ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2011.034.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 34

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. vasario 9d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

 

2011/87/ES

 

*

2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas, pasirašymo Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 109/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl purslų taškymo ribojimo sistemų nuostatos ( 1 )

2

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 110/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 458/2007 dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) nuostatos dėl ESSPROS grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliui taikomų tinkamų duomenų perdavimo formatų, perduotinų rezultatų ir kokybės vertinimo kriterijų ( 1 )

29

 

*

2011 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 111/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

33

 

*

2011 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 112/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

35

 

*

2011 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

37

 

 

2011 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 114/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

39

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/10/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą bifentriną ( 1 )

41

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/11/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I ir IA priedus įrašant veikliąją medžiagą (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatą ( 1 )

45

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/12/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą fenoksikarbą ( 1 )

49

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/13/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą nonano rūgštį ( 1 )

52

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/88/ES

 

*

2010 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 1/09 (ex NN 69/08), kurią Vengrija suteikė bendrovei MOL Nyrt. (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3553)  ( 1 )

55

 

 

2011/89/ES

 

*

2011 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl Sąjungos finansinės paramos Nyderlandams Q karštinės tyrimams atlikti (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 554)

72

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. spalio 25 d.

dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas, pasirašymo Sąjungos vardu

(2011/87/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. vasario 24 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais siekiant sukurti su prekybos nuostatomis susijusį ginčų sprendimo mechanizmą.

(2)

Komisija surengė derybas konsultuodamasi su Komitetu, sudarytu pagal Sutarties 207 straipsnį, ir vadovaudamasi Tarybos patvirtintais derybų nurodymais.

(3)

Pasibaigus šioms deryboms, 2009 m. gruodžio 9 d. buvo parafuotas Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimas protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas (1) (toliau – Protokolas).

(4)

Protokolas turėtų būti pasirašytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas (toliau – Protokolas), pasirašymas patvirtinamas Sąjungos vardu, su sąlyga, kad Protokolas bus sudarytas (2).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Protokolą Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2010 m. spalio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 129, 2002 5 15, p. 3.

(2)  Protokolo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.


REGLAMENTAI

9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/2


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 109/2011

2011 m. sausio 27 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl purslų taškymo ribojimo sistemų nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (1) ir ypač į jo 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 yra atskiras reglamentas, susijęs su tipo tvirtinimo procedūra, nustatyta 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (2) (toliau – Pagrindų direktyva).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 panaikinta 1991 m. kovo 27 d. Tarybos direktyva 91/226/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymą ribojančias sistemas, suderinimo (3).

(3)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatytos pagrindinės nuostatos dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimų, atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas, ir taškymo ribojimo sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo reikalavimų. Šiuo metu būtina apibrėžti tokiam tipo tvirtinimui taikomas specialias procedūras, bandymus ir reikalavimus.

(4)

Todėl tikslinga perkelti į šį reglamentą Direktyvoje 91/226/EEB išdėstytus reikalavimus, kur reikalinga, suderinus su mokslo ir techninių žinių raida.

(5)

Šio reglamento taikymo sritis turėtų atitikti Reglamento (EB) Nr. 661/2009 taikymo sritį, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik N ir O kategorijų transporto priemonėms. Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Direktyvos 2007/46/EB II priede apibrėžtoms N ir O kategorijų transporto priemonėms, kuriose įrengta purslų taškymo ribojimo sistema, taip pat purslų taškymo ribojimo sistemoms, skirtoms įmontuoti N ir O kategorijų transporto priemonėse.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)   Purslų taškymo ribojimo sistema– važiuojančios transporto priemonės padangomis į viršų teškiamo vandens pulverizacijai sumažinti skirta sistema, kurią sudaro sparnas, purvasaugiai ir išorinės apsaugos sudėtinė dalis su purslų taškymo ribojimo įtaisu;

2)   Sparnas– riedančiomis padangomis į viršų teškiamam vandeniui sulaikyti ir jam į apačią nukreipti skirta standi arba pusiau standi sudėtinė dalis; sparnas ištisai arba dalinai gali būti sujungtas su transporto priemonės kėbulu arba kitomis sudėtinėmis dalimis, kaip antai, apatine krovininio kėbulo dalimi;

3)   Purvasaugis– vertikaliai už rato, ant važiuoklės arba ploto kroviniams sukrauti apatinės dalies arba ant sparno pritvirtinta lanksti sudėtinė dalis; purvasaugis taip pat turi mažinti pavojų, kad padangos nepakeltų nuo žemės mažų daiktų, ypač akmenukų, ir nesviestų jų į viršų arba į šoną kitų eismo dalyvių link;

4)   Purslų taškymo ribojimo įtaisas– purslų taškymo ribojimo sistemos dalis, kurią gali sudaryti oro srauto ir (arba) vandens atskirtuvas ir energijos sugėriklis;

5)   Oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvas– išorinės apsaugos sudėtinės dalies ir (arba) purvasaugio sudėtinė dalis, per kurią gali srūti oro srautas ir kartu mažinamas pulverizuojamo vandens kiekis;

6)   Energijos sugėriklis– sparno ir (arba) išorinės apsaugos sudėtinės dalies ir (arba) purvasaugio sudėtinė dalis, skirta taškomo vandens energijai sugerti ir taip mažinti pulverizuojamo vandens kiekį;

7)   Išorinės apsaugos sudėtinė dalis– maždaug su išilgine transporto priemonės ašimi lygiagrečioje vertikalioje plokštumoje esanti sudėtinė dalis, kuri gali būti sudėtinė sparno arba transporto priemonės kėbulo dalis;

8)   Vairuojamieji ratai– transporto priemonės vairo mechanizmu valdomi ratai;

9)   Savikreipė ašis– ašis, kuri apie centrinį tašką švytuoja taip, kad gali nubrėžti horizontalų lanką;

10)   Savikreipiai ratai– transporto priemonės vairavimo įtaisu nevaldomi ratai, kurie dėl trinties į žemės paviršių gali pasisukti ne didesniu kaip 20° kampu;

11)   Pakeliamoji ašis– ašis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/27/EB (4) I priedo 2.15 punkte;

12)   Nepakrauta transporto priemonė– parengta eksploatuoti transporto priemonė, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.6 punkte;

13)   Protektorius– padangos dalis, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 92/23/EEB (5) II priedo 2.8 punkte;

14)   Purslų taškymo ribojimo įtaiso tipas– įtaisai, kurių nesiskiria šios pagrindinės charakteristikos:

15)   Puspriekabės vilkikas– velkančioji transporto priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 97/27/EB I priedo 2.1.1.2.2 punkte;

16)   Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (M)– didžiausia techniškai leidžiama daugiausiai pakrautos transporto priemonės masė, nurodyta gamintojo, kaip nustatyta Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.8 punkte;

17)   Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimą– komplektinės, nekomplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės, kurių nesiskiria šios savybės:

transporto priemonėje sumontuoto purslų taškymo ribojimo įtaiso tipas,

gamintojo purslų taškymo ribojimo sistemos tipo žymėjimas.

3 straipsnis

Transporto priemonės EB tipo patvirtinimas atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas

1.   Gamintojas arba gamintojo atstovas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas.

2.   Paraiška parengiama pagal I priedo 1 dalyje nustatytą informacinio dokumento pavyzdį.

3.   Jei laikomasi šio reglamento III ir IV prieduose nustatytų reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia EB tipo patvirtinimą ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Patvirtinimo institucija negali priskirti to paties numerio kitam transporto priemonių tipui.

4.   Taikydama 3 dalies nuostatas patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo liudijimą, parengtą pagal I priedo 2 dalyje nustatytą pavyzdį.

4 straipsnis

Purslų taškymo ribojimo sistemų EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas

1.   Gamintojas arba jo atstovas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką dėl purslų taškymo ribojimo sistemos tipo EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo.

Paraiška parengiama pagal II priedo 1 dalyje nustatytą informacinio dokumento pavyzdį.

2.   Jei laikomasi šio reglamento III ir IV prieduose nustatytų reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Patvirtinimo institucija negali priskirti to paties numerio kitam atskiro techninio mazgo tipui.

3.   Taikydama 2 dalies nuostatas patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo liudijimą, parengtą pagal II priedo 2 dalyje nustatytą pavyzdį.

5 straipsnis

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklas

Kiekvienas atskiras techninis mazgas, kuris atitinka tipą, kuriam pagal šį reglamentą suteiktas EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas, turi turėti EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklą, kaip nurodyta II priedo 3 dalyje.

6 straipsnis

Pagal Direktyvą 91/226/EEB suteiktų patvirtinimo liudijimų galiojimas ir išplėtimas

Nacionalinės institucijos turi leist parduoti ir pradėti eksploatuoti transporto priemones ir atskirus techninius mazgus, kurių tipas patvirtinamas pagal Direktyvą 91/226/EEB prieš 2012 m. lapkričio 1 d., ir toliau teikti tų transporto priemonių ir atskirų techninių mazgų tipo išplėtimo patvirtinimo liudijimus pagal Direktyvoje 91/226/EEB nustatytas sąlygas.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. sausio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

(2)  OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(3)  OL L 103, 1991 4 23, p. 5.

(4)  OL L 233, 1997 8 25, p. 1.

(5)  OL L 129, 1992 5 14, p. 95.


I PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ EB TIPO PATVIRTINIMO, ATSIŽVELGIANT Į PURSLŲ TAŠKYMO RIBOJIMO SISTEMAS, ADMINISTRACINIAI DOKUMENTAI

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. … dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas (1).

Toliau nurodyti duomenys ir turinys pateikiami trimis egzemplioriais. Jei pateikiami brėžiniai, jie nubraižomi atitinkamu masteliu, turi būti pakankamai išsamūs ir turi būti pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jei sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai valdomi elektroniniu būdu, būtina pateikti informaciją apie jų veikimą.

0.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu transporto priemonė paženklinta (b)

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija(c): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jei jis yra) pavadinimas ir adresas: …

1.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1.   Reprezentatyvios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.3.   Ašių ir ratų skaičius: …

1.3.1.   Ašių su sudvejintais ratais skaičius ir padėtis: …

1.3.2.   Vairuojamųjų ašių skaičius ir padėtis …

2.   MASĖ IR MATMENYS(f)(g)

(kilogramais ir milimetrais; kur taikoma, turi būti pateiktos nuorodos į brėžinius)

2.1.   Transporto priemonės (visiškai pakrautos) bazė(g)(l): …

2.6.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė) Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė su kėbulu ir, M1 kategorijai nepriskiriamo vilkiko atveju, su sukabintuvu, jei gamintojas jį yra įrengęs, arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė be kėbulo ir (arba) sukabintuvo, jeigu gamintojas neįrengė kėbulo ir (arba) sukabintuvo (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą, jei jis yra, ir vairuotoją bei ekipažo (jei autobusai yra miesto ir tarpmiestiniai) nario masę, jeigu transporto priemonėje yra sėdynė ekipažo nariui)(h) (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …

2.6.1.   Šios masės pasiskirstymas tarp ašių ir, jei tai yra puspriekabė arba centrinės ašies priekaba, sukabinimo taško apkrova (kiekvieno varianto didžiausia ir mažiausia apkrova): …

2.8.   Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, kurią nurodo gamintojas(i)(3):

9.   KĖBULAS

9.20.   Purslų taškymo ribojimo sistema …

9.20.0.   Įrengta: taip/ne/nekomplektinė(1)

9.20.1.   Trumpas transporto priemonės aprašymas atsižvelgiant į jos purslų taškymo ribojimo sistemą ir sudedamąsias dalis: …

9.20.2.   Išsamūs purslų taškymo ribojimo sistemos ir jos vietos transporto priemonėje brėžiniai, kuriuose pateikti Reglamento (ES) Nr. 109/2011 VI priedo paveiksluose nustatyti matmenys, atsižvelgiant į padangos ir (arba) rato derinių tolimiausias iškyšas: …

9.20.3.   Purslų taškymo ribojimo įtaiso (-ų) patvirtinimo numeris (-iai): …

Data, parašas

2   DALIS

PAVYZDYS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

Patvirtinimą suteikiančios institucijos spaudas

Pranešimas apie transporto priemonės tipo:

EB tipo patvirtinimą (2)

EB tipo išplėtimo patvirtinimas (2)

atsisakymą suteikti EB tipo patvirtinimą (2)

EB tipo patvirtinimo panaikinimą (2)

atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas

pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (2)

EB tipo patvirtinimo numeris: …

Išplėtimo priežastis: …

I   SKIRSNIS

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo (jei transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (3): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija: (4)

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jei jis yra) pavadinimas ir adresas: …

II   SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija: žr. papildymą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų ataskaitos pateikimo data: …

4.   Ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos (jeigu jų yra): žr. papildymą.

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   (Parašas) …

9.   Pridedama informacinių dokumentų, kuriuos pateikia tipo patvirtinimo institucija ir kuriuos paprašius galima gauti, rodyklė.


(1)  Jeigu tai yra N1 kategorijos transporto priemonės ir N2 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonos ir kurioms taikoma šio reglamento IV priedo 1 dalies 0.1 punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, gali būti naudojamas Direktyvos 78/549/EEB II priede nurodytas informacinis dokumentas.

(2)  1 Išbraukti, kas netaikoma.

(3)  2 Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(4)  3 Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

Papildymas

prie EB tipo patvirtinimo liudijimo Nr. …

1.   Papildoma informacija:

1.1.   Purslų taškymo ribojimo įtaisų charakteristikos (tipas, trumpas aprašymas, prekės ženklas arba pavadinimas, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris (-iai)):

5.   Pastabos (jeigu jų yra):


II PRIEDAS

PURSLŲ TAŠKYMO RIBOJIMO SISTEMŲ, KAIP ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ, EB TIPO PATVIRTINIMO ADMINISTRACINIAI DOKUMENTAI

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. … dėl purslų taškymo ribojimo sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimo.

Toliau nurodyti duomenys ir turinys pateikiami trimis egzemplioriais. Jei pateikiami brėžiniai, jie nubraižomi atitinkamu masteliu, turi būti pakankamai išsamūs ir turi būti pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jei šiame informaciniame dokumente nurodytos sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai valdomi elektroniniu būdu, būtina pateikti informaciją apie jų veikimą.

0.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.7.   Jei yra sudėtinės dalys ir atskiri techniniai mazgai, EB patvirtinimo ženklo tvirtinimo padėtis ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

0.9   Gamintojo atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas: …

1.   PRIETAISO APRAŠYMAS

1.1.   Purslų taškymą ribojančio įtaiso techninis aprašymas, kuriame nurodomas jo konstrukcinis veikimo principas ir atitinkamas bandymas, kuris turi būti jam taikomas: …

1.2.   Naudotos medžiagos: …

1.3.   Pakankamai išsamus (-ūs) ir atitinkamo mastelio brėžinys (-iai), kad būtų galima identifikuoti naudotą (-as) medžiagą (-as). Brėžinyje turi būti nurodyta vieta, skirta EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklui: …

Data

Parašas

2   DALIS

PAVYZDYS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

Patvirtinimą suteikiančios institucijos spaudas

Pranešimas apie purslų taškymo ribojimo sistemos tipo:

EB tipo patvirtinimą (1)

EB tipo išplėtimo patvirtinimas (1)

atsisakymą suteikti EB tipo patvirtinimą (1)

EB tipo patvirtinimo panaikinimą (1)

kai sistema yra sudėtinė dalis ir (arba) atskiras techninis mazgas.

pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (1)

EB tipo patvirtinimo numeris: …

Išplėtimo priežastis: …

I   SKIRSNIS

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu atskiras techninis mazgas paženklintas (2): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.7.   EB patvirtinimo ženklo tvirtinimo padėtis ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jei jis yra) pavadinimas ir adresas: …

II   SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija (jeigu reikia): žr. papildymą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų ataskaitos pateikimo data: …

4.   Ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą.

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   (Parašas) …

9.   Pridedama informacinių dokumentų, kuriuos pateikia tipo patvirtinimo institucija ir kuriuos paprašius galima gauti, rodyklė.

Papildymas

prie EB tipo patvirtinimo liudijimo Nr. …

1.   Papildoma informacija:

1.1.   Įtaiso veikimo principas: energijos sugėrimas ir oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvas (3):

1.2.   Purslų taškymo ribojimo įtaisų charakteristikos (trumpas aprašymas, prekės ženklas arba pavadinimas, numeris (-iai)):

5.   Pastabos (jeigu jų yra):

3   DALIS

EB atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ženklas

1.   EB atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ženklą sudaro:

1.1.   stačiakampyje įrašyta mažoji e raidė ir skaičius, kuris žymi EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę:

1

Vokietija

2

Prancūzija

3

Italija

4

Nyderlandai

5

Švedija

6

Belgija

7

Vengrija

8

Čekija

9

Ispanija

11

Jungtinė Karalystė

12

Austrija

13

Liuksemburgas

17

Suomija

18

Danija

19

Rumunija

20

Lenkija

21

Portugalija

23

Graikija

24

Airija

26

Slovėnija

27

Slovakija

29

Estija

32

Latvija

34

Bulgarija

36

Lietuva

49

Kipras

50

Malta

1.2.   Greta stačiakampio įrašytas pagrindinis patvirtinimo numeris, kuris sudaro tipo patvirtinimo numerio ketvirtąjį segmentą, o prieš jį – du skaitmenys, kurie reiškia serijos numerį, priskirtą šiam reglamentui arba šio reglamento naujausiam esminiam techniniam pakeitimui. Šiuo metu serijos numeris yra 00.

2.   EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklas turi būti taip pritvirtinamas prie purslų taškymo ribojimo įtaiso, kad būtų nenutrinamas ir lengvai ir aiškiai įskaitomas net tuomet, kai tas įtaisas yra pritvirtintas prie transporto priemonės.

3.   EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys pateikiamas toliau.

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

Image

Paaiškinimas

Sutartiniai ženklai

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas, kurio numeris 0046, suteiktas Nyderlanduose. Pirmaisiais dviem skaitmenimis 00 nurodoma, kad šis atskiras techninis mazgas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą. A raide nurodoma, kad tai yra energiją sugeriančio tipo įtaisas.


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(3)  Išbraukti, kas netaikoma.


III PRIEDAS

1   DALIS

Purslų taškymo ribojimo įtaisų reikalavimai

0.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

0.1.   Purslų taškymo ribojimo įtaisai turi būti pagaminti taip, kad tinkamai veiktų įprastomis sąlygomis drėgnuose keliuose. Be to, tie įtaisai neturi turėti jokių konstrukcijos arba gamybos defektų, dėl kurių blogėtų jų veikimas arba elgsena.

1.   ATLIEKAMI BANDYMAI

1.1.   Atsižvelgiant į konstrukcinius veikimo principus, su purslų taškymo ribojimo įtaisais turi būti daromi atitinkami 2 ir 3 dalyse aprašyti bandymai, o tų bandymų rezultatai turi atitikti pirmiau minėtų dalių 5 punkte nustatytus reikalavimus.

2.   EB SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

2.1.   Purslų taškymo ribojimo įtaiso EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paraišką, remdamasis Direktyvos 2007/46/EB 7 straipsniu, teikia gamintojas.

2.2.   Informacinio dokumento pavyzdys pateikiamas II priedo 1 dalyje.

2.3.   Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama:

keturi bandiniai (trys – bandymams atlikti, ketvirtąjį laboratorija saugo, kad būtų galima atlikti vėlesnę patikrą). Bandymus atliekanti laboratorija gali prašyti daugiau bandinių.

2.4.   Ženklinimas

2.4.1.   Kiekvienas bandinys turi turėti aiškiai pažymėtą ir nenutrinamą prekės ženklą arba pavadinimą ir tipo nuorodą bei pakankamai vietos EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklui.

2.4.2.   Vadovaujantis Direktyvos 2007/46/EB VII priedo priedėlio 1.3 punktu, į patvirtinimo ženklą įterpiama A raidė, jei tai yra energiją sugeriančio tipo įtaisai, arba S raidė, jei tai yra orą ir vandenį kreipiančio tipo įtaisai.

2   DALIS

Energiją sugeriančio tipo purslų taškymo ribojimo įtaisų bandymai

1.   PRINCIPAS

Šiuo bandymu apskaičiuojama įtaiso geba sulaikyti keliomis srovėmis į jį nukreiptą vandenį. Bandymo įrenginiu siekiama sukurti sąlygas, kuriomis, atsižvelgiant į padangos protektoriaus nuo žemės paviršiaus teškiamo vandens kiekį ir greitį, turi veikti prie transporto priemonės pritvirtintas įtaisas.

2.   ĮRANGA

Žr. VI priedo 8 paveikslą, kuriame pateikiamas bandymo įrenginio aprašymas.

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Bandymai turi būti atlikti uždaroje patalpoje ramaus aplinkos oro sąlygomis.

3.2.   Aplinkos ir bandinių temperatūra turi būti 21 (± 3) °C.

3.3.   Turi būti naudojamas dejonizuotas vanduo.

3.4.   Bandiniai kiekvienam bandymui turi būti parengti vilgant.

4.   PROCEDŪRA

4.1.   500 (+ 0/– 5) mm pločio, 750 mm aukščio bandinys pritvirtinamas prie vertikalios bandymo įrangos plokštės, atkreipiant dėmesį į tai, kad bandinys į surinktuvą būtų tinkamai įstatytas ir kad jokia kliūtis negalėtų pakeisti vandens srovės krypties nei iki susidūrimo, nei po jo.

4.2.   Nustatomas 0,675 (+/– 0,01) l/s vandens debito srautas ir iš horizontalaus 500 (+/– 2) mm atstumo į bandinį nukreipiama bent 90 l, bet ne daugiau kaip 120 l vandens (VI priedo 8 paveikslas).

4.3.   Leidžiama nutekėti vandeniui nuo bandinio į surinktuvą. Apskaičiuojama surinkto vandens procentinė dalis ir palyginama su išpurkšto vandens kiekiu.

4.4.   Bandinys išbandomas penkis kartus pagal 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimus. Apskaičiuojama vidutinė penkių bandymų procentinė dalis.

5.   REZULTATAI

5.1.   Vidutinė procentinė dalis, apskaičiuota pagal 4.4 punktą, turi būti ne mažesnė kaip 70 %

5.2.   Jeigu, atlikus penkių bandymų seriją, didžiausia ir mažiausia procentinė surinkto vandens dalis nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 %, ta penkių bandymų serija turi būti pakartota.

Jeigu atlikus antrąją penkių bandymų seriją didžiausia ir mažiausia procentinė atgauto vandens dalis nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 % ir jeigu mažesnioji vertė neatitinka 5.1 punkto reikalavimų, tipo patvirtinimas nesuteikiamas.

5.3.   Atliekamas bandymas, kuriuo siekiama nustatyti, ar vertikalioji įtaiso padėtis turi poveikio gautiems rezultatams. Jeigu atsakymas teigiamas, 4.1–4.4 punktuose aprašyta procedūra turi būti pakartota pasirinkus padėtis, kuriose užfiksuota didžiausia ir mažiausia surinkto vandens procentinė dalis; 5.2 punkto reikalavimai galioja toliau.

Siekiant nustatyti vidutinę procentinę dalį, turi būti pasiremta atskirų rezultatų vidurkiu. Ši vidutinė procentinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 70 %

3   DALIS

Oro ir (arba) vandens srautus atskiriančio tipo purslų taškymo ribojimo įtaisų bandymai

1.   PRINCIPAS

Šio bandymo tikslas – nustatyti akytosios medžiagos, skirtos sulaikyti į ją suslėgtuoju oru ir (arba) vandens purkštuvu purškiamą vandenį, veiksmingumą.

Bandymo įranga turi būti imituojamos sąlygos, kuriomis, atsižvelgiant į padangomis taškomo vandens kiekį ir greitį, būtų veikiama medžiaga, jeigu ta įranga būtų sumontuota transporto priemonėje.

2.   ĮRANGA

Žr. VI priedo 9 paveikslą, kuriame pateikiamas bandymo įrenginio aprašymas.

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Bandymai turi būti atlikti uždaroje patalpoje ramaus aplinkos oro sąlygomis.

3.2.   Aplinkos ir bandinių temperatūra turi būti 21 (± 3) °C.

3.3.   Turi būti naudojamas dejonizuotas vanduo.

3.4.   Bandiniai kiekvienam bandymui turi būti parengti vilgant.

4.   PROCEDŪRA

4.1.   Bandymo įrenginyje vertikaliai įtvirtinamas 305 × 100 mm bandinys, patikrinama, ar nėra tarpo tarp bandinio ir viršutinės lenktosios plokštumos ir ar padėklo padėtis yra tinkama. Į purkštuvo rezervuarą pripilama 1 ±0,005 litro vandens ir purkštuvas pastatomas taip, kaip aprašyta schemoje.

4.2.   Purkštuvas turi būti sureguliuotas taip:

slėgis (purkštuve): 5 barai + 10 %/– 0 %;

debitas: 1 litras per minutę ± 5 sekundes;

purškimas: apskritiminis, 50 ± 5 mm skersmens 200 ±5 mm atstumu nuo bandinio, antgalis – 5 ± 0,1 mm skersmens.

4.3.   Purškiama tol, kol nelieka vandens dulksnos, ir užregistruojama laiko trukmė. Palaukiama 60 sekundžių, kol vanduo iš bandinio išteka į padėklą, ir išmatuojamas surinkto vandens kiekis. Išmatuojamas purkštuvo rezervuare likusio vandens kiekis. Apskaičiuojama surinkto vandens procentinė dalis ir palyginama su išpurkšto vandens kiekiu.

4.4.   Bandymas atliekamas penkis kartus ir apskaičiuojama vidutinė procentinė surinkto kiekio dalis. Prieš atliekant kiekvieną bandymą, patikrinama, ar padėklas, purkštuvo rezervuaras ir matavimo indas yra sausi.

5.   REZULTATAI

5.1.   Vidutinė procentinė dalis, apskaičiuota kaip nurodyta 4.4 punkte, turi būti ne mažesnė kaip 85 %

5.2.   Jeigu, atlikus penkių bandymų seriją, didžiausia ir mažiausia procentinė surinkto vandens dalis nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 proc, ta penkių bandymų serija turi būti pakartota. Jeigu atlikus antrąją penkių bandymų seriją didžiausia ir mažiausia procentinė atgauto vandens dalis nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 % ir jeigu mažesnioji vertė neatitinka 5.1 punkto reikalavimų, tipo patvirtinimas nesuteikiamas.

5.3.   Jeigu vertikali įtaiso padėtis turi poveikio gautiems rezultatams, 4.1–4.4 punktuose aprašyta procedūra turi būti pakartota pasirinkus tas padėtis, kuriose užfiksuota didžiausia ir mažiausia surinkto vandens procentinė dalis; toliau taikomi 5.2 punkto reikalavimai.

Siekiant užfiksuoti kiekvieno bandymo rezultatus, toliau taikomi 5.1 punkto reikalavimai.


IV PRIEDAS

Transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai atsižvelgiant į purslų taškymo ribojimo sistemas

0.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

0.1.   N ir O kategorijų transporto priemonėse, išskyrus bekele važiuoti pritaikytas transporto priemones, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede, purslų taškymo ribojimo sistemos konstruojamos ir (arba) įrengiamos taip, kad būtų laikomasi šiame priede nustatytų reikalavimų. Važiuoklių ir (arba) transporto priemonių su kabina atveju, šie reikalavimai gali būti taikomi tik kabinos dengiamiems ratams.

Jeigu tai yra N1 ir N2 kategorijų transporto priemonės, kurių didžiausia leidžiamoji pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonos, gamintojo prašymu gali būti taikomi Tarybos direktyvos 78/549/EEB (1), o ne šio reglamento reikalavimai.

0.2.   Šio priedo reikalavimų, taikomų purslų taškymo ribojimo įtaisams, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje, taikyti neprivaloma N, O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonos, važiuoklėms ir (arba) transporto priemonėms su kabina, transporto priemonėms be kėbulo arba transporto priemonėms, kuriose purslų taškymo ribojimo įtaisai būtų nesuderinami su jų paskirtimi. Tačiau, jeigu tie įtaisai minėtose transporto priemonėse sumontuoti, jie turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

1.   tvirtinamo tipo reprezentatyvios transporto priemonės, kurioje būtų įrengta purslų taškymo ribojimo sistema, pavyzdys turi būti pateiktas už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.   AŠYS

2.1.   Pakeliamosios ašys

Jeigu transporto priemonėje yra viena arba daugiau pakeliamųjų ašių, kai tiltas nuleistas ir ratai liečia žemės paviršių, ir kai tiltas pakeltas, purslų taškymo ribojimo sistema turi dengti visus ratus.

2.2.   Savikreipės ašys

Šiame reglamente pasukamosios vairavimo ašies tipo savikreipe ašimi laikoma ašis, prie kurios yra sumontuoti vairuojamieji ratai.

Jeigu transporto priemonėje yra savikreipė ašis, purslų taškymo ribojimo sistema turi atitikti nevairuojamiems ratams, jeigu jie sumontuoti ant pasukamosios dalies, taikomas sąlygas. Jeigu ratai ant tokios dalies nesumontuoti, ta sistema turi atitikti vairuojamiems ratams taikomas sąlygas.

3.   IŠORINĖS APSAUGOS SUDĖTINĖS DALIES PADĖTIS

Atstumas (c) nuo išilginės plokštumos, liečiančios išorinį padangos paviršių, išskyrus bet kokias padangos iškyšas prie žemės paviršiaus, ir išorinės apsaugos sudėtinės dalies vidinio krašto neturi viršyti 100 mm (VI priedo 1a ir 1b paveikslai).

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ

Siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų, transporto priemonė turi būti šios būklės:

a)

transporto priemonė turi būti nepakrauta, o jos ratai turi būti lygiagretūs su jos išilgine ašimi;

b)

jei tai yra puspriekabės, paviršiai kroviniams sukrauti turi būti horizontalūs;

c)

padangos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų įprastinį slėgį.

5.   PURSLŲ TAŠKYMO RIBOJIMO SISTEMOS

5.1.   Purslų taškymo ribojimo sistema turi atitikti 6 arba 8 punkte nustatytus reikalavimus.

5.2.   Nevairuojamųjų arba savikreipių ratų, kuriuos dengia kėbulo grindys arba apatinė krovininio kėbulo dalis, purslų taškymo ribojimo sistema turi atitikti arba 6 ir 8 punkte, arba 7 punkte nustatytus reikalavimus.

YPATINGIEJI REIKALAVIMAI

6.   Tiltų, prie kurių sumontuoti vairuojamieji arba savikreipiai ar nevairuojamieji ratai, purslų taškymo ribojimo sistemų, kuriose būtų sumontuotas energijos sugėriklis, reikalavimai.

6.1.   Sparnai

6.1.1.   Tiesiogiai virš padangos (padangų), prieš ją (jas) arba už jos (jų) esančias zonas sparnai turi dengti taip, kaip nurodyta toliau.

a)

Jeigu tiltas yra vienaašis arba daugiaašis, priekinis kraštas (C) turi tęstis į priekį, kol pasieks O–Z linijos tašką, kuriame Θ (teta) kampas yra ne aukščiau kaip 45° virš horizontalės.

Galinis kraštas (VI priedo 2 paveikslas) turi tęstis į apačią tiek, kad būtų ne daugiau kaip 100 mm virš rato centrą kertančios horizontalios linijos.

b)

Jeigu tiltai yra daugiaašiai, Θ kampas taikomas tik priekiniam tiltui, o su galinio krašto aukščiu susijęs reikalavimas taikomas tik galiniam tiltui.

c)

Bendras sparno plotis (q) (VI priedo 1a paveikslas) turi būti toks, kad jis bent būtų lygus padangos pločiui (b) arba visam dviejų padangų pločiui (t), jei ratai yra sudvejinti, atsižvelgiant į tolimiausias padangos ir (arba) rato sąrankos iškyšas, kurias yra nurodęs gamintojas. b ir t matmenys matuojami stebulės aukštyje, neatsižvelgiant į jokį padangos šonų ženklinimą, briaunas, apsaugines juostas ir t. t.

6.1.2.   Galinės sparno dalies priekiniame šone turi būti III priedo 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis purslų taškymo ribojimo įtaisas. Ši medžiaga turi būti sparno viduje iki aukščio, kuris nustatomas pagal tiesę, nubrėžtą nuo rato centro ir su horizontale sudarančią bent 30° kampą (VI priedo 3 paveikslas).

6.1.3.   Jeigu pritvirtinti sparnai sudaryti iš kelių sudėtinių dalių, juose neturi būti jokių angų, pro kurias transporto priemonei važiuojant galėtų būti taškomi purslai. Šis reikalavimas pripažįstamas įvykdytu, jeigu, tiek pakrovus transporto priemonę, tiek jos nepakrovus, radialinė srovė, tekanti nuo rato centro į išorę visu važiuojamojo padangos paviršiaus plotu, tačiau neišeinanti už sparno dengiamos zonos ribų, visais atvejais atsimuša į purslų taškymo ribojimo sistemos dalį.

6.2.   Išorinės apsaugos sudėtinės dalys

6.2.1.   Jeigu tiltai yra vienaašiai, išorinės apsaugos sudėtinės dalies apatinis kraštas negali būti nutolęs mažesniu atstumu arba spinduliu, nei nurodyta toliau, matuojant nuo rato centro, išskyrus apatinius galus, kurie gali būti suapvalinti (VI priedo 2 paveikslas).

Pneumatinė pakaba

a)

Tiltai su vairuojamaisiais arba savikreipiais ratais:

 

nuo priekinio krašto (priekinės transporto dalies link, C galas)

 

iki galinio krašto (galinės transporto priemonės dalies link, A galas);

Rv ≤ 1,5 R

b)

Tiltai su nevairuojamaisiais ratais:

 

nuo priekinio krašto (C galas)

 

iki galinio krašto (A galas).

Rv ≤ 1,25 R

Mechaninė pakaba

a)

bendra taisyklė – Rv ≤ 1,8 R

b)

nevairuojamųjų ratų, skirtų pakrautoms transporto priemonėms, kurių techniškai leidžiama masė didesnė kaip 7,5 t – Rv ≤ 1,5 R;

čia R – ant transporto priemonės sumontuotos padangos skersmuo, Rv – spinduliu išreikštas atstumas iki išorinės apsaugos sudėtinės dalies apatinio krašto.

6.2.2.   Jeigu tiltai yra daugiaašiai, 6.2.1 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi tarp skersinių vertikaliųjų plokštumų, einančių per pirmojo ir paskutiniojo tilto centrą, kur išorinės apsaugos sudėtinė dalis gali būti tiesi, kad būtų užtikrintas purslų taškymo ribojimo sistemos vienodumas (VI priedo 4 paveikslas).

6.2.3.   Atstumas nuo viršutinio iki apatinio purslų taškymo ribojimo sistemos taško (sparno ir išorinės apsaugos sudėtinės dalies), matuojamas bet kuriame skerspjūvio taške, statmename sparnui (žr. VI priedo 1b ir 2 paveikslus), visuose taškuose turi tęstis ne mažiau kaip 45 mm už vertikalios linijos, kertančios rato ar pirmojo rato, jeigu tiltai yra daugiaašiai, centrą. Šis matmuo prieš minėtą liniją palaipsniui gali mažėti.

6.2.4.   Išorinės apsaugos sudėtinėse dalyse arba tarp tų išorinės apsaugos sudėtinių dalių ir kitų sparnų dalių neturi būti angų, pro kurias transporto priemonei važiuojant galėtų būti taškomi purslai.

6.2.5.   6.2.3 ir 6.2.4 punktuose nustatytų reikalavimų tam tikroje vietoje galima nesilaikyti, kai apsaugos sudėtinė dalis sudaryta iš įvairių santykinai nejudrių dalių.

6.2.6.   Vilkikai, pritaikyti vilkti puspriekabes su žema važiuokle, kurių sukabintuvo (apibrėžta 1978 m. standarto ISO 612 6.20 punkte) priekinio paviršiaus aukštis gali būti lygus arba mažesnis kaip 1 100 mm, gali būti sukonstruoti taip, kad jiems būtų galima netaikyti 6.1.1 punkto a papunktyje ir 6.1.3 bei 6.2.4 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kai šie vilkikai sujungti su puspriekabėmis, sparnai ir apsaugos sudėtinės dalys negali dengti tiesiogiai virš padangų, sumontuotų ant galinių ašių, esančios zonos, kad purslų taškymo ribojimo sistema nebūtų sugadinta. Tačiau šių transporto priemonių sparnai ir apsaugos sudėtinės dalys turi atitikti minėtuose punktuose nustatytus reikalavimus srityse, kurios yra priešais šias padangas ir už jų daugiau kaip 60° kampu nuo vertikaliosios linijos, kertančios rato centrą.

Todėl kai šios transporto priemonės nenaudojamos su puspriekabėmis, jos turi būti sukonstruotos taip, kad atitiktų pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

Kad būtų laikomasi minėtų reikalavimų, sparnai ir apsaugos sudėtinės dalys gali būti, pavyzdžiui, su nuimamomis dalimis.

6.3.   Purvasaugiai

6.3.1.   Purvasaugio plotis turi atitikti 6.1.1 punkto c papunktyje nustatytą reikalaujamą q plotį, išskyrus plotį tų purvasaugio dalių, kurios yra sparnuose. Tokiu atveju šių purvasaugio dalių plotis turi būti bent lygus padangos protektoriaus pločiui.

Po sparnu esančių purvasaugių dalių plotis turi atitikti šioje pastraipoje nustatytas sąlygas; kiekviename šone gali būti ± 10 mm leidžiamoji nuokrypa.

6.3.2.   Purvasaugis iš esmės turi būti vertikalus.

6.3.3.   Didžiausias apatinio krašto aukštis neturi viršyti 200 mm (VI priedo 3 paveikslas).

Jeigu tai yra galinis tiltas ir jei išorinės apsaugos sudėtinės dalies apatinio krašto radialinis ilgis Rv neviršija padangų, sumontuotų ant to tilto ratų, spindulio matmenų, minėtas atstumas didinamas iki 300 mm.

Didžiausias purvasaugio apatinio krašto aukštis nuo žemės paviršiaus gali būti padidintas iki 300 mm, jeigu, gamintojo nuomone, tai yra techniškai priimtina, atsižvelgiant į pakabos charakteristikas.

6.3.4.   Purvasaugis nuo galinio padangos krašto neturi būti didesniu kaip 300 mm atstumu, matuojant horizontaliai.

6.3.5.   Jei tai yra daugiaašiai tiltai ir jeigu d atstumas tarp gretimų tiltų padangų yra mažesnis kaip 250 mm, purvasaugiai turi būti įrengti tik galiniam ratų komplektui. Jeigu d atstumas tarp gretimų tiltų padangų yra mažesnis kaip 250 mm (VI priedo 4 paveikslas), už kiekvieno rato turi būti purvasaugis.

6.3.6.   Jeigu purvasaugiai virš apatinio jų krašto 50 mm aukštyje esančiame taške veikiami 3 N jėga, apskaičiuota 100 mm purvasaugio pločio, jie neturi nukrypti atgal daugiau nei 100 mm.

6.3.7.   Visame priekiniame tos purvasaugio dalies, kurios matmenys atitinka mažiausius nustatytuosius matmenis, paviršiuje turi būti III priedo 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis purslų taškymo ribojimo įtaisas.

6.3.8.   Tarp apatinio galinio sparno krašto ir purvasaugių negali būti jokių angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

6.3.9.   Jeigu purslų taškymo ribojimo įtaisas atitinka purvasaugiams taikomus reikalavimus (6.3 punktas), papildomas purvasaugis nėra būtinas.

7.   Tam tikrų tiltų su nevairuojamaisiais arba savikreipiais ratais (žr. 5.2 punktą) purslų taškymo ribojimo sistemų, kuriose yra purslų taškymo ribojimo įtaisas su energijos sugėrikliu, reikalavimai.

7.1.   Sparnai

7.1.1.   Sparnai turi dengti tiesiogiai virš padangos arba padangų esančias zonas. Jų tolimiausi priekiniai ir galiniai taškai turi siekti bent viršutinį padangos arba padangų kraštą liečiančią horizontalią plokštumą (VI priedo 5 paveikslas). Tačiau galinį tolimiausią kraštą gali pakeisti purvasaugis, kuris tuo atveju turi siekti apatinę sparno dalį (arba lygiavertę sudėtinę dalį).

7.1.2.   Visoje vidinėje galinėje sparno dalyje turi būti III priedo 2 dalies reikalavimus atitinkantis purslų taškymo ribojimo įtaisas.

7.2.   Išorinės apsaugos sudėtinės dalys

7.2.1.   Jei tai yra vienaašis arba daugiaašis tiltai, tarp kurių gretimų padangų yra bent 250 mm atstumas, išorinės apsaugos sudėtinė dalis turi dengti paviršių nuo apatinės iki viršutinės sparno dalies ir tiesės, kuri kaip viršutinio padangos ar padangų krašto liestinė brėžiama tarp vertikalios plokštumos, gaunamos kaip padangos ir sparno arba už rato arba ratų esančio purvasaugio priekinės dalies liestinė (VI priedo 5b paveikslas).

Jei tai yra daugiaašis tiltas, išorinės apsaugos sudėtinė dalis turi būti prie kiekvieno rato.

7.2.2.   Tarp išorinės apsaugos sudėtinės dalies ir vidinės sparno dalies neturi būti jokių angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

7.2.3.   Jeigu už kiekvieno rato purvasaugiai neįrengti (žr. 6.3.5 punktą), išorinės apsaugos sudėtinė dalis nuo išorinio purvasaugio krašto iki nuo pirmojo tilto padangos toliausiai priekyje esantį tašką (VI priedo 5a paveikslas) liečiančios vertikalios plokštumos turi būti ištisinė.

7.2.4.   Visame išorinės apsaugos sudėtinės dalies, kurios aukštis neturi būti mažesnis nei 100 mm, vidiniame paviršiuje turi būti III priedo 2 dalies reikalavimus atitinkantis purslų taškymo ribojimo įtaisas, kuriame būtų energijos sugėriklis.

7.3.   Tie purvasaugiai turi siekti apatinę sparno dalį ir atitikti 6.3.1.–6.3.9 punktų reikalavimus.

8.   Purslų taškymo ribojimo sistemų, kuriose įrengti purslų taškymo ribojimo įtaisai, kuriuose yra oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvai, ir kurios pritvirtintos prie tiltų su vairuojamaisiais arba nevairuojamaisiais ratais, reikalavimai.

8.1.   Sparnai

8.1.1.   Sparnai turi atitikti 6.1.1 punkto c papunkčio reikalavimus.

8.1.2.   Vienaašių arba daugiaašių tiltų, jeigu atstumas tarp gretimų tiltų padangų didesnis kaip 300 mm, sparnai taip pat turi atitikti 6.1.1 punkto a papunkčio reikalavimus.

8.1.3.   Jei tai yra daugiaašiai tiltai ir atstumas tarp gretimų tiltų padangų ne didesnis kaip 300 mm, sparnai taip pat turi atitikti 7 paveiksle nurodytą pavyzdį.

8.2.   Išorinės apsaugos sudėtinės dalys

8.2.1.   Prie išorinės apsaugos sudėtinių dalių apatinių kraštų turi būti pritvirtinti III priedo 3 dalies reikalavimus atitinkantys purslų taškymo ribojimo įtaisai, kuriuose būtų oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvai.

8.2.2.   Jei tai yra vienaašiai arba daugiaašiai tiltai ir atstumas tarp gretimų tiltų padangų didesnis kaip 300 mm, prie išorinės apsaugos sudėtinės dalies pritvirtinto purslų taškymo ribojimo įtaiso apatinio krašto didžiausi matmenys ir spinduliai, matuojant nuo rato centro (VI priedo 6 ir 7 paveikslai), turi būti tokie

a)

tiltai, ant kurių sumontuoti vairuojamieji ratai arba savikreipiai ratai:

 

nuo priekinio krašto (priekinės transporto dalies link) (C galas sudaro 30° kampą)

 

iki galinio krašto (galinės transporto priemonės dalies link, A galas – 100 mm)

Rv ≤ 1,05 R

b)

tiltai su nevairuojamaisiais ratas:

 

nuo priekinio krašto (C galas sudaro 20° kampą)

 

iki galinio krašto (A galas – 100 mm)

Rv ≤ 1,00 R

čia:

R= sumontuotos transporto priemonės padangos skersmuo;

Rv= radialinis atstumas nuo išorinės apsaugos sudėtinės dalies apatinio krašto iki rato centro

8.2.3.   Jei tai yra daugiaašiai tiltai ir atstumas tarp gretimų tiltų padangų ne didesnis kaip 300 mm, erdvėse tarp tiltų esančios išorinių apsaugų sudėtinės dalys turi būti įrengtos pagal 8.1.3 punktą ir į apačią tęstis tiek, kad virš rato centrą kertančios horizontalios tiesės būtų ne aukščiau kaip 100 mm (VI priedo 7 paveikslas).

8.2.4.   Išorinės apsaugos sudėtinės dalies įlinkio gylis visuose taškuose už rato centrą kertančios vertikalios linijos turi būti ne mažesnis kaip 45 mm. Tą įlinkio gylį prieš pirmiau minėtą liniją palaipsniui galima mažinti.

8.2.5.   Išorinės apsaugos sudėtinėse dalyse arba tarp tų išorinės apsaugos sudėtinių dalių ir sparnų neturi būti angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

8.3.   Purvasaugiai

8.3.1.   Purvasaugiai turi:

a)

atitikti 6.3 punkto reikalavimus (VI priedo 3 paveikslas); arba

b)

atitikti 6.3.1, 6.3.2, 6.3.5, 6.3.8 ir 8.3.2 punktų reikalavimus (VI priedo 6 paveikslas).

8.3.2.   Bent prie viso 8.3.1 punkto b papunktyje nurodytų purvasaugių krašto turi būti pritvirtinta IV priede nurodytus reikalavimus atitinkanti purslų taškymo ribojimo įranga.

8.3.2.1.   Apatinis purslų taškymo ribojimo įtaiso kraštas nuo žemės paviršiaus turi būti ne aukščiau kaip 200 mm.

Didžiausias purvasaugio apatinio krašto aukštis nuo žemės paviršiaus gali būti padidintas iki 300 mm, jeigu, gamintojo nuomone, tai yra techniškai priimtina, atsižvelgiant į pakabos charakteristikas.

8.3.2.2.   Purslų taškymo ribojimo įtaiso įlinkio gylis turi būti bent 100 mm.

8.3.2.3.   8.3.1 punkto b papunktyje nurodytas purvasaugis, išskyrus apatinę jo dalį, kurioje yra purslų taškymo ribojimo įtaisas, neturi nukrypti atgal daugiau nei 100 mm, kai purvasaugį 50 mm aukštyje virš apatinio jo krašto esančiame taške veikia 3 N jėga, apskaičiuota 100 mm purvasaugio pločio (plotis matuojamas purvasaugio ir parengto eksploatuoti purslų taškymo ribojimo įtaiso susikirtimo taške).

8.3.3.   Purvasaugis nuo galinio padangos krašto neturi būti didesniu kaip 200 mm atstumu, matuojant horizontaliai.

9.   Jeigu tiltai yra daugiaašiai, vienos iš ašių, kuri nėra labiausiai nutolusi į galą, purslų taškymo ribojimo sistema gali nedengti viso padangos protektoriaus pločio, kai toje vietoje viena kitą dengia purslų taškymo ribojimo sistema ir ašių, pakabos arba važiuoklės konstrukcija.


(1)  OL L 168, 1978 6 26, p. 45.


V PRIEDAS

Gamybos atitiktis ir gamybos nutraukimas

1.   Gamybos atitiktis

1.1.

Kiekvienas purslų taškymo ribojimo įtaisas su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu turi atitikti patvirtinto tipo reikalavimus. EB tipo patvirtinimo ženklą suteikianti institucija laiko vieną to ženklo pavyzdį, kurį, kartu su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo liudijimu būtų galima taikyti nustatant, ar parduodami įtaisai su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu atitinka pirmiau minėtus reikalavimus.

1.2.

Įtaiso tipas nustatomas pagal pavyzdį ir aprašomuosius dokumentus, pateikiamus su paraiška suteikti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą. Įtaisus, kurių techninės charakteristikos atitinka pavyzdinio įtaiso charakteristikas ir kurių kitos sudėtinės dalys nesiskiria nuo pavyzdinio įtaiso sudėtinių dalių, išskyrus šiame priede nurodytoms savybėms jokios įtakos nedarančius tų sudėtinių dalių variantus, galima laikyti priklausančiais tam pačiam tipui.

1.3.

Gamintojas, siekdamas užtikrinti, kad gamyba atitiktų patvirtinto tipo reikalavimus, atlieka įprastines patikras.

Todėl gamintojas privalo turėti pagal nustatytus reikalavimus įrengtą laboratoriją pagrindiniams bandymams daryti, arba pasirūpinti, kad gamybos atitikties bandymus atliktų patvirtintoji laboratorija.

Bent vieneriems metams kompetentingoms institucijoms turi būti sudarytos galimybės gauti gamybos atitikties patikros bandymų rezultatus ir juos patikrinti.

1.4.

Kompetentingos institucijos taip pat gali atlikti patikras vietose.

1.5.

Ar gamyba atitinka įtaiso, kuriam buvo suteiktas tipo patvirtinimas, reikalavimus, turi būti tikrinama pagal III priede nustatytas sąlygas ir taikant jame numatytas metodikas.

Sudėtinei daliai tipo patvirtinimą suteikusių institucijų prašymu, gamintojas toms institucijoms turi pateikti anksčiau patvirtintų tipų įtaisus, kad jos su tais įtaisais galėtų daryti bandymus ir atlikti atitikties patikras.

1.6.

Laikoma, kad įtaisai atitinka reikalavimus, jeigu 9 iš 10 atsitiktine atranka pasirinktų pavyzdžių atitinka III priedo 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 4 punkto reikalavimus.

1.7.

Jeigu 1.6 punkte nurodytų sąlygų nesilaikoma, turi būti ištirti kiti 10 atsitiktinai pasirinktų pavyzdžių.

Visų atliktų matavimų vidurkis turi atitikti III priedo 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 4 punkto reikalavimus ir nė vieno atskiro matavimo vertė neturi būti mažesnė kaip 95 % nurodytosios vertės.

2.   Gamybos nutraukimas

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo turėtojas, nutraukdamas gamybą, apie tai nedelsdamas turi pranešti kompetentingoms institucijoms.


VI PRIEDAS

PAVEIKSLAI

1a paveikslas

Sparno (a) plotis (q) ir apsaugos sudėtinės dalies (j) padėtis

Image

1b paveikslas

Išorinės apsaugos sudėtinės dalies matavimo pavyzdys

Image

2 paveikslas

Sparno ir išorinės apsaugos sudėtinės dalies matmenys

Image

3 paveikslas

Sparno ir purvasaugio padėtis

Image

4 paveikslas

Schema, kurioje pavaizduota purslų taškymo ribojimo sistemos (sparnas, purvasaugis, išorinės apsaugos sudėtinė dalis) ir daugiaašiams tiltams skirtų purslų taškymo ribojimo įtaisų (energijos sugėrikliai) sąranka

Image

5 paveikslas

Schema, kurioje pavaizduota purslų taškymo ribojimo sistemos ir tiltams su nevairuojamaisiais arba savikreipiais ratais skirtų purslų taškymo ribojimo įtaisų (energijos sugėrikliai) sąranka

(IV priedo 5.2 ir 7 punktai)

Image

Image

6 paveikslas

Schema, kurioje pavaizduota purslų taškymo ribojimo sistemos ir tiltams su vairuojamaisiais, savikreipiais arba nevairuojamaisiais ratais skirtų purslų taškymo ribojimo įtaisų, kuriuose būtų oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvai, sąranka

Image

7 paveikslas

Schema, kurioje pavaizduota purslų taškymo ribojimo sistemos ir daugiaašiams tiltams, ant kurių sumontuotos padangos, tarp kurių atstumas neviršija 300 mm, skirtų purslų taškymo ribojimo įtaisų (sparnas, purvasaugis, išorinės apsaugos sudėtinė dalis) sąranka

Image

8 paveikslas

Bandomoji energiją sugeriančio tipo purslų taškymo ribojimo įtaisų sąranka

(III priedo 2 DALIS)

Image

9 paveikslas

Bandomoji purslų taškymo ribojimo įtaisų, kuriuose yra oro ir (arba) vandens srautų atskirtuvai, sąranka

(III priedo 3 DALIS)

Image

Image


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 110/2011

2011 m. vasario 8 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 458/2007 dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) nuostatos dėl ESSPROS grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliui taikomų tinkamų duomenų perdavimo formatų, perduotinų rezultatų ir kokybės vertinimo kriterijų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 458/2007 dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 458/2007 nustatyta metodinė sistema, skirta Europos Sąjungai naudingai palyginamai statistikai rengti, ir nustatyti pagal Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemą (toliau – ESSPROS) parengtos statistikos perdavimo ir platinimo terminai.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 458/2007 7 straipsnio 2 dalį turėtų būti priimtos įgyvendinimo priemonės, susijusios su grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliui taikomais duomenų perdavimo formatais, perduotinais rezultatais ir kokybės vertinimo kriterijais.

(3)

Siekiant gauti tą pačią bendrųjų socialinės apsaugos išmokų gavėjų grupę, renkant duomenis pagal pagrindinę ESSPROS sistemą, grynųjų socialinės apsaugos išmokų modulis turėtų būti sudarytas naudojant ribotąjį metodą.

(4)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliui taikomi duomenų perdavimo formatai ir perduotini rezultatai nustatyti I priede.

2.   Su grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliu susijusių duomenų kokybės vertinimo kriterijai nustatyti II priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 113, 2007 4 30, p. 3.


I PRIEDAS

Su grynųjų socialinės apsaugos išmokų moduliu susijusių duomenų perdavimo formatai ir perduotini rezultatai

1.   PERDUOTINI REZULTATAI

Grynųjų socialinės apsaugos išmokų duomenys (ribotasis metodas) perduodami pagal Komisijos pateiktą formatą.

Perduotini šie kintamieji:

1.1.

Vidutinės detalios mokesčio normos (AITR) ir vidutinės detalios socialinės įmokos normos (AISCR), tuo pat metu suskirstytos pagal:

išsamią tik piniginių socialinės apsaugos išmokų klasifikaciją, kaip nurodyta ESSPROS vadovo 1 priedėlyje;

sistemas, išvardytas sistemų sąrašo lentelėje, pateiktoje Komisijos reglamento (EB) Nr. 1322/2007 (1) I priede.

1.2.

Likutinės fiskalinės išmokos (teiktinos tik tuomet, jei jos neįskaitytos tiesiogiai skaičiuojant AITR ir (arba) AISCR).

Visos likutinės fiskalinės išmokos turėtų būti suskirstytos pagal funkcijas, atitinkančias rizikos veiksnių ir poreikių sąrašą, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 458/2007 2 straipsnio b punkte.

Likutinių fiskalinių išmokų duomenys teikiami nacionaline valiuta.

1.3.

Grynųjų socialinių išmokų (ribotasis metodas) duomenys, tuo pat metu suskirstyti pagal:

išsamią socialinės apsaugos išmokų klasifikaciją, kaip nurodyta ESSPROS vadovo 1 priedėlyje;

sistemas, išvardytas sistemų sąrašo lentelėje, pateiktoje Reglamento (EB) Nr. 1322/2007 I priede (taip pat turėtų būti teikiami visų sistemų lygmens, kuris atitinka visų sistemų sumą, duomenys).

Grynosios socialinės išmokos turėtų būti gaunamos bendrąsias socialinės apsaugos išmokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1322/2007 I priede, sujungiant su 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytais kintamaisiais.

2.   INFORMACINIS VADOVAS

Išsamios su šio reglamento taikymu susijusios klasifikacijos ir apibrėžtys pateiktos Komisijos ir valstybių narių bendrai parengtame ESSPROS vadove.


(1)  OL L 294, 2007 11 13, p. 5.


II PRIEDAS

A.   SU GRYNŲJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ MODULIU SUSIJUSIŲ DUOMENŲ KOKYBĖS VERTINIMO KRITERIJAI

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (1) 12 straipsnį surinktų grynųjų socialinės apsaugos išmokų duomenų kokybė kasmet vertinama pagal šiuos kokybės kriterijus: reikalingumą, tikslumą, teikimą laiku, punktualumą, prieinamumą ir aiškumą, palyginamumą ir suderinamumą.

B.   TEIKTINA INFORMACIJA

Valstybės narės teikia šią informaciją:

1.   Duomenys ryšiams

1.1.   Duomenų rengėjo duomenys.

2.   Tikslumas

2.1.   Naudoti duomenų šaltiniai: naudotų šaltinių rūšys (registrai arba kiti administraciniai šaltiniai, tyrimai, įverčiai); informacija apie sistemas ir (arba) funkcijas, kurių duomenys gaunami iš įvairių rūšių šaltinių; duomenų šaltinių aprėpties problemų, dėl kurių teko apytiksliai apskaičiuoti duomenis, ataskaitos.

2.2.   Apytiksliams apskaičiavimams ir esant nepakankamai duomenų šaltinių aprėpčiai naudota metodika ir prielaidos:

administraciniai duomenys,

tyrimai,

modeliavimas,

kita (nurodyti).

2.3.   Statistinių duomenų tikslinimas:

naudotų duomenų šaltinių pasikeitimai,

duomenims apytiksliai apskaičiuoti naudotų metodų ir prielaidų pasikeitimai,

duomenų tikslinimas, susijęs su sąvokų koregavimu (pavyzdžiui, nacionalinių sąskaitų koregavimu),

duomenų tikslinimas, susijęs su atsiradusia galimybe naudoti galutinius statistinius duomenis,

duomenų tikslinimas, susijęs su kokybės tikrinimu,

priimtos duomenų tikslinimo strategijos aprašymas.

3.   Palyginamumas

3.1.   Geografinis palyginamumas:

nukrypimai nuo išsamios galutinių duomenų aprėpties,

nukrypimai nuo ESSPROS metodikos,

išsamiai aprašytos nukrypimo priežastys ir naudoti metodai,

šių nukrypimų poveikio palyginamumui įvertinimas.

3.2.   Palyginamumas pagal laiko kategoriją:

istorinių duomenų aprėpties ir esamų duomenų aprėpties atitikties aprašymas,

istorinių duomenų ir esamų duomenų palyginamumo aprašymas.

4.   Prieinamumas ir aiškumas

4.1.   Šalies priimtos duomenų platinimo strategijos aprašymas.

4.2.   Naudotojams pateiktų metaduomenų ir (arba) metodikos aprašymas.

5.   Reikalingumas

5.1.   Aprašymas, kaip statistinė informacija tenkina esamus ir galimus naudotojų poreikius.

C.   KOKYBĖS ATASKAITŲ PARENGIMO TVARKARAŠTIS

Grynųjų socialinės apsaugos išmokų modulio kokybės ataskaitos rengiamos kasmet.

N metų ataskaita Komisijai (Eurostatui) perduodama iki N + 3 metų sausio 31 d.

D.   KOKYBĖS ATASKAITŲ PERDAVIMO FORMATAS

Su duomenų kokybe susijusi informacija perduodama pagal Komisijos (Eurostato) pateiktą formatą.


(1)  OL L 87, 2009 3 31, p. 164.


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/33


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 111/2011

2011 m. vasario 7 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 7 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gaminys – kūgio formos atraminė detalė iš titano, kurios apatinėje dalyje yra kaklelis su išoriniu sriegiu (vadinamoji „dirbtinio danties šaknis“).

Dirbtinio danties atrama skirta naudoti odontologijoje. Ji įsukama į žandikaulyje implantuotą dirbtinio danties šaknį, kuri sujungiama su dirbtine karūnėle.

Gaminys importuojamas sterilioje pakuotėje.

 (1) Žr. paveikslus.

9021 29 00

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 90 skirsnio 2 pastabos b punktu bei KN kodus 9021 ir 9021 29 00 atitinkančiais prekių aprašymais.

Dėl savo konstrukcijos gaminys laikytinas skirtu specialiai naudoti odontologijoje ir negali būti laikomas „bendrosios paskirties dalimi“, kaip nurodyta XV skyriaus 2 pastaboje. Todėl gaminys nepriskirtinas XV skyriui.

Kaip dantų tvirtinimo įtaisas, gaminys priskirtinas 9021 pozicijai, kuriai priskiriami įvairūs odontologijos reikmenys dantų karūnėlėms ar dantų protezams gaminti (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 9021 pozicijos paaiškinimų III grupės B dalies 4 punktą).

Taigi gaminys klasifikuotinas kaip dantų tvirtinimo įtaisas, priskiriant KN kodą 9021 29 00.

Image

Image


(1)  Paveikslai pateikiami tik informacijos tikslais.


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 112/2011

2011 m. vasario 7 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 7 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Modulis, kurio apytikriai matmenys yra 8,5 × 30 × 23 cm, skirtas gydomo paciento kvėpavimo ir anestezijos dujoms stebėti (vadinamasis dujų analizavimo modulis).

Jis veikia tik kartu su paciento stebėjimo sistema ir yra šios sistemos valdomas.

Moduliu spektroskopiškai analizuojamos paciento kvėpavimo dujos, siekiant jose nustatyti, pavyzdžiui, anglies dioksido, natrio oksido, fluorotano ar izoflurano kiekį.

Paciento stebėjimo sistema apdorojami iš modulio gauti duomenys ir tikrinami lyginant su iš anksto nustatytais parametrais. Rezultatai rodomi monitoriuje. Jei duomenys neatitinka minėtų parametrų, įsijungia įspėjimo signalas.

9018 19 10

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 90 skirsnio 2 pastabos b punktu ir KN kodus 9018, 9018 19 ir 9018 19 10 atitinkančiais prekių aprašymais.

Modulis nelaikytinas 9027 pozicijai priskiriamu sukomplektuotu fizinės arba cheminės analizės prietaisu ar aparatu, nes jis valdomas paciento stebėjimo sistema, kurios priemonėmis pateikiami gauti rezultatai. Todėl gaminys nepriskirtinas 9027 pozicijai.

Modulis nėra atpažįstamas kaip ultravioletinės arba infraraudonosios spinduliuotės aparatas, kuriam priskiriamas KN kodas 9018 20 00. Dėl tos priežasties gaminiui nepriskirtinas KN kodas 9018 20 00. Kadangi modulis nenaudojamas anestezijai, jo negalima laikyti anestezijos aparatu ir prietaisu, kuriam priskiriamas KN kodas 9018 20 00. Dėl tos priežasties gaminiui nepriskirtinas KN kodas 9018 90 60.

Kadangi modulis yra tinkamas naudoti tik su elektriniais diagnostikos aparatais, kuriais vienu metu galima stebėti ir kontroliuoti ne mažiau kaip du parametrus, todėl, taikant 90 skirsnio 2 pastabos b punktą, jis klasifikuotinas priskiriant KN kodą 9018 19 10.


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/37


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 113/2011

2011 m. vasario 7 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 7 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gaminys (vadinamoji kūdikių stebėjimo sistema) pateikiamas supakuotas į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, kurį sudaro:

belaidė televizijos kamera su mikrofonu, vaizdo signalo siųstuvas ir antena. Kameroje sumontuota garso ir (arba) vaizdo išvesties sąsaja;

belaidis spalvoto vaizdo skystakristalis monitorius, kurio ekrano įstrižainė – apie 14 cm (5,6 colio) ir pločio ir aukščio santykis – 4:3, su garsiakalbiu, vaizdo signalo imtuvu ir antena. Monitoriuje sumontuota garso ir (arba) vaizdo įvesties sąsaja;

du adapteriai ir

garso ir (arba) vaizdo kabelis.

Signalai iš kameros perduodami į monitorių 2,4 GHz dažniu 150 m atstumu.

Rinkinys naudojamas kūdikiams stebėti per atstumą.

8528 72 40

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (b ir c punktais) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8528, 8528 72 ir 8528 72 40 atitinkančiais prekių aprašymais.

Gaminys yra rinkinys, kaip apibrėžta 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punkte, kurį sudaro 8525 pozicijai priskiriama kamera ir 8528 pozicijai priskiriama televizinio signalo priėmimo aparatūra, kurioje sudedamosios dalies, kuria rinkiniui suteikiamos esmines savybės, neįmanoma nustatyti.

Todėl, taikant 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą, gaminys klasifikuotinas kaip televizinio signalo priėmimo aparatūra, priskiriant KN kodą 8528 72 40.


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 114/2011

2011 m. vasario 8 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. vasario 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

107,9

JO

87,5

MA

53,6

TN

111,3

TR

110,2

ZZ

94,1

0707 00 05

EG

182,1

JO

96,7

MA

100,1

TR

177,5

ZZ

139,1

0709 90 70

MA

50,7

TR

147,8

ZA

57,4

ZZ

85,3

0709 90 80

EG

100,8

ZZ

100,8

0805 10 20

AR

41,5

BR

41,5

EG

54,2

IL

71,4

MA

53,2

TN

62,3

TR

69,4

ZA

41,5

ZZ

54,4

0805 20 10

IL

156,9

MA

64,2

TR

79,6

ZZ

100,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

58,2

EG

57,7

IL

129,1

JM

82,9

MA

107,3

PK

49,7

TR

69,0

ZZ

79,1

0805 50 10

AR

45,3

EG

67,9

MA

49,9

TR

53,1

ZZ

54,1

0808 10 80

CA

87,9

CL

90,0

CN

86,6

MK

42,6

US

107,2

ZZ

82,9

0808 20 50

AR

130,7

CL

166,4

CN

52,8

US

130,9

ZA

101,5

ZZ

116,5


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/41


KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/10/ES

2011 m. vasario 8 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą bifentriną

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra bifentrinas.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar bifentriną galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(3)

Prancūzija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. sausio 3 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas 2010 m. rugsėjo 24 d. peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais vertinimais, nustatyta, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra bifentrino, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl bifentriną reikėtų įrašyti į tos direktyvos I priedą.

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta atliekant ES lygmens rizikos analizę, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos siekiant nustatytą riziką sumažinti iki leistino lygio.

(7)

Nustatyta, kad neprofesionaliems naudotojams kyla neleistina rizika. Todėl dera reikalauti, kad produktą būtų leidžiama naudoti tik pramonės arba profesionalių naudotojų reikmėms, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje būtų įrodyta, kad galima sumažinti neprofesionaliems naudotojams kylančią riziką iki leistino lygio, kaip nustatyta Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnyje ir VI priede.

(8)

Atsižvelgiant į rizikos vertinimo metu padarytas prielaidas, dera reikalauti, kad produktai, kuriuos leista naudoti pramonės arba profesionalių naudotojų reikmėms, būtų naudojami su tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje įrodoma, kad produktą naudojant pramonės arba profesionalių naudotojų reikmėms riziką galima sumažinti iki leistino lygio kitomis priemonėmis.

(9)

Atsižvelgiant į nustatytą dirvožemiui ir vandeniui keliamą riziką, reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant apsaugoti tuos aplinkos komponentus. Todėl dera reikalauti, kad būtų pateikiamos instrukcijos ką tik apdirbtą medieną po apdirbimo laikyti po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, arba ir po stogu, ir ant kieto nepralaidaus pagrindo, o bet koks nutekėjęs produkto, kuriame yra bifentrino ir kuris naudojamas kaip medienos antiseptikas, kiekis turi būti surenkamas ir pakartotinai panaudojamas arba pašalinamas. Be to, dera reikalauti neleisti, kad produktai būtų naudojami in situ medienai apdoroti atvirame lauke arba medienai, kuri bus nuolat veikiama oro sąlygų arba kuri bus apsaugota nuo oro sąlygų, bet dažnai liesis su vandeniu (3-ia naudojimo klasė pagal OECD klasifikaciją (3), nebent būtų pateikta duomenų, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus, prireikus taikant atitinkamas rizikos mažinimo priemones.

(10)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kuriuose yra veikliosios medžiagos bifentrino, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(11)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio c punkto ii papunktį prasidedančiu nuo medžiagos įrašymo dienos.

(12)

Įrašius medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti.

(13)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(14)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2013 m. vasario 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OECD dokumentų serija dėl išmetimo scenarijų, Nr. 2, Medžio antiseptikų išmetimo scenarijų dokumentas, 2 dalis, p. 64 (angl. OECD series on emission scenario documents, Number 2, Emission Scenario Document for Wood Preservatives, part 2, p. 64).


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EEB I priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Atpažinties numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga – tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įrašo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„(38)

Bifentrinas

IUPAC pavadinimas: 2-metilbifenil-3-ilmetil (1RS)-cis-3-[(Z)-2-chlor-3,3,3-trifluorprop-1-enil]-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas

EB Nr.: nėra

CAS Nr.: 82657–04–3

911 g/kg

2013 m. vasario 1 d.

2015 m. sausio 31 d.

2023 m. sausio 31 d.

8

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo arba sąlyčio (patekimo) būdus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

produktus leidžiama naudoti tik pramonės arba profesionalių naudotų reikmėms, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje įrodoma, kad riziką neprofesionaliems naudotojams galima sumažinti iki leistino lygio, kaip numatyta 5 straipsnyje ir VI priede,

produktai, skirti naudoti pramonės arba profesionalių naudotojų reikmėms, naudojami tik su tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje įrodoma, kad produkto, naudojamo pramonės ir (arba) profesionalių naudotojų reikmėms, riziką galima sumažinti iki priimtino lygio kitomis priemonėmis,

privalu imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių siekiant apsaugoti dirvožemį ir vandenį. visų pirma, leidžiamų produktų etiketėse ir, jei yra, saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdorota mediena po apdorojimo turi būti laikoma po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, arba ir po stogu ir ant kieto nepralaidaus pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį arba vandenį, o nutekėjęs kiekis privalo būti surinktas ir naudojamas pakartotinai arba pašalinamas,

neleidžiama produktais apdoroti medienos in situ atvirame lauke arba medienos, kuri bus nuolat laikoma lauke, arba kuri bus apsaugota nuo oro sąlygų, tačiau dažnai liesis su vandeniu, nebent pateikta duomenų, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus, prireikus taikant atitinkamas rizikos mažinimo priemones.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/45


KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/11/ES

2011 m. vasario 8 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I ir IA priedus įrašant veikliąją medžiagą (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatą galima naudoti 19-to tipo produktams – repelentams ir masalams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(3)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2009 m. vasario 23 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas 2010 m. rugsėjo 24 d. peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais vertinimais, nustatyta kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, naudojant kaip atraktantus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatą reikėtų įrašyti į tos direktyvos I priedą.

(6)

Be to, remiantis atliktais vertinimais, atrodo, kad biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, naudojami kaip atraktantai, visų pirma ta paskirtimi, kuri buvo išnagrinėta ir išsamiai išdėstyta vertinimo ataskaitoje, t. y. patalpose naudojami spąstai, kuriuose yra ne daugiau kaip 2 mg aktyviosios medžiagos, kelia tik nedidelę riziką žmonėms, gyvūnams bei aplinkai ir turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatą reikėtų įrašyti į Direktyvos 98/8/EB IA priedą.

(7)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų, kad valstybės narės, prieš išduodamos produkto autorizacijos liudijimus, įvertintų tas naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta atliekant ES lygmens rizikos analizę, ir užtikrintų, kad būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos siekiant nustatytą riziką sumažinti iki leistino lygio.

(8)

Atsižvelgiant į vertinimo metu padarytas prielaidas, dera reikalauti, kad (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas nebūtų naudojamas ten, kur laikomas maistas arba pašarai, nebent maisto arba pašarų pakuotės būtų uždarytos. Todėl ant produkto etiketės turėtų būti užrašas, kad biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, negalima naudoti tose vietose, kuriose laikomas nesupakuotas maistas arba pašarai.

(9)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kuriuose yra veikliosios medžiagos (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio c punkto ii papunktį prasidedančiu nuo medžiagos įrašymo dienos.

(11)

Įrašius medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti.

(12)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(13)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I ir IA priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2013 m. vasario 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


PRIEDAS

1)

Direktyvos 98/8/EEB I priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Atpažinties numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įrašo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„39

(Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas.

(9Z,12E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas

EB Nr.: nėra

CAS Nr.: 30507–70–1

977 g/kg

2013 m. vasario 1 d.

2015 m. sausio 31 d.

2023 m. sausio 31 d.

19

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos lygmens rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šios sąlygos:

ant biocidinio produkto, kuriame yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, etiketės nurodoma, kad to produkto negalima naudoti tose vietose, kuriose laikomas nesupakuotas maistas arba pašarai.“

2)

Direktyvos 98/8/EEB IA priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Atpažinties numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įrašo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (2)

„2

(Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas.

(9Z,12E)-tetradeka-9,12-dienilacetatas

EB Nr.: nėra

CAS Nr.: 30507–70–1

977 g/kg

2013 m. vasario 1 d.

2015 m. sausio 31 d.

2023 m. sausio 31 d.

19

Valstybės narės užtikrina, kad produktai būtų registruojami tik jei:

produktai yra skirti tik patalpose naudojamiems spąstams, kuriuose yra ne daugiau kaip 2 mg of (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato.

ant biocidinio produkto, kuriame yra (Z,E)-tetradeka-9,12-dienilacetato, etiketės nurodoma, kad produktas skirtas naudoti tik patalpose ir jo negalima naudoti tose vietose, kuriose laikomas nesupakuotas maistas arba pašarai.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

(2)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/49


KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/12/ES

2011 m. vasario 8 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą fenoksikarbą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra fenoksikarbas.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar fenoksikarbą galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(3)

Vokietija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas 2010 m. rugsėjo 24 d. peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais vertinimais, nustatyta, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra fenoksikarbo, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl fenoksikarbą reikėtų įrašyti į tos direktyvos I priedą.

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus bei aplinkos komponentams ir populiacijoms kylančią riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta ES lygmens rizikos analizėje, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos siekiant nustatytą riziką sumažinti iki leistino lygio.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo metu padarytas prielaidas, dera reikalauti, kad ką tik apdirbta mediena būtų laikoma po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, arba ir po stogu, ir ant kieto nepralaidaus pagrindo, o bet koks nutekėjęs produkto, kuriame yra fenoksikarbo ir kuris naudojamas kaip medienos antiseptikas, kiekis būtų surenkamas ir pakartotinai panaudojamas arba pašalinamas.

(8)

Atsižvelgiant į nustatytą vandeniui kylančią riziką, reikėtų imtis atitinkamų priemonių šiam aplinkos komponentui apsaugoti. Nustatyta, kad neleistina rizika kyla tada, kai apdorota mediena naudojama neuždengta ir ne ant žemės ir yra nuolat veikiama oro sąlygų arba apsaugota nuo oro sąlygų, tačiau dažnai liečiasi su vandeniu (3-ia naudojimo klasė pagal OECD klasifikaciją (3)), pavyzdžiui, jei ji naudojama statant tiltus per vandens telkinius. Todėl dera reikalauti neleisti tokių produktų naudoti medienai, skirtai lauko konstrukcijoms šalia arba virš vandens, apdoroti, nebent būtų pateikta duomenų, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus, prireikus taikant atitinkamas rizikos mažinimo priemones.

(9)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kuriuose yra veikliosios medžiagos fenoksikarbo, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio c punkto ii papunktį prasidedančiu nuo medžiagos įrašymo dienos.

(11)

Įrašius medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti.

(12)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(13)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2013 m. vasario 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OECD dokumentų serija dėl išmetimo scenarijų, Nr. 2, Medžio antiseptikų išmetimo scenarijų dokumentas, 2 dalis, p. 64 (angl. OECD series on emission scenario documents, Number 2, Emission Scenario Document for Wood Preservatives, part 2, p. 64)


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EEB I priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Atpažinties numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įrašo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„40.

Fenoksikarbas

 

IUPAC pavadinimas: Etil [2-(4-fenoksifenoksi)etil]karbamatas

 

EB Nr.: 276–696–7

 

CAS Nr.: 72490–01–8

960 g/kg

2013 m. vasario 1 d.

2015 m. sausio 31 d.

2023 m. sausio 31 d.

8

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

privalu imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių siekiant apsaugoti dirvožemį ir vandenį. visų pirma, leidžiamų produktų etiketėse ir, jei yra, saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdorota mediena po apdorojimo turi būti laikoma po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo po stogu, arba po stogu ir ant nepralaidaus pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį arba vandenį, o nutekėjęs kiekis privalo būti surinktas ir naudojamas pakartotinai arba pašalinamas,

produktų neleidžiama naudoti medienai, skirtai lauko konstrukcijoms šalia arba virš vandens, apdoroti, nebent pateikiama duomenų, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus, prireikus taikant atitinkamas rizikos mažinimo priemones.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/52


KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/13/ES

2011 m. vasario 8 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą nonano rūgštį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra nonano rūgštis.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar nonano rūgštį galima naudoti 19-to tipo produktams – repelentams ir masalams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(3)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. spalio 10 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas 2010 m. rugsėjo 24 d. peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais vertinimais, nustatyta, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra nonano rūgšties, naudojant kaip repelentus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl nonano rūgštį reikėtų įtraukti į tos direktyvos I priedą.

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų, kad valstybės narės įvertintų tas naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta atliekant ES lygmens rizikos analizę, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos siekiant nustatytą riziką sumažinti iki leistino lygio.

(7)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kuriuose yra veikliosios medžiagos nonano rūgšties, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(8)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio c punkto ii papunktį prasidedančiu nuo medžiagos įrašymo dienos.

(9)

Įrašius medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti.

(10)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(11)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2013 m. vasario 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EEB I priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Atpažinties numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įrašo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„41.

Nonano rūgštis, pelargono rūgštis

 

IUPAC pavadinimas: Nonano rūgštis

 

EB Nr.: 203–931–2

 

CAS Nr.: 112–05–0

896 g/kg

2013 m. vasario 1 d.

2015 m. sausio 31 d.

2023 m. sausio 31 d.

19

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo būdus arba sąlyčio (patekimo) scenarijus ir aplinkos komponentams bei populiacijoms kylančią riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos lygmens rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


SPRENDIMAI

9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/55


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 9 d.

dėl valstybės pagalbos C 1/09 (ex NN 69/08), kurią Vengrija suteikė bendrovei MOL Nyrt.

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3553)

(Tekstas autentiškas tik vengrų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/88/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Komisijos sprendimą pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (1) dėl pagalbos priemonės Nr. C 1/09 (ex NN 69/08) (2),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2009 m. sausio 13 d., remdamasi 2007 m. lapkričio 14 d. gautu skundu, Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonių, kurių Vengrija ėmėsi ir kurios, kaip įtariama, yra valstybės pagalba Vengrijos naftos ir dujų bendrovei (Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt.; toliau – MOL).

(2)

2009 m. balandžio 8 d. Vengrija pateikė savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti tyrimą.

(3)

2009 m. kovo 28 d. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą (3) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2009 m. balandžio 27 d. iš dviejų suinteresuotųjų šalių – MOL ir Vengrijos Žaliavų gavybos asociacijos (Magyar Bányászati Szövetség) – gautos pastabos.

(4)

2009 m. birželio 2 d. raštu Komisija Vengrijai perdavė savo pastabas. 2009 m. liepos 3 d. raštu Vengrija pranešė neturinti paaiškinimų dėl suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų.

(5)

Komisija 2009 m. rugsėjo 21 d. ir 2010 m. sausio 12 d. išsiuntė raštus prašydama Vengrijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos. Vengrija atsakė 2009 m. spalio 19 d. raštu ir 2010 m. vasario 9 d. raštu.

II.   PARAMOS GAVĖJAS

(6)

MOL – integruota naftos ir dujų bendrovė, įsteigta Budapešte, Vengrijoje. Pagrindinė MOL veikla Vengrijos rinkoje: žalios naftos ir gamtinių dujų paieška ir gavyba; dujų produktų gamyba; žalios naftos produktų perdirbimas, vežimas, laikymas ir paskirstymas ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu; gamtinių dujų perdavimas bei alkenų ir poliolefinų gamyba ir pardavimas. Be to, į MOL Group (kuriai MOL priklauso) įeina ir kelios kitos Vengrijos ir užsienio pavaldžiosios bendrovės (4).

(7)

Vengrijoje ir Slovakijoje MOL Group yra rinkos lyderė kiekvienoje iš pagrindinių savo veiklos sričių. 2008 m. MOL ir MOL Group grynasis pardavimas atitinkamai siekė apie 6,8 mlrd. EUR ir 13 mlrd. EUR (5). Tais pačiais metais jų veiklos pelną atitinkamai sudarė apie 400 mln. EUR ir 732 mln. EUR.

III.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

(8)

Vengrijoje bendros kalnakasybos veiklą reglamentuojančios taisyklės nustatytos 1993 m. Kalnakasybos įstatymu (toliau – Kalnakasybos įstatymas) (6), kuriuo taip pat reglamentuojama angliavandenilių išteklių (t. y. žalios naftos ir gamtinių dujų) gavybos veikla (žvalgyba, paieška ir išgavimas).

(9)

Kalnakasybos įstatyme kalnakasybos veikla skirstoma pagal dvi skirtingas teisines priemones, taikomas jai vykdyti: i) koncesiją (7) ir ii) leidimo išdavimą (8).

Koncesijos atveju už kalnakasybą atsakingas ministras (toliau – kompetentingas ministras), pasibaigus atviram konkursui (9) dėl „uždaros teritorijos“ eksploatavimo, sudaro sutartį (10) su konkurso laimėtoju.

Minėtas atvejis skiriasi nuo „atvirų teritorijų“ (11), kai Kalnakasybos tarnyba negali atsisakyti suteikti gavybos teisių, jeigu pareiškėjas įvykdo įstatymu nustatytas sąlygas (12).

(10)

Pagal Kalnakasybos įstatyme pateiktą apibrėžtį (13) uždarose teritorijose gavybos veiklą galima vykdyti tik pagal koncesiją. Taigi bet kuri teritorija, išskyrus uždaras teritorijas, laikoma atvira teritorija. Vengrijos pateiktame paaiškinime nurodoma, kad iš pradžių ketinta visas gavybos vietas priskirti uždaroms teritorijoms, kurias būtų galima eksploatuoti tik pagal koncesiją. Atviros teritorijos, kuriose, kaip manyta, ne taip gausu mineralinių iškasenų, būtų tapusios išimtimi. Tokiais atvejais manyta, kad šios gavybos vietos nėra tokios vertingos, todėl nesitikėta gauti pasiūlymų surengus atvirą konkursą.

(11)

Kalnakasybos įstatymu taip pat nustatyta, kad už mineralinių išteklių gavybą valstybei mokamas gavybos mokestis, kurį sudaro išgautų mineralinių iškasenų vertės procentas (14). Gavybos mokestis skiriasi atsižvelgiant į taikomą tvarką:

Koncesijų atveju gavybos mokesčio dydis nustatomas koncesijos sutartyje (15).

Mineralinių išteklių, išgaunamų pagal leidimą, atveju šis mokestis nustatomas vadovaujantis Kalnakasybos įstatymu (16). Iki 2008 m. sausio mėn., vykdant angliavandenilių gavybą pagal leidimą, gavybos vietoms, pradėtoms eksploatuoti nuo 1998 m. sausio 1 d., taikytas 12 % mokestis, o gavybos vietoms, pradėtoms eksploatuoti iki 1998 m. sausio 1 d. – J % mokestis (17). Koeficientas „J“ turėjo būti apskaičiuotas pagal formulę, pagrįstą ankstesnėmis dujų kainomis bei išgautų išteklių kiekiu ir verte; nustatytas mažiausias galimas jo dydis – 12 %.

(12)

Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimą gavusiai žaliavų gavybos įmonei nepradėjus gavybos veiklos per penkerius metus nuo Kalnakasybos tarnybos leidimo išdavimo dienos, gavybos teisė atšaukiama (18).

(13)

Šiame skirsnyje taip pat numatyta galimybė pratęsti minėtą terminą kompetentingo ministro ir žaliavų gavybos įmonės susitarimu (19). Skirsnyje numatyti trys skirtingi mokesčiai gavybos teisės galiojimui pratęsti:

a)

pirma, už neeksploatuojamas gavybos vietas, kol jos nebus pradėtos eksploatuoti, turi būti mokamas pratęsimo mokestis – šis mokestis gali būti daugiausiai 1,2 karto didesnis už pradinį gavybos mokestį, jis apskaičiuojamas pagal nustatytą numatomą mineralinių iškasenų kiekį, nes jį reikia mokėti tada, kai gavybos vietoje dar iš tikrųjų nevykdomi jokie darbai;

b)

antra, jeigu prašymas pratęsti terminą susijęs su daugiau nei dviem gavybos vietomis, pratęsimo mokestis (padidintas gavybos mokestis) turi būti taikomas visoms įmonės gavybos vietoms;

c)

trečia, jeigu norima pratęsti gavybos teisių galiojimą daugiau nei penkiose gavybos vietose, gali būti taikomas papildomas vienkartinis mokestis (20).

(14)

2005 m. rugsėjo 19 d. MOL pateikė prašymą pratęsti gavybos teisės galiojimą dvylikoje angliavandenilių gavybos vietų, kurias anksčiau buvo įgijusi teisę eksploatuoti pagal leidimą ir kuriose per nustatytą terminą nebuvo pradėjusi gavybos veiklos. 2005 m. gruodžio 22 d. MOL ir ministras, vadovaudamiesi Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalimi, sudarė susitarimą dėl pratęsimo tokiomis sąlygomis:

a)   Pratęsimo mokestis.: Dvylika gavybos leidimų, kuriuos prašyta pratęsti, buvo pratęsti penkeriems metams (t. y. MOL turėtų dar penkerius metus gavybos veiklai šiose gavybos vietose pradėti). Pratęsimo mokestis kiekvieniems iš tų penkerių pratęsimo laikotarpio metų nustatytas panaudojus tuo metu galiojusį 12 % gavybos mokestį ir daugiklį („c“), kurio dydis svyruoja nuo 1,020 iki 1,050; taip nustatyti pratęsimo mokesčiai nurodyti toliau pateiktoje 1 lentelėje (21). Pratęsimo mokestis nustatytas penkeriems pratęsimo laikotarpio metams. Toms gavybos vietoms, kurios iš tikrųjų buvo pradėtos eksploatuoti, nustatytas mokestis per likusį penkiolikos metų laikotarpį turi būti taikomas kaip gavybos mokestis už gavybos vietas, kurioms taikoma pratęsta teisė eksploatuoti (22).

b)   Padidinto mokesčio pritaikymas visoms gavybos vietoms.: Kadangi prašyta pratęsti gavybos teisės galiojimą daugiau nei dviejose gavybos vietose, padidintas mokestis (kuris atitinka pratęsimo mokestį, kaip parodyta 1 lentelėje) turėjo būti taikomas likusius penkiolika metų, t. y. iki 2020 m., visoms MOL gavybos vietoms, kurioms eksploatuoti išduotas leidimas ir kurias pradėta eksploatuoti nuo 1998 m. sausio 1 d. Gavybos vietoms, kurias pradėta eksploatuoti iki 1998 m. sausio 1 d., taikomas koeficientas „J“, padaugintas iš „c“ (23).

c)   Fiksuotas gavybos mokestis.: Šalys taip pat aiškiai susitarė, kad nustatytas gavybos mokestis bus taikomas visą sutarties galiojimo laikotarpį (t. y. iki 2020 m.) nepaisant jokių Kalnakasybos įstatymo pakeitimų (24).

d)   Vienkartinis mokestis.: Kadangi prašyta pratęsti gavybos teisės galiojimą daugiau nei penkiose gavybos vietose, susitarimu (25) taip pat nustatytas vienkartinis 20 mln. HUF mokestis (26).

e)   Susitarimo nutraukimo sąlyga.: Susitarime nustatyta, kad jo negalima vienašališkai keisti (tik abiejų šalių pritarimu). Viena iš šalių gali jį nutraukti tik pasikeitus MOL savininkams (bent 25 % akcijų).

(15)

2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kalnakasybos tarnyba pratęsė MOL gavybos teisių galiojimą dvylikoje gavybos vietų ir pritaikė padidintą mokestį visoms bendrovės gavybos vietoms.

(16)

2008 m. sausio 8 d. (27) įsigaliojusiu Kalnakasybos įstatymo pakeitimu (28) (toliau – 2008 m. pakeitimas) gavybos mokestis tam tikroms angliavandenilių kategorijoms buvo gerokai padidintas. Gavybos mokestis už kitų rūšių mineralines iškasenas liko nepakitęs. Dalinio keitimo akto 5 skirsnyje numatytas diferencijuotas gavybos mokestis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į: i) datą, kada gavybos vieta pradėta eksploatuoti; ii) išgautų angliavandenilių kiekį; iii) tuometinę žalios naftos kainą.

Gavybos vietoms, kurias pradėta eksploatuoti nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., nustatytas 30 % gavybos mokestis.

Gavybos vietoms, kurias pradėta eksploatuoti nuo 2008 m. sausio 1 d., taikomos diferencijuotos normos (12 %, 20 %, 30 %) atsižvelgiant į išgautų angliavandenilių kiekį.

Kasykloms, kurias pradėta eksploatuoti iki 1998 m. sausio 1 d., apskaičiuojant taikomas koeficientas „J“, kurio nustatyta mažiausia galima vertė – 30 %.

Be to, prie visų šių normų gali būti pridedamas papildomas mokestis atsižvelgiant į žalios naftos kainą: + 3 %, jeigu žalios naftos kaina didesnė kaip 80 USD už barelį, arba + 6 %, jeigu didesnė kaip 90 USD už barelį (toliau – „Brent“ sąlyga). Yra specialios normos, taikomos, pavyzdžiui, sunkiomis gavybos sąlygomis (12 %) ir esant didelei inertinių dujų koncentracijai (8 %).

(17)

Šios gavybos mokesčių normos galiojo nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2009 m. sausio 23 d. ir nuo Kalnakasybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dienos buvo taikomos visoms žaliavų gavybos įmonėms, vykdančioms darbus kasyklose pagal leidimą, įskaitant tas, kurios leidimą gavo iki 2008 m. sausio mėn. Naujas Kalnakasybos įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2009 m. sausio 23 d. (po Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą) ir juo gavybos vietoms, kurias pradėta eksploatuoti nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., taikytas gavybos mokestis vėl sumažintas iki 12 % (kartu laikantis „Brent“ sąlygos) (29). Kitų rūšių gavybos vietoms taikomas gavybos mokestis liko toks pat kaip 2008 m. galiojusiame Kalnakasybos įstatyme.

(18)

2 lentelėje pateikiama pagal skirtingas Kalnakasybos įstatymo redakcijas gavus leidimą taikomų mokesčių suvestinė.

2   lentelė

Pagal Kalnakasybos įstatymą gavus leidimą taikomų gavybos mokesčių suvestinė

 

Iki 2008 m. taikytas mokestis

2008 m. taikytas mokestis

Nuo 2009 m. sausio 23 d. taikomas mokestis

Gavyba pradėta iki 1998 m. sausio 1 d.

J %

(bent 12 %)

J %

(bent 30 %, + 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

J %

(bent 30 %, + 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

Gavyba pradėta nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.

12 %

30 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

12 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

Gavyba pradėta nuo 2008 m. sausio 1 d.

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama mažiau nei 300 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama mažiau nei 50 kt

NA

12 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

12 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama 300–500 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama 50–200 kt

20 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

20 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama daugiau kaip 500 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama daugiau kaip 200 kt

30 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

30 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

Angliavandenilių gavyba ypatingomis sąlygomis

12 %

12 %

Didelė inertinių dujų koncentracija

8 %

8 %

„J“ apskaičiuojamas pagal formulę, pagrįstą istorinėmis dujų kainomis, išgautų išteklių kiekiu ir verte, žr. 11 dalį.

IV.   PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(19)

Nagrinėjama tariama valstybės pagalbos priemonė – 2005 m. gruodžio 22 d. MOL ir Vengrijos susitarimas dėl pratęsimo, kuriuo remiantis bendrovė buvo iš dalies atleista nuo vėliau priimtu Vengrijos Kalnakasybos įstatymo pakeitimu nustatyto padidinto angliavandenilių gavybos mokesčio. Atsižvelgdama į tai, kaip parengtas susitarimas ir vėlesnis įstatymo pakeitimas, Komisija laiko juos tos pačios priemonės (toliau –priemonė) dalimi, todėl sprendime pradėti tyrimo procedūrą įvertintas bendras jų poveikis.

(20)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija padarė preliminarią išvadą, kad sudariusi susitarimą dėl pratęsimo MOL buvo apsaugota nuo gavybos mokesčio pokyčių ateityje, visų pirma nuo 2008 m. priimtame Kalnakasybos įstatymo pakeitime numatytų pokyčių. Taigi bendrovei sudarytos geresnės sąlygos negu su ja konkuruojančioms įmonėms, kurios vykdo veiklą pagal dabartinę leidimų sistemą ir, kadangi nebuvo anksčiau sudariusios panašaus susitarimo dėl pratęsimo, turi mokėti naujus padidintus gavybos mokesčius. Savo išankstiniame vertinime Komisija laikėsi požiūrio, kad priemonė laikytina valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalyje, ir nematė jokio pagrindo, kuriuo remiantis ji būtų suderinama su vidaus rinka, nes negalėjo būti pritaikyta jokia leidžianti nukrypti nuostata.

(21)

Išsamesnę informaciją galima rasti sprendime pradėti tyrimo procedūrą, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

V.   VENGRIJOS PASTABOS

(22)

Pagrindiniai Vengrijos argumentai dėl suvestinių kriterijų, kuriais apibrėžiama valstybės pagalba: i) priemonė nėra atrankinė; ii) tariamam paramos gavėjui nesuteikiamas joks pranašumas.

(23)

Dėl atrankumo Vengrijos valdžios institucijos iš esmės teigia, kad priemonė nėra atrankinė, nes sudarius susitarimą dėl pratęsimo MOL taikoma kita sistema, kuri skiriasi nuo leidimų sistemos.

(24)

Pirmiausia Vengrija patvirtina, kad koncesijos sistema ir leidimų sistema skiriasi, pabrėždama, kad koncesijos atveju žaliavų gavybos įmonė, dalyvaudama koncesijos konkurse, gali pasiūlyti mokėti didesnį mokestį nei nurodyta skelbime apie pirkimą, o taikant leidimų sistemą mokestis nustatomas Kalnakasybos įstatymu. Vengrija taip pat teigia, kad be šių dviejų turimų priemonių iškilo poreikis sukurti naują „tariamai koncesinę“ sistemą, pagal kurią gavybos mokestis būtų nustatomas atskira sutartimi netaikant koncesijos sistemos. Vengrijos nuomone, susitarimą dėl pratęsimo pagal 26/A skirsnio 5 dalį galima laikyti tinkamu teisiniu pagrindu tokiai „tariamai koncesinei“ sistemai – iš esmės gavybos teisė būtų suteikiama ne pagal leidimą, o pagal sutartį.

(25)

Vengrija priduria, kad susitarimas dėl pratęsimo sudarytas tiesiogiai remiantis Kalnakasybos įstatymo logika. Pasak Vengrijos valdžios institucijų, fiksuoto gavybos mokesčio nustatymas visam susitarimo galiojimo laikotarpiui yra natūrali 26/A skirsnio 5 dalyje nurodomo susitarimo dalis, todėl pratęsti sutartį kitokiomis sąlygomis nebūtų buvę įmanoma. Be to, visos kitos žaliavų gavybos įmonės turėjo tokią pat galimybę, taigi MOL nebuvo sudaryta jokių lengvatinių sąlygų.

(26)

Kalnakasybos įstatymo 20 skirsnio 11 dalyje konkrečiai nurodoma, kad gavybos mokestis – tai mokestis, nustatytas: i) koncesijos sutartimi; ii) Kalnakasybos įstatymu; arba iii) susitarimu dėl pratęsimo. Taigi Vengrijos valdžios institucijos teigia, jog Kalnakasybos įstatymu aiškiai leidžiama, kad pagal susitarimą dėl pratęsimo mokestis liktų nepakitęs, netgi pasikeitus teisės aktams. Vengrijos valdžios institucijų nuomone, tai aiškiai nurodyta Kalnakasybos įstatyme, t. y. 26/A skirsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad padidintas mokestis gali būti daugiausiai 1,2 karto didesnis už pradinį gavybos mokestį (30). Taigi, Vengrijos teigimu, Vengrijos Kalnakasybos įstatymu neleidžiama taikyti jokio didesnio mokesčio.

(27)

Dėl tariamo pranašumo nebuvimo Vengrija aiškina, kad mineraliniai ištekliai yra valstybės turtas, o privačia nuosavybe jie tampa, kai juos išgauna įmonės, sumokėjusios už jų gavybos teisę. Kaip analogišką pavyzdį Vengrija pateikia teismo sprendimą dėl Ryanair ir atkakliai teigia, kad ši konkreti valstybės veikla palyginama su rinkos subjekto veikla, net jeigu valstybė atlieka valstybės valdžios institucijos vaidmenį (31).

(28)

Vengrija neigia, kad gavybos mokestis yra valstybės mokesčio rūšis, ir apibrėžia jį kaip kainą, mokamą už mineralinių iškasenų gavybą, arba kaip valstybei priklausančią dalį. Vengrija pabrėžia, jog tai, kad šis mokestis nustatytas įstatymu, nėra pagrindas teigti, kad tai yra valstybės mokesčio rūšis.

(29)

Be to, Vengrija aiškina, kad trys skirtingi pagal susitarimą dėl pratęsimo vykdomi mokėjimo įsipareigojimai (t. y. pratęsimo mokestis, padidintas gavybos mokestis, pritaikytas visoms gavybos vietoms, ir vienkartinis mokestis), kylantys iš atitinkamų Kalnakasybos įstatymo nuostatų, bet kuriuo atveju neturėtų būti laikomi kompensacija už valstybės atsisakymą nuo jai priklausančių pajamų. Pasak Vengrijos valdžios institucijų, valstybės požiūriu šie mokesčiai gali būti laikomi papildomomis pajamomis, už kurias valstybė atsisako savo teisės skelbti konkursą dėl gavybos vietų pagal koncesijos sistemą, suvokdama su tuo susijusią riziką ir galimas pajamas.

(30)

Vengrija pabrėžia, kad priėmus ginčijamą Kalnakasybos įstatymo pakeitimą nė vienam rinkos dalyviui iš tikrųjų nereikėjo mokėti didesnio gavybos mokesčio nei MOL, nes atitinkamu laikotarpiu nė viena konkuruojanti įmonė nepateko į kategorijas, kurioms taikomi didesni gavybos mokesčiai.

3   lentelė

MOL kasmet mokami gavybos mokesčiai (faktiniai ir numatomi)

(mln. HUF)

Mokėjimo rūšis

Faktiniai – pagal susitarimą dėl pratęsimo

Numatomi – pagal galiojantį Kalnakasybos įstatymą

Skirtumas

Grynoji dabartinė skirtumo vertė 2009 m.

2005 m.

Vienkartinis mokestis (32)

[…] (35)

(…)

20 000,0

28 064,5

2006 m.

Pratęsimo mokestis (33)

(…)

(…)

835,8

1 092,1

Gavybos mokestis (34)

(…)

(…)

5 755,7

7 520,0

Iš viso

(…)

(…)

6 591,6

8 612,1

2007 m.

Pratęsimo mokestis

(…)

(…)

769,7

926,5

Gavybos mokestis

(…)

(…)

3 428,0

4 126,4

Iš viso

(…)

(…)

4 197,7

5 052,9

2008 m.

Pratęsimo mokestis

(…)

(…)

345,8

382,9

Gavybos mokestis

(…)

(…)

–28 444,7

–31 498,5

Iš viso

(…)

(…)

–28 099,0

–31 115,6

2009 m.

Pratęsimo mokestis

(…)

(…)

211,2

211,2

Gavybos mokestis

(…)

(…)

–1 942,1

–1 942,1

Iš viso

(…)

(…)

–1 730,9

–1 730,9

BENDRA SUMA

(…)

(…)

959,5

8 883,0

Šie skaičiai pagrįsti Vengrijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis.

(31)

Be to, Vengrija teigia, kad sudariusi susitarimą dėl pratęsimo MOL per tuos metus, atsižvelgiant į visus susitarimo punktus, įskaitant pratęsimo mokestį ir vienkartinį mokestį, iš tikrųjų, vertinant absoliučiais skaičiais, sumokėjo valstybei daugiau, negu būtų sumokėjusi be to susitarimo, t. y. pagal Kalnakasybos įstatymą. Pirmiau pateiktoje 3 lentelėje nurodyti faktiniai MOL mokėjimai, palyginti su hipotetiniais. Duomenis pateikė Vengrijos valdžios institucijos.

(32)

Vengrijos nuomone, žaliavų gavybos įmonės pagrįstai tikisi, kad gavybos mokestis bus nuspėjamas, todėl laikui bėgant jis turėtų išlikti pastovus. Šiuo požiūriu vadovautasi priimant Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, nes, nors gavybos mokestis pasikeitė, iš tikrųjų nebūta nė vienos įmonės, kuriai, priėmus pakeitimą, gavybos mokestis būtų pasikeitęs. Pasak Vengrijos valdžios institucijų, Kalnakasybos įstatymo pakeitimai gali reikšti, kad valstybė gali keisti gavybos mokestį jau eksploatuojamų gavybos vietų atžvilgiu. Tačiau 2008 m. pakeitimas buvo per derybas, vykusias prieš priimant Kalnakasybos įstatymą, pasiekto kompromiso rezultatas. Taigi netiesiogiai pripažinta, jog yra pagrįstų lūkesčių. Vadinasi, žaliavų gavybos įmonė gali pagrįstai tikėtis, kad valstybė vienašališkai nedidins šių mokesčių. Vengrija daro išvadą, jog Kalnakasybos įstatymo sistema ir konkrečiomis jos nuostatomis užtikrinama, kad gavybos mokesčiai lieka nepakitę visą sutarties galiojimo laikotarpį.

(33)

Pagaliau Vengrijos valdžios institucijos aiškina, kad „sutarties nutraukimo sąlyga“ grindžiama nacionalinio saugumo sumetimais.

VI.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(34)

Komisija gavo pastabų iš šių suinteresuotųjų šalių: MOL (tariamos pagalbos priemonės gavėjos) ir Vengrijos žaliavų gavybos asociacijos, kuriai MOL priklauso. Abi suinteresuotosios šalys pateikė į Vengrijos valdžios institucijų panašias pastabas, kurios daugiausia sutapo.

(35)

MOL, tariama nagrinėjamos pagalbos priemonės gavėja, nurodo, kad priešingai tam, ką tvirtina Komisija sprendime pradėti procedūrą, jai nesuteikta jokių lengvatinių sąlygų Vengrijos angliavandenilių gavybos rinkoje. Didžioji Vengrijos valstybės gaunamų MOL gavybos mokesčių dalis mokama už gavybos vietas, kurioms taikomas J % mokestis (t. y. už tas, kurios pradėtos eksploatuoti iki 1998 m. sausio 1 d.); praktikoje tai reiškia, kad MOL moka 64–75 %, o su ja konkuruojančioms įmonėms (kurios pradėjo gavybos veiklą vėliau ir eksploatuoja nedideles gavybos vietas) taikomas tik 12 % mokestis.

(36)

Be to, susitarimo dėl pratęsimo sudarymas reiškė, kad MOL mokėjo valstybei daugiau (atsižvelgiant į visus susitarimo punktus) negu būtų mokėjusi be susitarimo, o tik pagal pradinę Kalnakasybos įstatymo redakciją.

(37)

Dėl Komisijos argumento, kad susitarimas dėl pratęsimo negali būti laikomas analogišku koncesijai, nes jam taikoma leidimų sistema, MOL atkreipia dėmesį, kad gavybos teisės galiojimo pratęsimas nėra teisė, suteikiama pagal leidimą vienašališko valstybės sprendimo pagrindu, o tik sutarties su žaliavų gavybos įmone laikymasis. Jeigu teisės aktu būtų siekiama nustatyti, kad šis klausimas sprendžiamas valstybės nuožiūra, būtų parengta kitokia atitinkamos nuostatos pirminė redakcija. Iš Kalnakasybos įstatymo formuluotės matyti, kad buvo numatyta susitarimą dėl pratęsimo teisiškai laikyti analogišku koncesijai.

(38)

Savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija tvirtina, jog Vengrijos valdžios institucijų teiginys, kad Kalnakasybos įstatymo pakeitimas buvo būtinas siekiant gauti daugiau pajamų, ir faktas, kad praktikoje MOL buvo atleista nuo padidintų mokesčių, prieštarauja vienas kitam.

(39)

MOL požiūriu, šis teiginys nėra prieštaringas. Viena vertus, pagal susitarimą dėl pratęsimo įmonė sumokėjo valstybei daugiau nei būtų sumokėjusi pagal Kalnakasybos įstatymą. MOL taip pat moka labai didelius gavybos mokesčius už gavybos vietas, kurioms taikomas J % mokestis. Be to, Kalnakasybos įstatymo pakeitimas gali turėti poveikį gavybos vietoms, kurios bus pradėtos eksploatuoti ateityje.

(40)

MOL teigia, kad mokesčio už pratęsimą dalys jokiu būdu nėra bauda, kaip teigia Komisija. Kalnakasybos įstatymu taip pat nustatomos nuobaudos ir baudos už jo pažeidimus vykdant gavybos veiklą. Mokesčiai, mokėtini pagal susitarimą dėl pratęsimo, yra žaliavų gavybos įmonės ir valstybės derybų rezultatas. Sudaryti sutartį nebuvo privaloma: žaliavų gavybos įmonė galėjo nuspręsti jos nesudaryti, netekti savo gavybos teisės, o tada pateikti pasiūlymą atviram konkursui – taip ji turėjo galimybę galiausiai įsigyti gavybos teisę pigiau.

(41)

Klaidinga lyginti MOL, kuri sudarė tokį susitarimą dėl pratęsimo, su konkuruojančiomis įmonėmis, vykdančiomis veiklą pagal leidimą. Be to, MOL pabrėžia, kad įvykdė visus savo įsipareigojimus ir teisės aktų nuostatas.

(42)

MOL taip pat abejoja Komisijos nuomone, kad daugiklis „c“ yra per mažas, (kadangi jis yra mažesnis nei teisiškai leidžiama 1,2 karto riba). Reikia atsižvelgti ir į tai, kad padidintas gavybos mokestis taikomas beveik 150 gavybos vietų, taigi valstybės pajamos iš žaliavų gavybos gerokai padidėjo.

(43)

Pagaliau dėl Komisijos argumento, kad netaikant MOL „Brent“ sąlygos jai sudaroma geresnė padėtis, bendrovė atkreipia dėmesį, kad „J“ taip pat yra priklausomas nuo kainų kitimo.

(44)

Vengrijos žaliavų gavybos asociacija (toliau – Žaliavų gavybos asociacija) atstovauja įmonėms, vykdančioms gavybos veiklą arba su gavyba susijusią veiklą. Jos pagrindinis tikslas – gerinti bendrą gavybos veiklos vykdymo sistemą Vengrijoje, stebėti teisėkūros procedūras ir atstovauti jos narių interesams. Šiuo metu jai priklauso 66 nariai, įskaitant MOL. Žaliavų gavybos asociacijos valdybos pirmininkas yra MOL vyresnysis vadovas (36).

(45)

Pasak Žaliavų gavybos asociacijos atstovų, žaliavų gavybos įmonės pagrįstai tikisi, kad jau eksploatuojamoms gavybos vietoms taikomas gavybos mokestis nepasikeis. Taigi valstybė negali vienašališkai pakelti mokesčių atgaline tvarka (t. y. jau eksploatuojamoms gavybos vietoms). Žaliavų gavybos asociacija išreiškė šią nuomonę dėl Kalnakasybos įstatymo pakeitimo projekto ir, pasak Žaliavų gavybos asociacijos, keičiant Kalnakasybos įstatymą į šį principą buvo atsižvelgta. Dėl galutinės formuluotės neprieštarauta, nes, kalbant apie poveikį, jau pradėtai veiklai pagal šią formuluotę netaikomas didesnis gavybos mokestis.

(46)

Dėl žaliavų gavybos rinkos bendrųjų charakteristikų ir ekonominių sąlygų Žaliavų gavybos asociacija aiškina, kad gavybos projektų trukmė santykinai ilga. Nuo paieškos pradžios iki pačios gavybos gali praeiti net 10–15 metų. Šiame etape žaliavų gavybos įmonė patiria tik išlaidas: pajamų negaunama, kol nepradedama gavybos veikla. Be to, šiai veiklai būdinga geologinė rizika, nes nėra garantijos, kad paieška bus sėkminga. Todėl projektai turi būti rengiami itin kruopščiai. Projekto pelningumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Suvokdamos visokeriopą riziką pramonės įmonės tikisi, kad bent jau tie veiksniai, kuriems gali turėti įtakos valstybė, t. y. teisinė sistema ar gavybos mokestis, per visą projekto trukmę išliks stabilūs. Dėl ypatingų šio pramonės sektoriaus bruožų finansavimo struktūros tokiuose projektuose atlieka svarbų vaidmenį. Kreditoriai nuolat stebi projektų eigą, o iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali netgi nutraukti finansavimą.

(47)

Todėl šalyse, kuriose yra didelė politinė rizika, žaliavų gavybos įmonė ir valstybė sudaro sutartį pagal privatinę teisę. Stabiliuose regionuose, pvz., Vakarų Europoje, tokie susitarimai nebūtini, nes galima daryti prielaidą, kad teisinė sistema nebus valstybės nuolat kaitaliojama. Stabilumo iš valstybės tikisi ir žaliavų gavybos įmonė, ir kreditoriai. Be šio stabilumo projekto rizika padidėtų; šalis su stabilia ekonomine politika negali sau leisti dažnai keisti galiojančius įstatymus, nes tai atbaidytų žaliavų gavybos įmones.

(48)

Žaliavų gavybos asociacija taip pat nurodo, kad teisinio tikrumo ir įgytų teisių apsaugos principai įtvirtinti Europos teismų praktikoje ir Vengrijos konstitucijoje. Taigi Vengrijos teisės aktų leidėjai neturi teisės didinti gavybos mokesčių jau eksploatuojamoms gavybos vietoms, nes teisės aktai privalo būti nuspėjami. Žaliavų gavybos asociacija taip pat mano, kad gavybos mokesčio „stabilumas“ yra įgyta teisė.

(49)

Kitas Žaliavų gavybos asociacijos pateiktas argumentas yra diskriminacijos draudimas. Visų pirma negali būti diskriminacijos tarp rinkos dalyvių, vykdančių veiklą pagal koncesiją ir vykdančių veiklą pagal leidimą. Atitinkamai Vengrijos teisės aktų leidėjai neturi teisės atgaline tvarka didinti gavybos mokesčių jau eksploatuojamoms gavybos vietoms. EAR daugelyje savo sprendimų aiškino, kad teisinis tikrumas yra esminis ES teisės elementas. Teisės aktai turi būti nedviprasmiški, tikslūs ir nuspėjami, ypač jeigu jie gali turėti neigiamą poveikį individualiems asmenims arba įmonėms (žr. nurodytą teismų praktiką). Toliau Žaliavų gavybos asociacija teigia, kad teisinio tikrumo ir įgytų teisių principas įtvirtintas Vengrijos konstitucijoje, ir daro išvadą, kad, vadovaujantis ES teise ir konstituciniais principais, teisės aktai privalo būti nuspėjami.

(50)

Galiausiai Žaliavų gavybos asociacija priduria, kad įgytų teisių apsaugos principas kyla iš teisinio tikrumo principo. Šio įgytų teisių apsaugos principo buvo laikomasi per nacionalines ir tarptautines teisėkūros procedūras, kuriomis reglamentuojamos gavybos teisės. Kitos valstybės narės taip pat turi stabilius žaliavų gavybos teisės aktus, kurie nėra dažnai keičiami.

VII.   PAGALBOS TEIKIMAS, KAIP APIBRĖŽTA SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALYJE

(51)

Siekdama nustatyti, ar tam tikra priemonė laikytina valstybės pagalba, Komisija turi įvertinti, ar nagrinėjama priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Toliau, atsižvelgdama į šią nuostatą, Komisija vertina, ar nagrinėjama priemonė laikytina valstybės pagalba.

(52)

Iš pradžių reikia prisiminti, kad priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į jos teisinę formą. NET jeigu susitarimas dėl pratęsimo buvo sudarytas pagal atitinkamas Kalnakasybos įstatymo nuostatas ir net jeigu pati Vengrija įstatymais nustato gavybos mokestį, tai dar nereiškia, kad šie veiksmai arba jų padariniai yra suderinami su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Tai, kad priemonė yra suderinama su nacionaline teise, neturi įtakos jos suderinamumui su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis.

(53)

Be to, kaip jau nustatyta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, Komisija nemano, kad kuris nors atskiras bylos elementas, t. y. atitinkamos Kalnakasybos įstatymo nuostatos, susitarimas dėl pratęsimo ar Kalnakasybos įstatymo pakeitimas, prieštarauja valstybės pagalbos taisyklėms. Šioje byloje Komisija visą valstybės veiksmų seką laiko „priemone“ ir vertina susitarimo dėl pratęsimo poveikį kartu su vėlesniais Kalnakasybos įstatymo pakeitimais.

(54)

Dėl Vengrijos argumentų, kad gavybos mokestis nėra valstybinis mokestis, o valstybei priklausanti dalis, Komisija atkreipia dėmesį, kad šis argumentas valstybės pagalbos vertinimo požiūriu yra nereikšmingas. Valstybės pagalbos taisyklės taikomos visų rūšių išlaidoms, kurias turi padengti įmonės ir nuo kurių apmokėjimo jos atleidžiamos pritaikius valstybės pagalbos priemonę. Bet kuriuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad administracinius leidimus eksploatuoti mineralinius ar angliavandenilių išteklius paprastai išduoda valstybės valdžios institucijos, taigi mokesčiai už tokį leidimą yra palyginami su valstybiniu ar administraciniu mokesčiu.

(55)

Pagaliau, dėl susitarimo nutraukimo sąlygos, Komisija mano, kad tai nėra su valstybės pagalba susijęs klausimas. Tai, kad susitarime nustatyta, jog sutartis nutraukiama, jeigu trečioji šalis įsigyja daugiau nei 25 % MOL akcijų, yra priemonė, nesusijusi su valstybės ištekliais.

(56)

Siekiant, kad būtų laikoma valstybės pagalba, priemonė turi būti konkreti arba atrankinė, nes taikoma tik tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai.

(57)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką (37), kalbant apie atrankos sąlygos, kuri yra sudėtinė valstybės pagalbos dalis, įvertinimą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą, taikant nacionalinę priemonę, galima „tam tikras įmones ar prekes“ paremti labiau nei kitas, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši, atsižvelgiant į minėtos sistemos siekiamus tikslus.

(58)

Teisingumo Teismas taip pat yra ne kartą nusprendęs, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalbos priemonės neskiriamos pagal priežastis ar tikslus, o apibrėžiamos pagal poveikį (38).

(59)

Tačiau valstybės pagalbos sąvoka netaikoma valstybės pagalbos priemonėms, pagal kurias įmonės diferencijuojamos ir toks diferencijavimas atsiranda dėl sistemos, kuriai jos priklauso, pobūdžio arba bendros struktūros.

(60)

Komisija nesutinka su Vengrijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių argumentais dėl atrankumo nebuvimo.

(61)

Siekiant nustatyti, ar priemonė yra atranki, turi būti apibrėžta pamatinė sistema (39).

(62)

Nagrinėjamu atveju Komisija mano, kad vertinimui atlikti taikytina pamatinė sistema yra leidimų sistema. MOL nereikėjo dalyvauti konkurse, kad gautų koncesijos teisę uždaroje teritorijoje. Užuot dalyvavusi konkurse, ji įgijo gavybos teisę jai priklausančiose gavybos vietose pagal leidimų sistemą ir konkuruoja su kitais rinkos dalyviais pagal šią sistemą. Susitarimas dėl pratęsimo yra leidimų sistemos dalis. Vien tik tai, kad MOL negalėjo pradėti gavybos veiklos per nustatytą terminą ir jai teko prašyti, kad būtų sudarytas susitarimas dėl pratęsimo, negali būti pagrindas keisti pamatinę sistemą. Priėmus tokį argumentą, susidarytų padėtis, kai vienai bendrovei taikoma individuali tvarka, kaip yra koncesijos atveju, bet be viešojo konkurso.

(63)

Iš tikrųjų Vengrijos valdžios institucijos savo nuožiūra sprendžia, ar tam tikru atveju taikytina koncesijos, ar leidimų sistema. Taigi jeigu Vengrijos valdžios institucijos nori suteikti gavybos teises pagal sutartį, jos gali rinktis skaidrią koncesijos procedūrą, į kurią būtų įtrauktas atviras konkursas. Komisija negali pritarti, kad neaiški vadinamoji „tariamai koncesinė“ sistema, kuri šiuo metu taikoma tik vienai bendrovei (MOL), būtų laikoma atskira pamatine sistema.

(64)

Be to, Vengrija turėjo plačius įgaliojimus veikti savo nuožiūra, kad galėtų pratęsti leidimą bei vėliau pakeisti atitinkamas Kalnakasybos įstatymo nuostatas (nors ir žinodama, kad tai bus naudinga MOL, nes ši bendrovė yra vienintelė angliavandenilių gavyba užsiimanti rinkos dalyvė, sudariusi susitarimą dėl pratęsimo). Vengrija bet kada galėjo netrukdoma nustatyti gavybos mokestį, t. y. galėjo nuspręsti visai nekeisti Kalnakasybos įstatymo. Sprendžiant pagal poveikį Vengrijos veiksmų seka buvo aiškiai skirta sudaryti palankias sąlygas vienai konkrečiai įmonei.

(65)

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus Komisija daro išvadą, kad pamatinė sistema yra leidimų sistema.

(66)

Pagal leidimų sistemą susitarimas dėl pratęsimo aiškiai yra atrankinis. Iš tikrųjų, kaip patvirtina pačios Vengrijos valdžios institucijos, šalys, besiderėdamos dėl šio susitarimo sąlygų, turi tam tikrą laisvę nustatyti skirtingas sudedamąsias mokėjimo dalis, o dar svarbiau – gali net nuspręsti visai nesudaryti susitarimo. Taigi Vengrijos valdžios institucijos galėjo savo nuožiūra sudaryti tokį susitarimą su MOL (arba su bet kuriuo kitu rinkos dalyviu) (40).

(67)

Tokio sprendimo negalima paaiškinti pagal sistemos logiką ir bendrąją jos schemą. Viena vertus, gavybos mokesčiai nustatomi siekiant užtikrinti pajamas valstybei pagal išgautų išteklių vertę. Kita vertus, pagal susitarimą dėl pratęsimo sudedamosios mokėjimo dalys mokamos už susitarimo sudarymą kaip papildomas mokestis. Tačiau šiuo atveju, sudarius susitarimą dėl pratęsimo ir taip padidėjus MOL mokesčiams, susidarė paradoksali padėtis, kai MOL, laiku nepradėjusi gavybos veiklos, naudojasi galimybe iki 2020 m. mokėti mažesnius gavybos mokesčius už beveik visas savo gavybos vietas, kurias įsigijo teisę eksploatuoti pagal leidimą; o su ja konkuruojančios įmonės, kurioms taikoma ta pati leidimų sistema ir kurios pradėjo gavybos veiklą laiku ir todėl nesudarė susitarimo dėl pratęsimo, turi mokėti didesnius įstatymu nustatytus mokesčius.

(68)

Tai buvo vienintelis susitarimas pratęsti angliavandenilių gavybos teisių galiojimą. MOL atkreipė dėmesį, kad yra kitų galiojančių susitarimų pratęsti kietųjų mineralų gavybos teisių galiojimą. Tačiau Komisija pažymi, kad tai susiję su kitomis mineralinių iškasenų rūšimis, kurioms pagal Kalnakasybos įstatymą taikomas kitoks gavybos mokestis nei angliavandeniliams. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad kietųjų mineralų gavybos mokestis nebuvo pakeistas Kalnakasybos įstatymo pakeitimu (t. y. tokį susitarimą sudariusiems rinkos dalyviams ta pati „veiksmų seka“ neturėjo įtakos, todėl jie neįgijo jokio pranašumo).

(69)

Remdamasi išdėstytais faktais, nepaisant Vengrijos pateiktų argumentų Komisija mano, kad veiksmų seka, t. y. pagal Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalies formuluotę, jos pagrindu sudarytas susitarimas dėl pratęsimo ir vėlesnis Kalnakasybos įstatymo pakeitimas buvo atrankinio pobūdžio MOL naudai.

(70)

Bendras veiksmų sekos poveikis yra tai, kad iš gavybos leidimų, išduotų pagal Kalnakasybos įstatymo 5 skirsnį, turėtojų tik MOL taikyta speciali sistema, kuri bendrovę apsaugojo nuo bet kokio gavybos mokesčių, įprastai mokamų už angliavandenilių gavybą, didėjimo.

(71)

Todėl daroma išvada, kad dėl didelės pasirinkimo laisvės sudarant susitarimą dėl pratęsimo ir atsižvelgiant į tai, kad lengvata iš tikrųjų taikoma vienai bendrovei, minėtos priemonės atitinka atrankumo kriterijų.

(72)

Priešingai nei tvirtina Vengrijos valdžios institucijos, Komisija laikosi požiūrio, kad valstybė nevykdo ekonominės veiklos suteikdama leidimą vykdyti gavybos veiklą. Tikriau sakant, administracinių koncesijų ar gavybos leidimų išdavimas yra susijęs su valdžios institucijai būdingų įgaliojimų vykdymu, nes tokios veiklos negali vykdyti privatus subjektas (41). Vengrijoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, joks privatus subjektas nėra pirminis mineralinių išteklių savininkas. Pagal valstybių narių teisines sistemas už mineralinių išteklių kontrolę paprastai atsako valstybės valdžios institucijos (42). Todėl sprendimas leisti įmonei eksploatuoti mineralinius išteklius tokia forma, kokią pasirenka valstybė narė, sumokėjus tam tikrus mokesčius, yra pagal savo pobūdį ir taisykles valstybės valdžios institucijų reikalas ir gali būti priskiriamas valdžios institucijų įgaliojimų vykdymui. Vengrijos įsikišimas siekiant, kad gavybos veikla būtų kontroliuojama administracine tvarka, tarnauja bendriesiems, o ne komerciniams interesams. Todėl toks elgesys turi būti laikomas tam tikra valdžios institucijos vykdoma valstybės įsikišimo forma, o ne privataus investuotojo į rinkos ekonomiką veiksmais (43).

(73)

NET jeigu nagrinėjamu atveju leidimo vykdyti gavybos veiklą išdavimas būtų laikomas ekonomine veikla, kuria valstybė siekia komercinių tikslų (o tai nėra tokia ekonominė veikla), Komisija atkreipia dėmesį, kad piniginės vertės prasme nėra aiškaus ir tiesioginio ryšio tarp Vengrijos bendrovei MOL nustatyto gavybos mokesčių dydžio ir gavybos leidimo vertės. Vengrijos argumentai, kad sudarydama susitarimą dėl pratęsimo ji veikė kaip rinkos subjektas nepasitvirtina. Visų pirma nėra jokių įrodymų, kad, paskelbus koncesijos konkursą dėl dvylikos gavybos vietų (kurių gavybos teisių galiojimas nebūtų pratęstas), konkuruojanti įmonė nebūtų pateikusi geresnio pasiūlymo. Vengrijai taip pat nepavyko įrodyti, kad sudarydama susitarimą dėl pratęsimo ji, vertinant komerciniu požiūriu, atsižvelgė į visus susijusius veiksnius ir riziką, t. y. visas susitarime nustatytas sudedamąsias mokėjimo dalis, Kalnakasybos įstatymu nustatytus galimus didesnius mokesčius iki 2020 m., susitarimo trukmę ir galimas konkuruojančias įmones.

(74)

Kitas Vengrijos argumentas – tai, kad priėmus ginčijamą Kalnakasybos įstatymo pakeitimą nė vienam rinkos dalyviui iš tikrųjų nereikėjo mokėti didesnio gavybos mokesčio nei MOL, nes atitinkamu laikotarpiu nė viena konkuruojanti įmonė nepateko į kategorijas, kurioms taikomi didesni gavybos mokesčiai.

4   lentelė

Prieš Kalnakasybos įstatymo pakeitimus ir po jų taikomų gavybos mokesčių suvestinė

 

Iki 2008 m. taikytas mokestis

2008 m. taikytas mokestis

Nuo 2009 m. sausio 23 d. taikomas mokestis

Mokestis už gavybos vietas, kurių gavybos teisė suteikta MOL pagal sutartį

Taikomas iki 2020 m.

Gavyba pradėta iki 1998 m. sausio 1 d.

J % (46)

(bent 12 %)

J %

(bent 30 %, + 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

J %

(bent 30 %, + 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

J % × c (47)

(bent 12 %)

Gavyba pradėta nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.

12 %

30 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

12 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

12 % × c

(~ 12,24 % (45))

Gavyba pradėta nuo 2008 m. sausio 1 d. (44)

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama mažiau nei 300 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama mažiau nei 50 kt.

NA

12 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

12 %

(+ 3 % arba 6 % pagal „Brent“ sąlygą)

12 % × c

(~ 12,24 % (45))

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama 300–500 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama 50–200 kt.

20 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

20 %

(+ 3 % arba 6 % pagal „Brent“ sąlygą)

Dujų gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama daugiau kaip 500 mm3

Naftos gavybos vietos, kuriose kasmet išgaunama daugiau kaip 200 kt.

30 %

(+ 3 % arba 6 % – pagal „Brent“ sąlygą)

30 %

(+ 3 % arba 6 % pagal „Brent“ sąlygą)

Angliavandenilių gavyba ypatingomis sąlygomis

12 %

12 %

Didelės inertinių dujų koncentracijos

8 %

8 %

(75)

Šį argumentą reikia atmesti.

(76)

4 lentelėje apibendrinama, kiek sumažėjo MOL mokesčiai po susitarimo dėl pratęsimo ir vėliau priimto Kalnakasybos įstatymo pakeitimo, palyginti su nustatytais Kalnakasybos įstatymu.

(77)

Pirma, Vengrijos valdžios institucijų pateikti duomenys rodo, kad buvo rinkos dalyvių, eksploatavusių gavybos vietas pagal leidimą, kuriems taikytas didesnis gavybos mokestis nei MOL: nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2009 m. sausio 23 d. po pirmojo Kalnakasybos įstatymo pakeitimo ir nuo 2009 m. sausio 23 d. iki šiol po antrojo Kalnakasybos įstatymo pakeitimo. Vengrijos valdžios institucijų pateikti duomenys rodo, kad 2008 m. buvo gavybos vietų, kurias pagal leidimą eksploatavo kitos įmonės, mokėjusios daugiau nei 12 % (14,24 %–18 %) pritaikius „Brent“ sąlygą (48).

(78)

Antra, nors Vengrijos valdžios institucijos tvirtina, kad yra tik tokių konkuruojančių įmonių, kurios eksploatuoja arba turi pradėti eksploatuoti mažesnes gavybos vietas (t. y. kuriose išgaunama mažiau nei 500 mm3 arba 200 kt), Komisija pažymi, kad netgi jei šios mažesnės gavybos vietos būtų priskiriamos 12 % kategorijai, už jas, jei taikytina, vis tiek turėtų būti mokamas „Brent“ antkainis. Komisija vėl primena, kad priemonių poveikis yra toks: MOL netaikoma „Brent“ sąlyga, kuri pagal Kalnakasybos įstatymą taikoma visiems kitiems rinkos subjektams.

(79)

Trečia, kalbant apie dabartinę bendrą rinkos padėtį Vengrijoje, yra kelios žaliavų gavybos įmonės, vykdančios angliavandenilių gavybos veiklą. Be to, yra kelios paieška užsiimančios įmonės, kurios gali pradėti gavybos vietų eksploataciją ir tapti MOL konkurentėmis. Visiems naujiems leidimą įsigijusiems rinkos dalyviams bus taikomas įstatymu nustatytas gavybos mokestis ir jos turės konkuruoti su MOL, vienintele bendrove, kurios gavybos vietos apsaugotos nuo mokesčio, taikytino pagal bendrą leidimų sistemą, ir kurioms taikomi mažesni mokesčiai.

(80)

Ketvirta, Komisija atkreipia dėmesį, kad MOL iš tikrųjų taikomas maždaug 12,24 % mokestis ne tik už dvylika gavybos vietų, kuriose jai pratęstas gavybos teisių galiojimas, bet ir už visas nuo 1998 m. sausio 1 d. bendrovės pradėtas eksploatuoti gavybos vietas, kurios buvo eksploatuojamos pagal leidimą 2005 m. susitarimo sudarymo metu, bei J % mokestis už visas gavybos vietas, pradėtas eksploatuoti iki 1998 m. sausio 1 d. Be to, pagal susitarimą dėl pratęsimo MOL nustatytas 12,24 % mokestis taikomas iki 2020 m. Taigi daugumos pagal leidimą jos eksploatuojamų gavybos vietų atžvilgiu MOL turi pranašumą ilgam laikui.

(81)

Penkta, darant prielaidą, kad Kalnakasybos tarnyba nebūtų sutikusi pratęsti gavybos teisių galiojimo dvylikoje gavybos vietų, visoms kitoms MOL pagal leidimą eksploatuojamoms gavybos vietoms taip pat būtų taikomas gerokai didesnis gavybos mokestis, o tai reiškia, kad valstybė gautų didesnes pajamas (49). Be to, kaip minėta 73 dalyje, valstybė galėjo surengti koncesijos konkursą dėl dvylikos gavybos vietų, kuriose nepratęstas gavybos teisių galiojimas, ir taip potencialiai gauti geresnį pasiūlymą iš konkuruojančios įmonės.

(82)

Dėl Vengrijos argumento, kad MOL mokėjo didesnį gavybos mokestį, t. y. 12,24 % 2006 ir 2007 m., Komisija pažymi, kad tai neaktualu.

(83)

Visų pirma taip buvo todėl, kad MOL turėjo mokėti nustatytą padidintą gavybos mokestį (nuo 12 % iki 12,24 %) kaip ir bet kuri kita įmonė, norinti pratęsti savo gavybos leidimą. Šiuo atžvilgiu MOL taikyta standartinė tvarka ir ji, palyginti su kitomis įmonėmis, neatsidūrė nepalankesnėje padėtyje. Tuo metu MOL dar neturėjo ir pranašumo: šis galiausiai atsirado priėmus pirmąjį Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, t. y. nuo 2008 m. sausio 8 d.

(84)

Be to, 2008 m. MOL už savo eksploatuojamas gavybos vietas sumokėjo 28,4 mlrd. HUF, o 2009 m. – 1,9 mlrd. HUF mažiau gavybos mokesčių nei būtų sumokėjusi, jeigu jai būtų taikytas tuo metu galiojęs Kalnakasybos įstatymas.

(85)

Dėl kitų sudedamųjų mokėjimo dalių, nustatytų Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje (t. y. pratęsimo mokesčio ir vienkartinio mokesčio), jos buvo mokamos už pratęsimą, o ne už teisę mokėti mažesnius mokesčius nei tie, kurie taikomi konkuruojančioms įmonėms. Šios sudedamosios mokėjimo dalys taip pat negali būti laikomos išankstiniu vėlesniais laikotarpiais mokėtinų gavybos mokesčių mokėjimu. Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalies formuluotė šiuo atžvilgiu yra aiški. Visų pirma nustatyta, kad „už pratęsimą įmonė moka mokestį“. Kiti du elementai susiję su gavybos vietų, kurioms pratęstas gavybos teisės galiojimas, skaičiumi. Taigi Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje aiškiai nustatytas ryšys tarp pratęsimo ir mokėjimo įsipareigojimo.

(86)

Pagal teismų praktiką įmonei suteikta pagalba negali būti kompensuojama tos pačios įmonės apmokestinimu – ypatingu atskiru mokesčiu, nesusijusiu su priemone, kuri yra pagalba (50). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta 85 dalyje, kitos Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje nustatytos sudedamosios mokėjimo dalys yra mokestis už pratęsimą, kuris gali būti laikomas ypatingu atskiru mokesčiu, nesusijusiu su vėlesniu pagal leidimų sistemą įstatymu numatytų mokesčių pakeitimu.

(87)

Galiausiai Komisija nurodo, kad sudarius susitarimą dėl pratęsimo ir taip padidėjus MOL mokesčiams, susidarė paradoksali padėtis, kai MOL, laiku nepradėjusi gavybos veiklos, iki 2020 m. mokės mažesnius gavybos mokesčius už beveik visas savo gavybos vietas, kurias įsigijo teisę eksploatuoti pagal leidimą, o su ja konkuruojančios įmonės, kurios nesudarė susitarimo dėl pratęsimo, nes pradėjo gavybos veiklą laiku, ir kurioms vienodai taikoma leidimų sistema, turi mokėti didesnius įstatymu nustatytus mokesčius.

(88)

Remdamasi išdėstytais faktais Komisija daro išvadą, kad priemonė suteikė MOL pranašumą. Ji apsaugo MOL nuo išlaidų, kurias bendrovė priešingu atveju patirtų. Susitarimo dėl pratęsimo ir vėliau priimto Kalnakasybos įstatymo pakeitimo bendro poveikio rezultatas – bendrovei suteiktas pranašumas.

(89)

Priemonė yra susijusi su atsisakytomis pajamomis, kurias valstybė turi teisę gauti, todėl įgyvendinama naudojant valstybės lėšas.

(90)

MOL – integruota naftos ir dujų bendrovė ir yra laikytina įmone. Ji konkuruoja su kitomis įmonėmis, kurios neturi to paties pranašumo. Vadinasi, priemonė iškreipia konkurenciją. Be to, MOL vykdo aktyvią veiklą sektoriuje, kuriame vyksta prekyba tarp valstybių narių, todėl ši priemonė daro įtaką ir prekybai Sąjungoje.

(91)

Remdamasi išdėstytais argumentais Komisija laikosi nuomonės, kad priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjama priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

VIII.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

(92)

SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys bendrai taisyklei, kad valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, kaip teigiama 107 straipsnio 1 dalyje.

(93)

Toliau Komisija vertina priemonės suderinamumą pagal tas išimtis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vengrija nepateikė jokių argumentų dėl suderinamumo su vidaus rinka.

(94)

Be to, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad taikant šią priemonę sumažėja išlaidos, kurias įprastu atveju MOL turėtų apmokėti, todėl ši priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba veiklai.

(95)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes ši priemonė nėra socialinio pobūdžio, nebuvo teikiama individualiems vartotojams, nėra taikoma gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir nėra teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(96)

Kitos išimtys nustatytos SESV 107 straipsnio 3 dalyje.

(97)

107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas <…> ekonominei plėtrai skatinti“ gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai. Stojimo metu visa Vengrijos teritorija laikyta tokiu regionu, o dauguma jos regionų vis dar atitinka reikalavimus tokiai pagalbai gauti (51).

(98)

Valstybės pagalbos suderinamumas su remiamais regionais reglamentuojamas Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (52) (toliau – Regioninės pagalbos teikimo gairės). Pagal Regioninės pagalbos teikimo gaires valstybės pagalbą iš esmės gali būti leidžiama teikti tik investicijų išlaidoms padengti (53). Kaip jau minėta, nagrinėjama pagalba negali būti laikoma pagalba investicijoms. Jei tai pagalba veiklai, priemonė neskatina jokių veiklos rūšių arba ekonomikos sričių plėtros ir nėra ribotos trukmės, laipsniškai mažinama ar proporcinga priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti (54).

(99)

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, Komisija daro išvadą, kad suteikta pagalba neatitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygų.

(100)

107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“ gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai.

(101)

Komisija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama pagalba nėra skirta bendriems Europos interesams svarbaus projekto vykdymui skatinti, be to, Komisija nerado jokių įrodymų, kad ji būtų skirta dideliam Vengrijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti.

(102)

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, Komisija daro išvadą, kad suteikta pagalba neatitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygų.

(103)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos ES nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Akivaizdu, kad šiuo atveju tai netaikytina.

(104)

SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta leisti teikti valstybės pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė keletą gairių ir komunikatų, kuriuose aiškinama, kaip ji taikys SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

(105)

Tačiau Komisija mano, kad dėl pagalbos pobūdžio ir ypatybių šiose gairėse ir komunikatuose numatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos. Be to, Vengrija nebandė įrodyti pagalbos suderinamumo pagal šias taisykles.

(106)

Taigi vertinama pagalba yra nesuderinama valstybės pagalba.

IX.   TEISĖTI LŪKESČIAI, ĮGYTOS TEISĖS IR DISKRIMINACIJA

(107)

Nors Komisija neginčija argumento, kad nuspėjamumas paprastai skatina investicijas, reikia atkreipti dėmesį, kad atsižvelgiant į privalomą valstybės pagalbos kontrolės, kurią vykdo Komisija, remdamasi SESV 108 straipsniu, pobūdį, pagalbą gavusios įmonės iš esmės gali turėti teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo tik tuomet, kai pagalba buvo suteikta, laikantis valstybės pagalbos teikimo procedūros (55). Šiuo atžvilgiu pagalbos gavėjas negali remtis sąžiningumu siekdamas apsaugoti įgytas teises ir išvengti pagalbos sugrąžinimo (56).

(108)

Tiesa, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, atsidūrusiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog Europos Sąjungos institucija sukėlė jam arba jai pagristų vilčių. Tačiau šio principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracinė įstaiga nesuteikė tikslių garantijų (57). Nagrinėjamu atveju MOL nebuvo suteikta jokia ES valdžios institucijos garantija, kuri galėtų pateisinti teisėtą lūkestį.

(109)

Taip pat tiesa, kad neteisėtai suteiktos pagalbos gavėjui netrukdoma pasikliauti išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis remdamasis jis teisėtai manė, jog pagalba buvo teisėta, todėl atsisako tą pagalbą grąžinti. Tačiau nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių nėra. Priešingai, 2008 m. Kalnakasybos įstatymo pakeitimas įrodo, kad žaliavų gavybos įmonės iš esmės gali nesitikėti, jog visai nebus jokių įstatymų pasikeitimų.

(110)

Komisija nurodo, kad gavybos mokestis už jau eksploatuojamas gavybos vietas neseniai keistas du kartus – nuo 2008 m. sausio 8 d. ir nuo 2009 m. sausio 23 d. Pirma, reikia pabrėžti, kad 2008 m. Kalnakasybos įstatymo pakeitimas buvo skirtas taikyti jau esamiems gavybos leidimams. Tai aiškiai matyti iš to, kad 2008 m. Kalnakasybos įstatymo formuluotė taip pat yra susijusi su leidimų, išduotų iki 2008 m., sąlygomis. Mokesčiai pagal šiuos leidimus pasikeitė įsigaliojus naujajam Kalnakasybos įstatymui. Tai įrodo, kad leidimų turėtojai neturi teisėtų lūkesčių ar įgytų teisių, jog nustatytas mokamo procento dydis liktų nepakitęs visą jų leidimo galiojimo laiką.

(111)

Priešingai tam, ką teigia Vengrija ir kitos suinteresuotosios šalys, ES teismų praktika patvirtinama, jog asmenys negali tikėtis, kad įstatymas niekada nebus keičiamas (58). Be to, teisinio tikrumo principas netrukdo keisti įstatymų.

(112)

Argumentas dėl diskriminacijos taip pat turi būti atmestas. Mokesčio pakėlimas nėra diskriminacinis veiksmas, jeigu jis taikomas visiems, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal esamą sistemą nėra jokio skirstymo, t. y. pagal leidimą veikiančios įmonės neskirstomos pagal jokius kriterijus.

X.   PAGALBOS GRĄŽINIMAS

(113)

Pagal SESV ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija yra įgaliota, jei ji nustato pagalbos nesuderinamumą su vidaus rinka, nuspręsti, kad atitinkama valstybė privalo pagalbą panaikinti arba pakeisti (59). Valstybės įpareigojimas panaikinti Komisijos nesuderinama su vidaus rinka laikomą pagalbą, pagal Teisingumo Teismo nuolatinę praktiką, yra skirtas atkurti iki pagalbos buvusią padėtį (60). Teisingumo Teismo nuomone, šis tikslas yra pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda rinkoje turėtą palankesnę padėtį savo konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (61).

(114)

Remiantis šia teismų praktika, Reglamento (EB) Nr. 659/99 (62) 14 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(115)

Taigi, jeigu nagrinėjama priemonė laikytina neteisėta ir nesuderinama pagalba, ji turi būti išieškota siekiant atkurti iki jos suteikimo rinkoje buvusią padėtį. Todėl grąžintina suma turėtų būti skaičiuojama nuo tos datos, kai pagalbos gavėjas įgijo pranašumą, t. y. kai jam buvo suteikta pagalba, ir pagalbos gavėjas turi mokėti pagalbos grąžinimo palūkanas, kol nebus grąžinta visa pagalba.

(116)

Šiuo atveju priemonė laikytina valstybės įvykdyta veiksmų seka. Sudariusi susitarimą dėl pratęsimo MOL buvo apsaugota nuo įstatymu nustatyto gavybos mokesčio didėjimo ateityje. MOL įgijo pranašumą įsigaliojus pirmajam Kalnakasybos įstatymo pakeitimui – 2008 m. sausio 8 d. Tai data, nuo kurios MOL buvo de facto atleista nuo didesnių mokesčių naštos ir taip bendrovei sudarytos palankesnės sąlygos nei konkuruojančioms įmonėms.

(117)

Kaip paaiškinta 61–65 dalyse, taikytina pamatinė sistema yra ta, kuri taikoma kitiems rinkos dalyviams, veikiantiems pagal leidimą. Todėl pranašumas – tai gavybos mokesčio, kurį MOL mokėjo už savo pagal leidimą eksploatuojamas gavybos vietas priėmus Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, ir Kalnakasybos įstatymu nustatytų mokesčių skirtumas.

(118)

Kaip jau minėta 85 dalyje, Komisija mano, kad kitos susitarime numatytos sudedamosios mokėjimo dalys (pratęsimo mokestis ir vienkartinis mokestis) buvo mokamos už pratęsimą, o ne už teisę mokėti mažesnius mokesčius nei tie, kurie taikomi konkuruojančioms įmonėms. Tai reiškia, kad įvertinant pranašumą į jas neturi būti atsižvelgta.

5   lentelė

Faktiškai mokamo ir numatomo MOL gavybos mokesčio suma už atitinkamą laikotarpį

Gavybos mokesčio mokėjimas

Faktinis (63)

(pagal susitarimą dėl pratęsimo) mln. HUF

Numatomas

(pagal galiojantį Kalnakasybos įstatymą) mln. HUF

Mln. HUF skirtumas

2008 m.

106 226,3

134 671,0

–28 444,7

2009 m.

67 099,7

69 041,8

–1 942,1

(119)

Taigi skirtumas, kaip parodyta 5 lentelėje, yra 28,4 mlrd. HUF 2008 m. ir 1,9 mlrd. HUF 2009 m., t. y. iš viso 30,3 mlrd. HUF. Tai yra suma, kurią Vengrija turėtų išieškoti iš MOL kartu su grąžinimo palūkanomis. Grąžinimas turėtų būti taikomas ir sumoms už 2010 m., kurių duomenų dar nėra.

(120)

Atsisakyto gavybos mokesčio dydžio skirtumas 2008 m. ir 2009 m. atsirado dėl to, kad priėmus antrąjį Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 23 d. (po Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą), iki 2008 m. buvusi teisinė padėtis bent iš dalies buvo atkurta kai kurių gavybos vietų, t. y. nuo 1998 m. iki 2008 m. pradėtų eksploatuoti gavybos vietų, atžvilgiu.

XI.   IŠVADA

(121)

Remdamasi išdėstytais argumentais Komisija daro išvadą, kad MOL palanki pagalbos priemonė, t. y. susitarimo dėl pratęsimo ir 2008 m. Kalnakasybos įstatymo pakeitimo derinys yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(122)

Kadangi ši priemonė laikytina neteisėta ir nesuderinama pagalba, ši pagalba turi būti išieškota iš MOL siekiant atkurti iki jos suteikimo rinkoje buvusią padėtį.

(123)

Grąžintina suma yra 28 444,7 mln. HUF už 2008 m. ir 1 942,1 mln. HUF už 2009 m. O dėl 2010 m. jau atliktų gavybos mokesčio mokėjimų, Vengrija turi apskaičiuoti grąžintiną sumą taip pat kaip už 2008 m. ir 2009 m. ir ją išieškoti, kol priemonė nebus panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   2005 m. gruodžio 22 d. Vengrijos ir MOL Nyrt. susitarime dėl pratęsimo nustatyto fiksuoto gavybos mokesčio ir vėlesnių 1993 m. Kalnakasybos įstatymo Nr. XLVIII pakeitimų derinys yra valstybės pagalba MOL Nyrt., kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

2.   1 straipsnio 1 dalyje minėta valstybės pagalba, kurią Vengrija neteisėtai suteikė MOL Nyrt. taip pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka.

3.   Vengrija nutraukia valstybės pagalbos, minimos 1 dalyje, teikimą per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

2 straipsnis

1.   Vengrija susigrąžina iš gavėjo 1 straipsnyje minimą pagalbą.

2.   Valstybės pagalbą sudaro iš viso 28 444,7 mln. HUF už 2008 m. ir 1 942,1 mln. HUF už 2009 m. Dėl 2010 m., Vengrija turi apskaičiuoti pagalbos sumą ir ją išieškoti, kol priemonė nebus panaikinta.

3.   Į grąžintiną sumą įtraukiamos palūkanos nuo to laikotarpio, kai neteisėta pagalba suteikta gavėjui, iki tos dienos, kai ji faktiškai grąžinama.

4.   Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 271/2008, V skyrių.

3 straipsnis

1.   1 straipsnyje minima pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Vengrija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Vengrija pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę ir palūkanas), įskaitant apskaičiuotą pagalbos sumą už 2010 m.;

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis, kad būtų laikomasi šio sprendimo, sąrašą;

c)

patvirtinamuosius dokumentus, rodančius, kad pagalbos gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.

2.   Vengrija, kol bus susigrąžinta visa 1 straipsnyje minima pagalba, nuolat praneša Komisijai apie pažangą, padarytą taikant šį sprendimą įgyvendinančias nacionalines priemones. Komisijos prašymu Vengrija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių imtasi arba kurių ketinama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas. Be to, Vengrija pateikia Komisijai išsamius duomenis apie pagalbos sumas ir palūkanas, kurias pagalbos gavėjas jau grąžino.

5 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Vengrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 9 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniais; šios dvi nuostatų grupės yra iš esmės tapačios. Šiame sprendime nuorodos į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(2)  Komisijos sprendimas 2009/C 74/05 (OL C 74, 2009 3 28, p. 63).

(3)  Žr. 2 išnašą.

(4)  Pavyzdžiui, TVK (viena iš pirmaujančių Vengrijos chemijos pramonės įmonių), Slovnaft (Slovakijos naftos įmonė) ir Roth (Austrijos didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė). MOL Group taip pat yra užmezgusi strateginę partnerystę su Kroatijos įmone INA.

(5)  http://www.molgroup.hu/en/investors/financial_reports/

(6)  1993. évi XLVIII. Törvény a bányászatról (1993 m. Kalnakasybos įstatymas Nr. XLVIII)

(7)  Kalnakasybos įstatymo 8 skirsnis.

(8)  Kalnakasybos įstatymo 5 skirsnis.

(9)  Kalnakasybos įstatymo 10 skirsnis.

(10)  Kalnakasybos įstatymo 12 skirsnis.

(11)  Kalnakasybos įstatymo 5 skirsnio 1 dalies a punktas.

(12)  Kalnakasybos įstatymo 5 skirsnio 4 dalis.

(13)  Kalnakasybos įstatymo 9 skirsnis.

(14)  Kalnakasybos įstatymo 20 skirsnio 1 dalis.

(15)  Kalnakasybos įstatymo 20 skirsnio 11 dalis.

(16)  Kalnakasybos įstatymo 20 skirsnio 2–7 dalys.

(17)  Kitoms mineralinių iškasenų rūšims, pvz., kietiesiems mineralams, buvo nustatyti kiti mokesčiai.

(18)  Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje nurodyta: „žaliavų gavybos įmonė pradeda gavybos veiklą […] per penkerius metus nuo teisės eksploatuoti gavybos vietą įsigijimo. Žaliavų gavybos įmonė gali Kalnakasybos tarnybos paprašyti pratęsti šį terminą iki penkerių metų tik vieną kartą. Suteikus pratęsimą žaliavų gavybos įmonė moka už tai mokestį. Ministro ir žaliavų gavybos įmonės susitarime nustatomas kainą atitinkantis mineralinių žaliavų kiekis ir vertės procento dydžio gavybos mokestis, didesnis už teikiant prašymą taikytą procentą, bet pradinį lygį viršijantis ne daugiau kaip 1,2 karto. Kalnakasybos tarnyba sprendžia, ar pratęsti terminą. Sprendime nurodoma susitarimu nustatyto mokėjimo įsipareigojimo vertė. Žaliavų gavybos įmonei gavybos teisių galiojimo terminas gali būti pratęstas vienu metu daugiau nei dviejose gavybos vietose, jeigu padidintas gavybos mokestis už gavybos vietas, kurių atžvilgiu pratęstas terminas, taikomas visoms įmonės gavybos vietoms sudarius bent penkerių metų trukmės susitarimą. Jeigu prašoma pratęsti terminą daugiau nei penkiose gavybos vietose, be gavybos mokesčio, padidinto pagal ministro ir žaliavų gavybos įmonės sudarytą susitarimą, taip pat gali būti nustatytas papildomas vienkartinis mokestis, sudarantis 20 % taikant padidintą gavybos mokestį mokėtinos sumos“.

(19)  Žr. 18 išnašą.

(20)  Daugiausia 20 % taikant padidintą gavybos mokestį mokėtinos sumos.

(21)  Susitarimo dėl pratęsimo 1 punktas.

(22)  Susitarimo dėl pratęsimo 3 punktas.

(23)  Susitarimo dėl pratęsimo 4 punktas.

(24)  Susitarimo dėl pratęsimo 9 punkte nustatyta, kad visi gavybos mokesčio dydžiui įtakos turintys veiksniai nesikeičia visą sutarties galiojimo laiką.

(25)  Susitarimo dėl pratęsimo 6 punktas.

(26)  Apie 76 mln. EUR pagal 2010 m. balandžio 16 d. galiojantį ECB EUR/HUF 263 keitimo kursą. Šiame sprendime visi EUR/HUF perskaičiavimai atlikti pagal šį keitimo kursą.

(27)  2007 m. Įstatymas Nr. CXXIII.

(28)  Šis pakeitimas sprendime pradėti tyrimo procedūrą vadintas „2008 m. pakeitimu“. Vengrijos valdžios institucijos savo pareiškime nurodė, kad 2007 m. šį pakeitimą patvirtino Parlamentas. Siekiant nuoseklumo su sprendimu pradėti tyrimo procedūrą 2008 m. sausio 8 d. įsigaliojęs Kalnakasybos įstatymo pakeitimas ir toliau bus vadinamas „2008 m. pakeitimu“. Laikantis tos pačios logikos, 2009 m. sausio 23 d. įsigaliojęs pakeitimas bus vadinamas „2009 m. pakeitimu“.

(29)  2008 m. Įstatymo Nr. LXXXI 235 skirsnis.

(30)  Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalis: „[…] didesnis už teikiant prašymą taikytą procentą, bet pradinį lygį viršijantis ne daugiau kaip 1,2 karto“.

(31)  2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Ryanair Ltd prieš Komisiją, T-196/04, Rink. p. II-3643.

(32)  Vienkartinis mokestis – žr. 14 dalies d punktą.

(33)  Pratęsimo mokestis – žr. 14 dalies a punktą.

(34)  Padidintas gavybos mokestis visoms gavybos vietoms – žr. 14 dalies b punktą.

(35)  Duomenys, kurie yra profesinė paslaptis, sprendimo tekste pakeisti […].

(36)  http://www.mabsz.hu/webset32.cgi?Magyar_Baanyaaszati_Szoevetseeg@@HU@@4@@364124456

(37)  2006 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Portugalija prieš Komisiją, C-88/03, Rink. p. I-7115, 54 punktas.

(38)  Žr., pvz., 1996 m. vasario 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-56/93, Rink. p. I-723, 79 punktą; 1996 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-241/94, Rink. p. I-4551, 20 punktą; 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671, 25 punktą ir 2003 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-409/00, Rink. p. I-10901, 46 punktą.

(39)  Žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimą Gibraltaro Vyriausybė prieš Komisiją, T-211/04 ir T-215/04, Rink. p. II-3745, kuriame nurodoma, kad „siekiant įvertinti, ar nagrinėjama priemonė yra atrankinė, reikia išnagrinėti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą minėta priemonė tam tikroms įmonėms suteikia pranašumo, palyginti su kitomis, esančiomis panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje. Pamatinio pagrindo nustatymas yra ypač svarbus mokesčių priemonių atveju, nes pranašumo egzistavimas gali būti nustatytas tik palyginus su vadinamuoju „įprastu“ apmokestinimu“.

(40)  2002 m. kovo 6 d. Sprendimo Ramondín, T-92/00 ir T-103/00, Rink. p. II-1385, 32–35 punktai.

(41)  Vengrija lygina leidimų žaliavų gavybos veiklai išdavimą su socialinio būsto nuomos mokesčiais, kai valstybė gali veikti ir kaip privatus subjektas. Tačiau šis palyginimas nėra tikslus, nes kitaip nei ilgalaikės būsto nuomos atveju, privatus subjektas negali išduoti gavybos veiklos leidimų. Šiuo atžvilgiu administracinių gavybos leidimų išdavimo veikla labiau panaši į paprastai valstybės valdžios institucijų vykdomą kitų administracinių leidimų, pvz., leidimų naudotis valstybės nuosavybe, išdavimą.

(42)  Tai pripažįstama 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3), kurioje, pavyzdžiui, nurodoma, kad „valstybės narės yra suverenios ir turi suverenias teises į savo teritorijose esančius angliavandenilių išteklius“. Vengrijos Kalnakasybos įstatymo 3 skirsnyje nustatyta: „Natūraliai gamtoje randamos mineralinės žaliavos ir geoterminė energija priklauso valstybei. Pradėjusi gavybos veiklą žaliavų gavybos įmonė tampa išgautų mineralinių žaliavų ir energijos gamybos tikslais išgautos geoterminės energijos savininke“.

(43)  Sprendimo EDF prieš Komisiją, T-156/2004, dar nepaskelbto Teismo praktikos rinkinyje, 233 punktas.

(44)  Penkios iš 12 gavybos vietų, kurioms taikomos mokestinės lengvatos, (bus) pradėtos eksploatuoti nuo 2008 m. sausio 1 d.

(45)  Supaprastinimo tikslais nurodytas nuo penktų metų taikomas gavybos mokestis.

Pastaba. Skiltyse, susijusiose su 2008 ir 2009 m. pakeitimais, balti laukai atitinka gavybos vietas, už kurias MOL iš tikrųjų sumokėjo daugiau pagal susitarimą dėl pratęsimo nei pagal Kalnakasybos įstatymą. Tamsiai pilkai nuspalvinti laukai atitinka gavybos vietas, už kurias MOL pagal susitarimą bet kuriuo atveju moka mažiau, neatsižvelgiant į žaliavinės naftos kainą. Šviesiai pilkai nuspalvinti laukai atitinka gavybos vietas, už kurias MOL pagal susitarimą gali mokėti mažiau, atsižvelgiant į žaliavinės naftos kainą.

(46)  Koeficientas „J“ apskaičiuojamas pagal formulę, pagrįstą ankstesnėmis dujų kainomis, išgautų išteklių kiekiu ir verte.

(47)  „c“ – susitarime dėl pratęsimo nustatytas daugiklis nuo 1,020 iki 1,050; žr. 1 lentelę.

(48)  2008 m. Nyírség-Dél dujų gavybos vietai (kurią iki 2008 m. rugsėjo mėn. eksploatavo įmonė GEOMEGA, o vėliau – įmonė PetroHungaria) pritaikytas vidutinis metinis 14,24–18 % gavybos mokestis. Hernád dujų gavybos vietai (kurią eksploatavo įmonė HHE North) 2008 m. pritaikytas vidutinis metinis 14,95 % gavybos mokestis.

(49)  2008 m. susitarimas dėl pratęsimo, vertinant pagal gavybos apimtį (t. y. m3 produkcijos), taikytas 99,8 % MOL naftos gavybos vietų ir 97,6 % MOL dujų gavybos vietų.

(50)  2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją ir France Telecom prieš Komisiją, T-427/04 ir T-17/05, dar nepaskelbto Teismų praktikos rinkinyje, 207 punktas.

(51)  2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos patvirtintas ir 2006 m. OL C 256 paskelbtas Vengrijos regioninės pagalbos žemėlapis. Beveik visa Vengrijos teritorija apibrėžiama kaip 107 straipsnio 3 dalies a punkto regionai, išskyrus Budapeštą ir Pešto apygardą, kurie yra 107 straipsnio 3 dalies c punkto regionai.

(52)  Paskelbta OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(53)  Regioninės pagalbos teikimo gairių 5 punktas.

(54)  Regioninės pagalbos teikimo gairių 5 skirsnyje leidžiama teikti pagalbą veiklai laikantis griežtų sąlygų. Be to, priemonė yra ad hoc pagalba. Šiuo atžvilgiu gairėse nustatyta: „Kai išskirtiniais atvejais numatoma suteikti individualią ad hoc pagalbą atskirai įmonei arba tik vienai veiklos sričiai skirtą pagalbą, valstybės narės atsako už tai, kad būtų įrodyta, jog projektas yra naudingas nuosekliai regioninės plėtros strategijai bei dėl savo pobūdžio ir dydžio nesukels nepageidautino konkurencijos iškraipymo“. Vengrija nepateikė jokios tai įrodančios informacijos.

(55)  1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 14 punktas.

(56)  1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Alcan Deutschland, C-24/95, Rink. p. I-1591, 43 punktas.

(57)  2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Belgija ir Forum 187 ASBL prieš Komisiją, C-182/03 ir C-217/03, Rink. p. I-5479, 147 punktas.

(58)  2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Vereniging voor Energie, Milieu en Water, C-17/03, Rink. p. I-4983, 81 punktas.

(59)  1973 m. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-70/72, Rink. p. 813, 13 pastraipa.

(60)  1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-278/92, C-279/92 ir C-280/92 Rink. p. I-4103, 75 punktas.

(61)  1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-030671, 64–65 punktai.

(62)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(63)  Apskaičiuotas pagal gavybos mokesčio procentus, nustatytus susitarime dėl pratęsimo (t. y. 12,24 % už gavybos vietas, pradėtas eksploatuoti nuo 1998 m. sausio 1 d., ir J % × c už gavybos vietas, pradėtas eksploatuoti iki tos datos).

Išsamesnę informaciją rasite 1 lentelėje.

Kitos susitarime dėl pratęsimo nustatytos sudedamosios mokėjimo dalys (2005 m. sumokėtas vienkartinis mokestis ir pratęsimo mokestis; žr. 14 dalį) į šią sumą neįskaičiuotos.


9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 34/72


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 8 d.

dėl Sąjungos finansinės paramos Nyderlandams Q karštinės tyrimams atlikti

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 554)

(Tik tekstas olandų kalba yra autentiškas)

(2011/89/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 23 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2) (toliau – Finansinis reglamentas), ypač į jo 75 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (3) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), ypač į jo 90 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pagal Finansinio reglamento 75 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Europos Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai.

(2)

Q karštinė yra itin užkrečiama zoonozinė liga, kurią sukelia beveik visose pasaulio šalyse paplitęs patogenas Coxiella burnetii. Daugelis naminių ir laukinių gyvūnų gali būti ligos nešiotojai, tačiau dažniausiai ligą perneša galvijai, ožkos ir avys.

(3)

Europos Sąjungoje nėra suderintų taisyklių dėl pranešimo apie Q karštine užsikrėtusius gyvūnus arba šios ligos kontrolės. Paprastai ligos kontrolės priemonės taikomos nacionaliniu, regionų arba netgi ūkių lygmeniu.

(4)

Pagal 2010 m. balandžio 27 d. EMST nuomonę (4) bendras Q karštinės poveikis žmonių ir naminių atrajotojų sveikatai ES valstybėse narėse yra nedidelis. Vis dėlto, tam tikromis epidemiologinėmis aplinkybėmis ir tam tikrose rizikos grupėse poveikis visuomenės sveikatai, taigi ir visuomenei ir (arba) ekonomikai, gali būti didelis.

(5)

2008–2009 m. Nyderlanduose labai padaugėjo žmonių susirgimo Q karštine atvejų ir užregistruoti keli mirties atvejai. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas ryšys su dideliais ožkų pieno ūkiais teritorijoje, kurioje paskutinį dešimtmetį buvo sparčiai plėtojama šios rūšies pieno gamyba. Vis dėlto, minėtoje EMST nuomonėje pabrėžta, kad vis dar nežinomos tikslios priežastys, dėl kurių 2005 m. gyvūnų populiacijoje kilo klinikinių problemų, o 2007 m. padaugėjo žmonių susirgimo atvejų.

(6)

2010 m. kovo 24 d. Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija pagal Sprendimą 2009/470/EB pateikė prašymą bendrai finansuoti techninius ir mokslinius ligos dinamikos ir galimų naminiams atrajotojams taikytinų kontrolės priemonių, kaip antai ožkų skiepijimas, veiksmingumo tyrimus.

(7)

Tyrimais, kuriems Nyderlandai paprašė bendro finansavimo, bus nagrinėjami, be kita ko, šie klausimai: i) skirtingų Coxiella burnetii genotipų, aptinkamų tarp skirtingų rūšių gyvūnų Nyderlanduose, charakteristika ir, atitinkamais atvejais, skirtingas jų virulentiškumas; ii) Coxiella burnetii patogeniškumas tarp ožkingų ir neožkingų ožkų; iii) Coxiella burnetii išlikimas mėšle; ir iv) tinkamos dezinfekavimo priemonės.

(8)

Remdamasi Sprendimo 2009/470/EB 22 straipsniu, Sąjunga gali įgyvendinti arba padėti valstybėms narėms ar tarptautinėms organizacijoms įgyvendinti technines ir mokslines priemones, būtinas ES veterinarijos teisės aktams rengti ir švietimui arba mokymui veterinarijos srityje tobulinti.

(9)

Finansinė parama turėtų būti suteikta Q karštinės Nyderlanduose tyrimams atlikti, kadangi gautos išvados gali pateikti naujų duomenų, kuriais bus galima remtis rengiant būsimus Sąjungos veterinarijos teisės aktus, ypač priimant suderintas šios ligos stebėsenos ir ataskaitų rengimo taisykles.

(10)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (5), veterinarijos priemonės turi būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais turi būti taikomi to reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai.

(11)

Finansinės paramos lėšos išmokamos tik tuo atveju, jei planuoti tyrimai buvo iš tikrųjų atlikti, o valdžios institucijos pateikė Komisijai visą būtiną informaciją.

(12)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Sąjunga teikia finansinę paramą Nyderlandams Q karštinės tyrimams atlikti, kaip apibendrinta priede. Šis sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 75 straipsnyje.

2.   Turi būti laikomasi šių sąlygų:

a)

tyrimų išvados turi būti pateiktos Komisijai ir visoms valstybės narėms ir pristatytos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete;

b)

Nyderlandai ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 31 d. Komisijai turi pateikti galutinę techninę ir finansinę ataskaitą, o prie finansinės ataskaitos turi būti pridėti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos ir pasiekti rezultatai.

2 straipsnis

1.   Šiuo sprendimu nustatyta didžiausia parama 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai – 500 000 EUR, finansuotina pagal šią 2011 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto eilutę:

biudžeto eilutė Nr. 17.04.02.01: 500 000 EUR.

2.   Sąjungos finansinė parama mokama pateikus ataskaitas ir patvirtinamuosius dokumentus, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies b punkte.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Nyderlandams.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(2)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(3)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(4)  EMST gyvūnų sveikatos ir gerovės grupė (AHAW); Mokslinė nuomonė dėl Q karštinės. EMST leidinys (2010 m.); 8(5):1595. [114 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.159.

(5)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.


PRIEDAS

Techninių ir mokslinių Q karštinės epidemiologijos ir galimų naminiams atrajotojams taikytinų kontrolės priemonių veiksmingumo tyrimų, nurodytų 1 straipsnio 1 dalyje, aprašymas

1 projektas

:

„Ožkų Q karštinė“. Tai apima C. burnetii kultivavimą ir skirtingų Nyderlanduose aptinkamų C. Burnetii genotipų charakterizavimą. Taip pat tiriamas C. burnetii išlikimas mėšle, skirtingi užsikrėtimo būdai, imuniteto įgavimas, C. burnetii plitimas tarp ožkingų ir neožkingų ožkų ir siekiama gauti bendrosios informacijos apie C. burnetii patogenezę.

2 projektas

:

C. burnetii padermių virulentiškumo tarp ožkų vertinimas“. Atliekant šį tyrimą norima sužinoti, ar dabartinė Nyderlanduose tarp ožkų aptinkama padermė yra virulentiškesnė nei kitos C. burnetii padermės.

3 projektas

:

„Q karštinės patogenezė“. Tiriama C. burnetii užkrato tarp ožkų patogenezė, nėštumo poveikis C. burnetii užkrato patogenezei, ląstelinio ir humoralinio imuniteto įgavimas, skirtingas C. burnetii padermių tarp ožkų virulentiškumas ir apsauginis imunitetas, atsiradęs natūraliam užkratui. Įgijus žinių apie patogenezę ir užkrato pernešimą bandoje bus galima geriau suprasti diagnostinių tyrimų rezultatus.

4 projektas

:

„Q karštinės padermių nustatymas: galvijai, avys, šunys ir katės“. Nagrinėjamas Q karštine užsikrėtusių žmonių ryšys su gyvūnais – galimais užkrato nešiotojais. Tikslas – palyginti Q karštinės padermes, aptiktas tarp skirtingų rūšių gyvūnų, su sergančių žmonių tarpe aptiktomis padermėmis. Tai svarbu siekiant sužinoti, kurie kiti nei pieninės ožkos gyvūnai nėra užkrato žmonėms perdavėjai.

5 projektas

:

„Skiepijimo veiksmingumas“. Palyginami anksčiau Prancūzijoje atlikti šios srities tyrimai su naujais Nyderlanduose atliktais tyrimais siekiant įvertinti ožkų skiepijimo nuo Q karštinės veiksmingumą.

6 projektas

:

„Tinkamų dezinfekavimo priemonių paieška“. Siekiama nustatyti tinkamus dezinfekavimo produktus ir įvertinti, ar galima veiksmingai dezinfekuoti medieną, šiaudus, žemę ir mėšlą. Projektas apima: i) dezinfekavimo produktų kriterijų nustatymą; ii) C. burnetii ir C. burnetii sporų nukenksminimą švariuose skysčiuose; iii) C. burnetii ir C. burnetii sporų nukenksminimą kompleksinėse medžiagose ir mėšle; iv) C. burnetii ir C. burnetii sporų nukenksminimą kompleksiniuose paviršiuose.