6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/1

(1)

Komisija 2007 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 951/2007, nustatantį tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, finansuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (2), įgyvendinimo taisykles;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos buvo pradėtos vėliau, projektų įgyvendinimo etapo pratęsimas vieneriems metams leistų vykdant programas laikytis darbo programų ir užbaigti didelės apimties projektus;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 951/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka nuomonę, kurią pareiškė komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1638/2006,

„b)

projektų, finansuojamų pagal bendrą veiklos programą, įgyvendinimo etapas, pradedamas tuo pačiu metu kaip ir programos įgyvendinimo etapas ir baigiamas ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Visa pagal šią programą finansuojamų projektų veikla baigiama ne vėliau kaip iki šios datos“.

6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/2

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2008 (2) tam tikros valstybės narės arba tam tikros valstybių narių teritorijos buvo pripažintos nuo tam tikrų kenksmingų organizmų apsaugotomis zonomis. Kai kuriais atvejais jos tokiomis buvo pripažintos ribotam laikotarpiui, kad atitinkama valstybė narė galėtų pateikti visą informaciją, kuri būtina įrodyti, kad konkrečių kenksmingų organizmų atitinkamoje valstybėje narėje ar teritorijoje nėra, arba galėtų įgyvendinti priemones konkrečiam organizmui likviduoti;

(2)

visa Graikijos teritorija buvo pripažinta nuo Dendroctonus micans Kugelan, Gilpinia hercyniae (Hartig), Gonipterus scutellatus Gyll., Ips amitinus Eichhof, Ips cembrae Heer ir Ips duplicatus Sahlberg apsaugota zona iki 2011 m. kovo 31 d.;

(3)

2010 m. Graikija atliko tyrimus ir pateikė Komisijai rezultatus pagal Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkto trečią ir penktą pastraipas. Po 2011 m. sausio 24–31 d. trukusio vizito Graikijoje Komisijos ekspertai patvirtino, kad ši valstybė narė ir toliau darė didelę su šių tyrimų rengimu, atlikimu ir jų rezultatų pateikimu susijusią pažangą. Tačiau būtina, kad Graikija įrodytų, kad pasiekta pažanga yra tvari;

(4)

pagal 2010 m. Graikijoje atliktų tyrimų rezultatus, vieninteliai nustatyti duomenys buvo apie Ips cembrae Heer, o apie kitus penkis atitinkamus organizmus duomenų nenustatyta. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir Komisijos ekspertų vizito Graikijoje išvadas, tikslinga dar trejiems metams pripažinti Graikiją nuo minėtų organizmų apsaugota zona, kad Graikijai būtų suteikta pakankamai laiko rinkti ir pateikti informacijos, kuria būtų patvirtinta, kad minėtų organizmų (išskyrus Ips cembrae Heer) jos teritorijoje nėra, o dėl Ips cembrae Heer, kad Graikija galėtų įgyvendinti priemones šiam organizmui likviduoti, bei rinktų ir pateiktų informacijos, kuria būtų patvirtinta, kad šio organizmo jos teritorijoje nebėra;

(5)

visa Graikijos teritorija buvo pripažinta nuo Citrus tristeza viruso (Europos padermės) apsaugota zona. 2010 m. metinėje ataskaitoje dėl oficialių tyrimų šiam kenksmingam organizmui nustatyti Graikija nurodė, kad Argolidės prefektūroje nustatyti 104 šiuo kenksmingu organizmu užkrėsti medžiai. 2011 m. sausio 24–31 d. trukusio vizito Graikijoje metu Komisijos ekspertai atliko apžiūrą, po kurios patvirtinta, kad nepaisant likvidavimo priemonių, kurių ėmėsi Graikijos valdžios institucijos, ir kurios buvo neveiksmingos, minėta prefektūra mažiausiai paskutinius trejus metus buvo užkrėsta Citrus tristeza virusu (Europos padermėmis). Todėl turi būti laikoma, kad Citrus tristeza virusas (Europos padermės) yra paplitęs Argolidės prefektūroje. Todėl minėta prefektūra nebeturėtų būti pripažįstama nuo šio kenksmingo organizmo apsaugota zona;

(6)

visa Ispanijos teritorija buvo pripažinta nuo Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. apsaugota zona. Ispanija pateikė informacijos, iš kurios matyti, kad Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. šiuo metu yra paplitusi Kastilijos ir Leono autonominėje srityje. Priemonės, kurių imtasi dvejus metus iš eilės, t. y. 2009 m. ir 2010 m., siekiant likviduoti šį kenksmingą organizmą, buvo neveiksmingos. Todėl Kastilija ir Leonas nebeturėtų būti pripažįstama nuo šio kenksmingo organizmo apsaugota zona;

(7)

visa Čekijos teritorija, tam tikri Prancūzijos regionai (Elzasas, Šampanė-Ardėnai ir Lotaringija) ir vienas Italijos regionas (Bazilikata) buvo pripažinti nuo vynuogių geltos organizmų, panašių į mikoplazmas, apsaugotomis zonomis iki 2011 m. kovo 31 d. Po šio pripažinimo Čekijos, Prancūzijos ir Italijos pateiktoje informacijoje įrodyta, kad šio kenksmingo organizmo šiose apsaugotose zonose nėra. Todėl visa Čekijos teritorija, Prancūzijos regionai Elzasas, Šampanė-Ardėnai ir Lotaringija ir Italijos regionas Bazilikata ir toliau turėtų būti pripažįstami nuo minėto organizmo apsaugotomis zonomis;

(8)

Italija pateikė prašymą Sardinijos regioną pripažinti nuo kenksmingo vynuogių geltos organizmo, panašaus į mikoplazmas, apsaugota zona. Remdamasi 2004–2010 m. atliktais tyrimais Italija pateikė įrodymų, kad nepaisant šiam organizmui paplisti palankių sąlygų, Sardinijos regione minėto kenksmingo organizmo nėra. Tačiau būtina atlikti tolesnius tyrimus. Šiuos tyrimus turėtų stebėti Komisijai pavaldūs ekspertai. Todėl Sardinija turėtų būti pripažįstama nuo vynuogių geltos organizmo, panašaus į mikoplazmas, apsaugota zona tik trejiems metams;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 690/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

dabartinis kai kurių apsaugotomis pripažintų zonų pripažinimo laikotarpis baigiasi 2011 m. kovo 31 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2011 m. balandžio 1 d., kad visos zonos nepertraukiamai galėtų būti pripažįstamos apsaugotomis;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

a dalies 4, 5 ir 7–10 punktų antroje skiltyje po žodžio „Graikija“ žodžiai „(iki 2011 m. kovo 31 d.)“ pakeičiami žodžiais „(iki 2014 m. kovo 31 d.)“.

2.

b dalies 2 punkto antroje skiltyje po žodžio „Ispanija“ įterpiami žodžiai „(išskyrus Kastilijos ir Leono autonominę sritį)“.

3.

d dalis iš dalies keičiama taip:

6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/4

6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/6

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 430/2011 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/8

(1)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)

pasibaigus Jeliazko CHRISTOV įgaliojimams tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

6.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/9

(1)

2008 m. pabaigoje Komisija iš žiniasklaidos sužinojo apie Vengrijos planuojamas pagalbos Péti Nitrogénművek Zrt. (toliau – Nitrogénművek) priemones. Kelis kartus pasikeitus informacija Komisija 2009 m. balandžio 29 d. pradėjo oficialią priemonių, kurios gali būti valstybės pagalba, tyrimo procedūrą.

(2)

Vengrija savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2009 m. rugpjūčio 3 ir 17 d.

(3)

Sprendimas pradėti procedūrą 2009 m. liepos 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Pastabų pateikė keturios suinteresuotosios šalys: galimos valstybės pagalbos gavėjas Nitrogénművek2009 m. rugpjūčio 18 d., dvi suinteresuotosios šalys, nenorėjusios, kad jų tapatybė būtų atskleista, 2009 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. ir ZAK S.A. 2009 m. rugpjūčio 19 d.

(4)

2009 m. rugsėjo 21 d. raštu Komisija perdavė šias pastabas Vengrijai. Vengrija į trečiųjų asmenų pastabas atsakė 2009 m. spalio 20 d. raštu.

(5)

2009 m. lapkričio 3 d. Komisija Vengrijos valdžios institucijų paprašė papildomos informacijos. Vengrija atsakė 2009 m. gruodžio 4 d. raštu. 2010 m. birželio mėn. Komisijos tarnybos ir Vengrijos valdžios institucijos neoficialiai pasikeitė papildoma informacija el. paštu.

(6)

Nitrogénművek yra sintetinių trąšų gamintojas. Jo pagrindinė buveinė yra Vengrijos Vesprėmo medės Pétfürdő kaime; tai yra remiama teritorija pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. Ši bendrovė yra didžiausia Vengrijos trąšų gamintoja ir tiekėja į Vengrijos rinką.

(7)

Nitrogénművek apyvarta 2008 m. buvo 64,8 mlrd. HUF (apie 232 mln. EUR), 74 % produkcijos tais metais parduota Vengrijoje, 26 % – eksportuota (daugiausia į ES rinkas). 2008 m. bendrovėje dirbo 508 darbuotojai. Bendrovės registruotas kapitalas yra 528 mln. HUF (apie 1,92 mln. EUR). 2008 m. ji turėjo 11 mlrd. HUF (apie 40 mln. EUR) akcinio kapitalo.

1   lentelė

Pagrindiniai Nitrogénművek finansiniai duomenys

(8)

2008 m. spalio 18 d.Nitrogénművek nutraukė gamybos veiklą.

(9)

2008 m. gruodžio 18 d. Vengrijos Vyriausybė pranešė (4), kad valstybė, siekdama užtikrinti tolesnę trąšų gamybą Vengrijoje ir išsaugoti darbo vietas, sanuos Nitrogénművek skirdama lėšų gamybai atnaujinti ir padengs jos veiklos sąnaudas.

(10)

2008 m. gruodžio 20 d. Vyriausybė patvirtino (5) dvi atskiras valstybės garantijas dviem paskoloms, suteiktoms 100 % valstybės valdomo Vengrijos vystymo banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt., toliau – MFB). Abi garantijos suteiktos sumokėjus pradinę vienkartinę įmoką, kuri sudarė 2 % garantuojamos sumos.

(11)

Valstybei suteikus šias garantijas, 2009 m. sausio 26 d. MFB ir Nitrogénművek sudarė dvi paskolų sutartis:

2   lentelė

Valstybės pagalbos Nitrogénművek priemonių apžvalga

(12)

2009 m. vasario 26 d.Nitrogénművek atnaujino gamybą.

(13)

2009 m. balandžio 29 d. sprendime pradėti procedūrą Komisija paklausė, ar Nitrogénművek yra sunkumų patirianti įmonė, kaip tai apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės), ir jei taip, tai ar ji galėjo gauti finansavimą rinkoje tokiomis sąlygomis, kokias jai pasiūlė Vengrijos valdžios institucijos. Pradine Komisijos nuomone, šios bendrovei skirtos priemonės galėjo būti nepriimtina valstybės pagalba, nes pasirodė, kad jos taikytos palankesnėmis negu rinkos sąlygomis:

(14)

Komisija taip pat manė, kad 100 % valstybės garantija už investicinę paskolą, jei tai anksčiau gauta paskola, gali būti valstybės pagalba MFB.

(15)

Apskritai Vengrija teigia, kad šių priemonių negalima laikyti valstybės pagalba, nes jos atitiko rinkos sąlygas, taigi nesuteikė pranašumo paramos gavėjai. Vengrija neprieštarauja dėl kitų suvestinių valstybės pagalbos kriterijų, t. y. valstybės išteklių perdavimo, atrankumo, konkurencijos iškreipimo ir poveikio prekybai.

(16)

Visų pirma Vengrija neigia, kad Nitrogénművek galima laikyti sunkumų patiriančia įmone, kaip tai apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Vengrijos valdžios institucijos tvirtina, kad bendrovė veikė pelningai ir jos verslo prognozės 2008 m. buvo geros. Vengrijos nuomone, bendrovės kreditingumą tuo metu, kai taikytos minėtos priemonės, galima laikyti „patenkinamu“ – reitingo kategorija „BB“, nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (11) (toliau – Komunikatas dėl orientacinių normų).

(17)

Dėl bendrovės gamybos sustabdymo 2008 m. rudenį Vengrijos valdžios institucijos aiškina, kad trąšų pramonei apskritai yra būdinga didelė sezoninė kaita. Be to, gilėjant finansų ir ekonomikos krizei sumažėjo paklausa. Įmonė nusprendė sustabdyti gamybą dėl didelių dujų kainų (jos sudaro didelę trąšų gamybos sąnaudų dalį; tuo metu buvo tikimasi, kad kainos mažės) ir didelių sukauptų atsargų kiekių. Vengrija taip pat pažymi, kad toks sustabdymas nėra retas reiškinys Europos rinkoje; tuo pačiu laikotarpiu gamybą sustabdė arba sumažino ir kelios kitos gamybos įmonės.

(18)

Vengrija teigia, kad mokamos palūkanos ir garantijos mokestis atitinka rinkos sąlygas: i) B paskolos palūkanos ir garantijos mokestis nėra pagalba pagal Komunikatą dėl orientacinių normų; ii) A paskolos palūkanų norma yra mažesnė ir todėl neatitinkanti rinkos sąlygų pagal Komunikatą dėl orientacinių normų, tačiau atsižvelgiant į didelę įkaitų vertę ją galima laikyti atitinkančia rinkos sąlygas. Vengrija taip pat teigia, kad pirmoje 2008 m. pusėje ši bendrovė panašiomis sąlygomis sudarė kelias paskolų ir kredito linijos sutartis su privačiais bankais; Vengrijos teigimu, tai įrodo, kad A ir B paskolų įmokos ir sąlygos bendrovei nėra palankesnės už finansavimą rinkoje.

(19)

Komisija gavo trijų konkuruojančių įmonių pastabų dėl savo sprendimo pradėti procedūrą (12). Visos dalyvavusios šalys sutiko, kad Komisijos tyrimas reikalingas, ir tvirtino, jog suteiktos paskolos buvo valstybės pagalba.

(20)

Pastabų pateikė ir paramos gavėja – ji neigė, kad priemonės buvo neteisėta valstybės pagalba. Daugelis jos argumentų buvo tokie patys kaip Vengrijos valdžios institucijų.

(21)

Atsakydama į suinteresuotųjų šalių pastabas Vengrija jas paneigė ir pakartojo, kad Nitrogénművek negavo valstybės pagalbos.

(22)

Siekdama nustatyti, ar priemonė yra valstybės pagalba, Komisija turi įvertinti, ar ginčijama priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygas. Šiame straipsnyje nustatyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(23)

Remdamasi minėta nuostata Komisija šiame sprendime vertina, ar nagrinėjamos Nitrogénművek skirtos priemonės yra valstybės pagalba.

(24)

Nuo minėtų priemonių taikymo pradžios MFB veiklos taisyklės pasikeitė. Šis vertinimas pagrįstas teisine padėtimi, buvusia vertinamų paskolų sutarčių sudarymo metu.

(25)

MFB yra specializuota valstybinė finansų įstaiga, įsteigta (specialiuoju) teisės aktu (toliau – MFB aktas) (13) – tuo metu, kai buvo priimtos nagrinėjamos priemonės, šiuo aktu buvo reglamentuoja ir jos veikla. Pagal šį aktą bankas siekia tam tikrų valstybės politikos tikslų; visų pirma svarbiausias jo uždavinys yra skatinti ekonomikos plėtrą ir veiksmingai prisidėti prie valstybės ekonomikos ir plėtros politikos įgyvendinimo. MFB netaikoma dalis komercinių bankų riziką ribojančių taisyklių, nes jam taikomos specialios MFB aktu nustatytos rizikos ribojimo taisyklės.

(26)

100 % MFB akcinio kapitalo – 60 mlrd. HUF – priklauso Vengrijos valstybei, ir MFB akte nustatyta, kad jo akcijomis neprekiaujama. Kai kurie MFB įsipareigojimai vykdomi nacionalinio biudžeto lėšomis; biudžeto įstatymais nustatytos didžiausios MFB skolintinos ir garantijų sumos. Be to, visi mokami dividendai patenka į nacionalinį biudžetą. Todėl Komisija mano, kad MFB skirtoms priemonėms naudojami valstybės ištekliai.

(27)

Valstybei priklausančias MFB nuosavybės teises įgyvendina kompetentingas ministras. MFB teikia kompetentingam ministrui metines veiklos ataskaitas; jo auditorių taip pat skiria kompetentingas ministras. Jis skiria ir atleidžia valdybos ir stebėtojų tarybos narius bei pirmininką, taip pat pagrindinį vykdomąjį direktorių.

(28)

Nors tai, kad įstaiga yra kontroliuojama valstybės, nereiškia, kad visi jos veiksmai priskirtini valstybei (14), nagrinėjamas atvejis atitinka būtinas ETT praktikoje nustatytas sąlygas (15), o tai rodo, kad MFB veiksmai priskirtini valstybei. MFB siekia viešosios politikos tikslų, jo teisinis statusas reglamentuojamas specialiais teisės aktais, jam iš dalies netaikomas finansų priežiūros reglamentas, ir valdžios institucijos griežtai kontroliuoja MFB valdymą. Ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis nuspręsta taikyti priemones (t. y. Vyriausybės sprendimu garantija aiškiai suteikta už MFB duotas paskolas ir nustatyta, kad MFB mainais už tai gali skirti du Nitrogénművek valdybos narius; prieš tai Vyriausybės atstovas spaudai viešai pranešė, kad šios priemonės bus taikomos), reikia pripažinti, kad Vengrijos valdžios institucijos dalyvavo priimant sprendimą jas taikyti.

(29)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad MFB veiksmai priskirtini valstybei.

(30)

Kadangi pačios paskolos tiesiogiai priskirtinos valstybei, suteikus papildomas valstybės garantijas nedidėja nei valstybės finansinė našta, nei nauda bendrovei Nitrogénművek. Todėl yra nagrinėjamas paskolas ir garantijas galima laikyti dviem priemonėmis, kurios vertintinos kaip tikros valstybės paskolos (už kurias Nitrogénművek turi mokėti paskolos palūkanas ir garantijos įmoką).

(31)

Todėl vertinant valstybės pagalbą bus remiamasi Komunikatu dėl orientacinių normų, kuris taikomas paskoloms.

(32)

Vengrija teigia, kad pradedant taikyti priemones Nitrogénművek neatitiko sunkumų patiriančios įmonės apibrėžties, nustatytos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Vengrijos valdžios institucijos tvirtino, kad bendrovės gamybos sustabdymas 2008 m. spalio mėn. buvo strateginis ir sezoninis sprendimas ir kad keli kiti rinkos dalyviai 2008 m. rudenį taip pat sustabdė gamybą. Vengrija teigia, kad pagal to meto būklę bendrovę būtų teisinga priskirti „BB“ kategorijai.

(33)

Komisija pažymi, kad nors bendrovė turėjo akivaizdžių likvidumo problemų ir, kaip galima spręsti iš Vengrijos pateiktų įrodymų, jos bendras akcinis kapitalas buvo didesnis už registruotą kapitalą, ji neatitiko nacionalinėje teisėje nustatytų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pradėti kolektyvinę nemokumo procedūrą, ir kad per visus 2008 m. bendrovė turėjo veiklos ir grynųjų pajamų. Todėl neatrodo, kad ji atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9–11 punktus.

(34)

Tačiau atliekant tyrimą, ypač iš bendrovės 2008 m. finansinių ataskaitų, paaiškėjo, kad Nitrogénművek reikėjo valstybės lėšų veiklai atnaujinti. 2008 m. finansinėse ataskaitose iš tiesų pažymima: „Antroje [2008 m.] pusėje bendrovę paveikė finansų ir ekonomikos krizė. Jos klientai patyrė finansinių sunkumų, todėl prekyba Nitrogénművek beveik sustojo. 2008 m. spalio 18 d. dėl finansinių ir ekonominių priežasčių bendrovė sustabdė gamybą. Bendrovės savininkas, siekdamas vėl pradėti gamybą, pradėjo tartis su Vyriausybe. Po šių pasitarimų, siekdama užtikrinti trąšų tiekimą į Vengrijos rinką, Vyriausybė suteikė garantiją.“ (16) Iš finansinių ataskaitų taip pat galima spręsti, kad veiklos nebūtų buvę įmanoma atnaujinti be paskolos einamiesiems poreikiams tenkinti ir kad dalis šios sumos panaudota apmokėti tiekėjų kreditams iki nustatyto 2008 m. gruodžio 31 d. termino. (17)

(35)

Komisijos nuomone, bendrovės, kuri, sustabdžiusi gamybą, be valstybės pagalbos negali vėl pradėti veiklos (kad ir kokios būtų jos sustabdymo priežastys), negalima laikyti veikiančia ir gyvybinga bendrove. Iš finansinių ataskaitų aiškiai matyti, kad bendrovė turėjo rimtą likvidumo problemą ir kad jai nebūtų pavykę surinkti lėšų be valstybės įsikišimo.

(36)

Kalbant apie bendrovės kreditingumą, Komisija abejoja, ar nurodytoji reitingo kategorija „BB“ atitinka tikrąją Nitrogénművek finansinę padėtį pradedant taikyti priemones. Pirmiausia Komisija pažymi, kad Vengrija nepateikė kredito rizikos vertinimo, atlikto nepriklausomos reitingų agentūros ar finansų įstaigos. Tariamą „BB“ reitingą priskyrė MFB, kuris taikant nagrinėjamas priemones veikė kaip valstybės valios vykdytojas (taip iš tiesų buvo aiškiai įvardyta Vyriausybės sprendime), o ne kaip nepriklausoma finansų įstaiga, siekianti atlikti patikimą komercinį vertinimą. To pakanka, kad būtų galima suabejoti reitingo verte. Antra, Vengrija nepateikė jokios informacijos apie tai, pagal kokią metodiką ir kokia informacija remdamasis MFB įvertino finansinę bendrovės būklę. Trečia, kadangi pradėjus taikyti priemonę Nitrogénművek buvo gamybos nevykdanti bendrovė, kuriai akivaizdžiai reikėjo skubios finansinės pagalbos, be kurios ji nebūtų galėjusi atnaujinti gamybos (žr. išsamų aprašymą 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse), vargu ar jos finansinę padėtį galima laikyti patenkinama. Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, ir nepaisydama ankstesnės bendrovės veiklos, Komisija mano, kad šiuo atveju vertinant, ar priemonės yra valstybės pagalba, negalima taikyti tariamo „BB“ reitingo pagal Komunikatą dėl orientacinių normų.

(37)

Apibendrindama Komisija teigia, kad šios bendrovės negalima laikyti gerų finansinių pajėgumų bendrove. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad ji patyrė didelių likvidumo problemų ir negalėjo atnaujinti veiklos (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis). Todėl galima sakyti, kad jos finansinė būklė buvo bloga, t. y. atitiko žemiausią (CCC) kategoriją pagal Komunikatą dėl orientacinių normų.

(38)

Siūlomas įkeisti turtas apėmė kelių Nitrogénművek gamyklų (18) žemės sklypus, pastatus ir mašinas.

(39)

Informuodama apie įkeisto turto vertę Vengrija pateikė vertinimo ataskaitą, kurią 2008 m. viduryje parengė įmonė […] (19). Remiantis šiuo vertinimu, įkeisto turto rinkos vertė buvo apie […] mln. EUR, o tvarkingo likvidavimo vertė – apie […] mln. EUR. MFB pagal riziką įvertinta turto likvidacinė vertė – apie […] mln. EUR.

(40)

Kadangi bendra abiejų tiriamų paskolų vertė yra 88 mln. EUR (t. y. įkaitų vertė, remiantis atsargiausiu vertinimu, sudaro daugiau kaip 70 % paskolų vertės), Komisija mano, kad sandoriai užtikrinti dideliais įkaitais. Nors A paskolos įkaitai yra antriniai, visi su šiuo sandoriu susiję reikalavimai gali būti patenkinti įvykdžius B paskolos reikalavimus.

(41)

Tai, kad įkaitas duotas MFB, o ne tiesiogiai valstybei, nėra svarbi aplinkybė. Pagal Vengrijos teisę (20), jei garantas turi patenkinti su garantija susijusius reikalavimus, jam perleidžiamos visos su atitinkama paskola susijusios teisės. Taigi jei Nitrogénművek negrąžintų paskolų ir MFB pareikalautų garantijos, valstybė galėtų patenkinti jo reikalavimus naudodama paskolos sutartyje nustatytus įkaitus.

(42)

Be to, B paskolos atveju valstybė turėjo teisę skirti du bendrovės vykdomosios valdybos narius, galinčius vetuoti bet kokį sprendimą mokėti dividendus, suteikti papildomus įkaitus tretiesiems asmenims ar imti papildomas didesnės kaip 100 mln. HUF vertės paskolas.

(43)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad abu sandoriai (A ir B paskolos) buvo užtikrinti dideliais įkaitais, kaip nustatyta Komunikate dėl orientacinių normų.

(44)

Savo pastabose Vengrija pranešė apie kelias tariamai panašias paskolų sutartis, Nitrogénművek sudarytas su privačiais bankais – taip ji siekė įrodyti, kad valstybės priemonių finansinės sąnaudos atitiko rinkos sąlygas.

(45)

Tačiau šie atvejai nėra panašūs, taigi jais negalima remtis šiame vertinime. Pirma, dažniausiai jie susiję su mažesnėmis sumomis ir einamosios sąskaitos kredito linijomis (21). Antra, bankų palūkanos yra didesnės nei nagrinėjamu atveju (22). Paskutinis ir svarbiausias argumentas yra tai, kad visos šios paskolos suteiktos prieš krizę, daugiausia pirmą 2008 m. pusmetį. To laikotarpio komercinės sąlygos yra nepalyginamos su sąlygomis nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. sausio mėn., kai finansų krizė buvo sunkiausia.

(46)

Vertindama, ar paskola yra valstybės pagalba ir, jei taip, tai kiek valstybės pagalbos joje yra, Komisija taiko Komunikate dėl orientacinių normų nurodytą rinkos palūkanų normų rodiklį. Pagal Komunikatą dėl orientacinių normų diferencijuoti dydžiai turi būti taikomi remiantis bazine norma, atsižvelgiant į kreditoriaus reitingą ir į esamus įkaitus.

(47)

Atsižvelgiant į šio vertinimo datą ir tai, kad galutiniai įpareigojantys „suteikimo“ dokumentai (t. y. paskolų sutartys) sudaryti 2009 m. sausio 26 d., tos dienos orientacinę normą (kurią sudaro bazinė palūkanų norma su nustatyta marža) reikia palyginti su atitinkamu faktiniu atlyginimu už finansavimo paketą.

(48)

Dėl taikytinos maržos, kaip išsamiai aprašyta pirmiau, Komisija mano, kad Nitrogénművek priklausė žemiausiai orientacinių normų kategorijai ir kad sandoriai buvo užtikrinti dideliais įkaitais. Todėl lyginamąja rinkos norma galima laikyti 400 bazinių punktų maržą, pridėtą prie atitinkamos bazinės palūkanų normos.

(49)

A paskolos (EUR) bendros faktinės finansavimo sąnaudos 2009 m. sausio 26 d. sudarė 4,362 % (23). Tačiau atitinkama tos dienos lyginamoji orientacinė norma buvo 8,99 % (24). Taigi A paskolos bendros finansavimo sąnaudos yra mažesnės už lyginamąją normą, taigi dėl šios priemonės bendrovė įgijo pranašumą.

(50)

B paskolos (HUF) bendros faktinės finansavimo sąnaudos – 12,44 % (25). Tačiau atitinkama tos dienos lyginamoji orientacinė norma buvo 14,01 % (26). Taigi B paskolos bendros finansavimo sąnaudos yra mažesnės už lyginamąją normą, taigi dėl šios priemonės bendrovė įgijo pranašumo.

(51)

Kaip minėta, nagrinėjamos priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių ir priskirtinos valstybei.

(52)

Nitrogénművek gavo finansavimą geresnėmis sąlygomis nei tos, kuriomis ji būtų surinkusi šias lėšas rinkoje. Todėl šiomis priemonėmis bendrovei suteiktas pranašumas.

(53)

Be to, šis pranašumas yra atrankinis, nes priemonės skirtos tik Nitrogénművek.

(54)

Šios atrankinės priemonės gali iškreipti konkurenciją, nes suteikia bendrovei pranašumą prieš konkurentus, o tarp valstybių narių vyksta intensyvi prekyba trąšomis.

(55)

Todėl A ir B paskolos yra valstybės pagalba, kaip tai apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(56)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigė, kad A paskolos 100 % garantija gali būti valstybės pagalba MFB, nes iš prieštaringos informacijos galima buvo suprasti, kad investicinė paskola gauta anksčiau (tokiu atveju vėliau suteiktą garantiją galima laikyti pagalba bankui, jei taip padidinama paskolos grąžinimo tikimybė). Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad A paskola yra nauja paskola, kurios sutartis pasirašyta 2009 m. sausio 26 d., taigi A paskolos 100 % garantija nebuvo valstybės pagalba MFB.

(57)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje ir 107 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad valstybės pagalba yra nesuderinama yra vidaus rinka, kaip nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje, išimtys.

(58)

Atsižvelgdama į minėtas išimtis, Komisija įvertino priemonių suderinamumą su vidaus rinka. Tačiau prieš išdėstant šį vertinimą reikia pažymėti, kad Vengrija nepateikė jokių argumentų dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka.

(59)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos, nes ši priemonė nėra socialinio pobūdžio, neskirta individualiems vartotojams, nėra pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir nėra pagalba tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(60)

SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta daugiau išimčių. Toliau šiame sprendime Komisija pirmiausia įvertina galimą priemonių suderinamumą su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies a, c ir d punktus, o paskiausiai – pagal 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(61)

107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Vengrijai stojant į ES tokiu regionu buvo laikoma visa šalies teritorija, o daugumai jos regionų tokia pagalba gali būti teikiama iki šiol (27).

(62)

Valstybės pagalbos remiamiems regionams suderinamumas su vidaus rinka reglamentuojamas Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (toliau – Regioninės pagalbos gairės) (28). Tačiau šios Vengrijos priemonės neatitinka Regioninės pagalbos gairių. Investicinė paskola suteikta anksčiau padarytai investicijai (29), todėl ji neturėjo skatinamojo poveikio, kuris yra privalomas pagal Regioninės pagalbos gaires. Kalbant apie galimą veiklos pagalbą, reikia pažymėti, kad suteikta pagalba neskatina jokių ekonominės veiklos rūšių ar sektorių plėtros ir nėra ribotos trukmės, laipsniškai mažinama ar proporcinga priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti (30).

(63)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta išimtis nagrinėjamai pagalbai netaikytina.

(64)

107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad valstybės pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, galima teikti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė keletą gairių ir komunikatų, kuriuose išaiškino, kaip ji taikys minėtoje nuostatoje numatytą išimtį.

(65)

Atsižvelgdama į Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires Komisija pažymi, kad (nesvarbu ar bendrovė galėjo gauti pagalbą pagal tas gaires) atrodo, jog pagalba neatitinka suderinamumo kriterijų. Vertinant, ar teikta sanavimo pagalba, reikia pasakyti, jog šios priemonės nėra vien būtiniausias minimumas, nes jos taikomos ilgiau kaip šešis mėnesius; neįrodyta, kad jos reikalingos dėl didelių socialinių problemų ar kad jos neturės jokio nepagrįsto neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms. Restruktūrizavimo pagalbos atžvilgiu, jei nėra restruktūrizavimo plano, Komisija negali įvertinti, ar teikiant šią pagalbą būtų atkurtas ilgalaikis gyvybingumas, ar pagalba būtų minimali ir ar būtų išvengta nepagrįstų konkurencijos iškraipymų.

(66)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonės neatitinka sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos apibrėžties.

(67)

Komisijos nuomone, dėl suteiktos pagalbos pobūdžio ir ypatumų šiuo atveju netaikytinos jokios išimtys, nustatytos kitose gairėse ir komunikatuose, priimtuose 107 straipsnio 3 dalies c punkto pagrindu.

(68)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti paskelbta suderinama su SESV, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos ES nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Aišku, kad ši nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina.

(69)

SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad suderinama su vidaus rinka gali būti „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.“

(70)

Komisija pažymi, kad nagrinėjama pagalba nėra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti.

(71)

Dideliems valstybių narių ekonomikos sutrikimams atitaisyti Komisija priėmė Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (31) (toliau – laikinoji sistema).

(72)

Komisijos nuomone, remiantis Vengrijos valdžios institucijų pateiktais finansiniais duomenimis (32), iki pasaulio finansų ir ekonomikos krizės pradžios bendrovė nepatyrė akivaizdžių sunkumų. Konkrečiau kalbant, kaip jau minėta šio sprendimo 33 konstatuojamojoje dalyje, jos bendras akcinis kapitalas buvo didesnis už registruotą kapitalą, ji neatitiko šalies teisėje nustatytų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pradėti kolektyvinę nemokumo procedūrą, ir per visus 2008 metus ji gavo veiklos pajamų bei grynųjų pajamų. Problemos, dėl kurių teko sustabdyti gamybą, kilo jau prasidėjus krizei. Todėl Komisija mano, kad 2008 m. liepos 1 d.Nitrogénművek neatitiko sunkumų patiriančios įmonės apibrėžties, nustatytos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Taigi jai gali būti teikiama pagalba pagal laikinąją sistemą.

(73)

Tačiau priemonės neatitinka laikinosios sistemos 4.2 punkte nurodytos „suderinamos ribotos pagalbos sumos“, nes jos nebuvo taikomos kaip pagalbos schema, ir atrodo, kad pagalbos suma viršija 500 000 EUR. Be to, net jei garantijos būtų vertinamos atskirai, jos neatitinka laikinosios sistemos 4.3 punkte nurodytų garantijomis suteikiamų pagalbos priemonių kriterijų, nes sumokėti garantijų mokesčiai (33) yra mažesni už taikytinas „saugaus uosto“ priemokas (34) pagal laikinąją sistemą. Be to, Vengrija neįrodė, kad tenkinamas darbo užmokesčio išlaidų kriterijus. Šis finansinis paketas nėra nei pagalba ekologiškų produktų gamybai (4.5 punktas), nei rizikos kapitalo priemonės (4.6 punktas).

(74)

Kalbant apie subsidijuojama palūkanų norma teikiamos pagalbos priemonę pagal laikinosios sistemos 4.4 punktą, reikia pažymėti, kad ji taikoma paskoloms neribotam laikotarpiui, kurių sutartys pasirašytos iki 2010 m. gruodžio 31 d. (35) Nagrinėjamos priemonės pradėtos taikyti įsigaliojus laikinajai sistemai ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl jos gali atitikti minėtą nuostatą.

(75)

Tačiau Komisija pažymi, kad tikrosios pajamos pagal atitinkamus sandorius yra mažesnės už mažiausią palūkanų normą, laikomą suderinama su vidaus rinka pagal laikinąją sistemą.

(76)

Kaip nustatyta, „Komisija pritars, kad teikiamų valstybinių ar privačių paskolų palūkanos būtų bent jau tokios pačios, kaip centrinio banko nakties norma ir priemoka, lygi vidutinės vienerių metų normos, kurią bankai siūlo kitiems bankams, bei centrinio banko nakties normos 2007 m. sausio 1 d.– 2008 m. birželio 30 d. skirtumui, taip pat kredito rizikos priemokai, kuri atitinka gavėjo rizikos profilį, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo patikslinimo.“

(77)

Kalbant apie paskolą eurais (A paskola), skirtumas tarp vidutinės vienų metų tarpbankinės palūkanų normos ir vidutinės tarpbankinės nakties palūkanų normos 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpiu yra 64 baziniai punktai. Be to, Europos centrinio banko nakties palūkanų norma (EONIA) 2009 m. sausio 26 d. (36) buvo 1,228 %. Atsižvelgiant į pagalbos gavėjo reitingą ir įkaitus pagal sandorį (žr. 48 konstatuojamąją dalį), prie šios bazinės normos reikia pridėti papildomą 400 bazinių punktų maržą. Todėl subsidijuojama palūkanų norma, leidžiama pagal laikinąją sistemą, būtų 5,868 %. Tikrosios sandorio finansavimo išlaidos (4,362 %) yra mažesnės už šią normą.

(78)

Kalbant apie paskolą HUF (B paskolą), byloje Nr. 78/09 (37) Vengrijos valdžios institucijos patvirtino, kad skirtumas tarp vidutinės vienų metų tarpbankinės palūkanų normos ir vidutinės nakties tarpbankinės palūkanų normos 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpiu yra 26 baziniai punktai. Be to, Vengrijos centrinio banko nakties palūkanų norma 2009 m. sausio 26 d. (38) buvo 9,14 %. Atsižvelgiant į pagalbos gavėjo reitingą ir įkaitų naudojimą sudarant sandorį, prie šios bazinės normos reikia pridėti papildomą 400 bazinių punktų maržą. Taigi subsidijuojama palūkanų norma, leidžiama pagal laikinąją sistemą, būtų 13,40 %. Tikrosios sandorio finansavimo išlaidos (12,44 %) yra mažesnės už šią normą.

(79)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad A ir B paskolos yra iš dalies suderinamos su vidaus rinka kaip subsidijuojamų palūkanų priemonės pagal laikinąją sistemą.

(80)

Komisija mano, kad skirtumas tarp tikrųjų pajamų pagal sandorius ir subsidijuojamos palūkanų normos yra nesuderinamas su vidaus rinka, o skirtumas tarp subsidijuojamos palūkanų normos ir lyginamosios rinkos normos – suderinamas pagal laikinąją sistemą.

(81)

Pagal SESV ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nustačius, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, Komisija nusprendžia, kad atinkama valstybė turi panaikinti arba pakeisti tą pagalbos priemonę (39). Teisingumo Teismas taip pat ne kartą nustatė, kad valstybės prievolė panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, yra prievolė atkurti prieš tai buvusią padėtį (40). Šiuo klausimu Teismas nustatė, kad tikslas pasiekiamas, kai pagalbos gavėjas grąžina neteisėtai suteiktos pagalbos sumas, taigi netenka rinkoje turėto pranašumo prieš konkurentus, ir atkuriama prieš suteikiant pagalbą buvusi padėtis (41).

(82)

Remiantis šia Teismo praktika Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (42) 14 straipsnyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo.“

(83)

Taigi, kadangi nagrinėjamos priemonės turėtų būti laikomos neteisėta ir iš dalies su vidaus rinka nesuderinama pagalba, nesuderinamą jos dalį privaloma grąžinti, kad būtų atkurta prieš skiriant šią pagalbą buvusi rinkos padėtis. Todėl grąžinimas privalomas nuo tos datos, kai pagalbos gavėjas įgijo pranašumą, t. y. kai gavėjas pasinaudojo pagalba, o susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos tol, kol pagalba bus visiškai grąžinta.

(84)

Atsižvelgiant į šio sprendimo X.5 dalį, su vidaus rinka nesuderinama pagalbos dalis priemonėje apskaičiuojama kaip skirtumas tarp suderinamos palūkanų normos pagal laikinąją sistemą ir bendrų tikrųjų finansavimo išlaidų (t. y. palūkanų normos su garantijos priemoka), patirtų teikiant finansavimą.

(85)

Tikslią grąžintiną sumą turi apskaičiuoti Vengrijos valdžios institucijos.

(86)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad A ir B paskolų priemonės, skirtos Nitrogénmuvek, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(87)

Be to, Komisija daro išvadą, kad A ir B paskolos yra iš dalies suderinamos su vidaus rinka kaip subsidijuojamų paskolų priemonės pagal laikinąją sistemą. Suderinamas yra skirtumas tarp subsidijuojamos palūkanų normos pagal laikinąją sistemą ir lyginamosios palūkanų normos. Kita vertus, skirtumas tarp tikrųjų pajamų pagal sandorius ir subsidijuojamos palūkanų normos yra nesuderinamas su vidaus rinka.

(88)

Kadangi A ir B paskolos laikytinos neteisėtomis ir iš dalies su vidaus rinka nesuderinamomis pagalbos priemonėmis, jų nesuderinamąją dalį, siekiant atkurti prieš suteikiant pagalbą rinkoje buvusią padėtį, reikia susigrąžinti iš Nitrogénművek.

(89)

Tikslią grąžintiną sumą turi apskaičiuoti Vengrijos valdžios institucijos. Ji skaičiuojama kaip skirtumas tarp su rinka suderinamos subsidijuojamos palūkanų normos pagal laikinąją sistemą ir bendrų tikrųjų finansavimo išlaidų (t. y. palūkanų normos su garantijos priemoka), patirtų teikiant finansavimą.

(90)

Komisija taip pat daro išvadą, kad A paskolos 100 % garantija nebuvo valstybės pagalba MFB, kaip tai apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje,

a)

visą sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas), susigrąžintiną iš pagalbos gavėjo;

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašą;

c)

patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.