15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1092/2010

2010 m. lapkričio 24 d.

dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Finansinis stabilumas yra būtina sąlyga siekiant, kad realiojoje ekonomikoje būtų steigiamos darbo vietos, teikiami kreditai ir vyktų ekonomikos augimas. Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros sistemos, kurią taikant nepavyko numatyti neigiamų pokyčių makrolygio rizikos ribojimo srityje ir užkirsti kelio pernelyg didelės rizikos susidarymui finansų sistemoje, trūkumų.

(2)

Europos Parlamentas keletą kartų ragino visiems subjektams Sąjungos lygiu užtikrinti iš tiesų vienodas sąlygas ir kartu atkreipė dėmesį į Sąjungos patiriamas dideles nesėkmes vykdant vis labiau integruotų finansų rinkų priežiūrą (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų plano (4), 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5), 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.) – Baltoji knyga (6), 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (7) ir 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (8), taip pat savo 2009 m. balandžio 22 d. pozicijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (9) ir 2009 m. balandžio 23 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (10))

(3)	2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques de Larosière pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema.

(4)	2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo, inter alia, įsteigti Sąjungos lygiu įstaigą, kuriai būtų pavesta visos finansų sistemos rizikos priežiūra.

(5)

2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija palankiai įvertino ir visapusiškai palaikė Larosière ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. 2009 m. kovo 19–20 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui gerinti Sąjungos finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą bei pasinaudoti Larosière ataskaita kaip pagrindu veikti.

(6)

2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ Komisija pasiūlė keletą esamų finansinio stabilumo apsaugos priemonių Sąjungos lygiu reformų, visų pirma Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRV), atsakingos už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimą. 2009 m. birželio 9 d. posėdyje Taryba ir 2009 m. birželio 18–19 d susitikime Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymams bei palankiai įvertino jos ketinimą pateikti pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų, kad naujoji sistema būtų įvesta 2010 m. Pritardama Komisijos nuomonei, Taryba, inter alia, padarė išvadą, kad Europos centrinis bankas (toliau - ECB) „turėtų teikti analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, o techniniais klausimais turėtų konsultuotis su nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis“. ECB teikiant paramą ESRV ir ESRV vykdant jai pavestas užduotis neturėtų būti pažeistas principas, pagal kurį ECB savarankiškai vykdo savo užduotis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV).

(7)

Atsižvelgiant į tarptautinių finansų rinkų integraciją ir finansų krizių plitimo riziką, Sąjungai reikia prisiimti tvirtus įsipareigojimus pasaulio mastu. ESRV turėtų pasinaudoti aukšto lygio mokslinio komiteto kompetencija ir prisiimti visus reikalingus pasaulio masto įsipareigojimus siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos nuomonės finansinio stabilumo klausimais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir Finansinio stabilumo valdyba (toliau – FSV), kurios turėtų anksti įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu, ir Didžiojo dvidešimtuko (toliau – G-20) partneriais.

(8)	ESRV turėtų prisidėti, inter alia, įgyvendinant TVF, FSV ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (toliau - TAB) rekomendacijas G-20.

(9)

2009 m. spalio 28 d. G-20 finansų ministrams ir centrinių bankų valdytojams pateiktoje TVF, TAB ir FST ataskaitoje „Finansų įstaigų, rinkų ir priemonių sisteminės svarbos vertinimo gairės: Pirminis nagrinėjimas“ taip pat nurodyta, kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką. Vertinimas taip pat priklauso nuo finansų infrastruktūros, krizės valdymo nuostatų ir gebėjimo spręsti problemas, kai jų kyla. Finansų įstaigos sisteminiu požiūriu gali būti svarbios vietos, nacionalinėms arba tarptautinėms finansų sistemoms ir ekonomikai. Pagrindiniai kriterijai, padedantys nustatyti rinkų ir institucijų sisteminę svarbą, yra dydis (finansinių paslaugų, kurias teikia finansų sistemos atskiras vienetas, apimtis), pakeičiamumas (kiek kitos sistemos dalys gali teikti tas pačias paslaugas kritiniu atveju) ir tarpusavio priklausomybė (sąsajos su kitomis sistemos dalimis). Šiais trimis kriterijais grindžiamas įvertinimas turėtų būti papildytas duomenimis apie finansinį pažeidžiamumą ir institucinę finansinių problemų sprendimo sistemą; jame turėtų būti atsižvelgta į daugelį papildomų veiksnių, pavyzdžiui, inter alia, konkrečių struktūrų ir verslo modelių sudėtingumą, finansinės autonomijos laipsnį, priežiūros intensyvumą ir apimtį, finansinių priemonių skaidrumą ir sąsajas, kurios gali paveikti bendrą su institucijomis susijusią riziką.

(10)

ESRV užduotys turėtų būti stebėti ir įvertinti sisteminę riziką įprastomis sąlygomis siekiant sumažinti sistemos riziką, galinčią kilti dėl jos sudėtinių dalių veiklos sutrikimo, ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams. Todėl ESRV turėtų prisidėti siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti neigiamą poveikį vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai. ESRV turėtų analizuoti visą susijusią informaciją, kad įgyvendintų savo tikslus.

(11)

Esančiose Sąjungos priemonėse makrolygio rizikos ribojimo priežiūrai bei platesnės makroekonominės aplinkos pokyčių ir finansų sistemos tarpusavio sąsajoms skiriama per mažai dėmesio. Atsakomybė už makrolygio rizikos ribojimo analizę išlieka fragmentiška, ją vykdo įvairios institucijos skirtingais lygiais ir nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai nustatyta su makrolygio rizikos ribojimu susijusi rizika, būtų aiškiai pateikti įspėjimai ir rekomendacijos, jie būtų toliau nagrinėjami ir būtų imtasi veiksmų. Siekiant, kad Sąjunga ir pasaulio finansų sistemos tinkamai veiktų ir kad būtų sumažintos joms kylančios grėsmės, būtina užtikrinti makro ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros darną.

(12)

Naujai sukurtai makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemai reikia patikimo aukšto lygio vadovavimo. Todėl, atsižvelgiant į ESRV atliekamą pagrindinį vaidmenį ir patikimumą tarptautiniu bei vidaus mastu ir laikantis Larosière ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, pirmąją penkerių metų kadenciją po šio reglamento įsigaliojimo ESRV pirmininkas turėtų būti ECB pirmininkas. Be to, turėtų būti sugriežtinti atskaitomybės reikalavimai, o ESRV organams turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti įvairia patirtimi, bendra informacija ir nuomonėmis.

(13)

Larosière ataskaitoje taip pat nurodyta, kad makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra prasminga tik tuo atveju, jeigu ji turi tam tikrą poveikį mikrolygio priežiūrai, o mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra veiksmingai užtikrina finansinį stabilumą tik tuomet, jeigu tinkamai atsižvelgiama į makrolygio raidą.

(14)

Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS) turėtų būti steigiama suburiant finansų priežiūros subjektus nacionaliniu ir Sąjungos lygiais, kad ji galėtų veikti kaip tinklas. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys turėtų bendradarbiauti pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, ypač siekdamos užtikrinti, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija. Sąjungos lygiu tinklą turėtų sudaryti ESRV ir trys mikrolygio priežiūros institucijos: Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (11), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (12) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (13) (toliau visos šios institucijos – EPI).

(15)

Sąjungai reikia specialios įstaigos, atsakingos už jos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kuri nustatytų finansiniam stabilumui kylančią riziką ir prireikus teiktų įspėjimus dėl rizikos ir rekomendacijas imtis veiksmų spręsti su tokia rizika susijusias problemas. Todėl ESRV turėtų būti įsteigta kaip nauja nepriklausoma įstaiga, apimanti visus finansų sektorius ir garantijų sistemas. ESRV turėtų būti atsakinga už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą Sąjungos lygiu ir neturėtų būti juridinis asmuo.

(16)

ESRV turėtų turėti bendrąją valdybą, valdymo komitetą, sekretoriatą, patariamąjį mokslinį komitetą ir patariamąjį techninį komitetą. Nustatant patariamojo mokslinio komiteto sudėtį turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas bendrosios valdybos patvirtintas taisykles dėl interesų konflikto. Steigiant patariamąjį techninį komitetą turėtų būti atsižvelgiama į veikiančias struktūras, kad būtų išvengta funkcijų dubliavimosi.

(17)

ESRV turėtų teikti įspėjimus ir, jei mano, kad tai yra būtina, bendro pobūdžio arba konkrečias rekomendacijas, kurie turėtų būti skirti visų pirma visai Sąjungai, vienai ar daugiau valstybių narių arba vienai ar daugiau EPI arba vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, nurodydama konkretų terminą, per kurį turi būti imtasi atitinkamų politinių veiksmų.

(18)	ESRV turėtų parengti spalvinį kodą siekiant, kad suinteresuotos šalys galėtų geriau įvertinti riziką.

(19)

Siekiant padidinti tokių įspėjimų ir rekomendacijų svarbą bei teisėtumą, jie, laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių, taip pat turėtų būti perduodami Tarybai ir Komisijai bei, jeigu jie skiriami vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, – EPI. Vykdydamas SESV nustatytas funkcijas, Ekonomikos ir finansų komitetas (toliau - EFK) turėtų parengti Tarybos posėdyje svarstomą medžiagą. Kad būtų pasirengta Tarybos diskusijoms ir Tarybai būtų laiku pateiktos politinės rekomendacijos, ESRV turėtų reguliariai informuoti EFK ir siųsti įspėjimų bei rekomendacijų tekstus, kai tik jie priimami.

(20)

ESRV, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat turėtų stebėti, kaip laikomasi jos įspėjimų ir rekomendacijų, siekdama užtikrinti, kad į jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgiama. Rekomendacijų adresatai turėtų imtis veiksmų joms įgyvendinti, o neveikimą tinkamai pagrįsti (mechanizmas „veikti arba paaiškinti“). Jeigu, ESRV nuomone, reaguojama netinkamai, ji, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, turėtų apie tai informuoti adresatus, Tarybą ir, prireikus, atitinkamą Europos priežiūros instituciją.

(21)

Nagrinėdama kiekvieną atvejį atskirai ir pakankamai iš anksto pranešusi Tarybai, kad ši galėtų veikti, ESRV turėtų nuspręsti, ar rekomendacija turėtų būti laikoma konfidencialia, ar ją reikėtų paskelbti viešai, atsižvelgdama į tai, kad tam tikromis aplinkybėmis paskelbimas viešai gali padėti paskatinti laikytis rekomendacijų.

(22)

Jeigu ESRV nustato riziką, kuri galėtų sukelti didelę grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, ji turėtų skubiai informuoti Tarybą apie tokią padėtį. Jeigu ESRV nustato, kad gali susidaryti kritinė padėtis, ji turėtų kreiptis į Tarybą ir pateikti padėties įvertinimą. Tada Taryba įvertina, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis. Itin svarbu, kad vykstant tam procesui būtų laikomasi konfidencialumo principo.

(23)	ESRV turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bent kartą per metus, o plataus masto finansinių sunkumų atveju – dar dažniau. Prireikus, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti suteiktos galimybės paprašyti ESRV išnagrinėti konkrečius su finansiniu stabilumu susijusius klausimus.

(24)

Dėl turimos patirties ir esamos atsakomybės finansinio stabilumo srityje ECB ir nacionaliniams centriniams bankams turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Nacionalinės priežiūros institucijos turėtų dalyvauti dalydamosi savo patirtimi konkrečiose srityse. Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų dalyvavimas ESRV darbe yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo rizikos įvertinimas būtų pagrįstas išsamia ir tikslia informacija apie pokyčius finansų sistemoje. Todėl EPI pirmininkai turėtų būti balsavimo teisę turintys nariai. Po vieną kiekvienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovą turėtų dalyvauti bendrosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės. Laikantis atvirumo principo, 15 nepriklausomų išorės ekspertų turėtų teikti ESRV patarimus per patariamąjį mokslinį komitetą.

(25)	Komisijos nario dalyvavimas ESRV padės užtikrinti ryšį su Sąjungos makroekonomine ir finansų priežiūra, o EFK pirmininko dalyvavimas atspindės valstybių narių ministerijų, atsakingų už finansus, ir Tarybos vaidmenį užtikrinant finansinį stabilumą bei vykdant ekonomikos ir finansų priežiūrą.

(26)

Labai svarbu, kad ESRV nariai savo pareigas vykdytų nešališkai ir rūpintųsi tik visos Sąjungos finansiniu stabilumu. Jei neįmanoma pasiekti konsensuso, ESRV balsuojant dėl įspėjimų ir rekomendacijų jos balsai neturėtų būti skirstomi pagal svorį, ir sprendimai paprastai turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma.

(27)

Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė reiškia, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Tos sisteminės rizikos apima riziką, kad dėl didelių nesklandumų visoje Sąjungos finansų sistemoje arba jos dalyse nebus teikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai. Sistemai gali būti svarbi bet kokio tipo finansų įstaiga ir tarpininkas, rinka, infrastruktūra ir priemonė. Todėl ESRV turėtų būti suteikta prieiga prie visos informacijos, būtinos jos pareigoms vykdyti, kartu užtikrinant tos informacijos konfidencialumą, kaip to yra reikalaujama.

(28)

Šiame reglamente nustatytos informacijos rinkimo priemonės yra būtinos ESRV užduotims atlikti ir neturėtų daryti poveikio Europos statistikos sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti pažeisti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (14) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (15).

(29)

Siekiant suprasti finansų sistemai poveikį darančius įvykius vertingos informacijos gali suteikti rinkos dalyviai. Todėl prireikus ESRV turėtų konsultuotis su privataus sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant finansų sektoriaus atstovus, vartotojų organizacijas ir naudotojų grupes finansinių paslaugų srityje, nurodytais Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose, ir suteikti jiems tinkamą galimybę pateikti pastabas.

(30)

ESRV įsteigimas turėtų tiesiogiai padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama bendros naujosios Sąjungos priežiūros priemonių dalis, nes makrolygio rizikos ribojimo aspektas yra glaudžiai susijęs su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotimis, priskirtomis EPI. Tik nustačius priemones, pagal kurias tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visi suinteresuotieji subjektai galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. ESRV turėtų stebėti ir vertinti riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygiu arba visos finansų sistemos lygiu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV turėtų tiesiogiai prisidėti prie integruotos Sąjungos priežiūros struktūros, būtinos siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai imtis politinių veiksmų ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą.

(31)

2006 m. gegužės 2 d. Sprendime, priimtame byloje C-217/04 (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB sutarties 95 straipsnio (dabar – SESV 114 straipsnis) formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad tos nuostatos pagrindu Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą.“ (16) ESRV turėtų prisidėti prie finansinio stabilumo, kuris būtinas tolesnei finansų integracijai vidaus rinkoje, stebėdama sisteminę riziką ir prireikus teikdama įspėjimus bei rekomendacijas. Tos užduotys yra glaudžiai susijusios su Sąjungos teisės aktų dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos tikslais. Todėl ESRV turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu.

(32)	Kaip siūloma Larosière ataskaitoje, reikia imtis nuoseklių veiksmų, o Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 17 d. turėtų atlikti visapusišką EFPIS, ESRV ir EPI peržiūrą.

(33)

Kadangi dėl Sąjungos finansų rinkų integracijos negali būti pasiektas šio reglamento tikslas, t. y. valstybės narės negali veiksmingai vykdyti Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, ir todėl šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Įsteigimas

1. Įsteigiama Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV). Jos būstinė yra Frankfurte prie Maino.

2. ESRV yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS), kurios tikslas – užtikrinti Sąjungos finansų sistemos priežiūrą, dalis.

3. EFPIS sudaro:

ESRV;

b)	Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010;

c)	Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010;

d)	Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010;

e)	Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), numatytas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnyje;

f)	valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

4. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, ypač užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	finansų įstaiga – įmonė, kuriai taikomi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai, taip pat visos kitos Sąjungos įmonės ar subjektai, kurių pagrindinė veikla yra panašaus pobūdžio;

b)	finansų sistema – visos finansų įstaigos, rinkos, produktai ir rinkų infrastruktūros;

c)	sisteminė rizika – nesklandumų finansų sistemoje, dėl kurių galėtų atsirasti didelių neigiamų pasekmių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai, rizika. Sisteminiu požiūriu tam tikros reikšmės gali turėti bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir infrastruktūra.

3 straipsnis

Misija, tikslai ir užduotys

1. ESRV atsako už Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, siekdama prisidėti prie sisteminės rizikos, kuri kyla finansiniam stabilumui Sąjungoje dėl pokyčių finansų sistemoje, prevencijos ar mažinimo ir, atsižvelgiant į makroekonominius pokyčius, būtų išvengta plataus masto finansinių sunkumų laikotarpių. Ji prisideda prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir taip užtikrina tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą.

2. Pagal 1 dalį ESRV vykdo šias užduotis:

a)	nustato ir (arba) surenka bei analizuoja visą informaciją, reikalingą ir būtiną 1 dalyje aprašytiems tikslams įgyvendinti;

b)	nustato sisteminę riziką ir suklasifikuoja ją pagal prioritetus;

c)	teikia įspėjimus dėl tokios sisteminės rizikos, kai ji laikoma didele, ir, prireikus, skelbia tuos įspėjimus viešai;

d)	teikia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguodama į nustatytą riziką ir, prireikus, skelbia tas rekomendacijas viešai;

kai ESRV mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 18 straipsnyje, teikia konfidencialų Tarybai skirtą įspėjimą, taip pat situacijos vertinimą, kad Taryba galėtų įvertinti, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad susidarė kritinė padėtis;

f)	stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;

glaudžiai bendradarbiauja su visomis kitomis EFPIS šalimis; prireikus, teikia EPI informaciją apie sisteminę riziką, reikalingą jų užduotims atlikti; ir, visų pirma, bendradarbiaudama su EPI, rengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir įvertinti;

h)	prireikus, dalyvauja Jungtinio komiteto veikloje;

i)	koordinuoja savo veiksmus su tarptautinių finansų įstaigų, visų pirma TVF ir FST, bei atitinkamų įstaigų trečiosiose valstybėse veiksmais, kai sprendžiami klausimai, susiję su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;

j)	vykdo kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose.

II SKYRIUS

ORGANIZACIJA

4 straipsnis

Struktūra

1. ESRV turi bendrąją valdybą, valdymo komitetą, sekretoriatą, patariamąjį mokslinį komitetą ir patariamąjį techninį komitetą.

2. Bendroji valdyba priima sprendimus, reikalingus ESRV pavestų užduočių pagal 3 straipsnio 2 dalį įgyvendinimui užtikrinti.

3. Valdymo komitetas padeda ESRV priimti sprendimus rengdamas bendrosios valdybos posėdžius, peržiūrėdamas numatomus aptarti dokumentus bei stebėdamas ERSV atliekamo darbo eigą.

4. Sekretoriatas atsako už kasdienę ESRV veiklą. Vadovaujant pirmininkui ir valdymo komitetui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010 (17), sekretoriatas teikia ESRV aukštos kokybės analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą. Sekretoriatas renka techninius patarimus, kuriuos teikia EPI, nacionaliniai centriniai bankai ir nacionalinės priežiūros institucijos.

5. 12 ir 13 straipsniuose nurodyti patariamasis mokslinis komitetas ir patariamasis techninis komitetas teikia konsultacijas ir pagalbą ESRV su darbu susijusiais klausimais.

5 straipsnis

ESRV pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai

1. ESRV penkerių metų kadencijai po šio reglamento įsigaliojimo pirmininkauja ECB pirmininkas. Kitoms kadencijoms ESRV pirmininkas skiriamas laikantis tvarkos, nustatytos pagal 20 straipsnyje numatytą peržiūros procedūrą.

2. Pirmąjį pirmininko pavaduotoją penkerių metų kadencijai iš savo narių renka ECB bendrosios tarybos nariai, atsižvelgdami į poreikį proporcingai atstovauti visoms valstybėms narėms bei valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras. Pirmasis pirmininko pavaduotojas gali būti vieną kartą perrinktas kitai kadencijai.

3. Antrasis pirmininko pavaduotojas yra Jungtinio komiteto pirmininkas ir skiriamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 55 straipsnio 3 dalį.

4. ESRV pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai per viešą svarstymą Europos Parlamentui turi pristatyti, kaip jie ketina vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

5. Pirmininkas pirmininkauja bendrosios valdybos ir valdymo komiteto posėdžiams.

6. Pirmininko pavaduotojai eilės tvarka pirmininkauja bendrosios valdybos ir (arba) valdymo komiteto posėdžiams, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje.

7. Jeigu ECB bendrosios tarybos nario, išrinkto pirmuoju pirmininko pavaduotoju, kadencija baigiasi anksčiau negu pasibaigia 5 metų laikotarpis arba jei dėl kokios nors priežasties pirmasis pirmininko pavaduotojas nebegali vykdyti savo pareigų, naujas pirmasis pirmininko pavaduotojas renkamas pagal 2 dalį.

8. Pirmininkas atstovauja ESRV jos išoriniuose santykiuose.

6 straipsnis

Bendroji valdyba

1. Balsavimo teisę turintys bendrosios valdybos nariai yra:

a)	ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas;

b)	nacionalinių centrinių bankų valdytojai;

c)	Komisijos narys;

d)	Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) pirmininkas;

e)	Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) pirmininkas;

f)	Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) pirmininkas;

g)	Patariamojo mokslinio komiteto pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai;

h)	Patariamojo techninio komiteto pirmininkas.

2. Balsavimo teisės neturintys bendrosios valdybos nariai yra:

a)	po vieną kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos aukšto lygio atstovą iš kiekvienos valstybės narės vadovaujantis 3 dalimi;

b)	Ekonomikos ir finansų komiteto (toliau - EFK) pirmininkas.

3. Atstovaujant nacionalinėms priežiūros institucijoms pagal 2 straipsnio a punktą, atitinkami aukšto lygio atstovai iš kiekvienos valstybės narės keičiasi, atsižvelgiant į svarstomą darbotvarkės punktą, išskyrus atvejus, kai konkrečios valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos susitaria dėl bendro atstovo.

4. Bendroji valdyba nustato ESRV darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Nešališkumas

1. Dalyvaudami bendrosios valdybos ir valdymo komiteto veikloje ar vykdydami kitą su ESRV susijusią veiklą, ESRV nariai savo pareigas vykdo nešališkai ir vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais. Jie neprašo nurodymų iš valstybių narių, Sąjungos institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

2. Bendrosios valdybos nariai(neatsižvelgiant į tai, ar jie turi balsavimo teisę ar jos neturi) negali eiti pareigų finansų sektoriuje.

3. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, kitos viešosios ar privačiosios įstaigos negali siekti daryti poveikio ESRV nariams jiems vykdant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas užduotis.

8 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Bendrosios valdybos nariai ir visi kiti asmenys, kurie dirba arba dirbo ESRV arba su ja susijusį darbą (įskaitant atitinkamus centrinių bankų, patariamojo mokslinio komiteto, patariamojo techninio komiteto, EPI ir valstybių narių kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojus), negali atskleisti informacijos, kuri laikoma profesine paslaptimi, net ir nustoję eiti savo pareigas.

2. ESRV nariai gautą informaciją gali naudoti tik eidami savo pareigas ir vykdydami 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis.

3. Nedarant poveikio 16 straipsniui ir baudžiamosios teisės taikymui, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus atvejus, kai ji pateikiama tokia apibendrinta arba suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskiros finansų įstaigos.

4. ESRV, kartu su EPI, susitaria dėl konkrečių konfidencialumo procedūrų ir jas nustato, kad būtų apsaugota informacija apie atskiras finansų įstaigas arba informacija, iš kurios galima nustatyti atskiras finansų įstaigas.

9 straipsnis

Bendrosios valdybos posėdžiai

1. Eilinius bendrosios valdybos plenarinius posėdžius rengia ESRV pirmininkas ir jie vyksta bent keturis kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai gali būti rengiami ESRV pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio balsavimo teisę turinčių bendrosios valdybos narių prašymu.

2. Kiekvienas narys asmeniškai dalyvauja bendrosios valdybos posėdžiuose ir jo negali atstovauti kitas asmuo.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, narys, kuris negali dalyvauti posėdžiuose ne mažiau kaip tris mėnesius, gali paskirti pakaitinį narį. Tą narį taip pat gali pakeisti asmuo, kuris pagal atitinkamos institucijos veiklą reglamentuojančias taisykles oficialiai paskirtas laikinai pakeisti atstovą.

4. Prireikus, dalyvauti bendrosios valdybos posėdžiuose gali būti kviečiami tarptautinių finansų įstaigų aukšto lygio atstovai, vykdantys tiesiogiai su ESRV užduotimis pagal 3 straipsnio 2 dalį susijusią veiklą.

5. Trečiųjų valstybių, visų pirma EEE valstybių, atitinkamų valdžios institucijų aukšto lygio atstovai gali dalyvauti ESRV veikloje, tik kai svarstomi toms valstybėms ypač svarbūs klausimai. ESRV gali nustatyti konkrečias priemones, kuriomis, visų pirma, nustatomas tų trečiųjų valstybių dalyvavimo ESRV darbe pobūdis, apimtis ir procedūriniai aspektai. Pagal tokias priemones gali būti numatytas atstovavimas ad hoc pagrindu stebėtojų teisėmis bendrojoje valdyboje, bet užtikrinama, kad tos valstybės dalyvautų tik su jomis susijusių klausimų svarstyme ir nedalyvautų diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų ar valstybių narių padėties.

6. Posėdžiai yra konfidencialūs.

10 straipsnis

Bendrosios valdybos balsavimo tvarka

1. Kiekvienas balsavimo teisę turintis bendrosios valdybos narys turi vieną balsą.

2. Nedarant poveikio 18 straipsnio 1 dalyje nustatytai balsavimo tvarkai, bendroji valdyba priima sprendimus paprasta dalyvaujančių balsavimo teisę turinčių narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi ESRV pirmininkas.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, sprendimui dėl rekomendacijos priėmimo arba įspėjimo ar rekomendacijos paskelbimo viešai priimti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.

4. Kad bendroji valdyba galėtų priimti sprendimą, reikalingas dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, ESRV pirmininkas gali surengti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būti priimami esant vieno trečdalio balsų kvorumui. 6 straipsnio 4 dalyje nurodytose darbo tvarkos taisyklėse turi būti numatytas išankstinis pranešimas apie rengiamą neeilinį posėdį.

11 straipsnis

Valdymo komitetas

1. Valdymo komitetą sudaro:

a)	ESRV pirmininkas ir pirmininko pirmasis pavaduotojas;

b)	ECB pirmininko pavaduotojas;

keturi kiti bendrosios valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB bendrosios tarybos nariai, atsižvelgiant į poreikį proporcingai atstovauti visoms valstybėms narėms bei valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras. Juos iš savo narių trejų metų laikotarpiui renka bendrosios valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB bendrosios tarybos nariai;

d)	Komisijos narys;

e)	Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija) pirmininkas;

f)	Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) pirmininkas;

g)	Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) pirmininkas;

h)	EFK pirmininkas;

i)	Patariamojo mokslinio komiteto pirmininkas; ir

j)	Patariamojo techninio komiteto pirmininkas..

Laisva renkamo valdymo komiteto nario vieta užpildoma bendrajai valdybai išrenkant naują narį.

2. Valdymo komiteto posėdžius ESRV pirmininkas rengia ne rečiau kaip kartą per ketvirtį prieš kiekvieną bendrosios valdybos posėdį. ESRV pirmininkas taip pat gali sušaukti ad hoc posėdžius.

12 straipsnis

Patariamasis mokslinis komitetas

1. Patariamąjį mokslinį komitetą sudaro patariamojo techninio komiteto pirmininkas ir 15 ekspertų, turinčių įvairių gebėjimų ir patirties, kuriuos pasiūlo valdymo komitetas ir patvirtina bendroji valdyba, skirdama juos ketverių metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Paskirtieji asmenys negali būti EPI nariai ir yra parenkami atsižvelgiant į jų bendrą kompetenciją ir į jų įvairią patirtį akademinėse srityse ar kituose sektoriuose, visų pirma mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ar profesinėse sąjungose arba finansinių paslaugų teikimo arba naudojimosi jomis srityse.

2. Patariamojo mokslinio komiteto pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus skiria bendroji valdyba ESRV pirmininko siūlymu ir jie turi būti sukaupę daug atitinkamos patirties ir žinių, pavyzdžiui, turėti mokslinio darbo patirties bankų, vertybinių popierių rinkų bei draudimo ir profesinių pensijų srityse. Pirmininkavimas patariamajam moksliniam komitetui keičiasi tarp šių trijų asmenų.

3. ESRV pirmininko prašymu, patariamasis mokslinis komitetas teikia konsultacijas ir pagalbą ESRV pagal 4 straipsnio 5 dalį.

4. ESRV sekretoriatas padeda patariamajam moksliniam komitetui atlikti darbą, o sekretoriato vadovas dalyvauja jo posėdžiuose.

5. Prireikus, patariamasis mokslinis komitetas iš anksto atvirai ir skaidriai, tačiau laikydamasis konfidencialumo reikalavimų, rengia konsultacijas su suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, rinkos dalyviais, vartotojų organizacijomis ir mokslo ekspertais.

6. Siekiant, kad patariamasis mokslinis komitetas galėtų sėkmingai atlikti savo užduotis, jam suteikiamos visos būtinos priemonės.

13 straipsnis

Patariamasis techninis komitetas

1. Patariamąjį techninį komitetą sudaro:

a)	kiekvieno nacionalinio centrinio banko atstovas ir ECB atstovas;

b)	vienas kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovas iš kiekvienos valstybės narės laikantis antros pastraipos;

c)	Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) atstovas;

d)	Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) atstovas;

e)	Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) atstovas;

f)	du Komisijos atstovai;

g)	EFK atstovas; ir

h)	Patariamojo mokslinio komiteto atstovas.

Kiekvienos valstybės narės priežiūros institucijos atrenka vieną atstovą patariamajame techniniame komitete. Atstovaudami nacionalinėms priežiūros institucijoms pagal pirmos pastraipos b punktą, atitinkami atstovai keičiasi atsižvelgiant į svarstomą darbotvarkės punktą, išskyrus atvejus, kai konkrečios valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos susitaria dėl bendro atstovo.

2. Patariamojo techninio komiteto pirmininką skiria bendroji valdyba ESRV pirmininko siūlymu.

3. ESRV pirmininko prašymu patariamasis techninis komitetas teikia konsultacijas ir pagalbą ESRV pagal 4 straipsnio 5 dalį.

4. ESRV sekretoriatas padeda patariamajam techniniam komitetui, o sekretoriato vadovas dalyvauja jo posėdžiuose.

5. Kad patariamasis techninis komitetas galėtų sėkmingai atlikti savo užduotis, jam suteikiamos visos reikalingos priemonės.

14 straipsnis

Kiti patarimų šaltiniai

Vykdydama 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, ESRV, prireikus, prašo atitinkamų privataus sektoriaus suinteresuotųjų subjektų pateikti nuomones.

III SKYRIUS

UŽDUOTYS

15 straipsnis

Informacijos rinkimas ir keitimasis ja

1. ESRV teikia EPI jų užduotims vykdyti reikalingą informaciją apie riziką.

2. EPI, Europos centrinių bankų sistema (toliau - ECBS), Komisija, nacionalinės priežiūros institucijos ir nacionalinės statistikos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su ESRV ir, laikydamosi Sąjungos teisės aktų, suteikia jai visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.

3. Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 36 straipsnio 2 dalies, ESRV gali paprašyti EPI pateikti informaciją, kaip įprasta, apibendrinta arba suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskiros finansų įstaigos.

4. Prieš prašydama pateikti informaciją pagal šį straipsnį, ESRV visų pirma atsižvelgia į tai, kokius statistinius duomenis surinko, išplatino bei parengė Europos statistikos sistema ir ECBS.

5. Jei prašomos informacijos nėra arba ji laiku nepateikiama, ESRV gali paprašyti informacijos iš ECBS, nacionalinių priežiūros institucijų ar nacionalinių statistikos institucijų. Jei informacija lieka neprieinama, ESRV gali paprašyti jos iš atitinkamos valstybės narės, nepažeisdama išimtinių teisių, suteiktų statistikos ir duomenų rinkimo srityje Tarybai, Komisijai (Eurostatui), ECB, Eurosistemai ir ECBS.

6. Jeigu ESRV prašo pateikti informaciją ne apibendrinta arba suvestine forma, pagrįstame prašyme paaiškinama, kodėl manoma, kad duomenys apie atitinkamą atskirą finansų įstaigą yra svarbūs sisteminiu požiūriu ir būtini atsižvelgiant į vyraujančią padėtį rinkoje.

7. Kiekvieną kartą prieš prašydama pateikti informaciją ne apibendrinta arba suvestine forma, ESRV deramai konsultuojasi su atitinkama Europos priežiūros institucija, kad įsitikintų savo prašymo pagrįstumu ir proporcingumu. Jeigu atitinkama Europos priežiūros institucija mano, kad prašymas nėra pagrįstas ir proporcingas, ji nedelsdama grąžina prašymą ESRV ir paprašo pateikti papildomą pagrindimą. Kai ESRV pateikia atitinkamai Europos priežiūros institucijai tokį papildomą pagrindimą, prašymo adresatai prašomą informaciją perduoda ESRV, su sąlyga, kad adresatai turi teisėtą galimybę susipažinti su atitinkama informacija.

16 straipsnis

Įspėjimai ir rekomendacijos

1. Nustačius didelę riziką, kad nepavyks įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, ESRV teikia įspėjimus ir, prireikus, rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, įskaitant, atitinkamais atvejais, rekomendacijas dėl teisėkūros iniciatyvų.

2. Įspėjimai ar rekomendacijos, kuriuos ESRV teikia pagal 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, gali būti bendro arba konkretaus pobūdžio, ir skirti visų pirma visai Sąjungai arba vienai ar kelioms valstybėms narėms, arba vienai ar daugiau Europos priežiūros institucijų, arba vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų. Jeigu įspėjimas ar rekomendacija yra skirti vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, apie tai taip pat informuojama (-os) atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės). Rekomendacijose nurodomas konkretus politinių veiksmų terminas. Rekomendacijos taip pat gali būti skirtos Komisijai dėl atitinkamų Sąjungos teisės aktų.

3. Tuo pačiu metu, kai įspėjimai ar rekomendacijos pagal 2 dalį perduodami adresatams, tie įspėjimai ar rekomendacijos, laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių, perduodami Tarybai ir Komisijai bei, kai jie skirti vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, – EPI.

4. Siekiant atkreipti didesnį dėmesį į riziką Sąjungos ekonomikai ir pirmiausia atsižvelgti į tokią riziką, ESRV, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis EFPIS šalimis, parengia spalvinio kodo sistemą, kuri atitinka su skirtingų lygių rizika susijusią padėtį.

Parengus tokio klasifikavimo kriterijus, ESRV įspėjimuose ir rekomendacijose, jei tinkama ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, nurodoma, kokiai kategorijai priskirta rizika.

17 straipsnis

Tolesni su ESRV rekomendacijomis susiję veiksmai

1. Kai 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta rekomendacija skiriama Komisijai, vienai ar kelioms valstybėms narėms, vienai ar daugiau EPI arba vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, adresatai informuoja ESRV ir Tarybą apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas, o neveikimą tinkamai pagrindžia. Atitinkamais atvejais apie gautus atsakymus ESRV nedelsdama, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, informuoja EPI.

2. Jei ESRV nusprendžia, kad jos rekomendacijų nesilaikoma ar kad adresatai nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo neveikimo, ji, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, informuoja apie tai adresatus, Tarybą ir, atitinkamais atvejais, - atitinkamą Europos priežiūros instituciją.

3. Jei ESRV pagal 2 dalį priima sprendimą dėl rekomendacijos, kuri buvo paskelbta viešai pagal 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, Europos Parlamentas gali paprašyti ESRV pirmininko tą sprendimą pateikti, o adresatai gali paprašyti dalyvauti diskusijoje.

18 straipsnis

Vieši įspėjimai ir rekomendacijos

1. Bendroji valdyba, pakankamai iš anksto informavusi Tarybą, kad ši galėtų reaguoti, kiekvienu atskiru atveju sprendžia, ar įspėjimas arba rekomendacija turėtų būti paskelbta viešai. Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 3 dalį, bendrajai valdybai priimant sprendimus pagal šią dalį visada reikalingas dviejų trečdalių balsų kvorumas.

2. Jei bendroji valdyba nusprendžia viešai paskelbti įspėjimą arba rekomendaciją, ji iš anksto apie tai praneša adresatams.

3. ESRV pateiktų įspėjimų ir rekomendacijų adresatams taip pat suteikiama teisė viešai skelbti savo nuomones ir jų motyvus atsakant į ESRV paskelbtus įspėjimus ir rekomendacijas.

4. Jei bendroji valdyba nusprendžia viešai neskelbti įspėjimo ar rekomendacijos, adresatai ir, atitinkamais atvejais, Taryba bei EPI imasi visų priemonių, būtinų jų konfidencialumui užtikrinti.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Atskaitomybė ir pareiga teikti ataskaitas

1. ESRV pirmininkas bent kartą per metus, o plataus masto finansinių sunkumų atveju - dar dažniau, kviečiamas į kasmetinį Europos Parlamento klausymą, rengiamą kasmet teikiamos ESRV ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai proga. Šis klausymas vyksta atskirai nuo Europos Parlamento ir ECB pirmininko vykdomo dialogo pinigų politikos klausimais.

2. 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiama informacija, kurią pagal 18 straipsnį bendroji valdyba nusprendžia paskelbti viešai. Metinė ataskaita skelbiama viešai.

3. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu ESRV taip pat nagrinėja konkrečius klausimus.

4. Europos Parlamentas gali prašyti ESRV pirmininko dalyvauti Europos Parlamento kompetentingų komitetų posėdžiuose.

5. ESRV pirmininkas bent du kartus per metus, o prireikus – dar dažniau, rengia konfidencialias uždaras žodines diskusijas su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais, kuriose aptaria ESRV vykdomą veiklą. Siekiant užtikrinti visišką konfidencialumą pagal 8 straipsnį, ESRV ir Europos Parlamentas sudaro susitarimą dėl išsamios tokių susitikimų organizavimo tvarkos. ESRV perduoda to susitarimo kopiją Tarybai.

20 straipsnis

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos ataskaita, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 17 d. išnagrinėja šį reglamentą ir, gavę ECB bei EPI nuomonę, nusprendžia, ar reikia peržiūrėti ESRV misiją ir struktūrą.

Jie visų pirma peržiūri ESRV pirmininko skyrimo arba rinkimų tvarką.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) OL C 270, 2009 11 11, p. 1.

(2) 2010 m. sausio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.

(7) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.

(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.

(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 214.

(10) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 292.

(11) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.

(12) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48.

(13) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84.

(14) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(15) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(16) 2006 m. Europos teismo pranešimai, p. I-03771, 44 punktas.

(17) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 162.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/12

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2010

2010 m. lapkričio 24 d.

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2007 ir 2008 m. finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių ir su konkrečiais atvejais, ir su visa finansų sistema. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo finansų globalizacijos ir integruotų bei tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įstaigų veikia tarpvalstybiniu mastu, realybės. Krizė atskleidė nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir pasitikėjimo trūkumų.

(2)

Prieš finansų krizę ir jos metu priimtose rezoliucijose Europos Parlamentas paragino pereiti prie labiau integruotos europinės priežiūros, kad būtų užtikrintos iš tiesų vienodos sąlygos visiems subjektams Sąjungos lygiu ir atspindėta didėjanti finansų rinkų integracija Sąjungoje (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų struktūros įgyvendinimo: veiksmų planas (4), 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5), 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.) – Baltoji knyga (6), 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (7) ir 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (8), taip pat 2009 m. balandžio 22 d. savo pozicijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (9) ir 2009 m. balandžio 23 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (10)).

(3)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques de Larosière pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones, siekiant geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. 2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo, kad būtina sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir pasekmes. Ji rekomendavo įgyvendinti Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros reformas. Ta grupė taip pat padarė išvadą, kad reikėtų sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kuri apimtų tris Europos priežiūros institucijas – vieną bankininkystės sektoriui, vieną vertybinių popierių sektoriui ir vieną draudimo ir profesinių pensijų sektoriui, bei rekomendavo įsteigti Europos sisteminės rizikos tarybą. Ataskaitoje pasiūlytos reformos, kurios, ekspertų manymu, yra reikalingos ir kurias reikia pradėti vykdyti nedelsiant.

(4)

2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija pasiūlė pateikti teisės aktų, kuriais būtų sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema ir Europos sisteminės rizikos valdyba, projektus. 2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ ji pateikė išsamesnę informaciją apie galimą tokios naujos priežiūros sistemos struktūrą, atspindinčią Larosière ataskaitos esmines idėjas.

(5)

(6)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad „valstybės narės turėtų įvesti finansų įstaigoms taikomų rinkliavų ir mokesčių sistemas, siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą ir nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti. Tokios rinkliavos ar mokesčiai turėtų būti patikimos problemų sprendimų sistemos dalis. Būtina toliau nedelsiant nustatyti pagrindinius jų ypatumus, spręsti vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus bei kruopščiai įvertinti bendrą įvairių reguliavimo priemonių poveikį“.

(7)

Dėl finansų ir ekonomikos krizės kilo reali ir rimta rizika finansų sistemos stabilumui ir vidaus rinkos veikimui. Atkurti ir išlaikyti stabilią bei patikimą finansų sistemą – absoliuti privaloma sąlyga siekiant išsaugoti pasitikėjimą ir darną vidaus rinkoje, o kartu ir užtikrinti bei pagerinti sąlygas visiškai integruotai ir veikiančiai finansinių paslaugų vidaus rinkai sukurti. Be to, labiau integruotos finansų rinkos suteikia geresnių finansavimo ir rizikos išskaidymo galimybių ir taip padeda didinti ekonomikos gebėjimą atlaikyti sukrėtimus.

(8)

Sąjunga jau padarė viską, kas įmanoma, pagal dabartinį Europos priežiūros institucijų komitetų statusą. Sąjunga negali išlikti tokioje padėtyje, kai nėra jokio mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos priimtų geriausius galimus tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų priežiūros sprendimus; kai nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir keičiasi informacija; kai bendriems nacionalinių valdžios institucijų veiksmams reikia taikyti sudėtingą tvarką, kad būtų atsižvelgta į nenuoseklius reguliavimo ir priežiūros reikalavimus; kai sprendžiant problemas Sąjungos lygiu nacionaliniai sprendimai dažniausiai yra vienintelė įmanoma galimybė ir kai tas pats teisės akto tekstas aiškinamas skirtingai. Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau - EFPIS) turėtų būti siekiama pašalinti tokius trūkumus ir sukurti sistemą, atitinkančią stabilios ir bendros Sąjungos finansinių paslaugų rinkos tikslą, sujungiant nacionalines priežiūros institucijas tvirtame Sąjungos tinkle.

(9)

EFPIS turėtų būti integruotas nacionalinių ir Sąjungos priežiūros institucijų tinklas, kuriame kasdienė finansų įstaigų priežiūra vykdoma nacionaliniu lygiu. Taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis finansų įstaigoms ir rinkoms visoje Sąjungoje skirtų taisyklių suderinimas ir darnus jų taikymas. Kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau - Institucija), taip pat reikėtų įsteigti Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją), Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau - Jungtinis komitetas). Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau - ESRV) turėtų būti viena iš EFPIS dalių, skirta atlikti šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1092 /2010 (11) nurodytas užduotis.

(10)

Europos priežiūros institucijos (toliau bendrai – EPI) turėtų pakeisti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/78/EB (12), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/79/EB (13), ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/77/EB (14), bei turėtų perimti visas tų komitetų užduotis ir kompetenciją, įskaitant, atitinkamais atvejais, vykdomo darbo ir projektų tolesnį vykdymą. Kiekvienos Europos priežiūros institucijos veiksmų mastas turėtų būti aiškiai apibrėžtas. EPI turėtų būti atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai ta atskaitomybė susijusi su įvairius sektorius apimančiais klausimais, kurie buvo koordinuojami per Jungtinį komitetą, EPI per Jungtinį komitetą turėtų būti atskaitingos už tokį koordinavimą.

(11)

Institucija turėtų siekti gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindama aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, atsižvelgdama į įvairius visų valstybių narių interesus ir į skirtingą finansų įstaigų pobūdį. Institucija turėtų apsaugoti viešąsias vertybes, kaip antai finansų sistemos stabilumas, rinkų ir finansinių produktų skaidrumas ir indėlininkų bei investuotojų apsauga. Be to, Institucija turėtų užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir visiems užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą visos ekonomikos, įskaitant finansų įstaigas ir kitus suinteresuotus subjektus, vartotojus ir darbuotojus, naudai. Be to, ji turėtų skatinti priežiūros konvergenciją ir konsultuoti Sąjungos institucijas bankininkystės, mokėjimų, elektroninių pinigų reguliavimo ir priežiūros srityse, taip pat susijusiais įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais. Institucijai taip pat turėtų būti suteikta tam tikra atsakomybė už egzistuojančią ir naują finansinę veiklą.

(12)

Institucija taip pat turėtų turėti galimybę laikinai uždrausti ar apriboti tam tikrą finansinę veiklą, keliančią grėsmę tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, šiame reglamente nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Esant poreikiui laikinai taikyti tokį draudimą, arba susidarius kritinei padėčiai, Institucija turėtų tai daryti vadovaudamasi šiuo reglamentu ir laikydamasi jame nustatytų sąlygų. Tais atvejais, kai laikinas draudimas vykdyti tam tikrą finansinę veiklą ar šios veiklos apribojimas sukelia tarpsektorinį poveikį, sektorių teisės aktuose turėtų būti numatyta, kad atitinkamais atvejais Institucija turėtų konsultuotis ir koordinuoti savo veiksmus su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) per Jungtinį komitetą.

(13)	Institucija turėtų tinkamai atsižvelgti į savo veiklos poveikį konkurencijai ir naujovėms vidaus rinkoje, Sąjungos konkurencingumui pasaulio mastu, finansinei įtraukčiai ir naujai Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai.

(14)	Siekiant, kad Institucija įgyvendintų savo tikslus, jai turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas, taip pat administracinė ir finansinė autonomija.

(15)

Remiantis tarptautinių įstaigų darbu, sisteminė rizika turėtų būti apibrėžta kaip finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai. Bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir infrastruktūra gali turėti tam tikros reikšmės sisteminiu požiūriu.

(16)

Tarpvalstybinė rizika apima visą riziką, kurią kelia ekonominis disbalansas arba finansinės klaidos visoje Sąjungoje arba jos dalyse, kuri gali turėti didelių neigiamų pasekmių ekonominės veiklos vykdytojų iš dviejų ar daugiau valstybių narių sandoriams, vidaus rinkos veikimui, Sąjungos arba bet kurios jos valstybės narės valstybės finansams.

(17)

2006 m. gegužės 2 d. Sprendime, priimtame byloje C-217/04 (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB sutarties 95 straipsnio (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 114 straipsnis) formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad tos nuostatos pagrindu Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą.“ (15) Institucijos paskirtis ir užduotys – padėti kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms nuosekliai aiškinti ir taikyti Sąjungos taisykles ir prisidėti užtikrinant finansinei integracijai būtiną finansinį stabilumą – yra glaudžiai susijusios su Sąjungos acquis tikslais dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos. Todėl Institucija turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu.

(18)

(19)

Galiojantys Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojama sritis, kuriai taikomas šis reglamentas, taip pat yra šie: 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (19), 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (20), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (21), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (22), taip pat susijusios 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (23), 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (24) ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (25) dalys.

(20)

Pageidautina, kad Institucija skatintų nuoseklų požiūrį indėlių garantijų srityje, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir nešališkas požiūris į indėlininkus visoje Sąjungoje. Kadangi indėlių garantijų sistemoms taikoma priežiūra jų valstybėse narėse, o ne reguliavimo priežiūra, todėl Institucija turėtų turėti galimybę naudotis savo įgaliojimais pagal šį reglamentą pačios indėlių garantijų sistemos ir jos operatoriaus atžvilgiu.

(21)

Deklaracijoje (Nr. 39) dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnio, pridėtoje prie Lisabonos sutartį patvirtinusios Tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamojo akto, numatyta, kad rengiant techninius reguliavimo standartus reikalingos tokios formos techninės konsultacijos, kurios būdingos finansinių paslaugų sričiai. Būtina suteikti leidimą Institucijai teikti tokias konsultacijas, įskaitant susijusias su standartais ir standartų dalimis, kurie nėra grindžiami pačios Institucijos parengtu techninio standarto projektu.

(22)

Būtina nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima nustatyti suderintus techninius reguliavimo standartus finansinių paslaugų srityje, siekiant užtikrinti (taip pat taikant bendras taisykles) vienodas veiklos sąlygas ir tinkamą indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus Sąjungos teisės aktuose apibrėžtose srityse būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti Institucijai, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga.

(23)

Tų techninių reguliavimo standartų projektus pagal SESV 290 straipsnį deleguotais aktais turėtų tvirtinti Komisija, kad jie įgytų privalomą teisinį poveikį. Juos iš dalies keisti turėtų būti leidžiama tik labai ribotomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, nes Institucija yra subjektas, kuris atidžiai seka kasdienį finansų rinkų veikimą ir yra su juo geriausiai susipažinusi. Techninių reguliavimo standartų projektus reikėtų iš dalies keisti tik tuo atveju, jei jie būtų nesuderinami su Sąjungos teise, būtų nesilaikoma proporcingumo principo arba jie prieštarautų fundamentaliems finansinių paslaugų vidaus rinkos principams, nustatytiems Sąjungos finansinių paslaugų acquis. Komisija neturėtų keisti Institucijos parengtų techninių reguliavimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija. Siekiant užtikrinti sklandų ir greitą tų standartų priėmimą, Komisijos sprendimui dėl techninių reguliavimo standartų patvirtinimo priimti turėtų būti nustatomas terminas.

(24)

Atsižvelgiant į Institucijos turimas technines žinias tose srityse, kuriose reikia plėtoti techninius reguliavimo standartus, reikėtų atkreipti dėmesį į Komisijos nurodytą ketinimą priimant atitinkamus deleguotus teisės aktus paprastai vadovautis jai Institucijos pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais. Vis dėlto jeigu Institucija per atitinkamame įstatymo galią turinčiame teisės akte nurodytą terminą nepateikia techninio reguliavimo standarto projekto, reikėtų užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų pasiektas naudojimosi deleguotais įgaliojimais tikslas ir kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo proceso veiksmingumas. Todėl tokiais atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninius reguliavimo standartus Institucijai nepateikus projekto.

(25)	Kaip numatyta SESV 291 straipsnyje, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus.

(26)

Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tose srityse, kuriose netaikomi techniniai reguliavimo standartai arba techniniai įgyvendinimo standartai, priimti gaires ir rekomendacijas dėl Sąjungos teisės taikymo. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir pasirūpinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos geriau laikytųsi tų gairių ir rekomendacijų, Institucijai turėtų būti sudarytos galimybės paskelbti priežastis, kodėl priežiūros institucijos nesilaiko tų gairių ir rekomendacijų.

(27)

Tinkamo ir visos Sąjungos teisės taikymo užtikrinimas – pagrindinė privaloma sąlyga siekiant finansų rinkų vientisumo, skaidrumo, veiksmingumo ir sklandaus veikimo, finansų sistemos stabilumo ir neutralių finansų įstaigų konkurencijos Sąjungoje sąlygų. Todėl reikėtų nustatyti mechanizmą, pagal kurį Institucija nagrinėtų Sąjungos teisės netaikymo ar neteisingo taikymo, prilygstančio pažeidimui, atvejus. Tas mechanizmas turėtų būti taikomas tose srityse, kuriose Sąjungos teisė apibrėžia aiškias ir besąlygines pareigas.

(28)

Siekiant užtikrinti proporcingą atsaką neteisingo ar nepakankamo Sąjungos teisės taikymo atvejais, turėtų būti naudojamas trijų etapų mechanizmas. Pirma, Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tirti tariamą neteisingą arba nepakankamą Sąjungos teisėje nustatytų pareigų taikymą nacionalinės valdžios institucijoms vykdant priežiūrą, ir parengti rekomendaciją. Antra, kai kompetentinga nacionalinės valdžios institucija nesilaiko rekomendacijos, Komisijai, atsižvelgus į Institucijos rekomendaciją, turėtų būti suteikti įgaliojimai pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi.

(29)

Trečia, siekiant rasti sprendimą išimtiniais atvejais, kai atitinkama kompetentinga institucija ir toliau nesiima veiksmų, kraštutiniu atveju Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskiroms finansų įstaigoms skirtus sprendimus. Tokiu įgaliojimu turėtų būti naudojamasi tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija nesilaiko jai skirtos oficialios nuomonės ir kai Sąjungos teisė yra tiesiogiai taikoma finansų įstaigoms pagal galiojančius ar būsimus Sąjungos reglamentus.

(30)

Atsižvelgiant į rimtas grėsmes sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar Sąjungos finansų sistemos stabilumui, būtina imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų Sąjungos lygiu. Todėl Institucija turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionalinės priežiūros institucijos imtųsi konkrečių veiksmų kritinei padėčiai ištaisyti. Įgaliojimai nustatyti kritinės padėties susidarymą turėtų būti suteikti Tarybai, jei gaunamas bet kurios iš EPI, Komisijos arba ESRV prašymas.

(31)

Institucija turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionalinės priežiūros institucijos imtųsi konkrečių veiksmų kritinei padėčiai ištaisyti. Tokie Institucijos veiksmai neturėtų daryti poveikio pagal SESV 258 straipsnį nustatytiems Komisijos įgaliojimams pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš tos priežiūros institucijos valstybę narę dėl to, kad ji nesiėmė tokių veiksmų, ir Komisijos teisei tam tikromis aplinkybėmis prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo darbo tvarkos taisyklių. Be to, šie veiksmai neturėtų daryti poveikio galimybei patraukti minėtą valstybę narę atsakomybėn pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucijos nesiima veiksmų, kurių reikalauja Institucija.

(32)

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią priežiūrą ir subalansuotai atsižvelgti į skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų pozicijas, Institucija turėtų turėti galimybę spręsti tų kompetentingų institucijų nesutarimus tarpvalstybinių situacijų atvejais, o jos sprendimas turėtų būti privalomas, taip pat ir priežiūros institucijų kolegijoms. Turėtų būti numatytas taikinimo etapas, per kurį kompetentingos institucijos galėtų susitarti. Institucijos kompetencija turėtų apimti nesutarimus dėl valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų tvarkos ar turinio arba neveikimo tais atvejais, kurie nurodyti šiame reglamente nurodytuose teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose. Tokiu atveju viena iš su šiuo klausimu susijusių priežiūros institucijų turėtų turėti teisę pateikti šį klausimą Institucijai, kuri turėtų veikti pagal šį reglamentą. Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo veiksmų siekiant išspręsti klausimą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės; jos sprendimas turėtų būti privalomas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Jeigu kompetentinga institucija nevykdo jai skirto sprendimo dėl nesutarimų išsprendimo, Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tiesiogiai finansų įstaigoms skirtus sprendimus tiesiogiai joms taikomos Sąjungos teisės srityse. Įgaliojimais priimti tokius sprendimus turėtų būti naudojamasi tik kraštutiniais atvejais ir tik siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą. Tais atvejais, kai atitinkamais Sąjungos teisės aktais suteikiama diskrecija valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Institucijos priimti sprendimai negali pakeisti naudojimosi tokia diskrecija laikantis Sąjungos teisės.

(33)	Krizė parodė, kad dabartinė nacionalinės valdžios institucijų, turinčių įgaliojimus tik atskirose valstybėse narėse, bendradarbiavimo sistema yra nepakankama tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų atžvilgiu.

(34)	Valstybių narių įsteigtos ekspertų grupės krizių priežastims nagrinėti ir pasiūlymams dėl finansų sektoriaus reguliavimo bei priežiūros teikti, patvirtino, kad esama tvarka nėra patikimas būsimo tarpvalstybinių mastu veikiančių finansų įstaigų visoje Sąjungoje reguliavimo ir priežiūros pagrindas.

(35)

Kaip nurodyta Larosière ataskaitoje, „iš esmės yra dvi alternatyvos: pirmoji - strategija „kiekvienas už save“, pagal kurią vienų valstybių padėtis būtų gerinama kitų sąskaita, arba antroji – sustiprintas, pragmatiškas, praktiškas, visiems naudingas europinis bendradarbiavimas siekiant išsaugoti atvirą pasaulio ekonomiką. Jis neabejotinai duos ekonominės naudos“.

(36)

Užtikrinant veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų priežiūrą svarbų vaidmenį atlieka priežiūros institucijų kolegijos. Institucija turėtų skatinti, kad priežiūros institucijų kolegijos veiktų efektyviai, veiksmingai ir nuosekliai ir prie to prisidėti bei šiuo požiūriu vadovauti užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje. Todėl Institucija turėtų visateisiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, siekiant racionalizuoti priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir keitimosi informacija procesą bei skatinti Sąjungos teisės aktų taikymo konvergenciją ir nuoseklumą visose kolegijose. Kaip nurodyta Larosière ataskaitoje: „būtina vengti konkurencijos iškraipymų ir reguliuojamojo arbitražo, kylančių dėl skirtingos priežiūros praktikos, nes jie gali pakenkti finansų stabilumui, inter alia, dėl to, kad skatina finansinę veiklą perkelti į valstybes, kuriose vykdoma mažiau griežta priežiūra. Priežiūros sistema turi būti suvokiama kaip teisinga ir subalansuota sistema“.

(37)

Reikia siekti konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant finansavimo mechanizmų srityje, kad būtų užtikrintas finansų sistemos išlaidų internalizavimas ir kad valdžios institucijos galėtų išspręsti sunkumų patiriančių finansų įstaigų problemas, tuo pačiu metu sumažindamos tokių problemų poveikį finansų sistemai, rėmimąsi mokesčių mokėtojų lėšomis gelbstint bankus ir viešojo sektoriaus išteklių naudojimą, mažinant žalą ekonomikai ir koordinuojant nacionalinių problemų sprendimo priemonių taikymą. Šiuo klausimu būtina parengti bendrą taisyklių rinkinį, reglamentuojantį išsamias bankų sunkumų prevencijos ir sunkumus patiriančių bankų problemų sprendimo priemones, skirtas visų pirma krizių, su kuriomis susiduria didelės, tarpvalstybiniu mastu veikiančios arba tarpusavyje susietos įstaigos, valdymui, ir reikėtų įvertinti, ar reikia suteikti papildomų atitinkamų įgaliojimų Institucijai ir tai, kaip bankai ir taupymo įstaigos galėtų teikti pirmenybę indėlininkų apsaugai.

(38)

Pažymėtina, kad šiuo metu atlikdama Direktyvos 94/19/EB ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (26) peržiūrą Komisija ypatingą dėmesį skiria būtinybei užtikrinti tolesnį derinimą visoje Sąjungoje. Taip pat pabrėžtina, kad draudimo sektoriuje Komisija ketina išnagrinėti galimybę nustatyti Sąjungos taisykles, kuriomis būtų apsaugoti draudimo liudijimų turėtojai tuo atveju, kai sunkumų patiria draudimo bendrovė. EPI turėtų atlikti svarbų vaidmenį tose srityse ir joms turėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai Europos garantijų sistemų atžvilgiu.

(39)

Užduočių ir pareigų perdavimas gali būti naudinga priemonė priežiūros institucijų tinklo veikloje, siekiant mažinti priežiūros užduočių dubliavimą, skatinti bendradarbiavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą bei mažinti finansų įstaigoms tenkančią naštą. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas aiškus teisinis tokio perdavimo pagrindas. Nors laikantis bendrosios taisyklės, perdavimas turėtų būti leidžiamas, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, pavyzdžiui, su informavimu ir pranešimu apie perdavimo tvarką susijusias sąlygas. Užduočių perdavimas reiškia, kad užduotis atlieka Institucija arba nacionalinė priežiūros institucija, kita nei atsakinga institucija, o už priežiūros sprendimus lieka atsakinga užduotis perduodanti institucija. Pareigų perdavimas reiškia, kad Institucija arba nacionalinė priežiūros institucija – institucija, kuriai perduodamos pareigos, – turėtų turėti galimybę savo vardu priimti sprendimą tam tikru priežiūros klausimu vietoj pareigas perduodančios institucijos. Perduodant užduotis ir pareigas turėtų būti vadovaujamasi principu, pagal kurį priežiūros kompetencija suteikiama priežiūros institucijai, kuri turi geriausias sąlygas imtis veiksmų atitinkamu klausimu. Perskirstyti pareigas būtų tikslinga, pavyzdžiui, siekiant masto ar aprėpties ekonomijos, grupės priežiūros darnos ir norint optimaliai pasinaudoti nacionalinių priežiūros institucijų techninėmis žiniomis. Institucijos, kuriai perduodamos užduotys ar pareigos, sprendimus tas užduotis ar pareigas perduodanti institucija ir kitos kompetentingos institucijos turėtų laikyti galutiniais, jei tie sprendimai yra perduodamų užduočių ir pareigų srityje. Pareigų perskirstymo pagal susitarimą principai galėtų būti papildomai patikslinti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Institucija turėtų visomis tinkamomis priemonėmis palengvinti nacionalinėms priežiūros institucijoms perdavimo susitarimų sudarymą ir stebėti, kaip jų laikomasi.

Jai turėtų būti iš anksto pranešama apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus, kad ji prireikus galėtų pareikšti nuomonę. Ji turėtų centralizuoti tokių susitarimų skelbimą, kad skaidri ir lengvai prieinama informacija apie susitarimus būtų skelbiama laiku ir su ja galėtų susipažinti visos susijusios šalys. Ji turėtų nustatyti ir skleisti pažangiausią praktiką, susijusią su pareigų perdavimu ir perdavimo susitarimais.

(40)	Institucija turėtų aktyviai skatinti priežiūros konvergenciją visoje Sąjungoje, siekdama suformuoti bendrą priežiūros kultūrą.

(41)

Tarpusavio vertinimai yra veiksminga ir efektyvi priemonė suderinamumui finansų priežiūros institucijų tinkle skatinti. Todėl Institucija turėtų parengti tokių vertinimų metodinę sistemą ir reguliariai juos atlikti. Vertinant dėmesys turėtų būti sutelkiamas ne tik į priežiūros praktikos konvergenciją, bet taip pat ir į priežiūros institucijų gebėjimą pasiekti aukštos kokybės priežiūros rezultatų, taip pat į tų kompetentingų institucijų nepriklausomumą. Institucijai, kuri buvo vertinama, sutikus, tarpusavio vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami. Taip pat reikėtų nustatyti pažangiausios praktikos pavyzdžius ir juos paskelbti.

(42)

Institucija turėtų aktyviai skatinti koordinuotą Sąjungos priežiūros institucijų atsaką, visų pirma skirtą sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui bei Sąjungos finansų sistemos stabilumui užtikrinti. Todėl, be įgaliojimų veikti kritiniais atvejais, Institucijai turėtų būti patikėta bendroji veiklos koordinavimo funkcija EFPIS. Institucija ypatingą dėmesį turėtų skirti sklandžiam visos svarbios informacijos tarp kompetentingų institucijų srautui.

(43)

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, būtina ankstyvajame etape nustatyti tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, atsirandančius tarpvalstybiniu mastu ir įvairiuose sektoriuose mikrolygio rizikos ribojimo lygiu. Institucija turėtų stebėti ir vertinti tokius pokyčius pagal savo kompetenciją ir, jeigu būtina, reguliariai arba prireikus ad hoc pagrindu pranešti apie juos Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, kitoms Europos priežiūros institucijoms ir ESRV. Institucija taip pat turėtų kartu su ESRV pradėti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje Sąjungoje, kad įvertintų finansų įstaigų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, ir ji turėtų užtikrinti, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma kuo nuoseklesnė metodika. Siekdama tinkamai atlikti savo užduotis, Institucija turėtų vykdyti ekonominę rinkų ir galimų rinkos pokyčių poveikio analizę.

(44)

Atsižvelgdama į finansinių paslaugų globalizaciją ir išaugusią tarptautinių standartų svarbą, Institucija turėtų skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis už Sąjungos ribų. Jai turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis ir trečiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų administracijomis, tuo pačiu metu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją. Institucijos darbe turėtų galėti dalyvauti valstybės, sudariusios susitarimus su Sąjunga, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisės aktus, o Institucija turėtų galėti bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios taiko teisės aktus, pripažintus lygiaverčiais Sąjungos teisės aktams.

(45)

Institucija turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga pagal savo kompetenciją. Nedarant poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų kompetencijai, Institucijai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo pagal Direktyvą 2006/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (27), tais atvejais, kai toje direktyvoje reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų.

(46)

Kad galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas, Institucija turėtų turėti teisę prašyti pateikti jai visą būtiną informaciją. Siekiant išvengti finansų įstaigoms nustatytos ataskaitų teikimo pareigos dubliavimo, tą informaciją paprastai turėtų teikti nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansų rinkų ir įstaigų, ir turėtų būti atsižvelgta į jau turimą statistiką. Vis dėlto kraštutiniu atveju Institucija turėtų turėti galimybę pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai finansų įstaigai, kai nacionalinė kompetentinga institucija laiku nepateikia ar negali pateikti tokios informacijos. Valstybių narių institucijos turėtų būti įpareigotos padėti Institucijai užtikrinti, kad tokie tiesioginiai prašymai būtų vykdomi. Tokiomis aplinkybėmis svarbu parengti bendras ataskaitų teikimo formas. Informacijos rinkimo priemonės neturėtų daryti poveikio Europos statistikos sistemos ir Europos centrinių bankų sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (28) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (29) taikymui.

(47)

Siekiant užtikrinti, kad ESRV veikla būtų visapusiškai veiksminga ir gavus jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tolesnių veiksmų, ypač svarbu, kad Institucija ir ESRV glaudžiai bendradarbiautų. Institucija ir ESRV turėtų tarpusavyje dalintis visa svarbia informacija. Duomenys, susiję su atskiromis įmonėmis, turėtų būti teikiami tik pateikus motyvuotą prašymą. Gavusi įspėjimų ar rekomendacijų, kurias ESRV skiria Institucijai arba kuriai nors nacionalinei priežiūros institucijai, Institucija turėtų užtikrinti, kad bus imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų.

(48)

Institucija turėtų konsultuotis su suinteresuotomis šalimis techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų klausimais ir suteikti joms deramą galimybę pareikšti pastabų dėl siūlomų priemonių. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires ir rekomendacijas, Institucija turėtų atlikti poveikio tyrimą. Siekiant veiksmingumo, tam tikslui turėtų būti naudojama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, kurioje būtų proporcingai atstovaujamos Sąjungos kredito ir investicinės įstaigos, atstovaujančios įvairių modelių ir dydžio finansų įstaigas ir verslo įmones, įskaitant prireikus institucinius investuotojus ir kitas finansų įstaigas, kurios pačios naudojasi finansinėmis paslaugomis; mažos ir vidutinio dydžio įmonės (toliau - MVĮ); profesinės sąjungos; mokslininkai; vartotojai; ir kiti mažmeniniai bankininkystės paslaugų naudotojai. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė turėtų užtikrinti sąveiką su kitomis naudotojų grupėmis Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose nustatytoje finansinių paslaugų srityje.

(49)

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai, atstovaujantys ne pelno organizacijoms arba mokslininkams, turėtų gauti tinkamą kompensaciją, kad būtų sudaryta galimybė asmenims, kurie negauna gero finansavimo ir nėra pramonės atstovai, visapusiškai dalyvauti debatuose dėl finansų reguliavimo.

(50)

Siekiant užtikrinti koordinuotą krizių valdymą ir išsaugoti finansinį stabilumą krizių atvejais, visų pirma siekiant stabilizuoti atskiras finansiškai silpnas finansų įstaigas ir išspręsti jų problemas, pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Sprendimai, kurių Institucija imasi kritiniais ar nesutarimų sprendimo atvejais, kurie turi įtakos finansų įstaigos stabilumui, neturėtų daryti poveikio valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Turėtų būti nustatytas mechanizmas, pagal kurį valstybės narės galėtų pasinaudoti šia apsaugos priemone ir galiausiai perduoti klausimą nagrinėti Tarybai, kad ji priimtų sprendimą. Vis dėlto tuo apsaugos mechanizmu neturėtų būti piktnaudžiaujama, visų pirma Institucijos priimto sprendimo, kuris neturi lemiamo ar didelio fiskalinio poveikio, atžvilgiu, kaip antai dėl pajamų sumažėjimo, susijusio su laikinu konkrečios veiklos ar gaminių draudimu vartotojų apsaugos tikslais. Priimdama sprendimus pagal apsaugos mechanizmą, Taryba turėtų balsuoti remdamasi principu „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Sprendžiant šį klausimą tikslinga įtraukti Tarybą, atsižvelgiant į specifines valstybių narių pareigas šiuo atžvilgiu. Kadangi šis klausimas yra jautrus, reikėtų užtikrinti griežtas konfidencialumo priemones.

(51)

Taikydama savo sprendimų priėmimo procedūras Institucija turėtų vadovautis Sąjungos taisyklėmis ir bendraisiais tinkamo proceso ir skaidrumo principais. Turėtų būti užtikrinta Institucijos sprendimų adresatų teisė būti išklausytiems. Institucijos aktai turėtų sudaryti neatsiejamą Sąjungos teisės dalį.

(52)

Pagrindinis Institucijos sprendimų priėmimo organas turėtų būti Priežiūros taryba, kuri turėtų būti sudaryta iš kiekvienos valstybės narės atitinkamų kompetentingų institucijų vadovų ir kuriai turėtų pirmininkauti Institucijos pirmininkas. Komisijos, ESRV, Europos centrinio banko, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) atstovai turėtų dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Priežiūros tarybos nariai turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais.

(53)

Paprastai, Priežiūros taryba turėtų priimti sprendimus paprasta balsų dauguma laikydamasi principo „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Vis dėlto bendro pobūdžio aktams, įskaitant susijusius su techniniais reguliavimo standartais ir techniniais įgyvendinimo standartais, gairėmis ir rekomendacijomis, biudžeto klausimams, taip pat valstybės narės prašymams persvarstyti Institucijos sprendimą laikinai uždrausti ar apriboti tam tikrą finansinę veiklą, tikslinga taikyti kvalifikuotos balsų daugumos taisykles, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Atvejus, susijusius su nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimų sprendimu, turėtų nagrinėti ribotos sudėties, nešališka komisija, sudaryta iš narių, kurie nėra nesutarimo šalimi esančių kompetentingų institucijų atstovai ir kurie neturi su konfliktu susijusių interesų ir tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Turėtų būti užtikrinta tinkamai proporcinga komisijos sudėtis. Komisijos priimtą sprendimą turėtų patvirtinti Priežiūros taryba paprasta balsų dauguma laikydamasi principo „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Vis dėlto sprendimų, kuriuos priima konsoliduojanti priežiūros institucija, atžvilgiu komisijos pasiūlytas sprendimas gali būti atmestas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

(54)

Administracinė valdyba, susidedanti iš Institucijos pirmininko, nacionalinių priežiūros institucijų ir Komisijos atstovų, turėtų užtikrinti, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų jai pavestas užduotis. Administracinei valdybai turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai, inter alia, siūlyti metinę ir daugiametę darbo programas, naudotis tam tikrais biudžeto įgaliojimais, tvirtinti Institucijos darbuotojų politikos planą, priimti specialiąsias nuostatas dėl teisės susipažinti su dokumentais ir siūlyti metinę ataskaitą.

(55)

Institucijai turėtų atstovauti visu etatu dirbantis pirmininkas, kurį paskiria Priežiūros taryba atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atviros atrankos procedūrą, kurią organizuoja ir kuriai vadovauja Priežiūros taryba, padedant Komisijai. Skiriant pirmąjį Institucijos pirmininką Komisija, inter alia, turėtų parengti kandidatų galutinį sąrašą, atsižvelgdama į nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų žinias bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Ataskaitoje, kuri turi būti parengta pagal šį reglamentą, turėtų būti apsvarstyta, ar vėlesnių paskyrimų atveju galutinį sąrašą sudarytų Komisija. Prieš atrinktam asmeniui pradedant eiti pareigas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai jį atrinko Priežiūros taryba, Europos Parlamentas, išklausęs atrinktą kandidatą, turėtų turėti teisę pateikti prieštaravimus to asmens paskyrimui.

(56)	Institucijos valdymas turėtų būti patikėtas vykdomajam direktoriui, kuris turėtų turėti teisę dalyvauti Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

(57)

Siekiant užtikrinti EPI veiklos nuoseklumą įvairiuose sektoriuose, jos turėtų tarpusavyje glaudžiai koordinuoti veiklą pasitelkdamos Jungtinį komitetą, ir, atitinkamomis aplinkybėmis, turėtų stengtis susitarti dėl bendros pozicijos. Jungtinis komitetas turėtų koordinuoti EPI veiklą, susijusią su finansiniais konglomeratais ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais. Prireikus, aktus, taip pat patenkančius į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, lygiagrečiai turėtų priimti atitinkamos Europos priežiūros institucijos. Jungtiniam komitetui rotacijos principu 12 mėnesių pirmininkauti turėtų EPI pirmininkai. Jungtinio komiteto pirmininkas turėtų būti ESRV pirmininko pavaduotojas. Siekiant, kad EPI neformaliai keistųsi informacija ir formuotų bendrą požiūrį į priežiūros kultūrą, Jungtinis komitetas turėtų turėti darbuotojus, kuriuos skirtų EPI.

(58)

Būtina užtikrinti, kad šalys, kurioms daro poveikį Institucijos priimti sprendimai, būtų suteikta teisė į tinkamas teisių gynimo priemones. Siekiant veiksmingai apsaugoti šalių teises ir dėl proceso ekonomijos priežasčių, tais atvejais, kai Institucija turi įgaliojimus priimti sprendimus, šalims turėtų būti suteikta teisė pateikti apeliacinį skundą Apeliacinėje taryboje. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, Apeliacinė taryba turėtų būti jungtinė EPI įstaiga, nepriklausoma nuo jų administracinės ir reguliavimo struktūrų. Apeliacinės tarybos sprendimą turėtų būti galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

(59)

Siekiant užtikrinti visišką Institucijos autonomiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų daugiausia gaunamos iš privalomų nacionalinių priežiūros institucijų įnašų ir iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto. Pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (30) 47 punktą dėl Sąjungos skiriamo Institucijos finansavimo turi susitarti biudžeto valdymo institucija. Turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto sudarymo procedūra. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai. Visam biudžetui taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

(60)

Institucijai turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (31). Institucija taip pat turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (32).

(61)	Siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (33).

(62)	Svarbu apsaugoti verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Informacijos, kuri yra prieinama Institucijai ir kuria keičiamasi tinkle, konfidencialumui turėtų būti taikomos griežtos ir veiksmingos konfidencialumo taisyklės.

(63)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (34) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (35) visapusiškai taikomi tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais.

(64)	Siekiant užtikrinti skaidrų Institucijos veikimą, jai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (36).

(65)	Trečiosioms valstybėms turėtų būti leista dalyvauti Institucijos darbe pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos turi sudaryti Sąjunga.

(66)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį, apsaugoti indėlininkus ir investuotojus, apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, palaikyti finansų sistemos stabilumą ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(67)

Institucija turėtų perimti visas dabartines Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto užduotis ir įgaliojimus, todėl Komisijos sprendimas 2009/78/EB turėtų būti panaikintas nuo Institucijos įsteigimo dienos, o 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 716/2009/EB, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa (37), turėtų būti atitinkamai pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto struktūros jau yra sukurtos ir veikia, svarbu užtikrinti labai glaudų Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimą nustatant tinkamą pereinamojo laikotarpio tvarką, siekiant užtikrinti kuo trumpesnį laikotarpį, kuriuo Komisija būtų atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinį administracinį Institucijos darbą.

(68)

Tikslinga nustatyti šio reglamento taikymo terminą, siekiant užtikrinti, kad Institucija būtų tinkamai pasirengusi pradėti veiklą, ir garantuoti sklandų perėjimą nuo Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto. Institucija turėtų būti tinkamai finansuojama. Bent pradžioje ji turėtų būti finansuojama 40 % iš Sąjungos lėšų ir 60 % iš valstybių narių įnašų, kurie vykdomi remiantis balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje.

(69)	Kad Institucija galėtų būti įsteigta 2011 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – Institucija).

2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2006/48/EB, Direktyvos 2006/49/EB, Direktyvos 2002/87/EB, Reglamento (EB) Nr. 1781/2006, Direktyvos 94/19/EB taikymo srityje bei Direktyvos 2005/60/EB, Direktyvos 2002/65/EB, Direktyvos 2007/64/EB ir Direktyvos 2009/110/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kokio tolesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

3. Institucija taip pat veikia kredito įstaigų, finansinių konglomeratų, investicinių įmonių, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.

4. Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

5. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija turi padėti:

a)	gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;

b)	užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą;

c)	stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą;

d)	užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą;

e)	užtikrinti, kad kredito ėmimas ir kita rizika būtų tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi; ir

f)	sustiprinti vartotojų apsaugą.

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją, teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ir atlieka ekonominę rinkų analizę tam, kad būtų lengviau įgyvendinti Institucijos tikslą.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, atlikdama savo užduotis, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamasi tik Sąjungos interesais.

2 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistema

1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir pakankamą finansinių paslaugų vartotojų apsaugą.

2. EFPIS sudaro:

a)	Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;

b)	Institucija;

c)	Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (38);

d)	Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (39);

e)	Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) – šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

f)	valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, nurodytos šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

3. Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.

4. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

5. Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

3 straipsnis

Institucijų atskaitomybė

2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

finansų įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, investicinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir finansiniai konglomeratai, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 dalyje, tačiau taikant Direktyvą 2005/60/EB finansų įstaigos – kredito įstaigos ir finansų įstaigos, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

kompetentingos institucijos:

i)	kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvose 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB bei kaip nurodyta Direktyvoje 2009/110/EB;

ii)	taikant Direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų; ir

iii)	indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Direktyvą 94/19/EB, arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė, tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti valdžios institucija.

5 straipsnis

Teisinis statusas

1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3. Institucijai atstovauja pirmininkas.

6 straipsnis

Sudėtis

Instituciją sudaro:

1.	Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis;

2.	Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

3.	pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis;

4.	vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis;

5.	Apeliacinė taryba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis.

7 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Londone.

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

8 straipsnis

Institucijos užduotys ir įgaliojimai

1. Institucijos užduotys:

prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma teikiant nuomones Sąjungos institucijoms ir rengiant gaires, rekomendacijas bei techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti grindžiami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais įstatymo galią turinčiais teisės aktais;

padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma, padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, inter alia, imantis priemonių kritiniais atvejais;

c)	skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir padėti joms tą daryti;

d)	glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

e)	organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo analizę, įskaitant gairių ir rekomendacijų teikimą ir pažangiausios praktikos nustatymą, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f)	pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, prireikus, kreditų, ypač suteikiamų namų ūkiams ir MVĮ, tendencijas;

g)	atlikti ekonomines rinkų analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

h)	stiprinti indėlininkų ir investuotojų apsaugą;

prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros institucijų kolegijų veikimo, sisteminės rizikos stebėsenos vykdymo, vertinimo ir apskaičiavimo, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimo ir koordinavimo, teikti aukšto lygio apsaugą indėlininkams ir investuotojams visoje Sąjungoje ir rengti sunkumus patiriančių finansų įstaigų problemų sprendimo metodus bei vertinti atitinkamų finansinių priemonių poreikį, kaip nurodyta 21–26 straipsniuose;

j)	vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

k)	skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotas finansų įstaigas, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos;

l)	perimti atitinkamai visas nustatytas ir vykdomas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (toliau - EBPIK) užduotis.

2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:

a)	rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b)	rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

c)	skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

d)	skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje;

e)	priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

f)	tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų įstaigoms skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

g)	teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 34 straipsnyje;

h)	rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas kaip numatyta 35 straipsnyje;

i)	kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;

j)	numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų įstaigų duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.

9 straipsnis

Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys

1. Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:

a)	rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;

b)	peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;

c)	rengdama šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus; ir

d)	prisidėdama rengiant bendras informacijos atskleidimo taisykles.

2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo praktikos konvergenciją.

3. Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 5 dalyje nurodytiems tikslams.

4. Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir kuris apjungtų visas atitinkamas kompetentingas nacionalines priežiūros institucijas, siekiant nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrą finansinę veiklą, kuri kelia grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Jei praėjus trijų mėnesių laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju, 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą ir, prireikus, informuoti apie tai Komisiją, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokio draudimo arba apribojimo patvirtinimui.

10 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti kurio nors techninio reguliavimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

11 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ketverių metų laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 14 straipsnį.

2. Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12–14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių techninių reguliavimo standartų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dar trims mėnesiams.

Jei Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra tapatus Institucijos pateiktam techninio reguliavimo standarto projektui, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimus - vienas mėnuo nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dar vienu mėnesiu.

Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.

14 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

1. Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 10 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.

2. Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

15 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

1. Institucija gali rengti techninius įgyvendinimo standartus, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose konkrečiai nustatytose srityse. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija gali patvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus penktoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

16 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas.

2. Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei reikia, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

3. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, ar ji laikosi, arba, ar ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.

Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti kompetentingos institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie priimtas gaires ir rekomendacijas, nurodydama, kuri kompetentinga institucija jų nesilaikė, pateikdama informaciją apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad atitinkama kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos rekomendacijų ir gairių.

17 straipsnis

Sąjungos teisės pažeidimas

1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali ištirti tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti.

3. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.

18 straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

1. Esant nepageidaujamiems pokyčiams, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija aktyviai sudaro palankesnes sąlygas visiems veiksmams, kurių imasi atitinkamos nacionalinės kompetentingos priežiūros institucijos, arba, prireikus, juos koordinuoja.

Kad galėtų atlikti minėtą palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija turi būti išsamiai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose atitinkamuose nacionalinių kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.

2. Institucijai, Komisijai ir ESRV pateikus prašymą, Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir ESRV bei, atitinkamais atvejais, su EPI, gali priimti Institucijai skirtą sprendimą, kuriame pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Taryba peržiūri šį sprendimą tinkamu periodiškumu ir bent kartą per mėnesį. Jei pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti. Taryba gali bet kada paskelbti apie kritinės padėties nutraukimą.

Jei ESRV arba Institucija mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, jos pateikia Tarybai skirtą konfidencialią rekomendaciją ir padėties įvertinimą. Tuomet Taryba sprendžia, ar reikia surengti posėdį. Šio proceso metu užtikrinamas reikiamas konfidencialumas.

Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.

3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį, ir išimtinėmis aplinkybėmis būtina suderinti nacionalinės valdžios institucijų veiksmus, kad būtų reaguojama į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti rimtą pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, būtinų pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, kad išspręstų su tokiais pokyčiais susijusias problemas, užtikrindama finansų įstaigų ir kompetentingų institucijų atitiktį tuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 3 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per tame sprendime nustatytą laikotarpį, Institucija gali, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose bei techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatyti atitinkami reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant vykdomos veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal tuos teisės aktus. Tai taikoma tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų, įskaitant pagal tuos aktus priimtų techninių reguliavimo standartų bei techninių įgyvendinimo standartų, arba juos taiko taip, kad akivaizdžiai pažeidžia tuos aktus, ir kai būtina nedelsiant ištaisyti padėtį, kad būtų atkurtas tinkamas finansų rinkų veikimas ir vientisumas arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumas.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

1. Nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų arba neveikimo tvarka ar turiniu tais atvejais, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose, Institucija vienos ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu gali padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose, ir kai remiantis objektyviais kriterijais galima nustatyti, kad skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria, Institucija gali savo iniciatyva padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

2. Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.

3. Jeigu pasibaigus 2 dalyje nurodytam taikinimo etapui atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali 44 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatyta tvarka priimti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms privalomą sprendimą, įpareigojantį jas imtis konkrečių veiksmų arba nuo jų susilaikyti, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

6. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.

20 straipsnis

Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.

21 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija padeda skatinti ir stebėti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų Direktyvoje 2006/48/EB nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikimą bei skatinti Sąjungos teisės taikymo priežiūros institucijų kolegijose darną. Siekiant priežiūros veiklos pažangiausios praktikos konvergencijos, Institucijos darbuotojams sudaromos sąlygos dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingos institucijos.

2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a)	bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje – neigiamiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir, atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo;

c)	skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;

d)	vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir

prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti konsoliduojančios priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

a)	kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir

b)	kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir apskaičiuoti.

Be to, Institucija parengia tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri padės nustatyti tas įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų įstaigos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų sistemos stabilumui, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.

23 straipsnis

Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas

1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų įstaigų keliamos sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialo vertinimą. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

2. Institucija, rengdama finansų įstaigų keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.

24 straipsnis

Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką

1. Institucija užtikrina, kad ji turėtų specializuotus ir nuolatinius pajėgumus veiksmingai reaguoti į sisteminės rizikos realizavimosi atvejus, kaip nurodyta 22 ir 23 straipsniuose, ypač įstaigų, kurios kelia sisteminę riziką, atžvilgiu.

2. Institucija atlieka jai pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus pavestas užduotis ir padeda užtikrinti nuoseklų bei koordinuotą krizių valdymą ir problemų sprendimo režimą Sąjungoje.

25 straipsnis

Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros

1. Institucija prisideda ir aktyviai dalyvauja rengiant bei derinant veiksmingus ir nuoseklius atgaivinimo ir problemų sprendimo planus, procedūras kritinės padėties atvejais ir prevencines priemones, kuriomis būtų labiau sumažintas bet kokių rimtų problemų sisteminis poveikis.

2. Institucija gali nustatyti pažangiausią praktiką, kuria siekiama palengvinti sunkumų patiriančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, problemų sprendimą taip, kad būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio, užtikrinant, kad būtų prieinamos deramos priemonės, taip pat pakankamai išteklių, ir taip sudarytos sąlygos tvarkingai, ekonominiu požiūriu efektyviai ir laiku išspręsti įstaigos ar grupės problemas.

3. Institucija gali parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

26 straipsnis

Indėlių garantijų sistemų europinė sistema

1. Institucija padeda stiprinti nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinę sistemą veikdama pagal įgaliojimus, kurie jai suteikti remiantis šiuo reglamentu siekiant, kad būtų teisingai taikoma Direktyva 94/19/EB siekiant užtikrinti, kad nacionalinės indėlių garantijų sistemos būtų deramai finansuojamos iš finansų įstaigų, taip pat tų finansų įstaigų, kurios įsteigtos ir priima indėlius Sąjungoje, tačiau jų pagrindinė būstinė yra ne Sąjungoje, įnašų, kaip numatyta Direktyvoje 94/19/EB, bei užtikrinti aukšto lygio visų indėlininkų apsaugą naudojantis Sąjungos mastu suderinta sistema, kurią taikant nedaroma poveikio abipusės garantijos programų stabilizavimo vaidmeniui, jei jos atitinka Sąjungos teisės aktus.

2. 16 straipsnis, susijęs su Institucijos įgaliojimais priimti gaires ir rekomendacijas, taikomas indėlių garantijų sistemoms.

4. Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinės sistemos konvergencijos analizei.

27 straipsnis

Europos bankų problemų sprendimo ir finansavimo priemonių sistema

1. Institucija prisideda rengiant sunkumų patiriančių finansų įstaigų, ypač tų įstaigų, kurios gali kelti sisteminę riziką, problemų sprendimo metodus, kuriais būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingai bei laiku sustabdyti tokių įstaigų veiklą, įskaitant atitinkamais atvejais - pasitelkiant nuoseklius ir tvirtus finansavimo mechanizmus.

2. Institucija padeda vertinti, ar sistemai reikalingi nuoseklūs, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai, tinkamas finansavimo priemones susiejant su suderintomis nacionalinėmis krizių valdymo priemonėmis.

Institucija prisideda sprendžiant vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus ir nustatant finansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir įmokų sistemų, kurios gali būti įvestos siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą bei nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti ir kurios būtų nuoseklios bei patikimos bankų problemų sprendimo sistemos dalis, bendrą poveikį.

Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, visų pirma nagrinėjama galimybė stiprinti Institucijos vaidmenį vykdant krizių prevenciją, jas valdant ir sprendžiant, ir prireikus sprendžiamas Europos problemų sprendimo fondo įsteigimo klausimas.

28 straipsnis

Užduočių ir pareigų perdavimas

1. Kompetentingos institucijos gali perduoti užduotis ir pareigas Institucijai arba kitoms kompetentingoms institucijoms, gavusios institucijos, kuriai perduodamos užduotys ir pareigos, sutikimą ir laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, kurios turi būti įvykdytos prieš jų kompetentingoms institucijoms sudarant tokius perdavimo susitarimus, ir gali apriboti perduodamų užduočių ir pareigų apimtį tiek, kiek tai yra būtina veiksmingai tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų ar grupių priežiūrai.

2. Institucija skatina ir palengvina užduočių ir pareigų perdavimą tarp kompetentingų institucijų, nustatydama tas užduotis ir pareigas, kurios gali būti perduotos arba vykdomos bendrai, ir skatindama pažangiausią praktiką.

3. Perdavus pareigas perskirstoma kompetencija, nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose. Su perduodamomis pareigomis susijusi procedūra, vykdymo užtikrinimas ir administracinė bei teisminė peržiūra reglamentuojama pagal institucijos, kuriai perduodamos pareigos, valstybės teisę.

4. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.

29 straipsnis

Bendra priežiūros kultūra

1. Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Sąjungoje. Institucija vykdo bent tokią veiklą:

a)	teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;

b)	skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, visiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų taikomų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;

c)	padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;

d)	peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir

e)	rengia sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis.

2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

1. Institucija periodiškai organizuoja ir atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimo analizę, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas institucijas. Atliekant tarpusavio vertinimus atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus vertinimus atitinkamos kompetentingos institucijos atžvilgiu.

2. Atliekant tarpusavio vertinimą vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:

a)	kompetentingos institucijos išteklių ir valdymo susitarimų tinkamumas, skiriant ypatingą dėmesį veiksmingam 10–15 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, įskaitant pagal 10–16 straipsnius priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymą, pasiektos konvergencijos laipsnis ir kokiu mastu, taikant priežiūros praktiką, pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;

c)	tam tikrų kompetentingų institucijų sukaupti pažangiausios praktikos pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudingi perimti kitoms kompetentingoms institucijoms;

d)	pasiektos konvergencijos užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines priemones ir sankcijas, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą veiksmingumas ir laipsnis.

3. Remdamasi tarpusavio vertinimu, Institucija gali paskelbti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos siekia laikytis tų gairių ir rekomendacijų. Institucija, rengdama pagal 10–15 straipsnius techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus.

4. Institucija paskelbia viešai pažangiausią praktiką, kurią galima nustatyti atliekant tarpusavio vertinimus. Be to, visi kiti tarpusavio vertinimų rezultatai gali būti skelbiami viešai, gavus kompetentingos institucijos, kurios atžvilgiu atliekamas tarpusavio vertinimas, sutikimą.

31 straipsnis

Koordinavimo funkcija

Institucija atlieka kompetentingų institucijų veiklos bendro pobūdžio koordinavimą, visų pirma tais atvejais, kai dėl nepalankių pokyčių gali kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansų sistemos stabilumui.

Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, inter alia, šiomis priemonėmis:

a)	sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;

b)	nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijomis, apimtį ir, jei įmanoma ir tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;

c)	atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;

d)	nedelsiant pranešdama ESRV apie bet kokią galimą kritinę padėtį;

e)	imdamasi visų priemonių, būtinų palengvinti veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą, įvykus pokyčiams, galintiems sukelti pavojų finansų rinkų veikimui;

centralizuotai kaupdama informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 21 ir 35 straipsnius, įstaigoms, veikiančioms keliose valstybėse narėse, vykdant su reguliavimu susijusias pareigas teikti ataskaitas. Institucija ta informacija dalijasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

32 straipsnis

Rinkos pokyčių vertinimas

1. Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir, prireikus, praneša Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) bei Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, ekonominę analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus. Tam Institucija parengia šias priemones, kurias turi taikyti kompetentingos institucijos:

a)	bendras metodikas, skirtas ekonominių scenarijų poveikiui įstaigos finansinei padėčiai, įvertinti;

b)	bendrus metodus, skirtus informacijai apie šių finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikti;

c)	bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį įstaigos finansinei padėčiai ir indėlininkams, investuotojams bei vartotojų informavimui.

3. Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija bent kartą per metus, o, prireikus – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

4. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.

33 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

2. Institucija padeda rengti su trečiųjų valstybių priežiūros tvarka susijusius sprendimus dėl lygiavertiškumo pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

3. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia administracinius susitarimus, dėl kurių susitarta su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiųjų valstybių administracijomis, ir informaciją apie suteiktą paramą rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo.

34 straipsnis

Kitos užduotys

1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

2. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuriam taikoma Direktyva 2006/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB, ir dėl kurio pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus paraišką, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki įvertinimo laikotarpio pabaigos pagal Direktyvą 2006/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB. 35 straipsnis taikomas sritims, dėl kurių Institucija gali parengti nuomonę.

35 straipsnis

Informacijos rinkimas

1. Institucijos prašymu, valstybių narių kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai vykdyti pagal šį reglamentą pavestas pareigas, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos, o prašymas pateikti informaciją yra būtinas atsižvelgiant į atitinkamos pareigos pobūdį.

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojamas bendras ataskaitų teikimo formatas.

3. Valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija gali teikti bet kokią informaciją, būtiną, kad ši kompetentinga institucija galėtų atlikti savo funkcijas, laikydamasi profesinės paslapties pareigų, nustatytų atitinkamo sektoriaus teisės aktuose ir 70 straipsnyje.

4. Prieš pateikdama prašymą dėl informacijos suteikimo pagal šį straipsnį ir siekdama išvengti pareigų teikti ataskaitas dubliavimo, Institucija atsižvelgia į atitinkamus turimus statistinius duomenis, surinktus ir išplatintus pagal Europos statistikos sistemą bei Europos centrinių bankų sistemą.

5. Jei šios informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą kitoms priežiūros institucijoms, atitinkamos valstybės narės ministerijai, atsakingai už finansus, jei ji disponuoja su rizikos ribojimu susijusia informacija, nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai.

6. Jei šios informacijos nėra arba ji pagal 1 ar 5 dalį nepateikiama laiku, Institucija gali tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti tiesiogiai atitinkamoms finansų įstaigoms. Motyvuotame prašyme paaiškinama, kodėl reikalinga informacija apie atitinkamas atskiras finansų įstaigas.

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.

Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

7. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.

36 straipsnis

Santykiai su ESRV

1. Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.

2. Institucija reguliariai ir laiku teikia ESRV jos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami bet kokie jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie pateikti ne apibendrinta ar suvestine forma. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia konfidencialios informacijos, visų pirma informacijos apie atskiras finansų įstaigas, perdavimo tinkamas vidaus procedūras.

3. Vadovaudamasi 4 ir 5 dalimis, Institucija užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl ESRV įspėjimų ir rekomendacijų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnyje.

4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, nedelsdama sušaukia Priežiūros tarybos posėdį ir įvertina tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus.

Jeigu Institucija nesiima priemonių rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV ir Tarybai tokio neveikimo priežastis.

5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, prireikus, naudojasi jai pagal šį reglamentą pavestais įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.

Teikdama Tarybai ir ESRV informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį, kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.

6. Atlikdama šiame reglamente nustatytas užduotis, Institucija kiek įmanoma atsižvelgia į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas.

37 straipsnis

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė

1. Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus.

2. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, kurie skiriami užtikrinant proporcingą kredito įstaigų ir investicinių įmonių, veikiančių Sąjungoje, jų darbuotojų atstovų, taip pat vartotojų, bankininkystės paslaugų naudotojų ir MVĮ atstovavimą. Ne mažiau kaip 5 jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Dešimt jos narių atstovauja finansų įstaigoms, iš kurių trys atstovauja kooperatyviniams ir taupomiesiems bankams.

3. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos.

4. Institucija Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra dveji su puse metų, kuriai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

5. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16, 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.

6. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Institucija viešai skelbia Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones ir patarimus bei konsultacijų su ja rezultatus.

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

2. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar ji laikosi savo sprendimo, ar jį pakeičia ar atšaukia. Jei sprendimas lieka galioti arba iš dalies pakeičiamas, Institucija nurodo, kad fiskalinei atsakomybei poveikis nedaromas.

Jei Institucija laikosi savo sprendimo, Taryba balsų dauguma viename iš savo posėdžių ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai Institucija informavo valstybę narę, kaip nustatyta ketvirtoje pastraipoje, nusprendžia, ar palikti galioti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.

3. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 18 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai, Komisijai ir Tarybai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.

4. Jeigu Taryba pagal 3 dalį priėmė sprendimą nepanaikinti Institucijos sprendimo, susijusio su 18 straipsnio 3 dalimi, o atitinkama valstybė narės vis tiek mano, kad Institucijos sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ta valstybė narė gali apie tai pranešti Komisijai bei Institucijai ir paprašyti Tarybos iš naujo nagrinėti šį klausimą. Atitinkama valstybė narė aiškiai paaiškina, kodėl ji nesutinka su Tarybos sprendimu.

Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.

Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.

5. Piktnaudžiavimas šiuo straipsniu, visų pirma Institucijos sprendimo, kuris neturi reikšmingo ar esminio fiskalinio poveikio, atžvilgiu yra draudžiamas, nes jis yra nesuderinamas su vidaus rinkos principais.

39 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

1. Prieš priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija praneša visiems nurodytiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę šiuo klausimu, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Tai mutatis mutandis taikoma rekomendacijoms, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje.

2. Institucijos sprendimuose nurodomos juos pagrindžiančios priežastys.

3. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

4. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą tinkamais intervalais.

5. Sprendimai, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiami viešai ir juose nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar kurio nors jos dalies stabilumui.

III SKYRIUS

STRUKTŪRA

1 SKIRSNIS

Priežiūros taryba

40 straipsnis

Sudėtis

1. Priežiūros tarybą sudaro:

a)	pirmininkas, neturintis balsavimo teisės;

b)	nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti kredito įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

c)	vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;

d)	vienas Europos centrinio banko atstovas, neturintis balsavimo teisės;

e)	vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;

f)	po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.

2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe.

3. Kiekviena kompetentinga institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

4. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta institucija nėra centrinis bankas, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti dalyvauti tos valstybės narės centrinio banko atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

5. Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

6. Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 94/19/EB, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti indėlių garantijų sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

7. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

41 straipsnis

Vidaus komitetai ir komisijos

1. Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus ar komisijas Priežiūros tarybai priskirtoms specialioms užduotims atlikti ir gali numatyti tam tikrų aiškiai apibrėžtų užduočių ir sprendimų perdavimą vidaus komitetams ar komisijoms, Administracinei valdybai arba pirmininkui.

2. Taikant 19 straipsnį, Priežiūros taryba suformuoja nepriklausomą komisiją, kuri padėtų nešališkai išspręsti nesutarimus, ir kurią sudarytų pirmininkas ir du jos nariai, kurie nėra nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir kurie neturi jokių su konfliktu susijusių interesų nei tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

3. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 2 dalį, komisija pasiūlo sprendimą, kurį galutinai priima Priežiūros taryba 44 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka.

4. Priežiūros taryba priima 2 dalyje nurodytos komisijos darbo tvarkos taisykles.

42 straipsnis

Nepriklausomumas

Atlikdami pagal šį reglamentą jiems paskirtas užduotis, Priežiūros tarybos pirmininkas ir balsavimo teisę turintys nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

43 straipsnis

Užduotys

1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą.

2. Priežiūros taryba priima nuomones, rekomendacijas ir sprendimus bei teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

3. Priežiūros taryba skiria pirmininką.

4. Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

5. Priežiūros taryba, atsižvelgdama į Administracinės valdybos pasiūlymą, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ši ataskaita skelbiama viešai.

6. Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

7. Priežiūros taryba patvirtina biudžetą pagal 63 straipsnį.

8. Priežiūros taryba turi įgaliojimus taikyti drausmines priemones pirmininkui ir vykdomajam direktoriui ir gali pašalinti juos iš pareigų pagal 48 straipsnio 5 dalį arba 51 straipsnio 5 dalį.

44 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir priemonėmis bei pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir VI skyrių priimamais sprendimais, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

Kiek tai susiję su sprendimais, priimamais pagal 19 straipsnio 3 dalį, sprendimų, kuriuos priima konsoliduojanti priežiūros institucija, atvejais komisijos pasiūlytas sprendimas laikomas priimtu, jeigu jis patvirtinamas paprasta balsų dauguma, nebent jis atmetamas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

Visų kitų sprendimų, priimamų pagal 19 straipsnio 3 dalį, atvejais komisijos pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta Priežiūros tarybos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

2. Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka, įskaitant, atitinkamais atvejais, kvorumą reglamentuojančias taisykles. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai, išskyrus pirmininką ir vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų numatyta kitaip.

2 SKIRSNIS

Administracinė valdyba

45 straipsnis

Sudėtis

1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir dar šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.

Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje.

Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą. Kadencijos iš dalies sutampa, ir taikoma tinkama rotacijos tvarka.

2. Administracinės valdybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja neturėdami teisės balsuoti.

Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais.

Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Administracinė valdyba posėdžiauja bent penkis kartus per metus.

4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.

46 straipsnis

Nepriklausomumas

Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.

47 straipsnis

Užduotys

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.

2. Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.

3. Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

4. Administracinė valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.

5. Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.

6. Administracinė valdyba, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, siūlo metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai, kuri ją patvirtina.

7. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

8. Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis.

3 SKIRSNIS

Pirmininkas

48 straipsnis

Skyrimas ir užduotys

1. Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Administracinės valdybos posėdžiams.

2. Pirmininką skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atviros atrankos procedūrą.

Prieš pradedant pirmininkui eiti pareigas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai pirmininką atrenka Priežiūros taryba, Europos Parlamentas, išklausęs Priežiūros tarybos atrinktą kandidatą, gali pareikšti prieštaravimų atrinkto asmens skyrimui.

Priežiūros taryba iš savo narių tarpo taip pat išrenka pakaitinį narį, kuris atliktų pirmininko pareigas jam nesant. Šis pakaitinis narys negali būti išrinktas iš Administracinės valdybos narių.

3. Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas.

5. Pirmininką pašalinti iš pareigų gali tik Europos Parlamentas, remdamasis Priežiūros tarybos sprendimu.

Pirmininkas neturi teisės neleisti Priežiūros tarybai svarstyti su pirmininku susijusių klausimų, ypač klausimų dėl būtinybės jį pašalinti iš pareigų, ir nedalyvauja su tokiu klausimu susijusiuose svarstymuose.

49 straipsnis

Nepriklausomumas

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

50 straipsnis

Ataskaita

1. Europos Parlamentas ir Taryba gali pakviesti pirmininką ar jo pakaitinį narį, visapusiškai gerbdami jo nepriklausomumą, padaryti pareiškimą. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

2. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos pagrindinės veiklos ataskaitą.

3. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

4 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

51 straipsnis

Skyrimas

1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

2. Surengus atvirą atrankos procedūrą ir po to, kai jo kandidatūrai pritaria Europos Parlamentas, vykdomąjį direktorių skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį.

3. Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.

52 straipsnis

Nepriklausomumas

Nedarant poveikio atitinkamoms Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos funkcijoms, susijusioms su vykdomojo direktoriaus užduotimis, vykdomasis direktorius neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą vykdomasis direktorius toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

53 straipsnis

Užduotys

1. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.

2. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą, vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.

3. Vykdomasis direktorius imasi priemonių, būtinų visų pirma priimti vidaus administracines taisykles ir viešai paskelbti pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.

4. Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

5. Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

6. Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.

7. Vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia ataskaitos projektą, kuriame yra skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis dėl finansinių ir administracinių klausimų.

8. Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.

IV SKYRIUS

EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS

1 SKIRSNIS

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas

54 straipsnis

Įsteigimas

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.

2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), bei užtikrina įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:

—	finansiniais konglomeratais,

—	apskaita ir auditu,

—	mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

—	mažmeniniais investiciniais produktais,

—	priemonėmis, skirtomis kovai su pinigų plovimu, ir

—	keitimusi informacija su ESRV, taip pat ESRV ir EPI bendradarbiavimo plėtojimu.

3. Jungtinis komitetas turi savo darbuotojus, kuriuos skiria EPI ir kurie atlieka sekretoriato funkciją. Institucija skiria pakankamai išteklių administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms.

4. Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.

55 straipsnis

Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio, posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą kas du mėnesius.

56 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Aktus pagal šio reglamento 10–15, 17, 18 arba 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

57 straipsnis

Pakomitečiai

1. Siekiant 56 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

2. Pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovas.

3. Pakomitetis iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto narys.

4. Jungtinis komitetas gali steigti papildomus pakomitečius.

2 SKIRSNIS

Apeliacinė taryba

58 straipsnis

Sudėtis ir veikla

1. Apeliacinė taryba – jungtinė EPI įstaiga.

2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją bei dokumentais pagrįstą atitinkamų žinių ir profesinės patirtį, įskaitant patirtį priežiūros srityje, įgytą pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityje, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų darbuotojai. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamai teisės žinių, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo klausimais.

Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto paskelbus viešą kvietimą dalyvauti konkurse Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skiria Institucijos Administracinė valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Kiti nariai skiriami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

4. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

5. Institucijos Administracinės valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis įvykdė rimtą nusižengimą; tuomet Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.

6. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami bent keturių iš šešių jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai apskųstam sprendimui taikomas šis reglamentas, į lemiamą balsų daugumą turi įeiti bent vienas iš dviejų Institucijos paskirtų Apeliacinės tarybos narių.

7. Apeliacinę tarybą jos pirmininkas sušaukia, kai tai yra reikalinga.

8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.

59 straipsnis

Nepriklausomumas ir nešališkumas

1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Administracinėje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

2. Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.

3. Jeigu Apeliacinės tarybos narys dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba dėl bet kurios kitos priežasties mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti apeliaciniame procese, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę tarybą.

4. Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti Apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba jei įtaria narį esant šališku.

Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe; prieštaravimas taip pat yra nepriimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitos procesinės priemonės nei prieštaravimo dėl Apeliacinės tarybos sudėties pareiškimas.

5. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.

Tam sprendimui priimti atitinkamą narį Apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Jeigu pakaitinio nario padėtis yra panaši, pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš esamų pakaitinių narių.

6. Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

Tuo tikslu jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.

Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.

V SKYRIUS

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS

60 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 17, 18 ir 19 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, tačiau yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo - per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3. Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

4. Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba nagrinėja, ar jis yra pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl savo pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5. Apeliacinė taryba gali patvirtinti kompetentingo Institucijos organo priimtą sprendimą arba perduoti bylą kompetentingam Institucijos organui. Tam organui Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas, ir jis priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos.

6. Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7. Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.

61 straipsnis

Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

1. Pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės tarybos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę tarybą nesuteikta - Institucijos priimtą sprendimą

2. Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Institucijos sprendimų.

3. Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4. Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

62 straipsnis

Institucijos biudžetas

1. Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (40) (toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:

privalomi nacionalinės valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų įstaigas, įnašai, kurie atliekami taikant formulę, grindžiamą balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalis taikoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, t. y. 2014 m. spalio 31 d.;

b)	Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

c)	visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais.

2. Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

3. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4. Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

63 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir jį kartu su etatų planu pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai. Kiekvienais metais Priežiūros taryba pagal vykdomojo direktoriaus parengtą ir Administracinės valdybos patvirtintą sąmatos projektą sudaro ateinančių finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, apimančią ir etatų plano projektą, Priežiūros taryba pateikia Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, vykdomojo direktoriaus parengtą projektą patvirtina Administracinės valdyba.

2. Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau kartu – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos biudžeto projektu.

3. Remdamasi sąmata, Komisija įtraukia į Europos Sąjungos biudžeto projektą išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, ir subsidijos, kuri bus mokama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą.

4. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Institucijos subsidijai.

5. Institucijos biudžetą patvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus, jis atitinkamai patikslinamas.

6. Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma apie bet kurį projektą, susijusį su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai ji informuoja Komisiją. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pateikti nuomonę, ji apie tai praneša Institucijai per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos. Negavus atsakymo, Institucija gali pradėti vykdyti planuotą veiksmą.

7. Dėl Sąjungos skiriamo Institucijos finansavimo pirmaisiais veiklos metais, kurie baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., turi susitarti biudžeto valdymo institucija, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 47 punkte.

64 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.

2. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip ateinančių metų kovo 31 d.

Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

3. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Institucijos preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 129 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas ir pateikia jas Administracinės valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

4. Administracinės valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

5. Ne vėliau kaip liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia tas galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6. Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

7. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

8. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

9. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija įvykdė n finansinių metų biudžetą, apimantį pajamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir kompetentingų institucijų.

65 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (41), nebent to reikėtų atsižvelgiant į konkrečius Institucijos veiklos poreikius ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

66 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Institucijai be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3. Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF, prireikus, gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.

68 straipsnis

Darbuotojai

1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3. Darbuotojų atžvilgiu Institucija naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti tarnybos sutartis turinčiai institucijai.

4. Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.

69 straipsnis

Institucijos atsakomybė

1. Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

70 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

1. Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos nariams, vykdomajam direktoriui ir Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamos Sąjungos teisės aktų nuostatos, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

Jiems taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis.

Vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais tarnybą nutraukę darbuotojai toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Institucijos darbuotojams, šiems vykdant savo užduotis.

2. Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo užduotis, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų.

Be to, pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.

3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.

Tai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB/EAPB/Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (42).

71 straipsnis

Duomenų apsauga

Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvą 95/46/EB, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jos atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

72 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 31 d.

3. Dėl Institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą Apeliacinei tarybai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

73 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (43).

2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.

3. Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

74 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Administracinės valdybos pritarimą.

Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokyklinį lavinimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

75 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1. Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.

2. Institucija gali bendradarbiauti su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 216 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Priežiūros taryboje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis

Parengiamieji veiksmai

1. Įsigaliojus šiam reglamentui ir iki Institucijos įsteigimo EBPIK glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų pasirengta, jog EBPIK pakeis Institucija.

2. Įsteigus Instituciją, Komisija yra atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinę administracinę veiklą, kol Institucija paskirs vykdomąjį direktorių.

Tuo tikslu Komisija gali laikinai paskirti vieną pareigūną vykdyti vykdomojo direktoriaus funkcijas, kol pareigas pradės eiti Priežiūros tarybos pagal 51 straipsnį paskirtas vykdomasis direktorius. Šis laikotarpis trunka tik tiek, kiek būtina paskirti Institucijos vykdomąjį direktorių.

Laikinai vykdomojo direktoriaus pareigas einantis asmuo, patvirtinus Administracinei valdybai, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti kreditoriniais įsiskolinimais Institucijos biudžete, ir, patvirtinus Institucijos etatų planą, gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos nedaro poveikio Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos įgaliojimams.

4. Institucija laikoma EBPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų

1. Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EBPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.

2. Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams.

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EBPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

3. Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutartis laikotarpiui, kurio trukmė atitiktų bent pagal ankstesnę sutartį likusį laikotarpį.

4. Atitinkama nacionalinė teisė, taikoma darbo sutartims, ir kiti atitinkami teisės aktai ir toliau taikomi darbuotojams, kurie turi anksčiau sudarytas sutartis ir nusprendžia neteikti savo kandidatūros dėl laikinosios tarnybos sutarties arba kuriems nepasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutarties pagal 2 dalį.

78 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.

79 straipsnis

Pakeitimai

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EBPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

80 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos sprendimas 2009/78/EB, kuriuo įsteigiamas EBPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

81 straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 2 d., o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija:

i)	kompetentingų institucijų veiklos nepriklausomumo konvergencija ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

ii)	Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b)	priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c)	pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d)	Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e)	38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f)	19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a)	tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b)	tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c)	tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d)	EFPIS raida dera su pasauline raida;

e)	EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f)	pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g)	Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h)	tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

3. Nagrinėdama visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą bei atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, Komisija parengia metinę ataskaitą dėl tikslingumo pavesti Institucijai vykdyti papildomos priežiūros pareigas šioje srityje.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

82 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) OL C 13, 2010 1 20, p. 1.

(2) 2010 m. sausio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.

(7) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.

(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.

(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 214.

(10) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 292.

(11) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1

(12) OL L 25, 2009 1 29, p. 23.

(13) OL L 25, 2009 1 29, p. 28.

(14) OL L 25, 2009 1 29, p. 18.

(15) 2006 m. Europos teismo pranešimai, p. I-03771, 44 punktas.

(16) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(17) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(18) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.

(19) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(20) OL L 330, 1998 12 5, p. 1.

(21) OL L 345, 2006 12 8, p. 1.

(22) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

(23) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(24) OL L 271, 2002 10 9, p. 16.

(25) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(26) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.

(27) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

(28) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(29) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(30) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(31) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(32) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(33) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(34) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(35) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(36) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(37) OL L 253, 2009 9 25, p. 8.

(38) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48

(39) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84

(40) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(41) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(42) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(43) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/48

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1094/2010

2010 m. lapkričio 24 d.

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

EFPIS turėtų būti integruotas nacionalinių ir Sąjungos priežiūros institucijų tinklas, kuriame kasdienė finansų įstaigų priežiūra vykdoma nacionaliniu lygiu. Taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis finansų įstaigoms ir rinkoms visoje Sąjungoje skirtų taisyklių suderinimas ir darnus jų taikymas. Kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau - Institucija), taip pat reikėtų įsteigti Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją), Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau - Jungtinis komitetas). Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau - ESRV) turėtų būti viena iš EFPIS dalių, skirta atlikti šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 (11) nurodytas užduotis.

(9)

Europos priežiūros institucijos (toliau kartu – EPI) turėtų pakeisti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/78/EB (12), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/79/EB (13), ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/77/EB (14), bei turėtų perimti visas tų komitetų užduotis ir kompetenciją, įskaitant, atitinkamais atvejais, vykdomo darbo ir projektų tolesnį vykdymą. Kiekvienos Europos priežiūros institucijos veiksmų mastas turėtų būti aiškiai apibrėžtas. EPI turėtų būti atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai ta atskaitomybė susijusi su įvairius sektorius apimančiais klausimais, kurie buvo koordinuojami per Jungtinį komitetą, EPI per Jungtinį komitetą turėtų būti atskaitingos už tokį koordinavimą.

(10)

Institucija turėtų siekti gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindama aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, atsižvelgdama į įvairius visų valstybių narių interesus ir į skirtingą finansų įstaigų pobūdį. Institucija turėtų apsaugoti viešąsias vertybes, kaip antai finansų sistemos stabilumas, rinkų ir finansinių produktų skaidrumas ir apdraustųjų, pensijų sistemų narių bei naudos gavėjų apsauga. Be to, Institucija turėtų užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir visiems užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą visos ekonomikos, įskaitant finansų įstaigas ir kitus suinteresuotus subjektus, vartotojus ir darbuotojus, naudai. Be to, ji turėtų skatinti priežiūros konvergenciją ir konsultuoti Sąjungos institucijas draudimo, perdraudimo, profesinių pensijų skyrimo reguliavimo ir priežiūros srityse, taip pat susijusiais įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais. Institucijai taip pat turėtų būti suteikta tam tikra atsakomybė už egzistuojančią ir naują finansinę veiklą.

(11)

Institucija taip pat turėtų turėti galimybę laikinai uždrausti ar apriboti tam tikrą finansinę veiklą, keliančią grėsmę tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, šiame reglamente nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Esant poreikiui laikinai taikyti tokį draudimą, arba susidarius kritinei padėčiai, Institucija turėtų tai daryti vadovaudamasi šiuo reglamentu ir laikydamasi jame nustatytų sąlygų. Tais atvejais, kai laikinas draudimas vykdyti tam tikrą finansinę veiklą ar šios veiklos apribojimas sukelia tarpsektorinį poveikį, sektorių teisės aktuose turėtų būti numatyta, kad atitinkamais atvejais Institucija turėtų konsultuotis ir koordinuoti savo veiksmus su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) per Jungtinį komitetą.

(12)	Institucija turėtų tinkamai atsižvelgti į savo veiklos poveikį konkurencijai ir naujovėms vidaus rinkoje, Sąjungos konkurencingumui pasaulio mastu, finansinei įtraukčiai ir naujai Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai.

(13)	Siekiant, kad Institucija įgyvendintų savo tikslus, jai turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas, taip pat administracinė ir finansinė autonomija.

(14)

(15)

(16)

2006 m. gegužės 2 d. Sprendime, priimtame byloje C-217/04 (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB sutarties 95 straipsnio (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 114 straipsnis) formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad tos nuostatos pagrindu Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą.“ (15) Institucijos paskirtis ir užduotys – padėti kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms nuosekliai aiškinti ir taikyti Sąjungos taisykles ir prisidėti užtikrinant finansinei integracijai būtiną finansinį stabilumą – yra glaudžiai susijusios su Sąjungos acquis tikslais dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos. Todėl Institucija turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu.

(17)

Įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriuose nustatomos valstybių narių kompetentingų institucijų užduotys, įskaitant užduotį bendradarbiauti vienai su kita ir su Komisija, yra šie: 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (16), išskyrus jos IV antraštinę dalį, 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (17), 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (18), 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (19), 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse (20), 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (21), 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą (22), 1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 76/580/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (23),1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo (24), 1984 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 84/641/EEB, iš dalies keičianti Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo, nuostatas, visų pirma susijusias su pagalba turistams (25), 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo (26), 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (27), 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (28), 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (29), 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo (30), 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (31) ir 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo (32). Vis dėlto už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų atžvilgiu Institucijos veiksmai neturėtų daryti poveikio nacionalinės socialinės apsaugos ir darbo teisės taikymui.

(18)

Galiojantys Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojama sritis, kuriai taikomas šis reglamentas, taip pat yra šie: 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (33) ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (34) atitinkamos dalys.

(19)	Pageidautina, kad Institucija prisidėtų prie poreikio, ar reikia sukurti tinkamai finansuojamą ir pakankamai suderintą Nacionalinių draudimo garantijų sistemų europinį tinklą, vertinimo.

(20)

(21)

Būtina nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima nustatyti suderintus techninius reguliavimo standartus finansinių paslaugų srityje, siekiant užtikrinti (taip pat taikant bendras taisykles) vienodas veiklos sąlygas ir tinkamą apdraustųjų, pensijų sistemų narių ir kitų naudos gavėjų apsaugą visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus Sąjungos teisėje apibrėžtose srityse būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti Institucijai, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga.

(22)

(23)

(24)	Kaip numatyta SESV 291 straipsnyje, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus.

(25)

(26)

(27)

(28)

(29)

(30)

(31)

(32)	Krizė parodė, kad dabartinė nacionalinių institucijų, turinčių įgaliojimus tik atskirose valstybėse narėse, bendradarbiavimo sistema yra nepakankama tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų atžvilgiu.

(33)	Valstybių narių įsteigtos ekspertų grupės krizių priežastims nagrinėti ir pasiūlymams dėl finansų sektoriaus reguliavimo bei priežiūros teikti, patvirtino, kad esama tvarka nėra patikimas būsimo tarpvalstybinių mastu veikiančių finansų įstaigų visoje Sąjungoje reguliavimo ir priežiūros pagrindas.

(34)

(35)

(36)

Reikia siekti konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant finansavimo mechanizmų srityje, kad valdžios institucijos galėtų išspręsti sunkumų patiriančių finansų įstaigų problemas, tuo pačiu metu sumažindamos tokių problemų poveikį finansų sistemai, rėmimąsi mokesčių mokėtojų lėšomis gelbstint draudimo ir perdraudimo įstaigas ir viešojo sektoriaus išteklių naudojimą, mažinant žalą ekonomikai ir koordinuojant nacionalinių problemų sprendimo priemonių taikymą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikta galimybė prašyti Institucijos prisidėti prie Direktyvos 2009/138/EB 242 straipsnyje nurodyto vertinimo, visų pirma susijusio su priežiūros institucijų bendradarbiavimu priežiūros institucijų kolegijose ir šių kolegijų veikimu, taip pat priežiūros praktikos, susijusios su papildomo kapitalo nustatymu, draudimo ir perdraudimo bendrovių grupėse vykdomos priežiūros ir kapitalo valdymo stiprinimo naudos įvertinimo, įskaitant galimas priemones stiprinti patikimą draudimo grupių tarpvalstybinį valdymą, visų pirma rizikos ir turto valdymo srityje, ir gali teikti ataskaitas dėl pokyčių ir pažangos, susijusių su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis, kurioje taip pat būtų nurodyta, ar reikalingi suderinti, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai kartu su tinkamomis finansavimo priemonėmis.

(37)

Pažymėtina, kad šiuo metu atlikdama 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (35) ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (36) peržiūrą Komisija ypatingą dėmesį skiria būtinybei užtikrinti tolesnį derinimą visoje Sąjungoje. Taip pat pabrėžtina, kad draudimo sektoriuje Komisija ketina išnagrinėti galimybę nustatyti Sąjungos taisykles, kuriomis būtų apsaugoti draudimo liudijimų turėtojai tuo atveju, kai sunkumų patiria draudimo bendrovė. EPI turėtų atlikti svarbų vaidmenį tose srityse ir joms turėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai Europos nacionalinių draudimo garantijų sistemų tinklo atžvilgiu.

(38)

Institucija turėtų visomis tinkamomis priemonėmis palengvinti nacionalinėms priežiūros institucijoms perdavimo susitarimų sudarymą ir stebėti, kaip jų laikomasi. Jai turėtų būti iš anksto pranešama apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus, kad ji prireikus galėtų pareikšti nuomonę. Ji turėtų centralizuoti tokių susitarimų skelbimą, kad skaidri ir lengvai prieinama informacija apie susitarimus būtų skelbiama laiku ir su ja galėtų susipažinti visos susijusios šalys. Ji turėtų nustatyti ir skleisti pažangiausią praktiką, susijusią su pareigų perdavimu ir perdavimo susitarimais.

(39)	Institucija turėtų aktyviai skatinti priežiūros konvergenciją visoje Sąjungoje, siekdama suformuoti bendrą priežiūros kultūrą.

(40)

(41)

(42)

(43)

(44)

Institucija turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga pagal savo kompetenciją. Nedarant poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų kompetencijai, Institucijai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo pagal Direktyvą 92/49/EEB, Direktyvą 2002/83/EB ir Direktyvą 2005/68/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (37), tais atvejais, kai toje direktyvoje reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų.

(45)

Kad galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas, Institucija turėtų turėti teisę prašyti pateikti jai visą būtiną informaciją. Siekiant išvengti finansų įstaigoms nustatytos ataskaitų teikimo pareigos dubliavimo, tą informaciją paprastai turėtų teikti nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansų rinkų ir įstaigų, ir turėtų būti atsižvelgta į jau turimą statistiką. Vis dėlto kraštutiniu atveju Institucija turėtų turėti galimybę pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai finansų įstaigai, kai nacionalinė kompetentinga institucija laiku nepateikia ar negali pateikti tokios informacijos. Valstybių narių institucijos turėtų būti įpareigotos padėti Institucijai užtikrinti, kad tokie tiesioginiai prašymai būtų vykdomi. Tokiomis aplinkybėmis svarbu parengti bendras ataskaitų teikimo formas. Informacijos rinkimo priemonės neturėtų daryti poveikio Europos statistikos sistemos ir Europos centrinių bankų sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (38) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (39) taikymui.

(46)

(47)

Institucija turėtų konsultuotis su suinteresuotomis šalimis techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų klausimais ir suteikti joms deramą galimybę pareikšti pastabų dėl siūlomų priemonių. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires ir rekomendacijas, Institucija turėtų atlikti poveikio tyrimą. Siekiant veiksmingumo, tam tikslui turėtų būti naudojama Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė, kuriose būtų proporcingai atstovaujamos atitinkamos Sąjungoje veikiančios finansų įstaigos, atstovaujančios įvairių modelių ir dydžio finansų įstaigas ir verslo įmones; mažos ir vidutinio dydžio įmonės (toliau - MVĮ); profesinės sąjungos; mokslininkai; vartotojai; kiti tų finansų įstaigų paslaugų mažmeniniai naudotojai; ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovai. Tos suinteresuotųjų subjektų grupės turėtų užtikrinti sąveiką su kitomis naudotojų grupėmis Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose nustatytoje finansinių paslaugų srityje.

(48)	Suinteresuotųjų subjektų grupių nariai, atstovaujantys ne pelno organizacijoms arba mokslininkams, turėtų gauti tinkamą kompensaciją, kad būtų sudaryta galimybė asmenims, kurie negauna gero finansavimo ir nėra pramonės atstovai, visapusiškai dalyvauti debatuose dėl finansų reguliavimo.

(49)	Institucija turėtų konsultuotis su suinteresuotųjų subjektų grupėmis ir šioms grupėms turėtų būti suteikta galimybė teikti Institucijai nuomones bei patarimus dėl klausimų, susijusių su pasirinktiniu Direktyvos 2002/83/EB arba Direktyvos 2003/41/EB taikymu įstaigoms.

(50)

Siekiant užtikrinti koordinuotą krizių valdymą ir išsaugoti finansinį stabilumą krizių atvejais, visų pirma siekiant stabilizuoti atskiras finansiškai silpnas finansų įstaigas ir išspręsti jų problemas, pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Sprendimai, kurių Institucija imasi kritiniais ar nesutarimų sprendimo atvejais, kurie turi įtakos finansų įstaigos stabilumui, neturėtų daryti poveikio valstybių narių fiskalinei atsakomybei Turėtų būti nustatytas mechanizmas, pagal kurį valstybės narės galėtų pasinaudoti šia apsaugos priemone ir galiausiai perduoti klausimą nagrinėti Tarybai, kad ji priimtų sprendimą. Vis dėlto tuo apsaugos mechanizmu neturėtų būti piktnaudžiaujama, visų pirma Institucijos priimto sprendimo, kuris neturi lemiamo ar didelio fiskalinio poveikio, atžvilgiu, kaip antai dėl pajamų sumažėjimo, susijusio su laikinu konkrečios veiklos ar gaminių draudimu vartotojų apsaugos tikslais. Priimdama sprendimus pagal apsaugos mechanizmą, Taryba turėtų balsuoti remdamasi principu „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Sprendžiant šį klausimą tikslinga įtraukti Tarybą, atsižvelgiant į specifines valstybių narių pareigas šiuo atžvilgiu. Kadangi šis klausimas yra jautrus, reikėtų užtikrinti griežtas konfidencialumo priemones.

(51)

(52)

Pagrindinis Institucijos sprendimų priėmimo organas turėtų būti Priežiūros taryba, kuri turėtų būti sudaryta iš kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos vadovų ir kuriai turėtų pirmininkauti Institucijos pirmininkas. Komisijos, ESRV, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) atstovai turėtų dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Priežiūros tarybos nariai turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais.

(53)

(54)

(55)

(56)	Institucijos valdymas turėtų būti patikėtas vykdomajam direktoriui, kuris turėtų turėti teisę dalyvauti Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

(57)

Siekiant užtikrinti EPI veiklos nuoseklumą įvairiuose sektoriuose, jos turėtų tarpusavyje glaudžiai koordinuoti veiklą pasitelkdamos Jungtinį komitetą, ir, atitinkamomis aplinkybėmis, turėtų stengtis susitarti dėl bendros pozicijos. Jungtinis komitetas turėtų koordinuoti EPI veiklą, susijusią su finansiniais konglomeratais ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais. Prireikus, aktus, taip pat patenkančius į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, lygiagrečiai turėtų priimti atitinkamos Europos priežiūros institucijos. Jungtiniam komitetui rotacijos principu 12 mėnesių pirmininkauti turėtų EPI pirmininkai. Jungtinio komiteto pirmininkas turėtų būti ESRV pirmininko pavaduotojas. Siekiant, kad EPI neformaliai keistųsi informacija ir formuotų bendrą požiūrį į priežiūros kultūrą, Jungtinis komitetas turėtų turėti darbuotojus, kuriuos skirtų EPI.

(58)

(59)

Siekiant užtikrinti visišką Institucijos autonomiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų daugiausia gaunamos iš privalomų nacionalinių priežiūros institucijų įnašų ir iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto. Pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (40) 47 punktą dėl Sąjungos skiriamo Institucijos finansavimo turi susitarti biudžeto valdymo institucija. Turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto sudarymo procedūra. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai. Visam biudžetui taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

(60)

Institucijai turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (41). Institucija taip pat turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (42).

(61)	Siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (43).

(62)	Svarbu apsaugoti verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Informacijos, kuri yra prieinama Institucijai ir kuria keičiamasi tinkle, konfidencialumui turėtų būti taikomos griežtos ir veiksmingos konfidencialumo taisyklės.

(63)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (44) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (45) visapusiškai taikomi tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais.

(64)	Siekiant užtikrinti skaidrų Institucijos veikimą, jai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (46).

(65)	Trečiosioms valstybėms turėtų būti leista dalyvauti Institucijos darbe pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos turi sudaryti Sąjunga.

(66)

(67)

Institucija turėtų perimti visas dabartines Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto užduotis ir įgaliojimus, todėl Komisijos sprendimas 2009/79/EB turėtų būti panaikintas nuo Institucijos įsteigimo dienos, o 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 716/2009/EB, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa (47), turėtų būti atitinkamai pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto struktūros jau yra sukurtos ir veikia, svarbu užtikrinti labai glaudų Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimą nustatant tinkamą pereinamojo laikotarpio tvarką, siekiant užtikrinti kuo trumpesnį laikotarpį, kuriuo Komisija būtų atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinį administracinį Institucijos darbą.

(68)

Tikslinga nustatyti šio reglamento taikymo terminą, siekiant užtikrinti, kad Institucija būtų tinkamai pasirengusi pradėti veiklą, ir garantuoti sklandų perėjimą nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto. Institucija turėtų būti tinkamai finansuojama. Bent pradžioje ji turėtų būti finansuojama 40 % iš Sąjungos lėšų ir 60 % iš valstybių narių įnašų, kurie vykdomi remiantis balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje.

(69)	Kad Institucija galėtų būti įsteigta 2011 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – Institucija).

2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2009/138/EB, išskyrus jos IV antraštinę dalį, Direktyvų 2002/92/EB, 2003/41/EB, 2002/87/EB, 64/225/EEB, 73/239/EEB, 73/240/EEB, 76/580/EEB, 78/473/EEB, 84/641/EEB, 87/344/EEB, 88/357/EEB, 92/49/EEB, 98/78/EB, 2001/17/EB, 2002/83/EB bei 2005/68/EB, taip pat Direktyvų 2005/60/EB ir 2002/65/EB, kai tie aktai taikomi draudimo ir perdraudimo įstaigoms, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įstaigoms ir draudimo tarpininkams, atitinkamų dalių, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kokio tolesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

3. Institucija taip pat veikia draudimo ir perdraudimo įstaigų, finansinių konglomeratų, už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų ir draudimo tarpininkų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.

4. Tačiau už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų atžvilgiu Institucijos veiksmai nedaro poveikio nacionalinės socialinės apsaugos ir darbo teisės taikymui.

5. Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

6. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija turi padėti:

a)	gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį,

b)	užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą,

c)	stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą,

d)	užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą,

e)	užtikrinti, kad su draudimu, perdraudimu ir profesinėmis pensijomis susijusi rizika būtų tinkamai reguliuojama ir prižiūrima, ir

f)	sustiprinti vartotojų apsaugą.

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją, teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei atlieka ekonominę rinkų analizę tam, kad būtų lengviau įgyvendinti Institucijos tikslą.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria potencialiai sisteminei rizikai, kurią kelia įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, atlikdama savo užduotis, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamasi tik Sąjungos interesais.

2 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistema

2. EFPIS sudaro:

a)	Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;

b)	Institucija;

c)	Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (48);

d)	Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (49);

e)	Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau –Jungtinis komitetas) – šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

f)	valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, nurodytos šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

3. Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.

4. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS priklausančios šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

5. Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

3 straipsnis

Institucijų atskaitomybė

2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	finansų įstaigos – įmonės, subjektai ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems taikomi kurie nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų. Taikant Direktyvą 2005/60/EB, finansų įstaigos – tik draudimo įstaigos ir draudimo tarpininkai, kaip apibrėžta toje direktyvoje;

kompetentingos institucijos:

i)	priežiūros institucijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB ir kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvose 2003/41/EB ir 2002/92/EB;

ii)	taikant Direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad 1 punkte apibrėžtos finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų.

5 straipsnis

Teisinis statusas

1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

3. Institucijai atstovauja pirmininkas.

6 straipsnis

Sudėtis

Instituciją sudaro:

1.	Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis;

2.	Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

3.	pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis;

4.	vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis;

5.	Apeliacinė taryba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis.

7 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Frankfurte prie Maino.

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

8 straipsnis

Institucijos užduotys ir įgaliojimai

1. Institucijos užduotys:

c)	skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir padėti joms tą daryti;

d)	glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

e)	organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo analizę, įskaitant gairių ir rekomendacijų teikimą ir pažangiausios praktikos nustatymą, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f)	pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius;

g)	atlikti ekonomines rinkų analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

h)	stiprinti apdraustųjų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų apsaugą;

prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros institucijų kolegijų veikimo, sisteminės rizikos stebėsenos, vertinimo ir apskaičiavimo vykdymo, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimo ir koordinavimo, teikti aukšto lygio apsaugą apdraustiesiems ir naudos gavėjams visoje Sąjungoje, kaip nurodyta 21–26 straipsniuose;

j)	vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

k)	skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotas finansų įstaigas, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos;

l)	perimti atitinkamai visas nustatytas ir vykdomas Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (toliau - EDPPPIK) užduotis.

2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:

a)	rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b)	rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

c)	skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

d)	skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje;

e)	priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

f)	tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų įstaigoms skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

g)	teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 34 straipsnyje;

h)	rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas kaip numatyta 35 straipsnyje;

i)	kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;

j)	numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų įstaigų duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.

9 straipsnis

Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys

1. Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:

a)	rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;

b)	peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;

c)	rengdama šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus; ir

d)	prisidėdama rengiant bendras informacijos atskleidimo taisykles.

2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo praktikos konvergenciją.

3. Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 6 dalyje nurodytiems tikslams.

10 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta atitinkama suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta atitinkama suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

11 straipsnis

Delegavimas

2. Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12–14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną. Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

14 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

15 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta atitinkama suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta atitinkama suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

16 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

2. Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei reikia, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta atitinkama suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

3. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

17 straipsnis

Sąjungos teisės pažeidimas

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali ištirti tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

18 straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

20 straipsnis

Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.

21 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija padeda skatinti ir stebėti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų Direktyvoje 2009/138/EB nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikimą bei skatinti Sąjungos teisės taikymo priežiūros institucijų kolegijose darną. Siekiant priežiūros veiklos pažangiausios praktikos konvergencijos, Institucijos darbuotojams sudaromos sąlygos dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingos institucijos.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a)	bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti priežiūros institucijų kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

c)	skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;

d)	vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir

prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti grupės priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

a)	kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir

b)	kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir pagal 23 straipsnio 1 dalį, parengia bendrą sisteminės svarbos nustatymo bei apskaičiavimo metodą, prireikus apimantį kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Šie rodikliai bus esminis kriterijus nustatant tinkamus priežiūros veiksmus. Institucija stebi nustatomų veiksmų konvergencijos mastą siekdama skatinti bendrą požiūrį.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.

23 straipsnis

Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas

Institucija parengia tinkamą testavimo krizės situacijomis tvarką, kuri padėtų nustatyti tas finansų įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Tos įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

2. Institucija, rengdama draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų įstaigų galimai keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės draudimo priežiūros įstaigų asociacijos ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.

24 straipsnis

Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką

25 straipsnis

Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros

26 straipsnis

Nacionalinių draudimo garantijų sistemų europinio tinklo kūrimas

Institucija gali prisidėti prie poreikio, ar reikia sukurti tinkamai finansuojamą ir pakankamai suderintą Nacionalinių draudimo garantijų sistemų europinį tinklą, vertinimo.

27 straipsnis

Krizių prevencija, valdymas ir sprendimas

Komisija gali Institucijos paprašyti prisidėti prie Direktyvos 2009/138/EB 242 straipsnyje nurodyto vertinimo, visų pirma susijusio su priežiūros institucijų bendradarbiavimo priežiūros institucijų kolegijose ir šių kolegijų veikimu; su priežiūros praktikos, susijusios su papildomo kapitalo nustatymu; su draudimo ir perdraudimo bendrovių grupėse vykdomos priežiūros ir kapitalo valdymo stiprinimo naudos įvertinimo, įskaitant galimas priemones stiprinti patikimą draudimo grupių tarpvalstybinį valdymą, visų pirma rizikos ir turto valdymo srityje, ir gali teikti ataskaitas dėl pokyčių ir pažangos, susijusių su:

a)	suderinta ankstyvo veikimo sistema;

b)	centralizuoto grupės rizikos valdymo praktika ir grupės vidaus modelių veikimu, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

c)	sandoriais ir rizikos koncentracija grupės viduje;

d)	diversifikacijos ir koncentracijos poveikio raida;

e)	suderinta turto perdavimo, nemokumo bei likvidavimo procedūrų sistema, kurią taikant pašalinamos atitinkamos nacionalinės įmonių arba bendrovių teisės kliūtys turto perdavimui;

f)	vienoda tos pačios grupės bendrovių apdraustųjų ir naudos gavėjų apsauga krizės situacijose;

g)	suderintu ir tinkamai finansuojamu visos Sąjungos masto draudimo garantijų sistemų sprendimu.

Atsižvelgdama į f punktą, Institucija taip pat gali pateikti ataskaitą apie pokyčius ir pažangą, susijusius su koordinuotomis nacionalinio krizių valdymo priemonėmis, kurioje taip pat būtų nurodyta, ar reikalingi suderinti, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai su tinkamomis finansavimo priemonėmis.

Atliekant 81 straipsnyje numatytą šio reglamento peržiūrą, visų pirma, nagrinėjama galimybė stiprinti Institucijos vaidmenį krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityje.

28 straipsnis

Užduočių ir pareigų perdavimas

4. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.

29 straipsnis

Bendra priežiūros kultūra

a)	teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;

b)	skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, visiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų taikomų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;

c)	padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;

d)	peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir

e)	rengia sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis.

2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

2. Atliekant tarpusavio vertinimą vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:

a)	kompetentingos institucijos išteklių ir valdymo susitarimų tinkamumas, skiriant ypatingą dėmesį veiksmingam 10–15 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

c)	tam tikrų kompetentingų institucijų sukaupti pažangiausios praktikos pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudingi perimti kitoms kompetentingoms institucijoms;

d)	pasiektos konvergencijos užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines priemones ir sankcijas, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą veiksmingumas ir laipsnis.

31 straipsnis

Koordinavimo funkcija

Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, inter alia, šiomis priemonėmis:

a)	sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;

b)	nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijomis, apimtį ir, jei įmanoma ir tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;

c)	atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;

d)	nedelsiant pranešdama ESRV apie bet kokią galimą kritinę padėtį;

e)	imdamasi visų priemonių, būtinų palengvinti veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą, įvykus pokyčiams, galintiems sukelti pavojų finansų rinkų veikimui;

32 straipsnis

Rinkos pokyčių vertinimas

1. Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir, prireikus, praneša Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) bei Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, ekonominę analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

a)	bendras metodikas, skirtas ekonominių scenarijų poveikiui įstaigos finansinei padėčiai, įvertinti;

b)	bendrus metodus, skirtus informacijai apie šių finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikti;

c)	bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį įstaigos finansinei padėčiai ir apdraustųjų, pensijų sistemų narių, kitų naudos gavėjų bei vartotojų informavimui.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

4. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.

33 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

2. Institucija padeda rengti su trečiųjų valstybių priežiūros tvarka susijusius sprendimus dėl lygiavertiškumo pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

34 straipsnis

Kitos užduotys

2. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuriam taikoma Direktyva 92/49/EEB bei Direktyvos 2002/83/EB ir 2005/68/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB, ir dėl kurio pagal tas direktyvas reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus paraišką, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 92/49/EEB 15b straipsnio 1 dalies e punkte, Direktyvos 2002/83/EB 15b straipsnio 1 dalies e punkte ir Direktyvos 2005/68/EB 19a straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki įvertinimo laikotarpio pabaigos pagal Direktyvą 92/49/EEB bei Direktyvas 2002/83/EB ir 2005/68/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB. 35 straipsnis taikomas sritims, dėl kurių Institucija gali parengti nuomonę.

35 straipsnis

Informacijos rinkimas

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojamas bendras ataskaitų teikimo formatas.

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.

Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

7. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.

36 straipsnis

Santykiai su ESRV

1. Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.

Jeigu Institucija nesiima priemonių rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV ir Tarybai tokio neveikimo priežastis.

5. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, prireikus, naudojasi jai pagal šį reglamentą pavestais įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.

Teikdama Tarybai ir ESRV informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį, kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.

6. Atlikdama šiame reglamente nustatytas užduotis, Institucija kiek įmanoma atsižvelgia į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas.

37 straipsnis

Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė

1. Siekiant padėti sudaryti palankesnes sąlygas konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiamos Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė (toliau kartu – suinteresuotųjų subjektų grupės). Su suinteresuotųjų subjektų grupėmis konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, dėl gairių ir rekomendacijų pagal 16 straipsnį. Jei veiksmų reikia imtis skubiai ir konsultacijos tampa neįmanomos, suinteresuotųjų subjektų grupės nedelsiant informuojamos.

Suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus. Jos gali kartu aptarti bendro intereso klausimus ir informuoja viena kitą apie kitus svarstomus klausimus.

Vienos suinteresuotųjų subjektų grupės nariai taip pat gali būti kitos suinteresuotųjų subjektų grupės nariais.

2. Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, proporcingai atstovaujančių Sąjungoje veikiančioms draudimo ir perdraudimo įstaigoms ir draudimo tarpininkams bei jų darbuotojų atstovams, vartotojams, draudimo bei perdraudimo paslaugų naudotojams, MVĮ atstovams ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams. Ne mažiau kaip 5 jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Dešimt jos narių atstovauja draudimo įstaigoms, perdraudimo įstaigoms ar draudimo tarpininkams, iš kurių trys atstovauja kooperatyvų ir savitarpio draudimo ar perdraudimo įstaigoms.

3. Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, proporcingai atstovaujančių Sąjungoje veikiančioms profesinių pensijų skyrimo ir institucijoms, darbuotojų atstovams, naudos gavėjų atstovams, MVĮ ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams. Ne mažiau kaip 5 jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Dešimt jos narių atstovauja profesinių pensijų skyrimo institucijoms.

4. Suinteresuotųjų subjektų grupių narius skiria Institucijos priežiūros taryba, atsižvelgdama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos.

5. Institucija suinteresuotųjų subjektų grupėms teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupėms būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos suinteresuotųjų subjektų grupių narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali sudaryti techninių klausimų darbo grupes. Suinteresuotųjų subjektų grupių narių kadencija yra dveji su puse metų, kuriai pasibaigus rengiama nauja atrankos procedūra.

Suinteresuotųjų subjektų grupių narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

6. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16, 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.

7. Suinteresuotųjų subjektų grupės dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

8. Institucija viešai skelbia suinteresuotųjų subjektų grupių nuomones ir patarimus bei konsultacijų su jomis rezultatus.

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.

Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.

Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.

39 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

2. Institucijos sprendimuose nurodomos juos pagrindžiančios priežastys.

3. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

4. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą tinkamais intervalais.

III SKYRIUS

STRUKTŪRA

1 SKIRSNIS

Priežiūros taryba

40 straipsnis

Sudėtis

1. Priežiūros tarybą sudaro:

a)	pirmininkas, neturintis balsavimo teisės;

b)	nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

c)	vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;

d)	vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;

e)	po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.

2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su suinteresuotųjų subjektų grupėmis.

4. Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

5. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

41 straipsnis

Vidaus komitetai ir komisijos

3. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 2 dalį, komisija pasiūlo sprendimą, kurį galutinai priima Priežiūros taryba 44 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka.

4. Priežiūros taryba priima 2 dalyje nurodytos komisijos darbo tvarkos taisykles.

42 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

43 straipsnis

Užduotys

1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą.

2. Priežiūros taryba priima nuomones, rekomendacijas ir sprendimus bei teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

3. Priežiūros taryba skiria pirmininką.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

5. Priežiūros taryba, atsižvelgdama į Administracinė valdybos pasiūlymą, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ši ataskaita skelbiama viešai.

6. Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

7. Priežiūros taryba patvirtina biudžetą pagal 63 straipsnį.

44 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su sprendimais, priimamais pagal 19 straipsnio 3 dalį, sprendimų, kuriuos priima grupės priežiūros institucija, atvejais komisijos pasiūlytas sprendimas laikomas priimtu, jeigu jis patvirtinamas paprasta balsų dauguma, nebent jis atmetamas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

2. Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

2 SKIRSNIS

Administracinė valdyba

45 straipsnis

Sudėtis

1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir dar šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.

Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje.

2. Administracinės valdybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja neturėdami teisės balsuoti.

Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais.

Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

46 straipsnis

Nepriklausomumas

47 straipsnis

Užduotys

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.

2. Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.

3. Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

5. Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.

7. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

8. Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis.

3 SKIRSNIS

Pirmininkas

48 straipsnis

Skyrimas ir užduotys

1. Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei administracinės valdybos posėdžiams.

3. Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas.

5. Pirmininką pašalinti iš pareigų gali tik Europos Parlamentas, remdamasis Priežiūros tarybos sprendimu.

49 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

50 straipsnis

Ataskaita

2. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos pagrindinės veiklos ataskaitą.

3. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

4 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

51 straipsnis

Skyrimas

1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

3. Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.

52 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.

53 straipsnis

Užduotys

1. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.

2. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.

4. Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

5. Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

6. Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.

8. Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.

IV SKYRIUS

EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS

1 SKIRSNIS

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas

54 straipsnis

Įsteigimas

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.

2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), bei užtikrina įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:

—	finansiniais konglomeratais;

—	apskaita ir auditu;

—	mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis;

—	mažmeniniais investiciniais produktais;

—	priemonėmis, skirtomis kovai su pinigų plovimu; ir

—	keitimusi informacija su ESRV, taip pat ESRV ir EPI bendradarbiavimo plėtojimu.

4. Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.

55 straipsnis

Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą kas du mėnesius.

56 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Aktus pagal šio reglamento 10–15, 17, 18 arba 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

57 straipsnis

Pakomitečiai

1. Siekiant 56 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

2. Pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovas.

3. Pakomitetis iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto narys.

4. Jungtinis komitetas gali steigti papildomus pakomitečius.

2 SKIRSNIS

Apeliacinė taryba

58 straipsnis

Sudėtis ir veikla

1. Apeliacinė taryba – jungtinė EPI įstaiga.

Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

Kiti nariai skiriami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

4. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

7. Apeliacinę tarybą jos pirmininkas sušaukia, kai tai yra reikalinga.

8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.

59 straipsnis

Nepriklausomumas ir nešališkumas

5. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.

6. Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.

V SKYRIUS

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS

60 straipsnis

Apeliaciniai skundai

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3. Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

6. Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7. Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.

61 straipsnis

Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

3. Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4. Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

62 straipsnis

Institucijos biudžetas

1. Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (50) (toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:

b)	Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

c)	visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais;

2. Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

3. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4. Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

63 straipsnis

Biudžeto sudarymas

2. Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau kartu – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos biudžeto projektu.

4. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Institucijos subsidijai.

5. Institucijos biudžetą patvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus, jis atitinkamai patikslinamas.

64 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.

Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

4. Administracinės valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6. Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

7. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

65 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (51), nebent to reikėtų atsižvelgiant į konkrečius Institucijos veiklos poreikius ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

66 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Institucijai be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.

68 straipsnis

Darbuotojai

2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

4. Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.

69 straipsnis

Institucijos atsakomybė

2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

70 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

Jiems taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Institucijos darbuotojams, šiems vykdant savo užduotis.

4. Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB/EAPB/Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (52).

71 straipsnis

Duomenų apsauga

72 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 31 d.

73 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (53).

2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.

3. Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

74 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

75 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis

Parengiamieji veiksmai

1. Įsigaliojus šiam reglamentui ir iki Institucijos įsteigimo EDPPPIK glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų pasirengta, jog EDPPPIK pakeis Institucija.

2. Įsteigus Instituciją, Komisija yra atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinę administracinę veiklą, kol Institucija paskirs vykdomąjį direktorių.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos nedaro poveikio Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos įgaliojimams.

4. Institucija laikoma EDPPPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EDPPPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EDPPPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EDPPPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų

1. Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EDPPPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EDPPPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

78 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.

79 straipsnis

Pakeitimai

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EDPPPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

80 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos sprendimas 2009/79/EB, kuriuo įsteigiamas EDPPPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

81 straipsnis

Peržiūra

kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija:

i)	kompetentingų institucijų veiklos nepriklausomumo konvergencija ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje,

ii)	Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b)	priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c)	pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d)	Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e)	38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f)	19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a)	tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b)	tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c)	tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d)	EFPIS raida dera su pasauline raida;

e)	EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f)	pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g)	Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h)	tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

82 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) OL C 13, 2010 1 20, p. 1.

(2) 2010 m. sausio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.

(7) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.

(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.

(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 214.

(10) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 292.

(11) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1

(12) OL L 25, 2009 1 29, p. 23.

(13) OL L 25, 2009 1 29, p. 28.

(14) OL L 25, 2009 1 29, p. 18.

(15) 2006 m. Europos teismo pranešimai, p. I-03771, 44 punktas.

(16) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(17) OL L 9, 2003 1 15, p. 3.

(18) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

(19) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(20) OL 56, 1964 4 4, p. 878.

(21) OL L 228, 1973 8 16, p. 3.

(22) OL L 228, 1973 8 16, p. 20.

(23) OL L 189, 1976 7 13, p. 13.

(24) OL L 151, 1978 6 7, p. 25.

(25) OL L 339, 1984 12 27, p. 21.

(26) OL L 185, 1987 7 4, p. 77.

(27) OL L 172, 1988 7 4, p. 1.

(28) OL L 228, 1992 8 11, p. 1.

(29) OL L 330, 1998 12 5, p. 1.

(30) OL L 110, 2001 4 20, p. 28.

(31) OL L 345, 2002 12 19, p. 1.

(32) OL L 323, 2005 12 9, p. 1.

(33) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(34) OL L 271, 2002 10 9, p. 16.

(35) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.

(36) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.

(37) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

(38) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(39) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(40) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(41) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(42) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(43) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(44) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(45) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(46) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(47) OL L 253, 2009 9 25, p. 8.

(48) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.

(49) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84.

(50) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(51) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(52) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(53) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/84

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1095/2010

2010 m. lapkričio 24 d.

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

(2)

(3)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques de Larosière pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. 2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo, kad būtina sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir pasekmes. Ji rekomendavo įgyvendinti Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros reformas. Ta grupė taip pat padarė išvadą, kad reikėtų sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kuri apimtų tris Europos priežiūros institucijas – vieną bankininkystės sektoriui, vieną vertybinių popierių sektoriui ir vieną draudimo ir profesinių pensijų sektoriui, bei rekomendavo įsteigti Europos sisteminės rizikos tarybą. Ataskaitoje pasiūlytos reformos, kurios, ekspertų manymu, yra reikalingos ir kurias reikia pradėti vykdyti nedelsiant.

(4)

(5)

2009 m. birželio 19 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose patvirtino, kad turėtų būti sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudarytų trys naujos Europos priežiūros institucijos. Sistema turėtų būti siekiama gerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir nuoseklumą, stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą ir parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikomą visiems finansų rinkų dalyviams vidaus rinkoje. Ji pabrėžė, kad Europos priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus, ir pakvietė Komisiją parengti konkrečius pasiūlymus, kaip Europos finansų priežiūros institucijų sistema galėtų atlikti svarbų vaidmenį kilus krizei, kartu pabrėždama, kad Europos priežiūros institucijų sprendimai neturėtų daryti neigiamo poveikio valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (11). Europos Parlamentas ir Taryba turėtų apsvarstyti tą pasiūlymą siekdami užtikrinti, kad Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – Institucija) turėtų tinkamus kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus, atsižvelgiant į tai, kad Institucija turėtų naudotis jai Reglamentu (EB) Nr. 1060/2009 suteiktais išimtiniais kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimais. Tuo tikslu Institucija turėtų turėti atitinkamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, taip pat galimybę nustatyti mokesčius.

(6)

(7)

(8)

Sąjunga jau padarė viską, kas įmanoma, pagal dabartinį Europos priežiūros institucijų komitetų statusą. Sąjunga negali išlikti tokioje padėtyje, kai joje nėra jokio mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos priimtų geriausius galimus tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų rinkų dalyvių priežiūros sprendimus; kai nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir keičiasi informacija; kai bendriems nacionalinės valdžios institucijų veiksmams reikia taikyti sudėtingą tvarką, kad būtų atsižvelgta į nenuoseklius reguliavimo ir priežiūros reikalavimus; kai sprendžiant problemas Sąjungos lygiu nacionaliniai sprendimai dažniausiai yra vienintelė įmanoma galimybė ir kai tas pats teisės akto tekstas aiškinamas skirtingai. Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau - EFPIS) turėtų būti siekiama pašalinti tokius trūkumus ir sukurti sistemą, atitinkančią stabilios ir bendros Sąjungos finansinių paslaugų rinkos tikslą, sujungiant nacionalines priežiūros institucijas tvirtame Sąjungos tinkle.

(9)

EFPIS turėtų būti integruotas nacionalinių ir Sąjungos priežiūros institucijų tinklas, kuriame kasdienė finansų įstaigų priežiūra vykdoma nacionaliniu lygiu. Taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis finansų rinkų dalyviams visoje Sąjungoje skirtų taisyklių suderinimas ir darnus jų taikymas. Kartu su Institucija taip pat reikėtų įsteigti Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją), Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau - Jungtinis komitetas). Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau - ESRV) turėtų būti viena iš EFPIS dalių, skirta atlikti šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 (12) nurodytas užduotis.

(10)

Europos priežiūros institucijos (toliau bendrai – EPI) turėtų pakeisti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/78/EB (13), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/79/EB (14), ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/77/EB (15), bei turėtų perimti visas tų komitetų užduotis ir kompetenciją, įskaitant, atitinkamais atvejais, vykdomo darbo ir projektų tolesnį vykdymą. Kiekvienos Europos priežiūros institucijos veiksmų mastas turėtų būti aiškiai apibrėžtas. EPI turėtų būti atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai ta atskaitomybė susijusi su įvairius sektorius apimančiais klausimais, kurie buvo koordinuojami per Jungtinį komitetą, EPI per Jungtinį komitetą turėtų būti atskaitingos už tokį koordinavimą.

(11)

Institucija turėtų siekti gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindama aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, atsižvelgdama į įvairius visų valstybių narių interesus ir į skirtingą finansų rinkų dalyvių pobūdį. Institucija turėtų apsaugoti viešąsias vertybes, kaip antai finansų sistemos stabilumas, rinkų ir finansinių produktų skaidrumas ir indėlininkų bei investuotojų apsauga. Be to, Institucija turėtų užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir visiems užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą visos ekonomikos, įskaitant finansų įstaigas ir kitus suinteresuotus subjektus, vartotojus ir darbuotojus, naudai. Be to, ji turėtų skatinti priežiūros konvergenciją ir konsultuoti Sąjungos institucijas Institucijos kompetencijos srityse. Institucijai taip pat turėtų būti suteikta tam tikra atsakomybė už egzistuojančią ir naują finansinę veiklą.

(12)

Institucija taip pat turėtų turėti galimybę laikinai uždrausti ar apriboti tam tikrą finansinę veiklą, keliančią grėsmę tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, šiame reglamente nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Esant poreikiui laikinai taikyti tokį draudimą, arba susidarius kritinei padėčiai, Institucija turėtų tai daryti vadovaudamasi šiuo reglamentu ir laikydamasi jame nustatytų sąlygų. Tais atvejais, kai laikinas draudimas vykdyti tam tikrą finansinę veiklą ar šios veiklos apribojimas sukelia tarpsektorinį poveikį, sektorių teisės aktuose turėtų būti numatyta, kad atitinkamais atvejais Institucija turėtų konsultuotis ir koordinuoti savo veiksmus su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) per Jungtinį komitetą.

(13)	Institucija turėtų tinkamai atsižvelgti į savo veiklos poveikį konkurencijai ir naujovėms vidaus rinkoje, Sąjungos konkurencingumui pasaulio mastu, finansinei įtraukčiai ir naujai Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai.

(14)	Siekiant, kad Institucija įgyvendintų savo tikslus, jai turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas, taip pat administracinė ir finansinė autonomija.

(15)

(16)

(17)

2006 m. gegužės 2 d. Sprendime, priimtame byloje C-217/04 (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB sutarties 95 straipsnio (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 114 straipsnis) formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad tos nuostatos pagrindu Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos vien tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą.“ (16) Institucijos paskirtis ir užduotys – padėti kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms nuosekliai aiškinti ir taikyti Sąjungos taisykles ir prisidėti užtikrinant finansinei integracijai būtiną finansinį stabilumą – yra glaudžiai susijusios su Sąjungos acquis tikslais dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos. Todėl Institucija turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu.

(18)

Įstatymo galią turintys aktai, kuriuose nustatomos valstybių narių kompetentingų institucijų užduotys, įskaitant užduotį bendradarbiauti vienai su kita ir su Komisija, yra šie: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (17), 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (18), 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (19), 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (20), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (21), 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (22), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (23), 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (24), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (25), kuria nedaromas poveikis Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) kompetencijai, susijusiai su rizikos ribojimo priežiūra, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais, derinimo (KIPVPS) (26), bet kokie būsimi teisės aktai dėl alternatyvių investavimo fondų valdytojų (AIFV) ir Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009.

(19)

Galiojantys Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojama sritis, kuriai taikomas šis reglamentas, taip pat yra šie: 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (27), 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl papildomos draudimo įmonių draudimo įmonių grupėje priežiūros (28), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (29), taip pat 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (30) ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (31) susijusios dalys.

(20)

Pageidautina, kad Institucija skatintų nuoseklų požiūrį investuotojų kompensavimo sistemų srityje, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir nešališkas požiūris į investuotojus visoje Sąjungoje. Kadangi investuotojų kompensavimo sistemoms taikoma priežiūra jų valstybėse narėse, o ne reguliavimo priežiūra, todėl Institucija turėtų turėti galimybę naudotis savo įgaliojimais pagal šį reglamentą pačios investuotojų kompensavimo sistemos ir jos operatoriaus atžvilgiu.

(21)

(22)

(23)

(24)

(25)	Kaip numatyta SESV 291 straipsnyje, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus.

(26)

Institucija turėtų būti suteikti įgaliojimai tose srityse, kuriose netaikomi techniniai reguliavimo arba įgyvendinimo standartai, priimti gaires ir rekomendacijas dėl Sąjungos teisės taikymo. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir pasirūpinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos geriau laikytųsi tų gairių ir rekomendacijų, Institucijai turėtų būti sudarytos galimybės paskelbti priežastis, kodėl priežiūros institucijos nesilaiko tų gairių ir rekomendacijų.

(27)

Tinkamo ir visos Sąjungos teisės taikymo užtikrinimas – pagrindinė privaloma sąlyga siekiant finansų rinkų vientisumo, skaidrumo, veiksmingumo ir sklandaus veikimo, finansų sistemos stabilumo ir neutralių finansų rinkų dalyvių konkurencijos Sąjungoje sąlygų. Todėl reikėtų nustatyti mechanizmą, pagal kurį Institucija nagrinėtų Sąjungos teisės netaikymo ar neteisingo taikymo, prilygstančio pažeidimui, atvejus. Tas mechanizmas turėtų būti taikomas tose srityse, kuriose Sąjungos teisė apibrėžia aiškias ir besąlygines pareigas.

(28)

(29)

Trečia, siekiant rasti sprendimą išimtiniais atvejais, kai atitinkama kompetentinga institucija ir toliau nesiima veiksmų, kraštutiniu atveju Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskiriems finansų rinkų dalyviams skirtus sprendimus. Tokiu įgaliojimu turėtų būti naudojamasi tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija nesilaiko jai skirtos oficialios nuomonės ir kai Sąjungos teisė yra tiesiogiai taikoma finansų rinkų dalyviams pagal galiojančius ar būsimus Sąjungos reglamentus.

(30)

(31)

Institucija turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionalinės priežiūros institucijos imtųsi konkrečių veiksmų kritinei padėčiai ištaisyti. Tokie Institucijos veiksmai neturėtų daryti poveikio pagal SESV 258 straipsnį nustatytiems Komisijos įgaliojimams pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo prieš tos priežiūros institucijos valstybę narę dėl to, kad ji nesiėmė tokių veiksmų, ir Komisijos teisei tam tikromis aplinkybėmis prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo darbo tvarkos taisyklių. Be to, šie veiksmai neturėtų daryti poveikio galimybei patraukti minėtą valstybę narę atsakomybėn pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucijos nesiima veiksmų, kurių reikalauja Institucija.

(32)

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią priežiūrą ir subalansuotai atsižvelgti į skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų pozicijas, Institucija turėtų turėti galimybę spręsti tų kompetentingų institucijų nesutarimus tarpvalstybinių situacijų atvejais, o jos sprendimas turėtų būti privalomas, taip pat ir priežiūros institucijų kolegijoms. Turėtų būti numatytas taikinimo etapas, per kurį kompetentingos institucijos galėtų susitarti. Institucijos kompetencija turėtų apimti nesutarimus dėl valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų tvarkos ar turinio arba neveikimo tais atvejais, kurie nurodyti šiame reglamente nurodytuose teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose. Tokiu atveju viena iš su šiuo klausimu susijusių priežiūros institucijų turėtų turėti teisę pateikti šį klausimą Institucijai, kuri turėtų veikti pagal šį reglamentą. Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo veiksmų siekiant išspręsti klausimą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės; jos sprendimas turėtų būti privalomas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Jeigu kompetentinga institucija nevykdo jai skirto sprendimo dėl nesutarimų išsprendimo, Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tiesiogiai finansų rinkų dalyviams skirtus sprendimus tiesiogiai joms taikomos Sąjungos teisės srityse. Įgaliojimais priimti tokius sprendimus turėtų būti naudojamasi tik kraštutiniais atvejais ir tik siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą. Tais atvejais, kai atitinkamais Sąjungos teisės aktais suteikiama diskrecija valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Institucijos priimti sprendimai negali pakeisti naudojimosi tokia diskrecija laikantis Sąjungos teisės.

(33)	Krizė parodė, kad dabartinė nacionalinės valdžios institucijų, turinčių įgaliojimus tik atskirose valstybėse narėse, bendradarbiavimo sistema yra nepakankama tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų atžvilgiu.

(34)	Valstybių narių įsteigtos ekspertų grupės krizių priežastims nagrinėti ir pasiūlymams dėl finansų sektoriaus reguliavimo bei priežiūros teikti patvirtino, kad esama tvarka nėra patikimas būsimo tarpvalstybinių mastu veikiančių finansų įstaigų visoje Sąjungoje reguliavimo ir priežiūros pagrindas.

(35)

(36)

Užtikrinant veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų rinkų dalyvių priežiūrą, svarbų vaidmenį atlieka priežiūros institucijų kolegijos. Institucija turėtų skatinti, kad priežiūros institucijų kolegijos veiktų efektyviai, veiksmingai ir nuosekliai, ir prie to prisidėti bei šiuo požiūriu vadovauti užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje. Todėl Institucija turėtų visateisiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, siekiant racionalizuoti priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir keitimosi informacija procesą bei skatinti Sąjungos teisės aktų taikymo konvergenciją ir nuoseklumą visose kolegijose. Kaip nurodyta Larosière ataskaitoje: „būtina vengti konkurencijos iškraipymų ir reguliuojamojo arbitražo, kylančių dėl skirtingos priežiūros praktikos, nes jie gali pakenkti finansų stabilumui, inter alia, dėl to, kad skatina finansinę veiklą perkelti į valstybes, kuriose vykdoma mažiau griežta priežiūra. Priežiūros sistema turi būti suvokiama kaip teisinga ir subalansuota sistema“.

(37)

Institucija savo kompetencijos srityse turėtų prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant bei derinant veiksmingus ir nuoseklius atgaivinimo ir problemų sprendimo planus, procedūras kritinės padėties atvejais ir prevencines priemones, kuriomis būtų užtikrintas finansų sistemos sąnaudų internalizavimas, siekiant kuo labiau sumažinti bankrotų sisteminį poveikį ir rėmimąsi mokesčių mokėtojų lėšomis gelbstint finansų rinkų dalyvius. Ji turėtų prisidėti rengiant tokius sunkumus patiriančių pagrindinių finansų rinkų dalyvių problemų sprendimo metodus, kuriais būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingai bei laiku nutraukti tokių finansų rinkų dalyvių veiklą, ir kuriais, atitinkamais atvejais, būtų numatoma pasitelkti suderintus ir patikimus finansavimo mechanizmus.

(38)

Pažymėtina, kad šiuo metu atlikdama 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (32) ir Direktyvos 97/9/EB peržiūrą Komisija ypatingą dėmesį skiria būtinybei užtikrinti tolesnį derinimą visoje Sąjungoje. Taip pat pabrėžtina, kad draudimo sektoriuje Komisija ketina išnagrinėti galimybę nustatyti Sąjungos taisykles, kuriomis būtų apsaugoti draudimo liudijimų turėtojai tuo atveju, kai sunkumų patiria draudimo bendrovė. EPI turėtų atlikti svarbų vaidmenį tose srityse ir joms turėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai Europos garantijų sistemų atžvilgiu.

(39)

Užduočių ir pareigų perdavimas gali būti naudinga priemonė priežiūros institucijų tinklo veikloje, siekiant mažinti priežiūros užduočių dubliavimą, skatinti bendradarbiavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą bei mažinti finansų rinkų dalyviams tenkančią naštą. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas aiškus teisinis tokio perdavimo pagrindas. Nors laikantis bendrosios taisyklės perdavimas turėtų būti leidžiamas, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, pavyzdžiui, su informavimu ir pranešimu apie perdavimo tvarką susijusias sąlygas. Užduočių perdavimas reiškia, kad užduotis atlieka Institucija arba nacionalinė priežiūros institucija, kita nei atsakinga institucija, o už priežiūros sprendimus lieka atsakinga užduotis perduodanti institucija. Pareigų perdavimas reiškia, kad Institucija arba nacionalinė priežiūros institucija – institucija, kuriai perduodamos pareigos, – turėtų turėti galimybę savo vardu priimti sprendimą tam tikru priežiūros klausimu vietoj pareigas perduodančios institucijos. Perduodant užduotis ir pareigas turėtų būti vadovaujamasi principu, pagal kurį priežiūros kompetencija suteikiama priežiūros institucijai, kuri turi geriausias sąlygas imtis veiksmų atitinkamu klausimu. Perskirstyti pareigas būtų tikslinga, pavyzdžiui, siekiant masto ar aprėpties ekonomijos, grupės priežiūros darnos ir norint optimaliai pasinaudoti nacionalinių priežiūros institucijų techninėmis žiniomis. Institucijos, kuriai perduodamos užduotys ar pareigos, sprendimus tas užduotis ar pareigas perduodanti institucija ir kitos kompetentingos institucijos turėtų laikyti galutiniais, jei tie sprendimai yra perduodamų užduočių ir pareigų srityje. Pareigų perskirstymo pagal susitarimą principai galėtų būti papildomai patikslinti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Institucija turėtų visomis tinkamomis priemonėmis palengvinti nacionalinėms priežiūros institucijoms perdavimo susitarimų sudarymą ir stebėti, kaip jų laikomasi.

(40)	Institucija turėtų aktyviai skatinti priežiūros konvergenciją visoje Sąjungoje, siekdama suformuoti bendrą priežiūros kultūrą.

(41)

(42)

(43)

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, būtina ankstyvajame etape nustatyti tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, atsirandančius tarpvalstybiniu mastu ir įvairiuose sektoriuose mikrolygio rizikos ribojimo lygiu. Institucija turėtų stebėti ir vertinti tokius pokyčius pagal savo kompetenciją ir, jeigu būtina, reguliariai arba prireikus ad hoc pagrindu pranešti apie juos Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, kitoms Europos priežiūros institucijoms ir ESRV. Institucija taip pat turėtų kartu su ESRV pradėti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje Sąjungoje, kad įvertintų finansų rinkų dalyvių atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, ir ji turėtų užtikrinti, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma kuo nuoseklesnė metodika. Siekdama tinkamai atlikti savo užduotis, Institucija turėtų vykdyti ekonominę rinkų ir galimų rinkos pokyčių poveikio analizę.

(44)

(45)

Institucija turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga pagal savo kompetenciją. Nedarant poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų kompetencijai, Institucijai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (23) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (33), tais atvejais, kai toje direktyvoje reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų.

(46)

Kad galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas, Institucija turėtų turėti teisę prašyti pateikti jai visą būtiną informaciją. Siekiant išvengti finansų rinkų dalyviams nustatytos ataskaitų teikimo pareigos dubliavimo, tą informaciją paprastai turėtų teikti nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansų rinkų ir finansų rinkų dalyvių, ir turėtų būti atsižvelgta į jau turimą statistiką. Vis dėlto kraštutiniu atveju Institucija turėtų turėti galimybę pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai finansų rinkų dalyviui, kai nacionalinė kompetentinga institucija laiku nepateikia ar negali pateikti tokios informacijos. Valstybių narių institucijos turėtų būti įpareigotos padėti Institucijai užtikrinti, kad tokie tiesioginiai prašymai būtų vykdomi. Tokiomis aplinkybėmis svarbu parengti bendras ataskaitų teikimo formas. Informacijos rinkimo priemonės neturėtų daryti poveikio Europos statistikos sistemos ir Europos centrinių bankų sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (34) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (35) taikymui.

(47)

(48)

Institucija turėtų konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų klausimais ir suteikti joms deramą galimybę pareikšti pastabų dėl siūlomų priemonių. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires ir rekomendacijas, Institucija turėtų atlikti poveikio tyrimą. Siekiant veiksmingumo, tam tikslui turėtų būti naudojama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, kurioje būtų proporcingai atstovaujama finansų rinkų dalyviams, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (toliau - MVĮ), mokslininkams, vartotojams ir kitiems mažmeninių finansinių paslaugų naudotojams. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė turėtų užtikrinti sąveiką su kitomis naudotojų grupėmis Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose nustatytoje finansinių paslaugų srityje.

(49)

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai, atstovaujantys ne pelno organizacijoms arba mokslininkams, turėtų gauti tinkamą kompensaciją, kad būtų sudaryta galimybė asmenims, kurie negauna gero finansavimo ir nėra pramonės atstovai, visapusiškai dalyvauti debatuose dėl finansų reguliavimo.

(50)

Siekiant užtikrinti koordinuotą krizių valdymą ir išsaugoti finansinį stabilumą krizių atvejais, visų pirma siekiant stabilizuoti atskirus finansiškai silpnus finansų rinkų dalyvius ir išspręsti jų problemas, pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Sprendimai, kurių Institucija imasi kritiniais ar nesutarimų sprendimo atvejais, kurie turi įtakos finansų rinkų dalyvio stabilumui, neturėtų daryti poveikio valstybių narių fiskalinės atsakomybei. Turėtų būti nustatytas mechanizmas, pagal kurį valstybės narės galėtų pasinaudoti šia apsaugos priemone ir galiausiai perduoti klausimą nagrinėti Tarybai, kad ji priimtų sprendimą. Vis dėlto tuo apsaugos mechanizmu neturėtų būti piktnaudžiaujama, visų pirma Institucijos priimto sprendimo, kuris neturi lemiamo ar didelio fiskalinio poveikio, atžvilgiu, kaip antai dėl pajamų sumažėjimo, susijusio su laikinu konkrečios veiklos ar gaminių draudimu vartotojų apsaugos tikslais. Priimdama sprendimus pagal apsaugos mechanizmą, Taryba turėtų balsuoti remdamasi principu „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Sprendžiant šį klausimą tikslinga įtraukti Tarybą, atsižvelgiant į specifines valstybių narių pareigas šiuo atžvilgiu. Kadangi šis klausimas yra jautrus, reikėtų užtikrinti griežtas konfidencialumo priemones.

(51)

Taikydama savo sprendimų priėmimo procedūras, Institucija turėtų vadovautis Sąjungos taisyklėmis ir bendraisiais tinkamo proceso ir skaidrumo principais. Turėtų būti užtikrinta Institucijos sprendimų adresatų teisė būti išklausytiems. Institucijos aktai turėtų sudaryti neatsiejamą Sąjungos teisės dalį.

(52)

Pagrindinis Institucijos sprendimų priėmimo organas turėtų būti Priežiūros taryba, kuri turėtų būti sudaryta iš kiekvienos valstybės narės atitinkamų kompetentingų institucijų vadovų ir kuriai turėtų pirmininkauti Institucijos pirmininkas. Komisijos, ESRV, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) atstovai turėtų dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Priežiūros tarybos nariai turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais.

(53)

Paprastai, Priežiūros taryba turėtų priimti sprendimus paprasta balsų dauguma, laikydamasi principo „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Vis dėlto bendro pobūdžio aktams, įskaitant susijusius su techniniais reguliavimo ir įgyvendinimo standartais, gairėmis ir rekomendacijomis, biudžeto klausimams, taip pat valstybės narės prašymams persvarstyti Institucijos sprendimą laikinai uždrausti ar apriboti tam tikrą finansinę veiklą, tikslinga taikyti kvalifikuotos balsų daugumos taisykles, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Atvejus, susijusius su nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimų sprendimu, turėtų nagrinėti ribotos sudėties, nešališka komisija, sudaryta iš narių, kurie nėra nesutarimo šalimi esančių kompetentingų institucijų atstovai ir kurie neturi su konfliktu susijusių interesų ir tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Turėtų būti užtikrinta tinkamai proporcinga komisijos sudėtis. Komisijos priimtą sprendimą turėtų patvirtinti Priežiūros taryba paprasta balsų dauguma laikydamasi principo „kiekvienas narys turi vieną balsą“. Vis dėlto sprendimų, kuriuos priima konsoliduojanti priežiūros institucija, atžvilgiu komisijos pasiūlytas sprendimas gali būti atmestas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

(54)

(55)

Institucijai turėtų atstovauti visu etatu dirbantis pirmininkas, kurį paskiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atviros atrankos procedūrą, kurią organizuoja ir kuriai vadovauja Priežiūros taryba, padedant Komisijai. Skiriant pirmąjį Institucijos pirmininką Komisija, inter alia, turėtų parengti kandidatų galutinį sąrašą, atsižvelgdama į nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų žinias bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Ataskaitoje, kuri turi būti parengta pagal šį reglamentą, turėtų būti apsvarstyta, ar vėlesnių paskyrimų atveju galutinį sąrašą sudarytų Komisija. Prieš atrinktam asmeniui pradedant eiti pareigas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai jį atrinko Priežiūros taryba, Europos Parlamentas, išklausęs atrinktą kandidatą, turėtų turėti teisę pateikti prieštaravimus to asmens paskyrimui.

(56)	Institucijos valdymas turėtų būti patikėtas vykdomajam direktoriui, kuris turėtų turėti teisę dalyvauti Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

(57)

Siekiant užtikrinti EPI veiklos nuoseklumą įvairiuose sektoriuose, jos turėtų tarpusavyje glaudžiai koordinuoti veiklą pasitelkdamos Jungtinį komitetą, ir, atitinkamomis aplinkybėmis, turėtų stengtis susitarti dėl bendros pozicijos. Jungtinis komitetas turėtų koordinuoti EPI veiklą, susijusią su finansiniais konglomeratais ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais. Prireikus aktus, taip pat patenkančius į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) kompetencijos sritį, lygiagrečiai turėtų priimti atitinkamos Europos priežiūros institucijos. Jungtiniam komitetui rotacijos principu 12 mėnesių pirmininkauti turėtų EPI pirmininkai. Jungtinio komiteto pirmininkas turėtų būti ESRV pirmininko pavaduotojas. Siekiant, kad EPI neformaliai keistųsi informacija ir formuotų bendrą požiūrį į priežiūros kultūrą, Jungtinis komitetas turėtų turėti darbuotojus, kuriuos skirtų EPI.

(58)

Būtina užtikrinti, kad šalims, kurioms daro poveikį Institucijos priimti sprendimai, būtų suteikta teisė į tinkamas teisių gynimo priemones. Siekiant veiksmingai apsaugoti šalių teises ir dėl proceso ekonomijos priežasčių, tais atvejais, kai Institucija turi įgaliojimus priimti sprendimus, šalims turėtų būti suteikta teisė pateikti apeliacinį skundą Apeliacinėje taryboje. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, Apeliacinė taryba turėtų būti jungtinė EPI įstaiga, nepriklausoma nuo jų administracinės ir reguliavimo struktūrų. Apeliacinės tarybos sprendimą turėtų būti galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

(59)

Siekiant užtikrinti visišką Institucijos autonomiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų daugiausia gaunamos iš privalomų nacionalinių priežiūros institucijų įnašų ir iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto. Pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (36) 47 punktą, dėl Sąjungos skiriamo Institucijos finansavimo turi susitarti biudžeto valdymo institucija. Turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto sudarymo procedūra. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai. Visam biudžetui taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

(60)

Institucijai turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (37). Institucija taip pat turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (38).

(61)	Siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (39).

(62)	Svarbu apsaugoti verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Informacijos, kuri yra prieinama Institucijai ir kuria keičiamasi tinkle, konfidencialumui turėtų būti taikomos griežtos ir veiksmingos konfidencialumo taisyklės.

(63)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (40) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (41) visapusiškai taikomi tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais.

(64)	Siekiant užtikrinti skaidrų Institucijos veikimą, jai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (42).

(65)	Trečiosioms valstybėms turėtų būti leista dalyvauti Institucijos darbe pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos turi sudaryti Sąjunga.

(66)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį, apsaugoti indėlininkus ir investuotojus, apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, palaikyti finansų sistemos stabilumą ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(67)

Institucija turėtų perimti visas dabartines Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto užduotis ir įgaliojimus, todėl Komisijos sprendimas 2009/78/EB turėtų būti panaikintas nuo Institucijos įsteigimo dienos, o 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 716/2009/EB, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa (43), turėtų būti atitinkamai pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto struktūros jau yra sukurtos ir veikia, svarbu užtikrinti labai glaudų Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimą nustatant tinkamą pereinamojo laikotarpio tvarką, siekiant užtikrinti kuo trumpesnį laikotarpį, kuriuo Komisija būtų atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinį administracinį Institucijos darbą.

(68)

Tikslinga nustatyti šio reglamento taikymo terminą, siekiant užtikrinti, kad Institucija būtų tinkamai pasirengusi pradėti veiklą, ir garantuoti sklandų perėjimą nuo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto. Institucija turėtų būti tinkamai finansuojama. Bent pradžioje ji turėtų būti finansuojama 40 % iš Sąjungos lėšų ir 60 % iš valstybių narių įnašų, kurie vykdomi remiantis balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje.

(69)	Kad Institucija galėtų būti įsteigta 2011 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – Institucija).

2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 97/9/EB, Direktyvos 98/26/EB, Direktyvos 2001/34/EB, Direktyvos 2002/47/EB, Direktyvos 2003/6/EB, Direktyvos 2003/71/EB, Direktyvos 2004/39/EB, Direktyvos 2004/109/EB, Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2006/49/EB, nedarant poveikio Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) kompetencijai rizikos ribojimo priežiūros srityje, bet kokių būsimų teisės aktų dėl alternatyvių investicinių fondų valdytojų (AIFV) ir Reglamento (EB) Nr. 1060/2009, taip pat Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2005/60/EB ir Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi investicines paslaugas teikiančioms įmonėms ir kolektyvinio investavimo įmonėms, prekiaujančioms savo vienetais ir akcijomis bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, atitinkamų dalių, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kokio tolesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

3. Institucija taip pat veikia finansų rinkų dalyvių veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti. Institucija taip pat imasi tinkamų veiksmų sprendžiant įmonių perėmimo pasiūlymų, tarpuskaitos bei atsiskaitymų ir išvestinių finansinių priemonių klausimus.

4. Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

a)	gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį,

b)	užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą,

c)	stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą,

d)	užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą,

e)	užtikrinti, kad investavimo ir kita rizika būtų tinkamai reguliuojama ir prižiūrima, ir

f)	sustiprinti vartotojų apsaugą.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų rinkų dalyviai, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veiklai arba realiajai ekonomikai.

Institucija, atlikdama savo užduotis, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamasi tik Sąjungos interesais.

2 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistema

2. EFPIS sudaro:

a)	Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 (44) ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;

b)	Institucija;

c)	Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (45);

d)	Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (46);

e)	Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) – Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

f)	valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, nurodytos šio reglamento, Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

3. Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.

4. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

5. Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų rinkų dalyvių priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

3 straipsnis

Institucijų atskaitomybė

2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	finansų rinkų dalyvis – bet kuris asmuo, kuriam taikomas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų arba tuos aktus įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų reikalavimas;

2.	pagrindinis finansų rinkų dalyvis – finansų rinkų dalyvis, kurio nuolatinė veikla arba finansinis perspektyvumas turi arba gali turėti reikšmingo poveikio Sąjungos finansų rinkų stabilumui, vientisumui ar veiksmingumui;

kompetentingos institucijos:

i)	kompetentingos institucijos ir (arba) priežiūros institucijos, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose;

ii)	taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės ir kolektyvinio investavimo subjektai, prekiaujantys savo vienetais ar akcijomis, laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;

iii)	investuotojų kompensavimo sistemų atveju – įstaigos, administruojančios investuotojų kompensavimo sistemas pagal Direktyvą 97/9/EB, arba, tais atvejais, kai investuotojų kompensavimo sistemą administruoja privati bendrovė, tas sistemas prižiūrinti valdžios institucija pagal tą direktyvą.

5 straipsnis

Teisinis statusas

1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

3. Institucijai atstovauja pirmininkas.

6 straipsnis

Sudėtis

Instituciją sudaro:

1.	Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis;

2.	Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

3.	pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis;

4.	vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis;

5.	Apeliacinė taryba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis.

7 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Paryžiuje.

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

8 straipsnis

Institucijos užduotys ir įgaliojimai

1. Institucijos užduotys:

prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma teikiant nuomones Sąjungos institucijoms ir rengiant gaires, rekomendacijas bei techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti grindžiami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais įstatymo galią turinčiais teisės aktais;

padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma, padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų rinkų dalyvių priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, inter alia, imantis priemonių kritiniais atvejais;

c)	skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir padėti joms tą daryti;

d)	glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

e)	organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo analizę, įskaitant gairių ir rekomendacijų teikimą ir pažangiausios praktikos nustatymą, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f)	stebėti ir vertinti rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją;

g)	atlikti ekonomines rinkų analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

h)	stiprinti investuotojų apsaugą;

prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros institucijų kolegijų veikimo, sisteminės rizikos stebėsenos vykdymo, vertinimo ir apskaičiavimo vykdymo, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimo ir koordinavimo, teikti aukšto lygio apsaugą investuotojams visoje Sąjungoje ir rengti sunkumus patiriančių finansų rinkų dalyvių problemų sprendimo metodus bei vertinti atitinkamų finansinių priemonių poreikį, kaip nustatyta 21–26 straipsniuose;

j)	vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

k)	skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotus finansų rinkų dalyvius, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos;

l)	perimti visas nustatytas ir vykdomas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (toliau - CESR) užduotis.

2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:

a)	rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b)	rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

c)	skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

d)	skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje;

e)	priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

f)	tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų rinkų dalyviams skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

g)	teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 34 straipsnyje;

h)	rinkti būtiną informaciją apie finansų rinkų dalyvius, kaip numatyta 35 straipsnyje;

i)	kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį finansų rinkų dalyvių finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;

j)	numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų rinkų dalyvių duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.

9 straipsnis

Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys

1. Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:

a)	rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;

b)	peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;

c)	rengdama šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus; ir

d)	prisidėdama rengiant bendras informacijos atskleidimo taisykles.

2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo praktikos konvergenciją.

3. Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 5 dalyje nurodytiems tikslams.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

10 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

11 straipsnis

Delegavimas

2. Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12-14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

14 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

15 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

16 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

2. Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei reikia, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

3. Kompetentingos institucijos ir finansų rinkų dalyviai deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų rinkų dalyviai aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

17 straipsnis

Sąjungos teisės pažeidimas

1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų rinkų dalyvis atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali ištirti tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų rinkų dalyviams, gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų rinkų dalyviai nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.

18 straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.

3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį, ir išimtinėmis aplinkybėmis būtina suderinti nacionalinės valdžios institucijų veiksmus, kad būtų reaguojama į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti rimtą pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, būtinų pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, kad išspręstų su tokiais pokyčiais susijusias problemas, užtikrindama finansų rinkų dalyvių ir kompetentingų institucijų atitiktį tuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 3 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per tame sprendime nustatytą laikotarpį, Institucija gali, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose bei techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatyti atitinkami reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų rinkų dalyviams, priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad finansų rinkų dalyvis vykdytų savo pareigas pagal tuos teisės aktus. Tai taikoma tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtų techninių reguliavimo standartų bei techninių įgyvendinimo standartų, arba juos taiko taip, kad akivaizdžiai pažeidžia tuos teisės aktus, ir kai būtina nedelsiant ištaisyti padėtį, kad būtų atkurtas tinkamas finansų rinkų veikimas ir vientisumas arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumas.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi reikalavimų, kurie jam tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad finansų rinkų dalyvis vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

20 straipsnis

Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 2 punkte.

21 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija padeda skatinti ir stebėti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais įstatymo galią turinčiais teisės aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai taikytų Sąjungos teisę. Siekiant priežiūros veiklos pažangiausios praktikos konvergencijos, Institucijos darbuotojams sudaromos sąlygos dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a)	bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti pagrindinių finansų rinkų dalyvių atsparumą, visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia pagrindiniai finansų rinkų dalyviai, kaip nurodyta 23 straipsnyje, neigiamiems pokyčiams rinkoje ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo;

c)	skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, be kita ko, įvertinti riziką, kuri kyla arba gali kilti finansų rinkų dalyviams nepalankiausiomis sąlygomis;

d)	vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir

prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį sprendžiant kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam finansų rinkų dalyviui pagal 19 straipsnį.

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

a)	kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir

b)	kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir vadovaudamasi 23 straipsniu, parengia bendrą požiūrį į pagrindinių finansų rinkų dalyvių keliamos sisteminės rizikos nustatymą ir apskaičiavimą, prireikus įskaitant kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Šie rodikliai yra esminis veiksnys nustatant atitinkamus priežiūros veiksmus. Institucija stebi priimtų sprendimų konvergencijos lygį, kad būtų skatinamas bendras požiūris.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas pagrindiniams finansų rinkų dalyviams skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į pagrindinių finansų rinkų dalyvių keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu, arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų veiklos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų rinkų vientisumui ar finansų sistemos stabilumui, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant jo 35 straipsnį.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.

23 straipsnis

Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas

1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo krizės atvejais tvarką, kuri apima finansų rinkų dalyvių keliamos sisteminės rizikos didėjimo krizės atvejais potencialo vertinimą. Finansų rinkų dalyviai, kurie gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimi griežčiau, o prireikus jiems taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

2. Institucija, rengdama finansų rinkų dalyvių keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.

24 straipsnis

Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką

1. Institucija užtikrina, kad ji turėtų specialius ir nuolatinius pajėgumus veiksmingai reaguoti į sisteminės rizikos realizavimosi atvejus, kaip nurodyta 22 ir 23 straipsniuose, ypač įstaigų, kurios kelia sisteminę riziką, atžvilgiu.

25 straipsnis

Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros

2. Institucija gali parengti techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

26 straipsnis

Nacionalinių investuotojų kompensavimo sistemų europinė sistema

1. Institucija, vadovaudamasi šiame reglamente jai suteiktais įgaliojimais, padeda stiprinti nacionalinių investuotojų kompensavimo sistemų europinę sistemą ir užtikrinti tinkamą Direktyvos 97/9/EB taikymą, siekdama užtikrinti, kad nacionalinės investuotojų kompensavimo schemos būtų deramai finansuojamos iš atitinkamų finansų rinkų dalyvių, atitinkamais atvejais įskaitant finansų rinkų dalyvius, kurių pagrindinė būstinė yra trečiosiose valstybėse, įnašų, ir užtikrina aukšto lygio visų investuotojų apsaugą naudojantis Sąjungos mastu suderinta sistema.

2. 16 straipsnis, susijęs su Institucijos įgaliojimais priimti gaires ir rekomendacijas, taikomas investuotojų kompensavimo sistemoms.

3. Institucija gali parengti techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

4. Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinių investuotojų kompensavimo sistemų europinės sistemos konvergencijos analizei.

27 straipsnis

Europos problemų sprendimo ir finansavimo tvarkos sistema

1. Institucija pagal savo kompetenciją prisideda rengiant sunkumų patiriančių pagrindinių finansų rinkų dalyvių problemų sprendimo metodus, kuriais būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingai bei laiku sustabdyti tokių įstaigų veiklą, įskaitant atitinkamais atvejais – pasitelkiant nuoseklius ir patikimus finansavimo mechanizmus.

2. Institucija prisideda sprendžiant vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus ir nustatant finansų rinkų dalyviams taikomų rinkliavų ir įmokų sistemų, kurios gali būti įdiegtos siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą bei nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti ir kurios būtų nuoseklios bei patikimos bankų problemų sprendimo sistemos dalis, bendrą poveikį.

Atliekant 81 straipsnyje numatytą šio reglamento peržiūrą, visų pirma išnagrinėjama galimybė stiprinti Institucijos vaidmenį vykdant krizių prevenciją, jas valdant ir sprendžiant.

28 straipsnis

Užduočių ir pareigų perdavimas

4. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.

29 straipsnis

Bendra priežiūros kultūra

a)	teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;

b)	skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, visiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų taikomų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;

c)	padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;

d)	peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir

e)	rengia sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis.

2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

2. Atliekant tarpusavio vertinimą vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:

a)	kompetentingos institucijos išteklių ir valdymo susitarimų tinkamumas, skiriant ypatingą dėmesį veiksmingam 10–15 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

c)	tam tikrų kompetentingų institucijų sukaupti pažangiausios praktikos pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudingi perimti kitoms kompetentingoms institucijoms;

d)	pasiektos konvergencijos užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines priemones ir sankcijas, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą veiksmingumas ir laipsnis.

3. Remdamasi tarpusavio vertinimu, Institucija gali paskelbti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos siekia laikytis tų gairių ir rekomendacijų. Institucija, rengdama pagal 10–15 straipsnius techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektus, atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus.

31 straipsnis

Koordinavimo funkcija

Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, inter alia, šiomis priemonėmis:

a)	sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;

b)	nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijomis, apimtį ir, jei įmanoma ir tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;

c)	atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;

d)	nedelsiant pranešdama ESRV apie bet kokią galimą kritinę padėtį;

e)	imdamasi visų priemonių, būtinų palengvinti veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą, įvykus pokyčiams, galintiems sukelti pavojų finansų rinkų veikimui;

centralizuotai kaupdama informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 21 ir 35 straipsnius, finansų rinkų dalyviams, veikiantiems keliose valstybėse narėse, vykdant su reguliavimu susijusias pareigas teikti ataskaitas. Institucija ta informacija dalijasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

32 straipsnis

Rinkos pokyčių vertinimas

1. Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir, jei būtina, praneša Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai), Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų rinkų dalyviai, ekonominę analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokiems finansų rinkų dalyviams vertinimą.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų rinkų dalyvių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus. Tam Institucija parengia šias priemones, kurias turi taikyti kompetentingos institucijos:

a)	bendras metodikas, skirtas ekonominių scenarijų poveikiui finansų rinkų dalyvio finansinei padėčiai, įvertinti;

b)	bendrus metodus, skirtus informacijai apie šių finansų rinkų dalyvių atsparumo vertinimų rezultatus teikti;

c)	bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį finansų rinkų dalyvio finansinei padėčiai ir investuotojų bei vartotojų informavimui.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

4. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.

33 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

2. Institucija padeda rengti su trečiųjų valstybių priežiūros tvarka susijusius sprendimus dėl lygiavertiškumo pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

34 straipsnis

Kitos užduotys

2. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuriam taikoma Direktyva 2004/39/EB su pakeitimais padarytais Direktyva 2007/44/EB, ir dėl kurio pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus paraišką, parengti ir skelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki įvertinimo laikotarpio pabaigos pagal Direktyvą 2004/39/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB. 35 straipsnis taikomas sritims, dėl kurių Institucija gali parengti nuomonę.

35 straipsnis

Informacijos rinkimas

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojamas bendras ataskaitų teikimo formatas.

6. Jei šios informacijos nėra arba ji pagal 1 ar 5 dalį nepateikiama laiku, Institucija gali tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti tiesiogiai atitinkamiems finansų rinkų dalyviams. Motyvuotame prašyme paaiškinama, kodėl reikalinga informacija apie atitinkamus atskirus finansų rinkų dalyvius.

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.

Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

7. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.

36 straipsnis

Santykiai su ESRV

1. Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.

2. Institucija reguliariai ir laiku teikia ESRV jos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami bet kokie jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie pateikti ne apibendrinta ar suvestine forma. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia konfidencialios informacijos, visų pirma informacijos apie atskirus finansų rinkų dalyvius, perdavimo tinkamas vidaus procedūras.

Jeigu Institucija nesiima priemonių rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV ir Tarybai tokio neveikimo priežastis.

5. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą pavestais įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.

Teikdama Tarybai ir ESRV informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį, kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.

6. Atlikdama šiame reglamente nustatytas užduotis, Institucija kiek įmanoma atsižvelgia į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas.

37 straipsnis

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė

1. Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskirais finansų rinkų dalyviais, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė.

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus.

2. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, kurie skiriami užtikrinant proporcingą Sąjungoje veikiančių finansų rinkų dalyvių, jų darbuotojų atstovų, taip pat vartotojų, bankininkystės paslaugų naudotojų ir MVĮ atstovavimą. Ne mažiau kaip 5 jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Dešimt grupės narių atstovauja finansų rinkų dalyviams.

3. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Institucijos Priežiūros taryba, atsižvelgdama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos.

4. Institucija Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės kadencija yra dveji su puse metų laikotarpį, kuriai pasibaigus rengiama nauja atrankos procedūra.

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

5. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kokiu su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16, 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.

6. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Institucija viešai skelbia Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones ir patarimus bei konsultacijų su ja rezultatus.

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

2. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai pranešama apie, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.

Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.

Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.

39 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

2. Institucijos sprendimuose nurodomos juos pagrindžiančios priežastys.

3. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

4. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą tinkamais intervalais.

5. Sprendimai, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiami viešai ir juose nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų rinkų dalyvio tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems finansų rinkų dalyvių interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar kurio nors jos dalies stabilumui.

III SKYRIUS

STRUKTŪRA

1 SKIRSNIS

Priežiūros taryba

40 straipsnis

Sudėtis

1. Priežiūros tarybą sudaro:

a)	pirmininkas, neturintis balsavimo teisės;

b)	nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų rinkų dalyvius kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

c)	vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;

d)	vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;

e)	po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.

2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe.

5. Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 97/9/EB, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti investuotojų kompensavimo sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

6. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

41 straipsnis

Vidaus komitetai ir komisijos

3. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 2 dalį, komisija pasiūlo sprendimą, kurį galutinai priima Priežiūros taryba 44 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka.

4. Priežiūros taryba priima 2 dalyje nurodytos komisijos darbo tvarkos taisykles.

42 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

43 straipsnis

Užduotys

1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą.

2. Priežiūros taryba priima nuomones, rekomendacijas ir sprendimus bei teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

3. Priežiūros taryba skiria pirmininką.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

6. Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

7. Priežiūros taryba patvirtina biudžetą pagal 63 straipsnį.

44 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

2. Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka, įskaitant, atitinkamais atvejais, kvorumą reglamentuojančias taisykles. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai, išskyrus pirmininką ir vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose, susijusiose su atskirais finansų rinkų dalyviais, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų numatyta kitaip.

2 SKIRSNIS

Administracinė valdyba

45 straipsnis

Sudėtis

1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir dar šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.

Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje.

2. Administracinės valdybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja neturėdami teisės balsuoti.

Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais.

Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

46 straipsnis

Nepriklausomumas

47 straipsnis

Užduotys

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.

2. Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.

3. Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

5. Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.

7. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

8. Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis.

3 SKIRSNIS

Pirmininkas

48 straipsnis

Skyrimas ir užduotys

1. Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Administracinės valdybos posėdžiams.

2. Pirmininką skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atviros atrankos procedūrą.

3. Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas.

5. Pirmininką pašalinti iš pareigų gali tik Europos Parlamentas, remdamasis Priežiūros tarybos sprendimu.

49 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

50 straipsnis

Ataskaita

2. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos pagrindinės veiklos ataskaitą.

3. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

4 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

51 straipsnis

Skyrimas

1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

2. Surengus atvirą atrankos procedūrą ir po to, kai jo kandidatūrai pritaria Europos Parlamentas, vykdomąjį direktorių skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį.

3. Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.

52 straipsnis

Nepriklausomumas

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.

53 straipsnis

Užduotys

1. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.

2. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.

4. Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

5. Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

6. Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.

8. Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.

IV SKYRIUS

EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS

1 SKIRSNIS

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas

54 straipsnis

Įsteigimas

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.

2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), bei užtikrina įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:

—	finansiniais konglomeratais,

—	apskaita ir auditu,

—	mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

—	mažmeniniais investiciniais produktais,

—	priemonėmis, skirtomis kovai su pinigų plovimu, ir

—	keitimusi informacija su ESRV, taip pat ESRV ir EPI bendradarbiavimo plėtojimu.

4. Jei finansų rinkų dalyvis veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.

55 straipsnis

Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio, posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą kas du mėnesius.

56 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

Aktus pagal šio reglamento 10–15, 17, 18 arba 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

57 straipsnis

Pakomitečiai

1. Siekiant 56 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

2. Pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovas.

3. Pakomitetis iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto narys.

4. Jungtinis komitetas gali steigti papildomus pakomitečius.

2 SKIRSNIS

Apeliacinė taryba

58 straipsnis

Sudėtis ir veikla

1. Apeliacinė taryba – jungtinė EPI įstaiga.

Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

Kiti nariai skiriami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010.

4. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

7. Apeliacinę tarybą jos pirmininkas sušaukia, kai tai yra reikalinga.

8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.

59 straipsnis

Nepriklausomumas ir nešališkumas

5. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.

6. Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.

V SKYRIUS

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS

60 straipsnis

Apeliaciniai skundai

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3. Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

6. Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7. Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.

61 straipsnis

Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

3. Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4. Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

62 straipsnis

Institucijos biudžetas

1. Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (47) (toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:

privalomi nacionalinės valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų rinkų dalyvius, įnašai, kurie atliekami taikant formulę, grindžiamą balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalis taikoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, t. y. 2014 m. spalio 31 d.;

b)	Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

c)	visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais.

2. Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

3. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4. Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

63 straipsnis

Biudžeto sudarymas

2. Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau kartu – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos biudžeto projektu.

4. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Institucijos subsidijai.

5. Institucijos biudžetą patvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus, jis atitinkamai patikslinamas.

64 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.

Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

4. Administracinės valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6. Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

7. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

65 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (48), nebent to reikėtų atsižvelgiant į konkrečius Institucijos veiklos poreikius ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

66 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Institucijai be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.

68 straipsnis

Darbuotojai

2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

4. Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.

69 straipsnis

Institucijos atsakomybė

2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

70 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

Jiems taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Institucijos darbuotojams, šiems vykdant savo užduotis.

3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų rinkų dalyviams taikomus Sąjungos teisės aktus.

4. Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB/EAPB/Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (49).

71 straipsnis

Duomenų apsauga

72 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 31 d.

73 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (50).

2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.

3. Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

74 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

75 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Priežiūros taryboje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskirais finansų rinkų dalyviais susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis

Parengiamieji veiksmai

1. Įsigaliojus šiam reglamentui ir iki Institucijos įsteigimo EVPRPIK glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų pasirengta, jog EVPRPIK pakeis Institucija.

2. Įsteigus Instituciją, Komisija yra atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinę administracinę veiklą, kol Institucija paskirs vykdomąjį direktorių.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos nedaro poveikio Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos įgaliojimams.

4. Institucija laikoma EVPRPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EVPRPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EVPRPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EVPRPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų

1. Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EVPRPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EVPRPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

78 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.

79 straipsnis

Pakeitimai

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EVPRPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

80 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos sprendimas 2009/77/EB, kuriuo įsteigiamas EVPRPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

81 straipsnis

Peržiūra

kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija:

i)	kompetentingų institucijų veiklos nepriklausomumo konvergencija ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

ii)	Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b)	priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c)	pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d)	Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e)	38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f)	19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a)	tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b)	tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c)	tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d)	EFPIS raida dera su pasauline raida;

e)	EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f)	pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g)	Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h)	tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

82 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) OL C 13, 2010 1 20, p. 1.

(2) 2010 m. sausio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.

(7) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.

(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.

(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 214.

(10) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 292.

(11) OL L 302, 2009 11 17, p. 1.

(12) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(13) OL L 25, 2009 1 29, p. 23.

(14) OL L 25, 2009 1 29, p. 28.

(15) OL L 25, 2009 1 29, p. 18.

(16) 2006 m. Europos teismo pranešimai, p. I-03771, 44 punktas.

(17) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.

(18) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(19) OL L 184, 2001 7 6, p. 1.

(20) OL L 168, 2002 6 27, p. 43.

(21) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(22) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(23) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(24) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(25) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(26) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(27) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(28) OL L 330, 1998 12 5, p. 1.

(29) OL L 345, 2006 12 8, p. 1.

(30) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(31) OL L 271, 2002 10 9, p. 16.

(32) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.

(33) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

(34) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(35) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(36) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(37) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(38) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(39) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(40) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(41) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(42) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(43) OL L 253, 2009 9 25, p. 8.

(44) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(45) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.

(46) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48.

(47) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(48) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(49) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(50) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

15.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/120

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES

2010 m. lapkričio 24 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2007 ir 2008 m. finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių ir su konkrečiais atvejais, ir su visa finansų sistema. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo finansų globalizacijos ir integruotų bei tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įstaigų veikia tarpvalstybiniu mastu, realybės. Krizė atskleidė trūkumų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir pasitikėjimo srityse.

(2)

Keliose prieš finansų krizę ir jos metu priimtose rezoliucijose Europos Parlamentas paragino pereiti prie labiau integruotos europinės priežiūros, kad būtų užtikrintos iš tiesų vienodos sąlygos visiems subjektams Sąjungos lygiu ir atspindėta didėjanti finansų rinkų integracija Sąjungoje (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų struktūros įgyvendinimo: veiksmų planas, 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje, 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.) – Baltoji knyga, 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų ir 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros, taip pat 2009 m. balandžio 22 d. savo pozicijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ir 2009 m. balandžio 23 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų).

(3)

2008 m. lapkričio mėnesį Komisija suteikė įgaliojimus Jacques de Larosière pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas, kaip stiprinti Europos priežiūros priemones, siekiant geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansine sistema. 2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo, kad būtina sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir pasekmes. Ji rekomendavo įgyvendinti Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros plataus užmojo reformas. Larosière ataskaitoje taip pat rekomenduojama sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (toliau – EFPIS), kuri apimtų tris Europos priežiūros institucijas (toliau – EPI) – po vieną bankininkystės, vertybinių popierių ir draudimo bei profesinių pensijų sektoriams, ir Europos sisteminės rizikos valdybą.

(4)

Savo 2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija pasiūlė parengti teisės akto, kuriuo būtų sukurta EFPIS, projektą, o 2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ ji pateikė išsamesnę informaciją apie galimą šios naujos priežiūros sistemos struktūrą.

(5)

Europos Vadovų Taryba savo išvadose po 2009 m. birželio 18 ir 19 d. susitikimo rekomendavo sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kurią sudarytų trys naujos EPI. Sistemos tikslas turėtų būti gerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir nuoseklumą, stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą, nustatyti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikomą visoms finansų įstaigoms vidaus rinkoje. Ji pabrėžė, kad EPI taip pat turėtų turėti kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus, ir pakvietė Komisiją parengti konkrečius pasiūlymus, kaip EFPIS galėtų atlikti svarbų vaidmenį kilus krizėms.

(6)	2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė pasiūlymus dėl trijų reglamentų, kuriais sukuriama EFPIS, įskaitant trijų EPI sukūrimą.

(7)

Siekiant, kad EFPIS veiktų veiksmingai, šių trijų EPI veiklos srityje reikia pakeisti Sąjungos teisės aktus. Šie pakeitimai susiję su tam tikrų EPI įgaliojimų taikymo srities apibrėžtimi, tam tikrų Sąjungos teisės aktuose numatytų įgaliojimų įtraukimu ir daliniais pakeitimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad teisės aktai EFPIS būtų taikomi sklandžiai ir veiksmingai.

(8)	Sukūrus tris EPI, turėtų būti parengtas bendras taisyklių sąvadas, kuriuo būtų užtikrinta, kad taisyklės būtų nuosekliai suderintos ir taikomos vienodai, taip sudarant sąlygas vidaus rinkai geriau veikti.

(9)

Reglamentuose, kuriais įsteigiama EFPIS, numatyta, kad atitinkamuose teisės aktuose konkrečiai nustatytose srityse EPI gali parengti techninių standartų projektus, kurie pateikiami Komisijai tvirtinti priimant deleguotus arba įgyvendinimo teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 290 ir 291 straipsnius. Šioje direktyvoje turėtų būti nurodyta pirma tokių sričių grupė, ir neturėtų trukdyti ateityje įtraukti kitas sritis.

(10)

Atitinkamuose teisės aktuose turėtų būti apibrėžtos sritys, kuriose EPI turi įgaliojimus rengti techninių standartų projektus, ir numatyta, kaip jie turėtų būti priimti. Atitinkamuose deleguotuose teisės aktuose derėtų nustatyti aspektus, sąlygas ir specifikacijas, kaip išsamiai išdėstyta SESV 290 straipsnyje.

(11)

Nustačius techninių standartų sritis, turėtų būti sukurta derama bendro suderintų taisyklių sąvado rengimo ir vengimo be reikalo apsunkinti reglamentavimą ir vykdymą pusiausvyra. Turėtų būti pasirinktos tik tos sritys, kuriose nuosekliomis techninėmis taisyklėmis bus iš esmės ir veiksmingai pagerintos galimybės pasiekti atitinkamų teisės aktų tikslus, kartu užtikrinant tai, kad politinius sprendimus priimtų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, vadovaudamiesi savo įprastomis procedūromis.

(12)

Aspektai, kuriems bus taikomi techniniai standartai, turėtų būti tikrai techniniai, kuriems kurti reikia priežiūros ekspertų žinių. Numatant techninius standartus, kurie priimami kaip deleguoti teisės aktai, turėtų būti toliau rengiamos, apibrėžiamos ir nustatomos sąlygos, kuriomis atliekamas nuoseklus taisyklių, numatytų pagrindinėse Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintose priemonėse, suderinimas, papildant arba iš dalies pakeičiant tam tikras neesmines teisės akto dalis. Techniniais standartais, kurie priimti kaip įgyvendinimo teisės aktai, derėtų nustatyti teisiškai privalomų Sąjungos teisės aktų vienodo taikymo sąlygas. Techniniai standartai neturėtų būti susiję su politiniais sprendimais priimamomis priemonėmis.

(13)

Techninių reguliavimo standartų atveju tikslinga nustatyti atitinkamai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama atitinkamai Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (4), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (5) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (6) 10–14 straipsniuose numatytą procedūrą. Techniniai įgyvendinimo standartai turėtų būti priimami atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje numatytą procedūrą. Europos Vadovų Taryba patvirtino vadinamąjį Lamfalussy keturių lygių metodą, skirtą padidinti reglamentavimo proceso leidžiant Sąjungos teisės aktus finansų srityje efektyvumą ir skaidrumą. Komisija turi įgaliojimus tvirtinti 2-jo lygio priemones daugelyje sričių ir jau galioja daug įvairių 2-jo lygio Komisijos reglamentų ir direktyvų. Tais atvejais, kai techniniai reguliavimo standartai skirti tolesniam tokių 2-jo lygio priemonių taikymo sąlygų parengimui, apibrėžimui arba nustatymui, jie turėtų būti priimti tik patvirtinus atitinkamas 2-jo lygio priemones ir juose turėtų būti atsižvelgiama į tos 2-jo lygio priemonės turinį.

(14)

Privalomi techniniai standartai papildo bendrą finansinių paslaugų teisės aktų rinkinį, o tam pritarė Europos Vadovų Taryba savo 2009 m. birželio mėn. išvadose. Nors tam tikri reikalavimai Sąjungos teisėkūros aktuose nėra visapusiškai suderinti, taip pat laikantis atsargumo principo priežiūros srityje, privalomi techniniai standartai, kuriais parengiamos, apibrėžiamos ar nustatomos tų reikalavimų taikymo sąlygos, neturėtų trukdyti valstybėms narėms reikalauti papildomos informacijos ar nustatyti griežtesnius reikalavimus. Todėl nustatant techninius standartus derėtų leisti valstybėms narėms tą daryti tam tikrose srityse, kai tokia veiksmų laisvė yra numatyta tokiuose teisėkūros aktuose.

(15)	Kaip išdėstyta reglamentuose, kuriais įsteigiama EFPIS, prieš pateikdamos techninius standartus Komisijai, EPI tam tikrais atvejais turėtų rengti su jais susijusias atviras viešąsias konsultacijas ir išnagrinėti galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą.

(16)	Reikėtų numatyti galimybę techniniuose standartuose nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones kartu su tinkamais terminais, jeigu neatidėliotino įgyvendinimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, lyginant su tikėtina nauda.

(17)

Reglamentuose, kuriais sukuriama EFPIS, numatyta kompetentingų nacionalinių institucijų nesutarimų sprendimo tvarka. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveikimu Sąjungos teisės aktuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 numatytose srityse, kuriose pagal atitinkamus teisės aktus reikalaujama daugiau kaip vienos valstybės narės nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, koordinavimo ar bendro sprendimų priėmimo, EPI derėtų sudaryti galimybes vienos ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu padėti institucijoms pasiekti susitarimą per EPI nustatytą laiką, kurį nustatant turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamuose teisės aktuose numatytus atitinkamus laikotarpius ir nesutarimo sprendimo skubumą bei sudėtingumą. Jeigu ir toliau nesutariama, EPI derėtų sudaryti galimybes išspręsti klausimą.

(18)

Pagal EFPIS steigimo reglamentus reikalaujama, kad atvejai, kuriais gali būti taikomas nesutarimų tarp nacionalinių kompetentingų institucijų sprendimo mechanizmas, turi būti nurodyti sektorių teisės aktuose. Šioje direktyvoje turėtų būti nurodyta pirma tokių atvejų grupė ir tai neturėtų trukdyti ateityje įtraukti kitus atvejus. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma EPI veikti pagal kitus įgaliojimus ar vykdyti jų steigimo reglamentuose nurodytas užduotis, įskaitant neprivalomą tarpininkavimą ir nuoseklaus, efektyvaus bei rezultatyvaus Sąjungos teisės aktų taikymo užtikrinimą. Be to, tose srityse, kuriose atitinkamu teisės aktu jau nustatytas koks nors neprivalomas tarpininkavimas arba laikotarpiai, per kuriuos viena arba daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų turi priimti bendrus sprendimus, reikia pakeitimų, kad būtų užtikrintas bendro sprendimo priėmimo proceso aiškumas ir kad šis procesas būtų kuo mažiau trikdomas, taip pat tais atvejais, kai to reikia, EPI turėtų turėti galimybę spręsti nesutarimus. Privaloma ginčų sprendimo tvarka skirta atvejams, kai nacionalinės kompetentingos institucijos negali tarpusavyje išspręsti procedūrinių arba esminių klausimų, susijusių su Sąjungos teisės aktų laikymusi.

(19)

Todėl šioje direktyvoje reikėtų numatyti atvejus, kai gali reikėti spręsti procedūrinį arba esminį Sąjungos teisės laikymosi klausimą ir nacionalinės kompetentingos institucijos gali nesugebėti išspręsti šio klausimo pačios. Tokiu atveju viena iš suinteresuotų nacionalinių kompetentingų institucijų turėtų turėti galimybę kreiptis dėl šio klausimo į atitinkamą Europos priežiūros instituciją. Tai Europos priežiūros institucijai derėtų veikti pagal jos steigimo reglamente ir šioje direktyvoje nustatytą procedūrą. Europos priežiūros institucija turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo veiksmų, siekiant išspręsti klausimą ir užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, o jos sprendimas turėtų būti privalomas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai atitinkamu Sąjungos teisės aktu valstybėms narėms paliekama laisvė spręsti savo nuožiūra, Europos priežiūros institucijos priimti sprendimai neturėtų pakeisti nacionalinių priežiūros institucijų sprendimo savo nuožiūra, atitinkančio Sąjungos teisės reikalavimus.

(20)

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (7) numatytas tarpininkavimas arba bendri sprendimai nustatant pagrindines patronuojamąsias įmones narystės priežiūros institucijų kolegijoje, modelio patvirtinimo ir grupės rizikos vertinimo tikslais. Visose šiose srityse padarytuose pakeitimuose turėtų būti aiškiai nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu kilus nesutarimui, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) gali jį išspręsti taikydama Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 išdėstytą procesą. Taikant tą tvarką užtikrinama, kad, nors Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) neturėtų pakeisti kompetentingų institucijų veiklos savo nuožiūra užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, turėtų būti įmanoma išspręsti nesutarimus ir stiprinti bendradarbiavimą prieš priimant ar institucijai paskelbiant galutinį sprendimą.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad naujosioms EPI būtų sklandžiai perduotos dabartinės Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto funkcijos, visuose susijusiuose teisės aktuose nuorodos į šiuos komitetus turėtų būti pakeistos atitinkamai nuorodomis į Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją), Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją).

(22)

Siekiant užtikrinti visapusišką naujos SESV numatytos sistemos veikimą, Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 202 straipsnyje numatytus įgyvendinimo įgaliojimus būtina suderinti su atitinkamomis SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatomis ir juos pakeisti. Ta peržiūra turėtų būti užbaigta per trejus metus nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, o likę įgyvendinimo įgaliojimai, kurie buvo suteikti pagal EB sutarties 202 straipsnį, nuo tos dienos turėtų būti nebetaikomi.

(23)

Komiteto procedūrų suderinimas su SESV, ypač su jos 290 ir 291 straipsniais, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir išsamiau išdėstyti šia direktyva iš dalies pakeistose direktyvose nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį derėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus.

(24)

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų galėti pareikšti prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo dienos. Turėtų būti numatyta galimybė, kad Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis svarbiose rūpestį keliančios srityse galėtų būti pratęstas trimis mėnesiais. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų galėti informuoti kitas institucijas apie savo ketinimą nereikšti prieštaravimų. Šitaip anksti tvirtinti deleguotus teisės aktus ypač dera tada, kai reikia laikytis terminų, pvz., laikytis pagrindiniame teisės akte Komisijai nustatytų deleguotų teisės aktų priėmimo tvarkaraščių.

(25)

Deklaracijoje (NR. 39) dėl SESV 290 straipsnio, pridėtoje prie Lisabonos sutartį patvirtinusios Tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamojo akto, Konferencija atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengiant deleguotų teisės aktų projektus finansinių paslaugų srityje pagal jos nusistovėjusią praktiką.

(26)	EFPIS sukūrus naująją priežiūros struktūrą nacionalinės kompetentingos institucijos turės artimai bendradarbiauti su EPI. Atitinkamų teisės aktų pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad nekiltų teisinių kliūčių vykdyti pareigas keistis informacija, numatytas EPI steigimo reglamentuose.

(27)	Informacijai, kurią perduoda arba kuria keičiasi kompetentingos institucijos ir EPI arba ESRV, reikėtų taikyti profesinės paslapties prievolę, kurios turi laikytis asmenys, kurie dirba ar dirbo informaciją gaunančiose kompetentingose institucijose.

(28)

EPI steigimo reglamentuose numatyta, kad EPI gali plėtoti ryšius su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir padeda rengti sprendimus dėl lygiavertiškumo, susijusius su trečiųjų šalių priežiūros tvarka. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8) ir Direktyva 2006/48/EB turėtų būti iš dalies pakeistos, kad EPI galėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir keistis informacija, jeigu tos trečiosios šalys gali garantuoti, kad bus apsaugomas profesinis slaptumas.

(29)

Bendras konsoliduotas kiekvienos kategorijos finansų įstaigų Europos Sąjungoje sąrašas arba registras, kurį tvarkyti dabar yra kiekvienos nacionalinės kompetentingos institucijos pareiga, padidins skaidrumą ir yra labiau tinkamas bendros finansų rinkos kontekste. EPI turėtų būti suteikta užduotis rengti, skelbti ir reguliariai atnaujinti Sąjungos finansų subjektų registrus ir sąrašus. Tai apima nacionalinių kompetentingų institucijų kredito įstaigoms išduodamų leidimų sąrašą ir visų investicinių įmonių registrą ir reguliuojamų rinkų sąrašą pagal Direktyvą 2004/39/EB. Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai)turėtų būti pavesta užduotis rengti, skelbti ir reguliariai atnaujinti 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (9), numatytų patvirtintų prospektų ir patvirtinimo pažymų sąrašą.

(30)	Tose srityse, kur EPI privalo rengti techninių standartų projektus, tie techninių standartų projektai turėtų būti pateikti Komisijai per trejus metus nuo EPI įsteigimo, išskyrus atvejus, kai atitinkamame įstatymo galią turinčiame akte nenustatytas kitas terminas.

(31)

Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) užduotys, susijusios su 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose (10) neturėtų daryti poveikio Europos centrinių bankų sistemos įgaliojimams skatinti sklandų mokėjimų sistemų veikimą, vadovaujantis SESV 127 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka.

(32)

Techniniai standartai, kuriuos pagal šią direktyvą ir 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (11) turi parengti Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai, susijusiai su tokioms institucijoms taikomais riziką ribojančiais reikalavimais, kaip numatyta Direktyvoje 2003/41/EB.

(33)

Pagal Direktyvos 2003/71/EB 13 straipsnio 5 dalį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti prospekto tvirtinimą kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, jei pastaroji su tuo sutinka. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad apie tokius perdavimo susitarimus Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) būtų pranešta bent prieš vieną mėnesį iki jų įvykdymo pradžios. Tačiau, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su tvirtinimo perdavimu pagal Direktyvą 2003/71/EB, kurioje numatyti trumpesni terminai, tokiu atveju tikslinga netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalies.

(34)

Šiuo metu EPI neturėtų rengti projektų tų techninių standartų, kurie taikomi dabartiniams reikalavimams, pagal kuriuos investicinių įmonių, kredito įstaigų, KIPVPS ir jų valdymo įmonių veiklai tiesiogiai vadovaujantys asmenys turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti pakankamai patirties, siekiant užtikrinti, kad jie vadovautų patikimai ir apdairiai. Tačiau atsižvelgiant į tų reikalavimų svarbą, EPI pirmenybę turėtų teikti geriausios praktikos nustatymui gairėse ir priežiūros bei rizikos ribojimo procesų suvienodinimui, siekiant taikyti tokią geriausią praktiką. Taip pat jos turėtų identifikuoti geriausią patirtį ir užtikrinti konvergenciją riziką ribojančių reikalavimų, susijusių su šių įstaigų pagrindine buveine, atžvilgiu.

(35)

Europos taisyklių sąvadu, kuris būtų taikomas visoms finansų įstaigoms vidaus rinkoje, turėtų būti užtikrintas tinkamas kriterijų ir metodų, kuriuos turės taikyti kompetentingos institucijos vertindamos kredito įstaigų riziką, suderinimas. Konkrečiau, techninių standartų, susijusių su vidaus reitingais pagrįstu metodu, pažangiuoju vertinimo metodu ir rinkos rizikos metodo vidaus modeliu, projektų parengimo tikslas, kaip numatyta šioje direktyvoje, turėtų būti tokių metodų kokybės ir patikimumo, taip pat kompetentingų institucijų atliekamos jų peržiūros darnos užtikrinimas. Tais techniniais standartais turėtų būti sudaryta galimybė kompetentingoms institucijoms leisti finansų įstaigoms kurti skirtingus metodus, remiantis savo patirtimi ir specifika, laikantis Direktyvose 2006/48/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (12) nustatytų reikalavimų ir atitinkamuose techniniuose standartuose nustatytų reikalavimų.

(36)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį, apsaugoti indėlininkus, investuotojus ir naudos gavėjus, o kartu ir verslo subjektus bei vartotojus, apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, palaikyti finansų sistemos stabilumą ir tvarumą, apsaugoti realųjį ekonomikos sektorių, viešuosius finansus ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(37)	Komisija ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie EPI pateiktus techninių standartų projektus, numatytus šioje direktyvoje, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus.

(38)

Todėl 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (13), 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (14), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (15), Direktyva 2003/41/EB, Direktyva 2003/71/EB, Direktyva 2004/39/EB, 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (16), 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (17), Direktyva 2006/48/EB, Direktyva 2006/49/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (18), derinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/26/EB pakeitimai

Direktyva 98/26/EB iš dalies keičiama taip:

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. 2 dalyje nurodyta valstybė narė nedelsdama informuoja Europos sisteminės rizikos valdybą, kitas valstybes nares ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (toliau – EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (19)

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės apibrėžia sistemas ir atitinkamų sistemų operatorius, kurie turi būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį, ir praneša apie juos EVPRI, taip pat informuoja ją apie institucijas, kurias jos yra pasirinkusios pagal 6 straipsnio 2 dalį. EVPRI tą informaciją skelbia savo interneto svetainėje.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.“

2 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

Direktyva 2002/87/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Koordinatorius, paskirtas pagal 10 straipsnį, informuoja grupei vadovaujančią patronuojančią įmonę arba, jeigu patronuojančios įmonės nėra, kontroliuojamą įmonę, kurios balanso bendra suma svarbiausiame grupės finansų sektoriuje yra didžiausia, apie finansinio konglomerato statuso suteikimą grupei ir koordinatoriaus paskyrimą.

Koordinatorius taip pat informuoja kompetentingas institucijas, įgaliojusias kontroliuojamas grupės įmones, valstybės narės, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas ir Europos priežiūros institucijų (toliau – EPI) Jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), įsteigtą atitinkamai pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, įsteigiančio Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (20), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, įsteigiančio Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (21) bei 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, įsteigiančio Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (22) 54 straipsnį.

b)	pridedama ši dalis: „3. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia finansinio konglomerato statusą gavusių grupių sąrašą ir jį nuolat atnaujina. Nuoroda į šią informaciją pateikiama visų EPI interneto svetainėse.“

9 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)	taikomas priemones, kuriomis prisidedama prie atitinkamų atgaivinimo ir problemų sprendimo priemonių bei planų ir kuriomis, prireikus, jie yra plėtojami. Šios priemonės reguliariai atnaujinamos.“

3.	3 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

III skirsnyje įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Jungtinio komiteto vaidmuo

Jungtinis komitetas, remdamasis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsniu, užtikrina nuoseklią įvairius sektorių apimančią ir tarpvalstybinę priežiūrą ir Sąjungos teisės aktų laikymąsi.“

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant užtikrinti tinkamą kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių priežiūrą, viena iš atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, įskaitant valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas, paskiriama koordinatoriumi, atsakingu už papildomos priežiūros vykdymą. Informacija apie koordinatorių skelbiama Jungtinio komiteto interneto svetainėje.“

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas papildomai priežiūrai ir ją plačiai teisiškai įtvirtinti, koordinatorius, pirmiau nurodytos kitos atitinkamos kompetentingos institucijos ir prireikus kitos susijusios kompetentingos institucijos priima koordinavimo susitarimus. Koordinavimo susitarimuose gali būti numatyta koordinatoriui pavesti papildomas užduotis ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nustatyti sprendimų priėmimo proceso, kaip nurodyta 3 ir 4 straipsniuose, 5 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnyje, 12 straipsnio 2 dalyje bei 16 ir 18 straipsniuose, taip pat bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis tvarką.

Vadovaujantis 8 straipsniu ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 bei Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengia gaires, skirtas suvienodinti priežiūros praktiką priežiūros derinimo priemonių nuoseklumo aspektu pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 4 dalį.“

12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Informacija apie kontroliuojamas finansinio konglomerato įmones, kuri gali būti reikalinga pagal sektoriaus taisyklių nuostatas vykdyti atitinkamas užduotis, kompetentingos institucijos gali keistis su toliau nurodytomis institucijomis: centriniais bankais, Europos centrinių bankų sistema, Europos centriniu banku ir Europos sisteminės rizikos valdyba pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (23) 15 straipsnį.

Įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su Jungtiniu komitetu

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Jungtiniu komitetu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia Jungtiniam komitetui visą informaciją, būtiną jo užduotims vykdyti atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį.“

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje nebūtų jokių teisinių kliūčių, trukdančių fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikoma papildoma priežiūra, neatsižvelgiant į tai, ar įmonės yra kontroliuojamos, keistis tarpusavyje bet kuria informacija, kuri galėtų būti aktuali, siekiant papildomos ir europinės priežiūros tikslų, taip pat keistis informacija pagal šią direktyvą bei su Europos priežiūros institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį, prireikus pasitelkdamos Jungtinį komitetą.“

10.

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti priemones, kurias jų kompetentingos institucijos gali taikyti mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 ir 56 straipsniuose nustatytos tvarkos, EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, gali parengti gaires dėl priemonių, taikomų mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms.“

11.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio sektoriaus taisyklėms, kai taikoma 5 straipsnio 3 dalis, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdoma kontroliuojamų įmonių, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė toje trečiojoje šalyje, priežiūra yra lygiavertė nustatytajai šioje direktyvoje dėl 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros. Tikrinimą patronuojančios įmonės arba bet kurios iš leidimą Sąjungoje įsigijusių kontroliuojamų įmonių prašymu ar savo iniciatyva atlieka kompetentinga institucija, atitinkanti 10 straipsnio 2 dalyje koordinatoriui nustatytus kriterijus.

Ta kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų taikomų gairių, kurias atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 bei 56 straipsnius parengia Jungtinis komitetas.“;

b)	po 1 dalies įterpiama ši dalis: „1a. Kai kompetentinga institucija nesutinka su sprendimu, kurį priėmė kita atitinkama kompetentinga institucija pagal šią dalį, taikomas atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnis.“

12.

19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 218 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui, Komisija, kuriai padeda Jungtinis komitetas, Europos bankininkystės komitetas, Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas ir Finansinių konglomeratų komitetas, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aptartų sąlygų rezultatus ir po jų susidariusią padėtį.“

13.	20 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Tos priemonės neapima Komisijai deleguotų ir suteiktų įgaliojimų dalyko 21a straipsnyje išvardytų klausimų atžvilgiu.“

14.

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis pakeičiama taip:

„4. EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, gali pateikti bendrų gairių dėl to, ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms taikant papildomos priežiūros tvarką gali būti pasiekti šioje direktyvoje numatyti finansinio konglomerato, kuriam vadovaujančios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros tikslai. Jungtinis komitetas šias gaires nuolat peržiūri ir atsižvelgia į atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomos papildomos priežiūros pokyčius.“

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d. Komisija peržiūri 20 straipsnį ir pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai taikyti su šia direktyva susijusius deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį ir įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį. Nedarant poveikio jau patvirtintoms įgyvendinimo priemonėms, 21 straipsniu Komisijai suteikti įgaliojimai tvirtinti įgyvendinimo priemones, kurios lieka galioti po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nuo 2012 m. gruodžio 1 d. netenka galios.“

15.

Įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Techniniai standartai

1. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos suderinimą, EPI atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnį gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su:

a)	2 straipsnio 11 dalimi – Tarybos direktyvos 78/660/EEB 17 straipsnio taikymui šios direktyvos srityje paaiškinti;

b)	2 straipsnio 17 dalimi – nustatyti procedūras ar apibrėžti kriterijus, taikomus nustatant „atitinkamas kompetentingas institucijas“;

c)	3 straipsnio 5 dalimi – alternatyviems finansinio konglomerato identifikavimo parametrams apibrėžti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EPI, remdamosis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsniu, gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, susijusius su:

a)	6 straipsnio 2 dalimi – I priedo II dalyje išvardytų skaičiavimo metodų vienodam taikymui užtikrinti, bet nepažeidžiant 6 straipsnio 4 dalies nuostatų;

b)	7 straipsnio 2 dalimi – vienodam procedūrų, kuriomis pasirenkami „rizikos koncentracijos“ apibrėžties elementai, atliekant 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą priežiūrą, taikymui užtikrinti;

c)	8 straipsnio 2 dalimi – vienodam procedūrų, kuriomis pasirenkami „grupės vidaus operacijų“ apibrėžties elementai, atliekant 8 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytą priežiūrą, taikymui užtikrinti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

3 straipsnis

Direktyvos 2003/6/EB pakeitimai

Direktyva 2003/6/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti vienodas Komisijos pagal šį straipsnį priimtų aktų taikymo priimtai rinkos praktikai sąlygas, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (24), gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

6 straipsnis papildomas šia dalimi:

„11. Siekiant užtikrinti vienodas Komisijos pagal 10 dalies pirmos pastraipos šeštą įtrauką priimtų aktų taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	esamam tekstui suteikiamas 1 dalies numeris;

pridedama ši dalis:

„2. Siekiant užtikrinti vienodas Komisijos pagal 1 dalį priimtų aktų taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir sankcijas, nustatytas pagal 1 ir 2 dalis.

Jei kompetentinga institucija viešai paskelbė apie administracinę priemonę arba sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

Jei paskelbtos sankcijos susijusios su investicine įmone, kuriai leidimas veiklai išduotas pagal Direktyvą 2004/39/EB, EVPRI į investicinių įmonių registrą, įsteigtą pagal Direktyvos 2004/39/EB 5 straipsnio 3 dalį, įtraukia nuorodą apie paskelbtą sankciją.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.“

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, kompetentinga institucija, dėl kurios prašymo suteikti informacijos nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką arba kurios prašymas suteikti informacijos buvo atmestas, gali per pagrįstą laikotarpį pranešti apie tokį neveikimą ar atmetimą EVPRI. Pirmame sakinyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, neatmetant šios dalies antroje pastraipoje numatytos galimybės atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informacijos ir galimybės EVPRI imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.“;

4 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio SESV 258 straipsnio taikymui, kompetentinga institucija, dėl kurios prašymo pradėti tyrimą arba dėl kurios prašymo leisti jos tarnautojams dirbti kartu su kitos valstybės narės kompetentingos institucijos tarnautojais nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką, arba kurios prašymas buvo atmestas, gali per pagrįstą laikotarpį pranešti apie tokį neveikimą ar atmetimą EVPRI. Paskutiniame sakinyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, neatmetant šios dalies ketvirtoje pastraipoje numatytos galimybės atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informacijos ir galimybės EVPRI imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Siekiant užtikrinti vienodas 2 ir 4 dalių taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti keitimosi informacija tvarkos ir formų bei tarptautinių patikrinimų techninių įgyvendinimo standartų projektus, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d. Komisija peržiūri 1, 6, 8, 14 ir 16 straipsnius ir pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai taikyti su šia direktyva susijusius deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį ir įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį. Nedarant poveikio jau patvirtintoms įgyvendinimo priemonėms, 17 straipsniu Komisijai suteikti įgaliojimai tvirtinti įgyvendinimo priemones, kurios lieka galioti po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nuo 2012 m. gruodžio 1 d. netenka galios.“

4 straipsnis

Direktyvos 2003/41/EB pakeitimai

Direktyva 2003/41/EB iš dalies keičiama taip:

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

kompetentinga priežiūros institucija įregistruoja įstaigą nacionaliniame registre arba išduoda jai leidimą; 20 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju registre taip pat nurodomos valstybės narės, kuriose veikia įstaiga; ta informacija perduodama Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EDPPI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (25), kuri ją skelbia savo interneto svetainėje;

b)	5 dalis pakeičiama taip: „5. 20 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju įstaigos veiklos sąlygos nustatomos pagal išankstinį buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą. Suteikdamos šį leidimą, valstybės narės nedelsdamos informuoja EDPPI.“

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	esamam tekstui suteikiamas 1 dalies numeris;

pridedama ši dalis:

„2. EDPPI gali parengti 1 dalies c punkto i–vi papunkčiuose išvardytų dokumentų formų ir formatų techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

3.	14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Visuose sprendimuose uždrausti įstaigos veiklą išdėstomos išsamios priežastys ir apie juos pranešama šiai įstaigai. Apie tai taip pat pranešama EDPPI.“

15 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6. Siekiant toliau derinti techninių atidėjinių skaičiavimo taisykles, kurios gali būti pagrįstos, visų pirma dėl palūkanų normų ir kitų prielaidų, turinčių įtakos techninių atidėjinių dydžiui, Komisija, konsultuodamasi su EDPPI, kas dvejus metus arba valstybei narei prašant parengia ataskaitą apie tarpvalstybinės veiklos vystymosi būklę.“

20 straipsnis papildomas šia dalimi:

„11. Valstybės narės EDPPI praneša nacionalines rizikos ribojimą reglamentuojančias nuostatas, taikomas profesinių pensijų sistemų srityje, kurioms netaikoma 1 dalyje pateikta nuoroda į nacionalinius socialinės ir darbo teisės aktus.

Valstybės narės šią informaciją atnaujina reguliariai bent kas dvejus metus, o EDPPI šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

Siekiant užtikrinti vienodas šios dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, kurios turi laikytis kompetentingos institucijos EDPPI persiųsdamos ir atnaujindamos atitinkamą informaciją, ir tos informacijos formatai bei šablonai, kuriuos jos turi naudoti, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„2a. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EDPPI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia EDPPI visą informaciją, būtiną jos užduotims pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 vykdyti, pagal to reglamento 35 straipsnį.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir EDPPI apie visus pagrindinius sunkumus, kylančius taikant šią direktyvą.

Komisija, EDPPI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos tokius sunkumus išnagrinėja kiek įmanoma greičiau, kad būtų rastas tinkamas sprendimas.“

5 straipsnis

Direktyvos 2003/71/EB pakeitimai

Direktyva 2003/71/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos suderinimą ir nustatyti su 1 dalies a-e punktais ir 2 dalies a–h punktais susijusias išimtis, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (26), gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos ir Komisijos pagal 5 dalį priimtų deleguotų teisės aktų, susijusių su vienodu santraukos pateikimo šablonu, taikymo sąlygas, taip pat sudaryti sąlygas investuotojams palyginti tam tikrus vertybinius popierius su kitais atitinkamais produktais, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas Komisijos pagal 1 dalį priimtų deleguotų teisės aktų taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

8 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Siekiant užtikrinti vienodas Komisijos pagal 4 dalį priimtų deleguotų teisės aktų taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kompetentinga institucija praneša EVPRI apie prospekto ir visų jo priedų patvirtinimą tuo pačiu metu, kai apie šį patvirtinimą atitinkamai pranešama emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tuo pačiu metu kompetentingos institucijos pateikia EVPRI prospekto ir visų jo priedų kopijas.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti prospekto tvirtinimą kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, jei apie tai iš anksto pranešama EVPRI, o kompetentinga institucija su tuo sutinka. Apie tokį perdavimą pranešama emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, per tris darbo dienas nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos priimto sprendimo dienos. 2 dalyje nurodytas laikotarpis taikomas nuo tos datos. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalis netaikoma prospekto tvirtinimo perdavimui pagal šią dalį.

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas ir sudaryti palankesnes sąlygas ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų, taip pat ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų ir EVPRI, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos būtų rengiamos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirti šioje dalyje numatytam informavimui, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Po patvirtinimo prospektas pateikiamas registruoti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir per ją EVPRI gali gauti prospektą, o emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, kiek galėdamas greičiau ir bet kokiu atveju per pagrįstą laikotarpį prieš atitinkamų vertybinių popierių pasiūlymo visuomenei arba jų įtraukimo į prekybos sąrašą pradžią arba bent jau jam prasidedant, paskelbia prospektą visuomenei. Be to, jei tai pradinis viešas tokios rūšies akcijų, dar neįtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir kurios bus įtrauktos į prekybos sąrašą pirmą kartą, pasiūlymas, prospektas turi būti prieinamas mažiausiai šešias darbo dienas iki pasiūlymo pabaigos.“;

įterpiama ši dalis:

„4a. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia pagal 13 straipsnį patvirtintų prospektų sąrašą, o taikytinais atvejais – taip pat interneto nuorodą į buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, emitento arba reguliuojamos rinkos interneto svetainėje paskelbtą prospektą. Paskelbtas sąrašas nuolat atnaujinamas ir kiekvienas įrašas interneto svetainėje laikomas bent 12 mėnesių.“

16 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, nustatyti šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodo atvejus, kai dėl naujo svarbaus veiksnio, reikšmingos klaidos ar netikslumo, susijusio su į prospektą įtraukta informacija, būtina skelbti prospekto priedą, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio 23 straipsnio taikymui, jei pasiūlymas visuomenei arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą yra numatomas vienoje ar keliose valstybėse narėse arba kitoje valstybėje narėje nei buveinės valstybė narė, buveinės valstybės narės patvirtintas prospektas ir bet kokie jo priedai galioja viešam pasiūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą bet kokiame priimančiųjų valstybių narių skaičiuje, su sąlyga, kad EVPRI bei kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuojama pagal 18 straipsnį. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos nepradeda jokių patvirtinimo ar administracinių procedūrų, susijusių su prospektais.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei nauji svarbūs veiksniai, svarbios klaidos arba netikslumai paaiškėja po prospekto patvirtinimo, kaip nurodyta 16 straipsnyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad būtų patvirtintas priedas pagal 13 straipsnio 1 dalį. EVPRI ir priimančios valstybės narės kompetentinga institucija gali atkreipti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos dėmesį į bet kokios naujos informacijos poreikį.“

18 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija EVPRI prospekto patvirtinimo pažymą pateikia tuo pačiu metu, kai ji pateikiama priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

EVPRI ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija savo interneto svetainėse skelbia pagal šį straipsnį pateiktų prospektų ir visų jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašą, taip pat, jei taikoma, interneto nuorodą į šiuos dokumentus, paskelbtus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, emitento arba reguliuojamos rinkos interneto svetainėje. Paskelbtas sąrašas nuolat atnaujinamas ir kiekvienas įrašas interneto svetainėse laikomas bent 12 mėnesių.

4. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos patvirtinimo pažymos, prospekto kopijos, santraukos vertimo ir prospekto priedo ir santraukos vertimo pateikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

10.

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiamos šios dalys:

„1a. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

1b. Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.“;

b)	2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant paskirstyti užduotis, įskaitant tikslias sąlygas, kuriomis reglamentuojamas šis paskirstymas.“;

c)	4 dalis papildoma šia pastraipa: „Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį EVPRI turi teisę dalyvauti d punkte nurodytuose patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau kompetentingų institucijų.“

11.

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai prašymas dėl bendradarbiavimo, visų pirma dėl keitimosi informacija, buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, EVPRI pirmame sakinyje nurodytais atvejais gali imtis priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. 1 dalis nekliudo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti EVPRI ar Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su konkrečios įmonės informacija ir poveikiu trečiosioms šalims, kaip atitinkamai numatyta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (27). Informacijai, kuria keičiasi kompetentingos institucijos ir EVPRI arba ESRV, taikomas profesinės paslapties reikalavimas, kurio turi laikytis asmenys, kurie dirba ar dirbo informaciją gaunančiose kompetentingose institucijose.

pridedama ši dalis:

„4. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinimą ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma 2 dalyje reikalaujama informacija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalies taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatomos kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

12.

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Atsargumo priemonės

1. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad emitentas arba už viešą pasiūlymą atsakingos finansų įstaigos padarė pažeidimų arba kad buvo įvykdyti emitento pareigų pažeidimai dėl to, kad vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ji perduoda tokią informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI.

2. Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tokios priemonės buvo nepakankamos, emitentas arba už viešą pasiūlymą atsakinga finansų įstaiga ir toliau pažeidžia atitinkamas teisines ar reguliavimo nuostatas, priimančios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai pranešusi buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI, imasi visų reikiamų priemonių investuotojams ginti ir apie jas kuo anksčiau praneša Komisijai ir EVPRI.“

6 straipsnis

Direktyvos 2004/39/EB pakeitimai

Direktyva 2004/39/EB iš dalies keičiama taip:

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės registruoja visas investicines įmones. Šis registras turi būti prieinamas viešai, o jame pateikiama informacija apie investicinės įmonės paslaugas ir (arba) veiklą, kurioms buvo išduotas leidimas. Jis reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimą pranešama Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (28).

EVPRI sudaro visų Sąjungos investicinių įmonių sąrašą. Šiame sąraše pateikiama informacija apie investicinės įmonės paslaugas arba veiklą, kurioms išduotas leidimas, ir sąrašas reguliariai atnaujinamas. EVPRI tą sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat atnaujina.

Jei kompetentinga institucija atšaukia leidimą veiklai pagal 8 straipsnio b–d punktus, informacija apie tokį atšaukimą sąraše skelbiama penkerius metus.

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio, 9 straipsnio 2–4 dalių, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių suderinimą, EVPRI gali parengti techninius reguliavimo standartus, pagal kuriuos nustatoma:

a)	pagal 7 straipsnio 2 dalį kompetentingoms institucijoms privaloma teikti informacija, įskaitant veiklos programą;

b)	reikalavimai, taikomi investicinių įmonių valdymui pagal 9 straipsnio 4 dalį, ir nurodoma informacija, kuri turi būti įtraukiama į pranešimus pagal 9 straipsnio 2 dalį;

c)	reikalavimai, taikomi akcininkams ir akcijų paketą turintiems nariams, taip pat kliūtys, kurios gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant tuose straipsniuose numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

3.	8 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Apie kiekvieną leidimo atėmimo atvejį pranešama EVPRI.“

10a straipsnis papildomas šia dalimi:

„8. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinimą, EVPRI, nedarant poveikio 2 dalies taikymui, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomas 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas 10, 10a ir 10b straipsnių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso variantų standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės informuoja Komisiją ir EVPRI apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų investicinės įmonės, įsisteigdamos trečiojoje šalyje arba teikdamos joje investicines paslaugas ir (arba) vykdydamos investicinę veiklą.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu Komisija, remdamasi pagal 1 dalį jai pateikta informacija, mano, kad trečioji šalis Sąjungos investicinei įmonei nesudaro tokių sąlygų veiksmingai patekti į rinką, kokias Sąjunga sudaro tos trečiosios šalies investicinėms įmonėms, Komisija, vadovaudamasi EVPRI gairėmis, pateikia Tarybai pasiūlymą suteikti Komisijai atitinkamus įgaliojimus derėtis dėl to, kad Sąjungos investicinėms įmonėms būtų sudarytos panašios galimybės konkuruoti. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 217 straipsnį Europos Parlamentas visais šios procedūros etapais nedelsiant ir išsamiai informuojamas.

Šio straipsnio tikslais EVPRI padeda Komisijai.“

6.	16 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa: „EVPRI gali parengti šioje dalyje nurodytas priežiūros metodų taikymo gaires.“

19 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

įvadinėje dalyje minimos paslaugos yra susijusios su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje, pinigų rinkos priemonėmis, obligacijomis ar kitų formų investiciniais įsipareigojimais (išskyrus tas obligacijas ar investicinius įsipareigojimus, kurie apima išvestines priemones), KIPVPS ir kitomis nekompleksinėmis finansinėmis priemonėmis. Trečiosios šalies rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, jeigu ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius III antraštinėje dalyje numatytiems reikalavimams. Komisija ir EVPRI savo interneto svetainėse skelbia rinkų, kurias galima laikyti lygiavertėmis, sąrašą. Tas sąrašas periodiškai atnaujinamas. EVPRI padeda Komisijai atlikti tokį trečiųjų šalių rinkų įvertinimą.“

23 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės, nusprendusios leisti investicinėms įmonėms paskirti draudimo agentus, įsteigia valstybės registrą. Draudimo agentai registruojami valstybės narės, kurioje jie įsisteigė, valstybės registre. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia nuorodas arba saitus į pagal šį straipsnį įsteigtus valstybių narių, nusprendusių leisti investicinėms įmonėms paskirti draudimo agentus, valstybės registrus.“

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio atsakomybės paskirstymui dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (29) nuostatų vykdymo užtikrinimo, valstybės narės, kurių veiklą koordinuoja EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnį, užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės, pagal kurias kompetentinga institucija galėtų vykdyti investicinių įmonių veiklos priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad veikdamos garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, jos skatintų rinkos vientisumą.

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės mažiausiai penkerius metus saugotų duomenis apie visus sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, kuriuos jos vykdė savo sąskaita arba klientų naudai, ir prireikus pateiktų juos kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai sandoriai vykdomi klientų vardu, apskaitos dokumentuose pateikiami visi duomenys ir informacija apie kliento tapatybę ir informacija, kuri turi būti pateikta pagal Tarybos direktyvą 2005/60/EB.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.“

10.

27 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija, kaip nustatyta 25 straipsnyje, ne rečiau kaip kartą per metus dėl kiekvienos akcijos, atsižvelgdama į tos akcijos rinkoje įvykdytų pavedimų aritmetinį vertės vidurkį, nustato, kurioms akcijų rūšims ta akcija priklauso. Ši informacija viešai skelbiama visiems rinkos dalyviams ir perduodama EVPRI, kuri ją paskelbia savo interneto svetainėje.“

11.

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei investicinė įmonė ketina naudoti draudimo agentus, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu per protingą laiką investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie draudimo agento, kurį investicinė įmonė ketina naudoti toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė gali viešai paskelbti tokią informaciją. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.“;

pridedama ši dalis:

„7. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 6 dalis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi keitimuisi informacija pagal 3, 4 ir 6 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

12.

32 straipsnis papildomas šia dalimi:

„10. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 9 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3 ir 9 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

13.	36 straipsnis papildomas šia dalimi: „6. Apie kiekvieną leidimo atėmimo atvejį pranešama EVPRI.“

14.

41 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentinga institucija, reikalaujanti sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš vienos arba daugiau reguliuojamų rinkų, nedelsdama savo sprendimą paskelbia viešai ir informuoja EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Kitų valstybių narių kompetentingos institucijos reikalauja, kad prekyba ta finansine priemone būtų sustabdyta arba ji būtų pašalinta iš jų kompetencijai priklausančių reguliuojamų rinkų ir DPS, nebent tai sukeltų didelę žalą investuotojo interesams ar veiksmingam vidaus rinkos veikimui.“

15.

42 straipsnio 6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai reguliuojamos rinkos atstovai praneša apie valstybę narę, kurioje ji ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda šią informaciją valstybei narei, kurioje reguliuojamos rinkos atstovai ketina imtis tokių priemonių. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.“

16.

47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis

Reguliuojamų rinkų sąrašas

Kiekviena valstybė narė sudaro reguliuojamų rinkų, kurioms ji yra buveinės valstybė narė, sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir EVPRI. Kiekvieną kartą pakeitus šį sąrašą persiunčiama panaši informacija. EVPRI visų reguliuojamų rinkų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.“

17.

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti visas šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie paskirtas kompetentingas institucijas, atsakingas už visų šių pareigų vykdymą, ir apie bet kokį tų pareigų paskirstymą.“;

b)	2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias tokį perdavimą reglamentuojančias sąlygas.“;

c)	3 dalis pakeičiama taip: „3. EVPRI 1 ir 2 dalyse nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.“

18.

51 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4. Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir sankcijas, nustatytas pagal 1 ir 2 dalis.

5. Jei kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę priemonę arba sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

6. Jei paskelbtos sankcijos susijusios su investicinėms įmonėms, kurioms leidimas veiklai išduotas pagal šią direktyvą, EVPRI į investicinių įmonių registrą, įsteigtą pagal 5 straipsnio 3 dalį, įtraukia nuorodą apie paskelbtą sankciją.“

19.	53 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie jų jurisdikcijai priskiriamas 1 dalyje nurodytas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras. EVPRI visų neteisminių priemonių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.“

20.	II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

21.

56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant supaprastinti ir paspartinti bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, šios direktyvos tikslais valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją kontaktiniu punktu. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitoms valstybėms narėms institucijų, įgaliotų pagal šią dalį gauti prašymus dėl informacijos keitimosi ir bendradarbiavimo, pavadinimus. EVPRI šių institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jei kompetentinga institucija pagrįstai įtaria, kad kitos valstybės narės teritorijoje į jos priežiūros sritį nepatenkantys subjektai vykdo ar įvykdė šios direktyvos nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai kiek galima tiksliau praneša tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kompetentinga institucija, kuriai pranešta, imasi atitinkamų veiksmų. Ji informuoja pranešusiąją kompetentingą instituciją ir EVPRI apie tokių veiksmų rezultatus ir, kiek įmanoma plačiau, apie reikšmingus tarpinius rezultatus. Ši dalis nedaro poveikio pranešančiosios kompetentingos institucijos kompetencijai.“;

pridedama ši dalis:

„6. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos bendradarbiavimo tvarkos standartinės formos, šablonai ir procedūros, kaip nurodyta 2 dalyje, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

22.

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	esamam tekstui suteikiamas 1 dalies numeris;

pridedamos šios dalys:

„2. Siekiant užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EVPRI gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikras arba tyrimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį.

3. Siekiant užtikrinti nuoseklų 1 dalies suderinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatoma informacija, kuria turi keistis kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimui atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

23.

58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Šis straipsnis, 54 ir 63 straipsniai nekliudo kompetentingai institucijai perduoti užduočių vykdymui skirtos konfidencialios informacijos EVPRI, Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui kaip pinigų politiką vykdančioms institucijoms bei, atitinkamais atvejais, kitoms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų priežiūrą vykdančioms valdžios institucijoms; atitinkamai toms institucijoms ir įstaigoms neužkertamas kelias perduoti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms, jeigu ji joms reikalinga vykdyti šioje direktyvoje numatytas funkcijas.“

24.

Įterpiamas šis straipsnis:

„58a straipsnis

Privalomas tarpininkavimas

Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai vienas iš toliau nurodytų prašymų buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką:

a)	vykdyti priežiūros veiklą, atlikti tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 57 straipsnyje; arba

keistis informacija, kaip numatyta 58 straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, nedarant poveikio 59a straipsnyje numatytoms galimybėms atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informacijos ir EVPRI galimybei imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.“

25.	59 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Tokio atsisakymo atveju kompetentinga institucija atitinkamai apie tai praneša prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai ir EVPRI, pateikdama kuo išsamesnę informaciją.“

26.

60 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi konsultacijoms su kitomis kompetentingomis institucijomis prieš suteikiant leidimą, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

27.

62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, investicinė įmonė toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui:

priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Tai apima galimybę uždrausti investicinėms įmonėms pažeidėjoms toliau vykdyti sandorius jų teritorijose. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI;

b)	be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, investicinė įmonė toliau pažeidžia buveinės valstybėje narėje galiojančias pirmoje pastraipoje minėtas teisines ar reguliavimo nuostatas:

a)	priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI;

b)	be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, ta reguliuojama rinka ar DPS toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui:

priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Tai apima galimybę uždrausti minėtai reguliuojamai rinkai ar DPS teikti savo paslaugas tolimiesiems nariams ar priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusiems dalyviams. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI;

b)	be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“

28.

Įterpiamas šis straipsnis:

„62a straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su EVPRI

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.“

29.

63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu, EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 54 straipsnį. Tokie informacijos mainai turi būti skirti tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

Laikydamosi Direktyvos 95/46/EB IV skyriaus nuostatų, valstybės narės ir EVPRI gali perduoti asmens duomenis trečiajai šaliai.

Be to, valstybės narės ir EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų šalių institucijomis, įstaigomis ir fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už vieną ar daugiau iš šių veiklos rūšių:

a)	kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių priežiūrą ir finansų rinkų priežiūrą;

b)	investicinių įmonių likvidavimą, bankrotą ir kitas panašias procedūras;

c)	įstatymuose numatyto investicinių įmonių, kitų finansų įstaigų, kredito įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą, kai jie vykdo priežiūros ir kitas funkcijas, ar atsakingais už kompensavimo sistemų administravimą, kai jie vykdo savo funkcijas;

d)	įstaigų, susijusių su investicinių įmonių likvidavimu, bankrotu ir kitomis panašiomis procedūromis, priežiūrą;

e)	asmenų, vykdančių teisės aktų numatyto draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.

Trečioje pastraipoje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai gali būti sudaromi tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 54 straipsnį. Tokie informacijos mainai yra skirti tų institucijų, įstaigų, fizinių ar juridinių asmenų užduotims vykdyti.“

30.

Įterpiamas šis straipsnis:

„64a straipsnis

Laikino galiojimo sąlyga

Ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 1 d. Komisija peržiūri 2, 4, 10b, 13, 15, 18, 19, 21, 22, 24 ir 25 straipsnius, 27–30 straipsnius, bei 40, 44, 45, 56 ir 58 straipsnius ir pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai taikyti su šia direktyva susijusius deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį ir įgyvendinimo teisės aktus pagal SESV 291 straipsnį. Nedarant poveikio jau patvirtintų įgyvendinimo priemonių taikymui, 64 straipsniu Komisijai suteikti įgaliojimai tvirtinti įgyvendinimo priemones, kurios lieka galioti po Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. netenka galios.“

7 straipsnis

Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Direktyva 2004/109/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą 1 dalies taikymą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina priemones dėl 1 dalyje išdėstytų sąvokų apibrėžimų.“

b)	trečia pastraipa pakeičiama taip: „Antros pastraipos a ir b punktuose nurodytos priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.“

5 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „6. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą šio straipsnio 1–5 dalių taikymą, Komisija tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2 dalį arba 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis.“;

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Priemonės, nurodytos a punkte, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Priemonės, nurodytos b ir c punktuose, tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.“;

c)	ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Prireikus Komisija deleguotame teisės akte pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų taip pat gali patikslinti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.“

9 straipsnio 7 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 2, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.“;

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų nustato ilgiausią šio straipsnio 4 dalyje numatyto „trumpo atsiskaitymų ciklo“ trukmę, taip pat buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomos kontrolės tinkamus mechanizmus.“

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8 dalyje:

pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„8. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti šio straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina šias priemones:“;

ii)	a punktas išbraukiamas;

iii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„9. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (30), gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalyje:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Visų pirma ji apibrėžia:“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	rengiamo pranešimo turinį;“;

iii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„3. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

17 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias akcininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.“

18 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.“

19 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekiant apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Komisija visų pirma nustato tvarką, pagal kurią emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo ar įmonė, nurodyti 10 straipsnyje, turi pateikti informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamai pagal 1 arba 3 dalies reikalavimus, kad informacija būtų teikiama elektroniniu būdu buveinės valstybėje narėje.“

10.

21 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

Komisija visų pirma nustato:

a)	minimalius reglamentuojamos informacijos skelbimo standartus, kaip nurodyta 1 dalyje;

b)	minimalius centralizuoto saugojimo mechanizmo standartus, kaip nurodyta 2 dalyje.

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.“

11.	22 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. EVPRI parengia gaires pagal Reglamento (EB) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekdama dar labiau palengvinti viešą prieigą prie informacijos, kuri turi būti atskleista pagal Direktyvą 2003/6/EB, Direktyvą 2003/71/EB ir šią direktyvą.“

12.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei registruota emitento buveinė yra trečiojoje šalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti emitentą nuo 4–7 straipsnių, 12 straipsnio 6 dalies ir 14–18 straipsnių reikalavimų laikymosi, su sąlyga, kad tos trečiosios šalies teisėje nustatyti lygiaverčiai reikalavimai arba emitentas laikosi trečiosios šalies teisės reikalavimų, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiko lygiaverčiais.

Tada kompetentinga institucija apie suteiktą išimtį informuoja EVPRI.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina įgyvendinimo priemones:

i)	nustatydama mechanizmą, kuriuo užtikrinamas pagal šią direktyvą reikalaujamos pateikti informacijos, įskaitant finansines ataskaitas ir informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, lygiavertiškumas;

ii)

nustatydama, kad dėl jos nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba dėl praktikos ir procedūrų, pagrįstų tarptautinių organizacijų nustatytų tarptautinių standartų reikalavimais, trečioji šalis, kurioje emitentas yra įregistruotas, užtikrina šioje direktyvoje nustatytų informacijos reikalavimų lygiavertiškumą.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos ii punktą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, susijusias su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomų standartų įvertinimu.

Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų, kurių laikosi trečiosios šalies emitentai pagal 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, lygiavertiškumo. Jei Komisija nusprendžia, kad trečiosios šalies apskaitos standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių apskaitos standartų.

Atsižvelgiant į trečią pastraipą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomais apskaitos standartais.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Siekiant apibrėžti 2 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas trečiojoje šalyje atskleistos informacijos, kuri yra svarbi Sąjungos visuomenei, tipas.“;

7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus pirmos pastraipos taikymo tikslais.“;

e)	pridedama ši dalis: „8. EVPRI padeda Komisijai atlikti savo užduotis pagal šį straipsnį vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu.“

13.

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę valdžios instituciją, Direktyvos 2003/71/EB 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą kaip centrinė kompetentinga administracinės valdžios institucija, kuri atsakinga už šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų vykdymą ir užtikrina pagal šią direktyvą priimtų nuostatų taikymą. Valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją ir EVPRI.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalį ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie visus susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias perdavimą reglamentuojančias sąlygas.“

14.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiamos šios dalys:

„2a. Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai prašymas bendradarbiauti buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2b. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2c. Kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EVPRI visą informaciją, reikalingą vykdyti jos pareigas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, laikantis to reglamento 35 straipsnio.“;

3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„3. 1 dalies nuostatos nekliudo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir Europos Parlamento ir 2010 m. lapkričio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (31) įsteigtai Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV).

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės ir EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnį gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatytas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis, kurios pagal atitinkamus savo šalies teisės aktus įgaliotos vykdyti užduotis, kurios šia direktyva priskirtos pagal 24 straipsnį. Valstybės narės, sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, apie tai praneša EVPRI. Taip keičiantis informacija būtina laikytis profesinės paslapties garantijų, kurios turi būti bent jau lygiavertės nurodytosioms šiame straipsnyje. Toks apsikeitimas informacija numatomas, kai minėtos valdžios institucijos ir įstaigos atlieka priežiūros funkciją. Kai informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be kompetentingos institucijos, kuri ją atskleidė, aiškaus sutikimo ir atitinkamais atvejais gali būti atskleista tik tais tikslais, dėl kurių šios institucijos davė savo sutikimą.“

15.

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Atsargumo priemonės

1. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija išsiaiškina, kad emitentas, akcininkas ar kitų finansinių priemonių savininkas, arba 10 straipsnyje nurodyti asmenys ar subjektai nesilaikė savo įsipareigojimų arba juos pažeidė, ji turi apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI.

2. Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu šios priemonės pasirodė esančios neadekvačios, emitentas arba vertybinių popierių savininkas ir toliau pažeidinėja atitinkamas teisines ar administracines nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, pagal 3 straipsnio 2 dalį imasi visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir kuo skubiau apie tai praneša Komisijai ir EVPRI.“

16.	VI skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

17.

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2a. Ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus. Komisija parengia su deleguotais įgaliojimais susijusią ataskaitą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, jei Europos Parlamentas ar Taryba jo neatšaukia pagal 27a straipsnį.“;

b)	įterpiamos šios dalys: „2b. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 2c. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.“

18.

Įterpiami šie straipsniai:

„27a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, skirtą nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, per protingą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo dienos siekia apie tai informuoti kitą instituciją ir Komisiją nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, jis neįsigalioja. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia priežastis, dėl kurių prieštarauja deleguotam teisės aktui.“

8 straipsnis

Direktyvos 2005/60/EB pakeitimai

Direktyva 2005/60/EB iš dalies keičiama taip:

11 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės informuoja viena kitą, Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (toliau – EBI), įsteigtą 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (32), Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (toliau – EDPPI), įsteigtą 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (33) ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (toliau – EVPRI), įsteigtą 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (34) (toliau kartu - EPI), jei tai susiję su šia direktyva ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010*, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, ir Komisiją apie atvejus, kai jos mano, jog trečioji šalis atitinka 1 ar 2 dalyse nustatytas sąlygas, arba kitus atvejus, kuriais tenkinami techniniai kriterijai, nustatyti pagal 40 straipsnio 1 dalies b punktą.

16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės informuoja viena kitą, EPI, jei tai susiję su šia direktyva ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, ir Komisiją apie atvejus, kai jos mano, jog trečioji šalis atitinka 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas.“

28 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Valstybės narės informuoja viena kitą, EPI, jei tai susiję su šia direktyva ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, ir Komisiją apie atvejus, kai jos mano, jog trečioji šalis atitinka 3, 4 arba 5 dalyse nustatytas sąlygas.“

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės, EPI, jei tai susiję su šia direktyva ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, ir Komisija informuoja vienos kitas apie atvejus, kai trečiosios šalies teisės aktai neleidžia taikyti priemonių, kurių reikalaujama pagal 1 dalies pirmą pastraipą, ir sprendimui rasti galima imtis suderintų veiksmų.“;

pridedama ši dalis:

„4. Siekiant užtikinti šio straipsnio nuoseklų suderinimą ir atsižvelgti į techninius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pokyčius, EPI, atsižvelgdamos į esamą sistemą ir prireikus bendradarbiaudamos su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis toje srityje, laikydamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnio gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų priemonių tipas ir būtini veiksmai, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kai trečiosios šalies teisės aktais neleidžiama taikyti šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujamų priemonių, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

34 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą ir atsižvelgti į techninius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pokyčius, EPI, atsižvelgdamos į esamą sistemą ir prireikus bendradarbiaudamos su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis toje srityje, laikydamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnio gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas 2 dalyje nurodyto pranešimo būtiniausias turinys, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„37a straipsnis

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EPI atitinkamai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos teikia EPI visą informaciją, kuri būtina joms vykdyti pareigas pagal šią direktyvą ir atitinkamai Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.“

7.	VI skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje:

i)	pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip: „1. Siekiant atsižvelgti į techninius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pokyčius ir apibrėžti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, Komisija gali patvirtinti šias priemones:“;

ii)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Remiantis 41 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalimis bei laikantis 41a ir 41b straipsniuose nustatytų sąlygų, priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais.“;

b)	3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Remiantis 41 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalimis bei laikantis 41a ir 41b straipsniuose nustatytų sąlygų, priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais.“

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį ir su sąlyga, kad pagal tą procedūrą patvirtintos priemonės nekeičia esminių šios direktyvos nuostatų.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2a. Ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 40 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus. Komisija parengia su deleguotais įgaliojimais susijusią ataskaitą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, jei Europos Parlamentas ar Taryba jų neatšaukia pagal 41a straipsnį.“;

c)	įterpiamos šios dalys: „2b. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 2c. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 41a ir 41b straipsniuose nustatytų sąlygų.“;

d)	3 dalis išbraukiama.

10.

Įterpiami šie straipsniai:

„41a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 40 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

41b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

9 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimai

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

esama dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos prieš pradėdamos savo veiklą gautų leidimus veiklai. Nedarant poveikio 7–12 straipsnių taikymui, valstybės narės nustato reikalavimus tokiems leidimams gauti ir praneša apie juos Komisijai bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (35) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI).

pridedamos šios dalys::

„2. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų suderinimą, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus:

a)	pagal kuriuos paraiškoje dėl kredito įstaigų leidimo veiklai kompetentingoms institucijoms turi būti pateikta informacija, įskaitant 7 straipsnyje numatytą veiklos programą;

b)	kuriuose nurodomos atitikties 8 straipsnyje nurodytam reikalavimui sąlygos;

c)	kuriuose nurodomi reikalavimai, taikomi akcininkams ir akcijų paketą turintiems nariams, taip pat įvardijamos kliūtys, kurios gali sutrukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas, kaip numatyta 12 straipsnyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos parengiamos tokios informacijos teikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

9 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	suinteresuotos valstybės narės praneša Komisijai ir EBI, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo ta pasirinkimo galimybe; ir“.

3.	14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 straipsnis Apie kiekvieną leidimą pranešama EBI. Kiekvienos kredito įstaigos, kuriai buvo išduotas leidimas veiklai, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą. EBI šį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.“

4.	17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apie kiekvieną leidimo atėmimo atvejį pranešama Komisijai ir EBI ir šis atėmimas pagrindžiamas. Šios priežastys pranešamos atitinkamiems asmenims.“

19 straipsnis papildomas šia dalimi:

„9. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinimą, EBI, nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas 19a straipsnio 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos 19b straipsnyje nurodytų atitinkamų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso bendros procedūros, formos ir šablonai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

22 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant nustatyti šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus ir užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos 1 dalyje nurodytos priemonės, procesai ir mechanizmai laikantis 2 dalyje nustatytų proporcingumo ir išsamumo principų, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

25 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų suderinimą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal šį straipsnį, projektus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos parengiamos tokio pranešimo teikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

26 straipsnis papildomas šia dalimi:

EBI ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. tuos techninių standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

28 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų suderinimą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal šį straipsnį, projektus.

EBI ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. tuos techninių standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

10.

33 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Prieš pradėdamos 30 straipsnyje nurodytas procedūras, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos nenumatytais atvejais gali imtis atsargumo priemonių, būtinų indėlininkų, investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesams apsaugoti. Apie tokias priemones kuo anksčiau pranešama Komisijai, EBI ir kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.“

11.	36 straipsnis pakeičiamas taip: „36 straipsnis Valstybės narės informuoja Komisiją ir EBI, kiek ir kokios rūšies būta atvejų, kuomet buvo atsakyta vadovaujantis 25 straipsniu ir 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, arba imtasi priemonių pagal 30 straipsnio 3 dalį.“

12.	38 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kompetentingos institucijos praneša Komisijai, EBI ir Europos bankininkystės komitetui apie visus leidimus, išduotus tų kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, filialams.“

13.

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)	EBI galėtų gauti informaciją iš valstybių narių kompetentingų institucijų, kurią jos gavo iš trečiųjų šalių nacionalinių institucijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1093/2010 35 straipsnį;“;

b)	pridedama ši dalis: „4. EBI padeda Komisijai siekiant šio straipsnio tikslų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį.“

14.

42 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Kompetentingos institucijos gali pranešti EBI apie atvejus, kai prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis informacija, buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais EBI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiama šiame straipsnyje esanti informacija, projektus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos parengiamos reikalavimų keistis informacija, veikiausiai padėsiančių prižiūrėti kredito įstaigas, standartinės formos, pavyzdžiai ir procedūros, projektus.

EBI ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. tuos techninių standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

15.

42a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Jei, pasibaigus pirminiam dviejų mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) 1093/2010 19 straipsnyje, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą ir laukia sprendimo, kurį EBI gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį. Priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos priima savo sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Dviejų mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnyje. EBI sprendimą priima per mėnesį. Pasibaigus pirminiam dviejų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“;

3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiamos priežiūros institucijų kolegijų veiklos bendrosios sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiama priežiūros institucijų kolegijų einamoji veikla, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti šeštoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

16.

42b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Vykdydamos savo užduotis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinius reikalavimus, priimtus vadovaujantis šia direktyva, konvergenciją. Todėl valstybės narės užtikrina, kad:

a)	kompetentingos institucijos dalyvautų EBI veikloje,

b)	kompetentingos institucijos vadovautųsi EBI gairėmis ir rekomendacijomis, o jeigu to nedaro, nurodytų priežastis,

c)	kompetentingoms institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EBI narių, pareigų arba pareigų pagal šią direktyvą.“;

b)	2 dalis išbraukiama.

17.

44 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalies nuostatomis netrukdoma įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija arba perduoti informaciją EBI, kaip numatyta šioje direktyvoje ir kitose kredito įstaigoms taikomose direktyvose, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 ir 35 straipsniuose. Tai informacijai taikomos 1 dalyje nustatytos profesinės paslapties sąlygos.“

18.

46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Valstybės narės ir EBI, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsniu, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatomas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba institucijomis ar įstaigomis, kaip numatyta šios direktyvos 47 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos ne mažesnės už numatytąsias šios direktyvos 44 straipsnio 1 dalyje. Tokio keitimosi informacija tikslas turi būti minėtų institucijų ar organų priežiūros užduočių atlikimas.

Jeigu informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir atitinkamais atvejais gali būti atskleista tik tais tikslais, dėl kurių šios institucijos davė savo sutikimą.“

19.

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šis skirsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informaciją šioms institucijoms jų užduotims vykdyti:

Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų politiką įgyvendinančioms žinyboms, kai ši informacija yra svarbi vykdant jų atitinkamas teisės aktais nustatytas užduotis, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir su ja susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimą;

b)	tam tikrais atvejais – kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;

Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), kai ta informacija reikšminga jos funkcijoms, vykdomoms pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (36), atlikti.

Šis skirsnis netrukdo pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ar įstaigoms perduoti kompetentingoms institucijoms tokią informaciją, kurios šioms gali prireikti pagal 45 straipsnį.

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytu kritiniu atveju leidžia kompetentingoms institucijoms nedelsiant perduoti informaciją Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, kai ta informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir su ja susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui, taip pat ESRV pagal Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010, kai tokia informacija reikšminga teisės aktuose nustatytoms jos funkcijoms atlikti.“

20.

63a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Priemonę reglamentuojančiomis nuostatomis numatoma, kad pagrindinė suma, nesumokėtos palūkanos arba dividendai būtų tokie, kad padengtų nuostolius ir netrukdytų atstatyti kredito įstaigos kapitalo deramomis priemonėmis, kurias pagal 6 dalį parengia EBI“;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą ir užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms taikomi reikalavimai, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

EBI taip pat skelbia 57 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytų priemonių taikymo gaires.

EBI stebi tų gairių taikymą.“

21.

74 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, tam, kad kredito įstaigos galėtų pateikti tuos apskaičiavimus, kompetentingos institucijos nuo 2012 m. gruodžio 31 d. taiko vienodas informacijos teikimo formas, dažnumą ir datas. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos iki 2012 m. sausio 1 d. Sąjungoje nustatomos vienodos informacijos teikimo formos (su atitinkamomis specifikacijomis), dažnumas ir datos, projektus. Informacijos teikimo formos atitinka kredito įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EBI taip pat parengia techninių įgyvendinimo standartų, susijusių su IT galimybėmis, taikomų tokiam informacijos teikimui, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti antroje ir trečioje pastraipose nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

22.

81 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI, pasitarusi su Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (37), parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiama kredito rizikos vertinimo metodika, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

23.

84 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiama vertinimo metodika, pagal kurią kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigoms naudoti vidaus reitingais pagrįstą metodą IRM, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmos pastraipos a punkte nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

24.

97 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI, pasitarusi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiama kredito rizikos vertinimo metodika, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

25.

105 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

26.

106 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrinti šios dalies nuoseklų derinimą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiamos c ir d punktuose numatytos išimtys, taip pat apibrėžiamos sąlygos, taikomos siekiant nustatyti susijusių klientų grupės buvimą, kaip nurodyta 3 dalyje, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

27.

110 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės numato, kad informacija teikiama bent du kartus per metus. Kompetentingos institucijos nuo 2012 m. gruodžio 31 d. taiko vienodas informacijos teikimo formas, dažnumą ir datas. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos ne vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d. Sąjungoje nustatomos vienodos informacijos teikimo formos (su atitinkamomis specifikacijomis), dažnumas ir datos, projektus. Informacijos teikimo formos atitinka kredito įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

28.	111 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės gali nustatyti mažesnę negu 150 mln. EUR ribą ir apie tai informuoja EBI ir Komisiją.“

29.

122a straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„10. EBI Komisijai kasmet praneša, kaip kompetentingos institucijos laikosi šio straipsnio nuostatų.

Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuostatų nuoseklų derinimą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos suartinama šio straipsnio reglamentuojama priežiūros praktika, įskaitant priemones, kurių imamasi neįvykdžius išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo įsipareigojimų, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

30.

124 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos apibrėžiamas šis straipsnis ir bendra rizikos vertinimo tvarka bei metodika, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

31.	126 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir EBI apie bet kokius susitarimus, kuriems taikoma 3 dalis.“

32.

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Jei konsoliduotos priežiūros institucija nevykdo pirmoje pastraipoje nurodytų užduočių ar jei kompetentingos institucijos nebendradarbiauja su konsoliduotos priežiūros institucija tiek, kiek tai reikalinga siekiant vykdyti pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis, bet kuri iš susijusių kompetentingų institucijų gali perduoti klausimą EBI, kuri gali veikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.“;

2 dalies penktoje pastraipoje įterpiama:

„Jei, pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą iki EBI priims savo sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“;

2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti vienodas šioje dalyje nurodyto bendro sprendimo proceso, susijusio su 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje ir 105 straipsnyje bei III priedo 6 dalyje nurodytais prašymais išduoti leidimą, taikymo sąlygas, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad supaprastinti bendrų sprendimų priėmimą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti šeštoje ir septintoje pastraipose nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	trečioje pastraipoje terminas „Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas“ pakeičiama terminu „EBI“;

ii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per keturis mėnesius, konsoliduotos priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, pati konsolidacijos pagrindu priima sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių ir 136 straipsnio 2 dalies taikymo. Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą iki EBI priims savo sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“;

iii)

penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymo individualiai arba iš dalies konsoliduotai, deramai atsižvelgdamos į konsoliduotos priežiūros institucijos pareikštas nuomones ir išlygas, priima atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už Sąjungos patronuojančios kredito įstaigos arba Sąjungos patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą. Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą iki EBI priims savo sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“;

iv)	septinta pastraipa pakeičiama taip: „Tais atvejais, kai konsultuojamasi su EBI, visos kompetentingos institucijos apsvarsto jos patarimus ir paaiškina bet kokius didesnius nukrypimus nuo jų.“;

dešimta pastraipa pakeičiama taip:

„EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos užtikrinamos vienodos šioje dalyje nurodyto bendro sprendimo proceso, susijusio su 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymu, taikymo sąlygos, projektus, kad supaprastinti bendrų sprendimų priėmimą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti dešimtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

33.

130 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„1. Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje numatytą atvejį arba neigiamų pokyčių rinkose atvejus, kurie gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę leidimus veiklai arba kurioje įsteigti sistemai svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja EBI, ESRV ir 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje bei 50 straipsnyje nurodytas institucijas ir perduoda visą informaciją, kuri yra būtina vykdant jų užduotis. Tos pareigos taikomos visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija, sužinojusi apie padėtį, apibūdintą pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, įspėja 125 ir 126 straipsniuose nurodytas kompetentingas institucijas ir EBI.“

34.

131 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos, kurios atsako už leidimo veiklai išdavimą patronuojančios įmonės, kuri yra kredito įstaiga, dukterinei įmonei, dvišalio susitarimo pagrindu, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 28 straipsnį, gali perduoti įgaliojimus atlikti priežiūrą kompetentingoms institucijoms, kurios leidimą veiklai yra išdavusios patronuojančiai įmonei ir kurios atlieka patronuojančios įmonės priežiūrą, kad pastarosios kompetentingos institucijos prisiimtų atsakomybę už patronuojamosios įmonės priežiūrą pagal šią direktyvą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį nuolat informuojama EBI. Ji perduoda tokią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos bankininkystės komitetui.“

35.

131a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Konsoliduotos priežiūros institucija įsteigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir, laikantis šio straipsnio 2 dalyje numatytų konfidencialumo reikalavimų ir Sąjungos teisės, prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

EBI padeda skatinti ir prižiūrėti veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią šiame straipsnyje minimų priežiūros institucijų kolegijų veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį. Šiuo tikslu EBI dalyvauja taip, kaip mano, kad tai tinkama, ir yra laikoma kompetentinga institucija.

Priežiūros institucijų kolegijos sudaro sistemą, kad konsoliduotos priežiūros institucija, EBI ir kitos suinteresuotos kompetentingos institucijos galėtų vykdyti šias užduotis:

a)	keistis informacija tarpusavyje ir su EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį;

b)	susitarti dėl savanoriško užduočių patikėjimo ir prireikus savanoriško atsakomybės perdavimo;

c)	nustatyti priežiūros analizės programas remiantis grupės rizikos vertinimu pagal 124 straipsnį;

d)	didinti priežiūros veiksmingumą šalinant nebūtiną priežiūros reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su 130 straipsnio 2 dalyje ir 132 straipsnio 2 dalyje nurodytais prašymais suteikti informaciją, dubliavimą;

e)	nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus pagal šią direktyvą visiems bankų grupės subjektams, nedarant poveikio Sąjungos teisės aktuose numatytoms pasirinkimo galimybėms ir kompetencijai;

f)	taikyti 129 straipsnio 1 dalies c punktą atsižvelgiant į kitų forumų, kurie gali būti įsteigti toje srityje, darbą.

Priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančios kompetentingos institucijos ir EBI glaudžiai bendradarbiauja. Konfidencialumo reikalavimai pagal 1 skyriaus 2 skirsnį nekliudo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija priežiūros institucijų kolegijose. Priežiūros institucijų kolegijų įsteigimas ir veikla nedaro įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą.“;

2 dalyje:

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EBI gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų apibrėžtos priežiūros institucijų kolegijų veiklos bendrosios sąlygos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI gali parengti techninius įgyvendinimo standartus, kad būtų apibrėžta priežiūros institucijų kolegijų einamoji veikla.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

ii)

šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgdama į konfidencialumo reikalavimus pagal 1 skyriaus 2 skirsnį, informuoja EBI apie priežiūros institucijų kolegijos veiklą, įskaitant ir kritinius atvejus, ir perduoda EBI visą informaciją, kuri yra ypač svarbi priežiūros konvergencijos tikslais.“

36.

132 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

po pirmos pastraipos įterpiamos šios pastraipos:

„Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EBI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

Kompetentingos institucijos teikia EBI visą informaciją, būtiną vykdyti jos pareigas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, atsižvelgiant į to reglamento 35 straipsnį.“;

pridedamos šios pastraipos:

„Kompetentingos institucijos gali pranešti EBI apie atvejus, kai:

a)	kompetentinga institucija nepranešė esminės informacijos; arba

b)	prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis svarbia informacija, buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką.

Nedarant poveikio SESV 258 straipsnio taikymui, septintoje pastraipoje nurodytais atvejais EBI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“

37.	140 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Už konsoliduotą priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos sudaro 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių sąrašus. Tie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, EBI ir Komisijai.“

38.

143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pirmos pastraipos pabaigoje pridedamas šis sakinys: „EBI padeda Komisijai ir Europos bankininkystės komitetui atlikti šias užduotis, taip pat nuspręsti, ar šiuos nurodymus reikėtų atnaujinti.“;

ii)	antra pastraipa pakeičiama taip: „1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą tikrinimą atliekanti kompetentinga institucija atsižvelgia į visus pirmiau minėtus nurodymus. Dėl to, prieš priimdama sprendimą, kompetentinga institucija konsultuojasi su EBI.“

b)	3 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Pirmiau nurodyti priežiūros metodai užtikrina šiame skyriuje nustatytų konsoliduotos priežiūros tikslų įgyvendinimą ir apie juos pranešama kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms, EBI bei Komisijai.“

39.

144 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma šiame straipsnyje numatyto informacijos atskleidimo forma, struktūra, turinys ir metinio paskelbimo data, projektus. EBI ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

40.

150 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatomos:

a)	V priedo 15–17 punktų taikymo sąlygos;

V priedo 23 punkto l papunkčio taikymo sąlygos, susijusios su viso atlyginimo fiksuotosios ir kintamosios dalių tinkamų koeficientų nustatymo kriterijais, ir V priedo 23 punkto o papunkčio ii įtraukos taikymo sąlygos, susijusios su priemonių kategorijų, kurios atitinka tame punkte nustatytas sąlygas, nustatymu.

c)	VI priedo 2 dalies taikymo sąlygos, susijusios su 12 punkte nurodytais kiekybiniais veiksniais, 13 punkte nurodytais kokybiniais veiksniais ir 14 punkte nurodytu palyginimo dydžiu.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EBI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

41.

156 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	formuluotė „Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas“ pakeičiama formuluote „EBI“;

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija, bendradarbiaudama su EBI ir valstybėmis narėmis, ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, periodiškai stebi, ar ši direktyva kartu su Direktyva 2006/49/EB turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui ir, atsižvelgdama į tą analizę, apsvarsto, ar pateisinamos bet kokios pataisomojo pobūdžio priemonės.“

10 straipsnis

Direktyvos 2006/49/EB pakeitimai

Direktyva 2006/49/EB iš dalies keičiama taip:

18 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (38) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI) gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos parengiama vertinimo metodika, pagal kurią kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms naudoti vidaus modelius šioje direktyvoje nurodytiems kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.	22 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Jei kompetentingos institucijos nereikalauja laikytis kapitalo reikalavimų konsolidavimo pagrindu, kaip tai numatyta šiame straipsnyje, jos apie tai informuoja Komisiją ir EBI.“

32 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Kompetentingos institucijos praneša EBI, Tarybai ir Komisijai apie tas procedūras.“;

b)	pridedama ši pastraipa: „EBI parengia šioje dalyje nurodytų procedūrų taikymo gaires.“

4.	36 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės paskiria institucijas, kurios įgaliotos vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės apie paskirtas institucijas ir apie bet kokį pareigų paskirstymą informuoja EBI ir Komisiją.“

38 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EBI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EBI visą informaciją, būtiną vykdyti jos pareigas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, atsižvelgiant į to reglamento 35 straipsnį.“

11 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB pakeitimai

Direktyva 2009/65/EB iš dalies keičiama taip:

5 straipsnis papildomas šia dalimi:

„8. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (39), gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatoma informacija, teiktina kompetentingoms institucijoms paraiškoje gauti leidimą KIPVPS veiklai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.	6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „EVPRI informuojama apie kiekvieną suteiktą leidimą ir atnaujina valdymo įmonių, turinčių leidimą, sąrašą savo interneto svetainėje.“

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)	informacija, kuri turi būti pateikta kompetentingoms institucijoms paraiškoje dėl leidimo išdavimo valdymo įmonei, įskaitant veiklos programą;

b)	reikalavimai, taikomi valdymo įmonei pagal 2 dalį, ir 3 dalyje numatyto pranešimų teikimo informacija;

reikalavimai, taikomi akcininkams ir kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis turintiems nariams, taip pat kliūtys, kurios gali sutrukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas, kaip numatyta šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, remiantis šios direktyvos 11 straipsniu.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant pirmos pastraipos a ir b punktuose numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės praneša EVPRI ir Komisijai apie visus bendruosius sunkumus, su kuriais susiduria KIPVPS, prekiaudami savo investiciniais vienetais trečiosiose šalyse.

Komisija tokius sunkumus išnagrinėja kaip įmanoma greičiau ir priima tinkamą sprendimą. EVPRI padeda atlikti tą užduotį.“

11 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas šiame straipsnyje numatytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio 4 dalį, projektus, nedarant poveikio tos direktyvos 10a straipsnio 2 dalies taikymui.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos atitinkamų kompetentingų institucijų konsultacijos proceso standartinės formos, šablonai ir procedūros, kaip numatyta šiame straipsnyje, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 4 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Nedarant poveikio 116 straipsnio taikymui, Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais patvirtina priemones, kuriose nurodoma procedūros ir tvarka, kaip nurodyta 1 dalies antros pastraipos a punkte, bei struktūriniai ir organizaciniai reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti interesų konfliktų atvejus, kaip nurodyta 1 dalies antros pastraipos b punkte.“;

ii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 3 dalyje nurodytomis procedūromis, tvarka, struktūriniais ir organizaciniais reikalavimais, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„2. Nedarant poveikio 116 straipsnio taikymui, Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais patvirtina priemones siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonė atliktų 1 dalyje nustatytas pareigas, visų pirma:“;

ii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„3. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomi Komisijos patvirtinti deleguoti teisės aktai, susiję su 2 dalyje nurodytais kriterijais, principais ir veiksmais, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

17 straipsnis papildomas šia dalimi:

„10. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 1, 2, 3, 8 ir 9 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos parengiamos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3 ir 9 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

18 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose pateikiama informacija, praneština pagal 1, 2 ir 4 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

10.

20 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, pateiktina kompetentingoms institucijoms teikiant prašymą leisti valdyti kitoje valstybėje narėje įsisteigusius KIPVPS, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

11.

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, arba dėl to, kad tokios priemonės pasirodė esančios netinkamos arba jų nėra atitinkamoje valstybėje narėje, valdymo įmonė ir toliau atsisako teikti informaciją, kurios pagal 2 dalį pareikalavo valdymo įmonės priimančioji valstybė narė, arba ir toliau pažeidžia toje pačioje dalyje nurodytas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, galiojančias valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali imtis šių priemonių:

pranešusios apie tai valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, imtis reikiamų priemonių, įskaitant pagal 98 ir 99 straipsnius nustatytas priemones, kad užkirstų kelią kitiems pažeidimams ar už juos nubaustų tiek, kiek tai būtina, neleistų valdymo įmonei sudaryti bet kokius kitus sandorius tos valstybės narės teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima įteikti teisinius dokumentus, būtinus toms valdymo įmonėms taikomoms priemonėms vykdyti. Kai valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje teikiama paslauga yra KIPVPS valdymas, valdymo įmonės priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad valdymo įmonė nebevaldytų to KIPVPS; arba

b)	jei, jų nuomone, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių, perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

7 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„7. Prieš pradedant taikyti 3, 4 ar 5 dalyse nustatytą tvarką, kritiniais atvejais valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi atsargumo priemonių, būtinų apsaugoti investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesus. Apie tokias priemones kuo anksčiau pranešama Komisijai, EVPRI ir kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti, kad minėta valstybė narė privalo iš dalies pakeisti tokias priemones arba jas panaikinti, nedarant poveikio EVPRI įgaliojimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.“;

c)	9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „9. Valstybės narės praneša EVPRI ir Komisijai atvejų, kai jos atsisakė išduoti leidimą pagal 17 straipsnį arba atmetė paraišką pagal 20 straipsnį, skaičių bei pobūdį ir apie visas priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 5 dalį.“

12.

23 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones dėl priemonių, kurių turi imtis depozitoriumas, siekdamas vykdyti savo pareigas, susijusias su kitoje valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės valdomu KIPVPS, įskaitant informaciją, kurią reikia įtraukti į standartinį depozitoriumo ir valdymo įmonės susitarimą, vadovaujantis 5 dalimi.“;

b)	antra pastraipa išbraukiama.

13.

29 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5. Siekiant užtikrinti šios direktyvos nuoseklų derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)	informacija, kuri turi būti pateikta kompetentingoms institucijoms paraiškoje dėl leidimo išdavimo investicinei bendrovei, įskaitant veiklos programą; ir

b)	kliūtys, kurios gali sutrukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas pagal 1 dalies c punktą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos parengiamos standartinės formos, šablonai ir procedūros informacijos teikimui, kaip nurodyta 5 dalies pirmos pastraipos a punkte, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

14.	32 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Valstybės narės informuoja EVPRI ir Komisiją apie tas investicines bendroves, kurioms taikomos 4 ir 5 dalyse numatytos išlygos.“

15.

33 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

b)	antra pastraipa išbraukiama.

16.

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalyje:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„5. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose nurodomas išsamus 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos turinys, forma ir pateikimo būdas.“;

ii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„6. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos turiniu, forma ir pateikimo būdu, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

17.

50 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos turto, į kurį remiantis šiuo straipsniu ir Komisijos patvirtintais deleguotais teisės aktais, susijusiais su tokiomis nuostatomis, gali investuoti KIPVPS, kategorijas reglamentuojančios nuostatos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

18.

51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa informacija, gauta remiantis trečia pastraipa, apie visas valdymo arba investicijų įmones, kurias jos prižiūri, būtų prieinama EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį ir Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (40), pagal to reglamento 15 straipsnį, siekiant užtikrinti sisteminės rizikos stebėjimą Sąjungos lygiu.

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio 116 straipsnio taikymui, Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais patvirtina priemones, kuriose nustatoma:

a)	vadovaujantis 1 dalies pirma pastraipa – valdymo įmonės taikomo rizikos valdymo proceso tinkamumo įvertinimo kriterijai;

b)	išsamios taisyklės, susijusios su tiksliu ir nepriklausomu nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vertės įvertinimu; ir

c)	išsamios taisykles, susijusios su 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos informacijos, teikiamos valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, turiniu ir jos pateikimo tvarka.“;

pridedama ši dalis:

„5. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 4 dalyje nurodytais kriterijais ir taisyklėmis, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

19.

52 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės pateikia EVPRI ir Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų obligacijų kategorijų sąrašą kartu su emitentų, kuriems pagal toje pastraipoje nurodytus įstatymus ir priežiūros reikalavimus leidžiama išleisti šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančias obligacijas, kategorijų sąrašu. Prie tų sąrašų pridedamas dokumentas, kuriame nurodomos teikiamos garantijos. Komisija ir EVPRI nedelsiant perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms kartu su visais komentarais, kuriuos jos laiko tinkamais, ir užtikrina, kad informacija būtų prieinama visuomenei jų interneto svetainėse. Pagal 112 straipsnio 1 dalį tokia informacija gali būti aptariama Europos vertybinių popierių komitete.“

20.

60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalyje:

i)	pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip: „6. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose nurodoma:“;

ii)	antra pastraipa išbraukiama;

pridedama ši dalis:

„7. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 6 dalyje nurodytu susitarimu, priemonėmis ir tvarka, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

21.

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose išsamiau nustatoma:

a)	išsami informacija, kurią reikia įtraukti į 1 dalyje nurodytą susitarimą; ir

b)	2 dalyje nurodytų pažeidimų, kurie laikomi darančiais neigiamą poveikį finansuojančiajam KIPVPS, rūšys.“;

pridedama ši dalis:

„4. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 3 dalyje nurodytu susitarimu, priemonėmis ir pažeidimų rūšimis, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

22.	62 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose nustatomas 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto susitarimo turinys.“

23.

64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose nustatoma:

a)	1 dalyje nurodytos informacijos forma ir pateikimo būdas; arba

b)	jei finansuojantysis KIPVPS finansuojamajam KIPVPS mainais už investicinius vienetus perleidžia visą savo turtą ar jo dalį – tokio įnašo natūra vertinimo bei auditavimo tvarka ir finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumo vaidmuo tame procese.“;

pridedama ši dalis:

„5. Siekiant užtikrinti vienodas informacijos pateikimo būdo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 4 dalyje nurodyta informacijos forma bei pateikimo būdu ir tvarka, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

24.

69 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos su I priede nurodytu prospekto, metinės ataskaitos ir pusmetinės ataskaitos turiniu ir tų dokumentų forma susijusios nuostatos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

25.

75 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose apibrėžiamos specialios sąlygos, kurių reikia laikytis teikiant prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, kuri nėra patvarioji laikmena.“

26.

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose apibrėžiama:

a)	išsamus ir nuodugnus teiktinos pagrindinės informacijos investuotojams turinys, kaip nurodyta 2, 3 ir 4 dalyse;

išsamus ir nuodugnus pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos toliau nurodytais konkrečiais atvejais, turinys:

jei KIPVPS turi skirtingus investicinius padalinius – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į konkretų investicinį padalinį, turinys, įskaitant informaciją apie tai, kaip pereiti iš vieno investicinio padalinio į kitą, ir informaciją apie su tuo susijusias išlaidas;

ii)	jei KIPVPS siūlo skirtingų klasių akcijas – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, pasirašiusiems konkrečios klasės akcijas, turinys;

iii)	jei fondas priklauso fondų struktūroms – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į KIPVPS, kuris pats investuoja į kitus KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektus, nurodytus 50 straipsnio 1 dalies e punkte, turinys;

iv)	finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūrų atveju – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į finansuojantįjį KIPVPS, turinys; ir

v)	struktūrizuoto, apsaugoto kapitalo ir kito panašaus KIPVPS atveju – pagrindinė informacija investuotojams, teiktina investuotojams ir susijusi su tokio KIPVPS ypatumais; ir

c)	išsami informacija apie pagrindinės informacijos investuotojams formą ir pateikimą, kaip nurodyta 5 dalyje.“;

pridedama ši dalis:

„8. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos Komisijos pagal 7 dalį patvirtintų deleguotų teisės aktų, susijusių su 3 dalyje nurodyta informacija, taikymo sąlygos, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

27.

81 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose apibrėžiamos specialios sąlygos, kurių reikia laikytis pateikiant pagrindinę informaciją investuotojams patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, kuri nėra patvarioji laikmena.“

28.

83 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomi su skolinimusi susiję šio straipsnio reikalavimai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

29.

84 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio derinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kurias turi įvykdyti KIPVPS, kai priimamas sprendimas laikinai sustabdyti KIPVPS vienetų atpirkimą ar išpirkimą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

30.

95 straipsnis pakeičiamas taip:

„95 straipsnis

1. Komisija, remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriose nustatoma:

a)	91 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apimtis;

b)	geresnės sąlygos KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms susipažinti su 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija arba dokumentais, vadovaujantis 93 straipsnio 7 dalimi.

2. Siekiant užtikrinti vienodas 93 straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)	standartinio pranešimo modelio, kurį KIPVPS turi naudoti pranešdamas informaciją pagal 93 straipsnio 1 dalį, forma ir turinys, įskaitant nuorodą, su kuriais dokumentais susijęs vertimas;

b)	standartinio pažymos modelio, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turi naudoti pagal 93 straipsnio 3 dalį, forma ir turinys;

c)	kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir elektroninių ryšių naudojimo tvarka, teikiant pranešimus pagal 93 straipsnį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

31.	97 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės apie paskirtas institucijas ir apie bet kokį pareigų paskirstymą informuoja EVPRI ir Komisiją.“

32.

101 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	įterpiama ši dalis: „2a. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.“;

8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:

„8. Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai prašymas:

a)	keistis informacija, kaip numatyta 109 straipsnyje, buvo atmestas arba neįvykdytas per pagrįstą laiką;

b)	atlikti tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 110 straipsnyje, buvo atmestas arba neįvykdytas per pagrįstą laiką; arba

leisti jos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnams atliekant tyrimą ar patikrą buvo atmestas arba neįvykdytas per pagrįstą laiką.

Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, neatmetant galimybės atsisakyti suteikti informaciją pagal prašymą arba atlikti tyrimą, numatytą šio straipsnio 6 dalyje, ir galimybės EVPRI tokiais atvejais imtis veiksmų pagal to reglamento 17 straipsnį.

9. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma kompetentingų institucijų bendradarbiavimo atliekant 4 ir 5 dalyse nurodytas patikras vietoje ir tyrimus bendra tvarka, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

33.

102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. 1 dalimi nedraudžiama valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija pagal šią direktyvą arba kitus Sąjungos teisės aktus, kurie taikomi KIPVPS ar įmonėms, dalyvaujančioms jų verslo veikloje, arba ją perduoti EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 arba ESRV. Tai informacijai taikomi 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.“

5 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)

EVPRI, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (41), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (42) ir ESRV.

34.

103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Valstybės narės pateikia EVPRI, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, galinčių gauti informaciją pagal 1 dalį, pavadinimus.“;

b)	7 dalis pakeičiama taip: „7. Valstybės narės pateikia EVPRI, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų ar įstaigų, galinčių gauti informaciją pagal 4 dalį, pavadinimus.“

35.

105 straipsnis pakeičiamas taip:

„105 straipsnis

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų dėl keitimosi informacija taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos taikymo sąlygos, susijusios su keitimosi informacija tarp kompetentingų institucijų bei tarp kompetentingų institucijų ir EVPRI tvarka, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

36.

108 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)	prireikus perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

b)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Apie bet kokią priemonę, kurios imamasi pagal pirmos pastraipos a punktą, nedelsiant pranešama Komisijai ir EVPRI.“

37.	XIII skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

38.

111 straipsnis pakeičiamas taip:

„111 straipsnis

Komisija gali priimti techninius šios direktyvos pakeitimus šiose srityse:

a)	apibrėžčių patikslinimas siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą ir vienodą šios direktyvos taikymą visoje Sąjungoje; arba

b)	terminijos suderinimas ir apibrėžčių suformulavimas, remiantis paskesniais teisės aktais, reglamentuojančiais KIPVPS ir susijusius klausimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais, remiantis 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikantis 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų.“

39.

112 straipsnis pakeičiamas taip:

„112 straipsnis

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB.

2. Ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 12, 14, 23, 33, 43, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsniuose nurodytus deleguotus teisės aktus. Komisija parengia su deleguotais įgaliojimais susijusią ataskaitą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 112a straipsnį.

3. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų.“

40.

Įterpiami šie straipsniai:

„112a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Įgaliojimų delegavimą, minėtą 12, 14, 23, 33, 43, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsniuose, bet kada gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba.

112b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

12 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, ar EPI pateikė šioje direktyvoje numatytus techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, nepaisant to, ar pateikimas yra privalomas arba neprivalomas, ir pateikia atitinkamus pasiūlymus.

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini laikytis šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 straipsnio 2, 5, 7 ir 9 dalių bei 11 dalies b punkto, 3 straipsnio 4 dalies bei 6 dalies a ir b punktų, 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies, 5 straipsnio 5 dalies a punkto, 5 dalies b punkto pirmos pastraipos, 6 ir 8 dalių, 9 dalies (siejant su Direktyvos 2003/71/EB 18 straipsnio 3 dalimi), 10 dalies, 11 dalies a ir b punktų bei 12 dalies, 6 straipsnio 1 dalies (siejant su Direktyvos 2004/39/EB 53 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa), 3 dalies, 5 dalies a punkto, 10, 13, 14 ir 16 dalių, 17 dalies a ir b punktų, 18 ir 19 dalių (siejant su Direktyvos 2004/39/EB 53 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa), 21 dalies a ir b punktų, 23 dalies b punkto, 24, 25 ir 27 dalių, 7 straipsnio 12 dalies a punkto, 13, 14, 15 ir 16 dalių, 9 straipsnio 1 dalies a punkto, 2, 3, 4, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 29 ir 32 dalių, 33 dalies a ir b punktų, 33 dalies d punkto ii–iv papunkčių, 34 ir 35 dalių, 36 dalies b punkto ii papunkčio, 37 dalies b punkto, 38 ir 39 dalių, 10 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 3 dalies a punkto ir 4 dalies, 11 straipsnio 2, 4, 11, 14, 19 ir 31 dalių, 32 dalies b punkto (siejant su Direktyvos 2009/65/EB 101 straipsnio 8 dalimi), 33, 34 ir 36 dalių. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) 2010 m. kovo 18 d. nuomonė (OL C 87, 2010 4 1, p. 1).

(2) 2010 m. kovo 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.

(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48.

(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84.

(7) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(9) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(10) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(11) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

(12) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(13) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(14) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(15) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(16) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(17) OL L 309, 2005 11 25, р 15.

(18) OL L 302, 2009 11 17, р 32.

(19) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

(20) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(21) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(22) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“;

(23) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“.

(24) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(25) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.“;

(26) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(27) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“;

(28) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(29) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.“;

(30) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(31) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“;

(32) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(33) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(34) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(35) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.“;

(36) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“;

(37) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(38) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.“.

(39) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“.

(40) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“;

(41) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(42) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.“.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.331.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 331

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. gruodžio 15d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo	1
	*	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB	12
	*	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB	48
	*	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB	84
		DIREKTYVOS
	*	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų ( 1 )	120

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla	162