23.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/1

---

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 282/2011

2011 m. kovo 15 d.

kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės

(nauja redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 397 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2005 m. spalio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1777/2005, nustatančiame Direktyvos 77/388/EEB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos įgyvendinimo priemones (2), reikia padaryti svarbių pakeitimų. Siekiant aiškumo ir racionalumo reikėtų atitinkamas nuostatas išdėstyti nauja redakcija.

(2)

Direktyvoje 2006/112/EB pateikiamos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) taisyklės, kurias tam tikrais atvejais valstybės narės interpretuoja. Priėmus bendras Direktyvą 2006/112/EB įgyvendinančias nuostatas turėtų būti užtikrinta, kad tais atvejais, kai kyla arba gali kilti taikymo skirtumų, prieštaraujančių tinkamam vidaus rinkos veikimui, PVM sistemos taikymas labiau atitiktų vidaus rinkos tikslus. Šios įgyvendinimo priemonės yra teisiškai privalomos tik nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir nepažeidžia anksčiau valstybių narių priimtų teisės aktų teisėtumo bei aiškinimo.

(3)	Į šį reglamentą reikėtų įtraukti pakeitimus, kurie tapo būtini priėmus 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvą 2008/8/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (3).

(4)

Šio reglamento tikslas – užtikrinti vienodą dabartinės PVM sistemos taikymą nustatant Direktyvą 2006/112/EB įgyvendinančias taisykles, visų pirma taisykles dėl apmokestinamųjų asmenų, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei apmokestinamųjų sandorių vietos. Laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto proporcingumo principo, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Vienodą taikymą geriausiai užtikrintų reglamentas, kadangi jis yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

(5)

Šiose įgyvendinimo priemonėse pateikiamos konkrečios taisyklės, paaiškinančios direktyvos taikymą tam tikrais atvejais, ir skirtos užtikrinti, kad tik tos konkrečios aplinkybės būtų vienodai traktuojamos visoje Sąjungoje. Todėl šios taisyklės nėra galutinės kitais atvejais, ir atsižvelgiant į jų formuluotę, jų taikymas turi būti ribotas.

(6)

Reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai neapmokestinamasis asmuo keičia gyvenamąją vietą ir dėl to išveža naują transporto priemonę arba kai nauja transporto priemonė grąžinama į valstybę narę, iš kurios ji pirmiau buvo tiekiama neapmokestinant PVM neapmokestinamajam asmeniui, kuris ją grąžina, tai nelaikoma naujos transporto priemonės įsigijimu Bendrijos viduje.

(7)	Tam tikrų paslaugų teikimo atveju pakanka, kad paslaugų teikėjas įrodytų, jog šias paslaugas įsigyjantis apmokestinamasis arba neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs ne Bendrijoje, tam, kad tų paslaugų teikimas nebūtų laikomas PVM objektu.

(8)

Reikėtų patikslinti, kad PVM mokėtojo kodo suteikimas apmokestinamajam asmeniui, kuris paslaugas teikia į kitą valstybę narę arba kuriam paslaugos teikiamos iš kitos valstybės narės, kai prievolė sumokėti PVM už tas paslaugas tenka tik paslaugas įsigyjančiam asmeniui (klientui), neturėtų turėti poveikio to apmokestinamojo asmens teisei pasinaudoti prekių įsigijimo Bendrijos viduje neapmokestinimu. Tačiau tuo atveju, jei įsigydamas prekes Bendrijos viduje apmokestinamasis asmuo praneša tiekėjui savo PVM mokėtojo kodą, visais atvejais laikoma, jog jis nusprendė pasirinkti, kad šie sandoriai būtų PVM objektu.

(9)

Dėl tolesnės vidaus rinkos integracijos atsirado didesnė būtinybė, kad skirtingose valstybėse narėse įsisteigę ir veiklą vykdantys ūkio subjektai bendradarbiautų, o pagal 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (4) įsteigtos Europos ekonominių interesų grupės (EEIG) plėtotųsi. Todėl reikėtų patikslinti, kad EEIG būtų laikomos apmokestinamaisiais asmenimis tais atvejais, kai jos tiekia prekes arba teikia paslaugas už atlygį.

(10)	Reikia aiškiai apibrėžti maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas, jų skirtumus ir joms taikytiną tvarką.

(11)	Siekiant didesnio aiškumo, reikėtų sudaryti sandorių, laikomų elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, sąrašus, kurie neturėtų būti galutiniai ir išsamūs.

(12)	Būtina nustatyti, kad sandoris, kuris susijęs vien tik su kliento pateiktų atskirų įrenginio dalių surinkimu, būtų laikomas paslaugų teikimu, taip pat nustatyti tokių paslaugų, kai jos teikiamos neapmokestinamajam asmeniui, teikimo vietą.

(13)	Pasirinkimo sandorio, kaip finansinės priemonės, pardavimas turėtų būti laikomas paslaugų teikimu, atskiru nuo pagrindinių sandorių, su kuriais tas pasirinkimo sandoris yra susijęs.

(14)

Siekiant užtikrinti vienodą apmokestinamųjų sandorių vietos nustatymo taisyklių taikymą, reikėtų patikslinti šias sąvokas: apmokestinamojo asmens verslo įsteigimo vieta, nuolatinis padalinys, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kur asmuo paprastai gyvena. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, nustačius kuo aiškesnius ir objektyvesnius kriterijus turėtų būti lengviau šias sąvokas taikyti praktikoje.

(15)	Reikėtų nustatyti taisykles, kurios užtikrintų vienodą požiūrį į prekių tiekimą, kai tiekėjas viršija nuotolinės prekybos ribą, nustatytą prekių tiekimui į kitą valstybę narę.

(16)	Reikėtų patikslinti, kad keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis yra nustatoma pagal transporto priemonės, o ne ja vežamų keleivių kelionę.

(17)	Įsigyjant prekes Bendrijoje, išgabenimo valstybėje narėje sandoriui taikoma apmokestinimo PVM tvarka neturėtų įtakoti įsigijimo valstybės narės teisės apmokestinti įsigijimą.

(18)

Tinkamas taisyklių, kuriomis reglamentuojama paslaugų teikimo vieta, taikymas iš esmės priklauso nuo paslaugas įsigyjančio asmens statuso, – ar jis yra apmokestinamasis asmuo, ar neapmokestinamasis asmuo – ir nuo jo veikimo pobūdžio. Reikia apibrėžti kokius įrodymus paslaugų teikėjas turi gauti iš paslaugas įsigyjančio asmens, kad būtų nustatyta, jog paslaugas įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis asmuo.

(19)

Reikėtų patikslinti, kad tais atvejais, kai apmokestinamajam asmeniui suteiktos paslaugos skirtos asmeniniams poreikiams, įskaitant jo darbuotojų poreikius, tenkinti, tas apmokestinamasis asmuo negali būti laikomas veikiančiu kaip apmokestinamasis asmuo. Siekiant nustatyti, ar paslaugas įsigyjantis asmuo veikia kaip apmokestinamasis asmuo, pakanka jo PVM mokėtojo kodą pranešti paslaugų teikėjui, kad būtų nustatytas šis veikimo pobūdis, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjas turi kitos informacijos. Reikėtų taip pat užtikrinti, kad viena tiek verslo, tiek asmeniniais tikslais įsigyta paslauga būtų apmokestinama tik vienoje vietoje.

(20)	Siekiant tiksliai nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vietą, paslaugų teikėjas turi patikrinti šio paslaugas įsigyjančio asmens pateiktą informaciją.

(21)

Nedarant poveikio bendrai taisyklei dėl paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui vietos, jeigu paslaugos teikiamos daugiau nei vienoje vietoje įsisteigusiam asmeniui, turėtų būti nustatytos taisyklės, kurios padėtų teikėjui nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens nuolatinį padalinį, į kurį paslauga yra teikiama, atsižvelgiant į aplinkybes. Jeigu paslaugų teikėjas negali nustatyti šios vietos, turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos paslaugų teikėjo prievolėms paaiškinti. Šiomis taisyklėmis neturėtų būti trukdoma paslaugas įsigyjančio asmens prievolėms ar jos keičiamos.

(22)	Be to, reikėtų patikslinti, kada paslaugų teikėjas turi nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra apmokestinamasis ar neapmokestinamasis asmuo, statusą, veikimo pobūdį ir vietą.

(23)	Nedarant poveikio principo, susijusio su piktnaudžiavimo atvejais, bendram taikymui šio reglamento nuostatoms, tikslinga priminti, kad jis taikomas visų pirma tam tikroms šio reglamento nuostatoms.

(24)

Tam tikros konkrečios paslaugos, pavyzdžiui, televizijos transliavimo teisių rodyti futbolo rungtynes perleidimas, tekstų vertimas, paslaugos, susijusios su PVM grąžinimu ir tarpininko paslaugos, teikiamos neapmokestinamajam asmeniui, yra teikiamos tarp valstybių narių arba tarp ūkio subjektų, įsisteigusių ne Bendrijoje. Siekiant didesnio teisinio aiškumo, turėtų būti aiškiai nustatyta šių paslaugų teikimo vieta.

(25)	Turėtų būti patikslinta, kad tarpininko, veikiančio kito asmens vardu ir jo naudai, kuris dalyvauja teikiant apgyvendinimo paslaugas viešbučių sektoriuje, teikiamoms paslaugoms netaikoma speciali taisyklė dėl paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimo.

(26)	Jei įvairios paslaugos, teikiamos organizuojant laidotuves, sudaro vieną paslaugą, būtina apibrėžti paslaugų teikimo vietos taisyklę.

(27)	Siekiant užtikrinti vienodą kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir kitų panašių renginių paslaugoms taikomą tvarką, reikėtų apibrėžti galimybę patekti į tokius renginius ir naudotis su šia galimybe susijusiomis pagalbinėmis paslaugomis.

(28)	Reikia patikslinti tvarką, taikytiną maitinimo paslaugoms ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, teikiamoms transporto priemonėje, kai keleiviai vežami kelių šalių teritorijose.

(29)

Atsižvelgiant į tai, kad konkrečios transporto priemonės nuomos taisyklės priklauso nuo jos valdymo ar naudojimo laikotarpio, reikia ne tik nustatyti, ką reikėtų laikyti transporto priemone, bet ir patikslinti tokių paslaugų teikimui taikytiną tvarką tuo atveju, kai sutartys sudaromos iš karto viena po kitos. Be to, reikia nustatyti vietą, kurioje transporto priemonė faktiškai perduodama klientui.

(30)	Tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis mokamas kreditinės arba debetinės kortelės aptarnavimo mokestis, susijęs su sandoriu, neturėtų sumažinti to sandorio apmokestinamosios vertės.

(31)	Reikia patikslinti, kad lengvatinis mokesčio tarifas gali būti taikomas, palapinių, priekabinių namelių ir kilnojamųjų namelių, stovinčių stovyklauti įrengtose vietose ir naudojamų apgyvendinimui, nuomos paslaugoms.

(32)	Profesinis mokymas arba perkvalifikavimas nepriklausomai nuo kurso trukmės turėtų apimti mokymą, tiesiogiai susijusį su amatu ar profesija, taip pat mokymą, skirtą profesinėms žinioms įgyti arba atnaujinti.

(33)	Platininėms monetoms neturėtų būti taikomas neapmokestinimas PVM, nustatytas valiutai, banknotams ir monetoms.

(34)	Reikia patikslinti, kad su prekių importu susijusių paslaugų teikimo neapmokestinimas PVM, kai tokių paslaugų vertė įtraukta į apmokestinamąją vertę, turėtų būti taikomas transporto paslaugų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu, teikimui.

(35)

Prekėms, kurias pirkėjas gabena už Bendrijos ribų ir kurios skirtos transporto priemonėms, kurias asmenys, kiti nei fiziniai asmenys, pavyzdžiui, viešosios teisės subjektai ir asociacijos, naudoja ne komerciniais tikslais, įrengti arba aprūpinti, neturėtų būti taikomas eksporto sandoriams nustatytas neapmokestinimas PVM.

(36)	Siekiant užtikrinti vienodą administracinę praktiką, taikomą apskaičiuojant minimalią neapmokestinamų eksportuojamųjų prekių, gabenamų keleivių asmeniniame bagaže, vertę, reikėtų suderinti tokio apskaičiavimo nuostatas.

(37)	Reikėtų patikslinti, kad tam tikrų eksportui priskiriamų sandorių neapmokestinimas PVM turėtų būti taikomas ir paslaugoms, kurioms taikoma speciali elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms apmokestinti skirta schema.

(38)

Pagal Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinį pagrindą įsteigiamos organizacijos neapmokestinimo PVM tikslais turėtų būti laikomos tarptautinėmis organizacijomis tik tuo atveju, jei jos atitinka tam tikras sąlygas. Todėl reikėtų nustatyti kriterijus, kuriuos tos organizacijos turi atitikti, kad būtų neapmokestintos.

(39)

Pagal diplomatinius ir konsulinius susitarimus arba pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ar tam tikroms ginkluotosioms pajėgoms tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos neapmokestinamos PVM laikantis tam tikrų kiekybinių apribojimų ir sąlygų. Kad iš kitos valstybės narės prekes tiekiantis ar paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo galėtų įsitikinti, ar laikomasi minėtų sąlygų ir apribojimų, reikėtų nustatyti neapmokestinimo PVM sertifikatą.

(40)	Elektronine forma pateikti importo dokumentai taip pat turėtų būti pripažįstami kaip suteikiantys teisę į atskaitą, jei jie atitinka tokius pačius reikalavimus, kaip ir popierine forma pateikti dokumentai.

(41)	Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas turi nuolatinį padalinį valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, teritorijoje, reikia patikslinti, kokiomis aplinkybėmis tam padaliniui tenka prievolės sumokėti PVM.

(42)

Reikėtų patikslinti, kad apmokestinamasis asmuo, įsteigęs savo verslą valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė sumokėti mokestį, teritorijoje, turi būti laikomas toje valstybėje narėje įsisteigusiu apmokestinamuoju asmeniu mokesčio mokėjimo tikslais net tuo atveju, jeigu jo verslo įsisteigimo vieta nedalyvauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas.

(43)	Reikėtų patikslinti, kad kiekvienas apmokestinamasis asmuo tam tikrų apmokestinamųjų sandorių atvejais turi pranešti savo PVM mokėtojo kodą, kai tik jis jam suteikiamas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau rinkti mokesčius.

(44)	Siekiant užtikrinti vienodą ūkio subjektų traktavimą, turėtų būti nustatyti investicinio aukso svoriai, kurie yra pripažįstami tauriųjų metalų rinkose, ir nustatyta bendra data, kurią bus nustatoma aukso monetų vertė.

(45)

Speciali schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, elektroniniu būdu teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems arba turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Bendrijoje, taikoma esant tam tikroms sąlygoms. Kai minėtos sąlygos nebetenkinamos, turėtų būti aiškiai nurodytos dėl to kylančios pasekmės.

(46)

Tam tikri pakeitimai padaryti dėl Direktyvos 2008/8/EB priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad te pakeitimai yra susiję su transporto priemonių ilgalaikės nuomos apmokestinimu PVM nuo 2013 m. sausio 1 d., ir su elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimu PVM nuo 2015 m. sausio 1 d., reikėtų patikslinti, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos taikomos tik nuo tų datų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato tam tikrų Direktyvos 2006/112/EB I–V ir VII–XII antraštinių dalių nuostatų įgyvendinimo priemones.

II   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

(DIREKTYVOS 2006/112/EB I ANTRAŠTINĖ DALIS)

2 straipsnis

Šie sandoriai nelaikomi įsigijimo Bendrijos viduje sandoriais, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte:

a)	naujos transporto priemonės išvežimas, kurį atlieka neapmokestinamasis asmuo keisdamas gyvenamąją vietą, jeigu tiekimo metu negalėjo būti taikomas Direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas neapmokestinimas;

b)	neapmokestinamojo asmens atliekamas naujos transporto priemonės grąžinimas į valstybę narę, iš kurios ji buvo iš pradžių jam tiekiama taikant Direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą neapmokestinimą.

3 straipsnis

Nedarant poveikio Direktyvos 2006/112/EB 59a straipsnio pirmos pastraipos b punkto taikymui, toliau nurodytos paslaugos nėra PVM objektas, jei teikėjas įrodo, kad pagal šio reglamento V skyriaus 4 skirsnio 3 ir 4 poskirsnius nustatyta šių paslaugų teikimo vieta yra ne Bendrijoje:

a)	nuo 2013 m. sausio 1 d. – Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta paslauga;

b)	nuo 2015 m. sausio 1 d. – Direktyvos 2006/112/EB 58 straipsnyje išvardytos paslaugos;

c)	Direktyvos 2006/112/EB 59 straipsnyje išvardytos paslaugos.

4 straipsnis

Apmokestinamasis asmuo, turintis teisę į jo prekių įsigijimo Bendrijos viduje neapmokestinimą pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnį, tą teisę išlaiko, jei pagal tos direktyvos 214 straipsnio 1 dalies d arba e punktą tam apmokestinamajam asmeniui yra suteiktas PVM mokėtojo kodas dėl gaunamų paslaugų, už kurias jis turi sumokėti PVM, arba dėl paslaugų, kurias jis suteikė kitos valstybės narės teritorijoje ir už kurias PVM moka tik paslaugų gavėjas.

Vis dėlto, jei prekes įsigyjant Bendrijos viduje tas apmokestinamasis asmuo šį PVM mokėtojo kodą praneša prekių tiekėjui, laikoma, kad jis pasinaudojo tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe.

III   SKYRIUS

APMOKESTINAMIEJI ASMENYS

(DIREKTYVOS 2006/112/EB III ANTRAŠTINĖ DALIS)

5 straipsnis

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2137/85 įsteigta Europos ekonominių interesų grupė (EEIG), kuri tiekia prekes arba teikia paslaugas savo nariams arba trečiosioms šalims už atlygį, yra apmokestinamasis asmuo, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalyje.

IV   SKYRIUS

APMOKESTINAMIEJI SANDORIAI

(DIREKTYVOS 2006/112/EB 24–29 STRAIPSNIAI)

6 straipsnis

1.   Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos – tai žmonėms vartoti skirto paruošto ir neparuošto maisto arba gėrimų, arba ir maisto, ir gėrimų tiekimas kartu teikiant pakankamai pagalbinių paslaugų, kuriomis sudaromos sąlygos tą maistą ir gėrimus vartoti iš karto. Maisto arba gėrimų, arba ir maisto, ir gėrimų tiekimas – tai tik visumos, kurioje dominuoja paslaugos, sudėtinė dalis. Maitinimo paslaugos yra tokių paslaugų teikimas paslaugų teikėjo patalpose, o aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos yra tokių paslaugų teikimas ne paslaugų teikėjo patalpose.

2.   Paruošto ar neparuošto maisto arba gėrimų, arba ir maisto, ir gėrimų tiekimas, įskaitant gabenimą arba jo neįskaitant, bet neteikiant kitų pagalbinių paslaugų, nelaikomas maitinimo arba aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugomis, kaip apibrėžta 1 dalyje.

7 straipsnis

1.   Elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/112/EB, apima paslaugas, kurios teikiamos internetu arba elektroniniu tinklu, dėl kurių pobūdžio jų teikimas yra iš esmės automatizuotas bei reikalauja minimalaus žmogaus įsikišimo ir kurių teikimo neįmanoma užtikrinti be informacinių technologijų panaudojimo.

2.   1 dalis taikoma visų pirma:

a)	skaitmeninių produktų tiekimui, įskaitant programinę įrangą ir jos dalinį keitimą arba atnaujinimą;

b)	paslaugoms, suteikiančioms ar palaikančioms vietą įmonei arba asmeniui elektroniniame tinkle, pavyzdžiui, tinklavietėje arba tinklalapyje;

c)	paslaugoms, automatiškai generuojamoms iš kompiuterio internetu arba elektroniniu tinklu, įvedus gavėjui konkrečius duomenis;

d)

teisės pateikti prekes arba paslaugas parduoti interneto svetainėje, veikiančioje kaip elektroninė prekyvietė, kurioje potencialūs pirkėjai siūlo kainas automatizuota tvarka ir kurioje suinteresuoti asmenys informuojami apie pardavimą elektroniniu paštu, automatiškai generuojamu iš kompiuterio, perleidimui už atlygį;

e)

informacijos interneto paslaugų paketams, kuriuose telekomunikacijos sudaro tik papildomą antraeilę dalį (pavyzdžiui, paketai, kurie apima ne vien tik prieigą prie interneto, bet ir kitus elementus, pavyzdžiui, turinio puslapius, suteikiančius prieigą prie žinių, orų prognozių arba pranešimų apie keliones; žaidimų aikšteles; svetainių prieglobą; prieigą prie internetinių diskusijų ir t. t.);

f)	I priede išvardytoms paslaugoms.

3.   1 dalis netaikoma visų pirma:

a)	radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms;

b)	telekomunikacijų paslaugoms;

c)	prekėms, kai užsakymas ir apdorojimas atliekamas elektroniniu būdu;

d)	pastoviosios atminties kompaktinėms plokštelėms, diskeliams ir panašioms materialioms laikmenoms;

e)	spausdintai medžiagai, pavyzdžiui, knygoms, informaciniams biuleteniams, laikraščiams arba žurnalams;

f)	kompaktiniams diskams ir garso kasetėms;

g)	vaizdo kasetėms ir skaitmeniniams vaizdo diskams;

h)	į pastoviosios atminties kompaktinius diskus įrašytiems žaidimams;

i)	specialistų, pavyzdžiui, teisininkų ir finansų konsultantų, konsultuojančių klientus elektroniniu paštu, paslaugoms;

j)	mokymo paslaugoms, kai dėstytojas kurso medžiagą persiunčia internetu arba elektroniniu tinklu, pavyzdžiui, nuotoliniu ryšiu;

k)	atjungties kompiuterinės įrangos fizinio remonto paslaugoms;

l)	autonominio duomenų saugojimo paslaugoms;

m)	reklamos paslaugoms, pavyzdžiui, laikraščiuose, afišose arba televizijoje;

n)	informacijos telefonu paslaugoms;

o)	mokymo paslaugoms, kai mokymas vyksta tik susirašinėjimo būdu, pavyzdžiui, kursams paštu;

p)	įprastinėms aukciono paslaugoms, kurioms reikalingas tiesioginis žmogaus įsikišimas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu siūloma kaina;

q)	su vaizdu susijusioms telefono paslaugoms, kitaip vadinamoms vaizdo telefono paslaugoms;

r)	prieigai prie interneto ir visuotinio žiniatinklio;

s)	internetu teikiamoms telefono paslaugoms.

8 straipsnis

Jei apmokestinamasis asmuo vien tik surenka įvairias įrenginio dalis, kurias visas jam pateikia jo klientas, tas sandoris laikomas paslaugų teikimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 24 straipsnio 1 dalyje.

9 straipsnis

Pasirinkimo sandorio pardavimas, kai toks pardavimas laikomas sandoriu, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies f punkte, laikomas paslaugų teikimu, kaip apibrėžta tos direktyvos 24 straipsnio 1 dalyje. Toks paslaugų teikimas yra atskiras nuo pagrindinių sandorių, su kuriais tos paslaugos yra susijusios.

V   SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ SANDORIŲ VIETA

1   SKIRSNIS

Sąvokos

10 straipsnis

1.   Taikant Direktyvos 2006/112/EB 44 ir 45 straipsnius, apmokestinamojo asmens verslo įsisteigimo vieta, yra ta vieta, kurioje vykdomos verslo centrinio administravimo funkcijos.

2.   Siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytą vietą, atsižvelgiama į tai, kur priimami svarbiausi verslo bendrojo valdymo sprendimai, kur yra registruota verslo buveinė ir kur vyksta verslo vadovų susitikimai.

Kai pagal šiuos kriterijus neįmanoma tiksliai nustatyti verslo įsisteigimo vietos, pirmenybė teikiama vietai, kur priimami svarbiausi verslo bendrojo valdymo sprendimai.

3.   Vien tik pašto adresas negali būti laikomas apmokestinamojo asmens verslo įsteigimo vieta.

11 straipsnis

1.   Taikant Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnį, „nuolatinis padalinys“ – tai padalinys, kuris nėra šio reglamento 10 straipsnyje nurodyta verslo įsisteigimo vieta, apibūdinamas kaip pakankamai nuolatinis ir turintis tinkamą žmogiškųjų ir techninių išteklių struktūrą, kad jis galėtų gauti šio padalinio poreikiams tenkinti teikiamas paslaugas ir jomis naudotis.

2.   Taikant toliau nurodytus straipsnius, „nuolatinis padalinys“ – tai padalinys, kuris nėra šio reglamento 10 straipsnyje nurodyta verslo įsisteigimo vieta, apibūdinamas kaip pakankamai nuolatinis ir turintis tinkamą žmogiškųjų ir techninių išteklių struktūrą, kad jis galėtų teikti savo teikiamas paslaugas:

a)	Direktyvos 2006/112/EB 45 straipsnis;

b)	nuo 2013 m. sausio 1 d. – Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 2 dalies antra pastraipa;

c)	iki 2014 m. gruodžio 31 d. – Direktyvos 2006/112/EB 58 straipsnis;

d)	Direktyvos 2006/112/EB 192a straipsnis.

3.   PVM mokėtojo kodo turėjimo savaime nepakanka, kad apmokestinamasis asmuo būtų laikomas turinčiu nuolatinį padalinį.

12 straipsnis

Taikant Direktyvą 2006/112/EB, apmokestinamojo arba neapmokestinamojo fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta – tai adresas, įrašytas į gyventojų ar panašų registrą, arba adresas, kurį tas asmuo nurodė atitinkamai mokesčių institucijai, išskyrus atvejus, kai esama įrodymų, kad šis adresas neatitinka tikrovės.

13 straipsnis

Vieta, kurioje fizinis apmokestinamasis arba neapmokestinamasis asmuo „paprastai gyvena“, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/112/EB, – tai vieta, kurioje tas fizinis asmuo paprastai gyvena dėl asmeninių ir profesinių ryšių.

Jei profesiniai ryšiai yra kitoje šalyje nei asmeniniai ryšiai arba jei profesinių ryšių nėra, vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, nustatoma pagal asmeninius ryšius, rodančius glaudžią to fizinio asmens ir jo gyvenamosios vietos sąsają.

2   SKIRSNIS

Prekių tiekimo vieta

(Direktyvos 2006/112/EB 31–39 straipsniai)

14 straipsnis

Jeigu kalendoriniais metais viršijama valstybės narės pagal Direktyvos 2006/112/EB 34 straipsnį taikoma riba, minėtos direktyvos 33 straipsnio nuostatos nekeičia prekių, kitų nei akcizais apmokestinamų produktų, tiekimų, įvykdytų tais pačiais kalendoriniais metais iki tol, kol buvo viršyta valstybės narės tais kalendoriniais metais taikoma riba, vietos, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)	prekių tiekėjas nepasinaudojo pasirinkimo teise, numatyta minėtos direktyvos 34 straipsnio 4 dalyje;

b)	jo patiektų prekių vertė neviršijo ribos ankstesniais kalendoriniais metais.

Tačiau dėl Direktyvos 2006/112/EB 33 straipsnio pasikeičia šių tiekimų į valstybę narę, kurioje baigiasi prekių išsiuntimas ar gabenimas, vieta:

a)	prekių tiekimo, dėl kurio einamaisiais kalendoriniais metais viršyta valstybės narės tiems kalendoriniams metams taikyta riba;

b)	visų vėlesnių prekių tiekimų toje valstybėje narėje tais kalendoriniais metais;

c)	prekių tiekimų toje valstybėje narėje kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais įvyko a punkte minimas įvykis.

15 straipsnis

Keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112EB 37 straipsnyje, nustatoma pagal transporto priemonės kelionę, o ne pagal kiekvieno keleivio kelionę.

3   SKIRSNIS

Prekių įsigijimo Bendrijos viduje vieta

(Direktyvos 2006/112/EB 40, 41 ir 42 straipsniai)

16 straipsnis

Įsigijus prekes Bendrijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 20 straipsnyje, valstybė narė, į kurią buvo išsiųstos arba nugabentos prekės, naudojasi apmokestinimo teise neatsižvelgdama į apmokestinimo PVM tvarką, kuri sandoriui buvo taikoma valstybėje narėje, kurioje prasidėjo prekių išsiuntimas ar gabenimas.

Prekių tiekėjo prašymą koreguoti PVM, kurį jis nurodė sąskaitoje faktūroje ir apie kurį jis pranešė valstybei narei, kurioje prasidėjo prekių išsiuntimas ar gabenimas, minėta valstybė narė nagrinėja pagal savo vidaus taisykles.

4   SKIRSNIS

Paslaugų teikimo vieta

(Direktyvos 2006/112/EB 43–59 straipsniai)

1   poskirsnis

Paslaugas įsigyjančio asmens statusas

17 straipsnis

1.   Jei paslaugų teikimo vieta priklauso nuo to, ar jas įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis ar neapmokestinamasis asmuo, paslaugas įsigyjančio asmens statusas nustatomas remiantis Direktyvos 2006/112/EB 9–13 ir 43 straipsniais.

2.   Neapmokestinamasis juridinis asmuo, kuris yra įregistruotas arba turi būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnio 1 dalies b punktą dėl to, kad jo prekių įsigijimai Bendrijos viduje yra PVM objektas, arba dėl to, kad jis pasinaudojo galimybe, kad tos operacijos taptų PVM objektu, laikomas apmokestinamuoju asmeniu, kaip apibrėžta tos direktyvos 43 straipsnyje.

18 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai paslaugų teikėjas neturi kitos informacijos, jis gali laikyti Bendrijoje įsisteigusį paslaugas įsigyjantį asmenį apmokestinamuoju asmeniu:

a)

kai paslaugas įsigyjantis asmuo jam pranešė savo individualų PVM mokėtojo kodą, jeigu jis gauna šio PVM mokėtojo kodo ir su juo susijusio pavadinimo bei adreso galiojimo patvirtinimą pagal 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (5) 31 straipsnį;

b)

kai paslaugas įsigyjantis asmuo dar nėra gavęs individualaus PVM mokėtojo kodo, tačiau informuoja paslaugų teikėją, kad yra paprašęs jį suteikti, jeigu jis gauna kitą įrodymą, patvirtinantį, kad paslaugas įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, kuris privalo būti įregistruotas PVM mokėtoju, ir taikydamas įprastas prekybos saugumo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tapatybės ar mokėjimų patikrinimais, tinkamai patikrina, ar paslaugas įsigyjantis asmuo jam pateikė tikslią informaciją.

2.   Tais atvejais, kai paslaugų teikėjas neturi kitos informacijos, jis gali laikyti, kad Bendrijoje įsisteigęs paslaugas įsigyjantis asmuo turi neapmokestinamojo asmens statusą, jei jis įrodo, kad tas paslaugas įsigyjantis asmuo nepranešė jam savo individualaus PVM mokėtojo kodo.

3.   Tais atvejais, kai paslaugų teikėjas neturi kitos informacijos, jis gali laikyti už Bendrijos ribų įsisteigusį paslaugas įsigyjantį asmenį apmokestinamuoju asmeniu:

a)

kai jis gauna iš paslaugas įsigyjančio asmens sertifikatą, kurį paslaugas įsigyjančio asmens kompetentinga mokesčių institucija išdavė kaip patvirtinimą, kad tas asmuo vykdo ekonominę veiklą, suteikiančią jam teisę susigrąžinti PVM pagal 1986 m. lapkričio 17 d. Tarybos direktyvą 86/560/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems asmenims, neįsisteigusiems Bendrijos teritorijoje, tvarka (6);

b)

kai paslaugas įsigyjantis asmuo neturi tokio sertifikato, jeigu jis turi PVM ar lygiavertį kodą, kurį paslaugas įsigyjančiam asmeniui suteikė įsisteigimo šalis ir kuris yra naudojamas verslui identifikuoti, arba kitą įrodymą, patvirtinantį, kad paslaugas įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis asmuo, ir taikydamas įprastas prekybos saugumo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tapatybės ar mokėjimų patikrinimais, tinkamai patikrina, ar paslaugas įsigyjantis asmuo jam pateikė tikslią informaciją.

2   poskirsnis

Paslaugas įsigyjančio asmens veikimo pobūdis

19 straipsnis

Taikant taisykles dėl paslaugų teikimo vietos, nustatytas Direktyvos 2006/112/EB 44 ir 45 straipsniuose, apmokestinamasis asmuo arba apmokestinamuoju asmeniu laikomas neapmokestinamasis juridinis asmuo, kuris gauna paslaugas išimtinai savo privatiems poreikiams, įskaitant savo darbuotojų poreikius, tenkinti, laikomas neapmokestinamuoju asmeniu.

Išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjas turi kitos informacijos, pavyzdžiui, apie suteiktų paslaugų pobūdį, jis gali laikyti, kad paslaugos yra skirtos paslaugas įsigyjančio asmens verslo poreikiams tenkinti, jeigu šiam sandoriui atlikti įsigyjantis asmuo pranešė savo individualų PVM mokėtojo kodą.

Tais atvejais, kai ta pati paslauga yra skirta tiek privatiems poreikiams, įskaitant paslaugas įsigyjančio asmens darbuotojų poreikius, tiek verslo poreikiams tenkinti, tokios paslaugos teikimui išimtinai taikomas Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis, jeigu nėra piktnaudžiaujama.

3   poskirsnis

Paslaugas įsigyjančio asmens vieta

20 straipsnis

Jeigu paslaugų apmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamuoju asmeniu laikomam neapmokestinamajam juridiniam asmeniui teikimas priklauso Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnio taikymo sričiai, o tas apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs vienoje šalyje, arba, jei jis nėra įsteigęs savo verslo arba neturi nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir paprastai gyvena vienoje šalyje, tas paslaugų teikimas yra apmokestinamas toje šalyje.

Paslaugų teikėjas tą vietą nustato remdamasis paslaugas įsigyjančio asmens pateikta informacija, ir patikrina tą informaciją taikydamas įprastas prekybos saugumo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tapatybės ar mokėjimų patikrinimais.

Ta informacija gali būti, be kita ko, valstybės narės, kurioje įsisteigęs įsigyjantis asmuo, suteiktas PVM mokėtojo kodas.

21 straipsnis

Jeigu paslaugų apmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamuoju asmeniu laikomam neapmokestinamajam juridiniam asmeniui teikimas priklauso Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnio taikymo sričiai, o tas apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs daugiau nei vienoje šalyje, toks paslaugų teikimas yra apmokestinamas PVM toje šalyje, kurioje tas apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą.

Tačiau, jei paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą, toks paslaugų teikimas yra apmokestinamas PVM toje vietoje, kur yra tą paslaugą gaunantis ir savo poreikiams ja besinaudojantis nuolatinis padalinys.

Kai apmokestinamasis asmuo nėra įsteigęs savo verslo ar neturi nuolatinio padalinio, paslauga apmokestinama PVM toje vietoje, kur apmokestinamasis asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena.

22 straipsnis

1.   Siekdamas nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens, kuriam teikiama paslauga, nuolatinio padalinio vietą, paslaugų teikėjas patikrina teikiamos paslaugos pobūdį ir naudojimą.

Tais atvejais, kai pagal teikiamos paslaugos pobūdį ir naudojimą paslaugų teikėjas negali nustatyti nuolatinio padalinio, kuriam teikiama paslauga, vietos, paslaugų teikėjas, nustatydamas tą nuolatinį padalinį ypatingą dėmesį kreipia į tai, ar sutartyje, užsakymo blanke ir PVM mokėtojo kodu, kurį suteikė paslaugas įsigyjančio asmens valstybė narė ir kurį paslaugas įsigyjantis asmuo jam pranešė, nuolatinis padalinys yra nurodytas kaip paslaugą įsigyjantis asmuo, ir į tai, ar nuolatinis padalinys yra subjektas, kuris moka už paslaugą.

Jeigu paslaugą įsigyjančio asmens, kuriam teikiama paslauga, nuolatinio padalinio negalima nustatyti pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, arba jeigu paslaugos, kurioms taikomas Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis, yra teikiamos apmokestinamajam asmeniui pagal sutartį dėl vienos ar daugiau paslaugų, kurių naudojimo negalima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti, paslaugų teikėjas pagrįstai laiko, kad paslaugos teikiamos toje vietoje, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą.

2.   Taikant šį straipsnį nedaromas poveikis paslaugas įsigyjančio asmens prievolėms.

23 straipsnis

1.   Nuo 2013 m. sausio 1 d. kai pagal Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą paslaugų teikimas yra apmokestinamas paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vietoje arba, jei tas asmuo nėra įsisteigęs, toje vietoje, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, paslaugų teikėjas tą vietą nustato remdamasis faktine paslaugas įsigyjančio asmens pateikta informacija ir tą informaciją patikrina taikydamas įprastas prekybos saugumo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tapatybės ar mokėjimų patikrinimais.

2.   Jeigu pagal Direktyvos 2006/112/EB 58 ir 59 straipsnius paslaugų teikimas yra apmokestinamas paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vietoje arba, jei tas asmuo nėra įsisteigęs, toje vietoje, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, paslaugų teikėjas tą vietą nustato remdamasis paslaugas įsigyjančio asmens pateikta informacija ir tą informaciją patikrina taikydamas įprastas prekybos saugumo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tapatybės ar mokėjimų patikrinimais.

24 straipsnis

1.   Nuo 2013 m. sausio 1 d. kai paslaugos, kurioms taikoma Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, yra teikiamos neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs daugiau nei vienoje šalyje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje šalyje ir įprastą gyvenamąją vietą kitoje, nustatant tų paslaugų teikimo vietą pirmenybė teikiama tai vietai, kurioje geriausiai užtikrinamas apmokestinimas faktinio vartojimo vietoje.

2.   Jeigu paslaugos, kurioms taikomi Direktyvos 2006/112/EB 58 ir 59 straipsniai, yra teikiamos neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs daugiau nei vienoje šalyje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje šalyje ir įprastą gyvenamąją vietą kitoje, nustatant tų paslaugų teikimo vietą pirmenybė teikiama tai vietai, kurioje geriausiai užtikrinamas apmokestinimas faktinio vartojimo vietoje.

4   poskirsnis

Bendroji nuostata dėl įsigyjančio asmens statuso, veikimo pobūdžio ir vietos įvertinimo

25 straipsnis

Taikant taisykles dėl paslaugų teikimo vietos atsižvelgiama tik į apmokestinimo momentu buvusias aplinkybes. Jeigu nėra piktnaudžiaujama, bet koks vėlesnis gautos paslaugos paskirties pasikeitimas neturi įtakos paslaugų teikimo vietos nustatymui.

5   poskirsnis

Bendrosiomis taisyklėmis reglamentuojamų paslaugų teikimas

26 straipsnis

Sandoriui, pagal kurį asmuo perleidžia apmokestinamiesiems asmenims televizijos transliavimo teises rodyti futbolo rungtynes, taikomas Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis.

27 straipsnis

Paslaugų teikimui, susijusiam su prašymo grąžinti PVM pateikimu ar su PVM sumų grąžinimu pagal 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvą 2008/9/EB, nustatančią Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (7), taikomas Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis.

28 straipsnis

Paslaugų, teikiamų organizuojant laidotuves, jei jos sudaro vieną paslaugą, teikimas priklauso Direktyvos 2006/112/EB 44 ir 45 straipsnių taikymo sričiai.

29 straipsnis

Nedarant poveikio šio reglamento 41 straipsniui, tekstų vertimo paslaugų teikimas priklauso Direktyvos 2006/112/EB 44 ir 45 straipsnių taikymo sričiai.

6   poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikimas

30 straipsnis

Paslaugų, kurias teikia tarpininkai, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 46 straipsnyje, teikimas apima tarpininkų, kurie veikia teikiamos paslaugos gavėjo vardu ir jo naudai, paslaugas bei paslaugas, kurias teikia tarpininkai, veikiantys teikiamų paslaugų teikėjo vardu ir jo naudai.

31 straipsnis

Paslaugoms, kurias teikia tarpininkai, veikdami kito asmens vardu ir jo naudai, ir kurios yra tarpininkavimas teikiant apgyvendinimo paslaugas viešbučių sektoriuje arba sektoriuose, kurių funkcija panaši, taikomas:

a)	Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis, jeigu jos teikiamos apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, arba apmokestinamuoju asmeniu laikomam neapmokestinamajam juridiniam asmeniui;

b)	Direktyvos 2006/112/EB 46 straipsnis, jeigu jos teikiamos neapmokestinamajam asmeniui.

7   poskirsnis

Kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir panašių paslaugų teikimas

32 straipsnis

1.   Paslaugos, kuriomis suteikiama galimybė patekti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje, apima paslaugų, kurių pagrindinė savybė – suteikti teisę patekti į renginį mainais už bilietą arba apmokėjus, įskaitant apmokėjimą įsigyjant abonementą arba mokant reguliarią įmoką, teikimą.

2.   1 dalis taikoma visų pirma:

a)	teisei patekti į pramoginius renginius, teatro spektaklius, cirko pasirodymus, muges, pramogų parkus, koncertus, parodas ir kitus panašius kultūros renginius;

b)	teisei patekti į sporto renginius, pavyzdžiui, rungtynes arba varžybas;

c)	teisei patekti į švietimo ir mokslo renginius, pavyzdžiui, konferencijas ir seminarus.

3.   1 dalis netaikoma infrastruktūros, pavyzdžiui, gimnastikos salių ir pan., naudojimui už mokestį.

33 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje nurodytos papildomos paslaugos apima paslaugas, tiesiogiai susijusias su įėjimu į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kurios renginyje dalyvaujančiam asmeniui teikiamos atskirai už atlygį.

Tokios papildomos paslaugos apima visų pirma naudojimąsi rūbine ar sanitarijos įranga, tačiau neapima vien su bilietų pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų.

8   poskirsnis

Pagalbinių transporto paslaugų teikimas ir kilnojamojo turto vertinimas bei aptarnavimas

34 straipsnis

Paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui, kai apmokestinamasis asmuo vien tik surenka įvairias įrenginio dalis, kurias visas jam pateikė jo klientas, vieta nustatoma pagal Direktyvos 2006/112/EB 54 straipsnį, išskyrus atvejus, kai surenkamos prekės tampa nekilnojamojo turto dalimi.

9   poskirsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas transporto priemonėse

35 straipsnis

Keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112EB 57 straipsnyje, nustatoma pagal transporto priemonės kelionę, o ne pagal kiekvieno keleivio kelionę.

36 straipsnis

Kai maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos yra teikiamos keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, tų paslaugų teikimui taikomas Direktyvos 2006/112/EB 57 straipsnis.

Kai maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos yra teikiamos ne keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, tačiau valstybės narės arba trečiosios šalies teritorijoje, tų paslaugų teikimui taikomas tos direktyvos 55 straipsnis.

37 straipsnis

Visos maitinimo paslaugos arba aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos, teikiamos Bendrijoje, iš dalies – keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, iš dalies – valstybės narės teritorijoje, tačiau ne keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, teikimo vieta nustatoma pagal teikimo vietos nustatymo taisykles, taikytinas maitinimo paslaugos arba aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos teikimo pradžioje.

10   poskirsnis

Transporto priemonių nuoma

38 straipsnis

1.   Transporto priemonės, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnyje ir 59 straipsnio pirmos pastraipos g punkte, apima motorines ir nemotorines transporto priemones, taip pat kitą įrangą ir įtaisus, skirtus žmonėms ar daiktams vežti iš vienos vietos į kitą, kuriuos galima tempti, traukti arba stumti transporto priemonėmis, paprastai suprojektuotus taip, kad galėtų vežti, ir iš tikrųjų galinčius tai daryti.

2.   1 dalyje nurodytos transporto priemonės visų pirma yra šios:

a)	sausumos transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai, motociklai, dviračiai, triračiai, ir priekabiniai nameliai;

b)	priekabos ir puspriekabės;

c)	geležinkelių vagonai;

d)

laivai;

e)	orlaiviai;

f)	specialiai ligoniams ar sužeistiesiems vežti pritaikytos transporto priemonės;

g)	žemės ūkio traktoriai ir kitos žemės ūkio transporto priemonės;

h)	mechaniškai arba elektra varomi neįgaliųjų vežimėliai.

3.   1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis nelaikomos visam laikui imobilizuotos transporto priemonės ir konteineriai.

39 straipsnis

1.   Taikant Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnį, transporto priemonės, kuri yra nuomos objektas, nepertraukiamo valdymo ar naudojimo trukmė nustatoma remiantis susijusių šalių sutartimi.

Sutartimi remiamasi kaip prielaida, kuri gali būti paneigta bet kokiais faktiniais ir teisiniais įrodymais, kuriais siekiama nustatyti faktinę nepertraukiamo valdymo ar naudojimo trukmę.

Jeigu sutartyje nurodyta trumpalaikės nuomos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnyje, trukmė viršijama dėl force majeure priežasčių, tai neturi įtakos nustatant transporto priemonės nepertraukiamo valdymo ar naudojimo trukmę.

2.   Jeigu tos pačios šalys vieną po kitos sudaro sutartis dėl tos pačios transporto priemonės nuomos, trukmė – tai transporto priemonės nepertraukiamo valdymo ar naudojimo trukmė pagal visas tas sutartis.

Taikant pirmą pastraipą sutartis ir jos pratęsimai laikomi viena po kitos sudarytomis sutartimis.

Tačiau trumpalaikės nuomos sutarties arba sutarčių, sudarytų prieš sutartį, kuri laikoma ilgalaike, trukmė neginčijama, jeigu nėra piktnaudžiaujama.

3.   Jeigu nėra piktnaudžiaujama, taikant 2 dalį vėlesnės viena po kitos sudaromos sutartys tarp tų pačių šalių dėl skirtingų transporto priemonių nelaikomos viena po kitos sudarytomis sutartimis.

40 straipsnis

Vieta, kurioje transporto priemonė yra faktiškai perduodama klientui, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 1 dalyje, laikoma ta vieta, kurioje klientas arba jo vardu veikianti trečioji šalis ją fiziškai perima.

11   poskirsnis

Paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims už Bendrijos ribų

41 straipsnis

Tekstų vertimo paslaugų, kurios teikiamos ne Bendrijoje įsisteigusiam neapmokestinamajam asmeniui, teikimui taikomas Direktyvos 2006/112/EB 59 straipsnio pirmos pastraipos c punktas.

VI   SKYRIUS

APMOKESTINAMOJI VERTĖ

(DIREKTYVOS 2006/112/EB VII ANTRAŠTINĖ DALIS)

42 straipsnis

Kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas reikalauja, kad tuo atveju, jei atsiskaitoma kreditine arba debetine kortele, klientas dalį sumos sumokėtų jam arba kitai įmonei ir kai bendrai kliento mokėtinai kainai mokėjimo būdas įtakos neturi, ta suma taip pat sudaro prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamosios vertės dalį pagal Direktyvos 2006/112/EB 73–80 straipsnius.

VII   SKYRIUS

TARIFAI

43 straipsnis

Apgyvendinimas per atostogas, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB III priedo 12 punkte, apima palapinių, priekabinių namelių arba kilnojamųjų namelių, įrengtų stovyklauti skirtose vietose ir naudojamų apgyvendinimui, nuomą.

VIII   SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS PVM

1   SKIRSNIS

Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM

(Direktyvos 2006/112/EB 132, 133 ir 134 straipsniai)

44 straipsnis

Profesinio mokymo arba perkvalifikavimo paslaugos, teikiamos Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytomis sąlygomis, apima mokymą, tiesiogiai susijusį su amatu arba profesija, taip pat mokymą, skirtą profesinėms žinioms įgyti arba atnaujinti. Profesinio mokymo arba perkvalifikavimo kurso trukmė neturi jokios įtakos šiam tikslui.

2   SKIRSNIS

Kita PVM neapmokestinama veikla

(Direktyvos 2006/112/EB 135, 136 ir 137 straipsniai)

45 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies e punkte numatytas neapmokestinimas PVM netaikomas platininėms monetoms.

3   SKIRSNIS

Importo neapmokestinimas PVM

(Direktyvos 2006/112/EB 143, 144 ir 145 straipsniai)

46 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB 144 straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM taikomas transporto paslaugoms, susijusioms su kilnojamojo turto importu keičiant gyvenamąją vietą.

4   SKIRSNIS

Eksporto neapmokestinimas PVM

(Direktyvos 2006/112/EB 146 ir 147 straipsniai)

47 straipsnis

Asmeniniam naudojimui skirtos transporto priemonės, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 146 straipsnio 1 dalies b punkte, apima transporto priemones, kurias nekomerciniais tikslais naudoja asmenys, kiti nei fiziniai asmenys, pavyzdžiui, viešosios teisės subjektai, kaip apibrėžta tos direktyvos 13 straipsnyje, ir asociacijos.

48 straipsnis

Siekiant nustatyti, ar, kaip prekių, gabenamų keleivių asmeniniame bagaže, neapmokestinimo sąlyga, buvo viršyta riba, kurią pagal Direktyvos 2006/112/EB 147 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą nustatė valstybė narė, remiamasi sąskaitoje faktūroje nurodyta verte. Kelių prekių bendrą vertę galima naudoti tik tais atvejais, jei minėtos prekės yra nurodytos toje pačioje sąskaitoje faktūroje, kurią tas pats prekes tiekiantis apmokestinamasis asmuo išrašė tam pačiam klientui.

5   SKIRSNIS

Tam tikrų eksportu laikomų sandorių neapmokestinimas PVM

(Direktyvos 2006/112/EB 151 ir 152 straipsniai)

49 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM taip pat taikomas elektroninėms paslaugoms, kai jas teikia apmokestinamasis asmuo, kuriam taikoma tos direktyvos 357–369 straipsniuose numatyta speciali schema, skirta elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms.

50 straipsnis

1.   Kad organizacija, steigiama kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC), kaip nurodyta 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (8), taikant Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies g punktą ir 151 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą galėtų būti pripažinta tarptautine įstaiga, ji turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	ji turi atskiro juridinio asmens statusą ir visišką teisinį veiksnumą;

b)	ji yra įsteigta ir jos veikla reglamentuojama pagal Europos Sąjungos teisę;

c)	jos nariais gali būti valstybės narės ir, jei tinkama, trečiosios šalys bei tarpvyriausybinės organizacijos, bet ne privatūs subjektai;

d)	ji bendrai siekia konkrečių ir teisėtų tikslų, kurių pobūdis iš esmės yra neekonominis.

2.   Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies g punkte ir 151 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytas neapmokestinimas PVM taikomas 1 dalyje nurodytai ERIC, kai priimančioji valstybė narė ją pripažįsta tarptautine įstaiga.

Tokio neapmokestinimo apribojimai ir sąlygos nustatomi ERIC narių susitarimu vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 723/2009 5 straipsnio 1 dalies d punktu. Tais atvejais, kai prekės neišsiunčiamos ar neišgabenamos iš valstybės narės, kurioje jos tiekiamos, ir paslaugų teikimo atveju neapmokestinimas gali būti taikomas naudojant PVM grąžinimo procedūrą pagal Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnio 2 dalį.

51 straipsnis

1.   Jeigu prekių ar paslaugų gavėjas yra įsisteigęs Bendrijoje, tačiau ne toje valstybėje narėje, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, šio reglamento II priede numatytu atleidimo nuo PVM ir (arba) akcizų sertifikatu, atsižvelgiant į to sertifikato priede pateiktas aiškinamąsias pastabas, patvirtinama, kad sandoris gali būti neapmokestinamas pagal Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnį.

Naudodama šį sertifikatą, valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs prekių ar paslaugų gavėjas, gali nuspręsti, ar naudoti bendrą atleidimo nuo PVM ir akcizų sertifikatą, ar du atskirus sertifikatus.

2.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą sertifikatą patvirtina antspaudu. Tačiau jei tos prekės ar paslaugos yra skirtos oficialiam vartojimui, valstybės narės gali jų pačių nustatytomis sąlygomis atleisti prekių ar paslaugų gavėją nuo reikalavimo, kad sertifikatas būtų patvirtintas antspaudu. Piktnaudžiavimo atveju šis atleidimas gali būti atšauktas.

Valstybės narės Komisijai praneša paskirtą kontaktinį punktą, nurodantį tarnybas, kurioms pavesta antspaudu tvirtinti sertifikatus, ir atvejus, kuriais jos netaiko sertifikato tvirtinimo antspaudu reikalavimo. Komisija praneša kitoms valstybėms narėms iš kitų valstybių narių gautą informaciją.

3.   Jeigu valstybė narė, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, taiko tiesioginį atleidimą nuo mokesčio, prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas iš prekių ar paslaugų gavėjo turi gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sertifikatą ir įtraukti jį į savo apskaitos dokumentus. Jeigu nuo mokesčio atleidžiama taikant PVM grąžinimo procedūrą pagal Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnio 2 dalį, sertifikatas pridedamas prie atitinkamai valstybei narei pateikiamo mokesčio grąžinimo prašymo.

IX   SKYRIUS

ATSKAITA

(DIREKTYVOS 2006/112/EB X ANTRAŠTINĖ DALIS)

52 straipsnis

Jei importo valstybė narė įdiegė elektroninę sistemą muitinės formalumams atlikti, importo dokumentas, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 178 straipsnio e punkte, apima tokių dokumentų elektronines versijas, jei galima patikrinti, kaip įgyvendinama teisė į atskaitą.

X   SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ IR TAM TIKRŲ NEAPMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ PRIEVOLĖS

(DIREKTYVOS 2006/112/EB XI ANTRAŠTINĖ DALIS)

1   SKIRSNIS

Asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM mokesčių institucijoms

(Direktyvos 2006/112/EB 192a–205 straipsniai)

53 straipsnis

1.   Taikant Direktyvos 2006/112/EB 192a straipsnį atsižvelgiama tik į apmokestinamojo asmens nuolatinį padalinį, kai jis apibūdinamas kaip pakankamai nuolatinis ir turintis tinkamą žmogiškųjų ir techninių išteklių struktūrą, kad jis galėtų vykdyti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kuriame jis dalyvauja.

2.   Jeigu apmokestinamasis asmuo turi nuolatinį padalinį valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, teritorijoje, laikoma, kad šis padalinys nedalyvauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 192a straipsnio b punkte, išskyrus tuos atvejus, kai tas apmokestinamasis asmuo naudoja to nuolatinio padalinio techninius ir žmogiškuosius išteklius sandoriams, kurie yra tų apmokestinamųjų prekių teikimo ar apmokestinamųjų paslaugų teikimo toje valstybėje narėje neatsiejama dalis, vykdyti prieš tą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą arbą jo metu.

Jei nuolatinio padalinio ištekliai naudojami tik pagalbinėms administracinėms užduotims atlikti, kaip antai apskaitai tvarkyti, sąskaitoms faktūroms išrašyti ir skoliniams reikalavimams tenkinti, nelaikoma, kad jie naudojami tiekiant prekes ar teikiant paslaugas.

Tačiau jeigu sąskaita faktūra išrašoma su nuolatinio padalinio valstybės narės suteiktu PVM mokėtojo kodu, laikoma, kad tas nuolatinis padalinys dalyvavo tiekiant prekes ar teikiant paslaugas toje valstybėje narėje, nebent yra kitokių įrodymų.

54 straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo savo verslo vietą įsteigė valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, teritorijoje, Direktyvos 2006/112/EB 192a straipsnis netaikomas nepriklausomai nuo to, ar ta verslo vieta dalyvauja jam toje valstybėje narėje tiekiant prekes ar teikiant paslaugas.

2   SKIRSNIS

Įvairios nuostatos

(Direktyvos 2006/112/EB 272 ir 273 straipsniai)

55 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytų sandorių atveju iš apmokestinamųjų asmenų, kuriems buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas pagal minėtos direktyvos 214 straipsnį, ir neapmokestinamųjų juridinių asmenų, įregistruotų PVM mokėtojais, kai jie veikia kaip tokie, reikalaujama nedelsiant savo prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams pranešti savo PVM mokėtojo kodą.

Iš Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų apmokestinamųjų asmenų, turinčių teisę į jų prekių įsigijimo Bendrijos viduje neapmokestinimą pagal šio reglamento 4 straipsnio pirmą pastraipą, nereikalaujama pranešti savo PVM mokėtojo kodo savo prekių tiekėjams, kai jiems PVM mokėtojo kodas suteiktas pagal tos direktyvos 214 straipsnio 1 dalies d arba e punktą.

XI   SKYRIUS

SPECIALIOS SCHEMOS

1   SKIRSNIS

Investiciniam auksui skirta speciali schema

(Direktyvos 2006/112/EB 344–356 straipsniai)

56 straipsnis

Tauriųjų metalų rinkose pripažįstami svoriai, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 344 straipsnio 1 dalies l punkte, apima bent jau šio reglamento III priede išvardytus prekyboje naudojamus vienetus ir svorius.

57 straipsnis

Sudarant Direktyvos 2006/112/EB 345 straipsnyje nurodytą aukso monetų sąrašą, „kaina“ ir „atviros rinkos vertė“, kaip nurodyta tos direktyvos 344 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaina ir atviros rinkos vertė kiekvienų metų balandžio 1 d. Jeigu balandžio 1 d. nėra ta diena, kurią šios vertės nustatomos, naudojamos sekančią dieną po tos dienos nustatytos vertės.

2   SKIRSNIS

Speciali schema, skirta neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims

(Direktyvos 2006/112/EB 357–369 straipsniai)

58 straipsnis

Jeigu neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi specialia Direktyvos 2006/112/EB 357–369 straipsniuose nustatyta schema, skirta elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, per kalendorinių metų ketvirtį atitinka bent vieną iš tos direktyvos 363 straipsnyje nustatytų eliminavimo iš schemos kriterijų, registravimosi valstybė narė atima to neįsisteigusio apmokestinamojo asmens teisę naudotis specialia schema. Tokiais atvejais neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui gali būti bet kada tą ketvirtį atimta teisė naudotis specialia schema.

Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, suteiktų iki eliminavimo iš schemos, bet tą kalendorinį metų ketvirtį, kurį asmeniui nustojama taikyti speciali schema, atžvilgiu neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pagal Direktyvos 2006/112/EB 364 straipsnį pateikia PVM deklaraciją už visą ketvirtį. Reikalavimas pateikti šią deklaraciją neturi jokios įtakos reikalavimui, jeigu toks yra, registruotis PVM mokėtoju pagal įprastas taisykles valstybėje narėje.

59 straipsnis

Deklaracijoje nurodytas mokestinis laikotarpis (kalendorinis ketvirtis), kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 364 straipsnyje, yra atskiras mokestinis laikotarpis.

60 straipsnis

Pateikus, kaip numatyta Direktyvos 2006/112/EB 364 straipsnyje, PVM deklaraciją, vėliau keisti joje pateiktus skaičius galima tik taisant tą deklaraciją, o ne tikslinant vėlesnę deklaraciją.

61 straipsnis

PVM deklaracijose naudojantis elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms skirta specialia schema, numatyta Direktyvos 2006/112/EB 357–369 straipsniuose, nurodytos sumos neapvalinamos iki kito artimiausio didesnės vertės arba iki artimiausio mažesnės vertės piniginio vieneto. Tiksli PVM suma deklaruojama ir pervedama.

62 straipsnis

Registravimosi valstybė narė, kuri gauna didesnę, nei PVM deklaracijoje, pateiktoje dėl elektroniniu būdu teikiamų paslaugų pagal Direktyvos 2006/112/EB 364 straipsnį, nurodytą sumą, permokėtą sumą tiesiogiai grąžina apmokestinamajam asmeniui.

Jeigu registravimosi valstybė narė gavo sumą pagal PVM deklaraciją, kuri, kaip buvo nustatyta vėliau, buvo užpildyta neteisingai ir jeigu tą sumą minėta valstybė narė jau paskirstė vartojimo valstybėms narėms, tos valstybės narės tiesiogiai grąžina neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui permokėtą sumą ir informuoja registravimosi valstybę narę apie būtinus patikslinimus.

63 straipsnis

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 367 straipsnį mokamos PVM sumos yra konkrečios PVM deklaracijos, pateiktos pagal tos direktyvos 364 straipsnį, sumos. Visi vėlesni mokamų sumų pakeitimai gali būti atliekami tik darant nuorodą į tą deklaraciją ir negali būti priskirti kitai deklaracijai arba tikslinami vėliau pateikiamoje deklaracijoje.

XII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

64 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1777/2005 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

65 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d.

Tačiau:

—	3 straipsnio a punktas, 11 straipsnio 2 dalies b punktas, 23 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.,

—	3 straipsnio b punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.,

—	11 straipsnio 2 dalies c punktas taikomas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 288, 2005 10 29, p. 1.

(3)  OL L 44, 2008 2 20, p. 11.

(4)  OL L 199, 1985 7 31, p. 1.

(5)  OL L 268, 2010 10 12, p. 1.

(6)  OL L 326, 1986 11 21, p. 40.

(7)  OL L 44, 2008 2 20, p. 23.

(8)  OL L 206, 2009 8 8, p. 1.

---

---

---

---

---

23.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/23

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 283/2011

2011 m. kovo 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 633/2007 nuostatos dėl 7 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (Sąveikos reglamentas) (1), ypač į jo 3 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (Pagrindų reglamentas) (2), ypač į jo 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo įdiegimo priemones numatoma naudoti siekiant keistis skrydžio duomenimis pagal 2006 m. liepos 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1032/2006, nustatantį automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžio duomenimis, perduodamos pranešimus, derindamos ir vienos kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimus (3).

(2)

Kad būtų laikomasi 2007 m. birželio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 633/2007, nustatančio pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimus (4), I priedo 6 dalyje nustatytų reikalavimų, kai kurios valstybės narės arba oro navigacijos paslaugų teikėjai turi atnaujinti ne tik savo interneto protokolo (IP) tinklą, bet ir daugelį savo skrydžio duomenų sistemų ir tinklo infrastruktūrą. Šių sistemų atnaujinimas iki 2011 m. balandžio 20 d. susijusioms valstybėms narėms arba oro navigacijos paslaugų teikėjams galėtų turėti didelį finansinį poveikį, todėl atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų padėti sumažinti sąnaudas.

(3)	Pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo laikotarpiu susijusios valstybės narės arba oro navigacijos paslaugų teikėjai turėtų taikyti reikiamas priemones, kad užtikrintų sąveiką su Europos oro eismo valdymo tinklu (toliau – EOEVT).

(4)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 633/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 633/2007 7 straipsnio pirmos dvi pastraipos sunumeruojamos ir šis straipsnis papildomas 3, 4 ir 5 dalimis:

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 26.

(2)  OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(3)  OL L 186, 2006 7 7, p. 27.

(4)  OL L 146, 2007 6 8, p. 7.

---

23.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/25

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 284/2011

2011 m. kovo 22 d.

kuriuo nustatomos Kinijos Liaudies Respublikos ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino importo specialios sąlygos ir išsami tvarka

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 48 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos direktyvoje 2002/72/EB (2) nustatytos konkrečios nuostatos, taikomos plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, galintiems liestis su maisto produktais, įskaitant medžiagų, kurios gali būti juose naudojamos, sudėties reikalavimus, apribojimus ir specifikacijas.

(2)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (3) 50 straipsnį per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą gauti keli pranešimai ir įspėjimai apie į Sąjungą iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo (toliau – Honkongas) importuojamas medžiagas, kurios gali liestis su maistu ir kurios į maistą arba į maisto modelinį tirpalą išskiria didesnį cheminių medžiagų kiekį nei leidžiama pagal Sąjungos teisės aktus.

(3)	Minėti pranešimai ir įspėjimai visų pirma pateikti dėl plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino, neatitinkančių Direktyvos 2002/72/EB V priedo A dalyje ir II priedo A skirsnyje nustatytų reikalavimų dėl pirminių aromatinių aminų ir formaldehido išskyrimo į maistą.

(4)	Pirminiai aromatiniai aminai (toliau – PAA) priklauso junginių, iš kurių kai kurie junginiai yra kancerogeniški, kiti – tariamieji kancerogenai, šeimai. Medžiagose, galinčiose liestis su maistu, PAA gali atsirasti dėl jose esančių priemaišų ar skilimo produktų.

(5)	Pranešta, kad Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami virtuvės reikmenys iš poliamido į maistą išskiria didelį kiekį PAA.

(6)	Direktyvoje 2002/72/EB nustatyta, kad gaminant plastikus galima naudoti formaldehidą, jeigu tie plastikai į maistą neišskiria daugiau kaip 15 mg/kg formaldehido (konkreti išsiskyrimo ribinė vertė, išreikšta bendru formaldehido ir heksametilentetramino kiekiu).

(7)	Pranešta, kad formaldehido kiekis, kurį į maistą išskiria Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami virtuvės reikmenys iš melamino, yra didesnis už leidžiamą.

(8)

Per pastaruosius kelerius metus Komisija, siekdama suteikti daugiau informacijos apie Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus į Sąjungą importuojamoms medžiagoms, kurios gali liestis su maistu, ėmėsi kelių iniciatyvų, tarp kurių – mokymai Kinijos kontrolės institucijoms ir susijusio sektoriaus įmonėms.

(9)

Nepaisant minėtų iniciatyvų, per tikrinamuosius vizitus, kuriuos 2009 m. Kinijoje ir Honkonge surengė Maisto ir veterinarijos tarnyba, nustatyta didelių oficialios kontrolės sistemos trūkumų, susijusių su į Sąjungą importuoti skirtomis, su maistu galinčiomis liestis plastikinėmis medžiagomis, – labai daug patikrintų Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino vis dar neatitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 (4) nustatytos konkrečios nuostatos dėl medžiagų ir gaminių, galinčių tiesiogiai arba netiesiogiai liestis su maistu, įskaitant tam tikrus bendruosius ir konkrečius reikalavimus, kuriuos šios medžiagos ir gaminiai turėtų atitikti. Remiantis minėto reglamento 24 straipsniu, valstybės narės vykdo oficialią kontrolę, siekdamos užtikrinti to reglamento vykdymą pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, susijusias su oficialia maisto ir pašarų kontrole. Minėtos nuostatos nustatytos Reglamente (EB) Nr. 882/2004.

(11)	Konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 882/2004 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos sąlygos ir išsami tvarka, kurių reikia laikytis importuojant prekes iš trečiųjų šalių, prireikus jas gali nustatyti Komisija.

(12)	Reglamento (EB) Nr. 882/2004 48 straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė nustatyti konkrečias sąlygas, taikytinas konkretiems iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems produktams, atsižvelgiant į su šiais produktais susijusią riziką.

(13)

Siekiant sumažinti pavojų sveikatai, kurį gali kelti Kinijos arba Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami plastikiniai virtuvės reikmenys iš poliamido ir melamino, prie kiekvienos tokių produktų siuntos turėtų būti pridedami tinkami dokumentai, įskaitant tyrimų rezultatus, kuriais būtų patvirtinta siuntos atitiktis Direktyvoje 2002/72/EB nustatytiems PAA ir formaldehido išskyrimo reikalavimams.

(14)

Siekiant užtikrinti efektyvesnį Kinijos arba Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino kontrolės organizavimą, importuotojai arba jų atstovai turėtų iš anksto pranešti apie įvežamas siuntas ir jų pobūdį. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti konkrečias pirmąsias įvežimo vietas, per kurias minėtų gaminių siuntos galėtų būti įvežamos į Sąjungą. Ši informacija turėtų būti skelbiama viešai.

(15)

Siekiant užtikrinti, kad Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino kontrolė Sąjungoje būtų vykdoma kuo vienodžiau, šiame reglamente reikėtų nustatyti oficialios kontrolės tvarką, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje. Atliekant kontrolę turėtų būti vykdomi dokumentų, tapatumo ir fiziniai patikrinimai.

(16)	Jeigu atliekant fizinius patikrinimus nustatoma neatitikimų, valstybės narės turėtų neatidėliodamos apie juos pranešti Komisijai per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą.

(17)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę tam tikrais atvejais leisti toliau gabenti Kinijos arba Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino siuntas iš pirmosios įvežimo vietos, jeigu su paskirties vietos kompetentinga institucija susitariama užtikrinti siuntų atsekamumą, kol laukiama fizinių patikrinimų rezultatų, kad kompetentinga institucija galėtų efektyviai ir veiksmingai tvarkyti tokių siuntų importo procesą.

(18)

Kinijos arba Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami plastikiniai virtuvės reikmenys iš poliamido ir melamino turėtų būti išleidžiami į laisvą apyvartą tik tada, kai atliekami visi patikrinimai ir sužinomi jų rezultatai. Prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, muitinei pranešami patikrinimų rezultatai.

(19)	Reikėtų nustatyti per patikrinimus gautos informacijos įforminimo tvarką. Ši informacija turėtų būti reguliariai teikiama Komisijai.

(20)	Šio reglamento nuostatos turėtų būti periodiškai peržiūrimos, atsižvelgiant į informaciją, gautą iš valstybių narių.

(21)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo (toliau – Honkongas) kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino importo konkrečios sąlygos ir išsami tvarka.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   plastikiniai virtuvės reikmenys– plastikinės medžiagos, kaip aprašyta Direktyvos 2002/72/EB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kurių KN kodas yra ex 3924 10 00;

b)   siunta– tam tikras plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido arba melamino, kurie vežami su tuo (-ais) pačiu (-iais) dokumentu (-ais), ta pačia transporto priemone ir iš tos pačios trečiosios šalies, kiekis;

c)   kompetentingos institucijos– valstybių narių kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnį;

d)   pirmoji įvežimo vieta– siuntos įvežimo į Sąjunga vieta;

e)   dokumentų tikrinimas– šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų dokumentų tikrinimas;

f)   tapatumo tikrinimas– apžiūra, kuria užtikrinamas su siunta vežamų dokumentų ir siuntos turinio tapatumas;

g)   fizinis tikrinimas– bandinių ėmimas analizei ir laboratoriniams tyrimams, taip pat bet koks kitas patikrinimas, būtinas atitikčiai Direktyvoje 2002/72/EB nustatytiems reikalavimams dėl PAA ir formaldehido išskyrimo patikrinti.

3 straipsnis

Importo sąlygos

1.   Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami plastikiniai virtuvės reikmenys iš poliamido ir melamino gali būti importuojami į valstybes nares tik tuo atveju, jeigu importuotojas kompetentingai institucijai pateikia kiekvienos siuntos tinkamai užpildytą deklaraciją, kuria patvirtina siuntos atitiktį Direktyvos 2002/72/EB V priedo A dalyje ir II priedo A skirsnyje nustatytiems reikalavimams dėl pirminių aromatinių aminų ir formaldehido išskyrimo.

2.   1 dalyje minimos deklaracijos pavyzdys pateikiamas šio reglamento priede. Deklaracija surašoma valstybės narės, į kurią importuojama siunta, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

3.   Kartu su 1 dalyje minėta deklaracija pateikiama laboratorinių tyrimų ataskaita, kurioje:

a)

virtuvės reikmenų iš poliamido atveju – pateikiami tyrimų rezultatai, kuriais patvirtinama, kad tie reikmenys į maistą ar maisto modelinį tirpalą neišskiria tokio pirminių aromatinių aminų kiekio, kurį būtų galima aptikti. Aptikimo riba taikoma pirminių aromatinių aminų suminiam kiekiui. Atliekant tyrimus laikomasi 0,01 mg/kg maisto ar maisto modelinio tirpalo pirminių aromatinių aminų aptikimo ribos;

b)	virtuvės reikmenų iš melamino atveju – pateikiami tyrimų rezultatai, kuriais patvirtinama, kad tų reikmenų į maistą ar maisto modelinį tirpalą išskiriamo formaldehido kiekis sudaro ne daugiau kaip 15 mg/kg maisto.

4.   Atsižvelgdama į prekių atitiktį Direktyvoje 2002/72/EB nustatytoms sąlygoms, kaip nurodyta 1 dalyje, kompetentinga institucija šio reglamento priede pateikto pavyzdžio deklaracijoje nurodo, ar tos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą, ar ne.

4 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie siuntas

Importuotojai arba jų atstovai mažiausiai prieš dvi darbo dienas praneša pirmosios įvežimo vietos kompetentingai institucijai apie numatomą Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų siuntų fizinio atvežimo datą ir laiką.

5 straipsnis

Pranešimas apie pirmąją įvežimo vietą

Jeigu valstybės narės nutaria paskirti konkrečias Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų siuntų pirmąsias įvežimo vietas, jos internete paskelbia atnaujintą šių vietų sąrašą, o interneto adresą pranešą Komisijai.

Komisija savo interneto svetainėje kaip informaciją skelbia konkrečių pirmųjų įvežimo vietų nacionalinių sąrašų interneto svetainių nuorodas.

6 straipsnis

Tikrinimas pirmojoje įvežimo vietoje

1.   Pirmojoje įvežimo vietoje kompetentinga institucija:

a)	per dvi darbo dienas nuo siuntų atvežimo patikrina jų dokumentus;

b)	atlieka tapatumo ir fizinius patikrinimus (įskaitant 10 % siuntų laboratorinę ekspertizę) tokiu būdu, kad importuotojai ar jų atstovai negalėtų numatyti, ar bus tikrinamos kurios nors konkrečios siuntos; fizinių patikrinimų rezultatai turi būti gaunami iš karto, kai techniškai įmanoma.

2.   Jeigu atlikus 1 dalies b punkte minėtą laboratorinę ekspertizę nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimų, kompetentingos institucijos per Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu nustatytą Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą gali nedelsdamos rezultatus pranešti Komisijai.

7 straipsnis

Tolesnis transportavimas

Kol laukiama 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų patikrinimų rezultatų, pirmosios įvežimo vietos kompetentinga institucija gali leisti toliau vežti Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamas siuntas.

Jeigu kompetentinga institucija suteikia pirmoje pastraipoje minėtą leidimą, ji apie tai praneša paskirties vietos kompetentingai institucijai ir jai pateikia pagal 3 straipsnį tinkamai užpildytos priede pateikto pavyzdžio deklaracijos kopiją bei 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų patikinimų rezultatus, kai tik juos gauna.

Valstybės narės pasirūpina nustatyti tinkamą tvarką, skirtą užtikrinti, kad siuntos išliktų kompetentingų institucijų nuolat prižiūrimos ir kad nebūtų kaip nors keičiamos, kol laukiama 6 straipsnio 1 dalies b punkte minėtų patikrinimų rezultatų.

8 straipsnis

Išleidimas į laisvą apyvartą

Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami plastikiniai virtuvės reikmenys iš poliamido ir melamino išleidžiami į laisvą apyvartą, jeigu muitinei pateikiama pagal 3 straipsnį tinkamai užpildyta priede pateikto pavyzdžio deklaracija.

9 straipsnis

Ataskaitų teikimas Komisijai

1.   Kai atliekami 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai, kompetentingos institucijos renka duomenis apie:

a)	kiekvieną patikrintą siuntą, įskaitant: i) siuntos dydį, išreikštą gaminių skaičiumi; ii) kilmės šalį;

b)	siuntų, iš kurių paimti bandiniai ir atliktas jų tyrimas, skaičių;

c)	6 straipsnyje nurodytų patikrinimų rezultatus.

2.   Valstybės narės iki mėnesio, einančio po kiekvieno ketvirčio, pabaigos teikia Komisijai ketvirtines ataskaitas, į kurias įtraukia 1 dalyje nurodytą informaciją.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d.

---

(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 220, 2002 8 15, p. 18.

(3)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(4)  OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

---

---

23.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/30

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 285/2011

2011 m. kovo 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. kovo 23 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

23.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/32

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. kovo 2 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2008/458/EB nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1159)

(Tekstas autentiškas tik anglų, bulgarų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis)

(2011/177/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (1), ypač į jo 23 straipsnį ir 35 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo Europos grąžinimo fondo įkūrimo, tikslinga aiškiau išdėstyti Komisijos sprendime 2008/458/EB (2) nustatytus įpareigojimus dėl skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo įgyvendinant projektus.

(2)	Reikalaujama, kad valstybės narės teiktų metinių programų įgyvendinimo ataskaitas. Todėl tikslinga aiškiau išdėstyti, kokią informaciją valstybės narės turi pateikti.

(3)	Siekiant sumažinti valstybių narių administracinę naštą ir suteikti daugiau teisinio tikrumo, reikėtų supaprastinti ir aiškiau išdėstyti iš Europos grąžinimo fondo bendrai finansuojamų veiksmų išlaidų tinkamumo taisykles.

(4)

Dauguma šiuo sprendimu nustatytų pakeitimų turėtų būti taikomi iš karto. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2009 ir 2010 m. metinės programos dar vykdomos, iš Europos grąžinimo fondo bendrai finansuojamų veiksmų išlaidų tinkamumo peržiūrėtos taisyklės turėtų būti pradėtos taikyti 2011 m. metinei programai. Tačiau valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis turėtų būti suteikta galimybė šias taisykles taikyti anksčiau.

(5)	Pagal Protokolo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinei Karalystei yra privalomas pagrindinis teisės aktas, dėl to privalomas ir šis sprendimas.

(6)	Pagal Protokolo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airijai yra privalomas pagrindinis teisės aktas, dėl to privalomas ir šis sprendimas.

(7)	Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 2 straipsnį Danijai nėra privalomas šis sprendimas, todėl ji neprivalo jo taikyti.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (3) įsteigto Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojo komiteto nuomonę.

(9)	Todėl Sprendimą 2008/458/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2008/458/EB iš dalies keičiamas taip:

1.	9 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip: „Apie bet kokį esminį kvietimų teikti paraiškas turinio pasikeitimą taip pat skelbiama tomis pačiomis sąlygomis.“

2.

11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Įgyvendinimo sutartys Pasirašydamos sutartis dėl projektų įgyvendinimo, valstybinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos, viešosios teisės aktais reglamentuojamos įstaigos arba vienos ar daugiau tokių institucijų ar įstaigų įsteigtos asociacijos laikosi taikomų Sąjungos ir nacionalinių viešojo pirkimo teisės aktų ir principų. Subjektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, sutartis dėl projektų įgyvendinimo sudaro ėmęsi tinkamų viešinimo priemonių, kad užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų laikymąsi. Sutartys, kurių vertė neviršija 100 000 EUR, gali būti pasirašomos, jeigu atitinkamas subjektas reikalauja bent trijų pasiūlymų. Nepažeidžiant valstybių narių taisyklių, sutartims, kurių vertė mažesnė kaip 5 000 EUR, procedūriniai įpareigojimai netaikomi.“

3.	21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Atsakingoji institucija oficialiu raštu praneša Komisijai apie valdymo ir kontrolės sistemos esminį pakeitimą ir šios sistemos patikslintą aprašą jai nusiunčia kuo greičiau ir ne vėliau kaip šiam pakeitimui įsigaliojus.“

4.	24 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3.   Prie pažangos ir galutinių ataskaitų pridėtose finansinėse lentelėse sumos paskirstomos pagal bendrus ir konkrečius prioritetus, kaip apibrėžta strateginėse gairėse.“

5.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis papildoma šiais sakiniais: „Pagal pagrindinio teisės akto 30 straipsnio 1 dalies c punktą pateiktos ir Komisijos patvirtintos audito strategijos pakeitimai kuo greičiau siunčiami Komisijai. Pataisyta audito strategija nustatoma pagal VI priede pateiktą pavyzdį, pažymint pataisymus.“; b) 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Išskyrus, kai kiekviena iš Komisijos patvirtintų dviejų paskutinių metinių programų atitinka mažesnį nei 1 mln. EUR metinį Bendrijos įnašą, nuo 2010 m. audito institucija iki kiekvienų metų vasario 15 d. pateikia metinį audito planą. Jis nustatomas pagal VI priede pateiktą pavyzdį. Nereikalaujama, kad teikdamos metinius audito planus valstybės narės pakartotinai pateiktų audito strategiją. Jeigu audito strategija yra suderinta, kaip nustatyta pagrindinio teisės akto 30 straipsnio 2 dalyje, galima pateikti suderintą metinio audito planą.“

6.

26 straipsnis pakeičiamas taip: „26 straipsnis Tvirtinančiosios institucijos nustatyti dokumentai 1.   Tvirtinančioji institucija parengia su pagrindinio teisės akto 39 straipsnio 4 dalyje nurodytu antro išankstinio mokėjimo prašymu susijusį patvirtinimą, kurį atsakingoji institucija perduoda Komisijai VIII priede nurodyta forma. 2.   Tvirtinančioji institucija parengia su pagrindinio teisės akto 40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu galutinio mokėjimo prašymu susijusį patvirtinimą, kurį atsakingoji institucija perduoda Komisijai IX priede nurodyta forma.“

7.	37 straipsnis pakeičiamas taip: „37 straipsnis Keitimasis dokumentais elektroninėmis priemonėmis Be tinkamai pasirašytų 3 skyriuje nurodytų dokumentų spausdintų versijų, informacija taip pat siunčiama elektroninėmis priemonėmis.“

8.	Priedai iš dalies keičiami vadovaujantis šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

1.   1 straipsnio 1–7 punktų ir priedo 1–5 punktų nuostatos taikomos nuo šio sprendimo priėmimo.

2.   Priedo 6 punktas taikomas vėliausiai nuo 2011 m. metinių programų įgyvendinimo.

3.   Valstybės narės vykdomiems arba būsimiems projektams priedo 6 punktą gali pradėti taikyti nuo 2009 ir 2010 m. metinių programų visapusiškai laikydamosi vienodo požiūrio, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Tokiu atveju tam tikram projektui valstybės narės visapusiškai taiko naująsias taisykles ir prireikus iš dalies keičia dotacijos susitarimą. Vien techninės pagalbos išlaidoms priedo 6 punkto nuostatas valstybės narės gali pradėti taikyti nuo 2008 m. metinės programos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

---

(1)  OL L 144, 2007 6 6, p. 45.

(2)  OL L 167, 2008 6 27, p. 135.

(3)  OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

---

---