1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1

(1)

2006 m. vasario 24 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais siekiant sukurti su prekybos nuostatomis susijusį ginčų sprendimo mechanizmą.

(2)

Komisija surengė derybas konsultuodamasi su Komitetu, sudarytu pagal Sutarties 207 straipsnį, ir vadovaudamasi Tarybos patvirtintais derybų nurodymais.

(3)

Pasibaigus šioms deryboms, 2009 m. gruodžio 9 d. buvo parafuotas Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimas, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas (toliau – Susitarimas).

(4)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/2

(1)

2006 m. vasario 24 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais siekiant sukurti su prekybos nuostatomis susijusį ginčų sprendimo mechanizmą.

(2)

Komisija surengė derybas konsultuodamasi su Komitetu, sudarytu pagal Sutarties 207 straipsnį, ir vadovaudamasi Tarybos patvirtintais derybų nurodymais.

(3)

Pasibaigus šioms deryboms, 2010 m. balandžio 27 d. buvo parafuotas Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimas protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, prekybos nuostatas (1) (toliau – Protokolas).

(4)

Protokolas turėtų būti pasirašytas,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/3

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/5

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/7

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/9

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytų valstybių narių vėliavomis arba yra tose valstybėse narėse registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/11

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 m.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/13

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 m.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/15

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/17

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/19

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2011 m. vasario 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/24

(1)

2008 m. kovo 11 d. raštu Komisija pranešė Slovakijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje (buvusios EB sutarties 88 straipsnio 2 dalis) nustatytą procedūrą dėl Bratislavos oro uosto ir Ryanair susitarimo (toliau – Susitarimas, arba Ryanair susitarimas) ir apie tai, kad ji nusprendė išduoti įsakymą pateikti informaciją pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (3) (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnis) taikymo taisykles, (toliau – Procedūrinis reglamentas) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl visų dokumentų, duomenų ir informacijos, kurie Komisijai reikalingi norint įvertinti aptariamą priemonę. 2008 m. birželio 11 d. Slovakija pateikė Komisijai savo pastabas dėl procedūros pradėjimo.

(2)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą ir įsakymas pateikti informaciją paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl aptariamos priemonės per mėnesį nuo minėtos informacijos paskelbimo dienos.

(3)

Komisijai pastabas dėl aptariamos priemonės pateikė dvi suinteresuotosios šalys. 2008 m. rugsėjo 11 d. pastabas Komisija elektroniniu paštu persiuntė Slovakijai. Jai buvo duota galimybė pateikti savo nuomonę apie tas pastabas. Slovakijos valdžios institucijų prašymu 2008 m. lapkričio 26 d. įvyko posėdis. 2008 m. gruodžio 17 d. Slovakija savo nuomonę apie pateiktas pastabas elektroniniu paštu persiuntė Komisijai.

(4)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą pažymėjo, kad Letisko M. R. Štefánika – Airport Bratislava, a. s. (toliau – BTS, arba oro uostas) yra pagrindinis Slovakijos Respublikos tarptautinis oro uostas. Šiuo metu 34 % BTS akcijų priklauso Slovakijos Respublikos transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijai ir 66 % – Slovakijos Respublikos nacionaliniam turto fondui (toliau – Nacionalinis turto fondas) (5).

(5)

Sprendimas pradėti procedūrą pagrįstas informacija, kurią pateikė skundo pateikėjas, ir žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais (6), kuriuose teigiama, kad remdamasis 2005 m. gruodžio 5 d. sudarytu susitarimu BTS sumažino oro uosto mokesčius Ryanair naujiems reguliariems ir esamiems maršrutams (t. y. maršrutams, kuriais lėktuvai jau skraidė iš oro uosto). Susitarimas galioja iki 2016 m. birželio 30 d.

(6)

Įtariama, kad su Ryanair sudarytame susitarime buvo nustatytas vadinamasis paslaugų mokestis (viena už įvairias paslaugas mokama suma), apimantis orlaivio aptarnavimo ir susijusių paslaugų, keleivių aptarnavimo paslaugų, trapo, krovinių kontrolės, komunikacijų ir skrydžių operacijų, pagalbinių paslaugų bei terminalo ir infrastruktūros paslaugų mokesčius.

(7)

Kaip įtariama, taikomi mokesčiai yra gerokai mažesni nei Aviacijos informaciniame leidinyje (7) (toliau – AIL) oficialiai skelbiamame mokesčių sąraše nurodyti mokesčiai. Remiantis pareikštais įtarimais, taikomi skirtingi paslaugų mokesčio tarifai atsižvelgiant į tai, ar oro transporto bendrovės orlaiviai skrenda nauju reguliariu maršrutu ar esamu maršrutu. Lentelėje pateikti mokesčiai, kuriuos, kaip tvirtinama, Ryanair būtų turėjusi mokėti, jei jai būtų taikomi AIL nustatyti mokesčiai, ir mokesčiai, kuriuos, kaip įtariama, Ryanair faktiškai moka.

1   lentelė

Pagal AIL mokėtinų mokesčių ir su Ryanair sudarytame susitarime nurodytų mokesčių palyginimas

(8)

Vadinamasis paslaugų mokestis naujiems maršrutams būtų taikomas visiems maršrutams pirmuosius 12 mėnesių nuo susitarimo įsigaliojimo dienos. Kiekvienais paskesniais metais naujiems maršrutams taikomas paslaugų mokestis bus didinamas […]. Praėjus pirmiesiems […] metams naujiems maršrutams taikomas paslaugų mokestis tampa lygiu esamiems maršrutams taikomam paslaugų mokesčiui. Į paslaugų mokestį įtraukiamas ir stovėjimo vietos mokestis. Be to, galimi nauji mokesčiai ateityje, kurių Ryanair neprivalės mokėti, dar labiau padidins sumažintų tarifų ir AIL paskelbtų tarifų skirtumą.

(9)

Remiantis pateikta informacija sprendime pradėti procedūrą iškelti šie trys klausimai:

(10)

Dėl pirmojo klausimo Komisija pradėdama tyrimą pastebėjo, kad 2007 m. spalio 22 d. BTS akcininkai Slovakijos Respublikos transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijos teikimu paskyrė naują BTS direktorių valdybos pirmininką. Todėl Komisija išreiškė abejonę dėl to, ar iš tiesų valstybė nėra susijusi su susitarimu, kaip tvirtina Slovakijos valdžios institucijos.

(11)

Norėdama atsakyti į antrąjį klausimą Komisija turėjo išsiaiškinti, ar šiuo konkrečiu atveju BTS elgesį lėmė pelno siekis ir ar nauda, kurią, kaip įtariama, gauna Ryanair, yra tokia, kokios ji nebūtų gavusi esant įprastoms rinkos sąlygoms.

(12)

Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad BTS, kaip oro uosto operatorius, veikia kaip bet kuris kitas rinkos dalyvis, t. y. mokesčius už oro uoste teikiamas paslaugas nustato kiekvienai oro transporto bendrovei atskirai po derybų, t. y. šalių susitarimu ir vadovaudamasis savo komercine politika.

(13)

Be to, jos pareiškė manančios, kad nuolaidų suteikimas yra bendra visoms oro transporto bendrovėms taikoma komercijos praktika ir kad nuolaidos „skatina oro transporto bendroves vežti daugiau keleivių į oro uostą, todėl oro uosto operatorius, BTS, gauna daugiau pajamų iš mokesčių, sumokėtų už oro transporto bendrovėms suteiktas paslaugas, ir iš kitos BTS oro uoste vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su skrydžiais, bet skirta oro uosto patrauklumui keleiviams didinti; kitaip tariant, parama oro transporto bendrovių veiklai yra tiesioginė parama paties oro uosto plėtrai“.

(14)

Tačiau Slovakijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai susitarime nustatytų sąlygų ir išsamiai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis sudarytas. Todėl Komisija sprendime pradėti procedūrą nurodė savo abejones dėl to, ar BTS elgesį lėmė ilgalaikio pelningumo siekis. Taigi, negalima atmesti galimybės, kad sudariusi susitarimą bendrovė Ryanair įgijo pranašumą, kurio ji nebūtų turėjusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(15)

Dėl trečiojo klausimo Komisija pareiškė abejojanti, ar šiuo atveju įvykdytos Komisijos komunikate dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (toliau – 2005 m. gairės) (13) nustatytos suderinamumo sąlygos ir ar galima pripažinti, kad valstybės pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(16)

Pagal Procedūrinio reglamento 10 straipsnio 3 dalį priimtame įsakyme pateikti informaciją buvo reikalaujama, kad Slovakijos Respublika pateiktų visus priemonei įvertinti būtinus dokumentus, informaciją ir duomenis, konkrečiai:

(17)

Slovakijos valdžios institucijos savo pastabas pradeda pateikdamos bendrą informaciją apie maršrutus, kuriais 2008 m. iš oro uosto skraidė Ryanair orlaiviai (11 maršrutų) ir kitų oro transporto bendrovių orlaiviai (Sky Europe – 9 reguliarūs maršrutai ir 9 vasaros maršrutai, ČSA – 1 maršrutas, Air Slovakia – 4 maršrutai, Lufthansa – 1 maršrutas, Aeroflot – 1 maršrutas).

(18)

Pateiktose pastabose Slovakijos valdžios institucijos paaiškino, kad AIL nurodyti standartiniai oro uosto mokesčiai. Tačiau oro uostas, norėdamas didinti pelningumą ir geriau išnaudoti savo pajėgumą, remdamasis individualiais susitarimais minėtiems standartiniams mokesčiams gali taikyti nuolaidas. Minėtos nuolaidos taikomos remiantis įvairiais kriterijais, pavyzdžiui, vežamų keleivių skaičiumi, skrydžių dažnumu ir (arba) naujų maršrutų įtraukimu. Jei oro transporto bendrovė nesilaiko individualiame susitarime nustatytų kriterijų, ji praranda teisę prašyti taikyti nuolaidas.

(19)

Slovakijos valdžios institucijos taip pat aiškino, kad BTS, kaip komercinė bendrovė, pati atsako už savo kainų nustatymo strategiją ir susitarimų, kuriuos ji sudaro su skirtingomis oro transporto bendrovėmis, pelningumą. BTS patariamajai tarybai pateikia tik savo bendrą metinę strategiją dėl keleivių oro uoste skaičiaus, nurodo visas savo pajamas ir išlaidas, savo investicijas ir jų finansavimo priemones. Šioje metinėje strategijoje į pavienes oro transporto bendroves ar individualius susitarimus neatsižvelgiama.

(20)

Slovakijos valdžios institucijos aiškino, kad kadangi BTS yra nepriklausomas subjektas, jos negali pateikti Komisijai informacijos apie atitinkamų maršrutų pelningumą ar dokumentų, susijusių su vykusiomis derybomis dėl Ryanair susitarimo sudarymo.

(21)

Slovakijos valdžios institucijų teigimu, BTS ir Ryanair susitarimas pagrįstas komercinėmis sąlygomis ir nesusijęs su valstybės pagalba.

(22)

Slovakijos valdžios institucijos pateikė 2005 m. gruodžio 5 d. BTS ir Ryanair sudaryto susitarimo, kuris pavadintas Oro uosto paslaugų susitarimu, kopiją. Susitarime išdėstytos veiklos ir finansinės sąlygos, kuriomis remdamasi Ryanair nustato ir vykdo komercinius skrydžius iš oro uosto ir į jį. Susitarimas įsigaliojo jo pasirašymo dieną (t. y. 2005 m. gruodžio 5 d.) ir galios iki 2016 m. birželio 30 d.

(23)

Susitarimas nebuvo sudarytas išimtinėmis sąlygomis, o tai reiškia, kad jį pasirašiusios šalys sutiko, kad pagal susitarimą Ryanair sudarytos sąlygos skaidriai ir nediskriminuojant taip pat gali būti taikomos bet kuriai kitai oro transporto bendrovei, kuri įsipareigotų vykdyti tokios pat apimties veiklą oro uoste.

(24)

Susitarime Ryanair įsipareigojo sumokėti už mažiausiai […] skrydžius maršrutais per dieną nuo 2009 m. liepos 1 d. ir tuo atveju, jei jos maršrutų skaičius sumažėtų nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. BTS įsipareigojo Ryanair suteikti infrastruktūrą, kurios jai reikia sutartiems minimalaus […] skaičiaus skrydžiams maršrutais per dieną atlikti.

(25)

Nuo susitarimo pasirašymo Ryanair už oro uosto suteiktas paslaugas mokės vienkartinį mokestį už kiekvieną orlaivį (jo išvykimą ir atvykimą); šis vadinamasis paslaugų mokestis yra […] už B737–800 tipo orlaivį. Šis mokestis, išskyrus naujam maršrutui taikomą mokestį (žr. toliau), kiekvienų metų sausio 1 d. bus didinamas ankstesniais metais taikytą mokestį didinant […]. Mokestis apima orlaivio tūpimo mokestį, išskridimo iš oro uosto mokestį ir antžeminio aptarnavimo mokesčius, įskaitant saugos ir saugumo mokesčius (14). Mokestis neapima privažiavimo mokesčio, kurį renka Oro eismo kontrolė, ir orlaivio stovėjimo vietos mokesčio, nes Ryanair orlaiviai oro uoste ilgai nėra laikomi.

(26)

Pagal susitarimą, jei oro uostas nustatys saugumo rinkliavas arba kitus mokesčius, kurie nėra įtraukti į paslaugų mokestį, oro uostas tokius mokesčius surinks tiesiogiai iš keleivių.

(27)

Slovakijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad pagal susitarimą „naujas maršrutas“ suprantamas kaip bet koks reguliarus maršrutas, kurio į savo tvarkaraštį prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nebuvo įtraukusi nė viena kita oro transporto bendrovė. Mokestis bus taikomas tik tuo atveju, jei oro transporto bendrovė vykdo mažiausiai […] skrydžių per savaitę. Lemiamą reikšmę maršrutui turi oro uosto IATA/ICAO (Tarptautinės oro transporto asociacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) kodo priskyrimas, kitaip tariant, naujo maršruto apibrėžtis susijusi su oro uostu, o ne miestu. Naujiems maršrutams taikomas mokestis apima tuos pačius elementus kaip ir įprastinis paslaugų mokestis.

(28)

Ryanair oro uostui moka toliau nurodytus mokesčius už paslaugas už kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį nuo paslaugų nauju maršrutu teikimo pradžios:

(29)

Naujiems maršrutams taikomi mokesčiai kiekvienais metais nepadidėja […].

(30)

Oro uostas, kaip paslaugų agentas, Ryanair taip pat teikia rezervavimo ir bilietų pardavimo paslaugas. Pagal susitarimą Ryanair oro uostui moka […] komisinių nuo visų naujų užsakytų Ryanair bilietų (išskyrus mokesčius, keitimo ir kitas rinkliavas bei mokesčius už keleiviams suteiktas paslaugas ir kitus mokesčius), kuriuos oro uostas parduoda atsiskaitant debetine ar kreditine kortele. Komisinis mokestis nustatomas taip:

(31)

BTS savo pastabas išdėstė 2008 m. liepos 8 d. rašte.

(32)

Dėl savo akcininkų BTS papildomai paaiškino, kad susitarimo pasirašymo metu (2005 m. gruodžio 5 d.) Slovakijos Respublikos transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerija buvo vienintelė oro uosto akcininkė. Slovakijos Respublikos nacionalinis turto fondas BTS akcijų nuosavybės teises įgijo tik vėlesniame privatizavimo proceso etape. Todėl BTS mano, kad toliau įrodinėti Nacionalinio turto fondo vaidmenį ir įtaką nebūtina.

(33)

BTS mano, kad Ryanair suteiktos nuolaidos jokiais būdais nebuvo kompensuojamos iš valstybės išteklių, nes BTS, kaip privati akcinė bendrovė, valstybės ištekliais naudotis negalėjo. BTS nuomone, vien tik faktas, kad BTS akcijos priklauso valstybei, negali savaime reikšti, kad naudojami valstybės ištekliai. Pagal EB Sutarties 295 straipsnį Sutartis nepažeidžia viešųjų institucijų ir privačių asmenų nuosavybės teisių.

(34)

BTS toliau paaiškino, kad sprendimas pasirašyti susitarimą nepriskirtinas valstybei, nors ministerija, kaip vienintelė akcininkė, paskyrė Direktorių valdybos narius, kurie vedė derybas dėl aptariamo susitarimo ir jį pasirašė. Jo nuomone, tie nariai buvo išrinkti pagal BTS steigimo sutartį remiantis skaidria atrankos procedūra, o Direktorių valdyba, remdamasi Slovakijos Respublikos Prekybos kodeksu ir BTS steigimo sutartimi, vadovauja bendrovės veiklai ir priima verslo sprendimus bei sprendimus dėl veiklos ir jos organizavimo, jei už tokių sprendimų priėmimą nėra atsakingi kiti organai. Be to, remiantis Slovakijos Respublikos Prekybos kodeksu Direktorių valdyba privalo veikti bendrovės naudai ir yra atsakinga už padarytą žalą, nebent įrodoma, kad jos nariai atlikdami savo pareigas veikė itin atidžiai ir sąžiningai bendrovės labui. Direktorių valdybos nariai yra atsakingi net ir tuo atveju, jei jų veiksmams buvo pritarusi Priežiūros valdyba.

(35)

BTS paaiškino, kad derybose dėl susitarimo dalyvavusi ir jį pasirašiusi valdyba veikė nevaržoma akcininko įsikišimo. BTS valdyba niekada neprivalėjo akcininkui ar kokiam nors kitam organui pateikti tvirtinti verslo strategiją, kurią bendrovė taiko atskiroms oro transporto bendrovėms.

(36)

Dėl galiojančiame AIL nustatytų keleiviams taikomų mokesčių ir orlaivio tūpimo mokesčių oro uostas tvirtina, kad pastaraisiais metais mokesčiai nesikeitė. Tik 2008 m. orlaivio tūpimo mokesčiai buvo sumažinti 7 % dėl išaugusio oro uosto pajėgumo naudojimo. Lentelėje pateikta mokesčių pokyčių 2003–2008 m. apžvalga.

2   lentelė

AIL mokesčių kaita BTS, SKK

(37)

Be to, oro uosto atstovai mano, kad AIL nurodytos tik rekomenduojamos kainos, jų BTS neprivalo taikyti. Šios kainos taikomos oro transporto bendrovėms, kurios neprisiima jokių kitų sutartinių įsipareigojimų BTS atžvilgiu dėl maršrutų, kuriais vyksta orlaiviai, skaičiaus, skrydžių dažnumo, keleivių srauto ar jų oro uoste vykdomos veiklos trukmės. BTS mano, kad visi sutartiniai dalykai, nepatenkantys į reglamentuose ir normose nustatytų standartinių taisyklių taikymo sritį, turi būti abipusiškai suderinti ir atsispindėti nustatant kainas. Tai oro uosto operatoriui suteikia galimybę nustatyti skirtingas kainas už suteikiamas paslaugas pagal oro transporto bendrovės prisiimtus įsipareigojimus siekiant padidinti oro uostui tenkančią ekonominę naudą.

(38)

BTS taip pat aiškina, kad kadangi susitarime yra sąlyga dėl to, kad kasmet kaina didėja […], Ryanair taikomų ir AIL nustatytų kainų skirtumas laipsniškai mažėja. Be to, 2008 m. AIL nustatytas vienkartinis kainų sumažinimas nebuvo pritaikytas Ryanair taikomoms kainoms, tad kainų skirtumas dar labiau sumažėjo.

(39)

Dėl kitų AIL paskelbtų kainų BTS aiškina, kad į kainą, dėl kurios susitarė BTS ir Ryanair, neįtrauktas privažiavimo ir oro eismo kontrolės mokestis, nes šios paslaugos BTS neteikia. BTS taip pat aiškina, kad remiantis aptariamu laikotarpiu galiojusiu AIL, pirmosios dvi orlaivio stovėjimo valandos yra nemokamos. Todėl BTS nemato jokios realios naudos, kurią pagal susitarimą galėtų gauti Ryanair dėl nemokamo stovėjimo, nes, pirma, ši sąlyga susijusi su galiojančiu AIL, o antra, Ryanair orlaiviai oro uoste nebūna ilgiau nei dvi valandas (15).

(40)

BTS mano, kad iš pateiktos informacijos matyti, kad kainos, dėl kurių susitarė BTS ir Ryanair, nepaisant jų skirtingos struktūros, atitinka AIL rekomenduojamas kainas, kad jas nustatant atsižvelgta į Ryanair prisiimtus įsipareigojimus ir kad jos teikia BTS ekonominę naudą, kuri prilygsta kitų oro transporto bendrovių teikiamai naudai arba yra net didesnė. BTS aiškina, kad vien tik dėl vieneto kainai pritaikytos nuolaidos negalima teigti, kad nuolaidos gavėjas gavo ekonominę naudą.

(41)

BTS aiškina, kad pasirašant susitarimą pagrindinis tikslas nebuvo siekti regioninės ekonominės plėtros ar užtikrinti vidaus investicijas. Jis teigia, kad pagrindinis jo verslo sprendimo tikslas buvo didinti pajamas iš oro susisiekimo paslaugų ir su oro susisiekimu nesusijusios veiklos, įvairinti riziką ir mažinti priklausomybę nuo Sky Europe, kuri yra vienintelė pagrindinė oro uoste veiklą vykdanti oro transporto bendrovė, ir užtikrinti pastovesnę keleivių srauto plėtrą oro uoste. BTS mano, kad visi šie veiksniai galėtų padėti didinti jo rinkos vertę.

3   lentelė

Reguliaraus oro susisiekimo oro uoste plėtra 2004–2007 m. pagal keleivių skaičių

(42)

BTS taip pat tvirtina, kad, kadangi susitarimas buvo sudarytas 2005 m. gruodžio mėn., atliekant palyginimus reikėtų naudoti tuometinius duomenis, t. y. kituose Europos oro uostuose, kurie konkuravo su BTS dėl tokių oro transporto bendrovių kaip Ryanair pritraukimo, taikomus oro uosto mokesčius.

(43)

BTS teigia, kad, remiantis plačiai žinoma informacija, privatūs oro uostai dažnai suteikia nuolaidų oro transporto bendrovėms tikėdamiesi didinti pelningumą. Palyginus vieneto kainas, tačiau neatsižvelgus į oro uostui tenkančią ekonominę naudą ir poveikį, gali pasirodyti, kad Ryanair suteiktos nuolaidos yra ekonominis pranašumas. BTS mano, kad negalima vertinti vieneto kainų neapsvarsčius kitų sutartinių dalykų ir jų sąsajos su skraidinamų keleivių skaičiumi, visu metiniu keleivių skaičiumi, orlaivių svoriu, skrydžių reguliarumu ir jų skaičiumi per metus, sezoniškumu ir atitinkamomis išlaidomis bei kitais oro uosto pelningumui įtaką darančiais veiksniais. Visi šie veiksniai daro įtaką oro uosto pajamoms ir išlaidoms; į juos būtina atsižvelgti lyginant atskiroms oro transporto bendrovėms nustatytas kainas.

(44)

BTS mano, kad sudarydamas susitarimą jis veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas. Prieš pasirašydamas susitarimą BTS atliko susitarimo su Ryanair pelningumo finansinius apskaičiavimus. Siekiant susitarti dėl sąlygų surengtos kelios BTS valdybos ir Ryanair vaizdo konferencijos. BTS atlikdamas apskaičiavimą vertino išlaidas ir tikėtinas pajamas pagal susitarimą ir rėmėsi įvairių oro uostų darbo su pigių skrydžių oro transporto bendrovėmis patirtimi.

(45)

BTS aiškina, kad susitarimo sudarymo metu oro uostas buvo pakankamai pajėgus priimti per ateinančius metus padidėsiantį keleivių skaičių, tad jis neplanavo fiksuotųjų išlaidų padidėjimo didėjant pajėgumui. Jis taip pat teigia, kad susitarimas su kita oro transporto bendrove, kuriuo užtikrinamas panašus keleivių srauto didėjimas, kokį užtikrino Ryanair, būtų buvęs sudaromas panašiomis sąlygomis. Dėl BTS paslaugų, kurių jis teikė Ryanair keleiviams ir orlaiviams, pobūdžio BTS aiškina, kad tos paslaugos yra gerokai pigesnės, palyginti su tipinėms oro transporto bendrovėms teikiamomis paslaugomis.

(46)

BTS aiškina, kad pagal susitarimą su Ryanair gautos pajamos reiškia garantuotą pajamų srautą. Tai visų pirma patvirtina tai, kad pagal susitarimo 2.1 straipsnį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.Ryanair privalo BTS sumokėti už mažiausiai […] skrydžius per dieną net ir tada, jei tuo laikotarpiu skrydžių bus mažiau. BTS mano, kad dėl šio Ryanair įsipareigojimo galima geriau planuoti ilgalaikes investicijas oro uoste. Be to, BTS paaiškina, kad dėl Ryanair su oro susisiekimu nesusijusios oro uosto pajamos gerokai padidėjo.

(47)

Dėl susitarime nustatytos nuolaidos taikymo naujiems maršrutams mechanizmo BTS pabrėžia, kad nuolaida negali būti apskaičiuojama pirmiesiems susitarimo galiojimo metams, bet tik pirmiesiems 12 mėnesių nuo orlaivių skraidymo reikalavimus atitinkančiais maršrutais pradžios.

(48)

Dėl nuolaidų taikymo vadinamiesiems naujiems maršrutams BTS mano, kad tokia nuolaida nėra Ryanair tenkanti atrankinė ekonominė nauda, nes BTS yra pasirengęs nuolaidas taikyti tik maršrutams, kurie atitinka atitinkamus susitarime nustatytus kriterijus ir oro uostui duoda ekonominės naudos. BTS taip pat aiškina, kad būtina pabrėžti, kad oro transporto bendrovė reikalavimus pasinaudoti sumažintomis kainomis atitinka tik su sąlyga, kad reguliariu maršrutu bus vykdomi mažiausiai […] skrydžiai per savaitę. Tikintis, kad bus išnaudotas bent minimalus B 737–800 tipo orlaivio pajėgumas (63 %) (17), tai sudaro mažiausiai 90 000 naujų keleivių per metus, t. y. daugiau nei 6,5 % visų keleivių, kurie naudojosi oro uostu susitarimo pasirašymo metu, ir daugiau nei 4,3 % visų keleivių, kurie 2007 m. naudojosi oro uostu.

(49)

Taip pat būtina pažymėti, kad nuo susitarimo pasirašymo dienos iki šiol tik vienas Ryanair maršrutas tenkino nuolaidos suteikimo sąlygas, konkrečiai maršrutas į Frankfurto Hano oro uostą. Susitarimo pasirašymo metu nė viena kita oro transporto bendrovė nevykdė ir dabar nevykdo reguliarių skrydžių šiuo maršrutu, tad Ryanair neperėmė keleivių iš kitos oro transporto bendrovės.

(50)

Be to, BTS aiškina, kad, jei oro transporto bendrovė laikosi sąlygų dėl vadinamojo naujo maršruto, tokio maršruto teikiama ekonominė nauda net ir suteikus didžiausią nuolaidą pirmaisiais metais yra didesnė nei […] per metus, o tai yra […] daugiau nei kitos oro transporto bendrovės, kuriai taikomos AIL kainos (t. y. […]), įprasto vidutinio maršruto, kuriuo orlaiviai skrenda tris kartus per savaitę, teikiama nauda ir beveik prilygsta […], kitos oro transporto bendrovės, kuriai taikomos AIL kainos (t. y. […]), maršruto, kuriuo orlaiviai skrenda penkis kartus per savaitę, teikiamai naudai.

(51)

BTS mano, kad naujas maršrutas ypač prisideda prie oro uosto augimo ir plėtros, ypač dėl didesnio oro uosto pajėgumo panaudojimo (terminalo pastato, kilimo ir leidimosi tako), nes didelių pajamų, atsiradusių pasiūlius tokį naują maršrutą, teikiama nauda gerokai viršija suteiktas nuolaidas ir yra akivaizdžiai naudinga esamoms bendrovės fiksuotosioms išlaidoms (18) padengti bei oro uosto teikiamų paslaugų kainų pastovumui užtikrinti (žr. AIL kainų kitimą). BTS taip pat nurodo, kad toks naujas maršrutas taip pat padeda didinti oro uosto reguliariųjų susisiekimo paslaugų dalį ir mažinti nereguliariai, dažniausiai dėl vasaros (užsakomųjų) skrydžių naudojamo oro uosto pajėgumo apimtį; tai yra patys svarbiausi investuoti į papildomą oro uosto pajėgumą skatinantys veiksniai, apsunkinantys oro uosto biudžetą dėl nusidėvėjimo ir palūkanų ir verčiantys kelti teikiamų paslaugų kainas.

(52)

BTS aiškina, kad nuolaidos taikomos tik su sąlyga, kad skrydžiai naujais maršrutais bus rengiami septynis kartus per savaitę; šią sąlygą Ryanair įvykdė tik maršruto į Frankfurto Hano oro uostą atveju. Ryanair orlaiviai skraidė keliais naujais maršrutais, tačiau nuolaidos jai nebuvo taikomos, nes skrydžių skaičius per savaitę neatitiko sąlygoje nurodyto skaičiaus (pvz., į Stokholmo Skavstos, Rytų Midlandso, Bristolio ir Brėmeno oro uostus).

(53)

Dėl maršrutų pelningumo BTS aiškina, kad tokios informacijos jis neturi ir kad maršruto pelningumą gali įvertinti tik oro transporto bendrovė. Nuo dienos, kurią Ryanair pradėjo skrydžius iš BTS, ji atsisakė tik vieno maršruto (Bratislava–Brėmenas, Vokietija). Skrydžiai šiuo maršrutu panaikinti po aštuonių mėnesių, nepaisant to, kad Ryanair už jį sumokėjo sutartą kainą (mažesnę, nei nurodyta AIL). BTS nurodo, kad iš šios informacijos matyti, kad nuolaidos suteikimo maršrutams esant įprastoms rinkos sąlygoms nepakanka nepelningiems skrydžiams vykdyti.

(54)

BTS mano, kad susitarimas nesuteikė Ryanair pranašumo, nes jo nuostatos buvo pagrįstos rinkos sąlygomis, todėl tai nebuvo valstybės pagalba. Tačiau jis nepateikia suderinamumo kriterijų paaiškinimo.

(55)

Be to, BTS mano, kad 2005 m. gairės nėra teisiškai saistantis Bendrijos teisės dokumentas, t. y. jos nėra privalomos ES valstybėms narėms, fiziniams bei juridiniams asmenims. Privalomi yra tik reglamentai, direktyvos ir sprendimai. Rekomendacijos ir nuomonės yra neprivalomos. Be to, BTS tvirtina, kad susitarimas buvo sudarytas 2005 m. gruodžio 5 d., o 2005 m. gairės paskelbtos 2005 m. gruodžio 9 d. ir nėra atgaline data taikomos šiam atvejui.

(56)

Ryanair savo 2008 m. rugpjūčio 8 d. pateiktose pastabose tvirtina, kad, jos nuomone, oficialus tyrimas pradėtas nepagrįstai ir be reikalo. Ji taip pat teigia apgailestaujanti, kad Komisija nesudarė Ryanair galimybės pačiai dalyvauti pirminiame šio atvejo nagrinėjime.

(57)

Dėl tiriamo dalyko Ryanair mano, kad Komisija turėjo remtis standartiniais komerciniais susitarimais, taip pat Šarlerua oro uosto tyrime Ryanair pateiktais panašių oro uostų duomenimis, ir turėjo nuspręsti, kad aptariamas susitarimas neprieštarauja rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principui, todėl nėra susijęs su valstybės pagalba.

(58)

Dėl susitarimo finansavimo valstybės lėšomis ir galimybės jį priskirti Slovakijos valdžios institucijoms Ryanair mano, kad sudarydamas susitarimą BTS veikė savarankiškai ir todėl su juo nėra susijusi jokia valstybės priemonė.

(59)

Ryanair manymu, skundo pateikėjui įtaką padarė Ryanair pareikštas nepritarimas tam, kad BTS kontrolinį akcijų paketą įsigytų Vienos oro uostas, ir susitarimo sudarymo data, kaip valstybės pagalbos skyrimo įrodymas; jis pervertino tikrąjį Ryanair tariamai suteikto pranašumo dydį.

(60)

Nors Ryanair patvirtina išreiškusi susirūpinimą dėl konkurencijos, kai BTS privatizavimo (19) metu kilo klausimas dėl pirkėjo pasirinkimo, ji mano, kad remiantis Ryanair pozicija būtų neprotinga daryti išvadą, kad ji prieštarauja oro uosto privatizavimui arba kad nepritaria tam, kad Vienos oro uostas įsigytų BTS akcijų, nes susitarimas tariamai galiotų tik tuomet, jei oro uostas priklausytų valstybei, nes reikalinga valstybės pagalba. Ryanair toliau aiškina, kad ji prieštaravo ne pačiam BTS privatizavimui, bet Vienos oro uosto, kaip pirkėjo, pasirinkimui, nes tai būtų išsklaidę Bratislavos oro uosto sukurtą Vienos oro uostui tenkantį konkurencinį spaudimą ir panaikinę oro transporto bendrovių, norinčių teikti paslaugas Slovakijos, Austrijos, Vengrijos ir Čekijos dalis apimančiame regione, galimybę rinktis.

(61)

Dėl susitarimo sudarymo datos Ryanair aiškina, kad prieš sudarant Susitarimą jau nuo 2003 m. gruodžio mėn. pradžios vyko ilgai trukę parengiamieji darbai bei Ryanair ir BTS derybos. Susitarimas iš tiesų buvo sudarytas 2005 m. gruodžio 5 d., nors paskutinė kainų pasiūlymų pateikimo diena buvo 2006 m. sausio 24 d., t. y. po daugiau nei vieno su puse mėnesio.

(62)

Be to, Ryanair aiškina, kad nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. kovo mėn. ji planavo atgabenti 20 orlaivių, iš kurių daugiausia keturi turėjo būti skirti skrydžiams iš BTS. Šios su veikla susijusios priežastys neleido atidėti susitarimo sudarymo daugiau nei dešimčiai mėnesių laukiant, kol įvyks privatizavimo pasiūlymų nagrinėjimo procedūra ir bus gautas Slovakijos Respublikos antimonopolijos tarnybos patvirtinimas (pirmasis terminas – 2006 m. rugpjūčio 15 d., pratęstas 45 dienoms iki 2006 m. spalio mėn.).

(63)

Ryanair mano, kad AIL pateikti tik nurodymai; derėdamasis su oro transporto bendrovėmis BTS neprivalo jų laikytis. Be to, AIL nurodomos specialios nuolaidos ir jame pateiktų nuostatų išimtys, t. y. galimybės taikyti nuolaidas, dėl kurių oro uosto operatoriai ir oro transporto bendrovės kiekvienu konkrečiu atveju turėtų susitarti.

(64)

Dėl standartinio stovėjimo vietos mokesčio, taikomo palikus orlaivį stovėti ilgiau nei dvi valandas, Ryanair aiškina, kad jai tas mokestis nebūtų taikomas dėl jos veiklos ypatumų ir dėl to, kad Bratislava nėra Ryanair„bazė“. Ryanair orlaiviai niekada nestovi BTS; kadangi Ryanair orlaiviai greitai apsisuka, jie kiekvieną kartą oro uoste užtrunka tik 25 minutes ir niekada nestovi specialioje orlaivių stovėjimui skirtoje zonoje.

(65)

Dėl naujų mokesčių įvedimo Ryanair mano, kad Komisijos aiškinimas yra klaidinantis, nes, anot jos, nauji mokesčiai Ryanair nebus taikomi. Tačiau tokius mokesčius vietoj Ryanair paprasčiausiai tiesiogiai surinks BTS. Ryanair aiškina, kad tokie mokesčiai, jei juos tiesiogiai rinktų Ryanair, darytų neigiamą poveikį jos verslo modeliui ir keleivių skaičiui.

(66)

Be to, Ryanair tvirtina, kad jei būtų panaikinti ar sumažinti kai kurie oro uoste taikomi standartiniai mokesčiai, tai neduotų jai jokios naudos, nes susitarime nustatytas bendras orlaivio tūpimo, išskridimo iš oro uosto ir orlaivio aptarnavimo mokestis nesumažėja sumažinus standartinius mokesčius oro uoste. Tai rizika, kurią Ryanair prisiėmė sudarydama susitarimą. Rizika pasitvirtino oro uoste, kai 2008 m. sausio mėn. orlaivio tūpimo mokestis buvo sumažintas 7,1 % Be to, susitarime nustatyta, kad paslaugų mokestis kasmet padidėja […].

(67)

Ryanair nesutinka su Komisijos pirminėmis išvadomis, kad, kadangi Slovakijos valdžios institucijos nurodydamos susitarimo teikiamus privalumus paminėjo regionų ekonominę plėtrą, tikėtiną įplaukiančių investicijų srautą, kitą antrinį ir tretinį ekonominį poveikį, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principas nėra tenkinamas.

(68)

Ji toliau aiškina, kad pagrindinis BTS tikslas buvo optimizuoti keleivių srautų dydį ir konkuruoti oro uosto teikiamų paslaugų rinkoje ir kad BTS priimdamas sprendimą rėmėsi nuolat atnaujinamomis finansinėmis analizėmis; šį faktą galima įrodyti raštais, kuriais BTS ir Ryanair keitėsi per 2003 m. gruodžio mėn. prasidėjusias ilgai trukusias derybas. Ryanair tvirtina, kad, pavyzdžiui, iš 2003 m. gruodžio 12 d. BTS rašte dėl preliminaraus nuolaidų pasiūlymo pateiktos informacijos matyti, kad oro uostas atliko finansines išlaidų ir pelno analizes. Ryanair teigia, kad iš 2004 m. lapkričio 16 d. siųstame elektroniniame laiške pateiktos informacijos matyti, kad BTS išnagrinėjo su susitarimu susijusią riziką, pavyzdžiui, jis sutiko į paslaugų mokestį įtraukti tik tuos mokesčius, kuriuos jis kontroliuoja (pvz., į paslaugų mokestį jis neįtraukė oro eismo kontrolės mokesčio, nes BTS oro eismo nekontroliuoja). Ryanair taip pat pateikia pavyzdį, kad ji BTS pateikė UNISYS parengtą ataskaitą apie antraeilių oro uostų galimybę perimti dalį iš pirmaeilių oro uostų skraidinamų keleivių.

(69)

Ryanair aiškina, kad mokesčiai, kuriuos ji moka BTS, yra panašūs į kitų panašaus dydžio oro uostų (pvz., privataus Blakpulo oro uosto Jungtinėje Karalystėje) renkamus mokesčius arba net didesni. Ryanair taip pat tvirtina Šarlerua oro uosto bylos administracinio nagrinėjimo ir nagrinėjimo teisme etapuose Komisijai pateikusi privatiems asmenims priklausančiuose ir privačiomis lėšomis finansuojamuose oro uostuose taikomų mokesčių pavyzdžių ir toliau aiškindama remiasi Šarlerua oro uosto byloje pateiktais argumentais, duomenimis ir išvadomis. Ji mano, kad nebūtina atlikti sudėtinį ekonominį vertinimą, pakaktų tik paprasto oro uosto mokesčių, taikomų skirtinguose privatiems asmenims priklausančiuose ir privačiomis lėšomis finansuojamuose oro uostuose, palyginimo.

(70)

Ryanair mano, kad, kadangi ji įsipareigojo, kad jos orlaiviai nuo 2009 m. liepos 1 d. iš Bratislavos oro uosto skraidys mažiausiai […] maršrutais per dieną, o tai atitiktų daugiau nei 2 mln. keleivių per metus numatant 75 % užimtų keleivių vietų, ji oro uostui teikė pastovių pajamų. Be to, Ryanair nurodo, kad šias pajamas garantavo bauda, kuri prilygtų mokesčiams už skrydžius […] maršrutais per dieną, jei Ryanair neįvykdytų įsipareigojimo. Todėl ji mano, kad oro uosto mokesčiai sumažinti atsilyginant už ekonominę naudą, todėl tai neprieštarauja rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principui.

(71)

Be to, naujiems maršrutams taikomas paslaugų mokestis pagrįstas skrydžių dažnumu (7 skrydžiai per savaitę), kuris prilygsta daugiau nei 100 000 keleivių per metus (numatant 75 % užimtų keleivių vietų). Ryanair aiškina, kad tuo metu, kai ji rengė pastabas, naujiems maršrutams taikomos nuolaidos buvo taikomos tik maršrutui tarp Bratislavos ir Frankfurto Hano oro uostų. Ji taip pat teigia, kad nuolaidos, kurių BTS suteikė naujiems maršrutams, neprieštarauja šiame sektoriuje taikomai praktikai, nes daugelis privačių ir valstybinių oro uostų naujiems maršrutams taiko tokias pat ar didesnes nuolaidas.

(72)

Ryanair aiškina, kad užtikrindama oro uostui didelį keleivių skaičių ji didina su oro susisiekimu nesusijusias oro uosto pajamas ir terminalo panaudojimą. Su oro susisiekimu nesusijusios oro uosto pajamos apima mokesčius už keleivių transporto priemonių stovėjimo vietas, pajamas iš oro uoste vykdomos veiklos, pavyzdžiui, automobilių nuomos, parduotuvių, banko padalinių, pašto skyrių ir restoranų, pajamas iš vežimo į kaimynystėje esančius miestus maršrutiniu transportu paslaugų ir pajamas iš reklamos. Be to, Ryanair mano, kad oro uostas gali gauti papildomų pajamų imdamas komisinius už bilietus ir bagažo perviršį ir gali sutaupyti išlaidų taikydamas skirtingas keleivių registravimo procedūras.

(73)

Ryanair atmeta skundo pateikėjo prielaidas, kad jos orlaivių keleivių vietų užimtumo rodiklis yra 84 % ir kad orlaivio didžiausia kilimo masė yra 69,9 tonos. Šios prielaidos išpūstos siekiant padidinti naudos, kurią Ryanair tariamai gavo, dydį. Ryanair aiškina, kad derantis su BTS jos numatytas orlaivio keleivių vietų užimtumo rodiklis buvo 75–80 %; tokį rodiklį patvirtino ex-post statistiniai duomenys. Ryanair orlaivių, kurie skraido į Bratislavos oro uostą ir iš jo, didžiausia kilimo masė yra 67 tonos.

(74)

Ryanair nuomone, jau 2005 m. buvo aišku, kad dėl susitarimo su BTS didės oro uosto pelningumas, o dėl to akcininkai gaus pridėtinę vertę. Panašių susitarimų Ryanair yra sudariusi su kitais privačiais ir valstybiniais oro uostais, pavyzdžiui, Londono Standstedo, Londono Lutono, Prestviko ar Hano oro uostais.

(75)

Ryanair mano, kad priemonė nėra atranki, nes susitarimas nebuvo sudarytas išskirtinėmis sąlygomis ir bet kuriai kitai oro transporto bendrovei, prisiėmusiai įsipareigojimus, būtų taikytos tokios pat sąlygos, kokios sudarytos Ryanair. Ji taip pat mano, kad susitarimu užtikrinama, kad kitoms oro transporto bendrovėms pasiūlytos finansinės ir veiklos sąlygos būtų taikomos skaidriai ir nediskriminuojant.

(76)

Ryanair aiškina, kad tuo metu, kai buvo sudaromas susitarimas, oro uostas veikė ne visu pajėgumu ir kad jis būtų galėjęs priimti ir Ryanair konkurentus. Ji toliau teigia, kad Sky Europe naudojosi tokiomis pat sąlygomis kaip ir Ryanair, nes jos prisiimti įsipareigojimai buvo panašūs į Ryanair įsipareigojimus.

(77)

Ryanair ginčija Komisijos, nusprendusios pradėti procedūrą, pirminę išvadą dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. Konkrečiai ji ginčija tai, kad Komisija neanalizavo konkuruojančių oro transporto bendrovių ir oro uostų susitarimų.

(78)

Slovakijos valdžios institucijos nurodo, kad jos visiškai pritaria BTS ir Ryanair argumentams, kad susitarimas nesusijęs su valstybės pagalba Ryanair ir kad jis buvo sudarytas rinkos sąlygomis.

(79)

Dėl susitarimo priskirtinumo valstybei jos pabrėžia, kad susitarimas sudarytas tik pasibaigus ilgoms oro uosto ir Ryanair vadovybių deryboms. Slovakijos valdžios institucijų manymu, kad jei susitarimas būtų priskirtinas valstybei, derybos būtų trukusios trumpiau. Be to, akivaizdu, kad susitarimo sudarytas nesant jokio spaudimo. Jos taip pat tvirtina, kad oro uostas nepriklauso nuo vietos ir regiono valdžios institucijų ir kad jis buvo pajėgus padengti savo veiklos išlaidas savo pajamomis nesikišant viešosios valdžios institucijoms.

(80)

Slovakijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad BTS veikė kaip rinkos investuotojas, siekiantis palankiausių sutartinių sąlygų oro uostui. BTS neseniai pateikė Slovakijos Respublikos finansų ministerijai ataskaitą dėl pigių skrydžių oro uoste strategijos, kurią 2003 m. pabaigoje parengė konsultavimo bendrovė. Šioje ataskaitoje buvo siekiama aprašyti pigių skrydžių oro transporto bendrovių verslo taktiką ir tendencijas pasaulyje ir Vidurio Europoje norint pateikti oro uosto vadovybei rekomendacijų dėl kainų, rinkodaros ir finansinių klausimų. Kita analizė buvo atlikta 2004 m. balandžio mėn. siekiant įvertinti keleivių oro uoste skaičiaus didėjimą ir kainų nustatymo galimybes.

(81)

Slovakijos valdžios institucijos patvirtina, kad BTS taip pat taikė nuolaidas kitų oro transporto bendrovių, pavyzdžiui, Easyjet ir Sky Europe, naujiems reguliariems maršrutams ar jų joms siūlė ir kad susitarimas su Ryanair nebuvo speciali išimtis. Jos taip pat tvirtina, kad nustatyta naujo maršruto apibrėžtis buvo taikoma ir kitoms oro transporto bendrovėms, tad Ryanair jokiu atžvilgiu nebuvo vertinamas palankiau.

(82)

Slovakijos valdžios institucijos aiškina, kad, nors jos mano, kad susitarimas su Ryanair nėra susijęs su valstybės pagalba, jos paprašė oro uostą atlikti susitarimo pelningumo ex-post analizę. Iš šios analizės rezultatų matyti, kad 2006–2007 m. dėl sudaryto susitarimo oro uosto pelningumas buvo 8,5–10 %

(83)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(84)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai yra taikomi bendrai. Todėl, norint nustatyti, ar aptariama priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje, turi būti tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos. Konkrečiai finansinė parama turėtų:

(85)

Šiuo atveju Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad BTS elgėsi taip, kaip panašioje padėtyje būtų elgęsis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Jei šiuo atveju būtent taip ir yra, susitarimas nebuvo palankus tik Ryanair ir valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(86)

Vertindama, ar susitarimas sudarytas esant įprastoms rinkos sąlygoms, Komisija turi išnagrinėti, ar esant panašioms aplinkybėms privatus investuotojas, veikiantis įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis, būtų galėjęs sudaryti tokį patį ar panašų komercinį susitarimą, kokį sudarė BTS (20).

(87)

Abi suinteresuotosios šalys (t. y. BTS ir Ryanair) teigia, kad ir kiti privatūs ir valstybiniai oro uostai teikia keleivių skaičiumi pagrįstų nuolaidų ir nuolaidų naujiems maršrutams tikėdamiesi didesnio pelningumo ir geresnio infrastruktūros panaudojimo. Tad jos mano, kad Komisija rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijų turėtų taikyti tik susitarime nurodytų mokesčių ir oro uosto mokesčių, kuriuos kiti Europos oro uostai taiko pigių skrydžių oro transporto bendrovėms, palyginimui. Ryanair konkrečiai nurodo, kad Bratislavos oro uoste taikomi mokesčiai yra panašūs į kituose panašiuose oro uostuose (pvz., Jungtinėje Karalystėje esančiame Blakpulo oro uoste) taikomus mokesčius ar net didesni.

(88)

Šiuo atveju Komisija mano, kad, nors kituose Europos oro uostuose taikomi oro uosto mokesčiai galėtų būti bendro pobūdžio oro uoste teikiamų paslaugų kainų nustatymo standartu, remiantis jais negalima daryti išvados, kad BTS šiuo konkrečiu atveju veikė kaip privatus investuotojas.

(89)

Pajamų ir išlaidų struktūra oro uostuose skiriasi. Tai priklauso nuo oro uosto plėtros būklės, visų pirma atsižvelgiant į keleivių skaičių, oro transporto bendrovių, kurių orlaiviai skraido į oro uostą ir iš jo, esamą pajėgumą (pajėgumo perviršį, ribotą pajėgumą ar būtinybę investuoti padidėjus keleivių skaičiui), infrastruktūros tinkamumo eksploatuoti laiką, atsinaujinimui skirtų investicijų būtinybę ir nusidėvėjimo lygį, su reglamentavimu susijusią naštą, kuri valstybėse narėse gali skirtis, ankstesnes skolas ir įsipareigojimus. Komisija taip pat pažymi, kad kiekvienas oro uostas gali sudaryti skirtingus susitarimus su oro transporto bendrovėmis ir kad jie gali priklausyti nuo oro uosto buvimo vietos patrauklumo konkrečiai oro transporto bendrovei ir jos konkurentėms, aptarnaujamos zonos dydžio ir siūlomų paslaugų lygio.

(90)

Todėl Komisija mano, kad vertinant, ar dėl susitarimo Ryanair gauna naudos, reikia atsižvelgti į sąlygas Bratislavos oro uoste, o ne tik palyginti kituose Europos oro uostuose, kurių ypatumai skiriasi, taikomus mokesčius.

(91)

Remdamasi Europos Teisingumo Tesimo praktikoje nustatytais principais, Komisija turi palyginti galimybe gauti pelno pagrįstą BTS ir privataus operatoriaus elgesį (21). BTS tvirtina, kad jis veikė apgalvotai, tačiau nepateikė Komisijai oficialios rašytinės ataskaitos.

(92)

Stardust Marine bylos sprendime Europos Teisingumo Teismas paskelbė, kad „norint ištirti, ar valstybė elgėsi kaip apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, reikia atsižvelgti į aplinkybes, buvusias tuo metu, kai buvo imamasi finansinių paramos priemonių, siekiant įvertinti, ar valstybės elgesys yra ekonomiškai racionalus, ir kad reikia susilaikyti nuo bet kokio vertinimo dėl vėlesnės situacijos.“ (22)

(93)

Tam, kad galėtų taikyti privataus investuotojo kriterijų, Komisija turi atsižvelgti į susitarimo pasirašymo datą. BTS susitarimą su Ryanair pasirašė 2005 m. gruodžio 5 d. Be to, vertindama Komisija turi remtis susitarimo pasirašymo metu operatoriaus turėta informacija ir buvusiomis prielaidomis.

(94)

Susitarimo 2.1 straipsnyje nurodyta, kad Ryanair įsipareigojo, kad jos orlaiviai nuo 2009 m. vidurio kasdien vyks mažiausiai […] esamais maršrutais. Buvo planuojama, kad nuo 2009 m. vidurio šis rodiklis bus gerokai mažesnis. Susitarimo 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kaina už kiekvieną įprastu maršrutu vykstančio orlaivio atvykimą ir išvykimą yra […] EUR ir kasmet ji didinama […].

(95)

Pagal Susitarimo 6.3 straipsnį sumažintas mokestis už kiekvieną naujais maršrutais vykstančio orlaivio atvykimą ir išvykimą yra […] EUR, kuris kasmet didinamas […] šešerius metus skaičiuojant nuo orlaivio skraidymo nauju maršrutu pradžios. Be to, iš oro uosto pateiktos informacijos matyti, kad nauji maršrutai sudarytų daugiausia 20 % visų Ryanair aptarnaujamų maršrutų (23).

(96)

Tuo remdamasis oro uostas galėjo numatyti pajamas, kurių bus gauta pagal susitarimą su Ryanair. Reikėtų pabrėžti, kad tokios pajamos apima tik su oro susisiekimu susijusias pajamas, o ne netiesiogines pajamas.

(97)

Komisija toliau pažymi, kad Ryanair dėl įsipareigojimo, kad jos orlaiviai iš oro uosto kasdien skraidys mažiausiai […] maršrutais, BTS susitarimo galiojimo laikotarpiu galėjo tikėtis pastovių ir iš anksto numatomų pajamų.

(98)

Susitarimo galiojimo laikotarpiu numatomos oro uosto išlaidos apskaičiuotos remiantis faktinėmis išlaidomis (24) iki 2016 m. ir oro uosto verslo planu.

(99)

Atsižvelgiant į susitarimą atitinkamos išlaidos priskiriamos pagal pagrindinius kriterijus, susijusius su procentais išreikšta keleivių dalimi (29,38 % keleivių 2007 m.), orlaivių judėjimu oro uoste (12,69 % 2007 m.), didžiausia kilimo mase (19,07 %), dėl susitarimo atsiradusiu administravimo poreikiu bei Ryanair pasiūlytų paslaugų lygiu. Metiniai numatyti pagrindiniai lėšų paskirstymo kriterijai išsamiai nurodyti 4 lentelėje, iš kurios matyti, kad Ryanair padengiamų išlaidų dalis didėja didėjant jos svarbai oro uosto veikloje.

4   lentelė

Išlaidų, atsiradusių 2008–2016 m. galiojant Ryanair susitarimui, paskirstymo kriterijai

(100)

Išlaidos iki 2016 m. buvo numatytos atsižvelgiant į toliau nurodytas pagrindines prielaidas remiantis oro uosto verslo planu:

(101)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti su susitarimu susiję pajamų ir išlaidų apskaičiavimai ir dėl susitarimo gautas BTS pelnas susitarimo galiojimo laikotarpiu. Apskaičiavimai atlikti remiantis BTS vadovybės pateiktu verslo planu ir pirmiau minėtomis prielaidomis.

5   lentelė

Ryanair susitarimo pelningumo 2005–2016 m. analizė

(102)

Komisija pažymi, kad susitarimas su Ryanair jo galiojimo laikotarpiu daro teigiamą įtaką BTS finansiniams rezultatams; BTS pelno GDV yra […] mln. Be to, buvo tikimasi, kad BTS GDV bus teigiama per visą susitarimo galiojimo laikotarpį.

(103)

Komisija taip pat pažymi, kad susitarimas apima visas išlaidas, kurios jam priskirtinos. Aptariamu atveju vadinamasis „visų išlaidų“ metodas apima oro uosto infrastruktūros nusidėvėjimo išlaidas ir visas kitas veiklos išlaidas, ankstesnės infrastruktūros išlaidas (26) ir išlaidas, patirtas taikant saugumo ir saugos priemones, kurios gali būti laikomos viešosios politikos kompetencijai priklausančiomis priemonėmis ir kurių taikymas nebūtų laikomas ekonomine veikla, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Be to, į susitarimui priskiriamas su oro susisiekimu nesusijusias pajamas atsižvelgta nebuvo. Tad panašu, kad pelno GDV nepakankamai įvertinta ir susitarimo teigiamas indėlis turėtų būti svaresnis.

(104)

Toliau Komisija nurodo, kad 2010 ir 2011 m., kai turėtų pradėti veikti pirma naujo terminalo dalis (27) ir oro uosto pajėgumas padidės, išlaidos (visų pirma nusidėvėjimo ir energijos išlaidos) padidės 33–38 %, palyginti su 2008 m., ir darys neigiamą įtaką šių pirmųjų dvejų metų rezultatams.

(105)

Iš 5 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė pelno marža (28) (arba vadinamosios pajamos iš pardavimo) pagal susitarimą yra […] ir yra panaši į kitų ES oro uostų vidutinę pelno maržą 2006 ir 2007 m. (žr. lentelę).

6   lentelė

Kitų ES oro uostų pelno marža 2006 ir 2007 m.

(106)

Komisijos ekspertas taip pat atliko susitarimo grynosios dabartinės vertės jautrumo analizę norėdamas ištirti kintančių nusidėvėjimo ir sunaudotos energijos išlaidų poveikį sutarties pelningumui, jei kartais tos išlaidos būtų nepakankamai įvertintos.

7   lentelė

Ryanair susitarimo pelningumo jautrumo analizė (nusidėvėjimo ir sunaudotos energijos išlaidų padidėjimas)

(107)

Nepaisant to, kad jautrumo analizėje rodikliai kito nuo 10 % iki 25 %, susitarimo nauda BTS grynajam pelnui tebėra teigiama ir siekia nuo […] mln. EUR iki […] mln. EUR.

(108)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad remiantis minėta išlaidų ir pelno analize BTS sprendimas sudaryti susitarimą su Ryanair buvo racionalus.

(109)

Komisijos manymu, svarbu susitarimą vertinti atsižvelgiant į ankstesnę BTS veiklą ir jo tuo metu užimtą padėtį rinkoje.

(110)

Komisija pažymi, kad remiantis Šarlerua bylos sprendimu (29), vertindama aptariamą priemonę, ji privalo atsižvelgti į visas svarbias priemonės ypatybes ir aplinkybes.

(111)

Šiuo atveju, vertinant BTS sprendimo sudaryti susitarimą logiškumą, be sąnaudų ir naudos analizės reikėtų atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, pvz., oro uoste veiklą vykdančių oro transporto bendrovių įvairinimas ir dėl jo mažėjanti rizika, geriau paskirstomi ištekliai bei mažinamas perteklinis pajėgumas.

(112)

Kadangi Slovakijos Respublika šiuo metu neturi jos teritorijoje registruotos oro transporto bendrovės, o ankstesnė oro transporto bendrovė buvo maža (2005 m. BTS pervežė 6 % keleivių), ir kitose valstybėse narėse tokios oro transporto bendrovės skraidina bent 40 % panašaus dydžio oro uosto keleivių, BTS labai priklausė nuo privačios oro transporto bendrovės Sky Europe, kuri 2005 m. skraidino apie 73 % oro uosto keleivių. Galima pažymėti, kad dėl susitarimo su Ryanair BTS atsirado galimybė įvairinti savo klientų bazę ir galėjo sumažinti riziką, kuri pasitvirtino 2009 m. bankrutavus Sky Europe.

(113)

Be to, BTS sumažino perteklinio pajėgumo atsiradimo riziką seną terminalą pakeisdama nauju ir didesniu terminalu. Optimizavus infrastruktūros naudojimą ir jo reguliarumą nuo 2008 m. atsirado galimybė sumažinti įprastus AIL nustatytus mokesčius. Be to, į vadinamąjį paslaugų mokestį BTS neįtraukė mokesčių, kurių jis nekontroliavo, pvz., oro eismo kontrolės mokesčių.

(114)

Be to, Ryanair reklamuoja Bratislavą kaip vieną savo maršrutų interneto svetainėje. Tačiau, BTS už šį viešinimą nemoka, nors ir negalima atmesti, kad tai gali teikti tam tikrą vertę.

(115)

Komisija pažymi, kad visi šie kokybiniai elementai taip pat darė teigiamą įtaką BTS veiklai ir finansinei padėčiai ir padidino BTS rinkos vertę jos akcininkų naudai. Jie papildo minėtos išlaidų ir naudos analizės rezultatus.

(116)

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją Komisija daro išvadą, kad Ryanair susitarimo pasirašymo metu BTS manė, kad susitarimas padidins oro uosto pelningumą. Todėl Komisija gali pripažinti, kad esant panašioms aplinkybėms rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis operatorius būtų nusprendęs sudaryti panašų susitarimą su Ryanair, kokį sudarė BTS.

(117)

Kadangi netenkinamas bent vienas suvestinis kriterijus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, Komisija mano, kad susitarimas nelaikomas valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje,

—

orlaivio tūpimo mokestis – 425 SKK (apie 11,20 EUR) už toną (maksimali kilimo masė);

—

stovėjimo vietos mokestis – 9 SKK (apie 0,237 EUR) už toną stovint vieną valandą;

—

keleivio mokestis – 490 SKK (apie 12,90 EUR) už keleivį;

—

privažiavimo ir oro eismo kontrolės mokestis – 230 SKK (apie 6,07 EUR) už toną.

1.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/39

(1)

Pagal Direktyvą 95/46/EB valstybės narės privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų perduodami trečiajai šaliai tik tuo atveju, jei ta trečioji šalis užtikrina tinkamą apsaugos lygį ir jei prieš perduodant duomenis yra laikomasi valstybių narių įstatymų, kuriais įgyvendinamos kitos minėtos direktyvos nuostatos.

(2)

Komisija gali nustatyti, kad trečioji šalis užtikrina tinkamą apsaugos lygį. Tokiu atveju asmens duomenys gali būti perduodami iš valstybių narių be papildomų garantijų.

(3)

Pagal Direktyvą 95/46/EB duomenų apsaugos lygis turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į visas su duomenų perdavimo operacija ar operacijomis susijusias aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant keliems perdavimui svarbiems elementams, kurie išvardyti direktyvos 25 straipsnyje.

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad požiūris į duomenų apsaugą trečiosiose šalyse skirtingas, reikėtų įvertinti apsaugos tinkamumą, o bet koks Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi pagrįstas sprendimas turėtų būti priimtas ir vykdomas taip, kad trečiosios šalys, kuriose yra panašios sąlygos, nebūtų subjektyviai ar nepagrįstai diskriminuojamos arba kad trečiosios šalys nediskriminuotų viena kitos, kad juo nebūtų kuriamos paslėptos kliūtys prekybai ir kad būtų atsižvelgiama į Europos Sąjungos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

(5)

Izraelio Valstybės teisinė sistema neturi rašytinės konstitucijos, tačiau tam tikriems pagrindiniams įstatymams Izraelio Valstybės Aukščiausiasis Teismas yra suteikęs konstitucinį statusą. Tuos pagrindinius įstatymus papildo gausi teismų praktika, nes Izraelio teisinė sistema daugiausia grindžiama bendraisiais teisės principais. Teisė į privatumą įtvirtinama Žmogaus orumo ir laisvės pagrindinio įstatymo 7 skirsnyje.

(6)

Izraelio Valstybėje asmens duomenų teisės standartai daugiausia grindžiami Direktyvoje 95/46/EB nustatytais standartais ir nustatyti Privatumo apsaugos įstatyme Nr. 5741–1981 su paskutiniais 2007 m. padarytais pakeitimais, kuriais siekiama nustatyti naujus asmens duomenų tvarkymo reikalavimus ir išsamią priežiūros institucijos struktūrą.

(7)

Be to, minėtus duomenų apsaugos teisės aktus papildo Vyriausybės nutarimai dėl Privatumo apsaugos įstatymo Nr. 5741–1981 įgyvendinimo ir dėl priežiūros institucijos struktūros ir veiklos; tie sprendimai daugiausia grindžiami rekomendacijomis, kurias Teisingumo ministerijai ataskaitoje pateikė teisės aktų, susijusių su duomenų bazėmis, peržiūros komitetas (Schoffmano ataskaita).

(8)

Duomenų apsaugos nuostatų taip pat yra keliuose teisiniuose dokumentuose, kuriais reglamentuojami įvairūs sektoriai, pavyzdžiui, finansų sektoriaus teisės aktuose, sveikatos priežiūros ir viešųjų registrų reglamentuose.

(9)

Izraelio Valstybėje taikomi teisės standartai apima visus pagrindinius principus, kurių reikia, kad būtų užtikrintas tinkamas fizinių asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi automatizuotose duomenų bazėse, teisės į privatumą apsaugos lygis. Privatumo apsaugos įstatymo Nr. 5741–1981 2 skyrius, kuriame nustatyti asmens duomenų tvarkymo principai, netaikomas tvarkant asmens duomenis neautomatizuotose duomenų bazėse (rankiniu būdu tvarkomose duomenų bazėse).

(10)

Duomenų apsaugos teisės standartų taikymas užtikrinamas administracinėmis bei teisminėmis priemonėmis ir nepriklausoma priežiūra, kurią vykdo priežiūros institucija, Izraelio teisės, informacijos ir technologijos tarnyba (ILITA), kuriai suteikta teisė tirti ir imtis veiksmų ir kuri veikia visiškai nepriklausomai.

(11)

Izraelio duomenų apsaugos institucijos pateikė paaiškinimų ir patikinimų dėl to, kaip reikia aiškinti Izraelio teisę, ir patikino, kad Izraelio duomenų apsaugos teisės aktai įgyvendinami vadovaujantis tokiu aiškinimu. Šiame sprendime atsižvelgiama į šiuos paaiškinimus ir patikinimus, todėl šis sprendimas yra su jais siejamas.

(12)

Todėl Izraelio Valstybė užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB, kai vykdomas automatizuotas tarptautinis asmens duomenų perdavimas iš Europos Sąjungos į Izraelio Valstybę arba kai Izraelio Valstybėje asmens duomenys toliau tvarkomi automatizuotu būdu, jei jų perdavimas yra neautomatizuotas. Todėl tarptautiniam asmens duomenų perdavimui iš ES į Izraelio Valstybę, kai duomenys perduodami ir toliau tvarkomi tik neautomatizuotomis priemonėmis, šis sprendimas neturėtų būti taikomas.

(13)

Siekiant skaidrumo ir norint apsaugoti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų galimybes užtikrinti asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis, svarbu tiksliai apibrėžti išimtines aplinkybes, kuriomis gali būti sustabdyti konkrečių duomenų srautai, nepaisant to, kad nustatyta, jog apsauga yra tinkama.

(14)

Su šiuo sprendimu susijusiose išvadose dėl tinkamumo Izraelio Valstybė suprantama, kaip apibrėžta pagal tarptautinę teisę. Tolesnis perdavimas gavėjams už Izraelio Valstybės ribų, kaip apibrėžta pagal tarptautinę teisę, turėtų būti laikomas asmens duomenų perdavimu trečiajai šaliai.

(15)

Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupė, įsteigta pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį, pateikė palankią nuomonę dėl asmens duomenų apsaugos tinkamumo, kai vykdomas automatizuotas tarptautinis asmens duomenų perdavimas iš Europos Sąjungos į Izraelio Valstybę arba kai Izraelio Valstybėje asmens duomenys toliau tvarkomi automatizuotu būdu, jei jų perdavimas yra neautomatizuotas. Palankioje nuomonėje darbo grupė ragino Izraelio valdžios institucijas priimti papildomų nuostatų, kuriomis Izraelio teisės aktų taikymas būtų išplėstas įtraukiant rankiniu būdu tvarkomas duomenų bazes, kuriomis aiškiai nustatomas proporcingumo principo taikymas tvarkant asmens duomenis privačiajame sektoriuje ir kuriomis išimtys, susijusios su tarptautiniu duomenų perdavimu, būtų aiškinamos remiantis Darbo dokumente dėl Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalies vienodo aiškinimo (2) nustatytais kriterijais. Rengiant šį sprendimą atsižvelgta į šią nuomonę (3).

(16)

Pagal Direktyvos 95/46/EB 31 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko numatytą laiką,

a)

jeigu kompetentinga Izraelio valdžios institucija nustatė, kad gavėjas nesilaiko taikomų apsaugos standartų; arba

b)

jei yra didelė tikimybė, kad pažeidžiami apsaugos standartai, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad kompetentinga Izraelio Valstybės valdžios institucija laiku nesiima ar nesiims tinkamų veiksmų susidariusiai padėčiai išspręsti, jei dėl tolesnio perdavimo kiltų tiesioginė didelės žalos duomenų subjektams grėsmė ir valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos susiklosčiusiomis aplinkybėmis dėjo tinkamas pastangas, kad praneštų apie tai Izraelio Valstybėje įsikūrusiai už tvarkymą atsakingai šaliai ir suteiktų jai galimybę atsakyti.