ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.346.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 346

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. gruodžio 30d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1232/2010 dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.)

1

 

*

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo

5

 

*

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1234/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) nuostatos dėl pagalbos, skiriamos pagal Vokietijos alkoholio monopolijos sistemą

11

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

30.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1232/2010

2010 m. gruodžio 15 d.

dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnį ir 352 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir Tarybos vieningumo reikalavimo, numatyto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje (2),

kadangi:

(1)

Tarptautinis Airijos fondas (toliau – Fondas) buvo įsteigtas 1986 m. rugsėjo 18 d. Airijos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Susitarimas) 1986 m., siekiant skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei remti nacionalistų ir unionistų bendravimą, dialogą ir susitaikymą visoje Airijoje įgyvendinant vieną iš 1985 m. lapkričio 15 d. Anglijos ir Airijos susitarime nurodytų tikslų.

(2)

Sąjunga, pripažindama, kad Fondo tikslai sutampa su tikslais, kurių siekia ji pati, nuo 1989 m. teikia Fondui finansinę paramą. Vadovaujantis 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 177/2005 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (3), laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2006 m. iš Bendrijos biudžeto kasmet buvo skirta po 15 mln. EUR. Tas reglamentas nustojo galioti 2006 m. gruodžio 31 d.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 177/2005 5 straipsnį atlikti vertinimai patvirtino būtinybę toliau remti Fondo veiklą, stiprinti jo tikslų sąveiką ir koordinavimą su struktūrinių fondų intervencinėmis priemonėmis, ypač su Specialiąja Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių taikos ir susitaikymo programa (PEACE programa), parengta remiantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (4).

(4)

Taikos procesui Šiaurės Airijoje remti būtina teikti Sąjungos paramą Fondui ir po 2006 m. gruodžio 31 d. Pripažįstant ypatingas pastangas siekti taikos, vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (5), II priedo 22 dalimi, PEACE programai iš struktūrinių fondų laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. buvo skirta papildoma parama.

(5)

2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Briuselyje vykusio susitikimo metu Europos Vadovų Taryba ragino Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant toliau teikti Bendrijos paramą Fondui svarbiausiu ir paskutiniu jo veiklos etapu iki 2010 m.

(6)

Pagrindinis šio reglamento tikslas – remti taiką ir susitaikymą vykdant platesnio masto nei struktūrinių fondų remiami veiksmai veiklą, peržengiančią Sąjungos ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos ribas.

(7)

Sąjungos parama Fondui turėtų būti teikiama kaip finansinė parama 2007, 2008, 2009 ir 2010 metams, taigi ji baigtųsi tuo pačiu metu, kaip ir Fondo veikla.

(8)

Skirstydamas Sąjungos paramą, Fondas turėtų teikti pirmenybę tarpvalstybiniams projektams ar projektams tarp bendruomenių, kad būtų papildyta laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. pagal PEACE programą finansuojama veikla.

(9)

Remiantis Susitarimu visi finansiniai Fondo rėmėjai turėtų dalyvauti Fondo valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

(10)

Būtina užtikrinti tinkamą Fondo veiklos ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnyje numatytų struktūrinių fondų finansuojamos veiklos, ypač PEACE programos, koordinavimą.

(11)

Šiame reglamente nustatytas visos Fondo veiklos trukmės finansinis paketas, kurio biudžeto valdymo institucija turi laikytis vykdydama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte.

(12)

2007, 2008, 2009 ir 2010 metais Sąjungos paramos Fondui suma turėtų būti kasmet po 15 mln. EUR, ją pateikiant dabartinėmis vertėmis.

(13)

Paskutiniu Fondo veiklos etapu (laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m.) taikomoje Fondo strategijoje „Dalijantis šia erdve“ didžiausias dėmesys skiriamas keturiems svarbiausiems uždaviniams: susitaikymo labiausiai socialiai atskirtose bendruomenėse pagrindo kūrimui, suskaldytų bendruomenių bendravimo tiltų tiesimui, labiau integruotos visuomenės kūrimui ir palikimo formavimui. Taigi galutinis Fondo ir šio reglamento tikslas – skatinti susitaikymą tarp bendruomenių.

(14)

Sąjungos parama padės stiprinti valstybių narių ir jų piliečių solidarumą.

(15)

Fondo parama turėtų būti laikoma veiksminga tik tiek, kiek ji skatina tvarią ekonomikos ir socialinę pažangą ir nėra naudojama kaip kitų valstybės arba privačių išlaidų pakaitalas.

(16)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.) (7) buvo nustatyta Fondo veiklos įgyvendinimui laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. skirta finansinė orientacinė suma.

(17)

2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu byloje C–166/07 (Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą) (8) Teisingumo Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 1968/2006, nes jis buvo pagrįstas tik Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 308 straipsniu, ir nusprendė, kad EB sutarties 159 straipsnio trečia pastraipa ir EB sutarties 308 straipsnis buvo tinkami teisiniai pagrindai. Vis dėlto Teismas taip pat nusprendė, kad Reglamento (EB) Nr. 1968/2006 taikymas turi būti pratęstas iki per pagrįstą laiką įsigalios pagal tinkamą teisinį pagrindą priimtas naujas reglamentas, ir kad Reglamento (EB) Nr. 1968/2006 panaikinimas neturi turėti poveikio pagal tą reglamentą įvykdytų mokėjimų ar prisiimtų įsipareigojimų teisėtumui. Todėl siekiant teisinio tikrumo, būtina numatyti šio reglamento 6 straipsnio taikymą atgaline data, nes jis susijęs su visu programos laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Finansinis paketas, skiriamas Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Fondas) veiklos įgyvendinimui laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m., yra 60 mln. EUR.

Metinius asignavimus, neviršydama finansinės struktūros ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.

2 straipsnis

Fondas naudojasi parama vadovaudamasis 1986 m. rugsėjo 18 d. Airijos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Susitarimas).

Skirdamas paramą Fondas teikia pirmenybę tarpvalstybiniams projektams ar projektams tarp bendruomenių papildydamas struktūrinių fondų finansuojamą veiklą, ypač Specialiosios Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių taikos ir susitaikymo programos (PEACE programa) veiklą.

Parama naudojama taip, kad skatintų tvarią ekonomikos ir socialinę pažangą atitinkamose srityse. Ji nenaudojama kaip kitų valstybės arba privačių išlaidų pakaitalas.

3 straipsnis

Fondo valdybos posėdžiuose Sąjungai stebėtojo teisėmis atstovauja Komisija.

Fondui stebėtojo teisėmis yra atstovaujama PEACE programos ir kitų atitinkamų struktūrinių fondų intervencinių priemonių stebėsenos komitetų posėdžiuose.

4 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su Fondo valdyba, nustato atitinkamas procedūras, skirtas skatinti Fondo, vadovaujančiųjų institucijų ir įgyvendinančiųjų įstaigų, įsteigtų pagal atitinkamas struktūrinių fondų intervencines priemones, ypač PEACE programą, veiklos koordinavimą visais lygiais.

5 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su Fondo valdyba, nustato tinkamą viešinimo visuomenei ir informavimo tvarką, siekdama viešai skelbti visuomenei apie Sąjungos paramą Fondo finansuojamiems projektams.

6 straipsnis

Ne vėliau kaip 2008 m. birželio 30 d. Fondas pateikia Komisijai Fondo veiklos užbaigimo strategiją (toliau veiklos užbaigimo strategija), įskaitant:

a)

veiksmų planą, kuriame nurodomi numatomi mokėjimai ir preliminari veiklos užbaigimo data;

b)

įsipareigojimų panaikinimo tvarką;

c)

likusių sumų ir palūkanų, sukauptų Fondo veiklos užbaigimo metu, panaudojimo tvarką.

Vėlesni mokėjimai Fondui bus galimi tik Komisijai patvirtinus veiklos užbaigimo strategiją. Nepateikus Komisijai veiklos užbaigimo strategijos ne vėliau kaip 2008 m. birželio 30 d., mokėjimai Fondui nutraukiami iki strategijos pateikimo.

7 straipsnis

1.   Paramą administruoja Komisija.

Laikantis 2 dalies metinė parama mokama tokiomis dalimis:

a)

pirmasis 40 % išankstinis mokėjimas atliekamas Komisijai gavus Fondo valdybos pirmininko pasirašytą įsipareigojimą, pagal kurį Fondas laikysis šiame reglamente nustatytų paramos teikimo sąlygų;

b)

antrasis 40 % išankstinis mokėjimas atliekamas po šešių mėnesių;

c)

galutinis 20 % mokėjimas atliekamas Komisijai gavus ir patvirtinus atitinkamų metų metinę Fondo veiklos ataskaitą ir tų metų audituotas sąskaitas.

2.   Prieš atlikdama dalinį mokėjimą, Komisija, remdamasi kiekvienam mokėjimui nustatomu Fondo grynųjų pinigų iždo likučiu, įvertina Fondo finansinius poreikius. Jeigu atlikus tokį vertinimą paaiškėja, kad Fondo finansiniai poreikiai nepateisina numatyto dalinio mokėjimo, šis mokėjimas sustabdomas. Komisija, remdamasi nauja Fondo pateikta informacija, peržiūri tokį sustabdymą ir tęsia mokėjimus iš karto, kai tik nusprendžia, jog jie yra pagrįsti.

8 straipsnis

Fondo parama gali būti skiriama veiklai, kuriai teikiama arba bus teikiama finansinė parama pagal struktūrinių fondų intervencines priemones, tačiau tik tuomet, jei šios finansinės paramos suma kartu su 40 % Fondo paramos sumos neviršija 75 % visų tai veiklai skirtų finansinius reikalavimus atitinkančių išlaidų.

9 straipsnis

Galutinė ataskaita Komisijai pateikiama likus šešiems mėnesiams iki veiklos užbaigimo strategijoje numatytos veiklos užbaigimo dienos arba per šešis mėnesius nuo galutinio 7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkte nurodyto mokėjimo (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau); šioje ataskaitoje pateikiama visa būtina informacija, kuria remdamasi Komisija galėtų įvertinti, kaip panaudota parama ir pasiekti Fondo tikslai.

10 straipsnis

Paskutinių metų parama išmokama atsižvelgiant į finansinių poreikių vertinimą, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, kad Fondo veikla vykdoma laikantis veiklos užbaigimo strategijos.

11 straipsnis

Galutinė išlaidų atitikties finansiniams reikalavimams data yra 2013 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas nustoja galioti 2010 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL


(1)  2010 m. balandžio 29 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2010 m. birželio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 30, 2005 2 3, p. 1.

(4)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

(5)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(6)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(7)  OL L 409, 2006 12 30, p. 86.

(8)  Byla C-166/07 Europos Parlamentas prieš Tarybą, 2009 m. Rink, p. I-7135.


30.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/5


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1233/2010

2010 m. gruodžio 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 1 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009 (3) sukurta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (toliau – EEPEG), pagal kurią 2009 m. ir 2010 m. skiriamas 3,98 mlrd. EUR finansinis paketas.

(2)

Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio tikslui ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje iš 3,98 mlrd. EUR finansinio paketo kuo daugiau lėšų skirti pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyriuje nurodytas paprogrames. Tačiau buvo numatyta, kad dalis tos sumos nebus paskirta pagal tas paprogrames.

(3)

Kaip numatyta Europos 2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje ir pagal ES klimato ir energijos teisės aktų paketą bei 2006 m. energijos efektyvaus vartojimo veiksmų planą, vystant kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą būtų prisidedama prie ekologiškesnio augimo, konkurencingos ir tvarios ekonomikos kūrimo ir klimato kaitos įveikimo. Remiant tas politikos sritis, Sąjungoje bus sukurta naujų darbo vietų ir ekologinės rinkos galimybių, o tai paskatins konkurencingos, saugios ir tvarios ekonomikos plėtrą. Atsižvelgiant į tai, būtina bendradarbiauti įvairiais valdymo lygmenimis (daugiapakopis valdymas).

(4)

Siekiant sumažinti kliūtis, kurias kelia didelės išankstinės išlaidos, ir siekiant pažangos tvarios energijos srityje, svarbiausia yra suteikti didesnes finansines paskatas. Todėl iki 2010 m. pabaigos nepanaudotoms lėšoms pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyrių panaudoti turėtų būti sukurta speciali finansinė priemonė (toliau – priemonė). Rengiant priemonę reikėtų atsižvelgti į Komisijos pasiūlytą Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą. Priemone turėtų būti remiamas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymas ir sudaromos geresnės sąlygos vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų, visų pirma miestų vietovėse, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Šio proceso metu siekiant išvengti dubliavimosi su kitomis finansinėmis priemonėmis, reikėtų atkreipti dėmesį į sąveiką su kitais valstybių narių turimais finansiniais ištekliais, pvz., struktūriniais ir sanglaudos fondais, Europos pagalbos vietinei energetikai (toliau – ELENA) priemone ir Europos regioninės plėtros fondu pagal Reglamentą (EB) Nr. 397/2009 (4).

(5)

Parama investicijoms, kuriomis siekiama pažangos tvarios energijos srityje, būtų efektyviausia ir naudingiausia vietos lygmeniu. Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais gali būti veiksmingiau siekti tikslo nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, dėl tam tikrų administracinių struktūrų prieinamumo ar veiklos.

(6)

Siekiant kuo didesnio Sąjungos finansavimo poveikio trumpuoju laikotarpiu, priemonę turėtų valdyti vienas arba keli finansiniai tarpininkai, pavyzdžiui, tarptautinės finansinės institucijos. Tokie finansiniai tarpininkai turėtų būti atrenkami atsižvelgiant į jų pademonstruotus gebėjimus veiksmingai ir efektyviai panaudoti finansavimą, siekiant kuo skubiau įtraukti kuo daugiau kitų viešųjų ir privačių investuotojų ir pasiekti geriausią Sąjungos finansavimo ir visų investicijų pusiausvyrą siekiant pritraukti dideles investicijas į Sąjungą. Vis dėlto finansų ir ekonominės krizės, kuri daro ypač neigiamą poveikį vietos ir regioninės valdžios institucijų finansams, metu turėtų būti užtikrinama, kad sunki tų institucijų finansinė padėtis netrukdytų joms gauti finansavimą.

(7)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 663/2009, investiciniai projektai turėtų būti finansuojami pagal šią priemonę tik jeigu jie turi greitą, išmatuojamą ir didelį poveikį Sąjungos ekonomikos atgaivinimui, padidina energijos tiekimo saugumą ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokiais investiciniais projektais padedama skatinti ekologišką augimą, vystyti konkurencingą, susietą, tvarią ir ekologišką ekonomiką, taip pat užtikrinti užimtumo išsaugojimą, kurti naujas darbo vietas ir kovoti su klimato kaita, vadovaujantis „Europa 2020“ tikslais.

(8)

Reglamente (EB) Nr. 663/2009 nustatyti kriterijai turėtų būti taikomi pagal šią priemonę finansuojamų projektų atrankos ir tinkamumo nustatymo procedūrai. Projektų geografinė pusiausvyra taip pat turėtų būti laikoma svarbiu elementu, siekiant užtikrinti šio reglamento poveikį norint atgaivinti visos Sąjungos ekonomiką ir pripažįstant, kad kai kuriose valstybėse narėse projektai nebuvo finansuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyrių arba buvo finansuojami tik iš dalies.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį reglamentą reikalaujama trumpalaikio ekonominio poveikio, laikotarpis tarp paraiškos leidimui vykdyti projektą pateikimo ir su ja susijusio finansinio sprendimo neturėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

(10)

Atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal IIa skyrių, kuriais įgyvendinami biudžetiniai įsipareigojimai, turėtų būti prisiimti ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d.

(11)

Priemonė neturėtų būti laikoma precedentu naudotis Sąjungos bendruoju biudžetu ir galimomis būsimomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant energetikos sektoriaus priemones, tačiau turėtų būti laikoma išskirtine priemone, priimta per ekonominį sunkmetį.

(12)

Dėl to, kad būtina greitai spręsti ekonominės krizės problemą, išlaidas, patirtas pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyrių, turėtų būti leista kompensuoti nuo 2009 m. liepos 13 d., nes daug pareiškėjų prašė kompensuoti dotacijos pateikimo išlaidas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) (toliau – Finansinis reglamentas) 112 straipsnį. Išlaidas, patirtas pagal IIa skyrių, turėtų būti leista kompensuoti nuo 2011 m. sausio 1 d.

(13)

Dėl to, kad būtina greitai spręsti ekonominės krizės problemą, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto jį paskelbus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 663/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šiuo reglamentu suteikiama teisė kurti finansinę priemonę (toliau – priemonė), skirtą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvoms remti.“;

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal II skyrių, kuriais įgyvendinami 2009 m. ir 2010 m. biudžetiniai įsipareigojimai, turi būti prisiimti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal IIa skyrių turi būti prisiimti ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„3.   II priede aprašyti finansiniai tarpininkai siekia visas priemonėje esančias Sąjungos įnašo lėšas skirti investiciniams projektams ir energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninės pagalbos projektams ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. Po tos dienos neskiriamos jokios lėšos iš Sąjungos įnašo. Visos lėšos iš Sąjungos įnašo, kurių ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. finansiniai tarpininkai nepaskyrė, grąžinamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Lėšos iš Sąjungos įnašo, paskirtos investiciniams projektams, investuojamos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis nei iki 2034 m. kovo 31 d. Sąjunga turi teisę į įplaukas, kurios gaunamos iš jos investicijos pagal priemonę per visą priemonės galiojimo laikotarpį ir kurios yra proporcingos Sąjungos įnašui į priemonę ir pagal jos, kaip akcininkės, teises.“;

3.

įterpiamas šis skyrius:

„IIa SKYRIUS

FINANSINĖ PRIEMONĖ

21a straipsnis

Lėšos, kurių negalima paskirstyti pagal II skyrių

1.   Laikantis 3 straipsnio 2 dalies, 146 344 644,50 EUR asignavimai, kurių nebuvo galima skirti atskiriems teisiniams įsipareigojimams pagal II skyrių, yra pervedami į 1 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodytą priemonę, siekiant bendradarbiaujant su finansų įstaigomis parengti tinkamas finansavimo priemones, kad būtų itin paskatinti energijos vartojimo efektyvumo projektai ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių eksploatavimo projektai.

2.   Priemonė įgyvendinama pagal II priedą. 23 straipsnio 1 dalis priemonei netaikoma.

3.   Sąjungos dalyvavimas taikant priemonę, įskaitant valdymo mokesčius ir kitas reikalavimus atitinkančias sąnaudas, apribojamas tai 1 dalyje nurodytai priemonei skirta Sąjungos įnašo suma, nenumatant papildomų įsipareigojimų Sąjungos bendrajame biudžete.“;

4.

22 straipsnis išbraukiamas;

5.

23 straipsnis pakeičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   EEPEG parama naudojama tik su projektais susijusioms išlaidoms, kurias patiria paramos gavėjai ir, dėl 9 straipsnyje nurodytų projektų, taip pat už projekto įgyvendinimą atsakingos trečiosios šalys, padengti. Išlaidas, patirtas pagal II skyrių, gali būti leista kompensuoti nuo 2009 m. liepos 13 d.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Finansinė parama pagal IIa skyrių apima su investiciniais projektais ir su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninės pagalbos projektais susijusias išlaidas, kurias patyrė II priedo A dalies 3 punkte aprašyti paramos gavėjai. Tokios išlaidos gali būti kompensuojamos nuo 2011 m. sausio 1 d.“;

6.

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pagal IIa skyrių taikytų priemonių vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą, kurioje ypatingas dėmesys atkreipiamas į:

a)

priemonės ekonominį veiksmingumą, finansinio sverto poveikį ir pridėtinę vertę;

b)

patikimo finansų valdymo principo taikymą;

c)

mastą, kuriuo priemonė pasiekė šiame reglamente nustatytų tikslų;

d)

mastą, kuriuo reikia nuolatinės paramos pagal priemonę, skirtą energijos vartojimo efektyvumo ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos energijos projektams.

Prireikus ir visų pirma jeigu Komisijos vertinimas dėl priemonių, kurių imtasi pagal IIa skyrių, palankus, prie vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisės akto priemonei pratęsti.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pagal Finansinio reglamento 27 straipsnio 4 dalį pateikia EEPEG rezultatų vertinimo ataskaitą.“;

7.

28 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Ataskaitoje pateikiama informacija apie visas pridėtines išlaidas, susijusias su pagal IIa skyrių numatytos priemonės sukūrimu ir įgyvendinimu.“;

8.

priedas tampa I priedu, ir pridedamas šis priedas:

„II PRIEDAS

FINANSINĖ PRIEMONĖ

A.   Finansinės priemonės taikymas tvarios energijos projektams

1.   Priemonės taikymo sritis

Finansinė priemonė (toliau – priemonė) naudojama energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymui remti ir ja sudaromos geresnės sąlygos vietos, regioninėms ir, tinkamai pagrįstais atvejais, nacionalinėms valdžios institucijoms finansuoti investicijas į tų sričių programas. Priemonė įgyvendinama pagal Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytų biudžeto vykdymo užduočių skyrimo nuostatas.

Priemonė taikoma tvarios energijos projektams, visų pirma miestų vietovėse. Tai apima visų pirma projektus, susijusius su:

a)

viešosios ir privačios paskirties pastatais, kurie apima energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimus, įskaitant tuos, kurie grindžiami informacijos ir ryšių technologijomis (toliau – IRT);

b)

investicijomis į didelio energijos efektyvumo kogeneracines elektrines, įskaitant mikrokongeneracines elektrines, ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinklais, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

c)

vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir jų integracija į elektros tinklus;

d)

mikrogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

e)

ekologišku miestų transportu, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypatingą dėmesį atkreipiant į viešąjį transportą, elektrines ir vandeniliu varomas transporto priemones, taip pat į mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

f)

vietos infrastruktūra, įskaitant efektyvų viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimą, pvz., gatvių apšvietimą, elektros energijos kaupimo būdus, pažangiuosius skaitiklius ir pažangiuosius elektros energijos tinklus, kuriuose visapusiškai panaudojamos IRT;

g)

energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, įskaitant naujoves ir ekonominį potencialą, atsirandantį dėl tinkamiausių procedūrų naudojimo.

Priemonė taip pat gali būti naudojama teikiant paskatas ir techninę pagalbą, taip pat siekiant pagerinti vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų informuotumą, užtikrinti optimalų struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimą, visų pirma tada, kai energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo patobulinimai atliekami gyvenamuosiuose ir kitos paskirties pastatuose. Siekiant, kad priemone skirtos investicijos atsipirktų ir kad būtų pritrauktos viešosios ir privačios investicijos, priemone remiami investiciniai projektai, kurie yra pagrįsti ekonominiu ir finansiniu požiūriu. Taigi priemonė gali, inter alia, apimti paskolų, garantijų, paprastųjų akcijų ir kitų finansinių produktų parūpinimą ir kapitalo skyrimą. Be to, ne daugiau kaip 15 % lėšų, nurodytų 21a straipsnyje, gali būti naudojama teikiant techninę pagalbą vietos, regioninėms ar nacionalinėms valdžios institucijoms diegti technologiją, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektais, arba pradiniame šios technologijos naudojimo etape.

2.   Sąveika

Teikiant finansinę ar techninę pagalbą siekiant išvengti dubliavimosi su kitomis priemonėmis, taip pat turi būti skiriamas dėmesys sąveikai su kitais valstybių narių turimais finansiniais ištekliais, pvz., struktūriniais ir sanglaudos fondais ir ELENA priemone.

3.   Paramos gavėjai

Priemonės paramos gavėjai yra valdžios institucijos, pageidautina – vietos ir regiono lygmeniu, ir tų valdžios institucijų vardu veikiantys viešieji ar privatūs subjektai.

B.   Bendradarbiavimas su finansiniais tarpininkais

1.   Atranka ir bendrieji reikalavimai, įskaitant išlaidas

Priemonė įsteigiama bendradarbiaujant su vienu ar daugiau finansinių tarpininkų, o jos veikloje gali dalyvauti tinkami investuotojai. Finansiniai tarpininkai atrenkami atsižvelgiant į jų pademonstruotus gebėjimus veiksmingiausiai ir efektyviausiai panaudoti finansavimą, laikantis šiame priede nustatytų taisyklių ir kriterijų.

Komisija užtikrina, kad bendra pridėtinių su priemonės sukūrimu ir įgyvendinimu susijusių išlaidų suma, įskaitant administravimo mokesčius ir kitas tinkamas finansuoti išlaidas, už kurias finansiniai tarpininkai pateikė sąskaitas, būtų kuo mažesnė, atsižvelgiant į pažangiąją panašių priemonių patirtį ir užtikrinant reikalaujamą priemonės kokybę.

Sąjungos įnašą į priemonę įgyvendina Komisija pagal Finansinio reglamento 53 ir 54 straipsnių nuostatas.

Finansiniai tarpininkai laikosi atitinkamų Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytų biudžeto vykdymo užduočių skyrimo reikalavimų, visų pirma, kai tai susiję su viešojo pirkimo taisyklėmis, vidaus kontrole, apskaita ir išorės auditu. Tiems finansiniams tarpininkams mokami tik administravimo mokesčiai ar kompensuojamos su priemonės sukūrimu ir įgyvendinimu susijusios išlaidos.

Išsamios priemonės sukūrimo ir bendrosios sąlygos, įskaitant stebėseną ir kontrolę, nustatomi viename ar keliuose Komisijos ir finansinių tarpininkų susitarimuose.

2.   Informacijos prieinamumas

Internete skelbiama visa priemonės informacija apie programos valdymą, kuri reikalinga suinteresuotosioms šalims. Ši informacija apima būtent taikymo procedūras, informaciją apie pažangiąją patirtį ir projektų bei ataskaitų apžvalgą.

C.   Finansavimo sąlygos ir tinkamumo bei atrankos kriterijai

1.   Finansavimo taikymo sritis

Pagal šį priedą priemonė taikoma tik šiems veiksmams finansuoti:

a)

investiciniams projektams, kurie turi greitą, išmatuojamą ir didelį poveikį Sąjungos ekonomikos atgaivinimui, padidina energijos tiekimo saugumą ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ir

b)

energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninės pagalbos projektams.

2.   Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Atrenkant projektus ypatingą dėmesį reikia atkreipti į geografinę pusiausvyrą.

Finansuojant investicinius projektus, tinkamai atsižvelgiama į tai, ar būtų sukuriama reikalinga visų investicijų ir Sąjungos finansavimo pusiausvyra, siekiant pritraukti dideles investicijas į Sąjungą. Tačiau finansinio sverto poveikis atskiriems investiciniams projektams gali būti skirtingas priklausomai nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo projekto tikro masto ir pobūdžio, nuo vietos sąlygų, įskaitant paramos gavėjo dydį ir finansines galimybes.

3.   Finansavimo pagal priemonę teikimo valdžios institucijoms sąlygos

Finansavimo investiciniams projektams arba energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninės pagalbos projektams prašančios valdžios institucijos turi atitikti šias sąlygas:

a)

jos turi būti politiškai įsipareigojusios arba beįsipareigojančios mažinti klimato kaitą ir turi turėti, jeigu taikoma, konkrečius tikslus, pavyzdžiui padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir (arba) naudoti daugiau iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos energijos;

b)

jos arba rengia daugiametes klimato kaitos mažinimo strategijas ir, jeigu taikoma, siekia jų tikslų įgyvendinimo, arba dalyvauja daugiametėje klimato kaitos mažinimo strategijoje vietos, regionų arba nacionaliniu lygmeniu;

c)

jos turi sutikti viešai atsiskaityti už pažangą įgyvendinant savo bendrą strategiją.

4.   Tinkamumo ir atrankos kriterijai pagal priemonę finansuojamiems investiciniams projektams

Pagal priemonę finansuojami investiciniai projektai turi atitikti šiuos tinkamumo ir atrankos kriterijus:

a)

metodo pagrįstumo ir techninio tinkamumo;

b)

finansavimo pagrįstumo ir ekonominio veiksmingumo per visą investavimo į atskirą veiksmą etapą;

c)

visų šiame reglamente numatytų projektų geografinės pusiausvyros;

d)

parengtumo, kuris yra apibūdinamas kaip pasiektas investavimui tinkamas etapas, kuriame kuo greičiau patiriamos didelės kapitalo išlaidos;

e)

dėl lėšų trūkumo kylančio vėlavimo atlikti atskirą veiksmą masto;

f)

masto, kuriuo priemonės parama padėtų pritraukti viešasias ir privačias lėšas;

g)

socialinio ir ekonominio poveikio masto;

h)

kiekybinio poveikio aplinkai.

5.   Tinkamumo ir atrankos kriterijai pagal priemonę finansuojamiems techninės pagalbos projektams

Pagal priemonę finansuojami techninės pagalbos projektai turi atitikti tinkamumo ir atrankos kriterijus, nurodytus 4 punkto a, c, e, f ir g papunkčiuose.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL


(1)  2010 m. rugsėjo 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 200, 2009 7 31, p. 31.

(4)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 397/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti (OL L 126, 2009 5 21, p. 3).

(5)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.


30.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/11


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1234/2010

2010 m. gruodžio 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) nuostatos dėl pagalbos, skiriamos pagal Vokietijos alkoholio monopolijos sistemą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Specialios taisyklės dėl pagalbos, kurią Vokietija gali skirti pagal Vokietijos alkoholio monopolijos (toliau – monopolija) sistemą, kaip numatyta 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (3), 182 straipsnio 4 dalyje, nustos galioti 2010 m. gruodžio 31 d.

(2)

Remiantis Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 184 straipsnio 3 dalį pateikta ataskaita, pastaraisiais metais monopolijos svarba sumažėjo. Laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m. apie 70 žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamyklų (landwirtschaftliche Verschlussbrennereien) išstojo iš monopolijos. Monopolijos parduodamas alkoholio kiekis mažėja nuo 2003 m., o biudžetas sumažėjo nuo 110 mln. EUR (2003 m.) iki 80 mln. EUR (2008 m.). Todėl kai kurios distiliavimo gamyklos jau pradėjo rengtis veiklai laisvojoje rinkoje – jos įsteigė kooperatyvus, investavo į energiją taupančią įrangą siekdamos sumažinti gamybos išlaidas ir vis dažniau savo gaminamą alkoholį parduoda tiesiogiai. Vis dėlto siekiant palengvinti šį distiliavimo gamyklų prisitaikymo procesą ir kad jos galėtų išsilaikyti laisvosios rinkos sąlygomis, reikia daugiau laiko. Laikoma, kad terminą reikėtų pratęsti dar keleriems metams, kad būtų galima užbaigti monopolijos panaikinimo ir pagalbos skyrimo procesą, siekiant monopoliją mažinti laipsniškai iki ji bus visiškai panaikinta.

(3)

Kai kuriose Vokietijos dalyse alkoholio distiliavimo gamyklos yra tradiciškai susijusios su mažais ir vidutinio dydžio ūkiais ir atlieka svarbų vaidmenį ūkiuose, kad jie tęstų veiklą, nes jos ūkininkams teikia papildomas pajamas, ir taip užtikrina užimtumą kaimo vietovėse. Todėl žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamykloms, kurios daugiausiai perdirba grūdus ir bulves, turėtų būti suteikta galimybė gauti pagalbą per monopoliją iki 2013 m. gruodžio 31 d. Ne vėliau kaip tą dieną visos uždaro tipo distiliavimo gamyklos turi pradėti veiklą laisvojoje rinkoje. Šis terminas taip pat sutampa su naujo 2014–2020 m. kaimo plėtros programavimo laikotarpio pradžia, o tai reiškia, kad Vokietija galės dalį monopolijos naudojamų lėšų pervesti į savo kaimo plėtros programą.

(4)

Nedidelės fiksuoto alkoholio kiekio distiliavimo gamyklos (Abfindungsbrennereien), distiliavimo gamyklų naudotojai (Stoffbesitzer) ir vaisių augintojų kooperatyvų distiliavimo gamyklos (Obstgemeinschaftsbrennereien) atlieka labai svarbų vaidmenį išsaugant tradicinius kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę, nes jie padeda išsaugoti sodus, iš kurių distiliuotojams tiekiama žaliava. Atsižvelgiant į šį faktą ir į tai, kad tokių distiliavimo gamyklų produkcija yra vietinė ir labai ribota, joms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pagal monopolijos sistemą skiriama pagalba iki galutinio laikotarpio pabaigos – 2017 m. gruodžio 31 d. Monopolija bus panaikinta ne vėliau kaip tą dieną. Siekiant užtikrinti, kad ši pagalba iš tiesų laipsniškai mažėtų, nuo 2013 m. Vokietija turėtų kasmet pateikti metinį laipsniško pagalbos mažinimo planą.

(5)

Monopolijai priklausančių distiliavimo gamyklų etilo alkoholio gamyba yra ribota ir dabar sudaro mažiau nei 10 % viso Vokietijoje pagaminamo žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kiekio. Kadangi visų pirma visos uždaro tipo distiliavimo gamyklos turės būti pradėjusios veiklą laisvojoje rinkoje 2013 m. gruodžio 31 d., nuo šios dienos tas kiekis labai sumažės.

(6)

Siekiant užtikrinti pagalbos teikimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

(7)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 182 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   180 straipsnio antroje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma Vokietijos pagalbos išmokoms, paskirtoms pagal esamą nacionalinę Vokietijos alkoholio monopolijos (toliau – monopolija) sistemą, ir teikiamoms produktams, kurie, monopolijai atlikus perdirbimą, parduodami kaip žemės ūko kilmės etilo alkoholis, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) I priede. Ta leidžianti nukrypti nuostata, nedarant poveikio SESV 108 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio taikymui, taikoma tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., jei yra laikomasi šių sąlygų:

a)

visas pagaminamas etilo alkoholio kiekis, kuriam pagal monopolijos sistemą skiriama pagalba, laipsniškai mažinamas nuo didžiausio 600 000 hl kiekio (2011 m.) iki 420 000 hl (2012 m.) ir iki 240 000 hl (2013 m.), o nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (dienos, kurią monopolija nustos egzistuoti) didžiausias leidžiamas pagaminti kiekis bus 60 000 hl per metus;

b)

žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamyklų, kurioms teikiama pagalba, gamyba turės laipsniškai mažėti nuo 540 000 hl (2011 m.) iki 360 000 hl (2012 m.) ir 180 000 hl (2013 m.). Visos distiliavimo gamyklos turi išstoti iš monopolijos ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Išstodama iš monopolijos, kiekviena žemės ūkio kilmės alkoholio uždaro tipo distiliavimo gamykla už nominalių distiliavimo teisių taikomų Vokietijos teisės aktų prasme hektolitrą galės gauti 257,50 EUR kompensacinę pagalbą. Ši kompensacinė pagalba gali būti suteikiama ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau ji gali būti išmokama keliomis dalimis, kurių paskutinė išmokama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.;

c)

nedidelės fiksuoto alkoholio kiekio distiliavimo gamyklos, distiliavimo gamyklų naudotojai ir vaisių augintojų kooperatyvų distiliavimo gamyklos gali gauti monopolijos pagalbą iki 2017 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad produkcijos, kuriai skirta pagalba, kiekis neviršys 60 000 hl per metus;

d)

visa laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokamos pagalbos suma neturi viršyti 269,9 mln. EUR, o visa laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokamos pagalbos suma neturi viršyti 268 mln. EUR; ir

e)

ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Vokietija pateikia Komisijai monopolijos veikimo ir ankstesniais metais pagal monopolijos sistemą paskirtos pagalbos ataskaitą. Komisija perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, su 2013–2016 m. metinėmis ataskaitomis turės būti pateiktas kitų metų metinis pagalbos nedidelėms fiksuoto alkoholio kiekio distiliavimo gamykloms, distiliavimo gamyklų naudotojams ir vaisių augintojų kooperatyvų distiliavimo gamykloms laipsniško mažinimo planas.“.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL


(1)  2010 m. rugsėjo 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.