNA tvirtino, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, nėra į nagrinėjamąjį produktą panašus produktas. Labai skiriasi jų savybės ir rinkos sąlygos. Labai skiriasi su biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro nedidelę dalį masės, gamyba ir importu susijusi logistika (įskaitant vežimo apribojimus), palyginti su biodyzelino mišiniais, kuriuose biodyzelinas sudaro didesnę dalį masės. BPNA teigimu, vežant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, tokie produktai klasifikuojami ne kaip cheminiai produktai, o kaip vežimui skirti naftos produktai, taip mažinant vežimo sąnaudas. Be to, BPNA tvirtino, kad skiriasi dyzeliniuose varikliuose naudojamų biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro mažesnę dalį masės, ir biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro didesnę dalį masės, vartojimo efektyvumas.

(70)

Atliekant vengimo tyrimą siekiama nustatyti, ar naudojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, buvo vengiama galiojančių priemonių. Gali būti, kad biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro mažesnę dalį masės, vežimo sąnaudos yra mažesnės. Tačiau reikėtų pažymėti, kad mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, gamybos požiūriu mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, faktiškai yra tik skirtingos sudėties mišiniai. Tai paprastas mišinio sudėties keitimo procesas. Mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, gamyba laikoma tik nedideliu nagrinėjamojo produkto pakeitimu, nes vienintelis skirtumas yra biodyzelino dalis mišinyje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ir nagrinėjamasis produktas, ir mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, Sąjungoje galiausiai naudojami tais pačiais tikslais. Be to, mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, esančio biodyzelino ir biodyzelino, esančio mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro daugiau kaip 20 % masės, pagrindinės savybės yra tokios pačios.

(71)

Nagrinėjamojo produkto importas iš JAV sumažėjo nuo 1 487 790 tonų 2008 m. iki 381 227 tonų 2009 m., o per TL jo beveik neliko.

(72)

Todėl reikėtų pažymėti, kad nors atliekant pirminį tyrimą Sąjungoje buvo nustatytas reikalavimas naudoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro, pvz., 5 % masės, mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ar mažiau masės, pradėta eksportuoti tik po to, kai buvo nustatytos galutinės priemonės. Remiantis iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautais duomenimis, per pirminį tyrimą į Sąjungą daugiausia eksportuoti mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 99,9 % masės. Taip buvo dėl to, kad tokiu būdu už eksportuojamą produktą buvo galima gauti didesnes subsidijas (1 JAV doleris mokesčio kredito už biodyzelino galoną).

(73)

Taigi sunku įžvelgti kitų ekonominių aplinkybių, kuriomis būtų galima paaiškinti, kodėl pradėta eksportuoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, išskyrus galiojančių antidempingo priemonių vengimą.

(74)

Mišiniuose esantis biodyzelinas vis dar subsidijuojamas, o importuotojas išvengia prievolės sumokėti antidempingo muitą. Reikėtų pažymėti, kad antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į biodyzelino dalį mišinyje, t. y. importuojant mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % masės, būtų nesumokėtas maždaug 26 EUR už toną antidempingo muitas.

(75)

BPNA teigimu, biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro mažiau nei 15 % masės, nebuvo sukurti specialiai tam, kad būtų išvengta muitų. Bendrovė tvirtino nedalyvavusi pirminiame tyrime, nes biodyzelino verslu pradėjo verstis 2009 m. pradžioje, tikėdamasi ateityje aktyvios biodyzelino rinkos ir reaguodama tiek į JAV, tiek užsienio valdžios institucijų veiksmus. Loginis komercinis sprendimas JAV gaminti mišinius ir eksportuoti juos į Sąjungą priimtas dėl specifinės bendrovės struktūros, jos veiklos kaip naftos bendrovės pobūdžio ir logistikos veiklos JAV. Visą laiką eksportuoti tik biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 15 % ar mažiau masės, nes jiems taikomos ne tokios griežtos saugos priemonės: pagal jūrų laivininkystės teisės aktus biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro ne daugiau kaip 15 % masės, nelaikomi cheminiais produktais.

(76)

Pažymima, kad ši bendrovė su eksportu į Sąjungą susijusią veiklą pradėjo tik po to, kai buvo nustatytos priemonės. Manoma, kad nėra jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančios ekonominės aplinkybės, išskyrus vengimą mokėti JAV kilmės biodyzelinui nustatytą antidempingo muitą.

(77)

Įvertinus per pirminį tyrimą nustatytą nežalingos kainos lygį, galima teigti, kad dėl iš JAV į Sąjungą per TL importuotų mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, buvo priverstinai mažinamos kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, pradėti importuoti tik nustačius galutines priemones, o susiję kiekiai nėra nereikšmingi.

(78)

Taigi prieita prie išvados, kad priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainų požiūriu.

(79)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nagrinėta, ar yra įrodymų, kad atsižvelgiant į per pirminį tyrimą nustatytą normaliąją vertę yra vykdomas dempingas. Palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą nustatyta, kad vykdytas dempingas.

(80)

Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad galutinių antidempingo muitų, nustatytų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, buvo vengiama į Sąjungą importuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės.

(81)

Padaryta išvada, kad vienintelė ekonominė aplinkybė, kuria galima paaiškinti, kodėl pradėti eksportuoti mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, yra, viena vertus, JAV taikomos subsidijos ir, kita vertus, vengimas mokėti į Sąjungą importuojamiems produktams nustatytus antidempingo muitus.

(82)

BPNA prašė atleisti ją nuo galimų išplėstųjų priemonių. Vis dėlto, tyrimu aiškiai nustatyta, kad biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, buvo importuojami tik siekiant išvengti galiojančių priemonių, todėl minėtas prašymas negali būti patenkintas. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atleisti nuo priemonių galima tik tuos nagrinėjamojo produkto gamintojus, kurie gali įrodyti, kad nėra susiję su jokiu gamintoju, kuriam taikomos priemonės, ir kurie, kaip nustatyta, nevengia priemonių. Atlikus minėtus tyrimus nustatyta, kad BPNA vengė priemonių, nes po to, kai buvo nustatytos antidempingo ir kompensacinės priemonės, pradėjo eksportuoti mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės, ir tam nebuvo jokios pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus priemonių nustatymą. Be to, esama įrodymų, kad priemonių poveikis mažinamas kainos ir kiekio požiūriu ir kad atsižvelgiant į pirmiau nustatytas normaliąsias vertes vykdomas dempingas.

(83)

Kai kurie per pirminį tyrimą bendradarbiavę biodyzelino gamintojai paprašė atleisti juos nuo išplėstųjų priemonių, nustatytų dėl priemonių vengimo. Nustatyta, kad šie JAV gamintojai nei gamino, nei pardavė biodyzelino mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės. Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį atliekant vengimo tyrimą galima nagrinėti tik gamintojų prašymus atleisti nuo priemonių. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl naujųjų eksportuotojų.

(84)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatyto galutinio antidempingo muito buvo vengiama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį siunčiant produktus per Kanadą.

(85)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, priemonių, galiojančių importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui, taikymas turėtų būti išplėstas tam pačiam iš Kanados siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam kaip Kanados kilmės arba ne.

(86)

Siekiant užkirsti kelią muito vengimui pateikiant nepatikrinamų tvirtinimų, kad per Kanadą siunčiamą produktą pagamino bendrovė, kuriai taikomas galutiniame reglamente nustatytas individualus muitas, priemonė, kurios taikymą reikia išplėsti, turėtų būti Reglamento (EB) Nr. 599/2009 1 straipsnio 2 dalyje „visoms kitoms bendrovėms“ nustatytas 172,2 EUR už toną dydžio galutinis antidempingo muitas.

(87)

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino dalį) mišinyje.

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta, kad bet kokia išplėstoji priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už iš Kanados siunčiamą užregistruotą biodyzeliną.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad galutinio antidempingo muito, nustatyto importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, buvo vengiama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį į Sąjungą importuojant biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(90)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, priemonių, galiojančių importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui, taikymą reikėtų išplėsti biodyzelinui, importuojamam mišiniuose, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(91)

Priemonės, kurių taikymą reikia išplėsti, – tai Reglamento (EB) Nr. 599/2009 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės.

(92)

Išplėstasis antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, masės dalį (biodyzelino dalį) mišinyje.

(93)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta, kad išplėstoji priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už importuojant užregistruotą biodyzeliną mišiniuose, kuriuose JAV kilmės biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės.

(94)

Atsižvelgiant į išvadas dėl Singapūro, reikėtų baigti tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių vengimo importuojant iš Singapūro siunčiamą biodyzeliną ir nutraukti inicijavimo reglamentu nustatytą iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino registravimą.

(95)

Abi klausimyno atsakymus pateikusios bendradarbiaujančios Kanados bendrovės paprašė atleisti jas nuo galimų išplėstųjų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(96)

Nustatyta, kad abu bendradarbiaujantys Kanados gamintojai nevengė su šiuo tyrimu susijusių priemonių. Be to, šie gamintojai įrodė, kad nėra susiję su JAV biodyzelino gamintojais/eksportuotojais. Todėl jų prašymus atleisti jas nuo išplėstųjų priemonių galima patenkinti.

(97)

Manoma, kad šiuo atveju būtina nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tokio atleidimo taikymas. Šios specialios priemonės apima reikalavimą pateikti valstybių narių muitinėms galiojančią prekybinę sąskaitą faktūrą, kuri turi atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamoms prekėms turi būti taikomas išplėstasis antidempingo muitas.

(98)

Viena klausimyno atsakymus pateikusi bendradarbiaujanti JAV šalis paprašė atleisti ją nuo galimų išplėstųjų priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(99)

Kaip paaiškinta 82 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą aiškiai nustatyta, kad ši šalis vengė priemonių importuodama biodyzelino mišinius, kuriuose biodyzelinas sudaro 20 % ir mažiau masės. Taigi prašymo atleisti nuo priemonių patenkinti negalima.

(100)

Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad jeigu kuris (-ie) nors susijęs (-ę) eksportuojantis (-ys) gamintojas (-ai) nebevykdytų dempingo, tokia (-ios) šalis (-ys) gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(101)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis prieita prie pirmiau išdėstytų išvadų, ir jos buvo paragintos pateikti savo pastabas. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo apsvarstytos,

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N-105 04/92

1049 Brussels

BELGIUM (BELGIJA)

Faksas + 322 2956505

11.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/22

(1)

Direktyva 2004/49/EB siekiama pagerinti geležinkelių transporto paslaugų patekimą į rinką nustatant bendrus geležinkelių saugos valdymo, reglamentavimo ir priežiūros principus. Be to, Direktyvoje 2004/49/EB numatoma sukurti sistemą, pagal kurią, visoje Europos Sąjungoje taikant tuos pačius sertifikavimo reikalavimus, visiems už prekinių vagonų priežiūrą atsakingiems subjektams būtų užtikrintos vienodos sąlygos.

(2)

Sertifikavimo sistema siekiama suvienodinti reikalavimus ir metodus, pagal kuriuos visoje Europos Sąjungoje būtų vertinami už priežiūrą atsakingų subjektų gebėjimai.

(3)

Nepanaikinant geležinkelio įmonių ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų atsakomybės užtikrinti saugų traukinių eksploatavimą, už priežiūrą atsakingas subjektas, taikydamas techninės priežiūros sistemą, turėtų užtikrinti saugų prekinių vagonų, už kurių priežiūrą jis yra atsakingas, naudojimą. Atsižvelgiant į didelę konstravimo ir techninės priežiūros metodų įvairovę, ši techninės priežiūros sistema turėtų būti procesu grindžiama sistema.

(4)

Geležinkelių infrastruktūros valdytojams prekiniai vagonai reikalingi statybinėms medžiagoms gabenti arba infrastruktūros priežiūros veiklai vykdyti. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai prekinius vagonus šiuo tikslu eksploatuoja kaip geležinkelio įmonė. Geležinkelių infrastruktūros valdytojo gebėjimas šiuo tikslu eksploatuoti prekinius vagonus turėtų būti vertinamas atliekant įgaliojimų saugos srityje vertinimą pagal Direktyvos 2004/49/EB 11 straipsnį.

(5)

Traukinio patikras ir stebėseną prieš jam išvykstant arba kelyje paprastai vykdo geležinkelio įmonių vykdomasis personalas arba geležinkelių infrastruktūros valdytojai, vadovaudamiesi savo saugos valdymo sistemoje pagal Direktyvos 2004/49/EB 4 straipsnio 3 dalį nustatyta tvarka.

(6)

Geležinkelio įmonės arba geležinkelio infrastruktūros valdytojai, taikydami savo saugos valdymo sistemą, turėtų užtikrinti, kad būtų kontroliuojami visi su jų veikla, įskaitant naudojimąsi rangovų paslaugomis, susiję pavojaus atvejai. Todėl geležinkelio įmonė dėl visų jos eksploatuojamų vagonų turėtų sudaryti sutartis su subjektais, atsakingais už priežiūrą. Tai galėtų būti geležinkelio įmonės ir už priežiūrą atsakingo subjekto sutartis arba sutarčių grandinė, kuri apimtų ir kitas šalis, pvz., geležinkelių transporto priemonių valdytoją. Šios sutartys turėtų būti sudaromos laikantis geležinkelio įmonės arba geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje nustatytos tvarkos, be kita ko, taikomos informacijos mainams.

(7)

Pagal Direktyvą 2004/49/EB už priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatas galioja visoje Europos Sąjungoje. Trečiųjų valstybių įstaigų, paskirtų pagal kriterijus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems kriterijams, ir atitinkančių reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, išduoti sertifikatai paprastai turėtų būti pripažįstami lygiaverčiais Europos Sąjungoje išduotiems už priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatams.

(8)

Sertifikavimo įstaiga, vertindama paraišką gauti už priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatą, vertina pareiškėjo gebėjimą valdyti techninės priežiūros veiklą ir jo paties gebėjimą vykdyti techninės priežiūros funkcijas arba užtikrinti, kad pagal sutartis jas vykdytų kiti subjektai (pvz., techninės priežiūros dirbtuvės), kuriems pavesta vykdyti šias funkcijas ar jų dalį.

(9)

Akreditavimo sistema turėtų būti naudojama kaip pavojaus valdymo priemonė, padedanti užtikrinti, kad akredituotos įstaigos būtų kompetentingos vykdyti savo veiklą. Be to, akreditacija laikoma priemone, skirta užtikrinti už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikatų, kuriuos išduoda akredituotos įstaigos, pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

(10)

Norint turėti sistemą, pagal kurią sertifikavimo įstaigos visoje Europos Sąjungoje galėtų tikrinti už priežiūrą atsakingus patvirtintus subjektus, svarbu, kad visos įstaigos, galinčios išduoti sertifikatus už priežiūrą atsakingiems subjektams, („sertifikavimo įstaigos“) bendradarbiautų tarpusavyje siekdamos suvienodinti sertifikavimo metodus. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 (2) nuostatomis turėtų būti parengti ir patvirtinti specialūs akreditavimo reikalavimai

(11)

Siekiant įvertinti šiame reglamente nustatytą sertifikavimo procesą svarbu, kad Europos geležinkelio agentūra (toliau – Agentūra) prižiūrėtų sertifikavimo sistemos vystymą. Kad galėtų vykdyti šią funkciją, Agentūra turi surinkti informaciją apie šioje srityje veikiančių sertifikavimo įstaigų pobūdį ir už priežiūrą atsakingiems subjektams išduotų sertifikatų skaičių. Be to, svarbu, kad Agentūra padėtų koordinuoti sertifikavimo įstaigų veiklą.

(12)

2007 m. birželio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Direktyvą 2001/14/EB (3), galiojimo nustatyta standartinė saugos sertifikatų forma. Ši forma turi būti atnaujinta siekiant į ją įtraukti daugiau informacijos apie už priežiūrą atsakingus subjektus. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(13)

Kol bus pradėta visapusiškai taikyti šiame reglamente numatyta už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistema, siekiant užtikrinti nepertraukiamą vežimo geležinkeliais paslaugų teikimą, visų pirma tarptautiniu lygmeniu, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti pripažinta galiojančia šiuo metu taikoma už priežiūrą atsakingų subjektų ir techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimo praktika. Šiuo laikotarpiu nacionalinės saugos institucijos ypatingą dėmesį turėtų skirti sertifikavimo praktikos lygiavertiškumui ir nuoseklumui.

(14)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/49/EB 27 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

a)

valdymo funkciją, kurią vykdantis subjektas atlieka subjektų, kurie vykdo b ir d punktuose nurodytas techninės priežiūros funkcijas, priežiūrą ir koordinavimą, taip pat užtikrina geležinkelių sistemoje naudojamų prekinių vagonų saugą;

b)

techninės priežiūros vystymo funkciją, kurią vykdantis subjektas atsako už techninės priežiūros dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų sandaros tvarkymą, remdamasis konstrukcijos ir eksploatavimo duomenimis, taip pat veiklos rezultatais ir sukaupta patirtimi;

c)

geležinkelių riedmenų parko techninės priežiūros valdymo funkciją, kurią vykdantis subjektas tvarko prekinio vagono eksploatavimo nutraukimą techninei priežiūrai atlikti ir jo grąžinimą eksploatuoti po techninės priežiūros darbų; ir

d)

techninės priežiūros vykdymo funkciją, kurią vykdantis subjektas atlieka reikalingą prekinio vagono arba jo dalių techninę priežiūrą, įskaitant techninės priežiūros patvirtinimo dokumentų rengimą.

a)

jei prekinių vagonų priežiūrą atlieka pareiškėjas, pastarasis kartu su paraiška, jei turi, pateikia galiojantį už priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatą arba jo kaip už priežiūrą atsakingo subjekto gebėjimai vertinami vykdant paraiškos gauti saugos sertifikatą arba įgaliojimus saugos srityje procedūrą;

b)

jei prekinių vagonų priežiūrą vykdo ne pareiškėjas, o kitos šalys, jis, taikydamas savo saugos valdymo sistemą, užtikrina bet kokio su jo veikla, įskaitant tokių vagonų eksploatavimą, susijusio pavojaus kontrolę – tuo atveju visų pirma taikomos šio reglamento 5 straipsnio nuostatos.

11.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/47

(1)

2010 m. rugpjūčio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos, Indonezijos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės riebalų alkoholių ir jų mišinių (toliau – tiriamasis produktas) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. birželio 30 d. gavus dviejų Sąjungos gamintojų Cognis GmbH ir Sasol Olefins & Surfactants GmbH (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Abi šios bendrovės įsteigtos pagal Vokietijos teisę; jų gamyklos yra Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Šios dvi bendrovės pagamina didžiąją dalį, šiuo atveju – daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo tiriamojo produkto. Skunde buvo pateikta nurodyto nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams ir žinomiems susijusiems naudotojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti importuotojų atranką. Keturi importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į tai, kad apie save pranešė nedidelis importuotojų skaičius, nuspręsta atrankos netaikyti.

(6)

Komisija nusiuntė klausimynus eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos gamintojams, importuotojams ir visiems žinomiems susijusiems naudotojams ir tiekėjams, taip pat visoms kitoms šalims, kurios to pareikalavo per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą.

(7)

Klausimyno atsakymus pateikė penkti Sąjungos gamintojai, du importuotojai, dvidešimt vienas Sąjungos naudotojas, du eksportuojantys Indijos gamintojai, du eksportuojantys Indonezijos gamintojai ir su jais susiję prekiautojai ir trys eksportuojantys Malaizijos gamintojai ir su jais susiję prekiautojai.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiai, kurių grandinę sudaro C8, C10, C12, C14, C16 ar C18 anglies atomų (neįskaitant šakotųjų izomerų) deriniai, įskaitant atskirus sočiuosius riebalų alkoholius (dar vadinamus atskirosiomis frakcijomis (angl. single cuts)) ir mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C6-C8, C6-C10, C8-C10, C10-C12 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C8-C10 anglies atomų deriniai), mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C12-C14, C12-C16, C12-C18, C14-C16 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C12-C14 anglies atomų deriniai), ir mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C16-C18 anglies atomų deriniai (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2905 16 85, 2905 17 00, ex 2905 19 00 ir ex 3823 70 00.

(11)

Tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, gaminamas iš gamtinių (riebalų perdirbimas) ar sintetinių (naftos chemija) šaltinių, kaip antai gamtiniai riebalai ir aliejai, nafta, gamtinės dujos, suskystintos gamtinės dujos ir anglys. Jis daugiausia naudojamas kaip žaliava riebalų alkoholio sulfatams, riebalų alkoholio etoksilatams ir riebalų alkoholio eterio sulfatams (vadinamosioms aktyviosioms paviršiaus medžiagoms) gaminti. Aktyviosios paviršiaus medžiagos naudojamos plovikliams, buitiniams, valymo ir asmens priežiūros produktams gaminti.

(12)

Nustatyta, kad iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos į Sąjungą eksportuojamas produktas ir šių šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas, taip pat Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi. Todėl preliminariai šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(13)

Atliekant tyrimą tam tikros šalys teigė, kad vienas skundo pateikėjas vienoje iš savo gamyklų gamino šakotųjų izomerų molekulių turintį produktą, nepatenkantį į produkto apibrėžtosios srities apibrėžtį, todėl tokia produkcija neturėtų būti priskirta panašiam produktui. Daroma preliminari išvada, kad šis teiginys yra pagrįstas, todėl atliekant žalos tyrimą su šiuo gamintoju susiję duomenys nebuvo naudojami. Būtina pažymėti, kad dvi kitos bendrovės, kurių viena bendradarbiavo atliekant tyrimą, dėl tos pačios priežasties nebuvo priskirtos Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(14)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Nustatyta, kad bendras kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(15)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, visas kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(16)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(17)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(18)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(19)

Abu Indijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(20)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(21)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į netiesioginių mokesčių, vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų sąnaudų ir komisinių skirtumus.

(22)

Abu eksportuojantys gamintojai teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą į jų pardavimus vienam iš skundo pateikėjų Sąjungoje per TL neturėtų būti atsižvelgiama, nes pardavimo apimtis buvo labai didelė, o dėl kainų buvo ilgai deramasi. Tačiau nėra teisinės priežasties, kodėl apskaičiuojant dempingo skirtumą neturėtų būti atsižvelgiama į tokį nagrinėjamojo produkto eksportą. Todėl abiejų eksportuojančių gamintojų teiginiai atmetami.

(23)

Abu eksportuojantys gamintojai prašė taikyti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą ir teigė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Indijos rupija (INR) buvo vertinama palankiau nei euras (EUR), todėl dempingo skaičiavimas gali būti iškreiptas. Prašymas susijęs su nuo 2010 m. sausio vykdytu pardavimu už eurus ir, siekiant šių pardavimų vertę išreikšti INR, pardavimo mėnesį galiojusį valiutos kursą prašyta pakeisti du mėnesius anksčiau galiojusiu valiutos kursu. Iš tiesų 2 straipsnio 10 dalies j punkte numatytas koregavimas atsižvelgiant į valiutos konvertavimą esant tam tikroms aplinkybėms. Tačiau pažymima, kad INR palankiau vertinta tik antroje TL pusėje. Be to, pažymima, kad tuo laikotarpiu abi Indijos bendrovės pakankamai reguliariai pagrindiniams Sąjungos pirkėjams dažnai didino kainą, o skundo pateikėjų kainos Sąjungoje antroje TL pusėje taip pat nuolatos didėjo. Todėl nėra akivaizdžių įrodymų, kad eksportuojantys Indijos gamintojai nustatydami kainas pirkėjams ES tuo metu nepasinaudojo palankiu INR vertinimu, ar kad šis vertinimas neigiamai ir nepalankiai paveikė dempingo skaičiavimą. Todėl šių bendrovių teiginiai buvo atmesti.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Indijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(25)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Indijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Indijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(26)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(27)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(28)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu visas tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(29)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(30)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vidutinei tos rūšies produkto pardavimo kainai arba už ją didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(31)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(32)

Jeigu eksportuojantis gamintojas konkrečios rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(33)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį buvo pagrįstos faktiniais eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(34)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Singapūre ir Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves.

(35)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams arba per susijusias Singapūre įsikūrusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(36)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas per susijusias Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo šių susijusių prekiautojų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kaina.

(37)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(38)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į netiesioginių mokesčių, vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų sąnaudų ir komisinių skirtumus.

(39)

Viena bendrovė prašė taikyti koregavimą atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumą remdamasi tuo, kad į ES ji eksportuoja ir skysto, ir kieto pavidalo tiriamąjį produktą, tačiau vidaus rinkoje ji parduoda tik kieto pavidalo tiriamąjį produktą, o skysto pavidalo tiriamojo produkto kaina yra mažesnė nei kieto pavidalo produkto kaina. Tačiau bendrovė tokio koregavimo kiekybiškai neįvertino. Tam, kad būtų koreguojama atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumą, negalima remtis paprastu kieto ir skysto pavidalo tiriamojo produkto eksporto kainų palyginimu. Be to, bendrovės apskaitos sistemoje neįmanoma tinkamai atskirti kieto ir skysto pavidalo produkto sąnaudų skirtumų. Todėl nebuvo patikimo būdo galimam koregavimui apskaičiuoti, ir teiginys turėjo būti atmestas.

(40)

Skundo pateikėjai teigė, kad energijos sąnaudos Indonezijoje yra iškraipytos, nes energijos kaina yra labai maža ir subsidijuojama. Tačiau jie nepateikė pagrįstos informacijos, iš kurios būtų matyti, kaip vidaus rinkai ir eksportui skirtai gamybai naudotos energijos kainos iškraipymai paveikė dempingo skaičiavimą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(42)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Indonezijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Indonezijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(43)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(44)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Dėl dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nustatyta, kad bendras eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Likusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju nustatyta, kad per TL jis nevykdė nepriklausomo pardavimo vidaus rinkoje.

(45)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu visas tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(46)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(47)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vidutinei tos rūšies produkto pardavimo kainai arba už ją didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(48)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(49)

Jeigu eksportuojantis gamintojas konkrečios rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(50)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį buvo pagrįstos faktiniais eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(51)

Eksportuojančiam gamintojui, kuris per TL nevykdė pardavimo vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos buvo pagrįstos vidutinėmis svertinėmis faktinėmis sumomis, nustatytomis kitiems dviems eksportuojantiems gamintojams, kuriems atliekamas tyrimas dėl panašaus produkto Malaizijos rinkoje gamybos ir pardavimo.

(52)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves.

(53)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina nagrinėjamojo produkto kaina.

(54)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo šių susijusių bendrovių perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainomis.

(55)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(56)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kreditų sąnaudas.

(57)

Vienas Malaizijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad su juo susijusi Sąjungos bendrovė iš esmės yra gamintojo eksporto skyrius. Tuo remdamasi bendrovė teigė, kad jeigu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį būtų koreguojamos visos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir visas pelnas, būtų per daug atskaitoma nustatant gamintojo kainą EXW sąlygomis. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad sąskaitas faktūras susijusi bendrovė išduodavo Sąjungos pirkėjams ir mokėjimus susijusi bendrovė gaudavo iš Sąjungos pirkėjų. Be to, būtina pažymėti, kad susijusi bendrovė produktus parduodavo pritaikius antkainį. Iš šio prekiautojo finansinės apskaitos taip pat matyti, kad jo nuo importo iki perpardavimo patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos buvo įprastinės. Todėl atrodytų, kad iš tiesų susijusi bendrovė yra tipiškas importuotojas. Tuo remiantis bendrovės teiginys buvo atmestas.

(58)

Malaizijos atveju skundo pateikėjai dėl energijos sąnaudų teigė tą patį, kas Indonezijos atveju buvo paminėta 40 konstatuojamojoje dalyje. Dėl tokių pačių priežasčių šis teiginys taip pat buvo atmestas.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Malaizijos eksportuojantiems gamintojams nustatyti remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(60)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Malaizijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Malaizijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Malaizijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(62)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino du žinomi gamintojai ir keli kiti labai nedideli gamintojai. Kad būtų nustatytas visas Sąjungoje pagaminto produkto kiekis, naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL iš viso Sąjungoje pagaminta 400 000–500 000 tonų produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(63)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad turėtų būti laikoma, kad vienas skundo pateikėjas nepriklauso Sąjungos pramonei, nes ši bendrovė nagrinėjamąjį produktą importavo per TL. Tačiau patikrinta, kad šios bendrovės iš nagrinėjamųjų šalių per TL importuojamo produkto procentinė dalis buvo gana nedidelė, todėl, palyginti su panašiu bendrovės gaminamu produktu, nežymi. Be to, daugiausia importuota nepastoviai. Todėl galima patvirtinti, kad pagrindinė šios bendrovės veikla – tiriamojo produkto gamyba ir pardavimas ES, o svarbiausi jos interesai atitinka Sąjungos gamintojo interesus. Todėl daroma preliminari išvada, kad šis teiginys yra nepagrįstas.

(64)

Suvartojimas apskaičiuotas remiantis visu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, uždaruoju naudojimu ir visu importuotu kiekiu (nustatytu pagal Eurostato duomenis). Taip pat, Eurostato duomenys apima nagrinėjamąjį produktą ir kitus produktus, todėl atlikti atitinkami koregavimai. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, informacija pateikiama indeksuotais skaičiais (2007 m. = 100).

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo nedaug – 2 % Pirmiausia, 2007–2008 m. suvartojimas padidėjo 2,2 %, o 2008–2009 m. sumažėjo 4,8 % Nuo 2009 m. iki TL pabaigos suvartojimas vėl didėjo 4,6 %.

(66)

Suvartojimas sumažėjo ir dėl ekonomikos nuosmukio poveikio nuo 2008 m., nes šiuo laikotarpiu mažėjo nagrinėjamojo produkto naudotojų produktų paklausa. TL pradžioje rinkos padėtis truputį pagerėjo ir, palyginti su pirma 2009 m. puse, nagrinėjamojo produkto paklausa padidėjo.

(67)

Komisija svarstė, ar importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikį reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Šiame straipsnyje nustatyta, kad importo iš dviejų ar daugiau šalių, dėl kurio tuo pat metu atliekami antidempingo tyrimai, poveikis turi būti vertinamas bendrai tik tuomet, jei nustatoma, kad a) dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos šalies yra didesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, ir kad importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga; ir b) kad atsižvelgiant į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į importuotų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas, importo poveikį tikslinga vertinti bendrai.

(68)

Nustatyta, kad importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo skirtumai yra didesni nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, t. y. 2 % eksporto kainų, o importo apimtis iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies yra didesnė nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta 1 % rinkos dalies riba.

(69)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad produktų, importuotų dempingo kaina, konkurencijos sąlygos ir produktų, importuotų dempingo kaina, ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Nustatyta, kad iš visų nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų vidutinės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir atitiko tokias pačias tendencijas. Be to, iš nagrinėjamųjų šalių importuojami tiriamieji produktai visais atžvilgiais buvo panašūs, juos buvo galima vienus kitais pakeisti, be to, jie buvo parduodami Sąjungoje tais pačiais prekybos kanalais ir panašiomis prekybos sąlygomis, todėl šie produktai konkuravo tarpusavyje, taip pat su Sąjungoje gaminamu tiriamuoju produktu.

(70)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad visos kumuliacijos sąlygos yra įvykdytos ir, atitinkamai, siekiant atlikti žalos tyrimą, nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto importo dempingo kaina poveikis turėtų būti vertinamas bendrai.

(71)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo – net 57 % Daugiausia apimtis padidėjo 2007–2008 m. – t. y. 58 % Vėliau, 2009 m. importo apimtis nedaug sumažėjo, o per TL vėl padidėjo iki 2008 m. lygio.

(72)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainos labai kito ir bendrai sumažėjo 6 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainos visuomet buvo mažesnės už kitų šalių ir Sąjungos pramonės nustatytas kainas, todėl nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo.

(73)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis labai padidėjo – net 54 % Daugiausia rinkos dalis padidėjo 2007–2008 m. Per ekonomikos krizę importo apimtis šiek tiek sumažėjo, todėl 2008–2009 m. nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 2 %, tačiau šios šalys vėl pasiekė buvusią rinkos dalį nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(74)

Siekiant nagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems Sąjungos rinkos pirkėjams kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto pirmam nepriklausomam Sąjungos rinkos pirkėjui kainomis, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios, prireikus, buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Iš Sąjungos pramonės pardavimo kainos per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi išreikštų lyginimo rezultatų buvo matomi dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai (iki 16 %). Iš šių priverstinio kainų mažinimo skirtumų matyti, kad dėl iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainų Sąjungos rinkai buvo daromas spaudimas.

(75)

Nagrinėjamųjų šalių priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra šie:

(76)

Siekiant įvertinti Sąjungos pramonės padėtį nuo 2007 m. iki TL pabaigos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai.

(77)

2007–2009 m. Sąjungos gamyba sumažėjo net 23 %; nuo 2009 m. iki TL pabaigos šiek tiek pagerėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 17 %. Reikėtų pažymėti, kad nors Sąjungos suvartojimas 2008–2009 m. sumažėjo apytiksliai 5 %, tačiau Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo daug daugiau – 15 %, be to, Sąjungos pramonė nesugebėjo pasinaudoti per TL padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo apytiksliai 2 %. 2008 m. pajėgumai padidėjo apytiksliai 9 %, tačiau kitais metais sumažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 %.

(79)

Tačiau turimų pajėgumų naudojimas, kaip ir mažėjanti gamybos apimtis, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %. Daugiausia pajėgumų naudojimas sumažėjo 2009 m. per bendrą ekonomikos krizę ir per TL šiek tiek pagerėjo.

(80)

Toliau lentelėje nurodomi su pardavimo apimtimi ir verte pirmam nesusijusiam Sąjungos rinkos pirkėjui susiję pardavimo duomenys.

(81)

2007 m. – TL pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo atitinkamai 18 % ir 12 %. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2007–2008 m.) nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 15 %, ir buvo prarasta 12 % rinkos dalies. 2009 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo, todėl Sąjungos pramonė dar prarado 6,5 % pardavimo apimties. Per TL Sąjungos pardavimas, kaip ir padidėjęs Sąjungos suvartojimas, šiek tiek padidėjo. Tačiau rinkos dalis nuo 2008 m. iki TL pabaigos išliko pastovi.

(82)

2007–2008 m. kainos labai padidėjo – 20 %. Būtina pažymėti, kad eksportuojantys gamintojai šiuo laikotarpiu taip pat padidino kainas, tačiau daug mažiau nei Sąjungos pramonė.

(83)

2009 m. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad būtų atsižvelgta į didėjančiu importu iš nagrinėjamųjų šalių daromą spaudimą. 2008 m. importas iš šių šalių padidėjo 57 %, o šių šalių importo kainos buvo daug mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo tiek mažinti kainų, kiek eksportuojantys gamintojai.

(84)

Per TL Sąjungos pramonė išlaikė 2009 m. vyravusių kainų lygį, todėl bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos padidėjo 7 %.

(85)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargų lygis sumažėjo 33 %. Ypač 2008 m. – TL atsargų lygis labai sumažėjo – net 51 %.

(86)

Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos atitinkamai nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas 13 %. Darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo 6 %. Tai laikoma įprastu padidėjimu; jis yra mažesnis už nagrinėjamojo laikotarpio infliacijos lygį.

(87)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį panašaus produkto pardavimo pelną (šiuo atveju – nuostolius) išreiškus tokio pardavimo procentine apyvartos dalimi. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios 2007 m. buvo neigiamas, o nagrinėjamuoju laikotarpiu nuostoliai labai padidėjo. 2008 m. nuostoliai buvo sumažinti, tačiau 2009 m. per bendrą ekonomikos krizę jie vėl labai padidėjo. Kadangi per TL buvo juntama, kad ekonomika atsigauna, Sąjungos pramonė galėjo sumažinti su apyvarta susijusius nuostolius, tačiau Sąjungos pramonė dar labai atsiliko nuo teigiamo pelno lygio.

(88)

Iš su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusios tendencijos galima gerai matyti pelningumo kryptį. 2007 m. grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas, ir galima matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jis labai sumažėjo. Tą patį galima pasakyti ir apie investicijų grąžą, kurios raidos tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo neigiama, kaip ir Sąjungos pramonės veiklos rezultatai.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjungos pramonės gebėjimas investuoti tapo ribotas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo apytiksliai 35 %.

(90)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana pastovus. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 18 % ir 12 %.

(91)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(92)

Atlikus tyrimą matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo daugelis žalos rodiklių, kaip antai gamyba (– 17 %), pajėgumų naudojimas (– 13 %), pardavimo apimtis (– 18 %), rinkos dalis (– 12 %) ir užimtumas (– 14 %). Be to, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės gebėjimas didinti kapitalą, ypač per TL, sumažėjo.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(94)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(95)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana pastovus, tuo tarpu importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo – t. y. 57 %.

(96)

Importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo daromas didelis spaudimas, ypač 2008 m., kai šis importas padidėjo 58 %. Tais metais nagrinėjamųjų šalių kainos (nustatytos pagal Eurostato duomenis) buvo daug mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonė prarado apytiksliai 12 % rinkos dalies, o nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 54 %.

(97)

Dėl šio spaudimo 2009 m. Sąjungos pramonė sumažino kainas. Nors dėl ekonomikos nuosmukio ir sumažėjusios ES rinkos didelio importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo (– 6,7 %), importo kaina sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės kaina, todėl Sąjungos pramonė negalėjo atgauti prarastos rinkos dalies.

(98)

Per TL Sąjungos pramonė turėjo dar sumažinti kainas, o priverstinis kainų mažinimas iš nagrinėjamųjų šalių (nustatytas remiantis patikrintais eksporto duomenimis) vis dar buvo 3 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (+ 4,3 %) ir vertė (+ 3,9 %) šiek tiek pagerėjo, tačiau, nors su nagrinėjamųjų šalių importo kaina susijęs kainų skirtumas sumažėjo, Sąjungos pramonė nesugebėjo pasinaudoti atsigavusiu suvartojimu, todėl jos rinkos dalis liko nepakitusi. Tuo tarpu per TL importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis toliau didėjo – atitinkamai 6,6 % ir 2 %.

(99)

Kiti veiksniai, kurie nagrinėti analizuojant priežastinį ryšį – importas iš kitų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veikla ir ekonomikos krizės poveikis.

(100)

Remiantis Eurostato duomenimis šiame tyrime nenagrinėjamų trečiųjų šalių kilmės tiriamojo produkto importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Atitinkama šių šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo 9 %.

(101)

Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų ir Sąjungos pramonės kainas.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 55 %. Tačiau šio sumažėjimo poveikį iš dalies kompensavo tai, kad vidutinė vieneto pardavimo kaina tuo pat laikotarpiu padidėjo 71 %, todėl pardavimo eksportui vertė sumažėjo tik 24 % Dėl šios priežasties ir dėl to, kad pardavimas eksportui sudarė tik 5 % viso pardavimo per TL, daroma preliminari išvada, kad eksporto veikla yra nepakankamas veiksnys Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių priežastiniam ryšiui nutraukti.

(104)

Dėl ekonomikos krizės sumažėjo Sąjungos suvartojimas ir buvo daromas spaudimas kainoms. Dėl sumažėjusio tiriamojo produkto paklausos lygio Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo ir tai iš dalies turėjo įtakos pardavimo kainų smukdymui.

(105)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir jeigu nėra daromas didelis spaudimas kainoms ir importo lygis dėl importo dempingo kaina nėra padidėjęs, Sąjungos pramonė galėjo turėti tam tikrų sunkumų įveikti sumažėjusį suvartojimą ir padidėjusias pastovias vieneto sąnaudas dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo 2007 m. – TL. Tačiau importas dempingo kaina sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį ir todėl buvo neįmanoma produkto parduoti už sąnaudas aukštesne kaina.

(106)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad su ekonomikos krize susijęs ES paklausos sumažėjimas buvo susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala. Tačiau laikoma, kad dėl to nenutrūksta su importu maža dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių susijęs nustatytas priežastinis ryšys.

(107)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo nagrinėjamųjų šalių kilmės importo maža dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis dempingo kainomis, kurios buvo mažesnės už Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje už panašių rūšių produktus nustatytas kainas.

(108)

Šis importo iš nagrinėjamųjų šalių maža dempingo kaina apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo ne tik su bendru ir nuolatiniu Sąjungos suvartojimo sumažėjimu nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet ir su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raida tuo pačiu laikotarpiu. Be to, nuo 2008 m., bendrai sulėtėjus ekonomikai ir sumažėjus Sąjungos suvartojimui, narinėjamųjų šalių eksportuotojai, mažindami kainas, kuriomis Sąjungos kainos vis tiek buvo priverstinai mažinamos, sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį. Tuo pačiu metu nustatyta tolesnė neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies ir pagrindinių ekonominės padėties rodiklių tendencija. Iš tiesų, dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusio importo maža dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos, dėl kurio Sąjungos pramonės kainos buvo nuolatos priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo, todėl per TL buvo patirta didelių nuostolių.

(109)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(110)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(111)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesai buvo nagrinėjami remiantis įvairių visų susijusių dalyvių, įskaitant Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų, interesus, vertinimu.

(112)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugumos žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Visų pirma padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui, investicijų grąžai ir pelningumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(113)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės pakoreguoti tiriamojo produkto kainą, kad būtų atsižvelgta į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos finansinei padėčiai ir pelningumui.

(114)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės tiriamajam produktui nustačius laikinąsias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(115)

Dvidešimt vienam Sąjungos importuotojui buvo išsiųsti klausimynai. Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik du Jungtinėje Karalystėje įsisteigę importuotojai, kurių bendras importas per TL sudarė 0,3 % viso iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kiekio. Apsilankyta tik didesniojo importuotojo patalpose. Tačiau per patikrinimą vietoje šis importuotojas atsisakė pateikti savo apskaitos duomenis, todėl atitinkamos informacijos nebuvo galima patikrinti. Nepaisant to buvo aišku, kad, nors nustačius antidempingo priemones ši bendrovė patirtų didesnių sąnaudų, tačiau tai šios bendrovės veiklai nesukeltų rimtų sunkumų nei parduodant tiems patiems pirkėjams, nei, jei prireiktų, keičiant veiklos sritį.

(116)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad, nors nustačius laikinąsias antidempingo priemones minėtam importuotojui būtų padarytas neigiamas poveikis, šis importuotojas galėtų bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams ir (arba) rinktis kitus tiekimo šaltinius. Todėl laikinųjų priemonių nustatymas importuotojams neturėtų padaryti didelio neigiamo poveikio.