1.

Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje šie kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių:

2.

Estijoje ir Latvijoje kanadinių audinių (Mustela vison) rūšies kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti taikant perdirbimo metodus pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių.

3.

1 ir 2 punktuose nurodytas šėrimas turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:

a)

turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bent 21 dienos laukimo laikotarpio;

b)

buvo naudojamos tik organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šio reglamento XI priedo II skyrių.

a)

mėšlas ir guanas;

b)

virškinamojo trakto turinys, pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai, kurių kompetentinga institucija nelaiko keliančiais jokios rimtos gyvūnų ligos plitimo pavojų.

1.

Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai užtikrina, kad jų kontroliuojamose įmonėse būtų laikomasi šių higienos sąlygų:

2.

Deginimo ir bendro deginimo įmonės operatorius turi imtis visų reikiamų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai arba kiek įmanoma jį apribotų.

3.

Gyvūnai neturi patekti į įmones ir neturi turėti priėjimo prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, arba prie šalutinių gyvūninių produktų deginimo ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis pelenų.

4.

Jei deginimo ar bendro deginimo įmonė yra įsikūrusi gyvulių ūkyje:

5.

Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, ir pelenai turi būti laikomi uždengtose, teisingai identifikuotose ir, jei taikoma, nutekėjimui nelaidžiose talpyklose.

6.

Ne visiškai sudeginti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti deginami iš naujo arba naikinami kitomis priemonėmis, išskyrus šalinimą registruotuose sąvartynuose, pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, jei taikoma.

1.

Deginimo ir bendro deginimo likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesnis. Tokie likučiai turi būti perdirbami, jeigu tinkama, tiesiogiai įmonėje ar už jos ribų pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus arba šalinami registruotame sąvartyne.

2.

Sausos atliekos, įskaitant dulkes, turi būti vežamos ir laikinai saugomos taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

1.

Turi būti naudojamos deginimo atskirai ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos.

2.

Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

3.

Bet kokios automatinės stebėsenos įrangos veikimas turi būti kontroliuojamas ir kasmet išbandomas.

4.

Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

a)

įmonės kiekvienoje linijoje turi turėti bent vieną pagalbinį degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C ar 1 100 °C, jei taikoma. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir kol deginimo ar bendro deginimo kameroje yra nesudegusių medžiagų būtų palaikoma atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra;

b)

kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai dedami į nepertraukiamo deginimo ar bendro deginimo kamerą, įmonės turi turėti veikiančią automatinę sistemą, kad būtų galima išvengti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių patekimo į kamerą pradžioje, kol pasiekiama atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra, ir jei temperatūra nėra išlaikoma.

c)

deginimo įmonę operatorius turi eksploatuoti taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kai bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake yra mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netenka mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi atitinkami išankstinio apdorojimo būdai.

1.

Didelio pajėgumo įmonių vietos, įskaitant susijusias šalutinių gyvūninių produktų saugojimo vietas, turi būti suplanuotos taip, kad būtų galima išvengti neleistino ir atsitiktinio bet kurių teršiančių medžiagų patekimo į dirvą, paviršinį ir požeminį vandenį.

2.

Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

Operatorius turi, jei būtina, užtikrinti, kad toks lietaus vanduo ir toks vanduo prireikus galėtų būti tiriamas ir apdorojamas prieš išleidžiant.

a)

būti naudojamos naikinti tik

b)

kai 1 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio b punkte, naikinamos nedidelio pajėgumo įmonėje, joje turi būti įrengtas pagalbinis degiklis;

c)

veikti taip, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų visiškai sudeginti iki pelenų.

1.

Perdirbimo gamyklos, kai perdirba naudodamos sterilizaciją slėgiu arba metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 1 dalies b punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.

Perdirbimo gamykla turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3.

Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams ir kitoms dalims atitinkamai dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo gamyklos nešvariojo sektoriaus.

4.

Visos perdirbimo gamyklos turi turėti nuotekų šalinimo sistemą, atitinkančią kompetentingos institucijos pagal Sąjungos teisės aktus nustatytus reikalavimus.

5.

Perdirbimo gamykla turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi būti aprūpinta įranga būtiniems tyrimams atlikti ir patvirtinta kompetentingos institucijos remiantis laboratorijos pajėgumu atlikti tuos tyrimus vertinimu, būti akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos, kad būtų galima įvertinti laboratorijos pajėgumą atlikti tuos tyrimus.

6.

Jei remiantis rizikos vertinimu, dėl apdorojamų produktų kiekio įmonėje reguliariai arba nuolatos turi būti kompetentingos institucijos atstovas, perdirbimo gamyklose turi būti tinkamai įrengta rakinamoji patalpa, skirta vien tik inspektavimo darbui.

1.

1 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose ir kitose patalpose, kuriose nurodyta pavojinga medžiaga šalinama, skerdyklose ir 2 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose nuotekos turi būti apdorojamos iš anksto, kad būtų galima išsaugoti ir surinkti gyvūninės kilmės medžiagas ir taip pradėti nuotekų valymą.

Mechaninio valymo įrangą sudaro nuotekų gaudyklės arba juostinės grotos su angomis arba tinklai, kurių filtrų porų arba akučių skersmuo ne didesnis kaip 6 mm, statomi, baigiant nuotekų mechaninį valymą arba lygiavertės sistemos, kurios užtikrina, kad, per jas pratekančių nuotekų kietųjų dalelių skersmuo būtų ne didesnis kaip 6 mm.

2.

Nuotekos iš patalpų, nurodytų 1 pastraipoje, turi būti apdorojamos pirminio mechaninio valymo būdu, užtikrinant, kad visos nuotekos būtų filtruojamos prieš joms nutekant iš patalpų. Neturi būti atliekamas joks smulkinimas ar kitas perdirbimas ar apdorojimas slėgiu, kuris galėtų palengvinti kietos gyvūninės medžiagos patekimą atliekant mechaninį valymą.

3.

Visa gyvūninės kilmės medžiaga, likusi mechaninio nuotekų valymo metu patalpose, nurodytose 1 punkte yra surenkama ir gabenama atitinkamai kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga, ir sunaikinama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4.

Nuotekos, kurios buvo apdorotos mechaninio valymo būdu 1 punkte nurodytose patalpose ir nuotekos iš kitų patalpų, kur tvarkomi ar perdirbami šalutiniai gyvūniniai produktai, turi būti apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktus netaikant šio reglamento apribojimų.

5.

Be 4 punkte nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija gali įpareigoti ūkio subjektus apdoroti nuotekas iš perdirbimo gamyklų nešvariojo sektoriaus ar gamyklų ar įmonių, atliekančių tarpines operacijas su 1 ar 2 kategorijos medžiagomis ar saugančių 1 ar 2 kategorijos medžiagas, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinamas patogenų keliamo pavojaus mažinimas.

6.

Nepažeidžiant 1–5 punktų, šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kraują ir pieną, ar jų gaminius šalinti per nuotekų sistemą yra draudžiama.

Tačiau 3 kategorijos medžiagos, kuriose yra centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, gali būti šalinamos per nuotekų sistemą, jeigu jos buvo apdorotos taikant vieną iš X priedo II skyriaus 4 skirsnio III dalyje nustatytų centrifugos ar separatoriaus nuosėdų apdorojimo metodų.

1.

3 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi būti kitoje vietoje nei 1 arba 2 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos, nebent jos būtų visiškai atskirame pastate.

2.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti 3 kategorijos medžiagas perdirbti toje vietoje, kur tvarkomos ar perdirbamos 1 ar 2 kategorijos medžiagos, jeigu kryžminio užterštumo išvengiama:

3.

3 kategorijos medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi turėti veikiančią įrangą svetimkūniams, pavyzdžiui, pakuotės ar metaliniams gabalams, šalutiniuose gyvūniniuose produktuose ar jų gaminiuose nustatyti, jeigu tai yra perdirbimo medžiagos, skirtos pašarams. Tokie svetimkūniai turi būti pašalinti prieš perdirbant arba perdirbimo procesu.

1.

Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos turi būti registruojamos.

2.

Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., paleidžiant patekusi arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotinai termiškai apdorota arba surinkta ir perdirbta arba sunaikinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

1.

Turi būti nustatyti kiekvieno III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiamas perdirbant naudojamas terminis apdorojimas:

2.

Cheminio apdorojimo, kurį leido kompetentinga institucija leisdama taikyti 7 perdirbimo metodą pagal III skyriaus G punktą, svarbiausi kontroliniai rodikliai, kurie apibūdina cheminio apdorojimo mastą, turi apimti pasiektą pH patikslinimą.

3.

Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

4.

3 kategorijos medžiagos perdirbamos taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje.

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2.

Šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių gabalų dydis ne didesnis nei 50 mm, turi būti kaitinami iki didesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių nepertraukiamai esant bent 3 barų absoliučiam slėgiui. Slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizacijos kameros ir pakeičiant orą garais („įsotinti garai“); terminis apdorojimas gali būti taikomas atskirai arba sterilizavimo etapu prieš arba po proceso.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1.

Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Turi būti perdirbama partijų būdu.

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2.

Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 130 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos pasišalintų riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 100 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1.

Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti sumažinti iki gabalų, kurių dydis ne didesnis kaip:

Tuomet jie sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki 4,0 ir išliktų toks ar mažesnis. Prieš apdorojant toliau, mišinys išlaikomas bent 24 valandas.

2.

Po susmulkinimo mišinys turi būti kaitinamas:

Naudojant nepertraukiamo srauto sistemą, produkto judėjimas pro šilumokaitį turi būti valdomas mechaninėmis komandomis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1.

Bet kuris kompetentingos institucijos leistas perdirbimo metodas, jeigu tai institucijai operatorius parodė, kad:

2.

Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad kiekviena perdirbimo įmonė patenkinamai atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad operatorius ir kompetentinga institucija galėtų stebėti perdirbimo gamyklos veiklą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3.

Nukrypdama nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti perdirbimo metodus, kurie buvo patvirtinti iki šio reglamento taikymo pradžios datos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyrių.

4.

Kompetentinga institucija nuolat ar laikinai sustabdo 1 ir 3 punktuose nurodytų perdirbimo metodų taikymą, jeigu ji gauna įrodymus, kad iš esmės pasikeitė bet kuri iš 1 punkto a ar b punkte nurodytų aplinkybių.

5.

Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją pagal 1 ir 2 punktus.

1.

1 ir 2 kategorijos medžiagų perdirbimo metu gautos medžiagos, išskyrus biodyzeliną, pagamintą pagal šio skyriaus 2 skirsnio D punktą, nuolat ženklinamos pagal VIII priedo V skyriuje nustatytus tam tikrų išvestinių produktų ženklinimo reikalavimus.

2.

Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas alternatyvus metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo alternatyvaus metodo įvedimui.

a)

turi būti naudojamas toks natrio šarmo (NaOH) arba kalio šarmo (KOH) tirpalo (arba abiejų mišinio) kiekis, kad būtų užtikrintas apytikslis moliarinis ekvivalentiškumas, atsižvelgiant į skaldomų šalutinių gyvūninių produktų svorį, tipą ir sudėtį.

Šalutiniuose gyvūniniuose produktuose esant dideliam riebalų kiekiui, neutralizuojančiam šarmą, šarmo turi būti įpilama atsižvelgiant į esamą medžiagos riebalų kiekį, kad būtų pasiektas nurodytas moliarinis ekvivalentiškumas.

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai įdedami į legiruoto plieno konteinerį. Įdedamas nustatytas šarmo kietu pavidalu arba tirpalo pavidalu kiekis, kaip nurodyta a punkte.

c)

konteineris turi būti uždaromas ir šalutinių gyvūninių produktų ir šarmų mišiniai pakaitinami iki ne mažesnės kaip 150 °C vidaus temperatūros, esant ne mažesniam kaip 4 barų absoliučiam slėgiui ne trumpiau kaip

d)

procesas turi būti atliekamas partijų sistema ir medžiaga induose turi būti nuolat maišoma, kad būtų palengvintas suardymo procesas, kol ištirps audiniai ir suminkštės kaulai ir dantys; ir

e)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami esant ne mažesnei kaip 180 °C vidaus temperatūrai ne trumpiau kaip 40 minučių be pertraukos, esant ne mažesniam kaip 12 barų absoliučiajam slėgiui, kaitinant netiesiogiai garintuvu, nukreiptu į biolitinį reaktorių;

b)

procesas turi būti vykdomas partijomis, inde esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai pirmiausia turi būti perdirbami patvirtintoje perdirbimo gamykloje taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje;

b)

užbaigus a punkte nurodytą procesą, medžiagos, iš kurių pašalinti riebalai, apdorojamos ne mažesnėje kaip 220 °C temperatūroje bent 20 minučių, absoliučiajam slėgiui siekiant ne mažiau kaip 25 barus, dviejų pakopų procedūros metu iš pradžių tiesiogiai, o vėliau netiesiogiai injekuojant garus į bendraašį šilumokaitį;

c)

procesas vykdomas partijomis arba nepertraukiamoje sistemoje, medžiagą pastoviai maišant;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e)

gauta medžiaga sumaišoma su vandeniu ir atliekamas anaerobinės fermentacijos biodujų reaktoriuje procesas (biodujų transformacija);

f)

jei pradinė medžiaga yra 1 kategorijos medžiaga, visas procesas turi vykti toje pačioje vietoje uždaroje sistemoje, o proceso metu pagamintos biodujos greitai sudeginamos toje pačioje įmonėje ne mažesnėje kaip 900 °C temperatūroje po to greitai atšaldant („grūdinimas“).

a)

jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, iš šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

b)

tada perdirbti riebalai turi būti perdirbami toliau naudojant vieną iš šių metodų:

a)

visiško sudeginimo krosnis turi būti pašildoma gamtinėmis dujomis;

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti dedami į dujintuvo priekrosnį, o durelės uždaromos. Priekrosnyje neturi būti degiklių ir jis turi būti šildomas, užuot perdavus šilumą iš visiško sudeginimo krosnies, kuri turi būti po priekrosniu, pernešimo būdu. Siekiant padidinti proceso efektyvumą, į priekrosnį oras turi būti įleidžiamas tik per tris oro ėmiklių vožtuvus, įmontuotus pagrindinėse durelėse;

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti išgarinami ir virsti sudėtingais angliavandeniais ir dujomis, perduodamomis iš priekrosnio per siaurą angą užpakalinės sienelės viršuje į maišymo ir krekingo kameras, kuriose jos turi suskilti į sudedamąsias dalis. Galiausiai dujos turi būti perpumpuojamos į visiško sudeginimo krosnį, kurioje turi būti sudeginamos gamtinių dujų degiklio liepsnoje, esant oro pertekliui;

d)

kiekvienoje kameroje turi būti įrengti du degikliai ir du antrinio oro vėdintuvai atsarginiam atvejui, kai sugenda degiklis arba vėdintuvas. Antrinė kamera turi būti įrengta taip, kad išdeginimo trukmė būtų sutrumpinta iki 2 sekundžių, esant ne mažesnei kaip 950 °C temperatūrai;

e)

išmetamąsias dujas išleidžiant iš antrinės kameros, jos turi būti perpumpuojamos per kamino apačioje įmontuotą barometrinį drėkintuvą, kuriame dujos atvėsinamos ir sumaišomos su aplinkos oru palaikant pastovų slėgį priekrosnyje ir antrinėje krosnyje;

f)

procesas turi būti vykdomas 24 valandų trukmės ciklu, sudarytu iš pakrovimo, perdirbimo, atvėsinimo ir pelenų pašalinimo. Baigiantis ciklui, pelenų likučiai pašalinami iš priekrosnio per vakuuminio išmetimo sistemą į uždaras talpyklas ir užplombuojami prieš išvežimą;

g)

kitą medžiagą, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, dujinti neleidžiama.

a)

jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

b)

riebalų frakcija turi būti atskiriama nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, skirti sudeginti kitoje gamykloje, pašalinamos netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio;

c)

po a ir b punktuose nurodytų procesų riebalai turi būti:

d)

įmonėje neturi būti leidžiama deginti jokios kitos gyvūninės kilmės medžiagos, išskyrus gyvūninius riebalus;

e)

iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų išgauti riebalai turi būti deginami toje pačioje gamykloje, kurioje jie buvo išlydyti – taip siekiama panaudoti riebalų lydymo proceso metu gautą energiją. Tačiau kompetentinga institucija gali suteikti leidimą riebalus deginti kitose įmonėse su sąlyga, kad:

f)

degimas turi būti atliekamas pagal Sąjungos teisės aktus siekiant saugoti aplinką, visų pirma, laikantis tų teisės aktuose nustatytų standartų dėl geriausių turimų išmetamų teršalų kiekio kontrolės ir stebėsenos metodų.

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti pakraunami į kaitinimo įrenginį ir aštuonias valandas apdorojami 80 °C temperatūroje. Šiuo laikotarpiu turi būti nuolatos mažinamas medžiagos tūris naudojant tinkamą mechaninio smulkinimo įrangą.

b)

po to medžiaga turi būti ne trumpiau kaip dvi valandas apdorojama 100 °C temperatūroje.

c)

susidariusios medžiagos dalelių dydis neturi būti didesnis negu 20 milimetrų;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi a ir b punktuose nustatytų laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e)

termiškai apdorojant medžiagą išgarintas vanduo turi būti nuolat surenkamas iš virš biokuro esančio oro tarpo per nerūdijančio plieno kondensatorių. Kondensatas bent vieną valandą turi būti laikomas ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje prieš jį pašalinant kaip nuotekas;

f)

termiškai apdorojus medžiagą, susidaręs biokuras turi būti išleidžiamas iš kaitinimo įrenginio ir visiškai uždara ir sujungta transportavimo sistema automatiškai gabenamas deginti arba deginti kartu su kitomis medžiagomis toje pačioje vietoje;

g)

turi būti perdirbama partijų būdu.

1.

Produktai, gauti perdirbant

2.

Medžiagos, gaunamos perdirbant pagal:

3.

Bet kurios šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo pagal šį skirsnį atliekos, pavyzdžiui, dumblas, filtro turinys, pelenai ir irimo atliekos, naikinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą.

1.

Biodujų įmonėje turi būti įrengtas pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys, į kurį būtinai turi patekti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurių gabalų dydis ne didesnis kaip 12 mm prieš patekdami į padalinį, kuriame:

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys neturi būti privalomas biodujų įmonėse, kurios transformuoja tik:

3.

Jeigu biodujų įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš biodujų įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju biodujų įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4.

Kiekvienoje biodujų įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1.

Kompostavimo įmonėje turi būti įrengtas uždaras kompostavimo reaktorius arba uždara vieta, į kurią būtinai turi patekti į įmonę atgabenti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai ir kurioje turi būti:

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto gali būti leidžiama naudoti kitas kompostavimo sistemas, jeigu:

3.

Jeigu kompostavimo įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kur laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, kompostavimo įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš kompostavimo įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju kompostavimo įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4.

Kiekvienoje kompostavimo įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1.

Atvežti į biodujų ar kompostavimo įmonę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki apdorojimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2.

Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos tam skirtoje teritorijoje.

Tokia teritorija turi būti tokioje vietoje arba suplanuota taip, kad perdirbtieji produktai nebūtų užteršti.

3.

Turi būti reguliariai imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių.

Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

4.

Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti naudojamos tinkama įranga ir medžiagos.

5.

Tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose.

6.

Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

7.

Irimo atliekos ir kompostas biodujų ar kompostavimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

1.

3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų įmonėje, turinčioje pasterizacijos (higieninio tvarkymo) įrenginį, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

Tačiau 3 kategorijos pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai gali būti naudojami nepasterizuoti (netvarkyti higieniškai) kaip žaliava biodujų įmonėje, jeigu kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiomis jokios rimtos užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo pavojų.

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į biodujų įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

2.

3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava kompostavimo įmonėje turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į kompostavimo įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

1.

Kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nustatytuosius I skyriaus 1 skirsnyje parametrus ir kitus nei standartiniai transformacijos parametrai, jeigu pareiškėjas naudoti tokius parametrus įrodo, kad tokie parametrai užtikrina tinkamą biologinio pavojaus sumažinimą. Tokiems įrodymams priskiriamas patvirtinimas, kuris turi būti atliktas laikantis šių reikalavimų:

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, kol bus priimtos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytuosius šiame skyriuje reikalavimus, jeigu jais galima užtikrinti lygiavertį poveikį mažinant patogenus, dėl:

3.

Jeigu 2 dalies b punkte nurodytos medžiagos arba Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte nurodyti išvestiniai produktai yra tik gyvūninės kilmės pradinės medžiagos, apdorojamos biodujų ar kompostavimo įmonėje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytieji šiame skyriuje reikalavimus, jeigu ji:

4.

Ūkio subjektai gali tiekti rinkai irimo atliekas ir kompostą, kurie buvo pagaminti pagal kompetentingos institucijos leistus parametrus:

1.

a ar b punktuose:

2.

Irimo atliekos ar kompostas, kurie neatitinka šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, iš naujo siunčiami transformuoti ar kompostuoti, jeigu Salmonella atveju tvarkyta ar naikinta pagal kompetentingos institucijos nurodymus.

1.

Ūkio subjektai užtikrina, kad prie mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių siuntų būtų pridedami prekybos dokumentai, kuriuose turi būti nurodyta:

2.

Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginius, imasi visų būtinų priemonių užkrečiamų žmonėms ir gyvūnams ligų plitimo išvengti, kol tvarkoma medžiaga yra jų kontroliuojama, visų pirma taikydami gerąją laboratorinę patirtį.

3.

Bet kuris tolesnis mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių naudojimas kitais tikslais, nei nurodyti I priedo 38 punkte, draudžiamas.

4.

Išskyrus, jei laikomi kontrolės tikslais, mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai ir bet kurie šiuos mėginius naudojant gauti produktai naikinami:

5.

Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, saugo tokių siuntų registrą.

Registre turi būti 1 punkte nurodyta informacija ir mėginių ir visų išvestinių produktų naikinimo data bei metodas.

6.

Nukrypstant nuo 1, 4 ir 5 punktų, kompetentinga institucija gali leisti mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių tvarkymą ir naikinimą mokymo tikslais kitomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nekiltų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

1.

Prekybos pavyzdžiai ir demonstravimo priemonės gali būti vežami, naudojami ir naikinami tik pagal 1 skirsnio 1–4 ir 6 punktus.

2.

Prekybos pavyzdžiai, atlikus konkrečius tyrimus ar analizę, (nebent jie būtų laikomi kontrolės tikslais) turi būti:

3.

Parodai ar meninei veiklai pasibaigus, demonstravimo priemonės turi būti išsiųstos atgal į kilmės valstybę narę, išsiųstos arba sunaikintos pagal 2 punktą.

1.

Gyvūniniai šalutiniai produktai vežami naudotojams ar į surinkimo centrus pagal VIII priedo I skyriaus 1 ir 3 skirsnius.

2.

Surinkimo centrai registruojami kompetentingos institucijos, jeigu jie:

3.

Valstybės narės gali leisti naudoti 2 kategorijos medžiagų perdirbimo įmones kaip surinkimo centrus.

4.

Surinkimo centrų operatoriai, tiekiantys kitas nei šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš vandens gyvūnų ir vandens bestuburių, medžiagas galutiniams naudotojams turi užtikrinti, kad jos buvo apdorotos vienu iš toliau nurodytų būdų:

1.

Kompetentinga institucija gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies b punkte, naudoti šerti šių nykstančių ir saugomų rūšių gyvūnus šėryklose šiomis sąlygomis:

2.

Kai valstybė narė kreipiasi į Komisiją, kad ji būtų įtraukta į sąrašą, nustatytą pagal 1 punkto a papunktį, ji pateikia:

1.

Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

2.

Kompetentinga institucija turi nustatyti suteikdama leidimą ūkius ar bandas geografiškai apibrėžtoje zonoje šiomis sąlygomis:

a)

kompetentinga institucija už šėrimą atsakingam ūkio subjektui turi būti suteikusi leidimą. Kompetentinga institucija suteikia tokius leidimus, su sąlyga, kad:

b)

kompetentingos institucijos suteiktas leidimas turi būti nedelsiant sustabdomas, jeigu

c)

už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

1.

Jeigu kompetentinga institucija leidžia šalutinius gyvūninius produktus naikinti vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, toks naikinimas gali būti atliekamas:

2.

Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti deginami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus sudeginti:

3.

Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti laidojami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus palaidoti:

4.

Jeigu naikinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, šalutiniai gyvūniniai produktai iš kilmės vietos į naikinimo vietą turi būti vežami taip, kad:

a)

10 % atitinkamos valstybės narės galvijų populiacijos;

b)

25 % atitinkamos valstybės narės avių ir ožkų populiacijos;

c)

10 % atitinkamos valstybės narės kiaulių populiacijos; ir

d)

kitų rūšių populiacijos procentinės dalies, kurią nustato kompetentinga institucija remdamasi galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai dėl šių rūšių gyvūnų naikinimo deginant ar laidojant vietoje vertinimu.

a)

medžiagų kiekis neviršija 20 kg per savaitę, iš įmonės ar gamyklos, kurioje medžiagos surenkamos, nepriklausomai nuo medžiagų kilmės gyvūnų rūšies;

b)

medžiagos renkamos, vežamos ir naikinamos priemonėmis, kurios apsaugo nuo nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo;

c)

kompetentinga institucija atlieka reguliarius tikrinimus, įskaitant ūkio subjektų saugomų įrašų tikrinimus, įmonėse ar gamyklose, kur medžiagos yra renkamos, siekiant užtikrinti atitiktį šio skirsnio nuostatoms.

1.

Paraiškos leidimui taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnyje (paraiškos), pateikiamos viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, kaip nurodyta 1958 m. Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje.

2.

Suinteresuotosios šalys, teikiančios paraiškas kita nei anglų kalba, prieš vertinimą patvirtina jų paraiškos oficialų vertimą, atliktą EMST prieš pradedant jų vertinimą.

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda tik po to, kai suinteresuotoji šalis patvirtina paraiškos oficialų vertimą.

1.

Paraiškose turi būti visa reikiama informacija dėl toliau išvardytų dalykų, kad EMST galėtų įvertinti jose pasiūlyto alternatyvaus metodo saugą:

2.

Paraiškos pateikiamos kartu su dokumentiniais įrodymais, visų pirma proceso schema, parodančia proceso veikimą, 1 punkto c papunktyje minėtais įrodymais ir kitais įrodymais, kuriais grindžiamas paaiškinimas pagal 1 punkte nustatytą sistemą.

3.

Paraiškose turi būti suinteresuotosios šalies kontaktinis adresas, kuriame nurodomas to kontaktinio asmens, kuris yra atsakingas arba veikiantis suinteresuotosios šalies vardu, pavadinimas ir visas adresas, telefono ir (arba) fakso numeriai ir (arba) elektroninio pašto adresas.

1.

Nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti surenkami ir vežami naujose užsandarintose pakuotėse arba dengtose atspariose nutekėjimui talpyklose ar transporto priemonėse.

2.

Transporto priemonės ir daugkartinės talpyklos ir visos daugkartinės įrangos priemonės ar įtaisai, kurie liečiasi su šalutiniais gyvūniniais produktais ar jų gaminiais, išskyrus gaminius, tiekiamus rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 767/2009 ir laikomus bei vežamus pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedą, turi būti švarūs.

Išskyrus atvejus, kai jie skirti vežti atskirus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kad būtų galima išvengti kryžminio užterštumo, jie visų pirma turi būti:

3.

Daugkartinės talpyklos turi būti skirtos konkrečiam produktui ar jų gaminiui vežti, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

Tačiau kompetentingai institucijai leidus gali būti naudojami daugkartiniai konteineriai:

4.

Pakuotės medžiaga turi būti sunaikinta deginant ar kitomis priemonėmis pagal Sąjungos teisės aktus.

1.

Šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti pašarinėms žaliavoms ar gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti vežami esant tam tikrai temperatūrai, o jei tai šalutiniai gyvūniniai produktai iš mėsos ar mėsos produktų, kurie skirti kitiems nei žmonių vartojimas tikslams, – esant ne daugiau kaip 7 °C, nebent jie būtų skirti šerti pagal II priedo I skyrių, kad būtų išvengta pavojaus gyvūnų ar visuomenės sveikatai.

2.

Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos pašarinėms žaliavoms arba gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti laikomos ir vežamos atšaldytos, užšaldytos arba silosuotos, nebent jos būtų

3.

Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką ir ją būtų galima stebėti.

1.

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

2.

Vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti:

3.

Valstybės narės gali kurti sistemas ar nustatyti taisykles dėl pakuotės, talpyklų ar transporto priemonių, naudojamų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams vežti iš jų teritorijos į tos pačios valstybės teritoriją, ženklinimo spalviniu kodu, jeigu tos sistemos ar taisyklės neprieštarauja 1 punkto c papunktyje nustatytai spalvinio kodavimo sistemai.

4.

Valstybės narės gali nustatyti sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir joje liekančių ženklinimo, jeigu šios sistemos ar taisyklės neprieštarauja šio priedo V skyriuje nustatytiems išvestinių produktų ženklinimo reikalavimams.

5.

Nukrypdamos nuo 3 ir 4 punktų valstybės narės gali naudoti šiuose punktuose nurodytas sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir kurių nenumatoma palikti toje teritorijoje, jeigu paskirties valstybė narė ar trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.

6.

Tačiau:

1.

Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.

Tačiau toks dokumentas ar sertifikatas nebūtinas, jeigu:

2.

Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad siuntų atvežimo įrodymas būtų pateiktas per TRACES sistemą arba kaip ketvirta prekybos dokumento kopija, kurią gavėjas pasiųstų atgal gamintojui kaip siuntos atvežimo įrodymą.

3.

Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

4.

Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informaciją per alternatyvią sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių pridėti:

5.

Įrašai ir susiję prekybos dokumentai ar sveikumo sertifikatai saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

6.

Prekybos dokumento pavyzdys

Pastabos