ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.186.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 186

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. liepos 20d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 632/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 24-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) ir 8-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) ( 1 )

1

 

*

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 633/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 14-uoju aiškinimu ( 1 )

10

 

*

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 634/2010, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Ricotta di Bufala Campana (SKVN))

14

 

*

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 635/2010, kuriuo pradedama sūrių, 2011 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra

16

 

 

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 636/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

22

 

 

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 637/2010, kuriuo sustabdomas licencijos paraiškų dėl cukraus produktų pagal tam tikras tarifines kvotas teikimas

24

 

 

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 638/2010 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2010 m. liepos mėnesio dienas, atsižvelgiant į pagal Reglamentą (EB) Nr. 620/2009 administruojamą aukštos kokybės jautienos tarifinę kvotą

26

 

 

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 639/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

27

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/400/ES

 

*

2010 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo

29

 

 

2010/401/ES

 

*

2010 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Kipre

30

 

 

2010/402/ES

 

*

2009 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos atleidžiant nuo aplinkos mokesčio keramikos gamintojus, kurią Nyderlandai planuoja skirti C 5/09 (ex N 210/08) (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9972)  ( 1 )

32

 

 

2010/403/ES

 

*

2010 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas, kuriuo elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai Italijos Šiaurės makrozonoje ir mažmeniniam elektros energijos pardavimui galutiniams vartotojams, prijungtiems prie Italijos vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos elektros energijos tinklo, leidžiama netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4740)  ( 1 )

44

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 632/2010

2010 m. liepos 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 24-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) ir 8-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2009 m. lapkričio 4 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė persvarstytą 24-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS) Susijusių šalių atskleidimas (toliau – persvarstytas 24-asis TAS). Persvarstyto 24-ojo TAS pakeitimais siekiama supaprastinti susijusios šalies apibrėžtį kartu pašalinant tam tikrą vidinį nenuoseklumą ir su valdžios institucija susijusiems ūkio subjektams suteikiama tam tikrų išimčių dėl informacijos, kurią šie ūkio subjektai turi pateikti dėl susijusių šalių sandorių, kiekio.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad persvarstytas 24-asis TAS atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standarto tvirtinimo ir Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Siekiant užtikrinti tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumą, priėmus persvarstytą 24-ąjį TAS, turi būti taisomas 8-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS).

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

24-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) pakeičiamas persvarstytu 24-uoju TAS, kaip nurodyta šio reglamento priede;

2)

8-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą 24-ąjį TAS ir 8-ojo TFAS pataisą taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2010 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

24-asis TAS

24-asis TAS Susijusių šalių atskleidimas

8-asis TFAS

8-ojo TFAS Veiklos segmentai pataisa

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

24-asis tarptautinis apskaitos standartas

Susijusių šalių atskleidimas

TIKSLAS

1

Šio standarto tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjekto finansinėse ataskaitose būtų atskleista informacija, būtina siekiant atkreipti dėmesį, kad susijusių šalių buvimas, su šiomis šalimis siejami sandoriai ir skolų likučiai, įskaitant įsipareigojimus, gali turėti įtakos šio ūkio subjekto finansinei būklei, taip pat pelnui ar nuostoliams.

TAIKYMAS

2

Šis standartas turi būti taikomas:

a)

nustatant susijusių šalių santykius ir sandorius;

b)

nustatant ūkio subjekto ir susijusių šalių skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus;

c)

nustatant aplinkybes, kurioms esant reikalaujama atskleisti a ir b punktuose nurodytus duomenis; ir

d)

nustatant, kokią informaciją būtina atskleisti apie minėtus straipsnius.

3

Šiame standarte reikalaujama atskleisti susijusių šalių santykius, sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, konsoliduotose ir atskirose patronuojančios įmonės, dalininko ar investuotojo finansinėse ataskaitose, pateikiamose vadovaujantis 27-uoju TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“. Šis standartas taip pat taikomas individualioms finansinėms ataskaitoms.

4

Susijusios šalies sandoriai su kitais grupės ūkio subjektais ir skolų šiems ūkio subjektams likučiai atskleidžiami ūkio subjekto finansinėse ataskaitose. Grupės vidaus susijusių šalių sandoriai ir skolų likučiai eliminuojami rengiant konsoliduotas grupės finansines ataskaitas.

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMO TIKSLAS

5

Susijusių šalių santykiai yra įprasta prekybos ir verslo ypatybė. Pavyzdžiui, ūkio subjektai dažnai dalį savo veiklos vykdo per dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Esant tokioms aplinkybėms ūkio subjektas gali paveikti ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinę ir veiklos politiką kontrolės, bendros kontrolės arba reikšmingos įtakos būdu.

6

Susijusių šalių santykiai gali daryti poveikį ūkio subjekto pelnui ar nuostoliams ir jo finansinei būklei. Susijusios šalys gali sudaryti tokius sandorius, kurių nesudarytų nesusijusios šalys. Pavyzdžiui, ūkio subjektas, parduodantis prekes jį patronuojančiai įmonei jų savikaina, kitam klientui prekių tokiomis sąlygomis gali ir neparduoti. Be to, sandorių tarp susijusių šalių sumos gali skirtis nuo sandorių tarp nesusijusių šalių sumų.

7

Susijusių šalių santykiai gali paveikti ūkio subjekto pelną ar nuostolius ir finansinę būklę net tada, kai nevykdomi susijusių šalių sandoriai. Vien tokių santykių buvimas gali daryti poveikį ūkio subjekto sandoriams su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, dukterinė įmonė gali nutraukti santykius su prekybos partneriu, kai patronuojanti įmonė įsigyja kitą dukterinę įmonę, besiverčiančią tuo pačiu verslu, kaip ir buvęs prekybos partneris. Arba viena šalis gali susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų dėl reikšmingos kitos šalies įtakos, pavyzdžiui, patronuojanti įmonė gali nurodyti savo dukterinei įmonei nevykdyti tyrimo ir plėtros veiklos.

8

Dėl šių priežasčių žinios apie ūkio subjekto susijusių šalių sandorius, skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, ir santykius gali turėti įtakos tam, kaip finansinių ataskaitų vartotojai įvertins ūkio subjekto veiklą, įskaitant jo patiriamą riziką ir galimybes.

APIBRĖŽTYS

9

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

Susijusi šalis yra asmuo arba ūkio subjektas, susijęs su finansines ataskaitas rengiančiu ūkio subjektu (šiame standarte vadinamas „ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu“).

a)

Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:

i)

kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;

ii)

turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba

iii)

yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

b)

Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų:

i)

ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis);

ii)

vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);

iii)

abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;

iv)

vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;

v)

ūkio subjektas yra išmokų, mokamų ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba su juo susijusio ūkio subjekto darbuotojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, plano vykdytojas. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pats yra tokio plano vykdytojas, finansuojantys darbdaviai taip pat yra susiję su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu;

vi)

ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja a punkte nurodytas asmuo;

vii)

a punkto i papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.

Susijusių šalių sandoris – išteklių, paslaugų arba įsipareigojimų perdavimas tarp ataskaitas teikiančio ūkio subjekto ir susijusios šalies, neatsižvelgiant į tai, nustatoma kokia nors kaina ar ne.

Artimi asmens šeimos nariai – šeimos nariai, kurie gali turėti įtakos asmeniui arba kuriems asmuo gali turėti įtakos sandoriuose su ūkio subjektu; jie gali būti:

a)

to asmens vaikai ir sutuoktinis arba šeimyninis partneris;

b)

to asmens sutuoktinio arba šeimyninio partnerio vaikai; ir

c)

to asmens arba jo sutuoktinio arba šeimyninio partnerio išlaikytiniai.

Kompensacija apima visas išmokas darbuotojams (kaip apibrėžta 19-ajame TAS „Išmokos darbuotojams“), įskaitant tas, kurioms taikomas 2-asis TFAS „Mokėjimas akcijomis“. Išmokos darbuotojams – tai visų formų atlygis, mokamas, mokėtinas ar teikiamas paties ūkio subjekto ar ūkio subjekto vardu mainais už šiam ūkio subjektui suteiktas paslaugas. Tai taip pat ir toks patronuojančios įmonės vardu ūkio subjektui mokamas atlygis. Kompensacija yra:

a)

trumpalaikės išmokos darbuotojams, tokios kaip alga, atlyginimas ir socialinio draudimo įmokos, mokamos metinės atostogos ir mokamos atostogos dėl ligos, pelno dalis ir priemokos (jei išmokamos per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos) ir nepiniginės išmokos (tokios kaip sveikatos priežiūra, būstas, automobiliai ir nemokamos ar dotuojamos prekės ir paslaugos) esamiems darbuotojams;

b)

išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui, tokios kaip pensijos, kitos pašalpos, mokamos išeinant į pensiją, gyvybės draudimas ir sveikatos priežiūra pensiniu laikotarpiu;

c)

kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams, įskaitant išmokas, mokamas už ilgalaikį darbą ar mokslininko atostogas, išmokas jubiliejaus proga ar kitas su ilgalaikiu darbu susijusias išmokas, ilgalaikio nedarbingumo išmokas ir (jei išmokama per dvylika ar daugiau mėnesių po laikotarpio pabaigos) pelno dalį, priemokas ir atidėtas kompensacijas;

d)

išeitinės išmokos; ir

e)

mokėjimas akcijomis.

Kontrolė – teisė valdyti ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos iš jo veiklos.

Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas ekonominės veiklos kontrolės pasidalijimas.

Pagrindiniai vadovaujantys darbuotojai – asmenys, kurie turi valdžią ir yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi už ūkio subjekto veiklos planavimą, vadovavimą šiai veiklai ir jos kontrolę, pvz., direktoriai (generalinis direktorius ar kiti).

Reikšminga įtaka – teisė dalyvauti priimant ūkio subjekto finansinės ir ekonominės veiklos politikos sprendimus, tačiau tai nėra šios politikos kontrolė. Reikšmingą įtaką gali garantuoti akcijų nuosavybė, įstatai arba sutartis.

Valdžios institucija – vyriausybė, vyriausybės agentūros ir panašios vietinės, nacionalinės ir tarptautinės institucijos.

Su valdžios institucija susijęs ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris yra valstybės kontroliuojamas, bendrai kontroliuojamas arba kuriam valstybė turi reikšmingos įtakos.

10

Vertinant kiekvieną įmanomą susijusių šalių santykių atvejį, dėmesys turi būti sutelkiamas ne tik į teisinę formą, bet ir santykių esmę.

11

Šiame standarte susijusiomis šalimis nelaikomi:

a)

du ūkio subjektai vien todėl, kad jie turi bendrą direktorių ar kitą pagrindinį vadovaujantį darbuotoją, arba todėl, kad vieno ūkio subjekto pagrindinis vadovaujantis darbuotojas turi reikšmingos įtakos kitam ūkio subjektui;

b)

du dalininkai vien todėl, kad jie bendrai kontroliuoja bendrą įmonę;

c)

i)

finansų teikėjai;

ii)

profsąjungos;

iii)

komunalinių paslaugų įmonės; ir

iv)

vyriausybės departamentai ir agentūros, kurie nekontroliuoja ar bendrai nekontroliuoja ataskaitas teikiančio ūkio subjekto ir neturi jam reikšmingos įtakos;

turintys įprastinių sandorių su ūkio subjektu (net jei jie gali paveikti ūkio subjekto veiksmų laisvę ar dalyvauti jam priimant sprendimus);

d)

klientas, tiekėjas, frančizės teisės suteikėjas, platintojas ar generalinis agentas, su kuriuo ūkio subjektas sudaro didelę savo verslo sandorių dalį, tik dėl atsiradusios ekonominės priklausomybės.

12

Susijusios šalies apibrėžtyje asocijuotoji įmonė apima asocijuotosios įmonės dukterines įmones, o bendra įmonė apima bendros įmonės dukterines įmones. Todėl, pavyzdžiui, asocijuotosios įmonės dukterinė įmonė ir investuotojas, turintis reikšmingos įtakos asocijuotajai įmonei, yra susiję vienas su kitu.

ATSKLEIDIMAS

Visi ūkio subjektai

13

Patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių santykiai atskleidžiami nepriklausomai nuo to, ar tarp šių susijusių šalių kada nors buvo sudarytų sandorių. Ūkio subjektas turi pateikti jį patronuojančios įmonės pavadinimą ir (jei jos skirtingos) pagrindinės kontroliuojančiosios šalies pavadinimą. Jeigu ūkio subjektą patronuojanti įmonė ir pagrindinė kontroliuojančioji šalis neteikia viešai prieinamų konsoliduotų finansinių ataskaitų, taip pat turi būti nurodomas kitos aukštesnės patronuojančios įmonės, kuri teikia tokias ataskaitas, pavadinimas.

14

Kad finansinių ataskaitų vartotojai galėtų susidaryti nuomonę apie susijusių šalių santykių įtaką ūkio subjektui, reikia atskleisti informaciją apie kontroliuojamus susijusių šalių santykius, neatsižvelgiant į tai, ar buvo sandorių tarp šių susijusių šalių.

15

Reikalavimas atskleisti susijusių šalių santykius tarp patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių taikomas kartu su 27-ojo TAS, 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ ir 31-ojo TAS „Dalys bendrose įmonėse“ atskleidimo reikalavimais.

16

13 dalyje nurodyta kita aukštesnė patronuojanti įmonė. Tai pirma grupės patronuojanti įmonė, pagal subordinaciją aukštesnė už tiesioginę patronuojančią įmonę, teikianti viešai prieinamas konsoliduotas finansines ataskaitas.

17

Ūkio subjektas turi pateikti bendrą pagrindinių vadovaujančių darbuotojų kompensacijos sumą ir sumas pagal šias kategorijas:

a)

trumpalaikės išmokos darbuotojams;

b)

išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui;

c)

kitos ilgalaikės išmokos;

d)

išeitinės išmokos; ir

e)

mokėjimas akcijomis.

18

Jeigu finansinių ataskaitų laikotarpiais ūkio subjektas turėjo susijusių šalių sandorių, jis turi atskleisti susijusių šalių santykių pobūdį, informaciją apie šiuos sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, reikalingą tam, kad informacijos naudotojai galėtų suprasti galimą šių santykių poveikį finansinėms ataskaitoms. Šie atskleidimo reikalavimai taikomi kartu su 17 straipsnio reikalavimais. Būtina atskleisti bent šią informaciją:

a)

sandorių sumas;

b)

skolų likučių sumą, įskaitant įsipareigojimus, ir:

i)

jų terminus ir sąlygas, įskaitant tai, ar jie yra užtikrinti garantu, o taip pat skolų padengimo pobūdį; ir

ii)

išsamią informaciją apie bet kokias suteiktas ar gautas garantijas;

c)

abejotinų skolų, susijusių su skolų likučių suma, atidėjinius; ir

d)

per ataskaitinį laikotarpį pripažintas sąnaudas, susijusias su blogomis ar abejotinomis susijusių šalių skolomis.

19

Pagal 18 straipsnį turi būti atskirai atskleista informacija apie:

a)

patronuojančią įmonę;

b)

kitus ūkio subjektus, bendrai kontroliuojančius šį ūkio subjektą arba darančius jam reikšmingą įtaką;

c)

dukterines įmones;

d)

asocijuotąsias įmones;

e)

bendras įmones, kurių dalininkas yra ūkio subjektas;

f)

ūkio subjekto ar jį patronuojančios įmonės pagrindinius vadovaujančius darbuotojus; ir

g)

kitas susijusias šalis.

20

Pagal 19 straipsnį reikalaujamas sumų, mokėtinų susijusioms šalims arba iš jų gautinų, skirstymas į skirtingas grupes papildo 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ reikalavimą pateikti informaciją finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte. Šios grupės išplečiamos, siekiant pateikti išsamesnę susijusių šalių skolų likučių analizę, ir taikomos susijusių šalių sandoriams.

21

Sandorių, kuriuos reikia atskleisti tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti su susijusia šalimi, pavyzdžiai:

a)

produktų (baigtų ar nebaigtų gaminti) pirkimas arba pardavimas;

b)

nekilnojamojo ir kito turto pirkimas ar pardavimas;

c)

paslaugų teikimas ar gavimas;

d)

nuomos sutartys;

e)

tyrimų ir plėtros perdavimas;

f)

perdavimas pagal licencijų sutartis;

g)

perdavimai pagal finansinius susitarimus (įskaitant paskolas ir kapitalo įnašus grynaisiais pinigais ar natūra);

h)

garantijos arba užstato teikimas;

i)

įsipareigojimai ką nors padaryti, jei ateityje įvyktų arba neįvyktų tam tikras įvykis, įskaitant vykdomas sutartis (1) (pripažinti ir nepripažinti); ir

j)

ūkio subjekto vardu ar tos susijusios šalies vardu ūkio subjekto įvykdomi įsipareigojimai.

22

Patronuojančios ar dukterinės įmonės dalyvavimas nustatytų išmokų plane, pagal kurį rizika paskirstoma grupės ūkio subjektams, yra susijusių šalių sandoris (žr. 19-ojo TAS 34B straipsnį).

23

Informacija apie tai, kad susijusių šalių sandoriai buvo sudaryti sąlygomis, būdingomis sandoriams tarp nesusijusių šalių, atskleidžiama tik tada, kai tokias sąlygas galima pagrįsti.

24

Panašaus pobūdžio straipsniai gali būti atskleidžiami juos sujungiant, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras pateikimas būtinas dėl to, kad būtų galima suprasti susijusių šalių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms.

Su valdžios institucija susiję ūkio subjektai

25

Ataskaitas teikiantis ūkio subjektas atleidžiamas nuo prievolės vykdyti 18 straipsnio reikalavimus atskleisti susijusių šalių sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, kai susijusi šalis yra:

a)

valdžios institucija, kontroliuojanti, bendrai kontroliuojanti ataskaitas teikiantį ūkio subjektą arba turinti jam reikšmingos įtakos; ir

b)

kitas ūkio subjektas, kuris yra susijusi šalis dėl to, kad ta pati valdžios institucija kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja tiek ataskaitas teikiantį ūkio subjektą, tiek kitą ūkio subjektą arba turi jiems reikšmingos įtakos.

26

Jeigu ataskaitas teikiantis ūkio subjektas taiko 25 straipsnyje numatytą išimtį, jis turi atskleisti tokią informaciją apie 25 straipsnyje nurodytus sandorius ir susijusius skolų likučius:

a)

valdžios institucijos pavadinimą ir jos santykių su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu pobūdį (t. y. kontrolė, bendra kontrolė arba reikšminga įtaka);

b)

tokią pakankamai išsamią informaciją, padedančią ūkio subjekto finansinių ataskaitų vartotojams suprasti susijusių šalių sandorių poveikį jo finansinėms ataskaitoms:

i)

kiekvieno savaime reikšmingo sandorio pobūdį ir sumą; ir

ii)

kitų sandorių, kurie yra reikšmingi kaip visuma, bet ne kiekvienas atskirai, atveju – kokybinį arba kiekybinį jų turinį. Sandorių tipai išvardyti 21 straipsnyje.

27

Spręsdamas kaip išsamiai reikia atskleisti informaciją pagal 26 straipsnio b punkto reikalavimus, ataskaitas teikiantis ūkio subjektas atsižvelgia į susijusių šalių santykių artumą ir kitus veiksnius, kurie yra svarbūs nustatant sandorio reikšmingumo lygį, tokius kaip:

a)

ar jis reikšmingas savo mastu;

b)

ar jis vykdomas ne rinkos sąlygomis;

c)

ar jis nepriskiriamas kasdienės veiklos operacijoms, pvz., verslo įsigijimas ir pardavimas;

d)

ar apie jį pranešta reguliavimo ar priežiūros institucijoms;

e)

ar apie jį pranešta aukštesniajai vadovybei;

f)

ar jam reikalingas akcininkų pritarimas.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

28

Ūkio subjektas šį standartą turi retrospektyviai taikyti 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinėms ataskaitoms. Tiek visą standartą, tiek 25–27 straipsniuose nurodytas išimtis, taikomas su valdžios institucija susijusiems ūkio subjektams, leidžiama taikyti anksčiau. Jei ūkio subjektas taiko visą standartą arba tas dalines išimtis laikotarpiui, prasidedančiam iki 2011 m. sausio 1 d., jis turi atskleisti šį faktą.

24-OJO TAS (2003 m.) PANAIKINIMAS

29

Šis standartas pakeičia 24-ąjį TAS „Susijusių šalių atskleidimas“ (persvarstytą 2003 m.).


(1)  37-ajame TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ vykdomos sutartys apibrėžiamos kaip sutartys, pagal kurias nė viena šalis neįvykdė savo prievolės arba abi šalys iš dalies jas įvykdė vienodu lygiu.

Priedas

8-ojo TFAS „Veiklos segmentai“ pataisa

A1

34 straipsnis iš dalies keičiamas kaip nurodyta toliau (naujas tekstas pabrauktas, o išbraukiamas tekstas perbrauktas) ir pridedamas 36B straipsnis.

34

Ūkio subjektas turi pateikti informaciją apie pajamas, kurias jis gauna iš savo pagrindinių klientų. Jeigu pajamos iš sandorių su vienu išorės klientu sudaro 10 ar daugiau procentų ūkio subjekto pajamų, ūkio subjektas turi atskleisti šį faktą, bendrą pajamų, gaunamų iš kiekvieno tokio kliento, sumą ir segmentą arba segmentus, kurie teikia pajamų duomenis. Ūkio subjektas neturi atskleisti pagrindinio kliento tapatybės ar pajamų sumos, gaunamos iš tokio kliento, kurią nurodo kiekvienas segmentas. Pagal šį TFAS ūkio subjektų grupė, kuri, ataskaitas teikiančio ūkio subjekto žiniomis, yra bendrai kontroliuojama, yra laikoma vienu klientu. valdžios institucija (, , , , ) ir ūkio subjektai, kurie, ataskaitas teikiančio ūkio subjekto žiniomis, yra tokios institucijos bendrai kontroliuojami, taip pat yra laikomi vienu klientu. .

36B

24-uoju TAS „Susijusių šalių atskleidimas“ (persvarstytas 2009 m.) 34 straipsnis iš dalies pakeistas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau. Jei ūkio subjektas 24-ąjį TAS (persvarstytą 2009 m.) taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, 34 straipsnio pataisa turi būti taikoma tam ankstesniam laikotarpiui.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 633/2010

2010 m. liepos 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 14-uoju aiškinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2009 m. lapkričio 15 d. Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisas Išankstinės įmokos pagal minimalaus finansavimo reikalavimą (toliau – TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisos). TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisų tikslas – pašalinti nenumatytas TFAAK 14-ojo aiškinimo taikymo pasekmes, atsirandančias tais atvejais, kai ūkio subjektas, kuriam taikomas minimalaus finansavimo reikalavimas, iš anksto moka įmokas ir tam tikromis aplinkybėmis iš tokią išankstinę įmoką atliekančio ūkio subjekto būtų reikalaujama pripažinti sąnaudas. TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisa nustatoma, kad tuo atveju, kai apibrėžtųjų išmokų planui taikomas minimalaus finansavimo reikalavimas, ši išankstinė įmoka, kaip ir bet kuri kita išankstinė įmoka, būtų traktuojama kaip turtas.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl pataisų tvirtinimo ir Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 14-asis aiškinimas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2010 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

TFAAK 14-asis aiškinimas

TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisos Išankstinės įmokos pagal minimalaus finansavimo reikalavimą

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

TFAAK 14-OJO AIŠKINIMO PATAISOS

Taisomi 16–18 ir 20–22 straipsniai.

Įterpiami 3A, 27B ir 29 straipsniai.

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

3A

2009 m. lapkričio mėn. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba iš dalies pakeitė TFAAK 14-ąjį aiškinimą, kad pašalintų nenumatytas pasekmes, atsiradusias dėl išankstinio būsimųjų įmokų mokėjimo traktavimo tam tikromis aplinkybėmis, kai taikomas minimalus finansavimo reikalavimas.

BENDRA NUOMONĖ

Ekonominė nauda, gaunama sumažinus įmokas

16

Jeigu nėra minimalaus finansavimo reikalavimo įmokoms, susijusioms su ateities paslauga, ekonominė nauda, gaunama sumažinus būsimąsias įmokas, yra:

a)

[panaikintas]

b)

įmonės ateities paslaugų savikaina kiekvienu laikotarpiu per trumpesnį iš šių dviejų laikotarpių: numatytą plano vykdymo laiką ir numatytą įmonės gyvavimo laiką. Į įmonės ateities paslaugų savikainą neįeina sumos, kurias padengs darbuotojai.

17

Įmonė nustato ateities paslaugų savikainą remdamasi prielaidomis, kurios suderinamos su prielaidomis, taikytomis nustatant apibrėžtų išmokų prievolę, ir su situacija ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kaip nustatyta 19-ajame TAS. Todėl įmonė ateityje nenumato keisti pagal planą mokamų išmokų, kol planas nebus pakeistas, ir laiko, kad ateityje turės pastovią darbo jėgą, nebent įmonė aiškiai įsipareigojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažinti darbuotojų, kuriems taikomas planas, skaičių. Pastaruoju atveju į prielaidą įtraukiamas darbo jėgos sumažinimas ateityje.

Minimalaus finansavimo reikalavimo poveikis ekonominei naudai, gaunamai sumažinus būsimąsias įmokas

18

Nustatytą datą įmonė išanalizuoja bet kokį minimalaus finansavimo reikalavimą, susijusį su įmokomis, kurios reikalingos norint padengti: a) bet kokius esamus praeities paslaugų trūkumus minimalaus finansavimo pagrindu ir b) ateities paslaugą.

20

Jeigu minimalaus finansavimo reikalavimas taikomas įmokoms, susijusioms su ateities paslauga, ekonominė nauda, gaunama sumažinus būsimąsias įmokas, apskaičiuojama sudėjus:

a)

bet kokią sumą, kuria sumažinamos būsimosios įmokos už ateities paslaugą pagal minimalaus finansavimo reikalavimą, nes įmonė sumokėjo išankstinę įmoką (t. y. sumokėjo sumą anksčiau, negu reikalaujama); ir

b)

kiekvienu laikotarpiu apskaičiuotą ateities paslaugų savikainą pagal 16 ir 17 straipsnius, atėmus apskaičiuotas įmokas pagal minimalaus finansavimo reikalavimą, kurių bus reikalaujama už ateities paslaugas tais laikotarpiais, jei nebuvo išankstinės įmokos, kaip aprašyta a punkte.

21

Įmonė apskaičiuoja būsimąsias įmokas už ateities paslaugą pagal minimalaus finansavimo reikalavimą atsižvelgdama į bet kokio esamo perviršio, nustatyto minimalaus finansavimo pagrindu, poveikį, bet neatsižvelgdama į 20 straipsnio a punkte aprašytą išankstinę įmoką. Įmonė taiko prielaidas, kurios atitinka minimalaus finansavimo pagrindą, o dėl visų veiksnių, kurie nenustatyti remiantis šiuo pagrindu, prielaidas, suderintas su prielaidomis, naudotomis apibrėžtų išmokų prievolei nustatyti, ir suderintas su situacija ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kaip nustatyta 19-ajame TAS. Į skaičiavimą įtraukiami visi numatyti pakeitimai, atsirandantys įmonei mokant minimalias įmokas atėjus jų mokėjimo terminui. Tačiau į skaičiavimą neįtraukiamas numatytų minimalaus finansavimo pagrindo terminų ir sąlygų pakeitimų, kurie iš esmės nėra priimti arba įteisinti sutartimi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, poveikis.

22

Kai įmonė nustato 20 straipsnio b punkte aprašytą sumą, jei būsimosios įmokos pagal minimalaus finansavimo reikalavimą už ateities paslaugą viršija ateities paslaugų savikainą pagal 19-ąjį TAS bet kuriuo nurodytu laikotarpiu, šiuo perviršiu mažinama ekonominės naudos suma, kuria būtų mažinamos būsimosios įmokos. Tačiau 20 straipsnio b punkte aprašyta suma niekada negali būti mažesnė už nulį.

ĮSIGALIOJIMO DATA

27B

Dokumentu „Išankstinės įmokos pagal minimalaus finansavimo reikalavimą“ įterptas 3A straipsnis ir pataisyti 16–18 ir 20–22 straipsniai. Šias pataisas įmonė turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu įmonė pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, ji turi atskleisti šį faktą.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

29

Įmonė turi taikyti 3A, 16–18 ir 20–22 straipsnių pataisas nuo anksčiausio lyginamojo laikotarpio, pateikiamo pirmose finansinėse ataskaitose, kuriose įmonė taiko šį aiškinimą, pradžios. Jei įmonė anksčiau taikė šį aiškinimą, prieš taikydama pataisas ji turi pripažinti su pataisos taikymu susijusį nepaskirstyto pelno koregavimą anksčiausio pateikto lyginamojo laikotarpio pradžioje.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 634/2010

2010 m. liepos 19 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Ricotta di Bufala Campana (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Ricotta di Bufala Campana“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 260, 2009 10 30, p. 43.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai

1.4 klasė.   Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

ITALIJA

Ricotta di Bufala Campana (SKVN)


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 635/2010

2010 m. liepos 19 d.

kuriuo pradedama sūrių, 2011 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 171 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (2), III skyriaus 2 skirsnyje numatyta, kad sūrių, eksportuojamų į Jungtines Amerikos Valstijas ir sudarančių dalį kvotos, skiriamos remiantis susitarimais, sudarytais daugiašalėse prekybos derybose, eksporto licencijos gali būti skiriamos pagal specialią procedūrą, kurią taikant gali būti skiriami privilegijuotieji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) importuotojai.

(2)

Reikėtų pradėti tokią procedūrą, taikomą 2010 m. eksportui, ir nustatyti papildomas su ja susijusias taisykles.

(3)

Administruodamos importą, kompetentingos JAV institucijos atskiria papildomą Europos bendrijai per Urugvajaus raundą suteiktą kvotą ir per Tokijo raundą suteiktas kvotas. Eksporto licencijos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į tai, ar produktai gali būti eksportuojami pagal minėtą JAV kvotą, kaip nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų suderintame tarifų sąraše.

(4)

Siekiant eksportuoti kuo didesnį kiekį pagal kvotas, pagal kurias eksportuoti didelio suinteresuotumo nėra, reikėtų leisti teikti paraiškas eksportuoti visą pagal kvotą skirtą kiekį.

(5)

Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, turėtų būti nustatyta, kad šiame reglamente numatytos priemonės nustoja galioti 2011 m. pabaigoje.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento I priede išvardytų 2011 m. į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuotinų produktų, kurių KN kodas 0406, eksporto licencijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2011 21 straipsnyje nurodytas kvotas išduodamos remiantis to reglamento III skyriaus 2 skirsniu ir šio reglamento nuostatomis.

2 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 22 straipsnyje nurodytų licencijų paraiškos (toliau – paraiškos) pateikiamos kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 1–10 d.

2.   Paraiškos priimamos tik tuo atveju, jeigu jose pateikta visa Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 22 straipsnyje nurodyta informacija ir jeigu kartu pateikiami minėtame straipsnyje išvardyti dokumentai.

Jei šio reglamento I priedo 2 stulpelyje nurodytos tos pačios produktų grupės kiekis padalijamas į Urugvajaus raundo kvotą ir Tokijo raundo kvotą, licencijų paraiškos gali būti teikiamos tik pagal vieną iš šių kvotų, nurodant konkrečią kvotą ir to priedo 3 stulpelyje pateiktus grupės bei kvotos atpažinties duomenis.

Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 22 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama pagal šio reglamento II priede nustatytą formą.

3.   Paraiškose pagal I priedo 3 stulpelyje nurodytas 22-Tokijo, 22-Urugvajaus, 25-Tokijo ir 25-Urugvajaus kvotas prašoma ne mažiau kaip 10 tonų ir ne daugiau kaip atitinkama turima kvota, kaip nustatyta to priedo 4 stulpelyje.

Paraiškose pagal I priedo 3 stulpelyje nurodytas kitas kvotas prašoma ne mažiau kaip 10 tonų ir ne daugiau kaip 40 % atitinkamos turimos kvotos, kaip nustatyta to priedo 4 stulpelyje.

4.   Paraiškos priimamos tik tada, jeigu pareiškėjai raštu nurodo, kad jie nepateikė kitų paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą eksportuoti ir įsipareigoja to nedaryti.

Jeigu pareiškėjas vienoje ar daugiau valstybių narių pateikia keletą paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą, visos jo paraiškos laikomos nepriimtinomis.

3 straipsnis

1.   Per penkias darbo dienas nuo paraiškų teikimo termino pabaigos valstybės narės praneša Komisijai apie pateiktas paraiškas eksportuoti kiekvienos grupės produktus ir, jeigu taikoma, apie paraiškas eksportuoti pagal I priede nurodytas kvotas.

Visi pranešimai, įskaitant pranešimus apie tai, kad paraiškų nepateikta, siunčiami faksu arba elektroniniu paštu naudojant III priede nustatytą formą.

2.   Pranešimuose apie kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, kiekvieną kvotą nurodoma:

a)

pareiškėjų sąrašas;

b)

kiekvieno pareiškėjo prašomi kiekiai, suskirstyti pagal produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo kodus (2010 m.);

c)

pareiškėjo paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas.

4 straipsnis

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 23 straipsnio 1 dalimi Komisija nedelsdama nusprendžia dėl licencijų paskirstymo ir ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 31 d. apie tai praneša valstybėms narėms.

Valstybės narės per penkias darbo dienas nuo eksporto licencijų paskirstymo koeficientų paskelbimo praneša Komisijai kiekius, paskirtus kiekvienam pareiškėjui vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 23 straipsnio 2 dalimi pagal kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, kiekvieną kvotą.

Toks pranešimas siunčiamas faksu arba elektroniniu paštu naudojant šio reglamento IV priede nustatytą formą.

5 straipsnis

Iki eksporto licencijų išdavimo, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 15 d., valstybės narės patikrina pagal šio reglamento 3 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 22 straipsnį pateiktą informaciją.

Nustačius, kad veiklos vykdytojas, kuriam išduota licencija, pateikė neteisingą informaciją, licencija panaikinama, o užstatas negrąžinamas. Valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 318, 2009 12 4, p. 1.


I PRIEDAS

2011 m. pagal tam tikras GATT kvotas į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuotini sūriai

Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 III skyriaus 2 skirsnis ir Reglamentas (ES) Nr. 635/2010

Grupės atpažinties duomenys pagal Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo 4 skyriaus papildomas pastabas

Grupės ir kvotos atpažinties duomenys

2011 m. skiriamas kiekis

Pastaba prie

Grupė

 

Kg

(1)

(2)

(3)

(4)

16

Konkrečiai nenurodyta

16-Tokijo

908 877

16-Urugvajaus

3 446 000

17

Blue Mould

17

350 000

18

Čederis

18

1 050 000

20

Edamas ir (arba) gouda

20

1 100 000

21

Itališkas sūris

21

2 025 000

22

Šveicariškas arba ementalio sūris, išskyrus akytąjį

22-Tokijo

393 006

22-Urugvajaus

380 000

25

Akytasis šveicariškas arba ementalio sūris

25-Tokijo

4 003 172

25-Urugvajaus

2 420 000


II PRIEDAS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 22 straipsnį teiktina informacija

Reglamento (ES) Nr. 635/2010 I priedo 3 stulpelyje nurodytos grupės ir kvotos atpažinties duomenys:

 

Reglamento (ES) Nr. 635/2010 I priedo 2 stulpelyje nurodytas grupės pavadinimas – …

Kvotos šaltinis

Urugvajaus raundas 

Tokijo raundas 


Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto kodas Kombinuotoje nomenklatūroje

Prašomas kiekis kilogramais

JAV suderinto

tarifų sąrašo kodas

Paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 


III PRIEDAS

Pagal Reglamento (ES) Nr. 635/2010 3 straipsnį teiktina informacija

Reglamento (ES) Nr. 635/2010 I priedo 3 stulpelyje nurodytos grupės ir kvotos atpažinties duomenys:

 

Reglamento (ES) Nr. 635/2010 I priedo 2 stulpelyje nurodytas grupės pavadinimas – …

Kvotos šaltinis

Urugvajaus raundas 

Tokijo raundas 


Nr.

Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto kodas Kombinuotoje nomenklatūroje

Prašomas kiekis kilogramais

JAV suderinto tarifų sąrašo kodas

Paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 


IV PRIEDAS

Informacija apie licencijas, išduotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 23 straipsnį

Reglamento (ES) Nr. 635/2010 I priedo 3 stulpelyje nurodytos grupės ir kvotos atpažinties duomenys:

Kvotos šaltinis

Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto kodas Kombinuotoje nomenklatūroje

Prašomas kiekis

kilogramais

Paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas

Paskirtas kiekis (1)

kilogramais

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso

 

Iš viso

 

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso

 

Iš viso

 

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso

 

Iš viso

 


(1)  Burtų keliu paskirti kiekiai paskirstomi pagal atskirus KN kodus proporcingai prašomiems produktų kiekiams pagal KN kodus.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 636/2010

2010 m. liepos 19 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

22,1

TR

89,8

ZZ

56,0

0707 00 05

MK

41,0

TR

105,8

ZZ

73,4

0709 90 70

TR

92,6

ZZ

92,6

0805 50 10

AR

86,4

UY

57,6

ZA

86,4

ZZ

76,8

0808 10 80

AR

78,8

BR

80,2

CL

75,9

CN

80,8

NZ

109,5

US

107,2

UY

116,3

ZA

95,0

ZZ

93,0

0808 20 50

AR

76,4

CL

121,8

CN

98,4

NZ

176,5

ZA

93,1

ZZ

113,2

0809 10 00

TR

193,7

ZZ

193,7

0809 20 95

CL

150,0

TR

270,8

US

769,6

ZZ

396,8

0809 30

AR

130,0

TR

158,7

ZZ

144,4

0809 40 05

BR

123,2

IL

165,9

TR

126,3

ZZ

138,5


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/24


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 637/2010

2010 m. liepos 19 d.

kuriuo sustabdomas licencijos paraiškų dėl cukraus produktų pagal tam tikras tarifines kvotas teikimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 891/2009, kuriuo leidžiama naudoti tam tikras Bendrijos tarifines kvotas cukraus sektoriuje ir nustatoma jų administravimo tvarka (2), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 891/2009 kompetentingoms institucijoms 2010 m. liepos 1 – liepos 7 d. pateiktose importo licencijos paraiškose nurodytas kiekis lygus pagal eilės numerį 09.4325 skirtam kiekiui.

(2)

Paraiškų pagal tą eilės numerį 09.4325 teikimas turėtų būti sustabdytas iki prekybos metų pabaigos, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 891/2009,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Licencijos paraiškų, atitinkančių priede nurodytus eilės numerius, teikimas sustabdomas iki 2009-2010 m. prekybos metų pabaigos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 254 2009 9 26, p. 82.


PRIEDAS

„CXL lengvatinis cukrus“

2009/2010 prekybos metai

2010 7 1–2010 7 7 pateiktos paraiškos

Eilės Nr.

Šalis

Paskirstymo koeficientas

(%)

Tolimesnis paraiškų teikimas

09.4317

Australija

 

09.4318

Brazilija

 

09.4319

Kuba

Sustabdytas

09.4320

Kitos trečiosios šalys

Sustabdytas

09.4321

Indija

Sustabdytas

„—“

:

Netaikoma: licencijos paraiškų Komisijai nepateikta.


„Balkanų cukrus“

2009/2010 prekybos metai

2010 7 1–2010 7 7 pateiktos paraiškos

Eilės Nr.

Šalis

Paskirstymo koeficientas

(%)

Tolimesnis paraiškų teikimas

09.4324

Albanija

 

09.4325

Bosnija ir Hercegovina

 (2)

 

09.4326

Serbija, Juodkalnija ir Kosovas (1)

 (2)

 

09.4327

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

 

09.4328

Kroatija

 (2)

 

„—“

:

Netaikoma: licencijos paraiškų Komisijai nepateikta.


Susidarius ypatingoms sąlygoms importuojamas cukrus ir pramoninis importuojamas cukrus

2009/2010 prekybos metai

2010 7 1–2010 7 7 pateiktos paraiškos

Eilės Nr.

Rūšis

Paskirstymo koeficientas

(%)

Tolimesnis paraiškų teikimas

09.4380

Susidarius ypatingoms sąlygoms

 

09.4390

Pramoninis

 

„—“

:

Netaikoma: licencijos paraiškų Komisijai nepateikta.


(1)  Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999.

(2)  Netaikoma: paraiškose nurodytas kiekis skirto kiekio neviršija ir suteikiamas visas.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/26


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 638/2010

2010 m. liepos 19 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2010 m. liepos mėnesio dienas, atsižvelgiant į pagal Reglamentą (EB) Nr. 620/2009 administruojamą aukštos kokybės jautienos tarifinę kvotą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 620/2009, kuriuo nustatomos aukštos kokybės jautienos importo tarifinės kvotos administravimo taisyklės (3), išdėstytos išsamios importo licencijos paraiškų teikimo ir importo licencijų išdavimo taisyklės.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai licencijos paraiškose nurodyti kiekiai viršija kiekius, kuriuos galima importuoti atitinkamu importo tarifinės kvotos laikotarpiu, turėtų būti nustatyti kiekvienoje licencijos paraiškoje nurodyto kiekio paskirstymo koeficientai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 620/2009 3 straipsnį 2010 m. liepos 1–7 d. laikotarpiu pateiktose importo licencijos paraiškose nurodytas kiekis viršijo kiekį, kurį galima importuoti. Todėl turėtų būti nustatytas kiekis, kuriam galima išduoti importo licencijas, ir paskirstymo koeficientas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2010 m. liepos 1–7 d. laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 620/2009 3 straipsnį pateiktose importo licencijos paraiškose nurodytas kiekis, kuriam taikoma kvota, kurios eilės numeris 09.4449, dauginamas iš paskirstymo koeficiento 63,674825 %.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 182, 2009 7 15, p. 25.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/27


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 639/2010

2010 m. liepos 19 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 627/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 182, 2010 7 16, p. 12.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. liepos 20 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

41,21

0,00

1701 11 90 (1)

41,21

2,54

1701 12 10 (1)

41,21

0,00

1701 12 90 (1)

41,21

2,24

1701 91 00 (2)

40,09

5,44

1701 99 10 (2)

40,09

2,31

1701 99 90 (2)

40,09

2,31

1702 90 95 (3)

0,40

0,28


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


SPRENDIMAI

20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/29


EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo

(2010/400/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 ir 255 straipsnius,

kadangi:

(1)

Pagal Sutarčių nuostatas kas treji metai turėtų būti keičiama dalis Bendrojo Teismo teisėjų. Laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikėjo paskirti keturiolika Bendrojo Teismo teisėjų.

(2)

2010 m. birželio 23 d. valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencija pirmiau nurodytam laikotarpiui paskyrė dešimt Bendrojo Teismo teisėjų (1).

(3)

Kad būtų visiškai pakeista dalis Bendrojo Teismo teisėjų, valstybių narių Vyriausybės turėtų paskirti teisėjus į dar keturias likusias laisvas vietas.

(4)

Atitinkamų valstybių narių Vyriausybės atitinkamai pasiūlė atnaujinti Bendrojo Teismo teisėjo Ottó CZÚCZ kadenciją ir paskirti Marc van der WOUDE. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė nuomonę dėl šių dviejų kandidatų tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjų pareigas. Nors Ottó CZÚCZ kandidatūra buvo atšaukta, atitinkamos valstybės narės Vyriausybė nurodė, kad ji siūlo paskirti šį asmenį naujai Bendrojo Teismo teisėjo kadencijai.

(5)

Todėl reikia paskirti du Bendrojo Teismo teisėjus laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; teisėjai į dvi likusias laisvas vietas bus skiriami vėliau,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Ottó CZÚCZ ir Marc van der WOUDE skiriami Bendrojo Teismo teisėjais 2010 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. DE RUYT


(1)  2010 m. birželio 23 d. Valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendimas dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo, OL L 163, 2010 6 30, p. 41.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/30


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 13 d.

dėl perviršinio deficito Kipre

(2010/401/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 6 dalį kartu su 126 straipsnio 13 dalimi ir 136 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Kipro pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir smarkiam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Perviršinio deficito procedūra (PDP) pagal Sutarties 126 straipsnį, kaip išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numato sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta sustiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Sutarties 126 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal 126 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Kipre susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2010 m. birželio 15 d. Komisija tokią nuomonę dėl Kipro pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Kipro atveju, atlikus nuodugnų vertinimą, padarytos tokios išvados.

(7)

Remiantis 2010 m. balandžio mėn. Kipro valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Kipre siekė 6,1 % BVP, taigi, viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, bet pamatinės vertės viršijimas gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma, jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę, numatoma, kad realusis BVP Kipre toliau mažės, nors šiek tiek mažiau, beveik ½ % 2010 m., palyginti su 1¾ % 2009 m. Tačiau numatomas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę 2011 m. biudžeto deficitas sudarys maždaug 7¾ % BVP, jei politika nesikeis. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2010 m. balandžio mėn. Kipro valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę ir 2009 m. sudarė 56,2 % BVP. Kipras pranešė apie 2010 m. planuojamą 62 % BVP dydžio skolą, viršijančią 60 % BVP Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2010 m. skola dar išaugs iki 62,3 % BVP, o 2011 m. – iki 67,6 % dėl pablogėjusio pirminio balanso. Atsižvelgiant į šias tendencijas, negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, Tarybai priimant sprendimą dėl perviršinio deficito pagal 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Kipro atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą nustatyta, kad Kipre yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. REYNDERS


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2)  OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(3)  Visi su PDP susiję Kiprui skirti dokumentai pateikti tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/sgp/deficit/countries/index_en.htm


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/32


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 15 d.

dėl pagalbos atleidžiant nuo aplinkos mokesčio keramikos gamintojus, kurią Nyderlandai planuoja skirti C 5/09 (ex N 210/08)

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9972)

(Tekstas autentiškas tik olandų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/402/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas (1) pagal pirmiau nurodytą straipsnį ir atsižvelgdama į šias pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2008 m. balandžio 24 d. raštu Nyderlandai pranešė planuojantys atleisti nuo energijos mokesčio už gamtines dujas, kurios naudojamos gaminant keramikos gaminius. 2008 m. birželio 6 d. raštu Komisija paprašė išsamesnės informacijos. Nyderlandai atsakė 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu. 2008 m. spalio 16 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Nyderlandų atstovų susitikimas. 2008 m. lapkričio 17 d. raštu Komisija pateikė dar keletą klausimų, į kuriuos Nyderlandai atsakė 2008 m. gruodžio 19 d. raštu.

(2)

2009 m. vasario 11 d. raštu Komisija pranešė Nyderlandams apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje (2) nustatytą procedūrą dėl pagalbos priemonės.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2009 m. balandžio 25 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas apie minėtą pagalbos priemonę.

(4)

Nyderlandai savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2009 m. gegužės 26 d.

(5)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Šias pastabas ji persiuntė Nyderlandams, suteikdama galimybę į jas atsakyti. Nyderlandai savo pastabas atsiuntė 2009 m. liepos 7 d. raštu.

(6)

2009 m. spalio 7 d. Nyderlandams išsiųstas raštas, patikslinantis procedūrinę padėtį, kuriuo mandagumo sumetimais Nyderlandų paprašyta vėliausiai iki 2009 m. spalio 13 d. pateikti pastabas, į kurias Komisija turėtų atsižvelgti, priimdama galutinį sprendimą.

(7)

Gavus Nyderlandų prašymą šį terminą pratęsti, 2009 m. spalio 16 d. raštu tai buvo padaryta iki 2009 m. lapkričio 1 d. Nyderlandai Komisijai atsakė 2009 m. spalio 30 d. raštu.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

(8)

Pagal Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymą (4) Nyderlanduose apmokestintas energetikos produktų vartojimas, taikant regresinį mokesčio tarifą pagal įmonės suvartojamą energijos kiekį (5).

(9)

Pagalbos priemonė yra susijusi su atleidimu nuo Nyderlanduose taikomo mokesčio už gamtinių dujų, naudojamų įrenginiuose gaminant keramikos gaminius, tiekimą. Pasiūlyta atleisti tik nuo energijos mokesčio už dujas, Nyderlandų keramikos pramonėje naudojamas gamybos reikmėms. Nebūtų atleista nuo mokesčio už kituose mineraloginiuose procesuose Nyderlanduose naudojamas dujas (6).

(10)

Pasiūlytas atleidimas nuo mokesčio būtų įgyvendintas iš dalies pakeitus dabartinius teisės aktus, Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymą.

(11)

Kaip nurodyta pranešime, tam 2008–2013 metams būtų skirtas 4 mln. EUR biudžetas.

(12)

Priemonė būtų taikoma neribotą laikotarpį, nes, Nyderlandų nuomone, tai nėra valstybės pagalba.

(13)

Šios pagalbos gavėjomis taptų Nyderlandų keramikos pramonės įmonės (7).

(14)

Nyderlandų nuomone, atleisti nuo šio mokesčio būtina, norint Nyderlandų keramikos pramonei atkurti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje. Dėl to Nyderlandai nurodo unikalią Nyderlandų keramikos sektoriaus padėtį, palyginti su konkurentų padėtimi kaimyninėse šalyse. Dėl geografinės padėties Nyderlandų keramikos pramonėje naudojamas šlapias molis, o gretimose šalyse naudojamas molis yra sausas, todėl, norint pasiekti tą patį galutinį rezultatą, reikia sunaudoti daugiau energijos. Be to, nuo panašaus energijos mokesčio yra atleisti konkuruojantys, pvz., Belgijos, Vokietijos ir Švedijos, gamintojai.

(15)

Nyderlandai patikino, kad priemonė įsigalios tik tuomet, jei ją patvirtins Komisija.

III.   PROCEDŪROS PRADŽIA

(16)

Komisija išreiškė abejonę, ar siūloma pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, nes, visų pirma, Komisijos nuomone, Nyderlandų keramikos pramonės atleidimas nuo mokesčio būtų neteisėtas dėl nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžio ir struktūros. Ši pagalba laikoma atrankine, nes iš valstybės išteklių suteikta pagalba galėtų pasinaudoti tik Nyderlandų keramikos pramonė. Komisija taip pat mano, kad tokia pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daryti neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes minėtas atleidimas nuo mokesčių tiesiogiai paveiktų gamybos sąnaudas, be to, pagerintų pagalbos gavėjų konkurencinę padėtį atitinkamose keramikos sektoriaus produktų rinkose, kuriose jie vykdo veiklą ir kuriose vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba. Kadangi Komisija šią priemonę laiko valstybės pagalba Nyderlandų keramikos sektoriui, ji yra nustačiusi, kad tokią pagalbą galima patvirtinti, tik jei buvo atsižvelgta į Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių (8) (toliau – rekomendacijos dėl pagalbos aplinkos apsaugai) 4 skyrių („Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant“). Kadangi Nyderlandai nepateikė reikiamos informacijos, kad būtų galima pagalbą įvertinti remiantis minėto skyriaus nuostatomis, Komisija negalėjo patvirtinti pagalbos suderinamumo su vidaus rinka ir informavo Nyderlandus apie sprendimą pradėti procedūrą.

IV.   NYDERLANDŲ PASTABOS

(17)

Nyderlandai apie siūlomą priemonę pranešė visų pirma dėl teisinio tikrumo ir paprašė Komisijos priimti sprendimą, kad ši priemonė nėra laikytina pagalba.

(18)

Nyderlandų nuomone, atrankinis atleidimo nuo mokesčio pobūdis yra teisėtas dėl nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžio ir struktūros.

(19)

Nyderlandai patvirtino, kad energijos mokesčio tikslas yra apmokestinti elektros energiją ir energetikos produktus, kurie naudojami kaip krosnių kuras arba variklių degalai. Nyderlandų nuomone, atleidimas nuo energijos mokesčio, kai procese naudojamos gamtinės dujos nenaudojamos kaip krosnių kuras ar variklių degalai, atitinka pagrindinės sistemos, t. y. galiojančios energijos mokesčių sistemos, pobūdį ir struktūrą. Todėl energijos mokesčius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas atleidimas nuo mokesčio už gamtines dujas, kurios naudojamos ne kaip degalai ar kuras, bet kitais tikslais (9). Lygiai taip pat atleista nuo energijos mokesčio už elektros energiją, skirtą dvejopo naudojimo procesams (pvz., cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose) (10). Nyderlandai taip pat patvirtino, kad anglių mokestį reglamentuojančiuose Nyderlandų teisės aktuose numatytas atleidimas nuo šio mokesčio, jeigu anglys nenaudojamos kaip kuras arba jų naudojimas yra dvejopas (11). Nyderlandų nuomone, tikslinga įtraukti atleidimą nuo mokesčio už gamtines dujas, kurios naudojamos keramikos gaminių gamybos įrenginiuose. Pasak Nyderlandų, keramikos procesą galima palyginti su mišriu procesu, nes gamtinės dujos naudojamos ne vien kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Be to, Nyderlandai nurodė, kad atleidimas nuo mokesčio už gamtines dujas, kurios naudojamos įrenginiuose gaminant keramikos gaminius, būtų įtrauktas į pataisytą Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo 64 straipsnį, kuriame taip pat numatytas kitų energetikos produktų, kurie naudojami dvejopai, atleidimas nuo mokesčio.

(20)

Remdamiesi Energijos mokesčių direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punktu ir Tarybos protokolu, susijusiu su minėta direktyva (12), Nyderlandai tvirtino, kad, jų nuomone, nuostatos dėl atleidimo nuo mokesčio už gamtines dujas, kurios naudojamos nurodytame mineraloginiame procese, gaminant keramiką, įtraukimas į nacionalinius teisės aktus atitinka Nyderlandų energijos mokesčių sistemos pobūdį ir struktūrą.

(21)

Pasak Nyderlandų, būtų tikslinga nuo mokesčio atleisti tik keramikos procesus, o ne visus mineraloginius procesus, nes tradicinis keramikos procesas nuo kitų mineraloginių procesų skiriasi tuo, kad yra negrįžtamas (molis virsta keramika).

(22)

Be to, Nyderlandai nurodė unikalią Nyderlandų keramikos sektoriaus padėtį, palyginti su konkurentų padėtimi kaimyninėse šalyse. Dėl geografinės padėties Nyderlandų keramikos pramonėje naudojamas šlapias molis (kuris susidaro Alpėse ir patenka į upes Nyderlanduose), o gretimose šalyse naudojamas molis yra sausas, todėl, norint pasiekti tą patį galutinį rezultatą, reikia sunaudoti daugiau energijos (13).

(23)

Be to, pasak Nyderlandų, konkurentai, pvz., Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, yra atleisti nuo energijos mokesčio. Taip pat teigiama, kad Nyderlanduose mokesčio už gamtinių dujų naudojimą tarifai labai dideli. Šiuo atžvilgiu Nyderlandų keramikos pramonės padėtis taip pat yra bloga, palyginti su keramikos gamintojų padėtimi kaimyninėse šalyse.

(24)

Nyderlandų nuomone, tai reiškia, kad atrankinis atleidimo nuo mokesčio pobūdis yra teisėtas dėl nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžio ir struktūros. Todėl Nyderlandai mano, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčių nėra pagalba, nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(25)

Įgyvendinus siūlomą atleidimą nuo mokesčio, Nyderlandų nuomone, būtų iš dalies panaikintos numanomos kliūtys Nyderlandų keramikos pramonei, šiai pramonei atkuriant iš dalies vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje.

(26)

Kitaip tariant, Nyderlandai paprašė patvirtinti pagalbos priemonę pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Manoma, kad pagalba reikalinga dėl nevienodų konkurencijos sąlygų vidaus rinkoje. Pagalba laikoma proporcinga, nes ji susijusi tik su įrenginiuose naudojamomis gamtinėmis dujomis, o ne su elektros energija, naudojama gaminant keramikos gaminius. Sektoriui kylančios kliūtys kompensuojamos tik iš dalies, todėl pagalba laikoma proporcinga. Pagaliau, Nyderlandų nuomone, ši pagalba nenulems konkurencijos iškraipymo, nesuderinamo su vidaus rinka.

(27)

Be to, Nyderlandai nurodė, kad energijos mokesčių direktyva netaikoma mineraloginiams procesams, nes dėl mokesčių sistemos pobūdžio ir struktūros mineraloginiai procesai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Todėl, Nyderlandų nuomone, valstybės narės gali laisvai spręsti, ar apmokestinti šiuos energijos naudojimo būdus. Siūloma pagalba lemtų ne konkurencijos iškraipymą, bet didesnį energetikos produktų mokesčių suderinimą, taigi turėtų teigiamo poveikio bendrajam interesui.

V.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(28)

Prekybos organizacija „Stichting Verenigde Keramische Organisaties“ (VKO) pateikė pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą. Ji pritaria Nyderlandų nuomonei, kad atleidimas nuo mokesčio yra teisėtas dėl nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžio ir struktūros ir kad ši priemonė nėra valstybės pagalba. VKO pastabos yra panašios į Nyderlandų pastabas. VKO, kaip ir Nyderlandai, mano, kad atleidimo nuo mokesčio negalima laikyti pagalba aplinkos apsaugai, nes juo nesiekiama jokių aplinkos apsaugos tikslų. Todėl, VKO nuomone, būtų neteisinga šią pagalbą vertinti remiantis rekomendacijomis dėl pagalbos aplinkos apsaugai.

VI.   PAGALBOS ĮVERTINIMAS

(29)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(30)

Nyderlandų nuomone, ši pagalba ne suteikia naudos, bet apriboja Nyderlandų keramikos pramonės nuostolius.

(31)

Komisijos nuomone, atleidimas nuo mokesčio suteikia pranašumą įmonėms, vykdančioms veiklą Nyderlandų keramikos sektoriuje, kurios turės naudos iš sumažinto mokesčio, nes taip palengvinama našta, paprastai priskiriama atitinkamų įmonių eksploatavimo sąnaudoms (14).

(32)

Nyderlandų nuomone, pagalba nėra teikiama iš valstybės lėšų, nes atleidimo nuo mokesčio finansavimas neturėtų poveikio biudžetui (15). Todėl nereikės skirti jokių valstybės lėšų. Panašų argumentą pateikė ir VKO.

(33)

Kadangi pagalba yra Nyderlandų valstybės finansuojama mokesčių lengvata, Komisijos nuomone, turi būti laikoma, kad dėl pagalbos prarandamos valstybės lėšos. Kitaip tariant, dėl siūlomo atleidimo nuo mokesčio Nyderlandų valstybė praras dalį mokestinių pajamų. NET jeigu atleidimo nuo mokesčio finansavimas būtų netiesiogiai kompensuojamas padidinus gamtinėms dujoms taikomo energijos mokesčio aukščiausios kategorijos tarifą, išvada liktų tokia pat. Komisija atkreipia dėmesį, kad Nyderlandai patys pripažino, kad pagalba, palyginti su dabartine mokesčių sistema, teikia 4 mln. eurų per metus naudą, nors jos neatsveria jokia kompensacija iš pagalbos gavėjų pusės (16). Atsakomybė už siūlomą pagalbą yra priskirtina Nyderlandams, nes ji bus tiesiogiai nulemta šiuo metu galiojančių teisės aktų pataisos.

(34)

Kadangi pagal Energijos mokesčių direktyvos 2 straipsnio 1 dalį mineraloginiuose procesuose naudojama energija ir kai kuriais kitais būdais naudojami energetikos produktai ir elektros energija nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, valstybės narės gali pačios spręsti, ar apmokestinti tokius procesus, o jeigu apmokestinti – ar tai padaryti visiškai ar iš dalies. Bet kuriuo atveju, nepaisant minėtos direktyvos nuostatų, valstybės narės privalo laikytis acquis, reglamentuojančio valstybės pagalbą. Tai reiškia, kad šios pagalbos atrankinis pobūdis ir valstybės pagalbos buvimas turi būti įvertinti remiantis nacionaliniais energijos mokesčių teisės aktais.

(35)

Egzistuoja naujesnė teismų praktika (17), aiškinanti sąvoką „atrankinis pobūdis“. Gibraltaro sprendime buvo pateikta standartinė valstybės pagalbos mokesčių bylose analizė. Teismas patikslino, kad tokią analizę turėtų sudaryti: i) pamatinės sistemos nustatymas, ii) nustatymas, kiek leidžiama nukrypti nuo šios pamatinės sistemos ir iii) galimybė pateisinti šiuos leidžiamus nukrypimus remiantis sistemos pobūdžiu ir struktūra (t. y. ar nukrypimas kyla tiesiogiai iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemos principų).

(36)

Nyderlandai patvirtino, kad Nyderlandų energijos mokesčių sistema (pamatinė sistema) yra orientuota į elektros energijos ir energetikos produktų, naudojamų kaip krosnių kuras ar variklių degalai, apmokestinimą. Todėl Nyderlandai mano, kad tam tikrų rūšių energijos naudojimo neapmokestinimas yra suderinamas su Nyderlandų energijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir struktūra, kaip tai jau nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje. Siūlomas papildomas atleidimas nuo mokesčio taikymo keramikos procesams, Nyderlandų nuomone, atitinka šią sistemą.

(37)

Nyderlandai taip pat teigia, kad nukrypimą nuo pamatinės sistemos, t. y. kitokio apmokestinimo taikymą keramikos sektoriaus naudai, pateisina objektyvus žaliavų, naudojamų keramikos gaminiams gaminti, ir kituose mineraloginiuose procesuose naudojamų medžiagų skirtumas. Priešingai nei kiti mineraloginiai procesai, tradicinis keramikos procesas yra negrįžtamas.

(38)

Komisija jau anksčiau yra vertinusi atleidimą nuo mineraloginių procesų apmokestinimo energijos mokesčiais, t. y. 2007 m. vasario 7 d. sprendime byloje N820/06 dėl daug energijos sunaudojantiems procesams Vokietijoje taikomo atleidimo nuo mokesčio. Komisija nusprendė, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba. Komisija ypač atidžiai išnagrinėjo Vokietijos energijos mokesčių sistemos struktūrą, kuri, apmokestinant tik kaip krosnių kuras ar variklių degalai vartojamus degalus ar kurą, atitiko energijos mokesčių direktyvos struktūrą. Tuo remdamasi, Vokietija suteikė atleidimą nuo visų rūšių dvejopo naudojimo ir visų įprastų mineraloginių procesų apmokestinimo, kaip nurodyta minėtoje direktyvoje, ir ta pačia struktūra vadovavosi visoje savo energijos mokesčių sistemoje. Dėl tos priežasties Komisija mano, kad atleidimas nuo mokesčio atitiko nacionalinės energijos mokesčių sistemos pobūdį ir struktūrą.

(39)

Kadangi nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik Nyderlandų keramikos pramonei ir, priešingai nei Vokietijoje, galioja ne visiems mineraloginiams procesams, Komisija nėra įsitikinusi, kad siūlomas atleidimas nuo mokesčio kyla tiesiogiai iš pagrindinių šiuo metu galiojančios Nyderlandų nacionalinės energijos mokesčių sistemos principų. Atsižvelgiant į nacionalinės energijos mokesčių sistemos pobūdį ir struktūrą, Nyderlandų (ir VKO) argumentai, esą žaliavos, naudojamos gaminant keramikos gaminius, objektyviai atskiriamos nuo kituose mineraloginiuose procesuose naudojamų medžiagų (18), ir su tuo susijęs proceso negrįžtamumas nepaaiškina, kodėl atleidimas nuo mokesčio nebūtų taikomas kitiems mineraloginiams procesams, kuriuose gamybai taip pat naudojamos gamtinės dujos (pvz., stiklo gamybai). Be to, kaip pastebima energijos mokesčių direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje, energetikos produktai, naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, iš esmės turėtų priklausyti nuo Bendrijos sistemos. Todėl pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalį mineraloginiai procesai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Šiuose procesuose degalai ar kuras ne naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, bet dalyvauja cheminiame procese. Taigi bendras argumentas į energijos mokesčių direktyvos taikymo sritį neįtraukti visų mineraloginių procesų – tai faktas, kad degalai arba kuras naudojami cheminiame procese, o ne kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Atleidimas nuo minėtų procesų apmokestinimo (19) gali būtų pateisinamas, tik jeigu jis taikomas visiems mineraloginiams procesams, taip užtikrinant nuoseklų visų mineraloginių procesų traktavimą (20). Kaip nurodyta, tai atitinka Komisijos byloje N820/06 pateiktus argumentus. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar skirtinguose mineraloginiuose procesuose naudojamos skirtingos žaliavos, ir kad keramikos procesas yra negrįžtamas.

(40)

Be to, teisės akto nagrinėjimas Parlamente parodė, kad siūloma priemone siekiama pagerinti Nyderlandų keramikos pramonės tarptautinį konkurencingumą (21). Teisingumo Teismo praktika rodo, kad tai, jog pagalba padės geriau suderinti tam tikro sektoriaus įmonių mokestinę naštą su jų konkurentų kitose valstybėse narėse mokestine našta, nereiškia, kad priemonė nelaikytina valstybės pagalba (22).

(41)

Komisija taip pat nustatė, kad atleidimas nuo mokesčio yra atrankinis, nes palaiko tam tikrų produktų gamybą ir de facto tam tikras įmones, todėl jo negalima pateisinti remiantis nacionaline energijos mokesčių sistema.

(42)

VKO užginčijo Komisijos išvadą, kad siūloma pagalba iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją atitinkamose keramikos sektoriaus rinkose, nes ji padengia didžiąją dalį eksploatavimo sąnaudų, todėl pagalbos gavėjas galėtų taikyti mažesnes keramikos gaminių kainas. VKO nuomone, energijos tiekimo ir vartojimo sąnaudos sudaro didžiąją dalį energijos mokesčio sąnaudų.

(43)

Komisija mano, kad šis argumentas yra nereikšmingas. Ji primena, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, įmonės konkurencingumo pagerėjimas dėl valstybės pagalbos paprasčiausiai reiškia konkurencijos su panašios valstybės pagalbos negavusiomis įmonėmis iškraipymą (23). Be to, jeigu pagalba „gali iškraipyti konkurenciją“, ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio gali iškraipyti konkurenciją keramikos rinkose, nes taip sumažinamos pagalbos gavėjų eksploatacinės sąnaudos. Komisija taip pat priminė, kad siūlomos pagalbos tikslas yra būtent pagerinti Nyderlandų keramikos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Nyderlandai tvirtina, kad, atleidus nuo mokesčio, bent iš dalies bus atkurtos vienodos šio sektoriaus veiklos sąlygos vidaus rinkoje. NET ir neturint išsamių duomenų, kurie pagrįstų pagalbos poveikį keramikos sektoriaus konkurencingumui, galima daryti logišką išvadą, kad pagalba gali iškraipyti konkurenciją atitinkamose keramikos rinkose.

(44)

Nyderlandai patvirtino, kad Nyderlandų plytų pramonėje, kuriai tenka 85–90 % visų Nyderlandų keramikos pramonėje sunaudojamų gamtinių dujų ir energijos, dirba apie 1 500 žmonių. 2008 m. šios sektoriaus dalies apyvarta buvo maždaug 370 mln. eurų. Nyderlandų plytų pramonė eksportuoja apie 20 % metinės produkcijos, o importas siekia 8 % Nyderlandų metinės produkcijos. Atsižvelgiant į plytų svorį, atitinkama rinka laikoma teritorija maždaug 250 km spinduliu aplink gamyklą. Todėl šios sektoriaus dalies atitinkamos konkurencinės rinkos yra Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Belgijoje.

(45)

2009 m. gegužės 26 d. raštu Nyderlandai paprašė Komisijos išvadą, kad siūloma pagalba iškraipys arba gali iškraipyti konkurenciją susijusiose keramikos sektoriaus rinkose, pagrįsti ir įrodyti skaičiais, t. y. pasiremiant Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) duomenimis, kuriuos Nyderlandai pateikė Komisijai pirmame tyrimo etape. Tai visų pirma yra susiję su 1 ir 2 lentelėse pateiktais plytų importo ir eksporto duomenimis.

1   lentelė

Nyderlandų plytų eksportas į Vokietiją ir Belgiją

Metai

Dydis procentais

Dydis eurais

2007

59 % nuo bendros 255 mln. eurų sumos

150 mln.

2006

64 % nuo bendros 234 mln. eurų sumos

150 mln.

2005

68 % nuo bendros 213 mln. eurų sumos

145 mln.

2004

74 % nuo bendros 242 mln. eurų sumos

180 mln.

2003

82 % nuo bendros 234 mln. eurų sumos

191 mln.

2002

80 % nuo bendros 183 mln. eurų sumos

146 mln.

2001

95 % nuo bendros 189 mln. eurų sumos

180 mln.

(46)

Nyderlandų nuomone, be 1 lentelėje pateiktų duomenų reikia atsižvelgti ir į toliau pateikiamas aplinkybes. Šio amžiaus pradžioje Vokietijos ir Nyderlandų gyvenamųjų būstų statybos rinka patyrė didelį sąstingį (2000–2001 m. Vokietijos plytų pramonės apyvarta ir pardavimas smuko mažiausiai 20 %). Vėliau padėtis Nyderlandų ir Vokietijos gyvenamųjų būstų statybos rinkoje pagerėjo, pikai užfiksuoti 2006 ir 2007 m. Nyderlandų nuomone, Vokietijos Ziegelverband duomenys rodo, kad Vokietijos pramonės padėtis pradėjo gerėti nuo 2004–2005 m. Nyderlandų manymu, pateikti CSB duomenys iš tiesų patvirtina, kad nuo to laiko Nyderlandų plytų eksportas į Vokietiją vis labiau mažėjo. Trumpai tariant, nepaisant didelių tiek Vokietijos, tiek Nyderlandų pramonės nuostolių Vokietijos rinkoje šio amžiaus pradžioje, Vokietijos plytų pramonė turėjo naudos iš atsigaunančios Vokietijos gyvenamųjų namų statybos rinkos, bet to negalima pasakyti apie Nyderlandų plytų gamintojus. Nyderlandų nuomone, tai patvirtina 2 lentelės duomenys apie importą iš Vokietijos.

2   lentelė

Importas į Nyderlandus iš Vokietijos

Metai

Dydis procentais

Dydis eurais

2007

42 % nuo bendros 91 mln. eurų sumos

36 mln.

2006

25 % nuo bendros 101 mln. eurų sumos

25 mln.

2005

22 % nuo bendros 82 mln. eurų sumos

18 mln.

2004

17 % nuo bendros 121 mln. eurų sumos

21 mln.

2003

16 % nuo bendros 110 mln. eurų sumos

18 mln.

2002

18 % nuo bendros 107 mln. eurų sumos

20 mln.

2001

11 % nuo bendros 124 mln. eurų sumos

14 mln.

2000

12 % nuo bendros 155 mln. eurų sumos

19 mln.

(47)

Nyderlandai nurodė, kad 2 lentelėje pateikti duomenys patvirtina smarkų Vokietijos plytų importo į Nyderlandus augimą nuo 2006–2007 m. Nyderlandų pateikti 2008 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo tą pačią tendenciją. Nyderlandų nuomone, Vokietijos keramikos sektorius nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. naudojasi atleidimu nuo energijos mokesčio, kuris įteisintas nuo 2004 m. sausio 1 d.

3   lentelė

Nyderlandų eksportas ne į Belgijos ir Vokietijos rinkas (visų pirma į Jungtinę Karalystę ir Airiją)

Metai

Dydis procentais

Dydis

2007

40 % nuo bendros 255 mln. eurų sumos

102 mln.

2006

37 % nuo bendros 234 mln. eurų sumos

86 mln.

2005

32 % nuo bendros 213 mln. eurų sumos

68 mln.

2004

17 % nuo bendros 242 mln. eurų sumos

41 mln.

2003

10 % nuo bendros 234 mln. eurų sumos

23 mln.

2002

18 % nuo bendros 183 mln. eurų sumos

32 mln.

2001

12 % nuo bendros 189 mln. eurų sumos

23 mln.

(48)

Dėl 3 lentelėje pateiktų duomenų Nyderlandai pastebėjo, kad svarbiausia padidėjusio eksporto į šias šalis priežastis buvo ypač palankus valiutų (svaro sterlingų ir euro) kursas. Tai kompensavo taip pat dideles pervežimo sąnaudas.

(49)

Komisija pripažįsta, kad pateikti duomenys patvirtina 1998–2007 m. mažėjančią Vokietijos ir Belgijos kaip Nyderlandų plytų eksporto krypčių svarbą, 2000–2007 m. smukusią Vokietijos plytų importo į Nyderlandus apimtį ir 2001–2007 m. išaugusį eksportą į kitas nei Vokietijos ir Belgijos rinkas (visų pirmą į Jungtinę Karalystę ir Airiją). Kalbant apie eksporto į kitas šalis, ypač į Jungtinę Karalystę ir Airiją, duomenis, išaugęs eksportas pirmiausia aiškinamas palankiu valiutų kursu.

(50)

Nors šie duomenys apie prekybos tarp Nyderlandų ir kaimyninių šalių (Vokietijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės) srautus plytų pramonės segmente yra informatyvūs, jais remiantis negalima daryti išvados, kad valstybės pagalba neiškraipys konkurencijos susijusiose keramikos pramonės rinkose. Kaip nurodyta, ši pagalba patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes gali nulemti konkurencijos iškraipymą.

(51)

Pagalba greičiausiai neigiamai paveiktų valstybių narių tarpusavio prekybą, nes, kaip matyti iš Nyderlandų pateiktų 1, 2 ir 3 lentelių su statistikos duomenimis, keramikos gaminiai parduodami tarptautiniu mastu.

(52)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, turi būti laikoma valstybės pagalba, nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(53)

Nyderlandai įvykdė SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą, prieš skiriant pagalbą, apie ją pranešti Komisijai.

(54)

Komisija mano, kad siūlomas atleidimas nuo mokesčio turi būti įvertintas remiantis rekomendacijomis dėl pagalbos aplinkos apsaugai. Rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 4 skyriuje („Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant“) išsamiai nagrinėjama šiame pranešime nurodyta atleidimo nuo aplinkos apsaugos mokesčio rūšis. Rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 4 skyrius turi būti laikomas baigtiniu vertinant nagrinėjamą atleidimą nuo mokesčio. Todėl pagalbos negalima vertinti remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kaip reikalauja Nyderlandai.

(55)

Nyderlandai sutinka su Komisijos nuomone, kad siūloma pagalba turi būti laikoma atleidimu nuo aplinkos apsaugos mokesčio, kaip apibrėžta rekomendacijose dėl pagalbos aplinkos apsaugai (24). Nepaisant to, Nyderlandai nemano, kad vien dėl to siūloma pagalba patenka į rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai taikymo sritį. Nyderlandų nuomone, neįvykdytas rekomendacijų 151 punkto reikalavimas, kad „dėl tokios valstybės pagalbos bent netiesiogiai pagerėja aplinkos apsauga“, nes siūlomu atleidimu nuo mokesčio tokio tikslo nesiekiama.

(56)

Toks argumentavimas nepriimtinas. Tiek rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 4 skyriaus pavadinimas („Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant“), tiek 151 punkto pirma dalis, kuri yra lygiai tokia pat, kaip pavadinimas, rodo, kad šis skyrius taikomas siūlomai pagalbai. Šiame skyriuje išsamiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis atleidimas nuo aplinkos apsaugos mokesčių laikomas suderinamu su vidaus rinka. Rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 151 punktas – tai bendra suderinamumo sąlyga, taikoma atleidimui nuo aplinkos apsaugos mokesčių pagal rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 4 skyrių. Kaip nurodyta 151 punkte, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik tada, jeigu „dėl tokios valstybės pagalbos bent netiesiogiai pagerėja aplinkos apsauga“.

(57)

Norėdama paaiškinti rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 151 punkto pagrindinę mintį, Komisija pastebi, kad siūlomas atleidimas nuo aplinkos apsaugos mokesčio gali leisti nustatyti arba taikyti didesnį nacionalinį aplinkos apsaugos mokestį kitoms įmonėms, taip pasiekiant bent netiesioginio teigiamo poveikio aplinkai (25). Komisija nesupranta Nyderlandų ir VKO argumentų, esą atleidus nuo mokesčio būtų pratęstas atitinkamo Nyderlandų aplinkos apsaugos mokesčio taikymas. Iš tiesų Nyderlandai teigia, kad, įgyvendinus siūlomą atleidimą nuo mokesčio, tuo pat metu bus padidintas aukščiausios kategorijos mokesčio tarifas, bet šį faktą pateikia tarsi norėdami įrodyti, kad dėl siūlomo atleidimo nuo mokesčio nebus prarasta dalis valstybės lėšų. Atrodo, negalima teigti, kad siūlomas atleidimas nuo mokesčio yra būtinas, norint įgyvendinti minėtą mokesčio didinimą. Vadinasi, neįrodyta, kad įvykdytas rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 151 punktas.

(58)

Nyderlandų paprašyta pateikti susijusią informaciją, kad Komisija, remdamasi atitinkamais rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 4 skyriaus kriterijais, galėtų įvertinti, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka, ypač ar ji būtina ir proporcinga bei koks jos poveikis keramikos sektoriui, kaip nurodyta rekomendacijų 155–159 punktuose (26).

(59)

Komisija pateikė keletą specialių klausimų, susijusių su pagalbos būtinumu, kad galėtų ištirti, ar (dėl aplinkos apsaugos mokesčio) labai padidėjusios Nyderlandų keramikos pramonės gamybos sąnaudos gali būti perkeltos pirkėjams, labai nesumažinant pardavimo apimties. Be to, buvo paprašyta pateikti informaciją apie: keramikos pramonės pardavimo apimtis atitinkamose rinkose per praėjusius 10 metų, energijos mokesčio tarifą ir bendrą iš šio mokesčio surenkamą sumą, bendras kiekvienos įmonės energijos sąnaudas per praėjusius 10 metų, šio sektoriaus produktų kainų elastingumo atitinkamose rinkose skaičiavimus, sumažėjusios pardavimo apimties ir (ar) sumažėjusio pelno skaičiavimus, informaciją apie prekybos srautų Nyderlandų keramikos pramonėje į Nyderlandus, iš jų ir į atitinkamas geografines rinkas plėtrą, pagalbos gavėjų užimamą atitinkamų geografinių rinkų dalį, taip pat bet kokią kitą informaciją, kuri būtų svarbi vertinant galimybę perkelti sąnaudas pirkėjams. Komisija taip pat pateikė Nyderlandams klausimus apie pagalbos proporcingumą, nurodydama rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 159 punktą.

(60)

Atsakydami į Komisijos 2009 m. spalio 7 d. raštą, Nyderlandai pateikė informaciją apie tariamą vidutinį Nyderlandų plytų gamintoją (27). Nyderlandai patvirtino, kad buvo neįmanoma atsakyti į Komisijos klausimus apimant visas Nyderlandų keramikos pramonės sektoriaus dalis, nes kai kuriose sektoriaus dalyse yra tik po vieną tiekėją (pvz., plytelių, keraminių vamzdžių ar keraminės sanitarijos įrangos). Kadangi šiuo metu Nyderlanduose veikia 13 plytų gamintojų ir yra apie 40 gamybos vietų, buvo galima apibūdinti tipišką šios grupės padėtį. Kitais atvejais, Nyderlandų nuomone, buvo neįmanoma per trumpą laiką pakankamai susipažinti su susijusių sektoriaus dalių, pvz., dekoratyvinių keramikos gaminių, padėtimi.

(61)

Komisija norėtų priminti, kad dar 2009 m. vasario 11 d. įžanginiame sprendime buvo nurodyta, kad jau per pirmą tyrimo etapą buvo prašyta pateikti šią papildomą informaciją (įskaitant informaciją apie įvairius Nyderlanduose išskiriamus keramikos pramonės segmentus), bet Komisija tokios informacijos negavo.

(62)

Komisija mano, kad informacija apie tariamą vidutinį plytų gamintoją yra nepakankama, norint įvertinti siūlomo atleidimo nuo mokesčio suderinamumą su vidaus rinka visos Nyderlandų keramikos pramonės atžvilgiu, nes negalima laikyti, kad vieno tam tikro vidutinio gamintojo padėtis atspindės visos pramonės padėtį. Kaip Nyderlandai, atsižvelgdami į pateiktus importo ir eksporto duomenis, patys pabrėžė, informacija yra susijusi tik su plytų segmentu ir negalima ja savaime remtis kaip pavyzdine, vertinant tendencijas kituose keramikos segmentuose, remiantis argumentu, kad kiekvienas segmentas pasižymi ypatingais produktų ir rinkos deriniais, kuriems gali būti svarbūs kiti ekonomikos veiksniai. VKO 2009 m. gegužės 24 d. pareiškime priėjo panašią išvadą (28). Taip pat neįtikinamai skamba argumentas, esą negalima pateikti jokios informacijos apie sektorių dalis, kuriose veikia tik vienas pagalbos gavėjas. Priešingai, iš tikrųjų būtų buvę lengviau gauti informaciją apie atskirą įmonę (kaip neseniai patvirtino Danijos byla) (29).

(63)

Be to, liko nepateikta dalis pageidautos informacijos. Pvz., buvo prašyta informacijos apie pagalbos būtinumą ir proporcingumą, kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie pagalbos būtinumą, Komisija prašė pateikti informaciją apie šio sektoriaus produktų kainų elastingumo atitinkamose rinkose skaičiavimus, sumažėjusios pardavimo apimties ir (ar) sumažėjusio pelno skaičiavimus, pagalbos gavėjų užimamą atitinkamų geografinių rinkų dalį ir apie Nyderlandų gamintojų užimamos atitinkamų geografinių rinkų dalies plėtrą. Nors 2009 m. spalio 9 d. raštu Nyderlandams buvo suteikta papildoma galimybė pateikti trūkstamą informaciją, jie to nepadarė.

(64)

Remiantis turima informacija galima atlikti toliau pateiktą plytų pramonės segmento analizę.

(65)

Kaip nurodyta rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 155 punkte, Komisija, tirdama mokesčių schemas, kuriose yra valstybės pagalbos mažinant tokius aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant elementų, visų pirma tirs pagalbos būtinumą bei proporcingumą ir jos poveikį susijusiems ūkio sektoriams.

(66)

Remiantis rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 158 punktu, kad būtų užtikrintas pagalbos būtinumas, reikia įvykdyti tris toliau nurodytus kumuliacinius reikalavimus. Visų pirma, renkantis pagalbos gavėjus, reikia remtis objektyviais ir skaidriais kriterijais, o pagalba turi būti teikiama iš esmės taip pat visiems konkurentams, veikiantiems tame pačiame sektoriuje, jeigu jų faktinė padėtis panaši (158 punkto a papunktis). Antra, dėl nesumažinto mokesčio turi labai padidėti gamybos sąnaudos (158 punkto b papunktis). Trečia, reikia užtikrinti, kad, labai nemažinant pardavimo apimties, didelio gamybos sąnaudų padidėjimo nebūtų galima perkelti pirkėjams (158 punkto c papunktis). Šiuo atžvilgiu valstybė narė gali pateikti, be kita ko, atitinkamo sektoriaus produkto kainos elastingumo vertinimą atitinkamoje geografinėje rinkoje, taip pat tam tikro sektoriaus arba tam tikros rūšies bendrovių sumažėjusios pardavimo apimties ir (arba) sumažėjusio pelno vertinimą.

(67)

Nyderlandai nurodė, kad atleidimas nuo mokesčio orientuotas į keramikos procesą, paaiškindami, kad nuo mokesčio gali būti atleisti visi keramikos gaminių gamintojai ir visi konkurentai keramikos sektoriuje (arba atitinkamoje rinkoje, kai jų faktinė padėtis tokia pat), jeigu jie atitinka šiuos kriterijus:

turi būti tiekiamos gamtinės dujos,

gamtinės dujos turi būti naudojamos įrenginiuose, kuriuose produktai gaminami kaitinant,

mažiausiai 90 % produkto turi sudaryti molis.

(68)

Šie kriterijai įtraukti į teisės normos projektą (30). Taigi pagalbos gavėjų parinkimo kriterijai atrodo ir objektyvūs, ir skaidrūs.

(69)

Kaip nurodyta rekomendacijų 55 išnašoje, reikalavimas, kad dėl nesumažinto mokesčio labai padidėtų gamybos sąnaudos, laikomas įvykdytu, jeigu pagalbos gavėjas yra daug energijos naudojanti įmonė, kaip apibrėžta energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. jeigu energetikos produktų ir elektros energijos pirkimas sudaro mažiausiai 3,0 % gamybos vertės (31) arba nacionalinis mokestis už elektros energiją sudaro mažiausiai 0,5 % pridėtinės vertės.

(70)

Nyderlandai nurodė, kad plytų gamintojai priklauso daug energijos naudojančioms įmonėms, nes jų energijos sąnaudos siekia 20–30 % visų gamybos sąnaudų. Nors Nyderlandai smulkiau nenurodė, koks yra gamybos sąnaudų santykis su gamybos verte, galima daryti išvadą, kad gamybos sąnaudos įprastinėmis verslo sąlygomis, t. y. kai produktų pardavimo vertė viršija gamybos sąnaudas, yra mažesnės nei gamybos vertė, nes gamybos vertė yra susijusi su apyvarta, taigi su parduodamų produktų kaina. Todėl energijos sąnaudų dalis, palyginti su gamybos verte įprastomis verslo sąlygomis, yra mažesnė nei energijos sąnaudų dalis gamybos sąnaudose, kurias nurodė Nyderlandai. Taip pat iš tiesų galima teigti, kad gamybos vertė ypatingai neviršys gamybos sąnaudų, taigi energijos sąnaudos nuo 20–30 % (kai gamybos sąnaudos yra vardiklis) sumažės iki mažiau nei 3 % (kai vardiklis yra gamybos vertė). Todėl Komisija daro išvadą, kad Nyderlandų keramikos pramonės įmones galima laikyti daug energijos naudojančiomis įmonėmis, kaip apibrėžta energijos mokesčių direktyvoje, ir kad įvykdytas rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 158 punkto b papunkčio reikalavimas dėl didelio gamybos sąnaudų padidėjimo. Komisija savo vertinimą grindžia rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 55 išnašoje nurodyta prielaida.

(71)

Norėdama patikrinti, ar labai nemažinant pardavimo apimties, didelio gamybos sąnaudų padidėjimo nebūtų galima perkelti pirkėjams, Komisija pateikė išsamių klausimų, susijusių su rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 158 punkto c papunkčio reikalavimu. Konkrečiai Nyderlandų paprašyta pateikti informaciją apie keramikos pramonės pardavimo mastus atitinkamose rinkose per praėjusius 10 metų, energijos mokesčio tarifą ir bendrą iš šio mokesčio surenkamą sumą, bendras kiekvienos įmonės energijos sąnaudas per praėjusius 10 metų, šio sektoriaus produktų kainų elastingumo atitinkamose rinkose skaičiavimus, sumažėjusios pardavimo apimties ir (ar) sumažėjusio pelno skaičiavimus, informaciją apie prekybos srautų Nyderlandų keramikos pramonėje į Nyderlandus, iš jų ir į atitinkamas geografines rinkas plėtrą, pagalbos gavėjų užimamą atitinkamų geografinių rinkų dalį, taip pat bet kokią kitą informaciją, kuri būtų svarbi vertinant galimybę perkelti sąnaudas pirkėjams (kaip nurodyta 59 ir 63 konstatuojamosiose dalyse).

(72)

Nyderlandai patvirtino, kad susijusių sąnaudų perkėlimas pirkėjams iš esmės įmanomas, bet teigia, kad kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti. Gamintojai, nesugebėję pirkėjams perkelti sąnaudų, per praėjusius metus sustabdė veiklą arba bankrutavo. Iš tikrųjų Nyderlandai nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio priežastinį įmonės sąnaudų ir veiklos sustabdymo ryšį. Komisija pastebi, kad teiginius pagrindžiančią informaciją turi pateikti pati valstybė narė.

(73)

Be to, Nyderlandai nurodė, kad plytų kainos yra mažai elastingos, bet šio teiginio taip pat nepagrindė konkrečiais duomenimis.

(74)

Nyderlandai patvirtino, kad dėl panašių konkurentų produktų importo iš kitų valstybių narių konkurencija plytų pramonės sektoriuje nuolat auga, o rinkos dalis, kurią užima Nyderlandų plytos, traukiasi. Nyderlandai pateikė tai patvirtinančius importo ir eksporto duomenis, kurie pridėti prie 2009 m. spalio 30 d. rašto (32). Duomenys parodė, kad per pastaruosius metus išaugo importas iš Vokietijos, o eksportas iš Nyderlandų į Vokietiją ir Belgiją sumažėjo. Nyderlandai nurodo, kad svarbiausia to priežastis yra tai, kad užsienio plytų gamintojai, priešingai nei Nyderlandų gamintojai, yra atleisti nuo energijos mokesčio.

(75)

Valstybės pagalbos (įskaitant atleidimą nuo aplinkos apsaugos mokesčių) iš principo negalima pateisinti vien tuo, kad panaši pagalba teikiama kitose valstybėse narėse. Jeigu toks pateisinimas būtų priimtinas, tai reikštų, kad, vienai valstybei narei pritaikius tam tikras priemones, kitos valstybės narės galėtų imtis kompensacinių priemonių nuosavai pramonei žalingoms pasekmėms apriboti. Panašūs atsakomieji veiksmai negali būti pripažįstami kaip valstybės pagalba. Valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių (įskaitant rekomendacijas dėl pagalbos aplinkos apsaugai) taikymas, priešingai nei varžymasis tarpusavyje, yra veiksminga priemonė prieš žalingas valstybės pagalbos pasekmes. Todėl siūlomos pagalbos jokiu būdu negalima pateisinti vien kaip teisėtos priemonės prieš, kaip manoma, kitur teikiamą pagalbą, jos patvirtinimas turi priklausyti nuo įrodymo, kad gerokai padidės sąnaudos, kurių nebus galima perkelti klientams.

(76)

Remdamasi pateikta informacija, Komisija gali daryti išvadą, kad plytų pramonėje vyksta prekyba tarp valstybių narių, nors dėl pervežimo išlaidų geografinė plytų rinka apima teritoriją maždaug 250 km spinduliu aplink gamyklą. Nyderlandai nurodė, kad 20 % metinės plytų produkcijos yra eksportuojama. Pateikti duomenys leido Komisijai apskaičiuoti, kad apytikslė prekybos intensyvumo (33) vertė yra 75 % Kadangi nuoseklių duomenų nėra, šis prekybos intensyvumas buvo apskaičiuotas remiantis 2007 m. prekybos srautų duomenimis ir 2008 m. apyvartos duomenimis. Tai gali reikšti, kad pramonė susiduria su sunkumais Nyderlandų skirtą mokestinę naštą perkeliant pirkėjams. Nyderlandų paaiškinimas, kad mokestis iki šiol yra perkeliamas pirkėjams ir kad per nurodytą laikotarpį, kurio duomenys pateikti, Nyderlandų plytų pramonės sektoriaus eksportas išaugo (nuo 189 mln. eurų 2001 m. eksportas pakilo iki 255 mln. eurų 2007 m.), iš tikrųjų paneigia teiginį, esą pramonė susiduria su sunkumais, padidėjusias sąnaudas perkeldama pirkėjams. Kadangi smulkesnės informacijos ir duomenų trūksta, neįmanoma atlikti tikslesnės analizės.

(77)

Be to, nors Komisija aiškiai pareikalavo informacijos apie pagalbos gavėjų užimamą rinkos dalį atitinkamose geografinėse rinkose, Nyderlandai nepateikė ilgamečių rinkos duomenų, kurie pagrįstų Nyderlandų teiginį, kad rinkos dalis, kurią užima Nyderlandų plytos, sumažėjo.

(78)

Nyderlandai taip pat nepateikė šių pageidautų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimybę sąnaudas perkelti pirkėjams: duomenys apie keramikos pramonės pardavimo mastus pagal vidutinei įmonei tenkantį metinį kiekį ir vertę kiekvienoje atitinkamoje rinkoje per praėjusius 10 metų (jau nurodyta, kad Nyderlandų plytų pramonės segmento metinė apyvarta yra 370 mln. eurų, bet nepateikti duomenys apie kiekį; be to, remiantis istorine informacija, daroma prielaida, kad dekoratyvinių keramikos gaminių segmento metinė apyvarta yra 7–10 mln. eurų); atitinkamoje rinkoje veikiančios įmonės sumokama bendra metinė energijos mokesčių suma per praėjusius 10 metų (Nyderlandai pateikė duomenis tik apie vidutinės plytų įmonės 2009 m. mokėtus mokesčius); atitinkamoje rinkoje veikiančios įmonės energijos sąnaudos per praėjusius 10 metų (Nyderlandai pateikė duomenis tik apie vidutinės plytų įmonės sąnaudas 2009 m.), produktų kainų elastingumo atitinkamose produktų ir geografinėse rinkose skaičiavimus, šiose rinkose veikiančių įmonių sumažėjusios pardavimo apimties ir (ar) sumažėjusios pelno skaičiavimus ir Nyderlandų gamintojų užimamos atitinkamų geografinių rinkų dalies plėtrą. Be to, nebuvo pateikta ilgamečių duomenų apie bendrą keramikos pramonės importą ir eksportą (ir jokios informacijos apie šio sektoriaus bendros apyvartos plėtrą), nors Komisija prašė duomenų apie Nyderlandų keramikos pramonės prekybos srautų plėtrą, t. y. apie importą į Nyderlandus iš atitinkamų geografinių rinkų ir eksportą iš Nyderlandų į jas. Todėl neįmanoma padaryti vienareikšmės išvados apie keramikos sektoriaus prekybos intensyvumo lygį, o dėl plytų pramonės sektoriaus galima kalbėti tik apie apytikslę vertę, kaip tai nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje.

(79)

Dėl kitų Nyderlandų paminėtų pramonės segmentų, pvz., stogo čerpių, kanalizacijos vamzdžių, sanitarinės įrangos, keraminių sienų ir grindų plytelių, ugniai atsparių medžiagų, porceliano ir dekoratyvinių keramikos gaminių, Nyderlandai nurodo informaciją apie vidutinę plytų pramonės įmonę. Be to, apie kiekvieną segmentą pateikta informacija yra labai ribota. 2008 m. rugsėjo 16 d. rašte Nyderlandai smulkiau apibūdino atitinkamų geografinių rinkų apimtį (visų segmentų) ir pateikė importuojamos bei eksportuojamos nacionalinės produkcijos dalį procentais, nurodydami įvairias eksporto kryptis (34). Kaip nurodyta 78 punkte, išsami informacija apie kiekvieną segmentą, kurios pageidavo Komisija, taip pat nebuvo pateikta.

(80)

Komisija, remdamasi turima informacija, negali padaryti išvados, kad Nyderlandų keramikos gamintojai negali išaugusių gamybos sąnaudų perkelti pirkėjams, dėl to labai nesumažėjant pardavimo apimčiai. Todėl galima daryti išvadą, kad Nyderlandai neįrodė, jog įvykdytas rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 158 punkto c papunkčio reikalavimas.

(81)

Komisijos nuomone, remiantis pateikta informacija, negalima daryti išvados, kad siūloma pagalba Nyderlandų keramikos pramonei yra būtina. Vien remiantis šia priežastimi galima daryti išvadą, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka.

(82)

Pagal rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 159 punktą, kad pagalba būtų laikoma proporcinga, kiekvienas jos gavėjas turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

jis turi mokėti dalį nacionalinio mokesčio, kuris iš esmės atitinka kiekvieno pagalbos gavėjo aplinkos apsaugos veiksmingumą, palyginti su veiksmingumu, susijusiu su geriausia technologija EEE. Pagalbos gavėjai daugiausia gali pasinaudoti mokesčio sumažinimu, atitinkančiu gamybos sąnaudų padidėjimą, atsirandantį dėl mokesčio naudojant geriausią technologiją, kurio negalima perkelti pirkėjams;

b)

jis turi mokėti bent 20 % nacionalinio mokesčio, nebent būtų pateisinamas mažesnis lygis;

c)

jis gali sudaryti susitarimus su atitinkama valstybe nare, kuriuose numatomas jo įsipareigojimas siekti aplinkos apsaugos tikslų, kurių poveikis – toks pat kaip ir tuo atveju, jeigu taikomi a ir b papunkčiai arba Bendrijos mažiausias mokesčių lygis.

(83)

Nyderlandai patvirtino, kad a papunktyje nustatytas reikalavimas neįvykdytas. Į c papunkčio reikalavimą Nyderlandai neatkreipė dėmesio. Dėl b papunkčio reikalavimo, t. y. kad pagalbos gavėjas turi mokėti bent 20 % nacionalinio mokesčio, nebent būtų pateisinamas mažesnis lygis, Nyderlandai nurodė, kad visi pagalbos gavėjai kartu nesumoka 20 % nacionalinio (energijos) mokesčio (pajamos gaunamos, pvz., iš elektros energijos mokesčio, kurį įmonės ir toliau mokės). Nyderlandų nuomone, dėl sektoriaus dydžio sumokama kur kas mažiau. Dėl to Nyderlandai darsyk nurodė, kad atleidimas nuo energijos mokesčio už keramikos gamybai naudojamas gamtines dujas panaikina konkurencijos iškraipymą, nes būtų sukurtos vienodos veiklos sąlygos visiems keramikos įrenginiams vidaus rinkoje.

(84)

b papunktyje yra nurodytas nacionalinio energijos mokesčio tarifas, o ne 20 % visos šio mokesčio sumos, kurią už įvairius energetikos produktus sumoka mokesčių mokėtojai. Siūloma pagalba susijusi su visišku atleidimu nuo nacionalinio mokesčio už gamtines dujas tarifo, t. y. rekomendacijų dėl pagalbos aplinkos apsaugai 159 punkto b papunkčio reikalavimas dėl mažiausios leistinos procentinės dalies neįvykdytas. Be to, Nyderlandai neįrodė, kad, įteisinus mažesnį mokesčio tarifą, tai būtų tik „ribotas konkurencijos iškraipymas“, paprasčiausiai dėl to, kad nebuvo pateikti pageidauti rinkos duomenys apie šios pramonės konkurencingumą. Todėl remiantis pateikta informacija negalima daryti išvados, kad šis reikalavimas įvykdytas.

(85)

Komisija mano, kad, remiantis pateikta informacija, negalima daryti išvados, esą siūloma pagalba Nyderlandų keramikos pramonei yra proporcinga.

VII.   IŠVADA

(86)

Komisija mano, kad siūlomas atleidimas nuo mokesčio, kuris yra pagalba veiklai, neatitinka nė vienos iš išimčių, pagal SESV taikomų bendrajam pagalbos draudimui, todėl jis yra nesuderinamas su vidaus rinka. Dėl to pagalbos priemonės negalima įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagalba, teikiama kaip atleidimas nuo energijos mokesčio už gamtines dujas, kurią Nyderlandai planuoja skirti Nyderlandų keramikos pramonei, yra nesuderinama su vidaus rinka.

Todėl pagalbos priemonės negalima įgyvendinti.

2 straipsnis

Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Nyderlandai turi informuoti Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi jam įvykdyti.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 96, 2009 4 25, p. 16.

(2)  2009 m. gruodžio 1 d. vietoje EB sutarties 87 ir 88 straipsnių įsigaliojo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsniai. Šių straipsnių turinys yra vienodas. Šiame sprendime, jei reikia, nuorodas į SESV 107 ir 108 straipsnius reikia suprasti kaip nuorodas į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Nuo 1996 m. sausio 1 d. energijos mokestis yra Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo dalis. Jis taikomas gamtinėms dujoms, elektros energijai ir mineralinėms alyvoms. Mokesčio tarifai yra susieti su sunaudojamos energijos kiekiu.

(5)  Tipiškam Nyderlandų plytų gamintojui Nyderlanduose buvo taikomi tokie energijos mokesčio tarifai (2009 m. duomenimis): 0–5 000 m3: 0,1580 EUR/m3; 5 000–170 000 m3: 0,1385 EUR/m3; 170 000–1 000 000 m3: 0,0384 EUR/m3; 1 000 000–10 000 000 m3: 0,0122 EUR/m3; > 10 000 000 m3: 0,0080 EUR/m3.

(6)  Mineraloginiai procesai – tai procesai, kurie, vadovaujantis 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1), NACE nomenklatūroje klasifikuojami kodu DI 26 „kitų naudingųjų iškasenų (nemetalų) gamyba“. Be keramikos gamybos procesų, šie procesai apima, pvz., stiklo arba cemento gamybą.

(7)  Nyderlandai patvirtino, kad šiuo metu didžiąją Nyderlandų keramikos pramonės dalį sudaro didelės, dažnai tarptautinės įmonės, kurių bendra apyvarta sudaro apie 650–700 mln. EUR ir kuriose dirba apie 3 000 darbuotojų (2008 m. duomenys). Nyderlanduose yra daugiau nei 60 gamybos vietų. Gaminamos plytos, stogo čerpės, keraminės sienų ir grindų plytelės, sanitarinė įranga, dekoratyviniai keramikos gaminiai, porcelianas, šamotinės plytos, naudojamos plieno ir aliuminio pramonėje. Daugybė gamybos centrų yra įsikūrę pasienyje su Vokietija ir Belgija, o didžioji dalis šių gamyklų priklauso pramonės grupėms, kurių buveinės įsikūrusios kitose Europos šalyse.

(8)  OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

(9)  Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo 64 straipsnio 4 dalis.

(10)  Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo 64 straipsnio 3 dalis.

(11)  Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo 44 straipsnio 1 ir 3 dalys. Pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51), vadinamos energijos mokesčių direktyva, 2 straipsnio 4 dalies b punktą laikoma, kad anglys naudojamos dvejopai, jeigu jos naudojamos ir kaip krosnių kuras, ir kitais, nei variklių degalai ar krosnių kuras, tikslais.

(12)  2003 m. balandžio 3 d. Tarybos dokumentas 8084/03 ADD 1 FISC 59.

(13)  Suinteresuotoji šalis VKO (taip pat žr. V dalį) teigia, kad visas gamybos procesas Nyderlanduose yra pagrįstas šlapio molio perdirbimu. Pasak VKO, šlapio molio pakeitimas iš užsienio įvežtu sausu moliu – ne išeitis, net jei nepaisytume molio pervežimo poveikio aplinkai. VKO patvirtino, kad Nyderlandų keramikos pramonei dėl ypatingos geografinės padėties reikia daugiau energijos gamybai nei gretimoms šalims.

(14)  Taip pat žr. 2007 m. vasario 7 d. sprendimo dėl pagalbos N820/06 4 dalį.

(15)  Šį atleidimą reglamentuojančios Parlamento pataisos aiškinamajame rašte nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčio bus finansuojamas gamtinėms dujoms taikomo energijos mokesčio aukščiausios kategorijos tarifus padidinus 0,08 EUR.

(16)  Pranešimo 1 priedas.

(17)  2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sujungtose bylose T-211/04 ir T-215/04 (Gibraltaro sprendimas), dar nepaskelbtas Rinkinyje (šis sprendimas apskųstas, bet skundas nesusijęs su standartinės valstybės pagalbos analizės etapais, išdėstytais minėtame sprendime).

(18)  Nyderlandai nurodė stiklą, skiedinius, betoną, gipsą ir silikatus.

(19)  Nyderlandų pranešime nurodyta NACE klasifikatoriaus 26 skyriuje – Kitų naudingųjų iškasenų (nemetalų) gamyba.

(20)  Vokietijos byloje N 820/06 tos nuoseklus požiūris buvo dar labiau sustiprintas, nes Vokietija aiškiai pažadėjo vienodai traktuoti kitus dvejopo naudojimo būdus arba naujus mineraloginius procesus, taip užtikrindama nuoseklų visų mineraloginių procesų traktavimą.

(21)  Parlamento nario Jules Kortenhorst ir kitų 2007 m. lapkričio 21 d. pasiūlyta pataisa, Antrųjų Parlamento rūmų dokumentai, Tweede Kamer, vergaderjaar 2007–2008, 31 205, Nr. 35.

(22)  1974 m. liepos 2 d. sprendimas byloje C-173/73 Komisija prieš Italiją, Rink. p. 709.

(23)  1980 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje C-730/79 Philip Morris Holland prieš Komisiją, Rink. p. 2671, 11–12 punktai.

(24)  Patvirtinta 2008 m. gruodžio 19 d. rašte.

(25)  Taip pat žr. rekomendacijų 57 punktą, kuriame nustatyta, kad „ši pagalba gali būti reikalinga siekiant netiesiogiai spręsti neigiamų išorinių padarinių problemą, palengvinant palyginti didelių nacionalinių aplinkos apsaugos mokesčių nustatymą arba taikymą“.

(26)  Įtraukta į 2008 m. lapkričio 17 d. Nyderlandams išsiųstą antrą prašymą suteikti informaciją (D/54544).

(27)  Nyderlandai pranešė, kad, jų manymu, ši informacija taip pat taikytina kitiems įvairiems keramikos pramonės segmentams; Nyderlandai teigia, kad šis metodas buvo naudojamas ir kitais atvejais, pvz., Europos teisės aktuose (pvz., Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (E-PRTR) ir nacionaliniuose politikos tyrimuose (pvz., geriausios turimos technologijos (NL-BAT). Iš tiesų Komisija nemano, kad, atliekant kompetencijos analizę, informaciją apie vidutinę plytų gamybos įmonę galima būtų laikyti tipiška visai keramikos pramonei.

(28)  Komisija pastebėjo, kad rekomendacijose dėl pagalbos aplinkos apsaugai nėra aiškiai reikalaujama, kad būtų vertinama sektoriaus arba sektoriaus dalies padėtis. Šiuo atveju Nyderlandai patys nurodė, kad skirtingos sektoriaus dalys yra susijusios su skirtingomis konkurencijos sąlygomis. Todėl turėjo būti vertinama sektoriaus dalių padėtis.

(29)  2009 m. spalio 29 d. pagalbos priemonė N327/08 (dar nepaskelbta).

(30)  Teisės normos (kuri bus įtraukta į Aplinkos apsaugos mokesčių įstatymo 64 straipsnį) projekte nurodyta, kad šie keramikos gaminiai turi būti visiškai arba iš dalies moliniai.

(31)  Pagal energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punktą sąvoka „gamybos vertė“ reiškia apyvartą, įskaitant su produkto kaina tiesiogiai susijusias subsidijas, pridedant ar atimant gatavų produktų atsargų, nebaigtos gamybos ir perparduoti pirktų prekių bei paslaugų pokyčius, atėmus perparduoti skirtų prekių ir paslaugų pirkimą.

(32)  Tokie patys duomenys buvo pridėti prie 2008 m. rugsėjo 16 d. rašto.

(33)  Prekybos intensyvumas – tai bendra eksporto ir importo vertė, padalyta iš bendros apyvartos ir importo į atitinkamą rinką vertės.

(34)  Toliau pateikiama Nyderlandų atsiųsta speciali informacija apie keramikos sektoriaus dalis (priedas prie 2008 m. rugsėjo 16 d. rašto), beje, nenurodant, kurių metų duomenys tai yra. Remiantis bendru keramikos pramonės aprašymu galima daryti išvadą, kad duomenys apie kiekvieną segmentą yra susiję su 2008 m. Plytų pramonė: apyvarta siekia apie […] eurų (), dirba apie […] darbuotojų. Nyderlandų plytų pramonė eksportuoja apie […] proc. metinės produkcijos. Importas siekia apie […] proc. metinės Nyderlandų produkcijos. Dėl plytų svorio geografine rinka laikoma […] km spinduliu aplink įmonę esanti teritorija, apimanti […], […] ir […]. Keraminės stogo čerpės: apyvartos duomenys nepateikti. Šiame segmente dirba apie […] žmonių. Apie […] proc. metinės produkcijos eksportuojama visų pirma į kaimynines šalis. Importas siekia […] proc., produktai importuojami iš tų pačių kaimyninių šalių. Dėl produktų svorio geografine rinka laikoma […] km spinduliu aplink įmonę esanti teritorija, apimanti […] ir […]. Keraminiai kanalizacijos vamzdžiai: yra vienas gamintojas, turintis dvi gamybos vietas. Dėl produktų svorio atitinkama geografine rinka laikoma […] km spinduliu aplink įmonę nutolusi teritorija, nors Nyderlandai nurodė, kad ši įmonė eksportuoja produktus į visą Europą. Sanitarinė įranga: duomenų apie apyvartą nepateikta, bet šiame segmente dirba apie […] darbuotojų. Apie […] proc. metinės Nyderlandų produkcijos eksportuojama, o apie […] proc. – importuojama. Atitinkama geografine rinka laikoma […] km spinduliu aplink įmonę esanti teritorija. Gamintojas priklauso Europos grupei. Ugniai atsparios medžiagos: šis segmentas yra orientuotas beveik vien į tarptautinę rinką. Jame dirba apie […] žmonių. Šis segmentas eksportuoja apie […] proc. metinės produkcijos, o importuoja apie […] proc. Keraminės plytelės: dirba apie […] žmonių, eksportuojama […] proc. metinės produkcijos. Importas siekia […] proc. metinės produkcijos. Svarbiausios importuojančios ES šalys yra […], […] ir […]. Iš ne ES šalių svarbiausios importuotojos yra […] ir […]. Dekoratyviniai keramikos gaminiai: šis segmentas turi 4 gamybos vietas, jame dirba apie […] žmonių. […] proc. metinės Nyderlandų produkcijos eksportuojama, o apie […] proc. – importuojama. Remiantis istoriniais duomenimis, šio segmento apyvarta yra įvertinta apie […] mln. eurų (apie […] proc. apskaičiuotos bendros Nyderlandų keramikos pramonės apyvartos).

(35)  Konfidenciali informacija.


20.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/44


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 14 d.

kuriuo elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai Italijos Šiaurės makrozonoje ir mažmeniniam elektros energijos pardavimui galutiniams vartotojams, prijungtiems prie Italijos vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos elektros energijos tinklo, leidžiama netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4740)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/403/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 30 straipsnio 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į bendrovės Compagnia Valdostana delle Acque S.p.A. (toliau – CVA) 2010 m. vasario 15 d. el. paštu pateiktą paraišką,

pasikonsultavusi su Valstybės Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2010 m. vasario 15 d. CVA Komisijai el. paštu pateikė prašymą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalį. 2010 m. balandžio 15 d. Komisija el. paštu Italijos valdžios institucijų ir CVA paprašė pateikti papildomos informacijos. Italijos valdžios institucijos papildomos informacijos el. paštu pateikė 2010 m. gegužės 10 ir 20 d., o pratęsus pradinį terminą 2010 m. gegužės 7 d. papildomos informacijos pateikė CVA.

(2)

CVA, kuri yra valstybinė įmonė pagal Direktyvoje 2004/17/EB pateiktą apibrėžimą, prašymą pateikė dėl šių prašyme apibūdintų veiklos rūšių:

a)

elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos visoje Italijos Respublikos teritorijoje;

b)

kitu atveju – elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos Šiaurinėje geografinėje zonoje (toliau – Šiaurės makrozona (2)); ir

c)

mažmeninio elektros energijos pardavimo galutiniams vartotojams laisvojoje elektros energijos rinkoje, apimančioje visą Italijos Respublikos teritoriją.

II.   TEISĖS SISTEMA

(3)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje tokia veikla vykdoma, ją tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečius sektoriaus ypatumus. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros energijos sektoriui nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (3). Direktyva 96/92/EB pakeista 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 96/92/EB (4).

(4)

Italija įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji pasirinko teisinį ir funkcinį elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų atskyrimą, išskyrus mažiausias bendroves, kurioms funkcinio atskyrimo reikalavimai netaikomi. Todėl, taip pat remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, reikėtų laikyti, kad visoje Italijos Respublikos teritorijoje galimybės patekti į rinką neribojamos.

(5)

Tiesioginį konkurencijos poveikį reikėtų vertinti pagal įvairius rodiklius, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Vertinant rinkas, kurioms skirtas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje atitinkamų rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai balansavimo rinkos veikimą, kainų konkurenciją ir vartotojų polinkį keisti tiekėją.

(6)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

III.   VERTINIMAS

(7)

Remiantis ankstesne Komisijos patirtimi (5), elektros energijos sektoriuje galima išskirti šias svarbias produktų rinkas: i) gamybos ir didmeninio tiekimo; ii) perdavimo; iii) paskirstymo; iv) mažmeninio tiekimo. Todėl CVA paraišką reikėtų nagrinėti dviem skirtingais aspektais: elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo atžvilgiu ir mažmeninio tiekimo atžvilgiu.

(8)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, CVA prašymas susijęs su elektros energijos gamyba ir didmeniniu tiekimu visoje Italijos Respublikos teritorijoje arba, kitu atveju, Šiaurės makrozonoje.

(9)

Remiantis turima informacija (6), reikėtų manyti, kad Italijos teritorija dėl įvairias zonas, kuriose kainos beveik visiškai sutampa, jungiančių jungiamųjų linijų nepakankamo pralaidumo skirstoma į keturias regionines geografines elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkas: Šiaurės makrozoną, Vidurio Pietų makrozoną (7), Sicilijos makrozoną (8) ir Sardiniją. Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad Šiaurės makrozona, kurios konkrečios ribos yra nustatytos, tebėra svarbi rinka, bet pridūrė, kad šiuo metu tebevykstant pokyčiams kitų makrozonų ribos vis dar neaiškios – neatlikus išsamių tyrimų, šiose geografinėse rinkose konkurencijos padėties patikimai įvertinti kol kas neįmanoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad visos CVA elektrinės yra Šiaurės makrozonoje, šiame sprendime vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas bus nagrinėjama tik Šiaurės makrozonoje susiklosčiusi elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo konkurencinė padėtis. Nors Šiaurės makrozona yra svarbi rinka, jos negalima laikyti visiškai atsieta nuo kaimyninių valstybių ir kitų regionų.

(10)

Kadangi taip nuspręsta remiantis nusistovėjusia praktika (9), susijusia su pagal 30 straipsnį priimamais Komisijos sprendimais, Komisija laikėsi nuomonės, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio nacionalinėse rinkose rodiklis yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“. Italijos valdžios institucijos teigė, kad 2009 m. trijų didžiausių Šiaurės makrozonos elektros energijos gamintojų užimama rinkos dalis buvo 49,7 %. Toks koncentracijos lygis, įskaitant trijų didžiausių gamintojų bendrą rinkos dalį, yra mažesnis už Sprendime 2008/585/EB dėl Austrijos nurodytą 52,2 % lygį, taip pat mažesnis už Sprendime 2008/741/EB dėl Lenkijos nurodytą 58 % bendrosios produkcijos lygį ir kur kas mažesnis už atitinkamus sprendimuose 2006/422/EB ir 2007/706/EB dėl Suomijos (73,6 %) ir Švedijos (86,7 %) nurodytus lygius. Tačiau pažymima, kad toks lygis yra aukštesnis už atitinkamą sprendimuose 2006/211/EB ir 2007/141/EB dėl Jungtinės Karalystės nurodytą lygį (39 %). Vis dėlto manoma, kad šis lygis yra pakankamai žemas, todėl jis rodo, kad Šiaurės makrozonos elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkose esama tam tikros tiesioginės konkurencijos.

(11)

Be to, Italija daug elektros importuoja – 2008 m. importuota daugiau kaip 42 997 GWh. Italija importuoja daugiau, nei pati eksportuoja, o importuota elektros energija patenkinama apie 13,43 % visų jos poreikių (10). Italijos valdžios institucijos patvirtino (11), kad importas teigiamai veikia konkurenciją, ypač Šiaurės makrozonoje. Nors šį poveikį lemia jungčių su kitomis valstybėmis techniniai apribojimai, tikimasi, kad įsigaliojus naujajam įstatymui (12) padėtis toliau gerės. Todėl dėl elektros energijos importo iš kitų šalių iš dalies varžoma pagrindinių Šiaurės makrozonos gamintojų kainų nustatymo elgsena. Taigi šie veiksniai turėtų būti laikomi tam tikros tiesioginės kitų ES valstybių narių konkurencijos Šiaurės makrozonos elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkose rodikliu.

(12)

2010 m. Komisijos komunikate „Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (13) nurodyta, kad trys didžiausi gamintojai vis dar valdo daugiau kaip 75 % 14 valstybių narių elektros energijos gamybos pajėgumo. Tačiau toje ataskaitoje Italijos elektros energijos rinka priskirta „vidutinės koncentracijos“ rinkų kategorijai (14), kurios Herfindahlio ir Hirchmano indeksas (HHI), palyginti su kitomis kategorijomis, yra mažesnis. Kadangi konkurencinis spaudimas Šiaurės makrozonoje yra dar didesnis nei kitose Italijos zonose, galima manyti, kad tokio lygio koncentracija rodo tiesioginę konkurenciją Šiaurės makrozonos elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkose.

(13)

Be to, papildomu rodikliu reikėtų laikyti balansavimo mechanizmų veikimą, nors jie yra susiję su nedidele visos elektros energijos, gaminamos ir (arba) suvartojamos valstybėje narėje, dalimi. Remiantis turima informacija, balansavimo mechanizmo veikimas (visų pirma rinka grindžiamas kainų nustatymas ir gerai išvystyta dienos rinka) netrukdo tiesioginei konkurencijai elektros energijos gamybos rinkoje.

(14)

Kalbant apie mažmeninį tiekimą, atitinkamą produktų rinką galima papildomai suskaidyti į: A) mažmeninį tiekimą pramonės vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, ir B) mažmeninį tiekimą smulkesniems pramonės bei verslo vartotojams ir namų ūkiams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo. Kiekviena iš šių rinkų toliau nagrinėjama išsamiau.

(15)

Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad mažmeninio elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, rinka yra nacionalinė.

(16)

Remiantis turima informacija (15), trijų didžiausių mažmenininkų, tiekiančių elektros energijos galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, bendra rinkos dalis sudaro 43,89 %; šis rodiklis yra pakankamai žemas (16), todėl jį galima laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(17)

Atsižvelgiant į aptariamo produkto (elektros energijos) ypatumus ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba visai nėra, vertinant konkurencinę padėtį elektros energijos rinkose, didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Todėl tiekėją keičiančių vartotojų skaičius gali rodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos efektyvumo rodiklis. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju“ (17).

(18)

Remiantis naujausia turima informacija (18), Italijoje pagal galimybes keičiančių tiekėją didelių pramonės vartotojų dalis 2008 m. sudarė 32,50 %, o vidutinių pramonės įmonių – 32,80 %. Nors tiekėją keičiančių vartotojų dalis yra mažesnė nei, pvz., Austrijoje, kurioje tiekėją keitė 41,5 % didelių ir labai didelių pramonės vartotojų (19), Italijoje tiekėją keitė nemažai vartotojų, įskaitant beveik trečdalį didelių ir vidutinių pramonės vartotojų. Be to, mažmeninio elektros pardavimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, rinkos kainos nėra reguliuojamos. Todėl su tiekėjo keitimu ir galutiniams vartotojams taikomų kainų kontrole susijusi padėtis Italijoje yra pakankamai gera ir turėtų būti laikoma tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(19)

Aptariama mažmeninio elektros energijos tiekimo geografinė rinka paprastai laikoma nacionaline rinka. CVA paraiškoje nurodė, kad atitinkama mažmeninio elektros energijos tiekimo rinka yra nacionalinė.

(20)

Remiantis prielaida, kad geografinė rinka yra nacionalinė, ir šiuo metu turima informacija (20) atrodo, kad Italijos mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos koncentracijos lygis yra labai aukštas. Trijų didžiausių mažmenininkų, tiekiančių elektros energiją prie žemos įtampos tinklo prijungtiems vartotojams, bendra rinkos dalis sudaro 79,44 %, kurios 71,11 % priklauso didžiausiai bendrovei. Šiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką (21)„labai didelės rinkos dalys pačios savaime, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis, yra dominuojančios padėties buvimo įrodymas. Tai tokia padėtis, kai rinkos dalis yra 50 %“.

(21)

Be to, Italijos mažmeninė rinka papildomai dalijama į tris pakategorius, iš kurių dviem pirmiesiems taikomos reguliuojamos kainos:

a)

didesnės apsaugos paslaugos namų ūkiams ir mažoms bendrovėms (kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurių apyvarta neviršija 10 mln. EUR), prijungtiems prie žemos įtampos tinklo ir nepasirašiusiems pirkimo laisvojoje rinkoje sutarties. Išimtinę teisę teikti šią paslaugą turi bendrovė Acquirente Unico SpA (toliau – vienintelis pirkėjas);

b)

saugios paslaugos visiems vartotojams, kuriems negali būti teikiamos didesnės apsaugos paslaugos ir kurie nėra sudarę pirkimo laisvojoje rinkoje sutarties. Šias paslaugas teikia vienintelio pirkėjo konkurso būdu išrinkti tiekėjai; ir

c)

laisvoji rinka – likusi mažmeninės rinkos dalis.

(22)

Tačiau šiame sprendime minėtų rinkų nereikėtų laikyti nepriklausomomis svarbiomis rinkomis, nes vartotojai gali pereiti iš vieno pakategorio į kitą ir visų trijų pakategorių kainos yra grindžiamos rinkos kainomis (22). 2009 m. AEEG metinėje ataskaitoje nurodyta, kad vadinamoji „uždaroji rinka“, apimanti „didesnės apsaugos paslaugas“ ir „saugias paslaugas“, sudaro apie 36 % visos mažmeninės rinkos. Be to, toje pačioje ataskaitoje minima, kad didesnės apsaugos paslaugas daugiausia (84,3 %) teikia vienas konkretus tiekėjas, kuris taip pat veikia laisvojoje rinkoje. Pasak Italijos valdžios institucijų, vartotojai mano, kad tiekėjo keitimo išlaidos yra per didelės, o numanoma nauda – maža. Dėl šios priežasties ir dėl mažų didesnės apsaugos paslaugų kainų naujiems šio pakategorio subjektams labai sunku susikurti pakankamą klientų bazę. Taigi konkurencinį pranašumą iš esmės įgyja tie subjektai, kurie teikia didesnės apsaugos paslaugas ir kartu veikia laisvojoje rinkoje, nes vartotojai, norintys vietoj didesnės apsaugos paslaugų rinktis laisvosios rinkos paslaugas arba atvirkščiai, tai darydami, dažnai nekeičia tiekėjo.

(23)

Tačiau, remiantis iš atitinkamų Italijos valdžios institucijų gauta informacija (23), šiame sprendime galima daryti išvadą, kad Italijos mažmeninio elektros energijos pardavimo geografinė rinka nėra nacionalinio masto, kaip paprastai manoma ir kaip mano pareiškėjas, – tai yra vietos rinka, kurios teritorija dažniausiai apsiriboja savivaldybėmis.

(24)

Kadangi trūksta informacijos apie konkurencijos lygį kiekvienoje taip apibrėžtoje mažmeninio elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, vietos rinkoje, taip pat atsižvelgiant į išdėstytas abejones dėl konkurencijos lygio prie žemos įtampos tinklo prijungtų vartotojų mažmeninėje rinkoje, vertinamoje bendrai nacionaliniu lygmeniu, kaip aptarta 19–22 konstatuojamosiose dalyse, neįmanoma daryti išvados, kad sąlygos, pagal kurias mažmeniniam elektros energijos tiekimui Italijos galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, galima taikyti išimtį pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalį, yra tenkinamos.

(25)

Todėl Direktyva 2004/17/EB toliau taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę Italijoje mažmeniniu būdu tiekti elektros energiją galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, ir kai jie rengia projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo Italijoje.

IV.   IŠVADOS

(26)

Elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos padėtį Šiaurės makrozonoje galima apibendrinti taip: trijų didžiausių gamintojų užimama bendra rinkos dalis yra palyginti maža, o didelis elektros energijos importas šioje zonoje teigiamai veikia konkurenciją. Kaip išdėstyta 13 konstatuojamojoje dalyje, balansavimo mechanizmo veikimas tiesioginei konkurencijai elektros energijos gamybos rinkoje nekliudo. Todėl galima manyti, kad visi aprašytieji veiksniai rodo tiesioginę konkurenciją Šiaurės makrozonoje.

(27)

Atsižvelgiant į 8–13 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, reikėtų manyti, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginės konkurencijos sąlyga Šiaurės makrozonos elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkose yra tenkinama.

(28)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlyga tenkinama, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę Šiaurės makrozonoje gaminti ir didmeniniu būdu tiekti elektros energiją, ir kai jie rengia projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo toje geografinėje teritorijoje.

(29)

Elektros energijos mažmeninio pardavimo Italijos galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, padėtį galima apibendrinti taip: trijų didžiausių mažmeninės prekybos bendrovių užimama bendra rinkos dalis yra maža, tiekėjo keitimo laipsnis, vertinant pagal atsijungusių vartotojų skaičių, – patenkinamas, o kainos galutiniams vartotojams nekontroliuojamos. Šios išvados taip pat atitinka kompetentingų Italijos valdžios institucijų nuomonę, kad ši rinka kelerius metus yra veikiama konkurencijos, todėl dabartinis konkurencijos lygis yra pakankamas.

(30)

Atsižvelgiant į 15–18 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, reikėtų manyti, kad visoje Italijos Respublikos teritorijoje Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginės konkurencijos sąlyga elektros energijos mažmeninio tiekimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, rinkoje tenkinama.

(31)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlyga tenkinama, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę Italijoje mažmeniniu būdu tiekti elektros energiją galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, nei kai jie rengia projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo toje geografinėje teritorijoje.

(32)

Atsižvelgiant į 19–25 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius ir abejones, ar mažmeninio elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, rinkoje konkurencija nacionaliniu lygmeniu yra pakankama, taip pat kadangi nėra išsamios informacijos apie kiekvieną Italijos valdžios institucijų nustatytą svarbią vietos rinką neįmanoma daryti išvados, kad sąlygos, pagal kurias mažmeniniam elektros energijos tiekimui Italijos galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, galima taikyti išimtį pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalį, yra tenkinamos. Taigi Direktyva 2004/17/EB toliau taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, kurių paskirtis – suteikti galimybę Italijoje mažmeniniu būdu tiekti elektros energiją galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, ir kai jie rengia projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo Italijoje. Kadangi statistiniai įpareigojimai pagal 67 straipsnį bus toliau taikomi, gali reikėti užtikrinti, kad atitinkami perkantieji subjektai imtųsi tinkamų priemonių, pvz., atskirtų vadovavimą ir (arba) apskaitą, kad galėtų teikti teisingas ataskaitas apie viešuosius pirkimus, surengtus siekiant vykdyti atitinkamą veiklą, kuriai pagal šį sprendimą išimtis netaikoma.

(33)

Taip pat primenama, kad sutartys dėl kelių rūšių veiklos bus vertinamos pagal Direktyvos 2004/17/EC 9 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis tai reiškia, kad, kai perkantysis subjektas surengia „mišrius“ viešuosius pirkimus, t. y. pirkimus, kuriais siekiama paremti tiek veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2004/17/EB, tiek veiklą, kuriai ji taikoma, atsižvelgiama į pagrindinę veiklą, dėl kurios pasirašyta sutartis. Jei rengiant tokius mišrius viešuosius pirkimus, kurių pirminis tikslas – paremti mažmeninį elektros energijos pardavimą galutiniams vartotojams, prijungtiems prie žemos įtampos tinklo, taikomos Direktyvos 2004/17/EB nuostatos. Jei objektyviai neįmanoma nustatyti, dėl kurios rūšies veiklos iš esmės siekiama sudaryti sutartį, sutartis sudaroma pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles.

(34)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2010 m. vasario–gegužės mėn., remiantis Italijos Respublikos ir CVA pateikta informacija, 2005 ir 2010 m. komunikatais bei jų techniniais priedais ir 2007 m. tarnybų dokumentu, Galutine ataskaita ir 2009 m. AEEG metine ataskaita. Jis gali būti peržiūrėtas, jeigu, labai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai, nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo didmeniniam elektros energijos tiekimui Šiaurės makrozonoje ir jos mažmeniniam tiekimui galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo, sąlygos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB netaikoma perkančiųjų subjektų sudaromoms sutartims, skirtoms suteikti galimybę vykdyti šią veiklą:

a)

elektros energijos gamybą ir didmeninį tiekimą Šiaurės makrozonoje;

b)

mažmeninį elektros energijos tiekimą galutiniams vartotojams, prijungtiems prie vidutinės, aukštos ir labai aukštos įtampos tinklo visoje Italijos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Michel BARNIER

Komisijos narys


(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2)  Ji apima Šiaurės zoną ir keturias mažesnes (ENE (Rytų ir Šiaurės Rytų), ENO (Rytų ir Šiaurės Vakarų), Turbigo ir Monfalkonės) zonas, kaip nurodyta Komisijos komunikato „Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį“ (toliau – Galutinė ataskaita) B priede, COM(2006) 851 galutinis.

(3)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(4)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Reikia pažymėti, kad Direktyva 2003/54/EB pakeista 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55), pagal kurią rinkos turi būti atvertos dar labiau nei pagal dvi ankstesnes direktyvas. Tačiau, kadangi Direktyvos 2009/72/EB įgyvendinimo terminas dar nesibaigė, ir toliau bus daromos nuorodos į Direktyvoje 2003/54/EB nustatytą teisės sistemą.

(5)  MERGER COMP M - 4110 EO N – ENDESA, p. 3.

(6)  Žr. Galutinės ataskaitos B priedo A1 punkto 2 dalį.

(7)  Ji apima šias zonas: Vidurio Šiaurės, Pjombino, Vidurio Pietų, Pietų, Rosano, Brindizio ir Kalabrijos.

(8)  Ji apima šias zonas: Sicilijos, Priolo ir Kalabrijos.

(9)  Žr. Komisijos sprendimus: 2009/47/EB (OL L 19, 2009 1 23, p. 57), 2008/585/EB (OL L 188, 2008 7 16, p. 28), 2008/741/EB (OL L 251, 2008 9 19, p. 35), 2007/141/EB (OL L 62, 2007 3 1, p. 23), 2007/706/EB (OL L 287, 2007 11 1, p. 18), 2006/211/EB (OL L 76, 2006 3 15, p. 6) ir 2006/422/EB (OL L 168, 2006 6 21, p. 33).

(10)  Vidaus vartojimui ir eksportui reikalingas elektros energijos kiekis.

(11)  Italijos elektros energijos ir dujų sektorių reguliavimo institucijos 2010 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 0018212.

(12)  2009 m. liepos 23 d. Įstatymas Nr. 99/2009.

(13)  SEC(2010) 251, toliau – 2010 m. komunikatas.

(14)  2010 m. komunikato techninio priedo 3.1 lentelė, p. 12.

(15)  2009 m. kovo 31 d. Italijos elektros energijos ir dujų sektorių reguliavimo institucijos (AEEG) „Teikiamų paslaugų ir reguliavimo veiklos metinė ataskaita“ (toliau – 2009 m. AEEG metinė ataskaita), p. 76.

(16)  Jis labai panašus į koncentracijos lygį Švedijos mažmeninėje rinkoje (43 %) (žr. Sprendimo 2007/706/EB 14 konstatuojamąją dalį).

(17)  2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatas „Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (COM(2005) 568 galutinis, toliau – 2005 m. komunikatas), p. 9.

(18)  2010 m. komunikato techninio priedo 2.2 lentelė.

(19)  Žr. Sprendimo 2008/585/EB 13 konstatuojamąją dalį.

(20)  2009 m. AEEG metinė ataskaita.

(21)  Žr. Pirmosios instancijos teismo 2002 m. vasario 28 d. sprendimo 328 punktą byloje T-395/94. Atlantic Container Line AB ir kiti prieš Komisiją. Rink. 2002 m., p. II-875.

(22)  Reguliuojamos kainos iš tiesų nustatomos remiantis laisvosios rinkos kainomis.

(23)  Italijos konkurencijos institucijos 2010 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 0032953.