ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.213.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 213

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. rugpjūčio 13d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 724/2010, kuriuo nustatomos išsamios tam tikros žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje taisyklės

1

 

*

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 725/2010, kuriuo, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalimi, tam tikras 2009 m. nepanaudotas žvejybos kvotų kiekis pridedamas prie 2010 m. kvotų

6

 

*

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 726/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 917/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 797/2004 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas, įgyvendinimo taisykles

29

 

*

2010 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 727/2010 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

31

 

 

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 728/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

33

 

 

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 729/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

35

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2010 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyva 2010/52/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 76/763/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keleivių sėdynių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/144/EB dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų siekiant suderinti jų technines nuostatas ( 1 )

37

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2010 m. rugpjūčio 12 d. Tarybos sprendimas 2010/452/BUSP dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje EUMM Georgia

43

 

 

2010/453/ES

 

*

2010 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB nustatomos tikrinimų ir kontrolės priemonių sąlygų bei pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos žmogaus audinių ir ląstelių srityje gairės (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5278)  ( 1 )

48

 

 

2010/454/ES

 

*

2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimas dėl žemės ūkio produktų, išskyrus cukrų, perteklinių atsargų kiekio nustatymo ir dėl jų pašalinimo, susijusio su Bulgarijos ir Rumunijos įstojimu į ES, finansinių pasekmių (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5524)

51

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 724/2010

2010 m. rugpjūčio 12 d.

kuriuo nustatomos išsamios tam tikros žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 51 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytos valstybių narių vykdomo žvejybos nutraukimo realiuoju laiku taisyklės ir procedūros. Remiantis tokiomis nuostatomis, valstybės narės turi laikinai nutraukti žvejybą atitinkamoje zonoje, jei buvo pasiektas kritinis tam tikrų rūšių ar rūšių grupių sužvejotų žuvų kiekio lygis.

(2)

Europos Sąjungos ir Norvegijos 2009 m. liepos 3 d. raštu suderintose išvadose nustatytos žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje tvarka ir mėginių ėmimo atrankos metodika. Šios nuostatos į ES teisę buvo perkeltos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 753/2009 (2), kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus .

(3)

Tokiu būdu į Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 įtrauktos nuostatos taikomos atlantinėms menkėms, juodadėmėms menkėms, ledjūrio menkėms ir paprastiesiems merlangams, sužvejotiems bet kokia žvejybos įranga, išskyrus pelaginius tralus, gaubiamuosius tinklus, dreifuojančius tinklus ir kablius silkėms, skumbrėms, stauridėms žvejoti, dugnines gaudykles, dragas šukutėms gaudyti ir žiauninius tinklus. Be to, jose nustatyti, inter alia, įpareigojimai pakrančių valstybėms narėms dėl žvejybos nutraukimo realiuoju laiku sprendimų ir dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama kitoms valstybėms narėms ir (arba) susijusioms trečiosioms šalims ir Komisijai.

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos nebetaikomos nuo 2010 m. sausio 1 d., būtina numatyti raštu suderintų išvadų perkėlimą išsamiomis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 51, 52 ir 53 straipsnius Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje įgyvendinančiomis taisyklėmis.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios tam tikros žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje taisyklės remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 51, 52 ir 53 straipsniais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas atlantinėms menkėms, juodadėmėms menkėms, ledjūrio menkėms ir paprastiesiems merlangams, sužvejotiems Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje bet kokia žvejybos įranga, išskyrus

a)

pelaginius tralus, gaubiamuosius tinklus, dreifuojančius tinklus ir kablius silkėms, skumbrėms, stauridėms žvejoti;

b)

dugnines gaudykles;

c)

dragas šukutėms gaudyti;

d)

žiauninius tinklus.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)   TJTT (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos zonos (3);

b)   Skagerako sąsiauris– rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;

c)   Šiaurės jūra– TJTT IV zona;

d)   žvejybos operacija– veiksmas, apimantis laikotarpį nuo tinklo išmetimo iki jo ištraukimo.

4 straipsnis

Kritinis sužvejoto kiekio lygis

1.   Kritiniu sužvejoto kiekio lygiu, kurį pasiekus būtų nutraukiama žvejyba realiuoju laiku, kaip tai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 51 straipsnyje, turi būti laikomas toks lygis, kai iš viso per žvejybos operaciją sužvejoto 2 straipsnyje nurodytų keturių rūšių žuvų kiekio 15 % svorio sudaro žuvų jaunikliai.

2.   Tačiau jei imtyje atlantinės menkės, palyginti su visu per žvejybos operaciją sužvejotu keturių rūšių žuvų kiekiu, yra daugiau kaip 75 %, kritiniu sužvejoto kiekio lygiu turėtų būti 10 % jauniklių kiekio svorio visame per žvejybos operaciją sužvejotų keturių rūšių žuvų kiekyje.

5 straipsnis

Žuvų jauniklių apibrėžtis

Šiame reglamente sąvoka „žuvų jaunikliai“ reiškia

mažesnes nei 35 cm atlantines menkes,

mažesnes nei 30 cm juodadėmes menkes,

mažesnes nei 35 cm ledjūrio menkes,

mažesnius nei 27 cm paprastuosius merlangus.

6 straipsnis

Sužvejoto žuvų jauniklių kiekio apskaičiavimas

1.   Siekiant apskaičiuoti sužvejoto žuvų jauniklių kiekį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 51 straipsnio 2 dalį, pakrantės valstybė narė ir (arba) bendroje operacijoje pagal jungtinį veiksmų planą dalyvaujanti valstybė narė turi nustatyti rajonus, kuriuose yra susidariusi rizika, kad bus pasiektas kritinis sužvejoto kiekio lygis.

2.   Pakrančių valstybė narė ir (arba) bendroje operacijoje pagal jungtinį veiksmų planą dalyvaujanti valstybė narė pagal 1 dalį nustatytuose rajonuose turi vykdyti kontrolę siekdamos nustatyti, ar žuvų jauniklių procentinis dydis nepasiekė kritinio lygio – to reikalaujama ir pagal jungtinius veiksmų planus.

3.   Pakrančių valstybė narė ir (arba) bendroje operacijoje pagal jungtinį veiksmų planą dalyvaujanti valstybė narė, vykdydama 2 dalyje nurodytą kontrolę, turi:

a)

imti per žvejybos operaciją sužvejotų atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų imtis ir išmatuoti jas laikydamosi I priedo nuostatų;

b)

kiekvieną imtį užregistruoti dokumentuose užpildydamos imčių ataskaitą, kaip nurodyta II priede, ir nusiųsti ją pakrantės valstybei.

4.   Valstybės narės gali prašyti kitų šalių, atliekančių kontrolę atitinkamame rajone, už jas atlikti imčių ėmimą.

5.   Atitinkama pakrantės valstybė narė nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia, kurioje pozicijoje ir kokiu laiku paimta 3 dalies a punkte nurodyta imtis bei paimtų jauniklių kiekį, išreikštą viso atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų sužvejoto žuvų kiekio svorio procentine dalimi. Skelbiama tiek atskirų rūšių, tiek visų keturių rūšių procentinė dalis.

7 straipsnis

Žvejybos uždraudimas

1.   Kai remiantis 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta imtimi nustatoma, kad žuvų jauniklių procentinis dydis pasiekė kritinį kiekį, susijusi valstybė narė turi uždrausti žvejybą susijusiame rajone su bet kokia žvejybos įranga, išskyrus:

a)

pelaginius tralus, gaubiamuosius tinklus, dreifuojančius tinklus ir kablius silkėms, skumbrėms, stauridėms žvejoti;

b)

dugnines gaudykles,

c)

dragas šukutėms gaudyti,

d)

žiauninius tinklus.

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 53 straipsnį.

2.   Rajonas, kuriame žvejyba nutraukiama pagal 1 dalies nuostatas, nustatoma remiantis šiais kriterijais:

a)

rajone turi būti 4, 5 arba 6 jungiantys taškai;

b)

žvejybos operacijos arba operacijų vidurio taškas, kai imtys viršija kritinį kiekį, prilygsta rajono, kuriame uždrausta žvejyba, vidurio taškui;

c)

kai rajonas, kuriame uždrausta žvejyba, nustatomas pagal vieną imtį ir yra vandenyse, esančiuose toliau nei 12 mylių atstumu nuo valstybės narės bazinės linijos, jis turi būti 50 kvadratinių mylių ploto.

3.   1 dalyje nurodytas žvejybos nutraukimas realiuoju laiku turi:

a)

įsigalioti praėjus 12 valandų po to, kai atitinkama valstybė narė priima sprendimą; ir

b)

taikomas 21 dieną, o pasibaigus šiam terminui automatiškai nebetaikomas nuo vidurnakčio suderintuoju pasaulio laiku (UTC).

4.   Jei rajonas, kuriame žvejyba nutraukiama, apima kaimyninių trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančias zonas arba zonas, į kurias jos turi suverenias teises, pakrantės valstybė narė turi nedelsiant informuoti tas trečiąsias šalis.

8 straipsnis

Informavimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1224/209 53 straipsnio 5 dalies tikslais pakrantės valstybė narė turi nedelsdama savo interneto svetainėje pateikti informaciją apie žvejybos nutraukimą realiuoju laiku pagal 7 straipsnį ir pranešti apie žvejybos nutraukimą realiuoju laiku:

a)

kiek įmanoma, netoli to rajono esantiems laivams;

b)

Komisijai;

c)

žvejybos stebėjimo centrams (toliau – ŽSC), kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 (4) 3 straipsnyje, ir

d)

kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurių žvejybos laivai turi teisę vykdyti veiklą susijusiame rajone.

2.   Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog jų ŽSC informuos laivus, plaukiojančius su tų valstybių vėliava, apie jiems taikomą draudimą žvejoti realiuoju laiku.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1224/209 53 straipsnio 6 dalies tikslais, Komisijai paprašius, susijusi pakrantės valstybė narė pateikia jai išsamias imčių ataskaitas ir dokumentus, kuriais grindžiamas pagal 7 straipsnį priimtas sprendimas nutraukti žvejybą realiuoju laiku.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 214, 2009 8 19, p. 1.

(3)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

(4)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.


I PRIEDAS

Imčių ėmimo metodika

Imtys imamos ir išmatuojamos laikantis šių nuostatų:

1.

Jei įmanoma, imtys turėtų būti imamos ir išmatuojamos glaudžiai bendradarbiaujant su žvejybos laivo kapitonu ir jo įgula. Žvejybos laivo kapitonas ir jo įgula turėtų būti skatinami dalyvauti šiame procese. Be to, jie turėtų būti skatinami keistis visa informacija, kuri galėtų būti svarbi nustatant rajono, kuriame draudžiama žvejyba, ribas.

2.

Turėtų būti nustatomas visas žvejybos operacijos metu sužvejotų žuvų kiekis.

3.

Imtis imama tuo atveju, kai nustatoma, kad vienos žvejybos operacijos metu sužvejota ne mažiau kaip 300 kg atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų.

a)

Mažiausias imties dydis turi būti 200 kg atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų.

b)

Imtis turi būti imama taip, kad būtų matyti sužvejoto kiekio sudėtis pagal keturias rūšis.

c)

Tam tikrais atvejais dėl sužvejoto kiekio dydžio imtis turėtų būti imama sužvejojimo pradžioje, viduryje ir pabaigoje.

4.

Apskaičiuojama kiekvienos rūšies žuvų jauniklių procentinė dalis ir visų keturių rūšių žuvų procentinė dalis.

5.

Imčių ataskaita deramai užpildoma iš karto po imties išmatavimo. Tada ataskaita siunčiama pakrantės valstybei.


II PRIEDAS

Image


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 725/2010

2010 m. rugpjūčio 12 d.

kuriuo, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalimi, tam tikras 2009 m. nepanaudotas žvejybos kvotų kiekis pridedamas prie 2010 m. kvotų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės iki žvejybos kvotos taikymo metų spalio 31 d. gali prašyti Komisijos, kad ne daugiau kaip 10 % tos valstybės narės kvotos nebūtų išnaudota ir kad ta kvotos dalis būtų perkelta į kitus metus. Komisija prie atitinkamos kvotos prideda neišnaudotą kvotos dalį.

(2)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiame Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1322/2008, kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (3), 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1139/2008, kuriuo nustatomos 2009 m. taikomos Juodosios jūros tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (4), ir 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (5), nustatytos 2009 m. tam tikrų išteklių kvotos ir nurodyta, kuriems ištekliams gali būti taikomos Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytos priemonės.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1359/2008, 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1226/2009, kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2010 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (6), 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1287/2009, kuriuo nustatomos 2010 m. taikomos tam tikrų Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (7), ir 2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (8), nustatytos 2010 m. tam tikrų išteklių kvotos.

(4)

Kai kurios valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį iki 2009 m. spalio 31 d. paprašė leisti neišnaudoti joms skirtų 2009 m. kvotų dalies ir ją perkelti į kitus metus. Atsižvelgiant į tame reglamente nurodytus apribojimus, neišnaudota kvotų dalis turėtų būti pridėta prie 2010 m. kvotų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentuose (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 1226/2009, (EB) Nr. 1287/2009 ir (ES) Nr. 53/2010 nustatytos 2010 m. žvejybos kvotos padidinamos, kaip nustatyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(2)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.

(3)  OL L 345, 2008 12 23, p. 1.

(4)  OL L 308, 2008 11 19, p. 3.

(5)  OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

(6)  OL L 330, 2009 12 16, p. 1.

(7)  OL L 347, 2009 12 24, p. 1.

(8)  OL L 21, 2010 1 26, p. 1.


PRIEDAS

Į 2010 M. KVOTAS PERKELIAMI KIEKIAI

Šalies kodas

Išteklio kodas

Rūšis

Zonos pavadinimas 2009 m.

Galutinė 2009 m. kvota

2009 m. sužvejotas kiekis

Taikant SS 2009 m. sužvejotas kiekis

Galutinės kvotos dalis (%)

Perkeltas kiekis

Pradinė 2010 m. kvota

Persvarstyta 2010 m. kvota

Naujas kodas 2010 m.

BEL

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

2 405

437,8

87,3

21,8

240,50

2 984

3 225

 

BEL

ANF/8ABDE.

Velniažuvinės

VIIIa, b, d, e

94

24,5

 

26,1

9,40

0

9

 

BEL

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

401

66,5

 

16,6

40,10

401

441

 

BEL

COD/07A.

Atlantinė menkė

VIIa

34

16,9

 

49,7

3,40

9

12

 

BEL

COD/7XAD34

Atlantinė menkė

VIIb, VIIc, VIIe–k, VIII, IX ir X, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

138

45,6

 

33,0

13,80

167

181

 

BEL

COD 07D.

Atlantinė menkė

VIId

101

65,6

 

65,0

10,10

47

57

 

BEL

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

V,VI,VII,VIII zonų EB vandenys

43

11,7

 

27,2

4,30

0

4

 

BEL

HAD/6B1214

Juodadėmė menkė

VIb, XII, XIV

13

0,0

 

0,0

1,30

11

12

 

BEL

HAD/7X7A34

Juodadėmė menkė

VIIb-k, VII, IX ir X

159

86,6

 

54,5

15,90

129

145

 

BEL

HAD/07A.

Juodadėmė menkė

VIIa

33

6,3

 

19,1

3,30

23

26

 

BEL

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa ir IV zonų EB vandenys

35

26,2

 

74,9

3,50

28

32

 

BEL

HKE/571214

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VI, VII; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

217

6,2

 

2,9

21,70

284

306

 

BEL

HKE/8ABDE.

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VIIIa, b, d, e

10

3,6

 

36,0

1,00

9

10

 

BEL

LEZ/07.

Megrimai

VII

543

179,8

 

33,1

54,30

494

548

 

BEL

LEZ/8ABDE.

Megrimai

VIIIa, b, d, e

6

2,0

 

33,3

0,60

0

1

 

BEL

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

19

12,9

 

67,9

1,90

16

18

 

BEL

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

47

18,6

 

39,6

4,70

29

34

 

BEL

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

1 045

278,3

 

26,6

104,50

1 291

1 396

 

BEL

PLE/07A.

Jūrinė plekšnė

VIIa

400

180,8

 

45,2

40,00

42

82

 

BEL

PLE/7DE.

Jūrinė plekšnė

VIId ir VIIe

1 090

963,1

 

88,4

109,00

699

808

 

BEL

PLE/7FG.

Jūrinė plekšnė

VIIf ir VIIg

216

207,5

 

96,1

8,50

67

76

 

BEL

SOL/07A.

Europinis jūrų liežuvis

VIIa

381

241,0

 

63,3

38,10

186

224

 

BEL

SOL/07D.

Europinis jūrų liežuvis

VIId

1 651

1 321,6

 

80,0

165,10

1 136

1 301

 

BEL

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

1 396

1 323,0

 

94,8

73,00

1 171

1 244

 

BEL

SOL/07E.

Europinis jūrų liežuvis

VIIe

18

16,6

 

92,2

1,40

22

23

 

BEL

SOL/7FG.

Europinis jūrų liežuvis

VIIf ir VIIg

686

463,2

 

67,5

68,60

621

690

 

BEL

SOL/7HJK.

Europinis jūrų liežuvis

VIIh, VIIj ir VIIk

51

8,5

 

16,7

5,10

41

46

 

BEL

SOL/8AB.

Europinis jūrų liežuvis

VIIIa ir b

366

199,8

 

54,6

36,60

60

97

 

BEL

SRX/2AC4-C

Rombinės rajos

IIa ir IV zonų EB vandenys

352

325,3

 

92,4

26,70

235

262

 

BEL

WHG/7X7A.

Paprastasis merlangas

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk

163

139,4

 

85,5

16,30

133

149

 

DNK

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

884

274,9

 

31,1

88,40

884

972

 

DNK

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

1 180

0,0

 

0,0

118,00

1 134

1 252

 

DNK

BLI/03-

Melsvoji molva

III zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

6

0,2

 

3,3

0,60

4

5

 

DNK

COD/03AS.

Atlantinė menkė

Kategato sąsiauris

359

129,4

 

36,0

35,90

234

270

 

DNK

DGS/2AC4-C

Paprastasis dygliaryklis

IIa ir IV zonų EB vandenys

32

19,7

 

61,6

3,20

0

3

 

DNK

HAD/2AC4.

Juodadėmė menkė

IV zona ir IIa zonos EB vandenys

1 612

552,5

 

34,3

161,20

1 376

1 537

 

DNK

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa, iV (EB vandenys)

1 164

453,3

 

38,9

116,40

1 119

1 235

 

DNK

HKE/3A/BCD

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

1 590

630,6

 

39,7

159,00

1 531

1 690

 

DNK

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

11 048

439,3

 

4,0

1 104,80

15 691

16 796

JAX/2A-14

DNK

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

310

47,1

 

15,2

31,00

243

274

 

DNK

LIN/05.

Paprastoji molva

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

7

0,0

 

0,0

0,70

6

7

 

DNK

LIN/1/2.

Paprastoji molva

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

11

0,0

 

0,0

1,10

8

9

 

DNK

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

5

6

 

DNK

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

1 451

479,7

 

33,1

145,10

1 291

1 436

 

DNK

NEP/3A/BCD

Norveginis omaras

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

4 196

3 588,8

 

85,5

419,60

3 800

4 220

 

DNK

PRA/2AC4-C

Šiaurinė paprastoji krevetė

IIa ir IV zonų EB vandenys

3 950

6,6

 

0,2

395,00

3 145

3 540

 

DNK

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

524

474,0

 

90,5

50,00

535

585

 

DNK

SOL/3A/BCD

Europinis jūrų liežuvis

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

807

572,4

 

70,9

80,70

588

669

 

DNK

SRX/2AC4-C

Rombinės rajos

IIa ir IV zonų EB vandenys

11

1,5

 

13,6

1,10

9

10

 

DNK

USK/03-C.

Paprastoji brosmė

III zonos EB vandenys

15

0,7

 

4,7

1,50

12

14

 

DNK

USK/04-C.

Paprastoji brosmė

IV zonos EB vandenys

68

0,5

 

0,7

6,80

53

60

 

DNK

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

2 044

167,3

17,6

9,0

204,40

10 128

10 332

 

DEU

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

320

143,3

 

44,8

32,00

333

365

 

DEU

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

407

195,9

 

48,1

40,70

432

473

 

DEU

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

211

194,2

 

92,0

16,80

228

245

 

DEU

ARU/1/2.

Atlantinė argentina

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

31

0,0

 

0,0

3,10

30

33

 

DEU

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

12

0,0

 

0,0

1,20

11

12

 

DEU

ARU/567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

405

30,3

 

7,5

40,50

389

430

 

DEU

BLI/245-

Melsvoji molva

II, IV, V zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

5

0,0

 

0,0

0,50

4

5

 

DEU

BSF/56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

32

0,0

 

0,0

3,20

29

32

 

DEU

COD/03AS.

Atlantinė menkė

IIIa zona, Kategato sąsiauris

7

0,6

 

8,6

0,70

5

6

 

DEU

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

16

0,0

 

0,0

1,60

0

2

 

DEU

DGS/2AC4-C

Paprastasis dygliaryklis

IIa ir IV zonų EB vandenys

6

0,6

 

10,0

0,60

0

1

 

DEU

DWS/56789-

Gelminiai rykliai

V, VI, VII, VIII, IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

20

0,0

 

0,0

2,00

0

2

 

DEU

GFB/1234-

Siūlapelekės vėgėlės

I, II, III, IV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

9

0,0

 

0,0

0,90

9

10

 

DEU

GFB/567-

Siūlapelekės vėgėlės

V, VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

0,0

 

0,0

1,00

10

11

 

DEU

GHL/2A-C46

Juodasis paltusas

IIa ir IV zonų EB vandenys; VI zonos EB ir tarptautiniai vandenys

7

0,0

 

0,0

0,70

5

6

 

DEU

HAD/2AC4.

Juodadėmė menkė

IV; IIa zonos EB vandenys

690

647,4

 

93,8

42,60

876

919

 

DEU

HAD/5BC6A.

Juodadėmė menkė

TJTT VIb, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

5

0,0

 

0,0

0,50

4

5

 

DEU

HAD/6B1214

Juodadėmė menkė

TJTT VIb, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

16

0,0

 

0,0

1,60

13

15

 

DEU

HER/7G-K.

Atlantinė silkė

VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk

148

135,0

 

91,2

13,00

113

126

 

DEU

HER/5B6ANB

Atlantinė silkė

Vb, VIb ir VIaN zonų EB ir tarptautiniai vandenys

28

27,0

 

96,4

1,00

2 656

2 657

 

DEU

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa ir IV zonų EB vandenys

134

80,5

 

60,1

13,40

128

141

 

DEU

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

19 920

15 144,7

 

76,0

1 992,00

12 243

14 235

JAX/2A-14

DEU

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

201

16,7

 

8,3

20,10

150

170

 

DEU

LIN/05.

Paprastoji molva

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

6

0,0

 

0,0

0,60

6

7

 

DEU

LIN/1/2.

Paprastoji molva

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

11

0,1

 

0,9

1,10

8

9

 

DEU

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

162

11,7

 

7,2

16,20

107

123

 

DEU

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

641

412,0

 

64,3

64,10

19

83

 

DEU

NEP/3A/BCD

Norveginis omaras

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

22

18,1

 

82,3

2,20

11

13

 

DEU

RNG/5B67-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Vb, VI ir VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

7

0,0

 

0,0

0,70

6

7

 

DEU

RNG/8X14-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, X, XII, XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

34

0,0

 

0,0

3,40

34

37

 

DEU

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

561

552,7

 

98,5

8,30

937

945

 

DEU

SOL/3A/BCD

Europinis jūrų liežuvis

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

44

26,5

 

60,2

4,40

34

38

 

DEU

SPR/3BCD-C

Atlantinis šprotas

22–32 pakvadračių EB vandenys

26 950

22 301,9

 

82,8

2 695,00

23 745

26 440

 

DEU

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

5 582

5 023,5

 

90,0

558,20

3 938

4 496

 

DEU

USK/03-C.

Paprastoji brosmė

III zonos EB vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

6

7

 

DEU

USK/04-C.

Paprastoji brosmė

IV zonos EB vandenys

21

0,1

 

0,5

2,10

16

18

 

ESP

ALF/3X14-

Paprastieji beriksai

III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

61

58,8

 

96,4

2,20

74

76

 

ESP

ANE/9/3411

Europinis ančiuvis

IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

4 209

2 652,8

 

63,0

420,90

3 826

4 247

 

ESP

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

2 635

2 106,3

 

79,9

263,50

1 186

1 450

 

ESP

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

264

242,2

 

91,7

21,80

214

236

 

ESP

ANF/8ABDE.

Velniažuvinės

VIIIa, b, d, e

1 243

666,0

 

53,6

124,30

1 387

1 511

 

ESP

ANF/8C3411

Velniažuvinės

VIIIc, IX, X, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

1 393

1 390,1

 

99,8

2,90

1 247

1 250

 

ESP

BSF/56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

253

176,5

 

69,8

25,30

145

170

 

ESP

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

I, V, VII, VIII, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

48

41,7

 

86,9

4,80

0

5

 

ESP

DWS/12-

Gelminiai rykliai

XII zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

21

9,6

 

45,7

2,10

0

2

 

ESP

DWS/56789-

Gelminiai rykliai

V, VI, VII, VIII, IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

117

116,3

 

99,4

0,70

0

1

 

ESP

GFB/567-

Siūlapelekės vėgėlės

V, VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

648

639,0

 

98,6

9,00

588

597

 

ESP

HAD/5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų EB vandenys

23

21,0

 

91,3

2,00

0

2

 

ESP

HKE/571214

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VI, VII; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

11 209

10 169,9

 

90,7

1 039,10

9 109

10 148

 

ESP

HKE/8ABDE.

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VIIIa, b, d, e

7 497

5 208,7

1 710

92,3

578,30

6 341

6 919

 

ESP

HKE/8C3411

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

5 111

5 100,8

 

99,8

10,20

5 952

5 962

 

ESP

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIabde; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

3 930

3 316,5

 

84,4

393,00

16 699

17 092

JAX/2A-14

ESP

JAX/8C9.

Paprastoji stauridė

VIIIc, IX

31 710

31 667,1

 

99,9

42,90

22 676

22 708

JAX/08c.

8 057

8 068

JAX/09.

ESP

LEZ/07.

Megrimai

VII

6 039

4 505,4

 

74,6

603,90

5 490

6 094

 

ESP

LEZ/561214

Megrimai

VI; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

298

158,2

 

53,1

29,80

350

380

 

ESP

LEZ/8ABDE.

Megrimai

VIIIa, b, d, e

1 301

481,6

 

37,0

130,10

1 176

1 306

 

ESP

LEZ/8C3411

Megrimai

VIIIc, IX, X, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

1 300

949,5

 

73,0

130,00

1 188

1 318

 

ESP

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

3 266

1 471,2

 

45,0

326,60

2 156

2 483

 

ESP

NEP/07.

Norveginis omaras

VII

1 628

551,7

 

33,9

162,80

1 346

1 509

 

ESP

NEP/08C.

Norveginis omaras

VIIIc

99

33,1

 

33,4

9,90

97

107

 

ESP

NEP/5BC6.

Norveginis omaras

VI; Vb zonos EB vandenys

42

0,1

 

0,2

4,20

33

37

 

ESP

NEP/8ABDE.

Norveginis omaras

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

47

1,6

 

3,4

4,70

234

239

 

ESP

NEP/9/3411

Norveginis omaras

IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

105

92,4

 

88,0

10,50

84

95

 

ESP

RNG/8X14-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, X, XII, XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

4 812

2 672,5

 

55,5

481,20

3 734

4 215

 

ESP

SBR/09-

Raudonpelekis pagelas

IX zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

816

63,9

 

7,8

81,60

614

696

 

ESP

SBR/10-

Raudonpelekis pagelas

X zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

0,0

 

0,0

1,00

10

11

 

ESP

SBR/678-

Raudonpelekis pagelas

VI, VII, VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

161

107,8

 

67,0

16,10

172

188

 

ESP

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

86

84,8

 

98,6

1,20

8 586

8 587

 

ESP

WHB/8C3411

Šiaurinis žydrasis merlangas

VIIIc, IX, X, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

15 129

15 097,9

 

99,8

31,10

11 096

11 127

 

FRA

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

17 128

9 569,1

 

55,9

1 712,80

19 149

20 862

 

FRA

ANF/8ABDE.

Velniažuvinės

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

7 459

4 755,6

 

63,8

745,90

7 721

8 467

 

FRA

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

68

21,2

 

31,2

6,80

82

89

 

FRA

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

2 379

2 289,3

 

96,2

89,70

2 462

2 552

 

FRA

ANF/8C3411

Velniažuvinės

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

32

27,0

 

84,4

3,20

1

4

 

FRA

ARU/1/2.

Atlantinė argentina

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

10

0,0

 

0,0

1,00

10

11

 

FRA

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

8

9

 

FRA

ARU/567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

9

0,5

 

5,6

0,90

8

9

 

FRA

BLI/67-

Melsvoji molva

VI, VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

1 946

1 721,3

 

88,5

194,60

1 309

1 504

 

FRA

COD/07A.

Atlantinė menkė

VII a

14

0,8

 

5,7

1,40

25

26

 

FRA

COD/561214

Atlantinė menkė

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

62

54,0

 

87,1

6,20

13

14

COD/561214 (VIb; ES ir tarptautiniai Vb zonos vandenys į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos bei XII, XIV zonos)

38

43

COD/5B6A-C

FRA

COD/7XAD34

Atlantinė menkė

VIIb–c, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

2 819

1 882,4

 

66,8

281,90

2 735

3 017

 

FRA

COD/07D.

Atlantinė menkė

VIId

1 402

1 309,0

 

93,4

93,00

1 641

1 734

 

FRA

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

430

368,2

 

85,6

43,00

0

43

 

FRA

DGS/2AC4-C

Paprastasis dygliaryklis

IIa ir IV zonų EB vandenys

39

0,4

 

1,0

3,90

0

4

 

FRA

GHL/2A-C46

Juodasis paltusas

IIa ir IV zonų EB vandenys; VI zonos EB ir tarptautiniai vandenys

146

103,3

 

70,8

14,60

49

64

 

FRA

HAD/2AC4.

Juodadėmė menkė

IV; IIa zonos EB vandenys

1 619

125,8

 

7,8

161,90

1 526

1 688

 

FRA

HAD/5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų EB vandenys

221

124,3

 

56,2

22,10

147

169

 

FRA

HAD/6B1214

Juodadėmė menkė

TJTT VIb, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

727

1,7

 

0,2

72,70

551

624

 

FRA

HAD/07A.

Juodadėmė menkė

VIIa

103

3,7

 

3,6

10,30

103

113

 

FRA

HAD/7X7A34

Juodadėmė menkė

VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

7 489

6 229,6

 

83,2

748,90

7 719

8 468

 

FRA

HER/1/2.

Atlantinė silkė

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

1 581

0,0

 

0,0

158,10

1 427

1 585

 

FRA

HER/5B6ANB

Atlantinė silkė

Vb, VIb ir VIaN zonų EB ir tarptautiniai vandenys

1 035

1 034,5

 

100,0

0,50

503

504

 

FRA

HER/7G-K.

Atlantinė silkė

VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk

374

360,9

 

96,5

13,10

627

640

 

FRA

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa ir IV zonų EB vandenys

686

566,8

 

82,6

68,60

248

317

 

FRA

HKE/571214

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VI ir VII; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

11 835

9 138,0

 

77,2

1 183,50

14 067

15 251

 

FRA

HKE/8ABDE.

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

13 968

6 082,6

 

43,5

1 396,80

14 241

15 638

 

FRA

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe; Vb zonos EB vandenys;

XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

16 565

11 194,3

 

67,6

1 656,50

6 301

7 958

JAX/2A-14

FRA

JAX/8C9.

Paprastoji stauridė

VIIIc ir IX

437

58,8

 

13,5

43,70

393

437

JAX/08c.

0

0

JAX/09.

FRA

LEZ/07.

Megrimai

VII

7 329

2 191,0

 

29,9

732,90

6 663

7 396

 

FRA

LEZ/561214

Megrimai

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

1 130

165,0

 

14,6

113,00

1 364

1 477

 

FRA

LEZ/8ABDE.

Megrimai

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

1 054

767,4

 

72,8

105,40

949

1 054

 

FRA

LEZ/8C3411

Megrimai

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

60

11,8

 

19,7

6,00

59

65

 

FRA

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

250

125,3

 

50,1

25,00

135

160

 

FRA

LIN/05.

Paprastoji molva

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

7

2,6

 

37,1

0,70

6

7

 

FRA

LIN/1/2.

Paprastoji molva

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

11

2,2

 

20,0

1,10

8

9

 

FRA

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

3 603

1 535,4

 

42,6

360,30

2 299

2 659

 

FRA

NEP/07.

Norveginis omaras

VII

6 668

2 046,0

 

30,7

666,80

5 455

6 122

 

FRA

NEP/08C.

Norveginis omaras

VIIIc

27

7,6

 

28,1

2,70

4

7

 

FRA

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

42

0,1

 

0,2

4,20

38

42

 

FRA

NEP/5BC6.

Norveginis omaras

VI; Vb zonos EB vandenys

171

0,2

 

0,1

17,10

130

147

 

FRA

NEP/8ABDE.

Norveginis omaras

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

4 529

2 641,6

 

58,3

452,90

3 665

4 118

 

FRA

PLE/07A.

Jūrinė plekšnė

VIIa

18

0,4

 

2,2

1,80

18

20

 

FRA

PLE/7BC.

Jūrinė plekšnė

VIIb ir VIIc

21

6,7

 

31,9

2,10

16

18

 

FRA

PLE/7DE.

Jūrinė plekšnė

VIId ir VIIe

2 149

1 422,6

 

66,2

214,90

2 332

2 547

 

FRA

PLE/7FG.

Jūrinė plekšnė

VIIf ir VIIg

132

130,4

 

98,8

1,60

120

122

 

FRA

PLE/7HJK.

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk

50

38,5

 

77,0

5,00

14

19

 

FRA

SOL/07D.

Europinis jūrų liežuvis

VIId

3 232

1 807,6

 

55,9

323,20

2 272

2 595

 

FRA

SOL/07E.

Europinis jūrų liežuvis

VIIe

255

222,6

 

87,3

25,50

233

259

 

FRA

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

919

803,8

 

87,5

91,90

234

326

 

FRA

SOL/7BC.

Europinis jūrų liežuvis

VIIb ir VIIc

9

6,4

 

71,1

0,90

10

11

 

FRA

SOL/7FG.

Europinis jūrų liežuvis

VIIf ir VIIg

72

57,9

 

80,4

7,20

62

69

 

FRA

SOL/7HJK.

Europinis jūrų liežuvis

VIIh, VIIj ir VIIk

104

68,1

 

65,5

10,40

83

93

 

FRA

SOL/8AB.

Europinis jūrų liežuvis

VIIIa ir b

4 448

3 215,3

 

72,3

444,80

4 426

4 871

 

FRA

SRX/2AC4-C

Rombinės rajos

IIa ir IV zonų EB vandenys

108

60,8

 

56,3

10,80

37

48

 

FRA

USK/1214EI

Paprastoji brosmė

I, II ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

8

0,8

 

10,0

0,80

6

7

 

FRA

USK/04-C.

Paprastoji brosmė

IV zonos EB vandenys

48

3,7

 

7,7

4,80

37

42

 

FRA

USK/567EI.

Paprastoji brosmė

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

299

297,8

 

99,6

1,20

172

173

 

FRA

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

12 407

10 882,7

 

87,7

1 240,70

7 048

8 289

 

FRA

WHG/07A.

Paprastasis merlangas

VIIa

8

1,3

 

16,3

0,80

5

6

 

FRA

WHG/561214

Paprastasis merlangas

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

76

0,5

 

0,7

7,60

53

61

 

FRA

WHG/7X7A.

Paprastasis merlangas

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk

10 379

8 839,2

 

85,2

1 037,90

8 180

9 218

 

FRA

ALF/3X14-

Paprastieji beriksai

III, IV, V, VI, VII,VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

23

18,0

 

78,3

2,30

20

22

 

FRA

BSF/1234-

Juodoji kalavija

I, II, III, IV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

5

1,6

 

32,0

0,50

4

5

 

FRA

BSF/56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

2 537

2 444,2

 

96,3

92,80

2 036

2 129

 

FRA

BSF/8910-

Juodoji kalavija

VIII, IX ir X zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

37

36,3

 

98,1

0,70

26

27

 

FRA

DWS/56789-

Gelminiai rykliai

V, VI, VII, VIII, IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

643

498,7

 

77,6

64,30

0

64

 

FRA

DWS/12-

Gelminiai rykliai

XII zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

7

0,0

 

0,0

0,70

0

1

 

FRA

GFB/1234-

Siūlapelekės vėgėlės

I, II, III, IV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

1,3

 

13,0

1,00

9

10

 

FRA

GFB/567-

Siūlapelekės vėgėlės

V, VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

815

458,0

 

56,2

81,50

356

438

 

FRA

GFB/89-

Siūlapelekės vėgėlės

VIII, IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

39

31,5

 

80,8

3,90

15

19

 

FRA

GFB/1012-

Siūlapelekės vėgėlės

X, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

0,0

 

0,0

1,00

9

10

 

FRA

ORY/06-

Islandinis pjūklapilvis beriksas

VI zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

14

1,6

 

11,4

1,40

0

1

 

FRA

ORY/07-

Islandinis pjūklapilvis beriksas

VII zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

61

24,8

 

40,7

6,10

0

6

ORY/07-C.

FRA

ORY/1CX14-

Islandinis pjūklapilvis beriksas

I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

11

10,0

 

90,9

1,00

0

1

ORY/1CX14C

FRA

RNG/1245A-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

I, II, IV ir Va zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

13

1,6

 

12,3

1,30

11

12

 

FRA

RNG/5B67-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Vb, VI ir VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

3 642

1 749,5

 

48,0

364,20

2 738

3 102

 

FRA

RNG/8X14-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

192

11,9

 

6,2

19,20

172

191

 

FRA

SBR/678-

Raudonpelekis pagelas

VI, VII ir VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

79

54,5

 

69,0

7,90

9

17

 

FIN

HER/30/31.

Atlantinė silkė

Botnijos įlanka (30–31 pakvadračiai)

75 740

64 694,0

 

85,4

7 574,00

84 721

92 295

 

FIN

SPR/3BCD-C

Atlantinis šprotas

22–32 pakvadračių EB vandenys

24 618

21 820,2

 

88,6

2 461,80

19 620

22 082

 

NLD

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

177

14,7

 

8,3

17,70

386

404

 

NLD

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

303

17,4

 

5,7

30,30

303

333

 

NLD

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

9

0,0

 

0,0

0,90

193

194

 

NLD

ARU/1/2.

Atlantinė argentina

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

25

0,0

 

0,0

2,50

24

27

 

NLD

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

55

0,0

 

0,0

5,50

53

59

 

NLD

ARU/567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

4 226

1 789,9

 

42,4

422,60

4 057

4 480

 

NLD

COD/07D.

Atlantinė menkė

VIId

46

7,3

 

15,9

4,60

49

54

 

NLD

DGS/2AC4-C

Paprastasis dygliaryklis

IIa ir IV zonų EB vandenys

9

1,3

 

14,4

0,90

0

1

 

NLD

HER/5B6ANB.

Atlantinė silkė

Vb, VIb ir VIaN zonų EB ir tarptautiniai vandenys

5 620

5 120,8

 

91,1

499,20

2 656

3 155

 

NLD

HER/7G-K.

Atlantinė silkė

VIIg, h, j, k

310

286,5

 

92,4

23,50

627

651

 

NLD

HER/1/2.

Atlantinė silkė

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

27 769

26 546,5

 

95,6

1 222,50

11 838

13 061

 

NLD

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa ir IV zonų EB vandenys

63

35,2

 

55,9

6,30

64

70

 

NLD

HKE/8ABDE

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

17

0,0

5

29,4

1,70

18

20

 

NLD

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIabde; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

68 027

48 176,8

 

70,8

6 802,70

49 123

55 926

JAX/2A-14

NLD

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

7

0,3

 

4,3

0,70

5

6

 

NLD

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

1 064

868,4

 

81,6

106,40

665

771

 

NLD

PLE/07A.

Jūrinė plekšnė

VIIa

12

0,0

 

0,0

1,20

13

14

 

NLD

PLE/7DE.

Jūrinė plekšnė

VIId ir VIIe

20

3,5

 

17,5

2,00

0

2

 

NLD

PLE/7HJK.

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk

10

0,0

 

0,0

1,00

27

28

 

NLD

PRA/2AC4-C

Šiaurinė paprastoji krevetė

IIa ir IV zonų EB vandenys

35

0,0

 

0,0

3,50

29

33

 

NLD

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

10 394

9 587,1

 

92,2

806,90

10 571

11 378

 

NLD

SOL/3A/BCD

Europinis jūrų liežuvis

IIIa zona; IIIbcd zonų EB vandenys

10

0,5

 

5,0

1,00

56

57

 

NLD

SOL/7HJK.

Europinis jūrų liežuvis

VIIg, h, j, k

83

0,0

 

0,0

8,30

66

74

 

NLD

SRX/2AC4-C

Rombinės rajos

IIa ir IV zonų EB vandenys

373

371,0

 

99,5

2,00

201

203

 

NLD

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

39 486

35 597,6

 

90,2

3 888,40

12 350

16 238

 

NLD

WHG/7X7A.

Paprastasis merlangas

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk

161

55,4

 

34,4

16,10

66

82

 

IRL

ALF/3X14-

Paprastieji beriksai

III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

0,0

 

0,0

1,00

10

11

 

IRL

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

3 043

2 811,6

 

92,4

231,40

2 447

2 678

 

IRL

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

513

417,2

 

81,3

51,30

557

608

 

IRL

ARU/3/4

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

8

9

 

IRL

ARU/567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

375

0,0

 

0,0

37,50

360

398

 

IRL

COD/07A.

Atlantinė menkė

VIIa

484

248,3

 

51,3

48,40

444

492

 

IRL

COD/7XAD34

Atlantinė menkė

VIIb–c, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 zonos EB vandenys

858

705,9

 

82,3

85,80

825

911

 

IRL

COD/561214

Atlantinė menkė

VI; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

53

44,9

 

84,7

5,30

18

23

 

IRL

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

204

176,8

 

86,7

20,40

19

39

 

IRL

DWS/56789-

Gelminiai rykliai

V, VI, VII, VIII, IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

6

0,0

 

0,0

0,60

0

1

 

IRL

GFB/567-

Siūlapelekės vėgėlės

V, VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

206

6,9

 

3,3

20,60

260

281

 

IRL

HAD/07A.

Juodadėmė menkė

VIIa

607

0,3

 

0,0

60,70

617

678

 

IRL

HAD/5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų EB vandenys

687

294,7

 

42,9

68,70

438

507

 

IRL

HAD/6B1214

Juodadėmė menkė

VIb, XII, XIV

503

352,0

 

70,0

50,30

393

443

 

IRL

HER/6AS7BC

Atlantinė silkė

VIaS, VIIbc

10 587

8 623,5

 

81,5

1 058,70

6 774

7 833

 

IRL

HER/7G-K.

Atlantinė silkė

VIIg, h, j, k

5 888

5 415,3

 

92,0

472,70

8 770

9 243

 

IRL

HER/5B6ANB

Atlantinė silkė

Vb, VIb ir VIaN zonų EB ir tarptautiniai vandenys

2 157

2 067,6

 

95,9

89,40

3 589

3 678

 

IRL

HKE/571214

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VI, VII; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

1 776

1 604,6

 

90,3

171,40

1 704

1 875

 

IRL

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII ir VIIIabde; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

44 152

39 133,5

 

88,6

4 415,20

40 775

45 190

JAX/2A-14

IRL

LEZ/07.

Megrimai

VII

3 332

1 919,5

 

57,6

333,20

3 029

3 362

 

IRL

LEZ/561214

Megrimai

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

391

234,7

 

60,0

39,10

399

438

 

IRL

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

871

473,6

 

54,4

87,10

576

663

 

IRL

NEP/07.

Norveginis omaras

VII

8 972

7 054,6

 

78,6

897,20

8 273

9 170

 

IRL

NEP/5BC6.

Norveginis omaras

VI; Vb zonos EB vandenys

286

52,8

 

18,5

28,60

217

246

 

IRL

ORY/07-

Islandinis pjūklapilvis beriksas

VII zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

15

0,0

 

0,0

1,50

0

2

 

IRL

PLE/07A.

Jūrinė plekšnė

VIIa

639

72,4

 

11,3

63,90

1 063

1 127

 

IRL

PLE/7BC

Jūrinė plekšnė

VIIb ir VIIc

84

45,2

 

53,8

8,40

64

72

 

IRL

PLE/7FG.

Jūrinė plekšnė

VIIf, g

62

60,8

 

98,1

1,20

201

202

 

IRL

PLE/7HJK

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk

182

71,4

 

39,2

18,20

156

174

 

IRL

RNG/5B67-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Vb, VI ir VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

287

0,0

 

0,0

28,70

216

245

 

IRL

RNG/8X14-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, X, XII, XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

8

0,0

 

0,0

0,80

7

8

 

IRL

SOL/07A.

Europinis jūrų liežuvis

VIIa

69

47,2

 

68,4

6,90

73

80

 

IRL

SOL/7BC.

Europinis jūrų liežuvis

VIIb ir VIIc

47

45,7

 

97,2

1,30

35

36

 

IRL

SOL/7FG.

Europinis jūrų liežuvis

VIIf, g

33

25,7

 

77,9

3,30

31

34

 

IRL

SOL/7HJK.

Europinis jūrų liežuvis

VIIh, VIIj ir VIIk

277

60,2

 

21,7

27,70

225

253

 

IRL

USK/567EI

Paprastoji brosmė

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

13

11,6

 

89,2

1,30

17

18

 

IRL

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

9 739

8 774,6

 

90,1

964,40

7 843

8 807

 

IRL

WHG/07A.

Paprastasis merlangas

VIIa

125

77,5

 

62,0

12,50

91

104

 

IRL

WHG/561214

Paprastasis merlangas

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

167

124,9

 

74,8

16,70

129

146

 

IRL

WHG/7X7A

Paprastasis merlangas

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk

4 618

2 796,2

 

60,6

461,80

4 565

5 027

 

UK

ALF/3X14-

Paprastieji beriksai

III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

11

0,0

 

0,0

1,10

10

11

 

UK

ANF/07.

Velniažuvinės

VII

5 465

3 989,6

116,5

75,1

546,50

5 807

6 354

 

UK

ANF/2AC4-C

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

9 272

7 669,5

 

82,7

927,20

9 233

10 160

 

UK

ANF/561214

Velniažuvinės

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

2 191

2 029,1

 

92,6

161,90

1 713

1 875

 

UK

ARU/1/2.

Atlantinė argentina

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

50

0,0

 

0,0

5,00

48

53

 

UK

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

21

0,0

 

0,0

2,10

20

22

 

UK

ARU/567.

Atlantinė argentina

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

296

5,9

 

2,0

29,60

285

315

 

UK

BLI/245-

Melsvoji molva

II, IV, V zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

17

16,2

 

95,3

0,80

15

16

 

UK

BLI/67-

Melsvoji molva

VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

188

185,3

 

98,6

2,70

333

336

 

UK

BSF/1234-

Juodoji kalavija

I, II, III, IV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

5

0,0

 

0,0

0,50

4

5

 

UK

BSF/56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

85

80,0

 

94,1

5,00

145

150

 

UK

COD/07A.

Atlantinė menkė

VIIa

456

386,0

 

84,6

45,60

194

240

 

UK

COD/07D.

Atlantinė menkė

VIId

165

109,9

 

66,6

16,50

181

198

 

UK

COD/7XAD34

Atlantinė menkė

VIIb–c, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

306

252,7

 

82,6

30,60

295

326

 

UK

COD/*5BC6A.

Atlantinė menkė

Via zona; Vb zonos EB vandenys

136

117,8

 

86,6

13,60

145

159

COD/5B6A-C

UK

DGS/15X14

Paprastasis dygliaryklis

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

431

350,6

 

81,3

43,10

0

43

 

UK

DGS/2AC4-C

Paprastasis dygliaryklis

IIa ir IV zonų EB vandenys

263

152,4

 

57,9

26,30

0

26

 

UK

GFB/1012-

Siūlapelekės vėgėlės

X, XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

10

0,0

 

0,0

1,00

9

10

 

UK

GFB/1234-

Siūlapelekės vėgėlės

I, II, III, IV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

15

1,6

 

10,7

1,50

13

15

 

UK

GFB/567-

Siūlapelekės vėgėlės

V, VI, VII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

504

214,3

 

42,5

50,40

814

864

 

UK

GHL/2A-C46

Juodasis paltusas

IIa ir IV zonų EB vandenys; Vb ir VI zonų EB ir tarptautiniai vandenys

201

200,5

 

99,8

0,50

189

190

 

UK

HAD/07A.

Juodadėmė menkė

VIIa

681

455,8

 

66,9

68,10

681

749

 

UK

HAD/5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų EB vandenys

3 267

2 374,4

 

72,7

326,70

2 081

2 408

 

UK

HAD/6B1214

Juodadėmė menkė

TJTT VIb, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

5 315

2 936,7

 

55,3

531,50

4 029

4 561

 

UK

HAD/7X7A34

Juodadėmė menkė

VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

815

711,5

 

87,3

81,50

1 158

1 240

 

UK

HAD/2AC4.

Juodadėmė menkė

IV; IIa zonos EB vandenys

28 714

28 297,6

 

98,5

416,40

22 698

23 114

 

UK

HER/07A/MM.

Atlantinė silkė

VIIa

4 824

4 593,6

 

95,2

230,40

3 550

3 780

 

UK

HER/5B6ANB

Atlantinė silkė

Vb, VIb ir VIaN zonų EB ir tarptautiniai vandenys

11 234

11 080,7

 

98,6

153,30

14 356

14 509

 

UK

HER/7G-K.

Atlantinė silkė

VIIg, VIIh, VII,j ir VIIk

8

0,1

 

1,3

0,80

13

14

 

UK

HKE/2AC4-C

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIa ir IV zonų EB vandenys

3 149

3 142,1

 

99,8

6,90

348

355

 

UK

HKE/571214

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

VI ir VII; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

3 692

3 543,1

 

96,0

148,90

5 553

5 702

 

UK

JAX/578/14

Paprastoji stauridė

VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos EB ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

19 148

18 034,2

 

94,2

1 113,80

14 765

15 879

JAX/2A-14

UK

LEZ/07.

Megrimai

VII

2 886

2 170,8

 

75,2

288,60

2 624

2 913

 

UK

LEZ/561214

Megrimai

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

1 240

1 115,1

 

89,9

124,00

966

1 090

 

UK

LIN/03.

Paprastoji molva

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

5

1,9

 

38,0

0,50

7

8

 

UK

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

2 319

2 148,4

 

92,6

170,60

1 869

2 040

 

UK

LIN/05.

Paprastoji molva

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

5

0,0

 

0,0

0,50

6

7

 

UK

LIN/1/2.

Paprastoji molva

I ir II zonų EB ir tarptautiniai vandenys

11

0,1

 

0,9

1,10

8

9

 

UK

LIN/6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

3 887

1 910,8

 

49,2

388,70

2 646

3 035

 

UK

NEP/07.

Norveginis omaras

VII

8 982

8 013,9

 

89,2

898,20

7 358

8 256

 

UK

NEP/2AC4-C

Norveginis omaras

IIa ir IV zonų EB vandenys

23 499

21 736,4

 

92,5

1 762,60

21 384

23 147

 

UK

NEP/5BC6.

Norveginis omaras

VI; Vb zonos EB vandenys

20 598

12 464,3

 

60,5

2 059,80

15 677

17 737

 

UK

PLE/07A.

Jūrinė plekšnė

VIIa

566

180,9

 

32,0

56,60

491

548

 

UK

PLE/7DE.

Jūrinė plekšnė

VIId ir VIIe

1 387

1 290,2

 

93,0

96,80

1 243

1 340

 

UK

PLE/7FG.

Jūrinė plekšnė

VIIf ir VIIg

58

55,4

 

95,5

2,60

63

66

 

UK

PLE/7HJK.

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk

39

31,4

 

80,5

3,90

14

18

 

UK

PRA/2AC4-C

Šiaurinė paprastoji krevetė

IIa ir IV zonų EB vandenys

846

0,0

 

0,0

84,60

932

1 017

 

UK

RNG/5B67-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Vb, VI, VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

210

13,9

 

6,6

21,00

160

181

 

UK

RNG/8X14-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

VIII, IX, X, XII, XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

17

0,0

 

0,0

1,70

15

17

 

UK

SBR/10-

Raudonpelekis pagelas

X zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

11

0,0

 

0,0

1,10

10

11

 

UK

SBR/678-

Raudonpelekis pagelas

VI, VII, VIII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

11

1,2

 

10,9

1,10

22

23

 

UK

SOL/07A.

Europinis jūrų liežuvis

VIIa

123

19,5

 

15,9

12,30

83

95

 

UK

SOL/07D.

Europinis jūrų liežuvis

VIId

1 120

728,3

 

65,0

112,00

811

923

 

UK

SOL/07E.

Europinis jūrų liežuvis

VIIe

376

373,9

 

99,4

2,10

363

365

 

UK

SOL/24.

Europinis jūrų liežuvis

II ir IV zonų EB vandenys

969

942,5

 

97,3

26,50

602

629

 

UK

SOL/7FG.

Europinis jūrų liežuvis

VIIf ir VIIg

306

192,8

 

63,0

30,60

279

310

 

UK

SOL/7HJK.

Europinis jūrų liežuvis

VIIh, VIIj ir VIIk

103

57,6

 

55,9

10,30

83

93

 

UK

SRX/2AC4-C

Rombinės rajos

IV zona ir IIa zonos EB vandenys

757

651,3

 

86,0

75,70

903

979

 

UK

USK/04-C.

Paprastoji brosmė

IV zonos EB vandenys

98

2,0

 

2,0

9,80

80

90

 

UK

USK/1214EI.

Paprastoji brosmė

I, II ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

8

0,9

 

11,3

0,80

6

7

 

UK

USK/567EI.

Paprastoji brosmė

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

106

105,5

 

99,5

0,50

83

84

 

UK

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

7 356

6 331,9

 

86,1

735,60

13 141

13 877

 

UK

WHG/07A.

Paprastasis merlangas

VIIa

92

18,8

 

20,4

9,20

61

70

 

UK

WHG/561214

Paprastasis merlangas

VI; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

399

361,4

 

90,6

37,60

246

284

 

UK

WHG/7X7A.

Paprastasis merlangas

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk

1 578

884,5

 

56,1

157,80

1 463

1 621

 

POL

SPR/3BCD-C

Atlantinis šprotas

22–32 pakvadračių EB vandenys

109 579

83 473,4

 

76,2

10 957,90

111 552

122 510

 

SWE

ANF/2AC4-C.

Velniažuvinės

IIa ir IV zonų EB vandenys

10

0,3

 

3,0

1,00

10

11

 

SWE

ARU/3/4.

Atlantinė argentina

III ir IV zonų EB vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

44

45

 

SWE

COD/03AS.

Atlantinė menkė

Kategato sąsiauris

207

62,0

 

30,0

20,70

140

161

 

SWE

HAD/2AC4.

Juodadėmė menkė

IV; IIa zonos EB vandenys

118

3,5

 

3,0

11,80

139

151

 

SWE

HER/30/31.

Atlantinė silkė

30-31 pakvadračiai

16 625

4 170,7

 

25,1

1 662,50

18 615

20 278

 

SWE

HKE/3A/BCD

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

133

46,4

 

34,9

13,30

130

143

 

SWE

LIN/03.

Paprastoji molva

III zonos EB vandenys

22

21,4

 

97,3

0,60

20

21

 

SWE

LIN/04.

Paprastoji molva

IV zonos EB vandenys

13

0,7

 

5,4

1,30

10

11

 

SWE

NEP/3A/BCD

Norveginis omaras

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys

1 391

1 333,1

 

95,8

57,90

1 359

1 417

 

SWE

PRA/2AC4-C

Šiaurinė paprastoji krevetė

IIa ir IV zonų EB vandenys

149

0,0

 

0,0

14,90

127

142

 

SWE

SPR/3BCD-C

Atlantinis šprotas

22-32 pakvadračių EB vandenys

81 746

79 656,2

 

97,4

2 089,80

72 456

74 546

 

SWE

USK/03-C.

Paprastoji brosmė

III zonos EB vandenys

8

0,0

 

0,0

0,80

6

7

 

SWE

USK/04-C.

Paprastoji brosmė

IV zonos EB vandenys

7

0,0

 

0,0

0,70

5

6

 

SWE

WHB/1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

12

3,1

 

25,8

1,20

2 505

2 506

 

PRT

JAX/8C9.

Paprastosios stauridės

VIIIc ir IX

25 668

14 973,2

 

58,3

2 566,80

2 241

2 468

JAX/08c.

23 085

25 425

JAX/09.

PRT

LEZ/8C3411

Megrimai

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

209

198,8

 

95,1

10,20

40

50

 

PRT

NEP/9/3411

Norveginis omaras

IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys

280

152,4

 

54,4

28,00

253

281

 

PRT

BSF/8910-

Juodoji kalavija

VIII, IX ir X zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

3 556

3 482,0

 

97,9

74,00

3 311

3 385

 

PRT

BSF/C3412-

Juodoji kalavija

Bendrijos vandenys ir ŽRVAK 34.1.2 rajono vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

4 285

2 412,9

 

56,3

428,50

4 285

4 714

 

PRT

GFB/1012-

Siūlapelekės vėgėlės

X ir XII zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

36

19,7

 

54,7

3,60

36

40

 

PRT

SBR/09-

Raudonpelekis pagelas

IX zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

196

134,1

 

68,4

19,60

166

186

 


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 726/2010

2010 m. rugpjūčio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 917/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 797/2004 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas, įgyvendinimo taisykles

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 110 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 917/2004 (2) išdėstytos nuostatos dėl Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 numatytų nacionalinių bitininkystės programų įgyvendinimo. Bendrijos finansinė parama šioms programoms skiriama pagal kiekvienos valstybės narės bičių avilių (šeimų) duomenis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 917/2004 I priede.

(2)

Valstybių narių pranešimuose, kurie skirti Reglamento (EB) Nr. 917/2004 1 straipsnio a punkte minimiems struktūriniams situacijos sektoriuje duomenims atnaujinti, pranešama apie bičių avilių (šeimų) skaičiaus pokyčius.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 917/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 917/2004 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskutinė pagal bitininkystės programas taikomų priemonių įgyvendinimo diena tais metais, su kuriais atitinkamos priemonės siejamos, yra rugpjūčio 31 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2010–2011 prekybos metų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 917/2004 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pirmą kartą jis taikomas programoms, įgyvendinamoms 2010–2011 prekybos metais.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 163, 2004 4 30, p. 83.


PRIEDAS

„I PRIEDAS

Valstybė narė

Bičių išteklių duomenys

Avilių (šeimų) skaičius

BE

112 000

BG

617 420

CZ

497 946

DK

170 000

DE

711 913

EE

24 800

EL

1 502 239

ES

2 459 373

FR

1 338 650

IE

24 000

IT

1 127 836

CY

43 975

LV

64 133

LT

117 977

LU

8 171

HU

900 000

MT

2 722

NL

80 000

AT

367 583

PL

1 123 356

PT

562 557

RO

1 280 000

SI

142 751

SK

235 689

FI

46 000

SE

150 000

UK

274 000

ES 27

13 985 091“


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/31


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 727/2010

2010 m. rugpjūčio 6 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 6 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Janusz LEWANDOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Elektros ilgintuvas, kurį sudaro:

elektros kabelis, kurio apytikslis ilgis 2 m,

kištukas, kišamas į elektros lizdą, ir

plastikinis korpusas su 5 kištukiniais lizdais, jungikliu ir saugikliu.

Gaminio paskirtis – prijungti prie 220 V elektros šaltinio įvairius aparatus patalpose (pavyzdžiui, kambaryje).

Jungikliu atjungiama elektra, o saugikliu apsaugoma nuo perkrovos.

 (1) Žr. paveikslą.

8544 42 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 3 pastaba bei KN kodus 8544, 8544 42 ir 8544 42 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Jungiklio ir saugiklio funkcijos laikytinos antrinėmis, nes pagrindinė gaminio funkcija – perduoti elektrą per kabelį su pritvirtintomis jungtimis.

Gaminys nepriskirtinas 8536 pozicijai kaip jungtis, nes kabeliai su pritvirtintomis jungtimis arba be jų priskiriami 8544 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 8536 pozicijos paaiškinimų III dalies A punkto paskutinę pastraipą ir Suderintos sistemos paaiškinimų 8544 pozicijos paaiškinimus).

Todėl gaminys klasifikuotinas kaip kiti elektros laidininkai su pritvirtintomis jungtimis priskiriant KN kodą 8544 42 90.

Image


(1)  Paveikslas pateikiamas tik informacijos tikslais.


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/33


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 728/2010

2010 m. rugpjūčio 12 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 13 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

50,2

ZZ

50,2

0707 00 05

MK

41,0

TR

130,7

ZZ

85,9

0709 90 70

TR

110,0

ZZ

110,0

0805 50 10

AR

134,1

CL

163,8

TR

136,8

UY

97,6

ZA

116,2

ZZ

129,7

0806 10 10

CL

129,8

EG

152,3

IL

187,4

MA

129,1

PE

77,2

TR

125,1

ZA

88,7

ZZ

127,1

0808 10 80

AR

87,9

BR

71,1

CL

103,5

CN

65,6

NZ

105,4

US

87,0

UY

100,6

ZA

92,9

ZZ

89,3

0808 20 50

AR

150,6

CL

111,1

CN

55,7

TR

179,1

ZA

99,8

ZZ

119,3

0809 30

TR

156,7

ZZ

156,7

0809 40 05

IL

143,1

ZA

90,0

ZZ

116,6


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 729/2010

2010 m. rugpjūčio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 723/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 13 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 211, 2010 8 12, p. 12.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

42,96

0,00

1701 11 90 (1)

42,96

2,02

1701 12 10 (1)

42,96

0,00

1701 12 90 (1)

42,96

1,72

1701 91 00 (2)

41,01

5,17

1701 99 10 (2)

41,01

2,03

1701 99 90 (2)

41,01

2,03

1702 90 95 (3)

0,41

0,27


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


DIREKTYVOS

13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/37


KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/52/ES

2010 m. rugpjūčio 11 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 76/763/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keleivių sėdynių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/144/EB dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų siekiant suderinti jų technines nuostatas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančią Direktyvą 74/150/EEB (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalies b punktą,

kadangi:

(1)

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/763/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keleivių sėdynes, suderinimo (2) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/144/EB dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų (3) yra dvi iš atskirųjų direktyvų dėl žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių EB tipo patvirtinimo tvarkos, nustatytos Direktyva 2003/37/EB.

(2)

Sauga – vienas iš pagrindinių ramsčių, kuriuo grindžiama Direktyva 2003/37/EB. Siekiant pagerinti operatorių apsaugą tikslinga papildyti pagal tą direktyvą taikomus reikalavimus, kad jie apimtų visus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB (4) dėl mašinų I priede išvardytus pavojus, kurie dar neįtraukti į atskirųjų direktyvų taikymo sritį remiantis Direktyva 2003/37/EB.

(3)

Priėmus šį pakeitimą Direktyva 2006/42/EB nebebus taikoma traktoriams, kurių tipas patvirtintas remiantis taip pakeistais tipo patvirtinimo teisės aktais dėl žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių, nes įgyvendinus tą iš dalies keičiančią direktyvą prie rizikų, įtrauktų į Direktyvos 2003/37/EB taikymo sritį, priskiriamos visos rizikos, įtrauktos į Direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį.

(4)

Europos standartizacijos komitetas CEN parengė darniuosius standartus dėl keleivių apsaugos apvirtimo atveju ir apsaugos nuo pavojingųjų cheminių medžiagų Šie standartai buvo patvirtinti ir paskelbti, todėl juos reikėtų įtraukti į šią direktyvą.

(5)

Direktyva 76/763/EEB nustatyti keleivių sėdynių projektavimo ir montavimo žemės ūkio traktoriuose reikalavimai; kad ši apsauga būtų didesnė, tikslinga iš dalies pakeisti tą direktyvą į ją įtraukiant papildomų techninių reikalavimų, užtikrinančių apsaugą nuo keleiviams gresiančio pavojaus susižeisti, kaip aprašyta Direktyvoje 2006/42/EB, visų pirma pavojaus, susijusio su apvirtimu ir keleivių sėdynių diržų pritvirtinimu.

(6)

Direktyva 2009/144/EB nustatyti techniniai reikalavimai, taikomi tam tikroms ratinių žemės ūkio traktorių sudėtinėms dalims ir charakteristikoms; kad ši apsauga būtų didesnė, tikslinga iš dalies pakeisti tą direktyvą į ją įtraukiant papildomų techninių reikalavimų, užtikrinančių apsaugą nuo krentančių objektų, nuo objektų patekimo į kabiną ir nuo pavojingųjų cheminių medžiagų; be to, reikia nustatyti būtiniausius operatoriaus vadovo reikalavimus.

(7)

Kad tipo patvirtinimo procesas vyktų sklandžiai ir visų pirma kad pagerėtų darbo sauga, reikėtų apibrėžti minimalų operatoriaus vadovo turinį. Taip būtų užtikrinta, kad operatoriai turėtų reikalingą informaciją, pagal kurią galėtų įvertinti, ar traktoriai atitinka numatytas jų naudojimo paskirtis, ir galėtų atlikti tinkamą techninę priežiūrą.

(8)

Nuostatų dėl apsauginių konstrukcijų nuo krintančių objektų, jeigu yra, nuostatų dėl operatorius apsaugančių konstrukcijų, jeigu yra, ir nuostatų dėl sąlyčio su pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis prevencijos reikalaujama remiantis naujausiomis technologijomis

(9)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Derinimo su technikos pažanga komiteto (žemės ūkio traktoriai) nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 76/763/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos I priedą.

2 straipsnis

Direktyva 2009/144/EB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos II priedą.

3 straipsnis

1.   Jeigu transporto priemonės atitinka Direktyvos 76/763/EEB ir Direktyvos 2009/144/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus, valstybės narės, remdamosi su šių direktyvų turiniu susijusiomis priežastimis, nuo įsigaliojimo dienos:

a)

neatsisako joms suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinio tipo patvirtinimą; arba

b)

nedraudžia registruoti, parduoti ar eksploatuoti tokias transporto priemones.

2.   Jeigu naujų tipų transporto priemonės neatitinka Direktyvos 76/763/EEB ir Direktyvos 2009/144/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų, valstybės narės, remdamosi su šių direktyvų turiniu susijusiomis priežastimis, praėjus vieneriems metams nuo įsigaliojimo dienos:

a)

atsisako suteikti EB tipo patvirtinimą; ir

b)

gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą.

3.   Jeigu naujos transporto priemonės neatitinka Direktyvos 76/763/EEB ir Direktyvos 2009/144/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų, valstybės narės, remdamosi su šių direktyvų turiniu susijusiomis priežastimis, praėjus dvejiems metams nuo įsigaliojimo dienos:

a)

atitikties sertifikatus, kurie pagal Direktyvą 2003/37/EB pateikiami kartu su naujomis transporto priemonėmis, laiko nebegaliojančiais Direktyvos 2003/37/EB 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; ir

b)

gali neleisti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti šias transporto priemones.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2011 m. kovo 2 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 171, 2003 7 9, p. 1.

(2)  OL L 262, 1976 9 27, p. 1.

(3)  OL L 27, 2010 1 30, p. 33.

(4)  OL L 157, 2006 6 9, p. 24.


I PRIEDAS

Direktyvos 76/763/EEB priedas pakeičiamas šiuo priedu:

„PRIEDAS

Keleivių sėdynės, jeigu yra, turi atitikti standartą EN 15694:2009.“


II PRIEDAS

Direktyva 2009/144/EB iš dalies keičiama taip:

1.

II priedo antraštinė dalis priedų sąraše iš dalies keičiama taip:

Greičio ribotuvas ir traktoriaus pavarų sudėtinių dalių, kyšančių dalių ir ratų apsauga, papildomi saugos reikalavimai, skirti specialiems naudojimo atvejams, operatoriaus vadovas“.

2.

II priedo antraštinė dalis pakeičiama taip:

Greičio ribotuvas ir traktoriaus pavarų sudėtinių dalių, kyšančių dalių ir ratų apsauga, papildomi saugos reikalavimai, skirti specialiems naudojimo atvejams, operatoriaus vadovas“.

3.

II priede įterpiami tokie punktai:

„3.   PAPILDOMI SAUGOS REIKALAVIMAI, SKIRTI SPECIALIEMS NAUDOJIMO ATVEJAMS

3.1.   Apsauginės konstrukcijos nuo krintančių objektų

Apsauginės konstrukcijos nuo krintančių objektų (AKKO), jeigu yra, turi atitikti EBPO 10 normą (1).

3.2.   Operatorius apsaugančios konstrukcijos

3.2.1.   Operatorius apsaugančios konstrukcijos, jeigu yra, turi atitikti standartą ISO 8084:2003 (2).

3.2.2.   Naudojimo ne miško darbams atvejais ir nepažeidžiant 3.2.1 punkto nuostatų, jei traktoriai yra su įstiklinimais, atitinkančiais III A priedo 1.1.3 punkto nuostatas, laikoma, kad juose įrengtos operatorius apsaugančios konstrukcijos.

3.3.   Sąlyčio su pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis prevencija

Standarto EN 15695–1:2009 reikalavimai taikomi visiems traktoriams, apibrėžtiems Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio j punkte, jeigu jie naudojami esant sąlygoms, dėl kurių gali grėsti sąlyčio su pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis rizika; tokiu atveju kabina turi atitikti šio standarto 2, 3 ir 4 lygio reikalavimus. Būtina aprašyti atskirų lygių pasirinkimo kriterijus ir šie kriterijai turi atitikti nurodytuosius operatoriaus vadove. Kad būtų galima purkšti pesticidus, kabina turi būti 4 lygio.

4.   OPERATORIAUS VADOVAS

Operatoriaus vadovas turi atitikti standartą ISO 3666:1996 (3), išskyrus 4.3 skirsnį („Mašinų identifikavimas“).

4.1.   Visų pirma arba be reikalavimų, nustatytų standarte ISO 3600:1996, operatoriaus vadove nurodoma:

a)

sėdynės ir pakabos reguliavimas, susijęs su ergonomine operatoriaus padėtimi atsižvelgiant į valdymo įtaisus, ir siekiu maksimaliai sumažinti riziką, kylančią dėl viso kėbulo vibracijos;

b)

šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos, jeigu įrengta, naudojimas ir reguliavimas;

c)

variklio paleidimas ir išjungimas;

d)

avarinių išėjimų vieta ir šių išėjimų atidarymo būdas;

e)

įlipimas į traktorių ir išlipimas iš jo;

f)

pavojaus zona prie traktoriaus lanksčiojo rėmo sukimosi ašies;

g)

specialių įrankių naudojimas, jeigu jie yra;

h)

saugūs eksploatavimo ir techninės priežiūros metodai;

i)

informacija apie lanksčiųjų hidraulinių vamzdžių tikrinimo dažnumą;

j)

traktoriaus vilkimo instrukcijos;

k)

nurodymai dėl saugaus kėliklių naudojimo ir rekomenduojamų kėliklių įrėmimo vietų;

l)

su akumuliatorių baterija ir degalų baku susiję pavojai;

m)

draudžiamas traktoriaus naudojimas, jeigu yra pavojus apvirsti, nurodant, kad sąrašas nėra baigtinis;

n)

bet kokia liekamoji rizika, susijusi su įkaitusiais paviršiais, pvz., alyvos arba aušinimo skysčio pylimas į įkaitusius variklius arba pavarų dėžes;

o)

apsauginės konstrukcijos nuo krintančių objektų apsaugos lygis, jeigu taikoma;

p)

apsaugos nuo pavojingųjų cheminių medžiagų lygis, jeigu taikoma;

q)

operatorius apsaugančios konstrukcijos apsaugos lygis, jeigu taikoma.

4.2.   Mašinų prikabinimas, atkabinimas ir darbas su prikabintomis mašinomis, priekabomis ir keičiamosiomis velkamomis mašinomis

Operatoriaus vadove turi būti nurodyta:

a)

įspėjimas griežtai laikytis prikabintų arba velkamų mašinų arba priekabos operatoriaus vadove pateiktų nurodymų ir neeksploatuoti traktoriaus–mašinos arba traktoriaus–priekabos junginio, jeigu nesilaikoma visų nurodymų;

b)

įspėjimas, kad valdant tritaškį pakabą, privaloma būti ne jo plote;

c)

įspėjimas, kad prikabintos mašinos turi būti nuleidžiamos ant žemės prieš išlipant iš traktoriaus;

d)

kardaninių galios perdavimo velenų, kurie varo prikabintas mašinas arba velkamas transporto priemones, sūkių skaičius;

e)

reikalavimas galios perdavimo velenus naudoti su tinkamais apsaugais;

f)

informacija apie hidraulinius prikabinimo prietaisus ir jų veikimą;

g)

informacija apie tritaškio pakabo didžiausią keliamąją galią;

h)

informacija apie bendros masės apskaičiavimą, tiltui tenkančias apkrovas, padangų krovumą ir būtiną minimalų užpildymo balastu lygį;

i)

informacija apie sumontuotas priekabos stabdymo sistemas ir jų suderinamumą su velkamomis transporto priemonėmis;

j)

didžiausią galinio prikabintuvo vertikalią apkrovą, susijusią su galinių padangų dydžiu ir prikabintuvo tipu;

k)

informacija apie padargų naudojimą su galios perdavimo velenais ir apie tai, kad techniškai galimas velenų pokrypis priklauso nuo pagrindinio aptvaro ir (arba) laisvosios erdvės formos ir dydžio, įskaitant specifinę informaciją, kurios reikalaujama, kai tai yra 3 tipo sumažintų matmenų galios perdavimo velenas;

l)

identifikavimo plokštėje pakartoti duomenys apie didžiausias leidžiamas vilkti mases;

m)

įspėjimas, kad tarp traktoriaus ir velkamos transporto priemonės neturi būti žmonių.

4.3.   Triukšmo verčių nurodymas

Operatoriaus vadove turi būti nurodyta triukšmo, ties operatoriaus ausimi išmatuoto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/76/EB (4), ir važiuojančio traktoriaus triukšmo, išmatuoto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/63/EB (5) VI priedą, vertė.

4.4.   Vibracijos verčių nurodymas

Operatoriaus vadove turi būti pateikta vibracijos, išmatuotos pagal Tarybos direktyvą 78/764/EEB (6), lygio vertė.

4.5.   Atitinkami traktoriaus eksploatavimo režimai, kuriuos pagrįstai galima numatyti ir kuriuos galima laikyti ypač pavojingais:

a)

darbas su priekiniu–galiniu krautuvu (rizika, kurią kelia nukristi galintys objektai);

b)

miško darbai (krintančių ir (arba) duriančiųjų objektų pavojus);

c)

darbas su pasėlių purkštuvais, prikabintais arba velkamais (pavojingųjų cheminių medžiagų keliama rizika).

Ypatingas dėmesys operatoriaus vadove turi būti skiriamas traktoriaus naudojimui su minėta įranga.

4.5.1.   Priekinis–galinis krautuvas

4.5.1.1.

Operatoriaus vadove turi būti apibrėžti su priekinio–galinio krautuvo darbu susiję pavojai ir paaiškinta, kaip jų išvengti.

4.5.1.2.

Operatoriaus vadove turi būti nurodytos traktoriaus kėbule numatytos tvirtinimo vietos, kuriose priekinis–galinis krautuvas turi būti pritvirtintas, ir naudotinų tvirtinimo detalių dydis bei kokybė. Jeigu minėtos tvirtinimo vietos nėra numatytos, operatoriaus vadove turi būti draudžiama montuoti priekinį–galinį krautuvą.

4.5.1.3.

Jeigu tai traktoriai su programuojamų hidraulinių operacijų sekų valdymo įtaisais, pateikiama informacija apie krautuvo hidraulinės sistemos sujungimo būdą, kad ši funkcija nebūtų aktyvuota.

4.5.2.   Naudojimas miško darbams

4.5.2.1.

Žemės ūkio traktorių naudojant miško ūkio darbams, nustatyti šie pavojai:

a)

virstantys medžiai, pirmiausia tuo atveju, jeigu traktoriaus gale yra sumontuotas greiferinis kranas medžiams krauti,

b)

pro apsauginį operatoriaus apgaubą patenkantys objektai, pirmiausia tuo atveju, jeigu traktoriaus gale yra sumontuota keliamoji gervė.

4.5.2.2.

Operatoriaus vadove turi būti pateikta informacija apie:

a)

potencialius minėtus pavojus, aprašytus 4.5.2.1 punkte,

b)

visą neprivalomą įrangą, kurią galima naudoti minėtiems pavojams pašalinti,

c)

traktoriaus vietas, kuriose galima pritvirtinti apsaugines konstrukcijas, ir naudotinų tvirtinimo detalių dydį bei kokybę; jeigu nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų galima pritvirtinti tinkamas apsaugines konstrukcijas, tai turi būti nurodyta,

d)

apsaugines konstrukcijas, kurios gali būti operatoriaus darbo vietą nuo virstančių medžių apsaugantis rėmas arba kabinos duris, stogą ir langus dengiančios grotelės,

e)

apsauginių konstrukcijų nuo krintančių objektų lygį, jeigu yra.

4.5.3.   Darbas su pasėlių purkštuvais (pavojingųjų cheminių medžiagų keliama rizika)

Remiantis standartu EN 15695–1:2009 apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų lygis turi būti aprašytas operatoriaus vadove.“

4.

II priedo priedėlio antraštinė dalis iš dalies keičiama taip:

5.

II priedo priedėlio 1 punktas po 1.2 punkto papildomas šiomis eilutėmis:

„1.3.

Papildomi saugos reikalavimai, skirti specialiems naudojimo atvejams, jei taikoma:

1.3.1.

Apsauginės konstrukcijos nuo krintančių objektų

1.3.2.

Operatorius apsaugančios konstrukcijos

1.3.3.

Sąlyčio su pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis prevencija“.

6.

II priedo priedėlio 15 punktas (dokumentų sąrašas) papildomas taip:

„…operatoriaus vadovas.“


(1)  EBPO standartinė techninė žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų nuo krentančių objektų (AKKO) oficialiojo bandymo norma. 2008 m. spalio mėn. EBPO tarybos sprendimas C(2008) 128.

(2)  Šį dokumentą galima susirasti tinklalapyje: http://www.ISO.org/ISO/en/CatalogueDetailPage.CatalogueDetail?CSNUMBER = 9021&ICS1 = 65&ICS2 = 60&ICS3 = 1

(3)  Šį dokumentą galima rasti svetainėje: http://www.ISO.org/ISO/en/CatalogueDetailPage.CatalogueDetail?CSNUMBER = 9021&ICS1 = 65&ICS2 = 60&ICS3 = 1

(4)  OL L 201, 2009 8 1, p. 18.

(5)  OL L 214, 2009 8 19, p. 23.

(6)  OL L 255, 1978 9 18, p. 1.


SPRENDIMAI

13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/43


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/452/BUSP

2010 m. rugpjūčio 12 d.

dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje EUMM Georgia

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. rugsėjo 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/736/BUSP dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje EUMM Georgia (toliau – misija) (1). Šie bendrieji veiksmai netenka galios 2010 m. rugsėjo 14 d.

(2)

2010 m. gegužės 28 d. Politinis ir saugumo komitetas (PSK) rekomendavo pratęsti misijos įgaliojimų terminą papildomam 12 mėnesių laikotarpiui iki 2011 m. rugsėjo 14 d.

(3)

Misijos pavaldumo ir kontrolės struktūra neturėtų daryti poveikio misijos vado sutartiniams įsipareigojimams Komisijai dėl misijos biudžeto vykdymo.

(4)

Siekiant vykdyti šią misiją turėtų pradėti veikti Tarybos Generaliniame sekretoriate įsteigti budėjimo pajėgumai.

(5)

Misijos įgaliojimai bus vykdomi esant saugumo padėčiai, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, išdėstytiems Sutarties 21 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Misija

1.   Bendraisiais veiksmais 2008/736/BUSP įsteigtos Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (toliau – EUMM Georgia arba misija) įgaliojimų terminas pratęsiamas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d.

2.   EUMM Georgia vykdoma pagal 2 straipsnyje išdėstytą misijos apibūdinimą, ir ji atlieka 3 straipsnyje išdėstytas užduotis.

2 straipsnis

Misijos apibūdinimas

1.   EUMM Georgia, glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais, visų pirma Jungtinėmis Tautomis (JT) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), ir užtikrindama savo bei kitos Sąjungos veiklos nuoseklumą siekiant prisidėti prie stabilizavimo, normalizavimo bei pasitikėjimo stiprinimo, tuo pat metu prisidėdama prie Europos politikos formavimo ilgalaikiam politiniam sprendimui Gruzijoje remti, atlieka civilinę Šalių veiksmų stebėseną, įskaitant stebėseną, ar visoje Gruzijoje visiškai laikomasi šešių punktų susitarimo ir ar taikomos vėlesnės įgyvendinimo priemonės.

2.   Konkretūs misijos tikslai yra šie:

a)

prisidėti prie ilgalaikio stabilumo visoje Gruzijoje ir aplinkiniame regione;

b)

trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti padėtį sumažinant priešiškų veiksmų atsinaujinimo riziką, visiškai laikantis šešių punktų susitarimo ir taikant vėlesnes įgyvendinimo priemones.

3 straipsnis

Misijos užduotys

Siekiant įgyvendinti misiją EUMM Georgia užduotys yra šios:

1.

Stabilizavimas:

Stebėti, analizuoti su stabilizavimo procesu susijusią padėtį ir apie ją informuoti, daugiausia dėmesio skiriant visiškam šešių punktų susitarimo laikymuisi, įskaitant karinių pajėgų išvedimą ir judėjimo laisvę bei sabotuotojų veiksmus, taip pat žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.

2.

Normalizavimas:

Stebėti, analizuoti su civilinio valdymo normalizavimo procesu susijusią padėtį ir apie ją informuoti, daugiausia dėmesio skiriant teisinei valstybei, veiksmingoms teisėsaugos struktūroms ir tinkamai viešajai tvarkai. Misija taip pat stebi transporto grandžių, energetikos infrastruktūrų bei objektų saugumą, taip pat šalies viduje perkeltų asmenų bei pabėgėlių grįžimo politinius ir saugumo aspektus.

3.

Pasitikėjimo stiprinimas:

Prisidėti prie įtampos mažinimo palaikant ryšius, sudarant palankesnes sąlygas Šalių kontaktams bei pasitelkiant kitas pasitikėjimo stiprinimo priemones.

4.

Prisidėti prie Europos politikos formavimo ir Sąjungos būsimos veiklos.

4 straipsnis

Misijos struktūra

1.   EUMM Georgia struktūra yra tokia:

a)

Pagrindinė buveinė. Pagrindinę buveinę sudaro misijos vado ir pagrindinės buveinės personalo, vykdančio visas reikiamas pavaldumo, kontrolės bei paramos misijai funkcijas, biuras. Pagrindinė būstinė įsteigiama Tbilisyje.

b)

Misijos padaliniai. Geografiniu pagrindu paskirstyti misijos padaliniai vykdo stebėsenos užduotis ir būtinas paramos misijai funkcijas.

c)

Paramos padalinys. Paramos padalinys įsteigiamas Tarybos Generaliniame sekretoriate Briuselyje.

2.   1 dalyje nurodyta struktūra smulkiau apibūdinama operacijos plane (OPLAN).

5 straipsnis

Civilinės operacijos vadas

1.   Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) vadovas yra EUMM Georgia civilinės operacijos vadas.

2.   Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą vykdo PSK bendrai vadovaujant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis), strateginiu lygiu vadovauja EUMM Georgia ir vykdo jos kontrolę.

3.   Civilinės operacijos vadas užtikrina tinkamą ir veiksmingą Tarybos ir PSK sprendimų įgyvendinimą, įskaitant strateginių nurodymų misijos vadovui davimą, pastarąjį konsultuodamas bei teikdamas jam techninę pagalbą.

4.   Visi komandiruoti darbuotojai lieka visiškai pavaldūs siunčiančiosios valstybės nacionalinės valdžios institucijoms ar atitinkamai Sąjungos institucijai. Nacionalinės valdžios institucijos perduoda savo personalo, grupių ir padalinių operacinį valdymą (OPCON) civilinės operacijos vadui.

5.   Civilinės operacijos vadui tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad būtų tinkamai atlikta Sąjungos pareiga rūpintis savo personalu.

6.   Civilinės operacijos vadas ir Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis (toliau – ES specialusis įgaliotinis) prireikus vienas su kitu konsultuojasi.

6 straipsnis

Misijos vadas

1.   Misijos vadas yra atsakingas už misiją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

2.   Misijos vadas vadovauja civilinės operacijos vado paskirtiems prisidedančiųjų valstybių personalui, grupėms ir padaliniams, vykdo kontrolę, taip pat yra atsakingas už administravimą ir logistiką, įskaitant misijai suteiktą turtą, išteklius ir informaciją.

3.   Misijos vadas visam misijos personalui, įskaitant šiuo atveju paramos padalinio Briuselyje personalui, duoda nurodymus, susijusius su veiksmingu EUMM Georgia vykdymu veiksmų vietoje, yra atsakingas už jos koordinavimą ir kasdienį administravimą bei vykdo civilinės operacijos vado strateginius nurodymus.

4.   Misijos vadas yra atsakingas už misijos biudžeto vykdymą. Šiuo tikslu misijos vadas pasirašo sutartį su Komisija.

5.   Misijos vadas yra atsakingas už darbuotojų drausmės kontrolę. Komandiruotiems darbuotojams drausmines priemones taiko atitinkama nacionalinė valdžios institucija ar Sąjungos institucija.

6.   Misijos vadas atstovauja EUMM Georgia operacijų srityje ir užtikrina tinkamą informavimą apie misiją.

7.   Misijos vadas atitinkamai koordinuoja savo veiklą su kitais Sąjungos subjektais veiksmų vietoje. Nepažeidžiant pavaldumo tvarkos, misijos vadui vietos politines gaires suteikia ES specialusis įgaliotinis.

7 straipsnis

Personalas

1.   EUMM Georgia personalą pirmiausiai sudaro valstybių narių ar Sąjungos institucijų komandiruoti darbuotojai. Kiekviena valstybė narė ar Sąjungos institucija padengia išlaidas, susijusias su visais jų komandiruotais darbuotojais, įskaitant kelionės į dislokavimo vietą bei grįžimo iš jos išlaidas, atlyginimus, sveikatos draudimą ir išmokas, išskyrus taikomus dienpinigius ir išmokas dėl sunkumų bei rizikos.

2.   Jeigu valstybių narių komandiruoti darbuotojai reikiamų funkcijų įvykdyti negali, misija prireikus pagal sutartį taip pat gali įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus ir vietos darbuotojus. Išskirtiniais atvejais, kai tai deramai pagrįsta, nesant tinkamų pareiškimų iš valstybių narių, prireikus pagal sutartį gali būti įdarbinami dalyvaujančiųjų trečiųjų valstybių piliečiai.

3.   Visi darbuotojai laikosi misijos specialių būtiniausių veiklos saugumo standartų ir misijos saugumo plano, kuriuo remiama Sąjungos saugumo veiksmų vietoje politika. Kalbant apie ES įslaptintos informacijos, kuri darbuotojams yra patikėta vykdant jų pareigas, apsaugą, visi darbuotojai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų Tarybos saugumo nuostatuose (2).

8 straipsnis

Misijos ir jos personalo statusas

1.   Misijos ir jos personalo narių statusas, įskaitant atitinkamais atvejais privilegijas, imunitetus ir kitas papildomas garantijas, būtinas misijos užduotims vykdyti ir jai sklandžiai veikti, patvirtinamas Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.   Personalo narį komandiravusi prisidedančioji valstybė ar Sąjungos institucija nagrinėja visas su komandiravimu susijusias personalo nario pretenzijas arba pretenzijas dėl jo. Atitinkama valstybė ar Sąjungos institucija yra atsakinga už ieškinio komandiruotam asmeniui pareiškimą.

3.   Tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias misijos vadas sudaro su personalo nariais.

9 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   EUMM Georgia, kaip krizių valdymo operacijai, nustatoma viena pavaldumo tvarka.

2.   PSK Tarybos atsakomybe vykdo EUMM Georgia politinę kontrolę ir jai strategiškai vadovauja.

3.   Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato PSK bendrai vadovaujant vyriausiajam įgaliotiniui, yra EUMM Georgia vadas strateginiu lygiu ir vykdydamas šias pareigas duoda nurodymus misijos vadui, teikia jam konsultacijas ir techninę pagalbą.

4.   Civilinės operacijos vadas atsiskaito Tarybai per vyriausiąjį įgaliotinį.

5.   Misijos vadas vadovauja EUMM Georgia ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje bei yra tiesiogiai pavaldus civilinės operacijos vadui.

10 straipsnis

Politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas

1.   PSK Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe vykdo misijos politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą. Šis įgaliojimas apima įgaliojimus vyriausiojo įgaliotinio siūlymu skirti misijos vadą bei iš dalies keisti operacijų koncepciją (CONOPS) ir OPLAN. Tarybai paliekami įgaliojimai spręsti dėl misijos tikslų ir jos nutraukimo.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK reguliariai ir prireikus gauna civilinės operacijos vado ir misijos vado ataskaitas jų atsakomybei priskiriamais klausimais.

11 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nepažeidžiant Sąjungos sprendimų priėmimo savarankiškumo ir jos bendros institucinės struktūros, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie misijos, jei jos padengs su savo komandiruotais darbuotojais susijusias išlaidas, įskaitant atlyginimus, draudimą nuo visų rūšių rizikos, dienpinigius ir kelionės į Gruziją bei grįžimo iš jos išlaidas, taip pat jei prireikus prisidės prie misijos einamųjų išlaidų padengimo.

2.   Prie misijos prisidedančios trečiosios valstybės turi tas pačias teises ir pareigas atliekant kasdieninį misijos administravimą kaip ir valstybės narės.

3.   Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ir įsteigti Prisidedančiųjų valstybių komitetą.

4.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimais, kurie sudaromi pagal Sutarties 37 straipsnį, ir prireikus papildomais techniniais susitarimais. Jei Sąjunga ir trečioji valstybė sudaro susitarimą, kuriuo nustatomos tos trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant misiją.

12 straipsnis

Saugumas

1.   Civilinės operacijos vadas, koordinuodamas savo veiklą su Tarybos saugumo tarnyba, vadovauja misijos vado atliekamam saugumo priemonių planavimui ir užtikrina tinkamą bei veiksmingą jų įgyvendinimą vykdant EUMM Georgia pagal 5 ir 9 straipsnius.

2.   Misijos vadas yra atsakingas už misijos saugumą ir užtikrina, kad būtų laikomasi misijai taikytinų būtiniausių saugumo reikalavimų pagal Sąjungos politiką dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmų pagal Sutarties V antraštinę dalį ir ją papildančius dokumentus, saugumo.

3.   Misijos vadui padeda misijos saugumo pareigūnas, kuris yra atskaitingas misijos vadui ir palaiko glaudžius darbinius santykius su Tarybos saugumo tarnyba.

4.   Pagal OPLAN EUMM Georgia darbuotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, dalyvauja privalomuose mokymuose saugumo klausimais. Jie taip pat reguliariai dalyvauja misijos saugumo pareigūno organizuojamuose žinių atnaujinimo kursuose.

5.   Misijos vadas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal Tarybos saugumo nuostatus.

13 straipsnis

Budėjimo pajėgumai

Siekiant vykdyti EUMM Georgia, savo veiklą pradeda budėjimo pajėgumai.

14 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su misija susijusioms išlaidoms padengti nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d., yra 26 600 000 EUR.

2.   Visos išlaidos tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles ir procedūras.

3.   Misijos vadas už veiklą, vykdomą pagal jo sudarytą sutartį, yra visiškai atskaitingas Komisijai, kuri prižiūri jo veiklą.

4.   Trečiųjų valstybių subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo. Komisijai pritarus, misijos vadas gali sudaryti techninius susitarimus su valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis ir kitais tarptautiniais subjektais dėl įrangos, paslaugų ir patalpų teikimo EUMM Georgia.

5.   Finansinės priemonės turi atitikti misijos veiklos reikalavimus, įskaitant įrangos suderinamumą ir jos grupių sąveiką.

6.   Išlaidos padengiamos nuo šio sprendimo priėmimo datos.

15 straipsnis

Koordinavimas

1.   Nepažeidžiant pavaldumo tvarkos ir siekiant užtikrinti Sąjungos Gruzijai remti skirtų veiksmų nuoseklumą, misijos vadas savo veiksmus glaudžiai koordinuoja su Sąjungos delegacijos veiksmais.

2.   Misijos vadas glaudžiai koordinuoja savo veiklą su atitinkamų valstybių narių diplomatinių misijų vadovais.

3.   Misijos vadas bendradarbiauja su kitais šalyje veikiančiais tarptautiniais subjektais.

16 straipsnis

Įslaptintos informacijos teikimas

1.   Vadovaujantis Tarybos saugumo nuostatais, vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama atitinkamais atvejais ir pagal misijos reikmes teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „CONFIDENTIEL UE“ lygio slaptumo žyma, parengtus šiai misijai.

2.   Vadovaujantis Tarybos saugumo nuostatais, vyriausiajam įgaliotiniui taip pat leidžiama atitinkamais atvejais ir pagal misijos reikmes teikti JT ir ESBO ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, parengtus šiai misijai. Šiuo tikslu sudaromi vietos susitarimai.

3.   Atsiradus konkrečioms ir su veikla susijusioms neatidėliotinoms reikmėms, vyriausiajam įgaliotiniui taip pat leidžiama vadovaujantis Tarybos saugumo nuostatais teikti priimančiajai valstybei ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, parengtus šiai misijai. Visais kitais atvejais tokia informacija ir dokumentai priimančiajai valstybei pateikiami laikantis atitinkamų priimančiosios valstybės ir Sąjungos bendradarbiavimo procedūrų.

4.   Vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su Tarybos svarstymais dėl misijos, ir kuriems pagal Tarybos darbo taisyklių (3) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinio slaptumo reikalavimas.

17 straipsnis

Misijos peržiūra

Remiantis misijos vado ir Tarybos Generalinio sekretoriato ataskaita, kas šešis mėnesius PSK pateikiamas misijos peržiūros dokumentas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. VANACKERE


(1)  OL L 248, 2008 9 17, p. 26.

(2)  2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų nustatymo (OL L 101, 2001 4 11, p. 1).

(3)  2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/48


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. rugpjūčio 3 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB nustatomos tikrinimų ir kontrolės priemonių sąlygų bei pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos žmogaus audinių ir ląstelių srityje gairės

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5278)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/453/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (1), ypač į jos 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2004/23/EB nustatyti žmonėms skirtų žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, apdorojimo, ištyrimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo bei žmonėms skirtų produktų, pagamintų iš žmogaus audinių ir ląstelių, donorystės, įsigijimo, apdorojimo ir ištyrimo kokybės ir saugos standartai, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą.

(2)

Direktyvos 2004/23/EB 7 straipsniu nustatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti direktyvos reikalavimų laikymąsi, turi organizuoti tikrinimus ir taikyti atitinkamas kontrolės priemones, kad būtų neleidžiama plisti ligoms naudojant žmonėms skirtus žmogaus audinius ir ląsteles ir užtikrinama lygiaverčio lygio kokybė ir sauga.

(3)

Direktyvos 2004/23/EB 7 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad Komisija turi nustatyti tikrinimų ir kontrolės priemonių sąlygų bei atitinkamų pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos gaires, kad būtų pasiektas pastovus kompetencijos ir veiklos lygis. Gairės nėra teisiškai privalomos, tačiau jose valstybėms narėms pateikiama naudingų rekomendacijų, kaip įgyvendinti Direktyvos 2004/23/EB 7 straipsnį.

(4)

Komisija turėtų peržiūrėti ir atnaujinti šio sprendimo priede pateiktas gaires, remdamasi jai atsiųstomis valstybių narių ataskaitomis, kaip nustatyta Direktyvos 2004/23/EB 26 straipsnio 1 dalimi.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/23/EB 29 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede pateikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/23/EB 7 straipsnio 5 dalį nustatytos tikrinimų ir kontrolės priemonių sąlygų bei pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos žmogaus audinių ir ląstelių srityje gairės.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 102, 2004 4 7, p. 48.


PRIEDAS

TIKRINIMŲ IR KONTROLĖS PRIEMONIŲ SĄLYGŲ BEI PAREIGŪNŲ MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS ŽMOGAUS AUDINIŲ IR LĄSTELIŲ SRITYJE GAIRĖS

1.   Gairių tikslas

Šiomis gairėmis siekiama valstybėms narėms pateikti rekomendacijas dėl nuoseklaus kompetencijos lygio ir tikrinimų audinių ir ląstelių srityje atlikimo.

2.   Inspektorių pareigos

Inspektorius turėtų turėti oficialų pažymėjimą ir būti aiškiai raštu įgaliotas kompetentingos institucijos atlikti konkrečią užduotį. Inspektorius turėtų rinkti išsamią informaciją ir ją teikti kompetentingai institucijai laikydamasis specialiųjų tikrinimo įgaliojimų.

Tikrinimas atliekamas atrankos būdu, nes tikrinimą atliekantys inspektoriai negali ištirti visų sričių ir dokumentų. Inspektorius neturėtų būti atsakingas už trūkumus, kurių nebuvo įmanoma pastebėti tikrinimo metu dėl laiko stokos ar ribotos tikrinimo aprėpties arba dėl to, kad atliekant tikrinimą nebuvo įmanoma stebėti, kaip atliekamos tam tikros procedūros.

3.   Inspektorių kvalifikacija

Inspektoriai bent jau turi turėti:

a)

diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialią kvalifikaciją medicinos ar biologijos mokslo srityje įrodantį dokumentą, įteiktą užbaigus studijas universitete arba susijusios valstybės narės lygiaverčiais pripažįstamus kursus;

bei

b)

praktinės patirties, įgytos dirbant audinių, ląstelių ar kraujo srityje veikiančioje įstaigoje. Kitokią ankstesnę patirtį taip pat galima pripažinti tinkama.

Išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad a punkte nustatytas reikalavimas gali būti netaikomas asmenims, turintiems daug tinkamos patirties.

4.   Inspektorių mokymas

Pradėdami eiti pareigas, inspektoriui turi baigti specialius įvadinius mokymus. Į šių mokymų programą turėtų būti bent jau įtraukta:

a)

susijusiose valstybėse narėse taikomos akreditavimo, paskyrimo, įgaliojimo ar licencijavimo sistemos;

b)

galiojanti inspektorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų sistema;

c)

audinių ir ląstelių srityje veikiančių įstaigų veiklos techniniai aspektai;

d)

tikrinimo metodai ir procedūros, įskaitant praktines užduotis;

e)

tarptautinės kokybės valdymo sistemos (ISO, EN);

f)

nacionalinės sveikatos sistemos ir audinių bei ląstelių srities organizacinės struktūros susijusiose valstybėse narėse;

g)

nacionalinių priežiūros institucijų organizacija;

h)

tarptautinės tikrinimo priemonės ir kitos atitinkamos institucijos.

Šis įvadinis mokymas turėtų būti papildytas specialiu mokymu bei prireikus nuolatiniu vidiniu mokymu visos inspektoriaus tarnybos metu.

5.   Tikrinimų rūšys

5.1.

Galimi įvairių rūšių tikrinimai:

a)

bendrieji sisteminiai tikrinimai turėtų būti atliekami vietoje, o į tikrinimo sritį turi patekti visos procedūros ir veikla, įskaitant organizacinę struktūrą, politikos kryptis, pareigas, kokybės valdymą, personalą, dokumentus, duomenų kokybę, duomenų apsaugą ir slaptumą užtikrinančias sistemas, patalpas, įrangą, sutartis, skundus ir paskirstymo sustabdymą ar auditą, informacinius ryšius (vidaus ir tarptautinius) bei audinių ir ląstelių atsekamumą;

b)

teminiai tikrinimai turėtų būti atliekami vietoje ir būti skirti vienai ar daugiau specialių temų, kaip antai kokybės valdymo sistemos, pasirengimo procesas, budrumo sistemos ar laboratorinių donoro tyrimų sąlygos;

c)

dokumentų patikros atliekamos ne vietoje, o kitur ir gali apimti visas procedūras ir veiklą arba būti skirtos vienai ar kelioms konkrečioms temoms;

d)

pakartotiniai tikrinimai gali būti atliekami kaip rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimai ar nauji tyrimai, kuriais siekiama stebėti, kaip vykdomi taisomieji veiksmai, nustatyti per ankstesnį tikrinimą.

5.2.

Be to, galimi kai kurie specialūs tikrinimai:

a)   trečiosios šalies tikrinimai– tai dokumentų patikros ar tikrinimai vietoje trečiosiose šalyse, kuriuos reikėtų atlikti kaip nustatyta Direktyvos 2004/23/EB 24 straipsnyje;

b)   jungtiniai tikrinimai– tai tikrinimai, kuriuos valstybė narė, apsvarsčiusi galimybes ir įvertinusi konkrečias aplinkybes, įskaitant išteklių ar ekspertų trūkumą, gali paprašyti kitos kompetentingos Sąjungos institucijos atlikti prašančiosiose valstybės narės teritorijoje kartu su jos pareigūnais.

6.   Tikrinimų grafikas

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti tikrinimų programą, numatyti ir skirti reikiamus išteklius.

Vadovaujantis Direktyvos 2004/23/EB 7 straipsnio 3 dalimi, tikrinimus reguliariai organizuoja ir kontrolės priemones taiko kompetentinga institucija ar institucijos. Tarp dviejų tikrinimų turi būti ne ilgesnis kaip dviejų metų tarpas.

Visapusišką visų veiklos sričių tikrinimą vietoje rekomenduojama atlikti bent kartą per keturis metus. Tarp dviejų bendrųjų sisteminių tikrinimų galima atlikti teminį tikrinimą, skirtą konkrečiai temai ar procedūrai, arba, kita vertus, galima atlikti dokumentų patikrą, jeigu nuo paskutiniojo tikrinimo niekas iš esmės nesikeitė.

7.   Tikrinimų atlikimas

7.1.

Jeigu leidžia ištekliai, grupę turėtų sudaryti skirtingą kompetenciją turintys nariai.

Prireikus galima pasitelkti nepriklausomą ekspertą, padėsiantį atlikti specialų tikrinimą. Šio eksperto statusas turi būti tik patariamasis.

Paprastai reikėtų neleisti tikrinimų atlikti vienam inspektoriui. Bent vienas iš inspektorių turėtų turėti mažiausiai dvejų metų praktinę patirtį, kaip nurodyta 3 dalies b punkte.

7.2.

Atlikus tikrinimą, patikrintai audinių srityje veikiančiai įstaigai ar trečiajai šaliai reikėtų nusiųsti tikrinimo ataskaitą. Ataskaitos išvadose reikėtų aiškiai nurodyti pastebėtus trūkumus.

Ataskaitoje reikėtų nustatyti datą, iki kurios audinių srityje veikianti įstaiga ar trečioji šalis turėtų pateikti siūlymus, bei ataskaitoje nurodytų trūkumų ištaisymo tvarkaraštį.

Prireikus galima atlikti pakartotinį tikrinimą, siekiant užtikrinti rekomendacijų įgyvendinimą.

8.   Tikrinimų kokybės valdymo sistema

Kiekviena kompetentinga institucija turėtų įdiegti kokybės valdymo sistemą, kuri būtų sudaryta iš tinkamų standartinių veiklos procedūrų ir atitinkamos vidaus audito sistemos. Kompetentingos institucijos turėtų reguliariai atlikti savo tikrinimų sistemų vertinimą.


13.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 213/51


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. rugpjūčio 12 d.

dėl žemės ūkio produktų, išskyrus cukrų, perteklinių atsargų kiekio nustatymo ir dėl jų pašalinimo, susijusio su Bulgarijos ir Rumunijos įstojimu į ES, finansinių pasekmių

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5524)

(Tekstas autentiškas tik rumunų kalba)

(2010/454/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo V priedo 3 skyriaus 4 dalį,

kadangi:

(1)

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto V priedo 3 skyriaus 2 dalyje numatyta, kad bet kurios privačios ar viešosios produktų atsargos, įstojimo į ES dieną esančios laisvoje apyvartoje Bulgarijos ir Rumunijos (toliau – naujosios valstybės narės) teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima vertinti kaip įprastines perkeliamąsias atsargas, turi būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita. Kiekvieno produkto įprastinių perkeliamųjų atsargų sąvoka apibrėžiama remiantis konkrečiais kiekvieno bendro rinkos organizavimo kriterijais ir tikslais.

(2)

Atsižvelgiant į kiekvienam rinkos organizavimui būdingus kriterijus bei tikslus ir į kainų, egzistavusių naujosiose valstybėse narėse prieš įstojimą į ES, santykį su Bendrijos kainomis, įprastinės perkeliamosios atsargos turėtų būti vertinamos pagal kiekvienam sektoriui būdingus veiksnius.

(3)

Perteklinių atsargų lygis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis 2006 m. vidaus gamybos pokyčiu pridėjus importą ir atėmus eksportą, lyginant su vidutiniu trejų ankstesnių metų vidaus gamybos pokyčiu pridėjus importą ir atėmus eksportą.

(4)

Apskaičiavimo rezultatai turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kad kai kurių kategorijų produktai, pvz., sviestas ir lydytas sviestas, įvairios kokybės ryžiai, apyniai, sėklos, vyno kilmės etilo alkoholis, tabakas ir javai, gali būti pakeisti vieni kitais ir vertinami kaip viena grupė, kurioje tam tikrų produktų atsargų padidėjimą atsveria kitų produktų atsargų sumažėjimas.

(5)

Siekiant atsižvelgti į ekonomikos augimą per pertekliniam atsargų kiekiui apskaičiuoti skirtą laikotarpį ir dėl to galimai padidėjusį maisto suvartojimą, pradėta taikyti tiesinės tendencijos funkcija, pradžioje remiantis 2003–2005 m. gamybos ir prekybos duomenimis. Jei pradėjus taikyti tiesinės tendencijos funkciją gautas rezultatas rodė didesnį perteklių, buvo remtasi vidutiniu trejų ankstesnių metų vidaus gamybos pokyčiu pridėjus importą ir atėmus eksportą.

(6)

Nedideliems perteklinių atsargų kiekiams pašalinti nustatyta riba: jei tam tikro produkto perteklinių atsargų kiekis neviršijo 10 % kiekio, kurį būtų galima vertinti kaip to produkto įprastines perkeliamąsias atsargas, buvo laikoma, kad bauda valstybei narei neturėtų būti skiriama. Ši 10 % riba nustatoma atsižvelgiant į tam tikromis pasirengimo narystei aplinkybėmis surinktos statistinės informacijos paklaidą ir į šios užduoties sudėtingumą bei mastą.

(7)

Be to, Komisija paragino naująsias valstybes nares pateikti argumentus dėl konkrečių situacijų, kuriose būtų pateisintos didesnės nei įprasta atsargos, ir juos įvertino. Įvertinus argumentus skaičiai, nustatyti pagal 1–6 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką, pakeisti nebuvo.

(8)

Apskaičiavimas turėtų būti pagrįstas oficialiais valstybių narių Eurostatui pateiktais duomenimis, jei jų turima. Jei dėl statistinių duomenų konfidencialumo tokių duomenų neturima, turėtų būti naudojami oficialūs naujųjų valstybių narių Komisijai pateikti duomenys.

(9)

Bulgarijos atveju, pagal 1–6 konstatuojamosiose dalyse nustatytą metodiką matematiškai apdorojus 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytą statistinę informaciją gautas rezultatas rodo, kad perteklinių atsargų neturima, todėl nereikia svarstyti jokių 7 konstatuojamojoje dalyje minėtų argumentų dėl konkrečių situacijų.

(10)

Norint apskaičiuoti finansines perteklinių atsargų susidarymo pasekmes, reikėtų apskaičiuoti jų šalinimo išlaidas. Kadangi konservuotiems grybams, kurių susidarė dideli perteklinių atsargų kiekiai, eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos, atliekant atitinkamus skaičiavimus tikslinga remtis vidutinių vidaus ir išorės kainų skirtumais. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės pasekmės, susijusios su perteklinių atsargų susidarymu, yra laikinos, susijusios valstybės narės atitinkamas sumas turėtų sumokėti į Sąjungos biudžetą. Būtina nustatyti tokių mokėjimų datą. Atsižvelgiant į sunkias ekonomines sąlygas, kurias nurodė Rumunija, nuspręsta šias sumas leisti sumokėti per ketverius metus.

(11)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede nurodyti žemės ūkio produktų kiekiai, esantys Bulgarijos ir Rumunijos laisvoje apyvartoje įstojimo į ES dieną ir viršijantys kiekius, kuriuos galima laikyti įprastinėmis perkeliamosiomis atsargomis 2007 m. sausio 1 d., ir sumos, kurias dėl šių kiekių šalinimo išlaidų privalo mokėti šios naujosios valstybės narės.

2 straipsnis

1.   Priede nurodytos sumos vertinamos kaip Sąjungos biudžeto pajamos.

2.   Rumunija šias priede nurodytas sumas į Sąjungos biudžetą gali mokėti keturiomis vienodomis dalimis. Pirma dalis sumokama iki paskutinės dienos antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį apie šį sprendimą pranešama minėtai naujajai valstybei narei. Kitos dalys sumokamos atitinkamai iki 2011 m. spalio 31 d., 2012 m. spalio 31 d. ir 2013 m. spalio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 12 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOŞ

Komisijos narys


PRIEDAS

ĮPRASTINIŲ PERKELIAMŲJŲ ATSARGŲ KIEKIUS VIRŠIJANTYS KIEKIAI IR SUMOS, KURIAS PRIVALO SUMOKĖTI BULGARIJA IR RUMUNIJA

 

Rumunija

 

Kiekis tonomis

Suma tūkstančiais eurų

Konservuoti grybai

685

108

Iš viso

685

108