25.8.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 223/1

TARYBOS IR TARYBOJE POSĖDŽIAVUSIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

2010 m. birželio 24 d.

dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas, pasirašymo ir laikino taikymo

(2010/465/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Į 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimą (toliau – Susitarimas) įtrauktas abiejų Šalių įsipareigojimas pradėti antrojo etapo derybas.

(2)	2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas.

(3)	Pagal Susitarimo 21 straipsnį Komisija Sąjungos ir valstybių narių vardu derėjosi dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas (toliau – Protokolas).

(4)	Protokolas buvo parafuotas 2010 m. kovo 25 d.

(5)	Protokolas visiškai atitinka Sąjungos teisės aktus, visų pirma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.

(6)	Protokolas, dėl kurio Komisija derėjosi, turėtų būti Sąjungos ir valstybių narių pasirašytas ir laikinai taikomas tiek, kiek leidžiama pagal vidaus teisę, atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti sudarytas vėliau.

(7)

Būtina nustatyti tvarką, pagal kurią prireikus būtų nuspręsta, kaip nutraukti laikiną Protokolo taikymą ir kaip imtis priemonių pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 21 straipsnio 5 dalį. Taip pat būtina nustatyti tvarką, pagal kurią būtų sustabdomas abipusis norminių nuostatų, susijusių su oro susisiekimo bendrovių tinkamumu ir nacionaline priklausomybe, pripažinimas pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 6a straipsnio 2 dalį ir įgyvendinamos tam tikros Susitarimo nuostatos, įskaitant su aplinka susijusias nuostatas, pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 15 straipsnio 5 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pasirašymas ir laikinas taikymas

1. Sąjungos vardu patvirtinamas Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas), pasirašymas su sąlyga, kad Protokolas bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2. Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3. Iki Protokolo įsigaliojimo Sąjunga ir valstybės narės Protokolą laikinai taiko, tiek, kiek leidžiama pagal vidaus teisę, nuo pasirašymo dienos.

4. Sprendimą nutraukti laikiną Protokolo taikymą ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal Protokolo 9 straipsnio 2 dalį ir sprendimą tokį pranešimą atšaukti Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

2 straipsnis

Abipusio pripažinimo sustabdymas

Sprendimą sustabdyti abipusį norminių nuostatų, susijusių su oro susisiekimo bendrovių tinkamumu ir nacionaline priklausomybe, pripažinimą ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 6a straipsnio 2 dalį Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

3 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 18 straipsnį, Sąjungai ir valstybėms narėms atstovauja Komisijos ir valstybių narių atstovai.

2. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete Sąjungos išimtinės kompetencijos klausimais, dėl kurių nereikia priimti teisinį poveikį turinčio sprendimo, nustato Komisija; apie tokią poziciją iš anksto pranešama Tarybai ir valstybėms narėms.

3. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete dėl sprendimų Sąjungos kompetencijos klausimais kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, išskyrus atvejus, kai pagal Sutartyje nustatytas taikytinas balsavimo procedūras yra numatyta kitaip.

4. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete dėl sprendimų valstybių narių kompetencijos klausimais vieningai nustato Taryba, remdamasi Komisijos arba bet kurios valstybės narės pasiūlymu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė per mėnesį nuo tos pozicijos patvirtinimo praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad to sprendimo priėmimui Jungtiniame komitete ji gali pritarti tik gavusi savo teisėkūros institucijų pritarimą, visų pirma dėl parlamentinio tikrinimo išlygos.

5. Sąjungos ir valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete teikia Komisija, išskyrus poziciją valstybių narių išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais – tuomet poziciją teikia Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba, jei Taryba taip nusprendžia, Komisija.

4 straipsnis

Sprendimai pagal Susitarimo 21 straipsnio 5 dalį

Sprendimą neleisti kitos Šalies oro susisiekimo bendrovėms dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas Susitarimas, ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms, arba panaikinti tokį sprendimą, priimtą pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 21 straipsnio 5 dalį, Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

5 straipsnis

Komisijai teikiama informacija

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus prašymus arba pranešimus, jų pateiktus ar gautus pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 15 straipsnį.

Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BLANCO LÓPEZ

PROTOKOLAS,

kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS (toliau – Jungtinės Valstijos)

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA,

KETINDAMOS remtis 2007 m. balandžio 25 d. ir balandžio 30 d. pasirašytu Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimu (toliau – Susitarimas) sukurta sistema, kad būtų atvertos rinkos ir suteikta kuo didesnė nauda abiejų šalių vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto,

VYKDYDAMOS Susitarimo 21 straipsnyje numatytą įgaliojimą greitai sudaryti antrojo etapo susitarimą, kurį taikant šio tikslo būtų siekiama sparčiau,

PRIPAŽINDAMOS, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria iš dalies pakeistos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas ir kad nuo tos datos visos Susitarime numatytos Europos bendrijos teisės ir įsipareigojimai, taip pat visos nuorodos į Europos bendriją taikomi Europos Sąjungai,

SUSITARĖ SUSITARIMĄ IŠ DALIES PAKEISTI TAIP:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Susitarimo 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Po 2 dalies įterpiama nauja apibrėžtis:

„2a Nacionalinės priklausomybės nustatymas – nustatymas, ar oro susisiekimo bendrovė, siūlanti teikti paslaugas pagal šį Susitarimą, atitinka 4 straipsnyje nurodytus priklausymo nuosavybės teise, veiksmingos kontrolės ir pagrindinės veiklos vietos reikalavimus.“

Po 3 dalies įterpiama nauja apibrėžtis:

„3a Tinkamumo nustatymas – nustatymas, ar oro susisiekimo bendrovė, siūlanti teikti paslaugas pagal šį Susitarimą, turi pakankamai finansinių galimybių ir atitinkamos vadybos patirties, kad galėtų teikti tokias paslaugas, ir ar pasirengusi laikytis tokių paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir reikalavimų.“

2 straipsnis

Abipusis oro susisiekimo bendrovės tinkamumui ir nacionalinei priklausomybei taikomų norminių nuostatų pripažinimas

Po 6 straipsnio įterpiamas naujas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Abipusis oro susisiekimo bendrovės tinkamumui ir nacionalinei priklausomybei taikomų norminių nuostatų pripažinimas

1. Vienos Šalies aviacijos institucijos, gavusios kitos Šalies oro susisiekimo bendrovės prašymą suteikti veiklos leidimą pagal 4 straipsnį, pripažįsta pirmosios Šalies aviacijos institucijų atliktą tos oro susisiekimo bendrovės tinkamumo ir (arba) nacionalinės priklausomybės nustatymą taip, tarsi toks nustatymas būtų atliktas jos pačios aviacijos institucijų, ir smulkiau tų klausimų nenagrinėja, išskyrus a punkte nurodytus atvejus:

jei gavusios oro susisiekimo bendrovės prašymą suteikti veiklos leidimą arba tokį leidimą suteikusios vienos Šalies aviacijos institucijos turi konkrečią priežastį manyti, kad, nepaisant kitos Šalies aviacijos institucijų atlikto nustatymo, šio Susitarimo 4 straipsnyje nustatytos atitinkamų leidimų suteikimo sąlygos nėra įvykdytos, jos nedelsdamos informuoja tas institucijas, nurodydamos, kuo toks susirūpinimas grindžiamas. Tuo atveju bet kuri iš Šalių gali prašyti surengti konsultacijas, kuriose turėtų dalyvauti susijusių aviacijos institucijų atstovai, ir (arba) pateikti papildomos informacijos tuo klausimu; tokie prašymai patenkinami kuo skubiau. Jei klausimas lieka neišspręstas, bet kuri iš Šalių klausimą gali pateikti nagrinėti Jungtiniam komitetui;

b)	šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai nustatymas yra susijęs su saugos pažymėjimais arba licencijomis, saugumo susitarimais arba draudimu.

2. Jei įmanoma, iš anksto, o jei neįmanoma – kuo anksčiau kiekviena Šalis per Jungtinį komitetą informuoja kitą Šalį apie visus esminius kriterijų, kuriuos ji taiko atlikdama 1 dalyje nurodytą nustatymą, pakeitimus. Jei prašymą gavusioji Šalis paprašo surengti konsultacijas dėl tokio pakeitimo, konsultacijos Jungtiniame komitete surengiamos per 30 dienų nuo tokio prašymo pateikimo, nebent Šalys susitartų kitaip. Jei prašymą gavusioji Šalis po tokių konsultacijų mano, kad persvarstyti kitos Šalies kriterijai nėra pakankami abipusiam norminių nuostatų pripažinimui, ji gali informuoti kitą Šalį sustabdanti 1 dalies nuostatų taikymą. Toks sustabdymas gali būti bet kada atšauktas. Apie tai tinkamai informuojamas Jungtinis komitetas.“

3 straipsnis

Aplinka

Visas Susitarimo 15 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Aplinka

1. Šalys pripažįsta, kad formuojant ir įgyvendinant tarptautinės aviacijos politiką svarbu atsižvelgti į aplinkos apsaugą, rengiant tokią politiką kruopščiai įvertinti aplinkos apsaugos priemonių sąnaudas ir naudą, taip pat prireikus bendrai imtis veiksmingų sprendimų pasaulio mastu. Todėl Šalys ketina bendradarbiauti siekdamos ekonomiškai pagrįstu būdu apriboti arba sumažinti tarptautinės aviacijos poveikį aplinkai.

2. Šalis, regiono, nacionaliniu ar vietos lygmeniu svarstydama siūlomas aplinkos apsaugos priemones, turėtų įvertinti galimą neigiamą jų poveikį galimybei naudotis šiame Susitarime numatytomis teisėmis ir, jei tokios priemonės patvirtinamos, turėtų imtis atitinkamų veiksmų tokiam neigiamam poveikiui sumažinti. Vienai Šaliai pareikalavus, kita Šalis pateikia tokio vertinimo aprašymą ir nurodo, kokių veiksmų imtasi neigiamam poveikiui sumažinti.

3. Nustačius aplinkos apsaugos priemones, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos priimtų aviacijos aplinkos apsaugos standartų, pateiktų Konvencijos prieduose, nebent susitariama kitaip. Aplinkos apsaugos priemones, kurios turi poveikį šiame Susitarime aptariamoms oro susisiekimo paslaugoms, Šalys taiko remdamosi šio Susitarimo 2 straipsniu ir 3 straipsnio 4 dalimi.

4. Šalys dar kartą patvirtina valstybių narių ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimą taikyti tolygaus požiūrio principą.

5. Nustatant naujus privalomuosius triukšmingų operacijų apribojimus oro uostuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis kaip 50 000 ikigarsinių reaktyvinių civilinių lėktuvų skrydžių per metus, taikomos šios nuostatos:

a)	Šalies atsakingosios institucijos suteikia galimybę priimant sprendimus atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomonę;

apie kiekvieno naujo operacijų apribojimo nustatymą kita Šalis informuojama bent prieš 150 dienų iki to operacijų apribojimo įsigaliojimo. Tos kitos Šalies reikalavimu jai nedelsiant pateikiama rašytinė ataskaita, kurioje paaiškinama, kodėl operacijos apribotos, nurodomas nustatytas oro uosto aplinkos apsaugos tikslas ir apsvarstytos priemonės šiam tikslui pasiekti. Toje ataskaitoje pateikiamas įvairių apsvarstytų priemonių tikėtinų sąnaudų ir teikiamos naudos vertinimas;

c)	operacijų apribojimai yra i) nediskriminacinio pobūdžio, ii) ne griežtesni, nei būtina nustatytam konkretaus oro uosto aplinkos apsaugos tikslui pasiekti ir iii) nesavavališki.

6. Šalys remia ir skatina informacijos mainus ir reguliarų ekspertų dialogą (visų pirma naudojantis esamais ryšio kanalais), siekdamos užtikrinti, kad laikantis taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų būtų didinamas bendradarbiavimas tokiose srityse kaip tarptautinės aviacijos poveikis aplinkai ir poveikio mažinimo sprendimai, įskaitant:

a)	ekologiškų aviacijos technologijų tyrimus ir plėtrą;

b)	mokslo žinių, susijusių su aviacijos išmetamų teršalų poveikiu, gilinimą siekiant tobulinti priimamus politinius sprendimus;

c)	oro eismo valdymo naujovių taikymą siekiant sumažinti aviacijos poveikį aplinkai;

d)	tvarių alternatyvių aviacinių degalų tyrimus ir plėtrą; ir

e)	pasikeitimą nuomonėmis dėl problemų ir galimybių tarptautiniuose forumuose aviacijos poveikio aplinkai klausimais, įskaitant, prireikus, pozicijų derinimą.

7. Šalių prašymu Jungtinis komitetas, kuriam padeda ekspertai, parengia rekomendacijas, kaip spręsti galimo Šalių įgyvendinamų aviacijos išmetamiems teršalams taikomų rinkos priemonių dalinio sutapimo klausimus ir kaip tas priemones suderinti, kad jos nebūtų dubliuojamos, kad nesusidarytų dvigubų sąnaudų ir kad būtų kiek įmanoma sumažinta oro susisiekimo bendrovių administracinė našta. Kiekviena Šalis tokias rekomendacijas įgyvendina pagal savo patvirtinimo arba ratifikavimo tvarką.

8. Jei viena Šalis mano, kad dėl aviacijos aplinkos apsaugos, įskaitant pasiūlytas naujas priemones, kyla sunkumų taikyti arba įgyvendinti šį Susitarimą, ji gali paprašyti sušaukti Jungtinio komiteto posėdį, kaip numatyta 18 straipsnyje, kad būtų galima apsvarstyti problemą ir rasti tinkamus atsakymus į pagrįstą susirūpinimą keliančius klausimus.“

4 straipsnis

Socialinis aspektas

Po 17 straipsnio įterpiamas naujas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Socialinis aspektas

1. Šalys pripažįsta Susitarimo socialinio aspekto svarbą ir aukštų darbo santykių standartų taikymo atvirose rinkose naudą. Įgyvendinant Susitarimą suteikiamomis galimybėmis nesiekiama sumenkinti atitinkamuose Šalių teisės aktuose nustatytų darbo santykių standartų ar su darbo santykiais susijusių teisių ir principų.

2. Įgyvendindamos Susitarimą Šalys vadovaujasi 1 dalyje nurodytais principais, įskaitant reguliarų Susitarimo socialinio poveikio svarstymą Jungtiniame komitete, kaip numatyta 18 straipsnyje, ir pagrįstą susirūpinimą keliančių klausimų nagrinėjimą siekiant rasti tinkamus atsakymus.“

5 straipsnis

Jungtinis komitetas

Visas Susitarimo 18 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių tekstas pakeičiamas taip:

„3. Jungtinis komitetas prireikus peržiūri, kaip apskritai Susitarimas įgyvendinamas, įskaitant tai, koks aviacijos infrastruktūros suvaržymų poveikis galimybei naudotis 3 straipsnyje numatytomis teisėmis, koks pagal 9 straipsnį taikomų saugumo priemonių poveikis, poveikis konkurencijos sąlygoms, įskaitant poveikį kompiuterinių rezervavimo sistemų srityje, ir Susitarimo įgyvendinimo socialinis poveikis. Jungtinis komitetas taip pat nuolat svarsto atskirus klausimus arba pasiūlymus, kurie, vienos iš Šalių nuomone, turi arba gali turėti poveikį pagal Susitarimą vykdomai veiklai, pvz., prieštaringi norminiai reikalavimai.

4. Jungtinis komitetas, plėtodamas bendradarbiavimą, taip pat:

a)	svarsto, kokiose srityse būtų galima toliau plėtoti Susitarimą, įskaitant rekomendacijų dėl Susitarimo pakeitimų rengimą;

b)	svarsto Susitarimo įgyvendinimo socialinį poveikį ir ieško tinkamų atsakymų į pagrįstą susirūpinimą keliančius klausimus;

c)	registruoja Jungtiniame komitete Šalių iškeltus klausimus dėl Vyriausybių subsidijų arba paramos;

d)	bendru sutarimu priima sprendimus dėl klausimų, susijusių su 11 straipsnio 6 dalies taikymu;

e)	Šalių reikalavimu parengia abipusio norminių nuostatų pripažinimo priemones;

f)	skatina Šalių atitinkamų institucijų bendradarbiavimą jų oro eismo valdymo sistemų plėtros srityje, siekiant tų sistemų sąveikos optimizavimo ir suderinamumo, išlaidų mažinimo, jų saugos gerinimo, pajėgumų didinimo ir aplinkosaugos veiksmingumo;

g)	skatina bendrų projektų ir iniciatyvų aviacijos saugumo srityje, įskaitant projektus ir iniciatyvas su trečiosiomis šalimis, pasiūlymų rengimą;

h)	skatina susijusias Šalių aviacijos saugumo priežiūros institucijas nuolat glaudžiai bendradarbiauti, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama parengti paprastesnes keleivių ir krovinių saugumo užtikrinimo procedūras nesumažinant bendro saugumo;

i)	svarsto, ar Konvencijos 9 priede (Palengvinimas) numatytose srityse taikomi Šalių įstatymai, kiti teisės aktai ir nustatyta tvarka gali turėti poveikį galimybei naudotis teisėmis pagal šį Susitarimą;

j)	skatina keitimąsi informacija ekspertų lygiu apie naujas teisėkūros arba reguliavimo iniciatyvas ir pokyčius, įskaitant iniciatyvas ir pokyčius saugumo, saugos, aplinkos, aviacijos infrastruktūros (įskaitant laiko tarpsnius) ir vartotojų apsaugos srityse;

k)	skatina prireikus konsultuotis oro susisiekimo klausimais, kurie sprendžiami tarptautinėse organizacijose ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, įskaitant tai, ar patvirtinti bendrą požiūrį, ir

l)	bendru sutarimu priima sprendimus, nurodytus 4 priedo 1 straipsnio 3 dalyje ir 4 priedo 2 straipsnio 3 dalyje.

5. Šalių bendras tikslas – siekti, kad Susitarimas būtų taikomas trečiosioms šalims, ir taip užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto. Todėl Jungtinis komitetas prireikus apsvarsto sąlygas ir tvarką, įskaitant šio Susitarimo pakeitimus, kurie būtini, kad prie Susitarimo galėtų prisijungti daugiau trečiųjų šalių.“

6 straipsnis

Tolesnė galimybių plėtra

Visas Susitarimo 21 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Tolesnė galimybių plėtra

1. Šalys įsipareigoja siekti bendro tikslo – toliau šalinti kliūtis patekti į rinkas, siekiant užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto, įskaitant pastangas gerinti galimybes Šalių oro susisiekimo bendrovėms patekti į pasaulio kapitalo rinkas, kad geriau būtų atspindėta padėtis pasaulio aviacijos sektoriuje, stiprinti transatlantinio oro susisiekimo sistemą ir nustatyti sistemą, kurią taikant kitos šalys būtų skatinamos atverti savo oro susisiekimo paslaugų rinkas.

2. Atsižvelgdamas į 1 dalyje nurodytą bendrą tikslą ir vykdydamas 18 straipsnyje nustatytą įpareigojimą prižiūrėti šio Susitarimo įgyvendinimą, Jungtinis komitetas kasmet apžvelgia įvykusius pokyčius, įskaitant pokyčius, susijusius su šiame straipsnyje nurodytais teisės aktų pakeitimais. Jungtinis komitetas parengia bendradarbiavimo šioje srityje tvarką, įskaitant atitinkamas rekomendacijas Šalims. Jungtiniam komitetui patvirtinus, jog Jungtinių Valstijų įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta, kad jų oro susisiekimo bendrovių didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė galėtų priklausyti valstybėms narėms ar jų nacionaliniams subjektams, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal abipusiškumo principą leidžia, kad jų oro susisiekimo bendrovių didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė galėtų priklausyti Jungtinėms Valstijoms ar jų nacionaliniams subjektams.

3. Jungtiniam komitetui pagal 18 straipsnio 6 dalį raštu patvirtinus, jog kiekvienos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta, kad jos oro susisiekimo bendrovių akcijų didžioji dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė gali priklausyti kitai Šaliai arba jos nacionaliniams subjektams:

a)	Susitarimo 1 priedo 3 skyriaus nuostatos nustoja galioti;

Jungtinių Valstijų oro susisiekimo bendrovės įgyja teisę teikti mišrias reguliaraus keleivinio susisiekimo paslaugas tarp Europos Sąjungoje, jos valstybėse narėse ir penkiose kitose šalyse esančių punktų, neįtraukdamos į maršrutą jokio Jungtinių Valstijų teritorijoje esančio punkto. Tas šalis Jungtinis komitetas nustato per vienus metus nuo šio Protokolo pasirašymo dienos. Jungtinis komitetas šalių sąrašą gali iš dalies pakeisti arba į jį įtraukti daugiau šalių; ir

Susitarimo 4 priedo 2 straipsnio („Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“) tekstas nebetaikomas, o vietoje jo taikomas Susitarimo 6 priedo tekstas dėl trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių, kurios nuosavybės teise priklauso Jungtinėms Valstijoms arba jų nacionaliniams subjektams ir kurias jie kontroliuoja.

4. Jungtiniam komitetui pagal 18 straipsnio 6 dalį raštu patvirtinus, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose dėl triukšmingų operacijų apribojimų oro uostuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis nei 50 000 ikigarsinių reaktyvinių civilinių lėktuvų skrydžių per metus, numatyta, kad Europos Komisija yra įgaliota prieš įvedant tokias priemones peržiūrėti ir, jei mano, kad nebuvo laikytasi tinkamų procedūrų pagal galiojančius įpareigojimus, prieš įvedant nagrinėjamas priemones imtis atitinkamų teisinių veiksmų:

Europos Sąjungos oro susisiekimo bendrovės įgyja teisę teikti mišrias reguliaraus keleivinio susisiekimo paslaugas tarp Jungtinėse Valstijose ir penkiose kitose šalyse esančių punktų, neįtraukdamos į maršrutą jokio Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse esančio punkto. Tas šalis Jungtinis komitetas nustato per vienus metus nuo šio Protokolo pasirašymo dienos. Jungtinis komitetas šalių sąrašą gali iš dalies pakeisti arba į jį įtraukti daugiau šalių; ir

Susitarimo 4 priedo 2 straipsnio („Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“) tekstas nebetaikomas, o vietoje jo taikomas Susitarimo 6 priedo tekstas dėl trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių, kurios nuosavybės teise priklauso valstybėms narėms arba jų nacionaliniams subjektams ir kurias jie kontroliuoja.

5. Jungtiniam komitetui raštu patvirtinus, kad Šalis įvykdė 3 ir 4 dalyse nurodytas jai taikomas sąlygas, ta Šalis gali prašyti surengti aukšto lygio konsultacijas dėl šio straipsnio įgyvendinimo. Tokios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, nebent Šalys susitartų kitaip. Šalys deda visas pastangas, kad išspręstų klausimus, dėl kurių surengtos konsultacijos. Jei Šalies, paprašiusios surengti konsultacijas, netenkina konsultacijų rezultatai, ta Šalis gali diplomatiniais kanalais raštu pranešti nusprendusi jokioms kitos Šalies oro susisiekimo bendrovėms neleisti dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas šis Susitarimas. Toks sprendimas įsigalioja po 60 dienų nuo pranešimo apie jį pateikimo dienos. Per tą laikotarpį kita Šalis gali nuspręsti, kad jokioms pirmiau minėtos Šalies oro susisiekimo bendrovėms neleidžiama dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas šis Susitarimas. Toks sprendimas įsigalioja tą pačią dieną, kaip ir pirmosios Šalies sprendimas. Tokį Šalies sprendimą galima atšaukti Šalių susitarimu; susitarimą raštu patvirtina Jungtinis komitetas.“

7 straipsnis

JAV Vyriausybės perkamos susisiekimo paslaugos

Visas Susitarimo 3 priedo tekstas pakeičiamas taip:

„3 PRIEDAS

Dėl JAV Vyriausybės perkamų susisiekimo paslaugų

Bendrijos oro susisiekimo bendrovės turi teisę skraidinti keleivius ir krovinius reguliariais ir užsakomaisiais skrydžiais, kuriuos vykdant JAV Vyriausybės civilinis departamentas, agentūra arba žinyba:

1)	pati yra oro susisiekimo paslaugų gavėja arba jomis pasirūpina vykdydama susitarimą, pagal kurį sumoka Vyriausybė arba sumokama iš Vyriausybės naudojimui skirtų lėšų; arba

2)	teikia oro susisiekimo su užsienio šalimi paslaugas arba tos paslaugos neatlygintinai teikiamos užsienio šaliai arba tarptautinei ar kitai organizacijai,

ir tas oro susisiekimas vykdomas:

tarp Jungtinėse Valstijose esančio punkto ir bet kurio už Jungtinių Valstijų ribų esančio punkto, kai tokį susisiekimą leidžiama vykdyti pagal 3 straipsnio 1 dalies c punktą, išskyrus tuos atvejus, kai tarp punktų, kuriems taikomas miestų poros sutartyje nustatytas tarifas, skraidinami keleiviai, kurie turi teisę keliauti pagal tokius tarifus; arba

b)	tarp dviejų punktų, esančių už Jungtinių Valstijų ribų.

Šis priedas netaikomas susisiekimo paslaugoms, kurios teikiamos gynybos sekretoriui arba karinio departamento sekretoriui, ar paslaugoms, kurias jie finansuoja.“

8 straipsnis

Priedai

Šio Protokolo priedėlio tekstas pridedamas prie Susitarimo kaip 6 priedas.

9 straipsnis

Laikinas taikymas

1. Iki Protokolo įsigaliojimo Šalys susitaria Protokolą laikinai taikyti (tiek, kiek leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę) nuo jo pasirašymo dienos.

2. Bet kuri iš Šalių bet kada gali diplomatiniais kanalais raštu kitai Šaliai pranešti apie sprendimą šio Protokolo nebetaikyti. Tokiu atveju šis Protokolas nustoja būti taikomas Tarptautinės Oro Transporto Asociacijos (IATA) skrydžių sezono, galiojančio praėjus vieniems metams nuo raštiško pranešimo pateikimo datos, paskutinės dienos vidurnaktį (GMT laiku), nebent tas pranešimas Šalių susitarimu būtų atšauktas tam laikotarpiui nesibaigus. Jei laikinas Susitarimo taikymas nutraukiamas pagal Susitarimo 25 straipsnio 2 dalį, kartu nutraukiamas ir šio Protokolo laikinas taikymas.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Protokolas įsigalioja vėlesniąją iš šių dienų:

1)	susitarimo įsigaliojimo dieną; arba

2)	praėjus mėnesiui nuo dienos, kai pateikiama paskutinė iš diplomatinių notų, kuriomis pasikeisdamos Šalys patvirtina, kad visos šiam Protokolui įsigalioti būtinos procedūros yra užbaigtos.

Keičiantis diplomatinėmis notomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatines notas siunčia Europos Sąjunga, o Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms skirtos notos siunčiamos Europos Sąjungai. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatinėje notoje arba notose pateikiamas kiekvienos valstybės narės pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad šiam Protokolui įsigalioti būtinos procedūros yra užbaigtos.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Съставено в Люксембург на двадесет и четвърти юни две хиляди и десета година.

Hecho en Luxemburgo, el veinticuatro de junio de dos mil diez.

V Lucemburku dne dvacátého čtvrtého června dva tisíce deset.

Udfærdiget i Luxembourg den fireogtyvende juni to tusind og ti.

Geschehen zu Luxemburg am vierundzwanzigsten Juni zweitausendzehn.

Kahe tuhande kümnenda aasta juunikuu kahekümne neljandal päeval Luxembourgis.

'Εγινε στo Λουξεμβούργο, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου δύο χιλιάδες δέκα.

Done at Luxembourg on the twenty-fourth day of June in the year two thousand and ten.

Fait à Luxembourg, le vingt-quatre juin deux mille dix.

Fatto a Lussemburgo, addì ventiquattro giugno duemiladieci.

Luksemburgā, divi tūkstoši desmitā gada divdesmit ceturtajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai dešimtų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Liuksemburge.

Kelt Luxembourgban, a kétezer-tizedik év június havának huszonnegyedik napján.

Magħmul fil-Lussemburgu, fl-erbgħa u għoxrin jum ta' Ġunju tas-sena elfejn u għaxra.

Gedaan te Luxemburg, de vierentwintigste juni tweeduizend tien.

Sporządzono w Luksemburgu dnia dwudziestego czwartego czerwca roku dwa tysiące dziesiątego.

Feito no Luxemburgo, em vinte e quatro de Junho de dois mil e dez.

Întocmit la Luxemburg, la douăzeci și patru iunie două mii zece.

V Luxemburgu dňa dvadsiateho štvrtého júna dvetisícdesať.

V Luxembourgu, dne štiriindvajsetega junija leta dva tisoč deset.

Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäneljäntenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakymmenen.

Som skedde i Luxemburg den tjugofjärde juni tjugohundratio.

За Репyблика Бългaрия

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Deze handtekening verbindt eveneens het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Za Českou republiku

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Għal Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Pentru România

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskύ republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l’Union européenne

Per l’Unione europea

Eiropas Savienības vārdā

Europos Sajungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Eurόpsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

For the United States of America

Protokolo priedėlis

6 PRIEDAS

Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė

Nė viena iš Šalių nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiąja šalimi turimomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus tos trečiosios šalies oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja kita Šalis, jos nacionaliniai subjektai, arba ir Šalis, ir jos nacionaliniai subjektai.

Jungtinės Valstijos nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų turimomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus Lichtenšteino Kunigaikštystės, Šveicarijos Konfederacijos, Europos bendros aviacinės erdvės narės, tai aviacinei erdvei priklausančios Susitarimo pasirašymo dieną, arba Afrikos šalių, Susitarimo pasirašymo dieną įgyvendinančių atviros oro erdvės oro susisiekimo paslaugų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja valstybė narė ar valstybės narės, jos (jų) nacionaliniai subjektai, arba ir valstybė (-ės) narė (-ės), ir jos (jų) nacionaliniai subjektai.

Nė viena iš Šalių nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiąja šalimi joms suteiktomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus tos trečiosios šalies oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja kita Šalis, jos nacionaliniai subjektai, arba ir Šalis, ir jos nacionaliniai subjektai, jei tai trečiajai šaliai gerai sekėsi bendradarbiauti su abiem Šalimis oro susisiekimo srityje.

4.	Jungtinis komitetas registruoja trečiąsias šalis, kurios sėkmingai bendradarbiauja su abiem Šalimis oro susisiekimo paslaugų srityje.

Bendra deklaracija

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių atstovai patvirtino, kad 2010 m. kovo 25 d. Briuselyje parafuotas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas turi būti autentifikuotas kitomis kalbomis, kaip numatyta pasikeičiant laiškais, prieš pasirašant Protokolą, arba, kaip numatyta Jungtinio komiteto sprendime – pasirašius Protokolą.

Ši bendra deklaracija yra neatskiriama Protokolo dalis.

Jungtinių Valstijų vardu

John BYERLY (parašas)

2010 m. kovo 25 d.

Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu

Daniel CALLEJA (parašas)

2010 m. kovo 25 d.

KONSULTACIJŲ MEMORANDUMAS

1.	Europos Sąjungą bei jos valstybes nares ir Jungtines Amerikos Valstijas atstovaujančios delegacijos susitiko Briuselyje 2010 m. kovo 23–25 d., kad užbaigtų antrojo etapo oro susisiekimo susitarimo derybas. Delegacijų narių sąrašai pateikiami A priedėlyje.

Delegacijos ad referendum susitarė dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas; tekstas pateikiamas B priedėlyje), teksto ir jį parafavo. Protokolo projektą delegacijos ketina pateikti atitinkamoms savo institucijoms patvirtinti, kad Protokolas netrukus įsigaliotų.

3.	Šiame memorandume pateikiamos nuorodos į Susitarimą, Susitarimo straipsnius, tų straipsnių dalis ir Susitarimo priedus, tartum Susitarimas jau būtų iš dalies pakeistas Protokolu.

ES delegacija patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria iš dalies pakeista Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas, ir kad nuo tos dienos visos Susitarime numatytos Europos bendrijos teisės ir įsipareigojimai, taip pat visos nuorodos į Europos bendriją taikomi Europos Sąjungai.

Delegacijos patvirtino, kad naujame 6a straipsnyje nustatyta abipusiško norminių nuostatų, susijusių su oro susisiekimo bendrovių tinkamumu ir nacionaline priklausomybe, pripažinimo tvarka neketinama keisti sąlygų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriuos Šalys įprastai taiko tarptautinio oro susisiekimo veiklos vykdymo tvarkai, nurodytai Susitarimo 4 straipsnyje.

Dėl 9 straipsnio delegacijos pareiškė norą toliau plėtoti ES ir JAV bendradarbiavimą aviacijos saugumo srityje, siekdamos, kai įmanoma, kuo labiau pasikliauti viena kitos saugumo priemonėmis, atitinkančiomis taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų išvengta nepagrįsto tokių priemonių dubliavimo.

Delegacijos pažymėjo, kad bendradarbiaujant saugumo srityje turėtų būti rengiamos reguliarios konsultacijos esamų reikalavimų pakeitimų klausimais (jei įmanoma – prieš įgyvendinant tokius pakeitimus), gerai koordinuojami oro uostų vertinimo veiksmai ir, kai galima ir įmanoma, oro vežėjų patikrinimai ir keičiamasi informacija apie naujas saugumo technologijas ir procedūras.

8.	Delegacijos pabrėžė, kad, siekiant skatinti veiksmingai naudoti turimus išteklius, didinti saugumą ir paprastinti procedūras, būtų naudinga greitai ir, kai įmanoma, koordinuotai reaguoti į naujas grėsmes.

9.	Abi delegacijos pažymėjo, kad Protokolu nekeičiamos galiojančių atitinkamų bet kurios valstybės narės ir Jungtinių Valstijų susitarimų nuostatos, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

10.

Dėl 15 straipsnio 7 dalies ES delegacija pažymėjo, kad bet kokie veiksmai šioje srityje, be kita ko, turėtų būti susiję ir su tokiais klausimais kaip atitinkamų priemonių veiksmingumas aplinkosaugos srityje ir techninis vientisumas, būtinybė išvengti konkurencijos iškraipymo ir taršos perkėlimo į trečiąsias šalis ir, jei taikoma, ar reikėtų tokias priemones sieti arba integruoti ir kaip tai turėtų būti daroma. JAV delegacija pažymėjo, kad rengiant rekomendacijas reikėtų sutelkti dėmesį, inter alia, į tai, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Čikagos konvencija ir skatinama siekti Susitarimo tikslų.

11.	Abi delegacijos pabrėžė, kad šio Susitarimo nuostatos jokiu būdu neturi įtakos jų teisinėms ir politinėms pozicijoms dėl įvairių su aviacija susijusių aplinkosaugos klausimų.

12.	Pripažindamos bendrus aplinkosaugos tikslus, delegacijos parengė bendrą pareiškimą dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, kurio tekstas pateikiamas šio konsultacijų memorandumo C priedėlyje.

13.	ES delegacija patvirtino ES ketinimą toliau siekti, kad pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją būtų nustatytos aviacijos išmetamųjų teršalų mažinimo pasaulio mastu planinės vertės.

14.

JAV ir ES delegacijos patvirtino JAV ir ES ketinimus bendradarbiauti Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (toliau – ICAO) sprendžiant su tarptautinės aviacijos išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusius klausimus. Abi delegacijos taip pat atkreipė dėmesį į sektoriaus indėlį į šio proceso palaikymą.

15.

Abi delegacijos pažymėjo, kad 15 straipsnio 4 dalyje nurodytas tolygus požiūris atitinka 35-oje ICAO asamblėjoje visais balsais priimtą rezoliuciją A35–5. Delegacijos pabrėžė, kad aktualūs ir svarbūs yra visi toje rezoliucijoje nustatyti tolygaus požiūrio principo aspektai, įskaitant pripažinimą, kad ICAO tolygaus požiūrio įgyvendinimas valstybėse gali priklausyti nuo jų teisinių įsipareigojimų, galiojančių susitarimų, įstatymų ir nustatytų politikos krypčių.

16.	Abi delegacijos pabrėžė pritariančios tam, kad būtų taikomos ICAO „Tolygaus požiūrio taikymo orlaivių keliamam triukšmui gairės“, paskelbtos 9829 ICAO dokumente (2-a redakcija).

17.

Dėl 15 straipsnio 5 dalies a punkto ES delegacija pažymėjo, kad Direktyvos 2002/30/EB 2 straipsnio f dalyje apibrėžtos „suinteresuotos šalys“ yra „fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriuos paveikė arba gali paveikti triukšmo mažinimo priemonės, arba kurie yra suinteresuoti tų priemonių nustatymu, įskaitant operacijų apribojimus“. ES delegacija taip pat pažymėjo, kad pagal tos direktyvos 10 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsnių taikymui pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus būtų nustatyta suinteresuotųjų šalių konsultavimosi tvarka.

18.

Pripažindama problemas, kurių kyla dėl didėjančio tarptautinio darbo jėgos judumo ir dėl tarptautinio bendrovių struktūros pobūdžio, ES delegacija pažymėjo, kad Europos Komisija atidžiai stebi padėtį ir svarsto tolesnes iniciatyvas, siekdama šioje srityje pagerinti reikalavimų įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą. ES delegacija taip pat nurodė, kad Europos Komisija nagrinėja su tarptautiniais bendrovių susitarimais susijusius klausimus, ir pareiškė ketinanti prireikus informuoti Jungtinį komitetą apie šias ir kitas susijusias iniciatyvas.

19.

JAV delegacija pažymėjo, kad Jungtinėse Valstijose taikomas vieno apibrėžtos oro susisiekimo bendrovės darbuotojų klasės ar profesijos atstovo atrankos principas padėjo oro susisiekimo bendrovių darbuotojams, dirbantiems orlaiviuose ir ant žemės, geriau pasinaudoti teise organizuotis, derėtis ir užtikrinti, kad kolektyviniai susitarimai būtų įgyvendinami.

20.	Abi delegacijos pažymėjo, kad tuo atveju, jei Šalis imtųsi Susitarimui, įskaitant 21 straipsnį, prieštaraujančių priemonių, kita Šalis gali imtis bet kokių tinkamų ir proporcingų priemonių, atitinkančių tarptautinės teisės, įskaitant Susitarimą, reikalavimus.

21.	Dėl 21 straipsnio 4 dalies ES delegacija pažymėjo, kad toje dalyje nurodytą peržiūrą Europos Komisija vykdys ex officio arba ex parte.

22.	Delegacijos pažymėjo, kad 21 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos teisės vykdyti skrydžius papildytų Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms pagal Susitarimo 3 straipsnį jau suteiktas teises.

23.

Delegacijos pareiškė palankiai vertinančios Susitarime numatytą JAV transporto departamento ir Europos Komisijos bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo – geriau suprasti viena kitos konkurenciją reglamentuojančius įstatymus, tvarką ir praktiką, taip pat kokį poveikį konkurencijai oro susisiekimo sektoriuje turėjo arba gali turėti jame vykstantys pokyčiai.

24.

Delegacijos patvirtino atitinkamų konkurencijos institucijų įsipareigojimą palaikyti dialogą, bendradarbiauti ir taikyti skaidrumo principą laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant konfidencialios komercinės informacijos apsaugą. Delegacijos taip pat patvirtino atitinkamų konkurencijos institucijų pasirengimą prireikus teikti konsultacijas procedūrinių reikalavimų klausimais.

25.	Delegacijos pažymėjo, kad bet koks su bendradarbiavimu pagal 2 priedą susijęs pranešimas Jungtiniam komitetui ar kitur turi būti pateikiamas laikantis konfidencialios arba galinčios turėti įtaką rinkos konjunktūrai informacijos atskleidimo taisyklių.

26.	Dėl 6 priedo 4 dalies delegacijos išreiškė viltį, kad Jungtinis komitetas per vienerius metus nuo Protokolo pasirašymo dienos parengs tinkamus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip šalims sekėsi bendradarbiauti oro susisiekimo srityje.

27.	Delegacijos palankiai įvertino Islandijos ir Norvegijos atstovų dalyvavimą ES delegacijoje stebėtojų teise ir pažymėjo, kad darbas bus tęsiamas Jungtiniame komitete siekiant parengti pasiūlymą dėl Islandijos ir Norvegijos prisijungimo prie Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo sąlygų ir tvarkos.

28.	Abi delegacijos išreiškė viltį, kad jų aviacijos institucijos, remdamosi pagarbos ir abipusiškumo principais, nuo Protokolo pasirašymo dienos leis vykdyti veiklą, atitinkančią Protokolu iš dalies pakeistame Susitarime nustatytas sąlygas.

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių delegacijos vardu

Daniel CALLEJA

Jungtinių Amerikos Valstijų delegacijos vardu

John BYERLY

C priedėlis

Bendras pareiškimas dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių delegacijos dar kartą patvirtino, kad itin svarbu spręsti tarptautinės aviacijos poveikio aplinkai klausimus. Jos išreiškė bendrą įsipareigojimą siekti aplinkosaugos tikslų, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) 35-ojoje asamblėjoje, t. y.:

a)	apriboti arba sumažinti žmonių, kuriems daro poveikį stiprus orlaivių triukšmas, skaičių;

b)	apriboti arba sumažinti aviacijos išmetamųjų teršalų poveikį vietos oro kokybei; ir

c)	apriboti arba sumažinti aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaką pasaulio klimatui.

Delegacijos palankiai įvertino Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos susitariančiųjų šalių 15-osios konferencijos ir Kopenhagos susitarimo rezultatus, įskaitant bendrą mokslinės nuostatos, kad vidutinė pasaulio temperatūra neturėtų padidėti daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, pripažinimą.

Delegacijos patvirtino tvirtą Šalių siekį ir norą bendradarbiauti tęsiant ICAO aukšto lygio susitikime tarptautinės aviacijos ir klimato kaitos klausimais padarytą pažangą ir kartu su kitais tarptautiniais partneriais Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje siekti parengti platesnio užmojo veiksmų programą, įskaitant didesnius tikslus, rinkos priemonių sistemą ir galimybes atsižvelgti į specialiuosius besivystančių šalių poreikius.

Abi pusės pažymėjo, kad jos įsipareigoja bendradarbiauti ICAO Aviacijos aplinkos apsaugos komitete (angl. – Committee on Aviation Environmental Protection – CAEP), kad jo darbo programa būtų įvykdyta laiku ir veiksmingai, įskaitant pasaulinio orlaivių CO2 standarto priėmimą ir kitas priemones klimato kaitos, triukšmo ir oro kokybės srityje.

Delegacijos pabrėžė, kad svarbu mažinti aviacijos poveikį aplinkai ir imtis šių priemonių:

—	nuolat bendradarbiauti oro eismo valdymo modernizavimo programų NextGen ir SESAR įgyvendinimo srityje, įskaitant Atlanto regiono sąveikos mažinant teršalų išmetimą iniciatyvą (angl. Atlantic Interoperability Initiative to Reduce Emissions – AIRE),

—

atitinkamai skatinti arba spartinti naujų orlaivių technologijų ir tvarių alternatyviųjų degalų kūrimą ir diegimą, įskaitant veiksmus pagal Jungtinę technologijų iniciatyvą „Švarus dangus“, Energijos sąnaudų, teršalų išmetimo ir triukšmo nuolatinio mažinimo (angl. Continuous Low Energy, Emissions and Noise – CLEEN) programą, Komercinės aviacijos alternatyvių degalų iniciatyvą (angl. Commercial Aviation Alternative Fuels Initiative – CAAFI) ir Tvaraus alternatyvių degalų ir energijos panaudojimo aviacijoje (angl. Sustainable Way for Alternative Fuel and Energy in Aviation – SWAFEA) iniciatyvą, ir

—	bendradarbiauti su mokslo bendruomene, pvz., Aviacijos aplinkos apsaugos komiteto Poveikio ir mokslo grupėje, siekiant geriau suprasti ir kiekybiškai įvertinti aviacijos poveikį aplinkai, pvz., poveikį sveikatai ir su CO2 nesusijusį poveikį klimatui.

25.8.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 223/20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 756/2010

2010 m. rugpjūčio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies a punktą ir 5 dalį, ir į 14 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 850/2004 į Sąjungos teisę perkeliami įsipareigojimai, nustatyti Stokholmo konvencijoje dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Konvencija), patvirtintoje 2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimu 2006/507/EB dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (2), ir 1979 m. Konvencijos dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų protokole dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas), patvirtintame 2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimu 259/2004/EB dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (3).

(2)

Iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Norvegijos bei Meksikos gavus siūlomų cheminių medžiagų pavadinimus, pagal Konvenciją įkurtas Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetas baigė svarstyti devynias pasiūlytas chemines medžiagas, kurios, kaip buvo nustatyta, atitinka Konvencijos kriterijus. 2009 m. gegužės 4–8 d. vykusiame ketvirtajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime (toliau – COP4) buvo sutarta visas devynias medžiagas įrašyti į Konvencijos priedus.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V priedus reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į naujas per COP4 į priedus įrašytas chemines medžiagas.

(4)	Per COP4 nuspręsta į Konvencijos A priedą (panaikinimas) įrašyti chlordekoną, heksabrombifenilą ir heksachlorcikloheksanus (įskaitant lindaną). Tos cheminės medžiagos yra įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V priedus, nes jos įrašytos į Protokolą.

(5)

Per COP4 nuspręsta pentachlorbenzeną įrašyti į Konvencijos A priedą (panaikinimas). Todėl pentachlorbenzenas turėtų būti įrašytas į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V priedus, nurodant atitinkamą didžiausią leistiną koncentraciją, nustatytą pagal 2006 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1195/2006, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų IV priedą (4), ir 2007 m. vasario 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 172/2007, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų V priedą (5), nustatytą patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT) didžiausios leistinos koncentracijos nustatymo metodiką. Tos laikinosios didžiausios leistinos koncentracijos vertės turėtų būti persvarstomos atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 atliekų tvarkymo nuostatų įgyvendinimo tyrimo, kuris bus atliktas Komisijos užsakymu, rezultatus.

(6)

Per COP4 nuspręsta į Konvencijos B priedą (apribojimai) įrašyti perfluoroktansulfonrūgštį ir jos darinius (toliau – PFOS), numatant tam tikras išimtis ypatingais atvejais. Šiuo metu PFOS leidžiama naudoti tam tikroms reikmėms. Dėl gaminių, kurių sudėtyje yra PFOS, gyvavimo trukmės šie gaminiai ir toliau ateinančius kelerius metus pateks į atliekų srautą, nors jų skaičius mažės. Praktiškai gali būti nelengva iš atliekų srauto nustatyti tam tikras chemines medžiagas, kurių sudėtyje yra PFOS. Kol kas nėra pakankamai duomenų apie gaminiuose ir atliekose esančių PFOS kiekius ir koncentracijas. Jei Reglamentu (EB) Nr. 850/2004 nustatytas įpareigojimas sunaikinti arba negrįžtamai transformuoti patvariuosius organinius teršalus būtų taikomas ir PFOS tais atvejais, kai jų koncentracija atliekose viršija IV priede nustatytas leistinas ribas, tai galėtų paveikti esamas atliekų perdirbimo sistemas ir nederėti su kitu aplinkosaugos prioritetu – tausiu išteklių naudojimu. Atsižvelgiant į tai, PFOS į IV ir V priedus įrašyti nenurodant didžiausios leistinos koncentracijos.

(7)

Per COP4 nuspręsta tetrabromdifenileterį, pentabromdifenileterį, heksabromdifenileterį ir heptabromdifenileterį (toliau – polibrominti difenileteriai) įrašyti į Konvencijos A priedą (panaikinimas). Pentabromdifenileterio ir oktabromdifenileterio tiekimas Sąjungos rinkai ir naudojimas yra apriboti 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (6) XVII priedu, kuriame nustatyta, kad didžiausia leistina šių medžiagų koncentracija yra 0,1 % masės. Pentabromdifenileteris, heksabromdifenileteris, heptabromdifenileteris ir tetrabromdifenileteris šiuo metu nėra tiekiami Sąjungos rinkai, nes jų tiekimą rinkai riboja 2009 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 552/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedą (7), ir 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (8). Tačiau dėl gaminių, kurių sudėtyje yra tokių polibromintų difenileterių, gyvavimo trukmės, atitarnavę produktai, kuriuose yra šių medžiagų, ir toliau ateinančius kelerius metus pateks į atliekų srautą. Atsižvelgiant į praktinius medžiagų, kuriose yra polibromintų difenileterių, nustatymo mišrių atliekų dalyje sunkumus ir į tai, kad nėra pakankamai išsamių mokslinių duomenų apie gaminiuose ir atliekose esančių polibromintų difenileterių kiekį ir koncentraciją, įpareigojimo sunaikinti arba negrįžtamai transformuoti POT taikymas šioms naujoms cheminėms medžiagoms, esančioms atliekose, jei jų koncentracija viršija leistiną IV priede nustatytą ribą, galėtų kelti grėsmę esamoms atliekų perdirbimo sistemoms ir neleistų tausiai naudoti išteklių. COP4 metu pripažinta ši problema ir sutarta taikyti specialias išimtis, leidžiančias toliau perdirbti atliekas, kuriose yra į sąrašą įrašytų polibromintų difenileterių, net jei dėl to būtų perdirbami POT. Todėl tos išimtys turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 850/2004.

(8)

Visoje Sąjungoje turi būti taikomos vienodos didžiausios leistinos koncentracijos vertės, kad nebūtų iškraipoma vidaus rinka. Laikina didžiausios leistinos pentachlorbenzeno koncentracijos vertė Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V prieduose nustatyta remiantis turimais duomenimis ir taikant atsargumo principą.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad nėra išsamios mokslinės informacijos apie gaminiuose ir atliekose esančių PFOS ir polibromintų difenileterių kiekius ir koncentracijas ir apie sąlyčio su jais scenarijus, šiuo metu Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV ir V prieduose negalima nustatyti didžiausios leistinos šių cheminių medžiagų koncentracijos verčių. Gavus daugiau informacijos ir Komisijai atlikus persvarstymą, bus pasiūlytos devynių POT didžiausios leistinos koncentracijos vertės, atsižvelgiant į POT reglamento tikslus.

(10)	Remiantis Konvencijos 22 straipsniu, jos A, B ir C priedų pakeitimai įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai depozitaras praneša apie priedo pakeitimą, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Dėl šios ir suderinamumo priežasčių šį reglamentą reikėtų taikyti nuo tos pačios datos.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos direktyva 75/442/EEB (9) įsteigto komiteto nuomonę. Šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 850/2004 IV priedas pakeičiamas šio reglamento I priedu.

2. Reglamento (EB) Nr. 850/2004 V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(2) OL L 209, 2006 7 31, p. 1.

(3) OL L 81, 2004 3 19, p. 35.

(4) OL L 217, 2006 8 8, p. 1.

(5) OL L 55, 2007 2 23, p. 1.

(6) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(7) OL L 164, 2009 6 26, p. 7.

(8) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(9) OL L 194, 1975 7 25, p. 39.

I PRIEDAS

„IV PRIEDAS

Cheminių medžiagų, kurioms taikomos 7 straipsnio nuostatos dėl atliekų tvarkymo, sąrašas

Cheminė medžiaga	CAS Nr.	EB Nr.	7 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ribinė koncentracija
Tetrabromdifenileteris C12H6Br4O
Pentabromdifenileteris C12H5Br5O
Heksabromdifenileteris C12H4Br6O
Heptabromdifenileteris C12H3Br7O
Perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS) C8F17SO2X (X = OH, metalo druska (O-M+), halogenidas, amidas ir kiti dariniai, įskaitant polimerus)
Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (PCDD/PCDF)			15 μg/kg (1)
DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis(4-chlorfenil)etanas)	50–29–3	200–024–3	50 mg/kg
Chlordanas	57–74–9	200–349–0	50 mg/kg
Heksachlorcikloheksanai, įskaitant lindaną	58–89–9	210–168–9	50 mg/kg
	319–84–6	200–401–2
	319–85–7	206–270–8
	608–73–1	206–271–3
Dieldrinas	60–57–1	200–484–5	50 mg/kg
Endrinas	72–20–8	200–775–7	50 mg/kg
Heptachloras	76–44–8	200–962–3	50 mg/kg
Heksachlorbenzenas	118–74–1	200–273–9	50 mg/kg
Chlordekonas	143–50–0	205–601–3	50 mg/kg
Aldrinas	309–00–2	206–215–8	50 mg/kg
Pentachlorbenzenas	608–93–5	210–172–5	50 mg/kg
Polichlorinti bifenilai (PCB)	1336–36–3 and others	215–648–1	50 mg/kg (2)
Mireksas	2385–85–5	219–196–6	50 mg/kg
Toksafenas	8001–35–2	232–283–3	50 mg/kg
Heksabrombifenilas	36355–01–8	252–994–2	50 mg/kg

(1) Leistina koncentracija apskaičiuojama kaip PCDD ir PCDF, remiantis šiais toksinio ekvivalentiškumo faktoriais (TEF):

PCDD	TEF
2,3,7,8-TeCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0003
PCDF	TEF
2,3,7,8-TeCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,03
2,3,4,7,8-PeCDF	0,3
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
PCDD	TEF
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0003

(2) Prireikus naudojamas Europos standartuose EN 12766–1 ir EN 12766–2 nustatytas apskaičiavimo metodas.“

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 850/2004 V priedo 2 dalies lentelė pakeičiama taip:

„Atliekos pagal Komisijos sprendimo 2000/532/EB klasifikaciją

Didžiausia leistina IV priede išvardytų cheminių medžiagų koncentracija (1)

Operacija

TERMINIŲ PROCESŲ ATLIEKOS

Aldrinas: 5 000 mg/kg;

Chlordanas: 5 000 mg/kg;

Chlordekonas:

5 000 mg/kg;

DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis(4-chlorfenil)etanas): 5 000 mg/kg;

Dieldrinas: 5 000 mg/kg;

Endrinas: 5 000 mg/kg;

Heptabromdifenileteris (C12H3Br7O)

Heptachloras: 5 000 mg/kg;

Heksabrombifenilas: 5 000 mg/kg;

Heksabromdifenileteris (C12H4Br6O);

Heksachlorbenzenas: 5 000 mg/kg;

Heksachlorcikloheksanai, įskaitant lindaną:

5 000 mg/kg;

Mireksas: 5 000 mg/kg;

Pentabromdifenileteris (C12H5Br5O);

Pentachlorbenzenas: 5 000 mg/kg;

Perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS)

(C8F17SO2X)

(X = OH, metalo druska (O-M+), halogenidas, amidas ir kiti dariniai, įskaitant polimerus);

Polichlorinti bifenilai (PCB) (5): 50 mg/kg;

Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (PCDD/PCDF) (6): 5 mg/kg;

Tetrabromdifenileteris (C12H6Br4O):

Toksafenas: 5 000 mg/kg;

Nuolat saugoti leidžiama tik kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Saugoma vienoje iš šių vietų:

—	saugiose, giliose, požeminėse kietų uolienų formacijose,

—	druskos kasyklose,

—	pavojingų atliekų sąvartynuose, su sąlyga, kad atliekos yra sukietintos arba iš dalies stabilizuotos, jei tai techniškai įmanoma, kaip reikalaujama atliekoms klasifikuoti Sprendimo 2000/532/EB 1903 poskyryje);

2.	Laikomasi Tarybos direktyvos 1999/31/EB (3) ir Tarybos sprendimo 2003/33/EB (4) nuostatų;

3.	Įrodyta, kad pasirinktai operacijai teiktina pirmenybė aplinkosaugos sumetimais.

10 01

Elektrinių bei kitų deginimo įmonių atliekos (išskyrus 19)

10 01 14 * (2)

Bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

10 01 16 *

Bendrojo deginimo lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

10 02

Geležies ir plieno pramonės atliekos

10 02 07 *

Dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

10 03

Aliuminio terminės metalurgijos atliekos

10 03 04 *

Pirminės gamybos šlakas

10 03 08 *

Antrinės gamybos druskų šlakas

10 03 09 *

Antrinės gamybos juodosios nuodegos

10 03 19 *

Kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų medžiagų

10 03 21 *

Kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinio malūno dulkes), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

10 03 29 *

Druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

10 04

Švino terminės metalurgijos atliekos

10 04 01 *

Pirminės ir antrinės gamybos šlakas

10 04 02 *

Pirminės ir antrinės gamybos nuodegos ir lengvosios frakcijos

10 04 04 *

Kaminų dujų dulkės

10 04 05 *

Kitos dalelės ir dulkės

10 04 06 *

Dujų valymo kietosios atliekos

10 05

Cinko terminės metalurgijos atliekos

10 05 03 *

Kaminų dujų dulkės

10 05 05 *

Dujų valymo kietosios atliekos

10 06

Vario terminės metalurgijos atliekos

10 06 03 *

Kaminų dujų dulkės

10 06 06 *

Dujų valymo kietosios atliekos

10 08

Kitų spalvotųjų metalų terminės metalurgijos atliekos

10 08 08 *

Pirminės ir antrinės gamybos druskų šlakas

10 08 15 *

Kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų medžiagų

10 09

Metalo liejinių atliekos

10 09 09 *

Kaminų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų medžiagų

KITOS SĄRAŠE NEAPIBRĖŽTOS ATLIEKOS

16 11

Iškloja ir ugniai atsparių medžiagų atliekos

16 11 01 *

Metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

16 11 03 *

Kita metalurgijos procesų iškloja ir kitos ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

STATYBINĖS IR GRIOVIMO ATLIEKOS (ĮSKAITANT IŠ UŽTERŠTŲ VIETŲ IŠKASTĄ GRUNTĄ)

17 01

Betonas, plytos, čerpės ir keramika

17 01 06 *

Betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros dalys, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

17 05

Žemė (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą), akmenys ir išsiurbtas dumblas

17 05 03 *

Neorganinė grunto dalis ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

17 09

Kitos statybinės ir griovimo atliekos

17 09 02 *

Statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra polichlorintų bifenilų (PCB), išskyrus įrangą, kurioje yra PCB

17 09 03 *

Kitos statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

ATLIEKOS IŠ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ IR IŠ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ UŽ JŲ SUSIDARYMO VIETOS RIBŲ, IR ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTO VANDENS RUOŠIMO BEI PRAMONINĖS ATLIEKOS

19 01

Atliekų deginimo arba pirolizės atliekos

19 01 07 *

Dujų valymo kietosios atliekos

19 01 11 *

Dugno pelenai ir šlakas, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

19 01 13 *

Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

19 01 15 *

Garo katilų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

19 04

Sustiklintos atliekos ir stiklėjimo atliekos

19 04 02 *

Lakieji pelenai ir kitos kaminų dujų valymo atliekos

19 04 03 *

Nestiklinta kietoji fazė

(1) Leistina koncentracija taikoma tik pavojingų atliekų sąvartynams, o ne nuolatiniams požeminiams pavojingų atliekų saugojimo įrenginiams, įskaitant druskų kasyklas.

(2) Visos žvaigždute * pažymėtos atliekos yra laikomos pavojingomis atliekomis pagal Direktyvą 91/689/EEB ir joms taikomos tos direktyvos nuostatos.

(3) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(4) OL L 11, 2003 1 16, p. 27.

(5) Naudojamas Europos standartuose EN 12766–1 ir EN 12766–2 nustatytas apskaičiavimo metodas.

(6) Leistina koncentracija apskaičiuojama kaip PCDD ir PCDF, remiantis šiais toksinio ekvivalentiškumo faktoriais (TEF):

PCDD	TEF
2,3,7,8-TeCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0003
PCDF	TEF
2,3,7,8-TeCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,03
2,3,4,7,8-PeCDF	0,3
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
PCDD	TEF
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0003“

25.8.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 223/29

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 757/2010

2010 m. rugpjūčio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų I ir III priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 850/2004 į Sąjungos teisę perkeliami įsipareigojimai, nustatyti Stokholmo konvencijoje dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Konvencija), patvirtintoje 2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimu 2006/507/EB dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (2), ir 1979 m. Konvencijos dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų protokole dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas), patvirtintame 2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimu 2004/259/EB dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų sudarymo Europos bendrijos vardu (3).

(2)

Iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Norvegijos ir Meksikos gavus siūlomų cheminių medžiagų pavadinimus, pagal Konvenciją įkurtas Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetas baigė svarstyti devynias pasiūlytas chemines medžiagas, kurios, kaip buvo nustatyta, atitinka Konvencijos kriterijus. 2009 m. gegužės 4–8 d. vykusiame ketvirtajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime (toliau – COP4) buvo sutarta įtraukti visas devynias chemines medžiagas į Konvencijos priedus.

(3)	Atsižvelgiant į COP4 priimtus sprendimus, būtina atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I ir III priedus. Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į tai, kad cheminės medžiagos gali būti įrašytos tik į Konvenciją.

(4)

COP4 nutarta įrašyti aštuonias chemines medžiagas į Konvencijos A priedą (panaikinimas). Devintoji cheminė medžiaga – perfluoroktansulfonrūgštis – ir jos dariniai (toliau – PFOS) vis dar plačiai naudojami visame pasaulyje ir COP4 nutarta įtraukti ją į B priedą (apribojimai), taikant nemažai išimčių. Reglamento (EB) Nr. 850/2004 sandara panaši, jis turi I priedą (draudimas) ir II priedą (apribojimas). Konvencijoje nustatyti įsipareigojimai uždrausti arba apriboti į A ir B priedus įtrauktų cheminių medžiagų gamybą, naudojimą, importą ir eksportą. Įtraukiant cheminę medžiagą, kuriai taikomi COP4 priimti sprendimai, į Reglamentą (EB) Nr. 850/2004, apribojimo sritis derinama su COP4 priimtu sprendimu, nes be apribojimo tiekti rinkai Reglamente (EB) Nr. 850/2004 nustatomos gamybos, naudojimo ir atliekų tvarkymo sąlygos.

(5)

PFOS tiekimas rinkai ir naudojimas Sąjungoje apribotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (4) XVII priedu. Sąjungoje galiojančiam apribojimui dėl PFOS taikomos tik kelios išimtys, palyginti su į COP4 priimtą sprendimą įtrauktomis išimtimis. Be to, PFOS buvo įrašyta į peržiūrėto Protokolo, priimto 2009 m. gruodžio 18 d., I priedą. Taigi PFOS kartu su kitomis aštuoniomis cheminėmis medžiagomis reikėtų įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedą. Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos į XVII priedą įrašytai PFOS, yra perkeliamos ir įrašomos į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedą, padarius tik keletą pakeitimų. Leidžiančias nukrypti nuostatas reikėtų susieti su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, jei tinka. Specialiai leidžiančiai nukrypti nuostatai dėl PFOS kaip drėkiklių naudojimo kontroliuojamose galvanotechnikos sistemose COP4 priimtu sprendimu nustatytas terminas. Terminą galima pratęsti, jei tai pagrindžiama techniškai ir jei tai patvirtinama Konvencijos šalių konferencijoje. Valstybės narės kas ketverius metus turi pateikti ataskaitą apie leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą. Europos Sąjunga, kaip Konvencijos šalis, turėtų pateikti valstybių narių ataskaitomis pagrįstą ataskaitą. Komisija turėtų toliau persvarstyti likusias leidžiančias nukrypti nuostatas ir galimybes naudoti saugesnes alternatyvias chemines medžiagas arba technologijas.

(6)

Reikėtų apibrėžti PFOS taikytinas Reglamento (EB) Nr. 850/2004 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas dėl cheminių medžiagų, pasitaikančių kaip netyčia susidarantis mažas teršalų kiekis, siekiant užtikrinti suderintą to reglamento vykdymą ir kontrolę, kartu užtikrinant atitiktį Konvencijai. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedu, PFOS buvo leista naudoti kiekiais, kurie būtų mažesni už tam tikras ribines vertes. Kol nėra papildomos informacijos, Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytos gaminiuose esančių PFOS ribinės vertės atitinka koncentraciją, už kurią mažesnės koncentracijos PFOS negalima prasmingai naudoti esamais metodais užtikrinant kontrolę bei vykdymą. Todėl šios ribinės vertės turėtų apriboti PFOS naudojimą, kad ji būtų naudojama tokios koncentracijos, kuri atitinka cheminių medžiagų, pasitaikančių kaip netyčia susidarantis mažas teršalų kiekis, koncentraciją. PFOS, kaip atskiroms cheminėms medžiagoms arba preparatų sudėtyje esančioms cheminėms medžiagoms, reglamente reikėtų nustatyti panašią koncentraciją atitinkančią ribinę vertę. Siekiant užkirsti kelią tyčiniam naudojimui, ši koncentracija turėtų būti mažesnė palyginti su Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta koncentracija.

(7)

Pentabromdifenileterio ir oktabromdifenileterio tiekimas rinkai ir naudojimas Sąjungoje apriboti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedu, ir nustatyta didžiausia ribinė koncentracija (0,1 % masės), už kurią mažesnės koncentracijos cheminei medžiagai apribojimas netaikomas. COP4 nutarta įrašyti giminingus junginius, esančius komerciniuose pentabromdifenileteriuose ir oktabromdifenileteriuose ir turinčius patvariųjų organinių teršalų (POT) charakteristikas. Įtraukiant šią cheminę medžiagą į Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl suderinamumo priežasčių reikėtų taikyti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo metodą tiems dariniams, kurie COP4 identifikuoti kaip POT savybėmis pasižymintys dariniai; todėl heksabromdifenileterio, heptabromdifenileterio, tetrabromdifenileterio ir pentabromdifenileterio darinius taip pat reikėtų įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedą.

(8)

Reikėtų apibrėžti polibromintiems difenileteriams (PBDE) taikytinas Reglamento (EB) Nr. 850/2004 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas dėl cheminių medžiagų, pasitaikančių kaip netyčia susidarantis mažas teršalų kiekis, siekiant užtikrinti suderintą to reglamento vykdymą ir kontrolę, kartu užtikrinant atitiktį Konvencijai. Šiame reglamente reikėtų nustatyti pastovią ribinę vertę, kuriai esant PBDE būtų laikomi cheminėmis medžiagomis, pasitaikančiomis kaip netyčia susidarantis mažas teršalų kiekis medžiagose, preparatuose ar gaminiuose. Atsižvelgiant į papildomą informaciją bei Komisijos peržiūrą ir laikantis šio reglamento tikslų, Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytos PBDE, esančių iš perdirbtų medžiagų pagamintuose gaminiuose, ribinės vertės turėtų apriboti PBDE naudojimą, kad jie galėtų būti naudojami tik kaip netyčia susidarantis mažas teršalų kiekis pagal tai, kad jie laikomi atitinkančiais koncentraciją, už kurią mažesnės koncentracijos PBDE negalima prasmingai naudoti esamais metodais užtikrinant kontrolę bei vykdymą. PBDE, kaip atskiroms cheminėms medžiagoms arba preparatų ar gaminių sudėtyje esančioms cheminėms medžiagoms, reglamente reikėtų nustatyti panašią koncentraciją atitinkančią ribinę vertę.

(9)	Būtina patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 850/2004 3 straipsnyje nustatytas draudimas netaikomas gaminiams, kurių sudėtyje yra PBDE ir PFOS ir kurie buvo naudojami iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(10)

DDT ir heksachlorcikloheksanus (HCH), įskaitant lindaną, reikėtų įrašyti netaikant leidžiančių nukrypti nuostatų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedo A dalį valstybėms narėms leidžiama išlaikyti esamą dikofoliui gaminti skirto DDT gamybą ir naudojimą. Šiuo metu jokia valstybė narė netaiko leidžiančios nukrypti nuostatos. Be to, buvo atmestas prašymas įtraukti dikofolį į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (5) I priedą ir į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (6). Taigi šią leidžiančią nukrypti nuostatą reikėtų panaikinti. HCH, įskaitant lindaną, įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedo B dalį, taikant dvi specialias leidžiančias nukrypti nuostatas tam tikriems specifiniams naudojimo atvejams. Leidžiančios nukrypti nuostatos nustojo galioti 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d., todėl turėtų būti panaikintos.

(11)

Atsižvelgiant į COP4 priimtus sprendimus, pentachlorbenzeną reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I ir III priedus, kad jam būtų taikomos to reglamento bendrosios draudimo bei išmetamo kiekio mažinimo nuostatos. Chlordekoną ir heksabrombifenilą reikėtų perkelti į I priedo A dalį, nes jie dabar įrašyti į abu tarptautinius dokumentus.

(12)

Pagal Konvencijos 22 straipsnį jos A, B ir C priedų pakeitimai įsigalioja praėjus vieneriems metams po depozitaro pranešimo apie pakeitimą dienos, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Dėl šios ir suderinamumo priežasčių šį reglamentą reikėtų taikyti nuo tos pačios datos. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka.

(13)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Direktyva 67/548/EEB įkurto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(2) OL L 209, 2006 7 31, p. 1.

(3) OL L 81, 2004 3 19, p. 35.

(4) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(5) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(6) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

A dalis. Į Konvenciją ir Protokolą įrašytos cheminės medžiagos ir tik į Konvenciją įrašytos cheminės medžiagos

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

Speciali išimtis dėl tarpinio naudojimo ar kita specifikacija

Tetrabromdifenileteris

C12H6Br4O

1.	Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas tetrabromdifenileteriui, esančiam cheminėse medžiagose, preparatuose, gaminiuose arba kaip gaminių dalių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis, kai jo koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti šiuos gaminius:

a)	nepažeidžiant b pastraipos, gaminius ir preparatus, kuriuose tetrabromdifenileterio koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 % masės, jei jie visiškai arba iš dalies pagaminti iš perdirbtų medžiagų arba pakartotinai naudoti paruoštų atliekų;

b)	elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB (1).

3.	Leidžiama naudoti gaminius, kurių sudedamoji dalis yra tetrabromdifenileteris ir kurie Sąjungoje buvo naudojami iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Pentabromdifenileteris

C12H5Br5O

1.	Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas pentabromdifenileteriui, esančiam cheminėse medžiagose, preparatuose, gaminiuose arba kaip gaminių dalių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis, kai jo koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti šiuos gaminius:

a)	nepažeidžiant b pastraipos, gaminius ir preparatus, kuriuose pentabromdifenileterio koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 % masės, jei jie visiškai arba iš dalies pagaminti iš perdirbtų medžiagų arba pakartotinai naudoti paruoštų atliekų;

b)	elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Direktyva 2002/95/EB.

3.	Leidžiama naudoti gaminius, kurių sudedamoji dalis yra pentabromdifenileteris ir kurie Sąjungoje buvo naudojami iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Heksabromdifenileteris

C12H4Br6O

1.	Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas heksabromdifenileteriui, esančiam cheminėse medžiagose, preparatuose, gaminiuose arba kaip gaminių dalių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis, kai jo koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti šiuos gaminius:

a)	nepažeidžiant b pastraipos, gaminius ir preparatus, kuriuose heksabromdifenileterio koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 % masės, jei jie visiškai arba iš dalies pagaminti iš perdirbtų medžiagų arba pakartotinai naudoti paruoštų atliekų;

b)	elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Direktyva 2002/95/EB.

3.	Leidžiama naudoti gaminius, kurių sudedamoji dalis yra heksabromdifenileteris ir kurie Sąjungoje buvo naudojami iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Heptabromdifenileteris

C12H3Br7O

1.	Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas heptabromdifenileteriui, esančiam cheminėse medžiagose, preparatuose, gaminiuose arba kaip gaminių dalių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis, kai jo koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti šiuos gaminius:

a)	nepažeidžiant b pastraipos, gaminius ir preparatus, kuriuose heptabromdifenileterio koncentracija yra mažesnė kaip 0,1 % masės, jei jie visiškai arba iš dalies pagaminti iš perdirbtų medžiagų arba pakartotinai naudoti paruoštų atliekų;

b)	elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Direktyva 2002/95/EB.

3.	Leidžiama naudoti gaminius, kurių sudedamoji dalis yra heptabromdifenileteris ir kurie Sąjungoje buvo naudojami iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS)

C8F17SO2X

(X = OH, metalo druska (O-M+), halogenidas, amidas ir kiti dariniai, įskaitant polimerus)

1.	Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas PFOS, esantiems cheminėse medžiagose arba preparatuose, kai jų koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

Šiame įraše 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas PFOS, esantiems pusfabrikačiuose arba gaminiuose ar jų dalyse, jei PFOS koncentracija, apskaičiuota struktūriškai arba mikrostruktūriškai atskirų, PFOS turinčių dalių masės atžvilgiu, yra mažesnė kaip 0,1 % masės, arba, tekstilės gaminių ar kitų dengtų medžiagų atveju, jei PFOS kiekis yra mažesnis kaip 1 μg/m2 dengtos medžiagos.

3.	Leidžiama naudoti gaminius, kurių sudedamoji dalis yra PFOS ir kurie Sąjungoje buvo naudojami iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tokiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

4.	Gaisro gesinimo putos, kurios buvo pateiktos rinkai iki 2006 m. gruodžio 27 d., gali būti naudojamos iki 2011 m. birželio 27 d.

Jei į aplinką patenkantis kiekis yra kiek įmanoma sumažinamas ir su sąlyga, kad valstybės narės kas ketverius metus pateiks Komisijai PFOS panaikinimo pažangos ataskaitą, leidžiama gaminti ir tiekti rinkai pagal šią specialią naudojimo paskirtį:

a)	iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. – drėkiklius, skirtus naudoti kontroliuojamose galvanotechnikos sistemose;

b)	fotorezistus arba neatspindinčiąsias dangas fotolitografijos procesams;

c)	fotografines dangas, kuriomis dengiamos juostos, popierius arba spausdinimo plokštės;

d)	rūko slopiklius (inhibitorius), naudojamus nedekoratyviojo kietojo chromo (VI) dangoms gauti uždarojo ciklo sistemose;

e)	aviacijai skirtus hidraulinius skysčius.

Jei punktų nuo a) iki e) leidžiančios nukrypti nuostatos susijusios su gamyba arba naudojimu įrenginiuose, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB (2), PFOS išmetimo prevencijai ir išmetamam kiekiui mažinti taikomi atitinkami geriausi prieinami gamybos būdai, aprašyti Komisijos paskelbtoje informacijoje pagal Direktyvos 2008/1/EB 17 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą.

Kai tik gaunama nauja išsami informacija apie naudojimą ir saugesnes alternatyvias chemines medžiagas arba technologijas, naudojamas pagal b)–e) punktuose nurodytą naudojimo paskirtį, Komisija persvarsto antrosios pastraipos leidžiančias nukrypti nuostatas, kad:

i)	PFOS naudojimas būtų palaipsniui nutrauktas, kai įmanoma techniškai ir ekonomiškai įgyvendinti saugesnes alternatyvas;

ii)	nukrypti leidžiančios nuostatos toliau gali būti taikomos tik svarbiausiai naudojimo paskirčiai, kuriai nėra saugesnių alternatyvų, ir buvo pranešta apie įdėtas pastangas ieškant saugesnių alternatyvų;

iii)	į aplinką išmetamas PFOS kiekis buvo kiek įmanoma sumažintas taikant geriausius prieinamus gamybos būdus.

6.	Europos standartizacijos komitetui (CEN) priėmus standartus, jie naudojami kaip analitiniai bandymo metodai cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių atitikčiai 1 ir 2 punktams įrodyti.

DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis (4-chlorfenil)etanas)

50–29–3

200–024–3

—

Chlordanas

57–74–9

200–349–0

—

Heksachlorcikloheksanai, įskaitant lindaną

58–89–9

200–401–2

—

319–84–6

206–270–8

319–85–7

206–271–3

608–73–1

210–168–9

Dieldrinas

60–57–1

200–484–5

—

Endrinas

72–20–8

200–775–7

—

Heptachloras

76–44–8

200–962–3

—

Heksachlorbenzenas

118–74–1

200–273–9

—

Chlordekonas

143–50–0

205–601–3

—

Aldrinas

309–00–2

206–215–8

—

Pentachlorbenzenas

608–93–5

210–172–5

—

Polichlorinti bifenilai (PCB)

1336–36–3 ir kiti

215–648–1 ir kiti

Nepažeidžiant Direktyvos 96/59/EB, leidžiama naudoti gaminius, kurie jau naudojami šio reglamento įsigaliojimo dieną

Mireksas

2385–85–5

219–196–6

—

Toksafenas

8001–35–2

232–283–3

—

Heksabrombifenilas

36355–01–8

252–994–2

—

B dalis. Tik į Protokolą įrašytos cheminės medžiagos

Cheminė medžiaga	CAS Nr.	EB Nr.	Speciali išimtis dėl tarpinio naudojimo ar kita specifikacija
—“

2)	Į III priedą įtraukiama ši cheminė medžiaga: „Pentachlorbenzenas (CAS Nr. 608–93–5)“

(1) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(2) OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.223.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 223

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. rugpjūčio 25d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2010/465/ES
	*	2010 m. birželio 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas, pasirašymo ir laikino taikymo	1
		Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas	3
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 756/2010, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedai ( 1 )	20
	*	2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 757/2010, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų I ir III priedai ( 1 )	29
	*	2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 758/2010, kuriuo dėl medžiagos valnemulino iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose priedas ( 1 )	37
	*	2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 759/2010, kuriuo dėl medžiagos tildipirozino iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose priedas ( 1 )	39
		2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 760/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	42

Farmakologiškai aktyvi medžiaga	Žymeklio likutis	Gyvūnų rūšis	DLK	Tiksliniai audiniai	Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį)	Terapinė klasifikacija
„Valnemulinas	Valnemulinas	Kiaulės, triušiai	50 μg/kg	Raumenys	ĮRAŠO NĖRA	Antiinfekcinės veikliosios medžiagos, antibiotikai“
			500 μg/kg	Kepenys
			100 μg/kg	Inkstai

Farmakologiškai aktyvi medžiaga	Žymeklio likutis	Gyvūnų rūšis	DLK	Tiksliniai audiniai	Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį)	Terapinė klasifikacija
„Tildipirozinas	Tildipirozinas	Galvijai, ožkos	400 μg/kg	Raumenys	Nevartotinas gyvūnams, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti. DLK raumenims netaikoma injekcijos vietai, kurioje leidžiamoji koncentracija neviršija 11 500 μg/kg. Laikina DLK taikoma iki 2012 m. sausio 1 d.	Makrolidas“
			200 μg/kg	Riebalai
			2 000 μg/kg	Kepenys
			3 000 μg/kg	Inkstai
		Kiaulės	1 200 μg/kg	Raumenys	DLK raumenims netaikoma injekcijos vietai, kurioje leidžiamoji koncentracija neviršija 7 500 μg/kg. Laikina DLK taikoma iki 2012 m. sausio 1 d.
			800 μg/kg	Oda ir riebalai
			5 000 μg/kg	Kepenys
			10 000 μg/kg	Inkstai

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	TR	103,0
0702 00 00	ZZ	103,0
0707 00 05	TR	132,5
0707 00 05	ZZ	132,5
0709 90 70	TR	122,5
0709 90 70	ZZ	122,5
0805 50 10	AR	113,6
	CL	123,2
	TR	151,3
	UY	118,5
	ZA	139,7
	ZZ	129,3
0806 10 10	BA	91,2
	EG	281,8
	TR	120,1
	ZZ	164,4
0808 10 80	AR	114,0
	BR	66,8
	CL	91,6
	CN	65,6
	NZ	90,0
	US	119,5
	UY	95,9
	ZA	94,6
	ZZ	92,3
0808 20 50	AR	115,4
	CL	150,5
	CN	80,6
	TR	133,1
	ZA	94,5
	ZZ	114,8
0809 30	TR	135,8
0809 30	ZZ	135,8
0809 40 05	BA	59,9
	IL	160,9
	XS	59,4
	ZA	191,2
	ZZ	117,9


	(1) Tekstas svarbus EEE