24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/1

---

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 167/2011

2011 m. vasario 21 d.

kuriuo baigiama dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės polietileno tereftalatui, peržiūra

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (2) tam tikram importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos (toliau – Pietų Korėja) kilmės polietileno tereftalatui. Korėjos bendrovėms, kurioms nustatyti individualūs muitai, galioja nuliniai muitai. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas – 148,3 EUR už toną.

2.   Prašymas atlikti peržiūrą

(2)	Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pateikė PlasticsEurope polietileno tereftalato (PET) komitetas (toliau – pareiškėjas), atstovaujantis septyniems Sąjungos gamintojams.

(3)	Prašyta tirti tik eksportuojančio gamintojo KP Chemical Group, kurią sudaro Honam Petrochemicals Corp. ir KP Chemical Corp. (toliau – KP Chemical Group), dempingo ir tam tikrus žalos aspektus.

(4)	Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad dabartinio žalingo dempingo poveikiui pašalinti nebepakanka KP Chemical Group toliau taikyti galiojančią nulinio tarifo priemonę.

3.   Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tik su KP Chemical Group susijusiam dempingui ir tam tikriems žalos aspektams tirti.

4.   Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas

(6)	Nagrinėjamasis produktas – Pietų Korėjos kilmės polietileno tereftalatas, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kurio klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20.

(7)

Korėjos vidaus rinkoje parduodamas nagrinėjamasis produktas ir į Sąjungą eksportuojamas produktas pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis charakteristikomis ir turi tą pačią paskirtį, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

5.   Susijusios šalys

(8)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojančiam gamintojui, eksportuojančios šalies atstovams, Sąjungos gamintojams ir pareiškėjui. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Komisija nusiuntė eksportuojančiam gamintojui ir Sąjungos pramonės bendrovėms klausimynus ir iki nustatyto termino gavo atsakymus. Komisija rinko ir tikrino visą jai reikalingą informaciją. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus bendrovių KP Chemical Corp. (Pietų Korėja), Honam Petrochemicals Corp (Pietų Korėja), Novapet SA (Ispanija), Equipolymers Srl (Italija), UAB Orion Global PET (Indorama) (Lietuva), UAB Indorama Polymers Europe (Lietuva), UAB Neo Group (Lietuva), La Seda de Barcelona, S.A. (Ispanija) ir M&G Polimeri Italia SpA (Italija) patalpose.

6.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(10)	Atliekant tyrimą dėl dempingo nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

B.   TYRIMO REZULTATAI

(11)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar bendra KP Chemical Group nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su šios bendrovės bendru eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje apimtis laikoma tipiška, jeigu bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % bendro eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Komisija nustatė, kad KP Chemical Group vidaus rinkoje apskritai pardavė tipišką nagrinėjamojo produkto, kuris laikomas vienarūšiu produktu ir nėra skirstomas į skirtingas produktų rūšis, kiekį.

(12)

Taip pat, nustačius pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį, išnagrinėta, ar nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi nustatyta, kad įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas kiekis, normalioji vertė nustatyta pagal faktinę pelningo pardavimo vidaus rinkoje kainą.

(13)	Kadangi nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(14)	Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(15)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Buvo atlikti koregavimai, susiję su transporto, pervežimo, draudimo, bankų mokesčių, pakavimo ir kredito išlaidų skirtumais, kai buvo nustatyta, kad tokie koregavimai yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti įrodymais.

(16)	Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina, kuri nustatyta pirmiau.

(17)	Taip nustatytas procentais išreikštas neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 % ir todėl jis laikomas de minimis pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį.

C.   ILGALAIKIS APLINKYBIŲ POBŪDIS

(18)	Kaip ir atliekant ankstesnę tarpinę peržiūrą, po kurios buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 192/2007, atlikus šią tarpinę peržiūrą nustatyta, kad KP Chemical Group dempingo skirtumas yra de minimis dydžio.

(19)

Nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šis de minimis skirtumas būtų trumpalaikis, nes buvo nustatyta, kad KP Chemical Group dirba panaudodama didelę dalį gamybos pajėgumų (beveik 100 %). Be to, KP Chemical Group neketino padidinti savo gamybos pajėgumų Pietų Korėjoje. Iš tikrųjų KP Chemical Group įsigijo gamybos įmonę Sąjungoje ir greičiausiai sumažins savo eksportą iš Pietų Korėjos.

(20)	Todėl gali būti laikoma, kad aplinkybės, kuriomis remiantis šiame tyrime buvo nustatytas dempingo skirtumas, yra ilgalaikio pobūdžio.

D.   PERŽIŪROS BAIGIMAS

(21)	Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, ši peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant KP Chemical Group taikomo muito dydžio. Šiomis aplinkybėmis žalos aspektų vertinti nebūtina.

E.   ATSKLEIDIMAS

(22)	Suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama baigti šią dalinę tarpinę peržiūrą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Sąjungos pramonė pateikė pastabų, tačiau jos neturėjo įtakos pirmiau minėtoms išvadoms.

F.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(23)	Todėl ši peržiūra turėtų būti baigiama nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 192/2007 pakeitimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės polietileno tereftalatui, peržiūra baigiama nekeičiant galiojančių priemonių.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 59, 2007 2 27, p. 1.

(3)  OL C 47, 2010 2 25, p. 24.

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/4

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 168/2011

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo dėl pašarų priedo Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 naudojimo pašaruose, kuriuose yra maduramicino amonio, natrio monensino, narazino arba robenidino hidrochlorido, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 107/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta galimybė leidimo turėtojui pateikus prašymą ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikus nuomonę keisti leidimą naudoti pašarų priedą.

(3)	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 107/2010 (2) dešimčiai metų suteiktas leidimas naudoti iš Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 gautą mikroorganizmo preparatą mėsiniams viščiukams.

(4)

Leidimo turėtojas pateikė prašymą pakeisti Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 leidimą, kad jį būtų galima naudoti mėsinių viščiukų pašaruose, kuriuose yra kokcidiostatų maduramicino amonio, natrio monensino, narazino arba robenidino hidrochlorido. Šiam prašymui pagrįsti leidimo turėtojas pateikė atitinkamus duomenis.

(5)	Tarnyba 2010 m. spalio 7 d. dieną pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad priedą Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 galima naudoti kartu su maduramicino amoniu, natrio monensinu, narazinu arba robenidino hidrochloridu (3).

(6)	Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos.

(7)	Todėl Reglamentas (ES) Nr. 107/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 107/2010 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  OL L 36, 2010 2 9, p. 1.

(3)  EMST leidinys (2010 m.); 8(10):1863.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/6

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 169/2011

2011 m. vasario 23 d.

dėl leidimo naudoti diklazurilą kaip perlinių vištų lesalų priedą (leidimo turėtojas Janssen Pharmaceutica N.V.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti diklazurilą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)	Prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti diklazurilą pagal naują paskirtį kaip perlinėms vištoms skirtą lesalų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „kokcidiostatai ir histomonostatai“.

(4)

Pagal Tarybos direktyvą 70/524/EEB (2) leidimas dešimt metų naudoti diklazurilą kaip perlinių vištų lesalų priedą iki 16 savaičių amžiaus ir kaip kalakutų lesalų priedą iki 12 savaičių amžiaus buvo suteiktas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2430/1999 (3). Leidimas dešimt metų naudoti diklazurilą mėsinių viščiukų lesaluose buvo suteiktas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1118/2010 (4).

(5)

Buvo pateikta naujų duomenų, kuriais grindžiamas prašymas leisti naudoti diklazurilą perlinių vištų lesaluose. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2010 m. spalio 5 d. priimtoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis diklazurilas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad diklazurilas užkerta kelią perlinių vištų kokcidiozei. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus galimam bakterijų ir (arba) Eimeria spp. atsparumo didėjimui stabdyti. Be to, Tarnyba patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(6)	Atlikus diklazurilo vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą.

(7)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „kokcidiostatai ir histomonostatai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  OL L 270, 1970 12 14, p. 1.

(3)  OL L 296, 1999 11 17, p. 3.

(4)  OL L 317, 2010 12 3, p. 5.

(5)  EMST leidinys (2010 m.); 8(10):1866.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/8

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 170/2011

2011 m. vasario 23 d.

dėl leidimo naudoti Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 kaip nujunkytų paršelių pašaro priedą ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1200/2005 (leidimo turėtojas – Prosol SpA)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatytas priedų naudojimo gyvūnų mityboje leidimas ir tokio leidimo išdavimo sąlygos bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2).

(2)

Remiantis Direktyva 70/524/EEB, išduotas leidimas neribotą laiką naudoti preparatą Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 kaip pašaro nujunkytiems paršeliams, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1200/2005 (3), ir penimiems galvijams, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 492/2006 (4), priedą. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalies b punktu, šis priedas įtrauktas į Bendrijos pašarų priedų registrą kaip esamas produktas.

(3)

Be to, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003, išduotas leidimas dešimt metų naudoti preparatą Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 kaip pašaro paršavedėms, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 896/2009 (5), ir melžiamoms karvėms bei arkliams, vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1119/2010 (6), priedą.

(4)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su minėto reglamento 7 straipsniu, buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti kaip pašaro nujunkytiems paršeliams priedą naudojamą Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 ir priskirti jį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2010 m. spalio 6 d. priimtoje nuomonėje (7) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų ir žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali būti pagerinti tikslinių rūšių gyvūnų zootechniniai rodikliai. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Tarnyba taip pat patikrino priedo pašaruose analizės metodo ataskaitą, pateiktą Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigtos Bendrijos etaloninės laboratorijos.

(6)	Įvertinus Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl minėtą preparatą turėtų būti leista naudoti kaip nurodyta šio reglamento priede.

(7)	Išdavus naują leidimą pagal šį reglamentą, reikėtų išbraukti priedo Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885 įrašą Reglamente (EB) Nr. 1200/2005.

(8)	Kadangi leidimo išdavimo sąlygų pakeitimai nėra susiję su sauga, tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį turimoms premiksų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra šio preparato, atsargoms sunaudoti.

(9)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1200/2005 II priede išbraukiamas E1710 įrašas apie Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885.

3 straipsnis

Vadovaujantis Direktyva 70/524/EEB paženklintus premiksus ir kombinuotuosius pašarus, kuriuose yra Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885, galima toliau tiekti rinkai ir naudoti, kol neliks turimų atsargų.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  OL L 270, 1970 12 14, p. 1.

(3)  OL L 195, 2005 7 27, p. 6.

(4)  OL L 89, 2006 3 28, p. 6.

(5)  OL L 256, 2009 9 29, p. 6.

(6)  OL L 317, 2010 12 3, p. 9.

(7)  EMST leidinys (2010 m.), 8(10):1864.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/11

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 171/2011

2011 m. vasario 23 d.

dėl leidimo naudoti 6-fitazę (EC 3.1.3.26), gautą iš Aspergillus oryzae DSM 14223, kaip naminių paukščių ir kiaulių pašarų priedą ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 255/2005 (leidimo turėtojas – DSM Nutritional Products Ltd., atstovaujamas DSM Nutritional Products Sp. z o.o)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje nurodyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2).

(2)

Neterminuotas leidimas naudoti 6-fitazę (EC 3.1.3.26), gautą iš Aspergillus oryzae DSM 14223, kaip mėsinių viščiukų, vištų dedeklių, mėsinių kalakutų, paršelių, penimų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą buvo suteiktas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 255/2005 (3). Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalies b punktu, šis priedas įtrauktas į Bendrijos pašarų priedų registrą kaip esamas produktas.

(3)	Be to, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 leidimas dešimt metų naudoti minėtą pašarų priedą ančių pašaruose buvo suteiktas 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1500/2007 dėl leidimo naudoti 6-fitazę EC 3.1.3.26 (Ronozyme) kaip pašarų priedą pagal naują paskirtį (4).

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalį kartu su minėto reglamento 7 straipsniu buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti 6-fitazę (EC 3.1.3.26), gautą iš Aspergillus oryzae DSM 14223, kaip mėsinių viščiukų, vištų dedeklių, mėsinių kalakutų, paršelių, penimų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą ir suteikti leidimą pagal to reglamento 7 straipsnį jį naudoti pagal naują paskirtį naminių paukščių ir kiaulių pašaruose, kuriai leidimas anksčiau nebuvo suteiktas, ir priskirti jį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(5)

Buvo pateikta naujų duomenų, kuriais pagrindžiamas prašymas. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2010 m. spalio 6 d. priimtoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 6-fitazė (EC 3.1.3.26), gauta iš Aspergillus oryzae DSM 14223, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali pagerėti fosforo virškinimas. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, Tarnyba patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(6)	Atlikus 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gautos iš Aspergillus oryzae DSM 14223, vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą.

(7)	Suteikus naują leidimą pagal šį reglamentą, reikėtų išbraukti 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gautos iš Aspergillus oryzae DSM 14223, įrašą Reglamente (EB) Nr. 255/2005.

(8)	Dėl aiškumo Reglamentą (EB) Nr. 1500/2007 turėtų būti panaikintas.

(9)	Kadangi leidimo suteikimo sąlygų pakeitimai nėra susiję su sauga, tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį turimoms premiksų ir kombinuotųjų pašarų atsargoms sunaudoti.

(10)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 255/2005 II priedo įrašas EB Nr. 1614(i), skirtas priedui 6-fitazė EC 3.1.3.26, išbraukiamas.

3 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1500/2007 yra panaikinamas.

4 straipsnis

Vadovaujantis Direktyva 70/524/EEB ir Reglamentu (EB) Nr. 255/2005 paženklintus premiksus ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gautos iš Aspergillus oryzae DSM 14223, galima toliau tiekti rinkai ir naudoti, kol baigsis turimos atsargos.

Vadovaujantis reglamentais (EB) Nr. 1831/2003 ir (EB) Nr. 1500/2007 paženklintus premiksus ir kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gautos iš Aspergillus oryzae DSM 14223, galima toliau tiekti rinkai ir naudoti, kol baigsis turimos atsargos.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  OL L 270, 1970 12 14, p. 1.

(3)  OL L 45, 2005 2 16, p. 3.

(4)  OL L 333, 2007 12 19, p. 54.

(5)  EMST leidinys (2010 m.), 8(10):1862.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/14

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 172/2011

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo iš anksto nustatomas 2011 m. pagalbos už privatų sviesto sandėliavimą dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a ir d punktus kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnyje numatyta skirti pagalbą už privatų sviesto sandėliavimą.

(2)	Sviesto kainų ir atsargų pokyčiai rodo, kad rinkos pusiausvyra yra sutrikusi, o šį sutrikimą galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu sandėliavimu. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, tikslinga nuo 2011 m. kovo 1 d. skirti pagalbą už privatų sviesto sandėliavimą.

(3)	2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios pagalbos už privatų saugojimą schemos įgyvendinimo taisyklės.

(4)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsnį iš anksto nustatyta pagalba turi būti skiriama remiantis to reglamento III skyriuje numatytomis išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(5)	Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 29 straipsniu, pagalbos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir šviežio sviesto bei sviesto atsargų tikėtinas kainų tendencijas.

(6)	Tikslinga nustatyti pagalbos, skirtos nurodytų produktų įvežimo ir išvežimo išlaidoms, kasdieninėms sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį.

(7)	Siekiant palengvinti dabartinės priemonės įgyvendinimą ir atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomą praktiką, pagalba turėtų būti skiriama tik jau sandėliuojamiems produktams. Todėl reikėtų nustatyti nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalies leidžiančią nukrypti nuostatą.

(8)

Siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, jei pagalbos paraiškoje jau nurodyta reikalaujama išsami informacija apie sandėliavimą, nereikėtų prašyti pateikti tos pačios informacijos po sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio pirmos pastraipos a punkte.

(9)	Siekiant supaprastinti procedūras ir užtikrinti logistinį veiksmingumą, valstybėms narėms turėtų būti leista netaikyti reikalavimo ant kiekvieno sandėliuojamo vieneto nurodyti sutarties numerį, kai sutarties numeris nurodytas sandėlio registracijos žurnale.

(10)

Siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, taip pat atsižvelgiant į išskirtinę sviesto sandėliavimo padėtį, pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalį turėtų būti patikrinta ne mažiau kaip pusė sutarčių. Todėl reikėtų nustatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą.

(11)

2010 m. pagalbos už privatų sviesto sandėliavimą dydis nustatytas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 158/2010 (3). Kadangi 2011 m. turi būti nustatytas naujas dydis, siekiant aiškumo tą reglamentą reikėtų panaikinti. Dėl tos pačios priežasties šis reglamentas turėtų nustoti galioti paskutinę sandėliavimo pagal sutartį laikotarpio dieną.

(12)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma pagalba, skirta privataus sūdyto ir nesūdyto sviesto, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnio a punkte, sandėliavimo pagal sutartis, sudarytas nuo 2011 m. kovo 1 d., išlaidoms padengti.

2.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 826/2008.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 826/2008 16 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas matavimo vienetas – sandėliuojama partija, atitinkanti vienodos sudėties bei kokybės toje pačioje gamykloje pagaminto, tą pačią dieną į tą patį sandėlį priimto ir ne mažiau kaip vieną toną sveriančio produkto, kuriam taikomas šis reglamentas, kiekį.

3 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalies, paraiškos teikiamos tik dėl jau sandėliuojamų produktų.

2.   Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio pirmos pastraipos a punktas netaikomas.

3.   Valstybės narės gali netaikyti Reglamento (EB) Nr. 826/2008 22 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų reikalavimų pažymėti sutarties numerį, jei sandėlio valdytojas įsipareigoja sutarties numerį įrašyti į to reglamento I priedo III skyriuje nurodytą žurnalą.

4.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalies, pasibaigus sandėliavimo pagal sutartį laikotarpiui, už patikrą atsakinga institucija per visą produktų išvežimo iš sandėlių laikotarpį, t. y. 2011 m. rugpjūčio mėn.–2012 m. vasario mėn., imdama mėginius patikrina bent pagal pusę sutarčių patikrina sandėliuojamo sviesto svorį ir atpažinties duomenis.

4 straipsnis

1.   Pagalba, skiriama už 1 straipsnyje nurodytus produktus:

—	18,06 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai sandėliavimo kaina yra pastovi,

—	0,35 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai kaina skaičiuojama už kiekvieną sandėliavimo pagal sutartį dieną.

2.   Produktai į sutartyje numatytą sandėlį atvežami nuo 2011 m. kovo 1 d. iki rugpjūčio 15 d. Produktus išvežti iš sandėlio galima tik nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. Sandėliavimo pagal sutartį laikotarpis baigiasi dieną, einančią prieš produktų išvežimo iš sandėlio dieną, arba ne vėliau kaip paskutinę vasario mėn., einančio po metų, kuriais produktai atvežti į sutartyje numatytą sandėlį, dieną.

3.   Pagalba gali būti skiriama tik jei sandėliavimo pagal sutartį laikotarpis trunka nuo 90 iki 210 dienų.

5 straipsnis

Kiekvieną antradienį iki 12 val. (Briuselio laiku) valstybės narės praneša Komisijai apie kiekį, dėl kurio sudarytos sutartys, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnio 1 dalies a pastraipą, taip pat apie produktų kiekį, dėl kurio pateiktos paraiškos sudaryti sutartis.

6 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 158/2010 panaikinamas.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis nustoja galioti 2012 m. vasario 29 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 223, 2008 8 21, p. 3.

(3)  OL L 49, 2010 2 26, p. 14.

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/16

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 173/2011

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 2095/2005, (EB) Nr. 1557/2006, (EB) Nr. 1741/2006, (EB) Nr. 1850/2006, (EB) Nr. 1359/2007, (EB) Nr. 382/2008, (EB) Nr. 436/2009, (EB) Nr. 612/2009, (EB) Nr. 1122/2009, (EB) Nr. 1187/2009 ir (ES) Nr. 479/2010 nuostatos dėl įpareigojimų teikti pranešimus bendrai organizuojant žemės ūkio rinkas ir įgyvendinant tiesioginės paramos ūkininkams schemas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 161 straipsnio 3 dalį, 170 straipsnį, 171 straipsnio 1 dalį ir 192 straipsnio 2 dalį kartu su 4 straipsniu,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (2), ypač į jo 142 straipsnio q punktą,

kadangi:

(1)

2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (3), nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias kompetentingos valstybių narių institucijos Komisijai teikia informaciją ir dokumentus. Tose taisyklėse visų pirma aptariamas valstybių narių įpareigojimas naudoti Komisijos nurodytas informacines sistemas ir valdžios institucijoms arba individualiems vartotojams, kurie įgalioti siųsti pranešimus, suteiktų prieigos teisių tvirtinimas. Be to, tame reglamente nustatyti bendrieji informacinėms sistemoms taikomi principai, kuriais užtikrinamas dokumentų autentiškumas, vientisumas ir tinkamumas naudoti ateityje ir numatyta asmens duomenų apsauga.

(2)	Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009, įpareigojimas naudoti informacines sistemas pagal tą reglamentą turi būti numatytas reglamentuose, kuriais nustatomas įpareigojimas teikti konkrečius pranešimus.

(3)	Komisija sukūrė informacinę sistemą, kuri leidžia tvarkyti dokumentus ir atlikti veiksmus elektroniniu būdu tiek tvarkant Komisijos vidaus darbo reikalus, tiek palaikant ryšius su valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką.

(4)

Manoma, kad kai kurie įpareigojimai teikti pranešimus taikant tą sistemą gali būti įvykdyti remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009, ypač įpareigojimai, numatyti šiuose Komisijos reglamentuose: 2005 m. gruodžio 20 d. reglamente (EB) Nr. 2095/2005, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl informacijos apie tabaką pateikimo (4), 2006 m. spalio 18 d. reglamente (EB) 1557/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1952/2005 įgyvendinimo taisykles dėl sutarčių registravimo ir informacijos perdavimo apynių sektoriuje (5), 2006 m. lapkričio 24 d. reglamente (EB) Nr. 1741/2006, nustatančiame specialiųjų eksporto grąžinamųjų išmokų už suaugusių vyriškos lyties galvijų, kuriems iki juos eksportuojant taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, mėsą be kaulų, suteikimo sąlygas (6), 2006 m. gruodžio 14 d. reglamente (EB) Nr. 1850/2006, nustatančiame išsamias apynių ir apynių produktų sertifikavimo taisykles (7), 2007 m. lapkričio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1359/2007, nustatančiame specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (8), 2008 m. balandžio 21 d. reglamente (EB) Nr. 382/2008 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių (9), 2009 m. gegužės 26 d. reglamente (EB) Nr. 436/2009, kuriuo nustatoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogynų registrui, privalomajam deklaravimui ir rinkai stebėti reikalingos informacijos kaupimui, vyno produktų lydraščiams ir vyno sektoriuje privalomiems pildyti žurnalams tvarka (10), 2009 m. liepos 7 d. reglamente (EB) Nr. 612/2009, nustatančiame bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (11), 2009 m. lapkričio 30 d. reglamente (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (12), 2009 m. lapkričio 27 d. reglamente (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (13), 2010 m. birželio 1 d. reglamente (ES) Nr. 479/2010, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl valstybių narių Komisijai teikiamų informacinių pranešimų apie pieno ir pieno produktų sektorių įgyvendinimo taisyklės (14).

(5)

Siekiant veiksmingo administravimo ir atsižvelgiant į patirtį, pranešimus reikėtų supaprastinti. Visų pirma, turėtų būti nustatyta, kad siųsti pagal reglamentus (EB) Nr. 2095/2005, (EB) Nr. 1557/2006 ir (EB) Nr. 1850/2006 reikalaujamus duomenis būtų įpareigotos tik atitinkamai tabaką ir apynius auginančios valstybės narės. Be to, siekiant aiškumo, tuose reglamentuose turėtų būti nurodytas kai kurių pranešimų turinys.

(6)

Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 436/2009 19 straipsnio 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčius, turi būti siunčiama Eurostatui. Siekiant darnos ir tinkamo administravimo, šie pranešimai elektroninėmis priemonėmis turėtų būti teikiami į bendrą Eurostato duomenų prieigą, laikantis Komisijos (Eurostato) pateiktų techninių specifikacijų.

(7)	Naudotinas valiutos kursas turėtų atitikti 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1913/2006, nustatančio išsamias žemės ūkio pinigų politikos sistemos taikymo taisykles eurui žemės ūkyje ir iš dalies keičiančio kai kuriuos reglamentus (15), 11 straipsnyje nustatytą principą.

(8)	Todėl reglamentai (EB) Nr. 2095/2005, (EB) Nr. 1557/2006, (EB) Nr. 1741/2006, (EB) Nr. 1850/2006, (EB) Nr. 1359/2007, (EB) Nr. 382/2008, (EB) Nr. 436/2009, (EB) Nr. 612/2009, (EB) Nr. 1122/2009, (EB) Nr. 1187/2009 ir (ES) Nr. 479/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto ir Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2095/2005 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis 1.   Valstybės narės gamintojos iki metų, einančių po derliaus metų, liepos 31 d. Komisijai pateikia šią informaciją apie kiekvieną derlių, pateikiamą kaip bendrą skaičių ir suskirstytą (išskyrus a punktą) pagal trečioje dalyje nurodytas žaliavinio tabako rūšių grupes: a) pirminio perdirbimo įmonių skaičių; b) ūkininkų skaičių; c) plotą hektarais; d) pristatytą kiekį tonomis; e) vidutinę ūkininkams sumokėtą kainą, išskyrus mokesčius ir kitas rinkliavas; f) atsargas tonomis, kurias pirminis perdirbėjas turi metų, einančių po atitinkamų derliaus metų, birželio pabaigoje. Kaina, nurodyta e punkte, nurodoma EUR už kilogramą, prireikus taikant vėliausią Europos centrinio banko iki metų, einančių po derliaus metų, sausio 1 d. nustatytą valiutos kursą. 2.   Valstybės narės gamintojos iki einamųjų derliaus metų liepos 31 d. Komisijai pateikia šią informaciją apie kiekvieną derlių, pateikiamą kaip bendrą skaičių ir suskirstytą pagal trečioje dalyje nurodytas žaliavinio tabako rūšių grupes: a) apytikrį plotą hektarais; b) apytikrį produkcijos kiekį tonomis. 3.   Žaliavinio tabako rūšių grupės yra šios: a)   I grupė. Vytintas dūmuose– tabakas, džiovintas krosnyse kontroliuojant oro cirkuliaciją, temperatūrą ir drėgmę, ypač rūšies Virginia tabakas; b)   II grupė. Šviesusis vytintas ore– ore po danga džiovintas tabakas, nepaliktas fermentuotis, ypač rūšių Burley ir Maryland tabakas; c)   III grupė. Tamsusis vytintas ore– ore po danga džiovintas tabakas, paliktas prieš parduodant natūraliai fermentuotis, ypač rūšių Badischer Geudertheimer, Fermented Burley, Havana, Mocny Skroniowski, Nostrano del Brenta ir Pulawski tabakas; d)   IV grupė. Vytintas virš liepsnos– liepsna džiovintas tabakas, ypač rūšių Kentucky ir Salento tabakas; e)   V grupė. Vytintas saulėje– saulėje džiovintas tabakas, dar vadinamas rūšių Oriental tabaku, visų pirma Basmas, Katerini ir Kaba-Koulak rūšių tabakas. 4.   Valstybės narės, kuriose ankstesniais derliaus metais tabako auginta mažesniame nei 3 000 hektarų plote, gali pranešti tik 1 dalies b bei c punktuose ir 2 dalies a punkte nurodytą informaciją, kurią jos nurodo tik kaip bendrą skaičių nesuskirstydamos jo pagal žaliavinio tabako rūšių grupes. 5.   1, 2 ir 4 dalyse nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (16).

2.	2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkami ūkinės veiklos vykdytojai, įskaitant gamintojų organizacijas, iki atitinkamo termino pateiktų joms reikiamą informaciją.“

3.	IA, IB, II ir III priedai išbraukiami.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1557/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

5 straipsnis pakeičiamas taip: „5 straipsnis 1.   Valstybės narės gamintojos iki metų, einančių po atitinkamo apynių derliaus metų, balandžio 15 d. Komisijai pateikia šią informaciją apie kiekvieną derlių, pateikiamą kaip bendrą skaičių ir suskirstytą (išskyrus a ir g punktus) pagal dvi apynių rūšių grupes (kartieji apyniai ir aromatiniai apyniai): a) apynius auginančių ūkininkų skaičių; b) plotą, kuriame nuimtas derlius, ir derliaus metais naujai apsėtą plotą (hektarais); c) pagal iš anksto sudarytas sutartis parduotų apynių kiekį tonomis ir vidutinę supirkimo kainą; d) pagal kitas sutartis arba nesudarius sutarčių parduotų apynių kiekį tonomis ir vidutinę supirkimo kainą; e) neparduotų apynių kiekį tonomis; f) pagamintos alfa rūgšties kiekį (tonomis) ir vidutinį alfa rūgšties kiekį (procentais); g) kitų metų derliaus apynių, parduodamų pagal iš anksto sudarytas sutartis, kiekį. Kainos, nurodytos c ir d punktuose, nurodomos EUR už kilogramą, prireikus taikant vėliausią Europos centrinio banko iki metų, einančių po derliaus metų, sausio 1 d. nustatytą valiutos kursą. 2.   1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (17). 3.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkami ūkinės veiklos vykdytojai, įskaitant gamintojų organizacijas, iki atitinkamo termino pateiktų joms reikiamą informaciją.

2.	Priedas išbraukiamas.

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1741/2006 13 straipsnis pakeičiamas taip:

4 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1850/2006 23 straipsnis pakeičiamas taip:

5 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1359/2007 iš dalies keičiamas taip:

1.

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Valstybės narės nustato priežiūros reikalavimus ir apie tai informuoja Komisiją. Jos imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad produktų sukeisti nebūtų įmanoma, visų pirma identifikuodamos kiekvieną mėsos gabalą. Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus priežiūros reikalavimų pakeitimus.“

2.

10 straipsnio įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Ne vėliau kaip po kiekvieno ketvirčio einančio antro mėnesio pabaigoje valstybės narės praneša tokią informaciją apie 5 straipsnio 1 dalyje numatytus sertifikatus, kuriuose nurodyti iš užpakalinių ketvirčių gauti gabalai be kaulų ir kuriuos kiekvieną ketvirtį patvirtina kompetentingos institucijos:“

3.	Įterpiamas šis 10a straipsnis: „10a straipsnis Šiame reglamente nurodyti pranešimai Komisijai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (20).

6 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 382/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.	14 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6.   Valstybės narės Komisijai praneša: a) kiekvieną darbo dieną iki 18 val. (Briuselio laiku) – apie visą produktų kiekį, dėl kurio pateiktos paraiškos; b) ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po paraiškų pateikimo mėnesio, pabaigos – pareiškėjų sąrašą.“

2.	15 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6.   Valstybės narės Komisijai praneša: a) kiekvieną darbo dieną iki 18 val. (Briuselio laiku) – apie visą produktų kiekį, dėl kurio pateiktos paraiškos; b) ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po paraiškų pateikimo mėnesio, pabaigos – pareiškėjų sąrašą.“

3.

16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis 1.   Valstybės narės praneša Komisijai: a) iki kiekvieno penktadienio: i) apie pagal 10 straipsnio 1 dalį pateiktas licencijų paraiškas su iš anksto nustatyta grąžinamąja išmoka arba apie tai, kad nuo tos savaitės pirmadienio iki penktadienio paraiškų nepateikta; ii) apie Reglamento (EB) Nr. 376/2008 47 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktas licencijų paraiškas arba apie tai, kad nuo tos savaitės pirmadienio iki penktadienio paraiškų nepateikta; iii) apie kiekius, kuriems pagal šio reglamento 12 straipsnio 6 dalį išduotos licencijos, arba apie tai, kad nuo tos savaitės pirmadienio iki penktadienio licencijų neišduota; iv) apie kiekius, kuriems, remiantis Reglamento (EB) Nr. 376/2008 47 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktomis paraiškomis, nuo tos savaitės pirmadienio iki penktadienio išduotos licencijos, ir nurodo paraiškos pateikimo datą bei paskirties šalį; v) apie kiekius, dėl kurių tą savaitę eksporto licencijų paraiškos buvo atsiimtos pagal šio reglamento 12 straipsnio 5 dalį, ir nurodo paraiškos pateikimo datą; b) iki kiekvieno mėnesio 14 dienos už praėjusį mėnesį: i) apie Reglamento (EB) Nr. 376/2008 15 straipsnyje nurodytas licencijų paraiškas; ii) apie nepanaudotus kiekius, kuriems licencijos buvo išduotos remiantis šio reglamento 10 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 376/2008 47 straipsniu. 2.   1 dalyje nurodytuose pranešimuose nurodoma: a) kiekvienos 10 straipsnio 5 dalyje nurodytos kategorijos produkto svoriu išreikštas kiekis arba galvijų skaičius; b) kiekvienos kategorijos produktų kiekiai, suskirstyti pagal paskirties vietas.“

4.	Įterpiamas šis 16a straipsnis: „16a straipsnis Šiame skyriuje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (21).

5.	VIII priedas išbraukiamas.

7 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 436/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.

15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Produktų, išskyrus vyną, kiekiui perskaičiuoti į vyno hektolitrus valstybės narės gali nustatyti koeficientus, kurie gali skirtis dėl įvairių objektyvių kriterijų, turinčių reikšmės perskaičiavimui. Valstybės narės Komisijai praneša koeficientus ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą suvestinę.“

2.	II antraštinės dalies III skyriaus antraštė pakeičiama taip: „III   SKYRIUS Valstybių narių teiktini pranešimai “

3.

19 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Siekiant nustatyti kainų pokyčius, valstybės narės, kurių vyno produkcija per paskutinius penkerius metus vidutiniškai viršijo 5 % visos Sąjungos vyno produkcijos, Komisijai praneša šią su vynais, nurodytais Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (22) XIb priedo 1 punkte, susijusią informaciją:

4.

49 straipsnis pakeičiamas taip: „49 straipsnis Pranešimai 1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša: a) už šios antraštinės dalies įgyvendinimą atsakingos kompetentingos institucijos arba institucijų pavadinimą ir adresą; b) prireikus bet kurių įgyvendinant šią antraštinę dalį kompetentingos institucijos paskirtų įstaigų pavadinimą ir adresą. 2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai taip pat praneša: a) apie visus vėlesnius pakeitimus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis; b) apie priemones, kurių ji ėmėsi šiai antraštinei daliai įgyvendinti, jeigu jos yra svarbios Reglamente (EB) Nr. 555/2008 nurodytam valstybių narių bendradarbiavimui. 3.   Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija sudaro ir tvarko kompetentingų įstaigų ir institucijų pavadinimų ir adresų sąrašą. Šį sąrašą Komisija skelbia internete.“

5.

50 straipsnis pakeičiamas taip: „50 straipsnis Pranešimai 1.   Nepažeisdamos specialiųjų šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų pranešimų pateikimo terminų. 2.   Taikant šio reglamento nuostatas įrašytą informaciją valstybės narės saugo ne trumpiau kaip penkerius vyno metus, skaičiuojamus nuo metų, kuriais informacija buvo įrašyta, pabaigos. 3.   Pagal šį reglamentą teikiant privalomus pranešimus nepažeidžiami valstybių narių įpareigojimai, nustatyti Reglamente (EEB) Nr. 357/79 dėl vynuogynų statistinių tyrimų. 4.   Šiame reglamente nurodyti pranešimai Komisijai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (23). Tačiau valstybės narės 19 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytus pranešimus teikia elektronine forma ar įkelia elektroniniu būdu į bendrą Eurostato duomenų prieigą laikydamosi Komisijos (Eurostato) pateiktų techninių specifikacijų.

8 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 612/2009 50 straipsnis pakeičiamas taip:

9 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 84 straipsnis papildomas šia 6 dalimi:

10 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1187/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Eksporto licencijos su jose iš anksto nustatyta grąžinamąja išmoka išduodamos penktą darbo dieną nuo paraiškų pateikimo dienos, jei apie licencijų paraiškose nurodytus kiekius pranešta laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 479/2010 (26) 6 straipsnio 1 dalies ir per tą laiką nebuvo priimtos šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytos priemonės.

2.	24 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Valstybė narė kuo greičiau praneša Komisijai apie paskirtojo importuotojo pasikeitimą, o Komisija apie tai praneša kompetentingoms Jungtinių Valstijų institucijoms.“

3.

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Ne vėliau kaip penktą darbo dieną po to, kai pasibaigia licencijų paraiškų teikimo laikotarpis, valstybės narės praneša Komisijai apie licencijų paraiškose nurodytus kiekius pagal abi kvotos dalis ir pagal grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodus arba prireikus apie tai, kad paraiškų nepateikta. Valstybės narės, prieš pateikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pirmiausia patikrina, ar įvykdytos 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.“ b) 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Jei pritaikius šį koeficientą vienam pareiškėjui tenka mažiau kaip 20 tonų, pareiškėjai gali atsiimti savo paraiškas. Tokiais atvejais per tris darbo dienas nuo Komisijos sprendimo paskelbimo jie apie tai praneša kompetentingai institucijai. Užstatas grąžinamas nedelsiant. Kompetentinga institucija per aštuonias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo praneša Komisijai pagal eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodus suskirstytus kiekius, kurių atžvilgiu atsiimtos paraiškos ir grąžintas užstatas.“

4.

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Licencijos išduodamos veiklos vykdytojo prašymu, ne anksčiau kaip birželio 1 d. ir ne vėliau kaip kitų metų vasario 15 d. Jos išduodamos tik tiems veiklos vykdytojams, apie kurių licencijų paraiškas pranešta pagal 31 straipsnio 1 dalį. Jei nustatoma, kad veiklos vykdytojo, kuriam išduota licencija, pateikta informacija neteisinga, licencija panaikinama, o užstatas negrąžinamas. Valstybės narės ne vėliau kaip iki vasario mėn. pabaigos praneša Komisijai pagal eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodus suskirstytus kiekius pagal abi 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos kvotos dalis, kuriems eksportuoti licencijos nebuvo išduotos.“ b) 5 dalis pakeičiama taip: „5.   Kasmet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai 28 straipsnio 1 dalyje nurodyto ankstesnio 12 mėnesių laikotarpio pagal eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodus suskirstytus šiuos kiekius, nurodydama: — kiekį, kuriam eksportuoti paskirtos licencijos, — kiekį, kuriam eksportuoti išduotos licencijos, — eksportuotą kiekį.“

5.	33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Šiame reglamente nurodyti pranešimai Komisijai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (27).

6.	IV, V ir VI priedai išbraukiami.

11 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 479/2010 7 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 1 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(3)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.

(4)  OL L 335, 2005 12 21, p. 6.

(5)  OL L 288, 2006 10 19, p. 18.

(6)  OL L 329, 2006 11 25, p. 7.

(7)  OL L 355, 2006 12 15, p. 72.

(8)  OL L 304, 2007 11 22, p. 21.

(9)  OL L 115, 2008 4 29, p. 10.

(10)  OL L 128, 2009 5 27, p. 15.

(11)  OL L 186, 2009 7 17, p. 1.

(12)  OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

(13)  OL L 318, 2009 12 4, p. 1.

(14)  OL L 135, 2010 6 2, p. 26.

(15)  OL L 365, 2006 12 21, p. 52.

(16)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(17)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(18)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(19)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(20)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(21)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(22)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.“

(23)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(24)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(25)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(26)  OL L 135, 2010 6 2, p. 26.“

(27)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

(28)  OL L 228, 2009 9 1, p. 3.“

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/23

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 174/2011

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei (1), ypač į jo 11 straipsnio b punktą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 314/2004 III priede išvardyti asmenys, kurių lėšos ir ūkio ištekliai įšaldomi, kaip numatyta tame reglamente.

(2)

2011 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimu 2011/101/BUSP (2) dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei nustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems turi būti taikomi apribojimai, kaip nurodyta to sprendimo 5 straipsnyje, ir Reglamentu (EB) Nr. 314/2004 tas sprendimas vykdomas, jeigu būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Todėl Reglamento (EB) Nr. 314/2004 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su šiuo Tarybos sprendimu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 314/2004 III priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 55, 2004 2 24, p. 1.

(2)  OL L 42, 2011 2 16, p. 6.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/31

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 175/2011

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. vasario 24 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/33

---

KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/15/ES

2011 m. vasario 23 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/75/EEB (1), ypač į jos 27 straipsnį,

kadangi:

(1)	Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rezoliucija MSC.150(77) panaikinta ir pakeista TJO rezoliucija MSC.286(86), įsigaliojusia 2009 m. liepos 1 d. Todėl Direktyvos 2002/59/EB 12 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į panaikintą TJO rezoliuciją, turėtų būti atitinkamai atnaujintas.

(2)

Vežimo reikalavimai, susiję su automatinio identifikavimo sistemomis (AIS) ir reiso duomenų registravimo (angl. VDR) sistemomis, turėtų būti atnaujinami pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (angl. SOLAS) pakeitimus, atsižvelgiant į TJO patvirtintą supaprastintų VDR sistemų plėtrą. Be to, vežimo reikalavimų, kurie galioja trumpais atstumais plaukiojantiems mažiems keleiviniams laivams, taikymo išimčių apimtis turėtų būti patikslinta ir pritaikyta tokiems reisams.

(3)

Turėtų būti aiškiau nustatyti valstybių narių intervencijos jūroje įvykus incidentui įgaliojimai. Visų pirma turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali duoti nurodymus pagalbos, gelbėjimo arba vilkimo bendrovėms, norėdamos išvengti artėjančios didelės grėsmės savo pakrantei ar susijusiems interesams, kitų laivų ir jų įgulų bei keleivių arba krante esančių asmenų saugumui arba apsaugoti jūrų aplinką.

(4)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2002/59/EB yra pakeičiama taip:

1)

12 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip: „b) MARPOL konvencijos I priede nurodytų medžiagų atveju – saugos duomenų lapas, kuriame išsamiai išdėstytos produktų fizinės ir cheminės savybės, įskaitant (kai taikoma) jų klampumą, išreikštą cSt 50 °C temperatūroje, tankį 15 °C temperatūroje ir kitus duomenis, pateikiamus saugos duomenų lape pagal TJO rezoliuciją MSC.286(86);“

2)	II priedas pakeičiamas šios direktyvos I priedo tekstu.

3)	IV priedas pakeičiamas šios direktyvos II priedo tekstu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/17/EB (2) 2 straipsnio 1 dalyje numatyto perkėlimo į nacionalinę teisę termino, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo priima jai įgyvendinti būtinus su žvejybos laivais susijusius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas. Jos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus. Valstybių narių priimamose nuostatose daroma nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama tas nuostatas oficialiai skelbiant. Valstybės narės sprendžia dėl nuorodos pateikimo būdo.

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(2)  OL L 131, 2009 5 28, p. 101.

---

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/37

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 22 d.

dėl nuostatos, kuria leidžiama nukrypti nuo Tarybos sprendime 2001/822/EB nustatytų kilmės taisyklių, kiek tai susiję su tam tikrais iš Sen Pjero ir Mikelono importuojamais žuvininkystės produktais

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 986)

(2011/122/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (1), ypač į jo III priedo 37 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sprendimo 2001/822/EB III priede pateikta sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžtis ir administracinio bendradarbiavimo metodai. Pagal minėto priedo 37 straipsnį nuo šių kilmės taisyklių leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti priimtos, jei to pagrįstai reikia šalyje arba teritorijoje esamoms ar naujoms pramonės šakoms plėtoti.

(2)

2010 m. spalio 19 d. Sen Pjeras ir Mikelonas paprašė leisti aštuonerius metus taikyti nuo Sprendimo 2001/822/EB III priede nustatytų kilmės taisyklių nukrypti leidžiančią nuostatą. Lapkričio 12 d. Sen Pjeras ir Mikelonas pateikė papildomos informacijos. Prašymas pateiktas dėl bendro metinio trečiųjų šalių kilmės Sen Pjere ir Mikelone perdirbtų ir eksportuoti į Sąjungą skirtų 225 tonų SS pozicijoms 0306 ir 1605 priskiriamų omarų (Homarus americanus), 600 tonų SS pozicijoms 0303, 0304, 0305 ir 1604 priskiriamų skumbrių ir silkių (Scomber scombrus, Clupea harengus) ir 250 tonų SS pozicijoms 0307 ir 1605 priskiriamų midijų (Mytilus edulis) kiekio.

(3)	Sen Pjeras ir Mikelonas prašymą pagrindė nuolatiniu kitų žuvų tiekimo šaltinių stygiumi.

(4)

Ši nukrypti leidžianti nuostata yra pagrįsta Sprendimo 2001/822/EB III priedo 37 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies a ir b punktais, ypač atsižvelgiant į esamų vietos pramonės šakų plėtrą, ekonominį ir socialinį poveikį ir konkrečią Sen Pjero ir Mikelono padėtį. Nukrypti leidžianti nuostata suteikiama dėl faktiškai perdirbamų produktų, todėl ši nuostata padės plėtoti esamas pramonės šakas. Ši nukrypti leidžianti nuostata yra labai svarbi susijusios gamyklos, kurioje dirba didelis skaičius darbuotojų, sėkmingai veiklai užtikrinti. Todėl į vykdomą gamybą reikėtų įtraukti naujas rūšis.

(5)	Jeigu bus laikomasi tam tikrų sąlygų, susijusių su kiekiu, priežiūra ir trukme, šia nukrypti leidžiančia nuostata nebus padaryta rimtos žalos įsitvirtinusioms Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių pramonės šakoms.

(6)

Tačiau pagal tai, kas bendrai išdėstyta 37 straipsnyje galima daryti išvadą, kad nuo Sprendimo 2001/822/EB III priede nustatytų kilmės taisyklių nukrypti leidžianti nuostata negali būti suteikta dėl SS pozicijai 0303 priskiriamų produktų. Iš esmės, šiais produktais neprisidedama prie esamų pramonės šakų plėtros, nes jie tik pakuojami, o tai nėra priskiriama prie tikros pramoninės veiklos.

(7)

Nukrypti leidžianti nuostata taip pat neturėtų būti suteikiama dėl SS pozicijai 0304 priskiriamos šviežios ir sušaldytos skumbrių ir silkių filė, nes minėtos filė gamybos operacijos yra vis labiau mechanizuojamos. Darbo jėga, naudojama filė gamybos operacijose, yra pernelyg maža, kad turėtų poveikio užimtumo lygiui. Todėl perdirbant šiuos produktus nebus prisidedama prie esamų pramonės šakų plėtros ir visos su šiais produktais susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos bus nepagrįstos.

(8)

Atsižvelgiant į SS pozicijoms 0305 ir 1604 priskiriamas skumbres ir silkes, nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti suteikiama tik dėl rūkytų ar perdirbtų skumbrių ir silkių. Kad vietos pramonės šakos gautų kuo daugiau naudos iš reguliaraus ir kokybiško žaliavų tiekimo ir siekiant užtikrinti papildomą veiklą ne sezono metu, sukuriant vietos pramonės šakų masto ekonomiją, turėtų būti suteikta prašoma metinė 600 tonų nurodytų produktų kvota.

(9)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2), nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Siekiant užtikrinti, kad valdymas būtų veiksmingas, šios taisyklės turėtų būti taikomos mutatis mutandis kiekio, kuriam taikoma susijusi nukrypti leidžianti nuostata, valdymui.

(10)

Sprendimas 2001/822/EB nustoja galioti 2013 m. gruodžio 31 d., todėl turėtų būti nustatyta, kad, priėmus naują sprendimą dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos arba pratęsus Sprendimo 2001/822/EB galiojimą, nukrypti leidžianti nuostata bus taikoma ir po 2013 m. gruodžio 31 d.

(11)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Sprendimo 2001/822/EB III priedo nuostatų, šio sprendimo priede išvardyti Sen Pjere ir Mikelone perdirbti žuvininkystės produktai laikomi Sen Pjero ir Mikelono kilmės, jeigu jie pagaminti iš kilmės statuso neturinčios žuvies laikantis šiame sprendime išdėstytų sąlygų.

2 straipsnis

1 straipsnyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma priede nurodytiems į Sąjungą iš Sen Pjero ir Mikelono nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. importuojamiems žuvininkystės produktams ir metiniam kiekiui.

3 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsniai dėl tarifinių kvotų valdymo taikomi mutatis mutandis šio Sprendimo priede nurodytiems kiekiams.

4 straipsnis

Sen Pjero ir Mikelono muitinė imasi 1 straipsnyje nurodytų eksportuojamų produktų kiekiui patikrinti būtinų veiksmų.

Todėl visuose pagal šį sprendimą minėtos muitinės išduotuose sertifikatuose turi būti daroma nuoroda į šį sprendimą.

Sen Pjero ir Mikelono kompetentingos institucijos kas tris mėnesius siunčia Komisijai informaciją, kokiam kiekiui produktų išduoti judėjimo sertifikatai EUR 1 remiantis šiuo sprendimu ir šių sertifikatų serijos numerius.

5 straipsnis

Pagal šį sprendimą išduotų sertifikatų EUR 1 7 langelyje daromas vienas iš šių įrašų:

—	„Derogation – Decision 2011/122/EU“,

—	„Dérogation – Décision 2011/122/UE“.

6 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

Tačiau jeigu po 2013 m. gruodžio 31 d. būtų priimtas naujas lengvatinis režimas, kuriuo būtų pakeistas Sprendimas 2001/822/EB, arba jeigu esamo režimo galiojimas būtų pratęstas, šis sprendimas ir toliau turi būti taikomas iki naujojo arba esamo režimo galiojimo pratęsimo pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 31 d.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/40

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo iš esmės pripažįstama, kad dėl galimo sedaksano ir Bacillus firmus I-1582 įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą nuodugniam patikrinimui pateikti dokumentų rinkiniai yra išsamūs

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 989)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/123/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 91/414/EEB numatyta plėsti Europos Sąjungoje įregistruotų veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(2)	2010 m. birželio 18 d. bendrovė Syngenta Crop Protection AG Prancūzijos valdžios institucijoms pateikė veikliosios medžiagos sedaksano dokumentų rinkinį su paraiška dėl jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)	2010 m. rugsėjo 29 d. bendrovė Bayer CropScience SAS Prancūzijos valdžios institucijoms pateikė veikliosios medžiagos Bacillus firmus I-1582 dokumentų rinkinį su paraiška dėl jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(4)

Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad atlikus pirminį patikrinimą paaiškėjo, kad minėtų veikliųjų medžiagų dokumentų rinkiniai atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priede nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus. Be to, manoma, kad pateikti dokumentų rinkiniai atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede nustatytus vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos, duomenų ir informacijos reikalavimus. Vėliau, remdamiesi Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nusiuntė dokumentų rinkinius ir šie rinkiniai buvo perduoti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(5)

Šiuo sprendimu Europos Sąjungos lygmeniu turėtų būti oficialiai patvirtinta, kad dokumentų rinkiniai laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB II priede nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus ir minėtos direktyvos III priede nustatytus reikalavimus dėl bent vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos.

(6)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nurodytų veikliųjų medžiagų dokumentų rinkiniai, pateikti Komisijai ir valstybėms narėms siekiant, kad šios medžiagos būtų įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, iš esmės atitinka tos direktyvos II priede nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus.

Dokumentų rinkiniai taip pat atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede nustatytus vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, duomenų ir informacijos reikalavimus atsižvelgiant į siūlomas to produkto naudojimo paskirtis.

2 straipsnis

Ataskaitą rengianti valstybė narė toliau išsamiai nagrinėja 1 straipsnyje nurodytus dokumentų rinkinius ir kuo greičiau bei ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 28 d. pateikia Komisijai savo tyrimų išvadas kartu su rekomendacijomis, ar įtraukti 1 straipsnyje nurodytas veikliąsias medžiagas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, ar jų neįtraukti, ir nurodo įtraukimo sąlygas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/42

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 23 d.

kuriuo iš esmės pripažįstama, kad dėl galimo etametsulfurono įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą nuodugniam patikrinimui pateikti dokumentų rinkiniai yra išsamūs

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 991)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/124/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 91/414/EEB numatyta plėsti Europos Sąjungoje įregistruotų veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(2)	2010 m. birželio 29 d. bendrovė Du Pont de Nemours GmbH Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pateikė veikliosios medžiagos etametsulfurono dokumentų rinkinį su paraiška dėl jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad atlikus pirminį patikrinimą paaiškėjo, jog visas atitinkamos veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priede išdėstytus duomenų ir informacijos reikalavimus. Be to, manoma, kad pateiktas dokumentų rinkinys atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede nustatytus vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos, duomenų ir informacijos reikalavimus. Vėliau, remdamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nusiuntė dokumentų rinkinį ir šis rinkinys buvo perduotas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(4)

Šiuo sprendimu Europos Sąjungos lygmeniu turėtų būti oficialiai patvirtinta, kad dokumentų rinkinys laikomas iš esmės atitinkančiu duomenų ir informacijos reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/414/EEB II priede, ir minėtos direktyvos III priede nustatytus reikalavimus dėl bent vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos.

(5)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nurodytos veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys, pateiktas Komisijai ir valstybėms narėms siekiant, kad ta medžiaga būtų įtraukta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, iš esmės atitinka tos direktyvos II priede nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus.

Dokumentų rinkinys taip pat atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede nustatytus vieno augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, duomenų ir informacijos reikalavimus atsižvelgiant į siūlomas to produkto naudojimo paskirtis.

2 straipsnis

Ataskaitą rengianti valstybė narė toliau išsamiai nagrinėja 1 straipsnyje nurodytą dokumentų rinkinį ir kuo greičiau bei ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 28 d. pateikia Komisijai savo tyrimų išvadas kartu su rekomendacijomis, ar įtraukti 1 straipsnyje nurodytą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, ar jos neįtraukti, ir nurodo įtraukimo sąlygas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

---

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/44

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 305/09/COL

2009 m. liepos 8 d.

dėl Nutodeno savivaldybės ir Becromal Norway AS sudaryto elektros energijos pardavimo susitarimo

(Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

atsižvelgdama į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį ir II dalies 4 straipsnio 2 ir 4 dalis bei 7 straipsnio 2 dalį (4),

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (5) ir atsižvelgusi į tas pastabas,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

Institucijos sprendimas Nr. 718/07/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (6). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas. Institucija negavo jokių pastabų iš suinteresuotųjų šalių. 2008 m. vasario 4 d. raštu (dok. Nr. 463572) Norvegijos institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą.

2008 m. gegužės 21 d. raštu pagalbos gavėjas Becromal Norway AS paprašė surengti susitikimą su Institucija. 2008 m. birželio 11 d. susitikimas įvyko Institucijos patalpose. Per susitikimą Becromal atstovai inter alia paminėjo papildomą Nutodeno savivaldybės ir Becromal sudarytą susitarimą, pagal kurį savivaldybė naudoja Becromal valdomos elektrinės nuotekas (dok. Nr. 482695).

2.   Tiriamos priemonės aprašymas

Nutodenas yra savivaldybė Telemarko apskrityje pietryčių Norvegijoje. Savivaldybė įsikūrusi vietoje, kur dvi upės įteka į Hedalsvatneto ežerą, joje yra daug hidroenergijos išteklių.

Pagal statusą savivaldybė turi teisę iš koncesininkų už krioklio naudojimą kasmet gauti tam tikrą vadinamosios „energijos pagal koncesiją“ kiekį. Energijos pagal koncesiją sistema nustatyta Pramoninio licencijavimo įstatymo 2 skirsnio 12 dalyje ir Krioklių reguliavimo įstatymo 12 skirsnio 15 dalyje (7). Pagal šias nuostatas – jų formuluotės tapačios – apskritys ir savivaldybės, kuriose yra elektrinė, turi teisę gauti iki 10 % per metus elektrinės pagaminamo kiekio už valstybės nustatytą kainą. Iki 1959 m. suteiktų koncesijų atveju, o tokia yra ir nagrinėjamoji koncesija, kaina pagrįsta vadinamosiomis „individualiomis“ elektrinės sąnaudomis, nebent būtų susitarta dėl mažesnės kainos (8). Taigi energijos pagal koncesiją kaina paprastai yra mažesnė už rinkos kainą.

Kiekvienos savivaldybės teisė į energiją pagal koncesiją nustatoma remiantis jos „bendraisiais elektros energijos tiekimo poreikiais“. Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato teigimu, tai apima pramonei, žemės ūkiui ir namų ūkiams skirtą elektros energiją, bet ne energiją daug energijos vartojančioms pramonės šakoms ir medienos perdirbimui (9). Nuo 1988 m. Nutodeno savivaldybė turėjo teisę gauti apytiksliai 3,9 GWh iš Nutodene esančio Sagafoso krioklio, o 2002 m. šis kiekis buvo padidintas iki 7,114 GWh (10).

Be energijos pagal koncesiją kiekių, kuriuos savivaldybė turėjo teisę gauti pagal energiją pagal koncesiją reglamentuojančius teisės aktus, Nutodeno savivaldybė pati turėjo teisių naudoti Nutodeno Sagafoso krioklį. Šia naudojimosi teise naudojosi Tinfos AS, o ne pati savivaldybė. Mainais už tai savivaldybė turėjo teisę gauti papildomų elektros energijos kiekių iš elektrinės. Nutodeno ir Tinfos komerciniai santykiai šiuo metu reglamentuojami 2001 m. rugpjūčio 15 d. sudaryta sutartimi (11). Šioje sutartyje nustatyta, kad iki 2006 m. kovo 10 d. savivaldybė turėjo teisę per metus įsigyti iš Tinfos AS 30 GWh, įskaitant 3,9 GWh energijos pagal koncesiją. Nustatyta ir energijos pagal koncesiją, ir papildomo kiekio kaina sudarė 13,5 erės už 1 kWh. Nuo 2006 m. kovo 31 d. savivaldybė turėjo teisę įsigyti tik kiekį, kurį sudaro energija pagal koncesiją, ir nuo to laiko taikytos savivaldybei nustatytos tokios energijos pirkimo kainos.

Minėtuose atitinkamuose savivaldybių teisės į energiją pagal koncesiją teisinių pagrindų dokumentuose aiškiai nustatyta, kad savivaldybės gali disponuoti energija pagal koncesiją kaip jos mano esant tinkama, neatsižvelgiant į tai, kad kiekis, į kurį jos turi teisę, apskaičiuotas remiantis jų „bendraisiais elektros energijos tiekimo poreikiais“. Taigi nėra nieko, kas neleistų savivaldybėms parduoti šią energiją daug energijos vartojančioms pramonės šakoms arba bet kuriai kitai savivaldybėje veikiančiai pramonės šakai.

Šiomis aplinkybėmis 2002 m. gegužės 10 d. savivaldybė sudarė susitarimą (12) su aliuminio folijos gamintoja Becromal dėl energijos kiekių, į kuriuos ji turėjo teisę pagal susitarimą su Tinfos, perpardavimo. Susitarimas įsigaliojo atgaline data, todėl juo taip pat reglamentuoti energijos kiekiai, parduoti Becromal nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki sutarties pasirašymo dienos. Sutartyje nustatyti kiekiai atitinka kiekius, nustatytus savivaldybės sutartyje su Tinfos iki 2007 m. kovo 31 d., t. y. 14,4794 GWh nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., 30 GWh per metus 2002–2005 m., 7,397 GWh nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir galiausiai galimybė Becromal įsigyti savivaldybės gaunamą energiją pagal koncesiją nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. Kainos taip pat atspindi nustatytąsias savivaldybės sutartyje su Tinfos, t. y. 13,5 erės už 1 kWh iki 2006 m. kovo 31 d., o nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. – „pagal sąlygas, kuriomis Nutodeno savivaldybė tuo metu gali pirkti aptariamą energiją“.

Nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.Becromal nepirko energijos pagal koncesiją (13). Nutodeno savivaldybė paaiškino, kad per 2006 m. balandžio–birželio mėn. laikotarpį savivaldybė mokėjo už energiją pagal koncesiją po 15,21 erės už 1 kWh ir pardavė energiją Becromal už tokią pat kainą. 2006 m. liepos–gruodžio mėn. savivaldybė mokėjo už energiją po 11,235 erės už 1 kWh ir pardavė energiją Becromal už 15,21 erės už 1 kWh. 2007 m. sausio–kovo mėn. savivaldybė mokėjo po 10,425 erės už 1 kWh ir pardavė už 14,20 erės už 1 kWh (14).

2007 m. kovo 4 d. raštu (15) Becromal paprašė pratęsti energijos pirkimo susitarimo terminą. Įmonė taip pat klausė, ar į sutartį būtų galima įtraukti didesnius kiekius. 2007 m. balandžio 30 d. savivaldybė atsakė į prašymą, pasiūliusi Becromal per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. pirkti savivaldybės energiją pagal koncesiją už 20 erių už 1 kWh (tai, kaip teigiama, atitinka 2007 m. gegužės mėn. neatidėliotino atsiskaitymo kainą Nord Pool Šiaurės šalių energijos biržoje), o vėliau nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už 26,4 erės už 1 kWh pagal trejų metų susitarimą. Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo 2007 m. balandžio 1 d. energijos pagal koncesiją kiekis sudarys 7,113 GWh.

2007 m. birželio 30 d.Becromal atsakė sutikusi su kainomis, siūlytomis paskutiniams devyniems 2007 m. mėnesiams. Tačiau įmonė atmetė pasiūlymą 2008–2010 m. laikotarpiui, nes laikė kainą pernelyg didele. Liepos 4 d. raštu savivaldybė atsakė, kad, atsižvelgus į Becromal raštą, manoma, jog dėl 2007 m. energijos kiekių susitarta. Taigi netrukus ji pateiks susitarimo projektą. Dėl 2008–2010 m. laikotarpio ji laikėsi ankstesnės nuomonės, kad sutartis turi būti pagrįsta rinkos sąlygomis (16). Savivaldybė vėliau patvirtino, kad dar nesudaryta jokio formalaus susitarimo. Taip pat nebuvo surengta ir derybų dėl laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. (17)

3.   Norvegijos institucijų pastabos

Norvegijos institucijos pateikė savo pastabas, persiuntusios Nutodeno savivaldybės raštą.

Visų pirma, savivaldybė įrodinėja, kad ilgalaikių nebiržinių sandorių rinkos kaina Nord Pool iš esmės buvo daugmaž panaši į Nutodeno savivaldybės ir Becromal sutartą kainą. Iš tiesų, kaip matyti iš lentelės „Elektros energijos, kuria prekiaujama didmeninėje rinkoje, ir energijos pagal koncesiją kainos. 1994–2005 m.“, parsisiųstos iš Norvegijos statistikos tarnybos pradžios tinklalapio (18), 2001 m. 1–5 metų trukmės sandorių vidutinė kaina sudarė 13,6 erės už 1 kWh, o Nutodeno ir Becromal sutarta kaina sudarė 13,5 erės už 1 kWh.

Savivaldybė pripažįsta, kad sutartyje nustatyta kaina ir kaina, nurodyta Norvegijos statistikos tarnybos lentelėje, yra gerokai mažesnės už Nord Pool neatidėliotino atsiskaitymo kainą. Tuo atžvilgiu ji pažymi, kad maždaug 17,5 mln. NOK Becromal nustatytos kainos ir rinkos kainos skirtumas, paminėtas savivaldybės rašte įmonei ir nurodytas sprendime pradėti tyrimą, iš esmės rodo sutartos kainos ir neatidėliotino atsiskaitymo kainos skirtumą.

Dėl atitinkamos lyginamosios kainos savivaldybė įrodinėja, kad sutarties kaina turėtų būti lyginama su nebiržinių sandorių kaina, o ne su neatidėliotino atsiskaitymo kaina. Nors savivaldybė galėjo parduoti pagal šį susitarimą įsigytus energijos kiekius neatidėliotinų sandorių rinkoje ir galimai už didesnę kainą, ji įrodinėja, kad dėl to savivaldybei kiltų didelė finansinė rizika. Ši rizika kyla iš savivaldybės teisės ir pareigos per metus įsigyti iš Tinfos 30 GWh už 13,5 erės už 1 kWh per laikotarpį iki 2006 m. kovo 31 d. Taigi, jeigu neatidėliotino atsiskaitymo kaina tuo laikotarpiu smuktų žemiau 13,5 erės už 1 kWh, savivaldybė patirtų nuostolių. Norvegijos institucijos vadina sutartį su Becromal kompensaciniu sandoriu, kuriuo siekiama apsaugoti savivaldybę nuo finansinių nuostolių.

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalbos buvimas

1.1.   Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ir sprendime pradėti tyrimą Institucijos išreikštos abejonės

Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiama taip:

Pagal šią nuostatą tam, kad būtų laikoma esant valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarime, pagalba turi būti suteikta iš valstybės išteklių, ja gavėjui (-ams) turi būti suteiktas atrankinis ekonominis pranašumas, pagalbos gavėjas turi būti įmonė, kaip apibrėžta EEE susitarime, ir pagalbos priemonė turi galėti iškreipti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Sprendime pradėti tyrimą Institucija laikėsi nuomonės, kad Nutodeno savivaldybės ir Becromal sutartimi Becromal būtų suteiktas atrankinis pranašumas ir tai būtų susiję su pagalba, jeigu šalių sutarta kaina neatitiktų rinkos kainos. Institucija mano, kad bylos faktai rodė, jog sutarties kaina galėjo būti mažesnė už rinkos kainą. Pirma, Institucija pažymėjo, kad savivaldybės sutartyje su Becromal dėl energijos pardavimo nustatyta kaina atspindėjo kainą, už kurią savivaldybė pirko energiją pagal sutartį su Tinfos. Ši kaina savo ruožtu buvo iš dalies pagrįsta energijos pagal koncesiją kaina ir iš dalies atspindėjo kompensaciją savivaldybei už Tinfos naudojimąsi savivaldybės teise naudotis kriokliu, tad tikėtina, kad ji buvo gerokai mažesnė už rinkos kainą.

Institucija pažymėjo, kad kaina atrodo maža, palyginti su kitomis maždaug tuo pat metu sudarytomis sutartimis. Galiausiai ji paminėjo savivaldybės teiginį, kad dėl sutarties Becromal galėjo sutaupyti 17,5 mln. NOK, palyginti su rinkos kaina.

1.2.   Pranašumo buvimas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

Tam, kad ši sąlyga būtų atitikta, priemonėmis Becromal turi būti suteikta pranašumų, palengvinančių įprastai jos biudžetą apsunkinančią mokesčių naštą. Taip būtų tuo atveju, jei viešasis subjektas nenustatytų energijos tarifo taip, kaip įprastas ūkio subjektas, o naudotųsi juo, kad suteiktų piniginį pranašumą energijos vartotojams (19). Šiuo atveju pranašumo būtų, jeigu Becromal ir Nutodeno savivaldybės sutartyje nustatyta energijos kaina būtų mažesnė už rinkos kainą. Tuo atveju priemonė taip pat būtų atrankinė, nes iš jos naudos gautų išimtinai Becromal.

1.2.1.   Rinkos kainos nustatymo pagrindas

Institucija pirmiausia pažymi, kad susitarime nustatytas sąnaudomis pagrįstas kainos mechanizmas, kaip minėta, duoda pagrindo manyti, jog esama ekonominio pranašumo. Energijos pagal koncesiją, kurią savivaldybės turi teisę įsigyti pagal minėtus teisės aktus, kainos daugeliu atvejų būtų gerokai mažesnės už rinkos kainą. Tačiau norint padaryti išvadą, ar esama ekonominio pranašumo, nepakanka remtis tik ta prielaida. Turi būti įrodyta, kad kaina iš tikrųjų buvo mažesnė už sutarties, kuri būtų panaši į Nutodeno ir Becromal sutartį, rinkos kainą.

Kad nustatytų rinkos kainą, Institucija turi įvertinti, kokia kaina būtų buvusi priimtina privačiam rinkos ekonomikos investuotojui. Sprendime pradėti tyrimą Institucija minėjo 17,5 mln. NOK skirtumą taip mokėtos kainos ir rinkos kainos. Savo pastabose dėl Institucijos sprendimo pradėti tyrimą Norvegijos institucijos paaiškino, kad tai buvo skirtumas tarp neatidėliotinų sandorių rinkos kainos ir sutarties kainos. Tačiau aptariamoji sutartis yra penkerių metų trukmės dvišalė sutartis, todėl sutarties kaina nebūtinai turi būti lyginama su neatidėliotinų sandorių rinkos kainomis, nes tos kainos susijusios su elektros energijos pardavimu energijos biržoje Nord Pool. Nord Pool elektros energijos neatidėliotino atsiskaitymo sandorių rinkoje kasdien prekiaujama valandinėmis energijos sutartimis, pagal kurias energija pateikiama per kitos dienos 24 valandų laikotarpį (20). Taigi sutarčių trukmė ir sąlygos, pagal kurias prekiaujama energija, gerokai skiriasi nuo šios sutarties.

Reikia išnagrinėti, ar rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas būtų nusprendęs sudaryti ilgalaikę dvišalę sutartį tokia pat kaina ir tokiomis pat sąlygomis, kaip ir aptariamojo susitarimo. Atlikdama tokį vertinimą Institucija negali pakeisti savivaldybės komercinės nuomonės savąja, kuri reiškia, kad savivaldybė, kaip elektros pardavėja, turi turėti didelę sprendimo laisvę. Savivaldybės sutarties pasirinkimas būtų vertinamas kaip valstybės pagalba tik tuo atveju, jeigu nebūtų jokio kito tikėtino tokio pasirinkimo paaiškinimo (21). Dvišalių ilgalaikių sutarčių rinka egzistuoja ir rinkos kaina gali būti nustatyta, tad reikėtų manyti, kad rinkos investuotojai, atsižvelgiant į aplinkybes, galėtų pasirinkti tokius susitarimus, o ne pardavimą neatidėliotino atsiskaitymo kaina, net jei pelnas iš energijos pardavimo energijos biržoje (taigi už neatidėliotino atsiskaitymo kainą) galėjęs būti didesnis. Vienas stabilus pirkėjas, o ne svyruojančios kainos energijos biržoje tam tikram laikotarpiui gali būti pasirinktas dėl tam tikrų komerciškai pagrįstų priežasčių, pvz., dėl rizikos mažinimo ir administracinio supaprastinimo.

Šiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad sutarties kaina turėtų būti lyginama su vidutine panašiomis sąlygomis maždaug tuo pat metu sudarytų panašios trukmės sutarčių kaina. Institucija ypač pabrėžia, kad vertinti reikėtų rinkos kainą, kurios buvo galima pagrįstai tikėtis sutarties sudarymo metu, o ne paskesnius kainos pokyčius rinkoje sutarties laikotarpiu.

1.2.2.   Dvišalių ilgalaikių sutarčių rinkos kainos duomenys

Siekdamos nustatyti dvišalių ilgalaikių sutarčių rinkos kainą sutarties sudarymo metu, Norvegijos institucijos savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateikė Norvegijos statistikos tarnybos statistinių duomenų apie elektros energijos, kuria prekiauta didmeninėje rinkoje, ir energijos pagal koncesiją kainas 1994–2005 m. (tuo metu taikyta Norvegijos statistikos tarnybos 24 lentelė, šiuo metu – 23).

23   lentelė

Elektros energijos, kuria prekiaujama didmeninė rinkoje, ir energijos pagal koncesiją kainos. 1994–2007 m. Erėmis už 1 kWh  (22)

	1994 m.	1995 m.	1996 m.	1997 m.	1998 m.	1999 m.	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.
Dvišalės sutartys, iš viso	13,2	14,4	16	17,1	13,5	13,2	12,5	14,7	16,5	21,9	18,9	19,1	26,4	24,1
Iki 1 metų trukmės sutartys	11,9	14,7	17,2	19,6	15,1	13,4	12,5	18,4	20,5	29,2	23,8	23,6	36	24,2
1–5 metų trukmės sutartys	14,2	15,6	16,8	18,7	14,9	15,6	15,2	13,6	17,3	21	18,8	18,5	23,7	31
Ilgesnės kaip 5 metų trukmės sutartys	13,5	12,7	14	13,7	11,2	11	10,7	10,5	10,4	12,4	12,4	12,1	20,6	15,5
Prekyba energija rinkoje, iš viso	17,3	12,3	25,4	14,2	12,1	11,7	11	19	21,6	30,8	23,8	24,7	39,5	24,3
Neatidėliotino atsiskaitymo kainos	18,2	11,3	25,4	14,3	12,1	11,7	11	18,8	21,6	30,8	24,9	24,7	39,6	24,3
Reguliuojama rinka	17,3	14,8	25,3	13,6	12,1	11,8	10,3	19,1	20,8	30,5	23,8	24,3	38,4	24,4
Energija pagal koncesiją	9,8	9,4	10,4	10,9	9,1	10	9,3	10	9,7	8,7	7,6	7,5	6,8	7,6

Iš šios lentelės matyti, kad 1 kWh vidutinė kaina dvišalėse 1–5 metų trukmės sutartyse 2001 m. buvo 13,6 erės, o 2002 m. – 17,3 erės. Ilgesnių kaip penkerių metų trukmės sutarčių kainos sudarė atitinkamai 10,5 ir 10,4 erės. Institucija paprašė Norvegijos statistikos tarnybos pateikti informaciją apie sutartis, kuriomis pagrįsti statistiniai duomenys. Norvegijos statistikos tarnybos teigimu, kainos lentelėje pagrįstos atitinkamais metais galiojusiomis didmeninėmis sutartimis, įskaitant anksčiau sudarytas, bet tebegaliojusias sutartis. Be to, sutartys su galutiniais vartotojais į šią lentelę neįtrauktos (23). Norvegijos statistikos tarnyba taip pat pateikė techninį paaiškinimą apie duomenų rinkinį, kuriuo rėmėsi Norvegijos institucijos (24).

Institucija Norvegijos statistikos tarnybos duomenų bazėje taip pat rado svarbių kitų statistinių duomenų, įskaitant visų pirma 7 lentelę „Elektros energijos ketvirčio ir metinių kainų didmeninėje rinkoje laiko eilutės (neįskaitant mokesčių)“:

7   lentelė

Elektros energijos ketvirčio ir metinių kainų didmeninėje rinkoje laiko eilutės (neįskaitant mokesčių, erėmis už 1 kWh)  (25)

	2001 m. 1 ketv.	2001 m. 2 ketv.	2001 m. 3 ketv.	2001 m. 4 ketv.	2002 m. 1 ketv.	2002 m. 2 ketv.	2002 m. 3 ketv.	2002 m. 4 ketv.	2003 m. 1 ketv.	2003 m. 2 ketv.	2003 m. 3 ketv.	2003 m. 4 ketv.
Elektros energijos pardavimas	24,3	17	15,8	16,1	16,9	13	14,2	25,6	29,2	20,7	23,8	25,4
Sutartys nustatytomis kainomis, viso laiko	13,7	12,1	13,6	17,4	16,1	14,6	12,6	11,2	23,7	10,7	10,9	11,1
Sutartys nustatytomis kainomis, pasirinktino laiko	21,5	19,8	17,9	17,8	18,7	15,9	14,4	20,6	26,1	22,1	28,1	24,4
Elektros energijos prieinamumas	21,5	15,8	14,7	15	14,3	11,5	12,6	22,6	28,3	21,1	21,1	21,9
Naujos sutartys nustatytomis kainomis (sudarytos per paskutinius 3 mėnesius iki įvertinimo savaitės)	13,8	15,6	—	—	—	—	—	—	—	—	—	33,1

	2004 m. 1 ketv.	2004 m. 2 ketv.	2004 m. 3 ketv.	2004 m. 4 ketv.	2005 m. 1 ketv.	2005 m. 2 ketv.	2005 m. 3 ketv.	2005 m. 4 ketv.	2006 m. 1 ketv.	2006 m. 2 ketv.	2006 m. 3 ketv.	2006 m. 4 ketv.
Elektros energijos pardavimas	21,2	19,2	21,3	19,9	18,9	23,4	22,6	21,6	30,7	25,5	44,1	38,2
Sutartys nustatytomis kainomis, viso laiko	17,8	10,9	16	11	12,1	11,9	11,1	10,5	10,7	10,7	10,5	13,8
Sutartys nustatytomis kainomis, pasirinktino laiko	20,7	21,5	23,2	20,7	22,6	21,6	17,9	20,3	26,9	21,9	36,7	33
Elektros energijos prieinamumas	19,6	17,3	19,7	19,1	16,8	22,8	22	18,6	29	26,2	42,7	36,7
Naujos sutartys nustatytomis kainomis (sudarytos per paskutinius 3 mėnesius iki įvertinimo savaitės)	—	25,5	—	18,9	23,2	—	—	—	33,5	—	—	—

Remiantis sutarties formuluotėmis (26), atrodytų, kad Nutodeno savivaldybės ir Becromal sutartis yra vadinamoji „viso laiko sutartis“, t. y. sutartis, pagal kurią kiekvieną minutę visu sutarties laikotarpiu teikiamas nustatytas energijos kiekis (27). Viso laiko sutarčių nustatytomis kainomis (pirmiau pateiktos lentelės antroji eilutė) vidutinė kaina 2001 m. gegužės 14 d. buvo 12,1 erės už 1 kWh, o 2002 m. gegužės 10 d. – 14,6 erės už 1 kWh.

Be to, paskutinėje lentelės eilutėje nurodytos naujų sutarčių nustatytomis kainomis, kurios sudarytos per paskutinius tris mėnesius iki įvertinimo savaitės, kainos. Kaip nurodyta, antrąjį 2001 m. ketvirtį kaina buvo 15,6 erės už 1 kWh, o 2002 m. antrojo ketvirčio kaina, atrodo, nežinoma. Šie skaičiai apima ir viso laiko, ir pasirinktino laiko sutartis.

Institucija taip pat surinko Nord Pool statistinių duomenų. Nord Pool statistiniai duomenys rodo vienerių metų trukmės finansinių sutarčių, kuriomis prekiaujama energijos biržoje, vidutinę kainą konkrečią dieną. Kainos atspindi ir finansinių sutarčių kainą aptariamą dieną. 2001 m. gegužės 14 d. aptariamų rūšių sutarčių kainos buvo 18,4 erės už 1 kWh, 17,413 erės už 1 kWh ir 17,75 erės už 1 kWh (28).

Galiausiai Norvegijos statistikos tarnyba taip pat pateikė statistinius duomenis apie elektros kainas galutiniams elektros energijos vartotojams (29). Tačiau Institucija nemano, kad šie statistiniai duomenys būtų itin svarbūs aptariamai sutarčiai, nes daug energijos vartojančioms pramonės šakoms taikomos kainos, Norvegijos statistikos tarnybos teigimu, tikriausiai apima ir ilgalaikes vyriausybės subsidijuojamas sutartis, kurios sudarytos prieš įsigaliojant EEE susitarimui. Taigi šios kainos yra gerokai mažesnės nei pirmiau nurodytos didmeninės kainos (30).

1.2.3.   Įvairių statistinių duomenų apie kainas svarba siekiant nustatyti Becromal sutarties rinkos kainą

Norint nustatyti labiausiai palyginamus duomenis apie kainas, būtina išsamiai išnagrinėti Nutodeno ir Becromal sutartį.

Sutartis pasirašyta 2002 m. gegužės 10 d., tačiau pradėta taikyti atgaline data nuo 2001 m. gegužės 14 d., kai pradėtas tiekimas. Taigi gali kilti klausimas, ar atitinkamos lyginamosios kainos būtų kainos, taikytos 2002 m. gegužės 10 d., ar kainos, taikytos 2001 m. gegužės 14 d. Visų pirma, atrodytų teisinga žvelgti į sutarties sudarymo datą, nes būtent tuo metu šalys, remdamosi tikėtina būsima rinkos raida, nustato kainą ir kitas sutarties sąlygas. Tačiau kai sutartis taikoma atgaline data, kaip kad šiuo atveju, tam tikro pobūdžio numanomo susitarimo dėl kainos ir kitų sutarties sąlygų turėjo būti nuo energijos tiekimo pradžios. Todėl Institucija mano, kad būtina atsižvelgti ne tik į kainas, susijusias su data, kai sutartis buvo pasirašyta, bet taip pat ir į bendrąsias kainų tendencijas, vyravusias laikotarpiu nuo maždaug tiekimo pradžios iki sutarties pasirašymo.

Antra, reikia pabrėžti, kad lyginamoji kaina idealiai turėtų būti pagrįsta panašios rūšies ir panašios trukmės sutartimis. Tai reikštų maždaug penkerių metų trukmės viso laiko sutartis nustatytomis kainomis. Be to, pageidautina, kad lyginamoji kaina būtų pagrįsta 2001–2002 m. sudarytų sutarčių, o ne sutarčių, kurios tuo metu paprasčiausiai galiojo, statistiniais duomenimis.

Tokiomis aplinkybėmis pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Nord Pool kainos yra mažiau svarbios, nes jos atspindi vienerių metų trukmės finansinių sutarčių kainas. Finansinės sutartys nesusijusios su fiziniais energijos kiekiais – pagal jas pirkėjui garantuojamas tam tikras energijos kiekis už sutartą kainą nustatytu laikotarpiu ateityje. Prieš sudarant sutartį energija reikės fiziškai prekiauti neatidėliotinų sandorių rinkoje. Finansinės sutartys sudaromos kaip priemonė patenkinti būsimus energijos poreikius garantuota kaina (31). Taigi sąlygos, kuriomis prekiaujama tokiomis sutartimis, yra kitokios ir jos turi būti laikomos kitokiu produktu nei aptariamoji sutartis, kuri yra susijusi su fiziniu energijos kiekiu iš konkrečios elektrinės. Todėl Institucija laikosi nuomonės, kad kainos finansinėje rinkoje nebūtinai yra tiesiogiai palyginamos su Becromal ir Nutodeno savivaldybės sutarta kaina.

Pirmiau pateiktoje 24 lentelėje nurodytos visų sutarčių, kurios galiojo atitinkamais metais, kainos. Tas pats pasakytina ir apie 7 lentelėje nurodytas viso laiko sutarčių kainas („Elektros energijos ketvirčio ir metinių kainų didmeninėje rinkoje laiko eilutės (neįskaitant mokesčių, erėmis už 1 kWh)“). Becromal mokėta kaina idealiai turėtų būti lyginama su 2001 m. sudarytų sutarčių kainomis, o ne su visų tuo metu galiojusių sutarčių kainomis. Tačiau tokios rūšies informacijos Institucijai nepateikta. Per paskutinius tris mėnesius sudarytų naujų sutarčių nustatytomis kainomis kainos (paskutinė 7 lentelės eilutė) rodo naujų sutarčių kainas. Tuose statistiniuose duomenyse viso laiko sutartys neskiriamos nuo pasirinktino laiko sutarčių. Kadangi kitose lentelės eilutėse nurodytos viso laiko sutarčių kainos paprastai yra kiek mažesnės už pasirinktino laiko sutarčių kainas, atrodytų tikėtina, kad naujų sutarčių kainos taip pat būtų buvusios kiek mažesnės, jeigu viso laiko sutarčių duomenys būtų pateikti atskirai. Be to, atrodo, kad Norvegijos statistikos tarnyba neturi pakankamai duomenų apie šios rūšies sutarčių kainas nuo trečiojo 2001 metų ketvirčio iki trečiojo 2003 m. ketvirčio, nes lentelėje nenurodyta jokių to laikotarpio kainų.

Galiausiai Institucija mano, kad nė viena šiuose statistiniuose duomenyse pateikta kaina nėra tinkama atitinkamu laiku sudarytos šios rūšies sutarties rinkos kainai tiksliai nustatyti. Kartu 24 lentelėje nurodytos 1–5 metų trukmės (32) dvišalių sutarčių kainos, 7 lentelėje nurodytos viso laiko sutarčių nustatytomis kainomis kainos ir toje pat lentelėje nurodytos naujų sutarčių nustatytomis kainomis kainos susijusios su tos pačios arba panašios rūšies susitarimais. Todėl jos yra svarbios, norint nustatyti Becromal susitarimo rinkos kainą. Paimti kartu šie kainų duomenys gali parodyti kainų intervalą, kuris, Institucijos nuomone, galėtų duoti naudingos informacijos apie rinkos kainą.

24 lentelėje nurodytos 1–5 metų trukmės sutarčių, kurios galiojo 2001 ir 2002 m., kainos buvo atitinkamai 13,6 erės už 1 kWh ir 17,3 erės už 1 kWh. Ilgesnių kaip penkerių metų trukmės sutarčių kainos buvo 10,5 erės už 1 kWh ir 10,4 erės už 1 kWh. 7 lentelėje parodyta, kad 2001 ir 2002 m. antraisiais ketvirčiais galiojusių viso laiko sutarčių nustatytomis kainomis kainos buvo atitinkamai 12,1 erės už 1 kWh ir 14,6 erės už 1 kWh. Galiausiai 2001 m. antrąjį ketvirtį sudarytų naujų sutarčių nustatytomis kainomis kaina buvo 15,6 erės už 1 kWh. Šios kainos šiek tiek skiriasi ir jas vargu ar galima tiesiogiai lyginti. Vis dėlto atrodytų, kad Becromal susitarime nustatyta kaina, t. y. 13,5 erės už 1 kWh, patektų į kainų intervalą, kurį galima nustatyti remiantis šiais kainų duomenimis. Be to, atrodo, kad rinkoje būta tam tikro neaiškumo, atsižvelgiant į didelius tam tikrų kainų duomenų skirtumus lyginant vieną ketvirtį su paskesniu (žr. 7 lentelę).

Siekdama nustatyti, kad sutartyje numatyta kaina Becromal suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse, Institucija tokiai išvadai pateisinti turi nustatyti, kad kaina gerokai skiriasi nuo nustatytos rinkos kainos (33). Kaip apibūdinta pirmiau, tikslios sutarties rinkos kainos jos sudarymo metu negalima nustatyti. Tačiau bendras kainų vaizdas atitinkamu laikotarpiu, visų pirma 1–5 metų trukmės didmeninių sutarčių 2001 m. kaina (13,6 erės už 1 kWh, 23 lentelė), viso laiko sutarčių nustatytomis kainomis kaina antrąjį 2001 m. ketvirtį (12,1 erės už 1 kWh, 7 lentelė) ir 2001 m. antrąjį ketvirtį sudarytų naujų sutarčių nustatytomis kainomis kaina (15,6 erės už 1 kWh, 7 lentelė), gerai parodo rinkos kainos intervalą. Be to, kaip nurodyta pirmiau, ilgesnių kaip penkerių metų sutarčių kaina 2001 m. buvo 10,5 erės už 1 kWh. Pirminiame susitarime sutarta kaina buvo 13,5 erės už 1 kWh. Atsižvelgdama į bendrąsias kainų tendencijas atitinkamu laikotarpiu, kaip apibūdinta pirmiau, ir visų pirma į tikriausiai labiausiai palyginamas kainas, Institucija mano, kad sutarties kaina nesiskiria nuo tikėtinos rinkos kainos tiek, kad Institucija galėtų daryti išvadą, jog sutartimi Becromal suteiktas ekonominis pranašumas.

Dėl susitarimo dėl pratęsimo Institucija supranta, kad pagal pirminio susitarimo 7 išlygą Becromal suteikiama teisė pratęsti sutartį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. toje išlygoje nustatytomis sąlygomis. Į pirminį susitarimą įtraukta išlyga sudaryta ir tapo privaloma šalims 2001–2002 m. Arba šalys galėjo pasirinkti sudaryti šešerių, o ne penkerių metų trukmės sutartį 13,5 erės už 1 kWh kaina. Tokiu atveju Institucija mano, kad kaina pratęsimo laikotarpiu turėtų būti vertinama kaip pirminio susitarimo dalis, t. y. žvelgiant į 2001–2002 m. sudarytų ilgalaikių dvišalių sutarčių rinkos kainą. Kaip nurodyta pirmiau, pratęsimo laikotarpiu kainos, nelygu sezonas, sudarė 15,21 erės už 1 kWh ir 14,20 erės už 1 kWh. Šios kainos yra didesnės už 13,5 erės už 1 kWh pirminę sutarties kainą ir, remiantis išdėstytais argumentais, jos nesiskiria nuo pagrįsto rinkos kainų intervalo tiek, kad būtų suteiktas ekonominis pranašumas.

Šiomis aplinkybėmis Institucija daro išvadą, kad Becromal susitarimu Becromal nebuvo suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   Išvada

Remdamasi išdėstytu vertinimu, Institucija mano, kad Nutodeno savivaldybės ir Becromal Norway AS susitarimas laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir, jį pratęsus, nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d., nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

ELPA priežiūros institucija mano, kad Becromal Norway AS ir Nutodeno savivaldybės sutartis, galiojusi nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir, pratęsus jos terminą, iki 2007 m. kovo 31 d., nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

3 straipsnis

Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  Toliau – 3 protokolas.

(5)  OL C 96, 2008 4 17, p. 21 ir EEE priedo Nr. 20, 2008 4 17, p. 36.

(6)  OL C 96, 2008 4 17, p. 21 ir EEE priedo Nr. 20, 2008 4 17, p. 38.

(7)  Pagal šias nuostatas „licencijoje nustatoma, kad licencijos turėtojas pateikia apskritims ir savivaldybėms, kuriose veikia elektrinė, iki 10 % iš kiekvieno krioklio gautos vandens energijos padidėjimo, apskaičiuoto pagal 11 skirsnio 1 poskirsnyje nustatytas taisykles, plg. su 2 skirsnio trečiąja dalimi. Sprendimą dėl teikiamo kiekio ir jo paskirstymo priima atitinkama ministerija remdamasi bendraisiais apskrities ar savivaldybės elektros energijos tiekimo poreikiais. Apskritis ar savivaldybė gali naudoti pateiktą energiją, kaip mano esant tinkama. [Savivaldybei teikiamos] energijos kaina nustatoma remiantis visos šalies hidroelektrinių reprezentatyvaus ėminio vidutine kaina. Apskaičiuojant šią kainą, mokesčiai, apskaičiuojami įprastą grąžos normą viršijančiam pelnui iš energijos gamybos, neįskaitomi. Ministerija kasmet nustato elektrinės perdavimo pastotėje tiekiamos energijos kainą. Pirmojo ir trečiojo sakinių nuostatos netaikomos licencijoms, galiojusioms prieš įsigaliojant 1959 m. balandžio 10 d. įstatymui Nr. 2.“ (Norvegijos naftos ir energetikos ministerijos vertimas)

(8)  Elektrinės „individualios sąnaudos“ apskaičiuojamos pagal iki 1959 m. taikytas teisines nuostatas. Pagal šias nuostatas individualių sąnaudų kaina turėtų būti apskaičiuojama kaip elektrinės gamybos sąnaudos, pridėjus 6 % palūkanas, taikomas pirminėms sąnaudoms, ir 20 % antkainį bei padalijus iš vidutinės metinės gamybos 1970–1999 m. laikotarpiu. Žr. 2001 m. rugpjūčio 24 d. vadinamąjį KTV-Notat Nr. 53/2001, dok. Nr. 455241.

(9)  Minėtas KTV-Notat Nr. 53/2001.

(10)  Žr. Norvegijos atsakymą į antrojo prašymo suteikti informaciją 4 klausimą, dok. Nr. 449660.

(11)  Dok. Nr. 449660 priedas.

(12)  2007 m. liepos 9 d. Norvegijos atsakymo priedas, dok. Nr. 428860.

(13)  Institucija neturi jokio tokio susitarimo dėl pratęsimo kopijos.

(14)  Dok. Nr. 521513, 2009 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu pateiktas raštas.

(15)  2007 m. liepos 9 d. Norvegijos atsakymo priedas, dok. Nr. 428860.

(16)  Žr. 2007 m. liepos 9 d. Norvegijos atsakymo priedus, dok. Nr. 428860.

(17)  Žr. Norvegijos atsakymą į antrąjį Institucijos prašymą suteikti informacijos, dok. Nr. 449660.

(18)  Žr. atnaujintą lentelę interneto svetainėje http://www.ssb.no/english/subjects/10/08/10/elektrisitetaar_en/tab-2008-05-30-23-en.html.

(19)  Žr. 1988 m. vasario 2 d. sprendimo byloje Kwekerij Gebroeders van der Kooy BV ir kiti prieš Komisiją, sujungtos bylos 67/85, 68/85 ir 70/85, Rink. p. 219, 28 punktą.

(20)  Papildomų paaiškinimų žr. interneto svetainėje http://www.nordpoolspot.com/trading/The_Elspot_market/.

(21)  Žr. pagal analogiją Institucijos gairių dėl valstybės pagalbos nuostatų taikymo gamybos pramonės sektoriaus valstybinėms įmonėms 5 dalies 1 ir 3 punktus.

(22)  http://www.ssb.no/english/subjects/10/08/10/elektrisitetaar_en/tab-2009-05-28-23-en.html.

(23)  Dok. Nr. 495870.

(24)  Dok. Nr. 503107, Redegjørelse SSB.

(25)  Čia pateikti tik tie stulpeliai ir eilutės, kurie susiję su tinkamiausiomis kainomis ir laikotarpiais. Visą versiją galima rasti interneto svetainėje http://www.ssb.no/english/subjects/10/08/10/elkraftpris_en/arkiv/tab-2009-04-06-07-en.html

(26)  Sutarties 2 išlygoje nustatyta: „Energijos kiekiai tolygiai paskirstomi kiekvienais metais, kad bet kuriuo atskiru kiekvienų kalendorinių metų momentu būtų paimamas toks pat kiekis.“

(27)  Dok. Nr. 521166, 2009 m. birželio 5 d. Norvegijos statistikos tarnybos elektroniniu paštu pateiktas raštas. Viso laiko sutarčių priešprieša yra „pasirinktino laiko sutartys“, t. y. sutartys, pagal kurias vartotojas gali pasirinkti, kiek energijos paimama kiekvienu momentu.

(28)  Dok. Nr. 521164 ir 521163.

(29)  Žr. 19 lentelę „Elektros energijos ir tinklų nuomos svertinės vidutinės kainos, neįskaitant PVM. 1997–2007 m. Erėmis už 1 kWh“, http://www.ssb.no/english/subjects/10/08/10/elektrisitetaar_en/tab-2009-05-28-19-en.html.

(30)  Dok. Nr. 495870, 2008 m. spalio 8 d. Norvegijos statistikos tarnybos elektroniniu paštu pateiktas raštas.

(31)  Finansinės energijos rinkos pagrindinės charakteristikos apibūdintos Nord Pool tinklalapiuose http://www.nordpoolspot.com/en/PowerMaket/The-Nordic-model-for-a-liberalised-power-market/The-financial-market/.

(32)  Įskaitant susitarimą dėl pratęsimo, sutartis trunka beveik šešerius metus. Tačiau Institucija daro prielaidą, kad sutartis vis vien labiau palyginama su kitomis 1–5 metų trukmės sutartimis, nes visos sutartys, kurių terminas viršija penkerius metus, sujungiamos į vieną grupę, įskaitant labai ilgos trukmės sutartis (pvz., ilgesnes kaip 20 metų).

(33)  Žr. pagal analogiją pirmosios instancijos teismo sprendimus bylose, susijusiose su nekilnojamojo turto pardavimu: 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Valmont, T-274/01, Rink. p. II-3145, 45 punktą ir 2002 m. kovo 6 d. sprendimo byloje Diputación Foral de Alava, sujungtos bylos T-127/99, T-129/99 ir T-148/99, Rink. p. II-1275, 85 punktą (šis punktas neapskųstas).

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/52

---

2011 m. vasario 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 44, 2011 m. vasario 18 d. )

5 puslapis, priedo tekstas pakeičiamas šiuo tekstu:

---

(1)  Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtraukoje nurodyta data.

(2)  Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto i įtraukoje nurodyta data.“ “

---

24.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/53

---

2011 m. vasario 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 144/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 44, 2011 m. vasario 18 d. )

17 puslapis, priedas, lentelės antroji dalis, eilutė „BW – Botswana“, aštuntas stulpelis:

yra:

„[įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą]“,

turi būti:

„2011 m. vasario 18 d.“.

---