ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.166.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 166

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. liepos 1d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 573/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti ( 1 )

1

 

*

2010 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 574/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) ir 7-uoju TFAS ( 1 )

6

 

 

2010 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 575/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

9

 

 

2010 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 576/2010, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. liepos 1 d.

11

 

 

2010 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 577/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

14

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/364/ES

 

*

2010 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo

16

 

 

2010/365/ES

 

*

2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje

17

 

 

2010/366/ES

 

*

2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Rumunijai atstovaujančio nario skyrimo

21

 

 

2010/367/ES

 

*

2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4190)  ( 1 )

22

 

 

2010/368/ES

 

*

2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/771/EB dėl suderinto radijo spektro naudojimo mažojo nuotolio įrenginiuose (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4313)  ( 1 )

33

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 573/2010

2010 m. birželio 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalį Komisija turėtų priimti išsamias priemones, kurias taikant būtų įgyvendinami to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrieji pagrindiniai standartai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrosios priemonės, kuriomis papildomi bendrieji pagrindiniai standartai.

(2)

Jei šiose priemonėse yra neskelbtinų saugumo priemonių – jos pagal 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (2), turėtų būti laikomos ES įslaptinta informacija, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte, todėl neturėtų būti skelbiamos. Tos priemonės turėtų būti priimtos atskirai, priėmus valstybėms narėms skirtą sprendimą.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 taikomas visas nuo dienos, nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, priimtose pagal to reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą procedūrą, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. balandžio 29 d. Todėl, siekiant suderinti Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinimo aktų taikymą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2010 m. balandžio 29 d.

(4)

Todėl turėtų būti panaikintas 2003 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1217/2003, nustatantis nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų bendruosius reikalavimus (3), 2003 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1486/2003, nustatantis Komisijos patikrinimų civilinės aviacijos saugumo srityje tvarką (4), 2004 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1138/2004, nustatantis svarbiausių saugomų zonų vietų oro uostuose bendrą apibrėžimą (5), ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 820/2008, kuriuo nustatomos priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (6), kuriais visais buvo įgyvendinamas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (7).

(5)

Nors Komisija tiesioginio poveikio keleiviams turinčias priemones paprastai skelbia viešai, Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsniu leista tam tikras priemones, kuriose yra neskelbtinos aviacijos saugumo informacijos, įslaptinti pagal Sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles, ir jų neskelbti. Šios priemonės turėtų būti priimtos atskirai, priėmus valstybėms narėms skirtą sprendimą. Sprendimo dalis, kurioje yra neskelbtinų saugumo priemonių ir procedūrų, neturėtų būti paskelbta, ji turėtų pateikta tik teisėtai suinteresuotiems veiklos vykdytojams ir subjektams. Tokioms priemonėms priskiriamos visų pirma tam tikros išsamios procedūros ir jų išimtys, susijusios su tuo, kaip orlaiviai, transporto priemonės, asmenys, bagažas, paštas ir kroviniai tikrinami prieš jiems patenkant į riboto patekimo zonas arba jiems esant tokiose zonose, taip pat tikrinimo įrangos specifikacijos.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 19 straipsnio 1 dalį sudaryto Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios priemonės, kurias taikant įgyvendinami bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtos veikos, keliančios pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai ir bendrosios priemonės, kuriomis papildomi bendrieji pagrindiniai standartai.

2 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1.   1 straipsnyje nurodytos priemonės pateiktos priede.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnio 1 dalį nacionalinėse civilinės aviacijos saugumo programose deramai atsižvelgiama į šį reglamentą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas nuo tos dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(2)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(3)  OL L 169, 2003 7 8, p. 44.

(4)  OL L 213, 2003 8 23, p. 3.

(5)  OL L 221, 2004 6 22, p. 6.

(6)  OL L 221, 2008 8 19, p. 8.

(7)  OL L 355, 2002 12 30, p. 1.


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 185/2010 (1) priedas iš dalies keičiamas taip:

A.

4 skyriaus 4.1.1 skirsnio 2 dalis papildoma c punktu:

„c)

su sprogmenis užuodžiančiais šunimis ir a punkte nurodytomis priemonėmis.“

B.

4 skyriaus 4.1.1 skirsnis papildomas 9 dalimi:

„4.1.1.9.

Sprogmenis užuodžiantys šunys gali būti naudojami tik kaip papildomas patikrinimo būdas.“

C.

4 skyriaus 4.1.2 skirsnio 3 dalis papildoma d punktu:

„d)

su sprogmenis užuodžiančiais šunimis ir a punkte nurodytomis priemonėmis.“

D.

5 skyriaus 5.1 skirsnio 1 dalis papildoma e punktu:

„e)

tikrinama su sprogmenis užuodžiančiais šunimis.“

E.

12 skyrius papildomas 12.9 skirsniu:

„12.9.   SPROGMENIS UŽUODŽIANTYS ŠUNYS

12.9.1.   Bendrieji principai

12.9.1.1.

Sprogmenis užuodžiantis šuo gali aptikti nustatytą ir didesnį atskirą sprogstamosios medžiagos kiekį ir tai parodyti.

12.9.1.2.

Sprogstamųjų medžiagų aptikimas nepriklauso nuo jų formos, padėties ar krypties.

12.9.1.3.

Atskiro Komisijos sprendimo 12-D priedėlyje nurodytas sprogstamąsias medžiagas užuodęs sprogmenis užuodžiantis šuo pasyviu veiksmu parodo pavojaus signalą.

12.9.1.4.

Sprogmenis užuodžiantis šuo ir jo kinologas gali atlikti patikrinimą, jei kiekvienas iš jų atskirai ir kartu kaip grupė pripažinti tinkamais.

12.9.1.5.

Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyti ir išlaikyti būtini įgūdžiai, o prireikus įgyta naujų įgūdžių, sprogmenis užuodžiančiam šuniui ir jo kinologui rengiamas pradinis ir periodinis mokymas.

12.9.1.6.

Kad būtų pripažinta tinkama, kinologų grupė, kurią sudaro sprogmenis užuodžiantis šuo ir kinologas (-ai), mokymo kursą turi baigti teigiamu įvertinimu.

12.9.1.7.

Kinologų grupės tinkamumą patvirtina atitinkama institucija pagal atskiro Komisijos sprendimo 12-E ir 12-F priedėlių reikalavimus arba pagal tuos pačius reikalavimus tinkamumas patvirtinamas tos institucijos vardu.

12.9.1.8.

Atitinkamos institucijos tinkamumo patvirtinimą gavusi kinologų grupė saugumo patikrinimą gali atlikti taikydama sprogstamųjų medžiagų kvapo tiesioginio aptikimo metodą arba sprogstamųjų medžiagų kvapo nuotolinio aptikimo metodą.

12.9.2.   Kinologų grupės standartai

12.9.2.1.

Sprogmenis užuodžiančio šuns gebėjimų reikalavimai nustatyti atskiro Komisijos sprendimo 12-D priedėlyje.

12.9.2.2.

Asmenis, rankinį bagažą, kitų asmenų, išskyrus keleivius, nešulius, transporto priemones, orlaivį, orlaivio atsargas, oro uosto atsargas, taip pat oro uosto riboto patekimo zonas tikrinanti kinologų grupė atitinka 1 aptikimo standartą.

12.9.2.3.

Bagažo skyriuje vežamą bagažą, oro vežėjo paštą ir medžiagas, krovinius ir paštą tikrinanti kinologų grupė atitinka 2 aptikimo standartą.

12.9.2.4.

Kinologų grupė, turinti leidimą sprogstamųjų medžiagų ieškoti taikydama sprogstamųjų medžiagų kvapo nuotolinio aptikimo metodą, gali tikrinti tik krovinius ir netikrina jokių kitų į 2 standartą įtrauktų sričių.

12.9.2.5.

Sprogstamosioms medžiagoms tikrinti naudojamas sprogstamąsias medžiagas užuodžiantis šuo nešioja atitinkamas sprogstamąsias medžiagas užuodžiančio šuns tikslios atpažinties priemones.

12.9.2.6.

Sprogstamųjų medžiagų aptikimo užduotis vykdantį sprogmenis užuodžiantį šunį visada lydi kinologas, turintis leidimą dirbti su tuo šuniu.

12.9.2.7.

Jei patvirtinta, kad sprogmenis užuodžiantis šuo gali būti naudojamas taikant sprogstamųjų medžiagų kvapo tiesioginio aptikimo metodą, su tokiu šuniu dirba tik vienas kinologas. Vienam kinologui gali būti leista valdyti daugiausiai du šunis, užuodžiančius sprogmenis.

12.9.2.8.

Jei patvirtinta, kad sprogmenis užuodžiantis šuo gali būti naudojamas taikant sprogstamųjų medžiagų kvapo nuotolinio aptikimo metodą, kiekvieną sprogmenis užuodžiantį šunį valdo daugiausiai du kinologai.

12.9.3.   Mokymo reikalavimai

Bendrosios mokymo prievolės

12.9.3.1.

Kinologų grupė mokoma teorinių ir praktinių dalykų, taip pat mokoma darbo vietoje.

12.9.3.2.

Mokymo kursų turinį nustato arba patvirtina atitinkama institucija.

12.9.3.3.

Atitinkamos institucijos arba jos vardu vykdomus mokymus veda instruktoriai, kurių kvalifikacija atitinka Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11.5 skirsnio reikalavimus.

12.9.3.4.

Šuo dresuojamas vieninteliam tikslui – ieškoti sprogstamųjų medžiagų.

12.9.3.5.

Dresuojant naudojamos dresavimo priemonės (sprogstamųjų medžiagų pavyzdžiai).

12.9.3.6.

Visi dresavimo priemones liečiantys asmenys mokomi, kaip išvengti taršos.

Pradinis kinologų grupių mokymas

12.9.3.7.

Kinologų grupei nustatytas pradinis mokymas, grindžiamas atskiro Komisijos sprendimo 12.9.3 punkte nustatytais kriterijais.

12.9.3.8.

Pradiniuose kinologų grupės mokymuose mokoma praktinių dalykų numatytoje darbo aplinkoje.

Periodinis kinologų grupių mokymas

12.9.3.9.

Nustatomas sprogmenis užuodžiančio šuns ir kinologo (kiekvieno atskirai ir kaip grupės) periodinio mokymo reikalavimas.

12.9.3.10.

Periodiniu mokymu palaikomi privalomieji pradinio mokymo įgūdžiai ir įgūdžiai, įgyjami atsižvelgiant į saugumo srities įvykius.

12.9.3.11.

Periodinis kinologų grupės mokymas rengiamas bent kas 6 savaites. Periodinis mokymas ne trumpesnis kaip 4 valandos kiekvieną 6 savaičių laikotarpį.

12.9.3.12.

11 dalis netaikoma, jei bent kiekvieną savaitę sprogmenis užuodžiantis šuo dresuojamas atpažinti visas medžiagas, išvardytas atskiro Komisijos sprendimo 12-D priedėlyje.

Kinologų grupių mokymo dokumentai

12.9.3.13.

Sprogmenis užuodžiančio šuns ir jo kinologo pradinio ir periodinio mokymo dokumentai saugomi bent kol galioja jų darbo sutartis ir pateikiami jų paprašiusiai atitinkamai institucijai.

Operatyvinis kinologų grupių mokymas

12.9.3.14.

Kai patikrinimo užduotys atliekamos naudojant sprogmenis užuodžiantį šunį, rengiamas operatyvinis tokio šuns dresavimas siekiant užtikrinti, kad šuo atitiktų gebėjimų rodiklius, nustatytus atskiro Komisijos sprendimo 12-D priedėlyje.

12.9.3.15.

Operatyvinis šuns dresavimas vykdomas nuolat atsitiktine tvarka visą šuns naudojimo laikotarpį, o patvirtintomis dresavimo priemonėmis įvertinama, kaip sprogmenis užuodžiantis šuo užuodžia sprogstamąsias medžiagas.

12.9.4.   Tinkamumo patvirtinimo procedūros

12.9.4.1.

Tinkamumo patvirtinimo procedūromis užtikrinamas šių dalykų įvertinimas:

a)

sprogmenis užuodžiančio šuns atitiktis sprogstamųjų medžiagų aptikimo rodikliams, nustatytiems atskiro Komisijos sprendimo 12-D priedėlyje;

b)

sprogmenis užuodžiančio šuns gebėjimas pasyviu veiksmu parodyti, kad yra sprogstamųjų medžiagų;

c)

sprogmenis užuodžiančio šuns ir jo kinologo (-ų) gebėjimas dirbti efektyviai grupėje; ir

d)

kinologo mokėjimas tinkamai valdyti sprogmenis užuodžiantį šunį, suprasti, kaip toks šuo reaguoja aptikęs sprogstamųjų medžiagų, ir imtis atitinkamų veiksmų.

12.9.4.2.

Vykdant tinkamumo patvirtinimo procedūrą imituojama kiekviena kinologų grupės darbo sritis.

12.9.4.3.

Kinologų grupė teigiamu įvertinimu baigia kiekvienos srities, kurios tinkamumo patvirtinimo siekia, mokymą.

12.9.4.4.

Tinkamumo patvirtinimo procedūros vykdomos pagal atskiro Komisijos sprendimo 12-E ir 12-F priedėlius.

12.9.4.5.

Kiekvienas tinkamumo patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

12.9.5.   Kokybės kontrolė

12.9.5.1.

Kinologų grupei taikomos kokybės kontrolės priemonės, nustatytos atskiro Komisijos sprendimo 12-G priedėlyje.

12.9.6.   Patikrinimo metodai

Papildomi išsamūs reikalavimai pateikti atskirame Komisijos sprendime.“


(1)  OL L 55, 2010 3 5, p. 1.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 574/2010

2010 m. birželio 30 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) ir 7-uoju TFAS

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2010 m. sausio 28 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 1-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) pataisą Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-ąjį TFAS išimtis pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams (toliau – 1-ojo TFAS pataisa). Kadangi išimtis dėl atskleidžiamos lyginamosios informacijos, susijusios su tikrosios vertės nustatymu ir likvidumo rizika, tikslinimo pagal 7-ąjį TFAS, jei tie lyginamieji laikotarpiai baigiasi iki 2009 m. gruodžio 31 d., netaikoma pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams, tai 1-ojo TFAS pataisos tikslas – tiems ūkio subjektams suteikti pasirenkamą išimtį.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 1-ojo TFAS pataisa atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl pataisos tvirtinimo ir Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Siekiant užtikrinti tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumą, priėmus 1-ojo TFAS pataisą, turi būti taisomas 7-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS).

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

2)

7-asis TFAS iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas 1-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2010 m. birželio 30 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

1-asis TFAS

1-ojo TFAS pataisa Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-ąjį TFAS išimtis pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams

7-asis TFAS

7-ojo TFAS Finansinės priemonės. Atskleidimas pataisa

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

RIBOTA LYGINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO PAGAL 7-ĄJĮ TFAS IŠIMTIS PIRMĄ KARTĄ STANDARTUS TAIKANTIEMS ŪKIO SUBJEKTAMS

(1-ojo TFAS pataisa)

1-ojo TFAS

„Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pataisa

Įterpiamas 39C straipsnis.

ĮSIGALIOJIMO DATA

39C

2010 m. sausio mėn. paskelbtu dokumentu Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-ąjį TFAS išimtis pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams (1-ojo TFAS pataisa) įterptas E3 straipsnis. Ūkio subjektas šią pataisą turi taikyti 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

E priedėlis

Trumpalaikės TFAS taikymo išimtys

Įterpiama antraštė, E3 straipsnis ir išnaša.

Atskleidimai, susiję su finansinėmis priemonėmis

E3

Pirmą kartą standartus taikantys ūkio subjektai gali taikyti pereinamąsias nuostatas, pateiktas 7-ojo TFAS 44G straipsnyje (1).

Priedėlis

7-ojo TAS Finansinės priemonės.

Atskleidimas pataisa

Iš dalies keičiamas 44G straipsnis (naujas tekstas pabrauktas, o išbrauktas tekstas perbrauktas) ir įterpiama išnaša.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

44G

2009 m. kovo mėn. paskelbtu dokumentu Informacijos apie finansines priemones atskleidimo tobulinimas (7-ojo TFAS pataisos) iš dalies pakeisti 27, 39 ir B11 straipsniai ir įterpti 27A, 27B, B10A ir B11A–B11F straipsniai. Ūkio subjektas tas pataisas turi taikyti 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ūkio subjektui nereikia atskleisti informacijos, kurios reikalaujama pataisomis:

a)

teikiant bet kokią metinę ar tarpinę ataskaitą, įskaitant bet kokią finansinės būklės ataskaitą, pateiktą per metinį lyginamąjį laikotarpį, kuris baigėsi iki 2009 m. gruodžio 31 d.; arba

b)

teikiant bet kokią finansinės būklės anksčiausio lyginamojo laikotarpio, prasidėjusio iki 2009 m. gruodžio 31 d., pradžioje ataskaitą.

Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, ji turi atskleisti šį faktą (2).


(1)  2010 m. sausio mėn. paskelbus dokumentą Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-ąjį TFAS išimtis pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams (1-ojo TFAS pataisa) buvo įterptas E3 straipsnis. Siekdama išvengti potencialios galimybės naudotis vėliau įgytomis žiniomis ir užtikrinti, kad pirmą kartą standartus taikantys ūkio subjektai nebūtų blogesnėje padėtyje negu esami ataskaitų pagal TFAS rengėjai, Valdyba nusprendė, kad pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams turėtų būti leista taikyti tas pačias pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias leidžiama taikyti esamiems finansinių ataskaitų pagal TFAS rengėjams ir kurios yra įtrauktos į dokumentą Informacijos apie finansines priemones atskleidimo tobulinimas (7-ojo TFAS pataisos).

(2)  44G straipsnis iš dalies pakeistas, 2010 m. sausio mėn. priėmus dokumentą Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-ąjį TFAS išimtis pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams (1-ojo TFAS pataisa). Valdyba iš dalies pakeitė 44G straipsnį, siekdama paaiškinti savo išvadas ir numatomą perėjimą prie dokumento Informacijos apie finansines priemones atskleidimo tobulinimas (7-ojo TFAS pataisos) nuostatų.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2010

2010 m. birželio 30 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

44,4

MK

31,8

TR

53,0

ZZ

43,1

0707 00 05

MK

41,0

TR

118,9

ZZ

80,0

0709 90 70

TR

106,7

ZZ

106,7

0805 50 10

AR

85,3

TR

97,3

US

84,1

ZA

94,5

ZZ

90,3

0808 10 80

AR

107,5

BR

90,2

CA

118,4

CL

95,2

CN

60,1

NZ

112,2

US

102,5

ZA

100,8

ZZ

98,4

0809 10 00

TR

231,7

ZZ

231,7

0809 20 95

TR

303,6

ZZ

303,6

0809 30

AR

133,5

TR

155,8

ZZ

144,7

0809 40 05

AU

258,9

IL

210,4

US

319,2

ZZ

262,8


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 576/2010

2010 m. birželio 30 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. liepos 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. liepos 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2010 m. liepos 1 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

0,00

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

RUGIAI

11,79

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

5,34

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

5,34

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

11,79


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje arba Juodojoje jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

16.6.2010-29.6.2010

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minneapolis

Chicago

Kotiruojama

170,70

111,08

FOB kaina JAV

139,88

129,88

109,88

86,97

Meksikos įlankos priedas

14,26

Didžiųjų ežerų priedas

40,50

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

26,36 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

58,26 EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 577/2010

2010 m. birželio 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 572/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 163, 2010 6 30, p. 39.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. liepos 1 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

41,21

0,00

1701 11 90 (1)

41,21

2,54

1701 12 10 (1)

41,21

0,00

1701 12 90 (1)

41,21

2,24

1701 91 00 (2)

42,49

4,72

1701 99 10 (2)

42,49

1,59

1701 99 90 (2)

42,49

1,59

1702 90 95 (3)

0,42

0,27


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


SPRENDIMAI

1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/16


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 24 d.

dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo

(2010/364/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas su Albanijos Respublika dėl susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų (toliau – Susitarimas) pagal Tarybos sprendimo, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų kai kurių nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija, priede nustatytą tvarką ir nurodymus.

(3)

Pagal Tarybos sprendimą 2006/716/EB (1) Susitarimas buvo pasirašytas Bendrijos vardu 2006 m. gegužės 5 d. su sąlyga, kad jis gali būti sudarytas vėliau.

(4)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga turėtų pateikti pranešimą Albanijos Respublikai dėl to, kad Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė.

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų (2).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pateikti Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą, ir pateikti šį pranešimą:

„2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė ir nuo tos datos naudojasi visomis Europos bendrijos teisėmis ir perima visas jos pareigas. Todėl Susitarimo tekste esančios nuorodos į „Europos bendriją“ atitinkamais atvejais skaitomos kaip nuorodos į „Europos Sąjungą“.“

Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BLANCO LÓPEZ


(1)  OL L 294, 2006 10 25, p. 51.

(2)  Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų buvo paskelbtas OL L 294, 2006 10 25, p. 52 kartu su sprendimu dėl pasirašymo.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/17


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 29 d.

dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje

(2010/365/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2005 m. Stojimo aktą, ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Šengeno acquis nuostatos, išskyrus tas nuostatas, kurios nurodytos to Akto II priede, taikomos Bulgarijoje ir Rumunijoje (toliau – susijusios valstybės narės) tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus, ar įvykdytos būtinos sąlygos dėl atitinkamos acquis taikymo.

(2)

Taryba patikrino, kad susijusios valstybės narės užtikrina pakankamą duomenų apsaugos lygį, imdamasi toliau nurodytų veiksmų.

Susijusioms valstybėms narėms buvo pateiktas išsamus klausimynas, o atsakymai užregistruoti, ir tose valstybėse narėse buvo surengti patikrinimo ir įvertinimo vizitai pagal taikomas Šengeno įvertinimo procedūras duomenų apsaugos srityje, nustatytas Vykdomojo komiteto sprendime, įsteigiančiame Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 def.) (2).

(3)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba padarė išvadą, kad susijusios valstybės narės įvykdė sąlygas šioje srityje. Todėl galima nustatyti datą, nuo kurios Šengeno acquis nuostatos, susijusios su Šengeno informacine sistema (SIS), gali būti taikomos tose valstybėse narėse.

(4)

Šio sprendimo įsigaliojimas turėtų sudaryti sąlygas susijusioms valstybėms narėms perduoti tikrus SIS duomenis. Konkretus šių duomenų naudojimas turėtų sudaryti sąlygas Tarybai pagal taikomas Šengeno įvertinimo procedūras, nustatytas Sprendime SCH/Com-ex (98) 26 def., patikrinti, ar susijusiose valstybėse narėse teisingai taikomos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS. Atlikus šiuos įvertinimus Taryba turėtų nuspręsti dėl vidaus sienų kontrolės tose valstybėse narėse panaikinimo.

(5)

Reikėtų priimti atskirą Tarybos sprendimą, nustatantį vidaus sienų kontrolės panaikinimo datą. Reikėtų nustatyti tam tikrus SIS naudojimo apribojimus, taikomus iki tame sprendime nustatytos datos.

(6)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) dėl tam tikrų priemonių taikant tą Susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį.

(7)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, siejant su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (6) 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2008/146/EB (7) 3 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS, kaip nurodyta I priede, nuo 2010 m. spalio 15 d. taikomos Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai, jų tarpusavio santykiuose ir jų santykiuose su Belgijos Karalyste, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Vokietijos Federacine Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, Vengrijos Respublika, Malta, Nyderlandų Karalyste, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalyste bei Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste ir Šveicarijos Konfederacija.

2.   Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS, kaip nurodyta II priede, nuo tose nuostatose numatytos datos taikomos Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai, jų tarpusavio santykiuose ir jų santykiuose su Belgijos Karalyste, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Vokietijos Federacine Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, Vengrijos Respublika, Malta, Nyderlandų Karalyste, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalyste bei Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste ir Šveicarijos Konfederacija.

3.   Nuo 2010 m. birželio 29 d. tikri SIS duomenys gali būti perduoti susijusioms valstybėms narėms.

Nuo 2010 m. spalio 15 d. susijusios valstybės narės, kaip ir valstybės narės, kurioms Šengeno acquis nuostatos jau taikomos, galės įvesti duomenis į SIS ir naudotis SIS duomenimis, atsižvelgdamos į 4 dalies nuostatas.

4.   Iki vidaus sienų kontrolės panaikinimo susijusiose valstybėse narėse datos tos valstybės narės:

a)

neprivalo neleisti atvykti į savo teritoriją trečiųjų valstybių piliečiams ar išsiųsti trečiųjų valstybių piliečius, dėl kurių kita valstybė narė yra pateikusi SIS perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti;

b)

neįveda duomenų, kuriems taikomos 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) (8) 96 straipsnio nuostatos.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. ESPINOSA


(1)  2010 m. birželio 17 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 138.

(3)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(4)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(5)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(6)  OL L 53, 2008 2 27, p. 50.

(7)  OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(8)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.


I PRIEDAS

Šengeno acquis nuostatų, susijusių su SIS, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, taikytinų susijusioms valstybėms narėms, sąrašas

1.

Šengeno konvencijos nuostatos:

Šengeno konvencijos 64 straipsnis ir 92–112 straipsniai;

2.

Kitos su SIS susijusios nuostatos:

a)

Vykdomojo komiteto, įsteigto pagal Šengeno konvenciją, sprendimai:

1997 m. gruodžio 15 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, iš dalies keičiantis C.SIS finansinį reglamentą (SCH/Com-ex (97) 35) (1);

b)

Vykdomojo komiteto, įsteigto pagal Šengeno konvenciją, deklaracijos:

i)

1996 m. balandžio 18 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl užsieniečio sąvokos apibrėžimo (SCH/Com-ex (96) decl. 5) (2),

ii)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl SIS struktūros (SCH/Com-ex (99) decl. 2 rev) (3);

c)

kiti dokumentai:

i)

2000 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2000/265/EB dėl finansinio reglamento, reglamentuojančio Tarybos Generalinio sekretoriaus pavaduotojo vardu tam tikrų valstybių narių naudai sudarytų sutarčių, susijusių su Šengeno aplinkai skirtos ryšių infrastruktūros „Sisnet“ įrengimu ir veikimu, valdymo biudžetinius aspektus, nustatymo (4),

ii)

SIRENE vadovas (5),

iii)

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 871/2004 dėl naujų Šengeno informacinės sistemos funkcijų, įskaitant kovą su terorizmu, nustatymo (6) ir vėlesni sprendimai dėl tų funkcijų taikymo datos,

iv)

2005 m. vasario 24 d. Tarybos sprendimas 2005/211/TVR dėl Šengeno informacinės sistemos kai kurių naujų funkcijų nustatymo, įskaitant kovos su terorizmu srityje (7), ir vėlesni sprendimai dėl tų funkcijų taikymo datos,

v)

2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1160/2005, iš dalies keičiantis Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno informacinės sistemos (8),

vi)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (9), 5 straipsnio 4 dalies a punktas ir II antraštinės dalies bei priedų nuostatos, susijusios su Šengeno informacine sistema (SIS),

vii)

2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) (10),

viii)

2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) (11).


(1)  OL L 239, 2000 9 22, p. 444.

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 458.

(3)  OL L 239, 2000 9 22, p. 459.

(4)  OL L 85, 2000 4 6, p. 12.

(5)  SIRENE vadovo dalys buvo paskelbtos OL C 38, 2003 2 17, p. 1. Vadovas buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2006/757/EB (OL L 317, 2006 11 16, p. 1) ir 2006/758/EB (OL L 317, 2006 11 16, p. 41).

(6)  OL L 162, 2004 4 30, p. 29.

(7)  OL L 68, 2005 3 15, p. 44.

(8)  OL L 191, 2005 7 22, p. 18.

(9)  OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(10)  OL L 299, 2008 11 8, p. 1.

(11)  OL L 299, 2008 11 8, p. 43.


II PRIEDAS

Šengeno acquis nuostatų, susijusių su SIS, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, taikytinų susijusioms valstybėms narėms nuo tose nuostatose numatytos datos, sąrašas

1.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II) (1);

2.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (2);

3.

2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (3).


(1)  OL L 381, 2006 12 28, p. 1.

(2)  OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

(3)  OL L 205, 2007 8 7, p. 63.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/21


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 29 d.

dėl Regionų komiteto Rumunijai atstovaujančio nario skyrimo

(2010/366/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Rumunijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES ir 2010/29/ES dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d. (1)

(2)

Pasibaigus Regionų komiteto nario Cristian ANGHEL įgaliojimams, tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui – iki 2015 m. sausio 25 d., Regionų komiteto nariu skiriamas:

Romeo STAVARACHE

Primarul municipiului Bacău, județul Bacău

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. ESPINOSA


(1)  OL L 348, 2009 12 29, p. 22 ir OL L 12, 2010 1 19, p. 11.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/22


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 25 d.

dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4190)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/367/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (2), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukeltos ligos dvi pagrindinės formos skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso sukeltos pasekmės yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas. Ši liga gali turėti sunkių padarinių paukštininkystės sektoriaus pelningumui.

(2)

Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) ir H5 bei H7 potipių virusų sukelto mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG), kaip apibrėžta šioje direktyvoje, protrūkių kontrolės priemonės. Be to, Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo virusų stebėsena ir ankstyvu jų nustatymu.

(3)

Direktyvoje 2005/94/EB nustatyta, kad valstybės narės turi įgyvendinti privalomąsias stebėsenos programas. Šių stebėsenos programų tikslas – nustatyti naminių paukščių, visų pirma naminių vandens paukščių, užsikrėtimą MPPG virusais, prieš jiems plačiai išplintant naminių paukščių populiacijoje, kad būtų galima imtis kontrolės priemonių ir taip išvengti jų mutavimo į LPPG virusą bei galimų skaudžių pasekmių.

(4)

Direktyvoje 2005/94/EB taip pat numatyta vykdyti ir laukinių paukščių stebėsenos programas siekiant, remiantis reguliariai atnaujinamu pavojaus vertinimu, pagilinti turimas žinias apie laukinių paukščių keliamą pavojų jiems užsikrėtus bet kuriuo paukščių gripo virusu.

(5)

2007 m. balandžio 13 d. Komisijos sprendimas 2007/268/EB dėl naminiams ir laukiniams paukščiams skirtų paukščių gripo stebėsenos programų įgyvendinimo valstybėse narėse ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/450/EB (3) buvo priimtas siekiant nustatyti tokių stebėsenos programų įgyvendinimo gaires.

(6)

Nuo to sprendimo priėmimo datos valstybėse narėse įgyvendinant stebėsenos programas įgyta patirtis, mokslinių žinių srityje padaryta pažanga ir mokslinių tyrimų išvados rodo, kad tam tikrų rūšių ir auginimo kategorijų naminiams paukščiams gresia didesnė rizika užsikrėsti paukščių gripo virusais nei kitiems, taip pat atsižvelgiant į vietovę, kurioje yra ūkis, ir kitus rizikos veiksnius.

(7)

H5N1 potipio LPPG iš Pietryčių Azijos patekimo į Europą pavojus, šiam virusui 2005 m. plintant vakarų kryptimi, paskatino patvirtinti papildomas pasirengimo ir ankstyvo naminių ir laukinių paukščių užsikrėtimo tos rūšies virusu nustatymo priemones.

(8)

2005 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimu 2005/731/EB, nustatančiu papildomus laukinių paukščių sergamumo paukščių gripu priežiūros reikalavimus (4), reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi tinkamų priemonių, kad kompetentingoms institucijoms būtų pranešta apie bet kokius anomalaus laukinių paukščių, ypač laukinių vandens paukščių, gaištamumo atvejus arba žymų ligos protrūkį. Be to, privaloma imti mėginius ir ištirti laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar jie neužkrėsti paukščių gripo virusu.

(9)

Tikslinga į šį sprendimą įtraukti Sprendime 2005/731/EB nustatytus reikalavimus.

(10)

Nuo 2006 m. iki 2009 m. buvo paimta ir ištirta daugiau kaip 350 000 laukinių paukščių mėginių, siekiant nustatyti, ar jie neužsikrėtę paukščių gripu. Vykdant stebėseną vidutiniškai valstybėse narėse 75 % atvejų mėginiai buvo imami iš gyvų paukščių ir 25 % atvejų – iš sergančių ar nugaišusių paukščių.

(11)

Per šį ketverių metų laikotarpį ištyrus rastų nugaišusių ar sergančių paukščių mėginius H5N1 potipio LPPG nustatytas daugiau kaip 1 000 paukščių, o tiriant sveikų ir gyvų paukščių mėginius šis virusas nustatytas tik penkiems paukščiams. MPPG potipiai nustatyti beveik išimtinai tiriant mėginius, paimtus iš gyvų paukščių.

(12)

ES paukščių gripo etaloninės laboratorijos rengiamų metinių paukščių gripo stebėsenos Sąjungoje ataskaitų (5) išvadose, Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinėse nuomonėse (6)  (7)  (8) ir neseniai įsteigtos Gyvūnų ligų stebėsenos grupės (angl. Task Force on Animal Disease Surveillance) veikloje pabrėžiama, kad reikėtų iš dalies pakeisti esamą naminių ir laukinių paukščių stebėsenos strategiją, siekiant toliau skatinti rizika pagrįstą požiūrį, kuris laikomas tinkamiausia stebėsenos strategija, pagal kurią ligos prevencijos ir kontrolės tikslais informuojamos kompetentingos institucijos, siekiant apsaugoti naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkius.

(13)

Rizika pagrįstą stebėseną turėtų papildyti ankstyvo naminių paukščių užsikrėtimo paukščių gripu nustatymo sistemos, pavyzdžiui, jau nustatytosios 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimo 2005/734/EB, nustatančio biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančio ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (9), 2 straipsnyje ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimo, patvirtinančio Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (10), priedo II skyriaus 2 punkte.

(14)

Todėl Sprendime 2007/268/EB nustatytas paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose gaires reikėtų peržiūrėti, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir mokslo žinias, ir pakeisti šiame sprendime nustatytomis gairėmis.

(15)

Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, jeigu nenurodyta kitaip, mėginiai turėtų būti imami ir tiriami laboratorijoje laikantis Sprendime 2006/437/EB nustatytų procedūrų.

(16)

Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, įgyvendinant stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programas, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (11) nustatytus reikalavimus, ypač susijusius su šio sprendimo II priedo 1 dalies 2 ir 3 skyriuose aprašytais stebėsenos planu ir mėginių ėmimo procedūromis.

(17)

Sprendimai 2005/731/EB ir 2007/268/EB turėtų būti panaikinti.

(18)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos imtųsi tinkamų priemonių laukinių paukščių stebėjimo ir žiedavimo organizacijų, medžioklės ir kitų atitinkamų organizacijų atžvilgiu užtikrinti, kad šios organizacijos privalėtų nedelsdamos pranešti kompetentingoms institucijoms apie bet kokius anomalaus laukinių paukščių, ypač laukinių vandens paukščių, gaištamumo atvejus arba žymų ligos protrūkį.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės, kompetentingai institucijai gavus 1 straipsnyje nurodytą pranešimą ir jei nebuvo nustatyta jokių aiškių ligos priežasčių, išskyrus paukščių gripą, nedelsiant užtikrina, kad kompetentinga institucija imtųsi tinkamų priemonių, kad:

a)

iš nugaišusių paukščių ir, jei įmanoma, iš kitų paukščių, kurie lietėsi su nugaišusiais paukščiais, būtų paimti atitinkami mėginiai;

b)

šie mėginiai būtų ištirti laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar jie neužkrėsti paukščių gripo virusu.

2.   Mėginių ėmimo ir tyrimo procedūros vykdomos laikantis Sprendimu 2006/437/EB patvirtinto Paukščių gripo diagnostikos vadovo II–VIII skyrių.

3.   Jeigu atlikus 1 dalies b punkte nurodytus laboratorinius tyrimus nustatomas labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) užkratas, valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

3 straipsnis

Paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programos, kurias valstybės narės turi vykdyti pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnio 1 dalį, turi atitikti šio sprendimo I ir II prieduose pateiktas gaires.

4 straipsnis

Nepažeidžiant Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija užtikrina, kad kas šešis mėnesius Komisijai būtų pranešami visi teigiami ir neigiami tiek serologinių, tiek virusologinių tyrimų, kuriais siekiama nustatyti, ar mėginiai neužkrėsti paukščių gripu, rezultatai, gauti vykdant naminių ir laukinių paukščių stebėsenos programas. Šie rezultatai kiekvienais metais pateikiami naudojantis Komisijos internetine sistema iki liepos 31 d. už šešis ankstesnius mėnesius (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) ir iki sausio 31 d. už šešis ankstesnius mėnesius (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.).

5 straipsnis

Sprendimai 2005/731/EB ir 2007/268/EB panaikinami.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(2)  OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(3)  OL L 115, 2007 5 3, p. 3.

(4)  OL L 274, 2005 10 20, p. 93.

(5)  Europos Komisijos svetainė: http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/controlmeasures/avian/eu_resp_surveillance_en.htm

(6)  EMST leidinys (2005) 266, p. 1–21. Mokslinė nuomonė dėl paukščių gripo poveikio gyvūnų sveikatai ir gerovei aspektų.

(7)  EMST leidinys (2008) 715, p. 1-161. Mokslinė nuomonė dėl paukščių gripo poveikio gyvūnų sveikatai ir gerovei aspektų ir jo patekimo į ES naminių paukščių ūkius pavojaus.

(8)  EMST leidinys (2006) 357, p. 1–46. Nuomonė dėl migruojančių paukščių ir galimo jų vaidmens platinant labai patogenišką paukščių gripą.

(9)  OL L 274, 2005 10 20, p. 105.

(10)  OL L 237, 2006 8 31, p. 1.

(11)  OL L 20, 2010 1 26, p. 7.


I PRIEDAS

Paukščių gripo stebėsenos naminių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gairės

1.   Stebėsenos programų tikslai

Paukščių gripo stebėsenos naminių paukščių populiacijoje programų tikslai – pranešti kompetentingoms institucijoms apie plintantį paukščių gripo virusą, siekiant kontroliuoti šią ligą laikantis Direktyvos 2005/94/EB nuostatų, kasmet vykdant aktyviąją stebėseną, kuria siekiama nustatyti:

a)

H5 ir H7 potipių mažai patogenišką paukščių gripą (MPPG) vištinių (būtent viščiukų, kalakutų, perlinių vištų, fazanų, kurapkų ir putpelių) ir Ratitae genties paukščių populiacijose, taip papildant kitas esamas ankstyvo nustatymo sistemas;

b)

H5 ir H7 potipių MPPG ir labai patogenišką paukščių gripą (LPPG) naminių vandens paukščių (būtent ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, naudojamų medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti) populiacijose.

2.   Stebėsenos planas

Siekiant nustatyti paukščių gripo antikūnus, naminių paukščių ūkiuose imami mėginiai ir atliekami serologiniai tyrimai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/94/EB.

Aktyviąja stebėsena papildomos valstybėse narėse jau įgyvendinamos ankstyvo nustatymo sistemos, kaip nustatyta Sprendime 2005/734/EB ir Komisijos sprendimu 2006/437/EB patvirtintame Paukščių gripo diagnostikos vadovo (toliau – Diagnostikos vadovas) II skyriuje; visų pirma papildomos naminių paukščių ūkiuose, laikomuose ūkiais, kuriuose kyla didesnė paukščių gripo grėsmė, įgyvendinamos sistemos.

Egzistuoja du tarptautiniu mastu pripažinti gyvūnų ligų stebėsenos metodai: a) rizika pagrįsta stebėsena; ir b) tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena.

2.1.   Rizika pagrįsta stebėsena

Rizika pagrįsta stebėsena laikoma pageidautinu paukščių gripo stebėsenos metodu, kurį taikant tikslingai ir veiksmingai naudojami ištekliai.

Šį metodą pasirinkusios valstybės narės nurodo galimus naminių paukščių pulkų užkrato plitimo kelius ir naminių paukščių ūkių, nustatytų ūkiais, kuriuose kyla didesnė paukščių gripo grėsmė, mėginių ėmimo sistemas.

4.1 poskyryje pateiktas kriterijų ir rizikos veiksnių sąrašas nėra išsamus. Jis pateikiamas tik informacijai, kaip skirtingose auginimo sistemose geriau imti ir tirti tam tikrų rūšių ir auginimo kategorijų naminių paukščių mėginius. Šiuos kriterijus ir veiksnius reikėtų vertinti atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

2.2.   Tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena

Jeigu valstybė narė negali atlikti įrodymais pakankamai pagrįsto užkrato plitimo naminių paukščių pulkuose savo teritorijoje kelių vertinimo, ji vykdo tipinių mėginių metodu pagrįstą stebėseną. Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius turi atitikti nurodytąją 1 ir 2 lentelėse, atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį.

Mėginiai serologiniam paukščių gripo tyrimui imami visoje valstybės narės teritorijoje, kad juos būtų galima laikyti būdingais visai valstybei narei.

3.   Tikslinės populiacijos

Vykdant stebėsenos programą mėginiai imami iš šių rūšių ir auginimo kategorijų naminių paukščių:

a)

vištų dedeklių;

b)

laisvai augintų vištų dedeklių;

c)

veislinių viščiukų;

d)

veislinių kalakutų;

e)

veislinių ančių;

f)

veislinių žąsų;

g)

mėsinių kalakutų;

h)

mėsinių ančių;

i)

mėsinių žąsų;

j)

ūkiuose auginamų medžiojamųjų (vištinių) paukščių, stengiantis imti mėginius iš suaugusių paukščių, pavyzdžiui, veislinių paukščių;

k)

ūkiuose auginamų medžiojamųjų (vandens) paukščių;

l)

Ratitae genties paukščių.

Tačiau nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis taip pat galima imti mėginius iš šių kategorijų naminių paukščių:

m)

broilerių, tačiau tik tuomet, jeigu: i) laisvai auginamas didelis jų skaičius ir ii) laikoma, kad jiems gresia didesnė rizika užsikrėsti paukščių gripu;

n)

kieme laikomų pulkų: paprastai prie viruso plitimo jie prisideda tik nedideliu mastu, o jų mėginiam imti išeikvojama daug išteklių; tačiau tam tikrose valstybėse narėse kieme laikomi pulkai gali kelti didesnę paukščių gripo grėsmę dėl didelio jų skaičiaus, laikymo arti komercinių naminių paukščių ūkių, įtraukimo į vietos ir (arba) regiono prekybą ir kitų 4.1 poskyryje išdėstytų kriterijų bei rizikos veiksnių, ypač susijusių su rūšių sudėtimi.

Vis dėlto, jeigu pateikiama gerai pagrįsta pateisinama priežastis, susijusi su naminių paukščių auginimo kategorijos keliama rizika (pavyzdžiui, veisliniai viščiukai laikomi griežtomis biologinio saugumo sąlygomis), iš šių auginimo kategorijų mėginiai gali būti neimami.

4.   Rizika pagrįstos stebėsenos metodas

Rizika pagrįstos stebėsenos pasirinkimą turi nulemti vertinimas valstybės narės lygmeniu, kurį atliekant atsižvelgiama bent į šiuos kriterijus ir rizikos veiksnius:

4.1.   Kriterijai ir rizikos veiksniai

4.1.1.   Naminių paukščių ūkių užkrėtimo virusu dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su laukiniais, ypač nustatytų tikslinių rūšių, paukščiais kriterijai ir rizikos veiksniai

a)

Naminių paukščių ūkis yra netoli drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų, upių arba jūros pakrantės, kur gali būriuotis migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

b)

Naminių paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius migruojančių laukinių paukščių, ypač nustatant LPPG sukeliantį H5N1 potipio virusą apibūdinamų kaip tikslinių rūšių laukiniai paukščiai ir išvardytų II priedo 2 dalyje.

c)

Naminių paukščių ūkis yra netoli migruojančių laukinių vandens paukščių poilsio ir veisimosi vietų, ypač kai šios vietovės yra susietos migruojančių paukščių judėjimo į vietoves, kuriose, kaip žinoma, laukiniai arba naminiai paukščiai yra užsikrėtę H5N1 potipio LPPG.

d)

Naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai auginami laisvai, arba naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai yra laikomi atvirame ore bet kokiose patalpose, kuriose negalima pakankamai užkirsti kelio sąlyčiui su laukiniais paukščiais.

e)

Žemas biologinio saugumo lygis naminių paukščių ūkyje, įskaitant pašarų laikymo metodą ir paviršinio vandens naudojimą.

4.1.2.   Viruso plitimo naminių paukščių ūkyje ir tarp tokių ūkių kriterijai ir rizikos veiksniai, ir paukščių gripo plitimo naminių paukščių populiacijose ir naminių paukščių ūkiuose pasekmės (poveikis)

a)

Tame pačiame naminių paukščių ūkyje laikomi daugiau kaip vienos rūšies naminiai paukščiai, ypač su kitų rūšių naminiais paukščiais laikomos naminės antys ir žąsys.

b)

Ūkyje laikomi tokių auginimo kategorijų ir rūšių naminiai paukščiai, kurie, kaip parodė stebėsenos duomenys, toje valstybėje narėje dažniau nustatomi užsikrėtę paukščių gripu, pavyzdžiui, ančių ūkiai ir naminiai paukščiai, auginami siekiant papildyti medžiojamųjų paukščių išteklius.

c)

Paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius paukščių ūkių.

d)

Prekybos srautai, įskaitant įvežimą, ir susijęs tiek tiesioginis, tiek netiesioginis, naminių paukščių ir kitų veiksnių, įskaitant transporto priemones, įrangą ir asmenis, judėjimo intensyvumas.

e)

Ūkyje laikomi ilgai gyvenančių kategorijų naminiai paukščiai ir skirtingo amžiaus naminiai paukščiai (pavyzdžiui, dedeklės).

4.2.   Populiacijų, kurioms kyla pavojus užsikrėsti, atranka

Paukščiai tyrimams turi būti atrenkami atsižvelgiant į rizikos veiksnių naminių paukščių ūkyje skaičių ir svarbą.

Kompetentinga institucija rengdama stebėsenos planą gali įvertinti ir kitus rizikos veiksnius, kurie turi būti tinkamai nurodyti ir pagrįsti stebėsenos programoje.

4.3.   Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, atranka

Siekiant nustatyti naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičių kiekvienai populiacijai, kuriai gresia pavojus užsikrėsti, galima remtis 1 ir 2 lentelėmis.

5.   Tipiniais mėginiais pagrįstos stebėsenos metodas

Vykdant 2.2 poskyryje nurodytą tipiniais mėginiais pagrįstą stebėseną, naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius apskaičiuojamas remiantis 1 ir 2 lentelėse nurodytais skaičiais, atsižvelgiant į naminių paukščių ūkyje laikomas naminių paukščių rūšis.

5.1.   Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai serologiniams paukščių gripo tyrimams, skaičius

5.1.1.   Naminių paukščių ūkių (išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkius), kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Kiekvienai naminių paukščių, išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, auginimo kategorijai naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai užkrėstų naminių paukščių ūkių paplitimo lygis yra ne mažesnis kaip 5 % ir pasikliautinasis intervalas yra 95 %, būtų nustatytas bent vienas užkrėstas naminių paukščių ūkis.

Mėginiai imami pagal 1 lentelę:

1   lentelė

Naminių paukščių ūkių (išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkius), kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius kiekvienai naminių paukščių auginimo kategorijai

Ūkių skaičius vienai naminių paukščių auginimo kategorijai vienai valstybei narei

Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Iki 34

Visi

35–50

35

51–80

42

81–250

53

> 250

60

5.1.2.   Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius  (1)

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai užkrėstų naminių paukščių ūkių paplitimo lygis yra ne mažesnis kaip 5 % ir pasikliautinasis intervalas yra 99 %, būtų nustatytas bent vienas užkrėstas naminių paukščių ūkis.

Mėginiai imami pagal 2 lentelę:

2   lentelė

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių skaičius vienai valstybei narei

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Iki 46

Visi

47–60

47

61–100

59

101–350

80

> 350

90

5.2.   Naminių paukščių (paukščių), iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

5.2.1 ir 5.2.2 punktuose nurodyti skaičiai taikomi tiek naminių paukščių ūkiams, atrinktiems remiantis rizika pagrįsta stebėsena, tiek tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena.

5.2.1.   Paukščių (išskyrus antis, žąsis ir didžiąsias antis), iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

Paukščių, iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti 95 % tikimybę serologiniais tyrimais aptikti bent vieną paukščių gripu užkrėstą paukštį tais atvejais, kai seropozityvių paukščių paplitimo lygis yra ≥ 30 %.

Kraujo mėginiai serologiniam tyrimui viename naminių paukščių ūkyje imami iš ne mažiau kaip 5–10 visų naminių paukščių auginimo kategorijų ir visų naminių paukščių rūšių paukščių (išskyrus antis, žąsis ir didžiąsias antis) ir iš skirtingų paukštidžių, jeigu ūkyje yra daugiau negu viena paukštidė.

Jeigu ūkyje yra kelios paukštidės, mėginiai imami iš ne mažiau kaip penkių paukščių iš kiekvienos paukštidės.

5.2.2.   Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, iš kurių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, iš kurių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti 95 % tikimybę serologiniais tyrimais aptikti bent vieną paukščių gripu užkrėstą paukštį tais atvejais, kai seropozityvių paukščių paplitimo lygis yra ≥ 30 %.

Serologiniam tyrimui iš kiekvieno atrinkto naminių paukščių ūkio imama dvidešimt kraujo mėginių (2).

6.   Mėginių ėmimo procedūros serologiniam tyrimui

Mėginių ėmimo laikas naminių paukščių ūkyje turi sutapti su sezonine kiekvienos naminių paukščių kategorijos gamyba ir mėginiai taip pat gali būti imami skerdykloje. Šia mėginių ėmimo praktika neturi būti pažeidžiamas rizika pagrįstas metodas, taikomas remiantis 4.1 poskyryje išvardytais kriterijais ir rizikos veiksniais.

Siekiant padidinti veiksmingumą ir išvengti nereikalingo asmenų lankymosi naminių paukščių ūkiuose, jei įmanoma, mėginiai imami kartu su kitiems tikslams skirtais mėginiais, pavyzdžiui, salmonelių ir mikoplazmų kontrolei. Tačiau imant mėginius tokiu būdu neturi būti pažeidžiami rizika pagrįstai stebėsenai taikomi reikalavimai.

7.   Mėginių ėmimas virusologiniam tyrimui

Mėginių ėmimas virusologiniam paukščių gripo tyrimui nenaudojamas kaip alternatyva serologiniam tyrimui ir turi būti atliekamas tik vykdant tolesnius tyrimus gavus serologinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius paukščių gripo užkratą.

8.   Tyrimų dažnumas ir laikotarpis

Mėginiai iš naminių paukščių ūkių imami kasmet. Tačiau remdamosi rizikos vertinimu valstybės narės gali nuspręsti imti ir tirti mėginius dažniau. Toks sprendimas turi būti išsamiai pagrįstas stebėsenos programoje.

Mėginiai imami pagal patvirtintą stebėsenos programą nuo šios programos įgyvendinimo metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

9.   Laboratorinis tyrimas

Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse etaloninėse paukščių gripo laboratorijose arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose, nacionalinėms etaloninėms paukščių gripo laboratorijoms prižiūrint.

Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Diagnostikos vadovą, kuriame nustatytos paukščių gripo patvirtinimo ir diferencinės diagnostikos procedūros.

Tačiau jeigu valstybė narė pageidauja atlikti Diagnostikos vadove arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove nenustatytus laboratorinius tyrimus, šie tyrimai pirmiausia, prieš juos atliekant, remiantis patvirtintais duomenimis, turi būti ES etaloninės laboratorijos pripažinti tinkamais šiam tikslui.

Visus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus patvirtina nacionalinė etaloninė laboratorija, taikydama hemagliutinacijos slopinimo tyrimą ir naudodama ES etaloninės laboratorijos pateiktus paskirtuosius viruso štamus:

a)

H5 potipiui:

i)

pirminis tyrimas naudojant teal/England/7894/06 (H5N3);

ii)

visų mėginių, kuriuose nustatytas užkratas, tyrimas naudojant chicken/Scotland/59 (H5N1), siekiant pašalinti kryžmai reaguojantį antikūną N3;

b)

H7 potipiui:

i)

pirminis tyrimas naudojant turkey/England/647/77 (H7N7);

ii)

visų mėginių, kuriuose nustatytas užkratas, tyrimas naudojant African starling/983/79 (H7N1), siekiant pašalinti kryžmai reaguojantį antikūną N7.

Gavus visus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus naminių paukščių ūkyje turi būti toliau atliekami epidemiologiniai tyrimai ir toliau imami mėginiai virusologiniams tyrimams, siekiant nustatyti, ar naminių paukščių ūkyje nėra aktyvaus paukščių gripo užkrato. Visų šių tyrimų išvados perduodamos Komisijai.

Laikantis Sąjungos teisės aktų, remiantis nacionalinių etaloninių laboratorijų funkcijomis ir pareigomis, kaip nustatyta Direktyvos 2005/94/EB VIII priede, visi nustatyto paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami ES etaloninei laboratorijai, nebent būtų leista taikyti Diagnostikos vadovo V skyriaus 4 dalies d punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai nedelsiant pateikiami ES etaloninei laboratorijai ir pagal Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

Mėginiams ir diagnostinei medžiagai pateikti naudojami ES etaloninės laboratorijos pateikti specialūs protokolai. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad ES etaloninė laboratorija ir nacionalinės etaloninės laboratorijos tinkamai keistųsi informacija.


(1)  Nustatant paukščių gripu užkrėstus ančių ir žąsų ūkius taikomas didesnis pasikliautinasis lygis, nes turima įrodymų, kad vykdant pasyviąją stebėseną arba įgyvendinant ankstyvo nustatymo sistemas labiau tikėtina, kad bus nustatyti vištinių naminių paukščių ūkiai, o ne ančių ir žąsų ūkiai.

(2)  Didesnis mėginių skaičius, palyginti su 5.2.1 punktu, būtinas dėl mažesnio diagnostinio tyrimo jautrio tiriant vandens paukščius.


II PRIEDAS

1   DALIS

Paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gairės

1.   Stebėsenos tikslai

Paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijose programos tikslas – laiku nustatyti H5N1 potipio LPPG užsikrėtusius laukinius paukščius, siekiant apsaugoti naminių paukščių ūkiuose laikomus naminius paukščius ir veterinarinę visuomenės sveikatą.

2.   Stebėsenos planas

a)

Rizika pagrįsta stebėsena įgyvendinama kaip visų pirma į laukinius paukščius orientuota „pasyviosios“ stebėsenos sistema, vykdant laboratorinius gaištančių laukinių paukščių arba rastų nugaišusių paukščių tyrimus.

b)

Ypač stebimos laukinių paukščių, visų pirma migruojančių vandens paukščių, populiacijos, kurioms, kaip nustatyta, kyla didesnis pavojus užsikrėsti H5N1 potipio LPPG virusu ir jį perduoti (tikslinės rūšys).

c)

Stebimos vietovės, esančios netoli jūrų, ežerų ir vandens kelių, kuriose rasta nugaišusių paukščių; visų pirma, kai šios vietovės yra arti naminių paukščių ūkių, ypač vietovėse, kuriose yra daug naminių paukščių ūkių.

d)

Užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas su epidemiologais, ornitologais ir už gamtos apsaugą atsakinga kompetentinga institucija rengiant stebėsenos programą, padedant nustatyti rūšis ir tobulinant mėginių ėmimą, jį pritaikant atsižvelgus į šalies padėtį.

e)

Jeigu būtina dėl epidemiologinės H5N1 potipio LPPG viruso padėties, stebėsenos veiklą papildo informavimas ir aktyvi nugaišusių arba gaištančių, ypač tikslinių rūšių, laukinių paukščių paieška. Tokia padėtis galėtų susidaryti nustačius, kad H5N1 potipio LPPG virusu užsikrėtė naminiai ir (arba) laukiniai paukščiai kaimyninėse valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse arba šalyse, kurios yra susietos migruojančių laukinių, ypač tikslinių rūšių, paukščių judėjimo į atitinkamą valstybę narę. Tokiu atveju atsižvelgiama į konkrečius migravimo modelius ir laukinių paukščių rūšis, kurios skirtingose valstybėse narėse gali skirtis.

3.   Mėginių ėmimo procedūros

a)

Mėginiai imami pagal Diagnostikos vadovą.

b)

Molekulėms nustatyti (PGR) ir virusui išskirti imami laukinių paukščių, kurie rasti nugaišę arba gaištantys, kloakos ir trachėjos (burnos ir ryklės) tepinėlių ir (arba) audinių mėginiai.

c)

Mėginiai turi būti laikomi ir vežami itin atsargiai, laikantis Diagnostikos vadovo IV skyriaus 5 ir 6 dalies nuostatų. Visi laukiniams paukščiams nustatyto paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami ES etaloninei laboratorijai, nebent būtų leista taikyti Diagnostikos vadovo V skyriaus 4 dalies d punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai nedelsiant pateikiami ES etaloninei laboratorijai ir pagal Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

d)

Mėginiai turi būti paimti ne vėliau kaip iki stebėsenos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d.

4.   Laboratorinis tyrimas

Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Diagnostikos vadovą.

Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse etaloninėse laboratorijose arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose, nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms prižiūrint.

Tačiau jeigu valstybė narė pageidauja atlikti Diagnostikos vadove arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove nenustatytus laboratorinius tyrimus, šie tyrimai pirmiausia, prieš juos atliekant, remiantis patvirtintais duomenimis, turi būti ES etaloninės laboratorijos pripažinti tinkamais šiam tikslui.

Atliekamas pirminis patikrinimas, taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) M geną, po kurio per ne ilgesnį kaip dviejų savaičių laikotarpį atliekamas greitas teigiamų H5 mėginių tyrimas. Jei rezultatas teigiamas, kuo skubiau atliekama skilimo vietos analizė, siekiant nustatyti, ar nesama labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) arba mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG) užkrato. Jei patvirtinamas H5 potipio LPPG, turi būti skubiai atliekama tolesnė analizė N tipui nustatyti, nors tai gali tik suteikti įrodymų atmesti N1.

5.   Tolesni veiksmai

Jei patvirtinami teigiami H5 (N1) potipio LPPG atvejai (1), taikomos 2006 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendime 2006/563/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinančiame Sprendimą 2006/115/EB (2) nustatytos kontrolės priemonės.

Vykdant epidemiologinius tyrimus svarbu nustatyti su šiais atvejais susijusias vietoves, kad būtų galima numatyti tolesnį paukščių gripo viruso plitimą, ypač su naminių paukščių auginimu susijusias vietoves, pavyzdžiui, vietoves, kuriose yra didelis skaičius naminių paukščių ūkių.

2   DALIS

Laukinių paukščių rūšių, iš kurių turi būti imami ir tiriami mėginiai, siekiant nustatyti paukščių gripo užkratą (tikslinės rūšys), sąrašas

Nr.

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

1.

Accipiter gentilis

Vištvanagis

2.

Accipiter nisus

Paukštvanagis

3.

Anas acuta

Smailiauodegė antis

4.

Anas clypeata

Šaukštasnapė antis

5.

Anas crecca

Rudagalvė kryklė

6.

Anas penelope

Cyplė

7.

Anas platyrhynchos

Didžioji antis

8.

Anas querquedula

Dryžgalvė kryklė

9.

Anas strepera

Pilkoji antis

10.

Anser albifrons albifrons

Baltakaktė žąsis (europinė rasė)

11.

Anser anser

Pilkoji žąsis

12.

Anser brachyrhynchus

Trumpasnapė žąsis

13.

Anser erythropus

Mažoji žąsis

14.

Anser fabalis

Želmeninė žąsis

15.

Ardea cinerea

Pilkasis garnys

16.

Aythya ferina

Rudagalvė antis

17.

Aythya fuligula

Kuoduotoji antis

18.

Branta bernicla

Paprastoji berniklė

19.

Branta canadensis

Kanadinė berniklė

20.

Branta leucopsis

Baltaskruostė berniklė

21.

Branta ruficollis

Rudakaklė berniklė

22.

Bubo bubo

Didysis apuokas

23.

Buteo buteo

Paprastasis suopis

24.

Buteo lagopus

Tūbuotasis suopis

25.

Cairina moschata

Muskusinė antis

26.

Ciconia ciconia

Baltasis gandras

27.

Circus aeruginosus

Nendrinė lingė

28.

Cygnus columbianus

Mažoji gulbė

29.

Cygnus cygnus

Gulbė giesmininkė

30.

Cygnus olor

Gulbė nebylė

31.

Falco peregrinus

Sakalas keleivis

32.

Falco tinnunculus

Pelėsakalis

33.

Fulica atra

Laukys

34.

Larus canus

Paprastasis kiras

35.

Larus ridibundus

Rudagalvis kiras

36.

Limosa limosa

Paprastasis griciukas

37.

Marmaronetta angustirostris

Marmurinė kryklė

38.

Mergus albellus

Mažasis dančiasnapis

39.

Milvus migrans

Juodasis peslys

40.

Milvus milvus

Rudasis peslys

41.

Netta rufina

Šalminė antis

42.

Phalacrocorax carbo

Didysis kormoranas

43.

Philomachus pugnax

Gaidukas

44.

Pica pica

Šarka

45.

Pluvialis apricaria

Dirvinis sėjikas

46.

Podiceps cristatus

Ausuotasis kragas

47.

Podiceps nigricollis

Juodakaklė gervė

48.

Porphyrio porphyrio

Sultonvištė

49.

Tachybaptus ruficollis

Mažasis kragas

50.

Vanellus vanellus

Pempė


(1)  Ligos kontrolės priemonės įgyvendinamos patvirtinus H5 potipio LPPG ir įtarus N1.

(2)  OL L 222, 2006 8 15, p. 11.


1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/33


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/771/EB dėl suderinto radijo spektro naudojimo mažojo nuotolio įrenginiuose

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4313)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/368/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos sprendimu 2006/771/EB (2) suderinamos techninės sąlygos, kuriomis radijo spektras naudojamas įvairių rūšių mažojo nuotolio įrenginiuose, įskaitant tokias taikymo sritis, kaip antai signalizacijos, vietinio ryšio įranga, durų atidarymo įranga ir medicininiai implantai. Mažojo nuotolio įrenginiai paprastai yra masinės prekybos ir (arba) nešiojamieji gaminiai, kuriuos lengva išsivežti į užsienį ir ten jais naudotis, todėl spektro prieigos sąlygų skirtumai trukdo laisvai tų įrenginių apyvartai, didina jų gamybos sąnaudas ir kelia žalingųjų trukdžių grėsmę kitoms radijo dažnių naudojimo sritims ir paslaugoms.

(2)

Tačiau greitai keičiantis technologijoms ir visuomenės poreikiams, gali atsirasti naujų mažojo nuotolio įrenginių naudojimo sričių, todėl suderinto spektro naudojimo sąlygas reikės reguliariai atnaujinti.

(3)

2006 m. liepos 5 d. pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalį Komisija Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) suteikė ilgalaikį mandatą atnaujinti Sprendimo 2006/771/EB priedą atsižvelgiant į mažojo nuotolio įrenginių srities technologijų ir rinkos raidą.

(4)

Komisijos sprendimais 2008/432/EB (3) ir 2009/381/EB (4) pakeitus Sprendimo 2006/771/EB priedą, tame sprendime nurodytos suderintos mažojo nuotolio įrenginių naudojimo techninės sąlygos jau iš dalies pakeistos.

(5)

Vykdydama pirmiau minėtą mandatą, 2008 m. lapkričio mėn. CEPT pateikė ataskaitą (5), kurioje patarė Komisijai Sprendimo 2009/771/EB priede iš dalies pakeisti tam tikrus techninius aspektus.

(6)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2006/771/EB priedą.

(7)

Kad spektras būtų naudojamas veiksmingai, būtų išvengta žalingųjų trukdžių ir būtų įrodyta, kad laikomasi darniųjų standartų arba vykdomos alternatyvios atitikties įvertinimo procedūros, pagal šiame sprendime nustatytas sąlygas veikiantys įrenginiai taip pat turi atitikti 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (6).

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/771/EB priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 108, 2002 4 24, p. 1.

(2)  OL L 312, 2006 11 11, p. 66.

(3)  OL L 151, 2008 6 11, p. 49.

(4)  OL L 119, 2009 5 14, p. 32.

(5)  35 CEPT ataskaita, RSCOM 09–68.

(6)  OL L 91, 1999 4 7, p. 10.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Suderintos mažojo nuotolio įrenginiams skirtos radijo dažnių juostos ir šių įrenginių techniniai parametrai

Mažojo nuotolio įrenginio tipas

Dažnių juosta (1)

Galios riba, lauko stiprio riba galios tankio riba (2)

Papildomi parametrai (kanalų atskyrimo ir (arba) prieigos prie spektro ir jo naudojimo reikalavimai) (3)

Kiti naudojimo apribojimai (4)

Įgyvendinimo terminas

Nespecifinės paskirties mažojo nuotolio įrenginiai (5)

6 765–6 795 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

13,553–13,567 MHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

26,957–27,283 MHz

10 mW efektyvioji spinduliuotės galia (e.r.p.), atitinkanti 42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

Neleidžiama naudoti vaizdo signalams perduoti.

2007 m. birželio 1 d.

40,660–40,700 MHz

10 mW e.r.p.

 

Neleidžiama naudoti vaizdo signalams perduoti.

2007 m. birželio 1 d.

Nespecifinės paskirties mažojo nuotolio įrenginiai (tęsinys)

433,050–434,040 (6) MHz

1 mW e.r.p.

-13 dBm/10 kHz galios tankis, esant didesniam kaip 250 kHz moduliuojančiojo signalo juostos pločiui

Perduoti balso signalus leidžiama taikant patobulintus trukdžių slopinimo būdus.

Neleidžiama naudoti garso ir vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

10 mW e.r.p.

Veiklos ciklas (7) – ne daugiau 10 %

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

434,040–434,790 (6) MHz

1 mW e.r.p.

-13 dBm/10 kHz galios tankis, esant didesniam kaip 250 kHz moduliuojančiojo signalo juostos pločiui

Perduoti balso signalus leidžiama taikant patobulintus trukdžių slopinimo būdus.

Neleidžiama naudoti garso ir vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

10 mW e.r.p.

Veiklos ciklas (7) – ne daugiau 10 %

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

Veiklos ciklas (7) iki 100 %, esant ne didesniam kaip 25 kHz kanalų atskyrimui

Perduoti balso signalus leidžiama taikant patobulintus trukdžių slopinimo būdus.

Neleidžiama naudoti garso ir vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

Nespecifinės paskirties mažojo nuotolio įrenginiai (tęsinys)

863,000–865,000 MHz

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 0,1 % (7).

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

865,000–868,000 MHz

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 1 % (7).

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

868,000–868,600 MHz

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 1 % (7).

Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

868,700–869,200 MHz

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 0,1 % (7).

Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

Nespecifinės paskirties mažojo nuotolio įrenginiai (tęsinys)

869,400–869,650 (6) MHz

500 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 10 % (7).

Kanalų atskyrimas turi būti 25 kHz, nebent visa juosta būtų naudojama kaip vienas spartaus duomenų perdavimo kanalas.

Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 0,1 % (7).

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

869,700–870,000 (6) MHz

5 mW e.r.p.

Perduoti balso signalus leidžiama taikant patobulintus trukdžių slopinimo būdus.

Neleidžiama naudoti garso ir vaizdo signalams perduoti.

2007 m. birželio 1 d.

25 mW e.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 1 % (7).

Neleidžiama naudoti kitokiems analoginiams garso signalams, išskyrus balso signalus, perduoti. Neleidžiama naudoti analoginiams vaizdo signalams perduoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

Nespecifinės paskirties mažojo nuotolio įrenginiai (tęsinys)

2 400–2 483,5 MHz

10 mW ekvivalentinė izotropinės spinduliuotės galia (e.i.r.p.)

 

 

2007 m. birželio 1 d.

5 725–5 875 MHz

25 mW e.i.r.p.

 

 

2007 m. birželio 1 d.

24,150–24,250 GHz

100 mW e.i.r.p.

 

 

2008 m. spalio 1 d.

61,0–61,5 GHz

100 mW e.i.r.p.

 

 

2008 m. spalio 1 d.

Plačiajuostės duomenų perdavimo sistemos

2 400–2 483,5 MHz

100 mW e.i.r.p.

taip pat taikomas 100 mW/100 kHz e.i.r.p. tankis, kai naudojamas šuoliškas dažnio moduliavimas, 10 mW/MHz e.i.r.p. tankis taikomas, kai naudojamas kitų tipų moduliavimas

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.

 

2009 m. lapkričio 1 d.

57,0–66,0 GHz

40 dBm e.i.r.p.

ir 13 dBm/MHz e.i.r.p. tankis

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.

Neleidžiama naudoti stacionariems lauko įrenginiams.

2010 m. lapkričio 1 d.

Signalizacijos sistemos

868,600–868,700 MHz

10 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Visa dažnių juosta taip pat gali būti naudojama kaip vienas spartaus duomenų perdavimo kanalas.

Veiklos ciklo riba (7) – 1,0 %

 

2008 m. spalio 1 d.

869,250–869,300 MHz

10 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Veiklos ciklo riba (7) – 0,1 %

 

2007 m. birželio 1 d.

869,300–869,400 MHz

10 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Veiklos ciklo riba (7) – 1,0 %

 

2008 m. spalio 1 d.

869,650–869,700 MHz

25 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Veiklos ciklo riba (7) – 10 %

 

2007 m. birželio 1 d.

Saugos įrenginiai socialinėms paslaugoms teikti (8)

869,200–869,250 MHz

10 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Veiklos ciklo riba (7) – 0,1 %

 

2007 m. birželio 1 d.

Induktyvieji mažojo nuotolio įrenginiai (9)

9,000–59,750 kHz

72 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2010 m. lapkričio 1 d.

59,750–60,250 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

60,250–70,000 kHz

69 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

70–119 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

119–127 kHz

66 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

127–140 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

140–148,5 kHz

37,7 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

148,5–5 000 kHz

Toliau išvardytose juostose taikomas didesnis lauko stipris ir papildomi naudojimo apribojimai:

– 15 dΒμΑ/m 10 m atstumu bet kurioje 10 kHz pločio juostoje

Be to, sistemų, veikiančių didesnio kaip 10 kHz pločio juostose, suminis lauko stipris yra – 5 dΒμΑ/m 10 m atstumu.

 

 

2008 m. spalio 1 d.

Induktyvieji įrenginiai (tęsinys)

400–600 kHz

– 8 dBμA/m 10 m atstumu

 

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik RFID (10)

2008 m. spalio 1 d.

3 155–3 400 kHz

13,5 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

5 000–30 000 kHz

Toliau išvardytose juostose taikomas didesnis lauko stipris ir papildomi naudojimo apribojimai:

– 20 dBμA/m 10 m atstumu bet kurioje 10 kHz pločio juostoje

Be to, sistemų, veikiančių didesnio kaip 10 kHz pločio juostose, suminis lauko stipris yra - 5 dΒμΑ/m 10 m atstumu.

 

 

2008 m. spalio 1 d.

6 765–6 795 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

7 400–8 800 kHz

9 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

10 200–11 000 kHz

9 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

Induktyvieji įrenginiai (tęsinys)

13 553–13 567 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2007 m. birželio 1 d.

60 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik RFID (10) ir EAS (11).

2008 m. spalio 1 d.

26 957–27 283 kHz

42 dΒμΑ/m 10 m atstumu

 

 

2008 m. spalio 1 d.

Aktyvieji medicininiai implantai (12)

9–315 kHz

30 dBμA/m 10 m atstumu

Veiklos ciklo riba (7) – 10 %

 

2008 m. spalio 1 d.

30,0–37,5 MHz

1 mW e.r.p.

Veiklos ciklas (7) – ne daugiau 10 %

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik ypač mažos galios medicininiams membraniniams implantams kraujospūdžiui matuoti.

2010 m. lapkričio 1 d.

402–405 MHz

25 μW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Juostos pločiui padidinti iki 300 kHz, pavieniuose siųstuvuose galima sujungti gretimus kanalus.

Galima taikyti kitus prieigos prie spektro arba trukdžių slopinimo būdus, įskaitant didesnio kaip 300 kHz pločio juostas, jei tais būdais užtikrinamos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant būdus, aprašytus pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose, užtikrinant suderinamą veikimą su kitais dažnius naudojančiais prietaisais, ypač meteorologiniais radiozondais.

 

2009 m. lapkričio 1 d.

Aktyvieji medicininiai implantai ir susiję išoriniai įrenginiai (13)

401–402 MHz

25 μW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Juostos pločiui padidinti iki 100 kHz, pavieniuose siųstuvuose galima sujungti gretimus kanalus.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 0,1 % (7).

 

2010 m. lapkričio 1 d.

405–406 MHz

25 μW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – 25 kHz

Juostos pločiui padidinti iki 100 kHz, pavieniuose siųstuvuose galima sujungti gretimus kanalus.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus. Kitu atveju veiklos ciklas gali būti iki 0,1 % (7).

 

2010 m. lapkričio 1 d.

Implantuojamieji gyvūnų įtaisai (14)

315–600 kHz

– 5 dΒμΑ/m 10 m atstumu

Veiklos ciklas (7) – ne daugiau 10 %

 

2010 m. lapkričio 1 d.

12,5–20,0 MHz

– 7 dΒμΑ/m 10 kHz pločio juostoje 10 m atstumu

Veiklos ciklas (7) – ne daugiau 10 %

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik patalpose naudojamoms priemonėms.

2010 m. lapkričio 1 d.

Mažos galios FM siųstuvai (15)

87,5–108,0 MHz

50 nW e.r.p.

Kanalų atskyrimas – iki 200 kHz

 

2010 m. lapkričio 1 d.

Belaidžiai garso perdavimo įrenginiai (16)

863–865 MHz

10 mW e.r.p.

 

 

2010 m. lapkričio 1 d.

Radiolokacijos įrenginiai (17)

2 400–2 483,5 MHz

25 mW e.i.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

17,1–17,3 GHz

26 dBm e.i.r.p.

Turi būti taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal Direktyvą 1999/5/EB priimtuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik antžeminėms sistemoms.

2009 m. lapkričio 1 d.

Skysčio lygio talpykloje matavimo radaras (18)

4,5–7,0 GHz

24 dBm e.i.r.p. (19)

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

8,5–10,6 GHz

30 dBm e.i.r.p. (19)

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

24,05–27,0 GHz

43 dBm e.i.r.p. (19)

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

57,0–64,0 GHz

43 dBm e.i.r.p. (19)

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

75,0–85,0 GHz

43 dBm e.i.r.p. (19)

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

Modelių valdymas (20)

26 990–27 000 kHz

100 mW e.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

27 040–27 050 kHz

100 mW e.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

27 090–27 100 kHz

100 mW e.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

27 140–27 150 kHz

100 mW e.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

27 190–27 200 kHz

100 mW e.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

Radijo dažninis atpažinimas (RFID)

2 446–2 454 MHz

100 mW e.i.r.p.

 

 

2009 m. lapkričio 1 d.

Kelių transportas ir telematika

76,0–77,0 GHz

55 dBm didžiausia e.i.r.p., 50 dBm vidutinė e.i.r.p. ir 23,5 dBm vidutinė e.i.r.p. impulsiniams radarams.

 

Šis naudojimo sąlygų sąrašas taikomas tik antžeminėms transporto priemonių ir infrastruktūros sistemoms.

2010 m. lapkričio 1 d.


(1)  Valstybės narės privalo leisti naudoti ir gretimas šioje lentelėje nurodytas dažnių juostas kaip ištisą dažnių juostą, jei tik laikomasi specialių kiekvienos iš šių gretimų dažnių juostų naudojimo sąlygų.

(2)  Valstybės narės privalo leisti naudoti spektrą, kol pasiekiamos šioje lentelėje nurodytos galios, lauko stiprio ar galios tankio vertės. Pagal Sprendimo 2006/771/EB 3 straipsnio 3 dalį jos gali taikyti ne tokius griežtus reikalavimus, t. y. leisti naudoti spektrą esant didesnėms perdavimo galios, lauko stiprio ar galios tankio vertėms.

(3)  Valstybės narės gali nustatyti tik šiuos „Papildomus parametrus (kanalų atskyrimo ir (arba) prieigos prie spektro ir jo naudojimo reikalavimus)“, bet negali įtraukti kitų parametrų arba prieigos prie spektro ir trukdžių slopinimo reikalavimų. Ne tokie griežti reikalavimai, kaip nurodyta Sprendimo 2006/771/EB 3 straipsnio 3 dalyje, reiškia, kad valstybės narės gali visiškai netaikyti tam tikrų „Papildomų parametrų (kanalų atskyrimo ir (arba) prieigos prie spektro ir jo naudojimo reikalavimų)“ elementų arba leisti taikyti didesnes vertes.

(4)  Valstybės narės gali nustatyti tik šiuos „Kitus naudojimo apribojimus“, bet negali įtraukti jokių papildomų naudojimo apribojimų. Valstybės narės gali netaikyti vieno arba visų šių apribojimų, nes pagal Sprendimo 2006/771/EB 3 straipsnio 3 dalį gali būti taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

(5)  Šios kategorijos įrenginiai naudojami visose taikymo srityse, atitinkančiose technines sąlygas (paprastai jie naudojami telemetrijos, nuotolinio valdymo, signalizacijos, bendrojo duomenų perdavimo ir kitiems panašiems tikslams).

(6)  Valstybės narės turi parengti visus galimus alternatyvius šios dažnių juostos naudojimo sąlygų sąrašus.

(7)  Veiklos ciklas – įrenginio aktyvaus spinduliavimo trukmės per valandą bet kuriuo metu procentinė išraiška. Ne tokie griežti reikalavimai pagal Sprendimo 2006/771/EB 3 straipsnio 3 dalį reiškia, kad valstybės narės gali leisti taikyti didesnę veiklos ciklo vertę.

(8)  Saugos įrenginiai socialinėms paslaugoms teikti naudojami padėti į bėdą patekusiems senyvo amžiaus arba neįgaliems žmonėms.

(9)  Šiai kategorijai priklauso, pvz., automobilių imobilizavimo, gyvūnų atpažinimo įrenginiai, signalizacijos sistemos, kabelių paieškos, atliekų tvarkymo, asmens atpažinimo, balso perdavimo belaidžiu ryšiu, prieigos kontrolės įrenginiai, artumo jutikliai, apsaugos nuo vagysčių sistemos, įskaitant radijo dažnių induktyviąsias apsaugos nuo vagysčių sistemas, duomenų perdavimo į rankinius įrenginius, automatinio daiktų identifikavimo įrenginiai, belaidės valdymo sistemos ir automatinio kelių mokesčio rinkimo įrenginiai.

(10)  Šiai kategorijai priklauso induktyvieji įrenginiai, naudojami radijo dažniniam atpažinimui (RFID).

(11)  Šiai kategorijai priklauso induktyvieji įrenginiai, naudojami objektams stebėti elektroniniu būdu (EAS).

(12)  Šiai kategorijai priklauso aktyviųjų implantuojamų medicininių prietaisų radijo dalys, kaip apibrėžta 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvoje 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17).

(13)  Šiai kategorijai priklauso specialios aktyviųjų medicininių implantų (apibrėžtų 12 išnašoje) skaitmeninio ne balso ryšio sistemos ir (arba) dėvimi įrenginiai ir kiti ant kūno nešiojami įrenginiai, skirti kiekvieno konkretaus paciento fiziologinei informacijai, kurios nereikia skubiai apdoroti, perduoti.

(14)  Šiai kategorijai priklauso perdavimo įrenginiai, kurie į gyvūno kūną implantuojami diagnozės ir (arba) terapijos tikslais.

(15)  Šiai kategorijai priklauso priemonės, kuriomis užmezgamas asmeninių garso perdavimo prietaisų, įskaitant mobiliuosius telefonus ir automobilių arba namų laisvalaikio įrangą, ryšys.

(16)  Belaidėse garso perdavimo sistemose naudojami prietaisai, pvz., belaidžiai mikrofonai, belaidžiai garsiakalbiai, belaidės ausinės; nešiojamosios belaidės ausinės, pvz., skirtos asmens nešiojamiems kompaktinių plokštelių ar kasečių grotuvams arba radijo imtuvams, belaidės ausinės, skirtos naudoti automobilyje, pvz., su radijo imtuvu arba mobiliuoju telefonu ir t. t., ausyse nešiojami prietaisai ir belaidžiai mikrofonai, naudojami koncertuose ar kituose scenos renginiuose veiklai kontroliuoti.

(17)  Šiai kategorijai priskiriami objekto vietos, greičio ir (arba) kitų savybių nustatymo įrenginiai arba įrenginiai su tais parametrais susijusiai informacijai gauti.

(18)  Skysčio lygio talpykloje matavimo radarai (TLPR) – specialūs radiolokacijos įrenginiai, naudojami skysčio lygiui talpykloje matuoti ir įmontuoti metalinėse ar gelžbetoninėse talpyklose arba panašiuose statiniuose iš medžiagų, kurių silpninimo savybės panašios. Talpyklos paskirtis – rezervuaras.

(19)  Galios riba taikoma uždaros talpyklos viduje ir atitinka – 41,3 dBm/MHz e.i.r.p. spektrinį tankį bandomosios 500 litrų talpyklos išorėje.

(20)  Šiai kategorijai priskiriami įrenginiai, naudojami modelių (daugiausia mažų transporto priemonių modelių) judėjimui oru, žeme, vandens paviršiumi arba po vandeniu valdyti.“