12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/1

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, kaip numatyta tame reglamente.

(2)

2010 m. kovo 1 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė išbraukti du juridinius asmenis, grupes arba organizacijas iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo.

(3)

Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/3

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/5

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 205/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/7

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį Komisija turi atlikti reikiamus patikrinimus, pranešti valstybėms narėms tokių patikrinimų rezultatus, atsižvelgti į valstybių narių pastabas, pradėti dvišales diskusijas siekdama susitarti su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir oficialiai pranešti joms savo išvadas.

(2)

Valstybės narės turėjo galimybę paprašyti pradėti taikinimo procedūrą. Šia galimybe kai kuriais atvejais buvo pasinaudota, ir Komisija išnagrinėjo tokios procedūros taikymo ataskaitas.

(3)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 gali būti finansuojamos tik tokios žemės ūkio išlaidos, kurios patirtos nepažeidžiant Europos Sąjungos taisyklių.

(4)

Iš atliktų patikrinimų, dvišalių diskusijų ir taikinimo procedūrų rezultatų matyti, kad valstybių narių deklaruotų išlaidų dalis šio reikalavimo neatitinka ir todėl negali būti finansuojama EŽŪOGF Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšomis.

(5)

Turėtų būti nurodytos sumos, kurios negali būti finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ar EŽŪFKP lėšomis. Tai sumos, nesusijusios su išlaidomis, patirtomis prieš daugiau kaip dvidešimt keturis mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo valstybėms narėms apie patikrinimų rezultatus.

(6)

Šiame sprendime nurodytais atvejais apie nustatytas sumas, kurias atsisakoma finansuoti dėl to, kad jos neatitinka Europos Sąjungos taisyklių, Komisija valstybėms narėms pranešė suvestinėje ataskaitoje.

(7)

Šiuo sprendimu neatmetama galimybė, kad, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. dar nenagrinėtų ir su šio sprendimo turiniu susijusių bylų, Komisija gali priimti kitokius finansinius sprendimus,

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/21

(1)

Komisijos sprendime 2009/251/EB (2) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (DMF).

(2)

Sprendimas 2009/251/EB buvo priimtas laikantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų, pagal kurias sprendimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau gali būti ta pačia tvarka patvirtintas papildomiems, ne ilgesniems kaip vieneri metai, laikotarpiams.

(3)

Atsižvelgiant į iki šiol įgytą patirtį ir į tai, kad nėra nuolatinės priemonės dėl vartojimo gaminių, kuriuose yra DMF, reikia 12 mėnesių pratęsti Sprendimo 2009/251/EB galiojimą ir jį atitinkamai pakeisti.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyva 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/22

(1)

Siekiant bendros pinigų politikos reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kuriomis naudosis Eurosistema, susidedanti iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir Europos centrinio banko (ECB), kad įgyvendintų tokią politiką vienodu būdu visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(2)

Dėl paskutinių pokyčių turtu užtikrintų vertybinių popierių rinkose būtina iš dalies pakeisti Eurosistemos kredito vertinimo sistemą (EKVS), siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Eurosistemos griežtų kredito standartų reikalavimo, kuris taikomas visam tinkamam įkaitui. Ypač būtina iš dalies pakeisti turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos būtų galima naudoti Eurosistemos kredito operacijose, įvertinimo reikalavimus siekiant įvykdyti ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad kredito operacijos su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais būtų užtikrintos pakankamu įkeitimu Eurosistemos pinigų politikos požiūriu. Be to, daliniais pakeitimais siekiama dar labiau prisidėti prie turtu užtikrintų vertybinių popierių rinkos tinkamo veikimo atkūrimo.

(3)

Siekiant įgyvendinti 2009 m. spalio 22 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimą, būtina iš dalies pakeisti 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gaires ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1),

„—

Turtu užtikrintų vertybinių popierių IKVI kredito vertinimas: Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, išleistiems 2010 m. kovo 1 d. arba vėliau, Eurosistema reikalauja ne mažiau kaip dviejų kredito vertinimų iš bet kurių pripažintų IKVI konkrečiai emisijai. Šių turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumui apibrėžti taikoma „antro geriausio taisyklė“, kuri reiškia, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių kredito kokybės minimalią ribą turi atitikti ne tik geriausias, bet ir antras geriausias esamas IKVI kredito vertinimas. Pagal šią taisyklę, kad vertybiniai popieriai būtų tinkami, Eurosistema reikalauja, kad abu kredito vertinimai būtų „AAA“/„Aaa“ lygio emisijos metu ir „vienos A“ lygio per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

Kad vertybiniai popieriai išliktų tinkami, nuo 2011 m. kovo 1 d. visi turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, nesvarbu, kada jie buvo išleisti, privalo turėti ne mažiau kaip du kredito vertinimus iš bet kurių pripažintų IKVI konkrečiai emisijai ir turi būti vykdoma antro geriausio taisyklė.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2010 m. kovo 1 d., kurie turi tik vieną kredito vertinimą, atveju antras kredito vertinimas turi būti papildomai gautas iki 2011 m. kovo 1 d. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2009 m. kovo 1 d., abu kredito vertinimai turi atitikti „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d., pirmasis kredito vertinimas turi atitikti „AAA“/„Aaa“ lygį emisijos metu ir „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę, o antrasis kredito vertinimas turi atitikti „vienos A“ lygį ir emisijos metu (2), ir per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

ECB skelbia kredito kokybės minimalią ribą bet kuriai pripažintai IKVI kaip nustatyta 6.3.1 skirsnyje (3).

12.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/24

(1)

2001 m. rugpjūčio 28 d. raštu, užregistruotu 2001 m. rugpjūčio 29 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, remdamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie 2000 m. gruodžio 23 d. Sicilijos regioninio įstatymo Nr. 32 99, 107, 110, 111, 112, 120, 122, 123, 124 straipsnių ir 135 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl POP 2000–2006 m. įgyvendinimo ir pagalbos schemų įmonėms pertvarkymo (toliau – Įstatymas Nr. 32/2000).

(2)

2002 m. gegužės 17 d. raštu, užregistruotu 2002 m. gegužės 21 d., ir 2002 m. spalio 10 d. raštu, užregistruotu 2002 m. spalio 11 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje pateikė Komisijai papildomos informacijos, kurios Italijos valdžios institucijų prašyta 2001 m. spalio 24 d. ir 2002 m. liepos 18 d. raštuose.

(3)

2002 m. spalio 10 d. raštu Italijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos tik dėl pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 123 straipsnyje, atsižvelgiant į jos skubą.

(4)

Įstatymo Nr. 32/2000 123 straipsnyje nustatyta pagalba buvo atskirta nuo kitos pagalbos, nustatytos straipsniuose, apie kuriuos pranešta, ir buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal pagalbos bylą N 590/A/2001 (1).

(5)

Kadangi Italijos valdžios institucijų 2002 m. spalio 10 d. raštas buvo susijęs tik su šio regioninio įstatymo 123 straipsniu, Komisijos tarnybos 2003 m. vasario 11 d. rašte nusiuntė minėtoms valdžios institucijoms priminimą, prašydamos atsakyti į kitus 2002 m. liepos 18 d. rašte išvardytus klausimus.

(6)

2003 m. kovo 5 d. rašte, užregistruotame 2003 m. kovo 6 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai pateikė Italijos valdžios institucijų atsakymą į 2002 m. liepos 18 d. rašte pateiktus klausimus.

(7)

Išnagrinėjusios šį atsakymą, Komisijos tarnybos 2003 m. gegužės 2 d. rašte paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos.

(8)

2003 m. rugpjūčio 13 d. rašte, užregistruotame 2003 m. rugpjūčio 18 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai pateikė Italijos valdžios institucijų atsakymą į 2003 m. gegužės 2 d. raštą. Jame Italijos valdžios institucijos pranešė apie Įstatymo Nr. 32/2000 111 straipsnio atšaukimą ir paprašė Komisijos priimti atskirą sprendimą dėl tam tikrų įstatymo straipsnių.

(9)

2003 m. spalio 1 d. rašte Komisijos tarnybos paaiškino Italijos valdžios institucijoms, kad bus priimtas sprendimas dėl visos bylos (pagalba N 590/B/2001), ir paprašė jų tam tikrų paskutinių patikslinimų dėl vieno iš Įstatymo Nr. 32/2000 straipsnių.

(10)

2004 m. sausio 7 d. rašte, užregistruotame 2004 m. sausio 14 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai pateikė Italijos valdžios institucijų atsakymą į 2003 m. spalio 1 d. raštą.

(11)

2004 m. kovo 10 d. raštu Komisija oficialiai paprašė Italijos valdžios institucijų papildomų patikslinimų, kurių jau buvo prašyta per neoficialius ryšius.

(12)

2004 m. balandžio 20 d. rašte, užregistruotame 2004 m. balandžio 21 d., ir 2004 m. gegužės 24 d. rašte, užregistruotame 2004 m. gegužės 25 d., Italijos valdžios institucijos atsiuntė Komisijai 11 punkte minimus patikslinimus.

(13)

2004 m. birželio 21 d. (2) rašte ir 2004 m. rugsėjo 10 d. rašte (minėto rašto klaidų ištaisymas, parengtas Italijos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje atsiuntus 2004 m. liepos 7 d. raštu, užregistruotu 2004 m. liepos 12 d., Italijos valdžios institucijų pateiktas pastabas) (3) Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą neprieštarauti dėl Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies b punkto (žemės ūkio sektoriui) ir 107, 110 (4), 112, 120, 122 ir 135 straipsnių, bet pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos, numatytos įstatymo 99 straipsnio 2 dalies a punkte (žemės ūkio sektoriui) ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse (tam tikroms gamintojų asociacijoms) (5).

(14)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šios pagalbos.

(15)

Komisija susijusių suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(16)

Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte pirmo ir antro lygmens kredito konsorciumams (kitaip tariant kredito konsorciumams ir jų asociacijoms) yra numatyta parama rizikos fondams, kurie teikia garantijas, skatinančias kredito įstaigas, išperkamosios nuomos bendroves, debitorinių įsiskolinimų perleidimo bendroves, įmones ir nebankines įstaigas skirti finansavimą, steigti ar jiems pildyti (7).

(17)

Ši parama, nesumuotina su kitomis schemomis, skirtomis analogiškiems tikslams, ir finansuotina dalimi 20 000 000 EUR subsidijos, numatytos visoms 99 straipsnyje nustatytoms priemonėms, skiriama kreditų konsorciumams, kurie pateikia paramos prašymą. Parama negali viršyti bendros sumos, pasirašytos pačių konsorciumų narių ir jų skatintojų.

(18)

Konkrečios garantijos turi leisti pagalbos gavėjams lengviau gauti kreditą (kadangi maždaug 70 % Sicilijos žemės ūkio įmonių yra mažosios, kai kurios iš jų gali nepajėgti pateikti būtinų garantijų paskolos užtikrinimui ar gauti garantijos). Šios garantijos pasižymi tokiomis savybėmis:

(19)

Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta parama įmonėms steigti, skirta gamintojų asociacijoms, pripažintoms pagal 1972 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1035/72 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (11). Ši pagalba, suteikiama 5 metų laikotarpiui, pirmaisiais metais padengia 100 % grupės patirtų išlaidų, o kiekvienais kitais metais 20 % mažiau, kol minėto laikotarpio pabaigoje visai baigiasi. Be to, pagalba negali būti teikiama pasibaigus penktiesiems metams, taip pat praėjus septyneriems metams nuo grupės pripažinimo. Pagalba finansuojama skiriant 3 615 198 EUR subsidijų, numatytų visoms 124 straipsnyje nustatytoms priemonėms.

(20)

2003 m. rugpjūčio 13 d. rašte Italijos valdžios institucijos pranešė apie savo ketinimą iš dalies pakeisti įstatymą, kad pagalbos skyrimo taisyklės būtų suderintos su apibrėžtosiomis Reglamente (EEB) Nr. 1035/72. Be to, Italijos valdžios institucijos patikslino, kad pagalbą galės gauti tik šios asociacijos:

(21)

Komisija pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kiek tai susiję atitinkamai su žemės ūkio sektoriumi ir su asociacijomis ASPROSUD, Sicilia Verde ir APRO FRUS), kadangi suabejojo jos suderinamumu su bendrąja rinka.

(22)

Dėl pagalbos, numatytos žemės ūkio sektoriui Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte, pačiu garantijos skyrimo faktu daroma paskolos prielaida; schemų, kurioms galima taikyti garantijas, sąraše, Italijos valdžios institucijų atsiųstame Komisijos tarnybų prašymu, buvo tam tikrų schemų, kurias mažai tikėtinai būtų buvę įmanoma finansuoti paskolomis, atsižvelgiant į priemonių, numatytų susijusiai sričiai, pobūdį (pavyzdžiui, sunkiai suvokiama, kad pagalba, skirta žemės ūkio sektoriaus draudimo įmokoms padengti, būtų galėjusi suteikta paskolos forma).

(23)

Kitas dalykas, paskatinęs Komisiją suabejoti Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos pagalbos suderinamumu su bendrąja rinka – tai galimybė teikti šią pagalbą kartu taikant įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas priemones. Komisija negalėjo nesuabejoti jų suderinamumu, kadangi ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pagalbos tinkamumas kėlė abejonių.

(24)

Galiausiai Komisija neturėjo informacijos apie metodą, pagal kurį Italijos valdžios institucijos patikrins, kad sujungti potencialūs garantijų pagalbos ir pagalbos, numatytos schemoms, kurioms tos garantijos taikytinos, komponentai neviršytų pagal minėtas schemas reikalavimus atitinkančios pagalbos dydžio.

(25)

Dėl pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad ji buvo skirta tik laiku neišmokėtos paramos gamintojų asociacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1035/72, likučiui padengti. Ši parama turėjo jau būti išmokėta, tačiau išmokėta nebuvo, kadangi EŽŪOGF negarantavo Italijos lygmeniu prisiimtų finansinių įsipareigojimų finansinio užtikrinimo.

(26)

Italijos valdžios institucijos pridūrė, kad pagalba galėjo pasinaudoti tik subjektai, įgiję teisę į pagalbą iki 1996 m. lapkričio 21 d. (1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (12), kuriuo pakeistas Reglamentas (EEB) Nr. 1035/72, įsigaliojimo datos) ir šios teisės nepraradę.

(27)

Komisija, nagrinėdama bylą, turėjo galimybę nustatyti, kad remiantis Reglamento (EB) Nr. 2200/96 53 straipsniu gamintojų organizacijų iki reglamento įsigaliojimo įgytos teisės, taikant Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnį ir IIa skyrių, toliau galioja, kol bus išnaudotos, ir, kad darant prielaidą, jog visos Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, nacionalinė pagalba, galimai suteikta remiantis tuo pačiu straipsniu, būtų ipso iure suderinama su bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo taisyklėmis ir nebeturėtų būti analizės, remiantis valstybės pagalbai taikomomis taisyklėmis, objektas (13).

(28)

Remdamosi šiais samprotavimais Italijos valdžios institucijos įsipareigojo iš dalies pakeisti numatytos pagalbos skyrimo taisykles, kad pastaroji atitiktų Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 nuostatas (žr. 19 ir 20 konstatuojamąsias dalis). Tačiau iš Italijos valdžios institucijų pateikto pagalbos gavėjų sąrašo Komisija nustatė, kad 21 punkte minimų asociacijų atveju numatyta pagalba būtų mokama gerokai peržengiant septynerių metų nuo asociacijos pripažinimo terminą, todėl Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnyje nustatytos sąlygos nebūtų įvykdytos (atsižvelgiant į tai, kad vienoje iš jų numatyta, jog pagalba turi būti mokama penkerius metus septynerių metų nuo pripažinimo laikotarpiu), todėl pagalba turėtų būti nagrinėjama remiantis Sutarties 87 ir 88 straipsniais.

(29)

Atlikdama analizę pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius Komisija nustatė, jog kadangi Reglamentas (EEB) Nr. 1035/72 panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 2200/96, pagalbos skyrimas, remiantis nebeegzistuojančiu teisės aktu, asociacijoms, kurių teisės buvo nutrauktos (dėl to nebuvo galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 2200/96 53 straipsnio, minėto 27 punkte), trukdys bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo mechanizmų, įsteigtų Reglamentu (EB) Nr. 2200/96, veikimui. Remiantis Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 3.2 punktu, Komisija jokiomis aplinkybėmis negali patvirtinti pagalbos, kuri prieštarauja bendro rinkos organizavimo nuostatoms, arba kuri gali kliudyti bendrajai rinkai tinkamai organizuoti.

(30)

Todėl Komisija negalėjo nesuabejoti numatytos pagalbos suderinamumu su bendrąja rinka.

(31)

Šias abejones sustiprino faktas, kad aprašytomis aplinkybėmis suteikta pagalba būtų pagalba atgaline data, kuri yra aiškiai draudžiama pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 3.6 punktą, kadangi nėra skatinamojo pobūdžio, kaip privalu pagalbai žemės ūkio sektoriui, išskyrus kompensacinio pobūdžio pagalbą.

(32)

Galiausiai Komisija suabejojo ir dėl argumento, kad EŽŪOGF nebūtų garantavusi Italijos lygmeniu prisiimtų finansinių įsipareigojimų finansinio užtikrinimo, pagrįstumo, kadangi bendras gamintojų asociacijų steigimo finansavimas lemia automatišką EŽŪOGF dalies pagal bendrą rinkos organizavimą patvirtintos pagalbos kompensavimą.

(33)

2004 m. rugpjūčio 26 d. raštu, užregistruotu 2004 m. rugpjūčio 30 d., 2004 m. lapkričio 24 d. raštu, užregistruotu 2004 m. lapkričio 26 d., ir 2005 m. spalio 26 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 28 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai pateikė Italijos valdžios institucijų atsakymą dėl Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros inicijavimo pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kiek tai susiję su atitinkamai žemės ūkio sektoriumi ir asociacijomis ASPROSUD, Sicilia Verde ir APRO FRUS), atžvilgiu.

(34)

2004 m. rugpjūčio 26 d. rašte Italijos valdžios institucijos atsiuntė tokius prašymus ir pastabas dėl pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punkte:

(35)

Tame pačiame rašte Italijos valdžios institucijos pateikė tokias pastabas dėl pagalbos, numatytos Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse 3 asociacijoms, minimoms 21 punkte:

(36)

2004 m. lapkričio 24 d. gautame rašte Italijos valdžios institucijos atsiuntė 2004 m. lapkričio 5 d. Regioninio įstatymo Nr. 15 (toliau – Įstatymas Nr. 15/2004) 12 straipsnio, kuris be kita ko iš dalies keičia Įstatymo Nr. 32/2000 99 ir 124 straipsnius, kopiją.

(37)

Dėl Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio, Įstatymo Nr. 15/2004 12 straipsnio 2 ir 4 punktuose padidintas potencialių pagalbos gavėjų skaičius, kurie gali pasinaudoti priemonėmis, numatytomis neasocijuotoms įmonėms, prisiimančioms su garantijos teikimu susijusių administracinių išlaidų mokestinius įsipareigojimus, ir nustatyta, kad didžiausia suma, 2000–2006 m. skiriama straipsnyje nustatytoms priemonėms, yra 20 mln. EUR.

(38)

Dėl Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio į Įstatymo Nr. 15/2004 12 straipsnio 8 punktą buvo įterpta nauja 2 dalis, kuria pagalbos skyrimo taisyklės, aprašytos 19 punkte, pakeičiamos atitinkančiomis numatytąsias Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnyje.

(39)

Ši naujoji 2 dalis, įtraukiama į Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnį ir pakeičianti esamą dalį, kurią Italijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios iš dalies pakeisti (žr. 20 konstatuojamąją dalį), suformuluota taip:

„Didžiausia šios paramos suma pagal Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnį pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % gamintojo organizacijos parduotos produkcijos vertės. Pagalbos suma bet kokiu atveju neturi viršyti organizacijos steigimo ir administracinės veiklos faktinių išlaidų. Negali būti teikiama pagalba, susijusi su išlaidomis, patirtomis pasibaigus penktiesiems metams ar praėjus septyneriems metams nuo pripažinimo.“

(40)

2005 m. spalio 26 d. gautame rašte Italijos valdžios institucijos pranešė, kad Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punktas panaikintas 2005 m. rugsėjo 21 d. Regioninio įstatymo Nr. 11 23 straipsniu, ir atšaukė su juo susijusį pranešimą.

(41)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(42)

Šiuo atveju nagrinėjamos priemonės atitinka šį apibrėžimą, kadangi yra finansuojamos iš viešųjų išteklių, palaiko tam tikrų prekių gamybą (pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sektorių) ir gali daryti poveikį tarpusavio prekybai, atsižvelgiant į Italijos užimamą vietą susijusiose rinkose (2005 m. Italija į vaisių – išskyrus citrusinius – rinką pateikė 11,443 mln. tonų produkcijos, todėl yra didžiausias vaisių augintojas Europos Sąjungoje).

(43)

Tačiau Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais tam tikros priemonės, taikant leidžiančias nukrypti nuostatas, gali būti laikomos suderinamomis su bendrąja rinka.

(44)

Šiuo atveju, atsižvelgiant į minėtas priemones, galima remtis tik leidžiančia nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, pagal kurį pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(45)

Visų pirma Komisija konstatuoja, kad Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punktas buvo panaikintas jo netaikius (dėl stabdomojo poveikio, susijusio su Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros inicijavimu), o Italijos valdžios institucijos atšaukė su juo susijusį pranešimą, todėl Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo tyrimas netenka prasmės.

(46)

Dėl Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pagalbos, Komisija konstatuoja, kad pagalbos skyrimo taisyklės buvo suderintos, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 1035/72, iš dalies pakeistame 1983 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3284/83 3 straipsniu, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1035/72 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo dėl gamintojų organizacijų (14) Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio naujosios 2 dalies, įtrauktos Įstatymo Nr. 15/2004 12 straipsniu, nuostatomis.

(47)

Priimant šį įstatymą, pagalba gamintojų asociacijoms buvo reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. 2200/96.

(48)

Kaip nurodyta 27 punkte, Reglamento (EB) Nr. 2200/96 53 straipsnyje numatyta, kad gamintojų organizacijų iki reglamento įsigaliojimo įgytos teisės, taikant Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnį ir IIa skyrių, toliau galioja, kol bus išnaudotos, jei įvykdytos visos 14 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(49)

Įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio naujosios 2 dalies, įvestos Įstatymo Nr. 15/2004 12 straipsniu, nuostatos rodo, kad laikomasi minėtame 14 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir faktiškai užtikrina bet kokios šių sąlygų netenkinančios gamintojų asociacijos atmetimą. Kadangi Reglamente (EEB) Nr. 1035/72 taisyklės dėl valstybės pagalbos buvo taikomos tik Tarybos apibrėžtose ribose, o paties reglamento 14 straipsnyje buvo nustatyta tiesiogiai taikoma nuostata, leidžianti suteikti nacionalinę pagalbą, jeigu laikomasi tam tikrų jau įvykdytų sąlygų, todėl susijusi nacionalinė pagalba nebeprivalo būti analizės, remiantis valstybės pagalbai taikomomis taisyklėmis, objektas.

(50)

Todėl kitos abejonės, Komisijos išreikštos pradėjus procedūrą, taip pat netenka prasmės.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo Nr. 32/2000 99 straipsnio 2 dalies a punktas buvo panaikintas, Komisija neprivalo pasisakyti dėl jame numatytos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Todėl dėl šių nuostatų pradėta procedūra, nelikus tyrimo objekto, gali būti užbaigta.

(52)

Atsižvelgiant į tai, kad Regioninio įstatymo Nr. 32/2000 124 straipsnio 2 dalis, iš dalies pakeista Įstatymo Nr. 15/2004 12 straipsniu, gamintojų asociacijoms numatytą pagalbą suderina su Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 14 straipsnio nuostatomis, ir ši pagalba dėl tos pačios priežasties laikoma automatiškai atitinkančia bendros rinkos organizavimo taisykles, todėl nebeprivalo būti analizės, remiantis valstybės pagalbai taikomomis taisyklėmis, objektas, o pradėta susijusi procedūra, nelikus tyrimo objekto, taip pat gali būti užbaigta,