ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.049.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 49

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. vasario 26d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. vasario 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 157/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams

1

 

*

2010 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 158/2010, kuriuo iš anksto nustatomas 2010 m. privataus sviesto sandėliavimo pagalbos dydis

14

 

 

2010 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 159/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

16

 

 

2010 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 160/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

18

 

 

2010 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 161/2010, kuriuo pagal Reglamente (EB) Nr. 676/2009 numatytą konkursą nustatomas kukurūzų importo muito didžiausias sumažinimo dydis

20

 

 

2010 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 162/2010, kuriuo pagal Reglamente (EB) Nr. 677/2009 numatytą konkursą nustatomas kukurūzų importo mokesčio didžiausias sumažinimo dydis

21

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas 2010/118/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimų termino pratęsimo

22

 

*

2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas 2010/119/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afrikos Sąjungoje įgaliojimus

26

 

*

2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas 2010/120/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afganistane ir Pakistane įgaliojimus

28

 

*

2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas 2010/121/BUSP, iš dalies keičiantis Bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP, atnaujinančios ribojančias priemones Zimbabvei, priedą

30

 

 

2010/122/ES

 

*

2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas, kuriuo suderinimo su mokslo ir technikos pažanga tikslais iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedo nuostatos dėl kadmio naudojimo išimčių (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1034)  ( 1 )

32

 

 

2010/123/ES

 

*

2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas dėl korekcinių koeficientų, nuo 2009 m. vasario 1 d., kovo 1 d., balandžio 1 d., gegužės 1 d. ir birželio 1 d. taikomų trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, tikslinimo

34

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 157/2010

2010 m. vasario 22 d.

kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1), kuriuo panaikinamas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (2), ypač į Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 119/97 (3) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams (toliau – ŽSM) nustatė 32,5–39,4 % dydžio galutinius antidempingo muitus. Šios muito normos buvo taikomos ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 arba 23 žiedais, tuo tarpu ŽSM su 17 ir 23 žiedais buvo taikomas muitas, kurio dydis lygus minimalios importo kainos (toliau – MIK), lygios 325 EUR už 1 000 vienetų, ir kainos Sąjungos pasienyje neįforminus muitinėje skirtumui, kai pastaroji yra mažesnė už MIK.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2100/2000 (4) Taryba iš dalies pakeitė ir padidino minėtus muitus tam tikriems ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 arba 23 žiedais, atlikus peržiūros tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį. Iš dalies pakeistų muitų dydžiai buvo nuo 51,2 % iki 78,8 %.

(3)

Gavus dviejų Sąjungos gamintojų prašymą 2002 m. sausio mėn. (5) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo inicijuota priemonių galiojimo termino peržiūra, o Reglamentu (EB) Nr. 2074/2004 (6) Taryba pratęsė galiojančių antidempingo priemonių taikymą ketveriems metams.

(4)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1208/2004 (7) išplėtė galutinių antidempingo priemonių taikymo sritį tam tikriems iš Vietnamo siunčiamiems importuojamiems ŽSM, deklaruojamiems kaip Vietnamo kilmės arba ne.

(5)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 33/2006 (8) išplėtė galutinių antidempingo priemonių taikymo sritį tam tikriems iš Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos siunčiamiems importuojamiems ŽSM, deklaruojamiems kaip Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos kilmės arba ne.

(6)

Galiausiai 2008 m. rugpjūčio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 818/2008 (9) išplėtė priemonių taikymo sritį, jai priskirdama tam tikrus šiek tiek pakeistus ŽSM, nes buvo nustatyta, kad priemonių yra vengiama.

2.   Prašymas atlikti peržiūrą

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį importuojamiems KLR kilmės tam tikriems ŽSM taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą (10)2008 m. rugsėjo 4 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti šių priemonių peržiūrą.

(8)

Prašymą pateikė Sąjungos gamintojas Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH (toliau – pareiškėjas), kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų žiedinių segtuvų mechanizmų Sąjungoje. Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui tikėtina, kad dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei tęsis arba pasikartos.

(9)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių peržiūros inicijavimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo peržiūrą (11).

3.   Tyrimas

a)   Procedūra

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir naudotojams, eksportuojančios šalies atstovams, prašymą pateikusiam Sąjungos gamintojui ir kitam žinomam Sąjungos gamintojui. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(12)

Klausimynai nusiųsti visoms šalims, kurioms oficialiai pranešta apie peržiūros inicijavimą, ir toms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Be to, buvo susisiekta su vienu Tailando (numatytos panašios šalies) gamintoju, ir jam pateiktas klausimynas.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė vienas KLR eksportuojantis gamintojas, kuris neeksportavo ŽSM į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir su juo susijusi Tailando bendrovė, prašymą pateikęs Sąjungos gamintojas, trys nesusiję importuotojai ir vienas su skundo pateikėju susijęs naudotojas. Atliekant šį tyrimą kitas Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo, o vienas nesusijęs importuotojas pateikė tik pastabas.

(14)

Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Šalių pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus išvados buvo atitinkamai pataisytos.

b)   Suinteresuotosios šalys ir tikrinamieji vizitai

(15)

Komisijos tarnybos rinko ir tikrino visą informaciją, kuri yra reikalinga sprendžiant dėl dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir ES interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

i)

Prašymą pateikęs Sąjungos gamintojas

Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH, Viena, Austrija.

ii)

Eksportuojančios šalies gamintojas

Wah Hing Stationery Manufactory Ltd (WHS), Guangzhou ir su juo susijusi bendrovė Wah Hing Stationery Manufactory Ltd („WHS“) Honkongas, KLR.

iii)

Nesusijęs ES importuotojas

Giardini S.r.l. Setimo Milanezė, Italija.

c)   Tiriamasis laikotarpis

(16)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2007 m. spalio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(17)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2074/2004, t. y. tam tikri žiedinių segtuvų mechanizmai, kuriuos sudaro dvi plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Juos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo. Žiedai gali būti įvairių formų, bet dažniausiai jie yra apvalūs ir D raidės formos (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šiuo metu ŽSM KN kodas yra ex 8305 10 00. Svirtiniai arkiniai mechanizmai (toliau – SAM), klasifikuojami priskiriant tą patį KN kodą, nepriskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai.

(18)

ŽSM yra naudojami popieriniams, kartoniniams ir plastiku dengtiems segtuvams, pateikimo ir kitokiems įrištiems segtuvams gaminti.

(19)

Per PTL ES buvo parduota daug skirtingų rūšių ŽSM. Šių rūšių produktai skyrėsi pagrindo pločiu, mechanizmo tipu, žiedų skaičiumi, atsegimo sistema, susegamo popieriaus kiekiu, žiedų skersmeniu, žiedų forma, ilgiu ir tarpų tarp žiedų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad visų rūšių segtuvų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios ir tam tikru mastu juos galima vienus kitais pakeisti, buvo nustatyta, kad visi ŽSM šio tyrimo tikslais laikomi vienu produktu.

2.   Panašus produktas

(20)

Taip pat buvo nustatyta, kad KLR gaminamų ŽSM ir Sąjungos pramonės gaminamų ir ES rinkoje parduodamų ŽSM pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimas visiškai nesiskiria.

(21)

Todėl prieita prie išvados, kad KLR kilmės ŽSM ir Sąjungos pramonės gaminami ir ES rinkoje parduodami ŽSM yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(22)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

1.   Pirminės pastabos

(23)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas ŽSM į ES eksportuojantis Kinijos gamintojas. Bendradarbiavo tik viena iš keturių prašyme paminėtų Kinijos bendrovių ir su ja susijusi Tailande įsikūrusi bendrovė. Kitos trys eksportuojančios bendrovės nepateikė klausimyno atsakymų. Vienintelis Kinijos bendradarbiaujantis gamintojas neeksportavo nagrinėjamojo produkto į ES, bet eksportavo nagrinėjamąjį produktą į kitų trečiųjų šalių rinkas. Kadangi nė vienas į ES per PTL eksportuojantis Kinijos ŽSM gamintojas nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas išvadas dėl dempingo Komisija turėjo pagrįsti informacija iš kitų šaltinių. Šiuo atveju nuspręsta, kad labiausiai pagrįsta ir tinkamiausia – Eurostato pateikta su eksportu susijusi informacija. Jei įmanoma ir deramai atsižvelgiant į tyrimo laikotarpius ši informacija patikrinta atsižvelgiant į vienintelio Kinijos gamintojo, kuris bendradarbiavo atliekant šį tyrimą, bet neeksportavo ŽSM į ES, pateiktą informaciją ir į Kinijos eksporto statistinius duomenis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktų su bendrove susijusių duomenų apie kiekį ir apimtį, Eurostato statistiniai duomenys vis dar laikomi vieninteliu galimu Kinijos eksporto į ES rodikliu, net jei Eurostato pateiktas absoliutus kainų lygis, palyginti su importo kainomis pagal Kinijos eksporto statistinius duomenis ir Eurostato duomenimis apie kitas trečiąsias šalis, atrodo pakankamai didelis.

2.   Dempingo tęsimasis

a)   Panaši šalis

(24)

Kadangi KLR yra pereinamosios ekonomikos šalis ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja normaliąja verte, gauta atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš panašios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(25)

Atliekant ankstesnį tyrimą panašia šalimi buvo pasirinkta Indija. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija vieninteliam Indijos gamintojui, kuris bendradarbiavo atliekant ankstesnį tyrimą, pranešė apie dabartinio tyrimo inicijavimą, bet atitinkama šalis atsisakė bendradarbiauti. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, siekiant nustatyti normaliąją vertę panašia šalimi buvo pasiūlytas Tailandas. Šiam pasirinkimui prieštaravo kai kurios su tyrimu susijusios šalys, kurios teigė, kad tinkama panašia šalimi reikėjo pasirinkti Indiją.

(26)

Dėl Tailando – vienas Tailando gamintojas sutiko bendradarbiauti. Todėl Komisija išnagrinėjo galimybę naudoti iš Tailando gautus duomenis siekdama KLR nustatyti normaliąją vertę. Atsižvelgiant į tai reikia pažymėti, kad nagrinėjamasis produktas nebuvo parduodamas Tailando vidaus rinkoje. Todėl bet koks normaliosios vertės Tailande nustatymas turėtų būti grindžiamas 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(27)

Be to, palyginus iš Tailando eksportuojamo nagrinėjamojo produkto vidutinės eksporto kainos lygį su Eurostato pateikta nagrinėjamojo produkto iš KLR vidutine eksporto kaina matyti, kad Kinijos kainos didesnės už Tailando kainas. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad yra labai daug skirtingų nagrinėjamojo produkto rūšių ir, atsižvelgiant į produkto rūšį, kainos gali skirtis. Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus jų pardavimo eksportui į ES asortimento, ir jo palyginti su Tailando eksportuojančių gamintojų produkto asortimentu. Todėl, kadangi nebuvo požymių, kad dideli eksporto kainos skirtumai gali priklausyti nuo kitų veiksnių, buvo prieita prie išvados, kad Kinijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų į ES eksportuojamų ŽSM asortimentas skiriasi. Tiksliau, remiantis Tailando ir KLR eksporto į Europos Sąjungą kainų skirtumu, naudojant geriausius turimus duomenis buvo padaryta išvada, kad iš KLR labiau eksportuojami brangesnių, sudėtingesnių rūšių produktai, ir kad dėl šios priežasties būtų netikslinga naudoti Tailando duomenis siekiant KLR nustatyti normaliąją vertę.

(28)

Be to, Tailando bendrovė buvo susijusi su vieninteliu bendradarbiaujančiu Kinijos ŽSM gamintoju. Komisija ištyrė, ar tai, kad dvi bendrovės yra susijusios, galėtų turėti įtakos nustatant normaliąją vertę. Šiuo atžvilgiu primenama, kad ankstesniais tyrimais (konkrečiai – dvejais priemonių vengimo tyrimais) nustatyta, kad Tailando bendrovė įsteigta kaip Kinijos gamintojo verslo atsakas į nagrinėjamajam produktui taikomas antidempingo priemones. Dabartinis tyrimas patvirtina tokią išvadą; tai nuodugniai išaiškinta 38 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į šį nusistovėjusį Kinijos ir Tailando gamintojo ryšį, buvo nuspręsta, jog tikslinga vienintelės bendradarbiavusios bendrovės pateiktos informacijos siūlomoje panašioje šalyje nenaudoti. Todėl, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, buvo manoma, kad Tailandas nėra tinkama panaši šalis siekiant nustatyti normaliąją vertę.

(29)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apie Tailandą, visišką anksčiau naudotos panašios šalies (Indijos) nebendradarbiavimą ir tai, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nei viena ŽSM į ES eksportuojanti Kinijos bendrovė, buvo nuspręsta, jog tikslinga normaliąją vertę pagrįsti bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, t. y. už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

b)   Normalioji vertė

(30)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo nuspręsta normaliosios vertės nustatymą pagrįsti Sąjungos pramonės kainomis, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatų, t. y. grindžiant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. Todėl normalioji vertė apskaičiuota remiantis prašymą pateikusio Sąjungos gamintojo patalpose patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad šio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginti su iš KLR į ES eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu. Kadangi Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo nuostolingos, jas reikėjo tinkamai pakoreguoti, kad būtų įskaitytas pagrįstas pelno dydis, kaip numatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Šiuo atžvilgiu naudotas pagrįstas 5 % pelno dydis, kuris šios rūšies verslo veikloje laikomas pagrįstu.

c)   Eksporto kaina

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina apskaičiuota naudojant Eurostato duomenis.

d)   Palyginimas

(32)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus koreguota atsižvelgiant į transporto, draudimo ir kitų su vežimu susijusių sąnaudų skirtumus.

e)   Dempingo skirtumas

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad nebuvo jokios kitos patikimos informacijos apie Kiniją, nustatyta, kad dempingo skirtumas visos šalies mastu, apskaičiuotas remiantis svertiniu vidurkių palyginimu ir išreikštas CIF kainos ES pasienyje prieš sumokant muitą procentais, buvo 20,7 %.

f)   Išvada dėl dempingo

(34)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad per PTL buvo vykdomas dempingas. Ši išvada pagrįsta i) pirma, eksporto kainomis pagal Eurostato duomenis dėl 23 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių ir ii) antra, normaliąja verte, apskaičiuota remiantis Sąjungos pramonės kainomis, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatų dėl 24–29 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių.

3.   Dempingo pasikartojimas

(35)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL, nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną bendrovę, kuri eksportavo tik į ne ES šalis, nebendradarbiavo, ir trūko viešai skelbiamos informacijos, toliau nurodytos išvados daugiausiai pagrįstos turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, konkrečiai – Eurostato duomenimis, vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės pateiktais duomenimis, Kinijos statistiniais duomenimis ir prašymu atlikti peržiūrą.

(36)

Šiuo atžvilgiu buvo išanalizuoti šie veiksniai: a) nepanaudoti pajėgumai ir eksportuojančių Kinijos gamintojų politika dėl apimties ir kainų, ir b) ES rinkos patrauklumas Kinijos eksportuotojams atsižvelgiant į kainas ir apimtį.

a)   Eksportuojančių Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai ir elgsena

(37)

Kadangi eksportuojantys gamintojai, išskyrus WHS, nebendradarbiavo, verta priminti, kad informacijos apie gamybą KLR, nepanaudotus gamybos pajėgumus ir pardavimą Kinijos rinkoje, išskyrus bendradarbiaujančio gamintojo informaciją, nebuvo.

(38)

Vienintelis Kinijos bendradarbiaujantis gamintojas nuo 2005 m. iki PTL labai sumažino gamybos pajėgumus (dėl konfidencialumo tikslus skaičius negali būti nurodytas). Tačiau šis Kinijos gamintojas gali vėl išplėsti gamybos pajėgumus. Iš tiesų, šie sumažinti gamybos pajėgumai nedelsiant ir be pastangų gali būti atkurti, nes gamintojui vis dar priklauso tuščia pramoninė gamykla netoli nuo veikiančiosios. Šiose patalpose Kinijos gamintojas per trumpą laiką, t. y. per šešis mėnesius, gali atkurti ŽSM gamybos liniją naudodamas esamus įrenginius, kurie šiuo metu naudojami kitoms gamybos paskirtims, bet vėl gali būti pritaikyti bendrai ŽSM gamybos apimčiai padidinti. Be to, šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šis Kinijos gamintojas nevykdo pardavimo vidaus rinkoje ir neturi jokių aiškių tikslų artimiausiu metu pradėti prekybą vidaus rinkoje. Todėl šis gamintojas galėtų greitai padidinti gamybos apimtį ir nukreipti produkciją į bet kurią eksporto rinką, įskaitant ES rinką, kurioje šiuo metu jis neparduoda, jeigu priemonės nustotų galioti. Be to, bendrovė patvirtino, kad jeigu antidempingo priemonės bus panaikintos, ji uždarys susijusios Tailando bendrovės gamybos vietą ir visą ŽSM gamybą grąžins į Kiniją. Bendradarbiaujančios bendrovės investicijų lygis nebebuvo didelis ir tai lengvai galima paaiškinti atsižvelgiant į tai, kad buvo susijusi Tailando bendrovė, tokios rūšies gamybinei veiklai dažniausiai reikalingas mažas investicijų lygis ir į tai, kad įrenginius ŽSM gamybai galima pritaikyti per trumpą laikotarpį.

(39)

Dėl nebendradarbiaujančių Kinijos gamintojų – prieita prie išvados, kad KLR dar yra nepanaudotų pajėgumų. Tai grindžiama tuo, kad bendras Kinijos eksportas sumažėjo ir nėra informacijos, iš kurios būtų matyti, kad KLR pajėgumai sumažėjo. Be to, pažymima, kad ŽSM pramonėje įrenginiai pritaikomi per trumpą laiką, o įranga bendrai yra universali, todėl pajėgumus galima lengvai atkurti, siekiant neatsilikti nuo ŽSM rinkos raidos.

(40)

Dėl vienintelio Kinijos bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis – šis gamintojas pateikė tik dalį informacijos, iš kurios galima suprasti, kad nuo 2006 m. iki PTL jo pardavimo apimtis padidėjo apie 10 %. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinė šio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kaina padidėjo 0,7 %.

(41)

Dėl bendros Kinijos eksporto į kitas šalis raidos – siekiant nustatyti Kinijos eksporto apimtį ir kainas, naudotasi turimais Kinijos statistiniais duomenimis. Šie duomenys patvirtina, kad 2004 m.–PTL laikotarpiu ŽSM eksportas iš Kinijos labai sumažėjo. Pagal Kinijos statistinius duomenis, 2004 m. ŽSM eksporto apimtis – 198 milijonai vienetų, o per PTL ši apimtis sumažėjo iki 89 milijonų vienetų. Kita vertus, vidutinė pardavimo kaina labai sumažėjo 2004–2007 m. laikotarpiu, o per PTL kainos lygis buvo truputį mažesnis nei 2004 m. Tai, kad per PTL Kinijos ŽSM eksporto apimtis sudarė tik 45 % 2004 m. apimties lygio, o vidutinė eksporto kaina per PTL buvo 7 % mažesnė už 2004 m. kainos lygį, patvirtina, kad visiems Kinijos gamintojams (tiems, kurie atliekant tyrimą bendradarbiavo, ir nebendradarbiavo) tampa dideliu paskatinimu vėl siekti ankstesnių eksporto rezultatų, atsižvelgiant į turimus pajėgumus ir pastaraisiais metais pastebėtą eksporto kainos didėjimo tendenciją. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai galima manyti, kad, jei antidempingo priemonės nustotų galioti, ES rinka taptų labai patrauklia visiems Kinijos gamintojams, kurie siektų į ES rinką eksportuoti didelį kiekį produkto.

b)   ES rinkos patrauklumas

(42)

Kol nebuvo nustatytos antidempingo priemonės, ES Kinijos Liaudies Respublikai buvo antra svarbiausia ŽSM eksporto rinka atsižvelgiant į bendrą apimtį. KLR rinkos dalis nuolat mažėjo nustačius antidempingo priemones, jų taikymą pratęsus po dviejų priemonių vengimo tyrimų ir 2008 m. jas peržiūrėjus, siekiant išplėsti jų taikymo sritį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalys iš esmės nesikeitė, o per PTL nedaug sumažėjo iki 3,2 % (– 0,4 %). Tačiau dėl ES rinkos dydžio (ji mažesnė tik už JAV rinką) ir dėl nuolatinės paklausos, ES, palyginti su kitomis Kinijos eksporto rinkomis, tampa svarbia tiksline rinka. Galima teigti, kad ankstesnis Kinijos dalyvavimas ES rinkoje ir rinkos svarba aiškiai rodo, kad Kinijos gamintojai ir toliau sieks susigrąžinti ES rinkos dalis.

(43)

Be to, yra aiškių požymių, kad Kinijos suinteresuotosios šalys atidžiai seka esamą tyrimą ir svarsto apie galimybę pradėti eksportuoti į ES. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad po tyrimo inicijavimo Komisija gavo prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nepaminėto Kinijos gamintojo pastabų, kuriose teigiama, kad bendrovė įkurta 2005 m., gamina ŽSM ir nuo 2009 m. ketina ŽSM eksportuoti į ES. Pradžioje ši bendrovė svarstė galimybę bendradarbiauti atliekant tyrimą, bet nepateikė reikiamų klausimyno atsakymų. Tuo, kas išdėstyta, patvirtinama, kad ES Kinijos gamintojams lieka patrauklia rinka net su galiojančiomis antidempingo priemonėmis, todėl, jeigu priemonės nustotų galioti, minėti gamintojai bus dar labiau paskatinti pradėti, didinti ar atkurti eksportą į ES.

(44)

Be to, ES, kaip ŽSM rinkos, istorinę svarbą ir patrauklumą patvirtina ankstesni nuolatiniai bandymai vengti antidempingo priemonių arba jas absorbuoti. Iš tiesų, nuo tada, kai KLR buvo nustatytos antidempingo priemonės, Kinijos eksportuotojai nuolatos bandė priemonių vengti arba jas absorbuoti, kad galėtų patekti į ES rinką. Primenama, kad šiuo metu galiojančios priemonės 2000 m. po antiabsorbcinės procedūros buvo padidintos, 2004 m. ir atitinkamai 2006 m. priemonės pradėtos taikyti Vietnamui ir Laosui todėl, kad priemonių buvo vengiama, o 2008 m. iš dalies pakeistos atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį taip pat todėl, kad priemonių buvo vengiama šiek tiek pakeičiant produktą.

(45)

Dėl kainų – pagal Kinijos statistinius duomenis vidutinė Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kaina didesnė nei vidutinė Kinijos eksporto į ES kaina, bet daug mažesnė už vidutinę Indijos ar Tailando, t. y. galimų tiesioginių jos konkurenčių, kainą ES rinkoje. Iš atitinkamų Kinijos eksporto duomenų matyti, kad Kinijos gamintojų padėtis dagelyje kitų rinkų, priešingai nei dabartinė jų veikla ES, jau nusistovėjusi. Todėl aišku, kad ES rinka Kinijos eksportuotojams galėtų būti finansiškai patraukli galimybė, nes ES jie galėtų parduoti didesnėmis kainomis nekeldami pavojaus pardavimui kitose šalyse ir tokiu būdu priverstinai mažindami pagrindinių konkurentų ES kainas, parduodami dempingo kaina.

c)   Trečiųjų šalių taikomos prekybos apsaugos priemonės

(46)

Jokia trečioji šalis KLR kilmės importuojamiems ŽSM prekybos apsaugos priemonių netaiko.

4.   Išvada

(47)

Tyrimu nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, ir, taip pat tikėtina, kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 m. iki PTL jų eksporto apimtis labai sumažėjo. Taip pat nustatyta, kad Kinijos suinteresuotosios šalys yra nuolatos suinteresuotos patekti į ES rinką. Be to, vienintelis bendradarbiaujantis gamintojas gamybos pajėgumus gali lengvai perkelti iš Tailando atgal į Kiniją, jeigu antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(48)

Atsižvelgiant į Kinijos gamintojų nepanaudotus pajėgumus ir jų įrenginių visapusiškumą, tikėtina, kad vėl dideliais kiekiais bus importuojama iš KLR į ES rinką, jeigu antidempingo priemonės nustotų galioti. Šiuo metu, palyginti su visu pasauliu, antidempingo priemonės taikomos tik ES rinkoje, ir iš nustatytų faktų galima spręsti, kad Kinijos eksportuotojai tikrai sieks kuo greičiau susigrąžinti buvusias rinkos dalis naudingai pritaikydami reikiamus pajėgumus. Minėtą išvadą sustiprina tai, kad jie gali pardavinėti ES rinkoje mažesnėmis nei visų jų konkurentų kainomis, ir jau parodė, kad taip elgėsi per PTL.

(49)

Remiantis šiais duomenimis ir įvykiais, tikėtina, kad Kinijos eksportuotojams atnaujinus eksportą į ES, tokio eksporto kaina būtų mažesnė už normaliąją vertę. Todėl nustatoma, kad jeigu galiojančios priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad dempingas iš Kinijos pasikartotų.

D.   SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

(50)

Per PTL ŽSM ES gamino šie gamintojai:

Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH, Viena, Austrija,

Industria Meccanica Lombarda srl, Ofanengas, Italija.

(51)

Pirmasis gamintojas yra pareiškėjas, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą. Kitas (mažesnis) Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo. Tyrimu nustatyta, kad per PTL pareiškėjas pagamino daugiau nei 50 % visų žiedinių segtuvų mechanizmų Sąjungoje. Todėl manoma, kad šis gamintojas atstovauja Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jis vadinamas Sąjungos pramone. Pareiškėjas ir jo patronuojamosios bendrovės nėra susiję su Kinijos eksportuojančiais gamintojais.

(52)

Reikia atkreipti dėmesį, kad anksčiau Sąjungos pramonę iš pradžių sudarė du skirtingi gamintojai (Koloman Handler Austrijoje ir Robert Krause Vokietijoje), kurie bankrutavo ir kuriuos perėmė Austrijos grupė. Bendrovių struktūra buvo labai pakeista, o esama Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH struktūra buvo sukurta 2003 m., t. y. apytiksliai dvejus metus iki nagrinėjamojo laikotarpio. Buveinė yra Austrijoje, o gamyba vyksta Vengrijoje.

E.   PADĖTIS ES RINKOJE

1.   Suvartojimas ES rinkoje

(53)

Bendradarbiavusio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymai panaudoti nustatant Sąjungos pramonės ŽSM pardavimus ES rinkoje. Be to, naudota kita turima informacija, siekiant apskaičiuoti Sąjungos pramonės apibrėžčiai nepriskiriamo Sąjungos gamintojo pardavimo apimtis.

(54)

Duomenys, susiję su importo apimtimi, gauti remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, išskyrus duomenis apie importą iš Tailando, kurie gauti iš klausimyno atsakymų vykdant analogišką antidempingo tyrimą, susijusį su šia šalimi.

(55)

Atsižvelgiant į tai, ES suvartojamas ŽSM kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 % nuo apytikriai 170–180 milijonų vienetų 2005 m. iki 165–175 milijonų vienetų per PTL (12).

2.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

a)   Importo apimtis ir rinkos dalis

 

2005

2006

2007

PTL

Importo apimtis

100

49

41

43

Rinkos dalis (%)

7,0 %

3,8 %

3,2 %

3,2 %

(56)

Siekiant nustatyti bendrą nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtį nuspręsta, kad tikslinga įskaityti produkto importo iš tų šalių, kurioms pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį buvo išplėstas dabartinių antidempingo priemonių taikymas, t. y. Vietnamo ir Laoso (žr. 4 ir 5 konstatuojamąsias dalis), apimtį. Iš tiesų manyta, kad iš šių šalių importuojami produktai iš esmės yra KLR kilmės produktai. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra ŽSM importo iš KLR apimtis sumažėjo daugiau nei 50 %. Tiek pat šiuo laikotarpiu sumažėjo rinkos dalis. Tačiau būtina pažymėti, kad į šiuos duomenis įskaityti tik 2005 m. iš Laoso siunčiami importuojami produktai, o jie tais metais sudarė pusę visų importuojamų produktų. Reikia atkreipti dėmesį, kad priemonių vengimo tyrimas dėl iš Laoso siunčiamų importuojamų ŽSM buvo pradėtas 2005 m. balandžio mėn.

(57)

KLR rinkos dalis 2006 m. sumažėjo nuo 7,0 % iki 3,8 % ir nuo to laiko buvo pastovi (apytiksliai 3 %). Pažymima, kad atsižvelgiant į ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, KLR rinkos dalys sumažėjo nuo 14,8 % 1998 m. iki 1,9 % 2001 m., t. y. Kinijos ŽSM rinkos dalis šiuo metu yra didesnė nei laikotarpio, kuris nagrinėtas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, pabaigoje.

b)   Nagrinėjamojo produkto importo kaina ir (arba) priverstinis kainų mažinimas

(58)

Per PTL tik vienas iš trijų bendradarbiaujančių importuotojų importavo ŽSM iš KLR. Palyginti su bendru importu iš KLR, buvo importuojama labai nedaug, importuoti mechanizmai su 17 ir 23 žiedais, kuriems taikyta minimali importo kaina. Todėl jų nebuvo galima laikyti tipiškomis. Pagal Eurostato statistinius duomenis KLR kilmės ŽSM importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, o dėl Kinijos kainų apytiksliai 10 % priverstinai sumažėjo Sąjungos pramonės kainos (neatsižvelgiant į antidempingo muitus). Tačiau absoliutus kainų lygis pagal Eurostatą, palyginti su importo kainomis pagal Kinijos eksporto statistinius duomenis ir Eurostato kitų trečiųjų šalių duomenimis, atrodo pakankamai didelis. Kaip jau nurodyta, tikėtina, kad jeigu priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksporto kainos turėtų būti derinamos su užsienio konkurentų, kaip antai Tailando, Indijos kainomis, todėl priverstinio kainų mažinimo lygis būtų dar didesnis.

c)   Importas iš kitų trečiųjų šalių

 

2005

2006

2007

PTL

Indija

52,9 %

48,3 %

44,9 %

43,3 %

Tailandas

11,5 %

12,2 %

7,9 %

13,0 %

Honkongas

0,2 %

0,0 %

5,1 %

4,9 %

Kitos

1,2 %

2,7 %

4,4 %

1,7 %

(59)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių – Indijos kilmės ŽSM importo apimtis mažėja, o Tailando kilmės ŽSM importo apimtis per PTL truputį padidėjo ir buvo didesnė nei ankstesniais metais. Honkongas, kaip ir kitos šalys, eksportuoja ŽSM į ES, tačiau dėl to jokių pastabų nepateikta ir jokios tolimesnės informacijos nėra.

3.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis  (13)

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2005

2006

2007

PTL

Gamyba

100

102

118

119

Gamybos pajėgumai

100

91

100

103

Pajėgumų naudojimas (%)

59 %

66 %

70 %

68 %

(60)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo beveik 20 %, o pajėgumai išliko gana stabilūs. Todėl pajėgumų naudojimas buvo panašus į gamybą ir padidėjo 9 procentiniais punktais.

(61)

Tačiau per PTL pajėgumų naudojimo lygis buvo mažesnis, nei pasiektas 2001 m., t. y. per ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tuo metu pajėgumų naudojimo norma buvo 70–75 %.

b)   Atsargos

 

2005

2006

2007

PTL

Galutinės atsargos

100

95

119

143

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargos bendrai padidėjo 43 %. Svarbią ŽSM produkcijos dalį sudaro standartiniai produktai, todėl Sąjungos pramonė privalo turėti konkretų atsargų kiekį, kad galėtų greitai patenkinti pirkėjų paklausą. Bet koks didesnis nei vidutinis galutinių atsargų kiekis rodo, kad bus sunku produktus parduoti (vidaus ir eksporto rinkoje). Be to, būtina atkreipti dėmesį į sezoninę prekybą: pardavimai svarbesni paskutiniu metų ketvirčiu, kuris sutampa su mokslo metų pradžia.

c)   Pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas

 

2005

2006

2007

PTL

Pardavimo apimtis

100

113

118

123

Rinkos dalys

24,4 %

30,2 %

31,5 %

31,1 %

(63)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas ES rinkoje padidėjo 23 %, o rinkos dalys padidėjo nuo 24,4 % iki 31,1 %, t. y. beveik 7 procentiniais punktais. Iš šių padidėjusių rinkos dalių matyti, kad Sąjungos pramonės augimas pranoko suvartojimą.

(64)

Tačiau absoliutus rinkos dalies lygis buvo mažesnis už 2001 m., t. y. ankstesnio tiriamojo laikotarpio, lygį, kai jis siekė apie 40 %.

d)   Pardavimo kainos ir sąnaudos

 

2005

2006

2007

PTL

Pardavimo kainos

100

88

88

88

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėjo 12 %. Reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais žaliavos (plieno) kaina visame pasaulyje kilo, o plienas sudaro apie 40 % visų vieneto sąnaudų. Nuo 2006 m. pardavimo kainos buvo nuostolingos.

e)   Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas

 

2005

2006

2007

PTL

Pelningumas

100

– 646

–62

– 115

Grynojo turto grąža

100

–72

– 103

–53

Grynųjų pinigų srautas

100

56

42

– 131

(66)

2005 m. Sąjungos pramonė dar veikė pelningai, bet kitais metais padėtis labai pablogėjo, nes priemonių buvo vengiama, todėl 2006 m. priemonių taikymas buvo išplėstas ir 2008 m. išplėsta produkto apibrėžtis. Nors 2007 m. pelningumas pagerėjo, Sąjungos pramonė dar negalėjo pakankamai pagerinti padėties ir per PTL veikė nuostolingai. Per PTL nuostoliai buvo maži.

(67)

Grynųjų pinigų srauto ir grynojo turto grąžos raida daugiausiai buvo tokia pati. Esant tokiai finansinei padėčiai Sąjungos pramonei atstovaujančiam pareiškėjui neabejotinai būtų sunku padidinti kapitalą už grupės ribų.

f)   Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą

 

2005

2006

2007

PTL

Investicijos (EUR)

100

190

85

80

(68)

Nors investicijos mažėjo, t. y. 20 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, tačiau, siekdama likti konkurencinga, Sąjungos pramonė išlaikė tam tikrą investicijų lygį. Šios investicijos – tai nauji įrenginiai, siekiant pagerinti gamybos procesą ir padidinti konkurencingumą.

(69)

Kaip teigiama 66 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į blogą Sąjungos pramonės finansinę padėtį galima daryti išvadą, kad Sąjungos pajėgumui padidinti kapitalą iš nepriklausomų šaltinių buvo padarytas didelis poveikis.

g)   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

 

2005

2006

2007

PTL

Užimtumas

100

94

105

104

Našumas

100

109

113

114

Bendras darbo užmokestis

100

102

107

111

Darbo užmokestis

100

109

102

106

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas (dirbantieji visą darbo dieną) padidėjo 4 %, o našumas, matuojamas tūkstančiu vienetų vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu, padidėjo 14 %. Bendros darbo sąnaudos padidėjo 11 %, o tai daugiausia galima paaiškinti padidėjusiais užimtumo rodikliais. Vidutinis darbo užmokesčio vienam darbuotojui padidėjimas nebuvo didelis.

h)   Faktinio dempingo skirtumo dydis

(71)

Remiantis geriausiais turimais duomenimis, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad per PTL buvo vykdomas 20,7 %, t. y. gana didelis, dempingas.

4.   Išvada

(72)

Sąjungos pramonė pakeitė struktūrą ir tam tikru mastu pasinaudojo apsaugos nuo importo dempingo kaina priemonėmis. Jos ekonominė padėtis pastaraisiais metais tikrai pagerėjo: gamybos, pardavimo, rinkos dalies ir užimtumo raida buvo palanki.

(73)

Tačiau, nepaisant minėtos palankios raidos, pramonė negalėjo visiškai atsigauti nuo anksčiau patirtos žalos. Tai daugiausia matyti iš šių finansinių rodiklių: dar matoma pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir grynojo turto grąžai padaryta žala. Be to, pramonė dar negalėjo parduoti ir gaminti tokio produkto kiekio, kaip anksčiau. Į tai taip pat reiktų atsižvelgti atkreipiant dėmesį, kad tam tikrą nagrinėjamojo laikotarpio dalį priemonių poveikis buvo mažesnis dėl to, kad, kaip jau aprašyta, šių priemonių buvo vengiama.

(74)

Nors Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padėtis vis tiek buvo rizikinga.

F.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(75)

Sąjungos pramonė pakeitė veiklos struktūrą, o antidempingo priemonės jai buvo naudingos. Tačiau nors šios priemonės pirmą kartą nustatytos 1997 m., jos tapo visiškai veiksmingos tik tuomet, kai buvo kompensuotas absorbcijos ir vengimo poveikis. Nors Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo, tačiau ji vis dar yra nestabili ir pažeidžiama.

(76)

Esant tokioms aplinkybėms yra tikslinga išnagrinėti materialinės žalos pasikartojimo tikimybę siekiant ištirti, ar, nustojus galioti priemonėms, dėl numatomos KLR kilmės produkto importo apimties ir kainų raidos ir toliau pramonės padėtis blogėtų ir būtų daroma materialinė žala.

1.   Importo dempingo kaina numatomo padidėjimo poveikis Sąjungos pramonei

(77)

Primenama, kad Kinijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų ir ŽSM gamybos apimtis gali lengvai būti padidinta dideliu mastu. Nurodytais duomenimis pagrindžiama, kad vienintelis bendradarbiaujantis Kinijos gamintojas gali lengvai atkurti šiuo metu sumažintus gamybos pajėgumus ir net uždaryti gamybos vietą Tailande, siekdamas sugrąžinti gamybą į Kiniją. Kiti nebendradarbiaujantys Kinijos gamintojai taip pat turi daug nepanaudotų pajėgumų arba gali lengvai šiuos pajėgumus atkurti, nes įrenginius galima pritaikyti per trumpą laiką, o ŽSM gamybai reikalinga įranga yra iš esmės universali.

(78)

Nustatyta, kad, jei priemonės nustotų galioti, daugiau nei tikėtina, kad jei KLR nors kiek padidėtų ŽSM gamyba, tai būtų dideliais kiekiais eksportuojama į ES. Tai grindžiama tuo, kad ES rinka dėl dydžio yra reikšminga ir, istoriškumo atžvilgiu, buvo visada svarbi rinka Kinijos eksportuotojams, kurie neabejotinai bandys susigrąžinti prarastas rinkos dalis. Be to, ES rinkos patrauklumą Kinijos eksportuotojams patvirtino tai, kad daug kartų buvo bandoma vengti nustatytų antidempingo priemonių. Priemonės iš tiesų buvo absorbuojamos, jų buvo vengiama per trečiąsias šalis ir net šiek tiek pakeičiant produktus.

(79)

Galiausiai, nustatyta, kad jei ateityje padidėtų ŽSM importo į ES apimtis, tokio padidėjimo aplinkybės turėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Kaip jau minėta, nustojus galioti priemonėms, tikėtina, kad ŽSM importo iš KLR apimtis bus didelė. Be to, gali būti, kad dėl tokio importo ES rinkai, t. y. Sąjungos pramonei, gali būti daromas didelis kainų spaudimas, kaip nustatyta išnagrinėjus kainų ES ir trečiųjų šalių rinkose lygį. Pagal Eurostato duomenis, iš tiesų dėl dabartinių Kinijos kainų ES kainos priverstinai sumažintos apytiksliai 10 % (neįskaitant antidempingo muitų), ir šiuo metu jos yra daug didesnės nei vidutinė galimų Kinijos konkurentų, t. y. Indijos ir Tailando, kaina ES rinkoje. Jei priemonės nustotų galioti ir Kinijos gamintojai galėtų į ES eksportuoti visų rūšių ŽSM be antidempingo muitų, labai tikėtina, kad bent tam tikru mastu jie suderintų savo kainas su konkurentų kainomis. Tai taip pat galima pagrįsti tuo, kad, pagal Kinijos eksporto statistinius duomenis, Kinijos kainų lygis trečiųjų šalių rinkose yra mažas. Jei nebūtų nustatyta jokių priemonių, ES rinka Kinijos eksportuotojams taptų labai patraukli.

2.   Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tikėtina, kad nustojus galioti importuojamiems KLR kilmės ŽSM nustatytoms antidempingo priemonėms labai padidėtų importo į ES labai mažomis kainomis apimtis, o dėl to būtų labai sumažintas bendras ES rinkos kainų lygis. Reikia pažymėti, kad didžioji ŽSM rinkos produktų dalis yra labai standartizuota, ir pagrindinis sprendimą lemiantis veiksnys yra kaina.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės padėtis jau yra rizikinga, be abejonės, dėl labai padidėjusio importo iš KLR dempingo kaina ir didelio priverstinio kainų mažinimo, pasekmės tokiai padėčiai būtų neigiamos. Būtų daroma materialinė žala ir tokiu būdu būtų sunaikintos pramonės restruktūrizavimosi pastangos.

G.   SĄJUNGOS INTERESAI

1.   Įvadas

(82)

Tirta, ar yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių atnaujinimas Sąjungai nebūtų naudingas. Tuo tikslu pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, remiantis visais pateiktais įrodymais buvo svarstoma dėl priemonių atnaujinimo poveikio visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmių, jei priemonės nustotų galioti.

(83)

Siekiant įvertinti galimo priemonių tolesnio taikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Kaip jau minėta, tik bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję importuotojai pateikė klausimyno atsakymus. Be to, vienas nesusijęs importuotojas ir vienas naudotojas pateikė pastabų, bet nepateikė klausimyno atsakymų.

2.   Sąjungos pramonės interesai

(84)

Kai 1995 m. buvo pateiktas pirmasis antidempingo skundas, Sąjungos pramonę sudarė du gamintojai: Austrijos bendrovė Koloman Handler GmbH ir Vokietijos bendrovė Robert Krause GmbH & Co. Šios dvi bendrovės jau senai dalyvavo ES rinkoje, tačiau, tarp daugelio kitų priežasčių – ir dėl nesąžiningos prekybos importuojamomis prekėmis, susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais.

(85)

Jų ekonominė padėtis taip pablogėjo, kad abu turėjo paskelbti bankrotą. Robert Krause GmbH paskelbė bankrotą 1998 m., jo bendrovė perėmėja turėjo tai padaryti 2002 m., o Koloman Hander tapo nemoki 2001 m. Šias bendroves perėmė bendrovė SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH, kurią vėliau įsigijo bendrovė Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH, kuri šioje peržiūroje yra skundo pateikėja.

(86)

Nuo to laiko veiklos struktūra buvo pakeista siekiant geriau konkuruoti visame pasaulyje, ir ypač svarbiausioje skundo pateikėjui rinkoje, t. y. ES rinkoje.

(87)

Tai, kad buvo įsigyta gerai žinoma ŽSM prekiautoja Bensons, kurios bendrovės įkurtos Nyderlanduose, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, aiškiai rodė Sąjungos pramonė siekių patekti į pasaulio rinką didėjimą ir restruktūrizavimosi pastangų rimtumą.

(88)

Kaip matyti išnagrinėjus bendrovės ekonominę padėtį, skundo pateikėjo pastabos bent iš dalies buvo sėkmingos. Pastaraisiais metais gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, kaip ir užimtumas, padidėjo.

(89)

Tačiau pastangų, kurias dėjo pramonė, siekdama pagerinti savo padėtį, poveikis buvo mažesnis, nes apsaugos nuo nesąžiningo importo priemonių poveikį sumažino absorbcijos ir priemonių vengimo veiksmai. Todėl, kaip tai matyti iš finansinių rodiklių raidos, nepaisant didelio pagerėjimo, pramonės padėtis yra pažeidžiama.

(90)

Dėl tos priežasties pramonė yra pažeidžiama dėl bet kokio importo iš KLR mažomis dempingo kainomis padidėjimo poveikio. Akivaizdu, kad jei priemonės nustotų galioti, pramonė vėl susidurs su dideliais sunkumais, dėl kurių ji gali galutinai išnykti. Iš Sąjungos pramonės pastangų restruktūrizuotis matyti, kad tai perspektyvi pramonė, kuri dar gali tiekti svarbiai ES rinkos daliai, tačiau, siekiant, kad jos padėtis būtų tvirta ir palanki, jai yra būtina papildoma ir veiksminga apsauga nuo importo dempingo kaina.

(91)

Tuo remiantis daroma išvada, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga ir toliau taikyti priemones dar penkerius metus.

3.   Importuotojų interesai

(92)

Šiame tyrime dalyvavo keturi nesusiję importuotojai, bet tik trys pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau jie daugiau nebeimportavo ŽSM iš KLR, išskyrus vieną, kuris importavo tik 17 ir 23 žiedų mechanizmus, kuriems taikyta minimali importo kaina. Du importuotojai prieštaravo tyrimui ir užginčijo 10 metų galiojančias priemones, o trečiasis buvo gana neutralus ir teigė, kad galiojančios priemonės neturi jam įtakos.

(93)

Importuotojai daugiausia skundėsi tuo, kad, atsižvelgiant į apsaugai nuo importo iš KLR antidempingo priemonių dydį ir svarbią Sąjungos pramonės rinkos dalį ir tai, kad jai priklauso svarbus ŽSM ES rinkoje platintojas, kuris tariamai turi tam tikrų išimtinių teisių, susijusių su Indijos kilmės ŽSM, tiekimo šaltiniai ES rinkoje yra riboti.

(94)

Šiuo atžvilgiu būtina pažymėti, kad šiuo metu ES rinkoje yra įvairių tiekimo šaltinių iš Sąjungos pramonės, kito Sąjungos gamintojo arba kitų nei KLR šaltinių, kaip antai Tailandas.

(95)

Be to, nors tiesa, kad galiojančių priemonių lygis gana aukštas, būtina prisiminti, kad priemonių lygis padidintas po tyrimo, iš kurio paaiškėjo, kad Kinijos eksportuotojai absorbuoja priemones. Todėl dabar galiojančios priemonės yra visiškai pateisinamos.

(96)

Kadangi buvo nustatytos priemonės ir jų lygis padidintas, importas iš KLR labai sumažėjo ir per PTL sudarė tik nedidelę ES rinkos dalį. Tačiau importuotojai prisitaikė prie padėties ir pakeitė tiekimo šaltinius. Nors pripažįstama, kad nenustačius priemonių importuotojai turėtų didesnį tiekimo pasirinkimą, nes šiuo metu importuotojai neimportuoja KLR kilmės ŽSM, tačiau pratęstas priemonių galiojimas šių importuotojų ekonominei padėčiai neturėtų daryti jokios neigiamos įtakos.

(97)

Tuo remiantis prieinama prie išvados, kad pratęstas priemonių galiojimas importuotojams materialinio poveikio neturės.

4.   Naudotojų interesai

(98)

Vienintelis klausimyno atsakymus pateikęs naudotojas pateikė priemonių galiojimo pratęsimą pateisinančių įrodymų, teigdamas, kad ES gaminami ŽSM už importuojamus iš KLR yra daug kokybiškesni.

(99)

Kitas naudotojas pateikė keletą pastabų, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Iš to galima suprasti, kad nors priemonės ir buvo nustatytos, naudotojams jos neturėjo didesnės reikšmės. Todėl nėra tikėtina, kad naudotojų padėtis pablogėtų dėl to, kad būtų pratęstas antidempingo priemonių galiojimas.

5.   Tiekėjų pramonės interesai

(100)

Plieninės vielos ir juostinio plieno tiekėjai Sąjungos pramonei parduoda labai nedidelę savo produkcijos dalį, todėl jiems šio tyrimo išvados neturi įtakos. Nė vienas iš jų nepranešė apie save kaip suinteresuotąją šalį.

6.   Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(101)

Dėl galimos priemonių galiojimo pabaigos poveikio konkurencijai ES reikėtų pažymėti, kad pasaulyje yra tik keletas ŽSM gamintojų, kurie daugiausia yra Kinijos bendrovės arba kuriuos kontroliuoja Kinijos eksportuojantys gamintojai. Likusių nedaugelio gamintojų, kurių nekontroliuoja Kinijos eksportuojančios bendrovės, pasitraukimas turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ES.

7.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(102)

Atsižvelgiant į nurodytus veiksnius ir aplinkybes, daroma išvada, kad nėra svarių priežasčių, kodėl dabartinių antidempingo priemonių galiojimas neturėtų būti pratęstas.

H.   ATSKLEIDIMAS IR ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(103)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti. Buvo išnagrinėtos pateiktos atitinkamos pastabos, tačiau dėl to pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriomis remiantis nuspręsta toliau taikyti esamas antidempingo priemones, nepasikeitė.

(104)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams taikomos Reglamentu (EB) Nr. 2074/2004 nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti atnaujintos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Šiame straipsnyje žiedinių segtuvų mechanizmai – tai mechanizmai, kuriuos sudaro dvi plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Juos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo.

3.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

a)

mechanizmams su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021, 8305100023, 8305100029 ir 8305100035) muito dydis yra lygus 325 EUR minimalios importo kainos už 1 000 vienetų ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumui;

b)

kitokiems mechanizmams nei mechanizmai su 17 ar 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100013, 8305100019 ir 8305100034):

 

Muito norma

Papildomas TARIC kodas

Kinijos Liaudies Respublika:

 

 

World Wide Stationery Mfg, Honkongas, Kinijos Liaudies Respublika

51,2 %

8934

visoms kitoms bendrovėms

78,8 %

8900

2 straipsnis

1.   Tam tikriems iš Vietnamo siunčiamiems importuojamiems žiediniams segtuvų mechanizmams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00, deklaruojamiems kaip Vietnamo kilmės arba ne (TARIC kodai 8305100011 ir 8305100021) nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Tam tikriems iš Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos siunčiamiems importuojamiems žiediniams segtuvų mechanizmams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00, deklaruojamiems kaip Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos kilmės arba ne (TARIC kodai 8305100013 ir 8305100023) nustatomas galutinis antidempingo muitas.

3.   Šiame straipsnyje žiedinių segtuvų mechanizmai – tai mechanizmai, kuriuos sudaro dvi stačiakampės plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Juos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo.

4.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

a)

mechanizmams su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021 ir 8305100023) muito dydis yra lygus 325 EUR minimalios importo kainos už 1 000 vienetų ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumui;

b)

kitokiems mechanizmams nei mechanizmai su 17 ar 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011 ir 8305100013) muito dydis yra 78,8 %.

3 straipsnis

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Šis reglamentas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(3)  OL L 22, 1997 1 24, p. 1.

(4)  OL L 250, 2000 10 5, p. 1.

(5)  OL C 21, 2002 1 24, p. 25.

(6)  OL L 359, 2004 12 4, p. 11.

(7)  OL L 232, 2004 7 1, p. 1.

(8)  OL L 7, 2006 1 12, p. 1.

(9)  OL L 221, 2008 8 19, p. 1.

(10)  OL C 146, 2008 6 12, p. 33.

(11)  OL C 310, 2008 12 5, p. 15.

(12)  Siekiant apsaugoti vienintelio skundo pateikėjo konfidencialumą, pateikiami tik intervalai.

(13)  Duomenys pateikiami indeksuotais skaičiais (1998 m. = 100) arba intervalais, kad būtų užtikrintas konfidencialumas.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 158/2010

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo iš anksto nustatomas 2010 m. privataus sviesto sandėliavimo pagalbos dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a ir d punktus kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnyje numatyta skirti privataus sviesto sandėliavimo pagalbą.

(2)

Sviesto kainų ir atsargų pokyčiai rodo, kad rinkos pusiausvyra yra sutrikusi, o šį sutrikimą galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu sandėliavimu. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, tikslinga nuo 2010 m. kovo 1 d. skirti privataus sviesto sandėliavimo pagalbą.

(3)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios privataus sandėliavimo pagalbos schemos įgyvendinimo taisyklės.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsnį iš anksto nustatyta pagalba turi būti skiriama remiantis to reglamento III skyriuje numatytomis išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(5)

Siekiant palengvinti dabartinės priemonės įgyvendinimą ir atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojančią praktiką, Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma tik jau sandėliuojamiems produktams. Todėl reikėtų nustatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą.

(6)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 29 straipsniu, pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir šviežio sviesto bei sviesto atsargų tikėtinas kainų tendencijas.

(7)

Tikslinga nustatyti pagalbos, skirtos minimų produktų įvežimo ir išvežimo išlaidoms, kasdieninėms sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį.

(8)

Siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, jei pagalbos paraiškoje jau nurodyta reikalaujama išsami informacija apie sandėliavimą, nereikėtų prašyti pateikti tos pačios informacijos po sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio pirmos pastraipos a punkte.

(9)

Siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, taip pat atsižvelgiant į išskirtinę sviesto sandėliavimo padėtį, pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalį turėtų būti patikrinta ne mažiau kaip pusė sutarčių. Todėl reikėtų nustatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą. Tokia leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma ir išvežimams, nurodytiems 2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1182/2008, kuriuo iš anksto nustatomas pagalbos dydis už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose 2009 m. (3), 4 straipsnio 3 dalies b punkte.

(10)

Siekiant supaprastinti procedūras ir užtikrinti logistinį veiksmingumą, galėtų būti nereikalaujama ant kiekvieno sandėliuojamo vieneto nurodyti sutarties numerį, kai sutarties numeris nurodytas sandėlio registracijos žurnale.

(11)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu numatoma pagalba, skirta privataus sūdyto ir nesūdyto sviesto, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnio a punkte, sandėliavimo pagal sutartis, sudarytas nuo 2010 m. kovo 1 d., išlaidoms padengti.

2 straipsnis

1.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 826/2008.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalies, paraiškos teikiamos tik jau sandėliuojamiems produktams.

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 826/2008 16 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas matavimo vienetas – sandėliuojama partija, atitinkanti vienodos sudėties bei kokybės toje pačioje gamykloje pagaminto, tą pačią dieną į tą patį sandėlį priimto ir ne mažiau kaip vieną toną sveriančio produkto kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas.

4 straipsnis

1.   Pagalba, skiriama už 1 straipsnyje nurodytus produktus:

18,31 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai sandėliavimo kaina yra pastovi,

0,34 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai kaina skaičiuojama už kiekvieną sandėliavimo pagal sutartį dieną.

2.   Produktai į sutartyje numatytą sandėlį atvežami nuo 2010 m. kovo 1 d. iki rugpjūčio 15 d. Produktus išvežti iš sandėlio galima tik nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. Sandėliavimo pagal sutartį laikotarpis baigiasi dieną, einančią prieš produktų išvežimo iš sandėlio dieną, arba ne vėliau kaip paskutinę vasario mėn., einančio po metų, kuriais produktai atvežti į sutartyje numatytą sandėlį, dieną.

3.   Pagalba gali būti skiriama tik jei sandėliavimo pagal sutartį laikotarpis trunka nuo 90 iki 210 dienų.

5 straipsnis

Kiekvieną antradienį iki 12 val. (Briuselio laiku) valstybės narės praneša Komisijai apie kiekius, dėl kurių sudarytos sutartys, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnio 1 dalies a pastraipą, taip pat apie produktų kiekius, dėl kurių pateiktos paraiškos sudaryti sutartis.

6 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio pirmos pastraipos a punktas netaikomas.

2.   Valstybės narės gali netaikyti Reglamento (EB) Nr. 826/2008 22 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų reikalavimų pažymėti sutarties numerį, jei sandėlio valdytojas įsipareigoja sutarties numerį įrašyti į to reglamento I priedo III skyriuje nurodytą žurnalą.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalies, pasibaigus sandėliavimo pagal sutartį laikotarpiui už patikrą atsakinga institucija per visą produktų išvežimo iš sandėlių laikotarpį, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. vasario mėn., ima ėminius ir bent pagal pusę sutarčių patikrina sandėliuojamo sviesto svorį ir atpažinties duomenis.

1 pastraipa taikoma patikroms, atliekamoms per produktų išvežimo iš sandėlių laikotarpį, kurio pradžia – 2010 m. rugpjūčio 16 d., kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2008 4 straipsnio 3 dalies b punkte.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 223, 2008 8 21, p. 3.

(3)  OL L 319, 2008 11 29, p. 49.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 159/2010

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. vasario 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

114,6

JO

79,9

MA

92,1

TN

128,5

TR

109,1

ZZ

104,8

0707 00 05

EG

216,8

JO

138,7

TR

146,0

ZZ

167,2

0709 90 70

IL

265,5

MA

137,3

TR

125,8

ZZ

176,2

0709 90 80

EG

82,2

ZZ

82,2

0805 10 20

EG

49,3

IL

58,3

MA

50,3

TN

48,2

TR

60,4

ZZ

53,3

0805 20 10

EG

65,1

IL

140,3

MA

87,5

TR

80,4

ZZ

93,3

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

60,5

EG

69,6

IL

81,8

JM

97,9

MA

112,6

PK

34,1

TR

60,6

ZZ

73,9

0805 50 10

EG

76,3

IL

76,3

MA

68,6

TR

57,9

ZZ

69,8

0808 10 80

CA

77,1

CL

59,9

CN

68,0

MK

24,7

US

110,2

ZZ

68,0

0808 20 50

AR

85,3

CL

75,8

CN

45,8

US

91,8

ZA

101,2

ZZ

80,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 160/2010

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 155/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. vasario 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 48, 2010 2 25, p. 9.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. vasario 26 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

43,40

0,00

1701 11 90 (1)

43,40

1,88

1701 12 10 (1)

43,40

0,00

1701 12 90 (1)

43,40

1,59

1701 91 00 (2)

49,77

2,54

1701 99 10 (2)

49,77

0,00

1701 99 90 (2)

49,77

0,00

1702 90 95 (3)

0,50

0,22


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/20


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 161/2010

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo pagal Reglamente (EB) Nr. 676/2009 numatytą konkursą nustatomas kukurūzų importo muito didžiausias sumažinimo dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 676/2009 (2) paskelbtas konkursas dėl importo muito iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamiems kukurūzams didžiausio sumažinimo dydžio.

(2)

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (3), 8 straipsniu, Komisija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali nustatyti importo muito didžiausią sumažinimo dydį. Nustatant importo muito didžiausią sumažinimo dydį, reikia ypač atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 7 ir 8 straipsniuose išvardytus kriterijus.

(3)

Laimėtojais paskelbiami konkurso dalyviai, kurių paraiškose nurodytas importo muito didžiausias sumažinimo dydis neviršija importo muito didžiausio sumažinimo dydžio.

(4)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Reglamentu (EB) Nr. 676/2009 numatytą konkursą nuo 2010 m. vasario 12 d. iki vasario 25 d. pateiktoms paraiškoms importo muito didžiausias sumažinimo dydis yra 19,06 EUR/t didžiausiam bendram 1 000 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. vasario 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 196, 2009 7 28, p. 6.

(3)  OL L 340, 2008 12 19, p. 57.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 162/2010

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo pagal Reglamente (EB) Nr. 677/2009 numatytą konkursą nustatomas kukurūzų importo mokesčio didžiausias sumažinimo dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 677/2009 (2) paskelbtas konkursas dėl importo muito iš trečiųjų šalių į Portugaliją importuojamiems kukurūzams didžiausio sumažinimo dydžio.

(2)

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (3), 8 straipsnį Komisija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nustatyti importo muito didžiausią sumažinimo dydį. Nustatant importo muito didžiausią sumažinimo dydį, reikia atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 7 ir 8 straipsniuose išvardytus kriterijus.

(3)

Laimėtojais paskelbiami konkurso dalyviai, kurių paraiškose nurodytas importo muito didžiausias sumažinimas neviršija importo muito didžiausio sumažinimo dydžio.

(4)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Reglamentu (EB) Nr. 677/2009 numatytą konkursą nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 25 d. pateiktoms paraiškoms kukurūzų importo muito didžiausias sumažinimo dydis yra 19,25 EUR/t didžiausiam bendram 20 000 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. vasario 26 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 196, 2009 7 28, p. 7.

(3)  OL L 340, 2008 12 19, p. 57.


SPRENDIMAI

26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/22


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/118/BUSP

2010 m. vasario 25 d.

dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove (1) įgaliojimų termino pratęsimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1244.

(2)

2006 m. rugsėjo 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/623/BUSP (2) dėl grupės įsteigimo siekiant prisidėti prie galimo Tarptautinio civilinio biuro Kosove, įskaitant Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio pareigybę, įsteigimo parengiamųjų darbų (TCB/ES specialiojo įgaliotinio parengiamoji grupė).

(3)

2007 m. gruodžio 13 ir 14 d. susitikime Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi atlikti vieną pagrindinių vaidmenų stiprinant stabilumą regione ir įgyvendinant sprendimą, apibrėžiantį Kosovo ateities statusą. Ji pareiškė, kad Sąjunga yra pasirengusi padėti Kosovui siekti tvaraus stabilumo, be kita ko, vykdydama Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misiją bei kaip viena tarptautinių dalyvių prisidėdama prie Tarptautinio civilinio biuro veiklos.

(4)

2008 m. vasario 4 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) (3) ir Bendruosius veiksmus 2008/123/BUSP (4), paskiriančius Pieter FEITH Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Kosove iki 2009 m. vasario 28 d.

(5)

2009 m. vasario 16 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2009/137/BUSP, pratęsiančius ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus iki 2010 m. vasario 28 d. (5).

(6)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai gali būti atšaukti anksčiau, jeigu Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) rekomendavus Taryba taip nusprendžia įsigaliojus sprendimui, kuriuo įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba.

(7)

Stabilizacijos ir asociacijos procesas yra Vakarų Balkanų regionui skirtos ES politikos strateginė sistema ir Kosovui yra taikomos jo priemonės, įskaitant Europos partnerystę, politinį ir techninį dialogą pagal SAP stebėjimo mechanizmą bei susijusias Sąjungos pagalbos programas.

(8)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai turėtų būti vykdomi derinant su Komisija, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kita Sąjungos kompetencijai priklausančia veikla.

(9)

Taryba numato, kad ES specialiojo įgaliotinio galios ir įgaliojimai, taip pat tarptautinio civilinio įgaliotinio galios ir įgaliojimai suteikiami tam pačiam asmeniui.

(10)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokioje situacijoje, kuri gali pablogėti ir kurios metu gali būti pakenkta bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 21 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Kosove Pieter FEITH įgaliojimai pratęsiami iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai gali būti atšaukti anksčiau, jeigu vyriausiajam įgaliotiniui rekomendavus Taryba taip nusprendžia įsigaliojus sprendimui, kuriuo įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba.

2 straipsnis

Politikos tikslai

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Sąjungos politikos tikslais Kosove. Šie tikslai apima vieno iš svarbiausių vaidmenų atlikimą stiprinant stabilumą regione ir įgyvendinant susitarimą dėl būsimo Kosovo statuso, siekiant sukurti stabilų, perspektyvų, taikų, demokratinį ir daugiatautį Kosovą, kuris prisidėtų prie bendradarbiavimo bei stabilumo regione remiantis gerais kaimyniniais santykiais ir būtų įsipareigojęs laikytis teisinės valstybės principo bei užtikrinti mažumų, taip pat kultūros bei religinio paveldo apsaugą.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami šie įgaliojimai:

a)

teikti Sąjungos rekomendacijas ir paramą politiniame procese;

b)

skatinti bendrą Sąjungos politinį koordinavimą Kosove;

c)

vietoje teikti politines rekomendacijas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovui, be kita ko, su vykdomosiomis pareigomis susijusių klausimų politiniais aspektais;

d)

užtikrinti Sąjungos veiksmų, skirtų visuomenei, nuoseklumą ir darną. ES specialiojo įgaliotinio atstovas spaudai yra pagrindinis Sąjungos kontaktinis asmuo Kosovo žiniasklaidai bendros užsienio ir saugumo politikos ar bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP/BSGP) klausimais. Visa spaudos ir visuomenės informavimo veikla bus vykdoma glaudžiai ir nuolat bendradarbiaujant su Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovu spaudai/Tarybos sekretoriato spaudos tarnyba;

e)

prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant moterų ir vaikų teises bei laisves, plėtojimo ir stiprinimo Kosove pagal ES žmogaus teisių politiką ir ES gaires dėl žmogaus teisių.

4 straipsnis

Įgaliojimų įgyvendinimas

1.   ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jo veiklą prižiūri vyriausiasis įgaliotinis.

2.   Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba bendraujama pirmiausia pasitelkus šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines konsultacijas ir politines nuorodas pagal jo įgaliojimus, nepažeisdamas vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų.

5 straipsnis

Finansavimas

1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 660 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos padengiamos nuo 2010 m. kovo 1 d. Išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles. Konkursuose dėl sutarčių sudarymo leidžiama dalyvauti Vakarų Balkanų regiono šalių piliečiams.

3.   Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis yra atskaitingas Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės struktūra ir sudėtis

1.   ES specialiajam įgaliotiniui padėti vykdyti savo įgaliojimus ir bendrai prisidėti prie visų Sąjungos veiksmų Kosove darnos, matomumo ir veiksmingumo, skiriami atsidavę Sąjungos darbuotojai. Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis sudaro savo darbuotojų grupę. Į darbuotojų grupę įtraukiami darbuotojai, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie savo darbuotojų grupės sudėtį.

2.   Valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali pasiūlyti komandiruoti darbuotojus dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą darbuotojams, kuriuos valstybė narė ar Sąjungos institucija komandiruoja dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu, moka atitinkamai ta valstybė narė arba Sąjungos institucija. Valstybių narių į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruoti ekspertai taip pat gali būti priskirti ES specialiajam įgaliotiniui. Pagal sutartį pasamdyti kitų šalių darbuotojai turi turėti valstybės narės pilietybę.

3.   Visi komandiruoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs siunčiančiajai valstybei narei arba Sąjungos institucijai ir vykdo savo pareigas bei veikia ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų labui.

7 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio ir jo personalo privilegijos ir imunitetai

Su priimančia šalimi arba priimančiomis šalimis atitinkamai susitariama dėl ES specialiojo įgaliotinio misijos ir jo personalo narių užduočių įvykdymui ir sklandžiam darbui užtikrinti būtinų privilegijų, imunitetų ir papildomų garantijų. Valstybės narės ir Komisija tam teikia reikalingą paramą.

8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

1.   ES specialusis įgaliotinis ir jo grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (6), visų pirma dirbdami su ES įslaptinta informacija.

2.   Laikantis Tarybos saugumo nuostatų vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai NATO/KFOR atskleisti šiems veiksmams parengtą ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „CONFIDENTIEL UE“ lygio slaptumo žyma.

3.   Laikantis Tarybos saugumo nuostatų vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į ES specialiojo įgaliotinio veiklos poreikius, Jungtinėms Tautoms (JT) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) atskleisti šiems veiksmams parengtą ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma. Šiuo tikslu sudaromi vietos susitarimai.

4.   Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms šalims atskleisti neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su Tarybos svarstymais dėl veiksmų, kuriems pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas (7).

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1.   Valstybės narės, Komisija ir Tarybos generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ES specialiajam įgaliotiniui būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2.   Prireikus Sąjungos delegacija ir (arba) valstybės narės teikia logistinę paramą regione.

10 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis Sąjungos politikos dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas savo įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje geografinėje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių viso tiesiogiai jam pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

a)

sudarydamas Tarybos generalinio sekretoriato rekomendacijomis pagrįstą konkrečios misijos saugumo planą, į ją įtraukdamas konkrečios misijos fizines, organizacines ir procedūrines saugumo priemones, reglamentuojančias personalo saugaus atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, taip pat saugumo incidentų valdymą bei misijos nenumatytų atvejų ir evakuacijos planą;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją visiems jo grupės nariams, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, būtų organizuotas atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į Tarybos generalinio sekretoriato nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios laikotarpio vidurio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.

11 straipsnis

Ataskaitos

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms. Reguliariai teikiamos ataskaitos raštu platinamos per COREU tinklą. Vyriausiajam įgaliotiniui ar PSK rekomendavus, ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai.

12 straipsnis

Koordinavimas

1.   ES specialusis įgaliotinis sudaro palankias sąlygas Sąjungos bendram politiniam koordinavimui. Jis padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės veiksmų vietoje veiktų suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veikla prireikus derinama su Komisijos veikla bei su kitų tame regione veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veikla. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių atstovybes ir Sąjungos delegacijas.

2.   Veiksmų vietoje glaudus ryšys palaikomas su Sąjungos delegacijų vadovais ir valstybių narių misijų vadovais. Jie deda visas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis vietoje teikia politines rekomendacijas EULEX KOSOVO vadovui, be kita ko, su vykdomosiomis pareigomis susijusių klausimų politiniais aspektais. ES specialusis įgaliotinis ir civilinis operacijų vadas prireikus konsultuosis tarpusavyje.

3.   ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su atitinkamais vietos organais ir kitais veiksmų vietoje esančiais tarptautiniais bei regioniniais veikėjais.

4.   ES specialusis įgaliotinis kartu su kitais veiksmų vietoje esančiais Sąjungos veikėjais užtikrina informacijos skleidimą ir veiksmų vietoje esančių Sąjungos veikėjų keitimąsi informacija, kad padėtis būtų kuo labiau vienodai suprantama ir vertinama.

13 straipsnis

Peržiūra

Šio sprendimo įgyvendinimas ir jų suderinamumas su kita Sąjungos veikla regione yra nuolat peržiūrimi. Pasibaigus įgaliojimų terminui ES specialusis įgaliotinis pateikia vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. kovo 1 d.

15 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. PÉREZ RUBALCABA


(1)  Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1244 (1999).

(2)  OL L 253, 2006 9 16, p. 29.

(3)  OL L 42, 2008 2 16, p. 92.

(4)  OL L 42, 2008 2 16, p. 88.

(5)  OL L 46, 2009 2 17, p. 69. Iš dalies pakeisti Bendraisiais veiksmais 2009/605/BUSP (OL L 206, 2009 8 8, p. 20).

(6)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(7)  Sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/26


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/119/BUSP

2010 m. vasario 25 d.

pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afrikos Sąjungoje įgaliojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 6 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/805/BUSP (1) dėl Koen VERVAEKE skyrimo Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Afrikos Sąjungoje (AS).

(2)

2008 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/898/BUSP (2), kuriais ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas pratęsiamas iki 2010 m. vasario 28 d.

(3)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas gali būti užbaigtas anksčiau, jei taip nuspręs Taryba, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) rekomendacija, įsigaliojus Europos išorės veiksmų tarnybą įsteigiančiam sprendimui.

(4)

ES specialusis įgaliotinis turi vykdyti savo įgaliojimus tokioje situacijoje, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, išdėstytiems Sutarties 21 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrieji veiksmai 2008/898/BUSP iš dalies keičiami taip:

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

ES specialiojo įgaliotinio AS Koen VERVAEKE įgaliojimai pratęsiami iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas gali būti užbaigtas anksčiau, jei taip nuspręs Taryba, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) rekomendacija, įsigaliojus Europos išorės veiksmų tarnybą įsteigiančiam sprendimui.“

2)

3 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis ir a bei k punktai pakeičiami taip:

„Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytų tikslų Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) / Bendros saugumo ir gynybos politikos (ESGP) aspektus, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami šie įgaliojimai:

a)

stiprinti bendrą ES įtaką Adis Abeboje vykstančiame dialoge su AS ir jos komisija dėl visų BUSP / BSGP klausimų, susijusių su ES ir AS santykiais, bei jo koordinavimą;

k)

palaikyti glaudžius ryšius bei skatinti veiklos koordinavimą ne tik su pagrindiniais Adis Abeboje veikiančiais tarptautiniais AS partneriais, pirmiausia Jungtinėmis Tautomis, bet ir nevalstybiniais subjektais visais BUSP / BSGP klausimais, susijusiais su ES ir AS santykiais.“

3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1.   ES specialusis įgaliotinis atsakingas už įgaliojimų vykdymą, jo veiklą prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui.

2.   Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o ES specialusis įgaliotinis su Taryba bendrauja pirmiausia pasitelkęs šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines gaires ir politinius nurodymus pagal jo įgaliojimus, nepažeisdamas vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų.“

4)

5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 850 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje numatytos sumos finansuojamos išlaidos padengiamos nuo 2009 m. sausio 1 d. Išlaidos tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles.“

5)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis sudaro savo darbuotojų grupę. Pagal įgaliojimų reikalavimus į darbuotojų grupę įtraukiami specifinių politikos sričių specialistai. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie savo darbuotojų grupės sudėtį.“

6)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Prireikus Sąjungos delegacija ir (arba) valstybės narės teikia logistinę paramą regione.“

7)

10 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

„d)

užtikrina, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios laikotarpio vidurio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.“

8)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Ataskaitos

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms. Reguliariai raštu teikiamos ataskaitos platinamos per COREU tinklą. Vyriausiajam įgaliotiniui ar PSK rekomendavus, ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai.“

9)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Koordinavimas

ES specialusis įgaliotinis skatina visuotinį Sąjungos politinių veiksmų koordinavimą. Jis padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės veiksmų vietoje veiktų suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veiksmai prireikus derinami su Komisijos veiksmais bei su kitų tame regione veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veiksmais. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių misijas ir Sąjungos delegacijas.

Veiksmų vietoje palaikomas glaudus ryšys su Sąjungos delegacijų regione vadovais ir valstybių narių misijų vadovais, kurie deda visas įmanomas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su kitais tarptautiniais ir regioniniais veikėjais šioje srityje.“

2 straipsnis

Įgaliojimų termino pabaigoje ES specialusis įgaliotinis pateikia vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. kovo 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. PÉREZ RUBALCABA


(1)  OL L 323, 2007 12 8, p. 45.

(2)  OL L 322, 2008 12 2, p. 50.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/28


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/120/BUSP

2010 m. vasario 25 d.

pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afganistane ir Pakistane įgaliojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2008 m. liepos 24 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/612/BUSP (1) dėl Ettore F. SEQUI skyrimo Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Afganistane 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiui.

(2)

2009 m. vasario 16 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2009/135/BUSP (2), pratęsiančius ES specialiojo įgaliotinio Afganistane įgaliojimus iki 2010 m. vasario 28 d.

(3)

Remdamasi Bendrųjų veiksmų 2009/135/BUSP atlikta peržiūra, 2009 m. birželio 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2009/467/BUSP (3), išplečiančius ES specialiojo įgaliotinio Afganistane įgaliojimus įtraukiant Pakistaną.

(4)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai turėtų būti pratęsti iki 2010 m. kovo 31 d.

(5)

ES specialusis įgaliotinis Afganistane ir Pakistane vykdys savo įgaliojimus tokioje situacijoje, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 21 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrieji veiksmai 2009/467/BUSP iš dalies keičiami taip:

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

Ettore F. SEQUI skiriamas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Afganistane ir Pakistane iki 2010 m. kovo 31 d.“;

2)

2 straipsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e)

remia Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) darbą regione.“

3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1.   ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą, jo veiklą prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui.

2.   Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o ES specialusis įgaliotinis su Taryba bendrauja pirmiausia pasitelkęs šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines gaires ir politinius nurodymus pagal jo įgaliojimus, nepažeisdamas vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų.“

4)

5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 2 830 000 EUR.“;

„2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumuos finansuojamos išlaidos padengiamos nuo 2009 m. kovo 1 d. Išlaidos tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles.“

5)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis sudaro savo darbuotojų grupę. Pagal įgaliojimų reikalavimus į darbuotojų grupę įtraukiami konkrečių politikos sričių specialistai. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie savo darbuotojų grupės sudėtį.“

6)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Prireikus Sąjungos delegacijos ir (arba) valstybės narės teikia logistinę paramą regione.“

7)

10 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

„d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai bei Komisijai teikdamas raštiškas jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitas, sudarančias laikotarpio vidurio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.“

8)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms. Reguliariai raštu teikiamos ataskaitos platinamos per COREU tinklą. Vyriausiajam įgaliotiniui ar PSK rekomendavus, ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai (URT).“

9)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Koordinavimas

1.   ES specialusis įgaliotinis remia visuotinį Sąjungos politinių veiksmų koordinavimą. Jis padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės veiksmų vietoje veiktų suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veiksmai prireikus derinami su Komisijos veiksmais bei su kitų Vidurinėje Azijoje veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veiksmais. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių misijas ir Sąjungos delegacijas.

2.   Veiksmų vietoje palaikomas glaudus ryšys su Sąjungos delegacijų vadovais ir valstybių narių misijų vadovais. Jie deda visas įmanomas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis konsultuoja ES policijos misijos Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) vadovą vietos politiniais klausimais. ES specialusis įgaliotinis ir civilinis operacijos vadas prireikus konsultuojasi tarpusavyje. ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su kitais veiksmų vietoje esančiais tarptautiniais ir regioniniais subjektais.“

2 straipsnis

Įgaliojimų termino pabaigoje ES specialusis įgaliotinis pateikia vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. kovo 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. PÉREZ RUBALCABA


(1)  OL L 197, 2008 7 25, p. 60.

(2)  OL L 46, 2009 2 17, p. 61.

(3)  OL L 151, 2009 6 16, p. 41.


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/30


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/121/BUSP

2010 m. vasario 25 d.

iš dalies keičiantis Bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP, atnaujinančios ribojančias priemones Zimbabvei, priedą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 19 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/161/BUSP, atnaujinančią ribojančias priemones Zimbabvei (1).

(2)

2010 m. vasario 15 d. priimtu Tarybos sprendimu 2010/92/BUSP (2) Bendrojoje pozicijoje 2004/161/BUSP numatytų ribojančių priemonių taikymas pratęstas iki 2011 m. vasario 20 d.

(3)

Taryba mano, kad vienas asmuo turėtų būti įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Bendrojoje pozicijoje 2004/161/BUSP numatytos ribojančios priemonės, sąrašą. Bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP priede pateiktas sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede minimas asmuo įtraukiamas į Bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Á. MORATINOS


(1)  OL L 50, 2004 2 20, p. 66.

(2)  OL L 41, 2010 2 16, p. 6.


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmuo

Nr. 57

Jangara (taip pat žinomas kaip Changara), Thomsen


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/32


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 25 d.

kuriuo suderinimo su mokslo ir technikos pažanga tikslais iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedo nuostatos dėl kadmio naudojimo išimčių

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1034)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/122/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (1), ypač į jos 5 straipsnio 1 dalies b punktą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2002/95/EB reikalaujama, kad Komisija padarytų visus būtinus pakeitimus tam, kad naudojimo atvejų, kai netaikomi tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai, sąrašas būtų suderintas su mokslo ir technikos pažanga.

(2)

Kol kas techniškai nenaudinga keisti kadmio II-VI grupės puslaidininkiuose, skirtuose šviesos diodų spalvos keitikliams, nes būtų gerokai pablogintos jų veikimo charakteristikos. Todėl kai kurioms medžiagoms ir kadmio turinčioms sudedamosioms dalims turėtų būti daroma draudimo išimtis. Tačiau vyksta technologijų be kadmio moksliniai tyrimai, o pakaitalai turėtų pasirodyti vėliausiai per artimiausius ketverius ar penkerius metus.

(3)

Todėl Direktyvą 2002/95/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Laikydamasi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 2 dalies Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB (2) 18 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/95/EB priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(2)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.


PRIEDAS

Direktyvos 2002/95/EB priedas papildomas šiuo 39 punktu:

„39.

Kadmis II–VI grupės puslaidininkiuose, skirtuose šviesos diodų, naudojamų apšvietimo arba indikacijos puslaidininkių sistemose, spalvos keitikliams (šviesą skleidžiančio ploto kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 μg Cd), iki 2014 m. liepos 1 d.“


26.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/34


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 25 d.

dėl korekcinių koeficientų, nuo 2009 m. vasario 1 d., kovo 1 d., balandžio 1 d., gegužės 1 d. ir birželio 1 d. taikomų trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, tikslinimo

(2010/123/ES)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytus Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1), ypač į jų X priedo 13 straipsnio antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 613/2009 (2), taikant Tarnybos nuostatų X priedo 13 straipsnio pirmąją pastraipą, nustatyti korekciniai koeficientai, nuo 2008 m. liepos 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems paskyrimo vietos šalies valiuta.

(2)

Pagal Tarnybos nuostatų X priedo 13 straipsnio antrąją pastraipą reikėtų patikslinti nuo 2009 m. vasario 1 d., kovo 1 d., balandžio 1 d., gegužės 1 d. ir birželio 1 d. taikomus kai kuriuos iš šių korekcinių koeficientų, nes, remiantis Komisijos turimais statistiniais duomenimis, pagal korekcinį koeficientą ir atitinkamą valiutų keitimo kursą apskaičiuojamas pragyvenimo išlaidų kitimas kai kuriose trečiosiose šalyse buvo 5 % didesnis nuo paskutinio jų nustatymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslinami kai kuriose trečiosiose šalyse, nurodytose priede, dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta, taikomi korekciniai koeficientai. Priede pateiktos penkios mėnesinės lentelės, kuriose tiksliai nurodomos šalys ir kiekvienai iš šių šalių taikytinos datos iš eilės (2009 m. vasario 1 d., kovo 1 d., balandžio 1 d., gegužės 1 d. ir birželio 1 d.).

Atlyginimams apskaičiuoti naudoti valiutos keitimo kursai nustatyti remiantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėmis ir atitinka pirmojoje pastraipoje minėtas datas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Catherine ASHTON

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2)  OL L 181, 2009 7 14, p. 1.


PRIEDAS

2009 M. VASARIO MĖN.

Darbo vietos šalis

Ekonominiai paritetai, 2009 m. vasario mėn.

Valiutos keitimo kursas, 2009 m. vasario mėn. (1)

Korekciniai koeficientai, 2009 m. vasario mėn. (2)

Azerbaidžanas (3)

0,9962

1,0578

94,2

Baltarusija (4)

2 192

3 495,42

62,7

Čilė

478,2

810,48

59,0

Kinija

8,502

8,9653

94,8

Kolumbija

2 300

2 990,32

76,9

Indija

35,8

64,075

55,9

Indonezija (Džakarta)

10 540

14 913,8

70,7

Kazachstanas (Almata) (3)

150,2

161,79

92,8

Kenija

78,23

103,009

75,9

Lesotas

6,198

12,9979

47,7

Liberija

84,28

84,6997

99,5

Pakistanas

48,48

101,889

47,6

Siera Leonė

3 356

3 998,59

83,9

Trinidadas ir Tobagas

6,291

8,10395

77,6

Zambija (3)

3 331

6 548,29

50,9


2009 M. KOVO MĖN.

Darbo vietos šalis

Ekonominiai paritetai, 2009 m. kovo mėn.

Valiutos keitimo kursas, 2009 m. kovo mėn. (5)

Korekciniai koeficientai, 2009 m. kovo mėn. (6)

Kroatija (7)

7,21

7,386

97,6

Jungtinės Amerikos Valstijos (Niujorkas)

1,367

1,2782

106,9

Etiopija

12,93

14,289

90,5

Kazachstanas (Astana)

140,3

191,460

73,3

Papua Naujoji Gvinėja (7)

3,265

3,47947

93,8

Sirija

50,24

60,97

82,4

Venesuela (8)

2,496

2,74813

90,8


2009 M. BALANDŽIO MĖN.

Darbo vietos šalis

Ekonominiai paritetai, 2009 m. balandžio mėn.

Valiutos keitimo kursas, 2009 m. balandžio mėn. (9)

Korekciniai koeficientai, 2009 m. balandžio mėn. (10)

Pietų Afrikos Respublika

6,162

12,8433

48,0

Belizas

1,902

2,5947

73,3

Kamerūnas (11)

678,9

655,957

103,5

Eritrėja

10,43

20,8173

50,1

Jungtinės Amerikos Valstijos (Vašingtonas)

1,264

1,3193

95,8

Gana

1,045

1,859

56,2

Izraelis

5,915

5,5288

107,0

Marokas (11)

9,319

11,2015

83,2

Nigerija

176,4

196,571

89,7

Kongo Demokratinė Respublika (11)

1 185

1 100,11

107,7


2009 M. GEGUŽĖS MĖN.

Darbo vietos šalis

Ekonominiai paritetai, 2009 m. gegužės mėn.

Valiutos keitimo kursas, 2009 m. gegužės mėn. (12)

Korekciniai koeficientai, 2009 m. gegužės mėn. (13)

Saudo Arabija

4,62

4,8515

95,2

Baltarusija (14)

2 348

3 735,22

62,9

Haitis

66,21

55,0576

120,3

Kirgizija

53,52

56,48

94,8

Libanas

1 795

1 999,85

89,8

Naujoji Kaledonija

157

119,332

131,6

Serbija

61,49

94,1782

65,3

Venesuela (15)

2,64

2,85219

92,6


2009 M. BIRŽELIO MĖN.

Darbo vietos šalis

Ekonominiai paritetai, 2009 m. birželio mėn.

Valiutos keitimo kursas, 2009 m. birželio mėn. (16)

Korekciniai koeficientai, 2009 m. birželio mėn. (17)

Alžyras

80,51

100,892

79,8

Azerbaidžanas (18)

1,048

1,11513

94,0

Bosnija ir Hercegovina (Sarajevas)

1,437

1,95583

73,5

Kamerūnas (19)

644,4

655,957

98,2

Kongas (Brazavilis)

794

655,957

121,0

Kroatija (20)

6,843

7,3305

93,3

Gruzija

2,06

2,2857

90,1

Bisau Gvinėja

712,6

655,957

108,6

Fidžio Salos

1,78

2,91971

61,0

Saliamono Salos

10,23

10,9681

93,3

Kazachstanas (Almata) (18)

159,4

209,7

76,0

Marokas (19)

8,821

11,2615

78,3

Meksika

11,97

18,3176

65,3

Nikaragva

15,79

28,0214

56,3

Norvegija

11,26

8,9615

125,6

Uzbekistanas

1 053

2 032,12

51,8

Papua Naujoji Gvinėja (20)

3,456

3,87597

89,2

Paragvajus

4 748

7 003,48

67,8

Kongo Demokratinė Respublika (19)

1 277

1 083,84

117,8

Pietų Sudanas (Džuba)

3,108

3,37579

92,1

Šveicarija (Ženeva)

1,692

1,5117

111,9

Tadžikistanas

3,498

6,04787

57,8

Turkija

1,654

2,1775

76,0

Ukraina

8,155

10,6411

76,6

Urugvajus

23,59

32,7002

72,1

Jemenas

187,9

279,175

67,3

Zambija (18)

3 540

7 126,41

49,7


(1)  1 EUR = nacionalinė valiuta (išskyrus Kubą, Ekvadorą ir Salvadorą, kur naudojami JAV doleriai).

(2)  Briuselis = 100 %.

(3)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. vasario mėn. ir 2009 m. birželio mėn.

(4)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. vasario mėn. ir 2009 m. gegužės mėn.

(5)  1 EUR = nacionalinė valiuta (išskyrus Kubą, Ekvadorą ir Salvadorą, kur naudojami JAV doleriai).

(6)  Briuselis = 100 %.

(7)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. kovo mėn. ir 2009 m. birželio mėn.

(8)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. kovo mėn. ir 2009 m. gegužės mėn.

(9)  1 EUR = nacionalinė valiuta (išskyrus Kubą, Ekvadorą ir Salvadorą, kur naudojami JAV doleriai).

(10)  Briuselis = 100 %.

(11)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. balandžio mėn. ir 2009 m. birželio mėn.

(12)  1 EUR = nacionalinė valiuta (išskyrus Kubą, Ekvadorą ir Salvadorą, kur naudojami JAV doleriai).

(13)  Briuselis = 100 %.

(14)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. vasario mėn. ir 2009 m. gegužės mėn.

(15)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. kovo mėn. ir 2009 m. gegužės mėn.

(16)  1 EUR = nacionalinė valiuta (išskyrus Kubą, Ekvadorą ir Salvadorą, kur naudojami JAV doleriai).

(17)  Briuselis = 100 %.

(18)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. vasario mėn. ir 2009 m. birželio mėn.

(19)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. birželio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn.

(20)  Šios darbo vietos koeficientas tikslinamas du kartus: 2009 m. kovo mėn. ir 2009 m. birželio mėn.