5.1.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 1/8

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 23 d.

dėl Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės įgaliojimų pratęsimo

(2010/1/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Nusprendusi Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos sprendimų priėmimo proceso metu vadovautis etika, Europos Komisija 1991 m. lapkričio mėn. sukūrė Europos patarėjų grupę dėl etinių biotechnologijų padarinių.

(2)	1997 m. gruodžio 16 d. Komisija nusprendė Europos patarėjų grupę dėl etinių biotechnologijų padarinių pakeisti Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupe, išplečiant jos įgaliojimus visose mokslo ir technologijų taikymo srityse.

(3)	2001 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimu Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės įgaliojimai buvo šiek tiek pakeisti ir pratęsti ketverių metų laikotarpiui (C(2001) 691).

(4)	Dabartiniai Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės įgaliojimai buvo patvirtinti 2005 m. gegužės 11 d. (Komisijos sprendimas 2005/383/EB) (1) ir pratęsti Komisijos sprendimu 2009/757/EB (2).

(5)	Todėl dabar tikslinga grupės įgaliojimus pratęsti penkerių metų laikotarpiui ir paskirti naujus narius, tačiau šis sprendimas neapriboja galimybės naujajai Komisijai persvarstyti įgaliojimų pagrindo.

(6)	Šiuo sprendimu pakeičiamas Sprendimas 2009/757/EB,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija priėmė sprendimą pratęsti Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės įgaliojimus penkerių metų laikotarpiui.

2 straipsnis

Užduotis

Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės užduotis yra patarti Komisijai mokslo etikos ir naujų technologijų klausimais Komisijos prašymu arba pačios Grupės iniciatyva. Parlamentas ir Taryba gali atkreipti Komisijos dėmesį į jų manymu etikos atžvilgiu svarbius klausimus. Norėdama sužinoti grupės nuomonę Komisija nustato jos pateikimo terminą.

3 straipsnis

Sudėtis, kandidatūrų iškėlimas ir paskyrimas

1. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės narius skiria Komisijos pirmininkas.

2. Laikomasi šių taisyklių:

—	Nariai yra skiriami ad personam. Nariai dirba kaip individualūs asmenys ir pataria Komisijai nepriklausomai nuo išorės įtakos. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupė yra nepriklausomas pliuralistinis ir daugiašakis subjektas.

—	Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupę sudaro iki 15 narių.

—	Kiekvienas grupės narys skiriamas penkerių metų kadencijai. Kadencija gali būti pratęsta ne daugiau kaip du kartus.

—	Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės narių kandidatūros yra iškeliamos ir atrenkamos remiantis atviru kvietimu pareikšti susidomėjimą. Kitais kanalais gauti prašymai atrankos metu taip pat apsvarstomi.

—	Narių sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

—	Nariais nepaskirti tinkami kandidatai įtraukiami į rezervo sąrašą.

—	Prie grupės darbo nebegalinčius veiksmingai prisidėti arba atsistatydinusius narius Pirmininkas gali keisti pavaduojančiu nariu iš rezervo sąrašo iki pirminio nario įgaliojimų pabaigos.

4 straipsnis

Veikla

1. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nariai iš savo tarpo kadencijos laikotarpiui išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

2. Grupės darbo programą (taip pat etikos peržiūrą, kurią, pasinaudodama iniciatyvos teise, pasiūlo grupė) tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos Europos politinių patarėjų biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės pirmininku, organizuoja grupės ir jos sekretoriato darbą.

3. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės posėdžiai yra uždari. Ne posėdžių metu grupė gali aptarinėti savo darbą su atitinkamais Komisijos departamentais arba kviesti NVO atstovus ar organizacijas apsikeisti nuomonėmis. Atitinkamos Komisijos tarnybos yra supažindinamos su Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės darbotvarke.

4. Grupės susitikimai vyksta Komisijos būstinėje laikantis Komisijos nustatytos tvarkos ir grafiko. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės susitikimai vyksta mažiausiai 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį ir sudaro apie 12 darbo dienų per metus. Nariai turėtų dalyvauti bent keturiuose susitikimuose per metus.

5. Rengdama nuomones ir neviršydama šiems veiksmams skirtų išteklių ribų grupė:

—	gali kviesti kompetentingus ekspertus konsultacijoms, jei tai yra naudinga ir (arba) būtina grupės veiklai vykdyti,

—	gali inicijuoti tyrimus būtinai mokslinei ir techninei informacijai rinkti,

—	gali sudaryti darbo grupes konkretiems klausimams svarstyti,

—	organizuoja viešas diskusijas, siekiant skatinti dialogą su visuomene ir didinti kiekvienos pateikiamos nuomonės skaidrumą,

—	artimai bendradarbiauja su Komisijos departamentais, susijusiais su grupės nagrinėjamu klausimu,

—	gali užmegzti artimus ryšius su įvairių Europos Sąjungos ir šalių kandidačių etikos organizacijų atstovais.

6. Kiekviena nuomonė skelbiama nedelsiant po jos priėmimo. Jeigu nuomonei nėra pritariama vienbalsiai, kartu pateikiama ir skirtinga nuomonė. Jei vykdant veiklą reikalingas greitesnis atsakymas konkrečiu klausimu, Grupė parengia trumpą pareiškimą ir, jei reikia, atlieka išsamų tyrimą, taip pat užtikrindama, kad būtų laikomasi skaidrumo principo, kaip ir rengiant bet kokią nuomonę. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonėse visada nurodomos pačios šiuolaikiškiausios technologijos, egzistuojančios nuomonės rengimo metu. Prireikus grupė gali nuspręsti nuomones atnaujinti.

7. Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles.

8. Prieš baigiantis grupės kadencijai jos pirmininkas parengia ataskaitą apie Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės veiklą. Ataskaita yra skelbiama.

5 straipsnis

Posėdžių išlaidos

Kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės posėdžiais, Komisija dengia laikydamasi nustatytų taisyklių.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalios naujųjų Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės narių kandidatūrų paskelbimo dieną. Juo pakeičiamas Sprendimas 2009/757/EB.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 17.

(2) OL L 270, 2009 10 15, p. 18.

5.1.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 1/10

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10251)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/2/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 10a straipsnio 13 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (2), numatyta, kad pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų paskirstymo principas – pardavimas aukcione.

(2)

Sąjunga pritaria ambicingam tarptautiniam susitarimui dėl klimato kaitos, kuriuo siekiama temperatūros kilimą pasaulyje apriboti iki 2 °C. Jei kitos išsivysčiusios šalys ir kiti pagrindiniai teršėjai nepasirašys šio tarptautinio susitarimo, trečiosiose šalyse, kuriose pramonės įmonėms nebūtų taikomi panašūs išmetamo anglies dioksido kiekio apribojimai, gali padidėti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis („anglies dioksido nutekėjimas“), o tai pakenktų aplinkosaugos vientisumui ir Sąjungos veiksmai taptų mažiau veiksmingi. Siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus Sąjunga sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonėms turėtų nemokamai suteikti 100 % pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones nustatyto leidimų skaičiaus.

(3)	Iki 2009 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija, remdamasi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytais kriterijais, nustato sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašą (toliau – sektorių ir jų pošakių sąrašas).

(4)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14 dalį Komisija, siekdama nustatyti sektorius arba jų pošakius, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, Sąjungos lygmeniu įvertina atitinkamo sektoriaus ar jo pošakio galimybes pagal suskirstymo lygį perkelti reikalingų leidimų tiesiogines sąnaudas ir dėl įgyvendinus Direktyvą 2003/87/EB padidėjusių elektros energijos kainų susidariusias netiesiogines sąnaudas į produktų kainas taip, kad didelė rinkos dalis neatitektų ne Sąjungoje esantiems įrenginiams, iš kurių išmetama daugiau anglies dioksido. Šie vertinimai grindžiami vidutine anglies dioksido kaina, nurodyta Komisijos poveikio vertinime, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu, ir kiekvieno sektoriaus arba jo pošakio prekybos, gamybos ir pridėtinės vertės paskutinių trejų metų duomenimis, jei tokių duomenų yra.

(5)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriui ar jo pošakiui būdinga tuo atveju, jei dėl įgyvendinant šias direktyvą susidarančių tiesioginių ir netiesioginių papildomų sąnaudų sumos labai (ne mažiau kaip 5 %) padidėtų gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos kaip bendrosios pridėtinės vertės dalis, o prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumas, apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Bendrijos rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), yra didesnis kaip 10 %. Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriui ar jo pošakiui taip pat būdinga tuo atveju, jei dėl įgyvendinant šią direktyvą susidarančių tiesioginių ir netiesioginių papildomų sąnaudų labai (mažiausiai 30 %) padidėtų gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos kaip bendrosios pridėtinės vertės dalis, arba jei prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumas, apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Sąjungos rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), yra didesnis kaip 30 %.

(6)

Norint nustatyti sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašą, anglies dioksido nutekėjimo riziką reikėtų vertinti pradedant 3 skaitmenų kodų lygmeniu (NACE-3 lygmeniu) arba, prireikus ir jei turima atitinkamų duomenų, 4 skaitmenų kodų lygmeniu (NACE-4 lygmeniu). Sektorius ir jų pošakius į sektorių ir jų pošakių sąrašą reikėtų įtraukti naudojantis tiksliausiais NACE aprašymais. Kai kurie sektoriai, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, NACE-4 lygmenyje buvo išskaidyti, ir įvertinti kai kurie atitinkami pošakiai, kuriems dėl tam tikrų savybių būdingas visiškai kitoks poveikis nei visuose kituose sektoriaus pošakiuose.

(7)

Nuo 2008 m. gruodžio mėn. iš valstybių narių, Eurostato, viešųjų ir komercinių šaltinių, taip pat pramonės asociacijų buvo renkama informacija, būtina priimti sprendimui remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytais kriterijais. Patikrinta informacija, kuri gauta ne iš valstybių narių ar kitų oficialių šaltinių. Naudotasi ir Eurostato apdorotais konfidencialiais duomenimis

(8)

„Bendrijos nepriklausomame sandorių žurnale“ (BNSŽ) pateikiami duomenys laikomi tiksliausiais, patikimiausiais ir skaidriausiais sektoriuose, kuriuose vykdoma veikla nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede prieš tą direktyvą iš dalies pakeičiant Direktyva 2009/29/EB, išmetamo CO2 kiekio įverčiais, todėl šie duomenys yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis apskaičiuotos tiesioginės tiems sektoriams skirtų leidimų sąnaudos.

(9)

Duomenys apie vykdant naujų sričių veiklą proceso metu išsiskiriančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įtrauktas į Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/29/EB, I priedą, tam tikruose sektoriuose, kuriuose yra daug mažų įrenginių arba įrenginių, kuriems 2005–2007 m. ir 2008–2012 m. buvo netaikoma prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, arba įrenginių, apie kuriuos BNSŽ nebuvo pateikta duomenų, arba iš kurių išmetamų teršalų nebuvo įmanoma suskirstyti NACE-4 lygmeniu, buvo gauti iš valstybių narių ir atitinkamų metų Sąjungos šiltnamio dujų inventoriaus. Eurostatas neturi suvartojamos elektros energijos kiekio vertinimo duomenų, kuriais remiantis apskaičiuojamos netiesioginės dėl padidėjusių elektros energijos kainų susidarančios sąnaudos, todėl patikimiausiais turimais duomenimis gali būti laikomi tiesiogiai iš valstybių narių gauti duomenys. Bendrajai pridėtinei vertei nustatyti naudotasi Eurostato verslo struktūros statistiniais duomenimis, kurie laikomi tiksliausiu šaltiniu. Duomenys apie valstybių narių tarpusavio prekybą ir jų prekybą su trečiosiomis šalimis, kuriuos Eurostatas pateikė Comext duomenų bazėje, laikomi patikimiausiais duomenimis apie bendrąsias eksporto į trečiąsias šalis bei importo iš tų šalių vertes ir apie bendrą metinę apyvartą Sąjungoje.

(10)

Atliekant vertinimus remtasi vidutine anglies dioksido kaina, nurodyta Komisijos poveikio vertinime, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu (3). Pagal tinkamiausią scenarijų anglies dioksido kaina, įskaitant pagal Bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros mechanizmą suteikiamus kreditus, yra 30 EUR už toną CO2 ekvivalento.

(11)

Norint apskaičiuoti įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB susidarančias tiesiogines papildomas sąnaudas būtina atsižvelgti į leidimų, kuriuos privalėtų pirkti sektoriaus, jei jam nebūtų būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonės, skaičių. Tos direktyvos 10a straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad nemokamų leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto remiantis 10a straipsnio 1 dalimi, o siekiant, kad 2027 m. nemokamų leidimų visai nebūtų skiriama, jų skaičius mažinamas kiekvienais metais vienodomis dalimis, taigi 2020 m. suteikiama 30 % nemokamų leidimų. Nustatant 10a straipsnio 1 dalyje nurodytus santykinius taršos rodiklius pirmiausia taikytos 10 % sektoriaus arba jo pošakio įrenginių, iš kurių išmetama mažiausiai teršalų, Sąjungoje 2007–2008 m. vidutinės eksploatavimo charakteristikos ir atsižvelgta į veiksmingiausius metodus, pakaitalus bei alternatyvius gamybos procesus.

(12)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį nustatytini santykiniai taršos rodikliai turi būti priimti tik iki 2010 m. pabaigos. Todėl į pagal tuos rodiklius įvertintas tiesiogines sąnaudas galės būti atsižvelgta tik persvarstant sektorių ir jų pošakių sąrašą. Todėl siekiant nustatyti sektorių ir jų pošakių sąrašą būtina įvertinti, kiek reikės skirti nemokamų leidimų. Šis vertinimas Sąjungos lygmeniu turi būti atliktas 2013 ir 2014 metams. Geriausias įvertis šiam sprendimui įgyvendinti, išreiškiantis griežtus santykinių taršos rodiklių reikalavimus, pritaikius linijinį mažinimo koeficientą – 75 % leidimų, kuriuos sektorių, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonės turės nupirkti 2013 ir 2014 m.

(13)

Netiesioginių sąnaudų vertinimas atliktas remiantis Sąjungos vidutiniu gaminant elektros energiją išmetamų teršalų koeficientu (0,465 tonos CO2 vienai MWh pagal modeliu grindžiamą 2008 m. ES klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos politikos priemonių paketą (4), ir juo naudotasi atliekant Komisijos poveikio vertinimą, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu. Vidutinę Sąjungos vertę naudoti tikslinga todėl, kad ji atitinka reikalavimą atlikti vertinimą Sąjungos lygmeniu ir ja išreiškiamas faktinis su elektros energijos gamyba Sąjungoje susijusių išmetamų teršalų kiekis.

(14)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad sąrašas gali būti papildomas atlikus kokybinį vertinimą, jei yra atitinkamų duomenų, atsižvelgiant į tai, kiek būtų galima sumažinti atskirų iš atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba jų suvartojamos elektros energijos kiekį, prireikus atsižvelgiant į gamybos sąnaudų padidėjimą, kurį gali lemti susijusios investicijos, pavyzdžiui, taikant veiksmingiausius metodus; dabartines ir planuojamas rinkos savybes, įskaitant atvejus, kai prekybos intensyvumo ar tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų padidėjimo rodikliai priartėja prie vienos iš ribų; pelno maržas, kaip galimą sprendimų dėl ilgalaikių investicijų ir (arba) vietos pakeitimo rodiklį.

(15)

Remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatytais kiekybiniais kriterijais buvo atliktas kai kurių sektorių ir jų pošakių, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kokybinis vertinimas. Kokybinis vertinimas daugiausiai taikytas sektoriams, apie kuriuos nebuvo gauta pakankamai duomenų atliekant kiekybinį vertinimą, sektoriams, kurie laikomi tarpiniais arba apie kuriuos nėra statistinių duomenų ar tie duomenys prastos kokybės, taip pat sektoriams, kurių kokybinę analizę prašė atlikti valstybės narės arba pramonės atstovai, remdamiesi patikimais argumentais ir pagrįstais prašymais. Remiantis tuo vertinimu kai kurie įvertinti sektoriai turėtų būti laikomi sektoriais, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Papildomi į sąrašą įtraukti sektoriai ir jų pošakiai atskirai nurodyti šio sprendimo priedo trečiame skirsnyje.

(16)

Kiti sektoriai ir jų pošakiai, pavyzdžiui, degto molio plytų ir stogo čerpių gamyba, kurie dėl laiko stokos šiuo atveju nebuvo išsamiai išnagrinėti arba apie kuriuos turima mažai duomenų ir tų duomenų kokybė nepakankama, bus kuo greičiau iš naujo įvertinti pagal Direktyvos 10a straipsnio 13 dalį ir – priklausomai nuo analizės rezultatų – įtraukti į šį sąrašą.

(17)

Kokybinis sektoriaus „Tekstilės apdaila“ (NACE kodas 1730) vertinimas atliktas visų pirma todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, ir kad visuose kituose tekstilės sektoriuose prekyba yra labai intensyvi. Atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad didėja tarptautinis konkurencinis spaudimas, pastaraisiais metais labai sumažėjo gamyba Sąjungoje ir kad vertintiems metams būdingos neigiamos arba labai mažos pelno maržos, o tai riboja įrenginių investicinį pajėgumą ir galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(18)

Atliktas kokybinis sektoriaus „Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksninės medienos, daugiasluoksnių plokščių, smulkinių, medienos plaušų plokščių bei kitų skydų ir plokščių gamyba“ (NACE kodas 2020) vertinimas. Vertinimo rezultatai rodo, kad galimybės sumažinti išmetamų teršalų kiekį labai nedidinant kainų yra ribotos, kad rinkos ypatumai, pvz., didelis kainų jautrumas ir tai, kad vis daugiau importuojama iš šalių, kuriose mažos gamybos sąnaudos, kelia sunkumų, ir kad papildomos sąnaudos, susidarančios įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB, turi didelės įtakos pelno maržoms, o tai riboja įrenginių investicinį pajėgumą ir galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(19)

Atliktas kokybinis sektoriaus „Pirminių plastikų gamyba“ (NACE kodas 2416) vertinimas. Su dabartinėmis rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad šis sektorius glaudžiai susijęs su kitomis chemijos pramonės šakomis, kurioms būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika; nustatytos pasaulinės rinkos kainos stabdo vienašalį kainų kilimą, o dėl nesąžiningos komercinės tam tikrų trečiųjų šalių gamintojų veiklos iškraipoma pasaulio arba Sąjungos rinka. Su numatomomis rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad nors jau dabar šio sektoriaus prekybos intensyvumas beveik siekia ribinę 30 % vertę, sektoriuje daug daugiau importuojama ir taip tęsis toliau daugiausiai dėl didelių naujų investicijų Artimuosiuose Rytuose. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(20)

Kokybinis sektoriaus „Geležies liejinių gamyba“ (NACE kodas 2751) vertinimas visų pirma atliktas todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, nes pagrindiniai liejimo produktai Eurostato Comext duomenų bazėje priskirti skirtingoms grupėms. Vertinimo rezultatai rodo, kad išmetamų teršalų mažinimo galimybės ribotos, nes iš dalies neįmanoma išvengti proceso metu išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir kad pajėgumas investuoti į išmetamų teršalų mažinimo technologijas yra ribotas dėl didelės papildomų sąnaudų, susidarančių įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB, įtakos pelno maržoms. Su rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad rinkos koncentracija nedidelė, nors ji didelė klientų sektoriuose. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog sektorius dėl papildomų sąnaudų patirs sunkumų. Iš kitų šaltinių gauti duomenys taip pat rodo, kad liejimo produktais vis daugiau prekiaujama tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(21)

Kokybinis sektoriaus „Lengvųjų metalų liejinių gamyba“ (NACE kodas 2753) vertinimas visų pirma atliktas todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, nes pagrindiniai liejimo produktai Eurostato Comext duomenų bazėje priskirti skirtingoms grupėms. Su rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad rinkos koncentracija nedidelė ir kad sektorius labai priklauso nuo paklausos viename sutelktame klientų sektoriuje. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog sektorius dėl papildomų sąnaudų patirs sunkumų. Be to, vertintais metais sektorius patyrė nuostolių arba maržos buvo labai nedidelės; tai neigiamai veikia pajėgumą investuoti į išmetamų teršalų mažinimo technologijas, o papildomos sąnaudos šį pajėgumą gali dar sumažinti. Iš kitų šaltinių gauti duomenys taip pat rodo, kad liejimo produktais vis daugiau prekiaujama tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(22)

Nustatant sektorių ir jų pošakių sąrašą reikėtų atsižvelgti, jei yra atitinkamų duomenų, į tai, kiek trečiosios šalys, kurioms tenka didelė sektoriaus arba jo pošakio, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pasaulinės produkcijos dalis, tvirtai įsipareigoja per tą patį laikotarpį ir panašiu mastu, kaip ir Sąjungoje, sumažinti iš tiems sektoriams ar jų pošakiams priklausančių įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kiek tose valstybėse esančių įrenginių veiksmingumas išmetamo anglies dioksido atžvilgiu yra panašus į Sąjungoje esančių įrenginių veiksmingumą. Šiame etape tokius įsipareigojimus prisiėmė tik Norvegija, Islandija ir Šveicarija, tačiau joms visoms tenkanti sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pasaulinės produkcijos dalis nėra tokia didelė. Dėl to, kad neįmanoma palyginti statistinių apibrėžčių ir bendrai trūksta pasaulinių duomenų reikiamu suskirstymo lygmeniu ir išsamių duomenų apie sektorius, nėra tinkamų duomenų, kurie būtini išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo veiksmingumui vertinti. Todėl Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 18 dalyje nustatyti kriterijai neturėjo įtakos nustatant sektorių ir jų pošakių sąrašą.

(23)

Vertinimas, kuriuo remiantis sudarytas sektorių ir jų pošakių sąrašas, apima visus NACE kodus nuo 1010 iki 3720 imtinai, taigi apima kasybos, karjerų eksploatavimo ir gamybos sektorius. Tam tikrų kitų pramonės sektorių, kuriems nepriskirti šie NACE kodai, tačiau kurių stacionariems įrenginiams gali būti taikomos ES ŠESD ILPS nuostatos dėl anglies dioksido nutekėjimo, analizę Komisija atliks 2010 m. Bet kuris toks pramonės sektorius, atitinkantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytus kriterijus, bus įtrauktas į sąrašą atliekant metinį sąrašo atnaujinimą.

(24)	Šis sąrašas skirtas 2013–2014 m., priklausomai nuo tarptautinių derybų rezultatų.

(25)	Dėl sektorių ir jų pošakių sąrašo konsultuotasi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant valstybes nares, pramonės asociacijas, aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas ir mokslininkus, o informacija apie šį procesą paskelbta Komisijos svetainėje (5).

(26)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede išvardyti sektoriai ar jų pošakiai, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

Tam tikrų pramonės sektorių, kuriems nepriskirti NACE kodai nuo 1010 iki 3720 (imtinai) ir kurie nebuvo įvertinti, tačiau kuriems gali būti taikomos ES ŠESD ILPS nuostatos dėl anglies dioksido nutekėjimo, analizę Komisija atliks 2010 m. Bet kuris toks pramonės sektorius, atitinkantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytus kriterijus, bus įtrauktas į sąrašą atliekant metinį sąrašo atnaujinimą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 24 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

(3) http://ec.europa.eu/energy/climate_actions/doc/2008_res_ia_en.pdf

(4) P. Capros et al., Model-based Analysis of the 2008 ES Policy Package on Climate Change and Renewables, Primes Model – E3MLab/NTUA, June 2008:

http://ec.europa.eu/environment/climat/pdf/climat_action/analysis.pdf

(5) http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/carbon_en.htm

PRIEDAS

Sektoriai ir jų pošakiai, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalį

1. NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI

1.1. REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 IR 16 DALYSE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS

NACE kodas	Aprašymas
1010	Juodųjų akmens anglių (antracito) kasyba ir aglomeravimas
1430	Mineralinių iškasenų chemijos pramonei ir trąšoms gaminti kasyba
1597	Salyklo gamyba
1711	Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas
1810	Odinių drabužių siuvimas
2310	Koksavimo krosnių produktų gamyba
2413	Kitų pagrindinių neorganinių chemikalų gamyba
2414	Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba
2415	Trąšų ir azoto junginių gamyba
2417	Pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
2710	Tomo ketaus ir plieno bei ferolydinių gamyba
2731	Šaltasis tempimas
2742	Aliuminio gamyba
2744	Vario gamyba
2745	Kitų spalvotųjų metalų gamyba
2931	Žemės ūkio traktorių gamyba

1.2. REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 DALYJE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS

NACE kodas	Aprašymas
1562	Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba
1583	Cukraus gamyba
1595	Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba
1592	Etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų
2112	Popieriaus ir kartono gamyba
2320	Rafinuotų naftos produktų gamyba
2611	Lakštinio stiklo gamyba
2613	Tuščiavidurio stiklo gamyba
2630	Keraminių apdailos ir šaligatvio plytelių gamyba
2721	Ketaus vamzdžių gamyba
2743	Švino, cinko ir alavo gamyba

1.3. REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 16 DALIES a PUNKTE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS

NACE kodas	Aprašymas
2651	Cemento gamyba
2652	Kalkių gamyba

1.4. REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 16 DALIES b PUNKTE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS

NACE kodas	Aprašymas
1110	Nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba
1310	Geležies rūdų kasyba
1320	Spalvotųjų metalų rūdų, išskyrus urano ir torio rūdas, kasyba
1411	Dekoratyvinio ir statybinio akmens karjerų eksploatavimas
1422	Molio ir kaolino kasyba
1450	Kita, niekur kitur nepriskirta, kasyba ir karjerų eksploatavimas
1520	Žuvų ir žuvų produktų paruošimas, perdirbimas ir konservavimas
1541	Nevalyto aliejaus ir riebalų gamyba
1591	Distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba
1593	Vyno gamyba
1712	Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas
1713	Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas
1714	Linų pluoštų paruošimas ir verpimas
1715	Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas bei sintetinių ar dirbtinių gijų verpalų sukimas ir tekstūravimas
1716	Siuvimo siūlų gamyba
1717	Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas
1721	Medvilninių audinių audimas
1722	Vilnonių audinių audimas
1723	Šukuotinės vilnos audinių audimas
1724	Šilkinių audinių audimas
1725	Kitų audinių audimas
1740	Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba
1751	Kilimų ir kilimėlių gamyba
1752	Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba
1753	Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba
1754	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba
1760	Megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba
1771	Pėdkelnių, triko, kojinių ir kitų panašių megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbinių gamyba
1772	Megztų (trikotažinių) ir nertų megztinių, susagstomų megztinių bei panašių gaminių bei dirbinių gamyba
1821	Darbinių drabužių siuvimas
1822	Kitų viršutinių drabužių siuvimas
1823	Apatinių drabužių siuvimas
1824	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba
1830	Kailių išdirbimas ir dažymas; kailinių dirbinių ir gaminių gamyba
1910	Odų rauginimas ir išdirbimas
1920	Lagaminų, rankinių ir panašių reikmenų, balno reikmenų ir pakinktų gamyba
1930	Avalynės gamyba
2010	Medienos pjaustymas ir obliavimas; medienos įmirkymas
2052	Dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
2111	Plaušienos gamyba
2124	Sienų apmušalų (tapetų) gamyba
2215	Kita leidyba
2330	Branduolinio kuro perdirbimas
2412	Dažiklių ir pigmentų gamyba
2420	Pesticidų ir kitų agrocheminių medžiagų gamyba
2441	Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba
2442	Farmacinių preparatų gamyba
2452	Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba
2463	Eterinio aliejaus gamyba
2464	Cheminių fotografinių medžiagų gamyba
2465	Parengtų naudoti, bet neįrašytų laikmenų gamyba
2466	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba
2470	Cheminių pluoštų gamyba
2511	Guminių padangų ir kamerų gamyba
2615	Kito stiklo, įskaitant skirto techninėms reikmėms, gamyba ir apdorojimas
2621	Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba
2622	Keraminių santechnikos gaminių ir dirbinių gamyba
2623	Keraminių izoliatorių ir keraminių izoliacinių detalių gamyba
2624	Kitų techninės paskirties keraminių gaminių ir dirbinių gamyba
2625	Kitų keraminių gaminių ir dirbinių gamyba
2626	Ugniai atsparių keraminių gaminių gamyba
2681	Abrazyvinių gaminių gamyba
2722	Plieno vamzdžių gamyba
2741	Tauriųjų metalų gamyba
2861	Peilių, šakučių ir kitų įrankių gamyba
2862	Įrankių gamyba
2874	Tvirtinimo detalių, sriegimo mašinų gaminių, grandinių ir spyruoklių gamyba
2875	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba
2911	Variklių ir turbinų, išskyrus orlaivių, transporto priemonių ir motociklų variklius, gamyba
2912	Siurblių ir kompresorių gamyba
2913	Čiaupų ir sklendžių gamyba
2914	Guolių, krumpliaračių, krumplinių pavarų ir varomųjų elementų gamyba
2921	Krosnių ir krosnių degiklių gamyba
2923	Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba
2924	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų gamyba
2932	Kitų žemės ir miškų ūkio mašinų gamyba
2941	Nešiojamųjų variklinių įrankių ir aparatų gamyba
2942	Kitų metalo apdirbimo staklių gamyba
2943	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, staklių gamyba
2951	Metalurgijos mašinų gamyba
2952	Kasybos, karjerų eksploatavimo ir statybos mašinų gamyba
2953	Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų gamyba
2954	Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba
2955	Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba
2956	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, specialiosios paskirties mašinų gamyba
2960	Ginklų ir šaudmenų gamyba
2971	Buitinių elektrinių aparatų arba prietaisų gamyba
3001	Įstaigos įrangos gamyba
3002	Kompiuterių ir kitos informacijos apdorojimo įrangos gamyba
3110	Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba
3120	Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba
3130	Izoliuotųjų laidų ir kabelių gamyba
3140	Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba
3150	Apšvietimo įrangos ir elektros lempų gamyba
3162	Kitos, niekur kitur nepriskirtos, elektrinės įrangos gamyba
3210	Elektroninių lempų ir vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų gamyba
3220	Televizijos ir radijo siųstuvų, laidinės telefonijos ir telegrafijos aparatūros gamyba
3230	Televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ar atkūrimo aparatūros bei su ja susijusių reikmenų gamyba
3310	Medicinos ir chirurgijos įrangos bei ortopedijos aparatų gamyba
3320	Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitos paskirties, išskyrus technologinių procesų valdymo įrangą, prietaisų arba aparatų gamyba
3340	Optinių įtaisų ir fotografijos įrangos gamyba
3350	Įvairių tipų laikrodžių gamyba
3511	Laivų statyba ir remontas
3512	Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statyba bei remontas
3530	Orlaivių ir erdvėlaivių gamyba
3541	Motociklų gamyba
3542	Dviračių gamyba
3543	Invalidų vežimėlių gamyba
3550	Kitos, niekur kitur nepriskirtos, transporto įrangos gamyba
3621	Monetų kalimas
3622	Kitų, niekur kitur nepriskirtų, papuošalų, juvelyrinių ir panašių gaminių bei dirbinių gamyba
3630	Muzikos instrumentų gamyba
3640	Sporto reikmenų gamyba
3650	Žaidimų ir žaislų gamyba
3661	Dirbtinės bižuterijos gamyba
3662	Šluotų ir šepečių gamyba
3663	Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

2. KITO NEI NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 IR 16 DALYSE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS

Prodcom kodas	Aprašymas
15331427	Koncentruotos pomidorų tyrės ir pastos
155120	Pienas ir grietinėlė, kurių būvis kietas
155153	Kazeinas
155154	Laktozė ir laktozės sirupas
15891333	Džiovintos kepimo mielės
24111150	Vandenilis (įskaitant vandenilio gamybą su sintetinėmis dujomis)
24111160	Azotas
24111170	Deguonis
243021	Paruošti pigmentai, paruošti drumstikliai ir paruošti dažai, stiklėjantys emaliai ir glazūros, angobai (šlikeriai), skysti blizgikliai ir panašūs preparatai, stiklo fritas
24621030	Želatina ir jos dariniai (išskyrus kazeino ir kaulų klijus)
261411	Gijos, pusverpaliai, verpalai ir kapotos sruogos iš stiklo pluoštų
26821400	Dirbtinis grafitas, koloidinis arba pusiau koloidinis grafitas ir preparatai
26821620	Akytasis vermikulitas, keramzitas, termozitas (šlako pemza) ir panašios pūstosios mineralinės medžiagos bei jų mišiniai

3. NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 17 DALYJE NUSTATYTAIS KOKYBINIAIS KRITERIJAIS

NACE kodas	Aprašymas
1730	Tekstilės apdaila
2020	Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksninės medienos, daugiasluoksnių plokščių, smulkinių, medienos plaušų plokščių bei kitų skydų ir plokščių gamyba
2416	Pirminių plastikų gamyba
2751	Geležies liejinių gamyba
2753	Lengvųjų metalų liejinių gamyba

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.001.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 1

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. sausio 5d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2010 m. sausio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2010 m. sausio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais	3
		2010 m. sausio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 3/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1290/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2010 m. sausio 1 d.	5
		SPRENDIMAI
		2010/1/ES
	*	2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas dėl Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės įgaliojimų pratęsimo	8
		2010/2/ES
	*	2009 m. gruodžio 24 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10251) ( 1 )	10

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	45,8
	TN	99,9
	TR	86,1
	ZZ	77,3
0707 00 05	EG	196,3
	MA	80,6
	TR	133,3
	ZZ	136,7
0709 90 70	MA	31,0
	TR	98,5
	ZZ	64,8
0805 10 20	EG	57,9
	MA	55,7
	TR	55,5
	ZZ	56,4
0805 20 10	MA	74,9
0805 20 10	ZZ	74,9
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	53,3
	IL	67,2
	TR	76,3
	US	75,0
	ZZ	68,0
0805 50 10	TR	75,6
0805 50 10	ZZ	75,6
0808 10 80	CA	101,1
	CN	97,4
	US	95,5
	ZZ	98,0
0808 20 50	US	103,1
0808 20 50	ZZ	103,1

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	42,90	0,00
1701 11 90 (1)	42,90	2,03
1701 12 10 (1)	42,90	0,00
1701 12 90 (1)	42,90	1,74
1701 91 00 (2)	49,28	2,69
1701 99 10 (2)	49,28	0,00
1701 99 90 (2)	49,28	0,00
1702 90 95 (3)	0,49	0,22

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	2,44
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	38,56
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	18,00
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	18,00
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	38,56


	(1) Tekstas svarbus EEE