14.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/1

(1)

Žmonėms vartoti neskirti šalutiniai gyvūniniai produktai gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Po praeityje įvykusių krizių, susijusių su snukio ir nagų ligos protrūkiais, užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, pavyzdžiui, galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), išplitimo ir dioksinų aptikimo pašaruose, paaiškėjo netinkamo tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų naudojimo pasekmės visuomenės ir gyvūnų sveikatai, maisto ir pašarų grandinės saugai ir vartotojų pasitikėjimui. Be to, tokios krizės, darydamos poveikį susijusių ūkininkų ir pramonės sektorių socialinei ir ekonominei padėčiai bei vartotojų pasitikėjimui gyvūninių produktų sauga, gali sukelti nepageidaujamą poveikį visai visuomenei. Ligų protrūkiai taip pat gali turėti neigiamų padarinių aplinkai: ne tik dėl problemų, kylančių šalinant tokius produktus, bet ir biologinės įvairovės atžvilgiu.

(2)

Šalutiniai gyvūniniai produktai daugiausia gaunami skerdžiant gyvūnus žmonėms vartoti, gaminant gyvūninius maisto produktus, pvz., pieno produktus, šalinant nugaišusius gyvūnus ir taikant ligų kontrolės priemones. Nepaisant šių produktų kilmės, jie gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Šį pavojų reikia tinkamai kontroliuoti saugiai šalinant tokius produktus arba juos naudojant kitiems tikslams, su sąlyga, kad laikomasi griežtų sąlygų, mažinančių pavojų sveikatai.

(3)

Praktiškai neįmanoma šalinti visų šalutinių gyvūninių produktų, nes dėl to susidarytų neproporcingų išlaidų ir kiltų pavojus aplinkai. Atvirkščiai, visi piliečiai aiškiai suinteresuoti tuo, kad įvairūs šalutiniai gyvūniniai produktai būtų saugiai ir tausiai naudojami įvairiais būdais, su sąlyga, kad sumažinamas pavojus sveikatai. Įvairūs šalutiniai gyvūniniai produktai iš tiesų paprastai naudojami svarbiuose gamybos sektoriuose, kaip antai vaistų, pašarų ir odos pramonėje.

(4)

Naujų technologijų dėka šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius tapo galima naudoti daugelyje gamybos sektoriuose, ypač energijai gaminti. Vis dėlto naudojant naujas technologijas gali kilti pavojus sveikatai, kurį taip pat būtina sumažinti.

(5)

Bendrijos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo, gabenimo, tvarkymo, apdorojimo, transformavimo, perdirbimo, sandėliavimo, tiekimo rinkai, platinimo, naudojimo arba šalinimo sveikumo taisyklės turėtų būti nustatytos kaip viena nuosekli ir išsami sistema.

(6)

Tos bendros taisyklės turėtų būti proporcingos visuomenės ir gyvūnų sveikatos pavojui, kurį šalutiniai gyvūniniai produktai kelia, kai juos ūkio subjektai tvarko įvairiais grandinės etapais: nuo surinkimo iki panaudojimo arba pašalinimo. Šiose taisyklėse taip pat turėtų būti atsižvelgta į tokios veiklos keliamą pavojų aplinkai. Bendrijos sistemoje turėtų būti numatytos sveikumo taisyklės dėl šalutinių gyvūninių produktų tiekimo rinkai, įskaitant Bendrijos vidaus prekybą tokiais produktais ir, prireikus, jų importą.

(7)

Europos Parlamentas ir Taryba Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 (3) nustatė Bendrijos sveikumo taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir imantis 2000 m. sausio 12 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl maisto saugos numatytų veiksmų, tame reglamente nustatytos Bendrijos maisto ir pašarų teisės aktus papildančios taisyklės, skirtos maisto ir pašarų grandinės saugai apsaugoti. Pradėjus taikyti tas taisykles, Bendrijoje labai pagerėjo apsaugos nuo šalutiniais gyvūniniais produktais keliamų pavojų lygis.

(8)

Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 šalutiniai gyvūniniai produktai buvo suskirstyti į tris kategorijas, atsižvelgiant į jais keliamo pavojaus laipsnį. Tame reglamente reikalaujama, kad ūkio subjektai, norintys panaudoti didelio pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai nekeliančius šalutinius gyvūninius produktus, ypač, jeigu jie gauti iš žmonėms vartoti tinkamos medžiagos, laikytų juos atskirai. Tuo reglamentu taip pat nustatytas principas, kad ūkinių gyvūnų nereikėtų šerti labai pavojingomis medžiagomis ir kad negalima šerti gyvūnų iš tų pačių rūšių gyvūnų gautais produktais. Pagal tą reglamentą į pašarų grandinę galima įtraukti tik iš gyvūnų, kuriems atliktas veterinarinis patikrinimas, gautą medžiagą. Be to, jame nustatyti perdirbimo standartai, kuriais užtikrinamas pavojaus sumažinimas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 35 straipsnio 2 dalį Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybių narių priimtas priemones, siekiant užtikrinti to reglamento įgyvendinimą. Prireikus prie ataskaitos pridedami teisėkūros pasiūlymai. Ataskaita buvo pateikta 2005 m. spalio 21 d.; joje pabrėžta, kad reikėtų palikti galioti Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 principus. Be to, joje buvo nurodytos sritys, kuriose tą reglamentą reikia iš dalies pakeisti, visų pirma – siekiant patikslinti taisyklių taikymą gataviems produktams, ryšį su kitais Bendrijos teisės aktais ir tam tikrų medžiagų klasifikavimą. 2004 m. ir 2005 m. Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) tiriamųjų misijų valstybėse narėse nustatyti faktai patvirtino šias išvadas. MVT nuomone, būtina pagerinti šalutinių gyvūninių produktų srauto atsekamumą ir oficialių patikrinimų veiksmingumą bei suderinamumą.

(10)

Mokslo iniciatyvinis komitetas, kurį 2002 m. pakeitė Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST), priėmė keletą nuomonių dėl šalutinių gyvūninių produktų. Iš tų nuomonių matyti poreikis palikti galioti pagrindinius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 principus, visų pirma, kad iš gyvūnų gauti šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių sveikata buvo patikrinta ir kurie buvo pripažinti netinkamais žmonėms vartoti, neturėtų patekti į pašarų grandinę. Tačiau tuos šalutinius gyvūninius produktus galima surinkti ir panaudoti technikos ar pramonės produktų gamybai, laikantis specialių sveikumo sąlygų.

(11)

2005 m. gruodžio mėn. priimtose 2005 m. spalio 21 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose dėl Komisijos ataskaitos ir po jų vykusiose Komisijos inicijuotose konsultacijose pabrėžta, kad reikėtų patobulinti Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 nustatytas taisykles. Reikėtų aiškiai nustatyti pagrindinius šalutinių gyvūninių produktų taisyklių tikslus: pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę ir maisto bei pašarų grandinės saugos užtikrinimą. Šio reglamento nuostatomis turėtų būti galima pasiekti šių tikslų.

(12)

Šiuo reglamentu nustatytos šalutinių gyvūninių produktų taisyklės turėtų būti taikomos produktams, kuriuos Bendrijos teisės aktais draudžiama vartoti žmonėms, visų pirma, jeigu šie produktai neatitinka maisto higienos teisės aktų arba negali būti pateikti rinkai kaip maisto produktai, nes yra nesaugūs dėl to, kad kenkia sveikatai arba netinka vartoti žmonėms (teisės aktais nustatyti šalutiniai gyvūniniai produktai). Tačiau tos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos gyvūniniams produktams, kurie atitinka tam tikras taisykles dėl galimo jų naudojimo žmonėms vartoti arba kurie yra žmonėms skirtų vartoti produktų gamybos žaliava, net jeigu jų paskirtis yra kitokia (šalutiniai gyvūniniai produktai pagal pasirinkimą).

(13)

Be to, siekiant išvengti laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, šiuo reglamentu nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos tokių gyvūnų, kurie įtariami užsikrėtę užkrečiama liga, kūnams arba jų dalims. Toks papildymas nereiškia, kad privaloma rinkti ir šalinti laukinių gyvūnų, nugaišusių arba sumedžiotų jų natūralioje buveinėje, kūnus. Jei vadovaujamasi gera medžioklės praktika, laukinių medžiojamų gyvūnų žarnyną ir kitas kūno dalis galima saugiai šalinti vietoje. Ši pavojaus mažinimo praktika yra tvirtai nusistovėjusi valstybėse narėse ir kai kuriais atvejais pagrįsta kultūrinėmis tradicijomis arba nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais medžiotojų veiklą. Bendrijos teisės aktuose, ypač 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečias gyvulinės kilmės maisto produktams taikomas higienos taisykles (4), išdėstomos laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos ir jų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės. Šiose taisyklėse tai pat numatyta, kad atsakomybė už pavojaus prevenciją tenka kvalifikuotiems asmenims, pvz., medžiotojams. Atsižvelgiant į galimą pavojų maisto grandinei, nužudytų laukinių gyvūnų šalutiniams gyvūniniams produktams šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tada, jei tokių medžiojamų gyvūnų tiekimui rinkai taikomi maisto higienos teisės aktai ir yra numatyta gamyklų, tvarkančių medžiojamus gyvūnus, veikla. Be to, siekiant išvengti dėl šalutinių gyvūninių produktų kylančio pavojaus gyvūnų sveikatai, šis reglamentas turėtų apimti ir tokius produktus, naudojamus medžioklės trofėjų paruošimui.

(14)

Šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų, išskyrus medžiagą iš laivų, eksploatuojamų laikantis Bendrijos maisto higienos teisės aktų. Tačiau reikėtų priimti pavojui proporcingas priemones dėl medžiagos, atsirandančios žvejybos laivuose išdorojus žuvis ir kuri turi ligos požymių, tvarkymo ir šalinimo. Tokios šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis atitinkamos mokslinės institucijos atlikta pavojaus įvertinimo ataskaita, atsižvelgiant į turimus duomenis apie tam tikrų priemonių, skirtų kovoti su žmonėms pavojingų užkrečiamųjų ligų, ypač tam tikrų parazitų, plitimu, veiksmingumą.

(15)

Dėl riboto pavojaus, kurį sukelia medžiagos, naudojamos kaip naminių gyvūnų ėdalo žaliava ūkiuose arba maisto pramonės įmonių tiekiamos galutiniams naudotojams, tam tikrai veiklai, susijusiai su tokia naminių gyvūnų ėdalo žaliava, neturėtų būti taikomos šiame reglamente išdėstytos taisyklės.

(16)

Šiame reglamente reikėtų paaiškinti, kurie gyvūnai laikomi naminiais gyvūnais, kad iš tokių gyvūnų gauti šalutiniai gyvūniniai produktai nenaudojami ūkiniams gyvūnams skirtuose pašaruose. Naminiams gyvūnams visų pirma turėtų būti priskirti gyvūnai, laikomi ne ūkininkavimo tikslais, pvz., žmonių draugais laikomi gyvūnai.

(17)

Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente turėtų būti vartojamos tam tikros 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos kontrolės ir likvidavimo taisykles (5), ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (6) pateiktos sąvokų apibrėžtys. Reikėtų paaiškinti nuorodą į 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga (7), suderinimo.

(18)

Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente turėtų būti vartojama 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (8) pateikta vandens gyvūno sąvokos apibrėžtis. Tačiau vandens bestuburiams, neįtrauktiems į tos sąvokos apibrėžties taikymo sritį ir nekelia ligų perdavimo pavojaus, turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip vandens gyvūnams.

(19)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (9) nustatytos leidimų sąvartynams išdavimo sąlygos. Šiame reglamente turėtų būti numatytas šalutinių gyvūninių produktų šalinimas tik tokiuose sąvartynuose, kuriems išduotas toks leidimas.

(20)

Pirminė atsakomybė už tokios veiklos vykdymą pagal šį reglamentą turėtų tekti ūkio subjektams. Be to, atsižvelgiant į visuomenės interesus apsaugoti nuo pavojaus, kylančio visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei siekiant užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių negalima panaudoti arba kurie nenaudojami ekonominiais sumetimais, būtų naudojami arba šalinami saugiai, reikia sukurti surinkimo ir šalinimo sistemą. Surinkimo ir šalinimo sistemos dydis turėtų atitikti realų konkrečioje valstybėje narėje susikaupiančių šalutinių gyvūninių produktų kiekį. Vadovaujantis atsargumo principu, šioje sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad įvykus didesniems užkrečiamų ligų protrūkiams arba laikinai sutrikus esamiems šalinimo įrenginiams, gali prireikti didesnių šalinimo pajėgumų. Valstybėms narėms turėtų būti leista bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, su sąlyga, kad įgyvendinami šio reglamento tikslai.

(21)

Svarbu nustatyti atskaitos tašką šalutinių gyvūninių produktų gyvavimo cikle, nuo kurio jiems turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai. Šalutiniu gyvūniniu produktu tapęs produktas nebeturėtų grįžti į maisto grandinę. Tam tikroms žaliavoms, pavyzdžiui odoms, kurios tvarkomos tuo pačiu metu į maisto ir į šalutinių gyvūninių produktų grandines integruotose įmonėse arba gamyklose, taikomos specialios sąlygos. Tais atvejais turėtų būti imamasi būtinų atskyrimo priemonių siekiant sumažinti galimą pavojų maisto grandinei, kuris gali kilti dėl kryžminio užteršimo. Pavojaus įvertinimu pagrįstos sąlygos turėtų būti nustatytos ir kitose įmonėse, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo, visų pirma atskiriant šalutinių gyvūninių produktų ir maisto grandines.

(22)

Teisinio tikrumo ir tinkamos galimo pavojaus kontrolės tikslais turėtų būti nustatytas produktų, kurie tiesiogiai nebėra susiję su pašarų grandinės sauga, galutinis gamybos grandinės taškas. Tam tikrų kitais Bendrijos teisės aktais reglamentuojamų produktų atveju šis galutinis taškas turėtų būti nustatytas per gamybos etapą. Šį galutinį tašką pasiekę produktai turėtų būti atleisti nuo tikrinimo pagal šį reglamentą. Visų pirma, po šio galutinio taško turėtų būti leidžiama produktus pateikti rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir juos galėtų tvarkyti ir gabenti pagal šį reglamentą nepatvirtinti arba neįregistruoti ūkio subjektai.

(23)

Vis dėlto turėtų būti įmanoma pakeisti šį galutinį tašką, ypač tada, kai kyla naujų pavojų. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 tam tikriems produktams, visų pirma guanui, tam tikriems kailiams, kurie buvo apdoroti ypatingais būdais, pvz., rauginant, ir tam tikriems medžioklės trofėjams to reglamento reikalavimai netaikomi. Panašios išimtys, pvz., riebalų perdirbimo pramonės produktams ir galutiniams biodyzelino gamybos produktams, atitinkamomis sąlygomis turėtų būti numatytos pagal šį reglamentą priimtose įgyvendinimo priemonėse.

(24)

Kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis, valstybės narės turėtų toliau taikyti būtinas priemones, kad šalutinių gyvūninių produktų nebūtų leidžiama išvežti iš teritorijų arba įmonių, kurioms taikomi apribojimai, ypač jeigu užfiksuotas ligos, įtrauktos į 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (10), pateiktą sąrašą, protrūkis.

(25)

Veikla, susijusi su šalutiniais gyvūniniais produktais, dėl kurių kyla didelis pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, turėtų būti vykdoma tik tose įmonėse arba gamyklose, kurias kompetentinga institucija iš anksto patvirtino tokiai veiklai. Šią sąlygą visų pirma reikėtų taikyti perdirbimo įmonėms arba gamykloms ir kitoms įmonėms arba gamykloms, tvarkančioms ir laikančioms šalutinius gyvūninius produktus, kurie yra tiesiogiai susiję su pašarų grandinės sauga. Reikėtų leisti kelių kategorijų šalutinius gyvūninius produktus tvarkyti toje pačioje įmonėje ar gamykloje, su sąlyga, kad bus užkirstas kelias kryžminei taršai. Be to, reikėtų leisti iš dalies keisti šias sąlygas, jeigu medžiaga, kuri turi būti šalinama ir perdirbama, atsirado dėl didelio ligos protrūkio, su sąlyga, kad bus užtikrinta, jog laikinai taikant tokias iš dalies pakeistas sąlygas nebus didinamas ligos išplitimo pavojus.

(26)

Vis dėlto tokių tvirtinimų nereikėtų taikyti toms įmonėms arba gamykloms, kurios perdirba arba tvarko tam tikras saugias medžiagas, pvz., taip perdirbtus produktus, kad jie nebekelia pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Tokias įmones ir gamyklas reikėtų registruoti, kad būtų galima oficialiai kontroliuoti medžiagos srautą ir užtikrinti jos atsekamumą. Šis registravimo reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas ūkio subjektams, vežantiems šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, nebent jiems nebėra taikoma jokia kontrolė, nes buvo nustatytas galutinis grandinės taškas.

(27)

Įmones arba gamyklas reikėtų tvirtinti po to, kai kompetentingai institucijai bus pateikta informacija ir po apsilankymo vietoje, iš kurios matyti, ar bus laikomasi įmonės arba gamyklos infrastruktūrai ir įrangai taikomų šio reglamento reikalavimų, kad būtų tinkamai užkirstas kelias bet kokiam dėl proceso kylančiam pavojui visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Turėtų būti įmanoma suteikti sąlyginį patvirtinimą, kad ūkio subjektai galėtų ištaisyti trūkumus prieš įmonei arba gamyklai gaunant galutinį patvirtinimą.

(28)

Įmonių arba gamyklų, kurių veikla jau patvirtinta pagal Bendrijos maisto higienos teisės aktus, nebereikėtų tvirtinti arba registruoti pagal šį reglamentą, nes tvirtinant arba registruojant pagal tuos Bendrijos teisės aktus jau atsižvelgta į šio reglamento tikslus. Vis dėlto pagal higienos teisės aktus patvirtintos arba įregistruotos įmonės arba gamyklos turėtų būti įpareigotos laikytis šios reglamento reikalavimų ir joms turėtų būti taikomi oficialūs patikrinimai, kuriais siekiama nustatyti, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų.

(29)

Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, atsižvelgus į pavojaus vertinimus, reikėtų skirti į tris kategorijas pagal jų keliamo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai laipsnį. Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, keliančius didelį pavojų, reikėtų naudoti tik su pašarų grandine nesusijusiems tikslams, o keliančius mažesnį pavojų reikėtų leisti naudoti laikantis saugių sąlygų.

(30)

Mokslo ir technikos pažanga gali sukurti procesus, panaikinančius arba sumažinančius pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Kad būtų galima atsižvelgti į tokią pažangą, turėtų būti numatyta galimybė iš dalies keisti šiame reglamente pateiktų šalutinių gyvūninių produktų sąrašus. Prieš darant tokius dalinius pakeitimus ir laikantis Bendrijos teisės aktų, kurių tikslas – užtikrinti aukštą visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį, bendrų principų, atitinkama mokslo institucija, pvz., EMST, Europos vaistų agentūra arba Vartotojų produktų mokslinis komitetas (priklausomai nuo šalutinių gyvūninių produktų, kurių keliamas pavojus vertinamas, rūšies) turėtų atlikti pavojaus vertinimą. Vis dėlto turėtų būti aišku, kad sumaišius skirtingų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus tokį mišinį reikėtų tvarkyti laikantis standartų, nustatytų tai mišinio daliai, kuri priskiriama aukštesnei pavojaus kategorijai.

(31)

Visų pirma, dėl didelio pavojaus visuomenės sveikatai pašarams nereikėtų naudoti šalutinių gyvūninių produktų, keliančių pavojų užsikrėsti užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE). Ši apribojimą taip pat reikėtų taikyti laukiniams gyvūnams, per kuriuos gali būti perduota ši užkrečiama liga. Šis apribojimas pašarams naudoti šalutinius gyvūninius produktus, keliančius pavojų užsikrėsti USE, neturėtų daryti poveikio Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytų šėrimo taisyklių taikymui.

(32)

Šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš eksperimentuose naudotų gyvūnų, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, taip pat neturėtų būti naudojami pašarams dėl pavojaus, kurį jie gali kelti. Vis dėlto valstybės narės gali leisti naudoti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš gyvūnų, kurie buvo naudoti eksperimentuose naujiems pašarų priedams išbandyti pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (11).

(33)

Pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (12), ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (13) tam tikrų medžiagų ir produktų naudojimas yra neteisėtas. Be to, 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (14) nustatytos papildomos tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklės. Direktyva 96/23/EB taip pat nustatytos taisyklės, taikomos, kai nustatoma, kad viršijami tam tikri leistini medžiagų ar teršalų kiekiai. Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų nuoseklumą, gyvūninius produktus, kuriuose nustatytos medžiagos, neatitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 ir direktyvų 96/22/EB bei 96/23/EB nuostatų, reikėtų atitinkamai priskirti 1 arba 2 kategorijos medžiagai, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų maisto ir pašarų grandinei.

(34)

Mėšlo ir virškinamojo trakto turinio šalinti neturėtų būti privaloma, jeigu tinkamas jų apdorojimas užtikrina, kad tręšiant žemę per juos nebus platinamos ligos. Šalutinių gyvūninių produktų, gaunamų iš ūkyje nugaišusių arba nužudytų naikinant ligas gyvūnų nereikėtų naudoti pašarų grandinėje. Šį apribojimą taip reikėtų taikyti importuotiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriuos leidžiama įvežti į Bendriją, kai atlikus patikrinimą Bendrijos pasienio kontrolės poste nustatyta, kad jie neatitinka Bendrijos teisės aktų reikalavimų, ir produktams, kuriuos patikrinus Bendrijoje nustatyta, kad jie neatitinka taikomų reikalavimų. Dėl 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (15) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų pateikimo į rinką ir naudojimo (16) nesilaikymo produktai, pateikti tikrinti pasienio kontrolės poste, neturėtų būti pašalinti iš pašarų grandinės.

(35)

Nuo Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 įsigaliojimo dienos tam tikri šalutiniai gyvūniniai produktai buvo savaime priskirti 2 kategorijai, tokiu būdu buvo labai apribotos jų panaudojimo galimybės, ir toks apribojimas nebūtinai buvo proporcingas atsižvelgiant į pavojaus laipsnį. Tuos šalutinius gyvūninius produktus reikėtų perskirti 3 kategorijai, kad tam tikrais atvejais juos būtų galima panaudoti gyvūnams šerti. Kitus šalutinius gyvūninius produktus, neišvardytus nė vienoje iš trijų kategorijų, dėl atsargumo reikėtų ir toliau savaime priskirti 2 kategorijai, kad, visų pirma, būtų patvirtintas bendras principas neįtraukti tokios medžiagos į ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtų pašarų grandinę.

(36)

Pagal kitus teisės aktus, įsigaliojusius po 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (17), priėmimo, kaip antai pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (18), Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (19), kuriuos papildė Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, pagrindinė pareiga užtikrinti Bendrijos teisės aktų laikymąsi siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą tenka maisto ir pašarų ūkio subjektams. Pagal tuos teisės aktus ūkio subjektams, vykdantiems ekonominę veiklą pagal šį reglamentą turėtų tekti pagrindinė atsakomybė užtikrinant šio reglamento laikymąsi. Reikėtų išsamiau paaiškinti minėtą pareigą ir apibrėžti priemones, kuriomis užtikrinamas atsekamumas, pvz., atskiras šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir paskirstymas. Tik nacionaliniu lygiu platinamų produktų atsekamumą kitomis priemonėmis užtikrinančios įtvirtintos sistemos turėtų veikti ir toliau, jei jomis teikiama lygiavertė informacija. Reikėtų dėti visas pastangas siekiant skatinti elektroninių ir kitų dokumentų rengimo priemonių, kurias taikant nedaromi įrašai popieriuje, naudojimą, jei jomis užtikrinamas visiškas atsekamumas.

(37)

Siekiant užtikrinti, kad įmonėje arba gamykloje būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų, būtina sukurti savikontrolės sistemą. Atlikdamos oficialius patikrinimus kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į atliktą savikontrolę. Tam tikrose įmonėse arba gamyklose savikontrolė turėtų būti atliekama pagal sistemą, pagrįstą pavojaus analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RASVT) sistemos principais. RASVT principai turėtų būti nustatyti remiantis jų įgyvendinimo pagal Bendrijos teisės aktus dėl maisto ir pašarų higienos patirtimi. Šiuo atžvilgiu praktiškai palengvinti RASVT principų ir kitus šio reglamento aspektų įgyvendinimą galėtų būti naudinga priemonė nacionalinės gerosios patirties gairės.

(38)

Šalutinius gyvūninius produktus galima naudoti tik tada, kai juos perdirbant ir tiekiant rinkai iš šalutinių gyvūninių produktų pagamintus produktus buvo sumažintas pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Jei tai yra neįmanoma, tokius šalutinius gyvūninius produktus reikėtų šalinti laikantis saugių sąlygų. Galimybes panaudoti skirtingų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus reikėtų išaiškinti laikantis kitų Bendrijos teisės aktų. Bendrai, aukštesnės pavojaus kategorijos produktams taikomos galimybės turėtų būti numatytos ir žemesnės pavojaus kategorijos produktams, nebent jeigu taikomos specialios nuostatos, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų keliamą pavojų.

(39)

Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turėtų būti šalinami laikantis aplinkos teisės aktų, reglamentuojančių sąvartynų veiklą ir atliekų deginimą. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas, deginti reikėtų laikantis 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (20). Atliekos bendrai deginamos (utilizuojant arba šalinant) laikantis panašių patvirtinimo ir paties atliekų deginimo sąlygų, visų pirma, į orą išmetamų ribinių verčių, nuotekų ir likučių išmetimo bei kontrolės, stebėsenos ir matavimo reikalavimų atžvilgiu. Todėl reikėtų leisti bendrai deginti visų trijų kategorijų medžiagas prieš tai jų neperdirbus. Be to, reikėtų priimti specialias mažo ir didelio pajėgumo deginimo įmonių tvirtinimo nuostatas.

(40)

Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius reikėtų leisti naudoti degimo procese kurui, ir tai neturėtų būti laikoma atliekų šalinimu. Vis dėlto tą reikėtų daryti laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinama visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsauga, bei atitinkamų aplinkos apsaugos standartų.

(41)

Šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti galimybę nustatyti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo metodų, visų pirma tų, kurie šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 nurodyti kaip 2–7 metodai, laiko, temperatūros ir slėgio parametrus.

(42)

Šio reglamento nereikėtų taikyti vėžiagyvių kriauklėms, nuo kurių pašalintas minkštasis audinys ar mėsa. Kadangi Bendrijoje yra įvairių būdų pašalinti tokį minkštąjį audinį arba mėsą nuo kriauklės, reikėtų leisti naudoti kriaukles, nuo kurių pašalintas ne visas minkštasis audinys arba mėsa, su sąlyga, kad dėl tokio panaudojimo nekils pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Nacionalinės geros praktikos gairės galėtų padėti platinti žinias apie tinkamas tokio panaudojimo sąlygas.

(43)

Kadangi dėl tokių produktų pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai yra nedidelis, kompetentinga institucija turėtų galėti leisti biodinaminius preparatus, kurių pagrindas yra 2 ir 3 kategorijos medžiagos, gaminti ir naudoti dirvoje, kaip nurodyta 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (21).

(44)

Naujos technologijos sukūrė energijos gavimo iš šalutinių gyvūninių produktų arba tokių produktų saugaus šalinimo būdus. Saugus šalinimas gali būti atliekamas derinant saugaus šalutinių gyvūninių produktų šalinimo vietoje metodus su nustatytais šalinimo metodais ir derinant leistinus perdirbimo parametrus su naujais palankiai įvertintais standartais. Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą šioje srityje, tokias technologijas turėtų būti leistinos visoje Bendrijoje kaip alternatyvus šalutinių gyvūninių produktų šalinimo arba panaudojimo metodas. Jeigu tokį techninį procesą sukūrė vienas asmuo, prieš leidžiant taikyti tokį procesą, EMST turėtų išnagrinėti paraišką, patikrintą kompetentingos institucijos, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta, ar tas procesas gali sumažinti pavojų, ir jog būtų saugomos asmens teisės, taip pat verslo informacijos slaptumas. Siekiant padėti pareiškėjams turėtų būti nustatyta standartinė paraiškos forma. Kadangi tas dokumentas būtų tik orientacinio pobūdžio, jis turėtų būti tvirtinamas pagal patariamąją procedūrą bendradarbiaujant su EMST.

(45)

Kad būtų užtikrinta maisto ir pašarų grandinės apsauga, reikia patikslinti reikalavimus, taikomus šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų gyvūnams šerti, ir organinių trąšų bei dirvožemį gerinančių medžiagų tiekimui rinkai. Ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti reikėtų naudoti tik 3 kategorijos medžiagas. Trąšos, pagamintos iš šalutinių gyvūninių produktų, gali pakenkti pašarų ir maisto grandinės saugai. Jeigu jos buvo pagamintos iš 2 kategorijos medžiagos gautų mėsos ir kaulų miltų arba iš perdirbtų gyvūninių baltymų, reikėtų įmaišyti komponentą, pvz., neorganinę arba nevirškinamą medžiagą, kad šios trąšos nebūtų tiesiogiai naudojamos gyvūnams šerti. Neturėtų būti reikalaujama įmaišyti šį komponentą, jei produktai, ypač skirti galutiniam naudotojui, dėl savo sudėties arba pakuotės neleistų jo klaidingai panaudoti gyvūnams šerti. Nustatant komponentus reikėtų atsižvelgti į įvairias aplinkybes, susijusias su klimatu ir dirva bei su konkrečių trąšų naudojimo tikslu.

(46)

2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1523/2007, draudžiančiame pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių (22), nustatyta, kad bendrai draudžiama tiekti rinkai ir importuoti bei eksportuoti kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Vis dėlto šis draudimas neturėtų padaryti poveikio šiame reglamente numatytai pareigai šalinti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš kačių ir šunų, įskaitant kailius.

(47)

Skatinant mokslą ir tyrimus bei meninę veiklą gali prireikti panaudoti visų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, o kartais net mažesnius jų kiekius, nei įprastiniai prekybiniai kiekiai. Kad būtų lengviau importuoti ir naudoti tokias šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kompetentinga institucija turėtų galėti kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tokios veiklos sąlygas. Reikėtų nustatyti suderintas sąlygas tokiems atvejams, kai reikia veiksmų Bendrijos lygiu.

(48)

Pagal tam tikras išsamias nukrypti leidžiančias Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas 2 ir 3 kategorijos medžiagas galima naudoti zoologijos sodo gyvūnams šerti. Panašios nuostatos turėtų būti nustatytos šiame reglamente ir turėtų būti leidžiama pašarams naudoti tam tikras 1 kategorijos medžiagas, numatant galimybę nustatyti išsamias taisykles kontroliuoti bet kokį visuomenės ir gyvūnų sveikatai kylantį pavojų.

(49)

Biologinės įvairovės skatinimo tikslais Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 leidžiama naudoti 1 kategorijos medžiagas nykstančių arba saugomų rūšių maitlesiams paukščiams ir kitų rūšių gyvūnams, gyvenantiems savo natūralioje buveinėje, šerti. Siekiant numatyti tinkamą priemonę toms rūšims išsaugoti, šiuo reglamentu reikėtų toliau leisti tokį šėrimą, laikantis ligų plitimo prevencijos tikslais nustatytų sąlygų. Tačiau įgyvendinimo priemonėse, pagal kurias leidžiama naudoti tokią 1 kategorijos medžiagą gyvūnams šerti taikant ekstensyviojo ganymo sistemą ir kitiems mėsėdžiams gyvūnams, pvz., lokiams ir vilkams, šerti, turėtų būti numatyti sveikumo reikalavimai. Svarbu, kad nustatant sveikumo reikalavimus būtų atsižvelgta į natūralius atitinkamų rūšių gyvūnų maitinimosi modelius bei į Bendrijos tikslus skatinti biologinę įvairovę, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“.

(50)

Tam tikrais atvejais šalutinių gyvūninių produktų, ypač nugaišusių gyvūnų, užkasimas arba deginimas gali būti pateisinamas: visų pirma, atokiose vietovėse arba kai kontroliuojant pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkį reikia neatidėliojant šalinti nužudytus gyvūnus. Visų pirma, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama šiuos produktus šalinti vietoje, nes priešingu atveju, regiono arba valstybės narės gyvūnų perdirbimo ar deginimo pajėgumai galėtų riboti ligos kontrolės priemones.

(51)

Pagal šiuo metu galiojančią nukrypti leidžiančią nustatą, taikomą šalutinių gyvūninių produktų užkasimui arba deginimui, reikėtų taikyti ir toms vietovėms, į kurias praktiškai neįmanoma patekti arba kuriose kyla pavojus gyvūnus surenkančių asmenų sveikatai ir saugai. Patirtis, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 ir kovojant su stichinėmis nelaimėmis, pvz., miškų gaisrais ir potvyniais, tam tikrose valstybėse narėse, įrodė, kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis užkasimas arba deginimas vietoje gali būti pateisinamas siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų greitai pašalinti ir būtų užkirstas kelias ligai plisti. Bendras atokių vietovių valstybėje narėje dydis, remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, turėtų būti ribojamas, kad būtų vykdoma bendras pareiga taikyti tinkamą šiame reglamente nustatytas taisykles atitinkančią šalinimo sistemą.

(52)

Tam tikroms įmonėms ir gamykloms, kuriose tvarkomi nedideli šalutinių gyvūninių produktų, dėl kurių nekyla pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kiekiai, reikėtų leisti šalinti tokius produktus kitais nei šiame reglamente numatytais būdais taikant oficialią priežiūrą. Vis dėlto tokių išskirtinių aplinkybių kriterijai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu siekiant užtikrinti, kad jie būtų taikomi vienodai ir jų taikymas būtų pagrįstas realia tam tikrų sektorių padėtimi ir tam tikrose valstybėse narėse esančia prieiga prie kitų šalinimo sistemų.

(53)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti galimas priemones, kurių gali imtis kompetentinga institucija, atlikdama oficialius patikrinimus, ypač dėl veiklos uždraudimo ar laikino sustabdymo arba sąlygų nustatymo siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą. Šie oficialūs patikrinimai turėtų būti atliekami laikantis daugiamečių kontrolės planų pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (23).

(54)

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti medžiagų kiekį, kuris įvežamas į jų teritoriją šalinti, tokios medžiagos turėtų būti įvežamos tik gavus kompetentingos institucijos leidimą.

(55)

Kad būtų užtikrinta galimų pavojų kontrolė, galima reikalauti sterilizuoti slėgiu ir laikytis papildomų vežimo sąlygų. Siekiant užtikrinti atsekamumą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, kontroliuojančių šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių išsiuntimą, bendradarbiavimą, reikėtų naudoti Traces sistemą, įdiegtą Komisijos sprendimu 2004/292/EB (24), per kurią galima pateikti visą informaciją apie išsiunčiamas 1 ir 2 kategorijos medžiagas ir mėsos bei kaulų miltus arba gyvūninius riebalus, gautus iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, ir apie perdirbtus gyvūninius baltymus, gautus iš 3 kategorijos medžiagos. Medžiagoms, kurios paprastai mažais kiekiais siunčiamos moksliniais, švietimo, meniniais arba diagnostikos tikslais, turėtų būti taikomos ypatingos sąlygos, kad būtų palengvintas tokių medžiagų judėjimas Bendrijoje. Ypatingomis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama sudaryti dvišalius susitarimus, kurie palengvintų iš vienos kaimyninės valstybės narės į kitą vežamų medžiagų kontrolę.

(56)

Kad būtų paprasčiau vežti prekių siuntas per trečiąsias valstybes, kurios ribojasi su keliomis valstybėmis narėmis, ir siekiant užtikrinti, kad, visų pirma, toms prekių siuntoms, kurios vėl įvežamos į Bendriją, būtų atlikti veterinariniai patikrinimai laikantis 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (25), reikėtų nustatyti specialią prekių siuntų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą per trečiosios valstybės teritoriją tvarką.

(57)

Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, būtina patikslinti šiame reglamente nustatytų taisyklių ir Bendrijos teisės aktų dėl atliekų ryšį. Pirmiausia, reikėtų užtikrinti atitiktį nuostatoms dėl draudimo eksportuoti atliekas, nustatytoms 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (26). Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai, reikėtų drausti eksportuoti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie turi būti šalinami juos deginant arba išvežant į sąvartynus. Siekiant išvengti galimo nepageidaujamo poveikio aplinkai ir pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, taip pat reikėtų neleisti eksportuoti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių į trečiąsias valstybes, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, jei juos ketinama naudoti biologinių dujų ir komposto įmonėse. Taikydama nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo eksporto draudimo, Komisija savo sprendimuose privalo besąlygiškai laikytis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, Bendrijos vardu sudarytos Tarybos sprendimu 93/98/EEB (27), ir jos pakeitimo, išdėstyto šalių konferencijos sprendime III/1, kuris Bendrijos vardu buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 97/640/EB (28) bei įgyvendintas Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006.

(58)

Be to, reikėtų užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, sumaišyti su arba užteršti pavojingomis atliekomis, išvardytomis 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2000/532/EB, keičiančiame Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (29), būtų importuojami, eksportuojami arba siunčiami iš vienos valstybės narės į kitą tik vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006. Taip pat būtina nustatyti tokių medžiagų siuntimo valstybėje narėje taisykles.

(59)

Komisija turėtų galėti atlikti patikrinimus valstybėse narėse. Bendrijos patikrinimai trečiosiose valstybėse turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004.

(60)

Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai į Bendriją turėtų būti importuojami ir gabenami per ją tranzitu laikantis taisyklių, kurios yra bent tokios griežtos, kaip Bendrijoje taikomos taisyklės. Taip pat gali būti pripažinta, kad trečiosiose valstybėse šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams taikomos taisyklės atitinka Bendrijos teisės aktais nustatytas taisykles. Dėl galimo šių produktų keliamo pavojaus, produktams, kurie neskirti vartoti pašarų grandinėje, reikėtų taikyti supaprastintas importo taisykles.

(61)

Bendrijos teisės aktai dėl šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų kosmetikos gaminiams, vaistams arba medicinos prietaisams gaminti, – tai išsami sistema, skirta tokių produktų tiekimui rinkai: 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (30), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (31), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (32), 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (33), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EB dėl medicinos prietaisų (34) ir 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (35) (toliau – specialiosios direktyvos). Vis dėlto specialiosiomis direktyvomis, reglamentuojančiomis kosmetikos gaminius ir medicinos prietaisus, neužtikrinama pakankamos apsaugos nuo pavojų gyvūnų sveikatai. Tokiais atvejais šiems pavojams reikėtų taikyti šį reglamentą ir turėtų būti leista taikyti apsaugos priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002.

(62)

Šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie yra tiekiami kaip tokių šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos žaliava arba sudedamosios dalys, taip pat reikėtų taikyti specialiųjų direktyvų reikalavimus, jeigu jose nustatytos pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolės taisyklės. Šiomis specialiosiomis direktyvomis jau reglamentuojama gyvūninė pradinė medžiaga, kuri gali būti naudojama jose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti; jose taip pat nustatytos tam tikros sąlygos visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugai užtikrinti. Visų pirma, Direktyva 76/768/EEB neleidžiama naudoti 1 ir 2 kategorijų medžiagų kosmetikos gaminių sudėtinėms dalims ir įpareigoja gamintojus vadovautis gerąja gamybos patirtimi. Komisijos direktyvoje 2003/32/EB (36) nustatytos išsamios medicinos prietaisų, pagamintų naudojant gyvūninius audinius, specifikacijos.

(63)

Vis dėlto jeigu specialiosiose direktyvose nėra nustatytų tokių sąlygų arba jeigu nustatytose sąlygose neatsižvelgiama į tam tikrus pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, reikėtų taikyti šį reglamentą ir turėtų būti leidžiama imtis apsaugos priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002.

(64)

Tam tikri šalutinių gyvūninių produktų gaminiai nepatenka į pašarų grandinę arba nėra naudojami dirvai, ant kurios ganosi ūkiniai gyvūnai arba nuo kurios šienaujama žolė pašarams, tręšti. Tokie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – tai taip pat techninės paskirties gaminiai, kaip antai apdoroti kailiai odai gaminti, perdirbta vilna tekstilės pramonei, gaminiai iš kaulų klijams gaminti ir naminių gyvūnų ėdalui skirtos perdirbtos medžiagos. Ūkio subjektams reikėtų leisti tokius produktus tiekti rinkai, jeigu gauti iš žaliavų, kurių nereikia apdoroti, arba jeigu apdorojimu arba galutine apdorotos medžiagos naudojimo paskirtimi užtikrinama tinkama pavojaus kontrolė.

(65)

Kai kuriose valstybėse narėse pastebėta, kad kai kuriais atvejais nesilaikyta Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 nustatytų taisyklių. Todėl tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko tų taisyklių, be griežto šių taisyklių vykdymo užtikrinimo, reikia nustatyti baudžiamąsias ir kitas sankcijas. Todėl valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą.

(66)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklių, susijusių su šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, kad būtų išvengta šių produktų keliamo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, ir visų pirma užtikrinti maisto ir pašarų grandinės saugos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(67)

Siekiant didesnio teisinio tikrumo ir atsižvelgiant į bendrą Komisijos tikslą supaprastinti Bendrijos teisės aktus, šiame reglamente reikėtų nustatyti nuoseklią taisyklių sistemą, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatytas taisykles bei į nuo reglamento įsigaliojimo dienos įgytą patirtį bei padarytą pažangą. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu.

(68)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką (37).

(69)

Kad Bendrijos teisės aktai būtų nuoseklesni ir aiškesni, atskiruose įgyvendinimo teisės aktuose reikėtų nustatyti technines taisykles dėl specifinės su šalutiniais gyvūniniais produktais susijusios veiklos, kurios šiuo metu yra nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 (38) prieduose bei įgyvendinimo priemonėse, kurias Komisija priėmė remiantis tuo reglamentu. Remiantis 2004 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimu 2004/613/EB dėl maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamosios grupės sukūrimo (39) reikėtų konsultuoti ir informuoti vartotojus bei socialinius ir profesinius sluoksnius, kurie susiję su šiame reglamente nagrinėjamais klausimais.

(70)

Pirmiausia Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti taisykles dėl tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos grandinės galutinio taško keitimo ir tam tikrų kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos grandinės galutinio taško nustatymo, taisykles dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms paplitus neturėtų būti leidžiama išsiųsti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, ir (arba) dėl sąlygų, kuriomis leidžiama išsiųsti šiuos produktus, priemones, skirtas keisti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių klasifikavimą, priemones dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo ir šalinimo apribojimų, priemones, kuriose išdėstomos tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo, surinkimo ir šalinimo taikymo sąlygos, ir priemones, pagal kurias leidžiama naudoti konkretų alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo ir šalinimo metodą arba jis pripažįstamas netinkamu.

(71)

Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti specialias taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių surinkimo ir gabenimo, infrastruktūros, įrangos ir higienos reikalavimų, taikomų šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius tvarkančioms įmonėms ir gamykloms, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo sąlygų ir techninių reikalavimų, įskaitant įrodymus, kurie turi būti pateikti, kad toks tvarkymas būtų patvirtintas, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai sąlygų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių saugaus gavimo, tvarkymo ir galutinio vartojimo reikalavimų, importo, gabenimo tranzitu bei eksporto sąlygų, oficialios kontrolės taikymo išsamios tvarkos, įskaitant taisykles dėl standartinės mikrobiologinių tyrimų metodikos ir tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntimo iš vienos valstybės narės į kitą kontrolės sąlygų. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(72)

Dėl efektyvumo, priimant priemones dėl šalutinių gyvūninių produktų išsiuntimo iš ūkių, įmonių ar teritorijų, kurioms taikomi apribojimai, įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu laikotarpiai turėtų būti sutrumpinti. Skubos sumetimais, priimant priemones dėl tam tikrų produktų gamybos grandinės galutinio taško keitimo, būtina taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą,

a)

šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kurie pagal Bendrijos teisės aktus nėra skirti vartoti žmonėms; ir

b)

šiems produktams, kurie ūkio subjekto nekeičiamu sprendimu yra skirti kitiems tikslams, nei žmonėms vartoti:

a)

laukinių gyvūnų, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, kūnams arba jų dalims, įtariamiems užsikrėtus ar susirgus pavojingomis žmonėms ar gyvūnams ligomis, išskyrus prekybai sugautus vandens gyvūnus;

b)

laukinių medžiojamųjų gyvūnų kūnams arba jų dalims, jeigu jie nesurinkti po to, kai buvo nužudyti vadovaujantis gera medžioklės praktika nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 853/2004;

c)

šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies e punkte;

d)

veisimui skirtiems oocitams, embrionams ir spermai;

e)

kilmės ūkyje gautam, laikomam, pašalinamam ar naudojamam žaliam pienui, priešpieniui ir jų gaminiams;

f)

vėžiagyvių kriauklėms, nuo kurių pašalintas minkštasis audinys ir mėsa;

g)

maisto atliekoms, išskyrus:

h)

nedarant poveikio Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų taikymui, medžiagai, kuri sukaupiama žvejojant laivais, atitinkančiais Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 nuostatas, bei pašalintai jūroje, išskyrus medžiagą, gautą laive išdorojus žuvis su pasireiškiančiais ligos, įskaitant parazitus, kuria gali užsikrėsti žmonės, požymiais;

i)

neapdorotam naminių gyvūnų ėdalui, gautam iš mažmeninių parduotuvių, kuriose vykdomas išpjaustymas ir saugojimas tik vartotojams aprūpinti vietoje;

j)

neapdorotam naminių gyvūnų ėdalui, gautam iš kilmės ūkyje paskerstų gyvūnų, skirtų naudoti ūkyje asmeninėms reikmėms; ir

k)

išmatoms ir šlapimui, išskyrus mėšlą ir nemineralizuotą guaną.

1)

„šalutiniai gyvūniniai produktai“ – gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma;

2)

„šalutinių gyvūninių produktų gaminiai“ – iš šalutinių gyvūninių produktų, juos vieną ar daugiau kartų apdorojus, transformavus arba perdirbus, pagaminti gaminiai;

3)

„gyvūniniai produktai“ – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje;

4)

„skerdena“ – skerdena, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1 punkto 9 papunktyje;

5)

„gyvūnas“ – bestuburis arba stuburinis gyvūnas;

6)

„ūkinis gyvūnas“:

7)

„laukinis gyvūnas“ – žmonių nelaikomas gyvūnas;

8)

„naminis gyvūnas“ – gyvūnas, kurį žmogus paprastai maitina ir laiko kitais nei ūkininkavimo tikslais, ir jo nenaudoja maistui;

9)

„vandens gyvūnas“ – vandens gyvūnas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkte;

10)

„kompetentinga institucija“ – valstybės narės pagrindinė institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba institucija, kuriai suteikta ši kompetencija; tam tikrais atvejais tai trečiosios valstybės atitinkama institucija;

11)

„ūkio subjektas“ – fizinis arba juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, taip pat vežėjas, prekybininkas ir naudotojas;

12)

„naudotojas“ – fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius specialiais šėrimo tikslais, mokslinių tyrimų arba kitais specifiniais tikslais;

13)

„įmonė arba gamykla“ – vieta, išskyrus žvejybos laivą, kurioje vykdoma veikla, susijusi su šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių tvarkymu;

14)

„tiekimas rinkai“ – veikla, kuria siekiama parduoti šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius trečiajai šaliai Bendrijoje, bet kokios kitos formos tiekimas tokiai trečiajai šaliai už atlygį arba nemokamai, arba sandėliavimas ketinant tiekti tokiai trečiajai šaliai;

15)

„tranzitas“ – gabenimas per Bendriją iš trečiosios valstybės teritorijos į kitos trečiosios valstybės teritoriją kitomis nei jūros arba oro transporto priemonėmis;

16)

„eksportas“ – gabenimas iš Bendrijos į trečiąją valstybę;

17)

„užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE)“ – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

18)

„nurodyta pavojinga medžiaga“ – pavojinga medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte;

19)

„sterilizavimas slėgiu“ – šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas po susmulkinimo į ne didesnius kaip 50 mm gabalėlius, ne trumpiau kaip 20 minučių nepertraukiamai kaitinant, jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 133 °C, sudarius ne mažiau kaip 3 barų absoliutinį slėgį.

20)

„mėšlas“ – ūkinių gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamas žuvis, išmatos ir (arba) šlapimas su kraiku ar be jo;

21)

„patvirtintas sąvartynas“ – sąvartynas, kuriam išduotas leidimas pagal Direktyvą 1999/31/EB;

22)

„organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos“ – gyvūninės kilmės medžiagos, kartu arba atskirai naudojamos augalų mitybai, dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms ir biologiniam aktyvumui palaikyti arba gerinti; jas gali sudaryti mėšlas, nemineralizuotas guanas, virškinamojo trakto turinys, kompostas ir irimo likučiai;

23)

„atoki vietovė“ – vietovė, kurioje gyvūnų populiacija yra tokia maža ir šalinimo įmonės taip toli, kad, palyginti su pašalinimu vietoje, reikiamos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo priemonės būtų nepriimtinai sudėtingos;

24)

„maistas arba maisto produktai“ – maistas arba maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;

25)

„pašaras“ – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalyje;

26)

„centrifuguojant arba separuojant gautos nuosėdos“ – medžiaga, atsirandanti kaip šalutinis produktas, kai žalias pienas išvalomas ir išskaidomas į nugriebtą pieną ir grietinėlę;

27)

„atliekos“ – atliekos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2008/2002 3 straipsnio 1 punkte.

a)

renkami, identifikuojami ir vežami nepagrįstai nedelsiant; ir

b)

tvarkomi, naudojami arba šalinami vadovaujantis šiuo reglamentu.

a)

33 straipsnio a–d dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus gyvūnų sveikatai;

b)

33 straipsnio e–f dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

a)

pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus; arba

b)

dėl nustatytos pavojingos užkrečiamosios ligos:

a)

toliau nurodytų gyvūnų kūnai ir visos gyvūnų kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:

b)

šios medžiagos:

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra Direktyvos 96/23/EB I priedo B grupės 3 punkte išvardytų kitų medžiagų ir aplinkos teršalų, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais, arba, jeigu jie nepriimti, – nacionaliniais teisės aktais nustatytą leistiną kiekį;

e)

šalutiniai gyvūniniai produktai, surinkti valant nuotėkas, kaip reikalaujama pagal 27 straipsnio pirmos pastraipos c punktą priimtas įgyvendinimo taisykles:

f)

maisto atliekos iš tarptautinių maršrutų transporto priemonių;

g)

1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 arba 3 kategorijos arba abiejų šių kategorijų medžiagomis.

a)

mėšlas, nemineralizuotas guanas ir virškinamojo trakto turinys;

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai, surinkti valant nuotėkas, kaip reikalaujama pagal 27 straipsnio pirmos pastraipos c punktą priimtas įgyvendinimo taisykles:

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai, kuriuose yra leistinų cheminių medžiagų likučių ar teršalų, kurių kiekis viršija leistiną, kaip nurodyta Direktyvos 96/23/EB 15 straipsnio 3 dalyje;

d)

gyvūninės kilmės produktai, kurie buvo pripažinti netinkamais vartoti žmonėms dėl galimo svetimkūnių buvimo šiuose produktuose;

e)

gyvūninės kilmės produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, kurie yra:

f)

gyvūnai ir gyvūnų dalys, išskyrus nurodytuosius 8 arba 10 straipsniuose,

g)

2 kategorijos medžiagų mišiniai su 3 kategorijos medžiagomis;

h)

gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, išskyrus 1 kategorijos ir 3 kategorijos medžiagas.

a)

gyvūnų skerdenos ir paskerstų arba, medžiojamųjų gyvūnų atveju, nužudytų gyvūnų kūnai arba jų dalys, kurios yra tinkamos vartoti žmonėms pagal Bendrijos teisės aktus, bet nėra skirtos vartoti žmonėms dėl komercinių priežasčių;

b)

gyvūnų, paskerstų skerdykloje ir buvusių pripažintų tinkamais žmonių maistui po ante mortem patikrinimo, skerdena ir jos dalys arba medžiojamųjų gyvūnų, nužudytų vartoti žmonėms pagal Bendrijos teisės aktus, kūnai ir jų dalys:

c)

naminių paukščių ir kiškinių gyvūnų, paskerstų ūkyje, šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies d punkte, jeigu jiems nepasireiškė ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, požymiai;

d)

gyvūnų, kuriems nepasireiškia jokios ligos, kuria per kraują galima užkrėsti žmones ir gyvūnus, klinikiniai požymiai, kraujas, gautas iš toliau išvardytų gyvūnų, paskerstų skerdykloje po to, kai jie buvo pripažinti tinkamais skersti žmonėms vartoti atlikus ante mortem patikrinimą pagal Bendrijos teisės aktus:

e)

šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, spirgai ir centrifuguojant arba separuojant pieną gautos nuosėdos;

f)

gyvūninės kilmės produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės produktų, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos problemų, pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nebėra skirti vartoti žmonėms;

g)

naminių gyvūnų ėdalas ir gyvūninės kilmės pašarai arba pašarai, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos problemų, pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nebėra skirti vartoti žmonėms;

h)

kraujas, placenta, vilna, plunksnos, plaukai, ragai, kanopų drožlės ir žalias pienas, gauti iš gyvų gyvūnų, kurie nėra skirti nedelsiant paskersti ir kuriems nepasireiškia jokie per tą produktą užkrečiamos žmonių ar gyvūnų ligos požymiai;

i)

vandens gyvūnai, išskyrus jūros žinduolius, kuriems nepasireiškia jokios ligos, kuria gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, požymiai, ir tokių gyvūnų dalys;

j)

vandens gyvūnų šalutiniai produktai iš įmonių arba gamyklų, gaminančių žmonėms vartoti skirtus produktus;

k)

medžiagos, gautos iš gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokios ligos, kuria per šį produktą galima užkrėsti žmones ar gyvūnus, klinikiniai požymiai:

l)

vandens ir sausumos bestuburiai, išskyrus žmonėms ar gyvūnams patogeniškas rūšis;

m)

Rodentia ir Lagomorpha būrių gyvūnai ir jų dalys, išskyrus 8 straipsnio a punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytas 1 kategorijas medžiagas ir 9 straipsnio a–g punktuose nurodytas 2 kategorijos medžiagas;

n)

kailiai ir odos, kanopos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai ir kailiai, gauti iš gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokie per šiuos produktus užkrečiamų žmonių ar gyvūnų ligų klinikiniai požymiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio b punkte;

o)

gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokie ligos, kuria per šį produktą gali užsikrėsti žmonės ir gyvūnai, požymiai, ir paskerstų skerdykloje bei pripažintų tinkamais skersti žmonėms vartoti atlikus ante mortem patikrinimą pagal Bendrijos teisės aktus, riebalinis audinys;

p)

maisto atliekos, išskyrus nurodytas 8 straipsnio f punkte.

a)

draudžiama šerti tam tikros rūšies sausumos gyvūnus, išskyrus kailinius, perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių;

b)

draudžiama šerti ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius, maisto atliekomis arba pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra arba kurios gautos iš maisto atliekų gautų medžiagų;

c)

draudžiama šerti ūkinius gyvūnus žole, arba juos tiesiogiai ganant arba juos šeriant nupjauta žole, dirvoje, kuri buvo tręšiama organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis, išskyrus mėšlą, nebent ganymas ar šienavimas vyksta pasibaigus laukimo laikotarpiui, kuriuo užtikrinama tinkama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė ir kuris yra ne trumpesnis kaip 21 diena; ir

d)

draudžiama šerti ūkiuose augintas žuvis perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių ūkiuose augintų žuvų kūnų ar kūno dalių.

a)

patikrinimo ir kontrolės, atliekamų siekiant užtikrinti 1 dalyje nurodytų draudimų taikymą, įskaitant aptikimo metodus ir testus, naudojamus patikrinti, ar esama medžiagų, gaunamų iš tam tikrų rūšių gyvūnų, ir ar nustatytos 1 dalies a ir d punktuose nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų nedidelių kiekių, kurie atsirado dėl atsitiktinės ir neišvengiamos taršos, ribinės vertės;

b)

kailinių gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių sąlygų; bei

c)

ūkinių gyvūnų šėrimo žole iš dirvos, kuri buvo tręšiama organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis, sąlygų, ypač dėl 1 dalies c punkte nurodyto laukimo laikotarpio keitimo.

a)

šalinamos kaip atliekos deginant:

b)

utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jei 1 kategorijos medžiaga yra atliekos:

c)

kita 1 kategorijos medžiaga nei 8 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytos medžiagos šalinama perdirbant taikant sterilizaciją slėgiu, nuolat pažymint gaunamą medžiagą ir užkasant patvirtintame sąvartyne;

d)

1 kategorijos medžiagos, nurodytos 8 straipsnio f punkte, šalinamos užkasant patvirtintame sąvartyne;

e)

naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai; arba

f)

naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai specialiu režimu, nustatytu tuose straipsniuose.

a)

šalinamos kaip atliekos deginant:

b)

utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jei 2 kategorijos medžiaga yra atliekos:

c)

šalinamos patvirtintame sąvartyne po perdirbimo taikant sterilizaciją slėgiu ir nuolat žymint gaunamą medžiagą;

d)

naudojamos gaminti organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas, kurios bus tiekiamos rinkai pagal 32 straipsnį po perdirbimo taikant sterilizaciją slėgiu ir, kai reikia, nuolat pažymint gautą medžiagą;

e)

paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas:

f)

mėšlas, virškinamojo trakto turinys, atskirtas nuo virškinamojo trakto, pienas, produktai pieno pagrindu ir priešpienis naudojami dirvai tręšti neperdirbti, jei kompetentinga institucija mano, kad jie nekelia užkrečiamųjų ligų perdavimo žmonėms arba gyvūnams pavojaus;

g)

iš vandens gyvūnų gauta medžiaga paverčiama silosu, kompostu arba transformuojama į biologines dujas;

h)

naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai; arba

i)

naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai pagal tuose straipsniuose nustatytus reikalavimus.

a)

šalinamos kaip atliekos deginant, jas iš anksto perdirbus arba neperdirbus;

b)

utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jas iš anksto perdirbus arba neperdirbus, jei 3 kategorijos medžiaga yra atliekos;

c)

šalinamos patvirtintame sąvartyne po perdirbimo;

d)

perdirbamos, išskyrus 3 kategorijos medžiagas, kurios pasikeitė dėl suirimo ar sugedimo taip, kad naudojamos produkte, pradėjo kelti nepriimtiną pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, ir naudojamos:

e)

naudojamos naminių gyvūnų ėdalo žaliavai, kuri bus tiekiama rinkai pagal 35 straipsnį, gaminti;

f)

paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas;

g)

iš vandens gyvūnų gauta medžiaga paverčiama silosu, kompostu arba transformuojama į biologines dujas;

h)

vėžiagyvių kriauklės, išskyrus nurodytąsias 2 straipsnio 2 dalies f punkte, ir kiaušinių lukštai naudojami kompetentingos įstaigos nustatytomis sąlygomis, kurios leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

i)

naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai;

j)

naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai pagal tuose straipsniuose nustatytus reikalavimus;

k)

maisto atliekos, nurodytos 10 straipsnio p punkte, perdirbamos taikant sterilizaciją slėgiu, perdirbamos taikant 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus metodus, paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas; arba

l)

žalias pienas, priešpienis ir jų gaminiai naudojami dirvai tręšti neperdirbti, jei kompetentinga institucija mano, kad jie nekelia užkrečiamųjų ligų perdavimo žmonėms arba gyvūnams pavojaus.

a)

specialių medžiagos, kuri atsiranda laivuose išdorojus žuvis ir turi užkrečiamos žmonių ligos požymių, įskaitant parazitus, tvarkymo ir šalinimo sąlygų;

b)

šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo metodų, išskyrus sterilizaciją slėgiu, visų pirma, dėl parametrų, taikomų naudojant šiuos perdirbimo metodus, ypač laiko, temperatūros, slėgio ir dalelių dydžio;

c)

šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant maisto atliekas, transformavimo į biologines dujas ar kompostą parametrų;

d)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo ir bendro deginimo sąlygų;

e)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo sąlygų;

f)

šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų 10 straipsnio c punkte, gamybos ir tvarkymo sąlygų;

g)

iš vandens gyvūnų gautų medžiagų pavertimo silosu;

h)

nepanaikinamo šalutinių gyvūninių produktų žymėjimo;

i)

tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų, organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų naudojimo dirvai tręšti;

j)

tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų naudojimo ūkiniams gyvūnams šerti; ir

k)

pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai lygio dėl tam tikros medžiagos, kuri laikoma nepriimtina, kaip nurodyta 14 straipsnio d punkte, nustatymo.

a)

1 dalies pirmos pastraipos c, f ir g punktuose, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalines taisykles dėl:

b)

1 dalies pirmos pastraipos a punkte, tame punkte nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti šalinami jūroje, nepažeidžiant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų.

a)

15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – tvarkomi ir šalinami laikantis pagal tą punktą nustatytų specialių sąlygų;

b)

naudojami moksliniams tyrimams ir kitiems specialiems tikslams pagal 17 straipsnį;

c)

18 straipsnyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – naudojami specialiems šėrimo tikslams pagal tą straipsnį;

d)

19 straipsnyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – šalinami pagal tą straipsnį;

e)

šalinami ar naudojami taikant alternatyvius metodus, kuriuos buvo leista naudoti pagal 20 straipsnį, remiantis parametrais, kurie gali apimti sterilizaciją slėgiu ir kitus šio reglamento reikalavimus arba jo įgyvendinimo priemones;

f)

2 ir 3 kategorijų medžiagų atveju – leidus kompetentingai institucijai, naudojamos biodinaminiams preparatams gaminti ir naudoti dirvoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies c punkte;

g)

3 kategorijos medžiagos atveju – leidus kompetentingai institucijai, naudojamos naminiams gyvūnams šerti;

h)

šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus 1 kategorijos medžiagą, kurie šalinami atliekant chirurgines intervencijas gyviems gyvūnams arba gyvūnų vedimo ūkyje metu, atveju ir, leidus kompetentingai institucijai, šalinami ūkyje.

a)

draudimas vėliau naudoti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius kitais tikslais; ir

b)

pareiga saugiai pašalinti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius arba prireikus grąžinti juos į jų kilmės vietą.

a)

zoologijos sodų gyvūnus;

b)

cirko gyvūnus;

c)

roplius ir plėšriuosius paukščius, išskyrus zoologijos sodų ir cirko gyvūnus;

d)

kailinius gyvūnus;

e)

laukinius gyvūnus;

f)

pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

g)

šunis ir kates priglaudose;

h)

lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui.

a)

šerti zoologijos sodų gyvūnus 1 kategorijos medžiagomis, nurodytomis 8 straipsnio b punkto ii papunktyje, ir medžiagomis, gautomis iš zoologijos sodų gyvūnų; ir

b)

šerti nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ir kitų rūšių gyvūnus, gyvenančius savo natūralioje buveinėje, siekiant skatinti biologinę įvairovę 1 kategorijos medžiagomis, nurodytomis 8 straipsnio b punkto ii papunktyje.

a)

sąlygų, kuriomis leidžiamas 1 dalyje nurodytas surinkimas ir naudojimas, susijęs su 2 ir 3 kategorijos medžiagų judėjimu, saugojimu ir naudojimu gyvūnams šerti, įskaitant naujų pavojų atvejus; ir

b)

sąlygų, kuriomis tam tikrais atvejais nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis 1 kategorijos medžiagomis, gali būti leidžiama šerti gyvūnus, įskaitant:

a)

užkasant nugaišusius naminius gyvūnus ir arklinių šeimos gyvūnus;

b)

deginant arba užkasant vietoje arba kitomis priemonėmis oficialiai prižiūrint, kad būtų išvengta pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo 8 straipsnio a punkto v papunktyje ir 8 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 2 ir 3 kategorijų medžiagas atokiose vietovėse;

c)

deginant arba užkasant vietoje ar kitomis priemonėmis, oficialiai prižiūrint ir taip užkertant kelią pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimui, 8 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 2 ir 3 kategorijų medžiagas vietovėse, kurios yra praktiškai neprieinamos arba kurios gali būti prieinamos tik dėl geografinių ar klimatinių priežasčių arba stichinės nelaimės, kuri keltų pavojų surinkimą atliekančių darbuotojų sveikatai ir saugai arba kai prieinamumas sąlygotų būtinumą taikyti neproporcingas surinkimo priemones;

d)

taikant kitas priemones nei deginimas ar užkasimas vietoje, oficialiai prižiūrint, 2 ir 3 kategorijų medžiagas, nekeliančias pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kai medžiagų kiekiai yra ne didesni nei konkretus kiekis per savaitę ir jie nustatomi atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį bei atitinkamų šalutinių gyvūninių produktų kilmės rūšis;

e)

deginant arba užkasant vietoje sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus 8 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, jeigu yra ligos, apie kurią būtina pranešti, protrūkis, jei gabenimas į artimiausią patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ar šalinimo įmonę padidintų pavojaus sveikatai išplitimo galimybę arba, didesnio masto epizootinės ligos protrūkio atveju, reikštų, kad tokių įmonių pajėgumai buvo viršyti; ir

f)

deginant arba užkasant šalutinius bičių ir bitininkystės produktus vietoje sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo.

a)

vietoves, kurias jos priskiria prie atokių ir kurioms būtų galima taikyti 1 dalies b punkto nuostatas, tokio priskyrimo priežastis bei atnaujinamą informaciją apie bet kokius tokio suskirstymo pakeitimus; ir

b)

naudojimąsi 1 dalies c ir d punktuose numatytais leidimais dėl 1 ir 2 kategorijų medžiagų.

a)

sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę, jei deginama ir užkasama vietoje;

b)

maksimalios 2 dalyje nurodytos gyvūnų populiacijos procentinės dalies;

c)

šalutinių gyvūninių produktų kiekio atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį ir kilmės rūšis, kaip nurodyta 1 dalies d punkte; ir

d)

1 dalies e punkte nurodytų ligų sąrašo.

a)

bus kontroliuojamas taip, kad nedidėtų, kol produktai bus pašalinti pagal šį reglamentą arba jo įgyvendinimo priemones; arba

b)

jis sumažės bent tiek, kiek atitinkamos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų keliamas pavojus sumažėja naudojant pagal 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą nustatytus perdirbimo metodus.

a)

priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar šalinimo metodą; arba

b)

priemonę, pagal kurią neleidžiama naudoti tokio alternatyvaus metodo.

a)

prekybos dokumentų, kuriuos reikia pridėti prie gabenamų šalutinių gyvūninių produktų, pavyzdžiai; ir

b)

sveikumo sertifikatų pavyzdžiai ir sąlygos, pagal kurias jie turi lydėti gabenamus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius.

a)

atvejų, kai reikalingas sveikumo sertifikatas, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų;

b)

atvejų, kai nukrypstant nuo 2 dalies 1 pastraipos ir atsižvelgiant į nedidelį tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų, šiuos gaminius galima gabenti be šioje dalyje nurodytų dokumentų ar sertifikatų;

c)

identifikavimo reikalavimų, įskaitant ženklinimą, ir įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų atskyrimo gabenimo metu reikalavimų; ir

d)

sąlygų išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo metu, įskaitant šių produktų saugaus gabenimo reikalavimus dėl talpyklų, transporto priemonių ir pakuočių medžiagų.

a)

kitus ūkio subjektus, kuriems buvo tiekiami jų šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai; ir

b)

ūkio subjektus, kurie tiekė tuos produktus.

a)

kompetentingoms institucijoms teikiamos informacijos;

b)

laikotarpio, kuriuo ši informacija turi būti saugoma.

a)

prieš pradėdami veiklą praneša kompetentingai institucijai apie savo kontroliuojamas įmones arba gamyklas, kurios dalyvavo bet kuriuo šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių gamybos, gabenimo, tvarkymo, perdirbimo, sandėliavimo, tiekimo rinkai, platinimo, naudojimo arba šalinimo etapu;

b)

pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)

šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas taikant sterilizaciją slėgiu, naudodamos 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus perdirbimo metodus arba alternatyvius metodus, kuriems suteiktas leidimas pagal 20 straipsnį;

b)

atliekomis laikomų šalutinių gyvūninių produktų šalinimas deginant; tai netaikoma įmonėms arba gamykloms, kurios turi leidimą vykdyti veiklą pagal Direktyvą 2000/76/EB;

c)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių šalinimas arba utilizavimas, jei jie yra atliekos, bendrai deginant; tai netaikoma įmonėms arba gamykloms, kurios turi leidimą vykdyti veiklą pagal Direktyvą 2000/76/EB;

d)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimas kurui;

e)

naminių gyvūnų ėdalo gamyba;

f)

organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamyba;

g)

šalutinių gyvūninių produktų ir (arba) jų gaminių transformavimas į biologines dujas ar kompostą;

h)

šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas juos surinkus, atliekant tokias operacijas kaip rūšiavimas, pjaustymas, atšaldymas, užšaldymas, sūdymas, kailio ir odos lupimas arba nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimas;

i)

šalutinių gyvūninių produktų sandėliavimas;

j)

šalutinių gyvūninių produktų gaminių sandėliavimas ketinant juos:

a)

konkrečios 8, 9 ar 10 straipsnyje nurodytos kategorijos produktai; arba

b)

kelių 8, 9 ar 10 straipsnyje nurodytų kategorijų produktai, nurodant, ar tokia veikla atliekama:

a)

būtų įrengtos taip, kad būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ir kad tam tikrais atvejais grindys būtų paklotos taip, kad nutekėtų skysčiai;

b)

turėtų pakankamai asmens higienos patalpų, t. y. darbuotojams skirtų tualetų, persirengimo kambarių ir praustuvių;

c)

taikytų tinkamas apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, priemones;

d)

tinkamai prižiūrėtų įtaisus ir įrenginius bei užtikrintų, kad matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama; ir

e)

būtų nustačiusios tinkamą konteinerių ir transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo tvarką, padedančią išvengti užteršimo.

a)

nešvariajame sektoriuje dirbantys asmenys neturi patekti į švarųjį sektorių nepasikeitę savo darbo drabužių ir avalynės arba jų neišdezinfekavę;

b)

draudžiama nešti įrangą ir mašinas iš nešvariojo sektoriaus į švarųjį prieš tai pirmojo neišvalius ir neišdezinfekavus; ir

c)

ekonominės veiklos operatorius nustato asmenų judėjimo tvarką, kad būtų galima kontroliuoti jų judėjimą ir nurodyti, kaip tinkamai naudoti apavo ir ratų plovyklas.

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai tvarkomi taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus;

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami kaip įmanoma greičiau. Perdirbti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai tvarkomi ir sandėliuojami taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus;

c)

tam tikrais atvejais perdirbant šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius kiekviena šalutinio gyvūninio produkto ir jo gaminių dalis tvarkoma tam tikroje temperatūroje tam tikrą laiką ir išvengiama pakartotinio užteršimo pavojaus;

d)

ūkio subjektai reguliariai tikrina taikomus parametrus, ypač temperatūrą, slėgį, laiką, dalelių dydį, jei įmanoma, automatiniais prietaisais;

e)

nustatoma ir dokumentais patvirtinama visų įmonės arba gamyklos patalpų valymo tvarka;

a)

infrastruktūros ir įrangos reikalavimų, taikomų įmonėse ir gamyklose;

b)

higienos reikalavimų, taikomų visoms šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo rūšims, įskaitant priemones, kuriomis keičiami 25 straipsnio 1 dalyje įmonėms arba gamykloms nustatyti higienos reikalavimai;

c)

šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių tvarkymo, apdorojimo, transformavimo, perdirbimo ir sandėliavimo sąlygų bei techninių reikalavimų, ir nuotekų valymo sąlygų;

d)

įrodymų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių apdorojimo, transformavimo ir perdirbimo procesų patvirtinimo tikslais, kad jie gali išvengti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

e)

daugiau kaip vienos kategorijos, nurodytos 8, 9 arba 10 straipsnyje, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių tvarkymo toje pačioje įmonėje ar gamykloje sąlygų:

f)

kryžminio užteršimo prevencijos sąlygų, kai šalutiniai gyvūniniai produktai saugomi, apdorojami arba perdirbami specialiai tam tikslui skirtoje įmonės arba gamyklos dalyje, nurodytoje 26 straipsnyje;

g)

standartinių transformavimo parametrų biologinių dujų ir komposto įmonėms;

h)

deginimo arba bendro deginimo mažų ir didelių pajėgumų įmonėse reikalavimų, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose; ir

i)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo kurui reikalavimų, nurodytų 24 straipsnio 1 dalies d punkte.

a)

šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas;

b)

šalutinių gyvūninių produktų transformavimas į biologines dujas ir kompostą;

c)

daugiau kaip vienos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių tvarkymas ir sandėliavimas toje pačioje įmonėje ar gamykloje;

d)

naminių gyvūnų ėdalo gamyba.

a)

nustato pavojaus veiksnius, kurių reikia išvengti, juos pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio;

b)

nustato svarbiuosius valdymo taškus etape ar etapuose, kuriuose būtina kontrolė, norint užkirsti kelią pavojui, jį panaikinti arba sumažinti iki priimtino lygio;

c)

svarbiuosiuose valdymo taškuose nustato kritines ribas, kurios atskirtų priimtinas ir nepriimtinas ribas, kad nustatytiems pavojams būtų užkirstas kelias, jie būtų pašalinti arba sumažinti;

d)

nustato ir taiko veiksmingas svarbiųjų valdymo taškų stebėsenos procedūras;

e)

nustato tinkamus veiksmus tais atvejais, kai stebėsena parodo, kad svarbiuosiuose valdymo taškuose viršytos kritinės ribos;

f)

nustato tvarką, skirtą patikrinti, ar a–e punktuose išvardytos priemonės yra tinkamos ir veikia efektyviai. Tikrinimo procedūros vykdomos reguliariai;

g)

nustato dokumentus ir apskaitą, atitinkančius pašarų įmonės pobūdį ir dydį, kurie parodytų, ar a–f punktuose išvardytos priemonės taikomos veiksmingai.

a)

jos būtų parengtos konsultuojantis su šalių, kurių interesams jos gali turėtų didelės įtakos, atstovais ir išplatintos ūkio subjektams pagal sektorius; ir

b)

jų turinys būtų praktiškai pritaikomas sektoriams, kuriems jos yra skirtos.

a)

jie yra 3 kategorijos medžiagos arba gauti iš šių medžiagų, išskyrus 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas;

b)

jie buvo surinkti arba perdirbti, prireikus, taikant sterilizaciją slėgiu arba kitomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių ir visų priemonių, nustatytų pagal šio straipsnio 2 dalį; ir

c)

jie gauti iš patvirtintų arba registruotų įmonių ar gamyklų pagal atitinkamam šalutiniam gyvūniniam produktui arba jo gaminiui taikomas nuostatas.

a)

jos yra gautos iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų;

b)

jos buvo pagamintos taikant sterilizaciją slėgiu arba kitomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikantis pagal 15 straipsnį nustatytų reikalavimų, ir taikant bet kokias priemones, nustatytas pagal šio straipsnio 3 dalį;

c)

jos gautos iš patvirtintų ar registruotų įmonių arba gamyklų, jei taikoma; ir

d)

mėsos ir kaulų miltai, gauti iš 2 kategorijos medžiagų, ir perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti naudoti organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms, buvo maišomi su komponentu siekiant, kad po to tas mišinys nebūtų naudojamas gyvūnams šerti, bei pažymėti, jei toks reikalavimas yra nustatytas pagal 3 dalį priimtose priemonėse.

a)

visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamyba ir naudojimu;

b)

komponentų arba medžiagų organinėms trąšoms ar dirvožemį gerinančioms medžiagoms žymėti;

c)

komponentų, maišytinų su organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis;

d)

papildomų sąlygų, pavyzdžiui, žymėjimui naudojamų metodų, minimalių proporcijų, kurių reikia laikytis ruošiant mišinį, kad tokios trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos nebūtų naudojamos gyvūnams šerti; ir

e)

atvejų, kai medžiagoms dėl jų sudėties arba pakuotės gali būti netaikomas maišymo reikalavimas.

a)

Direktyvos 76/768/EEB 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kosmetikos gaminius;

b)

Direktyvos 90/385/EEB 1 straipsnio 2 dalies c punkte apibrėžtus aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus;

c)

Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtus medicinos prietaisus;

d)

Direktyvos 98/79/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtus in vitro diagnostikos medicinos prietaisus;

e)

Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus veterinarinius vaistus;

f)

Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus vaistus.

a)

produktai gauti:

b)

jie užtikrina pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę taikydami saugų apdorojimą pagal 38 straipsnį, jei saugus gavimas pagal 37 straipsnį neužtikrina pakankamos kontrolės.

a)

šie gaminiai:

b)

jie užtikrina pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę:

a)

kuri nekelia nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

b)

kuri buvo surinkta ir vežama iš surinkimo punkto į įmonę arba gamyklą tokiomis sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; arba

c)

kuri buvo importuota į Bendriją ir gabenama iš pirmo įvežimo punkto į įmonę arba gamyklą tokiomis sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

a)

sąlygomis, kuriomis nekeliamas nepriimtinas pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; arba

b)

kai gali kilti pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, specialiais tikslais, jeigu toks naudojimas yra grindžiamas Bendrijos teisės aktais nustatytais tikslais, visų pirma siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą.

a)

importuoto arba iš importuotų medžiagų pagaminto naminių gyvūnų ėdalo, gauto iš 8 straipsnio c punkte nurodytų 1 kategorijos medžiagų tiekimo rinkai sąlygų;

b)

medžiagos, kuri bus naudojama leidžiančiomis išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai sąlygomis, saugaus gavimo ir gabenimo sąlygos;

c)

37 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai;

d)

38 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto gamybos proceso parametrai, visų pirma dėl fizinio ir cheminio naudojamos medžiagos apdorojimo taikymo;

e)

galutiniam produktui taikytinų tyrimų reikalavimai; ir

f)

šalutinių gyvūninių produktų gaminių, keliančių pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, saugaus naudojimo sąlygos.

a)

atitinkamų šio reglamento reikalavimų ir jo įgyvendinimo priemonių dėl konkretaus šalutinio gyvūninio produkto ar tokio produkto gaminio, kurie yra ne mažiau griežti nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais Bendrijos viduje taikomi reikalavimai;

b)

pripažintų sąlygų, kurios yra ne mažiau griežtos nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais taikomi Bendrijos teisės aktų reikalavimai; arba

c)

33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams ar medžiagai jiems gaminti taikomo specialaus režimo, nustatyto tuose straipsniuose, reikalavimų.

a)

nurodytą pavojingą medžiagą galima tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001;

b)

šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su ar užterštus bet kokiomis atliekomis, kurios pagal Sprendimą 2000/532/EB priskirtinos pavojingoms atliekoms, galima tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų;

c)

1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas ir iš jų gautus produktus, kurie nėra skirti 33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybai, galima tik, jeigu jų importo taisyklės buvo priimtos pagal 42 straipsnio 2 dalies a punktą;

d)

šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, skirtus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, galima tik pagal nacionalines priemones, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė, kol bus priimti 17 straipsnio 2 dalyje nurodyti suderinti reikalavimai.

a)

turi būti gautos iš trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės dalies, įtrauktų į 4 dalyje nurodytą sąrašą;

b)

turi būti gautos iš įmonių ar gamyklų, kilmės trečiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtintų ar įregistruotų ir tuo tikslu tos institucijos įrašytų į sąrašą; ir

c)

įvežimo į Bendriją punkte, kur atliekami veterinariniai patikrinimai, turi turėti dokumentus, pavyzdžiui, prekybos dokumentą arba sveikumo sertifikatą ir, tam tikrais atvejais, deklaraciją, kurie turi atitikti pagal 42 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą nustatytą pavyzdį.

a)

trečiosios valstybės teisės aktus;

b)

kompetentingos institucijos struktūrą ir jos inspektavimo tarnybas trečiojoje valstybėje, tų tarnybų teises, jų vykdomą priežiūrą ir jų įgaliojimus veiksmingai stebėti teisės aktų taikymą;

c)

galiojančias Bendrijai skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos, tvarkymo, sandėliavimo ir išvežimo sveikumo sąlygas;

d)

garantijas, kurias trečioji valstybė gali duoti dėl atitinkamų sveikumo sąlygų laikymosi;

e)

prekybos produktu iš trečiosios šalies patirtį ir atliktų importo patikrinimų rezultatus;

f)

bet kokių Bendrijos inspektavimų trečiojoje valstybėje rezultatus;

g)

ūkinių gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje valstybėje, ypač atsižvelgiant į egzotines gyvūnų ligas ir į valstybėje esančią bendrą sveikatos padėtį, galinčią kelti pavojų Bendrijos žmonių ir gyvūnų sveikatai;

h)

ar reguliariai ir kaip greitai trečioji valstybė pateikia informaciją apie jos teritorijoje esančias infekcines gyvūnų ligas, visų pirma ligas, išvardytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

i)

trečiojoje valstybėje galiojančius infekcinių gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės teisės aktus ir jų vykdymą, įskaitant importo iš kitų trečiųjų valstybių taisykles.

a)

1 ir 2 kategorijų medžiagų ir iš jų gautų produktų importo ir gabenimo tranzitu sąlygų;

b)

su visuomenės ir gyvūnų sveikata susijusių apribojimų, taikytinų importuojamai 3 kategorijos medžiagai ar iš jos gautiems produktams, kurie gali būti nustatyti su nuoroda į trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių dalių Bendrijos sąrašus, sudarytus pagal 41 straipsnio 4 dalį, ar kitais visuomenės ar gyvūnų sveikatos tikslais;

c)

šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybos trečiųjų valstybių įmonėse ar gamyklose sąlygų; šios sąlygos gali apimti atitinkamos kompetentingos institucijos atliekamų tokių įmonių ar gamyklų tikrinimų susitarimus, jose gali būti numatytas tam tikrų tipų įmonių ar gamyklų, tvarkančių šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atleidimas nuo 41 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytų patvirtinimo ar registracijos; ir

d)

sveikumo sertifikatų, prekybos dokumentų ir deklaracijų, kurie turi lydėti prekių siuntas ir kuriuose apibrėžiamos sąlygos, kurias įvykdžius galima teigti, kad atitinkami šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai buvo surinkti ar pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų, pavyzdžiai.

a)

nurodytą pavojingą medžiagą galima tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001;

b)

šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su ar užterštus bet kokiomis atliekomis, kurios pagal Sprendimą 2000/532/EB priskirtos pavojingoms atliekoms, galima tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų.

a)

sustabdo pagal šį reglamentą patvirtintų įmonių ar gamyklų patvirtinimo galiojimą, jeigu:

b)

panaikina pagal šį reglamentą patvirtintų įmonių ar gamyklos patvirtinimo galiojimą, jeigu:

c)

nustato įmonėms ar gamykloms konkrečias sąlygas esamiems trūkumams pašalinti.

a)

nesilaikoma Bendrijos teisės aktų reikalavimų; ir

b)

dėl tokios veiklos gali kilti pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

a)

1 dalyje nurodytų sąrašų formos; ir

b)

1 dalyje nurodytų sąrašų sudarymo procedūros.

a)

atsisakyti priimti prekių siuntą;

b)

priimti prekių siuntą besąlygiškai; arba

c)

priimti prekių siuntą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

1 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių;

b)

iš 3 kategorijos medžiagos gautų perdirbtų gyvūninių baltymų.

a)

konkretaus termino, per kurį kompetentinga institucija turi priimti sprendimą, kaip tai nurodyta 1 dalyje;

b)

papildomų 4 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių išsiuntimo sąlygų;

c)

sveikumo sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie pagal 5 dalį siunčiamų prekių siuntų, pavyzdžių; ir

d)

sąlygų, kuriomis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, skirtus naudoti parodose, meninei veiklai, diagnostikos, švietimo arba mokslinių tyrimų tikslais, galima siųsti į kitas valstybes nares, nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių.

a)

siųsti mėšlą, vežamą tarp dviejų tame pačiame ūkyje esančių punktų ar tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių ūkių;

b)

siųsti kitus šalutinius gyvūninius produktus, vežamus tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių įmonių arba gamyklų; ir

c)

vežti nugaišusius naminių gyvūnų deginti į įmonę arba gamyklą, esančią kaimyninės valstybės narės pasienio regione.

14.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/34

(1)

Norint įgyvendinti bendrąją transporto politiką, reikia sukurti veiksmingą oro transporto sistemą, leidžiančią saugiai, reguliariai ir tvariai teikti oro transporto paslaugas, optimizuoti pajėgumus ir palengvinančią laisvą prekių, asmenų ir paslaugų judėjimą.

(2)

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus pirmą bendro Europos dangaus teisės aktų paketą, t. y. 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentą) (4), 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentą) (5), 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentą) (6) ir 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentą) (7), buvo sukurtas tvirtas teisinis pagrindas vientisai, sąveikiai ir saugiai oro eismo valdymo (OEV) sistemai.

(3)

Reaguojant į tvirtą pramonės, valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų reikalavimą supaprastinti Europos aviacijos reguliavimo sistemą ir padidinti jos veiksmingumą, 2006 m. lapkričio mėn. buvo sudaryta Aukšto lygio grupė dėl Europos aviacijos reguliavimo sistemos ateities (toliau – Aukšto lygio grupė). Aukšto lygio grupė, sudaryta iš daugumos suinteresuotųjų subjektų atstovų, 2007 m. liepos mėn. pateikė ataskaitą, į kurią įtrauktos rekomendacijos, kaip pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą ir valdymą. Aukšto lygio grupė rekomendavo suteikti aplinkai tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir aviacijos sistemos saugai ir veiksmingumui, ir teigė, kad pramonė ir reguliavimo institucijos turėtų dirbti kartu, siekdamos užtikrinti kuo didesnį OEV indėlį stiprinant tvarumą.

(4)

Taryba 2008 m. balandžio 7 d. posėdyje paragino Komisiją pagal Aukšto lygio grupės rekomendacijas laikantis koncepcijos „nuo vartų iki vartų“ parengti bendrą sistemos modelį, kad būtų padidinta sauga, pagerintas OEV ir padidintas ekonominis efektyvumas.

(5)

Siekiant užbaigti bendro Europos dangaus kūrimą, būtina Bendrijos lygmeniu patvirtinti papildomas priemones, visų pirma pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą tokiose pagrindinėse srityse kaip aplinka, pajėgumai ir ekonominis efektyvumas, bet kuriuo atveju atsižvelgiant į pagrindinius saugos tikslus. Taip pat būtina suderinti bendro Europos dangaus teisės aktus su technikos pažanga.

(6)

2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (8) raginama parengti ir įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Pagrindiniam OEV planui įgyvendinti reikia reguliavimo priemonių, skirtų paremti naujų koncepcijų ir technologijų kūrimą, diegimą ir finansavimą. Tai turėtų būti sistema, sudaryta iš visiškai suderintų ir sąveikių dalių, užtikrinančių labai gerus oro transporto veiklos Europoje rezultatus. Nustatant bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo grafiką turėtų būti atsižvelgta į SESAR programos, kuri yra bendro Europos dangaus iniciatyvos dalis, plėtros ir įdiegimo etapams numatytus laikotarpius. Abu procesai turėtų būti glaudžiai koordinuojami.

(7)

Numatant bendrus projektus, kurie skirti padėti oro erdvės naudotojams ir (arba) oro navigacijos paslaugų teikėjams pagerinti bendrą oro navigacijos infrastruktūrą, oro navigacijos paslaugų teikimą ir oro erdvės naudojimą, ypač tai, ko gali reikėti pagrindiniam OEV planui įgyvendinti, neturėtų būti pakenkta jau veikiantiems projektams, dėl kurių sprendimą priėmė viena arba kelios valstybės narės, turinčios panašius tikslus. Numatant nuostatas dėl bendrų projektų įdiegimo finansavimo neturėtų būti pakenkta šių bendrų projektų organizavimo pobūdžiui. Komisija gali siūlyti, kad finansavimas, pvz., transeuropinio tinklo ar Europos investicijų banko finansavimas, būtų naudojamas bendriems projektams remti, ypač SESAR programos įdiegimui spartinti, pagal daugiametę finansinę programą. Nemažinant galimybės naudotis tuo finansavimu, valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios nustatyti, kaip bus naudojamos pagal prekybos taršos leidimais sistemą iš aviacijos sektoriui skirtų leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, ir nuspręsti, ar šiuo atveju tokių pajamų dalis galėtų būti naudojama bendrų projektų finansavimui funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu.

(8)

Visų pirma, kai diegiami bendri projektai, derėtų pasirūpinti, inter alia, taikant išsamią ir skaidrią apskaitą, kad būtų užtikrinta, jog oro erdvės naudotojai nebūtų dvigubai apmokestinami. Bendri projektai turėtų būti diegiami visų suinteresuotųjų subjektų naudai ir užtikrinant vienodą požiūrį į juos.

(9)

Siekiant užtikrinti nuoseklią ir gerą paslaugų teikimo Europoje priežiūrą, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti užtikrintas pakankamas nepriklausomumas ir ištekliai. Tai, kad numatomas toks nepriklausomumas, neturėtų trukdyti toms valdžios institucijoms vykdyti jų užduotis administravimo sistemoje.

(10)

Nacionalinės priežiūros institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant bendro Europos dangaus iniciatyvą, todėl Komisija turėtų palengvinti jų bendradarbiavimą, kad būtų galima keistis pažangiąja patirtimi ir formuluoti bendrą požiūrį, be kita ko, glaudžiau bendradarbiaujant regionų lygmeniu. Šis bendradarbiavimas turėtų vykti nuolat.

(11)

Socialiniai partneriai turėtų būti geriau informuojami apie visas didelį socialinį poveikį turinčias priemones ir su jais turėtų būti dėl jų konsultuojamasi. Bendrijos lygmeniu taip pat reikėtų konsultuotis su Sektorių dialogo komitetu, įsteigtu Komisijos sprendimu 98/500/EB (9).

(12)

Kad pagerėtų OEV ir oro navigacijos paslaugų (ONP) veiklos rezultatai, būtina sukurti privalomų tikslinių veiklos rodiklių nustatymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą pagrindinėse veiklos srityse, laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) politikos. Privalomas tokios sistemos bruožas turėtų būti tinkamas OEV ir ONP veiklos duomenų pranešimo, nagrinėjimo, vertinimo ir sklaidos mechanizmas, kartu su atitinkama skatinamąja programa, padedančia siekti nustatytų tikslinių rodiklių.

(13)

Nacionalinės priežiūros institucijos, rengdamos savo nacionalinius ir regioninius planus, turėtų turėti galimybę lanksčiai atsižvelgti į specifines nacionalines ar regionines aplinkybes. Tvirtinant ar priimant nacionalinius planus valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti tam tikrus pakeitimus.

(14)

Nustatydamos oro navigacijos paslaugų mokesčius, Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis pasinaudoti bendromis prognozėmis. Turėtų būti leidžiama šiek tiek lankstumo tais atvejais, kai eismas itin skiriasi nuo prognozių, ypač parengtų naudojant tam tikras įspėjimo priemones.

(15)

Valstybėms narėms nacionaliniu ar funkciniu oro erdvės bloko lygmenimis nustatant sąnaudas, kurias numato pasidalyti oro erdvės naudotojai, reikėtų atsižvelgti į tikslinius veiklos rodiklius.

(16)

Teikiant tarpvalstybines paslaugas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jokia nacionalinė teisės sistema nedraustų oro eismo paslaugų teikėjo skyrimo dėl to, kad jis įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar priklauso tos valstybės narės nacionaliniams subjektams.

(17)

Nacionalinės priežiūros institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinamas aukštas saugos lygis, taip pat galimybė išduoti atskirą sertifikatą teikti kiekvienos rūšies oro navigacijos paslaugas, atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo, nuoseklumo ir dubliavimosi vengimo poreikį.

(18)

Funkciniai oro erdvės blokai – tai pagrindinės oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimo stiprinimo, kurio reikia, kad pagerėtų veiklos rezultatai ir būtų sukurta sinergija, priemonės. Valstybės narės per pagrįstą laikotarpį turėtų sukurti funkcinius oro erdvės blokus. Tuo tikslu ir siekiant optimizuoti funkcinių oro erdvės blokų sąsajas bendrame Europos danguje, suinteresuotosios valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, o prireikus ir su trečiosiomis šalimis.

(19)

Vienoms valstybėms narėms sukūrus funkcinį oro erdvės bloką, kitos valstybės narės, Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys turi galimybę pateikti savo pastabas, siekiant palengvinti pasikeitimą nuomonėmis. Tos pastabos suinteresuotajai (-osioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) turėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio.

(20)

Jei derybų procese iškyla sunkumų, susijusių su funkcinių oro erdvės blokų kūrimu, Komisija gali paskirti funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatorių (toliau – koordinatorius). Koordinatoriaus užduotys būtų teikti pagalbą padedant įveikti tokius sunkumus, nepažeidžiant suinteresuotosios (-ųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) suverenumo ir, tam tikrais atvejais, trečiųjų valstybių, įeinančių į tą patį funkcinį oro erdvės bloką, suverenumo. Dėl koordinatoriaus veiklos atsiradusios sąnaudos neturėtų daryti jokio poveikio valstybių narių nacionaliniams biudžetams.

(21)

Eurokontrolės veiklos rezultatų apžvalgos komisijos ataskaitose ir galutinėje Aukšto lygio grupės ataskaitoje patvirtinama, kad maršrutų tinklas ir oro erdvės struktūra negali būti plėtojama atskirais veiksmais, nes kiekviena atskira valstybė narė yra Europos oro eismo valdymo tinklo (EOEVT) neatskiriama dalis, tiek Bendrijos viduje, tiek ir už jos ribų. Todėl bendrajam oro eismui palaipsniui turėtų būti sukurta labiau integruota veiklos vykdymo poreikius atitinkanti oro erdvė.

(22)

Siekdama sukurti funkcinius oro erdvės blokus ir parengti veiklos rezultatų planą, Komisija turėtų nustatyti ir atsižvelgti į būtinas sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti Bendrijai siekiant sukurti Bendrą Europos skrydžių informacijos regioną (BESIR), atsižvelgiant į valstybių narių prašymus, pateiktus ICAO laikantis tiek tos organizacijos nustatytų procedūrų, tiek gerbiant valstybių narių teises, įpareigojimus ir atsakomybę pagal 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (toliau – Čikagos konvencija). Oro erdvę, už kurią atsakingos valstybės narės, apimantis BESIR turėtų palengvinti bendrą planavimą ir veiklos integravimą siekiant išspręsti regioninių susigrūdimų problemą. Toks BESIR turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į specifinius poreikius, kaip antai eismo intensyvumas ir reikalaujamas sudėtingumo lygis.

(23)

Oro erdvės naudotojams sudaromos skirtingos galimybės naudotis Bendrijos oro erdve ir judėjimo laisvės joje sąlygos. Taip yra todėl, kad Bendrijos skrydžių taisyklės ir visų pirma oro erdvės klasifikavimas nėra suderinti. Todėl Komisija turėtų suderinti tokias taisykles remdamasi ICAO standartais.

(24)

EOEVT turėtų būti kuriamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į siekį užtikrinti viso oro transporto tinklo saugą, aplinkos tvarumą, pajėgumų didinimą ir geresnį ekonominį efektyvumą. Kaip pabrėžta 2008 m. spalio 31 d. Eurokontrolės veiklos rezultatų apžvalgos komisijos ataskaitoje „Funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvų ir jų poveikio veiklos rezultatų gerinimui vertinimas“, tai galėtų būti geriausiai užtikrinta koordinuotai valdant oro transporto tinklą Bendrijos lygmeniu.

(25)

Pagal valstybių narių pareiškimą dėl karinių klausimų, susijusių su bendru Europos dangumi, padarytu priėmus Reglamentą (EB) Nr. 549/2004, civiliniam ir kariniam bendradarbiavimui ir koordinavimui turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant bendro Europos dangaus iniciatyvą, siekiant lanksčiau naudoti oro erdvę, kad būtų pasiekti bendro Europos dangaus iniciatyvos veiklos tikslai, taip pat tinkamai atsižvelgiama į karinių misijų veiksmingumą.

(26)

Itin svarbu sukurti bendrą suderintą oro erdvės struktūrą maršrutų atžvilgiu, oro erdvės organizavimą dabar ir ateityje grįsti bendrais principais, užtikrinti laipsnišką pagrindinio OEV plano įgyvendinimą, optimizuoti nepakankamų išteklių naudojimą, kad būtų išvengta nebūtinų įrangos išlaidų, ir planuoti bei valdyti oro erdvę laikantis suderintų taisyklių. Šiuo tikslu Komisija turėtų būti atsakinga už būtinų taisyklių ir teisiškai privalomų įgyvendinimo sprendimų priėmimą.

(27)

Reikėtų iš dalies pakeisti tinklo valdymo ir kūrimo funkcijų sąrašą, kad prireikus būtų galima įtraukti būsimas tinklo funkcijas, apibrėžtas pagrindiniame OEV plane. Tai darydama Komisija turėtų kiek įmanoma geriau pasinaudoti Eurokontrolės patirtimi.

(28)

Aukšto lygio grupė rekomendavo apibrėžti naujas arba remiantis esamais pagrindais sustiprintas funkcijas ir sustiprinti Eurokontrolės vaidmenį, o Bendriją padaryti vieninteliu reguliuotoju ir laikytis reguliavimo atskyrimo nuo paslaugų teikimo principo. Todėl Komisija turėtų pavesti reformuotai Eurokontrolei, kurios valdymo tvarka nauja, vykdyti užduotis, susijusias su įvairiomis funkcijomis, kurios neapima privalomų bendro pobūdžio priemonių priėmimo ar politinės veiksmų laisvės naudojimo. Eurokontrolė turėtų vykdyti šias užduotis nešališkai ir ekonomiškai efektyviai bei užtikrindama visišką oro erdvės naudotojų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų dalyvavimą.

(29)

Turėtų būti įdiegtos tinkamos oro eismo srautų valdymo veiksmingumo didinimo priemonės, siekiant padėti esamiems operatyviniams padaliniams, įskaitant Eurokontrolės centrinį srautų valdymo padalinį, užtikrinti veiksmingą skrydžių vykdymą. Be to, Komisijos komunikate dėl Europos oro uostų pajėgumų, efektyvumo ir saugos veiksmų plano pabrėžiama, kad reikia užtikrinti skrydžių planų ir oro uostų laiko tarpsnių veiklos darną. Be to, Bendrijos oro uostų pajėgumų stebėjimo įstaiga galėtų padėti teikdama valstybėms narėms objektyvią informaciją, reikalingą oro uostų ir OEV pajėgumų suderinimui, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos šioje srityje.

(30)

Šiuolaikiška, išsami, aukštos kokybės ir laiku pateikiama aviacijos informacija turi didelę įtaką saugai ir galimybėms naudotis Bendrijos oro erdve ir laisvam judėjimui joje palengvinti. Atsižvelgdama į pagrindinį OEV planą Bendrija turėtų imtis iniciatyvos modernizuoti šį sektorių bendradarbiaudama su Eurokontrole ir užtikrinti, kad naudotojai galėtų gauti tuos duomenis per vieną viešą prieigos vietą, kurioje būtų užtikrintas šiuolaikiškas ir vartotojams patogus patvirtintos ir integruotos informacijos teikimas.

(31)

Tvarkydama meteorologinės informacijos interneto portalą Komisija turėtų atsižvelgti į įvairius informacijos šaltinius, be kita ko, atitinkamais atvejais, į paskirtuosius paslaugų teikėjus.

(32)

Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir iš dalies sutampančių tikrinimo procedūrų, pagal 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (10) išduoti pažymėjimai turėtų būti pripažįstami pagal šį reglamentą, jei jie taikomi sudedamosioms dalims ar sistemoms.

(33)

Kartu su pažymėjimu, kuris išduodamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir naudojamas kaip alternatyvi atitikties pagrindiniams Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimams patvirtinimo priemonė, turėtų būti pateikiama techninė byla, reikalinga siekiant Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pažymėjimo.

(34)

Tam tikri Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimai neturėtų būti taikomi sistemoms, kurios pradėtos naudoti prieš 2005 m. spalio 20 d. Nacionalinėms priežiūros institucijoms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta laisvė nacionaliniu lygmeniu susitarti dėl procedūrų ir dokumentų, kurie būtini siekiant įrodyti prieš 2005 m. spalio 20 d. pradėtų naudoti OEV sistemų atitiktį pagrindiniams Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimams. Po šio reglamento priėmimo priimtose įgyvendinimo taisyklėse ir Bendrijos specifikacijose turėtų būti atsižvelgta į šią tvarką ir tai neturėtų paskatinti atgaline tvarka taikomo reikalavimo pateikti dokumentais paremtus įrodymus.

(35)

Aukšto lygio grupė savo galutinėje ataskaitoje Komisijai rekomendavo, kad SESAR programoje būtų konkrečiai nagrinėjama, kaip apibrėžti sąveikias procedūras, sistemas ir informacijos mainus Europoje bei su kitais pasaulio regionais. Tam taip pat reikėtų sukurti atitinkamus standartus bei nustatyti, kokias naujas įgyvendinimo taisykles ar Bendrijos specifikacijas reikia parengti bendro Europos dangaus kontekste.

(36)

Patvirtindama įgyvendinimo priemones, įskaitant Eurokontrolės nustatytus standartus, Komisija turėtų užtikrinti, kad priemonėse būtų numatyti visi būtini pradinių standartų patobulinimai, ir visapusiškai atsižvelgti į poreikį išvengti dvigubo reglamentavimo.

(37)

Tuo pačiu metu siekiant pagerinti oro eismo saugos standartus ir visos OEV ir ONP veiklos, skirtos bendram oro eismui Europoje, rezultatus, reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. Todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti „sąžiningumo kultūros“ principus.

(38)

Atsižvelgiant į siūlomą EASA įgaliojimų didinimą ir jai priskiriant oro eismo valdymo saugą, turėtų būti užtikrintas Reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 bei (EB) Nr. 216/2008 suderinamumas.

(39)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11). Siekiant laikytis šiame reglamente ir Reglamentuose (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 nustatytų terminų, tos priemonės turėtų būti patvirtintos per deramą laikotarpį.

(40)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti priemones dėl techninių ar veiklos pokyčių ir nustatyti pagrindinius tam tikrų tinklo valdymo funkcijų vykdymo kriterijus ir procedūras. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004 nuostatas papildant juos naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(41)

Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija turėtų turėti galimybę taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje.

(42)

Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime (toliau – Ministrų pareiškimas), pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone paskelbtą bendrą deklaraciją dėl oro uosto, o visapusiškas to pareiškimo laikymasis bus pripažintas 1987 m. Deklaracijos laikymusi.

(43)

Šis reglamentas visapusiškai taikomas Gibraltaro oro uostui atsižvelgiant į Ministrų pareiškimą ir juo vadovaujantis. Nepažeidžiant Ministrų pareiškimo, taikant reglamentą Gibraltaro oro uostui ir visas su reglamento įgyvendinimu susijusias priemones griežtai vadovaujamasi tuo pareiškimu ir visomis jame esančiomis nuostatomis.

(44)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslas – pagerinti esamus oro eismo saugos standartus, skatinti oro transporto sistemos tvarią plėtrą ir pagerinti bendrus oro eismo valdymo (OEV) ir oro navigacijos paslaugų (ONP), skirtų bendram oro eismui Europoje, veiklos rezultatus, kad būtų laikomasi visų oro erdvės naudotojų reikalavimų. Šis bendras Europos dangus apima darnų visos Europos maršrutų tinklą, tinklo valdymo ir oro eismo valdymo sistemas, grindžiamas tik saugos, veiksmingumo ir techniniais aspektais siekiant suteikti naudos visiems oro erdvės naudotojams. Siekiant šio tikslo šiuo reglamentu sukuriama suderinta reguliavimo sistema bendro Europos dangaus sukūrimui.

2.   Šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymas nepažeidžia valstybių narių suverenių teisių į jų oro erdvę ir neturi įtakos valstybių narių reikalavimams, susijusiems su viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos klausimais, kaip nustatyta 13 straipsnyje. Šis reglamentas ir 3 straipsnyje nurodytos priemonės netaikomos karinėms operacijoms ir mokymui.

3.   Šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymas nepažeidžia valstybių narių teisių ir pareigų pagal 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (toliau – Čikagos konvencija). Atsižvelgiant į tai, papildomas šio reglamento tikslas – jo taikymo srityse padėti valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus pagal Čikagos konvenciją, suteikiant jo nuostatų bendro aiškinimo ir vienodo įgyvendinimo pagrindą ir užtikrinant, kad į šias nuostatas būtų tinkamai atsižvelgiama šiame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse.

4.   Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui laikomas neturinčiu įtakos Ispanijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms, susijusioms su ginču dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas.“;

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos

1.   Valstybės narės kartu ar atskirai arba paskiria, arba įsteigia įstaigą arba įstaigas, kurios yra jų nacionalinės priežiūros institucijos, kad ši arba šios prisiimtų užduotis, kurios tokiai institucijai skirtos pagal šį reglamentą ir pagal 3 straipsnyje nurodytas priemones.

2.   Nacionalinės priežiūros institucijos yra nepriklausomos nuo oro navigacijos paslaugų teikėjų. Šis nepriklausomumas pasiekiamas bent funkciniu lygiu, tinkamai atskiriant nacionalines priežiūros institucijas ir tokius teikėjus.

3.   Nacionalinės priežiūros institucijos vykdo savo įgaliojimus nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai. Tai pasiekiama taikant tinkamas valdymo ir kontrolės priemones, taip pat ir valstybės narės administracijos institucijose. Vis dėlto tai netrukdo nacionalinėms priežiūros institucijoms vykdyti savo užduočių pagal nacionalinių civilinės aviacijos institucijų ar kitų viešųjų įstaigų organizavimo taisykles.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reikalingų išteklių ir pajėgumų vykdyti pagal šį reglamentą joms priskirtas užduotis veiksmingai ir laiku.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai nacionalinių priežiūros institucijų pavadinimus ir adresus bei apie jų pasikeitimus ir apie priemones, kurių imtasi 2, 3 ir 4 dalių laikymuisi užtikrinti.“;

4.

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

5.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

5.

6–11 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Pramonės konsultacinis organas

Nepažeisdama Komiteto ir Eurokontrolės funkcijų, Komisija įsteigia „pramonės konsultacinį organą“, kuriam priklauso oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojų asociacijos, oro uostų vadovybė, gamybos pramonė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės organizacijos. Šio organo vaidmuo – tik patarti Komisijai dėl bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo.

7 straipsnis

Ryšiai su Europos trečiosiomis šalimis

Bendrija ir jos valstybės narės siekia, kad bendras Europos dangus būtų išplėstas ir apimtų šalis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir remia šį siekį. Tuo tikslu arba pagal susitarimus, sudarytus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, arba pagal susitarimus dėl funkcinių oro erdvės blokų jos stengiasi išplėsti šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo sritį įtraukiant tas šalis.

8 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1.   Įgyvendinimo taisyklėms parengti Komisija gali suteikti įgaliojimus Eurokontrolei ar, atitinkamais atvejais, kitai įstaigai, nustatydama atliktinas užduotis ir jų atlikimo tvarkaraštį ir atsižvelgdama į šiame reglamente nustatytus atitinkamus terminus. Komisija veikia pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2.   Kai Komisija pagal 1 dalį ketina suteikti įgaliojimus, ji stengiasi kuo geriau pasinaudoti esama visų suinteresuotų šalių įtraukimo ir konsultavimosi su jomis tvarka, jei ši tvarka atitinka Komisijos skaidrumo ir konsultavimosi procedūrų praktiką ir neprieštarauja jos instituciniams įpareigojimams.

9 straipsnis

Sankcijos

Sankcijos, kurias valstybės narės nustato oro erdvės naudotojams ir paslaugų teikėjams už šio reglamento, visų pirma už 3 straipsnyje nurodytų priemonių, pažeidimą, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

10 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

1.   Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, sukuria konsultacijų mechanizmus, kad į bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimą būtų galima tinkamai įtraukti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant darbuotojams atstovaujančias profesines organizacijas.

2.   Komisija nustato Bendrijos lygmens konsultacijų mechanizmą. Konsultacijose dalyvauja specialus sektorių dialogo komitetas, įsteigtas pagal Sprendimą 98/500/EB.

3.   Konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais visų pirma nagrinėjamas naujų EOEVT koncepcijų ir technologijų kūrimas ir įdiegimas.

Suinteresuotaisiais subjektais gali būti:

11 straipsnis

Veiklos rezultatų planas

1.   Kad pagerėtų oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatai bendrame Europos danguje, parengiamas oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas. Jis apima:

2.   Komisija pagal 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali skirti Eurokontrolę ar kitą nešališką kompetentingą įstaigą „veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga“. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos vaidmuo – koordinuojant su nacionalinėmis priežiūros institucijomis padėti Komisijai, bei, nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus prašymą, padėti joms įgyvendinti 1 dalyje nurodytą veiklos rezultatų planą. Komisija užtikrina, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga vykdydama Komisijos jai patikėtas užduotis veiktų savarankiškai.

4.   1 dalyje nurodytam veiklos rezultatų planui taikomos šios procedūros:

Komisija gali papildyti šioje dalyje nurodytų procedūrų sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5.   Nustatant veiklos rezultatų planą atsižvelgiama į tai, kad maršruto metu teikiamos paslaugos, terminalo paslaugos ir tinklo funkcijos yra skirtingos ir turėtų būti atitinkamai traktuojamos, prireikus, ir vertinant veiklos rezultatus.

6.   Siekdama, kad veiklos rezultatų plano veikimas būtų išsamiai nustatytas, Komisija ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. ir per deramą laikotarpį, kuris reikalingas laikytis šiame reglamente nustatytų atitinkamų terminų, priima įgyvendinimo taisykles pagal 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Šiose įgyvendinimo taisyklėse nustatoma:

6.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Europos aviacijos saugos agentūra

Siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į visus saugos aspektus, įgyvendindamos šį reglamentą ir Reglamentus (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 bei 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (14) bei atlikdamos šiame reglamente nustatytas užduotis, valstybės narės ir Komisija atitinkamais atvejais derina savo veiklą su Europos aviacijos saugos agentūros veikla.

1.

2–4 straipsniai pakeičiami taip:

„2 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų užduotys

1.   Pagrindų reglamento 4 straipsnyje nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos užtikrina tinkamą šio reglamento taikymo priežiūrą, visų pirma dėl oro navigacijos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas, susijusias su oro erdve, už kurią yra atsakinga atitinkamą instituciją paskyrusi arba įsteigusi valstybė narė, saugaus ir efektyvaus veiklos vykdymo.

2.   Šiuo tikslu kiekviena nacionalinė priežiūros institucija rengia tinkamus patikrinimus ir apžiūras, kad patikrintų šio reglamento reikalavimų, įskaitant oro navigacijos paslaugų teikimui taikomus žmogiškųjų išteklių reikalavimus, laikymąsi. Atitinkamas oro navigacijos paslaugų teikėjas sudaro palankias sąlygas tokiam darbui atlikti.

3.   Funkcinių oro erdvės blokų, apimančių oro erdvę, už kurią atsakinga daugiau kaip viena valstybė narė, atveju atitinkamos valstybės narės sudaro susitarimą dėl šiame straipsnyje numatytos priežiūros, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikėjais, teikiančiais paslaugas, susijusias su tais blokais.

4.   Nacionalinės priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti oro navigacijos paslaugų teikėjų, turinčių vienos valstybės narės išduotą galiojantį sertifikatą ir taip pat teikiančių paslaugas, susijusias ir su oro erdve, už kurią yra atsakinga kita valstybė narė, tinkamą priežiūrą. Toks bendradarbiavimas apima susitarimus dėl atvejų, susijusių su 6 straipsnyje nustatytų taikytinų bendrų reikalavimų ar su II priede nustatytų sąlygų nesilaikymu, nagrinėjimo.

5.   Teikiant tarpvalstybines oro navigacijos paslaugas, į tokius susitarimus įtraukiamas susitarimas dėl 1 ir 2 dalyse nustatytų priežiūros užduočių ir jų rezultatų abipusio pripažinimo. Šis abipusis pripažinimas taip pat taikomas, kai nacionalinių priežiūros institucijų susitarimai dėl pripažinimo sudaromi siekiant sertifikuoti paslaugų teikėjus.

6.   Jei leidžiama pagal nacionalinę teisę ir atsižvelgiant į regionų bendradarbiavimą, nacionalinės priežiūros institucijos taip pat gali sudaryti susitarimus dėl atsakomybės pasidalijimo vykdant priežiūros užduotis.

3 straipsnis

Kompetentingi subjektai

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos gali nuspręsti visiškai arba iš dalies pavesti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų patikrinimų arba apžiūrų atlikimą kompetentingiems subjektams, atitinkantiems I priede nustatytus reikalavimus.

2.   Tokio nacionalinės priežiūros institucijos suteikto pavedimo galiojimo Bendrijoje laikas yra treji metai; galiojimas gali būti pratęstas. Nacionalinės priežiūros institucijos gali nurodyti bet kuriam Bendrijoje esančiam kompetentingam subjektui atlikti šiuos patikrinimus ir apžiūras.

4 straipsnis

Saugos reikalavimai

Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles, į kurias įtrauktos atitinkamos į šio reglamento taikymo sritį patenkančios Eurokontrolės saugos norminių reikalavimų (ESARR) nuostatos ir vėlesni tų reikalavimų pakeitimai, prireikus – su atitinkamais suderinimais.“;

2.

5 straipsnis išbraukiamas;

3.

7 straipsnio 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Nepažeidžiant 8 ir 9 straipsnių, sertifikatų išdavimas suteikia oro navigacijos paslaugų teikėjams galimybę teikti paslaugas valstybėms narėms, kitiems oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro erdvės naudotojams ir Bendrijoje esantiems oro uostams.

7.   Nacionalinės priežiūros institucijos stebi bendrųjų reikalavimų ir su sertifikatais susijusių sąlygų laikymąsi. Išsami informacija apie tokią stebėseną įtraukiama į metines ataskaitas, kurias valstybės narės teikia pagal pagrindų reglamento 12 straipsnio 1 dalį. Jei nacionalinė priežiūros institucija nustato, kad sertifikato turėtojas nebevykdo tokių reikalavimų ar sąlygų, ji imasi tinkamų priemonių, užtikrindama paslaugų nenutrūkstamumą, su sąlyga, kad nekeliamas pavojus saugai. Tokios priemonės gali apimti sertifikato atšaukimą.“;

4.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Oro eismo paslaugų teikėjų skyrimas

1.   Valstybės narės užtikrina oro eismo paslaugų teikimą išimties tvarka tam tikruose oro erdvės blokuose toje oro erdvėje, už kurią jos atsakingos. Šiuo tikslu valstybės narės paskiria oro eismo paslaugų teikėją, turintį Bendrijoje galiojantį sertifikatą.

2.   Tarpvalstybinių paslaugų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad nebūtų trukdoma laikytis šio straipsnio ir 10 straipsnio 3 dalies remiantis jų nacionaline teisės sistema, pagal kurią reikalaujama, jog oro eismo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas oro erdvėje, už kurią atsakinga ta valstybė narė:

3.   Valstybės narės apibrėžia paskirtų oro eismo paslaugų teikėjų teises ir pareigas. Pareigos gali apimti sąlygas dėl reikiamos informacijos pateikimo laiku, kad būtų galima identifikuoti visą orlaivių judėjimą oro erdvėje, už kurią jos yra atsakingos.

4.   Pasirinkdamos oro eismo paslaugų teikėją, valstybės narės veikia savo nuožiūra, jei teikėjas atitinka 6 ir 7 straipsniuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas.

5.   Jei pagal 9a straipsnį nustatyti funkciniai oro erdvės blokai apima oro erdvę, už kurią atsakinga daugiau kaip viena valstybė narė, atitinkamos valstybės narės ne vėliau kaip prieš mėnesį iki oro erdvės bloko įgyvendinimo pagal šio straipsnio 1 dalį bendrai paskiria vieną ar daugiau oro eismo paslaugų teikėjų.

6.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus sprendimus pagal šį straipsnį dėl oro eismo paslaugų teikėjo paskyrimo konkrečių oro erdvės blokų oro erdvei, už kurią jos yra atsakingos.“;

5.

įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Funkciniai oro erdvės blokai

1.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog funkciniai oro erdvės blokai būtų įgyvendinti, siekdamos užtikrinti reikalaujamą bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo pajėgumą ir veiksmingumą bei išlaikyti aukštą saugos lygį ir pagerinti bendrą oro transporto sistemos veikimą bei sumažinti poveikį aplinkai. Valstybės narės, visų pirma valstybės narės, kurios nustato kaimyninius funkcinius oro erdvės blokus, kuo plačiau bendradarbiauja, kad užtikrintų šios nuostatos laikymąsi. Prireikus, į bendradarbiavimą galima įtraukti funkciniuose oro erdvės blokuose dalyvaujančias trečiąsias šalis.

2.   Funkciniai oro erdvės blokai visų pirma:

3.   Funkcinis oro erdvės blokas nustatomas tik visų valstybių narių ir, jei tinkama, trečiųjų šalių, kurios atsakingos už bet kurią funkciniam oro erdvės blokui priskiriamą oro erdvės dalį, bendru sutarimu. Prieš pranešdama (-os) Komisijai apie funkcinio oro erdvės bloko nustatymą, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) pateikia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pakankamą informaciją ir suteikia joms galimybę pateikti pastabas.

4.   Kai funkcinis oro erdvės blokas susijęs su oro erdve, už kurią visiškai ar iš dalies atsako dvi ar daugiau valstybių narių, susitarime, kuriuo nustatomas funkcinis oro erdvės blokas, numatomos būtinos nuostatos dėl to, kaip blokas gali būti keičiamas ir kaip valstybė narė gali pasitraukti iš bloko, įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones.

5.   Tarp dviejų ar daugiau valstybių narių iškilus sunkumų dėl tarpvalstybinio funkcinio oro erdvės bloko, apimančio oro erdvę, už kurią jos atsakingos, atitinkamos valstybės narės gali kartu paprašyti Bendro dangaus komiteto šiuo klausimu pateikti nuomonę. Nuomonė skiriama atitinkamoms valstybėms narėms. Nepažeidžiant 3 dalies, valstybės narės atsižvelgia į tą nuomonę siekdamos rasti sprendimą.

6.   Komisija, gavusi valstybių narių pranešimus apie susitarimus ir pareiškimus, nurodytus 3 ir 4 dalyse, įvertina, kaip kiekvienas funkcinis oro erdvės blokas atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir Bendro dangaus komitetui pateikia rezultatus siekdama juos aptarti. Jei Komisija išsiaiškina, kad vienas ar daugiau funkcinių oro erdvės blokų neatitinka reikalavimų, ji pradeda dialogą su atitinkamomis valstybėmis narėmis, siekdama pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant ištaisyti padėtį.

7.   Nepažeidžiant 6 dalies, apie 3 ir 4 dalyse nurodytus susitarimus ir pareiškimus pranešama Komisijai, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Skelbiant nurodoma atitinkamo sprendimo įsigaliojimo data.

8.   Funkcinių oro erdvės blokų nustatymo ir keitimo gairės parengiamos ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 4 d. pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

9.   Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. priima įgyvendinimo taisykles, susijusias su informacija, kurią atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) pateikia prieš nustatant ir keičiant funkcinį oro erdvės bloką pagal šio straipsnio 3 dalį.

9b straipsnis

Funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatorius

1.   Siekdama palengvinti funkcinių oro erdvės blokų nustatymą, Komisija gali paskirti fizinį asmenį funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatoriumi (toliau – koordinatorius). Komisija veikia pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

2.   Nepažeisdamas 9a straipsnio 5 dalies, koordinatorius, siekdamas paspartinti funkcinių oro erdvės blokų nustatymą, visų atitinkamų valstybių narių ir, prireikus, tame pačiame funkciniame oro erdvės bloke dalyvaujančių trečiųjų šalių prašymu padeda įveikti jų derybų proceso sunkumus. Koordinatorius veikia pagal visų atitinkamų valstybių narių ir, prireikus, tame pačiame funkciniame oro erdvės bloke dalyvaujančių trečiųjų šalių įgaliojimus.

3.   Koordinatorius veikia nešališkai, visų pirma valstybių narių, trečiųjų šalių, Komisijos ir suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu.

4.   Koordinatorius neatskleidžia jokios informacijos, gautos vykdant savo pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė (-ės) narė (-ės) ir, prireikus, atitinkamos trečiosios šalys leidžia tai daryti.

5.   Koordinatorius kas tris mėnesius nuo jo paskyrimo dienos Komisijai, Bendro dangaus komitetui ir Europos Parlamentui teikia ataskaitas. Ataskaitoje pateikiama derybų santrauka ir jų rezultatai.

6.   Koordinatoriaus įgaliojimai baigiasi, kai pasirašomas paskutinis susitarimas dėl funkcinių oro erdvės blokų, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d.“;

6.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Ryšiai su karinėmis institucijomis

Valstybės narės, vykdydamos bendrą transporto politiką, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų kompetentingų civilinių ir karinių institucijų rašytinių susitarimų ar lygiaverčių teisinių priemonių dėl konkrečių oro erdvės blokų valdymo sudarymą arba atnaujinimą.“;

7.

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Teikdami paslaugų paketą oro navigacijos paslaugų teikėjai nurodo ir praneša su oro navigacijos paslaugomis susijusias sąnaudas ir pajamas, išskirstytas pagal 14 straipsnyje nurodytą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, ir prireikus tvarko konsoliduotą kitų paslaugų nei oro navigacijos paslaugos atskaitomybę, kaip jie privalėtų daryti, jei atitinkamas paslaugas teiktų skirtingos įmonės.“;

8.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Pagal 15 ir 16 straipsnių reikalavimus mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema padeda užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant, įvedant ir surenkant mokesčius iš oro erdvės naudotojų ir didina oro navigacijos paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą bei skrydžių veiksmingumą, kartu išlaikant optimalų saugos lygį. Ši sistema taip pat atitinka 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 15 straipsnį ir Eurokontrolės maršruto rinkliavų sistemą.“;

9.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Principai

1.   Mokesčių sistema grindžiama sąnaudomis, kurias paslaugų teikėjai patyrė teikdami oro navigacijos paslaugas, oro erdvės naudotojų naudai. Sistema paskirsto šias sąnaudas skirtingoms naudotojų kategorijoms.

2.   Nustatant mokesčiams apskaičiuoti naudojamą sąnaudų bazę, taikomi šie principai:

3.   Nustatydamos mokesčius pagal 2 dalį, valstybės narės laikosi šių principų:

4.   Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.“;

10.

įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Bendri projektai

1.   Bendri projektai gali padėti sėkmingai įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Tokiais projektais siekiama šio reglamento tikslų – pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą tokiose pagrindinėse srityse kaip pajėgumai, skrydžių veiksmingumas, ekonominis efektyvumas ir aplinkos tvarumas, siekiant pagrindinių saugos tikslų.

2.   Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija gali parengti gaires apie tai, kaip tokie projektai gali padėti įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Tokios gairės nepažeidžia tokių su funkciniais oro erdvės blokais susijusių projektų vykdymo mechanizmų, dėl kurių susitarė tų blokų šalys.

3.   Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija taip pat gali nuspręsti parengti bendrus projektus, susijusius su tinklo funkcijomis, kurios yra labai svarbios siekiant pagerinti bendrą oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugas Europoje. Tokie bendri projektai gali būti finansuojami Bendrijos pagal daugiametę finansinę programą. Šiuo tikslu ir nepažeidžiant valstybių narių teisės spręsti dėl savo finansinių išteklių panaudojimo, Komisija atlieka nepriklausomą sąnaudų ir naudos tyrimą, atitinkamai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal pagrindų reglamento 10 straipsnį, kuriame būtų ištirtos visos tinkamos tokių projektų įgyvendinimo finansavimo priemonės. Bendrų projektų įgyvendinimo reikalavimus atitinkančios išlaidos kompensuojamos pagal skaidrumo ir nediskriminavimo principus.“;

11.

16–18 straipsniai pakeičiami taip:

„16 straipsnis

Laikymosi peržiūra

1.   Komisija numato nuolatinę 14 ir 15 straipsniuose nurodytų principų ir taisyklių laikymosi peržiūrą, atliekamą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Komisija siekia sukurti būtinus mechanizmus, kad būtų pasinaudojama Eurokontrolės patirtimi, ir praneša valstybėms narėms, Eurokontrolei ir oro erdvės naudotojų atstovams peržiūros rezultatus.

2.   Vienos ar daugiau valstybių narių, manančių, kad 14 ir 15 straipsniuose nurodyti principai ir taisyklės nebuvo tinkamai taikomi, prašymu arba savo iniciatyva Komisija atlieka tyrimą dėl bet kurio įtariamo atitinkamų principų ir (arba) taisyklių nesilaikymo arba netaikymo. Nepažeidžiant 18 straipsnio 1 dalies, Komisija praneša valstybėms narėms, Eurokontrolei ir oro erdvės naudotojų atstovams tyrimo rezultatus. Komisija, išklausiusi atitinkamą valstybę narę ir pasikonsultavusi su Bendro dangaus komitetu pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl šio reglamento 14 ir 15 straipsnių taikymo ir dėl to, ar galima tęsti atitinkamą praktiką.

3.   Komisija adresuoja savo sprendimą valstybėms narėms ir praneša apie tai paslaugų teikėjui, jei jis yra teisiškai suinteresuotas. Bet kuri valstybė narė gali per vieną mėnesį perduoti Komisijos sprendimą Tarybai. Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį gali priimti kitokį sprendimą.

17 straipsnis

Priedų peržiūra

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines priedų nuostatas, kad būtų atsižvelgta į techninius ar veiklos pokyčius, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti pagrindų reglamento 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

18 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Nei nacionalinės priežiūros institucijos, veikdamos pagal savo nacionalinės teisės aktus, nei Komisija neatskleidžia konfidencialaus pobūdžio informacijos, visų pirma informacijos apie oro navigacijos paslaugų teikėjus, jų verslo santykius arba jų sąnaudų sudedamąsias dalis.

2.   1 dalis nepažeidžia nacionalinių priežiūros institucijų ar Komisijos teisės atskleisti informaciją, kai tai būtina jų pareigoms atlikti; tokiu atveju toks informacijos atskleidimas turi būti proporcingas ir turi būti atsižvelgiama į oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro erdvės naudotojų, oro uostų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teisėtus interesus siekiant apsaugoti jų verslo paslaptis.

3.   Informacija ir duomenys apie 14 straipsnyje nurodytą mokesčių sistemą yra viešai prieinami.“;

12.

įterpiamas šis straipsnis:

„18a straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tyrimą, kuriame įvertinami teisiniai, saugos, pramoniniai, ekonominiai ir socialiniai rinkos principų taikymo ryšių, navigacijos, priežiūros ir aviacijos informacijos paslaugų teikimui padariniai, palyginti su dabartiniais arba alternatyviais organizaciniais principais ir atsižvelgiant į funkcinių oro erdvės blokų plėtrą ir turimas technologijas.“;

13.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis išbraukiamas;

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Europos viršutinis skrydžių informacijos regionas (EVIR)

1.   Bendrija ir jos valstybės narės siekia, kad būtų įsteigtas bendras ir ICAO pripažintas EVIR. Tuo tikslu Komisija pagal Sutarties 300 straipsnį ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. pateikia Tarybai rekomendaciją Bendrijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

2.   EVIR parengiamas taip, kad apimtų oro erdvę, už kurią pagal 1 straipsnio 3 dalį yra atsakingos valstybės narės; jis taip pat gali apimti Europos trečiųjų šalių oro erdvę.

3.   EVIR įsteigimas nepažeidžia valstybių narių atsakomybės pagal paslaugų teikimo reglamento 8 straipsnio 1 dalį skirti oro erdvės, už kurią jos atsakingos, oro eismo paslaugų teikėjus.

4.   Valstybės narės išsaugo savo atsakomybę ICAO atžvilgiu ICAO jiems patikėtų viršutinių skrydžių informacijos regionų ir skrydžių informacijos regionų geografinėse ribose šio reglamento įsigaliojimo dieną.“;

3.

įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Elektroninė aviacijos informacija

1.   Nedarydama poveikio valstybių narių teisei skelbti aviacijos informaciją bei laikydamasi tokios informacijos skelbimo tvarkos, Komisija, bendradarbiaudama su Eurokontrole, užtikrina galimybę gauti aukštos kokybės suderintai pateikiamą elektroninę aviacijos informaciją, kuri atitiktų visų atitinkamų naudotojų poreikius duomenų kokybės ir naujumo požiūriu.

2.   1 dalies tikslu Komisija:

3.   Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.“;

4.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Skrydžių taisyklės ir oro erdvės klasifikavimas

Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles siekdama:

5.

5 straipsnis išbraukiamas;

6.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Tinklo valdymas ir kūrimas

1.   Oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijomis sudaromos sąlygos optimaliai naudoti oro erdvę ir užtikrinti, kad oro erdvės naudotojai galėtų pasirinkti norimą trajektoriją, sudarant galimybę kuo veiksmingiau naudotis oro erdve ir oro navigacijos paslaugomis. Šios tinklo funkcijos skirtos iniciatyvoms nacionaliniu ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis paremti ir yra vykdomos tokiu būdu, kuris leidžia atskirti reguliavimo ir veiklos užduotis.

2.   Kad būtų pasiekti 1 dalyje nurodyti tikslai ir nepažeidžiant valstybių narių atsakomybės plėtojant nacionalinius maršrutus ir oro erdvės struktūras, Komisija užtikrina, kad būtų vykdomos šios funkcijos:

3.   Komisija, tinkamai pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais pramonės subjektais, gali papildyti 2 dalyje pateiktą funkcijų sąrašą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Išsamios šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo taisyklės, išskyrus nurodytąsias 6–9 dalyse, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma numatoma:

5.   Kiti nei nurodytieji 2 dalyje oro erdvės planavimo aspektai sprendžiami nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis. Šiame planavimo procese atsižvelgiama į eismo paklausą bei sudėtingumą, nacionalinių arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planus ir konsultuojamasi su atitinkamais oro erdvės naudotojais arba atitinkamomis grupėmis, atstovaujančiomis oro erdvės naudotojams, ir karinėmis institucijomis, jei prireiktų.

6.   Valstybės narės patiki Eurokontrolei arba kitai nešališkai kompetentingai įstaigai valdyti oro eismo srautą, taikant atitinkamą priežiūros sistemą.

7.   Oro eismo srautų valdymo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant reikalingą priežiūros sistemą, rengiamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą ir tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, siekiant optimizuoti turimus pajėgumus naudojant oro erdvę ir patobulinti oro eismo srauto valdymo procesus. Šios taisyklės grindžiamos skaidrumo ir veiksmingumo principu, užtikrinant, kad pajėgumai suteikiami lanksčiai ir laiku pagal ICAO Europos regiono regioniniame oro navigacijos plane pateiktas rekomendacijas.

8.   Oro eismo srautų valdymo įgyvendinimo taisyklės padeda oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų vadovybei ir oro erdvės naudotojams priimant veiklos sprendimus, apima šias sritis:

9.   Rengdama ir priimdama įgyvendinimo taisykles, Komisija, nepažeisdama saugos reikalavimų, atitinkamai atsižvelgia į skrydžių planų ir oro uostų laiko tarpsnių suderinamumą bei būtiną gretimų regionų tarpusavio koordinavimą.“;

7.

9 straipsnis išbraukiamas.

1.

įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Alternatyvus atitikties patikrinimas

Pagal 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (15) išduotas pažymėjimas, kai taikomas sudedamosios dalims ar sistemoms, taikant šio reglamento 5 ir 6 straipsnius laikomas EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija, arba EB patikrinimo deklaracija, jei jame nurodoma, kad laikomasi pagrindinių šio reglamento reikalavimų ir atitinkamų sąveikumo įgyvendinimo taisyklių.

2.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Priedų peržiūra

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines priedų nuostatas, kad būtų atsižvelgta į techninius ar veiklos pokyčius, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

10 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2a.   Šio straipsnio 2 dalies tikslais valstybės narės gali deklaruoti, kad EOEVT sistemos ir sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus ir atleidžiamos nuo 5 ir 6 straipsnių nuostatų taikymo.“;

4.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

14.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/51

(1)

Norint užbaigti kelių transporto vidaus rinkos, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, sukūrimą, būtina vienodai taikyti bendrąsias taisykles dėl leidimo verstis profesine krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu veikla (toliau – profesinė vežimo kelių transportu veikla). Tokios bendrosios taisyklės padės pakelti kelių transporto vežėjų profesinės kompetencijos lygį, racionalizuoti rinką ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę kelių transporto vežėjų, jų klientų bei apskritai ekonomikos labui, kartu padidinant kelių eismo saugumą. Jos taip pat palengvins kelių transporto vežėjams veiksmingai pasinaudoti įsisteigimo teise.

(2)

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (4) nustatytos minimalios sąlygos, kurių būtina laikytis siekiant verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, ir kurios reglamentuoja šiam tikslui reikalingų dokumentų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto patirtis, poveikio vertinimas ir įvairūs tyrimai rodo, kad šią direktyvą valstybės narės taiko nevienodai. Tokie skirtumai turi keletą neigiamų pasekmių, visų pirma – iškreipta konkurencija ir rinkos skaidrumo stoka bei nevienodas stebėsenos lygis, taip pat pavojus, kad įmonės, kuriose dirba žemo profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojai, veiks aplaidžiai arba mažiau laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių, o tai gali pakenkti sektoriaus įvaizdžiui.

(3)

Šios pasekmės yra juo labiau neigiamos, nes dėl jų gali būti sutrikdytas sklandus kelių transporto vidaus rinkos veikimas, kadangi tarptautinė krovinių vežimo ir kai kurių kabotažo operacijų rinka yra prieinama įmonėms visoje Bendrijoje. Tokioms įmonėms keliamas vienintelis reikalavimas: turėti Bendrijos licenciją, kuri išduodama, jei įmonė atitinka leidimui verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nustatytas sąlygas pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (5) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (6).

(4)

Todėl norint užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį galiojančių taisyklių dėl leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla taikymą, tikslinga tas taisykles modernizuoti. Kadangi tų taisyklių laikymasis yra pagrindinė sąlyga norint patekti į Bendrijos rinką, o šioje srityje taikytinos Bendrijos priemonės yra reglamentai, reglamentas turėtų būti tinkamiausia priemonė reguliuoti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.

(5)

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pritaikyti sąlygas, kurių jos turi laikytis, siekdamos vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą atokiausiuose regionuose, nurodytuose EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tų regionų ypatumus ir ribotas galimybes. Tačiau šiuose regionuose įsisteigusioms įmonėms, kurios profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas atitinka tik pasinaudojusios tokiu pritaikymu, neturėtų būti leista gauti Bendrijos licenciją. Įmonėms, kurioms būtų buvę leista verstis profesine vežimo kelių transportu veikla laikantis šiame reglamente nustatytų bendrųjų sąlygų, profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų patikslinimas neturėtų sudaryti kliūčių vykdyti vežimo operacijas atokiausiuose regionuose.

(6)

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bendrosios profesinės vežimo kelių transportu veiklos taisyklės visoms įmonėms turėtų būti taikomos kuo plačiau. Vis dėlto nėra būtina šį reglamentą taikyti įmonėms, kurios vykdo tik labai nedidelį poveikį transporto rinkai turinčioms vežimo operacijoms.

(7)

Įsisteigimo valstybė narė turėtų patikrinti, ar įmonė visada atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, kad tos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos prireikus galėtų priimti sprendimą dėl leidimų, suteikiančių šiai įmonei teisę vykdyti veiklą rinkoje, sustabdymo arba panaikinimo. Siekiant, kad sąlygų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, būtų laikomasi tinkamai ir kad jų laikymasis būtų patikimai stebimas, įmonės turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę.

(8)

Fizinių asmenų, turinčių reikalaujamą nepriekaištingą reputaciją ir profesinę kompetenciją, tapatybė turėtų būti aiškiai nustatyta ir nurodyta kompetentingoms valdžios institucijoms. Tokie asmenys (toliau – transporto vadybininkai) turėtų gyventi valstybėje narėje ir faktiškai bei nepertraukiamai vadovauti kelių transporto įmonių veiklai. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, pagal kurias galima laikyti, kad asmuo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai.

(9)

Nepriekaištinga transporto vadybininko reputacija reiškia, kad jis nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus ar jam netaikyta sankcija už sunkų pažeidimą, visų pirma, už sunkius Bendrijos kelių transporto srities taisyklių pažeidimus. Nepriekaištinga reputacija turėtų būti prarandama tuo atveju, jei transporto vadybininkas ar kelių transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse yra teisiami arba jiems taikomos sankcijos už sunkiausius Bendrijos taisyklių pažeidimus, kompetentingai valdžios institucijai įsitikinus, jog prieš jai priimant galutinį sprendimą buvo deramai atlikta dokumentais pagrįsta tyrimo procedūra ir buvo užtikrintos atitinkamos teisės apskųsti sprendimą.

(10)

Būtina, kad kelių transporto įmonė atitiktų minimalius finansinės būklės reikalavimus, kad būtų užtikrinta tinkama įmonės veiklos pradžia ir tinkamas valdymas. Banko garantija ar profesinės atsakomybės draudimas gali būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus metodas įmonių finansinei būklei įrodyti.

(11)

Aukštas profesinės kompetencijos lygis turėtų didinti socialinį ir ekonominį kelių transporto sektoriaus veiksmingumą. Todėl tikslinga, kad kandidatai užimti transporto vadybininko pareigas, turėtų aukštos kokybės profesinių žinių. Norint užtikrinti vienodesnes egzaminų sąlygas ir skatinti aukštos kokybės mokymą, reikia nustatyti, kad valstybės narės pagal savo nusistatytus kriterijus galėtų įgalioti egzaminų ir mokymo centrus. Transporto vadybininkai turėtų turėti žinių, reikalingų vadovaujant nacionalinėms ir tarptautinėms vežimo operacijoms. Dalykų, kuriuos reikia žinoti, norint gauti profesinės kompetencijos pažymėjimą, sąrašas, taip pat egzaminų organizavimo tvarka gali keistis vykstant technikos pažangai, todėl reikėtų numatyti galimybę juos atnaujinti. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė atleisti nuo egzamino asmenis, galinčius įrodyti vadovavimo transporto veiklos srityje nepertraukiamo darbo patirtį.

(12)

Siekiant sąžiningos konkurencijos ir visiško taisyklių laikymosi kelių transporto sektoriuje, reikia, kad visose valstybėse narėse stebėsenos lygis būtų vienodas. Nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už įmonių stebėseną ir jų leidimų galiojimą, vaidmuo šiuo požiūriu yra esminis, todėl reikia užtikrinti, kad prireikus jos imtųsi atitinkamų priemonių, visų pirma, sustabdytų ar panaikintų leidimus pačiais rimčiausiais atvejais arba pripažintų, kad pakartotinai aplaidžiai pasielgę ar nesąžiningai dirbantys transporto vadybininkai yra netinkami eiti pareigas. Prieš tai turi būti deramai apsvarstyta, ar šios priemonės atitinka proporcingumo principą. Vis dėlto įmonė apie tai turėtų būti iš anksto įspėjama, ir jai turėtų būti leista per pagrįstą laiką pašalinti pažeidimus prieš taikant tokias sankcijas.

(13)

Geriau organizuotas administracinis valstybių narių bendradarbiavimas padidintų keliose valstybėse narėse veiklą vykdančių įmonių stebėsenos veiksmingumą ir ateityje sumažintų administracines išlaidas. Elektroniniai įmonių registrai, sujungti Europos mastu laikantis Bendrijos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos, palengvintų šį bendradarbiavimą ir sumažintų su patikrinimais susijusias įmonių ir administracijų išlaidas. Nacionaliniai registrai jau veikia keliose valstybėse narėse. Taip pat jau sukurta valstybių narių registrų sujungimo infrastruktūra. Tačiau sistemingesnis naudojimasis elektroniniais registrais galėtų padėti smarkiai sumažinti administracines patikrinimų išlaidas ir padidintų jų veiksmingumą.

(14)

Kai kurie nacionalinių elektroninių registrų duomenys, susiję su pažeidimais ir sankcijomis, yra asmens duomenys. Todėl valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), visų pirma, viešųjų valdžios institucijų atliekamos asmens duomenų tvarkymo priežiūros, duomenų subjektų teisės gauti informaciją ir jų teisės susipažinti su duomenimis ir užginčijimo teisės klausimais. Šio reglamento taikymo tikslais atrodo būtina tokius duomenis saugoti ne trumpiau kaip 2 metus, kad diskvalifikuotos įmonės negalėtų įsisteigti kitose valstybėse narėse.

(15)

Siekiant padidinti skaidrumą ir leisti transporto įmonės klientui patikrinti, ar ta įmonė turi atitinkamą leidimą, tam tikri nacionalinio elektroninio registro duomenys turėtų būti skelbiami viešai, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų.

(16)

Norint užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija bei garantuoti, kad vežėjai nesikėsintų padaryti sunkių pažeidimų ir būtų atgrasyti juos daryti kitose nei įsisteigimo valstybėse narėse, labai svarbu palaipsniui sujungti nacionalinius elektroninius registrus. Siekiant sujungti šiuos registrus, reikia kartu apibrėžti tikslų tų duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą ir technines keitimosi duomenimis procedūras.

(17)

Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reikėtų paskirti nacionalinius ryšių palaikymo punktus ir apibrėžti bent jau kai kurias bendras procedūras dėl perduodamos informacijos perdavimo terminų ir jos pobūdžio.

(18)

Siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, atitinkamus transporto vadybininko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotus dokumentus reikėtų pripažinti pakankamu nepriekaištingos reputacijos, reikalingos vykdyti vežimo kelių transportu profesijai įsisteigimo valstybėje narėje veiklą, jeigu atitinkami asmenys nebuvo pripažinti netinkamais užsiimti ta profesija kitose valstybėse narėse, įrodymu.

(19)

Kalbant apie profesinę kompetenciją, siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, pagal šį reglamentą išduotą bendro modelio pažymėjimą įsisteigimo valstybė turėtų pripažinti pakankamu įrodymu.

(20)

Šio reglamento taikymas turi būti atidžiai stebimas Bendrijos lygmeniu. Tai reiškia, kad Komisijai turi būti nuolat teikiamos remiantis nacionaliniais registrais parengtos ataskaitos dėl kelių transporto sektoriaus įmonių nepriekaištingos reputacijos, finansinės būklės ir profesinės kompetencijos.

(21)

Valstybės narės turėtų numatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinas sankcijas. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(22)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. modernizuoti leidimo verstis profesine vežimo kelių transporto veikla taisykles siekiant užtikrinti vienodesnį ir efektyvesnį šių taisyklių taikymą valstybėse narėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(24)

Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda nepriekaištingą reputaciją, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat suderinti su technikos pažanga šio reglamento I, II ir III priedus dėl žinių, į kurias reikia atsižvelgti pripažįstant profesinę kompetenciją valstybėse narėse, ir dėl profesinės kompetencijos pažymėjimo modelio, taip pat sudaryti pažeidimų, be tų, kurie nustatyti šio reglamento IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, sąrašą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.