29.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 438/2010

2010 m. gegužės 19 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (2),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 (3) nustatyti nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai ir taisyklės, taikomos atliekant tokio judėjimo patikrinimus.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnyje išdėstytos nuostatos, taikomos reglamento I priedo A ir B dalyse išvardytų šunų, kačių ir šeškų judėjimui tarp valstybių narių. Pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktą šie naminiai gyvūnėliai turi būti identifikuojami taikant elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu nuo to reglamento įsigaliojimo dienos šie naminiai gyvūnėliai laikomi identifikuoti, jeigu jie turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 4 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta, kad jei atsakiklis neatitinka standarto ISO 11784 arba standarto ISO 11785 A priedo, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas fizinis asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.

(4)

Siekiant išvengti nereikalingų trukdymų, ypač naminius gyvūnėlius vežant iš trečiųjų šalių, reikia patikslinti nuorodas į šiuos ISO standartus, prieš įsigaliojant privalomam reikalavimui naudoti atsakiklius. Kadangi šios nuorodos yra techninės, tikslinga jas išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 priede ir atitinkamai iš dalies pakeisti to reglamento 4 ir 14 straipsnius.

(5)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad šunys, katės ir šeškai turi būti vežami su pasu, kurį išduoda kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinančiu, kad laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų atitinkamam gyvūnui atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, jį paskiepijus inaktyvuota vakcina nuo pasiutligės, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas). Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, atliekant vakcinaciją nuo pasiutligės pradėtos taikyti ir rekombinantinės vakcinos.

(6)

Siekiant sudaryti sąlygas vežti rekombinantinėmis vakcinomis paskiepytus šunis, kates ir šeškus, visų pirma iš trečiųjų šalių, reikėtų taip pat priimti nuostatą, pagal kurią, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, būtų leidžiama naudoti šias vakcinas, laikantis tam tikrų to reglamento priede nustatytų techninių reikalavimų.

(7)

Jei vakcinacija atlikta valstybėje narėje, vakcinoms turėtų būti gautas leidimas prekiauti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (4), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (5).

(8)	Jei vakcinacija atlikta trečiojoje šalyje, vakcinos turėtų atitikti būtinuosius saugos standartus, nustatytus atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje.

(9)

Be to, turėtų būti priimtos mokslinėmis žiniomis pagrįstos taisyklės, panašios į pasiutligei skirtas taisykles. Jose turėtų būti numatytos prevencinės sveikatos priemonės, taikomos vežant naminius gyvūnėlius ir susijusios su kitomis ligomis, kuriomis šie gyvūnėliai gali užsikrėsti, jei šios prevencinės priemonės proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nustatyta, kad įvežant šunis ir kates į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę taikomi papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į ypatingą šių valstybių narių padėtį dėl pasiutligės. Ši nuostata, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, taikytina iki 2010 m. birželio 30 d.

(11)

Laikantis šių papildomų reikalavimų, į minėtas valstybes nares įvežami šunys turi būti identifikuojami atsakikliu, išskyrus tuos atvejus, kai paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta, kad gyvūnas gali būti identifikuojamas aiškiai įskaitoma tatuiruote. Be to, pagal šiuos reikalavimus prieš įvežant tuos naminius gyvūnėlius į minėtų valstybių narių teritoriją būtinas jų antikūnų titravimas, siekiant patvirtinti pakankamą apsauginį pasiutligės antikūnų lygį.

(12)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl prevencinių sveikatos priemonių, susijusių su kitomis nei pasiutligė ligomis, taip pat prieduose, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 papildomas laikantis šio reglamento nuostatų, nurodytų gyvūnams identifikuoti ir vakcinuoti nuo pasiutligės taikomų techninių reikalavimų pakeitimus. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(13)	Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnyje pateikiamos šunų, kačių ir šeškų judėjimo iš trečiųjų šalių sąlygos, nustatytos pagal vyraujančią padėtį dėl pasiutligės kilmės trečiojoje šalyje ir paskirties valstybėje narėje.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad jei naminiai gyvūnėliai vežami iš tam tikrų trečiųjų šalių į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę, taikytini to reglamento 6 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai. Tos trečiosios šalys išvardijamos to reglamento II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje.

(15)	Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatyta, kad iš kitų trečiųjų šalių atvežti naminiai gyvūnėliai pateikiami karantinui, išskyrus atvejus, jei po įvežimo į Sąjungą jie atitiko to reglamento 6 straipsnio reikalavimus.

(16)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nustatyta, kad Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad į jų teritoriją naminiai gyvūnėliai būtų įvežami laikantis to reglamento įsigaliojimo dieną taikomų specialių taisyklių dėl echinokokozės, o Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė – dėl erkių. Ši nuostata, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, taikytina iki 2010 m. birželio 30 d.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, gavusi Europos maisto saugos tarnybos nuomonę (toliau – EMST) dėl būtinybės ir toliau vykdyti serologinius tyrimus ir remdamasi įgyta patirtimi ir rizikos įvertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą, kartu su atitinkamais pasiūlymais, dėl režimo, kuris turi įsigalioti nuo 2010 m. liepos 1 d., taikant to reglamento 6, 8 ir 16 straipsnius nustatymo.

(18)	Norėdama nustatyti tą režimą, Komisija atliko poveikio vertinimą, vadovaudamasi įvairiomis neseniai vykdytomis konsultacijomis ir 2007 m. spalio 8 d. patvirtinta Komisijos ataskaita, susijusia su Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsniu, bei atsižvelgė į EMST rekomendacijas.

(19)	2006 m. gruodžio 11 d. EMST priėmė nuomonę „Pasiutligės pavojaus Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje ir Maltoje nutraukus pasiutligei atsparių antikūnų serologinius tyrimus vertinimas“ (6).

(20)	Remdamasi 2005 m. duomenimis EMST nustatė, kad tam tikrose valstybėse narėse pasiutligė gana paplitusi tarp naminių gyvūnėlių. EMST taip pat rekomendavo, kad vežant naminius gyvūnėlius iš šalių, kuriose tarp šių gyvūnėlių pasiutligė gana paplitusi, būtų taikomos riziką mažinančios priemonės.

(21)	Minėtose valstybėse narėse pasiutligė daugiausia paplitusi tarp laukinių gyvūnų. Remiantis vietoje surinktais duomenimis matyti, kad likvidavus laukinių gyvūnų pasiutligę intensyviomis oralinės laukinių gyvūnų vakcinacijos programomis, naminiai gyvūnai rečiau užsikrečia pasiutlige.

(22)

Remdamasi 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (7) 24 straipsnio 5 dalimi Bendrija patvirtino kelias pasiutligės likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos šiose valstybėse narėse programas. Komisija numato iki 2011 m. pabaigos baigti teikti ES paramą šių valstybių narių teritorijoje įgyvendinamoms nacionalinėms programoms.

(23)	Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 11 d. EMST nuomonę ir Bendrijos remiamas pasiutligės likvidavimo tam tikrose valstybėse narėse programas reikėtų pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(24)	2007 m. sausio 18 d. EMST priėmė nuomonę „Echinokokozės paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Maltoje ir Suomijoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“ (8).

(25)	2007 m. kovo 8 d. EMST priėmė nuomonę „Erkių paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Maltoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“ (9).

(26)

Tos nuomonės patvirtina, jog remdamasi turimais duomenimis EMST negalėjo įrodyti ypatingos valstybių narių, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones, padėties dėl tam tikrų erkių ir kaspinuočio Echinococcus multilocularis, ir kiekybiškai įvertinti patogeno paplitimo pavojų, kylantį dėl nekomercinio naminių gyvūnėlių judėjimo.

(27)	Siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemonių nuoseklumą, tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(28)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas fizinis asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.“;

5 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

vežami su pasu, kurį išdavė kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinančiu, kad:

i)	atitinkamam gyvūnui atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, kaip nurodyta Ib priede;

ii)	prireikus, atitinkamam gyvūnui buvo taikytos prevencinės sveikatos priemonės dėl kitų ligų.“;

papildoma šia pastraipa:

„Siekdama užtikrinti kitų nei pasiutligė ligų, kurios galėtų plisti dėl naminių gyvūnėlių judėjimo, kontrolę, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje nurodytas prevencines sveikatos priemones. Tos priemonės turi būti moksliškai pagrįstos ir proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei.“;

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis ir pirmoji įtrauka pakeičiamos taip:

„1. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. I priedo A dalyje išvardytus naminius gyvūnėlius leidžiama įvežti į Airijos, Maltos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės teritoriją tik laikantis šių reikalavimų:

—

jie turi būti identifikuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punktą, išskyrus atvejus, jei iki 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta identifikavimą pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punktą, ir“;

8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, tiesiogiai arba po tranzito per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, atitinka 6 straipsnio reikalavimus.“;

b punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, tiesiogiai arba po tranzito per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, pateikiami karantinui, išskyrus atvejus, jei po įvežimo į Sąjungą jie atitiko 6 straipsnio reikalavimus.“;

14 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.“;

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad į jų teritoriją naminiai gyvūnėliai būtų įvežami laikantis šio reglamento įsigaliojimo dieną taikomų specialių taisyklių dėl echinokokozės, o Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė – dėl erkių“;

įterpiami šie straipsniai:

„19a straipsnis

1. Siekdama atsižvelgti į technikos pažangą ir priimdama deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, Komisija gali priimti Ia priede nustatytų techninių identifikavimo reikalavimų pakeitimus.

2. Siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, susijusią su vakcinacija nuo pasiutligės, ir priimdama deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, Komisija gali priimti Ib priede nustatytų vakcinacijos nuo pasiutligės techninių reikalavimų pakeitimus.

3. Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų.

19b straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnio 1 dalyje ir 19a straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 18 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 19c straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų.

19c straipsnis

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 1 dalyje ir 19a straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19d straipsnis

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jeigu praėjus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.“;

8)	įterpiami Ia ir Ib priedai, kurių tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. gegužės 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. LÓPEZ GARRIDO

(1) OL C 318, 2009 12 23, p. 121.

(2) 2010 m. kovo 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(4) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(5) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(6) EMST leidinys (2006) 436, p. 1.

(7) OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(8) EMST leidinys (2006) 441, p. 1.

(9) EMST leidinys (2007) 469, p. 1.

PRIEDAS

„

Ia PRIEDAS

Techniniai identifikavimo reikalavimai

Taikant 4 straipsnio 1 dalį standartinė elektroninė identifikavimo sistema – pastovusis pasyvus radijo dažninio atpažinimo įrenginys (atsakiklis):

1)	atitinkantis ISO 11784 standartą ir veikiantis pagal HDX arba FDX-B technologiją;

2)	skaitomas ISO 11785 standartą atitinkančiu skaitytuvu.

Ib PRIEDAS

Techniniai vakcinacijos nuo pasiutligės reikalavimai (kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje)

Taikant 5 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad vakcinacija nuo pasiutligės yra galiojanti, jei laikomasi toliau išvardytų reikalavimų:

Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

vienai iš toliau išvardytų kategorijų priskiriama vakcina, išskyrus gyvas modifikuotas vakcinas:

i)	inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas); arba

ii)	rekombinantinė vakcina, nurodanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

jei vakcinacija šia vakcina atlikta valstybėje narėje, jai suteiktas leidimas prekiauti pagal:

i)	2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (1); arba

ii)	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (2);

c)	jei vakcinacija šia vakcina atlikta trečiojoje šalyje, ji turi atitikti bent būtinuosius saugos standartus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ 2008 m. redakcijos 2.1.13 skyriaus C dalyje.

Vakcinacija nuo pasiutligės gali būti pripažįstama galiojančia, tik įvykdžius šias sąlygas:

vakcina panaudota dieną, kuri nurodyta:

i)	paso IV skirsnyje; arba

ii)	atitinkame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

a punkte nurodyta diena negali būti ankstesnė nei ženklinimo elektronine identifikavimo sistema (atsakikliu) diena, nurodyta:

i)	paso III skirsnio 2 dalyje; arba

ii)	atitinkamame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

po vakcinacijos protokolo užbaigimo turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena, kaip reikalaujama gamintojo pirminės vakcinacijos atvejais pagal 1 punkto b papunktyje nurodyto leidimo prekiauti technines specifikacijas vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriose atliekama vakcinacija;

vakcinacijos galiojimo laikotarpį, kaip nurodyta vakcinos naudojimo valstybės narės ar trečiosios šalies vakcinos nuo pasiutligės leidimo prekiauti techninėse specifikacijose, įgaliotas veterinarijos gydytojas turi įrašyti:

i)	paso IV skirsnyje; arba

ii)	atitinkamame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

e)	pakartotinė (stimuliuojanti) vakcinacija turi būti laikoma pirmine, jei ji nebuvo atlikta per d punkte nurodytą ankstesnės vakcinacijos galiojimo laikotarpį.

“

(1) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(2) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad šio reglamento nuostatos nedaro įtakos būsimai institucijų pozicijai dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio, taip pat dėl atskirų teisės aktų, kuriuose įrašytos tokios nuostatos, įgyvendinimo.

Komisijos pareiškimas

Komisija iki 2011 m. birželio 30 d. ketina pateikti pasiūlymą persvarstyti visą Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektus dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Komisijos pareiškimas dėl pranešimo apie deleguotuosius teisės aktus

Europos Komisija atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę, kad, išskyrus atvejus, kai atitinkamame teisės akte numatyta skubos procedūra, pranešant apie deleguotuosius teisės aktus turi būti atsižvelgiama į institucijų darbo pertraukas (žiemos, vasaros ir Europos Parlamento rinkimų), kad per atitinkamuose teisės aktuose nustatytus terminus Europos Parlamentas ir Taryba galėtų pasinaudoti išimtinėmis teisėmis. Todėl Komisija yra pasirengusi į tai atsižvelgti.

29.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/11

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 439/2010

2010 m. gegužės 19 d.

dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 74 straipsnį ir 78 straipsnio 1 bei 2 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (1),

kadangi:

(1)	Kaip apibrėžta Hagos programoje, Sąjungos politikos dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) tikslas – taikant Europos Sąjungos vertybes ir humanitarinę tradiciją atitinkančią veiksmingą ir suderintą procedūrą sukurti bendrą prieglobsčio erdvę.

(2)	Pradėjus taikyti minimalius bendruosius standartus pastaraisiais metais buvo padaryta didelė pažanga siekiant sukurti BEPS. Vis dėlto valstybėse narėse išlieka didelių tarptautinės apsaugos suteikimo sąlygų ir tokios tarptautinės apsaugos formų skirtumų. Tuos skirtumus reikėtų sumažinti.

(3)

2008 m. birželio mėn. Komisijos priimtame Prieglobsčio politikos plane ji pranešė ketinanti plėtoti BEPS pasiūlydama peržiūrėti galiojančius teisės aktus siekiant labiau suderinti taikytinus standartus ir didindama paramą valstybių narių praktiniam bendradarbiavimui, visų pirma pateikdama pasiūlymą dėl teisės akto dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – Paramos biuras) įsteigimo, siekiant labiau koordinuoti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingai įgyvendintos bendros taisyklės.

(4)

2008 m. rugsėjo mėn. priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte Europos Vadovų Taryba iškilmingai priminė, kad pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, iš dalies pakeistą 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir kitas susijusias sutartis visi persekiojami užsieniečiai turi teisę gauti pagalbą ir apsaugą Europos Sąjungos teritorijoje. Tai pat buvo aiškiai susitarta 2009 m. įsteigti Europos paramos biurą.

(5)

Praktinio bendradarbiavimo prieglobsčio srityje tikslas – Europos teisinėje sistemoje labiau suvienodinti valstybių narių sprendimų priėmimo toje srityje procedūras ir užtikrinti nuolatinę jų kokybę. Pastaraisiais metais jau priimta nemažai praktinio bendradarbiavimo priemonių, visų pirma patvirtintas bendras požiūris dėl informacijos apie kilmės valstybes ir sudaryta bendra Europos mokymo programa prieglobsčio klausimais.

(6)	Siekiant sustiprinti ir plėtoti tas bendradarbiavimo priemones, turėtų būti įsteigtas Paramos biuras. Paramos biuras turėtų deramai atsižvelgti į tas bendradarbiavimo priemones ir jas taikant įgytą patirtį.

(7)

Valstybėse narėse, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms, visų pirma dėl jų geografinės arba demografinės padėties, tenka specifinis ir neproporcingai didelis krūvis, Paramos biuras turėtų remti solidarumo Sąjungoje plėtrą, kad būtų skatinamas geresnis asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą, kartu užtikrindamas, kad nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio ir priėmimo sistemomis.

(8)

Kad galėtų optimaliai vykdyti įgaliojimus, Paramos biuras turėtų nepriklausomai spręsti techninius klausimus ir turėtų būti savarankiškas teisiniu, administraciniu bei finansiniu požiūriu. Tuo tikslu Paramos biuras turėtų būti juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga, vykdanti šiuo reglamentu jai suteikiamus įgyvendinimo įgaliojimus.

(9)

Paramos biuras turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių prieglobsčio institucijomis, nacionalinėmis imigracijos ir prieglobsčio tarnybomis bei kitomis tarnybomis, kad pasinaudotų tų tarnybų gebėjimais bei kompetencija, taip pat su Komisija. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Paramos biuru, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus.

(10)

Paramos biuras taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (toliau – JTVPK) ir, atitinkamais atvejais, su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, siekdamas pasinaudoti jų kompetencija ir parama. Tuo tikslu turėtų būti visiškai pripažintas JTVPK ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, vaidmuo ir tos organizacijos turėtų visapusiškai dalyvauti Paramos biuro veikloje. Pagal šį reglamentą Paramos biurui suteikus finansinių išteklių JTVPK, JTVPK veikla neturėtų būti finansuojama dvigubai jam gaunant lėšų ir iš kitų tarptautinių ar nacionalinių šaltinių.

(11)

Be to, kad atliktų savo paskirtį ir tiek, kiek reikia jo pareigoms vykdyti, Paramos biuras turėtų bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, visų pirma su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Frontex), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (2), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – FRA), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (3).

(12)

Paramos biuras taip pat turėtų bendradarbiauti su pagal Tarybos sprendimą 2008/381/EB (4) įsteigtu Europos migracijos tinklu, kad būtų išvengta veiklos dubliavimosi. Paramos biuras taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų keičiamasi informacija ir kaupiamos žinios prieglobsčio srityje.

(13)

Paramos biuras turėtų būti Europos prieglobsčio srities kompetencijos centras, atsakingas už valstybių narių įvairiapusio praktinio bendradarbiavimo prieglobsčio srityje palengvinimą, koordinavimą ir stiprinimą, kad valstybės narės galėtų geriau teikti tarptautinę apsaugą asmenims, turintiems į ją teisę, kartu prireikus sąžiningai ir veiksmingai veikdamos asmenų, kurie neatitinka tarptautinės apsaugos reikalavimų, atžvilgiu. Paramos biuro įgaliojimai turėtų būti daugiausia susiję su trimis pagrindinėmis pareigomis: indėliu įgyvendinant BEPS, parama praktiniam valstybių narių bendradarbiavimui prieglobsčio srityje ir parama ypatingą krūvį turinčioms valstybėms narėms.

(14)	Paramos biuras neturėtų turėti jokių tiesioginių arba netiesioginių įgaliojimų, susijusių su valstybių narių prieglobsčio institucijų priimamais sprendimais dėl individualių prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.

(15)

Siekdamas teikti ir (arba) koordinuoti teikiamą sparčią ir veiksmingą operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, Paramos biuras, atitinkamų valstybių narių prašymu, turėtų koordinuoti veiksmus, skirtus toms valstybėms narėms paremti, inter alia, siunčiant į jų teritorijas iš prieglobsčio srities ekspertų sudarytas prieglobsčio paramos grupes. Tos grupės visų pirma turėtų dalytis kompetencija vertimo žodžiu srityje, informacija apie kilmės valstybes ir žiniomis apie prieglobsčio prašymų nagrinėjimą bei administravimą. Siekiant užtikrinti veiksmingą prieglobsčio paramos grupių siuntimą, šis reglamentas turėtų reglamentuoti joms taikomą organizavimo tvarką.

(16)	Paramos biuras turėtų atlikti savo paskirtį tokiomis sąlygomis, kurios dėl jo nepriklausomumo, teikiamos paramos ir platinamos informacijos mokslinės bei techninės kokybės, jo procedūrų bei veiklos metodų skaidrumo ir stropumo vykdant jam pavestas pareigas leistų būti pavyzdžiu.

(17)

Siekiant veiksmingai kontroliuoti Paramos biuro veiklą, Komisijai ir valstybėms narėms turėtų būti atstovaujama jo administracinėje valdyboje. Jei įmanoma, administracinę valdybą turėtų sudaryti valstybių narių prieglobsčio administracijų vadovai arba jų atstovai. Administracinei valdybai turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai, visų pirma sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, tvirtinti atitinkamas finansines taisykles, įdiegti skaidrias Paramos biuro sprendimų priėmimui taikomas darbo taisykles, tvirtinti metinę padėties prieglobsčio srityje Sąjungoje ataskaitą ir techninius dokumentus, susijusius su Sąjungos prieglobsčio priemonių įgyvendinimu, taip pat paskirti vykdomąjį direktorių ir, prireikus, vykdomąjį komitetą. Siekiant visapusiško JTVPK dalyvavimo Paramos biuro darbe ir atsižvelgus į jo kompetenciją prieglobsčio srityje, JTVPK turėtų atstovauti balsavimo teisės neturintis administracinės valdybos narys.

(18)

Atsižvelgiant į Paramos biuro pareigų pobūdį bei vykdomojo direktoriaus vaidmenį ir siekiant sudaryti sąlygas Europos Parlamentui priimti nuomonę dėl pasirinkto kandidato prieš jį paskiriant, taip pat prieš galimą jo kadencijos pratęsimą, vykdomojo direktoriaus turėtų būti paprašyta perskaityti pranešimą Europos Parlamento kompetentingo komiteto ar komitetų nariams ir atsakyti į jų klausimus. Vykdomasis direktorius taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui metinę ataskaitą. Be to, Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė pakviesti vykdomąjį direktorių pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

(19)

Siekiant užtikrinti visišką Paramos biuro savarankiškumą ir nepriklausomumą, jis turėtų turėti nuosavą biudžetą, kurio didžiąją lėšų dalį sudarytų Sąjungos įnašas. Paramos biuras turėtų būti finansuojamas biudžeto valdymo institucijai davus sutikimą, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (5) 47 punkte. Skiriant Sąjungos įnašą ir bet kokias subsidijas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai.

(20)

Pagal darbo susitarimus, sudarytus remiantis atitinkamomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) nuostatomis, Paramos biuras turėtų bendradarbiauti su trečiųjų šalių prieglobsčio institucijomis ir su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis.

(21)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija 2009 m. gegužės 18 d. laiškais pranešė norinčios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(22)	Pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(23)

Atsižvelgiant į tai, kad Danija, kaip valstybė narė, iki šiol prisidėjo prie praktinio valstybių narių bendradarbiavimo prieglobsčio srityje, Paramos biuras turėtų sudaryti palankias sąlygas operatyviniam bendradarbiavimui su Danija. Tuo tikslu Danijos atstovas turėtų būti kviečiamas dalyvauti visuose administracinės valdybos posėdžiuose; šiai valdybai taip pat turėtų būti suteikta teisė, prireikus, pakviesti Danijos stebėtojus į darbo grupių posėdžius.

(24)

Kad atliktų savo paskirtį, Paramos biuras turėtų būti pasirengęs bendradarbiauti su valstybėmis, sudariusiomis su Sąjunga susitarimus, kuriais remdamosi jos priėmė ir taiko šiame reglamente apibrėžtos srities Sąjungos teisę, visų pirma su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija. Pritarus Komisijai, Paramos biuras, vadovaudamasis SESV, taip pat turėtų galėti sudaryti darbo susitarimus ne tik su valstybėmis, sudariusiomis su Sąjunga susitarimus, kuriais remdamosi jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę. Vis dėlto jokiomis aplinkybėmis jis neturėtų savarankiškai plėtoti išorės politikos.

(25)	Paramos biurui turėtų būti taikomas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) (toliau – finansinis reglamentas), ypač jo 185 straipsnis.

(26)

Paramos biurui be apribojimų turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7) ir jis turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8).

(27)	Paramos biurui turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (9).

(28)	Paramos biuro atliekamam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10).

(29)

Būtinos nuostatos dėl Paramos biuro įkurdinimo valstybėje narėje, kurioje bus steigiama jo būstinė, ir visiems Paramos biuro darbuotojams bei jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatomos susitarime dėl būstinės. Be to, priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti kuo geresnes tinkamam Paramos biuro veikimui reikalingas sąlygas, įskaitant dėl vaikų mokymosi ir transporto, kad jis galėtų iš kuo platesnės geografinės teritorijos pritraukti aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius.

(30)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. poreikio gerinti BEPS įgyvendinimą, sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių praktiniam bendradarbiavimui prieglobsčio srityje, jį koordinuoti bei stiprinti ir teikti ir (arba) koordinuoti teikiamą operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(31)	Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės bei laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir jis turėtų būti taikomas užtikrinant Chartijos 18 straipsnyje pripažintą teisę į prieglobstį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

EUROPOS PRIEGLOBSČIO PARAMOS BIURO ĮSTEIGIMAS IR PASKIRTIS

1 straipsnis

Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimas

Siekiant padėti įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (toliau – BEPS), stiprinti valstybių narių praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio srityje ir teikti ir (arba) koordinuoti teikiamą operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, įsteigiamas Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – Paramos biuras).

2 straipsnis

Paramos biuro paskirtis

1. Paramos biuras sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių praktiniam bendradarbiavimui įvairiais prieglobsčio klausimais, jį koordinuoja bei stiprina ir padeda pagerinti BEPS įgyvendinimą. Šiuo požiūriu Paramos biuras visapusiškai dalyvauja įgyvendinant BEPS išorės aspektą.

2. Paramos biuras teikia veiksmingą operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, pasitelkdamas visus naudingus turimus išteklius; tai gali apimti ir valstybių narių suteiktų išteklių koordinavimą laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.

3. Kad galėtų teikti visapusišką paramą praktiniam bendradarbiavimui prieglobsčio srityje ir veiksmingai vykdyti savo pareigas, Paramos biuras teikia mokslinę ir techninę paramą dėl Sąjungos politikos ir teisės aktų visose tiesioginį arba netiesioginį poveikį prieglobsčiui darančiose srityse. Jis yra nepriklausomas informacijos visais su tomis sritimis susijusiais klausimais šaltinis.

4. Paramos biuras atlieka savo paskirtį tokiomis sąlygomis, kurios jam leidžia būti pavyzdžiu dėl jo turimo nepriklausomumo, jo teikiamos paramos ir skleidžiamos informacijos mokslinės bei techninės kokybės, jo procedūrų bei veiklos metodų skaidrumo bei stropumo vykdant jam pavestas pareigas ir teikiamos paramos informacinių technologijų srityje, reikalingos jo įgaliojimams vykdyti.

5. Paramos biuras glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių prieglobsčio institucijomis, nacionalinėmis imigracijos bei prieglobsčio tarnybomis ir kitomis nacionalinėmis tarnybomis, taip pat su Komisija. Paramos biuras vykdo savo pareigas nedarydamas poveikio kitoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pavestoms pareigoms ir glaudžiai bendradarbiauja su tomis įstaigomis bei su JTVPK.

6. Paramos biuras neturi jokių įgaliojimų, susijusių su valstybių narių prieglobsčio institucijų priimamais sprendimais dėl individualių prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.

2 SKYRIUS

PARAMOS BIURO PAREIGOS

1 SKIRSNIS

Parama praktiniam bendradarbiavimui prieglobsčio srityje

3 straipsnis

Geriausia praktika

Paramos biuras organizuoja, skatina ir koordinuoja veiksmus, kuriais valstybėms narėms sudaromos sąlygos keistis informacija ir nustatyti bei kaupti geriausios praktikos pavyzdžius prieglobsčio srityje.

4 straipsnis

Informacija apie kilmės valstybes

Paramos biuras organizuoja, skatina ir koordinuoja su informacija apie kilmės valstybes susijusius veiksmus, visų pirma:

skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes naudodamasis visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją;

b)	remdamasis pagal a punktą surinkta informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių;

c)	administruoja ir toliau plėtoja portalą, kuriame kaupiama informacija apie kilmės valstybes, ir užtikrina jo priežiūrą siekdamas užtikrinti skaidrumą laikantis būtinų prieigos prie tokios informacijos taisyklių pagal 42 straipsnį;

d)	rengia informacijos apie kilmės valstybes pateikimo, tikrinimo ir naudojimo bendrą formą bei bendrus metodus;

skaidriai analizuoja informaciją apie kilmės valstybes siekdamas, kad būtų skatinama suvienodinti vertinimo kriterijus, ir atitinkamais atvejais naudojasi vienos ar kelių darbo grupių posėdžių rezultatais. Ta analize nesiekiama duoti nurodymų valstybėms narėms dėl to, ar patenkinti prašymus suteikti tarptautinę apsaugą ar juos atmesti.

5 straipsnis

Parama perkeliant Sąjungoje asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga

Paramos biuras skatina, palengvina ir koordinuoja valstybių narių, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka specifinis ir neproporcingai didelis krūvis visų pirma dėl jų geografinės arba demografinės padėties, keitimąsi informacija ir kitus veiksmus, susijusius su perkėlimu Sąjungoje. Perkėlimas Sąjungoje atliekamas tik valstybių narių susitarimo pagrindu ir sutikus atitinkamam asmeniui, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, taip pat atitinkamais atvejais pasikonsultavus su JTVPK.

6 straipsnis

Parama mokymui

1. Paramos biuras rengia ir plėtoja mokymus, skirtus visų nacionalinių administracijų ir teismų, taip pat nacionalinių tarnybų, atsakingų už prieglobsčio klausimus valstybėse narėse, nariams. Dalyvavimas mokyme neturi poveikio nacionalinėms sistemoms ir procedūroms.

Tokį mokymą Paramos biuras plėtoja glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių prieglobsčio institucijomis ir, prireikus, naudojasi akademinių įstaigų ir kitų susijusių organizacijų kompetencija.

2. Paramos biuras administruoja ir plėtoja Europos mokymo programą prieglobsčio srityje atsižvelgdamas į jau toje srityje vykdomą Sąjungos bendradarbiavimą.

3. Paramos biuro organizuojami mokymai gali būti bendro pobūdžio, specialūs arba teminiai ir gali apimti dėstytojų mokymo metodiką.

4. Specialus arba teminis mokymas, skirtas žinioms ir gebėjimams prieglobsčio klausimais, apima toliau išvardytas sritis, bet jomis neapsiriboja:

a)	tarptautinės žmogaus teisės ir Sąjungos prieglobsčio srities acquis, įskaitant specialius teisinius ir teismų praktikos klausimus;

b)	nepilnamečių ir specifinių poreikių turinčių pažeidžiamų asmenų pateiktų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo klausimai;

c)	apklausos metodai;

d)	medicininių ekspertizių ir teisinių išvadų naudojimas prieglobsčio procedūrose;

e)	informacijos apie kilmės valstybes pateikimo ir naudojimo klausimai;

f)	priėmimo sąlygos, įskaitant ypatingą dėmesį, skiriamą pažeidžiamų asmenų grupėms ir kankinimo aukoms.

5. Organizuojamas mokymas turi būti aukštos kokybės ir jo metu turi būti nustatyti pagrindiniai principai bei geriausios praktikos pavyzdžiai siekiant didesnio administracinių metodų ir sprendimų bei teisinės praktikos suderinamumo, visapusiškai gerbiant nacionalinių teismų nepriklausomumą.

6. Laikydamasis metinėje darbo programoje nurodyto specialiųjų mokymų ir pratybų tvarkaraščio, Paramos biuras rengia 15 straipsnyje nurodyto prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertams specialiuosius mokymus, susijusius su jų pareigomis ir funkcijomis, bei vykdo tų ekspertų reguliarias pratybas.

7. Bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis Paramos biuras gali rengti mokymus jų teritorijoje.

7 straipsnis

Parama BEPS išorės aspektams įgyvendinti

Pritariant Komisijai, Paramos biuras koordinuoja keitimąsi informacija ir kitus veiksmus, susijusius su BEPS išorės aspekto priemonių ir mechanizmų įgyvendinimo klausimais.

Paramos biuras koordinuoja keitimąsi informacija ir kitus veiksmus dėl valstybių narių vykdomo perkėlimo, kad būtų patenkinti pabėgėlių trečiosiose šalyse tarptautinės apsaugos poreikiai ir parodytas solidarumas su juos priimančiomis valstybėmis.

Pagal savo įgaliojimus bei vadovaudamasis 49 straipsniu Paramos biuras gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis valdžios institucijomis techniniais klausimais, visų pirma, kad būtų skatinama ir padedama stiprinti trečiųjų šalių prieglobsčio ir priėmimo sistemų pajėgumus ir įgyvendinti regionines apsaugos programas, bei vykdyti kitus veiksmus, kuriais siekiama tvarių sprendimų.

2 SKIRSNIS

Parama valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis

8 straipsnis

Ypatingas krūvis prieglobsčio ir priėmimo sistemoms

Paramos biuras koordinuoja ir remia bendrus veiksmus padedant valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms, kurioms tenka ypatingas krūvis, dėl kurio jų priėmimo priemonės ir prieglobsčio sistemos turi patenkinti ypač didelius ir skubius poreikius. Toks krūvis pasižymi dideliu netikėtai atvykstančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, skaičiumi ir jis gali susidaryti dėl valstybės narės geografinės ar demografinės padėties.

9 straipsnis

Informacijos rinkimas ir analizė

1. Kad galėtų įvertinti ypatingą krūvį patiriančių valstybių narių poreikius, Paramos biuras renka, visų pirma remdamasis valstybių narių, JTVPK ir atitinkamais atvejais kitų susijusių organizacijų pateikta informacija, reikiamą informaciją, leidžiančią nustatyti, parengti ir apibrėžti 10 straipsnyje nurodytas neatidėliotinas priemones, kurios padėtų susidoroti su tokiu krūviu.

2. Remdamasis valstybių narių, kurioms tenka ypatingas krūvis, pateiktais duomenimis, Paramos biuras sistemingai identifikuoja, renka ir analizuoja informaciją, susijusią su turimomis struktūromis ir personalu, ypač vertimo raštu ir žodžiu srityje, informaciją apie kilmės valstybes ir paramą nagrinėjant ir administruojant prieglobsčio bylas ir tų valstybių narių, kurioms tenka ypatingas krūvis, pajėgumus prieglobsčio srityje, siekiant paskatinti įvairių valstybių narių prieglobsčio institucijas greitai ir patikimai keistis informacija.

3. Paramos biuras analizuoja duomenis apie didelį netikėtai atvykusių trečiųjų šalių piliečių skaičių, dėl kurio prieglobsčio ir priėmimo sistemoms gali tekti ypatingas krūvis, ir užtikrina, kad valstybės narės ir Komisija greitai keistųsi svarbia informacija. Paramos biuras naudojasi jau veikiančiomis išankstinio perspėjimo sistemomis bei mechanizmais ir prireikus savo tikslams įdiegia išankstinio perspėjimo sistemą.

10 straipsnis

Paramos veiksmai valstybėms narėms

Atitinkamų valstybių narių prašymu Paramos biuras koordinuoja paramos valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, veiksmus, įskaitant:

a)	veiksmus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis, sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingų nacionalinių institucijų nagrinėjamų prieglobsčio prašymų pirminei analizei atlikti;

b)	veiksmus, kuriais užtikrinama, kad valstybės narės, kurioms tenka ypatingas krūvis, galėtų suteikti reikiamas priėmimo priemones, visų pirma laikiną būstą, transportą ir medicininę pagalbą;

c)	prieglobsčio paramos grupių, kurių veiklos nuostatos išdėstytos 3 skyriuje, veiksmus.

3 SKIRSNIS

Indėlis įgyvendinant BEPS

11 straipsnis

Informacijos rinkimas ir keitimasis ja

1. Paramos biuras organizuoja, koordinuoja ir skatina valstybių narių prieglobsčio institucijų tarpusavio bei Komisijos ir valstybių narių prieglobsčio institucijų keitimąsi informacija, susijusia su visų Sąjungos prieglobsčio srities acquis priemonių įgyvendinimu. Tuo tikslu Paramos biuras gali sukurti nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių prieglobsčio srities faktines, teisines ir teismų praktikos duomenų bazes, inter alia, naudodamasis galiojančiomis nuostatomis. Nedarant poveikio Paramos biuro veiklai pagal 15 ir 16 straipsnius, tokiose duomenų bazėse nesaugomi jokie asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai tokius duomenis Paramos biuras surinko iš viešai prieinamų dokumentų.

2. Visų pirma Paramos biuras renka informaciją apie:

a)	tai, kaip nacionalinės administracijos ir institucijos nagrinėja prašymus suteikti tarptautinę apsaugą;

b)	prieglobsčio srities nacionalinę teisę ir jos raidą, įskaitant teismų praktiką.

12 straipsnis

Ataskaitos ir kiti Paramos biuro dokumentai

1. Kiekvienais metais, deramai atsižvelgęs į iš kitų susijusių šaltinių jau gautą informaciją, Paramos biuras rengia ataskaitą dėl prieglobsčio padėties Sąjungoje. Toje ataskaitoje Paramos biuras įvertina pagal šį reglamentą atliktos veiklos rezultatus ir bendrai šiuos rezultatus palygina, kad būtų pagerinta BEPS kokybė ir padidintas jos nuoseklumas bei veiksmingumas.

2. Laikydamasis savo darbo programos arba administracinės valdybos ar Komisijos prašymu, deramai atsižvelgęs į valstybių narių ar Europos Parlamento pareikštą nuomonę ir glaudžiai konsultuodamasis su savo darbo grupėmis bei Komisija, Paramos biuras gali patvirtinti techninius dokumentus dėl Sąjungos prieglobsčio srities priemonių įgyvendinimo, įskaitant gaires ir veiklos vadovus. Kai tokiuose techniniuose dokumentuose daroma nuoroda į tarptautinę pabėgėlių teisę, deramai atsižvelgiama į atitinkamas JTVPK gaires. Šiais dokumentais nesiekiama duoti nurodymų valstybėms narėms dėl to, ar patenkinti prašymus suteikti tarptautinę apsaugą ar juos atmesti.

3 SKYRIUS

PRIEGLOBSČIO PARAMOS GRUPĖS

13 straipsnis

Koordinavimas

1. Ypatingą krūvį patirianti valstybė narė ar valstybės narės gali pateikti prašymą Paramos biurui atsiųsti prieglobsčio paramos grupę. Prašymą pateikusi valstybė narė ar valstybės narės visų pirma pagal 18 straipsnio 1 dalį apibūdina padėtį, nurodo prašymo atsiųsti paramos grupę tikslus ir numatomus su siuntimu susijusius poreikius.

2. Atsakydamas į tokį prašymą, Paramos biuras gali koordinuoti būtiną techninę ir operatyvinę pagalbą prašymą pateikusiai valstybei narei ar valstybėms narėms ir ribotam laikui į tos valstybės narės ar tų valstybių narių teritoriją nusiųsti prieglobsčio paramos grupę remdamasis 18 straipsnyje nurodytu operatyviniu planu.

14 straipsnis

Techninė pagalba

Atliekant 10 straipsnyje nurodytus paramos valstybėms narėms veiksmus, prieglobsčio paramos grupių nariai dalijasi kompetencija, kaip susitarta 18 straipsnyje nurodytame operatyviniame plane, visų pirma srityse, susijusiose su vertimu žodžiu, informacija apie kilmės valstybes ir žiniomis nagrinėjant ir administruojant prieglobsčio bylas.

15 straipsnis

Prieglobsčio pagalbos rezervas

1. Vykdomojo direktoriaus siūlymu administracinė valdyba trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių jos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl ekspertų, skiriamų į prieglobsčio paramos grupes (prieglobsčio pagalbos rezervas), profilio ir bendro skaičiaus. Paramos biuras sudaro vertėjų žodžiu sąrašą, kuris yra prieglobsčio pagalbos rezervo dalis. Ta pati procedūra taikoma vėlesniems prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertų profilio ir bendro skaičiaus pakeitimams.

2. Valstybės narės prisideda prie prieglobsčio pagalbos rezervo sudarydamos nacionalinių ekspertų rezervą, į kurį įtraukia reikiamą profilį atitinkančius ekspertus, ir siūlydamos reikiamo profilio ekspertus.

Valstybės narės padeda Paramos biurui atrinkti vertėjus į vertėjų žodžiu sąrašą.

Valstybės narės turi galimybę siųsti vertėjus žodžiu arba teikti jų paslaugas pasitelkdamos vaizdo konferenciją.

16 straipsnis

Siuntimas

1. Ekspertą siunčianti valstybė narė pasilieka teisę savarankiškai nuspręsti dėl ekspertų (nacionalinio rezervo) skaičiaus ir profilio bei jų siuntimo trukmės. Paramos biuro prašymu, valstybės narės skiria tuos ekspertus, kuriuos galima siųsti, nebent jos susiduria su situacija, kuri turėtų esminės įtakos nacionalinių pareigų vykdymui, pavyzdžiui, neliktų pakankamai darbuotojų atlikti asmenų, pateikusių prašymus suteikti tarptautinę apsaugą, padėties nustatymo procedūras. Paramos biuro prašymu, valstybės narės kuo greičiau praneša į nacionalinį rezervą įtrauktų ekspertų, kuriuos kuo greičiau gali skirti dirbti prieglobsčio paramos grupės nariais, skaičių, pavardes ir profilius.

2. Spręsdamas dėl siunčiamos prieglobsčio paramos grupės sudėties, vykdomasis direktorius atsižvelgia į ypatingas aplinkybes, su kuriomis susidūrė prašymą pateikusi valstybė narė. Prieglobsčio paramos grupė sudaroma laikantis 18 straipsnyje nurodyto operatyvinio plano.

17 straipsnis

Sprendimo dėl siuntimo priėmimo procedūra

1. Prireikus, vykdomasis direktorius gali siųsti Paramos biuro ekspertus padėčiai prašymą pateikusioje valstybėje narėje įvertinti.

2. Vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja administracinę valdybą apie visus pateiktus prašymus atsiųsti prieglobsčio paramos grupes.

3. Kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo, vykdomasis direktorius priima sprendimą dėl prašymo atsiųsti prieglobsčio paramos grupes. Apie sprendimą vykdomasis direktorius raštu tuo pačiu metu praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir administracinei valdybai, nurodydamas pagrindinius jo motyvus.

4. Jei vykdomasis direktorius nusprendžia siųsti vieną ar daugiau prieglobsčio paramos grupių, pagal 18 straipsnį Paramos biuras ir prašymą pateikusi valstybė narė nedelsdami parengia operatyvinį planą.

5. Susitarus dėl to plano, vykdomasis direktorius informuoja valstybes nares, kurių ekspertai dalyvaus prieglobsčio paramos grupėse, apie reikiamą jų skaičių ir profilį. Ta informacija pateikiama raštu 19 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams kontaktiniams asmenims, nurodant numatomą siuntimo datą. Jiems taip pat išsiunčiama operatyvinio plano kopija.

6. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti pareigų, sprendimus dėl prieglobsčio paramos grupių siuntimo priima jį pavaduojantis skyriaus vadovas.

18 straipsnis

Operatyvinis planas

1. Vykdomasis direktorius ir prašymą pateikusi valstybė narė susitaria dėl operatyvinio plano, kuriame išsamiai išdėstomos prieglobsčio paramos grupių siuntimo sąlygos. Operatyvinį planą sudaro:

a)	padėties aprašas, modus operandi ir siuntimo tikslai, įskaitant veiklos tikslą;

b)	numatoma grupių siuntimo trukmė;

c)	geografinė atsakomybės zona prašymą pateikusioje valstybėje narėje, į kurią bus siunčiamos grupės;

d)	grupių narių užduočių ir jiems skirtų specialių nurodymų, įskaitant susijusius su duomenų bazėmis ir įranga, kuriomis jie turi teisę naudotis prašymą pateikusioje valstybėje narėje, aprašas; ir

e)	grupių sudėtis.

2. Operatyvinis planas keičiamas arba tikslinamas tik pritarus vykdomajam direktoriui ir prašymą pateikusiai valstybei narei. Iš dalies pakeisto ar patikslinto operatyvinio plano kopiją Paramos biuras nedelsdamas siunčia dalyvaujančioms valstybėms narėms.

19 straipsnis

Nacionalinis kontaktinis asmuo

Kiekviena valstybė narė paskiria už ryšius su Paramos biuru visais prieglobsčio paramos grupių klausimais atsakingą nacionalinį kontaktinį asmenį.

20 straipsnis

Sąjungos kontaktinis asmuo

1. Vykdomasis direktorius vieną ar kelis Paramos biuro ekspertų paskiria už koordinavimą atsakingais Sąjungos kontaktiniais asmenimis. Vykdomasis direktorius informuoja priimančiąją valstybę narę apie tokį paskyrimą.

2. Sąjungos kontaktinis asmuo padeda Paramos biuro vardu spręsti visus su prieglobsčio paramos grupių siuntimu susijusius klausimus. Visų pirma Sąjungos kontaktinis asmuo:

a)	tarpininkauja tarp Paramos biuro ir priimančiosios valstybės narės;

b)	tarpininkauja tarp Paramos biuro bei prieglobsčio paramos grupių narių ir Paramos biuro vardu teikia paramą sprendžiant visus su tų grupių siuntimo sąlygomis susijusius klausimus;

c)	stebi, ar tinkamai įgyvendinamas operatyvinis planas; ir

d)	atsiskaito Paramos biurui dėl visų prieglobsčio paramos grupių siuntimo aspektų.

3. Vykdomasis direktorius gali įgalioti Sąjungos kontaktinį asmenį padėti spręsti su operatyvinio plano įgyvendinimu ir prieglobsčio paramos grupių siuntimu susijusius ginčus.

4. Vykdydamas savo pareigas Sąjungos kontaktinis asmuo laikosi tik Paramos biuro nurodymų.

21 straipsnis

Civilinė atsakomybė

1. Kai prieglobsčio paramos grupės nariai veikia priimančioje valstybėje narėje, ta valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už galimą jų veiklos metu padarytą žalą.

2. Kai tokia žala padaroma dėl didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į siunčiančiąją valstybę narę, kad ši jai kompensuotų sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiesiems arba asmenims, turintiems teisę jas gauti nukentėjusiųjų vardu.

3. Nedarant poveikio naudojimuisi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, kiekviena valstybė narė atsisako visų pretenzijų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl patirtos žalos, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

4. Visus valstybių narių ginčus dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo, kurių nepavyksta išspręsti jų tarpusavio derybomis, šios valstybės narės pagal SESV 273 straipsnį perduoda spręsti Teisingumo Teismui.

5. Nedarant poveikio naudojimuisi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, Paramos biuras padengia išlaidas, susijusias su žala, padaryta Paramos biuro įrangai grupių veiklos metu, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

22 straipsnis

Baudžiamoji atsakomybė

Prieglobsčio paramos grupės veiklos metu prieglobsčio paramos grupės nariams taikomos tos pačios sąlygos, susijusios su jų arba prieš juos įvykdytais nusikaltimais, kurios taikomos priimančiosios valstybės narės pareigūnams.

23 straipsnis

Išlaidos

Kai valstybės narės skiria savo ekspertus į siunčiamas prieglobsčio paramos grupes, Paramos biuras padengia išlaidas, susijusias su:

a)	kelione iš siunčiančiosios į priimančiąją valstybę narę ir iš priimančiosios į siunčiančiąją valstybę narę;

b)	skiepijimu;

c)	reikalaujamu specialiu draudimu;

d)	sveikatos priežiūra;

e)	dienpinigiais, įskaitant apgyvendinimą;

f)	technine Paramos biuro įranga; ir

g)	ekspertų atlyginimais.

4 SKYRIUS

PARAMOS BIURO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

24 straipsnis

Paramos biuro administracinė ir valdymo struktūra

Paramos biuro administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)	administracinė valdyba;

b)	Paramos biuro vykdomasis direktorius ir personalas.

Paramos biuro administracinę ir valdymo struktūrą gali sudaryti ir vykdomasis komitetas, jei jis įsteigtas pagal 29 straipsnio 2 dalį.

25 straipsnis

Administracinės valdybos sudėtis

1. Kiekviena valstybė narė, kuriai šis reglamentas yra privalomas, skiria po vieną administracinės valdybos narį; du narius skiria Komisija.

2. Kiekvieną administracinės valdybos narį gali atstovauti arba dalyvauti kartu su juo jo pakaitinis narys; dalyvaudamas kartu su nariu pakaitinis narys neturi balsavimo teisės.

3. Administracinės valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų patirtį, profesines pareigas ir aukšto lygio kompetenciją prieglobsčio srityje.

4. JTVPK atstovas yra balsavimo teisės neturintis administracinės valdybos narys.

5. Administracinės valdybos narių kadencija yra treji metai. Jie gali būti skiriami kitai kadencijai. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, nariai savo pareigas eina iki jie paskiriami kitai kadencijai arba pakeičiami.

26 straipsnis

Administracinės valdybos pirmininkas

1. Administracinė valdyba iš savo balsavimo teisę turinčių narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė yra treji metai; ją galima pratęsti tik vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu pirmininkas arba pavaduotojas netenka administracinės valdybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi jų kadencija.

27 straipsnis

Administracinės valdybos posėdžiai

1. Administracinės valdybos posėdžius sušaukia pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja vykdomasis direktorius. JTVPK atstovas posėdžiuose nedalyvauja, kai administracinė valdyba atlieka 29 straipsnio 1 dalies b, h, i, j ir m punktuose bei 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas ir kai valdyba priima sprendimus skirti finansinių išteklių veiklai, kuri suteiks Paramos biurui galimybę naudotis JTVPK kompetencija prieglobsčio srityje, kaip nurodyta 50 straipsnyje, finansuoti.

2. Administracinė valdyba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, valdybos posėdžiai rengiami jos pirmininko iniciatyva arba trečdalio jos narių prašymu.

3. Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

Danija kviečiama dalyvauti administracinės valdybos posėdžiuose.

4. Laikantis darbo tvarkos taisyklių nuostatų administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

5. Paramos biuras vykdo administracinės valdybos sekretoriato paslaugas.

28 straipsnis

Balsavimo tvarka

1. Jei nenustatyta kitaip, administracinė valdyba priima sprendimus absoliučia balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi po vieną balsą. Jei narys nedalyvauja, jo balsavimo teise turi teisę pasinaudoti jo pakaitinis narys.

2. Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.

3. Pirmininkas dalyvauja balsavime.

4. Valstybės narės, kurios taiko ne visą Sąjungos acquis prieglobsčio srityje, nedalyvauja balsavime, kai administracinės valdybos prašoma priimti 29 straipsnio 1 dalies e punktui priskiriamus sprendimus ir kai atitinkamas techninis dokumentas susijęs išimtinai su Sąjungos prieglobsčio srities priemone, kuri joms nėra privaloma.

5. Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu ir, prireikus, kvorumo reikalavimai.

29 straipsnis

Administracinės valdybos funkcijos

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Paramos biuras vykdytų jam pavestas pareigas. Ji yra Paramos biuro veiklos planavimo ir priežiūros organas. Ji visų pirma:

a)	trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių dauguma patvirtina darbo tvarkos taisykles, prieš tai gavusi Komisijos nuomonę;

b)	pagal 30 straipsnį paskiria vykdomąjį direktorių; taiko drausmines priemones vykdomajam direktoriui ir prireikus sustabdo jo įgaliojimus arba atleidžia iš pareigų;

c)	patvirtina metinę bendrąją Paramos biuro veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kitų metų birželio 15 d. išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams. Metinė bendroji ataskaita skelbiama viešai;

d)	patvirtina metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą pagal 12 straipsnio 1 dalį. Ta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui. Taryba ir Komisija gali prašyti, kad joms taip pat būtų pateikta ta ataskaita;

e)	patvirtina 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus;

remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu ir gavusi Komisijos nuomonę, ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. trijų ketvirtadalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma patvirtina kitų metų Paramos biuro darbo programą ir išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ta darbo programa patvirtinama laikantis metinės Sąjungos biudžeto sudarymo procedūros ir Sąjungos teisėkūros programos prieglobsčio srityje;

g)	vykdo 5 skyriuje nustatytas su Paramos biuro biudžetu susijusias funkcijas;

h)	pagal šio reglamento 42 straipsnį patvirtina išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles;

i)	pagal 38 straipsnį patvirtina Paramos biuro personalo politiką;

j)	paprašiusi Komisijos pateikti nuomonę, patvirtina daugiametį personalo politikos planą;

k)	priima visus sprendimus dėl šiame reglamente nustatytų Paramos biuro įgaliojimų vykdymo;

l)	priima visus sprendimus dėl šiame reglamente numatytų informacinių sistemų, įskaitant 4 straipsnio c punkte nurodytą informacinį portalą, sukūrimo ir, prireikus, plėtros; ir

m)	priima visus sprendimus dėl Paramos biuro vidaus struktūrų sukūrimo ir, prireikus, keitimo.

2. Administracinė valdyba gali įsteigti vykdomąjį komitetą, kuris padėtų jai ir vykdomajam direktoriui parengti administracinės valdybos sprendimus, darbo programą ir planuoti veiklą, taip pat, prireikus skubiais atvejais, valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus.

Tokį vykdomąjį komitetą sudaro iš administracinės valdybos narių paskirti aštuoni nariai, kurių vienas yra Komisijai atstovaujantis administracinės valdybos narys. Vykdomojo komiteto narių kadencija yra tokia pati kaip ir administracinės valdybos narių kadencija.

Vykdomojo komiteto prašymu JTVPK atstovai arba kiti asmenys, kurių nuomonė gali būti svarbi, gali dalyvauti vykdomojo komiteto posėdžiuose neturėdami balsavimo teisės.

Rengdamas Paramos biuro darbo tvarkos taisykles Paramos biuras nustato vykdomojo komiteto darbo procedūras ir viešai tas procedūras skelbia.

30 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas

1. Vykdomąjį direktorių iš reikalavimus atitinkančių kandidatų, atrinktų Komisijai surengus atvirą konkursą, penkerių metų laikotarpiui skiria administracinė valdyba. Taikant tą atrankos procedūrą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur bus skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Administracinė valdyba gali reikalauti surengti naują procedūrą, jei, jos manymu, nė vienas į pirmąjį sąrašą įrašytas kandidatas nėra tinkamas eiti pareigas. Vykdomasis direktorius skiriamas atsižvelgiant į jo asmeninius privalumus, patirtį prieglobsčio srityje ir administracinius bei vadybinius gebėjimus. Prieš paskiriant administracinės valdybos atrinktą kandidatą į pareigas, jis kviečiamas perskaityti pranešimą kompetentingo Europos Parlamento komiteto ar komitetų nariams ir atsakyti į jų klausimus.

Po to pranešimo Europos Parlamentas gali priimti nuomonę, kurioje išdėstytas jo požiūris į atrinktą kandidatą. Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą, kaip buvo atsižvelgta į tą nuomonę. Iki kandidato paskyrimo ši nuomonė laikoma asmenine konfidencialia nuomone.

Per devynis paskutinius vykdomojo direktoriaus penkerių metų kadencijos mėnesius Komisija atlieka vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama:

—	vykdomojo direktoriaus darbo rezultatams, ir

—	Paramos biuro pareigoms ir poreikiams artimiausiems metams.

2. Atsižvelgdama į tą vertinimą ir tik tais atvejais, kai tokį pratęsimą pateisina Paramos biuro paskirtis ir poreikiai, administracinė valdyba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

3. Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Per mėnesį iki tokio jo kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius kviečiamas perskaityti pranešimą kompetentingo Europos Parlamento komiteto ar komitetų nariams ir atsakyti į jų klausimus.

31 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1. Paramos biurą administruoja nepriklausomai savo funkcijas vykdantis vykdomasis direktorius. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito administracinei valdybai.

2. Nedarant poveikio Komisijos, administracinės valdybos ar vykdomojo komiteto, jei jis įsteigtas, įgaliojimams, vykdomasis direktorius neprašo ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3. Vykdomasis direktorius, jo paprašius, pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą Europos Parlamentui. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4. Vykdomasis direktorius yra teisinis Paramos biuro atstovas.

5. Vykdomajam direktoriui gali padėti vienas arba daugiau skyriaus vadovų. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jį pavaduoja vienas iš skyriaus vadovų.

6. Vykdomasis direktorius atsako už administracinį Paramos biuro valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų pareigų vykdymą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)	kasdienį Paramos biuro administravimą;

b)	Paramos biuro darbo programų nustatymą, prieš tai gavus Komisijos nuomonę;

c)	administracinės valdybos priimtų darbo programų ir sprendimų įgyvendinimą;

d)	4 straipsnio b punkte numatytų ataskaitų dėl kilmės valstybių rengimą;

e)	pagal 37 straipsnį administracinės valdybos priimamo Paramos biuro finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių projekto rengimą;

f)	numatomų Paramos biuro pajamų ir išlaidų sąmatos ir biudžeto vykdymo projekto rengimą;

g)	38 straipsnyje nustatytų įgaliojimų Paramos biuro personalo atžvilgiu vykdymą;

h)	visų sprendimų dėl šiame reglamente numatytų informacinių sistemų, įskaitant 4 straipsnio c punkte nurodytą informacinį portalą, administravimo priėmimą;

i)	visų sprendimų dėl Paramos biuro vidaus struktūrų valdymo priėmimą; ir

51 straipsnyje nurodyto konsultacinio forumo veiklos koordinavimą ir veiklą. Siekdamas šio tikslo vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, pirmiausia priima konsultacinio forumo įsteigimo planą. Oficialiai jį įsteigus, vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su konsultaciniu forumu, priima veiklos planą, kuriame numatomos taisyklės, reglamentuojančios konsultacijų dažnumą bei pobūdį, ir 51 straipsnio įgyvendinimo organizaciniai mechanizmai. Taip pat susitariama dėl skaidrių dalyvavimo konsultacinio forumo veikloje kriterijų.

32 straipsnis

Darbo grupės

1. Vykdydamas šiame reglamente nustatytus įgaliojimus, Paramos biuras gali įkurti darbo grupes, sudarytas iš valstybių narių prieglobsčio srities institucijų ekspertų, įskaitant teisėjus. Paramos biuras sudaro darbo grupes 4 straipsnio e punkto ir 12 straipsnio 2 dalies tikslais. Ekspertus gali pakeisti kartu su jais skiriami pakaitiniai nariai.

2. Komisija turi teisę dalyvauti darbo grupių veikloje. Atsižvelgiant į svarstomų klausimų pobūdį, visuose arba tam tikruose Paramos biuro darbo grupių posėdžiuose gali dalyvauti JTVPK atstovai.

3. Darbo grupės gali kviesti į posėdžius visus asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, įskaitant prieglobsčio srityje dirbančius pilietinės visuomenės atstovus.

5 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

33 straipsnis

Biudžetas

1. Visų Paramos biuro pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į Paramos biuro biudžetą.

2. Paramos biuro biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3. Neatmetant kitų išteklių galimybės, Paramos biuro pajamas sudaro:

a)	į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)	valstybių narių savanoriški įnašai;

c)	mokesčiai už leidinius ir kitas Paramos biuro teikiamas paslaugas;

d)	asocijuotųjų valstybių įnašai.

4. Paramos biuro išlaidas sudaro darbuotojų atlyginimai, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos sąnaudos.

34 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Paramos biuro pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį administracinei valdybai.

2. Remdamasi tuo projektu, administracinė valdyba sudaro kitų finansinių metų Paramos biuro pajamų ir išlaidų sąmatos preliminarų projektą.

3. Paramos biuro pajamų ir išlaidų sąmatos preliminarus projektas išsiunčiamas Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 10 d. Galutinį sąmatos projektą kartu su etatų plano projektu administracinė valdyba išsiunčia Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d.

4. Sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

5. Remdamasi šia sąmata Komisija įtraukia į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, sąmatas, kurias laiko būtinomis etatų planui, ir subsidijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto, sumą.

6. Biudžeto valdymo institucija leidžia skirti asignavimus Paramos biuro subsidijai.

7. Biudžeto valdymo institucija patvirtina Paramos biuro etatų planą.

8. Paramos biuro biudžetą priima administracinė valdyba. Galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, Paramos biuro biudžetas tampa galutiniu. Prireikus, biudžetas atitinkamai patikslinamas.

9. Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti projektus, kurie finansiniu požiūriu gali turėti didelės reikšmės jos biudžeto finansavimui, visų pirma, kai projektai susiję su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai ji praneša Komisijai.

10. Pranešusi apie ketinimą pateikti nuomonę, viena iš biudžeto valdymo institucijų ją išsiunčia administracinei valdybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

35 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1. Paramos biuro biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius išsiunčia biudžeto valdymo institucijai visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią reikiamą informaciją.

36 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1. Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Paramos biuro apskaitos pareigūnas siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

2. Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Paramos biuro preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat išsiunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Gavęs Audito Rūmų pagal Finansinio reglamento 129 straipsnį pateiktas pastabas dėl Paramos biuro preliminarių finansinių ataskaitų, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia Paramos biuro galutines finansines ataskaitas ir perduoda jas administracinei valdybai, kad ši pateiktų nuomonę.

4. Administracinė valdyba pateikia nuomonę dėl Paramos biuro galutinių finansinių ataskaitų.

5. Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su administracinės valdybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6. Galutinės finansinės ataskaitos yra skelbiamos.

7. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius pateikia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Jis taip pat išsiunčia šį atsakymą administracinei valdybai.

8. Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai, kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje.

9. Iki n + 2 metų gegužės 15 d., remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, Europos Parlamentas patvirtina vykdomajam direktoriui, kad n finansinių metų biudžetas įvykdytas.

37 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Paramos biurui taikytinas finansines taisykles priima administracinė valdyba. Šios taisyklės negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (11), nebent tai būtų reikalinga Paramos biuro veiklai ir prieš tai gavus Komisijos sutikimą.

6 SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL PERSONALO

38 straipsnis

Personalas

1. Paramos biuro personalui, įskaitant vykdomąjį direktorių, taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatytos Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (12) (toliau – Tarnybos nuostatai), bei šiems tarnybos nuostatams bei įdarbinimo sąlygoms įgyvendinti bendrai Sąjungos institucijų priimtos taisyklės.

2. Komisijai pritarus, administracinė valdyba priima Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytas būtinas įgyvendinimo priemones.

3. Savo personalo atžvilgiu Paramos biuras vykdo įgaliojimus, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikti paskyrimų institucijai, pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas – darbo sutartis sudaryti įgaliotai institucijai.

4. Administracinė valdyba priima nuostatas dėl valstybių narių deleguotų nacionalinių ekspertų laikino įdarbinimo Paramos biure.

39 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Paramos biurui taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

7 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis

Teisinis statusas

1. Paramos biuras yra Sąjungos įstaiga. Jis turi juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Paramos biuras naudojasi kuo plačiausiu juridiniams asmenims nacionalinės teisės aktais pripažintu veiksnumu. Visų pirma jis gali įsigyti ir perleisti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir būti teismo proceso šalimi.

3. Paramos biurui atstovauja vykdomasis direktorius.

41 straipsnis

Kalbų vartojimas

1. Paramos biurui taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (13), nuostatos.

2. Nedarant poveikio pagal SESV 342 straipsnį priimtiems sprendimams, 29 straipsnio 1 dalies c ir f punktuose nurodytos metinė bendroji Paramos biuro veiklos ataskaita ir metinė darbo programa rengiamos visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis.

3. Paramos biuro veiklai būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

42 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1. Paramos biuro dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio dienos administracinė valdyba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3. Dėl Paramos biuro pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

4. Paramos biuro atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

43 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos

1. Paramos biuras taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (14), išdėstytus saugumo principus, inter alia, nuostatas dėl keitimosi įslaptinta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

2. Paramos biuras taip pat taiko Komisijos priimtus ir įgyvendinamus saugumo principus, susijusius su neįslaptintos konfidencialios informacijos tvarkymu.

44 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika, be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Paramos biuras prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo ir nedelsdamas priima reikiamas visam Paramos biuro personalui taikomas nuostatas.

3. Sprendimuose dėl finansavimo ir įgyvendinimo susitarimuose bei dokumentuose aiškiai numatoma, kad prireikus Audito Rūmai bei OLAF gali atlikti Paramos biuro skiriamo finansavimo gavėjų ir už jo paskirstymą atsakingų pareigūnų dokumentų patikrinimus vietoje.

45 straipsnis

Nuostatos dėl atsakomybės

1. Paramos biuro sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriama priimti sprendimus pagal bet kurią Paramos biuro sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3. Deliktinės atsakomybės atveju, Paramos biuras pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas sukelia jo tarnybos ar jo tarnautojai.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriama spręsti su 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimu susijusius ginčus.

5. Asmeninė Paramos biuro tarnautojų atsakomybė Paramos biurui reglamentuojama jiems taikytinomis Tarnybos nuostatų nuostatomis.

46 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2014 m. birželio 19 d., remdamasis įgaliojimais, administracinės valdybos suteiktais pritariant Komisijai, Paramos biuras paveda atlikti jo veiklos rezultatų nepriklausomą išorės vertinimą. Vertinamas Paramos biuro poveikis praktiniam bendradarbiavimui prieglobsčio srityje ir BEPS. Vertinime tinkamai atsižvelgiama į pagal įgaliojimus padarytą pažangą, be kita ko, įvertinant, ar reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą solidarumą ir pasidalyti atsakomybe su valstybėmis narėmis, kurioms tenka ypatingas krūvis. Visų pirma nagrinėjama, ar reikia keisti Paramos biuro įgaliojimus ir kokios būtų tokio keitimo finansinės pasekmės, ir vertinama, ar administracinė struktūra pritaikyta vykdyti Paramos biuro pareigas. Vertinant atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomones tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu.

2. Administracinė valdyba, pritarus Komisijai, priima sprendimą dėl būsimų vertinimų tvarkaraščio, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus.

47 straipsnis

Administracinė kontrolė

Pagal SESV 228 straipsnį Paramos biuro veiklą kontroliuoja ombudsmenas.

48 straipsnis

Bendradarbiavimas su Danija

Paramos biuras sudaro palankias sąlygas operatyviniam bendradarbiavimui su Danija, įskaitant keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais jo veiklos srityje.

49 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis ir asocijuotosiomis šalimis

1. Paramos biuras pasirengęs bendradarbiauti su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija, kuriems suteikiamos stebėtojų teisės. Sudaromi susitarimai, kuriais nustatomi šių valstybių dalyvavimo Paramos biuro veikloje pobūdis, mastas ir taisyklės. Be kitų nuostatų, šiuose susitarimuose numatomos nuostatos dėl dalyvavimo įgyvendinant Paramos biuro iniciatyvas, finansinių įnašų ir personalo. Tų susitarimų nuostatos dėl personalo visais atvejais turi atitikti Tarnybos nuostatus.

2. Paramos biuras, vadovaudamasis Sąjungos išorės santykių politika ir tiek, kiek reikia jo pareigoms atlikti, pritarus Komisijai ir pagal savo įgaliojimus sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų šalių, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, operatyviniam bendradarbiavimui su jo veikla susijusiais klausimais ir taip pat pagal darbo susitarimus, sudarytus remiantis atitinkamomis SESV nuostatomis, gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių institucijomis, kompetentingomis sprendžiant techninius klausimus šiuo reglamentu reglamentuojamose srityse.

50 straipsnis

Bendradarbiavimas su JTVPK

Pagal darbo susitarimus, sudarytus su JTVPK, Paramos biuras bendradarbiauja su JTVPK šiuo reglamentu reglamentuojamose srityse. Paramos biuro vardu administracinė valdyba priima sprendimus dėl darbo susitarimų, įskaitant jų poveikį biudžetui.

Be to, administracinė valdyba gali nuspręsti, kad Paramos biuras gali skirti finansinių išteklių, kad padengtų darbo susitarimuose nenumatytas JTVPK veiklos išlaidas. Jie yra išskirtinių Paramos biuro ir JTVPK bendradarbiavimo santykių, apibrėžtų šiame straipsnyje ir 2 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 32 straipsnio 2 dalyje, aspektas. Kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 75 straipsnyje, taikomos atitinkamos Finansinio reglamento nuostatos ir jo įgyvendinimo taisyklės.

51 straipsnis

Konsultacinis forumas

1. Paramos biuras glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis kompetentingomis įstaigomis, dalyvaujančiomis vykdant prieglobsčio politiką vietos, regionų, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu lygiu, ir šiuo tikslu įkuria konsultacinį forumą.

2. Konsultacinis forumas yra keitimosi informacija ir žinių kaupimo priemonė. Jis užtikrina glaudų Paramos biuro ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dialogą.

3. Konsultacinis forumas yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal 1 dalį. Paramos biuras kreipiasi į konsultacinio forumo narius atsižvelgdamas į konkrečius poreikius, susijusius su Paramos biuro veikloje nurodytomis prioritetinėmis sritimis.

JTVPK ex officio yra konsultacinio forumo narys.

4. Paramos biuras prašo konsultacinio forumo visų pirma:

a)	teikti administracinei valdybai pasiūlymus dėl metinės darbo programos, priimamos pagal 29 straipsnio1 dalies f punktą;

b)	teikti atsiliepimus administracinei valdybai ir siūlyti tolesnes priemones, susijusias su 29 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta metine ataskaita ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta metine prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaita; ir

c)	pranešti vykdomajam direktoriui ir administracinei valdybai Paramos biuro darbui svarbių konferencijų, seminarų ir posėdžių rezultatus bei rekomendacijas.

5. Konsultacinio forumo posėdžiai rengiami bent kartą per metus.

52 straipsnis

Bendradarbiavimas su Frontex, FRA, kitomis Sąjungos įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis

Paramos biuras bendradarbiauja su Sąjungos įstaigomis, vykdančiomis su jo veiklos sritimi susijusią veiklą, visų pirma su Frontex ir FRA, taip pat su šiuo reglamentu reglamentuojamose srityse kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis pagal darbo susitarimus, sudarytus su jomis remiantis SESV ir nuostatomis dėl tų įstaigų kompetencijos.

Bendradarbiavimas suteikia galimybę susieti atitinkamas įstaigas ir išvengti remiantis įvairių įstaigų įgaliojimais vykdomos veiklos dubliavimosi.

53 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus administracinei valdybai, Paramos biuras sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Paramos biuro įkurdinimo ir įrangos suteikimo toje valstybėje narėje, taip pat Paramos biuro priimančiojoje valstybėje narėje taikytinos specialiosios taisyklės vykdomajam direktoriui, administracinės valdybos nariams, Paramos biuro personalui ir jų šeimos nariams. Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas Paramos biuro veiklai, įskaitant daugiakalbio europinio mokymosi ir reikiamos transporto infrastruktūros užtikrinimą.

54 straipsnis

Paramos biuro veiklos pradžia

Paramos biuras pradeda visiškai veikti ne vėliau kaip 2011 m. birželio 19 d.

Komisija atsako už Paramos biuro įsteigimą ir veiklą pradiniame etape iki šis sugebės pats vykdyti savo biudžetą.

Tuo tikslu:

—	iki vykdomasis direktorius, administracinės valdybos paskirtas vadovaujantis 30 straipsniu, pradės eiti pareigas, vykdomajam direktoriui pavestas pareigas laikinai gali eiti Komisijos pareigūnas,

—	vadovaujant laikinai direktoriaus arba vykdomojo direktoriaus pareigas einančiam asmeniui Paramos biurui pavestas pareigas gali vykdyti Komisijos pareigūnai.

Patvirtinus administracinei valdybai, laikinai direktoriaus pareigas einantis asmuo gali leisti atlikti visus iš Paramos biuro biudžete numatytų asignavimų padengiamus mokėjimus ir, patvirtinus Paramos biuro etatų planą, gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

55 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.

Priimta Strasbūre 2010 m. gegužės 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. LÓPEZ GARRIDO

(1) 2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. vasario 25 d. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

(3) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(4) OL L 131, 2008 5 21, p. 7.

(5) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(9) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(10) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(12) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(13) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

(14) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.132.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 132

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. gegužės 29d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti	1
	*	2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 438/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui	3
	*	2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo	11