3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 204/2011

2011 m. kovo 2 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (1), priimtą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių,

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis 2011 m. vasario 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1970 (2011) Sprendime 2011/137/BUSP numatyta taikyti ginklų embargą, draudimą eksportuoti vidaus represijoms naudojamą įrangą, taip pat ribojimus priimti tam tikrų asmenų ir subjektų, kurie yra susiję su rimtais Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, būdami susiję su išpuoliais prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius, įvykdytais pažeidžiant tarptautinę teisę, lėšas ir ekonominius išteklius ir jų įšaldymą. Tie fiziniai ar juridiniai asmenys ir subjektai išvardyti sprendimo prieduose.

(2)	Kai kurioms iš tų priemonių taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, todėl toms priemonėms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai.

(3)

Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, pripažįstami visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia – teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą. Šis reglamentas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tas teises.

(4)	Be to, šiuo reglamentu visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir teisiškai privalomą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pobūdį.

(5)

Atsižvelgdama į tai, kad dėl padėties Libijoje kyla konkreti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, ir siekdama užtikrinti suderinamumą su Sprendimo 2011/137/BUSP III ir IV priedų keitimo ir peržiūros procesu, Taryba turėtų pasinaudoti įgaliojimais iš dalies pakeisti šio reglamento II ir III prieduose pateiktus sąrašus.

(6)

Nustatant šio reglamento II ir III prieduose pateiktų sąrašų keitimo tvarką turėtų būti numatyta, kad į sąrašą įtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms turi būti praneštos jų įtraukimo į sąrašą priežastys, kad jie galėtų pateikti savo pastabas. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba turėtų atsižvelgdama į tas pastabas peržiūrėti savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoti susijusį asmenį, subjektą ar organizaciją.

(7)

Įgyvendinant šį reglamentą ir siekiant užtikrinti kuo didesnį teisinį tikrumą Sąjungoje, fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal šį reglamentą turi būti įšaldyti, vardus, pavardes, pavadinimus ir kitus su jais susijusius duomenis būtina skelbti viešai. Tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2) ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3).

(8)	Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) lėšos– finansinis turtas ir bet kurios rūšies pelnas, įskaitant, bet neapsiribojant:

b) lėšų įšaldymas– bet kokio lėšų judėjimo, pervedimo, keitimo, naudojimo, galėjimo jomis naudotis arba jų tvarkymo pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybę, valdymą, savybes, paskirtį arba atliekant kitus pakeitimus, kurie leistų lėšas naudoti, įskaitant investicijų portfelio valdymą, draudimas;

c) ekonominiai ištekliai– bet kokios rūšies materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti;

d) ekonominių išteklių įšaldymas– išteklių naudojimo lėšoms, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti bet kokiu būdu, įskaitant (tačiau ne tik) jų pardavimą, nuomą arba įkeitimą, draudimas;

e) techninė pagalba– bet kokia techninė parama, susijusi su remontu, tobulinimu, gamyba, surinkimu, bandymu, technine priežiūra arba su bet kokiu kitu techniniu aptarnavimu, teikiama instrukcijų, konsultacijų, mokymo, darbo žinių arba įgūdžių perdavimo arba konsultavimo paslaugų pavidalu, įskaitant pagalbą žodžiu;

f) Sankcijų komitetas– Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1970 (2011) 24 punktą;

g) Sąjungos teritorija– valstybių narių teritorijos, kurioms Sutartyje nustatytomis sąlygomis taikoma Sutartis, įskaitant jų oro erdvę.

2 straipsnis

1. Draudžiama:

a)	tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Libijoje arba naudojimui Libijoje I priede nurodytą Sąjungos ar kitokios kilmės įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms;

b)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama nesilaikyti arba dėl kurios nesilaikoma a punkte nurodytų draudimų.

2. Draudžiama iš Libijos pirkti, importuoti arba transportuoti I priede išvardytą įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, nesvarbu, ar Libija yra atitinkamo objekto kilmės vieta.

3. 1 dalis netaikoma apsauginiams rūbams, įskaitant neperšaunamas liemenes ir šalmus, kuriuos į Libiją laikinai ir tik asmeniniam naudojimui eksportuoja Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar jos valstybių narių personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę pagalbą bei pagalbą vystymuisi teikiantys darbuotojai bei su šia veikla susijęs personalas.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos valstybių narių institucijos, nurodytos IV priede, gali leisti parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, jeigu jos nustato, kad tokia įranga skirta naudoti tik humanitariniais arba apsaugos tikslais.

3 straipsnis

1. Draudžiama:

fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše (4) (bendrajame karinės įrangos sąraše) išvardytomis prekėmis bei technologijomis ir su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu;

b)	fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą ar tarpininkavimo paslaugas, susijusias su I priede nurodyta įranga, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms;

fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą ar finansinę paramą, susijusią su bendrajame karinės įrangos sąraše arba I priede išvardytomis prekėmis bei technologijomis, įskaitant pirmiausia dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus ar teikti susijusią techninę pagalbą;

d)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama nesilaikyti arba dėl kurios nesilaikoma a–c punktuose nurodytų draudimų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodyti draudimai netaikomi techninės pagalbos, finansavimo ir finansinės paramos, susijusios su žudyti nepritaikyta karine įranga, skirta tik humanitariniam naudojimui ar apsisaugoti, arba susijusios su ginklų ir su jais susijusių reikmenų pardavimu ir tiekimu, iš anksto pritarus Sankcijų komitetui.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos valstybių narių institucijos, nurodytos IV priede, gali leisti teikti techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, susijusias su įranga, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, jeigu jos nustato, kad tokia įranga skirta naudoti tik humanitariniais arba apsaugos tikslais.

4 straipsnis

Siekiant užkirsti kelią prekių ir technologijų, kurios yra įtrauktos į bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba kurias tiekti, parduoti, perduoti, eksportuoti arba importuoti draudžiama šiuo reglamentu, perdavimui, be to, kad taikomos įpareigojimą pateikti informaciją prieš atgabenimą ir išgabenimą reglamentuojančios taisyklės, išdėstytos atitinkamose nuostatose dėl bendrųjų prekių įvežimo ir išvežimo deklaracijų ir muitinės deklaracijų, nurodytose 1992 m. spalio 12 d. Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (5), ir Reglamente (EEB) Nr. 2454/93, nustatančiame jo įgyvendinimo nuostatas (6), visų iš Sąjungos muitų teritorijos į Libiją išgabenamų arba iš Libijos į Sąjungos muitų teritoriją atgabenamų prekių atveju tą informaciją pateikiantis asmuo nurodo, ar prekėms taikomas bendrasis karinės įrangos sąrašas arba šis Reglamentas, ir, jeigu jų eksportui taikomas reikalavimas gauti leidimą, nurodo konkrečius suteiktos eksporto licencijos duomenis. Šie papildomi reikalaujami duomenys atitinkamos valstybės narės kompetentingai muitinei pateikiami atitinkamai raštu arba naudojant muitinės deklaraciją.

5 straipsnis

1. Įšaldomos visos II ir III prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančios, jų valdomos, turimos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2. II ir III prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

3. Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių.

6 straipsnis

1. Į II priedą įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kuriuos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą nurodė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas.

2. Į III priedą įtraukiami į II priedo sąrašą neįtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kuriuos, vadovaujantis Sprendimo 2011/137/BUSP 6 straipsnio 1 dalimi, Taryba nurodė kaip asmenis ir subjektus, kurie yra susiję su nurodymu įvykdyti rimtus Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimus, jų valdymu ar kitokiu vadovavimu juos atliekant ar prie jų yra prisidėję, be kita ko, būdami susiję su išpuolių prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius planavimu, valdymu, nurodymu juos vykdyti ir jų vykdymu, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant apšaudymą iš oro, ar prie to prisidėję, arba yra jų vardu ir jiems vadovaujant veikiantys asmenys ar subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai.

3. II ir III prieduose nurodomos Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto (II priedo atveju) pateiktos į sąrašą įtrauktų asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašus priežastys.

4. II ir III prieduose taip pat išdėstoma atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų tapatybei nustatyti būtina informacija, jei jos turima, kurią pateikė Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas (II priedo atveju). Teikiant informaciją apie fizinius asmenis gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, taip pat pareigos ar profesija. Teikiant informaciją apie juridinius asmenis, subjektus ir organizacijas gali būti nurodomas pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta. II priede taip pat nurodoma Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto atlikto įtraukimo į sąrašą data.

7 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 5 straipsnio, IV priede nurodytose interneto svetainėse išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)	reikalingi siekiant patenkinti būtiniausius II arba III prieduose išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių poreikius, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas;

b)	skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ar patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams už įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių kasdienį aptarnavimą ar laikymą sumokėti;

su sąlyga, kad tais atvejais, kai leidimas susijęs su II priede išvardytais asmenimis, subjektais ar organizacijomis, atitinkama valstybė narė yra pranešusi Sankcijų komitetui apie šį nutarimą ir ketinimą suteikti leidimą, o Sankcijų komitetas per penkias darbo dienas po pranešimo pateikimo nėra pareiškęs prieštaravimo dėl tokių veiksmų.

2. Nukrypstant nuo 5 straipsnio, IV priede nurodytose interneto svetainėse išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais nustačiusios, kad šios įšaldytos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini ypatingosioms išlaidoms, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

a)	jeigu leidimas skirtas į II priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, atitinkama valstybė narė praneša Sankcijų komitetui apie tokį apsisprendimą, o Sankcijų komitetas tam pritaria; ir

jeigu leidimas skirtas į III priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, jei kompetentinga institucija kitoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo yra pranešusi motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.

8 straipsnis

Nukrypstant nuo 5 straipsnio, IV priede išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai teismo, administracine arba arbitražo tvarka suvaržyti, kai toks suvaržymas nustatytas iki dienos, kurią 5 straipsnyje nurodytas asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtraukti į II ar III priedus, arba iki tos dienos, kurią dėl tų lėšų ar ekonominių išteklių buvo priimtas teismo, administracinis ar arbitražo sprendimas;

atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas buvo užtikrintas tokiu turto suvaržymu arba kurie pripažinti teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus turinčių asmenų teisės, nustatytų ribų;

c)	suvaržymas ar sprendimas nėra II ar III priede nurodyto asmens, subjekto ar organizacijos naudai;

d)	suvaržymo ar sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai;

e)	jeigu leidimas skirtas į II priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, atitinkama valstybė narė pranešė Sankcijų komitetui apie tokį suvaržymą arba sprendimą; ir

f)	jeigu leidimas skirtas į III priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, atitinkama valstybė narė pranešė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie bet kokį suteiktą leidimą.

9 straipsnis

1. 5 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis; arba

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki dienos, kurią Sankcijų komitetas, Saugumo Taryba arba Taryba 5 straipsnyje nurodytą fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją nurodė įtraukti į sąrašą,

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 5 straipsnio 1 dalį.

2. 5 straipsnio 2 dalis nedraudžia Sąjungos finansų ar kredito organizacijoms kredituoti įšaldytų sąskaitų gavus lėšas, pervestas į sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos sąskaitą, jeigu visi tokių sąskaitų papildymai taip pat bus įšaldyti. Finansų ar kredito įstaiga apie visas tokias operacijas nedelsdama praneša atitinkamai kompetentingai institucijai.

10 straipsnis

Nukrypstant nuo 5 straipsnio ir su sąlyga, kad II arba III priede nurodytas asmuo, subjektas ar organizacija turi atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas ar organizacija sudarė, arba įsipareigojimą, kuris tam asmeniui, subjektui ar organizacijai nustatytas iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos, valstybių narių kompetentingos institucijos, nurodytos IV priedo interneto svetainių sąraše, tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad:

i)	lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami II arba III priede nurodyto asmens, subjekto ar organizacijos mokėjimui atlikti;

ii)	mokėjimu nepažeidžiama 5 straipsnio 2 dalis;

b)	jeigu leidimas skirtas į II priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, atitinkama valstybė narė praneša Sankcijų komitetui apie ketinimą suteikti tokį leidimą ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų;

c)	jeigu leidimas skirtas į III priedą įtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, jei kompetentinga institucija apie tokį sprendimą ir ketinimą suteikti tokį leidimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo.

11 straipsnis

1. Dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo.

2. Fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms, kurie leido naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, neatsiranda jokia atsakomybė už 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymą, jei jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad savo veiksmais šį draudimą pažeistų.

12 straipsnis

Nepatenkinami jokie Libijos Vyriausybės, arba asmenų ar subjektų, pateikusių ieškinį jos vardu ar jos naudai, ieškiniai, įskaitant ieškinius dėl kompensavimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, priešpriešinius ieškinius arba ieškinius pagal garantiją, susijusius su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo taikomos priemonės, nustatytos pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970 (2011), įskaitant Sąjungos ar bet kurios valstybės narės priemones, nustatytas įgyvendinant atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, pagal jų reikalavimus arba su jais susijusias, arba priemones, numatytas šiame reglamente.

13 straipsnis

1. Nepažeidžiant taikomų ataskaitų teikimo, konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių, fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos:

nedelsdami pateikia valstybės narės, kurioje yra jų buveinė arba kurioje jie įsikūrę, kompetentingai institucijai, nurodytai IV priedo interneto svetainių sąraše, visą informaciją, kuri padėtų laikytis šio reglamento, pavyzdžiui, informaciją apie pagal 4 straipsnį įšaldytas sąskaitas ir sumas, ir tiesiogiai arba per valstybes nares perduoda tokią informaciją Komisijai; ir

b)	bendradarbiauja su ta kompetentinga institucija tikrinant šią informaciją.

2. Visa pagal šį straipsnį pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta.

14 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija nedelsdamos informuoja viena kitą apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ir suteikia viena kitai bet kokią kitą turimą svarbią su šiuo reglamentu susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie pažeidimus, vykdymo problemas ir nacionalinių teismų priimtus sprendimus.

15 straipsnis

Komisija įgaliojama iš dalies keisti IV priedą, remiantis valstybių narių pateikta informacija.

16 straipsnis

1. Jei Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas įtraukia į sąrašą fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją, Taryba tokį fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją įtraukia į II priedą.

2. Jei Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia III priedą.

3. Apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, 1 ir 2 dalyse nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai galimybę pateikti pastabas.

4. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją.

5. Jei Jungtinės Tautos nusprendžia išbraukti iš sąrašo fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją arba iš dalies pakeisti į sąrašą įtraukto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos identifikavimo duomenis, Taryba atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą.

6. III priede pateikiamas sąrašas peržiūrimas reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.

17 straipsnis

1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos sankcijos už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2. Įsigaliojus šiam reglamentui, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir visus vėlesnius jų pakeitimus.

18 straipsnis

Šiame reglamente nustatytais atvejais, kai reikia pranešti Komisijai, ją informuoti ar kitaip su ja susisiekti, tai vykdoma naudojant IV priede nurodytą adresą ir kitus kontaktinius duomenis.

19 straipsnis

Šis reglamentas taikomas:

a)	Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)	visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose;

c)	visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai;

d)	visiems pagal valstybės narės teisę įregistruotiems arba įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms;

e)	visiems Sąjungoje visą ekonominę veiklą arba jos dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

MARTONYI J.

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 53.

(2) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) OL C 69, 2010 3 18, p. 19.

(5) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(6) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

I PRIEDAS

2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, sąrašas

Toliau išvardyti šaunamieji ginklai, šaudmenys ir susiję priedai:

1.1	šaunamieji ginklai, nekontroliuojami pagal Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo (1) (toliau – bendrasis karinės įrangos sąrašas) ML 1 ir ML 2 dalis;

1.2	1.1 punkte išvardytiems šaunamiesiems ginklams specialiai sukurti šaudmenys ir specialiai sukurti jų komponentai;

1.3	taikikliai, nekontroliuojami pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

2.	Bombos ir granatos, nekontroliuojamos pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

Toliau išvardytos transporto priemonės:

3.1	specialiai riaušėms malšinti sukurtos ar pritaikytos transporto priemonės su įmontuota vandens patranka;

3.2	transporto priemonės, specialiai sukurtos ar pritaikytos elektros srove atremti užpuolimus;

3.3	transporto priemonės, specialiai sukurtos ar pritaikytos užtvaroms šalinti, įskaitant neperšaunamą statybos įrangą;

3.4	transporto priemonės, specialiai sukurtos kaliniams ir (arba) sulaikytiesiems vežti ar pervežti;

3.5	transporto priemonės, specialiai sukurtos kilnojamosioms kliūtims dislokuoti;

3.6

3.1–3.5 punktuose nurodytų transporto priemonių komponentai, specialiai sukurti riaušėms malšinti.

1 pastaba.

Pagal šį punktą nekontroliuojamos transporto priemonės, specialiai sukurtos gaisrams gesinti.

2 pastaba.

3.5 punkte transporto priemonės taip pat reiškia priekabas.

Toliau išvardytos sprogstamosios medžiagos ir susijusi įranga:

4.1

įranga ir prietaisai, specialiai sukurti sprogimui sukelti elektrinėmis ir neelektrinėmis priemonėmis, įskaitant uždegimo įtaisus, detonatorius, uždegiklius, stiprintuvus ir detonavimo virves, ir specialiai sukurti jų komponentai, išskyrus įrangą ir prietaisus, specialiai sukurtus konkrečiai komercinei paskirčiai – naudojant sprogstamąsias medžiagas įjungti kitą įrangą ar prietaisus, kurie neskirti sprogdinti (pvz., automobilio oro pagalvės pripūtimo įrenginiai ar gaisro gesintuvų jungiklių elektros viršįtampio iškrovikliai), arba palaikyti jų veikimą;

4.2	linijiniai sprogstamieji užtaisai, nekontroliuojami pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą;

4.3

toliau išvardytos kitos sprogstamosios medžiagos, nekontroliuojamos pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą, ir susijusios medžiagos:

amatolas;

b.	nitroceliuliozė (su daugiau kaip 12,5 proc. azoto);

c.	nitroglikolis;

d.	pentaeritritolio tetranitratas (PETN);

e.	pikrilchloridas;

f.	2,4,6-trinitrotoluenas (TNT).

Toliau išvardyta apsauginė įranga, nekontroliuojama pagal bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 13 dalį:

5.1	neperšaunama ir (arba) neperduriama šarvuotė;

5.2

neperšaunami ir (arba) nuo skeveldrų apsaugantys šalmai, apsauginiai šalmai ir skydai gintis nuo riaušininkų ir neperšaunami skydai.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas:

—	sporto veiklai specialiai sukurtai įrangai;

—	darbo saugos reikalavimams vykdyti specialiai sukurtai įrangai.

6.	Mokytis šaudyti iš šaunamųjų ginklų skirti simuliatoriai, nekontroliuojami pagal bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 14 dalį, ir specialiai jiems sukurta programinė įranga.

7.	Naktinio matymo ir terminio vaizdo įranga ir vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai, išskyrus kontroliuojamus pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

8.	Spygliuotoji viela.

9.	Kariniai peiliai, kovos peiliai ir durtuvai, kurių ašmenys ilgesni kaip 10 cm.

10.	Specialiai sukurta šiame sąraše nurodytų gaminių gamybos įranga.

11.	Šiame sąraše nurodytiems gaminiams kurti, gaminti ar naudoti skirtos specialios technologijos.

(1) OL C 69, 2010 3 18, p. 19.

II PRIEDAS

6 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų sąrašas

1.	QADHAFI, Aisha Muammar Gimimo data: 1978 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI dukra. Glaudi sąsaja su režimu. JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

2.	QADHAFI, Hannibal Muammar Paso numeris: B/002210. Gimimo data: 1975 9 20. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

3.	QADHAFI, Khamis Muammar Gimimo data: 1978 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas. JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

4.	QADHAFI, Muammar Mohammed Abu Minyar Gimimo data: 1942 m. Gimimo vieta: Sirte, Libija. Revoliucijos lyderis, vyriausiasis karinių pajėgų vadas. Atsakingas už įsakymus malšinti demonstracijas, taip pat už žmogaus teisių pažeidimus. JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

5.	QADHAFI, Mutassim Gimimo data: 1976 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

QADHAFI, Saif al-Islam

„Qadhafi Foundation“ direktorius. Paso numeris: B014995. Gimimo data: 1972 6 25.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija.

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Kurstantys vieši pareiškimai, kuriais skatinamas smurtas prieš protestuotojus.

JT įtraukimo į sąrašą data: 2011 2 26

III PRIEDAS

6 straipsnio 2 dalyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų sąrašas

Vardas, pavardė

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

ABDULHAFIZ, pulkininkas Mas'ud

Pareigos: Ginkluotųjų pajėgų vadas

Trečiasis ginkluotųjų pajėgų vadovavimo grandinėje Svarbus vaidmuo karinės žvalgybos srityje

2011 2 28

ABDUSSALAM, Abdussalam Mohammed

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos kovos su terorizmu padalinio vadovas

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Žinomas Revoliucinio komiteto narys. Artimas Muammar QADHAFI bendrininkas.

2011 2 28

ABU SHAARIYA

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos vadovo pavaduotojas

Žinomas režimo vykdomosios struktūros narys. Muammar QADHAFI svainis.

2011 2 28

ASHKAL, Al-Barrani

Pareigos: Karinės žvalgybos direktoriaus pavaduotojas

Vyresnysis režimo vykdomosios struktūros narys.

2011 2 28

ASHKAL, Omar

Pareigos: Revoliucinių komitetų judėjimo vadovas

Gimimo vieta: Sirtas, Libija

Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus.

2011 2 28

AL-BAGHDADI, Dr Abdulqader Mohammed

Pareigos: Revoliucinių komitetų ryšių palaikymo biuro vadovas.

Paso Nr.: B010574

Gimimo data: 1950 7 1

Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus.

2011 2 28

DIBRI, Abdulqader Yusef

Pareigos: Muammar QADHAFI asmens apsaugos tarnybos vadovas

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Hjuonas, Libija

Atsakingas už režimo saugumą. Praeityje vykdė smurtinius veiksmus prieš disidentus.

2011 2 28

DORDA, Abu Zayd Umar

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos direktorius

Lojalus režimui. Išorės žvalgybos agentūros vadovas.

2011 2 28

JABIR, Generolas Majoras Abu Bakr Yunis

Pareigos: Gynybos ministras.

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Jalo, Libija

Bendrai atsakingas už ginkluotųjų pajėgų veiksmus.

2011 2 28

10.

MATUQ, Matuq Mohammed

Pareigos: Už pagalbines tarnybas atsakingas sekretorius.

Gimimo data: 1956 m.

Gimimo vieta: Komasas

Vyresnysis režimo vykdomosios struktūros narys. Dalyvauja Revoliucinių komitetų veikloje. Praeityje dalyvavo malšinant opozicines idėjas ir vykdant smurtinius veiksmus.

2011 2 28

11.

QADHAF AL-DAM, Ahmed Mohammed

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Egiptas

Muammar QADHAFI pusbrolis. Manoma, kad nuo 1995 m. jis vadovauja elitinės armijos batalionui, atsakingam už M. Qadhafi asmens apsaugą, ir atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų Išorės saugumo organizacijoje. Jis dalyvauja planuojant operacijas prieš Libijos disidentus užsienyje ir tiesiogiai dalyvavo teroristinėje veikloje.

2011 2 28

12.

QADHAF AL-DAM, Sayyid Mohammed

Gimimo data: 1948 m.

Gimimo vieta: Sirtas, Libija

Muammar QADHAFI pusbrolis. Devintajame dešimtmetyje Sayyid dalyvavo disidentų žudynėse ir įtariamas dėl keleto mirčių Europoje. Be to, manoma, kad jis dalyvavo tiekiant ginklus.

2011 2 28

13.

QADHAFI, Mohammed Muammar

Pareigos: Libijos pašto ir telekomunikacijų bendrovės pirmininkas

Gimimo data: 1970 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

14.

QADHAFI, Saadi

Pareigos: Specialiųjų pajėgų vadas.

Paso Nr.: 014797

Gimimo data: 1973 5 25

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas.

2011 2 28

15.

QADHAFI, Saif al-Arab

Gimimo data: 1982 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

16.

AL-SENUSSI, Pulkininkas Abdullah (Al-Megrahi)

Pareigos: Karinės žvalgybos direktorius.

Gimimo data: 1949 m.

Gimimo vieta: Sudanas

Karinės žvalgybos struktūrų dalyvavimas vykdant demonstracijų represijas. Praeityje buvo įtarimų dėl dalyvavimo Abu Selimo kalėjimo aukų žudyme. Nuteistas in absentia už UTA lėktuvo susprogdinimą. Muammar QADHAFI svainis.

2011 2 28

17.

AL-BARASSI, Safia Farkash

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: al Baida, Libija

Muammar QADHAFI žmona.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

18.

SALEH, Bachir

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Traghen

Šalies vadovo kabineto vadovas.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

19.

General TOHAMI, Khaled

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Genzur

Vidaus saugumo biuro direktorius.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

20.

FARKASH, Mohammed Boucharaya

Gimimo data: 1949 m. liepos 1 d.

Gimimo vieta: al Baida

Išorės saugumo biuro žvalgybos skyriaus direktorius.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

IV PRIEDAS

7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių narių kompetentingų institucijų sąrašas ir pranešimų Europos Komisijai adresas

A. Kompetentingos institucijos kiekvienoje valstybėje narėje:

BELGIJA

http://www.diplomatie.be/eusanctions

BULGARIJA

http://www.mfa.government.bg

ČEKIJA

http://www.mfcr.cz/mezinarodnisankce

DANIJA

http://www.um.dk/da/menu/Udenrigspolitik/FredSikkerhedOgInternationalRetsorden/Sanktioner/

VOKIETIJA

http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/Aussenwirtschaft/Aussenwirtschaftsrecht/embargos.html

ESTIJA

http://www.vm.ee/est/kat_622/

AIRIJA

http://www.dfa.ie/home/index.aspx?id=28519

GRAIKIJA

http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Multilateral+Diplomacy/Global+Issues/International+Sanctions/

ISPANIJA

http://www.maec.es/es/MenuPpal/Asuntos/Sanciones%20Internacionales/Paginas/Sanciones_%20Internacionales.aspx

PRANCŪZIJA

http://www.diplomatie.gouv.fr/autorites-sanctions/

ITALIJA

http://www.esteri.it/MAE/IT/Politica_Europea/Deroghe.htm

KIPRAS

http://www.mfa.gov.cy/sanctions

LATVIJA

http://www.mfa.gov.lv/en/security/4539

LIETUVA

http://www.urm.lt

LIUKSEMBURGAS

http://www.mae.lu/sanctions

VENGRIJA

http://www.kulugyminiszterium.hu/kum/hu/bal/Kulpolitikank/nemzetkozi_szankciok/

MALTA

http://www.doi.gov.mt/EN/bodies/boards/sanctions_monitoring.asp

NYDERLANDAI

http://www.minbuza.nl/sancties

AUSTRIJA

http://www.bmeia.gv.at/view.php3?f_id=12750&LNG=en&version=

LENKIJA

http://www.msz.gov.pl

PORTUGALIJA

http://www.min-nestrangeiros.pt

RUMUNIJA

http://www.mae.ro/node/1548

SLOVĖNIJA

http://www.mzz.gov.si/si/zunanja_politika/mednarodna_varnost/omejevalni_ukrepi/

SLOVAKIJA

http://www.foreign.gov.sk

SUOMIJA

http://formin.finland.fi/kvyhteistyo/pakotteet

ŠVEDIJA

http://www.ud.se/sanktioner

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

www.fco.gov.uk/competentauthorities

B. Adresas, kuriuo siunčiami pranešimai ar kita informacija Europos Komisijai:

European Commission

Foreign Policy Instruments Service

CHAR 12/106

B-1049 Bruxelles/Brussel

Belgium

El. pašto adresas: relex-sanctions@ec.europa.eu

Tel.: (32 2) 295 55 85

Faks.: (32 2) 299 08 73

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/14

TARYBOS IGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 205/2011

2011 m. vasario 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesnis tyrimas ir galiojančios antidempingo priemonės

(1)

2001 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (2) Taryba importuojamai, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei nustatė galutinį antidempingo muitą. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis atskirai nurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams buvo 0–62,6 %, o visų kitų bendrovių importuojamiems produktams buvo nustatyta 53,3 % muito norma.

(2)

2006 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (3) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 nustatytas priemones. Nustatyto antidempingo muito dydis buvo 0–18 %, atsižvelgiant į galutinių kompensacinių muitų galiojimo termino peržiūros išvadas, išdėstytas Reglamente (EB) Nr. 367/2006 (4).

(3)	2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (5) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 tam gamintojui nustatytą galutinį antidempingo muitą.

(4)

2006 m. rugsėjo mėn., gavusi naujo eksportuojančio gamintojo prašymą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (6) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001 dėl Indijos PET plėvelės gamintojo. Iš dalies pakeistu reglamentu susijusiai bendrovei nustatytas 15,5 % dempingo skirtumas ir 3,5 % antidempingo muito norma, atsižvelgiant į bendrovės eksporto subsidijų skirtumą, nustatytą atlikus antisubsidijų tyrimą, po kurio priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006. Bendrovei nebuvo taikomas individualiai nustatytas kompensacinis muitas, todėl taikyta visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(5)

2007 m. lapkričio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (7) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei nustatė galutinį antidempingo muitą. Tuo pačiu reglamentu buvo baigta dalinė tarpinė peržiūra pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurios metu nagrinėtas tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas.

(6)

2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija inicijavo savo iniciatyva dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009 (8) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šioms bendrovėms nustatytą galutinį antidempingo muitą ir Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytus galutinius kompensacinius muitus.

(7)

Be to, Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šios priemonės ir toliau taikomos Brazilijai ir Izraeliui, išskyrus tam tikras nuo priemonių atleistas bendroves. Šiuo atžvilgiu Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007 paskutinį kartą iš dalies pakeistas 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 806/2010, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 1292/2007 ir (EB) Nr. 367/2006 nuostatos, susijusios su atleidimu nuo tais reglamentais nustatytų priemonių Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės vienam Izraelio eksportuotojui, ir kuriuo panaikinama iš to eksportuotojo importuojamo produkto registracija (9).

(8)	Reikėtų pažymėti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007 Vacmet India Limited taikomas kitiems tiriamosios šalies eksportuotojams nustatytas 17,3 % antidempingo muitas.

2. Galiojančios kompensacinės priemonės

(9)	Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006 Vacmet India Limited taikomas 19,1 % kompensacinis muitas.

3. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą

(10)

2009 m. rugpjūčio 7 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą tirti tik dempingo aspektus pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Vacmet India Limited (toliau – pareiškėjas). Prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą nėra būtina.

4. Peržiūros inicijavimas

(11)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. sausio 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(12)

Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. visoms kitoms Indijos bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

(13)	2010 m. sausio 14 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (11) taip pat paskelbė apie kompensacinių priemonių dalinės tarpinės peržiūros, per kurią tiriami tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai, inicijavimą.

5. Tyrimas

(14)	Atliekant dempingo lygio tyrimą nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(15)	Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(16)	Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(17)	Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui nustatyti. Pareiškėjo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(18)	Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis reglamente, kuriuo nustatytos galiojančios priemonės (Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007), t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

2. Panašus produktas

(19)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad Indijoje pagaminta ir į Sąjungą eksportuota PET plėvelė, Indijos vidaus rinkoje gaminama ir parduodama PET plėvelė ir Sąjungos gamintojų ES gaminama ir parduodama PET plėvelė pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pagrindinė jos naudojimo paskirtis yra ta pati.

(20)	Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

a) Normalioji vertė

(21)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje visa apimtis buvo tipiška pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar ta pardavimo apimtis sudarė 5 % eksportui į ES parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Komisija nustatė, kad pareiškėjas vidaus rinkoje pardavė tipišką bendrą panašaus produkto kiekį. Buvo nustatyta tipiška atskirų produkto rūšių pardavimo apimtis. Nustatyta, kad dviejų rūšių produktai iš viso nebuvo parduodami vidaus rinkoje.

(22)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia Indijos rinkoje parduoto panašaus produkto dalis buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL. Nustatyta, kad daugiau nei 90 % vidaus rinkoje parduoto kiekio buvo parduota pelningai.

(23)

Dėl vidaus rinkoje parduotų skirtingų rūšių produktų, kurių tipiška pardavimo apimtis buvo nustatyta, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinta, kad visi su vienos rūšies produktu susiję sandoriai vidaus rinkoje nebuvo pelningi ir todėl nebuvo sudaryti įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(24)

Tų rūšių produktų, kurių pakankamas kiekis buvo parduotas įprastomis Indijos prekybos sąlygomis, normalioji vertė nustatyta remiantis nesusijusių pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį. Kitų rūšių produktų, t. y. 23 konstatuojamoje dalyje nurodytos rūšies produkto ir vidaus rinkoje neparduodamų rūšių produktų, normalioji vertė apskaičiuota remiantis dėl eksportuojamo nagrinėjamo modelio pareiškėjo patirtomis gamybos sąnaudomis, prie kurių pridedama pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno suma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(25)	Atsižvelgiant į didelę pelningo pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje dalį, PBA išlaidos ir pelnas buvo apskaičiuoti remiantis visu panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje.

b) Eksporto kaina

(26)	Visais PET plėvelės tiesioginio eksporto nepriklausomiems pirkėjams ES atvejais eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(27)	Kai produktas eksportui į ES buvo parduodamas per susijusią bendrovę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta pagal kainas, kuriomis importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui.

(28)

Todėl pakoreguotos visos nuo importo iki perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje patirtos išlaidos. Pagrįstas pardavimo skirtumas, bendrosios ir administracinės išlaidos ir pelnas taip pat buvo išskaičiuoti iš pardavimo. Procentinės normos, naudojamos apskaičiuojant pelną ir pardavimą, bendrąsias ir administracines išlaidas, atitiko nurodytąsias susijusios bendrovės pelno ir nuostolių ataskaitoje.

c) Palyginimas

(29)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo įrodinėjama, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais deramai atsižvelgta į pareiškėjo sumokėtų vežimo ir draudimo sąnaudų, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, komisinių, finansinių ir pakavimo sąnaudų skirtumus.

d) Dempingo skirtumas

(30)	Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus dempingas nenustatytas.

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(31)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pareiškėjo nurodytos pasikeitusios aplinkybės galėtų būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(32)	Tyrimas parodė, kad preliminarus eksportui į trečiąsias šalis per PTL pareiškėjo parduotam produktui apskaičiuotas dempingo skirtumas taip pat buvo neigiamas. Minėto pardavimo apimtis buvo kelis kartus didesnė nei pardavimo eksportui į ES apimtis.

(33)

Taip pat nustatyta, kad nuo 2007 m. pareiškėjas daug investavo, siekdamas pagerinti gamybos procesą ir pats gaminti pagrindines nagrinėjamojo produkto gamybai reikalingas žaliavas. Dėl šių pokyčių visų pirma sumažėjo sąnaudos, o tai turėjo tiesioginio poveikio bendrovės dempingo skirtumui. Šias pasikeitusias aplinkybes galima laikyti ilgalaikėmis.

(34)

Todėl mažai tikėtina, kad aplinkybės, dėl kurių inicijuota ši tarpinė peržiūra, artimiausiu metu keistųsi taip, kad turėtų poveikio dabartinės tarpinės peržiūros rezultatams. Taigi daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikės ir kad tolesnis dabartinio lygio antidempingo priemonės taikymas nėra pagrįstas.

E. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(35)	Atsižvelgiant į šio peržiūros tyrimo rezultatus manoma, kad importuojamam nagrinėjamajam pareiškėjo produktui taikomą antidempingo muito normą tikslinga sumažinti iki 0 %

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (12) 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą jokiam produktui vienu metu neturi būti taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjui taikomas kompensacinis muitas. Kadangi dėl nagrinėjamojo produkto pareiškėjui nustatytas 0 % dydžio antidempingo muitas, šiuo atveju nurodyta padėtis nesusidaro.

(37)	Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(38)	Šalių žodinės ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir, jei tikslinga, galutiniai tyrimo nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė iš dalies keičiama įterpiant šią dalį:

„Vacmet India Limited, Anant Plaza, IInd Floor, 4/117–2A, Civil Lines, Church Road, Agra-282002, Uttar Pradesh, Indija

0,0

A992“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

FELLEGI T.

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 227, 2001 8 23, p. 1.

(3) OL L 68, 2006 3 8, p. 6.

(4) OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

(5) OL L 236, 2006 8 31, p. 1.

(6) OL L 270, 2006 9 29, p. 1.

(7) OL L 288, 2007 11 6, p. 1.

(8) OL L 6, 2009 1 10, p. 1.

(9) OL L 242, 2010 9 15, p. 6.

(10) OL C 8, 2010 1 14, p. 27.

(11) OL C 8, 2010 1 14, p. 29.

(12) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/18

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 206/2011

2011 m. vasario 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (1), ypač į jo 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesnis tyrimas ir galiojančios kompensacinės priemonės

(1)

1999 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90. Nustatytos priemonės buvo ad valorem kompensacinis muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 3,8–19,1 %, o visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Pradinio tyrimo tiriamasis laikotarpis buvo 1997 m. spalio 1 d.–1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2006 m. kovo mėn. Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 367/2006) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)	2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (4) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)	2007 m. rugsėjo mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (5) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(5)

2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija inicijavo savo iniciatyva dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009 (6) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šioms bendrovėms nustatytą galutinį kompensacinį muitą ir Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (7) šioms bendrovėms nustatytus galutinius antidempingo muitus.

(6)	2010 m. birželio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba, įgyvendindama Reglamentą (ES) Nr. 579/2010 (8), iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(7)	Pažymėtina, kad remiantis Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiuo metu bendrovei Vacmet India Limited taikomas 19,1 % kompensacinis muitas.

2. Galiojančios antidempingo priemonės

(8)	Pažymėtina, kad remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 bendrovei Vacmet India Limited taikomas kitiems gamintojams taikomas 17,3 % antidempingo muitas.

3. Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(9)

2009 m. rugpjūčio 7 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma tirti subsidijavimo aspektus, pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Vacmet India Limited (toliau – pareiškėjas). Savo prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti subsidijavimo daromą žalą nėra būtina.

(10)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2010 m. sausio 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, inicijavimą.

(11)

Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat buvo vertinama, ar atsižvelgiant į peržiūros išvadas reikia iš dalies keisti iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. muitą, taikomą „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje.

(12)	Be to, 2010 m. sausio 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (10) Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą.

4. Tyrimas

(13)	Subsidijavimo lygio tiriamasis laikotarpis – 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)	Komisija apie dalinio tarpinio tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos Vyriausybei ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(15)	Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(16)

Pareiškėjas visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, o atitinkamos Indijos Vyriausybės institucijos per nustatytą laiką atsakymų į klausimyną nepateikė. Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(17)	Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis reglamente, kuriuo nustatytos esamos priemonės (Reglamentas (EB) Nr. 367/2006), t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

2. Panašus produktas

(18)

(19)	Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

C. SUBSIDIJAVIMAS

1. Įžanga

(20)

Remiantis pareiškėjo ir Sąjungos pramonės pateikta informacija, buvo tiriamos šios schemos, pagal kurias, kaip manoma, teikiamos subsidijos:

a)	muito sumažinimo leidimo schema;

b)	gamybos priemonių eksporto skatinimo schema;

c)	išankstinių leidimų schema (anksčiau – išankstinių licencijų schema);

d)	kapitalo subsidijos.

(21)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du užsienio prekybos politikos dokumentai yra susiję su PTL, t. y. Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, Indijos Vyriausybė nustato Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. tvarką Procedūrų vadove (I dalis) (atitinkamai Procedūrų vadovas I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovas I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(22)	Utar Pradešo valstijos institucijos administruoja d punkte nurodytą schemą.

2. Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a) Teisinis pagrindas

(23)	Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

b) Tinkamumo kriterijai

(24)	Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

c) Praktinis MSLS įgyvendinimas

(25)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(26)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto operacijų metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito.

(27)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį produktų importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(28)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto operacijų, pateiktų po Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(29)	Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d) Išvados dėl MSLS

(30)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(31)	Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(32)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(33)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Reglamente (EB) Nr. 367/2006 šiai schemai naudojamu skaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(34)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(35)	Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 7,9 % subsidijų norma.

3. Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)

a) Teisinis pagrindas

(36)	Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

b) Tinkamumo kriterijai

(37)	Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(38)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms taikyti sumažintą 5 % importo muito normą.

(39)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(40)	Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d) Išvada dėl GPESS schemos

(41)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(42)	Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(43)

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(44)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(46)

Tiriant pagal šią schemą vykdomą importą nustatyta, kad buvo nemažai priemonių, kurios gali būti naudojamos ir nagrinėjamajam produktui, ir kitiems produktams gaminti. Tačiau pažymėta, kad kai kurios priemonės buvo naudojamos gamyklos padalinyje, kuriame gaminama tik PET plėvelė. Todėl apskaičiuojant pareiškėjo pelną šioms priemonėms taikytinas vardiklis turėtų būti nagrinėjamojo produkto eksporto apyvarta, o ne viso eksporto apyvarta.

(47)	Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 2,4 % subsidijų norma.

4. Išankstinių leidimų schema (ILS)

a) Teisinis pagrindas

(48)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame tyrime, po kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

b) Tinkamumo kriterijai

(49)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 50 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis poschemėmis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS „tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

c) Praktinis įgyvendinimas

(50)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i) Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii) Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii) Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv) Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei;

v) Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi) Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(51)	Per PTL pareiškėjui pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Pareiškėjas naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(52)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga.

(53)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi pareiškėjas, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Indijos Vyriausybė nustato leidžiamos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(54)

Per šį tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. Pareiškėjas nebuvo parengęs sistemos, pagal kurią būtų galima patikrinti, kokia žaliava ir koks jos kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Tiesą sakant, duomenų apie faktinį suvartojimą nebuvo.

(55)	2005 m. rudenį įsigalioję Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms) šiam pareiškėjui dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

d) Išvada dėl ILS

(56)	Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(57)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS taikymas fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(58)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė nei naujos, nei senos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo muitais schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SIN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda Indijos Vyriausybei pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(59)	Todėl poschemė yra kompensuotina.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(60)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo muitais sistemoms netaikoma ir taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(61)

Subsidijos suma pareiškėjui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(62)	Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,2 % subsidijų norma.

5. Kapitalo subsidijos (KS)

a) Teisinis pagrindas

(63)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su PET plėvele, įskaitant tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, nagrinėtos keletas Indijos valstijų taikomų schemų, susijusių su vietos bendrovėms suteiktomis lengvatomis. Valstijų schemos priskiriamos „Lengvatų paketo schemų“ kategorijai, kadangi jos gali būti susijusios su skirtingomis lengvatomis. Atliekant ankstesnį tyrimą nustatyta, kad bendrovės teisė į lengvatas gali būti nurodyta „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ arba „Teisę patvirtinančiame pažymėjime“. Tačiau, kaip šiame tyrime, taip pat gali būti ad hoc subsidijų, pavyzdžiui, kapitalo subsidijų.

b) Tinkamumo kriterijai

(64)	Norėdamos naudotis šia schema bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias šalies vietoves, įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančią pramonės įmonę ar jos veiklos įvairinimą.

c) Praktinis įgyvendinimas

(65)

Pagal klausimyno atsakymus 2009 m. iš Utar Pradešo Vyriausybės pareiškėjas gavo didelę sumą kaip kapitalo subsidiją, skirtą naujiems gamybos įrenginiams įrengti. Buvo paaiškinta, kad ši gauta kapitalo subsidija buvo skirta naujiems gamybos įrengimams įrengti, t. y. pareiškėjo investicijų išlaidoms padengti. Pareiškėjo teigimu, tai buvo gryna subsidija, suteikta kaip dotacija, skirta akciniam kapitalui padidinti.

(66)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad dėl ankstesnių investicijų pareiškėjas turi teisę susigrąžinti PVM ir pagrindinį pardavimo mokestį iš Utar Pradešo komercinių mokesčių departamento. „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta didžiausia suma, kurios bendrovė gali prašyti. Bendrovė šia schema naudojosi ketverius metus. Kas mėnesį, įskaitant PTL, buvo prašyta grąžinti sumokėtą PVM ir pagrindinį pardavimo mokestį, kuriuo atitinkamai buvo apmokestintos parduotos prekės prekiaujant valstijoje ir tarp valstijų.

d) Išvada

(67)	Kapitalo subsidija – tiesioginis lėšų pervedimas, t. y. dotacija pareiškėjui. Tai yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 3 straipsnio 2 dalį. Tai yra Utar Pradešo valstijos Vyriausybės finansinė parama, kurią pareiškėjas gauna kaip tiesioginę naudą.

(68)

PVM ir pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimas yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Mokesčio grąžinimas laikomas Utar Pradešo valstijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos valstijos Vyriausybės mokesčių pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, mokesčio grąžinimas yra naudingas pareiškėjui, nes sutaupytas mokestis padidina jo likvidumą.

(69)

Pagal teisės aktus subsidijos nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Tačiau Utar Pradešo valstijos Vyriausybės institucijos nebendradarbiavo, todėl Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados dėl šios schemos, tiksliau dėl šio teisės akto individualumo ir praktinio taikymo bei subsidiją skiriančios institucijos veiksmų laisvės sprendžiant dėl subsidijos taikymo. Iš tiesų, negalima aiškiai nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto, nes nebuvo įmanoma nustatyti, ar Utar Pradešo valstijos Vyriausybė skirdama subsidiją taiko objektyvius kriterijus ar sąlygas. Todėl, nors įrodyta, kad teisiškai schema nėra individuali, vis dėlto neaišku, ar ji nėra individuali de facto. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

e) Subsidijos sumos skaičiavimas

(70)

Atsižvelgiant į naujų gamybos įrenginių įrengimui gautą kapitalo subsidiją, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį remiantis kapitalo subsidija, paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka įprastinį gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį arba naudojimo laiką šiame pramonės sektoriuje, nes subsidija gali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma po to buvo paskirstyta visai PTL eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(71)

Atsižvelgiant į PVM ir pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimą, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal per PTL grąžintų sumų dydį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai PTL eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(72)	Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šias kapitalo subsidijas per PTL nustatyta 0,5 % subsidijų norma.

6. Kompensuotinų subsidijų suma

(73)	Šiuo metu pareiškėjui taikomas 19,1 % kompensacinis muitas.

(74)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem išreikštas 11,0 % kompensuotinų subsidijų pareiškėjui dydis, kaip išvardyta toliau:

SCHEMA→	MSLS (11)	GPESS (11)	ILS (11)	KS	Iš viso
BENDROVĖ↓	%	%	%	%	%
Vacmet India Limited	7,9	2,4	0,2	0,5	11,0

(75)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad susijusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

7. Kompensacinės priemonės

(76)	Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

(77)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad subsidijos pareiškėjui suma sumažėjo ir yra gerokai mažesnė už šiuo metu jam taikomą muito normą. Bendras subsidijų dydis iš esmės sumažėjo dėl to, kad labai sumažėjo išmokos, gaunamos pagal MSLS. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad ateityje pareiškėjas ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė nei suma, kurią jis šiuo metu gauna.

(78)	Kadangi yra įrodyta, kad pareiškėjas gauna daug mažesnes subsidijas nei anksčiau ir tikėtina, kad jis toliau gaus subsidijas, kurių suma mažesnė nei pirminiame tyrime nustatyta suma, atsižvelgiant į naujus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomos priemonės lygis.

(79)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakoreguota kompensacinio muito norma turėtų būti nustatyta remiantis per šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuotas žalos skirtumas išlieka didesnis.

(80)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti tą pačią padėtį, susidariusią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo. Vis dėlto šiuo atveju tokia situacija nesusidarė, nes atlikus lygiagrečią tarpinę antidempingo peržiūrą su nagrinėjamuoju produktu susijęs pareiškėjui nustatytas antidempingo muitas yra 0 %.

(81)

Dėl iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomos muito normos, t. y. nurodyto muito, taikomo „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms nereikia perskaičiuoti subsidijų ir muito normų. Todėl visoms bendrovėms, išskyrus pareiškėją, taikomos muito normos nesikeičia.

(82)	Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(83)	Šalių žodinės ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir, jei tikslinga, galutiniai tyrimo nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalies lentelė iš dalies keičiama įterpiant šią informaciją:

„Vacmet India Limited, Anant Plaza, IInd Floor, 4/117–2A, Civil Lines, Church Road, Agra-282002, Uttar Pradesh, Indija

11,0

A992“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

FELLEGI T.

(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2) OL L 316, 1999 12 10, p. 1.

(3) OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

(4) OL L 236, 2006 8 31, p. 1.

(5) OL L 255, 2007 9 29, p. 1.

(6) OL L 6, 2009 1 10, p. 1.

(7) OL L 288, 2007 11 6, p. 1.

(8) OL L 168, 2010 7 2, p. 1.

(9) OL C 8, 2010 1 14, p. 29.

(10) OL C 8, 2010 1 14, p. 27.

(11) Žvaigždute pažymėtos subsidijos yra eksporto subsidijos.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/29

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 208/2011

2011 m. kovo 2 d.

kuriuo dėl ES etaloninių laboratorijų sąrašų ir pavadinimų iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas, Reglamentas (EB) Nr. 180/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 737/2008

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (1), ypač į jos 19 straipsnio iv punktą,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (2), ypač į jo 32 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (3), ypač į jos 55 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos Bendrijos etaloninių maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijų bendrosios užduotys, pareigos ir joms keliami reikalavimai. Bendrijos etaloninės maisto ir pašarų tyrimo laboratorijos išvardytos to reglamento VII priedo I dalyje, o gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų – II dalyje.

(2)

2008 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 180/2008 dėl Bendrijos etaloninės laboratorijos arklių ligoms tirti, išskyrus afrikinę arklių ligą, ir iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedą (4) Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments (AFSSA), kuriai priklauso gyvūnų patologijų ir zoonozių bei arklių patologijų ir ligų mokslinių tyrimų laboratorijos, esanti Prancūzijoje, paskirta Bendrijos etalonine laboratorija arklių ligoms, išskyrus afrikinę arklių ligą, tirti.

(3)

2008 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 737/2008, kuriuo skiriamos Bendrijos etaloninės vėžiagyvių ligų, pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijos, nustatomi papildomi Bendrijos etaloninių pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijų įsipareigojimai ir užduotys, ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas (5), Laboratoire d’études sur la rage et la pathologie des animaux sauvages (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments (AFSSA)) paskirta Bendrijos etalonine pasiutligės tyrimų laboratorija.

(4)

Prancūzija ir Danija oficialiai pranešė Komisijai apie pakeitimus, susijusius su tuose reglamentuose minėtų laboratorijų pavadinimu. Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priede išvardytos laboratorijos, anksčiau vadintos Bendrijos etaloninėmis laboratorijomis, dabar turėtų būti vadinamos Europos Sąjungos (ES) etaloninėmis laboratorijomis.

(5)	Svarbu, kad ES etaloninių laboratorijų, nustatytų reglamentuose (EB) Nr. 882/2004, Nr. 180/2008 ir Nr. 737/2008, sąrašas būtų nuolat atnaujinamas. Todėl tie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 180/2008 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1. Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail (ANSES), kuriai priklauso gyvūnų sveikatos bei arklių ligų tyrimo laboratorijos, esanti Prancūzijoje, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. skiriama ES etalonine laboratorija arklių ligoms, išskyrus afrikinę arklių ligą, tirti.

2. 1 dalyje nurodytos ES etaloninės laboratorijos funkcijos, užduotys ir darbo tvarka bendradarbiaujant su laboratorijomis, atsakingomis už užkrečiamųjų arklinių šeimos gyvūnų ligų nustatymą valstybėse narėse, yra išdėstytos šio reglamento priede.“

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 737/2008 2 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Laboratoire de la rage et de la faune sauvage de Nancy (priklausanti Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail (ANSES), Prancūzija) nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. skiriama ES etalonine pasiutligės tyrimų laboratorija.“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(2) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(3) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(4) OL L 56, 2008 2 29, p. 4.

(5) OL L 201, 2008 7 30, p. 29.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas pakeičiamas taip:

„VII PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS (ES) ETALONINĖS LABORATORIJOS

(Anksčiau vadintos BENDRIJOS ETALONINĖMIS LABORATORIJOMIS)

I. ES ETALONINĖS MAISTO IR PAŠARŲ TYRIMO LABORATORIJOS

1. ES etaloninė pieno ir pieno produktų tyrimo laboratorija

ANSES – Laboratoire de sécurité des aliments

Mezon Alforas

Prancūzija

2. ES etaloninės zoonozių (salmonelių) analizės ir tyrimo laboratorijos

Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

Bilthovenas

Nyderlandai

3. ES etaloninė jūrinių biotoksinų stebėjimo laboratorija

Agencia Española de Seguridad Alimentaria (AESA)

Vigas

Ispanija

4. ES etaloninė dvigeldžių moliuskų virusinio ir bakterinio užterštumo stebėjimo laboratorija

The laboratory of the Centre for Environment, Fisheries and Aquaculture Science (Cefas)

Veimutas

Jungtinė Karalystė

5. ES etaloninė Listeria monocytogenes tyrimo laboratorija

ANSES – Laboratoire de sécurité des aliments

Mezon Alforas

Prancūzija

6. ES etaloninė koaguliazę gaminančių stafilokokų, tarp jų ir auksinio stafilokoko, tyrimo laboratorija

ANSES – Laboratoire de sécurité des aliments

Mezon Alforas

Prancūzija

7. ES etaloninė Escherichia coli bakterijų, tarp jų verotoksiną gaminančių E. coli bakterijų (VTEC), tyrimo laboratorija

Istituto Superiore di Sanità (ISS)

Roma

Italija

8. ES etaloninė kampilobakterijų tyrimo laboratorija

Statens Veterinärmedicinska Anstalt (SVA)

Upsala

Švedija

9. ES etaloninė parazitų (ypač trichinelių, echinokokų ir Anisakis) tyrimo laboratorija

Istituto Superiore di Sanità (ISS)

Roma

Italija

10. ES etaloninė atsparumo mikrobams tyrimo laboratorija

Fødevareinstituttet

Danmarks Tekniske Universitet

Kopenhaga

Danija

11. ES etaloninė gyvūninių baltymų pašaruose tyrimo laboratorija

Centre wallon de recherches agronomiques (CRA-W)

Žanblu

Belgija

12. ES etaloninės veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūninės kilmės maisto produktuose tyrimo laboratorijos

Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1, 2, 3, 4 grupėse ir B 2 d ir B 3 d grupėse, tyrimo laboratorija:

Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

Bilthovenas

Nyderlandai

b)	Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 1 ir B 3 e grupėse, ir karbadokso bei olakvindokso tyrimo laboratorija: ANSES – Laboratoire de Fougères Prancūzija

Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo A 5 grupėje ir B 2 a, b, e grupėse, tyrimo laboratorija:

Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit (BVL)

Berlynas

Vokietija

Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 3 c grupėje, tyrimo laboratorija:

Instituto Superiore di Sanità

Roma

Italija

13. ES etaloninė užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo B skyriuje:

The Veterinary Laboratories Agency

Adlstonas

Jungtinė Karalystė

14. ES etaloninė priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), II priede:

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Gelis

Belgija

15. ES etaloninė genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (2) priede:

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Ispra

Italija

16. ES etaloninė medžiagų, skirtų liestis su maisto produktais, tyrimo laboratorija

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Ispra

Italija

17. ES etaloninės pesticidų likučių tyrimo laboratorijos

Grūdai ir pašarai:

Fødevareinstituttet

Danmarks Tekniske Universitet

Kopenhaga

Danija

Gyvūninės kilmės maisto produktai ir prekės, kuriuose yra didelis kiekis riebalų:

Chemisches und Veterinäruntersuchungsamt (CVUA) Freiburg

Freiburgas

Vokietija

Vaisiai ir daržovės, įskaitant prekes, kuriuose yra didelis vandens ir rūgščių kiekis:

Laboratorio Agrario de la Generalitat Valenciana (LAGV)

Burchaasotas (Valensija)

Ispanija

Grupo de Residuos de Plaguicidas de la Universidad de Almería (PRRG)

Almerija

Ispanija

Pavienių likučių nustatymo metodai:

Chemisches und Veterinäruntersuchungsamt (CVUA) Stuttgart

Felbachas

Vokietija

18. ES etaloninė sunkiųjų metalų pašaruose ir maisto produktuose tyrimo laboratorija

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Gelis

Belgija

19. ES etaloninė mikotoksinų tyrimo laboratorija

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Gelis

Belgija

20. ES etaloninė policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) tyrimo laboratorija

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

Gelis

Belgija

21. ES etaloninė dioksinų ir PCB pašaruose ir maisto produktuose tyrimo laboratorija

Chemisches und Veterinäruntersuchungsamt (CVUA) Freiburg

Freiburgas

Vokietija

II. ES ETALONINĖS GYVŪNŲ SVEIKATOS IR GYVŲ GYVŪNŲ TYRIMO LABORATORIJOS

1. ES etaloninė klasikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvoje 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (3).

2. ES etaloninė afrikinės arklių ligos tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 1992 m. balandžio 29 d Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės taisykles ir kovos su ja priemones (4).

3. ES etaloninė paukščių gripo tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB (5).

4. ES etaloninė Niukaslo ligos tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyvoje 92/66/EB, nustatančioje Bendrijos Niukaslo ligos kontrolės priemones (6).

5. ES etaloninė kiaulių vezikulinės ligos tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (7).

6. ES etaloninė žuvų ligų tyrimo laboratorija

Veterinærinstituttet

Afdeling for Fjerkræ, Fisk og Pelsdyr

Danmarks Tekniske Universitet

Orhusas

Danija

7. ES etaloninė moliuskų ligų tyrimo laboratorija

Ifremer – Institut français de recherche pour l’exploitation de la mer

La Trambladas

Prancūzija

8. ES etaloninė skiepijimo nuo pasiutligės veiksmingumo stebėjimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendime 2000/258/EB dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo (8).

9. ES etaloninė mėlynojo liežuvio ligos tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvoje 2000/75/EB, nustatančioje mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (9).

10. ES etaloninė afrikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 2002/60/EB, nustatančioje konkrečius reikalavimus dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičiančioje Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (10).

11. ES etaloninė zootechnikos laboratorija

Laboratorija, nurodyta 1996 m. liepos 23 d. Tarybos sprendime 96/463/EB dėl etaloninės įstaigos, atsakingos už bendradarbiavimą suvienodinant grynaveislių veislinių galvijų tyrimo metodus ir rezultatų įvertinimą, paskyrimo (11).

12. ES etaloninė snukio ir nagų ligos tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvoje 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinančioje Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 92/46/EEB (12).

13. ES etaloninė bruceliozės tyrimo laboratorija

ANSES – Laboratoire de santé animale

Mezon Alforas

Prancūzija

14. ES etaloninė laboratorija arklių ligoms, išskyrus afrikinę arklių ligą, tirti

ANSES – Laboratoire de santé animale/Laboratoire de pathologie équine

Mezon Alforas

Prancūzija

15. ES etaloninė vėžiagyvių ligų tyrimo laboratorija

Centre for Environment, Fisheries & Aquaculture Science (Cefas)

Veimutas

Jungtinė Karalystė

16. ES etaloninė pasiutligės tyrimų laboratorija

ANSES – Laboratoire de la rage et de la faune sauvage de Nancy

Malzevilis

Prancūzija

17. ES etaloninė galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorija

VISAVET – Laboratorio de vigilancia veterinaria, Facultad de Veterinaria, Universidad Complutense de Madrid

Madridas

Ispanija“

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(3) OL L 316, 2001 12 1, p. 5.

(4) OL L 157, 1992 6 10, p. 19.

(5) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(6) OL L 260, 1992 9 5, p. 1.

(7) OL L 62, 1993 3 15, p. 69.

(8) OL L 79, 2000 3 30, p. 40.

(9) OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(10) OL L 192, 2002 7 20, p. 27.

(11) OL L 192, 1996 8 2, p. 19.

(12) OL L 306, 2003 11 22, p. 1.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/36

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 209/2011

2011 m. kovo 2 d.

kuriuo nutraukiami antidempingo ir antisubsidijų tyrimai dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemų ir tokio importo registracija, nustatyta Reglamentais (ES) Nr. 570/2010 ir (ES) Nr. 811/2010

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2), ypač į jo 14 ir 24 straipsnius,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Antidempingo tyrimas ir importo registracija

(1)

2010 m. birželio 3 d. Komisija gavo skundą dėl tariamo žalingo dempingo į Sąjungą importuojant Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemus. Minėtame skunde taip pat išdėstytas prašymas užregistruoti importą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 14 straipsnio 5 dalį.

(2)	Skundą pateikė Option NV (toliau – skundo pateikėjas), vienintelis žinomas WWAN modemų gamintojas Sąjungoje, pagaminantis 100 % visos Sąjungos produkcijos.

(3)	Skunde buvo pateikta dempingo ir dėl to padarytos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurie buvo laikomi pakankamais antidempingo tyrimui inicijuoti.

(4)	Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbusi pranešimą Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės WWAN modemų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8471 80 00 ir ex 8517 62 00.

(5)	2010 m. liepos 1 d. Komisija nustatė, kad importuojamas KLR kilmės tas pats produktas turi būti registruojamas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 570/2010 (4).

(6)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, eksportuojantiems KLR gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir naudotojams, žinomų susijusių importuotojų arba naudotojų asociacijoms, žaliavų tiekėjams, paslaugų teikėjams ir KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(7)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį Komisija atliko kai kuriuos įprastinius būtinus tikrinamuosius vizitus. Dėl dempingo ir ypač taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį Komisija daugiausia dėmesio skyrė 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytiems klausimams ir ypač iškraipymams, susijusiems su sprendimų priėmimu, įmonių valdymu, paskolomis, bendrovių finansavimu ir eksporto kreditais. Nors buvo nustatyta kai kurių iškraipymus rodančių pirminių duomenų, šio antidempingo tyrimo nutraukimas reiškia, kad tas klausimas nebuvo nagrinėjamas.

2. Antisubsidijų tyrimas ir importo registracija

(8)	2010 m. rugpjūčio 2 d. Komisija gavo skundą dėl tariamai žalingo KLR kilmės WWAN modemų importo į Sąjungą subsidijavimo. Minėtame skunde taip pat išdėstytas prašymas užregistruoti importą pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 24 straipsnio 5 dalį.

(9)	Skundą pateikė Option NV (toliau – skundo pateikėjas), vienintelis žinomas WWAN modemų gamintojas Sąjungoje, pagaminantis 100 % visos Sąjungos produkcijos.

(10)	Skunde pateikta subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(11)	Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) paskelbusi pranešimą Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės WWAN modemų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8471 80 00 ir ex 8517 62 00.

(12)	2010 m. rugsėjo 17 d. Komisija nustatė, kad importuojamas KLR kilmės tas pats produktas turi būti registruojamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 811/2010 (6).

(13)

B. SKUNDŲ ATSIĖMIMAS IR TYRIMŲ NUTRAUKIMAS

(14)	Dviem 2010 m. spalio 26 d. laiškais Komisijai Option NV atsiėmė savo skundus dėl antidempingo ir antisubsidijų, susijusių su importuojamais KLR kilmės WWAN modemais. Skundų atsiėmimo priežastis – Option NV pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su KLR eksportuojančiu gamintoju.

(15)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 9 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 597/2009 14 straipsnio 1 dalį skundo pateikėjui atsiėmus skundą tyrimas gali būti nutrauktas, jei toks nutraukimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(16)

Komisija nusprendė, kad šie tyrimai turėtų būti nutraukti, nes atliekant atitinkamai antidempingo ir antisubsidijų tyrimus nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus tyrimą būtų pažeisti Sąjungos interesai. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir joms suteikta galimybė teikti pastabas.

(17)

Po skundų atsiėmimo, viena bendrovė susisiekė su Komisija ir tvirtino, kad ji yra WWAN modemų Sąjungos gamintoja. Bendrovė teigė, kad tyrimai turėtų būti tęsiami nepaisant skundų atsiėmimo. Reikėtų pažymėti, kad bendrovė pirmą kartą pranešė apie save jau pasibaigus nustatytiems abiejų tyrimų procedūriniams terminams, skirtiems suinteresuotosioms šalims pranešti apie save ir pareikšti savo, kaip Sąjungos gamintojo nuomonę, ir todėl nepagrindė bendrovės Option NV pateiktų skundų iki juos atsiimant.

(18)

Be to, reikėtų pažymėti, kad šios bendrovės tvirtinimų ir pateiktos informacijos nepakako, kad Komisija padarytų išvadą, jog, Option NV atsiėmus skundą, dėl Sąjungos interesų reikėtų tęsti dabartinius tyrimus, inicijuotus gavus šios bendrovės skundą. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į bendrovės tvirtinimus apie veiklą, susijusią su Europos Sąjungos WWAN modemų rinka, buvo būtina tinkamai atsižvelgti į bendrovės faktinius pajėgumus i) užimti svarbią vietą Sąjungos WWAN modemų rinkoje ir, be to, ii) spręsti galimo tiekimo nutrūkimo problemą tuo atveju, jei priemonės būtų priimtos. Remiantis atliekant tyrimus pateikta informacija šiuo klausimu, padaryta išvada, kad būtų neproporcinga tęsti tyrimą ir nustatyti priemones po skundų atsiėmimo.

(19)	Pastabų, kad tyrimų baigimas prieštarautų Sąjungos interesams, negauta.

(20)	Todėl šiomis aplinkybėmis Komisija daro išvadą, kad antidempingo ir antisubsidijų tyrimai dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės WWAN modemų turėtų būti nutraukti nenustačius priemonių.

(21)	Todėl KLR kilmės WWAN modemų, kurių KN kodai yra ex 8471 80 00 ir ex 8517 62 00, importo registraciją, nustatytą Reglamentais (ES) Nr. 570/2010 ir (ES) Nr. 811/2010, reikėtų nutraukti, o minėtus reglamentus panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Antidempingo ir antisubsidijų tyrimai dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8471 80 00 ir ex 8517 62 00, importo yra nutraukiami.

2 straipsnis

Šiuo reglamentu muitinės įstaigoms nurodoma nutraukti importo registraciją, nustatytą pagal Reglamentų (ES) Nr. 570/2010 ir (ES) Nr. 811/2010 1 straipsnį.

3 straipsnis

Reglamentai (ES) Nr. 570/2010 ir (ES) Nr. 811/2010 panaikinami.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(3) OL C 171, 2010 6 30, p. 9.

(4) OL L 163, 2010 6 30, p. 34.

(5) OL C 249, 2010 9 16, p. 7.

(6) OL L 243, 2010 9 16, p. 37.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/41

KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/19/ES

2011 m. kovo 2 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga tau–fluvalinatas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra tau–fluvalinatas.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11e straipsnį pranešėjas per du mėnesius nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo atsisakė siūlymo įtraukti tą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Todėl 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (4), kuriuo tau–fluvalinatas neįtrauktas į minėtą priedą.

(3)

Vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimu įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(4)

Paraiška pateikta Danijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 451/2000 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Danija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2009 m. spalio 1 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba perdavė papildomą ataskaitą kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. birželio 17 d. Tarnyba Komisijai pateikė savo išvadas dėl tau–fluvalinato (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. sausio 28 d. pateikė kaip Komisijos tau–fluvalinato peržiūros ataskaitą.

(6)

Po įvairių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra tau–fluvalinato, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tau–fluvalinatą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinami rizikos vertinimo rezultatai, remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis apie riziką vandens organizmams bei riziką netiksliniams nariuotakojams ir informacijos apie galimą enantioselektyviosios degradacijos aplinkos terpėse poveikį aplinkai.

(8)	Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tau–fluvalinato, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (7), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų išaiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijos turėtojams, naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų.

(11)	Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Sprendimu 2008/934/EB tau–fluvalinatas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie tau–fluvalinatą to sprendimo priede.

(13)	Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Sprendimo 2008/934/EB priedo eilutė apie tau–fluvalinatą išbraukiama.

3 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2011 m. gruodžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4 straipsnis

1. Vadovaudamosi Direktyva 91/414/EEB valstybės narės, jei būtina, iki 2011 m. lapkričio 30 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tau–fluvalinato, registraciją.

Iki tos dienos jos turi patikrinti, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su tau–fluvalinatu, išskyrus įrašo B dalyje apibrėžtus su šia veikliąja medžiaga susijusius reikalavimus, ir ar registracijos turėtojas turi visą dokumentų rinkinį, atitinkantį tos direktyvos II priedo reikalavimus, arba ar gali juo naudotis pagal tos direktyvos 13 straipsnio sąlygas.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės iš naujo pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede nustatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su tau–fluvalinatu, įvertina kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje tau–fluvalinatas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš keleto į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. įtrauktų veikliųjų medžiagų. Remdamosi tuo įvertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas.

Nustačiusios, ar produktas atitinka minėtas sąlygas, valstybės narės:

a)	jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje tau–fluvalinatas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje tau–fluvalinatas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2011 m. birželio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(3) OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(4) OL L 333, 2008 12 11, p. 11.

(5) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(6) Europos maisto saugos tarnyba. „Bendros peržiūros išvados dėl veikliosios medžiagos pesticido tau–fluvalinato keliamos rizikos vertinimo“. EMST leidinys, 2010 m.; 8(7):1645. [70 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1645. Pateikta www.efsa.europa.eu.

(7) OL L 366, 1992 12 15, p. 10.

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigalioja

Įrašymo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„335

Tau–fluvalinatas

CAS Nr. 102851-06-9

CIPAC Nr. 786

(RS)-α-cian-3-fenoksibenzil N-(2-chloro- α,α α- trifluoro-p-tolil)-D-valinatas

(Izomerų santykis 1:1)

≥ 920 g/kg

(R-α-cian ir S-α-cian izomerų santykis 1:1)

Priemaišos:

toluenas: ne daugiau kaip 5 g/kg

2011 m. birželio 1 d.

2021 m. gegužės 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip insekticidą arba akaricidą.

B DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į tau–fluvalinato peržiūros ataskaitos, priimtos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2011 m. sausio 28 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės turi ypatingą dėmesį skirti:

a)	vandens organizmams kylančiai rizikai ir užtikrinti, kad naudojimo sąlygose būtų nustatytos tinkamos rizikos mažinimo priemonės;

b)	netiksliniams nariuotakojams kylančiai rizikai ir užtikrinti, kad naudojimo sąlygose būtų nustatytos tinkamos rizikos mažinimo priemonės;

c)	tyrimų medžiagą, naudotą rengiant toksiškumo dokumentų rinkinius, lyginti su komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikacija.

Susijusios valstybės narės prašo pateikti patvirtinamosios informacijos apie:

—	bioakumuliacijos / biokoncentravimosi vandens aplinkoje keliamą riziką;

—	netiksliniams nariuotakojams keliamą riziką;

Susijusios valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas šią patvirtinamąją informaciją pateiktų Komisijai iki 2013 m. gegužės 31 d.

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas, praėjus dvejiems metas po konkrečių gairių priėmimo, pateiktų patvirtinamosios informacijos apie:

galimą enantioselektyviosios degradacijos aplinkos terpėse poveikį aplinkai.“

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/45

KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/20/ES

2011 m. kovo 2 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga fenoksikarbas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

(2)

(3)

(4)

Paraiška pateikta Nyderlandams, kurie Reglamentu (EB) Nr. 451/2000 paskirti ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Nyderlandai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2009 m. gruodžio 10 d. jie šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie galėtų pateikti pastabų, ir persiuntė Komisijai gautas pastabas. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarnyba Komisijai pateikė savo išvadas dėl fenoksikarbo (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. sausio 28 d. pateikė kaip Komisijos fenoksikarbo peržiūros ataskaitą.

(6)

Po įvairių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra fenoksikarbo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl fenoksikarbą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinamas rizikos netiksliniams nariuotakojams ir bičių perams vertinimas.

(8)	Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra fenoksikarbo, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

(11)	Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Sprendimu 2008/934/EB fenoksikarbas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie fenoksikarbą to sprendimo priede.

(13)	Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Sprendimo 2008/934/EB priedo eilutė apie fenoksikarbą išbraukiama.

3 straipsnis

Tas nuostatas jos taiko nuo 2011 m. gruodžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4 straipsnis

Iki tos dienos jos turi patikrinti, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su fenoksikarbu, išskyrus įrašo B dalyje apibrėžtus su šia veikliąja medžiaga susijusius reikalavimus, ir ar registracijos turėtojas turi visą dokumentų rinkinį, atitinkantį tos direktyvos II priedo reikalavimus, arba ar gali juo naudotis pagal tos direktyvos 13 straipsnio sąlygas.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės iš naujo pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede nustatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su fenoksikarbu, įvertina kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje fenoksikarbas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš keleto į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. įtrauktų veikliųjų medžiagų. Remdamosi tuo įvertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas.

Nustačiusios, ar produktas atitinka minėtas sąlygas, valstybės narės:

a)	jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fenoksikarbas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fenoksikarbas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2011 m. birželio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(3) OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(4) OL L 333, 2008 12 11, p. 11.

(5) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(6) Europos maisto saugos tarnyba. „Bendros peržiūros išvados dėl veikliosios medžiagos pesticido fenoksikarbo keliamos rizikos vertinimo“. EMST leidinys, 2010 m.; 8(12):1779. [75 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1779. Pateikta www.efsa.europa.eu

(7) OL L 366, 1992 12 15, p. 10.

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigalioja

Įrašymo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„339

Fenoksikarbas

CAS Nr.

79127-80-3

CIPAC Nr. 425

Etil 2-(4-fenoksifenoksi)etil-karbamatas

≥ 970 g/kg

Priemaišos:

toluenas: ne daugiau kaip 1 g/kg

2011 m. birželio 1 d.

2021 m. gegužės 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip insekticidą.

B DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į fenoksikarbo peržiūros ataskaitos, priimtos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2011 m. sausio 28 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės turi ypatingą dėmesį skirti:

—	vandens organizmų apsaugai. Registracijos sąlygose, jei reikia, numatomos rizikos mažinimo priemonės;

—	rizikai bitėms ir netiksliniams nariuotakojams. Registracijos sąlygose, jei reikia, numatomos rizikos mažinimo priemonės.

Susijusios valstybės narės prašo pateikti patvirtinamosios informacijos, kuria būtų patvirtinamas rizikos netiksliniams nariuotakojams ir bičių perams vertinimas.

Susijusios valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas šią informaciją pateiktų Komisijai iki 2013 m. gegužės 31 d.“

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/49

KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/21/ES

2011 m. kovo 2 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga kletodimas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

(2)

(3)

(4)

Paraiška pateikta Nyderlandams, kurie Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirti ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Nyderlandai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2009 m. gruodžio 1 d. jie šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba perdavė papildomą ataskaitą kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. rugsėjo 10 d. Tarnyba Komisijai pateikė savo išvadas dėl kletodimo (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. sausio 28 d. pateikė kaip Komisijos kletodimo peržiūros ataskaitą.

(6)

Po įvairių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra kletodimo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl kletodimą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad pranešėjas pateiktų papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinami rizikos vertinimo rezultatai, remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis apie poveikio dirvožemiui ir požeminiam vandeniui vertinimą, ir likučių apibrėžtį rizikos vertinimui.

(8)	Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra kletodimo, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

(11)	Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Sprendimu 2008/934/EB kletodimas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie kletodimą to sprendimo priede.

(13)	Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Sprendimo 2008/934/EB priedo eilutė apie kletodimą išbraukiama.

3 straipsnis

Tas nuostatas jos taiko nuo 2011 m. gruodžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4 straipsnis

Iki tos dienos jos turi patikrinti, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su kletodimu, išskyrus įrašo B dalyje apibrėžtus su šia veikliąja medžiaga susijusius reikalavimus, ir ar registracijos turėtojas turi visą dokumentų rinkinį, atitinkantį tos direktyvos II priedo reikalavimus, arba ar gali juo naudotis pagal tos direktyvos 13 straipsnio sąlygas.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės iš naujo pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede nustatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su kletodimu, įvertina kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje kletodimas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš keleto į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. įtrauktų veikliųjų medžiagų. Remdamosi tuo įvertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas.

Nustačiusios, ar produktas atitinka minėtas sąlygas, valstybės narės:

a)	jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje kletodimas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje kletodimas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2011 m. birželio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(3) OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(4) OL L 333, 2008 12 11, p. 11.

(5) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(6) Europos maisto saugos tarnyba. „Bendros peržiūros išvados dėl veikliosios medžiagos pesticido kletodimo keliamos rizikos vertinimo“. EMST leidinys, 2010 m.; 8(9):1771. [93 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1771. Pateikta www.efsa.europa.eu.

(7) OL L 366, 1992 12 15, p. 10.

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigalioja

Įrašymo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„336

Kletodimas

CAS Nr. 99129-21-2

CIPAC Nr. 508

(5RS)-2-{(1EZ)-1-[(2E)-3-chloraliloksimin]propil}-5-[(2RS)-2-(etiltio)propil]-3-hidroksicikloheks-2-en-1-onas

≥ 930 g/kg

Priemaišos:

toluenas: daugiausia 4 g/kg

2011 m. birželio 1 d.

2021 m. gegužės 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą cukriniams runkeliams.

B DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į kletodimo peržiūros ataskaitos, priimtos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2011 m. sausio 28 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės turi ypatingą dėmesį skirti vandens organizmų, paukščių ir žinduolių apsaugai ir užtikrinti, kad naudojimo sąlygose būtų nustatytos tinkamos rizikos mažinimo priemonės.

Susijusios valstybės narės prašo pateikti, remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis, patvirtinamosios informacijos apie:

—	poveikio dirvožemiui ir požeminiam vandeniui vertinimą,

—	likučių apibrėžtį rizikos vertinimui.

Susijusios valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas šią patvirtinamąją informaciją pateiktų Komisijai iki 2013 m. gegužės 31 d.“

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/53

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/137/BUSP

2011 m. vasario 28 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2011 m. vasario 23 d. Europos Sąjunga pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl susidariusios padėties Libijoje. ES griežtai pasmerkė smurtą ir jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus bei labai apgailestavo dėl represijų prieš taikius demonstrantus.

(2)	ES dar kartą pakartojo raginanti nedelsiant nutraukti jėgos naudojimą ir imtis priemonių, kad būtų atsižvelgta į teisėtus gyventojų reikalavimus.

(3)

2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1970 (toliau – JT ST rezoliucija 1970 (2011)), kuria buvo nustatytos ribojamosios priemonės Libijai ir asmenims bei subjektams, susijusiems su rimtais Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant susijusius su išpuoliais prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius, įvykdytais pažeidžiant tarptautinę teisę.

(4)	Atsižvelgdama į padėties Libijoje rimtumą, ES mano, jog būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones.

(5)	Be to, Sąjunga turi imtis papildomų veiksmų, kad būtų įgyvendintos tam tikros priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba iš valstybių narių teritorijų ar per jas, arba naudojantis jų jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais, draudžiama Libijai tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti ar perduoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir šių objektų atsargines dalis, taip pat įrangą, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, nesvarbu, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2. Draudžiama:

fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, mokymą ar kitokią pagalbą, įskaitant ginkluotų samdinių suteikimą, susijusius su karine veikla ar 1 dalyje nurodytų objektų tiekimu, priežiūra ir naudojimu;

b)	fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms Libijoje arba naudojimui Libijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansinę paramą, susijusią su karine veikla ar 1 dalyje nurodytų objektų tiekimu, priežiūra ir naudojimu;

c)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama nesilaikyti arba dėl kurios nesilaikoma a arba b punktuose nurodytų draudimų.

2 straipsnis

1. 1 straipsnis netaikomas:

a)	žudyti nepritaikytos karinės įrangos arba įrangos, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, skirtos naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, tiekimui, pardavimui ar perdavimui;

b)	kitokiam ginklų ir su jais susijusius reikmenų tiekimui, pardavimui ar perdavimui;

c)	techninės pagalbos, mokymo ar kitokios pagalbos, įskaitant personalą, susijusių su tokia įranga, teikimui;

d)	finansinės paramos, susijusios su tokia įranga, teikimui;

iš anksto patvirtinus, tam tikrais atvejais, pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 24 punktą įsteigtam komitetui (toliau – Komitetas).

2. 1 straipsnis netaikomas apsauginių rūbų, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Libiją laikinai ir tik asmeniniam naudojimui eksportuoja JT personalas, Europos Sąjungos ar jos valstybių narių personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę pagalbą bei pagalbą vystymuisi teikiantys darbuotojai bei su šia veikla susijęs personalas, tiekimui, pardavimui ar perdavimui.

3 straipsnis

Valstybių narių nacionaliniams subjektams naudojantis jų jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais draudžiama iš Libijos pirkti 1 straipsnio 1 dalyje minėtus objektus, nesvarbu, ar Libijos teritorija yra jų kilmės vieta.

4 straipsnis

1. Derindamos veiksmus su nacionalinės valdžios institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir tarptautinės teisės, visų pirma jūros teisės ir atitinkamų tarptautinių civilinės aviacijos susitarimų, valstybės narės savo teritorijoje, įskaitant jų oro uostus ir jūrų uostus, tikrina visus į Libiją ir iš jos gabenamus krovinius, jei jos turi patikimos informacijos, kad krovinyje yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.

2. Aptikusios objektus, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, valstybės narės juos konfiskuoja ir pašalina (pavyzdžiui, sunaikina, padaro netinkamais naudoti, patalpina į sandėlį arba perduoda kitai valstybei, nei kilmės ar paskirties valstybė, pašalinti).

3. Valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, bendradarbiauja atliekant pagal 1 ir 2 dalį vykdomus tikrinimus ir šalinimą.

4. Į Libiją ir iš jos krovinius gabenantiems orlaiviams ir laivams taikomas reikalavimas prieš atvykimą ir prieš išvykimą pateikti papildomos informacijos apie visas prekes, įgabenamas į valstybę narę ir išgabenamas iš jos.

5 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas ar tranzitui per jas:

a)	JT ST rezoliucijos 1970 (2011) I priede išvardytiems asmenims ir kitiems asmenims, kuriuos nurodo Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, nurodytiems I priedo sąraše;

į I priedo sąrašą neįtrauktiems asmenims, kurie yra susiję su nurodymu vykdyti rimtus Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimus, jų valdymu ar kitokiu vadovavimu juos atliekant ar prie jų yra prisidėję, be kita ko, būdami susiję su išpuolių prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius planavimu, valdymu, nurodymu juos vykdyti ir jų vykdymu, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant apšaudymą iš oro, ar prie to prisidėję, arba kurie veikia tų asmenų pavedimu ar jų vardu arba jiems vadovaujant, nurodytiems II priedo sąraše.

2. 1 dalis neįpareigoja valstybės narės atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečių.

3. 1 dalies a punktas netaikomas tais atvejais, kai Komitetas nustato, kad:

a)	kelionė yra pateisinama dėl humanitarinio poreikio, įskaitant religines pareigas; ar

b)	taikant išimtį būtų prisidėta siekiant taikos ir nacionalinio susitaikymo Libijoje bei stabilumo regione.

4. 1 dalies a punktas netaikomas, kai:

a)	atvykimas ar tranzitas yra būtinas vykdant teisminį procesą; ar

b)	kai kiekvienu konkrečiu atveju kuri nors valstybė narė nustato, kad toks atvykimas ar tranzitas yra būtinas siekiant taikos ir stabilumo Libijoje, ir tai nustačiusi ta valstybė per 48 valandas pateikia atitinkamą pranešimą Komitetui.

5. 1 dalies b punktas neturi įtakos atvejams, kai valstybė narė turi laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų; arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

6. 5 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) priimančioji šalis.

7. Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 5 ar 6 dalis.

8. Valstybės narės gali taikyti pagal 1 dalies b punktą nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl skubaus humanitarinio poreikio arba dėl dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose, įskaitant tuos, kuriuos remia Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas tiesiogiai propaguojantis demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus Libijoje.

9. Valstybė narė, ketinanti taikyti 8 dalyje nurodytas išimtis, apie tai raštu praneša Tarybai. Laikoma, kad išimtis yra taikoma, jeigu viena ar daugiau Tarybos narių per dvi darbo dienas nuo tada, kai buvo gautas pranešimas apie siūlomą išimtį, raštu nepareiškia prieštaravimo. Jei viena ar daugiau Tarybos narių pareiškia prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

10. Tais atvejais, kai pagal 5, 6 ir 8 dalis valstybė narė leidžia priede išvardytiems asmenims atvykti į savo teritoriją ar per ją vykti tranzitu, leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis buvo suteiktas, ir tik tiems asmenims, kuriems jis suteiktas.

6 straipsnis

1. Visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso arba kuriuos kontroliuoja:

JT ST rezoliucijos 1970 (2011) II priede išvardyti asmenys ir subjektai bei kiti asmenys ir subjektai, kuriuos nurodo Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, arba jų vardu ir jiems vadovaujant veikiantys asmenys ir subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai, nurodyti III priedo sąraše;

į III priedo sąrašą neįtraukti asmenys ir subjektai, kurie yra susiję su nurodymu įvykdyti rimtus Libijos žmonių žmogaus teisių pažeidimus, jų valdymu ar kitokiu vadovavimu juos atliekant ar prie jų yra prisidėję, be kita ko, būdami susiję su išpuolių prieš civilius gyventojus ir gamybos įrenginius planavimu, valdymu, nurodymu juos vykdyti ir jų vykdymu, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant apšaudymą iš oro, ar prie to prisidėję, arba jų vardu ir jiems vadovaujant veikiantys asmenys ar subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai, kaip nurodyti IV priedo sąraše,

įšaldomos.

2. Neleidžiama 1 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar subjektams arba jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, kitu finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.

3. Išimtys gali būti taikomos lėšoms, finansiniam turtui ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)	būtini pagrindinėms išlaidoms, įskaitant mokėjimą už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas bei komunalines paslaugas;

b)	skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti pagal nacionalinės teisės aktus; ar

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams sumokėti pagal nacionalinius teisės aktus už įšaldytų lėšų, kito finansinio turto ir ekonominių išteklių kasdienį aptarnavimą ar laikymą;

kai atitinkama valstybė narė Komitetui praneša, kai taikoma, apie ketinimą leisti naudotis tokiomis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais, o Komitetas per penkias darbo dienas nuo tokio pranešimo nepriima neigiamo sprendimo.

4. Išimtys taip pat gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)	būtini ypatingoms išlaidoms, atitinkamai valstybei narei apie tai pranešus Komitetui, kai taikoma, ir gavus jo pritarimą; ar

yra teismo, administracine ar arbitražo tvarka suvaržyti arba yra teismo sprendimo objektas; šiuo atveju lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai gali būti naudojami to suvaržymo ar teismo sprendimo vykdymui, jeigu toks suvaržymas arba teismo sprendimas buvo priimti iki JT ST rezoliucijos 1970 (2011) priėmimo dienos ir nėra priimti 1 dalyje nurodyto asmens ar subjekto naudai, atitinkamai valstybei narei atitinkamais atvejais apie tai pranešus Komitetui;

5. 1 dalis nekliudo nurodytam asmeniui ar subjektui pervesti mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio asmens ar subjekto įtraukimo į sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas, o atitinkama valstybė narė prieš 10 darbo dienų iki tokio leidimo suteikimo praneša Komitetui, kai taikoma, apie ketinimą atlikti ar gauti tokius mokėjimus arba leisti šiam tikslui panaikinti lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą.

6. 2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

a)	palūkanomis iš šių sąskaitų arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis; arba

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar prievoles, sudarytas arba kilusias iki dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti ribojamosios priemonės;

jeigu visoms tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams toliau taikoma 1 dalis.

7 straipsnis

Nepatenkinami jokie nurodytų asmenų ar subjektų, įtrauktų į I, II, III arba IV priedų sąrašus, arba kitų Libijos asmenų ar subjektų, įskaitant Libijos Vyriausybę, arba asmenų ar subjektų, pateikusių ieškinį tų asmenų ar subjektų vardu ar jų naudai, ieškiniai, įskaitant ieškinius dėl kompensavimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, priešpriešinius ieškinius arba ieškinius pagal garantiją, susijusius su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo taikomos priemonės, nustatytos pagal JT ST rezoliuciją 1970 (2011), įskaitant Sąjungos ar bet kurios valstybės narės priemones, nustatytas įgyvendinant atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, pagal jų reikalavimus arba su jais susijusias, arba priemones, numatytas šiame sprendime.

8 straipsnis

1. Taryba atlieka I ir III priedų pakeitimus remdamasi Saugumo Tarybos arba Komiteto sprendimais.

2. Valstybių narių arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba nustato II ir IV prieduose pateiktus sąrašus ir priima jų pakeitimus.

9 straipsnis

1. Jeigu Saugumo Taryba arba Komitetas įtraukia į sąrašą asmenį arba subjektą, Taryba šį asmenį ar subjektą įtraukia į I arba III priedą.

2. Jei Taryba nusprendžia asmeniui arba subjektui taikyti 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II ir IV priedus.

3. Apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, 1 ir 2 dalyse nurodytam asmeniui arba subjektui Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas.

4. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja asmenį arba subjektą.

10 straipsnis

1. I, II, III ir IV prieduose pateikiamos atitinkamų asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą priežastys, kurias Saugumo Taryba arba Komitetas yra pateikę dėl I ir III priedų.

2. Be to, I, II, III ir IV prieduose pateikiama informacija, jei jos yra, būtina atitinkamų asmenų ar subjektų tapatybei nustatyti, kurią Saugumo Taryba arba Komitetas yra pateikę dėl I ir III priedų. Teikiant informaciją apie asmenis gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, taip pat pareigos ar profesija. Teikiant informaciją apie subjektus gali būti nurodomas pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta. I ir III prieduose taip pat nurodoma Saugumo Tarybos arba Komiteto atlikto įtraukimo į sąrašą data.

11 straipsnis

Siekiant, kad šiame sprendime išvardintų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga skatina trečiąsias valstybes patvirtinti panašias ribojamąsias priemones.

12 straipsnis

1. Šis sprendimas prireikus peržiūrimas, iš dalies keičiamas ar panaikinamas, visų pirma atsižvelgiant į susijusius Saugumo Tarybos sprendimus.

2. 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priemonės peržiūrimos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Jas nustojama taikyti atitinkamiems asmenims ir subjektams, jeigu 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Taryba nustato, kad sąlygos, dėl kurių jos taikomos, nebeegzistuoja.

13 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

MARTONYI J.

I PRIEDAS

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų sąrašas

1.	AL-BAGHDADI, Dr Abdulqader Mohammed Paso numeris: B010574. Gimimo data: 1950 7 1. Revoliucinių komitetų ryšių palaikymo biuro vadovas. Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

2.	DIBRI, Abdulqader Yusef Gimimo data: 1946 m. Gimimo vieta: Hjuonas, Libija. Muammar QADHAFI asmens apsaugos tarnybos vadovas. Atsakingas už režimo saugumą. Praeityje vykdė smurtinius veiksmus prieš disidentus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

3.	DORDA, Abu Zayd Umar Išorės saugumo organizacijos direktorius. Lojalus režimui. Išorės žvalgybos agentūros vadovas. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26

4.	JABIR, Generolas Majoras Abu Bakr Yunis Gimimo data: 1952 m. Gimimo vieta: Jalo, Libija. Gynybos ministras. Bendrai atsakingas už ginkluotųjų pajėgų veiksmus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

5.	MATUQ, Matuq Mohammed Gimimo data: 1956 m. Gimimo vieta: Komasas Už pagalbines tarnybas atsakingas sekretorius. Vyresnysis režimo narys. Dalyvauja Revoliucinių komitetų veikloje. Praeityje dalyvavo malšinant opozicines idėjas ir vykdant smurtinius veiksmus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

QADHAF AL-DAM, Sayyid Mohammed

Gimimo data: 1948 m. Gimimo vieta: Sirte, Libija.

Muammar QADHAFI pusbrolis. Devintajame dešimtmetyje Sayyid dalyvavo disidentų žudynėse ir įtariamas dėl keleto mirčių Europoje. Be to, manoma, kad jis dalyvavo tiekiant ginklus.

Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

7.	QADHAFI, Aisha Muammar Gimimo data: 1978 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI dukra. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

8.	QADHAFI, Hannibal Muammar Paso numeris: B/002210. Gimimo data: 1975 9 20. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

9.	QADHAFI, Khamis Muammar Gimimo data: 1978. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

10.	QADHAFI, Mohammed Muammar Gimimo data: 1970 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

11.	QADHAFI, Muammar Mohammed Abu Minyar Gimimo data: 1942 m. Gimimo vieta: Sirte, Libija. Revoliucijos lyderis, ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Atsakingas už nurodymą vykdyti demonstracijų represijas ir žmogaus teisių pažeidimus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

12.	QADHAFI, Mutassim Gimimo data: 1976 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26

13.	QADHAFI, Saadi Paso numeris: 014797. Gimimo data: 1973 5 25. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Specialiųjų pajėgų vadas. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26

14.	QADHAFI, Saif al-Arab Gimimo data: 1982 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26

15.	QADHAFI, Saif al-Islam Paso numeris: B014995. Gimimo data: 1972 6 25 Gimimo vieta: Tripolis, Libija. „Qadhafi Foundation“ direktorius. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Kurstantys vieši pareiškimai, skatinantys smurtą prieš demonstrantus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26

16.

AL-SENUSSI, Colonel Abdullah

Gimimo data: 1949 m. Gimimo vieta: Sudanas.

Karinės žvalgybos direktorius. Karinės žvalgybos struktūrų dalyvavimas vykdant demonstracijų represijas. Praeityje buvo įtarimų dėl dalyvavimo Abu Selimo kalėjimo aukų žudyme. Nuteistas in absentia už UTA lėktuvo susprogdinimą. Muammar QADHAFI svainis.

Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

II PRIEDAS

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų asmenų sąrašas

	Vardas, pavardė	Identifikavimo informacija	Įtraukimo į sąrašą priežastys	Įtraukimo į sąrašą data
1.	ABDULHAFIZ, pulkininkas Mas’ud	Pareigos: Ginkluotųjų pajėgų vadas	Trečiasis ginkluotųjų pajėgų vadovavimo grandinėje Svarbus vaidmuo karinės žvalgybos srityje	2011 2 28
2.	ABDUSSALAM, Abdussalam Mohammed	Pareigos: Išorės saugumo organizacijos kovos su terorizmu padalinio vadovas Gimimo data: 1952 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija	Žinomas Revoliucinio komiteto narys. Artimas Muammar QADHAFI bendrininkas.	2011 2 28
3.	ABU SHAARIYA	Pareigos: Išorės saugumo organizacijos vadovo pavaduotojas	Žinomas režimo vykdomosios struktūros narys. Muammar QADHAFI svainis.	2011 2 28
4.	ASHKAL, Al-Barrani	Pareigos: Karinės žvalgybos direktoriaus pavaduotojas	Vyresnysis režimo vykdomosios struktūros narys.	2011 2 28
5.	ASHKAL, Omar	Pareigos: Revoliucinių komitetų judėjimo vadovas Gimimo vieta: Sirtas, Libija	Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus.	2011 2 28
6.	QADHAF AL-DAM, Ahmed Mohammed	Gimimo data: 1952 m. Gimimo vieta: Egiptas	Muammar QADHAFI pusbrolis. Manoma, kad nuo 1995 m. jis vadovauja elitinės armijos batalionui, atsakingam už M. Qadhafi asmens apsaugą, ir atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų Išorės saugumo organizacijoje. Jis dalyvauja planuojant operacijas prieš Libijos disidentus užsienyje ir tiesiogiai dalyvavo teroristinėje veikloje.	2011 2 28
7.	AL-BARASSI, Safia Farkash	Gimimo data: 1952 m. Gimimo vieta: al Baida, Libija	Muammar QADHAFI žmona. Glaudi sąsaja su režimu.	2011 2 28
8.	SALEH, Bachir	Gimimo data: 1946 m. Gimimo vieta: Traghen	Šalies vadovo kabineto vadovas. Glaudi sąsaja su režimu.	2011 2 28
9.	General TOHAMI, Khaled	Gimimo data: 1946 m. Gimimo vieta: Genzur	Vidaus saugumo biuro direktorius. Glaudi sąsaja su režimu.	2011 2 28
10.	FARKASH, Mohammed Boucharaya	Gimimo data: 1949 m. liepos 1 d. Gimimo vieta: al Baida	Išorės saugumo biuro žvalgybos skyriaus direktorius. Glaudi sąsaja su režimu.	2011 2 28

III PRIEDAS

6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas

1.	QADHAFI, Aisha Muammar Gimimo data: 1978 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI dukra. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

2.	QADHAFI, Hannibal Muammar Paso numeris: B/002210. Gimimo data: 1975 9 20. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

3.	QADHAFI, Khamis Muammar Gimimo data: 1978 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

4.	QADHAFI, Muammar Mohammed Abu Minyar Gimimo data: 1942 m. Gimimo vieta: Sirte, Libija. Revoliucijos lyderis, ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Atsakingas už nurodymą vykdyti demonstracijų represijas ir žmogaus teisių pažeidimus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

5.	QADHAFI, Mutassim Gimimo data: 1976 m. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

6.	QADHAFI, Saif al-Islam „Qadhafi Foundation“ direktorius. Paso numeris: B014995. Gimimo data: 1972 6 25. Gimimo vieta: Tripolis, Libija. Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Kurstantys vieši pareiškimai, skatinantys smurtą prieš demonstrantus. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 2 26.

IV PRIEDAS

6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas

Vardas, pavardė

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

ABDULHAFIZ, pulkininkas Mas’ud

Pareigos: Ginkluotųjų pajėgų vadas

Trečiasis ginkluotųjų pajėgų vadovavimo grandinėje Svarbus vaidmuo karinės žvalgybos srityje

2011 2 28

ABDUSSALAM, Abdussalam Mohammed

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos kovos su terorizmu padalinio vadovas

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Žinomas Revoliucinio komiteto narys. Artimas Muammar QADHAFI bendrininkas.

2011 2 28

ABU SHAARIYA

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos vadovo pavaduotojas

Žinomas režimo vykdomosios struktūros narys. Muammar QADHAFI svainis.

2011 2 28

ASHKAL, Al-Barrani

Pareigos: Karinės žvalgybos direktoriaus pavaduotojas

Vyresnysis režimo vykdomosios struktūros narys.

2011 2 28

ASHKAL, Omar

Pareigos: Revoliucinių komitetų judėjimo vadovas

Gimimo vieta: Sirtas, Libija

Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus.

2011 2 28

AL-BAGHDADI, Dr Abdulqader Mohammed

Pareigos: Revoliucinių komitetų ryšių palaikymo biuro vadovas.

Paso Nr.: B010574

Gimimo data: 1950 7 1

Revoliuciniai komitetai vykdė smurtinius veiksmus prieš demonstrantus.

2011 2 28

DIBRI, Abdulqader Yusef

Pareigos: Muammar QADHAFI asmens apsaugos tarnybos vadovas

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Hjuonas, Libija

Atsakingas už režimo saugumą. Praeityje vykdė smurtinius veiksmus prieš disidentus.

2011 2 28

DORDA, Abu Zayd Umar

Pareigos: Išorės saugumo organizacijos direktorius

Lojalus režimui. Išorės žvalgybos agentūros vadovas.

2011 2 28

JABIR, Generolas Majoras Abu Bakr Yunis

Pareigos: Gynybos ministras.

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Jalo, Libija

Bendrai atsakingas už ginkluotųjų pajėgų veiksmus.

2011 2 28

10.

MATUQ, Matuq Mohammed

Pareigos: Už pagalbines tarnybas atsakingas sekretorius.

Gimimo data: 1956 m.

Gimimo vieta: Komasas

Vyresnysis režimo vykdomosios struktūros narys. Dalyvauja Revoliucinių komitetų veikloje. Praeityje dalyvavo malšinant opozicines idėjas ir vykdant smurtinius veiksmus.

2011 2 28

11.

QADHAF AL-DAM, Ahmed Mohammed

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: Egiptas

2011 2 28

12.

QADHAF AL-DAM, Sayyid Mohammed

Gimimo data: 1948 m.

Gimimo vieta: Sirtas, Libija

Muammar QADHAFI pusbrolis. Devintajame dešimtmetyje Sayyid dalyvavo disidentų žudynėse ir įtariamas dėl keleto mirčių Europoje. Be to, manoma, kad jis dalyvavo tiekiant ginklus.

2011 2 28

13.

QADHAFI, Mohammed Muammar

Pareigos: Libijos pašto ir telekomunikacijų bendrovės pirmininkas

Gimimo data: 1970 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

14.

QADHAFI, Saadi

Pareigos: Specialiųjų pajėgų vadas.

Paso Nr.: 014797

Gimimo data: 1973 5 25

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu. Vadovauja kariniams daliniams, dalyvaujantiems vykdant demonstracijų represijas.

2011 2 28

15.

QADHAFI, Saif al-Arab

Gimimo data: 1982 m.

Gimimo vieta: Tripolis, Libija

Muammar QADHAFI sūnus. Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

16.

AL-SENUSSI, Pulkininkas Abdullah (Al-Megrahi)

Pareigos: Karinės žvalgybos direktorius.

Gimimo data: 1949 m.

Gimimo vieta: Sudanas

2011 2 28

17.

AL-BARASSI, Safia Farkash

Gimimo data: 1952 m.

Gimimo vieta: al Baida, Libija

Muammar QADHAFI žmona.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

18.

SALEH, Bachir

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Traghen

Šalies vadovo kabineto vadovas.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

19.

General TOHAMI, Khaled

Gimimo data: 1946 m.

Gimimo vieta: Genzur

Vidaus saugumo biuro direktorius.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

20.

FARKASH, Mohammed Boucharaya

Gimimo data: 1949 m. liepos 1 d.

Gimimo vieta: al Baida

Išorės saugumo biuro žvalgybos skyriaus direktorius.

Glaudi sąsaja su režimu.

2011 2 28

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/63

EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 114/2010

2010 m. lapkričio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo I priedas (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas) su pakeitimais, padarytais Europos ekonominės erdvės susitarimą patikslinančiu protokolu, ypač į šio Susitarimo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)	Susitarimo I priedas buvo iš dalies pakeistas 2010 m. birželio 11 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 60/2010 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 357/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, V priedą (2).

(3)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 571/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo nuostatas dėl galvijų spongiforminių encefalopatijų monitoringo programų peržiūros kriterijų (3).

(4)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 584/2008, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose (4).

(5)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 746/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedas (5).

(6)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 933/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo nuostatos dėl gyvūnų tapatybės nustatymo priemonių ir judėjimo dokumentų turinio (6).

(7)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 956/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, IV priedą (7).

(8)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas (8).

(9)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 103/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII ir IX priedus (9).

(10)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. vasario 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 129/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 197/2006 nuostatas dėl buvusiems maisto produktams taikomų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo (10).

(11)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 162/2009, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, III ir X priedai (11).

(12)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 163/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, IV priedą (12).

(13)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 199/2009, kuriuo nustatoma pereinamojo laikotarpio priemonė, nukrypstanti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatų dėl tiesioginio nedidelio kiekio šviežios broilerių ir kalakutų mėsos tiekimo (13).

(14)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 213/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 ir Reglamento (EB) Nr. 1003/2005 nuostatas dėl salmonelių kontrolės ir tyrimo veislinių Gallus gallus rūšies vištų ir kalakutų pulkuose (14).

(15)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 759/2009, iš dalies keičiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 21/2004, nustatančio avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą, priedą (15).

(16)	Į Susitarimą turi būti įtraukta 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos direktyva 2008/53/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 2006/88/EB IV priedo nuostatas dėl karpių pavasarinės viremijos (16).

(17)	Į Susitarimą turi būti įtraukta 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (17).

(18)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatas dėl internetinio informacijos puslapio, kad informaciją apie akvakultūros gamybos įmones ir leidimą turinčias perdirbimo įmones būtų galima gauti elektroninėmis priemonėmis (18).

(19)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas 2008/650/EB, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje, kad į ligų, apie kurias būtina pranešti, sąrašą būtų įtrauktos tam tikros ligos ir iš jo būtų išbrauktas kiaulių enterovirusinis encefalomielitas (19).

(20)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/815/EB dėl tam tikrų nacionalinių salmonelių kontrolės Gallus gallus rūšies broilerių pulkuose programų patvirtinimo (20).

(21)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/896/EB dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių (21).

(22)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2008/908/EB, kuriuo leidžiama tam tikroms valstybėms narėms peržiūrėti GSE stebėsenos programas (22).

(23)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/946/EB, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų karantino reikalavimų (23).

(24)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2009/177/EB, kuriuo įgyvendinama Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl priežiūros ir likvidavimo programų ir valstybių narių, zonų ir teritorinių vienetų ligos neapimtos teritorijos statuso (24).

(25)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2009/247/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/322/EB dėl Bulgarijos tam tikrų rūšių maitlesių paukščių lesinimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis (25).

(26)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimas 2009/722/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/324/EB dėl nuostatos, leidžiančios Latvijai nukrypti nuo draudimo tam tikrus kailinius gyvūnus šerti tos pačios rūšies gyvūnais (26).

(27)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 2009/771/EB dėl kai kurių nacionalinių Salmonella kontrolės kalakutuose programų patvirtinimo (27).

(28)	Reglamentu (EB) Nr. 1251/2008 panaikinamos Komisijos direktyvos 1999/567/EB (28) ir 2003/390/EB (29), kurios yra įtrauktos į Susitarimą ir todėl turi būti iš jo išbrauktos.

(29)	Direktyva 2008/71/EB panaikinama Tarybos direktyva 92/102/EEB (30), kuri yra įtraukta į Susitarimą, todėl pagal Susitarimą turi būti panaikinta.

(30)	Sprendimu 2009/177/EB panaikinami Komisijos sprendimai 2002/300/EB (31) ir 2002/308/EB (32), kurie yra įtraukti į Susitarimą, todėl pagal Susitarimą turi būti panaikinti.

(31)

I priedo I skyriaus įžanginės dalies 2 dalyje nurodyta, kad nuostatos dėl gyvų gyvūnų, išskyrus žuvis ir akvakultūros gyvūnus, netaikomos Islandijai, ir kad kiekviename konkrečiame teisės akte nurodoma, kada jis Islandijai netaikomas, o kada taikomas iš dalies. Todėl reikia nurodyti, kad į Susitarimą jau įtraukta Tarybos direktyva 2005/94/EB (33) netaikoma Islandijai.

(32)	Islandijai taikomas šio Sprendimo I priedo I skyriaus įžanginės dalies 2 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis tose srityse, kuriose iki šio skyriaus persvarstymo 2007 m. spalio 26 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 133/2007 (34) Islandijai nebuvo taikytas.

(33)	Šis sprendimas netaikomas Lichtenšteinui,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo I priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 357/2008, (EB) Nr. 571/2008, (EB) Nr. 584/2008, (EB) Nr. 746/2008, (EB) Nr. 933/2008, (EB) Nr. 956/2008, (EB) Nr. 1251/2008, (EB) Nr. 103/2009, (EB) Nr. 129/2009, (EB) Nr. 162/2009, (EB) Nr. 163/2009, (EB) Nr. 199/2009, (EB) Nr. 213/2009 ir (EB) Nr. 759/2009, direktyvų 2008/53/EB ir 2008/71/EB ir sprendimų 2008/392/EB, 2008/650/EB, 2008/815/EB, 2008/896/EB, 2008/908/EB, 2008/946/EB, 2009/177/EB, 2009/247/EB, 2009/722/EB ir 2009/771/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. lapkričio 11 d., jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (35).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 10 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Stefán Haukur JÓHANNESSON

(1) OL L 244, 2010 9 16, p. 3.

(2) OL L 111, 2008 4 23, p. 3.

(3) OL L 161, 2008 6 20, p. 4.

(4) OL L 162, 2008 6 21, p. 3.

(5) OL L 202, 2008 7 31, p. 11.

(6) OL L 256, 2008 9 24, p. 5.

(7) OL L 260, 2008 9 30, p. 8.

(8) OL L 337, 2008 12 16, p. 41.

(9) OL L 34, 2009 2 4, p. 11.

(10) OL L 44, 2009 2 14, p. 3.

(11) OL L 55, 2009 2 27, p. 11.

(12) OL L 55, 2009 2 27, p. 17.

(13) OL L 70, 2009 3 14, p. 9.

(14) OL L 73, 2009 3 19, p. 5.

(15) OL L 215, 2009 8 20, p. 3.

(16) OL L 117, 2008 5 1, p. 27.

(17) OL L 213, 2008 8 8, p. 31.

(18) OL L 138, 2008 5 28, p. 12.

(19) OL L 213, 2008 8 8, p. 42.

(20) OL L 283, 2008 10 28, p. 43.

(21) OL L 322, 2008 12 2, p. 30.

(22) OL L 327, 2008 12 5, p. 24.

(23) OL L 337, 2008 12 16, p. 94.

(24) OL L 63, 2009 3 7, p. 15.

(25) OL L 73, 2009 3 19, p. 20.

(26) OL L 257, 2009 9 30, p. 38.

(27) OL L 275, 2009 10 21, p. 28.

(28) OL L 216, 1999 8 14, p. 13.

(29) OL L 135, 2003 6 3, p. 19.

(30) OL L 355, 1992 12 5, p. 32.

(31) OL L 103, 2002 4 19, p. 24.

(32) OL L 106, 2002 4 23, p. 28.

(33) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(34) OL L 100, 2008 4 10, p. 27.

(35) Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.

PRIEDAS

Susitarimo I priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip:

1.1 dalies 7b punktas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004) papildomas taip:

„—	32008 R 0933: 2008 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 933/2008 (OL L 256, 2008 9 24, p. 5),

—	32009 R 0759: 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 759/2009 (OL L 215, 2009 8 20, p. 3).

Šio reglamento nuostatos šio Susitarimo tikslais adaptuojamos taip:

Priedo 1 išnašoje pateikiama šalių kodų lentelė papildoma taip:

Islandija	IS	352
Norvegija	NO	578“

2.	1.1 dalies 7 punkto (Tarybos direktyva 92/102/EEB) tekstas išbraukiamas.

Po 1.1. dalies 7c punkto (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000) įterpiamas toks punktas:

„7 d.

32008 L 0071: 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2008 8 8, p. 31).“

3.1 dalies 8a punktas (Tarybos direktyva 2006/88/EB), 4.1 dalies 5a punktas (Tarybos direktyva 2006/88/EB) ir 8.1 dalies 4a punktas (Tarybos direktyva 2006/88/EB) papildomi taip:

„su pakeitimais, padarytais:

—	32008 L 0053: 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos direktyva 2008/53/EB (OL L 117, 2008 5 1, p. 27).“

5.	3.1 dalies 5a punktas (Tarybos direktyva 2005/94/EB) papildomas taip: „Šis aktas netaikomas Islandijai.“

3.1 dalies 10 punktas (Tarybos direktyva 82/894/EEB) papildomas šia įtrauka:

„—	32008 D 0650: 2008 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas 2008/650/EB (OL L 213, 2008 8 8, p. 42).“

Po 3.2 dalies 41 punkto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 737/2008) įterpiamas šis punktas:

„42.	32008 D 0896: 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/896/EB dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių (OL L 322, 2008 12 2, p. 30).“

8.	4.2 dalies 51 punkto (Komisijos sprendimas 1999/567/EB), 65 punkto (Komisijos sprendimas 2002/300/EB), 66 punkto (Komisijos sprendimas 2002/308/EB) ir 72 punkto (Komisijos sprendimas 2003/309/EB) tekstas išbraukiamas.

Po 4.2 dalies 85 punkto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 504/2008) įterpiami šie punktai:

„86.

32008 R 1251: 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas (OL L 337, 2008 12 16, p. 41),

87.

32008 D 0392: 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatas dėl internetinio informacijos puslapio, kad informaciją apie akvakultūros gamybos įmones ir leidimą turinčias perdirbimo įmones būtų galima gauti elektroninėmis priemonėmis (OL L 138, 2008 5 28, p. 12),

88.	32008 D 0946: 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/946/EB, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų karantino reikalavimų (OL L 337, 2008 12 16, p. 94),

89.	32009 D 0177: 2008 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimas 2009/177/EB, kuriuo įgyvendinama Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl priežiūros ir likvidavimo programų ir valstybių narių, zonų ir teritorinių vienetų ligos neapimtos teritorijos statuso (OL L 63, 2009 3 7, p. 15).“

10.

7.1 dalies 8b punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003) ir 7.2 dalies 25 punktas (Komisijos direktyva (EB) Nr. 1003/2005) papildomi šia įtrauka:

„—	32009 R 0213: 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 213/2009 (OL L 73, 2009 3 19, p. 5).“

11.

7.1 dalies 12 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001) papildomas šiomis įtraukomis:

„—	32008 R 0357: 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 357/2008 (OL L 111, 2008 4 23, p. 3),

—	32008 R 0571: 2008 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 571/2008 (OL L 161, 2008 6 20, p. 4),

—	32008 R 0746: 2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 746/2008 (OL L 202, 2008 7 31, p. 11),

—	32008 R 0956: 2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 956/2008 (OL L 260, 2008 9 30, p. 8),

—	32009 R 0103: 2009 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 103/2009 (OL L 34, 2009 2 4, p. 11),

—	32009 R 0162: 2009 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 162/2009 (OL L 55, 2009 2 27, p. 11),

—	32009 R 0163: 2009 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 163/2009 (OL L 55, 2009 2 27, p. 17).“

12.

7.1 dalies 12 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001) papildomas šiuo adaptacijos tekstu:

„H.	IX priedo D skyriaus B skirsnio c punkte po žodžių „skirti Reglamento (EB) Nr. 546/2006 priede nurodytai valstybei narei“ įterpiamas šis tekstas: „arba Norvegijai,“ “

13.

7.2 dalies 45 punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 197/2006) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 R 0129: 2009 m. vasario 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 129/2009 (OL L 44, 2009 2 14, p. 3).“

14.

7.2 dalies 47 punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 646/2007) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

—	32008 R 0584: 2008 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 584/2008 (OL L 162, 2008 6 21, p. 3).“

15.

Po 7.2 dalies 50 punkto (Tarybos sprendimas 2008/486/EB) įterpiamas šis punktas:

„51.	32008 R 0584: 2008 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 584/2008, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose (OL L 162, 2008 6 21, p. 3),

52.

32009 R 0199: 2009 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 199/2009, kuriuo nustatoma pereinamojo laikotarpio priemonė, nukrypstanti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatų dėl tiesioginio nedidelio kiekio šviežios broilerių ir kalakutų mėsos tiekimo (OL L 70, 2009 3 14, p. 9).“

16.

7.2 dalyje po antraštinės dalies „AKTAI, Į KURIUOS ELPA VALSTYBĖS IR ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA DERAMAI ATSIŽVELGIA“ 4i punkto (Komisijos sprendimas 2007/870/EB) įterpiami šie punktai:

„4j.	32008 D 0815: 2008 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/815/EB dėl tam tikrų nacionalinių salmonelių kontrolės Gallus gallus rūšies broilerių pulkuose programų patvirtinimo (OL L 283, 2008 10 28, p. 43).

4k.	32009 D 0771: 2009 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 2009/771/EB dėl kai kurių nacionalinių Salmonella kontrolės kalakutuose programų patvirtinimo (OL L 275, 2009 10 21, p. 28).“

17.

7.2 dalyje po antraštinės dalies „AKTAI, Į KURIUOS ELPA VALSTYBĖS IR ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA DERAMAI ATSIŽVELGIA“ 41a punkto (Komisijos sprendimas 2007/667/EB) įterpiamas šis punktas:

„41b.

32008 D 0908: 2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2008/908/EB, kuriuo leidžiama tam tikroms valstybėms narėms peržiūrėti GSE stebėsenos programas (OL L 327, 2008 12 5, p. 24).“

18.

Antraštinės dalies „AKTAI, Į KURIUOS ELPA VALSTYBĖS IR ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA TURI DERAMAI ATSIŽVELGTI,“ 7.2 dalies 42 punktas (Komisijos sprendimas 2003/322/EB) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 D 0247: 2009 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2009/247/EB (OL L 73, 2009 3 19, p. 20).“

19.

7.2 dalyje antraštinės dalies „AKTAI, Į KURIUOS ELPA VALSTYBĖS IR ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA DERAMAI ATSIŽVELGIA“ 43 punktas (Komisijos sprendimas 2003/324/EB) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 D 0722: 2009 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimas 2009/722/EB (OL L 257, 2009 9 30, p. 38).“

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/69

EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 115/2010

2010 m. lapkričio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo I priedas (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

kadangi:

(1)	Susitarimo I priedas buvo iš dalies pakeistas 2010 m. birželio 11 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 60/2010 (1).

(2)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2008 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 180/2008 dėl Bendrijos etaloninės laboratorijos arklių ligoms tirti, išskyrus afrikinę arklių ligą, ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedą (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 616/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose (3).

(4)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 789/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatas dėl apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ir būtiniausių mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimų (4).

(5)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1156/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatos dėl sąlygų, kuriomis galima taikyti Tarybos direktyvoje 2000/75/EB numatyto tam tikriems ligai imliems gyvūnams taikomo draudimo išimtį (5).

(6)	Į Susitarimą turi būti įtraukta 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (6).

(7)	Į Susitarimą turi būti įtraukta 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų (7).

(8)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendimas 2009/437/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/268/EB dėl naminių ir laukinių paukščių gripo stebėsenos programų įgyvendinimo valstybėse narėse (8).

(9)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/600/EB, iš dalies keičiantis Sprendimo 2003/467/EB nuostatas dėl paskelbimo, kad tam tikrose valstybėse narėse ir jų regionuose oficialiai nenustatyta galvijų bruceliozė (9).

(10)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/601/EB, kuriuo iš dalies keičiami Sprendimo 2004/233/EB I priedo įrašai, skirti Vokietijai, įtrauktai į laboratorijų, kurioms suteiktas leidimas tikrinti tam tikrų naminių mėsėdžių gyvūnų vakcinų nuo pasiutligės veiksmingumą, sąrašą (10).

(11)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimas 2009/621/EB, iš dalies keičiantis Sprendimo 2008/185/EB nuostatas dėl Šiaurės Airijos įtraukimo į regionų, kuriuose vykdoma patvirtinta nacionalinė Aujeskio ligos kontrolės programa, sąrašą (11).

(12)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimas 2009/761/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/467/EB dėl paskelbimo, kad Škotijoje oficialiai nenustatyta galvijų tuberkuliozės (12).

(13)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas 2009/779/EB, kuriuo iš dalies keičiami Sprendimo 2004/233/EB I priedo įrašai, skirti Danijai, įtrauktai į laboratorijų, kurioms suteiktas leidimas tikrinti tam tikrų naminių mėsėdžių gyvūnų vakcinų nuo pasiutligės veiksmingumą, sąrašą. (13)

(14)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimas 2009/869/EB iš dalies keisti Tarybos direktyvos 2003/85/EB XI, XII, XV ir XVI priedų nuostatas dėl laboratorijų, kurioms leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais, sąrašo ir būtiniausių jų apsaugos standartų (14).

(15)	Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2009 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas 2009/976/ES iš dalies keisti Tarybos direktyvos 64/432/EEB D priedo nuostatas dėl enzootinės galvijų leukozės diagnostinių tyrimų (15).

(16)	Direktyva 2008/119/EB panaikinama Tarybos direktyva 91/629/EEB (16), kuri yra įtraukta į Susitarimą ir todėl turi būti iš jo išbraukta.

(17)	Direktyva 2009/157/EB panaikinama Tarybos direktyva 77/504/EEB (17), kuri yra įtraukta į Susitarimą ir todėl turi būti iš jo išbraukta.

(18)	Šis sprendimas susijęs su teisės aktais dėl gyvų gyvūnų, išskyrus žuvis ir akvakultūros gyvūnus. Su minėtaisiais klausimais susiję teisės aktai netaikomi Islandijai, kaip nurodyta Susitarimo I priedo I skyriaus įvadinės dalies 2 dalyje.

(19)	Šis sprendimas netaikomas Islandijai ir Lichtenšteinui,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo I priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 180/2008, EB Nr. 616/2009, EB Nr. 789/2009 ir EB Nr. 1156/2009, direktyvų 2008/119/EB ir 2009/157/EB, ir sprendimų 2009/437/EB, 2009/600/EB, 2009/601/EB, 2009/621/EB, 2009/761/EB, 2009/779/EB, 2009/869/EB ir 2009/976/ES tekstai norvegų kalba, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. lapkričio 11 d., jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (18).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 10 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Stefán Haukur JÓHANNESSON

(1) OL L 244, 2010 9 16, p. 3.

(2) OL L 56, 2008 2 29, p. 4.

(3) OL L 181, 2009 7 14, p. 16.

(4) OL L 227, 2009 8 29, p. 3.

(5) OL L 313, 2009 11 28, p. 59.

(6) OL L 10, 2009 1 15, p. 7.

(7) OL L 323, 2009 12 10, p. 1.

(8) OL L 145, 2009 6 10, p. 45.

(9) OL L 204, 2009 8 6, p. 39.

(10) OL L 204, 2009 8 6, p. 43.

(11) OL L 217, 2009 8 21, p. 5.

(12) OL L 271, 2009 10 16, p. 34.

(13) OL L 278, 2009 10 23, p. 58.

(14) OL L 315, 2009 12 2, p. 8.

(15) OL L 336, 2009 12 18, p. 36.

(16) OL L 340, 1991 12 11, p. 28.

(17) OL L 206, 1977 8 12, p. 8.

(18) Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.

PRIEDAS

Susitarimo I priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip:

1.1 dalies 11 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004) papildomas šia įtrauka:

„—	32008 R 0180: 2008 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 180/2008 (OL L 56, 2008 2 29, p. 4).“

2.	2.1 dalies 1 punkto (Tarybos direktyva 77/504/EEB) tekstas išbraukiamas.

2.1 dalyje po 1 punkto (Tarybos direktyva 77/504/EEB išbraukta) įterpiamas šis punktas:

„1a.	32009 L 0157: 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų (OL L 323, 2009 12 10, p. 1). Šis aktas netaikomas Islandijai.“

3.1 dalies 1a punktas (Tarybos direktyva 2003/85/EB) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 D 0869: 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimu 2009/869/EB (OL L 315, 2009 12 2, p. 8).“

3.2 dalies 38 punktas (Komisijos sprendimas 2007/268/EB) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

—	32009 D 0437: 2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendimu 2009/437/EB (OL L 145, 2009 6 10, p. 45).“

3.2 dalies 40 punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007) papildomas šiomis įtraukomis:

„—	32009 R 0789: 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 789/2009 (OL L 227, 2009 8 29, p. 3),

—	32009 R 1156: 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1156/2009 (OL L 313, 2009 11 28, p. 59).“

3.2 dalyje po 42 punkto (Komisijos sprendimas 2008/896/EB) įterpiamas šis punktas:

„43.

32009 R 0616: 2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 616/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose (OL L 181, 2009 7 14, p. 16).

Šis aktas netaikomas Islandijai.“

4.1 dalies 1 punktas (Tarybos direktyva 64/432/EEB) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 D 0976: 2009 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu 2009/976/EB (OL L 336, 2009 12 18, p. 36).“

4.2 dalies 70 punktas (Komisijos sprendimas 2003/467/EB) papildomas šiomis įtraukomis:

„—	32009 D 0600: 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu 2009/600/EB (OL L 204, 2009 8 6, p. 39),

—	32009 D 0761: 2009 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimu 2009/761/EB (OL L 271, 2009 10 16, p. 34).“

10.

4.2 dalies 76 punktas (Komisijos sprendimas 2004/233/EB) papildomas šiomis įtraukomis:

„—	32009 D 0601: 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu 2009/601/EB (OL L 204, 2009 8 6, p. 43),

—	32009 D 0779: 2009 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimu 2009/779/EB (OL L 278, 2009 10 23, p. 58).“

11.

4.2 dalies 84 punktas (Komisijos sprendimas 2008/185/EB) papildomas šia įtrauka:

„—	32009 D 0621: 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimu 2009/621/EB (OL L 217, 2009 8 21, p. 5).“

12.

4.2 dalyje po 89 punkto (Komisijos sprendimas 2009/177/EB) įterpiamas šis punktas:

„90.

32008 R 0180: 2008 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 180/2008 dėl Bendrijos etaloninės laboratorijos arklių ligoms tirti, išskyrus afrikinę arklių ligą, ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedą (OL L 56, 2008 2 29, p. 4).

Šis aktas netaikomas Islandijai.“

13.	9.1 dalies 4 punkto (Tarybos direktyva 91/629/EEB) tekstas išbraukiamas.

14.

9.1 dalyje po 11 punkto (Tarybos direktyva 2008/120/EB) įterpiamas šis punktas:

„12.	32008 L 0119: 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7). Šis aktas netaikomas Islandijai.“

IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

3.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/86

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 167/09/COL

2009 m. kovo 27 d.

dėl Listos oro bazės nuomos ir pardavimo (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį ir II dalies 4 straipsnio 2 dalį (4),

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (5), ypač į jų V dalį dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus,

PARAGINUSI suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal 3 protokolo II dalies 6 straipsnio 1 dalį (6),

ATSIŽVELGUSI į jų pastabas,

kadangi:

I. FAKTAI

1. PROCEDŪRA

Sprendimas Nr. 183/07/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Institucija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Institucija gavo įmonės Lista Lufthavn AS pastabas. 2007 m. gruodžio 4 d. raštu (nuorodos Nr. 455712) Institucija jas perdavė Norvegijos valdžios institucijoms, kurioms buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas. 2007 m. gruodžio 12 d. raštu (nuorodos Nr. 457245) Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas.

Institucija paskyrė ekspertą Geirą Saastadą, kad šis, kaip nepriklausomas ekspertas, atliktų Listos oro bazės įvertinimą. Eksperto įgaliojimai pradėjo veikti nuo 2008 m. balandžio 14 d. Ekspertui duota užduotis – nustatyti i) oro bazės rinkos vertę ir ii) vertę, kuri turėtų būti suteikta įsipareigojimams, susijusiems su žeme ir pastatais.

Galutinė nepriklausomo eksperto ataskaita Institucijai perduota 2008 m. gegužės mėn.

2008 m. liepos 18 d. raštu (nuorodos Nr. 486089) Institucija paprašė, kad Norvegijos valdžios institucijos pateiktų papildomos informacijos.

Norvegijos institucijos prašomą informaciją pateikė 2008 m. rugpjūčio 28 d. raštu (nuorodos Nr. 489312).

2. TIRIAMŲ PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

Institucija ištyrė dvi atskiras priemones – Listos oro bazės nuomą ir pardavimą.

2.1 LISTOS ORO BAZĖS APIBŪDINIMAS

Parlamentui skirtame pasiūlyme Nr. 50 (1994–1995) (7) Gynybos ministerija pateikė pasiūlymą dėl oro bazės uždarymo. Gynybos ministerija pateikė vadinamąją „plėtros alternatyvą“. Pagal šį planą Norvegijos ginkluotosios pajėgos įvertintų pastatų kompleksą ir nuspręstų, kokių pastatų negalima arba nereikėtų naudoti pramoniniais arba komerciniais tikslais. Pastatus, kuriuos būtų galima naudoti pramoniniais ir (arba) komerciniais tikslais, reikėtų pasilikti ne daugiau kaip dešimčiai metų, siekiant apsvarstyti komercinės plėtros galimybes ir pasirengti geriausiam galimam komerciniam oro bazės naudojimui.

Vykdant Parlamento rezoliuciją parengta keletas ataskaitų, siekiant apžvelgti bendrą Listos oro bazės būklę (2002 m. sausio 24 d. Norvegijos valdžios institucijos pateikė tik priešgaisrinės saugos ataskaitą, kurioje TekØk nurodė tuo metu galiojančius reikalavimus, rekomenduojamus atnaujinimus ir suskaičiavo rekomenduojamų darbų sąnaudas).

Listos oro bazė užima 5 000 000 m2 žemės plotą. Pastatų kompleksą sudaro sandėliai, kareivinės, valgyklos ir angarai, kurių bendras plotas – apie 28 000 m2. Dalį turto taip pat sudaro lauko aerodromas ir šlapynė.

Pagal savivaldos sektoriaus Listos oro bazės planą, patvirtintą Fašiundo miesto tarybos, turtas galėtų būti naudojamas komercinei veiklai, įskaitant oro susisiekimo paslaugas, viešuosius projektus, amatus ir pramonę. Aplink Slevdalsvanetą esanti vietovė, apimanti šlapynę ir Norvegijos ginkluotųjų pajėgų ginklų sandėlį, palikta naudoti Norvegijos ginkluotosioms pajėgoms, oro uosto tarnyboms ir gamtos rezervatui. Apie 1 900 000 m2 galėtų būti panaudoti pramoniniais tikslais. Kai kurie žemės plotai ir pastatai saugomi pagal nacionalinį Norvegijos ginkluotųjų pajėgų apsaugos planą; tai yra:

—	trys angarai ir priešlėktuvinės gynybos treniruoklis,

—	valgykla ir

—	žemės plotai, įskaitant kilimo ir tūpimo takus, riedėjimo takus ir kelių tinklo dalį.

2.2 LISTOS ORO BAZĖS NUOMA

Pertvarkant Norvegijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantį turtą, 1994–1995 m. nuspręsta, kad karinės oro bazės veikla Listos oro bazėje nuo 1996 m. liepos 1 d. turėtų būti nutraukta.

1996 m. birželio 27 d. Norvegijos gynybos pajėgų turto agentūra (toliau – NDEA) su įmone Lista Airport Development AS (toliau – LAD) sudarė dešimties metų nuomos sutartį, galiojančią nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., suteikiant įmonei LAD galimybę išsinuomoti oro bazę dar vienam dešimties metų laikotarpiui. Šios įmonės savininkai buvo Fašiundo savivaldybė (20 %) ir vietos investuotojai (80 %). Sutartis sudaryta dėl devynių pastatų, kurių plotas apie – 12 500 m2, ir kilimo ir tūpimo tako, kurio plotas – 421 610 m2.

Pagrindinis sutarties tikslas – įgyvendinant „gynybos alternatyvą“ per ne ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį oro bazėje išplėtoti komercines oro susisiekimo paslaugas.

1996 m. liepos 1 d. nuomos sutartis buvo perleista įmonei Lista Lufthavn AS (toliau – LILAS), įsteigtai 1996 m. gegužės 3 d.

Nuomos sutartyje numatyta, kad LILAS išsinuomotų tam tikrą pastatų ir lauko aerodromo dalį už 10 000 NOK per metus ir kad ši kaina būtų koreguojama kartą per penkerius metus. Be to, NDEA gautų 15 % įmonės LILAS pajamų už pastatų pernuomojimą. Nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. rugsėjo mėn. LILAS sudarė kelias pernuomojimo sutartis. Iš pernuomojimo pajamų NDEA gavo 245 405 NOK.

Nuomos sutartyje nustatyta, kad oro bazės savininkas yra atsakingas už pastatų išorės ir lauko aerodromo priežiūrą. Atsakomybė apribota iki 1 500 000 NOK per metus. Kaip kompensacija už šį įsipareigojimą savininkui suteikta teisė į pelno dalybas. Nuomos sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad, jei komercinio oro bazės naudojimo pelnas būtų didesnis kaip 4 500 000 NOK, oro bazės savininkas įgytų teisę gauti 20 % antpelnio.

Komercinės paslaugos buvo teikiamos ne visą laiką. Braathen SAFE ir Air Stord komercinę veiklą vykdė iki 1999 m. lapkričio 1 d. 2000 m. LILAS toliau nagrinėjo galimybę atnaujinti planinius skrydžius ir išplėtoti oro uostą kaip krovinių terminalą, per kurį tarptautiniu oro transportu būtų gabenami kroviniai, skirti išvežioti po Europą. LILAS pavyko atnaujinti planinius skrydžius iš Oslo į Listos oro bazę, juos 2001 m. vykdė COST Air. 2002 m. Listos oro uostas planinių skrydžių nevykdė. Kadangi įmonei LILAS nepavyko pasiekti pradinio tikslo – organizuoti komercinių oro susisiekimo paslaugų teikimą oro bazėje, 1996–2002 m. gautos pajamos neviršijo 4 500 000 NOK per metus.

Baigiantis pirmajam dešimties metų laikotarpiui, LILAS turėjo galimybę pratęsti nuomą dar dešimčiai metų. Nepasinaudojusi šia teise, LILAS galėtų už 10 000 000 NOK įsigyti tam tikrą oro bazės plotą. Be to, sutartyje buvo numatyta, kad, jei NDEA nuomos laikotarpiu nuspręstų parduoti iš karto visą Listos oro bazę, LILAS turėtų galimybę įsigyti visą oro bazę už 25 000 000 NOK. 2002 m. gruodžio 13 d. raštu LILAS atsisakė pirmumo teisės įsigyti iš karto visą Listos oro bazę, ir oro bazė buvo parduota įmonei Lista Flypark AS.

2006 m. birželio mėn. LILAS, remdamasi nuomos sutarties sąlygomis, pasinaudojo jai suteikta pirmumo teise iš įmonės Lista Flypark AS nusipirkti tam tikras Listos oro bazės dalis už 10 000 000 NOK.

2.3 LISTOS ORO BAZĖS PARDAVIMAS

2002 m. rugsėjo 12 d. NDEA pardavė Listos oro bazę įmonei Lista Flypark AS. Sudariusi pardavimo sandorį, Norvegijos valstybė įmonei Lista Flypark AS sumokėjo 10 875 000 NOK. Norint išnagrinėti pardavimo sąlygas, reikia išskirti du nuoseklius veiksmus: turto rinkos vertės nustatymą ir įpareigojimų, susijusių su žeme ir pastatais, įvertinimą.

2.3.1 Priemonės, kurių imtasi oro bazės pirkėjui rasti

1997 m. LILAS kreipėsi į NDEA norėdama susitarti dėl oro bazės pirkimo. 1998 m. spalio 21 d. Fašiundo savivaldybė ir LILAS susitarė dėl turto pirkimo strategijos. Tačiau 1999 m. vasario 22 d. NDEA, Fašiundo savivaldybės ir LILAS derybos nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl kainos.

2000 m. NDEA į vietos (Farsund Avis) ir regioninius (Fedrelandsvennen ir Stavanger Aftenblad) laikraščius įdėjo keletą skelbimų dėl parduodamo turto. Tuo metu buvo numatyta parduoti tam tikras turto dalis. Įdėjus skelbimus nieko parduoti nepavyko.

2001 m. rugpjūčio 16–17 d. NDEA surengė Listos konferenciją, į kurią buvo pakviesta 7 000–8 000 galimų investuotojų. Konferencijos tikslas – suinteresuotosioms šalims pristatyti Listos oro bazę ir galimus jos pertvarkymo iš karinės bazės į civilinį komercinės paskirties objektą būdus. Po konferencijos konsultantas Christeris Hjortas buvo paskirtas padėti organizuoti pardavimo procesą. Jis padarė išvadą, kad „oro bazę buvo sunku parduoti nekilnojamojo turto supirkėjams dėl to, kad nebuvo perspektyvių pirkėjų, ir dėl to, kad dėl įmonės LILAS sutarties turto panaudojimo galimybės buvo labai ribotos“.

2001 m. rugpjūčio mėn. NDEA nusprendė, kad turtas turėtų būti parduotas iš karto visas, nes kitaip tam tikros oro bazės dalys taptų visiškai nepatrauklios galimiems pirkėjams.

2002 m. pradžioje derėdamasi su nekilnojamo turto supirkėjais Intervest Eiendom AS ir Interconsult Prosjektutvikling AS, NDEA nekilnojamo turto vertintojams Verditakst ir OPAK pavedė atlikti du įvertinimus. Šios derybos baigėsi nesėkmingai, tačiau 2002 m. rugsėjo 12 d. NDEA sudarė pardavimo sutartį su įmone Lista Flypark AS.

2.3.2 Pirkimo kaina

Pirkimo kaina nustatyta remiantis trimis sudedamosiomis dalimis: i) už turtą faktiškai mokėtina kaina, ii) papildoma mokėtina suma, lygia 50 % grynųjų perpardavimo pajamų, ir iii) suma, lygia 30 % grynųjų pajamų, gautų pagal nuomos sutartį.

i) Turto kaina

2002 m. gegužės 29 d.OPAK ataskaitoje išskirtos šios trys galimybės: turto pardavimas naujam pirkėjui (už 32 000 000 NOK), turto pardavimas nuomininkui remiantis suteikta pirmumo teise pasibaigus dešimties metų nuomos laikotarpiui įsigyti dalį nuomojamo pastato ir žemės (už 34 000 000 NOK) ir turto pardavimas nuomininkui remiantis jam suteikta pirmumo teise nuomos laikotarpiu įsigyti visą turtą (už 25 000 000 NOK).

2002 m. birželio 7 d.Verditakst ataskaitoje padaryta išvada, kad turto rinkos vertė – 11 000 000 NOK.

Dėl pardavimo kainos iš tiesų susitarta remiantis Verditakst atliktu įvertinimu ir nustatyta verte, t. y. 11 000 000 NOK.

Remiantis minėta priešgaisrinės saugos ataskaita, atsižvelgiant į darbus, kuriuos reikėjo atlikti vykdant galiojančius priešgaisrinės saugos reikalavimus, iš turto vertės atimta 7 500 000 NOK suma. Taigi turto pardavimo kaina sumažinta iki 3 500 000 NOK.

ii) Grynųjų pardavimo pajamų padalijimas po 50 %

Pagal pardavimo sutarties 3 straipsnį NDEA suteikta teisė gauti 50 % pajamų už parduotus žemės sklypus. Pardavus du sklypus, NDEA pervesta 795 263 NOK. Be to, nesumokėta 5 000 000 NOK, kol nebus išspręstas nesutarimas dėl nuostatos, susijusios su LILAS įsigyta teritorija, kurios įsigijimo galimybė jai buvo suteikta pagal nuomos sutartį.

iii) 30 % grynųjų pajamų pagal nuomos sutartį

Be to, NDEA suteikta teisė į 30 % pelno atskaičius mokesčius, gauto pagal nuomos sutartį. Tačiau 2003 – 2006 m. iš Lista Flypark AS pajamų negauta.

2.3.3 Įsipareigojimų, susijusių su žeme ir pastatais, vertė

Buvo sutarta, kad pirkėjui bus kompensuota už įsipareigojimus, susijusius su turtu, bet į tai nebuvo atsižvelgta atliekant vertinimą. Į kompensaciją įtraukta:

kompensacija, susijusi su techniniais įrenginiais (pvz., elektros perdavimo linijomis): 3 500 000 NOK

NDEA įsipareigojo karinę oro bazę paversti komercine įmone, kaip nurodyta Parlamento sprendime: „pagal Parlamento rezoliuciją ginkluotosios pajėgos įpareigojamos parengti teritoriją naudoti civiliniais tikslais. Šis įpareigojimas pirmiausia apima įsipareigojimus gretimų žemių savininkams, kiek tai susiję su drenažu, taip pat prisidėjimą prie naujos infrastruktūros statybos, susijusios su teritorijos vystymu.“

ii)	kompensacija, susijusi su naujos infrastruktūros kūrimu: 5 500 000 NOK Šiuo atveju NDEA taip pat įpareigota padengti karinės oro bazės pavertimo civiline oro baze išlaidas.

iii)

kompensacija, susijusi su LILAS nuomos sutartimi: 5 375 000 NOK

Nuomos sutartyje nustatyta, kad oro bazės savininkas yra atsakingas už einamąsias išlaidas, pastatų išorės ir kilimo ir tūpimo tako priežiūrą. Tačiau ši atsakomybė apribota iki 1 500 000 NOK per metus. Kadangi 2002 m., kai buvo atliekamas pardavimas, NDEA privalėjo įmonei LILAS kitus maždaug ketverius metus kasmet mokėti po NOK 1 500 000, 5 375 000 NOK suma buvo pervesta Lista Flypark AS, kad būtų įvykdyti šie įsipareigojimai LILAS.

Bendra kompensacija, lygi 14 375 000 NOK, buvo sumažinta kompensuojant pirkimo kainą – 3 500 000 NOK. Taigi Norvegijos valdžios institucijos pirkėjui sumokėjo 10 875 000 NOK.

3. NORVEGIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

3.1 PASTABOS DĖL LILAS NUOMOS SUTARTIES

3.1.1 Pagal nuomos sutartį įmonei LILAS pagalbos arba pranašumo nesuteikta

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad nors nuomos kaina, kaip nurodyta nuomos sutartyje, iš tiesų buvo 10 000 NOK per metus, ši vertė neatitinka sumų, iš tikrųjų sumokėtų NDEA. Iš tiesų NDEA taip pat buvo suteikta teisė į 15 % LILAS pajamų už pastatų pernuomojimą. Be to, jei bendrosios metinės komercinės aviacijos pajamos viršytų 4 500 000 NOK, NDEA buvo suteikta teisė gauti 20 % pajamų, viršijančių šią sumą.

Iš pernuomojimo pajamų NDEA sumokėta 245 405 NOK. Norvegijos valdžios institucijų teigimu, pernuomojimo pajamos, 245 405 NOK, turi būti pridėtos prie metinės nuomos kainos – 10 000 NOK. Bendros nuomos pajamos, gautos per nuomos laikotarpį iki pardavimo 2002 m., sudarė 310 405 NOK.

Be to, Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad LILAS turėjo plėtoti, valdyti ir tvarkyti oro bazės komercinėms paslaugoms teikti skirtą turtą ir kad ši pareiga prilygo įpareigojimui teikti viešąją paslaugą. Šiomis aplinkybėmis reikėtų manyti, kad sumokėta nuomos suma iš esmės nesvarbi vertinant nuomos sutartį. Jei projektas būtų buvęs sėkmingas, LILAS pelnas pagal nuomos sutartį būtų galėjęs būti didelis. Kita vertus, jei būtų išsipildžiusios atsargesnės prognozės, oro bazės nuoma, atsižvelgiant į finansinę nuomos sutarties riziką, kylančią dėl didelių neišvengiamų išlaidų, įmonei LILAS nebūtų buvusi pelninga.

3.1.2 Poveikio EEE valstybių prekybai nepadaryta

Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, jog nėra jokių požymių, kad dėl minėtos pagalbos būtų buvusi sutrikdyta EEE vidaus prekyba ir iškraipyta konkurencija. Jos rėmėsi Gairėmis dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (8), pagal kurias Listos oro bazė būtų priskirta D kategorijos oro uostams, t. y. mažiems oro uostams, kuriais per metus pasinaudoja mažiau kaip vienas milijonas keleivių. Bendras bazinis Listos oro uosto keleivių skaičius – 32 000 žmonių. Oro uostų gairėse nurodyta, kad „mažų regioninių oro uostų (D kategorija) finansavimu konkurencija iškraipoma mažai arba prekybos mainams beveik nedaro Bendrijos interesams prieštaraujančio poveikio“. (9)

3.1.3 Neteisėta pagalba nebuvo suteikta

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad svarstant nuomos sutartį turėtų būti remiamasi Naujosiomis oro uostų gairėmis (10). Iš tiesų, nors šios gairės dar nebuvo priimtos, kai buvo sudaryta nuomos sutartis, Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad Naujosios oro uostų gairės veikiau „papildo, o ne pakeičia“ ankstesnes gaires, todėl turėtų būti remiamasi jomis.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad LILAS buvo įpareigota teikti viešąją paslaugą, t. y. „užtikrinti infrastruktūros veikimą – tvarkyti ir valdyti oro uosto infrastruktūrą“. Tada jos nurodo Naująsias oro uostų gaires, kuriose teigiama: „toks finansavimas nėra valstybės pagalba, jei tai yra su viešąja paslauga susijusių išlaidų kompensacija, skirta oro uosto valdytojui, laikantis bendrovės Altmark byloje Teismo nustatytų sąlygų. (…) tokia pagalba gali būti paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu tik remiantis 61 straipsnio 3 dalies a arba c punktais, esant tam tikroms sąlygoms ir nepalankioje padėtyje esantiems regionams, arba 59 straipsnio 2 dalimi, esant sąlygoms, kuriomis pagalba yra būtina bendros ekonominės svarbos paslaugai teikti nedarant poveikio prekybai, prieštaraujančio Susitariančiųjų šalių interesams“.

Fašiundo savivaldybė, kurioje yra ši oro bazė, atitinka regioninės pagalbos reikalavimus.

Todėl Norvegijos valdžios institucijos daro išvadą, kad bet kokia LILAS suteikta pagalba yra kompensacija, neviršijanti sumos, būtinos išlaidoms, patirtoms vykdant įpareigojimus teikti pavestą viešąją paslaugą, padengti.

3.2 PASTABOS DĖL PARDAVIMO SUTARTIES

3.2.1 Parduodant įmonei Lista Flypark AS pagalbos arba pranašumo nesuteikta

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad jei net ir nebuvo griežtai laikomasi sąlygų, nustatytų valstybės pagalbos gairėse dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus, „pagrindiniams galimiems pirkėjams buvo tinkamai pranešta apie NDEA mėginimą parduoti oro bazę“. Iš tiesų, kaip nurodyta 2.3.1 skirsnyje, imtasi nemažai priemonių pirkėjui rasti.

Be to, Norvegijos valdžios institucijos pabrėžė, kad pardavimo kaina tiksliai atitiko turto ir su juo susijusių teisinių įsipareigojimų vertę. Jos nurodo, kad faktinė pirkimo kaina ne tik atitiko turto kainą, bet ir kitų sudedamųjų dalių, pvz., 50 % pelno, gauto iš perpardavimo, ir 30 % galimų grynųjų Lista Flypark AS pajamų dalybų vertę (žr. 2.3.2 skirsnį).

3.2.2 Poveikio EEE valstybių prekybai nepadaryta

Norvegijos valdžios institucijos pakartojo 3.1.2 skirsnyje nurodytus punktus.

3.2.3 Neteisėta pagalba nebuvo suteikta

Norvegijos valdžios institucijos nurodė jų paaiškinimus dėl nuomos sutarties, sudarytos su LILAS.

4. TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

2007 m. lapkričio 15 d. raštu (nuorodos Nr. 452517) advokatų kontora, atstovaujanti Lista Lufthavn AS, pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. (11)

Šios pastabos buvo susijusios tik su nuomos sutartimi; jose nenagrinėjamas žemės pardavimo klausimas.

4.1 PAGAL NUOMOS SUTARTĮ ĮMONEI LILAS PAGALBOS ARBA PRANAŠUMO NESUTEIKTA

Faktinė metinė nuomos kaina buvo ne 10 000 NOK, nes NDEA gavo 245 405 NOK iš pernuomojimo. Be to, LILAS pagal nuomos sutartį buvo įpareigota teikti viešąją paslaugą – užtikrinti Listos oro bazės veikimą ir ją valdyti. Dėl šio įpareigojimo teikti viešąją paslaugą buvo gerokai apribota LILAS galimybė naudoti oro bazę kitais tikslais. 2001 m. bendros šios veiklos išlaidos buvo apie 5 500 000 NOK per metus. Atsižvelgiant į šias dideles išlaidas, į nuomos sutartį 2006 m. gegužės 9 d. buvo įtraukta viršutinė metinė 1 500 000 NOK riba. Dėl nuomos sutarties LILAS ir jos akcininkai patyrė didelių nuostolių. (12)

4.2 POVEIKIO EEE VALSTYBIŲ PREKYBAI NEPADARYTA

LILAS sutartis griežtai susieta su Listos oro bazės nuoma už įsipareigojimą teikti viešąją paslaugą – valdyti pačią oro bazę ir užtikrinti jos veikimą, o ne vykdyti planinius vidaus skrydžius ir tarptautinius krovinių gabenimo oro transportu skrydžius. Todėl pagalba, suteikta pagal nuomos sutartį, netrikdytų prekybos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

4.3 BET KOKIA ĮMONEI LILAS SUTEIKTA PAGALBA BŪTŲ TEISĖTA PAGALBA

Jei Institucija nuspręstų, kad įmonei LILAS buvo suteikta pagalba, ji, remiantis Gairėmis dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti, bet kuriuo atveju būtų suderinama su EEE susitarimu.

4.4 PAGRINDO PRIIMTI SPRENDIMĄ DĖL PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMO NĖRA

Galiausiai, 1996 m. birželio 27 d., buvo sudaryta nuomos sutartis. Vienintelis prašymas pateikti informaciją, perduotas per dešimties metų laikotarpį nuo tos dienos, buvo susijęs su galimu pagalbos teikimu parduodant, bet ne pagal nuomos sutartį. Todėl per dešimties metų laikotarpį Institucija jokių veiksmų nesiėmė. 3 protokolo 15 straipsnyje nustatyta: „EFTA Priežiūros institucijos įgaliojimams susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas“.

II. VERTINIMAS

1. LISTOS ORO BAZĖS DALIES NUOMA

1996 m. birželio 27 d. buvo sudaryta ir 1996 m. liepos 1 d. įsigaliojo nuomos sutartis su įmone LAD.

3 protokolo 15 straipsnyje nustatyta:

„1. EFTA Priežiūros institucijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas iki dešimties metų senaties terminas.

2. Senaties terminas prasideda tą dieną, kai pagalbos gavėjui suteikiama neteisėta pagalba kaip individuali pagalba arba kaip pagalba pagal atitinkamą pagalbos schemą. Bet kokie veiksmai, kurių imasi ELPA Priežiūros tarnyba arba ELPA Priežiūros tarnybos prašymu veikianti ELPA valstybė, susiję su neteisėta pagalba, nutraukia senaties terminą. Kiekvieno nutraukimo atveju terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Senaties terminas sustabdomas tol, kol ELPA Priežiūros institucijos sprendimas nagrinėjamas ELPA teisme.

3. Bet kuri pagalba, kuriai taikomas senaties terminas yra pasibaigęs, yra laikoma esama pagalba.“

Pirmasis prašymas pateikti informaciją, kuriame nagrinėjamas galimos pagalbos priemonės, suteiktos pagal nuomos sutartį, klausimas, buvo perduotas 2007 m. kovo 28 d. Institucija mano, kad tą dieną pasibaigė dešimties metų apribojimas, nes šalis įpareigojanti sutartis įsigaliojo 1996 m. birželio 27 d. Todėl joks pagalbos susigrąžinimas nebūtų įmanomas. Be to, tą dieną buvo nustojusi galioti ir pati nuomos sutartis, nes LILAS nepasinaudojo galimybe atnaujinti sutartį dar dešimčiai metų. Taigi 2006 m. birželio 30 d. nuomos sutartis nustojo galiojusi ir jokių papildomų padarinių dėl šios sutarties nėra.

Šiomis aplinkybėmis Institucijos sprendimas dėl pagalbos teikimo pagal svarstomą priemonę ir jos suderinamumo su EEE susitarimu neturėtų praktinės reikšmės. (13)

2. LISTOS ORO BAZĖS PARDAVIMAS

2.1 VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai“.

Valstybės pagalbos gairėse dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus pateikiama daugiau informacijos, kaip Institucija aiškina ir taiko EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos, kai tai susiję su valstybinės žemės ir pastatų pardavimu. 2.1 skirsnyje aprašomas pardavimas pagal besąlyginio konkurso procedūrą, o 2.2 skirsnyje aprašomas pardavimas netaikant besąlyginio pardavimo procedūros (naudojant nepriklausomo eksperto vertinimą). Šios dvi procedūros leidžia ELPA valstybėms tvarkyti žemės ir pastatų pardavimą neteikiant valstybės pagalbos.

2.2 VALSTYBĖS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

Priemonę turi suteikti valstybė arba priemonė turi būti teikiama iš valstybės išteklių. Kadangi NDEA yra valstybinė įstaiga, jos ištekliai yra valstybės ištekliai.

Jei valstybei priklausanti žemė ir pastatai parduodami už mažesnę nei rinkos vertę, tai reiškia, kad naudojami valstybės ištekliai. Tačiau valstybės pagalbos gairėse dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus nurodyti du atvejai, kai, jei laikomasi taikomų reikalavimų, tariama, kad už turtą sumokėta kaina atitinka teisingą rinkos vertę, taigi valstybės ištekliai nenaudojami.

Kaip jau minėta, reikėtų išskirti dviejų rūšių atvejus: atvejus, kai pardavimas buvo atliekamas pagal besąlyginio konkurso procedūrą (žr. toliau pateiktą i punktą), ir atvejus, kai pardavimas buvo atliekamas remiantis nepriklausomų ekspertų nustatyta verte (žr. toliau pateiktą ii punktą).

i) Pardavimas pagal besąlyginio konkurso procedūrą

Norvegijos valdžios institucijos pripažįsta, kad „procesas pradėtas kaip besąlyginio konkurso procedūra, susijusi su oro bazės dalių pardavimu. 2000 m. į įvairius laikraščius, pvz., Farsund avis, Fedrelandsvennen ir Stavanger Aftenblad, įdėti skelbimai, kuriuose nurodyti galimi oro bazės naudojimo būdai“.

Nei įdėjus skelbimus, nei surengus vadinamąją Listos konferenciją, nieko nebuvo parduota. Šis procesas nebuvo susijęs su visos oro bazės pardavimu iš karto. Tai patvirtinta vyriausiojo auditoriaus ataskaitoje, kurioje padaryta išvada, kad iki derybų su Lista Flypark AS pradžios, 2002 m. kovo mėn., nei buvo atliktas viso turto vertinimas, nei įdėti vieši skelbimai dėl planuojamo pardavimo. Todėl institucija mano, kad besąlyginio konkurso procedūra, susijusi su visos oro bazės pardavimu iš karto, nebuvo vykdoma, taigi šiuo pagrindu pagal valstybės pagalbos gairių dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus 2.1 skirsnį negalima paneigti, kad buvo teikiama valstybės pagalba.

ii) Pardavimas netaikant besąlyginio konkurso procedūros (eksperto vertinimas)

Valstybės pagalbos gairių dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus 2.2 skirsnyje dėl pardavimo netaikant besąlyginio konkurso procedūros teigiama, kad „jei valdžios institucijos neketina vadovautis procedūra, aprašyta 2.1 skirsnyje, tokiu atveju, prieš pradedant derėtis dėl pardavimo, turėtų būti atliekamas vieno ar daugiau nepriklausomų turto vertintojų nepriklausomas vertinimas, kurio metu nustatoma rinkos kaina, panaudojant bendrai priimtus rinkos rodiklius bei vertinimo standartus. Taip nustatyta rinkos kaina yra minimali pirkimo kaina, dėl kurios gali būti susitarta nesuteikiant valstybės pagalbos“ (pabrėžiama).

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad NDEA nekilnojamo turto vertinimo įmonėms OPAK ir Verditakst AS pavedė atlikti du vertinimus. Jie buvo atlikti atitinkamai 2002 m. gegužės ir birželio mėn. Nors atrodytų, kad derybos prasidėjo jau 2002 m. kovo mėn., nėra jokių požymių, kad susitarimas dėl kainų sudarytas prieš sužinant abiejų ataskaitų išvadas. Abiejose ataskaitose turto rinkos kaina apskaičiuota neatsižvelgiant į įsipareigojimus, susijusius su priešgaisrinės saugos reikalavimais, techniniu arba infrastruktūros tobulinimu arba nuomos sutartimi.

Pirkėjo sumokėta kaina nustatyta remiantis Verditakst parengta vertinimo ataskaita, t. y. 11 000 000 NOK verte.

Tačiau OPAK padarė išvadą, kad turto vertė pardavimo dieną buvo 32 000 000 NOK, o nuomos sutartyje nustatyta pardavimo kaina buvo 25 000 000 NOK už visą oro uostą.

Gavusi tokius skirtingus įvertinimus, Institucija pradėjo oficialų tyrimą ir paskyrė nepriklausomą ekspertą Geirą Saastadą, kuriam pavesta:

—	palyginti visus Institucijai pateiktus vertinimus;

—	nustatyti i) oro bazės rinkos vertę ir ii) įpareigojimų, susijusių su žeme ir pastatais, vertę.

Be to, ekspertas įvertino, ar valstybės elgesys parduodant šį turtą atitinka privataus rinkos investuotojo elgesį, ar ne, t. y. ar privatus rinkos investuotojas būtų elgęsis kitaip. Vykdydamas šią užduotį, ekspertas atsižvelgė į ypatingą turto pobūdį ir sunkumus, su kuriais Norvegijos valdžios institucijos, jų pačių teigimu, susidūrė dėl esamos nuomos sutarties, sudarytos su LILAS, ir šiai įmonei suteiktos galimybės įsigyti turtą pasibaigus dešimties metų laikotarpiui.

Ekspertas įvertino metodus, taikytus atliekant abu turimus vertinimus, ir padarė išvadą, kad nors OPAK ataskaitoje taikomos mažos nuomos kainos tikriausiai atitinka iš tiesų vyraujantį kainų lygį, joje neatsižvelgiama į tai, kad dalis turto įmonei LILAS išnuomota už fiksuotą kainą (10 000 NOK per metus), kuri yra gerokai mažesnė už tariamą rinkos nuomos kainą. Išmokos už nenaudojamą plotą ir priežiūrą taip pat yra „pernelyg mažos“. Šiuo klausimu ekspertas nurodė, kad, atsižvelgiant į turto pobūdį, išlaidos, susijusios su tuo, kad per metus nepanaudojama 20 % ploto, nėra pernelyg didelės. Be to, ekspertas nurodė, kad turėtų būti pridėtos didelės veiklos ir priežiūros išlaidos. Atėmus visas šias išlaidas, grynųjų pinigų srauto vertė sumažėtų nuo 26 mln. NOK (OPAK nustatytos vertės) iki 10 mln. NOK. Be to, atsižvelgiant į teritorijoje esančių sklypų pardavimo sunkumus, turėjo būti sumažinta pačios žemės vertė. Ekspertas, teikdamas pastabas dėl OPAK ataskaitos, taip pat nurodė, kad nuomos sutartyje nustatyta 25 000 000 NOK pardavimo kaina yra visiškai hipotetinė.

Verditakst ataskaitoje taip pat neatsižvelgta į tai, kad dalis turto įmonei LILAS išnuomota už kainą, kurią taikant gaunamos gerokai mažesnės pajamos, palyginti su tomis, kurios būtų gautos remiantis sąlyga, kad turtas turėtų būti nuomojamas už rinkos kainą. Tačiau taikytos rinkos kainos atitinka paties eksperto siūlomas kainas (žr. ataskaitos 4 skyrių). Be to, ekspertas nurodo, kad Verditakst taikė veiklos ir priežiūros išlaidų dydžius, atitinkančius tokios rūšies turtui paprastai taikomas vertes. Galiausiai jis nurodo, kad pačios žemės vertė nustatyta mažesnė už OPAK nustatytą vertę, ir mano, kad ši vertė teisingesnė už didesnę vertę.

Lygindamas abi ataskaitas, ekspertas nustatė, kad: „pagrindinis vertinimų skirtumas yra susijęs su veiklos ir priežiūros sąnaudų skaičiavimais. Verditakst vertinimas pagrįstas įprastais turto rinkoje taikomais skaičiais, o OPAK – ne“.

Ekspertas padarė išvadą, kad: „pardavimo kaina, taikyta sudarant 2002 m. sandorį, atitiktų apskaičiuotą rinkos vertę. Listos oro bazė parduota tada, kai buvo menkai domimasi tokios rūšies turtu. Turto ir finansų rinkos patyrė nuosmukį, be to, turtą buvo galima apibūdinti tik kaip probleminį ir esantį atokioje vietovėje. Kriterijai, kuriuos vertindama taikė Verditakst, buvo teisingesni už tuos, kuriuos vertindama taikė OPAK. Pagrindinis OPAK vertinimo trūkumas yra tas, kad ji, skaičiuodama turto vertę, neatsižvelgė į įprastas veiklos išlaidas. Kompensacija už įpareigojimus, kuriuos NDEA parduodama perdavė įmonei Lista Flypark AS, nėra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į teritorijoje esančių pastatų skaičių ir susijusį žemės plotą“ (pabrėžiama).

Ekspertas atkakliai tvirtino, kad bet koks teritorijos, pvz., Listos oro bazės, vertinimas bus susijęs su dideliu netikrumu. Tai galima pagrįsti šiais veiksniais:

—	teritorija yra gana atoki, palyginti su apstatytomis teritorijomis, priklausančiomis įvertinamo turto rinkai. Tai turi įtakos ne tik žemės, bet ir nuomos kainoms;

—	teritorijoje yra oro bazė, kurioje praeityje vykdyta karinė veikla. Panašaus turto, su kuriuo būtų galima palyginti, yra mažai arba visai nėra; ir

—	žemę ir pastatus reikia gana daug tvarkyti ir prižiūrėti.

Atsižvelgdama į nepriklausomo eksperto ataskaitą, Institucija mano, kad oro bazė parduota už rinkos kainą.

Svarbiausia tai, kad faktinė pardavimo kaina atitiko nustatytą rinkos vertę, pateiktą Verditakst ataskaitoje. Tai, kad OPAK nustatyta rinkos vertė buvo gerokai didesnė, dar nereiškia, kad galima daryti išvadą, jog buvo teikiama valstybės pagalba (14).

Iš tiesų, kaip jau minėta, Institucijos paskirtas ekspertas atkreipia dėmesį į keletą veiksnių, rodančių, kad OPAK nustatė pernelyg didelę rinkos vertę ir kad Verditakst taikyti kriterijai buvo teisingesni už OPAK taikytus kriterijus. Institucija pritaria nuomonei, kad Listos turto rinka yra netipinė, kad ją sunku įvertinti ir kad, kaip nurodė p. Saastadas, bet koks tokios teritorijos, kaip Listos oro bazė, vertinimas bus susijęs su dideliu netikrumu. Tai, kad buvo gauti skirtingi dviejų 2002 m. atliktų vertinimų rezultatai, iš tiesų patvirtina, jog esama tam tikro netikrumo, susijusio su šios vietovės rinka. Tiesa ir tai, kad ne tik NDEA nesugebėjo parduoti žemės sklypų; įmonei Lista Flypark AS, įsigijusiai šį turtą 2002 m., taip pat sunkiai sekėsi parduoti žemės sklypus, skirtus verslui pradėti. Tai, kad oro bazės rinkos vertė yra maža, patvirtina ir paties pardavimo proceso, trukusio nuo 1997 m. iki 2002 m., trukmė ir sunkumai.

Galutinis sumokėtos kainos veiksnys yra vertė, susijusi su tam tikromis sąnaudomis, kurios, nustatant galutinę kainą, atimtos iš turto kainos. Valstybės pagalbos gairių dėl valstybės pagalbos aspektų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus 2.2 skirsnyje konkrečiai nustatyta, kad „pardavimui gali būti taikomi specialūs įsipareigojimai, susiję su žeme ir pastatais, o ne su pirkėju ar jo ekonomine veikla“. Ekonominis nuostolis, patirtas dėl šių įsipareigojimų, gali būti kompensuotas atitinkamai sumažinant pirkimo kainą.

Dėl šių įsipareigojimų ekspertas pažymi, kad, atsižvelgiant į teritoriją, susijusią su šiais įsipareigojimais, sumos nėra nepagrįstai didelės ir kad nėra neįprasta, jog šių įsipareigojimų vertė viršija paties turto vertę. Nors lėšų perdavimo procedūra apibūdinta kaip „labai neįprasta“, Institucija mano, kad tai neturi reikšmės pačių įsipareigojimų vertės nustatymui.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad turtą, dėl kurio suteiktos pirmumo teisės arba galimybės jį įsigyti, bus sunku parduoti, Institucija mano, kad, kiek tai susiję su oro bazės pardavimu, nenustatyta, kad buvo naudojami valstybės ištekliai ir kad buvo teikiama valstybės pagalba.

3. IŠVADA

Remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu, Institucija mano, kad Listos oro bazės pardavimas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Procedūra, pradėta dėl Listos oro bazės pagal 3 protokolo II dalies 4 straipsnio 4 dalį, siejamą su 13 straipsniu, užbaigta.

2 straipsnis

ELPA Priežiūros institucija mano, kad Listos oro bazės pardavimas nebuvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

4 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2009 m. kovo 27 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Per SANDERUD

Pirmininkas

Kurt JÄGER

Kolegijos narys

(1) Toliau – Institucija.

(2) Toliau – EEE susitarimas.

(3) Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4) Toliau – 3 protokolas.

(5) EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių bei Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, Institucijos priimtos ir paskelbtos 1994 m. sausio 19 d. ir paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – OL) L 231, 1994 9 3, p. 1 ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3, p. 1. Paskutiniai gairių pakeitimai padaryti 2008 m. gruodžio 16 d. Toliau – Valstybės pagalbos gairės. Atnaujinta Valstybės pagalbos gairių versija paskelbta Institucijos interneto svetainėje

http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/state_aid_guidelines/.

(6) Paskelbta OL C 250, 2007 10 25, p. 28 ir EEE priede Nr. 50, 2007 10 25, p. 13.

(7) St.prp. Nr. 50 (1994–1995) 1995 m. birželio 12 d. pateiktas vykdant rezoliuciją, kurioje Parlamentas nusprendė pertvarkyti Norvegijos ginkluotąsias pajėgas. Pagal pertvarkymo planą Lista oro bazė turėjo būti uždaryta nuo 1996 m. sausio 1 d.

(8) Žr. http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/state_aid_guidelines/.

(9) Žr. gairių dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti 29 skirsnį.

(10) „Naujosios oro uostų gairės“ – tai gairės, patvirtintos 2005 m. gruodžio 20 d., t. y. po LILAS nuomos sutarties sudarymo.

(11) Sprendimas Nr. 183/07/COL, pirmiau nurodytas 6 išnašoje.

(12) LILAS 1997–2006 m. ataskaitose nurodytas beveik 10 500 000 NOK sukauptasis nuostolis.

(13) Plg. su 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos sprendimu dėl priemonių, Ispanijos taikytų įmonei Izar, priimtu byloje C-47/2003 ir dar nepaskelbtu, ir 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimu 2006/238/EB dėl valstybės pagalbos, Prancūzijos suteiktos Mines de potasse d’Alsace (OL L 86, 2006 3 24, p. 20).

(14) Plg. su 2002 m. kovo 6 d. sprendimo sujungtose bylose T – 127/99, T – 129/99 ir T–148/99 Diputación Foral de Álava, Rink. p. II-1275, 85 punktu.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.058.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 58

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. kovo 3d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje	1
	*	2011 m. vasario 28 d. Tarybos igyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 205/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei	14
	*	2011 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 206/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006, nustatantis galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui	18
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 207/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (pentabromdifenileteris ir PFOS)	27
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 208/2011, kuriuo dėl ES etaloninių laboratorijų sąrašų ir pavadinimų iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas, Reglamentas (EB) Nr. 180/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 737/2008 ( 1 )	29
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 209/2011, kuriuo nutraukiami antidempingo ir antisubsidijų tyrimai dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemų ir tokio importo registracija, nustatyta Reglamentais (ES) Nr. 570/2010 ir (ES) Nr. 811/2010	36
		2011 m. kovo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 210/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	39
		DIREKTYVOS
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos direktyva 2011/19/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga tau–fluvalinatas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB ( 1 )	41
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos direktyva 2011/20/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga fenoksikarbas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB ( 1 )	45
	*	2011 m. kovo 2 d. Komisijos direktyva 2011/21/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga kletodimas, ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/934/EB ( 1 )	49
		SPRENDIMAI
	*	2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje	53

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 114/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo I priedas (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)	63
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 115/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo I priedas (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)	69
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 116/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo I priedas (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)	73
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 117/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)	74
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 118/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)	75
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 119/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)	76
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 120/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo IX priedas (Finansinės paslaugos)	77
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 121/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XIII priedas (Transportas)	79
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 122/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XIII priedas (Transportas)	80
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 123/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XIII priedas (Transportas)	81
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 124/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XX priedas (Aplinka)	82
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 125/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XX priedas (Aplinka)	83
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 126/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XX priedas (Aplinka)	84
*	2010 m. lapkričio 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 127/2010, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XXII priedas (Bendrovių teisė)	85

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	122,2
	MA	43,9
	TN	113,1
	TR	107,4
	ZZ	96,7
0707 00 05	TR	171,7
0707 00 05	ZZ	171,7
0709 90 70	MA	32,3
	TR	127,5
	ZZ	79,9
0805 10 20	EG	54,7
	IL	78,1
	MA	53,8
	TN	48,8
	TR	66,6
	ZA	37,9
	ZZ	56,7
0805 50 10	MA	45,9
	TR	54,7
	ZZ	50,3
0808 10 80	BR	55,2
	CA	126,3
	CL	90,0
	CN	91,2
	MK	54,8
	US	106,6
	ZZ	87,4
0808 20 50	AR	89,7
	CL	110,5
	CN	40,4
	US	96,8
	ZA	105,2
	ZZ	88,5

		IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
	*	2009 m. kovo 27 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 167/09/COL dėl Listos oro bazės nuomos ir pardavimo (Norvegija)	86