10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 113/2010

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (1), ypač į jo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 nustato bendrą prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis Europos statistinių duomenų sistemingo rengimo sistemą.

(2)	Būtina suderinti išorės prekybos statistinių duomenų ir konkrečių muitinės procedūrų aprėptį, kad prekybos srautai nebūtų skaičiuojami du kartus, ir nurodyti, kokios prekės arba jų gabenimas dėl metodinių priežasčių į išorės prekybos statistiką neįtraukiami.

(3)	Siekiant suderintai rengti išorės prekybos statistiką, turėtų būti nurodyti importo ir eksporto įrašų duomenys, įskaitant naudotinus kodus.

(4)	Dėl metodinių priežasčių turėtų būti nustatytos specifinėms prekėms ar prekių gabenimui taikomos nuostatos.

(5)	Siekiant užtikrinti suderintą prekybos statistikos pagal verslo charakteristikas ir suvestinės prekybos statistikos, suskirstytos pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą, rengimą, turėtų būti apibrėžta šios statistinės informacijos rengimo metodika.

(6)	Siekiant užtikrinti, kad skaičiai būtų palyginami ir tikslūs, turėtų būti išdėstytos nuostatos dėl valstybių narių Komisijai (Eurostatui) perduodamų duomenų ir statistikos tikslinimo.

(7)	Sandorio pobūdžio kodai turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų galima nustatyti, kurios perdirbti pagal sutartį skirtos prekės grąžinamos į pradinę eksporto šalį.

(8)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas statistinių duomenų teikimas tuo atveju, kai paprastinant muitinės formalumus ir tikrinimą nebūtų galima gauti muitinės duomenų, visų pirma – taikant supaprastinimus pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (2), 116 straipsnį.

(9)	Todėl 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1917/2000, nustatantis tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie užsienio prekybą įgyvendinimo nuostatas (3), turėtų būti panaikintas.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemones atitinka Prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis statistikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Neįtraukiamos prekės ir jų gabenimas

I priede išvardytos prekės ir jų gabenimas neįtraukiami į išorės prekybos statistiką.

2 SKYRIUS

DUOMENŲ APIBRĖŽTYS IR SPECIFIKACIJA

2 straipsnis

Prekybos srautų kodai

Iš muitinės įrašų apie prekybos srautus gautiems duomenims naudojami šie kodai:

1	—	įrašams apie importą,
2	—	įrašams apie eksportą.

3 straipsnis

Ataskaitinis laikotarpis

1. Nurodant ataskaitinį laikotarpį nurodomi kalendoriniai metai ir mėnuo, per kurį prekės yra importuojamos ar eksportuojamos.

Kai importo ir eksporto įrašų šaltinis yra muitinės deklaracijos, nurodant ataskaitinį laikotarpį nurodomi kalendoriniai metai ir mėnuo, kurį muitinė priėmė deklaraciją.

2. Ataskaitinio laikotarpio duomenys yra šešių ženklų skaitmeninis kodas, kurio pirmi keturi skaitmenys rodo metus, o du paskutiniai – mėnesį.

4 straipsnis

Statistinė vertė

1. Statistinė vertė grindžiama prekių verte tuo metu ir toje vietoje, kur prekės kirto paskirties valstybės narės sieną importo atveju, ir faktinio eksporto valstybės narės sieną eksporto atveju.

Statistinė vertė apskaičiuojama pagal 2 dalyje nurodytą prekių vertę ir, jei reikia, koreguojama pagal transporto ir draudimo išlaidas, kaip nurodyta 4 dalyje.

2. Atsižvelgiant į vertinimo principus, išdėstytus Susitarime dėl Bendro muitų tarifų ir prekybos susitarimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) VII straipsnio įgyvendinimo, importuojamų ar eksportuojamų prekių vertė yra:

a)	parduodant arba perkant už importuojamas ar eksportuojamas prekes faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, išskyrus sutartines ar fiktyvias vertes;

b)	kitais atvejais – kaina, kuri būtų buvusi sumokėta parduodant ar perkant.

Muitinės vertė naudojama, jeigu ji nustatyta pagal Muitinės kodeksą prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą.

3. Perdirbimo operacijose naudojamų prekių vertė nustatoma pagal bendrąją vertę taip:

a)	neperdirbtų prekių vertė nustatoma perdirbti skirtoms prekėms;

b)	neperdirbtų prekių vertė pridėjus pridėtinę perdirbimo veiklos vertę nustatoma prekėms jas perdirbus.

4. 2 ir 3 dalyse nurodyta vertė koreguojama, jei reikia, taip, kad statistinę vertę sudarytų tiktai transporto ir draudimo išlaidos, patirtos prekes iš jų išvežimo vietos pristatant:

a)	prie paskirties valstybės narės sienos importo atveju (CIF tipo vertė);

b)	prie faktinio eksporto valstybės narės sienos eksporto atveju (FOB tipo vertė).

5. Statistinė vertė nurodoma nacionaline tos valstybės narės, kurioje pateikiama muitinės deklaracija, valiuta. Kai valiutą konvertuoti reikia tam, kad statistinę vertę būtų galima nurodyti nacionaline valiuta, naudojamas toks keitimo kursas:

a)	kursas, taikomas pagal Muitinės kodekse išdėstytas valiutos konvertavimo nuostatas tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija; arba, jei ši sąlyga netenkinama,

b)	euro zonai priklausančioms valstybėms narėms Europos centrinio banko nustatytas kursas arba euro zonai nepriklausančių valstybių narių nustatytas oficialus kursas, taikomas tuo metu, kai prekės importuojamos arba eksportuojamos.

5 straipsnis

Kiekis

Kiekio duomenys nurodomi taip:

a)	kilogramais išreikšta grynoji masė, t. y. prekių masė, išskyrus visą pakuotę; ir,

b)	jei taikoma, papildomas vienetas, išreikštas atitinkamu matavimo vienetu pagal galiojančią Kombinuotąją nomenklatūrą.

6 straipsnis

Importuojančiosios ir eksportuojančiosios valstybės narės

1. Duomenys apie importuojančias ar eksportuojančias valstybes nares koduojami pagal šalių ir teritorijų nomenklatūrą, taikomą Europos Sąjungos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai, kaip išdėstyta Komisijos (toliau – geonomenklatūra).

2. Duomenyse apie valstybę narę, kurioje pateikiama muitinės deklaracija, nurodoma valstybė narė, kurios muitinei pateikiama muitinės deklaracija, arba, jeigu, kaip apibrėžta Muitinės kodekse, taikoma supaprastinta procedūra, – valstybė narė, kurios muitinei pateikiama papildoma deklaracija, įskaitant atitinkamą įtraukimą į deklaranto apskaitos registrus, jeigu muitinė tai leido.

3. Importo atveju duomenyse apie paskirties valstybę narę nurodoma valstybė narė, į kurią, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai metu, jos bus išsiųstos, jokioje tarpinėje valstybėje narėje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį šių prekių statusą.

Jei ši sąlyga netenkinama, duomenyse nurodoma valstybė narė, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos muitinės procedūrai atlikti.

Kai prekės importuojamos perdirbti prižiūrint muitinei, paskirties valstybė narė yra valstybė narė, kurioje atliekama pirmoji perdirbimo operacija.

4. Eksporto atveju duomenyse apie faktinio eksporto valstybę narę nurodoma valstybė narė, iš kurios, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai metu, prekės buvo išsiųstos, iki išleidimo muitinės procedūrai bet kurioje tarpinėje valstybėje narėje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį prekių statusą.

Kai prekės eksportuojamos perdirbti prižiūrint muitinei, valstybė narė, kurioje būna atlikta paskutinė perdirbimo operacija, yra faktinio eksporto valstybė narė.

7 straipsnis

Šalys partnerės

1. Duomenys apie šalis partneres koduojami pagal galiojančią geonomenklatūrą.

2. Importo atveju duomenyse apie kilmės šalį nurodoma šalis, kurioje prekės buvo pagaminamos arba buvo padarytas paskutinis esminis pakeitimas pagal Muitinės kodekso nuostatas, kuriose išdėstytos nelengvatinės kilmės taisyklės.

Duomenyse apie šalį siuntėją ir (arba) išsiuntimo šalį nurodoma ES nepriklausanti šalis, iš kurios prekės buvo išsiųstos į paskirties valstybę narę, bet kurioje tarpinėje ES nepriklausančioje šalyje nevykdant prekybinių sandorių ar kitų operacijų, keičiančių teisinį prekių statusą.

3. Eksporto atveju duomenyse apie paskutinę žinomą paskirties šalį nurodoma paskutinė ES nepriklausanti šalis, į kurią, kaip žinoma prekių išleidimo muitinės procedūrai ar muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo metu, prekės turi būti pristatytos.

8 straipsnis

Prekių kodas

Prekių duomenys koduojami taip:

a)	importo atveju pagal prekių TARIC subpoziciją;

b)	eksporto atveju pagal prekių Kombinuotosios nomenklatūros subpoziciją.

9 straipsnis

Statistinė procedūra

1. Statistinė procedūra nurodo įvairias savybes, naudojamas prekybos sandoriams, visų pirma pagal muitinės procedūros įforminimą, atskirti.

2. Statistinės procedūros kodas yra kodas, jei taikoma, nustatomas iš keturių ženklų kodo, kuriuo pagal Muitinės kodeksą nurodoma deklaruota procedūra. Naudojami šie kodai:

1	—	paprastas importas arba eksportas,
2	—	importas arba eksportas, kuriam taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra,
3	—	importas arba eksportas, kuriam taikoma laikinojo išvežimo perdirbti procedūra,
9	—	importas arba eksportas, neužregistruotas muitinės deklaracijomis.

10 straipsnis

Sandorio pobūdis

1. Sandorio pobūdis nurodo įvairias savybes, kurių reikalaujama muitinės deklaracijomis pagrįstos prekybos prekėmis aprėpčiai nustatyti tam, kad būtų galima suderinti prekybos statistiką mokėjimų balanso, nacionalinių sąskaitų ir kitų svarbių statistinių charakteristikų tikslams.

2. Duomenys apie sandorių pobūdį koduojami, kaip nurodyta II priede. Valstybės narės taiko A skiltyje išvardytus kodus arba kodų iš A skilties ir jų subpozicijų iš B skilties, nurodytų šiame priede, kombinaciją.

11 straipsnis

Preferencinis importo muito tarifo režimas

1. Duomenys apie preferencinį muito tarifo režimą – tarifo režimas, nurodomas preferencinio tarifo kodu pagal Muitinės kodekse išdėstytą klasifikaciją.

2. Duomenyse turi būti nurodytas muitinės taikomas ar suteiktas preferencinis muito tarifo režimas.

12 straipsnis

Transporto rūšis

1. Duomenys apie transporto rūšį pasienyje ir vidaus transporto rūšį koduojami taip, kaip išdėstyta III priede.

Transporto rūšis pasienyje nurodo aktyviąją transporto priemonę, kuria eksporto atveju numatoma prekes išvežti iš statistinės Europos Sąjungos teritorijos, o importo atveju numatoma prekes įvežti į statistinę Europos Sąjungos teritoriją.

Vidaus transporto rūšis nurodo, jei taikoma, aktyviąją vidaus transporto priemonę, kuria importo atveju prekės atvežamos į pristatymo vietą, o eksporto atveju – kuria, manoma, prekės buvo išvežtos iš išvežimo vietos.

2. Naudojami šie duomenų apie konteinerius kodai:

0	—	jeigu prekės nevežamos konteineriuose, kai kertama Europos Sąjungos statistinės teritorijos siena,
1	—	jeigu prekės vežamos konteineriuose, kai kertama Europos Sąjungos statistinės teritorijos siena.

13 straipsnis

Prekybininko identifikacija

Duomenys apie prekybininką – atitinkamas identifikavimo kodas, importo atveju priskirtas importuotojui ir (arba) gavėjui, eksporto atveju – eksportuotojui ir (arba) siuntėjui.

14 straipsnis

Sąskaitose faktūrose nurodoma valiuta

Duomenys apie sąskaitose faktūrose nurodomą valiutą nustatomi, jei taikoma, iš muitinės deklaracijos ir koduojami taip:

0	—	kai valiuta nurodyta nacionaline euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta,
1	—	kai valiuta nurodyta eurais,
2	—	kai valiuta nurodyta JAV doleriais,
3	—	kai valiuta nurodyta ne nacionaline euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta, eurais ar JAV doleriais.

3 SKYRIUS

PREKYBOS STATISTIKOS PAGAL VERSLO CHARAKTERISTIKAS IR PREKYBOS STATISTIKOS, SUSKIRSTYTOS PAGAL SĄSKAITOSE FAKTŪROSE NURODYTĄ VALIUTĄ, RENGIMAS

15 straipsnis

Prekybos statistikos pagal verslo charakteristikas rengimas

1. Nacionalinės statistikos institucijos rengia metinę prekybos statistinę informaciją pagal verslo charakteristikas.

2. Statistiniai vienetai – įmonės, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 (4) priede.

3. Statistiniai vienetai sudaromi 13 straipsnyje nurodytą prekybininko identifikavimo kodą susiejant su verslo registro juridiniu vienetu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2008 (5) priede nurodytą 1.7a rodiklį.

4. Siekiant užtikrinti prekybininko identifikaciją ir sąsają su verslo registru, nacionalinėms statistikos institucijoms suteikiama prieiga prie ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo duomenų, numatytų pagal Europos Sąjungos muitinės nuostatas. Institucijos, kurioms pavesta suteikti ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą, nacionalinėms statistikos institucijoms paprašius, užtikrina prieigą prie duomenų, išvardytų Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (6) 38d priede.

5. Rengiami šie rodikliai:

a)	prekybos srautas;

b)	statistinė vertė;

c)	šalis partnerė;

d)	prekių kodas pagal sekciją arba dviejų skaitmenų kodą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 451/2008 (7) priede;

e)	įmonių skaičius;

f)	įmonės vykdoma veikla pagal statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) sekciją arba dviejų skaitmenų kodą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (8) I priede;

g)	dydžio klasė, nustatoma pagal darbuotojų skaičių, remiantis verslo struktūros statistikos rodiklių apibrėžtimis, kaip išdėstyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 250/2009 (9) I priede.

6. Rengiama tokia informacija:

a)	prekybos ir verslo registrų atitikimo koeficientas;

b)	prekyba pagal veiklos rūšį ir įmonės dydžio klasę;

c)	pagal prekybos vertę didžiausių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšį;

d)	prekyba pagal šalį partnerę ir veiklos rūšį;

e)	prekyba pagal šalių partnerių skaičių ir veiklos rūšį;

f)	prekyba pagal prekes ir veiklos rūšį.

7. Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metinė statistika turi būti rengiama, yra 2010 metai. Po to valstybės narės teikia kiekvienų kalendorinių metų informaciją.

8. Statistinė informacija perduodama per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

9. Valstybės narės užtikrina, kad statistinė informacija būtų pateikiama taip, kad Komisijai (Eurostatui) ją platinant nebūtų įmanoma identifikuoti įmonės ar prekybininko. Nacionalinės statistikos institucijos nurodo, kokiai informacijai taikomos konfidencialumo nuostatos.

16 straipsnis

Pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimas

1. Nacionalinės statistikos institucijos rengia metinę pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytą prekybos statistinę informaciją.

2. Statistiniuose duomenyse nurodomi šie rodikliai:

a)	prekybos srautas;

b)	statistinė vertė;

c)	sąskaitose faktūrose nurodyta valiuta pagal 14 straipsnyje nurodytus kodus;

bendras kiekis ir produktų suskirstymas pagal galiojančio Standartinio tarptautinės prekybos klasifikatoriaus (SITC) sekcijas ir skyrius, nurodant šiuos kodus:

1	—	žaliavos be naftos pagal SITC 0–4 sekciją, išskyrus 33 skyrių,
2	—	nafta pagal SITC 33 skyrių,
3	—	pagaminti produktai pagal SITC 5–8 sekcijas.

3. Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami, yra 2010 m. Po to valstybės narės teikia kas antrų kalendorinių metų duomenis.

4. Statistiniai duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

5. Duomenų šaltinis – muitinės deklaracijose registruojami duomenys pagal Reglamento (EB) Nr. 471/2009 4 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, jeigu muitinės deklaracijoje eksporto sąskaitos faktūros valiuta nenurodyta, valstybės narės atlieka tyrimą, pagal kurį surenkami pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą išskaidyti eksporto duomenys, iš kurių statistikai parengiama tiksli statistinė informacija.

4 SKYRIUS

SPECIFINĖS PREKĖS ARBA PREKIŲ GABENIMAS

17 straipsnis

Pramonės įmonės

1. Šiame straipsnyje:

a)	pramonės įmonė – mašinų, aparatų, prietaisų, įrangos, instrumentų ir medžiagų visuma, sudaranti didelius, stacionarius prekių gamybos ar paslaugų teikimo darinius;

b)	sudėtinė dalis – tai pramonės įmonėms skirtų prekių, kurių visos priklauso tam pačiam KN skirsniui, siunta;

sudėtinės dalies prekių kodas sudaromas tokiu būdu:

i)	pirmieji keturi skaitmenys turi būti 9880;

ii)	penktasis ir šeštasis skaitmenys turi atitikti KN skirsnį, kuriam yra priskirtos sudėtinės dalies prekės;

iii)	septintasis ir aštuntasis skaitmenys turi būti 0.

2. Valstybės narės gali rengti eksporto statistiką sudedamųjų dalių lygiu su sąlyga, kad tos pramonės įmonės bendra statistinė vertė viršija 3 mln. EUR, jeigu visa pramonės įmonė nėra skirta pakartotiniam naudojimui. Rengti kiekio duomenis neprivaloma.

18 straipsnis

Išskirstytos siuntos

1. Šiame straipsnyje išskirstytos siuntos – nesumontuotų arba išmontuotų sukomplektuoto gaminio sudėtinių dalių, kurios dėl komercinių arba su transportu susijusių priežasčių yra gabenamos ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, pristatymas.

2. Importuojamų arba eksportuojamų išskirstytų siuntų ataskaitinis laikotarpis gali būti pakoreguotas taip, kad duomenis reikėtų pateikti tik vieną kartą – tą mėnesį, kada importuojama arba eksportuojama paskutinė siunta.

19 straipsnis

Laivai ir orlaiviai

1. Šiame straipsnyje:

a) laivas– laivai, laikomi jūrų laivais pagal KN 89 skirsnį, vilkikai, kariniai laivai ir plaukiojantieji įrenginiai;

b) orlaivis– lėktuvai, kurių KN kodai 8802 30 ir 8802 40;

c) ekonominė nuosavybė– fizinio arba juridinio asmens teisė reikalauti naudos, susijusios su laivo arba orlaivio naudojimu vykdant ekonominę veiklą, remiantis prisiimta rizika.

2. Rengiant išorės prekybos statistiką atsižvelgiama tik į šiuos laivų ir orlaivių importo ir eksporto duomenis:

a)	Laivo arba orlaivio, priklausančio ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, ekonominės nuosavybės perdavimas importuojančioje valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui; šis sandoris yra laikomas importu.

Laivo arba orlaivio, priklausančio eksportuojančioje valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, ekonominės nuosavybės perdavimas ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui; šis sandoris yra laikomas eksportu. Jeigu laivas arba orlaivis yra naujas, eksportas registruojamas valstybėje narėje, kurioje jis pagamintas.

c)	Laivų arba orlaivių importas ir eksportas iki arba po perdirbimo pagal sutartį, kaip nurodyta II priedo 2 pastaboje.

3. Su laivų ir orlaivių prekyba susijusi išorės prekybos statistika rengiama taip:

a)	laivų kiekis išreiškiamas vienetais ir bet kuriais kitais papildomais matavimo vienetais, nurodytais KN, o orlaivių – neto mase ir papildomais matavimo vienetais;

b)	transporto ir draudimo išlaidos į statistinę vertę neįskaičiuojamos;

šalis partnerė – tai:

ES nepriklausanti šalis, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, perduodantis laivo arba orlaivio ekonominę nuosavybę, importo atveju, arba fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perduodama laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, eksporto atveju, vykdant 2 dalies a ir b punktuose nurodytas operacijas;

ii)	naujo laivo arba orlaivio, pagaminto ne Europos Sąjungoje, importo atveju – ES nepriklausanti šalis, kurioje jis buvo pagamintas;

iii)	ES nepriklausanti šalis, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, importo atveju, arba ES nepriklausanti šalis, kurioje atliekamas perdirbimas pagal sutartį, eksporto atveju, vykdant 2 punkto c dalyje nurodytas gabenimo operacijas;

d)	2 dalies a ir b punktuose nurodyto importo ir eksporto ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo, kurį įvyksta ekonominės nuosavybės perdavimas.

4. Nacionalinėms statistikos institucijoms paprašius, už laivų ir orlaivių registrų tvarkymą atsakingos institucijos pateikia visą turimą informaciją, kad būtų galima nustatyti, kaip pasikeitė valstybėje narėje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens ir ES nepriklausančioje šalyje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė.

20 straipsnis

Į laivus ir orlaivius tiekiamos prekės

1. Šiame straipsnyje:

a)	prekių tiekimas į laivus ir orlaivius – produktų, skirtų įgulai ir keleiviams, variklių ir kitos laivų arba lėktuvų įrangos eksploatavimui, tiekimas;

b)	laikoma, kad laivai arba orlaiviai priklauso šaliai, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo arba orlaivio ekonominė nuosavybė, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalies c punkte.

2. Išorės prekybos statistika apima prekių, tiekiamų iš eksportuojančios valstybės narės teritorijos į ES nepriklausančiai šaliai priklausančius laivus ir orlaivius, eksportą.

3. Prekėms, tiekiamoms į laivus ir orlaivius, valstybės narės gali naudoti šiuos prekių kodus:

—	:	9930 24 00	:	KN 1–24 skirsnių prekėms,
—	:	9930 27 00	:	KN 27 skirsnio prekėms,
—	:	9930 99 00	:	kitur priskirtoms prekėms.

Duomenis apie kiekį perduoti nėra privaloma, išskyrus duomenis apie KN 27 skirsnio prekes.

Taip pat gali būti naudojamas supaprastintas šalies partnerės kodas „QS“.

21 straipsnis

Prekių tiekimas į pakrantės įrenginius arba iš jų

1. Šiame straipsnyje:

a) pakrantės įrenginiai– įranga ir prietaisai, įrengti ir esantys jūroje, už bet kurios šalies statistinės teritorijos ribų;

b) prekės, tiekiamos į pakrantės įrenginius– produktų, skirtų įgulai, variklių, mechanizmų ir kitos pakrančių įrengimų įrangos eksploatavimui, tiekimas;

c) prekės, gautos iš pakrančių įrenginių arba pagamintos pakrančių įrenginiuose– iš jūros dugno arba podirvio išgauti arba pakrantės įrenginio pagaminti produktai.

2. Išorės prekybos statistikoje registruojami:

importas, kai prekės tiekiamos iš:

i)	ES nepriklausančios šalies į pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje importuojanti valstybė narė turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį;

ii)	pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, į importuojančią valstybę narę;

iii)	pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, į pakrantės įrenginį teritorijoje, kurioje išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį turi importuojanti valstybė narė;

eksportas, kai prekės tiekiamos į:

i)	ES nepriklausančią šalį iš pakrantės įrenginio, esančio teritorijoje, kurioje eksportuojanti valstybė narė turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį;

ii)	pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, iš eksportuojančios valstybės narės;

iii)	pakrantės įrenginį, esantį teritorijoje, kurioje ES nepriklausanti šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį, iš pakrantės įrenginio teritorijoje, kurioje išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną arba podirvį turi eksportuojanti valstybė narė.

3. Valstybės narės į pakrantės įrenginius tiekiamoms prekėms gali naudoti šiuos prekių kodus:

—	:	9931 24 00	:	KN 1–24 skirsnių prekėms,
—	:	9931 27 00	:	KN 27 skirsnio prekėms,
—	:	9931 99 00	:	kitur priskirtoms prekėms.

Duomenis apie kiekį perduoti nėra privaloma, išskyrus duomenis apie KN 27 skirsnio prekes.

Taip pat gali būti naudojamas supaprastintas šalies partnerės kodas „QW“.

22 straipsnis

Jūros produktai

1. Šiame straipsnyje:

a)	jūros produktai – žuvininkystės produktai, mineralai, išgelbėti kroviniai ir visi kiti produktai, dar neiškrauti iš jūrų laivų;

b)	laikoma, kad laivai priklauso šaliai, kurioje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso laivo ekonominė nuosavybė, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalies c punkte.

2. Išorės prekybos statistikoje nurodomas šis jūros produktų importas ir eksportas:

a)	jūrų produktų iškrovimas importuojančios valstybės narės uostuose arba kai šiuos produktus iš ES nepriklausančiai šaliai priklausančių laivų įsigyja valstybėms narėms priklausantys laivai; tokie sandoriai laikomi importu;

b)	jūrų produktų iškrovimas ES nepriklausančios šalies uostuose iš eksportuojančiai valstybei narei priklausančių laivų arba kai šiuos produktus iš eksportuojančiai valstybei narei priklausančių laivų įsigyja ES nepriklausančiai šaliai priklausantys laivai; tokie sandoriai laikomi eksportu.

3. Šalimi partnere importo atveju laikoma ES nepriklausanti šalis, kurioje yra įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso krovinį gabenančio laivo ekonominė nuosavybė, o eksporto atveju – ES nepriklausanti šalis, kurioje yra iškraunami jūros produktai arba kurioje yra įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam priklauso jūros produktus įsigyjančio laivo ekonominė nuosavybė.

4. Jeigu nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, nacionalinės statistikos institucijos turi teisę naudotis ne tik muitinės deklaracijomis, bet ir tokiais duomenų šaltiniais kaip nacionalinių registruotų laivų deklaracijose apie kitose valstybėse narėse iškrautus jūros produktus esančia informacija.

23 straipsnis

Erdvėlaiviai

1. Šiame straipsnyje:

a) erdvėlaiviai– transporto priemonės, kuriomis galima keliauti už žemės atmosferos ribų;

b) ekonominė nuosavybė– fizinio arba juridinio asmens teisė reikalauti naudos, susijusios su erdvėlaivio naudojimu vykdant ekonominę veiklą, remiantis prisiimta susijusia rizika.

2. Erdvėlaivio, kurio ekonominė nuosavybė buvo perduota tarp ES nepriklausančios šalies įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens ir valstybėje narėje įsisteigusio fizinio arba juridinio asmens, paleidimas yra laikomas:

a)	importu valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs naujasis savininkas;

b)	eksportu valstybėje narėje, kurioje erdvėlaivis buvo pagamintas.

3. 2 dalyje nurodytiems statistiniams duomenims taikomos šios specialiosios nuostatos:

a)	duomenys apie statistinę vertę yra apibrėžiami kaip erdvėlaivio vertė, neįskaitant transporto ir draudimo išlaidų;

b)	duomenys apie šalį partnerę – duomenys apie ES nepriklausančią šalį, kurioje buvo pagamintas erdvėlaivis, importo atveju, ir ES nepriklausančią šalį, kurioje yra įsisteigęs naujasis savininkas, eksporto atveju.

4. Jeigu nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, nacionalinės statistikos institucijos turi teisę naudotis ne tik muitinės deklaracijomis, bet ir visais esamais duomenų šaltiniais, kurių joms gali prireikti šiam straipsniui taikyti.

24 straipsnis

Elektros energija ir dujos

1. Be muitinės deklaracijų nacionalinės statistikos institucijos gali pareikalauti, kad elektros energijos ir dujų perdavimo tinklų operatoriai, kuriems šie tinklai priklauso arba kurie juos eksploatuoja, tiesiogiai pateiktų atitinkamą informaciją apie elektros energijos ir dujų importą ir eksportą tarp valstybės narės statistinės teritorijos ir ES nepriklausančių šalių.

2. Komisijai (Eurostatui) perduodama statistinė vertė gali būti pagrįsta įverčiais. Prieš juos taikydamos, valstybės narės turi informuoti Komisiją (Eurostatą) apie įverčių apskaičiavimui naudojamą metodiką.

25 straipsnis

Karinės prekės

1. Į išorės prekybos statistiką įtraukiama informacija apie kariniams tikslams skirtų prekių importą ir eksportą.

2. Valstybės narės gali perduoti ne tokią smulkią informaciją kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 471/2009 6 straipsnio 1 dalyje, kai ši informacija priskiriama karinei paslapčiai pagal valstybėse narėse galiojančius apibrėžtis. Tačiau Komisijai (Eurostatui) teikiami duomenys bent apie bendrą importo ir eksporto mėnesio statistinę vertę.

5 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Europos prekių importo ir eksporto statistikos perdavimas

1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tam, kad užtikrintų, kad Komisijai (Eurostatui) būtų perduodami išsamūs duomenys ir kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 471/2009 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų kokybės reikalavimų.

2. Komisijai (Eurostatui) perduodami statistiniai duomenys nurodomi juos teikiančios valstybės narės nacionaline valiuta.

3. Jei mėnesio duomenys, kurie Komisijai (Eurostatui) jau buvo perduoti, tikslinami, valstybės narės perduoda patikslintus rezultatus ne vėliau kaip kitą mėnesį nuo patikslintų duomenų parengimo.

27 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1917/2000 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Jis toliau taikomas duomenims, susijusiems su ataskaitiniais laikotarpiais iki 2010 m. sausio 1 d.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 23.

(2) OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(3) OL L 229, 2000 9 9, p. 14.

(4) OL L 76, 1993 3 30, p. 1.

(5) OL L 61, 2008 3 5, p. 6.

(6) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(7) OL L 145, 2008 6 4, p. 65.

(8) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(9) OL L 86, 2009 3 31, p. 1.

I PRIEDAS

PREKIŲ IR JŲ GABENIMO OPERACIJŲ, NEĮTRAUKIAMŲ Į IŠORĖS PREKYBOS STATISTIKĄ, SĄRAŠAS

a)	Piniginis auksas;

b)	Teisėtos mokėjimo priemonės ir vertybiniai popieriai, įskaitant priemones, kurios yra mokestis už paslaugas, pavyzdžiui, pašto išlaidas, mokesčius, naudotojo mokesčius;

Prekės iki ir po laikino naudojimo (pvz., nuomos, skolinimo, veiklos nuomos), jei tenkinamos šios sąlygos:

—	prekių neplanuojama perdirbti arba jos nebuvo perdirbtos,

—	numatoma, kad laikinas naudojimas truks ne ilgiau kaip 24 mėn. ir nenumatoma, kad jis truks ilgiau nei 24 mėn.,

—	nuosavybė nebuvo pakeista ir neplanuojama ją keisti.

Prekės, gabenamos tarp:

—	valstybės narės ir jos teritorinių anklavų ES nepriklausančiose šalyse ir

—	priimančios valstybės narės ir ES nepriklausančių šalių teritorinių anklavų arba tarptautinių organizacijų.

Prie teritorinių anklavų priskiriamos už valstybės teritorijos ribų esančios ambasados ir už valstybės teritorijos ribų dislokuotos nacionalinės ginkluotosios pajėgos;

e)	Laikmenos su pagal individualų užsakymą sukurta informacija, įskaitant programinę įrangą;

f)	Iš interneto parsisiųsta programinė įranga;

Nemokamai tiektos prekės, kurios nėra komercinio sandorio objektas, jei jos gabenamos tik kaip paruošiamosios arba pagalbinės numatomam vėlesniam sandoriui ir parodo prekių arba paslaugų savybes, tokios kaip:

—	reklaminė medžiaga,

—	komerciniai pavyzdžiai.

h)	Prekės, skirtos remontuoti, prekės po remonto, atsarginės dalys, naudojamos remontuojant, ir pakeistos sugedusios dalys;

i)	Transporto priemonės, naudojamos vežimui darbo metu, įskaitant erdvėlaivių paleidimo įrenginius paleidžiant erdvėlaivius į kosmosą;

j)	Žodžiu muitinei deklaruojamos komercinio pobūdžio prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR arba 1 000 kg statistinės ribos, ir nekomercinio pobūdžio prekės;

k)	Prekės, išleistos į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo.

II PRIEDAS

SANDORIŲ POBŪDŽIO KODŲ SĄRAŠAS

1.	Sandoriai, susiję su faktiniu arba numatomu nuosavybės perdavimu iš rezidentų nerezidentams už finansinę arba kitokią kompensaciją (išskyrus 2, 7 ir 8 punktuose išvardytus sandorius)

1.	Tiesioginis pirkimas/pardavimas

2.	Tiekimas patvirtinus arba išbandžius parduodant konsignacijos būdu arba tarpininkaujant prekybos agentui.

3.	Barteriniai mainai (kompensacija natūra)

4.	Finansinė nuoma (išperkamoji nuoma) (1)

Kita

2.	Nemokamas prekių grąžinimas ir keitimas, įregistravus pradinį sandorį

1.	Prekių grąžinimas

2.	Grąžintų prekių pakeitimas

3.	Negrąžintų prekių pakeitimas (pvz., pagal garantiją)

Kita

3.	Sandoriai, susiję su nuosavybės perdavimu be finansinės kompensacijos arba kompensacijos natūra (pvz., pagalbos siuntos)

4.	Operacijos, susijusios su perdirbimu pagal sutartį (2) (neperduodant nuosavybės teisės perdirbėjui)

1.	Numatoma, kad prekės bus grąžinamos į pradinę eksporto šalį

2.	Numatoma, kad prekės nebus grąžinamos į pradinę eksporto šalį

5.	Operacijos, atliekamos pasibaigus perdirbimui pagal sutartį (neperduodant nuosavybės perdirbėjui)

1.	Į pradinę eksporto šalį grąžinamos prekės

2.	Į pradinę eksporto šalį negrąžinamos prekės

6.	Specifiniai sandoriai, registruojami nacionaliniais tikslais

7.	Operacijos, vykdomos pagal bendrus gynybos projektus arba kitas bendras tarpvyriausybines gamybos programas

8.	Sandoriai, susiję su statybinių medžiagų ir techninės įrangos tiekimu pagal bendrą statybos arba projektavimo darbų sutartį, pagal kurią nebūtinos atskiros sąskaitos faktūros prekėms ir išrašoma bendra sutarties sąskaita faktūra.

9.	Kiti sandoriai, kuriems nepriskiriami kiti kodai

1.	Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėn. laikotarpiui

Kita

(1) Finansinė nuoma – operacijos, kai įmokos už nuomą apskaičiuojamos taip, kad jos visiškai arba beveik visiškai atitiktų tų prekių vertę. Nuosavybės rizika ir atlyginimas perduodami nuomininkui. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nuomininkas tampa teisėtu prekių savininku.

(2) Perdirbimui priskiriamos operacijos (transformavimo, konstravimo, montavimo, patobulinimo, atnaujinimo ir pan.), kurių tikslas – pagaminti naują arba iš esmės pagerintą prekę. Jos nebūtinai susijusios su produkto klasifikacijos pakeitimu. Šiam punktui nepriskiriama perdirbimo veikla, kurios perdirbėjas imasi savo sąskaita; ji turi būti įrašyta A stulpelio 1 punkte.

III PRIEDAS

TRANSPORTO RŪŠIES KODAVIMAS

Kodas	Pavadinimas
1	Jūrų transportas
2	Geležinkelio transportas
3	Kelių transportas
4	Oro transportas
5	Pašto siuntos
7	Stacionarusis transportas
8	Vidaus vandenų transporto priemonės
9	Savaeigės transporto priemonės

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 114/2010

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004 dėl laikotarpio nustatyto Europos maisto saugos tarnybai (EMST) pateikti nuomonę apie peržiūros ataskaitos projektą dėl aktyviųjų medžiagų dėl kurių yra aiškių įrodymų, kad jos nedaro jokio nepageidaujamo poveikio

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Pagal 2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 229/2004 24b straipsnį, kuriame nustatomos tolesnės išsamios darbų programos ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisyklės, nurodytos Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) 8 straipsnio 2 dalyje.

(2)	Jei veiklioji medžiaga buvo įtraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 229/2004 25 straipsnio b punktą nepaklausus EMST nuomonės, 25 straipsnio a punkte nustatoma, kad EMST turi pateikti savo nuomonę apie peržiūros ataskaitos projektą ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(3)

Atsižvelgiant į įtrauktų į I priedą veikliųjų medžiagų kiekį pagal Reglamento (EB) Nr. 229/2004 25 straipsnio b punktą, EMST reikia suteikti daugiau laiko nuomonei pateikti. Tai taikoma veikliosioms medžiagoms, apie kurias yra aiškių duomenų, kad jos nedaro jokio nepageidaujamo poveikio. Atsižvelgiant į šiuos faktus reikėtų pratęsti laikotarpį, per kurį EMST turi pateikti nuomonę iki 2012 m. gruodžio 31 d.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2229/2004 25 straipsnio a punkte data „2010 m. gruodžio 1 d.“ keičiama data „2012 m. gruodžio 1 d.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2) OL L 379, 2004 12 24, p. 13.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 115/2010

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo nustatomos aliumogelio naudojimo fluoridui iš natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens šalinti sąlygos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (1), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies c punktą ir 12 straipsnio d punktą,

atsižvelgdama į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę,

kadangi:

(1)

2003 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 2003/40/EB, nustatančia natūralių mineralinių vandenų sudedamųjų medžiagų sąrašą, koncentracijos ribas ir ženklinimo reikalavimus bei ozonu prisodrinto oro naudojimą perdirbant natūralius mineralinius ir šaltinių vandenis (2), nustatyta didžiausia leidžiama fluorido koncentracija natūraliame mineraliniame vandenyje. Atitinkama koncentracija šaltinio vandenyje nustatyta 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (3).

(2)	Kad ūkio subjektai galėtų laikytis šių direktyvų nuostatų, turėtų būti leista ruošti natūralų mineralinį ir šaltinio vandenį apdorojant aliumogeliu, kad būtų pašalintas fluoridas (toliau – fluorido šalinimas).

(3)	Atlikus fluorido šalinimo procedūrą paruoštame vandenyje neturėtų susidaryti tokia medžiagų likučių koncentracija, dėl kurios galėtų kilti pavojus visuomenės sveikatai.

(4)	Apie fluorido šalinimą turėtų būti pranešta kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų atlikti reikiamą kontrolę siekiant užtikrinti tinkamą paruošimą.

(5)	Taip paruošto vandens etiketėje turėtų būti nurodyta, kad buvo atlikta fluorido šalinimo procedūra.

(6)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja Europos Parlamentas bei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Leidžiama natūralų mineralinį ir šaltinio vandenį apdoroti aliumogeliu, kad būtų pašalintas fluoridas (toliau – fluorido šalinimas).

Natūralus mineralinis ir šaltinio vanduo toliau vadinamas vandeniu.

2. Fluorido šalinimas atliekamas laikantis priede nustatytų techninių sąlygų.

2 straipsnis

Atlikus fluorido šalinimo procedūrą likučiai vandenyje turėtų būti kuo mažesni kiek tik įmanoma techniškai naudojant geriausius metodus ir nekelti pavojaus visuomenės sveikatai. Ūkio subjektas, siekdamas tai užtikrinti, įgyvendina ir stebi priede nustatytus esminius paruošimo etapus.

3 straipsnis

1. Likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki fluorido šalinimo pradžios apie tai pranešama kompetentingoms institucijoms.

2. Pranešdamas apie fluorido šalinimą ūkio subjektas pateikia kompetentingoms institucijoms visą reikiamą informaciją, dokumentus ir paruošimo tyrimų rezultatus, kuriais įrodoma, kad paruošimas atitinka priedą.

4 straipsnis

Vandens, kuriam taikyta fluorido šalinimo procedūra, etiketėje greta analitinės sudėties informacijos įrašoma: „Vanduo paruoštas taikant oficialiai leidžiamą adsorbcijos metodą“.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. rinkai pateiktais produktais, neatitinkančiais 4 straipsnio, gali būti prekiaujama iki 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 164, 2009 6 26, p. 45.

(2) OL L 126, 2003 5 22, p. 34.

(3) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

PRIEDAS

Aliumogelio naudojimo fluoridui iš natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens šalinti techninės sąlygos

Tinkamai įgyvendinami ir stebimi šie esminiai paruošimo etapai:

1.	Prieš apdorojant vandenį aliumogeliu taikoma pirminio vandens paruošimo procedūra, per kurią naudojant rūgštines arba šarmines chemines medžiagas pašalinami visi likučiai ir atvirkštinio vandens srauto procedūra pašalinamos smulkiausios dalelės.

Kas viena – keturios savaitės priklausomai nuo vandens kokybės ir srauto taikoma regeneracijos procedūra. Ji atliekama naudojant adsorbuotiems jonams šalinti tinkamas chemines medžiagas, kad būtų atkurta aliumogelio adsorbcijos geba ir kad būtų pašalinta bet kokia galbūt susidariusi biologinė plėvelė. Ši procedūra atliekama trimis etapais:

—	apdorojimas natrio hidroksidu, kad būtų pašalinti fluorido jonai ir pakeisti hidroksido jonais,

—	apdorojimas rūgštimi, kad būtų pašalintas likęs natrio hidroksidas ir suaktyvinta terpė,

—	skalavimas geriamuoju ar demineralizuotu vandeniu ir, galiausiai, kondicionavimas vandeniu siekiant įsitikinti, kad filtras nepakeitė bendros paruošto vandens mineralinės sudėties.

3.	Pirminio paruošimo ir regeneracijos procedūroms naudojamos cheminės medžiagos ir reagentai atitinka visus susijusius Europos standartus (1) ar taikytinus nacionalinius geriamajam vandeniui paruošti naudojamų cheminių reagentų grynumo standartus.

Aliumogelis atitinka Europos išplovimo bandymų standartą (EN 12902) (2), siekiant užtikrinti, kad į vandenį patekusių likučių koncentracija neviršytų Komisijos direktyvoje 2003/40/EB arba, jei ja didžiausia koncentracija nenustatyta, Tarybos direktyvoje 98/83/EB arba taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų didžiausios koncentracijos ribų. Bendras aliuminio jonų kiekis paruoštame vandenyje pašalinus aliuminį – pagrindinį aliumogelio komponentą – neviršija 200 μg/l, kaip nustatyta Tarybos direktyva 98/83/EB. Šis kiekis reguliariai tikrinamas vadovaujantis minėta Tarybos direktyva.

5.	Procedūros etapams taikomi geros gamybos praktikos ir RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3).

6.	Ūkio subjektas parengia stebėsenos programą, kuria užtikrinama, kad būtų tinkamai vykdomi procedūros etapai, visų pirma susiję su esminių vandens savybių išlaikymu ir fluorido kiekiu.

(1) Europos standartizacijos komiteto (ESK) parengti Europos standartai.

(2) Europos standartas EN 12902 (2004). Gaminiai žmonių vartojamam vandeniui ruošti. Neorganinės pagalbinės ir košiamosios medžiagos.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 116/2010

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 teiginių apie maistingumą sąrašas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 8 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teiginiai apie maisto produktų maistingumą gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede, kuriame taip pat nustatytos jų vartojimo sąlygos.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad prireikus to priedo pakeitimai priimami pasitarus su Europos maisto saugos tarnyba (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)	Prieš priimdama Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, Komisija paklausė Tarnybos nuomonės dėl teiginių apie maistingumą ir jų vartojimo omega-3 riebalų rūgštims, mononesotiesiems riebalams, polinesotiesiems riebalams ir nesotiesiems riebalams sąlygų.

(4)

2005 m. liepos 6 d. pateiktoje nuomonėje (2) Tarnyba padarė išvadą, kad omega-3 riebalų rūgštys, mononesotieji riebalai, polinesotieji riebalai ir nesotieji riebalai yra svarbūs mitybai. Kai kurių nesočiųjų riebalų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgštys, vartojamas kiekis kartais yra mažesnis nei rekomenduojamas. Todėl teiginiai apie maistingumą, kuriais apibūdinami maisto produktai, esantys šių maistinių medžiagų šaltinis arba turintys daug šių maistinių medžiagų, galėtų padėti vartotojams rinktis sveikesnį maistą. Tačiau šie teiginiai apie maistingumą nebuvo įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede pateiktą sąrašą, kurį priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, nes dar nebuvo aiškiai apibrėžtos jų vartojimo sąlygos.

(5)	Kadangi dabar šios vartojimo sąlygos aiškiai nustatytos, taip pat atsižvelgiant į 2009 m. birželio 30 d. priimtą Tarybos nuomonę apie rekomenduojamo suvartoti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekio vertės nurodymą etiketėje (3), patariama į sąrašą įtraukti susijusius teiginius.

(6)

Kalbant apie teiginius „omega-3 riebalų rūgščių šaltinis“ ir „daug omega-3 riebalų rūgščių“, jų vartojimo sąlygos šių omega-3 riebalų rūgščių rūšių atveju turėtų būti skirtingos, nes jų fiziologinė svarba ir rekomenduojamas vartojimo kiekis yra skirtingi. Be to, šiose vartojimo sąlygose turėtų būti nustatytas 100 g ir 100 kcal produkto tenkantis mažiausias būtinas kiekis, siekiant užtikrinti, kad šie teiginiai būtų vartojami tik tiems maisto produktams, kuriuos vartojant gaunamas didelis kiekis omega-3 riebalų rūgščių.

(7)

Kalbant apie teiginius „daug mononesočiųjų riebalų“, „daug polinesočiųjų riebalų“ ir „daug nesočiųjų riebalų“, vartojimo sąlygose turėtų būti nustatytas mažiausias nesočiųjų riebalų kiekis maisto produkte ir taip užtikrinta, kad nurodytas kiekis visada atitiktų didelį kiekį, gaunamą pasirinkus subalansuotą mitybą.

(8)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(2) EMST leidinys (2005 m.) 253, p. 1–29.

(3) EMST leidinys (2009 m.) 1176, p. 1–11.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede įrašomos šis tekstas:

„OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ ŠALTINIS

Teiginys, kad maisto produktas yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 0,3 g alfa linoleno rūgšties arba 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 40 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro kiekio.

DAUG OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ

Teiginys, kad maisto produktas turi daug omega-3 riebalų rūgščių, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 0,6 g alfa linoleno rūgšties arba 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 80 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro kiekio.

DAUG MONONESOČIŲJŲ RIEBALŲ

Teiginys, kad maisto produktas turi daug mononesočiųjų riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 45 proc. produkte esančių riebalų rūgščių yra iš mononesočiųjų riebalų ir jei iš mononesočiųjų riebalų gaunama daugiau kaip 20 proc. produkto energijos.

DAUG POLINESOČIŲJŲ RIEBALŲ

Teiginys, kad maisto produktas turi daug polinesočiųjų riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 45 proc. produkte esančių riebalų rūgščių yra iš polinesočiųjų riebalų ir jei iš polinesočiųjų riebalų gaunama daugiau kaip 20 proc. produkto energijos.

DAUG NESOČIŲJŲ RIEBALŲ

Teiginys, kad maisto produktas turi daug nesočiųjų riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 70 proc. produkte esančių riebalų rūgščių yra iš nesočiųjų riebalų ir jei iš nesočiųjų riebalų gaunama daugiau kaip 20 proc. produkto energijos.“

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 117/2010

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 904/2008, nustatantį analizės metodus ir kitas technines sąlygas, kurios būtinos įgyvendinant prekių, kurioms netaikomas Sutarties I priedas, eksporto tvarką

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 904/2008 (2) nustatyti metodai, būdai ir formulės, kuriuos reikia naudoti skaičiuojant duomenis, gautus ištyrus prekes, kaip nurodyta 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3), IV priede.

(2)

Reglamentą (EB) Nr. 904/2008 išnagrinėjo ekspertų grupė, siekdama įvertinti, ar tuo reglamentu atsižvelgta į mokslinę bei technologinę tame reglamente nustatytų metodų raidą. Per nagrinėjimą atliktais tyrimais ir bandymais nustatyta, kad krakmolo (arba dekstrino) kiekio nustatymas atliekant hidrolizę natrio hidroksidu ir gliukozės kiekio nustatymas taikant fermentų metodą su spektrofotometrija, šiuo metu nurodyti daugumai prekių, nebeatitinka dabartinių techninių reikalavimų, ir dėl to turi būti atnaujinti.

(3)

Todėl tikslinga nustatyti, kad krakmolo (arba dekstrino) kiekis būtų nustatomas taikant fermentų metodą paveikiant amilaze ir amilogliukozidaze, o gliukozės kiekis būtų apskaičiuojamas taikant didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (HPLC), kaip nustatyta 2008 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 900/2008, nustatančio analizės metodus ir kitas technines nuostatas, būtinas importo tvarkai, taikomai tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, įgyvendinti (4), su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 118/2010 (5), I priede.

(4)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 904/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 904/2008 2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Krakmolas (arba dekstrinas)

(dekstrinas išreikštas krakmolu)

Visuose KN koduose, išskyrus KN kodus 3505 10 10, 3505 10 90, nuo 3505 20 10 iki 3505 20 90 ir nuo 3809 10 10 iki 3809 10 90, Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 IV priedo 3 skiltyje nurodytas krakmolo (arba dekstrino) kiekis apskaičiuojamas taikant formulę:

(Z – G) × 0,9,

kur:

Z	=	gliukozės kiekis, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 900/2008 (6) I priede apibrėžtu metodu;
G	=	gliukozės kiekis prieš paveikiant fermentais, nustatytas taikant didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (HPLC).

2.	KN koduose 3505 10 10, 3505 10 90, nuo 3505 20 10 iki 3505 20 90 ir nuo 3809 10 10 iki 3809 10 90 krakmolo (arba dekstrino) kiekis nustatomas Reglamento (EB) Nr. 900/2008 II priede nustatytu metodu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) OL L 249, 2008 9 18, p. 9.

(3) OL L 172, 2005 7 5, p. 24.

(4) OL L 248, 2008 9 17, p. 8.

(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 21.

(6) OL L 248, 2008 9 17, p. 8.“

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/21

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 118/2010

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 900/2008, nustatantį analizės metodus ir kitas technines nuostatas, būtinas importo tvarkai, taikomai tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, įgyvendinti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 900/2008 (2) nustatytos formulės, procedūros ir metodai, kuriuos reikia naudoti krakmolui ir (arba) gliukozei nustatyti, siekiant taikyti 1996 m. liepos 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1460/96, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 7 straipsnyje numatytos lengvatinės prekybos tvarkos, taikytinos tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms, išsamias įgyvendinimo taisykles, II ir III priedus (3).

(2)

Reglamentą (EB) Nr. 900/2008 išnagrinėjo ekspertų grupė, siekdama įvertinti, ar tame reglamente atsižvelgta į mokslinę bei technologinę tuo reglamentu nustatytų metodų raidą. Per nagrinėjimą atliktais tyrimais ir bandymais nustatyta, kad krakmolo ir (arba) gliukozės kiekio nustatymas atliekant hidrolizę natrio hidroksidu (prieš fermentinį skaidymą iki gliukozės) ir bendro gliukozės kiekio matavimą taikant fermentų metodą kartu su spektrofotometrija, kurie šiuo metu nurodyti atlikti su dauguma prekių, nebeatitinka dabartinių techninių reikalavimų, ir dėl to turi būti atnaujinti.

(3)	Todėl tikslinga nustatyti, kad krakmolo ir (arba) gliukozės skaidymas būtų atliekamas taikant fermentų metodą paveikiant amilaze ir amilogliukozidaze, o bendras gliukozės kiekis būtų nustatomas taikant didelio slėgio skysčių chromatografiją (HPLC), ir nurodyti, kaip taikyti fermentų metodą.

(4)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 900/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 900/2008 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) OL L 248, 2008 9 17, p. 8.

(3) OL L 187, 1996 7 26, p. 18.

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Fermentinis krakmolo ir jo skilimo produktų, įskaitant gliukozę, nustatymas maisto produktuose taikant didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (HPLC)

1. Taikymo sritis

Šiuo metodu apibrėžiamas krakmolo ir jo skilimo produktų, įskaitant gliukozę, toliau vadinamo krakmolu, kiekio nustatymas žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose. Krakmolo kiekis nustatomas atliekant kiekybinį gliukozės tyrimą taikant didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (HPLC) po fermentinio krakmolo ir jo skilimo produktų konversijos iki gliukozės.

2. Bendro gliukozės kiekio apibrėžtis ir bendras gliukozės kiekis, išreikštas krakmolu

Bendras gliukozės kiekis išreiškiamas dydžiu Z, kaip nurodyta šio priedo 7.2.1 punkte. Šiuo dydžiu išreiškiamas krakmolo ir visų jo skilimo produktų, įskaitant gliukozę, kiekis.

Krakmolo ir (arba) gliukozės kiekis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1460/96 III priede, turi būti skaičiuojamas pagal bendrą gliukozės kiekį Z ir kaip nustatyta šio reglamento 2 straipsnio 1 punkte.

Krakmolo (arba dekstrino) kiekis, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005 (1) IV priedo 3 skiltyje, turi būti skaičiuojamas pagal bendrą gliukozės kiekį Z, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 904/2008 2 straipsnio 2.1 punkte (2).

Šio priedo 1 punkte nurodytas krakmolo kiekis reiškia dydį E, kaip apskaičiuota šio priedo 7.2.2 punkte Šis kiekis išreiškiamas % (m/m). Jis atitinka bendrą gliukozės kiekį Z, išreikštą krakmolu. Dydis E nenaudojamas minėtuose skaičiavimuose.

3. Metodo esmė

Mėginiai homogenizuojami ir suspenduojami vandenyje. Mėginyje esantis krakmolas ir jo skilimo produktai veikiant fermentais paverčiami gliukoze dviem etapais:

1)	Krakmolas ir jo skilimo produktai iš dalies paverčiami tirpiomis gliukozės grandinėmis naudojant termiškai patvarią alfa amilazę 90 °C temperatūroje. Kad virtimas būtų veiksmingas, mėginius būtina visiškai ištirpinti, arba jie turi būti suspensijos, kurioje yra labai mažų kietų dalelių, pavidalo;

2)	Tirpios gliukozės grandinės paverčiamos gliukoze naudojant amilogliukozidazę 60 °C temperatūroje.

Produktai, kuriuose yra didelis baltymų arba riebalų kiekis, skaidrinami ir filtruojami.

Cukrūs nustatomi tiriant HPLC metodu.

Kadangi veikiant fermentais gali įvykti dalinė sacharozės inversija, pakoreguotam gliukozės kiekiui apskaičiuoti HPLC metodu taip pat nustatomi laisvieji cukrūs.

4. Reagentai ir kitos medžiagos

Naudojami patvirtinto analizinio grynumo reagentai ir gėlintas vanduo.

4.1. Gliukozė, ne mažiau kaip 99 % grynumo.

4.2. Fruktozė, ne mažiau kaip 99 % grynumol.

4.3. Sacharozė, ne mažiau kaip 99 % grynumo.

4.4. Maltozės monohidratas, ne mažiau kaip 99 % grynumo.

4.5. Laktozės monohidratas, ne mažiau kaip 99 % grynumo.

4.6. Termiškai patvarios alfa amilazės (1,4-alfa-D-gliukan-gliukanohidrolazė), kurios aktyvumas apytikriai 31 000 U/ml (1U išskiria 1,0 mg maltozės iš krakmolo per 3 minutes, kai pH 6,9 ir temperatūra yra 20 °C), tirpalas. Šio fermento sudėtyje gali būti mažas priemaišų (pvz., gliukozės arba sacharozės) ar kitų galinčių trukdyti fermentų kiekis. Laikyti apytikriai 4 °C temperatūroje. Kitu atveju gali būti naudojami kiti alfa amilazės šaltiniai, kuriuos naudojant gaunamas panašaus fermentų aktyvumo galutinis tirpalas.

4.7 Amilogliukozidazės (1,4-alfa-D-gliukangliukohidrolazė) iš Aspergillus niger milteliai, kurių aktyvumas apytikriai 120 U/mg arba apytikriai 70 U/mg (1U atpalaiduoja 1 mikro molį gliukozės iš krakmolo per 1 minutę, kai pH 4,8 ir temperatūra yra 60 °C). Šio fermento sudėtyje gali būti mažas priemaišų (pvz., gliukozės arba sacharozės) ar kitų galinčių trukdyti fermentų (pvz., sacharazės) kiekis. Laikyti apytikriai 4 °C temperatūroje. Kitu atveju gali būti naudojami kiti amilogliukozidazės šaltiniai, kuriuos naudojant gaunamas panašaus fermentinio aktyvumo galutinis tirpalas.

4.8. Cinko acetato dihidratas, a. g..

4.9. Kalio heksacianoferatas (II) (K4[Fe(CN)]6.3H2O), ypač grynas.

4.10. Natrio acetatas bevandenis, a. g.

4.11. Ledinė acto rūgštis, 96 % (v/v)(mažiausiai).

4.12. Natrio acetato buferinis tirpalas (0,2 mol/l). Cheminėje stiklinėje pasveriama 16,4 g natrio acetato (4.10 punktas). Ištirpinama vandenyje ir supilama į 1 000 ml matavimo kolbą. Praskiedžiama iki žymos vandeniu ir su acto rūgštimi pH pakoreguojamas iki 4,7 (naudojant pH-metrą (5.7 punktas)). Šį tirpalą galima naudoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, laikant 4 °C temperatūroje.

4.13. Amilogliukozidazės tirpalas. Paruošiamas tirpalas iš amilogliukozidazės miltelių (4.7 punktas) naudojant natrio acetato buferinį tirpalą (4.12 punktas). Fermentų aktyvumas turi būti pakankamas ir atitikti krakmolo kiekį mėginio dalyje (pvz., 600 U/ml aktyvumas gaunamas iš 120 U/mg (4.7 punktas) 0,5 g amilogliukozidazės miltelių 100 ml galutinio tirpalo 1 g krakmolo mėginio dalyje). Ruošiama prieš pat naudojimą.

4.14. Etaloniniai tirpalai. Paruošiami gliukozės, fruktozės, sacharozės, maltozės ir laktozės tirpalai vandenyje, kurie, kaip įprasta, naudojami cukrums tirti HPLC metodu.

4.15. Cheminis skaidrinimo reagentas (Carrez I). Cheminėje stiklinėje vandenyje ištirpinama 219,5 gramai cinko acetato (4.8 punktas). Supilama į 1 000 ml matavimo kolbą, įpilama 30 ml acto rūgšties (4.11 punktas). Gerai sumaišoma ir skiedžiama vandeniu iki žymos. Šį tirpalą galima naudoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius laikant kambario temperatūroje. Galima naudoti kitus Carrez tirpalui lygiaverčius cheminius skaidrinimo reagentus.

4.16. Cheminis skaidrinimo reagentas (Carrez II). Cheminėje stiklinėje vandenyje ištirpinama 106,0 gramai kalio heksacianoferato (II) (4.9 punktas). Supilama į 1 000 ml matavimo kolbą. Gerai sumaišoma ir skiedžiama vandeniu iki žymos. Šį tirpalą galima naudoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius laikant kambario temperatūroje. Galima naudoti kitus Carrez tirpalui lygiaverčius cheminius skaidrinimo reagentus.

4.17. Judančioji HPLC fazė. Paruošiama judančioji fazė, kuri, kaip įprasta, naudojama cukrums tirti HPLC metodu. Naudojant pvz., aminopropilsilikagelio kolonėlę, dažniausiai naudojama judančioji fazė yra HPLC grynumo vandens ir acetonitrilo mišinys.

5. Įranga

5.1. Standartiniai laboratoriniai stikliniai indai.

5.2. Rievėtieji filtrai, pvz., 185 mm.

5.3. Švirkštų filtrai, 0,45 μm, tinkami vandeniniams tirpalams.

5.4. Ėminių buteliukai, pritaikyti HPLC automatiniam mėginių įvedimo įrenginiui.

5.5. 100 ml matavimo kolbos.

5.6. Plastikiniai švirkštai, 10 ml

5.7. pH-metras

5.8. Analizinės svarstyklės

5.9. Vandens vonia su termostatu, reguliuojama nuo 60 °C iki 100 °C

5.10. HPLC įrenginys, tinkamas cukrums tirti.

6. Procedūra

6.1. Mėginio paruošimas kelių tipų produktams

Produktas homogenizuojamas.

6.2. Mėginio dalis

Mėginio kiekis nustatomas pagal deklaruojamas sudedamąsias dalis ir HPLC tyrimo sąlygas (gliukozės etaloninio tirpalo koncentraciją) ir turi neviršyti:

Formula

Mėginys pasveriamas 0,1 mg tikslumu.

6.3. Tuščiasis tyrimas

Tuščiojo tyrimo rezultatas gaunamas atliekant visą tyrimą (kaip aprašyta 6.4 punkte), bet be pridėto mėginio. Tuščiojo tyrimo rezultatas naudojamas krakmolo kiekiui apskaičiuoti (7.2 punktas).

6.4. Tyrimas

6.4.1. Mėginių paruošimas

Mėginys homogenizuojamas kratant arba maišant. Pasirinkta tiriamoji dalis (6.2 punktas) pasveriama ir dedama į matavimo kolbą (5.5 punktas), į kurią įpilama apytikriai 70 ml šilto vandens.

Ištirpinus arba suspendavus, pripilama 50 mikrolitrų termiškai patvarios alfa amilazės (4.6 punktas) ir 90 °C temperatūroje 30 minučių kaitinama vandens vonioje (5.9 punktas). Kuo greičiau vandens vonioje atvėsinama iki 60 °C temperatūros ir įpilami 5 ml amilogliukozidazės tirpalo (4.13 punktas). Mėginių, galinčių turėti įtakos reakcijos tirpalo pH, pH kontroliuojamas ir pakoreguojamas, jei reikia, iki 4,6–4,8. 60 min. leidžiama vykti reakcijai 60 °C temperatūroje. Mėginiai atvėsinami iki kambario temperatūros.

6.4.2. Skaidrinimas

Mėginius, kuriuose yra didelis baltymų arba riebalų kiekis, būtina skaidrinti įpilant į mėginio tirpalą 1 ml Carrez I (4.15 punktas). Sukračius įpilama 1 ml Carrez II (4.16 punktas). Mėginys dar kartą sukratomas.

6.4.3. Apdorojimas HPLC tyrimui

Mėginys matavimo kolboje iki žymos praskiedžiamas vandeniu, homogenizuojamas ir filtruojamas per rievėtąjį filtrą (5.2 punktas). Mėginio ekstraktas surenkamas.

Ekstraktai filtruojami per švirkštinį filtrą (5.3 punktas) švirkštu (5.6 punktas), kuris prieš tai buvo išplautas ekstraktu. Filtratai surenkami į buteliukus (5.4 punktas).

6.5. Chromatografija

HPLC tyrimas atliekamas taip, kaip įprasta tiriant cukrus. Jei atlikus HPLC tyrimą aptinkama maltozės pėdsakų, reiškia, krakmolas ne visiškai suskilo, todėl gaunama per maža gliukozės išgava.

7. Rezultatų skaičiavimas ir pateikimas

7.1. HPLC rezultatų skaičiavimas

Krakmolo kiekiui apskaičiuoti, reikia dviejų HPLC tyrimų rezultatų: mėginyje esančių cukrų prieš veikimą fermentais (laisvųjų cukrų) ir po veikimo fermentais (kaip aprašyta pagal šį metodą). Taip pat turi būti atliekamas tuščiasis tyrimas, kad būtų galima korekcija atsižvelgus į fermentuose esančius cukrus.

Atliekant HPLC tyrimą smailės plotas nustatomas suintegravus, o koncentracija apskaičiuojama po kalibravimo etaloniniais tirpalais (4.14 punktas). Iš gliukozės koncentracijos (g/100 ml) paveikus fermentais atimama tuščiojo tyrimo gliukozės koncentracija (g/100 ml). Galiausiai cukrų kiekis (gramai cukraus/100 gramų mėginio) apskaičiuojamas pagal pasverto mėginio kiekį taip:

HPLC tyrimas prieš paveikiant fermentais, pateikiant šį laisvųjų cukrų kiekį (g/100 g):

—	gliukozės G

—	fruktozės F

—	sacharozės S

HPLC tyrimas paveikus fermentais, pateikiant šį laisvųjų cukrų kiekį (g/100 g):

—	pagal tuščiąjį tyrimą pakoreguotas gliukozės kiekis (Ge cor)

—	fruktozės Fe

—	sacharozės Se

7.2. Krakmolo kiekio skaičiavimas

7.2.1. Bendro gliukozės kiekio Z skaičiavimas

Jei fruktozės kiekis paveikus fermentais (Fe) yra didesnis nei fruktozės kiekis prieš paveikiant fermentais (F), tuomet mėginyje esanti sacharozė iš dalies skilo į fruktozę ir gliukozę. Tai rodo, kad išsiskyrusios gliukozės vertę būtina pakoreguoti (Fe – F).

Pakoreguotas galutinis gliukozės kiekis Z, skaičiuojant g/100 g:

Z = (Ge cor) – (Fe – F)

7.2.2. Bendro gliukozės kiekio, išreikšto krakmolu, skaičiavimas

krakmolo kiekis E, skaičiuojant g/100 g:

E = [(Ge cor) – (Fe – F)] × 0,9

8. Glaudumas

Čia pateikiami išsamūs tarplaboratorinio tyrimo, atlikto su dviem mėginiais, glaudumo duomenys. Šie duomenys atitinka šiame priede aprašyto metodo atlikimo reikalavimus.

Tarplaboratorinio tyrimo rezultatai (informatyvūs)

Tarplaboratorinis tyrimas buvo atliktas 2008 m. dalyvaujant Europos muitinių laboratorijoms.

Glaudumo duomenų vertinimas atliktas remiantis „Metodo naudojimo charakteristikų tyrimo plano taikymo ir aiškinimo protokolu“ (angl. „Protocol for the design, conduct and interpretation of method-performance studies“), W. Horwitz, (IUPAC techninė ataskaita), Pure & Appl. Chem., Nr. 67, No2, p. 331–343, 1995.

Glaudumo duomenys pateikiami lentelėje.

Mėginiai 1batonėlis iš sausainio su šokoladu2sausainis	Z 1 mėginys	Z 2 mėginys
Laboratorijų skaičius	41	42
Laboratorijų skaičius atmetus riktus	38	39
Vidurkis (%, m/m)	29,8	55,0
Pakartojamumo standartinis nuokrypis sr (%, m/m)	0,5	0,5
Atkuriamumo standartinis nuokrypis sR (%, m/m)	1,5	2,3
Pakartojamumo riba r (%, m/m)	1,4	1,4
Atkuriamumo riba R (%, m/m)	4,2	6,6“

(1) OL L 172, 2005 7 5, p. 24.

(2) OL L 249, 2008 9 18, p. 9.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/26

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 119/2010

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) Nr. 1233/2009, kuriuo nustatoma pieno sektoriui skirta specifinė rinkos rėmimo priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio politikos priemones dėl euro (1), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (2), ypač į jo 186 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 1233/2009 (3) priede nustatytos paramos sumos pienininkams, patyrusiems didelių nuostolių dėl pieno sektoriaus krizės. Tos sumos nustatytos eurais, todėl siekiant, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodas taikymas vienu metu, būtina bendrosios valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms nustatyti tų sumų konvertavimo į nacionalines valiutas datą. Todėl tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 2799/98 3 straipsnį nustatyti perskaičiavimo kursą lemiantį operacinį įvykį.

(2)	Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2799/98 3 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytą principą ir 3 straipsnio 2 dalyje minimus kriterijus, operaciniu įvykiu turėtų būti laikoma Reglamento (ES) Nr. 1233/2009 įsigaliojimo data.

(3)	Todėl Reglamentą (ES) Nr. 1233/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)	Siekiant kuo skubiau visoje Sąjungoje užtikrinti vienodą taikymą vienu metu, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant ir turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 1233/2009 įsigaliojimo dienos.

(5)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Po Reglamento (ES) Nr. 1233/2009 3 straipsnio įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Priede nurodytų sumų perskaičiavimo kursą lemiantis operacinis įvykis – 2009 m. gruodžio 17 d.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2009 m. gruodžio 17 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 349, 1998 12 24, p. 1.

(2) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(3) OL L 330, 2009 12 16, p. 70.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 120/2010

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. vasario 10 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	JO	94,7
	MA	69,2
	TN	112,8
	TR	107,2
	ZZ	96,0
0707 00 05	JO	158,2
	MA	75,9
	TR	146,1
	ZZ	126,7
0709 90 70	MA	128,2
	TR	153,7
	ZZ	141,0
0709 90 80	EG	69,8
	MA	131,9
	ZZ	100,9
0805 10 20	EG	49,8
	IL	53,6
	MA	50,5
	TN	46,3
	TR	48,6
	ZZ	49,8
0805 20 10	IL	162,6
	MA	87,1
	ZZ	124,9
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	57,9
	EG	61,9
	IL	82,3
	JM	97,3
	MA	72,9
	PK	46,5
	TR	68,3
	ZZ	69,6
0805 50 10	EG	88,6
	IL	88,6
	TR	66,7
	ZZ	81,3
0808 10 80	CA	95,3
	CL	60,1
	CN	90,6
	MK	24,7
	US	125,8
	ZZ	79,3
0808 20 50	CN	28,7
	TR	84,8
	US	96,4
	ZA	109,0
	ZZ	79,7

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/29

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/6/ES

2010 m. vasario 9 d.

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatos dėl gyvsidabrio, laisvojo gosipolio, nitritų ir Mowrah, Bassia, Madhuca

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad draudžiama naudoti gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija tos direktyvos I priede nustatytą didžiausią leidžiamą kiekį.

(2)

Dėl gyvsidabrio, Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) 2008 m. vasario 20 d. (2) pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad esamas didžiausias leidžiamas jo kiekis visaverčiuose žuvų pašaruose (0,1 mg/kg) ir didžiausias leidžiamas jo kiekis pašaruose, pagamintuose perdirbus žuvį ir kitus jūrinius gyvūnus (0,5 mg/kg), nėra suderinti. Atsižvelgiant į naujausius su pašarų sudėtimi susijusius pokyčius, žuvų pašarų sudėtyje yra daugiau žuvų taukų ir žuvų miltų, tačiau pagal esamas teisines nuostatas kyla pavojus galimybei gauti šių vertingų pašarinių žaliavų, skirtų žuvų pašarams gaminti. Siekiant išspręsti šią problemą, tikslinga šiek tiek padidinti didžiausią leidžiamą kiekį žuvų pašaruose; toks padidinimas nekeltų pavojaus, kad bus viršyti nustatytas didžiausias leidžiamas gyvsidabrio kiekis ūkiuose auginamose žuvyse. Be to, šioje nuomonėje nurodoma, kad nustačius didžiausią leidžiamą kiekį visaverčiuose šunų ir kačių ėdaluose neužtikrinama tinkama apsauga. Todėl minėtas didžiausias leidžiamas kiekis turėtų būti sumažintas. Kadangi kailinių gyvūnų jautrumo laipsnis panašus į kačių jautrumo laipsnį, šis didžiausias leidžiamas kiekis taip pat turėtų būti taikomas kailiniams gyvūnams.

(3)

Dėl nitritų, EMST 2009 m. kovo 25 d. pateiktoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad kiaulių ir galvijų, kurie laikomi jautriomis maistui skirtų gyvūnų rūšimis, saugos koeficientai, susiję su atitinkamu nepastebėto neigiamo poveikio dydžiu (NNPD), yra pakankami. Be to, ji manė, kad gyvūniniuose produktuose esantis nitritas nekelia jokio susirūpinimo dėl žmonių sveikatos. Nitritą jau leista naudoti didžiausiu leidžiamu 100 mg/kg kiekiu kaip visaverčių didesnio nei 20 % drėgnio šunų ir kačių ėdalų konservantą ir kaip siloso priedą (4). Todėl nitritas nelaikytinas nepageidaujama medžiaga tokiuose visaverčiuose ėdaluose ir silose. Todėl šiais atvejais neturėtų būti taikomas joks didžiausias leidžiamas kiekis.

(4)

Dėl gosipolio, EMST 2008 m. gruodžio 4 d. pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad didžiausias leidžiamas jo kiekis avims, įskaitant ėriukus, ožkoms, įskaitant ožiukus, neužtikrina tinkamos apsaugos nuo nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai. Be to, EMST padarė išvadą, kad gosipolio, gaunamo vartojant maisto produktus, pagamintus iš gyvūnų, kurie buvo šerti iš vilnamedžių sėklų gautais produktais, poveikis žmonėms yra greičiausiai nedidelis ir nebūtų nepageidaujamas. Remiantis šia nuomone, didžiausias leidžiamas kiekis avims, įskaitant ėriukus, ožkoms, įskaitant ožiukus, turėtų būti sumažintas.

(5)

Dėl saponinų Madhuca longifolia L., EMST 2009 m. sausio 29 d. pateiktoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad atsižvelgiant į nežymų poveikį tiksliniams gyvūnams Sąjungoje, jokio nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai nenumatoma. EMST mano, kad Madhuca saponinų poveikis per maistą žmonėms yra nežymus, nes žmonės nevartoja Madhuca produktų, o Madhuca miltai nenaudojami Sąjungoje kaip pašarinė žaliava. Todėl tikslinga išbraukti įrašą, susijusį su Mowrah, Bassia, Madhuca.

(6)	Todėl Direktyvą 2002/32/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms pritaria Europos Parlamentas bei Taryba,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 1 d., įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, jose pateikia nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

(2) Mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais Europos Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl gyvsidabrio kaip nepageidaujamos medžiagos pašaruose, EMST leidinys (2008 m.) 654, p. 1–76.

(3) Mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais Europos Komisijos prašymu patvirtinta nuomonė dėl nitrito kaip nepageidaujamos medžiagos gyvūnų pašaruose. EMST leidinys (2009 m.) 1017, p. 1–47.

(4) Bendrijos pašarų priedų registras pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, įrašas, skirtas natrio nitritui (šunys, katės) ir natrio nitritui silose, http://ec.europa.eu/food/food/animalnutrition/feedadditives/registeradditives_en.htm

(5) Mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais Europos Komisijos prašymu patvirtinta nuomonė dėl saponinų Madhuca Longifolia L. kaip nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose. EFSA leidinys (2009 m.) 979, p. 1–36.

PRIEDAS

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

4 eilutė „Gyvsidabris“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leidžiamas kiekis mg/kg (ppm) 12 % drėgnio pašaruose

(1)

(2)

(3)

„4.	Gyvsidabris (1) (2)

Pašarinės medžiagos,

0,1

išskyrus:

—	pašarus, pagamintus iš žuvies arba perdirbus žuvį ar kitus vandens gyvūnus;

0,5

—	kalcio karbonatą.

0,3

Kombinuotieji (papildai ir visaverčiai) pašarai,

0,1

išskyrus:

—	mineralinius pašarus;

0,2

—	visaverčius žuvų pašarus;

0,2

—	visaverčius šunų, kačių ir kailinių gyvūnų pašarus.

0,3

5 eilutė „Nitritai“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leidžiamas kiekis mg/kg (ppm) 12 % drėgnio pašaruose

(1)

(2)

(3)

„5.

Nitritai

Pašarinės medžiagos,

15 (natrio nitrito pavidalu)

išskyrus:

—	žuvų miltus;

30 (natrio nitrito pavidalu)

—

silosą.

—

Visaverčiai pašarai,

15 (natrio nitrito pavidalu)

išskyrus:

—	visaverčius šunų ir kačių didesnio nei 20 % drėgnio ėdalus.

—“

9 eilutė „Laisvasis gosipolis“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leidžiamas kiekis mg/kg (ppm) 12 % drėgnio pašaruose

(1)

(2)

(3)

„9.	Laisvasis gosipolis

Pašarinės medžiagos,

išskyrus:

—	vilnamedžių sėklas;

5 000

—	vilnamedžių sėklų išspaudas ir vilnamedžių sėklų miltus.

1 200

Visaverčiai pašarai,

išskyrus:

—	visaverčius suaugusių galvijų pašarus;

500

—	visaverčius avių (išskyrus ėriukus) ir ožkų (išskyrus ožiukus) pašarus;

300

—	visaverčius paukščių (išskyrus vištas dedekles) ir veršelių pašarus;

100

—	visaverčius triušių, ėriukų, ožiukų ir kiaulių (išskyrus paršelius) pašarus.

60“

4.	32 eilutė „Mowrah, Bassia, Madhuca – Madhuca longifolia (L.) Macbr. (= Bassia longifolia L. = Illiped malabrorum Engl.) Madhuca indica Gmelin (= Bassia latifolia Roxb.)= Illipe latifolia (Roscb.) F Mueller)“ išbraukiama.

(1) Didžiausias leidžiamas kiekis reiškia bendrą gyvsidabrio kiekį.

(2) Didžiausias leidžiamas kiekis gaunamas atliekant gyvsidabrio analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto (5 % w/w) esant virimo temperatūrai. Gali būti taikomos lygiavertės ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.“

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/33

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/7/ES

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą magnio fosfidą, išskiriantį fosfiną

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra magnio fosfidas.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar magnio fosfidą galima naudoti 18-to tipo produktams – insekticidams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(3)	Vokietija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2007 m. spalio 26 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2009 m. rugsėjo 17 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra magnio fosfido, naudojant kaip insekticidus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl magnio fosfidą galima įrašyti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip insekticidai ir kurių sudėtyje yra magnio fosfido, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės įvertintų naudojimo arba sąlyčio (patekimo) būdus ir aplinkos terpėms bei populiacijoms kylantį pavojų, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos pavojaus vertinimą, ir išduodamos produktų autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad bus imtasi tinkamų priemonių arba bus nustatyti specialūs reikalavimai siekiant nustatytą pavojų sumažinti iki priimtino lygio. Visų pirma, prireikus valstybės narės turėtų įvertinti naudojimą lauke, kuris nebuvo įvertintas atliekant Sąjungos pavojaus vertinimą.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant autorizacijos liudijimus reikėtų reikalauti, kad produktus, kurių sudėtyje yra magnio fosfido ir kurie naudojami kaip insekticidai, būtų leidžiama naudoti tik kvalifikuotiems specialistams, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i punkto e papunktyje, ir kad būtų taikomos konkrečios pavojaus mažinimo priemonės. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti naudotojų sąlyčio su magnio fosfidu riziką iki priimtino lygio.

(8)

2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvą 91/414/EEB (3) nustatytas didžiausias leidžiamas magnio fosfido, patenkančio naudojant jį kaip biocidą, likučių kiekis maiste ir pašaruose ar ant jų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 3 straipsnio 2 dalies c punktą didžiausias likučių kiekis taikomas bet kokių pesticidų, taip pat ir tų, kurie naudojami kaip biocidai, likučiams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad autorizuojant produktą būtų atliekami tinkami likučių bandymai siekiant įvertinti pavojų vartotojams. Be to, autorizuotų produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose privaloma pateikti naudojimo instrukcijas, tokias kaip laukimo laikotarpių laikymasis, kurios padėtų užtikrinti, jog laikomasi Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio nuostatų.

(9)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos magnio fosfido, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įrašymo dienos.

(11)

Po veikliosios medžiagos įrašymo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra magnio fosfido ir kurie naudojami 18-to tipo produktams, autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(12)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(13)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas apie medžiagą magnio fosfidą, išskiriantį fosfiną:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynis rinkai tiekiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

(išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokių produktų atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nustatyta paskutiniame iš sprendimų dėl veikliųjų medžiagų įrašymo į šį sąrašą)

Įrašo galiojimo pabaigos data

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„26

magnio fosfidas, išskiriantis fosfiną

Trimagnio difosfidas

EB Nr. 235-023-7

CAS Nr. 12057–74-8

880 g/kg

2012 m. vasario 1 d.

2014 m. sausio 31 d.

2022 m. sausio 31 d.

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo arba sąlyčio (patekimo) būdus ir aplinkos terpėms bei populiacijoms kylantį pavojų, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju. Visų pirma, prireikus valstybės narės įvertina produkto naudojimą lauke.

Išduodamos produkto autorizacijos liudijimą, valstybės narės užtikrina, kad būtų numatyti tinkami likučių bandymai siekiant įvertinti pavojų vartotojams ir kad būtų imtasi tinkamų priemonių arba būtų nustatyti specialūs reikalavimai nustatytam pavojui sumažinti.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

1.	Gatavi produktai tiekiami tik kvalifikuotiems specialistams ir tik jiems leidžiama juos naudoti.

Atsižvelgiant į naudotojams kylantį pavojų, privaloma taikyti tinkamas pavojaus mažinimo priemones. Tokios priemonės, pavyzdžiui, yra naudojimasis tinkamomis asmens apsaugos bei kvėpavimo apsaugos priemonėmis ir aplikatoriais, produkto pateikimas tokiu pavidalu, dėl kurio naudotojų sąlytis su produktu būtų sumažintas iki priimtino lygio. Naudojant produktą uždarose patalpose, be kitų priemonių, turi būti numatyta naudotojų ir darbuotojų apsauga per fumigaciją, darbuotojų apsauga jiems pakartotinai įeinant į patalpas (po fumigacijos) ir pašalinių asmenų apsauga nuo dujų nutekėjimo.

Produktų, kurių sudėtyje yra magnio fosfido ir kurio likučių gali likti maiste ar pašaruose, etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose privaloma pateikti naudojimo instrukcijas, tokias kaip laukimo laikotarpių laikymasis, kurios padėtų užtikrinti, jog laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio nuostatų (OL L 70, 2005 3 16, p. 1.).“

(1) Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/37

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/8/ES

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą varfarinnatrį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad galbūt būtų galima įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra varfarinnatris.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar varfarinnatrį galima naudoti 14-to tipo produktams – rodenticidams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Airija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2005 m. spalio 3 d. Komisijai pateikė ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2009 m. rugsėjo 17 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra varfarinnatrio, neturėtų kelti pavojaus žmonėms, išskyrus atsitiktinius vaikų apsinuodijimo atvejus. Nustatyta, kad jie gali kelti pavojų netikslinės grupės gyvūnams. Tačiau kol kas varfarinnatris laikomas svarbiu visuomenės sveikatai ir higienai. Todėl varfarinnatrį reikėtų įrašyti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra varfarinnatrio, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant produktų, kurių sudėtyje yra varfarinnatrio ir kurie naudojami kaip rodenticidai, autorizacijos liudijimus, turėtų būti reikalaujama taikyti konkrečias rizikos mažinimo priemones. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti pirminio ir antrinio žmogaus ir netikslinio gyvūno veikimo medžiaga riziką. Todėl visiems rodenticidams, kurių sudėtyje yra varfarinnatrio, reikėtų nustatyti tam tikrus apribojimus, tokius kaip didžiausia koncentracija, draudimas prekiauti produktais, kuriuose yra veikliosios medžiagos ir kurie nėra paruošti naudoti, ir atbaidančiųjų medžiagų naudojimas, o kitas sąlygas valstybės narės turėtų nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

(7)	Atsižvelgiant į nustatytą riziką, varfarinnatris į I priedą turėtų būti įrašytas tik penkeriems metams, o norint šį laikotarpį pratęsti turėtų būti atlikta lyginamoji rizikos analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkto antroje pastraipoje.

(8)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos varfarinnatrio, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)	Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės galėtų priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus atitikti šiai direktyvai.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kad dokumentus parengę pareiškėjai galėtų pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įrašymo dienos.

(11)

Po veikliosios medžiagos įrašymo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra varfarinnatrio ir kurie naudojami 14-to tipo produktams, autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(12)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeista.

(13)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas apie medžiagą varfarinnatrį:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynis rinkai tiekiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

Įrašo galiojimo pabaigos data

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„33

Varfarinnatris

Natrio 2-okso-3-(3-okso-1-fenilbutil)chromen-4-olatas

EB Nr. 204-929-4

CAS Nr. 129-06-6

910 g/kg

2012 m. vasario 1 d.

2014 m. sausio 31 d.

2017 m. sausio 31 d.

Prieš pratęsiant aktyviosios medžiagos įrašymo į šį priedą laikotarpį turėtų būti atlikta lyginamoji rizikos analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkto antroje pastraipoje.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai išduodami, jei laikomasi šių sąlygų:

1.	nominalioji veikliosios medžiagos koncentracija neviršija 790 mg/kg ir leidžiama naudoti tik gatavus produktus;

2.	produktų sudėtyje yra atbaidančiosios medžiagos, o prireikus – ir dažiklių;

kiek įmanoma sumažinamas pirminis ir antrinis žmogaus, netikslinio gyvūno ir aplinkos veikimas medžiaga parenkant ir taikant visas tinkamas esamas rizikos mažinimo priemones. Tokios priemonės yra, pavyzdžiui, leidimas produktą naudoti tik profesionaliesiems naudotojams ir didžiausio leistino pakuotės dydžio bei įpareigojimų naudoti nesugadinamas ir saugias masalo dėžutes nustatymas.“

(1) Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, svarbūs įgyvendinant VI priedo bendruosius principus, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/40

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/9/ES

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, kad į jos I priedą įrašytą aktyviąją medžiagą aliuminio fosfidą, išskiriantį fosfiną, būtų galima naudoti 18-to tipo produktams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad galbūt būtų galima įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra aliuminio fosfidas.

(2)

2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyva 2009/95/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą aliuminio fosfidą, išskiriantį fosfiną (3), veiklioji medžiaga aliuminio fosfidas įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą naudoti 14-to tipo produktams – rodenticidams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar aliuminio fosfidą galima naudoti 18-to tipo produktams – insekticidams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede.

(4)	Vokietija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2007 m. spalio 26 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(5)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2009 m. rugsėjo 17 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(6)

Remiantis atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra aliuminio fosfido, naudojant kaip insekticidus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl aliuminio fosfidą galima įrašyti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip insekticidai ir kurių sudėtyje yra aliuminio fosfido, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(7)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės įvertintų naudojimo arba sąlyčio (patekimo) būdus ir aplinkos terpėms bei populiacijoms kylantį pavojų, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos pavojaus vertinimą, ir išduodamos produktų autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad bus imtasi tinkamų priemonių arba kad bus nustatyti specialūs reikalavimai siekiant nustatytą pavojų sumažinti iki priimtino lygio. Visų pirma, prireikus valstybės narės turėtų įvertinti naudojimą lauke, kuris nebuvo įvertintas atliekant Sąjungos pavojaus vertinimą.

(8)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant autorizacijos liudijimus reikėtų reikalauti, kad produktus, kurių sudėtyje yra aliuminio fosfido ir kurie naudojami kaip insekticidai, būtų leidžiama naudoti tik kvalifikuotiems specialistams, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i punkto e papunktyje, ir kad būtų taikomos konkrečios pavojaus mažinimo priemonės. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti naudotojų sąlyčio su aliuminio fosfidu riziką iki priimtino lygio.

(9)

2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvą 91/414/EEB (4) nustatytas didžiausias leidžiamas aliuminio fosfido likučių kiekis maiste ir pašaruose ar ant jų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 3 straipsnio 2 dalies c punktą didžiausias likučių kiekis taikomas bet kokių pesticidų, taip pat ir tų, kurie naudojami kaip biocidai, likučiams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad autorizuojant produktą būtų atliekami tinkami likučių bandymai siekiant įvertinti pavojų vartotojams. Be to, autorizuotų produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose privaloma pateikti naudojimo instrukcijas, tokias kaip laukimo laikotarpių laikymasis, kurios padėtų užtikrinti, jog laikomasi Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio nuostatų.

(10)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos aliuminio fosfido, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad apskritai visa biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(11)

(12)

Po veikliosios medžiagos įrašymo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra aliuminio fosfido ir kurie naudojami 18-to tipo produktams, autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(13)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(14)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3) OL L 201, 2009 8 1, p. 54.

(4) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas Nr. 20:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynis rinkai tiekiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

Įrašo galiojimo pabaigos data

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„830 g/kg

2012 m. vasario 1 d.

2014 m. sausio 31 d.

2022 m. sausio 31 d.

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo arba sąlyčio (pateikimo) būdus ir aplinkos terpėms bei populiacijoms kylantį pavojų, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju. Visų pirma, prireikus valstybės narės įvertina produkto naudojimą lauke.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

1.	Gatavi produktai tiekiami tik kvalifikuotiems specialistams ir tik jiems leidžiama juos naudoti.

Atsižvelgiant į naudotojams kylantį pavojų, privaloma taikyti tinkamas pavojaus mažinimo priemones. Tokios priemonės, pavyzdžiui, yra naudojimasis tinkamomis asmens apsaugos bei kvėpavimo apsaugos priemonėmis ir aplikatoriais, produkto pateikimas tokiu pavidalu, dėl kurio naudotojų sąlytis su produktu būtų sumažintas iki priimtino lygio. Produktui naudoti uždarose patalpose, be kitų priemonių, turi būti numatyta naudotojų ir darbuotojų apsauga per fumigaciją, darbuotojų apsauga jiems pakartotinai įeinant į patalpas (po fumigacijos) ir pašalinių asmenų apsauga nuo dujų nutekėjimo.

Produktų, kurių sudėtyje yra aliuminio fosfido ir kurio likučių gali likti maiste ar pašaruose, etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose privaloma pateikti naudojimo instrukcijas, tokias kaip laukimo laikotarpių laikymasis, kurios padėtų užtikrinti, jog laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio nuostatų (OL L 70, 2005 3 16, p. 1.).“

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/44

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/10/ES

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą brodifakumą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad galbūt būtų galima įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra brodifakumas.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar brodifakumą galima naudoti 14-to tipo produktams – rodenticidams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Italija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2005 m. birželio 5 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2009 m. rugsėjo 17 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra brodifakumo, neturėtų kelti pavojaus žmonėms, išskyrus atsitiktinius vaikų apsinuodijimo atvejus. Nustatyta, kad jie gali kelti pavojų netikslinės grupės gyvūnams ir aplinkai. Tačiau rodenticidais numatyta paveikti graužikus, kurie yra kenkėjai ir todėl kelia pavojų visuomenės sveikatai. Be to, dar nenustatyta, kad yra tinkamų brodifakumo pakaitalų, kurie būtų veiksmingi ir nekenktų aplinkai. Todėl brodifakumą galima ribotam laikotarpiui pagrįstai įrašyti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra brodifakumo, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant produktų, kurių sudėtyje yra brodifakumo ir kurie naudojami kaip rodenticidai, autorizacijos liudijimus, reikėtų reikalauti taikyti konkrečias pavojaus mažinimo priemones. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti pirminio ir antrinio poveikio žmonėms bei netikslinės grupės gyvūnams pavojų ir ilgalaikį medžiagos poveikį aplinkai. Todėl reikėtų nustatyti tam tikrus apribojimus, tokius kaip didžiausia koncentracija, draudimas prekiauti produktais, kuriuose yra veikliosios medžiagos ir kurie naudojami kaip rodenticidiniai milteliai arba kurie nėra paruošti naudoti, ir reikalavimą naudoti kartumines medžiagas, o kitas sąlygas valstybės narės turėtų nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

(7)

Dėl nustatyto keliamo pavojaus ir savybių brodifakumas gali būti vidutiniškai arba labai patvarus, vidutiniškai arba labai linkęs biologiškai kauptis ir toksiškas, todėl į I priedą jis turėtų būti įrašytas tik penkeriems metams, o norint šį laikotarpį pratęsti, turėtų būti atlikta lyginamoji pavojaus analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkto antroje pastraipoje.

(8)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos brodifakumo, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašoma į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įrašymo dienos.

(10)

Po veikliosios medžiagos įrašymo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra brodifakumo, naudojimo 14-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(11)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas apie medžiagą brodifakumą:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynis rinkai tiekiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

Įrašo galiojimo pabaigos data

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„16

brodifakumas

3-[3-(4'-bromobifenil-4-il)-1,2,3,4-tetrahidro-1-naftil]-4-hidroksikumarinas

EB Nr.: 259-980-5

CAS Nr.: 56073-10-0

950 g/kg

2012 m. vasario 1 d.

2014 m. sausio 31 d.

2017 m. sausio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl savo savybių ši veiklioji medžiaga gali būti vidutiniškai arba labai patvari, vidutiniškai arba labai linkusi biologiškai kauptis ir toksiška, norint pratęsti laikotarpį, kuriam ji įrašoma į I priedą, turėtų būti atlikta lyginamoji rizikos analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkto antroje pastraipoje.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai išduodami, jei laikomasi šių sąlygų:

1.	nominalioji veikliosios medžiagos koncentracija produktuose neviršija 50 mg/kg ir leidžiama naudoti tik gatavus produktus;

2.	produktų sudėtyje yra atbaidančiosios medžiagos, o prireikus – ir dažiklių;

3.	produktai nenaudojami kaip rodenticidiniai milteliai;

(1) Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/47

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/11/ES

2010 m. vasario 9 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą varfariną

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad galbūt būtų galima įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra varfarinas.

(2)	Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar varfariną galima naudoti 14-to tipo produktams – rodenticidams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)	Airija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2005 m. spalio 3 d. Komisijai pateikė ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)	Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2009 m. rugsėjo 17 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra varfarino, neturėtų kelti pavojaus žmonėms, išskyrus atsitiktinius vaikų apsinuodijimo atvejus. Nustatyta, kad jie gali kelti pavojų netikslinės grupės gyvūnams. Tačiau kol kas varfarinas laikomas svarbiu visuomenės sveikatai ir higienai. Todėl varfariną reikėtų įrašyti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra varfarino, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant produktų, kurių sudėtyje yra varfarino ir kurie naudojami kaip rodenticidai, autorizacijos liudijimus, turėtų būti reikalaujama taikyti konkrečias rizikos mažinimo priemones. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti pirminio ir antrinio žmogaus ir netikslinio gyvūno veikimo medžiaga riziką. Todėl visiems rodenticidams, kurių sudėtyje yra varfarino, reikėtų nustatyti tam tikrus apribojimus, tokius kaip didžiausia koncentracija, draudimas prekiauti produktais, kuriuose yra veikliosios medžiagos ir kurie nėra paruošti naudoti, ir atbaidančiųjų medžiagų naudojimas, o kitas sąlygas valstybės narės turėtų nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

(7)	Atsižvelgiant į nustatytą riziką, varfarinas į I priedą turėtų būti įrašytas tik penkeriems metams, o norint šį laikotarpį pratęsti turėtų būti atlikta lyginamoji rizikos analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkto antroje pastraipoje.

(8)	Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos varfarino, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)	Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės galėtų priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus atitikti šiai direktyvai.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kad dokumentus parengę pareiškėjai galėtų pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įrašymo dienos.

(11)

Po veikliosios medžiagos įrašymo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra varfarino ir kurie naudojami 14-to tipo produktams, autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(12)	Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeista.

(13)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas apie medžiagą varfariną:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynis rinkai tiekiamame biocidiniame produkte

Įrašymo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

Įrašo galiojimo pabaigos data

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„32

Varfarinas

(RS)-4-hidroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)kumarinas

EB Nr. 201–377–6

CAS Nr. 81–81–2

990 g/kg

2012 m. vasario 1 d.

2014 m. sausio 31 d.

2017 m. sausio 31 d.

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai išduodami, jei laikomasi šių sąlygų:

1)	nominalioji veikliosios medžiagos koncentracija neviršija 790 mg/kg ir leidžiama naudoti tik gatavus produktus;

2)	produktų sudėtyje yra atbaidančiosios medžiagos, o prireikus – ir dažiklių;

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/50

TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. sausio 25 d.

dėl Sprendimo 2009/472/EB panaikinimo ir dėl su konsultacijomis su Mauritanijos Islamo Respublika pagal AKR-EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį susijusios tolesnės veiklos

(2010/73/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (1), ir 2005 m. birželio 25 d. patikslintą Liuksemburge (2) (toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas), ypač į jo 96 straipsnį,

atsižvelgdama į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų vidinį susitarimą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir tvarkos, kurios turi būti laikomasi siekiant įgyvendinti AKR ir EB partnerystės susitarimą (3), ypač į jo 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Mauritanijos Islamo Respublika įgyvendino bendru sutarimu pagrįstą krizės įveikimo sprendimą, kaip apibrėžta atitinkamose priemonėse, nustatytose 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendime 2009/472/EB dėl konsultacijų su Mauritanijos Islamo Respublika pagal AKR-EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį užbaigimo (4).

(2)	Mauritanijos Islamo Respublika atkūrė konstitucinę tvarką.

(3)

Siekiant prisidėti prie šalies stabilumo ir išvengti AKR ir EB partnerystės susitarimo 9 straipsnio esminių nuostatų naujų pažeidimų, būtina skatinti visa apimantį nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų visi susiję ir suinteresuoti politiniai bei socialiniai subjektai, ir atnaujinti bendradarbiavimą.

(4)

Todėl Sprendimas 2009/472/EB turėtų būti panaikintas ir turėtų būti iš naujo užmegztas politinis dialogas su Mauritanijos Islamo Respublika, kad būtų sustiprinta demokratija, užkirstas kelias Konstitucijos neatitinkančiam vyriausybės keitimui, skatinama institucijų ir ginkluotųjų pajėgų funkcijų reforma, įtvirtinamas deramas politinis ir ekonominis valdymas, stiprinama teisinė valstybė ir žmogaus teisės bei atkurta institucijų ir valdžios pusiausvyra,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2009/472/EB panaikinamas.

2 straipsnis

Politinis dialogas su Mauritanijos Islamo Respublika pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 8 straipsnį bus palaikomas tokiu būdu, koks nurodytas prie šio sprendimo pridėtame laiške.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis nustoja galioti 2012 m. sausio 25 d. Prireikus jis gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos tolesnes misijas.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2) OL L 209, 2005 8 11, p. 27.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 376.

(4) OL L 156, 2009 6 19, p. 26.

PRIEDAS

Gerbiamasis pone,

Nepaprastai džiaugiamės, kad įgyvendinus didžiąją dalį Dakaro susitarime numatytų priemonių Mauritanijoje atkurta konstitucinė tvarka ir Jūs paskirtas valstybės vadovu. Džiaugiamės galėdami patvirtinti, kad Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos bendradarbiavimas visiškai atnaujintas.

Pažymime, kad, vadovaujantis Dakaro susitarimo 4 straipsnio VII punktu, susitarimą pasirašiusios įvairios politinės jėgos įsipareigojo tęsti ir intensyvinti visa apimantį nacionalinį dialogą, kad šalyje būtų paskatintas susitaikymas ir įtvirtinta demokratija. Kaip nurodė Tarptautinės ryšių palaikymo grupės nariai paskutiniame 2009 m. rugsėjo 10 d. įvykusiame posėdyje, pageidautina užmegzti šį dialogą. Daug vilčių teikia įvairių šalių noras dalyvauti dialoge. Atrodo akivaizdu, kad tam tikros įsišaknijusios problemos, kurios, kaip nurodyta, buvo viena iš pagrindinių 2008 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio valstybės perversmo priežasčių, taip ir liko neišspręstos. Dakaro susitarime nurodytos dialogo temos – demokratijos stiprinimas, Konstitucijos neatitinkančio vyriausybės keitimo prevencija, institucijų ir ginkluotųjų pajėgų funkcijų reforma, deramas politinis ir ekonominis valdymas, teisinės valstybės ir žmogaus teisių stiprinimas, taip pat institucijų ir valdžios pusiausvyros atkūrimas. Dėl Mauritanijoje kilusių grėsmių saugumui šio dialogo metu būtina spręsti su saugumu susijusius klausimus, įskaitant saugumo ir vystymosi sąsajos klausimą.

Europos Sąjunga teikia didelę reikšmę visiems su Jūsų šalies stabilumu susijusiems klausimams, įskaitant pirmiau minėtus klausimus. Atsižvelgiant į abipusį interesą spręsti šiuos klausimus ir į Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Mauritanija valdymo srityje mastą, siūlome, kaip numatyta AKR ir EB partnerystės susitarimo 8 straipsnyje, sustiprinti, reguliariai palaikyti bei struktūrizuoti Mauritanijos ir Europos Sąjungos politinį dialogą. Šio dialogo palaikymo praktinė tvarka ir sąlygos turės būti nustatytos bendru Jūsų Vyriausybės ir Europos Sąjungos diplomatinių misijų Mauritanijos Islamo Respublikoje vadovų sutarimu.

Vienas iš šio dialogo tikslų bus skatinti pirmiau minėtą visa apimantį nacionalinį dialogą ir atidžiai stebėti jo rezultatus. Manome, kad išankstinės sąlygos ir sunkumai, kliudę pradėti minėtą dialogą, galėtų būti pašalinti, jeigu įvairios Mauritanijos partijos savo diskusijose sutelktų dėmesį į ateitį ir atsisakytų reikalavimų bei nutrauktų ginčus, susijusius su netolima praeitimi.

Užbaigdami pabrėžiame, kad Europos Sąjunga rems Mauritanijos pastangas įveikti socialinius, ekonominius ir politinius sunkumus, su kuriais ji susiduria dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. valstybės perversmo sukeltos ilgalaikės politinės krizės, pasaulio ekonomikos krizės ir naujų saugumui kylančių bei terorizmo grėsmių.

Su pagarba

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 25 d.

Europos Komisijos vardu

José Manuel BARROSO

Europos Sąjungos Tarybos vardu

C. ASHTON

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/52

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 4 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2005/629/EB, įsteigiantį Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą

(2010/74/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač jo 33 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos sprendimu 2005/629/EB (2) įsteigtas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK), kuris Komisijai teikia profesionalias mokslines konsultacijas.

(2)	Sprendime 2005/629/EB nustatyta ŽMTEK narių skyrimo tvarka, kadencijų trukmė, išorės ekspertų kvietimo sąlygos, darbo grupių sudarymas ir ŽMTEK darbo tvarkos taisyklių priėmimo tvarka. Kad administraciniai sprendimai būtų priimami tinkamu lygmeniu, minėta tvarka turėtų būti supaprastinta.

(3)	Kad nekiltų painiavos dėl dienos išmokų skyrimo Komisijos pakviestiems privatiems ekspertams, papildomos pagal Sprendimą 2005/629/EB ŽMTEK nariams ir ŽMTEK posėdžiuose dalyvaujantiems išorės ekspertams skirtinos išmokos turėtų būti vadinamos kompensacijomis.

(4)	Todėl Sprendimą 2005/629/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Vienintelis straipsnis

Sprendimas 2005/629/EB iš dalies keičiamas taip:

1.	4 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „1. Komisija skiria ŽMTEK narius iš tinkamų kandidatų sąrašo. Tas sąrašas sudaromas Komisijos interneto svetainėje paskelbus atvirą kvietimą teikti paraiškas.“

2.	7 straipsnio frazė „Komisijai pritarus“ pakeičiama fraze „Pasikonsultavęs su Komisijos departamentu, atsakingu už atitinkamą klausimą“.

3.	8 straipsnio frazė „Komisijai pritarus“ pakeičiama fraze „Pasikonsultavęs su Komisijos departamentu, atsakingu už atitinkamą klausimą“.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Atlyginimas ir kompensacijos“

b)	1 dalis pakeičiama taip: „1. ŽMTEK nariai ir išorės ekspertai turi teisę gauti kompensaciją už dalyvavimą ŽMTEK veikloje, kaip numatyta priede.“

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Prieš šaukdamas savo ir savo darbo grupių plenarinius posėdžius ŽMTEK konsultuojasi su Komisijos departamentu, atsakingu už atitinkamą klausimą.“

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Už atitinkamą klausimą atsakingam Komisijos departamentui paprašius, dalyvauti ŽMTEK posėdžiuose ir jo darbo grupėse gali būti kviečiami ekspertai, kurie nėra ŽMTEK nariai.“

6.	11 straipsnio 1 dalyje frazė „Komisijai pritariant“ pakeičiama fraze „pasikonsultavęs su Komisijos departamentu, atsakingu už atitinkamą klausimą“.

7.	Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2) OL L 225, 2005 8 31, p. 18.

PRIEDAS

„PRIEDAS

KOMPENSACIJOS

ŽMTEK nariai ir išorės ekspertai turi teisę gauti kompensaciją už dalyvavimą šioje ŽMTEK veikloje:

—

Dalyvavimas ŽMTEK plenariniuose posėdžiuose ir ŽMTEK darbo grupėse

EUR už visą dieną	ŽMTEK plenariniai posėdžiai	ŽMTEK darbo grupės
Pirmininkas	300	300
Pirmininko pavaduotojas (1)	300	0
Kiti dalyviai	250	250

Jeigu dalyvaujama tik iš ryto arba po pietų, kompensacija turėtų sudaryti 50 % visos dienos kompensacijos.

—

Pranešimai

EUR	ŽMTEK nuomonės plenariniuose posėdžiuose arba susirašinėjant (2)	Pradinės ataskaitos (3) prieš ŽMTEK plenarinius posėdžius ir darbo grupių posėdžius
Pranešėjas	300	300 (4)

(1) Numatyta tik ŽMTEK plenariniams posėdžiams.

(2) Kompensacija, mokėtina už nuomonės pateikimą.

(3) Santraukos, tyrimai ir aiškinamoji informacija.

(4) Kompensacija turėtų būti mokama atsižvelgiant į Komisijos nustatytą laikotarpį, nurodytą iš anksto sudarytame rašytiniame susitarime, ne vėliau kaip per 15 dienų. Tačiau prireikus Komisija gali šį laikotarpį pratęsti.“

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/55

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 5 d.

dėl Europos Sąjungos finansinės paramos valstybėse narėse įgyvendintinai suderintai monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) paplitimo tam tikruose gatavuose maisto produktuose stebėsenos programai

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 592)

(2010/75/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 66 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo (2), ypač į jos 5 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 taip pat nustatytos procedūros, reglamentuojančios Europos Sąjungos finansinę paramą, skirtą priemonėms, būtinoms užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 taikymą, įgyvendinti.

(2)

2006 (3) ir 2007 m (4). Europos maisto saugos tarnyba (EMST) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir atsparumo mikrobams tendencijų ir šaltinių Europos Sąjungoje ataskaitas (EMST ir ECDC ataskaitos). Šiose ataskaitose nurodyta, kad 2006 m. 25 valstybėse narėse užfiksuoti 1 588 žmonių užsikrėtimo listerioze atvejai. 2007 m. 26 valstybėse narėse užfiksuoti 1 558 atvejai. Iš ataskaitų taip pat matyti, kad 2001–2006 m. laikotarpiu žmonių užsikrėtimo šia bakterija atvejų labai padaugėjo. Liga dažnai būna sunki, o mirtingumas – didelis.

(3)	Kadangi monocitogeninės listerijos (Listeria monocytogenes) sugeba daugintis įvairiuose maisto produktuose esant 2–4 °C temperatūrai, ypatingą susirūpinimą kelia gatavuose maisto produktuose, kurių tinkamumo vartoti terminas santykinai ilgas, aptinkamos monocitogeninės listerijos.

(4)

Pagal 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos eglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (5) maisto verslo operatoriai, remdamiesi gerąją patirtimi higienos srityje ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) programomis, turi laikytis gataviems maisto produktams keliamų maisto saugos reikalavimų, susijusių su monocitogeninėmis listerijomis.

(5)	EMST ir ECDC ataskaitose nurodyta, kad daugiausia su monocitogeninėmis listerijomis susijusių kriterijų nesilaikymo atvejų užfiksuota gatavame sūryje, gatavuose žuvininkystės ir termiškai apdorotuose mėsos gaminiuose.

(6)

Žmonės monocitogeninėmis listerijomis dažniausiai užsikrečia per maistą. Todėl monocitogeninių listerijų paplitimą gatavuose žuvininkystės produktuose, sūryje ir termiškai apdorotuose mėsos gaminiuose ir užterštumo šiomis bakterijomis lygį reikėtų įvertinti suderintai ir taip, kad šiuos duomenis būtų galima tarpusavyje palyginti visose valstybėse narėse mažmeninės prekybos lygmeniu vykdant suderintą stebėsenos programą.

(7)	Monocitogeninių listerijų augimui gatavuose produktuose esminį poveikį daro pH vertė, vandens aktyvumas ir produkto laikymo temperatūra. Norint įvertinti monocitogeninių listerijų augimą gatavuose produktuose esant įvairiai temperatūrai galima naudoti modeliavimą.

(8)

Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nėra atitinkamų apibrėžčių ir siekiant užtikrinti, kad apibrėžiant gatavų sūrių sąvoką būtų taikomas suderintas metodas, reikėtų vartoti Codex Alimentarius komisijos Kodekso Bendrajame standarte sūriui (CODEX STAN 283-1978, 2008 m. pakeitimas) ir Kodekso nebrandinto sūrio ir šviežio sūrio standartų rinkinyje (CODEX STAN 221-2001, 2008 m. pakeitimas) pateiktas apibrėžtis.

(9)	Direktyvoje 2003/99/EB numatyta, kad zoonozių ir zoonozių sukėlėjų pavojui įvertinti bei su zoonozėmis ir jų sukėlėjais susijusioms bazinėms vertėms nustatyti, visų pirma nustačius ypatingus poreikius, gali būti kuriamos suderintos stebėsenos programos.

(10)	2009 m. gegužę EMST darbo grupė zoonozių stebėsenos duomenų rinkimo klausimais priėmė ES suderintos monocitogeninių listerijų tam tikrų kategorijų gatavuose maisto produktuose mažmeninėje prekyboje stebėsenos programos pasiūlytų techninių sąlygų ataskaitą (6).

(11)	Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kaupti palyginamus duomenis apie monocitogeninių listerijų paplitimą gatavuose maisto produktuose, reikėtų suteikti Europos Sąjungos finansinę paramą tokiai suderintai stebėsenos programai vykdyti.

(12)	Tikslinga padengti išlaidas, patiriamas atliekant laboratorinius tyrimus, nustačius viršutinę ribą. Dėl visų kitų patirtų išlaidų, pvz., susijusių su mėginių ėmimu, kelionėmis ir administravimu, Europos Sąjungos finansinė parama neturėtų būti teikiama.

(13)	Europos Sąjungos finansinę paramą reikėtų suteikti, jei suderinta stebėsenos programa vykdoma laikantis šio sprendimo nuostatų ir jei kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją per šiame sprendime numatytus laikotarpius.

(14)

Dėl administracinio veiksmingumo visos išlaidos, kurias Europos Sąjungos prašoma iš dalies finansuoti, turi būti nurodytos EUR. Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (7) keitimo kursas išlaidoms, išreikštoms kita valiuta nei EUR, turėtų būti paskutinis keitimo kursas, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį pateikta atitinkamos valstybės narės paraiška kompensacijai, pirmos dienos.

(15)

Šis sprendimas – tai finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) 75 straipsnyje, išsamių finansinio reglamento vykdymo taisyklių 90 straipsnyje ir Europos Bendrijų bendrojo biudžeto įgyvendinimo vidaus taisyklių 15 straipsnyje.

(16)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu sukuriama suderinta monocitogeninių listerijų paplitimo tam tikrų 2 straipsnyje numatytų kategorijų gatavuose maisto produktuose mažmeninėje prekyboje stebėsenos programa ir nustatomos Europos Sąjungos finansinės paramos, skiriamos valstybėms narėms šiai programai vykdyti, taisyklės.

2 straipsnis

Suderintos stebėsenos programos taikymo sritis ir trukmė

1. Valstybės narės vykdo suderintą stebėsenos programą, kad įvertintų monocitogeninių listerijų paplitimą šių kategorijų gatavuose maisto produktuose mažmeninėje prekyboje atsitiktinės atrankos būdu paimtuose mėginiuose:

a)	fasuotos (neužšaldytos) karštai arba šaltai rūkytos arba sūdytos (angl. gravad) žuvys;

b)	minkšti arba pusminkščiai sūriai, išskyrus šviežius sūrius;

c)	fasuoti termiškai apdoroti mėsos gaminiai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą mėginių ėmimą suderintai stebėsenos programai reikia atlikti ne vėliau kaip per 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1. „gatavi maisto produktai“– gatavi maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 2 straipsnio g punkte;

2. „tinkamumo vartoti terminas“– tinkamumo vartoti terminas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 2 straipsnio f punkte;

3. „partija“– partija, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 2 straipsnio e punkte;

4. „mažmeninė prekyba“– mažmeninė prekyba, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (9), 3 straipsnio 7 dalyje; tačiau šiame sprendime mažmeninės prekybos sąvoka taikoma tik parduotuvėms, prekybos centrams ir kitoms panašioms prekybos įmonėms, kuriose produktai parduodami tiesiogiai galutiniam vartotojui; ji netaikoma paskirstymo punktams arba centrams, viešojo maitinimo įmonėms, įstaigų aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įmonėms, fabrikų valgykloms, restoranams ir kitoms panašioms aprūpinimo maistu įmonėms bei didmeninės prekybos įmonėms;

5. „perdirbimas“– perdirbimas, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (10) 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

6. „mėsos gaminiai“– mėsos gaminiai, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (11), I priedo 7.1 punkte;

7. „šalis gamintoja“– identifikavimo ženkle nurodyta šalis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalies 6 punkte;

8. „fasuotas maisto produktas“– maisto produktas, kurio visas paviršius padengtas laidžia arba nelaidžia pakuote, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su aplinka;

9. „modifikuotoje aplinkoje fasuotas maisto produktas“– maisto produktas, kuris buvo fasuotas ir sandariai uždarytas pašalinus iš pakuotės orą ir pakeitus tą orą griežtai kontroliuojamu dujų mišiniu iš anglies dvideginio, deguonies ir (arba) azoto;

10. „vakuume fasuotas maisto produktas“– maisto produktas, kuris buvo fasuotas ir sandariai uždarytas pašalinus iš pakuotės orą;

11. „rūkytos žuvys“– dūmais apdorotos žuvys;

12. „sūdytos (angl. gravad) žuvys“– termiškai neapdorotos, druska ir cukrumi apdorotos žuvys;

13. „brandinti sūriai“– sūriai, kurie tik pagaminti dar nėra tinkami vartoti, bet tam tikroje temperatūroje ir tam tikromis sąlygomis turi būti laikomi tam tikrą laiką, kol įvyksta būtini biocheminiai ir fizikiniai sūriui būdingi pokyčiai;

14. „minkštieji sūriai“– sūriai, kurių sausosios neriebalinės medžiagos drėgnis yra didesnis kaip 67 proc.;

15. „pusminkščiai sūriai“– sūriai, kurių struktūra yra tik truputį kietesnė nei minkštųjų sūrių kategorijos. Šų sūrių sausosios neriebalinės medžiagos drėgnis paprastai yra 62–67 proc. Pusminkščiai sūriai apibūdinami pagal jų tvirtumą ir elastingumo pojūtį;

16. „pelėsiniai sūriai“– sūriai, kurie bręsta jų viduje ir (arba) paviršiuje augant tam tikriems pelėsiams;

17. „mikroorganizmų kultūromis brandinti sūriai“– sūriai, kurių luoba sūriui bręstant arba subrendus apdorojama pageidaujamomis mikroorganizmų kultūromis, pvz., Penicillium candidum arba Brevibacterium linens, arba šie mikroorganizmai joje apgyvendinami natūraliu būdu. Susidaręs sluoksnis sudaro luobos dalį;

18. „sūryminiai sūriai“– sūriai, brandinami ir laikomi sūryme, kol bus parduodami arba fasuojami;

19. „švieži sūriai“– į varškę panašūs nebrandinti sūriai, pvz., varškės sūris, mocarela, rikota ir varškė. Švieži sūriai šioje suderintoje stebėsenos programoje nenumatyti.

4 straipsnis

Mėginių ėmimas, tyrimai ir duomenų registravimas valstybėse narėse

1. Mėginius ima kompetentinga institucija arba kitos institucijos jai prižiūrint.

2. Nacionalinės etaloninės monocitogeninių listerijų laboratorijos atlieka monocitogeninių listerijų, pH vertės ir vandens aktyvumo tyrimus.

3. Kompetentinga institucija gali skirti kitas, nei nacionalines etalonines, laboratorijas, kurios yra akredituotos atlikti ir atlieka oficialius patikrinimus dėl monocitogeninių listerijų, kad galėtų atlikti monocitogeninių listerijų, pH vertės ir vandens aktyvumo tyrimus.

4. Mėginių ėmimas ir tyrimai, numatyti 1, 2 ir 3 dalyse, atliekami ir visi atitinkami duomenys registruojami laikantis I priede pateiktų techninių sąlygų.

5. Mėginių, kuriuos reikia paimti kiekvienoje valstybėje narėje iš kiekvienos kategorijos gatavo maisto produkto, skaičius nurodytas II priede.

5 straipsnis

Europos Sąjungos lygmens duomenų rinkimas, vertinimas, teikimas ir naudojimas

1. Valstybė narė renka ir vertina mėginių ėmimo ir monocitogeninių listerijų, pH vertės ir vandens aktyvumo tyrimų rezultatus, kaip numatyta šio sprendimo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje.

Tie rezultatai, jų įvertinimas ir visi atitinkami duomenys pateikiami galutinėje suderintos stebėsenos programos baigimo ataskaitoje, kurią Komisija turi gauti iki 2011 m. gegužės 31 d.

2. Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. nustato duomenų žodyno formatą ir duomenų rinkimo formas, kurias kompetentingos institucijos turi naudoti rengdamos 1 dalyje nurodytą ataskaitą.

3. Komisija siunčia 1 dalyje numatytas galutines ataskaitas Europos maisto saugos tarnybai (EMST), o ši jas nagrinėja ir parengia su monocitogeninėmis listerijomis susijusių maisto saugos kriterijų ir mikrobiologinio augimo esant įvairioms laikymo sąlygoms prognozavimo modelius ir per šešis mėnesius pateikia suvestinę ataskaitą.

4. Valstybių narių pateiktus duomenis naudoti kitiems tikslams, nei ši suderinta stebėsenos programa, galima tik gavus išankstinį valstybių narių sutikimą.

5. Duomenys ir rezultatai skelbiami viešai taip, kad būtų užtikrinamas atskirų rezultatų konfidencialumas.

6 straipsnis

Europos Sąjungos finansinės paramos skyrimo sąlygos

1. Europos Sąjungos finansinė parama (iš viso 1 555 300 EUR) iš 1704 02 biudžeto eilutės išmokama valstybėms narėms 4 straipsnio 2 dalyje numatytų tyrimų išlaidoms padengti neviršijant III priede nustatytų didžiausių bendram finansavimui skirtų sumų.

2. 1 dalyje numatyta Europos Sąjungos finansinė parama išmokama valstybėms narėms, jeigu suderinta stebėsenos programa vykdoma pagal atitinkamas Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, įskaitant konkurencijos ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo taisykles, ir laikomasi šių sąlygų:

galutinė suderintos stebėsenos programos baigimo ataskaita turi būti pateikta Komisijai iki 2011 m. gegužės 31 d; ataskaitoje turi būti:

i)	visa I priedo D dalyje nurodyta informacija;

ii)	valstybių narių patirtų tyrimų išlaidų patvirtinamieji dokumentai; tuose dokumentuose turi būti pateikta bent IV priede nurodyta informacija.

3. Jeigu 2 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą vėluojama pateikti, Europos Sąjungos finansinė parama 2011 m. liepos 1 d. sumažinama 25 proc., 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 50 proc. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. – 100 proc.

7 straipsnis

Didžiausia finansinės paramos suma

Didžiausia Europos Sąjungos finansinės paramos, skiriamos valstybėms narėms kiekvieno tyrimo išlaidoms padengti, suma neviršija:

a)	60 EUR kiekvienam tyrimui monocitogeninėms listerijoms aptikti;

b)	60 EUR kiekvienam tyrimui monocitogeninėms listerijoms skaičiuoti;

c)	15 EUR kiekvienam pH vertės tyrimui;

d)	20 EUR kiekvienam vandens aktyvumo (aw) tyrimui.

8 straipsnis

Išlaidoms taikomas keitimo kursas

Jei valstybių narių išlaidos yra nurodytos kita valiuta nei EUR, atitinkama valstybė narė ją konvertuoja į EUR taikydama paskutinį keitimo kursą, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį valstybė narė pateikė prašymą, pirmos dienos.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 5 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

(3) EMST leidinys (2007) 130.

(4) EMST leidinys (2009) 223.

(5) OL L 338, 2005 12 22, p. 1.

(6) EMST leidinys (2009) 300, p. 1–66.

(7) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(10) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(11) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

I PRIEDAS

(nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje)

A DALIS

MĖGINIŲ ĖMIMO SISTEMA

1. Produktai, kurių mėginiai turi būti paimti

Imami šių kategorijų gatavų maisto produktų mėginiai mažmeninėje prekyboje:

1.1. Fasuotos (neužšaldytos) karštai arba šaltai rūkytos arba sūdytos (angl. gravad) žuvys

Šios kategorijos maisto produktai turi būti sufasuoti vakuume arba modifikuotoje aplinkoje.

Žuvys gali būti supjaustytos arba ne. Pakuotėje gali būti visa žuvis, jos pusė arba dalis. Žuvys gali būti su oda arba be jos.

1.2. Minkšti arba pusminkščiai sūriai, išskyrus šviežius sūrius

Šiai kategorijai priskiriamas sūris, pagamintas iš bet kurios rūšies gyvūno žalio, termiškai apdoroto, arba pasterizuoto pieno. Sūris gali būti brandintas, brandintas mikroorganizmų kultūromis, pelėsinis arba sūryminis.

Sūris gali būti sufasuotas įvyniojant į musliną arba nesufasuotas mažmeninėje prekyboje, tačiau parduodant galutiniam vartotojui jis turi būti fasuotas.

1.3. Fasuoti termiškai apdoroti mėsos gaminiai

1.3.1.

Šios kategorijos maisto produktai turi būti termiškai apdoroti ir tik po to apdorojami ir fasuojami vakuume arba modifikuotoje aplinkoje.

1.3.2.

Šiai kategorijai priskiriami tiek nefasuoti mėsos gaminiai, tiek mėsos gaminiai pralaidžiu apvalkalu, supjaustyti ar kitaip apdoroti prieš apdorojant termiškai ir sufasuojant. Apdorojus termiškai maisto produktai gali būti išrūkyti.

Šiai kategorijai pirmiausia priskiriami:

a)	šalti, virti mėsos gaminiai: mėsos gaminiai, paprastai pagaminti iš viso anatominės arba performuotos struktūros gabalo arba iš didelės jos dalies (pvz., virtas pjaustytas kumpis arba virta vištienos filė);

dešros;

paštetai.

1.3.3.

Šiai kategorijai nepriskiriami:

a)	mėsos gaminiai, džiovinti po terminio apdorojimo, pvz., džiovinti mėsos gaminiai;

b)	termiškai apdoroti mėsos gaminiai nelaidžia pakuote, kurie vėliau nebeapdorojami kitai būdais;

c)	fermentuotos mėsos gaminiai, taip pat fermentuotos dešros.

2. Mėginių ėmimo sistema

Suderintoje stebėsenos programoje naudojama proporcingo sluoksninio mėginių ėmimo sistema, t. y. mėginių skaičius kiekvienai valstybei narei priskiriamas proporcingai, atsižvelgiant į jos gyventojų skaičių.

2.1. Mėginių ėmimo planas

2.1.1.

Kiekviena valstybė narė turi turėti mėginių ėmimo planą, pagrįstą daugiapakope grupine sistema:

a)	pirmasis lygmuo – didžiausi miestai, kuriuose turi būti imami mėginiai;

b)	antrasis lygmuo – mažmeninės prekybos įmonės, kuriose turi būti imami mėginiai;

c)	trečiasis lygmuo – įvairūs maisto produktai, iš kurių turi būti imami mėginiai, priklausantys trims gatavų maisto produktų kategorijoms.

2.1.2.

Mėginių ėmimo planą turi parengti kompetentinga institucija; jame turi būti nurodyta:

a)	į suderintą stebėsenos programą įtraukti miestai;

b)	mažmeninės prekybos įmonių rūšys ir iš kiekvienos kategorijos paimtų mėginių procentinė dalis;

c)	mėginių ėmimo laikas per metus.

2.1.3.

Jei turima atitinkamų prekybos duomenų, mėginių ėmimo plane taip pat turi būti nurodyta:

a)	kiekvienos iš trijų gatavų maisto produktų kategorijų maisto produktų, iš kurių turi būti imamas mėginys, rūšis;

b)	a punkte nurodytų kiekvienos rūšies maisto produktų mėginių skaičius.

2.1.4.

Valstybės narės mėginių ėmimo planą sudaro laikydamosi toliau pateiktų taisyklių ir remdamosi geriausiais turimais prekybos duomenimis. Šiuos prekybos duomenis arba informaciją, kur juos rasti, dažnai galima gauti iš nacionalinės prekybos asociacijos. Jei prekybos duomenų nėra, į mėginių ėmimo planą centriniu lygmeniu įtraukiamos kuo geriau apskaičiuotos rinkos dalys. Jei nėra jokių patikimų prekybos duomenų, kompetentingos institucijos prireikus gali pavesti mėginių ėmėjui vietoje atrinkti tam tikros kategorijos maisto produkto, iš kurio reikia imti mėginį, rūšį.

2.2. Mažmeninės prekybos įmonių, kuriose turi būti imami mėginiai, kategorijų atranka

Kompetentingos institucijos parenka mažmeninės prekybos įmones, kuriose turi būti imami mėginiai. Paprastai mėginiai imami šių rūšių mažmeninės prekybos įmonėse: prekybos centruose, mažose parduotuvėse, delikatesų parduotuvėse ir gatvių turgavietėse (pvz., ūkininkų ar kaimo turgavietėse).

Jeigu didžiausios kategorijos prekybos įmonės (pvz., prekybos centrai) tiekia rinkai ne mažiau kaip 80 proc. gatavų maisto produktų, tuomet mėginiai turi būti imami tik tose prekybos įmonėse. Kitu atveju taip pat įtraukiamos antros pagal dydį kategorijos prekybos įmonės, kol aprėpiama 80 proc. rinkos.

Imant mėginius pagal mėginių ėmimo planą mėginių, kurie turi būti paimti iš kiekvienos kategorijos gatavų maisto produktų kiekvienos rūšies mažmeninės prekybos įmonėje, skaičius turi būti proporcingas tos rūšies prekybos įmonės rinkos daliai, atsižvelgiant į prekybos įmonių, kuriose turi būti imami mėginiai, rūšis.

2.3. Miestų, kuriuose turi būti imami mėginiai, atranka

Mėginiai imami dideliuose miestuose. Mėginiai kiekvienoje valstybėje narėje turi būti imami ne mažiau kaip dviejuose dideliuose miestuose.

Tų miestų, kuriuose turi būti imami mėginiai, gyventojų skaičius kartu turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. valstybės narės gyventojų skaičiaus. Tačiau jeigu plane numatyti aštuoni didžiausi miestai, jų gyventojų skaičius gali būti mažesnis nei 30 proc. visos šalies gyventojų skaičiaus.

2.4. Mėginių ėmimo laiko parinkimas

Gatavų maisto produktų užterštumo monocitogeninėmis listerijomis lygis per metus gali būti įvairus. Norint užtikrinti, kad suderintos stebėsenos programos rezultatai būtų tikslūs, programos trukmė suskirstyta į 12 vieno mėnesio laikotarpių, per kuriuos turi būti paimtas vienodas mėginių skaičius.

2.5. Trijų pagrindinių kategorijų gatavų maisto produktų, iš kurių turi būti paimti mėginiai, atranka

Trijų pagrindinių kategorijų gatavi maisto produktai, iš kurių turi būti paimti mėginiai, atrenkami remiantis prekybos duomenimis ir išsamiai aprašomi mėginių ėmimo plane.

Tačiau dėl skirtingo tos pačios kategorijos maisto produktų pobūdžio gali būti sunku labai tiksliai apskaičiuoti jų rinkos dalį. Tokiu atveju kompetentingos institucijos gali nuspręsti nurodyti mėginių ėmėjams, kad sūrius, iš kurių turi būti paimti mėginiai, reikia atrinkti remiantis nacionaliniame mėginių ėmimo plane nurodyta apytikre rinkos dalimi. Toks mėginių ėmimas gali būti pagrįstas vietos mažmeninės prekybos valdybos pateiktais apyvartos duomenimis arba – bendriau – produktų vieta rinkoje, pvz., produktai ant mažmeninės prekybos įmonės prekystalių. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų nurodyti apytikrę pagrindinių tų kategorijų maisto produktų rūšių rinkos dalį, kad mėginys kuo geriau atspindėtų to produkto (pvz., sūrių iš žalio ir (arba) pasterizuoto pieno) padėtį rinkoje.

B DALIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS IR VEŽIMAS

1. Mėginių tipas ir išsami informacija apie juos

Mėginiai imami atsitiktinės atrankos būdu iš vartotojui skirtos vitrinos ar prekystalio; kiekvienas turi sverti ne mažiau kaip 100 g. Tuo pačiu metu vienoje mažmeninės prekybos įmonėje galima paimti daugiau nei vieną kiekvienos iš trijų kategorijų gatavų maisto produktų mėginį. Tačiau tuo pačiu metu neturėtų būti paimama daugiau nei penkios partijos iš kiekvienos kategorijos.

Mėginiams imami tik gamintojo sufasuoti maisto produktai nepažeistose (uždarose) pakuotėse. Tačiau jei mėginys – sūris, mėginiui taip pat galima imti mažmeninės prekybos įmonėje sufasuotus produktus.

Mėginiams paimti produktai turi būti paženklinti, kad būtų galima užrašyti informaciją apie produktus. Ženklinimo etiketėje turi būti tokia informacija:

a)	šalies gamintojos duomenys;

b)	partijos numeris;

c)	tinkamumo vartoti terminas;

d)	jei yra – nurodymai dėl laikymo temperatūros;

e)	kita informacija, kuri paprastai nurodoma fasuotų gatavų maisto produktų etiketėje.

Jeigu etiketėje pateikta ne visa a–d punktuose nurodyta informacija, mėginių ėmėjas prašo mažmeninės prekybos įmonės savininką arba vadovą nurodyti trūkstamą informaciją apie produktą arba informaciją, kurios nėra etiketėje, ir (arba) ieško tos informacijos ant didmeninės prekybos pakuotės.

Jeigu gatavo maisto produkto etiketė neįskaitoma arba kitaip pažeista, tas maisto produktas mėginiui neimamas. Iš kiekvienos atrinktos rūkytų arba sūdytų (angl. gravad) žuvų partijos imami du mėginiai. Norint įsitikinti, kad abu mėginiai yra iš tos pačios partijos, reikia patikrinti etiketėje nurodytą informaciją, pvz., partijos numerį ir datą, iki kurios produktą galima parduoti. Vieną iš tų dviejų mėginių reikia ištirti tą dieną, kurią mėginys gautas laboratorijoje, o kitą – tinkamumo vartoti laikotarpio pabaigoje.

Iš minkštų ir pusminkščių sūrių bei termiškai apdorotų mėsos gaminių imama tik po vieną mėginį iš partijos, jis tiriamas tinkamumo vartoti termino pabaigoje.

Mėginiai turi būti dedami į atskirą mėginių ėmimui skirtą maišelį ir nedelsiant siunčiami į laboratoriją tyrimui.

Visais etapais reikia imtis saugumo priemonių siekiant užtikrinti, kad įranga, naudojama mėginiams imti, vežti ir laikyti, nebūtų užteršta monocitogeninėmis listerijomis.

2. Informacija apie mėginius

Visa turima atitinkama su mėginiu susijusi informacija turi būti įrašoma į mėginio ėmimo formą, kurios pavyzdį parengia kompetentinga institucija. Mėginio ėmimo forma visą laiką turi būti prie mėginio. Jei sūrio mėginiai buvo paimti mažmeninės prekybos įmonėje, gali prireikti pasiteirauti papildomos informacijos apie atitinkamą produktą arba trūkstamos informacijos etiketėje, arba tos informacijos ieškoti ant didmeninės prekybos pakuotės.

Paėmus mėginius pamatuojama fasuotų mėginių paviršiaus temperatūra ir įrašoma į mėginio ėmimo formą.

Kiekvienas mėginys ir mėginio ėmimo forma ženklinami unikaliu numeriu, kuris naudojamas nuo mėginio paėmimo iki tyrimo. Kompetentinga institucija šiuo tikslu naudoja unikalią numeravimo sistemą.

3. Mėginių vežimas

Mėginiai vežami šaldymo induose, turi būti laikomi + 2–8 °C temperatūroje ir neturi būti užteršti vežimo metu.

Visi gatavų maisto produktų mėginiai turi būti pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų paėmimo.

Išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti vežama ilgiau nei 24 valandas. Tačiau vežimo laikas neturi viršyti 48 valandų; jokiu būdu negali atsitikti taip, kad tyrimas būtų atliktas po tos datos, iki kurios galima parduoti mėginiui paimtą produktą.

C DALIS

MĖGINIO PARUOŠIMAS IR TYRIMO METODAI

1. Mėginių gavimas

1.1. Bendrosios taisyklės

Gavusios mėginius laboratorijos tikrina informaciją, užrašytą mėginio ėmimo formoje mėginį paėmusio asmens, ir užpildo atitinkamus tos formos skirsnius. Visi gauti mėginiai patikrinami siekiant užtikrinti, kad vežant naudota pakuotė nebuvo pažeista. Mėginiai, kurių temperatūra po gavimo yra aukštesnė nei + 8 °C, atmetami, išskyrus tuos atvejus, kai jų temperatūra mažmeninėje prekyboje buvo aukštesnė nei + 8 °C.

Nepažeidžiant 1.2 punkto nuostatų, visi mėginiai laikomi šaltai, kol baigsis jų tinkamumo vartoti terminas.

Tais atvejais, kai mėginiai turi būti laikomi iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos, jie turi būti šaldomi:

a)	pakuotės etiketėje nurodytoje temperatūroje. Jeigu etiketėje nurodytas temperatūros intervalas, mėginys turi būti laikomas aukštesnėje intervalo dalyje nurodytoje temperatūroje;

jeigu pakuotės etiketėje nenurodyta konkreti laikymo temperatūra, mėginys turi būti laikomas:

i)	didžiausioje šaldymo temperatūroje, nustatytoje galiojančiuose valstybės narės, kurioje mėginys paimtas, teisės aktuose arba rekomendacijose, esant ± 2 °C leidžiamajam nuokrypiui;

ii)	jei tokių teisės aktų arba rekomendacijų nėra – 8 °C (± 2 °C).

Jeigu mėginiui paimto produkto tinkamumo vartoti terminas baigiasi savaitgalį arba per valstybinę šventę, mėginį reikia ištirti paskutinę darbo dieną prieš pasibaigiant jo tinkamumo vartoti terminui.

1.2. Specialiosios rūkytoms ir sūdytoms (angl. gravad) žuvims taikomos taisyklės

Vienas iš dviejų mėginių ištiriamas per 24 valandas nuo mėginio pristatymo į laboratoriją. Jeigu mėginys neištiriamas iš karto jį gavus, iki tyrimo jis turi būti laikomas laboratorijoje šaltai, esant 3 °C (± 2 °C).

Antras mėginys turi būti laikomas šaltai iki jo tinkamumo vartoti termino pabaigos.

2. Mėginio paruošimas ir pradinės suspensijos paruošimas

Visais etapais reikia vengti kryžminio mėginių užteršimo tarpusavyje ir iš aplinkos. Pradėjus laboratorinius tyrimus mėginiai išmetami. Jeigu tyrimą reikia nutraukti (pvz., dėl nepriimtinų nukrypimų tyrimo procese), reikia paimti naujų mėginių.

Į pradinį skiedinį dedamas visas produktas arba reprezentatyvi 100–150 g tiriamo mėginio dalis. Imant maisto produktų mėginius jų paviršių proporcija turi būti tokia, kaip maisto produktas vartojamas (pvz., 20 proc. luoba arba paviršius, 80 proc. vidaus). Kai fasuotas produktas yra supjaustytas, atitinkamas mėginys imamas iš kelių maisto produkto gabalų. Tiriamo mėginio dalis supjaustoma mažais gabalėliais ir, naudojant sterilų instrumentą bei taikant aseptinį metodą, viskas dedama į smulkintuvo maišą. Iš to mišinio paimama 10 g mėginio dalis bakterijų kiekiui nustatyti ir 25 g – bakterijoms aptikti.

Vienai tiriamo mėginio daliai (10 g) pridedama 9 dalys (90 ml) skiediklio, po to mišinys 1–2 min. homogenizuojamas smulkintuve arba maišiklyje.

Kaip bendro naudojimo skiedinį paprastai galima naudoti buferinį peptono vandens tirpalą, kaip aprašyta standarte EN ISO 11290-2 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimas ir skaičiavimas. Bendrasis metodas. 2 dalis. Skaičiavimo metodas“.

Sūrio skiediniui naudojamas natrio citrato tirpalas, kaip aprašyta standarte EN ISO 6887-5 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Tiriamųjų mėginių, pradinės suspensijos ir dešimtkarčių skiedinių ruošimas mikrobiologiniams tyrimams. 5 dalis. Pieno ir pieno produktų ruošimo specialiosios taisyklės“.

Monocitogeninės listerijos aptinkamos ir jų kiekis nustatomas laikantis toliau išdėstytų nuostatų:

rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų mėginiai tiriami du kartus:

i)	nedelsiant, paėmus mėginį mažmeninės prekybos įmonėje; ir

ii)	tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

b)	minkštų ir pusminkščių sūrių bei termiškai apdorotų mėsos gaminių mėginiai tiriami tik tinkamumo vartoti termino pabaigoje.

2.1. Monocitogeninių listerijų aptikimas

Monocitogeninės listerijos aptinkamos pagal iš dalies pakeistą standartą EN ISO 11290-1:1996 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Horizontalusis monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimo ir skaičiavimo metodas. 1 dalis. Aptikimo metodas“.

2.2. Monocitogeninių listerijų skaičiavimas

Monocitogeninės listerijos skaičiuojamos pagal standartą EN ISO 11290-2:1998 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Horizontalusis monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimo ir skaičiavimo metodas. 2 dalis. Skaičiavimo metodas“, ir pagal iš dalies pakeistą standartą EN ISO 11290-2:1998/P 1:2004 „Skaičiavimo būdo pakeitimas“.

Jeigu nustatoma, kad mėginys užterštas, laikoma, kad daugumoje maisto produktų bus nedidelis užteršimo monocitogeninėmis listerijomis lygis. Kad mėginiuose būtų galima apskaičiuoti nedidelį kiekį (10–100 ksv/g), 1 ml pradinio tirpalo tiriamas du kartus, kaip nurodyta standarte EN ISO 11290-2:1998/P 1:2004:

a)	paskleidžiant ant trijų 90 mm skersmens lėkštelių paviršiaus; arba

b)	paskleidžiant ant vienos 140 mm skersmens lėkštelės paviršiaus.

Kadangi užteršimo monocitogeninėmis listerijomis lygis gali būti didesnis, 0,1 ml pradinio skiedinio turi būti paskleista ant vienos lėkštelės paviršiaus, kad būtų galima suskaičiuoti iki 1,5 × 104 ksv/g. Šis paskleidimas turi būti atliekamas vienas, kaip numatyta standarte ISO 7218:2007 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Mikrobiologinių tyrimų bendrieji reikalavimai ir rekomendacijos“.

3. Rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų pH vertės ir vandens aktyvumo tyrimai

3.1. pH vertės nustatymas

Mėginio pH vertė nustatoma pagal standartą EN ISO 2917:1999 „Mėsa ir mėsos gaminiai. pH nustatymas. Pamatinis metodas“.

Tyrimas turi būti atliekamas su mėginiu, ištirtu pristačius į laboratoriją. Mėginio pH vertei nustatyti rekomenduojamas ISO metode nurodytas paviršinis metodas.

Rezultatą reikia nurodyti kaip artimiausią 0,05 pH vertės vienetą.

3.2. Vandens aktyvumo (aw) nustatymas

Mėginio vandens aktyvumas (aw) nustatomas pagal standartą EN ISO 21807:2004 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Vandens aktyvumo nustatymas“.

Tyrimas turi būti atliekamas su mėginiu, ištirtu pristačius į laboratoriją. Šis metodas turi atitikti 0,999–0,9000 intervalą, o atsikartojamumo riba turi atitikti standartinį nuokrypį 0,002.

Nustatyta vertė turėtų būti sudaryta ne mažiau kaip iš dviejų reikšminių skaičių.

4. Izoliatų laikymas

Viena patvirtinta monocitogeninių listerijų padermė iš mėginio, kurio tyrimo rezultatas buvo teigiamas, turi būti laikoma galimai vėlesnei tipizacijai. Jei monocitogeninių listerijų padermės nustatomos tiek aptikimo, tiek skaičiavimo metodais, laikomi tik skaičiavimo metodu gauti izoliatai.

Izoliatai laikomi nacionalinėse etaloninėse laboratorijose naudojant atitinkamus kultūrų rinkimo metodus tol, kol tai užtikrina padermių gyvybingumą – mažiausiai dvejus metus tipizavimui.

D DALIS

ATASKAITŲ TEIKIMAS

1. Bendrosios nuostatos

Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės (jei tokios yra ir jei ji yra prieinama), sudaryta iš dviejų pagrindinių kategorijų:

a)	suderintos stebėsenos programos ir rezultatų apžvalga; ši apžvalga turi būti pateikta teksto forma;

b)	atskiri išsamūs duomenys apie kiekvieną pagal mėginių ėmimo planą ištirtą mėginį; ši informacija turi būti pateikta neapdorotų duomenų pavidalu taikant duomenų žodyną ir 5 straipsnio 2 dalyje numatytas duomenų rinkimo formas.

2. Informacija, kurią reikia nurodyti suderintos stebėsenos programos ir rezultatų apžvalgoje

a)	valstybės narės pavadinimas;

b)	mėginių ėmimo ir tyrimo pradžios bei pabaigos data;

mažmeninės prekybos įmonėse paimtų ir ištirtų gatavų maisto produktų mėginių skaičius:

i)	minkštų ir pusminkščių sūrių;

ii)	fasuotų rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų;

iii)	fasuotų termiškai apdorotų mėsos gaminių;

d)	bendri rezultatai: monocitogeninių listerijų paplitimas suderintai stebėsenos programai priskiriamuose minkštuose ir pusminkščiuose sūriuose, rūkytose ir sūdytose (angl. gravad) žuvyse ir termiškai apdorotuose mėsos gaminiuose ir mėginių, kuriuose jų kiekis viršija 100 ksv/g ribą, dalis;

valstybės narės minkštų ir pusminkščių sūrių, rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų ir termiškai apdorotos mėsos gaminių rinkų aprašymas:

i)	bendras absoliutus rinkos dydis (jei tokia informacija yra);

ii)	skirtingų rūšių mažmeninės prekybos įmonių (pvz., prekybos centrų, mažų parduotuvių, delikatesų parduotuvių, gatvių turgaviečių) rinkos dalis (jei tokia informacija yra);

iii)	importuotų (Europos Sąjungos vidaus prekyba ir importas iš trečiųjų šalių) ir šalies viduje pagamintų produktų rinkos dalis (jei tokia informacija yra);

iv)	skirtingų rūšių produktų rinkos dalis (jei tokia informacija yra);

f)	mažmeninės prekybos įmonės, kuriose imti mėginiai: prekybos įmonių kategorijų tipas: pvz., prekybos centrai, mažos parduotuvės ir kt.;

g)	geografinis mėginių ėmimo pasiskirstymas – miestai (gyventojų skaičiaus proc. dalis);

h)	atsitiktinės mėginių ėmimo procedūros mažmeninėje prekyboje aprašymas: mėnesinis atsitiktinis mėginių ėmimas;

i)	pastabos dėl bendro mėginių ėmimo programos reprezentatyvumo;

j)	pH vertei nustatyti naudoto tiriamojo mėginio paruošimas;

k)	vandens aktyvumui (aw) nustatyti naudotas analizės metodas.

3. Informacija, kuri turi būti nurodyta atskiruose išsamiuose duomenyse apie kiekvieną mėginį

mėginio tipas:

i)	fasuoti minkšti ir pusminkščiai sūriai;

ii)	fasuotos rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys;

iii)	fasuoti termiškai apdoroti mėsos gaminiai;

mėginio potipis:

i)	sūriai iš žalio, termiškai apdoroto ir (arba) pasterizuoto pieno;

ii)	sūriai iš karvės, ožkos, avies, buivolių arba maišyto pieno;

iii)	bakterijų kultūromis brandinti, pelėsiniai, sūryminiai arba kitaip brandinti sūriai;

iv)	pjaustyti ir nepjaustyti maisto produktai;

v)	šaltai ir (arba) karštai rūkytos arba sūdytos (angl. gravad) žuvys;

vi)	žuvų rūšis;

c)	etiketėje nurodyti rūkytoms arba sūdytoms (angl. gravad) žuvims naudoti konservantai;

d)	bandiniui tirti naudota sūrio luoba (taip/ne, jei taip – nurodyti dalį (jei tokia informacija yra));

e)	laboratorijos, dalyvavusios atliekant pradinį tyrimą, kodas;

f)	mėginių ėmimo data;

g)	mėginiui paimto produkto panaudojimo data;

h)	pagaminimo ir (arba) sufasavimo data (jei tokia informacija yra);

i)	mėginio paviršiaus temperatūra mažmeninės prekybos įmonėje;

j)	laikymo temperatūra laboratorijoje tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

k)	tyrimas nedelsiant po mėginio paėmimo (tik rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų) ir tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

l)	tyrimo pradžios laboratorijoje data;

m)	monocitogeninių listerijų aptikimas: kokybiniai rezultatai (25 g mėginio – yra/nėra);

n)	monocitogeninių listerijų kiekio nustatymas: kiekybiniai rezultatai (ksv/g);

o)	pH vertė (tik rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys);

p)	vandens aktyvumas (aw) (tik rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys);

q)	miesto kodas;

r)	prekybos įmonės kodas;

mažmeninės prekybos įmonės tipas:

i)	prekybos centras;

ii)	maža parduotuvė arba nepriklausomas mažmeninis prekybininkas;

iii)	delikatesų parduotuvė;

iv)	gatvės arba ūkininkų turgavietė;

t)	šalis gamintoja: patvirtinta pagal pakuotėje arba prekybos dokumentuose nurodytą identifikavimo ženklą;

fasuoti:

i)	fasuotas modifikuotoje aplinkoje;

ii)	fasuotas vakuume;

iii)	fasuotas mažmeninės prekybos įmonėje (tik sūriai);

v)	organoleptinė mėginio kokybė.

II PRIEDAS

Mėginių, kuriuos reikia paimti valstybėse narėse iš kiekvienos kategorijos gatavo maisto produkto, skaičius

(nurodyta 4 straipsnio 5 dalyje)

Valstybė narė	Gyventojų skaičius 2008 1 1 (EUROSTATO duomenys)		Suderinto sluoksninio mėginio dydis
Valstybė narė	N (mln.)	%	Kiekvienos maisto produkto kategorijos ir kiekvienu tyrimo etapu (1)	Visas mėginio dydis
Belgija – BE	10,7	2,1	60	240
Bulgarija – BG	7,6	1,5	60	240
Čekijos Respublika – CZ	10,4	2,1	60	240
Danija – DK	5,576	1,1	60	240
Vokietija – DE	82,2	16,5	400	1 600
Estija – EE	1,3	0,3	30	120
Airija – IE	4,4	0,9	30	120
Graikija – EL	11,2	2,3	60	240
Ispanija – ES	45,3	9,1	200	800
Prancūzija – FR	63,8	12,8	400	1 600
Italija – IT	59,6	12,0	400	1 600
Kipras – CY	0,8	0,2	30	120
Latvija – LV	2,3	0,5	30	120
Lietuva – LT	3,4	0,7	30	120
Liuksemburgas – LU	0,5	0,1	30	120
Vengrija – HU	10,0	2,0	60	240
Malta – MT	0,4	0,1	30	120
Nyderlandai – NL	16,4	3,3	60	240
Austrija – AT	8,3	1,7	60	240
Lenkija – PL	38,1	7,7	200	800
Portugalija – PT	10,6	2,1	60	240
Rumunija – RO	21,5	4,3	60	240
Slovėnija – SI	2,0	0,4	30	120
Slovakija – SK	5,4	1,1	60	240
Suomija – FI	5,3	1,1	60	240
Švedija – SE	9,2	1,8	60	240
Jungtinė Karalystė – UK	61,2	12,3	400	1 600
Iš viso ES	497,5	100,0	3 020	12 080

(1) Fasuotos rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys: iš kiekvienos partijos paimami du mėginiai. Vieną iš tų mėginių reikia ištirti tą dieną, kurią mėginys gautas laboratorijoje, o kitą – tinkamumo vartoti termino pabaigoje. (žr. I priedo C dalies 1.2 punktą)

III PRIEDAS

Didžiausia Europos Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms

(EUR)
Valstybė narė	Didžiausia visa suma tyrimams bendrai finansuoti
Valstybė narė	Monocitogeninių listerijų aptikimas	Monocitogeninių listerijų skaičiavimas	pH vertė	Vandens aktyvumas	Iš viso
Belgija – BE	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Bulgarija – BG	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Čekijos Respublika – CZ	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Danija – DK	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Vokietija – DE	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Estija – EE	7 200	7 200	450	600	15 450
Airija – IE	7 200	7 200	450	600	15 450
Graikija – EL	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Ispanija – ES	48 000	48 000	3 000	4 000	103 000
Prancūzija – FR	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Italija – IT	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Kipras – CY	7 200	7 200	450	600	15 450
Latvija – LV	7 200	7 200	450	600	15 450
Lietuva – LT	7 200	7 200	450	600	15 450
Liuksemburgas – LU	7 200	7 200	450	600	15 450
Vengrija – HU	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Malta – MT	7 200	7 200	450	600	15 450
Nyderlandai – NL	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Austrija – AT	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Lenkija – PL	48 000	48 000	3 000	4 000	103 000
Portugalija – PT	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Rumunija – RO	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Slovėnija – SI	7 200	7 200	450	600	15 450
Slovakija – SK	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Suomija – FI	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Švedija – SE	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Jungtinė Karalystė – UK	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Iš viso ES	724 800	724 800	45 300	60 400	1 555 300

IV PRIEDAS

Suderintos monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) tam tikrų kategorijų gatavuose maisto produktuose stebėsenos programos sertifikuota finansinė ataskaita

Ataskaitinis laikotarpis … iki …

Pažyma dėl įgyvendinant suderintą stebėsenos programą patirtų išlaidų, atitinkančių reikalavimus Europos Sąjungos finansinei paramai gauti

Komisijos sprendimo, pagal kurį teikiama Europos Sąjungos finansinė parama, nuorodos numeris: …

Veikla, su kuria susijusios patirtos išlaidos	Tyrimų skaičius	Bendrosios tyrimo išlaidos, patirtos ataskaitiniu laikotarpiu (nacionaline valiuta)
Tyrimai monocitogeninėms listerijoms aptikti
Tyrimai monocitogeninėms listerijoms skaičiuoti
Tyrimai pH vertei nustatyti
Tyrimai vandens aktyvumui (aw) nustatyti

Paramos gavėjo deklaracija

Patvirtinu, kad

—	pirmiau nurodytos išlaidos yra tikros, jos buvo patirtos vykdant Sprendime 2010/75/ES nurodytas užduotis ir buvo būtinos siekiant sklandžiai įvykdyti šias užduotis,

—	visi išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami auditui,

—	šiai suderintai stebėsenos programai nebuvo prašyta kitos Europos Sąjungos finansinės paramos.

Data: …

Už finansus atsakingas asmuo: …

Parašas: …

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/70

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 9 d.

Čekijai, Vokietijai, Graikijai, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovėnijai suteikti pereinamąjį laikotarpį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo įgyvendinti

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 735)

(Tekstas autentiškas tik čekų, vokiečių, graikų, lenkų, portugalų ir slovėnų kalbomis)

(2010/76/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 25 d. Slovėnijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 17 d. Čekijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 19 d. Vokietijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 2 d. Graikijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 19 d. Austrijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 22 d. Portugalijos pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 31 d. Lenkijos pateiktą prašymą,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 762/2008 7 straipsnį Komisija šiam reglamentui įgyvendinti valstybėms narėms gali suteikti pereinamąjį laikotarpį, jei dėl šio reglamento taikymo nacionalinėse statistikos sistemose reikia padaryti esminių pakeitimų ir tai gali sudaryti didelių praktinių problemų.

(2)	Tokie pereinamieji laikotarpiai turėtų būti suteikti Čekijai, Vokietijai, Graikijai, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovėnijai jų prašymu.

(3)	Pagal Reglamentą (EB) Nr. 762/2008 valstybė narė, kuriai nustatytas pereinamasis laikotarpis, nustatytu pereinamuoju laikotarpiu toliau taiko Reglamento (EB) Nr. 788/96 nuostatas.

(4)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 762/2008 5 straipsnio 2 dalį duomenys apie akvakultūros sektoriaus struktūrą, nurodyti V priede, turi būti pateikiami kas trejus metus.

(5)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu 72/279/EEB (2), nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 762/2008 II, III ir IV prieduose nurodytų duomenų pateikimo pereinamieji laikotarpiai

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 762/2008 5 straipsnio 1 dalį:

1.	Čekijai suteikiamas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2009 m. gruodžio 31 d. Pirmieji ataskaitiniai kalendoriniai metai yra 2009 m.

2.	Portugalijai suteikiamas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Pirmieji ataskaitiniai kalendoriniai metai yra 2010 m.

3.	Vokietijai, Graikijai, Austrijai, Lenkijai ir Slovėnijai suteikiamas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Pirmieji ataskaitiniai kalendoriniai metai yra 2011 m.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 762/2008 V priede nurodytų duomenų pateikimo pereinamieji laikotarpiai

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 762/2008 5 straipsnio 2 dalį, Čekijai, Vokietijai, Graikijai, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovėnijai suteikiamas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Pirmieji ataskaitiniai kalendoriniai metai yra 2011 m.

3 straipsnis

Metinės kokybės vertinimo ataskaitos pateikimo pereinamieji laikotarpiai

Reglamento (EB) Nr. 762/2008 6 straipsnio įgyvendinimo tikslais šio sprendimo 1 ir 2 straipsniuose nurodyti pereinamieji laikotarpiai taikomi mutatis mutandis.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Graikijos Respublikai Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai ir Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys

(1) OL L 218, 2008 8 13, p. 1.

(2) OL L 179, 1972 8 7, p. 1.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/72

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 9 d.

kuriuo nustatomas naujas terbutrino, kuris turi būti įvertintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą 10 metų darbo programą, dokumentų pateikimo terminas

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 752)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/77/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Terbutrinas į minėtą sąrašą įtrauktas kaip medžiaga, skirta naudoti 7, 9 ir 10 tipo produktuose.

(2)

Pirmasis dalyvis, kuris pranešė apie terbutrino naudojimą 7, 9 ir 10 tipo produktuose, pasitraukė iš peržiūros programos. Todėl, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija apie tai informavo valstybes nares. Ši informacija 2007 m. birželio 22 d. taip pat buvo paskelbta elektroninėmis priemonėmis.

(3)	Per tris mėnesius nuo tos informacijos paskelbimo elektroniniu būdu trys įmonės pareiškė norą perimti terbutrino naudojimo viename iš arba keliuose 7, 9 ir 10 tipo produktuose peržiūros programos dalyvio vaidmenį pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnio 1 dalį.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 9 straipsnio 2 dalies d punktą išsamių duomenų apie 7, 9 ir 10 tipo produktus pateikimo terminas buvo 2008 m. spalio 31 d. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą jei Komisija leidžia suinteresuotajam asmeniui perimti dalyvio, kuris pasitraukė, vaidmenį, ji gali nuspręsti, jei būtina, pratęsti atitinkamą išsamių dokumentų pateikimo terminą.

(5)	Dėl nesusipratimo dėl pateikimo termino, tikslinga pratęsti dokumentų apie terbutriną, medžiagą, skirtą naudoti 7, 9 ir 10 produktų tipams, pateikimo terminą iki 2010 m. kovo 1 d.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Naujas dokumentų apie terbutriną (EB numeris 212-950-5; CAS numeris 886-50-0), medžiagą, skirtą naudoti 7, 9 ir 10 tipo produktuose, pateikimo terminas – 2010 m. kovo 1 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/73

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 9 d.

dėl Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų keitimo

(2010/78/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (1), ypač į jo 271 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1177/2009 (2) patikslintos ribos, taikomos viešojo pirkimo sutartims pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (3).

(2)	Siekiant nuoseklumo, reikia nustatyti ribas, nurodytas Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje.

(3)	Reglamentu (EB) Nr. 1177/2009 patikslintos ribos taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl šis sprendimas taip pat turi būti taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Todėl reikia numatyti, kad šis sprendimas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4)

2004 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimas 2004/121/EB, patikslinantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytas ribines vertes (4), 2006 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimas 2006/103/EB dėl Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytų ribų pakeitimo (5) ir 2008 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2008/102/EB dėl Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles dėl 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų keitimo (6), nustojo galioti ir todėl turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Viešojo pirkimo sutartims galioja šios ribų vertės eurais:

—	4 845 000 EUR 157 straipsnio b punkte,

—	125 000 EUR 158 straipsnio 1 dalies a punkte,

—	193 000 EUR 158 straipsnio 1 dalies b punkte,

—	4 845 000 EUR 158 straipsnio 1 dalies c punkte.

2 straipsnis

Sprendimai 2004/121/EB, 2006/103/EB ir 2008/102/EB panaikinami.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(2) OL L 314, 2009 12 1, p. 64.

(3) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(4) OL L 36, 2004 2 7, p. 58.

(5) OL L 46, 2006 2 16, p. 52.

(6) OL L 36, 2008 2 9, p. 5.

10.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/74

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. spalio 19 d.

kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2006/679/EB ir 2006/860/EB dėl transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų posistemių techninių sąveikos specifikacijų

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 7787)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/79/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 24 d. Europos geležinkelių agentūros rekomendaciją (ERA-REC-38–2009-ERTMS) dėl greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos A priedo atnaujinimo,

kadangi:

(1)

2006 m. kovo 28 d. Komisijos sprendime 2006/679/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų (2) nustatytos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos.

(2)

2006 m. lapkričio 7 d. Komisijos sprendime 2006/860/EB dėl Europos greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos (3) nustatytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos.

(3)

Pagal 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimo 2008/386/EB, iš dalies keičiančio Sprendimo 2006/679/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų A priedą ir Sprendimo 2006/860/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų A priedą (4), 2 straipsnį į Europos traukinių kontrolės sistemos (angl. European Train Control System, ETCS) specifikacijas reikėtų įtraukti atnaujintas bendrąsias bandymų specifikacijas.

(4)	Kelis sprendimų 2006/679/EB ir 2006/860/EB A priede nurodytus techninius dokumentus reikia atnaujinti, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.

(5)	Todėl sprendimus 2006/679/EB ir 2006/860/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį įsteigto Geležinkelių saugos ir sąveikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/679/EB A priede ir Sprendimo 2006/860/EB A priede pateiktas privalomų specifikacijų sąrašas ir informacinių specifikacijų sąrašas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu privalomų specifikacijų sąrašu ir informacinių specifikacijų sąrašu. Prie Sprendimo 2006/679/EB pridėtų techninių sąveikos specifikacijų H priedo ir prie Sprendimo 2006/860/EB pridėtų techninių sąveikos specifikacijų H priedo išnašose pateiktos nuorodos į Sprendimą 2002/731/EB išbraukiamos.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. balandžio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. spalio 19 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2) OL L 284, 2006 10 16, p. 1.

(3) OL L 342, 2006 12 7, p. 1.

(4) OL L 136, 2008 5 24, p. 11.

PRIEDAS

PRIVALOMŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS

Rodyklės Nr.	Nuoroda	Dokumento pavadinimas	Versija
1	ERA/ERTMS/003204	ERTMS/ETCS Functional Requirement Specification	5.0
2	Išbraukta sąmoningai
3	UNISIG SUBSET-023	Glossary of Terms and Abbreviations	2.0.0
4	UNISIG SUBSET-026	System Requirement Specification	2.3.0
5	UNISIG SUBSET-027	FFFIS Juridical Recorder-Downloading Tool	2.3.0
6	UNISIG SUBSET-033	FIS for Man-Machine Interface	2.0.0
7	UNISIG SUBSET-034	FIS for the Train Interface	2.0.0
8	UNISIG SUBSET-035	Specific Transmission Module FFFIS	2.1.1
9	UNISIG SUBSET-036	FFFIS for Eurobalise	2.4.1
10	UNISIG SUBSET-037	Euroradio FIS	2.3.0
11	Atidėta 05E537	Off line key management FIS
12	UNISIG SUBSET-039	FIS for the RBC/RBC Handover	2.3.0
13	UNISIG SUBSET-040	Dimensioning and Engineering rules	2.3.0
14	UNISIG SUBSET-041	Performance Requirements for Interoperability	2.1.0
15	ERA SUBSET-108	Interoperability-related consolidation on TSI annex A documents	1.2.0
16	UNISIG SUBSET-044	FFFIS for Euroloop sub-system	2.3.0
17	Išbraukta sąmoningai
18	UNISIG SUBSET-046	Radio In-fill FFFS	2.0.0
19	UNISIG SUBSET-047	Track-side-Trainborne FIS for Radio In-Fill	2.0.0
20	UNISIG SUBSET-048	Trainborne FFFIS for Radio In-Fill	2.0.0
21	UNISIG SUBSET-049	Radio In-fill FIS with LEU/Interlocking	2.0.0
22	Išbraukta sąmoningai
23	UNISIG SUBSET-054	Assignment of Values to ETCS variables	2.0.0
24	Išbraukta sąmoningai
25	UNISIG SUBSET-056	STM FFFIS SAFE Time Layer	2.2.0
26	UNISIG SUBSET-057	STM FFFIS SAFE Link Layer	2.2.0
27	UNISIG SUBSET-091	SAFEty Requirements for the Technical Interoperability of ETCS in Levels 1 & 2	2.5.0
28	Atidėta	Reliability – Availability Requirements
29	UNISIG SUBSET-102	Test specification for Interface „k“	1.0.0
30	Išbraukta sąmoningai
31	UNISIG SUBSET-094	UNISIG Functional Requirements for an On-board Reference Test Facility	2.0.2
32	EIRENE FRS	GSM-R Functional Requirements Specification	7
33	EIRENE SRS	GSM-R System Requirements Specification	15
34	A11T6001 12	(MORANE) Radio Transmission FFFIS for EuroRadio	12
35	ECC/DC(02)05	ECC Decision of 5 July 2002 on the designation and availability of frequency bands for railway purposes in the 876–880 and 921–925 MHz bands
36a	Išbraukta sąmoningai
36b	Išbraukta sąmoningai
36c	UNISIG SUBSET-074–2	FFFIS STM Test cases document	1.0.0
37a	Išbraukta sąmoningai
37b	UNISIG SUBSET-076–5-2	Test cases related to features	2.3.1
37c	UNISIG SUBSET-076–6-3	Test sequences	2.3.1
37d	UNISIG SUBSET-076–7	Scope of the test specifications	1.0.2
37e	Išbraukta sąmoningai
38	06E068	ETCS marker board definition	1.0
39	UNISIG SUBSET-092–1	ERTMS EuroRadio Conformance Requirements	2.3.0
40	UNISIG SUBSET-092–2	ERTMS EuroRadio Test cases SAFEty Layer	2.3.0
41	Atidėta UNISIG SUBSET 028	JRU Test Specification
42	Išbraukta sąmoningai
43	UNISIG SUBSET 085	Test Specification for Eurobalise FFFIS	2.2.2
44	Atidėta	Odometry FIS
45	UNISIG SUBSET-101	Interface „K“ Specification	1.0.0
46	UNISIG SUBSET-100	Interface „G“ specification	1.0.1
47	Atidėta	Safety Requirements and Requirements to Safety Analysis for Interoperability for the Control-Command and Signalling Sub-System
48	Atidėta	Test specification for mobile equipment GSM-R
49	UNISIG SUBSET-059	Performance requirements for STM	2.1.1
50	UNISIG SUBSET-103	Test specification for EUROLOOP	1.0.0
51	Atidėta	Ergonomic aspects of the DMI
52	UNISIG SUBSET-058	FFFIS STM Application Layer	2.1.1
53	Atidėta AEIF-ETCS-Variables-Manual	AEIF-ETCS-Variables-Manual
54	Išbraukta sąmoningai
55	Atidėta	Juridical recorder baseline requirements
56	Atidėta 05E538	ERTMS Key Management Conformance Requirements
57	Atidėta UNISIG SUBSET-107	Requirements on pre-fitting of ERTMS on-board equipment
58	UNISIG SUBSET-097	Requirements for RBC-RBC SAFE Communication Interface	1.1.0
59	Atidėta UNISIG SUBSET-105	Requirements on pre-fitting of ERTMS track side equipment
60	Atidėta UNISIG SUBSET-104	ETCS version management
61	Atidėta	GSM-R version management
62	Atidėta UNISIG SUBSET-099	RBC-RBC Test specification for SAFE Communication Interface
63	UNISIG SUBSET-098	RBC-RBC SAFE Communication Interface	1.0.0

INFORMACINIŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS

1 tipo specifikacijose aprašoma dabartinė pasirengimo taikyti vis dar atidėtą privalomą specifikaciją padėtis.

2 tipo specifikacijose pateikiama papildomos informacijos, pagrindžiančios privalomų specifikacijų reikalavimus ir padedančios jas taikyti.

Dokumentas B32 skirtas užtikrinti, kad A priedo dokumentuose būtų naudojamos vienodos nuorodos. Kadangi jis naudojamas tik redaguojant ir tam, kad padėtų ateityje daryti nurodytų dokumentų pakeitimus, jis nepriskiriamas „Tipui“ ir nėra susietas su privalomu A priedo dokumentu.

Dokumentai B25, B27, B28, B29 ir B30 taikytini tik GSM-R DMI. ETCS mašinisto ir įrangos sąsajai taikomas tik dokumentas B34.

Rodyklės Nr.	Nuoroda	Dokumento pavadinimas	Versija	Tipas
B1	EEIG 02S126	RAM requirements (chapter 2 only)	6	2 (28 rodyklė)
B2	EEIG 97S066	Environmental conditions	5	2 (A5 rodyklė)
B3	UNISIG SUBSET-074–1	Methodology for testing FFFIS STM	1.0.0	2 (36 rodyklė)
B4	EEIG 97E267	ODOMETER FFFIS	5	1 (44 rodyklė)
B5	O_2475	ERTMS GSM-R QoS Test Specification	1.0.0	2
B6	UNISIG SUBSET-038	Off-line Key Management FIS	2.1.9	1 (11 rodyklė)
B7	UNISIG SUBSET-074–3	FFFIS STM test specification traceability of test cases with Specific Transmission Module FFFIS	1.0.0	2 (36 rodyklė)
B8	UNISIG SUBSET-074–4	FFFIS STM Test Specification Traceability of testing the packets specified in the FFFIS STM Application Layer	1.0.0	2 (36 rodyklė)
B9	UNISIG SUBSET 076–0	ERTMS/ETCS Class 1, Test plan	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B10	UNISIG SUBSET 076–2	Methodology to prepare features	2.3.0	2 (37 rodyklė)
B11	UNISIG SUBSET 076–3	Methodology of testing	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B12	UNISIG SUBSET 076–4-1	Test sequence generation: Methodology and Rules	1.0.2	2 (37 rodyklė)
B13	UNISIG SUBSET 076–4-2	ERTMS ETCS Class 1 States for Test Sequences	1.0.2	2 (37 rodyklė)
B14	UNISIG SUBSET 076–5-3	On-Board Data Dictionary	2.3.0	2 (37 rodyklė)
B15	UNISIG SUBSET 076–5-4	SRS v.2.2.2 Traceability	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B16	UNISIG SUBSET 076–6-1	UNISIG test data base	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B17	UNISIG SUBSET 076–6-4	Test Cases Coverage	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B18	Išbraukta sąmoningai
B19	UNISIG SUBSET 077	UNISIG Causal Analysis Process	2.2.2	2 (27 rodyklė)
B20	UNISIG SUBSET 078	RBC interface: Failure modes and effects analysis	2.4.0	2 (27 rodyklė)
B21	UNISIG SUBSET 079	MMI: Failure Modes and Effects Analysis	2.2.2	2 (27 rodyklė)
B22	UNISIG SUBSET 080	TIU: Failure Modes and Effects Analysis	2.2.2	2 (27 rodyklė)
B23	UNISIG SUBSET 081	Transmission system: Failure Modes and Effects Analysis	2.3.0	2 (27 rodyklė)
B24	UNISIG SUBSET 088	ETCS Application Levels 1&2 – Safety Analysis	2.3.0	2 (27 rodyklė)
B25	TS50459–1	Railway applications – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 1 – Ergonomic principles of ERTMS/ETCS/GSM-R Information	2005	2 (51 rodyklė)
B26	Išbraukta sąmoningai	Vietoj to taikomas dokumentas B34
B27	TS50459–3	Railway applications – Communication, signalling and processing systems – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 3 – Ergonomic arrangements of ERTMS/GSM-R Information	2005	2 (51 rodyklė)
B28	TS50459–4	Railway applications – Communication, signalling and processing systems – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 4 – Data entry for the ERTMS/ETCS/GSM-R systems	2005	2 (51 rodyklė)
B29	TS50459–5	Railway applications – Communication, signalling and processing systems – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 5 – Symbols	2005	2 (51 rodyklė)
B30	TS50459–6	Railway applications – Communication, signalling and processing systems – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 6 – Audible Information	2005	2 (51 rodyklė)
B31	Atidėta EN50xxx	Railway applications – European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface – part 7 – Specific Transmission Modules		2 (51 rodyklė)
B32	Atidėta	Guideline for references		Nėra
B33	EN 301 515	Global System for Mobile communication (GSM); Requirements for GSM operation in railways	2.1.0	2 (32, 33 rodyklės)
B34	ERA-ERTMS-015560	ERTMS/ETCS Driver Machine Interface	2.3	1 (51 rodyklė)
B35	Atidėta UNISIG SUBSET-069	ERTMS Key Management Conformance Requirements		1 (56 rodyklė)
B36	04E117	ETCS/GSM-R Quality of Service user requirements – Operational Analysis	1	2 (Index 32)
B37	UNISIG SUBSET-093	GSM-R Interfaces – Class 1 requirements	2.3.0	1 (32, 33 rodyklės)
B38	UNISIG SUBSET-107A	Requirements on pre-fitting of ERTMS on-board equipment	1.0.0	2 (57 rodyklė)
B39	UNISIG SUBSET-076–5-1	ERTMS ETCS Class 1 Feature List	2.3.1	2 (37 rodyklė)
B40	UNISIG SUBSET-076–6-7	Test Sequences Evaluation and Validation	1.0.2	2 (37 rodyklė)
B41	UNISIG SUBSET-076–6-8	Generic train data for test Sequences	1.0.1	2 (37 rodyklė)
B42	UNISIG SUBSET-076–6-10	Test Sequence Viewer (TSV)	3.0.8	2 (37 rodyklė)
B43	04E083	Safety Requirements and Requirements to Safety Analysis for Interoperability for the Control-Command and Signalling Sub-System	1.0	1 (47 rodyklė)
B44	04E084	Justification Report for the Safety Requirements and Requirements to Safety Analysis for Interoperability for the Control-Command and Signalling Sub-System	1.0	2 (B43 rodyklė)
B45	ERA/ERTMS/003205	Traceability Of Changes To ETCS FRS	0.1	2 (1 rodyklė)
B46	UNISIG SUBSET-099	RBC-RBC SAFE Communication Interface Test Specifications	1.0.0	1 (62 rodyklė)

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.037.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 37

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. vasario 10d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo ( 1 )	1
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 114/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004 dėl laikotarpio nustatyto Europos maisto saugos tarnybai (EMST) pateikti nuomonę apie peržiūros ataskaitos projektą dėl aktyviųjų medžiagų dėl kurių yra aiškių įrodymų, kad jos nedaro jokio nepageidaujamo poveikio ( 1 )	12
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 115/2010, kuriuo nustatomos aliumogelio naudojimo fluoridui iš natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens šalinti sąlygos ( 1 )	13
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 116/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 teiginių apie maistingumą sąrašas ( 1 )	16
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 117/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 904/2008, nustatantį analizės metodus ir kitas technines sąlygas, kurios būtinos įgyvendinant prekių, kurioms netaikomas Sutarties I priedas, eksporto tvarką	19
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 118/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 900/2008, nustatantį analizės metodus ir kitas technines nuostatas, būtinas importo tvarkai, taikomai tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, įgyvendinti	21
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 119/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) Nr. 1233/2009, kuriuo nustatoma pieno sektoriui skirta specifinė rinkos rėmimo priemonė	26
		2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 120/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	27
		DIREKTYVOS
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/6/ES, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatos dėl gyvsidabrio, laisvojo gosipolio, nitritų ir Mowrah, Bassia, Madhuca ( 1 )	29
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/7/ES, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą magnio fosfidą, išskiriantį fosfiną ( 1 )	33
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/8/ES, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą varfarinnatrį ( 1 )	37
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/9/ES, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, kad į jos I priedą įrašytą aktyviąją medžiagą aliuminio fosfidą, išskiriantį fosfiną, būtų galima naudoti 18-to tipo produktams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede ( 1 )	40
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/10/ES, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą brodifakumą ( 1 )	44
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos direktyva 2010/11/ES, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą varfariną ( 1 )	47
		SPRENDIMAI
		2010/73/ES
	*	2010 m. sausio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Sprendimo 2009/472/EB panaikinimo ir dėl su konsultacijomis su Mauritanijos Islamo Respublika pagal AKR-EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį susijusios tolesnės veiklos	50
		2010/74/ES
	*	2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2005/629/EB, įsteigiantį Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą	52
		2010/75/ES
	*	2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos finansinės paramos valstybėse narėse įgyvendintinai suderintai monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) paplitimo tam tikruose gatavuose maisto produktuose stebėsenos programai (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 592)	55
		2010/76/ES
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas, Čekijai, Vokietijai, Graikijai, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovėnijai suteikti pereinamąjį laikotarpį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo įgyvendinti (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 735)	70
		2010/77/ES
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomas naujas terbutrino, kuris turi būti įvertintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą 10 metų darbo programą, dokumentų pateikimo terminas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 752) ( 1 )	72
		2010/78/ES
	*	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas dėl Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų keitimo	73

	IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
	2010/79/EB
*	2009 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2006/679/EB ir 2006/860/EB dėl transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų posistemių techninių sąveikos specifikacijų (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 7787) ( 1 )	74


	(1) Tekstas svarbus EEE