I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

24.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 309/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1107/2009

2009 m. spalio 21 d.

dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnio 2 dalį, 95 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (4) numatytos augalų apsaugos produktus ir juose esančias veikliąsias medžiagas reglamentuojančios taisyklės.

(2)	Komisijai pagal direktyvą 91/441/EEB pateikus pažangos ataskaitą Europos Parlamentas 2002 m. gegužės 30 d. (5) rezoliucija ir Taryba 2001 m. gruodžio 12 d. išvadose paprašė Komisijos peržiūrėti direktyvą 91/414/EEB ir nurodė tam tikrus klausimus, kuriuos Komisija turėtų spręsti.

(3)	Atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Direktyvą 91/414/EEB, ir naujausius mokslo bei technikos laimėjimus, ši direktyva turėtų būti pakeista.

(4)	Siekiant paprastumo, naujuoju teisės aktu taip pat turėtų būti panaikinta 1978 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 79/117/EEB, draudžianti pateikti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, turinčius tam tikrų veikliųjų medžiagų (6).

(5)	Siekiant supaprastinti naujojo teisės akto taikymą ir užtikrinti nuoseklumą visose valstybėse narėse, jis turėtų būti priimtas reglamento forma.

(6)	Augalų auginimas Bendrijoje užima labai svarbią vietą. Vienas iš svarbiausių augalų ir augalinių produktų apsaugos nuo kenksmingų organizmų, įskaitant piktžoles, bei žemės ūkio produktyvumo didinimo būdų yra augalų apsaugos produktų naudojimas.

(7)	Augalų apsaugos produktai gali turėti ir nepalankų poveikį augalų auginimui. Jų naudojimas gali kelti riziką ir pavojų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, ypač jei jie buvo pateikti į rinką neatlikus oficialių bandymų ir jų neautorizavus ir jei jie yra netinkamai naudojami.

(8)

Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, ir tuo pačiu metu apsaugoti Bendrijos žemės ūkio konkurencingumą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant nėščias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai. Reikėtų taikyti atsargumo principą, ir šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad pramonė įrodytų, jog pagamintos ar į rinką pateiktos medžiagos arba produktai neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai.

(9)

Siekiant pašalinti kuo daugiau kliūčių prekybai augalų apsaugos produktais, kurios egzistuoja dėl skirtingų apsaugos lygių valstybėse narėse, šiame reglamente taip pat reikėtų nustatyti suderintas veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles, įskaitant abipusio autorizacijos pripažinimo ir lygiagrečios prekybos taisykles. Todėl šio reglamento tikslas – suintensyvinti laisvą tokių produktų judėjimą ir užtikrinti šių produktų prieinamumą valstybėse narėse.

(10)

Medžiagos turėtų būti naudojamos augalų apsaugos produktuose tik jei įrodyta, kad jos aiškiai naudingos augalų auginimui ir neturėtų turėti jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai. Siekiant užtikrinti vienodą apsaugos lygį visose valstybėse narėse, sprendimas dėl tokių medžiagų priimtinumo ar nepriimtinumo turėtų būti priimamas Bendrijos lygiu, remiantis suderintais kriterijais. Šie kriterijai turėtų būti taikomi pirmą kartą patvirtinant veikliąją medžiagą pagal šį reglamentą. Jau patvirtintoms veikliosioms medžiagoms jie turėtų būti taikomi jų patvirtinimo atnaujinimo arba peržiūros metu.

(11)	Siekiant gauti duomenų, susijusių su žmonių saugumu, reikėtų skatinti ne su gyvūnais atliekamų bandymų metodų kūrimą, kad jais būtų galima pakeisti šiuo metu naudojamus tyrimus su gyvūnais.

(12)

Nuspėjamumo, veiksmingumo ir suderinamumo sumetimais reikėtų nustatyti išsamią procedūrą, skirtą įvertinti, ar veiklioji medžiaga gali būti patvirtinta. Reikėtų nurodyti informaciją, kurią turėtų pateikti suinteresuotos šalys, kad medžiaga būtų patvirtinta. Atsižvelgiant į su patvirtinimo procedūra susijusio darbo kiekį, tikslinga, kad tokią informaciją įvertintų ataskaitą Bendrijai rengianti valstybė narė. Siekiant užtikrinti įvertinimo nuoseklumą, nepriklausomą mokslinę peržiūrą turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba, įsteigta pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (7) (toliau – Tarnyba). Reikėtų paaiškinti, kad Tarnyba atlieka rizikos įvertinimą, o Komisija turėtų užtikrinti rizikos valdymą ir priimti galutinį sprendimą dėl veikliosios medžiagos. Reikėtų įtraukti nuostatas siekiant užtikrinti įvertinimo proceso skaidrumą.

(13)

Etikos sumetimais veikliosios medžiagos ar augalų apsaugos produkto įvertinimas neturėtų būti grindžiamas bandymais ar tyrimais, kurių metu veiklioji medžiaga ar augalų apsaugos produktas sąmoningai skiriamas žmonėms siekiant nustatyti veikliosios medžiagos „nepastebimo poveikio lygį“ žmogui. Lygiai taip pat, su žmonėmis atlikti toksikologiniai tyrimai neturėtų būti naudojami tam, kad būtų sumažintos veikliosioms medžiagoms ar augalų apsaugos produktams nustatytos saugos ribos.

(14)	Siekiant paspartinti veikliųjų medžiagų patvirtinimą, skirtingiems procedūros etapams turėtų būti nustatyti griežti terminai.

(15)

Saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpis turėtų būti ribotas. Patvirtinimo laikotarpis turėtų būti proporcingas galimai rizikai, kuri atsiranda naudojant tokias medžiagas. Priimant bet kokį sprendimą dėl patvirtinimo atnaujinimo, reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą faktiškai naudojant atitinkamų medžiagų turinčius augalų apsaugos produktus, ir į visą mokslo bei technologijų raidą. Patvirtinimas turėtų būti atnaujinamas ne ilgesniam kaip penkiolikos metų laikotarpiui.

(16)

Reikėtų numatyti galimybę tam tikromis sąlygomis iš dalies keisti veikliosios medžiagos patvirtinimo sąlygas ar patvirtinimą panaikinti, jei jo kriterijai nebetenkinami arba jeigu jis neatitinka 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (8).

(17)

Atliekant veikliosios medžiagos įvertinimą gali išaiškėti, kad jos keliama rizika yra kur kas mažesnė negu kitų medžiagų. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos tokią medžiagą įtraukti į augalų apsaugos produktus, tikslinga nustatyti tokias medžiagas ir sudaryti palankesnes sąlygas jų turinčių augalų apsaugos produktų pateikimui į rinką. Reikėtų skatinti į rinką teikti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus.

(18)

Tam tikros medžiagos, kurios nėra daugiausia naudojamos kaip augalų apsaugos produktas, gali būti vertingos augalų apsaugai, tačiau ekonominis susidomėjimas galimybėmis teikti paraiškas dėl jų patvirtinimo gali būti ribotas. Todėl specifinės nuostatos turėtų užtikrinti, kad tokios medžiagos, kiek jų keliama rizika yra priimtina, taip pat galėtų būti patvirtintos naudoti augalų apsaugai.

(19)

Kai kurios veikliosios medžiagos, turinčios tam tikrų savybių, Bendrijos lygiu turėtų būti pripažintos keistinomis medžiagomis. Valstybės narės turėtų reguliariai nagrinėti tokių veikliųjų medžiagų turinčius augalų apsaugos produktus siekdamos juos pakeisti augalų apsaugos produktais, turinčiais veikliųjų medžiagų, dėl kurių reikia imtis mažiau rizikos mažinimo priemonių, arba necheminės kontrolės arba prevencijos metodais.

(20)

Tam tikrose valstybėse narėse buvo nustatyti ir tam tikrais naudojimo atvejais bendrai taikomi necheminės kontrolės ar prevencijos metodai, kurie yra gerokai saugesni žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Išimtiniais atvejais valstybėms narėms, autorizuojančioms augalų apsaugos produktus, taip pat turėtų būti suteikta galimybė taikyti lyginamąjį vertinimą.

(21)

Augalų apsaugos produktuose gali būti ne tik veikliųjų medžiagų, bet ir apsauginių medžiagų ar sinergiklių, kuriems turėtų būti nustatytos panašios taisyklės. Reikėtų nustatyti tokių medžiagų peržiūrai reikalingas technines taisykles. Šiuo metu rinkoje esančios medžiagos turėtų būti įvertinamos tik priėmus tokias taisykles.

(22)	Augalų apsaugos produktuose taip pat gali būti koformuliantų. Tikslinga nustatyti koformuliantų, kurie neturėtų būti naudojami augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(23)

Veikliųjų medžiagų turintys augalų apsaugos produktai gali būti įvairios preparatinės formos ir gali būti naudojami įvairiems augalams ir augaliniams produktams skirtingomis žemės ūkio, augalų sveikatos ir aplinkos (taip pat klimato) sąlygomis. Todėl augalų apsaugos produktus turėtų autorizuoti valstybės narės.

(24)

Autorizaciją reglamentuojančiomis nuostatomis turi būti užtikrintas aukštas apsaugos lygis. Visų pirma, autorizuojant augalų apsaugos produktus, tikslas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką turėtų būti svarbesnis už tikslą gerinti augalų auginimą. Todėl prieš teikiant augalų apsaugos produktus į rinką reikėtų įrodyti, kad jie yra aiškiai naudingi augalų auginimui ir neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ar jokio nepriimtino poveikio aplinkai.

(25)	Nuspėjamumo, veiksmingumo ir suderinamumo sumetimais reikėtų suderinti augalų apsaugos produktų autorizacijos kriterijus, procedūras ir sąlygas, atsižvelgiant į bendruosius žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos principus.

(26)

Jei per numatytą laikotarpį dėl priežasčių, už kurias pareiškėjas neatsako, neįmanoma priimti galutinio sprendimo dėl patvirtinimo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikinai autorizuoti ribotam laikotarpiui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pradėti taikyti šiame reglamente numatytą patvirtinimo procedūrą. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą tvirtinant veikliąsias medžiagas pagal šį reglamentą, nuostatos dėl laikinosios autorizacijos turėtų būti nebetaikomos arba po penkerių metų pratęsiamos, jei prireikia.

(27)

Augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos gali būti gaminamos naudojant įvairius gamybos procesus, dėl kurių gali skirtis jų specifikacijos. Tokie skirtumai gali turėti įtakos saugai. Veiksmingumo sumetimais Bendrijos lygiu reikėtų nustatyti suderintą procedūrą šiems skirtumams įvertinti.

(28)	Visais autorizacijos procedūros etapais turėtų būti stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas gero administravimo srityje.

(29)

Abipusio pripažinimo principas yra viena iš priemonių, kuriomis užtikrinamas laisvas prekių judėjimas Bendrijoje. Siekiant išvengti dvigubo darbo, mažinti pramonei ir valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą ir numatyti labiau suderintą augalų apsaugos produktų prieinamumą, vienos valstybės narės atliktą autorizaciją turėtų pripažinti kitos valstybės narės, jei žemės ūkio, augalų apsaugos ir aplinkos (taip pat klimato) sąlygos yra panašios. Todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiam abipusiam pripažinimui, Europos Sąjunga turėtų būti suskirstyta į panašias tokias sąlygas turinčias zonas. Tačiau atsižvelgus į vienos ar daugiau valstybių narių teritorijai būdingas aplinkos ar žemės ūkio sąlygas gali prireikti, kad gavusios paraišką valstybės narės pripažintų kitos valstybės narės atliktą autorizaciją, ją iš dalies pakeistų arba susilaikytų nuo augalų apsaugos produkto autorizacijos savo teritorijoje, jeigu tai yra pateisinama dėl specifinių aplinkos arba žemės ūkio sąlygų arba jeigu neįmanoma užtikrinti šiame reglamente nustatyto aukšto žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygio. Taip pat turėtų būti įmanoma nustatyti atitinkamas sąlygas nacionaliniame veiksmų plane, priimtame pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (9), išdėstytų uždavinių atžvilgiu.

(30)	Pramonei produktus autorizuoti ekonomiškai naudinga tik tam tikram naudojimui. Siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktų stoka rinkoje nekeltų grėsmės žemdirbystės ir sodininkystės įvairovei, reikėtų nustatyti specifines taisykles dėl mažos apimties naudojimo.

(31)	Kai tokie patys augalų apsaugos produktai autorizuojami skirtingose valstybėse narėse, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai tarp valstybių narių tokiais produktais, šiame reglamente reikėtų numatyti supaprastintą lygiagrečios prekybos leidimų suteikimo procedūrą.

(32)

Išskirtiniais atvejais turėtų būti leidžiama registruoti šiame reglamente pateiktų sąlygų neatitinkančius augalų apsaugos produktus, jei tai būtina dėl augalų auginimui arba ekosistemoms gresiančio pavojaus ar grėsmės, kurios negalima pašalinti jokiomis kitomis pagrįstomis priemonėmis. Tokia laikina registracija turėtų būti peržiūrima Bendrijos lygiu.

(33)

Sėklas reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose numatytas laisvas sėklų judėjimas Bendrijoje, tačiau nėra specifinės nuostatos dėl augalų apsaugos produktais beicuotų sėklų. Todėl tokią nuostatą reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Jei beicuotos sėklos kelia rimtą riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis apsaugos priemonių.

(34)	Siekiant skatinti inovacijas, reikėtų nustatyti specialias taisykles, pagal kurias būtų leidžiama eksperimentams naudoti augalų apsaugos produktus, net jei jie dar neautorizuoti.

(35)

Siekiant užtikrinti itin gerą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą, augalų apsaugos produktai turėtų būti tinkamai naudojami pagal jiems suteiktą autorizaciją, atsižvelgiant į integruotojo kenkėjų valdymo principus ir, kai įmanoma, pirmenybę teikiant necheminėms ir natūralioms priemonėms. Taryba į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams (10), III priede nurodytus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus įtraukia integruotojo kenkėjų valdymo principus, įskaitant gerąją augalų apsaugos praktiką ir necheminius augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo metodus.

(36)	Be šio reglamento ir Direktyvos 2009/128/EB buvo priimta teminė tausiojo pesticidų naudojimo strategija. Siekiant suderinti šiuos teisės aktus, galutinis naudotojas iš produkto etiketės turėtų žinoti, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis augalų apsaugos produktą galima naudoti.

(37)	Reikėtų nustatyti keitimosi informacija sistemą. Valstybės narės turėtų leisti viena kitai, Tarnybai ir Komisijai susipažinti su išsamia informacija ir moksline dokumentacija, kuri buvo pateikta kartu su augalų apsaugos produktų autorizacijos paraiškomis.

(38)	Augalų apsaugos produkto veiksmingumui didinti gali būti naudojami priedai. Jų pateikimas į rinką ar naudojimas turėtų būti uždraustas, jei juose esama uždrausto koformulianto. Turėtų būti nustatytos autorizacijai būtinos techninės taisyklės.

(39)

Tyrimai yra svarbi investicija. Ši investicija turėtų būti apsaugota siekiant skatinti mokslinius tyrimus. Todėl vieno pareiškėjo valstybėje narėje pateikti bandymai ir tyrimai, išskyrus bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais, kurių duomenimis privaloma dalintis, turėtų būti apsaugoti, kad jų nenaudotų kitas pareiškėjas. Tačiau tokios apsaugos laikotarpis turėtų būti ribojamas, kad būtų sudarytos galimybės konkuruoti. Be to, apsaugoti turėtų būti tik tie tyrimai, kurie yra tikrai reikalingi siekiant reglamentavimo tikslų, kad būtų užkirstas kelias pareiškėjams dirbtinai ilginti apsaugos laikotarpį pateikiant naujus tyrimus, kurie nebūtini. Verslo subjektams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, turėtų būti suteikiamos tokios pat galimybės patekti į rinką.

(40)

Turėtų būti skatinami ne su gyvūnais atliekamų bandymų metodai ir kitos rizikos vertinimo strategijos. Bandymai su gyvūnais šio reglamento tikslais turėtų būti kiek įmanoma sumažinti, o bandymai su stuburiniais gyvūnais turėtų būti atliekami tik kraštutiniu atveju. Pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (11), bandymai su stuburiniais gyvūnais turi būti keičiami kitais bandymais, ribojami arba tobulinami. Taigi reikėtų nustatyti taisykles, kad būtų išvengta pasikartojančių bandymų, ir uždrausti kartoti bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais. Siekiant sukurti naujų augalų apsaugos produktų reikėtų numatyti įpareigojimą suteikti galimybę priimtinomis sąlygomis susipažinti su tyrimais su stuburiniais gyvūnais ir dalytis bandymų bei tyrimų su gyvūnais rezultatais ir išlaidomis. Kad operatoriams būtų suteikta galimybė sužinoti, kokius tyrimus atliko kiti operatoriai, valstybės narės turėtų turėti tokių tyrimų sąrašą, net jei šiems tyrimams netaikoma pirmiau minėta susipažinimo galimybių privalomo suteikimo sistema.

(41)

Valstybės narės, Komisija ir Tarnyba taiko skirtingas taisykles, susijusias su galimybėmis susipažinti su dokumentais ir jų konfidencialumu, todėl tikslinga aiškiau išdėstyti nuostatas dėl galimybių susipažinti su tų institucijų turimuose dokumentuose pateikta informacija ir dėl tų dokumentų konfidencialumo.

(42)

1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (12) taikoma augalų apsaugos produktų klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui. Tačiau siekiant dar labiau padidinti augalų apsaugos produktų naudotojų, augalų ir augalinių produktų vartotojų bei aplinkos apsaugą, tikslinga nustatyti papildomas specifines taisykles, kuriose būtų atsižvelgta į specifines augalų apsaugos produktų naudojimo sąlygas.

(43)	Siekiant užtikrinti, kad reklama neklaidintų augalų apsaugos produktų naudotojų arba visuomenės, tikslinga nustatyti tokių produktų reklamavimo taisykles.

(44)

Reikėtų numatyti nuostatas dėl augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos ir informacijos rinkimo, kad būtų padidintas žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygis užtikrinant galimo poveikio atsekamumą, padidintas stebėsenos ir kontrolės veiksmingumas bei sumažintos vandens kokybės stebėsenos sąnaudos.

(45)

Siekiant aukšto žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygio, nuostatomis dėl kontrolės ir tikrinimų tvarkos, susijusiomis su augalų apsaugos produktų pateikimu į rinką ir naudojimu, turėtų būti užtikrinamas tinkamas, saugus ir suderintas šiame reglamente nustatytų reikalavimų įgyvendinimas.

(46)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (13), numatytos augalų apsaugos produktų naudojimo visais maisto gamybos etapais kontrolės priemonės, įskaitant augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitą. Komisija turėtų priimti panašias stebėsenos ir kontrolės taisykles, susijusias su augalų apsaugos produktų, kuriems netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 882/2004, saugojimu ir naudojimu. Ūkininkams tenkanti administracinė našta turėtų būti kiek įmanoma labiau apribota.

(47)

Šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų, ypač Direktyvos 2009/128/EB, Direktyvos 2000/60/EB, 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste bei pašaruose ar ant jų (14) bei Bendrijos teisės aktų dėl darbuotojų ir visų kitų asmenų, susijusių su ribotu genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu ir tyčiniu jų išleidimu į aplinką, apsaugos.

(48)	Būtina nustatyti neatidėliotinų priemonių patvirtinimo procedūras, jei susiklostytų aplinkybės, kuriomis patvirtinta veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga, sinergiklis ar augalų apsaugos produktas galėtų kelti rimtą riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

(49)	Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir turėtų imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą.

(50)	Nuostatos dėl gamintojo ir atitinkamais atvejais už augalų apsaugos produkto į rinką ar jo naudojimą atsakingo asmens bendrosios civilinės ir baudžiamosios atsakomybės valstybėse narėse turėtų būti ir toliau taikomos.

(51)

Valstybėms narėms turėtų būtų suteikta galimybė susigrąžinti su šio reglamento taikymu susijusių procedūrų sąnaudas iš tų, kurie siekia tiekti ar tiekia augalų apsaugos produktus arba priedus į rinką, ir iš tų, kurie teikia paraiškas dėl veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių patvirtinimo.

(52)	Valstybės narės turėtų paskirti būtinas nacionalines kompetentingas institucijas.

(53)	Komisija turėtų sudaryti palankesnes šio reglamento taikymo sąlygas. Todėl tikslinga numatyti būtinus finansinius išteklius ir galimybę iš dalies keisti tam tikras šio reglamento nuostatas atsižvelgiant į patirtį ar rengti technines rekomendacijas.

(54)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(55)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti suderintus metodus, skirtus veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergiklių, o kai reikia ir susijusių priemaišų bei koformuliantų, kilmei ir kiekiui bei didžiausiems augalų apsaugos produktų kiekiams, kurie gali patekti į aplinką, nustatyti ir priimti reglamentus dėl ženklinimo, priedų kontrolės ir taisyklių, dėl su apsauginėmis medžiagomis ir sinergikliais susijusios darbo programos, dėl įskaitant reikalavimus pateikti duomenis apie juos, reglamentus pratęsiančius patvirtinimo laikotarpio terminą, pratęsiančius laikinosios autorizacijos terminą, nustatančius informacijos reikalavimus lygiagrečios prekybos ir koformuliantų įtraukimo srityje, bei reglamentus, kuriais iš dalies keičiami reglamentai dėl duomenų pateikimo ir vienodų įvertinimo ir autorizacijos principų bei priedai. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(56)	Veiksmingumo sumetimais įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti priimant reglamentą, kuriuo patvirtinimo laikotarpio termino pabaiga, atidedama laikotarpiui, kurio pakanka paraiškai išnagrinėti.

(57)

Be to, tam tikras Direktyvos 91/414/EEB prieduose esančias kai kurias nuostatas tikslinga perkelti į atskirus teisės aktus, kuriuos Komisija priimtų per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Kadangi šios galiojančios nuostatos pirmiausia turėtų būti perkeltos į naujus teisės aktus ir todėl priimtos jų iš esmės nepakeitus, tinkamiausia yra patariamoji procedūra.

(58)	Taip pat kai kurioms grynai techninėms priemonėms priimti tikslinga taikyti patariamąją procedūrą, visų pirma technines gaires, atsižvelgiant į jų neprivalomą pobūdį.

(59)	Tam tikros Direktyvos 91/414/EEB nuostatos turėtų toliau būti taikomos pereinamuoju laikotarpiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1. Šiame reglamente nustatomos komerciniams tikslams skirtų augalų apsaugos produktų autorizacijos, pateikimo į rinką, naudojimo bei kontrolės Bendrijoje taisyklės.

2. Šiame reglamente nustatomos veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams, kurių yra augalų apsaugos produktuose ar kurie sudaro šiuos produktus, taikomos patvirtinimo taisyklės ir priedams bei koformuliantams taikomos taisyklės.

3. Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą.

4. Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad į rinką pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Visų pirma valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atsargumo principo, jei moksliniu požiūriu abejojama, ar augalų apsaugos produktai, kuriuos leidžiama naudoti jų teritorijoje, nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas produktams, kurie yra sudaryti iš veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių arba kurių sudėtyje yra šių medžiagų, tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui, ir kurie yra skirti naudoti kuriuo nors iš šių tikslų:

a)	augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, nebent numatyta pagrindinė šių produktų paskirtis yra higiena, o ne augalų ar augalinių produktų apsauga;

b)	daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, pvz., naudoti kaip augimą paveikiančias, o ne kaip maistines medžiagas;

c)	augaliniams produktams konservuoti, jeigu toms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios Bendrijos nuostatos dėl konservantų;

d)	nepageidaujamiems augalams ar jų dalims, išskyrus dumblius, naikinti, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti augalus produktais apdorojamas dirvožemis arba vanduo;

e)	nepageidaujamam augalų, išskyrus dumblius, augimui sustabdyti ar užkirsti jam kelią, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti augalus produktais apdorojamas dirvožemis arba vanduo.

Šie produktai toliau vadinami „augalų apsaugos produktais“.

2. Šis reglamentas taikomas medžiagoms, įskaitant mikroorganizmus, pasižyminčioms bendru ar specifiniu poveikiu kenksmingiems organizmams arba augalams, jų dalims arba augaliniams produktams (toliau – veikliosios medžiagos).

3. Šis reglamentas taikomas:

a)	medžiagoms ar preparatams, kuriais augalų apsaugos produktas yra papildomas, kad panaikintų ar sumažintų fitotoksinį preparato poveikį tam tikriems augalams (toliau – apsauginės medžiagos);

b)	medžiagoms ar preparatams, kurie nepasižymi 1 dalyje minėtu aktyvumu arba pasižymi tik nedideliu tokiu aktyvumu, tačiau gali padidinti augalų apsaugos produkte esančios (-ių) veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) aktyvumą (toliau – sinergikliai);

c)	medžiagoms ar preparatams, kurie naudojami ar yra skirti naudoti augalų apsaugos produkto ar priedo sudėtyje, tačiau kurie nėra veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergikliai (toliau – koformuliantai);

medžiagoms ar preparatams, sudarytiems iš koformuliantų, arba preparatams, kurių sudėtyje yra vienas ar keli koformuliantai, tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui ir pateikiami į rinką, kad naudotojas sumaišytų juos su augalų apsaugos produktu ir kad jie sustiprintų jo veiksmingumą arba kitas pesticidams būdingas savybes (toliau – priedai).

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1) „likučiai“– viena ar kelios medžiagos, esančios augaluose arba augalinės kilmės produktuose ar ant jų, valgomuosiuose gyvūninės kilmės produktuose, geriamajame vandenyje ar kitur aplinkoje, atsiradusios dėl augalų apsaugos produkto naudojimo, įskaitant jų metabolitus bei produktus, atsirandančius dėl jų skilimo ar reagavimo su kitomis medžiagomis;

2) „medžiagos“– cheminiai elementai ir jų junginiai, susidarantys natūraliu ar gamybos būdu, įskaitant visas gamybos procese neišvengiamai susidarančias priemaišas;

3) „preparatai“– mišiniai arba tirpalai, sudaryti iš dviejų ar daugiau medžiagų, skirtų naudoti kaip augalų apsaugos produktas arba kaip priedas;

4) „susirūpinimą kelianti medžiaga“– medžiaga, pasižyminti tuo, kad gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, gyvūnams ar aplinkai, o jos koncentracija, esanti ar susidaranti augalų apsaugos produkte, yra pakankama, kad keltų tokio poveikio riziką.

Tokioms medžiagoms priskiriamos (bet vien jomis neapsiribojama) medžiagos, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (16) atitinka kriterijus, kad būtų priskirtos pavojingoms medžiagoms, ir dėl kurių koncentracijos augalų apsaugos produkte šis produktas laikytinas pavojingu, kaip nurodyta Direktyvos 1999/45/EB 3 straipsnyje;

5) „augalai“– gyvi augalai ir gyvos augalų dalys, įskaitant šviežius vaisius, daržoves ir sėklas;

6) „augaliniai produktai“– augalinės kilmės neperdirbti arba tik paprastai paruošti, pavyzdžiui, sumalti, išdžiovinti ar supresuoti, produktai, išskyrus augalus;

7) „kenksmingi organizmai“– augalams ar augaliniams produktams kenksmingos rūšys, atmainos ar biotipai, priklausantys gyvūnijai ar augmenijai, arba patogeniniai organizmai;

8) „necheminiai metodai“– metodai, alternatyvūs cheminiams pesticidams, naudojamiems augalų apsaugos ir kenkėjų kontrolei,, pagrįsti Direktyvos 2009/128/EB III priedo 1 punkte nurodytais žemdirbystės metodais, arba fiziniai, mechaniniai ar biologiniai kenkėjų kontrolės metodai;

9) „pateikimas į rinką“– turėjimas siekiant parduoti Bendrijoje, įskaitant siūlymą parduoti ar bet kurią kitą perdavimo formą, atlygintinai arba ne, ir pats pardavimas, platinimas bei kitos perdavimo formos, bet ne grąžinimas ankstesniam pardavėjui. Išleidimas į laisvą apyvartą Bendrijos teritorijoje šio reglamento tikslais laikomas pateikimu į rinką;

10) „augalų apsaugos produkto autorizacija“– administracinis veiksmas, kuriuo valstybės narės kompetentinga institucija leidžia augalų apsaugos produktą pateikti į rinką savo teritorijoje;

11) „gamintojas“– asmuo, augalų apsaugos produktus, veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas, sinergiklius, koformuliantus ar priedus gaminantis pats arba sudarantis sutartis dėl tokios gamybos su kita šalimi, arba asmuo, kurį gamintojas yra paskyręs vieninteliu savo atstovu, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų;

12) „sutikimas“– autentiškas dokumentas, kuriuo pagal šį reglamentą saugomų duomenų savininkas sutinka, kad tokius duomenis kompetentinga institucija konkrečiomis nuostatomis ir sąlygomis naudotų tam, kad autorizuotų augalų apsaugos produktą ar patvirtintų veikliąją medžiagą, sinergiklį ar apsauginę medžiagą kito pareiškėjo naudai;

13) „aplinka“– vandenys (įskaitant požeminius, paviršinius, tarpinius, pakrančių ir jūrų), nuosėdos, dirva, oras, žemė, laukinės faunos ir floros rūšys ir bet kokie jų tarpusavio ryšiai bei santykis su bet kokiais kitais gyvaisiais organizmais;

14) „pažeidžiamos grupės“– asmenys, į kuriuos reikia atskirai atsižvelgti, kai vertinamas ūmus ir lėtinis augalų apsaugos produktų poveikis jų sveikatai. Tai nėščios ir maitinančios moterys, dar negimę kūdikiai, kūdikiai ir vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir gyventojai, kuriuos ilgą laiką smarkiai veikia pesticidai;

15) „mikroorganizmai“– mikrobiologinis vienetas, įskaitant žemesniuosius grybelius ir virusus, ląstelinis ar neląstelinis, kuris gali daugintis arba perduoti genetinę medžiagą;

16) „genetiškai modifikuoti organizmai“– organizmai, kuriuose buvo pakeista genetinė medžiaga, kaip apibrėžta 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 straipsnio 2 dalyje (17);

17) „zona“– valstybių narių grupė, kaip apibrėžta I priede.

Naudojimo šiltnamiuose, apdorojimo nuėmus derlių, tuščių saugojimo patalpų apdorojimo ir sėklų beicavimo atvejais zona reiškia visas I priede apibrėžtas zonas;

18) „gera augalų apsaugos praktika“– praktika, kai konkrečių augalų arba augalinių produktų apdorojimas augalų apsaugos produktais, laikantis jų leistino naudojimo sąlygų, parenkamas, dozuojamas ir jo laikas parenkamas taip, kad būtų užtikrintas priimtinas veiksmingumas panaudojant mažiausią būtiną kiekį, deramai atsižvelgiant į vietos sąlygas ir kultūrinės bei biologinės kontrolės galimybes;

19) „gera laboratorinė praktika“– praktika, kaip apibrėžta 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (18) I priedo 2.1 punkte;

20) „gera eksperimentinė praktika“– praktika pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) 181 ir 152 gairių nuostatas;

21) „duomenų apsauga“– bandymo ar tyrimo ataskaitos savininko laikina teisė neleisti jų naudoti kito pareiškėjo naudai;

22) „valstybė narė ataskaitos rengėja“– valstybė narė, kuri įsipareigoja vertinti veikliąją medžiagą, apsauginę medžiagą ar sinergiklį;

23) „bandymai ir tyrimai“– tyrimai arba eksperimentai, kurių tikslas – nustatyti veikliosios medžiagos arba augalų apsaugos produktų savybes ir elgseną, prognozuoti veikliųjų medžiagų ir (arba) atitinkamų jų metabolitų poveikį, nustatyti saugų poveikio lygį ir sudaryti sąlygas saugiai naudoti augalų apsaugos produktus;

24) „autorizacijos turėtojas“– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis augalų apsaugos produkto autorizaciją;

25) „profesionalus naudotojas“– profesionalus naudotojas, kaip apibrėžta direktyvos 2009/128/EB 3 straipsnio 1 dalyje;

26) „mažos apimties naudojimas“– augalų apsaugos produkto naudojimas konkrečioje valstybėje narėje augalams arba augalų produktams, kurie:

27) „šiltnamis“– stacionari vieta, į kurią galima įeiti, skirta pasėlių auginimui ir turinti išorinę permatomą uždangą, kuri sudaro sąlygas kontroliuojant keistis su aplinka medžiagomis bei energija ir užkerta kelią augalų apsaugos produktų išleidimui į aplinką.

Šio reglamento tikslais, uždaros augalų auginimo vietos, kurių išorinė uždanga nepermatoma (pvz., pievagrybių ar salotinių trūkažolių auginimui), taip pat laikomos šiltnamiais;

28) „apdorojimas nuėmus derlių“– augalų ar augalinių produktų apdorojimas nuėmus derlių izoliuotoje erdvėje, kurioje neįmanomas nuotėkis, pavyzdžiui, sandėlyje;

29) „biologinė įvairovė“– visų šaltinių, įskaitant sausumos, jūros ir kitų vandens ekosistemų bei ekologinių kompleksų, kuriems jie priklauso, gyvųjų organizmų įvairovė; ši įvairovė gali apimti rūšių tarpusavio skirtumus, skirtumus tarp rūšių ir ekosistemų;

30) „kompetentinga institucija“– valstybės narės institucija ar institucijos, atsakingos už šiame reglamente nustatytų užduočių vykdymą;

31) „reklama“– spaudoje arba elektroninėje žiniasklaidoje pateikiama augalų apsaugos produktų pardavimo ar naudojimo skatinimo priemonė (skirta bet kam kitam, nei autorizacijos turėtojas, augalų apsaugos produktą į rinką pateikiantis asmuo ir jų agentai);

32) „metabolitas“– veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio bet kuris metabolitas ar jų irimo produktas, susiformavę organizmuose arba aplinkoje.

Metabolitas laikomas svarbiu, jei esama priežasties manyti, kad jis turi panašias savybes kaip pirminė medžiaga savo biologinės veiklos tikslų prasme, arba kad kelia didesnę arba panašią riziką organizmams kaip ir pirminė medžiaga, arba kad turi tam tikrų toksinių savybių, kurios laikomos nepriimtinomis. Toks metabolitas yra svarbus priimant bendrą sprendimą dėl patvirtinimo arba apibrėžiant riziką mažinančias priemones;

33) „priemaiša“– bet kuris komponentas, kitas nei grynoji veiklioji medžiaga, ir (arba) variantas, esantis techninėje medžiagoje (įskaitant komponentus, atsirandančius gamybos metu arba dėl irimo saugojimo metu).

II SKYRIUS

VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS, APSAUGINĖS MEDŽIAGOS, SINERGIKLIAI IR KOFORMULIANTAI

1 SKIRSNIS

Veikliosios medžiagos

1 poskirsnis

Patvirtinimo reikalavimai ir sąlygos

4 straipsnis

Veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijai

1. Veiklioji medžiaga tvirtinama pagal II priedą, jei vertinant pagal dabartines mokslo ir technikos žinias galima tikėtis, kad, atsižvelgiant į to priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus patvirtinimo kriterijus, tą veikliąją medžiagą turintys augalų apsaugos produktai atitiks 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas.

Atliekant veikliosios medžiagos įvertinimą pirmiausia nustatoma, ar tenkinami II priedo 3.6.2–3.6.4 ir 3.7 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai. Jei šie kriterijai patenkinami, atliekant tolesnį įvertinimą nustatoma, ar tenkinami kiti II priedo 2 ir 3 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai.

2. Augalų apsaugos produktų likučiai, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	neturi turėti jokio kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ar gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų, arba požeminiam vandeniui;

b)	neturi turėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai;

Likučius, kurie yra svarbūs toksikologiniu, ekotoksikologiniu, aplinkos arba geriamojo vandens aspektu, turi būti galima nustatyti bendrai taikomais metodais. Analizės standartai turi būti visuotinai prieinami.

3. Augalų apsaugos produktas, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jis turi būti pakankamai veiksmingas;

neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, ar gyvūnų sveikatai tiesiogiai arba per geriamąjį vandenį (atsižvelgiant į apdorojant geriamąjį vandenį gautus produktus), maistą, pašarą ar orą, ar padarinių darbo vietoje arba kitais netiesioginiais būdais, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų; arba poveikio požeminiams vandenims;

c)	neturi turėti nepriimtino poveikio augalams ar augaliniams produktams;

d)	jis neturi sukelti nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, kurių skaičius turi būti kontroliuojamas;

neturi turėti nepriimtino poveikio aplinkai, ypač atsižvelgiant į šiuos aspektus, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių metodų tokiam poveikiui įvertinti:

i)	jo išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, ypač paviršinių vandenų, įskaitant estuarijų ir pakrančių vandenis, požeminio vandens, oro ir dirvos užteršimą, atsižvelgiant į vietas, nutolusias nuo jo naudojimo vietų, kai jis aplinkoje pernešamas dideliu atstumu;

ii)	jo poveikį netikslinėms rūšims, ypač į šių rūšių elgesį;

iii)	ilgalaikį poveikį bioįvairovei ir ekosistemai.

4. 2 ir 3 dalyse išdėstyti reikalavimai vertinami atsižvelgiant į 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus principus.

5. Tvirtinant veikliąją medžiagą laikoma, kad 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti reikalavimai yra tenkinami, jei tai nustatoma taikant bent vieno tos veikliosios medžiagos turinčio augalų apsaugos produkto vieną ar kelis tipiško naudojimo būdus.

6. Vertinant žmonių sveikatos klausimą jokie apie žmones surinkti duomenys negali būti naudojami mažinti saugos riboms, nustatytoms per bandymus ar tyrimus su gyvūnais.

7. Nukrypstant nuo 1 dalies, tais atvejais, kai kartu su paraiška pateikiama dokumentais pagrįstų įrodymų, kad veiklioji medžiaga yra būtina siekiant kontroliuoti didelį pavojų augalų sveikatai, kurio negalima išvengti kitomis priemonėmis, įskaitant ir nechemines priemones, veiklioji medžiaga gali būti patvirtinta ribotam, ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kurio reikia šiam rimtam pavojui kontroliuoti, net jeigu ji neatitinka II priedo 3.6.3, 3.6.4, 3.6.5 ar 3.8.2 punktuose išdėstytų kriterijų, su sąlyga, kad naudojant veikliąją medžiagą taikomos rizikos mažinimo priemonės, kuriomis užtikrinamas kuo mažesnis poveikis žmonėms ir aplinkai. Šių medžiagų didžiausi likučių kiekiai nustatomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005.

Ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma veikliosioms medžiagoms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 yra ar turi būti priskiriamos 1A kancerogeninių medžiagų kategorijai, 1B kancerogeninių medžiagų kategorijai be ribinės vertės arba 1A toksiškų reprodukcijai medžiagų kategorijai.

Valstybės narės gali autorizuoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra pagal šią straipsnio dalį patvirtintų veikliųjų medžiagų, tik tada, kai būtina kontroliuoti rimtą augalų sveikatai kylantį pavojų jų teritorijoje.

Tuo pat metu jos parengia laipsniško šių produktų naudojimo nutraukimo planą, kuriame numatoma, kaip rimtą pavojų kontroliuoti kitomis priemonėmis, įskaitant necheminius metodus, ir nedelsdamos perduoda šį planą Komisijai.

5 straipsnis

Pirmasis patvirtinimas

Pirmojo patvirtinimo galiojimo laikotarpis negali viršyti dešimties metų.

6 straipsnis

Sąlygos ir apribojimai

Patvirtinimui gali būti taikomos įvairios sąlygos ir apribojimai, įskaitant šiuos:

a)	veikliosios medžiagos mažiausias grynio laipsnis;

b)	tam tikrų priemaišų pobūdis ir didžiausias jų kiekis;

c)	apribojimai, atsirandantys vertinant 8 straipsnyje nurodytą informaciją, atsižvelgiant į aptariamas žemės ūkio, augalų sveikatos ir aplinkos, įskaitant klimato, sąlygas;

d)	preparato rūšis;

e)	naudojimo būdas ir sąlygos;

f)	papildomos patvirtinamosios informacijos teikimas valstybėms narėms, Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai;

g)	naudotojų kategorijų, pvz., profesionalūs ir neprofesionalūs naudotojai, nustatymą;

h)	sričių, kuriose naudoti veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų, įskaitant dirvožemio įdirbimo produktus, negali būti leidžiama arba gali būti leidžiama specifinėmis sąlygomis, nustatymas;

i)	poreikis nustatyti riziką mažinančias priemones ir vykdyti stebėseną po naudojimo;

j)	bet kokios kitos ypatingos sąlygos, kurios nustatomos įvertinus informaciją, pateiktą šio reglamento kontekste.

2 poskirsnis

Patvirtinimo tvarka

7 straipsnis

Paraiška

1. Veikliosios medžiagos gamintojas pateikia valstybei narei (toliau – valstybė narė ataskaitos rengėja) paraišką dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo arba dėl patvirtinimo sąlygų pakeitimo, kartu pateikdamas 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą dokumentų rinkinio santrauką ir išsamų dokumentų rinkinį arba moksliškai pagrįstą paaiškinimą, kodėl nepateikiamos tam tikros šių rinkinių dalys, įrodantį, kad veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus.

Siekiant laikytis šio reglamento gamintojų paskirta gamintojų asociacija gali teikti bendrą paraišką.

Paraišką nagrinėja pareiškėjo pasiūlyta valstybė narė, nebent ją išnagrinėti sutinka kita valstybė narė.

2. Paraišką gali bendrai įvertinti kelios valstybės, kurios pagal bendros ataskaitos rengimo procedūrą laikomos valstybėmis narėmis ataskaitų rengėjomis.

3. Teikdamas paraišką, pareiškėjas, vadovaudamasis 63 straipsniu, gali prašyti išsaugoti tam tikros informacijos, įskaitant tam tikras dokumentų rinkinio dalis, konfidencialumą ir fiziškai atskiria tą informaciją.

Valstybės narės įvertina prašymus dėl konfidencialumo. Gavusi prašymą susipažinti su informacija, valstybė narė ataskaitos rengėja sprendžia, kokia informacija turi būti laikoma konfidencialia.

4. Pateikdamas paraišką, pareiškėjas tuo mačiu metu pateikia išsamų pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikiamų bandymų ir tyrimų sąrašą bei visų reikalavimų dėl duomenų apsaugos sąrašą pagal 59 straipsnį.

5. Vertindama paraišką valstybė narė ataskaitos rengėja gali bet kuriuo metu konsultuotis su Tarnyba.

8 straipsnis

Dokumentų rinkiniai

1. Dokumentų rinkinio santraukoje turi būti:

informacija apie bent vieno veikliosios medžiagos turinčio augalų apsaugos produkto vieną ar kelis tipiško naudojimo būdus kiekvienoje zonoje plačiai auginamiems pasėliams, kurie įrodo, kad laikomasi 4 straipsnio reikalavimų; jei teikiama informacija neaprėpia visų zonų ar yra susijusi su pasėliais, kurie nėra plačiai auginami, pateikiamas pagrįstas paaiškinimas, kodėl laikomasi šio požiūrio;

b)	su kiekvienu veikliajai medžiagai taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktu susijusių bandymų ir tyrimų santraukos bei rezultatai, jų savininko ir bandymus bei tyrimus atlikusio asmens vardas ir pavardė arba instituto pavadinimas;

su kiekvienu augalų apsaugos produktui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktu susijusių bandymų ir tyrimų santraukos ir rezultatai, jų savininko ir bandymus bei tyrimus, susijusius su 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų kriterijų įvertinimu dėl vieno ar kelių augalų apsaugos produktų, kurie yra tipiško a punkte nurodyto naudojimo pavyzdžiai, atlikusio asmens vardas ir pavardė arba instituto pavadinimas, atsižvelgiant į faktą, kad jeigu dėl siūlomo riboto veikliosios medžiagos tipiško naudojimo būdų skaičiaus šio straipsnio 2 dalyje numatytame dokumentų rinkinyje trūksta duomenų, gali būti taikomi tvirtinimo apribojimai;

d)	dėl kiekvieno su stuburiniais gyvūnais susijusio bandymo ar tyrimo – priemonių, kurių buvo imtasi siekiant išvengti bandymų su gyvūnais ir pakartotinių bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais, pagrindimas;

e)	kontrolinis sąrašas, įrodantis, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytas dokumentų rinkinys yra išsamus atsižvelgiant į naudojimo būdus, dėl kurių teikiama paraiška;

f)	priežastys, kodėl pateiktos bandymų ir tyrimų ataskaitos yra būtinos pirmajam veikliosios medžiagos patvirtinimui ar patvirtinimo sąlygų pakeitimams;

g)	reikiamais atvejais, paraiškos dėl didžiausio likučių kiekio, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 7 straipsnyje, kopija arba pagrįstas paaiškinimas, kodėl ši informacija nepateikiama;

h)	visos pateiktos informacijos įvertinimas.

2. Išsamiame dokumentų rinkinyje turi būti visas atskirų bandymų ir tyrimų ataskaitų, susijusių su visa 1 dalies b ir c punktuose nurodyta informacija, tekstas. Jame negali būti bandymų arba tyrimų, susijusių su tyčiniu veikliosios medžiagos ar augalų apsaugos produkto skyrimu žmonėms, ataskaitos.

3. Dokumentų rinkinio santraukos ir išsamaus dokumentų rinkinio forma nustatoma 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai pateikti duomenis turi apimti reikalavimus veikliosioms medžiagoms ir augalų apsaugos produktams nustatytus Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose ir nustatytus reglamentuose, kurie priimami 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, iš esmės jų nepakeičiant. Šių reglamentų vėlesni pakeitimai gali būti priimami pagal 78 straipsnio 1 dalies b punktą.

5. Pareiškėjas prie dokumentų rinkinio prideda prieinamą specialistų recenzuotą mokslinę literatūrą, kaip nustatė Tarnyba, susijusią su veikliąja medžiaga ir jos metabolitais, darančiais šalutinį poveikį sveikatai, aplinkai ir atsitiktinai paveiktoms rūšims, ir paskelbtą per pastaruosius penkerius metus iki duomenų rinkinio pateikimo datos.

9 straipsnis

Paraiškos priimtinumas

1. Gavusi paraišką valstybė narė ataskaitos rengėja, naudodama 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą kontrolinį sąrašą, per 45 dienas išsiunčia pareiškėjui raštišką gavimo patvirtinimą, kuriame nurodo gavimo datą, ir patikrina, ar kartu su paraiška pateiktame dokumentų rinkinyje yra visi 8 straipsnyje numatyti elementai. Ji taip pat patikrina konfidencialumo reikalavimus, nurodytus 7 straipsnio 3 dalyje, ir išsamius pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikiamų bandymų ir tyrimų sąrašus.

2. Jei trūksta vieno ar kelių 8 straipsnyje numatytų elementų, valstybė narė ataskaitos rengėja apie tai informuoja pareiškėją ir nustato terminą jiems pateikti. Toks terminas gali būti daugiausia trys mėnesiai.

Jei pareiškėjas nepateikia trūkstamų elementų iki to termino pabaigos, valstybė narė ataskaitos rengėja informuoja pareiškėją, kitas valstybes nares ir Komisiją, kad paraiška nepriimtina.

Nauja paraiška dėl tos pačios medžiagos gali būti teikiama bet kuriuo metu.

3. Jei kartu su paraiška pateiktuose dokumentų rinkiniuose yra visi 8 straipsnyje numatyti elementai, valstybė narė ataskaitos rengėja praneša pareiškėjui, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai apie paraiškos priimtinumą ir pradeda veikliosios medžiagos vertinimą.

Gavęs tokį pranešimą, pareiškėjas 8 straipsnyje numatytus dokumentų rinkinius nedelsdamas turi perduoti kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai, įskaitant informaciją apie tai, dėl kurių dokumentų rinkinio dalių buvo pateikti konfidencialumo prašymai, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje.

10 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentų rinkinio santrauka

Tarnyba nedelsdama suteikia visuomenei galimybę susipažinti su 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta dokumentų rinkinio santrauka, išskyrus informaciją, kurią buvo prašoma laikyti konfidencialia ir prašymas buvo pagrįstas pagal 63 straipsnį, išskyrus atvejus, kai yra viršesnis visuomenės interesas atskleisti šią informaciją.

11 straipsnis

Įvertinimo ataskaitos projektas

1. Per dvylika mėnesių nuo 9 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto pranešimo datos valstybė narė ataskaitos rengėja parengia ir pateikia Komisijai ataskaitą (toliau – įvertinimo ataskaitos projektas), kopiją pateikdama Tarnybai, kurioje įvertina, ar galima manyti, jog veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo reikalavimus.

2. Reikiamais atvejais į ataskaitą taip pat įtraukiamas pasiūlymas nustatyti didžiausią likučių kiekį.

Valstybė narė ataskaitos rengėja turi atlikti nepriklausomą, nešališką ir skaidrų įvertinimą atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias.

Jei pagal 4 straipsnio 1 dalį atlikus įvertinimą nustatoma, kad II priedo 3.6.2–3.6.4 ir 3.7 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai netenkinami, į įvertinimo ataskaitos projektą įtraukiamos tik šios įvertinimo dalys.

3. Jei valstybei narei ataskaitos rengėjai reikia papildomų tyrimų ar informacijos, ji nustato terminą, per kurį pareiškėjas turi pateikti tokius tyrimus ar informaciją. Tokiu atveju dvylikos mėnesių laikotarpis pratęsiamas valstybės narės atskaitos rengėjos suteiktam papildomam terminui. Papildomas terminas gali būti daugiausia šešių mėnesių ir baigiasi, kai valstybė narė ataskaitos rengėja gauna papildomą informaciją. Ji atitinkamai informuoja Komisiją ir Tarnybą.

Jei pasibaigus papildomam terminui pareiškėjas nėra pateikęs papildomų tyrimų ar informacijos, valstybė narė ataskaitos rengėja informuoja pareiškėją, Komisiją ir Tarnybą bei įvertinimo ataskaitos projekte esančiame įvertinime nurodo trūkstamus elementus.

4. Įvertinimo ataskaitos projekto forma nustatoma 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Tarnybos išvada

1. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įvertinimo ataskaitos projekto gavimo iš valstybės narės ataskaitos rengėjos Tarnyba jį išsiunčia pareiškėjui ir kitoms valstybėms narėms. Ji paprašo pareiškėjo duomenų rinkinio atnaujinimus reikiamais atvejais išsiųsti valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai.

Suteikusi pareiškėjui dvi savaites pateikti prašymą, kad tam tikros įvertinimo ataskaitos projekto dalys pagal 63 straipsnį būtų laikomos konfidencialiomis, ji suteikia visuomenei galimybę susipažinti su įvertinimo ataskaitos projektu.

Taryba nustato 60 dienų terminą rašytinėms pastaboms pateikti.

2. Prireikus Tarnyba surengia ekspertų, įskaitant ekspertus iš valstybės narės ataskaitos rengėjos, konsultacijas.

Per 120 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos Tarnyba, atsižvelgdama dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais, priima išvadą, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnio reikalavimus ir praneša šią išvadą pareiškėjui, valstybėms narėms bei Komisijai ir suteikia visuomenei galimybę susipažinti su šia išvada. Jeigu rengiamos šioje dalyje nurodytos konsultacijos, 120 dienų laikotarpis pratęsiamas 30 dienų.

Prireikus Tarnyba savo išvadoje nagrinėja įvertinimo ataskaitos projekte nustatytas rizikos mažinimo galimybes.

3. Jei Tarnybai reikia papildomos informacijos, ji nustato daugiausia 90 dienų terminą, per kurį pareiškėjas šią informaciją turi pateikti valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai.

Valstybė narė ataskaitos rengėja nedelsdama ir ne vėliau kaip per 60 dienų nuo papildomos informacijos gavimo įvertina šią papildomą informaciją ir ją pateikia Tarnybai. Tokiu atveju 2 dalyje numatytas 120 dienų laikotarpis pratęsiamas papildomam terminui, kuris baigiasi, kai Tarnyba gauna papildomą įvertinimą.

Tarnyba gali prašyti Komisijos pasikonsultuoti su Bendrijos etalonine laboratorija, paskirta pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 patikrinti, ar pareiškėjo siūlomas analizės metodas likučiams nustatyti yra tinkamas ir atitinka šio reglamento 29 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimus. Bendrijos etaloninės laboratorijos prašymu pareiškėjas turi pateikti pavyzdžius ir analizės standartus.

4. Tarnybos išvadoje turi būti išsamiai išdėstyta atitinkamos veikliosios medžiagos įvertinimo procedūra ir savybės.

5. Tarnyba nustato savo išvados formą, į kurią turi būti įtraukiami įvertinimo procedūros duomenys ir atitinkamos veikliosios medžiagos savybės.

6. Reglamento (EB) Nr. 396/2005 11 straipsnyje nustatyti Tarnybos nuomonės dėl didžiausio likučių kiekio pateikimo terminai ir 14 straipsnyje nustatyti sprendimų dėl paraiškų dėl didžiausio likučių kiekio pateikimo terminai nedaro poveikio šiame reglamente nustatytiems terminams.

7. Kai Tarnyba priima išvadas per šio straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį, kuris buvo pratęstas pagal 3 dalį nustatytam papildomam laikotarpiui, Reglamento EB Nr. 396/2005 11 straipsnio nuostatos netaikomos ir nedelsiant taikomos šio reglamento 14 straipsnio nuostatos.

8. Jei Tarnyba nepriima išvadų per šio straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį, kuris buvo pratęstas pagal 3 dalį nustatytam papildomam laikotarpiui, nedelsiant taikomos Reglamento EB Nr. 396/2005 11 ir 14 straipsnių nuostatos.

13 straipsnis

Patvirtinimo reglamentas

1. Gavusi Tarnybos išvadą, Komisija per šešis mėnesius pateikia 79 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui ataskaitą (toliau – peržiūros ataskaita) ir reglamento projektą, atsižvelgdama į valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos priimtą išvadą.

Pareiškėjui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl peržiūros ataskaitos.

2. Remiantis peržiūros ataskaita, kitais su svarstomu klausimu pagrįstai susijusiais veiksniais ir atsargumo principu, jei tai susiję su Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, reglamentas priimamas vadovaujantis 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir jame nustatoma, kad:

a)	veiklioji medžiaga patvirtinama, tinkamais atvejais taikant 6 straipsnyje nurodytas sąlygas ir apribojimus;

b)	veiklioji medžiaga nepatvirtinama; ar

c)	keičiamos patvirtinimo sąlygos.

3. Jei patvirtinime numatyta, kad reikia pateikti papildomos patvirtinamosios informacijos, kaip nurodyta 6 straipsnio g punkte, reglamente numatomas informacijos pateikimo valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai terminas.

Valstybė narė ataskaitos rengėja įvertina papildomą informaciją ir savo vertinimą pateikia kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo papildomos informacijos gavimo.

4. Patvirtintos veikliosios medžiagos įtraukiamos į 78 straipsnio 3 dalyje nurodytą reglamentą, kuriame pateikiamas jau patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašas. Komisija tvarko patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą, su kuriuo visuomenė gali susipažinti elektroniniu būdu.

3 poskirsnis

Atnaujinimas ir peržiūra

14 straipsnis

Patvirtinimo atnaujinimas

1. Pateikus paraišką veikliosios medžiagos patvirtinimas turi būti atnaujinamas, jei nustatoma, kad tenkinami 4 straipsnyje nurodyti kriterijai.

Laikoma, kad 4 straipsnio reikalavimai tenkinami, jei tai nustatoma dėl bent vieno tos veikliosios medžiagos turinčio augalų apsaugos produkto vieno ar kelių tipiško naudojimo būdų.

Atnaujinant patvirtinimą, gali būti nustatytos sąlygos ir apribojimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

2. Patvirtinimas atnaujinamas ne daugiau kaip penkiolikos metų laikotarpiui. Veikliųjų medžiagų, kurias apima 4 straipsnio 7 dalis, patvirtinimas atnaujinamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

15 straipsnis

Paraiška dėl atnaujinimo

1. Veikliosios medžiagos gamintojas teikia 14 straipsnyje nustatytą paraišką atitinkamai valstybei narei ne vėliau kaip likus trejiems metams iki patvirtinimo galiojimo pabaigos, kartu teikdamas kopiją kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir tarnybai.

2. Pateikdamas paraišką dėl atnaujinimo, pareiškėjas nurodo naujus duomenis, kuriuos ketina pateikti, ir įrodo, kad jie yra būtini dėl reikalavimų pateikti duomenis ar kriterijų, kurie nebuvo taikomi paskutinį kartą tvirtinant veikliąją medžiagą, arba dėl to, kad jis teikia prašymą keisti patvirtinimą. Kartu pareiškėjas pateikia visų naujų ir tęsiamų tyrimų tvarkaraštį.

Pareiškėjas nurodo, nurodydamas priežastis, tas pateikiamos informacijos dalis, kurias jis prašo laikyti konfidencialiomis pagal 63 straipsnį, ir tuo pačiu metu visus reikalavimus dėl duomenų apsaugos pagal 59 straipsnį.

16 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija dėl atnaujinimo

Tarnyba nedelsdama suteikia visuomenei galimybę susipažinti su pareiškėjo pagal 15 straipsnį pateikta informacija, išskyrus informaciją, kurią pagal 63 straipsnį buvo prašoma laikyti konfidencialia ir prašymas buvo pagrįstas, išskyrus atvejus, kai yra viršesnis visuomenės interesas atskleisti šią informaciją.

17 straipsnis

Patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu

Jei dėl pareiškėjo nevaldomų priežasčių paaiškėja, kad patvirtinimo galiojimas gali pasibaigti prieš priimant sprendimą dėl jo atnaujinimo, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūrą priimamas sprendimas, kuriuo tam pareiškėjui patvirtinimo laikotarpio termino pabaiga atidedama paraiškai išnagrinėti pakankamam laikotarpiui.

Reglamentas, kuriuo patvirtinimo laikotarpio termino pabaiga atidedama paraiškai išnagrinėti pakankamam laikotarpiui, priimamas pagal 79 straipsnio 5 dalyje nurodytą reguliavimo su tikrinimu procedūrą, kai pareiškėjai negalėjo pateikti pranešimo, kuris pagal 15 straipsnio 1 dalį turėjo būti pateiktas prieš trejus metus, nes laikotarpis, kuriam veiklioji medžiaga buvo įtraukta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasibaigė anksčiau nei 2014 m. birželio 14 d.

Minėtų laikotarpių trukmė nustatoma remiantis šiais veiksniais:

a)	prašytai informacijai pateikti reikalingu laiku;

b)	procedūrai užbaigti reikalingu laiku;

c)	tam tikrais atvejais poreikiu užtikrinti nuoseklios darbo programos parengimą, kaip numatyta 18 straipsnyje.

18 straipsnis

Darbo programa

Komisija gali sudaryti darbo programą, pagal kurią panašios veikliosios medžiagos būtų suskirstytos į grupes, būtų nustatyti prioritetai atsižvelgiant į saugą žmonių bei gyvūnų sveikatos arba aplinkos aspektu ir būtų kuo labiau atsižvelgta į būtinybę vykdyti veiksmingą numatyto kenkėjo kontrolę bei atsparumo valdymą. Pagal šią programą suinteresuotų šalių gali būti prašoma valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai pateikti visus būtinus duomenis per programoje numatytą terminą.

Programa apima:

a)	paraiškų dėl patvirtinimų atnaujinimo teikimo ir įvertinimo tvarką;

b)	būtinus pateikti duomenis, įskaitant priemones, skirtas bandymams su gyvūnais mažinti, ypač tas, kurios skirtos skatinti naudoti ne su gyvūnais atliekamų bandymų metodus bei pažangias bandymų strategijas;

c)	tokių duomenų pateikimo terminus;

d)	naujos informacijos teikimo taisykles;

e)	vertinimo ir sprendimų priėmimo terminus;

f)	veikliųjų medžiagų įvertinimo paskirstymą valstybėms narėms, atsižvelgiant į valstybių narių, rengiančių ataskaitas, pareigų ir atliktino darbo pusiausvyrą.

19 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimtame reglamente nustatomos atnaujinimo procedūrai įgyvendinti būtinos nuostatos, atitinkamais atvejais įskaitant darbo programos įgyvendinimą, kaip numatyta 18 straipsnyje.

20 straipsnis

Atnaujinimo reglamentas

1. Pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas reglamentas, kuriame nustatoma, kad:

a)	veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, prireikus su sąlygomis ir apribojimais; arba

b)	veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas.

2. Jei patvirtinimo neatnaujinimo priežastys nesusijusios su sveikatos arba aplinkos apsauga, 1 dalyje nurodytame reglamente nustatomas šešių mėnesių neviršijantis lengvatinis laikotarpis atitinkamoms turimų augalų apsaugos produktų atsargoms parduoti ir platinti ir, be to, ne ilgesnis nei vienų metų laikotarpis šiomis atsargomis disponuoti, jas saugoti ir naudoti. Lengvatinis laikotarpis parduoti ir platinti nustatomas atsižvelgiant į įprastą augalų apsaugos produkto naudojimo laikotarpį, bet visas lengvatinis laikotarpis neturi viršyti 18 mėnesių.

Jei patvirtinimas panaikinamas arba neatnaujinamas dėl susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su žmonių ar gyvūnų sveikata arba aplinka, atitinkamas augalų apsaugos produktas nedelsiant pašalinamas iš rinkos.

3. Taikoma 13 straipsnio 4 dalis.

21 straipsnis

Patvirtinimo peržiūra

1. Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą. Ji atsižvelgia į valstybės narės prašymą peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą remiantis naujomis mokslo ir technikos žiniomis bei stebėsenos duomenimis, įskaitant ir tuos atvejus, kai, peržiūrėjus autorizacijos liudijimus pagal 44 straipsnio 1 dalį, esama požymių, kad Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir b punkto i papunktyje bei 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti tikslai gali būti nepasiekti.

Jei, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias, jos manymu, esama požymių, kad medžiaga nebetenkina 4 straipsnyje nustatytų kriterijų ar pagal 6 straipsnio f punktą reikalaujama papildoma informacija nebuvo pateikta, ji apie tai praneša valstybėms narėms, Tarnybai ir veikliosios medžiagos gamintojui, nustatydama gamintojui terminą pastaboms pateikti.

2. Komisija gali paprašyti Tarnybos ir valstybių narių pateikti nuomonę arba suteikti mokslinę ar techninę pagalbą. Valstybės narės, gavusios Komisijos prašymą, taip pat gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo prašymo dienos. Tarnyba pateikia Komisijai nuomonę arba savo darbo rezultatus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.

3. Komisijai nusprendus, kad 4 straipsnyje nurodyti kriterijai nebetenkinami ar nebuvo pateikta 6 straipsnio f punkte nustatyta papildoma informacija, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas patvirtinimo panaikinimo arba pakeitimo reglamentas.

Taikoma 13 straipsnio 4 dalis ir 20 straipsnio 2 dalis.

4 poskirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

22 straipsnis

Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos

1. 4 straipsnyje numatytus kriterijus atitinkanti veiklioji medžiaga, nukrypstant nuo 5 straipsnio, patvirtinama ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui, kai ji laikoma nedidelės rizikos veikliąja medžiaga ir galima tikėtis, kad tos medžiagos turintys augalų apsaugos produktai žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai kels tik nedidelę riziką, kaip nustatyta 47 straipsnio 1 dalyje.

2. Taikomas 4 straipsnis, 6–21 straipsniai ir II priedo 5 punktas. Nedidelės rizikos medžiagos atskirai išvardijamos 13 straipsnio 4 dalyje nurodytame reglamente.

3. Komisija gali peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimo nedidelės rizikos medžiaga kriterijus pagal 78 straipsnio 1 dalies a punktą ir prireikus nustatyti naujus kriterijus.

23 straipsnis

Pagrindinių medžiagų patvirtinimo kriterijai

1. Pagrindinės medžiagos tvirtinamos laikantis 2–6 dalių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio, patvirtinimas suteikiamas neribotam laikotarpiui.

2–6 dalių tikslais, pagrindinė medžiaga – veiklioji medžiaga, kuri:

a)	nėra susirūpinimą kelianti medžiaga, ir

b)	jai nėra būdinga turėti endokrininę sistemą ardantį, neurotoksinį arba imunotoksinį poveikį, ir

c)	nėra daugiausia naudojama augalų apsaugos tikslais, tačiau vis dėlto yra naudinga augalų apsaugos medžiaga, kuri naudojama tiesiogiai arba kurios yra produkte, sudarytame iš tos medžiagos ir paprasto skiediklio, ir

d)	nėra pateikiama į rinką kaip augalų apsaugos produktas.

Šiame reglamente veiklioji medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje apibrėžto maisto produkto kriterijus, laikoma pagrindine medžiaga.

2. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, pagrindinė medžiaga patvirtinama, kai atitinkamų įvertinimų, atliktų pagal kitus Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius tos medžiagos naudojimą kitiems nei augalų apsaugos produktas tikslams, rezultatai rodo, kad ta medžiaga neturi tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai, ir neturi nepriimtino poveikio aplinkai.

3. Nukrypstant nuo 7 straipsnio, paraišką dėl pagrindinės medžiagos patvirtinimo valstybė narė arba suinteresuota šalis pateikia Komisijai.

Prie paraiškos pridedama ši informacija:

a)	galimo medžiagos poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai įvertinimų, atliktų pagal kitus Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius medžiagos naudojimą, rezultatai; ir

b)	kita susijusi informacija apie jos galimą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

4. Komisija prašo Tarnybos pateikti nuomonę arba suteikti mokslinę ar techninę pagalbą. Tarnyba pateikia Komisijai nuomonę arba savo darbo rezultatus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.

5. Taikomi 6 ir 13 straipsniai. Nedidelės rizikos medžiagos atskirai išvardijamos 13 straipsnio 4 dalyje nurodytame reglamente.

6. Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti pagrindinės medžiagos patvirtinimą. Ji gali atsižvelgti į valstybės narės prašymą peržiūrėti patvirtinimą.

Nusprendusi, kad yra požymių, jog medžiaga nebetenkina 1–3 dalyje numatytų kriterijų, ji praneša apie tai valstybėms narėms, Tarnybai ir suinteresuotai šaliai, nustatydama joms laikotarpį pastaboms pateikti.

Komisija prašo Tarnybos pateikti nuomonę arba suteikti mokslinę ar techninę pagalbą. Tarnyba pateikia Komisijai nuomonę arba savo darbo rezultatus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.

Komisijai nusprendus, kad 1 dalyje nurodyti kriterijai nebetenkinami, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas patvirtinimo panaikinimo arba pakeitimo reglamentas.

24 straipsnis

Keistinos medžiagos

1. 4 straipsnyje numatytus kriterijus atitinkanti veiklioji medžiaga patvirtinama kaip keistina medžiaga ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, jei ji atitinka vieną ar daugiau II priedo 4 punkte nustatytų papildomų kriterijų. Nukrypstant nuo 14 straipsnio 2 dalies, patvirtinimas gali būti atnaujintas vieną ar kelis kartus ne ilgesniems kaip septynerių metų laikotarpiams.

2. Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, taikomi 4–21 straipsniai. Keistinos medžiagos atskirai išvardijamos 13 straipsnio 4 dalyje nurodytame reglamente.

2 SKIRSNIS

Apsauginės medžiagos ir sinergikliai

25 straipsnis

Apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimas

1. Apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami, jei jie tenkina 4 straipsnio nuostatas.

2. Taikomi 5–21 straipsniai.

3. Pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu apibrėžiami apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams taikomi reikalavimai pateikti duomenis, panašūs į 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus pateikti duomenis.

26 straipsnis

Rinkoje jau esančios apsauginės medžiagos ir sinergikliai

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d. pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimamas reglamentas, kuriame nustatoma šiam reglamentui įsigaliojus rinkoje jau esančių sinergiklių ir apsauginių medžiagų laipsniškos peržiūros darbo programa. Reglamente nustatomi duomenų reikalavimai, įskaitant priemones, skirtas bandymams su gyvūnais mažinti, pranešimo, įvertinimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Reglamente turi būti reikalaujama, kad suinteresuotos šalys per nustatytą terminą valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai pateiktų visus reikiamus duomenis.

3 SKIRSNIS

Nepriimtini koformuliantai

27 straipsnis

Koformuliantai

1. Koformuliantas nepatvirtinamas naudojimui augalų apsaugos produktuose, jei nustatoma, kad:

a)	jo likučiai, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba požeminiam vandeniui arba nepriimtiną poveikį aplinkai; arba

b)	jo naudojimas, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba nepriimtiną poveikį augalams, augaliniams produktams ar aplinkai.

2. Koformuliantai, kurie nėra patvirtinti naudojimui augalų apsaugos produktuose pagal 1 dalį, įtraukiami į III priedą laikantis 79 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3. Komisija gali peržiūrėti koformuliantus bet kuriuo metu. Ji gali atsižvelgti į valstybių narių pateiktą atitinkamą informaciją.

4. Taikoma 81 straipsnio 2 dalis.

5. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

III SKYRIUS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTAI

1 SKIRSNIS

Autorizacija

1 poskirsnis

Reikalavimai ir turinys

28 straipsnis

Autorizacija pateikimu į rinką ir naudojimui

1. Augalų apsaugos produktas negali būti teikiamas į rinką ar naudojamas, jei jis pagal šį reglamentą neautorizuotas atitinkamoje valstybėje narėje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, autorizacija nereikalinga šiais atvejais:

a)	produktų, kurių sudėtyje yra tik viena ar kelios pagrindinės medžiagos, naudojimui;

b)	augalų apsaugos produktų pateikimui į rinką ir naudojimui mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros tikslais laikantis 54 straipsnio;

naudoti kitoje valstybėje narėje skirto augalų apsaugos produkto gamybai, saugojimui ar pervežimui, jeigu šis produktas autorizuotas toje valstybėje narėje ir gamybos, saugojimo ar pervežimo valstybė narė taiko tikrinimo reikalavimus, kad užtikrintų, jog augalų apsaugos produktas nebūtų naudojamas jos teritorijoje;

d)	šalyje už Europos Sąjungos teritorijos ribų naudoti skirto augalų apsaugos produkto gamybai, saugojimui ar pervežimui, jeigu gamybos, saugojimo ar pervežimo valstybė narė yra nustačiusi tikrinimo reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad augalų apsaugos produktas būtų eksportuojamas iš jos teritorijos;

e)	augalų apsaugos produktų, dėl kurių pagal 52 straipsnį yra suteiktas lygiagrečios prekybos leidimas, pateikimui į rinką ir naudojimui.

29 straipsnis

Pateikimo į rinką autorizacijai taikomi reikalavimai

1. Nedarant poveikio 50 straipsnio taikymui, augalų apsaugos produktas autorizuojamas tik jei pagal 6 dalyje nurodytus vienodus principus jis atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jo veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergikliai yra patvirtinti;

tais atvejais, kai jo veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis pagamintas kito šaltinio arba to pačio šaltinio, pakeitus gamybos procesą ir (arba) vietą

i)	jo specifikacija pagal 38 straipsnį labai nesiskiria nuo tą medžiagą, apsauginę medžiagą ar sinergiklį patvirtinančiame reglamente esančios specifikacijos, ir

ii)	veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis dėl savo priemaišų neturi labiau kenksmingo poveikio, kaip suprantama pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, nei turėtų, jei būtų pagaminti pagal patvirtinimui pateiktame dokumentų rinkinyje nurodytą gamybos procesą;

c)	jo koformuliantai neįtraukti į III priedą;

d)	jo techninis junginys toks, kad kiek įmanoma apribotas poveikis naudotojui ir kitokia rizika, nepažeidžiant produkto veikimo;

e)	atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, jis atitinka 4 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus;

f)	jo veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių bei atitinkamais atvejais toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbių priemaišų ir koformuliantų pobūdis ir kiekiai gali būti nustatyti atitinkamais metodais;

g)	jo likučiai, atsirandantys naudojant taip, kaip buvo leista, ir kurie yra svarbūs toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu, gali būti nustatyti tinkamais bendrai taikomais metodais visose valstybėse narėse, tinkamiems bandiniams taikant atitinkamas nustatymo ribas;

h)	jo fizinės ir cheminės savybės yra nustatytos ir laikomos tinkamomis produktui tinkamai naudoti bei saugoti;

i)	kaip pašaras ar maistas naudotinų augalų ar augalų produktų atveju – didžiausi likučių kiekiai žemės ūkio produktuose, kurie buvo paveikti naudojant produktą kaip nurodyta autorizacijoje, prireikus buvo nustatyti arba pakeisti pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005.

2. Pareiškėjas turi įrodyti, kad laikomasi 1 dalies a–h punktuose numatytų reikalavimų.

3. Atitiktis 1 dalies b ir e–h punktuose numatytiems reikalavimams nustatoma oficialiais ar oficialiai pripažintais bandymais ir analize, kurie atliekami atitinkamo augalų apsaugos produkto naudojimui tinkamomis žemės ūkio, augalų sveikatos ir aplinkos sąlygomis, kurios atitinka zonoje, kurioje šis produktas skirtas naudoti, vyraujančias sąlygas.

4. Dėl 1 dalies f punkto pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti priimti suderinti metodai.

5. Taikomas 81 straipsnis.

6. Vienodi augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principai turi apimti Direktyvos 91/414/EEB VI priede išdėstytus reikalavimus ir nustatomi reglamentuose, kurie priimami pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, iš esmės jų nekeičiant. Šių reglamentų vėlesni pakeitimai priimami pagal 78 straipsnio 1 dalies c punktą.

Vertinant augalų apsaugos produktus, pagal šiuos principus atsižvelgiama į veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių ir koformuliantų sąveiką.

30 straipsnis

Laikinoji autorizacija

1. Nukrypdamos nuo 29 straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės narės gali ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį laikinai leisti pateikti į rinką augalų apsaugos produktus, kuriuose yra dar nepatvirtintos veikliosios medžiagos, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	galutinis sprendimas dėl patvirtinimo negalėjo būti priimtas per 30 mėnesių laikotarpį nuo paraiškos priimtinumo patvirtinimo dienos, kuris pratęstas 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje arba 12 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytu papildomu laikotarpiu; ir

b)	pagal 9 straipsnį dokumentų rinkinys dėl veikliosios medžiagos yra priimtinas atsižvelgiant į siūlomus naudojimo būdus; ir

c)	valstybė narė nustato, kad veiklioji medžiaga gali atitikti 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ir kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktas atitiks 29 straipsnio 1 dalies b–h punktų reikalavimus; ir

d)	didžiausi likučių kiekiai yra nustatyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005.

2. Tokiais atvejais valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai dokumentų rinkinio įvertinimo rezultatus ir autorizacijos sąlygas, pateikdama bent 57 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos nuostatos taikomos iki 2016 m. birželio 14 d. Prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

31 straipsnis

Autorizacijos liudijimo turinys

1. Autorizacijos liudijime apibrėžiami augalai, augaliniai produktai ir ne žemės ūkio teritorijos (pvz., geležinkeliai, viešosios paskirties teritorijos, saugojimo patalpos), kuriuose gali būti naudojamas augalų apsaugos produktas, taip pat apibrėžiami tikslai, kuriais jis gali būti naudojamas.

2. Autorizacijos liudijime nurodomi su augalų apsaugos produkto pateikimu į rinką ir naudojimu susiję reikalavimai. Šie reikalavimai apima bent naudojimo sąlygas, kurios būtinos, kad būtų patenkintos veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas ir sinergiklius tvirtinančiame reglamente nustatytos sąlygos ir reikalavimai.

Autorizacijos liudijime turi būti nurodyta augalų apsaugos produkto klasifikacija pagal Direktyvą 1999/45/EB. Valstybės narės gali numatyti, kad autorizacijos turėtojai turi nedelsdami klasifikuoti produktą ar atnaujinti etiketę, pagal Direktyvą 1999/45/EB pasikeitus augalų apsaugos produkto klasifikavimui ir ženklinimui. Tokiu atveju jie nedelsdami apie tai informuoja kompetentingą instituciją.

3. 2 dalyje nurodyti reikalavimai taip pat, kai taikytina, apima:

a)	didžiausią kiekį vienam hektarui kiekvieno naudojimo metu;

b)	laikotarpį nuo paskutinio panaudojimo iki derliaus nuėmimo;

c)	didžiausią panaudojimo per metus skaičių.

4. 2 dalyje nurodyti reikalavimai be kitos informacijos gali apimti:

apribojimą platinti ir naudoti augalų apsaugos produktą, atsižvelgiant į kitų Bendrijos teisės nuostatų reikalavimus, siekiant apsaugoti susijusių platintojų, naudotojų, šalia esančių asmenų, gyventojų, vartotojų ar darbuotojų sveikatą arba aplinką; jeigu toks apribojimas įtraukiamas, jis nurodomas etiketėje;

b)	pareigą prieš naudojant produktą informuoti kaimynus, kurie gali patekti po purškalų dreifu ir kurie prašė būti informuoti;

c)	tinkamo naudojimo pagal Integruotosios kenkėjų kontrolės principus, išdėstytus Direktyvos 2009/128/EB 14 straipsnyje ir III priede, nurodymus.

d)	naudotojų kategorijų, pvz., profesionalūs ir neprofesionalūs naudotojai, nustatymą;

e)	patvirtintą etiketę;

f)	tarpą nuo vieno panaudojimo iki kito;

g)	atitinkamais atvejais laikotarpį nuo paskutinio panaudojimo iki augalinio produkto vartojimo;

h)	įėjimo į apdorotą plotą laikotarpį;

i)	pakuotės dydį ir medžiagą.

32 straipsnis

Trukmė

1. Autorizacijos galiojimo terminas nurodomas autorizacijos liudijime.

Nedarant poveikio 44 straipsnio taikymui, autorizacijos galiojimas nustatomas laikotarpiui, ne ilgesniam nei vieneri metai nuo augalų apsaugos produkte esančių veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo galiojimo pabaigos datos, o vėliau – laikotarpiui, kuriam patvirtintos augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergikliai.

Šiuo laikotarpiu sudaroma galimybė nagrinėjimui, kaip numatyta 43 straipsnyje.

2. Produktai gali būti autorizuojami trumpesniam laikotarpiui, kad būtų galima suderinti pakartotinį panašių produktų vertinimą siekiant atlikti lyginamąjį produktų, kuriuose esama keistinų medžiagų, įvertinimą, kaip numatyta 50 straipsnyje.

2 poskirsnis

Procedūra

33 straipsnis

Paraiška dėl autorizacijos arba autorizacijos pakeitimas

1. Pareiškėjas, pageidaujantis pateikti augalų apsaugos produktą į rinką, asmeniškai arba per atstovą teikia paraišką dėl autorizacijos arba autorizacijos pakeitimo kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje šį augalų apsaugos produktą ketinama pateikti į rinką.

2. Paraiškoje turi būti:

a)	numatomų naudojimo būdų kiekvienoje I priede nurodytoje zonoje, ir valstybėse narėse, kuriose pareiškėjas pateikė ar ketina pateikti paraišką, sąrašas;

pasiūlymas dėl valstybės narės, kuri, kaip tikisi pareiškėjas, vertins paraišką atitinkamoje zonoje. Jeigu paraiška yra dėl naudojimo šiltnamiuose, apdorojimui nuėmus derlių, tuščių saugojimo patalpų apdorojimui ir sėklų beicavimui, siūloma tik viena valstybė narė, kuri vertina paraišką dėl visų zonų. Tokiu atveju, gavęs prašymą pareiškėjas dokumentų rinkinio santrauką ar išsamų dokumentų rinkinį, kaip nurodyta 8 straipsnyje, išsiunčia kitoms valstybėms narėms;

c)	atitinkamais atvejais visų valstybėje narėje jau išduotų to augalų apsaugos produkto autorizacijos liudijimų kopijos;

d)	atitinkamais atvejais atitiktį vertinančios valstybės narės visų išvadų, nurodytų 38 straipsnio 2 dalyje, kopijos.

3. Prie paraiškos pridedama ši informacija:

a)	dėl atitinkamo augalų apsaugos produkto – išsamus dokumentų rinkinys ir dokumentų rinkinio santrauka pagal kiekvieną augalų apsaugos produktui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktą;

b)	dėl kiekvienos augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergiklio – išsamus dokumentų rinkinys ir dokumentų rinkinio santrauka pagal kiekvieną veikliajai medžiagai, apsauginei medžiagai ir sinergikliui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktą; ir

c)	dėl kiekvieno su stuburiniais gyvūnais susijusio bandymo ar tyrimo – priemonių, kurių buvo imtasi siekiant išvengti bandymų su gyvūnais ir pakartotinių bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais, pagrindimas;

d)	priežastys, kodėl pateiktos bandymų ir tyrimų ataskaitos yra būtinos pirmajai autorizacijai atlikti arba autorizacijos sąlygoms pakeisti;

e)	reikiamais atvejais – paraiškos dėl didžiausio likučių kiekio, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 7 straipsnyje, kopija arba pagrįstas paaiškinimas, kodėl ši informacija nepateikiama;

f)	reikiamais atvejais, dėl autorizacijos pakeitimo – visos pagal 8 straipsnio 1 dalies h punktą pateiktos informacijos įvertinimas;

g)	etiketės projektas.

4. Teikdamas paraišką, pareiškėjas, vadovaudamasis 63 straipsniu, gali prašyti išsaugoti tam tikros informacijos, įskaitant tam tikras dokumentų rinkinio dalis, konfidencialumą ir fiziškai atskiria tą informaciją.

Tuo pačiu metu pareiškėjas pateikia išsamų pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikiamų tyrimų sąrašą ir bandymų bei tyrimų, dėl kurių pateikti reikalavimai dėl duomenų apsaugos pagal 59 straipsnį, sąrašą.

Gavusi prašymą susipažinti su informacija, paraišką nagrinėjanti valstybė narė sprendžia, kokia informacija turi būti laikoma konfidencialia.

5. Valstybei narei paprašius, pareiškėjas teikia savo paraišką tos valstybės narės valstybinėmis ar oficialiomis kalbomis arba viena iš tų kalbų.

6. Gavęs prašymą pareiškėjas pateikia valstybei narei augalų apsaugos produkto pavyzdžius ir jo sudedamųjų dalių analizės standartus.

34 straipsnis

Leidimas neteikti tyrimų

1. Pareiškėjams leidžiama neteikti 33 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų ir tyrimų ataskaitų, jei valstybė narė, kuriai pateikta paraiška, turi atitinkamas bandymų ir tyrimų ataskaitas ir pareiškėjai įrodo, kad pagal 59, 61 ar 62 straipsnius jiems leista teikti į rinką, arba kad visi duomenų apsaugos terminai yra pasibaigę.

2. Tačiau pareiškėjai, kuriems taikoma 1 dalis, turi pateikti šią informaciją:

a)	visus būtinus duomenis augalų apsaugos produktui identifikuoti, įskaitant visą jo sudėtį, ir pareiškimą, kad nenaudojami jokie nepriimtini koformuliantai;

b)	reikiamais atvejais – informaciją, reikalingą veikliajai medžiagai, apsauginei medžiagai ar sinergikliui identifikuoti, jei jie buvo patvirtinti, ir nustatyti, ar buvo įvykdytos patvirtinimo sąlygos ir ar jos atitinka 29 straipsnio 1 dalies b punktą;

c)	atitinkamos valstybės narės prašymu – duomenis, reikalingus įrodyti, kad augalų apsaugos produkto poveikis yra panašus į augalų apsaugos produkto, su kuriuo susijusiais saugomais duomenimis pareiškėjai įrodo turintys galimybę naudotis, poveikį.

35 straipsnis

Paraišką nagrinėjanti valstybė narė

Paraišką nagrinėja pareiškėjo pasiūlyta valstybė narė, nebent jį išnagrinėti sutiktų kita toje pačioje zonoje esanti valstybė narė. Paraišką nagrinėsianti valstybė narė praneša apie tai pareiškėjui. Paraišką nagrinėsianti valstybė narė praneša apie tai pareiškėjui.

Paraišką nagrinėjančios valstybės narės prašymu toje pačioje zonoje, dėl kurios buvo pateikta paraiška, esančios kitos valstybės narės bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas sąžiningas darbo krūvio paskirstymas.

Kitos valstybės narės, esančios zonoje, dėl kurios buvo pateikta paraiška, nenagrinėja paraiškos bylos, kol paraišką nagrinėjanti valstybė narė nepateikia įvertinimo.

Jei paraiška pateikta daugiau nei vienoje zonoje, paraišką vertinančios valstybės narės susitaria dėl duomenų, kurie nėra susiję su aplinkosaugos ir žemės ūkio sąlygomis, vertinimo.

36 straipsnis

Autorizacijos nagrinėjimas

1. Paraišką nagrinėjanti valstybė narė atlieka nepriklausomą, nešališką ir skaidrų vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais. Visoms toje pačioje zonoje esančioms valstybėms narėms ji suteikia galimybę pateikti pastabas, kurios apsvarstomos atliekant įvertinimą.

Siekdama kiek įmanoma nustatyti, ar augalų apsaugos produktas tenkina 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus toje pačioje zonoje, jei jis naudojamas pagal 55 straipsnį ir realiomis naudojimo sąlygomis, ji taiko 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizavimo principus.

Paraišką nagrinėjanti valstybė narė suteikia toje pačioje zonoje, kurioje pateikta paraiška, esančioms kitoms valstybėms narėms galimybę susipažinti su savo įvertinimu. Įvertinimo ataskaitos forma nustatoma pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Susijusios valstybės narės atitinkamai sutinka arba atsisako atlikti autorizaciją remdamosi paraišką nagrinėjusios valstybės narės vertinimo išvadomis, kaip numatyta 31 ir 32 straipsniuose.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies ir laikantis Bendrijos teisės, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams ir kitoms rizikos mažinimo priemonėms, susijusioms su specifinėmis naudojimo sąlygomis, gali būti nustatyta atitinkamų papildomų sąlygų.

Kai valstybėms narėms rūpimi klausimai, susiję su žmonių ar gyvūnų sveikata arba aplinka, negali būti kontroliuojami nustatant pirmoje dalyje nurodytas nacionalines rizikos mažinimo priemones, valstybė narė, atsižvelgusi į specifines jos aplinkos ar žemės ūkio sąlygas, gali atsisakyti autorizuoti augalų apsaugos produktą savo teritorijoje, jei ji turi pagrįstų priežasčių manyti, jog nagrinėjamas produktas vis dar kelia nepriimtiną riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

Ta valstybė narė nedelsiant informuoja pareiškėją ir Komisiją apie savo sprendimą ir pateikia tam reikalingus mokslinius ar techninius įrodymus.

Valstybės narės turi numatyti galimybę sprendimą dėl atsisakymo autorizuoti tokį produktą apskųsti nacionaliniuose teismuose ar kitose apeliacinėse institucijose.

37 straipsnis

Nagrinėjimo laikotarpis

1. Paraišką nagrinėjanti valstybė narė per dvylika mėnesių nuo jos gavimo nusprendžia, ar tenkinami autorizacijos reikalavimai.

Jei valstybei narei reikia papildomos informacijos, ji nustato pareiškėjui terminą jai pateikti. Tokiu atveju dvylikos mėnesių laikotarpis pratęsiamas valstybės narės nustatytu papildomu terminu. Nustatomas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių papildomas terminas, kuris baigiasi, kai valstybė narė gauna papildomą informaciją. Jei pareiškėjas nepateikia trūkstamų elementų iki to termino pabaigos, valstybė narė praneša pareiškėjui, kad jo paraiška nepriimtina.

2. 1 dalyje numatytų terminų taikymas sustabdomas, 38 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo metu.

3. Jei teikiama paraiška dėl dar nepatvirtintos veikliosios medžiagos turinčio augalų apsaugos produkto autorizacijos, paraišką nagrinėjanti valstybė narė pradeda vertinimą, kai tik gauna 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimo ataskaitos projektą. Jei paraiška susijusi su tuo pačiu augalų apsaugos produktu ir tais pačiais naudojimo būdais, kurie minimi 8 straipsnyje nurodytame dokumentų rinkinyje, valstybė narė priima sprendimą dėl paraiškos ne vėliau kaip per šešis mėnesius po veikliosios medžiagos patvirtinimo.

4. Ne vėliau kaip per 120 dienų nuo įvertinimo ataskaitos ir paraišką nagrinėjančios valstybės narės autorizacijos liudijimo kopijos gavimo kitos susijusios valstybės narės priima sprendimą dėl paraiškos, kaip nurodyta 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

38 straipsnis

Atitikties vertinimas pagal 29 straipsnio 1 dalies b punktą

1. Kai būtina nustatyti, ar veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio kitas šaltinis arba, to paties šaltinio atveju, gamybos proceso ir (arba) gamybos vietos pakeitimas atitinka 29 straipsnio 1 dalies b punktą, tai vertina valstybė narė, kuri dėl tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio buvo ataskaitos rengėja, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai paraišką nagrinėjanti valstybė narė, kaip nurodyta 35 straipsnyje, sutinka įvertinti atitiktį. Pareiškėjas pateikia atitiktį vertinančiai valstybei narei visus reikalingus duomenis.

2. Suteikusi pareiškėjui galimybę pateikti pastabas, kurias pareiškėjas atitinkamai taip pat pateikia valstybei narei ataskaitos rengėjai arba paraišką nagrinėjančiai valstybei narei, atitiktį vertinanti valstybė narė per 60 dienų nuo paraiškos gavimo parengia atitikties ataskaitą ir pateikia ją Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui.

3. Jeigu priimama teigiama išvada dėl atitikties ir šiai išvadai nebuvo pareikšta prieštaravimų, laikoma, kad 29 straipsnio 1 dalies yra laikomasi. Tačiau, jeigu paraišką nagrinėjanti valstybė narė nesutinka su valstybės narės ataskaitos rengėjos išvada, arba atvirkščiai, ji informuoja pareiškėją, kitas valstybes nares ir Komisiją, išdėstydama priežastis.

Susijusios valstybės narės stengiasi susitarti dėl to, ar laikomasi 29 straipsnio 1 dalies b punkto. Jos suteikia galimybę pareiškėjui pateikti pastabas.

4. Kai susijusios valstybės narės nesusitaria per 45 dienas, atitiktį vertinanti valstybė narė perduoda šį klausimą Komisijai. Sprendimas, ar įvykdytos 29 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos, priimamas pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. 45 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai paraišką dėl autorizacijos nagrinėjanti valstybė narė pagal 3 dalies nuostatas praneša valstybei narei ataskaitos rengėjai, arba atvirkščiai, nesutinkanti su pastarosios išvada.

Iki tokio sprendimo priėmimo Komisija gali paprašyti Tarnybos pateikti nuomonę ar suteikti mokslinę ar techninę pagalbą, kuri turi būti pateikta ar suteikta per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.

5. Išsamios 1–4 dalių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros gali būti nustatytos pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, pasikonsultavus su Tarnyba.

39 straipsnis

Pranešimų apie paraiškas dėl autorizacijos teikimas ir keitimasis informacija apie jas

1. Valstybės narės pagal kiekvieną paraišką parengia bylą. Kiekvienoje byloje turi būti:

a)	paraiškos kopija;

b)	ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie augalų apsaugos produkto vertinimą ir dėl jo priimtą sprendimą; ataskaitos forma nustatoma pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą;

c)	valstybės narės priimtų administracinių sprendimų dėl paraiškos ir pagal 33 straipsnio 3 dalį bei 34 straipsnį pateiktų dokumentų sąrašas kartu su minėtų dokumentų santrauka;

d)	reikiamais atvejais – patvirtinta etiketė.

2. Gavusios prašymą, valstybės narės nedelsdamos suteikia kitoms valstybėms narėms, Tarnybai ir Komisijai galimybę susipažinti su byla, kurią sudaro 1 dalies a–d punktuose numatyti dokumentai.

3. Gavę prašymą, pareiškėjai pateikia valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai pagal 33 straipsnio 3 dalį ir 34 straipsnį kartu su paraiška teiktinų dokumentų kopijas.

4. Išsamios 2–3 dalių įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3 poskirsnis

Abipusis autorizacijos pripažinimas

40 straipsnis

Abipusis pripažinimas

1. Pagal 29 straipsnį suteiktos autorizacijos turėtojas gali teikti paraišką autorizuoti tą patį augalų apsaugos produktą tam pačiam naudojimui ir laikantis panašios žemės ūkio praktikos kitoje valstybėje narėje pagal šiame poskirsnyje numatytą abipusio pripažinimo tvarką šiais atvejais:

a)	produktą įregistravo tai pačiai zonai priklausanti valstybė narė (įregistravusi valstybė narė);

b)	produktą autorizavo kitai zonai priklausanti valstybė narė (referencinė valstybė narė), su sąlyga, kad autorizacija, dėl kurios pateikta paraiška, nebus naudojama siekiant abipusio pripažinimo kitoje tos pačios zonos valstybėje narėje;

c)	valstybė narė autorizavo produktą naudoti šiltnamiuose arba apdorojimui nuėmus derlių, arba augalams ar augaliniams produktams laikyti naudojamų tuščių sandėlių ar taros apdorojimui arba sėklų beicavimui, neatsižvelgiant į zoną, kuriai priklauso referencinė valstybė narė.

2. Jeigu augalų apsaugos produktas nėra autorizuotas valstybėje narėje dėl to, kad toje valstybėje narėje nebuvo pateikta paraiška dėl autorizacijos, su žemės ūkio veikla susijusios valstybinės ar mokslo įstaigos arba profesionalios žemės ūkio organizacijos, autorizacijos turėtojui sutikus, gali prašyti autorizuoti tą patį augalų apsaugos produktą tam pačiam naudojimui ir laikantis tos pačios žemės ūkio praktikos toje valstybėje narėje pagal 1 dalyje nurodytą abipusio pripažinimo tvarką. Tokiu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad tokio augalų apsaugos produkto naudojimas yra svarbus įdiegimo valstybei narei.

Jeigu autorizacijos turėtojas nesutinka, tai atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali priimti paraišką remdamasi visuomenės interesais.

41 straipsnis

Autorizacija

1. Valstybė narė, kuriai pateikta paraiška pagal 40 straipsnį, išnagrinėjusi paraišką ir prie jos pridėtus dokumentus, nurodytus 42 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai atsižvelgdama į sąlygas savo teritorijoje, autorizuoja atitinkamą augalų apsaugos produktą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir paraišką nagrinėjanti valstybė narė, išskyrus atvejus, kai taikoma 36 straipsnio 3 dalis.

2. Nukrypdama nuo 1 dalies, valstybė narė gali autorizuoti augalų apsaugos produktą, jeigu:

a)	buvo pateikta paraiška dėl autorizacijos pagal 40 straipsnio 1 dalies b punktą;

b)	jo sudėtyje yra keistinos medžiagos;

c)	taikytas 30 straipsnis; arba

d)	jo sudėtyje yra pagal 4 straipsnio 7 dalį patvirtintos medžiagos.

42 straipsnis

Procedūra

1. Prie paraiškos pridedama ši informacija:

a)	referencinės valstybės narės autorizacijos liudijimo kopija bei autorizacijos liudijimo vertimas į paraišką gaunančios valstybės narės oficialią kalbą;

b)	formalus pareiškimas, kad augalų apsaugos produktas yra tapatus produktui, kurį autorizavo referencinė valstybė narė;

c)	išsamus dokumentų rinkinys arba dokumentų rinkinio santrauka, kaip reikalaujama 33 straipsnio 3 dalyje, paprašius valstybei narei;

d)	referencinės valstybės narės įvertinimo ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie augalų apsaugos produkto vertinimą ir dėl šio produkto priimtą sprendimą.

2. Valstybė narė, kuriai pagal 40 straipsnį pateikta paraiška, sprendimą dėl paraiškos priima per 120 dienų.

3. Valstybei narei paprašius, pareiškėjas teikia savo paraišką tos valstybės narės valstybinėmis ar oficialiomis kalbomis arba viena iš tų kalbų.

4 poskirsnis

Pakeitimas, atnaujinimas ir panaikinimas

43 straipsnis

Autorizacijos atnaujinimas

1. Autorizacija atnaujinama autorizacijos turėtojui pateikus atitinkamą paraišką, jei 29 straipsnyje nustatytos sąlygos tebetenkinamos.

2. Atnaujinus augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio patvirtinimą, pareiškėjas per tris mėnesius pateikia šią informaciją:

a)	augalų apsaugos produkto autorizacijos liudijimo kopiją;

b)	visą naują informaciją, kuri būtina atsižvelgiant į reikalavimų pateikti duomenis ar kriterijų pakeitimus;

c)	įrodymus, kad nauji duomenys pateikti laikantis reikalavimų pateikti duomenis ar kriterijų, kurie negaliojo, kai augalų apsaugos produktas buvo autorizuotas, arba yra reikalingi patvirtinimo sąlygoms pakeisti;

d)	visą informaciją, kuri reikalinga siekiant įrodyti, kad augalų apsaugos produktas atitinka reglamente dėl jame esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio patvirtinimo atnaujinimo nustatytus reikalavimus;

e)	ataskaitą apie stebėsenos informaciją, jei autorizacija buvo stebima.

3. Valstybės narės patikrina, ar visi atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio turintys augalų apsaugos produktai atitinka patvirtinimą pagal 20 straipsnį atnaujinančiame reglamente nustatytas sąlygas ir apribojimus.

35 straipsnyje nurodyta valstybė narė kiekvienoje zonoje koordinuoja atitikties patikrų atlikimą ir informacijos, pateiktos dėl visų tos zonos valstybių narių, įvertinimą.

4. 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti parengtos atitikties patikrų organizavimo gairės.

5. Valstybės narės priima sprendimą dėl autorizacijos atnaujinimo ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atitinkamame produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio patvirtinimo atnaujinimo.

6. Jei dėl autorizacijos turėtojo nevaldomų priežasčių sprendimas atnaujinti autorizaciją nepriimamas iki jo galiojimo pabaigos, atitinkama valstybė narė pratęsia autorizaciją laikotarpiui, kurio reikia nagrinėjimui užbaigti ir sprendimui dėl atnaujinimo priimti.

44 straipsnis

Autorizacijos panaikinimas ar pakeitimas

1. Valstybės narės gali bet kuriuo metu peržiūrėti autorizaciją, jei yra požymių, kad 29 straipsnyje nurodytas reikalavimas nebetenkinamas.

Valstybė narė peržiūri autorizaciją, jei ji padaro išvadą, kad Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir b punkto i papunktyje bei 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti tikslai gali būti nepasiekti.

2. Jei valstybė narė ketina panaikinti autorizaciją arba ją pakeisti, ji praneša apie tai autorizacijos turėtojui ir suteikia jam galimybę pateikti pastabas ar papildomos informacijos.

3. Prireikus valstybė narė panaikina autorizaciją arba ją pakeičia, jei:

a)	netenkinami arba nebetenkinami 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai;

b)	buvo pateikta melagingos arba klaidinančios informacijos dėl faktų, kuriais remiantis buvo autorizuotas produktas;

c)	nebuvo patenkinta registracijos sąlyga;

d)	atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, naudojimo būdas ir naudojimo kiekis gali būti pakeisti; arba

e)	autorizacijos turėtojas nevykdo pareigų, kylančių pagal šį reglamentą.

4. Jei valstybė narė panaikina ar pakeičia autorizaciją pagal 3 dalį, ji nedelsdama praneša apie tai autorizacijos turėtojui, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai. Kitos tai pačiai zonai priklausančios valstybės narės atitinkamai panaikina arba pakeičia autorizaciją atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas ir rizikos mažinimo priemones, išskyrus atvejus, kai buvo taikomos 36 straipsnio 3 dalies 2, 3 ar 4 pastraipos. Prireikus taikomas 46 straipsnis.

45 straipsnis

Autorizacijos panaikinimas ar pakeitimas autorizacijos turėtojo prašymu

1. Autorizacija gali būti panaikinta ar pakeista autorizacijos turėtojo prašymu, kuris turi nurodyti tokio prašymo priežastis.

2. Pakeitimai gali būti padaryti tik tuo atveju, jei nustatyta, kad 29 straipsnio reikalavimai yra tebetenkinami.

3. Prireikus taikomas 46 straipsnis.

46 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Jei valstybė narė panaikina ar pakeičia autorizaciją arba jos neatnaujina, ji gali nustatyti lengvatinį laikotarpį, skirtą disponuoti turimomis atsargomis, jas saugoti, pateikti į rinką ir naudoti.

Lengvatinis laikotarpis turi būti ribotos trukmės ir ne ilgesnis nei šeši mėnesiai atitinkamoms turimų augalų apsaugos produktų atsargoms parduoti ir platinti ir ne ilgesnis nei dar vieni metai šiomis atsargomis disponuoti, jas saugoti ir naudoti, jei autorizacijos panaikinimo, pakeitimo ar neatnaujinimo priežastys nesusijusios su žmonių ir gyvūnų sveikatos arba aplinkos apsauga.

5 poskirsnis

Ypatingi atvejai

47 straipsnis

Nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką

1. Jei visos augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos yra 22 straipsnyje nurodytos medžiagos (nedidelės rizikos veikliosios medžiagos), tas produktas autorizuojamas kaip nedidelės rizikos augalų apsaugos produktas, jeigu po rizikos įvertinimo nereikia imtis specifinių rizikos mažinimo priemonių. Šis augalų apsaugos produktas taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jame esančios nedidelės rizikos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergikliai buvo patvirtinti pagal II skyrių;

b)	jame nėra susirūpinimą keliančios medžiagos;

c)	jis yra pakankamai veiksmingas;

d)	jis nesukelia nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, kurių skaičius turi būti kontroliuojamas;

e)	jis atitinka 29 straipsnio 1 dalies b, c ir f–i punktus.

Šie produktai toliau vadinami „nedidelės rizikos augalų apsaugos produktais“.

2. Autorizuoti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktą siekiantis pareiškėjas turi įrodyti, kad tenkinami 1 dalyje nustatyti reikalavimai ir prie paraiškos turi pridėti išsamų dokumentų rinkinį bei dokumentų rinkinio santrauką pagal kiekvieną veikliajai medžiagai ir augalų apsaugos produktui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktą.

3. Valstybė narė per 120 dienų nusprendžia, ar patvirtinti paraišką dėl nedidelės rizikos augalų apsaugos produkto autorizacijos.

Jei valstybei narei prireikia papildomos informacijos, ji nustato pareiškėjui terminą jai pateikti. Tokiu atveju nurodytas laikotarpis pratęsiamas valstybės narės suteiktu papildomu terminu.

Nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių papildomas laikotarpis, kuris baigiasi, kai valstybė narė gauna papildomą informaciją. Jei pareiškėjas nepateikia trūkstamų elementų iki to termino pabaigos, valstybė narė praneša pareiškėjui, kad jo paraiška nepriimtina.

4. Jei nenurodyta kitaip, taikomos visos su autorizacija pagal šį reglamentą susijusios nuostatos.

48 straipsnis

Genetiškai modifikuotų organizmų turinčių augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką ir naudojimas

1. Be šiame skyriuje numatyto įvertinimo, augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra organizmas, patenkantis į Direktyvos 2001/18/EB taikymo sritį, taip pat išnagrinėjamas genetinės modifikacijos atžvilgiu pagal minėtą direktyvą.

Toks augalų apsaugos produktas pagal šį reglamentą neautorizuojamas, išskyrus atvejus, kai dėl jo išduodamas rašytinis sutikimas, kaip nurodyta Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnyje.

2. Jei nenurodyta kitaip, taikomos visos su autorizacija pagal šį reglamentą susijusios nuostatos.

49 straipsnis

Beicuotų sėklų pateikimas į rinką

1. Valstybės narės nedraudžia pateikti į rinką arba naudoti sėklų, beicuotų augalų apsaugos produktais, kurie autorizuoti tam naudojimui bent vienoje valstybėje narėje.

2. Jeigu kyla realus susirūpinimas, kad dėl beicuotų sėklų, kaip nurodyta 1 dalyje, gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomų priemonių nepakanka, kad tokia rizika būtų tinkamai įveikta, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nedelsiant imamasi priemonių tokių beicuotų sėklų naudojimui ir (arba) prekybai apriboti arba uždrausti. Prieš imdamasi tokių priemonių Komisija išnagrinėja įrodymus ir gali paprašyti Tarnybos pateikti nuomonę. Komisija gali nustatyti terminą tokiai nuomonei pateikti.

3. Taikomi 70 ir 71 straipsniai.

4. Nedarant poveikio kitų Bendrijos teisės aktų dėl sėklų ženklinimo taikymui, beicuotų sėklų etiketėje ir (arba) prie jų pridedamuose dokumentuose nurodomas augalų apsaugos produkto, kuriuo buvo beicuotos sėklos, pavadinimas, tame produkte esančios (-ių) veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai), ir Direktyvoje 1999/45/EB numatytos standartinės frazės dėl saugos priemonių bei rizikos mažinimo priemonės prireikus numatytos to produkto autorizacijos liudijime.

50 straipsnis

Lyginamasis augalų apsaugos produktų, turinčių keistinų medžiagų, įvertinimas

1. Valstybės narės atlieka lyginamąjį įvertinimą, kai nagrinėja paraišką dėl veikliosios medžiagos, kuri patvirtinta kaip keistina medžiaga, turinčio augalų apsaugos produkto autorizacijos. Valstybės narės neautorizuoja nustatytiems pasėliams naudoti skirto ir keistiną medžiagą turinčio augalų apsaugos produkto arba apriboja jo naudojimą, jei lyginamasis vertinimas, kurį atliekant svarstoma rizika ir nauda, kaip nustatyta IV priede, rodo, kad:

a)	rinkoje jau yra autorizuotas augalų apsaugos produktas arba necheminės kontrolės ar prevencijos metodas, kuris taikomas paraiškoje nurodytiems naudojimo būdams ir yra gerokai saugesnis žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai; ir

b)	a punkte nurodyti pakaitiniai augalų apsaugos produktai arba necheminės kontrolės ar prevencijos metodai neturi didelių ekonominių ar praktinių trūkumų; ir

c)	veikliųjų medžiagų cheminė įvairovė, jei ji svarbi, arba pasėlių valdymo ir kovos su kenkėjais metodai ir technologijos yra pakankami tikslinio organizmo atsparumo išsivystymui sumažinti iki minimumo; ir

d)	atsižvelgiama į autorizacijos mažos apimties naudojimui padarinius.

2. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 2 dalies, išimtiniais atvejais valstybės narės gali taip pat taikyti 1 dalies nuostatas, kai vertina paraišką dėl augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje nėra keistinos medžiagos arba nedidelės rizikos medžiagos, jeigu egzistuoja necheminės kontrolės metodas ar prevencijos metodas, skirtas tam pačiam naudojimui, ir jis bendrai taikomas toje valstybėje narėje.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra keistinos medžiagos, turi būti autorizuojamas be lyginamojo įvertinimo tais atvejais, kai pirmiausia reikia įgyti praktinės patirties naudojant tą produktą.

Tokia autorizacija suteikiama vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

4. Augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra keistinos medžiagos, atveju valstybės narės atlieka 1 dalyje nurodytą lyginamąjį įvertinimą reguliariai ir ne vėliau kaip atnaujinant ar keičiant autorizaciją.

Remdamosi to lyginamojo įvertinimo rezultatais valstybės narės palieka galioti, panaikina arba pakeičia autorizaciją.

5. Jei valstybė narė nusprendžia panaikinti arba pakeisti autorizaciją pagal 4 dalį, toks panaikinimas arba pakeitimas įsigalioja po trejų metų nuo valstybės narės sprendimo dienos arba pasibaigus keistinos medžiagos patvirtinimo laikotarpiui, jei jis baigiasi anksčiau.

6. Jei nenurodyta kitaip, taikomos visos su autorizacija pagal šį reglamentą susijusios nuostatos.

51 straipsnis

Autorizacijos išplėtimas mažos apimties naudojimui

1. Autorizacijos turėtojas, su žemės ūkio veikla susijusios valstybinės ar mokslo įstaigos, profesionalios žemės ūkio organizacijos ar profesionalūs naudotojai gali prašyti išplėsti atitinkamoje valstybėje narėje jau autorizuoto augalų apsaugos produkto autorizaciją mažos apimties naudojimui, kurio neapima ta autorizacija.

2. Valstybės narės išplečia autorizaciją, jei:

a)	numatomas naudojimas yra mažos apimties;

b)	tenkinamos 4 straipsnio 3 dalies b, d ir e punktuose bei 29 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos sąlygos;

c)	išplėtimas naudingas visuomenei; ir

d)	1 dalyje nurodyti asmenys ar įstaigos pateikė dokumentus ir informaciją, pagrindžiančius naudojimo išplėtimą, visų pirma duomenis apie likučių kiekį ir, prireikus, apie operatoriui, darbuotojui ir šalia esančiam asmeniui keliamos rizikos įvertinimą.

3. Valstybės narės gali imtis priemonių, skirtų palengvinti arba paskatinti paraiškų dėl jau autorizuoto augalų apsaugos produkto autorizacijos išplėtimo mažos apimties naudojimui teikimą.

4. Autorizacija išplečiama keičiant galiojančią autorizaciją arba autorizuojant iš naujo pagal atitinkamos valstybės narės taikomas administracines procedūras.

5. Išplėtusios produkto autorizaciją mažos apimties naudojimui, valstybės narės, jei būtina, praneša apie tai autorizacijos turėtojui ir prašo, kad jis atitinkamai pakeistų ženklinimą.

Autorizacijos turėtojui atsisakius jį pakeisti, valstybės narės, pasitelkdamos oficialųjį leidinį ar oficialiąją tinklavietę, užtikrina, kad naudotojai būtų išsamiai ir tiksliai informuojami apie produkto naudojimo instrukcijas.

Oficialiajame leidinyje arba atitinkamais atvejais etiketėje pateikiama nuoroda į augalų apsaugos produktą naudojančio asmens atsakomybę, susijusią su produkto, kuriam buvo suteikta autorizacija mažos apimties naudojimui, prastu efektyvumu ar fitotoksiškumu. Išplėtimas mažos apimties naudojimui atskirai nurodomas etiketėje.

6. Išplėtimą šio straipsnio pagrindu reikia apibūdinti atskirai. Taip pat reikia atskirai apibrėžti atsakomybės apribojimą.

7. 1 dalyje nurodyti pareiškėjai taip pat gali teikti paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos mažos apimties naudojimui pagal 40 straipsnio 1 dalį, jeigu atitinkamas augalų apsaugos produktas yra autorizuotas toje valstybėje narėje. Valstybės narės leidžia tokį naudojimą pagal 41 straipsnio nuostatas, jeigu toks naudojimas laikomas mažos apimties naudojimu ir paraiškos valstybėse narėse.

8. Valstybės narės sudaro ir nuolat atnaujina mažos apimties naudojimo sąrašą.

9. Iki 2011 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos fondo, skirto nedideliais kiekiais naudojamoms medžiagoms, įsteigimo ir, jei reikia, kartu pateikia pasiūlymą dėl teisės akto.

10. Jei nenurodyta kitaip, taikomos visos su autorizacija pagal šį reglamentą susijusios nuostatos.

52 straipsnis

Lygiagreti prekyba

1. Vienoje valstybėje narėje (kilmės valstybėje narėje) autorizuotas augalų apsaugos produktas gali, jei suteiktas lygiagrečios prekybos leidimas, būti diegiamas, pateikiamas į rinką bei naudojamas kitoje valstybėje narėje (įdiegimo valstybėje narėje), jei ši valstybė narė nusprendžia, kad augalų apsaugos produktas savo sudėtimi yra tapatus augalų apsaugos produktui, kuris jau yra autorizuotas jos teritorijoje (referencinis produktas). Paraiška pateikiama įdiegimo valstybės narės kompetentingai institucijai (kompetentingai institucijai).

2. Lygiagrečios prekybos leidimas suteikiamas supaprastinta tvarka per 45 darbo dienas nuo visų paraiškos dokumentų gavimo, jeigu augalų apsaugos produktas, kuris bus diegiamas, yra tapatus pagal 3 dalį. Valstybės narės, pateikus prašymą, viena kitai pateikia tapatumui įvertinti reikalingą informaciją per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Lygiagrečios prekybos leidimo išdavimo procesas pertraukiamas nuo tos dienos, kai kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai išsiunčiamas prašymas suteikti informaciją, iki tol, kol kompetentingai institucijai pristatoma visa reikiama informacija.

3. Augalų apsaugos produktai laikomi tapačiais referenciniams produktams, jeigu:

a)	juos pagamino ta pati įmonė, asocijuotoji įmonė arba jie buvo pagaminti pagal licenciją taikant tą patį gamybos procesą;

b)	jie yra tapatūs savo specifikacija ir veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų bei sinergiklių kiekiu ir formuliacijos rūšimi; ir

c)	juose esantys koformuliantai ir pakuotės dydis, medžiaga ar forma, kurie atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį produkto saugai žmonių ar gyvūnų sveikatos arba aplinkos aspektu, yra tokie patys arba lygiaverčiai.

4. Paraiškoje dėl lygiagrečios prekybos leidimo nurodoma ši informacija:

a)	augalų apsaugos produkto pavadinimas ir registracijos numeris kilmės valstybėje narėje;

b)	kilmės valstybė narė;

c)	autorizacijos turėtojo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas kilmės valstybėje narėje;

pirminė etiketė ir naudojimo instrukcijos, su kuriomis augalų apsaugos produktas, kuris bus diegiamas, yra platinamas kilmės valstybėje narėje, jei kompetentinga institucija mano, kad tokia etiketė ir instrukcijos reikalingos nagrinėjimo tikslu; kompetentinga institucija gali pareikalauti pirminių naudojimo instrukcijų svarbių dalių vertimo;

e)	pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

f)	pavadinimas, kurį numatyta suteikti augalų apsaugos produktui, kuris bus platinamas įdiegimo valstybėje narėje;

g)	produkto, kurį ketinama pateikti į rinką, etiketės projektas;

h)	produkto, kurį ketinama diegti, pavyzdys, jei kompetentinga institucija mano, kad tai būtina;

i)	referencinio produkto pavadinimas ir registracijos numeris.

Paraiškos dėl augalų apsaugos produkto, dėl kurio jau yra suteiktas lygiagrečios prekybos leidimas, atveju ir paraiškos dėl augalų apsaugos produkto asmeniniam naudojimui atveju pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu informavimo reikalavimai gali būti pakeisti arba papildyti, ir nustatomi kiti elementai bei specifiniai reikalavimai.

5. Augalų apsaugos produktas, dėl kurio yra išduotas lygiagrečios prekybos leidimas, pateikiamas į rinką ir naudojamas laikantis referencinio produkto autorizacijos nuostatų. 68 straipsnyje nurodytame reglamente Komisija nustato konkrečius kontrolės reikalavimus produktui, kuris bus diegiamas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos stebėsenai bei kontrolei.

6. Lygiagrečios prekybos leidimas galioja tiek pat laiko, kiek referencinio produkto autorizacija. Jei referencinio produkto autorizacijos turėtojas pateikia prašymą panaikinti autorizaciją pagal 45 straipsnio 1 dalį, o 29 straipsnio reikalavimai tebėra tenkinami, lygiagrečios prekybos leidimas nustoja galiojęs ne vėliau kaip tą dieną, kurią įprastai būtų pasibaigęs referencinio produkto autorizacijos galiojimas.

7. Nedarant poveikio specifinių šio straipsnio nuostatų taikymui, 44, 45, 46 straipsniai, 55 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis ir VI–X skyriai atitinkamai taikomi augalų apsaugos produktams, kuriais lygiagrečiai prekiaujama.

8. Nedarant poveikio 44 straipsnio taikymui, lygiagrečios prekybos leidimas gali būti panaikintas, jei diegto augalų apsaugos produkto autorizacija panaikinta kilmės valstybėje narėje dėl su sauga ar veiksmingumu susijusių priežasčių.

9. Jeigu produktas nėra tapatus referenciniam produktui pagal 3 dalį, įdiegimo valstybė narė gali autorizuoti produktą jo pateikimui į rinką ir naudojimui tik pagal 29 straipsnį.

10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos augalų apsaugos produktams, kurie yra autorizuoti kilmės valstybėje narėje pagal 53 arba 54 straipsnius.

11. Nepažeisdamos 63 straipsnio nuostatų, valstybių narių valdžios institucijos viešai skelbia informaciją apie lygiagrečios prekybos leidimus.

6 poskirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

53 straipsnis

Ypatingos situacijos augalų apsaugos srityje

1. Nukrypstant nuo 28 straipsnio, ypatingomis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui pateikti į rinką augalų apsaugos produktus ribotam ir kontroliuojamam naudojimui, jeigu tokia priemonė pasirodo esanti būtina kilus grėsmei, kurios negalima įveikti jokiomis kitomis pagrįstomis priemonėmis.

Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie įgyvendintą priemonę, suteikdama išsamios informacijos apie padėtį ir bet kokias priemones, kurių buvo imtasi vartotojo saugai užtikrinti.

2. Komisija gali paprašyti Tarnybos pateikti nuomonę arba suteikti mokslinę ar techninę pagalbą.

Tarnyba pateikia Komisijai nuomonę arba darbo rezultatus per mėnesį nuo prašymo dienos.

3. Jei būtina, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas sprendimas, kada bei kokiomis sąlygomis valstybė narė:

a)	gali arba negali pratęsti priemonės taikymo termino ar pakartotinai pritaikyti priemonę; arba

b)	turi panaikinti ar pakeisti savo priemonę.

4. 1–3 dalys netaikomos genetiškai modifikuotų organizmų turintiems ar iš jų sudarytiems augalų apsaugos produktams, išskyrus atvejus, kai toks organizmo patekimas į aplinką yra priimtinas pagal Direktyvą 2001/18/EB.

54 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

1. Nukrypstant nuo 28 straipsnio, mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros tikslais atliekami eksperimentai ar bandymai, kurių metu į aplinką patenka dar neautorizuoto augalų apsaugos produkto arba kurių metu neleistinai naudojamas augalų apsaugos produktas, gali būti atliekami, jei valstybė narė, kurios teritorijoje bus atliekamas toks eksperimentas ar bandymas, įvertino turimus duomenis ir suteikė leidimą bandymams atlikti. Leidime gali būti nustatyti apribojimai naudotiniems kiekiams ir apdorotiniems plotams, taip pat gali būti nustatyta papildomų sąlygų, kad būtų užkirstas kelias kenksmingam poveikiui žmonių ar gyvūnų sveikatai ar nepriimtinam neigiamam poveikiui aplinkai, pvz., būtinybė užkirsti kelią likučių turinčio pašaro ar maisto pateikimui į maisto grandinę, išskyrus atvejus, kai atitinkama nuostata jau yra nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005.

Valstybė narė gali iš anksto leisti vykdyti eksperimentų ar bandymų programą arba reikalauti leidimo kiekvienam eksperimentui ar bandymui atlikti.

2. Paraiška pateikiama valstybei narei, kurios teritorijoje bus atliekamas eksperimentas ar bandymas, kartu pateikiant dokumentų rinkinį, kuriame būtų visi turimi duomenys, sudarantys sąlygas įvertinti galimą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba galimą poveikį aplinkai.

3. Leidimas bandymams atlikti nesuteikiamas, jei tų eksperimentų ar bandymų metu į aplinką patenka genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus atvejus, kai toks organizmo patekimas į aplinką yra priimtinas pagal Direktyvą 2001/18/EB.

4. 2 dalis netaikoma, jei valstybė narė atitinkamam asmeniui suteikė teisę atlikti tam tikrus eksperimentus ir bandymus bei nustatė jų atlikimo sąlygas.

5. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, pirmiausia didžiausi augalų apsaugos produktų kiekiai, kurie gali patekti į aplinką atliekant eksperimentus ar bandymus, ir būtiniausi duomenys, kurie turi būti teikiami pagal 2 dalį, gali būti nustatyti pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2 SKIRSNIS

Naudojimas ir informacija

55 straipsnis

Augalų apsaugos produktų naudojimas

Augalų apsaugos produktai turi būti naudojami tinkamai.

Tinkamas naudojimas reiškia, kad taikomi geros augalų apsaugos praktikos principai ir laikomasi pagal 31 straipsnį nustatytų ir ženklinant nurodytų sąlygų. Taip pat laikomasi Direktyvos 2009/128/EB nuostatų, visų pirma integruotojo kenkėjų valdymo bendrųjų principų, nurodytų tos direktyvos, kuri bus pradėta taikyti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d., 14 straipsnyje ir III priede.

56 straipsnis

Informacija apie galimą kenksmingą ar nepriimtiną poveikį

1. Augalų apsaugos produkto autorizacijos turėtojas nedelsdamas praneša produktą autorizavusioms valstybėms narėms visą naują su tuo augalų apsaugos produktu arba augalų apsaugos produkte ar preparate esančia veikliąja medžiaga, metabolitais, apsaugine medžiaga, sinergikliu ar koformuliantu susijusią informaciją, kuri rodo, kad šis augalų apsaugos produktas ar preparatas nebeatitinka atitinkamai 29 ir 4 straipsniuose nustatytų kriterijų.

Visų pirma pranešama apie to augalų apsaugos produkto arba jame esančios veikliosios medžiagos, metabolitų, apsauginės medžiagos, sinergiklio ar koformulianto likučių galimą kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, požeminiam vandeniui arba apie jų galimai nepriimtiną poveikį augalams ar augaliniams produktams arba aplinkai.

Šiuo tikslu autorizacijos turėtojas registruoja ir praneša apie įtariamą neigiamą poveikį žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, susijusį su augalų apsaugos produkto naudojimu.

Įpareigojimas pranešti apima susijusią informaciją apie tarptautinių organizacijų arba valstybės įstaigų, kurios autorizuoja augalų apsaugos produktus ar veikliąsias medžiagas trečiosiose šalyse, sprendimus ar vertinimus.

2. Pranešime pateikiamas įvertinimas, ar nauja informacija parodo, kad augalų apsaugos produktas arba veiklioji medžiaga, metabolitai, apsauginė medžiaga, sinergiklis ar koformuliantas nebetenkina atitinkamai 29 ir 4 straipsniuose ar 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir kokiu būdu ji tai parodo.

3. Nedarant poveikio valstybių narių teisei patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones, pirmoji kiekvienoje zonoje produktą autorizavusi valstybė narė įvertina gautą informaciją ir praneša kitoms tai pačiai zonai priklausančioms valstybėms narėms, ar ji nusprendė panaikinti ar pakeisti autorizaciją pagal 44 straipsnį.

Ta valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, ar, jos nuomone, augalų apsaugos produkte ar preparate esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio patvirtinimo sąlygos nebetenkinamos arba, koformulianto atveju, jis laikomas nepriimtinu, ir siūlo panaikinti patvirtinimą arba pakeisti jo sąlygas.

4. Augalų apsaugos produkto autorizacijos turėtojas kasmet praneša savo augalų apsaugos produktą autorizavusios valstybės narės kompetentingai institucijai, jei jis turi informacijos, susijusios su mažesniu, negu tikėtasi, veiksmingumu, atsparumo išsivystymu ir kitu netikėtu poveikiu augalams, augaliniams produktams ar aplinkai.

57 straipsnis

Įpareigojimas užtikrinti galimybę susipažinti su informacija

1. Valstybės narės pagal šį reglamentą suteikia visuomenei galimybę elektroniniu būdu susipažinti su informacija apie augalų apsaugos produktus, kurie buvo autorizuoti ar kurių autorizacija panaikinta, pateikdamos bent šiuos duomenis:

a)	autorizacijos turėtojo vardą ir pavardę ar verslo pavadinimą bei autorizacijos numerį;

b)	produkto prekinį pavadinimą;

c)	preparato rūšį;

d)	kiekvienos produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio pavadinimą ir kiekį;

e)	klasifikaciją ir rizikos bei saugos frazes pagal Direktyvą 1999/45/EB ir 65 straipsnyje nurodytą reglamentą;

f)	naudojimo būdą ar būdus, kuriems jis autorizuotas;

g)	autorizacijos panaikinimo priežastis, jei jos susijusios su saugumu;

h)	mažos apimties naudojimo sąrašą, nurodytą 51 straipsnio 8 dalyje.

2. 1 dalyje nurodyta informacija turi būti lengvai prieinama ir atnaujinama bent kartą per tris mėnesius.

3. Pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti sukurta autorizacijos informacinė sistema, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

IV SKYRIUS

PRIEDAI

58 straipsnis

Priedų pateikimas į rinką ir naudojimas

1. Priedas negali būti pateikiamas į rinką arba naudojamas, jeigu jis nėra autorizuotas atitinkamoje valstybėje narėje vadovaujantis sąlygomis, nustatytomis 2 dalyje nurodytame reglamente.

2. Išsamios priedų autorizacijos taisyklės, įskaitant reikalavimus pateikti duomenis, pranešimo, vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką, nurodomos reglamente, kuris priimamas pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Taikoma 81 straipsnio 3 dalis.

V SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA IR KEITIMASIS DUOMENIMIS

59 straipsnis

Duomenų apsauga

1. Bandymų ir tyrimų ataskaitoms taikoma duomenų apsauga pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

Apsauga taikoma 8 straipsnio 2 dalyje nurodytoms bandymų ir tyrimų ataskaitoms, susijusioms su veikliosiomis medžiagomis, apsauginėmis medžiagomis ar sinergikliais, priedais ir augalų apsaugos produktais, kai valstybei narei jas teikia paraišką dėl autorizacijos pagal šį reglamentą pateikęs asmuo (toliau – pirmasis pareiškėjas), su sąlyga, kad šios bandymų ir tyrimų ataskaitos buvo:

a)	būtinos autorizacijai atlikti arba pakeisti, kad produktą būtų leista naudoti kitai pasėlių rūšiai; arba

b)	buvo patvirtinta jų atitiktis geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentų praktikos principams.

Jei ataskaitai taikoma apsauga, ją gavusi valstybė narė negali jos naudoti kitų pareiškėjų augalų apsaugos produktams, apsauginėms medžiagoms ar sinergikliams bei priedams autorizuoti naudai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje, 62 straipsnyje ar 80 straipsnyje numatytus atvejus.

Duomenų apsauga taikoma dešimt metų nuo pirmosios autorizacijos toje valstybėje narėje dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ar 62 straipsnyje numatytus atvejus. Šis laikotarpis pratęsiamas iki 13 metų tiems augalų apsaugos produktams, kuriems taikomas 47 straipsnis.

Šie laikotarpiai pratęsiami trimis mėnesiais kiekvienam mažos apimties naudojimo autorizacijos išplėtimui, kaip apibrėžta 51 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai autorizacijos išplėtimas grindžiamas ekstrapoliacija, jei autorizacijos turėtojas pateikia paraišką dėl tokios autorizacijos ne vėliau kaip per 5 metus nuo pirmosios autorizacijos toje valstybėje narėje dienos. Visas duomenų apsaugos laikotarpis jokiu būdu negali viršyti 13 metų. Visas augalų apsaugos produktų, kuriems taikomas 47 straipsnis, duomenų apsaugos laikotarpis jokiu būdu negali viršyti 15 metų.

Tos pačios duomenų apsaugos taisyklės, kaip ir pirmajai autorizacijai, taip pat taikomos trečiųjų šalių pateiktoms bandymų ir tyrimų ataskaitoms autorizacijos išplėtimo mažos apimties naudojimui tikslu, kaip nurodyta 51 straipsnio 1 dalyje.

Tyrimui taip pat taikoma apsauga, jei jis buvo būtinas atnaujinant ar peržiūrint autorizaciją. Duomenų apsaugos laikotarpis yra 30 mėnesių. Šios dalies 1–4 pastraipos taikomos mutatis mutandis.

2. 1 dalis netaikoma:

a)	bandymų ir tyrimo ataskaitoms, dėl kurių pareiškėjas pateikė sutikimą; arba

b)	jei baigėsi atitinkamoms bandymų ir tyrimų ataskaitoms, susijusioms su kitu augalų apsaugos produktu, skirtas duomenų apsaugos terminas.

3. 1 dalyje numatyta duomenų apsauga taikoma tik tuo atveju, jei pirmasis pareiškėjas, teikdamas dokumentų rinkinį, pareikalavo taikyti duomenų apsaugą bandymų ir tyrimų ataskaitoms dėl veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio, priedo ir augalų apsaugos produkto bei pateikė atitinkamai valstybei narei 8 straipsnio 1 dalies f punkte ir 33 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytą informaciją, susijusią su kiekviena bandymų ar tyrimų ataskaita, ir patvirtinimą, kad bandymų ar tyrimų ataskaitai nebuvo suteiktas duomenų apsaugos laikotarpis arba kad suteikto laikotarpio galiojimas nėra pasibaigęs.

60 straipsnis

Bandymų ir tyrimų ataskaitų sąrašas

1. Valstybės narės ataskaitų rengėjos parengia kiekvienos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos, sinergiklio ir priedo bandymų ir tyrimų, kurie yra būtini pirmajam patvirtinimui, patvirtinimo sąlygų pakeitimui ar patvirtinimo atnaujinimui, ataskaitų sąrašą ir pateikia jį susipažinti valstybėms narėms bei Komisijai.

2. Bet kurios suinteresuotos šalies prašymu valstybės narės sudaro ir pateikia kiekvieno jų autorizuojamo augalų apsaugos produkto:

a)	pirmajai autorizacijai, autorizacijos sąlygų pakeitimui ar autorizacijos atnaujinimui būtinų bandymų ir tyrimų ataskaitų dėl veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio, priedo ir augalų apsaugos produkto sąrašą; ir

b)	bandymų ir tyrimų ataskaitų, kurioms pareiškėjas pareikalavo taikyti duomenų apsaugą pagal 59 straipsnį, sąrašą ir visus pagal tą straipsnį pateiktus motyvus.

3. 1 ir 2 dalyse nustatytuose sąrašuose taip pat pateikiama informacija apie tai, ar buvo patvirtinta šių bandymų ir tyrimų ataskaitų atitiktis geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentų praktikos principams.

61 straipsnis

Bendrosios bandymų dubliavimo išvengimo taisyklės

1. Siekiant išvengti bandymų dubliavimo, asmenys, ketinantys kreiptis dėl augalų apsaugos produkto autorizavimo, prieš atlikdami bandymus ar tyrimus susipažįsta su 57 straipsnyje nurodyta informacija, kad įsitikintų, ar buvo suteikta augalų apsaugos produkto, turinčio tos pačios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio, autorizacija arba priedo autorizacija, ir kam ji buvo suteikta. Kompetentinga institucija būsimo pareiškėjo prašymu suteikia jam pagal 60 straipsnį parengtą to produkto bandymų ir tyrimų ataskaitų sąrašą.

Būsimasis pareiškėjas pateikia visus duomenis apie veikliąją medžiagą, kurią jis siūlo naudoti, ir jos priemaišas. Prie užklausimo pridedamas įrodymas, kad būsimasis pareiškėjas ketina teikti paraišką dėl autorizacijos.

2. Įsitikinusi, kad būsimasis pareiškėjas ketina teikti paraišką dėl autorizacijos, jos pratęsimo arba peržiūros, valstybės narės kompetentinga institucija nurodo jam ankstesnių atitinkamų autorizacijų turėtojo ar turėtojų vardus, pavardes ar pavadinimus bei adresus ir kartu praneša tokių autorizacijų turėtojams pareiškėjo vardą, pavardę (ar pavadinimą) ir adresą.

3. Būsimasis autorizacijos, jos pratęsimo arba peržiūros pareiškėjas ir atitinkamų autorizacijų turėtojas ar turėtojai imasi visų pagrįstų priemonių, kad susitartų dėl keitimosi bandymų ir tyrimų ataskaitomis, kurioms pagal 59 straipsnį taikoma apsauga, sąžiningu, skaidriu ir nediskriminaciniu būdu.

62 straipsnis

Keitimasis informacija apie bandymus ir tyrimus, atliekamus su stuburiniais gyvūnais

1. Bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik tada, kai nesama kitų metodų. Vadovaujantis 2–6 dalimis reikia vengti šio reglamento tikslais atlikti pakartotinius bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais.

2. Valstybės narės nepripažįsta pakartotų arba pradėtų bandymų bei tyrimų su stuburiniais gyvūnais, jeigu grindžiant paraiškas dėl autorizacijų būtų buvę galima pasinaudoti Direktyvos 1999/45/EB II priede apibūdintais tradiciniais metodais. Asmuo, ketinantis atlikti bandymus ar tyrimus su stuburiniais gyvūnais, imasi būtinų priemonių, kad patikrintų, ar tokie bandymai ir tyrimai jau nebuvo atlikti ar pradėti.

3. Būsimasis pareiškėjas ir atitinkamų autorizacijų turėtojas ar turėtojai siekia visais būdais užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija apie bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais. Keitimosi bandymų ir tyrimų ataskaitomis išlaidos nustatomos sąžiningu, skaidriu ir nediskriminaciniu būdu. Būsimasis pareiškėjas privalo apmokėti tik tos informacijos, kurią privalo pateikti, kad patenkintų autorizacijos reikalavimus, išlaidas.

4. Jei būsimasis pareiškėjas ir tos pačios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio turinčių augalų apsaugos produktų arba priedo atitinkamų autorizacijų turėtojas ar turėtojai negali susitarti dėl keitimosi bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais ataskaitomis, būsimasis pareiškėjas praneša apie tai 61 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės narės kompetentingai institucijai.

Nepavykus susitarti, kaip nustatyta 3 dalyje, tos valstybės narės kompetentinga institucija vis tiek gali naudoti bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais ataskaitas svarstydama būsimojo pareiškėjo paraišką.

5. Iki 2016 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia šio reglamento nuostatų, susijusių su bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais duomenų apsauga, poveikio ataskaitą. Komisija pateikia šią ataskaitą, jei būtina, kartu su atitinkamu pasiūlymu dėl teisės akto, Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Atitinkamos autorizacijos turėtojas ar turėtojai gali reikalauti, kad būsimasis pareiškėjas deramai pasidalytų jo (jų) patirtas išlaidas. Valstybės narės kompetentinga institucija gali nurodyti atitinkamoms šalims išspręsti klausimą formalaus ir privalomo arbitražo tvarka pagal nacionalinę teisę. Kitu atveju šalys gali išspręsti klausimą bylinėdamosi valstybių narių teismuose. Arbitražo ar teismų sprendimai turi atitikti 3 dalyje nustatytus principus ir yra vykdytini valstybių narių teismuose.

VI SKYRIUS

GALIMYBĖ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU INFORMACIJA

63 straipsnis

Konfidencialumas

1. Asmuo, kuris tvirtina, kad pagal šį reglamentą jo pateikta informacija turi būti laikoma konfidencialia, turi pateikti patikrinamą pagrįstą paaiškinimą, kad įrodytų, jog dėl tokios informacijos atskleidimo nukentėtų jo komerciniai interesai arba asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga.

2. Paprastai laikoma, kad atitinkamo asmens komercinių interesų ar asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga sumažinama atskleidus informaciją, susijusią su:

a)	gamybos metodu;

b)	veikliosios medžiagos priemaišų specifikacija, išskyrus toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbiomis laikomas priemaišas;

c)	veikliosios medžiagos, įskaitant priemaišas, gamybos siuntų rezultatais;

d)	pagamintoje veikliojoje medžiagoje esančių priemaišų analizės metodais, išskyrus metodus, taikomus toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbiomis laikomoms priemaišoms;

e)	gamintojo ar importuotojo ir pareiškėjo ar autorizacijos turėtojo ryšiais;

f)	informacija apie visą augalų apsaugos produkto sudėtį;

g)	asmenų, susijusių su bandymais su stuburiniais gyvūnais, vardais ir pavardėmis, bei adresais.

3. Šis straipsnis neturi poveikio 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (19) taikymui.

VII SKYRIUS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ IR PRIEDŲ PAKAVIMAS, ŽENKLINIMAS IR REKLAMAVIMAS

64 straipsnis

Pakavimas ir pristatymas

1. Augalų apsaugos produktai ir priedai, kurie gali būti klaidingai palaikyti maistu, gėrimu arba pašarais, pakuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų tokios klaidos tikimybė.

2. Augalų apsaugos produktuose ir prieduose, kurių gali įsigyti plačioji visuomenė ir kurie gali būti klaidingai palaikyti maistu, gėrimu ar pašarais, turi būti sudedamųjų dalių, atgrasančių juos vartoti ar užkertančių tam kelią.

3. Direktyvos 1999/45/EB 9 straipsnis taip pat taikomas toje direktyvoje nenurodytiems augalų apsaugos produktams ir priedams.

65 straipsnis

Ženklinimas

1. Augalų apsaugos produktų ženklinimas apima Direktyvoje 1999/45/EB nustatytus klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus ir turi atitikti reikalavimus, apibrėžtus pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtame reglamente.

Minėtame reglamente taip pat pateikiamos standartinės frazės dėl ypatingos rizikos ir saugos priemonių, kurios papildo Direktyvoje 1999/45/EB numatytas frazes. Jame pateikiamas Direktyvos 91/414/EEB 16 straipsnio bei IV ir V priedų tekstas su visais būtinais pakeitimais.

2. Valstybės narės gali reikalauti pateikti pakuotės pavyzdžius ar maketus ir etikečių bei informacinių lapelių metmenis, kurie turi būti pateikiami prieš produkto autorizavimą.

3. Jei valstybė narė mano, kad būtinos papildomos frazės žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai apsaugoti, ji nedelsdama praneša apie tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, pateikdama papildomą frazę ar frazes ir paaiškindama šiuos reikalavimus.

Turi būti svarstoma, ar tokias frazes įtraukti į 1 dalyje nurodytą reglamentą.

Kol frazė dar neįtraukta, valstybė narė gali reikalauti naudoti papildomą frazę ar frazes.

66 straipsnis

Reklamavimas

1. Neautorizuoti augalų apsaugos produktai negali būti reklamuojami. Kiekvienoje augalų apsaugos produkto reklamoje įrašomi sakiniai „Augalų apsaugos produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami perskaitykite ženklinimą ir informaciją apie produktą“. Šie sakiniai turi būti lengvai perskaitomi ir išsiskirti iš viso reklamos teksto. Žodžiai „augalų apsaugos produktai“ gali būti pakeisti tikslesniu produkto rūšies aprašymu, pvz., fungicidas, insekticidas ar herbicidas.

2. Reklamoje neturi būti tekstinės ar grafinės informacijos, kuri gali būti klaidinanti galimos rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai atžvilgiu, pvz., sąvokų „nedidelės rizikos“, „netoksiškas“ ar „nekenksmingas“.

Tik nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų reklamos atveju leidžiama naudoti sąvoką „autorizuotas kaip nedidelės rizikos augalų apsaugos produktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009“. Ji negali būti naudojama kaip augalų apsaugos produkto etiketės teiginys.

3. Valstybės narės gali uždrausti arba apriboti augalų apsaugos produktų reklamą tam tikrose žiniasklaidos priemonėse.

4. Visi reklamuojant naudojami teiginiai turi būti techniškai pagrįsti.

5. Reklamose neturi būti vizualiai pavaizduota potencialiai pavojinga praktika, pavyzdžiui, maišymas ar naudojimas nedėvint pakankamai apsauginių drabužių, arba naudojimas šalia maisto produktų, arba naudojimas, vykdomas vaikų arba arti jų.

6. Reklamomis arba reklamine medžiaga atkreipiamas dėmesys į tinkamas perspėjimo frazes ir simbolius, nurodytus ženklinime.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖ

67 straipsnis

Apskaitos vedimas

1. Augalų apsaugos produktų gamintojai, tiekėjai, platintojai, importuotojai ir eksportuotojai ne trumpiau kaip penkerius metus veda apskaitą apie savo gaminamus, importuojamus, eksportuojamus, saugomus, naudojamus ar pateikiamus į rinką augalų apsaugos produktus. Profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai ne trumpiau kaip trejus metus veda apskaitą apie savo naudojamus augalų apsaugos produktus, t. y. jų pavadinimą, naudojimo laiką ir kiekį, vietovę ir pasėlius, kuriuose augalų apsaugos produktas buvo naudojamas.

Kompetentingai institucijai paprašius, jie pateikia jai taip vedamą atitinkamą apskaitą. Trečiosios šalys, pavyzdžiui, geriamojo vandens gamintojai, mažmenininkai arba gyventojai gali paprašyti susipažinti su šia informacija kreipdamiesi į kompetentingą instituciją.

Kompetentingos institucijos suteikia galimybę susipažinti su šia informacija pagal taikytinus nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus.

Iki 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl informacijos, susijusios su augalų apsaugos produktų naudojimo žemės ūkio produktuose, atsekamumo nuo naudotojų iki mažmenininkų sąnaudų ir naudos ir, jei reikia, prideda atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų.

2. Augalų apsaugos produktų gamintojai, paprašyti kompetentingų institucijų, įsipareigoja atlikti stebėseną po autorizacijos suteikimo. Jie praneša kompetentingoms institucijoms šios stebėsenos rezultatus.

3. Vadovaudamiesi Bendrijos teisės aktais dėl augalų apsaugos produktų statistikos, autorizacijos turėtojai teikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms visus duomenis apie augalų apsaugos produktų pardavimų apimtį.

4. Pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti patvirtintos įgyvendinimo priemonės, kad būtų užtikrintas vienodas 1, 2 ir 3 dalių taikymas.

68 straipsnis

Stebėsena ir kontrolė

Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi, valstybės narės vykdo oficialią kontrolę. Jos užbaigia ir perduoda Komisijai šios kontrolės taikymo ir rezultatų ataskaitą per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

Komisijos ekspertai atlieka valstybėse narėse bendrą ir konkretų auditą, kad patikrintų valstybių narių vykdomą oficialią kontrolę.

Pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtame reglamente numatomos nuostatos dėl kontrolės priemonių, visų pirma dėl augalų apsaugos produktų gamybos, pakavimo, ženklinimo, saugojimo, pervežimo, pardavimo, formuliacijos, lygiagrečios prekybos ir naudojimo kontrolės priemonių. Jame taip pat turi būti nuostatos dėl informacijos rinkimo ir pranešimo apie įtariamus apsinuodijimo atvejus.

IX SKYRIUS

YPATINGOS SITUACIJOS

69 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės

Jei akivaizdu, kad dėl patvirtintos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos, sinergiklio ar koformulianto arba pagal šį reglamentą autorizuoto augalų apsaugos produkto gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomų priemonių nepakanka, kad tokia rizika būtų tinkamai įveikta, Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu 79 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nedelsiant imamasi priemonių tokios medžiagos ar produkto naudojimui ir (arba) prekybai apriboti arba uždrausti. Prieš imdamasi tokių priemonių Komisija išnagrinėja įrodymus ir gali paprašyti Tarnybos pateikti nuomonę. Komisija gali nustatyti terminą tokiai nuomonei pateikti.

70 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės ypatingos skubos atvejais

Nukrypdama nuo 69 straipsnio, ypatingos skubos atvejais Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare ar valstybėmis narėmis, gali laikinai patvirtinti neatidėliotinas priemones, pranešdama apie tai kitoms valstybėms narėms.

Kuo skubiau ir ne vėliau kaip po 10 darbo dienų šios priemonės patvirtinamos, keičiamos, panaikinamos arba jų galiojimas pratęsiamas pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

71 straipsnis

Kitos neatidėliotinos priemonės

1. Jei valstybė narė oficialiai praneša Komisijai, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių ir nesiimama veiksmų pagal 69 ar 70 straipsnius, valstybė narė gali patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju ji nedelsdama praneša apie tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Komisija per 30 darbo dienų pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą perduoda šį klausimą 79 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, kad nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės galiojimas būtų pratęstas, ji būtų pakeista arba panaikinta.

3. Valstybė narė gali taikyti nacionalines laikinąsias apsaugos priemones, kol bus patvirtintos Bendrijos priemonės.

X SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

72 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi jų įgyvendinimui užtikrinti būtinų priemonių. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės nedelsdamos praneša apie šias taisykles ir visus vėlesnius jų pakeitimus Komisijai.

73 straipsnis

Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė

Autorizacija ir kitos šį reglamentą atitinkančios priemonės neturi poveikio gamintojo ir atitinkamais atvejais asmens, atsakingo už augalų apsaugos produkto pateikimą į rinką ar naudojimą, bendrajai civilinei ir baudžiamajai atsakomybei valstybėse narėse.

74 straipsnis

Mokesčiai ir rinkliavos

1. Valstybės narės, nustatydamos mokesčius arba rinkliavas, gali susigrąžinti išlaidas, susijusias su jų vykdomu darbu, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti mokesčiai ar rinkliavos:

a)	būtų nustatomi skaidriu būdu; ir

b)	atitiktų faktines bendras atlikto darbo išlaidas, išskyrus atvejus, kai mokesčių ar rinkliavų sumažinimas yra naudingas visuomenei.

Nustatant mokesčius ar rinkliavas gali būti naudojama fiksuotų mokesčių skalė, pagrįsta vidutinėmis 1 dalyje nurodyto darbo išlaidomis.

75 straipsnis

Kompetentinga institucija

1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šiame reglamente nustatytoms valstybių narių pareigoms vykdyti.

2. Kiekviena valstybė narė skiria koordinuojančią nacionalinę instituciją, kuri koordinuotų ir užtikrintų visus būtinus ryšius su pareiškėjais, kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ir Tarnyba.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai tinkamos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų, kad šiame reglamente nustatytos pareigos būtų našiai ir veiksmingai vykdomos.

4. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai, Tarnybai ir kitų valstybių narių koordinuojančioms nacionalinėms institucijoms išsamią informaciją apie savo nacionalinę kompetentingą instituciją ar institucijas bei praneša joms apie visus su tuo susijusius pakeitimus.

5. Komisija savo tinklavietėje skelbia ir nuolat atnaujina 1 bei 2 dalyse nurodytų institucijų sąrašą.

76 straipsnis

Komisijos išlaidos

1. Komisija gali finansuoti šio reglamento tikslams įgyvendinti skirtą veiklą, įskaitant šios veiklos organizavimą:

suderintos sistemos, įskaitant tinkamą duomenų bazę, sukūrimą, kad būtų renkama ir saugoma visa informacija apie veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas, sinergiklius, koformuliantus, augalų apsaugos produktus ir priedus, ir tokios informacijos teikimą valstybėms narėms, gamintojams bei kitoms suinteresuotoms šalims;

b)	kitiems augalų apsaugos produktų ir priedų pateikimą į rinką ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams rengti ir tobulinti reikalingų tyrimų atlikimą;

c)	tvarkai, sprendimų priėmimo kriterijams ir reikalavimams pateikti duomenis suderinti reikalingų tyrimų atlikimą;

d)	valstybių narių, Komisijos ir Tarnybos bendradarbiavimo koordinavimą, jei būtina, elektroninėmis ryšio priemonėmis, ir geresniam darbo pasidalijimui skirtas priemones;

e)	koordinuotos elektroninės paraiškų teikimo ir vertinimo sistemos, kurios tikslas – skatinti pareiškėjus, valstybes nares, Tarnybą bei Komisiją keistis dokumentais elektroniniu būdu ir dalytis darbą, sukūrimą ir priežiūrą;

f)	gairių kasdieniam šio reglamento taikymui palengvinti parengimą;

g)	kelionės ir gyvenimo išlaidas, kurias patiria valstybių narių ekspertai, paskirti Komisijos talkinti jos ekspertams įgyvendinant 68 straipsnyje nustatytas kontrolės priemones;

h)	kontrolę įgyvendinančių darbuotojų mokymą;

i)	kitų priemonių, kurios būtinos pagal 68 straipsnį priimto reglamento taikymui užtikrinti, finansavimą.

2. Kiekvienais finansiniais metais pagal 1 dalį reikalingiems asignavimams būtina gauti biudžeto valdymo institucijos leidimą.

77 straipsnis

Rekomendaciniai dokumentai

Pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija gali priimti ar keisti techninius ir kitus rekomendacinius dokumentus, pvz., aiškinamuosius raštus arba rekomendacinius dokumentus dėl paraiškos turinio, susijusio su mikroorganizmais, feromonais ir biologiniais produktais, skirtus šiam reglamentui įgyvendinti. Komisija gali prašyti Tarnybos parengti tokius rekomendacinius dokumentus ar prisidėti juos rengiant.

78 straipsnis

Pakeitimai ir įgyvendinimo priemonės

1. Toliau nurodytos priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 79 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

a)	priedų pakeitimai, atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias;

b)	reglamentų dėl reikalavimų pateikti duomenis apie veikliąsias medžiagas ir augalų apsaugos produktus, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, pakeitimai atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias;

c)	reglamento dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principų, nurodytų 29 straipsnio 6 dalyje, pakeitimai atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinias;

d)	17 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas reglamentas, kuriuo atidedama patvirtinimo laikotarpio galiojimo pabaiga;

e)	reglamentas dėl apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams taikomų reikalavimų pateikti duomenis, kaip nurodyta 25 straipsnio 3 dalyje;

f)	26 straipsnyje nurodytas reglamentas, nustatantis su apsauginėmis medžiagomis ir sinergikliais susijusią darbo programą;

g)	suderintų metodų, nurodytų 29 straipsnio 4 dalyje, priėmimas;

h)	koformuliantų įtraukimas į III priedą, kaip nurodyta 27 straipsnyje;

i)	30 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio, kuriuo šis reglamentas taikomas laikinai autorizacijai, pratęsimas;

j)	52 straipsnio 4 dalyje nurodyti informacijos apie lygiagrečią prekybą reikalavimai.

k)	54 straipsnio, ypač didžiausių augalų apsaugos produktų kiekių, kurie gali patekti į aplinką, taikymo taisyklės;

l)	58 straipsnio 2 dalyje nurodytos išsamios taisyklės, taikomos priedams;

m)	reglamentas, kuriame pateikiami augalų apsaugos produktų ženklinimo reikalavimai, nurodyti 65 straipsnio 1 dalyje;

n)	68 straipsnyje nurodytas reglamentas dėl kontrolės priemonių;

2. Visos kitos šio reglamento įgyvendinimui reikalingos priemones gali būti patvirtinamos pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3. Pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priimamas reglamentas, į kurį įtraukiamas Direktyvos 91/414/EEB I priede nustatytų veikliųjų medžiagų sąrašas. Šios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal šį reglamentą.

79 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

5. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5b straipsnis ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b bei e punktuose nustatyti terminai – atitinkamai du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.

XI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

80 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Direktyva 91/414/EEB (toliau – direktyva) toliau taikoma šių veikliųjų medžiagų tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms:

a)	veikliųjų medžiagų, dėl kurių pagal direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 3 dalį anksčiau nei 2011 m. birželio 14 d. buvo priimtas sprendimas; arba

b)	veikliųjų medžiagų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 737/2007 I priede (20); arba

c)	veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal Reglamento (EB) Nr. 33/2008 (21) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad paraiška išsami;

d)	veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu anksčiau nei 2011 m. birželio 14 d. pagal reglamento (EB) Nr. 33/2008 6 straipsnį buvo nustatyta, kad paraiška išsami.

Remiantis pagal direktyvą 91/414/EEB atliekamu patikrinimu, pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalį priimamas tokios medžiagos patvirtinimo reglamentas. Šios dalies b punkte nurodytų medžiagų atveju nėra laikoma, kad toks patvirtinimas yra šio reglamento 14 straipsnyje nurodytas patvirtinimo atnaujinimas.

2. Direktyvos 91/414/EEB 13 straipsnio 1–4 dalys ir II bei III priedai toliau taikomi į tos direktyvos I priedą įtrauktoms veikliosioms medžiagoms ir pagal šio straipsnio 1 dalį patvirtintoms veikliosioms medžiagoms:

a)	veikliosioms medžiagoms, kurioms taikoma direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalis – penkerius metus nuo jų įtraukimo į minėtą priedą ar patvirtinimo dienos;

b)	veikliosioms medžiagoms, kurios nebuvo rinkoje 1993 m. liepos 26 d. – dešimt metų nuo jų įtraukimo į minėtą priedą ar patvirtinimo dienos;

veikliosioms medžiagoms, kurių įtraukimo į direktyvos 91/414/EEB I priedą terminas baigiasi ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 24 d. – penkerius metus nuo įtraukimo į minėtą priedą pratęsimo ar patvirtinimo atnaujinimo dienos. Ši nuostata taikoma tik patvirtinimui atnaujinti būtiniems duomenims ir jeigu jų atitiktis geros laboratorinės praktikos principams patvirtinama ne vėliau kaip iki tos datos.

3. Jei Direktyvos 91/414/EEB 13 straipsnis taikomas remiantis šio straipsnio 1 ar 2 dalimi, jis taikomas laikantis visų su Direktyva 91/414/EEB susijusių specialių taisyklių, nustatytų Stojimo akte, pagal kurį valstybė narė įstojo į Bendriją.

4. Jei veikliosios medžiagos pirmojo patvirtinimo galiojimas baigiasi ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d., tokios veikliosios medžiagos gamintojas pateikia 14 straipsnyje numatytą paraišką valstybei narei ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki pirmojo patvirtinimo galiojimo pabaigos, kartu pateikdamas paraiškos kopijas kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai.

5. Sprendimai dėl paraiškų dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos:

a)	pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnį, kurias valstybės narės dar nagrinėja; arba

b)	kurias reikia pakeisti ar panaikinti, įtraukus jas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą arba po patvirtinimo pagal šio straipsnio 1 dalį,

2011 m. birželio 14 d., priimami remiantis iki tos dienos galiojusia nacionaline teise.

Priėmus tokį sprendimą, taikomas šis reglamentas.

6. Pagal direktyvos 91/414/EEB 16 straipsnį paženklinti produktai gali būti toliau pateikiami į rinką iki 2015 m. birželio 14 d.

7. Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. Komisija sudaro į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktų medžiagų, kurios atitinka šio reglamento II priedo 4 punkte nustatytus kriterijus ir kurioms taikomos šio reglamento 50 straipsnio nuostatos, sąrašą.

81 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl apsauginių medžiagų, sinergiklių, koformuliantų ir priedų

1. Nukrypdama nuo 28 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali penkerius metus nuo 26 straipsnyje nurodytos darbo programos priėmimo dienos leisti pateikti į rinką savo teritorijoje augalų apsaugos produktus, kuriuose yra nepatvirtintų, tačiau į tą programą įtrauktų apsauginių medžiagų ir sinergiklių.

2. Nukrypdamos nuo 27 straipsnio ir nedarydamos poveikio Bendrijos teisės taikymui, valstybės narės į III priedą neįtrauktiems koformuliantams gali ne vėliau kaip 2016 m. birželio 14 d. taikyti nacionalines nuostatas.

Jeigu po 2016 m. birželio 14 d. valstybė narė turi rimtų priežasčių manyti, kad dėl į III priedą neįtraukto koformulianto gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, ji gali laikinai uždrausti arba apriboti to koformulianto taikymą savo teritorijoje. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama priimto sprendimo priežastis. Taikomas 71 straipsnis.

3. Nukrypdamos nuo 58 straipsnio 1 dalies valstybės narės gali taikyti nacionalines priedams taikomas autorizacijos nuostatas, kol bus priimtos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos išsamios taisyklės.

82 straipsnis

Peržiūros nuostata

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kaip veikia abipusis autorizacijų pripažinimas, ypač – kaip valstybės narės taiko 36 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas nuostatas, apie Europos Sąjungos dalijimą į tris zonas ir apie II priede išdėstytų veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo kriterijų taikymą bei jų poveikį žemės ūkio įvairovei bei konkurencingumui ir žmogaus sveikatai bei aplinkai. Prie ataskaitos prireikus gali būti pridedami atitinkami teisėkūros pasiūlymai, skirti keisti tokias nuostatas.

83 straipsnis

Panaikinimas

Nedarant poveikio 80 straipsnio taikymui, nuo 2011 m. birželio 14 d. panaikinamos direktyvos 79/117/EEB ir 91/414/EEB su pakeitimais, padarytais V priede išvardytais teisės aktais, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti tame priede nurodytas direktyvas.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą. Visų pirma, nuorodos kituose Bendrijos teisės aktuose, pvz., Reglamente (EB) 1782/2003, į Direktyvos 91/414/EEB 3 straipsnį laikomos nuorodomis į šio reglamento 55 straipsnį.

84 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Iki 2011 m. birželio 14 d. Komisija priima:

a)	reglamentą, kuriame pateikiamas veikliųjų medžiagų, kurios jau buvo patvirtintos šio reglamento priėmimo momentu, sąrašas;

b)	reglamentą dėl reikalavimų pateikti duomenis apie veikliąsias medžiagas, nurodytas 8 straipsnio 1 dalies b punkte;

c)	reglamentą dėl reikalavimų pateikti duomenis apie augalų apsaugos produktus, nurodytus 8 straipsnio 1 dalies c punkte;

d)	reglamentą dėl vienodų augalų apsaugos produktų rizikos įvertinimo principų, nurodytų 36 straipsnyje;

e)	reglamentą, kuriame pateikiami augalų apsaugos produktų ženklinimo reikalavimai, nurodyti 65 straipsnio 1 dalyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2011 m. birželio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM

(1) OL C 175, 2007 7 27, p. 44.

(2) OL C 146, 2007 6 30, p. 48.

(3) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 181), 2008 m. rugsėjo 15 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 266 E, 2008 10 21, p. 1) ir 2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta OL). 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(5) OL C 187 E, 2003 8 7, p. 173.

(6) OL L 33, 1979 2 8, p. 36.

(7) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(8) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(9) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 71.

(10) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(11) OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

(12) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(13) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(14) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(15) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(17) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(18) OL L 50, 2004 2 20, p. 44.

(19) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(20) OL L 169, 2007 6 29, p. 10.

(21) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

I PRIEDAS

Augalų apsaugos produktų autorizacijos zonų apibrėžimas, kaip nurodyta 3 straipsnio 17 punkte

A zona – šiaurė

Šiai zonai priklauso šios valstybės narės:

Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Suomija, Švedija.

B zona – centrinė dalis

Šiai zonai priklauso šios valstybės narės:

Belgija, Čekija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Jungtinė Karalystė.

C zona – pietūs

Šiai zonai priklauso šios valstybės narės:

Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta, Portugalija.

II PRIEDAS

Veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo pagal II skyrių tvarka ir kriterijai

1. Vertinimas

1.1.

4–21 straipsniuose numatyto vertinimo ir sprendimų priėmimo procese valstybė narė ataskaitos rengėja ir Tarnyba bendradarbiauja su pareiškėjais, kad greitai išspręstų su dokumentų rinkiniu susijusius klausimus arba ankstyvame etape nustatytų, kokie tolesni paaiškinimai ar papildomi tyrimai yra būtini dokumentų rinkiniui įvertinti, įskaitant informaciją, kuria remiantis nebereikėtų nustatyti apribojimų patvirtinimui arba keisti augalų apsaugos produkto naudojimui siūlomų sąlygų ar keisti šio produkto pobūdį ar sudėtį, kad būtų visiškai tenkinami šio reglamento reikalavimai.

1.2.	Tarnybos ir valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinimas turi būti grindžiamas mokslo principais bei atliekamas remiantis ekspertų konsultacijomis.

1.3.	4–21 straipsniuose numatyto vertinimo ir sprendimų priėmimo procese valstybės narės ir Tarnyba atsižvelgia į visas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto parengtas papildomas gaires, kad prireikus galėtų patikslinti rizikos įvertinimą.

2. Bendrieji sprendimų priėmimo kriterijai

2.1. Laikoma, kad 4 straipsnio nuostatos tenkinamos tik tuomet, jei, remiantis pateiktu dokumentų rinkiniu, tikimasi, kad bent vienoje valstybėje narėje bent vienas atitinkamos veikliosios medžiagos turintis augalų apsaugos produktas gali būti autorizuojamas bent vienam tipiško naudojimo būdui.

2.2. Papildomos informacijos teikimas

Iš esmės veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei pateikiamas išsamus dokumentų rinkinys.

Išimtiniais atvejais veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis gali būti patvirtinti, net jei dar turi būti pateikta tam tikra informacija, jeigu:

a)	pateikus duomenų rinkinį duomenų reikalavimai buvo iš dalies pakeisti arba patikslinti; arba

b)	laikoma, kad ši informacija yra patvirtinamojo pobūdžio, kai reikia padidinti pasitikėjimą, kad priimtas tinkamas sprendimas.

2.3. Patvirtinimo apribojimai

Prireikus patvirtinimui gali būti taikomos sąlygos ir apribojimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

Jei valstybė narė ataskaitos rengėja mano, kad pateiktame dokumentų rinkinyje trūksta tam tikros informacijos ir dėl to veiklioji medžiaga gali būti patvirtinta tik nustatant apribojimus, ji ankstyvame etape kreipiasi į pareiškėją, kad gautų daugiau informacijos, kuria remiantis būtų galima panaikinti šiuos apribojimus.

3. Veikliosios medžiagos patvirtinimo kriterijai

3.1. Dokumentų rinkinys

Pagal 7 straipsnio 1 dalį pateiktuose dokumentų rinkiniuose pateikiama informacija, kuri yra reikalinga leistinai paros normai (ADI), leistinam operatoriaus sąlyčio lygiui (AOEL) ir ūmiai referencinei dozei (ARfD) atitinkamais atvejais nustatyti.

Jei vienas ar keli iš veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio tipiško naudojimo būdų yra naudojimas pašariniams ar maistiniams pasėliams arba dėl jų maiste ar pašaruose netiesiogiai atsiranda likučių, pagal 7 straipsnio 1 dalį pateiktame dokumentų rinkinyje nurodoma rizikos įvertinimui atlikti ir vykdymui būtina informacija.

Dokumentų rinkinyje visų pirma:

a)	sudaromos sąlygos nustatyti susirūpinimą keliantį likutį;

b)	tiksliai nurodomi numatyti likučiai maiste ir pašaruose, įskaitant po to auginamus pasėlius;

c)	atitinkamais atvejais tiksliai nurodomas numatytas atitinkamas likučių kiekis, rodantis perdirbimo ir (arba) maišymo poveikį;

d)	sudaromos sąlygos didžiausiam likučių kiekiui konkrečiame produkte apibrėžti ir nustatyti tinkamais bendrai taikomais metodais, ir tam tikrais atvejais – gyvūninės kilmės produktuose, jei šiuo produktu ar jo dalimis šeriami gyvūnai;

e)	atitinkamais atvejais sudaromos sąlygos nustatyti su perdirbimu ir (arba) maišymu susijusius koncentracijos ar praskiedimo koeficientus.

Pagal 7 straipsnio 1 dalį pateiktas dokumentų rinkinys turi būti pakankamas, kad atitinkamais atvejais būtų įvertintas veikliosios medžiagos išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje bei jos poveikis netikslinėms rūšims.

3.2. Veiksmingumas

Veiklioji medžiaga, atskirai ar kartu su apsaugine medžiaga ar sinergikliu, patvirtinama tik tuo atveju, jei išnagrinėjus vieną ar daugiau tipiško naudojimo būdų, yra nustatyta, kad augalų apsaugos produktas, panaudojus pagal gerą augalų apsaugos praktiką ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, yra pakankamai veiksmingas. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama atsižvelgiant į 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principus.

3.3. Metabolitų svarba

Atitinkamais atvejais pateiktų dokumentų turi pakakti, kad būtų nustatyta metabolitų svarba toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu.

3.4. Veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio sudėtis

3.4.1.

Specifikacijoje apibrėžiamas minimalus grynio laipsnis, priemaišos ir atitinkamais atvejais izomerai ir (arba) diastereoizomerai bei priedai ir jų didžiausias kiekis bei toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbių priemaišų kiekio priimtinos ribos.

3.4.2.

Specifikacija turi atitikti taikytiną Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos specifikaciją, jei tokia yra. Tačiau, jei tai būtina žmonių ar gyvūnų sveikatos ar aplinkos apsaugai, gali būti patvirtintos griežtesnės specifikacijos.

3.5. Analizės metodai

3.5.1.

Pagamintos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio analizės ir toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbių priemaišų arba priemaišų, kurių kiekis pagamintoje veikliojoje medžiagoje, apsauginėje medžiagoje ar sinergiklyje viršija 1 g/kg, nustatymo metodai turi būti patvirtinti ir turi būti įrodyta, kad jie yra pakankamai konkretūs, tinkamai kalibruoti, aiškūs bei tikslūs.

3.5.2.

Veikliosios medžiagos ir atitinkamų metabolitų likučių analizės augalų, gyvūnų ir aplinkos terpėse bei geriamajame vandenyje metodas atitinkamai turi būti patvirtintas, ir turi būti įrodyta, kad jis yra pakankamai tikslus nustatant atitinkamus susirūpinimą keliančius kiekius.

3.5.3.

Įvertinimas buvo atliktas pagal 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principus.

3.6. Poveikis žmonių sveikatai

3.6.1.

Atitinkamais atvejais nustatomi ADI, AOEL ir ARfD. Nustatant tokias vertes būtina užtikrinti atitinkamą saugos ribą (mažiausiai 100), atsižvelgiant į poveikio rūšį ir mastą bei į gyventojų specifinių grupių pažeidžiamumą. Jei manoma, kad kritinis poveikis yra labai žymus, pvz., vystymosi neurotoksinis arba imunotoksinis poveikis, numatoma ir, prireikus, taikoma aukštesnė saugos riba.

3.6.2.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei remiantis aukštesnės pakopos genotoksiškumo bandymo, atlikto pagal veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ar sinergikliams taikomus reikalavimus pateikti duomenis bei kitus turimus duomenis ir informaciją, įskaitant Tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas jie nepriskiriami arba neturi būti priskiriami 1A ar 1B kategorijos mutagenams.

3.6.3.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei remiantis kancerogeniškumo bandymo, atlikto pagal veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ar sinergikliams taikomus reikalavimus pateikti duomenis bei kitus turimus duomenis ir informaciją, įskaitant Tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas jie nepriskiriami arba neturi būti priskiriami 1A ar 1B kategorijos kancerogenams, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės.

3.6.4.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei remiantis toksiškumo reprodukcijai bandymo, atlikto pagal veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ar sinergikliams taikomus reikalavimus pateikti duomenis bei kitus turimus duomenis ir informaciją, įskaitant Tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas jie nepriskiriami arba neturi būti priskiriami 1A ar 1B kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės.

3.6.5.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei, remiantis Bendrijos ar tarptautiniu mastu suderintų bandymų gairių įvertinimu bei kitais turimais duomenimis ir informacija, įskaitant Tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą, laikoma, kad jie neturi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės.

Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui priemonių, susijusių su konkrečiais moksliniais kriterijais, skirtais endokrininei sistemai kenkiančioms savybėms nustatyti, projektą, kad jis būtų priimtas laikantis 79 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Kol bus priimti šie kriterijai laikoma, kad medžiagos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas priskiriamos arba turi būti priskiriamos 2 kategorijos kancerogeninėms medžiagoms arba 2 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, turi endokrininės sistemos ardomųjų savybių.

Be to, gali būti laikoma, kad medžiagos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas priskiriamos arba turi būti priskiriamos 2 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir kurios daro toksinį poveikį endokrininiams organams, turi šių endokrininės sistemos ardomųjų savybių.

3.7. Išlikimas ir savybės aplinkoje

3.7.1. Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tvirtinami tik tuo atveju, jei laikoma, kad jie nėra patvarieji organiniai teršalai (POT).

Visus tris tolesniuose punktuose nurodytus kriterijus tenkinanti medžiaga yra POT.

3.7.1.1. Patvarumas

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina patvarumo kriterijų, jei esama įrodymų, kad jo skilimo pusėjimo trukmė (DT50) vandenyje yra ilgesnė kaip du mėnesiai, arba jo DT50 dirvožemyje yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, arba jo DT50 nuosėdose yra ilgesnė nei šeši mėnesiai.

3.7.1.2. Bioakumuliacija

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina bioakumuliacijos kriterijų, jei esama:

—	įrodymų, kad jo biokoncentracijos koeficientas arba bioakumuliacijos koeficientas vandens organizmuose yra didesnis nei 5 000 arba, nesant tokių duomenų, kad oktanolio ir vandens pasiskirstymo koeficientas (log Ko/w) yra didesnis nei 5, arba

—	įrodymų, kad veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis kelia susirūpinimą dėl kitų priežasčių, pvz., didelės bioakumuliacijos kitose netikslinėse rūšyse, didelio toksiškumo ar ekotoksiškumo.

3.7.1.3. Tolimo pernešimo aplinkoje potencialas:

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina tolimo pernešimo aplinkoje potencialo kriterijų, jei:

—	veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio kiekiai, nustatyti nuo jų išleidimo šaltinių nutolusiose vietose, gali kelti susirūpinimą,

—	stebėsenos duomenys rodo, kad veikliąją medžiagą, apsauginę medžiagą ar sinergiklį dideliais atstumais galėjo pernešti oro, vandens organizmai ar migruojančios rūšys, kurios taip pat gali pernešti šią medžiagą į priimančią aplinką, arba

—

išlikimo aplinkoje savybės ir (arba) pavyzdiniai rezultatai rodo, kad veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis gali būti pernešami aplinkoje dideliais atstumais oro, vandens organizmų ar migruojančių rūšių ir taip pat gali būti pernešama į priimančią aplinką nuo jos išleidimo šaltinių nutolusiose vietose. Veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio, kurie gali būti pernešami oru dideliu atstumu, DT50 ore trukmė turėtų būti ilgesnė nei dvi dienos.

3.7.2. Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei nėra laikomi patvaria, bioakumuliacine ir toksiška (PBT) medžiaga.

Visus tris tolesniuose punktuose nurodytus kriterijus tenkinanti medžiaga yra PBT medžiaga.

3.7.2.1. Patvarumas

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina patvarumo kriterijų, jei:

—	jo pusėjimo trukmė jūros vandenyse yra ilgesnė nei 60 dienų,

—	jo pusėjimo trukmė gėluosiuose arba upės žiočių vandenyse yra ilgesnė nei 40 dienų,

—	jo pusėjimo trukmė jūrų nuosėdose yra ilgesnė nei 180 dienų,

—	jo pusėjimo trukmė gėlųjų arba estuarijų vandenų nuosėdose yra ilgesnė nei 120 dienų, arba

—	jo pusėjimo trukmė dirvožemyje yra ilgesnė nei 120 dienų.

Patvarumo aplinkoje įvertinimas grindžiamas turimais pusėjimo duomenimis, kurie buvo surinkti atitinkamomis pareiškėjo apibūdintomis sąlygomis.

3.7.2.2. Bioakumuliacija

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina bioakumuliacijos kriterijų, jei biokoncentracijos koeficientas yra didesnis kaip 2 000.

Bioakumuliacijos įvertinimas grindžiamas biokoncentracijos vandens organizmuose matavimo duomenimis. Galima taip pat naudoti duomenis apie gėlavandenių ir jūrų gyvūnų rūšis.

3.7.2.3. Toksiškumas

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina toksiškumo kriterijų, jei:

—	ilgalaikės nepastebimo poveikio koncentracijos vertė jūriniuose arba gėlavandeniuose organizmuose yra mažesnė kaip 0,01 mg/l, arba

—	medžiaga klasifikuojama kaip kancerogeniška (1A arba 1B kategorijos), mutageniška (1A arba 1B kategorijos) arba toksiška reprodukcijai (1A, 1B arba 2 kategorijos) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, arba

—	esama kitų lėtinio toksiškumo įrodymų, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 atitinka STOT RE 1 arba STOT RE 2 klasifikacines klases.

3.7.3. Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei jie nėra laikomi didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) medžiaga.

Abu tolesniuose punktuose nurodytus kriterijus tenkinanti medžiaga yra vPvB medžiaga.

3.7.3.1. Patvarumas

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina „didelio patvarumo“ kriterijų, jei:

—	jo pusėjimo trukmė jūros, gėluosiuose arba estuarijų vandenyse yra ilgesnė nei 60 dienų, arba

—	jo pusėjimo trukmė jūros, gėlųjų arba estuarijų vandenų nuosėdose yra ilgesnė nei 180 dienų, arba

—	jo pusėjimo trukmė dirvožemyje yra ilgesnė nei 180 dienų.

3.7.3.2. Bioakumuliacija

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis tenkina „didelės bioakumuliacijos“ kriterijų, jei jo biokoncentracijos koeficientas yra didesnis kaip 5 000.

3.8. Ekotoksiškumas

3.8.1.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei atlikus rizikos įvertinimą įrodoma, kad siūlomomis realiomis veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio turinčio augalų apsaugos produkto naudojimo sąlygomis kylanti rizika yra priimtina remiantis 29 straipsnio 6 dalyje nurodytuose vienoduose augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principuose nustatytais kriterijais. Atliekant įvertinimą būtina atsižvelgti į poveikio mastą, duomenų neapibrėžtumą ir organizmų grupių, kurioms veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis gali turėti kenksmingą poveikį, kai naudojamas pagal paskirtį, skaičių.

3.8.2.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei, remiantis Bendrijos ar tarptautiniu mastu suderintų bandymų gairių įvertinimu, laikoma, kad jie neturi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį netiksliniams organizmams, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikis netiksliniams organizmams siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus.

3.8.3.

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga arba sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei, atlikus atitinkamą rizikos įvertinimą remiantis Bendrijos ar tarptautiniu mastu suderintomis bandymų gairėmis, nustatoma, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos arba sinergiklio, siūlomomis sąlygomis:

—	bus daromas nežymus poveikis naminėms bitėms, arba

—	nebus nepriimtino stipraus arba nuolatinio poveikio naminių bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir elgsenai.

3.9. Likučių apibrėžimas

Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinamas tik tuo atveju, jei reikiamais atvejais galima nustatyti rizikos įvertinimui ir vykdymui skirtą likučių apibrėžimą.

3.10. Išlikimas ir elgsena požeminiame vandenyje

Veiklioji medžiaga patvirtinama tik tuo atveju, jei išnagrinėjus vieną ar daugiau tipiško naudojimo būdų, yra nustatyta, kad panaudojus augalų apsaugos produktą realiomis naudojimo sąlygomis numatoma veikliosios medžiagos arba metabolitų, skilimo arba reakcijos produktų koncentracija požeminiame vandenyje atitinka 29 straipsnio 6 dalyje nurodytuose vienoduose augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principuose nustatytus atitinkamus kriterijus.

4. Keistina medžiaga

Vadovaujantis 24 straipsniu patvirtinama, kad veiklioji medžiaga yra keistina medžiaga, jei ji atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

—	jos ADI, ARfD ar AOEL yra gerokai mažesni, nei daugumos patvirtintų veikliųjų medžiagų atitinkamos vertės pagal medžiagų grupes/naudojimo kategorijas,

—	ji atitinka du iš kriterijų, pagal kuriuos ji laikoma PBT medžiaga,

—

yra pagrindo susirūpinimui tam tikro pobūdžio kritišku poveikiu (pavyzdžiui, vystymosi neurotoksiniu arba imunotoksiniu poveikiu), dėl kurio, taikant tam tikrus naudojimo ir (arba) poveikio modelius, atsiranda tokios naudojimo aplinkybės, kurios, vis vien gali kelti susirūpinimą pvz., didelė rizika požeminiam vandeniui, net jei taikomos labai ribotos rizikos valdymo priemonės (pvz., ypatingą apsaugą užtikrinančios asmeninės apsaugos priemonės arba ypač didelės apsauginės zonos),

—	jos sudėtyje yra didelis neveikliųjų izomerų kiekis,

—	pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas ji yra ar turi būti priskiriama 1A arba 1B kategorijos kancerogenams, jei ji nebuvo neįtraukta pagal 3.6.3 punkte nustatytus kriterijus,

—	pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas ji yra ar turi būti priskiriama 1A arba 1B kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, jei ji nebuvo neįtraukta pagal 3.6.4 punkte nustatytus kriterijus,

—

jei remiantis Bendrijos ar tarptautiniu mastu suderintų bandymų gairių ir kitų turimų duomenų bei informacijos, įskaitant Tarnybos atliktą mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinimu laikoma, kad jie turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, tuo atveju, kai medžiaga nėra pašalinta pagal 3.6.5 punkte nustatytus kriterijus.

5. Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos

Veiklioji medžiaga nelaikoma nedidelės rizikos veikliąja medžiaga, kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ji klasifikuojama arba turi būti klasifikuojama kaip turinti bent vieną iš tokių savybių:

—	kancerogeninė,

—	mutageninė,

—	toksiška reprodukcijai,

—	jautrinančios cheminės medžiagos,

—	labai toksiška ar toksiška,

—

sprogi,

—	ėsdinanti.

Ji taip pat nelaikoma nedidelės rizikos veikliąja medžiaga, jeigu:

—	ji yra patvari (pusėjimo trukmė dirvožemyje yra ilgesnė nei 60 dienų),

—	biokoncentracijos koeficientas yra didesnis kaip 100,

—	laikoma, kad ji yra kenkianti endokrininei sistemai, arba

—	daro neurotoksinį arba imunotoksinį poveikį.

III PRIEDAS

Koformuliantų, nepatvirtintų naudojimui augalų apsaugos produktuose, sąrašas, nurodytas 27 straipsnyje

IV PRIEDAS

Lyginamasis įvertinimas pagal 50 straipsnį

1. Lyginamojo įvertinimo sąlygos

Jei svarstoma galimybė atmesti paraišką arba panaikinti augalų apsaugos produkto autorizaciją alternatyvaus augalų apsaugos produkto arba necheminės kontrolės ar prevencijos metodo naudai (toliau – pakeitimas), alternatyvos keliama rizika sveikatai ar aplinkai, įvertinama remiantis mokslo ir technikos žiniomis, turi būti gerokai mažesnė. Alternatyvos įvertinimas turi būti atliekamas siekiant įrodyti, ar jos naudojimo poveikis tiksliniam organizmui yra panašus, ir ar ji gali būti naudojama nesukeliant naudotojui didelių ekonominių ir praktinių kliūčių.

Paraiškos atmetimui ar autorizacijos panaikinimui taip pat taikomos šios sąlygos:

a)	pakeitimas taikomas tik tuo atveju, jei kiti metodai ar veikliųjų medžiagų cheminė įvairovė yra pakankami tikslinio organizmo atsparumo išsivystymui sumažinti iki minimumo;

b)	pakeitimas taikomas tik tiems augalų apsaugos produktams, dėl kurių naudojimo atsiranda gerokai didesnė rizika žmonių sveikatai ar aplinkai; ir

c)	pakeitimas taikomas tik suteikus galimybę, jei būtina, įgyti praktinės naudojimo patirties, jei tokios dar nėra.

2. Dideli rizikos skirtumai

Didelius rizikos skirtumus kiekvienu atskiru atveju nustato kompetentingos institucijos. Būtina atsižvelgti į veikliosios medžiagos ir augalų apsaugos produkto savybes ir galimą poveikį įvairiems gyventojų pogrupiams (profesionalių ir neprofesionalių naudotojų, šalia esančių asmenų, darbuotojų, gyventojų, specifinių pažeidžiamų grupių ar vartotojų) tiesiogiai arba netiesiogiai per maistą, pašarus, geriamąjį vandenį ar aplinką. Be to, būtina išnagrinėti kitus veiksnius, pvz., nustatytų naudojimo apribojimų griežtumą ir numatytas naudoti asmenines apsaugos priemones.

Aplinkos atžvilgiu, jei tinka, dideliu rizikos skirtumu laikomas skirtingų augalų apsaugos produktų toksiškumo/sąlyčio koeficientas (TER), kuris yra ne mažesnis kaip 10.

3. Didelės praktinės ar ekonominės kliūtys

Didelė praktinė ar ekonominė kliūtis naudotojui apibrėžiama kaip didelis kiekybiškai įvertinamas pakenkimas darbo praktikai ar verslo veiklai, dėl kurio nebepajėgiama užtikrinti pakankamos tikslinio organizmo kontrolės. Toks didelis pakenkimas, pvz., gali būti atvejis, kai nėra techninių priemonių alternatyvai naudoti ar tokių priemonių taikymas yra ekonomiškai nepagrįstas.

Jei lyginamasis įvertinimas parodo, kad augalų apsaugos produkto naudojimui taikomi apribojimai ir (arba) uždraudimas galėtų sukelti tokią kliūtį, priimant sprendimus į tai turi būti atsižvelgta. Tokia padėtis turi būti pagrįsta.

Atliekant lyginamąjį vertinimą atsižvelgiama į autorizuotą mažos apimties naudojimą.

V PRIEDAS

Panaikintos direktyvos ir vėlesni jų pakeitimai, kaip nurodyta 83 straipsnyje

A. Direktyva 91/414/EEB

Teisės aktai, keičiantys Direktyvą 91/414/EEB	Perkėlimo terminas
Direktyva 93/71/EEB	1994 m. rugpjūčio 3 d.
Direktyva 94/37/EB	1995 m. liepos 31 d.
Direktyva 94/79/EB	1996 m. sausio 31 d.
Direktyva 95/35/EB	1996 m. birželio 30 d.
Direktyva 95/36/EB	1996 m. balandžio 30 d.
Direktyva 96/12/EB	1997 m. kovo 31 d.
Direktyva 96/46/EB	1997 m. balandžio 30 d.
Direktyva 96/68/EB	1997 m. lapkričio 30 d.
Direktyva 97/57/EB	1997 m. spalio 1 d.
Direktyva 2000/80/EB	2002 m. liepos 1 d.
Direktyva 2001/21/EB	2002 m. liepos 1 d.
Direktyva 2001/28/EB	2001 m. rugpjūčio 1 d.
Direktyva 2001/36/EB	2002 m. gegužės 1 d.
Direktyva 2001/47/EB	2001 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2001/49/EB	2001 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2001/87/EB	2002 m. kovo 31 d.
Direktyva 2001/99/EB	2003 m. sausio 1 d.
Direktyva 2001/103/EB	2003 m. balandžio 1 d.
Direktyva 2002/18/EB	2003 m. birželio 30 d.
Direktyva 2002/37/EB	2003 m. rugpjūčio 31 d.
Direktyva 2002/48/EB	2002 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2002/64/EB	2003 m. kovo 31 d.
Direktyva 2002/81/EB	2003 m. birželio 30 d.
Direktyva 2003/5/EB	2004 m. balandžio 30 d.
Direktyva 2003/23/EB	2003 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2003/31/EB	2004 m. birželio 30 d.
Direktyva 2003/39/EB	2004 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 2003/68/EB	2004 m. kovo 31 d.
Direktyva 2003/70/EB	2004 m. lapkričio 30 d.
Direktyva 2003/79/EB	2004 m. birželio 30 d.
Direktyva 2003/81/EB	2005 m. sausio 31 d.
Direktyva 2003/82/EB	2004 m. liepos 30 d.
Direktyva 2003/84/EB	2004 m. birželio 30 d.
Direktyva 2003/112/EB	2005 m. balandžio 30 d.
Direktyva 2003/119/EB	2004 m. rugsėjo 30 d.
Reglamentas (EB) Nr. 806/2003	—
Direktyva 2004/20/EB	2005 m. liepos 31 d.
Direktyva 2004/30/EB	2004 m. lapkričio 30 d.
Direktyva 2004/58/EB	2005 m. rugpjūčio 31 d.
Direktyva 2004/60/EB	2005 m. vasario 28 d.
Direktyva 2004/62/EB	2005 m. kovo 31 d.
Direktyva 2004/66/EB	2004 m. gegužės 1 d.
Direktyva 2004/71/EB	2005 m. kovo 31 d.
Direktyva 2004/99/EB	2005 m. birželio 30 d.
Direktyva 2005/2/EB	2005 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 2005/3/EB	2005 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 2005/25/EB	2006 m. gegužės 28 d.
Direktyva 2005/34/EB	2005 m. lapkričio 30 d.
Direktyva 2005/53/EB	2006 m. rugpjūčio 31 d.
Direktyva 2005/54/EB	2006 m. rugpjūčio 31 d.
Direktyva 2005/57/EB	2006 m. spalio 31 d.
Direktyva 2005/58/EB	2006 m. gegužės 31 d.
Direktyva 2005/72/EB	2006 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2006/5/EB	2007 m. kovo 31 d.
Direktyva 2006/6/EB	2007 m. kovo 31 d.
Direktyva 2006/10/EB	2006 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 2006/16/EB	2007 m. sausio 31 d.
Direktyva 2006/19/EB	2006 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 2006/39/EB	2007 m. liepos 31 d.
Direktyva 2006/41/EB	2007 m. sausio 31 d.
Direktyva 2006/45/EB	2006 m. rugsėjo 18 d.
Direktyva 2006/64/EB	2007 m. spalio 31 d.
Direktyva 2006/74/EB	2007 m. lapkričio 30 d.
Direktyva 2006/75/EB	2007 m. kovo 31 d.
Direktyva 2006/85/EB	2008 m. sausio 31 d.
Direktyva 2006/104/EB	2007 m. sausio 1 d.
Direktyva 2006/131/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2006/132/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2006/133/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2006/134/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2006/135/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2006/136/EB	2007 m. birželio 30 d.
Direktyva 2007/5/EB	2008 m. kovo 31 d.
Direktyva 2007/6/EB	2007 m. liepos 31 d.
Direktyva 2007/21/EB	2007 m. gruodžio 12 d.
Direktyva 2007/25/EB	2008 m. kovo 31 d.
Direktyva 2007/31/EB	2007 m. rugsėjo 1 d.
Direktyva 2007/50/EB	2008 m. gegužės 31 d.
Direktyva 2007/52/EB	2008 m. kovo 31 d.
Direktyva 2007/76/EB	2009 m. balandžio 30 d.
Direktyva 2008/40/EB	2009 m. balandžio 30 d.
Direktyva 2008/41/EB	2009 m. birželio 30 d.
Direktyva 2008/45/EB	2008 m. rugpjūčio 8 d.
Direktyva 2008/66/EB	2009 m. birželio 30 d.

B. Direktyva 79/117/EEB

Teisės aktai, keičiantys Direktyvą 79/117/EEB	Perkėlimo terminas
Direktyva 83/131/EEB	1984 m. spalio 1 d.
Direktyva 85/298/EEB	1986 m. sausio 1 d.
Direktyva 86/214/EEB	—
Direktyva 86/355/EEB	1987 m. liepos 1 d.
Direktyva 87/181/EEB	1988 m. sausio 1 d. ir 1989 m. sausio 1 d.
Direktyva 87/477/EEB	1988 m. sausio 1 d.
Direktyva 89/365/EEB	1989 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 90/335/EEB	1991 m. sausio 1 d.
Direktyva 90/533/EEB	1990 m. gruodžio 31 d. ir 1990 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 91/188/EEB	1992 m. kovo 31 d.
Reglamentas (EB) Nr. 807/2003	—
Reglamentas (EB) Nr. 850/2004	—

24.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 309/51

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1108/2009

2009 m. spalio 21 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų bei panaikinantis Direktyvą 2006/23/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

2005 m. lapkričio 15 d. komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintame „Europos aviacijos saugos agentūros užduočių pratęsimas. Darbotvarkė iki 2010 m.“, Komisija paskelbė savo ketinimą laipsniškai išplėsti Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) užduotis, siekiant „visuotinio sisteminio požiūrio“, kad tos užduotys apimtų aerodromų ir (arba) oro uostų saugą ir sąveiką, oro navigacijos paslaugas (toliau – ONP) ir oro eismo valdymą (toliau – OEV).

(2)

Nuolatinė aviacijos plėtra Europoje kelia daug iššūkių, visų pirma susijusių su pagrindiniais aerodromų, OEV ir (arba) ONP saugos veiksniais. Todėl reikia nustatyti būtinas rizikos mažinimo priemones, kad visose valstybėse narėse sauga būtų užtikrinama taikant suderintą visuotinį reguliavimo metodą.

(3)	Bendro Europos dangaus iniciatyvos laimėjimus reikia papildyti suderintu saugos užtikrinimo elementu, kuris būtų taikomas aerodromams, OEV ir (arba) ONP. Siekiant šio tikslo ir stengiantis pritaikyti naujas šios srities technologijas, taip pat reikėtų parengti tinkamą saugos reguliavimo sistemą.

(4)

Remdamasi 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytoje Tarptautinėje civilinės aviacijos konvencijoje (toliau – Čikagos konvencija) nustatytais standartais ir rekomenduojama praktika, Bendrija turėtų nustatyti esminius reikalavimus, taikytinus aviacijos produktams, dalims ir prietaisams, aerodromams bei OEV ir (arba) ONP teikimui; esminius reikalavimus, taikytinus asmenims ir organizacijoms, dalyvaujantiems naudojant aerodromus ir teikiant OEV ir (arba) ONP; ir esminius reikalavimus, taikytinus asmenims ir produktams, susijusiems su skrydžių vadovų mokymu ir medicinine apžiūra. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti reikiamas susijusias įgyvendinimo taisykles.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad oro navigacijai skirtos duomenų kūrimo bei apdorojimo ir duomenų formatavimo bei perdavimo paslaugos skiriasi nuo ONP, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 549/2004, nustatančiame bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamente) (4), Komisija turėtų parengti specialius tokioms paslaugoms pritaikytus reikalavimus.

(6)

Bendrųjų taisyklių nereikėtų taikyti visiems aerodromams. Visų pirma neviešųjų aerodromų ir aerodromų, daugiausia naudojamų tik rekreaciniams skrydžiams arba komerciniam oro transportui, bet ne tokiam, kuriam taikomos skrydžių pagal prietaisus procedūros, ir kurių asfaltuoti kilimo ir tūpimo takai trumpesni nei 800 metrų, teisės aktais nustatytą kontrolę ir toliau turėtų vykdyti valstybės narės, pagal šį reglamentą nenumatant jokių įpareigojimų kitoms valstybėms narėms pripažinti tokias nacionalines priemones. Tačiau valstybės narės turėtų imtis proporcingų priemonių, siekdamos apskritai padidinti rekreacinės aviacijos ir viso komercinio oro transporto saugos lygį. Komisija laiku iš naujo išnagrinės galimybę taikyti bendrąsias taisykles aerodromams, kuriems jos šiuo metu netaikomos, visapusiškai atsižvelgdama į galimą poveikį tokiems aerodromams.

(7)

Atsižvelgiant į didelę aerodromų įvairovę ir ypatingą jų infrastruktūros ir aplinkos išskirtinumą, bendros aerodromų saugos taisyklės turėtų būti tokios, jog suteiktų lankstumą, būtiną taikyti šias taisykles individualiai, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp įgyvendinimo taisyklių, sertifikavimo specifikacijų ir priimtinų įgyvendinimo priemonių. Šios taisyklės turėtų būti proporcingos aerodromo dydžiui, transporto srautams, kategorijoms ir sudėtingumui, taip pat veiklos pobūdžiui ir apimčiai, kad visų pirma maži aerodromai, aptarnaujantys tik nedidelį skaičių keleivių, galėtų išvengti nereikalingos biurokratinės ir ekonominės naštos.

(8)

Aerodromo infrastruktūra ir veikla turėtų būti sertifikuotos vienu pažymėjimu. Vis dėlto valstybės narės gali išduoti atskirus aerodromo infrastruktūros ir veiklos pažymėjimus. Tuo atveju pažymėjimus turėtų išduoti ta pati institucija. Atitinkamai centralizuotai veiklos funkcijas organizuojantys keleto aerodromų naudotojai gali prašyti išduoti vieną pažymėjimą, kuris apimtų visų aerodromų, už kuriuos jie atsakingi, veiklą ir valdymą.

(9)

Aviacijos produktai, dalys ir prietaisai, aerodromai ir jų įranga, teikiant komercinio oro transporto paslaugas dalyvaujantys naudotojai, aerodromų naudotojai, OEV ir (arba) ONP sistemos ir teikėjai, taip pat pilotai ir skrydžių vadovai, jų mokyme ir medicininėse apžiūrose dalyvaujantys asmenys, organizacijos ir šiam tikslui skirti produktai turėtų būti sertifikuojami arba licencijuojami tik pripažinus, kad jie atitinka esminius reikalavimus, kuriuos Bendrija nustatys atsižvelgdama į Čikagos konvencijoje nustatytus standartus ir rekomenduojamą praktiką. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti būtinas įgyvendinimo taisykles, skirtas pažymėjimo išdavimo sąlygoms ar jo pakeitimo pareiškimu apie gebėjimą vykdyti įsipareigojimus sąlygoms nustatyti, atsižvelgiant į riziką, susijusią su įvairiomis veiklos ar paslaugų rūšimis.

(10)

Įgyvendinimo taisyklės, susijusios su OEV ir (arba) ONP sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimo, gamybos ir techninės priežiūros sertifikavimu bei projektavimo, gamybos ir techninės priežiūros veikloje dalyvaujančiomis organizacijomis, turėtų būti nustatomos tik tais atvejais, kai tai yra susiję su saugai itin svarbiais klausimais, nustatytais atlikus išsamią poveikio vertinimo analizę.

(11)

Komisija ketina laiku pradėti tirti įgyvendinimo galimybes ir būtinybę pasiūlyti akredituotas įstaigas, kurios sertifikuotų OEV ir (arba) ONP sistemas ir įvertintų visus galimus variantus ir poveikį. Prireikus ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija galėtų pateikti pasiūlymą dėl tolesnės šio reglamento peržiūros.

(12)

Pagal Bendrijos institucinę sistemą už Bendrijos teisės įgyvendinimą visų pirma atsako valstybės narės. Todėl šiame reglamente nustatytos sertifikavimo užduotys ir jo įgyvendinimo taisyklės turi būti vykdomos nacionaliniu lygiu. Vis dėlto tam tikrais aiškiai apibrėžtais atvejais Agentūrai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai vykdyti šiame reglamente išvardytas sertifikavimo užduotis. Dėl tos pačios priežasties Agentūrai turėtų būti leista imtis būtinų priemonių, susijusių su sritimis, kurioms taikomas šis reglamentas, kai būtent taip galima geriausiai užtikrinti vienodumą ir sudaryti geresnes sąlygas vidaus rinkos veikimui.

(13)

Įgyvendinimo taisyklės, kurias OEV ir (arba) ONP srityje rengs Agentūra, turėtų būti rengiamos pagal Agentūros konsultavimosi proceso rezultatus ir remiantis pagrindu, kuris turėtų būti pritaikytas naujiems suinteresuotiesiems subjektams, bei remiantis Reglamento (EB) Nr. 549/2004, 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamento) (5), 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamento) (6), 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamento) (7) nuostatomis, ir visų pirma perkeltais Eurokontrolės saugos norminiais reikalavimais. Tokias įgyvendinimo taisykles turėtų priimti Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros. Reikėtų sukurti pereinamojo laikotarpio mechanizmus, kad būtų užtikrintas pagal šių reglamentų taisykles jau suteiktų patvirtinimų tęstinumas.

(14)

Reglamentuose (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004 yra nuostatų dėl kelių OEV reguliavimo funkcijų, įskaitant oro eismo srautų bei oro erdvės sąveiką ir valdymą, tačiau jais neapsiribojant. Visos šios sritys apima saugos aspektus, į kuriuos reikia tinkamai atsižvelgti. Todėl reglamentuodamos šiuos aspektus valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad į tokius saugos aspektus būtų tinkamai atsižvelgta atitinkamai koordinuojant veiklą su Agentūra.

(15)

Iš esmės siekiama valstybių narių funkcijas ir užduotis, įskaitant atsiradusias joms bendradarbiaujant per Eurokontrolės saugos reguliavimo komisiją, veiksmingai perduoti Agentūrai nė kiek nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio ir nesukeliant neigiamo poveikio sertifikavimo planams. Reikėtų patvirtinti tinkamas būtino perdavimo priemones. Agentūra turėtų turėti pakankamai išteklių savo naujoms užduotims vykdyti, o šių išteklių skyrimo laikas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į nustatytą susijusių įgyvendinimo taisyklių priėmimo poreikį bei grafiką ir atitinkamą jų taikymą.

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 (8) nustatytos tinkamos ir išsamios nuostatos, skirtos apibrėžti ir įgyvendinti bendruosius techninius reikalavimus ir administracines procedūras civilinės aviacijos srityje. Todėl 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/23/EB dėl Bendrijos skrydžių vadovo licencijos (9) reikėtų panaikinti, nepažeidžiant pagal tą direktyvą jau atlikto produktų, asmenų ir organizacijų sertifikavimo ar licencijavimo.

(17)	Kalbant apie profesijų, kurioms netaikomas šis reglamentas, reglamentavimą pasakytina, kad valstybės narės turėtų išsaugoti kompetenciją savo nuožiūra nustatyti arba palikti galioti esamus, inter alia, darbuotojų sertifikavimo ar licencijavimo reikalavimus.

(18)

Įgyvendinimo taisyklės, kurias Agentūra turės parengti OEV ir (arba) ONP srityje, turėtų būti rengiamos atlikus išsamią bendro Europos dangaus teisės aktuose, t. y. Reglamentuose (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, numatytų saugos reikalavimų peržiūrą. Siekiant išvengti pirma, OEV ir (arba) ONP paslaugoms taikomų saugos reikalavimų dubliavimosi ir, antra, teisinio vakuumo, kuris atsirastų nenustačius taikytinų saugos reikalavimų, bendro Europos dangaus teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo data turėtų būti suderinta su naujų saugos priemonių, patvirtintų pagal šį reglamentą, įsigaliojimo data.

(19)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(20)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo taisykles dėl skrydžių vadovų licencijavimo ir susijusių patvirtinimų, aerodromų ir aerodromų veiklos, oro eismo valdymo bei oro navigacijos paslaugų ir susijusių pažymėjimų, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo, taip pat priimti reglamentą dėl Agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(21)

Nepažeisdama valstybių narių kompetencijos, Komisija galėtų, jei reikia, pateikti rekomendacijas Tarybai sukurti Bendrijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) atliekamų saugos auditų koordinavimo sistemą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir būtų veiksmingai naudojamasi ištekliais.

(22)

Rengdama saugos taisykles, Agentūra turėtų užtikrinti, kad dalyvautų visos suinteresuotosios šalys. Kuriant taisykles nuomonės turėtų būti pagrįstos visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant smulkesnius pramonės operatorius, visapusiškomis konsultacijomis, taip pat reikėtų tinkamai įvertinti jų galimą poveikį tose srityse, kuriose jos bus taikomos. Kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 216/2008, prieš priimdama sprendimus Agentūra turėtų konsultuotis su suinteresuotųjų šalių patariamąja institucija,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas:

a)	aviacijos produktų, dalių ir prietaisų projektavimui, gamybai, techninei priežiūrai ir naudojimui, taip pat tokių produktų, dalių ir prietaisų projektavimu, gamyba ir technine priežiūra užsiimantiems darbuotojams ir organizacijoms;

b)	su orlaivių naudojimu susijusiems darbuotojams ir organizacijoms;

c)	aerodromų projektavimui, techninei priežiūrai ir naudojimui, taip pat šia veikla užsiimantiems darbuotojams ir organizacijoms ir, nedarant poveikio Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų dėl aplinkos ir žemės naudojimo planavimo taikymui, – aerodromų aplinkos apsaugai;

d)	aerodromų įrangos projektavimui, gamybai ir techninei priežiūrai, taip pat šia veikla užsiimantiems darbuotojams ir organizacijoms;

e)	oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų (OEV ir (arba) ONP) sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimui, gamybai ir techninei priežiūrai, taip pat šia veikla užsiimantiems darbuotojams ir organizacijoms;

f)	OEV ir (arba) ONP, taip pat šia veikla užsiimantiems darbuotojams ir organizacijoms.

2. Šis reglamentas netaikomas:

kai 1 dalies a ir b punktuose nurodyti produktai, dalys ir prietaisai naudojami, o darbuotojai ir organizacijos dalyvauja vykdant karinę, muitinės, policijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos ar panašią veiklą ar teikiant tokias paslaugas. Valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad vykdant tokią veiklą ar teikiant tokias paslaugas kiek įmanoma būtų atsižvelgta į šio reglamento tikslus;

b)	1 dalies c ir d punktuose nurodytiems aerodromams arba jų dalims, taip pat įrangai, darbuotojams ir organizacijoms, kuriuos valdo ir kuriais naudojasi kariuomenė;

OEV ir (arba) ONP, įskaitant sistemas ir sudedamąsias dalis, darbuotojus ir organizacijas, nurodytus 1 dalies e ir f punktuose, kuriuos suteikia arba kuriais leidžia naudotis kariuomenė. Valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad šios dalies a punkte nurodyti orlaiviai atitinkamais atvejais būtų atskirti nuo kitų orlaivių.

3. Valstybės narės kiek įmanoma užtikrina, kad visuose viešuosiuose 2 dalies b punkte nurodytuose karinės infrastruktūros objektuose ar kariniam personalui visuomenei teikiant 2 dalies c punkte nurodytas paslaugas būtų garantuojamas toks saugos lygis, kuris bent toks veiksmingas, kaip to reikalaujama esminiais Va ir Vb prieduose apibrėžtais reikalavimais.“;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

d punktas pakeičiamas taip:

„d) dalys ir prietaisai– visi prietaisai, įrenginiai, mechanizmai, dalys, aparatai, priklausiniai, programinė įranga ar priedai, įskaitant ryšių įrangą, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti valdant ar kontroliuojant orlaivį skrydžio metu; jie apima orlaivio sklandmens, variklio ir oro sraigto dalis ar įrangą, naudojamą orlaiviui manevruoti nuo žemės;“;

b)	įterpiamas šis punktas: „da) OEV ir (arba) ONP sudedamosios dalys– bet kurios 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamento) (11), 2 straipsnio 19 punkte apibrėžtos sudedamosios dalys;

c)	h punktas pakeičiamas taip: „h) naudotojas– juridinis ar fizinis asmuo, naudojantis ar ketinantis naudoti vieną ar daugiau orlaivių arba vieną ar daugiau aerodromų;“;

pridedami šie punktai:

„m) aerodromas– bet kokia nustatyta žemės ar vandens arba nejudančio, nejudančio jūroje esančio arba plūduriuojančio statinio zona (įskaitant visus pastatus, įrenginius ir įrengimus), kuri visa ar jos dalis skirta naudoti orlaiviui atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi;

n) aerodromo įranga– visa įranga, aparatai, priklausiniai, programinė įranga ar priedai, kurie naudojami arba kurie skirti naudoti siekiant padėti naudoti orlaivį aerodrome;

o) peronas– nustatyta zona, skirta orlaiviui statyti, kad būtų galima įlaipinti ar išlaipinti keleivius, krauti paštą ar krovinius, pilti degalus, orlaiviams stovėti ar atlikti techninę priežiūrą;

p) perono valdymo paslauga– orlaivio ir transporto priemonių naudojimo ir judėjimo perone valdymo paslauga;

q) OEV ir (arba) ONP– oro eismo valdymo funkcijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnio 10 punkte, oro navigacijos paslaugos, apibrėžtos to reglamento 2 straipsnio 4 punkte, ir paslaugos, apimančios duomenų rengimą, tvarkymą, formatavimą ir pateikimą bendro oro eismo naudotojams saugai itin svarbioms oro navigacijos reikmėms;

r) OEV ir (arba) ONP sistema– bet koks su sauga susijusios įrangos ir sistemų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnio 39 punkte, derinys;

s) skrydžių informacijos paslauga– paslauga, kurios tikslas – teikti skrydžių saugai bei veiksmingumui užtikrinti naudingas konsultacijas ir informaciją.“;

4 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„3a. Teritorijoje, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, esantys viešieji aerodromai (įskaitant įrangą), kuriuose teikiamos komercinio oro transporto paslaugos ir kuriuose veikla vykdoma taikant prieigos arba išvykimo skrydžių valdymo pagal prietaisus procedūras, ir:

a)	kuriuose yra 800 metrų arba ilgesnis asfaltuotas kilimo ir tūpimo takas; arba

b)	kuriuose paslaugos teikiamos tik sraigtasparniams,

turi atitikti šį reglamentą. Darbuotojai ir organizacijos, dalyvaujantys naudojant šiuos aerodromus, turi atitikti šį reglamentą.

3b. Nukrypstant nuo 3a dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reglamento nuostatų aerodromui, kuriame:

—	aptarnaujama ne daugiau kaip 10 000 keleivių per metus, ir

—	veiksmų, susijusių su krovos darbais, skaičius per metus neviršija 850.

Jeigu tokia valstybės narės taikoma išimtis neatitinka šiame reglamente numatytų bendrų saugos tikslų arba kitų Bendrijos teisės normų, Komisija, laikydamasi 65 straipsnio 7 dalyje nurodytos apsaugos procedūros, priima sprendimą neleisti taikyti atitinkamos išimties. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė panaikina išimtį.

3c. OEV ir (arba) ONP, teikiami teritorijos, kuriai taikoma Sutartis, oro erdvėje, taip pat bet kurioje kitoje oro erdvėje, kurioje valstybės narės taiko 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentą) (12) pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį, turi atitikti šį reglamentą. Teikiant šiuos OEV ir (arba) ONP naudojamos sistemos ir sudedamosios dalys ir dalyvaujantys darbuotojai bei organizacijos turi atitikti šį reglamentą.

5 straipsnio 2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

5 dalyje nurodytose priemonėse galima nustatyti reikalavimą sertifikuoti dalis ir prietaisus. Dalių ir prietaisų pažymėjimai išduodami, kai pareiškėjas įrodo, kad tos dalys ir prietaisai atitinka išsamias tinkamumo naudoti specifikacijas, nustatytas siekiant užtikrinti jų atitiktį 1 dalyje nurodytiems esminiams reikalavimams;

joks orlaivis negali būti naudojamas, jei jis neturi galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo. Pažymėjimas išduodamas pareiškėjui įrodžius, kad orlaivis atitinka jo tipo pažymėjime patvirtintą tipo konstrukciją ir kad atitinkamais dokumentais, patikrinimais ir bandymais įrodyta, kad orlaivio techninė būklė tinkama jį saugiai naudoti. Šis tinkamumo skraidyti pažymėjimas galioja iki jo galiojimas nėra sustabdomas, panaikinamas ar nutraukiamas, ir iki orlaivio techninė priežiūra atliekama laikantis esminių reikalavimų, susijusių su I priedo 1.d punkte nustatytu tinkamumo skraidyti tęstinumu, ir pagal 5 dalį priimtų priemonių;“;

7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Reikalaujama turėti kiekvieno skrydį imituojančio mokymo prietaiso, kuris naudojamas pilotams mokyti, pažymėjimą. Pažymėjimas išduodamas pareiškėjui įrodžius, kad prietaisas atitinka taisykles, nustatytas atitikčiai III priede nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams užtikrinti.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Naudojant 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus orlaivius, laikomasi IV priede ir, jei taikytina, Vb priede nustatytų esminių reikalavimų.“;

5 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	orlaivio naudojimo sąlygas pagal IV priede ir, jei taikytina, Vb priede nustatytus esminius reikalavimus;“;

ii)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)	kaip II priedo a punkto ii papunktyje ir d bei h punktuose nurodytais orlaiviais, kai jie yra naudojami komerciniams skrydžiams, vykdomi skrydžiai atitinka IV priede ir, jei taikytina, Vb priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus.“;

6 dalis papildoma šia įtrauka:

„—	atsižvelgia į saugos aspektus, susijusius su OEV ir (arba) ONP.“;

įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Aerodromai

1. Aerodromai ir aerodromų įranga, taip pat aerodromų naudojimas turi atitikti Va priede ir, jei taikytina, Vb priede nustatytus esminius reikalavimus.

2. Aerodromų, aerodromų įrangos ir aerodromų naudojimo atitiktis esminiams reikalavimams nustatoma laikantis šių nuostatų:

turi būti išduotas kiekvieno aerodromo pažymėjimas. Pažymėjimas ir to pažymėjimo pakeitimus patvirtinantis pažymėjimas išduodami pareiškėjui įrodžius, kad aerodromas atitinka b punkte nustatytą aerodromo sertifikavimo pagrindą ir kad nėra jokio aerodromo požymio ar savybės, dėl kurių jį naudoti būtų nesaugu. Pažymėjimas apima aerodromą, jo naudojimą ir jo įrangą, susijusią su sauga;

aerodromo sertifikavimo pagrindą sudaro:

i)	su aerodromo tipu susijusios taikytinos sertifikavimo specifikacijos;

ii)	nuostatos, kurių atžvilgiu buvo priimtas lygiavertis saugos lygis; ir

iii)	specialios išsamios techninės specifikacijos, būtinos, kai dėl konkretaus aerodromo konstrukcinių savybių ar naudojimo patirties kuri nors i punkte nurodyta specifikacija tampa nepakankama arba netinkama, kad būtų užtikrinta atitiktis Va priede nustatytiems esminiams reikalavimams;

5 dalyje nurodytose priemonėse galima nustatyti reikalavimą sertifikuoti saugai itin svarbią aerodromo įrangą. Tokios įrangos pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas įrodo, kad ta įranga atitinka išsamias specifikacijas, nustatytas siekiant užtikrinti atitiktį 1 dalyje nurodytiems esminiams reikalavimams;

už aerodromų naudojimą atsakingos organizacijos įrodo, kad sugeba vykdyti su jų teisėmis susijusius įsipareigojimus ir turi tam priemonių. Šie gebėjimai ir priemonės pripažįstami išduodant a punkte nurodytą pažymėjimą. Jie taip pat gali būti pripažįstami išduodant atskirą pažymėjimą, jei taip nusprendžia valstybė narė, kurioje yra aerodromas. Sertifikuotai organizacijai suteiktos teisės ir pažymėjimo taikymo sritis, įskaitant aerodromų, kuriais bus naudojamasi, sąrašą, nurodomos pažymėjime;

e)	nukrypstant nuo d punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad perono valdymo paslaugų teikėjams leidžiama pareikšti, kad jie sugeba vykdyti su teikiamomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus ir turi tam priemonių.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos nuostatos, pagal kurias aerodromai apsaugomi nuo veiksmų ir pokyčių jų aplinkoje, kurie gali kelti nepriimtiną riziką orlaiviui, kuris naudojasi aerodromu.

4. Aerodromų naudotojai stebi veiksmus ir pokyčius, kurie gali kelti nepriimtiną saugos riziką aviacijai aerodromo aplinkoje, ir imasi į jų kompetencijos sritį patenkančių tinkamų rizikos mažinimo priemonių.

5. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 65 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tos priemonės visų pirma nustato:

a)	aerodromui taikytino sertifikavimo pagrindo nustatymo ir pranešimo apie jį pareiškėjui sąlygas;

b)	aerodromo įrangai taikytinų išsamių specifikacijų nustatymo ir pranešimo apie jas pareiškėjui sąlygas;

c)	aerodromų pažymėjimų ir aerodromų įrangos, įskaitant su specifiniu aerodromo projektu susijusius naudojimo apribojimus, pažymėjimų išdavimo, pratęsimo, dalinio keitimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygas;

d)	aerodromo naudojimo sąlygas pagal Va priede ir, jei taikytina, Vb priede nustatytus esminius reikalavimus;

e)	2 dalies d punkte nurodytų pažymėjimų išdavimo, pratęsimo, dalinio keitimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygas;

f)	pažymėjimų turėtojų įsipareigojimus;

g)	valstybių narių išduotų aerodromo pažymėjimų pripažinimo ir keitimo sąlygas, įskaitant priemones, kurioms taikyti atitinkama valstybė narė jau davė leidimą, remdamasi patvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Čikagos konvencijos 14 priedo, iki šio reglamento įsigaliojimo;

h)	sprendimo neleisti taikyti išimčių, nurodytų 4 straipsnio 3b dalyje, sąlygas, įskaitant aerodromų, skirtų kroviniams, kriterijus, pranešimą apie aerodromus, kuriems taikomos išimtys, ir suteiktų išimčių peržiūrą;

i)	sąlygas, kurioms esant naudojimas uždraudžiamas, apribojamas arba taikomos tam tikros sąlygos vadovaujantis saugumo sumetimais;

j)	2 dalies e punkte nurodytų paslaugų teikėjų pareiškimo apie gebėjimus ir priemones bei jų priežiūros sąlygas ir tvarką.

6. 5 dalyje nurodytos priemonės:

a)	atitinka naujausius laimėjimus ir gerąją patirtį aerodromų srityje ir atsižvelgia į taikytinus ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką;

b)	yra proporcingos aerodromo dydžiui, transporto srautams, kategorijai bei sudėtingumui ir jame vykdomos veiklos pobūdžiui ir apimčiai;

c)	atsižvelgia į pasaulinę aerodromų naudojimo patirtį ir mokslo bei technikos pažangą;

d)	sudaro sąlygas nedelsiant reaguoti į nustatytas avarijų ir pavojingų incidentų priežastis;

e)	suteikia lankstumo, būtino taikant šias taisykles individualiai.

8b straipsnis

OEV ir (arba) ONP

1. OEV ir (arba) ONP teikiami laikantis Vb priede ir, kiek įmanoma, Va priede nustatytų esminių reikalavimų.

2. OEV ir (arba) ONP teikėjai privalo turėti pažymėjimą. Pažymėjimas išduodamas, kai teikėjas įrodo, kad sugeba vykdyti su teikėjo teisėmis susijusius įsipareigojimus ir turi tam priemonių. Pažymėjime nurodomos suteikiamos teisės ir teikiamų paslaugų apimtis.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad skrydžių informacijos paslaugų teikėjams būtų leidžiama pareikšti, kad jie sugeba vykdyti su teikiamomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus ir turi tam priemonių.

4. 6 dalyje nurodytose priemonėse galima nustatyti reikalavimą sertifikuoti organizacijas, užsiimančias saugai itin svarbių OEV ir (arba) ONP sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimu, gamyba ir technine priežiūra. Pažymėjimai toms organizacijoms išduodami joms įrodžius, kad sugeba vykdyti su jų teisėmis susijusius įsipareigojimus ir turi tam priemonių. Pažymėjime konkrečiai nurodomos suteikiamos teisės.

5. 6 dalyje nurodytose priemonėse galima nustatyti reikalavimą, kad OEV ir (arba) ONP tiekėjas sertifikuotų arba patvirtintų saugai itin svarbias OEV ir (arba) ONP sistemas ir sudedamąsias dalis. Tų sistemų ir sudedamųjų dalių pažymėjimas išduodamas ar jų patvirtinimas suteikiamas pareiškėjui įrodžius, kad sistemos ir sudedamosios dalys atitinka išsamias specifikacijas, nustatytas siekiant užtikrinti atitiktį 1 dalyje nurodytiems esminiams reikalavimams.

6. Šio straipsnio įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tos priemonės visų pirma nustato:

a)	OEV ir (arba) ONP teikimo sąlygas pagal Vb priede ir, jei taikytina, Va priede nustatytus esminius reikalavimus;

b)	OEV ir (arba) ONP sistemoms ir sudedamosioms dalims taikytinų išsamių specifikacijų nustatymo ir pranešimo apie jas pareiškėjui sąlygas;

c)	2 ir 4 dalyse nurodytų pažymėjimų išdavimo, pratęsimo, dalinio keitimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygas;

d)	pažymėjimų turėtojų pareigas;

e)	3 dalyje nurodytų paslaugų teikėjų pareiškimo apie gebėjimus ir priemones bei jų priežiūrą sąlygas ir tvarką;

f)	sąlygas, kurioms esant veikla uždraudžiama, apribojama arba taikomos tam tikros sąlygos, siekiant užtikrinti saugą.

7. 6 dalyje nurodytos priemonės:

a)	atitinka naujausius laimėjimus ir gerąją patirtį OEV ir (arba) ONP srityje;

b)	yra proporcingos teikiamų paslaugų rūšiai ir sudėtingumui;

c)	atsižvelgia į pasaulinę OEV ir (arba) ONP patirtį ir mokslo bei technikos pažangą;

parengiamos kiek įmanoma remiantis atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 549/2004 ir 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamento) (13), Reglamento (EB) Nr. 551/2004 ir 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamento) (14) nuostatomis ir numato pereinamojo laikotarpio mechanizmus, skirtus pagal tuos reglamentus jau suteiktų pažymėjimų tęstinumui užtikrinti; iš pradžių į šias priemones įtraukiamos tų reglamentų saugos nuostatos, o atitinkamais atvejais ateityje darant pakeitimus atsižvelgiama į naujausią mokslo ir technikos pažangą;

e)	sudaro sąlygas nedelsiant reaguoti į nustatytas avarijų ir pavojingų incidentų priežastis.

8c straipsnis

Skrydžių vadovai

1. Skrydžių vadovai, taip pat jų mokymuose, bandymuose, patikrinime ir medicininėse apžiūrose dalyvaujantys asmenys ir organizacijos turi atitikti Vb priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus.

2. Skrydžių vadovai privalo turėti licenciją ir sveikatos pažymėjimą, atitinkančius teikiamas paslaugas.

3. 2 dalyje nurodyta licencija išduodama tik pareiškėjui įrodžius, kad jis atitinka taisykles, nustatytas siekiant užtikrinti atitiktį Vb priede nustatytiems teorinių žinių, praktinių įgūdžių, kalbų mokėjimo ir patirties esminiams reikalavimams.

4. 2 dalyje nurodytas sveikatos pažymėjimas išduodamas tik jeigu skrydžių vadovas atitinka taisykles, nustatytas siekiant užtikrinti atitiktį Vb priede nustatytiems tinkamos sveikatos būklės esminiams reikalavimams. Sveikatos pažymėjimą gali išduoti aviacijos medicinos gydytojai arba aviacijos medicinos centrai.

5. Tokioje licencijoje ir pažymėjime nurodomos skrydžių vadovui suteikiamos teisės ir licencijos bei sveikatos pažymėjimo apimtis.

6. Skrydžių vadovų mokymo organizacijų, aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų gebėjimas vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jų teisėmis licencijų ir sveikatos pažymėjimų išdavimo srityje, pripažįstamas išduodant pažymėjimą.

7. Pažymėjimas išduodamas skrydžių vadovų mokymo organizacijoms, aviacijos medicinos gydytojams ir aviacijos medicinos centrams, kai jie įrodo, kad atitinka taisykles, nustatytas atitikčiai Vb priede nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams užtikrinti. Pažymėjime konkrečiai nurodomos juo suteiktos teisės.

8. Asmenys, atsakingi už praktinį mokymą arba už skrydžių vadovų įgūdžių įvertinimą turi turėti pažymėjimą. Pažymėjimas išduodamas tuomet, kai atitinkamas asmuo įrodo, kad jis atitinka taisykles, nustatytas atitikčiai Vb priede nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams užtikrinti. Pažymėjime konkrečiai nurodomos juo suteikiamos teisės.

9. Kompleksiniai mokymo prietaisai atitinka Vb priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus.

10. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio straipsnio nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 65 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tos priemonės visų pirma nustato:

a)	įvairias skrydžių vadovų licencijų kvalifikacijas ir patvirtinimus;

licencijų, kvalifikacijos ir patvirtinimo pagal licenciją, sveikatos pažymėjimų, patvirtinimų ir pažymėjimų išdavimo, pratęsimo, dalinio keitimo, apribojimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygas bei sąlygas, kuriomis tokių pažymėjimų ir patvirtinimų neturi būti reikalaujama, tuo pačiu numatant pereinamojo laikotarpio mechanizmus, skirtus jau suteiktų patvirtinimų ir pažymėjimų tęstinumui užtikrinti;

c)	licencijų, kvalifikacijos ir patvirtinimo pagal licenciją, sveikatos pažymėjimų, patvirtinimų ir pažymėjimų turėtojų teises ir pareigas;

d)	skrydžių vadovų licencijų pripažinimo ir keitimo sąlygas, taip pat nacionalinių sveikatos pažymėjimų pripažinimo ir keitimo visuotinai pripažintais sveikatos pažymėjimais sąlygas.

11. 10 dalyje nurodytos priemonės atitinka naujausius laimėjimus, įskaitant gerąją patirtį ir mokslo bei technikos pažangą skrydžių vadovų mokymo srityje. Iš pradžių jos rengiamos remiantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/23/EB dėl Bendrijos skrydžių vadovo licencijos (15) nuostatomis.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti orlaiviai, taip pat jų įgula ir naudojimas atitinka taikytinus ICAO standartus. Jeigu tokie standartai nenustatyti, šie orlaiviai ir jų naudojimas atitinka I, III, IV prieduose ir, jei taikytina, Vb priede nustatytus reikalavimus, jeigu šie reikalavimai neprieštarauja trečiųjų valstybių teisėms pagal tarptautines konvencijas.“;

5 dalis papildoma šiuo punktu:

„e)	būtų atsižvelgta į saugos aspektus, susijusius OEV ir (arba) ONP.“;

9.	10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės, Komisija ir Agentūra bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių.“;

10.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Iki įsigalios 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės ir iki baigsis tomis priemonėmis nustatyti pereinamieji laikotarpiai, ir nedarant poveikio 69 straipsnio 4 dalies taikymui, pažymėjimai, kurie negali būti išduoti pagal šį reglamentą, gali būti išduoti remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais.

5. Iki įsigalios 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos priemonės ir iki baigsis tomis priemonėmis nustatyti pereinamieji laikotarpiai, ir nedarant poveikio 69 straipsnio 4 dalies taikymui, pažymėjimai, kurie negali būti išduoti pagal šį reglamentą, gali būti išduoti remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais.“;

įterpiamos šios dalys:

„5a. Iki įsigalios 8a straipsnio 5 dalyje ir 8c straipsnio 10 dalyje nurodytos priemonės ir iki baigsis tomis priemonėmis nustatyti pereinamieji laikotarpiai, ir nedarant poveikio 69 straipsnio 4 dalies taikymui, pažymėjimai, kurie negali būti išduoti pagal šį reglamentą, gali būti išduoti remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais.

5b. Iki įsigalios 8b straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės ir iki baigsis tomis priemonėmis nustatyti pereinamieji laikotarpiai, ir nedarant poveikio 69 straipsnio 4 dalies taikymui, pažymėjimai, kurie negali būti išduoti pagal šį reglamentą, gali būti išduoti remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais arba, jei taikoma, remiantis atitinkamais 2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (16), reikalavimais.

11.	13 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Kompetentingos organizacijos neišduoda pažymėjimų.“;

12.

18 straipsnio c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)	skelbia sertifikavimo specifikacijas ir priimtinas priemones atitikčiai nustatyti, taip pat visą rekomendacinę medžiagą, skirtą šio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių taikymui;

priima atitinkamus sprendimus, skirtus 20, 21, 22, 22a, 22b, 23, 54 ir 55 straipsniams taikyti, įskaitant atleidimą suteiktų pažymėjimų turėtojams nuo šiame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytų esminių reikalavimų vykdymo esant nenumatytoms skubioms naudojimo aplinkybėms arba ribotos trukmės naudojimo poreikiui, jei tai neturi įtakos saugos lygiui, jei atleidimas suteikiamas ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui, jei apie jį pranešama Komisijai ir jei jis negali būti atnaujinamas;“;

13.

19 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	sertifikavimo specifikacijas ir priimtinas priemones atitikčiai nustatyti; ir“;

14.

įterpiami šie straipsniai:

„22a straipsnis

OEV ir (arba) ONP

4 straipsnio 3c dalyje nurodytų OEV ir (arba) ONP atžvilgiu Agentūra:

a)	pati arba per nacionalines aviacijos institucijas ar kompetentingas organizacijas atlieka organizacijų, kurias ji sertifikuoja, patikrinimus ir auditą;

b)	išduoda pažymėjimus ir pratęsia jų galiojimą organizacijoms, esančioms už Sutarties nuostatų taikymo teritorijos ribų ir teikiančioms paslaugas Sutarties taikymo teritorijos oro erdvėje;

c)	išduoda pažymėjimus ir pratęsia jų galiojimą organizacijoms, teikiančioms paneuropines paslaugas;

d)	iš dalies keičia tam tikrą pažymėjimą, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, kai nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis jis buvo išduotas, arba jei pažymėjimo turėtojas nevykdo šiuo reglamentu arba jo įgyvendinimo taisyklėmis jam nustatytų pareigų.

22b straipsnis

Skrydžių vadovų sertifikavimas

Asmenų ir organizacijų, nurodytų 8c straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu Agentūra:

a)	pati arba per nacionalines aviacijos institucijas ar kompetentingas organizacijas atlieka organizacijų, kurias ji sertifikuoja, ir, prireikus, jų darbuotojų patikrinimus ir auditą;

b)	išduoda pažymėjimus ir pratęsia jų galiojimą skrydžių vadovų mokymo ne valstybių narių teritorijoje esančioms organizacijoms, ir, prireikus, jų darbuotojams;

c)	iš dalies keičia tam tikrą pažymėjimą, sustabdo jo galiojimą ar jį panaikina, kai nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis jis buvo išduotas, arba jei pažymėjimą turintis juridinis ar fizinis asmuo nevykdo šiuo reglamentu arba jo įgyvendinimo taisyklėmis jam nustatytų pareigų.“;

15.	33 straipsnio 2 dalies c punkte data „rugsėjo 30 dienos“ keičiama į „lapkričio 30 d.“;

16.	44 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Agentūros sprendimus, priimtus pagal 20, 21, 22, 22a, 22b, 23, 55 arba 64 straipsnius, galima apskųsti.“;

17.	50 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Ieškinius dėl Agentūros sprendimų, priimtų pagal 20, 21, 22, 22a, 22b, 23, 55 arba 64 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais Europos Bendrijų Teisingumo Teisme galima pareikšti tik išnaudojus visus Agentūros vidinius teisių gynimo būdus.“;

18.

52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Įsigaliojus šiam reglamentui Valdančioji taryba kuo greičiau nustato skaidrią 18 straipsnio a ir c punktuose nurodytų nuomonių, sertifikavimo specifikacijų, priimtinų priemonių atitikčiai nustatyti bei rekomendacinės medžiagos skelbimo tvarką.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai pagal 19 straipsnį Agentūra rengia nuomones, sertifikavimo specifikacijas, priimtinas priemones atitikčiai nustatyti ir rekomendacinę medžiagą, skirtas taikyti valstybėse narėse, ji nustato konsultavimosi su valstybėmis narėmis tvarką. Šiuo tikslu ji gali sudaryti darbo grupę, į kurią kiekviena valstybė narė turi teisę skirti ekspertą.“;

19.	55 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Agentūra gali pati atlikti visus reikiamus įmonių patikrinimus pagal 7, 20, 21, 22, 22a, 22b, 23 straipsnius ir 24 straipsnio 2 dalį arba paskirti tai padaryti nacionalinėms aviacijos institucijoms ar kompetentingoms organizacijoms.“;

20.	įterpiamas šis straipsnis: „65a straipsnis Pakeitimai Vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, Komisija siūlo iš dalies keisti Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, siekdama atsižvelgti į šio reglamento reikalavimus.“;

21.	V priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

22.	įterpiami šio reglamento priede pateikti Va ir Vb priedai.

2 straipsnis

Direktyva 2006/23/EB panaikinama.

Direktyvos 2006/23/EB nuostatos ir toliau laikinai taikomos iki priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 8c straipsnio 10 dalyje, taikymo pradžios dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija Reglamento (EB) Nr. 216/2008 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 8a straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones patvirtina anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. 8a straipsnis taikomas nuo tose priemonėse nurodytų datų.

Komisija Reglamento (EB) Nr. 216/2008 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 8b straipsnio 6 dalyje ir 8c straipsnio 10 dalyje nurodytas priemones patvirtinta anksčiau nei 2012 m. gruodžio 31 d. 8b ir 8c straipsniai taikomi nuo tose priemonėse nurodytų datų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininké

C. MALMSTRÖM

(1) OL C 182, 2009 8 4, p. 50.

(2) OL C 120, 2009 5 28, p. 52.

(3) 2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(5) OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

(6) OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(7) OL L 96, 2004 3 31, p. 26.

(8) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(9) OL L 114, 2006 4 27, p. 22.

(10) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(11) OL L 96, 2004 3 31, p. 1.“;

(12) OL L 96, 2004 3 31, p. 20.“;

(13) OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

(14) OL L 96, 2004 3 31, p. 26.

(15) OL L 114, 2006 4 27, p. 22.“;

(16) OL L 335, 2005 12 21, p. 13.“;

PRIEDAS

„

Va PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI AERODROMAMS

A. Fizinės charakteristikos, infrastruktūra ir įrenginiai

1. Judėjimo zona

Aerodromuose yra orlaivių kilimui ir tūpimui skirta zona, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)	kilimo ir tūpimo zona yra tokių matmenų ir pasižymi tokiomis savybėmis, kad tiktų orlaiviams, kuriuos numatyta naudoti objekte;

ii)	prireikus, kilimo ir tūpimo zonos keliamoji geba yra pakankama kartotiniam numatytų orlaivių naudojimui. Zonos, kuriose orlaivių kartotinai naudoti nenumatyta, turi tik galėti išlaikyti orlaivius;

iii)	kilimo ir tūpimo zona suprojektuota taip, kad nuo jos nutekėtų vanduo ir kad dėl stovinčio vandens nekiltų orlaivių naudojimui nepriimtina rizika;

iv)	kilimo ir tūpimo zonos nuolydis ir jo pokyčiai nesukelia nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

v)	kilimo ir tūpimo zonos paviršiaus charakteristikos yra pritaikytos numatytų orlaivių naudojimui; ir

vi)	kilimo ir tūpimo zonoje nėra objektų, dėl kurių orlaivių naudojimui galėtų kilti nepriimtina rizika.

b)	Jei yra kelios kilimui ir tūpimui skirtos zonos, jos turi būti išdėstytos taip, kad orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtina rizika.

Aplink kilimui ir tūpimui skirtą zoną turi būti nustatytos zonos. Šios zonos skirtos virš jų kylantiems arba tūpiantiems orlaiviams apsaugoti arba sušvelninti tūpimo iki tūpimo ženklo, išriedėjimo iš kilimo ir tūpimo zonos arba šoninio išriedėjimo iš kilimo ir tūpimo zonos padarinius ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)	šios zonos yra tokių matmenų, kad jos tiktų numatytam orlaivių naudojimui;

ii)	šių zonų nuolydis ir jo pokyčiai nesukelia nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

iii)	šiose zonose nėra objektų, dėl kurių orlaivių naudojimui galėtų kilti nepriimtina rizika. Tai neturėtų trukdyti šiose zonose statyti lūžiuosius įrenginius, jei to reikia siekiant palengvinti orlaivių naudojimą; ir

iv)	kiekvienos iš šių zonų keliamoji geba yra pakankama, kad ją būtų galima naudoti pagal tikslą.

Šios orlaivių riedėjimui ir stovėjimui naudojamos aerodromo zonos kartu su jomis susijusiomis artimiausiomis zonomis turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima saugiai naudoti orlaivį, kuris ketina naudotis tam tikru objektu visomis numatytomis sąlygomis, ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)	šių zonų keliamoji geba yra pakankama kartotiniam numatytų orlaivių naudojimui, išskyrus retkarčiais naudojamas zonas, kurios turi tik galėti išlaikyti orlaivius;

ii)	šios zonos yra suprojektuotos taip, kad nuo jų nutekėtų vanduo ir kad dėl stovinčio vandens orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtina rizika;

iii)	šių zonų nuolydis ir jo pokyčiai nesukelia nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

iv)	šių zonų paviršiaus charakteristikos yra pritaikytos numatytų orlaivių naudojimui; ir

v)	šiose zonose nėra objektų, dėl kurių orlaiviams galėtų kilti nepriimtina rizika. Tai neturėtų trukdyti naudoti būtinus toje zonoje stovėjimo įrenginius specialiai nurodytose vietose ar zonose.

e)	Kita infrastruktūra, kuria ketina naudotis orlaivis, turi būti suprojektuota taip, kad naudojimasis ja nesukeltų nepriimtinos rizikos orlaiviui, kuris ja naudojasi.

f)	Statiniai, pastatai, įrenginiai arba sandėliavimo zonos turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad orlaivių naudojimui nesukeltų nepriimtinos rizikos.

Turi būti užtikrinamos tinkamos priemonės, kad leidimų neturintys asmenys, transporto priemonės be leidimo arba pakankamai dideli gyvūnai, galintys sukelti nepriimtiną riziką orlaivių naudojimui, nepatektų į judėjimo zoną, nedarant poveikio nacionalinių ir tarptautinių gyvūnų apsaugos nuostatų taikymui.

2. Aukščiai virš kliūčių

Tūpimui į aerodromą artėjantiems orlaiviams arba iš aerodromo išvykstantiems orlaiviams apsaugoti nustatomi atskridimo ir išskridimo maršrutai arba zonos. Tokiuose maršrutuose ar zonose orlaiviams užtikrinamas būtinas aukštis virš kliūčių aplink aerodromą esančioje zonoje, atsižvelgiant į vietos fizines savybes.

b)	Toks aukštis virš kliūties atitinka skrydžio etapą ir vykdomo skrydžio tipą. Be to, aukštis užtikrinamas atsižvelgiant į įrangą, kuria naudojamasi orlaivių padėčiai nustatyti.

3. Vizualiosios ir nevizualiosios priemonės bei aerodromo įranga

a)	Priemonės turi atitikti paskirtį, turi būti atpažįstamos, jomis vartotojams turi būti teikiama nedviprasmiška informacija visomis numatomo naudojimo sąlygomis.

b)	Esant iš anksto numatytoms naudojimo sąlygoms, aerodromo įranga turi veikti, kaip planuota. Esant naudojimo sąlygoms arba įvykus gedimui aerodromo įranga neturi kelti nepriimtinos rizikos aviacijos saugai.

c)	Priemonės ir jų elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuotos taip, kad dėl gedimų naudotojams nebūtų teikiama netinkama, klaidinanti arba nepakankama informacija arba nebūtų trukdomas kurios nors iš esminių paslaugų teikimas.

d)	Tokios priemonės turi būti tinkamai apsaugotos nuo sugadinimo arba jų veikimo sutrikdymo.

e)	Aviacijos ryšių, navigacijos ir priežiūros sistemų veikimo neturi trukdyti arba neigiamai veikti spinduliavimo šaltiniai arba judančių ar nekilnojamų objektų buvimas.

f)	Atitinkamiems darbuotojams turi būti teikiama informacija apie aerodromo įrangos veikimą ir naudojimą, įskaitant aiškius nurodymus, kokiomis sąlygomis gali kilti nepriimtina rizika aviacijos saugai.

4. Aerodromo duomenys

a)	Parengiami ir nuolat atnaujinami su aerodromu ir teikiamomis paslaugomis susiję duomenys.

b)	Duomenys turi būti tikslūs, aiškūs, išsamūs ir nedviprasmiški. Išlaikomi tinkami patikimumo lygiai.

c)	Duomenys vartotojams ir atitinkamiems ONP teikėjams turi būti pateikiami laiku pakankamai saugiais ir operatyviais ryšių būdais.

B. Naudojimas ir valdymas

1. Už aerodromo naudojimą atsako aerodromo naudotojas. Aerodromo naudotojo pareigos yra šios:

aerodromo naudotojas tiesiogiai arba sudaręs susitarimus turi visas būtinas priemones užtikrinti saugų orlaivių naudojimą aerodrome. Šios priemonės apima patalpas, darbuotojus, įrangą ir medžiagas, raštu nustatytas užduotis, pareigas ir procedūras, prieigą prie atitinkamų duomenų ir registravimą, bet jais neapsiriboja;

b)	aerodromo naudotojas įsitikina, kad visada laikomasi A skirsnio reikalavimų, arba imasi priemonių dėl reikalavimų nesilaikymo kylančiai rizikai mažinti. Nustatomos ir taikomos procedūros visiems naudotojams laiku pranešti apie tokias priemones;

c)	aerodromo naudotojas nustato ir įgyvendina laukinių gyvūnų aerodrome keliamos rizikos valdymo programą;

d)	aerodromo naudotojas užtikrina, kad transporto priemonių ir asmenų judėjimas judėjimo lauke ir kitose aerodromo veiklos zonose būtų derinamas su orlaivių judėjimu, kad būtų išvengta susidūrimų su orlaiviais arba orlaivių sugadinimų;

e)	aerodromo naudotojas užtikrina, kad būtų nustatytos ir įgyvendintos procedūros rizikai, kylančiai naudojant aerodromą žiemą sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, esant ribotam matomumui arba naktį, jei taikoma, mažinti;

aerodromo naudotojas ir kitos atitinkamos organizacijos sudaro susitarimus, kad užtikrintų nuolatinį šių esminių aerodromams keliamų reikalavimų laikymąsi. Šioms organizacijoms priskiriami orlaivių naudotojai, oro navigacijos paslaugų teikėjai, antžeminių paslaugų teikėjai ir kitos organizacijos, kurių veikla arba produktai gali turėti poveikį orlaivių saugai, bet jais neapsiribojama;

g)	aerodromo naudotojas pats arba sudaręs sutartis su trečiosiomis šalimis užtikrina, kad būtų nustatytos neužterštų tinkamo tipo degalų tiekimo orlaiviams procedūros;

h)	parengiami ir praktiškai taikomi aerodromo įrenginių techninės priežiūros vadovai, į kuriuos įtrauktos techninės priežiūros ir remonto instrukcijos, aptarnavimo informacija, gedimų paieškos bei tikrinimo procedūros;

i)	aerodromo naudotojas nustato ir įgyvendina veiksmų aerodrome ekstremaliomis situacijomis planą, į kurį įtraukiami aerodrome arba jo apylinkėse galinčios įvykti ekstremalios situacijos. Šis planas, prireikus, suderinamas su vietos bendruomenės ekstremalių situacijų planu;

j)	aerodromo naudotojas užtikrina būtiną aerodromo gelbėjimo ir gaisrų gesinimo tarnybų parengtį. Tokios tarnybos skubiai reaguoja į incidentą arba avariją ir turi turėti bent įrangą, gesinamąsias medžiagas bei pakankamą skaičių darbuotojų;

k)	veiklai aerodrome vykdyti ir jį prižiūrėti aerodromo naudotojas skiria tik apmokytus bei kvalifikuotus darbuotojus ir įgyvendina mokymo ir tikrinimo programas bei jų laikosi, kad išlaikytų pastovų visų atitinkamų darbuotojų kompetencijos lygį;

l)	aerodromo naudotojas užtikrina, kad asmuo, kuriam leista be palydos būti judėjimo lauke arba kitose veiklos vykdymo zonose, yra tinkamai apmokytas ir kvalifikuotas, kad jam galėtų būti suteiktas toks leidimas;

m)	gelbėtojai ir gaisrininkai yra tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti dirbti aerodromo aplinkoje. Aerodromo naudotojas įgyvendina mokymo ir tikrinimo programas bei jų laikosi, kad išlaikytų pastovų šių darbuotojų kompetencijos lygį; ir

visi gelbėtojai bei gaisrininkai, kurių gali prireikti oro susisiekimo ekstremalios situacijos atveju, periodiškai turi įrodyti, kad jų sveikatos būklė yra tinkama gerai atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į veiklos tipą. Tokiomis aplinkybėmis tinkama sveikatos būklė, apimanti ir fizinę, ir psichinę sveikatą, reiškia, kad darbuotojai neserga ligomis arba nėra neįgalūs, dėl ko šie darbuotojai negalėtų:

i)	atlikti užduočių, būtinų įvykdyti ekstremalios oro susisiekimo situacijos atveju;

ii)	bet kuriuo metu įvykdyti jiems paskirtų užduočių; arba

iii)	tinkamai suvokti aplinkos.

2. Valdymo sistemos

a)	Aerodromo naudotojas įgyvendina valdymo sistemą bei jos laikosi, kad užtikrintų šių esminių aerodromams keliamų reikalavimų laikymąsi, ir nuolat aktyviai gerintų saugą. Valdymo sistema apima organizacines struktūras, atskaitomybę, pareigas, strategijas ir procedūras.

b)	Valdymo sistema apima avarijų ir incidentų prevencijos programą, įskaitant pranešimą apie įvykius ir analizės schemą. Atitinkamais atvejais analizėje dalyvauja 1 punkto f papunktyje išvardytos šalys.

c)	Aerodromo naudotojas sudaro aerodromo vadovą ir vykdo veiklą pagal tą vadovą. Tokiuose vadovuose pateikiamos visos būtinos aerodromo, valdymo sistemos ir veiklą vykdančių darbuotojų pareigų instrukcijos, informacija ir procedūros.

C. Aerodromo apylinkės

Oro erdvė aplink aerodromo judėjimo lauką yra apsaugota nuo kliūčių, kad aerodromuose numatytus orlaivius būtų galima naudoti be nepriimtinos rizikos, kylančios dėl aplink aerodromą sudaromų kliūčių. Todėl sukuriami, įgyvendinami ir nuolat stebimi kontroliniai kliūčių paviršiai, kad būtų nustatyti bet kokie pažeidimai.

a)	Bet koks pažeidimas šiuose paviršiuose turės būti įvertintas, kad būtų nustatyta, ar dėl objekto nekyla nepriimtina rizika. Pašalinamas bet koks nepriimtiną riziką keliantis objektas arba imamasi atitinkamų riziką mažinančių veiksmų, kurie apsaugo aerodromu besinaudojantį orlaivį.

b)	Apie tokias nepašalintas kliūtis skelbiama viešai, pagal poreikį jos paženklinamos ir, jei reikia, ženklinamos žiburiais.

Žmogaus veiklos ir žemės naudojimo keliami pavojai, pavyzdžiui, inter alia, išvardytieji toliau pateikiamame sąraše, yra stebimi. Jų keliama rizika įvertinama ir tinkamai mažinama:

a)	žemės užstatymas arba žemės aerodromo zonoje paskirties keitimas;

b)	kliūčių sukeltos turbulencijos galimybė;

c)	pavojingų, painių ir klaidinančių žiburių naudojimas;

d)	didelių ir ypač gerai šviesą atspindinčių paviršių sukeltas akinimas;

e)	sukurti plotai, dėl kurių aerodromo judėjimo lauko apylinkėse padaugėtų laukinių gyvūnų;

f)	neregimojo spinduliavimo šaltiniai arba judančiųjų ar nekilnojamųjų objektų buvimas, kuris gali trukdyti arba neigiamai veikti aviacijos ryšių, navigacijos ir priežiūros sistemų veikimą.

3.	Parengiamas vietos bendruomenės ekstremalių situacijų planas, taikomas oro susisiekimo ekstremalios situacijos aerodromo vietovėje atveju.

D. Kita

Išskyrus ekstremalias situacijas, kai orlaiviai nukreipiami į atsarginį aerodromą arba kitomis kiekvienu atveju nustatomomis sąlygomis, aerodromu arba jo dalimis be aerodromo naudotojo sutikimo nesinaudojama orlaiviais, kuriems aerodromo konstrukcija arba darbo procedūros paprastai nėra skirtos.

Vb PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI OEV IR (ARBA) ONP BEI SKRYDŽIŲ VADOVAMS

1. Oro erdvės naudojimas

a)	Visi orlaiviai, išskyrus tuos, kurie vykdo veiklą, nurodytą 1 straipsnio 2 dalies a punkte, visais skrydžio etapais arba aerodromo judėjimo lauke turi būti naudojami laikantis bendrų visuotinių naudojimo taisyklių ir visų taikomų procedūrų, kurių reikalaujama laikytis toje oro erdvėje;

b)	Visuose orlaiviuose, išskyrus tuos, kurie vykdo veiklą, nurodytą 1 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti būtinos sudedamosios dalys ir jie turi būti atitinkamai naudojami. OEV ir (arba) ONP sistemoje naudojamos sudedamosios dalys turi atitikti ir 3 punkto reikalavimus.

2. Paslaugos

a) Oro erdvės naudotojams oro navigacijos tikslais teikiama aviacijos informacija ir duomenys

i)	Oro navigacijos informacijai naudojami laiku pateikiami pakankamos kokybės, išsamūs ir naujausi pirminiai duomenys.

ii)	Oro navigacijos informacija turi būti tiksli, išsami, naujausia, nedviprasmiška ir atitinkamai sujungta ir vartotojams pateikta tinkama forma.

iii)	Oro erdvės naudotojams tokia oro navigacijos informacija turi būti platinama laiku ir naudojant pakankamai patikimas ir operatyvias ryšių priemones, apsaugotas nuo įsikišimo ir iškreipimo.

b) Meteorologinė informacija

i)	Oro navigacijos meteorologinei informacijai turi būti naudojami pakankamos kokybės, išsamūs ir naujausi pirminiai duomenys.

ii)	Siekiant atitikti oro erdvės naudotojų poreikius, kiek tai įmanoma, oro navigacijos meteorologinė informacija turi būti tiksli, išsami, naujausia ir atitinkamai apjungta bei nedviprasmiška.

iii)	Oro erdvės naudotojams tokia oro navigacijos meteorologinė informacija turi būti platinama laiku ir naudojant pakankamai patikimas ir operatyvias ryšio priemones, apsaugotas nuo įsikišimo ir iškreipimo.

c) Oro eismo paslaugos

i)	Oro eismo paslaugoms naudojami teisingi, išsamūs ir naujausi pirminiai duomenys.

ii)	Kad atitiktų naudotojų saugos poreikius oro eismo paslaugos turi būti pakankamai tikslios, išsamios, pagrįstos naujausiais duomenimis ir nedviprasmiškos.

iii)	Naudotojams informaciją arba patarimus teikiančios automatizuotos priemonės turi būti tinkamai suprojektuotos, pagamintos ir prižiūrimos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų numatytą paskirtį.

iv)	Oro eismo valdymo paslaugomis ir susijusiais procesais užtikrinamas tinkamas orlaivių atskyrimas, ir, kiek įmanoma, padedama apsaugoti nuo kliūčių ir kitų pavojų ore bei užtikrinamas skubus ir nedelsiamas visų atitinkamų naudotojų bei gretimų oro erdvės sektorių koordinavimas.

v)	Skrydžių tarnybų ir orlaivių bei atitinkamų skrydžių tarnybų ryšiai turi būti spartūs, aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, apsaugoti nuo įsikišimo, visuotinai suprantami visiems susijusiems subjektams ir, jei įmanoma, jų pripažįstami.

vi)

Įdiegiamos priemonės galimoms ekstremalioms situacijoms nustatyti ir, jei reikia, efektyviems paieškos ir gelbėjimo veiksmams pradėti. Tokios priemonės turi apimti bent atitinkamus įspėjamuosius mechanizmus, koordinavimo priemones ir procedūras, priemones ir darbuotojus, kurių užtektų veiksmingai dirbti atsakomybės zonoje.

d) Ryšių paslaugos

Turi būti pasiektas ir išlaikytas pakankamas ryšių paslaugų veikimo lygis, kiek tai susiję su prieiga prie jų, jų tikslumu, nepertraukiamumu ir pateikimu laiku. Jos turi būti greitos ir apsaugotos nuo iškraipymo.

e) Navigacijos paslauga

Turi būti pasiektas ir išlaikytas pakankamas navigacijos paslaugų veikimo lygis, kiek tai susiję su orientavimo, padėties nustatymo ir, prireikus, laiko skaičiavimo informacija. Veiklos kriterijams priskiriamas paslaugos tikslumas, patikimumas, prieiga ir tęstinumas.

f) Priežiūros paslauga

Laikantis tinkamų veiklos kriterijų, įskaitant paslaugų tikslumo, patikimumo, tęstinumo ir aptikimo tikimybės kriterijus, teikiant priežiūros paslaugas nustatoma atitinkama orlaivio padėtis oro erdvėje bei kitų orlaivių ir antžeminių transporto priemonių padėtis aerodrome.

g) Oro eismo srautų valdymas

Taktinio oro eismo srautų Bendrijos lygiu valdymo tarnybos naudojasi pakankamai tikslia ir naujausia informacija bei teikia tokią informaciją, kurios apimtis ir pobūdis priklauso nuo planuojamo oro eismo poveikio paslaugų teikimui, bei koordinuoja eismo srautų nukreipimą kitais maršrutais ir šiuo klausimu derasi arba sulaiko eismo srautus, siekdamos sumažinti perkrovos situacijų susidarymo ore arba aerodromuose riziką.

h) Oro erdvės valdymas

Oro erdvės skyrimas tam tikram naudojimui turi būti stebimas ir koordinuojamas, apie tokį skyrimą turi būti pranešta laiku, kad bet kokiomis aplinkybėmis būtų sumažinta rizika prarasti orlaivių atskyrimą.

i) Oro erdvės modelis

Oro erdvės struktūros ir skrydžių procedūros turi būti tinkamai modeliuojamos, tikrinamos ir tvirtinamos prieš orlaiviui pradedant jomis naudotis ir orlaiviui jomis naudojantis.

3. Sistemos ir sudedamosios dalys

a) Bendrosios nuostatos

OEV ir (arba) ONP sistemos ir sudedamosios dalys, naudojamos susijusiai informacijai perduoti iš orlaivio ir į jį, taip pat ant žemės, turi būti tinkamai suprojektuotos, pagamintos, sumontuotos, prižiūrimos ir naudojamos taip, kad jos atitiktų numatytą paskirtį.

b) Sistemos ir sudedamųjų dalių vientisumas, veikimas ir patikimumas

Sistemų ir sudedamųjų dalių vientisumas ir su sauga susijęs veikimas tiek orlaivyje, tiek ant žemės arba oro erdvėje turi atitikti numatytą paskirtį. Sistemos ir sudedamosios dalys turi atitikti būtiną veiklos veikimo lygį, kurio reikia veikimo sąlygomis ir visą jų naudojimo laikotarpį.

c) Sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimas

i)	Sistemos ir sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų taikomus saugos reikalavimus.

ii)

Sistemos ir sudedamosios dalys – vertinant šias sistemas ir sudedamąsias dalis bendrai ir atskirai, taip pat vertinant jų tarpusavio ryšį – turi būti suprojektuotos taip, kad tarp tikimybės, jog bet koks gedimas gali sukelti visos sistemos sutrikimą, ir jo poveikio paslaugų saugai sunkumo būtų atvirkštinis ryšys.

iii)	Sistemos ir sudedamosios dalys – vertinant tas sistemas ir sudedamąsias dalis atskirai, taip pat vertinant jų tarpusavio ryšį – turi būti suprojektuotos atsižvelgiant į žmogaus galimybes ir darbingumą.

iv)	Sistemos ir sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad būtų apsaugotos nuo nenumatytų žalingųjų sąveikų su išorės elementais.

v)	Sistemų ir sudedamųjų dalių gamybai, montavimui, veikimui ir priežiūrai būtina informacija, taip pat su nesaugiomis sąlygomis susijusi informacija, darbuotojams turi būti pateikta aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai.

d) Pastovus paslaugos lygis

Sistemų ir sudedamųjų dalių saugos lygiai išlaikomi jų naudojimo metu ar per šio naudojimo pakeitimus.

4. Skrydžių vadovų kvalifikacija

a) Bendrosios nuostatos

Asmuo, besimokantis skrydžių vadovo profesijos, arba skrydžių vadovas-stažuotojas turi būti pakankamai subrendęs fiziškai, protiškai ir pakankamai išsilavinęs, kad galėtų įgyti, atsiminti bei įrodyti, jog turi tinkamas teorines žinias ir praktinius įgūdžius.

b) Teorinės žinios

i)	Skrydžių vadovas turi įgyti ir išlaikyti tokio lygio žinias, kurios atitiktų vykdomas funkcijas ir būtų proporcingos su šios rūšies paslauga susijusiai rizikai.

ii)	Įgytos teorinės žinios ir gebėjimas jas prisiminti įrodomi jas nuolat vertinant mokymo metu arba rengiant atitinkamus egzaminus.

iii)	Išlaikomas tinkamas teorinių žinių lygis. Atitiktis reikalavimams įrodoma nuolat vertinant arba egzaminuojant. Egzaminų dažnumas proporcingas su paslaugos tipu susijusiam rizikos lygiui.

c) Praktiniai įgūdžiai

Skrydžių vadovas turi įgyti ir išlaikyti jo funkcijoms vykdyti tinkamus praktinius įgūdžius. Tokie įgūdžiai proporcingi su paslaugos tipu susijusiai rizikai ir apima, jei tai būtina funkcijoms vykdyti, bent:

i.	veiklos procedūras;

ii.	užduotims būdingus aspektus;

iii.	neįprastas ir ekstremalias situacijas; ir

iv.	žmogiškuosius faktorius.

ii)	Skrydžių vadovas turi įrodyti, kad sugeba vykdyti susijusias procedūras ir užduotis vykdomas funkcijas atitinkančiu kompetencijos lygiu.

iii)	Išlaikomas tinkamas kompetencijos lygis praktinių įgūdžių srityje. Atitiktis reikalavimams tikrinama atliekant reguliarų vertinimą. Šių vertinimų dažnumas yra proporcingas susijusio paslaugos tipo ir vykdomų užduočių sudėtingumui ir rizikos laipsniui.

d) Kalbos žinios

i)	Skrydžių vadovas turi įrodyti, kad moka kalbėti anglų kalba ir ją supranta tiek, kad gali efektyviai balso perdavimo priemonėmis (telefonu arba radijo telefonu) ir tiesiogiai bendrauti konkrečiomis ir su darbu susijusiomis temomis, įskaitant ekstremaliose situacijose.

ii)	Prireikus, oro eismo tarnybų paslaugų teikimui tam tikroje nustatytoje oro erdvėje, skrydžių vadovas turi mokėti kalbėti nacionaline kalba (-omis) ir suprasti tą (tas) kalbą (-as) taip gerai, kaip aprašyta pirmiau.

e) Kompleksiniai treniruokliai (angl. Synthetic Training Devices, STD)

Kai STD naudojami praktiniam situacijos suvokimo mokymui ir mokymui apie žmogiškuosius faktorius arba kai jie naudojami įgytų arba išsaugotų žinių įrodymui, treniruoklis turi veikti taip, kad būtų galima tinkamai imituoti darbo aplinką ir veiklos situacijas, atitinkančias vykdomą mokymą.

f) Mokymo kursai

i)	Mokymas vykdomas organizuojant mokymo kursus, kurie apima teorinį ir praktinį mokymą, įskaitant, prireikus, mokymą apie STD.

ii)	Sudaromas kiekvieno mokymo tipo kursas ir jis patvirtinamas.

g) Instruktoriai

Teorinį mokymą rengia tinkamą kvalifikaciją turintys instruktoriai. Jie:

i.	turi atitinkamų dėstomos srities žinių; ir

ii.	įrodo, kad sugeba taikyti tinkamus mokymo metodus.

ii)

Praktinių įgūdžių mokymus vykdo tinkamai kvalifikuoti instruktoriai, turintys šią kvalifikaciją:

i.	atitinka dėstomo dalyko teorinių žinių ir praktinės patirties reikalavimus;

ii.	įrodo, kad sugeba parengti ir taikyti tinkamus mokymo metodus;

iii.	turi praktinio tų procedūrų, kurių ketinama mokyti, mokymo metodų taikymo patirties; ir

iv.	dalyvauja reguliariai rengiamuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kad išlaikytų mokymo kompetenciją.

iii)	Be to, praktinių įgūdžių instruktoriai turi turėti įgaliojimą dirbti skrydžių vadovais arba turi būti jį turėję.

h) Vertintojai

Už skrydžių vadovų įgūdžių įvertinimą atsakingi asmenys:

i.	įrodo gebėjimą įvertinti skrydžių vadovų darbą bei tikrinti ir kontroliuoti skrydžių vadovus; ir

ii.	nuolat kelia kvalifikaciją, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi naujausių įvertinimo standartų.

ii)	Be to, praktinių įgūdžių vertintojai turi turėti įgaliojimą dirbti skrydžių vadovais arba turi būti jį turėję tose srityse, kurių įvertinimas bus atliekamas.

i) Skrydžių vadovų medicininis tinkamumas

i) Medicininiai kriterijai

i.	Visi skrydžių vadovai periodiškai turi įrodyti, kad jų sveikatos būklė yra tinkama gerai atlikti savo funkcijas. Tinkamumas įrodomas atliekant tinkamą įvertinimą, atsižvelgiant į galimą protinės bei fizinės būklės pablogėjimą dėl amžiaus;

ii.

Sveikatos būklės tinkamumo, įskaitant protinės ir fizinės sveikatos, įrodymas apima patvirtinimą, kad oro eismo valdymo (OEV) paslaugą teikiantis asmuo neserga ligomis arba nėra neįgalus, dėl ko negalėtų:

—	tinkamai atlikti užduočių, būtinų teikiant OEV paslaugą,

—	bet kuriuo metu vykdyti paskirtų užduočių, arba

—	teisingai suvokti savo aplinkos.

ii) Jei sveikatos būklės tinkamumas negali būti visiškai įrodytas, gali būti įgyvendinamos lygiavertę saugą užtikrinančios rizikos mažinimo priemonės.

5. Paslaugų teikėjai ir mokymo organizacijos

a) Paslauga teikiama tik įvykdžius šias sąlygas:

paslaugos teikėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai per sutartis, turi priemones, būtinas paslaugos mastui ir apimčiai. Šios priemonės apima sistemas, patalpas, įskaitant elektros energijos tiekimą, valdymo struktūrą, darbuotojus, įrangą ir jos priežiūrą, užduočių dokumentus, įsipareigojimus ir procedūras, prieigą prie atitinkamų duomenų ir jų saugojimą, bet jais neapsiriboja;

ii)	paslaugos teikėjas sukuria ir nuolat atnaujina su jo paslaugų teikimu susijusius valdymo ir veiklos vadovus bei vykdo veiklą laikydamasis tų vadovų. Tokiuose vadovuose yra visos būtinos veiklos, valdymo sistemos ir veiklą vykdančių darbuotojų pareigų instrukcijos, informacija ir procedūros;

iii)	paslaugos teikėjas įgyvendina ir prižiūri rizika pagrįstą valdymo sistemą, kad užtikrintų esminių šio priedo reikalavimų laikymąsi ir nuolat aktyviai siektų tobulinti šią sistemą;

iv)	paslaugos teikėjas dirba tik su tinkamai apmokytais ir kvalifikuotais darbuotojais ir įgyvendina darbuotojų mokymo ir tikrinimo programas bei jų laikosi;

v)	paslaugos teikėjas nustato oficialų ryšį su visais kitais teikiant paslaugą dalyvaujančiais subjektais, kad užtikrintų šių esminių reikalavimų laikymąsi;

vi)	paslaugos teikėjas sukuria ir įgyvendina veiksmų nenumatytomis aplinkybėmis planą, kuris apimtų galimas ekstremalias ir neįprastas situacijas, susijusias su jo teikiamomis paslaugomis;

vii)	paslaugos teikėjas sukuria nelaimingų atsitikimų ir incidentų prevencijos ir skrydžių saugos programą bei jos laikosi, įskaitant pranešimų apie įvykius ir analizės programą, kuri taikoma valdymo sistemoje tam, kad padėtų pasiekti tikslą – nuolat gerinti saugą; ir

viii)

paslaugos teikėjas imasi priemonių, kad patikrintų, ar nuolat laikomasi bet kurios jo naudojamos sistemos ir sudedamosios dalies saugaus veikimo reikalavimų.

b) OEV paslauga teikiama tik įvykdžius šias sąlygas:

siekiant užkirsti kelią OEV paslaugą teikiančių darbuotojų nuovargiui, būtina vadovautis darbo grafiku. Tokiame darbo grafike reikia atsižvelgti į darbo laikotarpius, darbo laiką ir pritaikytą poilsio laiką. Darbo grafike nustatant apribojimus atsižvelgiama į atitinkamus veiksnius, dėl kurių didėja nuovargis, pavyzdžiui, visų pirma į miego trūkumą, paros ciklo sutrikdymą, darbą naktimis, sukauptą darbo laiką konkrečiais laikotarpiais, taip pat darbuotojų dalijimąsi paskirtomis užduotimis;

ii)	OEV paslaugą teikiančių darbuotojų streso prevencija vykdoma įgyvendinant švietimo ir prevencijos programas;

iii)	OEV paslaugos teikėjas taiko procedūras, kad patikrintų, ar nesusilpnėjęs OEV paslaugas teikiančių darbuotojų sugebėjimas priimti kognityvinius sprendimus, ir ar tų darbuotojų sveikatos būklė yra tinkama;

iv)	planuodamas ir vykdydamas savo veiklą OEV paslaugos teikėjas atsižvelgia į veiklos ir techninius suvaržymus, taip pat į žmogiškojo faktoriaus principus.

c) Ryšių, navigacijos ir (arba) priežiūros paslauga teikiama tik įvykdžius šią sąlygą:

Paslaugos teikėjas nuolat laiku informuoja atitinkamus oro erdvės naudotojus ir oro eismo tarnybų padalinius apie jų teikiamų paslaugų būklę (ir jos pokyčius) oro eismo kontrolės tikslais.

d) Mokymo organizacijos

OEV paslaugą teikiančių darbuotojų mokymo organizacija atitinka šiuos reikalavimus:

i)	turi visas priemones, būtinas visiems su jos veikla susijusiems įsipareigojimams įvykdyti. Šios priemonės apima patalpas, darbuotojus, įrangą, metodologiją, užduočių dokumentus, pareigas ir procedūras, prieigą prie atitinkamų duomenų ir jų registravimą, bet jais neapsiriboja;

ii)	įgyvendina saugos ir mokymo standartų valdymo sistemą ir jos laikosi, taip pat nuolat siekia tobulinti šią sistemą; ir

iii)	prireikus sudaro susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrinta, jog bus nuolat laikomasi šių esminių reikalavimų.

“

24.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 309/71

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/128/EB

2009 m. spalio 21 d.

nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Kaip numatyta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), 2 ir 7 straipsniuose, siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, atsižvelgiant į atsargumo ir prevencijos nuostatas, reikėtų nustatyti bendrus teisinius pagrindus.

(2)	Šiuo metu ši direktyva turėtų būti taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai. Tačiau tikimasi, kad ateityje šios direktyvos taikymo sritis bus išplėsta, kad apimtų ir biocidinius produktus.

(3)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės turėtų papildyti priemones, nustatytas kituose susijusiuose Bendrijos teisės aktuose, ypač 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (5), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (6), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (7), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų (8) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (9), ir nedaryti joms poveikio. Šios priemonės taip pat neturėtų pažeisti savanoriškų priemonių pagal reglamentus dėl struktūrinių fondų arba pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (10).

(4)

Ekonominės priemonės gali atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant tikslų, susijusių su tausiuoju pesticidų naudojimu. Todėl reikėtų skatinti naudoti tokias priemones tinkamu lygmeniu kartu pabrėžiant, kad atskiros valstybės narės gali spręsti dėl jų naudojimo, nepažeisdamos valstybės pagalbos teikimo taisyklių taikymo.

(5)

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės turėtų pasitelkti nacionalinius veiksmų planus, skirtus nustatyti kiekybinius uždavinius, tikslus, priemones, tvarkaraščius ir rodiklius, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus arba priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės turėtų stebėti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra itin pavojingų veikliųjų medžiagų, naudojimą ir nustatyti jų naudojimo mažinimo tvarkaraščius ir tikslus, ypač kai šios priemonės yra tinkamos siekiant rizikos mažinimo tikslų. Nacionalinius veiksmų planus reikėtų suderinti su įgyvendinimo planais, kurie vykdomi pagal kitus susijusius Bendrijos teisės aktus; juose taip pat galima sugrupuoti tikslus, kurių siekiama kitais su pesticidais susijusiais Bendrijos teisės aktais.

(6)

Šios direktyvos tikslų įgyvendinimui yra labai svarbus keitimasis informacija apie valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus tikslus ir veiksmus. Todėl reikėtų įpareigoti valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, visų pirma dėl jų nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo bei rezultatų ir įgytos patirties. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija turėtų teikti atitinkamas ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu su atitinkamais teisėkūros pasiūlymais.

(7)	Derėtų numatyti, kad nacionaliniai veiksmų planai rengiami ir keičiami taikant 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (11).

(8)

Būtina, kad valstybės narės nustatytų platintojų, konsultantų ir profesionalių pesticidų naudotojų pirminio ir papildomo mokymo bei pažymėjimų sistemas, vestų tokio mokymo apskaitą, siekdamos užtikrinti, kad esami ar būsimi pesticidų naudotojai aiškiai suvoktų grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai ir žinotų apie tinkamas priemones, kuriomis galima šią grėsmę kuo labiau sumažinti. Profesionalių naudotojų mokymo kursai gali būti derinami su mokymo kursais, organizuojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

(9)

Pesticidų pardavimas, įskaitant pardavimą internetu, yra svarbus platinimo grandinės elementas ir jo metu galutiniams naudotojams, visų pirma profesionaliems naudotojams, turėtų būti suteikti specialūs patarimai dėl saugos instrukcijų, skirtų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Neprofesionaliems naudotojams, kurių informavimo ir apmokymo lygis paprastai nėra toks pats, reikėtų suteikti rekomendacijas, visų pirma susijusias su saugiu pesticidų tvarkymu ir saugojimu bei su pakuočių šalinimu.

(10)	Atsižvelgiant į riziką, kuri gali kilti dėl pesticidų naudojimo, plačioji visuomenė turėtų būti geriau informuojama apie bendrą pesticidų naudojimo poveikį rengiant informavimo kampanijas, perduodant informaciją per mažmenininkus ir kitomis tinkamomis priemonėmis.

(11)	Mokslinių tyrimų programos, kuriomis siekiama nustatyti pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant didelės rizikos grupių tyrimus, turėtų būti skatinamos Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

(12)

Dėl pesticidų tvarkymo ir purškimo reikia nustatyti minimalius sveikatos ir saugos darbo vietoje reikalavimus, apimant tokių produktų poveikio darbuotojams grėsmę, taip pat bendras ir specialias prevencines priemones šiai grėsmei sumažinti; tokios priemonės reglamentuojamos 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (12) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (13).

(13)

Kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/42/EB dėl mašinų (14) bus nustatytos pesticidų purškimo įrangos pateikimo į rinką taisyklės, užtikrinančios aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, siekiant kuo labiau sumažinti su tokios įrangos naudojimu susijusį neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslinga nustatyti jau naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarios techninės apžiūros sistemą. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins tų reikalavimų įgyvendinimą.

(14)

Pesticidų purškimas iš oro gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač dėl purškalų dreifo. Todėl purškimas iš oro turėtų apskritai būti uždraustas numatant galimą išimtį tais atvejais, kai purškimas iš oro yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginus su kitais purškimo būdais, arba kai nėra tinkamų alternatyvų, jei naudojamos geriausios esamos technologijos dreifui sumažinti.

(15)

Vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui. Todėl būtina skirti ypač daug dėmesio tam, kad būtų išvengta paviršinio vandens ir požeminio vandens taršos, imantis atitinkamų priemonių, pvz., sukurti buferines ir apsaugos zonas arba pasodinti gyvatvores išilgai paviršinio vandens telkinių, siekiant, kad purškalų dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio poveikis vandens telkiniui būtų kuo mažesnis. Buferinių zonų dydis turėtų visų pirma priklausyti nuo dirvožemio savybių ir pesticidų savybių, taip pat nuo žemės ūkio pobūdžio atitinkamose vietovėse. Pesticidų naudojimas vietovėse, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo, transporto maršrutuose, pvz., geležinkelio linijos, ar šalia jų arba ant sandarių ar itin pralaidžių paviršių, gali kelti didesnę vandens aplinkos užteršimo grėsmę. Todėl pesticidų naudojimą tokiose vietovėse reikėtų kiek įmanoma mažinti arba, jei įmanoma, iš viso jų nenaudoti.

(16)

Pesticidų naudojimas gali kelti ypač didelį pavojų labai ekologiškai pažeidžiamoms teritorijoms, pvz., „Natura 2000“ teritorijoms, saugomoms pagal direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB. Kitose vietose, tokiose kaip viešieji parkai ir sodai, sporto ir rekreacijos aikštynai, mokyklų aikštynai ir vaikų žaidimų aikštelės, ir vietose, esančiose labai arti sveikatos priežiūros įstaigų, sąlytis su pesticidais kelia didelę grėsmę. Šiose vietovėse reikėtų naudoti kuo mažiau pesticidų arba uždrausti juos naudoti. Kai naudojami pesticidai, turėtų būti nustatytos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir, visų pirma, turėtų būti naudojami didelio pavojaus nekeliantys pesticidai, taip pat biologinės kontrolės priemonės.

(17)

Dėl pesticidų tvarkymo, įskaitant jų saugojimą, skiedimą ir maišymą, bei pesticidų purškimo įrangos valymą po naudojimo, taip pat dėl rezervuaruose esančio mišinio, tuščių pakuočių ir pesticidų likučių surinkimo ir šalinimo susidaro ypač didelė nepageidaujamo poveikio žmonėms ir aplinkai grėsmė. Todėl tikslinga nustatyti konkrečias tokią veiklą reglamentuojančias priemones, kurios papildytų 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų (15) ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (16) nustatytas priemones. Priemonės taip pat turėtų būti taikomos neprofesionaliems naudotojams, nes dėl nepakankamų šios naudotojų grupės žinių yra labai tikėtina, kad jie gali netinkamai tvarkyti pesticidus.

(18)

Jei visi ūkininkai taikytų integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus ir konkrečiai žemės ūkio kultūrai ir konkrečiam sektoriui nustatytas gaires, būtų kryptingiau naudojamos visos turimos kenkėjų kontrolės priemonės, tarp jų ir pesticidai. Todėl tai dar labiau sumažintų grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai ir priklausomybę nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės turėtų skatinti kenkėjų kiekį kontroliuoti naudojant mažai pesticidų, visų pirma taikant integruotąją kenkėjų kontrolę, ir sukurti sąlygas ir priemones, būtinas jai įgyvendinti.

(19)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ir šia direktyva integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimas yra privalomas ir integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimo būdui taikomas subsidiarumo principas. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimą, jei tik įmanoma, pirmenybę teikdamos necheminiams augalų apsaugos metodams ir kenkėjų bei pasėlių valdymui.

(20)

Būtina vertinti pažangą, padarytą mažinant pesticidų naudojimo keliamą grėsmę ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Tinkamos priemonės yra suderinti rizikos rodikliai, kurie bus nustatyti Bendrijos lygmeniu. Valstybės narės turėtų naudotis tais rodikliais valdydamos riziką nacionaliniu lygiu ir teikdamos ataskaitas, o Komisija turėtų apskaičiuoti rodiklius, kad įvertintų pažangą Bendrijos lygmeniu. Turėtų būti naudojami pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos surinkti statistiniai duomenys. Be suderintų bendrų rodiklių valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti savo nacionalinius rodiklius.

(21)	Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus nacionalines pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimos su pesticidų naudojimu susijusios grėsmės, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta tos chartijos 37 straipsnyje.

(24)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17).

(25)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus parengti šios direktyvos priedus ir juos atnaujinti. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(26)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (18) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomi pagrindai siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, sumažinant dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotosios kenkėjų kontrolės bei alternatyvių metodų ar priemonių, pvz., necheminių priemonių naudojimo vietoj pesticidų, taikymą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 10 punkto a papunktyje.

2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų.

3. Šios direktyvos nuostatos netrukdo valstybėms narėms taikyti atsargumo principo ribojant ar uždraudžiant pesticidų naudojimą konkrečiomis sąlygomis arba konkrečiose vietovėse.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)	profesionalus naudotojas – asmuo, naudojantis pesticidus atlikdamas savo profesinę veiklą, įskaitant operatorius, technikus, darbdavius bei savarankiškai dirbančius asmenis, dirbančius žemės ūkyje ir kituose sektoriuose;

2)	platintojas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis pesticidus į rinką, įskaitant didmenininkus, mažmenininkus, prekiautojus ir tiekėjus;

konsultantas – asmuo, kuris įgijęs pakankamai žinių ir kaip specialistas arba kaip komercines paslaugas teikiantis subjektas, įskaitant, kai tinka, privačius savarankiškai dirbančius asmenis ir viešuosius konsultavimo paslaugų teikėjus, prekybos agentus, maisto produktų gamintojus ar mažmenininkus, konsultuoja kenkėjų kontrolės ir saugaus pesticidų naudojimo klausimais;

4)	pesticidų purškimo įranga – aparatas, skirtas konkrečiai pesticidams purkšti ir tokios įrangos veiksmingam funkcionavimui būtini priedai, pavyzdžiui, purkštukai, manometrai, filtrai, sietai ir rezervuarų valymo įtaisai;

5)	purškimas iš oro – pesticidų purškimas iš orlaivio (lėktuvo arba sraigtasparnio);

„integruotoji kenkėjų kontrolė“ – atidus visų esamų augalų apsaugos metodų svarstymas, o vėliau – tinkamų priemonių, kuriomis stabdomas kenksmingų organizmų populiacijų vystymasis, palaikomas ekonomiškai bei ekologiškai pateisinamas augalų apsaugos produktų ir kitų intervencijos formų naudojimo lygis ir mažinama ar kuo labiau sumažinama grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai, integravimas. Taikant integruotąją kenkėjų kontrolę siekiama auginti sveikas žemės ūkio kultūras kuo mažiau pažeidžiant žemės ūkio ekosistemas ir skatinama taikyti natūralius kenkėjų kontrolės mechanizmus;

7)	rizikos rodiklis – rezultatas, gautas atlikus apskaičiavimus pagal metodą, naudojamą pesticidų grėsmei žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai apskaičiuoti;

8)	necheminiai metodai – alternatyvūs augalų apsaugos ir kenkėjų kontrolės metodai, naudojami vietoj cheminių pesticidų, pagrįsti žemdirbystės technologijomis, pvz., nurodytomis III priedo 1 punkte, arba fiziniai, mechaniniai ar biologiniai kenkėjų kontrolės metodai;

9)	terminai „paviršinis vanduo“ ir „požeminis vanduo“ reiškia tą patį, kaip ir Direktyvoje 2000/60/EB;

10)

pesticidas yra:

a)	augalų apsaugos produktas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009;

b)	biocidinis produktas, kaip apibrėžta 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (19).

4 straipsnis

Nacionaliniai veiksmų planai

1. Valstybės narės priima nacionalinius veiksmų planus, siekdamos nustatyti savo kiekybinius uždavinius, tikslus, priemones ir tvarkaraščius, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Šie tikslai gali apimti įvairias didelį susirūpinimą keliančias sritis, pvz., darbuotojų apsaugą, aplinkos apsaugą, likučius, specialių technologijų naudojimą arba naudojimą konkrečioms žemės ūkio kultūroms.

Nacionaliniuose veiksmų planuose taip pat pateikiami rodikliai, pagal kuriuos stebimas augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra itin pavojingų veikliųjų medžiagų, naudojimas, ypač jei yra alternatyvių priemonių. Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra aktyviųjų medžiagų, patvirtintų pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (20) ir kurie, tvirtinant iš naujo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, neatitiks kriterijų, taikomų tvirtinimui, kaip nustatyta to reglamento II priedo 3.6–3.8 punktuose.

Remiantis tokiais rodikliais ir, jei tinkama, atsižvelgiant į rizikos ar naudojimo mažinimo tikslus, kurie jau pasiekti iki šios direktyvos taikymo pradžios, taip pat nustatomi naudojimo mažinimo tvarkaraščiai ir tikslai, ypač jei naudojimo mažinimas yra tinkama priemonė siekiant rizikos mažinimo, atsižvelgiant į prioritetus, nustatytus pagal 15 straipsnio 2 dalies c punktą. Šie tikslai gali būti tarpiniai arba galutiniai. Valstybės narės naudojasi visomis būtinomis priemonėmis, skirtomis šiems tikslams pasiekti.

Rengdamos ir persvarstydamos savo nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės atsižvelgia į numatomų priemonių poveikį sveikatai, socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, į konkrečias nacionalines, regionines ir vietos sąlygas ir į visas atitinkamas suinteresuotųjų subjektų grupes. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose apibūdina, kaip jos įgyvendins priemones pagal 5–15 straipsnius, kad būtų pasiekti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti tikslai.

Nacionaliniuose veiksmų planuose atsižvelgiama į planuojamas priemones, numatytas pagal kitus Bendrijos teisės aktus dėl pesticidų naudojimo, pvz., į priemones, planuojamas pagal Direktyvą 2000/60/EB.

2. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėmis pateikia savo nacionalinius veiksmų planus.

Nacionaliniai veiksmų planai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir apie visus esminius nacionalinių veiksmų planų pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai.

3. Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia valstybių narių praneštos informacijos, susijusios su nacionaliniais veiksmų planais, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje išvardijami naudoti metodai ir pateikiamos išvados, susijusios su įvairių rūšių tikslų, kuriais siekiama mažinti riziką ir pesticidų naudojimą, nustatymu.

Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikia patirties, kurią sukaupė valstybės narės, įgyvendindamos nacionalinius tikslus, nustatytus pagal 1 dalį siekiant šios direktyvos tikslų, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, kartu su ataskaita gali būti pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.

4. Komisija jai pagal 2 dalį pateiktą informaciją skelbia visuomenei tinklavietėje.

5. Rengiant ir keičiant nacionalinius veiksmų planus taikomos Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo.

II SKYRIUS

MOKYMAS, PESTICIDŲ PARDAVIMAS, INFORMAVIMAS IR INFORMUOTUMO DIDINIMAS

5 straipsnis

Mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas, kurį organizuotų kompetentingų institucijų paskirtos įstaigos. Tokį mokymą sudaro pirminis ir papildomas mokymas siekiant atitinkamai įgyti ir atnaujinti reikalingas žinias.

Mokymas rengiamas taip, kad būtų užtikrinta, jog tokie naudotojai, platintojai ir konsultantai, atsižvelgiant į skirtingas jų funkcijas ir pareigas, įgytų pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

2. Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. valstybės narės sukuria pažymėjimų sistemas ir paskira už jų įgyvendinimą atsakingas kompetentingas institucijas. Šie pažymėjimai įrodo bent tai, kad profesionalūs naudotojai, platintojai ir konsultantai, dalyvaudami mokymuose ar kitais būdais, įgijo pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

Pažymėjimų sistemoje numatomi su pažymėjimų išdavimu, atnaujinimu ir panaikinimu susiję reikalavimai ir tvarka.

3. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su I priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 straipsnis

Pesticidų pardavimo reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad platintojai turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Tokie asmenys turi galėti pardavimo metu suteikti pirkėjams atitinkamą informaciją apie pesticidų naudojimą, grėsmę sveikatai ir aplinkai bei saugumo instrukcijas, skirtas tai atitinkamų produktų rizikai valdyti. Itin smulkiems platintojams, parduodantiems tik produktus neprofesionaliam naudojimui, gali būti taikoma išimtis, jei jie nepardavinėja pesticidų junginių, priskiriamų nuodingiems, labai nuodingiems, kancerogeniniams, mutageniniams ar toksiškiems reprodukcijai pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (21).

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos apriboti pesticidų, kuriuos leista profesionaliai naudoti, pardavimą parduodant juos tik asmenims, turintiems 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą.

3. Valstybės narės reikalauja, kad platintojai, parduodantys pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, visų pirma apie pavojų, poveikį, tinkamą saugojimą, tvarkymą, purškimą ir saugų šalinimą laikantis Bendrijos teisės aktų dėl atliekų, taip pat apie didelio pavojaus nekeliančias alternatyvas. Valstybės narės gali reikalauti, kad pesticidų gamintojai pateiktų tokią informaciją.

4. 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės įdiegiamos ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 14 d.

7 straipsnis

Informavimas ir informuotumo didinimas

1. Valstybės narės imasi priemonių plačiajai visuomenei informuoti ir skatinti bei palengvinti informavimo bei informuotumo didinimo programas ir tikslios bei subalansuotos informacijos apie pesticidus prieinamumą plačiajai visuomenei, visų pirma apie dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir galimą ūmų ir ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams bei aplinkai ir apie necheminių priemonių naudojimą.

2. Valstybės narės parengia sistemas, skirtas informacijai apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus, taip pat, jei tai įmanoma, apie ilgalaikio apsinuodijimo raidą rinkti tarp grupių, kurios gali reguliariai patirti pesticidų poveikį, pvz., operatoriai, žemės ūkio darbuotojai ar žmonės, gyvenantys netoli vietovių, kuriose purškiami pesticidai.

3. Siekdama užtikrinti informacijos palyginamumą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. parengia strateginį gairių dokumentą dėl pesticidų naudojimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai stebėsenos ir tyrimo.

III SKYRIUS

PESTICIDŲ PURŠKIMO ĮRANGA

8 straipsnis

Naudojamos įrangos techninė apžiūra

1. Valstybės narės užtikrina profesionaliai naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarią techninę apžiūrą. Laikotarpis tarp techninių apžiūrų neturi būti ilgesnis nei penkeri metai iki 2020 m., o vėliau – ne ilgesnis nei treji metai.

2. Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 14 d. valstybės narės užtikrina, kad pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra būtų atlikta bent vieną kartą. Po šios dienos profesionaliai naudoti bus leidžiama tik tą pesticidų purškimo įrangą, kurios tinkamumas patvirtintas techninės apžiūros metu.

Nauja įranga tikrinama bent vieną kartą per 5 metus po pirkimo.

3. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių bei atsižvelgdamos į grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą, įskaitant įrangos naudojimo masto įvertinimą, gali:

pesticidų purškimo įrangai, kuri nenaudojama pesticidams purkšti, rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai ir papildomai labai retais atvejais naudojamai pesticidų purškimo įrangai, kuri įtraukta į 4 straipsnyje numatytus nacionalinius veiksmų planus, taikyti skirtingus tvarkaraščius ir nustatyti skirtingus laikotarpius tarp techninių apžiūrų;

Niekada nelaikoma, kad labai retais atvejais naudojama ši papildoma pesticidų purškimo įranga:

i)	traukiniuose ar orlaiviuose sumontuota purškimo įranga;

ii)	ilgesni nei 3 m purkštuvai su sija, įskaitant sumontuotus sėjai skirtoje įrangoje;

netaikyti techninės apžiūros rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai. Šiuo atveju valstybės narės užtikrina, kad operatoriai būtų informuoti apie būtinybę reguliariai keisti priedus, apie konkrečią riziką, susijusią su ta įranga, taip pat kad operatoriai būtų apmokyti tinkamai naudoti tą purškimo įrangą pagal 5 straipsnį.

4. Techninės apžiūros metu patikrinama, ar pesticidų purškimo įranga atitinka II priede išvardytus atitinkamus reikalavimus, kad būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.

Laikoma, kad pesticidų purškimo įranga, atitinkanti pagal 20 straipsnio 1 dalį parengtus suderintus standartus, atitinka ir pagrindinius sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

5. Profesionalūs naudotojai, remdamiesi 5 straipsnyje numatytuose atitinkamuose mokymo kursuose įgytomis žiniomis, reguliariai atlieka pesticidų purškimo įrangos kalibravimą ir techninius patikrinimus.

6. Valstybės narės paskiria už techninių apžiūrų sistemų įdiegimą atsakingas įstaigas ir apie tai praneša Komisijai.

Kiekviena valstybė narė nustato pažymėjimų sistemas, pagal kurias būtų galima patikrinti, ar atlikta techninė apžiūra, ir pripažįsta kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus pagal 4 dalyje nurodytus reikalavimus, kai laikotarpis po paskutinės kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros yra lygus laikotarpiui tarp techninių apžiūrų, taikomam jos pačios teritorijoje, arba yra trumpesnis.

Valstybės narės stengiasi pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, jeigu įvykdomos 1 dalyje nurodytos sąlygos dėl laikotarpių tarp techninių apžiūrų.

7. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su II priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

IV SKYRIUS

KONKRETŪS METODAI IR NAUDOJIMO BŪDAI

9 straipsnis

Purškimas iš oro

1. Valstybės narės užtikrina, kad purškimas iš oro būtų uždraustas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, purškimas iš oro gali būti leidžiamas tik specialiais atvejais, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	nėra jokių veiksmingų alternatyvių priemonių, arba šis purškimo būdas yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginti su pesticidų purškimu nuo žemės paviršiaus;

b)	valstybė narė yra aiškiai patvirtinusi, kad atitinkamus pesticidus galima purkšti iš oro, kai prieš tai buvo atliktas konkretus purškimo iš oro rizikos vertinimas;

c)	purškimą iš oro vykdantis operatorius turi turėti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kol pažymėjimų sistemos dar neįdiegtos, valstybės narės gali priimti kitokį pakankamų žinių turėjimo įrodymą;

d)	įmonė, atsakinga už purškimo iš oro vykdymą, turi institucijos, kompetentingos suteikti leidimus naudoti įrangą ir orlaivius pesticidų purškimui iš oro, leidimą;

jei vietovė, kuri bus purškiama, yra labai arti vietovių, kurios atviros visuomenei, suteikiant patvirtinimą įtraukiamos specialios rizikos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio pašalinių stebėtojų sveikatai. Vietovė, kuri bus purškiama, neturi būti labai arti gyvenamųjų vietovių;

f)	nuo 2013 m. orlaiviuose turi būti sumontuota įranga, kuri yra geriausia esama technologija, siekiant sumažinti purškalų dreifą.

3. Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis galima vykdyti purškimą iš oro, nagrinėti prašymus pagal 4 dalį ir viešai paskelbti informaciją apie žemės ūkio kultūras, vietoves, aplinkybes ir konkrečius purškimui taikomus reikalavimus, įskaitant oro sąlygas, kuriomis gali būti leidžiama purkšti iš oro.

Patvirtinime kompetentingos institucijos nurodo būtinas gyventojų ir pašalinių stebėtojų įspėjimo laiku bei greta purškiamos vietovės esančios teritorijos aplinkos apsaugos priemones.

4. Profesionalus naudotojas, kuris nori purkšti pesticidus iš oro, kompetentingai institucijai pateikia prašymą dėl purškimo plano patvirtinimo, kartu pateikdamas įrodymą, kad įvykdytos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos. Prašymas dėl pesticidų purškimo iš oro pagal patvirtintą purškimo planą pateikiamas kompetentingai institucijai laiku. Jame pateikiama informacija apie numatomą purškimo laiką, taip pat apie naudojamų pesticidų kiekius ir rūšį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad jeigu atsakymas apie priimtą sprendimą dėl prašymo leisti purkšti pesticidus iš oro pagal patvirtintą purškimo planą nepateikiamas per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį, laikoma, jog prašymas patenkintas.

Ypatingomis aplinkybėmis, pvz., kai yra susidariusios neatidėliotinos aplinkybės arba ypatingai sunki padėtis, taip pat galima pateikti patvirtinti pavienius prašymus dėl purškimo iš oro. Kai tai yra pateisinama, kompetentingos institucijos turi galimybę taikyti pagreitintą procedūrą, siekdamos patikrinti, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyje nurodytos sąlygos, prieš leisdamos purkšti iš oro.

5. Vykdydamos atitinkamą stebėseną valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų.

6. Kompetentingos institucijos saugo duomenis apie prašymus ir patvirtinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, ir leidžia visuomenei susipažinti su juose esančia reikšminga informacija, pvz., apie vietovę, kuri bus purškiama, numatytą purškimo dieną ir laiką, taip pat pesticidų rūšį, kaip reikalaujama pagal taikytiną nacionalinę ar Bendrijos teisę.

10 straipsnis

Informacija visuomenei

Valstybės narės į savo nacionalinius veiksmų planus gali įtraukti nuostatas dėl asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl purškalų dreifo, informavimo.

11 straipsnis

Konkrečios vandens aplinkos ir geriamojo vandens apsaugos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės vandens aplinkai ir geriamajam vandeniui nuo pesticidų poveikio apsaugoti. Tos priemonės remia atitinkamas Direktyvos 2000/60/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatas ir yra su jomis suderinamos.

2. 1 dalyje nurodytas priemones sudaro:

a)	pirmenybės teikimas pesticidams, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai pagal Direktyvą 1999/45/EB ir kurių sudėtyje nėra prioritetinių pavojingų medžiagų, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 3 dalyje;

b)	pirmenybės teikimas veiksmingiausiems purškimo metodams, pavyzdžiui, nedideliu purškalų dreifu pasižyminčios pesticidų purškimo įrangos naudojimui, visų pirma purškiant aukštąsias žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, apynius ir sodų bei vynuogynų kultūras;

švelninančių priemonių, kurios kuo labiau sumažina taršos už tikslinės teritorijos ribų riziką, susidarančią dėl purškalų dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio, naudojimas. Šios priemonės apima atitinkamo dydžio buferinių zonų, skirtų apsaugoti netikslinius vandens gyvūnus, ir apsaugos zonų, skirtų paviršiniam bei požeminiam vandeniui, iš kurio išgaunamas geriamasis vanduo, kuriose pesticidai negali būti naudojami ar saugomi, sukūrimą;

d)	kuo didesnis purškimo ant arba šalia kelių, geležinkelio linijų, labai pralaidžių paviršių arba kitos infrastruktūros šalia paviršinio ar požeminio vandens, arba ant nepralaidžių paviršių, kai yra didelė nuotėkio į paviršinį vandenį ar nuotekų sistemas rizika, sumažinimas arba panaikinimas.

12 straipsnis

Pesticidų naudojimo arba rizikos konkrečiose vietovėse sumažinimas

Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į būtinus higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus bei biologinę įvairovę arba atitinkamų rizikos vertinimų rezultatus, užtikrina, kad tam tikrose konkrečiose vietovėse būtų naudojama kuo mažiau pesticidų arba būtų uždrausta juos naudoti. Taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir visų pirma naudojami didelio pavojaus nekeliantys augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir biologinės kontrolės priemonės. Atitinkamos konkrečios vietovės yra:

vietovės, kuriose lankosi plačioji visuomenė arba pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnyje, pavyzdžiui, viešieji parkai ir sodai, sporto ir rekreacijos aikštynai, mokyklų aikštynai ir vaikų žaidimų aikštelės, taip pat vietos, esančios labai arti sveikatos priežiūros įstaigų;

b)	saugomos teritorijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, arba kitos teritorijos, nurodytos siekiant nustatyti būtinas apsaugos priemones pagal direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB nuostatas;

c)	neseniai pesticidais apdorotos vietovės, kuriose lankosi ar į kurias gali patekti žemės ūkio darbuotojai.

13 straipsnis

Pesticidų tvarkymas bei saugojimas ir jų pakuočių bei likučių apdorojimas

1. Valstybės narės patvirtina būtinas priemones, skirtas užtikrinti, kad toliau išvardytos profesionalių naudotojų ir, kai tinka, platintojų atliekamos operacijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai:

a)	pesticidų saugojimas, tvarkymas, skiedimas ir maišymas prieš naudojimą;

b)	pesticidų pakuočių ir likučių tvarkymas;

c)	po purškimo rezervuaruose likusių jų mišinių šalinimas;

d)	naudotos įrangos plovimas po purškimo;

e)	pesticidų likučių ir jų pakuočių surinkimas ar šalinimas pagal Bendrijos teisės aktus atliekų srityje.

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių dėl pesticidų, kuriuos leista naudoti neprofesionaliems naudotojams, kad būtų išvengta pavojingų tvarkymo operacijų. Šios priemonės gali apimti nedidelio toksiškumo pesticidų ir naudoti paruoštų mišinių naudojimą bei talpų arba pakuočių dydžio apribojimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad profesionaliam naudojimui skirtų pesticidų saugojimo vietos būtų suprojektuotos taip, jog būtų išvengta nepageidaujamo pesticidų išsiskyrimo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietovei, dydžiui ir statybos medžiagoms.

14 straipsnis

Integruotoji kenkėjų kontrolė

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams, kad profesionalūs pesticidų naudotojai iš visų tai konkrečiai kenkėjų problemai spręsti naudotinų veiklos būdų ir produktų teiktų pirmenybę veiklos būdams ir produktams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Kenkėjų kontrolė naudojant mažai pesticidų apima integruotąją kenkėjų kontrolę bei ekologinį ūkininkavimą pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (22).

2. Valstybės narės sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą. Visų pirma jos užtikrina, kad profesionalūs naudotojai būtų tinkamai informuoti ir turėtų tinkamus įrankius, leidžiančius vykdyti kenkėjų stebėseną ir priimti sprendimus, bei galėtų pasinaudoti konsultacijų paslaugomis integruotosios kenkėjų kontrolės klausimais.

3. Ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie 1 ir 2 dalių įgyvendinimą ir visų pirma apie tai, ar sudarytos būtinos sąlygos integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti.

4. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose aprašo, kaip jos užtikrina, kad visi profesionalūs naudotojai ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. įgyvendintų III priede išdėstytus integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su III priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Valstybės narės nustato atitinkamas paskatas, skirtas paskatinti profesionalius naudotojus savanoriškai įgyvendinti konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires. Viešosios institucijos ir (arba) organizacijos, atstovaujančios konkretiems profesionaliems naudotojams, gali parengti tokias gaires. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose nurodo tas gaires, kurias jos laiko atitinkamomis ir tinkamomis.

V SKYRIUS

RODIKLIAI, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR INFORMACIJOS MAINAI

15 straipsnis

Rodikliai

1. Nustatomi suderinti rizikos rodikliai, kaip nurodyta IV priede. Tačiau valstybės narės be suderintų rodiklių gali toliau naudoti esamus nacionalinius rodiklius arba nustatyti kitus tinkamus rodiklius.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su IV priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Valstybės narės:

a)	apskaičiuoja 1 dalyje nurodytus suderintus rizikos rodiklius remdamosi statistiniais duomenimis, surinktais pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos, kartu su kitais susijusiais duomenimis;

b)	nustato tam tikrų veikliųjų medžiagų naudojimo tendencijas;

nustato prioritetus, pavyzdžiui, veikliosios medžiagos, žemės ūkio kultūros, regionai ar praktika, kuriems reikia skirti ypač daug dėmesio, arba gerą praktiką, kuri gali būti naudojama kaip pavyzdys siekiant šios direktyvos tikslų sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo.

3. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia pagal 2 dalį atliktų vertinimų rezultatus ir viešai paskelbia šią informaciją.

4. Komisija apskaičiuoja rizikos rodiklius Bendrijos lygiu naudodama statistinius duomenis, surinktus pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos, ir kitus susijusius duomenis, kad nustatytų pesticidų naudojimo keliamos rizikos tendencijas.

Komisija taip pat naudojasi šiais duomenimis ir šia informacija, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant kitų Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama sumažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslus.

Visuomenė gali susipažinti su rezultatais juos paskelbus tinklavietėje, kuri nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje.

16 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie įgyvendinant šią direktyvą padarytą pažangą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius pakeitimus.

18 straipsnis

Informacijos ir pažangiosios patirties mainai

Komisija pateikia informacijos ir pažangiosios patirties tausiojo pesticidų naudojimo ir integruotosios kenkėjų kontrolės srityje mainų klausimą aptarti teminės strategijos dėl tausiojo pesticidų naudojimo ekspertų grupėje kaip prioritetą.

19 straipsnis

Mokesčiai ir rinkliavos

1. Valstybės narės, nustatydamos mokestį arba rinkliavą, gali susigrąžinti išlaidas, susijusias su darbu, kurį jos atlieka vykdydamos įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto mokesčio arba rinkliavos dydis būtų nustatytas skaidriai ir atitiktų faktinę atlikto darbo kainą.

20 straipsnis

Standartizavimas

1. Šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti standartai nustatomi vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (23), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Prašymas parengti šiuos standartus gali būti pateikiamas pasikonsultavus su 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu.

2. Nuorodas į standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis apima, Komisija arba atitinkama valstybė narė perduoda nagrinėti šį klausimą remiantis Direktyvos 98/34/EB 5 straipsniu įsteigtam komitetui ir išdėsto savo argumentus. Tas komitetas nedelsdamas pateikia savo nuomonę.

Atsižvelgusi į to komiteto nuomonę Komisija nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais arba panaikinti nuorodas į atitinkamą suderintą standartą.

Komisija praneša apie tai atitinkamai Europos standartizacijos įstaigai ir prireikus paprašo peržiūrėti atitinkamus suderintus standartus.

21 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (24), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

22 straipsnis

Išlaidos

Siekdama remti suderintos politikos ir sistemų kūrimą tausiojo pesticidų naudojimo srityje, Komisija gali finansuoti:

a)	suderintos sistemos rengimą, įskaitant atitinkamą duomenų bazę, kurioje bus renkama ir saugoma visa su pesticidų keliamos rizikos rodikliais susijusi informacija, ir prieigą prie šios informacijos kompetentingoms institucijoms, kitoms suinteresuotosioms šalimis bei plačiajai visuomenei;

b)	tyrimų, būtinų teisės aktams rengti ir tobulinti, įskaitant šios direktyvos priedų derinimą atsižvelgiant į techninę pažangą, atlikimą;

c)	gairių bei pažangiosios patirties rengimą siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 14 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

25 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM

(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 48.

(2) OL C 146, 2007 6 30, p. 48.

(3) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 158), 2008 m. gegužės 19 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 254 E, 2008 10 7, p. 1) ir 2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

(6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(7) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(8) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(9) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(10) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(11) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(12) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(13) OL L 158, 2004 4 30, p. 50.

(14) OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(15) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(16) OL L 377, 1991 12 31, p. 20.

(17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(18) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(19) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(20) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(21) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(22) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(23) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(24) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

I PRIEDAS

5 straipsnyje nurodyto mokymo dalykai

1.	Visi susiję teisės aktai dėl pesticidų ir jų naudojimo.

2.	Esami nelegalūs (suklastoti) augalų apsaugos produktai ir jų keliama grėsmė bei tokių produktų atpažinimo metodai.

Su pesticidais siejamas pavojus bei rizika ir jų nustatymo bei kontrolės būdai, visų pirma:

a)	žmonėms (operatoriams, gyventojams, pašaliniams stebėtojams, į pesticidais apdorotas vietoves patenkantiems žmonėms, taip pat produktus, apdorotus pesticidais, tvarkantiems ar valgantiems žmonėms) kylanti grėsmė ir kaip ją padidina veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas;

b)	apsinuodijimo pesticidais simptomai ir pirmosios pagalbos priemonės;

c)	netiksliniams augalams, naudingiems vabzdžiams, laukinei gamtai, biologinei įvairovei ir aplinkai apskritai kylanti grėsmė.

Bendros žinios apie integruotosios kenkėjų kontrolės strategijas bei metodus, integruoto žemės ūkio kultūrų valdymo strategijas bei metodus, ekologinio ūkininkavimo principus, biologinės kenkėjų kontrolės metodus, informacija apie bendruosius principus ir konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires.

Palyginamojo vertinimo inicijavimas naudotojų lygmeniu, siekiant padėti profesionaliems naudotojams iš visų leistų naudoti produktų, skirtų konkrečiai kenkėjų problemai konkrečioje situacijoje, pasirinkti pačius tinkamiausius pesticidus, pasižyminčius mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

Priemonės kuo labiau sumažinti grėsmę, kylančią žmonėms, netiksliniams organizmams ir aplinkai: saugi darbo praktika saugant, tvarkant ir maišant pesticidus bei šalinant tuščias pakuotes, kitas užterštas medžiagas ir koncentruotų ar praskiestų pesticidų perteklių (įskaitant mišinius rezervuaruose); rekomendacijos, kaip kontroliuoti poveikį operatoriui (asmens apsaugos įranga).

7.	Rizika pagrįstos programos, kuriose atsižvelgiama į vietos vandens gavybos ypatybes, pvz., klimatą, dirvožemio ir žemės ūkio kultūrų rūšį bei reljefą.

8.	Pesticidų purškimo įrangos paruošimo darbui procedūros, įskaitant įrangos kalibravimą, ir jos naudojimo procedūros, keliančios kuo mažesnį pavojų naudotojui, kitiems žmonėms, netikslinėms gyvūnų bei augalų rūšims, biologinei įvairovei ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius.

Pesticidų purškimo įrangos naudojimas bei jos priežiūra ir specialūs purškimo metodai (pavyzdžiui, purškimas mažais kiekiais ir purkštukai, nuo kurių purškalų dreifas yra nedidelis), taip pat techninės naudojamų purkštuvų apžiūros tikslai ir purškimo kokybės gerinimo būdai. Konkreti rizika, susijusi su rankinės ar ant nugaros nešiojamos pesticidų purškimo įrangos naudojimu, ir atitinkamos rizikos valdymo priemonės.

10.	Skubūs veiksmai žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius, apsaugoti atsitiktinio nuotėkio ir taršos atvejais bei susidarius ypatingoms oro sąlygoms, dėl kurių gali kilti pesticidų pasklidimo rizika.

11.	Specialios priežiūros priemonės saugomose teritorijose, nustatytose pagal Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnius.

12.	Sveikatos stebėsena ir galimybės informuoti apie bet kokius nelaimingus atsitikimus ar tariamus nelaimingus atsitikimus.

13.	Pesticidų naudojimo apskaitos vedimas vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.

II PRIEDAS

Su pesticidų purškimo įrangos technine apžiūra susiję sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai

Pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra apima visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant aukšto lygio saugos ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos. Visapusišką purškimo operacijos veiksmingumą reikėtų užtikrinti tinkamu prietaisų ir įrangos veikimu, kad būtų garantuojama, jog bus pasiekta toliau nurodytų tikslų.

Pesticidų purškimo įranga turi veikti patikimai ir būti tinkamai naudojama pagal paskirtį, užtikrinant, kad pesticidai būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi. Įranga turi būti tokios būklės, kad ją būtų galima saugiai, lengvai ir pilnai užpildyti bei ištuštinti, ir kad būtų išvengta pesticidų nuotėkio. Turi būti įmanoma nesunkiai ir visiškai įrangą išvalyti. Turi būti užtikrintas saugus įrangos veikimas, turi būti galimybė ją valdyti ir nedelsiant sustabdyti iš operatoriaus sėdėjimo vietos. Prireikus reguliavimas turi būti paprastas, tikslus ir toks, kurį galima pakartoti.

Aspektai, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį:

1. Galios perdavimo dalys

Galios perdavimo velenų apsauga ir galios jungties apsauga turi būti sumontuota ir geros būklės, o apsauginių priemonių ir judančių ar besisukančių galios perdavimo dalių veikimas neturi būti trukdomas, kad būtų užtikrinta operatoriaus apsauga.

2. Siurblys

Siurblio galingumas turi būti pritaikytas prie įrangos parametrų, ir siurblys turi tinkamai veikti, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas pesticidų purškimo tempas. Iš siurblio neturi būti jokio nuotėkio.

3. Maišymas

Maišikliai turi užtikrinti tinkamą maišymą, kad rezervuare esančio skysto purškimo mišinio koncentracija visame rezervuare būtų vienoda.

4. Purškimo skysčio rezervuaras

Purškimo rezervuarai, įskaitant rezervuaro turinio rodiklį, pripildymo įtaisus, įpylimo angos sietus ir filtrus, išleidimo ir plovimo sistemas ir maišiklius, turi veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta atsitiktinio nuotėkio, netolygaus koncentracijos pasiskirstymo ir poveikio operatoriui tikimybė, ir kad liktų kuo mažiau likučių.

5. Matavimo, kontrolės ir reguliavimo sistemos

Visi matavimo, įjungimo ir išjungimo, slėgio ir (arba) srovės reguliavimo įtaisai turi būti tinkamai kalibruoti bei veikti tiksliai, ir neturi būti jokio nuotėkio. Įrangos veikimo metu turi būti lengva patikrinti slėgį ir slėgio reguliavimo prietaisų veikimą. Slėgio reguliavimo prietaisais turi būti palaikomas nuolatinis darbinis slėgis ir nuolatinis siurblio sukimasis, siekiant užtikrinti stabilų pesticidų purškimo tempą.

6. Vamzdžiai ir žarnos

Vamzdžiai ir žarnos turi būti tinkamos būklės, kad įvykus gedimui būtų išvengta skysčio srauto pertrūkių ar atsitiktinio nuotėkio. Naudojant įrangą pačiu didžiausiu slėgiu, iš vamzdžių ar žarnų neturi būti jokio nuotėkio.

7. Filtravimas

Siekiant išvengti nevienalyčio ar netolygaus purškimo, įrengiami filtrai turi būti geros būklės, o tinklelio akučių dydis turi būti suderintas su ant purkštuvo tvirtinamų purkštukų dydžiu. Kur tai taikoma, turi teisingai veikti indikacinė sistema, pranešanti apie filtro užsikimšimą.

8. Purkštuvas su sija (naudojamas įrangoje, purškiančioje pesticidus, horizontaliai įtaisant siją, esančią arti žemės ūkio kultūrų ar kitų apipurškiamų objektų)

Purkštuvas su sija turi būti geros būklės ir būti stabiliai įtvirtintas visomis kryptimis. Turi tiksliai veikti fiksavimo ir reguliavimo sistemos ir nenumatytų judesių slopinimo bei nuolydžio kompensaciniai prietaisai.

9. Purkštukai

Purkštukai turi tinkamai veikti, kad nustojus purkšti nelašėtų. Siekiant užtikrinti purškimo tolygumą, kiekvieno atskiro purkštuko purškimo srovė neturi labai nukrypti nuo gamintojo pateiktose duomenų lentelėse nurodytų purškimo srovės normų.

10. Paskirstymas

Kur tai taikoma, purškiant į šonus ir vertikaliai (jei purškiamos aukštosios žemės ūkio kultūros), purškiamas mišinys tiksliniame plote turi būti paskirstomas tolygiai.

11. Ventiliatorius (įrangoje, kurioje pesticidai paskirstomi oro srautu)

Ventiliatorius turi būti geros būklės ir užtikrinti stabilų ir patikimą oro srauto tiekimą.

III PRIEDAS

Integruotosios kenkėjų kontrolės bendrieji principai

Kenksmingų organizmų prevenciją ir (arba) slopinimą reikėtų užtikrinti arba remti pasitelkiant, be kitų, visų pirma šias priemones:

—	sėjomainą,

—	tinkamų kultivavimo metodų naudojimą (pvz., sėklos guoliavietės formavimą, sėjos laiką ir tankumą, įsėlius, dirvosauginį žemės dirbimą, genėjimą ir sėją neįterpus sėklų),

—	kai tinkama, atsparių veislių ir standartinių ir (arba) sertifikuotų sėklų ir sodinamųjų medžiagų naudojimą,

—	subalansuotos tręšimo, kalkinimo bei irigacijos ir (arba) drenažo praktikos taikymą,

—	kenksmingų organizmų plitimo prevenciją taikant higienos priemones (pvz., reguliariai plaunant agregatus ir įrangą),

—	svarbių naudingų organizmų apsaugą ir stiprinimą, pavyzdžiui, taikant tinkamas augalų apsaugos priemones arba naudojant ekologines infrastruktūras gamybos vietose ir už jų.

Turi būti vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena naudojant tinkamus metodus ir priemones, jei jų esama. Šios tinkamos priemonės turėtų apimti, kai tai įmanoma, tam tikros srities pastabas, moksliškai pagrįstus įspėjimus, prognozes ir ankstyvos diagnozės sistemas, taip pat turėtų būti remiamasi profesionaliai kvalifikuotų konsultantų patarimais.

Remdamasis stebėsenos rezultatais profesionalus naudotojas turi nuspręsti, ar taikyti augalų apsaugos priemones ir kada jas taikyti. Priimant sprendimus ypač svarbu remtis tiksliomis ir moksliškai pagrįstomis ribinėmis vertėmis. Kai įmanoma, prieš apdorojant būtina atsižvelgti į konkrečiam regionui, konkrečioms vietovėms, konkrečioms žemės ūkio kultūroms ir konkrečioms klimato sąlygoms nustatytus kenksmingų organizmų ribinius lygius.

4.	Pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, pagal kuriuos naudojami chemikalai, jei šios alternatyvos užtikrina pakankamą kenkėjų kontrolę.

5.	Purškiami pesticidai turi būti kuo labiau konkrečiai pritaikyti tikslui ir pasižymėti mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

Profesionalus naudotojas turėtų užtikrinti, kad naudojamų pesticidų ir kitų intervencijos formų mastas neviršytų būtinybės, pavyzdžiui, mažinti dozes, purkšti rečiau ar ne visoje teritorijoje, laikant, kad augalams kylančios rizikos lygis yra priimtinas, ir kad jis nedidintų kenksmingų organizmų populiacijų atsparumo vystymosi rizikos.

Tais atvejais, kai turima informacijos apie atsparumo augalų apsaugos priemonėms riziką ir kai dėl kenksmingų organizmų lygio ant žemės ūkio kultūrų pesticidus būtina purkšti kelis kartus, reikėtų taikyti esamas kovos su atsparumu strategijas, kad purškiami produktai būtų naudojami veiksmingai. To siekiant gali prireikti naudoti įvairius pesticidus bei skirtingus jų panaudojimo būdus.

8.	Remdamasis duomenimis apie pesticidų naudojimą ir kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, profesionalus naudotojas turėtų patikrinti, ar taikytos augalų apsaugos priemonės buvo sėkmingos.

IV PRIEDAS

Suderinti rizikos rodikliai

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB	1
	*	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1108/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų bei panaikinantis Direktyvą 2006/23/EB ( 1 )	51
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo ( 1 )	71

	Klaidų ištaisymas
*	2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), klaidų ištaisymas (OL L 177, 2008 7 4)	87
*	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, klaidų ištaisymas (OL L 211, 2009 8 14)	87

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.309.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 309

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. lapkričio 24d.


	(1) Tekstas svarbus EEE