ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.300.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
14.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1069/2009
2009 m. spalio 21 d.
kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Žmonėms vartoti neskirti šalutiniai gyvūniniai produktai gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Po praeityje įvykusių krizių, susijusių su snukio ir nagų ligos protrūkiais, užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, pavyzdžiui, galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), išplitimo ir dioksinų aptikimo pašaruose, paaiškėjo netinkamo tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų naudojimo pasekmės visuomenės ir gyvūnų sveikatai, maisto ir pašarų grandinės saugai ir vartotojų pasitikėjimui. Be to, tokios krizės, darydamos poveikį susijusių ūkininkų ir pramonės sektorių socialinei ir ekonominei padėčiai bei vartotojų pasitikėjimui gyvūninių produktų sauga, gali sukelti nepageidaujamą poveikį visai visuomenei. Ligų protrūkiai taip pat gali turėti neigiamų padarinių aplinkai: ne tik dėl problemų, kylančių šalinant tokius produktus, bet ir biologinės įvairovės atžvilgiu. |
(2) |
Šalutiniai gyvūniniai produktai daugiausia gaunami skerdžiant gyvūnus žmonėms vartoti, gaminant gyvūninius maisto produktus, pvz., pieno produktus, šalinant nugaišusius gyvūnus ir taikant ligų kontrolės priemones. Nepaisant šių produktų kilmės, jie gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Šį pavojų reikia tinkamai kontroliuoti saugiai šalinant tokius produktus arba juos naudojant kitiems tikslams, su sąlyga, kad laikomasi griežtų sąlygų, mažinančių pavojų sveikatai. |
(3) |
Praktiškai neįmanoma šalinti visų šalutinių gyvūninių produktų, nes dėl to susidarytų neproporcingų išlaidų ir kiltų pavojus aplinkai. Atvirkščiai, visi piliečiai aiškiai suinteresuoti tuo, kad įvairūs šalutiniai gyvūniniai produktai būtų saugiai ir tausiai naudojami įvairiais būdais, su sąlyga, kad sumažinamas pavojus sveikatai. Įvairūs šalutiniai gyvūniniai produktai iš tiesų paprastai naudojami svarbiuose gamybos sektoriuose, kaip antai vaistų, pašarų ir odos pramonėje. |
(4) |
Naujų technologijų dėka šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius tapo galima naudoti daugelyje gamybos sektoriuose, ypač energijai gaminti. Vis dėlto naudojant naujas technologijas gali kilti pavojus sveikatai, kurį taip pat būtina sumažinti. |
(5) |
Bendrijos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo, gabenimo, tvarkymo, apdorojimo, transformavimo, perdirbimo, sandėliavimo, tiekimo rinkai, platinimo, naudojimo arba šalinimo sveikumo taisyklės turėtų būti nustatytos kaip viena nuosekli ir išsami sistema. |
(6) |
Tos bendros taisyklės turėtų būti proporcingos visuomenės ir gyvūnų sveikatos pavojui, kurį šalutiniai gyvūniniai produktai kelia, kai juos ūkio subjektai tvarko įvairiais grandinės etapais: nuo surinkimo iki panaudojimo arba pašalinimo. Šiose taisyklėse taip pat turėtų būti atsižvelgta į tokios veiklos keliamą pavojų aplinkai. Bendrijos sistemoje turėtų būti numatytos sveikumo taisyklės dėl šalutinių gyvūninių produktų tiekimo rinkai, įskaitant Bendrijos vidaus prekybą tokiais produktais ir, prireikus, jų importą. |
(7) |
Europos Parlamentas ir Taryba Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 (3) nustatė Bendrijos sveikumo taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir imantis 2000 m. sausio 12 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl maisto saugos numatytų veiksmų, tame reglamente nustatytos Bendrijos maisto ir pašarų teisės aktus papildančios taisyklės, skirtos maisto ir pašarų grandinės saugai apsaugoti. Pradėjus taikyti tas taisykles, Bendrijoje labai pagerėjo apsaugos nuo šalutiniais gyvūniniais produktais keliamų pavojų lygis. |
(8) |
Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 šalutiniai gyvūniniai produktai buvo suskirstyti į tris kategorijas, atsižvelgiant į jais keliamo pavojaus laipsnį. Tame reglamente reikalaujama, kad ūkio subjektai, norintys panaudoti didelio pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai nekeliančius šalutinius gyvūninius produktus, ypač, jeigu jie gauti iš žmonėms vartoti tinkamos medžiagos, laikytų juos atskirai. Tuo reglamentu taip pat nustatytas principas, kad ūkinių gyvūnų nereikėtų šerti labai pavojingomis medžiagomis ir kad negalima šerti gyvūnų iš tų pačių rūšių gyvūnų gautais produktais. Pagal tą reglamentą į pašarų grandinę galima įtraukti tik iš gyvūnų, kuriems atliktas veterinarinis patikrinimas, gautą medžiagą. Be to, jame nustatyti perdirbimo standartai, kuriais užtikrinamas pavojaus sumažinimas. |
(9) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 35 straipsnio 2 dalį Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybių narių priimtas priemones, siekiant užtikrinti to reglamento įgyvendinimą. Prireikus prie ataskaitos pridedami teisėkūros pasiūlymai. Ataskaita buvo pateikta 2005 m. spalio 21 d.; joje pabrėžta, kad reikėtų palikti galioti Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 principus. Be to, joje buvo nurodytos sritys, kuriose tą reglamentą reikia iš dalies pakeisti, visų pirma – siekiant patikslinti taisyklių taikymą gataviems produktams, ryšį su kitais Bendrijos teisės aktais ir tam tikrų medžiagų klasifikavimą. 2004 m. ir 2005 m. Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) tiriamųjų misijų valstybėse narėse nustatyti faktai patvirtino šias išvadas. MVT nuomone, būtina pagerinti šalutinių gyvūninių produktų srauto atsekamumą ir oficialių patikrinimų veiksmingumą bei suderinamumą. |
(10) |
Mokslo iniciatyvinis komitetas, kurį 2002 m. pakeitė Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST), priėmė keletą nuomonių dėl šalutinių gyvūninių produktų. Iš tų nuomonių matyti poreikis palikti galioti pagrindinius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 principus, visų pirma, kad iš gyvūnų gauti šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių sveikata buvo patikrinta ir kurie buvo pripažinti netinkamais žmonėms vartoti, neturėtų patekti į pašarų grandinę. Tačiau tuos šalutinius gyvūninius produktus galima surinkti ir panaudoti technikos ar pramonės produktų gamybai, laikantis specialių sveikumo sąlygų. |
(11) |
2005 m. gruodžio mėn. priimtose 2005 m. spalio 21 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose dėl Komisijos ataskaitos ir po jų vykusiose Komisijos inicijuotose konsultacijose pabrėžta, kad reikėtų patobulinti Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 nustatytas taisykles. Reikėtų aiškiai nustatyti pagrindinius šalutinių gyvūninių produktų taisyklių tikslus: pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę ir maisto bei pašarų grandinės saugos užtikrinimą. Šio reglamento nuostatomis turėtų būti galima pasiekti šių tikslų. |
(12) |
Šiuo reglamentu nustatytos šalutinių gyvūninių produktų taisyklės turėtų būti taikomos produktams, kuriuos Bendrijos teisės aktais draudžiama vartoti žmonėms, visų pirma, jeigu šie produktai neatitinka maisto higienos teisės aktų arba negali būti pateikti rinkai kaip maisto produktai, nes yra nesaugūs dėl to, kad kenkia sveikatai arba netinka vartoti žmonėms (teisės aktais nustatyti šalutiniai gyvūniniai produktai). Tačiau tos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos gyvūniniams produktams, kurie atitinka tam tikras taisykles dėl galimo jų naudojimo žmonėms vartoti arba kurie yra žmonėms skirtų vartoti produktų gamybos žaliava, net jeigu jų paskirtis yra kitokia (šalutiniai gyvūniniai produktai pagal pasirinkimą). |
(13) |
Be to, siekiant išvengti laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, šiuo reglamentu nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos tokių gyvūnų, kurie įtariami užsikrėtę užkrečiama liga, kūnams arba jų dalims. Toks papildymas nereiškia, kad privaloma rinkti ir šalinti laukinių gyvūnų, nugaišusių arba sumedžiotų jų natūralioje buveinėje, kūnus. Jei vadovaujamasi gera medžioklės praktika, laukinių medžiojamų gyvūnų žarnyną ir kitas kūno dalis galima saugiai šalinti vietoje. Ši pavojaus mažinimo praktika yra tvirtai nusistovėjusi valstybėse narėse ir kai kuriais atvejais pagrįsta kultūrinėmis tradicijomis arba nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais medžiotojų veiklą. Bendrijos teisės aktuose, ypač 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečias gyvulinės kilmės maisto produktams taikomas higienos taisykles (4), išdėstomos laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos ir jų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės. Šiose taisyklėse tai pat numatyta, kad atsakomybė už pavojaus prevenciją tenka kvalifikuotiems asmenims, pvz., medžiotojams. Atsižvelgiant į galimą pavojų maisto grandinei, nužudytų laukinių gyvūnų šalutiniams gyvūniniams produktams šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tada, jei tokių medžiojamų gyvūnų tiekimui rinkai taikomi maisto higienos teisės aktai ir yra numatyta gamyklų, tvarkančių medžiojamus gyvūnus, veikla. Be to, siekiant išvengti dėl šalutinių gyvūninių produktų kylančio pavojaus gyvūnų sveikatai, šis reglamentas turėtų apimti ir tokius produktus, naudojamus medžioklės trofėjų paruošimui. |
(14) |
Šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų, išskyrus medžiagą iš laivų, eksploatuojamų laikantis Bendrijos maisto higienos teisės aktų. Tačiau reikėtų priimti pavojui proporcingas priemones dėl medžiagos, atsirandančios žvejybos laivuose išdorojus žuvis ir kuri turi ligos požymių, tvarkymo ir šalinimo. Tokios šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis atitinkamos mokslinės institucijos atlikta pavojaus įvertinimo ataskaita, atsižvelgiant į turimus duomenis apie tam tikrų priemonių, skirtų kovoti su žmonėms pavojingų užkrečiamųjų ligų, ypač tam tikrų parazitų, plitimu, veiksmingumą. |
(15) |
Dėl riboto pavojaus, kurį sukelia medžiagos, naudojamos kaip naminių gyvūnų ėdalo žaliava ūkiuose arba maisto pramonės įmonių tiekiamos galutiniams naudotojams, tam tikrai veiklai, susijusiai su tokia naminių gyvūnų ėdalo žaliava, neturėtų būti taikomos šiame reglamente išdėstytos taisyklės. |
(16) |
Šiame reglamente reikėtų paaiškinti, kurie gyvūnai laikomi naminiais gyvūnais, kad iš tokių gyvūnų gauti šalutiniai gyvūniniai produktai nenaudojami ūkiniams gyvūnams skirtuose pašaruose. Naminiams gyvūnams visų pirma turėtų būti priskirti gyvūnai, laikomi ne ūkininkavimo tikslais, pvz., žmonių draugais laikomi gyvūnai. |
(17) |
Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente turėtų būti vartojamos tam tikros 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos kontrolės ir likvidavimo taisykles (5), ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (6) pateiktos sąvokų apibrėžtys. Reikėtų paaiškinti nuorodą į 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga (7), suderinimo. |
(18) |
Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente turėtų būti vartojama 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (8) pateikta vandens gyvūno sąvokos apibrėžtis. Tačiau vandens bestuburiams, neįtrauktiems į tos sąvokos apibrėžties taikymo sritį ir nekelia ligų perdavimo pavojaus, turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip vandens gyvūnams. |
(19) |
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (9) nustatytos leidimų sąvartynams išdavimo sąlygos. Šiame reglamente turėtų būti numatytas šalutinių gyvūninių produktų šalinimas tik tokiuose sąvartynuose, kuriems išduotas toks leidimas. |
(20) |
Pirminė atsakomybė už tokios veiklos vykdymą pagal šį reglamentą turėtų tekti ūkio subjektams. Be to, atsižvelgiant į visuomenės interesus apsaugoti nuo pavojaus, kylančio visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei siekiant užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių negalima panaudoti arba kurie nenaudojami ekonominiais sumetimais, būtų naudojami arba šalinami saugiai, reikia sukurti surinkimo ir šalinimo sistemą. Surinkimo ir šalinimo sistemos dydis turėtų atitikti realų konkrečioje valstybėje narėje susikaupiančių šalutinių gyvūninių produktų kiekį. Vadovaujantis atsargumo principu, šioje sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad įvykus didesniems užkrečiamų ligų protrūkiams arba laikinai sutrikus esamiems šalinimo įrenginiams, gali prireikti didesnių šalinimo pajėgumų. Valstybėms narėms turėtų būti leista bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, su sąlyga, kad įgyvendinami šio reglamento tikslai. |
(21) |
Svarbu nustatyti atskaitos tašką šalutinių gyvūninių produktų gyvavimo cikle, nuo kurio jiems turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai. Šalutiniu gyvūniniu produktu tapęs produktas nebeturėtų grįžti į maisto grandinę. Tam tikroms žaliavoms, pavyzdžiui odoms, kurios tvarkomos tuo pačiu metu į maisto ir į šalutinių gyvūninių produktų grandines integruotose įmonėse arba gamyklose, taikomos specialios sąlygos. Tais atvejais turėtų būti imamasi būtinų atskyrimo priemonių siekiant sumažinti galimą pavojų maisto grandinei, kuris gali kilti dėl kryžminio užteršimo. Pavojaus įvertinimu pagrįstos sąlygos turėtų būti nustatytos ir kitose įmonėse, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo, visų pirma atskiriant šalutinių gyvūninių produktų ir maisto grandines. |
(22) |
Teisinio tikrumo ir tinkamos galimo pavojaus kontrolės tikslais turėtų būti nustatytas produktų, kurie tiesiogiai nebėra susiję su pašarų grandinės sauga, galutinis gamybos grandinės taškas. Tam tikrų kitais Bendrijos teisės aktais reglamentuojamų produktų atveju šis galutinis taškas turėtų būti nustatytas per gamybos etapą. Šį galutinį tašką pasiekę produktai turėtų būti atleisti nuo tikrinimo pagal šį reglamentą. Visų pirma, po šio galutinio taško turėtų būti leidžiama produktus pateikti rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir juos galėtų tvarkyti ir gabenti pagal šį reglamentą nepatvirtinti arba neįregistruoti ūkio subjektai. |
(23) |
Vis dėlto turėtų būti įmanoma pakeisti šį galutinį tašką, ypač tada, kai kyla naujų pavojų. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 tam tikriems produktams, visų pirma guanui, tam tikriems kailiams, kurie buvo apdoroti ypatingais būdais, pvz., rauginant, ir tam tikriems medžioklės trofėjams to reglamento reikalavimai netaikomi. Panašios išimtys, pvz., riebalų perdirbimo pramonės produktams ir galutiniams biodyzelino gamybos produktams, atitinkamomis sąlygomis turėtų būti numatytos pagal šį reglamentą priimtose įgyvendinimo priemonėse. |
(24) |
Kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis, valstybės narės turėtų toliau taikyti būtinas priemones, kad šalutinių gyvūninių produktų nebūtų leidžiama išvežti iš teritorijų arba įmonių, kurioms taikomi apribojimai, ypač jeigu užfiksuotas ligos, įtrauktos į 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (10), pateiktą sąrašą, protrūkis. |
(25) |
Veikla, susijusi su šalutiniais gyvūniniais produktais, dėl kurių kyla didelis pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, turėtų būti vykdoma tik tose įmonėse arba gamyklose, kurias kompetentinga institucija iš anksto patvirtino tokiai veiklai. Šią sąlygą visų pirma reikėtų taikyti perdirbimo įmonėms arba gamykloms ir kitoms įmonėms arba gamykloms, tvarkančioms ir laikančioms šalutinius gyvūninius produktus, kurie yra tiesiogiai susiję su pašarų grandinės sauga. Reikėtų leisti kelių kategorijų šalutinius gyvūninius produktus tvarkyti toje pačioje įmonėje ar gamykloje, su sąlyga, kad bus užkirstas kelias kryžminei taršai. Be to, reikėtų leisti iš dalies keisti šias sąlygas, jeigu medžiaga, kuri turi būti šalinama ir perdirbama, atsirado dėl didelio ligos protrūkio, su sąlyga, kad bus užtikrinta, jog laikinai taikant tokias iš dalies pakeistas sąlygas nebus didinamas ligos išplitimo pavojus. |
(26) |
Vis dėlto tokių tvirtinimų nereikėtų taikyti toms įmonėms arba gamykloms, kurios perdirba arba tvarko tam tikras saugias medžiagas, pvz., taip perdirbtus produktus, kad jie nebekelia pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Tokias įmones ir gamyklas reikėtų registruoti, kad būtų galima oficialiai kontroliuoti medžiagos srautą ir užtikrinti jos atsekamumą. Šis registravimo reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas ūkio subjektams, vežantiems šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, nebent jiems nebėra taikoma jokia kontrolė, nes buvo nustatytas galutinis grandinės taškas. |
(27) |
Įmones arba gamyklas reikėtų tvirtinti po to, kai kompetentingai institucijai bus pateikta informacija ir po apsilankymo vietoje, iš kurios matyti, ar bus laikomasi įmonės arba gamyklos infrastruktūrai ir įrangai taikomų šio reglamento reikalavimų, kad būtų tinkamai užkirstas kelias bet kokiam dėl proceso kylančiam pavojui visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Turėtų būti įmanoma suteikti sąlyginį patvirtinimą, kad ūkio subjektai galėtų ištaisyti trūkumus prieš įmonei arba gamyklai gaunant galutinį patvirtinimą. |
(28) |
Įmonių arba gamyklų, kurių veikla jau patvirtinta pagal Bendrijos maisto higienos teisės aktus, nebereikėtų tvirtinti arba registruoti pagal šį reglamentą, nes tvirtinant arba registruojant pagal tuos Bendrijos teisės aktus jau atsižvelgta į šio reglamento tikslus. Vis dėlto pagal higienos teisės aktus patvirtintos arba įregistruotos įmonės arba gamyklos turėtų būti įpareigotos laikytis šios reglamento reikalavimų ir joms turėtų būti taikomi oficialūs patikrinimai, kuriais siekiama nustatyti, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų. |
(29) |
Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, atsižvelgus į pavojaus vertinimus, reikėtų skirti į tris kategorijas pagal jų keliamo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai laipsnį. Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, keliančius didelį pavojų, reikėtų naudoti tik su pašarų grandine nesusijusiems tikslams, o keliančius mažesnį pavojų reikėtų leisti naudoti laikantis saugių sąlygų. |
(30) |
Mokslo ir technikos pažanga gali sukurti procesus, panaikinančius arba sumažinančius pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Kad būtų galima atsižvelgti į tokią pažangą, turėtų būti numatyta galimybė iš dalies keisti šiame reglamente pateiktų šalutinių gyvūninių produktų sąrašus. Prieš darant tokius dalinius pakeitimus ir laikantis Bendrijos teisės aktų, kurių tikslas – užtikrinti aukštą visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį, bendrų principų, atitinkama mokslo institucija, pvz., EMST, Europos vaistų agentūra arba Vartotojų produktų mokslinis komitetas (priklausomai nuo šalutinių gyvūninių produktų, kurių keliamas pavojus vertinamas, rūšies) turėtų atlikti pavojaus vertinimą. Vis dėlto turėtų būti aišku, kad sumaišius skirtingų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus tokį mišinį reikėtų tvarkyti laikantis standartų, nustatytų tai mišinio daliai, kuri priskiriama aukštesnei pavojaus kategorijai. |
(31) |
Visų pirma, dėl didelio pavojaus visuomenės sveikatai pašarams nereikėtų naudoti šalutinių gyvūninių produktų, keliančių pavojų užsikrėsti užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE). Ši apribojimą taip pat reikėtų taikyti laukiniams gyvūnams, per kuriuos gali būti perduota ši užkrečiama liga. Šis apribojimas pašarams naudoti šalutinius gyvūninius produktus, keliančius pavojų užsikrėsti USE, neturėtų daryti poveikio Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytų šėrimo taisyklių taikymui. |
(32) |
Šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš eksperimentuose naudotų gyvūnų, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, taip pat neturėtų būti naudojami pašarams dėl pavojaus, kurį jie gali kelti. Vis dėlto valstybės narės gali leisti naudoti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš gyvūnų, kurie buvo naudoti eksperimentuose naujiems pašarų priedams išbandyti pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (11). |
(33) |
Pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (12), ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (13) tam tikrų medžiagų ir produktų naudojimas yra neteisėtas. Be to, 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (14) nustatytos papildomos tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklės. Direktyva 96/23/EB taip pat nustatytos taisyklės, taikomos, kai nustatoma, kad viršijami tam tikri leistini medžiagų ar teršalų kiekiai. Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų nuoseklumą, gyvūninius produktus, kuriuose nustatytos medžiagos, neatitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 ir direktyvų 96/22/EB bei 96/23/EB nuostatų, reikėtų atitinkamai priskirti 1 arba 2 kategorijos medžiagai, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų maisto ir pašarų grandinei. |
(34) |
Mėšlo ir virškinamojo trakto turinio šalinti neturėtų būti privaloma, jeigu tinkamas jų apdorojimas užtikrina, kad tręšiant žemę per juos nebus platinamos ligos. Šalutinių gyvūninių produktų, gaunamų iš ūkyje nugaišusių arba nužudytų naikinant ligas gyvūnų nereikėtų naudoti pašarų grandinėje. Šį apribojimą taip reikėtų taikyti importuotiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriuos leidžiama įvežti į Bendriją, kai atlikus patikrinimą Bendrijos pasienio kontrolės poste nustatyta, kad jie neatitinka Bendrijos teisės aktų reikalavimų, ir produktams, kuriuos patikrinus Bendrijoje nustatyta, kad jie neatitinka taikomų reikalavimų. Dėl 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (15) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų pateikimo į rinką ir naudojimo (16) nesilaikymo produktai, pateikti tikrinti pasienio kontrolės poste, neturėtų būti pašalinti iš pašarų grandinės. |
(35) |
Nuo Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 įsigaliojimo dienos tam tikri šalutiniai gyvūniniai produktai buvo savaime priskirti 2 kategorijai, tokiu būdu buvo labai apribotos jų panaudojimo galimybės, ir toks apribojimas nebūtinai buvo proporcingas atsižvelgiant į pavojaus laipsnį. Tuos šalutinius gyvūninius produktus reikėtų perskirti 3 kategorijai, kad tam tikrais atvejais juos būtų galima panaudoti gyvūnams šerti. Kitus šalutinius gyvūninius produktus, neišvardytus nė vienoje iš trijų kategorijų, dėl atsargumo reikėtų ir toliau savaime priskirti 2 kategorijai, kad, visų pirma, būtų patvirtintas bendras principas neįtraukti tokios medžiagos į ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtų pašarų grandinę. |
(36) |
Pagal kitus teisės aktus, įsigaliojusius po 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (17), priėmimo, kaip antai pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (18), Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (19), kuriuos papildė Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, pagrindinė pareiga užtikrinti Bendrijos teisės aktų laikymąsi siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą tenka maisto ir pašarų ūkio subjektams. Pagal tuos teisės aktus ūkio subjektams, vykdantiems ekonominę veiklą pagal šį reglamentą turėtų tekti pagrindinė atsakomybė užtikrinant šio reglamento laikymąsi. Reikėtų išsamiau paaiškinti minėtą pareigą ir apibrėžti priemones, kuriomis užtikrinamas atsekamumas, pvz., atskiras šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir paskirstymas. Tik nacionaliniu lygiu platinamų produktų atsekamumą kitomis priemonėmis užtikrinančios įtvirtintos sistemos turėtų veikti ir toliau, jei jomis teikiama lygiavertė informacija. Reikėtų dėti visas pastangas siekiant skatinti elektroninių ir kitų dokumentų rengimo priemonių, kurias taikant nedaromi įrašai popieriuje, naudojimą, jei jomis užtikrinamas visiškas atsekamumas. |
(37) |
Siekiant užtikrinti, kad įmonėje arba gamykloje būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų, būtina sukurti savikontrolės sistemą. Atlikdamos oficialius patikrinimus kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į atliktą savikontrolę. Tam tikrose įmonėse arba gamyklose savikontrolė turėtų būti atliekama pagal sistemą, pagrįstą pavojaus analizės ir svarbiausių valdymo taškų (RASVT) sistemos principais. RASVT principai turėtų būti nustatyti remiantis jų įgyvendinimo pagal Bendrijos teisės aktus dėl maisto ir pašarų higienos patirtimi. Šiuo atžvilgiu praktiškai palengvinti RASVT principų ir kitus šio reglamento aspektų įgyvendinimą galėtų būti naudinga priemonė nacionalinės gerosios patirties gairės. |
(38) |
Šalutinius gyvūninius produktus galima naudoti tik tada, kai juos perdirbant ir tiekiant rinkai iš šalutinių gyvūninių produktų pagamintus produktus buvo sumažintas pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Jei tai yra neįmanoma, tokius šalutinius gyvūninius produktus reikėtų šalinti laikantis saugių sąlygų. Galimybes panaudoti skirtingų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus reikėtų išaiškinti laikantis kitų Bendrijos teisės aktų. Bendrai, aukštesnės pavojaus kategorijos produktams taikomos galimybės turėtų būti numatytos ir žemesnės pavojaus kategorijos produktams, nebent jeigu taikomos specialios nuostatos, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų keliamą pavojų. |
(39) |
Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turėtų būti šalinami laikantis aplinkos teisės aktų, reglamentuojančių sąvartynų veiklą ir atliekų deginimą. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas, deginti reikėtų laikantis 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (20). Atliekos bendrai deginamos (utilizuojant arba šalinant) laikantis panašių patvirtinimo ir paties atliekų deginimo sąlygų, visų pirma, į orą išmetamų ribinių verčių, nuotekų ir likučių išmetimo bei kontrolės, stebėsenos ir matavimo reikalavimų atžvilgiu. Todėl reikėtų leisti bendrai deginti visų trijų kategorijų medžiagas prieš tai jų neperdirbus. Be to, reikėtų priimti specialias mažo ir didelio pajėgumo deginimo įmonių tvirtinimo nuostatas. |
(40) |
Šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius reikėtų leisti naudoti degimo procese kurui, ir tai neturėtų būti laikoma atliekų šalinimu. Vis dėlto tą reikėtų daryti laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinama visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsauga, bei atitinkamų aplinkos apsaugos standartų. |
(41) |
Šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti galimybę nustatyti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo metodų, visų pirma tų, kurie šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 nurodyti kaip 2–7 metodai, laiko, temperatūros ir slėgio parametrus. |
(42) |
Šio reglamento nereikėtų taikyti vėžiagyvių kriauklėms, nuo kurių pašalintas minkštasis audinys ar mėsa. Kadangi Bendrijoje yra įvairių būdų pašalinti tokį minkštąjį audinį arba mėsą nuo kriauklės, reikėtų leisti naudoti kriaukles, nuo kurių pašalintas ne visas minkštasis audinys arba mėsa, su sąlyga, kad dėl tokio panaudojimo nekils pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Nacionalinės geros praktikos gairės galėtų padėti platinti žinias apie tinkamas tokio panaudojimo sąlygas. |
(43) |
Kadangi dėl tokių produktų pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai yra nedidelis, kompetentinga institucija turėtų galėti leisti biodinaminius preparatus, kurių pagrindas yra 2 ir 3 kategorijos medžiagos, gaminti ir naudoti dirvoje, kaip nurodyta 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (21). |
(44) |
Naujos technologijos sukūrė energijos gavimo iš šalutinių gyvūninių produktų arba tokių produktų saugaus šalinimo būdus. Saugus šalinimas gali būti atliekamas derinant saugaus šalutinių gyvūninių produktų šalinimo vietoje metodus su nustatytais šalinimo metodais ir derinant leistinus perdirbimo parametrus su naujais palankiai įvertintais standartais. Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą šioje srityje, tokias technologijas turėtų būti leistinos visoje Bendrijoje kaip alternatyvus šalutinių gyvūninių produktų šalinimo arba panaudojimo metodas. Jeigu tokį techninį procesą sukūrė vienas asmuo, prieš leidžiant taikyti tokį procesą, EMST turėtų išnagrinėti paraišką, patikrintą kompetentingos institucijos, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta, ar tas procesas gali sumažinti pavojų, ir jog būtų saugomos asmens teisės, taip pat verslo informacijos slaptumas. Siekiant padėti pareiškėjams turėtų būti nustatyta standartinė paraiškos forma. Kadangi tas dokumentas būtų tik orientacinio pobūdžio, jis turėtų būti tvirtinamas pagal patariamąją procedūrą bendradarbiaujant su EMST. |
(45) |
Kad būtų užtikrinta maisto ir pašarų grandinės apsauga, reikia patikslinti reikalavimus, taikomus šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų gyvūnams šerti, ir organinių trąšų bei dirvožemį gerinančių medžiagų tiekimui rinkai. Ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti reikėtų naudoti tik 3 kategorijos medžiagas. Trąšos, pagamintos iš šalutinių gyvūninių produktų, gali pakenkti pašarų ir maisto grandinės saugai. Jeigu jos buvo pagamintos iš 2 kategorijos medžiagos gautų mėsos ir kaulų miltų arba iš perdirbtų gyvūninių baltymų, reikėtų įmaišyti komponentą, pvz., neorganinę arba nevirškinamą medžiagą, kad šios trąšos nebūtų tiesiogiai naudojamos gyvūnams šerti. Neturėtų būti reikalaujama įmaišyti šį komponentą, jei produktai, ypač skirti galutiniam naudotojui, dėl savo sudėties arba pakuotės neleistų jo klaidingai panaudoti gyvūnams šerti. Nustatant komponentus reikėtų atsižvelgti į įvairias aplinkybes, susijusias su klimatu ir dirva bei su konkrečių trąšų naudojimo tikslu. |
(46) |
2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1523/2007, draudžiančiame pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių (22), nustatyta, kad bendrai draudžiama tiekti rinkai ir importuoti bei eksportuoti kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Vis dėlto šis draudimas neturėtų padaryti poveikio šiame reglamente numatytai pareigai šalinti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš kačių ir šunų, įskaitant kailius. |
(47) |
Skatinant mokslą ir tyrimus bei meninę veiklą gali prireikti panaudoti visų kategorijų šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, o kartais net mažesnius jų kiekius, nei įprastiniai prekybiniai kiekiai. Kad būtų lengviau importuoti ir naudoti tokias šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kompetentinga institucija turėtų galėti kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tokios veiklos sąlygas. Reikėtų nustatyti suderintas sąlygas tokiems atvejams, kai reikia veiksmų Bendrijos lygiu. |
(48) |
Pagal tam tikras išsamias nukrypti leidžiančias Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas 2 ir 3 kategorijos medžiagas galima naudoti zoologijos sodo gyvūnams šerti. Panašios nuostatos turėtų būti nustatytos šiame reglamente ir turėtų būti leidžiama pašarams naudoti tam tikras 1 kategorijos medžiagas, numatant galimybę nustatyti išsamias taisykles kontroliuoti bet kokį visuomenės ir gyvūnų sveikatai kylantį pavojų. |
(49) |
Biologinės įvairovės skatinimo tikslais Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 leidžiama naudoti 1 kategorijos medžiagas nykstančių arba saugomų rūšių maitlesiams paukščiams ir kitų rūšių gyvūnams, gyvenantiems savo natūralioje buveinėje, šerti. Siekiant numatyti tinkamą priemonę toms rūšims išsaugoti, šiuo reglamentu reikėtų toliau leisti tokį šėrimą, laikantis ligų plitimo prevencijos tikslais nustatytų sąlygų. Tačiau įgyvendinimo priemonėse, pagal kurias leidžiama naudoti tokią 1 kategorijos medžiagą gyvūnams šerti taikant ekstensyviojo ganymo sistemą ir kitiems mėsėdžiams gyvūnams, pvz., lokiams ir vilkams, šerti, turėtų būti numatyti sveikumo reikalavimai. Svarbu, kad nustatant sveikumo reikalavimus būtų atsižvelgta į natūralius atitinkamų rūšių gyvūnų maitinimosi modelius bei į Bendrijos tikslus skatinti biologinę įvairovę, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“. |
(50) |
Tam tikrais atvejais šalutinių gyvūninių produktų, ypač nugaišusių gyvūnų, užkasimas arba deginimas gali būti pateisinamas: visų pirma, atokiose vietovėse arba kai kontroliuojant pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkį reikia neatidėliojant šalinti nužudytus gyvūnus. Visų pirma, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama šiuos produktus šalinti vietoje, nes priešingu atveju, regiono arba valstybės narės gyvūnų perdirbimo ar deginimo pajėgumai galėtų riboti ligos kontrolės priemones. |
(51) |
Pagal šiuo metu galiojančią nukrypti leidžiančią nustatą, taikomą šalutinių gyvūninių produktų užkasimui arba deginimui, reikėtų taikyti ir toms vietovėms, į kurias praktiškai neįmanoma patekti arba kuriose kyla pavojus gyvūnus surenkančių asmenų sveikatai ir saugai. Patirtis, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 ir kovojant su stichinėmis nelaimėmis, pvz., miškų gaisrais ir potvyniais, tam tikrose valstybėse narėse, įrodė, kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis užkasimas arba deginimas vietoje gali būti pateisinamas siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų greitai pašalinti ir būtų užkirstas kelias ligai plisti. Bendras atokių vietovių valstybėje narėje dydis, remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, turėtų būti ribojamas, kad būtų vykdoma bendras pareiga taikyti tinkamą šiame reglamente nustatytas taisykles atitinkančią šalinimo sistemą. |
(52) |
Tam tikroms įmonėms ir gamykloms, kuriose tvarkomi nedideli šalutinių gyvūninių produktų, dėl kurių nekyla pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kiekiai, reikėtų leisti šalinti tokius produktus kitais nei šiame reglamente numatytais būdais taikant oficialią priežiūrą. Vis dėlto tokių išskirtinių aplinkybių kriterijai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu siekiant užtikrinti, kad jie būtų taikomi vienodai ir jų taikymas būtų pagrįstas realia tam tikrų sektorių padėtimi ir tam tikrose valstybėse narėse esančia prieiga prie kitų šalinimo sistemų. |
(53) |
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti galimas priemones, kurių gali imtis kompetentinga institucija, atlikdama oficialius patikrinimus, ypač dėl veiklos uždraudimo ar laikino sustabdymo arba sąlygų nustatymo siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą. Šie oficialūs patikrinimai turėtų būti atliekami laikantis daugiamečių kontrolės planų pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (23). |
(54) |
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti medžiagų kiekį, kuris įvežamas į jų teritoriją šalinti, tokios medžiagos turėtų būti įvežamos tik gavus kompetentingos institucijos leidimą. |
(55) |
Kad būtų užtikrinta galimų pavojų kontrolė, galima reikalauti sterilizuoti slėgiu ir laikytis papildomų vežimo sąlygų. Siekiant užtikrinti atsekamumą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, kontroliuojančių šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių išsiuntimą, bendradarbiavimą, reikėtų naudoti Traces sistemą, įdiegtą Komisijos sprendimu 2004/292/EB (24), per kurią galima pateikti visą informaciją apie išsiunčiamas 1 ir 2 kategorijos medžiagas ir mėsos bei kaulų miltus arba gyvūninius riebalus, gautus iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, ir apie perdirbtus gyvūninius baltymus, gautus iš 3 kategorijos medžiagos. Medžiagoms, kurios paprastai mažais kiekiais siunčiamos moksliniais, švietimo, meniniais arba diagnostikos tikslais, turėtų būti taikomos ypatingos sąlygos, kad būtų palengvintas tokių medžiagų judėjimas Bendrijoje. Ypatingomis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama sudaryti dvišalius susitarimus, kurie palengvintų iš vienos kaimyninės valstybės narės į kitą vežamų medžiagų kontrolę. |
(56) |
Kad būtų paprasčiau vežti prekių siuntas per trečiąsias valstybes, kurios ribojasi su keliomis valstybėmis narėmis, ir siekiant užtikrinti, kad, visų pirma, toms prekių siuntoms, kurios vėl įvežamos į Bendriją, būtų atlikti veterinariniai patikrinimai laikantis 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (25), reikėtų nustatyti specialią prekių siuntų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą per trečiosios valstybės teritoriją tvarką. |
(57) |
Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, būtina patikslinti šiame reglamente nustatytų taisyklių ir Bendrijos teisės aktų dėl atliekų ryšį. Pirmiausia, reikėtų užtikrinti atitiktį nuostatoms dėl draudimo eksportuoti atliekas, nustatytoms 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (26). Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai, reikėtų drausti eksportuoti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie turi būti šalinami juos deginant arba išvežant į sąvartynus. Siekiant išvengti galimo nepageidaujamo poveikio aplinkai ir pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, taip pat reikėtų neleisti eksportuoti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių į trečiąsias valstybes, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, jei juos ketinama naudoti biologinių dujų ir komposto įmonėse. Taikydama nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo eksporto draudimo, Komisija savo sprendimuose privalo besąlygiškai laikytis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, Bendrijos vardu sudarytos Tarybos sprendimu 93/98/EEB (27), ir jos pakeitimo, išdėstyto šalių konferencijos sprendime III/1, kuris Bendrijos vardu buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 97/640/EB (28) bei įgyvendintas Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006. |
(58) |
Be to, reikėtų užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, sumaišyti su arba užteršti pavojingomis atliekomis, išvardytomis 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2000/532/EB, keičiančiame Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (29), būtų importuojami, eksportuojami arba siunčiami iš vienos valstybės narės į kitą tik vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006. Taip pat būtina nustatyti tokių medžiagų siuntimo valstybėje narėje taisykles. |
(59) |
Komisija turėtų galėti atlikti patikrinimus valstybėse narėse. Bendrijos patikrinimai trečiosiose valstybėse turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004. |
(60) |
Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai į Bendriją turėtų būti importuojami ir gabenami per ją tranzitu laikantis taisyklių, kurios yra bent tokios griežtos, kaip Bendrijoje taikomos taisyklės. Taip pat gali būti pripažinta, kad trečiosiose valstybėse šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams taikomos taisyklės atitinka Bendrijos teisės aktais nustatytas taisykles. Dėl galimo šių produktų keliamo pavojaus, produktams, kurie neskirti vartoti pašarų grandinėje, reikėtų taikyti supaprastintas importo taisykles. |
(61) |
Bendrijos teisės aktai dėl šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų kosmetikos gaminiams, vaistams arba medicinos prietaisams gaminti, – tai išsami sistema, skirta tokių produktų tiekimui rinkai: 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (30), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (31), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (32), 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (33), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EB dėl medicinos prietaisų (34) ir 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (35) (toliau – specialiosios direktyvos). Vis dėlto specialiosiomis direktyvomis, reglamentuojančiomis kosmetikos gaminius ir medicinos prietaisus, neužtikrinama pakankamos apsaugos nuo pavojų gyvūnų sveikatai. Tokiais atvejais šiems pavojams reikėtų taikyti šį reglamentą ir turėtų būti leista taikyti apsaugos priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002. |
(62) |
Šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie yra tiekiami kaip tokių šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos žaliava arba sudedamosios dalys, taip pat reikėtų taikyti specialiųjų direktyvų reikalavimus, jeigu jose nustatytos pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolės taisyklės. Šiomis specialiosiomis direktyvomis jau reglamentuojama gyvūninė pradinė medžiaga, kuri gali būti naudojama jose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti; jose taip pat nustatytos tam tikros sąlygos visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugai užtikrinti. Visų pirma, Direktyva 76/768/EEB neleidžiama naudoti 1 ir 2 kategorijų medžiagų kosmetikos gaminių sudėtinėms dalims ir įpareigoja gamintojus vadovautis gerąja gamybos patirtimi. Komisijos direktyvoje 2003/32/EB (36) nustatytos išsamios medicinos prietaisų, pagamintų naudojant gyvūninius audinius, specifikacijos. |
(63) |
Vis dėlto jeigu specialiosiose direktyvose nėra nustatytų tokių sąlygų arba jeigu nustatytose sąlygose neatsižvelgiama į tam tikrus pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, reikėtų taikyti šį reglamentą ir turėtų būti leidžiama imtis apsaugos priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002. |
(64) |
Tam tikri šalutinių gyvūninių produktų gaminiai nepatenka į pašarų grandinę arba nėra naudojami dirvai, ant kurios ganosi ūkiniai gyvūnai arba nuo kurios šienaujama žolė pašarams, tręšti. Tokie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – tai taip pat techninės paskirties gaminiai, kaip antai apdoroti kailiai odai gaminti, perdirbta vilna tekstilės pramonei, gaminiai iš kaulų klijams gaminti ir naminių gyvūnų ėdalui skirtos perdirbtos medžiagos. Ūkio subjektams reikėtų leisti tokius produktus tiekti rinkai, jeigu gauti iš žaliavų, kurių nereikia apdoroti, arba jeigu apdorojimu arba galutine apdorotos medžiagos naudojimo paskirtimi užtikrinama tinkama pavojaus kontrolė. |
(65) |
Kai kuriose valstybėse narėse pastebėta, kad kai kuriais atvejais nesilaikyta Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 nustatytų taisyklių. Todėl tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko tų taisyklių, be griežto šių taisyklių vykdymo užtikrinimo, reikia nustatyti baudžiamąsias ir kitas sankcijas. Todėl valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą. |
(66) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklių, susijusių su šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, kad būtų išvengta šių produktų keliamo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, ir visų pirma užtikrinti maisto ir pašarų grandinės saugos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(67) |
Siekiant didesnio teisinio tikrumo ir atsižvelgiant į bendrą Komisijos tikslą supaprastinti Bendrijos teisės aktus, šiame reglamente reikėtų nustatyti nuoseklią taisyklių sistemą, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatytas taisykles bei į nuo reglamento įsigaliojimo dienos įgytą patirtį bei padarytą pažangą. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu. |
(68) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką (37). |
(69) |
Kad Bendrijos teisės aktai būtų nuoseklesni ir aiškesni, atskiruose įgyvendinimo teisės aktuose reikėtų nustatyti technines taisykles dėl specifinės su šalutiniais gyvūniniais produktais susijusios veiklos, kurios šiuo metu yra nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 (38) prieduose bei įgyvendinimo priemonėse, kurias Komisija priėmė remiantis tuo reglamentu. Remiantis 2004 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimu 2004/613/EB dėl maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamosios grupės sukūrimo (39) reikėtų konsultuoti ir informuoti vartotojus bei socialinius ir profesinius sluoksnius, kurie susiję su šiame reglamente nagrinėjamais klausimais. |
(70) |
Pirmiausia Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti taisykles dėl tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos grandinės galutinio taško keitimo ir tam tikrų kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos grandinės galutinio taško nustatymo, taisykles dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurioms paplitus neturėtų būti leidžiama išsiųsti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, ir (arba) dėl sąlygų, kuriomis leidžiama išsiųsti šiuos produktus, priemones, skirtas keisti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių klasifikavimą, priemones dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo ir šalinimo apribojimų, priemones, kuriose išdėstomos tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo, surinkimo ir šalinimo taikymo sąlygos, ir priemones, pagal kurias leidžiama naudoti konkretų alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo ir šalinimo metodą arba jis pripažįstamas netinkamu. |
(71) |
Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti specialias taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių surinkimo ir gabenimo, infrastruktūros, įrangos ir higienos reikalavimų, taikomų šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius tvarkančioms įmonėms ir gamykloms, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo sąlygų ir techninių reikalavimų, įskaitant įrodymus, kurie turi būti pateikti, kad toks tvarkymas būtų patvirtintas, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai sąlygų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių saugaus gavimo, tvarkymo ir galutinio vartojimo reikalavimų, importo, gabenimo tranzitu bei eksporto sąlygų, oficialios kontrolės taikymo išsamios tvarkos, įskaitant taisykles dėl standartinės mikrobiologinių tyrimų metodikos ir tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntimo iš vienos valstybės narės į kitą kontrolės sąlygų. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(72) |
Dėl efektyvumo, priimant priemones dėl šalutinių gyvūninių produktų išsiuntimo iš ūkių, įmonių ar teritorijų, kurioms taikomi apribojimai, įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu laikotarpiai turėtų būti sutrumpinti. Skubos sumetimais, priimant priemones dėl tam tikrų produktų gamybos grandinės galutinio taško keitimo, būtina taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 skirsnis
Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą nuo šių produktų keliamo pavojaus ir šį pavojų sumažinti bei ypač užtikrinti maisto ir pašarų grandinės saugą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas:
a) |
šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kurie pagal Bendrijos teisės aktus nėra skirti vartoti žmonėms; ir |
b) |
šiems produktams, kurie ūkio subjekto nekeičiamu sprendimu yra skirti kitiems tikslams, nei žmonėms vartoti:
|
2. Šis reglamentas netaikomas šiems šalutiniam gyvūniniams produktams:
a) |
laukinių gyvūnų, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, kūnams arba jų dalims, įtariamiems užsikrėtus ar susirgus pavojingomis žmonėms ar gyvūnams ligomis, išskyrus prekybai sugautus vandens gyvūnus; |
b) |
laukinių medžiojamųjų gyvūnų kūnams arba jų dalims, jeigu jie nesurinkti po to, kai buvo nužudyti vadovaujantis gera medžioklės praktika nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 853/2004; |
c) |
šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies e punkte; |
d) |
veisimui skirtiems oocitams, embrionams ir spermai; |
e) |
kilmės ūkyje gautam, laikomam, pašalinamam ar naudojamam žaliam pienui, priešpieniui ir jų gaminiams; |
f) |
vėžiagyvių kriauklėms, nuo kurių pašalintas minkštasis audinys ir mėsa; |
g) |
maisto atliekoms, išskyrus:
|
h) |
nedarant poveikio Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų taikymui, medžiagai, kuri sukaupiama žvejojant laivais, atitinkančiais Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 nuostatas, bei pašalintai jūroje, išskyrus medžiagą, gautą laive išdorojus žuvis su pasireiškiančiais ligos, įskaitant parazitus, kuria gali užsikrėsti žmonės, požymiais; |
i) |
neapdorotam naminių gyvūnų ėdalui, gautam iš mažmeninių parduotuvių, kuriose vykdomas išpjaustymas ir saugojimas tik vartotojams aprūpinti vietoje; |
j) |
neapdorotam naminių gyvūnų ėdalui, gautam iš kilmės ūkyje paskerstų gyvūnų, skirtų naudoti ūkyje asmeninėms reikmėms; ir |
k) |
išmatoms ir šlapimui, išskyrus mėšlą ir nemineralizuotą guaną. |
3. Šis reglamentas nedaro poveikio Bendrijos veterinarijos teisės aktų taikymui, kurių tikslas – kontroliuoti ir likviduoti tam tikras gyvūnų ligas.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
1) |
„šalutiniai gyvūniniai produktai“ – gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma; |
2) |
„šalutinių gyvūninių produktų gaminiai“ – iš šalutinių gyvūninių produktų, juos vieną ar daugiau kartų apdorojus, transformavus arba perdirbus, pagaminti gaminiai; |
3) |
„gyvūniniai produktai“ – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje; |
4) |
„skerdena“ – skerdena, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1 punkto 9 papunktyje; |
5) |
„gyvūnas“ – bestuburis arba stuburinis gyvūnas; |
6) |
„ūkinis gyvūnas“:
|
7) |
„laukinis gyvūnas“ – žmonių nelaikomas gyvūnas; |
8) |
„naminis gyvūnas“ – gyvūnas, kurį žmogus paprastai maitina ir laiko kitais nei ūkininkavimo tikslais, ir jo nenaudoja maistui; |
9) |
„vandens gyvūnas“ – vandens gyvūnas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkte; |
10) |
„kompetentinga institucija“ – valstybės narės pagrindinė institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba institucija, kuriai suteikta ši kompetencija; tam tikrais atvejais tai trečiosios valstybės atitinkama institucija; |
11) |
„ūkio subjektas“ – fizinis arba juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, taip pat vežėjas, prekybininkas ir naudotojas; |
12) |
„naudotojas“ – fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius specialiais šėrimo tikslais, mokslinių tyrimų arba kitais specifiniais tikslais; |
13) |
„įmonė arba gamykla“ – vieta, išskyrus žvejybos laivą, kurioje vykdoma veikla, susijusi su šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių tvarkymu; |
14) |
„tiekimas rinkai“ – veikla, kuria siekiama parduoti šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius trečiajai šaliai Bendrijoje, bet kokios kitos formos tiekimas tokiai trečiajai šaliai už atlygį arba nemokamai, arba sandėliavimas ketinant tiekti tokiai trečiajai šaliai; |
15) |
„tranzitas“ – gabenimas per Bendriją iš trečiosios valstybės teritorijos į kitos trečiosios valstybės teritoriją kitomis nei jūros arba oro transporto priemonėmis; |
16) |
„eksportas“ – gabenimas iš Bendrijos į trečiąją valstybę; |
17) |
„užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE)“ – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies a punkte; |
18) |
„nurodyta pavojinga medžiaga“ – pavojinga medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte; |
19) |
„sterilizavimas slėgiu“ – šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas po susmulkinimo į ne didesnius kaip 50 mm gabalėlius, ne trumpiau kaip 20 minučių nepertraukiamai kaitinant, jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 133 °C, sudarius ne mažiau kaip 3 barų absoliutinį slėgį. |
20) |
„mėšlas“ – ūkinių gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamas žuvis, išmatos ir (arba) šlapimas su kraiku ar be jo; |
21) |
„patvirtintas sąvartynas“ – sąvartynas, kuriam išduotas leidimas pagal Direktyvą 1999/31/EB; |
22) |
„organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos“ – gyvūninės kilmės medžiagos, kartu arba atskirai naudojamos augalų mitybai, dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms ir biologiniam aktyvumui palaikyti arba gerinti; jas gali sudaryti mėšlas, nemineralizuotas guanas, virškinamojo trakto turinys, kompostas ir irimo likučiai; |
23) |
„atoki vietovė“ – vietovė, kurioje gyvūnų populiacija yra tokia maža ir šalinimo įmonės taip toli, kad, palyginti su pašalinimu vietoje, reikiamos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo priemonės būtų nepriimtinai sudėtingos; |
24) |
„maistas arba maisto produktai“ – maistas arba maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje; |
25) |
„pašaras“ – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalyje; |
26) |
„centrifuguojant arba separuojant gautos nuosėdos“ – medžiaga, atsirandanti kaip šalutinis produktas, kai žalias pienas išvalomas ir išskaidomas į nugriebtą pieną ir grietinėlę; |
27) |
„atliekos“ – atliekos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2008/2002 3 straipsnio 1 punkte. |
2 skirsnis
Pareigos
4 straipsnis
Gamybos grandinės pradžios taškas ir pareigos
1. Ūkio subjektai, pagaminę šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas, juos nedelsdami identifikuoja ir užtikrina, kad jie būtų tvarkomi pagal šį reglamentą (pradžios taškas).
2. Ūkio subjektai užtikrina, kad visais surinkimo, gabenimo, tvarkymo, apdorojimo, transformavimo, perdirbimo, sandėliavimo, tiekimo rinkai, platinimo, naudojimo arba šalinimo etapais jų kontroliuojamose įmonėse šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai atitiktų šio reglamento reikalavimus, kurie taikomi jų veiklai.
3. Valstybės narės prižiūri ir tikrina, ar ūkio subjektai vykdo atitinkamus šio reglamento reikalavimus visais šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių gamybos grandinės etapais, kaip nurodyta 2 dalyje. Tuo tikslu pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus jos taiko oficialios kontrolės sistemą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veiktų tinkama sistema, padedanti užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų:
a) |
renkami, identifikuojami ir vežami nepagrįstai nedelsiant; ir |
b) |
tvarkomi, naudojami arba šalinami vadovaujantis šiuo reglamentu. |
5. Valstybės narės gali vykdyti savo pareigas pagal 4 dalį bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis.
5 straipsnis
Galutinis gamybos grandinės taškas
1. 33 straipsnyje nurodyti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, pasiekę tame straipsnyje nurodytais Bendrijos teisės aktais reglamentuojamą gamybos etapą laikomi pasiekusiais galutinį gamybos grandinės tašką, po kurio jiems nebetaikomi šio reglamento reikalavimai.
Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali vėliau būti pateikti rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir jiems pagal šį reglamentą nebetaikoma oficiali kontrolė.
Galutinis gamybos grandinės taškas gali būti keičiamas:
a) |
33 straipsnio a–d dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus gyvūnų sveikatai; |
b) |
33 straipsnio e–f dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai; |
Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, turi būti priimtos pagal 52 straipsnio 6 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
2. Galutinis gamybos grandinės taškas, po kurio nebetaikomi šio reglamento reikalavimai, gali būti nustatytas 35 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, kurie nebekelia jokio didesnio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai.
Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali vėliau būti tiekiami rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir jiems pagal šį reglamentą nebetaikoma oficiali kontrolė.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 5 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
3. Jei kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 ir 54 straipsniai dėl neatidėliotinų priemonių taikomi mutatis mutandis šio reglamento 33 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams.
3 skirsnis
Su gyvūnų sveikata susiję apribojimai
6 straipsnis
Bendri su gyvūnų sveikata susiję apribojimai
1. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai iš ligai imlių rūšių gyvūnų nevežami iš ūkių, įmonių, gamyklų ar teritorijų, kuriose taikomi apribojimai:
a) |
pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus; arba |
b) |
dėl nustatytos pavojingos užkrečiamosios ligos:
|
Pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje nurodytos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2. Jei šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai išvežami laikantis sąlygų, kurios skirtos užkirsti kelią užkrečiamoms žmonių arba gyvūnų ligoms plisti, 1 dalis netaikoma.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 5 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
4 skirsnis
Skirstymas į kategorijas
7 straipsnis
Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių skirstymas į kategorijas
1. Šalutiniai gyvūniniai produktai skirstomi į konkrečias kategorijas atsižvelgiant į pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio dėl tokių produktų, išvardytų 8, 9 ir 10 straipsniuose, lygį.
2. Šalutinių gyvūninių produktų gaminiams taikomos konkrečios tų šalutinių gyvūninių produktų, iš kurių jie gauti, kategorijos taisyklės, nebent šiame reglamente, kuriame gali būti nurodytos sąlygos, kuriomis šalutinių gyvūninių produktų gaminiams šios taisyklės netaikomos, arba Komisijos priimtose šio reglamento įgyvendinimo priemonėse būtų nustatyta kitaip.
3. 8, 9 ir 10 straipsniai gali būti iš dalies keičiami siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą vertinant pavojaus lygį, jeigu ši pažanga gali būti įrodyta remiantis atitinkamos mokslinės institucijos atliktu pavojaus vertinimu. Tačiau šiuose straipsniuose įvardyti šalutiniai gyvūniniai produktai negali būti išbraukti iš minėtų sąrašų – gali būti pakeistas tik tokių produktų suskirstymas į kategorijas arba šie sąrašai gali būti papildyti.
4. 2 ir 3 dalyse nurodytos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
8 straipsnis
1 kategorijos medžiaga
1 kategorijos medžiagoms priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai:
a) |
toliau nurodytų gyvūnų kūnai ir visos gyvūnų kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:
|
b) |
šios medžiagos:
|
c) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte; |
d) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra Direktyvos 96/23/EB I priedo B grupės 3 punkte išvardytų kitų medžiagų ir aplinkos teršalų, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais, arba, jeigu jie nepriimti, – nacionaliniais teisės aktais nustatytą leistiną kiekį; |
e) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, surinkti valant nuotėkas, kaip reikalaujama pagal 27 straipsnio pirmos pastraipos c punktą priimtas įgyvendinimo taisykles:
|
f) |
maisto atliekos iš tarptautinių maršrutų transporto priemonių; |
g) |
1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 arba 3 kategorijos arba abiejų šių kategorijų medžiagomis. |
9 straipsnis
2 kategorijos medžiagos
2 kategorijos medžiagoms priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai:
a) |
mėšlas, nemineralizuotas guanas ir virškinamojo trakto turinys; |
b) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, surinkti valant nuotėkas, kaip reikalaujama pagal 27 straipsnio pirmos pastraipos c punktą priimtas įgyvendinimo taisykles:
|
c) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, kuriuose yra leistinų cheminių medžiagų likučių ar teršalų, kurių kiekis viršija leistiną, kaip nurodyta Direktyvos 96/23/EB 15 straipsnio 3 dalyje; |
d) |
gyvūninės kilmės produktai, kurie buvo pripažinti netinkamais vartoti žmonėms dėl galimo svetimkūnių buvimo šiuose produktuose; |
e) |
gyvūninės kilmės produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, kurie yra:
|
f) |
gyvūnai ir gyvūnų dalys, išskyrus nurodytuosius 8 arba 10 straipsniuose,
|
g) |
2 kategorijos medžiagų mišiniai su 3 kategorijos medžiagomis; |
h) |
gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, išskyrus 1 kategorijos ir 3 kategorijos medžiagas. |
10 straipsnis
3 kategorijos medžiaga
3 kategorijos medžiagoms priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai:
a) |
gyvūnų skerdenos ir paskerstų arba, medžiojamųjų gyvūnų atveju, nužudytų gyvūnų kūnai arba jų dalys, kurios yra tinkamos vartoti žmonėms pagal Bendrijos teisės aktus, bet nėra skirtos vartoti žmonėms dėl komercinių priežasčių; |
b) |
gyvūnų, paskerstų skerdykloje ir buvusių pripažintų tinkamais žmonių maistui po ante mortem patikrinimo, skerdena ir jos dalys arba medžiojamųjų gyvūnų, nužudytų vartoti žmonėms pagal Bendrijos teisės aktus, kūnai ir jų dalys:
|
c) |
naminių paukščių ir kiškinių gyvūnų, paskerstų ūkyje, šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies d punkte, jeigu jiems nepasireiškė ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, požymiai; |
d) |
gyvūnų, kuriems nepasireiškia jokios ligos, kuria per kraują galima užkrėsti žmones ir gyvūnus, klinikiniai požymiai, kraujas, gautas iš toliau išvardytų gyvūnų, paskerstų skerdykloje po to, kai jie buvo pripažinti tinkamais skersti žmonėms vartoti atlikus ante mortem patikrinimą pagal Bendrijos teisės aktus:
|
e) |
šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, spirgai ir centrifuguojant arba separuojant pieną gautos nuosėdos; |
f) |
gyvūninės kilmės produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės produktų, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos problemų, pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nebėra skirti vartoti žmonėms; |
g) |
naminių gyvūnų ėdalas ir gyvūninės kilmės pašarai arba pašarai, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos problemų, pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nebėra skirti vartoti žmonėms; |
h) |
kraujas, placenta, vilna, plunksnos, plaukai, ragai, kanopų drožlės ir žalias pienas, gauti iš gyvų gyvūnų, kurie nėra skirti nedelsiant paskersti ir kuriems nepasireiškia jokie per tą produktą užkrečiamos žmonių ar gyvūnų ligos požymiai; |
i) |
vandens gyvūnai, išskyrus jūros žinduolius, kuriems nepasireiškia jokios ligos, kuria gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, požymiai, ir tokių gyvūnų dalys; |
j) |
vandens gyvūnų šalutiniai produktai iš įmonių arba gamyklų, gaminančių žmonėms vartoti skirtus produktus; |
k) |
medžiagos, gautos iš gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokios ligos, kuria per šį produktą galima užkrėsti žmones ar gyvūnus, klinikiniai požymiai:
|
l) |
vandens ir sausumos bestuburiai, išskyrus žmonėms ar gyvūnams patogeniškas rūšis; |
m) |
Rodentia ir Lagomorpha būrių gyvūnai ir jų dalys, išskyrus 8 straipsnio a punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytas 1 kategorijas medžiagas ir 9 straipsnio a–g punktuose nurodytas 2 kategorijos medžiagas; |
n) |
kailiai ir odos, kanopos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai ir kailiai, gauti iš gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokie per šiuos produktus užkrečiamų žmonių ar gyvūnų ligų klinikiniai požymiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio b punkte; |
o) |
gyvūnų, kuriems nepasireiškė jokie ligos, kuria per šį produktą gali užsikrėsti žmonės ir gyvūnai, požymiai, ir paskerstų skerdykloje bei pripažintų tinkamais skersti žmonėms vartoti atlikus ante mortem patikrinimą pagal Bendrijos teisės aktus, riebalinis audinys; |
p) |
maisto atliekos, išskyrus nurodytas 8 straipsnio f punkte. |
II SKYRIUS
Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių šalinimas bei naudojimas
1 skirsnis
Naudojimo apribojimai
11 straipsnis
Naudojimo apribojimai
1. Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo draudimo atvejai:
a) |
draudžiama šerti tam tikros rūšies sausumos gyvūnus, išskyrus kailinius, perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių; |
b) |
draudžiama šerti ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius, maisto atliekomis arba pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra arba kurios gautos iš maisto atliekų gautų medžiagų; |
c) |
draudžiama šerti ūkinius gyvūnus žole, arba juos tiesiogiai ganant arba juos šeriant nupjauta žole, dirvoje, kuri buvo tręšiama organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis, išskyrus mėšlą, nebent ganymas ar šienavimas vyksta pasibaigus laukimo laikotarpiui, kuriuo užtikrinama tinkama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė ir kuris yra ne trumpesnis kaip 21 diena; ir |
d) |
draudžiama šerti ūkiuose augintas žuvis perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių ūkiuose augintų žuvų kūnų ar kūno dalių. |
2. Galima nustatyti priemones dėl:
a) |
patikrinimo ir kontrolės, atliekamų siekiant užtikrinti 1 dalyje nurodytų draudimų taikymą, įskaitant aptikimo metodus ir testus, naudojamus patikrinti, ar esama medžiagų, gaunamų iš tam tikrų rūšių gyvūnų, ir ar nustatytos 1 dalies a ir d punktuose nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų nedidelių kiekių, kurie atsirado dėl atsitiktinės ir neišvengiamos taršos, ribinės vertės; |
b) |
kailinių gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių sąlygų; bei |
c) |
ūkinių gyvūnų šėrimo žole iš dirvos, kuri buvo tręšiama organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis, sąlygų, ypač dėl 1 dalies c punkte nurodyto laukimo laikotarpio keitimo. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2 skirsnis
Šalinimas ir naudojimas
12 straipsnis
1 kategorijos medžiagų šalinimas ir naudojimas
1 kategorijos medžiagos:
a) |
šalinamos kaip atliekos deginant:
|
b) |
utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jei 1 kategorijos medžiaga yra atliekos:
|
c) |
kita 1 kategorijos medžiaga nei 8 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytos medžiagos šalinama perdirbant taikant sterilizaciją slėgiu, nuolat pažymint gaunamą medžiagą ir užkasant patvirtintame sąvartyne; |
d) |
1 kategorijos medžiagos, nurodytos 8 straipsnio f punkte, šalinamos užkasant patvirtintame sąvartyne; |
e) |
naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai; arba |
f) |
naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai specialiu režimu, nustatytu tuose straipsniuose. |
13 straipsnis
2 kategorijos medžiagų šalinimas ir naudojimas
2 kategorijos medžiagos:
a) |
šalinamos kaip atliekos deginant:
|
b) |
utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jei 2 kategorijos medžiaga yra atliekos:
|
c) |
šalinamos patvirtintame sąvartyne po perdirbimo taikant sterilizaciją slėgiu ir nuolat žymint gaunamą medžiagą; |
d) |
naudojamos gaminti organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas, kurios bus tiekiamos rinkai pagal 32 straipsnį po perdirbimo taikant sterilizaciją slėgiu ir, kai reikia, nuolat pažymint gautą medžiagą; |
e) |
paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas:
|
f) |
mėšlas, virškinamojo trakto turinys, atskirtas nuo virškinamojo trakto, pienas, produktai pieno pagrindu ir priešpienis naudojami dirvai tręšti neperdirbti, jei kompetentinga institucija mano, kad jie nekelia užkrečiamųjų ligų perdavimo žmonėms arba gyvūnams pavojaus; |
g) |
iš vandens gyvūnų gauta medžiaga paverčiama silosu, kompostu arba transformuojama į biologines dujas; |
h) |
naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai; arba |
i) |
naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai pagal tuose straipsniuose nustatytus reikalavimus. |
14 straipsnis
3 kategorijos medžiagų šalinimas ir naudojimas
3 kategorijos medžiagos:
a) |
šalinamos kaip atliekos deginant, jas iš anksto perdirbus arba neperdirbus; |
b) |
utilizuojamos arba šalinamos bendrai deginant, jas iš anksto perdirbus arba neperdirbus, jei 3 kategorijos medžiaga yra atliekos; |
c) |
šalinamos patvirtintame sąvartyne po perdirbimo; |
d) |
perdirbamos, išskyrus 3 kategorijos medžiagas, kurios pasikeitė dėl suirimo ar sugedimo taip, kad naudojamos produkte, pradėjo kelti nepriimtiną pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, ir naudojamos:
|
e) |
naudojamos naminių gyvūnų ėdalo žaliavai, kuri bus tiekiama rinkai pagal 35 straipsnį, gaminti; |
f) |
paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas; |
g) |
iš vandens gyvūnų gauta medžiaga paverčiama silosu, kompostu arba transformuojama į biologines dujas; |
h) |
vėžiagyvių kriauklės, išskyrus nurodytąsias 2 straipsnio 2 dalies f punkte, ir kiaušinių lukštai naudojami kompetentingos įstaigos nustatytomis sąlygomis, kurios leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; |
i) |
naudojamos deginimui kaip iš anksto perdirbti arba neperdirbti degalai; |
j) |
naudojamos 33, 34 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti ir tiekiamos rinkai pagal tuose straipsniuose nustatytus reikalavimus; |
k) |
maisto atliekos, nurodytos 10 straipsnio p punkte, perdirbamos taikant sterilizaciją slėgiu, perdirbamos taikant 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus metodus, paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas; arba |
l) |
žalias pienas, priešpienis ir jų gaminiai naudojami dirvai tręšti neperdirbti, jei kompetentinga institucija mano, kad jie nekelia užkrečiamųjų ligų perdavimo žmonėms arba gyvūnams pavojaus. |
15 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Šiam skirsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
specialių medžiagos, kuri atsiranda laivuose išdorojus žuvis ir turi užkrečiamos žmonių ligos požymių, įskaitant parazitus, tvarkymo ir šalinimo sąlygų; |
b) |
šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo metodų, išskyrus sterilizaciją slėgiu, visų pirma, dėl parametrų, taikomų naudojant šiuos perdirbimo metodus, ypač laiko, temperatūros, slėgio ir dalelių dydžio; |
c) |
šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant maisto atliekas, transformavimo į biologines dujas ar kompostą parametrų; |
d) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo ir bendro deginimo sąlygų; |
e) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo sąlygų; |
f) |
šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų 10 straipsnio c punkte, gamybos ir tvarkymo sąlygų; |
g) |
iš vandens gyvūnų gautų medžiagų pavertimo silosu; |
h) |
nepanaikinamo šalutinių gyvūninių produktų žymėjimo; |
i) |
tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų, organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų naudojimo dirvai tręšti; |
j) |
tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų naudojimo ūkiniams gyvūnams šerti; ir |
k) |
pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai lygio dėl tam tikros medžiagos, kuri laikoma nepriimtina, kaip nurodyta 14 straipsnio d punkte, nustatymo. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2. Iki bus priimtos taisyklės, nurodytos:
a) |
1 dalies pirmos pastraipos c, f ir g punktuose, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalines taisykles dėl:
|
b) |
1 dalies pirmos pastraipos a punkte, tame punkte nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti šalinami jūroje, nepažeidžiant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų. |
3 skirsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
16 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
Nukrypstant nuo 12, 13 ir 14 straipsnių, šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti:
a) |
15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – tvarkomi ir šalinami laikantis pagal tą punktą nustatytų specialių sąlygų; |
b) |
naudojami moksliniams tyrimams ir kitiems specialiems tikslams pagal 17 straipsnį; |
c) |
18 straipsnyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – naudojami specialiems šėrimo tikslams pagal tą straipsnį; |
d) |
19 straipsnyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų atveju – šalinami pagal tą straipsnį; |
e) |
šalinami ar naudojami taikant alternatyvius metodus, kuriuos buvo leista naudoti pagal 20 straipsnį, remiantis parametrais, kurie gali apimti sterilizaciją slėgiu ir kitus šio reglamento reikalavimus arba jo įgyvendinimo priemones; |
f) |
2 ir 3 kategorijų medžiagų atveju – leidus kompetentingai institucijai, naudojamos biodinaminiams preparatams gaminti ir naudoti dirvoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies c punkte; |
g) |
3 kategorijos medžiagos atveju – leidus kompetentingai institucijai, naudojamos naminiams gyvūnams šerti; |
h) |
šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus 1 kategorijos medžiagą, kurie šalinami atliekant chirurgines intervencijas gyviems gyvūnams arba gyvūnų vedimo ūkyje metu, atveju ir, leidus kompetentingai institucijai, šalinami ūkyje. |
17 straipsnis
Moksliniai tyrimai ir kiti specialūs tikslai
1. Nukrypdama nuo 12, 13 ir 14 straipsnių, kompetentinga institucija gali leisti naudoti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius parodose ir meniniais, diagnostikos, švietimo ar mokslinių tyrimų tikslais tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė.
Šios sąlygos yra:
a) |
draudimas vėliau naudoti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius kitais tikslais; ir |
b) |
pareiga saugiai pašalinti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius arba prireikus grąžinti juos į jų kilmės vietą. |
2. Jeigu kyla pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai ir reikia patvirtinti visoje Bendrijos teritorijoje taikytinas priemones, visų pirma, naujų pavojų atveju, gali būti nustatyti suderinti 1 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importo bei naudojimo reikalavimai. Šie reikalavimai gali būti sandėliavimo, pakavimo, identifikavimo, transportavimo ir šalinimo reikalavimai.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
18 straipsnis
Specialioji šėrimo paskirtis
1. Nukrypdama nuo 13 ir 14 straipsnių, kompetentinga institucija gali leisti, laikydamasi sąlygų, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė, surinkti ir naudoti 2 kategorijos medžiagas, jei jos gautos iš gyvūnų, kurie nebuvo nužudyti ar nenugaišo dėl esamos arba įtariamos žmonėms ar gyvūnams užkrečiamos ligos, o 3 kategorijos medžiagas panaudoti šerti:
a) |
zoologijos sodų gyvūnus; |
b) |
cirko gyvūnus; |
c) |
roplius ir plėšriuosius paukščius, išskyrus zoologijos sodų ir cirko gyvūnus; |
d) |
kailinius gyvūnus; |
e) |
laukinius gyvūnus; |
f) |
pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis; |
g) |
šunis ir kates priglaudose; |
h) |
lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui. |
2. Nukrypdama nuo 12 straipsnio, kompetentinga institucija gali leisti, laikydamasi šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų:
a) |
šerti zoologijos sodų gyvūnus 1 kategorijos medžiagomis, nurodytomis 8 straipsnio b punkto ii papunktyje, ir medžiagomis, gautomis iš zoologijos sodų gyvūnų; ir |
b) |
šerti nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ir kitų rūšių gyvūnus, gyvenančius savo natūralioje buveinėje, siekiant skatinti biologinę įvairovę 1 kategorijos medžiagomis, nurodytomis 8 straipsnio b punkto ii papunktyje. |
3. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
sąlygų, kuriomis leidžiamas 1 dalyje nurodytas surinkimas ir naudojimas, susijęs su 2 ir 3 kategorijos medžiagų judėjimu, saugojimu ir naudojimu gyvūnams šerti, įskaitant naujų pavojų atvejus; ir |
b) |
sąlygų, kuriomis tam tikrais atvejais nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis 1 kategorijos medžiagomis, gali būti leidžiama šerti gyvūnus, įskaitant:
|
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
19 straipsnis
Surinkimas, vežimas ir šalinimas
1. Nukrypdama nuo 12, 13, 14 ir 21 straipsnių, kompetentinga institucija gali leisti šalinti taikant šiuos būdus:
a) |
užkasant nugaišusius naminius gyvūnus ir arklinių šeimos gyvūnus; |
b) |
deginant arba užkasant vietoje arba kitomis priemonėmis oficialiai prižiūrint, kad būtų išvengta pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo 8 straipsnio a punkto v papunktyje ir 8 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 2 ir 3 kategorijų medžiagas atokiose vietovėse; |
c) |
deginant arba užkasant vietoje ar kitomis priemonėmis, oficialiai prižiūrint ir taip užkertant kelią pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimui, 8 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 2 ir 3 kategorijų medžiagas vietovėse, kurios yra praktiškai neprieinamos arba kurios gali būti prieinamos tik dėl geografinių ar klimatinių priežasčių arba stichinės nelaimės, kuri keltų pavojų surinkimą atliekančių darbuotojų sveikatai ir saugai arba kai prieinamumas sąlygotų būtinumą taikyti neproporcingas surinkimo priemones; |
d) |
taikant kitas priemones nei deginimas ar užkasimas vietoje, oficialiai prižiūrint, 2 ir 3 kategorijų medžiagas, nekeliančias pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kai medžiagų kiekiai yra ne didesni nei konkretus kiekis per savaitę ir jie nustatomi atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį bei atitinkamų šalutinių gyvūninių produktų kilmės rūšis; |
e) |
deginant arba užkasant vietoje sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus 8 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas, jeigu yra ligos, apie kurią būtina pranešti, protrūkis, jei gabenimas į artimiausią patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ar šalinimo įmonę padidintų pavojaus sveikatai išplitimo galimybę arba, didesnio masto epizootinės ligos protrūkio atveju, reikštų, kad tokių įmonių pajėgumai buvo viršyti; ir |
f) |
deginant arba užkasant šalutinius bičių ir bitininkystės produktus vietoje sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo. |
2. Tam tikros rūšies gyvūnų populiacijos dydis 1 dalies b punkte nurodytose atokiose vietovėse negali viršyti šios rūšies gyvūnų populiacijos atitinkamoje valstybėje narėje maksimalios procentinės dalies.
3. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją apie:
a) |
vietoves, kurias jos priskiria prie atokių ir kurioms būtų galima taikyti 1 dalies b punkto nuostatas, tokio priskyrimo priežastis bei atnaujinamą informaciją apie bet kokius tokio suskirstymo pakeitimus; ir |
b) |
naudojimąsi 1 dalies c ir d punktuose numatytais leidimais dėl 1 ir 2 kategorijų medžiagų. |
4. Šiam straipsniui įgyvendinti nustatomos priemonės dėl:
a) |
sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę, jei deginama ir užkasama vietoje; |
b) |
maksimalios 2 dalyje nurodytos gyvūnų populiacijos procentinės dalies; |
c) |
šalutinių gyvūninių produktų kiekio atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį ir kilmės rūšis, kaip nurodyta 1 dalies d punkte; ir |
d) |
1 dalies e punkte nurodytų ligų sąrašo. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
4 skirsnis
Alternatyvūs metodai
20 straipsnis
Leidimas naudoti alternatyvius metodus
1. Leidimo naudoti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo arba šalinimo alternatyvius metodus išdavimo procedūrą gali inicijuoti Komisija arba valstybė narė ar suinteresuotoji šalis, kuriai gali atstovauti kelios suinteresuotosios šalys, pateikdamos paraiška.
2. Suinteresuotosios šalys paraiškas siunčia valstybės narės, kurioje jos numato naudoti alternatyvius metodus, kompetentingai institucijai.
Kompetentinga institucija per du mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo dienos įvertina, ar paraiška atitinka 10 dalyje nurodytą standartinę paraiškų formą.
3. Kompetentinga institucija perduoda valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių paraiškas kartu su vertinimo ataskaita EMST ir praneša apie tai Komisijai.
4. Komisija, pradėjusi leidimų išdavimo procedūrą, savo vertinimo ataskaitą perduoda EMST.
5. EMST per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo dienos įvertina, ar naudojant pateiktą metodą būtų užtikrinta, kad pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai:
a) |
bus kontroliuojamas taip, kad nedidėtų, kol produktai bus pašalinti pagal šį reglamentą arba jo įgyvendinimo priemones; arba |
b) |
jis sumažės bent tiek, kiek atitinkamos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų keliamas pavojus sumažėja naudojant pagal 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą nustatytus perdirbimo metodus. |
EMST pareiškia nuomonę dėl pateiktos paraiškos.
6. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai EMST paprašo pareiškėjo papildomos informacijos, 5 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas.
Pasikonsultavusi su Komisija arba pareiškėju, EMST nustato terminą, per kurį jai turi būti pateikta ši informacija, ir atitinkamai praneša Komisijai bei pareiškėjui apie reikalingą papildomą laikotarpį.
7. Jei pareiškėjai pageidauja pateikti papildomos informacijos savo iniciatyva, šią informaciją jie tiesiogiai išsiunčia EMST.
Tokiu atveju 5 dalyje nurodytas laikotarpis nėra pratęsiamas.
8. EMST pareiškia savo nuomonę Komisijai, pareiškėjui ir atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
9. Per tris mėnesius nuo EMST nuomonės gavimo dienos, ir atsižvelgusi į tą nuomonę, Komisija informuoja pareiškėją apie siūlomą priimti priemonę pagal 11 dalį.
10. Standartinė paraiškų dėl alternatyvių metodų naudojimo forma turi būti priimta pagal 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.
11. Gavusi EMST nuomonę, Komisija priima:
a) |
priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar šalinimo metodą; arba |
b) |
priemonę, pagal kurią neleidžiama naudoti tokio alternatyvaus metodo. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŪKIO SUBJEKTŲ PAREIGOS
I SKYRIUS
Bendrosios pareigos
1 skirsnis
Surinkimas, vežimas ir atsekamumas
21 straipsnis
Surinkimas, kategorijos nustatymas ir gabenimas
1. Ūkio subjektai nedelsdami surenka, identifikuoja ir veža šalutinius gyvūninius produktus pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai išvengti leidžiančiomis sąlygomis.
2. Ūkio subjektai užtikrina, kad šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius gabenimo metu lydi prekybos dokumentas arba, jei to reikalaujama pagal šį reglamentą arba pagal 6 dalį priimtą priemonę, sveikumo sertifikatas.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos kompetentinga institucija gali leisti vežti mėšlą tarp dviejų tame pačiame ūkyje esančių punktų ar tarp ūkių ir mėšlo naudotojų toje pačioje valstybėje narėje be prekybos dokumento ar sveikumo sertifikato.
3. Gabenamus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius lydinčiuose prekybos dokumentuose ir sveikumo sertifikatuose turi būti bent informacija apie šių produktų kilmę, paskirties vietą ir kiekį, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių aprašas bei jų žymėjimo, jei tokio žymėjimo reikia pagal šį reglamentą, aprašas.
Vis dėlto jei šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai gabenami vienos valstybės narės teritorijoje, šios valstybės narės kompetentinga įstaiga gali leisti perduoti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją taikydama alternatyvią sistemą.
4. 3 kategorijos maisto atliekas ūkio subjektai turi surinkti, gabenti ir šalinti vadovaudamiesi Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnyje numatytomis nacionalinėmis priemonėmis.
5. Pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtinamos šios priemonės:
a) |
prekybos dokumentų, kuriuos reikia pridėti prie gabenamų šalutinių gyvūninių produktų, pavyzdžiai; ir |
b) |
sveikumo sertifikatų pavyzdžiai ir sąlygos, pagal kurias jie turi lydėti gabenamus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius. |
6. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
atvejų, kai reikalingas sveikumo sertifikatas, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų; |
b) |
atvejų, kai nukrypstant nuo 2 dalies 1 pastraipos ir atsižvelgiant į nedidelį tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų, šiuos gaminius galima gabenti be šioje dalyje nurodytų dokumentų ar sertifikatų; |
c) |
identifikavimo reikalavimų, įskaitant ženklinimą, ir įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų atskyrimo gabenimo metu reikalavimų; ir |
d) |
sąlygų išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo metu, įskaitant šių produktų saugaus gabenimo reikalavimus dėl talpyklų, transporto priemonių ir pakuočių medžiagų. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
22 straipsnis
Atsekamumas
1. Asmenys, siunčiantys, vežantys ar gaunantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, saugo prekių siuntų ir susijusių prekybos dokumentų arba sveikumo sertifikatų duomenis.
Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu buvo leista gabenti šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius be prekybos dokumentų arba sveikumo sertifikatų pagal 21 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą arba pagal įgyvendinimo priemones, priimtas remiantis 21 straipsnio 6 dalies b punktu.
2. 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai taiko sistemas ir procedūras, skirtas nustatyti:
a) |
kitus ūkio subjektus, kuriems buvo tiekiami jų šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai; ir |
b) |
ūkio subjektus, kurie tiekė tuos produktus. |
Ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms, jei jos to paprašo.
3. Šio straipsnio įgyvendinimo priemonės gali būti priimtos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą, visų pirma dėl:
a) |
kompetentingoms institucijoms teikiamos informacijos; |
b) |
laikotarpio, kuriuo ši informacija turi būti saugoma. |
2 Skirsnis
Registracija ir patvirtinimas
23 straipsnis
Ūkio subjektų, įmonių ir gamyklų registracija
1. Kad būtų įregistruoti, ūkio subjektai:
a) |
prieš pradėdami veiklą praneša kompetentingai institucijai apie savo kontroliuojamas įmones arba gamyklas, kurios dalyvavo bet kuriuo šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių gamybos, gabenimo, tvarkymo, perdirbimo, sandėliavimo, tiekimo rinkai, platinimo, naudojimo arba šalinimo etapu; |
b) |
pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:
|
2. Ūkio subjektai pateikia kompetentingai institucijai naujausią informaciją apie bet kurią jų kontroliuojamą įmonę arba gamyklą, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, įskaitant informaciją apie visus reikšmingus veiklos pasikeitimus, pvz., esamos įmonės arba gamyklos uždarymą.
3. Išsamios 1 dalyje nurodytos registracijos taisyklės gali būti priimtos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
4. Nukrypstant nuo 1 dalies, registracijos tikslais nereikia pranešti apie veiklą, kurią vykdo šalutinius gyvūninius produktus gaminančios įmonės, kurios jau buvo patvirtintos ir įregistruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 arba Reglamentą (EB) Nr. 853/2004; ir apie veiklą, kurią vykdančios įmonės arba gamyklos jau buvo patvirtintos pagal šio reglamento 24 straipsnį.
Ta pati nukrypti leidžianti nuostata taikoma veiklai, susijusiai tik su šalutinių gyvūninių produktų gamyba vietoje ir vykdomai ūkiuose arba kitose patalpose, kuriose auginami, veisiami arba prižiūrimi gyvūnai.
24 straipsnis
Įmonių ir gamyklų patvirtinimas
1. Ūkio subjektai užtikrina, kad jų kontroliuojamos įmonės arba gamyklos būtų patvirtintos kompetentingos institucijos, kai tokios įmonės arba gamyklos verčiasi šia vienos ar kelių rūšių veikla:
a) |
šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas taikant sterilizaciją slėgiu, naudodamos 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus perdirbimo metodus arba alternatyvius metodus, kuriems suteiktas leidimas pagal 20 straipsnį; |
b) |
atliekomis laikomų šalutinių gyvūninių produktų šalinimas deginant; tai netaikoma įmonėms arba gamykloms, kurios turi leidimą vykdyti veiklą pagal Direktyvą 2000/76/EB; |
c) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių šalinimas arba utilizavimas, jei jie yra atliekos, bendrai deginant; tai netaikoma įmonėms arba gamykloms, kurios turi leidimą vykdyti veiklą pagal Direktyvą 2000/76/EB; |
d) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimas kurui; |
e) |
naminių gyvūnų ėdalo gamyba; |
f) |
organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamyba; |
g) |
šalutinių gyvūninių produktų ir (arba) jų gaminių transformavimas į biologines dujas ar kompostą; |
h) |
šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas juos surinkus, atliekant tokias operacijas kaip rūšiavimas, pjaustymas, atšaldymas, užšaldymas, sūdymas, kailio ir odos lupimas arba nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimas; |
i) |
šalutinių gyvūninių produktų sandėliavimas; |
j) |
šalutinių gyvūninių produktų gaminių sandėliavimas ketinant juos:
|
2. 1 dalyje nurodytame patvirtinime nurodoma, ar įmonė arba gamykla yra patvirtinta ir gali vykdyti veiklą, susijusią su šiais šalutiniais gyvūniniais produktais ir (arba) jų gaminiais:
a) |
konkrečios 8, 9 ar 10 straipsnyje nurodytos kategorijos produktai; arba |
b) |
kelių 8, 9 ar 10 straipsnyje nurodytų kategorijų produktai, nurodant, ar tokia veikla atliekama:
|
25 straipsnis
Bendrieji higienos reikalavimai
1. Ūkio subjektai užtikrinta, kad jų kontroliuojamos įmonės arba gamyklos, vykdančios 24 straipsnio 1 dalies a ir h punktuose nurodytą veiklą:
a) |
būtų įrengtos taip, kad būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ir kad tam tikrais atvejais grindys būtų paklotos taip, kad nutekėtų skysčiai; |
b) |
turėtų pakankamai asmens higienos patalpų, t. y. darbuotojams skirtų tualetų, persirengimo kambarių ir praustuvių; |
c) |
taikytų tinkamas apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, priemones; |
d) |
tinkamai prižiūrėtų įtaisus ir įrenginius bei užtikrintų, kad matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama; ir |
e) |
būtų nustačiusios tinkamą konteinerių ir transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo tvarką, padedančią išvengti užteršimo. |
2. Visi 1 dalyje nurodytoje įmonėje arba gamykloje dirbantys asmenys turi nešioti tinkamus, švarius ir, kai būtina, apsauginius drabužius.
Tam tikrais atvejais konkrečioje įmonėje arba gamykloje:
a) |
nešvariajame sektoriuje dirbantys asmenys neturi patekti į švarųjį sektorių nepasikeitę savo darbo drabužių ir avalynės arba jų neišdezinfekavę; |
b) |
draudžiama nešti įrangą ir mašinas iš nešvariojo sektoriaus į švarųjį prieš tai pirmojo neišvalius ir neišdezinfekavus; ir |
c) |
ekonominės veiklos operatorius nustato asmenų judėjimo tvarką, kad būtų galima kontroliuoti jų judėjimą ir nurodyti, kaip tinkamai naudoti apavo ir ratų plovyklas. |
3. Įmonėse arba gamyklose, vykdančiose 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą:
a) |
šalutiniai gyvūniniai produktai tvarkomi taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus; |
b) |
šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami kaip įmanoma greičiau. Perdirbti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai tvarkomi ir sandėliuojami taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus; |
c) |
tam tikrais atvejais perdirbant šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius kiekviena šalutinio gyvūninio produkto ir jo gaminių dalis tvarkoma tam tikroje temperatūroje tam tikrą laiką ir išvengiama pakartotinio užteršimo pavojaus; |
d) |
ūkio subjektai reguliariai tikrina taikomus parametrus, ypač temperatūrą, slėgį, laiką, dalelių dydį, jei įmanoma, automatiniais prietaisais; |
e) |
nustatoma ir dokumentais patvirtinama visų įmonės arba gamyklos patalpų valymo tvarka; |
26 straipsnis
Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas maisto sektoriaus įmonėse
1. Šalutiniai gyvūniniai produktai tvarkomi, perdirbami ir sandėliuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį patvirtintose arba įregistruotose įmonėse ar gamyklose tokiomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti kryžminio užteršimo, ir, jei reikia, specialioje tam tikslui skirtoje įmonės ar gamyklos dalyje.
2. Želatinos ir kolageno, neskirtų vartoti žmonėms, gamybos žaliavos gali būti saugomos, tvarkomos arba perdirbamos specialų leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnio I skyriaus 5 punktą ir XV skirsnio I skyriaus punktą gavusiose įmonėse, jeigu ligos plitimo pavojaus išvengiama atskyrus šias žaliavas nuo žaliavų, skirtų gyvūniniams produktams gaminti.
3. 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio konkretesnių reikalavimų, nustatytų Bendrijos veterinarijos teisės aktuose taikymui.
27 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šiam skirsniui ir šio skyriaus 1 skirsniui įgyvendinti nustatomos priemonės dėl:
a) |
infrastruktūros ir įrangos reikalavimų, taikomų įmonėse ir gamyklose; |
b) |
higienos reikalavimų, taikomų visoms šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo rūšims, įskaitant priemones, kuriomis keičiami 25 straipsnio 1 dalyje įmonėms arba gamykloms nustatyti higienos reikalavimai; |
c) |
šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių tvarkymo, apdorojimo, transformavimo, perdirbimo ir sandėliavimo sąlygų bei techninių reikalavimų, ir nuotekų valymo sąlygų; |
d) |
įrodymų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių apdorojimo, transformavimo ir perdirbimo procesų patvirtinimo tikslais, kad jie gali išvengti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai; |
e) |
daugiau kaip vienos kategorijos, nurodytos 8, 9 arba 10 straipsnyje, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių tvarkymo toje pačioje įmonėje ar gamykloje sąlygų:
|
f) |
kryžminio užteršimo prevencijos sąlygų, kai šalutiniai gyvūniniai produktai saugomi, apdorojami arba perdirbami specialiai tam tikslui skirtoje įmonės arba gamyklos dalyje, nurodytoje 26 straipsnyje; |
g) |
standartinių transformavimo parametrų biologinių dujų ir komposto įmonėms; |
h) |
deginimo arba bendro deginimo mažų ir didelių pajėgumų įmonėse reikalavimų, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose; ir |
i) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo kurui reikalavimų, nurodytų 24 straipsnio 1 dalies d punkte. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
3 skirsnis
Savikontrolė ir pavojaus veiksnių analizės bei svarbiųjų valdymo taškų sistema
28 straipsnis
Savikontrolė
Ūkio subjektai turi įdiegti, įgyvendinti ir išsaugoti savikontrolę savo įmonėje arba gamykloje, kad būtų stebima atitiktis šio reglamento reikalavimams. Jie užtikrina, kad jokie šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai, kurie, kaip įtariama arba nustatyta, neatitinka šio reglamento nuostatų, nebūtų išvežti iš įmonės arba gamyklos, nebent tai būtų daroma šalinimo tikslais.
29 straipsnis
Pavojaus veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema
1. Ūkio subjektai, užsiimantys viena iš toliau išvardytų veiklos rūšių, įdiegia, įgyvendina ir išsaugo nuolatinę rašytinę procedūrą arba procedūras, pagrįstą (-as) pavojaus veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RASVT) principais:
a) |
šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas; |
b) |
šalutinių gyvūninių produktų transformavimas į biologines dujas ir kompostą; |
c) |
daugiau kaip vienos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių tvarkymas ir sandėliavimas toje pačioje įmonėje ar gamykloje; |
d) |
naminių gyvūnų ėdalo gamyba. |
2. 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai visų pirma:
a) |
nustato pavojaus veiksnius, kurių reikia išvengti, juos pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio; |
b) |
nustato svarbiuosius valdymo taškus etape ar etapuose, kuriuose būtina kontrolė, norint užkirsti kelią pavojui, jį panaikinti arba sumažinti iki priimtino lygio; |
c) |
svarbiuosiuose valdymo taškuose nustato kritines ribas, kurios atskirtų priimtinas ir nepriimtinas ribas, kad nustatytiems pavojams būtų užkirstas kelias, jie būtų pašalinti arba sumažinti; |
d) |
nustato ir taiko veiksmingas svarbiųjų valdymo taškų stebėsenos procedūras; |
e) |
nustato tinkamus veiksmus tais atvejais, kai stebėsena parodo, kad svarbiuosiuose valdymo taškuose viršytos kritinės ribos; |
f) |
nustato tvarką, skirtą patikrinti, ar a–e punktuose išvardytos priemonės yra tinkamos ir veikia efektyviai. Tikrinimo procedūros vykdomos reguliariai; |
g) |
nustato dokumentus ir apskaitą, atitinkančius pašarų įmonės pobūdį ir dydį, kurie parodytų, ar a–f punktuose išvardytos priemonės taikomos veiksmingai. |
3. Kai daromi kokie nors produkto, proceso arba bet kurio gamybos, perdirbimo, sandėliavimo arba platinimo etapo pakeitimai, ūkio subjektai peržiūri savo procedūras ir padaro atitinkamus pakeitimus.
4. Priemonės, palengvinančios šio straipsnio įgyvendinimą, gali būti priimtos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
30 straipsnis
Nacionalinės gerosios patirties gairės
1. Kai būtina, kompetentingos institucijos skatina parengti, išplatinti ir savanoriškai naudoti nacionalines gerosios patirties gaires, visų pirma, taikyti 29 straipsnyje nurodytus RASVT principus. Ūkio subjektai gali tokias gaires naudoti savanoriškai.
2. Kompetentinga institucija įvertina nacionalines gaires siekdama užtikrinti, kad:
a) |
jos būtų parengtos konsultuojantis su šalių, kurių interesams jos gali turėtų didelės įtakos, atstovais ir išplatintos ūkio subjektams pagal sektorius; ir |
b) |
jų turinys būtų praktiškai pritaikomas sektoriams, kuriems jos yra skirtos. |
II SKYRIUS
Tiekimas rinkai
1 skirsnis
Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, skirti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius, šerti
31 straipsnis
Tiekimas rinkai
1. Ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius, šerti skirti šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai gali būti tiekiami rinkai, jeigu:
a) |
jie yra 3 kategorijos medžiagos arba gauti iš šių medžiagų, išskyrus 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas; |
b) |
jie buvo surinkti arba perdirbti, prireikus, taikant sterilizaciją slėgiu arba kitomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių ir visų priemonių, nustatytų pagal šio straipsnio 2 dalį; ir |
c) |
jie gauti iš patvirtintų arba registruotų įmonių ar gamyklų pagal atitinkamam šalutiniam gyvūniniam produktui arba jo gaminiui taikomas nuostatas. |
2. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su 1 dalyje nurodytais šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių surinkimo, perdirbimo ir apdorojimo.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2 skirsnis
Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos
32 straipsnis
Tiekimas rinkai ir naudojimas
1. Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos gali būti tiekiamos rinkai ir naudojamos, jeigu:
a) |
jos yra gautos iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų; |
b) |
jos buvo pagamintos taikant sterilizaciją slėgiu arba kitomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikantis pagal 15 straipsnį nustatytų reikalavimų, ir taikant bet kokias priemones, nustatytas pagal šio straipsnio 3 dalį; |
c) |
jos gautos iš patvirtintų ar registruotų įmonių arba gamyklų, jei taikoma; ir |
d) |
mėsos ir kaulų miltai, gauti iš 2 kategorijos medžiagų, ir perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti naudoti organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms, buvo maišomi su komponentu siekiant, kad po to tas mišinys nebūtų naudojamas gyvūnams šerti, bei pažymėti, jei toks reikalavimas yra nustatytas pagal 3 dalį priimtose priemonėse. |
Be to, irimo likučiai, susidarę transformavimo į biologines dujas arba kompostą metu, gali būti tiekiami rinkai ir naudojami organinėms trąšoms arba dirvožemį gerinančioms medžiagoms.
Valstybės narės gali priimti ar palikti galioti nacionalines taisykles, kuriomis nustatomos papildomos sąlygos naudoti organines trąšas ir dirvožemį gerinančias medžiagas ar toks naudojimas ribojamas, jeigu tokios taisyklės yra pagrįstos visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos motyvais.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, maišyti nereikalaujama, jei medžiagos dėl savo sudėties arba pakuotės negali būti naudojamos gyvūnams šerti.
3. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamyba ir naudojimu; |
b) |
komponentų arba medžiagų organinėms trąšoms ar dirvožemį gerinančioms medžiagoms žymėti; |
c) |
komponentų, maišytinų su organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis; |
d) |
papildomų sąlygų, pavyzdžiui, žymėjimui naudojamų metodų, minimalių proporcijų, kurių reikia laikytis ruošiant mišinį, kad tokios trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos nebūtų naudojamos gyvūnams šerti; ir |
e) |
atvejų, kai medžiagoms dėl jų sudėties arba pakuotės gali būti netaikomas maišymo reikalavimas. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
3 skirsnis
Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, reglamentuojami tam tikrais kitais bendrijos teisės aktais
33 straipsnis
Tiekimas rinkai
Ūkio subjektai gali tiekti rinkai šiuos šalutinių gyvūninių produktų gaminius:
a) |
Direktyvos 76/768/EEB 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kosmetikos gaminius; |
b) |
Direktyvos 90/385/EEB 1 straipsnio 2 dalies c punkte apibrėžtus aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus; |
c) |
Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtus medicinos prietaisus; |
d) |
Direktyvos 98/79/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtus in vitro diagnostikos medicinos prietaisus; |
e) |
Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus veterinarinius vaistus; |
f) |
Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus vaistus. |
34 straipsnis
Gamyba
1. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, skirti 1 straipsnio 33 straipsnyje nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti įmonėse arba gamyklose, importuojami, surenkami bei vežami ir gaminami pagal tame straipsnyje dalyje nurodytus Bendrijos teisės aktus.
Nepanaudota medžiaga iš tokių įmonių ar gamyklų naikinama pagal tuos teisės aktus.
2. Tačiau šis reglamentas taikomas, kai 33 straipsnyje nurodytuose Bendrijos teisės aktuose nėra numatytos sąlygos, kuriomis būtų kontroliuojamas galimas pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikantis šio reglamento tikslų.
4 skirsnis
Kiti šalutiniai gyvūniniai produktai
35 straipsnis
Naminių gyvūnų ėdalo tiekimas rinkai
Ūkio subjektai gali tiekti rinkai naminių gyvūnų ėdalą, jeigu:
a) |
produktai gauti:
|
b) |
jie užtikrina pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę taikydami saugų apdorojimą pagal 38 straipsnį, jei saugus gavimas pagal 37 straipsnį neužtikrina pakankamos kontrolės. |
36 straipsnis
Kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių tiekimas rinkai
Ūkio subjektai gali tiekti rinkai šalutinių gyvūninių produktų gaminius, išskyrus 31, 32, 33 ir 35 straipsniuose nurodytus gaminius, jeigu:
a) |
šie gaminiai:
|
b) |
jie užtikrina pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę:
|
37 straipsnis
Saugus gavimas
1. Saugiam gavimui naudojama medžiaga:
a) |
kuri nekelia nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; |
b) |
kuri buvo surinkta ir vežama iš surinkimo punkto į įmonę arba gamyklą tokiomis sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; arba |
c) |
kuri buvo importuota į Bendriją ir gabenama iš pirmo įvežimo punkto į įmonę arba gamyklą tokiomis sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai. |
2. Saugaus gavimo tikslu ūkio subjektai pateikia dokumentus dėl 1 dalies reikalavimų laikymosi, įskaitant, jei būtina, biologinio saugumo priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti pradinės medžiagos keliamo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, saugos įrodymus.
Tokie dokumentai saugomi, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai, jos prašymu.
1 dalies c punkte nurodytu atveju šias siuntas lydi sveikumo sertifikatas, atitinkantis pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtintą pavyzdį.
38 straipsnis
Saugus apdorojimas
Saugus apdorojimas yra naudojamos medžiagos gamybos procesas, kuris sumažina naudojamos medžiagos arba kitų gamybos procese gaunamų medžiagų keliamą pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai iki priimtino pavojaus lygio.
Turi būti užtikrinta, kad šalutinio gyvūninio produkto gaminys nebekeltų nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, visų pirma tiriant galutinį produktą.
39 straipsnis
Saugios galutinės paskirtys
Saugios galutinės paskirtys yra šalutinių gyvūninių produktų gaminių naudojimas:
a) |
sąlygomis, kuriomis nekeliamas nepriimtinas pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai; arba |
b) |
kai gali kilti pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, specialiais tikslais, jeigu toks naudojimas yra grindžiamas Bendrijos teisės aktais nustatytais tikslais, visų pirma siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą. |
40 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šiam skirsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
importuoto arba iš importuotų medžiagų pagaminto naminių gyvūnų ėdalo, gauto iš 8 straipsnio c punkte nurodytų 1 kategorijos medžiagų tiekimo rinkai sąlygų; |
b) |
medžiagos, kuri bus naudojama leidžiančiomis išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai sąlygomis, saugaus gavimo ir gabenimo sąlygos; |
c) |
37 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai; |
d) |
38 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto gamybos proceso parametrai, visų pirma dėl fizinio ir cheminio naudojamos medžiagos apdorojimo taikymo; |
e) |
galutiniam produktui taikytinų tyrimų reikalavimai; ir |
f) |
šalutinių gyvūninių produktų gaminių, keliančių pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, saugaus naudojimo sąlygos. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
III SKYRIUS
Importas, tranzitas ir eksportas
41 straipsnis
Importas ir tranzitas
1. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai importuojami į Bendriją arba gabenami per ją tranzitu, laikantis:
a) |
atitinkamų šio reglamento reikalavimų ir jo įgyvendinimo priemonių dėl konkretaus šalutinio gyvūninio produkto ar tokio produkto gaminio, kurie yra ne mažiau griežti nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais Bendrijos viduje taikomi reikalavimai; |
b) |
pripažintų sąlygų, kurios yra ne mažiau griežtos nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais taikomi Bendrijos teisės aktų reikalavimai; arba |
c) |
33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams ar medžiagai jiems gaminti taikomo specialaus režimo, nustatyto tuose straipsniuose, reikalavimų. |
Pirmos pastraipos b punkte nurodytos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, importuoti ir gabenti tranzitu:
a) |
nurodytą pavojingą medžiagą galima tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001; |
b) |
šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su ar užterštus bet kokiomis atliekomis, kurios pagal Sprendimą 2000/532/EB priskirtinos pavojingoms atliekoms, galima tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų; |
c) |
1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas ir iš jų gautus produktus, kurie nėra skirti 33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybai, galima tik, jeigu jų importo taisyklės buvo priimtos pagal 42 straipsnio 2 dalies a punktą; |
d) |
šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, skirtus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, galima tik pagal nacionalines priemones, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė, kol bus priimti 17 straipsnio 2 dalyje nurodyti suderinti reikalavimai. |
3. Importuojant ir gabenant tranzitu 3 kategorijos medžiagas ir iš jų gautus produktus, nustatomi atitinkami 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyti reikalavimai.
Šiuose reikalavimuose galima nurodyti, kad prekių siuntos:
a) |
turi būti gautos iš trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės dalies, įtrauktų į 4 dalyje nurodytą sąrašą; |
b) |
turi būti gautos iš įmonių ar gamyklų, kilmės trečiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtintų ar įregistruotų ir tuo tikslu tos institucijos įrašytų į sąrašą; ir |
c) |
įvežimo į Bendriją punkte, kur atliekami veterinariniai patikrinimai, turi turėti dokumentus, pavyzdžiui, prekybos dokumentą arba sveikumo sertifikatą ir, tam tikrais atvejais, deklaraciją, kurie turi atitikti pagal 42 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą nustatytą pavyzdį. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Kol bus priimti antros pastraipos a ir c punktuose nurodyti reikalavimai, valstybės narės gali nustatyti šiuos reikalavimus nacionalinėse priemonėse.
4. Trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių dalių, iš kurių šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai gali būti importuojami į Bendriją ar gabenami per ją tranzitu, sąrašai sudaromi pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, visų pirma atsižvelgiant į:
a) |
trečiosios valstybės teisės aktus; |
b) |
kompetentingos institucijos struktūrą ir jos inspektavimo tarnybas trečiojoje valstybėje, tų tarnybų teises, jų vykdomą priežiūrą ir jų įgaliojimus veiksmingai stebėti teisės aktų taikymą; |
c) |
galiojančias Bendrijai skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos, tvarkymo, sandėliavimo ir išvežimo sveikumo sąlygas; |
d) |
garantijas, kurias trečioji valstybė gali duoti dėl atitinkamų sveikumo sąlygų laikymosi; |
e) |
prekybos produktu iš trečiosios šalies patirtį ir atliktų importo patikrinimų rezultatus; |
f) |
bet kokių Bendrijos inspektavimų trečiojoje valstybėje rezultatus; |
g) |
ūkinių gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje valstybėje, ypač atsižvelgiant į egzotines gyvūnų ligas ir į valstybėje esančią bendrą sveikatos padėtį, galinčią kelti pavojų Bendrijos žmonių ir gyvūnų sveikatai; |
h) |
ar reguliariai ir kaip greitai trečioji valstybė pateikia informaciją apie jos teritorijoje esančias infekcines gyvūnų ligas, visų pirma ligas, išvardytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekse; |
i) |
trečiojoje valstybėje galiojančius infekcinių gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės teisės aktus ir jų vykdymą, įskaitant importo iš kitų trečiųjų valstybių taisykles. |
Galiojantys 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodyti įmonių ir gamyklų sąrašai atnaujinami ir perduodami Komisijai ir valstybėms narėms bei paskelbiami visuomenei.
42 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Priemonės 41 straipsniui įgyvendinti, pagal kurias gali būti neleidžiama importuoti arba gabenti tranzitu tam tikrose įmonėse arba gamyklose pagamintų šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių siekiant apsaugoti visuomenės arba gyvūnų sveikatą, turi būti priimtos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
2. Kitos 41 straipsnio įgyvendinimo priemonės nustatomos dėl:
a) |
1 ir 2 kategorijų medžiagų ir iš jų gautų produktų importo ir gabenimo tranzitu sąlygų; |
b) |
su visuomenės ir gyvūnų sveikata susijusių apribojimų, taikytinų importuojamai 3 kategorijos medžiagai ar iš jos gautiems produktams, kurie gali būti nustatyti su nuoroda į trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių dalių Bendrijos sąrašus, sudarytus pagal 41 straipsnio 4 dalį, ar kitais visuomenės ar gyvūnų sveikatos tikslais; |
c) |
šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybos trečiųjų valstybių įmonėse ar gamyklose sąlygų; šios sąlygos gali apimti atitinkamos kompetentingos institucijos atliekamų tokių įmonių ar gamyklų tikrinimų susitarimus, jose gali būti numatytas tam tikrų tipų įmonių ar gamyklų, tvarkančių šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atleidimas nuo 41 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytų patvirtinimo ar registracijos; ir |
d) |
sveikumo sertifikatų, prekybos dokumentų ir deklaracijų, kurie turi lydėti prekių siuntas ir kuriuose apibrėžiamos sąlygos, kurias įvykdžius galima teigti, kad atitinkami šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai buvo surinkti ar pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų, pavyzdžiai. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
43 straipsnis
Eksportas
1. Draudžiama eksportuoti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, skirtus deginti ir išvežti į sąvartynus.
2. Draudžiama eksportuoti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius į trečiąsias valstybes, kurios nėra EBPO narės, skirtus naudoti biologinių dujų ar komposto įmonėse.
3. 1 ir 2 kategorijų medžiagos bei iš jų gauti produktai gali būti eksportuojami tik kitais nei nurodytieji 1 ir 2 dalyse tikslais, jeigu nustatytos jų eksporto taisyklės.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
4. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 12 straipsnio nuostatos dėl iš Bendrijos eksportuojamų maisto ir pašarų taikomos mutatis mutandis 3 kategorijos medžiagų ar iš jų gautų produktų eksportui, laikantis šio reglamento.
5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, eksportuoti:
a) |
nurodytą pavojingą medžiagą galima tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001; |
b) |
šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su ar užterštus bet kokiomis atliekomis, kurios pagal Sprendimą 2000/532/EB priskirtos pavojingoms atliekoms, galima tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų. |
III ANTRAŠTINĖ DALIS
OFICIALŪS TIKRINIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
Oficialūs tikrinimai
44 straipsnis
Tvirtinimo procedūra
1. Kompetentinga institucija patvirtina įmones arba gamyklas tik tuo atveju, kai, prieš joms pradedant bet kokią veiklą, atlikus patikrinimą vietoje nustatoma, kad jos laikosi atitinkamų pagal 27 straipsnį nustatytų reikalavimų.
2. Kompetentinga institucija gali suteikti sąlyginį patvirtinimą, jei atlikus patikrinimą vietoje nustatoma, kad įmonė arba gamykla atitinka visus su infrastruktūra ir įranga susijusius reikalavimus, kad būtų užtikrintas veiklos procedūrų taikymas laikantis šio reglamento nuostatų. Ji suteikia galutinį patvirtinimą tik tada, kai trijų mėnesių nuo sąlyginio patvirtinimo suteikimo laikotarpiu atliekant kitą patikrinimą vietoje paaiškėja, kad įmonė arba gamykla atitinka visus kitus 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Jei įmonė arba gamykla padarė akivaizdžią pažangą, tačiau vis dar neatitinka visų šių reikalavimų, kompetentinga institucija gali pratęsti sąlyginio patvirtinimo galiojimą. Tačiau sąlyginis patvirtinimas negali viršyti bendro šešių mėnesio termino.
3. Ūkio subjektai turi užtikrinti, kad įmonės arba gamyklos veikla būtų nutraukta, jeigu kompetentinga institucija panaikina suteiktą patvirtinimą, nepratęsia sąlyginio patvirtinimo galiojimo arba nesuteikia galutinio patvirtinimo.
45 straipsnis
Oficialūs tikrinimai
1. Nedarant poveikio 5 straipsnio taikymui, kompetentinga institucija reguliariai vykdo šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, tvarkymo oficialius patikrinimus ir priežiūrą.
2. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41 ir 42 straipsniai taikomi mutatis mutandis oficialiems patikrinimams, kurie atliekami siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.
3. Atlikdama oficialius patikrinimus kompetentinga institucija gali atsižvelgti į gerosios patirties gairių taikymą.
4. Gali būti nustatytos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo priemonės, įskaitant taisykles dėl standartinių mikrobiologinių tyrimų metodų nustatymo.
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
46 straipsnis
Veiklos sustabdymas, panaikinimas ir draudimas
1. Jei kompetentingai institucijai atliekant oficialius patikrinimus ir priežiūrą nustatoma, kad nesilaikoma vieno ar daugiau šio reglamento reikalavimų, kompetentinga institucija imasi atitinkamų veiksmų.
Kompetentinga institucija visų pirma, atitinkamai atsižvelgdama į nustatytų trūkumų pobūdį ir dydį bei į galimą pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai:
a) |
sustabdo pagal šį reglamentą patvirtintų įmonių ar gamyklų patvirtinimo galiojimą, jeigu:
|
b) |
panaikina pagal šį reglamentą patvirtintų įmonių ar gamyklos patvirtinimo galiojimą, jeigu:
|
c) |
nustato įmonėms ar gamykloms konkrečias sąlygas esamiems trūkumams pašalinti. |
2. Kompetentinga institucija, atitinkamai atsižvelgdama į nustatytų trūkumų pobūdį ir dydį ir į galimą pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, laikinai ar visam laikui uždraudžia 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkio subjektams vykdyti veiklą pagal šį reglamentą, gavusi informacijos, kad:
a) |
nesilaikoma Bendrijos teisės aktų reikalavimų; ir |
b) |
dėl tokios veiklos gali kilti pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai. |
47 straipsnis
Sąrašai
1. Kiekviena valstybė narė sudaro jos teritorijoje esančių įmonių, gamyklų ir ūkio subjektų, kurie buvo patvirtinti ar registruoti pagal šį reglamentą, sąrašą.
Ji suteikia kiekvienai patvirtintai ar registruotai įmonei, gamyklai arba ūkio subjektui oficialų numerį, pagal kurį įmonė, gamykla arba ūkio subjektas identifikuojami atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį.
Valstybė narė nurodo, prireikus, oficialų numerį, kuris buvo suteiktas įmonei, gamyklai ar ūkio subjektui pagal kitus Bendrijos teisės aktus.
Valstybės narės patvirtintų ar registruotų įmonių, gamyklų ir ūkio subjektų sąrašus pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Valstybės narės turi nuolat atnaujinti patvirtintų ar registruotų įmonių, gamyklų ir ūkio subjektų sąrašus ir sudaryti galimybę su jais susipažinti kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.
2. Šio straipsnio įgyvendinimo priemonės gali būti nustatytos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, visų pirma dėl:
a) |
1 dalyje nurodytų sąrašų formos; ir |
b) |
1 dalyje nurodytų sąrašų sudarymo procedūros. |
48 straipsnis
Siuntimo į kitas valstybes nares kontrolė
1. Kai ūkio subjektas planuoja išsiųsti 1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas ir iš 1 bei 2 kategorijos medžiagų gautus mėsos ir kaulų miltus ar gyvūninius riebalus į kitą valstybę narę, jis apie tai turi pranešti kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi ūkio subjekto paraišką, per nustatytą laikotarpį nusprendžia:
a) |
atsisakyti priimti prekių siuntą; |
b) |
priimti prekių siuntą besąlygiškai; arba |
c) |
priimti prekių siuntą, jei laikomasi šių sąlygų:
|
2. 1 dalyje nurodytų ūkio subjektų paraiškų forma gali būti patvirtinta pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
3. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja paskirties valstybės narės kompetentingą instituciją Traces sistemos priemonėmis, laikydamasi Sprendimo 2004/292/EB, apie kiekvienos prekių siuntos išsiuntimą į paskirties valstybę narę dėl:
a) |
1 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių; |
b) |
iš 3 kategorijos medžiagos gautų perdirbtų gyvūninių baltymų. |
Gavusi informaciją apie išsiuntimą paskirties valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kilmės valstybės narės kompetentingą instituciją apie kiekvienos prekių siuntos gavimą Traces sistemos priemonėmis.
4. 1 dalyje nurodytos 1 ir 2 kategorijų medžiagos, mėsos ir kaulų miltai bei gyvūniniai riebalai gabenami tiesiogiai į paskirties įmonę ar gamyklą, kuri turi būti įregistruota arba patvirtinta pagal 23, 24 ir 44 straipsnius, arba, jeigu tai mėšlas, – į paskirties ūkį.
5. Kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai siunčiami į kitas valstybes nares per trečiosios valstybės teritoriją, jie siunčiami kilmės valstybėje narėje užplombuotomis prekių siuntomis prie jų pridedant sveikumo sertifikatą.
Užplombuotos prekių siuntos turi vėl patekti į Bendriją tik per pasienio kontrolės postą, laikantis Direktyvos 89/662/EEB 6 straipsnio.
6. Nukrypstant nuo 1–5 dalių, šiose dalyse nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurie buvo sumaišyti su ar užteršti bet kuriomis atliekomis, kurios laikomos pavojingomis atliekomis pagal Direktyvą 2000/532/EB, siunčiami į kitas valstybes nares tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų.
7. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:
a) |
konkretaus termino, per kurį kompetentinga institucija turi priimti sprendimą, kaip tai nurodyta 1 dalyje; |
b) |
papildomų 4 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių išsiuntimo sąlygų; |
c) |
sveikumo sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie pagal 5 dalį siunčiamų prekių siuntų, pavyzdžių; ir |
d) |
sąlygų, kuriomis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, skirtus naudoti parodose, meninei veiklai, diagnostikos, švietimo arba mokslinių tyrimų tikslais, galima siųsti į kitas valstybes nares, nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
8. Šio straipsnio įgyvendinimo priemonėse gali būti nurodytos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 1–4 dalių, gali leisti:
a) |
siųsti mėšlą, vežamą tarp dviejų tame pačiame ūkyje esančių punktų ar tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių ūkių; |
b) |
siųsti kitus šalutinius gyvūninius produktus, vežamus tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių įmonių arba gamyklų; ir |
c) |
vežti nugaišusius naminių gyvūnų deginti į įmonę arba gamyklą, esančią kaimyninės valstybės narės pasienio regione. |
Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
49 straipsnis
Bendrijos kontrolė valstybėse narėse
1. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje, kiek tai yra būtina, siekiant kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai.
Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, turi suteikti ekspertams visą jų pareigoms atlikti reikalingą pagalbą.
Komisija praneša kompetentingai institucijai apie patikrinimų rezultatus.
2. Šio straipsnio įgyvendinimo priemonės gali būti priimamos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, visų pirma dėl bendradarbiavimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis procedūros.
50 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 882/2004 taikymas tam tikrų patikrinimų tikslais
1. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 46 straipsnis taikomas mutatis mutandis Bendrijos patikrinimams trečiosiose valstybėse, atliekamiems tikrinant, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų.
2. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 50 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas mutatis mutandis dėl šio reglamento 41 straipsnio 3 dalies reikalavimų įgyvendinimo etapais.
3. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 52 straipsnis taikomas mutatis mutandis trečiosios valstybės patikrinimams valstybėse narėse, susijusiems su veikla pagal šį reglamentą.
II SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
51 straipsnis
Nacionalinės nuostatos
Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos priėmė pagal savo kompetencijos sritis, tiesiogiai susijusias su tinkamu šio reglamento įgyvendinimu, tekstus.
52 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
5. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nustatyti laikotarpiai yra atitinkamai du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.
6. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
53 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. birželio 4 d. praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.
54 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 panaikinamas nuo 2011 m. kovo 4 d.
Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.
55 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonė
Įmonės, gamyklos ir naudotojai, patvirtinti arba registruoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 iki 2011 m. kovo 4 d. laikomi patvirtintais arba įregistruotais kaip reikalaujama pagal šį reglamentą.
56 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 4 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. MALMSTRÖM
(1) OL C 100, 2009 4 30, p. 133.
(2) 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.
(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(5) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.
(6) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
(7) OL L 358, 1986 12 18, p. 1.
(8) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.
(9) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.
(10) OL L 62, 1993 3 15, p. 69.
(11) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
(12) OL L 224, 1990 8 18, p. 1.
(13) OL L 125, 1996 5 23, p. 3.
(14) OL L 125, 1996 5 23, p. 10.
(15) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.
(16) OL L 229, 2009 9 1, p. 1.
(18) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.
(20) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
(21) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(22) OL L 343, 2007 12 27, p. 1.
(23) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
(24) OL L 94, 2004 3 31, p. 63.
(25) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.
(26) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
(27) OL L 39, 1993 2 16, p. 1.
(28) OL L 272, 1997 10 4, p. 45.
(29) OL L 226, 2000 9 6, p. 3.
(30) OL L 262, 1976 9 27, p. 169.
(31) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
(32) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.
(33) OL L 189, 1990 7 20, p. 17.
(34) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.
(35) OL L 331, 1998 12 7, p. 1.
(36) OL L 105, 2003 4 26, p. 18.
(37) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(38) Reglamentas (EB) Nr. 811/2003 dėl draudimo šerti žuvis tos pačios rūšies perdirbtomis žuvimis, gyvūninės kilmės atliekų laidojimo ir deginimo (OL L 117, 2003 5 13, p. 14); Sprendimas 2003/322/EB dėl tam tikrų maitlesių paukščių lesinimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis (OL L 117, 2003 5 13, p. 32); Sprendimas 2003/324/EB dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo kailiniams gyvūnams taikomo draudimo šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais (OL L 117, 2003 5 13, p. 37), Reglamentas (EB) Nr. 92/2005 dėl šalinimo arba naudojimo būdų (OL L 19, 2005 1 21, p. 27); Reglamentas (EB) Nr. 181/2006 dėl organinių trąšų ir dirvožemio savybes gerinančių medžiagų, išskyrus mėšlą (OL L 29, 2006 2 2, p. 31); Reglamentas (EB) Nr. 1192/2006 dėl patvirtintų įmonių sąrašų (OL L 215, 2006 8 5, p. 10); Reglamentas (EB) Nr. 2007/2006 dėl tam tikrų tarpinių produktų, gautų iš 3 kategorijos medžiagų, importo ir tranzito (OL L 379, 2006 12 28, p. 98).
(39) OL L 275, 2004 8 25, p. 17.
PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 ir 2 straipsniai |
2 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 ir 2 dalys |
3 straipsnio 2 dalis |
41 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa |
3 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys |
4 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnis |
4 straipsnio 2 dalis |
12, 15 ir 16 straipsniai |
4 straipsnio 3 dalis |
24 straipsnio h, i ir j punktai |
4 straipsnio 4 dalis |
41 straipsnio 2 dalies c punktas, 43 straipsnio 3 dalis ir 5 dalies a punktas |
5 straipsnio 1 dalis |
9 straipsnis |
5 straipsnio 2 dalis |
13, 15 ir 16 straipsniai |
5 straipsnio 3 dalis |
24 straipsnio h, i ir j punktai |
5 straipsnio 4 dalis |
41 straipsnio 2 dalies c punktas ir 43 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnis |
6 straipsnio 2 dalis |
14, 15 ir 16 straipsniai; |
6 straipsnio 3 dalis |
24 straipsnio h, i ir j punktai |
7 straipsnis |
21 straipsnis |
8 straipsnis |
48 straipsnis |
9 straipsnis |
22 straipsnis |
10–15, 17 ir 18 straipsniai |
23, 24, 27 ir 44 straipsniai |
16 straipsnis |
6 straipsnis |
19 straipsnis |
31 straipsnis |
20 straipsnio 1 dalis |
35 ir 36 straipsniai |
20 straipsnio 2 dalis |
32 straipsnis |
20 straipsnio 3 dalis |
36 straipsnis |
21 straipsnis |
— |
22 straipsnis |
11 straipsnis |
23 straipsnis |
17 ir 18 straipsniai |
24 straipsnis |
19 straipsnis |
25 straipsnis |
28 ir 29 straipsniai |
26 straipsnis |
45, 46 ir 47 straipsniai |
27 straipsnis |
49 straipsnis |
28 straipsnis |
35 straipsnio a punkto ii papunktis ir 41 straipsnio 1 dalis |
29 straipsnis |
41 ir 42 straipsniai |
30 straipsnis |
41 straipsnio 1 dalies b punktas |
31 straipsnis |
50 straipsnio 1 dalis |
32 straipsnis |
— |
33 straipsnis |
52 straipsnis |
34 straipsnis |
— |
35 straipsnis |
15 straipsnio 2 dalis ir 51 straipsnis |
36 straipsnis |
— |
37 straipsnis |
54 straipsnis |
38 straipsnis |
56 straipsnis |
14.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300/34 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1070/2009
2009 m. spalio 21 d.
iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
(1) |
Norint įgyvendinti bendrąją transporto politiką, reikia sukurti veiksmingą oro transporto sistemą, leidžiančią saugiai, reguliariai ir tvariai teikti oro transporto paslaugas, optimizuoti pajėgumus ir palengvinančią laisvą prekių, asmenų ir paslaugų judėjimą. |
(2) |
Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus pirmą bendro Europos dangaus teisės aktų paketą, t. y. 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentą) (4), 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentą) (5), 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentą) (6) ir 2004 m. kovo 10 d. Reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentą) (7), buvo sukurtas tvirtas teisinis pagrindas vientisai, sąveikiai ir saugiai oro eismo valdymo (OEV) sistemai. |
(3) |
Reaguojant į tvirtą pramonės, valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų reikalavimą supaprastinti Europos aviacijos reguliavimo sistemą ir padidinti jos veiksmingumą, 2006 m. lapkričio mėn. buvo sudaryta Aukšto lygio grupė dėl Europos aviacijos reguliavimo sistemos ateities (toliau – Aukšto lygio grupė). Aukšto lygio grupė, sudaryta iš daugumos suinteresuotųjų subjektų atstovų, 2007 m. liepos mėn. pateikė ataskaitą, į kurią įtrauktos rekomendacijos, kaip pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą ir valdymą. Aukšto lygio grupė rekomendavo suteikti aplinkai tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir aviacijos sistemos saugai ir veiksmingumui, ir teigė, kad pramonė ir reguliavimo institucijos turėtų dirbti kartu, siekdamos užtikrinti kuo didesnį OEV indėlį stiprinant tvarumą. |
(4) |
Taryba 2008 m. balandžio 7 d. posėdyje paragino Komisiją pagal Aukšto lygio grupės rekomendacijas laikantis koncepcijos „nuo vartų iki vartų“ parengti bendrą sistemos modelį, kad būtų padidinta sauga, pagerintas OEV ir padidintas ekonominis efektyvumas. |
(5) |
Siekiant užbaigti bendro Europos dangaus kūrimą, būtina Bendrijos lygmeniu patvirtinti papildomas priemones, visų pirma pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą tokiose pagrindinėse srityse kaip aplinka, pajėgumai ir ekonominis efektyvumas, bet kuriuo atveju atsižvelgiant į pagrindinius saugos tikslus. Taip pat būtina suderinti bendro Europos dangaus teisės aktus su technikos pažanga. |
(6) |
2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (8) raginama parengti ir įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Pagrindiniam OEV planui įgyvendinti reikia reguliavimo priemonių, skirtų paremti naujų koncepcijų ir technologijų kūrimą, diegimą ir finansavimą. Tai turėtų būti sistema, sudaryta iš visiškai suderintų ir sąveikių dalių, užtikrinančių labai gerus oro transporto veiklos Europoje rezultatus. Nustatant bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo grafiką turėtų būti atsižvelgta į SESAR programos, kuri yra bendro Europos dangaus iniciatyvos dalis, plėtros ir įdiegimo etapams numatytus laikotarpius. Abu procesai turėtų būti glaudžiai koordinuojami. |
(7) |
Numatant bendrus projektus, kurie skirti padėti oro erdvės naudotojams ir (arba) oro navigacijos paslaugų teikėjams pagerinti bendrą oro navigacijos infrastruktūrą, oro navigacijos paslaugų teikimą ir oro erdvės naudojimą, ypač tai, ko gali reikėti pagrindiniam OEV planui įgyvendinti, neturėtų būti pakenkta jau veikiantiems projektams, dėl kurių sprendimą priėmė viena arba kelios valstybės narės, turinčios panašius tikslus. Numatant nuostatas dėl bendrų projektų įdiegimo finansavimo neturėtų būti pakenkta šių bendrų projektų organizavimo pobūdžiui. Komisija gali siūlyti, kad finansavimas, pvz., transeuropinio tinklo ar Europos investicijų banko finansavimas, būtų naudojamas bendriems projektams remti, ypač SESAR programos įdiegimui spartinti, pagal daugiametę finansinę programą. Nemažinant galimybės naudotis tuo finansavimu, valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios nustatyti, kaip bus naudojamos pagal prekybos taršos leidimais sistemą iš aviacijos sektoriui skirtų leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, ir nuspręsti, ar šiuo atveju tokių pajamų dalis galėtų būti naudojama bendrų projektų finansavimui funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu. |
(8) |
Visų pirma, kai diegiami bendri projektai, derėtų pasirūpinti, inter alia, taikant išsamią ir skaidrią apskaitą, kad būtų užtikrinta, jog oro erdvės naudotojai nebūtų dvigubai apmokestinami. Bendri projektai turėtų būti diegiami visų suinteresuotųjų subjektų naudai ir užtikrinant vienodą požiūrį į juos. |
(9) |
Siekiant užtikrinti nuoseklią ir gerą paslaugų teikimo Europoje priežiūrą, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti užtikrintas pakankamas nepriklausomumas ir ištekliai. Tai, kad numatomas toks nepriklausomumas, neturėtų trukdyti toms valdžios institucijoms vykdyti jų užduotis administravimo sistemoje. |
(10) |
Nacionalinės priežiūros institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant bendro Europos dangaus iniciatyvą, todėl Komisija turėtų palengvinti jų bendradarbiavimą, kad būtų galima keistis pažangiąja patirtimi ir formuluoti bendrą požiūrį, be kita ko, glaudžiau bendradarbiaujant regionų lygmeniu. Šis bendradarbiavimas turėtų vykti nuolat. |
(11) |
Socialiniai partneriai turėtų būti geriau informuojami apie visas didelį socialinį poveikį turinčias priemones ir su jais turėtų būti dėl jų konsultuojamasi. Bendrijos lygmeniu taip pat reikėtų konsultuotis su Sektorių dialogo komitetu, įsteigtu Komisijos sprendimu 98/500/EB (9). |
(12) |
Kad pagerėtų OEV ir oro navigacijos paslaugų (ONP) veiklos rezultatai, būtina sukurti privalomų tikslinių veiklos rodiklių nustatymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą pagrindinėse veiklos srityse, laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) politikos. Privalomas tokios sistemos bruožas turėtų būti tinkamas OEV ir ONP veiklos duomenų pranešimo, nagrinėjimo, vertinimo ir sklaidos mechanizmas, kartu su atitinkama skatinamąja programa, padedančia siekti nustatytų tikslinių rodiklių. |
(13) |
Nacionalinės priežiūros institucijos, rengdamos savo nacionalinius ir regioninius planus, turėtų turėti galimybę lanksčiai atsižvelgti į specifines nacionalines ar regionines aplinkybes. Tvirtinant ar priimant nacionalinius planus valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti tam tikrus pakeitimus. |
(14) |
Nustatydamos oro navigacijos paslaugų mokesčius, Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis pasinaudoti bendromis prognozėmis. Turėtų būti leidžiama šiek tiek lankstumo tais atvejais, kai eismas itin skiriasi nuo prognozių, ypač parengtų naudojant tam tikras įspėjimo priemones. |
(15) |
Valstybėms narėms nacionaliniu ar funkciniu oro erdvės bloko lygmenimis nustatant sąnaudas, kurias numato pasidalyti oro erdvės naudotojai, reikėtų atsižvelgti į tikslinius veiklos rodiklius. |
(16) |
Teikiant tarpvalstybines paslaugas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jokia nacionalinė teisės sistema nedraustų oro eismo paslaugų teikėjo skyrimo dėl to, kad jis įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar priklauso tos valstybės narės nacionaliniams subjektams. |
(17) |
Nacionalinės priežiūros institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinamas aukštas saugos lygis, taip pat galimybė išduoti atskirą sertifikatą teikti kiekvienos rūšies oro navigacijos paslaugas, atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo, nuoseklumo ir dubliavimosi vengimo poreikį. |
(18) |
Funkciniai oro erdvės blokai – tai pagrindinės oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimo stiprinimo, kurio reikia, kad pagerėtų veiklos rezultatai ir būtų sukurta sinergija, priemonės. Valstybės narės per pagrįstą laikotarpį turėtų sukurti funkcinius oro erdvės blokus. Tuo tikslu ir siekiant optimizuoti funkcinių oro erdvės blokų sąsajas bendrame Europos danguje, suinteresuotosios valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, o prireikus ir su trečiosiomis šalimis. |
(19) |
Vienoms valstybėms narėms sukūrus funkcinį oro erdvės bloką, kitos valstybės narės, Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys turi galimybę pateikti savo pastabas, siekiant palengvinti pasikeitimą nuomonėmis. Tos pastabos suinteresuotajai (-osioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) turėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio. |
(20) |
Jei derybų procese iškyla sunkumų, susijusių su funkcinių oro erdvės blokų kūrimu, Komisija gali paskirti funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatorių (toliau – koordinatorius). Koordinatoriaus užduotys būtų teikti pagalbą padedant įveikti tokius sunkumus, nepažeidžiant suinteresuotosios (-ųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) suverenumo ir, tam tikrais atvejais, trečiųjų valstybių, įeinančių į tą patį funkcinį oro erdvės bloką, suverenumo. Dėl koordinatoriaus veiklos atsiradusios sąnaudos neturėtų daryti jokio poveikio valstybių narių nacionaliniams biudžetams. |
(21) |
Eurokontrolės veiklos rezultatų apžvalgos komisijos ataskaitose ir galutinėje Aukšto lygio grupės ataskaitoje patvirtinama, kad maršrutų tinklas ir oro erdvės struktūra negali būti plėtojama atskirais veiksmais, nes kiekviena atskira valstybė narė yra Europos oro eismo valdymo tinklo (EOEVT) neatskiriama dalis, tiek Bendrijos viduje, tiek ir už jos ribų. Todėl bendrajam oro eismui palaipsniui turėtų būti sukurta labiau integruota veiklos vykdymo poreikius atitinkanti oro erdvė. |
(22) |
Siekdama sukurti funkcinius oro erdvės blokus ir parengti veiklos rezultatų planą, Komisija turėtų nustatyti ir atsižvelgti į būtinas sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti Bendrijai siekiant sukurti Bendrą Europos skrydžių informacijos regioną (BESIR), atsižvelgiant į valstybių narių prašymus, pateiktus ICAO laikantis tiek tos organizacijos nustatytų procedūrų, tiek gerbiant valstybių narių teises, įpareigojimus ir atsakomybę pagal 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (toliau – Čikagos konvencija). Oro erdvę, už kurią atsakingos valstybės narės, apimantis BESIR turėtų palengvinti bendrą planavimą ir veiklos integravimą siekiant išspręsti regioninių susigrūdimų problemą. Toks BESIR turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į specifinius poreikius, kaip antai eismo intensyvumas ir reikalaujamas sudėtingumo lygis. |
(23) |
Oro erdvės naudotojams sudaromos skirtingos galimybės naudotis Bendrijos oro erdve ir judėjimo laisvės joje sąlygos. Taip yra todėl, kad Bendrijos skrydžių taisyklės ir visų pirma oro erdvės klasifikavimas nėra suderinti. Todėl Komisija turėtų suderinti tokias taisykles remdamasi ICAO standartais. |
(24) |
EOEVT turėtų būti kuriamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į siekį užtikrinti viso oro transporto tinklo saugą, aplinkos tvarumą, pajėgumų didinimą ir geresnį ekonominį efektyvumą. Kaip pabrėžta 2008 m. spalio 31 d. Eurokontrolės veiklos rezultatų apžvalgos komisijos ataskaitoje „Funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvų ir jų poveikio veiklos rezultatų gerinimui vertinimas“, tai galėtų būti geriausiai užtikrinta koordinuotai valdant oro transporto tinklą Bendrijos lygmeniu. |
(25) |
Pagal valstybių narių pareiškimą dėl karinių klausimų, susijusių su bendru Europos dangumi, padarytu priėmus Reglamentą (EB) Nr. 549/2004, civiliniam ir kariniam bendradarbiavimui ir koordinavimui turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant bendro Europos dangaus iniciatyvą, siekiant lanksčiau naudoti oro erdvę, kad būtų pasiekti bendro Europos dangaus iniciatyvos veiklos tikslai, taip pat tinkamai atsižvelgiama į karinių misijų veiksmingumą. |
(26) |
Itin svarbu sukurti bendrą suderintą oro erdvės struktūrą maršrutų atžvilgiu, oro erdvės organizavimą dabar ir ateityje grįsti bendrais principais, užtikrinti laipsnišką pagrindinio OEV plano įgyvendinimą, optimizuoti nepakankamų išteklių naudojimą, kad būtų išvengta nebūtinų įrangos išlaidų, ir planuoti bei valdyti oro erdvę laikantis suderintų taisyklių. Šiuo tikslu Komisija turėtų būti atsakinga už būtinų taisyklių ir teisiškai privalomų įgyvendinimo sprendimų priėmimą. |
(27) |
Reikėtų iš dalies pakeisti tinklo valdymo ir kūrimo funkcijų sąrašą, kad prireikus būtų galima įtraukti būsimas tinklo funkcijas, apibrėžtas pagrindiniame OEV plane. Tai darydama Komisija turėtų kiek įmanoma geriau pasinaudoti Eurokontrolės patirtimi. |
(28) |
Aukšto lygio grupė rekomendavo apibrėžti naujas arba remiantis esamais pagrindais sustiprintas funkcijas ir sustiprinti Eurokontrolės vaidmenį, o Bendriją padaryti vieninteliu reguliuotoju ir laikytis reguliavimo atskyrimo nuo paslaugų teikimo principo. Todėl Komisija turėtų pavesti reformuotai Eurokontrolei, kurios valdymo tvarka nauja, vykdyti užduotis, susijusias su įvairiomis funkcijomis, kurios neapima privalomų bendro pobūdžio priemonių priėmimo ar politinės veiksmų laisvės naudojimo. Eurokontrolė turėtų vykdyti šias užduotis nešališkai ir ekonomiškai efektyviai bei užtikrindama visišką oro erdvės naudotojų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų dalyvavimą. |
(29) |
Turėtų būti įdiegtos tinkamos oro eismo srautų valdymo veiksmingumo didinimo priemonės, siekiant padėti esamiems operatyviniams padaliniams, įskaitant Eurokontrolės centrinį srautų valdymo padalinį, užtikrinti veiksmingą skrydžių vykdymą. Be to, Komisijos komunikate dėl Europos oro uostų pajėgumų, efektyvumo ir saugos veiksmų plano pabrėžiama, kad reikia užtikrinti skrydžių planų ir oro uostų laiko tarpsnių veiklos darną. Be to, Bendrijos oro uostų pajėgumų stebėjimo įstaiga galėtų padėti teikdama valstybėms narėms objektyvią informaciją, reikalingą oro uostų ir OEV pajėgumų suderinimui, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos šioje srityje. |
(30) |
Šiuolaikiška, išsami, aukštos kokybės ir laiku pateikiama aviacijos informacija turi didelę įtaką saugai ir galimybėms naudotis Bendrijos oro erdve ir laisvam judėjimui joje palengvinti. Atsižvelgdama į pagrindinį OEV planą Bendrija turėtų imtis iniciatyvos modernizuoti šį sektorių bendradarbiaudama su Eurokontrole ir užtikrinti, kad naudotojai galėtų gauti tuos duomenis per vieną viešą prieigos vietą, kurioje būtų užtikrintas šiuolaikiškas ir vartotojams patogus patvirtintos ir integruotos informacijos teikimas. |
(31) |
Tvarkydama meteorologinės informacijos interneto portalą Komisija turėtų atsižvelgti į įvairius informacijos šaltinius, be kita ko, atitinkamais atvejais, į paskirtuosius paslaugų teikėjus. |
(32) |
Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir iš dalies sutampančių tikrinimo procedūrų, pagal 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (10) išduoti pažymėjimai turėtų būti pripažįstami pagal šį reglamentą, jei jie taikomi sudedamosioms dalims ar sistemoms. |
(33) |
Kartu su pažymėjimu, kuris išduodamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir naudojamas kaip alternatyvi atitikties pagrindiniams Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimams patvirtinimo priemonė, turėtų būti pateikiama techninė byla, reikalinga siekiant Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pažymėjimo. |
(34) |
Tam tikri Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimai neturėtų būti taikomi sistemoms, kurios pradėtos naudoti prieš 2005 m. spalio 20 d. Nacionalinėms priežiūros institucijoms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta laisvė nacionaliniu lygmeniu susitarti dėl procedūrų ir dokumentų, kurie būtini siekiant įrodyti prieš 2005 m. spalio 20 d. pradėtų naudoti OEV sistemų atitiktį pagrindiniams Reglamento (EB) Nr. 552/2004 reikalavimams. Po šio reglamento priėmimo priimtose įgyvendinimo taisyklėse ir Bendrijos specifikacijose turėtų būti atsižvelgta į šią tvarką ir tai neturėtų paskatinti atgaline tvarka taikomo reikalavimo pateikti dokumentais paremtus įrodymus. |
(35) |
Aukšto lygio grupė savo galutinėje ataskaitoje Komisijai rekomendavo, kad SESAR programoje būtų konkrečiai nagrinėjama, kaip apibrėžti sąveikias procedūras, sistemas ir informacijos mainus Europoje bei su kitais pasaulio regionais. Tam taip pat reikėtų sukurti atitinkamus standartus bei nustatyti, kokias naujas įgyvendinimo taisykles ar Bendrijos specifikacijas reikia parengti bendro Europos dangaus kontekste. |
(36) |
Patvirtindama įgyvendinimo priemones, įskaitant Eurokontrolės nustatytus standartus, Komisija turėtų užtikrinti, kad priemonėse būtų numatyti visi būtini pradinių standartų patobulinimai, ir visapusiškai atsižvelgti į poreikį išvengti dvigubo reglamentavimo. |
(37) |
Tuo pačiu metu siekiant pagerinti oro eismo saugos standartus ir visos OEV ir ONP veiklos, skirtos bendram oro eismui Europoje, rezultatus, reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. Todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti „sąžiningumo kultūros“ principus. |
(38) |
Atsižvelgiant į siūlomą EASA įgaliojimų didinimą ir jai priskiriant oro eismo valdymo saugą, turėtų būti užtikrintas Reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 bei (EB) Nr. 216/2008 suderinamumas. |
(39) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11). Siekiant laikytis šiame reglamente ir Reglamentuose (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 nustatytų terminų, tos priemonės turėtų būti patvirtintos per deramą laikotarpį. |
(40) |
Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti priemones dėl techninių ar veiklos pokyčių ir nustatyti pagrindinius tam tikrų tinklo valdymo funkcijų vykdymo kriterijus ir procedūras. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004 nuostatas papildant juos naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(41) |
Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija turėtų turėti galimybę taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje. |
(42) |
Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime (toliau – Ministrų pareiškimas), pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone paskelbtą bendrą deklaraciją dėl oro uosto, o visapusiškas to pareiškimo laikymasis bus pripažintas 1987 m. Deklaracijos laikymusi. |
(43) |
Šis reglamentas visapusiškai taikomas Gibraltaro oro uostui atsižvelgiant į Ministrų pareiškimą ir juo vadovaujantis. Nepažeidžiant Ministrų pareiškimo, taikant reglamentą Gibraltaro oro uostui ir visas su reglamento įgyvendinimu susijusias priemones griežtai vadovaujamasi tuo pareiškimu ir visomis jame esančiomis nuostatomis. |
(44) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 549/2004 iš dalies keičiamas taip:
1. |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Tikslas ir taikymo sritis 1. Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslas – pagerinti esamus oro eismo saugos standartus, skatinti oro transporto sistemos tvarią plėtrą ir pagerinti bendrus oro eismo valdymo (OEV) ir oro navigacijos paslaugų (ONP), skirtų bendram oro eismui Europoje, veiklos rezultatus, kad būtų laikomasi visų oro erdvės naudotojų reikalavimų. Šis bendras Europos dangus apima darnų visos Europos maršrutų tinklą, tinklo valdymo ir oro eismo valdymo sistemas, grindžiamas tik saugos, veiksmingumo ir techniniais aspektais siekiant suteikti naudos visiems oro erdvės naudotojams. Siekiant šio tikslo šiuo reglamentu sukuriama suderinta reguliavimo sistema bendro Europos dangaus sukūrimui. 2. Šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymas nepažeidžia valstybių narių suverenių teisių į jų oro erdvę ir neturi įtakos valstybių narių reikalavimams, susijusiems su viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos klausimais, kaip nustatyta 13 straipsnyje. Šis reglamentas ir 3 straipsnyje nurodytos priemonės netaikomos karinėms operacijoms ir mokymui. 3. Šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymas nepažeidžia valstybių narių teisių ir pareigų pagal 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (toliau – Čikagos konvencija). Atsižvelgiant į tai, papildomas šio reglamento tikslas – jo taikymo srityse padėti valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus pagal Čikagos konvenciją, suteikiant jo nuostatų bendro aiškinimo ir vienodo įgyvendinimo pagrindą ir užtikrinant, kad į šias nuostatas būtų tinkamai atsižvelgiama šiame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse. 4. Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui laikomas neturinčiu įtakos Ispanijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms, susijusioms su ginču dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas.“; |
2. |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3. |
4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis Nacionalinės priežiūros institucijos 1. Valstybės narės kartu ar atskirai arba paskiria, arba įsteigia įstaigą arba įstaigas, kurios yra jų nacionalinės priežiūros institucijos, kad ši arba šios prisiimtų užduotis, kurios tokiai institucijai skirtos pagal šį reglamentą ir pagal 3 straipsnyje nurodytas priemones. 2. Nacionalinės priežiūros institucijos yra nepriklausomos nuo oro navigacijos paslaugų teikėjų. Šis nepriklausomumas pasiekiamas bent funkciniu lygiu, tinkamai atskiriant nacionalines priežiūros institucijas ir tokius teikėjus. 3. Nacionalinės priežiūros institucijos vykdo savo įgaliojimus nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai. Tai pasiekiama taikant tinkamas valdymo ir kontrolės priemones, taip pat ir valstybės narės administracijos institucijose. Vis dėlto tai netrukdo nacionalinėms priežiūros institucijoms vykdyti savo užduočių pagal nacionalinių civilinės aviacijos institucijų ar kitų viešųjų įstaigų organizavimo taisykles. 4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reikalingų išteklių ir pajėgumų vykdyti pagal šį reglamentą joms priskirtas užduotis veiksmingai ir laiku. 5. Valstybės narės praneša Komisijai nacionalinių priežiūros institucijų pavadinimus ir adresus bei apie jų pasikeitimus ir apie priemones, kurių imtasi 2, 3 ir 4 dalių laikymuisi užtikrinti.“; |
4. |
5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. 5. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“; |
5. |
6–11 straipsniai pakeičiami taip: „6 straipsnis Pramonės konsultacinis organas Nepažeisdama Komiteto ir Eurokontrolės funkcijų, Komisija įsteigia „pramonės konsultacinį organą“, kuriam priklauso oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojų asociacijos, oro uostų vadovybė, gamybos pramonė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės organizacijos. Šio organo vaidmuo – tik patarti Komisijai dėl bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo. 7 straipsnis Ryšiai su Europos trečiosiomis šalimis Bendrija ir jos valstybės narės siekia, kad bendras Europos dangus būtų išplėstas ir apimtų šalis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir remia šį siekį. Tuo tikslu arba pagal susitarimus, sudarytus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, arba pagal susitarimus dėl funkcinių oro erdvės blokų jos stengiasi išplėsti šio reglamento ir 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo sritį įtraukiant tas šalis. 8 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės 1. Įgyvendinimo taisyklėms parengti Komisija gali suteikti įgaliojimus Eurokontrolei ar, atitinkamais atvejais, kitai įstaigai, nustatydama atliktinas užduotis ir jų atlikimo tvarkaraštį ir atsižvelgdama į šiame reglamente nustatytus atitinkamus terminus. Komisija veikia pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 2. Kai Komisija pagal 1 dalį ketina suteikti įgaliojimus, ji stengiasi kuo geriau pasinaudoti esama visų suinteresuotų šalių įtraukimo ir konsultavimosi su jomis tvarka, jei ši tvarka atitinka Komisijos skaidrumo ir konsultavimosi procedūrų praktiką ir neprieštarauja jos instituciniams įpareigojimams. 9 straipsnis Sankcijos Sankcijos, kurias valstybės narės nustato oro erdvės naudotojams ir paslaugų teikėjams už šio reglamento, visų pirma už 3 straipsnyje nurodytų priemonių, pažeidimą, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 10 straipsnis Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais 1. Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, sukuria konsultacijų mechanizmus, kad į bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimą būtų galima tinkamai įtraukti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant darbuotojams atstovaujančias profesines organizacijas. 2. Komisija nustato Bendrijos lygmens konsultacijų mechanizmą. Konsultacijose dalyvauja specialus sektorių dialogo komitetas, įsteigtas pagal Sprendimą 98/500/EB. 3. Konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais visų pirma nagrinėjamas naujų EOEVT koncepcijų ir technologijų kūrimas ir įdiegimas. Suinteresuotaisiais subjektais gali būti:
11 straipsnis Veiklos rezultatų planas 1. Kad pagerėtų oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatai bendrame Europos danguje, parengiamas oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas. Jis apima:
2. Komisija pagal 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali skirti Eurokontrolę ar kitą nešališką kompetentingą įstaigą „veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga“. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos vaidmuo – koordinuojant su nacionalinėmis priežiūros institucijomis padėti Komisijai, bei, nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus prašymą, padėti joms įgyvendinti 1 dalyje nurodytą veiklos rezultatų planą. Komisija užtikrina, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga vykdydama Komisijos jai patikėtas užduotis veiktų savarankiškai.
4. 1 dalyje nurodytam veiklos rezultatų planui taikomos šios procedūros:
Komisija gali papildyti šioje dalyje nurodytų procedūrų sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. 5. Nustatant veiklos rezultatų planą atsižvelgiama į tai, kad maršruto metu teikiamos paslaugos, terminalo paslaugos ir tinklo funkcijos yra skirtingos ir turėtų būti atitinkamai traktuojamos, prireikus, ir vertinant veiklos rezultatus. 6. Siekdama, kad veiklos rezultatų plano veikimas būtų išsamiai nustatytas, Komisija ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. ir per deramą laikotarpį, kuris reikalingas laikytis šiame reglamente nustatytų atitinkamų terminų, priima įgyvendinimo taisykles pagal 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Šiose įgyvendinimo taisyklėse nustatoma:
|
6. |
12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7. |
įterpiamas šis straipsnis: „13a straipsnis Europos aviacijos saugos agentūra Siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į visus saugos aspektus, įgyvendindamos šį reglamentą ir Reglamentus (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004, (EB) Nr. 552/2004 bei 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (14) bei atlikdamos šiame reglamente nustatytas užduotis, valstybės narės ir Komisija atitinkamais atvejais derina savo veiklą su Europos aviacijos saugos agentūros veikla. |
2 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 550/2004 iš dalies keičiamas taip:
1. |
2–4 straipsniai pakeičiami taip: „2 straipsnis Nacionalinių priežiūros institucijų užduotys 1. Pagrindų reglamento 4 straipsnyje nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos užtikrina tinkamą šio reglamento taikymo priežiūrą, visų pirma dėl oro navigacijos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas, susijusias su oro erdve, už kurią yra atsakinga atitinkamą instituciją paskyrusi arba įsteigusi valstybė narė, saugaus ir efektyvaus veiklos vykdymo. 2. Šiuo tikslu kiekviena nacionalinė priežiūros institucija rengia tinkamus patikrinimus ir apžiūras, kad patikrintų šio reglamento reikalavimų, įskaitant oro navigacijos paslaugų teikimui taikomus žmogiškųjų išteklių reikalavimus, laikymąsi. Atitinkamas oro navigacijos paslaugų teikėjas sudaro palankias sąlygas tokiam darbui atlikti. 3. Funkcinių oro erdvės blokų, apimančių oro erdvę, už kurią atsakinga daugiau kaip viena valstybė narė, atveju atitinkamos valstybės narės sudaro susitarimą dėl šiame straipsnyje numatytos priežiūros, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikėjais, teikiančiais paslaugas, susijusias su tais blokais. 4. Nacionalinės priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti oro navigacijos paslaugų teikėjų, turinčių vienos valstybės narės išduotą galiojantį sertifikatą ir taip pat teikiančių paslaugas, susijusias ir su oro erdve, už kurią yra atsakinga kita valstybė narė, tinkamą priežiūrą. Toks bendradarbiavimas apima susitarimus dėl atvejų, susijusių su 6 straipsnyje nustatytų taikytinų bendrų reikalavimų ar su II priede nustatytų sąlygų nesilaikymu, nagrinėjimo. 5. Teikiant tarpvalstybines oro navigacijos paslaugas, į tokius susitarimus įtraukiamas susitarimas dėl 1 ir 2 dalyse nustatytų priežiūros užduočių ir jų rezultatų abipusio pripažinimo. Šis abipusis pripažinimas taip pat taikomas, kai nacionalinių priežiūros institucijų susitarimai dėl pripažinimo sudaromi siekiant sertifikuoti paslaugų teikėjus. 6. Jei leidžiama pagal nacionalinę teisę ir atsižvelgiant į regionų bendradarbiavimą, nacionalinės priežiūros institucijos taip pat gali sudaryti susitarimus dėl atsakomybės pasidalijimo vykdant priežiūros užduotis. 3 straipsnis Kompetentingi subjektai 1. Nacionalinės priežiūros institucijos gali nuspręsti visiškai arba iš dalies pavesti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų patikrinimų arba apžiūrų atlikimą kompetentingiems subjektams, atitinkantiems I priede nustatytus reikalavimus. 2. Tokio nacionalinės priežiūros institucijos suteikto pavedimo galiojimo Bendrijoje laikas yra treji metai; galiojimas gali būti pratęstas. Nacionalinės priežiūros institucijos gali nurodyti bet kuriam Bendrijoje esančiam kompetentingam subjektui atlikti šiuos patikrinimus ir apžiūras. 4 straipsnis Saugos reikalavimai Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles, į kurias įtrauktos atitinkamos į šio reglamento taikymo sritį patenkančios Eurokontrolės saugos norminių reikalavimų (ESARR) nuostatos ir vėlesni tų reikalavimų pakeitimai, prireikus – su atitinkamais suderinimais.“; |
2. |
5 straipsnis išbraukiamas; |
3. |
7 straipsnio 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip: „6. Nepažeidžiant 8 ir 9 straipsnių, sertifikatų išdavimas suteikia oro navigacijos paslaugų teikėjams galimybę teikti paslaugas valstybėms narėms, kitiems oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro erdvės naudotojams ir Bendrijoje esantiems oro uostams. 7. Nacionalinės priežiūros institucijos stebi bendrųjų reikalavimų ir su sertifikatais susijusių sąlygų laikymąsi. Išsami informacija apie tokią stebėseną įtraukiama į metines ataskaitas, kurias valstybės narės teikia pagal pagrindų reglamento 12 straipsnio 1 dalį. Jei nacionalinė priežiūros institucija nustato, kad sertifikato turėtojas nebevykdo tokių reikalavimų ar sąlygų, ji imasi tinkamų priemonių, užtikrindama paslaugų nenutrūkstamumą, su sąlyga, kad nekeliamas pavojus saugai. Tokios priemonės gali apimti sertifikato atšaukimą.“; |
4. |
8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Oro eismo paslaugų teikėjų skyrimas 1. Valstybės narės užtikrina oro eismo paslaugų teikimą išimties tvarka tam tikruose oro erdvės blokuose toje oro erdvėje, už kurią jos atsakingos. Šiuo tikslu valstybės narės paskiria oro eismo paslaugų teikėją, turintį Bendrijoje galiojantį sertifikatą. 2. Tarpvalstybinių paslaugų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad nebūtų trukdoma laikytis šio straipsnio ir 10 straipsnio 3 dalies remiantis jų nacionaline teisės sistema, pagal kurią reikalaujama, jog oro eismo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas oro erdvėje, už kurią atsakinga ta valstybė narė:
3. Valstybės narės apibrėžia paskirtų oro eismo paslaugų teikėjų teises ir pareigas. Pareigos gali apimti sąlygas dėl reikiamos informacijos pateikimo laiku, kad būtų galima identifikuoti visą orlaivių judėjimą oro erdvėje, už kurią jos yra atsakingos. 4. Pasirinkdamos oro eismo paslaugų teikėją, valstybės narės veikia savo nuožiūra, jei teikėjas atitinka 6 ir 7 straipsniuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas. 5. Jei pagal 9a straipsnį nustatyti funkciniai oro erdvės blokai apima oro erdvę, už kurią atsakinga daugiau kaip viena valstybė narė, atitinkamos valstybės narės ne vėliau kaip prieš mėnesį iki oro erdvės bloko įgyvendinimo pagal šio straipsnio 1 dalį bendrai paskiria vieną ar daugiau oro eismo paslaugų teikėjų. 6. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus sprendimus pagal šį straipsnį dėl oro eismo paslaugų teikėjo paskyrimo konkrečių oro erdvės blokų oro erdvei, už kurią jos yra atsakingos.“; |
5. |
įterpiami šie straipsniai: „9a straipsnis Funkciniai oro erdvės blokai 1. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog funkciniai oro erdvės blokai būtų įgyvendinti, siekdamos užtikrinti reikalaujamą bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo pajėgumą ir veiksmingumą bei išlaikyti aukštą saugos lygį ir pagerinti bendrą oro transporto sistemos veikimą bei sumažinti poveikį aplinkai. Valstybės narės, visų pirma valstybės narės, kurios nustato kaimyninius funkcinius oro erdvės blokus, kuo plačiau bendradarbiauja, kad užtikrintų šios nuostatos laikymąsi. Prireikus, į bendradarbiavimą galima įtraukti funkciniuose oro erdvės blokuose dalyvaujančias trečiąsias šalis. 2. Funkciniai oro erdvės blokai visų pirma:
3. Funkcinis oro erdvės blokas nustatomas tik visų valstybių narių ir, jei tinkama, trečiųjų šalių, kurios atsakingos už bet kurią funkciniam oro erdvės blokui priskiriamą oro erdvės dalį, bendru sutarimu. Prieš pranešdama (-os) Komisijai apie funkcinio oro erdvės bloko nustatymą, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) pateikia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pakankamą informaciją ir suteikia joms galimybę pateikti pastabas. 4. Kai funkcinis oro erdvės blokas susijęs su oro erdve, už kurią visiškai ar iš dalies atsako dvi ar daugiau valstybių narių, susitarime, kuriuo nustatomas funkcinis oro erdvės blokas, numatomos būtinos nuostatos dėl to, kaip blokas gali būti keičiamas ir kaip valstybė narė gali pasitraukti iš bloko, įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones. 5. Tarp dviejų ar daugiau valstybių narių iškilus sunkumų dėl tarpvalstybinio funkcinio oro erdvės bloko, apimančio oro erdvę, už kurią jos atsakingos, atitinkamos valstybės narės gali kartu paprašyti Bendro dangaus komiteto šiuo klausimu pateikti nuomonę. Nuomonė skiriama atitinkamoms valstybėms narėms. Nepažeidžiant 3 dalies, valstybės narės atsižvelgia į tą nuomonę siekdamos rasti sprendimą. 6. Komisija, gavusi valstybių narių pranešimus apie susitarimus ir pareiškimus, nurodytus 3 ir 4 dalyse, įvertina, kaip kiekvienas funkcinis oro erdvės blokas atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir Bendro dangaus komitetui pateikia rezultatus siekdama juos aptarti. Jei Komisija išsiaiškina, kad vienas ar daugiau funkcinių oro erdvės blokų neatitinka reikalavimų, ji pradeda dialogą su atitinkamomis valstybėmis narėmis, siekdama pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant ištaisyti padėtį. 7. Nepažeidžiant 6 dalies, apie 3 ir 4 dalyse nurodytus susitarimus ir pareiškimus pranešama Komisijai, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Skelbiant nurodoma atitinkamo sprendimo įsigaliojimo data. 8. Funkcinių oro erdvės blokų nustatymo ir keitimo gairės parengiamos ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 4 d. pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 9. Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. priima įgyvendinimo taisykles, susijusias su informacija, kurią atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) pateikia prieš nustatant ir keičiant funkcinį oro erdvės bloką pagal šio straipsnio 3 dalį. 9b straipsnis Funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatorius 1. Siekdama palengvinti funkcinių oro erdvės blokų nustatymą, Komisija gali paskirti fizinį asmenį funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatoriumi (toliau – koordinatorius). Komisija veikia pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. 2. Nepažeisdamas 9a straipsnio 5 dalies, koordinatorius, siekdamas paspartinti funkcinių oro erdvės blokų nustatymą, visų atitinkamų valstybių narių ir, prireikus, tame pačiame funkciniame oro erdvės bloke dalyvaujančių trečiųjų šalių prašymu padeda įveikti jų derybų proceso sunkumus. Koordinatorius veikia pagal visų atitinkamų valstybių narių ir, prireikus, tame pačiame funkciniame oro erdvės bloke dalyvaujančių trečiųjų šalių įgaliojimus. 3. Koordinatorius veikia nešališkai, visų pirma valstybių narių, trečiųjų šalių, Komisijos ir suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu. 4. Koordinatorius neatskleidžia jokios informacijos, gautos vykdant savo pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė (-ės) narė (-ės) ir, prireikus, atitinkamos trečiosios šalys leidžia tai daryti. 5. Koordinatorius kas tris mėnesius nuo jo paskyrimo dienos Komisijai, Bendro dangaus komitetui ir Europos Parlamentui teikia ataskaitas. Ataskaitoje pateikiama derybų santrauka ir jų rezultatai. 6. Koordinatoriaus įgaliojimai baigiasi, kai pasirašomas paskutinis susitarimas dėl funkcinių oro erdvės blokų, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d.“; |
6. |
11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Ryšiai su karinėmis institucijomis Valstybės narės, vykdydamos bendrą transporto politiką, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų kompetentingų civilinių ir karinių institucijų rašytinių susitarimų ar lygiaverčių teisinių priemonių dėl konkrečių oro erdvės blokų valdymo sudarymą arba atnaujinimą.“; |
7. |
12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Teikdami paslaugų paketą oro navigacijos paslaugų teikėjai nurodo ir praneša su oro navigacijos paslaugomis susijusias sąnaudas ir pajamas, išskirstytas pagal 14 straipsnyje nurodytą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, ir prireikus tvarko konsoliduotą kitų paslaugų nei oro navigacijos paslaugos atskaitomybę, kaip jie privalėtų daryti, jei atitinkamas paslaugas teiktų skirtingos įmonės.“; |
8. |
14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 straipsnis Bendrosios nuostatos Pagal 15 ir 16 straipsnių reikalavimus mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema padeda užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant, įvedant ir surenkant mokesčius iš oro erdvės naudotojų ir didina oro navigacijos paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą bei skrydžių veiksmingumą, kartu išlaikant optimalų saugos lygį. Ši sistema taip pat atitinka 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 15 straipsnį ir Eurokontrolės maršruto rinkliavų sistemą.“; |
9. |
15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Principai 1. Mokesčių sistema grindžiama sąnaudomis, kurias paslaugų teikėjai patyrė teikdami oro navigacijos paslaugas, oro erdvės naudotojų naudai. Sistema paskirsto šias sąnaudas skirtingoms naudotojų kategorijoms. 2. Nustatant mokesčiams apskaičiuoti naudojamą sąnaudų bazę, taikomi šie principai:
3. Nustatydamos mokesčius pagal 2 dalį, valstybės narės laikosi šių principų:
4. Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.“; |
10. |
įterpiamas šis straipsnis: „15a straipsnis Bendri projektai 1. Bendri projektai gali padėti sėkmingai įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Tokiais projektais siekiama šio reglamento tikslų – pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą tokiose pagrindinėse srityse kaip pajėgumai, skrydžių veiksmingumas, ekonominis efektyvumas ir aplinkos tvarumas, siekiant pagrindinių saugos tikslų. 2. Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija gali parengti gaires apie tai, kaip tokie projektai gali padėti įgyvendinti pagrindinį OEV planą. Tokios gairės nepažeidžia tokių su funkciniais oro erdvės blokais susijusių projektų vykdymo mechanizmų, dėl kurių susitarė tų blokų šalys. 3. Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija taip pat gali nuspręsti parengti bendrus projektus, susijusius su tinklo funkcijomis, kurios yra labai svarbios siekiant pagerinti bendrą oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugas Europoje. Tokie bendri projektai gali būti finansuojami Bendrijos pagal daugiametę finansinę programą. Šiuo tikslu ir nepažeidžiant valstybių narių teisės spręsti dėl savo finansinių išteklių panaudojimo, Komisija atlieka nepriklausomą sąnaudų ir naudos tyrimą, atitinkamai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal pagrindų reglamento 10 straipsnį, kuriame būtų ištirtos visos tinkamos tokių projektų įgyvendinimo finansavimo priemonės. Bendrų projektų įgyvendinimo reikalavimus atitinkančios išlaidos kompensuojamos pagal skaidrumo ir nediskriminavimo principus.“; |
11. |
16–18 straipsniai pakeičiami taip: „16 straipsnis Laikymosi peržiūra 1. Komisija numato nuolatinę 14 ir 15 straipsniuose nurodytų principų ir taisyklių laikymosi peržiūrą, atliekamą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Komisija siekia sukurti būtinus mechanizmus, kad būtų pasinaudojama Eurokontrolės patirtimi, ir praneša valstybėms narėms, Eurokontrolei ir oro erdvės naudotojų atstovams peržiūros rezultatus. 2. Vienos ar daugiau valstybių narių, manančių, kad 14 ir 15 straipsniuose nurodyti principai ir taisyklės nebuvo tinkamai taikomi, prašymu arba savo iniciatyva Komisija atlieka tyrimą dėl bet kurio įtariamo atitinkamų principų ir (arba) taisyklių nesilaikymo arba netaikymo. Nepažeidžiant 18 straipsnio 1 dalies, Komisija praneša valstybėms narėms, Eurokontrolei ir oro erdvės naudotojų atstovams tyrimo rezultatus. Komisija, išklausiusi atitinkamą valstybę narę ir pasikonsultavusi su Bendro dangaus komitetu pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl šio reglamento 14 ir 15 straipsnių taikymo ir dėl to, ar galima tęsti atitinkamą praktiką. 3. Komisija adresuoja savo sprendimą valstybėms narėms ir praneša apie tai paslaugų teikėjui, jei jis yra teisiškai suinteresuotas. Bet kuri valstybė narė gali per vieną mėnesį perduoti Komisijos sprendimą Tarybai. Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį gali priimti kitokį sprendimą. 17 straipsnis Priedų peržiūra Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines priedų nuostatas, kad būtų atsižvelgta į techninius ar veiklos pokyčius, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti pagrindų reglamento 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą skubos procedūrą. 18 straipsnis Konfidencialumas 1. Nei nacionalinės priežiūros institucijos, veikdamos pagal savo nacionalinės teisės aktus, nei Komisija neatskleidžia konfidencialaus pobūdžio informacijos, visų pirma informacijos apie oro navigacijos paslaugų teikėjus, jų verslo santykius arba jų sąnaudų sudedamąsias dalis. 2. 1 dalis nepažeidžia nacionalinių priežiūros institucijų ar Komisijos teisės atskleisti informaciją, kai tai būtina jų pareigoms atlikti; tokiu atveju toks informacijos atskleidimas turi būti proporcingas ir turi būti atsižvelgiama į oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro erdvės naudotojų, oro uostų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teisėtus interesus siekiant apsaugoti jų verslo paslaptis. 3. Informacija ir duomenys apie 14 straipsnyje nurodytą mokesčių sistemą yra viešai prieinami.“; |
12. |
įterpiamas šis straipsnis: „18a straipsnis Peržiūra Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tyrimą, kuriame įvertinami teisiniai, saugos, pramoniniai, ekonominiai ir socialiniai rinkos principų taikymo ryšių, navigacijos, priežiūros ir aviacijos informacijos paslaugų teikimui padariniai, palyginti su dabartiniais arba alternatyviais organizaciniais principais ir atsižvelgiant į funkcinių oro erdvės blokų plėtrą ir turimas technologijas.“; |
13. |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
3 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 551/2004 iš dalies keičiamas taip:
1. |
2 straipsnis išbraukiamas; |
2. |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Europos viršutinis skrydžių informacijos regionas (EVIR) 1. Bendrija ir jos valstybės narės siekia, kad būtų įsteigtas bendras ir ICAO pripažintas EVIR. Tuo tikslu Komisija pagal Sutarties 300 straipsnį ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. pateikia Tarybai rekomendaciją Bendrijos kompetencijai priklausančiais klausimais. 2. EVIR parengiamas taip, kad apimtų oro erdvę, už kurią pagal 1 straipsnio 3 dalį yra atsakingos valstybės narės; jis taip pat gali apimti Europos trečiųjų šalių oro erdvę. 3. EVIR įsteigimas nepažeidžia valstybių narių atsakomybės pagal paslaugų teikimo reglamento 8 straipsnio 1 dalį skirti oro erdvės, už kurią jos atsakingos, oro eismo paslaugų teikėjus. 4. Valstybės narės išsaugo savo atsakomybę ICAO atžvilgiu ICAO jiems patikėtų viršutinių skrydžių informacijos regionų ir skrydžių informacijos regionų geografinėse ribose šio reglamento įsigaliojimo dieną.“; |
3. |
įterpiamas šis straipsnis: „3a straipsnis Elektroninė aviacijos informacija 1. Nedarydama poveikio valstybių narių teisei skelbti aviacijos informaciją bei laikydamasi tokios informacijos skelbimo tvarkos, Komisija, bendradarbiaudama su Eurokontrole, užtikrina galimybę gauti aukštos kokybės suderintai pateikiamą elektroninę aviacijos informaciją, kuri atitiktų visų atitinkamų naudotojų poreikius duomenų kokybės ir naujumo požiūriu. 2. 1 dalies tikslu Komisija:
3. Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.“; |
4. |
4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis Skrydžių taisyklės ir oro erdvės klasifikavimas Pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles siekdama:
|
5. |
5 straipsnis išbraukiamas; |
6. |
6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis Tinklo valdymas ir kūrimas 1. Oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijomis sudaromos sąlygos optimaliai naudoti oro erdvę ir užtikrinti, kad oro erdvės naudotojai galėtų pasirinkti norimą trajektoriją, sudarant galimybę kuo veiksmingiau naudotis oro erdve ir oro navigacijos paslaugomis. Šios tinklo funkcijos skirtos iniciatyvoms nacionaliniu ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis paremti ir yra vykdomos tokiu būdu, kuris leidžia atskirti reguliavimo ir veiklos užduotis. 2. Kad būtų pasiekti 1 dalyje nurodyti tikslai ir nepažeidžiant valstybių narių atsakomybės plėtojant nacionalinius maršrutus ir oro erdvės struktūras, Komisija užtikrina, kad būtų vykdomos šios funkcijos:
3. Komisija, tinkamai pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais pramonės subjektais, gali papildyti 2 dalyje pateiktą funkcijų sąrašą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. 4. Išsamios šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo taisyklės, išskyrus nurodytąsias 6–9 dalyse, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma numatoma:
5. Kiti nei nurodytieji 2 dalyje oro erdvės planavimo aspektai sprendžiami nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis. Šiame planavimo procese atsižvelgiama į eismo paklausą bei sudėtingumą, nacionalinių arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planus ir konsultuojamasi su atitinkamais oro erdvės naudotojais arba atitinkamomis grupėmis, atstovaujančiomis oro erdvės naudotojams, ir karinėmis institucijomis, jei prireiktų. 6. Valstybės narės patiki Eurokontrolei arba kitai nešališkai kompetentingai įstaigai valdyti oro eismo srautą, taikant atitinkamą priežiūros sistemą. 7. Oro eismo srautų valdymo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant reikalingą priežiūros sistemą, rengiamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą ir tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, siekiant optimizuoti turimus pajėgumus naudojant oro erdvę ir patobulinti oro eismo srauto valdymo procesus. Šios taisyklės grindžiamos skaidrumo ir veiksmingumo principu, užtikrinant, kad pajėgumai suteikiami lanksčiai ir laiku pagal ICAO Europos regiono regioniniame oro navigacijos plane pateiktas rekomendacijas. 8. Oro eismo srautų valdymo įgyvendinimo taisyklės padeda oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų vadovybei ir oro erdvės naudotojams priimant veiklos sprendimus, apima šias sritis:
9. Rengdama ir priimdama įgyvendinimo taisykles, Komisija, nepažeisdama saugos reikalavimų, atitinkamai atsižvelgia į skrydžių planų ir oro uostų laiko tarpsnių suderinamumą bei būtiną gretimų regionų tarpusavio koordinavimą.“; |
7. |
9 straipsnis išbraukiamas. |
4 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 552/2004 iš dalies keičiamas taip:
1. |
įterpiamas šis straipsnis: „6a straipsnis Alternatyvus atitikties patikrinimas Pagal 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (15) išduotas pažymėjimas, kai taikomas sudedamosios dalims ar sistemoms, taikant šio reglamento 5 ir 6 straipsnius laikomas EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija, arba EB patikrinimo deklaracija, jei jame nurodoma, kad laikomasi pagrindinių šio reglamento reikalavimų ir atitinkamų sąveikumo įgyvendinimo taisyklių. |
2. |
9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis Priedų peržiūra Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines priedų nuostatas, kad būtų atsižvelgta į techninius ar veiklos pokyčius, tvirtinamos pagal pagrindų reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“; |
3. |
10 straipsnyje įterpiama ši dalis: „2a. Šio straipsnio 2 dalies tikslais valstybės narės gali deklaruoti, kad EOEVT sistemos ir sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus ir atleidžiamos nuo 5 ir 6 straipsnių nuostatų taikymo.“; |
4. |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
5 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 2 ir 6 dalys, iš dalies pakeistos šiuo reglamentu, taikomos nuo atitinkamose jų įgyvendinimo taisyklėse nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkė
C. MALMSTRÖM
(1) OL C 182, 2009 8 4, p. 50.
(2) OL C 120, 2009 5 28, p. 52.
(3) 2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarybos sprendimas.
(5) OL L 96, 2004 3 31, p. 10.
(6) OL L 96, 2004 3 31, p. 20.
(7) OL L 96, 2004 3 31, p. 26.
(9) 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).
(10) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(12) OL L 95, 2009 4 9, p. 41.
(13) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.“;
(14) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.“
(15) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.“;
14.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300/51 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1071/2009
2009 m. spalio 21 d.
nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę (2),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
(1) |
Norint užbaigti kelių transporto vidaus rinkos, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, sukūrimą, būtina vienodai taikyti bendrąsias taisykles dėl leidimo verstis profesine krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu veikla (toliau – profesinė vežimo kelių transportu veikla). Tokios bendrosios taisyklės padės pakelti kelių transporto vežėjų profesinės kompetencijos lygį, racionalizuoti rinką ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę kelių transporto vežėjų, jų klientų bei apskritai ekonomikos labui, kartu padidinant kelių eismo saugumą. Jos taip pat palengvins kelių transporto vežėjams veiksmingai pasinaudoti įsisteigimo teise. |
(2) |
1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (4) nustatytos minimalios sąlygos, kurių būtina laikytis siekiant verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, ir kurios reglamentuoja šiam tikslui reikalingų dokumentų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto patirtis, poveikio vertinimas ir įvairūs tyrimai rodo, kad šią direktyvą valstybės narės taiko nevienodai. Tokie skirtumai turi keletą neigiamų pasekmių, visų pirma – iškreipta konkurencija ir rinkos skaidrumo stoka bei nevienodas stebėsenos lygis, taip pat pavojus, kad įmonės, kuriose dirba žemo profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojai, veiks aplaidžiai arba mažiau laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių, o tai gali pakenkti sektoriaus įvaizdžiui. |
(3) |
Šios pasekmės yra juo labiau neigiamos, nes dėl jų gali būti sutrikdytas sklandus kelių transporto vidaus rinkos veikimas, kadangi tarptautinė krovinių vežimo ir kai kurių kabotažo operacijų rinka yra prieinama įmonėms visoje Bendrijoje. Tokioms įmonėms keliamas vienintelis reikalavimas: turėti Bendrijos licenciją, kuri išduodama, jei įmonė atitinka leidimui verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nustatytas sąlygas pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (5) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (6). |
(4) |
Todėl norint užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį galiojančių taisyklių dėl leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla taikymą, tikslinga tas taisykles modernizuoti. Kadangi tų taisyklių laikymasis yra pagrindinė sąlyga norint patekti į Bendrijos rinką, o šioje srityje taikytinos Bendrijos priemonės yra reglamentai, reglamentas turėtų būti tinkamiausia priemonė reguliuoti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. |
(5) |
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pritaikyti sąlygas, kurių jos turi laikytis, siekdamos vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą atokiausiuose regionuose, nurodytuose EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tų regionų ypatumus ir ribotas galimybes. Tačiau šiuose regionuose įsisteigusioms įmonėms, kurios profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas atitinka tik pasinaudojusios tokiu pritaikymu, neturėtų būti leista gauti Bendrijos licenciją. Įmonėms, kurioms būtų buvę leista verstis profesine vežimo kelių transportu veikla laikantis šiame reglamente nustatytų bendrųjų sąlygų, profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų patikslinimas neturėtų sudaryti kliūčių vykdyti vežimo operacijas atokiausiuose regionuose. |
(6) |
Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bendrosios profesinės vežimo kelių transportu veiklos taisyklės visoms įmonėms turėtų būti taikomos kuo plačiau. Vis dėlto nėra būtina šį reglamentą taikyti įmonėms, kurios vykdo tik labai nedidelį poveikį transporto rinkai turinčioms vežimo operacijoms. |
(7) |
Įsisteigimo valstybė narė turėtų patikrinti, ar įmonė visada atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, kad tos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos prireikus galėtų priimti sprendimą dėl leidimų, suteikiančių šiai įmonei teisę vykdyti veiklą rinkoje, sustabdymo arba panaikinimo. Siekiant, kad sąlygų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, būtų laikomasi tinkamai ir kad jų laikymasis būtų patikimai stebimas, įmonės turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę. |
(8) |
Fizinių asmenų, turinčių reikalaujamą nepriekaištingą reputaciją ir profesinę kompetenciją, tapatybė turėtų būti aiškiai nustatyta ir nurodyta kompetentingoms valdžios institucijoms. Tokie asmenys (toliau – transporto vadybininkai) turėtų gyventi valstybėje narėje ir faktiškai bei nepertraukiamai vadovauti kelių transporto įmonių veiklai. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, pagal kurias galima laikyti, kad asmuo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai. |
(9) |
Nepriekaištinga transporto vadybininko reputacija reiškia, kad jis nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus ar jam netaikyta sankcija už sunkų pažeidimą, visų pirma, už sunkius Bendrijos kelių transporto srities taisyklių pažeidimus. Nepriekaištinga reputacija turėtų būti prarandama tuo atveju, jei transporto vadybininkas ar kelių transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse yra teisiami arba jiems taikomos sankcijos už sunkiausius Bendrijos taisyklių pažeidimus, kompetentingai valdžios institucijai įsitikinus, jog prieš jai priimant galutinį sprendimą buvo deramai atlikta dokumentais pagrįsta tyrimo procedūra ir buvo užtikrintos atitinkamos teisės apskųsti sprendimą. |
(10) |
Būtina, kad kelių transporto įmonė atitiktų minimalius finansinės būklės reikalavimus, kad būtų užtikrinta tinkama įmonės veiklos pradžia ir tinkamas valdymas. Banko garantija ar profesinės atsakomybės draudimas gali būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus metodas įmonių finansinei būklei įrodyti. |
(11) |
Aukštas profesinės kompetencijos lygis turėtų didinti socialinį ir ekonominį kelių transporto sektoriaus veiksmingumą. Todėl tikslinga, kad kandidatai užimti transporto vadybininko pareigas, turėtų aukštos kokybės profesinių žinių. Norint užtikrinti vienodesnes egzaminų sąlygas ir skatinti aukštos kokybės mokymą, reikia nustatyti, kad valstybės narės pagal savo nusistatytus kriterijus galėtų įgalioti egzaminų ir mokymo centrus. Transporto vadybininkai turėtų turėti žinių, reikalingų vadovaujant nacionalinėms ir tarptautinėms vežimo operacijoms. Dalykų, kuriuos reikia žinoti, norint gauti profesinės kompetencijos pažymėjimą, sąrašas, taip pat egzaminų organizavimo tvarka gali keistis vykstant technikos pažangai, todėl reikėtų numatyti galimybę juos atnaujinti. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė atleisti nuo egzamino asmenis, galinčius įrodyti vadovavimo transporto veiklos srityje nepertraukiamo darbo patirtį. |
(12) |
Siekiant sąžiningos konkurencijos ir visiško taisyklių laikymosi kelių transporto sektoriuje, reikia, kad visose valstybėse narėse stebėsenos lygis būtų vienodas. Nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už įmonių stebėseną ir jų leidimų galiojimą, vaidmuo šiuo požiūriu yra esminis, todėl reikia užtikrinti, kad prireikus jos imtųsi atitinkamų priemonių, visų pirma, sustabdytų ar panaikintų leidimus pačiais rimčiausiais atvejais arba pripažintų, kad pakartotinai aplaidžiai pasielgę ar nesąžiningai dirbantys transporto vadybininkai yra netinkami eiti pareigas. Prieš tai turi būti deramai apsvarstyta, ar šios priemonės atitinka proporcingumo principą. Vis dėlto įmonė apie tai turėtų būti iš anksto įspėjama, ir jai turėtų būti leista per pagrįstą laiką pašalinti pažeidimus prieš taikant tokias sankcijas. |
(13) |
Geriau organizuotas administracinis valstybių narių bendradarbiavimas padidintų keliose valstybėse narėse veiklą vykdančių įmonių stebėsenos veiksmingumą ir ateityje sumažintų administracines išlaidas. Elektroniniai įmonių registrai, sujungti Europos mastu laikantis Bendrijos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos, palengvintų šį bendradarbiavimą ir sumažintų su patikrinimais susijusias įmonių ir administracijų išlaidas. Nacionaliniai registrai jau veikia keliose valstybėse narėse. Taip pat jau sukurta valstybių narių registrų sujungimo infrastruktūra. Tačiau sistemingesnis naudojimasis elektroniniais registrais galėtų padėti smarkiai sumažinti administracines patikrinimų išlaidas ir padidintų jų veiksmingumą. |
(14) |
Kai kurie nacionalinių elektroninių registrų duomenys, susiję su pažeidimais ir sankcijomis, yra asmens duomenys. Todėl valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), visų pirma, viešųjų valdžios institucijų atliekamos asmens duomenų tvarkymo priežiūros, duomenų subjektų teisės gauti informaciją ir jų teisės susipažinti su duomenimis ir užginčijimo teisės klausimais. Šio reglamento taikymo tikslais atrodo būtina tokius duomenis saugoti ne trumpiau kaip 2 metus, kad diskvalifikuotos įmonės negalėtų įsisteigti kitose valstybėse narėse. |
(15) |
Siekiant padidinti skaidrumą ir leisti transporto įmonės klientui patikrinti, ar ta įmonė turi atitinkamą leidimą, tam tikri nacionalinio elektroninio registro duomenys turėtų būti skelbiami viešai, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų. |
(16) |
Norint užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija bei garantuoti, kad vežėjai nesikėsintų padaryti sunkių pažeidimų ir būtų atgrasyti juos daryti kitose nei įsisteigimo valstybėse narėse, labai svarbu palaipsniui sujungti nacionalinius elektroninius registrus. Siekiant sujungti šiuos registrus, reikia kartu apibrėžti tikslų tų duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą ir technines keitimosi duomenimis procedūras. |
(17) |
Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reikėtų paskirti nacionalinius ryšių palaikymo punktus ir apibrėžti bent jau kai kurias bendras procedūras dėl perduodamos informacijos perdavimo terminų ir jos pobūdžio. |
(18) |
Siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, atitinkamus transporto vadybininko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotus dokumentus reikėtų pripažinti pakankamu nepriekaištingos reputacijos, reikalingos vykdyti vežimo kelių transportu profesijai įsisteigimo valstybėje narėje veiklą, jeigu atitinkami asmenys nebuvo pripažinti netinkamais užsiimti ta profesija kitose valstybėse narėse, įrodymu. |
(19) |
Kalbant apie profesinę kompetenciją, siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, pagal šį reglamentą išduotą bendro modelio pažymėjimą įsisteigimo valstybė turėtų pripažinti pakankamu įrodymu. |
(20) |
Šio reglamento taikymas turi būti atidžiai stebimas Bendrijos lygmeniu. Tai reiškia, kad Komisijai turi būti nuolat teikiamos remiantis nacionaliniais registrais parengtos ataskaitos dėl kelių transporto sektoriaus įmonių nepriekaištingos reputacijos, finansinės būklės ir profesinės kompetencijos. |
(21) |
Valstybės narės turėtų numatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinas sankcijas. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. |
(22) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. modernizuoti leidimo verstis profesine vežimo kelių transporto veikla taisykles siekiant užtikrinti vienodesnį ir efektyvesnį šių taisyklių taikymą valstybėse narėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(23) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8). |
(24) |
Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda nepriekaištingą reputaciją, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat suderinti su technikos pažanga šio reglamento I, II ir III priedus dėl žinių, į kurias reikia atsižvelgti pripažįstant profesinę kompetenciją valstybėse narėse, ir dėl profesinės kompetencijos pažymėjimo modelio, taip pat sudaryti pažeidimų, be tų, kurie nustatyti šio reglamento IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, sąrašą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(25) |
Direktyva 96/26/EB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šis reglamentas reglamentuoja leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir tokios veiklos vykdymo sąlygas.
2. Šis reglamentas taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla. Jis taip pat taikomas įmonėms, ketinančioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Prireikus laikoma, kad nuorodos į įmones, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, apima nuorodą į įmones, ketinančias užsiimti tokia profesija.
3. Atitinkamos valstybės narės gali pritaikyti profesinės vežimo kelių transportu veiklos regionuose, nurodytuose Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, sąlygas, jeigu tuose regionuose visą veiklą vykdo juose įsisteigusios įmonės.
4. Nukrypstant nuo 2 dalies, jeigu nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, šis reglamentas netaikomas:
a) |
įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudojant tik motorines transporto priemones arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų. Vis dėlto valstybės narės visoms arba daliai vežimo kelių transportu operacijų gali nustatyti mažesnį leistiną svorį; |
b) |
įmonėms, teikiančioms keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas išimtinai ne komerciniais tikslais arba kurioms keleivių gabenimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla; |
c) |
įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla išimtinai naudojant tik motorines transporto priemones, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 km/h. |
5. Valstybės narės gali leisti netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tik tiems kelių transporto vežėjams, kurie užsiima išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis ir turi tik nedidelį poveikį transporto rinkai dėl:
a) |
vežamų krovinių pobūdžio; arba |
b) |
nedidelių vežimo atstumų. |
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente:
1. |
profesinė krovinių vežimo kelių transportu veikla – bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veikla; |
2. |
profesinė keleivių gabenimo kelių transportu veikla – bet kurios įmonės, kuri specialiai sukonstruotomis ir įrengtomis motorinėmis transporto priemonėmis, pritaikytomis gabenti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir skirtomis tam tikslui, teikia viešąsias ar konkrečioms naudotojų kategorijoms skirtas keleivių gabenimo paslaugas už gabenamo asmens arba kelionių organizatoriaus mokamą atlygį, veikla; |
3. |
profesinė vežimo kelių transportu veikla – keleivių gabenimo arba krovinių vežimo kelių transportu profesinė veikla; |
4. |
įmonė – bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais; |
5. |
transporto vadybininkas – įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai; |
6. |
leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla – administracinis sprendimas, kuriuo šiame reglamente nustatytas sąlygas atitinkančiai įmonei suteikiama teisė verstis profesine vežimo kelių transportu veikla; |
7. |
kompetentinga valdžios institucija – valstybės narės nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija, kuri, suteikdama leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, tikrina, ar įmonė atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, ir turi teisę išduoti, sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla; |
8. |
įsisteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje įmonė yra įsisteigusi, neatsižvelgiant į tai, ar tos įmonės transporto vadybininkas yra kilęs iš kitos valstybės. |
3 straipsnis
Vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai
1. Įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi:
a) |
turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje; |
b) |
būti nepriekaištingos reputacijos; |
c) |
būti tinkamos finansinės būklės; ir |
d) |
turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. |
2. Valstybės narės gali nustatyti papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonės, siekiančios gauti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla; jie turi būti proporcingi ir nediskriminuojantys.
4 straipsnis
Transporto vadybininkas
1. Įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus ir kuris:
a) |
faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai; |
b) |
yra realiai susijęs su įmone, kaip antai, yra jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoja, arba individualios įmonės atveju – jos savininkas; ir |
c) |
gyvena Bendrijoje. |
2. Jeigu įmonė neatitinka 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto profesinės kompetencijos reikalavimo, kompetentinga valdžios institucija gali išduoti jai leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nepaskiriant pagal šio straipsnio 1 dalį transporto vadybininko, su sąlyga, kad:
a) |
įmonė paskirs Bendrijoje gyvenantį fizinį asmenį, atitinkantį 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus, kuris pagal sutartį bus įgaliotas eiti transporto vadybininko pareigas įmonės vardu; |
b) |
sutartyje, siejančioje įmonę su a punkte nurodytu asmeniu, nurodomos to asmens užduotys, kurias jis turi vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai, bei apibrėžta jo, kaip transporto vadybininko, atsakomybė. Užduočių aprašyme ypač svarbu nurodyti su transporto priemonių priežiūros administravimu, transporto sutarčių ir dokumentų kontrole, bendrąja apskaita, krovinių ar paslaugų paskirstymu vairuotojams ir transporto priemonėms bei su saugumo procedūrų kontrole susijusias užduotis; |
c) |
a punkte nurodytas asmuo kaip transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip keturių skirtingų įmonių transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 50 transporto priemonių. Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti įmonių, kurioms turi vadovauti transporto vadybininkas, skaičių ir (arba) bendrą transportų priemonių, kurias turi administruoti tas asmuo, skaičių; ir |
d) |
a punkte nurodytas asmuo atlieka nurodytas užduotis tik įmonės interesų labui, o pareigas vykdo užtikrindamas nepriklausomumą nuo bet kurių įmonių, kurioms įmonė atlieka vežimo operacijas. |
3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal 1 dalį paskirtajam transporto vadybininkui negali būti suteikti įgaliojimai ir pagal 2 dalį, arba kad jam gali būti suteikti įgaliojimai tik įmonių ar transporto priemonių skaičiaus, mažesnio nei nurodytasis 2 dalies c punkte, atžvilgiu.
4. Įmonė turi pranešti kompetentingai valdžios institucijai apie paskirtą (-us) transporto vadybininką (-us).
II SKYRIUS
SĄLYGOS, KURIAS REIKIA ĮVYKDYTI SIEKIANT ĮGYVENDINTI 3 STRAIPSNYJE NUSTATYTUS REIKALAVIMUS
5 straipsnis
Sąlygos, susijusios su įsisteigimo reikalavimu
Siekdama įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, įmonė atitinkamoje valstybėje narėje turi:
a) |
turėti toje valstybėje narėje buveinę ir patalpas, kuriose ji laiko svarbiausius įmonės dokumentus, visų pirma, apskaitos, personalo valdymo dokumentus, dokumentus, kuriuose yra duomenų apie vairavimo ir poilsio laiką, bei kitus dokumentus, su kuriais kompetentinga valdžios institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali pareikalauti, kad jų teritorijoje esančių buveinių patalpose bet kuriuo metu būtų galima susipažinti ir su kitais dokumentais; |
b) |
gavusi leidimą, valdyti nuosavybės teise arba, pvz., pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį – jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar kitais būdais leidžiamų naudoti pagal tos valstybės narės teisės aktus; |
c) |
faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti savo veiklą, susijusią su b punkte minėtomis transporto priemonėmis, toje valstybėje narėje esančiame veiklos centre su būtina administracine įranga ir tinkama technine įranga bei priemonėmis. |
6 straipsnis
Sąlygos, susijusios su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu
1. Laikydamosi šio straipsnio 2 dalies valstybės narės nustato sąlygas, kurias turi įvykdyti įmonės ir transporto vadybininkai tam, kad įgyvendintų nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, nustatytą 3 straipsnio 1 dalies b punkte.
Nustatydamos, ar įmonė atitinka tą reikalavimą, valstybės narės turi išnagrinėti įmonės, jos transporto vadybininkų ir bet kurių kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nurodyti valstybė narė, veiksmus. Bet kurios šiame straipsnyje daromos nuorodos į teistumus, sankcijas ar pažeidimus apima pačios įmonės, jos transporto vadybininkų ir kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nurodyti valstybė narė, teistumus, jiems taikytas sankcijas ar jų padarytus pažeidimus.
Pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos, kurias turi nustatyti valstybė narė, apima bent šiuos reikalavimus:
a) |
nėra jokių rimtų priežasčių, keliančių abejonių dėl transporto vadybininko ar transporto įmonės nepriekaištingos reputacijos, kaip antai teistumas arba sankcijos, taikytinos bet kurio sunkaus galiojančių nacionalinių taisyklių šiose srityse pažeidimo atveju:
|
b) |
transporto vadybininkas arba transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse nėra teisti už sunkius nusikaltimus arba jiems nebuvo taikoma sankcija už sunkų Bendrijos taisyklių pažeidimą, visų pirma susijusį su:
|
2. 1 dalies trečios pastraipos b punkto taikymo tikslais:
a) |
Jeigu transporto vadybininkas ar transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą arba jiems buvo taikoma sankcija už vieną iš sunkiausių Bendrijos taisyklių pažeidimą, nurodytą IV priede, įsisteigimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija tinkamai ir laiku iki galo atlieka administracinę procedūrą, prireikus įskaitant patikrinimą atitinkamos įmonės patalpose. Per procedūrą nustatoma, ar nepriekaištingos reputacijos praradimas individualiu atveju, atsižvelgus į išimtines aplinkybes, būtų neproporcinga priemonė. Bet kokios tokios išvados turi būti tinkamai pagrįstos ir pateisintos. Jeigu kompetentinga valdžios institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcinga priemonė, ji gali nuspręsti, kad nepriekaištinga reputacija nėra prarasta. Tokiu atveju priežastys įrašomos nacionaliniame registre. Tokių sprendimų skaičius nurodomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nepadaro išvados, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcingas, nepriekaištinga reputacija yra prarandama dėl nuteisimo arba sankcijos; |
b) |
Komisija turi parengti sunkių Bendrijos taisyklių pažeidimų, be nustatytųjų IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašą. Nustatydamos prioritetinius patikrinimus pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi atsižvelgti į informaciją apie šiuos pažeidimus, įskaitant iš kitų valstybių narių gautą informaciją. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, ir susijusios su šiuo sąrašu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Sudarydama sąrašą, Komisija:
|
3. 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas laikomas neįvykdytu, kol pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nebuvo pritaikyta reabilitavimo arba bet kuri kita tokio paties poveikio priemonė.
7 straipsnis
Sąlygos, susijusios su finansinės būklės reikalavimu
1. Siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus. Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5 000 EUR už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę.
Taikant šį reglamentą, euro vertė kasmet nustatoma pagal valstybių narių, nedalyvaujančių ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo trečiajame etape, valiutų kursą. Taikomas pirmąją spalio mėn. darbo dieną nustatytas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas kursas. Jis įsigalioja nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.
Pirmoje pastraipoje nurodyti atskaitomybės straipsniai suprantami, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtojoje Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (9).
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą.
3. 1 dalyje nurodyta metinė finansinė atskaitomybė arba 2 dalyje nurodyta garantija, kurias reikia patikrinti, yra valstybės narės, kurioje paprašyta išduoti leidimą verstis profesine veikla, teritorijoje įsisteigusio ūkio subjekto, o ne kito kitoje valstybėje narėje įsisteigusio subjekto finansinė atskaitomybė arba garantija.
8 straipsnis
Sąlygos, susijusios su profesinės kompetencijos reikalavimu
1. Siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus reikalavimus, atitinkamo asmens (-ų) žinios turi atitikti I priedo I dalyje numatytą lygį joje išvardytų dalykų srityse. Šios žinios įrodomos laikant privalomą egzaminą raštu, kuris, nusprendus valstybei narei, gali būti papildytas egzaminu žodžiu. Šie egzaminai organizuojami I priedo II dalyje nustatyta tvarka. Šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti prieš egzaminą nustatyti privalomą mokymą.
2. Atitinkami asmenys šiuos egzaminus laiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba darbo vietos valstybėje narėje.
Nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje asmuo paprastai, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, gyvena dėl su šia vieta jį glaudžiai siejančių asmeninių ryšių.
Vis dėlto nuolatinė gyvenamoji vieta asmens, kuris darbo ryšiais susijęs su kita vieta nei ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl šios priežasties gyvena pakaitomis tai vienoje, tai kitoje vietoje dviejose ar daugiau valstybių narių, laikoma ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, jei jis nuolat grįžta į šią vietą. Pastarosios sąlygos nesilaikoma, jeigu asmuo valstybėje narėje gyvena, kad įvykdytų apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
3. Tik valstybės narės šiam tikslui tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos gali pagal jos nustatytus kriterijus organizuoti bei patvirtinti 1 dalyje nurodytus egzaminus raštu ir žodžiu. Valstybės narės nuolat tikrina, ar sąlygos, pagal kurias tos valdžios institucijos ar įstaigos rengia egzaminus, atitinka I priedo nuostatas.
4. Valstybės narės pagal savo nustatytus kriterijus gali suteikti tinkamus įgaliojimus įstaigoms, galinčioms prašymą pateikusiems asmenims teikti egzaminui parengiantį aukštos kokybės mokymą, o pageidaujantiems transporto vadybininkams – teikti tęstinį mokymą atnaujinti žinioms. Šios valstybės narės nuolat tikrina, ar šios įstaigos visada atitinka kriterijus, kuriais remiantis joms buvo suteiktas leidimas.
5. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad transporto vadybininkai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas 10 metų rengti mokymo kursus I priede išvardytomis temomis.
6. Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimą, tačiau per pastaruosius 5 metus nevadovavę įmonei, kuri verčiasi krovinių arba keleivių gabenimo kelių transportu veikla, išklausytų pakartotinio mokymo kursus, kad atnaujintų žinias, susijusias su naujausiais I priedo I dalyje nurodytų teisės aktų pakeitimais.
7. Valstybės narės toje pačioje valstybėje narėje suteiktą tam tikrą aukštojo mokslo ar techninio išsilavinimo kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie turi žinių visų I priede išvardytų dalykų, ir kurie specialiai šiuo tikslu buvo paskirti, srityse, gali atleisti nuo toje kvalifikacijoje nurodytų dalykų egzamino. Ši išimtis taikoma tik tiems I priedo I dalies skirsniams, kuriuose kvalifikacija apima visus dalykus, išvardytus kiekvieno skirsnio antraštinėje dalyje.
Valstybė narė gali nuo nurodytų egzaminų dalių atleisti asmenis, turinčius profesinės kompetencijos pažymėjimus, galiojančius vykdant nacionalines vežimo operacijas toje valstybėje narėje.
8. Profesinei kompetencijai įrodyti turi būti pateikta 3 dalyje nurodytos valdžios institucijos arba įstaigos išduotas pažymėjimas. Šis pažymėjimas neperleidžiamas jokiam kitam asmeniui. Jis parengiamas pagal II ir III prieduose nustatytas saugumo priemones ir pateiktą pažymėjimo modelį, ir turi būti pažymėtas jį išdavusios tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos antspaudu.
9. Komisija turi suderinti I, II ir III priedus su technikos pažanga. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
10. Komisija pati arba pasitelkdama bet kurias įstaigas, kurias ji gali skirti, skatina valstybes nares keistis patirtimi ir informacija apie mokymą, egzaminus bei leidimų išdavimą ir sudaro tam palankesnes sąlygas.
9 straipsnis
Atleidimas nuo egzamino
Valstybė narė gali nuspręsti atleisti nuo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų egzaminų asmenis, kurie pateikia įrodymą, kad jie nepertraukiamai vadovavo krovinių vežimo kelių transportu arba keleivių gabenimo kelių transportu įmonei vienoje ar keliose valstybėse narėse 10 metų laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 4 d.
III SKYRIUS
LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR STEBĖSENA
10 straipsnis
Kompetentingos valdžios institucijos
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias kompetentingas valdžios institucijas, kurios turi užtikrinti teisingą šio reglamento įgyvendinimą. Šios kompetentingos valdžios institucijos turi būti įgaliotos:
a) |
nagrinėti įmonių pateiktus prašymus; |
b) |
suteikti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, taip pat jį sustabdyti arba panaikinti; |
c) |
pripažinti fizinį asmenį netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, jam einant transporto vadybininko pareigas; |
d) |
vykdyti reikiamus tikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. |
2. Kompetentingos valdžios institucijos paskelbia visas pagal šį reglamentą nustatytas sąlygas, bet kurias kitas nacionalines nuostatas ir procedūras, kurių turi laikytis suinteresuoti prašymus pateikę asmenys, bei atitinkamus paaiškinimus.
11 straipsnis
Prašymų nagrinėjimas ir registravimas
1. Transporto įmonei, kuri atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pateikus prašymą išduodamas leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Kompetentinga valdžios institucija patikrina, ar prašymą pateikusi įmonė atitinka tame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Kompetentinga valdžios institucija įrašo į 16 straipsnyje nurodytą nacionalinį elektroninį registrą duomenis, susijusius su įmonėmis, kurioms ji išdavė leidimus ir kurie nurodyti 16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose.
3. Kompetentinga valdžios institucija prašymą leisti verstis profesine veikla turi išnagrinėti kuo greičiau ir šis terminas neturi viršyti 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai ji gavo visus būtinus dokumentus prašymui įvertinti. Kompetentinga valdžios institucija tinkamai pagrįstais atvejais gali pratęsti šį laikotarpį dar vienam mėnesiui.
4. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. kompetentinga valdžios institucija, vertindama, ar įmonės reputacija yra nepriekaištinga, tikrina, jei iškyla abejonių, ar paskirtasis transporto vadybininkas (-ai) kurioje nors valstybėje narėje prašymo pateikimo laikotarpiu nebuvo pripažintas (-i) netinkamu (-ais) vadovauti įmonės transporto veiklai pagal 14 straipsnį.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. kompetentinga valdžios institucija, vertindama, ar įmonės reputacija yra nepriekaištinga, tikrina, ar paskirtasis transporto vadybininkas ar vadybininkai kurioje nors valstybėje narėje prašymo pateikimo laikotarpiu nebuvo pripažintas (-i) netinkamu (-ais) vadovauti įmonės transporto veiklai pagal 14 straipsnį, patikrindama 16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytus duomenis tiesiogiai ir saugiai prisijungdama prie nacionalinių registrų atitinkamos dalies arba pateikdama prašymą.
Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir susijusios su šioje dalyje nurodytų terminų nukėlimu ne daugiau kaip 3 metams, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
5. Pasikeitus bet kuriems 2 dalyje nurodytiems duomenims įmonės, turinčios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, praneša apie juos šį leidimą išdavusiai kompetentingai valdžios institucijai per 28 dienas ar trumpesnį laikotarpį, kurį nustato įsisteigimo valstybė narė.
12 straipsnis
Patikrinimai
1. Kompetentingos valdžios institucijos stebi, ar įmonės, kurioms buvo suteikti leidimai verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, nuolatos atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo tikslu valstybės narės atlieka tų įmonių, kurios laikomos keliančiomis didesnį pavojų, tikslinius patikrinimus. Todėl valstybės narės į šią pavojaus klasifikavimo sistemą, kurią jos įdiegė pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti (10) 9 straipsnį, įtraukia visus šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus pažeidimus.
2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi atlikti patikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus bent kas penkerius metus.
Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir susijusios su pirmoje pastraipoje nurodyto termino nukėlimu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
3. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos prašymu valstybė narė turi atlikti atskirus patikrinimus, kad nustatytų, ar įmonė vis dar atitinka leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla išdavimą reglamentuojančias sąlygas. Ji informuoja Komisiją apie tokių patikrinimų rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, jei buvo nustatyta, kad įmonė nebeatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
13 straipsnis
Leidimų sustabdymo ir panaikinimo tvarka
1. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad įmonė gali nebeatitikti vieno iš 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša įmonei. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad vienas ar keli iš šių reikalavimų nebevykdomi, ji gali nustatyti vieną iš toliau nurodytų terminų, per kurį įmonė galėtų ištaisyti padėtį:
a) |
ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą, kuris gali būti pratęsiamas dar trims mėnesiams transporto vadybininko mirties arba fizinės negalios atveju, naujam transporto vadybininkui įdarbinti siekiant pakeisti nepriekaištingos reputacijos ar profesinės kompetencijos reikalavimų nebeatitinkantį transporto vadybininką; |
b) |
ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą tuo atveju, kai įmonė turi ištaisyti padėtį įrodydama turinti faktinę ir nuolatinę buveinę; |
c) |
ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą, jei nevykdomas finansinės būklės reikalavimas, per kurį turi būti įrodyta, kad tas reikalavimas vėl bus įvykdytas. |
2. Kompetentinga valdžios institucija gali pareikalauti iš įmonės, kurios leidimas buvo sustabdytas ar panaikintas, kad prieš taikant bet kurią reabilitavimo priemonę jos transporto vadybininkai išlaikytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus.
3. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad įmonė nebeatitinka vieno ar kelių iš 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sustabdo arba panaikina leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.
14 straipsnis
Transporto vadybininko pripažinimas netinkamu eiti pareigas
1. Jeigu transporto vadybininkas pagal 6 straipsnį praranda nepriekaištingą reputaciją, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta transporto vadybininką netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai.
2. Jei vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis netaikoma reabilitavimo priemonė ir iki jos priėmimo, 8 straipsnio 8 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu pripažintam transporto vadybininkui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje.
15 straipsnis
Kompetentingų valdžios institucijų sprendimai ir apskundimas
1. Pagal šį reglamentą valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų priimti nepalankūs sprendimai, įskaitant sprendimus atmesti prašymą, sustabdyti ar panaikinti galiojantį leidimą arba pripažinti transporto vadybininką netinkamu eiti pareigas, turi būti pagrįsti.
Priimant tokius sprendimus atsižvelgiama į turimą informaciją apie įmonės arba transporto vadybininko padarytus pažeidimus, galinčius pakenkti įmonės nepriekaištingai reputacijai, taip pat į visą kitą kompetentingos valdžios institucijos turimą informaciją. Juose nurodomos reabilitavimo priemonės, taikomos leidimo galiojimo sustabdymo arba asmens pripažinimo netinkamu eiti pareigas atvejais.
2. Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad atitinkamoms įmonėms ir asmenims būtų sudaryta galimybė apskųsti 1 dalyje nurodytus sprendimus bent vienoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje ar teisme.
IV SKYRIUS
SUPAPRASTINIMAS IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
16 straipsnis
Nacionaliniai elektroniniai registrai
1. Šio reglamento, ypač jo 11–14 ir 26 straipsnių įgyvendinimo tikslais kiekviena valstybė narė turi nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių, kurioms valstybės narės įgaliota kompetentinga valdžios institucija yra išdavusi leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, registrą. Šio registro duomenų tvarkymą prižiūri specialiai šiam tikslui paskirta viešosios valdžios institucija. Atitinkamais nacionalinio elektroninio registro duomenimis gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos.
Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija turi priimti sprendimą dėl minimalių reikalavimų, taikomų duomenims, kurie turi būti įvedami į nacionalinį elektroninį registrą nuo jo įsteigimo siekiant palengvinti registrų sujungimą ateityje. Ji gali rekomenduoti įtraukti ne tik 2 dalyje nurodytus duomenis, bet ir transporto priemonių registracijos numerius.
2. Nacionaliniuose elektroniniuose registruose turi būti bent šie duomenys:
a) |
įmonės pavadinimas ir teisinė forma; |
b) |
įstaigos buveinės adresas; |
c) |
transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių nepriekaištingos reputacijos ir profesinės kompetencijos reikalavimus, vardai, pavardės arba tam tikrais atvejais teisinio atstovo vardas, pavardė; |
d) |
leidimo rūšis, transporto priemonių, kurioms išduotas leidimas skaičius ir atitinkamais atvejais Bendrijos licencijos bei patvirtintų kopijų serijos numeriai; |
e) |
sunkių pažeidimų, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, už kuriuos per paskutinius dvejus metus buvo asmuo buvo nuteistas ar jam taikytos sankcijos, skaičius, kategorija ir rūšis; |
f) |
visų asmenų, kurie buvo pripažinti netinkamais vadovauti įmonės transporto veiklai tol, kol jie atgaus nepriekaištingą reputaciją pagal 6 straipsnio 3 dalį, vardai, pavardės ir taikytos reabilitavimo priemonės. |
e punkto taikymo tikslais valstybės narės gali iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuspręsti įtraukti į nacionalinį elektroninį registrą tik IV priede nurodytus sunkiausius pažeidimus.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodyti duomenys būtų saugomi atskiruose registruose. Tokiu atveju visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atitinkamais duomenimis gali naudotis pateikdamos prašymą arba tiesiogiai. Prašoma informacija pateikiama per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos a–d punktuose skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.
Bet kuriuo atveju pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami įgaliojimai dėl priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba yra jiems taikomas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.
3. Duomenys apie įmonę, kurios leidimas buvo sustabdytas arba panaikintas, laikomi nacionaliniame elektroniniame registre dvejus metus nuo leidimo galiojimo sustabdymo pabaigos ar panaikinimo, o po to nedelsiant pašalinami.
Duomenys apie bet kurį asmenį, kuris buvo pripažintas netinkamu verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, laikomi nacionaliniame elektroniniame registre tol, kol šis asmuo atgauna nepriekaištingą reputaciją pagal 6 straipsnio 3 dalį. Pritaikius tokias reabilitavimo ar kitas lygiavertį poveikį turinčias priemones, duomenys nedelsiant pašalinami.
Į pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus duomenis turi būti įtraukta informacija apie priežastis, dėl kurių leidimai atitinkamai buvo sustabdyti ar panaikinti arba buvo paskelbta, kad asmuo netinka eiti pareigas, ir atitinkama trukmė.
4. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad visi elektroniniame registre esantys duomenys, ypač nurodytieji 2 dalies pirmos pastraipos e ir f punktuose, būtų atnaujinami ir tikslūs.
5. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalių taikymui, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti ir jais būtų galima naudotis visoje Bendrijoje per nacionalinius ryšių palaikymo punktus, kaip apibrėžta 18 straipsnyje. Galimybė naudotis registrais per nacionalinius ryšių palaikymo punktus turi būti įgyvendinta ir registrai sujungti iki 2012 m. gruodžio 31 d. taip, kad bet kurios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija galėtų susipažinti su bet kurios valstybės narės nacionaliniu elektroniniu registru.
6. Komisija pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą konsultavimo procedūrą ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina bendrąsias taisykles dėl 5 dalies įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, elektroninio prisijungimo prie kitų valstybių narių nacionalinių elektroninių registrų techninės tvarkos bei šių registrų sąveikos su kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis skatinimo. Šiose bendrosiose taisyklėse nustatoma, kuri valdžios institucija atsakinga už prieigą prie duomenų, tolesnį naudojimąsi jais ir jų atnaujinimą po to, kai jais buvo pasinaudota, bei šiuo tikslu šios taisyklės apima duomenų registravimo ir stebėsenos taisykles.
7. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, susijusias su 1 ir 5 dalyse nurodytų terminų nukėlimu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
17 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Taikydamos Direktyvą 95/46/EB, valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:
a) |
visi asmenys būtų informuojami, kada su jais susiję duomenys yra užregistruoti arba planuojama juos perduoti trečiosioms šalims. Pateikiamoje informacijoje nurodomas tikslus už duomenų tvarkymą atsakingos valdžios institucijos pavadinimas, tvarkomų duomenų rūšis ir tokio veiksmo priežastys; |
b) |
visiems asmenims būtų sudaryta galimybė susipažinti su jais susijusiais duomenimis už tokių duomenų tvarkymą atsakingoje valdžios institucijoje. Ta teise turi būti galima naudotis be apribojimų, pagrįstos trukmės laikotarpiais, pernelyg nedelsiant ir nesukeliant pernelyg didelių išlaidų prašymą pateikusiam asmeniui; |
c) |
visi asmenys, kurių duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, turėtų teisę į tai, kad tokie duomenys būtų ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti; |
d) |
visi asmenys turėtų teisę nesutikti dėl pagrįstų ir teisėtų priežasčių, kad jo duomenys būtų tvarkomi. Pagrįstais nesutikimo atvejais tokie duomenys nebegali būti tvarkomi; |
e) |
įmonės laikytųsi atitinkamų nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos, jei jos taikomos. |
18 straipsnis
Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas
1. Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis šio reglamento taikymo tikslais. Valstybės narės iki 2011 m. gruodžio 4 d. Komisijai praneša nacionalinių ryšių palaikymo punktų pavadinimus ir adresus. Komisija parengia visų nacionalinių ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.
2. Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės, keisdamosi informacija, naudojasi pagal 1 dalį paskirtais nacionaliniais ryšių palaikymo punktais.
3. Valstybės narės informacija apie 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus arba apie transporto vadybininkus, kurie pripažinti netinkamais eiti pareigas, keičiasi laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 13 straipsnio 1 dalyje arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir terminų. Valstybė narė, gavusi iš kitos valstybės narės pranešimą apie sunkų pažeidimą, dėl kurio asmuo buvo nuteistas arba jam taikyta sankcija, jį užregistruoja nacionaliniame elektroniniame registre.
V SKYRIUS
PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ TARPUSAVIO PRIPAŽINIMAS
19 straipsnis
Nepriekaištingos reputacijos pažymėjimai ir lygiaverčiai dokumentai
1. Nedarydama poveikio 11 straipsnio 4 dalies taikymui, įsisteigimo valstybė narė, suteikdama leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, kaip pakankamą nepriekaištingos reputacijos įrodymą priima išrašą iš nuosprendžių registro arba, jeigu jo nėra, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos valstybėje narėje, kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, išduotą lygiavertį dokumentą.
2. Kai valstybė narė nustato savo nacionaliniams subjektams tam tikras nepriekaištingos reputacijos sąlygas, kurių įvykdymo negalima įrodyti 1 dalyje nurodytu dokumentu, kaip pakankamą įrodymą iš kitų valstybių narių nacionalinių subjektų ji priima valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad įvykdytos šios sąlygos. Šiame pažymėjime nurodoma konkreti informacija, į kurią atsižvelgiama įsisteigimo valstybėje narėje.
3. Jei valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, neišduoda 1 dalyje nurodyto dokumento ar 2 dalyje nurodyto pažymėjimo, jį galima pakeisti transporto vadybininko ar bet kurio kito susijusio asmens pareiškimu prisiekus arba oficialiu pareiškimu valstybės narės, kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingai teismo arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais notarui, kurie išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus arba oficialaus pareiškimo autentiškumą.
4. 1 dalyje nurodytas dokumentas ar 2 dalyje nurodytas pažymėjimas nepriimamas, jeigu pateikiamas vėliau kaip trys mėnesiai nuo jo išdavimo dienos. Ši sąlyga taip pat taikoma pagal 3 dalį padarytiems pareiškimams.
20 straipsnis
Pažymėjimai dėl finansinės būklės
Kai valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai be 7 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdytų tam tikras papildomas finansinės būklės sąlygas, kaip pakankamą įrodymą iš kitų valstybių narių piliečių ji turi priimti valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingos valdžios institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad šios sąlygos yra įvykdytos. Tokiame pažymėjime turi būti nurodyta konkreti informacija, į kurią atsižvelgiama naujoje įsisteigimo valstybėje narėje.
21 straipsnis
Profesinės kompetencijos pažymėjimai
1. Valstybės narės kaip tinkamą profesinės kompetencijos įrodymą pripažįsta III priede nurodyto pažymėjimo modelį atitinkančius pažymėjimus, kuriuos šiuo tikslu išduoda tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos.
2. Laikoma, kad pažymėjimai, išduoti iki 2011 m. gruodžio 4 d. kaip profesinės kompetencijos įrodymai pagal tuo metu galiojančias nuostatas prilygsta pažymėjimui, kuris atitinka III priede pateiktą modelį, ir visose valstybėse narėse pripažįstami kaip įrodantys profesinę kompetenciją. Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimus, galiojančius vykdyti tik nacionalines vežimo operacijas, laikytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus ar jų dalis.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikomas sankcijas, ir imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės iki 2011 m. gruodžio 4 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie vėliau padarytus su jomis susijusius pakeitimus. Valstybės narės užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant įmonės dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.
2. 1 dalyje nurodytos sankcijos apima visų pirma leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla sustabdymą, šio leidimo panaikinimą ir pažeidimą padariusių transporto vadybininkų pripažinimą netinkamais eiti pareigas.
23 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Įmonėms, kurios iki 2009 m. gruodžio 4 d. yra gavusios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, šio reglamento nuostatų turi laikytis ne vėliau kaip nuo 2011 m. gruodžio 4 d.
24 straipsnis
Tarpusavio pagalba
Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia tarpusavio pagalbą šio reglamento taikymo tikslais. Nepažeisdamos asmens duomenų apsaugai taikomų nuostatų, jos keičiasi informacija apie teistumus ir sankcijas už sunkius pažeidimus arba kita svarbia informacija, galinčia turėti pasekmių profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymui.
25 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (11) 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.
2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
3. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
26 straipsnis
Ataskaitos
1. Kas dvejus metus valstybės narės rengia kompetentingų valdžios institucijų veiklos ataskaitą ir teikia ją Komisijai. Šioje ataskaitoje pateikiama:
a) |
sektoriaus apžvalga nepriekaištingos reputacijos, finansinės būklės ir profesinės kompetencijos požiūriu; |
b) |
išduotų, sustabdytų, panaikintų leidimų skaičius (pagal rūšį ir metus), sprendimų dėl netinkamumo verstis profesine veikla skaičius, taip pat priežastys, kuriomis grindžiami tie sprendimai; |
c) |
kiekvienais metais išduotų profesinės kompetencijos pažymėjimų skaičius; |
d) |
pagrindiniai statistiniai duomenys, susiję su nacionaliniais elektroniniais registrais ir kompetentingų valdžios institucijų atliekamais jų panaudojimo būdais; ir |
e) |
keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis apžvalga pagal 18 straipsnio 2 dalį, į kurią visų pirma įtraukiamas per metus nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešta kitoms valstybėms narėms, ir gautų atsakymų skaičius, taip pat prašymų bei atsakymų, per metus gautų pagal 18 straipsnio 3 dalį, skaičius. |
2. Kas dvejus metus Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, parengia Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma pateikiamas valstybių narių vykdomo keitimosi informacija vertinimas ir nacionalinių elektroninių registrų veikimo bei jų duomenų apžvalga. Ataskaita skelbiama tuo pačiu metu, kaip ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (12) 17 straipsnyje nurodyta ataskaita.
27 straipsnis
Kompetentingų valdžios institucijų sąrašas
Iki 2011 m. gruodžio 4 d. kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia kompetentingų valdžios institucijų, kurias ji paskyrė įgaliotomis suteikti leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, sąrašą ir egzaminams, nurodytiems 8 straipsnio 1 dalyje, organizuoti bei pažymėjimams išduoti įgaliotų valdžios institucijų ar įstaigų sąrašą. Konsoliduotą šių valdžios institucijų ir įstaigų Bendrijoje sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
28 straipsnis
Pranešimas apie nacionalines priemones
Valstybės narės Komisijai pateikia šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų tekstus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, o pirmą kartą iki 2011 m. gruodžio 4 d.
29 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 96/26/EB panaikinama.
30 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. gruodžio 4 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. MALMSTRÖM
(1) OL C 151, 2008 6 17, p. 16.
(3) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. sausio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 62 E, 2009 3 17, p. 1). 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.
(4) OL L 124, 1996 5 23, p. 1.
(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 72.
(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 88.
(7) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(9) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.
(10) OL L 102, 2006 4 11, p. 35.
(11) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.
(12) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
I PRIEDAS
I. 8 STRAIPSNYJE NURODYTŲ DALYKŲ SĄRAŠAS
Žinios, į kurias atsižvelgia valstybės narės oficialiai pripažindamos profesinę kompetenciją, turi apimti bent toliau išvardytus dalykus atitinkamai krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu srityse. Asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą verstis profesine krovinių ir keleivių gabenimo kelių transportu veikla, turi būti įgiję vadovauti transporto įmonei būtinas žinias ir praktinius įgūdžius šių dalykų srityje.
Minimalus toliau nurodytas žinių lygis negali būti mažesnis nei 3-as mokymo lygių struktūros lygis pagal Tarybos sprendimo 85/368/EEB (1) priedą, t. y. žinių lygis, pasiekiamas per privalomojo ugdymo kursą, kurį papildo arba profesinis mokymas ir papildomas techninis mokymas, arba vidurinis išsilavinimas ar kitoks techninis mokymas.
A. Civilinė teisė
Prašymą pateikęs asmuo visų pirma krovinių ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu privalo:
1. |
būti susipažinęs su pagrindinėmis kelių transporto srityje naudojamų sutarčių rūšimis bei iš jų išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis; |
2. |
sugebėti vesti derybas dėl teisiniu požiūriu galiojančios transporto sutarties, visų pirma atsižvelgiant į vežimo sąlygas; |
krovinių vežimo kelių transportu atžvilgiu:
3. |
sugebėti analizuoti atstovaujamo asmens skundą dėl atlyginimo už transportuojant patirtus nuostolius ar sugadintus krovinius ar už pavėluotą krovinių pristatymą ir suprasti tokio skundo poveikį jo sutartinei atsakomybe; |
4. |
būti susipažinęs su Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) nustatytomis taisyklėmis ir pareigomis; |
keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu:
5. |
sugebėti analizuoti atstovaujamo asmens skundą dėl atlyginimo už keleivių sužalojimą arba jų bagažo sugadinimą vežimo metu įvykus avarijai arba dėl atlyginimo už vėlavimus ir suprasti tokio skundo poveikį jo sutartinei atsakomybei. |
B. Komercinė teisė
Prašymą pateikęs asmuo visų pirma krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu privalo:
1. |
būti susipažinęs su reikalavimais ir formalumais, privalomais užsiimant verslu, su bendrosiomis vežėjams nustatytomis pareigomis (įregistravimas, dokumentų tvarkymas ir t. t.) ir bankroto padariniais; |
2. |
turėti reikiamų žinių apie įvairias pelno siekiančių įmonių rūšis bei apie šių įmonių įsteigimą ir veiklą reglamentuojančias taisykles. |
C. Socialinė teisė
Prašymą pateikęs asmuo visų pirma krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu privalo būti susipažinęs su:
1. |
įvairių socialinių institucijų, susijusių su kelių transportu, paskirtimi ir veikimu (profesinės sąjungos, darbo tarybos, profsąjungų atstovai, darbo inspektoriai ir t. t.); |
2. |
darbdavių pareigomis socialinės apsaugos srityje; |
3. |
taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbo sutartis, sudaromas su įvairių kategorijų darbuotojais, kuriuos įdarbina kelių transporto įmonės (sutarčių formos, sutarties šalių pareigos, darbo sąlygos ir darbo trukmė, mokamos atostogos, atlyginimas, sutarties pažeidimas ir t. t.); |
4. |
taisyklėmis, taikomomis vairavimo, poilsio ir darbo laikui, visų pirma Reglamento (EEB) Nr. 3821/85, Reglamento (EB) Nr. 561/2006, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB (2) ir Direktyvos 2006/22/EB nuostatomis bei praktinėmis šių nuostatų taikymo priemonėmis; ir |
5. |
taisyklėmis, taikomomis pirminei vairuotojų kvalifikacijai ir jų tęstiniam mokymui, ypač su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/59/EB (3) nustatytomis taisyklėmis. |
D. Mokesčių teisė
Prašymą pateikęs asmuo visų pirma krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu privalo būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis:
1. |
transporto paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM); |
2. |
mokesčius už motorines transporto priemones; |
3. |
mokesčius už tam tikriems kroviniams vežti naudojamas transporto priemones ir rinkliavas bei mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra; |
4. |
pajamų mokestį. |
E. Įmonės verslo ir finansų valdymas
Prašymą pateikęs asmuo visų pirma krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu privalo:
1. |
būti susipažinęs su banko čekių, vekselių, įsakomųjų vekselių, kredito kortelių ir kitų mokėjimo priemonių ar būdų naudojimą reglamentuojančiais įstatymais ir šio naudojimo praktika; |
2. |
būti susipažinęs su įvairiomis kreditavimo formomis (banko kreditu, dokumentiniais akredityvais, garantiniais indėliais, hipoteka, lizingu, nuoma, faktoringu ir t. t.), taip pat jomis naudojantis atsirandančiais mokesčiais ir pareigomis; |
3. |
žinoti, kas yra balansas, kaip jis pateikiamas ir kaip jį analizuoti; |
4. |
sugebėti suprasti ir aiškinti pelno (nuostolio) ataskaitą; |
5. |
sugebėti įvertinti įmonės pelningumą ir finansinę būklę, visų pirma remiantis finansiniais rodikliais; |
6. |
sugebėti parengti biudžetą; |
7. |
būti susipažinęs su įmonių išlaidų struktūra (pastovios išlaidos, kintančios išlaidos, apyvartinis kapitalas, nusidėvėjimas, ir t. t.) ir sugebėti apskaičiuoti išlaidas transporto priemonei, kilometrui, reisui arba tonai; |
8. |
sugebėti parengti viso įmonės personalo organizacinę schemą bei organizuoti darbo planus ir t. t.; |
9. |
būti susipažinęs su rinkodaros, reklamos ir ryšių su visuomene, įskaitant transporto paslaugų srityje, pardavimo skatinimo bei klientų kartotekos rengimo principais ir t. t.; |
10. |
būti susipažinęs su įvairiomis su kelių transportu susijusio draudimo rūšimis (atsakomybė, draudimas nuo netyčinio sužalojimo arba gyvybės draudimas, ne gyvybės ir bagažo draudimas) ir su garantijomis bei pareigomis, atsirandančiomis sudarius draudimo sutartis; |
11. |
būti susipažinęs su kelių transporte naudojamomis elektroninių duomenų perdavimo programomis; krovinių vežimo kelių transportu atžvilgiu: |
12. |
sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias sąskaitos faktūros išrašymą už krovinių vežimo kelių transportu paslaugas, ir žinoti, ką reiškia ir kaip taikomi Incoterms; |
13. |
būti susipažinęs su įvairiomis pagalbinių transporto įmonių kategorijomis, jų vaidmeniu, funkcijomis ir, prireikus, jų statusu; keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu: |
14. |
sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias viešojo bei privataus keleivių gabenimo bilietų kainas ir įkainių nustatymą; |
15. |
sugebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias sąskaitos faktūros išrašymą už keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas. |
F. Patekimas į rinką
Prašymą pateikęs asmuo krovinių ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu visų pirma privalo būti susipažinęs su:
1. |
teisės aktais, susijusiais su profesine veikla, reglamentuojančiais vežimą kelių transportu už atlygį, pramoninės paskirties transporto priemonių nuomą bei subrangos sutartis, ir visų pirma su taisyklėmis, reglamentuojančiomis oficialų profesinės veiklos organizavimą, leidimo verstis profesine veikla sąlygas, leidimus Bendrijoje ir už Bendrijos ribų vykdyti kelių transporto veiklą, kontrolę ir sankcijas; |
2. |
kelių transporto įmonių steigimo taisyklėmis; |
3. |
įvairiais dokumentais, reikalaujamais teikiant kelių transporto paslaugas, ir sugebėti įvesti patikrinimo procedūras siekiant užtikrinti, kad su kiekviena vežimo operacija susiję patvirtinti dokumentai, visų pirma, susiję su transporto priemone, vairuotoju, kroviniais ir bagažu, būtų ir transporto priemonėje, ir įmonės patalpose; |
krovinių vežimo kelių transportu atžvilgiu:
4. |
krovinių vežimo kelių transportu paslaugų rinkos organizavimo, krovinių tvarkymo ir logistikos taisyklėmis; |
5. |
pasienio formalumais, tranzito dokumentų ir TIR knygelių paskirtimi ir taikymo sritimi bei pareigomis ir atsakomybe, atsirandančiomis naudojant šiuos dokumentus; |
keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu:
6. |
keleivių gabenimo kelių transportu rinkos organizavimo taisyklėmis; |
7. |
taisyklėmis, taikomomis pradedant teikti keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas ir transporto planų parengimui. |
G. Techniniai standartai ir techniniai veiklos aspektai
Prašymą pateikęs asmuo krovinių ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu visų pirma privalo:
1. |
būti susipažinęs su valstybių narių taisyklėmis dėl transporto priemonių svorių ir matmenų bei tvarka, kurios privalu laikytis vežant nestandartinius krovinius, kuriems šios taisyklės netaikomos; |
2. |
sugebėti pasirinkti transporto priemones ir jų sudėtines dalis (važiuoklę, variklį, transmisijos sistemą, stabdžių sistemą ir t. t.) atsižvelgiant į įmonės poreikius; |
3. |
būti susipažinęs su formalumais, susijusiais su pirmiau nurodytų transporto priemonių rūšies patvirtinimu, registravimu ir technine apžiūra; |
4. |
suprasti, kokių priemonių reikia imtis norint sumažinti triukšmą ir mažinti oro taršą, atsirandančią dėl motorinių transporto priemonių išmetamų dujų; |
5. |
sugebėti parengti transporto priemonių ir jų įrenginių periodinės techninės priežiūros planus; krovinių vežimo kelių transportu atžvilgiu: |
6. |
būti susipažinęs su skirtingų rūšių krovinių tvarkymo ir krovos įtaisais (atlenkiamais galiniais bortais, konteineriais, krovininiais padėklais ir t. t.) ir sugebėti nustatyti krovinių krovimo ir iškrovimo tvarką bei parengti šios tvarkos instrukcijas (krovinių paskirstymas, krovimas į krūvas, išdėstymas, tvirtinimas, blokavimas ir t. t.); |
7. |
būti susipažinęs su įvairiais kombinuotojo vežimo būdais, tokio kaip transporto priemonių vežimu vagonais ir „ro-ro“ tipo laivais; |
8. |
sugebėti įgyvendinti pavojingų krovinių ir atliekų vežimo taisyklių, visų pirma nustatytų Direktyvoje 2008/68/EB (4) ir Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 (5), laikymosi procedūras; |
9. |
sugebėti įgyvendinti greitai gendančių maisto produktų gabenimo taisyklių, visų pirma nustatytų Susitarime dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP), laikymosi procedūras; |
10. |
sugebėti įgyvendinti gyvų gyvūnų vežimo taisyklių laikymosi procedūras. |
H. Saugus eismas keliuose
Prašymą pateikęs asmuo krovinių ir keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu visų pirma privalo:
1. |
žinoti, kokie yra kvalifikaciniai reikalavimai vairuotojams (vairuotojo pažymėjimas, sveikatos pažymėjimas, fizinės būklės pažymėjimas ir t. t.); |
2. |
sugebėti imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi skirtingose valstybėse narėse galiojančių kelių eismo taisyklių, draudimų ir apribojimų (greičio apribojimai, pirmumo teisė važiuoti, laukimo ir stovėjimo apribojimai, šviesų naudojimas, kelio ženklai ir t. t.); |
3. |
sugebėti parengti instrukcijas vairuotojams, skirtas patikrinti, ar jie laikosi saugos reikalavimų dėl transporto priemonių būklės, įtaisų ir krovinio, bei dėl prevencinių priemonių, kurių reikia imtis; |
4. |
sugebėti nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis įvykus avarijai, ir įgyvendinti atitinkamas avarijų arba svarbių kelių eismo taisyklių pažeidimų pasikartojimo prevencijos procedūras; |
5. |
sugebėti įdiegti saugaus krovinių tvirtinimo procedūras ir būti susipažinęs su atitinkamais techniniais reikalavimais; keleivių gabenimo kelių transportu atžvilgiu: |
6. |
turėti pagrindines žinias apie valstybių narių kelių tinklą. |
II. EGZAMINO ORGANIZAVIMAS
1. |
Valstybės narės organizuoja privalomą egzaminą raštu, kurį jos gali papildyti pasirenkamu egzaminu žodžiu, norėdamos nustatyti, ar prašymus dėl leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla pateikę asmenys yra įgiję reikalaujamas žinias I dalyje išvardytų dalykų srityje, ir visų pirma jų gebėjimą naudoti su tais dalykais susijusius dokumentus ir būdus bei eiti atitinkamas vykdomąsias ir koordinavimo pareigas.
|
2. |
Kai valstybės narės rengia ir egzaminą žodžiu, jos turi užtikrinti, kad kiekvieno iš trijų testų įvertinimas sudarytų ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 40 % bendro balų skaičiaus. Jeigu valstybės narės rengia tik egzaminą raštu, jos turi užtikrinti, kad kiekvieno iš dviejų testų įvertinimas sudarytų ne mažiau kaip 40 % ir ne daugiau kaip 60 % bendro balų skaičiaus. |
3. |
Prašymus pateikę asmenys privalo gauti vidutiniškai bent 60 % bendro balų už visus testus skaičiaus, už kiekvieną nustatytą testą gaudami ne mažiau kaip 50 % galimo bendro balų skaičiaus. Valstybė narė šį procentinį dydį nuo 50 % iki 40 % gali sumažinti tik vienam testui. |
(1) 1985 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo (OL L 199, 1985 7 31, p. 56).
(2) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35).
(3) 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo(OL L 226, 2003 9 10, p. 4).
(4) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
(5) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).
II PRIEDAS
Profesinės kompetencijos pažymėjimo apsaugos priemonės
Pažymėjime turi būti bent dvi iš šių apsaugos priemonių:
— |
holograma, |
— |
specialūs plaušeliai popieriuje, kurie švyti UV šviesoje, |
— |
bent viena mikroteksto linija (tekstas matomas tik per padidinamąjį stiklą ir negali būti nukopijuotas kopijavimo aparatais), |
— |
apčiuopiami ženklai, simboliai ar raštai, |
— |
du numeriai: serijos numeris ir išdavimo numeris, |
— |
vaivorykštine spauda atspausdintas apsauginis fonas su smulkiomis giljoširuotėmis. |
III PRIEDAS
Profesinės kompetencijos pažymėjimo modelis
EUROPOS BENDRIJA
(Pantone gelsvai rudos spalvos, DIN A4 formato 100 g/m2 ar didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)
(Tekstas pažymėjimą išduodančios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)
Atitinkamos valstybės narės skiriamasis ženklas (1) |
Įgaliotos kompetentingos valdžios institucijos arba įstaigos pavadinimas (2) |
KROVINIŲ/KELEIVIŲ (3) VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU PROFESINĖS KOMPETENCIJOS PAŽYMĖJIMAS
Nr. …
(Institucijos pavadinimas) …
patvirtina, kad (4) …,
gimęs (-usi) … (vieta) …
sėkmingai išlaikė egzamino (metai: …; sesija: …) (5), būtino gauti profesinės krovinių/keleivių (3) vežimo kelių transportu kompetencijos pažymėjimą pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles (6), testus.
Šis pažymėjimas yra pakankamas profesinės kompetencijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 21 straipsnyje, įrodymas.
Išduota: … m. …d (7)..
(1) Skiriamieji valstybių narių ženklai: (B) Belgija, (BG) Bulgarija, (CZ) Čekijos Respublika, (DK) Danija, (D) Vokietija, (EST) Estija, (IRL) Airija, (GR) Graikija, (E) Ispanija, (F) Prancūzija, (I) Italija, (CY) Kipras, (LV) Latvija, (LT) Lietuva, (L) Liuksemburgas, (H) Vengrija, M (Malta), (NL) Nyderlandai, (A) Austrija, (PL) Lenkija, (P) Portugalija, (RO) Rumunija, (SLO) Slovėnija, (SK) Slovakija, (FIN) Suomija, (S) Švedija, (UK) Jungtinė Karalystė.
(2) Europos bendrijos kiekvienos valstybės narės šiam tikslui iš anksto paskirta institucija arba įstaiga šiam pažymėjimui išduoti.
(3) Kas nereikalinga, išbraukti.
(4) Pavardė ir vardas; gimimo vieta ir data.
(5) Egzamino nustatymas.
(6) OL L 300, 2009 11 14, p. 51.
(7) Pažymėjimą išdavusios įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos antspaudas ir parašas.
IV PRIEDAS
Sunkiausi pažeidimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą
1. |
|
2. |
Tachografo ir (arba) greičio ribotuvo neturėjimas arba apgaulingo prietaiso, galinčio pakeisti tachografo ir (arba) greičio ribotuvo duomenis, arba klastojančio duomenų lentelių ar duomenis, parsiųstus iš tachografo ir (arba) vairuotojo kortelės, naudojimas. |
3. |
Vairavimas neturint galiojančio techninės apžiūros pažymėjimo, jei tokio dokumento reikalaujama pagal Bendrijos teisę, ir (arba) vairavimas esant labai rimtų trūkumų, susijusių su, inter alia, stabdžių sistema, vairo stiprintuvu, padangomis, pakaba ar važiuokle, kurie sukeltų tokią tiesioginę riziką saugiam eismui kelyje, dėl ko būtų priimtas sprendimas dėl transporto priemonės sulaikymo. |
4. |
Pavojingų krovinių, kuriuos draudžiama vežti, vežimas arba tokių krovinių vežimas naudojant draudžiamą arba nepripažintą jų laikymo būdą, arba nenurodant ant transporto priemonės, kad vežami pavojingi kroviniai, taip sukeliant tokį pavojų gyvybei ar aplinkai, dėl ko būtų priimtas sprendimas sulaikyti transporto priemonę. |
5. |
Keleivių gabenimas ar krovinių vežimas neturint galiojančių vairuotojo teisių arba keleivių gabenimas ar krovinių vežimas, kurį atlieka įmonė, neturinti galiojančios Bendrijos licencijos. |
6. |
Vairavimas, naudojantis vairuotojo kortele, kuri yra suklastota, kuri jam nepriklauso arba kuri buvo gauta padarius klaidingus pareiškimus ir (arba) pateikus klastotus dokumentus. |
7. |
Krovinių vežimas, viršijant didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės masę 20 % ar daugiau, kai leistinas pakrautos transporto priemonės svoris viršija 12 tonų, arba svorį viršijant 25 % arba daugiau, kai leistinas pakrautos transporto priemonės svoris neviršija 12 tonų. |
14.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300/72 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1072/2009
2009 m. spalio 21 d.
dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (3), 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (4), ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/94/EB dėl tam tikroms krovinių vežimo keliais rūšims taikomų bendrųjų taisyklių nustatymo (5) turi būti iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo ir paprastumo tų teisės aktų tekstai turėtų būti išdėstyti nauja redakcija ir sujungti į vieną reglamentą. |
(2) |
Įgyvendinant bendrą transporto politiką numatyta, inter alia, nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias patekimą į rinką verčiantis tarptautiniu krovinių vežimu keliais Bendrijoje, ir sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas. Tos taisyklės turi prisidėti prie sklandaus transporto vidaus rinkos veikimo. |
(3) |
Siekiant sukurti nuoseklią tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu per Bendrijos teritoriją sistemą, šis reglamentas turėtų būti taikomas bet kokiam tarptautiniam vežimui Bendrijos teritorijoje. Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, dažniausiai taikomi valstybių narių ir tų trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas reiso daliai, vykdomai valstybės narės, kurioje pakraunama ar iškraunama, teritorijoje tol, kol Bendrija su atitinkamomis trečiosiomis šalimis nesudarys reikiamų susitarimų. Tačiau reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje. |
(4) |
Bendros transporto politikos nustatymas reiškia, kad asmeniui, teikiančiam transporto paslaugas, panaikinami visi apribojimai dėl jo nacionalinės priklausomybės arba dėl to, kad jis yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje bus teikiamos paslaugos. |
(5) |
Kad tai būtų pasiekta sklandžiai ir lanksčiai, iki nėra užbaigtas krovinių vežimo kelių transportu rinkos derinimas ir įgyvendinta galutinė sistema reikia numatyti pereinamojo laikotarpio kabotažo tvarką. |
(6) |
Palaipsniui sukuriant Europos bendrąją rinką turėtų būti panaikinti patekimo į valstybių narių vidaus rinkas apribojimai. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kontrolės priemonių veiksmingumą ir įdarbinimo sąlygų vykdant šią profesinę veiklą raidą bei taisyklių suderinimą, inter alia, vykdymo užtikrinimo ir kelių naudotojo mokesčių bei socialinių ir saugos teisės aktų srityse. Komisija turėtų atidžiai stebėti rinkos padėtį ir pirmiau minėtą taisyklių derinimą ir prireikus pasiūlyti dar labiau atverti vidaus kelių transporto rinkas, įskaitant kabotažo rinką. |
(7) |
Pagal Direktyvą 2006/94/EB tam tikram vežimo rūšių skaičiui netaikoma Bendrijos leidimų ar bet kokių kitų vežimo leidimų sistema. Pagal šiuo reglamentu nustatytus rinkos organizavimo principus kai kurioms vežimo rūšims dėl jų specifinio pobūdžio turėtų būti toliau leidžiama netaikyti Bendrijos licencijų ir visų kitų vežimo leidimų sistemos. |
(8) |
Vežant krovinius transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas pakrautas svoris yra tarp 3,5 ir 6 tonų, pagal Direktyvą 2006/94/EB buvo netaikomas reikalavimas turėti Bendrijos licenciją. Tačiau Bendrijos taisyklės kelių transportu vežant krovinius apskritai taikomos transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina pakrauta masė yra didesnė nei 3,5 tonos. Todėl šio reglamento nuostatos turėtų būti suderintos su bendrąja Bendrijos vežimo kelių transportu taisyklių taikymo sritimi ir jomis turėtų būti nustatoma išimtis tik transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina pakrauta masė yra ne didesnė nei 3,5 tonos. |
(9) |
Tarptautinis krovinių vežimas keliais turėtų būti leidžiamas tik turint Bendrijos licenciją. Siekiant, kad vykdymą užtikrinančioms valdžios institucijoms būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolę, ypač kai ji vykdoma ne vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai kiekvienoje savo transporto priemonėje turėtų patvirtintą Bendrijos licencijos kopiją. Todėl reikia nustatyti išsamesnes Bendrijos licencijos ir jos patvirtintų kopijų sudedamųjų dalių išdėstymo ir kitas jų ypatybes apibūdinančius reikalavimus. |
(10) |
Patikrinimai keliuose turėtų būti atliekami nediskriminuojant – tiesiogiai ar netiesiogiai – vežėjų kelių transportu jų nacionalinės priklausomybės, šalies, kurioje jie įsisteigę, arba transporto priemonės registracijos pagrindu. |
(11) |
Reikėtų nustatyti Bendrijos licencijų išdavimą ir jų panaikinimą reglamentuojančias sąlygas bei vežimo rūšis, kurioms reikalingos licencijos, tų licencijų galiojimo trukmę ir išsamias jų naudojimo taisykles. |
(12) |
Taip pat turėtų būti nustatytas vairuotojo liudijimas, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę veiksmingai patikrinti, ar trečiųjų šalių vairuotojai įdarbinti teisėtai ir ar jie dirba už vežimo operaciją atsakingam vežėjui. |
(13) |
Vežėjams, kurie turi Bendrijos licencijas, nurodytas šiame reglamente, ir vežėjams, turintiems teisę verstis tam tikromis tarptautinio krovinių vežimo operacijomis, pagal šį reglamentą turėtų būti laikinai leidžiama atlikti vidaus vežimus kitoje valstybėje narėje, neturint joje registruotos buveinės ar kito padalinio. Kai atliekamos tokios kabotažo operacijos, joms turėtų būti taikomi Bendrijos teisės aktai, tokie kaip 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (6), ir priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys nacionalinės teisės aktai konkrečiose srityse. |
(14) |
Reikėtų priimti nuostatas, leidžiančias imtis reikiamų priemonių transporto rinkas paveikus dideliems sutrikimams. Tuo tikslu ir reikalingiems statistiniams duomenims surinkti būtina nustatyti tinkamą sprendimų priėmimo tvarką. |
(15) |
Nedarant poveikio Sutarties nuostatoms dėl įsisteigimo teisės, kabotažo operacijos yra vežėjų teikiamų paslaugų valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę, pavyzdžiu ir jos neturėtų būti draudžiamos, jei jos nėra atliekamos kaip nuolatinė ar tęstinė veikla toje valstybėje narėje. Siekiant padėti užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, reikėtų aiškiau apibrėžti kabotažo operacijų dažnumą ir laikotarpį, kurį jos gali būti atliekamos. Anksčiau tokias nacionalines vežimo paslaugas buvo leidžiama teikti laikinai. Praktiškai būdavo sunku nustatyti, kokias paslaugas leidžiama teikti. Todėl reikia nustatyti aiškias ir lengvai įgyvendinamas taisykles. |
(16) |
Šis reglamentas nedaro poveikio 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvos 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (7) nuostatoms, susijusioms su krovinių įvežimu ir išvežimu kelių transportu, kai tai sudaro vieną iš kombinuoto vežimo kelionės atkarpų. Vežimas kelių transportu priimančiosios valstybės narės viduje, kuris nesudaro kombinuoto transporto operacijos dalies pagal Direktyvą 92/106/EEB, patenka į kabotažo operacijų apibrėžtį ir atitinkamai jam turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai. |
(17) |
Kabotažo operaciją atliekančioms transporto įmonėms taikomos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (8) nuostatos. |
(18) |
Siekdamos vykdyti veiksmingą kabotažo operacijų kontrolę, priimančiųjų valstybių narių vykdymą užtikrinančios valdžios institucijos turėtų turėti prieigą bent jau prie važtaraščių ir tachografų duomenų pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (9). |
(19) |
Valstybės narės turėtų teikti vienos kitoms abipusę pagalbą, užtikrinančią sklandų šio reglamento taikymą. |
(20) |
Reikėtų kiek įmanoma sumažinti administracinių formalumų taikymą neatsisakant kontrolės priemonių ir sankcijų, laiduojančių tinkamą šio reglamento taikymą ir veiksmingą jo įgyvendinimą. Todėl galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos licencijų panaikinimą, turėtų būti suformuluotos aiškiau ir sugriežtintos. Dabartinės taisyklės turėtų būti priderintos, kad būtų įmanoma veiksmingai taikyti sankcijas už priimančioje valstybėje narėje padarytus sunkius pažeidimus. Sankcijos turėtų būti nediskriminuojančios ir proporcingos pažeidimo sunkumui. Turėtų būti numatyta galimybė apskųsti bet kurias pritaikytas sankcijas. |
(21) |
Valstybės narės į jų nacionalinį elektroninį vežimo kelių transportu įmonių registrą turėtų įrašyti visus vežėjų padarytus sunkius pažeidimus, dėl kurių vežėjams buvo pritaikyta sankcija. |
(22) |
Siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija tarp nacionalinių valdžios institucijų, valstybės narės reikiama informacija turėtų keistis pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius punktus, įsteigtus pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles (10). |
(23) |
Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11). |
(24) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus derinti su technikos pažanga šio reglamento I, II ir III priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(25) |
Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti, ypač tų, kurios užtikrintų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. |
(26) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti nuoseklią tarptautinio krovinių vežimo keliais sistemą visoje Bendrijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių vežimui keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį.
2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.
3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio:
a) |
vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, įtrauktoms į valstybių narių ir tų trečiųjų šalių sudarytus dvišalius susitarimus; |
b) |
vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, kurios įtrauktos į valstybių narių sudarytus dvišalius susitarimus ir kurios, remdamosi dvišaliais leidimais arba liberalizavimo susitarimais, leidžia toje valstybėje neįsisteigusiems vežėjams valstybėje narėje pakrauti ir iškrauti krovinius. |
4. Šis reglamentas taikomas krovinių vidaus vežimui keliais, kurį laikinai vykdo vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta III skyriuje.
5. Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie kiti vežimo leidimai:
a) |
pašto siuntų vežimui kaip universaliajai paslaugai; |
b) |
sugadintų ir avarijas patyrusių transporto priemonių vežimui; |
c) |
krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 3,5 tonų; |
d) |
krovinio vežimui motorinėmis transporto priemonėmis laikantis šių sąlygų:
|
e) |
vaistų, prietaisų, įrenginių ir kitų gaminių, reikalingų medicininei pagalbai teikti vykdant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju, vežimui. |
Pirmos pastraipos d punkto iv papunktis netaikomas transporto priemonėms, kurios pakeitė įprastai naudojamas, tačiau trumpam sugedusias transporto priemones.
6. 5 dalies nuostatos neturi įtakos sąlygoms, pagal kurias valstybės narės leidžia savo piliečiams užsiimti toje dalyje nurodyta veikla.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:
1. |
transporto priemonė – valstybėje narėje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti; |
2. |
tarptautinis vežimas – tai:
|
3. |
priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje veikia ne joje įsisteigęs vežėjas; |
4. |
vežėjas nerezidentas – ne valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, o kitoje valstybėje narėje įsisteigusi krovinių vežimo kelių transportu įmonė; |
5. |
vairuotojas – transporto priemonę net ir trumpą laikotarpį vairuojantis bet kuris asmuo arba joje vežamas asmuo, kuris kaip savo pareigų dalį, prireikus, gali vairuoti transporto priemonę; |
6. |
kabotažo operacijos – priimančioje valstybėje narėje už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas pagal šį reglamentą; |
7. |
sunkus Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio gali būti prarasta gera reputacija pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir (arba) laikinai sustabdytas Bendrijos licencijos galiojimas arba ji galutinai panaikinta. |
II SKYRIUS
TARPTAUTINIS VEŽIMAS
3 straipsnis
Bendras principas
Tarptautinis vežimas vykdomas turint Bendrijos licenciją ir, jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis – vairuotojo liudijimą.
4 straipsnis
Bendrijos licencija
1. Vadovaudamasi šiuo reglamentu, valstybė narė Bendrijos licencijas išduoda bet kuriam už atlygį keliais krovinius vežančiam vežėjui, kuris:
a) |
yra įsisteigęs toje valstybėje narėje remiantis Bendrijos teisės aktais ir tos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais; ir |
b) |
laikantis Bendrijos teisės aktų ir tos valstybės narės nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių leidimą verstis vežėjo kelių transportu verslu, įsisteigimo valstybėje narėje turi teisę užsiimti tarptautiniu krovinių vežimu keliais. |
2. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licenciją išduoda atnaujinamiems ne ilgesniems kaip dešimties metų laikotarpiams.
Bendrijos licencijos ir patvirtintos kopijos, išduotos iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja, kol pasibaigia jų galiojimo laikas.
Komisija Bendrijos licencijos galiojimo laikotarpį suderina su technikos pažanga, visų pirma su kelių transporto įmonių nacionaliniais elektroniniais registrais, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 15 straipsnyje. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
3. Įsisteigimo valstybė narė išduoda vežėjui Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjas, bei tam tikrą patvirtintų kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo naudojamų tiek nuosavų, tiek ir, pavyzdžiui, pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu valdomų transporto priemonių skaičiui.
4. Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos atitinka II priede nustatytą modelį, kuriame taip pat yra išdėstytos jų naudojimo sąlygos. Jose turi būti bent du iš I priede išvardytų apsaugos požymių.
Komisija derina I ir II priedus su technikos pažanga. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
5. Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro dalį, skirtą su vežėjais susijusiems duomenims.
6. Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.
Transporto priemonių junginių atveju patvirtinta licencijos kopija yra motorinėje transporto priemonėje. Ji apima transporto priemonių junginį net ir tada, kai priekaba arba puspriekabė nėra įregistruotos šią licenciją turinčio vežėjo vardu ar jis neturi leidimo jų naudoti keliuose, o taip pat ir tada, kai jos įregistruotos ar jas leidžiama naudoti keliuose kitoje valstybėje.
5 straipsnis
Vairuotojo liudijimas
1. Pagal šį reglamentą vairuotojo liudijimą valstybė narė išduoda bet kuriam vežėjui, kuris:
a) |
turi Bendrijos licenciją; ir |
b) |
toje valstybėje narėje teisėtai įdarbina vairuotoją, kuris nėra nei valstybės narės pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (13), arba teisėtai naudojasi vairuotojo, kuris nėra nei valstybės narės pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje, paslaugomis, ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi pagal tos valstybės narės įdarbinimo ir profesinio mokymo sąlygas, nustatytas:
|
2. Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam jo teisėtai įdarbintam vairuotojui, kuris nėra nei valstybės narės pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/109/EB, arba kiekvienam vairuotojui, kuris nėra nei valstybės narės pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje, ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi. Kiekvienas vairuotojo liudijimas patvirtina, kad jame nurodytas vairuotojas yra įdarbintas pagal 1 dalyje nustatytas sąlygas.
3. Vairuotojo liudijimas atitinka III priede nustatytą modelį. Jame turi būti bent du iš I priede išvardytų apsaugos požymių.
4. Komisija derina III priedą su technikos pažanga. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
5. Vairuotojo liudijimas pažymimas jį išdavusios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Vairuotojo liudijimo serijos numeris gali būti įtrauktas į nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro dalį, skirtą su vežėju, kuris tą liudijimą įteikia jame nurodytam vairuotojui, susijusiems duomenims.
6. Vairuotojo liudijimas priklauso vežėjui, kuris liudijimą įteikia jame nurodytam vairuotojui, kai pastarasis transporto priemonę vairuoja naudodamasis tam vežėjui išduota Bendrijos licencija. Patvirtinta vairuotojo liudijimo, išduoto vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų, kopija saugoma vežėjo buveinėje. Vairuotojo liudijimas pateikiamas jo pareikalavusiam bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui.
7. Vairuotojo liudijimas išduodamas jį išduodančios valstybės narės nustatytam laikotarpiui – ne ilgiau kaip penkeriems metams. Vairuotojų liudijimai, išduoti iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja, kol pasibaigia jų galiojimo laikas.
Vairuotojo liudijimas galioja tol, kol yra vykdomos sąlygos, pagal kurias jis yra išduotas. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad nustojus vykdyti tas sąlygas, vežėjas nedelsiant liudijimą grąžintų jį išdavusiai valdžios institucijai.
6 straipsnis
Sąlygų tikrinimas
1. Vežėjui pateikus paraišką Bendrijos licencijai gauti ar paraišką Bendrijos licencijai pratęsti pagal 4 straipsnio 2 dalį, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos tikrina, ar vežėjas atitinka, ar tebeatitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
2. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, kiekvienais metais atlikdamos patikrinimus, kuriais patikrinama ne mažiau kaip 20 % toje valstybėje narėje išduotų galiojančių vairuotojų liudijimų, reguliariai tikrina, ar tebesilaikoma 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, pagal kurias buvo išduotas vairuotojo liudijimas.
7 straipsnis
Atsisakymas išduoti Bendrijos licenciją ir vairuotojo liudijimą ir jų panaikinimas
1. Jei 4 straipsnio 1 dalyje arba 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nesilaikoma, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, priimdamos motyvuotą sprendimą, atmeta paraišką Bendrijos licencijai gauti ar jos galiojimui pratęsti ar vairuotojo liudijimui gauti.
2. Kompetentingos valdžios institucijos panaikina Bendrijos licenciją arba vairuotojo liudijimą, jei jo turėtojas:
a) |
nebesilaiko 4 straipsnio 1 dalyje arba 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų; arba |
b) |
paraiškoje Bendrijos licencijai arba vairuotojo liudijimui gauti pateikia klaidingus duomenis. |
III SKYRIUS
KABOTAŽAS
8 straipsnis
Bendras principas
1. Bet kuriam vežėjui, vežančiam krovinius už atlygį ir turinčiam Bendrijos licenciją, kurio vairuotojas, jei jis yra trečiosios šalies pilietis, turi šiame skyriuje nustatytas sąlygas atitinkantį vairuotojo liudijimą, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis leidžiama vykdyti kabotažo operacijas.
2. Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai buvo nuvežti į paskirties vietą, 1 dalyje nurodytiems vežėjams, užbaigusiems tarptautinį vežimą iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, ta pačia transporto priemone, o transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone – leidžiama atlikti ne daugiau nei tris kabotažo operacijas. Krovinys, atliekant kabotažo operaciją ir prieš išvažiuojant iš priimančiosios valstybės narės, paskutinį kartą iškraunamas per septynias dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, vykdyto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą.
Per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį vežėjai gali atlikti keletą ar visas kabotažo operacijas, kurias leidžiama atlikti pagal tą pastraipą, bet kurioje valstybėje narėje, su sąlyga, kad vienoje valstybėje narėje atliekama viena kabotažo operacija ir ji atliekama per tris dienas nuo atvykimo nepakrauta transporto priemone į tą valstybę narę.
3. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu paslaugos, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, laikomos atitinkančiomis šį reglamentą tik tuomet, kai vežėjas gali pateikti aiškių atvykstamojo tarptautinio vežimo ir kiekvienos priimančiojoje valstybėje narėje viena po kitos atliktų kabotažo operacijų įrodymų.
Pirmoje pastraipoje nurodytuose įrodymuose pateikiama ši informacija apie kiekvieną operaciją:
a) |
siuntėjo pavadinimas, adresas ir parašas; |
b) |
vežėjo pavadinimas, adresas ir parašas; |
c) |
krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas, jo parašas ir krovinio pristatymo data (gavus krovinį); |
d) |
krovinio perdavimo vieta ir data bei krovinio paskirties vieta; |
e) |
krovinio pobūdžio ir taikyto pakavimo metodo aprašymas įprastais žodžiais, o jei tai pavojingas krovinys – visuotinai pripažintas jo aprašymas, pakuotės vienetų skaičius, specialūs pakuočių žymenys ir numeriai; |
f) |
bendra krovinio masė su įpakavimu arba kitais mato vienetais nurodytas krovinio kiekis; |
g) |
motorinės transporto priemonės ir priekabos valstybiniai numeriai. |
4. Nebūtina pateikti jokių papildomų dokumentų, įrodančių, kad įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
5. Bet kuriam vežėjui pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus turinčiam teisę už atlygį vykdyti krovinių vežimo keliais operacijas, nurodytas 1 straipsnio 5 dalies a, b ir c punktuose, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis leidžiama atitinkamai atlikti tos pačios rūšies kabotažo operacijas arba kabotažo operacijas naudojant tos pačios kategorijos transporto priemones.
6. Vežimo rūšių, nurodytų 1 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose, leidimų verstis kabotažu išdavimas yra neribojamas.
9 straipsnis
Kabotažo operacijoms taikomos taisyklės
1. Jei Bendrijos teisės aktai nenumato kitaip, kabotažo operacijos atliekamos pagal priimančioje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius:
a) |
vežimo sutarties sąlygas; |
b) |
kelių transporto priemonių svorį ir matmenis; |
c) |
reikalavimus, taikomus tam tikrų kategorijų krovinių, ypač, pavojingų krovinių, greitai gendančių produktų ir gyvūnų, vežimui; |
d) |
vairavimo laiką ir poilsio trukmę; |
e) |
transporto paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). |
Pirmos pastraipos b punkte nurodytas svoris ir matmenys tam tikrais atvejais gali viršyti vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje taikomus apribojimus, bet jie jokiu būdu negali viršyti priimančios valstybės narės vidaus kelių eismui nustatytų ribų arba 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (14), 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įrodymuose nustatytų techninių charakteristikų.
2. 1 dalyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas valstybė narė vežėjams nerezidentams taiko tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos taikomos priimančioje valstybėje narėje įsisteigusiems vežėjams, kad taip būtų užkirstas kelias bet kokiam diskriminavimui dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.
10 straipsnis
Apsaugos procedūra
1. Dėl kabotažo atsiradus dideliems nacionalinės transporto rinkos sutrikimams kuriame nors geografiniame regione arba jiems padidėjus dėl jo, valstybė narė gali šiuo klausimu kreiptis į Komisiją, kad pastaroji patvirtintų apsaugos priemones, ir pateikia Komisijai reikiamą informaciją bei jai praneša apie priemones, kurių ji ketina imtis vežėjų rezidentų atžvilgiu.
2. 1 dalies tikslais:
didelis nacionalinės transporto rinkos sutrikimas kuriame nors geografiniame regione – rinkai specifinių problemų egzistavimas, kai susidaro didelė ir potencialiai ilgalaikė paklausą viršijanti pasiūla, kelianti pavojų finansiniam stabilumui ir daugelio vežėjų išlikimui,
geografinis regionas – visą valstybės narės teritoriją ar jos dalį apimantis ar į visą kitų valstybių narių teritoriją ar jos dalį išsiplėtęs regionas.
3. Komisija, remdamasi atitinkamais duomenimis, išnagrinėja padėtį ir, pasikonsultavusi su 15 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, per vieną mėnesį nuo valstybės narės prašymo gavimo nusprendžia, ar apsaugos priemonės yra būtinos, ir, jei jos būtinos, jas patvirtina.
Tokiomis priemonėmis gali būti laikinas šio reglamento netaikymas atitinkamai teritorijai.
Pagal šį straipsnį patvirtintos priemonės galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o jų galiojimas gali būti vieną kartą pratęstas dar vienam tokiam laikotarpiui.
Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms ir Tarybai apie pagal šią dalį priimtą sprendimą.
4. Jei Komisija nusprendžia patvirtinti apsaugos priemones, susijusias su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Tos priemonės pradedamos taikyti ne vėliau už Komisijos patvirtintas apsaugos priemones.
5. Bet kuri valstybė narė gali pateikti Tarybai svarstyti Komijos pagal 3 dalį priimtą sprendimą per 30 dienų nuo pranešimo apie jį gavimo dienos. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per 30 dienų nuo tokio kreipimosi arba kelių valstybių narių kreipimosi atveju – nuo pirmojo kreipimosi – gali priimti kitokį sprendimą.
Tarybos sprendimu nustatytoms priemonėms taikomas 3 dalies trečioje pastraipoje nustatytas galiojimo laikotarpis. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Jei Taryba per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepriima sprendimo, Komisijos sprendimas tampa galutiniu.
6. Jei Komisija mano, kad 3 dalyje nurodytų priemonių galiojimą reikia pratęsti, ji pateikia pasiūlymą Tarybai, kuri priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.
IV SKYRIUS
ABIPUSĖ PAGALBA IR SANKCIJOS
11 straipsnis
Abipusė pagalba
Valstybės narės, teikia viena kitai pagalbą užtikrinančią šio reglamento taikymą ir stebėseną. Jos keičiasi informacija pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius punktus, įsteigtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnį.
12 straipsnis
Įsisteigimo valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos
1. Bet kurioje valstybėje narėje padarius arba nustačius sunkų Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimą, tuos pažeidimus padariusio vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos imasi atitinkamų veiksmų šiam klausimui spręsti, tarp kurių gali būti įspėjimas, jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę, ir dėl to gali tekti, inter alia, skirti tokias administracines sankcijas:
a) |
laikinai sustabdyti kelių arba visų patvirtintų Bendrijos licencijos kopijų galiojimą arba jas panaikinti; |
b) |
laikinai sustabdyti Bendrijos licencijos galiojimą arba ją panaikinti. |
Šios sankcijos gali būti nustatytos priėmus galutinį sprendimą šiuo klausimu, ir jas nustatant atsižvelgiama į Bendrijos licenciją turinčio vežėjo padaryto pažeidimo sunkumą bei į bendrą patvirtintų tos licencijos kopijų, kurias jis naudoja tarptautiniam vežimui, skaičių.
2. Sunkiai pažeidus vairuotojo liudijimų naudojimo bet kurias taisykles, vežėjo, kuris padarė tuos pažeidimus, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos taiko atitinkamas sankcijas, kaip antai:
a) |
sustabdo vairuotojo liudijimų išdavimą; |
b) |
panaikina vairuotojo liudijimus; |
c) |
vairuotojo liudijimus išduoda taikydamos papildomas sąlygas siekiant užkirsti kelią netinkamam vairuotojo liudijimų naudojimui; |
d) |
laikinai sustabdo kelių arba visų patvirtintų Bendrijos licencijos kopijų galiojimą arba jas visiškai panaikina; |
e) |
laikinai sustabdo Bendrijos licencijos galiojimą arba ją panaikina. |
Sankcijos gali būti nustatytos priėmus galutinį sprendimą šiuo klausimu, o jas nustatant atsižvelgiama į Bendrijos licenciją turinčio vežėjo padaryto pažeidimo sunkumą.
3. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešias savaites nuo jų galutinio sprendimo šiuo klausimu, praneša valstybės narės, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, kompetentingoms valdžios institucijoms, ar buvo paskirta kuri nors iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sankcijų, ir jei buvo – tai kuri.
Jei tokios sankcijos nebuvo skirtos, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodo to priežastis.
4. Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad tam vežėjui paskirtų sankcijų visuma būtų proporcinga pažeidimui ar pažeidimams, už kuriuos jos buvo paskirtos, ir atsižvelgia į visas sankcijas, paskirtas už tą patį pažeidimą valstybėje narėje, kurioje tas pažeidimas buvo nustatytas.
5. Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos taip pat gali pagal savo nacionalinius įstatymus iškelti bylą tam vežėjui kompetentingame nacionaliniame teisme. Apie tokius sprendimus jos praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.
6. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį paskirtas bet kurias administracines sankcijas.
13 straipsnis
Priimančiosios valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos
1. Jei valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos sužino apie šio reglamento arba Bendrijos kelių transporto teisės aktų sunkius pažeidimus, kuriuos padaro vežėjas nerezidentas, valstybė narė, kurios teritorijoje yra nustatytas pažeidimas, kiek įmanoma greičiau, ir ne vėliau nei per šešias savaites nuo galutinio sprendimo šiuo klausimu, vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms perduoda šią informaciją:
a) |
pažeidimo aprašymą, jo padarymo dieną ir laiką; |
b) |
pažeidimo kategoriją, tipą ir sunkumą; ir |
c) |
paskirtas ir pritaikytas sankcijas. |
Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pagal 12 straipsnį skirti administracines sankcijas.
2. Nedarant poveikio bet kuriam baudžiamajam persekiojimui, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali taikyti sankcijas vežėjams nerezidentams, kurie, atlikdami jos teritorijoje kabotažo operaciją, pažeidė šį reglamentą arba nacionalinius ar Bendrijos kelių transporto teisės aktus. Sankcijos skiriamos nediskriminuojant vežėjų. Tomis sankcijos gali, inter alia, būti įspėjimas arba, padarius sunkų pažeidimą, laikinas uždraudimas vykdyti kabotažo operacijas priimančiosios valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo padarytas, teritorijoje.
3. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį jiems paskirtas bet kurias administracines sankcijas.
14 straipsnis
Įrašymas į nacionalinį elektroninį registrą
Valstybės narės užtikrina, kad apie jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų padarytus sunkius Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimus, už kuriuos bet kuri valstybė narė paskiria sankciją, ir apie tai, kad Bendrijos licencijos ar jos patvirtintos kopijos galiojimas yra laikinai sustabdytas ar ji galutinai panaikinta, būtų įrašoma į nacionalinį vežimo kelių transportu įmonių elektroninį registrą. Registro įrašai, kuriais nurodomas laikinas Bendrijos licencijos galiojimo sustabdymas arba galutinis panaikinimas, duomenų bazėje laikomi dvejus metus, laikino galiojimo sustabdymo atveju skaičiuojant nuo galiojimo sustabdymo termino pabaigos, arba galutinio panaikinimo atveju – nuo panaikinimo dienos.
V SKYRIUS
ĮGYVENDINIMAS
15 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.
2. Jeigu yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
16 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinančių, kad tos jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. praneša Komisijai apie minėtas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.
Valstybės narės užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.
17 straipsnis
Ataskaitos
1. Kas dvejus metus valstybės narės informuoja Komisiją apie vežėjų, kuriems iki praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo išduotos Bendrijos licencijos, ir patvirtintų jos kopijų, atitinkančių tą dieną naudojamų transporto priemonių kiekį, skaičių.
2. Valstybės narės Komisiją taip pat informuoja apie praėjusiais kalendoriniais metais išduotų vairuotojo liudijimų skaičių bei bendrą tų pačių metų gruodžio 31 d. galiojusių vairuotojo liudijimų skaičių.
3. Komisija ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje parengia ataskaitą dėl Bendrijos kelių transporto rinkos padėties. Ataskaitoje pateikiama padėties rinkoje analizė, įskaitant kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimą, ir įdarbinimo sąlygų vykdant šią profesinę veiklą raida, o taip pat įvertinimas, ar suderinant taisykles, inter alia, vykdymo užtikrinimo ir kelių naudotojo mokesčių bei socialinių ir saugos teisės aktų srityse padaryta tokia pažanga, kad galėtų būti numatytas tolesnis vidaus kelių transporto rinkų, įskaitant kabotažo rinką, atvėrimas.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentai (EEB) Nr. 881/92 ir (EEB) Nr. 3118/93 bei Direktyva 2006/94/EB panaikinami.
Nuorodos į panaikintus reglamentus ir direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. gruodžio 4 d., išskyrus 8 ir 9 straipsnius, kurie taikomi nuo 2010 m. gegužės 14 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2009 m. spalio 21 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. MALMSTRÖM
(1) OL C 204, 2008 8 9, p. 31.
(2) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. sausio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 62 E, 2009 3 17, p. 46), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.
(4) OL L 279, 1993 11 12, p. 1.
(5) OL L 374, 2006 12 27, p. 5.
(6) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
(7) OL L 368, 1992 12 17, p. 38.
(9) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.
(10) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51.
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(12) OL L 33, 2006 2 4, p. 82.
(13) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.
(14) OL L 235, 1996 9 17, p. 59.
I PRIEDAS
Bendrijos licencijos ir vairuotojo liudijimo apsaugos požymiai
Bendrijos licencijoje ir vairuotojo liudijime turi būti ne mažiau kaip du iš šių apsaugos požymių:
— |
holograma, |
— |
specialūs plaušeliai popieriuje, kurie švyti UV šviesoje, |
— |
bent viena mikroteksto linija (tekstas matomas tik per didinamąjį stiklą ir negali būti nukopijuotas kopijavimo aparatais), |
— |
apčiuopiami ženklai, simboliai ar raštai, |
— |
du numeriai: Bendrijos licencijos serijos numeris, jos patvirtintos kopijos numeris arba vairuotojo liudijimo serijos numeris, taip pat kiekvienu atveju – išdavimo numeris, |
— |
vaivorykštine spauda atspausdintas apsauginis fonas su smulkiomis giljoširuotėmis. |
II PRIEDAS
Bendrijos licencijos modelis
EUROPOS BENDRIJA
a)
(Pantone šviesiai mėlynos spalvos, DIN A4 formato, 100 g/m2 ar didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)
(Pirmasis licencijos puslapis)
(Tekstas išduodančios licenciją valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)
b)
(Antrasis licencijos puslapis)
(Tekstas licenciją išduodančios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)
BENDROSIOS NUOSTATOS
Ši licencija išduota pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009.
Ji suteikia teisę jos turėtojui verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį visais Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis ir atitinkamai pagal toliau nurodytas sąlygas, kai:
— |
išvykimo ir atvykimo punktai yra dviejose skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos, |
— |
važiuojant iš valstybės narės į trečiąją šalį arba atvirkščiai, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos, |
— |
važiuojant iš vienos trečiosios šalies į kitą, tranzitu kertamos vienos ar kelių valstybių narių teritorijos, |
ir kai važiuoja nepakrauta su šios rūšies vežimu susijusi transporto priemonė.
Jei krovinys vežamas iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, ši licencija galioja per Bendrijos teritoriją einančiai reisų daliai. Ji galioja valstybėje narėje, kurios teritorijoje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, tik kai Bendrija ir suinteresuotoji trečioji šalis laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 sudaro atitinkamą susitarimą.
Ši licencija išduodama jos turėtojui, ji negali būti perleista kitam asmeniui.
Licenciją išdavusios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali panaikinti šią licenciją, ypač, jei jos turėtojas:
— |
neįvykdė visų šios licencijos naudojimą nustatančių sąlygų, |
— |
pateikė klaidingą Bendrijos licencijai išduoti ar jos galiojimui pratęsti būtiną informaciją. |
Licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė.
Patvirtinta licencijos kopija turi būti laikoma transporto priemonėje (1). Transporto priemonių junginių atveju, licencija turi būti laikoma motorinėje transporto priemonėje. Ji galioja transporto priemonių junginiui net ir tada, jei priekaba arba puspriekabė nėra registruotos šią licenciją turinčio vežėjo vardu arba jis neturi leidimo jas naudoti keliuose, arba jei jos registruotos ar jas leidžiama naudoti kitoje valstybėje.
Licenciją visada privaloma pateikti bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.
Kiekvienos valstybės narės teritorijoje šios licencijos turėtojas privalo laikytis toje valstybėje galiojančių, visų pirma transportą ir eismą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.
(1) Transporto priemonė – valstybėje narėje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė transporto priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti.
III PRIEDAS
Vairuotojo liudijimo modelis
EUROPOS BENDRIJA
a)
(Pantone rožinės spalvos, DIN A4 formato 100 g/m2 ar didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)
(Pirmasis liudijimo puslapis)
(Tekstas liudijimą išduodančios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)
b)
(Antrasis liudijimo puslapis)
(Tekstas liudijimą išduodančios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)
BENDROSIOS NUOSTATOS
Šis liudijimas išduotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009.
Jis patvirtina, kad jame nurodytas vairuotojas yra įdarbintas pagal įstatymus ar kitus teisės aktus ir atitinkamai kolektyvines sutartis pagal liudijime nurodytoje valstybėje narėje galiojančias taisykles, susijusias su vairuotojams, vykdantiems kelių transporto vežimo operacijas toje valstybėje narėje, taikomas tos valstybės įdarbinimo ir profesinio rengimo sąlygas.
Vairuotojo liudijimas priklauso vežėjui, kuris liudijimą įteikia jame nurodytam vairuotojui, kai transporto priemonę (1) jis vairuoja naudodamasis tam vežėjui išduota Bendrijos licencija. Vairuotojo liudijimas neperleidžiamas kitiems. Vairuotojo liudijimas galioja tik tol, kol yra vykdomos sąlygos, pagal kurias jis yra išduotas, o nustojus jas vykdyti, vežėjas turi nedelsdamas liudijimą grąžinti išdavusiai valdžios institucijai.
Liudijimą išdavusioji valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali jį panaikinti, ypač, jei jo turėtojas:
— |
nesilaikė visų šio liudijimo naudojimą nustatančių sąlygų, |
— |
pateikė klaidingus liudijimo išdavimui arba jo galiojimo pratęsimui būtinus duomenis. |
Patvirtinta liudijimo kopija turi būti laikoma vežėjo įmonėje.
Liudijimo originalas turi būti laikomas transporto priemonėje ir vairuotojas privalo jį pateikti bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.
(1) Transporto priemonė – valstybėje narėje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė transporto priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti.
IV PRIEDAS
Atitikties lentelė
Reglamentas EEB Nr. 881/92 |
Reglamentas (EEB)Nr. 3118/93 |
Direktyva 2006/94/EB |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
|
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
|
|
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
|
|
1 straipsnio 3 dalis |
II priedas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys, I priedas; 2 straipsnis |
1 straipsnio 5 dalis |
|
|
2 straipsnis |
1 straipsnio 6 dalis |
2 straipsnis |
|
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
|
3 straipsnis |
3 straipsnio 2 dalis |
|
|
4 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 3 dalis |
|
|
5 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnis |
|
|
|
5 straipsnio 1 dalis |
|
|
4 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 2 dalis |
|
|
4 straipsnio 3 dalis |
5 straipsnio 3 dalis |
|
|
4 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
4 straipsnio 5 dalis |
5 straipsnio 4 dalis, I priedas |
|
|
4 straipsnio 6 dalis |
5 straipsnio 5 dalis |
|
|
4 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
|
5 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 2 dalis |
|
|
5 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 3 dalis |
|
|
5 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
|
|
5 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnio 5 dalis |
|
|
5 straipsnio 7 dalis |
7 straipsnis |
|
|
6 straipsnis |
8 straipsnio 1 dalis |
|
|
7 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
|
|
7 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
|
12 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
|
|
12 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
|
12 straipsnio 6 dalis |
|
1 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnio 5 dalis |
|
1 straipsnio 3 ir 4 dalys |
|
8 straipsnio 6 dalis |
|
2 straipsnis |
|
|
|
3 straipsnis |
|
|
|
4 straipsnis |
|
|
|
5 straipsnis |
|
|
|
6 straipsnio 1 dalis |
|
9 straipsnio 1 dalis |
|
6 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
6 straipsnio 3 dalis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
7 straipsnis |
|
10 straipsnis |
10 straipsnis |
|
|
17 straipsnio 1 dalis |
11 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalis |
|
11 straipsnis |
11 straipsnio 2 dalis |
|
|
13 straipsnio 1 dalis |
11 straipsnio 3 dalis |
|
|
12 straipsnio 4 dalis |
11a straipsnis |
|
|
|
|
8 straipsnio 2 ir 3 dalys |
|
13 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnio 4 dalies pirma ir trečia pastraipos |
|
|
|
8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
|
12 straipsnio 4 dalis |
|
8 straipsnio 4 dalies ketvirta ir penkta pastraipos |
|
12 straipsnio 5 dalis |
|
9 straipsnis |
|
13 straipsnio 3 dalis |
12 straipsnis |
|
|
18 straipsnis |
13 straipsnis |
|
|
|
14 straipsnis |
10 straipsnis |
|
|
|
11 straipsnis |
|
|
15 straipsnis |
12 straipsnis |
4 straipsnis |
19 straipsnis |
|
|
3 straipsnis |
|
|
|
5 straipsnis |
|
|
|
II, III priedai |
|
I priedas |
|
|
II priedas |
III priedas |
|
|
III priedas |
|
I priedas |
|
|
|
II priedas |
|
|
|
III priedas |
|
|
|
IV priedas |
|
|
14.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 300/88 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1073/2009
2009 m. spalio 21 d.
dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006
(nauja redakcija)
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (3) ir 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas (4) turi būti iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo, tie reglamentai turėtų būti išdėstyti nauja redakcija ir sujungti į vieną bendrą reglamentą. |
(2) |
Įgyvendinant bendrą transporto politiką numatyta, inter alia, nustatyti tarptautiniam keleivių vežimui kelių transportu taikomas bendrąsias taisykles ir sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus transporto paslaugas. |
(3) |
Siekiant sukurti nuoseklią tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais visoje Bendrijos teritorijoje sistemą, šis reglamentas turėtų būti taikomas bet kokiam tarptautiniam vežimui Bendrijos teritorijoje. Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, vis dar dažniausiai taikomi valstybių narių ir tų trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas reiso daliai, vykdomai valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje tol, kol Bendrija su atitinkamomis trečiosiomis šalimis nesudarys reikiamų susitarimų. Tačiau reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje. |
(4) |
Laisvė teikti paslaugas – tai pagrindinis bendros transporto politikos principas, kurio laikantis turi būti suteikiama prieiga į tarptautines transporto rinkas visų valstybių narių vežėjams jų nediskriminuojant nacionalinės priklausomybės arba įsisteigimo vietos atžvilgiu. |
(5) |
Vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarptautiniais maršrutais turėtų būti leidžiama tik turint Bendrijos licenciją. Siekiant, kad vykdymą užtikrinančioms valdžios institucijoms būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolę, ypač kai ji vykdoma ne vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai kiekvienoje savo transporto priemonėje turėtų patvirtintą Bendrijos licencijos kopiją. Reikėtų nustatyti Bendrijos licencijų išdavimą ir jų panaikinimą reglamentuojančias sąlygas, tų licencijų galiojimo trukmę ir išsamias jų naudojimo taisykles. Būtina taip pat nustatyti išsamius Bendrijos licencijos ir jos patvirtintų kopijų sudedamųjų dalių išdėstymo ir kitas jų ypatybes apibūdinančius reikalavimus. |
(6) |
Patikrinimai keliuose turėtų būti atliekami nediskriminuojant – tiesiogiai ar netiesiogiai –vežėjų kelių transportu jų nacionalinės priklausomybės, šalies, kurioje jie įsisteigę, arba transporto priemonės registracijos pagrindu. |
(7) |
Siekiant patenkinti rinkos paklausą, reikėtų, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, nustatyti lanksčią tvarką specialioms reguliarioms vežimo paslaugoms ir tam tikroms vienkartinėms užsakomųjų vežimų paslaugoms teikti. |
(8) |
Toliau taikant leidimų reguliarioms paslaugoms suteikimo tvarką reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras taisykles, ypač dėl leidimų išdavimo tvarkos. |
(9) |
Nuo šiol leidimai teikti reguliarias paslaugas turėtų būti išduodami pagal leidimų išdavimo procedūrą, jeigu nėra nustatytų aiškiai apibrėžtų su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių būtų galima atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą. Paraiška išduoti su atitinkama rinka susijusį leidimą turėtų būti atmesta tuo atveju, jeigu paslauga, dėl kurios buvo pateikta paraiška, turėtų didelio poveikio palyginamų paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešosios paslaugos sutartis, perspektyvumui tam tikruose ruožuose arba jeigu keleivių pervežimas tarp sustojimų, esančių skirtingose valstybėse narėse, nėra pagrindinis paslaugos tikslas. |
(10) |
Vežėjams nerezidentams turėtų būti leista teikti keleivių vidaus vežimo paslaugas, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos paslaugos ypatybes. Kai atliekamos tokios kabotažo operacijos, joms turėtų būti taikomi Bendrijos teisės aktai, pavyzdžiui, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (5), ir nurodytų sričių nacionalinės teisės aktai, galiojantys priimančioje valstybėje narėje. |
(11) |
Kabotažo operaciją atliekančioms transporto įmonėms taikomos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (6) nuostatos. |
(12) |
Reglamentuojant reguliarias paslaugas, vežėjams nerezidentams turėtų būti leidžiama teikti tik reguliarias paslaugas, kaip reguliaraus tarptautinio vežimo sudedamąją dalį, išskyrus susisiekimo miesto ir priemiesčio maršrutais paslaugas, laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų. |
(13) |
Valstybės narės turėtų teikti vienos kitoms abipusę pagalbą, užtikrinančią sklandų šio reglamento taikymą. |
(14) |
Reikėtų kiek įmanoma sumažinti administracinių formalumų taikymą neatsisakant kontrolės priemonių ir sankcijų, laiduojančių teisingą šio reglamento taikymą ir veiksmingą jo įgyvendinimą. Todėl galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos licencijų panaikinimą, turėtų būti suformuluotos aiškiau ir sugriežtintos. Dabartinės taisyklės turėtų būti priderintos, kad būtų įmanoma veiksmingai taikyti sankcijas už priimančioje valstybėje narėje padarytus sunkius pažeidimus. Sankcijos turėtų būti nediskriminuojančios ir proporcingos pažeidimo sunkumui. Turėtų būti numatyta galimybė apskųsti bet kurias pritaikytas sankcijas. |
(15) |
Valstybės narės į jų nacionalinį elektroninį vežimo kelių transportu įmonių registrą turėtų įrašyti visus vežėjų padarytus sunkius pažeidimus, dėl kurių vežėjams buvo pritaikyta sankcija. |
(16) |
Siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija tarp nacionalinių valdžios institucijų, valstybės narės reikiama informacija turėtų keistis pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius punktus, įsteigtus pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles (7). |
(17) |
Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8). |
(18) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrų dokumentų, kurie bus naudojami taikant šį reglamentą, formą ir suderinti šio reglamento I ir II priedus su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(19) |
Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti, ypač tų, kurios užtikrintų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. |
(20) |
Siekiant skatinti turizmą ir aplinką tausojančias transporto priemones, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, kad vairuotojai, kurie tam tikrais atvejais vieną kartą teikia tarptautinio keleivių vežimo paslaugas, galėtų atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį ne ilgiau kaip dvylikai 24 valandų trukmės laikotarpių paeiliui, jei jie teikia keleivinio transporto paslaugas, kurios paprastai nėra nuolatinės ir trunkančios ilgas vairavimo valandas. Toks atidėjimas turėtų būti numatytas tik taikant labai griežtas sąlygas, kurios užtikrintų kelių saugumą ir atsižvelgtų į vairuotojų darbo sąlygas, inter alia, į įsipareigojimą pasinaudoti kassavaitiniu poilsio laikotarpiu iš karto prieš ir po suteikiamos paslaugos. Komisija turėtų atidžiai kontroliuoti šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą. Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, jei faktinė padėtis, kuri pagrindė šią leidžiančią nukrypti nuostatą, iš esmės pasikeičia ir leidžiančios nukrypti nuostatos rezultatai mažina saugumą keliuose. |
(21) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti nuoseklią tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais sistemą visoje Bendrijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas tarptautiniam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais Bendrijos teritorijoje, kuriuo verčiasi už atlygį dirbantys vežėjai arba vežėjai savo sąskaita, įsisteigę valstybėje narėje pagal jos įstatymus ir naudojantys toje valstybėje narėje registruotas transporto priemones, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra tinkamos vežti daugiau kaip devynis asmenis bei yra tam skirtos, įskaitant vairuotoją, ir su tokiu vežimu susijusių tokių transporto priemonių važiavimui be keleivių.
Transporto priemonės keitimas arba kelionės nutraukimas, kad dalį jos būtų galima tęsti kitomis transporto rūšimis, neturi įtakos šio reglamento taikymui.
2. Jeigu vežama iš valstybės narės į trečiąją šalį ir vice versa, šis reglamentas taikomas kelionės per bet kurios valstybės narės teritoriją, per kurią vykstama tranzitu, daliai. Jis netaikomas kelionės daliai tos valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.
3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių su tomis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų nuostatoms, susijusioms su vežimu iš valstybės narės į trečiąją šalį ir vice versa.
4. Šis reglamentas taikomas vidaus keleivinio kelių transporto paslaugoms, kurias už atlygį laikinai teikia vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta V skyriuje.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:
1. |
tarptautinis vežimas – tai:
|
2. |
reguliarios paslaugos – paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytuose sustojimo punktuose; |
3. |
specialios reguliarios paslaugos – reguliarios paslaugos, kad ir kas jas organizuotų, kai vežami konkrečių kategorijų keleiviai, tačiau nevežami kiti keleiviai; |
4. |
vienkartinės paslaugos – paslaugos, kurioms netaikoma reguliarių paslaugų, įskaitant specialias reguliarias paslaugas, apibrėžtis, ir kurių pagrindinė savybė yra ta, kad jas teikiant yra vežamos vartotojo ar paties vežėjo iniciatyva sudarytos keleivių grupės; |
5. |
vežimo savo sąskaita veikla – operacijos, kurias nekomerciniais ir pelno nesiekiančiais tikslais vykdo fizinis ar juridinis asmuo:
|
6. |
priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje veikia ne joje įsisteigęs vežėjas; |
7. |
kabotažo operacijos – tai arba
|
8. |
sunkus Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio gali būti prarasta gera reputacija pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir (arba) laikinai sustabdytas Bendrijos licencijos galiojimas arba ji galutinai panaikinta. |
3 straipsnis
Laisvė teikti paslaugas
1. Bet kuriam 1 straipsnyje nurodytam už atlygį dirbančiam vežėjui leidžiama pagal šį reglamentą tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais teikti reguliarias paslaugas, įskaitant reguliarias specialias ir vienkartines paslaugas, nediskriminuojant jo dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jis:
a) |
įsisteigimo valstybėje narėje turi leidimą verstis vežimu teikiant reguliarias paslaugas, įskaitant specialias reguliarias paslaugas ar vienkartines paslaugas, tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, laikydamasis nacionalinės teisės aktuose nustatytų patekimo į rinką taisyklių; |
b) |
atitinka sąlygas, nustatytas pagal Bendrijos taisykles, taikomas siekiant imtis keleivių vežimo kelių transportu profesinės veiklos, nacionalinio ir tarptautinio transporto operacijose; ir |
c) |
atitinka teisinius reikalavimus dėl vairuotojų kvalifikacijos ir transporto priemonių standartų, visų pirma nustatytus 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvoje 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (9), 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 96/53/EB, nustatančioje tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (10) bei 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo (11). |
2. Bet kuriam 1 straipsnyje nurodytam vežėjui savo sąskaita leidžiama pagal 5 straipsnio 5 dalį teikti vežimo paslaugas, nediskriminuojant jo dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jis:
a) |
įsisteigimo valstybėje narėje turi leidimą vežti tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas patekimo į rinką sąlygas; ir |
b) |
atitinka teisinius reikalavimus dėl vairuotojų kvalifikacijos ir transporto priemonių standartų, visų pirma nustatytus Direktyvose 92/6/EEB, 96/53/EB ir 2003/59/EB. |
II SKYRIUS
BENDRIJOS LICENCIJA IR PATEKIMAS Į RINKĄ
4 straipsnis
Bendrijos licencija
1. Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais vykdomas turint valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingų valdžios institucijų išduotą Bendrijos licenciją.
2. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos pareiškėjui išduoda Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjas, bei tam tikrą patvirtintų kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo tiek nuosavų, tiek ir jam priklausančių kita forma, ypač pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu, transporto priemonių skaičiui.
Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos turi atitikti II priede nustatytą modelį. Jose turi būti bent du apsaugos požymiai, numatyti I priede.
Komisija derina I ir II priedų nuostatas su technikos pažanga. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos turi būti pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transportu įmonių registro, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje, dalį, susijusią su vežėju.
3. Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.
4. Bendrijos licencija išduodama atnaujinamiems ne ilgesniems kaip dešimt metų laikotarpiams.
Bendrijos licencijos ir patvirtintos jų kopijos, išduotos iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas.
5. Tais atvejais, kai pateikiama paraiška Bendrijos licencijai gauti arba Bendrijos licencijos galiojimas yra pratęstas pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs vežėjas, kompetentingos valdžios institucijos tikrina, ar vežėjas atitinka arba tebeatitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
6. Jei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nesilaikoma, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, priimdamos motyvuotą sprendimą, atsisako išduoti Bendrijos licenciją, pratęsti jos galiojimą ar ją panaikina.
7. Valstybės narės užtikrina pareiškėjo Bendrijos licencijai gauti arba jos turėtojo teisę apskųsti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų sprendimą atsisakyti jam tokią licenciją išduoti arba ją panaikinti.
8. Valstybės narės gali nuspręsti, kad Bendrijos licencija taip pat galioja atliekant vidaus vežimo operacijas.
5 straipsnis
Patekimas į rinką
1. Reguliarios paslaugos yra teikiamos visiems, atitinkamais atvejais jas privalomai užsisakant iš anksto.
Tokioms paslaugoms teikti būtina gauti leidimą pagal III skyriaus nuostatas.
Reguliarios paslaugos gali būti teikiamos iš valstybės narės į trečiąją šalį ar vice versa tik gavus leidimą pagal valstybės narės ir trečiosios šalies, atitinkamais atvejais ir valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, dvišalį susitarimą tol, kol yra nesudarytas reikiamas Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimas.
Paslaugų teikimo reguliarumui negali turėti įtakos joks derinimasis prie paslaugos teikimo sąlygų.
Analogiškų ar laikinų paslaugų organizavimą, aptarnaujant tuos pačius asmenis, besinaudojančius esamomis reguliariomis paslaugomis, tam tikrų sustojimo vietų atsisakymą ir papildomų sustojimo vietų įvedimą esamose reguliariose paslaugose reglamentuoja tos pačios taisyklės kaip ir taikomos esamoms reguliarioms paslaugoms.
2. Specialios reguliarios paslaugos apima:
a) |
darbuotojų vežimą iš namų į darbovietę ir atgal; |
b) |
mokyklos moksleivių ir studentų vežimą į mokymo įstaigą ir atgal. Tai, kad speciali paslauga gali kisti pagal naudotojų poreikius, neturi įtakos ją priskirti reguliarių paslaugų kategorijai. Specialioms reguliarioms paslaugoms leidimo nereikia pagal III skyrių, jei jos teikiamos pagal organizatoriaus ir vežėjo sudarytą sutartį. |
3. Vienkartinėms paslaugoms leidimo nereikia pagal III skyrių.
Tačiau norint organizuoti analogiškas ar laikinas paslaugas, kurias galima palyginti su jau teikiamomis reguliariomis paslaugomis ir kuriomis aptarnaujami jomis besinaudojantys žmonės, reikia gauti leidimą pagal III skyriuje nustatytą tvarką.
Vienkartinės paslaugos nenustoja būti vienkartinėmis paslaugomis vien dėl to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais.
Vienkartines paslaugas gali teikti vežėjų grupės, veikiančios to paties sutarties vykdytojo vardu, o keleiviai gali persėsti kelyje pas kitą tos pačios grupės vežėją valstybės narės teritorijoje.
Komisija nustato tvarką, kurios laikantis atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pranešami tų vežėjų pavadinimai ir informuojama apie persėdimo punktus kelyje. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
4. Reisams be keleivių, kurie yra susiję su 2 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta vežimo veikla, leidimo taip pat nereikia.
5. Vežimo savo sąskaita veiklai jokia leidimų sistema netaikoma, bet taikoma sertifikatų sistema.
Sertifikatus išduoda valstybės narės, kurioje ta transporto priemonė yra įregistruota, kompetentingos valdžios institucijos, ir jie galioja visai kelionei, įskaitant tranzitą.
Komisija nustato sertifikatų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
III SKYRIUS
REGULIARIOS PASLAUGOS, KURIOMS REIKIA LEIDIMO
6 straipsnis
Leidimo pobūdis
1. Leidimai išduodami vežėjo vardu ir negali būti perleidžiami. Tačiau leidimą gavęs vežėjas gali, valstybės narės, kurios teritorijoje yra išvykimo punktas, kompetentingai valdžios institucijai (toliau – leidimą išduodanti valdžios institucija) sutinkant, tą paslaugą teikti per subrangovą. Šiuo atveju subrangovo pavadinimas ir funkcijos nurodomos leidime. Subrangovas turi atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Taikant šią dalį „išvykimo punktas“ reiškia „vieną iš teikiamos paslaugos galinių stotelių“.
Jei įmonės susivienija teikti reguliarias paslaugas, leidimas išduodamas visų įmonių vardu, nurodant visų operatorių pavadinimus. Jis įteikiamas įmonei, kuri vadovauja paslaugos teikimui, o kitos įmonės gauna kopijas.
2. Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pareiškėjo prašymu arba valstybių narių, kurių teritorijoje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, savitarpio susitarimu gali būti nustatytas trumpesnis terminas.
3. Leidime nurodoma:
a) |
paslaugos tipas; |
b) |
paslaugos maršrutas, konkrečiai nurodant išvykimo punktą ir atvykimo punktą; |
c) |
leidimo galiojimo terminas; |
d) |
sustojimo vietos ir tvarkaraštis. |
4. Komisija nustato leidimų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
5. Leidimai jų turėtojui (-ams) suteikia teisę teikti reguliarias paslaugas visų valstybių narių teritorijose, kurias kerta teikiamų paslaugų maršrutai.
6. Reguliarių paslaugų teikėjas, susiklosčius laikinoms ir nepaprastoms aplinkybėms, gali naudotis papildomomis transporto priemonėmis. Tokios papildomos transporto priemonės gali būti naudojamos tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 3 dalyje nurodytame leidime.
Šiuo atveju vežėjas užtikrina, kad transporto priemonėje būtų šie dokumentai:
a) |
leidimo, išduoto teikti reguliarias paslaugas, kopija; |
b) |
reguliarių paslaugų teikėjo su papildomas transporto priemones tiekiančia įmone sudarytos sutarties kopija arba jai lygiavertis dokumentas; |
c) |
Bendrijos licencijos, išduotos paslaugų teikėjui, teikiančiam papildomas transporto priemones šioms paslaugoms teikti, patvirtinta kopija. |
7 straipsnis
Paraiškų leidimui pateikimas
1. Paraiškos leidimui reguliarioms paslaugoms teikti pateikiamos leidimą išduodančiai valdžios institucijai.
2. Komisija nustato paraiškų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
3. Asmenys, pateikę paraišką leidimui, pateikia bet kurią informaciją, kurią jie laiko esant svarbia arba kurios reikalauja leidimą išduodanti valdžios institucija, ypač vairavimo tvarkaraštį, leidžiantį kontroliuoti, ar laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ir Bendrijos licencijos kopiją.
8 straipsnis
Leidimų išdavimo tvarka
1. Leidimai išduodami gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, valdžios institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti valdžios institucija persiunčia tokioms valdžios institucijoms – ir valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms valdžios institucijoms – paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą.
2. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, per du mėnesius praneša leidimą išduodančiai valdžios institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo pareikšti sutikimą gavimo dienos, kuri nurodyta patvirtinant pirmiau nurodyto prašymo gavimą. Jei valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kurių sutikimo buvo paprašyta, sprendimas yra neigiamas, jame turi būti tinkamai nurodytos priežastys. Jei leidimą išduodanti valdžios institucija atsakymo negauna per du mėnesius, laikoma, kad valdžios institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė savo sutikimą, ir leidimą išduodanti valdžios institucija gali išduoti leidimą.
Valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, valdžios institucijos savo pastabas leidimą išduodančiai valdžios institucijai gali pranešti per pirmoje pastraipoje nustatytą terminą.
3. Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima per keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.
4. Leidimas išduodamas, išskyrus jei:
a) |
pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos; |
b) |
pareiškėjas nesilaikė nacionalinės arba tarptautinės kelių transporto teisės normų, ypač sąlygų ir reikalavimų dėl leidimų tarptautinėms keleivių vežimo kelių transportu paslaugoms, arba padarė sunkių Bendrijos kelių transportui taikomų teisės aktų pažeidimų, ypač taisyklių, taikomų transporto priemonėms ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui; |
c) |
jei paraiškos leidimo galiojimo laikui pratęsti pateikimo atveju nebuvo laikytasi leidimui nustatytų sąlygų; |
d) |
valstybė narė, remdamasi išsamia analize, nustato, kad atitinkama paslauga, padarytų didelę įtaką palyginamų paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešosios paslaugos sutartis pagal Bendrijos teisę dėl atitinkamų tiesioginių ruožų, perspektyvumui. Tokiu atveju, valstybė narė nustato nediskriminuojančius kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar paslauga, dėl kurios kreiptasi, darytų didelę įtaką pirmiau nurodytų palyginamų paslaugų perspektyvumui, ir Komisijos prašymu jai apie juos praneša; |
e) |
valstybė narė, remdamasi išsamia analize, nustato, kad pagrindinis paslaugos tikslas nėra keleivių tarp skirtingose valstybėse narėse esančių sustojimo vietų vežimas. |
Tuo atveju, jei keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais jau teikiamos tarptautinės paslaugos atitinkamuose tiesioginiuose ruožuose daro didelę įtaką palyginamų paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešosios paslaugos sutartis pagal Bendrijos teisę, perspektyvumui, dėl išskirtinių priežasčių, kurios nebuvo numatytos tada, kai buvo suteiktas leidimas, valstybė narė, gavusi Komisijos sutikimą, gali laikinai sustabdyti leidimo keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir (arba) miesto autobusais teikti tarptautines paslaugas galiojimą arba jau išduotą tokį leidimą panaikinti, pranešusi vežėjui apie pirmiau minėtą sprendimą prieš šešis mėnesius.
Tai, kad vežėjas siūlo mažesnes kainas negu kiti vežėjai, arba tai, kad toje susisiekimo linijoje paslaugas jau teikia kiti vežėjai, savaime nėra pagrindas atmesti paraišką.
5. Leidimą išduodanti valdžios institucija ir visų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurios, siekdamos 1 dalyje nustatyto susitarimo, laikosi tam tikros procedūros, gali atmesti paraiškas tiktai dėl šiame reglamente nustatytų priežasčių.
6. Leidimą išduodanti valdžios institucija, užbaigusi 1–5 dalyse nustatytą procedūrą, suteikia leidimą arba nustatyta tvarka atmeta paraišką.
Sprendimuose dėl paraiškos atmetimo turi būti nurodytos tokio atmetimo priežastys. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos nepatenkinus transporto įmonėms būtų suteikta galimybė pareikšti protestą.
Leidimą išduodanti valdžios institucija apie savo sprendimą informuoja visas 1 dalyje nurodytas valdžios institucijas nusiųsdama joms leidimo kopijas.
7. Jei procedūra, kuria siekiama gauti 1 dalyje numatytą sutikimą, neduoda leidimą išduodančiai valdžios institucijai galimybės priimti sprendimą dėl paraiškos, klausimą galima perduoti Komisijai per du mėnesius, skaičiuojant nuo dienos, kada viena arba daugiau valstybių narių, kurių buvo atsiklausta pagal 1 dalį, pateikė neigiamą atsakymą.
8. Pasikonsultavusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo, gauto iš leidimus išduodančios valdžios institucijos, priima sprendimą, kuris įsigalioja po trisdešimties dienų nuo pranešimo apie jį atitinkamoms valstybėms narėms.
9. Komisijos sprendimas taikomas tol, kol atitinkamos valstybės narės susitaria.
9 straipsnis
Leidimų pratęsimas ir pakeitimas
Paraiškoms leidimų galiojimo terminui pratęsti ar sąlygoms, pagal kurias leidime nurodytos paslaugos turi būti teikiamos, pakeisti mutatis mutandis taikomas 8 straipsnis.
Nelabai ženkliai keičiant paslaugos teikimo sąlygas, ypač patikslinant vežimo intervalus, kainas ir tvarkaraščius, leidimą išduodančiai valdžios institucijai atitinkamoms valstybėms narėms tereikia pranešti su keitimu susijusią informaciją.
Atitinkamos valstybės narės gali susitarti, kad dėl paslaugos teikimo sąlygų pakeitimų sprendžia vien tik leidimą išduodanti valdžios institucija.
10 straipsnis
Leidimo galiojimo pasibaigimas
1. Nedarant poveikio 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (12) nuostatoms, leidimas teikti reguliarią paslaugą baigia galioti galiojimo terminui pasibaigus arba praėjus trims mėnesiams po to, kai leidimą išduodanti valdžios institucija gauna pranešimą iš jo turėtojo apie ketinimą neteikti tos paslaugos. Tokiame pranešime pateikiami atitinkami motyvai.
2. Išnykus kokios nors paslaugos paklausai, 1 dalyje nurodyto pranešimo terminas yra vienas mėnuo.
3. Leidimą išduodanti valdžios institucija informuoja kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apie tai, kad leidimo galiojimo terminas yra pasibaigęs.
4. Leidimo turėtojas apie paslaugos panaikinimą jos naudotojams praneša prieš mėnesį atitinkamu viešu skelbimu.
11 straipsnis
Vežėjų pareigos
1. Išskyrus force majeure aplinkybes, kol nesibaigia leidimo galiojimo terminas, reguliarios paslaugos teikėjas imasi visų priemonių, kad garantuotų vežimo paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo reikalavimus, ir laikosi kitų kompetentingos valdžios institucijos pagal 6 straipsnio 3 dalį nustatytų sąlygų.
2. Vežėjas viešai pateikia informaciją apie paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, važiavimo kainas ir vežimo sąlygas taip, kad užtikrintų, jog tokia informacija yra lengvai prieinama visiems naudotojams.
3. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 taikymui, atitinkamos valstybės narės, bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju, gali keisti reguliarios paslaugos teikimo sąlygas.
IV SKYRIUS
VIENKARTINĖS IR KITOS PASLAUGOS, KURIOMS LEIDIMAS NEREIKALINGAS
12 straipsnis
Kontrolės dokumentai
1. Vienkartinės paslaugos teikiamos turint kelionės dokumentą, išskyrus 5 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas paslaugas.
2. Vežėjas, teikiantis vienkartines paslaugas, kelionės lapą užpildo prieš kiekvieną kelionę.
3. Kelionės lape nurodoma bent jau ši informacija:
a) |
paslaugos tipas; |
b) |