ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.180.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 180

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. liepos 15d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB

1

 

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo

7

 

 

2010 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 618/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

15

 

 

2010 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 619/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

17

 

 

2010 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 620/2010 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmas septynias 2010 m. liepos mėnesio dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 616/2007 leidžiamas naudoti paukštienos tarifines kvotas

19

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/391/ES

 

*

2010 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimas, kuriuo dėl pripažinimo, kad Lietuvoje ir Italijos Molizės regione oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), iš dalies keičiami Sprendimo 93/52/EEB priedai ir kuriuo dėl paskelbimo, kad tam tikruose Italijos administraciniuose regionuose oficialiai nenustatyta galvijų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės, iš dalies keičiami Sprendimo 2003/467/EB priedai (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4592)  ( 1 )

21

 

 

2010/392/ES

 

*

2010 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių

26

 

 

2010/393/ES

 

*

2010 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas, kuriuo baigiamas antisubsidijų tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių

28

 

 

IV   Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

 

 

2010/394/EB

 

*

2008 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 57/06 (ex NN 56/06, ex N 451/06), susijusios su Heseno federacinės žemės suteiktu finansavimu įmonei Hessische Staatsweingüter (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1626)  ( 1 )

30

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/41/ES

2010 m. liepos 7 d.

dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (3) užtikrinama, kad valstybėse narėse būtų taikomas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principas. Savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių atžvilgiu Direktyva 86/613/EEB nebuvo labai veiksminga ir jos taikymo sritis turėtų būti peržiūrėta, nes diskriminacijos dėl lyties ir priekabiavimo atvejų pasitaiko ne tik tarp nuolatinį atlyginimą gaunančių darbuotojų, bet ir kitose srityse. Siekiant aiškumo ši direktyva turėtų pakeisti Direktyvą 86/613/EEB.

(2)

Siekdama gerinti lyčių lygybės valdymą Komisija 2006 m. kovo 1 d. komunikate „Moterų ir vyrų lygybės gairės“ paskelbė persvarstysianti galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl lyčių lygybės, kurie nebuvo įtraukti į dokumentų, kurie 2005 m. turi būti išdėstyti nauja redakcija, sąrašą ir, jei būtina, juos papildys, atnaujins arba išdėstys nauja redakcija. Direktyva 86/613/EEB į šį sąrašą įtraukta nebuvo.

(3)

Taryba 2007 m. gruodžio 5 ir 6 d. išvadose „Moterų ir vyrų subalansuotas vaidmuo užimtumo, augimo ir socialinės sanglaudos srityje“ paragino Komisiją apsvarstyti būtinybę prireikus peržiūrėti Direktyvą 86/613/EEB, kad būtų apsaugotos savarankiškai dirbančių asmenų ir jiems padedančių sutuoktinių teisės, susijusios su motinyste ir tėvyste.

(4)

Europos Parlamentas nuolat ragino Komisiją peržiūrėti Direktyvą 86/613/EEB, visų pirma, kad būtų sustiprinta savarankiškai dirbančių moterų apsauga motinystės metu ir pagerėtų savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių padėtis.

(5)

Europos Parlamentas jau išreiškė savo poziciją šioje srityje 1997 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl savarankiška veikla užsiimantiems asmenims padedančių sutuoktinių (4).

(6)

Komisija 2008 m. liepos 2 d. komunikate „Atnaujinta socialinė darbotvarkė. Galimybės, prieinamumas ir solidarumas XXI a. Europoje“ patvirtino poreikį imtis veiksmų mažinti lyčių nelygybę verslininkystės srityje bei gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumą.

(7)

Šiuo metu galioja daug su vienodo požiūrio principo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taikomų savarankiško darbo srityje, visų pirma – 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (5) bei 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (6). Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma srityse, kuriose jau taikomos kitos direktyvos.

(8)

Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas. Valstybių narių išimtinė kompetencija organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas apima, inter alia, sprendimus dėl tokių sistemų ir susijusių institucijų kūrimo, finansavimo bei valdymo ir sprendimus dėl išmokų pobūdžio ir jų mokėjimo būdų, įmokų dydžio ir galimybės naudotis sistema suteikimo sąlygų.

(9)

Direktyva turėtų būti taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų sutuoktiniams ar jų sugyventiniams, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, kai jie nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis nuolat dalyvauja verslo veikloje. Siekiant pagerinti šių savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinių ir sugyventinių, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, padėtį, jų darbas turėtų būti pripažįstamas.

(10)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma tose srityse, kurioms taikomos kitos vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo direktyvos, ypač 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (7), inter alia, Direktyvos 2004/113/EB 5 straipsnis dėl draudimo ir susijusių finansinių paslaugų ir toliau taikomas.

(11)

Siekiant išvengti diskriminavimo dėl lyties, ši direktyva turėtų būti taikoma tiek tiesioginio, tiek netiesioginio diskriminavimo atvejais. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas turėtų būti laikomi diskriminavimu, taigi ir draudžiami.

(12)

Ši direktyva neturėtų turėti poveikio nacionalinėje teisėje apibrėžtoms teisėms ir pareigoms, susijusioms su santuokine ar šeimine padėtimi.

(13)

Vienodo požiūrio principas turėtų būti taikomas šios direktyvos taikymo sričiai priklausantiems savarankiškai dirbančių asmenų ir trečiųjų šalių santykiams, o ne savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutuoktinių ar sugyventinių santykiams.

(14)

Vienodo požiūrio principo taikymas savarankiško darbo srityje reiškia, kad neturi būti diskriminacijos dėl lyties, pavyzdžiui, susijusios su įmonių steigimu, įrengimu ar plėtra arba bet kokios kitos savarankiškos veiklos pradėjimu ar plėtra.

(15)

Valstybės narės pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį gali toliau taikyti arba tvirtinti priemones, kuriomis būtų suteikiama tam tikrų pranašumų, kad nepakankamai atstovaujamai lyčiai būtų lengviau verstis savarankiško darbo veikla arba kad būtų užkirstas kelias profesinės veiklos sunkumams ar už juos būtų kompensuojama. Iš esmės priemonės, pavyzdžiui, pozityvūs veiksmai siekiant praktiškai užtikrinti lyčių lygybę, neturėtų būti laikomos vienodo požiūrio į vyrus ir moteris teisinio principo pažeidimu.

(16)

Būtina užtikrinti, kad bendrovės, kurią kartu steigia sutuoktiniai arba sugyventiniai, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, steigimui nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos kitų asmenų bendrovės steigimui.

(17)

Galimybę naudotis socialinės apsaugos sistema turinčių savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktiniams ar sugyventiniams, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, taip pat turėtų būti suteikta teisė naudotis socialinės apsaugos sistema, atsižvelgiant į jų dalyvavimą šeimos verslo veikloje. Iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama imtis būtinų priemonių šiai socialinei apsaugai organizuoti pagal nacionalinę teisę. Visų pirma valstybės narės turi nuspręsti, ar ši socialinė apsauga turėtų būti įgyvendinama privaloma ar savanoriška tvarka. Valstybės narės gali nustatyti, kad ši socialinė apsauga gali būti proporcinga dalyvavimui savarankiškai dirbančio asmens veikloje ir (arba) įmokos dydžiui.

(18)

Dėl ekonominio ir fizinio nėščių savarankiškai dirbančių moterų ir savarankiškai dirbančių asmenų nėščių sutuoktinių bei nėščių sugyventinių, jei jos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jos pripažįstamos, pažeidžiamumo būtina, kad joms būtų suteikta teisė į motinystės išmokas. Tokių išmokų skyrimo tvarkos nustatymas, įskaitant įmokų dydžio ir visos pašalpų bei išmokų mokėjimo tvarkos nustatymą, toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau jos privalo laikytis būtiniausių šia direktyva nustatytų reikalavimų. Visų pirma valstybės narės gali nustatyti, kuriuo laikotarpiu prieš ir (arba) po gimdymo suteikiama teisė į motinystės išmokas.

(19)

Laikotarpis, kuriuo savarankiškai dirbančioms moterims ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinėms ar sugyventinėms, jei jos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jos pripažįstamos, užtikrinamos motinystės išmokos, yra panašus į Sąjungos lygiu galiojančią darbuotojų motinystės atostogų trukmę. Jei Sąjungos lygiu bus keičiama darbuotojų motinystės atostogų trukmė, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje įvertinama, ar reikėtų keisti ir laikotarpį, kuriuo 2 straipsnyje nurodytoms savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms bei sugyventinėms skiriamos motinystės išmokos.

(20)

Siekiant, kad būtų atsižvelgta į savarankiškos veiklos ypatumus, savarankiškai dirbančioms moterims ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinėms ar sugyventinėms, jei jos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jos pripažįstamos, turėtų būti suteikta galimybė naudotis teikiamomis laikino pavadavimo paslaugomis, sudarančiomis galimybę sustabdyti profesinę veiklą dėl nėštumo ar motinystės, arba visomis nacionalinėmis socialinėmis paslaugomis. Galimybė naudotis tomis paslaugomis gali būti alternatyva motinystės pašalpai arba sudaryti jos dalį.

(21)

Asmenims, patyrusiems diskriminaciją dėl lyties, turėtų būti suteikiamos tinkamos teisinės apsaugos priemonės. Siekiant garantuoti veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms, organizacijoms ir kitiems teisės subjektams turėtų būti suteikta teisė dalyvauti teismo procesuose kaip nukentėjusio asmens atstovams arba kaip jo rėmėjams, kaip tai nustato valstybės narės, nepažeidžiant nacionalinių teismo proceso taisyklių, kuriomis reglamentuojamas atstovavimas ir gynyba teismuose.

(22)

Savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutuoktinių bei sugyventinių, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties turėtų būti stiprinama užtikrinant, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įstaiga ar įstaigos, kompetentingos analizuoti susijusias problemas, ieškoti galimų sprendimų ir teikti praktinę pagalbą nukentėjusiems asmenims. Tai gali būti ta pati įstaiga arba įstaigos, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už vienodo požiūrio principo įgyvendinimą.

(23)

Šia direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai, tokiu būdu suteikiant valstybėms narėms galimybę nustatyti arba taikyti palankesnes nuostatas.

(24)

Kadangi veiksmo, kurio reikia imtis, tikslo, t. y. užtikrinti bendrą aukštą apsaugos nuo diskriminacijos lygį visose valstybėse narėse, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šia direktyva nustatomi vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius arba į savarankiškai dirbantiems asmenims padedančius vyrus ir moteris principo įgyvendinimo valstybėse narėse, kiek tai susiję su direktyvose 2006/54/EB ir 79/7/EEB nereglamentuojamais aspektais, pagrindai.

2.   Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo ir toliau įgyvendinamas pagal Direktyvą 2004/113/EB.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma:

a)

savarankiškai dirbantiems asmenims, t. y. visiems asmenims, nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis besiverčiantiems savarankiška veikla, už kurią jie gauna atlygį;

b)

savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktiniams ar sugyventiniams, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, kurie nėra jų darbuotojai ar verslo partneriai, tais atvejais, kai jie nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis nuolat dalyvauja savarankiškai dirbančio asmens veikloje ir atlieka tas pačias ar papildomas užduotis.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   tiesioginė diskriminacija– kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui;

b)   netiesioginė diskriminacija– kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys atsidurtų tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o to tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

c)   priekabiavimas– kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama pakenkti arba pakenkiama to asmens orumui ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka;

d)   seksualinis priekabiavimas– kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.

4 straipsnis

Vienodo požiūrio principas

1.   Vienodo požiūrio principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties viešajame ar privačiajame sektoriuose, pavyzdžiui, susijusios su įmonių steigimu, įrengimu ar plėtra arba su kitos savarankiškos veiklos pradėjimu ar plėtra.

2.   Srityse, kurioms taikoma 1 dalis, priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra laikomi diskriminacija dėl lyties ir dėl to yra draudžiami. Kai asmuo atmeta tokį elgesį arba paklūsta jam, tai negali būti pagrindas priimti sprendimą, turintį įtakos tam asmeniui.

3.   Srityse, kurioms taikoma 1 dalis, nurodymas diskriminuoti asmenis dėl lyties laikomas diskriminacija.

5 straipsnis

Pozityvūs veiksmai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį, siekdamos praktiškai užtikrinti visapusišką vyrų ir moterų lygybę profesiniame gyvenime, valstybės narės gali toliau taikyti arba patvirtinti priemones, kurių tikslas, pavyzdžiui, yra skatinti moterų verslumo iniciatyvas.

6 straipsnis

Bendrovės steigimas

Nedarydamos poveikio tam tikroms sąlygoms, vienodai taikomoms vyrams ir moterims, ketinantiems verstis tam tikra veikla, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės, kurią kartu steigia sutuoktiniai arba sugyventiniai, jei jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie taip pripažįstami, steigimui nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos kitų asmenų bendrovės steigimui.

7 straipsnis

Socialinė apsauga

1.   Jei valstybėje narėje yra savarankiškai dirbantiems asmenims skirta socialinės apsaugos sistema, ta valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad 2 straipsnio b punkte nurodyti sutuoktiniai ir sugyventiniai galėtų naudotis socialine apsauga pagal nacionalinę teisę.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, ar 1 dalyje nurodyta socialinė apsauga įgyvendinama privaloma ar savanoriška tvarka.

8 straipsnis

Motinystės išmokos

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytoms savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms bei sugyventinėms pagal nacionalinę teisę galėtų būti suteikta pakankama motinystės pašalpa, kad jos galėtų ne mažiau kaip 14 savaičių sustabdyti profesinę veiklą dėl nėštumo ar motinystės.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, ar 1 dalyje nurodyta motinystės pašalpa skiriama privaloma ar savanoriška tvarka.

3.   1 dalyje nurodyta pašalpa yra laikoma pakankama, jei ja užtikrinamos pajamos, ne mažesnės už:

a)

pašalpą, kurią atitinkamas asmuo gautų jo veiklai nutrūkus dėl su sveikata susijusių priežasčių; ir (arba)

b)

vidutines pajamas ar pelną, negautus palyginti su prieš tai buvusiu tokios pat trukmės laikotarpiu, laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytos viršutinės ribos; ir (arba)

c)

kitą pagal nacionalinę teisę skiriamą su šeima susijusią pašalpą, laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytos viršutinės ribos.

4.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytoms savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms bei sugyventinėms būtų prieinamos laikino pavadavimo paslaugos ar nacionalinės socialinės paslaugos. Valstybės narės gali nustatyti, kad galimybė gauti tas paslaugas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pašalpos alternatyva arba jos dalis.

9 straipsnis

Teisių gynimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad siekiant vykdyti įpareigojimus pagal šią direktyvą visiems asmenims, manantiems, kad jie patyrė nuostolių ar žalos dėl vienodo požiūrio principo netaikymo jų atžvilgiu, net pasibaigus tariamai diskriminuojantiems santykiams, būtų prieinamos teisminės arba administracinės procedūros, įskaitant (kai valstybės narės mano, kad tai tinkama) taikinimo procedūras.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos ir kiti teisės subjektai, kurie remiantis jų nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais yra teisėtai suinteresuoti užtikrinti šios direktyvos laikymąsi, galėtų nukentėjusio asmens vardu arba jį remdami, gavę to asmens sutikimą, dalyvauti visose teisminėse arba administracinėse procedūrose šioje direktyvoje nustatytiems įpareigojimams įgyvendinti.

3.   1 ir 2 dalys neturi poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti pateikti ieškiniai, susiję su vienodo požiūrio principu.

10 straipsnis

Kompensavimas arba žalos atlyginimas

Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose nustato tokias priemones, kurios būtinos nuostoliams arba žalai, kurią dėl diskriminacijos dėl lyties patyrė asmuo, realiai ir veiksmingai kompensuoti ar atlyginti (kaip nustato valstybės narės), o kompensacija ar atlyginimas turi būti atgrasantys ir proporcingi patirtiems nuostoliams ar padarytai žalai. Toks kompensavimas ar žalos atlyginimas nėra ribojamas iš anksto nustatant didžiausią sumos ribą.

11 straipsnis

Lygybės įstaigos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad pagal Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnį paskirta įstaiga arba įstaigos taip pat būtų kompetentingos skatinti, analizuoti, stebėti ir remti vienodą požiūrį į visus asmenis, kuriems taikoma ši direktyva, nediskriminuojant dėl lyties.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos įstaigos, be kitų, įgyvendintų šiuos uždavinius:

a)

nedarydamos poveikio nukentėjusių asmenų ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų asociacijų, organizacijų ir kitų teisės subjektų teisėms, teiktų nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms nagrinėdamos jų skundus dėl diskriminacijos;

b)

atliktų nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos;

c)

skelbtų nepriklausomas ataskaitas ir teiktų rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais;

d)

atitinkamu lygiu keistųsi turima informacija su atitinkamomis Europos įstaigomis, pvz., Europos lyčių lygybės institutu.

12 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklą šioje direktyvoje nurodytose srityse, skiria ypatingą dėmesį vyrų ir moterų lygybės tikslui.

13 straipsnis

Informacijos platinimas

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje suinteresuotiems asmenims atitinkamomis priemonėmis būtų pranešta apie nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir jau galiojančias susijusias nuostatas.

14 straipsnis

Apsaugos lygis

Valstybės narės gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios būtų palankesnės nei šios direktyvos nuostatos, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą.

Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo apsaugos nuo diskriminacijos lygiui, kurį valstybės narės jau užtikrina šioje direktyvoje aptariamose srityse, sumažinti.

15 straipsnis

Ataskaitos

1.   Valstybės narės perduoda Komisijai visą turimą informaciją apie šios direktyvos taikymą ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 5 d.

Komisija parengia suvestinę ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d. Toje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgta į visus teisės aktų, susijusių su darbuotojų motinystės atostogų trukme, pakeitimus. Jei reikia, kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šios direktyvos pakeitimo.

2.   Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

16 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 5 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Kai tai būtina siekiant atsižvelgti į tam tikrus sunkumus, valstybėms narėms prireikus gali būti suteiktas papildomas dvejų metų laikotarpis iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. 7 straipsniui įgyvendinti ir 8 straipsniui dėl 2 straipsnio b punkte nurodytų moterų sutuoktinių ir sugyventinių įgyvendinti.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/613/EEB panaikinama nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2010 m. liepos 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL


(1)  OL C 228, 2009 9 22, p. 107.

(2)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. kovo 8 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 123 E, 2010 5 12, p. 5), 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 359, 1986 12 19, p. 56.

(4)  OL C 85, 1997 3 17, p. 186.

(5)  OL L 6, 1979 1 10, p. 24.

(6)  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(7)  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/7


TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 617/2010

2010 m. birželio 24 d.

dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 337 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 187 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Siekiant, kad Komisija galėtų vykdyti savo užduotis energetikos srityje, itin svarbu gauti duomenis apie bendrą investicijų į energetikos infrastruktūrą raidos Sąjungoje padėtį. Reguliariai gaudama atnaujintus duomenis ir informaciją, Komisija turėtų galėti atlikti būtinus palyginimus, vertinimus arba siūlyti tinkamais duomenimis ir tyrimais pagrįstas susijusias priemones, ypač dėl būsimos energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyros.

(2)

Per pastaruosius metus energetikos sektorius Sąjungoje ir už jos ribų gerokai pasikeitė, o investicijos į energetikos infrastruktūrą tapo labai svarbios užtikrinant energijos tiekimą Sąjungai ir vidaus rinkos veikimą bei Sąjungai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų energetikos sistemos.

(3)

Susiklosčius naujoms aplinkybėms energetikos srityje, reikia nemažai investuoti į visų rūšių infrastruktūrą visuose energetikos sektoriuose, taip pat plėtoti rinkoje įsisavinamą naujų tipų infrastruktūrą ir naujas technologijas. Liberalizavus energetikos sektorių ir toliau integruojant vidaus rinką, vis svarbesnės tampa ūkinės veiklos vykdytojų investicijos. Tuo pačiu metu dėl naujų politikos reikalavimų, pavyzdžiui, tikslų, turinčių įtakos kuro balanso struktūrai, valstybių narių politika bus orientuojama į naują ir (arba) modernizuotą energetikos infrastruktūrą.

(4)

Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms į energetikos infrastruktūrą Sąjungoje, ypač stengiantis numatyti problemas, populiarinti geriausią patirtį ir užtikrinti daugiau skaidrumo vystant būsimą Sąjungos energetikos sistemą.

(5)

Todėl Komisija, ypač Komisijos Energijos rinkos observatorija, turėtų turėti tikslius duomenis ir informaciją apie svarbiausių Sąjungos energetikos sistemos sudedamųjų dalių investicinius projektus, įskaitant eksploatavimo nutraukimo projektus.

(6)

Sąjungai ir būsimoms investicijoms yra svarbūs duomenys ir informacija apie numatomus gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumo pokyčius ir įvairių energetikos sektorių projektus. Todėl būtina užtikrinti, kad Komisijai būtų pranešama apie investicinius projektus, pagal kuriuos pradėti statybos ar eksploatavimo nutraukimo darbai arba dėl kurių priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo.

(7)

Pagal Euratomo sutarties 41 ir 42 straipsnius įmonės įpareigotos pranešti apie savo investicinius projektus. Tokią informaciją būtina papildyti, visų pirma, reguliariai teikiamomis investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitomis. Tokios papildomos ataskaitos teikiamos nepažeidžiant Euratomo sutarties 41–44 straipsnių.

(8)

Kad Komisija turėtų nuoseklų būsimų visos Sąjungos energetikos sistemos pokyčių vaizdą, būtina suderinta investicinių projektų ataskaitų teikimo sistema, grindžiama atnaujintomis valstybių narių perduodamų oficialių duomenų ir informacijos kategorijomis.

(9)

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų pranešti Komisijai duomenis ir informaciją apie jų teritorijoje, įskaitant tarpusavio jungtis su trečiosiomis šalimis, suplanuotus vykdyti arba vykdomus energetikos infrastruktūros investicinius projektus, susijusius su naftos, gamtinių dujų, elektros, įskaitant elektrą iš atsinaujinančiųjų išteklių, biodegalų gamyba, saugojimu ir perdavimu bei anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Atitinkamos įmonės turėtų būti įpareigotos pranešti valstybei narei šiuos duomenis ir informaciją.

(10)

Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus investicinių projektų trukmę, pakaktų teikti ataskaitas kas dvejus metus.

(11)

Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos ir kuo labiau sumažinti valstybių narių ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidas, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė valstybes nares ir įmones atleisti nuo ataskaitų teikimo įpareigojimo, jei lygiavertė informacija Komisijai pateikiama pagal energetikos sektoriui skirtus teisės aktus, kuriuos priima Sąjungos institucijos, kuriais siekiama konkurencingų Sąjungos energijos rinkų, tvarios Sąjungos energetikos sistemos ir energijos tiekimo Sąjungai saugumo. Todėl turėtų būti vengiama ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų trečiajame vidaus rinkos elektros energijos ir gamtinių dujų teisės aktų rinkinyje, dubliavimo.

(12)

Siekdama tvarkyti duomenis, taip pat supaprastinti ir užtikrinti duomenų pranešimą, Komisija, ypač jos Energetikos rinkos observatorija, turėtų galėti imtis su tuo susijusių visų tinkamų priemonių, visų pirma taikyti integruotas IT priemones ir procedūras.

(13)

Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (1), o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (2). Šis reglamentas toms nuostatoms įtakos neturi.

(14)

Valstybės narės arba jų įgalioti subjektai ir Komisija turėtų saugoti neskelbtinų komercinių duomenų ir informacijos konfidencialumą. Todėl valstybės narės arba jų įgalioti subjektai, prieš pateikdami tokius duomenis ir informaciją Komisijai, turėtų juos apibendrinti nacionaliniu lygiu, išskyrus duomenis ir informaciją, susijusius su tarpvalstybiniais perdavimo projektais. Prireikus Komisija turėtų toliau rinkti šiuos duomenis tokiu būdu, kad nebūtų atskleista jokia informacija apie pavienes įmones bei įrenginius ir kad jos nebūtų galima nustatyti.

(15)

Komisija, ypač jos Energetikos rinkos observatorija, turėtų reguliariai pateikti Sąjungos energetikos sistemos struktūros raidos ir perspektyvų įvairiuose sektoriuose tyrimą ir prireikus išsamesnį tam tikrų šios energetikos sistemos aspektų tyrimą. Toks tyrimas, visų pirma, turėtų padėti nustatyti galimus infrastruktūros ir investicijų trūkumus atsižvelgiant į energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Šiuo tyrimu taip pat turėtų būti prisidedama prie diskusijų apie energetikos infrastruktūrą Sąjungos lygiu; todėl jis turėtų būti perduotas Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir su juo turėtų būti leista susipažinti suinteresuotosioms šalims.

(16)

Siekiant bendros nuomonės apie potencialius infrastruktūros trūkumus ir susijusią riziką ir daugiau skaidrumo, susijusio su būsimais pokyčiais, Komisijai gali padėti valstybių narių ekspertai arba kiti kompetentingi ekspertai.

(17)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas technines priemones turėtų patvirtinti Komisija, kuo labiau remdamasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 2386/96 (3), kuris taiko 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) 736/96 dėl Komisijos informavimo apie investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuose (4), naudota pranešimo forma ir pasikonsultavusi su nacionaliniais ekspertais.

(18)

Kadangi atsižvelgiant į būtinų šio reglamento pakeitimų, siekiant jį pritaikyti šiandieniams iššūkiams energetikos srityje ir siekiant aiškumo, apimtį Reglamentas (EB) Nr. 736/96 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma bendroji sistema, kaip Komisijai pranešti duomenis ir informaciją apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus naftos, gamtinių dujų, elektros energijos, įskaitant elektrą iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir biodegalų sektoriuose, taip pat apie investicinius projektus, susijusius su šiuose sektoriuose susidarančio anglies dioksido surinkimu ir saugojimu.

2.   Šis reglamentas taikomas priede išvardytų tipų investiciniams projektams, kurių statybos ar eksploatavimo nutraukimo darbai pradėti arba dėl kurių priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo.

Be to, valstybės narės gali pateikti apytikrius duomenis ar preliminarią informaciją apie investicinius projektus, kurių tipai išvardyti priede, pagal kuriuos numatoma statybos darbus pradėti per penkerius metus, ir apie investicinius projektus, pagal kuriuos numatoma nutraukti eksploatavimą per trejus metus, tačiau dėl kurių dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

infrastruktūra – su gamyba, perdavimu ir saugojimu susiję bet kurio tipo įrenginiai arba jų dalis;

2)

investiciniai projektai – projektai, kurių tikslas:

i)

pastatyti naują infrastruktūrą;

ii)

pertvarkyti, modernizuoti, padidinti arba sumažinti esamos infrastruktūros pajėgumą;

iii)

iš dalies arba visiškai nutraukti esamos infrastruktūros eksploatavimą;

3)

galutinis sprendimas dėl investavimo – sprendimas, priimtas įmonės lygiu siekiant galutinai paskirti lėšas projekto investavimo etapui; investavimo etapas reiškią etapą, kuriuo vyksta statybos arba eksploatavimo nutraukimo darbai ir patiriamos kapitalo išlaidos. Investavimo etapas neapima planavimo etapo, kuriuo projektas parengiamas įgyvendinti ir kuris apima, atitinkamais atvejais, įgyvendinamumo vertinimą, parengiamuosius bei techninius tyrimus ir licencijų bei leidimų gavimą, ir kuriuo patiriamos kapitalo išlaidos;

4)

vykdomi investiciniai projektai – investiciniai projektai, pagal kuriuos statyba pradėta ir patirta kapitalo išlaidų;

5)

eksploatavimo nutraukimas – etapas, kuriuo galutinai nutraukiamas infrastruktūros naudojimas;

6)

gamyba – elektros energijos gamyba ir degalų, įskaitant biodegalus, apdorojimas;

7)

perdavimas – energijos išteklių ar produktų arba anglies dioksido perdavimas tinklu, ypač:

i)

vamzdynais, išskyrus gavybos proceso vamzdynus ir vamzdynų dalis, kurių naudojimas daugiausia susijęs su vietiniu paskirstymu; ar

ii)

labai aukštos įtampos ir sujungtomis aukštos įtampos sistemomis, išskyrus sistemas, kurių naudojimas daugiausiai susijęs su vietiniu paskirstymu;

8)

saugojimas – ilgalaikis arba laikinas energijos arba energijos išteklių laikymas antžeminiuose arba požeminiuose infrastruktūros objektuose arba geologiniuose kloduose arba anglies dioksido laikymas požeminėse geologinėse formacijose;

9)

įmonė – bet kuris fizinis arba juridinis privatusis arba viešasis asmuo, kuris priima sprendimus dėl investicinių projektų arba juos įgyvendina;

10)

energijos ištekliai:

i)

pirminiai energijos ištekliai, tokie kaip nafta, gamtinės dujos arba akmens anglys;

ii)

pagaminti energijos ištekliai, tokie kaip elektros energija;

iii)

atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, biomasę, biodujas, vėją, saulę, potvynius, bangas ir geoterminę energiją; ir

iv)

energetikos produktai, pavyzdžiui, šviesieji naftos produktai ir biodegalai;

11)

specialusis subjektas – subjektas, kuriam pagal Sąjungos bet kuriam energetikos sektoriui skirtą teisę pavesta rengti ir priimti visos Sąjungos daugiamečius energetikos infrastruktūros tinklo plėtros ir investicinius planus, pavyzdžiui, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (5) 4 straipsnyje ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G), nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (6) 4 straipsnyje.

3 straipsnis

Duomenų pranešimas

1.   Nuo 2011 m. sausio 1 d. ir po to kas dvejus metus valstybės narės arba subjektai, kurį jos įgaliojo atlikti šią užduotį, nesudarydami pernelyg didelės duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo naštos, sukaupia visus šiame reglamente nurodytus duomenis ir informaciją.

Duomenis ir susijusią šiame reglamente nurodytą projektų informaciją jos praneša Komisijai 2011 m., kurie yra pirmieji ataskaitiniai metai; po to ataskaitos teikiamos kas dvejus metus. Šis pranešimas pateikiamas suvestine forma, išskyrus duomenis ir atitinkamą informaciją, susijusią su tarpvalstybiniais perdavimo projektais.

Valstybės narės arba jų įgalioti subjektai sukauptus duomenis ir susijusią projektų informaciją pateikia iki atitinkamų ataskaitinių metų liepos 31 d.

2.   Valstybės narės arba jų įgalioti subjektai yra atleidžiami nuo 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, jeigu pagal energetikos sektoriui skirtą konkrečią Sąjungos teisę ar Euratomo sutartį ir tokia apimtimi, kokia juose numatyta:

a)

atitinkama valstybė narė arba jos įgaliotas subjektas duomenis arba informaciją, atitinkančius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, jau pranešė Komisijai ir nurodė pranešimo dieną bei susijusį konkretų teisės aktą; ar

b)

specialiajam subjektui pavesta parengti daugiametį energetikos infrastruktūros investicijų planą Sąjungos lygiu ir jis tuo tikslu renka duomenis ir informaciją, atitinkančius šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ir šio reglamento tikslais specialusis subjektas praneša Komisijai visus susijusius duomenis ir informaciją.

4 straipsnis

Duomenų šaltiniai

Atitinkamos įmonės iki kiekvienų ataskaitinių metų birželio 1 d. praneša 3 straipsnyje nurodytus duomenis arba informaciją toms valstybėms narėms arba jų įgaliotiems subjektams, kurių teritorijoje jos ketina įgyvendinti investicinius projektus. Pranešami susijusių ataskaitinių metų kovo 31 d. padėtį atspindintys duomenys arba informacija apie investicinius projektus.

Pirma pastraipa įmonėms netaikoma, jei atitinkama valstybė narė nutaria 3 straipsnyje nurodytus duomenis ir informaciją Komisijai pateikti kitais būdais.

5 straipsnis

Pranešimo turinys

1.   3 straipsnyje numatytuose pranešimuose apie investicinius projektus, kurių tipai išvardyti priede, prireikus nurodoma:

a)

planuojamo arba kuriamo pajėgumo apimtis;

b)

planuojamos arba kuriamos infrastruktūros arba pajėgumo tipas ir svarbiausios ypatybės, įskaitant tarpvalstybinių perdavimo projektų vietą, jeigu taikoma;

c)

tikėtini eksploatavimo pradžios metai;

d)

naudojamų energijos išteklių tipas;

e)

įrenginiai, pajėgūs reaguoti į tiekimo saugumo krizes, pavyzdžiui, atgalinius srautus ar degalų rūšies keitimą užtikrinanti įranga; ir

f)

anglies dioksido surinkimo sistemų įranga arba anglies dioksido surinkimą ir saugojimą užtikrinantys modernizavimo mechanizmai.

2.   3 straipsnyje numatytuose pranešimuose apie bet kurį siūlomą pajėgumo eksploatavimo nutraukimą nurodoma:

a)

atitinkamos infrastruktūros ypatybės ir pajėgumas; ir

b)

tikėtini eksploatavimo nutraukimo metai.

3.   Visuose pagal 3 straipsnį teikiamuose pranešimuose prireikus nurodoma įdiegto gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumo, kuris jau eksploatuojamas atitinkamų ataskaitinių metų pradžioje arba kurio eksploatavimas yra nutrauktas daugiau nei trejiems metams, bendra apimtis.

Valstybės narės, jų įgalioti subjektai arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas specialusis subjektas savo pranešimus gali papildyti svarbiomis pastabomis, pavyzdžiui, pastabomis dėl vėlavimo arba kliūčių įgyvendinti investicinius projektus.

6 straipsnis

Duomenų kokybė ir viešumas

1.   Valstybės narės, jų įgalioti subjektai arba, prireikus, specialieji subjektai siekia užtikrinti, kad duomenys ir informacija, kuriuos jie praneša Komisijai, būtų kokybiški, tinkami, tikslūs, aiškūs ir nuoseklūs bei pateikiami laiku.

Jei duomenis ir informaciją teikia specialieji subjektai, prie pranešamų duomenų ir informacijos gali būti pridedamos atitinkamos valstybių narių pastabos.

2.   Komisija gali paskelbti pagal šį reglamentą perduotus duomenis ir informaciją, ypač 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus tyrimus, jei tokie duomenys ir informacija skelbiami suvestine forma ir neatskleidžiama jokia informacija apie pavienes įmones bei įrenginius ir jos negalima nustatyti.

3.   Valstybės narės, Komisija arba jų įgalioti subjektai – kiekvienas jų saugo turimų neskelbtinų komercinių duomenų arba informacijos konfidencialumą.

7 straipsnis

Įgyvendinamosios nuostatos

Laikydamasi šiuo reglamentu nustatytų ribų, Komisija iki 2010 m. spalio 31 d. priima šiam reglamentui įgyvendinti būtinas nuostatas, susijusias su, 3 ir 5 straipsniuose nurodyto duomenų ir informacijos pranešimo forma ir kitais techniniais duomenimis.

8 straipsnis

Duomenų tvarkymas

Komisija atsako už tai, kad būtų kuriami, techninėje įrangoje laikomi, valdomi ir prižiūrimi IT ištekliai, būtini pagal šį reglamentą Komisijai pranešamiems duomenims ar informacijai apie energetikos infrastruktūrą priimti, laikyti ir tvarkyti.

9 straipsnis

Asmenų apsauga tvarkant duomenis

Šiuo reglamentu nepažeidžiama Sąjungos teisė ir, visų pirma, nekeičiami Direktyvoje 95/46/EB nustatyti valstybių narių įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 privalomi Sąjungos institucijų ir įstaigų įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu joms vykdant savo pareigas.

10 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Remdamasi perduotais duomenimis ir informacija, taip pat prireikus kitais duomenų šaltiniais, įskaitant Komisijos pirktus duomenis, ir atsižvelgdama į atitinkamus tyrimus, pavyzdžiui, daugiamečius dujų ir elektros energijos tinklo plėtros planus, Komisija kas dvejus metus siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei paskelbia Sąjungos energetikos sistemos struktūros raidos ir perspektyvų įvairiuose sektoriuose tyrimą. Šiuo tyrimu siekiama, visų pirma:

a)

nustatyti galimus būsimus energijos paklausos ir pasiūlos neatitikimus, kurie yra svarbūs Sąjungos energetikos politikos požiūriu;

b)

nustatyti kliūtis investuoti ir populiarinti geriausią praktiką siekiant jas pašalinti; ir

c)

esamiems ir potencialiems rinkos dalyviams užtikrinti daugiau skaidrumo.

Komisija taip pat gali pateikti tokiais duomenimis ir informacija pagrįstą specialų tyrimą, jei tai būtina arba tikslinga.

2.   Parengti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus Komisijai gali padėti valstybių narių ekspertai ir (arba) kiti ekspertai, profesinės asociacijos, turintys specialią kompetenciją atitinkamoje srityje.

Komisija visoms valstybėms narėms suteikia galimybę pateikti pastabas dėl tyrimų projektų.

3.   Komisija aptaria tyrimus su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, ENTSO-E, ENTSO-G, Dujų koordinavimo grupe ir Naftos tiekimo grupe.

11 straipsnis

Peržiūra

Iki 2015 m. liepos 23 d. Komisija peržiūri šio reglamento įgyvendinimą ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia šios peržiūros rezultatų ataskaitą. Peržiūros metu Komisija, inter alia, nagrinėja taikymo srities išplėtimo, siekiant įtraukti dujų, naftos ir akmens anglių gavybą, galimybes.

12 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 736/96 panaikinamas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BLANCO LÓPEZ


(1)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(2)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3)  OL L 326, 1996 12 17, p. 13.

(4)  OL L 102, 1996 4 25, p. 1.

(5)  OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(6)  OL L 211, 2009 8 14, p. 36.


PRIEDAS

INVESTICINIAI PROJEKTAI

1.   NAFTA

1.1.   Naftos perdirbimas

Naftos rektifikavimo įranga, kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 1 milijonas tonų per metus,

rektifikavimo pajėgumo padidinimas daugiau už 1 milijonas tonų per metus,

riformingo arba krekingo įranga, kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 500 tonų per dieną,

mazuto, dyzelino, žaliavos, kitų naftos produktų nusierinimo įranga.

Chemijos produktų gamybos įranga, kuria skystasis kuras ir (arba) variklių degalai negaminami arba pagaminami tik kaip šalutinis produktas, neįtraukiama.

1.2.   Perdavimas

Naftos vamzdynai, kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 3 milijonai tonų per metus, ir tokių vamzdynų, kurie yra ne trumpesni kaip 30 km, plėtra arba ilginimas,

naftos produktų vamzdynai, kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 1,5 milijonai tonų per metus, ir tokių vamzdynų, kurie yra ne trumpesni kaip 30 km, plėtra arba ilginimas,

vamzdynai, kurie yra svarbios nacionalinių arba tarptautinių sujungtų tinklų jungtys, taip pat visuotinės svarbos vamzdynai ir projektai, nurodyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 171 straipsnį (1) nustatytose gairėse.

Kariniai vamzdynai ir vamzdynai, kuriais nafta arba jos produktai tiekiami į įrangą, nepatenkančią į 1.1 punkto taikymo sritį, neįtraukiami.

1.3.   Saugojimas

Naftos ir jos produktų saugojimo įrenginiai (įrenginiai, kurių talpa – 150 000 m3 arba didesnė; rezervuarų talpa ne mažesnė kaip 100 000 m3).

Kariniai rezervuarai ir rezervuarai, iš kurių nafta arba jos produktai tiekiami į įrangą, nepatenkančią į 1.1 punkto taikymo sritį, neįtraukiami.

2.   DUJOS

2.1.   Perdavimas

Dujų, įskaitant gamtines dujas ir biodujas, perdavimo vamzdynai, įeinantys į tinklą, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus į gavybos proceso vamzdynų tinklą įeinančius vamzdynus ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, iš esmės naudojamą gamtinių dujų vietiniam skirstymui,

visuotinės svarbos vamzdynai ir projektai, nurodyti pagal SESV 171 straipsnį (2) nustatytose gairėse.

2.2.   Suskystintų gamtinių dujų terminalai

Suskystintų gamtinių dujų importo terminalai, kurių pakartotinio SGD dujinimo pajėgumas yra 1 mlrd. m3 per metus arba didesnis.

2.3.   Saugojimas

Saugojimo įrenginiai, sujungti su 2.1 punkte nurodytais perdavimo vamzdynais.

Kariniai dujų vamzdynai, terminalai ir įrenginiai, taip pat įrenginiai, iš kurių dujos tiekiamos į chemijos produktų gamybos įrangą, kuria energetikos produktai negaminami arba pagaminami tik kaip šalutiniai produktai, neįtraukiami.

3.   ELEKTROS ENERGIJA

3.1.   Gamyba

Šiluminės ir atominės elektrinės (100 MWe arba galingesni generatoriai),

elektros energijos gamybos iš biomasės/skystųjų bioproduktų/atliekų įrenginiai (20 MW arba galingesni),

termofikacinės elektrinės (20 MW arba didesnio elektros energijos gamybos pajėgumo įrenginiai),

hidroelektrinės (30 MW arba galingesni įrenginiai),

vėjo jėgainių parkai, 20 MW arba galingesni,

saulės šilumos telkimo ir geoterminiai įrenginiai (20 MW arba galingesni),

fotogalvaniniai įrenginiai (10 MW arba galingesni).

3.2.   Perdavimas

Elektros oro perdavimo linijos, jei jos suprojektuotos perduoti tokios įtampos elektros srovę, kokia paprastai naudojama jungiamosiose linijose nacionaliniu lygiu, ir jei jos suprojektuotos perduoti 220 kV arba didesnės įtampos elektros srovę,

požeminiai ir povandeniniai perdavimo kabeliai, jei jie suprojektuoti perduoti 150 kV arba didesnės įtampos elektros srovę,

visuotinės svarbos projektai, nurodyti pagal SESV 171 straipsnį (3) nustatytose gairėse.

4.   BIODEGALAI

4.1.   Gamyba

Įrenginiai, pajėgūs pagaminti arba perdirbti biodegalus (50 000 tonų per metus arba didesnio pajėgumo įrenginiai).

5.   ANGLIES DIOKSIDAS

5.1.   Perdavimas

CO2 perdavimo vamzdynai, susiję su 1.1 ir 3.1 punktuose nurodytais gamybos įrenginiais.

5.2.   Saugojimas

Saugojimo įrenginiai (100 kt arba talpesnė saugojimo vieta arba kompleksas).

Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirti saugojimo įrenginiai neįtraukiami.


(1)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams (OL L 262, 2006 9 22, p. 1) buvo priimtas pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 155 straipsnį.

(2)  Sprendimas Nr. 1364/2006/EB buvo priimtas pagal EB sutarties 155 straipsnį.

(3)  Sprendimas Nr. 1364/2006/EB buvo priimtas pagal EB sutarties 155 straipsnį.


15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 618/2010

2010 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

38,5

TR

85,9

ZZ

62,2

0707 00 05

TR

108,5

ZZ

108,5

0709 90 70

TR

99,9

ZZ

99,9

0805 50 10

AR

80,8

TR

111,6

UY

74,4

ZA

83,6

ZZ

87,6

0808 10 80

AR

110,8

BR

71,3

CA

119,1

CL

96,5

CN

57,9

NZ

111,5

US

115,5

UY

116,3

ZA

98,1

ZZ

99,7

0808 20 50

AR

123,5

CL

130,6

NZ

141,4

ZA

99,9

ZZ

123,9

0809 10 00

TR

197,6

ZZ

197,6

0809 20 95

TR

273,5

US

509,9

ZZ

391,7

0809 30

AR

130,0

TR

148,9

ZZ

139,5

0809 40 05

IL

164,9

TR

141,2

ZZ

153,1


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/17


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 619/2010

2010 m. liepos 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 616/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 179, 2010 7 14, p. 6.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. liepos 15 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

41,21

0,00

1701 11 90 (1)

41,21

2,54

1701 12 10 (1)

41,21

0,00

1701 12 90 (1)

41,21

2,24

1701 91 00 (2)

47,57

3,20

1701 99 10 (2)

47,57

0,07

1701 99 90 (2)

47,57

0,07

1702 90 95 (3)

0,48

0,23


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/19


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 620/2010

2010 m. liepos 14 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmas septynias 2010 m. liepos mėnesio dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 616/2007 leidžiamas naudoti paukštienos tarifines kvotas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 616/2007, leidžiantį naudoti Bendrijos tarifines kvotas paukštienos, kurios kilmės šalys yra Brazilija, Tailandas ir kitos trečiosios šalys, sektoriuje ir numatantį jų administravimą (3), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 616/2007 buvo leista naudoti tarifines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Kiekiai, dėl kurių per pirmas septynias 2010 m. liepos mėnesio dienas kvotos dalies importo licencijų paraiškos pateiktos 2010 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui, tam tikrų kvotų atveju viršija turimus kiekius. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 616/2007 pateiktoms 2010 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškoms taikomi šio reglamento priede pateikiami paskirstymo koeficientai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13

(3)  OL L 142, 2007 6 5, p. 3.


PRIEDAS

Grupės Nr.

Eilės Nr.

2010.10.1-2010.12.31 laikotarpio dalies importo licencijų paraiškoms taikomi paskirstymo koeficientai

(%)

1

09.4211

0,400612

5

09.4215

0,378838

6

09.4216

7,14204


SPRENDIMAI

15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/21


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

kuriuo dėl pripažinimo, kad Lietuvoje ir Italijos Molizės regione oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), iš dalies keičiami Sprendimo 93/52/EEB priedai ir kuriuo dėl paskelbimo, kad tam tikruose Italijos administraciniuose regionuose oficialiai nenustatyta galvijų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės, iš dalies keičiami Sprendimo 2003/467/EB priedai

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4592)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/391/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (1), ypač į jos A priedo I skyriaus 4 punktą, A priedo II skyriaus 7 punktą ir D priedo I skyriaus E skirsnį,

atsižvelgdama į 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (2), ypač į jos A priedo 1 skyriaus II skirsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 91/68/EEB nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys Sąjungos vidaus prekybą avimis ir ožkomis. Joje nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos gali būti pripažįstama, kad valstybėse narėse arba jų regionuose oficialiai nenustatyta bruceliozės.

(2)

1992 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimo 93/52/EEB, nustatančio, kad tam tikros valstybės narės arba regionai atitinka reikalavimus dėl bruceliozės (B. melitensis), ir toms valstybėms narėms arba regionams suteikiančio oficialiai bruceliozės neapimtos valstybės narės arba regiono statusą (3), prieduose išvardijamos valstybės narės ir regionai, kuriuose pagal Direktyvą 91/68/EEB oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis).

(3)

Lietuva pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad ji atitinka Direktyvoje 91/68/EEB nustatytas atitinkamas sąlygas, kad būtų pripažinta, jog visoje šalies teritorijoje oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis). Todėl turėtų būti pripažinta, kad šioje valstybėje narėje minėta liga oficialiai nenustatyta. Todėl Sprendimo 93/52/EEB I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Italija pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad visos Molizės regiono provincijos atitinka Direktyvoje 91/68/EEB nustatytas atitinkamas sąlygas, kad būtų pripažinta, jog visose to regiono provincijose oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis). Todėl turėtų būti pripažinta, kad šiame regione minėta liga oficialiai nenustatyta.

(5)

Italija taip pat paprašė pakeisti jai skirtą Direktyvos 93/52/EEB II priedo įrašą valstybių narių regionų, kurie pagal Direktyvą 91/68/EEB yra pripažinti regionais, kuriuose oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), sąraše. Pagal dabartinį administracinį Italijos suskirstymą Trentino–Alto Adidžės regioną sudaro du atskiri regionai: t. y. Bolcano provincija ir Trento provincija. Sardinijos regionas suskirstytas į aštuonias provincijas. Be to, kadangi jau pripažinta, kad visose Lombardijos, Pjemonto, Toskanos, Sardinijos ir Umbrijos regionų provincijose oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), turėtų būti pripažinta, kad visuose šiuose regionuose ta liga oficialiai nenustatyta.

(6)

Todėl Sprendimo 93/52/EEB II priede Italijai skirtas įrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)

Direktyva 64/432/EEB taikoma Sąjungos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis. Joje nustatytos sąlygos, pagal kurias gali būti paskelbta, kad valstybėje narėje arba jos regione galvijų bandose tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta.

(8)

2003 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimo, nustatančio tam tikrose valstybėse narėse ar valstybių narių regionuose, kuriuose oficialiai nenustatytos tuberkuliozė, bruceliozė ir enzootinė galvijų leukozė, galvijų bandų statusą (4), atitinkamai I, II ir III prieduose išvardytos šios valstybės narės ir regionai.

(9)

Italija pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad visos Lombardijos ir Toskanos regionų provincijos ir Sardinijos regiono Kaljario ir Medio–Kampidano, Ogliastros ir Olbia–Tempio provincijos atitinka Direktyvoje 64/432/EEB nustatytas atitinkamas sąlygas, kad būtų galima paskelbti, jog šiuose Italijos regionuose ir provincijose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta.

(10)

Italija pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad Molizės regiono Kampobaso provincija atitinka Direktyvoje 64/432/EEB nustatytas atitinkamas sąlygas, kad būtų galima paskelbti, jog šioje Italijos regiono provincijoje bruceliozės oficialiai nenustatyta.

(11)

Italija taip pat pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, jog Kampanijos Neapolio provincija, Apulijos regiono Brindizio provincija ir Sicilijos regiono Agridžento, Kaltanisetos, Sirakūzų ir Trapanio provincijos atitinka Direktyvoje 64/432/EEB nustatytas atitinkamas sąlygas, kad galima būtų paskelbti, jog tose provincijose enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta.

(12)

Įvertinus Italijos pateiktus dokumentus turėtų būti paskelbta, kad atitinkamuose Italijos regionuose galvijų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta.

(13)

Italija taip pat paprašė pakeisti jai skirtą įrašą Direktyvos 2003/467/EB prieduose pateiktuose valstybių narių regionų, kuriuose, kaip paskelbta, tuberkuliozės oficialiai nenustatyta, sąrašuose. Pagal dabartinį administracinį Italijos suskirstymą Trentino–Alto Adidžės regioną sudaro du atskiri regionai: t. y. Bolcano provincija ir Trento provincija.

(14)

Be to, kadangi jau paskelbta, kad visose Sprendimo 2003/467/EB II priedo 2 skyriuje išvardytose Emilijos–Romanijos, Lombardijos, Sardinijos ir Umbrijos regionų provincijose oficialiai nenustatyta bruceliozės, ir kadangi jau paskelbta, kad visose Sprendimo 2003/467/EB III priedo 2 skyriuje išvardytose Emilijos–Romanijos, Lombardijos, Markės, Pjemonto, Toskanos, Umbrijos ir Aostos slėnio regionų provincijose oficialiai nenustatyta enzootinės galvijų leukozės, turėtų būti laikoma, kad visoje šių regionų teritorijoje tų ligų oficialiai nenustatyta.

(15)

Todėl Sprendimo 2003/467/EB priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(16)

Todėl Sprendimai 93/52/EEB ir 2003/467/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(17)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 93/52/EEB priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo I priedą.

2 straipsnis

Sprendimo 2003/467/EB priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo II priedą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.

(2)  OL L 46, 1991 2 19, p. 19.

(3)  OL L 13, 1993 1 21, p. 14.

(4)  OL L 156, 2003 6 25, p. 74.


I PRIEDAS

Sprendimo 93/52/EEB priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

VALSTYBĖS NARĖS

ISO kodas

Valstybė narė

BE

Belgija

CZ

Čekija

DK

Danija

DE

Vokietija

IE

Airija

LT

Lietuva

LU

Liuksemburgas

HU

Vengrija

NL

Nyderlandai

AT

Austrija

PL

Lenkija

RO

Rumunija

SI

Slovėnija

SK

Slovakija

FI

Suomija

SE

Švedija

UK

Jungtinė Karalystė“

2)

II priede Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Italijoje:

Abrucų regionas: Peskaros provincija,

Bolzano provincija,

Friulio Venecijos Džulijos regionas,

Lacijaus regionas: Latina, Riečio, Romos, Viterbo provincijos,

Ligūrijos regionas: Savonos provincija,

Lombardijos regionas,

Markės regionas,

Molizės regionas,

Pjemonto regionas,

Sardinijos regionas,

Toskanos regionas,

Trento provincija,

Umbrijos regionas,

Veneto regionas.“


II PRIEDAS

Sprendimo 2003/467/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedo 2 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Italijoje:

Abrucų regionas: Peskaros provincija,

Bolcano provincija,

Emilijos–Romanijos regionas,

Friulio Venecijos Džulijos regionas,

Lombardijos regionas,

Markės regionas: Askoli Pičeno provincija,

Pjemonto regionas: Novaros, Verbanijos, Verčelio provincijos,

Sardinijos regionas: Kaljario, Medio–Kampidano, Ogliastros, Olbia–Tempio, Oristano provincijos,

Toskanos regionas,

Trento provincija,

Veneto regionas.“

2)

II priedo 2 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Italijoje:

Abrucų regionas: Peskaros provincija,

Bolcano provincija,

Emilijos–Romanijos regionas,

Friulio Venecijos Džulijos regionas,

Lacijaus regionas: Riečio provincija,

Ligūrijos regionas: Imperijos, Savonos provincijos,

Lombardijos regionas,

Markės regionas,

Molizės regionas: Kampobaso provincija,

Pjemonto regionas,

Apulijos regionas: Brindizio provincija,

Sardinijos regionas,

Toskanos regionas,

Trento provincija,

Umbrijos regionas,

Veneto regionas.“

3)

III priedo 2 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Italijoje:

Abrucų regionas: Peskaros provincija,

Bolcano provincija,

Kampanijos regionas: Neapolio provincija,

Emilijos–Romanijos regionas,

Friulio Venecijos Džulijos regionas,

Lacijaus regionas: Frozinonės, Riečio provincijos,

Ligūrijos regionas: Imperijos, Savonos provincijos,

Lombardijos regionas,

Markės regionas,

Molizės regionas,

Pjemonto regionas,

Apulijos regionas: Brindizio provincija,

Sardinijos regionas,

Sicilijos regionas: Agridžento, Kaltanisetos, Sirakūzų, Trapanio provincijos,

Toskanos regionas,

Trento provincija,

Umbrijos regionas,

Aostos slėnio regionas,

Veneto regionas.“


15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/26


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 14 d.

kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių

(2010/392/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   Procedūra

(1)

2009 m. birželio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą dėl tam tikrų Indijos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių vykdomo tariamai žalingo dempingo.

(2)

Skundą pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių Sąjungoje, vardu pateikė Europos pramoninių tvirtinimo detalių institutas (angl. European Industrial Fasteners Institute (EIFI)).

(3)

Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antidempingo tyrimui inicijuoti.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi pranešimą (2) Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70.

(5)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių (3).

(6)

Komisija Sąjungos pramonei ir visoms žinomoms Sąjungos gamintojų asociacijoms, nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, importuotojams, visoms žinomoms importuotojų asociacijoms ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms nusiuntė klausimynus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

B.   Skundo atsiėmimas ir tyrimo baigimas

(7)

2010 m. balandžio 1 d. Komisijai pateikusi raštą EIFI oficialiai atsiėmė skundą.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti baigiamas, jei atsiimamas skundas ir jei baigiant tyrimą neprieštaraujama Sąjungos interesams.

(9)

Komisija nusprendė, kad šį tyrimą reikėtų baigti, nes jį atliekant nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad baigus tyrimą būtų pažeisti Sąjungos interesai. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas. Pastabų, kuriose būtų nurodyta, kad baigus tyrimą būtų pažeisti Sąjungos interesai, negauta.

(10)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių turėtų būti baigtas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, baigiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL C 190, 2009 8 13, p. 27.

(3)  OL C 190, 2009 8 13, p. 32.


15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/28


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 14 d.

kuriuo baigiamas antisubsidijų tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių

(2010/393/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2009 m. birželio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą dėl tariamai žalingo tam tikrų Indijos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo subsidijavimo.

(2)

Skundą pateikė Europos pramoninių tvirtinimo detalių institutas (angl. European Industrial Fasteners Institute (EIFI)) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių Sąjungoje, vardu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 6 dalį.

(3)

Skunde pateikta subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė nagrinėjamųjų šalių Vyriausybėms, kad gavo tinkamai dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuoto tam tikrų šių šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Nagrinėjamųjų šalių Vyriausybės buvo atskirai pakviestos į konsultacijas, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbusi pranešimą Komisija atitinkamai inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70.

(6)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių (3).

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus Sąjungos pramonei ir visoms žinomoms Sąjungos gamintojų asociacijoms, nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, importuotojams, visoms žinomoms importuotojų asociacijoms ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

B.   SKUNDO ATSIĖMIMAS IR TYRIMO BAIGIMAS

(8)

2010 m. balandžio 1 d. pateikusi raštą Komisijai EIFI oficialiai atsiėmė skundą.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti baigiamas, jei skundas atsiimamas ir jeigu baigiant tyrimą neprieštaraujama Sąjungos interesams.

(10)

Komisija nusprendė, kad šį tyrimą reikėtų baigti, nes jį atliekant nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis įrodoma, kad baigus tyrimą būtų pažeisti Sąjungos interesai. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas. Pastabų, kuriose būtų nurodyta, kad baigus tyrimą būtų pažeisti Sąjungos interesai, negauta.

(11)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antisubsidijų tyrimas dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių turėtų būti baigtas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antisubsidijų tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos ir Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, baigiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2)  OL C 190, 2009 8 13, p. 32.

(3)  OL C 190, 2009 8 13, p. 27.


IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/30


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gegužės 20 d.

dėl valstybės pagalbos C 57/06 (ex NN 56/06, ex N 451/06), susijusios su Heseno federacinės žemės suteiktu finansavimu įmonei Hessische Staatsweingüter

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1626)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/394/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2003 m. spalio mėn. ir 2004 m. lapkričio mėn. gavęs skundus Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas pradėjo tirti finansavimą, kurį Heseno federacinė žemė suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter.

(2)

Šiuo klausimu įvyko du pasitarimai: 2005 m. sausio 26 d. susitiko Heseno federacinės žemės valdžios institucijų atstovai ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnai, o 2005 m. rugsėjo 29 d. – Heseno federacinės žemės Ministras Pirmininkas R. Kochas ir už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė. Po 2005 m. rugsėjo 29 d. pasitarimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas 2005 m. spalio 13 d. išsiuntė raštą Heseno federacinės žemės institucijoms.

(3)

Heseno federacinės žemės institucijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui informaciją pateikė 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. balandžio 25 d. ir 2005 m. gruodžio 12 d. raštais, į kuriuos toliau atsižvelgiama.

(4)

2006 m. liepos 6 d. elektroniniu paštu Vokietija pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie naujos vyno gamybos įmonės finansavimą nuosavu kapitalu. Remiantis pateiktais duomenimis, pranešimas padarytas teisinio tikrumo sumetimais. Kadangi dalis lėšų jau buvo sumokėta prieš pranešimą, priemonė pagalbos, apie kurią nepranešta, registre buvo užregistruota numeriu NN 56/06. 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 2006 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu Vokietija pateikė papildomą informaciją.

(5)

2006 m. gruodžio 20 d. raštu (C(2006) 6605 galutinis) Komisija pranešė Vokietijai apie sprendimą dėl minėtos pagalbos pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė kitas suinteresuotąsias šalis per mėnesį pateikti savo pastabas.

(7)

Komisijai savo pastabas atsiuntė viena suinteresuotoji šalis, kuri iš pradžių 2007 m. vasario 15 d. raštu paprašė neatskleisti jos tapatybės.

(8)

Pastabos buvo pateiktos Vokietijai 2007 m. kovo 2 d. raštu neatskleidžiant suinteresuotosios šalies tapatybės. 2007 m. kovo 7 d. raštu suinteresuotoji šalis atsiėmė prašymą neatskleisti jos tapatybės. 2007 m. balandžio 4 d. Vokietija elektroniniu paštu pateikė papildomą informaciją.

II.   APRAŠYMAS

(9)

Remiantis pateiktais duomenimis, įmonė Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach, kurios būstinė yra Eltvilėje prie Reino, yra didžiausia Vokietijos vyndarystės įmonė, kurios vynuogynai užima apie 190 hektarų plotą ir kuri daugiausia dėmesio skiria aukštos kokybės vynų, daugiausia rislingų ir vis daugiau raudonųjų vynų, gamybai. 100 % jos akcijų valdo Heseno federacinė žemė.

(10)

Iš pradžių iki 1998 m. Heseno federacinės žemės vyno verslas buvo priskirtas bendrajai administravimo struktūrai („paprastojo įrašo apskaitos tvarkymas“, vok. kameralistische Wirtschaftsführung), vėliau, iki 2003 m., vykdytas federacinės žemės įmonėje (vok. Landesbetrieb). Reikia įvertinti kelias įmonės Hessische Staatsweingüter finansavimo priemones:

(11)

Iki 2003 m. įmonė Hessische Staatsweingüter kartais patirdavo nuostolių. Nuostolius kompensuodavo federacinė žemė.

(12)

Iki tol, kol Vokietija pranešė apie priemonę, Heseno federacinės žemės institucijos pateikė išsamią informaciją apie 1995–2002 m. Heseno federacinės žemės įmonei Hessische Staatsweingüter skirtą finansavimą.

(13)

Vykdant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą įmonės Hessische Staatsweingüter veikla federacinės žemės biudžete buvo registruojama 09 35 arba 03 35 skyriuose. Įmonės Hessische Staatsweingüter lėšų trūkumą Heseno federacinė žemė bendrai kompensuodavo atitinkamame metiniame biudžete.

(14)

Remiantis pateikta informacija, tuo metu architektūros ir kultūros paminklas Ėberbacho vienuolynas, buvusi cistersų abatija, taip pat priklausė įmonei Hessische Staatsweingüter. Todėl vienuolyno priežiūros ir tvarkymo išlaidos buvo priskirtos Hessische Staatsweingüter. Remiantis pateikta informacija, dabar vienuolynas pertvarkytas į nepriklausomą valstybinį fondą.

(15)

Remiantis pateikta informacija, įmonės Hessische Staatsweingüter veiklos rezultatai 1995–1997 m. buvo tokie:

(DEM)

 

1995

1996

1997

Pajamos

10 424 594

10 970 002

12 043 717

Išlaidos

11 637 419

11 889 731

12 330 538

Rezultatai

–1 212 825

– 919 729

– 286 821

(16)

Heseno federacinės žemės institucijos pareiškė, kad nustatant įmonės Hessische Staatsweingüter vyno verslui priskiriamą bendrą Heseno federacinės žemės subsidijų sumą turėtų būti neatsižvelgiama į Ėberbacho vienuolyno priežiūrai ir tvarkymui priskirtinas išlaidas.

(17)

Ėberbacho vienuolyno pajamos ir išlaidos, kurios buvo priskirtos Hessische Staatsweingüter, remiantis pateikta informacija, buvo išskirtos į atskirą straipsnių grupę (72 straipsnių grupę), todėl jas galima aiškiai atriboti.

(18)

Heseno federacinės žemės institucijos teigia, kad į įmonės Hessische Staatsweingüter sąskaitas taip pat buvo įtrauktos išlaidos už vyno verslui tiesiogiai nepriskirtinas kitas viešąsias paslaugas, ypač Landtago ir federacinės žemės Vyriausybės reprezentacines vyno degustacijas bei investicijas, susijusias su sklypų perskirstymo priemonėmis. Remiantis pateikta informacija, šios išlaidos buvo išvardytos metinio balanso 09 35 arba 03 35 skyriaus aiškinamajame priede.

(19)

Todėl, Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, taip turėjo būti patikslintos Heseno federacinės žemės subsidijos, priskirtinos įmonės Hessische Staatsweingüter vyno verslui:

(DEM)

 

1995

1996

1997

Rezultatas

–1 212 825

– 919 729

– 286 821

Ėberbacho vienuolyno pajamos

570 825

826 672

966 948

Ėberbacho vienuolyno išlaidos

1 344 793

1 331 987

1 533 826

Patikslinimas Ėberbacho vienuolynui

773 968

505 315

566 878

Reprezentacinės vyno degustacijos (fiksuota suma)

140 000

140 000

140 000

Sklypų perskirstymas

63 918

99 568

47 963

Ne veiklos išlaidų patikslinimas

203 918

239 568

187 963

Patikslinta bendra suma

– 234 939

– 174 846

468 020

Patikslintos subsidijos EUR

120 122

89 397

(20)

Remiantis pateikta informacija, federacinės žemės įmonė Hessische Staatsweingüter (kuri 1998 m. sausio 1 d. buvo įsteigta kaip teisiškai nesavarankiška atskira federacinės žemės administracijos dalis) gavo subsidijas veiklos išlaidoms kompensuoti, į kurias buvo įtrauktos veiklos subsidijos ir subsidijos federacinės žemės reprezentacinėms išlaidoms (fiksuota suma Heseno federacinės žemės landtago ir federacinės žemės Vyriausybės vyno degustacijoms).

(21)

Heseno federacinės žemės institucijų duomenimis, šios sumos 1998–2002 m. laikotarpiu gali būti laikomos atitinkamomis subsidijomis įmonei Hessische Staatsweingüter:

(DEM)

 

1998

1999

2000

2001

2002

Subsidijos veiklos išlaidoms kompensuoti

145 000

670 000

100 000

120 000

61 400

iš jų subsidijos reprezentacinėms išlaidoms

65 000

100 000

100 000

120 000

61 400

Atitinkamos subsidijos DEM

80 000

570 000

Atitinkamos subsidijos EUR

40 903

291 436

(22)

Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, su 1995–2002 m. laikotarpiu susijusios subsidijos gali būti taip apibendrintos:

(EUR)

Paprastojo įrašo apskaitos tvarkymas

1995–1997

209 520

Federacinės žemės įmonė

1998–2002

332 339

Iš viso

1995–2002

541 859

(23)

Rengdamasi vyno verslo restruktūrizavimui, Heseno federacinės žemės prašymu Hessische Staatsweingüter nuo 2001 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn. kartu su Geizenheimo tyrimų centru parengė strateginį dokumentą „Padėties analizė ir vystymosi perspektyvos“, kuriame pateikti įvairūs valstybinių vyno gamybos įmonių galimos tolesnės plėtros scenarijai. Šiame dokumente buvo numatyti du galimi vyno verslo juridiniai statusai (ribotos atsakomybės akcinė bendrovė (vok. GmbH) arba fondas). Kalbant apie įmonės strategiją buvo svarstomos galimybės visiškai renovuoti senąją arba statyti naują vyno gamybos įmonę.

(24)

Remiantis šiuo dokumentu 2002 m. birželio mėn. buvo parengtas verslo planas atskiriems scenarijams. „Status quo“ scenarijuje numatoma laipsniškai per kitus dešimt metų restauruoti senas patalpas Eltvilėje už apie 6,7 mln. EUR sumą. Tačiau status quo pasirinktis nepadėtų atkurti vyno verslo gyvybingumo. Pagal verslo planą valstybinių vyno gamybos įmonių finansavimui dešimties metų laikotarpiu reikėtų iš viso apie 14,3 mln. EUR (įskaitant ankstesnės ekonominės veiklos nuo 2000 m. grynųjų pinigų trūkumo padengimą) Heseno federacinės žemės subsidijų ir apie 7,7 mln. EUR pajamų pardavus veiklai nereikalingus įrenginius. Vykdant vyno verslą būtų jau 2011 m. susidaręs apie 2 mln. EUR metinis deficitas.

(25)

Dėl antrosios strategijos pasirinkties, būtent naujos vyno gamybos įmonės statybos senoje Eltvilės teritorijoje, buvo nuspręsta, kad ji bus ekonomiškai nepalankiausia galimybė, todėl daugiau nebenagrinėta.

(26)

Vienintelė strategijos pasirinktis, kuri, remiantis verslo planu, lemtų ilgalaikį gyvybingumą, buvo naujos vyno gamybos įmonės statyba valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir įmonės Hessische Staatsweingüter administracijos bei jos vyno parduotuvės perkėlimas į Ėberbacho vienuolyną. Šios pasirinkties atveju daryta prielaida, kad federacinė žemė turėtų prisiimti iki 2002 m. vykdant vyno verslą prisiimtus įsipareigojimus. Apskaičiuota, kad investicijų į naują vyno gamybos įmonę išlaidos sudarys iš viso 15 mln. EUR, o jos turėjo būti iš dalies finansuojamos parduodant veiklai nereikalingus sklypus ir iš dalies skolintu kapitalu. Pagal verslo plano modelį 2006–2007 m. finansinės apskaitos metais įmonė Hessische Staatsweingüter gautų pirmąją teigiamą kontribuciją, o 2008–2009 m. finansinės apskaitos metais gautų pirmąjį teigiamą pinigų srautą. Būtinos federacinės žemės subsidijos pinigų srauto poreikiui dengti pirmaisiais restruktūrizavimo metais nuo 2003 m. sudarytų iš viso apie 4,3 mln. EUR.

(27)

Dėl rinkos pokyčių ir kitų aplinkybių (tarp jų ir apskritai Vokietijos ekonominė padėtis, ir potvynis) nuo 2002 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. reikėjo atnaujinti verslo planą ir persvarstyti finansavimo modelį. Pagal persvarstytą modelį, vėluojant užtikrinti įmonės Hessische Staatsweingüter gyvybingumą, prireiktų papildomų apie 3,4 mln. EUR federacinės žemės subsidijų.

(28)

2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu (nutarimas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.) Heseno federacinės žemės Vyriausybė nusprendė vyno verslą pertvarkyti į ribotos atsakomybės akcinę bendrovę – į Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach (toliau – GmbH). Šią procedūrą Heseno federacinės žemės institucijos pavadino „formaliu privatizavimu“. Be to, Vyriausybė nutarė statyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir perkelti administraciją iš Eltvilės į Ėberbachą (įgyvendinti trečią verslo plane nurodytą strateginę pasirinktį).

(29)

Apyvartinės lėšos ir kilnojamasis buvusios federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter veiklai reikalingas turtas, kurio vertė iš viso apie 7,3 mln. EUR, ir kai kurios trumpalaikės skolos bei rezervai buvo perkelti į GmbH. Nekilnojamasis veiklai reikalingas turtas (įdirbti sklypai ir pastatai) buvo įneštas į vadinamąją viešosios teisės subjekto komercinę įmonę (valstybinę komercinę įmonę, kurios 100 % akcijų valdo federacinė žemė) ir jį nuomoja GmbH. Remiantis pateikta informacija, nuomos mokestis buvo nustatytas pagal dvi nuomos vertės nustatymo išvadas, kurias pateikė Heseno federacinės žemės institucijos.

(30)

Remiantis Heseno federacinės žemės institucijomis, Heseno federacinė žemė ketino pagal didelės apimties investicijų projektą suteikti GmbH pakankamai kapitalo, kad be valstybės finansavimo būtų užtikrintas jos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis gyvybingumas tarptautinėse vyno rinkose.

(31)

Iki 2002 m. pabaigos federacinės žemės įmonės skolos Heseno federacinei žemei padidėjo iki 1 792 000 EUR. Šias skolas federacinė žemė padengė 2002 m. gruodžio 31 d. atitinkamais pakeitimais, įtrauktais į 2002 m. biudžeto projektą.

(32)

2003 m. sausio mėn. steigiamai GmbH Heseno federacinė žemė iš pradžių skyrė 1 mln. EUR (akcinis bendrovės kapitalas). Perdavus turtą (ir kai kurias skolas), nurašius skolas ir pervedus pradinę kapitalo injekciją naujos GmbH nuosavas kapitalas sudarė apie 7,6 mln. EUR (apie 91 % turto vertės balanse sumos).

(33)

2003 m. pabaigoje nuspręsta skirti antrą 1,225 mln. EUR kapitalo injekciją. Ji faktiškai buvo išmokėta dalimis: 2004 m. balandžio 2 d. – 400 000 EUR, birželio 28 d. –300 000 EUR, rugpjūčio 11 d. – 125 000 EUR ir rugsėjo 15 d. – 100 000 EUR. Galiausiai 2006 m. vasario 27 d. buvo išmokėta paskutinė 300 000 EUR dalis. Pervestas kapitalas buvo įtrauktas į GmbH balansą kaip kapitalo rezervas.

(34)

2002 m. rugsėjo mėn. verslo planas buvo dar kartą atnaujintas 2003 m. vasario mėn. (2003 m. vasario 26 d. verslo planas papildytas išsamiu pelno ir nuostolių planu), o vėliau dar 2003 m. lapkričio mėn. (2003 m. lapkričio 28 d. verslo planas). 2003 m. lapkričio 28 d. verslo plane pirmasis teigiamas EBITDA  (3) numatytas jau 2007 m. finansinės apskaitos metais, pirmieji teigiami pinigų srautai – 2010 m., o metinis pelnas – nuo 2014 m. Remiantis pateikta informacija, verslo planas buvo pagrįstas finansiniu modeliu, dėl kurio (remiantis rezultatu prieš sumokant mokesčius) nuosavo kapitalo grąža 2016 m. pasiektų daugiau kaip 3 %, o nuo 2019 m. padidėtų iki daugiau kaip 7 %.

(35)

Todėl Heseno federacinės žemės institucijos pateikė Komisijai išvadą apie panašių vyno gamybos įmonių rinkos padėtį ir pelningumą Vokietijoje ir Europos Sąjungoje (Trumpa išvada – „Panašių į Hessische Staatsweingüter Kloster Eberbach GmbH Eltvilėje vyno gamybos įmonių Vokietijoje ir Europos Sąjungoje rinkos padėtis ir pelningumas“ (vok. Kurzgutachten – Die Marktstellung und Wirtschaftlichkeit von mit der Hessischen Staatsweingüter Kloster Eberbach GmbH, Eltville, vergleichbaren Weingütern in Deutschland und der Europäischen Union); parengė prof. dr. Dieteris Hoffmannas, Geizenheimo tyrimų centras, 2005 m. balandžio mėn.; toliau – Hoffmanno išvada). Šiai ataskaitai Geizenheimo tyrimų centras panaudojo nuolat rengiamas daugiau kaip 130 vyno gamybos įmonių verslo analizes, kad apskaičiuotų vidutinius šio sektoriaus gyvybingumo rodiklius.

(36)

Pagal Hoffmanno išvadą vyno gamybos įmonės ir galbūt iš kitų sektorių atėję savininkai yra suinteresuoti ilgalaikėmis ir stabilios vertės nuosavo kapitalo palūkanomis. Analizė parodė, kad 1992–2003 m. laikotarpiu visų tirtų vyno gamybos įmonių vidutinis nuosavo kapitalo pelningumas buvo 1,9 %. Geriausios vyno gamybos įmonės pasiekė vidutinį 11,7 % nuosavo kapitalo pelningumą. Remiantis pateikta informacija, ištirtos geriausios vyno gamybos įmonės nėra tiesiogiai lygintinos su įmone Hessische Staatsweingüter, nes minėtos vyno gamybos įmonės yra šeimos įmonės, o pelningumo rodikliai turi būti patikslinti pagal išorinio valdymo personalo išlaidas. Po šio patikslinimo (atsižvelgus į išlaidas už vieną techninį ir du komercijos vadovus) ataskaitoje nurodoma, kad geriausių vyno gamybos įmonių nuosavo kapitalo grąža yra 2 % (1992–2003 m.) arba 3 % (1998–2003 m.). Šios reikšmės turėtų, Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, būti taikomos Hessische Staatsweingüter finansavimui kaip lyginimo standartas.

(37)

Hoffmanno išvadoje prognozuojama, kad restruktūrizuojant vyno gamybos įmones arba darant didesnes investicijas pelnas ir nuostoliai subalansuojami ne mažiau kaip per 10 metų, o vidutiniškai per 10–15 metų laikotarpį.

(38)

Heseno federacinės žemės institucijos nurodo, kad apskaičiavimams taikyti finansiniai modeliai grindžiami labai konservatyvia planavimo strategija. Remiantis pateikta informacija, 2003 m. vasario 26 d. verslo planą įvertino KPMG Deutsche Treuhand-Gesellschaft Aktiengesellschaft (toliau – KPMG) ir priskyrė jį labai konservatyviam planui, kuriame aprašomas blogiausio atvejo scenarijus.

(39)

Heseno federacinė žemė dabar papildomą įmonės Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach kapitalą skiria naujos požeminės vyno gamybos įmonės statybai. Remiantis pateikta informacija, ši investicija – tai pagrindinė priemonė siekiant vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio GmbH gyvybingumo (žr. 23–2į punktus) ir, atsižvelgiant į senosios Eltvilės gamybos įmonės struktūrinius trūkumus, ji yra būtina vyno kokybei išlaikyti bei tarptautinių maisto produktų standartų įgyvendinimo standartams užtikrinti. Nauja gamybos įmonė bus pastatyta valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje.

(40)

Visa apie 15 mln. EUR investicija bus iš dalies finansuota Heseno federacinės žemės kapitalo injekcija. Kitaip nei iš pradžių numatyta restruktūrizavimo plane, 7,5 mln. EUR nuosavo kapitalo finansavimas, apie kurį pranešta 2006 m. liepos 6 d., skirtas ne kaip nuosavo kapitalo investicija, o kaip dalyvavimo paskola (vok. partiarisches Darlehen).

(41)

Ši dalyvavimo paskola pagrįsta metinėmis 3,7 % fiksuotomis palūkanomis esant galimybei kapitalizuoti metines palūkanas iki 2014 arba 2015 m. (t. y. 2014 arba 2015 m. apmokėti atitinkamai 50 % susidariusių palūkanų ir palūkanų palūkanų).

(42)

Be to, į dalyvavimo paskolą bus atsižvelgta paskirstant metinį pelną, taikant dalyvavimo paskolos santykį su GmbH akciniu kapitalu atitinkančią normą (iki 25 % grąžintinos paskolos sumos). 2006 m. spalio mėn. dalyvavimo paskirstant pelną norma sudarė 88 %.

(43)

Dalyvavimo paskola bus grąžinama nuo 2021 m. su 5 % metine palūkanų norma.

(44)

Dalyvavimo paskola išmokama paprašius GmbH administracijai, kuri atsižvelgia į investicinio projekto statybų eigą.

(45)

Remiantis pateikta informacija, pirmoji 300 000 EUR dalis, susijusi su naujos gamybos įmonės projektu, jau buvo išmokėta 2004 m. rugpjūčio mėn. Kitos dalys, sudarančios iš viso 2,3 mln. EUR, buvo išmokėtos 2006 m. kovo–rugsėjo mėn. laikotarpiu naujos gamybos įmonės statybai. Šios sumos buvo skirtos kaip subsidijos priėmus du 2004 m. gruodžio 22 d. ir 2006 m. liepos 21 d. Heseno federacinės žemės aplinkos, kaimo vietovių ir vartotojų apsaugos ministerijos nutarimus dėl bendros 1,2 mln. EUR ir 6,3 mln. EUR sumos, numatytos išlaidoms, susijusioms su nauja gamybos įmone. Remiantis Vokietijos 2006 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu pateikta informacija, šie nutarimai turėjo būti atšaukti, o pagal juos jau išmokėtos sumos, susijusios su nauja gamybos įmone, įtrauktos į dalyvavimo paskolą pagal jos sąlygas.

(46)

2006 m. spalio 16 d. atnaujintas GmbH verslo planas, pagrįstas pradiniu 2004–2020 m. planu ir atspindintis naujos gamybos įmonės finansavimo išlaidas, 2006 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas Komisijai. Remiantis šiuo verslo planu, kuris apima laikotarpį nuo 2006 iki 2020 arba 2025 m. ir kuriame numatomos garantuotos fiksuotos 3,7 % palūkanos už skirtą kapitalą, teigiamo pinigų srauto galima tikėtis nuo 2010 m. (4) Nuo 2014 m. turėtų susidaryti perteklius.

(47)

Verslo plane numatoma, kad 2014 m. visos dalyvavimo paskolos palūkanos (įskaitant fiksuotą minimalų 3,7 % pelną) sudarys apie 4,3 %, o 2020 m. pasieks aukštesnį nei 13 % lygį.

(48)

Remiantis pateiktais duomenimis, GmbH pirmaisiais dviem 2004 ir 2005 veiklos metais gerokai viršijo apyvartos ir pelno prognozes.

(49)

Likusi naujos gamybos įmonės finansavimo dalis bus surinkta gavus vieno komercinio banko paskolą. Atitinkamas Commerzbank AG pasiūlymas dėl kredito (su Kreditanstalt für Wiederaufbau refinansavimu) buvo 2006 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu kaip informacija pateiktas Komisijai. Jame nustatytos įprastos rinkoje sąlygos, tarp jų – kontroliuojančio asmens pasikeitimo išlyga (5) ir reikalavimas, kad paskolos laikotarpiu būtų išlaikyta 30 % minimali nuosavo kapitalo norma.

(50)

Komisija 2006 m. gruodžio 20 d. raštu (C(2006) 6605 galutinis), kuriuo informavo Vokietiją apie sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, konstatavo, kad Heseno federacinė žemė įmonei Hessische Staatsweingüter suteikė pranašumą, nuolat kompensuodama jos vyno verslo nuostolius iki 2003 m., todėl minima priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(51)

Be to, ji išreiškė abejonę, ar Heseno federacinė žemė, skirdama abi pirmąsias 1 mln. EUR ir 1,225 mln. EUR kapitalo injekcijas, veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(52)

Be to, ji konstatavo, kad būtų galima daryti išvadą, jog Heseno federacinė žemė, suteikdama dalyvavimo paskolą įmonei Hessische Staatsweingüter GmbH, veikia kaip savarankiškai investuojantis privatus investuotojas.

(53)

Tačiau, Komisijos nuomone, gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu laikytinas Heseno federacinės žemės atlikta tęstine investicija, ir kyla klausimas, ar privatus investuotojas po to, kai kompensavo buvusius įmonės nuostolius ir jai dar skyrė iš viso 2,225 mln. EUR kapitalą, naujai gamybos įmonei papildomai skirtų 7,5 mln. EUR nuosavą kapitalą pagal dalyvavimo paskoloje sąlygas.

III.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(54)

2007 m. vasario 15 d. raštu Komisija gavo Reingau regiono vyndarių interesų grupės (toliau – suinteresuotoji šalis) pastabas. Ši grupė iš pradžių prašė neatskleisti jų tapatybės, tačiau vėliau 2007 m. kovo 7 d. raštu šį prašymą atsiėmė.

(55)

Suinteresuotosios šalies pastabose, kuriose priešinamasi naujos Hessische Staatsweingüter vyno gamybos įmonės statybai, nagrinėjamos keturios sritys: 2002–2006 m. pasirengimo etapas, verslo plano silpnosios vietos, verslo plane nurodytos investicijos ir išimtys pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(56)

Suinteresuotosios šalies duomenimis, dar neskyrus finansavimo naujosios vyno gamybos įmonės statybai buvo galima konstatuoti, kad Heseno federacinės žemės Vyriausybė neketino veikti kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Šiam teiginiui pagrįsti pateikti šie argumentai:

a)

GmbH stebėtojų tarybos nariai beveik visi yra iš viešojo administravimo srities. Tik vienas narys yra rinkos ekonomikos atstovas;

b)

neatsižvelgta į alternatyvą naujai vyno gamybos įmonei (t. y. senosios gamybos įmonės renovavimą);

c)

lyginant nebuvo atsižvelgta į kitas Vokietijos valstybines vyno gamybos įmones, ypač iš Reino krašto-Pfalco federacinės žemės, kurios dešimtis metų nebuvo pelningos, ir galiausiai jas teko parduoti;

d)

ankstesnės kapitalo injekcijos buvo skirtos nereikalaujant pelningumo (o tai reiškia, kad federacinės žemės Vyriausybė ir stebėtojų taryba netikėjo Hessische Staatsweingüter ekonominiu pajėgumu);

e)

nuosavo kapitalo investicija naujai gamybos įmonei finansuoti buvo performuota į dalyvavimo paskolą tik po pasitarimo su Komisija.

(57)

Be to, suinteresuotoji šalis kelia klausimą, kokiu mastu galimos papildomos pajamos prisidėjo GmbH siekiant 2005–2006 m. numatytų rezultatų.

(58)

Suinteresuotoji šalis teigia, jog remiantis 2006 m. spalio mėn. verslo planu, į kurį įtraukta dalyvavimo paskola, negalima įrodyti, kad 2003 ir 2004 m. kapitalo injekcijos ir naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu vykdytas laikantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo. Šiam teiginiui pagrįsti pateikti šie argumentai:

a)

verslo plane neatsižvelgta į derliaus ir kokybės svyravimo galimybę;

b)

verslo plane daroma prielaida, kad galima realizuoti visą pagamintą produkciją (tuo tarpu, atsižvelgiant į nuostolio ir kokybės riziką, reikia iš anksto atimti 3 %);

c)

į verslo planą neįtraukta rizika dėl rinkos pokyčių, susijusi su vynuogių, misos ir vyno pirkimu;

d)

neatsižvelgta į tokio pirkimo iš kitų tiekėjų finansavimą;

e)

verslo plane nedaromas skirtumas tarp savo pagaminto vyno pardavimo kainų ir įsigyto vyno pardavimo kainų (suinteresuotosios šalies nuomone, įsigytam vynui verslo plane turėtų būti nustatyta ne didesnė kaip 5 EUR vidutinė pardavimo kaina);

f)

prielaidos dėl prekių apyvartos yra nerealios, nes jose neatsispindi numatomi kainų už butelius pokyčiai;

g)

suinteresuotajai šaliai neaišku, ar verslo plane atsižvelgiama į pakaitinių investicijų finansavimą įtraukiant nusidėvėjimo sumas.

(59)

Remdamasi šiais samprotavimais suinteresuotoji šalis pateikė alternatyvius apskaičiavimus 2014 m.. Jei daroma prielaida, kad iš pagamintos 1,1 mln. l nuosavos produkcijos atimamas 3 % nuostolis, 300 000 l įsigyto vyno parduodami už 5 EUR kainą ir susidaro 1,80 EUR medžiagų sąnaudos už litrą vyno, tuomet vykdant įprastą GmbH veiklą 2014 m. susidarytų 900 000 EUR deficitas, o ne prognozuojamas 164 000 EUR pelnas. Suinteresuotosios šalies nuomone, verslo planas yra labai nestabilus ir jame nepakankamai atsižvelgiama į galimus svyravimus.

(60)

Suinteresuotosios šalies nuomone, įmonės Hessische Staatsweingüter administracija ir vyno parduotuvė liks Ėberbacho vienuolyne, kuris bus restauruotas. Suinteresuotoji šalis tvirtina, kad restauravimo išlaidos nėra įtrauktos į verslo planą. Suinteresuotosios šalies nuomone, neatmestina prielaida, kad mokant mažesnį nuomos mokestį bus taikomas kryžminis subsidijavimas.

(61)

Be to, suinteresuotoji šalis tvirtina, kad privatūs vyndariai vienuolyne tik ribotai galės naudotis vyno parduotuve savo produkcijai parduoti.

(62)

Suinteresuotosios šalies nuomone, Heseno federacinės žemės Vyriausybė negali taikyti šių argumentų, norėdama gauti leidimą skirti finansavimą kaip pagal EB sutarties 87 straipsnį leistiną pagalbą:

a)

įmonei Hessische Staatsweingüter tenka pavyzdžio privačiai vyno gamybai funkcija (tai suinteresuotoji šalis ginčija);

b)

Valstybinio Geizenheimo tyrimų centro atliekamos vyno gamybos tyrimų užduotys (suinteresuotosios šalies nuomone, šias užduotis galima atlikti bendradarbiaujant su privačiomis įmonėmis);

c)

būtinybė išlaikyti kultūrinį kraštovaizdį, ypač stačius vynuogynų šlaitus (suinteresuotosios šalies teigimu, tik 20 % visų regiono vynuogynų stačių šlaitų prižiūri valstybinės vyno gamybos įmonės).

IV.   VOKIETIJOS PASTABOS

(63)

2007 m. balandžio 4 d. Vokietija atsiuntė Komisijai savo pastabas. Jose atsižvelgiama į suinteresuotosios šalies pastabų eiliškumą ir pateikiami argumentai, susiję su keturiomis sritimis: Heseno federacinės žemės Vyriausybė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas; verslo plano pagrįstumas; verslo plane atsižvelgiama į persikėlimą į Ėberbacho vienuolyną; pagalbos suderinamumo pateisinimo argumentų nereikalingumas. Be to, informuojama apie buvusios federacinės žemės įmonės sklypų pardavimą.

(64)

Vokietijos nuomone, Heseno federacinės žemės Vyriausybė dar prieš statydama naują gamybos įmonę veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Suinteresuotosios šalies pastabų argumentai turi faktinių klaidų ir teisiniu požiūriu yra nereikšmingi. Pagrįsdama šiuos teiginius Vokietija pateikia šiuos argumentus:

a)

Heseno federacinė žemė, kaip vienintelė GmbH akcininkė, paskyrė federacinės žemės atstovus į stebėtojų tarybą, kaip įprasta bet kurio privataus investuotojo atveju. Be to, į stebėtojų tarybą buvo įtrauktas ekonomikos atstovas kaip ekspertas iš išorės;

b)

sprendimas perkelti centrinę būstinę ir pastatyti naują vyno gamybos įmonę buvo priimtas ekonominiais sumetimais ir pagrįstas galimų strateginių koncepcijų analize;

c)

Heseno federacinės žemės Vyriausybė pagal rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą orientavosi į kitas privačias vidutines ir net geriausias vyno gamybos įmones (o ne į, kaip teigia suinteresuotoji šalis, kitas nepelningas vyno gamybos įmones).

(65)

Vokietijos teigimu, GmbH ekonominė plėtra atitinka verslo plane numatytą plėtrą. 2005 m. nebuvo papildomų pajamų. Apyvartos planas buvo viršytas 500 000 EUR. Susidarė didesnės kitos veiklos pajamos, gautos patenkinus reikalavimus draudimui dėl potvynio padarytos žalos, bet jas nusvėrė didesnės personalo ir veiklos išlaidos, susijusios su ta žala.

(66)

Vokietijos duomenimis, 2006 m. rezultatai, nepaisant blogo 2005 m. (21 % mažiau negu 2004 m.) ir 2006 m. (32 % mažiau negu 2004 m.) derliaus, galėjo atitikti verslo planą.

(67)

Remiantis pateiktais duomenimis, abu nutarimai, kuriais buvo išmokėtos pirmosios vyno gamybos įmonės finansavimo dalys, buvo panaikinti ir visa 7,5 mln. EUR suma suteikta kaip dalyvavimo paskola. Jau sumokėta suma atgaline data tomis pačiomis sąlygomis įtraukiama į paskolą. Federacinės žemės biudžetas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas.

(68)

Vokietijos teigimu, verslo planas yra pagrįstas ir remiasi konservatyviomis bei realiomis prielaidomis. Pagrindžiant šiuos teiginius pateikiami šie argumentai:

a)

gamybos planas pagrįstas vidutinėmis pajamomis esant vidutiniam derliui (atsižvelgiama į gerą ir blogą derlių bei į nuostolius). Planuojama gamybos apimtis yra mažesnė už vidutinę Reingau vyno gamybos įmonių gamybos apimtį;

b)

papildomo pirkimo planas yra pagrįstas. GmbH, remdamasi nuomos ir panaudos sutartimis, perka ne vyną, o vynuoges. Verslo plane tinkamai atsižvelgta į šio pirkimo išlaidas. Kokybės ir kiekio rizika tiksliai atitinka nuosavos gamybos riziką. Vynas, pagamintas iš pagal nuomos ir panaudos sutartis pirktų vynuogių, gali būti parduodamas su GmbH pavadinimu ir prekės ženklu (išpilstytas gamybos vietoje). Verslo plane atsižvelgiama į tai, kad naujoji vyno gamybos įmonė 2007–2010 m. laikotarpiu laikinai iš dalies bus nenaudojama;

c)

pardavimo savikainos apskaičiavimas pagrįstas tiksliomis bazinėmis prielaidomis. Išlaidos bus mažinamos masto ekonomija ir veiksmingumo didinimu, o tai iš dalies padaryta jau 2005–2006 m.;

d)

verslo planas pagrįstas, kaip patvirtino KPMG, realiomis ir konservatyviomis bazinėmis prielaidomis. Verslo plano įgyvendinamumas patvirtintas tuo, kad Commerzbank suteikia komercinę paskolą daliai naujos gamybos įmonės statybos finansuoti;

e)

verslo plane pakaitinės investicijos nurodomos kaip kapitalo išlaidos ir nusidėvėjimas.

(69)

Remiantis pateiktais duomenimis, Ėberbacho vienuolynas restauruojamas (o restauravimas truks, kaip prognozuojama, daugiau kaip 25 metus) ne siekiant ekonomiškai paremti GmbH, bet išsaugoti kultūros paminklą. GmbH rinkos kainomis nuomos patalpas, kuriose įsikurs jos administracija ir vyno parduotuvė. GmbH ir Ėberbacho vienuolyno fondo sutartis dar nesudaryta. Verslo plane atsižvelgta į prognozuojamą nuomos mokestį.

(70)

Remiantis pateiktais duomenimis, naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nėra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes Heseno federacinės žemės Vyriausybė veikė kaip privatus investuotojas. Todėl argumentai, kuriuos suinteresuotoji šalis nurodė tvirtindama, kad Heseno federacinė žemė juos taikytų pateisindama galimą pagalbą, šiuo atveju nesvarbūs.

(71)

Be to, Vokietija Komisijai pranešė, kad buvo parduoti buvusios federacinės žemės įmonės 2 959 675 EUR vertės sklypai, o gautos pajamos grąžintos į federacinės žemės biudžetą.

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

(72)

Įmonė Hessische Staatsweingüter veikia vyno gamybos ir pardavimo srityje. Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 71 straipsnį (6) EB sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų gamybai ir prekybai jais. Todėl čia aptariamos priemonės turi būti tiriamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos taikymo taisykles.

(73)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(74)

Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, pagalba įmonei gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, jei ta įmonė veikia rinkoje, kurioje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba (7). Įmonė Hessische Staatsweingüter gamina ir parduoda vyną, todėl veikia tarptautinėje rinkoje, kurioje konkurencija labai intensyvi (8). Atitinkamos priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių (Heseno federacinės žemės biudžeto) ir yra atrankinės, nes taikomos konkrečiai įmonei. Todėl reikia ištirti, ar atitinkamos priemonės suteikė arba teikia įmonei Hessische Staatsweingüter pranašumą, kuris iškraipo konkurenciją ir daro įtaką prekybai, todėl priskirtinas pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įvertinti, ar atitinkama priemonė suteikia pranašumą, reikia taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą (9).

(75)

Tyrimas patvirtino, kad Heseno federacinė žemė suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter pranašumą kompensuodama jos nuostolius, todėl minima priemonė priskirtina valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Reikia ištirti, ar įmonė Hessische Staatsweingüter tuo metu, kai ji, taikant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą, buvo priskirta bendrajai Heseno federacinės žemės administracijai (iki 1997 m. pabaigos) ir vėliau tapo federacinės žemės įmone, t. y. atskira bendrosios administracijos dalimi, tačiau jai nesuteiktas atskiras juridinio asmens statusas, galėjo būti laikoma įmone, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(77)

Jei valstybė vykdo ekonominę veiklą, tai pagal Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Italiją, C-118/85 (10), nesvarbu, ar ji šią veiklą vykdo per kitą įmonę arba per tarnybą, kuri priklauso valstybės administracijai, kad ta įmonė ar valstybė būtų laikoma valstybės įmone. Todėl galima daryti išvadą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter jau iki 2003 m. buvo laikytina įmone, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(78)

Komisija daro išvadą, kad vertinant pagalbą reikia atsižvelgti į 1995–2002 m. laikotarpį. Ji primena, kad pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (11), 15 straipsnį Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Šis terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama neteisėta pagalba. Bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė, nutraukia senaties terminą.

(79)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą konstatavo, kad pirmąjį Heseno federacinės žemės institucijų ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnų susitikimą 2005 m. sausio 26 d. galima laikyti įvykiu, kuris pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnį nutraukia senaties terminą.

(80)

Šios preliminarios išvados nebuvo ginčijamos nei po Komisijos sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo gautose suinteresuotosios šalies, nei Vokietijos pastabose. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pirmasis Heseno federacinės žemės institucijų ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnų susitikimas 2005 m. sausio 26 d. laikytinas senaties terminą nutraukiančiu įvykiu.

(81)

Todėl ginčijamą pagalbą, kurią Heseno federacinė žemė nuolat teikė įmonei Hessische Staatsweingüter nuostoliams dengti, sudaro atitinkamos subsidijos vyno verslui, taikant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą 1995–1997 m. (209 520 EUR), ir subsidijos federacinės žemės įmonei 1998–2002 m. laikotarpiu (332 339 EUR) bei sudaro bendrą 541 859 EUR sumą (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(82)

Be to, 2006 m. gruodžio 20 d. rašte (C(2006) 6605 galutinis) Komisija konstatavo, kad viešosios teisės subjekto komercinė įmonė, atrodo, yra faktinė praeityje gautų pagalbų gavėja.

(83)

Remiantis Vokietijos duomenimis, viešosios teisės subjekto komercinė įmonė yra teisinė ir ekonominė federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter įpėdinė, nes ji yra teisinė ir ekonominė pagrindinio Hessische Staatsweingüter kapitalo savininkė, ir laikytina faktine praeityje gautos pagalbos gavėja. GmbH nuomoja iš viešosios teisės subjekto komercinės įmonės nekilnojamąjį veiklai reikalingą turtą. Nuomos mokestis buvo nustatytas remiantis dviem nuomos vertės nustatymo išvadomis, kurias pateikė Heseno federacinės žemės institucijos (žr. 28 konstatuojamąją dalį).Todėl Komisija daro išvadą, kad šis pagrindinis turtas nuomojamas rinkos sąlygomis.

(84)

Tačiau, Komisijos nuomone, GmbH, kuri perėmė vyno verslą ir gavo federacinės žemės įmonės apyvartines lėšas bei veiklai reikalingą kilnojamąjį turtą (žr. 28 konstatuojamąją dalį), iki 2002 m. gruodžio 31 d. taikytomis priemonėmis buvo suteiktas pranašumas, todėl ji taip pat laikytina šios ankstesnės pagalbos gavėja.

(85)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(86)

Tyrimas patvirtino Komisijos abejones, kad Heseno federacinė žemė, skirdama iš pradžių 1 mln. EUR, o po to – 1,225 mln. EUR kapitalo injekcijas į GmbH, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(87)

Remiantis Vokietijos duomenimis, kapitalas buvo suteiktas rinkos sąlygomis, nes tikėtinas pelnas (kaip patvirtinta Hoffmanno išvadoje) atitiko šio sektoriaus vidurkį arba net jį viršijo, o GmbH verslo planas, kaip teigė KPMG, rėmėsi konservatyvia strategija.

(88)

Komisija konstatuoja, kad toks vertinimas taikytinas visam restruktūrizavimui, nes Vokietija kaip lyginimo standartą taikė nuosavo kapitalo pelningumą, o GmbH nuosavas kapitalas atspindėjo visas taikytas restruktūrizavimo priemones (t. y. ne tik kapitalo injekcijas, bet ir įneštą turtą bei nurašytas skolas).

(89)

Suinteresuotoji šalis savo pastabose tvirtina (žr. 54 konstatuojamąją dalį), kad Heseno federacinė žemė dar prieš finansuodama naują vyno gamybos įmonę veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Pastabose buvo nurodyta, pavyzdžiui, GmbH stebėtojų tarybos sudėtis, tai, kad palyginimo tikslais neatsižvelgta į kitas nepelningas vyno gamybos įmones ir į tai, kad kapitalo injekcijos buvo skirtos nekeliant reikalavimų dėl pelningumo. Be to, suinteresuotoji šalis kritikuoja tariamas silpnąsias verslo plano vietas ir teigia, kad planas yra pernelyg nestabilus ir jame nepakankamai atsižvelgiama į galimus pokyčius.

(90)

Vokietija savo pastabose (žr. 63 konstatuojamąją dalį) atmeta suinteresuotosios šalies pateiktus argumentus kaip turinčius faktinių klaidų ir teisiškai nereikšmingus.

(91)

Komisijos nuomone, suinteresuotosios šalies pateiktas abejones Vokietija savo argumentais pašalino, o verslo planas yra pagrįstas. Be to, Komisija pritaria Vokietijai, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo kriterijų lyginimo standartas turėtų būti palygintinos, pelningos vyno gamybos įmonės (žr. 64 konstatuojamąją dalį).

(92)

Todėl Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo priemonės, Heseno federacinės žemės taikytos GmbH naudai (įneštas turtas, nurašytos skolos ir dvi kapitalo injekcijos), savaime galėtų būti laikomos priimtinomis įprastomis rinkos sąlygomis veikiančiam investuotojui. Tačiau ji mano, kad kapitalo injekcijos, atsižvelgiant į visas taikytas priemones, įskaitant nuostolių kompensavimą laikotarpiu iki 2002 m. gruodžio 31 d., kai vyno verslas buvo vykdomas kaip integrali bendrosios Heseno federacinės žemės administracijos dalis, turi būti įvertintos, nes GmbH perėmė šį vyno verslą ir iki tam tikro lygio taip pat laikytina šios ankstesnės pagalbos gavėja (žr. 82 konstatuojamąją dalį).

(93)

Komisijos nuomone, visų pirma 1 792 000 EUR skolos, kurios buvo susijusios su padidėjusiais federacinės žemės įmonės įsipareigojimais Heseno federacinei žemei dėl buvusios veiklos, buvo nurašytos dėl tos pačios priežasties, kaip ir kartais iki 2002 m. gruodžio 31 d. kompensuojamas lėšų trūkumas. Todėl jos gali būti laikomos papildomu ankstesnės veiklos subsidijavimu.

(94)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo priemonių negalima tinkamai atskirti nuo priemonių iki 2002 m. gruodžio 31 d. Ji daro išvadą, kad Heseno federacinė žemė, atsižvelgiant į anksčiau Heseno federacinės žemės vyno verslui suteiktą pagalbą veiklos išlaidoms kompensuoti, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, kai taikė įvairias restruktūrizavimo priemones GmbH naudai (įneštas turtas, nurašytos skolos ir dvi kapitalo injekcijos), ir kad todėl restruktūrizavimo priemonės laikytinos valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(95)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(96)

Naujos vyno gamybos įmonės finansavimo nuosavu kapitalu tyrimas patvirtino Komisijos abejones, kad Heseno federacinė žemė, teikdama dalyvavimo paskolą Hessische Staatsweingüter GmbH, atsižvelgiant į jos ankstesnes investicijas, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(97)

Suinteresuotosios šalies argumentai dėl tariamų verslo plano silpnųjų vietų yra susiję ir su naujos vyno gamybos įmonės finansavimu. Šiuos argumentus Vokietija atmetė savo pastabose (žr. 58 ir 68 konstatuojamąsias dalis). Be to, dėl naujos vyno gamybos įmonės finansavimo Komisija mano, kad suinteresuotosios šalies pateiktas abejones Vokietija pašalino savo argumentais ir kad verslo planas pagrįstas (žr. 91 konstatuojamąją dalį), nes jame atsižvelgta į derliaus ir kokybės svyravimų bei nuostolių galimybę ir apimti visi būtini išlaidų elementai (žr. 68 ir 69 konstatuojamąsias dalis). Be to, verslo planą įvertino KPMG ir priskyrė jį prie labai konservatyvių planų (žr. 38 konstatuojamąją dalį).

(98)

Be to, suinteresuotoji šalis pareiškė nuomonę dėl to, kad nuosavo kapitalo investicija naujai gamybos įmonei finansuoti į dalyvavimo paskolą buvo performuota tik po pasitarimo su Komisija. Be to, remiantis jų duomenimis, su Hessische Staatsweingüter administracija ir vyno parduotuve susijusios išlaidos nebuvo įtrauktos į verslo planą. Remiantis suinteresuotosios šalies duomenimis, neatmestina prielaida, kad mokant mažesnį nuomos mokestį bus taikomas kryžminis subsidijavimas.

(99)

Vokietija savo pastabose tvirtina, kad visos su nauja vyno gamybos įmone susijusios jau skirtos išmokos yra įtrauktos į dalyvavimo paskolą ir joms atgaline data taikomos šiai paskolai galiojančios sąlygos (žr. 67 konstatuojamąją dalį). Be to, ji teigia, kad verslo plane tinkamai atsižvelgta į išlaidas už Ėberbacho vienuolyne nuomotinas patalpas, kuriose įsikurs įmonės Hessische Staatsweingüte administracija ir vyno parduotuvė (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Verslo plane atsižvelgiama į numatomus nuomos mokesčius. Todėl Komisija mano, kad Vokietija savo paaiškinimais pašalino suinteresuotosios šalies pateiktas abejones.

(100)

Dalyvavimo paskola pagrįsta metine fiksuota 3,7 % paskolų norma ir į ją atsižvelgiama skirstant metinį pelną (žr. 41 ir 44 konstatuojamąsias dalis, kuriuose išsamiai aprašytos finansavimo sąlygos). Komisijos nuomone, šios sąlygos – tai priimtinos rinkos sąlygos tokio pobūdžio investicijai. Be to, Komisija konstatuoja, kad likusi finansavimo dalis bus surinkta gavus banko paskolą rinkos sąlygomis, o tai įrodo įmonės ekonominį gyvybingumą.

(101)

Todėl Komisija laikosi savo 2006 m. gruodžio 20 d. rašte (C(2006) 6605 galutinis) paaiškintos išvados, kad pati dalyvavimo paskola galėtų būti laikoma suteikta tokiomis sąlygomis, kurios priimtinos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui, todėl GmbH nebūtų suteiktas pranašumas.

(102)

Tačiau ji mano, kad naujos gamybos įmonės finansavimo negalima tinkamai atskirti nuo pagalbos, kurią GmbH gavo anksčiau. Nauja vyno gamybos įmonė buvo integrali restruktūrizavimo plano dalis ir laikytina papildoma restruktūrizavimo proceso priemone (papildanti skolų nurašymą ir abi kapitalo injekcijas). Be to, dabartinė ekonominė ir finansinė GmbH padėtis, kuri jai leidžia gauti komercinio banko paskolą daliai vyno gamybos įmonės finansuoti, susidarė dėl Heseno federacinės žemės GmbH naudai taikytų restruktūrizavimo priemonių, todėl ją reikia vertinti atsižvelgiant į šias aplinkybes.

(103)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Heseno federacinė žemė, nuosavu 7,5 mln. EUR kapitalu finansuodama naują vyno gamybos įmonę ir skirdama šį finansavimą kaip dalyvavimo paskolą (pagal šios paskolos sąlygas), atsižvelgiant į anksčiau suteiktas restruktūrizavimo priemones, neveikia kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, todėl ši dalyvavimo paskola laikytina pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(104)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(105)

Draudime teikti valstybės pagalbą pagal 87 straipsnio 1 dalį neatmetama galimybė, kad tam tikros rūšies pagalba, pagrįsta to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis išimtimis, galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(106)

Negalima teigti, apeliuojant į EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a arba b punktą, kad ginčijamos priemonės yra socialinio pobūdžio pagalba arba kad jos skirtos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Akivaizdu, kad priemonės nėra skirtos regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis, ekonominei plėtrai, bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti ar kultūrai remti ir paveldui išsaugoti. Todėl EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose numatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos.

(107)

Taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis Komisija gali laikyti pagalbą suderinama su bendrąja rinka, jei ji skatina tam tikras ekonominės veiklos rūšis arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

(108)

Pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (12) 15 punktą pagalba, kad būtų laikoma suderinama su bendrąja rinka, turi būti skatinamojo pobūdžio arba ja iš gavėjo turi būti reikalaujama atsakomojo žingsnio. Tiesiog gamintojų finansinei padėčiai gerinti skirtos ir niekaip sektoriaus plėtros neskatinančios vienašalės valstybės pagalbos priemonės yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti.

(109)

Komisija pažymi, kad nėra akivaizdu, jog įmonė Hessische Staatsweingüter laikotarpiu iki 2003 m. galėjo būti laikoma sunkumus patiriančia įmone. Galima pagrįstai tvirtinti, kad 541 859 EUR suma, kurią įmonė Hessische Staatsweingüter 1995–2002 m. gavo iš Heseno federacinės žemės, yra pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti. Tačiau tai nebūtinai suponuoja prielaidą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter buvo sunkumus patirianti įmonė, kuri rinkos sąlygomis nebūtų galėjusi gauti papildomų lėšų. Be to, kartais padengiamas lėšų trūkumas buvo ad hoc priemonė ir ji nebuvo pagrįsta restruktūrizavimo planu. Šios priemonės buvo taikomos gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą restruktūrizuoti įmonę. Paskutinį kartą lėšų trūkumas, kai susidarė 541 859 EUR deficitas, padengtas 1999 m. (žr. 21 konstatuojamąją dalį), o pasirengimas restruktūrizavimui prasidėjo tik 2001 m., restruktūrizavimo planas buvo parengtas tik nuo 2002 m. birželio mėn., o oficialus sprendimas restruktūrizuoti įmonę priimtas 2002 m. gruodžio 10 d. (žr. restruktūrizavimo aprašymą 23–38 konstatuojamosiose dalyse ir ypač 28 konstatuojamojoje dalyje). Todėl lėšų trūkumo dengimas negali būti laikomas restruktūrizavimo proceso, iš tikrųjų pradėto 2002 m. gruodžio 31 d., dalimi.

(110)

Be to, ši pagalba nebuvo susijusi su investicijomis, mokymu, darbo vietų kūrimu arba su iš gavėjo reikalaujamu atsakomuoju žingsniu. Pagalba buvo skirta tik gavėjo finansinei padėčiai gerinti.

(111)

Todėl Komisija mano, kad ši pagalba laikytina pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti, kuri nesuderinama su bendrąja rinka.

(112)

Komisija apgailestauja, kad Vokietija ne pranešė apie pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, o ją neteisėtai suteikė.

(113)

Kadangi buvo nustatyta, jog naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu, atsižvelgiant į anksčiau taikytas restruktūrizavimo priemones, yra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (žr. 103 konstatuojamąją dalį), toliau šis finansavimas bus vertinamas kaip restruktūrizavimo priemonių dalis.

(114)

Sunkumus patiriančioms įmonėms teikiama restruktūrizavimo pagalba paprastai turi būti tiriama pagal 2004 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms bendrovėms sanuoti ir restruktūrizuoti (13). Tačiau pagal šių gairių 103 ir 104 punktus Komisija pagalbą, apie kurią pranešta iki 2004 m. spalio 10 d., ir sanavimo bei restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią nepranešta, vertina remdamasi gairėmis, kurios galiojo iki pranešimo momento arba pagalbos teikimo.

(115)

Dėl restruktūrizavimo priemonių steigiamai GmbH oficialiai buvo nuspręsta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu (žr. 28–33 konstatuojamąsias dalis). Todėl ši data laikytina pagalbos teikimo momentu. Tuo metu galiojo 1999 m. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms bendrovėms sanuoti ir restruktūrizuoti (14) (toliau – restruktūrizavimo gairės). Šių gairių 3.2 skyriuje nustatyti specialūs restruktūrizavimo pagalbai skirti nurodymai.

(116)

Pagal restruktūrizavimo gairių 30 punktą įmonė, kad jai būtų galima skirti restruktūrizavimo pagalbą, turi atitikti sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimą.

(117)

Pagal restruktūrizavimo gairių 4 punktą Komisija įmonę laiko patiriančia sunkumus, kai ji savo pačios ištekliais arba iš savo savininkų ir (arba) akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis negali sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios institucijų išorinio įsikišimo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti.

(118)

Šiuo atveju GmbH nuo jos įsteigimo 2003 m. pradžioje turėjo solidų finansinį pagrindą (žr. 32 konstatuojamąją dalį). Tačiau pradinėje finansinės būklės ataskaitoje jau atsispindėjo padėtis, susidariusi po daugumos restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimo (įneštas turtas, nurašytos skolos ir pirmoji kapitalo injekcija). Net ir tokiomis aplinkybėmis GmbH nebūtų galėjusi savo pačios finansiniais ištekliais sustabdyti nuostolių iki pasiekiant numatytą pelno ir nuostolių balansą. 2002 m. birželio mėn. verslo plane buvo apskaičiuota, kad būtinos subsidijos pinigų srauto poreikiui pirmaisiais restruktūrizavimo metais dengti sudarys apie 4,3 mln. EUR (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Remiantis persvarstytu 2002 m. rugsėjo mėn. modeliu, tam reikėtų dar 3,4 mln. EUR (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Todėl, nors GmbH turėjo palyginti didelį nuosavą kapitalą (nuosavas kapitalas sudarė iš viso apie 7,6 mln. EUR, o tai sudaro apie 91 % turto vertės balanse sumos), labai tikėtina, kad įmonė negalėtų savo finansiniais ištekliais padengti savo pinigų srauto poreikio iki pasiekiant pelningumą. Be to, neįtikėtina, kad GmbH savo kasdienei veiklai būtų gavusi skolinto kapitalo be Heseno federacinės žemės laidavimo. Kadangi buvo įrodyta, jog akcininko įnašai, taikant restruktūrizavimo priemones, nebuvo skirti nustačius sąlygas, kurios būtų priimtinos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui (žr. 94 konstatuojamąją dalį), Heseno federacinės žemės skirtos lėšos turėjo, atsižvelgiant į šį faktą, būti laikomos susijusiomis su pagalba ir negali būti laikomos įrodymu, kad įmonė būtų galėjusi išgyventi be valstybės įsikišimo.

(119)

Todėl GmbH nuo jos įsteigimo momento pagal restruktūrizavimo gairių 4 punktą gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone.

(120)

Pagal restruktūrizavimo gairių 7 punktą naujai sukurtos įmonės neturi teisės gauti pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui net jei jų pradinė finansinė padėtis yra nesaugi. Tačiau pagal restruktūrizavimo gairių 9 išnašą, jei patronuojamoji bendrovė sukuriama vien tam, kad perimtų turtą ir galbūt įsipareigojimus, nelaikoma, kad yra sukurta nauja bendrovė.

(121)

Šiuo atveju GmbH buvo įsteigta 2003 m. sausio 1 d., todėl jai tuo momentu, kai buvo taikomos restruktūrizavimo priemonės, taikytina naujai sukurtos įmonės apibrėžtis. Tačiau nors nekilnojamasis turtas liko Heseno federacinei žemei (įneštas į viešosios teisės subjekto komercinę įmonę) ir nuomojamas GmbH, apyvartinės lėšos ir veiklai reikalingas kilnojamasis turtas, kurio vertė iš viso yra apie 7,3 mln. EUR, bei kai kurie trumpalaikiai įsipareigojimai ir rezervai buvo perduoti GmbH. Todėl GmbH gali būti laikoma patronuojamąja bendrove, kuri buvo įsteigta tik tam, kad perimtų tam tikrą federacinės žemės įmonės turtą ir įsipareigojimus. Komisijos nuomone, dėl to GmbH pagal restruktūrizavimo gairių 9 išnašą patenka į išimties taikymo sritį ir iš esmės pagal tų pačių gairių 30 punktą jai gali būti teikiama restruktūrizavimo pagalba.

(122)

Pagal restruktūrizavimo gairių 31–34 punktus pagalbos teikimas yra susiejamas su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu. Restruktūrizavimo planas, kuris turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų, turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą. Restruktūrizavimo plane turėtų būti numatyti radikalūs pokyčiai, kurie, užbaigus restruktūrizavimą, bendrovei duotų galimybę padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines išlaidas. Tikėtinas kapitalo pajamingumas turėtų būti pakankamas, kad restruktūrizuota įmonė galėtų konkuruoti rinkoje savo pačios jėgomis.

(123)

Šiuo atveju ruošiantis restruktūrizavimui 2001 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. buvo parengtas strateginis dokumentas („Padėties analizė ir plėtros perspektyvos“, vok. Situationsanalyse und Entwicklungsperspektiven), kuriame numatyti įvairūs galimos tolesnės valstybinių vyno gamybos įmonių plėtros scenarijai (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Remiantis šiuo dokumentu 2002 m. birželio mėn. buvo sudarytas verslo planas tam tikriems scenarijams. Vienintelė strateginė pasirinktis, kuri būtų galėjusi padėti įmonei Hessische Staatsweingüter užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą, buvo naujos vyno gamybos įmonės statyba valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir administracijos bei vyno parduotuvės perkėlimas į Ėberbacho vienuolyną. Taikant šią pasirinktį buvo daroma prielaida, kad federacinė žemė turėtų perimti vykdant vyno verslą iki 2002 m. pabaigos prisiimtus įsipareigojimus. Apskaičiuota, kad investicijų į naują vyno gamybos įmonę išlaidos sudarys iš viso 15 mln. EUR, o jos turėjo būti iš dalies finansuojamos parduodant veiklai nereikalingus sklypus ir iš dalies skolintu kapitalu. Pagal verslo plano modelį 2006–2007 finansinės apskaitos metais įmonė Hessische Staatsweingüter gautų pirmąją teigiamą kontribuciją, o 2008–2009 finansinės apskaitos metais gautų pirmąjį teigiamą pinigų srautą. Dėl rinkos pokyčių ir kitų aplinkybių 2002 m. rugsėjo mėn. teko persvarstyti finansinį modelį, todėl įmonė Hessische Staatsweingüter pelningumas, palyginti su 2002 m. birželio mėn. modeliu, būtų užtikrintas tik vėliau. 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu Heseno federacinės žemės Vyriausybė nusprendė įgyvendinti šią strateginę pasirinktį (žr. 24–28 konstatuojamąsias dalis).

(124)

2002 m. rugsėjo mėn. verslo planas buvo dar kartą atnaujintas 2003 m. vasario mėn. (ir papildytas išsamiu pelno ir nuostolių planu), o vėliau – dar 2003 m. lapkričio mėn. 2003 m. lapkričio mėn. verslo plane pirmasis teigiamas EBITDA  (15) numatytas jau 2007 finansinės apskaitos metais, pirmieji teigiami pinigų srautai – 2010 m. ir metinis pelnas – nuo 2014 m. Remiantis pateikta informacija, verslo planas buvo pagrįstas finansiniu modeliu, dėl kurio (remiantis rezultatu prieš sumokant mokesčius) nuosavo kapitalo grąža 2016 m. būtų daugiau kaip 3 %, o nuo 2019 m. padidėtų iki daugiau kaip 7 %.

(125)

Komisijos nuomone, 2002 m. gruodžio mėn. Heseno federacinės žemės Vyriausybės priimtas restruktūrizavimo planas leidžia ilgalaikį GmbH gyvybingumą atkurti per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų.

(126)

Be to, ji mano, jog tikėtino restruktūrizuotos įmonės nuosavo kapitalo pelningumo pakanka, kad ji galėtų konkuruoti rinkoje savo pačios jėgomis. Todėl Komisija remiasi ir Heseno federacinės žemės institucijų pateikta Hoffmanno išvada. Šioje išvadoje nurodoma, kad su įmone Hessische Staatsweingüter palyginamų vyno gamybos įmonių nuosavo kapitalo grąža sudaro nuo maždaug 2 % iki 3 %. Be to, išvadoje prognozuojama, kad restruktūrizuojant vyno gamybos įmones arba darant didesnės apimties investicijas pelnas ir nuostoliai subalansuojami ne mažiau kaip per 10 metų, o vidutiniškai 10–15 metų laikotarpiu (žr. 35–37 konstatuojamąsias dalis). Remiantis pateiktais duomenimis, 2003 m. vasario mėn. verslo planą įvertino KPMG ir priskyrė jį labai konservatyviam planui, kuriame aprašomas blogiausio atvejo scenarijus (žr. 38 konstatuojamąją dalį).

(127)

Be to, Komisija mano, kad plane siūlomi tokie pokyčiai, kurie, užbaigus restruktūrizavimą, bendrovei duotų galimybę padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines išlaidas bei atkurti jos gyvybingumą (žr. 30 konstatuojamąją dalį).

(128)

Todėl restruktūrizavimo planas, kuriuo remiamasi, atitinka restruktūrizavimo gairių 31–34 punktus.

(129)

Pagal restruktūrizavimo gairių 35–39 punktus turi būti imtasi priemonių kuo labiau švelninti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Šios priemonės paprastai apriboja įmonės dalyvavimą rinkoje ar rinkose pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Jei įmonės dalis atitinkamoje rinkoje yra menka, Komisija daro prielaidą, kad nederamo konkurencijos iškraipymo nėra (žr. restruktūrizavimo gairių 36 punktą).

(130)

Remiantis pateikta informacija, įmonė Hessische Staatsweingüter yra didžiausia Vokietijos vyno gamybos įmonė, kurios vynuogynai užima apie 190 ha plotą. 2002 m. birželio mėn. verslo plane prognozuota, kad GmbH kasmet parduos apie 1 mln. litrų vyno. Remiantis pateikta informacija, įmonė Hessische Staatsweingüter iki 2003 m. daugiausia gamino rislingo rūšies vyną. ES lygmeniu (ES 25) 2002–2003 m. iš viso pagaminta 15,6 mlrd. litrų vyno (16). Įmonė Hessische Staatsweingüter dalis šiame pagamintame kiekyje sudarė mažiau kaip 0,01 %. Vokietijos institucijų duomenimis, Rislingo (Riesling) veislės vynuogynų plotai Europos Sąjungoje sudaro iš viso 26 413 ha (o didžiausia dalis yra Vokietijoje – 21 197 ha). Įmonės Hessische Staatsweingüter apie 190 ha vynuogynų plotas sudaro apie 0,7 % viso Rislingo veislės vynuogynų ploto Europos Sąjungoje dalį. Todėl galima daryti prielaidą, kad jos dalis atitinkamoje rinkoje yra menka ir šiuo atveju galima netaikyti numatytų kompensavimo priemonių.

(131)

Tačiau Komisija bet kuriuo atveju, atsižvelgdama į restruktūrizavimo gairių 42 punkto iii papunktyje numatytą galimybę, daro prielaidą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter restruktūrizavimo etapu (t. y., laikantis 2003 m. lapkričio mėn. atnaujinto verslo plano, iki 2014 m.) negaus jokios kitos pagalbos.

(132)

Pagal restruktūrizavimo gairių 40 ir 41 punktus, pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai gerokai prisidės prie restruktūrizavimo plano iš savo išteklių, įskaitant lėšas, gautas pardavus įmonės išlikimui reikšmės neturintį turtą, arba lėšas, gautas rinkos sąlygomis iš išorinių finansavimo šaltinių. Pagalbos suma arba forma, kuria ji teikiama, turi neleisti įmonei turėti grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti rinką iškraipančiai agresyviai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu. Jokia pagalbos dalis negali būti panaudota naujoms investicijoms, kurios nėra svarbios įmonės gyvybingumui atkurti. Būtina Komisijai įrodyti, kad pagalba bus panaudota tik įmonės gyvybingumui atkurti ir kad įgyvendinant restruktūrizavimo planą pagalbos gavėjas negalės didinti gamybos pajėgumų, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti per daug neiškraipant konkurencijos.

(133)

Rengiantis restruktūrizavimui buvo atsižvelgta į tris strategines pasirinktis, būtent: laipsniškai restauruoti senas patalpas Eltvilėje, pastatyti naują vyno gamybos įmonę Eltvilėje ir pastatyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje (žr. 24–26 konstatuojamąsias dalis). Komisija pripažįsta, kad vienintelė strateginė pasirinktis, kuri padėtų įmonei Hessische Staatsweingüter užsitikrinti ilgalaikį gyvybingumą, buvo pastatyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir perkelti įmonės Hessische Staatsweingüter administraciją bei jos vyno parduotuvę į Ėberbacho vienuolyną (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Remiantis pateikta informacija, nauja gamybos įmonė leistų įmonei Hessische Staatsweingüter gaminti aukštos kokybės raudonąjį vyną. Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo plane numatytas gamybos pajėgumų didinimas yra būtinas siekiant atkurti įmonės gyvybingumą. Be to, ji mano, kad pagalba apsiriboja restruktūrizavimui būtinu minimumu. 2003 m. sausio 1 d. įsteigta GmbH gavo pirmąją 1 mln. EUR kapitalo injekciją. Be to, remiantis pateiktu balansu, ji turėjo 538 000 EUR grynųjų pinigų sumą. Tačiau pagal verslo planą pirmuosius teigiamus pinigų srautus GmbH pasiektų tik 2008–2009 finansinės apskaitos metais. Apskaičiuota, kad būtinos subsidijos pinigų srautų poreikiui dengti pirmaisiais GmbH veiklos metais iš viso sudarytų dar nuo 4,3 iki 7,7 mln. EUR. Todėl galima daryti išvadą, kad įmonė, nepaisant pirmosios kapitalo injekcijos, neturėjo grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti rinką iškraipančiai agresyviai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu.

(134)

Naujoji vyno gamybos įmonė, kuriai iš viso reikės apie 15 mln. EUR investicijų, bus iš dalies finansuojama 7,5 mln. EUR dalyvavimo paskola. Likęs naujos gamybos įmonės finansavimas bus surinktas gavus verslo kreditą (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Komisija konstatuoja, kad šis verslo kreditas yra nemažas įmonės nuosavas įnašas. Todėl šiuo atveju įvykdytos restruktūrizavimo gairių 40 ir 41 punktuose numatytos sąlygos.

(135)

Pagal restruktūrizavimo gairių 43 punktą įmonė privalo iki galo įgyvendinti restruktūrizavimo planą.

(136)

Komisijos nuomone, ši sąlyga yra įvykdyta. Remiantis pateikta informacija, GmbH per abejus pirmuosius metus akivaizdžiai viršijo apyvartos ir pelno planą. Įsteigusi GmbH ir pervedusi pirmąją kapitalo injekciją federacinė žemė pervedė tik dar vieną papildomą 1,225 mln. EUR kapitalo injekciją (žr. 33 konstatuojamąją dalį). Naujoji vyno gamybos įmonė (apytikrės investicijų išlaidos iš viso sudaro 15 mln. EUR) iš dalies finansuojama federacinės žemės skirta dalyvavimo paskola su garantuota fiksuota minimalia palūkanų norma (žr. 40–45 konstatuojamąsias dalis). ir iš dalies – komercinio banko paskola (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Administracija ir vyno parduotuvė turi būti perkeltos į Ėberbacho vienuolyno patalpas.

(137)

Pagal restruktūrizavimo gairių 48 punktą pagalba restruktūrizavimui turėtų būti suteikiama tik vieną kartą per dešimt metų (skaičiuojant nuo restruktūrizavimo etapo pabaigos arba nuo plano įgyvendinimo nutraukimo), kad įmonėms nebūtų nepelnytai padedama. Pagal tų pačių gairių 49 punktą taikant šią taisyklę jokios reikšmės neturi pagalbą gaunančios įmonės nuosavybės pasikeitimas suteikus pagalbą.

(138)

Komisijos nuomone, šiuo atveju įvykdyta vienkartinės pagalbos sąlyga, nes įmonė Hessische Staatsweingüter pastaruosius dešimt metų negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos. Kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė, kad įmonė Hessische Staatsweingüter, kai ji dar buvo tvarkoma kaip bendrosios administracijos dalis ir galiausiai kaip federacinės žemės įmonė, buvo laikytina sunkumus patiriančia įmone. Kartais dengiamas lėšų trūkumas 1995–2002 m. laikotarpiu labiau laikytinas tik pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti (žr. 111 konstatuojamąją dalį).

(139)

Todėl Komisija mano, kad Heseno federacinės žemės restruktūrizavimo priemonės įmonės Hessische Staatsweingüter naudai atitinka atitinkamas 1999 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti sąlygas, todėl jos suderinamos su bendrąja rinka.

(140)

Komisija apgailestauja, kad Vokietija ne pranešė apie pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, o ją neteisėtai suteikė.

VI.   IŠVADOS

(141)

Komisija konstatuoja, kad Vokietija neteisėtai taikė priemones, kuriomis, pažeisdama EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter541 859 EUR pagalbą, nuolat kompensuodama jos lėšų trūkumus. Ši pagalba suteikė pranašumą ir viešosios teisės subjekto komercinei įmonei, ir GmbH. Atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes galima konstatuoti, kad suteiktas pranašumas yra proporcingas iš buvusios Heseno federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter atitinkamai perimtoms apyvartinėms lėšoms.

(142)

Be to, Komisija daro išvadą, kad Heseno federacinės žemės restruktūrizavimo priemonės GmbH naudai laikytinos valstybės pagalba, kuri suderinama su EB sutartimi,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

541 859 EUR valstybės pagalba, kurią Vokietija, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, 1995–2002 m. laikotarpiu neteisėtai suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Valstybės pagalba, kurią Vokietija, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, laikotarpiu nuo 2002 m. restruktūrizavimo priemonių pavidalu neteisėtai suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach, yra suderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Vokietija susigrąžina 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą iš viešosios teisės subjekto komercinės įmonės ir iš įmonės Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach proporcingai pagal gautą pagalbą.

2.   Į grąžintiną sumą įeina palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo tos dienos, kai neteisėta pagalba buvo suteikta iki jos faktinio grąžinimo.

3.   Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (17) V skyrių.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Vokietija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Vokietija Komisijai turi pateikti tokią informaciją:

nurodyti bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri susigrąžintina iš kiekvieno gavėjo,

išsamų jau taikytų ir planuojamų taikyti šio sprendimo įgyvendinimo priemonių aprašą,

dokumentus, kuriais iš pagalbos gavėjo buvo pareikalauta sugrąžinti pagalbą.

2.   Vokietija nuolat informuoja Komisiją apie priemonių, skirtų šiam sprendimui įgyvendinti, vykdymą, kol bus visiškai susigrąžinta 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba. Komisijos prašymu Vokietija nedelsdama pateikia informaciją apie taikytas ir planuojamas taikyti šio sprendimo įgyvendinimo priemones. Taip pat ji pateikia išsamią informaciją apie iš paramos gavėjų susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Briuselis, 2008 m. gegužės 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL C 19, 2007 1 27, p. 2.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  Earnings before interest, tax, depreciation and amortization (pelnas prieš sumokant palūkanas, mokestį ir prieš atskaitant nusidėvėjimą).

(4)  Pateiktame verslo plane apskaičiuojant pinigų srautus metinis perteklius arba deficitas buvo patikslintas tik pakoregavus nusidėvėjimą kaip išlaidas negrynaisiais pinigais.

(5)  Sąlyga, pagal kurią bankas gali reikalauti (papildomų) banko paskolos garantijų, jei Heseno federacinės žemės Hessische Staatsweingüter GmbH valdomų akcijų skaičius nebesieks 51 %.

(6)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(7)  Žr. ypač 1988 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Prancūzija prieš Komisiją, byla 102/87, Rink. 1988, p. 4067.

(8)  Valstybių narių tarpusavio prekyba vynu yra labai intensyvi. Apie 20 % viso 25 ES valstybėse narėse pagaminto vyno parduodama vidaus rinkoje. 2005 m. apie 37,1 mln. hl (gauta) ir 38,8 mln. hl (išsiųsta) buvo parduota prekyboje tarp valstybių narių (ES 25). 2004–2005 m. Vokietija pagamino apie 5,5 % ES 25 vyno (šaltinis: Eurostatas).

(9)  Žr. Komisijos komunikatą dėl EB sutarties 92 ir 93 (dabar 87 ir 88) straipsnių bei Direktyvos 80/723/EEB 5 straipsnio taikymo gamybos sektoriaus valstybinėms įmonėms (OL C 307, 1993 11 13, p. 4).

(10)  Rink. 1987, p. 2599.

(11)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(12)  OL C 319, 2006 12 27, p. 1.

(13)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(14)  OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(15)  Earnings before interest, tax, depreciation and amortization (pelnas prieš sumokant palūkanas, mokestį ir prieš atskaitant nusidėvėjimą).

(16)  Šaltinis: Eurostatas.

(17)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.