ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.343.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 343

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. gruodžio 29d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Informacija apie Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įsigaliojimo datą

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1256/2010, kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

2

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2010, kuriuo pratęsiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas

5

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1258/2010, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 2011 žvejybos metams nustatomos tam tikrų žuvininkystės produktų orientacinės kainos ir Sąjungos gamintojo kainos

6

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje

10

 

*

2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1260/2010, kuriuo skelbiama Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87 nustatyta žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2011 m. nomenklatūra

17

 

*

2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1261/2010, kuriuo tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams nustatomas laikinasis kompensacinis muitas

57

 

*

2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1262/2010, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010 nuostatos dėl muito, 2010 m. kvotos metais taikomo į Ispaniją bei Portugaliją importuojamiems kukurūzams ir į Ispaniją importuojamiems sorgams, sumažinimo konkursų galutinės datos, taip pat dėl minėtų reglamentų galiojimo pabaigos

76

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/813/ES

 

*

2010 m. gruodžio 22 d. Europos centrinio banko sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2009/25 dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo (ECB/2010/32)

78

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1


Informacija apie Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įsigaliojimo datą

2009 m. lapkričio 30 d. Briuselyje ir 2009 m. gruodžio 15 d. Tokijuje pasirašytas Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (1) pagal Susitarimo 31 straipsnį įsigalios 2011 m. sausio 2 d.


(1)  OL L 39, 2010 2 12, p. 20.


REGLAMENTAI

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/2


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1256/2010

2010 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama atsižvelgiant į turimas mokslines rekomendacijas bei, visų pirma, į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą nustatyti priemones, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą.

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002.

(4)

Bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius, ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams.

(5)

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (2), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl reikia nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės Komisijai siųsdamos duomenis, susijusius su iškraunamų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiu.

(6)

Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (3), 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės.

(7)

Siekiant išvengti žvejybos pertraukimo ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti 2011 m. sausio 1 d. Dėl skubos šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant po jo paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas ES laivams, vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   BŽVJK (angl. GFCM)– Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija;

b)   Juodoji jūra– geografinis BŽVJK reguliuojamas parajonis, apibrėžtas rezoliucijoje GFCM/33/2009/2;

c)   ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno išteklio kiekis;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir funkciškai su jais susietos sąlygos, jei tokių yra, išdėstytos priede.

5 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)

apsikeitimams pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

paskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį perkeliamiems neišnaudotiems kiekiams;

e)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105 ir 107 straipsnius.

6 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems šiuo reglamentu nustatytos žvejybos galimybės, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jeigu:

a)

žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai, ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b)

sužvejotą kiekį sudaro Sąjungos kvotos dalis, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautus sužvejotų žuvų kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. VANACKERE


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(3)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.


PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI ES LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR ŽVEJYBOS RAJONĄ NUSTATYTI BLSK

Toliau pateiktose lentelėse nurodyti BLSK ir kvotos (tonomis gyvojo svorio) pagal išteklius ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Psetta maxima

TUR

Paprastasis otas

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas


Rūšis

:

Paprastasis otas

Psetta maxima

Zona

:

Juodoji jūra

TUR/F3742C

Bulgarija

43,2 (1)

 

Rumunija

43,2 (1)

 

ES

86,4 (1)

 

BLSK

Netaikoma

Analitinis BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis

:

Atlantinis šprotas

Sprattus sprattus

Zona

:

Juodoji jūra

SPR/F3742C

Bulgarija

8 032,5

 

Rumunija

3 442,5

 

ES

11 475

 

BLSK

Netaikoma

Analitinis BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


(1)  Žvejybos veikla neleidžiama nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 15 d.


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/5


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo pratęsiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 342 straipsnį,

kadangi:

(1)

2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiančiu 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatančiu laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (1), airių kalbai buvo suteiktas Sąjungos oficialios ir darbo kalbos statusas.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 920/2005 numatyta, kad dėl praktinių priežasčių pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos institucijų nevaržo įpareigojimas visus aktus, įskaitant Teisingumo Teismo sprendimus, rengti airių kalba ir juos versti į ją, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus reglamentus. Taryba turi per ketverius metus nuo Reglamento (EB) Nr. 920/2005 taikymo dienos ir vėliau kas penkerius metus nuspręsti, ar panaikinti minėtą išimtį.

(3)

Sąjungos institucijos toliau imsis iniciatyvų, kad piliečiams būtų suteiktos geresnės galimybės susipažinti su informacija apie Sąjungos veiklą airių kalba. Tačiau tebėra sunku įdarbinti pakankamai airių kalbos vertėjų, teisininkų lingvistų, vertėjų žodžiu ir asistentų. Todėl reikėtų nuo 2012 m. sausio 1 d. penkeriems metams pratęsti Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio 1 pastraipoje numatytos leidžiančios nukrypti priemonės galiojimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti priemonės galiojimas pratęsiamas penkeriems metams nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis straipsnis netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtiems reglamentams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 156, 2005 6 18, p. 3.


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/6


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1258/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 2011 žvejybos metams nustatomos tam tikrų žuvininkystės produktų orientacinės kainos ir Sąjungos gamintojo kainos

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti kainų nustatymo priemones.

(2)

Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (1) reikalaujama kiekvienais žvejybos metais nustatyti orientacines kainas ir Sąjungos gamintojo kainas, kad būtų galima nustatyti intervencines kainas tam tikriems žuvininkystės produktams.

(3)

Taryba privalo nustatyti orientacines kainas visiems Reglamento (EB) Nr. 104/2000 I ir II prieduose išvardytiems produktams ir jų grupėms ir Sąjungos gamintojo kainas to reglamento III priede išvardytiems produktams.

(4)

Remiantis dabartiniais turimais duomenimis apie atitinkamų produktų kainas ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, 2011 žvejybos metams orientacines kainas reikėtų padidinti, palikti nepakeistas arba sumažinti priklausomai nuo rūšių.

(5)

Vienam iš Reglamento (EB) Nr. 104/2000 III priede išvardytų produktų reikėtų nustatyti Sąjungos gamintojo kainą ir apskaičiuoti Sąjungos gamintojo kainas kitiems produktams, taikant 2006 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 802/2006, nustatančiame Thunnus ir Euthynnus genties žuvims taikomus perskaičiavimo koeficientus (2), nustatytus perskaičiavimo koeficientus.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose ir 26 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus Sąjungos gamintojo kaina 2011 žvejybos metais turėtų būti pakoreguota,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Orientacinės kainos, nustatomos žvejybos metams nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 1 dalį, pateiktos šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Sąjungos gamintojo kainos, nustatomos žvejybos metams nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 26 straipsnio 1 dalį, pateiktos šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

(2)  OL L 144, 2006 5 31, p. 15.


I PRIEDAS

Priedai

Rūšys

Produktai, išvardyti Reglamento (EB) Nr. 104/2000 I ir II prieduose

Prekės apibūdinimas

Orientacinė kaina

(EUR/tona)

I

1.

Clupea harengus rūšies silkės

Visos žuvys

274

2.

Sardina pilchardus rūšies sardinės

Visos žuvys

574

3.

Paprastieji dygliarykliai (Squalus acanthias)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

1 090

4.

Paprastieji katrykliai (Scyliorhinus spp.)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

704

5.

Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)

Visos žuvys

1 212

6.

Gadus morhua rūšies menkės

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

1 589

7.

Ledjūrio menkės (Pollachius virens)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

799

8.

Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

956

9.

Paprastieji merlangai (Merlangius merlangus)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

889

10.

Molvos (Molva spp.)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

1 153

11.

Scomber scombrus rūšies skumbrės

Visos žuvys

320

12.

Scomber japonicus rūšies skumbrės

Visos žuvys

285

13.

Paprastieji ančiuviai (Engraulis spp.)

Visos žuvys

1 274

14.

Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

nuo 2011 1 1 iki 2011 4 30

1 026

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

nuo 2011 5 1 iki 2011 12 31

1 425

15.

Merluccius merluccius rūšies lydekos

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

3 318

16.

Megrimai (Lepidorhombus spp.)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

2 342

17.

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės (Limanda limanda)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

803

18.

Europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

486

19.

Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga)

Visos žuvys

2 308

Žuvys be žarnų su galvomis

2 437

20.

Paprastosios ir didžiosios sepijos (Sepia officinalis ir Rossia macrosoma)

Visos

1 781

21.

Paprastieji jūrų velniai (Lophius spp.)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

2 923

Be galvų

6 015

22.

Crangon crangon rūšies krevetės

Tik išvirtos vandenyje

2 423

23.

Šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis)

Tik išvirtos vandenyje

6 668

Šviežios arba atšaldytos

1 614

24.

Cancer pagurus rūšies paprastieji krabai miegaliai

Visi

1 676

25.

Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)

Visi

5 119

Uodegos

3 979

26.

Paprastieji jūrų liežuviai (Solea spp.)

Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis

6 843

II

1.

Juodieji paltusai (Reinhardtius hippoglossoides)

Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 916

2.

Jūrinės lydekos Merluccius spp.

Užšaldytos, visos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 232

Užšaldytos, filė, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 498

3.

Paprastieji dančiai ir pagelai (Dentex dentex ir Pagellus spp.)

Užšaldyti, partijomis arba supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 447

4.

Durklažuvės (Xiphias gladius)

Užšaldytos, visos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

4 058

5.

Paprastosios sepijos (Sepia officinalis), didžiosios sepijos (Rossia macrosoma) ir mažosios sepijos (Sepiola rondeletti)

Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 915

6.

Aštuonkojai (Octopus spp.)

Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

2 161

7.

Kalmarai (Loligo spp.)

Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

1 173

8.

Naujosios Zelandijos kalmarai (Ommastrephes sagittatus)

Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

961

9.

Argentininiai trumpačiuptuviai kalmarai (Illex argentinus)

Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

873

10.

Penaeidae šeimos krevetės

 

 

Parapenaeus longirostris rūšies krevetės

Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

4 072

Kitos Penaeidae šeimos rūšys

Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai

7 813


II PRIEDAS

Rūšys

Produktai, įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 104/2000 III priedą

Svoris

Prekybinė specifikacija

Sąjungos gamintojo kaina

(EUR/t)

Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares)

kurie sveria daugiau kaip 10 kg

Visi

1 200

Be žiaunų ir žarnų

 

Kita

 

kurie sveria daugiau kaip 10 kg

Visi

 

Be žiaunų ir žarnų

 

Kita

 

Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga)

kurie sveria daugiau kaip 10 kg

Visi

 

Be žiaunų ir žarnų

 

Kita

 

kurie sveria daugiau kaip 10 kg

Visi

 

Be žiaunų ir žarnų

 

Kita

 

Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis)

 

Visi

 

 

Be žiaunų ir žarnų

 

 

Kita

 

Paprastieji tunai (Thunnus thynnus)

 

Visi

 

 

Be žiaunų ir žarnų

 

 

Kita

 

Kitos Thunnus ir Euthynnus genties rūšys

 

Visi

 

 

Be žiaunų ir žarnų

 

 

Kita

 


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/10


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1259/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (1),

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai tai būtina vidaus rinkos tinkamam veikimui.

(2)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį tos priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse teisės kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą.

(3)

2005 m. kovo 14 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos. Žalioji knyga davė pradžią plačioms viešosioms konsultacijoms dėl galimų išeičių sprendžiant problemas, kurios gali kilti esant dabartinei situacijai.

(4)

2006 m. liepos 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka.

(5)

2008 m. birželio 5 ir 6 d. Liuksemburge posėdžiavusi Taryba padarė išvadą, kad dėl pasiūlymo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje vieninga nuomonė neįmanoma. Ji nustatė, kad taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas pasiūlymo tikslų per protingą laikotarpį negalima pasiekti.

(6)

Vėliau Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad ketina pradėti tvirčiau tarpusavyje bendradarbiauti su santuoka susijusiose bylose taikytinos teisės srityje. 2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė.

(7)

2010 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje.

(8)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnio 1 dalį pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų. Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jos skatins dalyvauti kuo daugiau valstybių narių. Šis reglamentas pagal Sutartis turėtų būti privalomas visas ir tiesiogiai taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(9)

Šiuo reglamentu turėtų būti sukurta aiški ir išsami teisės sistema, kuria reglamentuojama dalyvaujančiose valstybėse narėse santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė, užtikrinti piliečiams teisinio tikrumo, numatomumo ir lankstumo atžvilgiu tinkami sprendimai ir užkirstas kelias atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus.

(10)

Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir dėstomoji dalis turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003. Tačiau jis neturėtų būti taikomas santuokos pripažinimo negaliojančia atveju.

Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokinių ryšių nutraukimui arba susilpninimui. Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium pagrindams turėtų būti taikoma teisė, nustatyta pagal šio reglamento teisės kolizijos taisykles.

Tokie preliminarūs klausimai kaip teisinis subjektiškumas ir santuokos galiojimas bei tokie klausimai kaip santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium padariniai turto, pavardės, tėvų pareigų, išlaikymo prievolių atžvilgiu ar kitos šalutinės priemonės turėtų būti nustatomi pagal teisės kolizijos taisykles, taikytinas atitinkamose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(11)

Siekiant aiškiai apibrėžti šio reglamento teritorinio taikymo sritį, turėtų būti nurodytos tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės.

(12)

Šis reglamentas turėtų būti universalus, t. y. remiantis jo visuotinėmis teisės kolizijos taisyklėmis turėtų būti galima nustatyti, kad taikytina dalyvaujančios valstybės narės teisė, nedalyvaujančios valstybės narės teisė arba Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės teisė.

(13)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į teismo, kuriame iškelta byla, pobūdį. Kai taikoma, byla turėtų būti laikoma iškelta teisme pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.

(14)

Siekiant suteikti sutuoktiniams laisvę pasirinkti taikytiną teisę, su kuria juos sieja glaudus ryšys, arba, jei jie nepasirenka taikytinos teisės, siekiant kad ta teisė būtų taikoma jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium, atitinkama teisė turėtų būti taikoma net tuomet, jei ji nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė. Jei nustatoma kitos valstybės narės teisė, tinklas, sukurtas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB, sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (3), galėtų padėti teikiant teismams informaciją apie užsienio teisės turinį.

(15)

Didėjant piliečių judumui reikia daugiau lankstumo ir daugiau teisinio tikrumo. Norint pasiekti tą tikslą, šiuo reglamentu šalims turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium srityse, suteikiant joms ribotą galimybę pasirinkti jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium taikytiną teisę.

(16)

Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atveju sutuoktiniams turėtų būti suteikta galimybė kaip taikytiną teisę pasirinkti šalies, su kuria jie turi ypatingą ryšį, teisę ar teismo vietos teisę. Sutuoktinių pasirinkta teisė turi atitikti Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pagrindines teises.

(17)

Prieš nustatant taikytiną teisę, svarbu, kad sutuoktiniai turėtų prieigą prie naujausios informacijos apie esminius nacionalinės ir Sąjungos teisės bei procedūrų, susijusių su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium, aspektus. Siekdama užtikrinti tokią prieigą prie atitinkamos kokybiškos informacijos, Komisija reguliariai ją atnaujina visuomenei skirtoje internetinėje informacinėje sistemoje, sukurtoje Tarybos sprendimu 2001/470/EB.

(18)

Žinojimu pagrįstas abiejų sutuoktinių pasirinkimas yra vienas esminių šio reglamento principų. Kiekvienas sutuoktinis turėtų tiksliai žinoti, kokios yra taikytinos teisės pasirinkimo teisinės ir socialinės pasekmės. Tai, kad suteikiama galimybė bendru sutarimu pasirinkti taikytiną teisę, neturėtų turėti poveikio nė vieno iš sutuoktinių teisėms ir vienodoms galimybėms. Todėl dalyvaujančių valstybių narių teisėjai turėtų suvokti, kaip svarbu, kad abiejų sutuoktinių pasirinkimas būtų pagrįstas žinojimu apie teisines jų sudaryto susitarimo dėl teisės pasirinkimo pasekmes.

(19)

Turinio ir formalaus galiojimo taisyklės turėtų būti apibrėžtos taip, kad sutuoktiniams būtų lengviau padaryti žinojimu pagrįstą pasirinkimą ir kad būtų gerbiamas jų sutikimas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir geresnę prieigą prie teisingumo. Kalbant apie formalų galiojimą, turėtų būti nustatytos tam tikros apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad sutuoktiniai suvoktų savo pasirinkimo pasekmes. Susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo turėtų būti bent sudarytas raštu, jame turėtų būti nurodyta data ir jis turėtų būti pasirašytas abiejų šalių. Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje susitarimo sudarymo metu yra numatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi tų reikalavimų. Pavyzdžiui, dalyvaujančioje valstybėje narėje tokie papildomi formalūs reikalavimai gali būti keliami, jei susitarimas įtraukiamas į vedybų sutartį. Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, pakaktų, kad būtų laikomasi vienos iš tų valstybių formalių reikalavimų. Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurios teisėje nustatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų.

(20)

Turėtų būti suteikta galimybė susitarimą dėl taikytinos teisės nustatymo sudaryti ir keisti ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu ir netgi bylos nagrinėjimo metu, jei taip numatyta teismo vietos teisėje. Tuo atveju turėtų pakakti, kad toks nustatymas būtų užfiksuotas teisme pagal teismo vietos teisę.

(21)

Jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei numatomumą ir užkirsti kelią atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos suderintos teisės kolizijos taisyklės, pagrįstos nuoseklių siejamųjų veiksnių, grindžiamų glaudaus sutuoktinių ryšio su atitinkama teise buvimu, skale. Tokie siejamieji veiksniai turėtų būti parinkti taip, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu ar gyvenimo skyrium nustatymu, būtų taikoma teisė, su kuria sutuoktiniai turi glaudų ryšį.

(22)

Tais atvejais, kai nustatant, kurios valstybės teisę taikyti, šiame reglamente daroma nuoroda į pilietybę kaip siejamąjį veiksnį, klausimas, kaip elgtis tais atvejais, kai turimos kelios pilietybės, turėtų būti paliekamas spręsti pagal nacionalinę teisę, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos bendrųjų principų.

(23)

Jei teisme iškeliama byla siekiant gyvenimą skyrium pakeisti santuokos nutraukimu ir kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės, santuokos nutraukimui taip pat turėtų būti taikoma gyvenimui skyrium taikyta teisė. Toks tęstinumas šalims padidintų numatomumą ir didintų teisinį tikrumą. Jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje nenumatomas gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimą turėtų reglamentuoti teisės kolizijos taisyklės, taikomos, kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės. Tai neturėtų užkirsti kelio sutuoktiniams siekti santuokos nutraukimo remiantis kitomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis.

(24)

Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba nustatyti gyvenimą skyrium, visgi turėtų būti taikoma teismo, kuriame iškelta byla, teisė. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos viešosios tvarkos nuostatos taikymui.

(25)

Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, valstybių narių teismams turėtų būti suteikta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis nepaisyti užsienio teisės nuostatos, jei jos taikymas konkrečiu atveju akivaizdžiai prieštarautų teismo vietos valstybės viešajai tvarkai. Tačiau teismai neturėtų turėti galimybės taikyti viešosios tvarkos išimtį siekiant nepaisyti kitos valstybės teisės nuostatos, jei tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija.

(26)

Kai šiame reglamente nurodoma, kad dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisėje santuokos nutraukimo galimybė nenumatyta, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad šios valstybės narės teisėje santuokos nutraukimo instituto nėra. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą.

Kai šiame reglamente nurodoma, kad pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisę atitinkama santuoka nepripažįstama santuokos nutraukimo bylų tikslais, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, inter alia, kad tokios santuokos nėra pagal tos valstybės narės teisę. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą ar gyvenimą skyrium taikant šį reglamentą.

(27)

Kadangi kai kuriose valstybėse ir dalyvaujančiose valstybėse narėse koegzistuoja dvi arba kelios teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, susiję su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, reikėtų numatyti, kokiu mastu šis reglamentas taikomas įvairiems tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių teritoriniams vienetams arba tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių įvairių kategorijų asmenims.

(28)

Kai nėra taisyklių, kuriomis nustatoma taikytina teisė, šalys, pasirenkančios valstybės, kurios pilietybę viena iš jų turi, teisę, tuo pat metu turėtų nurodyti, dėl kurio teritorinio vieneto teisės jie susitarė, jei valstybė, kurios teisė pasirinkta, sudaryta iš kelių teritorinių vienetų, turinčių savo teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, susijusius su santuokos nutraukimu.

(29)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti teisinį tikrumą, numatomumą ir lankstumą tarptautinėse santuokos bylose, taigi kartu palengvinti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga, prireikus tvirčiau bendradarbiaujant, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30)

Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 21 straipsnyje, kuriame draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šį reglamentą dalyvaujančių valstybių narių teismai turėtų taikyti laikydamiesi tų teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, RYŠYS SU REGLAMENTU (EB) Nr. 2201/2003, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR VISUOTINIS TAIKYMAS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas su teisės kolizija susijusiais atvejais santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium.

2.   Šis reglamentas netaikomas toliau išvardytiems klausimams, net jeigu jie kyla tik kaip preliminarūs klausimai bylų dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium kontekste:

a)

fizinių asmenų teisinio subjektiškumo klausimams;

b)

santuokos buvimo, galiojimo ar pripažinimo klausimams;

c)

santuokos pripažinimo negaliojančia klausimams;

d)

sutuoktinių pavardės klausimams;

e)

santuokos turtinių pasekmių klausimams;

f)

tėvų pareigų klausimams;

g)

išlaikymo prievolių klausimams;

h)

patikų ar paveldėjimo klausimams.

2 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003

Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymui.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.

„dalyvaujanti valstybė narė“ reiškia valstybę narę, kuri pagal Sprendimą 2010/405/ES arba pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje;

2.

terminas „teismas“ apima visas dalyvaujančių valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį.

4 straipsnis

Visuotinis taikymas

Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma net tuo atveju, jei ši teisė nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė.

II SKYRIUS

VIENODOS TAISYKLĖS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMUI IR GYVENIMUI SKYRIUM TAIKYTINOS TEISĖS

5 straipsnis

Šalių pasirinkta taikytina teisė

1.   Sutuoktiniai gali susitarti nustatyti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytiną teisę, jeigu ši teisė yra:

a)

valstybės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisė; arba

b)

valstybės, kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu susitarimo sudarymo metu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, teisė; arba

c)

valstybės, kurios pilietybę susitarimo sudarymo metu turi bet kuris iš sutuoktinių, teisė; arba

d)

teismo vietos teisė.

2.   Nedarant poveikio 3 daliai, susitarimas, kuriuo nustatoma taikytina teisė, gali būti sudarytas ir pakeistas bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu.

3.   Jei tai numatyta teismo vietos teisėje, sutuoktiniai taikytiną teisę taip pat gali nustatyti teisme bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju toks nustatymas užfiksuojamas teisme pagal teismo vietos teisę.

6 straipsnis

Sutikimas ir turinio galiojimas

1.   Susitarimo dėl teisės pasirinkimo ar bet kurios jo sąlygos buvimas ir galiojimas nustatomas pagal teisę, kuri jį reglamentuotų pagal šį reglamentą, jei susitarimas ar sąlyga galiotų.

2.   Tačiau siekdamas įrodyti, kad nedavė sutikimo, vienas iš sutuoktinių gali remtis valstybės, kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teise, jei iš aplinkybių paaiškėja, kad nustatyti jo elgesio pasekmes pagal 1 dalyje nurodytą teisę būtų nepagrįsta.

7 straipsnis

Formalus galiojimas

1.   5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas susitarimas sudaromas raštu, jame nurodoma data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduodamas pranešimas, kuriuo ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomas lygiaverčiu rašytinei formai.

2.   Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.

3.   Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir tų valstybių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, susitarimas oficialiai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje numatytus reikalavimus.

4.   Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje ir tos valstybės teisėje nustatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.

8 straipsnis

Taikytina teisė šalims jos nepasirinkus

Šalims nepasirinkus taikytinos teisės pagal 5 straipsnį, santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikoma teisė tos valstybės:

a)

kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

b)

kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad gyvenimo toje valstybėje laikotarpis nesibaigė daugiau nei prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme, jei bylos iškėlimo teisme metu vienas iš sutuoktinių toje valstybėje tebegyvena; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

c)

kurios pilietybę bylos iškėlimo teisme metu turi abu sutuoktiniai; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

d)

kurios teisme iškelta byla.

9 straipsnis

Gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu

1.   Gyvenimą skyrium pakeitus santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimui taikytina gyvenimui skyrium taikyta teisė, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.

2.   Tačiau jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu nenumatytas, taikomas 8 straipsnis, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.

10 straipsnis

Teismo vietos teisės taikymas

Jei pagal 5 arba 8 straipsnius nustatytoje taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba patvirtinti gyvenimą skyrium, taikoma teismo vietos teisė.

11 straipsnis

Renvoi negalimumas

Kai pagal šį reglamentą numatyta taikyti tam tikros valstybės teisę, tai reiškia toje valstybėje galiojančių teisės normų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą.

12 straipsnis

Viešoji tvarka

Atsisakyti taikyti pagal šį reglamentą nustatytos teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jei toks taikymas yra aiškiai nesuderinamas su teismo vietos valstybės viešąja tvarka.

13 straipsnis

Nacionalinės teisės skirtumai

Nė viena šio reglamento nuostata neįpareigoja dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisėje santuokos nutraukimo galimybė nenumatyta ar atitinkama santuoka nėra laikoma galiojančia santuokos nutraukimo bylų tikslais, teismų skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą.

14 straipsnis

Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teritorinės teisės kolizijos

Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo teisės sistemą ar taisyklių rinkinį, susijusius su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais:

a)

nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę, visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į atitinkamame teritoriniame vienete galiojančią teisę;

b)

visos nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą toje valstybėje suprantamos kaip nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;

c)

visos nuorodos į pilietybę yra nuorodos į teritorinį vienetą, nustatytą pagal tos valstybės teisę, arba, jei nėra atitinkamų taisyklių, nuorodos į teritorinį vienetą, kurį pasirinko šalys, arba, jei nėra pasirinkta, nuorodos į teritorinį vienetą, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį.

15 straipsnis

Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu

Valstybės, kuri turi dvi ar kelias teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, taikomus skirtingų kategorijų asmenims šio reglamento reglamentuojamais klausimais, atveju visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias taisykles. Jei tokių taisyklių nėra, taikoma teisės sistema ar taisyklių rinkinys, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį.

16 straipsnis

Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms

Dalyvaujanti valstybė narė, kurioje šio reglamento reglamentuojamais klausimais taikomos skirtingos teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių skirtingų teisės sistemų ar taisyklių rinkinių.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių narių teikiama informacija

1.   Ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 21 d. dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines nuostatas, jei tokių yra, dėl:

a)

formalių reikalavimų, taikomų susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, pagal 7 straipsnio 2–4 dalis; ir

b)

galimybės nustatyti taikytiną teisę pagal 5 straipsnio 3 dalį.

Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.

2.   Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia tinkamomis priemonėmis, visų pirma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose tinklavietėje.

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas taikomas tik toms byloms ir tiems 5 straipsnyje nurodyto pobūdžio susitarimams, jeigu byla iškelta ar susitarimas sudarytas nuo 2012 m. birželio 21 d.

Tačiau susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytas anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., taip pat galioja, jei jis atitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.

2.   Šis reglamentas neturi poveikio susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytiems pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., teisę.

19 straipsnis

Ryšys su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis

1.   Nedarant poveikio dalyvaujančių valstybių narių pareigoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnį, šis reglamentas neturi įtakos tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu arba sprendimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą priėmimo metu yra viena ar kelios dalyvaujančios valstybės narės ir kuriomis nustatomos su santuokos nutraukimu ar gyvenimu skyrium susijusios teisės kolizijos taisyklės, taikymui.

2.   Tačiau santykiuose tarp dalyvaujančių valstybių narių šis reglamentas yra viršesnis už konvencijas, sudarytas išimtinai tarp dviejų ar daugiau tų dalyvaujančių valstybių narių, tokiu mastu, kokiu tokios konvencijos yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais.

20 straipsnis

Peržiūros nuostata

1.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.

2.   Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą jų teismuose.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. birželio 21 d., išskyrus 17 straipsnį, kuris taikomas nuo 2011 m. birželio 21 d.

Toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, šis reglamentas taikomas nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 189, 2010 7 22, p. 12.

(2)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

(3)  OL L 174, 2001 6 27, p. 25.


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/17


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1260/2010

2010 m. gruodžio 22 d.

kuriuo skelbiama Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87 nustatyta žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2011 m. nomenklatūra

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (1),

atsižvelgdama į 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3846/87, nustatantį žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (2), ypač į jo 3 straipsnio ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)

Laikantis žemės ūkio produktų eksporto tvarkos reguliavimo nuostatų, reikėtų paskelbti visą grąžinamųjų išmokų nomenklatūros tekstą, įsigaliojantį 2011 m. sausio 1 d.

(2)

Todėl 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1298/2009, kuriuo skelbiama Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87 nustatyta žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2010 m. nomenklatūra (3), turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87 iš dalies keičiamas taip:

1)

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2)

II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1298/2009 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Jis nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 366, 1987 12 24, p. 1.

(3)  OL L 353, 2009 12 31, p. 9.


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ, UŽ KURIUOS SKIRIAMOS EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS, NOMENKLATŪRA

TURINYS

Sektorius

1.

Javai ir kviečių bei rugių miltai, kruopos arba rupiniai

2.

Ryžiai ir skaldyti ryžiai

3.

Iš javų pagaminti produktai

4.

Grūdiniai kombinuotieji pašarai

5.

Galvijiena

6.

Kiauliena

7.

Paukštiena

8.

Kiaušiniai

9.

Pienas ir pieno produktai

10.

Baltasis ir žaliavinis cukrus be tolesnio perdirbimo

11.

Sirupai ir kiti cukraus produktai

1.   Javai ir kviečių bei rugių miltai, kruopos arba rupiniai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

1001

Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys):

 

1001 10 00

Kietieji kviečiai:

 

– –

Sėkla

1001 10 00 9200

– –

Kiti

1001 10 00 9400

ex 1001 90

Kiti:

 

 

– –

Kiti kviečių spelta, paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių ir rugių mišinys)

 

1001 90 91

– – –

Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių ir rugių mišinio) sėkla

1001 90 91 9000

1001 90 99

– – –

Kiti

1001 90 99 9000

1002 00 00

Rugiai

1002 00 00 9000

1003 00

Miežiai:

 

1003 00 10

Sėkla

1003 00 10 9000

1003 00 90

Kiti

1003 00 90 9000

1004 00 00

Avižos:

 

Sėkla

1004 00 00 9200

Kiti

1004 00 00 9400

1005

Kukurūzai:

 

ex 1005 10

Sėkla:

 

1005 10 90

– –

Kiti

1005 10 90 9000

1005 90 00

Kiti

1005 90 00 9000

1007 00

Grūdinis sorgas:

 

1007 00 90

Kiti

1007 00 90 9000

ex 1008

Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai:

 

1008 20 00

Soros

1008 20 00 9000

1101 00

Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai

 

 

Kvietiniai miltai:

 

1101 00 11

– –

Iš kietųjų kviečių

1101 00 11 9000

1101 00 15

– –

Iš paprastųjų kviečių ir kviečių spelta:

 

– – –

Kurių pelenų kiekis nuo 0 iki 600 mg/100 g

1101 00 15 9100

– – –

Kurių pelenų kiekis nuo 601 iki 900 mg/100 g

1101 00 15 9130

– – –

Kurių pelenų kiekis nuo 901 iki 1 100 mg/100 g

1101 00 15 9150

– – –

Kurių pelenų kiekis nuo 1 101 iki 1 650 mg/100 g

1101 00 15 9170

– – –

Kurių pelenų kiekis nuo 1 651 iki 1 900 mg/100 g

1101 00 15 9180

– – –

Kurių pelenų kiekis didesnis kaip 1 900 mg/100 g

1101 00 15 9190

1101 00 90

Meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai

1101 00 90 9000

ex 1102

Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

 

1102 10 00

Ruginiai miltai:

 

– –

Kurių pelenų kiekis nuo 0 iki 1 400 mg/100 g

1102 10 00 9500

– –

Kurių pelenų kiekis nuo 1 400 iki 2 000 mg/100 g

1102 10 00 9700

– –

Kurių pelenų kiekis didesnis kaip 2 000 mg/100 g

1102 10 00 9900

ex 1103

Javų kruopos, rupiniai ir granulės:

 

 

Kruopos ir rupiniai:

 

1103 11

– –

Kviečių:

 

1103 11 10

– – –

Kietųjų kviečių:

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis nuo 0 iki 1 300 mg/100 g:

 

– – – – –

Rupiniai, kurių mažiau kaip 10 % masės išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm

1103 11 10 9200

– – – – –

Kiti

1103 11 10 9400

– – – –

Kurių pelenų kiekis didesnis kaip 1 300 mg/100 g

1103 11 10 9900

1103 11 90

– – –

Paprastųjų kviečių ir kviečių spelta:

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis nuo 0 iki 600 mg/100 g

1103 11 90 9200

– – – –

Kurių pelenų kiekis daugiau kaip 600 mg/100 g

1103 11 90 9800


2.   Ryžiai ir skaldyti ryžiai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

1006

Ryžiai:

 

1006 20

Lukštenti (rudieji) ryžiai:

 

 

– –

Plikyti:

 

1006 20 11

– – –

Trumpagrūdžiai

1006 20 11 9000

1006 20 13

– – –

Vidutinių grūdų ryžiai

1006 20 13 9000

 

– – –

Ilgagrūdžiai:

 

1006 20 15

– – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3

1006 20 15 9000

1006 20 17

– – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3

1006 20 17 9000

 

– –

Kiti:

 

1006 20 92

– – –

Trumpagrūdžiai

1006 20 92 9000

1006 20 94

– – –

Vidutinių grūdų ryžiai

1006 20 94 9000

 

– – –

Ilgagrūdžiai:

 

1006 20 96

– – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3

1006 20 96 9000

1006 20 98

– – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3

1006 20 98 9000

1006 30

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti:

 

 

– –

Iš dalies nulukštenti ryžiai:

 

 

– – –

Plikyti:

 

1006 30 21

– – – –

Trumpagrūdžiai

1006 30 21 9000

1006 30 23

– – – –

Vidutinių grūdų ryžiai

1006 30 23 9000

 

– – – –

– Ilgagrūdžiai:

 

1006 30 25

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3

1006 30 25 9000

1006 30 27

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3

1006 30 27 9000

 

– – –

Kiti:

 

1006 30 42

– – – –

Trumpagrūdžiai

1006 30 42 9000

1006 30 44

– – – –

Vidutinių grūdų ryžiai

1006 30 44 9000

 

– – – –

Ilgagrūdžiai:

 

1006 30 46

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3

1006 30 46 9000

1006 30 48

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3

1006 30 48 9000

 

– –

Visiškai nulukštenti ryžiai:

 

 

– – –

Plikyti:

 

1006 30 61

– – – –

Trumpagrūdžiai:

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 61 9100

– – – – –

Kiti

1006 30 61 9900

1006 30 63

– – – –

Vidutinių grūdų ryžiai:

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 63 9100

– – – – –

Kiti

1006 30 63 9900

 

– – – –

Ilgagrūdžiai:

 

1006 30 65

– – – – –

Kurių ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3:

 

– – – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 65 9100

– – – – – –

Kiti

1006 30 65 9900

1006 30 67

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3:

 

– – – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 67 9100

– – – – – –

Kiti

1006 30 67 9900

 

– – –

Kiti:

 

1006 30 92

– – – –

Trumpagrūdžiai:

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 92 9100

– – – – –

Kiti

1006 30 92 9900

1006 30 94

– – – –

Vidutinių grūdų ryžiai:

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 94 9100

– – – – –

Kiti

1006 30 94 9900

 

– – – –

Ilgagrūdžiai:

 

1006 30 96

– – – – –

Kurių ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3:

 

– – – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 96 9100

– – – – – –

Kiti

1006 30 96 9900

1006 30 98

– – – – –

Kurių grūdo ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3 arba lygus 3:

 

– – – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į 5 kg ar mažesnės neto masės pakuotes

1006 30 98 9100

– – – – – –

Kiti

1006 30 98 9900

1006 40 00

Skaldyti ryžiai

1006 40 00 9000


3.   Iš javų pagaminti produktai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 1102

Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

 

ex 1102 20

Kukurūziniai miltai:

 

ex 1102 20 10

– –

Kurių riebalų kiekis ne didesnis kaip 1,5 % masės:

 

– – –

Kurių riebalų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1,3 % masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,8 % sausosios medžiagos masės (2)

1102 20 10 9200

– – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 1,3 %, bet ne daugiau kaip 1,5 % masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės (2)

1102 20 10 9400

ex 1102 20 90

– –

Kiti:

 

– – –

– Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 1,7 % masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės (2)

1102 20 90 9200

ex 1102 90

Kiti:

 

1102 90 10

– –

Miežiniai miltai:

 

– – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės

1102 90 10 9100

– – –

Kiti

1102 90 10 9900

ex 1102 90 30

– –

Avižiniai miltai:

 

– – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 1,8 % sausosios medžiagos masės, drėgmės kiekis ne didesnis kaip 11 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta

1102 90 30 9100

ex 1103

Javų kruopos, rupiniai ir granulės:

 

 

Kruopos ir rupiniai:

 

ex 1103 13

– –

Kukurūzų:

 

ex 1103 13 10

– – –

Kurių riebalų kiekis ne didesnis kaip 1,5 % masės:

 

– – – –

Kurių riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,9 % masės, o žalios ląstelienos kiekis ne didesnis kaip 0,6 % sausosios medžiagos masės, iš kurių ne daugiau kaip 30 % masės išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 315 mikronų, ir iš kurių ne daugiau kaip 5 % masės išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 150 mikronų (3)

1103 13 10 9100

– – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 0,9 % masės, bet ne daugiau kaip 1,3 % masės, o žalios ląstelienos kiekis ne didesnis kaip 0,8 % sausosios medžiagos masės, iš kurių ne daugiau kaip 30 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 315 mikronų, ir iš kurių ne daugiau kaip 5 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 150 mikronų (3)

1103 13 10 9300

– – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 1,3 % masės, bet ne daugiau kaip 1,5 % masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 1,0 % sausosios medžiagos masės, iš kurių ne daugiau kaip 30 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 315 mikronų, ir iš kurių ne daugiau kaip 5 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 150 mikronų (3)

1103 13 10 9500

ex 1103 13 90

– – –

Kiti:

 

– – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 1,5 % masės, bet ne daugiau kaip 1,7 % masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės, iš kurių ne daugiau kaip 30 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 315 mikronų, ir iš kurių ne daugiau kaip 5 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 150 mikronų (3)

1103 13 90 9100

ex 1103 19

– –

Kitų javų:

 

1103 19 10

– – –

Rugių

1103 19 10 9000

ex 1103 19 30

– – –

Miežių:

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės

1103 19 30 9100

ex 1103 19 40

– – –

Avižų:

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, apvalkalo kiekis ne didesnis kaip 0,1 %, drėgmės kiekis ne didesnis kaip 11 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta

1103 19 40 9100

ex 1103 20

Granulės:

 

1103 20 20

– –

Miežių

1103 20 20 9000

1103 20 60

– –

Kviečių

1103 20 60 9000

ex 1104

Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti:

 

 

Grūdai, traiškyti arba perdirbti į dribsnius:

 

ex 1104 12

– –

Avižų:

 

ex 1104 12 90

– – –

Perdirbti į dribsnius:

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, apvalkalo kiekis ne didesnis kaip 0,1 %, drėgmės kiekis ne didesnis kaip 12 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta

1104 12 90 9100

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, apvalkalo kiekis didesnis kaip 0,1 %, bet ne didesnis kaip 1,5 %, drėgmės kiekis ne didesnis kaip 12 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta

1104 12 90 9300

ex 1104 19

– –

Kitų javų:

 

1104 19 10

– – –

Kviečių

1104 19 10 9000

ex 1104 19 50

– – –

Kukurūzų:

 

– – – –

Perdirbti į dribsnius:

 

– – – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,7 % sausosios medžiagos masės (3)

1104 19 50 9110

– – – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 0,9 %, bet ne daugiau kaip 1,3 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,8 % sausosios medžiagos masės (3)

1104 19 50 9130

 

– – –

Miežių:

 

ex 1104 19 69

– – – –

Perdirbti į dribsnius

 

– – – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės

1104 19 69 9100

 

Grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, gludinti, skaldyti arba smulkinti):

 

ex 1104 22

– –

Avižų:

 

ex 1104 22 20

– – –

Lukštenti (pašalinta grūdo luobelė):

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, apvalkalo kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,5 %, drėgmės kiekis sudaro ne daugiau kaip 11 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 22 20 9100

ex 1104 22 30

– – –

Lukštenti ir skaldyti arba smulkinti („Grütze“ arba „grutten“):

 

– – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 2,3 % sausosios medžiagos masės, apvalkalo kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,1 %, drėgmės kiekis sudaro ne daugiau kaip 11 % ir peroksidazė iš esmės neaktyvinta pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 22 30 9100

ex 1104 23

– –

Kukurūzų:

 

ex 1104 23 10

– – –

Lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaldyti, smulkinti arba nesmulkinti:

 

– – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,6 % sausosios medžiagos masės („Grütze“ arba „grutten“) pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)  (3)

1104 23 10 9100

– – – –

Kurių riebalų kiekis sudaro daugiau kaip 0,9 %, bet ne daugiau kaip 1,3 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,8 % sausosios medžiagos masės („Grütze“ arba „grutten“) pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)  (3)

1104 23 10 9300

1104 29

– –

Kitų javų:

 

 

– – –

Miežių:

 

ex 1104 29 01

– – – –

Lukštenti (pašalinta grūdo luobelė):

 

– – – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 29 01 9100

ex 1104 29 03

– – – –

Lukštenti ir skaldyti arba smulkinti („Grütze“ arba „grutten“):

 

– – – – –

Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės, o žalios ląstelienos kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,9 % sausosios medžiagos masės pagal Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 29 03 9100

ex 1104 29 05

– – – –

Gludinti:

 

– – – – –

– Kurių pelenų kiekis sudaro ne daugiau kaip 1 % sausosios medžiagos masės (be talko)

 

– – – – – –

Pirmos kategorijos, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 29 05 9100

– – – – – –

Antros kategorijos, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 29 05 9300

 

– – –

Kiti:

 

 

– – – –

Lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaldyti, smulkinti arba nesmulkinti:

 

ex 1104 29 11

– – – – –

Kviečiai, neskaldyti arba nesmulkinti, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 508/2008 priede pateiktą apibrėžimą (1)

1104 29 11 9000

 

– – – –

Apdirbti tiktai smulkinant:

 

1104 29 51

– – – – –

Kviečių

1104 29 51 9000

1104 29 55

– – – – –

Rugių

1104 29 55 9000

1104 30

Javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti:

 

1104 30 10

– –

Kviečių

1104 30 10 9000

1104 30 90

– –

Kitų javų

1104 30 90 9000

1107

Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

 

1107 10

Neskrudintas:

 

 

– –

Kviečių:

 

1107 10 11

– – –

Miltų pavidalo

1107 10 11 9000

1107 10 19

– – –

Kitas:

1107 10 19 9000

 

– –

Kitas:

 

1107 10 91

– – –

Miltų pavidalo

1107 10 91 9000

1107 10 99

– – –

Kitas

1107 10 99 9000

1107 20 00

Skrudintas

1107 20 00 9000

ex 1108

Krakmolas, inulinas:

 

 

Krakmolas (4):

 

ex 1108 11 00

– –

Kviečių krakmolas:

 

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 87 % ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 %

1108 11 00 9200

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 84 %, bet mažesnis kaip 87 %, ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 % (5)

1108 11 00 9300

ex 1108 12 00

– –

Kukurūzų krakmolas:

 

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 87 % ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 %

1108 12 00 9200

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 84 %, bet mažesnis kaip 87 %, ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 % (5)

1108 12 00 9300

ex 1108 13 00

– –

Bulvių krakmolas:

 

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 80 % ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 %

1108 13 00 9200

– – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 77 %, bet mažesnis kaip 80 %, ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 % (5)

1108 13 00 9300

ex 1108 19

– –

Kiti krakmolai:

 

ex 1108 19 10

– – –

Ryžių krakmolas:

 

– – – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 87 % ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 %

1108 19 10 9200

– – – –

Kuriame esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 84 %, bet mažesnis kaip 87 %, ir grynumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 97 % (5)

1108 19 10 9300

ex 1109 00 00

Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas:

 

Džiovintas kviečių glitimas, kurio baltymų kiekis sudaro ne mažiau kaip 82 % sausosios medžiagos masės (N × 6,25)

1109 00 00 9100

ex 1702

Kitas cukrus, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus):

 

ex 1702 30

Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės:

 

 

– –

Kiti:

 

1702 30 50

– – –

Turintys baltų kristalinių miltelių, aglomeruotų arba neaglomeruotų, pavidalą

1702 30 50 9000

1702 30 90

– – –

Kiti (6)

1702 30 90 9000

ex 1702 40

Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų:

 

1702 40 90

– –

Kiti (6)

1702 40 90 9000

ex 1702 90

Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės:

 

1702 90 50

– –

Maltodekstrinas ir maltodekstrino sirupas:

 

– – –

Maltodekstrinas, balto, kieto, aglomeruoto ar neaglomeruoto pavidalo

1702 90 50 9100

– – –

Kiti (6)

1702 90 50 9900

 

– –

Karamelė (degintas cukrus):

 

 

– – –

Kita:

 

1702 90 75

– – – –

Turinti aglomeruotų arba neaglomeruotų miltelių pavidalą

1702 90 75 9000

1702 90 79

– – – –

Kiti

1702 90 79 9000

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:

 

ex 2106 90

Kiti:

 

 

– –

Aromatiniai arba dažyti cukraus sirupai:

 

 

– – –

Kiti:

 

2106 90 55

– – – –

Gliukozės sirupas ir maltodekstrino sirupas (6)

2106 90 55 9000


4.   Grūdiniai kombinuotieji pašarai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

2309

Produktai, naudojami gyvūnų pašarams (7):

 

ex 2309 10

Kačių ir šunų maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes:

 

 

– –

Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų:

 

 

– – –

Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo:

 

 

– – – –

Kurių sudėtyje nėra krakmolo arba jo yra ne daugiau kaip 10 % masės (8)  (9):

 

2309 10 11

– – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 10 11 9000

2309 10 13

– – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 10 13 9000

 

– – – –

Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės krakmolo (8):

 

2309 10 31

– – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 10 31 9000

2309 10 33

– – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 10 33 9000

 

– – – –

Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 30 % masės krakmolo (8):

 

2309 10 51

– – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 10 51 9000

2309 10 53

– – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 10 53 9000

ex 2309 90

Kiti:

 

 

– –

Kiti, įskaitant premiksus:

 

 

– – –

Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų:

 

 

– – – –

Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo:

 

 

– – – – –

Kurių sudėtyje nėra krakmolo arba jo yra ne daugiau kaip 10 % masės (8)  (9):

 

2309 90 31

– – – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 90 31 9000

2309 90 33

– – – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 90 33 9000

 

– – – – –

Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės krakmolo (8):

 

2309 90 41

– – – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 90 41 9000

2309 90 43

– – – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 90 43 9000

 

– – – – –

Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 30 % masės krakmolo (8):

 

2309 90 51

– – – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno produktų arba jų yra mažiau kaip 10 % masės

2309 90 51 9000

2309 90 53

– – – – – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 50 % masės pieno produktų

2309 90 53 9000


5.   Galvijiena

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 0102

Gyvi galvijai:

 

ex 0102 10

Grynaveisliai veisliniai gyvuliai:

 

ex 0102 10 10

– –

Telyčios (galvijų patelės iki pirmo veršiavimosi):

 

– – –

Kurių gyvasis svoris 250 kg arba didesnis:

 

– – – –

Iki 30 mėnesių amžiaus

0102 10 10 9140

– – – –

Kiti

0102 10 10 9150

ex 0102 10 30

– –

Karvės:

 

– – –

Kurių gyvasis svoris 250 kg arba didesnis:

 

– – – –

Iki 30 mėnesių amžiaus

0102 10 30 9140

– – – –

Kiti

0102 10 30 9150

ex 0102 10 90

– –

Kiti:

 

– – –

Kurių gyvasis svoris 300 kg arba didesnis

0102 10 90 9120

ex 0102 90

Kiti:

 

 

– –

Naminių rūšių:

 

 

– – –

Didesnio kaip 160 kg, bet ne didesnio kaip 300 kg svorio:

 

ex 0102 90 41

– – – –

Skerstini:

 

– – – – –

Didesnio kaip 220 kg svorio

0102 90 41 9100

 

– – –

Didesnio kaip 300 kg svorio:

 

 

– – – –

Telyčios (galvijų patelės iki pirmo veršiavimosi):

 

0102 90 51

– – – – –

Skerstinos

0102 90 51 9000

0102 90 59

– – – – –

Kitos

0102 90 59 9000

 

– – – –

Karvės:

 

0102 90 61

– – – – –

Skerstinos

0102 90 61 9000

0102 90 69

– – – – –

Kitos

0102 90 69 9000

 

– – – –

Kiti:

 

0102 90 71

– – – – –

Skerstini

0102 90 71 9000

0102 90 79

– – – – –

Kiti

0102 90 79 9000

0201

Jautiena, šviežia ir atšaldyta:

 

0201 10 00

Skerdenos ir skerdenų pusės:

 

– –

Skerdenos arba skerdenos pusės priekinė dalis turi būti su daugiau kaip 10 šonkaulių ir su visais kaulais ir sprandu, taip pat kaklu ir mente:

 

– – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 10 00 9110

– – –

Kitos

0201 10 00 9120

– –

Kitos:

 

– – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 10 00 9130

– – –

Kitos

0201 10 00 9140

0201 20

Kiti gabalai su kaulais:

 

0201 20 20

– –

„Kompensuoti“ ketvirčiai:

 

– – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 20 20 9110

– – –

Kiti

0201 20 20 9120

0201 20 30

– –

Neperskirti arba perskirti priekiniai ketvirčiai:

 

– – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 20 30 9110

– – –

Kiti

0201 20 30 9120

0201 20 50

– –

Neperskirti arba perskirti užpakaliniai ketvirčiai:

 

– – –

Turintys ne daugiau kaip 8 šonkaulius arba 8 poras šonkaulių:

 

– – – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 20 50 9110

– – – –

Kiti

0201 20 50 9120

– – –

Turintys daugiau kaip 8 šonkaulius arba 8 poras šonkaulių:

 

– – – –

Suaugusių galvijų patinų (10)

0201 20 50 9130

– – – –

Kiti

0201 20 50 9140

ex 0201 20 90

– –

Kiti:

 

– – –

Kaulų svoris ne didesnis kaip trečdalis skerdenos dalies svorio

0201 20 90 9700

0201 30 00

Be kaulų:

 

– –

Mėsos gabalai be kaulų, eksportuojami į JAV pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1643/2006 (12) sąlygas arba į Kanadą pagal Reglamento (EB) Nr. 1041/2008 (13) sąlygas

0201 30 00 9050

– –

Mėsos gabalai be kaulų, įskaitant maltą mėsą, kurių sudėtyje esantis vidutinis liesos galvijienos kiekis (be riebalų) sudaro 78 % ar daugiau (15)

0201 30 00 9060

– –

Kita, supakuota atskirais gabalais, kurios sudėtyje esantis vidutinis liesos galvijienos kiekis (be riebalų) sudaro 55 % ar daugiau (15):

 

– – –

iš suaugusių galvijų patinų užpakalinių ketvirčių, turinčių ne daugiau kaip 8 šonkaulius ar 8 poras šonkaulių, perkirstų tiesiai arba „Pistola“ pjūviu (11)

0201 30 00 9100

– – –

iš neperskirtų ar perskirtų suaugusių galvijų patinų priekinių ketvirčių, perkirstų tiesiai arba „Pistola“ pjūviu (11)

0201 30 00 9120

– –

Kita

0201 30 00 9140

ex 0202

Galvijiena, sušaldyta:

 

0202 10 00

Skerdenos ir skerdenų pusės:

 

– –

Skerdenos arba skerdenos pusės priekinė dalis turi būti su daugiau kaip 10 šonkaulių ir su visais kaulais ir sprandu, taip pat kaklu ir mente:

0202 10 00 9100

– –

Kitos

0202 10 00 9900

ex 0202 20

Kitos dalys su kaulais:

 

0202 20 10

– –

„Kompensuoti“ ketvirčiai

0202 20 10 9000

0202 20 30

– –

Neperskirti arba perskirti priekiniai ketvirčiai

0202 20 30 9000

0202 20 50

– –

Neperskirti arba perskirti užpakaliniai ketvirčiai:

 

– – –

Turintys ne daugiau kaip 8 šonkaulius ar 8 poras šonkaulių

0202 20 50 9100

– – –

Turintys daugiau kaip 8 šonkaulius ar 8 poras šonkaulių:

0202 20 50 9900

ex 0202 20 90

– –

Kiti:

 

– – –

Kaulų svoris ne didesnis kaip trečdalis skerdenos dalies svorio

0202 20 90 9100

0202 30

Be kaulų:

 

0202 30 90

– –

Kiti:

 

– – –

Mėsos gabalai be kaulų, eksportuojami į JAV pagal Reglamento (EB) Nr. 1643/2006 (12) sąlygas arba į Kanadą pagal Reglamento (EB) Nr.1041/2008 (13) sąlygas

0202 30 90 9100

– – –

Kiti, įskaitant maltą mėsą, kurios sudėtyje esantis vidutinis liesos galvijienos kiekis (be riebalų) sudaro 78 % ar daugiau (15)

0202 30 90 9200

– – –

Kita

0202 30 90 9900

0206

Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti:

 

0206 10

Galvijienos, švieži arba atšaldyti:

 

 

– –

Kiti:

 

0206 10 95

– – –

Storosios ir plonosios diafragmos

0206 10 95 9000

 

Galvijienos, sušaldyti:

 

0206 29

– –

Kiti:

 

 

– – –

Kiti:

 

0206 29 91

– – – –

Storosios ir plonosios diafragmos

0206 29 91 9000

ex 0210

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai:

 

ex 0210 20

Galvijiena:

 

ex 0210 20 90

– –

Be kaulų:

 

– – –

Sūdyta ir džiovinta

0210 20 90 9100

ex 1602

Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo:

 

ex 1602 50

Iš galvijienos:

 

 

– –

Kita:

 

ex 1602 50 31

– – –

Sūdyta jautiena, hermetiškoje pakuotėje, kurioje nėra kitos nei galvijų rūšių mėsos:

 

– – – –

Kurios kolageno ir baltymų santykis ne didesnis kaip 0,35 (16) ir kurioje galvijų mėsos (be subproduktų ir riebalų) svoris procentais sudaro:

 

– – – – –

90 % ar daugiau:

 

– – – – – –

Gaminiai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1731/2006 (14) reikalavimus

1602 50 31 9125

– – – – –

80 % ir daugiau, bet mažiau kaip 90 %:

 

– – – – – –

Gaminiai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1731/2006 (14) reikalavimus

1602 50 31 9325

ex 1602 50 95

– – –

Kita hermetiškoje pakuotėje:

 

– – – –

Kurioje nėra kitos nei galvijų rūšių mėsos:

 

– – – – –

Kurios kolageno ir baltymų santykis ne didesnis kaip 0,35 (16) ir kurioje galvijų mėsos (be subproduktų ir riebalų) svoris procentais sudaro:

 

– – – – – –

90 % ar daugiau:

 

– – – – – – –

Gaminiai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1731/2006 (14) reikalavimus

1602 50 95 9125

– – – – – –

80 % ir daugiau, bet mažiau kaip 90 %:

 

– – – – – – –

Gaminiai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1731/2006 (14) reikalavimus

1602 50 95 9325


6.   Kiauliena

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 0103

Gyvos kiaulės:

 

 

Kitos:

 

ex 0103 91

– –

Sveriančios mažiau kaip 50 kg:

 

0103 91 10

– – –

Naminių rūšių:

0103 91 10 9000

ex 0103 92

– –

Sveriančios 50 kg ir daugiau:

 

 

– – –

Naminių rūšių:

 

0103 92 19

– – – –

Kitos

0103 92 19 9000

ex 0203

Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta:

 

 

Šviežia arba atšaldyta:

 

ex 0203 11

– –

Skerdenos ir skerdenų pusės:

 

0203 11 10

– – –

Naminių kiaulių (28)

0203 11 10 9000

ex 0203 12

– –

Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

ex 0203 12 11

– – – –

Kumpiai ir jų dalys:

 

– – – – –

Kuriuose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 12 11 9100

ex 0203 12 19

– – – –

Mentės ir jų dalys (29):

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 12 19 9100

ex 0203 19

– –

Kita:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

ex 0203 19 11

– – – –

Priekinės nuokartos ir jų dalys (30):

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 19 11 9100

ex 0203 19 13

– – – –

Nugarinės ir jų dalys, su kaulais:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 19 13 9100

ex 0203 19 15

– – – –

Papilvės su raumenų sluoksneliais ir jų dalys:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio

0203 19 15 9100

 

– – – –

Kita:

 

ex 0203 19 55

– – – – –

Be kaulų:

 

– – – – – –

Kumpių, priekinių nuokartų, menčių, nugarinių mėsa bei jų dalys (17)  (27)  (29)  (30)  (31)

0203 19 55 9110

– – – – – –

Papilvės ir jų dalys, kuriose bendras kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio (17)  (27)

0203 19 55 9310

 

Sušaldyta:

 

ex 0203 21

– –

Skerdenos ir skerdenų pusės:

 

0203 21 10

– – –

Naminių kiaulių (28)

0203 21 10 9000

ex 0203 22

– –

Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

ex 0203 22 11

– – – –

Kumpiai ir jų dalys:

 

– – – – –

Kuriuose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 22 11 9100

ex 0203 22 19

– – – –

Mentės ir jų dalys (29):

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 22 19 9100

ex 0203 29

– –

Kita:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

ex 0203 29 11

– – – –

Priekinės nuokartos ir jų dalys (30):

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 29 11 9100

ex 0203 29 13

– – – –

Nugarinės ir jų dalys:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0203 29 13 9100

ex 0203 29 15

– – – –

Papilvės su raumenų sluoksneliais ir jų dalys:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio

0203 29 15 9100

 

– – – –

Kita:

 

ex 0203 29 55

– – – – –

Be kaulų:

 

– – – – – –

Kumpių, priekinių nuokartų, menčių mėsa ir jų dalys (17)  (29)  (30)  (31)  (32)

0203 29 55 9110

ex 0210

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai:

 

 

Kiaulienos:

 

ex 0210 11

– –

Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

 

– – – –

Sūdyti arba užpilti sūrymu:

 

ex 0210 11 11

– – – – –

Kumpiai ir jų dalys:

 

– – – – – –

Kuriuose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0210 11 11 9100

 

– – – –

Džiovinti arba rūkyti

 

ex 0210 11 31

– – – – –

Kumpiai ir jų dalys:

 

– – – – – –

Prosciutto di Parma, Prosciutto di San Daniele  (18):

 

– – – – – – –

Kuriuose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0210 11 31 9110

– – – – – –

Kiti:

 

– – – – – – –

Kuriuose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0210 11 31 9910

ex 0210 12

– –

Papilvės su raumenų sluoksneliais ir jų dalys:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

ex 0210 12 11

– – – –

Sūdytos arba užpiltos sūrymu:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio

0210 12 11 9100

ex 0210 12 19

– – – –

Džiovintos arba rūkytos:

 

– – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio

0210 12 19 9100

ex 0210 19

– –

Kiti:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

 

– – – –

Sūdyti arba užpilti sūrymu:

 

ex 0210 19 40

– – – – –

Nugarinės ir jų dalys:

 

– – – – – –

Kuriose bendras kaulų ir kremzlių kiekis mažesnis kaip 25 % svorio

0210 19 40 9100

ex 0210 19 50

– – – – –

Kiti:

 

 

– – – – – –

Be kaulų:

 

– – – – – – –

Kumpių, priekinių nuokartų, menčių, nugarinių mėsa bei jų dalys (17)

0210 19 50 9100

– – – – – – –

Papilvės ir jų dalys, be odos (17):

 

– – – – – – – –

Kuriose bendras kremzlių kiekis mažesnis kaip 15 % svorio

0210 19 50 9310

 

– – – –

Džiovinti arba rūkyti:

 

 

– – – – –

Kiti:

 

ex 0210 19 81

– – – – – –

Be kaulų:

 

– – – – – – –

Prosciutto di Parma, Prosciutto di San Daniele ir jų dalys (18)

0210 19 81 9100

– – – – – – –

Kumpių, priekinių nuokartų, menčių, nugarinių mėsa bei jų dalys (17)

0210 19 81 9300

ex 1601 00

Dešros ir panašūs gaminiai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto pusgaminiai, daugiausia pagaminti iš šių produktų:

 

 

Kiti (24):

 

1601 00 91

– –

Dešros, sausos arba tepamos, nevirtos ir nekeptos (20)  (22):

 

– – –

Be paukštienos ar jos subproduktų

1601 00 91 9120

– – –

Kitos

1601 00 91 9190

1601 00 99

– –

Kiti (19)  (22):

 

– – –

Be paukštienos ar jos subproduktų

1601 00 99 9110

– – –

Kiti

1601 00 99 9190

ex 1602

Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo:

 

 

Iš kiaulių:

 

ex 1602 41

– –

Kumpių ir jų dalių:

 

ex 1602 41 10

– – –

Naminių kiaulių (23):

 

– – – –

Virta, kurios ne mažiau kaip 80 % svorio sudaro mėsa ir riebalai (24)  (25):

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuota į pakuotes ir kurios neto svoris ne mažesnis kaip 1 kg (33)

1602 41 10 9110

– – – – –

Tiesiogiai išfasuota į pakuotes ir kurios neto svoris mažesnis kaip 1 kg

1602 41 10 9130

ex 1602 42

– –

Menčių ir jų dalių:

 

ex 1602 42 10

– – –

Naminių kiaulių (23):

 

– – – –

Virta, kurios ne mažiau kaip 80 % svorio sudaro mėsa ir riebalai (24)  (25):

 

– – – – –

Tiesiogiai išfasuota į pakuotes ir kurios neto svoris ne mažesnis kaip 1 kg (34)

1602 42 10 9110

– – – – –

Tiesiogiai išfasuota į pakuotes ir kurios neto svoris mažesnis kaip 1 kg

1602 42 10 9130

ex 1602 49

– –

Kita, įskaitant mišinius:

 

 

– – –

Naminių kiaulių:

 

 

– – – –

Kurios ne mažiau kaip 80 % svorio sudaro bet kurios rūšies mėsa arba mėsos subproduktai, įskaitant bet kurios rūšies arba kilmės riebalus:

 

ex 1602 49 19

– – – – –

Kita (23)  (26):

 

– – – – – –

Virta, kurios ne mažiau kaip 80 % svorio sudaro mėsa ir riebalai (24)  (25):

 

– – – – – – –

Kurios sudėtyje nėra paukštienos arba jos subproduktų:

 

– – – – – – – –

Kurios sudėtyje yra gaminys, sudarytas iš aiškiai matomų raumeninių mėsos gabalėlių, kurių dydis neleidžia nustatyti, ar jie pagaminti iš kumpio, mentės, nugarinės ar kaklinės, kartu su nedideliais matomais riebalų gabalėliais ir nedideliais kiekiais drebučių.

1602 49 19 9130


7.   Paukštiena

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 0105

Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos:

 

 

Sveriantys ne daugiau kaip 185 g:

 

0105 11

– –

Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos):

 

 

– – –

Vištelės, kurių pirmos ir antros kartos protėviai

 

0105 11 11

– – – –

Dedeklių rūšių

0105 11 11 9000

0105 11 19

– – – –

Kiti

0105 11 19 9000

 

– – –

Kiti:

 

0105 11 91

– – – –

Dedeklių rūšių

0105 11 91 9000

0105 11 99

– – – –

Kiti

0105 11 99 9000

0105 12 00

– –

Kalakutai

0105 12 00 9000

ex 0105 19

– –

Kiti:

 

0105 19 20

– – –

Žąsys

0105 19 20 9000

ex 0207

Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti:

 

 

Gallus domesticus rūšies vištų (naminių vištų):

 

ex 0207 12

– –

Skerdenos, nesukapotos į gabalus, sušaldytos:

 

ex 0207 12 10

– – –

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“

 

– – – –

Su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – –

Kitos

0207 12 10 9900

ex 0207 12 90

– – –

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą:

 

– – – –

Vadinamos „65 % viščiukais“:

 

– – – – –

Su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – – –

Kitos

0207 12 90 9190

– – – –

Gallus domesticus rūšies vištos, nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kintamos sudėties kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių rinkiniu:

 

– – – – –

Gallus domesticus rūšies vištos su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – – –

Kitos

0207 12 90 9990

ex 0207 14

– –

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti:

 

 

– – –

Gabalai:

 

 

– – – –

Su kaulais:

 

ex 0207 14 20

– – – – –

Pusės arba ketvirčiai:

 

– – – – – –

Gallus domesticus rūšies vištų su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – – – –

Kitos

0207 14 20 9900

ex 0207 14 60

– – – – –

Kojos ir jų dalys:

 

– – – – – –

Gallus domesticus rūšies vištų su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – – – –

Kitos

0207 14 60 9900

ex 0207 14 70

– – – – –

Kitos:

 

– – – – – –

Pusės arba ketvirčiai be sturplio:

 

– – – – – – –

Gallus domesticus rūšies vištų su visiškai sukaulėjusiais krūtinkaulio plongaliais, šlaunikauliais ir blauzdikauliais

 

– – – – – – –

Kitos

0207 14 70 9190

– – – – – –

Gabalai, kuriuos sudaro visa ar dalis kojos su nugarėlės dalimi, kai nugarėlės svoris neviršija 25 % viso svorio:

 

– – – – – – –

Gallus domesticus rūšies vištų su visiškai sukaulėjusiais šlaunikauliais

 

– – – – – – –

Kitos

0207 14 70 9290

 

Kalakutų:

 

0207 25

– –

Skerdenos, nesukapotos į gabalus, sušaldytos:

 

0207 25 10

– – –

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „80 % kalakutais“

0207 25 10 9000

0207 25 90

– – –

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „73 % kalakutais“ bei turinčios kitą pavidalą

0207 25 90 9000

ex 0207 27

– –

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti:

 

 

– – –

Gabalai:

 

ex 0207 27 10

– – – –

Be kaulų:

 

– – – – –

Homogenizuota mėsa, įskaitant mechaniškai atskirtą nuo kaulų mėsą

 

– – – – –

Kita:

 

– – – – – –

Kita nei sturpliai

0207 27 10 9990

 

– – – –

Su kaulais:

 

 

– – – – –

Kojos ir jų dalys:

 

0207 27 60

– – – – – –

Kojos be kulšių ir jų gabalai

0207 27 60 9000

0207 27 70

– – – – – –

Kitos

0207 27 70 9000


8.   Kiaušiniai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 0407 00

Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti:

 

 

Naminių paukščių:

 

 

– –

Skirti inkubacijai (perinimui) (35):

 

0407 00 11

– – –

Kalakučių arba žąsų

0407 00 11 9000

0407 00 19

– – –

Kiti

0407 00 19 9000

0407 00 30

– –

Kiti

0407 00 30 9000

0408

Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:

 

 

Kiaušinių tryniai:

 

ex 0408 11

– –

Džiovinti:

 

ex 0408 11 80

– – –

Kiti:

 

– – – –

Tinkami vartoti žmonių maistui

0408 11 80 9100

ex 0408 19

– –

Kiti:

 

 

– – –

Kiti:

 

ex 0408 19 81

– – – –

Skysti:

 

– – – – –

Tinkami vartoti žmonių maistui

0408 19 81 9100

ex 0408 19 89

– – – –

Kiti, įskaitant sušaldytus:

 

 

– – – – –

Tinkami vartoti žmonių maistui

0408 19 89 9100

 

Kiti:

 

ex 0408 91

– –

Džiovinti:

 

ex 0408 91 80

– – –

Kiti:

 

– – – –

Tinkami vartoti žmonių maistui

0408 91 80 9100

ex 0408 99

– –

Kiti:

 

ex 0408 99 80

– – –

Kiti:

 

– – – –

Tinkami vartoti žmonių maistui

0408 99 80 9100


9.   Pienas ir pieno produktai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

0401

Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (50):

 

0401 10

Kurių riebumas ne didesnis kaip 1 % masės:

 

0401 10 10

– –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai

0401 10 10 9000

0401 10 90

– –

Kiti

0401 10 90 9000

0401 20

Kurių riebumas didesnis kaip 1 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės:

 

 

– –

Ne didesnis kaip 3 % masės:

 

0401 20 11

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai:

 

– – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės:

0401 20 11 9100

– – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 1,5 % masės:

0401 20 11 9500

0401 20 19

– – –

Kiti:

 

– – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės:

0401 20 19 9100

– – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 1,5 % masės:

0401 20 19 9500

 

– –

Didesnis kaip 3 % masės:

 

0401 20 91

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai:

0401 20 91 9000

0401 20 99

– – –

Kiti

0401 20 99 9000

0401 30

Kurių riebumas didesnis kaip 6 % masės:

 

 

– –

Ne didesnis kaip 21 % masės:

 

0401 30 11

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai:

 

– – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – –

Didesnis kaip 10 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0401 30 11 9400

– – – – –

Didesnis kaip 17 % masės

0401 30 11 9700

0401 30 19

– – –

Kiti:

 

– – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 17 % masės:

0401 30 19 9700

 

– –

Didesnis kaip 21 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

 

0401 30 31

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai:

 

– – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – –

Ne didesnis kaip 35 % masės

0401 30 31 9100

– – – – –

Didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 39 % masės

0401 30 31 9400

– – – – –

Didesnis kaip 39 % masės

0401 30 31 9700

0401 30 39

– – –

Kiti:

 

– – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – –

Ne didesnis kaip 35 % masės

0401 30 39 9100

– – – – –

Didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 39 % masės

0401 30 39 9400

– – – – –

Didesnis kaip 39 % masės

0401 30 39 9700

 

– –

Didesnis kaip 45 % masės:

 

0401 30 91

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto tūris ne didesnis kaip 2 litrai:

 

– – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – –

Ne didesnis kaip 68 % masės

0401 30 91 9100

– – – – –

Didesnis kaip 68 % masės

0401 30 91 9500

0401 30 99

– – –

Kiti:

 

– – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – –

Ne didesnis kaip 68 % masės

0401 30 99 9100

– – – – –

Didesnis kaip 68 % masės

0401 30 99 9500

0402

Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių (43):

 

ex 0402 10

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės (46):

 

 

– –

Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (48):

 

0402 10 11

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg

0402 10 11 9000

0402 10 19

– – –

Kiti

0402 10 19 9000

 

– –

Kiti (49):

 

0402 10 91

– – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg

0402 10 91 9000

0402 10 99

– – –

Kiti

0402 10 99 9000

 

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas didesnis kaip 1,5 % masės (46):

 

ex 0402 21

– –

Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (48):

 

 

– – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 27 % masės:

 

0402 21 11

– – – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 11 % masės

0402 21 11 9200

– – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0402 21 11 9300

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0402 21 11 9500

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0402 21 11 9900

 

– – – –

Kiti:

 

0402 21 17

– – – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 11 % masės

0402 21 17 9000

0402 21 19

– – – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 17 % masės

0402 21 19 9300

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0402 21 19 9500

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0402 21 19 9900

 

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 27 % masės:

 

0402 21 91

– – – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 28 % masės

0402 21 91 9100

– – – – – –

Didesnis kaip 28 %, bet ne didesnis kaip 29 % masės

0402 21 91 9200

– – – – – –

Didesnis kaip 29 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

0402 21 91 9350

– – – – – –

Didesnis kaip 45 % masės

0402 21 91 9500

0402 21 99

– – – –

Kiti:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 28 % masės

0402 21 99 9100

– – – – – –

Didesnis kaip 28 %, bet ne didesnis kaip 29 % masės

0402 21 99 9200

– – – – – –

Didesnis kaip 29 %, bet ne didesnis kaip 41 % masės

0402 21 99 9300

– – – – – –

Didesnis kaip 41 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

0402 21 99 9400

– – – – – –

Didesnis kaip 45 %, bet ne didesnis kaip 59 % masės

0402 21 99 9500

– – – – – –

Didesnis kaip 59 %, bet ne didesnis kaip 69 % masės

0402 21 99 9600

– – – – – –

Didesnis kaip 69 %, bet ne didesnis kaip 79 % masės

0402 21 99 9700

– – – – – –

Didesnis kaip 79 % masės

0402 21 99 9900

ex 0402 29

– –

Kiti (49):

 

 

– – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 27 % masės:

 

 

– – – –

Kiti:

 

0402 29 15

– – – – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg:

 

– – – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – – –

Ne didesnis kaip 11 % masės

0402 29 15 9200

– – – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0402 29 15 9300

– – – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0402 29 15 9500

– – – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0402 29 15 9900

0402 29 19

– – – – –

Kiti:

 

– – – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0402 29 19 9300

– – – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0402 29 19 9500

– – – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0402 29 19 9900

 

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 27 % masės:

 

0402 29 91

– – – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg

0402 29 91 9000

0402 29 99

– – – –

Kiti:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 41 % masės

0402 29 99 9100

– – – – – –

Didesnis kaip 41 % masės

0402 29 99 9500

 

Kiti:

 

0402 91

– –

Į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (48):

 

0402 91 10

– – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 8 % masės:

 

 

– – – –

Kurių sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 %, o riebumas didesnis kaip 7,4 % masės

0402 91 10 9370

0402 91 30

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 8 %, bet ne didesnis kaip 10 % masės:

 

 

– – – –

Kurių sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 %

0402 91 30 9300

 

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 45 % masės

 

0402 91 99

– – – –

Kiti

0402 91 99 9000

0402 99

– –

Kiti (49):

 

0402 99 10

– – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 9,5 % masės:

 

 

– – – –

Kurių sacharozės kiekis ne mažesnis kaip 40 %, sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 %, o riebumas didesnis kaip 6,9 % masės

0402 99 10 9350

 

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 9,5 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės:

 

0402 99 31

– – – –

Tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg:

 

– – – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 21 % masės:

 

– – – – – –

Kurių sacharozės kiekis ne mažesnis kaip 40 %, o sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 % masės

0402 99 31 9150

– – – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 21 %, bet ne didesnis kaip 39 % masės

0402 99 31 9300

– – – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 39 % masės

0402 99 31 9500

0402 99 39

– – – –

Kiti:

 

– – – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 21 %, sacharozės kiekis ne mažesnis kaip 40 %, o sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 % masės

0402 99 39 9150

ex 0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

 

ex 0403 90

Kiti:

 

 

– –

Nearomatinti, į kuriuos nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

 

 

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai (43)  (47):

 

 

– – – –

Į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių, kurių riebumas (36):

 

0403 90 11

– – – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0403 90 11 9000

0403 90 13

– – – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 11 % masės

0403 90 13 9200

– – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0403 90 13 9300

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0403 90 13 9500

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0403 90 13 9900

0403 90 19

– – – – –

Didesnis kaip 27 % masės

0403 90 19 9000

 

– – – –

Kiti, kurių riebumas (39):

 

0403 90 33

– – – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės:

 

– – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0403 90 33 9400

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0403 90 33 9900

 

– – –

Kiti:

 

 

– – – –

Į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių, kurių riebumas (36):

 

0403 90 51

– – – – –

Ne didesnis kaip 3 % masės:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0403 90 51 9100

0403 90 59

– – – – –

Didesnis kaip 6 % masės:

 

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 21 % masės

0403 90 59 9170

– – – – – –

Didesnis kaip 21 %, bet ne didesnis kaip 35 % masės

0403 90 59 9310

– – – – – –

Didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 39 % masės

0403 90 59 9340

– – – – – –

Didesnis kaip 39 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

0403 90 59 9370

– – – – – –

Didesnis kaip 45 % masės

0403 90 59 9510

ex 0404

Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje:

 

0404 90

Kiti:

 

 

– –

Į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių, kurių riebumas (36):

 

ex 0404 90 21

– – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės:

 

– – – –

Miltelių arba granulių pavidalo, kurių vandens kiekis ne didesnis kaip 5 % masės, o pieno baltymų kiekis sausojoje pieno neriebalinėje medžiagoje:

 

– – – – –

Ne mažesnis kaip 29 %, bet mažesnis kaip 34 % masės

0404 90 21 9120

– – – – –

Ne mažesnis kaip 34 % masės

0404 90 21 9160

0404 90 23

– – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės (43):

 

– – – –

Miltelių arba granulių pavidalo:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 11 % masės

0404 90 23 9120

– – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0404 90 23 9130

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0404 90 23 9140

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0404 90 23 9150

ex 0404 90 29

– – –

Didesnis kaip 27 % masės (43):

 

– – – –

Miltelių arba granulių pavidalo, kurių riebumas:

 

– – – – –

Ne didesnis kaip 28 % masės

0404 90 29 9110

– – – – –

Didesnis kaip 28 %, bet ne didesnis kaip 29 % masės

0404 90 29 9115

– – – – –

Didesnis kaip 29 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

0404 90 29 9125

– – – – –

Didesnis kaip 45 % masės

0404 90 29 9140

 

– –

Kiti, kurių riebumas (39)  (43):

 

0404 90 81

– – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės:

 

– – – –

Miltelių ar granulių pavidalo

0404 90 81 9100

ex 0404 90 83

– – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės:

 

– – – –

Miltelių arba granulių pavidalo:

 

– – – – –

Kurių riebumas:

 

– – – – – –

Ne didesnis kaip 11 % masės

0404 90 83 9110

– – – – – –

Didesnis kaip 11 %, bet ne didesnis kaip 17 % masės

0404 90 83 9130

– – – – – –

Didesnis kaip 17 %, bet ne didesnis kaip 25 % masės

0404 90 83 9150

– – – – – –

Didesnis kaip 25 % masės

0404 90 83 9170

– – – –

Kiti nei miltelių ar granulių pavidalo:

 

– – – – –

Kurių sacharozės kiekis ne mažesnis kaip 40 %, sausosios pieno neriebalinės medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 15 %, o riebumas didesnis kaip 6,9 % masės

0404 90 83 9936

ex 0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos:

 

0405 10

Sviestas:

 

 

– –

Kurio riebumas ne didesnis kaip 85 % masės:

 

 

– – –

Natūralus svietas:

 

0405 10 11

– – – –

Tiesiogiai išfasuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 11 9500

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 11 9700

0405 10 19

– – – –

Kitas:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 19 9500

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 19 9700

0405 10 30

– – –

Atgamintas sviestas:

 

– – – –

Tiesiogiai išfasuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 30 9100

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 30 9300

– – – –

Kitas:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 30 9700

0405 10 50

– – –

Išrūgų sviestas:

 

– – – –

Tiesiogiai išfasuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 50 9300

– – – –

Kitas:

 

– – – – –

Kurio riebumas:

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 50 9500

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 82 % masės

0405 10 50 9700

0405 10 90

– –

Kitas

0405 10 90 9000

ex 0405 20

Pieno pastos:

 

0405 20 90

– –

Kurių riebumas didesnis kaip 75 %, bet mažesnis kaip 80 % masės:

 

– – –

Kurių riebumas:

 

– – – –

Didesnis kaip 75 %, bet mažesnis kaip 78 % masės

0405 20 90 9500

– – – –

Ne mažesnis kaip 78 % masės

0405 20 90 9700

0405 90

Kiti:

 

0405 90 10

– –

Kurių riebumas ne mažesnis kaip 99,3 % masės, o vandens kiekis ne didesnis kaip 0,5 % masės

0405 90 10 9000

0405 90 90

– –

Kiti

0405 90 90 9000

KN kodas

Prekės aprašymas

Papildomi reikalavimai naudojant prekės kodą

Prekės kodas

Didžiausias vandens kiekis prekės svoryje

(%)

Mažiausias riebumas sausojoje medžiagoje

(%)

ex 0406

Sūriai ir varškė (42)  (45):

 

 

 

ex 0406 10

Švieži (nenokinami arba nekonservuojami) sūriai, įskaitant išrūgų sūrius, ir varškė:

 

 

 

ex 0406 10 20

– –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 40 % masės:

 

 

 

– – –

Išrūgų sūris, išskyrus sūdytą Ricotta sūrį

 

 

0406 10 20 9100

– – –

Kiti:

 

 

 

– – – –

Kurių vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje didesnis kaip 47 %, bet ne didesnis kaip 72 % masės:

 

 

 

– – – – –

Sūdytas Ricotta sūris:

 

 

 

– – – – – –

Pagamintas tik iš avių pieno

55

45

0406 10 20 9230

– – – – – –

Kiti

55

39

0406 10 20 9290

– – – – –

Varškė (cottage cheese)

60

 

0406 10 20 9300

– – – – –

Kiti:

 

 

 

– – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – –

Mažesnis kaip 5 % masės

60

 

0406 10 20 9610

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 5 %, bet mažesnis kaip 19 % masės

60

5

0406 10 20 9620

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 19 %, bet mažesnis kaip 39 % masės

57

19

0406 10 20 9630

– – – – – – –

Kiti, kurių vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – – –

Didesnis kaip 47 %, bet ne didesnis kaip 52 % masės

40

39

0406 10 20 9640

– – – – – – – –

Didesnis kaip 52 %, bet ne didesnis kaip 62 % masės

50

39

0406 10 20 9650

– – – – – – – –

Didesnis kaip 62 % masės

 

 

0406 10 20 9660

– – – –

Kurių vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje didesnis kaip 72 % masės:

 

 

 

– – – – –

Grietinėlės sūris (cream cheese), kurio vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje didesnis kaip 77 %, bet ne didesnis kaip 83 % masės, o riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 60 %, bet mažesnis kaip 69 % masės

60

60

0406 10 20 9830

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 69 % masės

59

69

0406 10 20 9850

– – – – –

Kiti

 

 

0406 10 20 9870

– – – –

Kiti

 

 

0406 10 20 9900

ex 0406 20

Visų rūšių trinti arba miltelių pavidalo sūriai:

 

 

 

ex 0406 20 90

– –

Kiti:

 

 

 

– – –

Sūriai, pagaminti iš išrūgų

 

 

0406 20 90 9100

– – –

Kiti:

 

 

 

– – – –

Kurių riebumas didesnis kaip 20 % masės, laktozės kiekis mažesnis kaip 5 % masės ir kurių sausosios medžiagos kiekis:

 

 

 

– – – – –

Ne mažesnis kaip 60 %, bet mažesnis kaip 80 % masės

40

34

0406 20 90 9913

– – – – –

Ne mažesnis kaip 80 %, bet mažesnis kaip 85 % masės

20

30

0406 20 90 9915

– – – – –

Ne mažesnis kaip 85 %, bet mažesnis kaip 95 % masės

15

30

0406 20 90 9917

– – – – –

Ne mažesnis kaip 95 % masės

5

30

0406 20 90 9919

– – – –

Kiti

 

 

0406 20 90 9990

ex 0406 30

Lydyti sūriai, išskyrus trintus arba miltelių pavidalo sūrius:

 

 

 

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

– – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 36 % masės, o riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

ex 0406 30 31

– – – –

Ne didesnis kaip 48 % masės:

 

 

 

– – – – –

Kuriuose esančios sausosios medžiagos kiekis:

 

 

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 40 %, bet mažesnis kaip 43 %, o riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – –

Mažesnis kaip 20 % masės

60

 

0406 30 31 9710

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 20 % masės

60

20

0406 30 31 9730

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 43 % masės, o riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – –

Mažesnis kaip 20 % masės

57

 

0406 30 31 9910

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 20 %, bet mažesnis kaip 40 % masės

57

20

0406 30 31 9930

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 40 % masės

57

40

0406 30 31 9950

ex 0406 30 39

– – – –

Didesnis kaip 48 % masės:

 

 

 

– – – – –

Kuriuose esančios sausosios medžiagos kiekis:

 

 

 

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 40 %, bet mažesnis kaip 43 % masės

60

48

0406 30 39 9500

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 43 %, bet mažesnis kaip 46 % masės

57

48

0406 30 39 9700

– – – – – –

Ne mažesnis kaip 46 % masės, o riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – –

Mažesnis kaip 55 % masės

54

48

0406 30 39 9930

– – – – – – –

Ne mažesnis kaip 55 % masės

54

55

0406 30 39 9950

ex 0406 30 90

– – –

Kurių riebumas didesnis kaip 36 % masės

54

79

0406 30 90 9000

ex 0406 40

Pelėsiniai sūriai ir kiti sūriai su Penicillium roqueforti pelėsių gijomis:

 

 

 

ex 0406 40 50

– –

Gorgonzola

53

48

0406 40 50 9000

ex 0406 40 90

– –

Kiti

50

40

0406 40 90 9000

ex 0406 90

Kiti sūriai:

 

 

 

 

– –

Kiti:

 

 

 

ex 0406 90 13

– – –

Emmentaler

40

45

0406 90 13 9000

ex 0406 90 15

– – –

Gruyère, Sbrinz:

 

 

 

– – – –

Gruyère

38

45

0406 90 15 9100

ex 0406 90 17

– – –

Bergkäse, Appenzell:

 

 

 

– – – –

Bergkäse

38

45

0406 90 17 9100

ex 0406 90 21

– – –

Cheddar

39

48

0406 90 21 9900

ex 0406 90 23

– – –

Edam

47

40

0406 90 23 9900

ex 0406 90 25

– – –

Tilsit

47

45

0406 90 25 9900

ex 0406 90 27

– – –

Butterkäse

52

45

0406 90 27 9900

ex 0406 90 29

– – –

Kashkaval:

 

 

 

 

– – – –

pagaminti iš avių ir (arba) ožkų pieno

42

50

0406 90 29 9100

 

– – – –

pagaminti tik iš karvių pieno

44

45

0406 90 29 9300

ex 0406 90 32

– – –

Feta  (38):

 

 

 

 

– – – –

pagaminti tik iš avių arba avių ir ožkų pieno:

 

 

 

– – – – –

Kurių vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje ne didesnis kaip 72 % masės

56

43

0406 90 32 9119

ex 0406 90 35

– – –

Kefalotyri:

 

 

 

– – – –

pagaminti tik iš avių ir (arba) ožkų pieno

38

40

0406 90 35 9190

– – – –

Kiti:

38

40

0406 90 35 9990

ex 0406 90 37

– – –

Finlandia

40

45

0406 90 37 9000

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

– – – –

Kiti:

 

 

 

 

– – – – –

Kurių riebumas ne didesnis kaip 40 % masės, o vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje:

 

 

 

 

– – – – – –

ne didesnis kaip 47 % masės:

 

 

 

ex 0406 90 61

– – – – – – –

Grana Padano, Parmigiano Reggiano

35

32

0406 90 61 9000

ex 0406 90 63

– – – – – – –

Fiore Sardo, Pecorino:

 

 

 

– – – – – – – –

pagaminti tik iš avių pieno

35

36

0406 90 63 9100

– – – – – – – –

Kiti

35

36

0406 90 63 9900

ex 0406 90 69

– – – – – – –

Kiti:

 

 

 

– – – – – – – –

Sūriai, pagaminti iš išrūgų

 

 

0406 90 69 9100

– – – – – – – –

Kiti

38

30

0406 90 69 9910

 

– – – – – –

Didesnis kaip 47 %, bet ne didesnis kaip 72 % masės:

 

 

 

ex 0406 90 73

– – – – – – –

Provolone

45

44

0406 90 73 9900

ex 0406 90 75

– – – – – – –

Asiago, Caciocavallo, Montasio, Ragusano

45

39

0406 90 75 9900

ex 0406 90 76

– – – – – – –

Danbo, Fontal, Fontina, Fynbo, Havarti, Maribo, Samsø:

 

 

 

– – – – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 45 %, bet mažesnis kaip 55 % masės:

 

 

 

– – – – – – – – –

Kurių sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 50 %, bet mažesnis kaip 56 % masės

50

45

0406 90 76 9300

– – – – – – – – –

Kurių sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 56 % masės

44

45

0406 90 76 9400

– – – – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 55 % masės

46

55

0406 90 76 9500

ex 0406 90 78

– – – – – – –

Gouda:

 

 

 

– – – – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje mažesnis kaip 48 % masės

50

20

0406 90 78 9100

– – – – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje ne mažesnis kaip 48 %, bet mažesnis kaip 55 % masės

45

48

0406 90 78 9300

– – – – – – – –

Kiti:

45

55

0406 90 78 9500

ex 0406 90 79

– – – – – – –

Esrom, Italico, Kernhem, Saint Nectaire, Saint Paulin, Taleggio

56

40

0406 90 79 9900

ex 0406 90 81

– – – – – – –

Cantal, Cheshire, Wensleydale, Lancashire, Double Gloucester, Blarney, Colby, Monterey

44

45

0406 90 81 9900

ex 0406 90 85

– – – – – – –

Kefalograviera, Kasseri:

 

 

 

– – – – – – – –

Kurių vandens kiekis ne didesnis kaip 40 % masės

40

39

0406 90 85 9930

– – – – – – – –

Kurių vandens kiekis didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 45 % masės

45

39

0406 90 85 9970

– – – – – – – –

Kiti

 

 

0406 90 85 9999

 

– – – – – – –

Kiti sūriai, kurių vandens kiekis neriebalinėje medžiagoje:

 

 

 

ex 0406 90 86

– – – – – – – –

Didesnis kaip 47 %, bet ne didesnis kaip 52 % masės:

 

 

 

– – – – – – – – –

sūriai, pagaminti iš išrūgų

 

 

0406 90 86 9100

– – – – – – – – –

Kiti sūriai, kurių riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – – – – –

Mažesnis kaip 5 % masės

52

 

0406 90 86 9200

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 5 %, bet mažesnis kaip 19 % masės

51

5

0406 90 86 9300

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 19 %, bet mažesnis kaip 39 % masės

47

19

0406 90 86 9400

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 39 % masės

40

39

0406 90 86 9900

ex 0406 90 87

– – – – – – – –

Didesnis kaip 52 %, bet ne didesnis kaip 62 % masės:

 

 

 

– – – – – – – – –

Sūriai, pagaminti iš išrūgų, išskyrus Manouri

 

 

0406 90 87 9100

– – – – – – – – –

Kiti sūriai, kurių riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – – – – –

Mažesnis kaip 5 % masės

60

 

0406 90 87 9200

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 5 %, bet mažesnis kaip 19 % masės

55

5

0406 90 87 9300

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 19 %, bet mažesnis kaip 40 % masės

53

19

0406 90 87 9400

– – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 40 % masės:

 

 

 

– – – – – – – – – – –

Idiazabal, Manchego ir Roncal, pagaminti tik iš avių pieno

45

45

0406 90 87 9951

– – – – – – – – – – –

Maasdam

45

45

0406 90 87 9971

– – – – – – – – – – –

Manouri

43

53

0406 90 87 9972

– – – – – – – – – – –

Hushållsost

46

45

0406 90 87 9973

– – – – – – – – – – –

Murukoloinen

41

50

0406 90 87 9974

– – – – – – – – – – –

Gräddost

39

60

0406 90 87 9975

– – – – – – – – – – –

Kiti

47

40

0406 90 87 9979

ex 0406 90 88

– – – – – – – –

Didesnis kaip 62 %, bet ne didesnis kaip 72 % masės:

 

 

 

– – – – – – – – –

sūriai, pagaminti iš išrūgų

 

 

0406 90 88 9100

– – – – – – – – –

Kiti:

 

 

 

– – – – – – – – – –

Kurių riebumas sausojoje medžiagoje:

 

 

 

– – – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 10 %, bet mažesnis kaip 19 % masės

60

10

0406 90 88 9300

– – – – – – – – – – –

Ne mažesnis kaip 40 % masės:

– – – – – – – – – – – –

Akawi

55

40

0406 90 88 9500


10.   Baltasis ir žaliavinis cukrus be tolesnio perdirbimo

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 1701

Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas:

 

 

Žaliavinis cukrus (pusgaminis), į kurį nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų:

 

ex 1701 11

– –

Cukranendrių cukrus:

 

ex 1701 11 90

– – –

Kitas:

 

– – – –

Karamelinis cukrus

1701 11 90 9100

– – – –

Kitas žaliavinis cukrus:

 

– – – – –

Tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių masė ne didesnė kaip 5 kg produkto neto masės

1701 11 90 9910

ex 1701 12

– –

Cukrinių runkelių cukrus:

 

ex 1701 12 90

– – –

Kitas:

 

– – – –

Karamelinis cukrus

1701 12 90 9100

– – – –

Kitas žaliavinis cukrus:

 

– – – – –

Tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių masė ne didesnė kaip 5 kg produkto neto masės

1701 12 90 9910

 

Kitas:

 

1701 91 00

– –

Į kurį pridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų

1701 91 00 9000

ex 1701 99

– –

Kitas:

 

1701 99 10

– – –

Baltasis cukrus:

 

– – – –

Karamelinis cukrus

1701 99 10 9100

– – – –

Kitas:

 

– – – – –

Kurio bendras kiekis ne didesnis kaip 10 tonų

1701 99 10 9910

– – – – –

Kitas

1701 99 10 9950

ex 1701 99 90

– – –

Kitas:

 

– – – –

Į kurį pridėta kitų nei aromatinių arba dažančiųjų medžiagų

1701 99 90 9100


11.   Sirupai ir kiti cukraus produktai

KN kodas

Prekės aprašymas

Prekės kodas

ex 1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus):

 

ex 1702 40

Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų:

 

ex 1702 40 10

– –

Izogliukozė:

 

– – –

Kurios sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 41 % sausosios medžiagos masės

1702 40 10 9100

1702 60

Kita fruktozė ir fruktozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro daugiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų:

 

1702 60 10

– –

Izogliukozė

1702 60 10 9000

1702 60 95

– –

Kiti

1702 60 95 9000

ex 1702 90

Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės:

 

1702 90 30

– –

Izogliukozė

1702 90 30 9000

 

– –

Karamelė (degintas cukrus):

 

1702 90 71

– – –

Kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės

1702 90 71 9000

ex 1702 90 95

– –

Kiti:

 

– – –

Dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi

1702 90 95 9100

– – –

Kiti, išskyrus sorbozę

1702 90 95 9900

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:

 

ex 2106 90

Kiti:

 

 

– –

Aromatinti arba dažyti cukraus sirupai:

 

2106 90 30

– – –

Izogliukozės sirupai

2106 90 30 9000

 

– – –

Kiti:

 

2106 90 59

– – – –

Kiti

2106 90 59 9000“


(1)  OL L 149, 2008 6 7, p. 55.

(2)  Nustatant riebalinės medžiagos kiekį, naudojamas Komisijos direktyvos 84/4/EEB (OL L 15, 1984 1 18, p. 28) I priede nurodytas analizės metodas (A metodas).

(3)  Nustatant riebalinės medžiagos kiekį, taikoma tokia procedūra:

ėminys susmulkinamas taip, kad ne mažiau kaip 90 % masės išsisijotų pro sietą, kurio akučių dydis 500 mikronų, ir kad 100 % išsisijotų pro sietą, kurio akučių dydis 1 000 mikronų,

tada taikomas analizės metodas, aprašytas Direktyvos 84/4/EEB I priede (A metodas).

(4)  Krakmolo sudėtyje esančios sausosios medžiagos kiekis nustatomas Komisijos reglamento (EB) Nr. 687/2008 (OL L 192, 2008 7 19, p. 20) IV priede nurodytu metodu. Krakmolo grynumas nustatomas Ewerso modifikuotu poliarimetriniu būdu, kaip paskelbta Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009 (OL L 54, 2009 2 26, p. 1) III priedo L dalyje.

(5)  Eksporto grąžinamoji išmoka už krakmolą yra nustatoma pagal šią formulę:

1.

Bulvių krakmolas: ((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/80) × eksporto grąžinamoji išmoka.

2.

Kitos krakmolo rūšys: ((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/87) × eksporto grąžinamoji išmoka.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tuo tikslu pateiktoje deklaracijoje nurodo produkto sausosios medžiagos kiekį.

(6)  Eksporto grąžinamoji išmoka mokama už produktus, kurių sudėtyje esantis sausosios medžiagos kiekis yra ne mažesnis kaip 78 %. Eksporto grąžinamoji išmoka už produktus, kurių sudėtyje esančios sausosios medžiagos kiekis yra mažesnis kaip 78 %, yra nustatoma pagal šią formulę:

((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/78) × eksporto grąžinamoji išmoka.

Sausosios medžiagos kiekis nustatomas Komisijos direktyvos 79/796/EEB (OL L 239, 1979 9 22, p. 24) II priede nurodytu 2 metodu arba kitu tinkamu, bent jau tas pačias garantijas teikiančiu, analizės metodu.

(7)  Kuriems taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1517/95 (OL L 147, 1995 6 30, p. 51).

(8)  Skiriant grąžinamąsias išmokas, atsižvelgiama tik į grūdų produktų krakmolą. Grūdų produktai yra produktai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 0709 90 60 ir 0712 90 19 subpozicijose, 10 skyriuje bei pozicijose Nr. 1101, 1102, 1103 ir 1104 (neperdirbti ir neatgaminti), išskyrus 1104 30 subpoziciją, ir grūdų kiekis produktuose, klasifikuojamuose Kombinuotosios nomenklatūros 1904 10 10 ir 1904 10 90 subpozicijose. Grūdų kiekis produktuose, klasifikuojamuose Kombinuotosios nomenklatūros 1904 10 10 ir 1904 10 90 subpozicijose, yra laikomas lygiu galutinio produkto masei. Grąžinamoji išmoka neskiriama už javus, kurių krakmolo kilmė nėra aiškiai nustatyta analize.

(9)  Grąžinamoji išmoka bus mokama tik už produktus, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % masės.

(10)  Tam, kad būtų įtraukta į šią subpoziciją, būtina pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 433/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 3) priede nurodytą sertifikatą.

(11)  Grąžinamoji išmoka suteikiama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1359/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 21) ir, prireikus, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1741/2006 (OL L 329, 2006 11 25, p. 7) nustatytų reikalavimų.

(12)  OL L 308, 2006 11 8, p. 7.

(13)  OL L 281, 2008 10 24, p. 3.

(14)  OL L 325, 2006 11 24, p. 12.

(15)  Liesos galvijienos kiekis be riebalų nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nustatyta tvarka. Terminas „vidutinis kiekis“ – tai Reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas mėginio dydis. Mėginys imamas iš didžiausią riziką keliančios siuntos dalies.

(16)  Kolageno kiekio nustatymas:

Kolageno kiekis nustatomas hidroksiprolino kiekį padauginus iš 8. Hidroksiprolino kiekis turi būti nustatytas pagal ISO 3496-1978 metodą.

(17)  Produktai ir jų gabalai gali būti klasifikuojami šioje subpozicijoje tik tuo atveju, jei vientiso raumeninio audinio dydis ir savybės leidžia juos identifikuoti kaip gautus iš minėtų pradinių gabalų. Išraiška „jų dalys“ taikoma produktams, kurių vieneto neto svoris ne mažesnis kaip 100 gramų, arba produktams, supjaustytiems vienodomis dalimis, kurias aiškiai galima identifikuoti kaip gautas iš minėtų pradinių gabalų ir kurių kartu supakuotų bendras neto svoris yra ne mažesnis kaip 100 gramų.

(18)  Ši grąžinamoji išmoka gali būti skiriama tik už tuos gaminius, kurių pavadinimus patvirtino valstybės narės gamintojos kompetentingos institucijos.

(19)  Grąžinamoji išmoka už dešras, pateiktas konteineriuose su apsauginiu skysčiu, skiriama už neto svorį, atėmus skysčio svorį.

(20)  Prekyboje įprastinėmis sąlygomis naudojamos parafino dangos svoris yra laikomas dešros neto svorio dalimi.

(21)  Išbraukta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2333/97 (OL L 323, 1997 11 26, p. 25).

(22)  Jei sudėtiniai maisto pusgaminiai (įskaitant paruoštus patiekalus), kurių sudėtyje yra dešros, dėl savo sudėties yra klasifikuojami pozicijoje Nr. 1601, grąžinamoji išmoka skiriama tik už dešrų, mėsos ir subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ir kilmės riebalus, kurie yra šių pusgaminių sudėtyje, neto svorį.

(23)  Grąžinamoji išmoka už gaminius su kaulais skiriama už produkto neto svorį, atėmus kaulų svorį

(24)  Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 903/2008 (OL L 249, 2008 9 18, p. 3) nustatytų reikalavimų. Užpildydamas muitinės eksporto dokumentus, eksportuotojas raštu pareiškia, kad konkretūs gaminiai atitinka nustatytus reikalavimus.

(25)  Mėsos ir riebalų kiekis turi būti nustatomas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2004/2002 (OL L 308, 2002 11 9, p. 22) priede nustatytą analizės metodą..

(26)  Bet kurios rūšies mėsos ar mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus, kiekis turi būti nustatomas pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 226/89 (OL L 29 1989 1 31, p. 11) priede nustatytą analizės metodą.

(27)  Draudžiama sušaldyti produktus pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 (OL L 186, 2009 7 17, p. 1) 7 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą.

(28)  Skerdenos arba skerdenų pusės gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.

(29)  Mentės gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.

(30)  Priekinės nuokartos gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.

(31)  Ši grąžinamoji išmoka neskiriama už atskirai pateiktus žandus, pažandes arba žandus kartu su pažandėmis.

(32)  Ši grąžinamoji išmoka neskiriama už atskirai pateiktas kaklines be kaulų.

(33)  Jeigu prekių klasifikuoti kaip 1602 41 10 9110 pozicijos kumpių ar jų dalių negalima pagal KN 16 skyriaus 2 papildomą pastabą, grąžinamoji išmoka už kodu 1602 42 10 9110 pažymėtą gaminį arba, jeigu tinka, už 1602 49 19 9130 kodu pažymėtą gaminį, gali būti skiriama nepažeidžiant Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 48 straipsnio taikymo.

(34)  Jeigu prekių klasifikuoti kaip 1602 42 10 9110 pozicijos menčių ar jų dalių negalima pagal KN 16 skyriaus 2 papildomą pastabą, grąžinamoji išmoka už kodu 1602 49 19 9130 pažymėtą gaminį gali būti skiriama nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 612/2009 48 straipsnio taikymo.

(35)  Taikoma tik naminių paukščių kiaušiniams, kurie atitinka Europos Bendrijų kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus ir ant kurių yra įspaustas gamintojo įmonės atpažinimo numeris ir (arba) kita informacija, numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 617/2008 3 straipsnio 5 dalyje (OL L 168, 2008 6 28, p. 5).

(36)  Jei į šioje subpozicijoje klasifikuojamą produktą yra pridėta išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, į pridėtą išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, kiekį neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.

Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.

Jei šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), eksporto grąžinamoji išmoka nemokama.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, ir šiuo atveju:

į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, masę,

o ypač

pridėtų išrūgų laktozės kiekį.

(37)  Išbraukta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2287/2000 (OL L 260, 2000 10 14, p. 22).

(38)  Jei produkto sudėtyje yra kazeino ir (arba) kazeinatų, pridėtų prieš arba perdirbimo metu, grąžinamoji išmoka nemokama. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta ar nepridėta kazeino ir (arba) kazeinatų.

(39)  Grąžinamoji išmoka už 100 kg šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto yra lygi šių komponentų sumai:

a)

kiekis 100 kg produkto, padaugintas iš 100 kg produkto esančios pieno medžiagos masės procentinio kiekio. Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.

Jei produkto sudėtyje yra išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, kiekis viename kilograme dauginamas iš į 100 produkto kilogramų pridėtos pieno medžiagos, kitos nei išrūgos ir (arba) produktai, gauti iš išrūgų, ir (arba) laktozė, ir (arba) kazeinas, ir (arba) kazeinatai, ir (arba) pieno filtratas (permeatas), ir (arba) produktai, nurodyti KN 3504 kode, masės;

b)

komponentas, apskaičiuotas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009 (OL L 318, 2009 12 4, p. 1) 14 straipsnio 3 dalį.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, ir šiuo atveju:

į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią sacharozės ir (arba) ne pieno kilmės medžiagų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, masę,

o ypač

pridėtų išrūgų laktozės kiekį.

Jei produkte pieno medžiagos sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), eksporto gražinamoji išmoka nemokama.

(40)  Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/98 (OL L 98, 1998 3 31, p. 11).

(41)  Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/96 (OL L 111, 1996 5 4, p. 9).

(42)  

a)

Jei sūriai tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kuriose taip pat yra konservavimo skysčio, visų pirma sūrymo, grąžinamoji išmoka suteikiama už neto masę, atėmus skysčio masę.

b)

Apskaičiuojant grąžinamąją išmoką plastikinė plėvelė, parafinas, pelenai ir vaškas, naudojami gaminiui supakuoti, į gaminio neto svorį neįskaičiuojami.

c)

Jei sūriai supakuoti į plastikinę plėvelę ir jei neto masė nurodyta su plastikine plėvele, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 0,5 %.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi nurodyti, kad sūriai supakuoti į plastikinę plėvelę ir taip pat nurodyti, ar į nurodytą neto masę įskaičiuota plastikinės plėvelės masė.

d)

Jei sūriai laikomi parafino arba pelenų apvalkale ir jei į nurodytą neto masę įskaičiuota parafino arba pelenų masė, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 2 %.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi nurodyti, kad sūriai laikomi parafino arba pelenų apvalkale ir taip pat nurodyti, ar į nurodytą neto masę įskaičiuota parafino arba pelenų masė.

e)

Jei sūris laikomas vaško apvalkale, atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas deklaracijoje turi nurodyti sūrio neto masę be vaško masės.

(43)  Jei šiuo kodu klasifikuojamų produktų pieno baltymų kiekis (azoto kiekis × 6,38) sausojoje pieno neriebalinėje medžiagoje yra mažesnis kaip 34 %, grąžinamoji išmoka nemokama. Jei miltelių pavidalo produktų, klasifikuojamų šiuo kodu, vandens kiekis produkto masėje yra didesnis kaip 5 %, grąžinamoji išmoka nemokama.

Atlikdama muitinės formalumus, suinteresuotoji šalis atitinkamoje deklaracijoje turi nurodyti minimalų pieno baltymų kiekį sausosose pieno neriebalinėse medžiagose, o miltelių pavidalo produktams – ir didžiausią vandens kiekį.

(44)  Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2287/2000 (OL L 260, 2000 10 14, p. 22).

(45)  

a)

Jei gaminio sudėtyje yra ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, išskyrus prieskonius ir prieskoninius augalus, tokių kaip, pavyzdžiui, kumpio, riešutų, krevečių, lašišos, alyvuogių, razinų, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 10 %

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi tam skirtoje deklaracijoje nurodyti, kad gaminio sudėtyje yra tokių ne pieno kilmės sudedamųjų dalių.

b)

Jei gaminio sudėtyje yra prieskoninių augalų arba prieskonių, ypač tokių kaip garstyčios, bazilikas, česnakas, raudonėlis, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 1 %.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi tam skirtoje deklaracijoje nurodyti, kad gaminio sudėtyje yra tokių prieskoninių augalų arba prieskonių.

c)

Jei gaminio sudėtyje yra kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, į pridėtą kazeinų ir (arba) kazeinatų, ir (arba) į išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų (išskyrus išrūgų sviestą, klasifikuojamą KN kodu 0405 10 50), ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, kiekį apskaičiuojant grąžinamąją išmoką neatsižvelgiama.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta ar nepridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, ir jei taip, į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų (tam tikrais atvejais nurodant išrūgų sviesto kiekį), ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, masę.

d)

Nurodytų gaminių sudėtyje gali būti pridėti tam tikri kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui, pavyzdžiui, druskos, šliužo fermentų ar pelėsių.

(46)  Grąžinamoji išmoka už sušaldytą sutirštintą pieną yra tokia pati, kaip ir už produktus, klasifikuojamus 0402 91 ir 0402 99 pozicijose.

(47)  Grąžinamoji išmoka už sušaldytus produktus, nurodytus KN koduose nuo 0403 90 11 iki 0403 90 39, yra tokia pati kaip ir už produktus, atitinkamai nurodytus KN koduose nuo 0403 90 51 iki 0403 90 69.

(48)  Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų, ir, jei jų pridėta, – į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų masę.

(49)  Grąžinamoji išmoka už 100 kg šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto yra lygi šių komponentų sumai:

a)

kiekis 100 kg produkto, padaugintas iš 100 kg produkto esančios pieno medžiagos masės procentinio kiekio. Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką;

b)

komponentas, apskaičiuotas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009 (OL L 318, 2009 12 4 , p. 1) 14 straipsnio 3 dalį.

Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti maksimalią sacharozės masę ir ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų, ir, jei jų pridėta, – į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų masę.

(50)  Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.


II PRIEDAS

„II PRIEDAS

EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOMS IŠMOKOMS TAIKYTINI PASKIRTIES VIETŲ KODAI

A00

Visos paskirties vietos (trečiosios šalys, kitos teritorijos, aprūpinimo maisto produktais vietos ir paskirties vietos, laikomos eksportu iš Bendrijos).

A01

Kitos paskirties vietos.

A02

Visos paskirties vietos, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas.

A03

Visos paskirties vietos, išskyrus Šveicariją.

A04

Visos trečiosios šalys.

A05

Kitos trečiosios šalys.

A10

ELPA šalys (Europos laisvosios prekybos asociacija)

Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija.

A11

AKR valstybės (Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės, kurios yra Lomė konvencijos šalys)

Angola, Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Komorai (išskyrus Majotą), Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Džibutis, Dominika, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gana, Grenada, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Gajana, Haitis, Jamaika, Kenija, Kiribatis, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Nigerija, Uganda, Papua Naujoji Gvinėja, Dominikos Respublika, Ruanda, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sent Lusija, Saliamono Salos, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Seišeliai, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Tanzanija, Čadas, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tuvalu, Vanuatu, Zambija, Zimbabvė.

A12

Viduržemio jūros baseino šalys arba teritorijos

Seuta ir Melilija, Gibraltaras, Turkija, Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Libanas, Sirija, Izraelis, Vakarų krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija.

A13

OPEC valstybės (Naftą eksportuojančių šalių organizacija)

Alžyras, Libija, Nigerija, Gabonas, Venesuela, Irakas, Iranas, Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indonezija.

A14

ASEAN šalys (Pietryčių Azijos šalių asociacija)

Mianmaras, Tailandas, Laosas, Vietnamas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai.

A15

Lotynų Amerikos šalys

Meksika, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Haitis, Dominikos Respublika, Kolumbija, Venesuela, Ekvadoras, Peru, Brazilija, Čilė, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina.

A16

PARBA šalys (Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija)

Pakistanas, Indija, Bangladešas, Maldyvai, Šri Lanka, Nepalas, Butanas.

A17

EEE šalys (Europos ekonominė erdvė), išskyrus Europos Sąjungos šalis

Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas.

A18

VREŠ šalys arba teritorijos (Vidurio ir Rytų Europos šalys arba teritorijos)

Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

A19

NAFTA šalys (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis)

Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika.

A20

MERCOSUR šalys (Pietų Amerikos bendroji rinka)

Brazilija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina.

A21

Naujos pramoninės Azijos šalys

Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas.

A22

Dinamiškos Azijos ekonomikos

Tailandas, Malaizija, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas.

A23

APEC šalys (Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo šalys)

Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Čilė, Tailandas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai, Kinija, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, Honkongas, Australija, Papua Naujoji Gvinėja, Naujoji Zelandija.

A24

Nepriklausomų valstybių sandrauga

Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija, Kirgizija.

A25

EBPO šalys, kurios nėra ES narės (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija)

Islandija, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Pietų Korėja, Japonija, Australija, Australijos Ramiojo vandenyno teritorijos, Naujoji Zelandija, Naujosios Zelandijos Ramiojo vandenyno teritorijos.

A26

Europos šalys arba teritorijos, kurios nepriklauso Europos Sąjungai

Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija, Farerų Salos, Andora, Gibraltaras, Šventasis Sostas, Turkija, Albanija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

A27

Afrika (A28) (A29)

Šiaurės Afrikos šalys arba teritorijos, kitos Afrikos šalys.

A28

Šiaurės Afrikos šalys arba teritorijos

Seuta ir Melilija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas.

A29

Kitos Afrikos šalys

Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Fasas, Nigeris, Čadas, Žaliasis Kyšulys, Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos Sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Kenija, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Indijos vandenyno britų sritis, Mozambikas, Madagaskaras, Mauricijus, Komorai, Majotas, Zambija, Zimbabvė, Malavis, Pietų Afrikos Respublika, Namibija, Botsvana, Svazilandas, Lesotas.

A30

Amerika (A31) (A32) (A33)

Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Antilai, Pietų Amerika.

A31

Šiaurės Amerika

Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Grenlandija, Sent Pjeras ir Mikelonas.

A32

Centrinė Amerika ir Antilai

Meksika, Bermudų salos, Gvatemala, Belizas, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama, Angilija, Kuba, Sent Kitsas ir Nevis, Haitis, Bahamos, Terkso ir Kaikoso salos, Dominikos Respublika, JAV Virdžinijos salos, Antigva ir Barbuda, Dominika, Kaimanų Salos, Jamaika, Sent Lusija, Sent Vinsentas, Britų Mergelės salos, Barbadosas, Montseratas, Trinidadas ir Tobagas, Grenada, Aruba, Olandijos Antilai.

A33

Pietų Amerika

Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamas, Ekvadoras, Peru, Brazilija, Čilė, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina, Folklando Salos.

A34

Azija (A35) (A36)

Artimieji ir Viduriniai Rytai, kitos Azijos šalys.

A35

Artimieji ir Viduriniai Rytai

Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas.

A36

Kitos Azijos šalys

Kazachija, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija, Kirgizija, Afganistanas, Pakistanas, Indija, Bangladešas, Maldyvai, Šri Lanka, Nepalas, Butanas, Mianmaras, Tailandas, Laosas, Vietnamas, Kambodža, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, Honkongas, Makao.

A37

Okeanija ir poliariniai regionai (A38) (A39)

Australija ir Naujoji Zelandija, kitos Okeanijos šalys ir poliariniai regionai.

A38

Australija ir Naujoji Zelandija

Australija, Australijos Ramiojo vandenyno teritorijos, Naujoji Zelandija, Naujosios Zelandijos Ramiojo vandenyno teritorijos.

A39

Kitos Okeanijos šalys ir poliariniai regionai

Papua Naujoji Gvinėja, Nauru, Saliamono Salos, Tuvalu, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Amerikos Ramiojo vandenyno teritorijos, Valis ir Futuna, Kiribatis, Pitkernas, Fidžis, Vanuatu, Tonga, Samoa, Šiaurės Marianai, Prancūzijos Polinezija, Mikronezijos Federacinės Valstijos (Yap, Kosrae, Chunk, Pohnpei), Maršalo Salos, Palau, poliariniai regionai.

A40

Užjūrio šalys arba teritorijos (UŠT)

Prancūzijos Polinezija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Valis ir Futuna, Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys, Sent Pjeras ir Mikelonas, Majotas, Olandijos Antilai, Aruba, Grenlandija, Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Sandvičo Salos ir priklausomos teritorijos, Terkso ir Kaikoso salos, Britų Mergelės salos, Montseratas, Pitkernas, Šventosios Elenos Sala ir priklausomos teritorijos, Britų Antarkties sritys, Indijos vandenyno Britų sritis.

A96

Livigno ir Campione d’Italia bendruomenės, Heligolandas.

A97

Aprūpinimo maisto produktais vietos ir paskirties vietos, laikomos eksportu iš Bendrijos

Paskirties vietos, minimos Reglamento (EB) Nr. 612/2009 33, 41 ir 42 straipsniuose (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).“


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/57


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1261/2010

2010 m. gruodžio 22 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams nustatomas laikinasis kompensacinis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 12 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2010 m. balandžio 1 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno strypų (toliau – antisubsidijų tyrimas) inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2010 m. vasario 15 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės federacijos (Eurofer) (toliau - skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno strypų, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indijos Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Indijos Vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Šiuo atveju priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

1.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(5)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti.

(6)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

1.2.1.   Eksportuojančių Indijos gamintojų atranka

(7)

Atsižvelgiant į didelį Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką subsidijavimui nustatyti.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Indijos eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. vykdytą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, ir visų jų susijusių bendrovių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, pavadinimus ir veiklą.

(9)

Dėl atrinktų bendrovių taip pat buvo konsultuotasi su susijusiomis Indijos valdžios institucijomis.

(10)

Iš viso 22 eksportuojantys Indijos gamintojai, įskaitant susijusių bendrovių grupes, per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Iš šių bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių 20 nurodė eksportavusios nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl atranka atlikta remiantis šių 20 eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija.

(11)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą terminą apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Palyginus Eurostato importo duomenis ir 20 bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas.

1.2.2.   Bendradarbiaujančių Indijos bendrovių atranka

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos dvi individualios bendrovės ir viena keturių susijusių bendrovių grupė; jų eksportas sudarė daugiau nei 63 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties.

1.2.3.   Individualus neatrinktų bendrovių nagrinėjimas

(13)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo atrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus subsidijavimo skirtumas, ir pateikė klausimyno atsakymus.

(14)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atliekant tyrimą dėl subsidijavimo išnagrinėtos bendrovės išvardytos 22 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tikrinamųjų vizitų, kuriuos reikia surengti šių bendrovių patalpose, skaičių, nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas sudarytų nepagrįstą naštą ir trukdytų laiku užbaigti tyrimą.

(15)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

1.2.4.   Sąjungos gamintojų atranka

(16)

Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(17)

Apie save pranešė ir pranešime apie inicijavimą nurodytą pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą, vykdytą tiriamuoju laikotarpiu, pateikė tik minėti aštuoni skundo pateikėjai. Iš šių aštuonių bendrovių remiantis pardavimo apimties tipiškumu, įvairių rūšių produktais ir geografine padėtimi Sąjungoje buvo atrinktos keturios bendrovės. Su skundo pateikėju ir susijusiais gamintojais konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių.

(18)

Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pagaminto kiekio.

1.2.5.   Importuotojų atranka

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti importuotojų atranką. Keturi importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių importuotojų, kurie pranešė apie save, nuspręsta atrankos netaikyti.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai nusiųsti Indijos Vyriausybei, atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems Sąjungos importuotojams, sutikusiems būti atrinktais, ir visiems žinomiems su tyrimus susijusiems naudotojams.

(21)

Atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė, atrinkti eksportuojantys gamintojai, eksportuojantis gamintojas, prašęs atlikti individualų nagrinėjimą, atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas importuotojas. Naudotojai ir kitos suinteresuotosios tyrimo šalys klausimyno atsakymų nepateikė. Be to, dauguma Sąjungos gamintojų pateikė prašomus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kurią mano esant reikalingą padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje, Maharaštros Vyriausybės patalpose Mumbajuje, Indijos Vyriausybės regioniniame padalinyje Mumbajuje ir šių šalių patalpose:

 

Sąjungos gamintojai

Aceros Inoxidables Olarra SA, Ispanija, ir susijusios pardavimo bendrovės

Rodaciai SPA, Italija, ir susijusios pardavimo bendrovės

Roldan SA, Ispanija, ir susijusios pardavimo bendrovės

Ugitech France SA, Prancūzija, ir susijusios pardavimo bendrovės

 

Indijos eksportuojantys gamintojai

Viraj Profiles Vpl. Ltd., Thane, Maharaštra

Chandan Steel Ltd., Mumbajus, Maharaštra

Venus grupė:

Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbajus, Maharaštra

Precision Metals, Mumbajus, Maharaštra

Hindustan Inox Ltd., Mumbajus, Maharaštra

Sieves Manufacturer India Pvt. Ltd., Mumbajus, Maharaštra

1.3.   Tiriamasis laikotarpis

(23)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(24)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas (toliau – nagrinėjamasis produktas) kurio KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

2.2.   Panašus produktas

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami Indijos gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip į Sąjungos rinką iš Indijos eksportuojami produktai. Panašiai, Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą eksportuojami produktai. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

3.   SUBSIDIJAVIMAS

3.1.   Įžanga

(26)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, nagrinėtos šios schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

a)

Muito sumažinimo leidimo schema;

b)

Išankstinių leidimų schema;

c)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema;

d)

Į eksportą orientuotų įmonių schema;

e)

Eksporto kreditų schema.

(27)

Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo TL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, dokumentus „Užsienio prekybos politika 2004–2009 m.“ ir „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(28)

Eksporto kreditų schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

3.2.   Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a)   Teisinis pagrindas

(29)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(30)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

c)   Praktinis MSLS įgyvendinimas

(31)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(32)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto operacijų metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali savo nuožiūra spręsti dėl MSLS kredito.

(33)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį produktų importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones ir produktus, kuriems netaikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus apyvartos mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(34)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto operacijų skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto operacijų, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(35)

Nustatyta, kad TL šia schema naudojosi dvi atrinktos bendrovės – Chandan Steel ir Venus grupei priklausančios bendrovės.

d)   Išvados dėl MSLS

(36)

MSLSyra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(37)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(38)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir IIIpriede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per TL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per TL, sumoms.

(40)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(41)

Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 1,5–3,4 % subsidijų norma.

3.3.   Išankstinių leidimų schema (ILS)

a)   Teisinis pagrindas

(42)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose.

b)   Teisė pasinaudoti

(43)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 44 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis poschemėmis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS„tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(44)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)   Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(45)

Per TL dviem bendrovėms pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Šios bendrovės naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(46)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga.

(47)

Dėl poschemės, kuria per TL naudojosi nagrinėjamosios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(48)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(49)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta.

(50)

Viena iš nagrinėtų bendrovių nebuvo parengus sistemos, pagal kurią galima patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Tiesą sakant, duomenų apie faktinį suvartojimą nebuvo. 2005 m. rudenį įsigalioję Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms) šiai bendrovei dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

(51)

Kalbant apie kitą bendrovę, ji pildė tam tikrą gamybos ir vartojimo registrą. Tačiau vartojimas per TL nebuvo užregistruotas, todėl nebuvo galima patikrinti, inter alia, vartojimo įrašų siekiant nustatyti, kurios žaliavos naudotos eksportuotam produktui pagaminti ir koks kiekis žaliavų sunaudotas, kaip nustatyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlyje). Dėl 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tikrinimo reikalavimų, ši bendrovė nebuvo užfiksavusi kaip toks patikrinimas buvo atliktas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas (pvz., audito ataskaitos), nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą. Todėl manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių užsienio prekybos politikos dokumentų nuostatų.

d)   Išvada dėl ILS

(52)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(53)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(54)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(55)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(56)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(57)

Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per TL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(58)

Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,8–1,5 % subsidijų norma.

3.4.   Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)

(59)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės per TL naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad jų gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl nustatyta, kad buvo nebūtina toliau šiame tyrime vertinti šios schemos kompensuotinumo.

3.5.   Į eksportą orientuotų įmonių schema (EOĮS)

(60)

Nustatyta, kad viena iš atrinktų bendrovių turėjo EOĮ statusą ir per TL gavo subsidijų.

a)   Teisinis pagrindas

(61)

Išsamus EOĮ schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 6 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(62)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮ schemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visus savo pagamintus produktus ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮ S,privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(63)

Į eksportą orientuotos įmonės gali būti įsteigtos ir įkurtos visoje Indijos teritorijoje.

(64)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą gamybos apimtį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Priėmusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ Sgalioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(65)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų produktų bendrą vertę.

(66)

Į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

i)

atleidimą nuo importo muitų visų rūšių produktams (įskaitant gamybos priemones, žaliavas ir vartojimo reikmenis), kurių reikia gamybai, perdirbimui arba susijusioms reikmėms;

ii)

atleidimą nuo akcizo už produktus, perkamus iš vietos šaltinių;

iii)

pagrindinio apyvartos mokesčio už vietoje perkamus produktus kompensavimą;

iv)

galimybę iki 50 % FOB eksporto vertės produkcijos parduoti vidaus rinkoje, jeigu sumokėjus lengvatinius muitus, t. y. akcizą už galutinius produktus, gaunamos grynosios pajamos užsienio valiuta;

v)

muito už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių, dalinį grąžinimą;

vi)

10 metų (nuo veiklos pradžios) atleidimą nuo pajamų mokesčio, kuris pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B skirsnį paprastai mokamas už pelną, gautą už eksportuotus produktus.

(67)

Pagal šias schemas veikiančias įmones prižiūri muitinės pareigūnai.

(68)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visus importuojamus produktus ir importuojamų medžiagų vartojimą bei panaudojimą, taip pat eksportą pagal PV I 2009–2014 m. atitinkamą dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms Indijos valdžios institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(69)

Tačiau „[EOĮ] jokiu metu neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, pardavimu vidaus tarifų zonoje arba atsargomis“, kaip nurodyta PV I 2009–2014 m. atitinkamame skirsnyje.

(70)

Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo tvarką prižiūri muitinės arba akcizų pareigūnas.

(71)

Šiuo atveju EOĮS naudojosi vienas iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų. Bendradarbiaujantis eksportuotojas taikė schemą žaliavoms, vartojimo reikmenims ir pagrindinėms gamybos priemonėms importuoti be muitų, produktams pirkti šalyje nemokant akcizo bei apyvartos mokesčiui susigrąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Taigi bendradarbiaujantis eksportuotojas pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis 66 konstatuojamosios dalies i–vi punktuose. Tačiau, kalbant apie pajamų mokesčio lengvatą pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. bendrovė nebeatitinka reikalavimų šiai lengvatai gauti. Todėl EOĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatos šiame tyrime toliau nenagrinėtos.

d)   Išvados dėl EOĮS

(72)

EOĮatleidimas nuo trijų rūšių importo muitų (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio ir aukštesniojo viduriniojo mokslo mokesčio) ir apyvartos mokesčio grąžinimas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi tuo atveju, jei schema nebūtų taikoma. Tai reiškia, kad EOĮ gavo lengvatą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes ji padidino savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama kompensaciją už sumokėtą apyvartos mokestį.

(73)

Tačiau atleidus nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento nebuvo prarastos pajamos, gaunamos kitais atvejais. Akcizas ir papildomas muitas, jeigu jie sumokami, gali būti naudojami kaip kreditas tos įmonės būsimoms muitų prievolėms (vadinamas CENVAT mechanizmas); ši sistema yra panaši į PVM ir pagal ją Indijos bendrovės gali kompensuoti pirkimo mokesčius už pardavimą mokamais mokesčiais. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms.

(74)

Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas laikomi subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(75)

Atitinkamai, kompensuotina lengvata yra importo muitų, t. y. pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio, paprastai taikomų importuojant, sumažinimas ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas per TL.

i)   Importo muitų lengvata (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio), pagrindinio apyvartos mokesčio žaliavoms ir vartojimo reikmenims kompensavimas

(76)

Eksportuotojui (į eksportą orientuotoms įmonėms) taikoma subsidijos suma apskaičiuota pagal negautus importo muitus (pagrindinį muitą, muitui taikomą švietimo mokestį, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokestį), taikomus visai EOĮ skirtoms importuotoms žaliavoms, ir kompensuotą apyvartos mokestį per TL. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Subsidijų skirtumas nagrinėjamajai bendrovei pagal EOĮS sudaro 4,3 %.

ii)   Importo muitų lengvata (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio), taikoma gamybos priemonėms

(77)

Pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų produktų sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamai bendrovei suteikta lengvata buvo apskaičiuota pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį vienoje iš nagrinėtų bendrovių. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa pagal šią schemą vartotojui suteikta lengvata. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, perdirbtus, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl nagrinėjamajai bendrovei apskaičiuotas subsidijos skirtumas buvo nereikšmingas.

3.6.   Eksporto kreditų schema (EKS)

a)   Teisinis pagrindas

(78)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 09/04.02.02/2008–09 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

b)   Teisė pasinaudoti

(79)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(80)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKSsudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(81)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(82)

Nustatyta, kad viena iš bendrovių tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema.

d)   Išvada dėl EKS

(83)

Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos, palyginti su išlaidomis kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas.

(84)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina priemone, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(85)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per TL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už nagrinėjamos bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(86)

Bendrovei pagal šią schemą per TL nustatyta 0,4 % subsidijų norma.

3.7.   Kompensuotinų subsidijų suma

(87)

Remiantis lentelėje pateiktais nustatytais duomenimis bendra kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 3,3–4,3 %:

SCHEMA→

MSLS (4)

ILS (4)

EOĮ (4)

EKS (4)

Iš viso

BENDROVĖ

Chandan Steel Ltd.

1,5 %

1,5 %

 

0,4 %

3,4 %

Venus grupė

2,6–3,4 %

0–0,8 %

 

 

3,3 % (5)

Viraj Profiles Vpl. Ltd.

 

 

4,3 %

 

4,3 %

(88)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 4,0 %.

(89)

Kalbant apie visus kitus Indijos eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, t. y. 100 %. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta 4,3 % dydžio subsidijų norma, t. y. bendrovei nustatyta didžiausia individuali norma.

4.   SĄJUNGOS PRAMONĖ

4.1.   Sąjungos gamyba

(90)

Sąjungos gamybos apimčiai nustatyti remtasi šių Sąjungos gamintojų pagaminta produkcija:

aštuoni gamintojai, kurių vardu pateiktas skundas,

keturi gamintojai, kurie pritarė tyrimui,

dvylika kitų Sąjungos gamintojų, nurodytų skunde, kurie nebuvo nei skundo pateikėjai, nei pritarė skundui, bet neprieštaravo šiam tyrimui.

(91)

Todėl siekiant ištirti bendrą žalą Sąjungos gamybą sudaro šios 24 bendrovės.

4.2.   Sąjungos gamintojų atranka

(92)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, iš gamintojų, kurie pranešė apie save Komisijai ir pateikė, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, atrinktos keturios bendrovės.

(93)

Šie keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso Sąjungos pramonės pagaminto kiekio per TL.

5.   ŽALA

5.1.   Preliminarios pastabos

(94)

Žala buvo įvertinta remiantis gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, užimtumo, našumo, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, galimybių padidinti kapitalą ir investicijas, akcijų, investicijos grąžos ir atlyginimų tendencijomis, nustatytomis atrinktiems Sąjungos gamintojams.

5.2.   Suvartojimas Sąjungoje

(95)

Suvartojimas Sąjungoje nustatytas pagal atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį, kitų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis (nurodytas skundo pateikėjo), Eurostato nurodytus 2007–2009 m. Sąjungos rinkos importo apimties duomenis ir atrankos klausimyno atsakymus TL.

 

2007

2008

2009

TL

Suvartojimas Sąjungoje (tonomis)

315 143

285 548

186 198

202 019

Indeksas (2007 m. = 100)

100

91

59

64

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 36 %. 2007–2009 m. suvartojimas sumažėjo 41 %, bet 2009 m. – TL padidėjo 5 procentiniais punktais.

(97)

Dėl ekonomikos nuosmukio vartojimas nuo 2008 m. mažėjo – nagrinėjamojo produkto vartotojų, kaip antai automobilių pramonės, buities reikmenų, chemijos ir statybų pramonės produktų paklausa labai sumažėjo. Antroje TL pusėje rinkos padėtis truputį pagerėjo ir, palyginti su pirma TL puse, nagrinėjamojo produkto paklausa šiek tiek padidėjo.

5.3.   Importas į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies

5.3.1.   Nagrinėjamojo importo apimtis ir rinkos dalis

 

2007

2008

2009

TL

Importas iš Indijos (tonomis)

32 754

31 962

18 759

23 792

Indeksas (2007 m. = 100)

100

98

57

73

Importo rinkos dalis

10,39 %

11,19 %

10,07 %

11,78 %

Indeksas (2007 m. = 100)

100

108

97

113

(98)

Remiantis Eurostato 2007–2009 m. duomenimis ir atrankos klausimyno atsakymais TL, nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos atitiko ES suvartojimo mažėjimo tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %. Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas 2008–2009 m., kuomet importas sumažėjo 41 procentiniu punktu. 2009 m. – TL importas padidėjo 16 procentinių punktų.

(99)

Kadangi šis sumažėjimas yra mažesnis už Sąjungos suvartojimo sumažėjimą, Indijos gamintojų rinkos dalis šiek tiek padidėjo (nuo 10,39 % 2007 m. iki 11,78 % TL).

5.3.2.   Importo kaina ir priverstinis kainų mažinimas

 

2007

2008

2009

TL

Vidutinė importo iš Indijos kaina (EUR/tona)

3 504

2 908

2 138

1 971

Indeksas (2007 m. = 100)

100

83

61

56

(100)

Vidutinė iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina sumažėjo 44 %, didžiausias sumažėjimas nustatytas 2008–2009 m. (22 procentiniais punktais). Nors šis sumažėjimas atitiko žaliavų kainos sumažėjimo tendenciją, pažymėtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė iš Indijos importuoto vieneto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainą, todėl Sąjungos pardavimo kainoms buvo daromas didelis spaudimas.

(101)

Palyginus atrinktų Sąjungos gamintojų kainas EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje su eksportuojančių Indijos gamintojų CIF kainomis Sąjungos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos 16,7–18,2 %.

5.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(102)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjant subsidijuoto importo iš Indijos poveikį Sąjungos pramonei buvo išanalizuoti visi susiję ekonominiai veiksniai, turėję poveikio pramonės padėčiai 2007 m. – TL laikotarpiu.

5.4.1.   Su visa Sąjungos pramone susiję duomenys

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2007

2008

2009

TL

Gamybos apimtis (tonomis)

296 576

262 882

159 397

170 557

Indeksas (2007 m. = 100)

100

89

54

58

Gamybos pajėgumai (tonomis)

478 174

491 016

486 755

476 764

Indeksas (2007 m. = 100)

100

103

102

100

Pajėgumų naudojimas

62 %

54 %

33 %

36 %

Indeksas (2007 m. = 100)

100

86

53

58

(103)

2007 m. – TL Sąjungos pramonės bendra gamyba sumažėjo 42 %, o gamybos pajėgumai išliko tokie patys, todėl pajėgumų panaudojimas sumažėjo 26 procentiniais punktais. Gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei suvartojimas Sąjungoje, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %.

b)   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2007

2008

2009

TL

Pardavimas ES (tonomis)

255 300

230 344

154 602

164 191

Indeksas (2007 m. = 100)

100

90

61

64

Rinkos dalis (Sąjungos suvartojimo %)

81 %

81 %

83 %

81 %

Indeksas (2007 m. = 100)

100

100

102

100

(104)

Sąjungos pramonės panašaus produkto, parduodamo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, ypač 2008–2009 m., kuomet pardavimas sumažėjo 29 procentiniais punktais. 2009 m. – TL pardavimas padidėjo 3 procentiniais punktais.

(105)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokia pati (apie 81 %).

c)   Augimas

(106)

Suvartojimas Sąjungoje ir Sąjungos pramonės padavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko nepakitusi – 81 %.

d)   Faktinio subsidijavimo skirtumo dydis

(107)

Atsižvelgiant į subsidijuojamo importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

5.4.2.   Su atrinktais Sąjungos gamintojais susiję duomenys

a)   Atsargos

(108)

Sąjungos pramonė daugiausiai gamina pagal užsakymą, todėl atsargos negali būti laikomos reikšmingu žalos rodikliu. Atsargų kitimo tendencijos pateikiamos tik kaip informacija. Toliau pateikti skaičiai rodo tik atrinktų bendrovių atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

 

2007

2008

2009

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

25 315

27 736

24 032

19 730

Indeksas (2007 m. = 100)

100

110

95

78

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis sumažėjo 22 %, bet skaičiuojant atsargas kaip santykinę gamybos dalį atsargų kiekis padidėjo nuo 16 % iki 19,5 %.

b)   Vidutinės vieneto pardavimo kainos Sąjungos rinkoje ir gamybos sąnaudos

 

2007

2008

2009

TL

Vidutinė Sąjungos pramonės padavimo kaina (EUR)

4 478

3 615

2 507

2 521

Indeksas (2007 m. = 100)

100

81

56

56

Vieneto gamybos sąnaudos

4 003

3 408

2 900

2 773

Indeksas (2007 m. = 100)

100

85

72

69

(110)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos 2007 m. – TL sumažėjo 44 %, ypač 2008–2009 m., kuomet kainos sumažėjo 25 procentiniais punktais. Tačiau iš dalies tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nagrinėjamojo produkto vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas (nagrinėjamuoju laikotarpiu sąnaudos sumažėjo 31 %) Vieneto sąnaudų sumažėjimui daugiausiai įtakos turėjo žaliavų kainų sumažėjimas. Sumažėjimą šiek tiek pakoregavo pagaminto vieneto pastovių sąnaudų dalies padidėjimas (dėl mažo pajėgumų naudojimo).

c)   Užimtumas, našumas ir darbo sąnaudos

 

2007

2008

2009

TL

Darbuotojų skaičius

1 044

1 007

947

885

Indeksas

100

97

91

85

Našumas (tonomis darbuotojui)

149

141

97

115

Indeksas

100

94

65

77

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

47 686

48 062

47 131

49 972

Indeksas

100

101

99

105

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos darbuotojų skaičius sumažintas 15 %.

(112)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %. Tai yra įprastas padidėjimas, ir jis yra mažesnis už nagrinėjamojo laikotarpio infliacijos lygį. Be to, pažymėtina, kad darbo sąnaudos nesudaro didelės bendrų nerūdijančio plieno strypų gamybos sąnaudų dalies.

d)   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

 

2007

2008

2009

TL

ES pardavimo pelningumas (grynojo pardavimo %)

9,5 %

3,5 %

–12,8 %

–7,9 %

Indeksas

100

37

– 135

–83

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

44 464 193

13 280 433

–12 678 708

–3 063 190

Indeksas

100

30

–29

–7

Investicijos (tūkst. EUR)

18 085 847

15 714 829

4 341 909

4 198 607

Indeksas (2007 m. = 100)

100

87

24

23

Investicijų grąža

101 %

25 %

–50 %

–33 %

Indeksas (2007 m. = 100)

100

25

–49

–32

(113)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas labai sumažėjo – nuo daugiau nei 9 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Daugiausia pelnas sumažėjo 2008–2009 m., t. y. daugiau nei 16 procentinių punktų.

(114)

Su panašiu produktu susijęs grynųjų pinigų srautas 2007 m. – TL sumažėjo 107 %.

(115)

Metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 77 %.

(116)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko neigiamą pelningumo tendenciją, t. y. sumažėjo 134 procentiniais punktais.

(117)

Nebuvo jokių požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pramonės sugebėjimas padidinti kapitalą buvo sumažėjęs.

5.5.   Išvada dėl žalos

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visų žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, vertės sumažėjo.

(119)

Suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 36 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 36 %, o pajėgumų naudojimas – 42 %. Atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainos sumažėjo 44 % iki lygio, mažesnio už sąnaudas. Šios kainos sumažintos atsižvelgiant į importo iš Indijos kainų sumažėjimą, siekiant išlaikyti tam tikrą pardavimo ir gamybos lygį, reikalingą pastovioms sąnaudoms padengti.

(120)

Pelningumas pakito nuo 9,5 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Investicijų, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos taip pat buvo neigiamos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jie atitinkamai sumažėjo 77 %, 107 % ir 246 procentiniais punktais.

(121)

Tik vienas rodiklis, t. y. Sąjungos pramonės rinkos dalis, išliko toks pats – 81 %.

(122)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

6.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

6.1.   Įžanga

(123)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš Indijos Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

6.2.   Subsidijuoto importo poveikis

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytas importo kainų sumažėjimas 44 % ir dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai (16,7–18,2 %) sutapo su Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu.

(125)

Atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuotojų subsidijavimo lygį, žemą subsidijuojamo importo kainų lygį, dėl kurio buvo priverstinis labai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, dėl jų veiklos Sąjungos rinkoje darytas didelis poveikis dar labiau pablogino neigiamą pardavimo kainų Sąjungos rinkoje tendenciją. Sąjungos pramonės patirta materialinė žala labiausiai akivaizdi vertinant žemą pardavimo kainų lygį ir pramonės patirtus didelius finansinius nuostolius.

(126)

Vidutinės importo iš Indijos kainos labai sumažėjo, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti kainas siekdama išlaikyti tam tikrą apyvartos lygį ir taikyti nuostolingas kainas, idant padengtų bent pastovias sąnaudas. Todėl, nuo 2008 m. Sąjungos pramonės finansinė padėtis gerokai pablogėjo.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad subsidijuojamas importas iš Indijos, dėl kurio TL Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir daugumos žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

6.3.   Kitų veiksnių poveikis

(128)

Kiti vertinant priežastinį ryšį nagrinėti veiksniai – ekonomikos krizė, ES vartojimo raida, gamybos sąnaudos, importas iš kitų trečiųjų šalių ir atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veikla.

6.3.1.   Ekonomikos krizė, ES vartojimo raida ir gamybos sąnaudos

(129)

Dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo vartojimas ir darytas poveikis kainoms. Dėl žemo tam tikrų nerūdijančio plieno strypų paklausos lygio Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo ir tai turėjo įtakos pardavimo kainų mažėjimui.

(130)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir nesant didelio spaudimo kainoms dėl subsidijuojamo importo, Sąjungos pramonė galėjo susidurti su sunkumais dėl mažėjančio vartojimo ir susijusio pastovių gamybos sąnaudų padidėjimo (dėl mažo pajėgumų naudojimo 2007 m. – TL). Tačiau subsidijuojamas importas sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį ir todėl 2009 m. – TL buvo neįmanoma parduoti sąnaudas atitinkančia arba už jas aukštesne kaina.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad ES paklausos sumažėjimas, susijęs su šiame sektoriuje pasireiškusia ekonomikos krize, darė įtaką Sąjungos pramonei patirtai žalai. Tačiau laikoma, kad dėl to nenutraukiamas nustatytas priežastinis ryšys, susijęs su subsidijuotu importu iš Indijos žemomis kainomis.

6.3.2.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

 

2007

2008

2009

TL

Importas iš kitų trečiųjų šalių, tonomis

27 089

23 242

12 837

14 036

Indeksas

100

86

47

52

Importo iš kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis

8,60 %

8,14 %

6,89 %

6,95 %

Indeksas

100

95

80

81

Vidutinė importo kaina

4 820

4 487

3 756

3 501

Indeksas

100

93

78

73

(132)

Remiantis Eurostato duomenimis trečiųjų šalių (nenagrinėjamų šiame tyrime) kilmės tam tikrų nerūdijančio plieno strypų importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 48 %. Atitinkama kitų trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 19 %.

(133)

Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už eksportuojančių Indijos gamintojų ir Sąjungos pramonės kainas. Todėl daroma preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

6.3.3.   Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

 

2007

2008

2009

TL

Pardavimas eksportui (tonomis)

10 850

9 158

5 440

6 299

Indeksas

100

84

50

58

Vieneto pardavimo kaina (EUR)

4 452

3 728

2 495

2 388

Indeksas

100

84

56

54

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 42 %, o vieneto pardavimo kaina – 46 %. Nors toks eksportas per TL sudarė tik 6 % bendro pardavimo apimties, negalima atmesti, kad tai darė neigiamą įtaką Sąjungos pramonei. Tačiau laikoma, kad atsižvelgiant į nedidelę eksporto apimtį poveikis yra nepakankamas, kad būtų nutrauktas subsidijuojamo importo ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

6.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(135)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas ir vartojimo sumažėjimas, nebuvo lemiama Sąjungos pramonė patirtos žalos priežastis.

(136)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, nustatytas subsidijuojamas importas iš Indijos ir priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, padaryta dėl subsidijuoto importo.

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

7.1.   Bendrosios pastabos

(137)

Remiantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

7.2.   Sąjungos pramonės interesai

(138)

Sąjungos pramonė nukentėjo nuo nagrinėjamojo produkto žalingo subsidijuojamo importo iš Indijos. Taip pat reikėtų priminti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos Sąjungos pramonės ekonominių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. didelius nuostolius) nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis ir toliau neišvengiamai blogės.

(139)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje.

(140)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir toliau neviršytų sąnaudų, o Sąjungos gamintojų pelnas toliau mažėtų. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu kainos ir pelnas nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į patirtus nuotolius ir aukštą investicijų į gamybą lygį galima manyti, kad nenustačius priemonių dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų susigrąžinti investicijų.

(141)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro po visą Sąjungą išsibarsčiusios vidutinės ir didelės įmonės, nustačius kompensacines priemones tose vietovėse būtų lengviau išsaugoti užimtumą.

(142)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

7.3.   Importuotojų interesai

(143)

Visų Komisijai žinomų importuotojų paprašyta pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atliekant atranką apie save pranešė keturi importuotojai. Visiems keturiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai; gauti tik vieno importuotojo atsakymai. Tolesniame tyrimo etape numatyta atliktį tikrinamąjį vizitą importuotojo, įsikūrusio Vokietijoje, patalpose.

(144)

Nustačius kompensacinius muitus negalima atmesti galimybės, kad gali sumažėti nagrinėjamosios šalies kilmės importo lygis ir tai gali turėti poveikio importuotojų ekonominė padėčiai. Tačiau bet kokio nagrinėjamojo produkto importo kainų padidėjimo poveikis importuotojams turėtų būti tik konkurencijos atkūrimas Sąjungos rinkoje, o ne kliudymas importuotojams parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, dėl mažos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies bendrose galutinių naudotojų sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau padidėjusią kainos dalį perkelti vartotojams. Todėl padaryta preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus Sąjungos importuotojų padėtis veikiausiai labai nepablogėtų.

7.4.   Naudotojų interesai

(145)

Visoms šalims, kurios skunde buvo įvardytos kaip naudotojai, buvo išsiųsti klausimynai. Atsakymų nepateikė nė viena iš dvidešimt dviejų bendrovių.

(146)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims, įskaitant automobilių pramonę, buities reikmenų gamintojus, medicinos ir laboratorinius instrumentus ir t. t. Tačiau šiame tyrime naudotojai yra tarpinės bendrovės, gaminančios ir tiekiančios gaminius minėtoms paskirtims. Į tai atsižvelgiant tikimasi, kad šie naudotojai galėtų visiškai arba beveik visiškai perkelti visą arba beveik visą nustačius kompensacinius muitus padidėjusios kainos dalį galutiniams naudotojams, nes pastariesiems tokių priemonių poveikis būtų nereikšmingas.

(147)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytų kompensacinių muitų poveikis naudotojų sąnaudoms būtų nedidelis.

7.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(148)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti kompensacinių muitų tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams.

8.   PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ KOMPENSACINIŲ PRIEMONIŲ

8.1.   Žalos pašalinimo lygis

(149)

Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuojamas importas.

(150)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus subsidijavimo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(151)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuojamo importo, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant subsidijuojamo importo, turėtų būti nustatytas pagal vidutinį atrinktų Sąjungos gamintojų ikimokestinio pelno dydį 2007 m. Tai paskutiniai metai prieš TL, kuriais Sąjungos pramonė galėjo gauti normalų pelno dydį. Todėl manyta, kad 9,5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo subsidijavimo.

(152)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 9,5 % pelno dydį.

(153)

Tuomet, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių Indijos gamintojų svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 101 konstatuojamąją dalį) ir nežalingos produktų, kuriuos Sąjungos pramonė pardavė Sąjungos rinkoje per TL,kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia padidinti kainą. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo vertės procentine dalimi.

8.2.   Laikinosios priemonės

(154)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi importuojamiems Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš subsidijavimo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinių muitų normos:

Bendrovė

Subsidijų skirtumas

Žalos skirtumas

Laikinojo kompensacinio muito norma

Chandan Steel Ltd.

3,4 %

28,6 %

3,4 %

Venus grupė

3,3 %

45,9 %

3,3 %

Viraj Profiles Vpl. Ltd.

4,3 %

51,5 %

4,3 %

Bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms

4,0 %

44,4 %

4,0 %

Visoms kitoms bendrovėms

4,3 %

51,5 %

4,3 %

(156)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(157)

Visi prašymai taikyti šiai individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (6), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

9.   INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

(158)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl kompensacinių muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdorotiems nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89 nustatomas laikinasis kompensacinis muitas.

2.   Laikinojo kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Chandan Steel Ltd., Mumbajus, Maharaštra

3,4

AXXX

Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbajus, Maharaštra

3,3

AXXX

Precision Metals, Mumbajus, Maharaštra

3,3

AXXX

Hindustan Inox Ltd., Mumbajus, Maharaštra

3,3

AXXX

Sieves Manufacturer India Pvt. Ltd., Mumbajus, Maharaštra

3,3

AXXX

Viraj Profiles Vpl. Ltd., Thane, Maharaštra

4,3

AXXX

Priede išvardytoms bendrovėms

4,0

AXXX

Visoms kitoms bendrovėms

4,3

AXXX

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 30 straipsnio, suinteresuotosios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo gali prašyti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

2.   Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 31 straipsnio 4 dalį susijusios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali teikti pastabas dėl jo taikymo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas keturis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2)  OL C 87, 2010 4 1, p. 17.

(3)  OL C 87 A, 2010 4 1, p. 1.

(4)  Žvaigždute pažymėtos subsidijos yra eksporto subsidijos.

(5)  Svertinis grupės vidurkis

(6)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgium.


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Indijos eksportuojantys gamintojai

Papildomas TARIC kodas AXXX

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Ambica Steel Ltd.

New-Delhi

Bhansali Bright Bars Pvt. Ltd.

Navi-Mumbai

Chase Bright Steel Ltd.

Navi-Mumbai

D.H. Exports Pvt. Ltd.

Mumbai

Facor Steels Ltd.

Nagpur

Global smelters Ltd.

Kanpur

Indian Steel Works Ltd.

Navi-Mumbai

Jyoti Steel Industries Ltd.

Mumbai

Laxcon Steels Ltd.

Ahmedabad

Meltroll Engineering Pvt. Ltd.

Mumbai

Mukand Ltd.

Thane

Nevatia Steel & Alloys Pvt. Ltd.

Mumbai

Panchmahal Steel Ltd.

Kalol

Raajratna Metal Industries Ltd.

Ahmedabad

Rimjhim Ispat Ltd.

Kanpur

Sindia Steels Ltd.

Mumbai

SKM Steels Ltd.

Mumbai

Parekh Bright Bars Pvt. Ltd.

Thane

Shah Alloys Ltd.

Gandhinagar


29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/76


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1262/2010

2010 m. gruodžio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010 nuostatos dėl muito, 2010 m. kvotos metais taikomo į Ispaniją bei Portugaliją importuojamiems kukurūzams ir į Ispaniją importuojamiems sorgams, sumažinimo konkursų galutinės datos, taip pat dėl minėtų reglamentų galiojimo pabaigos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentais (ES) Nr. 462/2010 (2), (ES) Nr. 463/2010 (3) ir (ES) Nr. 464/2010 (4) pradėti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnyje nustatyto muito, taikomo atitinkamai į Ispaniją importuojamiems sorgams bei kukurūzams ir į Portugaliją importuojamiems kukurūzams, sumažinimo konkursai.

(2)

Nuo konkurso pradžios iki 2010 m. spalio 28 d. į Ispaniją importuotas kukurūzų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, atėmus 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (5), 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus grūdų pakaitalus, sudaro tik 37 % kvotos. Į Portugaliją importuotų sorgų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, sudaro 72 % kvotos. Į Ispaniją importuotų sorgų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, sudaro tik 15 % kvotos. Atsižvelgiant į rinkos sąlygas Ispanijoje ir Portugalijoje, dėl konkursų trukmės iki 2010 m. gruodžio 16 d. greičiausiai nepavyktų importuoti pakankamo kiekio kvotoms padengti.

(3)

Todėl reikėtų kukurūzų ir sorgų importo į Ispaniją muito ir kukurūzų importo į Portugaliją muito sumažinimo konkursą pratęsti iki tol, kol bus išnaudotos visos importo kvotos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl reikia pakeisti reglamentų (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010 galiojimo pabaigos datą.

(4)

Todėl reikėtų iš dalies pakeisti reglamentus (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010.

(5)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 462/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 462/2010 iš dalies keičiamas taip:

(a)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“

(b)

5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 463/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 463/2010 iš dalies keičiamas taip:

(a)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“

(b)

5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 464/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 464/2010 iš dalies keičiamas taip:

(a)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“

(b)

5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Dacian CIOLOŞ

Komisijos narys


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 129, 2010 5 28, p. 58.

(3)  OL L 129, 2010 5 28, p. 60.

(4)  OL L 129, 2010 5 28, p. 62.

(5)  OL L 340, 2008 12 19, p. 57.


SPRENDIMAI

29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/78


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2009/25 dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo

(ECB/2010/32)

(2010/813/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 128 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) turi išimtinę teisę tvirtinti monetų, kurias gali išleisti eurą įsivedusios valstybės narės (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), emisijos apimtį.

(2)

Remdamasis dalyvaujančių valstybių narių ECB pateiktais eurų monetų poreikio 2010 metais vertinimais, 2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimu ECB/2009/25 dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo (1) ECB patvirtino bendrą apyvartai skirtų eurų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) eurų monetų emisijos apimtį 2010 metais.

(3)

2010 m. lapkričio 26 d. Belgijos finansų ministerija pateikė prašymą padidinti eurų monetų, kurias Belgija gali išleisti 2010 metais, kiekį 20 milijonų EUR, kad galėtų patenkinti nenumatytą monetų poreikį. ECB patvirtino šį prašymą. Todėl Sprendimo ECB/2009/25 1 straipsnyje esanti lentelė turi būti pakeista,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo ECB/2009/25 1 straipsnyje pateikta lentelė pakeičiama taip:

(mln. EUR)

 

Apyvartai skirtų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) monetų emisija 2010 metais

Belgija

125,2

Vokietija

668,0

Airija

43,0

Graikija

55,0

Ispanija

210,0

Prancūzija

290,0

Italija

283,0

Kipras

18,1

Liuksemburgas

40,0

Malta

10,5

Nyderlandai

54,0

Austrija

306,0

Portugalija

50,0

Slovėnija

30,0

Slovakija

62,0

Suomija

60,0“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. gruodžio 22 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  OL L 7, 2010 1 12, p. 21.