15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/1

(1)

Prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, dažnai susijęs su organizuotu nusikalstamumu ir šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas, aiškiai uždraustas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja yra prioritetinis Sąjungos ir valstybių narių uždavinys.

(2)

Ši direktyva yra dalis visuotinių veiksmų, nukreiptų prieš prekybą žmonėmis, kuri numato veiksmus, įtraukiančius trečiąsias šalis, kaip nurodoma 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos patvirtintame dokumente „ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų planas. Siekiant visuotinių ES veiksmų prieš prekybą žmonėmis“. Todėl reikėtų imtis veiksmų trečiosiose kilmės ir aukų perdavimo šalyse, kuriais visų pirma būtų siekiama didinti informuotumą, mažinti pažeidžiamumą, teikti paramą ir pagalbą aukoms, kovoti su pagrindinėmis prekybos žmonėmis priežastimis, remti tas trečiąsias šalis kuriant atitinkamus kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus.

(3)

Šia direktyva pripažįstamas lytims specifinis prekybos žmonėmis fenomenas ir faktas, kad vyrais ir moterimis yra dažnai prekiaujama skirtingais tikslais. Dėl šios priežasties, kai tai reikalinga, teikiant paramos ir pagalbos priemones reikėtų atsižvelgti į lytį. Skatinimo ir traukos veiksniai gali būti skirtingi priklausomai nuo atitinkamų sektorių, tokių kaip prekyba žmonėmis sekso pramonei arba kaip išnaudojimas darbui, pavyzdžiui, statybų, žemės ūkio sektoriuose arba vergovė buityje.

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat apsaugoti prekybos žmonėmis aukų teises. Todėl 2002 m. liepos 19 d. buvo priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (3) ir ES planas dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų (4). Be to, Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Stokholmo programoje – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui (5) – aiškus prioritetas yra suteikiamas kovai su prekyba žmonėmis. Reikėtų numatyti ir kitas priemones, skirtas padėti kuriant bendrus visai Sąjungai indikatorius, skirtus nustatyti prekybos žmonėmis aukas, ko galima pasiekti visiems susijusiems dalyviams, ypač viešosioms ir privačioms socialinėms tarnyboms, keičiantis geriausia praktika.

(5)

Valstybių narių teisėsaugos institucijos turėtų ir toliau bendradarbiauti stiprinant kovą su prekyba žmonėmis. Šiuo klausimu yra būtinas glaudus tarpvalstybinis bendradarbiavimas, įskaitant pasikeitimą informacija ir geriausia patirtimi, o taip pat nuolatinis atviras dialogas tarp valstybių narių policijos, teisminių bei finansinių institucijų. Prekybos žmonėmis atvejų tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koordinavimas turėtų būti palengvintas vykdant sustiprintą bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu, įsteigus bendras tyrimų grupes, o taip pat įgyvendinant 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (6).

(6)

Valstybės narės turėtų skatinti ir glaudžiai dirbti su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant pripažintas ir aktyvias nevyriausybines organizacijas, dirbančias kovos su prekyba žmonėmis srityje, veikti kuriant politines iniciatyvas, rengiant informacines ir sąmoningumo kėlimo kampanijas, mokslinių tyrimų ir švietimo programas bei apmokymus, o taip pat stebėti kovos su prekyba žmonėmis priemones ir vertinti jų poveikį.

(7)

Šia direktyva nustatomas integruotas visapusiškas ir žmogaus teisėmis paremtas požiūris į kovą su prekyba žmonėmis, o ją įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegaliai imigracijai padedančius veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (7) bei 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (8). Pagrindiniai šios direktyvos tikslai – geresnė prevencija, baudžiamasis persekiojimas ir aukų teisių apsauga. Taip pat šia direktyva yra pritaikomas skirtingų prekybos žmonėmis formų aplinkybių suvokimas ir ja siekiama užtikrinti, kad su kiekviena prekybos forma būtų kovojama pačiomis veiksmingiausiomis priemonėmis.

(8)

Vaikai yra labiau pažeidžiami nei suaugę, todėl jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Taikant šią direktyvą visų pirma turi būti kuo labiau atsižvelgiama į vaiko interesus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją.

(9)

2000 m. Jungtinių Tautų protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir 2005 m. Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis yra esminiai žingsniai, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis. Pažymėtina, kad Europos Tarybos konvencijoje numatytas įvertinimo mechanizmas, kurį sudaro kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupė (GRETA) ir Susitariančiųjų Šalių komitetas. Norint išvengti veiklos dubliavimosi, reikia remti kompetentingų kovos su prekyba žmonėmis tarptautinių organizacijų veiklos koordinavimą.

(10)

Šia direktyva nedaroma poveikio negrąžinimo principui, vadovaujantis 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija), o taip pat ši direktyva atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį bei 19 straipsnio 2 dalį.

(11)

Siekiant atsižvelgti į naujausius įvykius, susijusius su prekyba žmonėmis, šioje direktyvoje nustatyta platesnė prekybos žmonėmis sąvoka nei Pamatiniame sprendime 2002/629/TVR, todėl į ją įtrauktos papildomos išnaudojimo formos. Šioje direktyvoje priverstinis elgetavimas turėtų būti suprantamas kaip priverstinio darbo arba paslaugų forma, kaip apibrėžta 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo. Todėl prekybos žmonėmis apibrėžtis išnaudojimą verčiant elgetauti, įskaitant parduoto priklausomo asmens naudojimą elgetavimui, apima tik tada, kai yra visi priverstinio darbo ar paslaugų požymiai. Ar sutikimas dirbti tokį darbą ar teikti tokias paslaugas galioja, reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į atitinkamą teismo praktiką. Tačiau kai tai susiję su vaikais, joks galimas sutikimas niekada neturėtų būti laikomas galiojančiu. Sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu. Apibrėžtis taip pat apima prekybą žmonėmis organų išėmimo tikslu, kuri yra sunkus žmogaus orumo ir fizinio neliečiamumo pažeidimas, o taip pat ir kitą elgesį, pvz. neteisėtą įsivaikinimą arba priverstinę santuoką, tiek kiek toks elgesys atitinka pagrindinius prekybos žmonėmis elementus.

(12)

Šioje direktyvoje nustatytų bausmių lygis rodo didėjantį valstybių narių susirūpinimą dėl plintančio prekybos žmonėmis reiškinio. Dėl šios priežasties šios direktyvos pagrindas yra 2002 m. balandžio 24–25 d. priimtose Tarybos išvadose dėl požiūrio, taikytino bausmių derinimo srityje, numatyti 3 ir 4 bausmių lygiai. Už tam tikromis aplinkybėmis padarytą veiką, pavyzdžiui, padarytą ypač pažeidžiamai aukai, turėtų būti taikoma griežtesnė bausmė. Šioje direktyvoje ypač pažeidžiami asmenys turėtų apimti bent jau visus vaikus. Kiti faktoriai, į kuriuos galima būtų atsižvelgti, vertinant aukos pažeidžiamumą, gali būti, pvz., lytis, nėštumas, sveikatos būklė ir negalia. Jeigu nusikalstama veika ypač sunki, pavyzdžiui, kai buvo sukeltas pavojus aukos gyvybei arba nusikalstama veika padaryta panaudojant sunkų smurtą, pvz., kankinimą, prievartinį narkotikų ir (arba) medicininių preparatų vartojimą, išžaginimą arba kitas rimtas psichologinės, fizinės arba seksualinės prievartos formas, arba kitaip aukai buvo padaryta ypač didelė žala, už ją taip pat turėtų būti numatyta griežtesnė bausmė. Jeigu šioje direktyvoje daroma nuoroda į perdavimą, tokia nuoroda turėtų būti aiškinama pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (9). Į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą galėtų būti atsižvelgta įgyvendinant nuosprendį.

(13)

Kovojant su prekyba žmonėmis, turėtų būti visapusiškai pasinaudojama esamais aktais dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų arešto bei konfiskavimo, pvz., Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos protokolais, 1990 m. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (10) ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (11). Areštuotas ir konfiskuotas nusikaltimo priemones ir šioje direktyvoje nurodytais nusikalstamais būdais įgytas pajamas reikėtų skatinti panaudoti aukų pagalbos ir jų apsaugos rėmimui, įskaitant kompensacijas aukoms bei kompensacijas už tarpvalstybinę Sąjungos teisėsaugos institucijų veiklą kovojant su prekyba.

(14)

Pagal atitinkamų valstybių narių teisinių sistemų pagrindinius principus prekybos žmonėmis aukos turėtų būti netraukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamos už nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, už naudojimąsi suklastotais dokumentais arba už nusikalstamą veiką, numatytą prostitucijai ar imigracijai skirtuose teisės aktuose, kurią jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis. Tokios apsaugos tikslas – užtikrinti aukų žmogaus teises, išvengti tolesnės viktimizacijos ir paskatinti jas būti liudytojais baudžiamosiose bylose, iškeltose nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Šia apsaugos sąlyga neturėtų būti pašalinama galimybė traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti už nusikalstamas veikas, kurias asmuo tyčia padarė arba dalyvavo jas darant.

(15)

Siekiant užtikrinti sėkmingą su prekyba žmonėmis susijusios veikos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už ją, iš esmės šie veiksmai turėtų būti pradedami nepriklausomai nuo to, ar auka pateikė skundą arba kaltinimą. Kai dėl nusikalstamos veikos pobūdžio tai yra būtina, baudžiamąjį persekiojimą turėtų būti leidžiama vykdyti pakankamą laikotarpį po to, kai auka sulaukė pilnametystės. Pakankamo baudžiamojo persekiojimo laikotarpio trukmė turėtų būti nustatyta pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Teisėsaugos pareigūnai ir prokurorai turėtų būti tinkamai parengti, ypač siekiant pagerinti tarptautinį teisėsaugos ir teismų bendradarbiavimą. Be to, už tokių nusikalstamų veikų tyrimą arba už jas taikomą baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys turėtų galėti naudotis tyrimo priemonėmis, kurios naudojamos tiriant organizuotus ar kitų sunkių nusikaltimų atvejus. Tokios priemonės galėtų apimti pranešimų perėmimą, slaptą stebėjimą, įskaitant elektroninį stebėjimą, banko sąskaitų kontrolę ir kitus finansinius tyrimus.

(16)

Siekiant užtikrinti tarptautinių nusikaltėlių grupuočių, kurių veiklos centras yra valstybėje narėje ir kurios verčiasi prekyba žmonėmis trečiosiose šalyse, veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą, turėtų būti nustatyta jurisdikcija tirti su prekyba žmonėmis susijusią veiką, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra tos valstybės narės pilietis ir kai nusikalstama veika padaryta ne tos valstybės narės teritorijoje. Panašiai, galėtų būti nustatyta jurisdikcija, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, o auka yra valstybės narės pilietis arba asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, arba kai nusikalstama veika padaryta valstybės narės teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai, o nusikalstama veika padaryta ne tos valstybės narės teritorijoje.

(17)

Direktyvoje 2004/81/EB numatytos nuostatos dėl leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (12) reglamentuojama Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taip pat apsauga nuo išsiuntimo, o šia direktyva nustatomos konkrečios apsaugos priemonės visoms prekybos žmonėmis aukoms. Todėl šia direktyva nereglamentuojamos prekybos žmonėmis aukų gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos.

(18)

Būtina, kad prekybos žmonėmis aukos galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis. Todėl joms turėtų būti teikiama pagalba ir parama prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Valstybės narės turėtų suteikti išteklius, reikalingus aukoms teikti pagalbą, paramą ir apsaugą. Teikiama pagalba ir parama turėtų apimti bent jau būtiniausias priemones, kurių reikia, kad auka atsigautų ir galėtų išvengti ją pardavusių asmenų. Praktiškai taikant tokias priemones turėtų būti atsižvelgta į konkretaus asmens aplinkybes, kultūrinį kontekstą ir poreikius, nustatytus atlikus individualų vertinimą pagal nacionalines procedūras. Asmeniui turėtų būti skirta pagalba ir parama, kai tik gaunama pagrįstų duomenų, rodančių, kad jis galėjo būti prekybos žmonėmis auka, nepaisant to, ar jis nori duoti parodymus kaip liudytojas. Tais atvejais, kai auka teisėtai nuolat negyvena atitinkamoje valstybėje narėje, pagalba ir parama turėtų būti teikiama besąlygiškai bent jau visu svarstymo laikotarpiu. Jeigu baigus nustatymo procesą arba pasibaigus svarstymo laikotarpiui, nusprendžiama, kad asmuo neturi teisės gauti leidimą gyventi toje valstybėje narėje arba negyvena toje valstybėje narėje teisėtai arba jei auka išvyko iš tos valstybės narės teritorijos, atitinkama valstybė narė neprivalo tam asmeniui toliau teikti pagalbos ir paramos, remdamasi šia direktyva. Prireikus pagalba ir parama turėtų būti tęsiama atitinkamą laikotarpį pasibaigus baudžiamajam procesui, pavyzdžiui, jeigu dėl sunkių fizinių ar psichologinių nusikaltimo pasekmių tęsiamas medicininis gydymas arba jeigu kyla pavojus aukos saugumui dėl aukos parodymų tame baudžiamajame procese.

(19)

2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (13) nustatomos nukentėjusiųjų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant jų teisę į apsaugą ir žalos kompensavimą. Be to, prekybos žmonėmis aukoms nedelsiant turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teisinėmis konsultacijomis ir, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugomis, taip pat ir žalos kompensavimo tikslais. Tokias teisines konsultacijas ir teisinio atstovavimo paslaugas kompetentingos valdžios institucijos galėtų teikti ir siekiant iš valstybės išsireikalauti kompensaciją. Teisinių konsultacijų tikslas – padėti aukoms gauti informacijos ir patarimų apie įvairias galimybes, kuriomis jos gali naudotis. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos asmens, gavusio atitinkamą teisinį apmokymą, ir jis nebūtinai privalo būti teisininku. Teisinės konsultacijos ir, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai bent jau tada, kai auka neturi pakankamai finansinių lėšų, laikantis valstybių narių vidaus procedūrų. Kadangi vaikai aukos dažniausiai tokių lėšų neturi, teisinės konsultacijos ir teisinio atstovavimo paslaugos jiems praktiškai būtų nemokamos. Be to, remiantis pagal nacionalines procedūras atliekamu individualiu rizikos vertinimu, aukos turėtų būti apsaugotos nuo keršto, bauginimo ir nuo rizikos dar kartą tapti prekybos žmonėmis aukomis.

(20)

Prekybos žmonėmis aukos, kurios jau patyrė prievartą ir žeminantį elgesį, dažnai susijusį su prekyba žmonėmis, įskaitant seksualinį išnaudojimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, į vergiją panašią praktiką ar organų išėmimą, turėtų būti apsaugotos nuo antrinės viktimizacijos ir nuo dar vienos psichologinės traumos per baudžiamąjį procesą. Turėtų būti vengiama nereikalingų pakartotinių apklausų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso etapais, pvz. kaip galima anksčiau bylos eigoje, kai tai įmanoma, parengiant tokių apklausų vaizdo įrašus. Šiuo tikslu per baudžiamąjį tyrimą ir procesą prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti taikoma jų individualius poreikius atitinkanti tvarka. Vertinant jų individualius poreikius, reikėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip jų amžių, galimą nėštumą, jų sveikatą, galimą negalią ir kitas asmenines aplinkybes, taip pat į fizines ir psichologines nusikalstamos veikos, padarytos aukai, pasekmes. Ar ir kaip tokia tvarka bus taikoma, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytais pagrindais bei teismų teisės veikti savo nuožiūra taisyklėmis, teismo praktika ar gairėmis.

(21)

Pagalbos ir paramos priemonės aukoms turėtų būti teikiamos gavus sutikimą ir tinkamai informavus. Todėl aukos turėtų būti informuotos apie svarbius tokių priemonių aspektus, ir jos neturėtų būti taikomos prievarta. Aukos atsisakymu priimti pagalbos ar paramos priemones atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms neturėtų būti sukeliama prievolė aukai suteikti alternatyvias priemones.

(22)

Be visoms prekybos žmonėmis aukoms skirtų priemonių, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vaikams aukoms būtų taikomos specialios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonės. Tos priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Jeigu prekybos žmonėmis aukos amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra mažesnis nei 18 metų, tas asmuo turėtų būti laikomas vaiku ir nedelsiant sulaukti pagalbos, paramos ir apsaugos. Pagalbos ir paramos priemonės visų pirma turėtų būti skiriamos padėti vaikams aukoms atsigauti fiziškai, psichologiškai ir socialiai ir jomis turėtų būti siekiama ilgalaikio konkrečiam asmeniui skirto sprendimo. Galimybės mokytis suteikimas padėtų vaikams reintegruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai, prekybos žmonėmis aukos, ypač pažeidžiami, turėtų būti galima taikyti papildomas apsaugos priemones jiems apsaugoti apklausų per baudžiamąjį tyrimą ir procesą metu.

(23)

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į be palydos esančius vaikus, tapusius prekybos žmonėmis aukomis, nes jiems dėl ypač pažeidžiamos padėties būtina ypatinga pagalba ir parama. Nuo to momento, kai be palydos esantis vaikas yra identifikuojamas kaip prekybos žmonėmis auka ir iki tol, kol bus rastas patikimas sprendimas, valstybės narės turėtų taikyti vaiko poreikius atitinkančias priėmimo priemones ir užtikrinti, kad bus taikomos procedūrinės garantijos. Būtina imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad, kai tai įmanoma, saugoti nepilnamečio interesus bus paskirtas globėjas ir (arba) atstovas. Sprendimas dėl kiekvieno be palydos esančio vaiko ateities turėtų būti priimtas kaip galima greičiau, siekiant rasti ilgalaikį sprendimą, paremtą individualiu vaiko interesų vertinimu, kas turėtų būti svarbiausias faktorius. Ilgalaikis sprendimas galėtų būti grąžinimas ir reintegracija į kilmės arba grąžinimo šalį, integracija į priimančios šalies visuomenę, tarptautinio apsaugos statuso suteikimas arba kitokio statuso suteikimas, priklausomai nuo valstybių narių nacionalinės teisės.

(24)

Kai, vadovaujantis šia direktyva, vaikui turi būti paskirtas globėjas ir (arba) atstovas, šiuos vaidmenis gali atlikti tas pats asmuo arba juridinis asmuo, institucija arba įstaiga.

(25)

Valstybės narės turėtų sukurti ir (arba) stiprinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis, įskaitant priemones, kuriomis atgrasoma nuo visų formų išnaudojimą skatinančios paklausos ir ji mažinama, taip pat priemones, kuriomis mažinama rizika žmonėms tapti prekybos žmonėmis aukomis, vykdant mokslinius tyrimus, o taip pat naujų formų prekybos žmonėmis, informacijos, suderinto duomenų rinkimo, informuotumo didinimo ir švietimo tyrimus. Imdamosi tokių iniciatyvų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į lyčių aspektą ir vaiko teises. Pareigūnai, kuriems gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba galimomis aukomis, turėtų būti tinkamai parengti atpažinti tokias aukas ir su jomis elgtis. Ši pareiga pasirengti visų pirma turėtų būti taikoma šių kategorijų nariams, kuriems dirbant gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis: policijos, sienos apsaugos tarnybų ir migracijos tarnybų pareigūnams, prokurorams, teisininkams, teisėjams bei teisminių institucijų darbuotojams, darbo inspektoriams, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos ir sveikatos priežiūros darbuotojams bei konsulinių įstaigų personalui, tačiau, atsižvelgiant į vietos aplinkybes, ji galėtų būti taikoma ir kitų kategorijų valstybės pareigūnams, kuriems dirbant gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis.

(26)

Direktyvoje 2009/52/EB numatomos sankcijos ir priemonės nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams kurie, nors jiems ir nepareikšti kaltinimai ir jie nėra pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, naudojasi asmens darbu arba paslaugomis, žinodami, kad tas asmuo yra prekybos žmonėmis auka. Be to, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimybę taikyti sankcijas asmenims, kurie naudojasi aukos paslaugomis žinodami, kad tas asmuo yra prekybos žmonėmis auka. Tokia papildoma baudžiamoji atsakomybė galėtų būti numatyta ir legaliai esančių trečiųjų šalių piliečių ir Sąjungos piliečių darbdaviams, taip pat asmenims, perkantiems seksualines paslaugas iš bet kokio asmens, kuris yra prekybos žmonėmis auka, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

(27)

Valstybės narės, pasirinkusios jų vidaus struktūrą atitinkantį būdą ir atsižvelgdamos į poreikį nustatyti būtiniausią struktūrą ir apibrėžtas užduotis, turėtų sukurti nacionalines stebėsenos sistemas, pavyzdžiui, nacionalinių pranešėjų sistemą arba lygiaverčius mechanizmus, kad galėtų analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, kaupti statistinius duomenis, vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus ir reguliariai teikti ataskaitas. Tokios nacionalinių pranešėjų sistemos arba lygiaverčiai mechanizmai jau yra įsteigti neoficialiame Sąjungos tinkle, kuris buvo įsteigtas 2009 m. birželio 4 d. Tarybos išvadomis dėl neoficialaus ES nacionalinių pranešėjų arba lygiaverčių mechanizmų tinklo sukūrimo kovos su prekyba žmonėmis srityje. Kovos su prekyba koordinatorius dalyvautų šio tinklo veikloje, kuris suteikia Sąjungai ir valstybėms narėms objektyvią, patikimą, palyginamą ir naujausią strateginę informaciją prekybos žmonėmis srityje ir Sąjungos lygmeniu padeda keistis patirtimi bei geriausia praktika prekybos žmonėmis prevencijos bei kovos su ja srityje. Europos Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti bendroje nacionalinių pranešėjų ar lygiaverčių mechanizmų veikloje.

(28)

Siekiant įvertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus ir gauti palyginamus statistinius duomenis, Sąjunga turėtų ir toliau plėtoti savo metodologiją ir duomenų surinkimo metodus.

(29)

Atsižvelgiant į Stokholmo programą ir siekiant sukurti bendrą Sąjungos strategiją kovai su prekyba žmonėmis, kuria būtų toliau stiprinami Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimai bei pastangos užkertant kelią ir kovojant su tokia prekyba, valstybės narės turėtų padėti vykdant kovos su tokia prekyba koordinatoriaus užduotis, kurios galėtų apimti koordinavimo ir darnumo stiprinimą, vengiant Sąjungos institucijų ir agentūrų veiklos bei valstybių narių ir tarptautinių veikėjų veiklos dubliavimosi, prisidedant prie jau esančios Sąjungos politikos ir strategijos kovai su prekyba žmonėmis stiprinimo arba naujos politikos ir strategijos kūrimo, bei ataskaitų teikimo Sąjungos institucijoms.

(30)

Šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti Pamatinio sprendimo 2002/629/TVR nuostatas. Kadangi būsimų pakeitimų yra daug ir jie yra esminiai, vardan aiškumo reikėtų pakeisti visą pamatinį sprendimą valstybių narių, kurios dalyvauja priimant šią direktyvą, atžvilgiu.

(31)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (14) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo, tai yra kovoti su prekyba žmonėmis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(33)

Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, t. y. žmogaus orumo principo, vergijos, priverčiamojo darbo ir prekybos žmonėmis uždraudimo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vaiko teisių, teisės į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvės, asmens duomenų apsaugos principo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų. Visų pirma, šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų besąlygiškai laikomasi visų šių teisių ir principų, ir ji atitinkamai turi būti įgyvendinama.

(34)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnio nuostatas Airija pranešė pageidaujanti dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(35)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra jai privaloma ar taikoma.

(36)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra jai privaloma ar taikoma,

a)

buvo padaryta aukai, kuri buvo ypač pažeidžiama; tai šioje direktyvoje apima bent jau aukomis tapusius vaikus;

b)

buvo padaryta dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta 2008 m. spalio 24 d. Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (15);

c)

tyčia arba dėl didelio neatsargumo buvo sukeltas pavojus aukos gyvybei; ar

d)

buvo padaryta panaudojant sunkų smurtą, arba aukai padaryta ypač didelė žala.

a)

atstovauti juridiniam asmeniui;

b)

juridinio asmens vardu priimti sprendimus; arba

c)

vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

a)

teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimą;

b)

laikiną ar nuolatinį teisės verstis komercine veikla atėmimą;

c)

teisminės priežiūros skyrimą;

d)

teismo paskirtą likvidavimą;

e)

laikiną ar galutinį įmonių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai įvykdyti, uždarymą.

a)

nusikalstama veika visiškai ar iš dalies padaryta jų teritorijoje; arba

b)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra jų pilietis.

a)

nusikalstama veika padaryta vienam iš jos piliečių arba asmeniui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje;

b)

nusikalstama veika padaryta jos teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai; arba

c)

nusikalstamą veiką padariusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje.

a)

veikos laikomos baudžiamosiomis jų padarymo vietoje; arba

b)

baudžiamąjį persekiojimą galima pradėti tik po to, kai apie nusikalstamą veiką padarymo vietoje praneša auka, arba valstybės, kurioje padaryta nusikalstama veika, iniciatyva.

a)

bereikalingų pakartotinų apklausų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso metu;

b)

aukų ir kaltinamųjų akistatos, be kita ko, duodant parodymus, pavyzdžiui, vykstant apklausoms ir kryžminei apklausai tam naudojant atitinkamas priemones, įskaitant atitinkamų ryšių technologijų naudojimą;

c)

duoti parodymus viešame teismo posėdyje; taip pat

d)

užduoti nebūtinus klausimus apie asmeninį gyvenimą.

a)

faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms, vaiko aukos apklausos nebūtų nepagrįstai vilkinamos;

b)

prireikus vaiko aukos apklausos vyktų tam tikslui skirtose arba pritaikytose patalpose;

c)

prireikus vaiką auką apklaustų ar jį apklausiant dalyvautų specialiai parengti specialistai;

d)

jei įmanoma ir tinkama, vaiką auką visuomet apklaustų tie patys asmenys;

e)

apklausų būtų kuo mažiau ir jos būtų atliekamos tik tuo atveju, jei tai griežtai būtina baudžiamojo tyrimo ir proceso tikslais;

f)

vaiką auką galėtų lydėti jo atstovas arba, tam tikrais atvejais, vaiko pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas.

a)

būtų nagrinėjama uždarame posėdyje; ir

b)

vaikas auka galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas.

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/12

(1)

Akrilamidas klasifikuojamas kaip 1B kategorijos kancerogeninė ir 1B kategorijos mutageninė medžiaga. Šios medžiagos keliama rizika įvertinta vadovaujantis 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (2).

(2)

Europos rizikos vertinimo rezultatuose daroma išvada, kad būtina mažinti statyboms naudoti skirtų akrilamido skiedinių keliamą riziką vandens aplinkai ir netiesioginio poveikio per užterštą vandenį, naudojant pagal tą pačią paskirtį, keliamą riziką kitiems organizmams. Be to, išreikštas susirūpinimas dėl per aplinką veikiamų darbuotojų ir žmonių, atsižvelgiant į kancerogeninį ir mutageninį akrilamido pobūdį ir jo neurotoksiškumą bei reprodukcinį toksiškumą dėl mažu ir dideliu mastu naudojamų akrilamido skiedinių poveikio.

(3)

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93 priimtoje 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos rekomendacijoje 2004/394/EB dėl acetonitrilo, akrilamido, akrilonitrilo, akrilo rūgšties, butadieno, vandenilio fluorido, vandenilio peroksido, metakrilo rūgšties, metilmetakrilato, tolueno, trichlorbenzeno keliamos rizikos vertinimo rezultatų ir jos mažinimo strategijų (3) rekomenduojama Sąjungos lygmeniu apsvarstyti 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (4) nustatytus mažo ir didelio masto statyboms skirtam akrilamidui, naudojamam skiediniuose, taikomus pardavimo ir naudojimo ribojimus.

(4)

Pateikiama 0,1 % akrilamido ribinė vertė, kuri taikoma kitiems laisvo akrilamido šaltiniams injektavimo metu, kaip antai N-metilolakrylamidui, kaip nurodyta Rekomendacijoje 2004/394/EB.

(5)

Todėl, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, būtina riboti akrilamido pateikimą rinkai ir naudojimą skiediniuose ir visais injektavimo tikslais.

(6)

Vadovaujantis REACH reglamento 137 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis, būtina iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedą.

(7)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/14

(1)

2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1225/2010, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 m. ir 2012 m. (2), nustatomos kvotos 2011 ir 2012 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2011 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žvejybos veiklą,

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/16

(1)

2011 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 57/2011, kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams (2), nustatomos kvotos 2011 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2011 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žvejybos veiklą,

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/18

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/20

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra heksitiazoksas.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11e straipsnį pranešėjas per du mėnesius nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo atsisakė siūlymo įtraukti tą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Todėl 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (4), kuriuo heksitiazoksas neįtrauktas į minėtą priedą.

(3)

Vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas), pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(4)

Paraiška pateikta Suomijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Suomija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2009 m. spalio 20 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba perdavė papildomą ataskaitą kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. rugsėjo 7 d. Tarnyba Komisijai pateikė savo išvadas dėl heksitiazokso (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. kovo 11 d. pateikė kaip Komisijos heksitiazokso peržiūros ataskaitą.

(6)

Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra heksitiazokso, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl heksitiazoksą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų informacijos, patvirtinančios metabolito PT-1–3 (7) toksikologinės svarbos ir galimo paplitimo perdirbtuose gaminiuose rizikos vertinimą, galimą neigiamą heksitiazokso poveikį bičių perams ir galimą izomerų mišinio preferencinio nykimo ir (arba) jo kitimo poveikį darbuotojų ir vartotojų rizikos vertinimui ir aplinkai.

(8)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra heksitiazokso, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (8), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų išaiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijos turėtojams, naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų.

(11)

Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)

Sprendimu 2008/934/EB heksitiazoksas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie heksitiazoksą to sprendimo priede.

(13)

Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje heksitiazoksas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje heksitiazoksas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/24

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/232/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Birmai (Mianmarui) (1).

(2)

Atsižvelgiant į padėtį Birmoje (Mianmare), visų pirma į 2010 m. rinkimų procesą, dėl kurio buvo padaryta išvada, kad jis neatitiko tarptautiniu mastu priimtų standartų, ir į tai, kad su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms susijusi padėtis šioje šalyje vis dar kelia susirūpinimą, Sprendime 2010/232/BUSP numatytų ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būtų pratęstas papildomam 12 mėnesių laikotarpiui.

(3)

Asmenų ir įmonių, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas, nustatytas Sprendimu 2010/232/BUSP, turėtų būti iš dalies pakeistas atsižvelgiant į pasikeitimus Birmos (Mianmaro) Vyriausybėje, saugumo pajėgose bei administracijoje ir į atitinkamų asmenų asmeninės padėties pasikeitimus; taip pat reikėtų atnaujinti įmonių, kurios valdomos ar kontroliuojamos režimo Birmoje (Mianmare) arba su režimu susijusių asmenų, sąrašą ir Sprendimo 2010/232/BUSP I priede pateiktą subjektų sąrašą.

(4)

Tačiau, kad būtų skatinama ateities civilinio valdymo pažanga ir pažanga stiprinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, ribojamųjų priemonių taikymas naujiems Vyriausybės nariams, kurie neturi ryšių su kariškiais arba kuriems tenka itin svarbus vaidmuo, kad būtų palaikomas dialogas su tarptautine bendruomene siekiant Europos Sąjungos interesų, turėtų būti 12 mėnesių sustabdytas.

(5)

Be to, aukšto lygio dvišalių vyriausybinių vizitų į Birmą (Mianmarą) sustabdymas turėtų būti netaikomas iki 2012 m. balandžio 30 d., kad būtų skatinamas dialogas su atitinkamomis šalimis Birmoje (Mianmare).

(6)

Taryba reguliariai svarstys padėtį Birmoje (Mianmare) ir įvertins galimas valdžios institucijų pastangas siekiant pagarbos demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms.

(7)

Tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikia tolesnių Sąjungos veiksmų,

1)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Draudžiama įsigyti ir importuoti ar įvežti iš Birmos (Mianmaro) į Sąjungą šiuos produktus:

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas humanitarinės pagalbos projektams ir programoms arba nehumanitarinės pagalbos ar plėtros projektams ir programoms, vykdomiems Birmoje (Mianmare) ir skirtiems remti 8 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose apibūdintus tikslus.“

2)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Nehumanitarinės pagalbos arba plėtros programos sustabdomos.

2.   1 dalis netaikoma projektams ir programoms, skirtiems remti:

Projektai ir programos turėtų būti, kiek tai yra įmanoma, apibrėžiami ir vertinami konsultuojantis su pilietine visuomene bei visomis demokratinėmis grupėmis, įskaitant Demokratijos nacionalinę lygą. Jie turėtų būti įgyvendinami per JT agentūras, nevyriausybines organizacijas, valstybės narės agentūras ir tarptautines organizacijas bei decentralizuotai bendradarbiaujant su vietos civilinėmis administracijomis.

Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjunga ir toliau bendradarbiaus su Birmos (Mianmaro) Vyriausybe dėl jos įsipareigojimo dėti didesnes pastangas, kad būtų pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslai.“

3)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas ar tranzitui per jas:

kurie yra II priede išvardyti fiziniai asmenys.“

4)

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, arba kuriuos valdo, turi ar kontroliuoja:

išvardyti II priede.“

5)

11 straipsnis išbraukiamas.

6)

13 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Taryba tiesiogiai, jeigu adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą, atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai praneša savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, taip suteikdama tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai galimybę pateikti pastabas.

Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja atitinkamą asmenį, subjektą ar įstaigą.“

7)

Įrašomas šis straipsnis:

„13a straipsnis

1.   II priede nurodomi fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų įtraukimo į sąrašą motyvai.

2.   Be to, II priede pateikiama informacija, jei jos turima, būtina atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų tapatybei nustatyti. Teikiant informaciją apie fizinius asmenis gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, taip pat pareigos ar profesija. Juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų atveju gali būti pateikta tokia informacija: pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta.“

8)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

1.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2.   Šis sprendimas taikomas iki 2012 m. balandžio 30 d.

3.   9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių, tiek, kiek jos taikomos IV priede išvardytiems asmenims, taikymas sustabdomas iki 2012 m. balandžio 30 d.“