ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.325.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 325

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. gruodžio 11d.


Turinys

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Europos Parlamentas ir Taryba

 

 

2009/931/EB

 

*

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

1

 

 

Taryba

 

 

2009/932/EB

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Italijai atstovaujančio nario skyrimo

3

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/933/BUSP dėl tam tikrų Europos Sąjungos teritorijų įtraukimo į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos teritorinę taikymo sritį

4

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo

6

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas

12

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/936/TVR dėl Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomų įgyvendinimo taisyklių priėmimo

14

 

 

V   Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį

 

 

AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1205/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

23

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1206/2009, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už nugriebto pieno miltelius neskiriama

25

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1207/2009, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

26

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1208/2009, kuriuo nustatomos kiaušinių sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

28

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1209/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1159/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.

30

 

 

2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1210/2009, nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

33

 

 

AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA

 

 

2009/937/ES

 

*

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

35

 

 

2009/938/ES

 

*

2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, leisti Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnio

62

 

 

2009/939/ES

 

*

2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, leisti Slovėnijos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnio

64

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Europos Parlamentas ir Taryba

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

(2009/931/EB)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) buvo įsteigtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)

EGF sritis buvo praplėsta nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktoms paraiškoms įtraukiant paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės.

(3)

2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti Fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos.

(4)

2009 m. gegužės 5 d. Belgija pateikė dvi paraiškas mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo tekstilės sektoriuje. Šios paraiškos atitinka finansinei paramai nustatyti keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 9 198 874 EUR sumą.

(5)

2009 m. birželio 29 d. Airija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo kompiuterių gamybos pramonėje. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 14 831 050 EUR sumą.

(6)

Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Belgijos ir Airijos pateiktas paraiškas suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas mobilizuojamas skiriant 24 029 924 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2009 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

Å. TORSTENSSON


(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Taryba

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/3


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl Regionų komiteto Italijai atstovaujančio nario skyrimo

(2009/932/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 263 straipsnį,

atsižvelgdama į Italijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. sausio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/116/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2010 m. sausio 25 d. (1).

(2)

Pasibaigus Piero MARRAZZO įgaliojimams tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Piero MARRAZZO, Consigliere regionale, Regione Lazio, skiriamas Regionų komiteto nariu likusiam kadencijos laikui – iki 2010 m. sausio 25 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL L 56, 2006 2 25, p. 75.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/4


TARYBOS SPRENDIMAS 2009/933/BUSP

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl tam tikrų Europos Sąjungos teritorijų įtraukimo į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos teritorinę taikymo sritį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 ir 38 straipsnius,

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimo 2003/516/EB dėl susitarimų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose pasirašymo 3 straipsnį,

kadangi:

(1)

2002 m. balandžio 26 d. Tarybai įgaliojus pirmininkaujančią valstybę narę, Komisijai padedant, pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis vyko dėl dviejų susitarimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose: dėl ekstradicijos ir dėl savitarpio teisinės pagalbos.

(2)

Remiantis 2003 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimu 2003/516/EB (1), 2003 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos vardu buvo pasirašyti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl ekstradicijos (2) bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos (3).

(3)

Remiantis 2009 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimu 2009/820/BUSP (4), buvo sudarytas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl ekstradicijos bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos. Vadovaudamasi tuo sprendimu 2009 m. spalio 28 d. Vašingtone (Kolumbijos apygarda) Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė su JAV generaliniu prokuroru pasikeitė patvirtinimo dokumentais.

(4)

Abu susitarimai įsigalios 2010 m. vasario 1 d.

(5)

Nyderlandai pranešė pirmininkaujančiai valstybei narei, kad vadovaudamiesi Susitarimo dėl ekstradicijos 20 straipsnio 1 dalies b punktu į Šio Susitarimo teritorinę taikymo sritį pageidauja įtraukti Olandijos Antilus ir Arubą. Tai atlikta Tarybos Generaliniam sekretoriatui 2009 m. birželio 9 d. nusiuntus diplomatinę notą Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybei Europos Sąjungoje, kurios gavimą Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybė Europos Sąjungoje patvirtino 2009 m. birželio 16 d. diplomatine nota.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad ES ir JAV susitarimas dėl ekstradicijos įsigalios netrukus, šį teritorinės taikymo srities išplėtimą turėtų patvirtinti Taryba,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Vadovaujantis Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos 20 straipsnio 1 dalies b punktu Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Olandijos Antilų ir Arubos įtraukimas į to susitarimo teritorinę taikymo sritį.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL L 181, 2003 7 19, p. 25.

(2)  OL L 181, 2003 7 19, p. 27.

(3)  OL L 181, 2003 7 19, p. 34.

(4)  OL L 291, 2009 11 7, p. 40.


AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/6


TARYBOS SPRENDIMAS 2009/934/TVR

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (1) (toliau – Sprendimas dėl Europolo), ypač į jo 26 straipsnio 1 dalies b punktą ir 59 straipsnio 1 dalies c punktą,

atsižvelgdama į valdybos pateiktą taisyklių projektą, dėl kurio jungtinė priežiūros institucija pateikė nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi pagal Sprendimą dėl Europolo Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, turi priimti įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija (toliau – taisyklės),

NUSPRENDĖ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiose taisyklėse:

a)   „trečiosios valstybės“, nurodytos Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 1 dalies a punkte– valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės;

b)   „organizacijos“, nurodytos Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 1 dalies b punkte– tarptautinės organizacijos ir joms pavaldūs organai, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba kiti organai, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė ir kurie įsteigti dviejų ar daugiau valstybių susitarimu ar tokio susitarimo pagrindu;

c)   „trečiosios šalys“– trečiosios valstybės ir organizacijos;

d)   „ES organai“– institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, įsteigtos Europos Sąjungos sutartimi ir Europos Bendrijų steigimo sutartimis arba remiantis šiomis Sutartimis, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 1 dalyje;

e)   „asmens duomenys“– visa informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, visų pirma remiantis jo identifikavimo kodu arba vienu ar keliais jo fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais;

f)   „įslaptinta informacija“– bet kokios formos informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta įvairaus laipsnio žala Europolo, vienos ar kelių valstybių narių arba Europolo bendradarbiavimo partnerių esminiams interesams ir kurios atžvilgiu reikia taikyti tinkamas saugumo priemones;

g)   „strateginis susitarimas“– susitarimas, kurio pagrindu galima keistis informacija, išskyrus asmens duomenis;

h)   „operatyvinės veiklos susitarimas“– susitarimas, kurio pagrindu galima keistis informacija, įskaitant asmens duomenis;

i)   „bendradarbiavimo susitarimas“– strateginis arba operatyvinės veiklos susitarimas;

j)   „darbinis susitarimas“– Europolo ir ES organo susitarimas dėl bendradarbiavimo, kurio pagrindu galima keistis informacija, įskaitant asmens duomenis;

k)   „asmens duomenų tvarkymas“ arba „tvarkymas“– bet kokia su asmens duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar sunaikinimas;

l)   „kompetentingos institucijos“– visos valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse esančios viešosios valdžios įstaigos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šios taisyklės reglamentuoja Europolo santykius su ES organais ir trečiosiomis šalimis, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, ir nustato deryboms ir bendradarbiavimo susitarimų bei darbinių susitarimų sudarymui taikomas procedūras.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO IR DARBINIŲ SUSITARIMŲ SUDARYMAS

3 straipsnis

Santykių su ES organais užmezgimas

Pagal Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 1 dalį Europolas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su ES organais, jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti.

Europolas, ketindamas pradėti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo ar darbinio susitarimo sudarymu su ES organu, aiškiai nenurodytu Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 1 dalies a–f punktuose, turi gauti valdybos nuomonę.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimų arba darbinių susitarimų su ES organais sudarymo tvarka

1.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 2 dalį Europolas su ES organais sudaro bendradarbiavimo susitarimus arba darbinius susitarimus, siekdamas užmegzti bendradarbiavimo santykius. Tokie susitarimai arba darbiniai susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba techninio pobūdžio informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją.

2.   Europolas gali perduoti ES organui įslaptintą informaciją tik tuo atveju, jeigu Europolas ir ES organas yra sudarę susitarimą dėl konfidencialumo. Saugumo komitetas informuojamas apie tokį susitarimą, kuris vėliau įforminamas bendradarbiavimo susitarime arba darbiniame susitarime.

3.   Bet kuris toks bendradarbiavimo susitarimas arba darbinis susitarimas yra sudaromas tik gavus valdybos pritarimą.

4.   Jei bendradarbiavimo susitarimas arba darbinis susitarimas yra susijęs su keitimusi asmens duomenimis, valdyba prieš duodama 3 dalyje nurodytą pritarimą gauna jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

5 straipsnis

Santykių su trečiosiomis šalimis užmezgimas

1.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 1 dalį Europolas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su trečiosiomis šalimis, jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti.

2.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 2 dalį Europolas sudaro susitarimus su trečiosiomis šalimis, įtrauktomis į Sprendimo dėl Europolo 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą trečiųjų valstybių ir organizacijų sąrašą. Tokie susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba techninio pobūdžio informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją. Susitarimo su trečiąja valstybe atveju, tokia informacija perduodama per paskirtą kontaktinį punktą, numatytą susitarime.

3.   Europolas gali inicijuoti susitarimo su trečiąja šalimi sudarymo procedūrą, kai ta trečioji šalis įtraukiama į 2 dalyje nurodytą sąrašą.

4.   Planuojant sudaryti operatyvinės veiklos susitarimą su trečiąja šalimi, Europolas atlieka įvertinimą, ar ta trečioji šalis užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį. Šio įvertinimo dokumentas perduodamas valdybai, kuri yra gavusi išankstinę jungtinės priežiūros institucijos nuomonę. Atliekant šį įvertinimą atsižvelgiama į atitinkamos trečiosios šalies su duomenų apsauga susijusią reglamentavimo sistemą ir administracinę praktiką, įskaitant visas esamas nepriklausomas institucijas, atsakingas už duomenų apsaugos priežiūrą.

6 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo tvarka

1.   Valdyba, remdamasi 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu įvertinimu ir atsižvelgdama į jungtinės priežiūros institucijos nuomonę, nusprendžia, ar direktoriui pradėti derybas su trečiąja šalimi dėl operatyvinės veiklos susitarimo sudarymo. Gavęs išankstinį teigiamą valdybos sprendimą direktorius pradeda derybas su trečiąja šalimi dėl tokio susitarimo sudarymo. Neigiamo sprendimo atveju valdyba gali svarstyti strateginio susitarimo su atitinkama trečiąja šalimi sudarymo klausimą.

2.   Europolas gali perduoti trečiajai šaliai įslaptintą informaciją tik tuo atveju, jeigu Europolas ir trečioji šalis yra sudarę susitarimą dėl konfidencialumo. Saugumo komitetas informuojamas apie tokį susitarimą, kuris vėliau įforminamas bendradarbiavimo susitarime.

3.   Baigęs derybas dėl susitarimo direktorius valdybai pateikia susitarimo projektą. Operatyvinės veiklos susitarimo sudarymo atveju valdyba gauna jungtinės priežiūros institucijos nuomonę. Valdyba patvirtina susitarimo projektą prieš jį pateikdama Tarybai patvirtinti.

Jei tvirtinamas operatyvinės veiklos susitarimas, Tarybai pateikiamas tas susitarimo projektas ir jungtinės priežiūros institucijos nuomonė.

4.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 2 dalį tokie susitarimai gali būti sudaromi tik patvirtinus Tarybai, kuri iš anksto pasikonsultuoja su valdyba, o kai tokie susitarimai susiję su keitimusi asmens duomenimis, per valdybą gauna jungtinės priežiūros institucijos nuomonę.

7 straipsnis

Valdybos informavimas

Direktorius reguliariai informuoja valdybą apie vykstančių derybų su ES organais ir trečiosiomis šalimis padėtį.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

KEITIMASIS INFORMACIJA

I   SKYRIUS

Informacijos gavimas

8 straipsnis

Informacijos gavimas prieš įsigaliojant susitarimui

Prieš įsigaliojant su ES organu arba trečiąja šalimi sudarytam susitarimui ar darbiniui susitarimui, Europolas, remdamasis Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 3 dalimi ir 23 straipsnio 3 dalimi, gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, jeigu tai reikalinga teisėtam jo užduočių, išvardytų Sprendimo dėl Europolo 5 straipsnyje, vykdymui.

II   SKYRIUS

Informacijos perdavimas

9 straipsnis

Informacijos perdavimo ES organams ir trečiosioms šalims sąlygos

Europolas informaciją ES organui arba trečiajai šaliai gali perduoti tik šiomis sąlygomis:

1.

Nepaisant 11–14 straipsnių, informaciją galima perduoti tik sudarius susitarimą arba darbinį susitarimą su ES organu arba trečiąja šalimi pagal II antraštinės dalies nuostatas.

2.

Jei atitinkamus duomenis Europolui perdavė kuri nors valstybė narė, Europolas juos perduoda ES organams arba trečiosioms šalims tik tai valstybei narei sutikus. Atitinkama valstybė narė gali duoti išankstinį sutikimą dėl tokio perdavimo arba bendromis sąlygomis, arba nustačiusi konkrečias sąlygas. Toks sutikimas gali būti atšauktas bet kuriuo metu.

3.

Jeigu duomenis perdavė ne valstybė narė, Europolas turi įsitikinti, kad tų duomenų perdavimas negali:

a)

trukdyti tinkamai vykdyti užduotis, priskiriamas valstybės narės kompetencijai;

b)

kelti pavojaus valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai arba kitaip pakenkti jos visuotinei gerovei.

4.

Perduoti asmens duomenis trečiosioms šalims leidžiama tik jei:

a)

tai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, priskiriamoms Europolo kompetencijai, ar su jomis kovoti; ir

b)

Europolas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis yra sudaręs operatyvinės veiklos susitarimą, pagal kurį leidžiama perduoti tokius duomenis, remiantis įvertinimu, kuriame nustatyta, kad tos trečios šalys užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį pagal 5 straipsnio 4 dalį.

5.

Europolas gali perduoti įslaptintą informaciją tik šiais atvejais:

a)

jeigu Europolas ir ES organas ar trečioji šalis yra sudarę susitarimą dėl konfidencialumo pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį; ir

b)

duomenų perdavimo trečiosioms šalims atveju, – jei tai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, priskiriamoms Europolo kompetencijai, ar su jomis kovoti.

10 straipsnis

Atsakomybė už duomenų perdavimą

Europolas yra atsakingas už duomenų perdavimo teisėtumą. Europolas registruoja visus duomenų perdavimo atvejus pagal šias taisykles ir tokių perdavimų pagrindus. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jeigu gavėjas įsipareigoja, kad duomenys bus naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti.

11 straipsnis

Informacijos perdavimas ES organams prieš įsigaliojant bendradarbiavimo susitarimui ar darbiniam susitarimui

1.   Prieš įsigaliojant su ES organu sudarytam operatyvinės veiklos susitarimui ar darbiniam susitarimui, Europolas, remdamasis Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 3 dalimi, ir šių taisyklių 9 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, tokiam ES organui, jeigu tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.

2.   Europolas gali perduoti ES organui įslaptintą informaciją tik tuo atveju, jeigu Europolas ir ES organas yra sudarę susitarimą dėl konfidencialumo pagal 4 straipsnio 2 dalį.

12 straipsnis

Informacijos perdavimas trečiosioms šalims prieš įsigaliojant susitarimui

Prieš įsigaliojant susitarimui su trečiąja šalimi, Europolas, remdamasis sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 4 dalimi, ir šių taisyklių 9 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, tai trečiajai šaliai, jeigu tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.

13 straipsnis

Informacijos perdavimas trečiosioms šalims, kurios nėra įtrauktos į Tarybos sąrašą

Remdamasis sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 5 dalimi ir šių taisyklių 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis Europolas gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, trečiosioms šalims, kurios nėra įtrauktos į Sprendimo dėl Europolo 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąrašą, jeigu tai tikrai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, priskiriamoms Europolo kompetencijai, ar su jomis kovoti.

III   SKYRIUS

Informacijos perdavimas išimtiniais atvejais

14 straipsnis

Asmens duomenų ir įslaptintos informacijos perdavimas išimtiniais atvejais

1.   Remdamasis Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 8 dalimi ir 23 straipsnio 9 dalimi ir šių taisyklių 9 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis Europolas gali perduoti turimus asmens duomenis ir įslaptintą informaciją trečiosioms šalims, jei, direktoriaus nuomone, jų perdavimas yra tikrai būtinas siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių narių esminius interesus laikantis Europolo tikslų arba siekiant išvengti gresiančio pavojaus, susijusio su nusikaltimais ar teroro aktais.

2.   Tuo atveju, jei tai susiję su įslaptintos informacijos perdavimu, direktorius apie savo sprendimą kuo skubiau informuoja valdybą ir Saugumo komitetą.

3.   Tuo atveju, jei tai susiję su asmens duomenų perdavimu, direktorius bet kokiomis aplinkybėmis atsižvelgia į konkrečiai trečiajai šaliai taikytiną duomenų apsaugos lygį, kad pastarasis būtų suderinamas su tais interesais. Priimdamas sprendimą direktorius atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pavyzdžiui, pavojų, kuris galėtų kilti Europolui neperdavus atitinkamų asmens duomenų. Direktorius kuo skubiau informuoja valdybą ir jungtinę priežiūros instituciją apie savo sprendimą ir apie atitinkamos trečiosios šalies užtikrinamo duomenų apsaugos lygio tinkamumo įvertinimo pagrindą.

4.   Prieš perduodant asmens duomenis pagal 1 dalį, direktorius įvertina atitinkamų trečiųjų šalių užtikrinamo duomenų apsaugos lygio tinkamumą atsižvelgdamas į visas su asmens duomenų perdavimu susijusias aplinkybes, visų pirma:

a)

duomenų pobūdį;

b)

tikslą, kuriuo tuos duomenis ketinama naudoti;

c)

numatomo duomenų tvarkymo trukmę;

d)

bendrąsias ar konkrečias duomenų apsaugos nuostatas, taikomas trečiosioms šalims;

e)

tai, ar trečiosios šalys sutiko laikytis konkrečių sąlygų, kurias Europolas reikalauja taikyti tokių duomenų atžvilgiu.

IV   SKYRIUS

Asmens duomenų perdavimui taikomos konkrečios sąlygos

15 straipsnis

Tikslai, kuriais perduodami asmens duomenys

1.   Asmens duomenys, kurių prašoma nenurodant prašymo tikslo ir priežasties, neperduodami.

2.   Draudžiama perduoti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politinius, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą, išskyrus jei tai tikrai būtina.

16 straipsnis

Asmens duomenų taisymas ir ištrynimas

1.   Europolas, perduodamas asmens duomenis ES organui ar trečiajai šaliai, užtikrina, kad duomenis gavęs ES organas ar trečioji šalis įsipareigotų ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis, jei jie pasirodytų esą neteisingi, netikslūs, pasenę arba neturėjo būti perduoti. Jei Europolas pastebi, kad asmens duomenys yra neteisingi, netikslūs, pasenę arba neturėjo būti perduoti, apie tai nedelsiant informuojamas duomenis gavęs ES organas ar trečioji šalis ir jų prašoma informuoti Europolą, kad duomenys bus ištaisyti ar ištrinti. Direktorius informuoja valdybą ir jungtinę priežiūros instituciją apie Europolo veiksmus šioje srityje.

2.   Sudarytuose susitarimuose nurodoma prievolė ištaisyti ar ištrinti duomenis laikantis 1 dalyje nurodytos tvarkos.

3.   Europolas, perduodamas asmens duomenis, užtikrina, kad duomenis gavęs ES organas ar trečioji šalis įsipareigotų ištrinti duomenis, kai jie bus nebereikalingi tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti.

V   SKYRIUS

Tolesnis duomenų perdavimas ES organams ir trečiosioms šalims

17 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir tolesnis perdavimas

1.   Europolas asmens duomenis perduoda tik trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms, ir tik kompetentingos institucijos tuos duomenis perduoda toje valstybėje; tai aiškiai nurodoma sudarytuose susitarimuose.

2.   Derėdamasis dėl susitarimų Europolas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad, kai įmanoma, trečioji valstybė paskirtų vieną kompetentingą instituciją nacionaliniu kontaktiniu punktu Europolo ir tos trečiosios valstybės kitų kompetentingų institucijų ryšiams palaikyti.

3.   Perduodamas asmens duomenis Europolas užtikrina, jog duomenis gavęs ES organas ar trečioji šalis įsipareigotų, kad toliau tokius duomenis perduoti galės tik kompetentingos institucijos ir kad tolesnis duomenų perdavimas vyks tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos pirminiam perdavimui.

4.   Kai trečioji valstybė neturi galimybių paskirti vieną kompetentingą instituciją nacionaliniu kontaktiniu punktu, išimtiniais atvejais susitarimuose galima numatyti Europolui galimybę tiesiogiai perduoti informaciją vienai ar kelioms kompetentingoms institucijoms atitinkamoje trečiojoje valstybėje.

18 straipsnis

Tolesnio perdavimo sąlygos

1.   Europolas asmens duomenis trečiosios valstybės kompetentingai institucijai arba asmens duomenis organizacijai ar ES organui perduoda tik tuomet, jei ta institucija, organizacija ar organas patvirtina, kad jie tų asmens duomenų neperduos kitiems ES organams ar trečiosioms šalims, išskyrus 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Trečiosios valstybės kompetentinga institucija, organizacija ar ES organas, su kuriais Europolas yra sudaręs operatyvinės veiklos susitarimą, gali vykdyti tolesnį asmens duomenų perdavimą tik:

a)

gavę išankstinį Europolo sutikimą tais atvejais, kai asmens duomenis gaunantis ES organas ar trečioji šalis yra sudarę operatyvinės veiklos susitarimą su Europolu; arba

b)

išimtiniais atvejais – jei leidimą yra davęs direktorius, kuris atsižvelgia į ES organui ar trečiajai šaliai taikytiną duomenų apsaugos lygį ir mano, kad ES organas ar trečioji šalis būtinai privalo toliau perduoti asmens duomenis:

i)

siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių narių esminius interesus laikantis Europolo tikslų; arba

ii)

siekiant išvengti gresiančio pavojaus, susijusio su nusikaltimais ar teroro aktais.

3.   Duomenų, kuriuos valstybė narė perdavė Europolui, negavus atitinkamos valstybės narės išankstinio sutikimo toliau perduoti negalima. Direktorius ne tiesiogiai perduoda tokius duomenis, bet informuoja atitinkamą valstybę narę apie perdavimo priežastis per ES organą ar trečiąją šalį.

VI   SKYRIUS

Konkrečios sąlygos, taikomos Europolo gaunamai informacijai iš trečiųjų šalių

19 straipsnis

Šaltinio ir informacijos įvertinimas

1.   Siekdamas pats įvertinti iš Europolo gautos informacijos, o taip pat ir jos šaltinio patikimumą, Europolas prašo ES organo ar trečiosios šalies kiek įmanoma geriau įvertinti informaciją ir jos šaltinį pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimo 2009/936/TVR dėl Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomų įgyvendinimo taisyklių priėmimo (2) (toliau – Europolo analizei skirtų darbo bylų taisyklės) 12 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2.   Jei įvertinimas nepateikiamas, remdamasis jau turima informacija Europolas stengiasi kiek įmanoma geriau įvertinti informacijos šaltinio patikimumą pagal Europolo analizei skirtų darbo bylų taisyklių 12 straipsnyje nustatytus kriterijus.

3.   Europolas ir ES organas ar trečioji šalis susitarime gali numatyti bendras sąlygas, kuriomis pagal Europolo analizei skirtų darbo bylų taisyklių 12 straipsnyje nustatytus kriterijus būtų įvertinama konkrečių rūšių informacija ir nurodyti šaltiniai.

20 straipsnis

Europolo gaunamos informacijos ištaisymas ir ištrynimas

1.   Susitarimuose nurodoma, kad ES organas ar trečioji šalis, ištaisydama ar ištrindama Europolui perduotą informaciją, apie tai informuoja Europolą.

2.   Jei ES organas ar trečioji šalis informuoja Europolą apie tai, kad ištaisė ar ištrynė Europolui perduotą informaciją, Europolas taip pat atitinkamai ištaiso ar ištrina tą informaciją. Europolas neištrina informacijos, jei ją dar reikia tvarkyti atitinkamos analizei skirtos darbo bylos tikslais, arba, jei informacija yra saugoma kitoje Europolo duomenų byloje, Europolas yra suinteresuotas ją dar turėti remdamasis žvalgybos duomenimis, kurie yra išsamesni už tuos, kuriuos turi informaciją perduodantis ES organas ar trečioji šalis. Europolas informuoja atitinkamą ES organą ar trečiąją šalį apie tolesnį tokios informacijos saugojimą.

3.   Jei Europolas turi pagrindo manyti, kad pateikta informacija yra netiksli arba pasenusi, jis apie tai informuoja informaciją pateikusį ES organą ar trečiąją šalį ir prašo ES organo ar trečiosios šalies pranešti Europolui, kokios pozicijos jie laikysis tuo klausimu. Ištaisęs ar ištrynęs informaciją pagal Sprendimo dėl Europolo 31 straipsnio 1 dalį, Europolas apie ištaisymą ar ištrynimą informuoja informaciją pateikiantį ES organą ar trečiąją šalį.

4.   Nedarant poveikio Sprendimo dėl Europolo 31 straipsnio taikymui, informacija, kurią trečioji valstybė gavo aiškiai pažeisdama žmogaus teises, nėra tvarkoma.

5.   Susitarimuose nurodoma, kad ES organas ar trečioji šalis kiek įmanoma išsamiau informuoja Europolą tais atvejais, kai tas ES organas ar trečioji šalis turi priežasčių manyti, kad pateikta informacija yra netiksli ar pasenusi.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios taisyklės įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 14.


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/12


TARYBOS SPRENDIMAS 2009/935/TVR

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (1) (toliau – Sprendimas dėl Europolo), visų pirma į jo 26 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo (2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašą nustato Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(2)

Tą sąrašą parengia valdyba.

(3)

Pageidautina numatyti procedūrą, nustatančią, kaip į trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašą gali būti įtraukiamos papildomos trečiosios valstybės ir organizacijos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 23 straipsnio 2 dalį Europolas sudaro susitarimus su į šio sprendimo priede pateiktą sąrašą įtrauktomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis. Europolas gali inicijuoti susitarimo sudarymo procedūrą iš karto, kai tik trečioji valstybė ar organizacija įtraukiama į tą sąrašą. Europolas siekia sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su tomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis, kuriuo būtų sudarytos sąlygos keistis asmens duomenimis, išskyrus atvejus, kai valdyba nusprendžia kitaip.

2.   Atsižvelgdamas į savo operatyvinius poreikius ir turimus žmogiškuosius bei finansinius išteklius Europolas nusprendžia su kuriomis į sąrašą įtrauktomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis bendradarbiavimo susitarimus sudaryti pirmiau. Valdyba gali pateikti direktoriui kitų nurodymų dėl derybų dėl konkretaus susitarimo, kuriuos ji mano esant reikalingais.

3.   Direktorius reguliariai informuoja valdybą apie vykstančių derybų su trečiosiomis šalimis eigą ir kas šešis mėnesius pateikia pažangos ataskaitą.

2 straipsnis

1.   Valdybos narys ar Europolo darbuotojas gali pasiūlyti įtraukti į sąrašą naują trečiąją valstybę ar organizaciją. Teikdami tokį pasiūlymą jie nurodo operatyvinį poreikį sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su ta trečiąja valstybe ar organizacija.

2.   Valdyba nusprendžia, ar siūlyti Tarybai į sąrašą įtraukti tą trečiąją valstybę ar organizaciją.

3.   Sprendimą dėl trečiosios valstybės ar organizacijos įtraukimo į sąrašą Taryba priima iš dalies pakeisdama šio sprendimo priedą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 6.


PRIEDAS

Trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas:

1.

Trečiosios valstybės (pagal abėcėlę):

Albanija

Australija

Bolivija

Bosnija ir Hercegovina

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Indija

Islandija

Izraelis

Jungtinės Amerikos Valstijos

Juodkalnija

Kanada

Kinija

Kolumbija

Kroatija

Lichtenšteinas

Marokas

Moldova

Monakas

Norvegija

Peru

Rusija

Serbija

Šveicarija

Turkija

Ukraina

2.

Organizacijos (pagal abėcėlę):

ICPO-Interpolas

Jungtinių Tautų Kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuras (UNODC)

Pasaulio muitinių organizacija


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/14


TARYBOS SPRENDIMAS 2009/936/TVR

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomų įgyvendinimo taisyklių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (1) (toliau – Sprendimas dėl Europolo), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalį ir 59 straipsnio 1 dalies b punktą,

atsižvelgdama į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos priimtą Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu,

atsižvelgdama į Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R(87)15, reglamentuojančią asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Tarybos priimtą 1987 m. rugsėjo 17 d.,

atsižvelgdama į valdybos pateiktą Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomų taisyklių projektą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikytinas įgyvendinimo taisykles (toliau – taisyklės) kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,

NUSPRENDĖ:

I   SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiose taisyklėse:

a)   „asmens duomenys“– bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; „asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta“ – asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, visų pirma remiantis asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais jo fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais;

b)   „analizei skirta darbo byla“– byla, užvesta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytai analizei atlikti;

c)   „analizė“– duomenų surinkimas, tvarkymas ar naudojimas, siekiant padėti vykdyti kriminalinius tyrimus pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalį;

d)   „analizės grupės dalyviai“– analitikai ir kiti direktoriaus paskirti Europolo darbuotojai, taip pat ryšių palaikymo pareigūnai ir (arba) ekspertai iš valstybių narių, teikiantys informaciją arba susiję su analize kaip apibrėžta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 4 dalyje;

e)   „asmens duomenų tvarkymas“ arba „tvarkymas“– bet kokia su asmens duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar sunaikinimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame sprendime nustatytos taisyklės taikomos duomenų tvarkymui analizės tikslu, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalyje.

3 straipsnis

Analizės tikslais teikiami duomenys

1.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 8 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį analizės tikslu struktūrizuota arba nestruktūrizuota forma duomenis teikia nacionaliniai padaliniai, arba, atsižvelgiant į jų skubumą, jie gali būti siunčiami tiesiogiai iš paskirtų kompetentingų institucijų Europolui, kad jie būtų įtraukti į analizei skirtą darbo bylą. Duomenis teikianti valstybė narė praneša Europolui, kokiu tikslu jie teikiami ir visus jų naudojimo, ištrynimo ar sunaikinimo apribojimus, įskaitant galimus bendro pobūdžio ar konkrečius prieigos prie jų apribojimus. Ta valstybė narė apie tokius apribojimus taip pat gali informuoti Europolą vėlesniame etape.

Europolas užtikrina, kad tokius duomenis teikiančios trečiosios šalys praneštų Europolui, kokiu tikslu jie teikiami ir visus jų naudojimo apribojimus.

Gavus tokius duomenis, kuo greičiau nusprendžiama, kiek jų turi būti įtraukta į konkrečią bylą.

2.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 29 straipsnio 1 dalį, duomenis, nurodytus 1 dalyje, pateikusi valstybė narė išlieka atsakinga už tokius duomenis ir jiems taikoma tos valstybės narės nacionalinė teisė ir tol, kol tokie duomenys įtraukiami į analizei skirtą darbo bylą. Tai nedaro poveikio Europolo atsakomybei už duomenis, kaip apibrėžta antroje ir trečioje pastraipose.

Europolo atsakomybė – užtikrinti, kad prieigą prie tokių duomenų turėtų tik juos pateikusios valstybės narės arba analitikai ir kiti direktoriaus paskirti Europolo darbuotojai pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalies a punktą, tam, kad nustatytų, ar duomenys gali būti įtraukti į analizei skirtą darbo bylą.

Jei atlikęs pateiktų duomenų įvertinimą Europolas turi pagrindo manyti, kad jie yra netikslūs arba pasenę, jis informuoja juos pateikusią valstybę narę.

3.   Už duomenis, kurie po įvertinimo nebuvo atrinkti įtraukimui į analizei skirtą darbo bylą, taip pat už popierines bylas ir dokumentus, kuriuose yra duomenų, kurie buvo įtraukti į tokią bylą, išlieka atsakinga duomenis pateikusi valstybė narė pagal Sprendimo dėl Europolo 29 straipsnio 1 dalį ir jiems taikoma jos nacionalinė teisė. Tai nedaro poveikio Europolo atsakomybei, kaip nustatyta Sprendime dėl Europolo.

Europolo atsakomybė – užtikrinti, kad duomenys, popierinės bylos ir dokumentai, nurodyti pirmoje pastraipoje, būtų saugomi atskirai nuo analizei skirtų darbo bylų, ir kad prieigą prie tokių duomenų, popierinių bylų ar dokumentų turėtų tik duomenis pateikusios valstybės narės arba analitikai ir kiti direktoriaus paskirti Europolo darbuotojai pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalies a punktą, siekiant:

a)

juos vėliau įtraukti į analizei skirtą darbo bylą;

b)

patikrinti, ar duomenys, kurie jau yra įtraukti į analizei skirtą darbo bylą, yra tikslūs ir tinkami; arba

c)

patikrinti, ar laikomasi šiose taisyklėse arba Sprendime dėl Europolo nustatytų reikalavimų.

Prieiga prie tokių duomenų taip pat galima duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, naudai. Šiuo atveju duomenys gali būti naudojami tik gavus atitinkamo asmens sutikimą.

Tokie duomenys, popierinės bylos ir dokumentai grąžinami juos pateikusiai valstybei narei arba ištrinami ar sunaikinami, kai jie nebėra reikalingi šiame straipsnyje nustatytiems tikslams. Bet kuriuo atveju jie privalo būti ištrinti arba sunaikinti uždarius analizei skirtą darbo bylą.

4.   Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytus duomenis yra pateikusi trečioji šalis, Europolo atsakomybė yra užtikrinti, kad tokiems duomenims būtų taikomi šiame straipsnyje nustatyti principai, laikantis taisyklių, nustatytų pagal Sprendimo dėl Europolo 26 straipsnį.

4 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.   Kai tai yra reikalinga Sprendimo dėl Europolo 3 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, šių taisyklių 5 ir 6 straipsniuose nurodytus asmens duomenis gali tvarkyti Europolas tiek, kiek jie yra pakankami, tikslūs, tinkami ir jų nėra pernelyg daug atsižvelgiant į analizei skirtos darbo bylos, į kurią jie yra įtraukti, tikslą, ir su sąlyga, kad jie bus saugomi ne ilgiau nei būtina šiam tikslui. Nuolatinio duomenų saugojimo būtinybė dėl analizei skirtoje darbo byloje nustatyto tikslo yra reguliariai peržiūrima pagal šių taisyklių 7 straipsnį ir Sprendimo dėl Europolo 20 straipsnį.

2.   Kiekviena analizės projekte dalyvaujanti valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 3 dalyje, nusprendžia, kiek ji gali teikti tokių duomenų.

5 straipsnis

Pavedimai užvesti analizei skirtą darbo bylą

1.   Kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnyje, kiekviename pavedime užvesti analizei skirtą darbo bylą direktorius nurodo, kokios šių taisyklių 6 straipsnyje išvardytos asmens duomenų kategorijos yra laikomos reikalingomis atitinkamos analizei skirtos darbo bylos tikslui.

2.   1 dalyje nurodytame pavedime direktorius taip pat nurodo, ar į analizei skirtą darbo bylą pagal 6 straipsnyje išvardytas kategorijas turi būti įtraukti rasinę arba etninę kilmę, politines nuomones, religines ar filosofines pažiūras arba narystę profesinėse sąjungose atskleidžiantys duomenys bei duomenys, susiję su sveikata ar intymiu gyvenimu, ir kodėl laikoma, kad tokie duomenys yra neišvengiamai būtini atitinkamos analizei skirtos darbo bylos tikslams. Tokie duomenys gali būti tvarkomi tik papildant į tą bylą jau įtrauktus kitus asmens duomenis.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys yra susiję su 6 straipsnio 3–6 dalyse minėtomis asmenų kategorijomis, pavedime užvesti analizei skirtą darbo bylą privaloma nurodyti konkrečias priežastis, kodėl tokių duomenų reikia, ir tokie duomenys tvarkomi tik dviem ar daugiau analizės projekte dalyvaujančių valstybių narių pateikus aiškų prašymą. Atitinkami duomenys ištrinami, kai jų nebereikia tikslui, dėl kurio jie buvo saugomi.

3.   Pavedimai užvesti analizei skirtą darbo bylą, įskaitant ir vėlesnius jų pakeitimus, teikiami Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

6 straipsnis

Asmens duomenys analizei skirtose darbo bylose

1.   Kiekvienu atveju, kai analizei skirtose darbo bylose saugomi asmens duomenys, pridedama pastaba, nurodanti asmenų kategoriją, pagal kurią duomenys yra saugomi.

2.   Gali būti tvarkomi Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų kategorijų asmenų toliau išvardytų kategorijų asmens duomenys, įskaitant su jais susijusius administracinius duomenis:

a)

Asmens duomenys:

1.

Dabartinės ir buvusios pavardės

2.

Dabartiniai ir buvę vardai

3.

Mergautinė pavardė

4.

Tėvo vardas ir pavardė (kai būtina tapatybei nustatyti)

5.

Motinos vardas ir pavardė (kai būtina tapatybei nustatyti)

6.

Lytis

7.

Gimimo data

8.

Gimimo vieta

9.

Pilietybė

10.

Šeiminė padėtis

11.

Slapyvardis

12.

Pravardė

13.

Fiktyvūs ar netikri vardai ir pavardės

14.

Dabartinė ir buvusi gyvenamoji vieta ir (arba) nuolatinė gyvenamoji vieta

b)

Išvaizdos apibūdinimas:

1.

Išvaizdos apibūdinimas

2.

Skiriamieji požymiai (žymės/randai/tatuiruotės ir t. t.)

c)

Tapatybės nustatymo priemonės:

1.

Asmens tapatybės dokumentai/vairuotojo pažymėjimas

2.

Nacionalinės asmens tapatybės kortelės/paso numeriai

3.

Nacionalinis identifikavimo kodas/socialinio draudimo numeris, jei taikoma

4.

Atvaizdai ir kita informacija apie išvaizdą

5.

Teismo ekspertizės informacija apie asmens tapatybę, pavyzdžiui, pirštų atspaudai, DNR profilis (nustatytas iš nekoduojamos DNR dalies), balso ypatybės, kraujo grupė, odontologinė informacija

d)

Profesija ir gebėjimai:

1.

Dabartinė darbovietė ir profesija

2.

Buvusi darbovietė ir profesija

3.

Išsilavinimas (vidurinis/universitetinis/profesinis)

4.

Kvalifikacijos

5.

Gebėjimai ir kitos žinios (kalba ir kt.)

e)

Ekonominė ir finansinė informacija:

1.

Finansiniai duomenys (banko sąskaitos ir kodai, kreditinės kortelės ir t. t.)

2.

Grynieji pinigai

3.

Akcijos/kitas turtas

4.

Duomenys apie nuosavybę

5.

Ryšiai su įmonėmis

6.

Kontaktai su bankais ir kredito įstaigomis

7.

Mokestinė padėtis

8.

Kita informacija, atskleidžianti tai, kaip asmuo tvarko savo finansinius reikalus

f)

Duomenys apie elgesį:

1.

Gyvenimo būdas (pavyzdžiui, gyvenimas ne pagal išgales) ir įpročiai

2.

Judėjimas

3.

Dažnai lankomos vietos

4.

Ginklai ir kiti pavojingi instrumentai

5.

Pavojingumo įvertinimas

6.

Specifinė rizika, pavyzdžiui, pabėgimo galimybė, dvigubų agentų naudojimas, ryšiai su teisėsaugos pareigūnais

7.

Su nusikalstamumu susiję bruožai ir charakteristikos

8.

Narkotikų vartojimas

g)

Kontaktiniai asmenys ir bendrininkai, įskaitant kontaktų ar bendros veiklos tipą ir pobūdį

h)

Naudojamos komunikacijos priemonės, pavyzdžiui, telefonas (stacionarus/mobilusis), faksas, pranešimų gaviklis, elektroninis paštas, pašto adresai, interneto ryšys (-iai)

i)

Naudojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, sausumos transporto priemonės, laivai, orlaiviai, įskaitant šių transporto priemonių identifikavimo informaciją (registracijos numerius)

j)

Informacija apie kriminalinę veiklą, kurios atžvilgiu Europolas turi kompetenciją pagal Sprendimo dėl Europolo 4 straipsnį:

1.

Ankstesnis teistumas

2.

Įtariamas dalyvavimas kriminalinėje veikloje

3.

Modi operandi

4.

Priemonės, kurios buvo arba gali būti naudojamos pasiruošti nusikaltimų vykdymui ir (arba) juos vykdyti

5.

Priklausymas nusikalstamoms grupuotėms/organizacijoms ir padėtis grupuotėje/organizacijoje

6.

Vaidmuo nusikalstamoje organizacijoje

7.

Geografinė kriminalinės veiklos zona

8.

Tyrimo metu surinkta medžiaga, pavyzdžiui, filmuota medžiaga ir fotografijos

k)

Nurodytos kitos duomenų bazės, kuriose saugoma informacija apie asmenį:

1.

Europolas

2.

Policijos/muitinės agentūros

3.

Kitos teisėsaugos agentūros

4.

Tarptautinės organizacijos

5.

Viešieji subjektai

6.

Privatieji subjektai

l)

Informacija apie juridinius asmenis, susijusius su e ir j punktuose nurodytais duomenimis:

1.

Juridinio asmens pavadinimas

2.

Vieta

3.

Įsteigimo data ir vieta

4.

Administracinis registracijos numeris

5.

Juridinė forma

6.

Kapitalas

7.

Veiklos sritis

8.

Nacionalinės ir tarptautinės patronuojamosios bendrovės

9.

Direktoriai

10.

Ryšiai su bankais.

3.   Kontaktiniai asmenys ir bendrininkai, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalyje, yra asmenys, dėl kurių esama pakankamai priežasčių manyti, kad per juos įmanoma gauti informacijos, susijusios su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kuri yra reikalingai analizei, su sąlyga, kad jie nėra įtraukti nė į vieną iš asmenų kategorijų, nurodytų 2, 4, 5 ar 6 dalyse. „Kontaktiniai asmenys“ yra asmenys, retkarčiais palaikantys kontaktus su 2 dalyje nurodytais asmenimis. „Bendrininkai“ yra asmenys, reguliariai palaikantys kontaktus su 2 dalyje nurodytais asmenimis.

Kontaktinių asmenų ir bendrininkų atveju, duomenys pagal 2 dalį prireikus gali būti saugomi, jei yra priežastis manyti, kad tokių duomenų reikia siekiant išanalizuoti, tokių asmenų, kaip kontaktinių asmenų ar bendrininkų, vaidmenį.

Todėl yra laikomasi tokių nuostatų:

a)

kaip įmanoma greičiau turi būti išaiškinti šių asmenų santykiai su Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais asmenimis;

b)

jei paaiškėja, kad prielaida, jog egzistuoja santykiai tarp šių asmenų ir Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų, yra nepagrįsta, duomenys nedelsiant ištrinami;

c)

jei tokie asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, kurios atžvilgiu Europolas turi kompetenciją pagal Sprendimo dėl Europolo 4 straipsnį, arba yra nuteisti už tokią nusikalstamą veiką, arba jei esama faktinių parodymų, arba rimtas pagrindas manyti pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, kad jie darys tokią nusikalstamą veiką, gali būti saugomi visi 2 dalyje nurodyti duomenys;

d)

duomenys apie kontaktinius asmenis ir kontaktinių asmenų bendrininkus, taip pat duomenys apie kontaktinius asmenis ir bendrininkų bendrininkus, nėra kaupiami, išskyrus duomenis apie jų kontaktų su 2 dalyje nurodytais asmenimis arba bendros veiklos su jais tipą ir pobūdį;

e)

jei neįmanoma išsiaiškinti pirmiau išdėstytuose punktuose nurodytų dalykų, į tai atsižvelgiama priimant sprendimą dėl būtinybės saugoti duomenis tolesnei analizei ir tokio saugojimo apimties.

4.   Gali būti kaupiami asmenų, kurie, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies c punkte, yra nukentėję dėl vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba apie kuriuos tam tikri faktai leidžia manyti, kad jie galėtų būti tokios nusikalstamos veikos aukos, duomenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktyje – 2 dalies c punkto 3 papunktyje, taip pat tokių kategorijų duomenys:

a)

nukentėjusiojo identifikavimo duomenys;

b)

priežastys, dėl kurių asmuo nukentėjo;

c)

žala (fizinė/finansinė/psichologinė/kita);

d)

ar bus garantuotas anonimiškumas;

e)

ar yra galimas dalyvavimas teismo posėdyje;

f)

iš Europolo sprendimo 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų asmenų arba per tokius asmenis gauta su nusikaltimais susijusi informacija, įskaitant informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis, kai reikalinga siekiant nustatyti Sprendimo dėl Europolo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tapatybę.

Kiti duomenys pagal 2 dalį prireikus gali būti saugomi, jei yra priežastis manyti, kad šių duomenų reikia siekiant išanalizuoti asmens, kaip nukentėjusiojo ar potencialios aukos, vaidmenį.

Duomenys, kurių nereikia jokiai tolesnei analizei, ištrinami.

5.   Gali būti kaupiami asmenų, kurie, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies b punkte, gali būti pakviesti liudyti tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose duomenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktyje – 2 dalies c punkto 3 papunktyje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

a)

tokių asmenų suteikta su nusikaltimais susijusi informacija, įskaitant į analizei skirtą darbo bylą įtrauktą informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis;

b)

ar bus garantuotas anonimiškumas;

c)

ar bus užtikrinta apsauga ir kas ją užtikrins;

d)

nauja tapatybė;

e)

ar yra galimas dalyvavimas teismo posėdyje.

Kiti duomenys pagal 2 dalį prireikus gali būti saugomi, jei yra priežastis manyti, kad šių duomenų reikia tokių asmenų kaip liudytojų vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių nereikia jokiai tolesnei analizei, ištrinami.

6.   Gali būti saugomi asmenų, kurie, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies e punkte, gali pateikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas, duomenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktyje – 2 dalies c punkto 3 papunktyje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

a)

užkuoduoti asmens duomenys;

b)

suteiktos informacijos tipas;

c)

ar bus garantuotas anonimiškumas;

d)

ar bus užtikrinta apsauga ir kas ją užtikrins;

e)

nauja tapatybė;

f)

ar yra galimas dalyvavimas teismo posėdyje;

g)

neigiama patirtis;

h)

atlygis (finansinis/privilegijos).

Kiti duomenys pagal 2 dalį prireikus gali būti kaupiami, jei yra priežastis manyti, kad šių duomenų reikia tokių asmenų kaip informatorių vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių nereikia jokiai tolesnei analizei, ištrinami.

7.   Jeigu atliekant analizę kuriuo nors metu paaiškėja, atsižvelgiant į esminę ir pagrįstą informaciją, kad į analizei skirtą darbo bylą įtrauktas asmuo turėtų būti priskirtas kitai šiame straipsnyje apibrėžtai asmenų kategorijai nei tas asmuo buvo iš pradžių priskirtas, Europolas gali tvarkyti tik tuos tokio asmens duomenis, kuriuos leidžiama tvarkyti toje naujoje kategorijoje, o visi kiti duomenys ištrinami.

Jeigu atsižvelgiant į tokią informaciją paaiškėja, kad asmuo turėtų būti priskirtas dviem ar daugiau šiame straipsnyje apibrėžtoms skirtingoms kategorijoms, Europolas gali tvarkyti visus leidžiamus tvarkyti tokių kategorijų duomenis.

7 straipsnis

Nagrinėjimo ir saugojimo terminai

1.   Kai priimamas sprendimas, ar asmens duomenys turėtų būti toliau kaupiami pagal šių taisyklių 6 straipsnį laikantis Sprendimo dėl Europolo 20 straipsnio, su Europolo užduočių vykdymu susiję interesai turi būti palyginti su teisėtais duomenų subjekto, kurio duomenys yra kaupiami, duomenų apsaugos interesais.

Poreikis toliau saugoti visus į analizei skirtą darbo bylą įtrauktus asmens duomenis pagal Sprendimo dėl Europolo 20 straipsnį peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų įvedimo arba nuo vėliausios duomenų peržiūros. Nepaisant šios peržiūros, poreikis toliau saugoti duomenis peržiūrimas, jei susidaro aplinkybės, dėl kurių paaiškėja, kad duomenys turi būti ištrinti arba patikslinti.

Peržiūros metu atsižvelgiama į poreikį toliau laikyti duomenis atsižvelgiant į konkretaus atvejo tyrimo išvadą, galutinį teismo sprendimą (ypač į išteisinamąjį nuosprendį, pavedimą dėl reabilitacijos, atliktą įkalinimo bausmę, amnestiją), duomenų subjekto amžių ir į tam tikras ypatingas duomenų kategorijas.

2.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnio 3 dalį Europolas peržiūri poreikį tęsti analizei skirtą darbo bylą. Remdamasis tos peržiūros rezultatais, direktorius priima sprendimą dėl bylos tęsimo ar jos uždarymo. Direktorius nedelsdamas praneša valdybai ir jungtinei priežiūros institucijai apie tuos bylos elementus, dėl kurių pateisinama būtinybė tęsti bylą.

3.   Kai teismo sprendimu ar kitu būdu, be galimybės apeliuoti, baigiamas baudžiamasis procesas prieš 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, ir tą sprendimą valstybė narė arba suinteresuota trečioji šalis praneša Europolui, Europolas patikrina, ar duomenys, kuriems turi poveikio toks sprendimas, vis dar gali būti saugomi, keičiami arba naudojami. Jei atsižvelgiant į sprendimo priėmimo priežastis arba kitus žvalgybos duomenis galima daryti prielaidą, kad atitinkamas asmuo nusikalstamos veikos neįvykdė arba ji yra teisėta, arba, jei dėl sprendimo priėmimo priežasčių šis klausimas tebėra neišspręstas, duomenys, kuriems turi poveikio šis sprendimas, ištrinami, jei nėra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie vis dar tinkami analizei skirtos darbo bylos tikslui. Tuo atveju su teismo sprendimu susijusi informacija pridedama prie byloje jau esančių duomenų. Be to, šie duomenys gali būti tvarkomi ir laikomi tik deramai atsižvelgiant į pirmiau minėto sprendimo priėmimo aplinkybes ir paskelbimą bei į teises, kurias jis suteikia atitinkamam asmeniui.

4.   Asmens duomenys negali būti laikomi ilgesnį laikotarpį negu nurodyta Sprendimo dėl Europolo 20 straipsnio 1 dalyje. Jeigu, dėl to, kad tęsiama analizei skirta darbo byla, su 6 straipsnio 3 dalyje – 6 straipsnio 6 dalyje nurodytais asmenimis susiję duomenys yra laikomi byloje ilgiau kaip penkerius metus, apie tai atitinkamai informuojama jungtinė priežiūros institucija, nurodyta Sprendimo dėl Europolo 34 straipsnio 1 dalyje.

5.   Jeigu jungtinė priežiūros institucija, atlikdama Europolo veiklos peržiūrą, nustato, kad asmens duomenys laikomi pažeidžiant šias taisykles, jungtinė priežiūros institucija, jei jos manymu būtina, apie tai informuoja direktorių pagal Sprendimo dėl Europolo 34 straipsnio 4 dalį.

Jei jungtinė priežiūros institucija klausimą dėl asmens duomenų saugojimo, tvarkymo ar naudojimo perduoda svarstyti valdybai pagal Sprendimo dėl Europolo 34 straipsnio 4 dalį, atitinkamus duomenis draudžiama perduoti be iš ankstinio valdybos leidimo. Išimtiniais atvejais direktorius gali leisti perduoti tuos duomenis prieš pritariant valdybai, jei tai laikoma absoliučiai būtina siekiant apsaugoti esminius atitinkamų valstybių narių interesus įgyvendinant Europolo tikslą arba siekiant užkirsti kelią neišvengiamam pavojui, susijusiam su nusikaltimais ar teroro aktais. Tokiais atvejais direktorius leidimą išdėsto dokumente, kuris siunčiamas valdybai ir jungtinei priežiūros institucijai.

8 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Europolas gali įtraukti institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų ekspertus, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 22 straipsnio 1 dalyje, bei trečiųjų valstybių ir organizacijų ekspertus, kaip nurodyta to sprendimo 23 straipsnio 1 dalyje, į analizės grupės veiklą pagal to sprendimo 14 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas.

Direktorius sudaro susitarimą su bet kuriuo iš pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų pagal tokius susitarimus reglamentuojančias taisykles, kurias nustato valdyba. Išsami informacija apie šiuos susitarimus siunčiama valdybai ir jungtinei priežiūros institucijai. Jungtinė priežiūros institucija gali valdybai pateikti visas, jos manymu, būtinas pastabas.

9 straipsnis

Duomenų rinkimas ir registravimas

Analizės tikslais bylose laikomi duomenys skirstomi atsižvelgiant į šaltinio įvertinimą ir informacijos tikslumo arba patikimumo laipsnį pagal 11 straipsnį. Faktais grindžiami duomenys skiriami nuo nuomonėmis arba asmeniniu įvertinimu grindžiamų duomenų.

10 straipsnis

Vidinė duomenų apsauga

Direktorius imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų šių taisyklių ir kitų duomenų apsaugos nuostatų laikymąsi. Šiuo tikslu direktorius prašo duomenų apsaugos pareigūno nuomonės, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 28 straipsnyje.

II   SKYRIUS

KLASIFIKAVIMAS

11 straipsnis

Analizei skirtų darbo bylų rūšys

Analizei skirtos darbo bylos gali būti:

a)

bendro pobūdžio arba strateginės, kai tikslas – tvarkyti atitinkamą informaciją, susijusią su konkrečia problema arba kurti ar tobulinti kompetentingų institucijų iniciatyvas, kaip apibrėžta Sprendimo dėl Europolo 3 straipsnyje;

b)

operatyvinės, kai tikslas – gauti informacijos apie vieną ar daugiau Sprendimo dėl Europolo 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su byla, asmeniu ar organizacija, siekiant pradėti dvišalius ar daugiašalius tarptautinio pobūdžio tyrimus, padėti juos vykdyti ar juos užbaigti pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalį, jei viena ar kelios valstybės narės yra susijusios šalys.

12 straipsnis

Šaltinio ir informacijos įvertinimas

1.   Valstybėje narėje esantį informacijos šaltinį kuo visapusiškiau įvertina informaciją suteikianti valstybė narė naudodama šiuos šaltinio įvertinimo kodus:

(A)

:

kai nėra abejonių dėl šaltinio autentiškumo, patikimumo ir kompetencijos arba informacija teikiama šaltinio, kuris visais atvejais buvo patikimas;

(B)

:

šaltinis, iš kurio pateikta informacija, dauguma atvejų buvo patikimas;

(C)

:

šaltinis, iš kurio pateikta informacija, dauguma atvejų buvo nepatikimas;

(X)

:

kai šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2.   Iš valstybėje narėje esančio šaltinio gautą informaciją remdamasi jos patikimumu kuo visapusiškiau įvertina informaciją suteikianti valstybė narė naudodama šiuos informacijos įvertinimo kodus:

(1)

:

informacija, kurios tikslumu neabejojama;

(2)

:

informacija, kurią asmeniškai žino šaltinis, bet asmeniškai nežino ją perduodantis pareigūnas;

(3)

:

informacija, kurios asmeniškai nežino šaltinis, bet kurią patvirtina kita jau įregistruota informacija;

(4)

:

informacija, kurios asmeniškai nežino šaltinis ir kurios neįmanoma patvirtinti.

3.   Jeigu Europolas, remdamasis informacija, kurią jau turi, padaro išvadą, kad įvertinimą reikia pakoreguoti, jis apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siekia susitarti dėl įvertinimo pakeitimo. Be tokio susitarimo Europolas įvertinimo nekeičia.

4.   Jei Europolas iš valstybės narės gauna duomenis arba informaciją be įvertinimo, Europolas siekia kuo visapusiškiau įvertinti šaltinio arba informacijos patikimumą, remdamasis informacija, kurią jau turi. Konkrečių duomenų ir informacijos įvertinimas privalo vykti susitarus su juos teikiančia valstybe nare. Valstybė narė ir Europolas taip pat gali sudaryti bendro pobūdžio susitarimus dėl nurodytų duomenų tipų ir nurodytų šaltinių įvertinimo. Valdybai pranešama apie tokius bendro pobūdžio susitarimus. Jeigu Europolui teikiami duomenys pagal tokius bendro pobūdžio susitarimus, tai nurodoma teikiant duomenis.

Jeigu konkrečiu atveju nesusitariama arba nėra sudaryta bendro pobūdžio susitarimo, Europolas įvertina informaciją ar duomenis ir tokiai informacijai ar duomenims priskiria įvertinimo kodus (X) ir (4), nurodytus atitinkamai 1 ir 2 dalyse.

5.   Jeigu Europolas gauna duomenis arba informaciją iš trečiosios šalies, atitinkamai taikomas šis straipsnis.

6.   Jei į analizei skirtą darbo bylą įtraukta informacija yra analizės rezultatas, Europolas įvertina tokią informaciją pagal šį straipsnį ir pagal susitarimą su analizėje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

III   SKYRIUS

ANALIZEI SKIRTŲ DARBO BYLŲ IR ANALIZĖS DUOMENŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

13 straipsnis

Analizei skirtų darbo bylų užvedimas

1.   Analizei skirtos darbo bylos užvedamos Europolo iniciatyva arba duomenis teikiančių valstybių narių prašymu pagal Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnyje nustatytą procedūrą.

2.   Valdyba gali pakviesti jungtinės priežiūros institucijos atstovus dalyvauti diskusijose dėl pavedimų užvesti analizei skirtas darbo bylas.

3.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnio 2 dalį analizę galima pradėti vykdyti, o analizės rezultatus pradėti skleisti iš karto po to, kai užvedama analizei skirta darbo byla. Jei valdyba nurodo direktoriui iš dalies pakeisti pavedimą užvesti bylą ar uždaryti bylą pagal Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnio 4 dalį, duomenys, kurie negali būti įtraukti į bylą arba, jei byla uždaroma, visi toje byloje esantys duomenys nedelsiant ištrinami.

4.   Jeigu analizės metu prireikia iš dalies pakeisti pavedimą užvesti analizei skirtą darbo bylą, atitinkamai taikomos Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Duomenų paieška

1.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalies b punktą analizės projekto dalyviai duomenų paiešką gali vykdyti tik Europolui atlikus jų akreditaciją ir po mokymų, susijusių su jų konkrečiomis pareigomis pagal Europolo teisinę sistemą.

2.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą visi analizės grupės dalyviai gali atlikti duomenų paiešką byloje. Analizės grupė vieningai nusprendžia dėl tokios paieškos vykdymo apimties ir dėl visų taikomų sąlygų bei apribojimų.

15 straipsnis

Analizei skirtose darbo bylose laikomų duomenų ar informacijos perdavimas

1.   Analizei skirtose darbo bylose laikomų asmens duomenų perdavimas valstybei narei ar trečiajai šaliai registruojamas atitinkamoje byloje.

Bendradarbiaudamas su valstybe nare ar duomenis pateikusia trečiąja šalimi Europolas prireikus ir ne vėliau nei perdavimo metu patikrina, ar duomenys yra tikslūs ir atitinka Sprendimą dėl Europolo.

Kiekvieną kartą perduodant duomenis, kiek įmanoma, nurodomi teismo sprendimai, taip pat sprendimai netraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieš perduodant duomenis, grindžiamus nuomonėmis ar asmeniniais įvertinimais, ir prieš nurodant jų tikslumo arba patikimumo laipsnį, tokie duomenys patikrinami bendradarbiaujant su valstybe nare ar trečiąja šalimi, kuri juos pateikė.

Duomenis gaunanti valstybė narė duomenis perduodančios valstybės narės prašymu pastarąją informuoja apie perduotų duomenų panaudojimą ir apie po to gautus rezultatus, jei tai leidžia duomenis gaunančios valstybės narės nacionalinė teisė.

Jeigu taikomi kokie nors duomenų naudojimo apribojimai pagal Sprendimo dėl Europolo 19 straipsnį, tokie apribojimai užregistruojami su duomenimis, o analizės rezultatų gavėjai informuojami apie juos.

2.   Pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 7 dalį, tais atvejais, kai po duomenų įtraukimo į analizei skirtą darbo bylą Europolas nustato, kad tie duomenys yra susiję su asmeniu ar objektu, apie kurį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pateikti duomenys jau buvo įvesti į bylą, apie nustatytą sąsają nedelsiant pranešama kiekvienai atitinkamai valstybei narei arba trečiajai šaliai.

16 straipsnis

Kontrolės procedūros

Siekiant įvykdyti Sprendimo dėl Europolo 35 straipsnyje nustatytus duomenų saugumo reikalavimus ir garantuoti saugų duomenų tvarkymą, kaip apibrėžta šiose taisyklėse, valdyba pagal Europolo informacijos konfidencialumo taisyklių, priimtų 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu 2009/…/TVR (2) 8 straipsnį patvirtina analizės sistemą prieš tai pasikonsultavusi su Saugumo komitetu, kaip numatyta tų taisyklių 4 straipsnio 2 dalyje. Sistema akredituojama remiantis konkrečiai sistemai reikalingais saugumo reikalavimais ir kitais saugumo dokumentais, kurie, valdybos nuomone, yra reikalingi.

17 straipsnis

Analizės duomenų ir analizės rezultatų naudojimas bei saugojimas

1.   Visi asmens duomenys ir analizės rezultatai, perduoti iš analizei skirtos darbo bylos, gali būti naudojami tik pagal bylos paskirtį arba siekiant užkirsti kelią kitų formų sunkiems nusikaltimams ir kovoti su jais bei laikantis visų valstybės narės nurodytų naudojimo apribojimų pagal Sprendimo dėl Europolo 19 straipsnio 2 dalį. Šių taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis galima perduoti tik susitarus su valstybe nare, kuri tokius duomenis pateikė.

2.   Uždarius analizei skirtą darbo bylą, Europolas laiko visus toje byloje buvusius duomenis atskiroje byloje, prie kurios prieiga leidžiama tik vidinės arba išorinės kontrolės tikslais. Nedarant poveikio Sprendimo dėl Europolo 20 straipsnio 4 dalies taikymui, tokie duomenys laikomi ne ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių po analizei skirtos bylos uždarymo.

3.   Analizei skirtos darbo bylos rezultatai gali būti laikomi elektroniniu pavidalu ilgiausiai trejus metus nuo tos dienos, kurią uždaroma atitinkama byla, jei jie laikomi atskiroje byloje ir jie nepapildomi naujais duomenimis. Po šio laikotarpio rezultatai gali būti laikomi tik popierinio dokumento pavidalu.

18 straipsnis

Bylų sujungimas ir informacijos perdavimas iš vienos bylos į kitą

1.   Jei paaiškėja, kad analizei skirtoje darbo byloje laikoma informacija taip pat gali būti svarbi kitoms analizei skirtoms byloms, taikomos šios procedūros:

a)

jei siūloma visiškai sujungti informaciją dviejose bylose, sudaroma nauja byla, kurioje laikoma visa abiejų bylų informacija pagal Sprendimo dėl Europolo 16 straipsnį. Sprendimą sujungti dvi bylas priima visi su abiem ankstesnėmis bylomis susiję dalyviai. Tuo atveju ankstesnės bylos uždaromos;

b)

kai tam tikra informacija vienoje byloje yra svarbi kitai bylai, tos informacijos teikėjai sprendžia, ar galima perduoti šią informaciją į pastarąją bylą.

2.   1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis iš vienos analizei skirtos darbo bylos į kitą perduotų duomenų peržiūros terminai dėl tokio duomenų perdavimo nesikeičia.

19 straipsnis

Naujos techninės priemonės

Naujos duomenų tvarkymo analizės tikslais techninės priemonės gali būti diegiamos, tik jei yra nustatytos visos pagrįstos priemonės, skirtos užtikrinti, kad jų naudojimas atitiktų Europolui taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Kiekvienu atveju, kai tokių techninių priemonių diegimas kelia problemų šių duomenų apsaugos taisyklių taikymui, direktorius iš anksto konsultuojasi su jungtine priežiūros institucija.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Taisyklių peržiūra

Šios taisyklės yra įvertinamos prižiūrint valdybai iki 2013 m. sausio 1 d.

Visus pasiūlymus dėl šių taisyklių pakeitimų svarsto valdyba, kad juos priimtų Taryba pagal Sprendimo dėl Europolo 14 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytą procedūrą.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios taisyklės įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(2)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį

AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/23


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1205/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

50,4

MA

51,8

TN

90,9

TR

64,0

ZZ

64,3

0707 00 05

EG

155,5

MA

49,3

TR

72,7

ZZ

92,5

0709 90 70

MA

51,4

TR

121,0

ZZ

86,2

0805 10 20

AR

70,4

MA

48,8

TR

60,1

ZA

61,3

ZZ

60,2

0805 20 10

MA

74,1

ZZ

74,1

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

HR

54,0

IL

75,3

TR

75,1

ZZ

68,1

0805 50 10

TR

76,0

ZZ

76,0

0808 10 80

CA

65,1

CN

131,4

MK

23,6

US

88,2

ZZ

77,1

0808 20 50

CN

47,8

US

129,6

ZZ

88,7


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/25


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1206/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už nugriebto pieno miltelius neskiriama

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2009 m. gruodžio 8 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 paskelbtu nuolatiniu konkursu, pagal iki 2009 m. gruodžio 8 d. pateiktas paraiškas grąžinamoji išmoka už minėto reglamento atitinkamai 1 straipsnio c punkte ir 2 straipsnyje nurodytus produktus ir paskirties vietas neskiriama.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 168, 2008 6 28, p. 20.

(3)  OL L 325, 2007 12 11, p. 69.


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/26


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1207/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2009 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu (2) sistemos, ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas keičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 181, 2009 7 14, p. 8.

(3)  OL L 145, 1995 6 29, p. 47.


PRIEDAS

prie 2009 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento, nustatančio tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1484/95

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR/100 kg)

3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas

(EUR/100 kg)

Kilmė (1)

0207 12 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“ skerdenos

77,0

4

AR

0207 12 90

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą skerdenos

115,1

1

BR

104,8

4

AR

0207 14 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

194,8

33

BR

185,9

37

AR

280,9

6

CL

0207 14 50

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, krūtinėlės ir jų dalys

195,0

5

BR

0207 14 60

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, kojos ir jų dalys

107,4

11

BR

94,5

15

AR

0207 25 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „80 % viščiukais“ skerdenos

157,1

1

BR

0207 27 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

248,4

15

BR

283,3

4

CL

0408 11 80

Kiaušiniai be lukštų, džiovinti

341,4

0

AR

0408 91 80

Kiaušiniai be lukštų, džiovinti

349,9

0

AR

1602 32 11

Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai

225,7

18

BR


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.“


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/28


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1208/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

kuriuo nustatomos kiaušinių sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir 170 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaušinių rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Išmokos skiriamos tik už produktus, kuriuos galima laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2) reikalavimus ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3) bei Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo A dalyje nurodytas ženklinimo sąlygas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir kiekius skiriamos, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, ypač paruošimo patvirtintoje įmonėje ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skyriuje bei Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo A dalyje nustatyto ženklinimo identifikavimo ženklu reikalavimus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. gruodžio 11 d. kiaušinių sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0407 00 11 9000

A02

EUR/100 vnt.

0,39

0407 00 19 9000

A02

EUR/100 vnt.

0,20

0407 00 30 9000

E09

EUR/100 kg

0,00

E10

EUR/100 kg

18,00

E19

EUR/100 kg

0,00

0408 11 80 9100

A03

EUR/100 kg

84,72

0408 19 81 9100

A03

EUR/100 kg

42,53

0408 19 89 9100

A03

EUR/100 kg

42,53

0408 91 80 9100

A03

EUR/100 kg

53,67

0408 99 80 9100

A03

EUR/100 kg

9,00

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirties šalių kodai nurodyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Kitos paskirties šalys nurodomos taip:

E09

Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas, Ypatingasis administracinis Kinijos regionas Honkongas, Rusija, Turkija.

E10

Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, Tailandas, Taivanas, Filipinai.

E19

Visos paskirties šalys, išskyrus Šveicariją ir E09 bei E10 grupes.


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/30


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1209/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1159/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1159/2009 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.

(2)

Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1159/2009 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1159/2009 reikėtų iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1159/2009 I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. gruodžio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125.

(3)  OL L 314, 2009 12 1, p. 3.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2009 m. gruodžio 11 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

8,78

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

RUGIAI

32,76

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

17,53

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

17,53

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

32,76


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

30.11.2009-9.12.2009

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

152,42

103,68

FOB kaina JAV

131,77

121,77

101,77

78,87

Meksikos įlankos priedas

14,49

Didžiųjų ežerų priedas

13,89

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

22,95 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

46,83 EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/33


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1210/2009

2009 m. gruodžio 10 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1b dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1s dalyje nurodytų ir I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai prekės yra eksportuojamos kaip prekės, išvardytos šio reglamento XX priedo V dalyje.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo V dalyje.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio 2b pastraipą grąžinamųjų išmokų dydis už 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatytas tos pačios trukmės laikotarpiui, kuriam grąžinamosios išmokos yra nustatomos tiems patiems produktams, eksportuojamiems neperdirbtais.

(4)

Urugvajaus raundo metu sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris yra prekės sudėtyje, negali viršyti tos grąžinamosios išmokos, kuri mokama už produktą, kai eksportuojama jo vėliau neperdirbant.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1s dalyje išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo V dalyje, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Heinz ZOUREK

Įmonių ir pramonės generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. gruodžio 11 d. kiaušiniams ir kiaušinių tryniams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Paskirties šalis (1)

Grąžinamosios išmokos dydis

0407 00

Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti ir virti:

 

 

– Paukštienos sektoriaus:

 

 

0407 00 30

– – Kita:

 

 

a)

eksportuojant ovalbuminą, klasifikuojamą KN kodais 3502 11 90 ir 3502 19 90

02

0,00

03

18,00

04

0,00

b)

eksportuojant kitas prekes

01

0,00

0408

Paukščių kiaušiniai, be lukštų ir trynių, švieži, džiovinti, virti garuose arba verdančiame vandenyje, lieti, šaldyti ar kitokiu būdu užkonservuoti, į kuriuos pridėta ar nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio:

 

 

– Kiaušinių tryniai:

 

 

0408 11

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 11 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

84,72

0408 19

– – Kita:

 

 

– – – Tinkami maistui:

 

 

ex 0408 19 81

– – – – Skysti:

 

 

nesaldinti

01

42,53

ex 0408 19 89

– – – – Šaldyti:

 

 

nesaldinti

01

42,53

– Kita:

 

 

0408 91

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 91 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

53,67

0408 99

– – Kita:

 

 

ex 0408 99 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

9,00


(1)  Paskirties šalys yra šios:

01

trečiosios šalys. Šveicarijai ir Lichtenšteinui šie dydžiai netaikomi 1972 m. liepos 22 d. Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos protokolo Nr. 2 I ir II lentelėse išvardytoms prekėms;

02

Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas, Turkija, Honkongo SAR ir Rusija;

03

Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, Tailandas, Taivanas ir Filipinai;

04

visos paskirties vietos, išskyrus Šveicariją ir 02 ir 03 pažymėtas šalis.


AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/35


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 1 d.

patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

(2009/937/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 240 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Lisabonos sutartis įveda keletą Tarybos veikimo ir pirmininkavimo jai bei Tarybos struktūros pakeitimų, o taip pat Sąjungos atskirų teisės aktų rūšių ir aktų priėmimo procedūrų pakeitimų, visų pirma atskiriant įstatymo galią turinčius aktus ir įstatymo galios neturinčius aktus.

(2)

Todėl būtina pakeisti Darbo tvarkos taisykles, priimtas 2006 m. rugsėjo 15 d. (1), Darbo tvarkos taisyklėmis, kurios apima Lisabonos sutarties įgyvendinimui reikalingus pakeitimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos darbo tvarkos taisyklės pakeičiamos priede esančiomis nuostatomis.

Nukrypstant nuo Tarybos darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalies, šiuo sprendimu į minėto priedo 1 straipsnį įterpiami gyventojų skaičiai taikomi laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Pagal Protokolą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, Tarybos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų šiuo sprendimu, 3 straipsnio 3 dalis taikoma įstatymo galią turinčių aktų projektams, priimtiems ir perduotiems nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK


(1)  2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas 2006/683/EB, Euratomas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 285, 2006 10 16, p. 47).


PRIEDAS

TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos, sušaukimas ir posėdžių vieta

1.   Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu (1).

2.   Pirmininkaujanti valstybė narė, likus septyniems mėnesiams iki atitinkamo pusmečio pradžios ir surengusi atitinkamas konsultacijas, paskelbia datas, kuriomis ji numato sušaukti kiekvienos sudėties Tarybos posėdžius, kurie reikalingi Tarybai teisės aktų leidybos veiklai vykdyti arba veiklos sprendimams priimti. Šios datos pateikiamos viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente.

3.   Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge (2).

Ypatingomis aplinkybėmis ir esant deramai pagrįstoms priežastims, Taryba arba valstybių narių vyriausybių Nuolatinių atstovų komitetas (toliau – COREPER) gali vieningai nuspręsti, kad Tarybos posėdis vyks kitoje vietoje.

4. (3)   Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės. Grupės sudaromos lygios rotacijos tarp valstybių narių pagrindu, atsižvelgiant į jų įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje.

Kiekvienas grupės narys paeiliui pirmininkauja šešis mėnesius visų sudėčių Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą. Kiti grupės nariai padeda pirmininkui atlikti visas savo pareigas pagal bendrą programą. Grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl kitos tvarkos.

5.   Sprendimai, kuriuos Taryba arba COREPER priima pagal šias Darbo tvarkos taisykles, priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai jose numatyta kita balsavimo tvarka.

Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šiose Darbo tvarkos taisyklėse nuorodos į pirmininkaujančią valstybę narę arba pirmininką taikomos bet kuriam asmeniui, kuris pirmininkauja vienos iš sudėčių Tarybai arba, atitinkamais atvejais, vienam iš jos parengiamųjų organų.

2 straipsnis

Tarybos sudėtys, Bendrųjų reikalų sudėties ir Užsienio reikalų sudėties vaidmuo ir veiklos planavimas

1.   Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų sritį, Taryba renkasi įvairių sudėčių. Tarybos sudėčių, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, sąrašą kvalifikuota balsų dauguma priima Europos Vadovų Taryba (4). Tarybos sudėčių sąrašas pateikiamas I priede.

2.   Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą (5). Ji atsako už bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontalaus pobūdžio dokumentus, susijusius su keletu iš Europos Sąjungos politikos sričių, pavyzdžiui, už daugiametę finansų programą ir plėtrą, taip pat visus Europos Vadovų Tarybos jai patikėtus dokumentus, atsižvelgiant į veiklos taisykles, susijusias su Ekonomine ir pinigų sąjunga.

3.   Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje numatyta tokia pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimams tvarka:

a)

Siekdamas atlikti Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus parengiamuosius darbus, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, jos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos nariu, atstovaujančiu tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir su Komisijos pirmininku, pateikia Bendrųjų reikalų tarybai anotuotos darbotvarkės projektą.

Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai Europos Vadovų Tarybai pateikiami Bendrųjų reikalų tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, parengia Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektą ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą bei sprendimų projektus, kurie svarstomi Bendrųjų reikalų taryboje.

Paskutinis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis surengiamas per penkias paskutines dienas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Atsižvelgdamas į šiame posėdyje įvykusias diskusijas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę.

b)

Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu nuo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio, kuriame parengiama preliminari Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo jokia kitos sudėties Taryba arba parengiamasis organas negali svarstyti Europos Vadovų Tarybai pateikto klausimo.

c)

Europos Vadovų Taryba savo darbotvarkę patvirtina susitikimo pradžioje.

Paprastai, į darbotvarkę įtraukti klausimai turėtų būti išnagrinėti iš anksto, laikantis šios dalies nuostatų.

4.   Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą ir tęstinumą daugiamečių programų struktūroje, laikydamasi 6 dalies (6).

5.   Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs (7). Ji atsako už visus Europos Sąjungos išorės veiksmus, tai yra, bendrą užsienio ir saugumo politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, bendrą prekybos politiką, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Užsienio reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kurį prireikus gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei (8).

6.   Kiekvienam 18 mėnesių laikotarpiui iš anksto nustatyta trijų valstybių narių, kurios pagal 1 straipsnio 4 dalį tą laikotarpį pirmininkaus Tarybai, grupė parengia Tarybos veiklos programos tuo laikotarpiu projektą. Šis projektas parengiamas kartu su Užsienio reikalų tarybos pirmininku, kiek jis susijęs su tos sudėties Tarybos veikla per tą laikotarpį. Šis programos projektas parengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija bei Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir po atitinkamų konsultacijų. Jis pateikiamas viename dokumente ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atitinkamo laikotarpio pradžios, kad jį patvirtintų Bendrųjų reikalų taryba (9).

7.   Atitinkamą laikotarpį pirmininkausianti valstybė narė po atitinkamų konsultacijų nustato kiekvienos Tarybos sudėties posėdžių, numatytų per sekančių šešių mėnesių laikotarpį, darbotvarkių projektus, kuriuose atskleidžiamas numatomas teisės aktų leidybos darbas ir veiklos spendimai. Šie projektai, remiantis Tarybos 18 mėnesių programa ir pasikonsultavus su Komisija, parengiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios. Jie pateikiami viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente. Jei būtina, be iš anksto suplanuotų gali būti numatomi ir papildomi Tarybos posėdžiai.

Jei per šešių mėnesių laikotarpį paaiškėja, kad nebėra pagrindo sušaukti kurio nors iš tuo laikotarpiu planuotų posėdžių, pirmininkaujanti valstybė narė jo nebesušaukia.

3 straipsnis (10)

Darbotvarkė

1.   Atsižvelgdamas į Tarybos 18 mėnesių programą, pirmininkas parengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę. Darbotvarkė išsiunčiama kitiems Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios. Tuo pačiu metu ji perduodama valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

2.   Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę Tarybos nario arba Komisijos prašymą, kartu su visais su juo susijusiais dokumentais, generalinis sekretoriatas gavo ne vėliau kaip prieš šešiolikai dienų iki šio posėdžio pradžios. Preliminarioje darbotvarkėje taip pat žvaigždute pažymimi klausimai, dėl kurių pirmininkaujanti valstybė narė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti. Toks ženklas dedamas tik įvykdžius visus Sutartyse numatytus procedūrinius reikalavimus.

3.   Tuo atveju, jei taikomas Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo numatytas aštuonių savaičių laikotarpis, su įstatymo galią turinčio akto arba pozicijos per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimu susiję klausimai neįtraukiami į preliminarią darbotvarkę sprendimui priimti, kol nesibaigia minėtas aštuonių savaičių laikotarpis.

Taryba gali nuspręsti nukrypti nuo reikalavimo laikytis pirmoje pastraipoje nurodyto aštuonių savaičių laikotarpio, jei klausimo įtraukimas susijęs su Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje skubos atvejams numatyta išimtimi. Taryba sprendžia laikydamasi atitinkamo akto ar pozicijos priėmimui taikomos balsavimo taisyklės.

Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų (11).

4.   Į preliminarią darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, dėl kurių Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip iki tos darbotvarkės išsiuntimo datos buvo išsiųsti dokumentai.

5.   Generalinis sekretoriatas perduoda Tarybos nariams ir Komisijai prašymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir dokumentus, dėl kurių nebuvo laikomasi anksčiau nurodytų terminų.

Jei iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos COREPER nebaigia nagrinėti su įstatymo galią turinčių aktų projektais susijusių klausimų, pirmininkaujanti valstybė narė, nebent to nebūtų galima daryti dėl neatidėliotinos skubos sumetimų ir nedarydama poveikio 3 daliai, išbraukia juos iš preliminarios darbotvarkės.

6.   Preliminari darbotvarkė padalijama į dvi dalis, atitinkamai skirtas įstatymo galią turinčių aktų svarstymui ir su teisės aktų priėmimu nesusijusiai veiklai. Pirmoji dalis vadinama „Teisės aktų svarstymas“, o antroji – „Su teisės aktų priėmimu nesusijusi veikla“.

Į kiekvieną iš šių preliminarios darbotvarkės dalių įtraukti klausimai suskirstomi į A punktus ir B punktus. Klausimai, kuriems Taryba gali pritarti be diskusijos, įtraukiami kaip A punktai, bet tai neatima galimybės bet kuriam Tarybos nariui arba Komisijai pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai šie klausimai yra patvirtinami, ir į posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus.

7.   Taryba patvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenumatytas klausimas, reikalingas vieningai priimtas Tarybos sprendimas. Tokiu būdu įtraukti klausimai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.

8.   Tačiau A punktu esantis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, jei pozicijos dėl šio klausimo priėmimas sukeltų tolesnę su juo susijusią diskusiją, arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

9.   Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą „Bet kurie kiti klausimai“ pridedamas aiškinamasis dokumentas.

4 straipsnis

Atstovavimas Tarybos nariui

Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas dėl balsavimo teisių perdavimo, negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama.

5 straipsnis

Posėdžiai

1.   Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų (12). Kitais atvejais Tarybos posėdžiai nėra vieši, išskyrus 8 straipsnyje nurodytus atvejus.

2.   Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Tačiau Taryba gali nuspręsti, kad svarstymai vyks nedalyvaujant Komisijai arba Europos centriniam bankui.

3.   Tarybos ir Komisijos narius gali lydėti jiems talkinantys pareigūnai. Šių pareigūnų pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos generaliniam sekretoriatui. Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvieną delegaciją sudarančių asmenų skaičių, įskaitant Tarybos narius, kurie vienu metu gali būti Tarybos posėdžių salėje.

4.   Į Tarybos posėdžius leidžiama įeiti pateikus generalinio sekretoriato išduotą leidimą.

6 straipsnis

Profesinės paslapties laikymasis ir dokumentų pateikimas teismo procese

1.   Nedarant poveikio 7, 8 ir 9 straipsniams bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančioms nuostatoms, Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

2.   Taryba arba COREPER gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką.

7 straipsnis

Teisėkūros procedūra ir viešumas

1.   Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų. Tuo tikslu jos darbotvarkėje yra dalis „Teisės aktų svarstymas“.

2.   Tarybai pateikti dokumentai, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje „Teisės aktų svarstymas“, yra skelbiami viešai, kaip ir su ta darbotvarkės dalimi susijusios Tarybos posėdžio protokolo dalys.

3.   Tarybos posėdžių viešumas, susijęs su jos darbotvarkės dalimi „Teisės aktų svarstymas“, užtikrinamas viešai transliuojant garso ir vaizdo priemonėmis, visų pirma į stebėjimo salę ir transliuojant visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Posėdžio įrašas Tarybos tinklalapyje laikomas ne trumpiau kaip mėnesį. Balsavimo rezultatai parodomi vaizdo priemonėmis.

Generalinis sekretoriatas imasi priemonių, kad visuomenė būtų iš anksto informuojama apie tokių garso ir vaizdo transliacijų datą ir apytikslį laiką, bei imasi visų praktinių priemonių užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą.

4.   Balsavimo rezultatai ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete, numatytame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, balsavimo paaiškinimai, taip pat ir Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su Taikinimo komiteto posėdžiu, paskelbiami viešai.

5.   Kai Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl teisės aktų arba iniciatyvos, ji susilaiko nuo Sutartyse nenumatytų aktų, pavyzdžiui, rezoliucijų, išvadų ar deklaracijų, išskyrus tas, kurios priimamos kartu su aktu ir yra skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą, priėmimo.

8 straipsnis

Kiti viešų Tarybos svarstymų atvejai ir vieši debatai

1.   Kai Tarybai pateikiamas pasiūlymas dėl įstatymo galios neturinčio akto, susijęs su taisyklių, teisiškai privalomų valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išdėstytų reglamentuose, direktyvose ar sprendimuose, išskyrus vidines priemones, administracinius arba biudžetinius aktus, su tarpinstituciniais arba tarptautiniais santykiais susijusius aktus arba neturinčius privalomosios galios aktus (pavyzdžiui, išvadas, rekomendacijas arba rezoliucijas), priėmimu atitinkamų Sutarčių nuostatų pagrindu, pirmasis svarbių naujų pasiūlymų svarstymas yra viešas. Pirmininkaujanti valstybė narė nustato, kurie nauji pasiūlymai yra svarbūs, o Taryba arba COREPER, prireikus, gali nuspręsti kitaip.

Kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad vieno iš pirmoje pastraipoje nurodytų pasiūlymų tolesnis svarstymas Taryboje turi būti viešas, išskyrus atvejus, kai Taryba ar COREPER nusprendžia kitaip.

2.   Tarybos arba COREPER kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba rengia viešus debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais.

Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams gali pasiūlyti pirmininkaujanti valstybė narė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija, atsižvelgdamos į klausimo svarbą ir piliečių suinteresuotumą šiuo klausimu.

3.   Bendrųjų reikalų taryba rengia viešus politinius debatus dėl Tarybos 18 mėnesių programos. Kitų sudėčių Taryba taip pat rengia viešus politinius debatus dėl jų prioritetų. Komisijos penkerių metų darbo programos, metinės darbo programos ir metinės politikos strategijos pristatymas bei po pristatymo vykstantys debatai Taryboje yra vieši.

4.   Pagal 3 straipsnį išsiuntus preliminarią darbotvarkę:

a)

prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 1 dalį, nurodoma, kad tai „viešas svarstymas“;

b)

prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 2 ir 3 dalis, nurodoma, kad tai „vieši debatai“.

Tarybos svarstymų ir viešų debatų viešumas pagal šį straipsnį užtikrinamas viešai transliuojant, kaip numatyta 7 straipsnio 3 dalyje.

9 straipsnis

Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų ir posėdžio protokolų viešas skelbimas kitais atvejais

1.   Kai Taryba priima 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įstatymo galios neturinčius aktus, balsavimo rezultatai ir Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, taip pat Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su tokių aktų priėmimu, yra skelbiami viešai.

2.   Be to, balsavimo rezultatai skelbiami viešai:

a)

kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu;

b)

kitais atvejais Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

Kai balsavimo Taryboje rezultatai yra skelbiami viešai pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai susijusių Tarybos narių prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Tarybos interesus.

Tarybos posėdžio protokole įrašyti pareiškimai bei to protokolo klausimai, susiję su pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų teisės aktų priėmimu, skelbiami viešai Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

3.   Išskyrus atvejus, kai pagal 7 ir 8 straipsnius Tarybos svarstymai yra vieši, balsavimas nėra viešas, kai po diskusijų vykdomas preliminarus balsavimas arba priimami parengiamieji aktai.

10 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais išdėstytos II priede.

11 straipsnis

Balsavimo tvarka ir kvorumas

1.   Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Tarybos nario arba Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybą sudarančių narių.

2.   Tarybos nariai balsuoja pagal pirmininkavimo sąrašą nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės narės nario.

3.   Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam (13).

4.   Kad Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti. Per balsavimą pirmininkas, padedamas generalinio sekretoriato, patikrina, ar yra kvorumas.

5.   Iki 2014 m. spalio 31 d., kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, ir, jei to reikalauja Tarybos narys, turi būti patvirtinama, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Europos Sąjungos gyventojų skaičiaus, apskaičiuoto remiantis III priedo 1 straipsnyje pateiktais gyventojų skaičiais. Ši dalis taip pat taikoma nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai to prašo kuris nors Tarybos narys pagal Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 2 dalį.

12 straipsnis

Įprastinė rašytinė procedūra ir „nutylėjimo“ procedūra

1.   Neatidėliotinos skubos klausimu Taryba gali priimti teisės aktus balsuodama raštu, kai Taryba arba COREPER vieningai nusprendžia taikyti šią procedūrą. Esant ypatingoms aplinkybėms pirmininkas taip pat gali pasiūlyti taikyti šią procedūrą; tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jei visi Tarybos nariai su šia procedūra sutinka.

Balsuojant raštu dėl Komisijos Tarybai pateikto klausimo, rašytinės procedūros taikymui reikalingas Komisijos sutikimas.

Generalinis sekretoriatas kiekvieną mėnesį parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką. Šioje santraukoje pateikiamos galimos deklaracijos, skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Šios santraukos dalys, susijusios su įstatymo galią turinčių aktų priėmimu, paskelbiamos viešai.

2.   Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva Taryba sprendimus gali priimti pagal supaprastintą rašytinę procedūrą, vadinamą „nutylėjimo“ procedūra:

a)

priimant atsakymo į Europos Parlamento nario raštu pateikto klausimo, ar atitinkamu atveju, žodžiu pateikto klausimo Tarybai, tekstą, po to, kai atsakymo projektą išnagrinėjo COREPER (14);

b)

paskiriant Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius ir Regionų komiteto narius bei jų pakaitinius narius, po to, kai sprendimo projektą išnagrinėjo COREPER;

c)

priimant sprendimą konsultuotis su kitomis institucijomis, įstaigomis ar organais kai tokių konsultacijų reikalavimas nustatytas Sutartyse;

d)

įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, pasitelkus COREU tinklą („COREU nutylėjimo procedūra“) (15).

Šiuo atveju atitinkamas tekstas yra laikomas priimtu pasibaigus pirmininkaujančios valstybės narės atsižvelgiant į klausimo skubumą nustatytam laikotarpiui, jei nė vienas Tarybos narys nepareiškia prieštaravimo.

3.   Generalinis sekretoriatas konstatuoja, kad rašytinė procedūra baigta.

13 straipsnis

Posėdžio protokolas

1.   Parengiamas kiekvieno posėdžio protokolas, kurį, jį patvirtinus, pasirašo generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti jis gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

Posėdžio protokole kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai nurodoma:

Tarybai pateikti dokumentai,

Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados,

Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Tarybos narys arba Komisija.

2.   Generalinis sekretoriatas per penkiolika dienų parengia posėdžio protokolo projektą ir pateikia jį Tarybai arba COREPER patvirtinti.

3.   Kol protokolas nepatvirtintas, bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali prašyti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Šie pageidavimai gali būti pareikšti COREPER.

4.   Tarybos posėdžių dalies „Teisės aktų svarstymas“ protokolai, juos patvirtinus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.

14 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais, parengtais galiojančiose taisyklėse dėl kalbų numatytomis kalbomis

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse.

2.   Bet kuris Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.

15 straipsnis

Teisės aktų pasirašymas

Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų tekstus bei Tarybos priimtų teisės aktų tekstus pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti generalinis sekretorius gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

16 straipsnis (16).

Negalėjimas dalyvauti balsuojant

Taikant šias Darbo tvarkos taisykles, pagal IV priedą bus deramai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai pagal Sutartis vienas ar daugiau Tarybos narių negali dalyvauti balsuojant.

17 straipsnis

Teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje

1.   Generalinis sekretorius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) skelbia:

a)

SESV 297 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus teisės aktus;

b)

Tarybos pozicijas per pirmąjį svarstymą, priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, bei jas pagrindžiančius motyvus;

c)

iniciatyvas dėl įstatymo galią turinčio akto priėmimo, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį;

d)

Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą;

e)

tarptautinius susitarimus, Sąjungos sudarytus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (17) 4 ir 9 straipsniais nenusprendžia kitaip.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie Oficialiajame leidinyje paskelbtų susitarimų įsigaliojimą.

2.   Jei Taryba arba COREPER nenusprendžia kitaip, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje skelbia:

a)

iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį kitais nei 1 dalies c punkte nurodytais atvejais;

b)

direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, rekomendacijas ir nuomones, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus.

3.   Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį, vieningai nusprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.

4.   Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį ir į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, sprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti:

a)

sprendimus, įgyvendinančius ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus;

b)

sprendimus, priimtus pagal ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą įtraukas;

c)

kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, išvadas arba rezoliucijas.

5.   Kai pagal Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytą susitarimą įsteigiama įstaiga, įgaliota priimti sprendimus, sudarius tokį susitarimą Taryba nusprendžia, ar tos įstaigos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Pranešimas apie teisės aktus

1.   Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

2.   Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje:

a)

rekomendacijas;

b)

sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.

3.   Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų Tarybos direktyvų ir sprendimų patvirtintas kopijas bei Tarybos rekomendacijas.

19 straipsnis (18)

COREPER, komitetai ir darbo grupės

1.   COREPER yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą. Bet kuriuo atveju (19) jis užtikrina Europos Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:

a)

teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir aktų pagrindimo principų;

b)

Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų įgaliojimus nustatančių taisyklių;

c)

biudžetinių nuostatų;

d)

darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.

2.   COREPER, jei jis nenusprendžia kitaip, iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus. COREPER stengiasi pasiekti susitarimą savo lygiu ir pateikia jį priimti Tarybai. Jis užtikrina, kad Tarybai būtų deramai pateikiami dokumentų rinkiniai ir prireikus pateikia gaires, nuomones arba siūlomus sprendimus. Neatidėliotinos skubos atveju Taryba gali vieningai nutarti spręsti klausimą be išankstinio nagrinėjimo.

3.   Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti COREPER gali įsteigti komitetus arba darbo grupes, arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.

Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir paskelbia viešai parengiamųjų organų sąrašą. Tiktai šiame sąraše nurodyti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.

4.   COREPER pirmininkauja, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus, Bendrųjų reikalų taryboje pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas.

Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas.

Kitų įvairių Tarybos sudėčių, išskyrus užsienio reikalų sudėties, parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudėties Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės delegatas, jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip. 3 dalies antroje pastraipoje nurodytame sąraše taip pat išvardijami tie parengiamieji organai, kuriems Taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 4 straipsniu, nustatė kitą pirmininkavimo tvarką.

5.   Rengiantis Tarybos sudėčių posėdžiams, vykstantiems kas šeši mėnesiai, jei jie kviečiami pirmojoje šio laikotarpio pusėje, komitetų posėdžiams, išskyrus COREPER posėdžius ir ankstesnio pusmečio metu vykstančius darbo grupių posėdžius, pirmininkauja tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minimiems Tarybos posėdžiams, delegatas.

6.   Išskyrus atvejus, kai taikoma kita pirmininkavimo tvarka, kai per šešių mėnesių laikotarpį dokumentų rinkinys turi būti iš esmės išnagrinėtas, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės delegatas gali per prieš tai einantį pusmetį pirmininkauti komitetų, išskyrus COREPER, ir darbo grupių posėdžiams, kuriuose aptariama ta dosjė. Praktinis šios pastraipos įgyvendinimas priklauso nuo abiejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių narių susitarimo.

Sąjungos konkrečių finansinių metų biudžeto nagrinėjimo atveju, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus COREPER, posėdžiams, skirtiems parengti Tarybos darbotvarkės klausimus dėl biudžeto nagrinėjimo, pirmininkauja tos valstybės narės delegatas, kuri pirmininkaus Tarybai per antrąjį pusmetį, einantį prieš minimus finansinius metus. Tas pats galioja, pritarus kitai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir pirmininkavimui Tarybos posėdžiams, kai yra aptariami minimo biudžeto klausimai. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės narės konsultuojasi dėl praktinės tvarkos.

7.   Pagal toliau nurodytas atitinkamas nuostatas, COREPER gali priimti šiuos procedūrinius sprendimus, jei su jais susiję klausimai buvo įtraukti į jo preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip trys darbo dienos iki posėdžio. Norint nukrypti nuo šio termino, tam vienbalsiai turi pritarti COREPER (20):

a)

dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge (1 straipsnio 3 dalis);

b)

dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese (6 straipsnio 2 dalis);

c)

dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje arba nerengti atitinkamo pasiūlymo viešo svarstymo Taryboje (8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);

d)

dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ir į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktus pareiškimus 9 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

e)

dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą (12 straipsnio 1 dalis);

f)

dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo (13 straipsnio 2 ir 3 dalys);

g)

dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba teisės aktą Oficialiajame leidinyje (17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);

h)

dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į kitą instituciją ar kitą įstaigą, kai tokia konsultacija nėra būtina pagal Sutarčių nuostatas;

i)

dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą konsultacijoms su institucija arba įstaiga;

j)

dėl sprendimo pratęsti SESV 294 straipsnio 14 dalyje numatytus terminus;

k)

dėl pritarimo institucijai arba įstaigai siunčiamo laiško formuluotėms.

20 straipsnis

Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas

1.   Pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad deramai vyktų diskusijos. Visų pirma pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi V priedo nuostatų dėl Tarybos darbo metodų.

Siekdama užtikrinti, kad deramai vyktų diskusijos, ji gali, jei Taryba nenusprendžia kitaip, imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo geriau būtų panaudojamas posėdžiams skirtas laikas, visų pirma:

a)

riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje tam tikru klausimu, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar leisti atidaryti „stebėjimo salę“;

b)

nustatyti nagrinėtinų klausimų seką bei diskusijų kiekvienu iš jų trukmę;

c)

organizuoti konkrečiam klausimui skirtą diskusijų laiką, visų pirma ribodama dalyvių pasisakymų laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali pasisakyti;

d)

prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų aptariamo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikalinga, kartu su trumpu paaiškinimu;

e)

prašyti, kad delegacijos, kurios turi tokią pačią arba panašią poziciją tam tikru klausimu arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš jų pareikšti bendrai pozicijai posėdyje arba raštu iki posėdžio pradžios.

2.   Nedarant poveikio 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatoms, pusmetį pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimams ir jos bendrai politinei atsakomybei, jai įgyvendinant visus jos įgaliojimus talkina iš anksto nustatytos 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos trijų valstybių narių grupės kiti nariai remdamiesi 18 mėnesių programa arba kitais jų tarpusavio susitarimais. Taip pat prireikus jai talkina tos valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės narės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis atstovas arba pirmiau nurodytos grupės narys prireikus ją pavaduoja, perima, kai būtina, tam tikras užduotis ir užtikrina Tarybos darbo tęstinumą.

21 straipsnis (21)  (22).

Komitetų ir darbo grupių ataskaitos

Nepaisant kitų šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, pirmininkaujanti valstybė narė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki COREPER posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.

Jeigu neatidėliotinos skubos reikalai nereikalauja kitaip, pirmininkaujanti valstybė narė perkelia į kitą COREPER posėdį bet kurį klausimą, susijusį su įstatymo galią turinčiais aktais, jei komitetas arba darbo grupė šiuo klausimu nebaigia savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki COREPER posėdžio.

22 straipsnis

Teisės aktų projektų rengimo kokybė (23)

Siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų įstatymo galią turinčių aktų rengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių (24) Teisės tarnybos turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.

Viso teisės aktų leidybos proceso metu pateikiantieji su Tarybos veikla susijusius tekstus ypatingą dėmesį skiria teisės aktų projektų parengimo kokybei.

23 straipsnis

Generalinis sekretorius ir generalinis sekretoriatas

1.   Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas generalinis sekretorius, kurį kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.

2.   Taryba sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo (25).

Jai vadovaujant, generalinis sekretorius imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti sklandų kasdieninį generalinio sekretoriato darbą.

3.   Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir jo nuoseklumo užtikrinimu bei jo 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Pirmininkaujančios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, jis padeda pastarajai ieškant sprendimų.

4.   Generalinis sekretorius laiku pateikia Tarybai Tarybos išlaidų sąmatos projektą, užtikrinant, kad būtų laikomasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

5.   Generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos. Jis naudoja minimus asignavimus pagal Finansinio reglamento nuostatas, taikomas Sąjungos biudžetui.

24 straipsnis

Saugumas

Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina saugumo taisykles.

25 straipsnis

Susitarimų depozitaro pareigos

Generalinį sekretorių paskyrus Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudaryto susitarimo depozitaru, tokių susitarimų ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu.

Tokiais atvejais generalinis sekretorius atlieka depozitaro pareigas ir taip pat pasirūpina, kad tokių susitarimų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente arba jo komitetuose Tarybai atstovauja pirmininkaujanti valstybė narė arba, pastarajai sutikus, 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės narys, pirmininkavimą perimsianti valstybė arba generalinis sekretorius. Europos Parlamento komitetuose Tarybai taip pat gali atstovauti generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal pirmininkaujančios valstybės narės nurodymus.

Užsienio reikalų tarybai Europos Parlamente ir jo komitetuose atstovauja jos pirmininkas. Prireikus jį gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. Europos Parlamento komitetuose Užsienio reikalų tarybai taip pat gali atstovauti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal Tarybos pirmininko nurodymus.

Taryba taip pat gali Europos Parlamentui savo požiūrį pareikšti raštu.

27 straipsnis

Nuostatos dėl teisės aktų formos

Nuostatos dėl teisės aktų formos išdėstytos VI priede.

28 straipsnis

Tarybai adresuota korespondencija

Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui šiuo Tarybos adresu:

Conseil de l'Union européenne

rue de la Loi, 175

B-1048 Bruxelles

I PRIEDAS

Tarybos sudėčių sąrašas

1.

Bendrieji reikalai (26);

2.

Užsienio reikalai (27);

3.

Ekonomikos ir finansų reikalai (28);

4.

Teisingumo ir vidaus reikalai (29);

5.

Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai;

6.

Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai) (30);

7.

Transportas, telekomunikacijos ir energetika;

8.

Žemės ūkis ir žuvininkystė;

9.

Aplinka;

10.

Švietimas, jaunimas ir kultūra (31).

Kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal ES sutarties 16 straipsnio 2 dalį.

Keli ministrai gali kaip tikrieji nariai dalyvauti tos pačios sudėties Taryboje, atitinkamai suderinus darbotvarkę ir posėdžių organizavimą (32).

II PRIEDAS

Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

1 straipsnis

Taikymo sritis

Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Tarybos dokumentais, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų bei šiame priede numatytų konkrečių nuostatų.

2 straipsnis

Konsultacijos dėl trečiųjų šalių dokumentų

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti, su atitinkama trečiąja šalimi konsultuojamasi, jei:

a)

dokumentas yra slapto pobūdžio, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje;

b)

dokumentas kilęs iš valstybės narės ir:

buvo pateiktas Tarybai iki 2001 m. gruodžio 3 d., arba

atitinkama valstybė narė išreiškė pageidavimą, kad dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo.

2.   Visais kitais atvejais, Tarybai gavus prašymą dėl jos turimo trečiosios šalies dokumento, generalinis sekretoriatas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, konsultuojasi su atitinkama trečiąja šalimi, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jį būtų galima atskleisti arba jo negalima atskleisti.

3.   Su trečiąja šalimi konsultuojamasi raštu (įskaitant elektroninį paštą), suteikiant jai pagrįstą terminą pateikti atsakymą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnyje nustatytą terminą. 1 dalyje nurodytais atvejais trečioji šalis prašoma pateikti savo nuomonę raštu.

4.   Jei 1 dalies a ar b punktas dokumentui netaikomas ir generalinis sekretoriatas, atsižvelgdamas į neigiamą trečiosios šalies nuomonę, nėra įsitikinęs, kad taikytina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ar 2 dalis, tas klausimas perduodamas Tarybos žinion.

Jei Taryba numato dokumentą atskleisti, trečioji šalis nedelsiant raštu informuojama apie Tarybos ketinimą atskleisti dokumentą ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų. Tuo pačiu metu trečiosios šalies dėmesys atkreipiamas į SESV 279 straipsnį.

3 straipsnis

Iš kitų institucijų arba iš valstybių narių gauti konsultacijų prašymai

Tarybai skirti kitų institucijų arba valstybių narių prašymai konsultuotis dėl prašymų susipažinti su Tarybos dokumentais siunčiami elektroniniu paštu adresu access@consilium.europa.eu arba faksu +32(0)2 281 63 61.

Generalinis sekretoriatas nedelsdamas Tarybos vardu pateikia savo nuomonę, atsižvelgdamas į visus terminus, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos arba valstybės narės priimdamos sprendimą, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

4 straipsnis

Dokumentai, kilę iš valstybių narių

Bet kurie valstybės narės pateikti prašymai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį raštu pateikiami generaliniam sekretoriatui.

5 straipsnis

Valstybių narių prašymų perdavimas

Kai valstybė narė perduoda prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius bei atitinkamas šio priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, pareiškėjui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai.

6 straipsnis

Adresas prašymams siųsti

Prašymai raštu dėl galimybės susipažinti su dokumentu siunčiami: Tarybos generaliniam sekretoriui, rue de la Loi 175, B-1048 Briuselis, elektroniniu paštu access@consilium.europa.eu arba faksu +32(0)2 281 63 61.

7 straipsnis

Pirminių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, visus prašymus dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarko generalinis sekretoriatas.

8 straipsnis

Pakartotinių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, sprendimus dėl visų pakartotinių prašymų priima Taryba.

9 straipsnis

Mokestis

Mokestį už Tarybos dokumentų kopijų padarymą ir siuntimą nustato generalinis sekretorius.

10 straipsnis

Tarybos dokumentų viešasis registras

1.   Generalinis sekretoriatas atsakingas už Tarybos dokumentų registro prieinamumo visuomenei užtikrinimą.

2.   Be nuorodų apie dokumentus, registre taip pat nurodoma, kokie po 2000 m. liepos 1 d. parengti dokumentai jau buvo paskelbti viešai. Pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (33) bei Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 16 straipsnį, jų turinys yra prieinamas internete.

11 straipsnis

Dokumentai, su kuriais visuomenė gali susipažinti tiesiogiai

1.   Šis straipsnis taikomas visiems Tarybos dokumentams, jeigu jie nėra įslaptinti, ir nedarant poveikio galimybei pateikti prašymą raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnį.

2.   Šiame straipsnyje:

išplatinti – išdalinti galutinę dokumento versiją Tarybos nariams, jų atstovams arba delegatams,

įstatymo galią turinčių aktų leidybos dokumentas – bet kuris dokumentas, susijęs su įstatymo galią turinčio akto nagrinėjimu ir priėmimu.

3.   Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a)

dokumentai, kurių autoriumi nėra nei Taryba, nei valstybė narė, paskelbti viešai visuomenei jų autoriaus arba su jo sutikimu;

b)

įvairių sudėčių Tarybos posėdžių preliminarios darbotvarkės;

c)

bet kuris Tarybos priimtas tekstas, kurį ketinama skelbti Oficialiajame leidinyje.

4.   Tuo atveju, jei dokumentams akivaizdžiai netaikomos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys, generalinis sekretoriatas taip pat gali leisti visuomenei susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a)

komitetų ir darbo grupių posėdžių preliminariomis darbotvarkėmis;

b)

kitais dokumentais, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę Taryboje ar viename iš jos parengiamųjų organų, kuriuose nenurodyta atskirų delegacijų pozicija, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus.

5.   Generalinis sekretoriatas pasirūpina, kad be 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų, visuomenė taip pat galėtų susipažinti ir su teisės aktų leidybos dokumentais ir kitais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a)

pridedamais pranešimais ir raštų, susijusių su Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais Tarybai adresuotais įstatymo galią turinčiais aktais ir aktais, gautais iš kitų Europos Sąjungos institucijų arba įstaigų ar, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, iš valstybės narės, kopijomis;

b)

Tarybai pateiktais dokumentais, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje „Teisės aktų svarstymas“, arba pažymėtais žodžiais „viešas svarstymas“ ar „vieši debatai“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį;

c)

pranešimais, pateiktais norint gauti COREPER ir (arba) Tarybos pritarimą (pranešimai dėl „I/A“ ir „A“ punktų) dėl Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių aktų ir aktų projektų, bei minėtų Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymo galią turinčių aktų ir aktų projektais, su kuriais jie susiję;

d)

Tarybos pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą priimtais aktais bei bendrais tekstais, kuriuos pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtino Taikinimo komitetas.

6.   Priėmus vieną iš 5 dalies d punkte nurodytų teisės aktų arba galutinai priėmus atitinkamą teisės aktą, generalinis sekretoriatas užtikrina, kad su visais su šiuo teisės aktu susijusiais dokumentais, parengtais prieš priimant vieną iš tokių teisės aktų, ir kuriems netaikytinos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3 dalies antroje pastraipoje numatytos išimtys, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę (posėdžių rezultatais) Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus, galėtų susipažinti visuomenė.

Valstybei narei pageidaujant, visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma pirma pastraipa ir kurie atspindi atskirą tos valstybės narės delegacijos poziciją Taryboje.

III PRIEDAS

Išsamios nuostatų dėl balsų paskirstymo Taryboje taikymo taisyklės

1 straipsnis

Taikant ES sutarties 16 straipsnio 5 dalį ir Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra toks:

Valstybė narė

Gyventojų skaičius

(x 1 000)

Vokietija

82 002,4

Prancūzija

64 350,8

Jungtinė Karalystė

61 576,1

Italija

60 045,1

Ispanija

45 828,2

Lenkija

38 135,9

Rumunija

21 498,6

Nyderlandai

16 485,8

Graikija

11 260,4

Belgija

10 750,0

Portugalija

10 627,3

Čekija

10 467,5

Vengrija

10 031,0

Švedija

9 256,3

Austrija

8 355,3

Bulgarija

7 606,6

Danija

5 511,5

Slovakija

5 412,3

Suomija

5 326,3

Airija

4 450,0

Lietuva

3 349,9

Latvija

2 261,3

Slovėnija

2 032,4

Estija

1 340,4

Kipras

796,9

Liuksemburgas

493,5

Malta

413,6

Iš viso

499 665,1

Mažiausias skaičius (62 %)

309 792,4

2 straipsnis

1.   Iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. valstybės narės praneša Europos Sąjungos statistikos tarnybai duomenis apie bendrą jų gyventojų skaičių einamųjų metų sausio 1 d.

2.   Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, patikslina 1 straipsnyje nurodytus skaičius. Šis sprendimas skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

IV PRIEDAS

Nurodytas 16 straipsnyje

1.

Balsuojant dėl sprendimų, kuriuos priimant pagal Sutartis Tarybos arba COREPER narys arba nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokio nario ar tokių narių balsus neatsižvelgiama, taikant toliau nurodytas Darbo tvarkos taisyklių nuostatas:

a)

1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą (surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge);

b)

3 straipsnio 7 dalį (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti preliminarioje darbotvarkėje);

c)

3 straipsnio 8 dalį (vietoje to, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas „A“ punktas, palikti jį darbotvarkėje „B“ punktu);

d)

5 straipsnio 2 dalį, bet tik kiek tai susiję su Europos centrinio banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos centriniam bankui);

e)

9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą ir antrą bei trečią pastraipas (balsavimų rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo paaiškinimas, Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo punktai, susiję su kitais klausimais, nei nurodyti 1 dalyje);

f)

11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (balsavimo procedūros pradėjimas);

g)

12 straipsnio 1 dalį (rašytinės procedūros naudojimas);

h)

14 straipsnio 1 dalį (sprendimai dėl svarstymų ir sprendimų priėmimo remiantis tik dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis) (34).

i)

17 straipsnio 2 dalies a punktą (valstybės narės pagal SESV 76 straipsnį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

j)

17 straipsnio 2 dalies b punktą (tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

k)

17 straipsnio 5 dalį (ar skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta įstaiga).

2.

Tarybos arba COREPER narys negali remtis toliau nurodytomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, svarstant tokius sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti:

a)

3 straipsnio 8 dalimi (Tarybos nario galimybė reikalauti išbraukti punktą iš darbotvarkės „A“ dalies);

b)

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (Tarybos nario galimybė reikalauti pradėti balsavimo procedūrą);

c)

11 straipsnio 3 dalimi (Tarybos nario teisė balsuoti už kitą narį);

d)

14 straipsnio 2 dalimi (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti ta kalba, kurią jis yra nurodęs).

V PRIEDAS

Tarybos darbo metodai

Pasirengimas posėdžiams

1.

Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad darbo grupė ar komitetas COREPER pateiktų bylą tik tada, kai yra pagrįsta perspektyva, kad tuo lygmeniu bus pasiekta pažangos. Ir atvirkščiai, bylos gali būti vėl perduodamos darbo grupei ar komitetui tik tada, kai būtina ir visais atvejais tik pagal kompetenciją spręsti tiksliai suformuluotas ir gerai apibrėžtas problemas.

2.

Pirmininkaujanti valstybė narė imasi veiksmų, reikalingų, kad vyktų darbas tarp posėdžių. Pavyzdžiui, susitarusi su darbo grupe ar komitetu, ji gali veiksmingiausiu būdu pradėti reikalingas konsultacijas konkrečiais klausimais, kad paskui atitinkamai darbo grupei ar komitetui būtų galima pranešti apie galimus sprendimus. Ji taip pat gali rengti rašytines konsultacijas prašydama delegacijas raštu reaguoti į pasiūlymą dar iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio.

3.

Kai reikia, delegacijos raštu išdėsto savo pozicijas, kurių jos rengiasi laikytis ateinančiame posėdyje, dar iki to posėdžio. Siūlydamos teksto pakeitimus, delegacijos turi siūlyti konkrečias formuluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, rašytines pastabas pateikia kartu.

4.

COREPER vengia dar kartą grįžti prie to, kas buvo svarstyta rengiant jo posėdžius. Ši nuostata taikoma ypač „I“ punktams, informacijai apie jo darbotvarkės organizavimą ir tvarką bei informacijai apie ateinančių Tarybos posėdžių darbotvarkę ir organizavimą. Kai tai yra įmanoma, delegacijos kelia „Bet kuriuos kitus klausimus“, kai rengiami COREPER posėdžiai, o ne pačiame COREPER.

5.

Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkaujanti valstybė narė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima kruopščiai pasirengti COREPER posėdžiams, įskaitant informaciją apie tai, ką pirmininkaujanti valstybė tikisi pasiekti diskutuojant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkauti valstybė narė, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms informaciją apie pozicijas, kurių jos laikysis COREPER. Atsižvelgiant į tai pirmininkaujanti valstybė parengia galutinę COREPER darbotvarkę. Pirmininkaujanti valstybė, jei reikia pagal aplinkybes, gali dažniau sušaukti grupes, rengiančias COREPER posėdžius.

Posėdžių vedimas

6.

Joks klausimas neįtraukiamas į Tarybos darbotvarkę vien dėl Komisijos arba Tarybos nario pareiškimo, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų.

7.

Pirmininkaujanti valstybė į COREPER darbotvarkę neįtraukia vien informavimui skirtų klausimų. Tokia informacija, pavyzdžiui, apie posėdžių kitame forume arba su trečiąja valstybe ar kita institucija rezultatus, procedūrinius ir organizacinius klausimus, delegacijoms turėtų būti perduodama rengiantis COREPER posėdžiams, kada tik galima raštu, ir neturėtų būti kartojama COREPER posėdžiuose.

8.

Pradėdama posėdį, pirmininkaujanti valstybė pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją apie posėdžio eigą, ypač apie tai, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės klausimui. Ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma.

9.

Pradėdama diskusijas esminiu klausimu, pirmininkaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į reikiamos diskusijos pobūdį, nurodo delegacijoms, kiek ilgiausiai jos gali pasisakyti tuo klausimu. Dauguma atvejų pasisakymai neturėtų trukti ilgiau kaip dvi minutes.

10.

Visų dalyvaujančių narių pasisakymo praktika iš principo atmetama; ji gali būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis konkrečiais klausimais, pirmininkaujančiai valstybei narei nustačius pasisakymų trukmę.

11.

Pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi sutelkti dėmesį į diskusiją, visų pirma prašydama delegacijas pareikšti pastabas dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų.

12.

Per posėdžius ir jų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė susilaiko nuo ilgų diskusijos apibendrinimų ir tik trumpai apibūdina pasiektus (esminius ir (arba) procedūrinius) rezultatus.

13.

Delegacijos vengia kartoti tai, kas buvo pasakyta kitų pranešėjų. Jų pasisakymai turi būti trumpi, turiningi ir susiję su svarstomu klausimu.

14.

Panašiai manančios delegacijos skatinamos rengti konsultacijas, kad vienas bendras pranešėjas galėtų pateikti bendrą poziciją konkrečiu klausimu.

15.

Aptardamos tekstus, delegacijos teikia konkrečius pasiūlymus raštu dėl teksto formuluotės, o ne vien tik reiškia nepritarimą kokiam nors konkrečiam pasiūlymui.

16.

Jei pirmininkaujanti valstybė narė nenurodo kitaip, delegacijos neprašo žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą.

VI PRIEDAS

Nuostatos dėl teisės aktų formos

A.   Reglamentų forma

1.

Reglamentuose, kuriuos bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, bei Tarybos reglamentuose nurodoma:

a)

pavadinime – žodis „reglamentas“, po kurio eina eilės numeris, jo priėmimo data ir reguliavimo dalykas; Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo reglamentų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo reglamentas“;

b)

konkrečiam atvejui tinkama formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“ arba „Europos Sąjungos Taryba“;

c)

nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“;

d)

nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones;

e)

reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu „kadangi:“, o konstatuojamąsias dalis numeruojant;

f)

žodžiai „priėmė šį reglamentą“, po kurių eina reglamento dėstymas.

2.

Reglamentas dalijamas į straipsnius, suskirstytus, jei reikia, į skyrius ir skirsnius.

3.

Paskutiniame reglamento straipsnyje nustatoma jo įsigaliojimo data, jei ta data yra prieš arba po dvidešimtos dienos nuo jo paskelbimo datos.

4.

Po paskutinio reglamento straipsnio eina:

a)

i)

žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse“

arba

ii)

žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis“, tais atvejais, kai tas teisės aktas nėra taikomas visoms arba visose valstybėse narėse (35);

b)

žodis „Priimta …“, po kurio nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data,

ir

c)

tuo atveju, jei:

i)

reglamentą bendrai priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, formuluotė:

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

po kurios nurodoma Europos Parlamento pirmininko pavardė ir reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė;

ii)

tai yra Tarybos reglamentas, formuluotė:

Tarybos vardu

Pirmininkas

po kurios eina reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė.

B.   Direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių forma

1.

Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtų direktyvų ir sprendimų bei Tarybos priimtų direktyvų ir sprendimų pavadinime nurodomas žodis „direktyva“ arba „sprendimas“;

Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo direktyvų ar sprendimų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo direktyva“ arba „įgyvendinimo sprendimas“;

2.

Tarybos priimtų rekomendacijų ir nuomonių pavadinime nurodomas žodis „rekomendacija“ arba „nuomonė“.

3.

A skirsnyje numatytos reglamentams taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir direktyvoms bei sprendimams, laikantis taikytinų Sutarčių nuostatų.

C.   Sprendimų, nurodytų ES sutarties 25 straipsnyje, forma

Šie sprendimai pateikiami tokiu pavadinimu:

„Tarybos sprendimai“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir jų reguliavimo dalykas.


(1)  Šioje dalyje pakartojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 237 straipsnis.

(2)  Šioje dalyje pakartojamas Protokolo dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos vienintelio straipsnio b punktas.

(3)  Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 1 straipsnis (OL L 315, 2009 12 2, p. 50).

(4)  Šie du sakiniai, šiek tiek pakeitus, paimti iš Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos ir SESV 236 straipsnio a punkto.

(5)  Šiais dviem sakiniais pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa.

(6)  Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 3 straipsnio pirmas sakinys.

(7)  Šiame sakinyje pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa.

(8)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą a:

a)

Dėl 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos:

„Kai Užsienio reikalų taryba sušaukiama aptarti bendros prekybos politikos klausimus, jos pirmininką pakeis tą pusmetį pirmininkaujanti valstybė narė, kaip numatyta 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.“.

(9)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą b:

b)

Dėl 2 straipsnio 6 dalies:

„Į 18 mėnesių programą įtraukiamas bendras įvadinis skirsnis, kuriame programa apibūdinama atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikes strategines gaires. Trys pirmininkausiančios valstybės narės, atsakingos už 18 mėnesių programos projekto parengimą, dėl šio skirsnio konsultuojasi su trimis vėliau pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis; šios konsultacijos yra 6 dalies trečiame sakinyje minimų „atitinkamų konsultacijų“ dalis. 18 mėnesių programos projekte taip pat turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į atitinkamus klausimus, kylančius iš Komisijos iniciatyva surengto dialogo dėl tų metų politinių prioritetų.“.

(10)  Žr. toliau išdėstytus pareiškimus c ir d:

c)

Dėl 3 straipsnio 1 ir 2 dalių:

„Tarybos pirmininkas siekia užtikrinti, kad paprastai kiekvieno Tarybos posėdžio, kuriame sprendžiami SESV antraštinės dalies dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatų įgyvendinimo klausimai, preliminari darbotvarkė bei su svarstomais klausimais susiję dokumentai pasiektų Tarybos nares ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną dieną iki posėdžio pradžios.“

d)

Dėl 1 ir 3 straipsnių:

„Nedarant poveikio ES sutarties 30 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušaukiamas per trumpesnį laiką, Taryba supranta, kad su bendra užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus reikia spręsti greitai ir veiksmingai. 3 straipsnyje nustatyta tvarka netrukdo siekti šio tikslo.“.

(11)  Šioje pastraipoje pakartojamas Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnio paskutinis sakinys.

(12)  Šis sakinys pakartoja ES sutarties 16 straipsnio 8 dalies pirmą sakinį.

(13)  Šioje dalyje pakartojamas SESV 239 straipsnis.

(14)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą e:

e)

Dėl 12 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų

„Pagal įprastinę Tarybos praktiką, paprastai bus nustatomas trijų darbo dienų terminas.“

(15)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą f:

f)

Dėl 12 straipsnio 2 dalies d punkto

„Taryba pažymi, kad COREU tinklas turi būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadas (dok. 7896/95) dėl Tarybos darbo metodų.“

(16)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą g:

g)

Dėl 16 straipsnio ir IV priedo

„Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir IV priedo nuostatos taikomos teisės aktams, kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti. Tačiau šios nuostatos netaikomos taikant ES sutarties 7 straipsnį.

Pirmą kartą taikant nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, Taryba, atsižvelgdama į kitose srityse įgytą patirtį, apsvarsto reikalingus Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir IV priedo pakeitimus.“

(17)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(18)  Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.

(19)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą h:

h)

Dėl 19 straipsnio 1 dalies

„COREPER užtikrins nuoseklumą ir 1 dalyje nurodytų principų laikymąsi, ypač klausimų, kai didelė parengiamoji darbo dalis atliekama kituose forumuose, atveju.“

(20)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą i:

i)

Dėl 19 straipsnio 7 dalies

„Jei Tarybos narys mano, kad jei kyla klausimų dėl COREPER priimti pagal 19 straipsnio 7 dalį pateikto procedūrinio sprendimo projekto turinio, sprendimo projektas bus pateikiamas Tarybai.“

(21)  Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.

(22)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą j:

j)

Dėl 21 straipsnio

„Darbo grupių ataskaitos ir visi kiti dokumentai, naudojami kaip pagrindas diskusijoms COREPER turi būti pateikti delegacijoms likus pakankamai laiko šiems dokumentams išnagrinėti.“

(23)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą k:

k)

Dėl 22 straipsnio

„Tarybos teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybėms narėms, atsakingoms už SESV 76 straipsnio b punkte nurodytą iniciatyvą, kad, inter alia, galėtų patikrinti tokių iniciatyvų projektų rengimo kokybę, jei tokios pagalbos paprašo atitinkama valstybė narė.“

Žr. toliau išdėstytą pareiškimą l:

l)

Dėl 22 straipsnio

„Tarybos nariai pateiks komentarus dėl pasiūlymų dėl oficialaus teisės aktų kodifikavimo per trisdešimt darbo dienų po to, kai tokius pasiūlymus išplatina generalinis sekretoriatas.Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų pataisymo nuostatos, kurios yra paimamos iš ankstesnių teisės aktų jų žymiai nekeičiant, būtų nagrinėjamos laikantis pasiūlymams dėl aktų kodifikavimo taikomų principų.“.

(24)  OL C 73, 1999 3 17, p. 1.

(25)  1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje pakartojama SESV 240 straipsnio 2 dalis.

(26)  Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje.

(27)  Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje.

(28)  Įskaitant biudžetą.

(29)  Įskaitant civilinę saugą.

(30)  Įskaitant turizmą.

(31)  Įskaitant audiovizualinius klausimus.

(32)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą m:

m)

Dėl I priedo antros pastraipos

„Pirmininkaujanti valstybė narė sudarys Tarybos darbotvarkę grupuodama susijusius klausimus ir tokiu būdu siekdama palengvinti atitinkamų nacionalinių atstovų dalyvavimą, ypač kai atitinkamos sudėties Taryba nagrinėja aiškiai atskiriamas temas.“

(33)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(34)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą n:

n)

Dėl IV priedo 1 dalies h punkto

„Taryba patvirtina, kad toliau bus taikoma dabartinė praktika, pagal kurią jos svarstymuose naudojami dokumentai yra rengiami visomis kalbomis.“

(35)  Žr. toliau išdėstytą pareiškimą o:

o)

Dėl VI priedo A skirsnio 4 dalies a punkto ii papunkčio

„Taryba turi nurodyti, kad Sutartyse numatytais atvejais, kai teisės aktas netaikomas visoms ar visose valstybėse narėse, yra būtina aiškiai apibrėžti jo teritorinį taikymą dėl nurodytų priežasčių ir atitinkamo teisės akto turinį.“


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/62


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 7 d.

leisti Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnio

(2009/938/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Direktyvą 2006/112/EB (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2007/133/EB (2) ir nuo Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnio nukrypti leidžiančia nuostata Švedijos Karalystei (toliau – Švedija) ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) leista apmokestinamiesiems asmenims, taikantiems neprivalomą pinigų apskaitos sistemą, pagal kurią, kaip išdėstyta tos direktyvos 66 straipsnio b dalyje, PVM už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas apskaičiuojamas gavus apmokėjimą, atidėti teisę į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą iki tol, kol PVM bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui. Kad apmokestinamieji asmenys galėtų taikyti šią sistemą, jų metinė apyvarta neturi viršyti Švedijoje 3 000 000 SEK ir Jungtinėje Karalystėje – 1 350 000 GBP.

(2)

Švedija ir Jungtinė Karalystė raštais paprašė leidimo pratęsti šios specialios nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpį: Komisijos Generalinis sekretoriatas Švedijos raštą užregistravo 2009 m. kovo 3 d. ir Jungtinės Karalystės raštą – 2009 m. sausio 15 d. Jungtinė Karalystė taip pat paprašė iki 1 500 000 GBP padidinti viršutinę metinės apyvartos ribą, iki kurios galima taikyti šią sistemą.

(3)

Vadovaudamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. liepos 9 d. raštais Komisija informavo kitas valstybes nares apie Švedijos ir Jungtinės Karalystės prašymus, o 2009 m. liepos 13 d. raštais Komisija pranešė Švedijai ir Jungtinei Karalystei, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina jų prašymams įvertinti.

(4)

Pinigų apskaitos sistema yra neprivaloma supaprastinto apmokestinimo sistema, taikoma mažoms įmonėms, kurioms mokesčio lengvata netaikoma. Pagal šią sistemą tokie apmokestinamieji asmenys gali taikyti paprastą taisyklę, pagrįstą pirkimo išlaidų ir pardavimo sandorių apmokėjimo data, pagal kurią nustatoma, kada jie privalo atskaityti PVM ir sumokėti mokestį į valstybės iždą. Šiems apmokestinamiesiems asmenims ši sistema – tai supaprastinimo priemonė, sudaranti galimybę pasinaudoti pinigų srautais.

(5)

2009 m. sausio 28 d. Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių ir sudaroma galimybė valstybėms narėms apmokestinamųjų asmenų, kurių metinė apyvarta neviršija viršutinės apyvartos ribos, kurią valstybės narės gali nustatyti iki 2 000 000 EUR, ir kurie taiko neprivalomą sistemą, pagal kurią prievolė apskaičiuoti sandorių PVM atsiranda tik gavus apmokėjimą, teisę į PVM atskaitą atidėti iki tol, kol PVM sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.

(6)

Prašoma speciali leidžianti nukrypti priemonė neturi poveikio Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje galutiniame suvartojimo etape surenkamai PVM sumai ir Sąjungos iš PVM gaunamiems nuosaviems ištekliams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnio, Švedijai ir Jungtinei Karalystei leidžiama atidėti teisę į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą antroje pastraipoje nurodytiems apmokestinamiesiems asmenims iki tol, kol šis mokestis bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.

Tokie apmokestinamieji asmenys turi taikyti sistemą, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas atsiranda gavus apmokėjimą. Pagal šią sistemą jų metinė apyvarta neturi viršyti Švedijoje 3 000 000 SEK ir Jungtinėje Karalystėje – 1 500 000 GBP.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tol, kol įsigalios direktyvos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms leidžiama atidėti apmokestinamųjų asmenų, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos ir kurie taiko neprivalomą sistemą, pagal kurią PVM už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas apskaičiuojamas gavus apmokėjimą, teisę į PVM atskaitą iki tol, kol šis mokestis bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui. Bet kuriuo atveju šis sprendimas taikomas ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 57, 2007 2 24, p. 12.


11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/64


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 7 d.

leisti Slovėnijos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnio

(2009/939/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Direktyvą 2006/112/EB (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2007/133/EB (2) ir nuo Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnio nukrypti leidžiančia nuostata Slovėnijos Respublikai (toliau – Slovėnija) leista apmokestinamiesiems asmenims, taikantiems neprivalomą pinigų apskaitos sistemą, pagal kurią, kaip išdėstyta šios direktyvos 66 straipsnio b punkte, pridėtinės vertės mokestis (PVM) už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas apskaičiuojamas gavus apmokėjimą, atidėti teisę į PVM atskaitą iki tol, kol PVM bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui. Kad apmokestinamieji asmenys galėtų taikyti šią sistemą, jų metinė apyvarta neturi viršyti 208 646 EUR.

(2)

Slovėnija raštu paprašė leidimo pratęsti šios specialios nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpį, šį raštą Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2009 m. liepos 31 d. Slovėnija paprašė, kad šią sistemą taikantiems apmokestinamiesiems asmenis viršutinė metinės apyvartos riba būtų padidinta iki 400 000 EUR.

(3)

Vadovaudamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. rugsėjo 25 d. raštu Komisija informavo kitas valstybes nares apie Slovėnijos prašymą, o 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu pranešė Slovėnijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina jos prašymui įvertinti.

(4)

Pinigų apskaitos sistema yra neprivaloma supaprastinto apmokestinimo sistema, skirta mažoms įmonėms, kurioms mokesčio lengvata netaikoma. Pagal šią sistemą tokie apmokestinamieji asmenys gali taikyti paprastą taisyklę, pagrįstą pirkimo išlaidų ir pardavimo sandorių apmokėjimo data, pagal kurią nustatoma, kada jie privalo atskaityti PVM ir sumokėti mokestį į valstybės iždą. Šiems apmokestinamiesiems asmenims ši sistema – tai supaprastinimo priemonė, kuria joms kartu sudaromos palankesnės finansinės sąlygos.

(5)

2009 m. sausio 28 d. Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių ir sudaroma galimybė valstybėms narėms apmokestinamųjų asmenų, kurių metinė apyvarta neviršija viršutinės apyvartos ribos, kurią valstybės narės gali nustatyti iki 2 000 000 EUR, ir kurie taiko neprivalomą sistemą, pagal kurią prievolė apskaičiuoti sandorių PVM atsiranda tik gavus apmokėjimą, teisę į PVM atskaitą atidėti iki tol, kol PVM sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.

(6)

Prašoma speciali leidžianti nukrypti priemonė neturi poveikio Slovėnijoje galutiniame suvartojimo etape surenkamai PVM sumai ir Sąjungos iš PVM gaunamiems nuosaviems ištekliams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnio, Slovėnijai leidžiama atidėti teisę į PVM atskaitą antroje pastraipoje nurodytiems apmokestinamiesiems asmenims iki tol, kol šis mokestis bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.

Minėti apmokestinamieji asmenys turi taikyti sistemą, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas atsiranda gavus apmokėjimą. Pagal šią sistemą jų metinė apyvarta neturi viršyti 400 000 EUR.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tol, kol įsigalios direktyvos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms leidžiama atidėti apmokestinamųjų asmenų, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos ir kurie taiko neprivalomą sistemą, pagal kurią PVM už jų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas apskaičiuojamas gavus apmokėjimą, teisę į PVM atskaitą iki tol, kol šis mokestis bus sumokėtas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui. Bet kuriuo atveju šis sprendimas taikomas ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 57, 2007 2 24, p. 12.