ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.090.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 90

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. balandžio 6d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

 

2011/213/ES

 

*

2011 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo

1

Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimas mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo

2

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2011 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 327/2011, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )

8

 

*

2011 m. balandžio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 328/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl mirties priežasčių statistikos ( 1 )

22

 

 

2011 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 329/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

25

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/214/ES

 

*

2011 m. balandžio 1 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių, II–IV priedai (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2068)  ( 1 )

27

 

 

2011/215/ES

 

*

2011 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 97/78/EB nuostatos, taikomos pasienio kontrolės postuose perkraunant produktų, skirtų importuoti į Sąjungą, siuntas (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2067)  ( 1 )

50

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2011/216/ES

 

*

2011 m. kovo 31 d. Žemės ūkio jungtinio komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimas Nr. 1/2011 dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 3 priedo patikslinimo

53

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. kovo 9 d.

dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo

(2011/213/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

Komisija Europos bendrijos vardu vedė derybas su Japonijos Vyriausybe dėl Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas).

(2)

2009 m. lapkričio 30 d. Briuselyje Šalių atstovai pasirašė Susitarimą, su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

(3)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas.

(4)

Susitarimas turėtų būti sudarytas Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas patvirtinamas Sąjungos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Komisija priima poziciją, kurios turi laikytis Sąjunga pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalį įsteigtame Jungtiniame komitete dėl Susitarimo pakeitimų pagal Susitarimo 13 straipsnio 5 dalį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir pateikia Japonijos Vyriausybei šį pranešimą:

„2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas, ir nuo tos datos naudojasi visomis Europos bendrijos teisėmis ir prisiima visas jos pareigas. Todėl nuorodos į „Europos bendriją“ Susitarimo tekste atitinkamais atvejais laikomos nuorodomis į „Europos Sąjungą“.“

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

CSÉFALVAY Z.


Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės

SUSITARIMAS

mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo

EUROPOS BENDRIJA

toliau – Bendrija

ir

JAPONIJOS VYRIAUSYBĖ,

NORĖDAMOS toliau skatinti Japonijos ir Bendrijos artimus ir draugiškus ryšius ir žinodamos apie greitą mokslinių žinių raidą ir jų teigiamą indėlį skatinant dvišalį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

NORĖDAMOS išplėsti mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo mastą keliose bendro intereso srityse kurdamos veiksmingą partnerystę taikiais tikslais ir siekdamos abipusės naudos;

ĮSITIKINUSIOS, kad taip bendradarbiaudamos ir taikydamos tokio bendradarbiavimo rezultatus prisidės prie Japonijos ir Bendrijos ekonominio ir socialinio vystymosi;

NORĖDAMOS nustatyti oficialią bendros bendradarbiavimo veiklos vykdymo sistemą, kuri sustiprins Šalių mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1.   Šalys taikiais tikslais skatina, plėtoja ir sudaro sąlygas vykdyti šiame Susitarime numatomą bendradarbiavimo veiklą mokslo ir technologijų srityse.

2.   Bendradarbiavimo veikla pagal šį Susitarimą vykdoma remiantis šiais principais:

a)

abipusio ir lygiateisio dalyvavimo ir naudos;

b)

abipusių galimybių suteikimo kviestiniams mokslo darbuotojams dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose ir naudotis įrenginiais;

c)

operatyvaus keitimosi informacija, kuri gali turėti įtakos pagal šį Susitarimą vykdomai bendradarbiavimo veiklai;

d)

žinių visuomenės kūrimo skatinimo siekiant prisidėti prie Japonijos ir Bendrijos ekonominio ir socialinio vystymosi.

2 straipsnis

1.   Šiame Susitarime numatoma bendradarbiavimo veikla apima tiesioginę bendradarbiavimo veiklą ir netiesioginę bendradarbiavimo veiklą.

2.   Šiame Susitarime:

a)

   Šalys – Japonijos Vyriausybė ir Bendrija;

b)

   tiesioginė bendradarbiavimo veikla – Šalių arba jų organizacijų bendradarbiavimo veikla;

c)

   netiesioginė bendradarbiavimo veikla – Japonijos ir Bendrijos asmenų bendradarbiavimo veikla, vykdoma pagal mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir projektus;

d)

   mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai – Bendrijos vykdoma Bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa arba Japonijos Vyriausybės, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomos mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema;

e)

   asmenys:

i)

iš Japonijos pusės – Japonijos piliečiai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Japonijos nacionalinius teisės aktus; o

ii)

iš Bendrijos pusės – Bendrijos valstybių narių piliečiai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Bendrijos valstybių narių nacionalinius teisės aktus arba Bendrijos teisės aktus;

f)

   organizacijos:

i)

iš Japonijos pusės – Japonijos Vyriausybinės organizacijos; o

ii)

iš Bendrijos pusės – Europos Komisija;

g)

   valstybinės įstaigos – valstybinės įstaigos, kurių biudžetą ir veiklos planus tvirtina kompetentingi Japonijos Vyriausybės ministrai ir kurių mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema, toms įstaigoms sutikus, įtraukiami į netiesioginės bendradarbiavimo veiklos programas ir projektus;

h)

   intelektinės nuosavybės teisės – intelektinė nuosavybė, apibrėžta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašytos Konvencijos dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo 2 straipsnyje.

3 straipsnis

1.   Tiesioginės bendradarbiavimo veiklos rūšys gali būti:

a)

įvairių rūšių posėdžiai, kaip antai ekspertų susitikimai, skirti informacijai apie bendrų arba konkrečių klausimų mokslinius ir technologinius aspektus aptarti ir ja pasikeisti, taip pat nustatyti mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir projektus, kuriuos būtų galima vykdyti bendradarbiaujant;

b)

keitimasis informacija apie veiklą, politiką, praktiką, įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su moksliniais tyrimais ir plėtra;

c)

mokslininkų, techninių darbuotojų arba kitų ekspertų vizitai ir mainai bendrais arba konkrečiais klausimais;

d)

bet kurių kitų rūšių bendradarbiavimo veiklos, kurią gali nustatyti, pasiūlyti ir kuriai gali pritarti šio Susitarimo 6 straipsnyje nurodytas Jungtinis mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komitetas, vykdymas.

2.   Siekiant vystyti netiesioginę bendradarbiavimo veiklą, bet kuris vienos iš Šalių asmuo gali dalyvauti kitos Šalies, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, laikydamasis tos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų ir šio Susitarimo I ir II priedų nuostatų.

4 straipsnis

Sprendimus dėl kiekvienos šiame Susitarime numatytos bendradarbiavimo veiklos aspektų ir procedūrų gali priimti toje bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančios Šalys, jų organizacijos arba valstybinės institucijos.

5 straipsnis

Kiekviena Šalis arba jos organizacijos, gavusios kitos Šalies arba jos organizacijų sutikimą, gali prireikus leisti pagal šį Susitarimą vykdomoje tiesioginėje bendradarbiavimo veikloje dalyvauti visų mokslinių tyrimų veiklos sektorių, įskaitant privatųjį sektorių, mokslo darbuotojams ir organizacijoms.

6 straipsnis

1.   Siekdamos veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą, Šalys įsteigia Jungtinį mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komitetą (toliau – Jungtinis komitetas). Jungtiniam komitetui bendrai pirmininkauja Japonijos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pareigūnai.

2.   Jungtinio komiteto funkcijos:

a)

keistis informacija ir nuomonėmis mokslo ir technologijų politikos klausimais;

b)

nustatyti pagal šį Susitarimą vykdomą bendradarbiavimo veiklą, teikti jos pasiūlymus ir priimti dėl jos sprendimus;

c)

peržiūrėti ir aptarti pagal šį Susitarimą vykdomos bendradarbiavimo veiklos rezultatus;

d)

teikti Šalims su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusias konsultacijas ir paskatinimą;

e)

nuolatos tikrinti abipuses galimybes dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, kviestiniams mokslo darbuotojams taikomą tvarką, taip pat nagrinėti, kokios konkrečios priemonės padėtų gerinti tokias dalyvavimo sąlygas ir užtikrintų veiksmingą šio Susitarimo 1 straipsnyje minimo abipusiškumo principo taikymą.

3.   Jungtinio komiteto sprendimai priimami abipusiu sutikimu.

4.   Jungtinis komitetas susitinka abiem Šalims priimtinu laiku, pageidautina bent kartą per dvejus metus.

5.   Jei nesusitarta kitaip, Jungtinio komiteto posėdžius pakaitomis rengia Japonijos Vyriausybė ir Bendrija.

6.   Jungtinio komiteto posėdžių dalyvių kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengs ta Šalis, kuriai jie atstovauja. Visas kitas su Jungtinio komiteto posėdžiais susijusias išlaidas padengs priimančioji Šalis.

7.   Jungtinis komitetas priims savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

8.   Kai nevyksta posėdžiai, Jungtinis komitetas sprendimus gali priimti diplomatiniais kanalais.

7 straipsnis

Šis Susitarimas įgyvendinamas atsižvelgiant į turimas asignuotas lėšas ir į kiekvienos Šalies taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

8 straipsnis

1.   Vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą gautą nepatentuotą mokslinę ir technologinę informaciją kiekviena Šalis gali skelbti viešai įprastais kanalais laikydamasi įprastos dalyvaujančių organizacijų darbo tvarkos.

2.   Pagal šį Susitarimą vykdant bendradarbiavimo veiklą atsiradusios, pradėtos naudoti arba įgytos intelektinės nuosavybės teisės ir neskelbtina informacija naudojamos pagal šio Susitarimo II priedo nuostatas.

9 straipsnis

Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, deda visas pastangas, kad šiame Susitarime numatytą bendradarbiavimo veiklą vykdantiems asmenims būtų sudarytos visos įmanomos sąlygos siekiant palengvinti šioje bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių mokslo darbuotojų laisvą judėjimą ir viešnagę, taip pat padėti į tos Šalies teritoriją įvežti ir iš jos išvežti toje bendradarbiavimo veikloje skirtas naudoti medžiagas, duomenis arba įrangą.

10 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatomis nepažeidžiamos teisės ir įsipareigojimai, susiję su galiojančiais ir būsimais Šalių arba Japonijos Vyriausybės ir bet kurios Bendrijos valstybės narės Vyriausybės bendradarbiavimo susitarimais.

11 straipsnis

Visi su šio Susitarimo aiškinimu arba įgyvendinimu susiję klausimai arba ginčai sprendžiami Šalims tarpusavyje konsultuojantis.

12 straipsnis

Šio Susitarimo I ir II priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

13 straipsnis

1.   Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis, kuriomis jos informuoja viena kitą apie atitinkamų šiam Susitarimui įsigalioti būtinų jų vidaus procedūrų baigimą.

2.   Šis Susitarimas galioja penkerius metus ir toliau galioja, nebent kuri nors Šalis jį nutrauktų pasibaigus pradiniam penkerių metų laikotarpiui arba bet kuriuo metu vėliau, pranešdama bent prieš šešis mėnesius kitai Šaliai raštu apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

3.   Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos pagal šį Susitarimą vykdomai bendradarbiavimo veiklai, kuri nutraukiant šį Susitarimą nėra visiškai baigta vykdyti, arba bet kokioms specialioms teisėms ir įsipareigojimams, atsiradusiems laikantis šio Susitarimo II priedo.

4.   Kiekviena Šalis kas penkerius metus gali įvertinti šio Susitarimo poveikį ir pagal šį Susitarimą vykdomą veiklą; įvertinimą atlikusi Šalis praneša kitai Šaliai apie to vertinimo rezultatus. Kiekviena Šalis dės visas pastangas, kad sudarytų palankias sąlygas kitos Šalies vertinimui atlikti.

5.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas abipusiu Šalių sutikimu joms pasikeičiant diplomatinėmis notomis. Jei nesusitariama kitaip, pasikeitimai įsigalioja 1 punkte nurodytomis sąlygomis.

Šis Susitarimas ir jo I ir II priedai sudaryti dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir japonų, kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Neatitikimo atveju pirmenybė prieš kitų kalbų tekstus teikiama tekstams anglų ir japonų kalbomis.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti Japonijos Vyriausybė ir Europo bendrijos tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta Briuselyje 2009 metų lapkričio trisdešimtą dieną.

Europos bendrijos vardu

Image

Japonijos Vyriausybės vardu

Image

I PRIEDAS

ASMENŲ DALYVAVIMO MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR PLĖTROS PROGRAMOSE IR PROJEKTUOSE NUOSTATOS IR SĄLYGOS

I.

Jei viena Šalis, jos organizacijos arba valstybinės įstaigos pagal šį Susitarimą su kitos Šalies asmeniu sudaro sutartį, skirtą mokslinių tyrimų ir plėtros programoms ir projektams įgyvendinti, kita Šalis paprašyta stengiasi suteikti visą pagrįstą ir įmanomą pagalbą, kuri gali būti būtina arba naudinga pirmajai Šaliai, jos organizacijoms arba valstybinėms įstaigoms, ir taip padeda sklandžiau vykdyti sutartį.

II.

Japonijos asmenys gali dalyvauti Bendrijos vykdomoje Bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje. Japonijos asmenys joje dalyvauja laikydamiesi dalyvavimo Bendrojoje programoje, jos sklaidos ir įgyvendinimo taisyklių.

III.

Bendrijos asmenys gali dalyvauti Japonijos Vyriausybės, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema ir kurie vykdomi mokslo ir technologijų srityse, panašiose į Bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje nurodytas sritis. Bendrijos asmenys dalyvauja laikydamiesi Japonijos įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat atitinkamų dalyvavimo konkrečioje programoje arba projekte, jų sklaidos ir įgyvendinimo taisyklių.

II PRIEDAS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS IR NESKELBTINA INFORMACIJA

I.   Šalių intelektinės nuosavybės teisės tiesioginėje bendradarbiavimo veikloje

1.

Vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą atsiradusioms intelektinės nuosavybės teisėms, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytas autorių ir gretutines teises, taikomos šios taisyklės:

a)

Intelektinės nuosavybės teisės priklauso tai Šaliai arba jos organizacijoms, kurios sukuria intelektinę nuosavybę. Jei intelektinė nuosavybė sukuriama kartu, Šalys arba jų organizacijos konsultuojasi ir susitaria, kas yra intelektinės nuosavybės teisių turėtojas arba kam jos paskiriamos, atsižvelgdamos į atitinkamą kiekvienos Šalies arba jų organizacijų nuveikto darbo dalį.

b)

Intelektinės nuosavybės teises turinti Šalis arba jos organizacijos kitai Šaliai arba jos organizacijoms suteikia licenciją, pagal kurią jos gali naudotis šiomis teisėmis bet kokiai tiesioginio bendradarbiavimo veiklai vykdyti, jeigu tai reikalinga kitai Šaliai arba jos organizacijoms jų darbui konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte atlikti. Patentų ir naudingųjų modelių atveju ši licencija suteikiama nemokamai. Licencija, kuria suteikiama teisė naudotis bet kuriomis šiame papunktyje nurodytomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suteikiama pagal kiekvienos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, o dėl jos suteikimo sąlygų Šalys arba jų organizacijos sutaria prieš pradėdamos vykdyti projektą.

2.

Šalis arba jos organizacijos, kurios turi vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą pradėtas naudoti intelektinės nuosavybės teises, kitai Šaliai arba jos organizacijoms suteikia licenziją, pagal kurią jos gali naudotis šiomis teisėmis bet kokiai tiesioginio bendradarbiavimo veiklai vykdyti, jeigu tai reikalinga kitai Šaliai arba jos agentūroms jų darbui konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte atlikti. Licencija, kuria suteikiama teisė naudotis bet kuriomis šiame punkte nurodytomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suteikiama pagal kiekvienos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, o dėl jos suteikimo sąlygų Šalys arba jų organizacijos sutaria prieš pradėdamos vykdyti projektą.

3.

Šalių arba jų organizacijų autorių ir gretutinėms teisėms taikomos šios taisyklės:

a)

Jei Šalis arba jos organizacijos žurnaluose, straipsniuose, ataskaitose, knygose, vaizdajuostėse ir skaitmeninės laikmenos priemonėse paskelbs mokslinius ir techninius duomenis, informaciją ir rezultatus, gautus vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą, Šalis dės visas pastangas, kad kitai Šaliai įgytų neišimtinę, neatšaukiamą ir nemokamą licenciją, kuria suteikiama teisė versti, atgaminti, adaptuoti, perduoti ir viešai platinti tokius darbus visose šalyse, kuriose suteikiama autorių teisių apsauga.

b)

Ant visų viešai platinamų pagal a papunkčio nuostatas parengtų darbų, kurie yra autorių teisės objektas, kopijų nurodoma (-os) autoriaus (-ių) pavardė (-s), nebent autorius aiškiai atsisako, kad jo pavardė būtų nurodyta. Ant jų taip pat pateikiama aiškiai matoma nuoroda į bendrą Šalių paramą.

II.   Neskelbtina informacija tiesioginėje bendradarbiavimo veikloje

Neskelbtinai Šalių arba jų organizacijų informacijai taikomos šios taisyklės:

1.

Perduodama kitai Šaliai arba jos organizacijoms tiesioginei bendradarbiavimo veiklai vykdyti būtiną informaciją, kiekviena Šalis nurodo informaciją, kurios ji pageidauja neskelbti.

2.

Tokią neskelbtiną informaciją gaunančioji Šalis arba jos organizacijos gali savo atsakomybe perduoti neskelbtiną informaciją savo organizacijoms arba tose organizacijose dirbantiems arba jų pasamdytiems dirbti kitur asmenims, jei ši informacija reikalinga tam, kad tos organizacijos arba asmenys galėtų atlikti savo darbą konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte.

3.

Gavusi neskelbtiną informaciją teikiančios Šalies arba jos organizacijų išankstinį rašytinį sutikimą, kita Šalis arba jos organizacijos gali tokią neskelbtiną informaciją skleisti plačiau negu numatyta 2 punkte. Šalys arba jų organizacijos kartu parengia prašymo plačiau skleisti informaciją pateikimo ir išankstinio rašytinio sutikimo gavimo tvarką, ir kiekviena Šalis tokį sutikimą suteikia atsižvelgdama į savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.

Informacija, gaunama pagal šį Susitarimą rengiant seminarus ir kitus susitikimus, skiriant darbuotojus ir naudojant įrenginius, lieka konfidenciali, kai perduodant tokią neskelbtiną arba kitą konfidencialią arba slaptą informaciją gavėjui remiantis 1 punktu buvo pranešta apie jam perduodamos informacijos konfidencialų pobūdį, ir ji turi būti naudojama, kaip numatyta 2 ir 3 punktuose.

5.

Jei viena Šalis sužino, kad ji negalės arba gali pagrįstai manyti negalėsianti laikytis 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų informacijos skleidimo apribojimų ir sąlygų, ji nedelsdama apie tai informuoja kitą Šalį. Tuomet Šalys konsultuojasi, siekdamos sudaryti tinkamą veiksmų planą.

III.   Asmenų intelektinės nuosavybės teisės netiesioginėje bendradarbiavimo veikloje

Kiekviena Šalis užtikrina, kad vienos Šalies asmenų, dalyvaujančių kitos Šalies, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, su tokiu dalyvavimu susiję intelektinės nuosavybės teisės ir gretutinės teisės bei įsipareigojimai atitiktų atitinkamas tarptautines konvencijas, kurių privalo laikytis Japonijos Vyriausybė ir Bendrija arba visos jos valstybės narės, įskaitant Marakešo susitarimo, įsteigiančio Pasaulio prekybos organizaciją, 1C priede pateiktą Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, taip pat Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktą ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1967 m. liepos 14 d. Stokholmo aktą.


REGLAMENTAI

6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/8


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 327/2011

2011 m. kovo 30 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Ekologinio projektavimo konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turėtų nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie turi svarbų poveikį aplinkai ir pastebimą poveikio aplinkai gerinimo potencialą, kuris nereikalauja pernelyg didelių išlaidų.

(2)

Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų ir pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu, Komisija prireikus nustato įgyvendinimo priemonę gaminiams, kuriuose naudojamos elektros variklių sistemos.

(3)

125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomi ventiliatoriai yra svarbi įvairių dujų apytaką užtikrinančių gaminių sudėtinė dalis. 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 640/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi elektros variklių ekologinio projektavimo reikalavimai (2), nustatyti minimalūs elektros variklių, įskaitant variklius su tolydžiojo reguliavimo pavara, energinio veiksmingumo reikalavimai. Tie reikalavimai taip pat taikomi varikliams, kurie yra variklio ir ventiliatoriaus sistemos sudedamoji dalis. Tačiau daugelis ventiliatorių, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojami su varikliais, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 640/2009 netaikomas.

(4)

Bendros 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomų ventiliatorių metinės elektros energijos sąnaudos yra 344 TWh ir, jei Sąjungos rinkos tendencijos nepasikeis, 2020 m. tos sąnaudos išaugs iki 560 TWh. Tobulinant konstrukciją 2020 m. metines energijos sąnaudas galima rentabiliai sumažinti maždaug 34 TWh, o tai atitinka 16 Mt išmetamų CO2. Todėl 125 W–500 kW elektrinės įėjimo galios ventiliatoriai – gaminys, kuriam turėtų būti nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai.

(5)

Daug ventiliatorių įmontuojama į kitus gaminius ir tokie ventiliatoriai atskirai rinkai neteikiami ir nepradedami naudoti, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/125/EB 5 straipsnyje ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/16/EB (3), 5 straipsnyje. Siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudota didžioji dalis rentabilaus energijos taupymo galimybių ir būtų lengviau užtikrinti priemonės vykdymą, į kitus gaminius įmontuotiems 125 W–500 kW galios ventiliatoriams taip pat turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos.

(6)

Daugelis ventiliatorių yra pastatuose įrengtų vėdinimo sistemų sudedamoji dalis. Nacionalinės teisės aktais, priimtais įgyvendinant Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (2010/31/ES) (4), toms vėdinimo sistemoms gali būti nustatyti nauji griežtesni energinio naudingumo reikalavimai, ventiliatoriaus veiksmingumą nustatant pagal šiame reglamente apibrėžtus skaičiavimo ir matavimo metodus.

(7)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame išnagrinėjo ventiliatorių techninius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus. Tyrimui pasirengta drauge su suinteresuotosiomis šalimis iš Sąjungos ir trečiųjų valstybių, o rezultatai paskelbti viešai. Toliau dirbant šioje srityje ir konsultuojantis nustatyta, kad taikymo sritį būtų galima dar labiau išplėsti, nustatant išimtis konkrečioms sritims, kurioms reikalavimai netaikytini.

(8)

Iš parengiamojo tyrimo matyti, kad 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomi ventiliatoriai pateikiami Sąjungos rinkai dideliais kiekiais, o energijos sąnaudos jų naudojimo etapu yra svarbiausias poveikio aplinkai aspektas, palyginti su visais kitais jų gyvavimo ciklo etapais.

(9)

Iš parengiamojo tyrimo matyti, kad elektros energijos sąnaudos gaminio naudojimo etapu yra vienintelis reikšmingas su gaminio konstrukcija susijęs ekologinio projektavimo parametras, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/125/EB.

(10)

125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomų ventiliatorių energinį našumą reikėtų gerinti pasitelkiant turimas nepatentuotas rentabilias technologijas, kurias naudojant galima sumažinti bendras šių ventiliatorių pirkimo ir eksploatavimo sąnaudas.

(11)

Nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Sąjungoje turėtų būti suderinti 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomų ventiliatorių energinio našumo reikalavimai ir taip prisidedama prie vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ir šių gaminių aplinkosauginio veiksmingumo didinimo.

(12)

Reglamentas netaikomas mažiems ventiliatoriams, (netiesiogiai) varomiems 125 W–3 kW galios elektros varikliu, kurio pagrindinė paskirtis yra atlikti kitas funkcijas. Pavyzdžiui, jis netaikomas mažam grandininio pjūklo elektrinio variklio aušinimo ventiliatoriui, net jei paties grandininio pjūklo variklio (kuris varo ir ventiliatorių) galia yra didesnė kaip 125 W.

(13)

Gamintojams reikėtų suteikti pakankamai laiko gaminiams perprojektuoti ir gamybos linijoms pritaikyti. Laikas turėtų būti pasirenkamas taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomų ventiliatorių tiekimui ir atsižvelgta į poveikį gamintojų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidoms, kartu užtikrinant, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti laiku.

(14)

Šį reglamentą numatyta persvarstyti ne vėliau kaip per ketverius metus nuo jo įsigaliojimo. Persvarstymo procesas gali būti pradėtas anksčiau, jei Komisija gaus įrodymų, kad tai reikalinga. Persvarstant visų pirma reikėtų įvertinti bendrų skirtingoms technologijoms reikalavimų nustatymą, tolydžiojo reguliavimo pavarų naudojimo galimybes, reikalingų išimčių skaičių ir tų išimčių taikymo sritį, taip pat ar reikėtų reglamentą taikyti mažesnės kaip 125 W elektrinės įėjimo galios ventiliatoriams.

(15)

125 W–500 kW elektrinės įėjimo galios varikliais varomų ventiliatorių energinis našumas turėtų būti nustatomas patikimais, tiksliais ir atkuriamais matavimo metodais, atsižvelgiant į pripažintas pažangiausias technologijas, įskaitant 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (5), I priede išvardytų Europos standartizacijos institucijų priimtus darniuosius standartus, jei jų yra.

(16)

Taikant šį reglamentą į rinką turėtų patekti daugiau technologijų, kurias naudojant mažėja 125 W–500 kW elektrinės įėjimo galios varikliais varomų ventiliatorių poveikis aplinkai per jų gyvavimo ciklą; numatoma, kad dėl to iki 2020 m. metinės energijos sąnaudos sumažėtų 34 TWh, palyginti su tuo atveju, jeigu nebūtų imtasi priemonių.

(17)

Pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį šiame reglamente turėtų būti nustatyta taikytina atitikties vertinimo tvarka.

(18)

Kad būtų lengviau atlikti atitikties patikras, turėtų būti prašoma, kad gamintojai pateiktų informaciją Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose.

(19)

Kad būtų galima dar labiau sumažinti 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais varomų ventiliatorių poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti svarbią informaciją apie tokių ventiliatorių išmontavimą, grąžinamąjį perdirbimą ar šalinimą pasibaigus jų gyvavimo ciklui.

(20)

Reikėtų nustatyti šiuo metu egzistuojančių ventiliatorių, kurių energinis našumas didelis, tipų etalonus. Tai padės užtikrinti, kad informacija, kuri praverstų toliau diegiant geriausias projektavimo technologijas ir kuriant našesnius gaminius energijos suvartojimui mažinti, būtų visiems, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, lengvai prieinama.

(21)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, taikomi pateikiant rinkai arba pradedant naudoti ventiliatorius, įskaitant į kitus su energija susijusius gaminius, kuriems taikoma Direktyva 2009/125/EB, įmontuotus ventiliatorius.

2.   Reglamentas netaikomas ventiliatoriams, įmontuotiems į:

i)

gaminius, kurie turi 3 kW arba mažesnės galios elektrinį variklį, o ventiliatorius tuose gaminiuose įtvirtintas ant to paties veleno, kuris naudojamas pagrindinei funkcijai atlikti;

ii)

skalbinių džiovykles ir skalbykles su džiovinimo funkcija, kurių elektrinė įėjimo galia ne didesnė kaip 3 kW;

iii)

garų rinktuvus, kuriuose bendra didžiausia ventiliatoriui (-ams) tenkanti elektrinė įėjimo galia mažesnė kaip 280 W.

3.   Šis reglamentas netaikomas ventiliatoriams, kurie:

a)

specialiai skirti veikti potencialiai sprogioje aplinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB (6);

b)

skirti naudoti tik avarijų atvejais, trumpalaikiu veikimo režimu, atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje 89/106/EB (7) nustatytus priešgaisrinės saugos reikalavimus;

c)

specialiai skirti veikti tokiomis sąlygomis:

i)

a)

kai varomų dujų temperatūra yra aukštesnė kaip 100 °C;

b)

kai ventiliatoriaus variklio (jei jis yra už dujų srauto ribų) aplinkos temperatūra yra aukštesnė kaip 65 °C;

ii)

kai vidutinė metinė varomų dujų ir (arba) variklio (jei jis yra už dujų srauto ribų) aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip – 40 °C;

iii)

kai maitinimo įtampa yra > 1 000 V kintamosios srovės arba > 1 500 V nuolatinės srovės;

iv)

nuodingoje, stipriai korozinėje arba degioje aplinkoje ar aplinkoje, kurioje yra abrazyvinių medžiagų;

d)

iki 2015 m. sausio 1 d. pateikti rinkai kaip analogiškų į gaminius, pateiktus rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., integruotų ventiliatorių pakaitalas,

išskyrus tai, kad ant pakuotės, informacijoje apie gaminį ir techniniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta (kalbant apie a, b ir c punktus), kad ventiliatorius gali būti naudojamas tik pagal numatytą paskirtį ir (kalbant apie d punktą) tik tame (tuose) gaminyje (-iuose), kuriam (kuriems) jis skirtas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be Direktyvoje 2009/125/EB nustatytųjų, taikomos šios apibrėžtys:

1)   ventiliatorius– mentinė rotorinė mašina, naudojama pastoviam per ją tekančių dujų (dažniausiai oro) srautui palaikyti (mašinos masės vienetui tenkantis darbo kiekis ne didesnis kaip 25 kJ/kg), kuri:

rotoriui optimaliu energiniu našumu sukti turi elektros variklį, kurio elektrinė įėjimo galia ne mažesnė kaip 125 W, bet ne didesnė kaip 500 kW (≥ 125 W ir ≤ 500 kW), arba yra skirta naudoti su tokiu varikliu,

yra ašinis, išcentrinis, skersinio srauto arba mišraus srauto ventiliatorius,

pateikiama rinkai arba pradedama naudoti gali turėti variklį arba jo neturėti;

2)   rotorius– ventiliatoriaus dalis, kuri dujų srautui perduoda energiją; dar vadinamas sparnuote;

3)   ašinis ventiliatorius– ventiliatorius, varantis dujas vieno (arba kelių) rotoriaus (-ų) ašies kryptimi tangentiniu sūkuriniu judesiu, kurį sukelia besisukantis (-ys) rotorius (-ai). Ašinis ventiliatorius gali turėti cilindrinį gaubtą, įėjimo ir išėjimo kreipiamąsias mentes, tvirtinamąjį skydą arba tvirtinamąjį žiedą arba jų neturėti;

4)   įėjimo kreipiamosios mentės– prieš rotorių išdėstytos mentės dujų srautui į rotorių nukreipti; gali būti reguliuojamosios arba nereguliuojamos;

5)   išėjimo kreipiamosios mentės– už rotoriaus išdėstytos mentės dujų srautui nuo rotoriaus nukreipti; gali būti reguliuojamosios arba nereguliuojamos;

6)   tvirtinamasis skydas– skydas su anga, kurioje įtvirtintas ventiliatorius, suteikiantis galimybę pritvirtinti ventiliatorių prie kitų konstrukcijų;

7)   tvirtinamasis žiedas– žiedas su anga, kurioje įtvirtintas ventiliatorius, suteikiantis galimybę pritvirtinti ventiliatorių prie kitų konstrukcijų;

8)   išcentrinis ventiliatorius– ventiliatorius, kuriame dujos į rotorių (-us) įteka ašies kryptimi, o išteka statmena tai ašiai kryptimi. Rotorius gali turėti vieną arba dvi įėjimo angas ir turėti gaubtą arba jo neturėti;

9)   išcentrinis radialinių menčių ventiliatorius– išcentrinis ventiliatorius, kurio rotoriaus (-ų) mentės ties išoriniu rotoriaus kraštu nukreiptos rotoriaus spindulio kryptimi;

10)   išcentrinis į priekį išlenktų menčių ventiliatorius– išcentrinis ventiliatorius, kurio rotoriaus (-ų) mentės ties išoriniu rotoriaus kraštu nukreiptos į priekį sukimosi kryptimi;

11)   išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius be gaubto– išcentrinis ventiliatorius, kurio rotoriaus (-ų) mentės ties išoriniu rotoriaus kraštu nukreiptos atgal sukimosi ašies kryptimi ir kuris neturi gaubto;

12)   gaubtas– rotorių gaubiantis korpusas, kuriuo dujų srautas nukreipiamas į rotorių, per rotorių ir nuo rotoriaus;

13)   išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius su gaubtu– išcentrinis ventiliatorius, kurio rotoriaus mentės ties išoriniu rotoriaus kraštu nukreiptos atgal sukimosi ašies kryptimi ir kuris turi gaubtą;

14)   skersinio srauto ventiliatorius– ventiliatorius, kuriame dujų srautas per rotorių teka iš esmės statmena rotoriaus sukimosi ašiai kryptimi, o į rotorių įteka ir iš jo išteka pro išorinį kraštą;

15)   mišraus srauto ventiliatorius– ventiliatorius, kuriame per rotorių tekančių dujų srauto kryptis yra tarpinė, palyginti su dujų srauto kryptimi išcentrinio ir ašinio tipo ventiliatoriuose;

16)   trumpalaikis veikimo režimas– variklio veikimas pastovios apkrovos režimu, kai veikimo trukmė per trumpa temperatūros pusiausvyrai pasiekti;

17)   vėdinimo ventiliatorius– ventiliatorius, naudojamas šiuose su energija susijusiuose gaminiuose:

skalbinių džiovyklėse ir skalbyklėse su džiovinimo funkcija, kurių didžiausia elektrinė įėjimo galia didesnė kaip 3 kW,

patalpose įrengiamuose buitinių oro kondicionavimo gaminių agregatuose ir patalpose įrengiamuose buitiniuose oro kondicionieriuose, kurių didžiausia oro kondicionavimo (išėjimo) galia ne didesnė kaip 12 kW,

informacinių technologijų gaminiuose;

18)   specifinis santykis– stabdymo slėgis, matuojamas ventiliatoriaus išėjimo taške, padalytas iš stabdymo slėgio ventiliatoriaus įėjimo taške, ventiliatoriui veikiant optimaliu energiniu našumu.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1.   Ventiliatorių ekologinio projektavimo reikalavimai išdėstyti I priede.

2.   Kiekvienas I priedo 2 dalyje nurodytas ventiliatoriaus energinio našumo reikalavimas taikomas pagal šį tvarkaraštį:

a)   pirmas etapas: nuo 2013 m. sausio 1 d. vėdinimo ventiliatorių siekiamas energinis našumas turi būti ne mažesnis už nustatytą I priedo 2 dalies 1 lentelėje;

b)   antras etapas: nuo 2015 m. sausio 1 d. visų ventiliatorių siekiamas energinis našumas turi būti ne mažesnis už nustatytą I priedo 2 dalies 2 lentelėje.

3.   Ventiliatoriams taikomi informacijos apie gaminį pateikimo reikalavimai išdėstyti I priedo 3 dalyje. Šie reikalavimai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.

4.   I priedo 2 dalyje nurodyti ventiliatoriaus energinio našumo reikalavimai netaikomi ventiliatoriams, kurie skirti naudoti:

a)

kai energinis našumas yra optimalus esant 8 000 arba daugiau apsisukimų per minutę;

b)

prietaikose, kuriose specifinis santykis yra didesnis kaip 1,11;

c)

kaip ventiliatoriai, skirti nedujinėms medžiagoms pramoniniuose procesuose gabenti;

5.   Dvejopo naudojimo ventiliatoriams, kurie skirti naudoti ir įprastomis sąlygomis, ir trumpalaikiu veikimo režimu avarijos atveju, atsižvelgiant į Direktyvoje 89/106/EB nustatytus priešgaisrinės saugos reikalavimus, taikomos I priedo 2 dalies 1 lentelėje nurodytos našumo klasės vertės sumažinamos 10 %, o nurodytos 2 lentelėje – 5 %.

6.   Atitiktis ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma ir apskaičiuojama pagal II priede išdėstytus reikalavimus.

4 straipsnis

Atitikties vertinimas

Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnyje nurodyta atitikties įvertinimo tvarka – tos direktyvos IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės sistema arba tos direktyvos V priede nurodyta atitikties įvertinimo valdymo sistema.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių valdžios institucijos taiko šio reglamento III priede nustatytą patikros procedūrą.

6 straipsnis

Orientaciniai etalonai

Įsigaliojant šiam reglamentui geriausių rinkoje esančių ventiliatorių orientaciniai etalonai nustatyti IV priede.

7 straipsnis

Persvarstymas

Komisija šį reglamentą persvarsto ne vėliau kaip per ketverius metus nuo jo įsigaliojimo ir persvarstymo rezultatus pateikia Ekologinio projektavimo konsultacijų forumui. Persvarstant visų pirma įvertinama, ar įmanoma sumažinti ventiliatorių tipų skaičių ir taip padidinti konkurenciją dėl ventiliatorių, kurie gali atlikti analogiškas funkcijas, energinio našumo didinimo. Persvarstant taip pat įvertinama, ar galima sumažinti išimčių taikymo sritį, įskaitant dvejopo naudojimo ventiliatoriams taikomas nuolaidas.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2)  OL L 191, 2009 7 23, p. 26.

(3)  OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(4)  OL L 153, 2010 6 18, p. 13.

(5)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(6)  OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

(7)  OL L 40, 1989 2 11, p. 12.


I PRIEDAS

VENTILIATORIŲ EKOLOGINIO PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

1.   I priede vartojamų terminų apibrėžtys

1)

matavimo kategorija – bandymo, matavimo ar naudojimo konfigūracija, kuria nustatomos sąlygos bandomo ventiliatoriaus įėjimo ir išėjimo taškuose;

2)

A matavimo kategorija – konfigūracija, kurią taikant ventiliatoriaus parametrai matuojami, kai ortakis neprijungtas nei prie įėjimo, nei prie išėjimo;

3)

B matavimo kategorija – konfigūracija, kurią taikant ventiliatoriaus parametrai matuojami, kai ortakis prie įėjimo neprijungtas, o prie išėjimo prijungtas;

4)

C matavimo kategorija – konfigūracija, kurią taikant ventiliatoriaus parametrai matuojami, kai ortakis prie įėjimo prijungtas, o prie išėjimo neprijungtas;

5)

D matavimo kategorija – konfigūracija, kurią taikant ventiliatoriaus parametrai matuojami, kai ortakis prijungtas prie įėjimo ir prie išėjimo;

6)

našumo kategorija – iš ventiliatoriaus išeinančių dujų energijos forma, naudojama statiniam arba bendram ventiliatoriaus energiniam našumui nustatyti, kai:

a)

skaičiuojant statinį ventiliatoriaus našumą pagal našumo lygtį, ventiliatoriaus dujų srauto galia nustatyta naudojant statinį ventiliatoriaus slėgį (psf); ir

b)

skaičiuojant bendrą ventiliatoriaus našumą pagal našumo lygtį, ventiliatoriaus dujų srauto galia nustatyta naudojant bendrą ventiliatoriaus slėgį (pf);

7)

statinis našumas – ventiliatoriaus energinis našumas, nustatytas matuojant statinį ventiliatoriaus slėgį (psf);

8)

statinis ventiliatoriaus slėgis (psf) – bendro ventiliatoriaus slėgio (pf) ir dinaminio ventiliatoriaus slėgio, padauginto iš Macho skaičiaus, skirtumas;

9)

stabdymo slėgis – slėgis, išmatuotas dujų srauto taške taip, lyg dujos, taikant izoentropinį procesą, būtų sustabdytos;

10)

dinaminis slėgis – slėgis, apskaičiuotas pagal masės srautą, vidutinį dujų tankį ventiliatoriaus išėjimo taške ir ventiliatoriaus išėjimo angos plotą;

11)

Macho skaičius – dinaminio slėgio tam tikrame taške pataisos faktorius, apibrėžiamas kaip stabdymo slėgio ir nejudančiame (aplink jį esančių dujų atžvilgiu) taške sudaromo absoliučiojo slėgio skirtumas, padalytas iš dinaminio slėgio;

12)

bendras našumas – ventiliatoriaus energinis našumas, nustatytas išmatuojant bendrą ventiliatoriaus slėgį (pf);

13)

bendras ventiliatoriaus slėgis (pf ) – stabdymo slėgio ventiliatoriaus išėjimo taške ir stabdymo slėgio ventiliatoriaus įėjimo taške skirtumas;

14)

našumo klasė – parametras, naudojamas optimaliu energiniu našumu veikiančio tam tikros elektrinės įėjimo galios ventiliatoriaus siekiamam energiniam našumui apskaičiuoti (ventiliatoriaus energinio našumo formulėje išreikštas kaip „N“ parametras);

15)

siekiamas energinis našumas ηtarget – mažiausias energinis našumas, kurį turi pasiekti ventiliatorius, kad atitiktų reikalavimus, nustatomas atsižvelgiant į optimaliu energiniu našumu veikiančio ventiliatoriaus elektrinę įėjimo galią; ηtarget vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą lygtį, pateiktą II priedo 3 dalyje, naudojant atitinkamą našumo klasės skaičių N (I priedo 2 dalies 1 ir 2 lentelės) ir į atitinkamą energinio našumo formulę įrašant optimaliu energiniu našumu veikiančio ventiliatoriaus elektrinę įėjimo galią Pe(d), išreikštą kW;

16)

tolydžiojo reguliavimo pavara – integruotas arba su varikliu ir ventiliatoriumi kaip viena sistema veikiantis elektroninis energinis keitiklis, nuolat reguliuojantis elektros varikliui tiekiamą elektrinę galią, kad mechaninė variklio atiduodamoji galia būtų reguliuojama atsižvelgiant į variklio varomos apkrovos sukimo momento ir sūkių skaičiaus charakteristiką, išskyrus įtampos valdiklius, kuriais reguliuojama tik variklio maitinimo įtampa;

17)

visuminis našumas – statinis našumas arba bendras našumas, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikytinas.

2.   Ventiliatorių energinio našumo reikalavimai

Mažiausio ventiliatorių energinio našumo reikalavimai nustatyti 1 ir 2 lentelėse.

1

lentelė

Pirmuoju etapu nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomi ventiliatorių mažiausio energinio našumo reikalavimai

Ventiliatorių tipai

Matavimo kategorija

(A–D)

Našumo kategorija

(statinis ar bendras)

Galios diapazonas P kW

Siekiamas energinis našumas

Našumo klasė

(N)

Ašinis ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

36

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

50

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

Išcentrinis į priekį išlenktų menčių ventiliatorius ir išcentrinis radialinių menčių ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

37

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

42

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius be gaubto

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

58

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius su gaubtu

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

58

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

61

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Mišraus srauto ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

47

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

58

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Skersinio srauto ventiliatorius

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 1,14 · ln(P) – 2,6 + N

13

10 < P ≤ 500

ηtarget = N


2

lentelė

Antruoju etapu nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomi ventiliatorių mažiausio energinio našumo reikalavimai

Ventiliatorių tipai

Matavimo kategorija

(A–D)

Našumo kategorija

(statinis ar bendras)

Galios diapazonas P kW

Siekiamas energinis našumas

Našumo klasė

(N)

Ašinis ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

40

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

58

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

Išcentrinis į priekį išlenktų menčių ventiliatorius ir išcentrinis radialinių menčių ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

44

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

49

10 < P ≤ 500

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius be gaubto

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

62

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius su gaubtu

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

61

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

64

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Mišraus srauto ventiliatorius

A, C

statinis

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

50

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

62

10 < P ≤ 500

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

Skersinio srauto ventiliatorius

B, D

bendras

0,125 ≤ P ≤ 10

ηtarget = 1,14 · ln(P) – 2,6 + N

21

10 < P ≤ 500

ηtarget = N

3.   Ventiliatoriams taikomi informacijos apie gaminį pateikimo reikalavimai

1.

2.1–2.14 punktuose nurodyta informacija apie ventiliatorius aiškiai pateikiama:

a)

ventiliatorių techniniuose dokumentuose;

b)

nemokamai prieinamose ventiliatorių gamintojų interneto svetainėse.

2.

Pateikiama tokia informacija:

1)

visuminis našumas (η) dešimtųjų tikslumu;

2)

matavimo kategorija (A–D), pagal kurią nustatytas energinis našumas;

3)

našumo kategorija (statinis ar bendras);

4)

našumo klasė veikiant optimaliu energiniu našumu;

5)

ar ventiliatoriaus našumas apskaičiuotas naudojant tolydžiojo reguliavimo pavarą ir, jei taip, ar tolydžiojo reguliavimo pavara yra įmontuota ventiliatoriuje, ar turi būti įrengiama su ventiliatoriumi;

6)

pagaminimo metai;

7)

gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas, komercinis registracijos numeris ir gamintojo įsisteigimo vieta;

8)

gaminio modelio numeris;

9)

vardinė variklio (-ų) įėjimo galia (kW), srautas (-ai) ir slėgis (-ai) veikiant optimaliu energiniu našumu;

10)

apsisukimų per minutę skaičius veikiant optimaliu energiniu našumu;

11)

specifinis santykis;

12)

informacija, susijusi su išmontavimo, grąžinamojo perdirbimo ar šalinimo pasibaigus gyvavimo ciklui palengvinimu;

13)

informacija apie ventiliatoriaus įrengimą, naudojimą ir techninę priežiūrą, susijusi su poveikio aplinkai sumažinimu ir optimalios gyvavimo trukmės užtikrinimu;

14)

kitų matavimo kategorijoje neaprašytų ir su ventiliatoriumi neteikiamų elementų, naudotų nustatant ventiliatoriaus energinį našumą (pvz., ortakių), apibūdinimas.

3.

Techniniuose dokumentuose informacija pateikiama 2.1–2.14 punktuose nurodyta tvarka. Tikslios sąraše pateiktos formuluotės kartoti nebūtina. Informaciją galima pateikti vietoje teksto naudojant diagramas, skaičius arba simbolius.

4.

2.1–2.5 punktuose nurodyta informacija tvariai pažymima ventiliatoriaus techninių duomenų plokštelėje arba arti jos, o 2.5 punkte nurodyta informacija turi būti pateikiama naudojant vieną iš šių formuluočių:

„Su šiuo ventiliatoriumi turi būti įrengta tolydžiojo reguliavimo pavara“,

„Šiame ventiliatoriuje yra įrengta tolydžiojo reguliavimo pavara“.

5.

Techninėje instrukcijoje gamintojai pateikia informaciją apie specialias atsargumo priemones, kurių būtina imtis ventiliatorius surenkant, įrengiant ar atliekant jų techninę priežiūrą. Jei, atsižvelgiant į informacijos apie gaminį pateikimo reikalavimų 2.5 nuostatą, nurodoma, kad su ventiliatoriumi turi būti įrengta tolydžiojo reguliavimo pavara, gamintojai turi pateikti tikslias tolydžiojo reguliavimo pavaros charakteristikas optimaliam surinkto ventiliatoriaus naudojimui užtikrinti.


II PRIEDAS

MATAVIMAI IR SKAIČIAVIMAI

1.   II priede vartojamų terminų apibrėžtys

1)   įėjimo stabdomasis tūrio srautas (q)– per laiko vienetą per ventiliatorių pratekančių dujų tūris (m3/s), apskaičiuojamas per ventiliatorių pratekėjusių dujų masę (kg/s) dalijant iš tų dujų tankio (kg/m3) ventiliatoriaus įėjimo taške;

2)   spūdumo faktorius– nedimensinis skaičius, rodantis, kiek dujos suspaudžiamos per bandymą, apskaičiuojamas kaip ventiliatoriaus atlikto mechaninio darbo naudojant dujas ir darbo, kurį reikėtų atlikti esant tam pačiam masės srauto, tankio įėjimo taške ir slėgio santykiui, bet naudojant nespūdų skystį, atsižvelgiant į bendrą (kp) arba statinį (kps) ventiliatoriaus slėgį;

3)   kps– spūdumo faktorius ventiliatoriaus statinei dujų srauto galiai apskaičiuoti;

4)   kp– spūdumo faktorius ventiliatoriaus bendrai dujų srauto galiai apskaičiuoti;

5)   gatavas agregatas– pabaigtas arba vietoje surinktas ventiliatoriaus agregatas, turintis visus elementus, kad be papildomų dalių ar komponentų elektros energiją galėtų paversti ventiliatoriaus dujų srauto galia;

6)   negatavas agregatas– ventiliatoriaus dalių rinkinys (sudarytas bent iš rotoriaus), kuriam reikia vieno arba daugiau atskirai pateikiamo (-ų) elemento (-ų), kad elektros energiją galėtų paversti ventiliatoriaus dujų srauto galia;

7)   tiesioginė pavara– tokia ventiliatoriaus pavara, kurioje rotorius tiesiogiai arba per bendraašę sankabą pritvirtintas prie variklio veleno, o rotoriaus sukimosi greitis lygus variklio sukimosi greičiui;

8)   transmisija– ventiliatoriaus pavara, kuri nėra pirmiau apibrėžta tiesioginė pavara. Tai gali būti, pvz., transmisija, kurioje naudojama diržinė arba krumplinė pavara arba slidžioji sankaba;

9)   mažo našumo pavara– diržinė pavara, kurios diržo plotis mažiau kaip tris kartus didesnis nei storis, arba kitokia pavara, išskyrus didelio našumo pavarą;

10)   didelio našumo pavara– diržinė pavara, kurios diržo plotis bent tris kartus didesnis nei storis arba kurioje naudojamas krumplinis diržas, arba krumplinė pavara.

2.   Matavimo metodas

Siekiant užtikrinti ir tikrinant atitiktį šio reglamento reikalavimams matavimai ir skaičiavimai turi būti atliekami pagal patikimą, tikslų ir atkuriamą metodą, kurį taikant atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus ir gaunami rezultatai, kuriems būdinga maža neapibrėžtis, įskaitant metodus, nustatytus dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Skaičiavimo metodas

Tam tikro ventiliatoriaus energinio našumo skaičiavimo metodika pagrįsta dujų srauto galios ir variklio elektrinės įėjimo galios santykio nustatymu, kur ventiliatoriaus dujų srauto galia yra dujų tūrio srauto ir slėgių abiejose ventiliatoriaus pusėse skirtumo sandauga. Slėgis yra statinis slėgis arba bendras slėgis, apskaičiuojamas kaip statinio ir dinaminio slėgių suma, atsižvelgiant į matavimo ir našumo kategoriją.

3.1.

Kai ventiliatorius pateikiamas kaip „gatavas agregatas“, dujų srauto galia ir elektrinė įėjimo galia matuojamos ventiliatoriui veikiant optimaliu energiniu našumu:

a)

Jei ventiliatorius yra be tolydžiojo reguliavimo pavaros, visuminis našumas skaičiuojamas pagal šią lygtį:

ηe = Pu(s) / Pe

kur:

 

ηe – visuminis našumas;

 

Pu(s) – ventiliatoriaus dujų srauto galia, nustatyta pagal 3.3 punktą, kai ventiliatorius veikia optimaliu energiniu našumu;

 

Pe – optimaliu energiniu našumu veikiančio ventiliatoriaus variklio įėjimo gnybtuose išmatuota elektrinė galia.

b)

Jei ventiliatorius yra su tolydžiojo reguliavimo pavara, visuminis našumas skaičiuojamas pagal šią lygtį:

ηe = (Pu(s) / Ped) · Cc

kur:

 

ηe – visuminis našumas;

 

Pu(s) – ventiliatoriaus dujų srauto galia, nustatyta pagal 3.3 punktą, kai ventiliatorius veikia optimaliu energiniu našumu;

 

Ped – optimaliu energiniu našumu veikiančio ventiliatoriaus tolydžiojo reguliavimo pavaros įėjimo gnybtuose išmatuota elektrinė galia;

 

Cc – apkrovos dalies kompensavimo faktorius, nustatomas taip:

varikliui su tolydžiojo reguliavimo pavara, kurio Ped ≥ 5 kW, Cc = 1,04,

varikliui su tolydžiojo reguliavimo pavara, kurio Ped < 5 kW, Cc = – 0,03 · ln(Ped) + 1,088.

3.2.

Kai ventiliatorius pateikiamas kaip „negatavas agregatas“, ventiliatoriaus visuminis našumas skaičiuojamas rotoriui veikiant optimaliu energiniu našumu pagal šią lygtį:

ηe = ηr · ηm · ηT · Cm · Cc

kur:

 

ηe – visuminis našumas;

 

ηr – ventiliatoriaus rotoriaus našumas Pu(s) / Pa

kur:

 

Pu(s) – ventiliatoriaus dujų srauto galia, nustatyta pagal 3.3 punktą, rotoriui veikiant optimaliu energiniu našumu;

 

Pa – ventiliatoriaus veleno galia rotoriui veikiant optimaliu energiniu našumu;

 

ηm – vardinis pateikto variklio našumas pagal Reglamentą (EB) Nr. 640/2009, jei taikoma. Jei Reglamentas (EB) Nr. 640/2009 varikliui netaikomas arba jei variklis nepateikiamas, numatytoji variklio ηm vertė apskaičiuojama pagal šias vertes:

jei rekomenduojama elektrinė įėjimo galia Pe ≥ 0,75 kW,

ηm = 0,000278 · (x3) – 0,019247 · (x2) + 0,104395 · x + 0,809761,

kur x = Lg (Pe)

ir Pe nustatyta kaip apibrėžta 3.1.a punkte,

jei rekomenduojama variklio įėjimo galia Pe < 0,75 kW,

ηm = 0,1462 · ln(Pe) + 0,8381

ir Pe nustatyta kaip apibrėžta 3.1.a punkte, kur ventiliatoriaus gamintojo rekomenduojama elektrinė įėjimo galia Pe turi būti pakankama ventiliatoriaus optimaliam energiniam našumui pasiekti, atsižvelgiant į transmisijos sistemų nuostolius (jei taikoma);

 

ηT – ventiliatoriaus pavaros našumas, kuris turi būti skaičiuojamas pagal šias numatytąsias vertes:

tiesioginės pavaros ηT = 1,0,

jei transmisija yra mažo našumo pavara, kaip apibrėžta 1 dalies 9 punkte, ir

Pa ≥ 5 kW, ηT = 0,96, arba

1 kW < Pa < 5 kW, ηT = 0,0175 · Pa + 0,8725, arba

Pa ≤ 1 kW, ηT = 0,89,

jei transmisija yra didelio našumo pavara, kaip apibrėžta 1 dalies 10 punkte, ir

Pa ≥ 5 kW, ηT = 0,98, arba

1 kW < Pa < 5 kW, ηT = 0,01 · Pa + 0,93, arba

Pa ≤ 1 kW, ηT = 0,94;

 

Cm – komponentų suderinimą įvertinantis kompensavimo faktorius 0,9;

 

Cc – apkrovos dalies kompensavimo faktorius:

varikliui be tolydžiojo reguliavimo pavaros Cc = 1,0,

varikliui su tolydžiojo reguliavimo pavara, kurio Ped ≥ 5 kW, Cc = 1,04,

varikliui su tolydžiojo reguliavimo pavara, kurio Ped < 5 kW, Cc = – 0,03 ln(Ped) + 1,088.

3.3.

Ventiliatoriaus dujų srauto galia Pu(s) (kW) skaičiuojama atsižvelgiant į ventiliatoriaus gamintojo pasirinktą bandymo metodą, t. y. matavimo kategoriją:

a)

jei ventiliatoriaus parametrai išmatuoti taikant A matavimo kategoriją, ventiliatoriaus statinė dujų srauto galia Pus skaičiuojama pagal lygtį Pus = q · psf · kps;

b)

jei ventiliatoriaus parametrai išmatuoti taikant B matavimo kategoriją, ventiliatoriaus dujų srauto galia Pu skaičiuojama pagal lygtį Pu = q · pf · kp;

c)

jei ventiliatoriaus parametrai išmatuoti taikant C matavimo kategoriją, ventiliatoriaus statinė dujų srauto galia Pus skaičiuojama pagal lygtį Pus = q · psf · kps;

d)

jei ventiliatoriaus parametrai išmatuoti pagal D matavimo kategoriją, ventiliatoriaus dujų srauto galia Pu skaičiuojama pagal lygtį Pu = q · pf · kp.

4.   Siekiamo energinio našumo skaičiavimo metodika

Siekiamas energinis našumas yra tam tikro tipo ventiliatoriaus energinis našumas (išreikštas sveikuoju procentų skaičiumi), kurį turi pasiekti ventiliatorius, kad atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Siekiamas energinis našumas apskaičiuojamas pagal našumo formules, atsižvelgiant į elektrinę įėjimo galią Pe(d) ir mažiausio našumo klasę, kaip apibrėžta I priede. Visame galios diapazone taikomos dvi formulės: viena jų taikoma ventiliatoriams, kurių elektrinė įėjimo galia yra 0,125 kW arba daugiau, bet ne didesnė kaip 10 kW, o kita – ventiliatoriams, kurių galia didesnė kaip 10 kW, bet ne didesnė kaip 500 kW.

Yra trys ventiliatorių tipai, kuriems nustatytos energinio našumo formulės, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingas įvairių ventiliatorių tipų charakteristikas.

4.1.

Ašinių, išcentrinių į priekį išlenktų menčių ir išcentrinių radialinių menčių ventiliatorių (kuriuose įrengtas ašinis ventiliatorius) siekiamas energinis našumas skaičiuojamas pagal šias lygtis:

Galios P diapazonas nuo 0,125 kW iki 10 kW

Galios P diapazonas nuo 10 kW iki 500 kW

ηtarget = 2,74 · ln(P) – 6,33 + N

ηtarget = 0,78 · ln(P) – 1,88 + N

kur įėjimo galia P yra elektrinė įėjimo galia Pe(d), o N yra sveikasis skaičius, atitinkantis reikalaujamą energinio našumo klasę.

4.2.

Išcentrinių atgal išlenktų menčių ventiliatorių be gaubto, išcentrinių atgal išlenktų menčių ventiliatorių su gaubtu ir mišraus srauto ventiliatorių siekiamas energinis našumas skaičiuojamas pagal šias lygtis:

Galios P diapazonas nuo 0,125 kW iki 10 kW

Galios P diapazonas nuo 10 kW iki 500 kW

ηtarget = 4,56 · ln(P) – 10,5 + N

ηtarget = 1,1 · ln(P) – 2,6 + N

kur įėjimo galia P yra elektrinė įėjimo galia Pe(d), o N yra sveikasis skaičius, atitinkantis reikalaujamą energinio našumo klasę.

4.3.

Skersinio srauto ventiliatorių siekiamas energinis našumas skaičiuojamas pagal šias lygtis:

Galios P diapazonas nuo 0,125 kW iki 10 kW

Galios P diapazonas nuo 10 kW iki 500 kW

ηtarget = 1,14 · ln(P) – 2,6 + N

ηtarget = N

kur įėjimo galia P yra elektrinė įėjimo galia Pe(d), o N yra sveikasis skaičius, atitinkantis reikalaujamą energinio našumo klasę.

5.   Siekiamo energinio našumo taikymas

Kad ventiliatorius atitiktų mažiausio energinio našumo reikalavimus, pagal II priedo 3 dalyje aprašytą atitinkamą metodą apskaičiuotas jo visuminis našumas ηe turi būti ne mažesnis kaip pagal našumo klasę nustatyta siekiamo energinio našumo ηtarget vertė.


III PRIEDAS

RINKOS PRIEŽIŪROS TIKSLAIS TAIKOMA PATIKROS PROCEDŪRA

Valstybės narės valdžios institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi I priede išdėstytų reikalavimų, taiko toliau nurodytą patikros procedūrą.

1.

Valstybės narės valdžios institucijos išbando vieną vienetą.

2.

Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento nuostatas, jei visuminis ventiliatoriaus našumas (ηe) yra ne mažesnis kaip 0,9 siekiamo energinio našumo, apskaičiuoto pagal II priede (3 dalyje) pateiktas formules taikant I priede pateiktas našumo klases.

3.

Jei 2 punkte nurodytas rezultatas nepasiekiamas:

jei per metus pagaminama mažiau nei penki tokio modelio vienetai, laikoma, kad modelis neatitinka šio reglamento reikalavimų,

jei per metus pagaminami penki arba daugiau tokio modelio vienetų, rinkos priežiūrą vykdanti institucija išbando dar tris atsitiktine tvarka atrinktus vienetus.

4.

Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento nuostatas, jei 3 punkte nurodytų trijų vienetų visuminio našumo (ηe) vidurkis yra ne mažesnis kaip 0,9 siekiamo energinio našumo, apskaičiuoto pagal II priede (3 dalyje) pateiktas formules taikant I priede pateiktas našumo klases.

5.

Jeigu 4 punkte nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis neatitinka šio reglamento reikalavimų.


IV PRIEDAS

6 STRAIPSNYJE NURODYTI ORIENTACINIAI ETALONAI

Priimant šį reglamentą nustatyti geriausios rinkoje esančios su ventiliatoriais susijusios technologijos parametrai pateikiami 1 lentelėje. Šias orientacines etalonines vertes gali būti įmanoma pasiekti ne visada visose ventiliatorių naudojimo srityse arba visame galios diapazone, kuriam taikomas šis reglamentas.

1   lentelė

Ventiliatorių parametrų orientaciniai etalonai

Ventiliatorių tipai

Matavimo kategorija (A–D)

Našumo kategorija

(statinis ar bendras)

Našumo klasė

Ašinis ventiliatorius

A, C

statinis

65

B, D

bendras

75

Išcentrinis į priekį išlenktų menčių ventiliatorius ir išcentrinis radialinių menčių ventiliatorius

A, C

statinis

62

B, D

bendras

65

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius be gaubto

A, C

statinis

70

Išcentrinis atgal išlenktų menčių ventiliatorius su gaubtu

A, C

statinis

72

B, D

bendras

75

Mišraus srauto ventiliatorius

A, C

statinis

61

B, D

bendras

65

Skersinio srauto ventiliatorius

B, D

bendras

32


6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 328/2011

2011 m. balandžio 5 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl mirties priežasčių statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1338/2008 nustatoma bendra sistemingo Europos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos statistikos rengimo sistema.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norint nustatyti teiktinus to reglamento III priede nurodytus mirties priežasčių duomenis ir metaduomenis, duomenų teikimo ataskaitinius laikotarpius ir intervalus, būtinos įgyvendinimo priemonės.

(3)

Valstybių narių Komisijai (Eurostatui) pateikti konfidencialūs duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis statistinių duomenų konfidencialumo principo, kaip nustatyta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (2) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3).

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 6 straipsnį atlikta ir įvertinta sąnaudų ir naudos analizė.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Į mirties priežasčių Europos statistiką įtraukiami visi registruoti mirties ir negyvo kūdikio gimimo atvejai kiekvienoje valstybėje narėje, atskirai pateikiant rezidentų ir nerezidentų duomenis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   mirtis– negrįžtamas visų gyvybės požymių išnykimas bet kada po gimimo (gyvybinių funkcijų nutrūkimas be galimybės atgaivinti). Ši apibrėžtis netaikoma negyvo kūdikio gimimo atveju;

b)   negyvo kūdikio gimimas– vaisiaus mirtis iki jo visiško išstūmimo ar ištraukimo iš motinos kūno nepriklausomai nuo nėštumo trukmės. Mirtis nustatoma pagal tai, kad atskirtas nuo motinos vaisius nekvėpuoja ir nėra jokių kitų gyvybės požymių, kaip antai: širdies plakimas, virkštelės pulsavimas ar aiški valinga raumenų veikla;

c)   gestacinis amžius– nėštumo trukmė, skaičiuojama nuo pirmos paskutinių reguliarių menstruacijų dienos. Gestacinis amžius skaičiuojamas visomis dienomis arba visomis savaitėmis;

d)   naujagimio mirtis– gyvo gimusio kūdikio mirtis per pirmas visas 28 gyvenimo dienas (0–27 dienomis);

e)   gimdytų vaikų skaičius– ankstesnių naujagimių ir negyvų gimusių kūdikių skaičius (0, 1, 2, 3 ar daugiau ankstesnių naujagimių ir negyvų gimusių kūdikių);

f)   kita mirtis– mirtis po naujagimio mirties laikotarpio, t. y. nuo visos 28-tos gyvenimo dienos;

g)   pagrindinė mirties priežastis– liga ar sužalojimas, sukėlęs sunkių įvykių seką, kurių tiesioginė pasekmė – mirtis, arba nelaimingo atsitikimo ar smurto aplinkybės, dėl kurių patirti mirtini sužalojimai;

h)   rezidentas– nuolatinis gyventojas vietoje, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą dienos dalį, nepaisant laikino nebuvimo išvykus poilsiauti, atostogauti, lankyti draugų ir giminių, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religiniais tikslais.

Atitinkamos geografinės vietovės rezidentais yra laikomi tik asmenys, kurie:

i)

iki ataskaitinės dienos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuolat gyveno ne trumpiau kaip dvylika mėnesių; arba

ii)

per paskutinius dvylika mėnesių iki ataskaitinės dienos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti ne trumpiau kaip metus.

Jei i ar ii papunkčiuose išdėstytų aplinkybių neįmanoma nustatyti, „nuolatinė gyvenamoji vieta“ reiškia teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą.

3 straipsnis

Būtinieji duomenys

Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia priede nurodytų kintamųjų sąrašą. Kai tik įmanoma, į jį įtraukiami užsienyje mirusių rezidentų mirties statistiniai duomenys.

Pranešant apie negyvo kūdikio gimimo atvejus taikomas bent vienas iš trijų kriterijų nurodyta tvarka: 1) svoris gimus; 2) gestacinis amžius ir 3) ilgis nuo viršugalvio iki kulnų. Duomenys renkami pagal šias grupes:

a)

svoris gimus yra 500–999 g arba, kai svorio gimus kriterijus netaikomas, gestacinis amžius yra 22–27 visos savaitės arba, kai netaikomas nė vienas iš šių kriterijų, ilgis nuo viršugalvio iki kulnų yra 25–34 cm (9 kintamasis); ir

b)

svoris gimus yra 1 000 g ir daugiau arba, kai svorio gimus kriterijus netaikomas, gestacinis amžius yra 27 visos savaitės ir daugiau arba, kai netaikomas nė vienas iš šių kriterijų, ilgis nuo viršugalvio iki kulnų yra 35 cm ar daugiau (10 kintamasis).

4 straipsnis

Ataskaitinis laikotarpis

Ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Šiame reglamente nurodytus duomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia per 24 mėn. nuo ataskaitinių metų pabaigos.

Pirmieji ataskaitiniai metai – 2011 m.

5 straipsnis

Metaduomenys

Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia susijusią informaciją, įskaitant informaciją apie nacionalinius apibrėžčių, duomenų aprėpties, Tarptautinio ligų klasifikatoriaus (ICD) peržiūros ir naudojamos naujesnės versijos bei automatizuotos kodavimo sistemos skirtumus, taip pat informaciją apie pagrindinės mirties priežasties atranką ir pakeitimą.

6 straipsnis

Duomenų ir metaduomenų perdavimas Komisijai (Eurostatui)

Valstybės narės perduoda šiame reglamente nurodytus suvestinius duomenis arba mikroduomenis (baigtus rengti, patvirtintus ir priimtus) ir metaduomenis laikydamosi Komisijos (Eurostato) nustatyto keitimosi duomenimis standarto. Duomenys ir metaduomenys Eurostatui pateikiami per bendrą duomenų prieigą.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 354, 2008 12 31, p. 70.

(2)  OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(3)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


PRIEDAS

Komisijai (Eurostatui) perduotinų kintamųjų sąrašas

Kintamieji

Rezidentai

Nerezidentai, kurie mirė duomenis teikiančioje šalyje

Negyvo kūdikio gimimas

Naujagimio mirtis

Kita mirtis

Negyvo kūdikio gimimas

Naujagimio mirtis

Kita mirtis

1)

Mirties metai (įvykio data)

C

C

C

C

C

C

2)

Lytis

V

C

C

V

C

C

3)

Pagrindinė mirties priežastis ICD (4 skaitmenys)

V

C

C

V

C

C

4)

Amžius (0 dienų, 1, 2, 3, 4, 5, 6 dienos, 7–27 dienos, 28–365 dienos, 1 metai, 2, 3, 4, 5–9, … 85–89, … 105 metai ir daugiau)

X

C

C

X

C

C

5)

Įvykio šalis

V

C

C

V

C

C

6)

Įvykio regionas (NUTS 2)

V

C (1)

C (1)

V

C

C

7)

Gyvenamasis regionas (NUTS 2) arba motinos gyvenamasis regionas (NUTS 2)

V

C

C

V

V

V

8)

Gyvenamoji šalis arba motinos gyvenamoji šalis

X

X

X

V

C

C

9)

Pirmoji negyvų gimusių kūdikių grupė:

svoris gimus yra 500–999 g arba, kai svorio gimus kriterijus netaikomas,

gestacinis amžius yra 22–27 visos savaitės arba, kai netaikomas nė vienas iš šių kriterijų,

ilgis nuo viršugalvio iki kulnų yra 25–34 cm.

V

X

X

V

X

X

10)

Antroji negyvų gimusių kūdikių grupė:

svoris gimus yra 1 000 g ir daugiau arba, kai svorio gimus kriterijus netaikomas,

gestacinis amžius yra 27 visos savaitės arba, kai netaikomas nė vienas iš šių kriterijų,

ilgis nuo viršugalvio iki kulnų yra 35 cm ar daugiau.

V

X

X

V

X

X

11)

Motinos amžius pagal amžiaus grupes (jaunesnė kaip 15 m., kitos amžiaus grupės, skaičiuojant kas penkerius metus iki 49 m., ir 50 m. ar vyresnė)

V

V

X

V

V

X

12)

Gimdytų vaikų skaičius

V

V

X

V

V

X

N.B.: C – privaloma; V – neprivaloma; X – netaikoma.


(1)  neprivaloma nuolatiniams gyventojams, kurie mirė užsienyje.


6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/25


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 329/2011

2011 m. balandžio 5 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. balandžio 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 5 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

61,9

JO

71,2

MA

51,5

TN

104,8

TR

92,5

ZZ

76,4

0707 00 05

EG

158,2

TR

144,9

ZZ

151,6

0709 90 70

MA

85,6

TR

123,5

ZA

28,9

ZZ

79,3

0805 10 20

EG

63,1

IL

76,5

MA

53,1

TN

47,6

TR

73,3

US

49,1

ZZ

60,5

0805 50 10

TR

52,7

ZZ

52,7

0808 10 80

AR

96,2

BR

81,9

CA

107,4

CL

90,7

CN

104,9

MK

50,2

US

165,6

UY

76,4

ZA

83,9

ZZ

95,2

0808 20 50

AR

96,4

CL

106,2

CN

67,7

US

174,8

ZA

102,3

ZZ

109,5


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/27


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 1 d.

kuriuo iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių, II–IV priedai

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2068)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/214/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 34 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2009/158/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriais reglamentuojama Sąjungos vidaus prekyba naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importas iš trečiųjų šalių. Šios direktyvos II priede nustatytos įmonių tvirtinimo taisyklės, kad įmonės galėtų dalyvauti Sąjungos vidaus prekyboje. Šio priedo II, III ir IV skyriuose nustatyti įmonių įrenginių ir veikimo būdo, ligų stebėsenos programų reikalavimai ir kriterijai, kuriais remiantis įmonėms suteiktas patvirtinimas yra sustabdomas arba panaikinamas ir kuriais nustatomi tam tikrų mikroorganizmų tyrimai (Salmonella ir Mycoplasma), kurie turi būti atlikti Sąjungos vidaus prekybai patvirtintose įmonėse.

(2)

Vykdant Direktyvos 2009/158/EB II priedo II skyriuje nustatytus įmonių įrenginių ir veikimo būdo reikalavimus įgyta patirtis rodo, kad būtų tikslinga juos pritaikyti dabartinei pramonės praktikai, visų pirma atsižvelgiant į skirtingų naminių paukščių rūšių kiaušinių dėjimo laiką.

(3)

Be to, Direktyvos 2009/158/EB II priedo III ir IV skyriai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į Mycoplasma aptikimo metodikos srityje padarytą mokslo pažangą pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Diagnostinių testų ir vakcinų standartų vadovo 2.3.5 skyrių ir į salmonelių nomenklatūros pakeitimus, padarytus pagal su Pasaulio sveikatos organizacija salmonelių etalonų ir tyrimų srityje bendradarbiaujantį centrą 2007 m. Salmonelių serovarų antigeninių formulių Kauffmann-Le Minor sistemoje, ir pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Diagnostinių testų ir vakcinų standartų vadovo 2.3.11 skyrių.

(4)

Direktyvos 2009/158/EB III priede nustatytos naminių paukščių vakcinavimo sąlygos. Jos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų įtrauktos konkrečios vakcinavimo nuo salmonelių sąlygos.

(5)

Be to, reikia iš dalies pakeisti tam tikras nuorodas, susijusias su vakcinavimu nuo paukščių gripo veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose, pateiktuose Direktyvos 2009/158/EB IV priede.

(6)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (2) nustatytos taisyklės, kuriomis turi būti užtikrinama, kad būtų imamasi tinkamų ir veiksmingų priemonių salmonelėms ir kitiems zoonozių sukėlėjams aptikti ir kontroliuoti. Reglamente nustatyta, kad šio reglamento I priede išvardytų tam tikrų rūšių pulkai ir bandos turi būti tiriami dėl tam tikrų nurodytų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų prieš išsiunčiant gyvus gyvūnus ar perinti skirtus kiaušinius iš kilmės maisto tvarkymo subjekto. Tyrimų data ir rezultatai turi būti įtraukti į atitinkamus veterinarijos sertifikatus, numatytus Sąjungos teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 2009/158/EB.

(7)

Direktyvos 2009/158/EB IV priede nustatyti veterinarijos sertifikatų, skirtų prekiauti naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais Sąjungoje, pavyzdžiai.

(8)

2008 m. birželio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 584/2008, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose (3), nustatyta, kad tyrimų reikalavimai nuo 2010 m. sausio 1 d. taip pat taikomi kalakutų pulkams, todėl Direktyvos 2009/158/EB IV priede nustatyti atitinkami veterinarijos sertifikatai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Todėl Direktyvos 2009/158/EB II, III ir IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/158/EB II, III ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 1 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(2)  OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(3)  OL L 162, 2008 6 21, p. 3.


PRIEDAS

Direktyvos 2009/158/EB II, III ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

1.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

II skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

A skirsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Kiaušiniai turi būti:

i)

surenkami dažnai, bent kasdien ir kuo greičiau po to, kai jie padedami;

ii)

kuo skubiau nuvalomi ir dezinfekuojami, jeigu jie nedezinfekuojami perykloje toje pačioje valstybėje narėje;

iii)

sudedami į naują arba švarią ir dezinfekuotą pakuotę.“

ii)

B skirsnio 2 dalies e punkto pirma įtrauka pakeičiamas taip:

„—

kiaušiniai – laikotarpiu nuo jų atvežimo į peryklą iki inkubavimo arba juos išsiunčiant Sąjungos vidaus prekybai arba eksportuojant į trečiąją šalį, jeigu jie nebuvo dezinfekuoti anksčiau kilmės veisimo įmonėje,“

b)

III ir IV skyriai pakeičiami taip:

„III   SKYRIUS

LIGŲ STEBĖSENOS PROGRAMA

Nepažeidžiant sveikatos priemonių ir 16 bei 17 straipsnių nuostatų, ligų stebėsenos programose, be kita ko, turi būti numatyta infekcinių susirgimų, kuriais gali susirgti A–D skirsniuose nurodytos paukščių rūšys, stebėsena:

A.   Salmonella pullorum  (1), Salmonella gallinarum  (2) ir Salmonella arizonae  (3) sukeltos infekcijos

1.   Susijusios rūšys:

a)

Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum: vištos ir gaidžiai, kalakutai, perlinės vištos, putpelės, fazanai, kurapkos ir antys;

b)

Salmonella arizonae: kalakutai.

2.   Ligų priežiūros programa

a)

Infekcija turi būti nustatoma serologiniais ir (arba) bakteriologiniais tyrimais (4).

b)

Jei reikia, turi būti imami kraujo, neišperintų embrionų (t. y. negyvų neišsiritusių embrionų), antros rūšies paukščių jauniklių, mekonijaus, post mortem audinių, visų pirma kepenų, blužnies, kiaušidžių (kiaušintakių) ir klubinės žarnų jungties mėginiai (5).

c)

Fekalijų (mekonijaus) ir žarnyno mėginiams turi būti naudojamas tiesioginis gausinimas naudojant selenito sultinį su cistinu. Mėginiams (tokiems kaip negyvų neišsiritusių embrionų), kai tikimasi, kad konkurencinė flora bus minimali, galima naudoti pirminį neselektyvų gausinimą, o po to – selektyvų gausinimą naudojant Rappaport-Vassiliadis sojos sultinį (RVS) arba Mueller-Kauffmann tetrationato-novobiocino sultinį (6), (7).

d)

Atliekant serologinius kraujo tyrimus dėl Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum arba Salmonella arizonae, mėginių skaičius turi būti nustatomas atsižvelgiant į ligos paplitimą susijusioje valstybėje narėje ir į tai, koks buvo sergamumas ta liga konkrečioje įmonėje. Vis dėlto serologiniams ir (arba) bakteriologiniams tyrimams, kuriais siekiama nustatyti infekciją, visada turi būti imamas statistiškai tinkamas mėginių skaičius.

e)

Paukščių pulkai turi būti tikrinami kiaušinių dėjimo laikotarpiu tada, kai yra didžiausia tikimybė nustatyti minėtą ligą.

f)

Mėginiai bakteriologiniams tyrimams neturi būti imami iš paukščių ar kiaušinių, kurie buvo gydyti ar apdoroti antimikrobiniais vaistais likus 2–3 savaitėms iki tyrimų.

g)

Aptikimo metodai turi būti tinkami serologinėms reakcijoms į Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum infekcijas atskirti nuo serologinių reakcijų, kurias sukelia Salmonella enteritidis vakcinos vartojimas, jei naudojama ši vakcina (8). Todėl toks vakcinavimas neturi būti atliekamas, jeigu bus vykdoma serologinė stebėsena. Jeigu buvo vakcinuojama, turi būti atliekami bakteriologiniai tyrimai, bet taikomas patvirtinimo metodas turi būti tinkamas gyvoms vakcininėms padermėms atskirti nuo lauko padermių.

B.   Mycoplasma gallisepticum ir Mycoplasma meleagridis infekcijos

1.   Susijusios rūšys:

a)

Mycoplasma gallisepticum: vištos, gaidžiai ir kalakutai;

b)

Mycoplasma meleagridis: kalakutai.

2.   Ligų priežiūros programa

a)

Infekcijai nustatyti turi būti atliekami patvirtinti serologiniai, bakteriologiniai ir (arba) molekuliniai tyrimai. Vienadienių paukščių jauniklių ir kalakučiukų oro maišų pažeidimai rodo, kad gali būti Mycoplasma infekcija ir kad tai turi būti ištirta.

b)

Mycoplasma infekcijai nustatyti, jei reikia, turi būti imami kraujo, vienadienių paukščių jauniklių ir kalakučiukų, spermos mėginiai arba tepinėliai iš trachėjos, choanų, kloakos arba oro maišų, o mėginiai Mycoplasma meleagridis aptikti turi būti imami iš kiaušintakio ir kalakutų varpų.

c)

Siekiant nustatyti Mycoplasma gallisepticum arba Mycoplasma meleagridis, turi būti tiriamas kontrolinis mėginys, kad infekcijos eigą būtų galima nuolat stebėti paukščių auginimo ir kiaušinių dėjimo metu, t. y. prieš pat kiaušinių dėjimo pradžią ir kas tris mėnesius po to.

C.   Rezultatai ir priemonės, kurių reikia imtis

Jei nenustatoma reaguojančių paukščių, tyrimas turi būti laikomas neigiamu. Jei reaguojančių paukščių yra, paukščių pulkas turi būti laikomas užkrėstu ir jam turi būti taikomos IV skyriuje nurodytos priemonės.

D.   Ūkiuose, sudarytuose iš dviejų arba daugiau atskirų gamybos vienetų, kompetentingos veterinarinės institucijos gali leisti netaikyti IV skyriaus 3 dalies b punkte nurodytų priemonių, reikalingų užkrėsto ūkio neužkrėstiems gamybos vienetams sugrąžinti patvirtinimą, jeigu įgaliotasis veterinarijos gydytojas patvirtina, kad tokie gamybos vienetai savo struktūra, dydžiu bei juose vykdoma veikla sudaro visiškai atskirą padalinį kiaušiniams talpinti, paukščiams laikyti bei lesinti ir kad minėta liga iš vieno gamybos vieneto negali persimesti į kitą.

IV   SKYRIUS

KRITERIJAI, KURIAIS REMIANTIS ĮMONĖMS SUTEIKTAS PATVIRTINIMAS YRA SUSTABDOMAS ARBA PANAIKINAMAS

1.

Įmonėms suteiktas patvirtinimas turi būti laikinai sustabdytas:

a)

jeigu nesilaikoma II skyriuje išdėstytų reikalavimų;

b)

iki atitinkamos ligos tyrimo pabaigos,

jeigu:

įtariama, kad įmonėje gali būti paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkis,

naminiai paukščiai arba perinti skirti kiaušiniai į įmonę pristatyti iš įmonės, kuri galėjo būti arba yra užkrėsta paukščių gripu arba Niukaslo liga,

iškyla infekcijos pavojus dėl kontakto tarp įmonės ir paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkio vietos;

c)

iki tol, kol bus atlikti nauji tyrimai, jeigu tikrinimo, atlikto laikantis II ir III skyriuose išdėstytos tvarkos, rezultatai rodo, kad gali būti Salmonella pullorum, Salmonella gallinarum, Salmonella arizonae, Mycoplasma gallisepticum arba Mycoplasma meleagridis protrūkis;

d)

iki tol, kol bus baigtos taikyti valstybinio veterinarijos gydytojo nurodytos priemonės, jeigu įmonė nesilaiko I skyriaus 1 punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų.

2.

Patvirtinimas turi būti panaikintas, jeigu:

a)

įmonėje patvirtinamas paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkis;

b)

antruoju tyrimu patvirtinamas Salmonella pullorum, Salmonella gallinarum, Salmonella arizonae, Mycoplasma gallisepticum arba Mycoplasma meleagridis protrūkis;

c)

po antrojo valstybinio veterinarijos gydytojo įspėjimo už įmonę atsakingam asmeniui nesiimama jokių veiksmų, kad įmonėje būtų laikomasi I skyriaus 1 punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų.

3.

Patvirtinimas grąžinamas, jeigu:

a)

patvirtinimas buvo panaikintas dėl paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkio; patvirtinimas gali būti grąžintas praėjus 21 dienai ir išvalius ir dezinfekavus patalpas, jeigu buvo atliktas sanitarinis skerdimas;

b)

patvirtinimas buvo panaikintas dėl protrūkio, kurį sukėlė:

Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum arba Salmonella arizonae; patvirtinimas gali būti grąžintas, jeigu po užsikrėtusio pulko sanitarinio skerdimo ir dezinfekcijos, kurios veiksmingumas buvo patikrintas tinkamais sausų paviršių tyrimais, įmonėje atliktų dviejų tyrimų, iš kurių antrasis atliktas praėjus bent 21 dienai po pirmojo, rezultatai yra neigiami,

Mycoplasma gallisepticum arba Mycoplasma meleagridis; patvirtinimas gali būti grąžintas, jeigu dviejų viso pulko tyrimų, iš kurių antrasis atliktas praėjus bent 60 dienų nuo pirmojo, rezultatai neigiami arba jeigu po viso užsikrėtusio pulko sanitarinio skerdimo įmonėje atliktos dezinfekcijos dviejų tyrimų, iš kurių antrasis atliktas praėjus bent 21 dienai po pirmojo, rezultatai neigiami.“

2.

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Vakcinoms, naudojamoms naminiams paukščiams arba perinti skirtus kiaušinius dedančių pulkų paukščiams vakcinuoti, turi būti išduotas bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos rinkodaros leidimas prekiauti.“

b)

Įrašoma ši 3 dalis:

„3.

Vakcinuojant nuo bet kokio salmonelių serotipo laikomasi tokių reikalavimų:

a)

vakcinacijos nuo salmonelių programos neturi trukdyti serologiniam aptikimui, atsižvelgiant į lauko tyrimus arba klaidingai teigiamų tyrimų rezultatus;

b)

gyvos vakcinos nuo salmonelių neturi būti naudojamos vykdant nacionalines kontrolės programas:

i)

taikoma veisliniams naminiams paukščiams arba produkciniams naminiams paukščiams reprodukcijos arba kiaušinių dėjimo metu, jeigu nebuvo parodyta, kad jas saugu naudoti, ir jeigu šiuo tikslu joms nebuvo suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB. (9)

ii)

jei gamintojas nenurodo tinkamo metodo, pagal kurį būtų galima bakteriologiškai atskirti natūraliai paplitusias salmonelių padermes nuo vakcininių padermių.

3.

IV priedas pakeičiamas taip:

„IV PRIEDAS

SĄJUNGOS VIDAUS PREKYBAI SKIRTI VETERINARIJOS SERTIFIKATAI

(1–6 pavyzdžiai)

1   PAVYZDYS

Image

Image

Image

2   PAVYZDYS

Image

Image

Image

3   PAVYZDYS

Image

Image

Image

4   PAVYZDYS

Image

Image

Image

5   PAVYZDYS

Image

Image

Image

6   PAVYZDYS

Image

Image


(1)  Salmonella pullorum yra Salmonella enterica subsp. enterica ser. Gallinarum biocheminis variantas (biovaras) Pullorum

(2)  Salmonella gallinarum yra Salmonella enterica subsp. enterica ser. Gallinarum biocheminis variantas (biovaras) Gallinarum

(3)  Salmonella arizonae yra Salmonella enterica subsp. arizonae serogrupės K (O18) arizonae

(4)  Pastaba: atliekant serologinius paukščių, išskyrus vištas ir gaidžius, tyrimus kartais gali būti gaunama nepriimtinai daug klaidingai teigiamos reakcijos rezultatų.

(5)  Pastaba: aplinkos mėginiai dažniausiai netinka patikimai Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum aptikti.

(6)  Pastaba: diagnostikai taip pat naudinga aseptiškai paimtus audinius tiesiogiai tirti lėkštelėje naudojant minimaliai selektyvų agarą, kaip antai MacConkey agarą.

(7)  Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum iš karto neauga modifikuotoje pusiau kietoje Rappaport-Vassiliadis (MRSV) terpėje, naudojamoje zoonozinių Salmonella spp. stebėsenai Sąjungoje.

(8)  Pastaba: šiuo metu nėra tyrimo, kurį atliekant reakcija į Salmonella pullorum ir Salmonella gallinarum infekciją būtų atskiriama nuo vakcinacijos nuo šio serotipo.

(9)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.“


6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/50


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 4 d.

kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 97/78/EB nuostatos, taikomos pasienio kontrolės postuose perkraunant produktų, skirtų importuoti į Sąjungą, siuntas

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2067)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/215/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (1), ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 97/78/EB nustatyta, kad valstybės narės privalo pagal šios direktyvos nuostatas atlikti iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų gyvūninių produktų ir tam tikrų augalinių produktų veterinarinius patikrinimus. Be to, šioje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad tokių produktų siuntos į Sąjungą būtų įvežamos per pasienio kontrolės postus.

(2)

Direktyvos 97/78/EB 9 straipsnyje numatytos procedūros, kurios turi būti atliekamos įvežimo pasienio kontrolės poste, jei siuntos skirtos importuoti į Sąjungą per kitą pasienio kontrolės postą, bet yra perkraunamos įvežimo pasienio kontrolės poste to paties Sąjungos uosto ar oro uosto muitinės zonoje.

(3)

Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnis taikomas siuntoms, kurios atvežamos iš trečiosios šalies ir perkraunamos atvykimo pasienio kontrolės poste to paties Sąjungos uosto ar oro uosto muitinės zonoje, tačiau yra skirtos vežti į kitą trečiąją šalį per Sąjungos teritoriją (kitą pasienio kontrolės postą) arba tiesiai į trečiąją šalį neįvežant į kitą pasienio kontrolės postą.

(4)

Be to, Direktyvos 97/78/EB 9 ir 11 straipsniuose numatyta keletas nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo įvežimo pasienio kontrolės postuose atliekamų veterinarinių patikrinimų bendrųjų taisyklių. Šių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sritis yra kitokia: jos susijusios su galutine siuntų paskirtimi ir siuntų saugojimo trukme jas perkraunant atvykimo pasienio kontrolės poste.

(5)

Tokia trukmė nustatoma nurodant trumpiausią ir ilgiausią tokio saugojimo laikotarpius, kurie turi būti nustatomi laikantis Direktyvoje 97/78/EB nurodytos procedūros.

(6)

1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendime 2000/25/EB, nustatančiame išsamias Tarybos direktyvos 97/78/EB 9 straipsnio taikymo taisykles, kai produktai pasienio veterinarijos postuose perkraunami ir kai galutinė siuntų paskirtis yra importas į Europos bendriją, bei iš dalies keičiančiame Komisijos sprendimą 93/14/EEB (2), šiuo metu nustatyti trumpiausias ir ilgiausias laikotarpiai, taikomi, jei siuntos skirtos importuoti į Sąjungą per kitą pasienio kontrolės postą, esantį toje pačioje teritorijoje arba kitos valstybės narės teritorijoje.

(7)

Sprendime 2000/25/EB nėra aiškiai nustatyta taisyklių taikymo siuntoms, perkraunamoms iš vieno orlaivio arba laivo į kitą to paties uosto ar oro uosto muitinės zonoje, skirtoms vežti tranzitu į trečiąją šalį nesustojant Sąjungos teritorijoje arba per Sąjungos teritoriją, sritis. Todėl šiame sprendime būtina nustatyti taisykles, siekiant išaiškinti Sprendime 2000/25/EB išdėstytas nuostatas, įskaitant taisykles dėl atitinkamų trumpiausių laikotarpių.

(8)

Siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, įvežimo pasienio kontrolės posto valstybiniam veterinarijos gydytojui turėtų būti pateikiama atitinkama informacija apie siuntas, kurioms taikomi Direktyvos 97/78/EB 9 ir 11 straipsniai. Todėl tikslinga nustatyti taisykles dėl informacijos, kurią turi pateikti už krovinį atsakingas asmuo, atvežus siuntą į pasienio kontrolės postą.

(9)

Trumpiausias laikotarpis, po kurio turi būti atlikti veterinariniai siuntų, perkraunamų iš vieno laivo į kitą tame pačiame uoste ir skirtų importuoti arba vežti tranzitu į trečiąsias šalis, patikrinimai, kaip numatyta Direktyvos 97/78/EB 9 ir 11 straipsniuose, yra septynios dienos.

(10)

Dėl siuntų, kurios yra perkraunamos iš vieno laivo į kitą atvykimo pasienio kontrolės poste tame pačiame uoste ir kurios skirtos vežti tiesiogiai į trečiąją šalį be sustojimo Sąjungos teritorijoje, kylantis pavojus gyvūnų ir visuomenės sveikatai nėra didelis, nes siuntų sąlytis su Sąjungos teritorija yra nedidelis. Tokiais atvejais gali būti tikslinga pratęsti Direktyvos 97/78/EB 9 ir 11 straipsniuose nurodytą trumpiausią laikotarpį.

(11)

Laikotarpis turėtų būti pratęsiamas tik turint atitinkamas valstybės narės, kurioje yra atvykimo pasienio kontrolės postas, garantijas. Ta valstybė narė visų pirma turėtų užtikrinti, kad tokios siuntos nebūtų vežamos į kitą Sąjungos uostą ir būtų išsiunčiamos tiesiogiai į trečiąją šalį. Be to, ta valstybė narė turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms atitinkamą informaciją apie tokias garantijas, įskaitant informaciją apie stebėsenos sistemą, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi pranešime apie siuntą nurodytų laikotarpių ir tolesnio vežimo į tam tikrą paskirties vietą tvarkos.

(12)

Be to, svarbu tiksliai nurodyti, kad pasibaigus šiame sprendime nustatytiems ilgiausiems laikotarpiams turi būti atliekami išsamūs siuntų veterinariniai patikrinimai, nustatyti Direktyvoje 97/78/EB.

(13)

Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo tikslinga panaikinti Sprendimą 2000/25/EB ir pakeisti jį šiuo sprendimu.

(14)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pateikiant pasienio kontrolės postui siuntas, kurias numatyta perkrauti, už krovinį atsakingas asmuo to pasienio kontrolės posto valstybiniam veterinarijos gydytojui praneša:

a)

numatomą siuntos iškrovimo laiką;

b)

paskirties vietos Sąjungoje pasienio kontrolės postą, jei siunta skirta importuoti į Sąjungą arba vežti per ją tranzitu, arba paskirties trečiąją šalį, jei siunta vežama tiesiogiai į trečiąją šalį;

c)

tikslią siuntos buvimo vietą, jei ji nepakraunama tiesiai į orlaivį arba laivą vežti toliau į paskirties vietą;

d)

numatomą siuntos krovimo į orlaivį arba laivą vežti toliau į paskirties vietą laiką.

Tokia informacija pateikiama siuntai atvykus į pasienio kontrolės postą kompetentingos institucijos nustatytomis priemonėmis.

2 straipsnis

1.   Direktyvos 97/78/EB 9 straipsnio 1 dalies b punkto i įtraukoje numatytas trumpiausias laikotarpis yra:

a)

oro uoste – 12 valandų;

b)

uoste – septynios dienos.

2.   Direktyvos 97/78/EB 9 straipsnio 1 dalies b punkto i įtraukoje numatytas ilgiausias laikotarpis yra:

a)

oro uoste – 48 valandos;

b)

uoste – 20 dienų.

3 straipsnis

1.   Taikant Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnį, šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas trumpiausias laikotarpis yra:

a)

oro uoste – 12 valandų;

b)

uoste – septynios dienos.

2.   Taikant Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnio 1 dalį ir šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalies b punktą, valstybės narės gali pratęsti to straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą trumpiausią laikotarpį iki 14 dienų, jeigu:

a)

siuntos atvežamos iš trečiosios šalies ir skirtos vežti į kitą trečiąją šalį nesustojant Direktyvos 97/78/EB I priede išvardytose teritorijose;

b)

siuntos yra perkraunamos iš vieno laivo į kitą pasienio kontrolės poste to paties Sąjungos uosto muitinės zonoje;

c)

susijusi valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete pateikia išsamų pagrindimą, nurodydama, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių neleisti, kad tokios siuntos, užuot perkraunamos vežti tiesiogiai į trečiąją šalį, būtų vežamos į kitą Sąjungos uostą.

Tokios priemonės apima stebėsenos sistemą, skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnyje numatytame pranešime nurodytų laikotarpių ir tolesnė paskirties vieta būtų ta pati.

4 straipsnis

Pasibaigus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam ilgiausiam laikotarpiui, įvežimo pasienio kontrolės poste atliekami siuntų tapatumo ir fiziniai patikrinimai, numatyti Direktyvos 97/78/EB 4 straipsnyje.

5 straipsnis

Sprendimas 2000/25/EB panaikinamas.

6 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2011 m. gegužės 1 d.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 4 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(2)  OL L 9, 2000 1 13, p. 27.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/53


ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINIO KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS, SPRENDIMAS Nr. 1/2011

2011 m. kovo 31 d.

dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 3 priedo patikslinimo

(2011/216/ES)

ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo 11 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

(2)

Susitarimo 3 priede numatytos sūriams taikytinos nuolaidos, visų pirma laipsniškas prekybos sūriais liberalizavimas per penkerius metus nuo Susitarimo įsigaliojimo.

(3)

Europos Sąjunga ir Šveicarijos Konfederacija sutinka į Susitarimą įtraukti naują 12 priedą dėl žemės ūkio ir maisto produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos, todėl reikėtų nuosekliai išdėstyti tam tikrų produktų, visų pirma sūrių, specifikacijas.

(4)

Todėl dabar 3 priedą reikia peržiūrėti, siekiant atsižvelgti tiek į visišką dvišalės prekybos sūriais liberalizavimą nuo 2007 m. birželio 1 d., tiek į geografinių nuorodų apsaugą, kuri turi būti numatyta naujame 12 priede,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 3 priedas ir priedėliai pakeičiami šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kai jį priima Jungtinis komitetas.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 31 d.

Žemės ūkio jungtinio komiteto vardu

Šveicarijos delegacijos pirmininkas ir vadovas

Jacques CHAVAZ

ES delegacijos vadovas

Nicolas VERLET

Komiteto sekretorė

Chantal MOSER


(1)  OL L 114, 2002 4 30, p. 132.


PRIEDAS

„3 PRIEDAS

1.

Nuo 2007 m. birželio 1 d. dvišalė prekyba visais Suderintos sistemos pozicijai 0406 priskiriamais produktais yra visiškai liberalizuota panaikinant visus muitų mokesčius ir kvotas.

2.

Europos Sąjunga netaiko eksporto grąžinamųjų išmokų į Šveicariją eksportuojamiems sūriams. Šveicarija netaiko eksporto subsidijų (1) į Europos Sąjungą eksportuojamiems sūriams.

3.

Visiems KN kodui 0406 priskiriamiems produktams, kurių kilmės vieta yra Europos Sąjunga arba Šveicarija ir kuriais šios dvi Šalys prekiauja, netaikomas importo licencijos reikalavimas.

4.

Europos Sąjunga ir Šveicarija užtikrina, kad kitos priemonės, turinčios įtaką importui ir eksportui, nepakenktų lengvatoms, kurias jos suteikia viena kitai.

5.

Kai dėl kainų pokyčių ir (arba) importo sutrikdoma kurios nors iš Šalių rinka, bet kurios iš Šalių prašymu skubiai rengiamos konsultacijos pagal Susitarimo 6 straipsnį įsteigtame Komitete, siekiant rasti tinkamus sprendimus. Todėl Šalys susitaria periodiškai keistis informacija apie kainas ir bet kuria kita svarbia informacija apie vietinės gamybos ir importuotų sūrių rinką.


(1)  Bazinės sumos, kuriomis grindžiamas eksporto subsidijų panaikinimas, buvo apskaičiuojamos Šalių bendru sutarimu, remiantis pieno institucinių kainų, kurios, tikėtina, galios Susitarimo įsigaliojimo metu, skirtumu, prie kurio pridedama papildoma suma už pieną, perdirbtą į sūrius, apskaičiuota pagal pieno kiekį, reikalingą atitinkamiems sūriams pagaminti, ir atimama (išskyrus sūrius, kuriems nustatytos kvotos) Bendrijos taikoma muito mokesčio nuolaidos suma.“