29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/1

(1)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (1) 21 straipsnyje numatyta, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą.

(2)

2006 m. liepos 11 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Kroatijos Respublika dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (toliau – Susitarimas). Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir Susitarimas parafuotas.

(3)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas,

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/2

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 37 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visų valstybių narių Bendrijos tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % bazinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia išliks, Komisija gali nuspręsti skirti paramą už privatų sandėliavimą.

(2)

Rinkos kainos nukrito žemiau šio lygio, ir, atsižvelgiant į sezonines ir ciklines tendencijas, ši padėtis gali išlikti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga skirti paramą už privatų sandėliavimą.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 31 straipsnyje nustatyta, kad privataus sandėliavimo parama gali būti skiriama už kiaulieną, ir šią paramą Komisija turėtų nustatyti iš anksto arba konkurso tvarka.

(4)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos privataus sandėliavimo paramos schemos įgyvendinimo bendrosios taisyklės.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsnį iš anksto nustatyto dydžio parama turėtų būti skiriama vadovaujantis to reglamento III skyriuje nustatytomis išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(6)

Siekiant palengvinti šios priemonės administravimą, kiaulienos produktai, atsižvelgiant į jų sandėliavimo išlaidų dydžio panašumą, skirstomi į kategorijas.

(7)

Galutinė paraiškų teikimo data turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

(8)

Siekiant palengvinti administracinį ir kontrolės darbą, susijusį su sutarčių sudarymu, turėtų būti nustatytas mažiausias produktų kiekis, kuris turėtų būti numatytas kiekvienoje paraiškoje.

(9)

Siekiant užtikrinti veiklos vykdytojų sutartinių įsipareigojimų laikymąsi ir pageidaujamą priemonės poveikį rinkai, turėtų būti nustatytas užstato dydis.

(10)

Kiaulienos produktų eksportas laikomas viena iš rinkos pusiausvyros atkūrimo priemonių. Todėl turėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalies nuostatos, jei sandėliavimo laikotarpis trumpinamas, kai iš sandėlių išvežami produktai yra skirti eksportuoti. Kaip nurodyta tame straipsnyje, turėtų būti nustatyta suma už dieną, taikytina paramos dydžiui sumažinti.

(11)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir siekiant veiklos vykdytojams užtikrinti nuoseklumą bei aiškumą, toje pastraipoje nurodytą 2 mėnesių laikotarpį reikėtų išreikšti dienomis.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnyje nurodyta informacija, kurią valstybės narės turi pranešti Komisijai. Tikslinga šiame reglamente išdėstyti pranešimų teikimo taisykles.

(13)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/5

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/7

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 33/2011 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/9

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1017/2010 (2) konkurso tvarka pradėtas grūdų pardavimas 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (3), nustatytomis sąlygomis.

(2)

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 46 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1017/2010 4 straipsnį, atsižvelgdama į atskirais konkurso etapais gautas paraiškas dalyvauti konkurse, turi nustatyti mažiausią kiekvienos rūšies grūdų pardavimo kainą kiekvienai valstybei narei arba nuspręsti nenustatyti mažiausios pardavimo kainos.

(3)

Remiantis penktuoju konkurso etapu gautomis paraiškomis dalyvauti konkurse, nuspręsta, kad valstybėms narėms grūdų mažiausia pardavimo kaina turėtų būti nustatyta.

(4)

Siekiant kuo greičiau informuoti rinką ir užtikrinti veiksmingą priemonės valdymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/11

(1)

2002 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos direktyvoje 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (2), leidžiama 2,2–bis(4-hidroksifenil)propaną, vadinamąjį bisfenolį A, (toliau – BPA), naudoti kaip monomerą plastikiniams medžiagoms ir gaminiams, galintiems liestis su maisto produktais, gaminti vadovaujantis Maisto produktų mokslinio komiteto (3) ir Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) nuomonėmis (4).

(2)

BPA naudojamas kaip monomeras polikarbonatiniams plastikams gaminti. Polikarbonatiniai plastikai, kaip ir kiti, naudojami gaminti buteliukams kūdikiams maitinti. Kaitinant tam tikromis sąlygomis nedidelis BPA kiekis gali išsiskirti iš maisto produktų talpyklų į maisto produktus ir gėrimus ir patekti į žmogaus virškinimo traktą.

(3)

2010 m. kovo 29 d. Danijos vyriausybė informavo Komisiją ir valstybes nares, kad ji nusprendė taikyti apsaugos priemones, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 18 straipsnyje, ir laikinai uždrausti naudoti BPA plastikinėse medžiagose, besiliečiančiose su 0–3 metų amžiaus vaikams skirtais maisto produktais (5).

(4)

Danijos Vyriausybė taikomą apsaugos priemonę pagrindė 2010 m. kovo 22 d. Danijos technikos universiteto nacionalinio maisto instituto (toliau – DTU maisto institutas) pateiktu rizikos vertinimu. Rizikos vertinime pateiktas išsamaus tyrimo, atlikto su gyvūnais, kurie buvo veikiami mažo BPA kiekio, stebint nervų sistemos vystymąsi ir žiurkių naujagimių elgseną, įvertinimas. DTU maisto institutas taip pat vertino, ar dėl naujų duomenų keičiasi jo atlikto ankstesnio galimai BPA sukelto toksinio poveikio nervų sistemos vystymuisi ir elgsenai vertinimas.

(5)

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 18 straipsniu Komisija 2010 m. kovo 30 d. paprašė EMST pateikti nuomonę dėl Danijos nurodytų priežasčių darant išvadą, kad medžiagos naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai, nors tai atitinka taikomas specialias priemones.

(6)

2010 m. liepos 6 d. Prancūzijos vyriausybė informavo Komisiją ir valstybes nares, kad ji nusprendė taikyti apsaugos priemones, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 18 straipsnyje, ir laikinai uždrausti gaminti, importuoti, eksportuoti ir tiekti rinkai maitinimui skirtus buteliukus, kurių sudėtyje yra BPA (6).

(7)

Taikomą apsaugos priemonę Prancūzijos vyriausybė pagrindė dviem Prancūzijos maisto saugos tarnybos (AFSSA) 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. birželio 7 d. pateiktomis nuomonėmis ir 2010 m. birželio 3 d. paskelbta Nacionalinio sveikatos ir medicinos mokslinių tyrimo instituto (INSERM) ataskaita.

(8)

2010 m. rugsėjo 23 d. EMST priėmė savo Mokslinės grupės su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir perdirbimo pagalbinių medžiagų klausimais (toliau – grupė) parengtą nuomonę dėl BPA, reaguodama į Komisijos 2010 m. kovo 30 d. prašymą ir atsižvelgdama į Danijos rizikos vertinime pateiktą specialaus neurologinio elgsenos tyrimo įvertinimą ir kitų neseniai paskelbtų BPA tyrimų apžvalgą ir vertinimą (7).

(9)

Pateiktoje nuomonėje grupė padarė išvadą, kad, remiantis išsamiu naujausių toksiškumo žmonėms ir gyvūnams duomenų vertinimu, nebuvo rasta naujų tyrimų, dėl kurių reikėtų peržiūrėti galiojančią leistiną paros normą (toliau –LPN) – 0,05 mg/kg kūno svorio per parą. Ši LPN yra grindžiama tuo, kad, atliekant toksiškumo reprodukcijai tyrimą su keliomis žiurkių kartomis ir taikant neapibrėžtumo koeficientą 100, 5 mg/kg kūno svorio per parą kiekis, kuris laikomas konservatyviausiu atsižvelgiant į visą informaciją apie BPA toksikokinetiką, nesukelia nepageidaujamo poveikio. Tačiau, vieno grupės nario nuomone, išvada yra ta, kad atliekant tam tikrus tyrimus nustatytas poveikis kelia abejonių, kurių negalima atmesti remiantis galiojančia LPN, kurią dėl to reikėtų laikyti laikina tol, kol bus gauta tvaresnių duomenų abejonių keliančiose srityse.

(10)

Grupė pažymėjo, kad atlikus kai kuriuos gyvūnų tyrimus su augančiais gyvūnais buvo teigiama, kad galimas kitoks su BPA siejamas toksikologiniu požiūriu svarbus poveikis, visų pirma biocheminiai pokyčiai smegenyse, imunomoduliacinis poveikis ir mažesnis atsparumas krūties navikams. Šie tyrimai turi daug trūkumų. Šių duomenų svarbos žmonių sveikatai kol kas neįmanoma įvertinti. Jeigu ateityje būtų gauta naujų tinkamų duomenų, grupė persvarstytų savo nuomonę.

(11)

Mišiniai kūdikiams ar motinos pienas yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių amžiaus mitybos šaltinis ir lieka labai svarbus maisto medžiagų šaltinis vėlesniais mėnesiais. 2006 m. paskelbtoje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad 3 – 6 mėnesių amžiaus kūdikiai, maitinti naudojant polikarbonatinius kūdikiams maitinti skirtus buteliukus, turėjo didžiausią sąlytį su BPA, nors jis buvo mažesnis nei LPN. Šios kūdikių grupės sąlytis su BPA sumažėjo, kai buvo nustota juos maitinti iš polikarbonatinių buteliukų ir jie pradėti maitinti kitaip.

(12)

Net jei didžiausio sąlyčio atveju kūdikio pajėgumas pašalinti BPA iš organizmo buvo pakankamas, EMST nuomonėje nurodyta, kad kūdikių šalinimo sistemos pajėgumas pašalinti BPA nėra taip išvystytas kaip suaugusio organizmo ir kad jis atsiranda palaipsniui per pirmus 6 mėnesius.

(13)

Galimas toksinis poveikis gali būti pavojingesnis augančiam organizmui. Remiantis Maisto produktų mokslinio komiteto 1997 m. (8) ir 1998 m. nuomonėmis (9) tam tikras poveikis, visų pirma endokrininei ir reprodukcinei sistemoms, imuninei sistemai ir nervų sistemos vystymuisi, yra ypač svarbus kūdikiams. BPA poveikis reprodukcijai ir nervų sistemos vystymuisi buvo išsamiai tiriamas atliekant standartinius toksikologinius tyrimus su keliomis gyvūnų kartomis ir kitus tyrimus, kuriuose buvo atsižvelgta į augančio organizmo ypatumus ir nebuvo nustatyta mažesnių nei LPN dozių poveikio. Tačiau tyrimai, į kurių rezultatus dėl daugelio trūkumų nebuvo galima atsižvelgti nustatant LPN, parodė su BPA susijusį toksikologiniu požiūriu svarbų poveikį. Maisto produktų mokslinio komiteto 1997 ir 1998 m. nuomonėse pabrėžta, kad šis poveikis, ypač susijęs su biocheminiais pokyčiais galvos smegenyse, kurie gali daryti poveikį nervų sistemos vystymuisi ir lemti imuninės sistemos pokyčius, kelia didelį susirūpinimą. Be to, EMST 2010 m. nuomonėje minimas dėl ankstyvo sąlyčio su BPA atsirandantis navikų susidarymą skatinantis poveikis vėlesniu gyvenimo laikotarpiu, esant sąlyčiui su kancerogenais. Be to, šiuo atveju augantis organizmas yra ypač pažeidžiamas. Taigi kūdikiai gali būti nurodomi kaip ypač pažeidžiama gyventojų dalis atsižvelgiant į šiuos duomenis, kurių svarbos žmonių sveikatai dar nebuvo galima tiksliai įvertinti.

(14)

Pagal 2006 m. paskelbtą EMST nuomonę polikarbonatiniai maitinimui skirti buteliukai yra pagrindinis kūdikių sąlyčio su BPA šaltinis. Alternatyvios polikarbonatams medžiagos, kurių sudėtyje nėra BPA, ES rinkai tiekiamos, visų pirma stikliniai ir iš kitų kiti plastikų pagaminti buteliukai kūdikiams maitinti. Šios alternatyvios medžiagos turi atitikti nustatytus griežtus su maistu besiliečiančių medžiagų saugos reikalavimus. Todėl nėra būtina toliau naudoti polikarbonatus, kurių sudėtyje yra BPA, buteliukuose kūdikiams maitinti.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad kūdikiai gali būti ypač jautrūs galimam BPA poveikiui, nors jie ir laikomi galinčiais pašalinti BPA, ir net tais atvejais, kai pavojus, visų pirma žmonių sveikatai, dar nėra visiškai įrodytas, tikslinga kiek įmanoma mažinti kūdikių sąlytį su BPA, kol bus gauta naujų mokslinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima patikslinti kai kurio pastebėto BPA poveikio, visų pirma biocheminių pokyčių galvos smegenyse, imunomoduliacinio poveikio ir didesnės krūties navikų tikimybės, svarbą toksikologiniu požiūriu.

(16)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (10), 7 straipsniu leidžiama Sąjungai priimti laikinas priemones pagrįstam laikotarpiui remiantis turima atitinkama informacija, kol bus atliktas papildomas rizikos vertinimas ir persvarstytos taikomos priemonės.

(17)

Atsižvelgiant į abejones dėl dabartinių mokslinių tyrimų duomenų, susijusių su kūdikių sąlyčio su BPA naudojant polikarbonatinius buteliukus kūdikiams maitinti kenksmingumu (11), kurie turėtų būti patikslinti, Komisija turi teisę imtis prevencinių priemonių dėl BPA naudojimo polikarbonatiniuose buteliukuose kūdikiams maitinti remiantis atsargumo principu, kuris taikomas esant mokslinio neapibrėžtumo padėčiai, net jei rizika būtent žmonių sveikatai dar nebuvo visiškai įrodyta.

(18)

Todėl, siekiant pagrindinio tikslo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, būtina ir tikslinga šalinti pavojaus fizinei ir psichikos sveikatai, kurį kūdikiams gali sukelti sąlytis su BPA naudojant maitinti skirtus buteliukus, šaltinius.

(19)

Komisija įvertino buteliukų kūdikiams maitinti rinką ir gavo atitinkamų gamintojų informaciją, kad pramonė savanoriškai rinkoje juos keičia kitais, o ekonominis pasiūlytos priemonės poveikis būtų ribotas. Todėl visi buteliukai, kuriuose yra BPA, kūdikiams maitinti ES rinkoje turėtų būti pakeisti iki 2011 m. vidurio.

(20)

Kol bus gauta naujų mokslinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima patikslinti tam tikro pastebėto BPA poveikio, visų pirma biocheminių pokyčių galvos smegenyse, imunomoduliacinio poveikio ir didesnės krūties navikų tikimybės, svarbą toksikologiniu požiūriu, reikėtų laikinai uždrausti BPA naudoti gaminant polikarbonatinius buteliukus kūdikiams maitinti ir juos tiekiant rinkai. Todėl Direktyvą 2002/72/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Tarnyba yra įgaliota stebėti naujus tyrimus siekiant patikslinti minėtus klausimus.

(21)

Įvertinus pasiūlytos priemonės technines ir ekonomines įgyvendinimo galimybes, padaryta išvada, kad priemonė nėra labiau ribojanti prekybą nei to reikia siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje.

(22)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/15

(1)

SESV 136 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta galimybė patvirtinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą.

(2)

SESV 126 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, ir dėl to nustatyta perviršinio deficito procedūra. Stabilumo ir augimo pakte, pagal kurio korekcinę funkciją įgyvendinama perviršinio deficito procedūra, numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

(3)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Graikijoje susidaręs perviršinis deficitas.

(4)

2010 m. gegužės 10 d. pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį ir 136 straipsnį Taryba priėmė Sprendimą 2010/320/ES (1) (toliau – Sprendimas), skirtą Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti ne vėliau kaip iki 2014 m. Taryba nustatė tokį deficito padėties ištaisymo planą: valdžios sektoriaus deficitas turi neviršyti 18 508 mln. EUR 2010 m., 17 065 mln. EUR – 2011 m., 14 916 mln. EUR – 2012 m., 11 399 mln. EUR – 2013 m. ir 6 385 mln. EUR – 2014 m.

(5)

Pagal prognozę, turėtą tuo metu, kai Taryba priėmė Sprendimą, buvo numatoma, kad realusis BVP susitrauks 4 % 2010 m. ir 2,5 % 2011 m., o vėliau atsigaus ir prieaugis bus 1,1 % 2012 m. ir 2,1 % 2013 ir 2014 m. Buvo numatoma, kad BVP defliatorius bus 1,2 %, -0,5 %, 1,0 %, 0,7 % ir 1,0 % atitinkamai 2010–2014 m. Turint omenyje ekonomikos raidą, dabar numatoma, kad realusis BVP susitrauks 4,25 % 2010 m. ir 3 % 2011 m., o vėliau atsigaus ir augimas sudarys 1,1 % 2012 m. ir 2,1 % 2013 ir 2014 m. Dabar numatoma, kad 2010–2014 m. BVP defliatorius bus atitinkamai 3,0 %, 1,5 %, 0,4 %, 0,8 % ir 1,2 %.

(6)

2010 m. rugsėjo 7 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/486/ES (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas.

(7)

2010 m. lapkričio 15 d. Eurostatas patvirtino Graikijos valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistiką pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (3). Ta proga 2006–2009 m. deficito ir skolos rodikliai padidinti. Valdžios sektoriaus 2009 m. deficito ir BVP santykis padidintas nuo 13,6 % BVP iki 15,4 % BVP, o skolos santykis padidintas nuo 115,1 % BVP iki 126,8 % BVP.

(8)

Graikija padarė didelę pažangą įgyvendindama priemones, kurių reikalaujama pagal Sprendimą, įskaitant valdžios sektoriaus deficito mažinimą. Tačiau minėtas statistinių duomenų patikslinimas kartu su prastu pajamų surinkimu ir kitomis biudžeto įgyvendinimo problemomis, įskaitant susikaupusias mokėtinas sumas, rodo, kad nustatyta 2010 m. valdžios sektoriaus deficito viršutinė riba greičiausiai bus viršyta. Šis nuokrypis turės būti visiškai kompensuotas 2011 m.

(9)

2010 m. lapkričio 24 d. Graikija Tarybai ir Komisijai pateikė ataskaitą, kurioje išdėstė politikos priemones, kurių imtasi laikantis Sprendimo. Komisija įvertino ataskaitą ir padarė išvadą, kad Graikija tinkamai laikosi Sprendimo.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimą reikėtų iš dalies pakeisti dėl keleto aspektų, nekeičiant perviršinio deficito panaikinimo termino ir valdžios sektoriaus deficito mažinimo bei skolos didinimo nominalia verte plano,

1.

1 straipsnio 3 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Remiantis 2010 m. lapkričio mėn. BVP projekcijomis, atitinkamas skolos ir BVP santykis neviršys 143 % 2010 m., 153 % 2011 m., 157 % 2012 m., 158 % 2013 m. ir 156 % 2014 m.“;

2.

2 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

3.

2 straipsnio 3 dalies g punktas panaikinamas;

4.

2 straipsnio 3 dalies k punktas pakeičiamas taip:

5.

2 straipsnio 3 dalies m punktas pakeičiamas taip:

6.

2 straipsnio 3 dalies o punktas pakeičiamas taip:

7.

2 straipsnio 3 dalies p punktas panaikinamas;

8.

2 straipsnio 3 dalis papildoma šiais punktais:

9.

2 straipsnio 4 dalies a punktas panaikinamas;

10.

2 straipsnio 4 dalis papildoma šiais punktais:

11.

2 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:

12.

2 straipsnio 5 dalies d punkte „2010–2060“ metai pakeičiami „2009–2060“ metais;

13.

2 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo punktu:

14.

2 straipsnio 6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

15.

2 straipsnio 7 dalies c punktas panaikinamas;

16.

2 straipsnio 7 dalis papildoma šiais punktais: