2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/1

(1)

1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, avis, ožkas ir kiaules, šviežią mėsą ar jos produktus iš trečiųjų šalių (3) numatyta sudaryti sąrašą šalių arba jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus ir tam tikrų gyvūnų šviežią mėsą.

(2)

Todėl buvo priimtas 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas 79/542/EEB, sudarantis trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą (4). Tame sprendime buvo nustatyti sanitariniai reikalavimai, taikytini importuojant į Sąjungą gyvus gyvūnus, išskyrus arklinius, ir tų gyvūnų, įskaitant arklinius, šviežią mėsą, išskyrus mėsos pusgaminius. To sprendimo I ir II prieduose taip pat nustatyti trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių į Sąjungą galima importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai.

(3)

Priėmus tą sprendimą, tam tikri nauji gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimai buvo nustatyti kituose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (5), 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/68/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją (6), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (7), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (8), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (9), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (10).

(4)

Šie Bendrijos teisės aktai sudaro naują šios srities reguliavimo sistemą, o Direktyva 72/462/EEB taip pat buvo panaikinta Direktyva 2004/68/EB.

(5)

Direktyvos 2004/68/EB 20 straipsnyje numatyta, kad įgyvendinimo taisyklės, nustatytos remiantis pagal Direktyvą 72/462/EEB priimtais gyvų gyvūnų, mėsos ir mėsos produktų importą reglamentuojančiais sprendimais, inter alia, Sprendimu 79/542/EEB, galioja iki jas pakeis pagal naują reguliavimo sistemą patvirtintos priemonės.

(6)

Be to, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/41/EB, panaikinančios tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų (11), 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol bus priimtos būtinos nuostatos, pagrįstos Reglamentu (EB) Nr. 852/2004, Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, Reglamentu (EB) Nr. 854/2004 ar Direktyva 2002/99/EB, toliau taikomos pagal Direktyvą 72/462/EEB priimtos įgyvendinimo taisyklės.

(7)

2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (12), pateikiami veterinarijos sertifikatų reikalavimai ir kitos nuostatos, kuriais atsižvelgiama į naują reguliavimo sistemą ir kurie pakeičia Sprendimo 79/542/EEB nuostatas. Nuo to reglamento įsigaliojimo dienos Sprendimas 79/542/EEB nustos galioti ir nebebus taikomas.

(8)

Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo ir skaidrumo, Sprendimas 79/542/EEB turėtų būti aiškiai panaikintas nuo tos dienos,

2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/3

(1)

2009 m. rugsėjo 8 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės labai atsparių tempimui poliesterių siūlų inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. liepos 27 d. gavus Europos sintetinių pluoštų asociacijos (CIRFS) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 60 %) visų Sąjungoje pagaminamų labai atsparių tempimui poliesterių siūlų, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams, kitoms žinomoms susijusioms šalims ir KLR, Korėjos ir Taivano atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Skundo pateikėjas, kiti Sąjungos gamintojai, KLR, Korėjos ir Taivano eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR ir Korėjos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų žinomų KLR ir Korėjos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

(6)

Kaip paaiškinta 22–27 konstatuojamosiose dalyse, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko vienuolika KLR eksportuojančių gamintojų. Reikiamą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko keturi Korėjos eksportuojantys gamintojai.

(7)

Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, atrinko tris KLR eksportuojančius gamintojus arba susijusių bendrovių grupes, kurios į Sąjungą eksportuoja didžiausią kiekį. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacija ir KLR valdžios institucijomis; visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(8)

Tik keturi Korėjos eksportuojantys gamintojai pateikė atrankai atlikti reikiamą informaciją. Kadangi pageidavimą bendradarbiauti pareiškusių eksportuojančių gamintojų buvo mažai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(9)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir eksportuojantiems gamintojams, kurie prašė tokių prašymų formų, ketindami kreiptis dėl individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, nusiuntė prašymo formas.

(10)

Komisija susijusiems KLR eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam buvo svarbių priežasčių.

(11)

Du eksportuojantys gamintojai, kurie nebuvo atrinkti, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jiems būtų nustatytas individualus skirtumas. Tačiau manyta, kad dėl individualaus susijusių eksportuojančių gamintojų nagrinėjimo reikėtų atlikti papildomus patikrinimus vietoje ir konkrečią analizę, o tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti. Todėl padaryta preliminari išvada, kad minėtų eksportuojančių gamintojų prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(12)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, t. y. keturiems Sąjungos gamintojams, dešimčiai importuotojų ir 68 naudotojams.

(13)

Atsakymus atsiuntė skundą pateikę Sąjungos gamintojai, vienas šiam tyrimui pritaręs Sąjungos gamintojas, du nesusiję importuotojai ir 33 naudotojai.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(15)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – tai KLR, Korėjos ir Taivano kilmės labai atsparūs tempimui poliesterių siūlai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai (įskaitant mažesnio nei 67 deciteksai ilginio tankio vienagijus siūlus), kurių KN kodas šiuo metu yra 5402 20 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba LATPS).

(17)

Nagrinėjamasis produktas pasižymi ypatingomis savybėmis ir yra naudojamas įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, padangų sutvirtinimui, dideliems ištisiniams audiniams, konvejerių juostoms, saugos diržams, tinklams ir geosintetiniams produktams.

(18)

Tyrimo metu kai kurios šalys teigė, kad padangų gamybai naudojamų siūlų, vadinamųjų aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlų (toliau – AMSS siūlai, angl. HMLS), nereikėtų įtraukti į tyrimo aprėptį. Jos teigė, kad AMSS siūlų savybės ir naudojimo paskirtis skiriasi nuo LATPS.

(19)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nors AMSS siūlai tam tikromis savybėmis skiriasi nuo LATPS (pvz., moduliu, susitraukimu, atsparumu tempimui ir atsparumu varginimui), skirtingų rūšių nagrinėjamam produktui būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir cheminės savybės. Todėl jie laikomi vienu produktu.

(20)

Buvo nustatyta, kad iš KLR, Korėjos ir Taivano į Sąjungą eksportuojamas produktas ir Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuriam buvo taikomas RER, gaminamas ir Korėjos, Taivano bei KLR vidaus rinkose parduodamas produktas, taip pat Sąjungos gamintojų gaminamas ir Sąjungoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti importuotojų atranką. Tačiau išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti pareiškė nedaug importuotojų, nuspręsta, kad atranka nėra būtina.

(22)

Atsižvelgiant į didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti atranką dempingui nustatyti.

(23)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), KLR eksportuojančių gamintojų paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, ir visų savo susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant nagrinėjamąjį produktą, pavadinimus ir veiklą.

(24)

Siekiant atrinkti tipines bendroves, taip pat konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis ir gamintojų asociacija, t. y. Kinijos tekstilės importo ir eksporto prekybos rūmais.

(25)

Apie save pranešė ir prašomą informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pateikė iš viso vienuolika eksportuojančių gamintojų, įskaitant susijusių KLR bendrovių grupes. Visi jie pranešė apie nagrinėjamojo produkto eksportą į Sąjungą per TL ir pareiškė norą dalyvauti atrankoje. Todėl buvo laikoma, kad atliekant šį tyrimą, bendradarbiavo minėti vienuolika eksportuojančių gamintojų (toliau – bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai).

(26)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą terminą apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Eurostato importo duomenis palyginus su 25 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendrovių nurodytu per TL į Sąjungą eksportuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine LATPS eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos trys bendrovės arba susijusių bendrovių grupės, kurių eksportas sudarė daugiau nei 65 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis; visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(28)

Du eksportuojantys gamintojai, kurie nebuvo atrinkti, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas.

(29)

Kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Tiriant nagrinėjamųjų šalių dempingą tirtos bendrovės išvardytos 14 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tikrinamųjų vizitų, kuriuos reikėtų atlikti šių bendrovių patalpose siekiant patikrinti KLR prašymus taikyti RER ir antidempingo klausimyno atsakymus, skaičių, manyta, kad individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

(30)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad dviejų prašymų atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(31)

Toliau išdėstyti bendrieji metodai buvo taikomi visiems Korėjos ir Taivano eksportuojantiems gamintojams, KLR eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo taikomas RER, ir, atsižvelgiant į panašios šalies sąvoką, dviems kitiems atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo taikomas RER. Todėl išvadose dėl kiekvienos su šiuo tyrimu susijusios šalies dempingo pateikiama tik tai, kas konkrečiai būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(32)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia patikrino, ar eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar visas toks pardavimas sudaro ne mažiau kaip 5 % viso atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą.

(33)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(34)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį susiję eksportuojantys gamintojai pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produkto, kuris buvo parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo pakankamai tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto parduoto eksportui į Sąjungą kiekio.

(35)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar kiekvienos bendrovės pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai.

(36)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(37)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota kaip tik pelningo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(38)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(39)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipišku kiekiu, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(40)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, panašaus produkto pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per tiriamąjį laikotarpį. Prireikus nurodytos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(41)

Visais nagrinėjamojo produkto eksporto nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atvejais, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(42)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kaina, kuria importuoti produktai iš pradžių buvo perparduoti nepriklausomiems pirkėjams. Šiais atvejais pakoreguotos visos nuo importo iki perpardavimo patirtos išlaidos, įskaitant muitus ir mokesčius, taip pat pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Susijusio importuotojo PBA išlaidos buvo panaudotos ir pagrįstas pelno dydis buvo apskaičiuotas remiantis dydžiu, kurį, kaip nustatyta tyrime, taikė nepriklausomas nagrinėjamojo produkto importuotojas.

(43)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(44)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į kainų ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Visais atvejais buvo atliktas atitinkamas koregavimas, kai buvo nustatyta, kad jis yra pagrįstas, tikslus ir paremtas patikrintais įrodymais.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(47)

Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(48)

Visos atrinktos bendrovės kreipėsi dėl RER taikymo ir pateikė prašymo taikyti RER atsakymus iki nurodyto termino. Komisija šių bendrovių patalpose paprašė pateikti ir patikrino prašymo formose nurodytą informaciją ir visą kitą, kaip ji mano, būtiną informaciją.

(49)

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad du atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų reikalavimų, kad jiems būtų taikomas RER.

(50)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neatitiko 1–3 kriterijų reikalavimų. Visų pirma jis negalėjo įrodyti, kad jo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir be didelio valstybės kišimosi, nes buvo nustatyta pardavimo veiklos apribojimų, kaip antai įsipareigojimas parduoti tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį vidaus rinkoje. Antra, jis neįrodė, kad jo apskaitos įrašų auditas atliktas laikantis TAS. Atliekant tyrimą pareiškėjo sąskaitose aptikta daug netikslumų ir trūkumų ir nustatyta tam tikrų TAS principų pažeidimų. Galiausiai nustatyti iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemės naudojimo teisė.

(51)

Kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitinka 1 ir 3 kriterijus. Jis negalėjo įrodyti, kad jo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir be didelio valstybės kišimosi, nes buvo nustatyta pardavimo veiklos apribojimų, panašių į minėtuosius 50 konstatuojamojoje dalyje; be to, nepaisant turimo valstybės patvirtinimo, nustatyta, kad dalis jo kapitalo nebuvo įnešta. Taip pat nustatyta iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemės naudojimo teisė.

(52)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas įrodė, kad atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kad jam galima taikyti RER.

(53)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu visos šalies mastu taikomas muitas prireikus nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir joms galima taikyti IR.

(54)

Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(55)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų, kreipėsi ir dėl IR statuso suteikimo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų suteiktas RER statusas.

(56)

Remiantis turima informacija padaryta preliminari išvada, kad toliau išvardyti du KLR eksportuojantys gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR taikymo:

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(58)

Pranešime apie inicijavimą panašia šalimi nustatant normaliąją vertę KLR buvo pasiūlytos Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

(59)

Didelė dalis šalių paprieštaravo šiam pasiūlymui ir pasiūlė Taivaną arba Korėją, nes jų teigimu šios šalys yra tinkamesnės. Pateikti šie argumentai:

(60)

Komisija išnagrinėjo išvardytas pastabas ir nusprendė, kad jos yra pagrįstos, pasirenkant panašią šalį. Toliau buvo tiriama, ar Taivanas arba Korėja tiktų kaip galima trečioji rinkos ekonomikos šalis nustatant normaliąją vertę KLR.

(61)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visų pirma Taivano galutinius produktus galima tinkamiau palyginti su KLR. Buvo pažymėta, kad Taivano eksportuojantys gamintojai per susijusius gamintojus veiklą vykdo ir KLR; be to, jie iš esmės veikia panašiomis sąlygomis abiejose šalyse.

(62)

Atsižvelgiant į tai, nuspręsta, kad Taivanas yra tinkamesnė panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(63)

Pasirinkus Taivaną panašia šalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais tyrime visapusiškai bendradarbiavusių Taivano eksportuojančių gamintojų patalpose. Normalioji vertė buvo nustatoma pagal Taivano vidaus rinkoje sumokėtas arba mokėtinas kainas už parduotus palyginamų rūšių produktus, jei buvo nustatyta, kad tie produktai buvo parduodami tipišku kiekiu įprastomis prekybos sąlygomis. Taip buvo kelių eksportuotų rūšių produktų atveju.

(64)

Nustatyta, kad didžioji dalis atrinkto eksportuojančio gamintojo, kuriam taikomas RER, vykdyto pardavimo vidaus rinkoje buvo tipiška ir vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, šių rūšių produktų normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų KLR vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(65)

Tų rūšių produktų, kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipišku kiekiu, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota taip, kaip nustatyta 40 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Kaip minėta 57–63 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatyta pagal trečiosios rinkos ekonomikos šalies, šiuo atveju Taivano, kainą arba apskaičiuotąją vertę.

(67)

Turėjo būti apskaičiuota kitų rūšių eksportuotų produktų, kurie Taivane nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis arba Taivano gamintojų vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas, normalioji vertė. Normalioji vertė buvo apskaičiuota 40 konstatuojamojoje dalyje nustatytu būdu.

(68)

Trys atrinkti eksportuojantys gamintojai visą nagrinėjamojo produkto kiekį nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje pardavė tiesiogiai. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(69)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į visų tirtų eksportuojančių gamintojų vežimo, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų, komisinių atlyginimų skirtumus, nuolaidas ir lengvatas bei netiesioginius mokesčius.

(70)

Atrinktų bendrovių kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(71)

Tuo remiantis procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(72)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas nulinis dempingo skirtumas, skirtumą. Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 8,9 % dempingo skirtumas.

(73)

Kalbant apie visus kitus KLR eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš KLR importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis. Nustatytas 100 % bendradarbiavimo lygis. Tuo remiantis laikyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, todėl manyta esant tikslinga nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti didžiausią dempingo skirtumą, nustatytą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(74)

Tuo pagrindu laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 9,3 %.

(75)

Nustatyta, kad didžioji dalis visų keturių tirtų bendrovių vykdyto tam tikrų rūšių produkto, parduoto eksportui į Sąjungą, pardavimo vidaus rinkoje buvo tipiška ir vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, šių rūšių produkto normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų Korėjos vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(76)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė. Visos keturios tirtos bendrovės tam tikrų rūšių produktą vidaus rinkoje pardavė netipišku kiekiu arba neįprastomis prekybos sąlygomis. Šiais atvejais normalioji vertė buvo apskaičiuota 40 konstatuojamojoje dalyje nustatytu būdu.

(77)

Vienas eksportuojantis gamintojas dalį eksporto pardavė tiesiogiai susijusiam Sąjungos importuotojui. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, kuriomis produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomam pirkėjui, ir taikant 42 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus metodus.

(78)

Likusi minėto eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto eksporto dalis ir visas kitų trijų eksportuojančių gamintojų eksportui skirtas kiekis parduotas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokio pardavimo eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal faktiškai sumokėtas ar mokėtinas kainas.

(79)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tirtų eksportuojančių gamintojų vežimo, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų ir komisinių atlyginimų skirtumus.

(80)

Visos keturios tirtos bendrovės prašė koreguoti sąlyginį apmokestinimą muitais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, remdamosi tuo, kad importo mokesčiai tariamai buvo mokėti už panašų produktą, skirtą vartojimui eksportuojančioje šalyje, tačiau buvo grąžinti, arba nebuvo mokėti, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą.

(81)

Šis prašymas buvo laikomas nepagrįstu, nes visoms keturioms bendrovėms nepavyko įrodyti, kad bendrovėms grąžinti importo mokesčiai buvo susiję su nagrinėjamojo produkto eksportu į Sąjungą.

(82)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvienos bendrovės vidutinė svertinė normalioji vertė, nustatyta kiekvienos rūšies produktui, buvo lyginama su kiekvienos atitinkamos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(83)

Tuo remiantis nustatyta, kad visų susijusių Korėjos eksportuojančių gamintojų procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra mažesni nei de minimis 2 % riba, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(84)

Reikėtų pažymėti, kad, palyginus su Eurostato importo duomenimis, keturiems Korėjos eksportuojantiems gamintojams priskiriamas visas šios šalies kilmės importas. Taigi, padaryta preliminari išvada, kad nėra tikslinga nustatyti antidempingo priemones Korėjos kilmės importui.

(85)

Jeigu vėliau atliekant tyrimą šios išvados pasitvirtins, tyrimas dėl Korėjos bus baigtas.

(86)

Nustatyta, kad didžioji dalis tų rūšių produktų, kuriuos dvi tirtos bendrovės pardavė eksportui į Sąjungą, vidaus rinkoje parduota tipišku kiekiu ir įprastomis prekybos sąlygomis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, šių rūšių produkto normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų Taivano vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(87)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė. Abi tirtos bendrovės tam tikrų rūšių produktą vidaus rinkoje pardavė netipišku kiekiu arba neįprastomis prekybos sąlygomis. Šiais atvejais normalioji vertė buvo apskaičiuota 40 konstatuojamojoje dalyje nustatytu būdu.

(88)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tiesiogiai pardavė visą nagrinėjamojo produkto kiekį nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(89)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tirtų eksportuojančių gamintojų vežimo, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų ir komisinių atlyginimų skirtumus, nuolaidas ir lengvatas.

(90)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvienos bendrovės vidutinė svertinė normalioji vertė, nustatyta kiekvienos rūšies produktui, buvo lyginama su kiekvienos atitinkamos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(91)

Tuo remiantis, procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(92)

Reikėtų pažymėti, kad palyginus su Eurostato importo duomenimis, dviems bendradarbiaujantiems Taivano eksportuojantiems gamintojams priskiriamas visas šios šalies kilmės importas. Taivanui buvo nustatytas visos šalies mastu taikomas dempingo skirtumas. Nustatyta, kad šis visos šalies mastu taikomas dempingo skirtumas buvo mažesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta 2 % de minimis riba. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nėra tikslinga nustatyti antidempingo priemones Taivano kilmės importui.

(93)

Jeigu vėliau atliekant tyrimą šios išvados pasitvirtins, tyrimas dėl Taivano bus baigtas.

(94)

Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat skunde nurodyta informacija ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis.

(95)

Tuo remiantis nustatyta, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta 121 000 tonų produkto. Šiam kiekiui priskiriamas visų apie save pranešusių Sąjungos gamintojų pagamintas kiekis ir gamintojų, kurie atliekant tyrimą nuomonės nepateikė (toliau – tylieji gamintojai), apytikriai apskaičiuotas pagamintas kiekis. Kadangi nebuvo jokios kitos informacijos, nustatant Sąjungoje pagamintą ir suvartotą kiekį naudoti skunde nurodyti duomenys apie tyliuosius gamintojus. Tyliųjų gamintojų gamyba sudarė apie 22 % visos Sąjungos gamybos per TL. Nešališkų arba prieštaravusių tyrimo inicijavimui žinomų Sąjungos gamintojų nebuvo.

(96)

Skundui pritarusių Sąjungos gamintojų gamybos apimtis buvo 94 000 tonų per TL – taigi, jie sudarė apie 78 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos.

(97)

Kaip minėta 96 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad skundui pritarusiems ir tyrime bendradarbiauti sutikusiems Sąjungos gamintojams priskiriama apytikriai 78 % visos Sąjungos gamybos apimties per TL. Todėl šių gamintojų gamyba laikoma Sąjungos pramonės dalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(98)

Suvartojimas apskaičiuotas remiantis visu importuotu kiekiu, nustatytu pagal Eurostato duomenis, ir visu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, įskaitant apskaičiuotą tyliųjų gamintojų parduotą kiekį.

(99)

Kaip nurodyta 95 konstatuojamojoje dalyje, neturint jokios kitos informacijos apie tyliųjų gamintojų LATS gamybą ir pardavimą per nagrinėjamąjį laikotarpį, buvo naudojami skunde pateikti šių gamintojų duomenys.

1   lentelė

(100)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 %. Nustatyta, kad iš pradžių 2005–2007 m. suvartojimas padidėjo 20 %, vėliau nuo 2007 m. iki TL pabaigos jis sumažėjo 22 %. 2008 m. ir per TL suvartojimas sumažėjo smukus paklausai, visų pirma antroje 2008 m. pusėje, dėl ekonominės krizės.

(101)

Komisija nagrinėjo, ar KLR, Korėjos ir Taivano kilmės LATPS importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(102)

Kaip minėta pirmiau, preliminariai įvertinta, kad Taivano ir Korėjos importas per TL nebuvo vykdomas dempingo kainomis.

(103)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importo iš Korėjos ir Taivano poveikis neturėtų būti vertinamas bendrai su importu dempingo kaina iš KLR.

(104)

Reikėtų pažymėti, kad nustatyta, jog vienas atrinktas KLR eksportuojantis gamintojas Sąjungos rinkoje produktus pardavė ne dempingo kainomis. Todėl jo eksporto nereikėtų nagrinėti analizuojant importo iš KLR dempingo kainomis raidą Sąjungos rinkoje.

(105)

Tačiau siekiant išvengti su minėtu gamintoju susijusių slaptų verslo duomenų atskleidimo, nuspręsta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga nepateikti viešų duomenų, pvz., Eurostato duomenų, be eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta, Sąjungos rinkoje dempingo nevykdė, duomenų.

(106)

Todėl toliau pateiktoje pirmoje lentelėje nurodytas visas importuotas KLR kilmės LATPS kiekis, o antroje lentelėje – indeksuoti importo į Sąjungos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį dempingo kainomis duomenys.

2a   lentelė

(107)

Viso importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – net tris kartus, o vidutinės importo kainos tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 17 %. Dėl šios priežasties rinkos dalis labai išaugo – nuo 7,3 % 2005 m. iki 23,6 % per TL. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad net laikotarpiu nuo 2007 m. ir TL, kai suvartojimas sumažėjo 22 %, importo iš KLR apimtis padidėjo 15 %, todėl šio importo rinkos dalis padidėjo 7,7 procentiniais punktais.

(108)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš KLR dempingo kainomis apimtis, dėl to šio importo rinkos dalis padidėjo daugiau kaip septynis kartus. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nepaisant sumažėjusio suvartojimo laikotarpiu nuo 2007 m. ir TL, importo dempingo kainomis rinkos dalis per TL gerokai padidėjo.

(109)

Vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 39 %, dėl to Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai mažinamos, kaip paaiškinta 112 konstatuojamojoje dalyje.

(110)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš KLR importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į galiojantį muitą ir išlaidas po importo.

(111)

Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. o jų eksportas sudarė 69 % visos eksporto iš KLR į Sąjungą apimties per TL. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas produktų Sąjungos rinkoje nepardavė dempingo kainomis, į jo importą nebuvo atsižvelgta nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą.

(112)

Palyginus kainas, nustatyta, kad per TL dėl KLR kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 24,2 %.

(113)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, siekiant įvertinti Sąjungos pramonės padėtį nuo 2005 m. iki TL pabaigos.

(114)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 36 %. Reikėtų pažymėti, kad, nors Sąjungos suvartojimas 2005–2007 m. padidėjo 20 %, Sąjungos pramonės gamyba tuo laikotarpiu beveik nepakito, o nuo 2007 m. iki TL pabaigos žymiai sumažėjo, tuo pačiu metu mažėjant ir Sąjungos suvartojimui.

(115)

Per TL Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo iki apytikriai 144 000 tonų. Tačiau dėl lėtėjančio pardavimo tempo ir mažėjančios gamybos apimties, turimų gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 91 % 2005 m. iki 65 % per TL, labiausiai – nuo 2007 m. iki TL pabaigos.

(116)

Toliau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie pardavimą yra susiję su pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje parduotu produkto kiekiu.

4   lentelė

(117)

Nors Sąjungos suvartojimas 2005–2007 m. laikotarpiu padidėjo 20 %, Sąjungos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis padidėjo tik 4 %. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė tuo laikotarpiu naudos iš padidėjusio suvartojimo negalėjo turėti. Be to, per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 22 %, o dar labiau, net 31 %, sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis. Todėl toliau labai mažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, o rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 11,9 procentinių punktų.

(118)

Vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 %, labiausiai – nuo 2007 m. iki TL pabaigos. Tai sutapo su padidėjusiu importu iš KLR mažomis dempingo kainomis. Dėl šios priežasties, nepaisant padidėjusių žaliavų kainų, Sąjungos pramonė turėjo sumažinti pardavimo kainas, visų pirma per TL.

5   lentelė

(119)

Iš tiesų nustatyta, kad vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2005 m. iki TL pabaigos padidėjo 6 % iš esmės dėl to, kad padidėjo PET granulių, kurios yra pagrindinė LATPS gamybos žaliava, kaina. Vidutinė PET granulių kaina 2005–2008 m. padidėjo 12 %, vėliau ji sumažėjo iki lygio, panašaus į tą, kuris vyravo 2005 m. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas, kad galėtų konkuruoti su importu mažomis dempingo kainomis. Taigi, per TL Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo iš esmės mažesnės už sąnaudas.

(120)

Per TL atsargos sudarė apie 15 % gamybos apimties. Sąjungos pramonė atsargų lygį per nagrinėjamąjį laikotarpį, ypač nuo 2007 m. iki TL pabaigos, sumažino 9 %. Tačiau, šį atsargų sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad sumažėjus Sąjungos pramonei, sumažėjo veiklos lygis.

6   lentelė

(121)

Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo 23 % sumažintas darbuotojų skaičius. Našumo mažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą veiklos mažėjimą, kai sumažėjus gamybos mastui po kurio laiko sumažėjo darbuotojų skaičius. Darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 %.

(122)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pelningumas labai sumažėjo – nuo 3 % pelno 2005 m. iki 13,3 % nuostolių per TL. Nepaisant fakto, kad Sąjungos suvartojimas 2005–2007 m. didėjo, šis naudingas pokytis Sąjungos pramonei nebuvo naudingas dėl importo iš KLR mažomis dempingo kainomis.

(123)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Taigi, grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės sumažėjo. Tą patį galima pasakyti ir apie investicijų grąžą, kurios raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat buvo neigiama, kaip ir Sąjungos pramonės veiklos rezultatai.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjungos pramonės pajėgumas investuoti tapo ribotas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 89 %.

(125)

Nors Sąjungos suvartojimas 2005–2007 m. padidėjo 20 %, Sąjungos pramonei savo pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje pavyko padidinti tik 4 %, todėl ji negalėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Kalbant apie nagrinėjamojo laikotarpio raidą, Sąjungos pramonės prekybos apimties sumažėjimas 29 % buvo gerokai didesnis nei 7 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas. Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo net 12 procentinių punktų.

(126)

Skirsnyje apie dempingą nurodyti KLR dempingo skirtumai yra didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(127)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo dauguma dempingo rodiklių, kaip antai gamyba (– 36 %), pajėgumų naudojimas (– 28 %), pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis (– 29 %), rinkos dalis (– 12 procentinių punktų) ir našumas (– 16 %). Be to, didelis poveikis padarytas su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui (– 241 %) ir pelningumui (– 16,3 procentinio punkto). Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumui didinti kapitalą per TL taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(128)

Nustatyta, kad didžiausi nuostoliai patirti nuo 2008 m. iki TL pabaigos, kai nepaisant itin sumažėjusio Sąjungos suvartojimo importas iš KLR dempingo kainomis į Sąjungos rinką toliau buvo didelis, o Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai sumažintos daugiau nei 24 %.

(129)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos labiausiai išaugo 2008 m., daugiausia dėl staiga padidėjusių pagrindinių žaliavų kainų. Per TL Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir kontroliuoti gamybos sąnaudas racionalizavus pastangas ir sumažėjus PET kainoms, labiausiai TL antroje pusėje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuotojai per TL vykdė didelį priverstinį kainų mažinimą, Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainų iki tokio lygio, kad būtų padengtos sąnaudos. Dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis per TL iš esmės pablogėjo.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(131)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(132)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importas iš KLR dempingo kainomis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, dėl to nuo 2005 m. iki TL pabaigos daugiau nei septynis kartus padidėjo jo užimama Sąjungos rinkos dalis. Taip pat nustatyta, kad nuo 2008 m. iki TL pabaigos, kai Sąjungos pramonės suvartojimas sumažėjo apie 15 %, importo iš KLR dempingo kainomis apimtis ir toliau buvo didelė, o jo rinkos dalis padidėjo net 15 %.

(133)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai sumažėjo – 29 %, dėl to buvo prarasta tam tikra rinkos dalis (nuo 51,1 % iki 39,2 %) – beveik 12 procentinių punktų. Nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dviem procentiniais punktais, o importas iš Kinijos dempingo kainomis padidėjo nepaisant mažėjančios paklausos Sąjungos rinkoje.

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kainos sumažėjo 39 %, todėl buvo iš esmės priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės taikomos kainos Sąjungos rinkoje. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų, kad galėtų padengti padidėjusias žaliavų kainas. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pelningumas sumažėjo, kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje, nuo 3 % pelno 2005 m. iki 13,3 % nuostolių per TL.

(135)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didėjanti importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimtis apskritai turėjo neigiamo poveikio rinkai, nes smukdė kainas.

(136)

Todėl manoma, kad dėl toliau daromo importo iš KLR mažomis dempingo kainomis spaudimo Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo pardavimo kainų pritaikyti prie padidėjusių žaliavų sąnaudų, ypač 2008 m., kai PET kainos buvo pačios didžiausios. Tai paaiškina sumažėjusią Sąjungos pramonės rinkos dalį ir sumažėjusį pelningumą.

(137)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(138)

Kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, 2005–2007 m. LATPS suvartojimas Sąjungoje iš pradžių padidėjo, o vėliau 2008 m. ir per TL sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį. Nors negalima atmesti, kad ši neigiama Sąjungos suvartojimo raida nuo 2008 m. iki TL pabaigos galėjo turėti neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pažymėtina, kad Kinijos eksportuotojai tuo pačiu metu sugebėjo padidinti savo rinkos dalį. Taigi manoma, kad pablogėjusios Sąjungos pramonės ekonominės padėties negalima paaiškinti sumažėjusia paklausa, nes ji pablogėjo iš esmės dėl padidėjusio importo iš KLR dempingo kainomis ir Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo.

(139)

Žaliavų kainos, ypač PET granulių, 2005–2008 m. labai padidėjo; vėliau antroje TL pusėje jos sumažėjo, o TL pabaigoje vėl buvo tokios pačios, kaip 2005 m.

(140)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos pramonės LATPS gamybos sąnaudų tendencijos buvo panašios į žaliavų kainų raidą ir apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %. Tačiau būtų galima manyti, kad rinkoje, kurioje vyrauja veiksmingos prekybos sąlygos, t. y. nėra žalingo dempingo, kainos nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į besikeičiančias įvairias gamybos sąnaudų sudėtines dalis. Šiuo atveju taip nebuvo. Iš tiesų Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas, kad galėtų konkuruoti su importu iš KLR mažomis dempingo kainomis; dėl to labai smuko jos pelningumas. Todėl daroma preliminari išvada, kad dėl Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo smuko kainos Sąjungos rinkoje ir Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad jomis būtų padengtos sąnaudos.

(141)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik vienas tyrime bendradarbiavęs Sąjungos gamintojas buvo susijęs vertikaliai ir kad uždarąja gamyba buvo naudojamasi produktus toliau perdirbant į pridėtinės vertės produktus vartotojams skirtuose pramonės sektoriuose. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių gamybos problemų, susijusių su šiais vartotojams skirtais produktais. Iš tiesų uždarasis naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo išliko nepakitęs ir sudarė apie 7 % gamybos apimties.

(142)

Tuo remiantis manyta, kad Sąjungos pramonės uždaroji gamyba nebuvo susijusi su Sąjungos pramonės finansinės padėties blogėjimu, ypač per TL.

(143)

Nagrinėjant žalą ir priežastinį ryšį daugiausia dėmesio skirta Sąjungos pramonės padėčiai Sąjungos rinkoje, tačiau Sąjungos pramonės eksportas nagrinėtas kaip galimas kitas veiksnys, kuriuo būtų galima paaiškinti nustatytą žalą. Išnagrinėjus žalą ir priežastinį ryšį nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė eksportui nesusijusioms šalims pardavė nedidelį produkto kiekį (apie 3 %). Pardavimo eksportui kiekio sumažėjimą nuo apytikriai 18 000 tonų 2005 m. iki apytikriai 7 000 tonų per TL galima paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį sumažėjo gamybos apimtis. Tačiau eksporto kaina buvo didesnė už Sąjungos pramonės pirkėjams Sąjungos rinkoje taikomą kainą. Taigi manyta, kad sumažėjusia eksporto apimtimi negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos pramonė patyrė tokio lygio žalą ir ypač kodėl per TL taip sumažėjo pelningumas.

(144)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų tendencijos nuo 2005 m. iki TL pabaigos:

9   lentelė

(145)

Pagrindinės kitos trečiosios šalys, eksportuojančios LATPS į Sąjungą, yra Šveicarija, Baltarusija, Japonija ir Tailandas. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, bendra importo iš šių šalių apimtis yra gana maža, palyginti su Sąjungos suvartojimu, be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 45 %. Vidutinės importo kainos per TL beveik nepakito ir išliko didelės.

(146)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs su materialine žala Sąjungos pramonei.

(147)

Kaip minėta pirmiau, preliminariai įvertinta, kad Taivano ir Korėjos importas per TL nebuvo vykdomas dempingo kainomis. Importo iš šių šalių rodikliai pateikti 10 ir 11 lentelėse.

10   lentelė

(148)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Korėjos apimties tendencijos iš esmės buvo panašios į suvartojimo tendencijas. Importo apimtis padidėjo nuo 17 542 tonų 2005 m. iki 24 580 tonų per TL. Dėl to padidėjo jo rinkos dalis – nuo 7,9 % 2005 m. iki 11,9 % per TL. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2007 m. iki TL pabaigos importo apimtis iš esmės sumažėjo.

(149)

Taip pat pažymėtina, kad, nors vidutinės importo iš Korėjos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %, jos išliko didesnės nei vidutinės importo iš KLR kainos tuo pačiu laikotarpiu.

11   lentelė

(150)

Importas iš Taivano padidėjo nuo 7 343 tonų 2005 m. iki 8 163 tonų per TL, t. y. 11 %. Tuo pačiu metu jo rinkos dalis šiek tiek padidėjo – nuo 3,3 % 2005 m. iki 4 % per TL. Kaip ir importas iš Korėjos, importas iš Taivano nuo 2007 m. iki TL pabaigos gerokai sumažėjo.

(151)

Vidutinės importo iš Taivano kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %, tačiau vis tiek buvo gerokai didesnės už importo iš KLR kainas tuo pačiu laikotarpiu.

(152)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima atmesti to, kad importas iš Korėjos ir Taivano galėjo padaryti tam tikrą žalą Sąjungos pramonei. Tačiau importo apimtis ir kainos per TL nebuvo tokio lygio, kad būtų galėjusios nutraukti nustatytą importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(153)

Išnagrinėjus su Sąjungos rinka susijusius duomenis nustatyta, kad kitų Sąjungos gamintojų rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nepadidėjo. Atlikus tyrimą nenustatyta jokia konkreti problema, susijusi su Sąjungos gamintojų konkurencija, ar koks nors prekybą iškraipantis poveikis, kuriuo būtų galima paaiškinti nustatytą Sąjungos pramonei padarytą materialinę žalą.

(154)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos pramonės apibrėžčiai nepriskiriami gamintojai nebuvo susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(155)

Išnagrinėjus su Sąjungos rinka susijusius duomenis nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo KLR kilmės importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis dempingo kainomis, kurios buvo mažesnės už Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje už panašių rūšių produktus taikomas kainas.

(156)

Šis importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo ne tik su bendru paklausos Sąjungoje padidėjimu 2005–2007 m. laikotarpiu, bet ir su neigiamais Sąjungos pramonės rinkos dalies pokyčiais tuo pačiu laikotarpiu. Be to, nuo 2007 m. iki TL pabaigos, kai paklausa Sąjungos rinkoje sumažėjo, Kinijos eksportuotojų rinkos dalis padidėjo. Nustatyta, kad tuo pačiu metu sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pablogėjo pagrindiniai ekonominės padėties rodikliai. Iš tiesų, dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusio importo iš KLR mažomis dempingo kainomis, privertusio Sąjungos pramonę nuolat mažinti kainas, Sąjungos pramonės pelningumas smuko daugiau nei 16 procentinių punktų, dėl to ji patyrė didelių nuostolių per TL.

(157)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio.

(158)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad importas iš KLR dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(159)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(160)

Sąjungos pramonę sudaro keturi gamintojai, įsikūrę skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir įdarbinę daugiau nei 1 300 darbuotojų, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamuoju produktu.

(161)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kainomis iš KLR padaryta materialinė žala. Primenama, kad visų žalos rodiklių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma didelis poveikis padarytas su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui, investicijų grąžai ir pelningumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(162)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos ir kad LATPS kainos bus nustatytos atsižvelgiant į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(163)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamiems KLR kilmės LATPS nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(164)

Dešimčiai Sąjungos importuotojų buvo išsiųsti klausimynai. Tyrime bendradarbiavo tik du importuotojai, įsikūrę Vokietijoje ir Ispanijoje, kurių importas sudarė atitinkamai 15,4 % ir 0,2 % viso importo iš KLR. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pirmasis importuotojas importavo tik iš KLR ir beveik visa jo apyvarta buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Blogiausiu atveju nustačius 9 % antidempingo muitą labai sumažėtų šio importuotojo pelningumas ir bendrovė taptų nuostolinga. Tačiau manoma, kad ji galėtų bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams, atsižvelgiant į tvirtą bendrovės padėtį tam tikrų stambių naudotojų rinkoje. Be to, ji galėtų ilgainiui rinktis kitus tiekimo šaltinius. Antrojo importuotojo vykdomas nagrinėjamojo produkto importas sudarė tik mažą viso jo verslo dalį (0–5 %), todėl bet koks neigiamas siūlomų priemonių poveikis greičiausiai būtų nedidelis.

(165)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad, nors nustačius laikinąsias antidempingo priemones vienam iš minėtų importuotojų būtų padarytas neigiamas poveikis, šis importuotojas galėtų bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams ir (arba) rinktis kitus tiekimo šaltinius. Todėl laikinųjų priemonių nustatymas apskritai neturėtų padaryti didelio neigiamo poveikio šiems importuotojams.

(166)

LATPS naudotojai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo tyrimu. Iš 68 naudotojų, su kuriais buvo susisiekta, 33 bendradarbiavo tyrime. Šie bendradarbiaujantys naudotojai sudarė 25 % viso importo iš KLR. Šios bendrovės yra įsisteigusios visoje Sąjungos teritorijoje ir veikia įvairiuose pramonės sektoriuose, kaip antai padangų, automobilių, virvių ir pramonės įrenginių.

(167)

Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad nustačius laikinąsias priemones poveikis naudotojams skirtųsi priklausomai nuo sektoriaus, kuriame jie veikia, priemonių poveikis naudotojams buvo nagrinėtas sugrupuojant juos į atskirus pramonės sektorius, kaip paaiškinta toliau.

(168)

Atsakymus į klausimyną pateikė keturi padangų gamintojai. Remiantis padangų gamintojų pateiktais duomenimis, LATPS dalis, atsižvelgiant į padangų gamybos sąnaudas, buvo gana maža, t. y. vidutiniškai mažesnė nei 1 %, o vidutinis padangų gamybos verslo pelno dydis buvo apytikriai 2 %. Nustatyta, kad nei vienas bendradarbiaujantis naudotojas neimportavo nagrinėjamojo produkto iš KLR. Taigi, manoma, kad importui iš KLR nustačius laikinuosius antidempingo muitus, šiems naudotojams neturėtų būti padarytas neigiamas poveikis. Be to, jei kuris nors šio sektoriaus naudotojas pradės importuoti iš KLR, jis galės naudotis kitais esamais tiekimo šaltiniais.

(169)

Atsakymus į klausimyną pateikė šeši naudotojai iš automobilių sektoriaus (daugiausia saugos diržų ir oro pagalvių). Šioms šešioms bendrovėms teko 5 % viso LATPS importo iš KLR kiekio per TL. Apskritai nustatyta, kad produktai, kurių sudėtyje naudojami LATPS, vidutiniškai sudarė mažiau nei 4 % visos šių bendrovių apyvartos, o vidutinis iš šio verslo gautas pelnas siekė apytikriai 3 %. Be to, nustatyta, kad šios šešios bendrovės LATPS pirko daugiausia iš Sąjungos pirkėjų ir tik 11 % jų pirkto kiekio buvo importuota iš KLR. Todėl mažai tikėtina, kad laikinosios priemonės importui iš KLR turėtų didelio poveikio visam automobilių sektoriui, nes šios bendrovės veikė pelningai, o KLR nebuvo pagrindinis tiekimo šaltinis.

(170)

Virvių sektoriuje klausimyno atsakymus pateikė trys gamintojai, kurių importuojamas kiekis sudarė mažiau nei 1 % visos importo iš KLR apimties per TL. Verslo dalis, kuriai naudojami LATPS, sudarė apytikriai 18 % viso jų verslo, o vidutinis pelno dydis per TL siekė apytikriai 8 %. Tuo remiantis buvo nustatyta, jog tikėtina, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones importui iš KLR, šių gamintojų pelno dydis nežymiai sumažėtų. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad didžioji dalis per TL importuoto kiekio (66 %) buvo KLR kilmės, o 20 % buvo Korėjos kilmės. Todėl mažai tikėtina, kad nustačius priemones šiam sektoriui būtų padarytas didelis poveikis, nes poveikis pelno dydžiui yra nedidelis, be to, esama kitų tiekimo šaltinių.

(171)

Kai kurie virvių gamintojai teigė, kad, kadangi LATPS iš esmės naudojami kituose sektoriuose, kaip antai pramonės įrenginių ir automobilių sektoriuose, nustačius antidempingo priemones, pradėtų trūkti tų rūšių LATPS, kurias naudoja virvių gamintojai, nes Sąjungos gamintojai tariamai pirmiausia orientuotųsi į dideles rinkas, o kitiems sektoriams LATPS tiektų tik tuo atveju, jei būtų papildomų pajėgumų. Tačiau pažymėtina, kad galima rinktis kitus tiekimo šaltinius, įskaitant Sąjungos pramonę, Korėją ir Taivaną bei kitas trečiąsias šalis, kurioms priemonės netaikomos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

Pramonės įrenginių sektoriuje, kuriame gaminami, pvz., stogai, juostos, diržai ir pramoninės tekstilės gaminiai, klausimyno atsakymus iš viso pateikė 19 naudotojų. Šių naudotojų importuojamas kiekis sudarė 19 % visos importo iš KLR apimties per TL. Remiantis turima šio sektoriaus informacija, verslo dalis, kuriai naudojami LATPS, sudaro 64 % viso verslo, o vidutinis pelnas šiame versle siekė 13 %. Tikėtina, kad dėl antidempingo muitų šio sektoriaus vidutinis pelnas sumažės tik nežymiai. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad šie naudotojai daugiausia pirko iš Sąjungos gamintojų ir KLR. Todėl nustačius priemones importui iš KLR, šiam sektoriui neturėtų būti padarytas didelis neigiamas poveikis, atsižvelgiant į nedidelį poveikį pelno dydžiui ir galimybę rinktis kitus tiekimo šaltinius.

(173)

Kai kurie naudotojai tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas juos neigiamai paveiktų dėl dviejų priežasčių. Jie teigė, kad ne tik pritrūktų kitų šaltinių, bet taip pat nagrinėjamosios šalys vietoj nagrinėjamojo produkto eksportuotų vartotojams skirtus produktus.

(174)

Dėl teiginio apie kitų šaltinių trūkumą pirmiausia pažymėtina, kad importui iš Korėjos ir Taivano laikinosios priemonės nebus nustatytos. Be to, kaip minėta 171 konstatuojamojoje dalyje, galima rinktis kitus tiekimo šaltinius iš kitų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos. Antra, kalbant apie Sąjungos pramonės tiekimą, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai tiekimą tam tikriems naudotojams vykdė ne itin sklandžiai. Tačiau atlikus minėtą nagrinėjimą nenustatyta jokių įrodymų, kad šie nesklandumai būtų kartojęsi nuolat. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir visų pirma atsižvelgiant į galimybę rinktis kitus esamus tiekimo šaltinius, šis teiginys buvo atmestas.

(175)

Dėl teiginio, kad LATPS gamintojai susijusiose šalyse nukreips eksportą į vartotojams skirtų produktų rinką, reikėtų pažymėti, kad importui iš Korėjos ir Taivano laikinosios priemonės nebus nustatytos. Todėl manoma, kad, net jeigu Kinijos eksportuotojai perkeltų dalį eksporto į vartotojams skirtų produktų rinką, LATPS naudotojų konkurencingumas išliktų toks pats, nes jie vis tiek galėtų gauti LATPS iš kitų tiekėjų, kuriems priemonės netaikomos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors ir tikėtina, kad dėl importui iš KLR taikomų priemonių kai kuriems naudotojams bus padarytas neigiamas poveikis, apskritai poveikis naudotojams įvairiuose pramonės sektoriuose turėtų būti nedidelis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada kad, remiantis turima informacija, importuojamiems KLR kilmės LATPS taikomos antidempingo priemonės veikiausiai neturės didelio neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(177)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamiems KLR kilmės LATPS nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(178)

Atsižvelgiant į išvadas, kad Korėjos ir Taivano kilmės importui visos šalies mastu taikomi svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra de minimis, šių šalių kilmės importui nėra nustatomi jokie laikinieji antidempingo muitai.

(179)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(180)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(181)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant importo dempingo kainomis, turėtų būti pagrįstas 2005 m., nes tai vieninteliai metai, kuriais Sąjungos pramonė gavo pelną, o importo iš Kinijos apimtis Sąjungos rinkoje buvo mažesnė. Todėl manyta, kad 3 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo.

(182)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 3 % pelno dydį.

(183)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų visų rūšių produktų svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su nežalinga Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų visų rūšių produktų kaina per TL. Atlikus minėtą kainų palyginimą gautas skirtumas buvo išreikštas vidutinės palygintų rūšių CIF importo vertės procentais.

(184)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(185)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai minėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(186)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(187)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(188)

Nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

(189)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/26

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės ir Komisija teikia viena kitai visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti. Komisijos reglamente (EB) Nr. 562/2005 (2) nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 (3) nuostatų dėl valstybių narių ir Komisijos informacinių pranešimų pieno ir pieno produktų sektoriuje įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 562/2005 jau buvo iš dalies keistas ir reikia padaryti dar kai kurių pakeitimų, būtent atnaujinti nuorodas į kitus reglamentus, siekiant aiškumo būtų tikslinga Reglamentą (EB) Nr. 562/2005 panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu.

(3)

Eksporto grąžinamosios išmokos ir pagalba už nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, gali būti nustatomos remiantis informacija apie kainų pokyčius vidaus rinkoje ir tarptautinėje prekyboje.

(4)

Būtina turėti galimybę palyginti produktų biržos kainas, ypač norint apskaičiuoti grąžinamųjų išmokų ir pagalbos sumas. Be to, būtina padidinti tų biržos kainų patikimumą įvertinant turimus duomenis.

(5)

Siekiant supaprastinti ir sumažinti nacionalinių valdžios institucijų administracinę naštą, kiekvieną savaitę turėtų būti pranešama tik apie tų produktų, apie kuriuos informacija būtina atidžiai stebint pieno rinką, kainas. Kas mėnesį turėtų būti teikiami pranešimai apie kitus produktus, o pranešimai apie produktus, apie kuriuos informuoti nėra labai svarbu, turėtų būti panaikinti.

(6)

Pranešimas apie produktų, kuriuos kiekvienoje valstybėje narėje gamina mažiau kaip trys gamintojai, kainas turėtų būti pažymėtas kaip konfidencialus ir turėtų būti naudojamas tik Komisijos ir kitur neskelbiamas.

(7)

Pieno rinkos priežiūrai pagerinti labai svarbu turėti informacijos apie produktų, kuriems būtina importo licencija, importą. Pagal 2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2535/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (4), 2 straipsnį nuo 2008 m. liepos 1 d. importo licencijų reikalaujama tik lengvatiniam importui.

(8)

2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006, nustatančio žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (5), 11 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatyta, kad valstybės narės praneša Komisijai apie kiekius, nurodytus išduotose importo licencijose, ir kiekius, nurodytus nepanaudotose arba iš dalies panaudotose importo licencijose pagal importo tarifines kvotas. Tos horizontaliosios nuostatos yra susijusios su ta pačia informacija, kuri nurodyta Reglamento (EB) Nr. 562/2005 7 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje. Todėl įpareigojimas pranešti tą informaciją neturėtų būti įtrauktas į naująjį reglamentą.

(9)

2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 376/2008, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (6), 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje numatyti atvejai, kai būtina pateikti importo licenciją, ir produktai, kuriuos įvežant ją reikia pateikti. To reglamento II priedo K dalyje pateiktas sąrašas pieno produktų, kurie importuojami lengvatinėmis sąlygomis, išskyrus tarifines kvotas, ir kuriems taikomos importo licencijos. Komisijai turėtų būti pranešama apie šiuos produktus.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 2 antraštinės dalies III skyriuje nustatyta, kad kai kurios importo kvotos turi būti administruojamos pagal trečiųjų valstybių institucijų išduotą įvežimo kontrolės tvarkos (IMA 1) sertifikatą. Valstybės narės Komisijai praneša apie produktų, kuriems importo licencijos išduotos remiantis IMA 1 sertifikatais, kiekius. Patirtis parodė, kad tokio pranešimo ne visada pakanka, kad būtų galima atidžiai stebėti tokį importą kiekviename etape. Reikėtų nustatyti, kad būtų perduodama papildoma informacija.

(11)

Kad būtų galima nuolatos atidžiai stebėti prekybos srautus ir taip įvertinti grąžinamųjų išmokų poveikį, reikalinga informacija apie produktų, kuriems nustatytos grąžinamosios išmokos, eksportą, ypač apie konkurso tvarka paskirtus kiekius.

(12)

Kad būtų galima įgyvendinti Susitarimą dėl žemės ūkio, sudarytą per Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundą (toliau – Susitarimas dėl žemės ūkio), patvirtintą Tarybos sprendimu 94/800/EB (7), turi būti teikiama įvairi ir išsami informacija apie importą bei eksportą, visų pirma informacija, susijusi su licencijų paraiškomis ir licencijų naudojimo būdais, siekiant užtikrinti Susitarime dėl žemės ūkio numatytų įsipareigojimų laikymąsi. Skubi informacija apie eksporto tendencijas reikalinga tam, kad būtų galima maksimaliai pasinaudoti tokiais įsipareigojimais.

(13)

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (8), nustatytos specialiosios tam tikrų pieno produktų eksportavimo į Kanadą, Jungtines Valstijas ir Dominikos Respubliką taisyklės. Reikėtų numatyti atitinkamos informacijos teikimo tvarką.

(14)

Reglamente (EB) Nr. 1187/2009 nustatyta speciali grąžinamųjų išmokų suteikimo už lydyto sūrio, pagaminto laikantis įvežimo perdirbti tvarkos, Bendrijos kilmės sudedamąsias dalis tvarka. Reikėtų numatyti atitinkamos informacijos teikimo tvarką.

(15)

Remiantis per daugelį metų įgyta Komisijos gautos informacijos apdorojimo patirtimi galima teigti, kad kai kuri informacija, bet ne būtiniausia, galėtų būti pateikiama rečiau.

(16)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

kombinuotiesiems pašarams gaminti sunaudotus nugriebto pieno kiekius, nurodytus atitinkamą mėnesį pateiktose pagalbos paraiškose;

b)

kombinuotiesiems pašarams gaminti sunaudotus denatūruotų nugriebto pieno miltelių kiekius, nurodytus atitinkamą mėnesį pateiktose pagalbos paraiškose;

c)

kombinuotiesiems pašarams gaminti sunaudotus nugriebto pieno miltelių kiekius, nurodytus atitinkamą mėnesį pateiktose pagalbos paraiškose.

a)

kiekvieno iš 1–6 punktuose nurodytų produktų, kurio nacionalinė produkcija sudaro ne mažiau kaip 1 % ES produkcijos;

b)

kiekvienos rūšies sūrio, kurio produkcija sudaro ne mažiau kaip 4 % nacionalinės sūrio produkcijos.

a)

kiekvieno produkto, išskyrus sūrius, kurio nacionalinė produkcija sudaro ne mažiau kaip 2 % ES produkcijos;

b)

kiekvienos rūšies sūrio, išskyrus nurodytus 1 dalies b punkte, kurio produkcija sudaro ne mažiau kaip 8 % nacionalinės sūrio produkcijos.

a)

žalio pieno kainą, nustatytą pagal tikrąjį riebalų ir baltymų kiekį, kurią pieno gamintojai jų teritorijoje gavo už praėjusį mėnesį pristatytą pieno kiekį;

b)

apskaičiuotą kainą už einamąjį mėnesį pristatytą pieną, jei yra duomenys.

a)

jei kaina, apie kurią reikia pranešti, yra produkto, kurį valstybėje narėje gamina mažiau kaip trys gamintojai, I.A ir I.B priedų skiltyje „pastabos“ įrašomas žodis „konfidencialu“. Ši informacija laikoma konfidencialia ir naudojama tik bendriems tikslams;

b)

sūrių – tipinę pakuotę, apie kurios kainą pranešama;

c)

produktų, išskyrus sūrius, – jei kaina yra kitokios produkto pakuotės nei nurodyta skyrelyje „tipinė pakuotė“, I.A ir I.B priedų skiltyje „pastabos“ nurodoma faktinė produkto pakuotė, apie kurios kainą pranešama.

a)

sertifikate nurodytų produktų kiekį ir importo licencijų išdavimo datą;

b)

produktų, už kuriuos sugrąžintas užstatas, kiekį.

a)

pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodą ir pagal paskirties šalies kodą suskirstytus kiekius, nurodytus tą dieną pateiktose licencijų paraiškose:

b)

kai tinka – tai, kad tą dieną paraiškų nepateikta, išskyrus tą atvejį, kai Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3846/87 (9) I priedo 9 dalyje nurodytiems produktams eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos arba taikomos 0 dydžio grąžinamosios išmokos;

c)

pagal paraiškas, pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų kodą ir pagal paskirties šalies kodą suskirstytus kiekius, nurodytus tą dieną pateiktose laikinųjų licencijų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 8 straipsnyje, paraiškose, nurodydamos:

d)

pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodą ir pagal paskirties šalies kodą suskirstytus kiekius, kuriems tą dieną buvo galutinai išduotos arba panaikintos Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 8 straipsnyje nurodytos laikinosios licencijos, laikinosios licencijos išdavimo datą ir joje nurodytą kiekį;

e)

prireikus patikslintą šios dalies c punkte nurodytame kvietime dalyvauti konkurse nustatytą produktų kiekį;

f)

pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodą suskirstytus kiekius, nurodytus pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 32 straipsnio 1 dalį išduotose licencijose, kuriose numatytos grąžinamosios išmokos.

a)

pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodą suskirstytus produktų kiekius, nurodytus pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atšauktose licencijų paraiškose;

b)

pagal pieno produktų eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodą suskirstytus nepanaudotus kiekius, nurodytus licencijose, kurios baigė galioti ir buvo grąžintos praėjusį mėnesį, o buvo išduotos nuo einamųjų GATT metų liepos 1 d.;

c)

pagal KN kodą ir kilmės šalies kodą suskirstytus kiekius, kurie nėra Sutarties 28 straipsnio 2 dalyje nurodytoje padėtyje ir kurie importuojami pagal KN kodą 0406 30 klasifikuojamiems produktams gaminti, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 (10) 12 straipsnio 5 dalies c punkte, ir kuriems buvo išduotas Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 15 straipsnyje nurodytas leidimas;

d)

pagal KN kodą suskirstytus kiekius, kuriems išduotos licencijos ir kuriems netaikoma grąžinamoji išmoka, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 18 straipsnyje.

2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/36

(1)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos Spressa delle Giudicarie, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2400/96 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2275/2003 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra esminiai, todėl pakeitimų paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/38

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1177/2003 nustatyta bendra sisteminio Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas rengimo sistema, į kurią įtraukiami nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens palyginami ir laiku pateikiami skerspjūvio bei išilginio pjūvio duomenys apie pajamas ir skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 15 straipsnio 2 dalies f punktą būtina taikyti įgyvendinimo priemones, susijusias su šalutinių tikslinių sričių ir kintamųjų, kasmet įtraukiamų į ES – SPGS skerspjūvio komponentą, sąrašu. Reikėtų sudaryti 2011 m. šalutinių tikslinių kintamųjų, įtrauktinų į iš kartos į kartą išliekančių nepalankių sąlygų modulį, sąrašą. Jame taip pat turėtų būti nurodyti kintamųjų kodai ir apibrėžtys.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

2.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/46