25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1128/2009

2009 m. lapkričio 20 d.

kuriuo panaikinami tam tikri nebeaktualūs Tarybos bendros žemės ūkio politikos srities aktai

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Didžiausias dėmesys geresnės teisėkūros strategijoje, kurią įgyvendina Bendrijos institucijos, skiriamas Bendrijos teisės skaidrumui didinti. Šiame kontekste tikslinga iš galiojančių teisės aktų visumos pašalinti tuos teisės aktus, kurie nebeturi realaus poveikio.

(2)	1969 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2602/69 dėl vadybos komiteto tvarkos išlaikymo (2) nebeturi poveikio, nes jo turinys perkeltas į naujesnius aktus.

(3)	1985 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas 85/360/EEB dėl Graikijos žemės ūkio tyrimų sistemos pertvarkymo (3) buvo taikomas 1986–1996 m. laikotarpiu ir todėl nebeturi poveikio.

(4)	1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3570/90 dėl Vokietijos susivienijimo Vokietijos žemės ūkio statistiniams tyrimams taikomų leidžiančių nukrypti nuostatų (4) turėjo būti taikomas pereinamuoju laikotarpiu po Vokietijos susivienijimo ir todėl nebeturi poveikio.

(5)

1995 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2611/95, kuriuo suteikiama galimybė skirti nacionalinę pagalbą žemė ūkio pajamoms, prarastoms dėl kitose valstybėse narėse vykusio pinigų judėjimo, kompensuoti (5), buvo susijęs su galimybe teikti pagalbą trejus metus, apie kurią turėjo būti pranešta iki 1996 m. birželio 30 d., ir todėl nebeturi poveikio.

(6)

2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2007, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams už atidėtą žemę 2008 m. (6), apėmė tik 2008 m. ir todėl nebeturi poveikio.

(7)	Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, šiuos nebeaktualius reglamentus ir sprendimą reikėtų panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamentai (EEB) Nr. 2602/69, (EEB) Nr. 3570/90, (EB) Nr. 2611/95 ir (EB) Nr. 1107/2007 bei Sprendimas 85/360/EEB yra panaikinami.

2.   1 dalyje nurodytų reglamentų ir sprendimo panaikinimas neturi poveikio aktualių Bendrijos aktų, priimtų šių reglamentų ir sprendimo pagrindu, galiojimui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Nuomonė dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 324, 1969 12 27, p. 23.

(3)  OL L 191, 1985 7 23, p. 53.

(4)  OL L 353, 1990 12 17, p. 8.

(5)  OL L 268, 1995 11 10, p. 3.

(6)  OL L 253, 2007 9 28, p. 1.

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1129/2009

2009 m. lapkričio 24 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. lapkričio 25 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/5

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1130/2009

2009 m. lapkričio 24 d.

nustatantis bendrąsias išsamias intervencinių produktų naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimo taisykles

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (1), ypač į jo 43 straipsnio f punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	1992 m. spalio 16 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3002/92, nustatantis bendrąsias išsamias intervencinių produktų naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimo taisykles (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 numato taikyti intervencijos sistemą.

(3)	Tam tikri produktai, išimti iš intervencinių atsargų, gali būti tam tikru būdu panaudojami ir (arba) pristatomi pagal paskirtį. Turėtų būti sukurta priežiūros sistema, nustatanti, kad tokie produktai būtų naudojami ir (arba) pristatomi pagal paskirtį.

(4)	Tais atvejais, kai priežiūroje dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, turi būti taikomas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4).

(5)	Turi būti paskirtos muitinės ir kitos atsakingos institucijos, turinčios teisę išduoti kontrolines kopijas T5 ir tikrinti intervencinių prekių panaudojimą ir (arba) paskirtį.

(6)

Siekiant užtikrinti, kad iš intervencinių atsargų išimtų produktų pardavimui sumažintomis kainomis ir panašioms paramos sistemoms, pirmiausia eksporto grąžinamosioms išmokoms, būtų taikomos vienodos sąlygos, taip pat siekiant, kad ūkio subjektams visose valstybėse narėse būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad būtų lengviau susigrąžinti nepagrįstai suteiktą ekonominę naudą, tikslinga numatyti, jog būtina sumokėti tam tikrą sumą, lygią nepagrįstai susigrąžinto užstato sumai.

(7)

Supaprastinimo ir našumo dėlei tikslinga numatyti, kad atlikus visus būtinus patikrinimus kontrolinė kopija T5 turėtų būti siunčiamas tiesiai tai agentūrai, kuri turi užstatą, ir kad tais atvejais, kai tokiame procese dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, kiekviena atskira valstybė narė siųstų kontrolines kopijas T5 tiesiai tai agentūrai, kuri turi užstatą.

(8)

Siekiant supaprastinti administracinę tvarką, būtų pageidautina numatyti didesnio nei kontrolinės kopijos teikiamo lankstumo galimybes, kai eksportas vykdomas pagal sistemą, nustatytą Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 412–442a straipsniuose, kur numatyta, kad gabenant iš Bendrijos į trečias šalis, muitinėje prie sienos posto nereikia atlikti jokių formalumų.

(9)

Tam tikrais atvejais iš intervencinių atsargų išimti produktai yra parduodami tokia kaina, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į grąžinamosios išmokos sumą, taikomą už eksportą į trečiąsias šalis ar į tam tikrą trečiąją šalį. Dėl to priklausanti eksporto grąžinamosios išmokos suma yra išskaičiuojama iš pardavimo kainos.

(10)	Siekiant užtikrinti, kad sandoris būtų tinkamai užbaigtas, reikia įmokėti užstatą. Užstato dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į įvairius atitinkamo sandorio aspektus, ypač į prekybos srautų nukreipimo riziką ir ūkio subjektų prisiimtų įsipareigojimų visišką įvykdymą.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Nepažeisdamas specialiųjų išimčių, numatytų Bendrijos taisyklėse dėl tam tikrų žemės ūkio produktų, šis reglamentas nustato bendras išsamias taisykles, kaip tikrinti panaudojimą ir (arba) paskirtį tų produktų, kurie yra išimti iš intervencinių atsargų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 25 straipsnį, jei tokiems produktams numatytas specialus panaudojimas ir (arba) paskirtis.

2.   Šiame reglamente „siuntimas“ reiškia prekių siuntimą iš vienos valstybės narės į kitą, o „eksportas“ reiškia prekių siuntimą iš kurios nors valstybės narės į paskirties vietą, esančią už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

3.   Šiame reglamente Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (BLEU) laikoma viena valstybe nare.

2 straipsnis

1.   Tuo metu, iki kol bus patvirtintas 1 straipsnyje nurodytas minėtų išimtų iš intervencinių atsargų produktų tolimesnis panaudojimas ir (arba) jų paskirtis, paskirti kontrolės organai, toliau vadinami „atsakinga kontrolės institucija“, kontroliuoja tuos produktus, tikrindama juos fiziškai, peržiūrėdama jų dokumentus ir tikrindama sąskaitas.

Siekiant išvengti diskriminacijos produktų kilmės pagrindu, kiekviena valstybė narė kiekvienai konkrečiai priemonei ar tokios priemonės daliai paskiria vieną kontrolės instituciją, kuri privalo tikrinti atitinkamų produktų panaudojimą ir/ar paskirtį nepriklausomai nuo jų kilmės (Bendrijos ar nacionalinės).

2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad straipsnio 1 dalyje minėta kontrolė būtų atliekama ir kad intervenciniai produktai nebūtų pakeisti kitais produktais.

Pirmiausia tos priemonės turi užtikrinti, kad:

a)

firmos, susijusios su intervenciniais produktais arba perdirbtais intervenciniais produktais, t. y. tuos produktus, pavyzdžiui, perkančios, parduodančios, laikančios, transportuojančios, pervežančios, perpakuojančios ar perdirbančios firmos, paklustų būtinoms tikrinimo ar priežiūros priemonėms ir vestų įrašus, kurie padėtų valdžios institucijoms vykdyti visus patikrinimus, kokius jos mano esant reikalingus;

b)	a punkte minėti produktai saugomi ir transportuojami atskirai nuo kitų produktų taip, kad juos galima būtų identifikuoti.

Valstybės narės Komisijai praneša apie priemones, taikomas pagal šią dalį.

3.   Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912a straipsnio 2 dalyje minima kontrolinės kopijos T5 naudojimo procedūra taikoma, kai turi būti vykdoma visa šio straipsnio 1 dalyje minėta kontrolė ar tik jos dalis:

a)	kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje produktai yra išimti iš intervencinių atsargų; arba

b)	kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įmokėtas užstatas.

Kontrolinė kopija T5 išduodama ir naudojama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatas, išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato kitaip.

4.   Kai pagal 3 straipsnio 1 dalį pardavimo intervencinė agentūra kontrolinės kopijos T5 neišduoda, ji turi išduoti išėmimo iš intervencinių atsargų orderį. Valstybės narės gali leisti daryti išrašus iš išėmimo orderio.

Šiame reglamente tiek „intervencinė agentūra“, tiek „agentūra“ reiškia „mokėjimo agentūrą“ arba „intervencinę agentūrą“.

Išėmimo orderį arba jo išrašą suinteresuotas asmuo pateikia atsakingai kontrolės institucijai.

3 straipsnis

1.   2 straipsnio 3 dalyje minėtą kontrolinę kopiją T5 išduoda:

a)	pardavimo intervencinė agentūra, kai intervenciniai produktai siunčiami į kitą valstybę narę tokios pačios būklės, kokios jie buvo juos išimant iš intervencinių atsargų, toliau vadinamos „nepakeista būkle“; arba

b)	atsakinga kontrolės institucija, kai intervenciniai produktai yra siunčiami į kitą valstybę narę juos perdirbus; arba

c)

išsiuntimo šalies muitinė: i) pateikus intervencinės agentūros išduotą išėmimo orderį, kai nepakeistos būklės intervenciniai produktai eksportuojami ir turi kirsti vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją; ii) pateikus atsakingos kontrolės institucijos išduotą kontrolės dokumentą, nurodantį, kad perdirbimas buvo prižiūrimas, kai intervenciniai produktai eksportuojami juos perdirbus ir turi kirsti vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją.

Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007, 39 straipsnį produktai yra laikomi ne toje valstybėje narėje, kur yra pardavimo intervencinė agentūra, o kitoje valstybėje narėje, pardavimo intervencinė agentūra išduoda kontrolinę kopiją T5 arba duoda nurodymus jį išduoti savo atsakomybe.

Valstybės narės gali:

a)	leisti, kad kontrolinę kopiją T5 išduotų ne pardavimo agentūra, o kita tam tikslui paskirta institucija;

b)	nuspręsti, kad kontrolinę kopiją T5 gali išduoti įgalioti intervencinių produktų akcininkai intervencinės agentūros atsakomybe. Įgaliojimas akcininkui išduodamas, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912g straipsnyje numatytų sąlygų mutatis mutandis.

Tokiais atvejais kontrolinė kopija T5 išduodama, pateikus išėmimo orderį.

2.   Išėmimo orderis ir kontrolės dokumentas, nurodytas 1 dalyje, numeruojamas serijiniu numeriu ir juose pateikiamas:

a)	produktų aprašas taip, kaip turi būti užpildytas 2 straipsnio 3 dalyje minėtos kontrolinės kopijos T5 31 langelis, ir atitinkamais atvejais visa kita kontrolės tikslams būtina informacija;

b)	pakuočių skaičius ir tipas bei ant jų nurodyti ženklai ir numeriai;

c)	bendrasis ir grynasis produktų svoris;

d)	nuoroda į taikomą reglamentą;

e)	informacija, kuri turi būti pateikta kontrolinės kopijos T5 104 ir 106 langeliuose, tarp jų ir pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris.

Kontroliniame dokumente turi būti nurodytas ankstesniosios kontrolinės kopijos T5 arba išėmimo orderio numeris.

Išėmimo orderis ir kontrolės dokumentas laikomas išsiuntimo įstaigoje.

3.   Atitinkamas asmuo pateikia Kontrolinės kopijos T5 originalą ir dvi kopijas. Kontrolinę kopiją T5 išduodanti institucija vieną kopiją informavimo tikslais siunčia agentūrai, kurioje laikomas užstatas, kurio reikalaujama pagal 5 straipsnį, o vieną kopiją pasilieka sau.

4.   Kontrolinės kopijos T5 originalas grąžinamas atitinkamam asmeniui arba jo atstovui, kuris jį pateikia panaudojimo ir (arba) paskirties valstybės narės atsakingai kontrolės institucijai.

5.   Kontrolinės kopijos T5 originalas, panaudojimo ar paskirties valstybės narės atsakingai kontrolės institucijai jį patvirtinus, siunčiamas atgal tiesiogiai agentūrai, kurioje laikomas 5 straipsnyje minimas užstatas.

Atitinkamas asmuo užstatą laikančios agentūros pilną pavadinimą ir adresą įrašo kontrolinės kopijos T5 B langelyje.

6.   Kai tik kai kurie kontrolinėje kopijoje T5 nurodyti produktai atitinka nustatytas nuostatas, atsakinga institucija kontrolinės kopijos T5 skiltyje, pavadintoje „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo produktų kiekį, kuris atitinka tas nuostatas, ir datą arba datas, kada ši operacija buvo atlikta.

4 straipsnis

Įrodymai, kad yra laikomasi 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų kontrolės reikalavimų, pateikiami taip:

a)	kai produktų išėmimą iš intervencinių atsargų, jų panaudojimą ir (arba) paskirtį tikrina vienos valstybės narės institucija, – pateikiant tos valstybės narės nurodytus dokumentus;

b)

kai produktų panaudojimą ir (arba) paskirtį tikrina ne tos valstybės narės, kurioje jie buvo išimti iš intervencinių atsargų, o kitos vienos ar kelių valstybių narių institucijos, – pateikiant visas kontrolines kopijas T5, išduotus patikrinus panaudojimą ir (arba) paskirtį, ir tinkamai atsakingų kontrolės institucijų patvirtintus;

c)	kai produktų panaudojimą ir (arba) paskirtį tikrina ir valstybės narės, kurioje jie buvo išimti iš intervencinių atsargų, ir vienos ar kelių kitų valstybių narių institucijos, – pateikiant dokumentus, nurodytus a ir b punktuose;

d)

kai produktų eksporto ar išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos formalumai yra atliekami valstybėje narėje, kurioje buvo atliktas jų galutinis perdirbimas arba kurioje laikomas užstatas, – pateikiant dokumentą ar dokumentus, kurių toji valstybė narė reikalauja kaip eksporto įrodymo, ir a ir (arba) b punktuose minimus dokumentus, jei jie taikomi perdirbimui.

5 straipsnis

1.   Jei reikalaujama užstato kaip 1 straipsnyje nurodytų produktų tinkamo panaudojimo ir (arba) paskirties garantijos, užstatas pateikiamas prieš perimant produktus. Toks užstatas pateikiamas:

a)	kai produktai bus perdirbami arba perdirbami ir eksportuojami, – valstybės narės, kurioje perdirbimas bus atliekamas arba pradedamas, intervencinei agentūrai;

b)	visais kitais atvejais – pardavimo intervencinei agentūrai.

2.   Kai užstatas yra pateikiamas ne valstybės narės, kurioje yra pardavimo intervencinė agentūra, o kitos valstybės narės intervencinei agentūrai, pastaroji nedelsiant pardavimo intervencinei agentūrai pasiunčia raštu pranešimą, nurodydama:

a)	atitinkamo reglamento numerį;

b)	konkurso arba pardavimo datą ir (arba) numerį;

c)	sutarties numerį;

d)	pirkėjo pavadinimą;

e)	užstato sumą, išreikštą eurais;

f)

produktą;

g)	produktų kiekį;

h)	datą, kada užstatas buvo įmokėtas;

i)	panaudojimą ir (arba) paskirtį (atitinkamais atvejais).

Pardavimo intervencinė agentūra patikrina užstato duomenis.

6 straipsnis

1.   Kai sugrąžinus visą ar dalį užstato, minimo 5 straipsnyje, nustatoma, kad visi ar dalis produktų nebuvo panaudoti nustatytu būdu ir (arba) pagal nustatytą paskirtį, valstybės narės, kurioje užstatas buvo grąžintas, atsakinga institucija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (5) 9 straipsnio 1 dalį pareikalauja, kad atitinkamas ūkio subjektas sumokėtų sumą, lygią užstato sumai, kurios jis būtų netekęs, jei prieš grąžinant užstatą būtų buvęs atkreiptas dėmesys į neįvykdytas sąlygas. Prie šios sumos pridedamos palūkanos, apskaičiuotos laikotarpiui nuo užstato grąžinimo dienos iki dienos prieš sumokėjimo dieną.

Atsakingai institucijai gavus pirmoje pastraipoje nurodytą sumą, laikoma, kad nepagrįstai suteikta ekonominė nauda yra susigrąžinta.

2.   Nurodytą sumą būtina sumokėti per 30 dienų nuo pareikalavimo gavimo dienos.

Jei per tą laiką suma nesumokama, valstybės narės gali nuspręsti, kad vietoj jos priklausanti suma būtų išskaičiuota iš būsimų atitinkamam ūkio subjektui mokamų sumų.

3.   Palūkanų norma nustatoma pagal nacionalinės teisės nuostatas, bet negali būti mažesnė už normą, kuri yra taikoma grąžinamoms nacionalinėms sumoms.

Jei užstatas buvo grąžintas dėl atsakingos institucijos klaidos, palūkanų nereikalaujama arba daugiausia, ko galima reikalauti, tai suma, kurią valstybė narė nustato kaip neteisėtą pelną.

4.   Valstybės narės gali nereikalauti 1 dalyje minėtos sumos, kai ji neviršija 60 EUR, jei pagal nacionalinę teisę tokiems atvejams taikomos panašios taisyklės.

5.   Pagal 1 dalį sugrąžintos sumos sumokamos mokėjimo agentūrai, kuri jas priskiria Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) skirtoms įplaukoms tą mėnesį, kada jos realiai yra sumokamos.

7 straipsnis

1.   Kai panaudojimui ir (arba) paskirčiai taikomų nuostatų negalima laikytis dėl force majeure, valstybės narės, kurioje įmokėtas užstatas, arba jei užstatas nėra įmokėtas, valstybės narės, kurioje produktai išimami iš intervencinių atsargų, institucija, atitinkamam asmeniui prašant, nusprendžia:

a)	kad tokiam sandoriui nustatytas terminas turi būti pratęstas tiek, kiek to reikalauja nurodytos aplinkybės; arba

b)	jei produktai yra negrąžinamai prarasti, kad kontrolė laikoma atlikta.

Tačiau tais force majeure atvejais, kai a ir b punktuose nurodytos priemonės netinka, atsakinga institucija informuoja Komisiją, kuri būtinas priemones gali numatyti, laikydamasi procedūros, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnyje.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas prašymas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo tos dienos, kada atitinkamas asmuo sužinojo, kad susidarė aplinkybės, kurios, galimas dalykas, liudija apie force majeure atsiradimą, bet nepasibaigus laikui, kuris yra nustatytas specialiame reglamente įrodymams, kurių reikia norint atgauti užstatą, pateikti.

3.   Aplinkybių, kuriomis remtasi dėl force majeure atsiradimo, įrodymus pateikia suinteresuotasis asmuo.

II   SKYRIUS

PRODUKTAI, KURIŲ PANAUDOJIMAS AR KONKRETI PASKIRTIS YRA BENDRIJOJE NUSTATYTI

8 straipsnis

1.   Laikoma, kad produktai buvo panaudoti nustatytu būdu ir (arba) pagal paskirtį, kai yra nustatoma, kad:

a)	produktai, kurie turėjo būti perdirbti ir (arba) į juos turėjo būti įterpti kiti produktai, t. y. produktai, kurie abiem atvejais turėjo pereiti procesą, toliau vadinamą „perdirbimu“, buvo tikrai perdirbti;

b)	produktai, kurie turėjo būti parduoti tiesioginiam vartojimui kaip koncentruoti produktai, tikrai buvo koncentruoti, supakuoti mažmeniniam pardavimui ir perduoti mažmeninei prekybai;

c)	produktai, kuriuos turėjo suvartoti tam tikros institucijos, organizacijos, kariuomenė ar panašios pajėgos, tikrai buvo joms perduotos ir jų perimtos;

ir, jeigu reikia, kad a, b ir c punktuose minėtos operacijos buvo atliktos nustatytu laiku.

2.   1 dalies a, b ir c punktuose minėti reikalavimai yra pirminiai reikalavimai, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) 2220/85 (6) 20 straipsnyje.

9 straipsnis

1.   Kai naudojama kontrolinė kopija T5, turi būti užpildomi „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106 ir 107 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamame reglamente nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje taip pat nurodoma pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris ir, jeigu reikia, išėmimo orderio numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai produktai siunčiami į trečiąją valstybę narę, 22 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

3.   Kai toje pačioje valstybėje narėje atliekamos kelios operacijos iš eilės, 23 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

10 straipsnis

Užstatas atiduodamas pateikus 4 straipsnyje nurodytus įrodymus.

11 straipsnis

Jei 3 straipsnyje 5 dalyje minėta agentūra kontrolinės kopijos T5 negauna per tris mėnesius

a)	pasibaigus laikui, kuris buvo skirtas atitinkamam sandoriui užbaigti; arba

b)	nuo kopijos išdavimo, jei toks laikas nebuvo nustatytas,

dėl aplinkybių, kurių suinteresuotoji šalis kontroliuoti negali, ji gali kreiptis į atsakingas institucijas, kad būtų priimti kiti tokią kopiją pakeičiantys dokumentai, nurodydama priežastis, kodėl ji kreipiasi, ir pateikdama įrodančius dokumentus. Tokiuose įrodančiuose dokumentuose turi būti nuoroda į kontrolinę kopiją T5 ir atsakingos produktų panaudojimą tikrinusios kontrolės institucijos patvirtinimas, arba jos patvirtinimas, kad produktai buvo panaudoti nustatytu būdu nurodant datą, kada jų panaudojimas ir (arba) paskirtis buvo patvirtinti.

III   SKYRIUS

PRODUKTAI, EKSPORTUOJAMI IŠ BENDRIJOS NEPAKEISTOS BŪKLĖS

12 straipsnis

1.   Laikoma, kad produktai yra išsiųsti į nustatytą paskirties vietą, kai nustatoma, kad:

a)

jie buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos nepakeistos būklės; taikant šį reglamentą, laikoma, kad produktai, skirti tik suvartojimui gręžinių ar gavybos platformose, įskaitant tokias operacijas aptarnaujančias darbo vietas, kurios yra Europos kontinentiniame šelfe arba Bendrijos neeuropinės dalies kontinentiniame šelfe, bet toliau trijų mylių zonos, matuojant nuo linijos, pagal kurią nustatomi valstybės narės teritoriniai vandenys, yra išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos; arba

b)	Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 (7) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, produktai pasiekė savo paskirties vietą; arba

c)	produktai patalpinti į maisto tiekimo sandėlį, patvirtintą pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 37 straipsnį; arba

d)	jei produktai turi būti eksportuojami į kokią nors konkrečią trečiąją šalį, kad jie praėjo muitinės patikrinimą ir gali būti atiduoti vartojimui toje konkrečioje trečiojoje šalyje;

ir, jeigu reikia, kad a–d punktuose minėtos operacijos buvo atliktos nustatytu laiku.

2.   Nepažeidžiant šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, 1 dalies a–d punktuose išdėstyti reikalavimai yra pirminiai reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje.

3.   Kai produktai yra patalpinti į maisto tiekimo sandėlį, nurodytą 1 dalies c punkte, taikomi Reglamento (EB) Nr. 612/2009 37–40 straipsniai, išskyrus 39 straipsnio 3 dalį, netgi jei nėra taikoma jokia eksporto kompensacija.

4.   Taikomos Reglamento (EB) Nr. 612/2009 7 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatos.

13 straipsnis

1.   Kai intervenciniai produktai turi būti eksportuoti nepakeistos būklės, muitinės institucijos eksporto deklaraciją priima toje valstybėje narėje, kurioje produktai buvo išimti iš atsargų.

2.   Eksporto deklaracijoje ir visuose Bendrijos teisės aktų reikalaujamuose pridedamuose dokumentuose turi būti įrašoma atitinkamai:

a)	„Intervenciniai produktai, kuriems taikoma eksporto kompensacija – Reglamentas (EB) Nr. 1130/2009“; arba

b)	„Intervenciniai produktai, kuriems netaikoma eksporto kompensacija – Reglamentas (EB) Nr. 1130/2009“.

3.   Netgi jei eksportuojamiems produktams netaikoma eksporto kompensacija, laikoma, kad priėmus atitinkamą eksporto deklaraciją, jiems nebetaikoma Sutarties 23 straipsnio 2 dalis, o jų judėjimui pradedamos taikyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 340c straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos.

4.   Užstato grąžinimui taikomos tos pačios laiko terminų ir įrodymų pateikimo sąlygos, kurios yra nustatytos eksporto kompensacijai.

14 straipsnis

1.   Naudojant kontrolinę kopiją T5, turi būti užpildyti „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106, 107 ir atitinkamais atvejais 105 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamuose reglamentuose nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje taip pat turi būti nurodyta:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	išėmimo orderio numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai 5 straipsnyje minėto užstato grąžinimui ir eksporto kompensacijos išmokėjimui reikalaujama prekių eksportą įrodančios kontrolinės kopijos T5, užstatą laikanti atsakinga institucija nedelsiant siunčia kontrolinės kopijos T5 patvirtintą kopiją tiesiogiai institucijai, kuri yra atsakinga už eksporto kompensacijos išmokėjimą.

Šiuo atveju suinteresuotasis asmuo kontrolinės kopijos T5 106 langelyje įrašo:

3.   Tais atvejais, kai dėl administracinių priežasčių užstatą laikančioji institucija uždelsia kontrolinę kopiją T5 pasiųsti už eksporto kompensacijos išmokėjimą atsakingai institucijai, ir dėl to neįmanoma pateikti eksporto įrodymų kompensacijai gauti per nurodytą 12 mėnesių terminą pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikoma, kad data, kai dokumentus gavo užstatą laikančioji agentūra, yra ir toji data, kai tuos dokumentus gauna kompensacijas išmokančioji institucija.

15 straipsnis

1.   Kai tik muitinė priima eksporto deklaraciją ir produktams pradedama taikyti viena iš Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 412–442a straipsniuose numatytų tvarkų prekėms, vežamoms į paskirties stotį ar pristatomoms gavėjui už Bendrijos muitų teritorijos, laikoma, kad jie jau yra eksportuoti.

2.   Kai taikoma 1 dalis, eksporto deklaraciją priimanti išsiuntimo šalies muitinė užtikrina, kad išduodamame eksportą įrodančiame dokumente būtų įrašytas vienas iš patvirtinimų, kurie yra nurodyti Reglamento (EB) Nr. 612/2009 11 straipsnio atitinkamai 4 arba 5 dalyje.

3.   Išsiuntimo šalies muitinė gali leisti pakeisti gabenimo sutartį jei gabenimas baigiasi Bendrijos ribose tik tuomet, kai yra nustatyta:

a)	kad užstatas, jei jis buvo įmokėtas intervencinei agentūrai, siekiant užtikrinti, kad eksportas tikrai įvyks, nebuvo grąžintas; arba

b)	kad yra įmokėtas naujas užstatas.

Tačiau jei užstatas pagal 1 dalį buvo grąžintas, o produktai per nustatytą laikotarpį faktiškai nebuvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, išsiuntimo šalies muitinė apie tai informuoja už užstato grąžinimą atsakingą agentūrą ir jai kuo greičiau pateikia visą būtiną smulkią informaciją. Tokiais atvejais laikoma, kad užstatas buvo grąžintas per klaidą, ir reikia išieškoti atitinkamą sumą.

16 straipsnis

1.   Užstatas grąžinamas pateikus 4 straipsnyje minėtus įrodymus.

Užstatas taip pat grąžinamas pateikus Reglamento (EB) Nr. 612/2009 16 ir 17 straipsniuose nurodytus įrodymus:

a)	kai produktai turi būti eksportuojami į konkrečią trečiąją šalį; arba

b)	kai produktai turi būti eksportuojami iš Bendrijos, kyla rimtų abejonių dėl tikrosios jų paskirties vietos.

Valstybių narių atsakingos institucijos gali reikalauti jas tenkinančių papildomų įrodymų, kad produktai tikrai buvo pateikti į importuojančios trečiosios šalies rinką.

Kai kyla rimtų abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos, Komisija gali valstybių narių paprašyti taikyti šios straipsnio dalies nuostatas.

2.   Kai produktas turi būti eksportuojamas į konkrečią trečiąją šalį ir kai eksporto grąžinamosios išmokos suma yra išskaičiuojama iš pardavimo kainos, o 1 dalyje minėti įrodymai nėra pateikti:

a)	dalis užstato grąžinama pateikus įrodymą, kad produktai paliko Bendrijos muitų teritoriją; grąžinama suma turi būti lygi mažiausiai eksporto grąžinamosios išmokos sumai, nustatytai pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 25 straipsnio 2 dalį ir taikomai tą dieną, kai priimama eksporto deklaracija;

b)

be a punkte nurodytos sumos grąžinama ir toji užstato dalis, kuri yra lygi a punkte nurodytos mažiausios eksporto grąžinamosios išmokos ir eksporto grąžinamosios išmokos, kuri galioja tą dieną, kai priimama eksporto į konkrečią trečiąją šalį deklaracija, skirtumui, jei ši suma nėra didesnė už eksporto grąžinamąją išmoką, taikomą privalomajai paskirties vietai, kai: i) eksportas į pirmiau minėtą trečiąją šalį negali būti vykdomas dėl force majeure; ir ii) eksporto į kitą paskirties šalį įrodymai yra pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį.

17 straipsnis

1.   Kai taikomi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (8) 186 ir 187 straipsniai:

a)	jei šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje minėtas užstatas dar negrąžintas, jis prarandamas;

b)	jei užstatas jau yra grąžintas, turi būti išieškota ekvivalentiška suma.

2.   Kai produktai, už kuriuos yra įmokėtas 5 straipsnio 1 dalyje numatytas užstatas, išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, o formalumai gauti eksporto kompensaciją nėra užbaigti, taikant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 185, 186 ir 187 straipsnius laikoma, kad tie formalumai yra atlikti, ir pradedamas taikyti 1 straipsnis.

3.   1 ir 2 dalyje minėta užstato suma laikoma prarastu užstatu kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 352/78 (9) 2 straipsnyje.

4.   Pateikdamas atitinkamos intervencinės agentūros išduodą pažymėjimą, suinteresuotasis asmuo įrodo, kad 1 dalies nuostatų buvo laikomasi arba kad jokio užstato nebuvo pateikta.

18 straipsnis

Kai 3 straipsnio 5 dalyje minėta agentūra negauna kontrolinės kopijos T5, įrodančios, kad produktai buvo išvežti į 12 straipsnio 1 dalyje minėtą nustatytą paskirties vietą, per tris mėnesius nuo jo išdavimo dėl aplinkybių, kurios nuo suinteresuotojo asmens nepriklauso, pastarasis gali pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 46 straipsnio 3 dalį atsakingai institucijai pateikti pagrįstą prašymą, kad ekvivalentiškais būtų laikomi kiti dokumentai.

IV   SKYRIUS

PRODUKTAI, EKSPORTUOJAMI IŠ BENDRIJOS PO PERDIRBIMO

19 straipsnis

Kai nustatoma, kad 8 ir 12 straipsnių reikalavimai yra įvykdyti, laikoma, kad produktai buvo panaudoti nustatytu būdu ir (arba) pagal nustatytą paskirtį.

20 straipsnis

Kai produktai turi būti eksportuojami juos perdirbus, eksporto deklaraciją priima muitinė tos valstybės narės, kurioje vyko paskutinis perdirbimo etapas.

21 straipsnis

1.   Kai produktai turi būti siunčiami nepakeistos būklės perdirbimui, o po to eksportuojami, kontrolinę kopiją T5 išduoda pardavimo intervencinė agentūra, ir užpildomi „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106 ir 107 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamuose reglamentuose nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris;

b)	atitinkamais atvejais išėmimo orderio numeris; ir

c)	patvirtinimas – „Iš intervencinių atsargų išimti produktai, eksportuojami išorinio Bendrijos tranzito tvarka“.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai produktai po perdirbimo valstybėje narėje, kurioje jie buvo išimti iš intervencinių atsargų, turi būti siunčiami tolimesniam perdirbimui, o po to eksportuojami, kontrolinę kopiją T5 išduoda perdirbimą tikrinanti institucija.

Užpildomi 103, 104, 106 ir 107 langeliai toje kontrolinės kopijos T5 dalyje, kurios pavadinimas – „Papildoma informacija“.

104 ir 106 langeliuose įrašomas atitinkamame reglamente nurodytas patvirtinimas.

106 langelyje taip pat įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	patvirtinimas: „Išimti iš intervencinių atsargų produktai, eksportuojami išorinio Bendrijos tranzito tvarka“.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

3.   Kai produktai turi būti eksportuojami juos perdirbus ir juos reikia pervežti per vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją, kontrolinę kopiją T5 išduoda išvežimo šalies muitinė, pateikus perdirbimą kontroliuojančios institucijos išduotą dokumentą. Šį dokumentą saugo išvežimo šalies muitinė.

Tačiau kai atitinkamą perdirbimą yra patikrinusi išvežimo šalies muitinė, tokio dokumento nereikalaujama.

Užpildomos kontrolinės kopijos T5 dalies – „Papildoma informacija“ 103, 104, 106, 107 ir atitinkamais atvejais 105 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomas atitinkamame reglamente nurodytas patvirtinimas.

106 langelyje taip pat įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	atitinkamais atvejais pirmoje pastraipoje nurodyto dokumento numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

4.   Kai prekių eksportą įrodančio kontrolinės kopijos T5 reikalaujama, norint atgauti 5 straipsnyje minėtą užstatą ir gauti eksporto kompensaciją, užstatą laikančioji atsakinga institucija nedelsiant siunčia patvirtintą kontrolinės kopijos T5 kopiją tiesiogiai institucijai, kuri yra atsakinga už eksporto kompensacijos išmokėjimą.

Šiuo atveju suinteresuotas asmuo kontrolinės kopijos T5 106 langelyje įrašo:

22 straipsnis

1.   Kai produktai yra išsiųsti į kitą valstybę narę perdirbimui ir perdirbti produktai:

a)	turi būti siunčiami į trečiąją valstybę narę arba kitą valstybę narę tolimesniam perdirbimui; arba

b)	turi būti pervežti per trečiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės teritoriją, norint juos eksportuoti;

21 straipsnio 2 arba 3 dalyje minėta atsakinga institucija išduoda vieną ar kelias T5 kontrolines kopijas.

Kontrolinė kopija ar kopijos T5 užpildomos:

a)	kai taikoma pirmosios pastraipos a punktas, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalies b punkte;

b)	kai taikoma pirmosios pastraipos b punktas, kaip nurodyta 21 straipsnio 3 dalies b punkte;

naudojant informaciją, pateiktą kontrolinės kopijos T5 originale. Be to, kontrolinės kopijos ar kopijų T5 106 langelyje įrašomas ankstesniojo dokumento registracijos numeris ir išdavimo data bei jį išdavusios institucijos pavadinimas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtu atveju operaciją tikrinusi atsakinga institucija, įrašiusi atitinkamą patvirtinimą, kontrolinės kopijos T5 originalą nedelsiant gražina tiesiai 3 straipsnio 5 dalyje minėtai agentūrai ir kontrolinės kopijos T5 originalo langelyje, pavadintame „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo, kad produktas yra išsiųstas į kitą valstybę narę tolimesniam perdirbimui, pakavimui, perėmimui ar eksportui. Kontrolinės kopijos T5 originale turi būti įrašytas tam tikslui išduotų kontrolinių kopijų T5 registracijos numeris ar numeriai arba nuoroda į juos.

3.   Dokumente, minėtame 4 straipsnio a punkte, turi būti įrašyti tokie patys patvirtinimai, kaip nurodyta 2 dalyje.

23 straipsnis

1.   Kai dvi ar daugiau operacijų, išskyrus eksportą, (tokių kaip perdirbimas, pakavimas, perėmimas) vyksta iš eilės toje pačioje valstybėje narėje, toji valstybė narė gali nuspręsti tokias operacijas laikyti viena operacija. Tokiu atveju jokio kito kontrolinės kopijos T5 nereikia išduoti tol, kol nebus atliktos visos operacijos.

Kontrolinės kopijos T5 originalas grąžinamas 3 straipsnio 5 dalyje minėtai agentūrai po to, kai patikrintos visos atliktos operacijos. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tokios sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti.

2.   Kai valstybės narės nusprendžia netaikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, atsakinga institucija po kiekvienos operacijos išduoda kontrolinę kopiją T5. Atsakinga institucija, kuri patikrino operaciją, kontrolinės kopijos T5 langelyje, pavadintame „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo, kad produktas yra pasiųstas toje pačioje valstybėje narėje tolimesniam perdirbimui, pakavimui, perėmimui arba eksportui. Kontrolinės kopijos T5 originale turi būti įrašytas tam tikslui išduotų kontrolinių kopijų T5 registracijos numeris ar numeriai arba nuoroda į juos.

3.   Dokumente, minėtame 4 straipsnio a punkte, turi būti įrašyti tokie patys patvirtinimai, kaip nurodyta 2 dalyje.

24 straipsnis

Šiam skyriui taikomi 11 straipsnis, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 14 straipsnio 3 dalis ir 15–18 straipsniai.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

1.   Valstybės narės Komisijai praneša 2 straipsnio 1 dalyje minėtų atsakingų kontrolės institucijų pilnus pavadinimus ir adresus. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

2.   Kiekvieną ketvirtį valstybės narės Komisijai praneša apie atvejus, kada jos taikė 7 straipsnio 1 dalį, ir nurodo aplinkybes, kiekius ir taikytas priemones.

3.   Kiekvienais metais kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d. valstybės narės Komisijai siunčia pranešimus, nurodydamos paduotų prašymų skaičių pagal 11 ar 18 straipsnį, taip pat, jei žinoma, priežastis, kodėl kontrolinė kopija T5 nebuvo grąžinta, su tuo susijusius produktų kiekius ir vietoj kontrolinės kopijos T5 priimto dokumento pobūdį.

26 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3002/92 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

27 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 301, 1992 10 17, p. 17.

(3)  Žr. I priedą.

(4)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(5)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(6)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

(7)  OL L 186, 2009 7 17, p. 1.

(8)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(9)  OL L 50, 1978 2 22, p. 1.

---

---

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/22

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1131/2009

2009 m. lapkričio 24 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Moutarde de Bourgogne (SGN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 17 straipsnio 2 dalimi Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą Moutarde de Bourgogne buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)	Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 72, 2009 3 26, p. 62.

---

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/24

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1132/2009

2009 m. lapkričio 24 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Marroni del Monfenera (SGN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą Marroni del Monfenera paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)	Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 89, 2009 4 18, p. 9.

---

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/26

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1133/2009

2009 m. lapkričio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1090/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. lapkričio 16 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1090/2009 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2009 m. lapkričio 16 d.

(2)	Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1090/2009 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1090/2009 reikėtų iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1090/2009 I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. lapkričio 25 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125.

(3)  OL L 299, 2009 11 14, p. 3.

---

---

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/29

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/127/EB

2009 m. spalio 21 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Pripažįstama, kad pesticidų naudojimas kelia grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. 2006 m. liepos 12 d. komunikate „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“ Komisija priėmė strategiją, kurios tikslas – sumažinti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kylantį naudojant pesticidus. Be to, buvo priimta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (3) (Pagrindų direktyva).

(2)	Pesticidų skleidimo mašinų projektavimas, gamyba ir priežiūra yra svarbūs, mažinant neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagrindų direktyva jau profesionaliai naudojamai pesticidų skleidimo įrangai įvedami tikrinimo ir techninės priežiūros reikalavimai.

(3)

Pagrindų direktyva taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai. Todėl tikslinga šią direktyvą taikyti tik pesticidų, kurie yra augalų apsaugos produktai, skleidimo mašinoms. Tačiau tikimasi, kad Pagrindų direktyvos taikymo sritis bus išplėsta ir apims biocidinius produktus, todėl reikėtų, kad Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnagrinėtų galimybę taikyti aplinkos apsaugos reikalavimus taip pat ir biocidinių produktų skleidimo mašinoms.

(4)

Žmonių sveikatos ir saugos ir, tam tikrais atvejais, naminių gyvūnų ir turto apsaugos reikalavimai jau išdėstyti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/42/EB dėl mašinų (4). Taigi tikslinga į Direktyvą 2006/42/EB įtraukti naujų pesticidų skleidimo mašinų projektavimui ir gamybai keliamus esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir užtikrinti, kad šie reikalavimai atitiktų Pagrindų direktyvoje nustatytus reikalavimus, susijusius su priežiūra ir tikrinimu.

(5)	Tuo tikslu taip pat būtina įtraukti nuorodą apie aplinkos apsaugą į Direktyvą 2006/42/EB, šį tikslą apribojant mašinų kategorija ir rizikomis, kurioms taikomi specifiniai aplinkos apsaugos reikalavimai.

(6)

Prie pesticidų skleidimo mašinų priskiriamos savaeigės, prikabinamos, transporto priemonėje įrengtos, pusiau įrengtos ir lėktuvuose įrengtos mašinos, taip pat stacionarios pesticidų skleidimo mašinos, skirtos profesionaliam ir neprofesionaliam naudojimui. Joms taip pat priskiriamos variklinės ar rankinio valdymo nešiojamosios ir rankinės mašinos su slėgio kamera.

(7)

Šioje direktyvoje apsiribojama esminiais reikalavimais, kuriuos turi atitikti pesticidų skleidimo mašinos prieš jas pateikiant į rinką ir (arba) pradedant naudoti, o už darniųjų standartų su išsamiomis įvairių tokio tipo mašinų kategorijų specifikacijomis, kurios gamintojams leistų įvykdyti tuos reikalavimus, parengimą yra atsakingos Europos standartizacijos organizacijos.

(8)	Taip pat svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant pramonę, ūkininkus ir aplinkos apsaugos organizacijas, lygiomis teisėmis dalyvautų rengiant tuos darniuosius standartus siekiant užtikrinti, kad jie būtų tvirtinami remiantis aiškiu visų suinteresuotųjų šalių sutarimu.

(9)	Todėl Direktyva 2006/42/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(10)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (5) 34 punktą, valstybės narės skatinamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(11)

Kai prieinami moksliniai įrodymai nepakankami, kad būtų galima tiksliai įvertinti riziką, valstybės narės, taikydamos priemones pagal šią direktyvą, turėtų laikytis atsargumo principo, kuris yra Bendrijos teisės principas, apibrėžtas, inter alia, 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate, ir tinkamai atsižvelgti į kitas Direktyvoje 2006/42/EB numatytas taisykles ir principus, pvz., dėl laisvo prekių judėjimo ir atitikties prielaidos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/42/EB pakeitimas

Direktyva 2006/42/EB iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio antra pastraipa papildoma šiuo punktu: „m) „esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai“ – privalomosios nuostatos, susijusios su produktų, kuriems taikoma ši direktyva, projektavimu ir gamyba, skirtos užtikrinti žmonių aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą ir, tam tikrais atvejais, naminių gyvūnų ir turto bei, kai taikytina, aplinkos apsaugą. Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai nustatyti I priede. Aplinkos apsaugai skirti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai taikomi tik mašinoms, nurodytoms minėto priedo 2.4 skirsnyje.“;

2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad mašinos galėtų būti pateikiamos į rinką ir (arba) pradedamos naudoti tik tuomet, kai jos atitinka atitinkamas šios direktyvos nuostatas ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai ir, tam tikrais atvejais, naminiams gyvūnams ir turtui ir, kai taikytina, aplinkai, kai yra tinkamai sumontuotos ir prižiūrimos bei naudojamos pagal paskirtį, arba tokiomis sąlygomis, kurios gali būti pagrįstai numatytos.“;

3)

9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1 dalyje nurodytais atvejais Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, nurodydama priemones, kurių ji ketina imtis siekdama Bendrijos lygmeniu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir saugos ir, tam tikrais atvejais, naminių gyvūnų ir turto bei, kai taikytina, aplinkos apsaugos lygį.“;

4)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Jeigu valstybė narė įsitikina, kad mašinos, kurioms taikoma ši direktyva, turinčios CE ženklą ir EB atitikties deklaraciją ir naudojamos pagal numatytą paskirtį arba tokiomis sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, gali kelti pavojų žmonių sveikatai arba saugai arba, tam tikrais atvejais, naminiams gyvūnams arba turtui arba, kai taikytina, aplinkai, ji imasi visų tinkamų priemonių, kad šios mašinos būtų pašalintos iš rinkos, būtų uždrausta tokias mašinas teikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti arba būtų apribotas jų laisvas judėjimas.“;

5)

I priedas iš dalies keičiamas taip: a) Bendrųjų principų 4 punktas pakeičiamas taip: „4. Šis priedas susideda iš kelių dalių. Pirmoji yra bendra ir taikoma visų rūšių mašinoms. Kitose dalyse apibūdinami tam tikri specifiniai pavojai. Vis dėlto, siekiant įsitikinti, kad yra laikomasi visų atitinkamų esminių reikalavimų, būtina išnagrinėti visą šį priedą. Priklausomai nuo pagal šių bendrųjų principų 1 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatų, projektuojant mašiną turi būti atsižvelgiama į bendrosios dalies ir vienos ar daugiau kitų dalių reikalavimus. Esminiai aplinkos apsaugai skirti sveikatos ir saugos reikalavimai taikomi tik 2.4 skirsnyje nurodytoms mašinoms.“; b) 2 skyrius iš dalies keičiamas taip: i) pirma pastraipa pakeičiama taip: „Maisto, kosmetikos ir farmacijos produktų gamybos, rankinės ir (arba) rankinio valdymo mašinos, nešiojamosios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos, medžio ir panašias fizines savybes turinčių medžiagų apdirbimo mašinos ir pesticidų skleidimo mašinos turi atitikti visus šiame skyriuje nurodytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).“; ii) pridedamas šis skirsnis: „2.4.   PESTICIDŲ SKLEIDIMO MAŠINOS 2.4.1.    Apibrėžtis „Pesticidų skleidimo mašinos“ – mašinos, specialiai skirtos augalų apsaugos produktų, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai (6) 2 straipsnio 1 dalyje, skleidimui. 2.4.2.    Bendroji dalis Pesticidų skleidimo mašinų gamintojas arba jo įgaliotas atstovas turi užtikrinti, kad būtų atliekamas pesticidų keliamo nenumatyto poveikio aplinkai vertinimas pagal rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo procesą, nurodytą bendrųjų principų 1 punkte. Pesticidų skleidimo mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodyto rizikos vertinimo rezultatus taip, kad ją galima būtų naudoti, derinti ir prižiūrėti, kad pesticidai nekeltų nenumatyto poveikio aplinkai. Bet kuriuo atveju neturi būti nuotėkio. 2.4.3.    Valdymas ir stebėsena Turi būti įmanoma lengvai ir tiksliai valdyti, stebėti ir nedelsiant sustabdyti pesticidų skleidimą iš operatoriaus darbo vietos. 2.4.4.    Užpildymas ir ištuštinimas Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų lengva ją nepraliejant užpildyti reikiamu pesticidų kiekiu ir užtikrinti, kad ją būtų galima lengvai ir visiškai ištuštinti bei neleisti pesticidams nutekėti ir išvengti vandens šaltinių taršos atliekant šias operacijas. 2.4.5.    Pesticidų skleidimas 2.4.5.1.   Paskleidimo norma Mašinose turi būti sumontuoti įtaisai, kuriais būtų galima lengvai, tiksliai ir patikimai reguliuoti paskleidimo normą. 2.4.5.2.   Pasiskirstymas, nusėdimas ir pesticidų pasklidimas Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų užtikrintas pesticidų nusėdimas tikslinėse zonose siekiant sumažinti patekimą į kitas zonas ir išvengti pesticidų pasklidimo į aplinką. Jei reikia, būtina užtikrinti tolygų paskirstymą ir vienodą nusėdimą. 2.4.5.3.   Bandymai Gamintojas arba jo įgaliotas atstovas turi atlikti ar turėti atliktus atitinkamus kiekvieno mašinos tipo bandymus, kad būtų galima patvirtinti, jog atitinkamos mašinos dalys atitinka 2.4.5.1 ir 2.4.5.2 skirsniuose nustatytus reikalavimus. 2.4.5.4.   Nuotėkis sustabdžius Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta nuotėkio nustojus skleisti pesticidus. 2.4.6.    Priežiūra 2.4.6.1.   Valymas Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jas būtų galima lengvai ir kruopščiai išvalyti neteršiant aplinkos. 2.4.6.2.   Aptarnavimas Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų lengva neteršiant aplinkos keisti susidėvėjusias dalis. 2.4.7.    Tikrinimai Norint patikrinti, ar mašina tinkamai veikia, prie jos turi būti galima lengvai prijungti reikalingus matavimo prietaisus. 2.4.8.    Purkštukų, koštuvų ir filtrų žymėjimas Purkštukai, koštuvai ir filtrai turi būti paženklinti taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti jų tipą ir dydį. 2.4.9.    Naudojamo pesticido pavadinimo nurodymas Jei reikia, mašinoje turi būti įrengtas specialus laikiklis, ant kurio operatorius gali patalpinti naudojamo pesticido pavadinimą. 2.4.10.    Instrukcijos Instrukcijose turi būti pateikta ši informacija: a) atsargos priemonės, kurių reikia imtis maišant, užpildant, skleidžiant, ištuštinant, valant ir aptarnaujant mašinas bei transportuojant, kad būtų išvengta aplinkos užteršimo; b) išsamios naudojimo įvairioje numatomoje darbo aplinkoje sąlygos, įskaitant ir tai, kaip tinkamai paruošti bei sureguliuoti mašinas, kad būtų užtikrintas pesticidų nusėdimas tikslinėse zonose ir būtų sumažintas patekimas į kitas zonas, kad būtų išvengta pasklidimo į aplinką ir, jei reikia, kad būtų užtikrintas pesticidų tolygus pasiskirstymas ir vienodas nusėdimas; c) purkštukų, filtrų ir koštuvų, kurie gali būti naudojami su mašina, tipų ir dydžių įvairovė; d) nusidėvinčių dalių, kurios daro įtakos tinkamam mašinos veikimui, kaip antai purkštukų, koštuvų ir filtrų tikrinimo dažnumas ir jų keitimo kriterijai ir būdai; e) kalibravimo, kasdienės priežiūros, paruošimo žiemai ir kitų tikrinimų, reikalingų tinkamam mašinos veikimui užtikrinti, nuoroda; f) pesticidų, kurie gali lemti netinkamą mašinos veikimą, tipai; g) nurodymas, kad operatorius turėtų vis atnaujinti naudojamo pesticido pavadinimą, patalpintą ant specialaus 2.4.9 skirsnyje nurodyto laikiklio; h) bet kokios specialios įrangos ar priedų prijungimas ir naudojimas ir būtinos atsargumo priemonės; i) nurodymas, kad mašinoms gali būti taikomi nacionaliniai reikalavimai dėl paskirtųjų įstaigų atliekamų reguliarių patikrų, kaip numatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (7); j) mašinos ypatybės, kurios turi būti patikrintos siekiant užtikrinti tinkamą jos veikimą; k) reikiamų matavimo prietaisų prijungimo instrukcijos.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, būtinas laikytis šios direktyvos ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2011 m. gruodžio 15 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 182, 2009 8 4, p. 44.

(2)  2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

(4)  OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(5)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(6)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(7)  OL L 309, 2009 11 24, p. 71.“

---

25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/34

---

TARYBOS DIREKTYVA 2009/133/EB

2009 m. spalio 19 d.

dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 94 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Tam, kad Bendrijoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas efektyvus tokios vidaus rinkos veikimas, gali būti reikalingi įvairių valstybių narių įmonių jungimasis, skaidymas, dalinis skaidymas, turto perleidimas ir keitimasis akcijomis. Šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų. Dėl to būtina numatyti tokioms operacijoms taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie vidaus rinkos reikalavimų, ir tarptautiniu lygiu padidėtų jų gamybiniai pajėgumai ir konkurencingumas.

(3)	Mokesčių nuostatos tokioms operacijoms yra mažiau palankios nei operacijoms tarp tos pačios valstybės narės įmonių. Šią kliūtį būtina pašalinti.

(4)	Šio tikslo neįmanoma pasiekti Bendrijos lygiu pritaikius valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus. Tik bendra mokesčių sistema gali užtikrinti tinkamą šio klausimo sprendimą.

(5)	Bendroje mokesčių sistemoje turėtų būti vengiama taikyti mokesčius jungimuisi, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis kartu apsaugant valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji arba įgytoji įmonė, finansinius interesus.

(6)	Dėl jungimosi, skaidymo arba turto perleidimo perleidžiančioji įmonė paprastai yra reorganizuojama į turtą gaunančiosios įmonės nuolatinę buveinę arba tampa susieta su tos įmonės nuolatine buveine savo turtu.

(7)

Perleidžiamo turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atidėjimo iki faktiško šio turto perleidimo sistema, taikoma turtui, kuris yra perleidžiamas tai nuolatinei buveinei, leidžia atitinkamas turto vertės padidėjimo pajamas atleisti nuo mokesčių, kartu užtikrinant jų galutinį apmokestinimą valstybėje narėje, kurioje perleidžiančioji įmonė yra, jų perleidimo dieną.

(8)

Kadangi šios direktyvos I priedo A dalyje išvardytos įmonės – tai įmonių pelno mokesčio mokėtojai rezidavimo vietos valstybėje narėje, kai kuriuos iš jų kitos valstybės narės gali laikyti finansiškai skaidriais. Siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų veiksminga, valstybės narės, laikančios įmonių pelno mokesčio mokėtojus, kurie nėra rezidentai, finansiškai skaidriais, turėtų suteikti jiems šios direktyvos teikiamą naudą. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pasirinkimą ir netaikyti atitinkamų šios direktyvos nuostatų, kai apmokestinamas tų mokesčių mokėtojų tiesioginis ar netiesioginis akcininkas.

(9)	Taip pat būtina nustatyti apmokestinimo tvarką, taikomą tam tikriems perleidžiančiosios įmonės atidėjimams, atsargoms arba nuostoliams, ir išspręsti apmokestinimo problemas, iškylančias tais atvejais, kai viena iš dviejų įmonių valdo kitos kapitalą.

(10)	Gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkams savaime neturėtų sukelti tokių akcininkų apmokestinimo.

(11)

SE arba SCE sprendimui reorganizuoti savo verslą perkeliant jos registruotą buveinę neturėtų kliudyti diskriminuojančios mokesčių taisyklės arba apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys dėl nacionalinės mokesčių teisės, kuri prieštarauja Bendrijos teisei. Perkėlimas arba su šiuo perkėlimu susijęs įvykis gali sukelti tam tikrą apmokestinimą valstybėje narėje, iš kurios buveinė perkeliama. Kai SE arba SCE turtas lieka efektyviai susijęs su SE arba SCE priklausančia nuolatine buveine ir yra valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ta nuolatinė buveinė turėtų naudotis panašiais privalumais, kokie numatyti 4, 5 ir 6 straipsniuose. Be to, perkeliant registruotą buveinę akcininkai neturėtų būti apmokestinami.

(12)

Šioje direktyvoje nenagrinėjami nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje nuostoliai, pripažįstami valstybėje narėje, kurios rezidentė yra SE arba SCE. Pirmiausia tais atvejais, kai SE arba SCE registruota buveinė perkeliama į kitą valstybę narę, toks perkėlimas ankstesniajai valstybei narei, kurios rezidentė buvo SE arba SCE, nekliudo laiku įtraukti nuolatinės buveinės nuostolius.

(13)

Būtina valstybėms narėms suteikti galimybę atsisakyti taikyti šią direktyvą, jeigu jungimusi, skaidymu, daliniu skaidymu, turto perleidimu, keitimusi akcijomis arba SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimu siekiama mokesčių slėpimo arba vengimo, arba jeigu dėl tokios operacijos įmonė – nesvarbu, ar ji dalyvauja tokioje operacijoje, ar ne, – nebesilaiko darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose nustatytų sąlygų.

(14)	Vienas iš šios direktyvos tikslų – panaikinti kliūtis vidaus rinkos veikimui, pavyzdžiui, dvigubą apmokestinimą. Jeigu to negalima visiškai pasiekti šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių minėtam tikslui pasiekti.

(15)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko:

a)	jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, kuriuose dalyvauja dviejų ar daugiau valstybių narių įmonės;

b)

Europos bendrovių (Societas Europaea arba SE), kaip nustatyta 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (5), ir Europos kooperatinių bendrovių (SCE), kaip nustatyta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (6), registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a)

„jungimasis“ – tai operacija, kuria: i) viena arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai veikiančiai įmonei mainais už šių įmonių akcininkams išleistus antrosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės; ii) dvi arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kurią jos įsteigia, mainais už šių įmonių akcininkams išleistus tos naujos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės; iii) įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kuri turi visus jos kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

b)

„skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus dviem arba daugiau esančioms arba naujoms įmonėms, mainais už šios įmonės akcininkams proporcingai padalintus įmonių, įgyjančių turtą bei įsipareigojimus, kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

c)

„dalinis skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, tęsianti savo veiklą, perleidžia vieną arba keletą veiklos padalinių vienai arba daugiau esančių arba naujų įmonių, palikdama bent vieną veiklos padalinį perleidžiančiojoje įmonėje, mainais už šios įmonės akcininkams išleistus proporcingai padalintus turtą bei įsipareigojimus gaunančiųjų įmonių kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jei taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

d)	„turto perleidimas“ – tai operacija, kuria tęsianti savo veiklą įmonė perduoda visus, vieną arba keletą savo veiklos padalinių kitai įmonei mainais už šios gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

e)

„keitimasis akcijomis“ – tai operacija, kuria įmonė įsigyja kitos įmonės kapitalo dalį, kuri suteikia jai daugumą balsų toje kitoje įmonėje, arba, turėdama tokią daugumą, įsigyja papildomą įmonės kapitalo dalį, mainais už tos kitos įmonės akcininkams (už šių akcininkų vertybinius popierius) išleistus pirmos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jeigu taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų mainais išleistų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

f)	„perleidžiančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri perleidžia savo turtą ir įsipareigojimus arba perleidžia visus arba vieną arba keletą savo veiklos padalinių;

g)	„gaunančioji įmonė“ – tai įmonė, gaunanti perleidžiančiosios įmonės turtą ir įsipareigojimus arba visus arba vieną arba keletą jos veiklos padalinių;

h)	„įgytoji įmonė“ – tai įmonė, kurioje kita įmonė pradeda valdyti kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;

i)	„įgyjančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri pradeda valdyti kitos įmonės kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;

j)	„veiklos padalinys“ – tai įmonės padalinio, kuris organizaciniu požiūriu yra nepriklausomas ekonominis vienetas, tai yra gali veikti nepriklausomai, visas turtas ir įsipareigojimai;

k)	„registruotos buveinės perkėlimas“ – tai operacija, kuria SE arba SCE, kuri nėra likviduojama arba nėra sukuriamas naujas juridinis asmuo, perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje „valstybės narės įmonė“ – tai įmonė, kuri:

a)	yra vienos iš šios direktyvos I priedo A dalyje įvardytų formų;

b)	pagal valstybės narės mokesčių įstatymus mokesčių tikslais yra laikoma tos valstybės narės rezidente, ir pagal su trečiąja šalimi sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį mokesčių tikslais nėra laikoma ne Bendrijos rezidente; ir

c)	jai nustatyta prievolė mokėti vieną iš I priedo B dalyje nurodytų mokesčių be galimybės pasirinkti arba būti atleistai, arba kuriuo nors kitu mokesčiu, kuris pakeistų bet kurį iš pirmiau nurodytų mokesčių.

II   SKYRIUS

JUNGIMUI, SKAIDYMUI, DALINIAM SKAIDYMUI, TURTO PERLEIDIMUI IR KEITIMUISI AKCIJOMIS TAIKOMOS TAISYKLĖS

4 straipsnis

1.   Jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nėra pagrindas apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, apskaičiuotas pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

2.   Šiame straipsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)   „vertė mokesčių tikslais“– vertė, kuria remiantis pelnas arba nuostolis būtų buvęs apskaičiuotas apmokestinant perleidžiančiosios įmonės pajamas, pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, jeigu toks turtas arba įsipareigojimai būtų parduoti tuo metu, kai įvyksta jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas, tačiau ne dėl jo;

b)   „perleistas turtas ir įsipareigojimai“– perleidžiančiosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, kurie dėl jungimo, skaidymo arba dalinio skaidymo tampa efektyviai susiję su gaunančiosios įmonės nuolatine buveine valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais.

3.   Jei taikoma 1 dalis, ir jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios įmonės nerezidentės teisinių savybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ir todėl apmokestina akcininkams priklausančią perleidžiančiosios įmonės pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė narė neapmokestina jokių pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

4.   1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu gaunančioji įmonė apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto ir įsipareigojimų, pagal taisykles, kurios perleidžiančiajai įmonei arba įmonėms būtų buvę taikomos, jeigu jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nebūtų įvykęs.

5.   Jeigu pagal valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įstatymus gaunančioji įmonė turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 4 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, kurių atžvilgiu pasinaudojama minėta galimybe.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai, perleidžiančiosios įmonės tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės, esančios valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali šiuos atidėjimus arba atsargas perkelti naudodamosi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių, o gaunančioji įmonė tokiu būdu prisiima perleidžiančiosios įmonės teises ir įsipareigojimus.

6 straipsnis

Tais atvejais, kai numatyta, kad jei 1 straipsnio a punkte nurodytas operacijas tarpusavyje vykdytų valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įmonės, valstybė narė taikytų nuostatas, leidžiančias gaunančiajai įmonei perimti perleidžiančiosios įmonės nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ji išplečia tų nuostatų taikymą ir savo teritorijoje esančios gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės perimtiems tokiems nuostoliams.

7 straipsnis

1.   Jeigu gaunančioji įmonė valdo perleidžiančiosios įmonės kapitalą, jokios turto vertės padidėjimo pajamos, kurios priskiriamos gaunančiajai įmonei panaikinant tą kapitalo valdymą, nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

2.   Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies reikalavimų, jeigu gaunančiosios įmonės kapitalo dalis perleidžiančiojoje įmonėje sudaro mažiau kaip 15 %.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 10 %.

8 straipsnis

1.   Jungimo, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   Dalinio skaidymo metu gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkui savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu akcininko teisinių savybių įvertinimu pagal jo įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad šis akcininkas yra finansiškai skaidrus, ir todėl apmokestina akcijas turintiems asmenims priklausančią pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė narė neapmokestina jokių tų asmenų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, gautų iš gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymo akcininkui.

4.   1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už vertybinių popierių, kuriais buvo apsikeista, vertę prieš pat jungimą, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.

5.   2 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautų vertybinių popierių bei turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių sumai mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių vertę prieš pat skaidymą.

6.   1, 2 ir 3 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių gautų vertybinių popierių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

7.   Šiame straipsnyje „vertė mokesčių tikslais“ reiškia vertę, kuria remiantis būtų apskaičiuojamas bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis dėl įmonės akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

8.   Jeigu pagal valstybės narės, kurios rezidentas jis yra, teisę akcininkas gali pasirinkti kitokią apmokestinimo tvarką nei nustatytoji 4 ir 5 dalyse, 1, 2 ir 3 dalys netaikomos vertybiniams popieriams, dėl kurių tokia galimybe buvo pasinaudota.

9.   1, 2 ir 3 dalys netrukdo valstybei narei apmokestinant akcininkus atsižvelgti į bet kokius mokėjimus grynais pinigais, susijusius su jungimu, skaidymu, daliniu skaidymu arba keitimusi akcijomis.

9 straipsnis

5 ir 6 straipsniai taikomi turto perleidimui.

III   SKYRIUS

SPECIALUS NUOLATINĖS BUVEINĖS PERLEIDIMO ATVEJIS

10 straipsnis

1.   Kai turtas, perleistas jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo arba turto perleidimo metu, apima perleidžiančiosios įmonės nuolatinę buveinę, esančią kitoje nei perleidžiančioji įmonė valstybėje narėje, valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, atsisako visų teisių apmokestinti tą nuolatinę buveinę.

Valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali į tos įmonės apmokestinamąjį pelną įtraukti tokius nuolatinės buveinės nuostolius, kuriuos ankščiau toje valstybėje narėje buvo galima išskaityti iš įmonės apmokestinamojo pelno ir kurie nebuvo padengti.

Valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir valstybė narė, kurioje yra gaunančioji įmonė, šios direktyvos nuostatas tokiam perleidimui taiko taip, lyg valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, būtų valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė.

Ši dalis taikoma ir tuo atveju, kai nuolatinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kurios rezidentė yra gaunančioji įmonė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, taiko pasauliniu mastu gautų pajamų apmokestinimo sistemą, ta valstybė narė turi teisę apmokestinti bet kokį nuolatinės buveinės pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, gautas vykdant jungimą, skaidymą, dalinį skaidymą arba turto perleidimą, su sąlyga, kad ji taikys atleidimą nuo mokesčio, kuris, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų pritaikytas tam pelnui arba turto vertės padidėjimo pajamoms valstybėje narėje, kurioje yra ta nuolatinė buveinė, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.

IV   SKYRIUS

SPECIALUS SKAIDRIŲ SUBJEKTŲ ATVEJIS

11 straipsnis

1.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti šios direktyvos nuostatų apmokestindama tiesioginį arba netiesioginį tos įmonės akcininką dėl tos įmonės pajamų, pelno ar turto vertės padidėjimo pajamų.

2.   Valstybė narė, naudodamasi 1 dalyje nurodyta teise, taiko atleidimą nuo mokesčio, kuriuo, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų apmokestinamos finansiškai skaidrios įmonės pajamos, pelnas ar turto vertės padidėjimo pajamos, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių.

4.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ši valstybė narė gali bet kuriems tiesioginiams ar netiesioginiams akcininkams taikyti tą pačią apmokestinimo tvarką, kurią ji taikytų, jei gaunančioji įmonė būtų tos valstybės narės rezidentė.

V   SKYRIUS

SE ARBA SCE REGISTRUOTOS BUVEINĖS PERKĖLIMUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

12 straipsnis

1.   Jei:

a)	SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba

b)	dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,

registruotos buveinės perkėlimas ar nustojimas būti rezidente nesukelia turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal 4 straipsnio 1 dalį ir gaunamų iš tų SE arba SCE turto ir įsipareigojimų, kurie dėl to lieka efektyviai susiję su SE arba SCE nuolatine buveine valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais, apmokestinimo toje valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, jei SE ar SCE apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo turto ir įsipareigojimų, kurie lieka efektyviai susiję su ta nuolatine buveine, tarsi registruota buveinė nebūtų buvusi perkelta arba SE ar SCE nebūtų nustojusi būti rezidente mokesčių tikslais.

3.   Jeigu pagal valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, įstatymus SE arba SCE turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną ar nuostolį nuo toje valstybėje narėje liekančio turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 2 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, dėl kurių šia galimybe pasinaudojama.

13 straipsnis

1.   Jei:

a)	SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba

b)	dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,

valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai SE arba SCE iki registruotos buveinės perkėlimo tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, SE arba SCE nuolatinė buveinė, esanti tos valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, teritorijoje, gali perkelti šiuos atidėjimus arba atsargas naudodamasi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių.

2.   Tik tais atvejais, kai numatyta, kad įmonei, perkeliančiai savo registruotą buveinę valstybės narės teritorijoje, būtų leidžiama perkelti kitiems metams arba į ankstesnius metus nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ta valstybė narė leidžia registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE nuolatinei buveinei, kuri yra jos teritorijoje, perimti SE arba SCE nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, jei panašiomis aplinkybėmis įmonė, kurios registruota buveinė būtų likusi toje valstybėje narėje arba kuri būtų likusi tos valstybės narės rezidente, būtų galėjusi perkelti nuostolius kitiems metams arba į ankstesnius metus.

14 straipsnis

1.   SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimas savaime nesukelia akcininkų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   1 dalies taikymas nekliudo valstybėms narėms apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, susidariusias dėl registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskesnio perleidimo.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

1.   Valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis 4–14 straipsnių nuostatomis arba dalimi šių nuostatų, jeigu paaiškėja, kad vienos iš 1 straipsnyje operacijos:

a)

pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas; tai, kad operacija vykdoma ne dėl tinkamų komercinių priežasčių, pvz., operacijoje dalyvaujančių įmonių veiklos restruktūrizavimo arba racionalizavimo, gali leisti manyti, kad operacijos pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas;

b)	įmonė – nesvarbu ar ji dalyvauja operacijoje, ar ne – nebeatitinka būtinų reikalavimų dėl darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose pagal iki tos operacijos galiojusius susitarimus.

2.   1 dalies b punktas taikomas tol, kol įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, nėra taikomos Bendrijos teisės nuostatos, kuriose yra lygiavertės darbuotojų atstovavimo įmonių valdymo organuose taisyklės.

16 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Direktyva 90/434/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. sausio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 100, 2009 4 30, p. 153.

(3)  OL L 225, 1990 8 20, p. 1.

(4)  Žr. II priedo A dalį.

(5)  OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

(6)  OL L 207, 2003 8 18, p. 1.

---

---

---

---