31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

(1)

Valstybių narių savitarpio pagalba vykdant jų tarpusavio ir Sąjungos reikalavimus, susijusius su tam tikrais mokesčiais ir kitomis priemonėmis, prisideda prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Ji užtikrina fiskalinį neutralumą ir sudaro sąlygas valstybėms narėms šalinti tarpvalstybiniams sandoriams taikomas diskriminacines apsaugos priemones, skirtas išvengti sukčiavimo ir biudžeto nuostolių.

(2)

Nuostatos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus pirmą kartą buvo nustatytos 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvoje 76/308/EEB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, kylančias dėl operacijų, įeinančių į Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio mokesčių bei muitų susigrąžinimo (3). Ta direktyva ir ją iš dalies keičiantys aktai buvo kodifikuoti 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (4).

(3)

Nors priėmus tas nuostatas ir buvo žengtas pirmas žingsnis gerinant reikalavimų vykdymo procedūras Sąjungoje – imta derinti taikytinas nacionalines taisykles, jos pasirodė nepakankamos, kad atitiktų vidaus rinkos, susiformavusios per 30 pastarųjų metų, reikalavimus.

(4)

Siekiant geriau apsaugoti finansinius valstybių narių interesus ir vidaus rinkos neutralumą, reikia išplėsti savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus taikymo sritį įtraukiant į ją dar neįtrauktus reikalavimus, susijusius mokesčiais ir muitais, tuo tarpu siekiant išspręsti vis daugiau pateikiamų prašymų suteikti pagalbą ir pasiekti geresnių rezultatų, būtina padidinti pagalbos veiksmingumą ir efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas praktiniam jos teikimui. Šiems tikslams pasiekti reikia padaryti svarbius pritaikymus, nes vien galiojančios Direktyvos 2008/55/EB keitimo nepakaktų. Todėl tą direktyvą reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju teisės aktu, kuris būtų grindžiamas Direktyvos 2008/55/EB pasiekimais, tačiau kuriuo, jei būtina, būtų nustatomos aiškesnės ir tikslesnės taisyklės.

(5)

Aiškesnės taisyklės padėtų skatinti valstybes nares intensyviau keistis informacija. Jomis taip pat būtų užtikrinta, kad į taikymo sritį būtų įtraukti visi Sąjungos juridiniai ir fiziniai asmenys, atsižvelgiant į vis didėjantį juridinių struktūrų spektrą, įskaitant ne tik įprastas struktūras, pavyzdžiui, trestus ir fondus, bet ir bet kokią naują struktūrą, kurią valstybėse narėse gali įsteigti mokesčių mokėtojai. Be to, jos sudarytų galimybę atsižvelgti į visų formų reikalavimus, kuriuos gali pateikti valdžios institucijos, susijusius su mokesčiais, muitais, rinkliavomis, grąžinamosios išmokomis ir intervencijomis, įskaitant visus piniginius reikalavimus atitinkamam mokesčių mokėtojui ar trečiajai šaliai, kurie pakeičia pirminį reikalavimą. Aiškesnės taisyklės visų pirma reikalingos tam, kad būtų geriau apibrėžtos visų susijusių šalių teisės ir pareigos.

(6)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai vidaus teisės aktais nustatyti turimas reikalavimų vykdymo priemones. Tačiau būtina užtikrinti, kad nei nacionalinės teisės aktų skirtumai, nei kompetentingų institucijų koordinavimo stoka nekeltų pavojaus sklandžiam šioje direktyvoje numatytos savitarpio pagalbos sistemos veikimui.

(7)

Savitarpio pagalba gali būti teikiama tokiu būdu: institucija, į kurią kreipiamasi, gali suteikti prašančiajai institucijai informaciją, kurios šiai reikia reikalavimams, atsirandantiems prašančiojoje valstybėje narėje, vykdyti ir pranešti skolininkui apie visus dokumentus, susijusius su tokiais prašančiosios valstybės narės reikalavimais. Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, taip pat gali vykdyti reikalavimus, atsirandančius prašančiojoje valstybėje narėje, arba imtis prevencinių priemonių šių reikalavimų vykdymui garantuoti.

(8)

Suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, taip pat suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas, kurios yra pagrindinė galiojančių nuostatų, susijusių su pagalba, neveiksmingumo priežastis.

(9)

Turėtų būti sukurtas keitimosi informacija apie konkrečius mokesčių grąžinimo atvejus be išankstinio prašymo teisinis pagrindas. Siekiant efektyvumo valstybės narės mokesčių pareigūnams taip pat turėtų būti sudaryta galimybė prisidėti prie kitoje valstybėje narėje atliekamų administracinių tyrimų ar juose dalyvauti. Taip pat reikėtų parengti nuostatą dėl aktyvesnio tiesioginio tarnybų keitimosi informacija, kad pagalba būtų teikiama greičiau ir veiksmingiau.

(10)

Atsižvelgiant į vis didėjantį judumą vidaus rinkoje ir Sutartyje ar kituose teisės aktuose nustatytus apribojimus garantijoms, kurių galima reikalauti iš nacionalinėje teritorijoje neįsisteigusių mokesčių mokėtojų, reikėtų sudaryti daugiau galimybių prašyti reikalavimo vykdymo ar prevencinių priemonių kitoje valstybėje narėje. Kadangi reikalavimo senaties terminas yra lemiamas veiksnys, valstybėms narės turėtų būti leidžiama pateikti prašymą suteikti savitarpio pagalbą, net jei dar nebuvo išnaudotos visos prašančiosios valstybės narės vidaus priemonės reikalavimui vykdyti, inter alia, jei taikant tokias procedūras prašančiojoje valstybėje narėje kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

(11)

Nustačius bendrą prievolę perduoti prašymus ir dokumentus skaitmenine forma ir elektroniniu tinklu, taip pat tikslias prašymų ir dokumentų kalbų vartojimo taisykles, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama greičiau ir lengviau tvarkyti prašymus.

(12)

Valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykstant reikalavimo vykdymo procedūrai, atitinkamas asmuo galėtų užginčyti reikalavimą, prašančiosios valstybės narės institucijų pateiktą pranešimą arba dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą. Reikėtų nustatyti, kad tokiais atvejais atitinkamas asmuo turėtų pareikšti ieškinį kompetentingoje prašančiosios valstybės narės įstaigoje, o institucija, į kurią kreipiamasi, turėtų sustabdyti visas jos pradėtas vykdymo procedūras, kol prašančiosios valstybės narės kompetentinga įstaiga priims sprendimą, nebent prašančioji institucija paprašytų to nedaryti.

(13)

Siekiant skatinti valstybes nares skirti pakankamai išteklių kitų valstybių narių reikalavimams vykdyti, valstybė narė, į kurią kreipiamasi, turėtų turėti galimybę išreikalauti iš skolininko su reikalavimo vykdymu susijusias išlaidas.

(14)

Didžiausio efektyvumo būtų pasiekta, jei, vykdydama prašymą suteikti pagalbą, institucija, į kurią kreipiamasi, galėtų naudotis įgaliojimais, suteikiamais pagal jos nacionalinius teisės aktus, taikomus reikalavimams, susijusiems su tokiais pat ar panašiais mokesčiais ar muitais. Nesant panašaus mokesčio ar muito, tinkamiausia procedūra būtų tokia, kuri numatyta pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktus, taikomus reikalavimams, susijusiems su gyventojų pajamoms taikomu mokesčiu. Šis nacionalinės teisės aktų taikymas paprastai neturėtų galioti pirmenybei, teikiamai valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atsirandantiems reikalavimams. Tačiau turėtų būti įmanoma pirmenybę teikti kitų valstybių narių reikalavimams, remiantis atitinkamų valstybių narių susitarimu.

(15)

Senaties termino klausimais būtina supaprastinti galiojančias taisykles – nustatyti, kad senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ar pratęsimo atvejai paprastai būtų nustatomi pagal valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, galiojančius teisės aktus, išskyrus atvejus, kai senaties terminas pagal toje valstybėje galiojančius teisės aktus negali būti sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas.

(16)

Siekiant efektyvumo reikia, kad informacija, perduodama teikiant savitarpio pagalbą, gali būti naudojama kitais nei šioje direktyvoje numatyti tikslais informaciją gaunančioje valstybėje narėje, jei tai leidžiama tiek pagal informaciją suteikiančios valstybės narės, tiek pagal informaciją gaunančios valstybės narės vidaus teisės aktus.

(17)

Ši direktyva neturėtų trukdyti vykdyti bet kokios prievolės teikti didesnės apimties pagalbą, numatytą pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus arba nustatytą tvarką.

(18)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(19)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti vienodą pagalbos reikalavimams vidaus rinkoje vykdyti sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl reikiamo vienodumo, veiksmingumo ir efektyvumo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(21)

Šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

a)

visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar Sąjungos vardu;

b)

grąžinamosiomis išmokomis, intervencijomis ir kitomis priemonėmis, sudarančiomis Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) visiško ar dalinio finansavimo sistemos dalį, įskaitant sumas, rinktinas vykdant šiuos veiksmus;

c)

rinkliavomis ir kitomis įmokomis, numatytomis atsižvelgiant į bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo principus.

a)

administracinėms baudoms, nuobaudoms, mokesčiams ir papildomoms rinkliavoms, kurios susijusios su reikalavimais, kuriems vykdyti gali būti prašoma savitarpio pagalbos pagal 1 dalies nuostatas, ir kurias nustato administracinės institucijos, kompetentingos taikyti atitinkamus mokesčius ar muitus arba vykdyti su jais susijusius administracinius tyrimus, arba kurias patvirtina administracinės ar teisminės įstaigos tų administracinių institucijų prašymu;

b)

mokesčiams už sertifikatus ir panašius dokumentus, išduodamus vykdant administracines procedūras, susijusias su mokesčiais ir muitais;

c)

delspinigiams ir išlaidoms, susijusiems su reikalavimais, kuriems vykdyti gali būti prašoma savitarpio pagalbos pagal 1 dalį arba pagal šios dalies a arba b punktą.

a)

privalomoms socialinio draudimo įmokoms, mokėtinoms valstybei narei arba valstybės narės padaliniams, arba pagal viešąją teisę įsteigtoms socialinės apsaugos institucijoms;

b)

2 dalyje nenurodytiems mokesčiams;

c)

sutartinio pobūdžio mokesčiams, pavyzdžiui, komunaliniams mokesčiams;

d)

baudžiamosioms sankcijoms, skirtoms remiantis prokuratūros iškelta baudžiamąja byla, arba kitoms baudžiamosioms sankcijoms, nenurodytoms 2 dalies a punkte.

i)

fizinis asmuo;

ii)

juridinis asmuo;

iii)

jeigu galiojantys teisės aktai tai numato – asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus; arba

iv)

bet kuri kita bet kokio pobūdžio ir formos juridinė struktūra, turinti juridinio asmens statusą ar jo neturinti, turinti ar administruojanti turtą, kuris, įskaitant iš jo gautas pajamas, yra apmokestinamas bet kuriuo iš šioje direktyvoje nustatytų mokesčių;

a)

kurios ji negalėtų gauti panašaus pobūdžio reikalavimams, atsirandantiems valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdyti;

b)

kuria būtų atskleistos komercinės, pramoninės arba profesinės paslaptys;

c)

kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės, į kurią kreipiamasi, saugumui arba prieštaraujama jos viešajai tvarkai.

a)

būti tarnybinėse patalpose, kuriose prašančiosios valstybės narės administracinės institucijos atlieka savo pareigas;

b)

dalyvauti administraciniuose tyrimuose, atliekamuose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje;

c)

padėti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingiems pareigūnams teismo procesų toje valstybėje narėje metu.

a)

adresato vardas bei pavardė (pavadinimas), adresas ir kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys;

b)

šio pranešimo tikslas ir terminas, per kurį pranešimas turėtų būti pateiktas;

c)

pridedamo dokumento apibūdinimas ir susijusio reikalavimo pobūdis ir suma;

d)

pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

a)

jeigu akivaizdu, kad prašančiojoje valstybėje narėje nėra turto reikalavimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos; ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atitinkamas asmuo turi turto;

b)

jeigu taikant tokias procedūras prašančiojoje valstybėje narėje kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

a)

pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, identifikavimui svarbi informacija, reikalavimo apibūdinimas, įskaitant jo pobūdį, laikotarpį, kurį apima reikalavimas, visas vykdymo procesui svarbias datas, reikalavimo sumą ir jos įvairias sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, pagrindinę sumą, delspinigius ir pan.;

b)

skolininko vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininkui identifikuoti svarbūs duomenys;

c)

pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

a)

skirtingų valstybių narių centrinių ryšių palaikymo tarnybų, kitų ryšių palaikymo tarnybų ir ryšių palaikymo skyrių, nurodytų 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, ryšių organizavimo ir ryšių palaikymo su Komisija praktines nuostatas;

b)

priemones, kuriomis institucijos gali tarpusavyje perduoti informaciją;

c)

standartinių formų, naudotinų taikant 5 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, formatą ir kitas charakteristikas;

d)

išieškotinų sumų perskaičiavimą ir išieškotų sumų perdavimą.

a)

prašymų pateikti informaciją, pranešti, vykdyti reikalavimą arba imtis prevencinių priemonių, kuriuos ji kiekvienais metais išsiunčia kiekvienai valstybei narei, į kurią kreipiamasi, ir kuriuos ji gauna iš kiekvienos prašančiosios valstybės narės, skaičių;

b)

reikalavimų, kuriems vykdyti prašoma pagalbos, sumą ir išieškotas sumas.

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/13

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamoms, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės lyginimo lentoms. Priemones sudaro 38,1 % ad valorem muito norma, išskyrus penkias konkrečiai nurodytas bendroves, kurioms taikomos individualios muito normos.

(2)

2008 m. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma ištirti tik dempingo aspektus, pateikė eksportuojantis Kinijos gamintojas „Guangzhou Power Team Houseware Co. Ltd.“, Guangzhou (toliau – „Power Team“ arba pareiškėjas). Galutinio antidempingo muito norma, taikoma pareiškėjui, yra 36,5 %.

(3)

Savo prašyme pareiškėjas teigė, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad toliau taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą nėra būtina.

(4)

Visų pirma, pareiškėjas teigė, kad jis šiuo metu veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Todėl pareiškėjas tvirtino, kad jam normalioji vertė turėtų būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Palyginus šią normaliąją vertę su pareiškėjo eksporto į Europos Sąjungą (toliau – ES) kainomis, paaiškėjo, kad dempingo skirtumas yra gerokai mažesnis nei dabartinis priemonės lygis.

(5)

Todėl pareiškėjas tvirtino, kad nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių, kurios buvo grindžiamos anksčiau nustatytu dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nutarusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija nusprendė inicijuoti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėjamas tik dempingas, susijęs su pareiškėju (3).

(7)

Tarpinėje peržiūroje nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pradinis tyrimas), t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos ir visos jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštė ir lygintuvo laikiklis, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 3924 90 00 (4), ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00.

(8)

Kinijos vidaus rinkoje gaminamas ir joje parduodamas bei į ES eksportuojamas produktas, ir Ukrainoje (pasirinktoje panašia šalimi) gaminamas bei parduodamas produktas pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(9)

Komisija oficialiai pranešė Sąjungos pramonės atstovui, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(10)

Komisija išsiuntė pareiškėjui prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) formą bei klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą. Komisija surado ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją ir atliko tikrinamąjį vizitą pareiškėjo patalpose.

(11)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Primenama, kad pradinio tyrimo, per kurį nustatytos priemonės, tiriamasis laikotarpis buvo 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinio tyrimo laikotarpis).

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(13)

Pareiškėjas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą paprašė taikyti RER ir jo buvo paprašyta užpildyti prašymo taikyti RER formą.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nurodyto RER kriterijaus dėl pagrindinių gamybos sąnaudų (1 kriterijus). Nustatyta, kad po pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio t. y. po 2005 m., valstybė nustatė eksporto apribojimus keliems plieno produktams, įskaitant pagrindines žaliavas lyginimo lentoms gaminti, t. y. plieno plokšteles, vamzdelius ir vielas. Pažymima, kad šių žaliavų sąnaudos sudaro didelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Eksporto mokesčių nustatymas sumažino paskatą eksportuoti ir tuo būdu padidino produktų kiekį vidaus rinkoje, taip sumažindamas kainas. Taip pat buvo nustatyta, kad Kinijos plieno gamintojai galėjo pasinaudoti kai kuriomis subsidijų sistemomis (5) ir kad kai kurių plieno gamintojų viešai skelbiamos sąskaitos patvirtina, kad Kinijos valstybė aktyviai remia plieno sektoriaus KLR vystymąsi.

(15)

Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plieno kainos KLR vidaus rinkoje buvo žymiai mažesnės nei kitose didelėse pasaulinėse rinkose, o ypač mažesnės už plieno kainas Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje (6), ir šie kainų skirtumai negali būti paaiškinami jokiu konkurenciniu pranašumu plieno gamyboje.

(16)

Be to, remiantis dokumentų rinkinyje išdėstyta informacija, buvo nustatyta, kad šios dirbtinai sumažintos ir iškraipytos plieno kainos suteikė pareiškėjui pranašumą, nes šis įsigijo savo žaliavas Kinijos vidaus rinkoje.

(17)

Taigi buvo padaryta išvada, kad pagrindinės „Power Team“ gamybos sąnaudos iš esmės neatitinka rinkos kainų. Tuo remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė atitinkantis visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER jam negalėjo būti taikomas.

(18)

Pareiškėjui, eksportuojančiai valstybei ir Sąjungos pramonei buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl išdėstytų nustatytų faktų. Pastabas pateikė pareiškėjas ir Sąjungos pramonė.

(19)

Pareiškėjas per nustatytą laikotarpį pateikė tris pagrindinius argumentus. Pirmiausia, jis teigė, kad „Power Team“ žaliavų kainos atitiko kainas vidaus rinkoje ir kad šio fakto užteko siekiant atitikti 1 kriterijų pradiniame tyrime. Todėl, pasak bendrovės, kainų Kinijos vidaus rinkoje palyginimas su kainomis kitose tarptautinėse plieno rinkose buvo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bendrovė taip pat suabejojo Šiaurės Europos ir Šiaurės Amerikos plieno rinkos kainų, kuriomis remiantis buvo atliktas palyginimas, tinkamumu. Pareiškėjas teigė, kad kainos ir kitose tarptautinėse rinkose, pvz., Turkijos eksporto kainos, buvo mažesnės nei kainos KLR vidaus rinkoje.

(20)

Iš tiesų, pareiškėjas atitiko 1 kriterijų pradiniame tyrime, bet neatitiko 2 kriterijaus. Vis dėlto, manoma, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis nebuvo pažeista, nes metodas, naudotas siekiant įvertinti, ar bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis ir, ypač, ar ji vis dar atitinka 1 kriterijų, nepakito. Abiejuose tyrimuose (pradiniame tyrime ir peržiūros tyrime) buvo išnagrinėtas žaliavų ir rinkos vertės atitikimo klausimas. Abiejuose tyrimuose vienas iš nagrinėtų rodiklių buvo plieno kainos vidaus rinkoje, o pradiniame tyrime nebuvo nustatyta kitų reikšmingų žaliavų kainoms turėti įtakos galėjusių veiksnių. Taigi metodas nepakito, tik išvados buvo skirtingos.

(21)

Peržiūros tyrimas parodė, kad po pradinio tyrimo, t y. nuo 2006 m., aplinkybės pasikeitė, nes Kinijos valstybė nustatė keletą priemonių, siekdama neskatinti plieno plokštelių, vamzdelių ir vielų eksporto, ir įvedė eksporto mokestį bei panaikino PVM už eksportuojamas prekes grąžinimą. Tai, kartu su pirmiau minėtomis subsidijų sistemomis, turėjo iškreipiantį poveikį plieno kainoms Kinijos vidaus rinkoje, kadangi šių kainų ir paskelbtų Šiaurės Amerikos ir Šiaurės Europos vidaus rinkų kainų skirtumas labai padidėjo (iki maždaug 30 %). Pareiškėjas nepaneigė šio kainų skirtumo paskelbus su RER susijusias išvadas.

(22)

Atsižvelgiant į argumentą, kad Šiaurės Amerikos ir Šiaurės Europos plieno kainos nėra vienintelės tarptautiniu mastu tinkamos kainos, pažymima, kad šios dvi plieno rinkos buvo pasirinktos kainų palyginimui, kadangi joms būdingas didelis plieno suvartojimas ir jos abi yra konkurencinės rinkos, turinčios keletą aktyvių gamintojų. Taigi pagrįstai galima manyti, kad šios vidaus rinkos kainos buvo tipiškos konkurencinės rinkos kainoms. Be to, tvirtinimas, kad Turkijos eksporto kainos buvo mažesnės nei kainos Kinijos vidaus rinkoje nebuvo išsamiau pagrįstas šiame etape, t. y. per nustatytą laikotarpį konkrečios kainos nebuvo pateiktos. Galiausiai, nepaaiškinama, kodėl Turkijos eksporto kainos turėtų būti laikomos tinkamesnėmis, žinant kad Turkijos eksporto rinka, palyginti su Šiaurės Amerikos ir Šiaurės Europos vidaus rinkomis, yra akivaizdžiai mažesnė.

(23)

Antra, bendrovė teigė, kad taikant ES teisės aktus ji buvo diskriminuojama, kadangi kitais nesenais atvejais, kai plienas sudarė didžiausią gamybos sąnaudų dalį, kai kurios Kinijos plieną gaminančios bendrovės atitiko 1 kriterijų. Visi šie atvejai buvo išnagrinėti ir nustatyta, kad nei vienai su šiais atvejais susijusiai bendrovei nebuvo taikomas RER, nes jos visos neatitiko bent vieno pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyto kito kriterijaus. Todėl, administracinių lėšų taupymo tikslais, nebuvo būtina išsamiai išnagrinėti 1 kriterijaus, kadangi buvo aišku, kad bendrovė nebus tinkama dėl kitų priežasčių. Nei vienu šio pastarojo laikotarpio atveju Komisija nepadarė išvados, kad su Kinijos plieno vidaus rinka susijusių iškraipymų nėra; priešingai, šiuose nesenuose atvejuose, kai buvo nustatyti su žaliavomis susiję iškraipymai (7), buvo atsisakyta taikyti RER.

(24)

Galiausiai, pareiškėjas tvirtino, kad normaliosios vertės koregavimas būtų labiau pagrįstas nei atsisakymas taikyti RER. Tačiau normaliosios vertės koregavimas negali būti taikomas, nes vienas iš RER taikymo kriterijų – pagrindinės gamybos sąnaudos turi atspindėti rinkos vertę. Jei taip nėra, visų pirma turėtų būti neleista taikyti RER ir normalioji vertė turėtų būti pakeista panašios šalies normaliąja verte, ypač jeigu žaliava sudaro tokią svarbią gamybos sąnaudų dalį.

(25)

Daroma išvada, kad nei vienas iš „Team Power“ išdėstytų argumentų nebuvo įtikinamas ar nulėmė kitokį faktų vertinimą.

(26)

Sąjungos pramonė pabrėžė, kad Kinijos valstybė kišosi į plieno pramonę ir kad tai paskatino ES ir JAV pasikonsultuoti su Pasaulio prekybos organizacija, siekiant išspręsti šį klausimą.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinami nustatyti faktai ir išvada, kad „Power Team“ neturėtų būti taikomas RER.

(28)

Atskleidus pagrindinius faktus ir pateikus išvadas, pagal kuriuos buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 452/2007, pareiškėjas pateikė papildomų pastabų apie su RER susijusią išvadą.

(29)

Pareiškėjas iš esmės pakartojo savo argumentą, kad jo pagrindinės gamybos sąnaudos atspindi rinkos vertę KLR, ir kad Kinijos kainos atitinka kainas kitose tarptautinėse rinkose. Pripažindamas, kad 2008 m. KLR pagrindinių gamybos sąnaudų kainos padidėjimas buvo mažesnis nei kitose tarptautinėse plieno rinkose, pareiškėjas teigė, kad tai lėmė ne iškraipymai, ir kad kiti grynai komerciniai veiksniai galėtų būti žemesnių kainų Kinijos vidaus rinkoje priežastis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į 2008 m. padidėjusią gamybą ir nurodė, kad daugumai KLR pagamintų eksportuojamų plieno žaliavų taikomi antidempingo ar kompensaciniai muitai privertė Kinijos gamintojus sumažinti jų kainas vidaus rinkoje.

(30)

Pažymima, kad pareiškėjo pateikta papildoma informacija apie kainas patvirtino išvadą, kad pagrindinės žaliavos lyginimo lentoms gaminti 2008 m. buvo vidutiniškai daug pigesnės Kinijos vidaus rinkoje nei kitose didelėse pasaulinėse rinkose.

(31)

Atsižvelgiant į teiginį, kad grynai komerciniai veiksniai buvo šio kainų skirtumo, t. y. padidėjusios gamybos KLR, priežastis, pažymima, kad šis tvirtinimas nebuvo pakankamai pagrįstas, ypač siekiant įrodyti galimą sąsają tarp tariamai padidėjusios gamybos ir paklausos. Taip pat pareiškėjo teiginys dėl kai kuriems iš KLR eksportuojamiems plieno produktams taikomų kompensacinių muitų tik įrodo, kad Kinijos plieno gamintojai subsidijų dėka iš tiesų įgijo pranašumą.

(32)

Taigi pareiškėjo teiginys, kad plieno rinka KLR nėra iškraipyta, negali būti patvirtintas ir galiausiai daroma išvada, kad RER nustatymas neturėtų būti peržiūrėtas ir RER neturėtų būti taikomas „Power Team“.

(33)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, visos šalies mastu taikomas muitas, jeigu jis yra, nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus individualaus režimo kriterijus. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(34)

Pareiškėjas prašė leisti taikyti ne tik RER, bet ir IR, jei RER nebūtų taikomas.

(35)

Tyrimas parodė, kad pareiškėjas atitiko visus pirmiau nurodytus kriterijus ir daroma išvada, kad „Power Team“ turėtų būti taikomas IR.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kai importuojama ne iš rinkos ekonomikos šalių ir tokiu mastu, kad negalima taikyti RER, normalioji vertė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms šalims turi būti nustatyta pagal kainą arba apskaičiuotąją vertę panašioje šalyje.

(37)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi KLR normaliajai vertei nustatyti ketina ir vėl pasirinkti Turkiją, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi atliekant pradinį tyrimą, bet nei vienas Turkijos gamintojas nebendradarbiavo šioje tarpinėje peržiūroje. Vis dėlto, bendradarbiauti sutiko vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas, dalyvaujantis tuo pat metu atliekamame kitame tarpinės peržiūros tyrime. Suinteresuotosios šalys buvo atitinkamai informuotos ir neigiamų pastabų apie Ukrainos kaip panašios šalies pasirinkimą nebuvo gauta.

(38)

Kadangi akivaizdžių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima pasirinkti Ukrainos kaip panašios šalies, nebuvo nurodyta ir ypač kadangi joks kitas trečios šalies gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, t. y. remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, kad panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo panašaus produkto pardavimo kiekis vidaus rinkoje buvo tipiškas lyginant jį su pareiškėjo eksporto į ES kiekiu. Be to, pardavimas vidaus rinkoje (jei reikia, pakoreguotas atsižvelgiant į produkto fizines savybes), su kuriuo lyginama, buvo laikomas tipišku visų rūšių eksportuojamiems produktams, kai to pardavimo kiekis sudarė bent 5 % atitinkamo eksporto į ES kiekio.

(40)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar kiekvienos rūšies lyginimo lentos, parduotos tipiškais kiekiais panašios šalies vidaus rinkoje, gali būti laikomos parduotomis įprastomis prekybos sąlygomis, tam tikslui nustatydama pelningo nagrinėjamų lyginimo lentų pardavimo nepriklausomiems vartotojams dalį.

(41)

Pelningais buvo laikomi tie pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai konkrečios rūšies produkto vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos kiekvienos rūšies produkto, per tyrimo laikotarpį parduoto panašios šalies vidaus rinkoje, gamybos sąnaudos.

(42)

Jeigu tam tikro produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per tyrimo laikotarpį kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(43)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo kiekis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, apskaičiavus tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo svertinį vidurkį.

(44)

Paskelbus išvadas, pareiškėjas pateikė pastabą, kad tais atvejais, kai pelningo pardavimo kiekis sudaro mažiau kaip 10 % viso tam tikros rūšies produkto pardavimo kiekio, turėtų būti naudojama apskaičiuotoji normalioji vertė.

(45)

Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad tokio atvejo, kai pelningo pardavimo kiekis sudarė mažiau kaip 10 %, šiame tyrime nepasitaikė. Be to, automatiškas normaliosios vertės apskaičiavimas tokiomis aplinkybėmis nebenaudojamas.

(46)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas eksportui per nepriklausomus prekybininkus KLR nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą kaina, jį parduodant eksportui į ES.

(47)

Paskelbus išvadas, pareiškėjas teigė, kad eksporto kaina turėtų būti nustatyta remiantis nepriklausomo Kinijos prekybininko nustatyta pardavimo kaina nepriklausomiems vartotojams ES, o ne, kaip buvo daroma, remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, kurį „Power Team“ pardavė nepriklausomam prekybininkui KLR, kaina. Vis dėlto, toks pasiūlymas neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies reikalavimo, kad parduodant produktus eksportui, eksporto kaina turėtų būti nustatyta remiantis pirmuoju nepriklausomu pardavimu. Todėl šis reikalavimas turi būti atmestas.

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į fizines savybes, transporto ir draudimo išlaidas, tvarkymo mokesčius ir kredito išlaidas. Kadangi eksporto kaina buvo nustatyta remiantis tik pardavimu Kinijos prekybininkams vidaus rinkoje eksporto tikslais, nebuvo priežasties atsižvelgti į apmokestinimo skirtumus, nes normalioji vertė irgi nustatyta remiantis pardavimu, kuriam taikomas panašus apmokestinimas, panašios šalies vidaus rinkoje. Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo apskaičiuotos remiantis vertėmis be PVM.

(49)

Paskelbus išvadas, pareiškėjas teigė, kad produkto rūšių suskirstymas (iš tiesų atliktas tam, kad būtų galima palyginti) kelia tam tikrų abejonių dėl kainų palyginimo teisingumo.

(50)

Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad produkto rūšių suskirstymas šiame tyrime buvo lygiai toks pat kaip ir pradiniame tyrime ir buvo reikalingas siekiant padidinti „Power Team“ eksportui į Sąjungą parduotų produktų ir panašios šalies vidaus rinkoje parduotų produktų palyginamumą. Taip pat pažymima, kad pareiškėjas nepagrindė savo tvirtinimo, o būtent nepaaiškino, kodėl toks suskirstymas (paaiškintas konkrečiame pareiškėjui skirtame dokumente) netinkamas. Todėl šis argumentas turi būti atmestas.

(51)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina. Palyginus nustatytas dempingas.

(52)

Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą „Power Team“ dempingo skirtumas yra 39,6 %.

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(54)

Primenama, kad pradiniame tyrime dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su pareiškėjo apskaitos metodais, buvo atsisakyta jam taikyti RER. Po šios peržiūros padaryta išvada, kad „Power Team“ atitiko šį kriterijų. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, pareiškėjas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nurodyto RER kriterijaus dėl pagrindinių gamybos sąnaudų. Todėl pareiškėjo padėtis, susijusi su RER, nepakito.

(55)

Vis dėlto, tyrimo metu surinkti ir patikrinti duomenys (t. y. pareiškėjo individualios eksporto į ES kainos ir Ukrainoje, pasirinktoje panašia šalimi, nustatyta normalioji vertė) paskatino taikyti didesnį dempingo skirtumą. Šis pokytis laikomas svarbiu ir dabartinio lygio priemonės taikymas nebebus pakankamas siekiant kompensuoti dempingo daromą žalą.

(56)

Atsižvelgiant į šio peržiūros tyrimo rezultatus manoma, kad „Power Team“ importuojamam nagrinėjamajam produktui taikytiną antidempingo muito normą reikia pakeisti ir ji turi būti 39,6 %.

(57)

Nustatant muito dydį kitiems (tiriamosios šalies) eksportuotojams, primenama, kad bendradarbiavimas pradiniame tyrime buvo nedidelis. Todėl nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas muito dydis atitiko bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo nustatytas aukščiausias dempingo skirtumas, daugiausiai parduodamų produktų rūšių svertinį vidutinį dempingo skirtumą. Taikant tą patį metodą ir atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus svarbius duomenis, kitiems (tiriamosios šalies) eksportuotojams taikoma muito norma turi būti 42,3 %.

(58)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 452/2007, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas. Į šalių pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, o galutinės išvados, jei būtina, buvo atitinkamai pakeistos,

—

1 straipsnio 2 dalies lentelėje įrašas apie „Guangzhou Power Team Houseware Co. Ltd.“, Guangzhou, pakeičiamas taip:

—

1 straipsnio 2 dalies lentelėje įrašas apie visas kitas bendroves KLR pakeičiamas taip:

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/19

(1)

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos logotipas – viena iš privalomų nuorodų, naudotinų ant produktų, kurie apibrėžti vartojant su ekologinės gamybos būdu susijusius terminus, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje, pakuočių, ir kad šiuo logotipu pasirinktinai gali būti ženklinami iš trečiųjų šalių importuoti gaminiai. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 1 dalimi Bendrijos logotipą leidžiama naudoti ženklinant, pristatant ir reklamuojant produktus, atitinkančius tuo reglamentu nustatytus reikalavimus.

(2)

Taikant 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (2), kuris pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, įgyta patirtis parodė, kad Bendrijos logotipas, kuris galėjo būti naudojamas savanoriškai, nebepateisina sektoriaus ūkio subjektų nei vartotojų lūkesčių.

(3)

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (3), turėtų būti papildytas naujomis su logotipu susijusiomis taisyklėmis. Tos taisyklės turėtų padėti geriau pritaikyti logotipą prie sektoriaus pokyčių, visų pirma padėti vartotojui geriau atpažinti ekologiškus gaminius, kuriems taikomi su ekologine gamyba susiję ES teisės aktai.

(4)

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai vietoj nuorodos „Bendrijos ekologinės gamybos logotipas“ tikslinga pateikti nuorodą „Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas“.

(5)

Komisija surengė konkursą, kuriame dalyvavo ir naujojo logotipo pasiūlymus pateikė valstybių narių dailės ir dizaino studentai, o nepriklausoma komisija atrinko darbus ir sudarė 10 geriausių pasiūlymų eilės tvarka sąrašą. Vėliau kruopščiai išnagrinėjus intelektinės nuosavybės klausimą buvo nustatyti trys šiuo atžvilgiu geriausi logotipai, dėl kurių 2009 m. gruodžio 7 d.–2010 sausio 31 d. vyko tolesnės konsultacijos internetu. Siūlomas logotipas, už kurį per tą laikotarpį savo balsus atidavė daugelis interneto svetainės lankytojų, turėtų būti priimtas kaip naujas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas.

(6)

Nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipui neturėtų kilti sunkumų rinkoje ir visų pirma turėtų būti sudarytos sąlygos, kad rinkai jau pateiktus ekologiškus gaminius būtų galima parduoti be Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnyje reikalaujamų privalomų nuorodų, jei minėti produktai atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus.

(7)

Siekiant sudaryti sąlygas, kad logotipas būtų naudojamas, kai tik taps privalomas pagal ES teisės aktus, ir užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, garantuoti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti vartotojų interesus, naujasis Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas kaip Kolektyvinis ekologinio ūkininkavimo ženklas užregistruotas Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje, taigi, jis galioja, yra naudotinas ir saugomas. Logotipas bus užregistruotas ir Bendrijos bei tarptautiniuose registruose.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 889/2008 58 straipsnyje nustatyta, kad kontrolės institucijos arba įstaigos kodas turėtų būti nurodytas po pat Bendrijos logotipu, tačiau konkrečiai nenurodytas šių kodų formatas ir jų skyrimo tvarka. Siekiant nustatyti suderintą šių kodų taikymą, reikėtų nustatyti konkrečias šių kodų formatui ir skyrimui taikomas taisykles.

(9)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 889/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

1.

III antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas“

2.

57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis

ES ekologinės gamybos logotipas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas (toliau – ES ekologinės gamybos logotipas) atitinka šio reglamento XI priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.

ES ekologinės gamybos logotipas naudojamas tik jei produktas pagamintas laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 ir jo įgyvendinimo reglamentų reikalavimų arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir šio reglamento reikalavimų.“

3.

58 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktai pakeičiami taip:

4.

95 straipsnio 9 ir 10 dalys pakeičiamos taip:

„9.   Produktų, kurie vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 pagaminti, supakuoti ir paženklinti iki 2010 m. liepos 1 d., atsargos gali būti toliau teikiamos rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, kol baigsis turimi ištekliai.

10.   Produktų, teikiamų rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, pakuotės, atitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus, gali būti ir toliau naudojamos iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau produktas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus.“

5.

XI priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/23

(1)

Europos bendrijos ir Indijos susitarime pasikeičiant laiškais pagal GATT 1994 XXVIII straipsnį dėl nuolaidų ryžiams, numatytų EB CXL priede, pridėtame prie GATT 1994 (2), pakeitimo, kuris buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2004/617/EB (3), numatyta, kad tam tikroms basmati tipo lukštentų ryžių veislėms, kurių kilmės šalis yra Indija, taikomas nulinis muitas.

(2)

Europos bendrijos ir Indijos susitarime pasikeičiant laiškais pagal GATT 1994 XXVIII straipsnį dėl nuolaidų ryžiams, numatytų EB CXL priede, pridėtame prie GATT 1994 (4), pakeitimo, kuris buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2004/618/EB (5), numatyta, kad tam tikroms basmati tipo lukštentų ryžių veislėms, kurių kilmės šalis yra Indija, taikomas nulinis muitas.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 972/2006 (6) 1 straipsnyje numatyta, kad jo taisyklės taikomos lukštentiems basmati ryžiams, kurie yra vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVIII priede nurodytų veislių.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 972/2006 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu per valstybių narių atliktas importuotų basmati ryžių patikras nustatoma, kad tirtas produktas neatitinka autentiškumo sertifikate nurodytų duomenų, taikomas lukštentų ryžių importo muitas. Šiuo atžvilgiu šioje nuostatoje nenurodoma, ar būtų toleruojamas koks nors kitų ryžių nei Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVIII priede išvardytų veislių buvimas.

(5)

Dėl basmati ryžių auginimo ir prekybos jais sąlygų yra labai sunku garantuoti, kad partija būtų 100 % sudaryta tik iš tų basmati ryžių veislių, kurios yra nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVIII priede. Siekiant užtikrinti sklandžius basmati ryžių prekybos su Europos Sąjunga srautus ir turint omenyje, kad dar neveikia Europos Sąjungos DNR pagrįsta kontrolės sistema, ir todėl valstybės narės gali taikyti savo kontrolės protokolus, toleruodamos bendrą mažiausiai 5 % patikros paklaidą, reikėtų nustatyti 5 % nuokrypį, kuriuo leidžiama, kad importuotuose basmati ryžiuose būtų ilgagrūdžių ryžių, nepriskiriamų jokiai kitai iš tame XVIII priede išvardytų veislių.

(6)

Kad šios priemonės teigiamą poveikį galėtų pajusti visi susiję importuotojai, reikėtų numatyti, jog leistinas nuokrypis būtų taikomas visoms importuojamoms basmati ryžių siuntoms, dėl kurių tinkamumo valstybių narių atsakingosios valdžios institucijos dar nėra priėmusios sprendimo.

(7)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 972/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/25

(1)

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 474/2006 sudarytas oro vežėjų, kuriems taikomas Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, Bendrijos sąrašas (2).

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 4 straipsnio 3 dalį kai kurios valstybės narės pateikė Komisijai informacijos, kuri yra svarbi atnaujinant Bendrijos sąrašą. Susijusios informacijos pateikė ir trečiosios valstybės. Remiantis šia informacija, Bendrijos sąrašą reikėtų atnaujinti.

(3)

Komisija visiems susijusiems oro vežėjams tiesiogiai arba, jei tai buvo neįmanoma, per valdžios institucijas, atsakingas už teisės aktais nustatytą jų priežiūrą, pranešė pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais remiantis bus priimtas sprendimas uždrausti jiems vykdyti veiklą Europos Sąjungoje arba pakeisti į Bendrijos sąrašą įtrauktam oro vežėjui nustatyto veiklos draudimo sąlygas.

(4)

Susijusiems oro vežėjams Komisija suteikė galimybę susipažinti su valstybių narių pateiktais dokumentais, raštu pateikti pastabas ir per 10 darbo dienų žodžiu pateikti informaciją Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui, įsteigtam 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (3).

(5)

Komisija, o tam tikrais atvejais ir kai kurios valstybės narės konsultavosi su valdžios institucijomis, atsakingomis už teisės aktais nustatytą susijusių oro vežėjų priežiūrą.

(6)

Skrydžių saugos komitete išklausyti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir Komisijos pranešimai apie techninės pagalbos projektus, įgyvendintus valstybėse, kurių oro vežėjams taikytas Reglamentas (EB) Nr. 2111/2005. Komitetui pranešta apie prašymus toliau teikti techninę pagalbą ir bendradarbiauti siekiant padidinti civilinės aviacijos institucijų administravimo ir techninį pajėgumą, kad būtų panaikinta neatitiktis galiojantiems tarptautiniams standartams.

(7)

Be to, Skrydžių saugos komitetas informuotas, kokias priemones reikalavimų vykdymui užtikrinti taikė EASA ir valstybės narės siekdamos garantuoti, kad oro vežėjų, kuriems pažymėjimus išdavė trečiųjų šalių civilinės aviacijos administracija, naudojami orlaiviai, užregistruoti Europos Sąjungoje, atitiktų nuolatinio tinkamumo skraidyti reikalavimus ir būtų tinkamai prižiūrimi.

(8)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 474/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Remdamosi informacija, gauta pagal Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo programą (angl. Safety Assessment of Foreign Aircraft, SAFA) tikrinant tam tikrų Europos Sąjungos oro vežėjų orlaivius perone, ir nacionalinių aviacijos institucijų atliktų šios srities specialių patikrinimų ir audito rezultatais, kai kurios valstybės narės ėmėsi tam tikrų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui jos pranešė apie šias priemones: 2010 m. kovo 12 d. Ispanijos kompetentingos institucijos pradėjo procedūrą siekdamos sustabdyti oro vežėjui „Baleares Link Express“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimą, o 2010 m. sausio 12 d. tos institucijos sustabdė oro vežėjui „Euro Continental“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimą; Vokietijos kompetentingos institucijos sustabdė oro vežėjui „Regional Air Express“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimą nuo 2010 m. sausio 28 d.; Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pranešė, kad oro vežėjui „Trans Euro Air Limited“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas 2009 m. gruodžio 8 d.; Slovakijos kompetentingos institucijos raštu pranešė, kad oro vežėjui „Air Slovakia“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas 2010 m. kovo 1 d.

(10)

Galiausiai Latvijos kompetentingos institucijos Skrydžių saugos komitetui pranešė, kad dėl pareikšto didelio susirūpinimo oro vežėjo „Aviation Company Inversija“ veiklos sauga ir jo naudojamų IL-76 tipo orlaivių nuolatiniu tinkamumu skraidyti 2010 m. vasario 26 d. jos nutarė iš oro vežėjui „Aviation Company Inversija“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo tuos orlaivius išbraukti ir kad 2010 m. kovo 16 d. oro vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas.

(11)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1543/2006 Komisija gavo išsamios informacijos, kokių priemonių ėmėsi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos kompetentingos institucijos (GACA), atsakingos už teisės aktais nustatytą „Air Koryo“ priežiūrą, ir pats oro vežėjas „Air Koryo“, siekdami pašalinti Reglamente (EB) Nr. 474/2006 išvardytus saugos trūkumus.

(12)

2008 m. gruodžio mėn. Komisija susisiekė su GACA ir paprašė pateikti „Air Koryo“ taisomųjų priemonių planą, iš kurio paaiškėtų, kaip oro vežėjas pašalino didelius saugos trūkumus, nustatytus patikrinus orlaivius perone prieš įrašant oro vežėją į A priede pateiktą oro vežėjų, kuriems draudžiama vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, sąrašą. Be to, Komisija paprašė susijusios informacijos, kuria būtų įrodyta, kad GACA pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) nuostatas tinkamai prižiūrėjo oro vežėją „Air Koryo“.

(13)

2009 m. birželio mėn. GACA oficialiai atsakė į prašymą ir pateikė dokumentus su visa prašyta informacija. Tolesnis Komisijos ir GACA susirašinėjimas padėjo sužinoti esamą aviacijos saugos padėtį Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje.

(14)

Iš GACA pateiktų dokumentų, taip pat Komisijos ir GACA svarstymuose įsitikinta, kad oro vežėjas „Air Koryo“ gali įrodyti, jog orlaiviai „Tupolev Tu 204-300“ gali būti naudojami laikantis visų tarptautinių saugos standartų, įskaitant nuolatinio tinkamumo skraidyti ir veiklos standartus, o GACA pajėgia užtikrinti oro vežėjo priežiūrą pagal tarptautinius standartus.

(15)

GACA patvirtino, kad visų kitų tipų orlaiviai „Air Koryo“ laivyne neatitinka visų tarptautinių standartų, taikomų orlaivių įrangai, ypač patobulintoms žemės artumo įspėjimo sistemoms (angl. EGPWS), ir kad GACA neleido šių tipų orlaiviais vykdyti skrydžių Europos oro erdvėje.

(16)

GACA bendradarbiavo nuolat ir visada nedelsdama atsakydavo į Komisijos prašymus pateikti informacijos. 2010 m. kovo 18 d. Skrydžių saugos komitete oro vežėjo „Air Koryo“ atstovai padarė pranešimą, iš kurio įsitikinta, kad bendrovėje įvyko teigiamų pokyčių.

(17)

Atsižvelgus į pirmiau minėtus dalykus ir remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad oro vežėjui „Air Koryo“ turėtų būti leista be veiklos apribojimų vykdyti skrydžius į Europos Sąjungą dviem orlaiviais „Tupolev Tu 204“, kurių registracijos ženklai P-632 ir P-633. Tačiau kiti laivyno orlaiviai neatitinka susijusių TCAO reikalavimų, todėl turėtų būti draudžiama jais vykdyti skrydžius į Europos Sąjungą tol, kol bus užtikrinta visiška tų reikalavimų atitiktis. Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad oro vežėjas „Air Koryo“ turėtų būti įrašytas į B priedą. Skrydžius į ES jis gali vykdyti tik dviem orlaiviais „Tupolev Tu-204“.

(18)

2009 m. gruodžio 17 d. Svazilando kompetentingos institucijos pateikė rašytinius įrodymus, kad panaikino oro vežėjo pažymėjimus ir licencijas oro susisiekimui vykdyti, išduotus šiems oro vežėjams: „Aero Africa (PTY) Ltd“ , „Jet Africa (PTY) Ltd“ , „Royal Swazi National Airways“, „Scan Air Charter Ltd“ ir „Swazi Express Airways“. Šie oro vežėjai skrydžių nebevykdo nuo 2009 m. gruodžio 8 d.

(19)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus ir remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad minėti oro vežėjai, kuriems licencijos išduotos Svazilande, turėtų būti išbraukti iš A priedo.

(20)

Yra įtikinamų įrodymų, kad oro vežėjo „Bellview Airlines“, kuriam oro vežėjo pažymėjimas išduotas Nigerijoje, veikloje esama didelių trūkumų; tuo įsitikinta gavus Prancūzijos kompetentingų institucijų ir Europos aviacijos saugos agentūros atliktų tyrimų rezultatus.

(21)

Prancūzijos kompetentingos institucijos (DGAC) pranešė Komisijai, kad pirmiau minėto oro vežėjo laivyne yra du Prancūzijoje užregistruoti „Boeing 737-200“ tipo orlaiviai (registracijos ženklai F-GHXK ir F-GHXL), kurių tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimas baigėsi atitinkamai 2008 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. Todėl šie orlaiviai nebetinkami skraidyti.

(22)

Europos aviacijos saugos agentūra pranešė Komisijai, kad 2009 m. gegužės 8 d. nedelsiant sustabdytas šiam oro vežėjui agentūros išduoto 145 dalies patvirtinimo (reg. Nr. EASA.145.0172) galiojimas, nes dėl nepašalintų saugos trūkumų blogiau laikytasi saugos standartų ir kilo didelis pavojus skrydžių saugai, ir kad svarstoma tą patvirtinimą atšaukti.

(23)

Yra įrodymų, kad oro vežėjas „Bellview Airlines“, kuriam pažymėjimas išduotas Nigerijoje, perėmė oro vežėjo „Bellview Airlines“, kuriam pažymėjimas išduotas Siera Leonėje, veiklą (pastarasis oro vežėjas 2006 m. kovo 22 d. įrašytas į A priedą (4), o 2008 m. lapkričio 14 d. iš jo išbrauktas (5), nes Siera Leonės kompetentingos institucijos Komisijai pranešė, kad atšaukė oro vežėjui išduotą oro vežėjo pažymėjimą).

(24)

2005 m. spalio 22 d. Lagose „Boeing B737-200“ tipo orlaivis (registracijos ženklas 5N-BFN) patyrė avariją, kurioje žuvo 117 žmonių ir nepataisomai sugadintas pats orlaivis. Nigerijos kompetentingos institucijos nepateikė duomenų apie avariją ir dar nepaskelbė avarijos tyrimo ataskaitos.

(25)

Atsižvelgusi į pirmiau minėtus trūkumus, Komisija pradėjo konsultacijas su Nigerijos kompetentingomis institucijomis, pareiškė esanti susirūpinusi dėl oro vežėjo „Bellview Airlines“ skrydžių saugos ir jo orlaivių tinkamumo skraidyti, paprašė paaiškinti padėtį ir paklausė, kokių veiksmų kompetentingos institucijos ir oro vežėjas ėmėsi nustatytiems trūkumams pašalinti.

(26)

2010 m. vasario 19 d. Nigerijos kompetentingos institucijos nurodė, kad oro vežėjas turi oro vežėjo pažymėjimą, tačiau veiklą sustabdė. Tačiau jos nepateikė duomenų apie oro vežėjo turimų pažymėjimų statusą ir jo orlaivių būklę.

(27)

Oro vežėjas „Bellview Airlines“ paprašė leidimo padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitete; oro vežėjo ir Nigerijos kompetentingų institucijų (NCAA) atstovų pranešimas išklausytas 2010 m. kovo 18 d. Oro vežėjo „Bellview Airlines“ atstovai pateikė iki 2010 m. balandžio 22 d. galiojantį oro vežėjo pažymėjimą ir nurodė, kad jo galiojimas sustabdytas nutraukus visų jame nurodytų orlaivių naudojimą. NCAA pranešė, kad pagal galiojančius Nigerijos teisės aktus oro vežėjo pažymėjimas neteko galios 2009 m. gruodžio 4 d. (praėjus 60 dienų nuo dienos, kurią baigtas naudoti paskutinis orlaivis), tačiau nepateikė įrodymų, kad oro vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas arba kad tas pažymėjimas atšauktas, kaip reikalaujama. Todėl NCAA paprašyta nedelsiant a) raštu patvirtinti, kad priimtas administracinis dokumentas dėl oro vežėjui „Bellview Airlines“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba to pažymėjimo atšaukimo, b) raštu patvirtinti, kad vyksta Nigerijos civilinės aviacijos administracijos pažymėjimų pakartotinio išdavimo bendrovei procesas, c) raštu oficialiai įsipareigoti prieš išduodant oro vežėjo pažymėjimą pranešti Komisijai pakartotinio pažymėjimų išdavimo audito rezultatus.

(28)

Prašytą informaciją Nigerijos kompetentingos institucijos pateikė 2010 m. kovo 25 d. Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad šiuo metu daugiau priemonių nereikia.

(29)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1144/2009 (6) Egipto kompetentingos institucijos pateikė keturias mėnesines (2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2010 m. sausio ir vasario mėn.) ataskaitas, kad praneštų, kaip vykdomas jų patikrintas planas. Be šių ataskaitų, kuriose daugiausiai rašoma apie oro vežėjo „Egypt Air“ orlaivių tikrinimą perone, lapkričio 18 d. pateiktos nuolatinio tinkamumo skraidyti, skrydžių ir antžeminės veiklos audito ataskaitos.

(30)

Egipto kompetentingos institucijos taip pat įsipareigojo toliau teikti informaciją, kaip tinkamai pašalinti trūkumai, pirmiau nustatyti 2008, 2009 ir 2010 m. tikrinant oro vežėjo „Egypt Air“ orlaivius perone. Tam jos pateikė reikiamus raštus kai kurioms valstybėms narėms, kuriose oro vežėjo „Egypt Air“ orlaiviai patikrinti perone. Bus reguliariai tikrinama, kaip šie trūkumai šalinami.

(31)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1144/2009 (7)2010 m. vasario 21–25 d. įvyko valstybių narių paremtas Europos aviacijos saugos agentūros atstovų vizitas. Lankydamiesi atstovai vertino, kaip Egipto civilinės aviacijos administracija (ECAA) apskritai vykdo priežiūrą, ypač tuomet, kai stebi, kaip oro vežėjas „Egypt Air“ įgyvendina taisomųjų priemonių planą ir palaipsniui šalina nustatytus trūkumus. Lankantis ir vertinant gauta įrodymų, kad ECAA pajėgi pagal TCAO standartus vykdyti savo pareigas, susijusias su oro vežėjų, kuriems išduoda oro vežėjo pažymėjimus, priežiūra, taip pat įvardytos šios tobulintinos sritys: pirmiausia nuosekli trūkumų, kuriuos vykdydama priežiūros veiklą nustatė ECAA, kontrolės sistema ir darbuotojų, išduodančių licencijas personalui, mokymas.

(32)

Vertinimo vizito duomenimis, oro vežėjas „Egypt Air“ įgyvendina taisomųjų priemonių planą. Apskritai didelių TCAO standartų pažeidimų nenustatyta. Komisija pripažįsta oro vežėjo pastangas įgyvendinti priemones, būtinas jo saugos reikalavimų atitikčiai pagerinti. Tačiau atsižvelgiant į oro vežėjo taisomųjų priemonių plano mastą ir apimtį, taip pat į būtinybę numatyti tvarius (nuolatinius) sprendimus, kaip pašalinti pirmiau nustatytus saugos trūkumus, Komisija prašo Egipto kompetentingų institucijų toliau siųsti mėnesines tikrinimo, kaip įgyvendinamas taisomųjų priemonių planas (įskaitant priemones, kuriomis šalinami per vertinimo vizitą nustatyti trūkumai), ataskaitas ir teikti informaciją apie tai, kaip ECAA kontroliuoja oro vežėjo orlaivių nuolatinį tinkamumą skraidyti, techninę priežiūrą ir jo veiklą.

(33)

Valstybės narės toliau tikrins, kaip oro vežėjas „Egypt Air“ iš tiesų laikosi reikiamų saugos standartų, visų pirma tikrindamos šio oro vežėjo orlaivius perone pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008.

(34)

Per vertinimo vizitą taip pat patikrinti kiti Egipto oro vežėjai. Pranešta apie dideles dviejų oro vežėjų („AlMasria Universal Airlines“ ir „Midwest Airlines“) saugos problemas.

(35)

Pranešta apie didelius oro vežėjo „AlMasria Universal Airlines“ vykdomų skrydžių ir mokymo trūkumus, ypač tai pasakytina apie kai kurių veiklos vadovų kvalifikaciją ir žinias. Šie dalykai ypač svarbūs didinant laivyną.

(36)

2010 m. kovo 3 d. raštu oro vežėjo „AlMasria Universal Airlines“ atstovai pakviesti pateikti savo pastabas Skrydžių saugos komitete. 2010 m. kovo 17 d. Skrydžių saugos komitete oro vežėjo „AlMasria“ atstovai padarė pranešimą, kuriame nurodė taisomąsias priemones trūkumams, nustatytiems per vertinimo vizitą, pašalinti. Atsižvelgdama į bendrovės numatytą laivyno plėtrą, Komisija paprašė Egipto kompetentingų institucijų siųsti mėnesines tikrinimo, kaip įgyvendinamos taisomosios priemonės, ataskaitas ir teikti informaciją, kaip ECAA kontroliuoja oro vežėjo orlaivių nuolatinį tinkamumą skraidyti, techninę priežiūrą ir jo veiklą.

(37)

Valstybės narės kontroliuos, kaip oro vežėjas „AlMasria“ iš tiesų laikosi reikiamų saugos standartų, visų pirma tikrindamos šio oro vežėjo orlaivius perone pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008.

(38)

Italijos kompetentingos institucijos pateikė įtikinamų įrodymų, kad oro vežėjo „Midwest Airlines“ veikloje yra saugos trūkumų, nes to oro vežėjo orlaivių masė ir centruotė kontroliuojama netinkamai. Dėl šių įrodymų Italija nesuteikė oro vežėjui leidimo vykdyti skrydį (8). Be to, per vertinimo vizitą pranešta apie didelius veiklos ir techninės priežiūros valdymo, veiklos kontrolės ir įgulos mokymo, taip pat nuolatinio tinkamumo skraidyti valdymo trūkumus, turinčius įtakos saugai. Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad šis oro vežėjas negali užtikrinti veiklos ir techninės priežiūros pagal TCAO standartus. Vizito metu Egipto civilinės aviacijos administracija pranešė, jog ėmėsi priemonių, kad sustabdytų oro vežėjo „Midwest Airlines“ veiklą.

(39)

2010 m. kovo 3 d. raštu oro vežėjo „Midwest Airlines“ atstovai pakviesti pateikti savo pastabas Skrydžių saugos komitete. 2010 m. kovo 15 d. Egipto kompetentingos institucijos pateikė įrodymus, kad oro vežėjui „Midwest Airlines“ išduotas oro vežėjo pažymėjimas atšaukiamas nuo 2010 m. vasario 28 d.

(40)

Atsižvelgus į priemones, kurių ėmėsi ECAA, imtis tolesnių priemonių nebūtina. Paprašyta, kad ECAA pateiktų Komisijai informaciją apie trūkumų šalinimo eigą ir rezultatus pirmiau nei tai bendrovei bus išduotas oro vežėjo pažymėjimas.

(41)

Pagal reglamentą (EB) Nr. 715/2008 valstybės narės, reguliariai perone tikrindamos į Europos Sąjungos oro uostus atskridusius oro vežėjo „Iran Air“ orlaivius, ir toliau siekė išsiaiškinti, kaip šis oro vežėjas iš tiesų laikosi reikiamų saugos standartų. 2009 m. apie tokias patikras pranešė Austrija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija ir Vokietija. Šių patikrinimų duomenimis, per metus tarptautinių saugos standartų laikymasis gerokai pablogėjo.

(42)

Komisija paprašė, kad kompetentingos institucijos ir bendrovė pateiktų informacijos, siekdama patikrinti, kaip šalinami nustatyti trūkumai. 2010 m. vasario mėn. oro vežėjas „Iran Air“ pateikė veiksmų planą, kuriame pripažįstami jo ankstesnio plano trūkumai, taip pat nurodytos priežastys ir numatytos konkrečios priemonės nustatytiems trūkumams pašalinti.

(43)

Tačiau iš Irano kompetentingų institucijų (CAO-IRI), atsakingų už teisės aktais nustatytą oro vežėjo „Iran Air“ priežiūrą, pateiktos informacijos paaiškėjo, jog jos negali įrodyti, kad ėmėsi veiksmingų priemonių, kad būtų pašalinti trūkumai, nustatyti vykdant patikrinimus pagal SAFA programą. Be to, CAO-IRI nepateikė pakankamai įrodymų, kad buvo imtasi tinkamų priemonių dėl didelio Irane užregistruotų ir oro vežėjų, kuriems pažymėjimus išdavė CAO-IRI, naudojamų orlaivių avarijų skaičiaus.

(44)

Iš 2010 m. vasario mėn. CAO-IRI pateiktų dokumentų taip pat paaiškėjo, kad oro vežėjo „Iran Air“ veikla nepakankamai kontroliuojama techninės priežiūros ir skrydžių tikrinimo srityse ir kad trūksta veiksmingos reikšmingų saugos trūkumų šalinimo sistemos. Iš CAO-IRI pateiktų avarijų ir incidentų duomenų paaiškėjo, kad per pastaruosius 11 mėnesių „Iran Air“ orlaiviai patyrė nemažai pavojingų įvykių, kurių daugiau nei pusė susiję su „Fokker 100“ tipo orlaiviais. Tačiau dokumentuose nebuvo įrodymų, kad CAO-IRI ėmėsi paskesnių priemonių.

(45)

2010 m. kovo mėn. CAO-IRI pateikė informacijos, kad patikrinta oro vežėjo „Iran Air“ atitiktis techninės priežiūros reikalavimams, tačiau remiantis rezultatais galima teigti, kad yra variklių būklės stebėjimo ir oro vežėjo kokybės sistemos veikimo problemų.

(46)

2010 m. kovo 17 d. Skrydžių saugos komiteto posėdyje oro vežėjo atstovai pripažino, kad standartų laikomasi blogiau, tačiau tvirtino, kad tinkamumo skraidyti klausimams spręsti sukurtas Techninės priežiūros valdymo centras ir Techninės priežiūros svarstymo taryba, kad visų bendrovės padalinių darbuotojai geriau mokomi saugos dalykų, kad išplėsta Saugos ir kokybės užtikrinimo skyriaus veikla ir kad bendrovės padaliniuose sukurti saugos komitetai. Taip pat imtasi iš esmės persvarstyti bendrovės struktūrą siekiant padidinti jos sugebėjimą užtikrinti saugią veiklą. Remiantis nuo 2010 m. vasario mėn. atliktais oro vežėjo „Iran Air“ orlaivių patikrinimais perone, oro vežėjo veiklos rezultatai kur kas geresni.

(47)

Atsižvelgdama į kur kas geresnius pastaruoju metu atliktų SAFA patikrinimų rezultatus, į oro vežėjo „Iran Air“ pripažintą būtinybę gerinti veiklą ir į veiksmus, kurių jis ėmėsi nustatytiems saugos trūkumams pašalinti, Komisija mano, kad dėl didelio avarijų, kurias patyrė „Fokker 100“ tipo orlaiviai, skaičiaus skrydžiai šiais orlaiviais į Europos Sąjungą turėtų būti sustabdyti. Kol Komisija neturės įtikinamų įrodymų, jog nustatyti saugos trūkumai veiksmingai pašalinti, tol neturėtų būti leidžiama kitų tipų, t. y. „Boeing 747“, „Airbus A300“, A310 ir A320 (2010 m. kovo 10 d. CAO-IRI pateikti duomenys), oro vežėjo „Iran Air“ orlaiviais vykdyti daugiau skrydžių (dažnumas ir kryptys), nei jų vykdoma dabar.

(48)

Dėl šių priežasčių ir remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad oro vežėjas turėtų būti įrašytas į B priedą ir jam turėtų būti leista skrydžius į Europos Sąjungą vykdyti tik užtikrinus, kad šiuo metu naudojamais orlaiviais nebus viršytas dabartinis skrydžių skaičius (dažnumas ir kryptys). Be to, turėtų būti draudžiama skrydžius į Europos Sąjungą vykdyti „Fokker 100“ tipo orlaiviais.

(49)

Komisija ir toliau įdėmiai stebės oro vežėjo „Iran Air“ veiklą. Valstybės narės kontroliuos, kaip iš tikrųjų laikomasi reikiamų saugos standartų, visų pirma sugriežtinusios oro vežėjo orlaivių tikrinimą perone pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Europos aviacijos saugos agentūra, ketina prieš kitą Skrydžių saugos komiteto posėdį surengti vizitą, kad vietoje patikrintų, ar tinkamai įgyvendintos priemonės, apie kurias pranešė CAO-IRI ir oro vežėjas „Iran Air“.

(50)

Už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą atsakingos Sudano institucijos (SCAA) pasirodė nepakankamai pajėgios šalinti didelius trūkumus, nustatytus 2006 m. lapkričio mėn. Sudane atlikus TCAO USOAP auditą. 2008 m. kovo mėn. SCAA pranešė Komisijai, kad visi svarbiausi ir dideli veiklos, tinkamumo skraidyti ir licencijų išdavimo personalui trūkumai pašalinti arba šalinami. 2009 m. gruodžio mėn. SCAA pranešė Komisijai, kad 70 proc. pagal USOAP nustatytų trūkumų pašalinta laikantis TCAO rekomendacijų.

(51)

Tačiau iš 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. kovo mėn. Komisijai pateiktos SCAA informacijos paaiškėjo, kad daug trūkumų nepašalinta arba priemonės, kurių imtasi jiems pašalinti, buvo neveiksmingos. Visų pirma, neveiksmingos buvo skrydžių vykdymo inspektorių rengimo ir kvalifikacijos srities priemonės ir priemonės, kuriomis užtikrinama, kad veiklos vykdytojai turėtų patvirtintą mokymo žinyną.

(52)

Be to, 2009 m. spalio mėn. SCAA atliko oro vežėjo „Azza Air Transport“ auditą ir nustatė, kad oro vežėjas nebuvo įgyvendinęs svarbių mokymo srities saugos priemonių (šis didelis trūkumas buvo anksčiau nurodytas TCAO audito rezultatuose), netrukus po to „Boeing 707“ tipo orlaivis (registracijos ženklas ST-AKW) patyrė avariją, kurioje žuvo žmonių. SCAA patvirtino, kad oro vežėjo pažymėjimą atnaujindavo kasmet nuo 1996 m.

(53)

2009 m. gruodžio 10 d. SCAA taip pat pranešė Komisijai, kad 2008 m. liepos mėn. oro vežėjas „Air West Company Ltd“ grąžino tai Sudano kompetentingai institucijai oro vežėjo pažymėjimą, todėl „Air West Ltd“ nėra Sudano Respublikoje užregistruotas oro vežėjo pažymėjimo turėtojas. Kadangi oro vežėjas nebeturi oro vežėjo pažymėjimo ir dėl šios priežasties jo licencija oro susisiekimui vykdyti negali būti laikoma galiojančia, remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad „Air West Ltd“ nėra oro vežėjas.

(54)

Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinant USOAP audito dokumentuose nurodytas taisomąsias priemones nepadaryta pakankamai pažangos, taip pat į tai, kad SCAA neužtikrino veiksmingo taisomųjų priemonių, apie kurias pranešta, įgyvendinimo, remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad SCAA nepajėgė įrodyti sugebanti įgyvendinti reikiamus saugos standartus ir užtikrinti jų laikymąsi, todėl visiems oro vežėjams, kuriems pažymėjimai išduoti Sudano Respublikoje, turėtų būti uždrausta vykdyti veiklą ir jie turėtų būti įrašyti į A priedą.

(55)

2009 m. lapkričio mėn. oro vežėją „Albanian Airlines MAK“ patikrinusi Europos aviacijos saugos agentūra, pagal Reglamento (EB) Nr. 1144/2009 (9) nuostatas įgaliota atlikti išsamų standartizacijos Albanijoje patikrinimą, šią užduotį įvykdė 2010 m. sausio mėn. 2010 m. kovo 7 d. paskelbtoje galutinėje patikrinimo ataskaitoje pranešta apie didelius visų patikrintų sričių trūkumus: 13 nustatytų neatitikties tinkamumo skraidyti reikalavimams atvejų (6 iš jų susiję su sauga), 13 nustatytų neatitikties licencijų išdavimo ir sveikatos patikrinimo reikalavimams atvejų (3 iš jų susiję su sauga), 9 nustatytus neatitikties skrydžių vykdymo reikalavimams atvejų (6 iš jų susiję su sauga). Be to, nustatytas tiesioginis pavojus saugai, susijęs su vieno iš dviejų oro vežėjo pažymėjimo turėtojų pažymėjimu; per vizitą Albanijos kompetentingos institucijos (DGCA) nedelsiant ėmėsi taisomųjų priemonių šiam pavojui pašalinti.

(56)

DGCA atstovai pakviesti padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitete, jų pranešimas išklausytas 2010 m. kovo 18 d.

(57)

Skrydžių saugos komitetas atsižvelgė į Albanijos kompetentingų institucijų (DGCA) Europos aviacijos saugos agentūrai pateiktą veiksmų planą. DGCA skatinama užtikrinti, kad šis veiksmų planas būtų priimtinas Europos skrydžių saugos agentūrai, ir raginama imtis būtinų priemonių, kad šis veiksmų planas būtų veiksmingai įgyvendintas, visų pirma šalinant EASA nustatytus trūkumus, kurie nepašalinti keltų pavojų saugai.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kad saugos trūkumus Albanijoje būtina pašalinti nedelsiant, o DGCA nesiėmė visapusiškų ir veiksmingų priemonių, Komisijai teks vykdyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo 21 straipsnyje nustatytas pareigas, neribojant jokių priemonių, taikomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005.

(59)

Reglamento (EB) Nr. 1144/2009 (10) 88 konstatuojamojoje dalyje nustatytomis sąlygomis oro vežėjui „TAAG Angolan Airlines“ leidžiama vykdyti skrydžius į Portugaliją tik „Boeing 777-200“ tipo orlaiviais, kurių registracijos ženklai D2-TED, D2-TEE, D2-TEF, ir keturiais „Boeing B-737-700“ tipo orlaiviais, kurių registracijos ženklai D2-TBF, D2-TBG, D2-TBH ir D2-TBJ. Komisija paprašė Angolos kompetentingų institucijų (INAVIC) pateikti informaciją apie oro vežėjo „TAAG Angolan Airlines“ priežiūrą, visų pirma apie griežtesnę skrydžių į Portugaliją priežiūrą ir jos rezultatus.

(60)

INAVIC pranešė Skrydžių saugos komitetui, kad toliau konsolidavo nuolatinę oro vežėjo „TAAG Angolan Airlines“ kontrolę. 2009 m. ši tarnyba atliko 34 planuotus patikrinimus. Be to, oro vežėjo orlaiviai prieš kiekvieną skrydį Europą nuolat tikrinti perone.

(61)

Oro vežėjo „TAAG Angolan Airlines“ atstovai paprašė leisti jiems padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitete, kad praneštų naujausius duomenis apie oro vežėjo situaciją; pranešimas išklausytas 2010 m. kovo 18 d. Oro vežėjo atstovai pranešė, kad 2009 m. gruodžio mėn. oro vežėjas vėl tapo IATA organizacijos nariu, ir pateikė komitetui išsamią informaciją apie aukštus jo skrydžių į Lisaboną rodiklius, kuriais remdamiesi prašė leidimo atnaujinti skrydžius į kitas ES valstybes.

(62)

Portugalijos kompetentingos institucijos (INAC) pateikė rezultatų, kuriuos gavo tikrindamos oro vežėjo „TAAG Angolan Airlines“ orlaivius perone nuo tada, kai atnaujinti skrydžiai į Lisaboną, vertinimą. INAC pranešė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., kuomet atnaujinti TAAG skrydžiai, atlikta apie 200 tokių patikrinimų. INAC patvirtino, kad tikrinant saugos trūkumų nenustatyta ir kad yra visiškai patenkinta oro vežėjo „TAAG Angolan Airlines“ į Lisaboną ir iš jos vykdomais skrydžiais, todėl gali rekomenduoti, kad tokie skrydžiai būtų vykdomi ir į kitas ES valstybes.

(63)

Oro vežėjo atstovai taip pat pranešė, kad oro vežėjas skyrė investicijų savo „Boeing B737-200“ laivyno įrangai atnaujinti, kad pagal tarptautinius saugos standartus būtų įdiegtos EGPWS, ELT406, RVSM sistemos, įrengtos skrydžių įgulos kabinos durys, įdiegti skaitmeniniai skrydžio savirašiai ir skaitmeniniai orlaivio meteorologiniai radiolokatoriai, tačiau šie darbai dar nepabaigti visame laivyne. Oro vežėjo atstovai taip pat pranešė apie jo ketinimą palaipsniui atsisakyti „Boeing B747-300“ tipo orlaivių, visų pirma dėl mažesnio naudojimo patikimumo.

(64)

Todėl remiantis bendraisiais kriterijais ir atsižvelgiant į 62 dalyje nurodytą rekomendaciją, taip pat į teigiamus šio oro vežėjo orlaivių tikrinimo perone rezultatus nustatyta, kad oro vežėjas TAAG turėtų likti įrašytas B priede dėl trijų „Boeing B777“ tipo orlaivių (registracijos ženklai D2-TED, D2-TEE ir D2-TEF) ir dėl keturių „Boeing B737-700“ tipo orlaivių (registracijos ženklai D2-TBF, D2-TBG, D2-TBH ir D2-TBJ) ir kad galiojantys apribojimai, pagal kuriuos šiais orlaiviais galima vykdyti skrydžius tik į Lisaboną, turėtų būti panaikinti. Tačiau šio oro vežėjo skrydžiai į Europos Sąjungą turėtų būti tinkamai tikrinami siekiant nustatyti, kaip iš tiesų laikomasi reikiamų saugos standartų, visų pirma šio oro vežėjo orlaiviai turėtų būti tikrinami perone pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008.

(65)

INAVIC pranešė apie padarytą tolesnę pažangą šalinant trūkumus, kuriuos nustatė 2009 m. birželio mėn. lankęsi ES saugos vertinimo ekspertai. Visų pirma INAVIC atnaujino Angolos aviacijos saugos taisykles, kad jos atitiktų naujausius TCAO standartų pakeitimus, konsolidavo savo kontrolės programą ir pasamdė dar du kvalifikuotus skrydžių vykdymo inspektorius.

(66)

INAVIC taip pat pranešė, kokia pažanga padaryta Angolos oro vežėjams pakartotinai išduodant oro vežėjo pažymėjimus; šį procesą numatyta baigti iki 2010 m. pabaigos; INAVIC nurodė, kad oro vežėjai, negavę naujų pažymėjimų pagal Angolos aviacijos saugos taisykles, nuo tos dienos veiklą nutrauks. Tačiau naujų pažymėjimų dar negavo joks oro vežėjas, išskyrus „TAAG Angolan Airlines“.

(67)

INAVIC pranešė, kad vykdant pakartotinio pažymėjimų išdavimo procesą ir patikrinus kai kuriuos oro vežėjus nustatyta saugos trūkumų ir galiojančių saugos taisyklių pažeidimų, todėl INAVIC ėmėsi reikiamų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. atšauktas „Air Gemini“ oro vežėjo pažymėjimas, o 2010 m. vasario mėn. atšaukti PHA ir SAL oro vežėjų pažymėjimai. 2010 m. vasario mėn. sustabdytas „Giraglobo“, „Mavewa“ ir „Airnave“ oro vežėjo pažymėjimų galiojimas. Tačiau INAVIC nepateikė įrodymų, kad šie pažymėjimai atšaukti.

(68)

Komisija ragina INAVIC ryžtingai tęsti pakartotinį pažymėjimų Angolos oro vežėjams išdavimą ir deramai atsižvelgti į šio proceso metu nustatytas galimas saugos problemas. Remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad kiti oro vežėjai, už kurių teisės aktais nustatytą priežiūrą atsakinga INAVIC („Aerojet“, „Air26“, „Air Gicango“, „Air Jet“, „Air Nave“, „Alada“, „Angola Air Services“, „Diexim“, „Gira Globo“, „Heliang“, „Helimalongo“, „Mavewa“, „Rui & Conceicao“, „Servisair“ ir „Sonair“, taip pat „Air Gemini“, PHA, SAL), turėtų likti įrašyti A priede.

(69)

2010 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos Komisijai pranešė, kad pataisė savo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo skrydžius į Europos Sąjungą uždraudė vykdyti 13-kos Rusijos oro vežėjų pažymėjimuose įrašytais orlaiviais. Šiuose orlaiviuose nebuvo tarptautiniams skrydžiams pagal TCAO standartus reikalingos įrangos (TAWS arba E-GPWS) ir (arba) jų tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimas buvo pasibaigęs, ir (arba) šie pažymėjimai nebuvo atnaujinti.

(70)

Pagal naują sprendimą skrydžių į Europos Sąjungą, joje ir iš jos negalima vykdyti šiais orlaiviais:

(71)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1144/2009 Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir valstybės narės 2009 m. gruodžio mėn. surengė vizitą į Jemeno Respubliką siekdamos patikrinti oro vežėjo „Yemenia“ saugos situaciją, kad įvertintų, kaip jis iš tiesų laikosi tarptautinių saugos standartų, taip pat kad įvertintų kompetentingų institucijų (CAMA) pajėgumą užtikrinti civilinės aviacijos saugos priežiūrą Jemene.

(72)

Vertinimo vizito duomenimis, CAMA gali veiksmingai prižiūrėti oro vežėją „Yemenia Yemen Airways“, todėl gali užtikrinti, kad oro vežėjai, turintys šios kompetentingos institucijos išduotus oro vežėjo pažymėjimus, veiklą vykdytų saugiai pagal TCAO standartus, o oro vežėjo „Yemenia Yemen Airways“ kontrolė ir jo veiklos priežiūra tinkama siekiant užtikrinti, kad oro vežėjo veikla atitiktų jo oro vežėjo pažymėjimo reikalavimus.

(73)

Atsižvelgiant į vertinimo vizito rezultatus, šiuo metu daugiau priemonių nereikia. Komisija įdėmiai stebės oro vežėjo veiklą, taip pat ji skatina Jemeno institucijas tęsti oro vežėjo „Yemenia Yemen Airways“ skrydžio Nr. 626 avarijos, įvykusios 2009 m. birželio 30 d., tyrimą. Valstybės narės kontroliuos, kaip iš tikrųjų laikomasi reikiamų saugos standartų, visų pirma tikrindamos šio oro vežėjo orlaivius perone pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008.

(74)

Yra įtikinamų įrodymų, kad institucijos, atsakingos už oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Filipinuose, priežiūrą, nepakankamai pajėgios šalinti saugos trūkumus, tačiau trūksta įrodymų, kad Filipinų Respublikoje išduotus pažymėjimus turintys oro vežėjai laikosi taikomų TCAO saugos standartų ir rekomenduojamos praktikos; tokia išvada padaryta remiantis audito, kurį 2009 m. spalio mėn. Filipinuose pagal Visuotinės saugos priežiūros audito programą (USOAP) atliko TCAO, rezultatais, taip pat JAV kompetentingų institucijų Filipinų oro vežėjams skiriamais vis mažesniais vertinimo balais.

(75)

Po 2009 m. spalio mėn. Filipinuose atlikto USOAP audito TCAO pranešė visoms Čikagos konvenciją pasirašiusioms valstybėms, kad nustatyta reikšminga saugos problema, susijusi su Filipinuose įregistruotų oro vežėjų ir orlaivių saugos priežiūra (11); pranešimo duomenimis, Filipinuose 47 oro vežėjai, įskaitant tarptautinius oro vežėjus, vykdo veiklą turėdami oro vežėjo pažymėjimus, išduotus pagal atšauktus administracijos potvarkius. Filipinų kompetentingos institucijos neparengė jokio įgyvendinimo plano arba pereinamojo laikotarpio plano, kaip likusiems oro vežėjams pažymėjimus išduoti pagal civilinės aviacijos taisykles, nustatytas vietoj šių administracijos potvarkių. Be to, Filipinų kompetentingos institucijos daugiau nei metus neatlieka oro vežėjų priežiūros patikrinimų. Taisomųjų priemonių planai, kuriuos šios institucijos pasiūlė Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, pripažinti netinkamais, kad būtų išspręsta reikšminga saugos problema.

(76)

Be to, JAV Transporto departamento Federalinė aviacijos administracija (FAA) pagal savo IASA programą šią šalį priskyrė antrajai saugos kategorijai, vadinasi, Filipinų Respublika nesilaiko TCAO nustatytų tarptautinių saugos standartų.

(77)

Iš reikšmingos saugos problemos, apie kurią pranešė TCAO, aiškėja, kad Filipinų kompetentingų institucijų 2008 m. spalio 13 d. Komisijai pateiktas taisomųjų priemonių planas (12), kuris turėjo būti įgyvendintas iki 2009 m. kovo 31 d., neįvykdytas ir kad Filipinų kompetentingos institucijos nepajėgė minėto plano įgyvendinti laiku.

(78)

Atsižvelgdama į TCAO paskelbtą reikšmingą saugos problemą, Komisija pradėjo konsultacijas su Filipinų kompetentingomis institucijomis, pareiškė esanti susirūpinusi dėl visų oro vežėjų, kuriems leidimai išduoti toje valstybėje, skrydžių saugos ir paprašė paaiškinti, kokių veiksmų kompetentingos tos valstybės institucijos ėmėsi nustatytiems saugos trūkumams pašalinti.

(79)

2010 m. sausio–kovo mėn. Filipinų kompetentingos institucijos (CAAP) atsiuntė dokumentus, tačiau nepateikė visos prašytos informacijos, ypač įrodymų, kad saugos trūkumai tinkamai pašalinti.

(80)

2010 m. kovo 18 d. Skrydžių saugos komitete išklausyti CAAP atstovai patvirtino, kad 20 oro vežėjų toliau vykdo veiklą turėdami oro vežėjo pažymėjimus, išduotus pagal panaikintus administracinius potvarkius; jiems pažymėjimai bus pakartotinai išduoti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 1 d. Tai šie oro vežėjai: „Aerowurks Aerial Spraying Services“, „Airtrack Agricultural Corp.“, „Asia Aircraft Overseas“, „Philippines Inc.“, „Aviation Technology Innovators Inc.“, „Bendice Transport Management Inc.“, „Canadian Helicopter Philippines Inc.“, „CM Aero“, „Cyclone Airways“, „INAEC Aviation Corp.“, „Macro Asia Air Taxi Services“, „Omni Aviation, Corp.“, „Philippine Agricultural Aviation Corp.“, „Royal Air Charter Services Inc.“, „Royal Star Aviation Inc.“, „Southstar Aviation Company“, „Subic International Air Charter Inc.“, „Subic Seaplane Inc.“. Be to, jie patvirtino, kad daug šių oro vežėjų veiklą vykdo turėdami nebegaliojančius oro vežėjo pažymėjimus, naudodamiesi laikinų išimčių nuostatomis, pagal kurias tokių pažymėjimų jie gali neturėti. Ypač svarbu, kad 2009 m. gruodžio 16 d. padaryta išimtis oro vežėjui „Pacific East Asia Cargo Airlines Inc.“, todėl daugiausiai 90 dienų iki 2010 m. kovo 16 d. jis gali nesilaikyti reikalavimo turėti oro vežėjo pažymėjimą, tačiau ir toliau vykdo tarptautinius krovinių vežimo skrydžius dideliu „Boeing B727“ tipo orlaiviu, turėdamas 2008 m. kovo 31 d. pagal panaikintus administracinius potvarkius išduotą oro vežėjo pažymėjimą, galiojusį iki 2009 m. kovo 30 d. CAAP negalėjo patvirtinti, kad šis oro vežėjas 2010 m. kovo 18 d. galiausiai nutraukė veiklą.

(81)

CAAP pranešė, kad nustojo galioti arba neatnaujinti šių devynių oro vežėjų pažymėjimai: „Beacon“, „Coroprate Air“, „Frontier Aviation Corp.“, „Mora Air Service Inc.“, „Pacific Airways Corp.“, „Pacific Alliance Corp.“, „Topflite Airways Inc.“, „World Aviation Corp.“ ir „Yakota Aviation Corp.“. Tačiau tos institucijos nepateikė įrodymų, kad šių oro vežėjų pažymėjimai atšaukti, todėl tie oro vežėjai likviduoti.

(82)

CAAP nurodė, kad 2009 m. pradžioje pradėjo pakartotinį pažymėjimų išdavimą ir kad naujus pažymėjimus, išduotus pagal 2008 m. įsigaliojusias civilinės aviacijos taisykles, turi 21 oro vežėjas. Tai šie oro vežėjai: „Air Philippines Corp.“, „Aviatour's Fly'n Inc.“, „Cebu Pacific Air“, „Chemtrad Aviation Corp.“, „Far East Aviation Services“, „F.F. Cruz & Company Inc.“, „Huma Corp.“, „Interisland Airlines Inc.“, „Island Aviation“, „Lion Air Inc.“, „Mindanao Rainbow Agricultural Development Services“, „Misibis Aviation and Development Corp.“, „Philippine Airlines“, „South East Asian Airlines Inc.“, „Spirit of Manila Airlines Corp.“, „TransGlobal Airways Corp.“, „WCC Aviation Company“, „Zenith Air Inc.“, „Zest Airways Inc.“. Tačiau CAAP neįrodė, kad pakartotinio pažymėjimų išdavimo procesas patikimas. CAAP negalėjo pateikti šiems oro vežėjams išduotų pažymėjimų, kuriuose būtų visa informacija, nes iš pateiktų oro vežėjo pažymėjimų visų pirma nebuvo galima nustatyti numerių ir registracijos ženklų, priklausančių šiems naujus pažymėjimus gavusiems oro vežėjams: „Zest Airways Inc.“, „Lion Air, Inc.“, „Aviatour's Fly'sn Inc.“, „Misibis Aviation and Development Corp.“. Be to, CAAP nepateikė jokių prieš pakartotinį pažymėjimų išdavimą atlikto audito duomenų arba įrodymų, kad pirmiau nei oro vežėjams išduoti nauji pažymėjimai, pakankamai patikrinta jų veikla ir techninė priežiūra siekiant nustatyti, kaip iš tiesų laikomasi patvirtintų žinynų ir kaip šių oro vežėjų veikla ir techninė priežiūra atitinka taikytinus saugos standartus. CAAP taip pat neįrodė, kad išdavus pažymėjimus vykdoma tinkama naujus pažymėjimus turinčių oro vežėjų priežiūra, nes šios tarnybos parengtuose 2010 m. tinkamumo skraidyti ir licencijų išdavimo kontrolės planuose nenustatytos jokios planuojamų veiksmų datos.

(83)

Oro vežėjo „Philippines Airlines“ atstovai paprašė leisti jiems padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitete, šis pranešimas išklausytas 2010 m. kovo 18 d. Oro vežėjo atstovai papasakojo apie oro vežėjo veiklą ir 2009 m. įvykusį pakartotinio pažymėjimo išdavimo procesą, kurį baigus 2009 m. spalio 9 d. jam išduotas naujas oro vežėjo pažymėjimas, kuriuo patvirtinta atitiktis 2008 m. įsigaliojusioms civilinės aviacijos taisyklėms. Oro vežėjo atstovai papasakojo, kokie patikrinimai atlikti prieš pakartotinį pažymėjimo išdavimą, ir patvirtino, kad tikrinant daugiausiai dėmesio skirta naujų žinynų ir procedūrų persvarstymui ir patvirtinimui. Oro vežėjo atstovai taip pat nurodė, kad prieš pakartotinį pažymėjimo išdavimą CAAP vietoje išsamiai netikrino oro vežėjo ir neatliko jo veiklos audito; toks auditas turės būti atliktas. „Philippines Airlines“ atstovai teigė, kad oro vežėjas skrydžių į ES nevykdo, ir nurodė, kad JAV Federalinė aviacijos administracija sumažino Filipinų oro vežėjų vertinimo balą, todėl oro vežėjo skrydžiams į Jungtines Valstijas taikomi apribojimai: oro vežėjui draudžiama vykdyti skrydžius papildomais maršrutais arba skrydžius vykdyti kitais nei dabar naudojamais orlaiviais.

(84)

„Cebu Philippines Airlines“ atstovai paprašė leisti jiems padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitete, šis pranešimas išklausytas 2010 m. kovo 18 d. Oro vežėjo atstovai papasakojo apie oro vežėjo veiklą ir 2009 m. įvykusį pakartotinio pažymėjimo išdavimo procesą, kurį baigus 2009 m. lapkričio 25 d. jam išduotas naujas oro vežėjo pažymėjimas, kuriuo patvirtinta atitiktis 2008 m. įsigaliojusioms civilinės aviacijos taisyklėms. Oro vežėjo atstovai papasakojo, kokie patikrinimai atlikti prieš pakartotinį pažymėjimo išdavimą, ir visų pirma patvirtino, kad gautame pažymėjime yra naujas leidimas vežti pavojingus krovinius, nors CAAP neatliko šios srities audito. Tačiau oro vežėjo atstovai nurodė, kad tuo leidimu nesinaudojama savanoriškai. „Cebu Pacific“ atstovai teigė, kad JAV Federalinė aviacijos administracija sumažino Filipinų oro vežėjų vertinimo balą, todėl oro vežėjui draudžiama vykdyti skrydžius į JAV. Oro vežėjo atstovai taip pat nurodė, kad oro vežėjas neketina vykdyti skrydžių į ES.

(85)

Komisija pripažįsta šių dviejų oro vežėjų pastaruoju metu dėtas pastangas užtikrinti saugius skrydžius ir pripažįsta, kad jie įdiegė vidaus priemones saugai užtikrinti. Komisijos, valstybių narių ir Europos aviacijos saugos agentūros atstovai pasirengę nuvykti pas šiuos oro vežėjus, kad patikrintų jų atitiktį tarptautiniams saugos standartams.

(86)

Komisija taip pat pripažįsta kompetentingų institucijų pastarojo meto pastangas pertvarkyti Filipinų civilinės aviacijos sistemą ir priemones, kurių imtasi siekiant pašalinti saugos trūkumus, apie kuriuos pranešė FAA ir TCAO. Tačiau, kol veiksmingai neįgyvendintos tinkamos taisomosios priemonės reikšmingoms saugos problemoms, apie kurias pranešė TCAO, išspręsti, remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad Filipinų kompetentingos institucijos kol kas nepajėgios įgyvendinti reikiamų saugos standartų ir jų taikyti visiems oro vežėjams, kuriuos jos kontroliuoja teisės aktais nustatyta tvarka. Todėl visiems oro vežėjams, kuriems pažymėjimai išduoti Filipinuose, turėtų būti uždrausta vykdyti veiklą ir jie turėtų būti įrašyti į A priedą.

(87)

Vis dėlto Komisija mano, kad apie tos valstybės ryžtą skubiai šalinti FAA ir TCAO nustatytus saugos trūkumus ir pasirūpinti, kad šie trūkumai būtų nedelsiant sėkmingai pašalinti, galima spręsti iš pertvarkyto CAAP valdymo ir iš naujų vadovų konkrečių skubių veiksmų (pasamdyti 23 kvalifikuoti inspektoriai, naudojamasi didele TCAO teikiama technine pagalba). Šias Filipinų pastangas Komisija pasirengusi paremti per vertinimo vizitą, kurio metu būtų tikrinami oro vežėjų saugos rodikliai, kad būtų įveikti nustatyti dideli saugos trūkumai.

(88)

Nors Komisija pateikė konkrečius prašymus, kol kas nei į Bendrijos sąrašą, atnaujintą 2009 m. lapkričio 26 d., įtraukti kiti oro vežėjai, nei už teisės aktais nustatytą šių oro vežėjų priežiūrą atsakingos institucijos Komisijai nepateikė įrodymų, kad tinkamos taisomosios priemonės būtų visiškai įgyvendintos. Todėl, remiantis bendraisiais kriterijais, nustatyta, kad šiems oro vežėjams ir toliau turėtų būti draudžiama vykdyti veiklą (A priedas) arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomi veiklos apribojimai (B priedas).

(89)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Skrydžių saugos komiteto nuomonę,

1.

A priedas pakeičiamas šio reglamento A priedo tekstu.

2.

B priedas pakeičiamas šio reglamento B priedo tekstu.

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/50

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/52

(1)

Pagal Direktyvos 2004/17/EB 27 straipsnį perkantiesiems subjektams, vykdantiems naftos ar dujų žvalgybos ar gavybos veiklą Jungtinėje Karalystėje, vietoje įprastų taisyklių leista taikyti alternatyvią tvarką. Pagal alternatyvią tvarką numatyti tam tikri įpareigojimai dėl statistinių duomenų ir įpareigojimas sudarant prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartis laikytis nediskriminavimo ir konkurencingo pirkimo principų, visų pirma teikiant informaciją ūkinės veiklos vykdytojams apie savo pirkimų ketinimus.

(2)

30 straipsnyje nustatytas mechanizmas, susijęs su galimybe tam tikromis aplinkybėmis tam tikriems ūkinės veiklos vykdytojams nukrypti nuo Direktyvos 2004/17/EC nuostatų, taikomas ir tos pačios direktyvos 27 straipsnyje nustatytų sumažintų įsipareigojimų atveju.

(3)

2009 m. spalio 15 d.Shell, vadovaudamasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalimi, Komisijai elektroniniu paštu pateikė prašymą. Pagal 30 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Komisija 2009 m. spalio 21 d. raštu apie tai informavo Jungtinės Karalystės valdžios institucijas, o jos atsakymą atsiuntė elektroniniu paštu 2009 m. lapkričio 16 d. Komisija 2009 m. lapkričio 17 d. elektroniniu paštu taip pat paprašė Shell pateikti papildomos informacijos; šią informaciją Shell elektroniniu paštu atsiuntė 2009 m. lapkričio 25 d.

(4)

Shell prašymas susijęs su naftos ir dujų žvalgymu ir eksploatavimu Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Vadovaujantis ankstesniais Komisijos sprendimais dėl susijungimo (2), prašyme apibūdintos trys atskiros Shell veiklos sritys:

Pagal pirmiau minėtus Komisijos sprendimus šiame sprendime gavyba apima ir plėtojimą, t. y. būsimai gavybai tinkamos infrastruktūros sukūrimą (naftos platformų, vamzdynų, terminalų ir t. t. įrengimą).

(5)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, sudaromoms dėl vienos iš veiklos sričių, kurioms taikoma Direktyva 2004/17/EB, ta direktyva netaikoma, jei valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus ES teisės aktus, kuriais tas sektorius ar jo dalis atveriami.

(6)

Kadangi Jungtinė Karalystė įgyvendino ir taikė 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (3), turėtų būti laikoma, kad pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą patekimas į rinką neribojamas. Tiesioginis konkurencijos poveikis konkrečioje rinkoje turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas.

(7)

Siekiant įvertinti, ar susiję ūkinės veiklos vykdytojai patiria tiesioginę konkurenciją rinkose, kurioms taikomas šis sprendimas, būtina atsižvelgti į pagrindinių rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį ir į koncentracijos tose rinkose laipsnį. Kadangi skirtingų veiklos sričių, kurioms taikomas šis sprendimas, sąlygos skiriasi, turi būti atlikti atskiri kiekvienos veiklos srities ir (arba) rinkos vertinimai.

(8)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

(9)

4 konstatuojamojoje dalyje minėtuose ankstesniuose Komisijos sprendimuose laikoma, kad kiekviena iš trijų prašyme nurodytų veiklos sričių (naftos ir gamtinių dujų žvalgyba, naftos gavyba ir gamtinių dujų gavyba) sudaro atskirą produktų rinką. Todėl jas reikėtų išnagrinėti atskirai.

(10)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką (4) naftos ir gamtinių dujų žvalgyba sudaro vieną susijusių produktų rinką, kadangi neįmanoma iš anksto žinoti, ar bus rasta naftos ar gamtinių dujų. Taip pat pagal tą pačią ilgalaikę Komisijos praktiką nustatyta, kad šios rinkos geografinė aprėptis – visos pasaulio šalys.

(11)

Žvalgybos veiklą vykdančių subjektų užimamas rinkos dalis galima išmatuoti pagal tris kintamuosius: kapitalo išlaidas, patvirtintas atsargas ir planuojamą gavybą. Tačiau nustatyta, jog dėl to, kad labai skiriasi reikiamų investicijų apimtys skirtingose geografinėse vietovėse, netinka naudoti kapitalo išlaidų rinkos dalims išmatuoti. Norint ieškoti naftos ir dujų Šiaurės jūroje reikia didesnių investicijų negu, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose.

(12)

Vertinant šiame sektoriuje veikiančių ūkinės veiklos vykdytojų užimamas rinkos dalis paprastai taikomi kiti du parametrai – turima patvirtintų atsargų dalis ir planuojama gavyba (5).

(13)

Remiantis turimais duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. bendros patvirtintos naftos ir dujų atsargos visame pasaulyje iš viso siekė 385 mlrd. standartinių kubinių metrų naftos ekvivalento (toliau – Sm3 n. e.) (6). Shell dalis siekė 1,759 mlrd. Sm3 n. e., o tai sudaro 0,46 % rinkos dalies. 2009 m. sausio 1 d. bendros patvirtintos Didžiosios Britanijos naftos ir dujų atsargos siekė kiek daugiau negu 0,88 mlrd. Sm3 n. e. (7), o tai sudaro kiek daugiau negu 0,22 %. Taigi Shell dalis yra dar mažesnė. Remiantis turima informacija, yra tiesioginis patvirtintų naftos ir dujų atsargų ir planuojamos būsimos gavybos ryšys. Todėl, remiantis turima informacija negalima teigti, kad Shell rinkos dalis gerokai skirtųsi, jei būtų matuojama ne pagal patvirtintų atsargų dalį, o pagal planuojamą gavybą. Tolesnėse 14 ir 17 konstatuojamosiose dalyse pateiktos Shell ir jos pagrindinių konkurentų rinkos dalys – atitinkamai naftos ir dujų gavybos. Atsižvelgiant į patvirtintų atsargų ir faktinės gavybos sąsajas, šie duomenys taip pat gali parodyti konkurencijos padėtį susijusioje rinkoje. Žvalgybos rinka nėra labai koncentruota. Be valstybei priklausančių įmonių rinkoje veikia dar dvi tarptautinės vertikaliai integruotos privačios įmonės, vadinamos naftos milžinėmis (BP ir ExxonMobil), taip pat tam tikras skaičius didelių įmonių. Tai yra tiesioginės konkurencijos požymis.

(14)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką (8), naftos (žalios naftos) plėtojimas ir gavyba yra atskira produktų rinka, kurios geografinė aprėptis – visos pasaulio šalys. Remiantis turima informacija (9), 2008 m. visame pasaulyje iš viso per dieną buvo išgaunama 81 820 mln. barelių naftos. Tais pačiais metais Shell bendrai išgaudavo 1 771 mln. barelių per dieną, ir jos rinkos dalis buvo 2,16 %. Atliekant šią analizę svarbu atsižvelgti į koncentracijos laipsnį ir į visą susijusią rinką. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad žalios naftos gavybos rinkoje veikia didelės valstybei priklausančios įmonės ir dar dvi tarptautinės vertikaliai integruotos privačios įmonės (vadinamos naftos milžinėmis – BP ir ExxonMobil, kurios 2008 m. naftos gavybos rinkoje užėmė atitinkamai 3,08 % ir 2,32 %), taip pat tam tikras skaičius didelių įmonių (10). Šie veiksniai rodo, kad rinkoje veikia keletas dalyvių, ir galima manyti, kad tarp jų vyksta veiksminga konkurencija.

(15)

Ankstesniame Komisijos sprendime (11) dėl dujų tiekimo galutiniams vartotojams išskirtos mažo šilumingumo dujos ir didelio šilumingumo dujos. Komisija taip pat svarstė, ar reikėtų atskirti suskystintų gamtinių dujų išteklius ir vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų išteklius (12). Tačiau vėlesniame Komisijos sprendime (13) dėl, inter alia, gamtinių dujų plėtojimo ir gavybos klausimas, ar, priimant tą sprendimą, laikytasi nuomonės, kad egzistuoja atskiros mažo šilumingumo dujų, didelio šilumingumo dujų ir suskystintų gamtinių dujų rinkos, liko neatsakytas, „kadangi galutiniam vertinimui neturi įtakos, koks bus suderintas apibrėžimas“. Šiame sprendime šis klausimas taip pat gali likti neatsakytas dėl šių priežasčių:

(16)

Kalbant apie geografinę rinką, ankstesniuose Komisijos sprendimuose (14) laikytasi nuomonės, kad ji apima Europos ekonominę erdvę (EEE), taip pat galbūt Rusiją ir Alžyrą.

(17)

Remiantis turima informacija (15), 2008 m. ES iš viso išgauta 190,3 mlrd. Sm3 dujų, o tais pačiais metais EEE – 289,5 mlrd. Sm3. Shell produkcija 2008 m. siekė 37,60 mlrd. Sm3, o tai sudaro 12,99 % rinkos dalį. 2008 m. Rusijos ir Alžyro produkcija siekė atitinkamai 601,7 ir 86,5 mlrd. Sm3. Taigi bendra EEE ir Rusijos bei Alžyro produkcija iš viso siekė 976,7 mlrd. Sm3, o Shell dalis sudarė 3,85 %. Gamtinių dujų gavybos rinkos koncentracijos laipsnis taip pat nedidelis, atsižvelgiant į rinkoje veikiančias milžines (ExxonMobil ir BP, kurių rinkos dalys yra atitinkamai [10–20] % ir [5–10 %]) ir į dideles įmones (Statoil ir Total, kurių rinkos dalys yra atitinkamai [10–20 %] ir [5–10 %]), taip pat į kitų dviejų svarbių valstybei priklausančių įmonių – Rusijos Gazprom ir Alžyro Sonatrach (kurių rinkos dalys yra atitinkamai [30–40] % ir [10–20 %] (16) – spaudimą. Tai yra dar vienas tiesioginės konkurencijos požymis.

(18)

Atsižvelgiant į 5–17 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Anglijoje, Škotijoje ir Velse laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos, kiek tai susiję su:

(19)

Kadangi laikoma, jog neribojamo patekimo į rinką sąlyga yra įvykdyta, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę Anglijoje, Škotijoje ir Velse teikti paslaugas, išvardytas 18 konstatuojamosios dalies a–c punktuose, taip pat rengiant projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo minėtose geografinėse vietovėse.

(20)

Šis sprendimas grindžiamas teisine ir faktine padėtimi 2009 m. spalio–gruodžio mėn., remiantis Shell ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pateikta informacija. Sprendimas gali būti persvarstytas įvykus reikšmingiems teisinės ar faktinės padėties pokyčiams, kurie reikštų, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos nebevykdomos,

a)

naftos ir gamtinių dujų žvalgybos;

b)

naftos gavybos; ir

c)

gamtinių dujų gavybos.

31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/56

(1)

Komisija 2003 m. vasario 27 d. priėmė Sprendimą 2003/135/EB dėl klasikinio kiaulių maro likvidavimo ir neatidėliotinos laukinių kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro Vokietijos federalinėse Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco ir Saro krašto žemėse planų patvirtinimo (2) kaip vieną iš daugelio kovos su klasikiniu kiaulių maru priemonių.

(2)

Vokietija pranešė Komisijai apie šios laukinių kiaulių ligos plitimo permainas tam tikrose Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco federalinių žemių teritorijose.

(3)

Ji nurodė, kad tam tikrose teritorijose Reino krašto-Pfalco pietuose ir Eifelio regione klasikinis kiaulių maras laukinių kiaulių populiacijoje išnaikintas. Todėl klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje ir neatidėliotinos jų vakcinacijos nuo šios ligos planai šiose konkrečiose teritorijose nebeturėtų būti įgyvendinami.

(4)

Todėl Sprendimą 2003/135/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,