ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.342.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 342

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. gruodžio 22d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB

1

 

*

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus ( 1 )

46

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių ( 1 )

59

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

22.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1221/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad vienas iš Bendrijos uždavinių yra skatinti tvarų augimą visoje Bendrijoje.

(2)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), nurodyta, kad bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių su įmonėmis stiprinimas yra strateginis metodas siekiant aplinkosaugos tikslų. Esminė šio metodo dalis – savanoriški įsipareigojimai. Todėl reikia skatinti organizacijas taikyti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis organizacijos būtų skatinamos skelbti išsamias ir nepriklausomų ekspertų patikrintas veiksmingumo aplinkosauginiu arba tvaraus vystymosi požiūriu ataskaitas.

(3)

2007 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikate dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros pripažįstama, kad reikia tobulinti pramonės įmonėms skirtų neprivalomų priemonių veikimą ir kad tų priemonių taikymo galimybės yra didelės, tačiau nevisiškai išnaudojamos. Jame Komisija raginama peržiūrėti priemones, kad galėtų skatinti jų taikymą ir sumažinti administracinę jų valdymo naštą.

(4)

2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikate dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano pripažįstama, kad EMAS padeda organizacijoms optimizuoti jų gamybos procesą, sumažindama poveikį aplinkai ir geriau panaudodama išteklius.

(5)

Kad Bendrijos lygmeniu parengtos aplinkosaugos srities teisėkūros priemonės būtų tarpusavyje labiau suderintos, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip į registraciją EMAS būtų galima atsižvelgti rengiant teisės aktus ar naudoti ją kaip priemonę jų vykdymui užtikrinti. Siekdamos padidinti EMAS patrauklumą organizacijoms, jos taip pat turėtų atsižvelgti į EMAS, įgyvendindamos viešųjų pirkimų politiką ir, prireikus, nurodyti EMAS arba atitinkamą aplinkosaugos vadybos sistemą kaip darbų ir paslaugų teikimo sutarčių sudarymo sąlygą.

(6)

2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (5) 15 straipsnyje numatyta, kad, remdamasi taikant EMAS sukaupta patirtimi, Komisija turi ją peržiūrėti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.

(7)

Aplinkosaugos vadybos sistemų, įskaitant EMAS, taikymas kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 761/2001 parodė jų veiksmingumą skatinant didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą. Tačiau siekiant, kad pagerėjusi aplinkos apsauga turėtų didesnį bendrą poveikį, reikia didinti sistemoje dalyvaujančių organizacijų skaičių. Šiuo tikslu įgyvendinant tą reglamentą įgytą patirtį reikėtų panaudoti didinant EMAS galimybes padidinti bendrą organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą.

(8)

Organizacijos turėtų būti skatinamos savanoriškai taikyti EMAS ir gali gauti papildomos naudos teisės aktais numatytos kontrolės, lėšų taupymo ir viešojo įvaizdžio požiūriu, jei jos gebėtų įrodyti, kad pasiekė didesnį aplinkosauginį veiksmingumą.

(9)

Taikyti EMAS turėtų būti galima visoms Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių organizacijoms, kurių veikla daro poveikį aplinkai. EMAS turėtų suteikti toms organizacijoms priemones valdyti tą poveikį ir didinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą.

(10)

Organizacijos, visų pirma mažos, turėtų būti skatinamos taikyti EMAS. Sistemos taikymas turėtų būti skatinamas palengvinant prieigą prie informacijos, esamų paramos lėšų bei viešųjų institucijų ir parengiant techninės pagalbos priemones arba skatinant jomis naudotis.

(11)

Organizacijoms, taikančioms kitas aplinkosaugos vadybos sistemas ir norinčioms pradėti taikyti EMAS, turėtų būti sudarytos sąlygos tai padaryti kuo paprasčiau. Reikėtų apsvarstyti sąsajas su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis.

(12)

Turėtų būti sudarytos sąlygos organizacijoms, kurių vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių, iš karto užregistruoti visas tas vietas arba kai kurias iš jų.

(13)

Siekiant padidinti EMAS patikimumą ir visų pirma padėti valstybėms narėms sumažinti registruotų organizacijų administracinę naštą panaikinant arba sumažinant reglamentavimą, reikėtų sustiprinti organizacijos atitikties visiems su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams nustatymo mechanizmą.

(14)

Taikant EMAS reikėtų įtraukti organizacijos darbuotojus ir darbininkus, nes tai didina pasitenkinimą darbu ir praturtina aplinkosaugos žiniomis, kurias galima skleisti darbo aplinkoje ir už jos ribų.

(15)

EMAS logotipas turėtų būti patraukli organizacijų komunikacijos ir rinkodaros priemonė, kuria pirkėjai ir kiti suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie EMAS. Reikėtų supaprastinti EMAS logotipo naudojimo taisykles naudojant vieną bendrą logotipą, taip pat reikėtų panaikinti esamus apribojimus, išskyrus tuos, kurie susiję su produktu ir pakuote. Logotipas neturėtų būti painiojamas su ekologiškų produktų etiketėmis.

(16)

Registracijos EMAS išlaidos ir rinkliavos turėtų būti pagrįstos ir proporcingos organizacijos dydžiui ir darbui, kurį turi atlikti kompetentingos įstaigos. Nepažeidžiant Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių, reikėtų apsvarstyti galimybę mažas organizacijas atleisti nuo rinkliavų arba sumažinti jų dydį.

(17)

Organizacijos turėtų rengti ir periodiškai viešai skelbti aplinkosaugos ataskaitas, kuriose visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų teikiama informacija apie jų atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams ir jų aplinkosauginį veiksmingumą.

(18)

Siekiant užtikrinti informacijos tinkamumą ir galimybę ją lyginti, organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos turėtų būti rengiamos remiantis bendrais ir konkretiems sektoriams būdingais pagrindinių aplinkosaugos sričių veiksmingumo rodikliais procesų ir produktų lygmeniu, taikant tinkamus atskaitos rodiklius ir klasifikacijas. Tai turėtų padėti organizacijoms palyginti savo aplinkosauginį veiksmingumą tiek skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, tiek su kitų organizacijų aplinkosauginiu veiksmingumu.

(19)

Valstybėms narėms keičiantis informacija ir bendradarbiaujant, reikėtų parengti informacinius dokumentus, kuriuose būtų pateikta konkrečių sektorių geriausia aplinkosaugos vadybos patirtis ir aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai. Tie dokumentai turėtų padėti organizacijoms skirti didesnį dėmesį svarbiausiems konkretaus sektoriaus aplinkosaugos aspektams.

(20)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6), numatomas akreditavimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir nustatoma bendra akreditavimo sistema. Šis reglamentas turėtų reikiamu mastu papildyti tas taisykles, kartu atsižvelgiant į EMAS būdingus bruožus, pavyzdžiui, į būtinybę užtikrinti didelį patikimumo lygį suinteresuotųjų subjektų, ypač valstybių narių, atžvilgiu, o atitinkamais atvejais turėtų nustatyti konkretesnes taisykles. EMAS nuostatomis turėtų būti užtikrinta ir nuolat gerinama aplinkosaugos vertintojų kompetencija, numatant nepriklausomą ir nešališką akreditavimo arba licencijavimo sistemą, mokymą, tinkamą jų veiklos priežiūrą ir taip užtikrinant EMAS taikančių organizacijų skaidrumą ir patikimumą.

(21)

Tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia nenaudoti EMAS akreditacijos, turėtų būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalis.

(22)

Valstybės narės ir Komisija turėtų vykdyti propagavimo ir paramos veiklą.

(23)

Nepažeisdamos Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių valstybės narės turėtų skatinti registruotas organizacijas, pavyzdžiui, suteikti galimybes gauti finansavimą ar mokesčių nuolaidų pagal pramonės aplinkosauginio veiksmingumo skatinimo sistemas, jei jos geba įrodyti, kad pasiekė didesnį aplinkosauginį veiksmingumą.

(24)

Valstybės narės ir Komisija turėtų parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti organizacijas, ypač mažas, aktyviau taikyti EMAS.

(25)

Siekdama užtikrinti suderintą šio reglamento taikymą, Komisija pagal prioritetų programą turėtų parengti konkretiems sektoriams skirtus informacinius srities, kurioje taikomas šis reglamentas, dokumentus.

(26)

Prireikus šis reglamentas turėtų būti peržiūrimas per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo, atsižvelgiant į sukauptą patirtį.

(27)

Šis reglamentas pakeičia Reglamentą (EB) Nr. 761/2001, kuris turėtų būti panaikintas.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kad į šį reglamentą įtrauktos naudingos 2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos rekomendacijos 2001/680/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo gairių (7) ir 2003 m. liepos 10 d. Komisijos rekomendacijos 2003/532/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) nuostatų, susijusių su aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių atranka ir naudojimu, įgyvendinimo gairių (8) nuostatos, tais aktais nebeturėtų būti remiamasi, nes jie pakeičiami šiuo reglamentu.

(29)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti bendrą patikimą sistemą ir išvengti skirtingų nacionalinių sistemų kūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi atsižvelgiant į jo mastą ir poveikį tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(31)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai numatyti kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimo tvarką, rengti konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis atitinkančiomis atitinkamus šio reglamento reikalavimus ir iš dalies keisti I–VIII priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(32)

Reikia laiko užtikrinti, kad būtų sukurtas pagrindas šiam reglamentui tinkamai veikti, todėl valstybėms narėms turėtų būti nustatytas 12 mėnesių laikotarpis nuo šio reglamento įsigaliojimo datos tvarkai, kurios laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos, pakeisti pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas. Per tą 12 mėnesių laikotarpį akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos turėtų turėti teisę ir toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 nustatytą tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Įsteigiama Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (toliau – EMAS), kurią savanoriškai gali taikyti Bendrijoje arba už jos ribų esančios organizacijos.

EMAS, kuri yra svarbi tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano priemonė, tikslas – skatinti nuolat didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą organizacijoms diegiant ir įgyvendinant aplinkosaugos vadybos sistemas, atliekant sisteminį, objektyvų ir periodišką tokių sistemų veiksmingumo vertinimą, teikiant informaciją apie aplinkosauginį veiksmingumą, atvirai bendraujant su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, organizacijų darbuotojams aktyviai dalyvaujant ir rengiant tinkamą mokymą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)

„aplinkosaugos politika“ – bendri organizacijos aukščiausiosios vadovybės oficialiai paskelbti siekiai ir kryptis, susiję su jos aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant atitiktį visiems taikomiems su aplinka susijusiems teisiniams reikalavimams ir įsipareigojimą nuolat gerinti aplinkosauginį veiksmingumą. Ja vadovaujantis vykdoma veikla ir numatomi su aplinkosauga susiję tikslai ir užduotys;

2)

„aplinkosauginis veiksmingumas“ – išmatuojami organizacijos aplinkosaugos aspektų vadybos rezultatai;

3)

„teisinė atitiktis“ – visiškas su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant leidimų sąlygas, įgyvendinimas;

4)

„aplinkosaugos aspektas“ – organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, kuris daro arba gali daryti poveikį aplinkai;

5)

„reikšmingas aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, kuris daro ar gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai;

6)

„tiesioginis aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, susijęs su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kuriuos ji gali tiesiogiai valdyti;

7)

„netiesioginis aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, kuris yra organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas ir kurį organizacija gali tam tikru mastu paveikti;

8)

„poveikis aplinkai“ – nepalankus ar palankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos;

9)

„aplinkosaugos analizė“ – pradinė išsami aplinkosaugos aspektų, poveikio aplinkai ir aplinkosaugos veiksmingumo, susijusių su organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, analizė;

10)

„aplinkosaugos programa“ – priemonių, atsakomybės ir išteklių, kurių imtasi arba numatoma imtis aplinkosaugos tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, ir aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo terminų aprašymas;

11)

„aplinkosaugos tikslas“ – su aplinkosaugos politika susijęs bendrasis aplinkosaugos siekis, kurį organizacija užsibrėžia pasiekti ir kuris, jeigu įmanoma, yra išreikštas kiekybiškai;

12)

„aplinkosaugos uždavinys“ – aplinkosaugos tikslų nulemtas išsamus organizacijos ar jos dalių veiklos veiksmingumo reikalavimas, kurį reikia nustatyti ir įvykdyti, kad būtų pasiekti tie tikslai;

13)

„aplinkosaugos vadybos sistema“ – bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, planavimo veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius aplinkosaugos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, peržiūrėti ir palaikyti bei aplinkosaugos aspektams valdyti;

14)

„geriausia aplinkosaugos vadybos praktika“ – veiksmingiausias aplinkosaugos vadybos sistemos įgyvendinimo būdas, kurį gali taikyti atitinkamo sektoriaus organizacijos ir kurį pasitelkus galima pasiekti didžiausią aplinkosauginį veiksmingumą tam tikromis ekonominėmis ir techninėmis sąlygomis;

15)

„esminis pokytis“ – bet koks organizacijos valdymo, struktūros, administravimo, procesų, veiklos sričių, produktų arba paslaugų pokytis, kuris turi arba gali turėti didelį poveikį organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemai, aplinkai arba žmonių sveikatai;

16)

„aplinkosaugos vidaus auditas“ – sisteminis dokumentais pagrįstas periodiškas ir objektyvus organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo, vadybos sistemos ir procesų, skirtų aplinkai saugoti, vertinimas;

17)

„auditorius“ – pačioje organizacijoje dirbantis asmuo ar asmenų grupė arba organizacijai nepriklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris tos organizacijos įgaliotas visų pirma atlieka esamos aplinkosaugos vadybos sistemos vertinimą ir nustato atitiktį organizacijos aplinkosaugos politikai ir programai, įskaitant atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams;

18)

„aplinkosaugos ataskaita“ – išsami visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikiama informacija, susijusi su organizacijos:

a)

struktūra ir veikla;

b)

aplinkosaugos politika ir aplinkosaugos vadybos sistema;

c)

aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai;

d)

aplinkosaugos programa, tikslais ir uždaviniais;

e)

aplinkosauginiu veiksmingumu ir atitiktimi su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams, kaip išdėstyta IV priede;

19)

„atnaujinta aplinkosaugos ataskaita“ – išsami visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikiama informacija, kurią sudaro atnaujinta naujausioje patvirtintoje aplinkosaugos ataskaitoje pateikta informacija, susijusi tik su organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu ir atitiktimi su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams, kaip išdėstyta IV priede;

20)

„aplinkosaugos vertintojas“:

a)

atitikties vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, arba tokių įstaigų asociacija ar grupė, gavusi akreditaciją pagal šį reglamentą; arba

b)

fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų asociacija ar grupė, gavusi (-ęs) leidimą atlikti vertinimą ir patvirtinimą pagal šį reglamentą;

21)

„organizacija“ – Bendrijoje arba už jos ribų esanti viešoji arba privačioji turinti savo paskirtį ir administraciją bendrovė, korporacija, firma, įmonė, įstaiga arba institucija arba jos dalis ar jų susivienijimas;

22)

„vieta“ – konkreti geografinė vieta, kurioje vykdomą veiklą, produktus ir paslaugas, įskaitant visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas, kontroliuoja ir valdo organizacija; vieta laikoma mažiausiu subjektu registracijos tikslais;

23)

„klasteris“ – nepriklausomų organizacijų, kurias sieja geografinis artumas ar verslo veikla ir kurios bendrai įgyvendina aplinkosaugos vadybos sistemą, grupė;

24)

„vertinimas“ – atitikties vertinimas, kurį atlieka aplinkosaugos vertintojas, kad nustatytų, ar organizacijos aplinkosaugos analizė, aplinkosaugos politika, aplinkosaugos vadybos sistema ir aplinkosaugos vidaus auditas bei jo įgyvendinimas atitinka šio reglamento reikalavimus;

25)

„patvirtinimas“ – atlikusio vertinimą aplinkosaugos vertintojo patvirtinimas, kad organizacijos aplinkosaugos ataskaitos ir atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus;

26)

„vykdymo priežiūros institucijos“ – atitinkamos kompetentingos institucijos, valstybių narių paskirtos nustatyti su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų pažeidimus, užkirsti jiems kelią bei juos nagrinėti ir prireikus imtis vykdymo veiksmų;

27)

„aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis“ – konkreti išraiška, kuria galima išmatuoti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

28)

„mažos organizacijos“:

a)

labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (10); arba

b)

vietos valdžios institucijos, kurių valdymo sričiai priklauso mažiau nei 10 000 gyventojų, arba kitos valstybės institucijos, kuriose dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurių metinis biudžetas neviršija 50 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, įskaitant:

i)

Vyriausybines arba kitas valstybės, regiono arba vietos viešojo administravimo įstaigas ar viešąsias konsultavimo įstaigas;

ii)

fizinius arba juridinius asmenis, pagal nacionalinę teisę vykdančius viešojo administravimo funkcijas, įskaitant konkrečias su aplinka susijusias pareigas, veiklą arba paslaugas; ir

iii)

b punkte nurodytai įstaigai arba asmeniui pavaldžius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius viešųjų pareigų arba funkcijų, arba teikiančius viešąsias paslaugas, susijusias su aplinka;

29)

„bendra registracija“ – viena visų ar kelių organizacijos, kurios vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių arba trečiosiose šalyse, vietų registracija;

30)

„akreditavimo įstaiga“ – nacionalinė akreditavimo įstaiga, paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnį ir atsakinga už aplinkosaugos vertintojų akreditavimą ir priežiūrą.

31)

„leidimus išduodanti įstaiga“ – įstaiga, paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalį ir atsakinga už leidimų išdavimą aplinkosaugos vertintojams ir jų priežiūrą.

II SKYRIUS

ORGANIZACIJŲ REGISTRACIJA

3 straipsnis

Kompetentingos įstaigos nustatymas

1.   Valstybės narės organizacijos registracijos paraiškas teikia tos valstybės narės kompetentingai įstaigai.

2.   Organizacija, kurios vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių arba trečiosiose šalyse, gali teikti vienos bendros visų ar kai kurių tų vietų registracijos paraišką.

Vienos bendros registracijos paraiškos teikiamos valstybės narės, kurioje yra organizacijos būstinės arba valdymo centras, paskirtas įgyvendinti šią dalį, kompetentingai įstaigai.

3.   Bendrijai nepriklausančių organizacijų registracijos paraiškos, taip pat paraiškos dėl bendros registracijos, apimančios tik už Bendrijos ribų esančias vietas, pagal 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą teikiamos valstybių narių, kurios numato Bendrijai nepriklausančių organizacijų registravimą, kompetentingoms įstaigoms.

Tos organizacijos užtikrina, kad aplinkosaugos vertintojas, kuris atliks vertinimą ir patvirtins organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemą, būtų akredituotas arba gavęs leidimą valstybėje narėje, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką.

4 straipsnis

Pasirengimas registracijai

1.   Organizacijos, norinčios būti registruotos pirmą kartą:

a)

pagal I priede ir II priedo A.3.1 punkte išdėstytus reikalavimus atlieka visų organizacijos aplinkosaugos aspektų aplinkosaugos analizę;

b)

atsižvelgdamos į aplinkosaugos analizės rezultatus, parengia ir įgyvendina aplinkosaugos vadybos sistemą, kuria įgyvendinami visi II priede nurodyti reikalavimai, ir kuria, kai tai įmanoma, atsižvelgiama į 46 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą atitinkamo sektoriaus gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį;

c)

atlieka vidaus auditą pagal II priedo A.5.5 punkte išdėstytus reikalavimus ir III priedą;

d)

pagal IV priedą parengia aplinkosaugos ataskaitą. Kai yra parengti konkrečiam sektoriui skirti informaciniai dokumentai, nurodyti 46 straipsnyje, organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dokumentą.

2.   Organizacijos gali naudotis 32 straipsnyje nurodyta pagalba, kuri teikiama valstybėje narėje, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką.

3.   Organizacijos, taikančios pagal 45 straipsnio 4 dalį pripažintą sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą, neprivalo atlikti tų dalių, kurios pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, analizės.

4.   Organizacijos pateikia medžiagą arba dokumentus, kuriais įrodoma, kad organizacija atitinka visus su aplinka susijusius taikomus teisinius reikalavimus.

Organizacijos gali prašyti kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos ar institucijų pateikti informaciją pagal 32 straipsnį arba prašyti aplinkosaugos vertintojo pateikti informaciją.

Bendrijai nepriklausančių valstybių organizacijos taip pat daro nuorodą į su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, taikomus panašioms valstybių narių, kuriose jos numato teikti paraišką, organizacijoms.

Kai yra parengti konkrečiam sektoriui skirti informaciniai dokumentai, kaip nurodyta 46 straipsnyje, organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dokumentą.

5.   Pradinę aplinkosaugos analizę, aplinkosaugos vadybos sistemą, audito procedūrą ir jos įgyvendinimą vertina akredituotasis arba leidimą turintis aplinkosaugos vertintojas, ir tas vertintojas patvirtina aplinkosaugos ataskaitą.

5 straipsnis

Registracijos paraiška

1.   Registracijos paraišką gali teikti bet kuri 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus atitinkanti organizacija.

2.   Registracijos paraiška teikiama pagal 3 straipsnį nustatytai kompetentingai įstaigai, ir joje pateikiama:

a)

patvirtinta elektroninė ar atspausdinta popieriuje aplinkosaugos ataskaita;

b)

25 straipsnio 9 dalyje nurodyta deklaracija, pasirašyta aplinkosaugos vertintojo, patvirtinusio aplinkosaugos ataskaitą;

c)

užpildyta forma, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija;

d)

įrodymas, kad sumokėtos visos taikomos rinkliavos, jei taikytina.

3.   Paraiška pateikiama valstybės narės, kurioje organizacija pateikia registracijos paraišką, (viena iš) oficialiąja (-iųjų) kalba (-ų).

III SKYRIUS

REGISTRUOTŲ ORGANIZACIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

6 straipsnis

EMAS registracijos galiojimo pratęsimas

1.   Registruota organizacija ne rečiau kaip kas trejus metus:

a)

pateikia vertinti visą aplinkosaugos vadybos sistemą ir audito programą bei jos įgyvendinimą;

b)

parengia aplinkosaugos ataskaitą pagal IV priede išdėstytus reikalavimus ir pateikia ją tvirtinti aplinkosaugos vertintojui;

c)

perduoda patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai;

d)

perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede išdėstyta informacija;

e)

sumoka registracijos galiojimo pratęsimo mokestį kompetentingai įstaigai, jeigu jis taikomas.

2.   Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, per tą laikotarpį registruota organizacija:

a)

laikydamasi audito programos, pagal III priedą atlieka savo aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams vidaus auditą;

b)

parengia atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą pagal IV priede išdėstytus reikalavimus ir pateikia ją tvirtinti aplinkosaugos vertintojui;

c)

perduoda patvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai;

d)

perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede išdėstyta informacija;

e)

sumoka registracijos pratęsimo mokestį kompetentingai įstaigai, jeigu jis taikomas.

3.   Per vieną mėnesį nuo registracijos ir per vieną mėnesį nuo registracijos pratęsimo registruotos organizacijos sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su savo atnaujinta aplinkosaugos ataskaita ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita.

Šį reikalavimą registruotos organizacijos gali vykdyti pateikdamos aplinkosaugos ataskaitą ir atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą paprašius arba sukurdamos nuorodas į interneto svetaines, kuriose galima rasti šias ataskaitas.

Registruotos organizacijos nurodo visuomenės supažindinimo būdą užpildydamos VI priede nustatytą formą.

7 straipsnis

Mažoms organizacijoms taikoma leidžianti nukrypti nuostata

1.   Mažai organizacijai paprašius, kompetentingos įstaigos pratęsia tai organizacijai taikomą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą trejų metų laikotarpį iki ketverių metų arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą vienerių metų laikotarpį iki dvejų metų, jeigu aplinkosaugos vertintojas, kuris tikrino organizaciją, patvirtino, kad įgyvendintos visos šios sąlygos:

a)

nėra reikšmingo pavojaus aplinkai;

b)

organizacija nenumato jokių esminių aplinkosaugos vadybos sistemos veiklos pokyčių, kaip apibrėžta 8 straipsnyje; ir

c)

nėra didelių vietos aplinkosaugos problemų, prie kurių prisidėtų organizacija.

Pateikdama pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą, organizacija gali naudoti VI priede nustatytą formą.

2.   Kompetentinga įstaiga atmeta prašymą, jeigu neįvykdomos 1 dalyje išdėstytos sąlygos. Ji pateikia organizacijai pagrįstą paaiškinimą.

3.   Organizacijos, kurioms laikotarpis pratęsiamas iki dvejų metų, kaip nurodyta 1 dalyje, nepatvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai perduoda kiekvienais metais, kuriais jos atleidžiamos nuo įsipareigojimo patvirtinti atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą.

8 straipsnis

Esminiai pakeitimai

1.   Jei registruota organizacija numato atlikti esminius pakeitimus, organizacija atlieka tokių pakeitimų, įskaitant jų aplinkosaugos aspektus ir poveikį aplinkai, aplinkosaugos analizę.

2.   Atlikusi pakeitimų aplinkosaugos analizę, organizacija atnaujina pradinę aplinkosaugos analizę, atitinkamai pakeičia savo aplinkosaugos politiką, aplinkosaugos programą ir aplinkosaugos vadybos sistemą ir atitinkamai peržiūri bei atnaujina visą aplinkosaugos ataskaitą.

3.   Visi pagal 2 dalį pakeisti ir atnaujinti dokumentai įvertinami ir patvirtinami per šešis mėnesius.

4.   Po patvirtinimo organizacija kompetentingai įstaigai praneša apie pakeitimus, užpildydama VI priede pateiktą formą, ir sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su pakeitimais.

9 straipsnis

Aplinkosaugos vidaus auditas

1.   Registruota organizacija nustato audito programą, kuria užtikrinama, kad ne rečiau kaip kas treji metai arba kas ketveri metai, jei taikoma 7 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pagal III priede išdėstytus reikalavimus būtų atliekamas visos organizacijos veiklos aplinkosaugos vidaus auditas.

2.   Auditą atlieka auditoriai, kurie atskirai arba kartu yra kompetentingi šioms užduotims atlikti ir kurie yra pakankamai nesusiję su veikla, kurios auditą jie atlieka, kad galėtų ją objektyviai vertinti.

3.   Organizacijos aplinkosaugos audito programoje nustatomi kiekvieno audito arba audito ciklo tikslai, įskaitant kiekvienos veiklos rūšies audito dažnumą.

4.   Kiekvieno audito ir audito ciklo pabaigoje auditoriai raštu parengia audito ataskaitą.

5.   Auditorius organizacijai pateikia audito rezultatus ir išvadas.

6.   Atlikus auditą organizacija parengia ir įgyvendina atitinkamą veiksmų planą.

7.   Organizacija įdiegia tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad į audito rezultatus būtų atsižvelgiama.

10 straipsnis

EMAS logotipo naudojimas

1.   Nepažeidžiant 35 straipsnio 2 dalies, V priede pateiktą EMAS logotipą gali naudoti tik registruotos organizacijos tik galiojant jų registracijai.

Logotipe visuomet nurodomas organizacijos registracijos numeris.

2.   EMAS logotipas naudojamas tik pagal V priede išdėstytas technines specifikacijas.

3.   Jei pagal 3 straipsnio 2 dalį organizacija nusprendžia neregistruoti visų savo vietų bendrai, ji užtikrina, kad bendraudama su visuomene ir naudodama EMAS logotipą ji aiškiai nurodytų, kurios vietos yra registruotos.

4.   EMAS logotipas nenaudojamas:

a)

žymėti produktams ir jų pakuotėms; arba

b)

kartu su lyginamosiomis nuorodomis į kitą veiklą ir paslaugas arba taip, kad gali būti painiojamas su ekologiškų produktų ženklais.

5.   Registruotos organizacijos skelbiamoje su aplinkosauga susijusioje informacijoje gali būti nurodytas EMAS logotipas, jei tokioje informacijoje daroma nuoroda į paskutinę organizacijos aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, kuria ta informacija pagrįsta, ir jei aplinkosaugos vertintojas patvirtino, kad ji:

a)

tiksli;

b)

pagrįsta ir ją galima vertinti;

c)

tinkama ir naudojama esant tinkamoms sąlygoms ar aplinkybėms;

d)

atitinka bendrą organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

e)

mažai tikėtina, kad būtų klaidingai suprasta; ir

f)

reikšminga bendro poveikio aplinkai atžvilgiu.

IV SKYRIUS

KOMPETENTINGOMS ĮSTAIGOMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

11 straipsnis

Kompetentingų įstaigų skyrimas ir jų paskirtis

1.   Valstybės narės skiria kompetentingas įstaigas, atsakingas už Bendrijoje esančių organizacijų registraciją pagal šį reglamentą.

Valstybės narės gali numatyti, kad jų paskirtos kompetentingos įstaigos suteikia registraciją ne Bendrijoje esančioms organizacijoms ir yra už ją atsakingos pagal šį reglamentą.

Kompetentingos įstaigos kontroliuoja organizacijų pirmąją registraciją ir jos tęsimą registre, taip pat sustabdymą ir panaikinimą.

2.   Kompetentingos įstaigos gali būti nacionalinio, regionų arba vietos lygmens.

3.   Kompetentingų įstaigų sudėtis užtikrina jų nepriklausomumą ir nešališkumą.

4.   Kad kompetentingos įstaigos tinkamai atliktų savo užduotis, joms suteikiami reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

5.   Kompetentingos įstaigos nuosekliai taiko šį reglamentą ir dalyvauja atliekant reguliarų tarpusavio vertinimą, kaip nustatyta 17 straipsnyje.

12 straipsnis

Su registracijos procesu susijusios pareigos

1.   Kompetentingos įstaigos nustato organizacijų registracijos procedūras. Visų pirma jos parengia taisykles, susijusias su:

a)

suinteresuotųjų šalių, įskaitant akreditavimo ir leidimus išduodančias įstaigas ir kompetentingas vykdymo priežiūros institucijas bei organizacijas atstovaujančius organus, pastabų dėl registracijos paraišką pateikusių ar įregistruotų organizacijų svarstymu;

b)

atsisakymu įregistruoti organizacijas, jų registracijos galiojimo sustabdymu arba panaikinimu; ir

c)

skundų ir prieštaravimų dėl jų priimtų sprendimų nagrinėjimu.

2.   Kompetentingos įstaigos sukuria ir tvarko savo valstybėse narėse įregistruotų organizacijų registrą, įskaitant informaciją apie tai, kaip galima gauti jų aplinkosaugos ataskaitas ar atnaujintas aplinkosaugos ataskaitas, ir kas mėnesį tą registrą atnaujina, jeigu esama pokyčių.

Registras viešai skelbiamas interneto svetainėje.

3.   Kompetentingos įstaigos kas mėnesį tiesiogiai arba per nacionalines institucijas, kaip nusprendžia atitinkama valstybė narė, praneša Komisijai apie registro pakeitimus, nurodytus 2 dalyje.

13 straipsnis

Organizacijų registravimas

1.   Kompetentingos įstaigos svarsto organizacijų registracijos paraiškas, laikydamosi šiuo tikslu sukurtų procedūrų.

2.   Organizacijai pateikus paraišką dėl registracijos, kompetentinga įstaiga įregistruoja ją ir suteikia jai registracijos numerį, jei tenkinamos visos išvardytos sąlygos:

a)

kompetentinga įstaiga gavo registracijos paraišką, kurioje pateikti visi 5 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti dokumentai;

b)

kompetentinga įstaiga patikrino, ar vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti laikantis 25, 26 ir 27 straipsnių;

c)

remdamasi gautais įrodymais, pavyzdžiui, atsakingos vykdymo priežiūros institucijos rašytine ataskaita, kompetentinga įstaiga įsitikino, kad nėra įrodymų, jog buvo pažeisti taikomi su aplinka susiję teisiniai reikalavimai;

d)

suinteresuotosios šalys nepateikė skundų šiuo klausimu arba skundai buvo teigiamai išspręsti;

e)

kompetentinga įstaiga, remdamasi gautais įrodymais, įsitikino, kad organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus; ir

f)

kompetentinga įstaiga gavo registracijos mokestį, jeigu jis taikomas.

3.   Kompetentinga įstaiga praneša organizacijai apie jos įregistravimą ir pateikia organizacijai jos registracijos numerį ir EMAS logotipą.

4.   Padariusi išvadą, kad paraišką pateikusi organizacija neatitinka 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti tą organizaciją ir pateikia organizacijai pagrįstą paaiškinimą.

5.   Gavusi akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinę priežiūros ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog paraišką pateikusi organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti tą organizaciją. Kompetentinga įstaiga paragina organizaciją pateikti naują registracijos paraišką.

6.   Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui atsisakyti registruoti organizacijas, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

14 straipsnis

Organizacijos registracijos galiojimo pratęsimas

1.   Kompetentinga įstaiga pratęsia organizacijos registracijos galiojimą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

kompetentinga įstaiga gavo patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies c punkte, patvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 6 straipsnio 2 dalies c punkte, arba nepatvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 7 straipsnio 3 dalyje;

b)

kompetentinga įstaiga gavo užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nustatyta informacija, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte ir 6 straipsnio 2 dalies d punkte;

c)

kompetentinga įstaiga neturi įrodymų, kad vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti nesilaikant 25, 26 ir 27 straipsnių;

d)

kompetentinga įstaiga neturi įrodymų, kad organizacija nesilaiko su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų;

e)

suinteresuotosios šalys nepateikė skundų šiuo klausimu arba skundai buvo teigiamai išspręsti;

f)

kompetentinga įstaiga, remdamasi gautais įrodymais, įsitikino, kad organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus; ir

g)

kompetentinga įstaiga gavo registracijos galiojimo pratęsimo mokestį, jeigu jis taikomas.

2.   Kompetentinga įstaiga praneša organizacijai apie jos registracijos galiojimo pratęsimą.

15 straipsnis

Organizacijos registracijos galiojimo sustabdymas arba panaikinimas

1.   Kai kompetentinga įstaiga mano, kad įregistruota organizacija neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji suteikia organizacijai galimybę išsakyti savo nuomonę šuo klausimu. Organizacijai nepateikus tenkinančio atsakymo, jos registracijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas.

2.   Gavusi akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinę priežiūros ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog įregistruota organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo registracijos galiojimą.

3.   Organizacijos registracijos galiojimas atitinkamai sustabdomas arba panaikinamas, jei ji kompetentingai įstaigai per du mėnesius nuo pareikalavimo nepateikia kurio nors iš šių dokument4ų:

a)

patvirtintos aplinkosaugos ataskaitos, atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos arba pasirašytos deklaracijos, nurodytos 25 straipsnio 9 dalyje;

b)

formos, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nustatyta informacija.

4.   Jei kompetentinga vykdymo priežiūros institucija rašytinės ataskaitos forma praneša kompetentingai įstaigai, kad organizacija pažeidė tam tikrus jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo tos organizacijos registracijos galiojimą arba panaikina jos nuorodą registre.

5.   Nusprendusi sustabdyti registracijos galiojimą arba ją panaikinti, kompetentinga įstaiga atsižvelgia bent jau į:

a)

organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams poveikį aplinkai;

b)

organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams prognozuojamumą arba tai lemiančias aplinkybes;

c)

ankstesnes organizacijos neatitiktis šio reglamento reikalavimams; ir

d)

konkrečias organizacijos aplinkybes.

6.   Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui sustabdyti organizacijos registracijos galiojimą arba registraciją panaikinti, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

7.   Iš kitų šaltinių nei akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinė priežiūros ataskaita gavusi įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su akreditavimo arba leidimus išduodančia įstaiga, atliekančia aplinkosaugos vertintojo priežiūrą.

8.   Kompetentinga įstaiga nurodo priemonių, kurių buvo imtasi, motyvus.

9.   Kompetentinga įstaiga pateikia atitinkamai organizacijai reikiamą informaciją apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

10.   Organizacijos registracijos galiojimas atnaujinamas, jeigu kompetentinga įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus.

16 straipsnis

Kompetentingų įstaigų forumas

1.   Kompetentingos įstaigos sukuria visų valstybių narių kompetentingų įstaigų forumą (toliau – kompetentingų įstaigų forumas), kurį rengia bent kartą per metus ir kuriame dalyvauja Komisijos atstovas.

Kompetentingų įstaigų forumas priima savo darbo tvarkos taisykles.

2.   Kompetentingų įstaigų forume dalyvauja visų valstybių narių kompetentingos įstaigos. Jei valstybėje narėje įsteigtos kelios kompetentingos įstaigos, imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visos jos būtų informuojamos apie kompetentingų įstaigų forumo veiklą.

3.   Kompetentingų įstaigų forumas rengia gaires, skirtas užtikrinti vienodas organizacijų – ir esančių Bendrijoje, ir už jos ribų – registracijos pagal šį reglamentą procedūras, įskaitant organizacijos registracijos galiojimo pratęsimą, sustabdymą ir panaikinimą.

Kompetentingų įstaigų forumas perduoda Komisijai rekomendacinius dokumentus ir dokumentus, susijusius su tarpusavio vertinimu.

4.   Rekomendaciniai dokumentai, kuriuose nurodomos kompetentingų įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros, Komisijos siūlomi tvirtinti kaip tinkami dokumentai pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tie dokumentai skelbiami viešai.

17 straipsnis

Kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimas

1.   Kompetentingų įstaigų forumas rengia tarpusavio vertinimą, kad būtų galima nustatyti, kiek visų kompetentingų įstaigų registracijos sistemos atitinka šį reglamentą, ir plėtoti suderintą registracijos taisyklių taikymo metodą.

2.   Tarpusavio vertinimas atliekamas reguliariai, ne rečiau kaip kas ketverius metus, ir jo metu, be kita ko, įvertinamos 12, 13 ir 15 straipsniuose nustatytos taisyklės ir procedūros. Tarpusavio vertinime dalyvauja visos kompetentingos įstaigos.

3.   Komisija nustato tarpusavio vertinimo atlikimo tvarką, įskaitant tinkamą sprendimų, priimtų atlikus tarpusavio vertinimą, apskundimo tvarką.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Prieš atliekant pirmąjį tarpusavio vertinimą, nustatoma 3 dalyje nurodyta tvarka.

5.   Kompetentingų įstaigų forumas reguliariai pateikia tarpusavio vertinimo ataskaitą Komisijai ir pagal 49 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui.

Ta ataskaita skelbiama viešai, gavus kompetentingų įstaigų forumo ir pirmoje pastraipoje nurodyto komiteto patvirtinimą.

V SKYRIUS

APLINKOSAUGOS VERTINTOJAI

18 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų užduotys

1.   Aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar organizacijos aplinkosaugos analizė, aplinkosaugos politika, vadybos sistema, audito procedūros ir jų įgyvendinimas atitinka šio reglamento reikalavimus.

2.   Aplinkosaugos vertintojai vertina, ar:

a)

organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus, susijusius su pradine aplinkosaugos analize, aplinkosaugos vadybos sistema, aplinkosaugos auditu ir jo išvadomis bei aplinkosaugos ataskaita ar atnaujinta aplinkosaugos ataskaita;

b)

organizacija atitinka jai taikomus su aplinka susijusių Bendrijos, nacionalinių, regiono ir vietos teisinius reikalavimus;

c)

organizacija nuolat gerina aplinkosauginį veiksmingumą; ir

d)

pateikti patikimi, tikri ir teisingi duomenys bei informacija, nurodyti:

i)

aplinkosaugos ataskaitoje;

ii)

atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje;

iii)

numatomoje tvirtinti aplinkosaugos informacijoje.

3.   Aplinkosaugos vertintojai visų pirma vertina pradinės aplinkosaugos analizės, organizacijos audito ar kitų procedūrų tinkamumą, be reikalo nekartodami tų procedūrų.

4.   Aplinkosaugos vertintojai vertina, ar patikimi vidaus audito rezultatai. Tam tikrais atvejais tuo tikslu jie atlieka atsitiktinius patikrinimus.

5.   Vertindamas, kaip organizacija pasirengusi pirmajai registracijai, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)

ar visapusiškai veikia aplinkosaugos vadybos sistema pagal II priedo nuostatas;

b)

ar parengta ir pradėta vykdyti tiksliai suplanuota audito programa pagal III priedo nuostatas, ir ar į ją įtrauktas bent jau didžiausias poveikis aplinkai;

c)

ar užbaigta vadovybinė analizė, nurodyta II priedo A dalyje; ir

d)

ar parengta aplinkosaugos ataskaita remiantis IV priedo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

6.   Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)

organizacija turi visapusiškai veikiančią aplinkosaugos vadybos sistemą pagal II priedo nuostatas;

b)

organizacija turi visapusiškai veikiančią suplanuotą audito programą ir užbaigtas bent vienas audito ciklas pagal III priedo nuostatas;

c)

organizacija užbaigė vieną vadovybinę analizę; ir

d)

organizacija parengė aplinkosaugos ataskaitą remdamasi IV priedo nuostatomis ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

7.   Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)

organizacija atliko aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties taikomiems su aplinka susijusių teisiniams reikalavimams vidaus auditą pagal III priedo nuostatas;

b)

organizacija šiuo metu atitinka jai taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus ir nuolat gerina organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą; ir

c)

organizacija parengė atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą remdamasi IV priedo nuostatomis ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

19 straipsnis

Vertinimo dažnumas

1.   Konsultuodamasis su organizacija aplinkosaugos vertintojas parengia programą, užtikrinančią, kad buvo įvertinti visi 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti elementai, reikalingi registracijai ir jos galiojimo pratęsimui.

2.   Aplinkosaugos vertintojas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių patvirtina atnaujintą aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informaciją.

Atitinkamais atvejais taikoma 7 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

20 straipsnis

Reikalavimai aplinkosaugos vertintojams

1.   Norėdamas gauti akreditaciją arba leidimą pagal šį reglamentą, kandidatas į aplinkosaugos vertintojus pateikia prašymą akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai, iš kurios jis siekia gauti akreditaciją arba leidimą.

Tame prašyme apibūdinama prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sritis pateikiant nuorodą į ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (11).

2.   Aplinkosaugos vertintojas akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pateikia atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jo kompetenciją, įskaitant žinias, susijusią patirtį ir prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sričiai svarbius techninius gebėjimus, susijusius su:

a)

šiuo reglamentu;

b)

bendru aplinkosaugos vadybos sistemų veikimu;

c)

Komisijos pagal 46 straipsnį priimtais susijusiais sektorių informaciniais dokumentais, skirtais šio reglamento taikymui;

d)

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, taikomais vertinamai ir tvirtinamai veiklai;

e)

aplinkosaugos aspektais ir poveikiu, įskaitant tvaraus vystymosi aplinkosaugos aspektą;

f)

techniniais vertinamos ir tvirtinamos veiklos aspektais, susijusiais su aplinkosaugos klausimais;

g)

bendru vertinamos ir tvirtinamos veiklos funkcionavimu, siekiant patikrinti vadybos sistemos tinkamumą, atsižvelgiant į organizacijos ir jos produktų, paslaugų bei veiklos sąveiką su aplinka, įskaitant bent:

i)

organizacijos naudojamas technologijas;

ii)

veikloje vartojamą terminiją ir priemones;

iii)

vykdomą veiklą ir jos sąveikos su aplinka ypatumus;

iv)

reikšmingų aplinkosaugos aspektų vertinimo metodiką;

v)

taršos kontrolę ir jos mažinimo technologijas;

h)

aplinkosaugos audito reikalavimais ir metodika, įskaitant gebėjimą atlikti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemos vertinimo auditą, tinkamai apibrėžti audito rezultatus ir išvadas, taip pat parengti ir pateikti žodines ir rašytines audito ataskaitas, pateikti aiškų vertinimo audito protokolą;

i)

informacijos auditu, aplinkosaugos ataskaita ir atnaujinta aplinkosaugos ataskaita, atsižvelgiant į duomenų tvarkymą, saugojimą ir apdorojimą, duomenų pateikimą rašytine ir grafine forma, kad būtų galima įvertinti galimas duomenų klaidas, rėmimąsi prielaidomis ir prognozėmis;

j)

produktų ir paslaugų aplinkosaugos koncepcija, įskaitant aplinkosaugos aspektus ir aplinkosauginį veiksmingumą naudojimosi metu ir po to, bei duomenų, pateiktų aplinkosaugos sprendimui priimti, vientisumu.

3.   Aplinkosaugos vertintojas turi įrodyti, kad jis nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją 2 dalyje nustatytose srityse, o jo profesinę raidą vertina akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga.

4.   Aplinkosaugos vertintojas yra išorės trečioji šalis ir pareigas vykdo nepriklausomai, visų pirma nuo organizacijos auditoriaus arba konsultanto, nešališkai ir objektyviai.

5.   Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad jam atliekant pareigas nedaromas joks komercinis, finansinis ar kitoks spaudimas, kuris galėtų paveikti jo sprendimą arba kelti grėsmę pasitikėjimui jo sprendimo nešališkumu ir sąžiningumu. Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų laikomasi visų šiuo klausimu taikomų taisyklių.

6.   Siekdamas atitikti šio reglamento vertinimo ir tvirtinimo reikalavimams, aplinkosaugos vertintojas laikosi dokumentais pagrįstos metodikos ir procedūrų, įskaitant kokybės kontrolės mechanizmus ir konfidencialumo nuostatas.

7.   Jeigu aplinkosaugos vertintojas yra organizacija, ji privalo turėti organizacijos schemą, kurioje nurodyta organizacijos struktūra ir darbuotojų pareigos, juridinis statusas, nuosavybės forma ir finansavimo šaltiniai.

Ta organizacijos schema skelbiama viešai.

8.   Atitiktis šiems reikalavimams užtikrinama prieš akreditavimą arba leidimo išdavimą atliekant vertinimą ir akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai atliekant priežiūrą.

21 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, kurie yra fiziniai asmenys ir individualiai atlieka vertinimą bei tvirtinimą

Fiziniai asmenys, veikiantys kaip aplinkosaugos vertintojai ir individualiai atliekantys vertinimą bei tvirtinimą, turi atitikti 20 straipsnyje nustatytus ir šiuos reikalavimus:

a)

jie turi turėti reikiamos kompetencijos vertinimui ir tvirtinimui srityje, kurioje suteiktas leidimas, atlikti;

b)

leidimo taikymo sritis atitinka jų asmeninę kompetenciją.

22 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, veikiantiems trečiosiose šalyse

1.   Kai aplinkosaugos vertintojas ketina užsiimti vertinimu ir tvirtinimu trečiosiose šalyse, jis prašo akreditacijos arba leidimo veikti tam tikrose trečiosiose šalyse.

2.   Akreditacija arba leidimas veikti trečiojoje šalyje suteikiama, jei aplinkosaugos vertintojas atitinka 20 ir 21 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir šiuos reikalavimus:

a)

yra susipažinęs su įstatymų ir kitų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimais, galiojančiais trečiojoje šalyje, kuriai siekia gauti akreditaciją arba leidimą, ir juos išmano;

b)

moka ir supranta trečiosios šalies, kuriai siekia gauti akreditaciją arba leidimą, oficialiąją kalbą.

3.   2 dalyje išdėstyti reikalavimai laikomi įvykdytais, kai aplinkosaugos vertintojas įrodo savo ir kvalifikuoto asmens arba organizacijos, atitinkančių tuos reikalavimus, sutartinius santykius.

Tas asmuo arba organizacija turi būti nepriklausomi nuo vertinamos organizacijos.

23 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų priežiūra

1.   Aplinkosaugos vertintojų vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą

a)

valstybėje narėje, kurioje jiems suteikta akreditacija arba leidimas, atlieka juos akreditavusi arba leidimą išdavusi akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga;

b)

trečiojoje šalyje atlieka akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga, suteikusi aplinkosaugos vertintojui akreditaciją arba leidimą užsiimti ta veikla;

c)

kitoje nei juos akreditavusioje arba leidimą išdavusioje valstybėje narėje atlieka valstybės narės, kurioje vyksta vertinimas, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga.

2.   Likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo valstybėje narėje, aplinkosaugos vertintojas pateikia akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai, atsakingai už atitinkamo aplinkosaugos vertintojo veiklos priežiūrą, informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, taip pat vertinimo laiką ir vietą.

3.   Aplinkosaugos vertintojas nedelsdamas informuoja akreditavimo arba leidimus išduodančią įstaigą apie bet kokius pokyčius, turinčius įtakos akreditacijai arba leidimui ar jų taikymo sričiai.

4.   Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga užtikrina, kad aplinkosaugos vertintojas toliau atitiktų akreditacijos arba leidimo reikalavimus ir kad būtų kontroliuojama jo atliekamo vertinimo ir tvirtinimo kokybė.

5.   Priežiūra gali būti atliekama tikrinant vertintojo biurą, atliekant atsitiktinę priežiūrą organizacijose, pateikiant klausimynus, peržiūrint aplinkosaugos vertintojų patvirtintas aplinkosaugos ataskaitas arba atnaujintas aplinkosaugos ataskaitas bei vertinimo ataskaitas.

Priežiūra turi būti proporcinga aplinkosaugos vertintojo veiklai.

6.   Organizacijos turi leisti akreditavimo arba leidimus išduodančioms įstaigoms prižiūrėti aplinkosaugos vertintojo atliekamą vertinimo ir tvirtinimo veiklą.

7.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos sprendimas panaikinti akreditaciją arba leidimą, sustabdyti jos (jo) galiojimą arba apriboti akreditacijos arba leidimo taikymo sritį priimamas tik tuo atveju, jeigu aplinkosaugos vertintojas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę.

8.   Jeigu priežiūrą vykdanti akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, rašytinė priežiūros ataskaita pateikiama atitinkamam aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingai įstaigai, kuriai vertinama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo atitinkamą organizaciją.

Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumui.

24 straipsnis

Papildomi aplinkosaugos vertintojų, veikiančių kitoje nei juos akreditavusioje arba leidimą išdavusioje valstybėje narėje, priežiūros reikalavimai

1.   Vienoje valstybėje narėje akredituotas arba leidimą gavęs aplinkosaugos vertintojas, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki vertinimo ir tvirtinimo kitoje valstybėje narėje, praneša pastarosios valstybės narės akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai:

a)

informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, kompetenciją, visų pirma apie su aplinka susijusių teisinių reikalavimų išmanymą bei kitos valstybės narės oficialiosios kalbos žinias, o atitinkamais atvejais – apie grupės sudėtį;

b)

vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą;

c)

organizacijos adresą ir kontaktinius duomenis.

Ta informacija pateikiama prieš kiekvieną vertinimą ir tvirtinimą.

2.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gali pareikalauti išsamesnės informacijos apie vertintojo žinias, susijusias su atitinkamais taikomais su aplinka susijusiais teisiniais reikalavimais.

3.   Kitus nei 1 dalyje nurodytus reikalavimus akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gali kelti tik tada, kai jie neapriboja aplinkosaugos vertintojo teisės teikti paslaugas kitoje nei akreditaciją arba leidimą suteikusioje valstybėje narėje.

4.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga negali naudotis 1 dalyje nurodyta procedūra, siekdama atidėti aplinkosaugos vertintojo veiklos pradžią. Jei akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga negali vykdyti savo užduočių pagal 2 ir 3 dalis iki aplinkosaugos vertintojo praneštos vertinimo ir tvirtinimo datos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies b punkte, ji pateikia aplinkosaugos vertintojui motyvuotas priežastis.

5.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos negali nustatyti diskriminacinių rinkliavų už informacijos pateikimą ir priežiūrą.

6.   Kai priežiūrą vykdanti akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, rašytinė priežiūros ataskaita pateikiama atitinkamam aplinkosaugos vertintojui, akreditaciją arba leidimą suteikusiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai ir kompetentingai įstaigai, kuriai atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo atitinkamą organizaciją. Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumui.

25 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo sąlygos

1.   Aplinkosaugos vertintojas veikia neviršydamas savo akreditacijos arba leidimo taikymo srities ir remdamasis su organizacija sudarytu rašytiniu susitarimu.

Tame susitarime:

a)

apibrėžiama veiklos sritis;

b)

nustatomos sąlygos, kad aplinkosaugos vertintojas galėtų veikti nepriklausomai, ir profesionaliai; ir

c)

organizacija įpareigojama reikiamu mastu bendradarbiauti.

2.   Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų vienareikšmiškai apibrėžtos organizacijos veiklos sritys ir kad jos atitiktų tikrąjį veiklos paskirstymą.

Aplinkosaugos ataskaitoje aiškiai nurodomos įvairios vertinamos ar tvirtinamos organizacijos dalys.

3.   Aplinkosaugos vertintojas tikrina 18 straipsnyje nustatytus elementus.

4.   Vykdydamas vertinimo ir tvirtinimo veiklą, aplinkosaugos vertintojas tikrina dokumentaciją, lankosi organizacijoje, atlieka atsitiktinius patikrinimus ir rengia pokalbius su darbuotojais.

5.   Prieš aplinkos vertintojui apsilankant, organizacija jam pateikia pagrindinę informaciją apie organizaciją ir jos veiklą, aplinkosaugos politiką ir programą, organizacijoje veikiančios aplinkosaugos vadybos sistemos aprašą, atliktos aplinkosaugos analizės arba audito duomenis, tos analizės arba audito ir visų tolesnių korekcinių veiksmų ataskaitą, taip pat aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos projektą.

6.   Aplinkosaugos vertintojas, remdamasis vertinimo išvadomis, parengia organizacijai rašytinę ataskaitą, kurioje nurodoma:

a)

visi klausimai, susiję su aplinkosaugos vertintojo atliktu darbu;

b)

atitikties visiems šio reglamento reikalavimams aprašas, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, nustatytus faktus ir išvadas;

c)

pasiekimų ir tikslų palyginimas su ankstesnėmis aplinkosaugos ataskaitomis ir aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimu bei nuolatinio organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo vertinimas;

d)

jei taikoma, techniniai aplinkosaugos analizės, audito metodikos, aplinkosaugos vadybos sistemos arba bet kokios susijusios procedūros trūkumai.

7.   Jei nesilaikoma šio reglamento nuostatų, ataskaitoje taip pat nurodoma:

a)

faktai ir išvados, patvirtinantys, kad organizacija neatitinka reikalavimų, ir įrodymai, kuriais tie faktai ir išvados grindžiami;

b)

prieštaravimai dėl aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos projektų bei informacija apie pakeitimus arba papildymus, kuriuos reikėtų įtraukti į aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą.

8.   Atlikęs vertinimą aplinkosaugos vertintojas patvirtina organizacijos aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą ir pripažįsta, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus, jeigu vertinimo ir patvirtinimo rezultatuose pripažįstama, jog:

a)

organizacijos aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus; ir

b)

nėra faktų, įrodančių, kad organizacija nesilaiko taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų.

9.   Patvirtinęs ataskaitas, aplinkosaugos vertintojas parengia VII priede nurodytą pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtinama, kad vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti laikantis šio reglamento.

10.   Vienoje valstybėje narėje akredituoti arba leidimus gavę aplinkosaugos vertintojai gali užsiimti vertinimo ir tvirtinimo veikla kitoje valstybėje narėje laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

Vertinimo ar tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje ši veikla bus atliekama, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga. Apie veiklos pradžią šiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pranešama laikantis 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

26 straipsnis

Mažų organizacijų vertinimas ir tvirtinimas

1.   Vykdydamas vertinimo ir tvirtinimo veiklą, aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į mažų organizacijų konkrečius ypatumus, taip pat į šiuos aspektus:

a)

trumpą komunikacijos grandinę;

b)

platesnio profilio darbuotojus;

c)

mokymą darbo vietoje;

d)

gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių; ir

e)

ribotą procedūrų dokumentavimą.

2.   Aplinkosaugos vertintojas vertinimą ar tvirtinimą atlieka be reikalo nesukeldamas naštos mažoms organizacijoms.

3.   Aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad sistema veiksminga, taip pat į tai, kad egzistuoja organizacijos procedūros, kurios yra proporcingos veiklos mastui ir kompleksiškumui, į su veikla susijusio poveikio aplinkai pobūdį ir operatorių kvalifikaciją.

27 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo trečiosiose šalyse sąlygos

1.   Vienoje valstybėje narėje akredituoti ar gavę leidimą aplinkosaugos vertintojai gali atlikti trečiojoje šalyje esančios organizacijos vertinimą ir tvirtinimą, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo ar tvirtinimo trečiojoje šalyje, aplinkosaugos vertintojas pateikia valstybės narės, kurioje atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba yra registruota, akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, taip pat vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą.

3.   Vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje akredituotas arba leidimą gavo aplinkosaugos vertintojas, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga. Apie veiklos pradžią šiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pranešama laikantis 2 dalyje nustatyto termino.

VI SKYRIUS

AKREDITAVIMO IR LEIDIMUS IŠDUODANČIOS ĮSTAIGOS

28 straipsnis

Akreditavimas ir leidimų išdavimas

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnį valstybių narių paskirtos akreditavimo įstaigos yra atsakingos už aplinkosaugos vertintojų akreditaciją ir jų pagal šį reglamentą atliekamos veiklos priežiūrą.

2.   Valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalį gali paskirti leidimus išduodančią įstaigą, kuri atsakinga už leidimų išdavimą aplinkosaugos vertintojams bei jų priežiūrą.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti neleisti suteikti aplinkosaugos vertintojo akreditacijos arba leidimo fiziniams asmenims.

4.   Aplinkosaugos vertintojo kompetenciją akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos vertina atsižvelgdamos į 20, 21 ir 22 straipsniuose nustatytus elementus, reikšmingus prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sričiai.

5.   Aplinkosaugos vertintojų akreditacijos arba leidimo taikymo sritis apibrėžiama remiantis Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytu ūkinės veiklos klasifikatoriumi. Ta taikymo sritis apribojama pagal aplinkosaugos vertintojo kompetenciją, prireikus taip pat atsižvelgiama į veiklos apimtį ir sudėtingumą.

6.   Akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos nustato tinkamas aplinkosaugos vertintojo akreditacijos arba leidimo, atsisakymo suteikti akreditaciją arba leidimą, akreditacijos arba leidimo sustabdymo ir panaikinimo bei aplinkosaugos vertintojo priežiūros procedūras.

Tose procedūrose numatomi suinteresuotųjų šalių, įskaitant kompetentingas įstaigas ir organizacijoms atstovaujančius organus, pastabų apie paraiškas pateikusius ir akredituotus arba leidimus gavusius aplinkosaugos vertintojus svarstymo mechanizmai.

7.   Jei akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga atsisako suteikti akreditaciją arba leidimą, aplinkosaugos vertintojui pranešamos sprendimo priežastys.

8.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos sudaro, tikslina ir atnaujina aplinkosaugos vertintojų ir jų akreditacijos arba leidimo taikymo sričių valstybėse narėse sąrašą ir kas mėnesį tiesiogiai arba per nacionalines institucijas, kaip nusprendžia atitinkama valstybė narė, praneša apie to sąrašo pakeitimus Komisijai bei valstybės narės, kurioje yra akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga, kompetentingai įstaigai.

9.   Vadovaudamosi veiklos stebėsenos taisyklėmis ir procedūromis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 3 dalyje, akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos, pasikonsultavusios su atitinkamu aplinkosaugos vertintoju, parengia priežiūros ataskaitą, jei nusprendžia, kad:

a)

aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų organizacijos atitiktį šio reglamento reikalavimams; arba

b)

aplinkosaugos vertintojas vertinimo ir tvirtinimo veiklą atliko pažeisdamas vieną ar kelis šio reglamento reikalavimus.

Ši ataskaita pateikiama valstybės narės, kurioje organizacija registruota arba pateikė registracijos paraišką, kompetentingai įstaigai ir prireikus akreditaciją arba leidimą suteikusiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai.

29 straipsnis

Akreditacijos ar leidimo sustabdymas ir panaikinimas

1.   Sustabdant arba panaikinant akreditaciją arba leidimą, būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkosaugos vertintoją, siekiant pateikti akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai būtiną informaciją sprendimui priimti.

2.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga informuoja aplinkosaugos vertintoją apie taikytų priemonių priežastis ir prireikus apie klausimo svarstymą su kompetentinga vykdymo priežiūros institucija.

3.   Atsižvelgiant į teisinių reikalavimų nesilaikymo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, akreditacija arba leidimas sustabdoma (-as) arba panaikinama (-as), kol užtikrinama, kad aplinkosaugos vertintojas laikosi šio reglamento.

4.   Akreditacijos arba leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad aplinkosaugos vertintojas laikosi šio reglamento.

30 straipsnis

Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas

1.   Įsteigiamas forumas, kurį sudaro visų valstybių narių visos akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos (toliau - akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas), ir kuris susitinka ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant Komisijos atstovui.

2.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumo užduotis – užtikrinti suderintas procedūras, susijusias su:

a)

aplinkosaugos vertintojų akreditacija ar leidimų išdavimu pagal šį reglamentą, įskaitant atsisakymą suteikti akreditaciją ar leidimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą;

b)

akredituotųjų ar leidimą gavusių aplinkosaugos vertintojų veiklos priežiūra.

3.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas rengia rekomendacijas akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų kompetencijos klausimais.

4.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas priima savo darbo tvarkos taisykles.

5.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos rekomendacijos ir 4 dalyje nurodytos darbo tvarkos taisyklės pateikiamos Komisijai.

6.   Rekomendaciniai dokumentai, kuriuose nurodomos akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros, Komisijos siūlomi tvirtinti kaip tinkami dokumentai pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Šie dokumentai skelbiami viešai.

31 straipsnis

Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų tarpusavio vertinimas

1.   Tarpusavio vertinimas, susijęs su aplinkosaugos vertintojų akreditacija ir leidimų jiems išdavimu pagal šį reglamentą, kurį rengia akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas, atliekamas reguliariai ir ne rečiau kaip kas ketverius metus ir jį sudaro 28 ir 29 straipsniuose nustatytų taisyklių ir procedūrų įvertinimas.

Tarpusavio vertinime dalyvauja visos akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos.

2.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas reguliariai pateikia Komisijai ir pagal 49 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui tarpusavio vertinimo ataskaitą.

Ta ataskaita skelbiama viešai, kai ją patvirtina akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas ir pirmoje pastraipoje nurodytas komitetas.

VII SKYRIUS

VALSTYBĖMS NARĖMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

32 straipsnis

Pagalba organizacijoms, susijusi su aplinka susijusių teisinių reikalavimų laikymusi

1.   Valstybės narės užtikrina, kad organizacijos galėtų naudotis informacija ir pagalba, susijusia su aplinka susijusiais tos valstybės narės teisiniais reikalavimais.

2.   Pagalbą sudaro:

a)

informacija apie taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus;

b)

kompetentingų vykdymo priežiūros institucijų nurodymas konkrečių su aplinka susijusių teisinių reikalavimų, kurie nustatyti kaip taikomi, atveju.

3.   Valstybės narės gali perduoti 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis kompetentingoms įstaigoms arba bet kuriai kitai įstaigai, turinčiai reikiamų žinių ir reikiamų išteklių užduočiai atlikti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad vykdymo priežiūros institucijos atsakytų bent į mažų organizacijų užklausas dėl joms taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų, kurie priklauso jų kompetencijai, ir suteiktų organizacijoms informaciją apie būdus, kaip įrodyti, kad organizacijos atitinka atitinkamus teisinius reikalavimus.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos praneštų kompetentingai įstaigai, įregistravusiai organizaciją, apie tai, kad įregistruota organizacija neatitinka taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų.

Kompetentinga vykdymo priežiūros institucija apie tai praneša tai kompetentingai įstaigai kuo skubiau ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sužinojo, kad nesilaikoma reikalavimų.

33 straipsnis

EMAS propagavimas

1.   Valstybės narės kartu su kompetentingomis įstaigomis, vykdymo priežiūros institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, propaguoja EMAS sistemą, atsižvelgdamos į 34–38 straipsniuose nurodytą veiklą.

2.   Tuo tikslu valstybės narės gali parengti propagavimo strategiją, kuri bus reguliariai persvarstoma.

34 straipsnis

Informavimas

1.   Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių informacijai teikti:

a)

visuomenei apie EMAS tikslus ir pagrindines sudedamąsias dalis;

b)

organizacijoms apie šio reglamento turinį.

2.   Valstybės narės atitinkamais atvejais naudoja specializuotus leidinius, vietos spaudą, reklamines kampanijas arba kitas funkcines priemones, siekdamos labiau supažindinti visuomenę su EMAS.

Valstybės narės gali bendradarbiauti visų pirma su pramonės asociacijomis, vartotojų organizacijomis, aplinkosaugos organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, vietos institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

35 straipsnis

Propagavimo priemonės

1.   Valstybės narės vykdo EMAS propagavimo veiklą. Ši veikla gali būti:

a)

visų suinteresuotųjų šalių skatinimas keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais EMAS srityje;

b)

veiksmingų EMAS propagavimo priemonių kūrimas ir bendras jų taikymas su organizacijomis;

c)

techninės pagalbos teikimas organizacijoms apibrėžiant ir įgyvendinant savo su EMAS susijusią rinkodaros veiklą;

d)

organizacijų partnerystės skatinimas siekiant propaguoti EMAS.

2.   EMAS logotipą be registracijos numerio gali naudoti kompetentingos įstaigos, akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos, nacionalinės institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai rinkodaros ir propagavimo tikslais, susijusiais su EMAS. Tokiais atvejais naudojamas V priede pateiktas EMAS logotipas neturi sudaryti įspūdžio, kad naudotojas yra įregistruotas, jeigu taip nėra.

36 straipsnis

Mažų organizacijų skatinimas taikyti sistemą

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad skatintų mažas organizacijas taikyti sistemą, inter alia,:

a)

sudarydamos palankesnes galimybes gauti informaciją ir naudotis specialiai joms pritaikytais paramos fondais;

b)

užtikrindamos sistemos taikymą skatinančias, normos ribas atitinkančias registracijos rinkliavas;

c)

skatindamos taikyti techninės pagalbos priemones.

37 straipsnis

Grupių ir pakopinis metodas

1.   Valstybės narės skatina vietos valdžios institucijas, dalyvaujant pramonės asociacijoms, prekybos rūmams ir kitoms suinteresuotoms šalims, teikti specialią paramą organizacijų grupėms, kad jos atitiktų 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus registracijos reikalavimus.

Kiekviena iš grupės organizacijų turi būti atskirai įregistruota.

2.   Valstybės narės skatina organizacijas įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą. Visų pirma jos skatina taikyti pakopinį metodą, skatinantį užsiregistruoti EMAS.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis nustatytos sistemos turi veikti taip, kad jas taikantys dalyviai, ypač mažos organizacijos, išvengtų nereikalingų išlaidų.

38 straipsnis

EMAS ir kitos Bendrijos politikos kryptys bei priemonės

1.   Nedarant poveikio Bendrijos teisės aktų taikymui, valstybės narės svarsto, kaip:

a)

į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus;

b)

registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima naudoti kaip priemonę taikant ir vykdant teisės aktus;

c)

į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti vykdant viešuosius pirkimus ir pirkimus.

2.   Nedarant poveikio Bendrijos teisės aktų, ypač konkurencijos, apmokestinimo ir valstybės pagalbos teisės aktų, taikymui, valstybės narės prireikus imasi priemonių, palengvinančių sąlygas organizacijoms registruotis EMAS arba tęsti registraciją.

Tos priemonės gali apimti, inter alia,:

a)

reguliavimo nuostatų mažinimą, kad įregistruota organizacija būtų laikoma atitinkančia tam tikrus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, nustatytus kituose kompetentingų įstaigų nurodytuose teisės aktuose;

b)

geresnį reglamentavimą, t. y. keičiant kitas teisės priemones, kad būtų pašalinta, sumažinta arba supaprastinta EMAS taikančioms organizacijoms tenkanti našta, siekiant paskatinti veiksmingą rinkų veikimą ir padidinti konkurencingumą.

39 straipsnis

Rinkliavos

1.   Valstybės narės gali imti rinkliavas atsižvelgdamos į:

a)

išlaidas, kurias pagal 32 straipsnį valstybių narių paskirtos arba tuo tikslu įsteigtos įstaigos patyrė teikdamos informaciją ir pagalbą organizacijoms;

b)

išlaidas, patirtas akredituojant aplinkosaugos vertintojus, išduodant jiems leidimus ir atliekant jų priežiūrą;

c)

kompetentingų įstaigų patirtas registracijos, registracijos tęsimo, sustabdymo ir panaikinimo išlaidas, taip pat papildomas už Bendrijos ribų veikiančių organizacijų patirtas tų procedūrų administravimo išlaidas.

Tos rinkliavos negali viršyti priimtino dydžio ir turi būti proporcingos organizacijos dydžiui ir atliktino darbo apimčiai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad organizacijos būtų informuotos apie visas taikomas rinkliavas.

40 straipsnis

Nuostatų nesilaikymas

1.   Tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento, valstybės narės imasi reikiamų teisinių arba administracinių priemonių.

2.   Valstybės narės imasi veiksmingų priemonių, užkertančių kelią naudoti EMAS logotipą pažeidžiant šį reglamentą.

Gali būti taikomos nuostatos, nustatytos pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (12).

41 straipsnis

Informacijos ir ataskaitų teikimas Komisijai

1.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie kompetentingų įstaigų ir akreditavimo bei leidimus išduodančių įstaigų struktūrą ir su jų veikla susijusias procedūras bei prireikus atnaujina tą informaciją.

2.   Valstybės narės kas dvejus metus teikia Komisijai atnaujintą informaciją apie priemones, kurių ėmėsi pagal šį reglamentą.

Tose ataskaitose valstybės narės atsižvelgia į naujausią Komisijos ataskaitą, pagal 47 straipsnį pateiktą Europos Parlamentui ir Tarybai.

VIII SKYRIUS

KOMISIJAI TAIKOMOS TAISYKLĖS

42 straipsnis

Informavimas

1.   Komisija teikia informaciją:

a)

visuomenei apie EMAS tikslus ir pagrindines sudedamąsias dalis;

b)

organizacijoms apie šio reglamento turinį.

2.   Komisija tvarko ir užtikrina viešą prieigą prie:

a)

aplinkosaugos vertintojų ir registruotų organizacijų registro;

b)

aplinkosaugos ataskaitų elektroninės duomenų bazės;

c)

geriausios praktikos pavyzdžių EMAS srityje, inter alia, veiksmingų EMAS propagavimo priemonių ir techninės pagalbos organizacijoms pavyzdžių, duomenų bazės;

d)

Bendrijos išteklių, skirtų EMAS įgyvendinimui ir susijusiems projektams bei veiklai finansuoti, sąrašo.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas ir koordinavimas

1.   Komisija atitinkamai skatina valstybių narių bendradarbiavimą visų pirma, kad visoje Bendrijoje vienodai ir nuosekliai būtų taikomos taisyklės, susijusios su:

a)

organizacijų registracija;

b)

aplinkosaugos vertintojais;

c)

32 straipsnyje nurodyta informacija ir pagalba.

2.   Nedarant poveikio Bendrijos viešųjų pirkimų teisės aktų taikymui, Komisija ir kitos Bendrijos institucijos bei įstaigos, rengdamos rangos ir paslaugų sutarčių vykdymo sąlygas, prireikus remiasi EMAS ar kitomis pagal 45 straipsnį pripažintomis arba lygiavertėmis aplinkosaugos vadybos sistemomis.

44 straipsnis

EMAS integravimas į kitas Bendrijos politikos sritis ir priemones

Komisija svarsto, kaip:

1.

į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus ir tikslinant galiojančius teisės aktus, visų pirma mažinant reguliavimo nuostatas ir taikant geresnio reglamentavimo principą, kaip aprašyta 38 straipsnio 2 dalyje;

2.

registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima naudoti kaip priemonę taikant ir vykdant teisės aktus.

45 straipsnis

Santykis su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis

1.   Valstybės narės gali pateikti Komisijai rašytinį prašymą pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis, kurios yra patvirtintos pagal tinkamas nacionaliniu arba regionų lygiu pripažintas sertifikavimo procedūras, atitinkančiomis atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

2.   Valstybės narės savo prašyme nurodo konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

3.   Valstybės narės pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad visos konkrečios tų aplinkosaugos vadybos sistemos dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.   Išnagrinėjusi 1 dalyje nurodytą prašymą ir pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, Komisija pripažįsta konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis bei sertifikavimo įstaigoms keliamus akreditacijos arba leidimo išdavimo reikalavimus, jei mano, kad valstybė narė:

a)

savo prašyme pakankamai aiškiai nurodė konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus;

b)

pateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad visos konkrečios aplinkosaugos vadybos sistemos dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

5.   Informaciją apie pripažintas aplinkosaugos vadybos sistemas, įskaitant I priede nurodytus konkrečius tai informacijai taikomus EMAS skyrius, ir pripažintus akreditacijos arba leidimo išdavimo reikalavimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46 straipsnis

Informacinių dokumentų ir vadovų rengimas

1.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengia konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, kurie apima:

a)

gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį;

b)

aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius konkrečiuose sektoriuose;

c)

tam tikrais atvejais pažangos kriterijus ir aplinkosauginio veiksmingumo lygius nustatančias klasifikavimo sistemas.

Komisija taip pat gali parengti informacinius dokumentus, kuriais galėtų naudotis įvairūs sektoriai.

2.   Komisija atsižvelgia į galiojančius informacinius dokumentus ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, parengtus pagal kitą Bendrijos aplinkosaugos politiką ir priemones ar tarptautinius standartus.

3.   Ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje Komisija parengia darbo planą, kuriame išdėstomas preliminarus sąrašas sektorių, kuriems bus teikiama pirmenybė rengiant konkretiems sektoriams ir įvairiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus.

Darbo planas skelbiamas viešai ir reguliariai atnaujinamas.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su kompetentingų įstaigų forumu, parengia ne Bendrijoje veikiančių organizacijų registravimo vadovą.

5.   Komisija paskelbia naudojimo vadovą, kuriame numatytos dalyvavimo EMAS pakopos.

Tas vadovas parengiamas visomis Europos Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis ir skelbiamas internete.

6.   Pagal 1 ir 4 dalis parengti dokumentai pateikiami priimti. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

47 straipsnis

Ataskaitų rengimas

Kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai ir priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, ir iš valstybių narių pagal 41 straipsnį gautą informaciją.

Ataskaitoje pateikiamas sistemos poveikio aplinkai ir su dalyvių skaičiumi susijusių tendencijų įvertinimas.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.   Jei būtina ar tinkama, Komisija gali iš dalies keisti priedus, atsižvelgdama į taikant EMAS sukauptą patirtį, jei nustatomas poreikis tiksliau apibrėžti EMAS reikalavimus, ir į tarptautinių standartų pakeitimus arba naujus standartus, kurie reikšmingi šio reglamento veiksmingumui.

2.   Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

49 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

50 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 11 d. Komisija peržiūri EMAS, atsižvelgdama į taikant sistemą sukauptą patirtį ir į tarptautines tendencijas. Ji atsižvelgia į Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 47 straipsnį teikiamas ataskaitas.

51 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Panaikinami šie teisės aktai:

a)

Reglamentas (EB) Nr. 761/2001;

b)

2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimas 2001/681/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo gairių (13);

c)

2006 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimas 2006/193/EB, nustatantis EMAS emblemos naudojimo išskirtiniais atvejais ant vežimo ir tretinių pakuočių taisykles pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 (14).

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įsteigtos nacionalinės akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos tęsia savo veiklą. Valstybės narės koreguoja procedūras, kurių laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos, vadovaudamosi šio reglamento nuostatomis. Valstybės narės užtikrina, kad pakoreguotas procedūras įgyvendinančios sistemos pradėtų visapusiškai veikti ne vėliau kaip 2011 m. sausio 11 d.;

b)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įregistruotos organizacijos lieka EMAS registre. Per kitą organizacijos vertinimą aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar ji atitinka naujus šio reglamento reikalavimus. Jei kitas vertinimas atliekamas anksčiau nei 2010 m. liepos 11 d., kito vertinimo terminas, pritarus aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingoms įstaigoms, gali būti pratęstas šešiais mėnesiais;

c)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali tęsti savo veiklą laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

3.   Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

52 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. TORSTENSSON


(1)  2009 m. vasario 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 120, 2009 5 28, p. 56.

(3)  2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(7)  OL L 247, 2001 9 17, p. 1.

(8)  OL L 184, 2003 7 23, p. 19.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(11)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(12)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(13)  OL L 247, 2001 9 17, p. 24.

(14)  OL L 70, 2006 3 9, p. 63.


I PRIEDAS

APLINKOSAUGOS ANALIZĖ

Aplinkosaugos analizė apima tokius aspektus:

1.

Nustatomi su aplinka susiję taikomi teisiniai reikalavimai.

Organizacija ne tik sudaro taikomų teisinių reikalavimų sąrašą, bet ir nurodo, kaip galima įrodyti, kad ji laikosi įvairių reikalavimų.

2.

Nustatomi visi tiesioginiai ir netiesioginiai aplinkosaugos aspektai, darantys reikšmingą poveikį aplinkai, jie atitinkamai kokybiškai ir kiekybiškai apibrėžiami ir sudaromas reikšmingų aspektų sąrašas.

Vertindama aplinkosaugos aspekto reikšmingumą, organizacija atsižvelgia į:

i)

galimybę sukelti žalą aplinkai;

ii)

vietos, regiono arba pasaulio aplinkos pažeidžiamumą;

iii)

aspekto ar poveikio mastą, atvejų skaičių, dažnį ir grįžtamumą;

iv)

tai, ar yra susijusių aplinkos teisės aktų ir kokie jų reikalavimai;

v)

svarbą suinteresuotiesiems subjektams ir organizacijos darbuotojams.

a)

Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai yra susiję su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kurių valdymą ji tiesiogiai kontroliuoja.

Visos organizacijos turi atsižvelgti į tiesioginius savo veiklos aspektus.

Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai yra susiję su toliau išvardytais dalykais, bet jais neapsiriboja:

i)

teisiniais reikalavimais ir leidimų apribojimais;

ii)

teršalų išmetimu į atmosferą;

iii)

teršalų išleidimu į vandenį;

iv)

kietųjų ir kitokių atliekų (visų pirma pavojingų atliekų) gamyba, perdirbimu, pakartotiniu naudojimu, transportavimu ir šalinimu;

v)

žemės naudojimu ir jos tarša;

vi)

gamtos išteklių ir žaliavų (įskaitant energiją) naudojimu;

vii)

priedų ir priedėlių bei pusfabrikačių naudojimu;

viii)

vietinio masto problemomis (triukšmu, vibracija, kvapu, dulkėmis, vaizdu ir t. t.);

ix)

transporto klausimais (vežant prekes ir teikiant paslaugas);

x)

ekologinių avarijų ir poveikio aplinkai, kurie atsiranda ar gali atsirasti dėl incidentų, avarijų ir galimų ekstremalių situacijų, grėsme;

xi)

poveikiu biologinei įvairovei.

b)

Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai gali būti organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas; organizacija, norinti būti įregistruota EMAS, gali daryti tam tikrą įtaką tokiai sąveikai.

Svarbu, kad nepramoninės organizacijos, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijos arba finansų institucijos, taip pat atsižvelgtų į su jų pagrindine veikla susijusius aplinkosaugos aspektus. Tik su organizacijos teritorija ir infrastruktūra susijusių aplinkosaugos aspektų aprašo nepakanka.

Tai apima šiuos aspektus, bet jais neapsiriboja:

i)

klausimus, susijusius su produkto būvio ciklu (projektavimą, sukūrimą, pakavimą, transportavimą, naudojimą ir atliekų utilizavimą ir (arba) šalinimą);

ii)

kapitalo investicijas, paskolų teikimą ir draudimo paslaugas;

iii)

naujas rinkas;

iv)

paslaugų pasirinkimą ir jų struktūrą (pvz., transportas arba viešojo maitinimo verslą);

v)

administracinius ir planavimo sprendimus;

vi)

produkcijos asortimento struktūrą;

vii)

rangovų, subrangovų ir tiekėjų aplinkosauginį veiksmingumą ir praktiką.

Organizacijos turi galėti įrodyti, kad reikšmingi aplinkosaugos aspektai, susiję su jų taikomomis viešųjų pirkimų procedūromis, yra nustatyti ir kad valdymo sistemoje atsižvelgiama į su šiais aspektais susijusį reikšmingą poveikį aplinkai. Organizacija turėtų stengtis užtikrinti, kad tiekėjai ir organizacijos vardu veikiantys subjektai, vykdydami veiklą pagal sutartį, laikytųsi organizacijos aplinkosaugos politikos.

Organizacija turi įvertinti, kiek įtakos ji gali turėti šiems netiesioginiams aplinkosaugos aspektams ir kokių priemonių ji gali imtis aplinkosaugos poveikiui mažinti.

3.

Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo kriterijų apibūdinimas

Organizacija apibrėžia savo veiklos, produktų ir paslaugų aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, kad galėtų nustatyti, kurie iš šių aspektų daro reikšmingą poveikį aplinkai.

Rengdama kriterijus, organizacija atsižvelgia į Bendrijos teisės aktus; kriterijai turi būti išsamūs, atkuriami, viešai skelbiami, ir turi būti įmanoma nepriklausomai juos patikrinti.

Nustatant organizacijos aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, gali būti atsižvelgiama į tokius klausimus, bet jais neapsiribojama:

a)

informaciją apie aplinkos būklę, siekiant nustatyti, kokia organizacijos veikla, kokie produktai ir kokios paslaugos gali daryti poveikį aplinkai;

b)

organizacijos turimus duomenis apie medžiagų ir energijos sąnaudas, į aplinką išleidžiamus teršalus, atliekas ir į atmosferą išmetamus teršalus aplinkai keliamo pavojaus atžvilgiu;

c)

suinteresuotųjų šalių nuomones;

d)

reglamentuojamą organizacijos veiklą aplinkosaugos srityje;

e)

veiklą viešųjų pirkimų srityje;

f)

organizacijos produktų projektavimą, kūrimą, gamybą, platinimą, priežiūrą, panaudojimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir šalinimą;

g)

organizacijos veiklą, dėl kurios patiriama daugiausia su aplinkos apsauga susijusių išlaidų ir dėl kurios suteikiama daugiausia naudos aplinkai.

Vertindama savo veiklos poveikio aplinkai reikšmę, organizacija apsvarsto ne tik įprastines veiklos sąlygas, bet ir veiklos pradžios bei jos nutraukimo sąlygas ir realiai prognozuojamas avarines sąlygas. Būtina atsižvelgti į buvusią, dabartinę ir planuojamą veiklą.

4.

Visos taikomos aplinkosaugos vadybos praktikos ir procedūrų analizė.

5.

Ankstesnių incidentų tyrimo rezultatų vertinimas.


II PRIEDAS

Aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai ir papildomi EMAS diegiančių organizacijų spręstini klausimai

EMAS aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai atitinka EN ISO 14001:2004 standarto 4 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Šie reikalavimai pateikiami kairėje lentelės skiltyje, kuri yra šio priedo A dalis.

Be to, registruotos organizacijos turi išspręsti keletą papildomų klausimų, tiesiogiai susijusių su kai kuriais EN ISO 14001:2004 standarto 4 skirsnio elementais. Šie papildomi reikalavimai yra išvardyti dešinėje lentelės skiltyje; ji yra šio priedo B dalis.

A DALIS

aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai pagal EN ISO 14001:2004 standartą

B DALIS

papildomi EMAS diegiančių organizacijų spręstini klausimai

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) taikančios organizacijos turi atitikti tarptautinio standarto EN ISO 14001:2004 reikalavimus, kurie yra aprašyti Europos standarto 4 skirsnyje (1) ir išsamiai pateikiami toliau:

 

A.

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai

 

A.1.

Bendrieji reikalavimai

 

Organizacija turi sukurti, įforminti dokumentais, įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolatos gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus ir apibrėžti, kaip ji įvykdys šiuos reikalavimus.

 

Organizacija turi nustatyti ir įforminti dokumentais savo aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo sritį.

 

A.2.

Aplinkos apsaugos politika

 

Aukščiausioji organizacijos vadovybė turi apibrėžti organizacijos aplinkos apsaugos politiką ir užtikrinti, kad nustatytoje aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srityje politika:

 

a)

atitinka organizacijos veiklų, produktų ir paslaugų pobūdį, mastą ir poveikį aplinkai;

 

b)

apima nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus;

 

c)

apima įsipareigojimus laikytis su organizacijos aplinkos apsaugos aspektais susijusių taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima;

 

d)

suteikia pagrindą aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims nustatyti bei peržiūrėti;

 

e)

įforminta dokumentu, įgyvendinama ir prižiūrima;

 

f)

pateikta susipažinti visiems asmenims, dirbantiems organizacijai arba jos vardu; ir

 

g)

prieinama visuomenei.

 

A.3.

Planavimas

 

A.3.1.

Aplinkos apsaugos aspektai

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip:

 

a)

nustatytoje aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srityje identifikuoti jos veiklų, produktų ar paslaugų aplinkos apsaugos aspektus, kuriuos ji gali valdyti ir kuriems ji gali daryti įtaką, atsižvelgdama į planuotą ar naują plėtrą arba naujas ar modifikuotas veiklas, produktus ir paslaugas; ir

 

b)

apibrėžti tuos aspektus, kurie daro arba gali daryti reikšmingą poveikį (-ius) aplinkai (t.y. reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus).

 

Organizacija šią informacija turi įforminti dokumentais ir nuolat atnaujinti.

 

Organizacija turi užtikrinti, kad į reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgta sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint savo aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

 

 

B.1.

Aplinkosaugos analizė

 

Organizacijos atlieka pirminę I priede nustatytą aplinkosaugos analizę, siekdamos įvertinti savo aplinkosaugos aspektus bei nustatyti taikomus teisinius reikalavimus, susijusius su aplinka.

 

Bendrijai nepriklausančios organizacijos taip pat daro nuorodą į su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, taikomus panašioms valstybių narių, kuriose jos numato teikti paraišką, organizacijoms.

A.3.2.

Teisiniai ir kiti reikalavimai

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip:

 

a)

identifikuoti ir turėti priėjimą prie su jos aplinkos apsaugos aspektais susijusių taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima; ir

 

b)

apibrėžti, kaip tie reikalavimai taikomi jos aplinkos apsaugos aspektams.

 

Organizacija turi užtikrinti, kad į tuos taikomus teisinius reikalavimus ir kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima, yra atsižvelgta kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint jos aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

 

 

B.2.

Teisinė atitiktis

 

Organizacijos, siekiančios būti įregistruotos EMAS, turi galėti įrodyti, kad jos:

 

1)

atlikusios I priede numatytą aplinkosaugos analizę nustatė visus organizacijai taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus ir žino jų pasekmes organizacijai;

 

2)

užtikrina teisinę atitiktį aplinkos teisės aktų reikalavimams, įskaitant leidimus ir leidimų apribojimus; ir

 

3)

turi procedūras, kurias taikydama organizacija gali užtikrinti nuolatinę atitiktį šiems reikalavimams.

A.3.3.

Tikslai, užduotys ir programa (-os)

 

Organizacija atitinkamoms funkcijoms ir lygmenims turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti dokumentais įformintus aplinkos apsaugos tikslus ir užduotis.

 

Tikslai ir užduotys, ten kur realu, turi būti išmatuojami ir derėti su aplinkos apsaugos politika, įskaitant taršos prevencijos, taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima, laikymosi ir nuolatinio gerinimo įsipareigojimus.

 

Nustatydama ir peržiūrėdama savo tikslus ir užduotis, organizacija turi atsižvelgti į teisinius reikalavimus ir kitus reikalavimus, kuriuos ji prisiima, bei į savo reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus. Organizacija taip pat turi skaitytis su savo technologijos galimybėmis, savo finansiniais, veiklos ir verslo reikalavimais bei suinteresuotų šalių požiūriu.

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti programą (-as) savo aplinkos apsaugos tikslams pasiekti ir užduotims įvykdyti. Programa (-os) turi apimti:

 

a)

atsakomybės už tikslų ir užduočių pasiekimą pagal organizacijos funkcijas ir lygmenis paskyrimą; ir

 

b)

įgyvendinimo priemones ir jų įvykdymo terminus.

 

 

B.3.

Aplinkosauginis veiksmingumas

 

1.

Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad vadybos sistemoje ir atliekant audito procedūras atsižvelgiama į faktinį organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą, susijusį su tiesioginiais ir netiesioginiais aspektais, nustatytais atliekant aplinkosaugos analizę pagal I priedą.

 

2.

Organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimas atsižvelgiant į jos tikslus ir užduotis yra sudėtinė vadovybinės analizės dalis. Organizacija taip pat įsipareigoja nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Šiuo tikslu ji gali savo veiklą grįsti vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis aplinkosaugos programomis.

 

3.

Tikslų ir užduočių įgyvendinimo priemonės negali būti aplinkosaugos tikslai. Jeigu organizacija veikia vienoje arba daugiau vietų, kiekviena vieta, kuriai taikoma EMAS, turi atitikti visus EMAS reikalavimus, įskaitant nuolatinį aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje.

A.4.

Įgyvendinimas ir vykdymas

 

A.4.1.

Ištekliai, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai

 

Vadovybė turi garantuoti išteklius, būtinus aplinkos apsaugos vadybos sistemai sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir gerinti. Ištekliai apima žmogiškuosius išteklius ir specializuotus įgūdžius, organizacinę infrastruktūrą, techniką ir finansinius išteklius.

 

Pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai turi būti apibrėžti, įforminti dokumentais ir apie tai pranešta, siekiant palengvinti efektyvią aplinkos apsaugos vadybą.

 

Aukščiausioji organizacijos vadovybė turi paskirti vadovybės atstovą (-us), kuris (-ie), nepaisant kitų atsakomybių, turi turėti apibrėžtas pareigas, atsakomybę ir įgaliojimus:

 

a)

užtikrinti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistema yra sukurta, įgyvendinta ir prižiūrima pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus;

 

b)

teikti aukščiausiosios vadovybės analizei informaciją apie aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumą, įskaitant rekomendacijas, kaip ją gerinti.

 

A.4.2.

Kompetencija, mokymas ir supratimas

B.4.

Darbuotojo dalyvavimas

 

1.

Organizacija turėtų pripažinti, kad aktyvus darbuotojo dalyvavimas yra sėkmingo nuolatinio aplinkosaugos gerinimo varomoji jėga ir prielaida, vienas iš pagrindinių aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo išteklių ir tinkamas būdas sėkmingai įtvirtinti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą organizacijoje.

 

2.

Sąvoka „darbuotojo dalyvavimas“ apima atskiro darbuotojo ir jo atstovų dalyvavimą bei jų informavimą. Todėl turėtų būti taikoma visų lygmenų darbuotojų dalyvavimo sistema. Organizacija turėtų pripažinti, kad atsakinga, atvira dialogui ir aktyviai remianti vadovybė yra būtina sąlyga, kad šie procesai vyktų sėkmingai. Be to, reikia pabrėžti vadovybės teikiamos informacijos darbuotojams svarbą.

Organizacija turi užtikrinti, kad visi asmenys, dirbantys jai arba jos vardu ir atliekantys darbus, kurie gali daryti žymų poveikį aplinkai, kaip yra identifikavusi organizacija, yra kompetentingi, t. y. turi tinkamą išsilavinimą, mokymą ar patirtį. Organizacija turi išsaugoti susijusius įrašus.

 

Organizacija turi nustatyti su savo aplinkos apsaugos aspektais ir savo aplinkos apsaugos vadybos sistema susijusių mokymų poreikius. Ji turi suteikti mokymą arba imtis kitų veiksmų šiems poreikiams patenkinti ir turi išsaugoti susijusius įrašus.

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kad asmenys, dirbantys jai arba jos vardu, žinotų:

 

a)

kaip svarbu laikytis aplinkos apsaugos politikos, procedūrų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų;

 

b)

reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus ir susijusius esamus ar galimus poveikius, priklausančius nuo jų darbo, ir suprastų, kokia nauda aplinkai geriau atliekant savo pareigas;

 

c)

savo pareigas ir atsakomybes siekiant atitikti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus; ir

 

d)

galimas pasekmes, jei būtų nukrypta nuo tiksliai apibrėžtų procedūrų.

 

 

3.

Darbuotojai turi ne tik laikytis šių reikalavimų, bet ir dalyvauti procese, kurio tikslas – nuolat gerinti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą:

 

a)

atliekant pirminę aplinkosaugos analizę, analizuojant esamą padėtį ir renkant bei tikrinant informaciją;

 

b)

kuriant ir diegiant aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, kuria gerinamas aplinkosauginis veiksmingumas;

 

c)

aplinkosaugos komitetuose siekiant rinkti informaciją ir užtikrinti aplinkosaugos pareigūno ir (arba) vadovybės atstovų ir darbuotojų bei jų atstovų dalyvavimą;

 

d)

bendrose aplinkosaugos veiksmų programos ir aplinkosaugos audito darbo grupėse;

 

e)

rengiant aplinkosaugos ataskaitas.

 

4.

Šiuo tikslu turėtų būti naudojami tinkami dalyvavimo būdai, pvz., pasiūlymų knygos sistema, grupinis darbas įgyvendinant tam tikrus projektus arba aplinkosaugos komitetai. Organizacijos atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas dėl gerosios šios srities patirties. Šioje veikloje turėtų dalyvauti visi pageidaujantys darbuotojų atstovai.

A.4.3.

Ryšiai

 

Atsižvelgdama į savo aplinkos apsaugos aspektus ir aplinkos apsaugos vadybos sistemą, organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip:

 

a)

keistis informacija tarp įvairių organizacijos lygmenų ir funkcijų;

 

b)

priimti, įforminti dokumentais ir atsakyti į aktualius pranešimus, gaunamus iš suinteresuotų išorės šalių.

 

Organizacija turi nuspręsti, ar pranešti išorės šalims apie savo reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus, ir įforminti dokumentu savo sprendimą. Jeigu priimtas sprendimas pranešti, organizacija turi nustatyti ir įgyvendinti metodą (-us), kaip perduoti informaciją išorės šalims).

 

 

B.5.

Ryšiai

 

1.

Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad jo atvirai bendrauja su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis (įskaitant vietos bendruomenes ir klientus) jų veiklos, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai klausimu ir kad taip gali nustatyti visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus.

 

2.

Atvirumas, skaidrumas ir periodiškas informacijos apie aplinkosaugą teikimas – tai pagrindiniai veiksniai, kuriais EMAS skiriasi nuo kitų sistemų. Šie veiksniai taip pat svarbūs organizacijai, nes padeda formuoti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą.

 

3.

EMAS yra pakankamai lanksti, kad organizacijos galėtų teikti atitinkamą informaciją tam tikroms tikslinėms grupėms, kartu užtikrindamos, kad visa informacija būtų prieinama tiems, kuriems jos reikia.

A.4.4.

Dokumentai

 

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos dokumentai turi apimti:

 

a)

aplinkos apsaugos politiką, tikslus ir užduotis;

 

b)

aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srities aprašymą;

 

c)

svarbiausių aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementų ir jų sąveikos aprašymą bei nuorodas į susijusius dokumentus;

 

d)

dokumentus, įskaitant įrašus, kurių reikalauja šis tarptautinis standartas; ir

 

e)

dokumentus, įskaitant įrašus, kurie organizacijos sprendimu yra būtini, kad būtų užtikrintas efektyvus procesų, susijusių su jos reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, planavimas, vykdymas ir kontrolė.

 

A.4.5.

Dokumentų valdymas

 

Dokumentai, kurių reikalauja aplinkos apsaugos vadybos sistema ir šis tarptautinis standartas, turi būti valdomi. Įrašai yra speciali dokumentų rūšis ir turi būti valdomi pagal reikalavimus, pateiktus A.5.4.

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip:

 

a)

patvirtinti dokumentų tinkamumą prieš juos išleidžiant;

 

b)

dokumentus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ir pakartotinai patvirtinti;

 

c)

užtikrinti, kad pakeitimai ir einamojo leidimo dokumentų statusas būtų identifikuoti;

 

d)

užtikrinti, kad taikomų dokumentų aktualios versijos būtų prieinamos naudojimo vietose;

 

e)

užtikrinti, kad dokumentai išliks įskaitomi ir greitai, lengvai atpažįstami;

 

f)

užtikrinti, kad išorės dokumentai, organizacijos nustatyti kaip būtini aplinkos vadybos sistemai planuoti bei funkcionuoti, yra identifikuoti ir jų paskirstymas yra valdomas; ir

 

g)

neleisti, kad pasenę dokumentai būtų netyčia panaudoti, ir tinkamai juos ženklinti, jeigu bet kokiems tikslams jie yra išsaugomi.

 

A.4.6.

Veiklos valdymas

 

Organizacija turi nustatyti ir planuoti tas veiklas, kurios yra susijusios su nustatytais reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, derančiais su jos aplinkos apsaugos politika, tikslais ir užduotimis, siekdama garantuoti, jog jos yra vykdomos nustatytomis sąlygomis:

 

a)

sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint dokumentais įformintą (-as) procedūrą (-as) valdyti situacijas, kai šios (-ių) procedūros (-ų) neturėjimas gali sąlygoti nukrypimą nuo aplinkos apsaugos politikos, tikslų ir užduočių; ir

 

b)

procedūroje (-ose) nustatant valdymo kriterijus; ir

 

c)

sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint procedūras, susijusias su nustatytais organizacijos naudojamų prekių ir paslaugų reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais ir perduodant atitinkamas procedūras ir reikalavimus tiekėjams, įskaitant ir rangovus.

 

A.4.7.

Parengtis avarijoms ir reagavimas

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip identifikuoti galimas avarines situacijas ir galimus nelaimingus atsitikimus, kurie gali turėti poveikį (-ius) aplinkai, ir numatyti, kaip į juos reaguoti.

 

Organizacija turi reaguoti į susidariusias avarines situacijas ar nelaimingus atsitikimus ir užkirsti kelią susijusiems neigiamiems poveikiams aplinkai arba juos sumažinti.

 

Organizacija turi periodiškai peržiūrėti ir, jei reikia, pataisyti savo parengties avarijoms ir reagavimo procedūras, ypač po įvykusių nelaimingų atsitikimų ar avarinių situacijų.

 

Be to, organizacija turi periodiškai išbandyti tokias procedūras ten, kur įmanoma.

 

A.5.

Tikrinimas

 

A.5.1.

Monitoringas ir matavimai

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip reguliariai stebėti ir matuoti pagrindines savo veiklų, kurios gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, charakteristikas. Procedūra (-os) turi apimti informacijos dokumentavimą, leidžiantį tikrinti veiksmingumą, taikomą veiklų valdymą ir atitikimą organizacijos aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims.

 

Organizacija turi užtikrinti, kad naudojama monitoringo ir matavimų įranga yra kalibruota ar patikrinta ir prižiūrima. Organizacija turi išsaugoti susijusius įrašus.

 

A.5.2.

Reikalavimų laikymosi įvertinimas

 

A.5.2.1.

Remdamasi savo įsipareigojimu laikytis reikalavimų, organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kad periodiškai įvertintų, kaip laikomasi taikomų teisinių reikalavimų.

 

Organizacija turi saugoti periodiškų įvertinimų rezultatų įrašus.

 

A.5.2.2.

Organizacija turi įvertinti, kaip laikomasi kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima. Organizacija gali suderinti šį įvertinimą su teisinių reikalavimų laikymosi įvertinimu, nurodytu A.5.2.1, arba sukurti atskirą (-as) procedūrą (-as).

 

Organizacija turi saugoti periodiškų įvertinimų rezultatų įrašus.

 

A.5.3.

Neatitiktis, koregavimo veiksmas ir prevencinis veiksmas

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip elgtis su esama ir galima neatitiktimi ir kaip imtis koregavimo veiksmo ir prevencinio veiksmo. Procedūra (-os) turi nustatyti reikalavimus, kaip:

 

a)

identifikuoti ir ištaisyti neatitiktį (-is) ir imtis veiksmo (-ų), kad būtų sumažinti jos (-ų) poveikiai aplinkai;

 

b)

ištirti neatitiktį (-is) nustatant jos (-ų) priežastį (-is) ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta jos (-ų) pasikartojimo;

 

c)

įvertinti veiksmų poreikį, siekiant užkirsti kelią neatitikčiai (-tims), ir įgyvendinti atitinkamus veiksmus, kad ji (-os) neįvyktų;

 

d)

užrašyti atlikto (-ų) koregavimo ir prevencinio (-ių) veiksmo (-ų) rezultatus; ir

 

e)

patikrinti atlikto (-ų) koregavimo ir prevencinio (-ių) veiksmo (-ų) efektyvumą. Veiksmai, kurių imamasi, turi atitikti problemų ir poveikių aplinkai reikšmingumą.

 

Organizacija turi garantuoti, kad yra padaryti bet kokie reikalingi aplinkos vadybos sistemos dokumentų pakeitimai.

 

A.5.4.

Įrašų valdymas

 

Organizacija turi nustatyti ir prižiūrėti įrašus, reikalingus įrodyti, kad ji atitinka savo aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir šio tarptautinio standarto reikalavimus, bei parodyti pasiektus rezultatus.

 

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip identifikuoti, kaupti, apsaugoti ir surasti įrašus, nustatyti jų saugojimo laiką ir kaip juos sunaikinti.

 

Įrašai turi būti ir išlikti įskaitomi, atpažįstami ir atsekami.

 

A.5.5.

Vidaus auditas

 

Organizacija turi garantuoti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos vidaus auditai yra atliekami planuotais laiko tarpais, siekiant:

 

a)

nustatyti, ar aplinkos apsaugos vadybos sistema:

 

atitinka planuotas aplinkos apsaugos vadybos priemones, įskaitant šio tarptautinio standarto reikalavimus,

 

buvo tinkamai įgyvendinta ir yra prižiūrima; ir

 

b)

pateikti vadovybei informaciją apie auditų rezultatus.

 

Audito programą (-as) organizacija turi planuoti, sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti atsižvelgdama į tikrinamų procesų aplinkosauginę svarbą ir į ankstesnių auditų rezultatus.

 

Audito procedūra (-os) turi būti sukurta (-os), įgyvendinta (-os) ir prižiūrima (-os) nurodant:

 

atsakomybes ir auditų planavimo ir atlikimo, rezultatų pranešimo, susijusių įrašų išlaikymo reikalavimus,

 

audito kriterijų, taikymo srities, dažnumo ir metodų nustatymo tvarką.

 

Auditorių parinkimas ir audito atlikimas turi užtikrinti audito proceso objektyvumą ir nešališkumą.

 

A.6.

Vadovybinė analizė

 

Aukščiausioji vadovybė planuotais laiko tarpais turi peržiūrėti organizacijos aplinkos apsaugos vadybos sistemą, siekdama garantuoti jos nuolatinį tinkamumą, adekvatumą ir efektyvumą. Analizės turi apimti gerinimo galimybių ir poreikio keisti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įskaitant aplinkos apsaugos politiką, aplinkos apsaugos tikslus ir užduotis, įvertinimą.

 

Vadovybinių analizių įrašai turi būti išsaugomi.

 

Vadovybinės analizės įvestiniai duomenys turi apimti informaciją apie:

 

a)

vidaus auditų rezultatus bei teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima, laikymosi įvertinimą;

 

b)

pranešimus, įskaitant skundus, gaunamus iš suinteresuotų išorės šalių;

 

c)

organizacijos aplinkos apsaugos veiksmingumą;

 

d)

tikslų ir užduočių pasiekimo laipsnį;

 

e)

koregavimo ir prevencinių veiksmų būklę;

 

f)

tolesnius veiksmus po praeitos vadovybinės analizės;

 

g)

pasikeitusias sąlygas, įskaitant teisinių ir kitų reikalavimų, susijusių su aplinkos apsaugos aspektais, pakeitimus; ir

 

h)

rekomendacijas, kaip gerinti.

 

Vadovybinės analizės išvestiniai duomenys turi apimti bet kokius sprendimus ir veiksmus, susijusius su galimais aplinkos apsaugos politikos, tikslų, užduočių ir kitų aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementų pakeitimais, derančiais su nuolatinio gerinimo įsipareigojimu.

 

Nacionalinių standartizacijos įstaigų sąrašas

BE: IBN/BIN (Institut Belge de Normalisation/Belgisch Instituut voor Normalisatie)

CZ: ČNI (Český normalizační institut)

DK: DS (Dansk Standard)

DE: DIN (Deutsches Institut für Normung e.V.)

EE: EVS (Eesti Standardikeskus)

EL: ELOT (Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης)

ES: AENOR (Asociacion Espanola de Normalizacion y Certificacion)

FR: AFNOR (Association Française de Normalisation)

IE: NSAI (National Standards Authority of Ireland)

IT: UNI (Ente Nazionale Italiano di Unificazione)

CY: Κυπριακός Οργανισμός Προώθησης Ποιότητας

LV: LVS (Latvijas Standarts)

LT: LST (Lietuvos standartizacijos departamentas)

LU: SEE (Service de l’Energie de l’Etat) (Luxembourg)

HU: MSZT (Magyar Szabványügyi Testület)

MT: MSA (Awtorita' Maltija dwar l-Istandards/Malta Standards Authority)

NL: NEN (Nederlands Normalisatie-Instituut)

AT: ON (Österreichisches Normungsinstitut)

PL: PKN (Polski Komitet Normalizacyjny)

PT: IPQ (Instituto Português da Qualidade)

SI: SIST (Slovenski inštitut za standardizacijo)

SK: SÚTN (Slovenský ústav technickej normalizácie)

FI: SFS (Suomen Standardisoimisliitto r.y)

SE: SIS (Swedish Standards Institute)

UK: BSI (British Standards Institution).

 

 

Papildomas nacionalinių standartizacijos įstaigų sąrašas

 

Nacionalinės standartizacijos įstaigos, neįtrauktos į EN ISO 14001:2004 standartą:

 

BG: BDS (Български институт за стандартизация);

 

RO: ASRO (Asociaţia de Standardizare din România).

 

Nacionalinės standartizacijos įstaigos valstybėse narėse, kuriose į EN ISO 14001:2004 standartą įtraukta nacionalinė standartizacijos įstaiga buvo pakeista kita:

 

CZ: ÚNMZ (Ústav pro technickou normalizaci, metrologii a státní zkušebnictví).


(1)  Šiame priede pateiktas tekstas naudojamas Europos standartizacijos komitetui (ESK) leidus. Visą tekstą galima įsigyti iš nacionalinių standartizacijos įstaigų, kurių sąrašas pateikiamas šiame priede. Draudžiama platinti šį priedą komerciniais tikslais.


III PRIEDAS

VIDINIS APLINKOSAUGOS AUDITAS

A.   Audito programa ir audito dažnumas

1.   Audito programa

Audito programa garantuoja, kad organizacijos vadovybė gautų informaciją, kurios jai reikia, kad galėtų apsvarstyti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą ir aplinkosaugos vadybos sistemos efektyvumą bei galėtų įrodyti, jog jie yra kontroliuojami.

2.   Audito programos tikslai

Visų pirma siekiama įvertinti naudojamas vadybos sistemas, nustatyti, ar vykdoma organizacijos politika ir programa, kuriose turi būti numatyta laikytis atitinkamų aplinkosaugos norminių reikalavimų.

3.   Audito programos apimtis

Turi būti aiškiai apibrėžta bendra atskirų auditų arba, kai taikytina, kiekvieno audito ciklo etapo apimtis aiškiai nurodant:

a)

dalykines sritis;

b)

tikrintiną veiklą;

c)

tikrintinus aplinkosaugos kriterijus;

d)

tikrintiną laikotarpį.

Aplinkosaugos auditas apima ir aplinkosauginiam veiksmingumui įvertinti būtinų faktinių duomenų vertinimą.

4.   Audito dažnumas

Auditas arba audito ciklas, apimantis visą organizacijos veiklą, atliekamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas trejus metus arba ketverius metus, jei taikoma 7 straipsnyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata. Konkrečios veiklos tikrinimo dažnumas skirsis priklausomai nuo:

a)

veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo;

b)

su veikla susijusio poveikio aplinkai reikšmingumo;

c)

atliekant ankstesnius auditus nustatytų problemų svarbos ir skubos;

d)

ankstesnių aplinkosaugos problemų.

Dažniau tikrinama sudėtingesnė veikla, turinti reikšmingesnį poveikį aplinkai.

Organizacija turėtų atlikti auditą bent kartą per metus, nes taip organizacijos vadovybei ir aplinkosaugos vertintojui bus lengviau įrodyti, kad organizacija valdo savo reikšmingus aplinkosaugos aspektus.

Organizacija atlieka auditą, kad patikrintų:

a)

organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą; ir

b)

organizacijos atitiktį taikomiems teisiniams įsipareigojimams, susijusiems su aplinka.

B.   Audito eiga

Atliekant auditą kalbamasi su darbuotojais, tikrinamos veiklos sąlygos ir įranga, peržiūrimi įrašai, raštiškos darbo instrukcijos ir kiti susiję dokumentai, siekiant įvertinti tikrinamos veiklos aplinkosauginį veiksmingumą, kad būtų nuspręsta, ar ji atitinka taikomus standartus, taisykles arba nustatytus tikslus ir aplinkosaugos uždavinius, be to, ar įdiegta aplinkosauginių įsipareigojimų valdymo sistema yra veiksminga ir tinkama. Nustatant visos vadybos sistemos efektyvumą, inter alia, reikėtų pasirinktinai patikrinti, ar organizacija atitinka šiuos kriterijus.

Audito procesą, visų pirma, sudaro šie etapai:

a)

susipažinimas su vadybos sistemomis;

b)

vadybos sistemų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;

c)

susijusių faktų surinkimas;

d)

atliekant auditą nustatytų faktų įvertinimas;

e)

audito išvadų rengimas;

f)

ataskaitos apie audito metu nustatytus faktus ir audito išvadas pateikimas.

C.   Ataskaitos apie audito metu nustatytus faktus ir audito išvadas pateikimas

Pagrindiniai raštiškos audito ataskaitos tikslai yra:

a)

dokumentuoti audito apimtį;

b)

informuoti vadovybę apie organizacijos aplinkosaugos srities pažangą ir apie tai, kaip laikomasi organizacijos aplinkosaugos politikos;

c)

informuoti vadovybę apie organizacijos poveikio aplinkai stebėsenos priemonių efektyvumą ir patikimumą;

d)

prireikus įrodyti taisomojo veiksmo būtinybę.


IV PRIEDAS

APLINKOSAUGOS ATASKAITŲ TEIKIMAS

A.   Įvadas

Informacija apie aplinkosaugą turi būti aiški ir nuosekli; ji pateikiama elektronine forma arba atspausdinta popieriuje.

B.   Aplinkosaugos ataskaita

Aplinkosaugos ataskaitoje turi būti pateikti bent toliau nurodyti elementai ir ji turi atitikti bent toliau pateiktus reikalavimus:

a)

suprantamas ir vienareikšmis EMAS registruojamos organizacijos aprašymas, trumpas jos veiklos, produktų bei paslaugų apibūdinimas ir, jei aktualu, jos santykis su pagrindine organizacija;

b)

organizacijos aplinkosaugos politika ir trumpas aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas;

c)

visų organizacijos reikšmingų tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos aspektų, darančių reikšmingą poveikį aplinkai, aprašymas ir paaiškinimas, kaip poveikis yra susijęs su šiais aspektais (I priedo 2 skirsnis);

d)

aplinkosaugos tikslų ir uždavinių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai, aprašymas;

e)

duomenų apie organizacijos veiksmingumą palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais, susijusiais su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka. Ataskaitoje turi būti pranešama apie pagrindinius rodiklius ir apie kitus susijusius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kaip nustatyta C skirsnyje;

f)

kiti veiksniai, susiję su aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant veiksmingumą teisinių nuostatų, susijusių su reikšmingu poveikiu aplinkai, atžvilgiu;

g)

nuoroda į taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus;

h)

aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos ar leidimo numeris bei patvirtinimo data.

Atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje turi būti pateikti e–h punktuose nustatyti būtini elementai ir ji turi atitikti e–h punktuose nustatytus būtiniausius reikalavimus.

C.   Pagrindiniai rodikliai ir kiti tinkami aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

1.   Įvadas

Aplinkosaugos ataskaitoje ir atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje organizacijos teikia duomenis apie pagrindinius rodiklius – tiek, kiek jie susiję su tiesioginiais organizacijos aplinkosaugos aspektais – ir apie kitus tinkamus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kaip nustatyta toliau.

Ataskaitoje pateikiami duomenys apie faktinius įvedinius/poveikį. Jei duomenų atskleidimas neigiamai paveiktų komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą, kai tokį konfidencialumą numato nacionalinė arba Bendrijos teisė siekiant apsaugoti teisėtus ekonominius interesus, organizacijai gali būti leidžiama savo ataskaitose šią informaciją indeksuoti, pavyzdžiui, nustatant bazinius metus (su indeksu 100), nuo kurių būtų rodoma faktinio įvedinio/poveikio raida.

Rodikliai:

a)

leidžia tiksliai įvertinti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

b)

yra suprantami ir vienareikšmiai;

c)

leidžia kasmet įvertinti organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo raidą lyginant su ankstesniais metais;

d)

gali būti palyginami su sektoriaus, nacionaliniais arba regioniniais lyginamaisiais standartais, jei taikoma;

e)

gali būti palyginami su norminiais reikalavimais, jei taikoma.

2.   Pagrindiniai rodikliai

a)

Pagrindinius rodiklius taiko visų tipų organizacijos. Jie orientuoti į veiksmingumą tokiose pagrindinėse aplinkosaugos srityse:

i)

energijos naudojimo našumo;

ii)

naudojamų medžiagų našumo;

iii)

vandens;

iv)

atliekų;

v)

biologinės įvairovės; ir

vi)

teršalų išmetimo.

Kai organizacija nusprendžia, kad vienas ar keli pagrindiniai rodikliai neatitinka reikšmingų tiesioginių jų aplinkosaugos aspektų, ta organizacija šių pagrindinių rodiklių gali nepateikti. Organizacija dėl to pateikia paaiškinimą, pateikdama nuorodą į savo aplinkosaugos analizę.

b)

Kiekvieną pagrindinį rodiklį sudaro:

i)

A skaičius, žymintis konkrečios srities bendrus metinius įvedinius ir (arba) metinį poveikį;

ii)

B skaičius, žymintis bendrus metinius organizacijos išvedinius; ir

iii)

R skaičius, žymintis A ir B santykį.

Kiekviena organizacija ataskaitoje pateikia kiekvieno rodiklio visus 3 elementus.

c)

Duomenys apie konkrečios srities bendrus metinius įvedinius ir (arba) metinį poveikį (A skaičių) teikiami taip:

i)

apie energijos vartojimo efektyvumą

„bendras tiesioginis energijos suvartojimas“ – bendras sunaudotos energijos kiekis, išreikštas MWh arba GJ,

„bendras atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas“ – bendras metinis energijos (elektros energijos ir šilumos), kurią organizacija pagamino iš atsinaujinančiųjų šaltinių, sunaudojimo procentas;

ii)

apie naudojamų medžiagų efektyvumą

„metinis įvairių naudotų medžiagų masės debitas“ (išskyrus energijos nešėjus ir vandenį), išreiškiamas tonomis;

iii)

apie vandenį

„bendras per metus sunaudoto vandens kiekis“, išreiškiamas m3;

iv)

apie atliekas

„bendras per metus susidarančių atliekų kiekis“, suskirstytas pagal atliekų rūšis ir išreiškiamas tonomis,

„bendras per metus susidarančių pavojingų atliekų kiekis“, išreiškiamas kilogramais ar tonomis.;

v)

apie biologinę įvairovę

„naudojamos žemės plotas“, išreiškiamas užstatytos teritorijos m2;

vi)

apie teršalų išmetimą

„bendras per metus išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“, įskaitant bent išmetamą CO2, CH4, N2O, hidrofluorangliavandenilių, perfluorangliavandenilių ir SF6 išmetamą kiekį, išreiškiamas CO2 ekvivalento tonomis,

„bendras per metus į orą išmestų teršalų kiekis“, įskaitant bent išmetamą SO2, NOX ir kietųjų dalelių kiekį, išreiškiamas kilogramais arba tonomis.

Be pirmiau apibrėžtų rodiklių organizacija gali naudoti kitus rodiklius bendriems konkrečios srities metiniams įvediniams ir (arba) metiniam poveikiui išreikšti.

d)

Visoms sritims nurodomas tas pats bendras metinis organizacijos išvedinys (B skaičius), tačiau jis pritaikomas pagal organizacijos tipą (pagal jos veiklos tipą) ir nurodomas taip:

i)

gamybos sektoriaus (pramonės) organizacijų atveju jame nurodoma visa metinė bendroji pridėtinė vertė, išreikšta milijonais eurų (mln. EUR), arba visas metinis fizinis išvedinys, išreikštas tonomis, arba, mažų organizacijų atveju, visa metinė apyvarta ar darbuotojų skaičius;

ii)

negamybinių (administracijos ir (arba) paslaugų) sektorių organizacijų atveju jis siejamas su organizacijos dydžiu, išreikštu darbuotojų skaičiumi.

Be pirmiau apibrėžtų rodiklių organizacija taip pat gali naudoti kitus rodiklius bendram metiniam išvediniui išreikšti.

3.   Kiti tinkami aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Kiekviena organizacija kasmet taip pat turi pateikti duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su jos aplinkosaugos ataskaitoje nurodytais konkrečiais aplinkosaugos aspektais, o jei pagal 46 straipsnį yra parengti sektoriui skirti informaciniai dokumentai, organizacija turi į juos atsižvelgti.

D.   Prieinamumas visuomenei

Organizacija turi galėti įrodyti aplinkosaugos vertintojui, kad bet kuris organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu besidomintis asmuo gali lengvai ir netrukdomas susipažinti su pagal B–C punktus reikalaujama informacija.

Organizacija užtikrina, kad su šia informacija būtų galima susipažinti oficialiąja (viena iš oficialiųjų) valstybės narės, kurioje organizacija yra registruota, kalba (-ų) ir, jei taikoma, tų valstybių narių, kuriose yra bendro registravimo vietos, oficialiosiomis kalbomis (viena iš oficialiųjų kalbų).

E.   Vietos atskaitomybė

EMAS registruotos organizacijos gali pageidauti pateikti vieną bendrą aplinkosaugos ataskaitą, apimančią kelias skirtingas geografines teritorijas.

Kadangi EMAS paskirtis – užtikrinti vietos atskaitomybę, organizacijos turi užtikrinti, kad bendroje aplinkosaugos ataskaitoje būtų aiškiai išskirtas kiekvienos organizacijos vietos reikšmingas poveikis aplinkai ir apie jį būtų pateikta duomenų.


V PRIEDAS

EMAS LOGOTIPAS

Image

1.   Logotipą galima naudoti bet kuria iš 23 oficialiųjų kalbų, jei vartojamos šios formuluotės:

Bulgariškai

:

„Проверено управление по околна среда“

Čekiškai

:

„Ověřený systém environmentálního řízení“

Daniškai

:

„Verificeret miljøledelse“

Olandiškai

:

„Geverifieerd milieuzorgsysteem“

Angliškai

:

„Verified environmental management“

Estiškai

:

„Tõendatud keskkonnajuhtimine“

Suomiškai

:

„Todennettu ympäristöasioiden hallinta“

Prancūziškai

:

„Management environnemental vérifié“

Vokiškai

:

„Geprüftes Umweltmanagement“

Graikiškai

:

„επιθεωρημένη περιβαλλοντική διαχείριση“

Vengriškai

:

„Hitelesített környezetvédelmi vezetési rendszer“

Itališkai

:

„Gestione ambientale verificata“

Airiškai

:

„Bainistíocht comhshaoil fíoraithe“

Latviškai

:

„Verificēta vides pārvaldība“

Lietuviškai

:

„Įvertinta aplinkosaugos vadyba“

Maltietiškai

:

„Immaniggjar Ambjentali Verifikat“

Lenkiškai

:

„Zweryfikowany system zarządzania środowiskowego“

Portugališkai

:

„Gestão ambiental verificada“

Rumuniškai

:

„Management de mediu verificat“

Slovakiškai

:

„Overené environmentálne manažérstvo“

Slovėniškai

:

„Preverjen sistem ravnanja z okoljem“

Ispaniškai

:

„Gestión medioambiental verificada“

Švediškai

:

„Verifierat miljöledningssystem

2.   Logotipas gali būti:

trijų spalvų (Pantone Nr. 355 žalia; Pantone Nr. 109 geltona; Pantone Nr. 286 mėlyna),

juodas,

baltas, arba

pilkos spalvos tonų.


VI PRIEDAS

REGISTRUOJANTIS PATEIKTINA INFORMACIJA

(nurodoma tik aktuali informacija)

1.

ORGANIZACIJA

 

Pavadinimas

Adresas

Miestas

Pašto kodas

Šalis/žemė/regionas/autonominė sritis

Asmuo ryšiams

Telefonas

FAKSAS

El. paštas

Interneto svetainė

Vieša prieiga prie aplinkosaugos ataskaitos ar atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos

 

a)

atspausdinta popieriuje

b)

elektronine forma

Registracijos numeris

Registracijos data

Registracijos galiojimo sustabdymo data

Registracijos panaikinimo data

Kitos aplinkosaugos ataskaitos data

Kitos atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos data

Prašymas suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal 7 straipsnį

TAIP – NE

Veiklos rūšies NACE kodas

Darbuotojų skaičius

Apyvarta arba metinis balansas

2.

VIETA

 

Pavadinimas

Adresas

Pašto kodas

Miestas

Šalis/žemė/regionas/autonominė sritis

Asmuo ryšiams

Telefonas

FAKSAS

El. paštas

Interneto svetainė

Vieša prieiga prie aplinkosaugos ataskaitos ar atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos

 

a)

atspausdinta popieriuje

b)

elektronine forma

Registracijos numeris

Registracijos data

Registracijos galiojimo sustabdymo data

Registracijos panaikinimo data

Kitos aplinkosaugos ataskaitos data

Kitos atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos data

Prašymas suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal 7 straipsnį

TAIP – NE

Veiklos rūšies NACE kodas

Darbuotojų skaičius

Apyvarta ir (arba) metinis balansas

3.

APLINKOSAUGOS VERTINTOJAS

 

Aplinkosaugos vertintojo pavadinimas arba vardas ir pavardė

Adresas

Pašto kodas

Miestas

Šalis/žemė/regionas/autonominė sritis

Telefonas

FAKSAS

El. paštas

Akreditavimo arba leidimo registracijos numeris

Akreditavimo arba leidimo sritys (NACE kodai)

Akreditavimo arba leidimą išdavusi įstaiga

Pasirašyta … (vieta), 20 … (data)

Organizacijos atstovo parašas


VII PRIEDAS

APLINKOSAUGOS VERTINTOJO ATLIKTO VERTINIMO IR PATVIRTINIMO DEKLARACIJA

… (pavadinimas arba vardas ir pavardė).

EMAS aplinkosaugos vertintojo registracijos numeris …,

Akredituota (-as) arba kuriam (-iai) suteiktas leidimas vertinti … (NACE kodas)

deklaruoja, kad patikrino, ar … (pavadinimas) organizacijos aplinkosaugos ataskaitoje/atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje (1) nurodyta (-os) vieta (-os) arba visa organizacija,

kurios registracijos numeris (jei yra) …

atitinka visus 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo taikant Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reikalavimus.

Pasirašydama (-as) šį pareiškimą, pareiškiu, kad:

tikrinimas ir patvirtinimas atliktas laikantis visų Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 + reikalavimų,

tikrinimo ir patvirtinimo išvados patvirtina, kad faktų, įrodančių, kad nesilaikoma su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų, nenustatyta,

organizacijos/vietos (1) aplinkosaugos ataskaitoje/atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje (1) pateikiami duomenys ir informacija apie aplinkosaugos ataskaitoje nurodytą organizacijos veiklą/vietą (1) yra patikimi ir teisingi.

Šis dokumentas nėra lygiavertis EMAS registracijai. EMAS registraciją gali suteikti tik kompetentinga įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009. Šis dokumentas negali būti naudojamas kaip atskiras visuomenės informavimo dokumentas.

Priimta … (vieta), 20.. m. … … d. (data)

Parašas


(1)  išbraukti, jei netaikoma.


VIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 761/2001

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalies a punktas

1 straipsnio 2 dalies b punktas

1 straipsnio 2 dalies c punktas

1 straipsnio 2 dalies d punktas

2 straipsnio a punktas

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio b punktas

2 straipsnio c punktas

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio d punktas

2 straipsnio e punktas

2 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio f punktas

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio g punktas

2 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio h punktas

2 straipsnio 10 dalis

2 straipsnio i punktas

2 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio j punktas

2 straipsnio 12 dalis

2 straipsnio k punktas

2 straipsnio 13 dalis

2 straipsnio l punktas

2 straipsnio 16 dalis

2 straipsnio l punkto i papunktis

2 straipsnio l punkto ii papunktis

2 straipsnio m punktas

2 straipsnio n punktas

2 straipsnio 17 dalis

2 straipsnio o punktas

2 straipsnio 18 dalis

2 straipsnio p punktas

2 straipsnio q punktas

2 straipsnio 20 dalis

2 straipsnio r punktas

2 straipsnio s punkto pirma pastraipa

2 straipsnio 21 dalis

2 straipsnio s punkto antra pastraipa

2 straipsnio t punktas

2 straipsnio 22 dalis

2 straipsnio u punktas

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

3 straipsnio 2 dalies a punkto antra pastraipa

4 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 2 dalies b punktas

4 straipsnio 1 dalies c punktas

3 straipsnio 2 dalies c punktas

4 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 2 dalies d punktas

4 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 2 dalies e punktas

5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa; 6 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio 3 dalies b punkto pirmas sakinys

6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

3 straipsnio 3 dalies b punkto antras sakinys

7 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys

25 straipsnio 10 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 5 dalies antras sakinys

25 straipsnio 10 dalies antros pastraipos antras sakinys

4 straipsnio 6 dalis

41 straipsnis

4 straipsnio 7 dalis

4 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa

30 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 8 dalies antra pastraipa

30 straipsnio 3 ir 5 dalys

4 straipsnio 8 dalies trečios pastraipos pirmas ir antras sakiniai

31 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 8 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys

31 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

12 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalies antro sakinio pirma įtrauka

12 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 3 dalies antro sakinio antra įtrauka

12 straipsnio 1 dalies b punktas

5 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

5 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys

16 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 5 dalies antras sakinys

16 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

5 straipsnio 5 dalies trečias sakinys

17 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 5 dalies ketvirtas sakinys

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 16 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies c punktas

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

13 straipsnio 2 dalies f punktas ir 5 straipsnio 2 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka

13 straipsnio 2 dalies c punktas

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

13 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

6 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka

15 straipsnio 3 dalies a punktas

6 straipsnio 3 dalies antra įtrauka

15 straipsnio 3 dalies b punktas

6 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka

6 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys

15 straipsnio 8 dalis

6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys

15 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 5 dalies antras sakinys

15 straipsnio 8 ir 9 dalys

6 straipsnio 6 dalis

15 straipsnio 10 dalis

7 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 8 dalis

7 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

12 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalies antras sakinys

12 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 3 dalis

42 straipsnio 2 dalies a punktas

8 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

10 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalies antras sakinys

10 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys

4 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalies a punktas

45 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 1 dalies b punktas

45 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

45 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

38 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmas sakinys

41 straipsnis

10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antras sakinys

47 straipsnis

11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

36 straipsnis

11 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

36 straipsnio a punktas

11 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

36 straipsnio c punktas

11 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

36 straipsnio b punktas

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys

37 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos trečias sakinys

37 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ketvirtas sakinys

37 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 2 dalis

43 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

41 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalies antras sakinys

47 straipsnis

12 straipsnio 1 dalies a punktas

12 straipsnio 1 dalies b punktas

35 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 2 dalis

41 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis

40 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 1 dalis

49 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 1 dalis

50 straipsnis

15 straipsnio 2 dalis

48 straipsnis

15 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 2 dalis

42 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

51 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 5 dalis

18 straipsnis

52 straipsnis


22.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/46


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1222/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

kaip pabrėžta 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Ekologiškas transportas“, tausus judumas yra svarbus Bendrijos uždavinys atsižvelgiant į klimato kaitą ir į tai, kad reikia didinti Europos konkurencingumą.

(2)

2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta iki 2020 m. 20 % sumažinus bendrą suvartojamos energijos kiekį imantis sąraše nurodytų tikslinių veiksmų, įskaitant padangų ženklinimą.

(3)

2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta sumažinus išmetamų CO2 dujų kiekį nustatant papildomas priemones automobilių dalims, turinčioms didžiausią įtaką degalų sunaudojimui, pavyzdžiui padangoms.

(4)

20–30 % degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų.

(5)

Padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant pasipriešinimą riedėjimui, galima pabloginti kitus parametrus. Atvirkščiai, gerinant sukibimą su šlapia danga, galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti kuo labiau gerinti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus.

(6)

Degalus taupančios padangos yra ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos.

(7)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (3) nustatyti minimalūs padangų pasipriešinimo riedėjimui reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų pasipriešinimas riedėjimui, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti degalus labiau taupančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(8)

Kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir turi neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(9)

Nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvintų priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padėtų didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (4).

(10)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl siekiant saugesnio eismo reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(11)

Pateikta informacija apie sukibimą su šlapia danga gali neatitikti pagrindinių tų padangų, kurios specialiai suprojektuotos naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, savybių. Atsižvelgiant į tai, kad suvienodintų metodų, kaip bandyti tokias padangas, nėra, verta numatyti galimybę prireikus tokių padangų sukibimo su danga klases pritaikyti vėliau.

(12)

Standartinėje etiketėje pateikta informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos padangų parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos.

(13)

Padangų ženklinimo taisyklių įvairovė valstybėse narėse sudarytų kliūčių Bendrijos vidaus prekybai ir padidintų padangų gamintojams tenkančią administracinę naštą bei atliekant bandymus patiriamas išlaidas.

(14)

Atsarginės padangos sudaro 78 % padangų rinkos. Todėl pagrįstai siekiama galutinį naudotoją informuoti apie atsarginių padangų bei naujų transporto priemonių padangų parametrus.

(15)

Poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus vartotojams, įskaitant automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl į šio reglamento taikymo sritį reikėtų įtraukti C1, C2 ir C3 klasių padangas.

(16)

Energijos suvartojimo etiketė, kurioje nurodoma, kuriai iš A–G klasių, taikomų ir buitiniams prietaisams pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 1992/75/EB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (5), gaminiai priskiriami, yra gerai žinoma vartotojams ir sėkmingai taikoma veiksmingesnių prietaisų naudojimui skatinti. Tokia pati sistema turėtų būti naudojama padangoms ženklinti siekiant nurodyti jų degalų taupymo efektyvumą.

(17)

Padangų etikečių pateikimas prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų užtikrinti, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti.

(18)

Kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete. Techninė reklaminė medžiaga neapima reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose, radijo transliacijose, televizijoje ir panašiose internetinėse terpėse.

(19)

Potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų tinklavietėse.

(20)

Informaciją reikėtų pateikti remiantis suvienodintais bandymų metodais, kurie turėtų būti patikimi, tikslūs ir atkuriami, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir būtų apribotos atliekant bandymus gamintojų patiriamos išlaidos.

(21)

Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti kelių transporto saugumą, valstybės narės gali nustatyti paskatų naudoti degalus taupančias, saugesnes ir mažai triukšmo sukeliančias padangas. Siekiant išvengti vidaus rinkos suskaidymo, verta nustatyti žemiausias degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klases tam, kad nebūtų galima teikti paskatų naudoti žemesnių už jas klasių padangas. Tokios paskatos gali sudaryti valstybės pagalbą. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos jokiems būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurios gali būti taikomos pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams ir neturėtų apimti apmokestinimo bei fiskalinių klausimų.

(22)

Norint pasiekti ženklinimo nuostatų tikslus ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Bendrijoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi ženklinimo nuostatų. Todėl tokį laikymąsi valstybės narės turi stebėti vykdydamos rinkos priežiūrą ir reguliarią ex-post kontrolę pagal visų pirma 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6).

(23)

Įgyvendindamos atitinkamas šio reglamento nuostatas valstybės narės turėtų netaikyti įgyvendinimo priemonių, kuriomis būtų nustatomi nepagrįsti, biurokratiniai ir nelankstūs įpareigojimai mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

(24)

Padangų tiekėjai ir platintojai turėtų būti skatinami pradėti laikytis šio reglamento nuostatų iki 2012 m., kad etiketės būtų sparčiau pripažintos ir būtų pasinaudota jų teikiamais privalumais.

(25)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(26)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti reikalavimus, susijusius su C2 ir C3 padangų sukibimo su šlapia danga klasėmis, pritaikyti padangų, specialiai suprojektuotų naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, sukibimo su danga klases ir derinti priedus, įskaitant bandymo metodus ir susijusius leidimus, su technine pažanga. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)

Šis reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant išsiaiškinti, ar etiketė suprantama galutiniams naudotojams ir ar šiuo reglamentu galima pasiekti rinkos pokyčių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.   Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas.

2.   Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas C1, C2 ir C3 klasių padangoms.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

restauruotoms padangoms;

b)

profesionalioms visureigių padangoms;

c)

padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

d)

T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

e)

padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

f)

padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

g)

padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

h)

padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.

C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2.

T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

3.

prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

4.

techninė reklaminė medžiaga – techniniai vadovai, brošiūros, informaciniai lapeliai ir katalogai (spausdintiniai, elektroniniai arba internetiniai), taip pat tinklavietės, kurių tikslas yra parduoti padangas galutiniams naudotojams arba platintojams ir kuriuose nurodomi konkretūs techniniai padangos parametrai;

5.

techniniai dokumentai – informacija apie padangas, įskaitant informaciją apie gamintoją ir padangų rūšį; padangos tipo arba padangų grupės, nustatytų nurodant degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę, aprašas; bandymų ataskaitos ir dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie bandymų tikslumą;

6.

gamintojas – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

7.

importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris trečiojoje šalyje pagamintą gaminį pateikia į Bendrijos rinką;

8.

įgaliotasis atstovas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą vykdyti nustatytas užduotis gamintojo vardu jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą atžvilgiu;

9.

tiekėjas – gamintojas arba jo įgaliotas asmuo Bendrijoje, arba importuotojas;

10.

platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus gamintoją ar importuotoją), kuris padangas tiekia rinkai;

11.

tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

12.

galutinis naudotojas – vartotojas, taip pat automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

13.

esminis parametras – padangos parametras (pavyzdžiui, pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga arba išorinis riedėjimo triukšmas), kuris naudojantis ta padanga daro stiprų poveikį aplinkai, eismo saugumui arba sveikatai.

4 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė

1.   Tiekėjai užtikrina, kad ant platintojams arba galutiniams naudotojams pristatomų C1 ir C2 klasių padangų:

a)

protektorių būtų užklijuotas lipdukas, kuriame esančioje etiketėje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nustatyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nustatyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

arba

b)

prie kiekvienos pristatytos vienos ar daugiau identiškų padangų siuntos būtų pridėta atspausdinta etiketė, kurioje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nurodyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nurodyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

2.   1 dalyje nurodyto lipduko ir etiketės pavidalas turi atitikti nurodytąjį II priede.

3.   Tiekėjai techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant savo tinklavietes, nurodo C1, C2 ir C3 klasės padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka.

4.   Valstybių narių valdžios institucijoms paprašius, tiekėjai pateikia joms techninius dokumentus; tokia galimybė turėtų būti užtikrinama penkerius metus nuo to laiko, kai rinkai patiekiama paskutinė tam tikro padangų tipo padanga. Techniniai dokumentai rengiami pakankamai išsamiai, kad valdžios institucijos galėtų patikrinti, ar tiksli etiketėje pateikta informacija apie degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą.

5 straipsnis

Padangų platintojų atsakomybė

1.   Platintojai užtikrina, kad:

a)

prekybos vietose ant padangų aiškiai matomose vietose būtų užklijuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą tiekėjų pateikti lipdukai

arba

b)

4 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta etiketė būtų aiškiai matoma ir parodyta galutiniam vartotojui prekybos vietoje prie pat padangos prieš padangą parduodant.

2.   Jei galutinis naudotojas parduodamų padangų pamatyti negali, platintojai galutiniam naudotojui pateikia informaciją apie tų padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę bei išmatuotą vertę.

3.   Platintojai pateikia C1, C2 ir C3 klasių padangų informaciją apie degalų naudojimo efektyvumo klasę, išmatuotą išorinio riedėjimo triukšmo vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede, sąskaitose, išrašomose tokias padangas perkantiems galutiniams naudotojams, arba su jomis.

6 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

Jei galutiniams naudotojams prekybos vietoje siūloma pasirinkti iš skirtingų padangų, skirtų sumontuoti naujame automobilyje, kurį jie ketina įsigyti, automobilio tiekėjai ir platintojai prieš pardavimą pateikia jiems informaciją apie kiekvienos siūlomos pasirinkti padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir, jei taikoma, sukibimo su šlapia danga klasę C1, C2 ir C3 klasės padangų atveju, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka. Ta informacija įtraukiama bent jau į techninę reklaminę medžiagą.

7 straipsnis

Suvienodinti bandymų metodai

Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, apie padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę bei sukibimo su šlapia danga klasę, gaunama taikant I priede nurodytus suvienodintus bandymų metodus.

8 straipsnis

Patikrinimo procedūra

Valstybės narės IV priede nustatyta tvarka atitiktį nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms vertina pagal I priedo A ir B dalis, o atitiktį nurodytai išorinio riedėjimo triukšmo klasei ir išmatuotai vertei – pagal I priedo C dalį.

9 straipsnis

Vidaus rinka

1.   Jei laikomasi šio reglamento reikalavimų, valstybės narės nedraudžia ir neriboja padangų, nurodytų 2 straipsnyje, tiekimo rinkai remdamosi informacija apie gaminį.

2.   Jeigu nėra įrodyta kitaip, valstybės narės laiko, kad etiketės ir informacija apie gaminį atitinka šį reglamentą. Norėdamos įvertinti atitiktį nurodytoms vertėms ir klasėms, jos gali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų techninius dokumentus pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį.

10 straipsnis

Paskatos

Valstybės narės neteikia paskatų, jei padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą C klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.

11 straipsnis

Pakeitimai ir derinimas su technikos pažanga

Šios priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

a)

nustatomi informavimo apie C2 ir C3 klasių padangų sukibimą su šlapia danga reikalavimai, jei egzistuoja tinkami suvienodinti bandymų metodai;

b)

atitinkamais atvejais padangų sukibimo su danga klasės suderinamos su techninėmis ypatybėmis tų padangų, kurios suprojektuotos taip, kad jų savybės, susijusios su transporto priemonės išjudinimu, judėjimu arba stabdymu apledėjusia arba apsnigta (arba apledėjusia ir apsnigta) danga būtų geresnės nei įprastų padangų;

c)

I–IV priedai derinami su technikos pažanga.

12 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 valstybės narės užtikrina, kad už rinkos priežiūrą atsakingos valdžios institucijos tikrintų, kaip laikomasi šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnių.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

14 straipsnis

Persvarstymas

1.   Komisija įvertina, ar šis reglamentas turi būti persvarstytas atsižvelgdama, inter alia, į:

a)

etiketės veiksmingumą, nustatomą pagal tai, koks yra galutinių naudotojų informuotumas, visų pirma pagal tai, ar prisidedant prie šio reglamento tikslų 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos yra tokios pat veiksmingos kaip 4 straipsnio 1 dalies a punkto;

b)

tai, ar ženklinimo sistema turėtų būti taikoma restauruotoms padangoms;

c)

tai, ar turėtų būti nustatyti nauji padangų parametrai, pavyzdžiui, kilometražas;

d)

informaciją apie padangų parametrus, kurią galutiniams naudotojams teikia transporto priemonių tiekėjai ir platintojai.

2.   Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. kovo 1 d. ir prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

4 ir 5 straipsniai netaikomi iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

Å. TORSTENSSON


(1)  OL C 228, 2009 9 22, p. 81.

(2)  2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

(4)  OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

(5)  OL L 297, 1992 10 13, p. 16.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


I PRIEDAS

PADANGŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL PARAMETRUS

A dalis. Degalų naudojimo efektyvumo klasės

Degalų naudojimo efektyvumo klasė turi būti nustatoma taikant pasipriešinimo riedėjimui koeficientą (angl. rolling resistance coefficient, RRC) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklę Nr. 117 ir vėlesnius jos pakeitimus.

Jei patvirtinama, kad padangos tipas gali būti priskirtas daugiau kaip vienai padangų klasei (pvz., C1 ir C2), šio tipo padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė turėtų būti nustatoma pagal aukščiausios klasės padangoms (pvz., C2, o ne C1) taikomą klasifikavimo skalę.

C1 klasės padangos

C2 klasės padangos

C3 klasės padangos

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC ≤ 6,5

A

RRC ≤ 5,5

A

RRC ≤ 4,0

A

6,6 ≤ RRC ≤ 7,7

B

5,6 ≤RRC ≤ 6,7

B

4,1 ≤RRC ≤ 5,0

B

7,8 ≤ RRC ≤ 9,0

C

6,8 ≤RRC ≤ 8,0

C

5,1 ≤ RRC ≤ 6,0

C

Tuščia

D

Tuščia

D

6,1 ≤ RRC ≤ 7,0

D

9,1 ≤ RRC ≤ 10,5

E

8,1 ≤RRC ≤ 9,2

E

7,1 ≤ RRC ≤ 8,0

E

10,6 ≤ RRC ≤ 12,0

F

9,3 ≤ RRC ≤ 10,5

F

RRC ≥ 8,1

F

RRC ≥ 12,1

G

RRC ≥ 10,6

G

Tuščia

G

B dalis. Sukibimo su šlapia danga klasės

C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga klasės turi būti nustatomos taikant sukibimo su šlapia danga rodiklį (G) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojamos pagal JT EEK taisyklę Nr. 117 ir vėlesnius jos pakeitimus.

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

1,55 ≤ G

A

1,40 ≤ G ≤ 1,54

B

1,25 ≤ G ≤ 1,39

C

Tuščia

D

1,10 ≤ G ≤ 1,24

E

G ≤ 1,09

F

Tuščia

G

C dalis. Išorinio riedėjimo triukšmo klasės ir išmatuota vertė

Išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė (N) turi būti nurodoma decibelais ir apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklę Nr. 117 ir vėlesnius jos pakeitimus.

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė turi būti nustatoma remiantis šiomis Reglamento (EB) Nr. 661/2009 II priedo C dalyje išdėstytomis ribinėmis vertėmis:

N, dB

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė

N ≤ LV – 3

Image

LV-3 < N ≤ LV

Image

N > LV

Image


II PRIEDAS

ETIKETĖS PAVIDALAS

1.   Etiketės modelis

1.1.   4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta etiketė turi būti tokia, kaip nurodyta paveiksle:

Image

1.2.   Šiame paveiksle nurodyti etiketės matmenys:

Image

1.3.   Etiketė turi būti ne mažesnė kaip 75 mm pločio ir 110 mm aukščio. Jei etiketė yra didesnė, jos turinys vis tiek turi būti proporcingas pirmiau nurodytiems matmenims.

Etiketė turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

spalvų gama CMYK (angl. cyan, magenta, yellow, black): žydra, purpurinė, geltona ir juoda; jos nurodomos pagal tokį pavyzdį: 00–70-X-00 yra 0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos;

b)

toliau pateikti numeriai atitinka 1.2 skirsnyje nurodytus sutartinius ženklus;

Image

Energijos vartojimo efektyvumas

Pateikta piktograma: plotis – 19,5 mm, aukštis – 18,5 mm, piktogramos kontūras – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 23 mm, skalės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija – linijos storis – 3,5 pt, plotis – 36 mm, spalva – X-10–00–05;

Image

Sukibimas su šlapia danga

Pateikta piktograma: plotis – 19 mm, aukštis – 19 mm, piktogramos rėmas: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 23 mm, skalės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, spalva – X-10–00–05;

Image

Išorinis riedėjimo triukšmas

Pateikta piktograma: plotis – 14 mm, aukštis – 15 mm, piktogramos rėmas: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 24 mm, vertės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija: linijos storis – 3,5 pt, aukštis – 24 mm, spalva – X-10–00–05;

Image

Etiketės krašto linija: linijos storis – 1,5 pt, spalva – X-10–00–05;

Image

A–G skalėRodyklės:

aukštis – 4,75 mm, tarpas – 0,75 mm, juoda linija – 0,5 pt, spalvos:

A: X-00-X-00;

B: 70–00-X-00;

C: 30–00-X-00;

D: 00–00-X-00;

E: 00–30-X-00;

F: 00–70-X-00;

G: 00-X-X-00.

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 12 pt, 100 % baltos spalvos, juodas kontūras – 0,5 pt;

Image

Skalė

Rodyklė: plotis – 16 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juodos spalvos;

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 27 pt, 100 % baltos spalvos;

Image

Skalės linijos: linijos storis – 0,5 pt, punktyrinės linijos intervalas – 5,5 mm, 100 % juodos spalvos;

Image

Skalės tekstas: šriftas – Helvetica Bold 11 pt, 100 % juodos spalvos;

Image

Išorinio riedėjimo triukšmo išmatuota vertė

Rodyklė: plotis – 25,25 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juodos spalvos;

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 20 pt, 100 % baltos spalvos;

Teksto elementas: šriftas – Helvetica Bold 13 pt, 100 % baltos spalvos;

Image

ES logotipas: plotis – 9 mm, aukštis – 6 mm;

Image

Nuoroda į reglamentą: šriftas – Helvetica Regular 7,5 pt, 100 % juodos spalvos;

Nuoroda į padangos klasę: šriftas – Helvetica Bold 7,5 pt, 100 % juodos spalvos;

Image

Išorinio riedėjimotriukšmo klasė, nurodyta I priedo C dalyje: plotis – 8,25 mm, aukštis – 15,5 mm, 100 % juodos spalvos;

c)

fonas turi būti baltas.

1.5.   Padangų klasė (C1 arba C2) turi būti nurodyta etiketėje 1.2 punkte pateiktame paveiksle nustatytu formatu.

2.   Lipdukas

2.1.   4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą lipduką sudaro 2 dalys: (i) šio priedo 1 punkte aprašyto pavidalo etiketė ir (ii) prekės ženklo vieta, atspausdinta pagal šio priedo 2.2. punkte nurodytas specifikacijas.

2.2.   Prekės ženklo vieta: tiekėjai lipduke turi pateikti ne tik etiketę, bet ir nurodyti savo prekės pavadinimą ar prekės ženklą, padangų seriją, padangų dydį, apkrovos rodiklį, greičio klasę bei kitas technines specifikacijas bet kokia spalva, formatu ir pavidalu, jei tai neatitraukia dėmesio nuo etiketėje pateiktos informacijos, kuri nurodyta šio priedo 1 punkte, ar nekliudo jos pamatyti. Bendras lipduko plotas turi būti ne didesnis nei 250 cm2, o bendras lipduko aukštis turi būti ne didesnis nei 220 mm.


III PRIEDAS

Techninėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija

1.   Informacija apie padangas turi būti pateikiama toliau nurodyta eilės tvarka:

i)

degalų naudojimo efektyvumo klasė (A–G raidės);

ii)

sukibimo su šlapia danga klasė (A–G raidės);

iii)

išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė ir klasė (dB).

2.   1 punkte nustatyta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)

turi būti lengvai skaitoma;

ii)

turi būti lengvai suprantama;

iii)

jei tam tikro padangų tipo padangos gali būti skirtingai klasifikuojamos dėl jų dydžio ar kitų parametrų, turi būti nurodomas intervalas nuo blogiausių iki geriausių to tipo padangų parametrų.

3.   Tiekėjai savo tinklalapiuose privalo pateikti tokią informaciją:

i)

nuorodą į atitinkamą šiam reglamentui skirtą Komisijos tinklavietę;

ii)

etiketėje esančių piktogramų paaiškinimą;

iii)

pabrėžti faktą, kad faktinis sutaupyto kuro kiekis ir eismo saugumas labai priklauso nuo vairuotojo elgesio, ypač nuo šių veiksnių:

pasirinkus ekologinį važiavimo būdą galima sunaudoti daug mažiau degalų;

siekiant geresnio sukibimo su šlapia danga ir efektyviau naudoti degalus, reikėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį;

visada turėtų būti griežtai laikomasi saugaus stabdymo atstumo.


IV PRIEDAS

Patikrinimo procedūra

Tiekėjo nustatyto kiekvieno padangų tipo arba kiekvienos padangų grupės atitiktis nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms bei išmatuotai išorinio riedėjimo triukšmo vertei turi būti tikrinama taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų:

a)

i)

pirmiausia tikrinama viena padanga. Jei išmatuota vertė atitinka nurodytą klasę arba išmatuotą išorinio riedėjimo triukšmo vertę, patikros rezultatai teigiami;

ir

ii)

jei išmatuota vertė neatitinka nurodytos klasės arba išmatuotos išorinio riedėjimo triukšmo vertės, tikrinamos dar trys padangos. Vertinant atitiktį nurodytai informacijai naudojama vidutinė išmatuota keturių tikrintų padangų parametrų vertė;

arba

b)

Jei ženklinime nurodytos klasės ar vertės nustatomos remiantis tipo patvirtinimo bandymų rezultatais, kurie gaunami pagal Direktyvą 2001/43/EB, Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba JT EEK taisyklę Nr. 117 ir jos vėlesnius pakeitimus, valstybės narės gali naudotis padangų gamybos atitikties duomenimis, gautais tokių tipo patvirtinimų metu.

Gamybos atitikties vertinimo metu turi būti atsižvelgiama į JT EEK taisyklės Nr. 117 8 skirsnyje ir jos vėlesniuose pakeitimuose nurodytus leidimus.


22.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/59


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1223/2009

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl kosmetikos gaminių

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, derinimo (3) kelis kartus buvo reikšmingai pakeista. Rengiamasi padaryti papildomų pakeitimų, todėl, kad būtų aiškiau, šiuo konkrečiu atveju direktyvą reikia išdėstyti nauja redakcija.

(2)

Reglamentas yra tinkama teisinė priemonė, nes taip nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės ir išvengiama nukrypimų valstybėms narėms perkeliant teisės aktus į nacionalinę teisę. Be to, reglamentu užtikrinama, kad teisiniai reikalavimai visoje Bendrijoje įgyvendinami tuo pačiu metu.

(3)

Šiuo reglamentu siekiama supaprastinti procedūras ir suderinti terminiją, taip sumažinant administracinę naštą bei išvengiant dviprasmybių. Be to, šiuo reglamentu tvirtinamos tam tikros kosmetikos reguliavimo sistemos dalys, pavyzdžiui, rinkai pateikiamų gaminių kontrolė, kad būtų užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga.

(4)

Šiuo reglamentu visapusiškai derinamos Bendrijos taisyklės, kad būtų sukurta kosmetikos gaminių vidaus rinka ir užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga.

(5)

Aplinkosaugos problemos, kurių gali kelti kosmetikos gaminiuose naudojamos medžiagos, sprendžiamos taikant 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą (4), kuris sudaro sąlygas vertinti saugą aplinkai įvairiuose sektoriuose.

(6)

Šis reglamentas taikomas tik kosmetikos gaminiams ir netaikomas vaistams, medicinos priemonėms arba biocidiniams produktams; šį atskyrimą pirmiausia nulemia išsamus kosmetikos gaminių apibrėžimas, apimantis tiek jų naudojimo sritis, tiek jų naudojimo paskirtį.

(7)

Nustatant, ar gaminys priklauso kosmetikos gaminiams, reikėtų atsižvelgti į konkretų atvejį, įvertinant visas gaminio savybes. Kosmetikos gaminiais gali būti: kremai, emulsijos, losjonai, geliai ir aliejai odai, kaukės veidui, spalvinamieji, gaminiai makiažo pagrindui (skysčiai, pastos, pudros), makiažo pudros, pudros po prausimosi, higieninės pudros, tualetinis muilas, dezodoruojamasis muilas, kvepalai, tualetinis vanduo ir odekolonas, vonios ir dušo priemonės (druskos, putos, aliejai, geliai), depiliantai, dezodorantai ir antiperspirantai, plaukų dažikliai, plaukų garbanojimo, tiesinimo ir fiksavimo gaminiai, šukuosenos sutvirtinimo gaminiai, plaukų plovimo priemonės (losjonai, pudros, šampūnai), plaukų kondicionavimo gaminiai (losjonai, kremai, aliejai), šukuosenos formavimo gaminiai (losjonai, lakai, briliantinai), skutimosi gaminiai (kremai, putos, losjonai), makiažo gaminiai bei jo valikliai, lūpų priežiūros gaminiai, dantų ir burnos priežiūros gaminiai, nagų priežiūros ir lakavimo gaminiai, intymios higienos gaminiai, įdegio gaminiai, savaiminio įdegio gaminiai, odos balikliai, gaminiai nuo raukšlių.

(8)

Komisija turėtų nustatyti kosmetikos gaminių kategorijas, kurioms taikomas šis reglamentas.

(9)

laikantis įprastų ar pagrįstai numanomų naudojimo sąlygų, kosmetikos gaminiai turėtų būti saugūs. Ypač pavojaus žmonių sveikatai negalima pateisinti potencialios rizikos ir naudos vertinimu

(10)

Pagal 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo (5), kosmetikos gaminio pateikimas, visų pirma jo forma, kvapas, spalva, išvaizda, pakuotė, ženklinimas, tūris ar dydis, neturėtų kelti pavojaus vartotojų sveikatai ar saugai dėl panašumo į maisto produktus.

(11)

Siekiant nustatyti aiškią atsakomybę, kiekvienas kosmetikos gaminys turėtų būti priskirtas Bendrijoje įsisteigusiam atsakingam asmeniui.

(12)

Užtikrinus kosmetikos gaminio atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, padedama supaprastinti rinkos priežiūrą ir padidinti jos veiksmingumą. Taikant veiksmingą atsekamumo sistemą, rinkos priežiūros institucijoms lengviau atsekti ekonominės veiklos vykdytojus.

(13)

Būtina nustatyti, kokiomis sąlygomis platintojas laikomas atsakingu asmeniu.

(14)

Nuoroda į platintojus apima visus didmenine prekyba užsiimančius juridinius ir fizinius asmenis, taip pat mažmenininkus, kurie tiesiogiai parduoda gaminius vartotojams. Taigi platintojų pareigos turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į kiekvieno iš šios veiklos vykdytojų atitinkamą vaidmenį ir veiklos dalį.

(15)

Europos kosmetikos gaminių sektorius yra viena iš pramonės šakų, kenčiančių dėl klastojimo, dėl kurio gali didėti rizika žmonių sveikatai. Valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pastangoms įgyvendinti horizontalaus pobūdžio Bendrijos teisės aktus ir priemones, susijusius su kosmetikos gaminių klastojimu, pvz., 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) 2003/1383 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (6), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (7). Rinkai pateikiamų gaminių kontrolė – veiksminga gaminių, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, nustatymo priemonė.

(16)

Siekiant užtikrinti jų saugumą, rinkai pateikti kosmetikos gaminiai turėtų būti gaminami laikantis geros gamybos praktikos.

(17)

Kad rinka būtų prižiūrima veiksmingai, gaminio informacijos byla turėtų būti saugoma nustatytoje vietoje Bendrijoje ir lengvai prieinama atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

(18)

Kad neklinikinių saugos tyrimų, kuriais siekiama įvertinti kosmetikos gaminių saugą, rezultatai būtų kokybiški ir juos būtų galima lyginti, jie turi atitikti tam tikrus Bendrijos teisės aktus.

(19)

Reikėtų išsiaiškinti, kokią informaciją reikės pateikti kompetentingoms institucijoms. Pateikiant tokią informaciją, turėtų būti nurodyti visi reikiami duomenys, susiję su tapatumu, kokybe, žmonių sveikata ir poveikiu, kurį turėtų daryti kosmetikos gaminys. Šioje gaminio informacijoje visų pirma turi būti pateikti gaminio saugos duomenys, kuriais patvirtinama, jog buvo atliktas saugos vertinimas.

(20)

Siekiant užtikrinti, kad medžiagų apribojimai būtų taikomi ir prižiūrimi vienodai, mėginiai turėtų būti imami ir analizuojami taikant atkartojamus ir standartizuotus metodus.

(21)

Šiame reglamente apibrėžta sąvoka „mišinys“ turėtų būti vartojama ta pačia reikšme, kaip ankstesniuose Bendrijos teisės aktuose vartojama sąvoka „preparatas“.

(22)

Kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai prižiūrėti rinką, joms reikėtų pateikti tam tikrą informaciją apie rinkai pateikiamus kosmetikos gaminius.

(23)

Kad kilus problemoms būtų galima suteikti greitą ir tinkamą medicininę pagalbą, reikalinga gaminio sudėties informacija turėtų būti pateikiama apsinuodijimų kontrolės ir panašiems centrams, jei tokie centrai yra įsteigti valstybėse narėse.

(24)

Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, kompetentingoms institucijoms, apsinuodijimų kontrolės ir panašiems centrams pateikta informacija turėtų būti pateikiama Bendrijai centralizuotai elektroniniu būdu.

(25)

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos elektroninės sąsajos, ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama pranešti informaciją, kurią reikia pateikti pagal šį reglamentą, dar prieš jo taikymo datą.

(26)

Bendrasis gamintojo arba importuotojo atsakomybės už gaminio saugą principas turėtų būti paremtas kai kurių II ir III priedų medžiagų apribojimais. Be to, medžiagos, kurios skirtos naudoti kaip dažikliai, konservantai ir UV filtrai, turėtų būti atitinkamai išvardytos IV, V ir VI prieduose, kad jas būtų galima naudoti pagal numatytą paskirtį.

(27)

Siekiant išvengti dviprasmybių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad IV priede nurodytų leidžiamų dažiklių sąraše yra tik tos medžiagos, kurios spalvą suteikia absorbcija ir atspindžiu, o ne tos, kurios dažo fotoliuminescencija, interferencija arba cheminėmis reakcijomis.

(28)

Siekiant atsižvelgti į iškilusius saugos klausimus, IV priede, kuriame šiuo metu pateikiami tik odos dažikliai, taip pat turėtų būti įtraukti plaukų dažikliai, kai tik Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK), įsteigtas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimu 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys (8), atliks šių medžiagų rizikos vertinimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikta galimybė taikant komitologijos procedūrą įtraukti plaukų dažiklius į šį priedą.

(29)

Vykstant tolesnei technologijų pažangai, kosmetikos gaminiuose gali būti naudojama daugiau nanomedžiagų. Norint užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, laisvą prekių judėjimą ir gamintojų teisinį tikrumą, būtina tarptautiniu lygmeniu nustatyti bendrą nanomedžiagų apibrėžtį. Bendrija turėtų siekti susitarti dėl apibrėžties tinkamuose tarptautiniuose forumuose. Jei būtų pasiektas toks susitarimas, reikėtų tinkamai pakoreguoti šiame reglamente pateikiamą nanomedžiagų apibrėžtį.

(30)

Šiuo metu nepakanka informacijos apie su nanomedžiagomis susijusią riziką. Norint geriau įvertinti nanomedžiagų saugą, VSMK, bendradarbiaudamas su susijusiomis institucijomis, turėtų pateikti bandymų metodikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į nanomedžiagų ypatumus, gaires.

(31)

Komisija turėtų nuolat peržiūrėti nanomedžiagas reglamentuojančias nuostatas, atsižvelgdama į mokslo pažangą.

(32)

Dėl pavojingų cheminių medžiagų, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (9) klasifikuojamos kaip 1A, 1B ir 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškai veikiančios reprodukciją cheminės medžiagos (CMR), savybių jas reikėtų uždrausti naudoti kosmetikos gaminiuose. Tačiau kadangi pavojinga medžiagos savybė nebūtinai visada kelia pavojų, turėtų būti numatyta galimybė leisti naudoti CMR 2 kategorijai priskiriamas medžiagas, jei VSMK, atsižvelgdamas į jų poveikį ir koncentraciją, nustatė, jog jas saugu naudoti kosmetikos gaminiuose ir jos yra Komisijos reglamentuojamos šio reglamento prieduose. CMR 1A arba 1B kategorijoms priskiriamas medžiagas kosmetikos gaminiuose išskirtiniais atvejais, kai tokios medžiagos atitinka maisto saugos reikalavimus, turėtų būti leidžiama naudoti inter alia todėl, kad jų natūraliai yra maiste ir nėra tinkamų alternatyvių medžiagų, VSMK nustačius, kad toks naudojimas nekelia pavojaus. Jei tokios sąlygos tenkinamos, Komisija turėtų iš dalies pakeisti atitinkamus šio reglamento priedus per 15 mėnesių po to, kai medžiagos priskiriamos 1A arba 1B kategorijos CMR medžiagoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. Tokias medžiagas VSMK turėtų nuolat peržiūrėti.

(33)

Vertinant medžiagų, visų pirma tų, kurios priskiriamos 1A arba 1B kategorijos CMR medžiagoms, saugą, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą tokių medžiagų poveikį iš visų šaltinių. Tuo tarpu dalyvaujantiems vertinant saugą itin svarbu, kad būtų sukurta tokio bendro poveikio rodiklių nustatymo ir taikymo suderinta sistema. Taigi Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su VSMK, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kitomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, turėtų skubiai atlikti peržiūrą ir parengti bendro minėtųjų medžiagų poveikio rodiklių nustatymo ir taikymo gaires.

(34)

VSMK vertinant CMR 1A arba 1B kategorijoms priskiriamų medžiagų naudojimą kosmetikos gaminiuose, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tų medžiagų poveikį pažeidžiamų grupių gyventojams, pvz., vaikams iki trejų metų, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

(35)

Tam tikrais atvejais VSMK turėtų teikti nuomones dėl nanomedžiagų naudojimo kosmetikos gaminiuose saugos. Šios nuomonės turėtų būti grindžiamos visa atsakingų asmenų suteikta informacija.

(36)

Su žmonių sveikatos apsauga susiję Komisijos ir valstybių narių veiksmai turėtų būti grindžiami atsargumo principu.

(37)

Siekiant užtikrinti gaminio saugą, gali būti leidžiama naudoti nedidelį uždraustų medžiagų kiekį tik jei tai technologiškai neišvengiama vykdant tinkamus gamybos procesus ir jei gaminys yra saugus.

(38)

Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridedamame prie Sutarties, numatoma, kad įgyvendinant Bendrijos politiką, ypač vidaus rinkoje, visas Bendrijos ir valstybių narių dėmesys turi būti nukreiptas į gyvūnų gerovės reikalavimus.

(39)

1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (10) sukurtos bendros gyvūnų naudojimo Bendrijoje vykdant eksperimentus taisyklės ir nustatytos sąlygos, kuriomis šie eksperimentai turi būti daromi valstybių narių teritorijoje. Pirmiausia šios direktyvos 7 straipsnyje reikalaujama, kad bandymai su gyvūnais turi būti pakeisti alternatyviais metodais, jei tokie metodai yra sukurti ir moksliniu požiūriu nepriekaištingi.

(40)

Kosmetikos gaminių ir jų ingredientų sauga gali būti užtikrinta taikant kitus metodus, kurie nebūtinai turėtų tikti visais cheminių ingredientų naudojimo atvejais. Taigi parengus metodus, užtikrinančius tokią pačią vartotojų apsaugą, reikėtų skatinti jų taikymą visoje kosmetikos pramonėje ir užtikrinti priėmimą Bendrijos lygiu.

(41)

Gatavų kosmetikos gaminių saugą jau galima užtikrinti remiantis žiniomis apie juose esančių ingredientų saugą. Todėl turėtų būti numatytos nuostatos, draudžiančios gatavus kosmetikos gaminius tirti darant bandymus su gyvūnais. Komisijos rekomendacijomis reikėtų skatinti taikyti (ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse) ir bandymų metodus, ir turimų susijusių duomenų vertinimo procedūras, įskaitant kryžminės patikros ir įrodymų visumos metodų taikymą, pagal kuriuos vertinant gatavų kosmetikos gaminių saugą nenaudojami gyvūnai.

(42)

Kosmetikos gaminiuose naudojamų ingredientų saugą palaipsniui bus galima užtikrinti taikant metodus nenaudojant gyvūnų, patvirtintus Bendrijos lygiu arba Europos alternatyvių tyrimo metodų patvirtinimo centro (ECVAM) patvirtintus kaip moksliškai pagrįstus, ir atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vykdomo patvirtinimo eigą. Po konsultacijų su VSMK dėl patvirtintų alternatyvių metodų tinkamumo kosmetikos gaminiams, Komisija iš karto turėtų paskelbti įteisintus arba patvirtintus metodus, pripažintus tinkamais tokiems ingredientams. Norint užtikrinti didžiausią įmanomą gyvūnų apsaugą, turėtų būti nustatytas visiško uždraudimo įvedimo galutinis terminas.

(43)

Komisija sudarė prekybos kosmetikos gaminiais, kurių galutinė sudėtis, ingredientai arba ingredientų deriniai buvo bandomi su gyvūnais, uždraudimo, ir šiuo metu leidžiamų vykdyti bandymų su gyvūnais uždraudimo grafiką iki 2009 m. kovo 11 d. Tačiau atsižvelgiant į kartotinių dozių toksiškumo, toksiškumo reprodukcijai ir toksikokinetinius tyrimus, draudimo pateikti rinkai kosmetikos gaminius, kuriems taikomi šie bandymai, galutinis terminas turėtų būti ne vėliau kaip 2013 m. kovo 11 d. Atsižvelgiant į metines ataskaitas, Komisijai turėtų būti leista adaptuoti grafikus pirmiau minėto termino ribose.

(44)

Geresnis lėšų naudojimo koordinavimas Bendrijos lygiu prisidės prie mokslinių žinių gilinimo, būtino rengiant alternatyvius metodus. Svarbu, kad šiuo tikslu Bendrija ir toliau didintų pastangas bei įgyvendintų priemones, kurios yra būtinos tyrimams skatinti ir naujiems alternatyviems metodams, nenaudojant gyvūnų, kurti, pirmiausia pagal jos bendrąją mokslinių tyrimų programą.

(45)

Reikėtų skatinti trečiąsias šalis pripažinti Bendrijoje sukurtus alternatyvius metodus. Norint pasiekti šį tikslą, Komisija ir valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų žingsnių, kurie palengvintų šių metodų EBPO pripažinimą. Be to, Komisija, atsižvelgdama į Europos bendrijos bendradarbiavimo susitarimus, turėtų dėti pastangas, kad būtų pripažinti rezultatai, gauti Bendrijoje darant saugos bandymus, taikant alternatyvius metodus, kad neatsirastų kliūčių eksportuoti kosmetikos gaminius, kuriems buvo taikomi tokie metodai, ir būtų išvengta trečiųjų šalių reikalavimų kartoti gyvūnus naudojančius bandymus.

(46)

Reikia skaidrumo nurodant kosmetikos gaminiuose naudojamus ingredientus. Tokio skaidrumo būtų galima pasiekti ant pakuotės nurodant kosmetikos gaminyje naudotus ingredientus. Jei dėl praktinių priežasčių ingredientų neįmanoma nurodyti ant pakuotės, tokia informacija turėtų būti pridedama, kad vartotojas galėtų gauti šią informaciją.

(47)

Kad būtų užtikrintas vienodas ženklinimas ir būtų galima lengviau nustatyti kosmetikos ingredientus, Komisija turėtų sudaryti bendrųjų ingredientų pavadinimų glosarijų. Šis glosarijus neturėtų būti baigtinis kosmetikos gaminiuose naudojamų medžiagų sąrašas.

(48)

Siekiant informuoti vartotojus, turėtų būti pateiktos tikslios ir lengvai suprantamos nuorodos, susijusios su kosmetikos gaminių naudojimo trukme. Turint mintyje tai, kad vartotojai turėtų būti informuojami apie datą, iki kurios kosmetikos gaminys išlaikys savo pirminę funkciją ir lieka saugus, svarbu žinoti minimalaus tinkamumo termino datą, t. y. datą, iki kurios geriausia naudoti gaminį. Jei minimalaus tinkamumo terminas ilgesnis nei 30 mėnesių, vartotojai turėtų būti informuojami apie laikotarpį, kurį, atidarius kosmetikos gaminį, jis gali būti naudojamas visiškai nekenkiant vartotojui. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai tinkamumo atidarius gaminį samprata neaktuali, t. y. reikalavimas neturėtų būti taikomas vienkartinio naudojimo gaminiams, gaminiams, kurių būklė neblogėja, ir neatidaromiems gaminiams.

(49)

VSMK nustatė, kad tam tikros cheminės medžiagos gali sukelti alerginę reakciją, todėl būtina apriboti jų naudojimą ir (arba) joms taikyti tam tikras sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami, tokios medžiagos turėtų būti paminėtos ingredientų sąraše ir reikėtų atkreipti vartotojų dėmesį į tai, kad gaminyje yra tokių medžiagų. Tokia informacija turėtų palengvinti sąlyčio alergijos diagnozavimą vartotojams ir jiems turėtų būti paprasčiau išvengti rizikos naudoti tokius kosmetikos gaminius, kurių jie negali toleruoti. Medžiagų, kurios tikriausiai sukeltų alergiją didelei daliai gyventojų, atveju turėtų būti svarstomi kiti apribojimai, pvz., draudimas ir koncentracijos apribojimas.

(50)

Vertinant kosmetikos gaminio saugą turėtų būti įmanoma atsižvelgti į kitose susijusiose srityse atlikto rizikos vertinimo rezultatus. Tokių duomenų naudojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir pateisintas.

(51)

Vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo klaidinančių teiginių apie kosmetikos gaminių veiksmingumą ir kitas jų savybes. Visų pirma taikytina 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (11). Be to, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti bendrus kriterijus, susijusius su konkrečiais teiginiais apie kosmetikos gaminius.

(52)

Reikėtų suteikti galimybę nurodyti, kad kuriant kosmetikos gaminį nebuvo atliekami bandymai su gyvūnais. Komisija, tardamasi su valstybėmis narėmis, parengė gaires, kuriomis užtikrinama, kad skelbiant tokius teiginius būtų taikomi bendrieji kriterijai ir kad tokie teiginiai būtų vienodai interpretuojami, visų pirma, kad tokie tvirtinimai neklaidintų vartotojo. Rengdama tokias instrukcijas Komisija taip pat atsižvelgė į daug mažųjų ir vidutinių įmonių, sudarančių didžiąją dalį gamintojų, atliekančių „bandymus nenaudojant gyvūnų“, nuomonę ir į atitinkamų nevyriausybinių organizacijų nuomonę bei į vartotojų poreikį turėti galimybę praktiškai atskirti produktus pagal bandymų su gyvūnais kriterijus.

(53)

Be etiketėje pateiktos informacijos, vartotojams taip pat turėtų būti sudaryta galimybė atsakingo asmens prašyti tam tikros su gaminiu susijusios informacijos, kad rinkdamiesi gaminius jie būtų visapusiškai informuoti.

(54)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, būtina veiksminga rinkos priežiūra. Todėl apie rimtą nepageidaujamą poveikį turėtų būti pranešama, o kompetentingos valdžios institucijos turėtų galimybę iš atsakingo asmens paprašyti kosmetikos gaminių, kuriuose yra medžiagų, keliančių rimtų abejonių dėl saugumo, sąrašo.

(55)

Šis reglamentas nepažeidžia valstybių narių galimybės laikantis Bendrijos teisės reglamentuoti, kaip sveikatos apsaugos specialistai ar vartotojai praneša kompetentingoms valstybių narių institucijoms apie rimtą nepageidaujamą poveikį.

(56)

Šis reglamentas nepažeidžia valstybių narių galimybės laikantis Bendrijos teisės reglamentuoti ekonominės veiklos vykdytojų, užsiimančių veikla kosmetikos gaminių srityje, įsisteigimą.

(57)

Jei nesilaikoma šio reglamento nuostatų, gali prireikti aiškios ir veiksmingos gaminių pašalinimo arba išėmimo iš rinkos procedūros. Jei įmanoma, tokia procedūra turėtų būti grindžiama galiojančiomis Bendrijos nesaugių prekių taisyklėmis.

(58)

Siekiant atsižvelgti į kosmetikos gaminius, kurie, nors ir atitikdami šio reglamento nuostatas, galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai turėtų būti įvesta apsaugos procedūra.

(59)

Siekiant, kad būtų lengviau darniai įgyvendinti šį reglamentą, Komisija turėtų pateikti nuorodas, kurios sudarytų sąlygas vienodai aiškinti ir taikyti rimto pavojaus sampratą.

(60)

Siekiant nenukrypti nuo gerosios administravimo praktikos principų, visi kompetentingos valdžios institucijos sprendimai, susiję su rinkos priežiūra, turėtų būti tinkamai pagrįsti.

(61)

Kad būtų užtikrinta veiksminga rinkai pateikiamų gaminių kontrolė, būtinas labai glaudus kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas. Tai visų pirma susiję su abipuse pagalba tikrinant kitoje valstybėje narėje laikomas gaminių informacijos bylas.

(62)

Komisijai turėtų padėti VSMK – nepriklausoma rizikos vertinimo įstaiga.

(63)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(64)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai derinti šio reglamento priedus atsižvelgiant į technikos pažangą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminiams šio reglamento elementams pataisyti, jos turėtų būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(65)

Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija, priimdama tam tikras priemones, susijusias su CMR medžiagomis, nanomedžiagomis ir galimu pavojumi žmonių sveikatai, turėtų turėti galimybę taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje.

(66)

Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, taikymo taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(67)

Ekonominės veiklos vykdytojams, valstybėms narėms ir Komisijai reikia skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie šiame reglamente numatytų pokyčių. Taigi tikslinga numatyti šiam prisitaikymui skirtą pakankamą pereinamąjį laikotarpį. Vis dėlto, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, ekonominių operacijų vykdytojams turėtų būti leidžiama dar prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui pateikti rinkai šio reglamento nuostatas atitinkančius kosmetikos gaminius.

(68)

Siekiant sustiprinti kosmetikos gaminių saugą ir stiprinti rinkos priežiūrą, nuo šio reglamento taikymo dienos rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai turėtų atitikti reglamente numatytas pareigas, susijusias su saugos vertinimu, gaminio informacijos byla ir pranešimu, net jei panašios pareigos jau yra įvykdytos pagal Direktyvą 76/768/EEB.

(69)

Direktyvą 76/768/EEB reikėtų panaikinti. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad sudėtingais atvejais būtų teikiama medicinos pagalba ir būtų vykdoma rinkos priežiūra, kompetentingos institucijos turėtų tam tikrą laikotarpį saugoti pagal Direktyvos 76/768/EEB 7 straipsnio 3 dalį ir 7a straipsnio 4 dalį gautą informaciją apie kosmetikos gaminius, ir tokį patį laikotarpį taip pat turėtų būti prieinama atsakingų asmenų saugoma informacija.

(70)

Šiuo reglamentu neturėtų būti apribotos valstybių narių prievolės, susijusios su direktyvų, nurodytų IX priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę galutiniais terminais.

(71)

Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. sukurti kosmetikos gaminių vidaus rinką ir užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, susijusią su kosmetikos gaminių atitiktimi šiame Reglamente numatytiems reikalavimams, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl veiksmų masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kurias turi atitikti visi rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas ir labai gera žmonių sveikatos apsauga.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente naudojamų sąvokų apibrėžtys:

a)

„kosmetikos gaminys“– tai medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus;

b)

„cheminė medžiaga“– natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;

c)

„mišinys“– dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;

d)

„gamintojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina kosmetikos gaminį arba užsako suprojektuoti ar pagaminti tokį gaminį, taip pat pateikia tokį kosmetikos gaminį rinkai savo vardu arba su savo prekės ženklu;

e)

„platintojas“– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją arba importuotoją, kuris tiekia kosmetikos gaminį Bendrijos rinkai;

f)

„galutinis naudotojas“– kosmetikos gaminį naudojantis vartotojas arba profesionalus naudotojas;

g)

„tiekimas rinkai“ – tai kosmetikos gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

h)

„pateikimas rinkai“– tai kosmetikos gaminio pateikimas Bendrijos rinkai pirmą kartą;

i)

„importuotojas“– tai Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia kosmetikos gaminį Bendrijos rinkai iš trečiosios šalies;

j)

„darnusis standartas“– tai standartas, kurį viena iš Europos standartizacijos įstaigų, išvardytų 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (13), I priede priėmė, remdamasi prašymu, Komisijos pateiktu pagal tos direktyvos 6 straipsnio nuostatas;

k)

„nanomedžiaga“– netirpi arba biologiškai atspari ir sąmoningai gaminama medžiaga, kurios vienas ar daugiau išorinių ar vidaus struktūros matmenų lygus 1–100 nm;

l)

„konservantai“– tai medžiagos, kuriomis išimtinai arba daugiausia siekiama sustabdyti mikroorganizmų dauginimąsi kosmetikos gaminiuose;

m)

„dažikliai“– tai medžiagos, kuriomis išimtinai arba daugiausia siekiama absorbcija arba matomos šviesos atspindžiu suteikti spalvą kosmetikos gaminiui, visam kūnui arba tam tikroms jo dalims; be to, dažikliais laikomi oksidiniai plaukų dažiklių prototipai;

n)

„UV filtrai“ – tai medžiagos kuriomis išimtinai arba daugiausia siekiama apsaugoti odą nuo tam tikros UV spinduliuotės ją absorbuojant, atspindint arba išsklaidant;

o)

„nepageidaujamas poveikis“– tai žmonių sveikatai kenksminga reakcija dėl įprasto arba pagrįstai numanomo kosmetikos gaminio naudojimo;

p)

„rimtas nepageidaujamas poveikis“– tai nepageidaujamas poveikis, dėl kurio atsiranda laikinų arba nuolatinių funkcinių sutrikimų, neįgalumas, guldoma į ligoninę, pasireiškia įgimtos anomalijos, iškyla staigi gyvybei pavojinga rizika arba mirštama;

q)

„pašalinimas“– tai bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią kosmetikos gaminio tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

r)

„išėmimas“– tai bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas kosmetikos gaminys;

s)

„pagrindinė kosmetikos gaminio formulė“– tai formulė, kurioje nurodoma ingredientų kategorija arba veikimas ir jų maksimali koncentracija kosmetikos gaminyje, arba nurodoma kiekybinė ir kokybinė informacija, jei kosmetikos gaminiui netaikoma arba tik iš dalies taikoma ši formulė. Komisija pateikia nuorodas, kurios leistų nustatyti pagrindinę kosmetikos gaminio formulę ir nuolat ją koreguoti atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą.

2.   Taikant 1 dalies a punktą, medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais.

3.   Komisija, atsižvelgdama į įvairias nanomedžiagų apibrėžtis, kurias skelbia įvairios institucijos, ir į nuolatinę technikos ir mokslo pažangą nanotechnologijų srityje, pritaiko 1 dalies k punkto nuostatas prie techninės ir mokslinės pažangos ir prie tarptautiniu lygmeniu sutartų apibrėžčių. Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

II SKYRIUS

SAUGA, ATSAKOMYBĖ, LAISVAS JUDĖJIMAS

3 straipsnis

Sauga

Rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į:

a)

pateikimą, įskaitant atitiktį Direktyvai 87/357/EEB;

b)

ženklinimą;

c)

su naudojimu ir išmetimu susijusius nurodymus;

d)

visas kitas nuorodas ar informaciją, kurias pateikia 4 straipsnyje numatytas atsakingas asmuo.

Įspėjimus pateikę 2 ir 4 straipsniuose nurodyti asmenys turi laikytis ir kitų minėtame reglamente nustatytų reikalavimų.

4 straipsnis

Atsakingas asmuo

1.   Rinkai pateikiami tik tie kosmetikos gaminiai, kuriems Bendrijoje skiriamas atsakingas juridinis ar fizinis asmuo.

2.   Atsakingas fizinis arba juridinis asmuo (toliau – „atsakingas asmuo“) užtikrina, kad kiekvienas kosmetikos gaminys rinkai būtų pateiktas laikantis tam tikrų šiame reglamente išvardytų prievolių.

3.   Už Bendrijoje pagamintą gaminį, kuris po to nebuvo eksportuotas ir vėl importuotas į Bendriją, atsako Bendrijoje įsisteigęs gamintojas.

Gamintojas raštišku pavedimu gali įgalioti Bendrijoje įsisteigusį asmenį būti atsakingu asmeniu, kuris raštu praneša apie savo sutikimą.

4.   Jei Bendrijoje pagaminto gaminio, kuris po to nebuvo eksportuotas ir vėl importuotas į Bendriją, gamintojas įsisteigęs ne Bendrijoje, jis raštišku pavedimu įgalioja Bendrijoje įsisteigusį asmenį būti atsakingu asmeniu, kuris raštu praneša apie savo sutikimą.

5.   Už kiekvieną importuotą rinkai pateiktą kosmetikos gaminį atsako jį importavęs asmuo.

Importuotojas raštišku pavedimu gali įgalioti Bendrijoje įsisteigusį asmenį būti atsakingu asmeniu, kuris raštu praneša apie savo sutikimą.

6.   Platintojas tampa atsakingu asmeniu, kai jis kosmetikos gaminį pateikia rinkai savo vardu ar su prekiniu ženklu arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą gaminį, kad gali būti paveikta taikomų reikalavimų atitiktis.

Su kosmetikos gaminiu, kuris jau pateiktas rinkai, susijusios informacijos vertimas nėra laikomas šio produkto pakeitimu, kuris gali paveikti atitiktį šio reglamento taikomiems reikalavimas.

5 straipsnis

Atsakingo asmens prievolės

1.   Atsakingas asmuo užtikrina, kad laikomasi 3, 8, 10, 11 straipsnio, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnio, 18 straipsnių, 19 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, o taip pat 20, 21, 23 ir 24 straipsnio nuostatų.

2.   Atsakingi asmenys, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateiktas kosmetikos gaminys neatitinka taikomų reguliavimo nuostatų, nedelsiant taiko korekcines priemones, būtinas siekiant užtikrinti gaminio atitiktį arba pašalina jį iš rinkos, arba jį susigrąžina, jeigu būtina.

Be to, jei kosmetikos gaminys kelia pavojų žmonių sveikatai, atsakingi asmenys nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, ir valstybių narių, kuriose galima susipažinti su gaminio informacijos byla, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas korekcines priemones.

3.   Šioms institucijoms pageidaujant, atsakingi asmenys bendradarbiauja su šiomis įstaigomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant išvengti kosmetikos gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamos rizikos. Ypač to pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai atsakingi asmenys suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti.

6 straipsnis

Platintojų prievolės

1.   Pateikdami rinkai kosmetikos gaminius, platintojai rūpestingai laikosi taikomų reikalavimų.

2.   Prieš pateikdami kosmetikos gaminį rinkai platintojai patikrina, ar:

pateikta 19 straipsnio 1 punkto a, e ir g papunkčiuose ir 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta ženklinimo informacija;

išpildyti 19 straipsnio 5 dalyje numatyti kalbos reikalavimai;

nepasibaigė minimalaus tinkamumo terminas, kai yra taikoma 19 straipsnio 1 dalis.

3.   Jei platintojai mano ar turi pagrindo manyti, kad:

kosmetikos gaminys neatitinka šio reglamento reikalavimų, jie neteikia rinkai gaminio tol, kol jis neatitiks taikomų reikalavimų;

jų pateiktas rinkai kosmetikos gaminys neatitinka reglamento reikalavimų, jie taiko reikiamas korekcines priemones siekdami užtikrinti gaminio atitiktį arba pašalina jį iš rinkos, arba jį susigrąžina.

Be to, jei gaminys kelia pavojų, jie nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, atsakingam asmeniui ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas korekcines priemones.

4.   Tuo metu, kai atsakomybė už gaminį tenka platintojams, jie užtikrina, kad sandėliavimo ir transportavimo sąlygos nepakenktų atitikčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

5.   Kompetentingoms institucijoms pageidaujant, platintojai bendradarbiauja su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant išvengti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamos rizikos. Pagrįstai to pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai platintojai visų pirma suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti.

7 straipsnis

Tiekimo grandinėje atliekamas nustatymas

Kompetentingų institucijų reikalavimu:

atsakingi asmenys identifikuoja platintoją, kuriam jie teikia kosmetikos gaminį;

platintojas nustato platintoją ar atsakingą asmenį, iš kurio gautas kosmetikos gaminys, ir platintoją, kuriam jis pateiktas.

Ši prievolė taikoma trejus metus nuo tos dienos, kai platintojas gavo kosmetikos gaminio siuntą.

8 straipsnis

Gera gamybos praktika

1.   Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti 1 straipsnio tikslai, reikėtų, kad kosmetikos gaminių gamyba atitiktų geros gamybos praktikos principus.

2.   Preziumuojama, kad yra laikomasi geros gamybos praktikos tada, kai gamyba atitinka tam tikrus darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Laisvas judėjimas

Valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su šiame reglamente nustatytais reikalavimais, neleisti, uždrausti ar riboti šio reglamento reikalavimus atitinkančių kosmetikos gaminių pateikimą rinkai.

III SKYRIUS

SAUGOS ĮVERTINIMAS, GAMINIO INFORMACIJOS BYLA, PRANEŠIMAS

10 straipsnis

Saugos įvertinimas

1.   Siekdamas įrodyti, kad kosmetikos gaminys atitinka 3 straipsnio reikalavimus, atsakingas asmuo, prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai, užtikrina, kad, remiantis susijusia informacija, būtų atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas ir kad vadovaujantis I priedu būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita.

Atsakingas asmuo užtikrina, kad:

a)

atliekant saugos vertinimą būtų atsižvelgiama į kosmetikos gaminio paskirtį ir numanomą atskirų galutinės sudėties ingredientų sisteminį poveikį;

b)

atliekant saugos vertinimą naudojamas tinkamas įrodymų visumos metodas siekiant peržiūrėti susijusius visų šaltinių duomenis;

c)

kosmetikos gaminio saugos ataskaita būtų atnaujinama atsižvelgiant į naują informaciją, gautą po gaminio pateikimo rinkai.

Pirmo papunkčio nuostatos taip pat taikomos kosmetikos gaminiams, apie kuriuos buvo pranešta pagal Direktyvą 76/768/EEB.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis, priima tinkamas gaires, kurios sudarytų sąlygas įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms, laikytis I priede nustatytų reikalavimų. Tos gairės priimamos laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2.   Kaip nurodyta I priedo B dalyje, kosmetikos gaminio saugos įvertinimą atlieka asmuo, turintis farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo mokslo arba atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų diplomą arba kitus oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

3.   Siekiant įvertinti kosmetikos gaminio saugą, 1 dalyje minėtame saugos įvertinime nurodomi po 1988 m. birželio 30 d. atlikti neklinikiniai saugos tyrimai, kurie turi atitikti Bendrijos teisės aktus, susijusius su geros laboratorinės praktikos principais, jei jie taikomi atliekant tyrimus, arba kitus Komisijos arba Europos cheminių medžiagų agentūros lygiaverčiais pripažįstamus tarptautinius standartus.

11 straipsnis

Gaminio informacijos byla

1.   Kai kosmetikos gaminys pateikiamas rinkai, atsakingas asmuo administruoja kosmetikos gaminio informacijos bylą. Gaminio informacijos byla saugoma dešimt metų nuo tos dienos, kai paskutinė kosmetikos gaminio siunta buvo pateikta rinkai.

2.   Gaminio informacijos byloje nurodoma tokia informacija ir duomenys, kurie prireikus atnaujinami:

a)

kosmetikos gaminio aprašymas, pagal kurį gaminio informacijos bylą galima lengvai priskirti tam kosmetikos gaminiui;

b)

10 straipsnio 1 dalyje nurodyta kosmetikos gaminio saugos ataskaita;

c)

gamybos metodo aprašymas ir patvirtinimas, jog laikomasi 8 straipsnyje nurodytos geros gamybos praktikos;

d)

kosmetikos gaminio deklaruojamo efektyvumo įrodymas remiantis gaminio poveikio ar pobūdžio patvirtinimu;

e)

duomenis apie visus gamintojo, jo atstovų arba tiekėjų darytus bandymus su gyvūnais, kuriant kosmetikos gaminį arba įvertinant jo ir jo ingredientų saugumą, įskaitant visus bandymus su gyvūnais, padarytus vykdant trečiųjų šalių teisės aktų reikalavimus.

3.   Atsakingas asmuo saugo gaminio informacijos bylą elektronine arba kita forma savo adresu, nurodytu etiketėje, ir leidžia su ja susipažinti tos šalies, kurioje laikoma byla, kompetentingoms valdžios institucijoms.

Gaminio informacijos byloje pateikta informacija pateikiama tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Šio straipsnio 1–3 dalyse numatyti reikalavimai taip pat taikomi kosmetikos gaminiams, apie kuriuos buvo pranešta pagal Direktyvą 76/768/EEB.

12 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

1.   Kosmetikos gaminių mėginiai imami ir analizuojami taikant patikimus ir atkartojamus metodus.

2.   Jei nėra taikytinų Bendrijos teisės aktų, taikomi patikimi ir atkartojami metodai, jei naudojamas metodas atitinka susijusius darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Pranešimas

1.   Prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai, atsakingas asmuo el. priemonėmis Komisijai nurodo:

a)

kosmetikos gaminio kategoriją ir jo pavadinimą ar pavadinimus, padedančius nustatyti gaminį;

b)

atsakingo asmens vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, kur galima susipažinti su gaminio informacijos byla;

c)

kilmės šalį importo atveju;

d)

valstybę narę, į kurios rinką pateiktas kosmetikos gaminys;

e)

fizinio asmens, į kurį prireikus galima kreiptis, kontaktinius duomenis;

f)

ar yra medžiagų nanomedžiagų pavidalu;

i)

jų identiškumą, įskaitant jo cheminį pavadinimą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (angl. IUPAC) pavadinimas) ir kitus deskriptorius, kaip nurodyta šio reglamento II–VI priedų preambulės 2 punkte;

ii)

numatyti galimas poveikio sąlygas;

g)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį klasifikuojamų kaip 1A arba 1B kategorijos kancerogeninių, mutageninių arba toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų (CMR) pavadinimą ir Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) arba EB numerį;

h)

pagrindinę formulę, pagal kurią kilus problemoms, būtų galima suteikti skubią ir tinkamą medicininę pagalbą.

Pirmo papunkčio nuostatos taip pat taikomos kosmetikos gaminiams, apie kuriuos buvo pranešta pagal Direktyvą 76/768/EEB.

2.   Kai kosmetikos gaminys pateikiamas rinkai, atsakingas asmuo praneša Komisijai apie jo autentišką etiketę ir, jei įskaitoma, atitinkamos pakuotės fotografiją.

3.   Nuo 2013 m. liepos 11 d. platintojas, kuris valstybėje narėje platina gaminį, jau pateiktą rinkai kitoje valstybėje narėje, ir kuris savo iniciatyva išverčia bet kurią to gaminio etiketės dalį tam, kad atitiktų nacionalinės teisės aktus, Komisijai elektroninėmis priemonėmis pateikia šią informaciją:

a)

kosmetikos gaminio kategoriją, jo pavadinimą valstybėje narėje, iš kurios jis išsiųstas ir jo pavadinimą valstybėje narėje, kurioje jis tiekiamas, leidžiantį nustatyti jo identiškumą;

b)

valstybę narę, į kurią tiekiamas šis kosmetikos gaminys;

c)

savo pavadinimą (pavardę) ir adresą;

d)

atsakingo asmens vardą, pavardę ir adresą, kur galima susipažinti su gaminio informacijos byla.

4.   Kai kosmetikos gaminys buvo pateiktas rinkai iki 2013 m. liepos 11 d., tačiau nuo tos datos nebetiekiamas rinkai, platintojas, kuris teikia šį gaminį į valstybę narę po šios dienos atsakingam asmeniui teikia šią informaciją:

a)

kosmetikos gaminio kategoriją, jo pavadinimą valstybėje narėje, iš kurios jis išsiųstas ir jo pavadinimą valstybėje narėje, kurioje jis tiekiamas, leidžiantį nustatyti jo identiškumą;

b)

valstybę narę, į kurią tiekiamas šis kosmetikos gaminys;

c)

savo pavadinimą (pavardę) ir adresą.

Remdamasis šia informacija atsakingas asmuo elektroniniu būdu pateikia Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, jei valstybėje narėje, į kurią teikiamas kosmetikos gaminys, nebuvo pateikti pranešimai vadovaujantis Direktyvos 76/768/EEB 7 straipsnio 3dalies, 7a straipsnio 4 dalies nuostatomis.

5.   Komisija nedelsdama elektroniniu būdu visoms kompetentingoms institucijoms perduoda 1 dalies a–g punktuose ir 2 bei 3 dalyse nurodytą informaciją.

Šią informaciją kompetentingos institucijos gali naudoti tik rinkos priežiūros, rinkos analizės, vertinimo ir informacijos apie vartotojus rinkimo tikslais vadovaujantis 25, 26 ir 27 straipsniais.

6.   Komisija nedelsdama elektroniniu būdu 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją perduoda apsinuodijimų kontrolės ir panašiems centrams, jei tokie centrai yra įsteigti valstybėse narėse.

Šią informaciją tokie centrai gali naudoti tik gydymo tikslais.

7.   Jei 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija keičiasi, atsakingas asmuo ar platintojas nedelsdamas ją atnaujina.

8.   Komisija, atsižvelgdama į techninę ir mokslinę pažangą bei specifinius su rinkos priežiūra susijusius poreikius, gali keisti 1-7 dalis įtraukdama daugiau reikalavimų.

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento dalis, priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustatytos 32 straipsnio 3 dalyje.

IV SKYRIUS

TAM TIKRŲ MEDŽIAGŲ APRIBOJIMAI

14 straipsnis

Prieduose išvardytų medžiagų apribojimai

1.   Nedarant poveikio 3 straipsnio taikymui, kosmetikos gaminių sudėtyje negali būti:

a)

draudžiamų medžiagų

II priede išvardytų draudžiamų medžiagų;

b)

ribojamų medžiagų

ribojamų medžiagų, kurios panaudotos nesilaikant III priede nustatytų apribojimų;

c)

dažiklių

i)

IV priede neišvardintų dažiklių ir dažiklių, kurie išvardyti, bet naudojami nesilaikant to priedo reikalavimų, išskyrus 2 dalyje nurodytus plaukų dažymo gaminius;

ii)

nepažeidžiant b, d, i punktų ir punkto i papunkčio, medžiagų, kurios išvardytos IV priede, tačiau neskirtos naudoti kaip dažikliai ir kurios naudojamos nesilaikant to priedo reikalavimų;

d)

konservantų

i)

konservantų, išskyrus išvardytus V priede, ir konservantų, kurie išvardyti, bet naudojami nesilaikant to priedo reikalavimų;

ii)

nepažeidžiant b punkto, c punkto i papunkčio bei e punkto i papunkčio, V priede išvardytų medžiagų, kurios neskirtos naudoti kaip konservantai ir kurios naudojamos nesilaikant to priedo reikalavimų;

e)

UV filtrų

i)

kitų UV filtrų nei išvardyti VI priede ir UV filtrų, kurie jame išvardyti, bet naudojami nesilaikant to priedo reikalavimų;

ii)

nepažeidžiant b punkto, c punkto i papunkčio bei d punkto i papunkčio, VI priede išvardytų medžiagų, kurios neskirtos naudoti kaip UV filtrai ir kurios naudojamos nesilaikant to priedo reikalavimų.

2.   Atsižvelgiant į Komisijos sprendimą praplėsti IV priedo taikymo sritį plaukų dažymo gaminiams, tokių gaminių sudėtyje negali būti plaukų, išskyrus blakstienas, dažiklių, kurie nėra nurodyti IV priede, ir plaukų, išskyrus blakstienas, dažiklių, kurie yra tame priede nurodyti, tačiau naudojami nesilaikant to priedo reikalavimų.

Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos sprendimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimamas laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, nurodytos 32 straipsnio 3 dalyje.

15 straipsnis

Medžiagos, klasifikuojamos kaip CMR medžiagos

1.   Kosmetikos gaminiuose draudžiama naudoti chemines medžiagas, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį klasifikuojamos kaip 2 kategorijos CMR medžiagos. Tačiau cheminė medžiaga, priskirta 2 kategorijai, gali būti naudojama kosmetikos gaminiuose, jei VSMK ją įvertina ir nustato, kad ją saugu naudoti kosmetikos gaminiuose. Šiam tikslui pasiekti Komisija priima visas būtinas priemones šio reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Kosmetikos gaminiuose draudžiama naudoti chemines medžiagas, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijų CMR medžiagos.

Vis dėlto šias medžiagas, pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį priskirtos 1A ar 1B kategorijų CMR medžiagoms, galima išimties tvarka naudoti kosmetikos gaminiuose, jei laikomasi visų šių reikalavimų:

a)

jos atitinka maisto saugos reikalavimus, nustatytus 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (14);

b)

alternatyvų analize patvirtinama, kad neturima tinkamų pakaitinių medžiagų;

c)

jei jos naudojamos ypatingai gaminio kategorijai, kurio poveikis yra žinomas; ir

d)

VSMK jas įvertino ir nustatė, kad jas saugu naudoti, ypač atsižvelgiant į tokių gaminių poveikį ir bendrą jų poveikį iš kitų svarbių šaltinių, taip pat ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus gyventojus.

Kad kosmetikos gaminiai nebūtų naudojami netinkamai, jie aiškiai ženklinami, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į galimą pavojų, kurį gali sukelti juose esančios pavojingos medžiagos ir jų poveikis.

Siekdama įgyvendinti šios pastraipos nuostatas, Komisija, laikydamasi šio reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, ne vėliau kaip per 15 mėnesių po konkrečių medžiagų įtraukimo į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, iš dalies keičia šio reglamento priedus.

Ypatingos skubos atvejais Komisija gali taikyti šio reglamento 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Komisija įpareigoja VSMK šias medžiagas įvertinti iš naujo, kai tik kyla saugos problemų, ir ne rečiau nei kas penkerius metus, jas įtraukus į III–VI priedus.

3.   Iki 2012 m. sausio 11 d. Komisija užtikrina, kad bus parengtos atitinkamos gairės, kurių tikslas – visų poveikio vertinimų parengimo ir naudojimo suderintas metodas vertinant saugų CMR medžiagų naudojimą. Šios gairės rengiamos konsultuojantis su VSMK, ECHA, EFSA ir kitomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, jei reikia, remiantis susijusia pažangiąja patirtimi.

4.   Bendrijoje ar tarptautiniu lygmeniu sutarus dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos medžiagos, trikdančios endokrininės sistemos veiklą, arba 2015 m. sausio 11 d., Komisija peržiūri šį reglamentą, atsižvelgdama į endokrininės sistemos veiklą trikdančias medžiagas.

16 straipsnis

Nanomedžiagos

1.   Visų kosmetikos gaminių, kuriuose yra nanomedžiagų, atveju užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.

2.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos nanomedžiagoms, naudojamoms kaip dažikliai, UV filtrai arba konservantai, kurios įtrauktos į 14 straipsnį, jei nenurodyta kitaip.

3.   Be pranešimo pagal 13 straipsnio nuostatas, atsakingas asmuo prieš 6 mėnesius iki pateikimo rinkai elektroniniu būdu taip pat praneša Komisijai apie kosmetikos gaminius, kuriuose yra nanomedžiagų, išskyrus tuos gaminius, kuriuos anksčiau tas pats atsakingas asmuo jau pateikė rinkai 2013 m. sausio 11 d..

Pastaruoju atveju atsakingas asmuo elektroniniu būdu praneša Komisijai apie kosmetikos gaminius, kuriuose yra nanomedžiagų nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. liepos 11 d., taip pat pranešdamas pagal 13 straipsnio nuostatas.

Pirma ir antra pastraipos netaikomos kosmetikos gaminiams, kuriuose yra nanomedžiagų, jei jie atitinka šio reglamento III priede išdėstytus reikalavimus.

Komisijai pateikiama ši informacija:

a)

nanomedžiagos tapatybė, įskaitant jos cheminį pavadinimą (IUPAC) pavadinimas) ir kitus aprašymus, išvardytus II-IV priedų preambulės 2 punkte;

b)

nanomedžiagos savybės, įskaitant dalelyčių dydį, fizines ir chemines savybes;

c)

apskaičiuotas kosmetikos gaminiuose, kurie bus pateikiami rinkai per metus, esantis nanomedžiagos kiekis;

d)

nanomedžiagų toksikologiniai duomenys;

e)

duomenys apie medžiagos saugą, susiję su kosmetikos gaminio kategorija, kurioje jis panaudojamas;

f)

pagrįstai numatomos poveikio sąlygos.

Atsakingas asmuo gali raštu suteikti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui įgaliojimus pranešti Komisijai apie nanomedžiagas ir turi apie tai informuoti Komisiją.

Pateiktiems toksikologiniams duomenims Komisija suteikia identifikavimo numerį, kuris gali pakeisti pirmiau minėtą d punktą.

4.   Jei Komisijai kyla abejonių dėl naudojamos nanomedžiagos saugos, Komisija nedelsdama prašo VSMK pateikti nuomonę dėl šių nanomedžiagų saugos, kai jos naudojamos šių kategorijų produktuose pagrįstai numatomomis poveikio sąlygomis. Komisija šią informaciją skelbia viešai. VSMK pateikia savo nuomonę per šešis mėnesius nuo Komisijos užklausos. Jei VSMK nustato, kad trūksta kokių nors būtinų duomenų, Komisija iš atsakingo asmens reikalauja juos pateikti per nustatytą pagrįstą laikotarpį, kurio pratęsti negalima. VSMK pateikia savo nuomonę per šešis mėnesius po papildomų duomenų pateikimo. Visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su komiteto išvada.

5.   Komisija gali bet kuriuo metu pradėti procedūra, nustatytą 4 dalyje, jei kyla abejonių dėl naudojamos nanomedžiagos saugos, pvz., trečiai šaliai pateikus naują informaciją.

6.   Atsižvelgdama į VSMK nuomonę, jei yra potenciali rizika žmonių sveikatai, taip pat jei trūksta informacijos, Komisija gali iš dalies pakeisti II ir III priedus.

7.   Komisija, atsižvelgdama į techninę ir mokslinę pažangą, gali pakeisti 3 dalį įtraukdama naujus reikalavimus.

8.   Šio straipsnio 6 ir 7 dalyje minimos priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, priimamos laikantis 32 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

9.   Ypatingos skubos atvejais Komisija gali taikyti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.

10.   Komisija pateikia šią informaciją:

a)

Iki 2014 m. sausio 11 d. Komisija pateikia visų rinkai pateiktų kosmetikos gaminiuose naudojamų nanomedžiagų katalogą, įskaitant medžiagas atskirame skirsnyje, naudojamas kaip dažikliai, UV filtrai ir konservantai, nurodant kosmetikos gaminių kategorijas ir pagrįstai numatomas poveikio sąlygas. Šis katalogas turi būti reguliariai atnaujinamas ir viešai skelbiamas.

b)

Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę būklės ataskaitą, kurioje teikia informaciją apie nanomedžiagų naudojimo pokyčius kosmetikos gaminiuose Bendrijoje, įskaitant naudojimą kaip dažikliai, UV filtrai ir konservantai, atskirame skirsnyje. Pirmą kartą ataskaita pateikiama ne vėliau 2014 m. liepos 11 d.. Atnaujinant ataskaitoje apibendrinamos visų pirma naujos nanomedžiagos naujose gaminių kategorijose, apie kurias pranešta, pranešimų skaičius, pažanga, pasiekta rengiant nanomedžiagų vertinimo metodus ir saugos vertinimo gaires, taip pat pateikiama informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo programas.

11.   Komisija reguliariai persvarsto šio reglamento nuostatas dėl nanomedžiagų, atsižvelgdama į mokslo pažangą, o prireikus, siūlo atitinkamus šių nuostatų pakeitimus.

Pirma peržiūra turi įvykti iki 2018 m. liepos 11 d..

17 straipsnis

Uždraustų medžiagų likučiai

Draudžiamos medžiagos likučiai, atsitiktinai atsiradę dėl sintetinių arba natūralių ingredientų priemaišų, gamybos proceso, sandėliavimo bei išsiskyrimo iš pakuočių, leidžiami, jei jie techniškai neišvengiami, laikantis geros gamybos praktikos, ir atitinka 3 straipsnį.

V SKYRIUS

BANDYMAI SU GYVŪNAIS

18 straipsnis

Bandymai su gyvūnais

1.   Nedarant poveikio bendriems įsipareigojimams pagal 3 straipsnį, draudžiama:

a)

pateikti rinkai kosmetikos gaminius, kurių galutinė sudėtis, norint kad ji atitiktų šio reglamento reikalavimus, buvo bandoma su gyvūnais taikant kitus metodus, jei alternatyvus metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, atsižvelgiant į EBPO vykdomo įteisinimo eigą;

b)

pateikti rinkai kosmetikos gaminius, turinčius ingredientų arba jų derinių, kurie, siekiant laikytis šio reglamento reikalavimų, buvo bandomi su gyvūnais taikant kitus metodus, jei alternatyvus metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, deramai atsižvelgiant į EBPO vykdomo įteisinimo eigą;

c)

Bendrijoje bandyti su gyvūnais gatavus kosmetikos gaminius siekiant, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus;

d)

Bendrijoje bandyti su gyvūnais ingredientus arba ingredientų derinius siekiant, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, vėliausiai nuo tos dienos, nuo kurios reikalaujama šiuos bandymus pakeisti vienu arba keliais įteisintais alternatyviais metodais, išvardytais 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 440/2008, kuriuo nustatomi bandymų metodai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (15), arba šio reglamento VIII priede.

2.   Komisija po konsultacijų su VSMK bei su Europos alternatyvių metodų įteisinimo centru (ECVAM) ir atsižvelgdama į EBPO vykdomo įteisinimo eigą, parengė 1 dalies a, b ir d punktų nuostatų įgyvendinimo kalendorinius planus, įskaitant galutinius įvairių bandymų laipsniško nutraukimo terminus. Grafikai pateikti visuomenei 2004 m. spalio 1 d. ir nusiųsti Europos Parlamentui bei Tarybai. 1 dalies a, b ir d punktų įgyvendinimo laikotarpis buvo iki 2009 m. kovo 11 d.

Kalbant apie kartotinių dozių toksiškumo, toksiškumo reprodukcijai ir toksikokinetinius bandymus, kurių alternatyvūs metodai vis dar nėra pradėti nagrinėti, 1 dalies a ir b punktų įgyvendinimo laikotarpis neturi tęstis ilgiau nei iki 2013 m. kovo 11 d.

Komisija tiria galimus techninius sunkumus, kylančius dėl bandymų draudimo laikymosi, ypač toksiškumo, toksiškumo reprodukcijai ir toksikokinetinių bandymų, kurių alternatyvūs metodai vis dar nėra nagrinėjami. Informacija apie šių tyrimų pradinius ir galutinius rezultatus įtraukiama į pagal 35 straipsnį teikiamas metines ataskaitas.

Remiantis šiomis metinėmis ataskaitomis ir po konsultacijų su pirmoje pastraipoje minėtomis organizacijomis, iki 2009 m. kovo 11 d. galėtų būti adaptuoti grafikai, susiję su pirma pastraipa, o iki 2013 m. kovo 11 d. gali būti adaptuoti grafikai, susiję su antra pastraipa.

Komisija tiria pažangą bei galutinių terminų atitikimą ir galimus techninius sunkumus, susijusius su draudimu atlikti bandymus. Komisijos tyrimų informacija apie pradinius ir galutinius rezultatus įtraukiama į metines ataskaitas, pateikiamas pagal 35 straipsnį. Jei po šių tyrimų Komisija ne vėliau kaip likus dviems metams iki galutinio termino, nurodyto straipsnio antrojoje pastraipoje, padaro išvadą, kad dėl techninių priežasčių vienas arba daugiau bandymų, nurodytų toje straipsnio pastraipoje, nebus sukurti ir įteisinti iki šioje dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ir pagal Sutarties 251 straipsnį pateikia teisės akto pasiūlymą.

Išskirtinėmis aplinkybėmis, jei kyla didelis susirūpinimas dėl konkretaus kosmetikos gaminio ingrediento saugos, valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti taikyti nuo straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą. Prašyme aptariama situacija ir nurodomos būtinos priemonės. Remdamasi šiuo prašymu, Komisija po konsultacijų su VSMK priimdama motyvuotą sprendimą, gali leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Šiame leidime turi būti išdėstytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos, susijusios su konkrečiais tikslais, trukme ir rezultatų ataskaita.

Leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei:

a)

ingredientas plačiai naudojamas ir negali būti pakeistas kitu ingredientu, galinčiu atlikti panašią funkciją;

b)

pateikiami neginčijami konkrečios žmonių sveikatos problemos įrodymai, o būtinumas daryti bandymus su gyvūnais patvirtinamas ir įrodomas pateikiant išsamų tyrimų protokolą, pateiktą įvertinimui pagrįsti.

Sprendimas dėl leidimo, jo taikymo sąlygos ir gautas galutinis rezultatas yra metinės ataskaitos, kurią pagal 35 straipsnį reikia pateikti Komisijai, dalis.

Šeštoje pastraipoje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimamos laikantis 32 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Šiame ir 20 straipsnyje:

a)

„gatavas kosmetikos gaminys“- rinkai pateiktas galutinės sudėties kosmetikos gaminys, kurį gali įsigyti galutinis naudotojas, arba gaminio prototipas;

b)

„prototipas“- pirmasis modelis arba projektas, kuris dar negaminamas partijomis, bet pagal kurį gaminamas arba galutinai sukuriamas galutinis kosmetikos gaminys.

VI SKYRIUS

VARTOTOJŲ INFORMAVIMAS

19 straipsnis

Ženklinimas

1.   Nepažeidžiant kitų šio straipsnio nuostatų kosmetikos gaminiai gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant pakuotės neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiama tokia informacija:

a)

atsakingo asmens pavadinimas arba registruotas pavadinimas bei adresas. Ši informacija gali būti pateikta sutrumpintai, jei iš to sutrumpinimo galima atpažinti tą asmenį ir jo adresą. Jei nurodomi keli adresai, išskiriamas tas adresas, kuriuo atsakingas asmuo laiko gaminio informacijos bylą. Importuojamų kosmetikos gaminių atveju turi būti nurodyta kilmės šalis;

b)

nominalus turinys, nurodytas masės arba tūrio vienetais pakavimo metu; šis reikalavimas netaikomas pakuotėms, kuriose yra mažiau kaip penki gramai arba penki mililitrai gaminio, nemokamiems gaminių pavyzdžiams bei pakuotėms, kuriose gaminio yra tik vienam kartui; jeigu pakuotėje yra keli gaminio vienetai, kurių svoris arba tūris pavieniui nėra svarbus, ant kiekvieno vieneto informacijos apie masę arba tūrį pateikti nereikia, jeigu ant bendros pakuotės nurodyta, kiek vienetų joje yra. Jeigu vienetų kiekis pakuotėje aiškiai matyti iš išorės arba jeigu pakuotės turinys dažniausiai parduodamas vienetais, šios informacijos ant pakuotės pateikti nereikia;

c)

data, iki kurios tinkamomis sąlygomis laikomas kosmetikos gaminys išlaiko savo pirminę funkciją, o svarbiausia – atitinka 3 straipsnio reikalavimus (toliau – „minimalaus tinkamumo termino data“).

Prieš pačią datą arba vietą ant pakuotės, kurioje ši data yra užrašyta, nurodomas VII priedo 3 punkte pateiktas simbolis arba žodžiai: „Geriausias naudoti iki“.

Minimalaus tinkamumo termino data pažymima aiškiai, ją sudaro mėnuo ir metai arba diena, mėnuo ir metai, užrašyti pateikta tvarka. Jei būtina, šią informaciją galima papildyti nurodant sąlygas, kurias reikia įvykdyti nurodytai naudojimo trukmei užtikrinti.

Kosmetikos gaminių, kurių minimalus tinkamumo terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių, minimalaus tinkamumo termino datos nurodyti nebūtina. Tokiems gaminiams nurodomas laikas atidarius, per kurį gaminys yra saugus ir gali būti naudojamas visiškai nepakenkiant vartotojui. Ši informacija pažymima VII priedo 2 punkte pateiktu simboliu, nurodant trukmę (mėnesiais ir (arba) metais), išskyrus tuos atvejus, kai tinkamumo terminas po atidarymo nesvarbus;

d)

konkretūs nurodymai dėl atsargumo priemonių, kurių reikės laikytis naudojant, bent jau išvardytųjų III–VI prieduose ir kita įspėjančioji informacija ant profesionaliam naudojimui skirtų kosmetikos gaminių;

e)

gamybos partijos numeris arba kosmetikos gaminių identifikavimo nuoroda. Jeigu to padaryti neįmanoma dėl praktinių priežasčių (pvz., kosmetikos gaminiai yra per maži) ši informacija turi būti pateikta tik ant pakuotės;

f)

kosmetikos gaminio funkcija, nebent tai aišku pagal jo pateikimą;

g)

ingredientų sąrašas. Ši informacija gali būti pateikiama tik ant antrinės pakuotės. Sąrašas turi prasidėti terminu „Ingredients“.

Šioje dalyje „ingredientas“ – tai bet kokia medžiaga arba medžiagų mišinys, tikslingai naudojamas kosmetikos gaminiams gaminti gamybos proceso metu. Tačiau toliau nurodomi elementai nelaikomi ingredientais:

i)

naudotų žaliavų priemaišos;

ii)

pagalbinės techninės medžiagos, kurios naudotos ruošiant, bet kurių nėra galutiniame produkte.

Kvapų bei aromatinėms kompozicijoms ir jų žaliavoms apibūdinti vartojami terminai „parfum“ arba „aroma“. Be to, ingredientų sąraše be „parfum“ arba „aroma“ terminų nurodomos cheminės medžiagos, apie kurių buvimą būtina paminėti pagal III priedo lentelės skiltyje „kita“ pateiktas nuorodas.

Ingredientų sąrašas sudaromas masės, kokios jie buvo gaminant kosmetikos gaminį, mažėjimo tvarka. Mažesnės nei 1 % koncentracijos ingredientai gali būti išvardyti bet kokia tvarka po ingredientų, kurių koncentracija didesnė kaip 1 %.

Visos gaminiuose esančios nanomedžiagos aiškiai nurodomos ingredientų sąraše. Tokių medžiagų pavadinimai baigiasi žodeliu „nano“ skliausteliuose.

Dažikliai, išskyrus plaukų (neskaitant blakstienų) dažiklius, gali būti išvardyti bet kokia tvarka po kitų kosmetikos ingredientų. Jei rinkai pateikiami dekoratyviniai kelių atspalvių kosmetikos gaminiai, sąraše galima išvardyti visus spalvų gamai gauti naudotus dažiklius, išskyrus plaukų (neskaitant blakstienų) dažiklius, su sąlyga, kad pridedami žodžiai „sudėtyje gali būti“ arba simbolis „+/-“. Prireikus taikoma Spalvos indekso (CI) nomenklatūra.

2.   Jei dėl praktinių priežasčių neįmanoma pateikti 1 dalies d ir g punktuose nurodytos informacijos, taikomos šios nuostatos:

informacija turi būti pateikta pridėtame arba pritvirtintame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje;

ši informacija nurodoma sutrumpintai arba išspausdinant VII priedo 1 punkte pateiktą ženklą ant pirminės ir antrinės pakuotės (taikoma 1 dalies d punkte nurodytai informacijai) arba ant antrinės pakuotės (taikoma 1 dalies g punkte nurodytai informacijai), išskyrus jei tai praktiškai nereikalinga.

3.   Jei dėl praktinių priežasčių ant muilo, vonios burbulų ar kitų smulkių kosmetikos gaminių 1 dalies g punkte nurodytos informacijos neįmanoma pateikti etiketėje, žymelėje, juostoje, kortelėje ar pridėtame lapelyje, tie duomenys pateikiami tiesiog ant pačios taros, kurioje kosmetikos gaminys pateikiamas parduoti.

4.   Jeigu kosmetikos gaminiai yra nefasuoti, pakuojami tik prekybos vietoje pirkėjo pageidavimu arba fasuojami tiesioginiam pardavimui, valstybės narės patvirtina išsamias taisykles, nustatančias, kaip ant jų turi būti pateikta 1 dalyje nurodyta informacija.

5.   Kokia kalba pateikiama 1 dalies b, c, d ir f punktuose ir 2, 3 ir 4 dalyse minėta informacija, nustatoma valstybių narių, kurioje gaminį gali įsigyti galutinis naudotojas, teisės aktais.

6.   Pateikiant 1 dalies g punkte minėtą informaciją, naudojamas 33 straipsnio glosarijuje nurodytas bendrasis ingrediento pavadinimas. Jei bendrojo ingrediento pavadinimo nėra, naudojamas bendrai priimtos ingredientų nomenklatūros terminas.

20 straipsnis

Teiginiai apie gaminį

1.   Ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

2.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia veiksmų planą, susijusį su teiginiais apie gaminį, ir nustato bendrų kriterijų, kuriais grindžiami teiginiai apie gaminį, prioritetus.

Pasikonsultavusi su VSMK ar kitomis susijusiomis institucijomis Komisija patvirtina bendrų kriterijų, kaip pateikti leistinų teiginių apie kosmetikos gaminius, sąrašą, taikydama šio reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir atsižvelgdama į Direktyvos 2005/29/EB nuostatas.

Iki 2016 m. liepos 11 d. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informacijos pateikimo remiantis pagal pirmesnę pastraipą patvirtintais kriterijais ataskaitą. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad apie kosmetikos gaminius pateikiami teiginiai neatitinka bendrų kriterijų, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti atitiktį.

3.   Jei gamintojas ir jo tiekėjai nedarė arba neužsakė padaryti kokių nors gatavo kosmetikos gaminio, jo prototipo arba kurio nors gaminyje esančio ingrediento bandymų su gyvūnais, arba nenaudojo kokio nors ingrediento, kuris kitų buvo bandomas su gyvūnais, norint sukurti naują kosmetikos gaminį, atsakingas asmuo ant produkto pakuotės arba bet kokiame kitame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede arba juostelėje, pridedamoje arba skirtoje kosmetikos gaminiui apibūdinti, gali nurodyti, kad bandymai su gyvūnais nebuvo daromi.

21 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su informacija

Nepažeidžiant komercinių paslapčių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, atsakingas asmuo užtikrina, kad kokybinė ir kiekybinė kosmetikos gaminio sudėtis ir, jei tai kvepalų ir aromatinės kompozicijos – informacija apie kompozicijos pavadinimą bei kodą, tiekėją bei turimus duomenis apie kosmetikos gaminio sukeltą nepageidaujamą ir rimtą nepageidaujamą poveikį žmonių sveikatai būtų lengvai prieinama visuomenei visomis tinkamomis priemonėmis.

Viešai prieinama kosmetikos gaminių sudėties kiekybinė informacija, kurią reikia pateikti, turi apsiriboti pavojingomis cheminėmis medžiagomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 3 straipsnį.

VII SKYRIUS

RINKOS PRIEŽIŪRA

22 straipsnis

Rinkai pateikiamų gaminių kontrolė

Valstybės narės prižiūri, ar laikomasi šio reglamento nuostatų, atlikdamos rinkai pateikiamų kosmetikos gaminių kontrolę. Jos atitinkamai tikrina gaminius ir ekonominės veiklos vykdytojus tam tikru mastu naudodamosi kosmetikos gaminio informacijos bylomis ir, prireikus, fiziškai laboratorijose tikrinami atitinkamų gaminių mėginiai.

Valstybės narės taip pat tikrina, ar laikomasi geros gamybos praktikos principų.

Valstybės narės suteikia rinkos priežiūros institucijoms įgaliojimų, išteklių ir žinių, kurių reikia, kad šios institucijos tinkamai atliktų savo užduotis.

Valstybės narės periodiškai persvarsto ir vertina, kaip veikia jų vykdoma priežiūra. Šis persvarstymas ir vertinimas vykdomas ne rečiau kaip kas ketverius metus, o persvarstymo ir vertinimo rezultatai pateikiami kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei sudaroma galimybė visuomenei su jomis susipažinti naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis ir, kai taikoma, kitomis priemonėmis.

23 straipsnis

Informacija apie rimtą nepageidaujamą poveikį

1.   Atsakingas asmuo ir platintojai nedelsiant praneša valstybės narės, kurioje buvo užfiksuotas rimtas nepageidaujamas poveikis, kompetentingai institucijai apie:

a)

bet kokį jam žinomą arba pagrįstai tikėtiną jam žinomą rimtą nepageidaujamą poveikį;

b)

konkretaus kosmetikos gaminio pavadinimą, pagal kurį jį galima identifikuoti;

c)

taisomąsias priemones, jei tokių imtasi.

2.   Kai atsakingas asmuo praneša valstybės narės, kurioje buvo užfiksuotas rimtas nepageidaujamas poveikis, kompetentingai institucijai apie tai, ši kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytą informaciją perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

3.   Kai platintojai praneša valstybės narės, kurioje buvo užfiksuotas rimtas nepageidaujamas poveikis, kompetentingai institucijai apie tai, ši kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytą informaciją perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atsakingam asmeniui.

4.   Kai galutiniai vartotojai arba sveikatos apsaugos darbuotojai praneša valstybės narės, kurioje buvo užfiksuotas rimtas nepageidaujamas poveikis, kompetentingai institucijai apie tai, ši kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytą informaciją perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atsakingam asmeniui.

5.   Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytą informaciją gali naudoti rinkos priežiūros, analizės ir vartotojų informavimo tikslais pagal 25, 26 ir 27 straipsnius.

24 straipsnis

Informacija apie medžiagų koncentraciją

Rimtai suabejojusi dėl kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų, kompetentinga valstybės narės, kurios rinkoje pateiktas šios medžiagos turintis gaminys, institucija gali pagrįstu prašymu reikalauti atsakingo asmens patiekti visų kosmetikos gaminių, už kuriuos jis yra atsakingas ir kuriuose yra šios medžiagos, sąrašą. Sąraše turi būti nurodoma šios kosmetikos gaminio medžiagos koncentracija.

Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytą informaciją gali naudoti rinkos priežiūros, analizės ir vartotojų informavimo tikslais pagal 25, 26 ir 27 straipsnius.

VIII SKYRIUS

REIKALAVIMŲ NESILAIKYMAS, APSAUGOS SĄLYGA

25 straipsnis

Jei atsakingi asmenys nesilaiko reikalavimų

1.   Nepažeidžiamos 4 dalies nuostatų, kompetentingos institucijos iš atsakingo asmens reikalauja imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant taisomuosius veiksmus, kad kosmetikos gaminys atitiktų reikalavimus, būtų pašalintas arba išimtas iš rinkos per aiškiai nurodytą laikotarpį, atsižvelgiant į pavojaus pobūdį, jei nesilaikoma nors vieno iš toliau išvardytų reikalavimų:

a)

8 straipsnyje nustatytų gerosios gamybos praktikos nuostatų;

b)

10 straipsnyje nurodytas saugos įvertinimas;

c)

11 straipsnyje nurodytų gaminio informacijos bylai taikomų reikalavimų;

d)

12 straipsnio nuostatų dėl mėginių ėmimo ir analizės;

e)

13 ir 16 straipsnyje nustatytų pranešimo reikalavimų;

f)

14, 15 ir 17 straipsniuose išvardytų medžiagų apribojimų;

g)

18 straipsnyje nustatytų bandymų su gyvūnais reikalavimų;

h)

19 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalyse nurodytų ženklinimo reikalavimų;

i)

20 straipsnyje išvardytų reikalavimų, susijusių su gaminių informacija;

j)

21 straipsnio nuostatų dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija;

k)

23 straipsnio nuostatų dėl informavimo apie rimtą nepageidaujamą poveikį;

l)

reikalavimų nurodyti informaciją apie 24 straipsnyje išvardytas medžiagas.

2.   Prireikus kompetentinga institucija praneša valstybės narės, kurioje įsisteigęs atsakingas asmuo, kompetentingai institucijai apie priemones, kurių imtis buvo paprašytas atsakingas asmuo.

3.   Atsakingas asmuo užtikrina, kad 1 dalyje nustatytos priemonės taikomos visiems gaminiams, kuriuos galima įsigyti Bendrijos rinkoje.

4.   Iškilus rimtam pavojui žmonių sveikatai, jei kompetentinga institucija mano, kad reikalavimų nesilaikoma ne vien tik toje valstybėje narėje, kurios rinkoje galima įsigyti kosmetikos gaminį, ji praneša Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie priemones, kurių imtis buvo paprašytas atsakingas asmuo.

5.   Kompetentinga institucija imasi visų tinkamų priemonių, kad kosmetikos gaminiai būtų uždrausti arba būtų apribotas jų pateikimas rinkai, arba jie būtų pašalinti ar atšaukti iš rinkos, jei:

a)

iškilus rimtam pavojui žmonių sveikatai būtina imtis skubių veiksmų; arba

b)

atsakingas asmuo per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nesiima visų reikiamų priemonių.

Iškilus rimtam pavojui žmonių sveikatai, kompetentinga institucija Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneša, kokių priemonių buvo imtasi.

6.   Jei, atsakingam asmeniui nesiėmus visų tinkamų priemonių, rimto pavojaus žmonių sveikatai nekyla, kompetentinga institucija nedelsdama praneša valstybės narės, kurioje atsakingas asmuo įsisteigęs, kompetentingai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.

7.   Šio straipsnio 4 ir 5 dalių tikslais naudojamasi 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (16) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta informacijos mainų sistema.

Taip pat taikomos Direktyvos 4/95/EEB 12 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (17), 23 straipsnis.

26 straipsnis

Jei platintojai nesilaiko reikalavimų

Kompetentingos institucijos iš platintojų reikalauja imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant taisomuosius veiksmus, kad kosmetikos gaminys atitiktų reikalavimus, būtų pašalintas arba išimtas iš rinkos per nustatytą pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į pavojaus pobūdį, jei nesilaikoma 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

27 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.   Gaminiams atitinkant 25 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus, jei kompetentinga institucija nustato, ar turi rimtų priežasčių susirūpinti, kad rinkai pateikiamas kosmetikos gaminys ar gaminiai kelia ar gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai, ji imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, siekdama užtikrinti, kad atitinkamas kosmetikos gaminys ar gaminiai būtų pašalinti arba išimti iš rinkos arba kitais būdais ribojamos galimybės juos įsigyti.

2.   Kompetentinga institucija iš karto praneša Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia patvirtinamuosius duomenis.

Pirmosios pastraipos tikslais naudojamasi Direktyvos 2001/95/EB 12 straipsnio 1 dalyje numatyta informacijos mainų sistema.

Taikomos Direktyvos 2001/95/EB 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

3.   Komisija kuo greičiau nustato, ar 1 dalyje nustatytos laikinosios priemonės yra pagrįstos. Todėl, jei įmanoma, ji konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, valstybėmis narėmis ir VSMK.

4.   Jei laikinosios priemonės pagrindžiamos, taikoma 31 straipsnio 1 dalis.

5.   Jei laikinosios priemonės nepagrindžiamos, Komisija apie tai praneša valstybėms narėms ir susijusi kompetentinga institucija panaikina šias laikinąsias priemones.

28 straipsnis

Gera administravimo praktika

1.   Visuose sprendimuose, priimtuose laikantis 25 ir 27 straipsnių nuostatų, nurodomos tikslios priežastys, dėl kurių jie buvo priimti. Kompetentinga institucija apie tai nedelsdama praneša atsakingam asmeniui, kuriam taip pat nurodoma, iki kada ir kokiomis teisės gynimo priemonėmis jis gali naudotis pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

2.   Išskyrus tuos atvejus, kai dėl iškilusio rimto pavojaus žmonių sveikatai reikia imtis skubių veiksmų prieš priimant bet kokį sprendimą, atsakingam asmeniui turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

3.   Priimant visus sprendimus pagal 26 ir 27 straipsnio nuostatas, atitinkamais atvejais platintojams taikomos 1 ir 2 dalyje minimos nuostatos.

IX SKYRIUS

ADMINISTRACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

29 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.   Siekdamos užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą ir įgyvendinimą ir norėdamos, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai, kompetentingos valstybių narių institucijos bendradarbiauja tarpusavyje bei su Komisija ir perduoda viena kitai visą būtiną informaciją.

2.   Siekdama koordinuoti vienodą šio reglamento taikymą, Komisija organizuoja kompetentingų institucijų keitimąsi patirtimi.

3.   Bendradarbiavimas gali būti tarptautiniu mastu vykdomų iniciatyvų dalis.

30 straipsnis

Bendradarbiavimas tikrinant gaminio informacijos bylą

Valstybės narės, kurioje galima įsigyti kosmetikos gaminį, kompetentinga institucija gali paprašyti valstybės narės, kurioje saugoma gaminio informacijos byla, kompetentingos institucijos patikrinti, ar gaminio informacijos byla atitinka 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir ar joje pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad kosmetikos gaminys yra saugus.

Prašančioji kompetentinga institucija savo prašymą tinkamai pagrindžia.

Gavusi prašymą, atitinkama institucija nedelsdama ir atsižvelgdama į skubumą patikrina bylą ir informuoja prašančiąją instituciją apie patikrinimo išvadas.

X SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.   Jei kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, kurį būtina sumažinti Bendrijos mastu, Komisija, pasikonsultavusi su VSMK, gali iš dalies atitinkamai keisti II–VI priedus.

Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento dalis, priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustatytos 32 straipsnio 3 dalyje.

Ypatingos skubos atvejais Komisija gali taikyti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su VSMK, gali iš dalies keisti III–VI ir VIII priedus, siekdama suderinti juos su technikos ir mokslo pažanga.

Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento dalis, priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustatytos 32 straipsnio 3 dalyje.

3.   Jei būtina, siekdama užtikrinti rinkai pateikiamų kosmetikos gaminių saugumą, Komisija, pasikonsultavusi su VSMK, gali iš dalies keisti I priedą.

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimamos laikantis 32 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Kosmetikos gaminių nuolatinis komitetas.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Laikotarpis, nustatytas Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje, yra trys mėnesiai.

3.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

33 straipsnis

Bendrųjų ingredientų pavadinimų glosarijus

Komisija sudaro ir atnaujina bendrųjų ingredientų pavadinimų glosarijų. Šiuo tikslu Komisija atsižvelgia į tarptautiniu mastu pripažintas nomenklatūras, įskaitant Tarptautinę kosmetikos ingredientų nomenklatūrą (INCI). Glosarijus nėra medžiagų, kurias leidžiama naudoti kosmetikos gaminiuose, sąrašas.

Bendrasis ingrediento pavadinimas naudojamas ženklinant kosmetikos gaminius, pateikiamus rinkai praėjus dvylikai mėnesių nuo glosarijaus paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Kompetentingos institucijos, apsinuodijimų kontrolės centrai arba panašūs subjektai

1.   Valstybės narės paskiria savo šalies kompetentingas institucijas.

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda išsamią informaciją apie 1 dalyje nurodytas institucijas ir 13 straipsnio 6 dalyje minimus juridinius asmenis. Prireikus jos perduoda atnaujintą informaciją.

3.   Komisija parengia ir atnaujina 2 dalyje minėtų institucijų ir juridinių asmenų sąrašą ir suteikia visuomenei galimybę su juo susipažinti.

35 straipsnis

Metinė bandymų su gyvūnais ataskaita

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia ataskaitą apie:

1)

pažangą, pasiektą kuriant, įteisinant ir teisiškai pripažįstant alternatyvius metodus. Ataskaitoje turi būti tikslūs duomenys apie kosmetikos gaminių bandymų, atliktų naudojant gyvūnus, skaičių ir tipą. Valstybės narės įpareigojamos rinkti šią informaciją kartu su statistiniais duomenimis, kaip nustatyta Direktyvoje 86/609/EEB. Pirmiausia Komisija turi užtikrinti alternatyvių (nenaudojant gyvūnų) bandymų metodų kūrimą, įteisinimą ir teisinį pripažinimą;

2)

pažangą, kurią Komisija pasiekė stengdamasi, kad EBPO priimtų alternatyvius metodus, įvertintus Bendrijos lygiu, ir kad trečiosios šalys pripažintų rezultatus, gautus Bendrijoje darant saugos bandymus, kuriuose taikomi alternatyvūs metodai, ypač įgyvendinant Bendrijos ir šių šalių bendradarbiavimo susitarimus;

3)

tai, kaip buvo atsižvelgta į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius.

36 straipsnis

Oficialus prieštaravimas dėl darniųjų standartų

1.   Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka šio reglamento reikalavimus, Komisija arba susijusi valstybė narė paprašo Direktyvos 98/34/EB 5 straipsniu įsteigto komiteto išnagrinėti šį klausimą ir pateikia savo argumentus. Komitetas nedelsdamas pareiškia savo nuomonę.

2.   Atsižvelgusi į komiteto nuomonę Komisija nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti, neskelbti, paskelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais arba panaikinti nuorodas į atitinkamą darnųjį standartą.

3.   Komisija praneša apie savo sprendimą valstybėms narėms ir atitinkamai Europos standartizacijos institucijai. Prireikus ji prašo iš naujo peržiūrėti konkrečius darniuosius standartus.

37 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų skyrimo nuostatas, taikomas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir visomis būtinomis priemonėmis užtikrina, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas iki 2013 m. liepos 11 d. ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

38 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 76/768/EEB panaikinama nuo 2013 m. liepos 11 d., išskyrus 4b straipsnį, kuris panaikinamas nuo 2010 m. gruodžio 1 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

Šis reglamentas nedaro įtakos valstybių narių prievolėms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IX priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Tačiau kompetentingos institucijos iki 2020 m. liepos 11 d. ir toliau sudaro galimybę naudotis informacija, gauta pagal Direktyvos 76/768/EEB 7 straipsnio 3 dalį ir 7a straipsnio 4 dalį, o atsakingi asmenys ir toliau laiko parengtą naudojimui informaciją, surinktą pagal tos direktyvos 7a straipsnį.

39 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypstant nuo Direktyvos 76/768/EEB, kosmetikos gaminiai, kurie atitinka šį reglamentą, gali būti pateikiami rinkai iki 2013 m. liepos 11 d..

Nuo 2012 m. sausio 11 d., nukrypstant nuo Direktyvos 76/768/EEB, pagal šio reglamento 13 straipsnį pateiktas pranešimas laikomas atitinkančiu tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalį ir 7a straipsnio 4 dalį.

40 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 11 d., išskyrus:

15 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo 2010 m. gruodžio 1 d., ir 14, 31 bei 32 straipsnius tokia apimtimi, kiek būtina 15 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui; ir

16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kuri taikoma nuo 2013 m. sausio 11 d..

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. lapkričio 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL C 27, 2009 2 3, p. 34.

(2)  2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(4)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(5)  OL L 192, 1987 7 11, p. 49.

(6)  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

(7)  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(8)  OL L 241, 2008 9 10, p. 21.

(9)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(10)  OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

(11)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(13)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(14)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(15)  OL L 142, 2008 5 31, p. 1.

(16)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(17)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.


I PRIEDAS

KOSMETIKOS GAMINIO SAUGOS ATASKAITA

Kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje būtinai nurodoma:

A DALIS –   kosmetikos gaminio saugos informacija

1.   Kiekybinė ir kokybinė kosmetikos gaminio sudėtis

Kokybinė ir kiekybinė kosmetikos gaminio sudėtis, įskaitant cheminių medžiagų tapatybę (cheminis pavadinimas, INCI, CAS, EINECS/ELINCS), ir jų paskirtis. Kvėpiklių ir aromatinių kompozicijų pavadinimas bei kompozicijų kodas, tiekėjo duomenys.

2.   Fizinės ir cheminės kosmetikos gaminio savybės bei jo stabilumas

Fizinės ir cheminės medžiagų ar mišinių savybės, taip pat ir kosmetikos gaminio savybės.

Kosmetikos gaminio stabilumas pagrįstai numatomomis laikymo sąlygomis.

3.   Mikrobiologinė kokybė

Medžiagos ar mišinio ir kosmetikos gaminio mikrobiologinės savybės. Ypatingas dėmesys skiriamas aplink akis, ant gleivinės, pažeistos odos naudojamiems kosmetikos gaminiams taip pat kosmetikos gaminiams, skirtiems vaikams iki trejų metų, pagyvenusiems žmonėms ir nusilpusios imuninės sistemos žmonėms.

Gaminio išlaikymo bandymo rezultatai.

4.   Priemaišos, likučiai ir informacija apie pakuotės medžiagą

Medžiagų ir mišinių grynumas.

Įrodymas, jog draudžiamų medžiagų likučiai buvo techniškai neišvengiami.

Pakuotės medžiagų susijusios savybės, ypač grynumas ir stabilumas.

5.   Įprastas arba pagrįstai numatomas naudojimas

Įprastas arba pagrįstai numatomas gaminio naudojimas. Aiškinimas turi būti grindžiamas įspėjimais ir kitais gaminio ženklinimo paaiškinimais.

6.   Kosmetikos gaminio poveikis

Duomenys apie kosmetikos gaminio poveikį atsižvelgiant į 5 skirsnio išvadas, susiję su

1)

gaminio naudojimo vieta;

2)

gaminio naudojimo paviršiaus plotu;

3)

naudojamu gaminio kiekiu;

4)

naudojimo trukme ir dažnumu;

5)

įprastu (-ais) arba pagrįstai numanomu (-ais) poveikio būdu (-ais);

6)

tiksline (-ėmis) (arba paveiktų) žmonių grupe (-ėmis). Taip pat reikėtų atsižvelgti į galimą poveikį tam tikrai gyventojų grupei.

Vertinant poveikį taip pat reikia atsižvelgti į toksikologinį poveikį (t. y. poveikį gali prireikti vertinti pagal odos ploto arba kūno svorio vienetą). Taip pat reikėtų atsižvelgti į antrinio poveikio, nesusijusio su tiesioginiu gaminio naudojimu, galimybę (pvz., dėl netyčia įkvėptų purškalų, netyčia nurytų lūpų priežiūros gaminių ir pan.).

Ypatingas dėmesys skiriamas bet kokiam galimam poveikiui, susijusiam su dalelių dydžiu.

7.   Medžiagų poveikis

Duomenys apie kosmetikos gaminio sudėtinių medžiagų poveikį, susijusį su atitinkamais toksikologinio poveikio rodikliais, atsižvelgiant į 6 skirsnio informaciją.

8.   Medžiagų toksikologiniai duomenys

Nedarant poveikio 18 straipsnio taikymui, bet kokie su kosmetikos gaminio sudėtyje esančiomis medžiagomis susiję toksikologinio poveikio rodikliai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vietos toksiškumui (odos ir akių sudirginimui), odos sujautrinimui ir UV spinduliuotės sugerties fototoksiškumui.

Turi būti atsižvelgiama į bet kokius svarbius toksikologinius absorbcijos būdus ir sisteminį poveikį bei apskaičiuojama saugos riba remiantis Nepastebėto žalingo poveikio lygiu (NOAEL). Jei į tai neatsižvelgiama, nurodomos objektyvios priežastys.

Ypatingas dėmesys skiriamas bet kokioms medžiagų toksinėms savybėms, susijusioms su:

dalelių dydžiu, įskaitant nanomedžiagas;

naudojamų medžiagų ir žaliavų priemaišomis; ir

medžiagų sąveika.

Bet koks perteikimas kita forma turi būti pagrįstas ir pateisintas.

Aiškiai nurodomas informacijos šaltinis.

9.   Nepageidaujamas ir rimtas nepageidaujamas poveikis

Visi turimi duomenys apie nepageidaujamą ir rimtą nepageidaujamą kosmetikos gaminio (arba kitų kosmetikos gaminių) poveikį. Pateikiami ir statistiniai duomenys.

10.   Informacija apie kosmetikos gaminį

Kita susijusi informacija, pvz., su savanoriais atliekami tyrimai arba kitose susijusiose srityse atlikto rizikos įvertinimo tinkamai patvirtinti ir pagrįsti duomenys.

B DALIS –   kosmetikos gaminio saugos įvertinimas

1.   Įvertinimo išvada

Patvirtinama, kad kosmetikos gaminys yra saugus atsižvelgiant į 3 straipsnio reikalavimus.

2.   Etiketėje nurodyti įspėjimai ir naudojimo instrukcijos

Patvirtinama, kad etiketėje būtina nurodyti konkrečius įspėjimus ir naudojimo instrukcijas, vadovaujantis 19 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatomis.

3.   Pagrindimas

Mokslinio pagrindimo, kuriuo remiantis daroma 1 skirsnyje išdėstyta įvertinimo išvada ir 2 skirsnyje pateiktas tvirtinimas, paaiškinimas. Aiškinimas grindžiamas A dalyje išdėstytais aprašymais. Kai kuriais atvejais įvertinami ir aptariami saugos koeficientai.

Vaikams iki trejų metų skirti kosmetikos gaminiai ir išorės intymiosios higienos kosmetikos gaminiai turi būti, inter alia, vertinami atskirai.

Įvertinama galima sudedamųjų kosmetikos gaminio medžiagų sąveika.

Pateikiamos objektyvios priežastys, kodėl atsižvelgiama arba neatsižvelgiama į medžiagų toksines savybes.

Deramai atsižvelgiama į stabilumo poveikį kosmetikos gaminio saugai.

4.   Vertintojo kvalifikacija ir B dalies patvirtinimas

Saugos vertintojo pavadinimas ar vardas, pavardė ir adresas.

Saugos vertintojo kvalifikaciją įrodantys dokumentai.

Data ir saugos vertintojo parašas.


II–VI Priedų Preambulė

1)

II–VI prieduose:

a)

„nuplaunami gaminiai“ – kosmetikos gaminiai, kurie panaudoti turėtų būti pašalinami nuo odos, plaukų arba gleivinės;

b)

„nenuplaunami gaminiai“ – kosmetikos gaminiai, skirti ilgą laiką liestis su oda, plaukais arba gleivine;

c)

„plaukų priežiūros gaminiai“ – kosmetikos gaminiai, skirti galvos arba veido, išskyrus blakstienas, plaukams;

d)

„odos priežiūros gaminiai“ – ant odos tepami kosmetikos gaminiai;

e)

„lūpų priežiūros gaminiai“ – ant lūpų tepami kosmetikos gaminiai;

f)

„veido priežiūros gaminiai“ – ant veido odos tepami kosmetikos gaminiai;

g)

„nagų priežiūros gaminiai“ – ant nagų tepami kosmetikos gaminiai;

h)

„burnos priežiūros gaminiai“ – dantims ar burnos ertmės gleivinei skirti kosmetikos gaminiai;

i)

„gleivinės priežiūros gaminiai“ – kosmetikos gaminiai, skirti:

burnos ertmės gleivinei,

gleivinei aplink akis,

išorinių lyties organų gleivinei;

j)

„akių priežiūros gaminiai“ – aplink akis tepami kosmetikos gaminiai;

k)

„profesionalams“ – kosmetikos gaminiai, skirti profesionaliam naudojimui.

2)

Kad būtų lengviau nustatomos medžiagos, naudojami šie deskriptoriai:

„The Non-proprietary Names (INN) for pharmaceutical products“ PSO, Ženeva, 1975 m. rugpjūčio mėn.

cheminių medžiagų santrumpų tarnybos numeriai (CAS);

EB numeriai, atitinkantys Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo (EINECS) numerius arba Europos naujų cheminių medžiagų sąrašo (ELINCS) numerius arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 suteiktus registracijos numerius;

XAN – konkrečios šalies (X) patvirtintas pavadinimas, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų patvirtintą pavadinimą atitiktų USAN;

šio reglamento 33 straipsnyje minimame bendrųjų ingredientų pavadinimų glosarijuje nurodytas pavadinimas.

3)

III–VI prieduose išvardytos medžiagos neapima nanomedžiagų, nebent konkrečiai nurodoma.


II PRIEDAS

KOSMETIKOS GAMINIUOSE DRAUDŽIAMŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Nuorodos numeris

Medžiagos identifikacija

Cheminis pavadinimas ir (arba) INN

CAS numeris

EB numeris

a

b

c

d

1

N-5-chlorbenzoksazol-2-ilacetamidas

35783-57-4

 

2

(2-acetoksietil)trimetilamonio hidroksidas (acetilcholinas) ir jo druskos

51-84-3

200-128-9

3

Deanolacegliumatas (INN)

3342-61-8

222-085-5

4

Spironolaktonas (INN)

52-01-7

200-133-6

5

[4-(4-hidroksi-3-jodofenoksi)-3,5-dijodofenil] acto rūgštis (tiratrikolis (INN)) ir jos druskos

51-24-1

200-086-1

6

Metotreksatas (INN)

59-05-2

200-413-8

7

Aminoheksano rūgštis (INN) ir jos druskos

60-32-2

200-469-3

8

Cinchofenas (INN), jo druskos, dariniai ir jų druskos

132-60-5

205-067-1

9

Tiropropiono rūgštis (INN) ir jos druskos

51-26-3

 

10

Trichloracto rūgštis

76-03-9

200-927-2

11

Aconitum napellus L. (Mėlynosios kurpelės lapai, šaknys ir galeniniai preparatai)

84603-50-9

283-252-6

12

Akonitinas (Aconitum napellus L. Mėlynosios kurpelės alkaloidas) ir jo druskos

302-27-2

206-121-7

13

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.) ir jo preparatai

84649-73-0

283-458-6

14

Epinefrinas (INN)

51-43-4

200-098-7

15

Indinė rauvofija (Rauwolfia serpentina L.), alkaloidai ir jų druskos

90106-13-1

290-234-1

16

Alkinų alkoholiai, jų esteriai, eteriai ir druskos

 

 

17

Izoprenalinas (INN)

7683-59-2

231-687-7

18

Alilizotiocianatas

57-06-7

200-309-2

19

Aloklamidas (INN) ir jo druskos

5486-77-1

 

20

Nalorfinas (INN), jo druskos ir eteriai

62-67-9

200-546-1

21

Simpatikomimetiniai aminai, veikiantys centrinę nervų sistemą: visos pirmojo sąrašo vaistų, kuriems reikalingas receptas ir kurie nurodyti Europos Tarybos rezoliucijoje AP (69) 2, medžiagos

300-62-9

206-096-2

22

Anilinas, jo druskos ir jo halogeninti bei sulfoninti dariniai

62-53-3

200-539-3

23

Betoksikainas (INN) ir jo druskos

3818-62-0

 

24

Zoksazolaminas (INN)

61-80-3

200-519-4

25

Prokainamidas(INN), jo druskos ir dariniai

51-06-9

200-078-8

26

Benzidinas

92-87-5

202-199-1

27

Tuaminoheptanas (2-aminoheptanas) (INN), jo izomerai ir druskos

123-82-0

204-655-5

28

Oktodrinas (INN) ir jo druskos

543-82-8

208-851-1

29

2-Amino-1, 2-bis(4-metoksifenil)etanolis ir jo druskos

530-34-7

 

30

1,3-dimetilpentilaminas ir jo druskos

105-41-9

203-296-1

31

4-aminosalicilo rūgštis ir jos druskos

65-49-6

200-613-5

32

Toluidinai, jų izomerai, druskos ir halogeninti bei sulfoninti dariniai

26915-12-8

248-105-2

33

Ksilidinai, jų izomerai, druskos ir halogeninti bei sulfoninti dariniai

1300-73-8

215-091-4

34

Imperatorinas (9-(3-metilbut-2-eniloksi)-furo [3, 2-g]chromen-7-onas)

482-44-0

207-581-1

35

Didysis amis (Ammi majus L.) ir jo galeniniai preparatai

90320-46-0

291-072-4

36

2, 3-dichlor-2-metilbutanas

507-45-9

 

37

Androgeninės medžiagos

 

 

38

Antraceno alyva

120-12-7

204-371-1

39

Antibiotikai

 

 

40

Stibis ir jo junginiai

7440-36-0

231-146-5

41

Kanapinis stepukas (Apocynum cannabinum L.) ir jo preparatai

84603-51-0

283-253-1

42

Apomorfinas ((R) -5,6,6a,7-tetrahidro-6-metil-4H-dibenzo[de,g]chinolin-10,11-diolis) ir jo druskos

58-00-4

200-360-0

43

Arsenas ir jo junginiai

7440-38-2

231-148-6

44

Vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna L.) ir jos preparatai

8007-93-0

232-365-9

45

Atropinas, jo druskos ir dariniai

51-55-8

200-104-8

46

Bario druskos, išskyrus bario sulfidą III priedo nustatytomis sąlygomis ir bario sulfatą, lakus, druskas bei pigmentus, pagamintus iš dažiklių, išvardytų IV priede

 

 

47

Benzenas

71-43-2

200-753-7

48

Benzimidazol-2(3H)-onas

615-16-7

210-412-4

49

Benzazepinai ir benzodiazepinai

12794-10-4

 

50

1-dimetilaminometil-1-metilpro- pilbenzoatas (amilokainas) ir jo druskos

644-26-8

211-411-1

51

2,2,6-trimetil-4-piperidilbenzoatas (eukainas) ir jo druskos

500-34-5

 

52

Izokarboksazidas (INN)

59-63-2

200-438-4

53

Bendroflumetiazidas (INN) ir jo dariniai

73-48-3

200-800-1

54

Berilis ir jo junginiai

7440-41-7

231-150-7

55

Bromas

7726-95-6

231-778-1

56

Bretilio tozilatas (4-metilbenzensulfonatas) (INN)

61-75-6

200-516-8

57

Karbromalis (INN)

77-65-6

201-046-6

58

Bromizovalis (INN)

496-67-3

207-825-7

59

Bromfeniraminas (INN) ir jo druskos

86-22-6

201-657-8

60

Benzilonio bromidas (INN)

1050-48-2

213-885-5

61

Tetrilamonio bromidas (tetraetilamonio bromidas) (INN)

71-91-0

200-769-4

62

Brucinas

357-57-3

206-614-7

63

Tetrakainas (INN) ir jo druskos

94-24-6

202-316-6

64

Mofebutazonas (INN)

2210-63-1

218-641-1

65

Tolbutamidas (INN)

64-77-7

200-594-3

66

Karbutamidas (INN)

339-43-5

206-424-4

67

Fenilbutazonas (INN)

50-33-9

200-029-0

68

Kadmis ir jo junginiai

7440-43-9

231-152-8

69

Kantaridai, minkštvabalis (Cantharis vesicatoria)

92457-17-5

296-298-7

70

Kantaridinas

56-25-7

200-263-3

71

Fenprobamatas (INN)

673-31-4

211-606-1

72

Karbazolo nitrodariniai

 

 

73

Anglies disulfidas

75-15-0

200-843-6

74

Katalazė

9001-05-2

232-577-1

75

Kefalinai ir jų druskos

483-17-0

207-591-6

76

Vaistinė balanda (Chenopodium ambrosioides L.) (eterinis aliejus)

8006-99-3

 

77

2,2,2-trichloretano-1,1-diolis

302-17-0

206-117-5

78

Chloras

7782-50-5

231-959-5

79

Chlorpropamidas (INN)

94-20-2

202-314-5

80

Perkelta arba ištrinta

 

 

81

4-Fenilazofenilen-1, 3-diaminocitrato hidrochloridas (chrizoidino citrato hidrochloridas)

5909-04-6

 

82

Chlorozaksonas (INN)

95-25-0

202-403-9

83

2-chlor-6-metilpirimidin-4-ildimetilaminas, (krimidinas ISO)

535-89-7

208-622-6

84

Chlorprotiksenas (INN) ir jo druskos

113-59-7

204-032-8

85

Klofenamidas (INN)

671-95-4

211-588-5

86

N,N-bi(2-chloretil)metilamino N- oksidas ir jo druskos

126-85-2

 

87

Chlormetinas (INN) ir jo druskos

51-75-2

200-120-5

88

Ciklofosfamidas (INN) ir jo druskos

50-18-0

200-015-4

89

Manomustinas (INN) ir jo druskos

576-68-1

209-404-3

90

Butanilikainas (INN) ir jo druskos

3785-21-5

 

91

Chlormezanonas (INN)

80-77-3

201-307-4

92

Triparanolis (INN)

78-41-1

201-115-0

93

2-[2-(4-chlorfenil)-2-fenilacetil]indan-1, 3-dionas, (chlorofacinonas – ISO)

3691-35-8

223-003-0

94

Chlorfenoksaminas (INN)

77-38-3

 

95

Fenaglikodolis (INN)

79-93-6

201-235-3

96

Chloretanas

75-00-3

200-830-5

97

Chromas; chromo rūgštis ir jos druskos

7440-47-3

231-157-5

98

Skalsiagrybis (Claviceps purpurea Tul.), jo alkaloidai ir galeniniai preparatai

84775-56-4

283-885-8

99

Dėmėtoji mauda (Conium maculatum L.) (vaisiai, milteliai, galeniniai preparatai)

85116-75-2

285-527-6

100

Gliciklamidas (INN)

664-95-9

211-557-6

101

Kobalto benzensulfonatas

23384-69-2

 

102

Kolchicinas, jo druskos ir dariniai

64-86-8

200-598-5

103

Kolchikozidas ir jo dariniai

477-29-2

207-513-0

104

Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale L.) ir jo galeniniai preparatai

84696-03-7

283-623-2

105

Konvalatoksinas

508-75-8

208-086-3

106

Riešutelinė anamirta (Anamirta cocculus L.) (vaisiai)

 

 

107

Vaistinis krotonmedis (Croton tiglium L.) (aliejus)

8001-28-3

 

108

1-butil-3-(N-krotonoilsulfanilil)karbamidas

52964-42-8

 

109

Kurarė ir kurarinas

8063-06-7 /22260-42-0

232-511-1 / 244-880-6

110

Sintetiniai kurarizantai

 

 

111

Vandenilio cianidas ir jo druskos

74-90-8

200-821-6

112

Fekleminas (INN); 2-(alfa-cikloheksilbenzil) N,N,N',N', -tetraetil-1,3-propandiaminas

3590-16-7

 

113

Ciklomenolis (INN) ir jo druskos

5591-47-9

227-002-6

114

Natrio heksaciklonatas (INN)

7009-49-6

 

115

Heksapropimatas (INN)

358-52-1

206-618-9

116

Perkelta arba ištrinta

 

 

117

O,O’-diacetil-N-alil-N-normorfinas

2748-74-5

 

118

Pipazetatas (INN) ir jo druskos

2167-85-3

218-508-8

119

5-(α,β-dibromfenetil)-5-metilhidantoinas

511-75-1

208-133-8

120

N,N’-pentametilen-bis (trimetilamonio) druskos, pvz., pentametonio bromidas (INN)

541-20-8

208-771-7

121

N,N’-[(metilimino) dietileno] bi (etildimetilamonio) druskos, pvz., azametonio bromidas (INN)

306-53-6

206-186-1

122

Ciklarbamatas (INN)

5779-54-4

227-302-7

123

Klofenotanas (INN), DDT (ISO)

50-29-3

200-024-3

124

N,N’-heksametileno bi(trimetilamonio) druskos, pvz., heksametonio bromidas (INN)

55-97-0

200-249-7

125

Dichloretanai (etileno chloridai), pvz., 1,2-dichloretanas

107-06-2

203-458-1

126

Dichloretilenai (acetileno chloridai), pvz., vinilidenchloridas (1,1-dichloretilenas)

75-35-4

200-864-0

127

Lizergidas (lizergo rūgšties dietilamidas (LSD)) (INN) ir jo druskos

50-37-3

200-033-2

128

Ksenisalatas (INN); (2-Dietilaminoetilo 3-hidroksi-4-fenilbenzoatas) ir jo druskos

3572-52-9

222-686-2

129

Cinchokainas (INN) ir jo druskos

85-79-0

201-632-1

130

3-dietilaminopropil cinamatas

538-66-9

 

131

O,O’-dietilo-O–4-nitrofenilo fosforotioatas (parationas (ISO))

56-38-2

200-271-7

132

Oksalilbi(iminoetilen)bi[(o-chlor-benzil)dietilamonio] druskos, pvz., ambenonio chloridas (INN)

115-79-7

204-107-5

133

Metiprilonas (INN) ir jo druskos

125-64-4

204-745-4

134

Digitalinas ir visi paprastosios rusmenės (Digitalis purpurea L.) heterozidai

752-61-4

212-036-6

135

7-[2-hidroksi-3-(2-hidroksietil-N-metilamino)propil]-teofilinas (ksantinolis)

2530-97-4

 

136

Dioksetedrinas (INN) ir jo druskos

497-75-6

207-849-8

137

Piprokurario jodidas (INN)

3562-55-8

222-627-0

138

Propifenazonas (INN)

479-92-5

207-539-2

139

Tetrabenazinas (INN) ir jo druskos

58-46-8

200-383-6

140

Kaptodiamas (INN)

486-17-9

207-629-1

141

Mefeklorazinas (INN) ir jo druskos

1243-33-0

 

142

Dimetilaminas

124-40-3

204-697-4

143

1,1-bi(dimetilaminmetil)propilbenzoatas (amidrikainas, alipinas) ir jo druskos

963-07-5

213-512-6

144

Metapirilenas (INN) ir jo druskos

91-80-5

202-099-8

145

Metamfepramonas (INN) ir jo druskos

15351-09-4

239-384-1

146

Amitriptilinas (INN) ir jo druskos

50-48-6

200-041-6

147

Metforminas (1, 1-dimetilbiguanidas) (INN) ir jo druskos

657-24-9

211-517-8

148

Izosorbido dinitratas (INN)

87-33-2

201-740-9

149

Malononitrilas

109-77-3

203-703-2

150

Sukcinonitrilas

110-61-2

203-783-9

151

Dinitrofenolio izomerai

51-28-5 / 329-71-5 / 573-56-8 / 25550-58-7

200-087-7 / 206-348-1 / 209-357-9 / 247-096-2

152

Inprokvonas (INN)

436-40-8

 

153

Dimevamidas (INN) ir jo druskos

60-46-8

200-479-8

154

Difenilpiralinas (INN) ir jo druskos

147-20-6

205-686-7

155

Sulfinpirazonas (INN)

57-96-5

200-357-4

156

N-(3-karbamoil-3,3-difenilpropil)-N,N-diizopropilmetilamonio druskos, pvz., izopropamido jodidas(INN) *

71-81-8

200-766-8

157

Benaktizinas (INN)

302-40-9

206-123-8

158

Benzatropinas (INN) ir jo druskos

86-13-5

 

159

Ciklizinas (INN) ir jo druskos

82-92-8

201-445-5

160

5, 5-difenil-4 imidazolidonas (doksenitoinas (INN))

3254-93-1

221-851-6

161

Probenecidas (INN)

57-66-9

200-344-3

162

Disulfiramas (INN); tiramas (INN)

97-77-8 / 137-26-8

202-607-8 / 205-286-2

163

Emetinas, jo druskos ir dariniai

483-18-1

207-592-1

164

Efedrinas ir jo druskos

299-42-3

206-080-5

165

Oksanamidas (INN) ir jo dariniai

126-93-2

 

166

Ezerinas ar fizostigminas ir jo druskos

57-47-6

200-332-8

167

4-aminobenzoinės rūgšties esteriai, su laisva aminogrupe, išskyrus nurodytus VI priede

 

 

168

Cholino druskos ir jų esteriai, pvz., cholino chloridas (INN)

67-48-1

200-655-4

169

Karamifenas (INN) ir jo druskos

77-22-5

201-013-6

170

Dietil-4-nitrofenilfosfatas (paraoksonas - ISO)

311-45-5

206-221-0

171

Metetoheptazinas (INN) ir jo druskos

509-84-2

 

172

Oksfeneridinas (INN) ir jo druskos

546-32-7

 

173

Etoheptazinas (INN) ir jo druskos

77-15-6

201-007-3

174

Meteptazinas (INN) ir jo druskos

469-78-3

 

175

Metilfenidatas (INN) ir jo druskos

113-45-1

204-028-6

176

Doksilaminas (INN) ir jo druskos

469-21-6

207-414-2

177

Tolboksanas (INN)

2430-46-8

 

178

4-benzoiloksifenolis ir 4-etoksifenolis

103-16-2/622-62-8

203-083-3/210-748-1

179

Paretoksikainas (INN) ir jo druskos

94-23-5

205-246-4

180

Fenozolonas (INN)

15302-16-6

239-339-6

181

Glutetimidas (INN) ir jo druskos

77-21-4

201-012-0

182

Etileno oksidas

75-21-8

200-849-9

183

Bemegridas (INN) ir jo druskos

64-65-3

200-588-0

184

Valnoktamidas (2-etil-3-metilvaleramidas) (INN)

4171-13-5

224-033-7

185

Haloperidolis (INN)

52-86-8

200-155-6

186

Parametazonas (INN)

53-33-8

200-169-2

187

Fluanizonas (INN)

1480-19-9

216-038-8

188

Trifluperidolis (INN)

749-13-3

 

189

Fluorezonas (INN)

2924-67-6

220-889-0

190

Fluoruracilas (INN)

51-21-8

200-085-6

191

Vandenilio fluoridas, jo druskos, kompleksai ir hidrofluoridai, išskyrus išvardytus III priede

7664-39-3

231-634-8

192

Furfuriltrimetilamonio druskos, pvz., furtretonio jodidas (INN)

541-64-0

208-789-5

193

Galantaminas (INN)

357-70-0

 

194

Progestogenai

 

 

195

1, 2, 3, 4, 5, 6-heksachlorcikloheksanas, (BHC-ISO)

58-89-9

200-401-2

196

(1R,4S,5R,8S)-1,2,3,4,10,10-heksa- chlor-6,7-epoksi-1,4,4a,5,6,7,8,8a-okta- hidro-1,4;5,8-dimetanonaftalenas (endrinas (ISO))

72-20-8

200-775-7

197

Heksachloretanas

67-72-1

200-666-4

198

(1R, 4S, 5R, 8S)-1, 2, 3, 4, 10, 10-heksachlor-1, 4, 4a, 5, 8, 8a-heksahidro-1, 4, 5, 8-dimetanonaftalenas, (izodrinas (ISO))

465-73-6

207-366-2

199

Hidrastinas, hidrastininas ir jų druskos

118-08-1/6592-85-4

204-233-0/229-533-9

200

Hidrazidai ir jų druskos, pvz., izoniazidas (INN)

54-85-3

200-214-6

201

Hidrazinas, jo dariniai ir druskos

302-01-2

206-114-9

202

Oktamoksinas (INN) ir jo druskos

4684-87-1

 

203

Varfarinas (INN) ir jo druskos

81-81-2

201-377-6

204

Etilbi(4-hidroksi-2-okso-1-benzopiran-3-il)acetatas ir rūgšties druskos

548-00-5

208-940-5

205

Metokarbamolis (INN)

532-03-6

208-524-3

206

Propatilnitratas (INN)

2921-92-8

220-866-5

207

4,4’-dihidroksi-3,3’-(3-metiltiopropili-den)dikumarinas

 

 

208

Fenadiazolas (INN)

1008-65-7

 

209

Nitroksolinas (INN) ir jo druskos

4008-48-4

223-662-4

210

Hiosciaminas, jo druskos ir dariniai

101-31-5

202-933-0

211

Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.) (lapai, sėklos, milteliai ir galeniniai preparatai)

84603-65-6

283-265-7

212

Pemolinas (INN) ir jo druskos

2152-34-3

218-438-8

213

Jodas

7553-56-2

231-442-4

214

Dekametilenbi(trimetilamonio) druskos, pvz., dekametonio bromidas (INN)

541-22-0

208-772-2

215

Ipekakuana (Cephaelis ipecacuanha Brot. ir giminingos rūšys) (šaknys, milteliai ir galeniniai preparatai)

8012-96-2

232-385-8

216

(2-izopropilpent-4-enoil)karbamidas (apronalidas)

528-92-7

208-443-3

217

α-santonino [(3S,5aR,9bS)-3,3a,4,5,5a,9b-heksahidro-3,5a,9-tri-metilnafto [1,2-b]furan-2,8-dionas]

481-06-1

207-560-7

218

Pūstažiedė lobelija (Lobelia inflata L.) ir jos galeniniai preparatai

84696-23-1

283-642-6

219

Lobelinas (INN) ir jo druskos

90-69-7