11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/1

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/3

(1)

Privataus sandėliavimo parama skiriama vadovaujantis 2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1329/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Jungtinės Karalystės dalyje, priemonės (2). Parama skiriama dėl išimtinių aplinkybių, kurios 2008 m. gruodžio mėn. susidarė Airijos ir Šiaurės Airijos kiaulienos sektoriuje po to, kai kiaulienoje, kurios kilmės šalis – Airija, buvo rasta didelis kiekis polichlorintųjų bifenilų. Nuo to laiko padėtis pasikeitė, todėl taikyti priemonių nebereikia.

(2)

Todėl reikėtų nutraukti privataus kiaulienos sandėliavimo paramos teikimą ir nustatyti galutinę paraiškų pateikimo datą.

(3)

Siekiant išvengti spekuliavimo, reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną, o galutinė paraiškų pateikimo data turėtų būti kita diena po reglamento įsigaliojimo.

(4)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/4

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Riso del Delta del Po“ paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/6

(1)

Privataus sandėliavimo parama skiriama vadovaujantis 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1278/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Airijoje, priemonės (2). Parama skiriama dėl išimtinių aplinkybių, kurios 2008 m. gruodžio mėn. susidarė Airijos kiaulienos sektoriuje po to, kai kiaulienoje, kurios kilmės šalis – Airija, buvo rasta didelis kiekis polichlorintųjų bifenilų. Nuo to laiko padėtis pasikeitė, todėl taikyti priemonių nebereikia.

(2)

Todėl reikėtų nutraukti privataus kiaulienos sandėliavimo paramos teikimą ir nustatyti galutinę paraiškų pateikimo datą.

(3)

Siekiant išvengti spekuliavimo, reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną, o galutinė paraiškų pateikimo data turėtų būti kita diena po reglamento įsigaliojimo.

(4)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/7

(1)

Direktyva 2004/22/EB suderina matavimo priemonių, turinčių matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose MI-001–MI-010, pateikimo į rinką ir (arba) naudojimo pradžios reikalavimus. Matavimo priemonės turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamame atskirajame matavimo priemonės priede.

(2)

Direktyvos 2004/22/EB atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose nurodyti reikalavimai, pritaikyti skirtingų tipų matavimo priemonėms. Šie reikalavimai apima konkrečias nuostatas dėl leidžiamųjų paklaidų, kad būtų užtikrintas matavimo priemonių tikslumas ir veikimas, ir kad matavimo paklaida norminėmis veikimo sąlygomis ir nesant trikdžių nebūtų didesnė už nustatytą didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertę.

(3)

Kadangi dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams buvo sukurtos naujos specifikacijos, itin konkretus MI-002 priedo 2.1 punkto reikalavimas galėtų kliudyti techninei pažangai bei naujovėms ir trukdyti dujų skaitiklių išleidimui į laisvą apyvartą. Todėl jis turėtų būti pakeistas bendresniu veikimo reikalavimu.

(4)

Direktyvos 2004/22/EB I priedo 7.3 punkte numatyta bendra apsauga nuo per didelio ir už nustatytų paklaidų ribų esančio komunalinių paslaugų matavimo priemonių tendencingo paklaidos poslinkio. Tačiau patirtis parodė, kad, siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama matavimo priemonės didžiausia leidžiamąja paklaida ir sistemingai teikiama nauda vienai iš sandorio šalių, taip pat būtina reikalauti šių matavimo priemonių apsaugos nuo pernelyg tendencingo paklaidos poslinkio nustatytose paklaidų ribose.

(5)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (2) 34 punktą valstybės narės savo ir Bendrijos interesų labui yra raginamos parengti lenteles, kurios kuo labiau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(6)

Todėl Direktyvą 2004/22/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2004/22/EB 15 straipsnio 1 dalį įsteigto Matavimo priemonių komiteto nuomonę,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/10

(1)

2002 m. gruodžio 6 d. Briuselyje buvo pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto (1). Vėliau, 2008 m. sausio 31 d., pagal 2008 m. sausio 28 d. Sprendimą 2008/143/EB (2) jis buvo sudarytas ir 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojo.

(2)

Protokolas, iš dalies keičiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl jūrų transporto, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, buvo pasirašytas Pekine 2005 m. rugsėjo 5 d. ir sudarytas pagal 2008 m. sausio 28 d. Sprendimą 2008/144/EB (3).

(3)

Pagal 2005 m. Stojimo akto (4) 6 straipsnio 2 dalį Bulgarijos Respublika ir Rumunija turi prisijungti prie susitarimo sudarant Tarybos ir Kinijos Liaudies Respublikos protokolą.

(4)

Protokolas, iš dalies keičiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl jūrų transporto (5), siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, buvo pasirašytas Briuselyje 2009 m. kovo 31 d.

(5)

Būtinos konstitucinės ir institucinės procedūros yra užbaigtos, todėl protokolas turėtų būti patvirtintas,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/12

(1)

2000 m. vasario 28 d. bendrovė Viridis kompetentingoms Prancūzijos institucijoms pateikė prašymą leisti tiekti rinkai du mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa) lapų ekstraktus kaip naują maisto produktą arba naują maisto sudedamąją dalį. 2003 m. balandžio 28 d. kompetentinga Prancūzijos maisto produktų vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad būtina atlikti papildomą vertinimą.

(2)

2004 m. vasario 27 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms. Keletas valstybių narių pateikė papildomas pastabas.

(3)

2006 m. spalio 12 d. bendrovė L.-R.D. (Luzerne – Recherche et Développement) perėmė atsakomybę už prašymą, sumažino jo taikymo sritį tik vienam mėlynžiedės liucernos lapų ekstraktui ir pateikė atsakymus į pirminę vertinimo ataskaitą bei valstybių narių iškeltus papildomus klausimus.

(4)

2008 m. vasario 11 d. konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST). 2009 m. kovo 13 d. ji pateikė Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupės nuomonę, parengtą pagal Europos Komisijos prašymą dėl mėlynžiedės liucernos baltymų koncentrato kaip maisto produkto saugos.

(5)

Nuomonėje EMST padarė išvadą, kad mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa) baltymų koncentratas yra saugus žmonėms vartoti nurodytomis naudojimo sąlygomis.

(6)

Remiantis moksliniu vertinimu nustatyta, kad mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa) baltymų koncentratas atitinka kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/14

(1)

2003 m. birželio 30 d. bendrovė Robert Craig & Sons kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms pateikė prašymą leisti tiekti rinkai ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklas ir jų rupius miltus kaip naują maisto sudedamąją dalį. 2004 m. gegužės 7 d. kompetentinga Jungtinės Karalystės maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad saugu naudoti ispaninį šalaviją (Salvia hispanica) maisto produktuose siūlomai paskirčiai.

(2)

2004 m. birželio 14 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė visoms valstybėms narėms.

(3)

Per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį remiantis tos dalies nuostata buvo pateikta pagrįstų prieštaravimų dėl šio produkto tiekimo rinkai; todėl 2005 m. balandžio 4 d. konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST), o 2005 m. spalio 5 d. ši pateikė savo nuomonę. Kadangi pareiškėjas negalėjo pateikti pakankamai duomenų, EMST savo nuomonėje nepadarė išvados dėl saugos, tačiau sutiko iš naujo svarstyti prašymą pareiškėjui pateikus papildomos informacijos.

(4)

2006 m. rugsėjo 30 d. atsakomybė už prašymą perduota bendrovei Columbus Paradigm Institute S.A., kuri pateikė EMST prašomus papildomus duomenis ir informaciją. 2008 m. sausio 21 d. EMST paprašyta užbaigti ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų ir jų rupių miltų vertinimą.

(5)

2009 m. kovo 13 d. EMST pateikė antrąją nuomonę dėl ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų ir jų rupių miltų kaip maisto sudedamosios dalies.

(6)

Nuomonėje EMST pripažino, kad pateiktoje informacijoje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima daryti teigiamą išvadą dėl ispaninio šalavijo sėklų ir ispaninio šalavijo sėklų rupių miltų saugos. Visų pirma EMST padarė išvadą, kad duonos gaminiams nurodytomis sąlygomis naudojamos ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklos ir jų rupūs miltai veikiausiai neturėtų nepageidaujamo poveikio visuomenės sveikatai.

(7)

Remiantis moksliniu vertinimu nustatyta, kad ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklos ir ispaninio šalavijo sėklų rupūs miltai atitinka kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/16

(1)

2009 m. gegužės 5 d. raštu Portugalijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje pagal EB sutarties 95 straipsnio 5 dalį pranešė Komisijai apie regioninio įstatyminio potvarkio projektą (toliau – potvarkio projektas), kuriuo Autonominis Madeiros regionas paskelbtas teritorija be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Kartu su potvarkio projektu buvo pateiktas paaiškinimas ir dokumentas, kuriame argumentuotas ir pagrįstas Autonominio Madeiros regiono paskelbimas teritorija be GMO.

(2)

Komisija 2009 m. birželio 26 d. raštu pranešė Portugalijos valdžios institucijoms, kad gavo pagal EB sutarties 95 straipsnio 5 dalį pateiktą pranešimą ir kad gavus šį pranešimą buvo pradėtas jo šešių mėnesių nagrinėjimo laikotarpis pagal 95 straipsnio 6 dalį. Portugalijos pranešime nebuvo nurodyta jokių mokslinės literatūros šaltinių, tyrimų ar kitų konkrečių jos argumentus pagrindžiančių mokslinių duomenų. Todėl Komisija tame rašte paprašė Portugalijos papildyti savo pranešimą konkretesne informacija, t. y. susijusia moksline literatūra, kurioje būtų pateikta įrodymų, jog dėl Madeiros regionui būdingų problemų jame būtina aplinkos arba darbo aplinkos apsauga. Portugalija suteikė papildomos informacijos 2009 m. liepos 31 d.

(3)

Komisija apie pateiktą prašymą taip pat paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (1), siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie būsimos Portugalijos nacionalinės priemonės projektą. Pastabų pateikė Bulgarija, Čekija, Danija, Prancūzija, Latvija, Malta ir Rumunija.

(4)

Sutarties 95 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta:

„5.   (…) Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų įteisinimo motyvus ji praneša Komisijai.

6.   Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.

Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.“

(5)

Potvarkio projekto 1 straipsnyje Autonominis Madeiros regionas paskelbtas teritorija, kurioje neauginamos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) veislės. Pagal jo 2 straipsnį Autonominio Madeiros regiono teritorijoje būtų uždrausta platinti ir žemės ūkyje naudoti sėklas arba kitą augalų dauginamąją medžiagą, kurios sudėtyje yra GMO. Pagal 3 straipsnį 2 straipsnio pažeidimas būtų laikomas administraciniu pažeidimu, o 4 straipsnyje būtų nustatyta papildomų nuobaudų. 5 straipsnyje būtų nustatytos administracinių pažeidimų tyrimo, teisminio nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūros, o 6 straipsnyje – iš baudų gautų pajamų naudojimas.

(6)

Iš šių nuostatų projekto aprėpties kartu su aiškinamajame rašte pateiktu paaiškinimu galima spręsti, kad jos pirmiausia darys poveikį:

(7)

Direktyva 2001/18/EB yra pagrįsta EB sutarties 95 straipsniu. Ja siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus ir procedūras, pagal kuriuos išduodami apgalvoto GMO išleidimo į aplinką leidimai. Šios direktyvos 34 straipsniu valstybės narės buvo įpareigotos iki 2002 m. spalio 17 d. ją perkelti į nacionalinę teisę.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 1 straipsnyje nustatyti tikslai yra: a) parengti bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų atžvilgiu, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą; b) nustatyti Bendrijos leidimų išdavimo genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams ir priežiūros tvarką; ir c) nustatyti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ženklinimo nuostatas.

(9)

Informacija apie šio teisės akto projektą, įskaitant jo poveikio ir atitikties Bendrijos teisės aktams paaiškinimą, pateikiama:

(10)

Portugalija pagrindė savo teisės akto projektą žemės ūkio ir gamtinėmis priežastimis.

(11)

Pateiktos žemės ūkio priežastys yra susijusios su neįmanomu GM pasėlių ir tradicinių ir (arba) ekologinių pasėlių sambūviu Autonominiame Madeiros regione. Tai visų pirma tokie klausimai kaip atstumai tarp laukų, apsauginės juostos, skirtingų augimo ciklų veislių sėja, apsaugos zonos (angl. refuge areas), žiedadulkių gaudyklių arba užtvarų įrengimas siekiant išvengti žiedadulkių sklaidos, sėjomainos sistemos, žemės ūkio kultūrų auginimo ciklai, sėklų atsargų mažinimas tinkamai įdirbant dirvą, laukų pakraščiuose augančių populiacijų valdymas, tinkamų sėjos datų pasirinkimas, sėklų tvarkymas siekiant išvengti sėklų sumaišymo arba išbyrėjimo jas vežant į lauką ir iš lauko, taip pat lauko pakraščiuose.

(12)

Kalbant apie pateiktas gamtines priežastis, GMO išleidimo poveikis gamtai (AMR atveju – natūraliam Madeiros miškui) nėra pakankamai ištirtas, nors paskelbta daug straipsnių, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl apgalvoto GMO išleidimo į gamtą pasekmių ir susijusio tikėtino poveikio aplinkai. Tačiau gali būti ir kitų pavojų, į kuriuos šiuose moksliniuose tyrimuose neatsižvelgta.

(13)

Kalbant apie gamtines priežastis, taip pat minima:

(14)

Portugalija, remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, padarė išvadą, kad genetiškai modifikuotos medžiagos išleidimas AMR gali turėti ypač pavojingų pasekmių visai Madeiros aplinkai (šiuo atžvilgiu žemės ūkio vietoves netikslinga skirti nuo miškingų vietovių). Nors patikimų teorijų šiuo klausimu nėra, moksliniai tyrimai, atlikti bandymai ir visi teoriniai palyginimai rodo, kad tyčinio GMO išleidimo gamtai keliama grėsmė yra tokia didelė ir pavojinga Madeiros aplinkos bei ekologinei būklei, kad neverta rizikuoti naudoti GMO tiesiogiai žemės ūkio sektoriuje ar net bandymų tikslams.

(15)

EB sutarties 95 straipsnio 5 dalis taikoma naujoms nacionalinėms priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo aplinką, jeigu valstybei narei, priėmusiai šią suderinimo priemonę, iškyla būdingų problemų ir jei tai pagrindžiama naujais moksliniais įrodymais.

(16)

Pagal EB sutarties 95 straipsnio 6 dalį Komisija turi patvirtinti arba atmesti planuojamas nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

(17)

Nepaisant to, pagal tą pačią nuostatą, kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.

(18)

Portugalijos valdžios institucijų 2009 m. gegužės 5 d. pranešimu siekiama gauti leidimą priimti minėtą potvarkio projektą.

(19)

Portugalija nenurodė, nuo kokio Europos bendrijos teisės akto nukrypstama šiuo potvarkio projektu. GMO auginimas daugiausia reglamentuojamas Direktyva 2001/18/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003.

(20)

Sutarties 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu valstybė narė mano, jog ji turi priimti nacionalines nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo kurios nors suderinimo priemonės, šios nuostatos turėtų tenkinti visas toliau nurodytas sąlygas (5):

(21)

Portugalijos pateiktais argumentais išsamiai apibūdintas galimas GM veislių auginimo poveikis aplinkai. Jos pranešime išnagrinėti plataus masto ir sudėtingi klausimai, kaip antai išankstiniai GM veislių naudojimo bandymai, GM veislių invaziškumo modelis, šio modelio ir augalų, kurių sudėtyje yra GMO, naudojimo ryšys, transgeninių augalų gebėjimas kryžmiškai apsidulkinti, lygiagretus poveikis kitoms rūšims, toksinų gamyba, šalutinė sąveika, su genetiniais pokyčiais susijęs poveikis, poveikis netinkamai žemės ūkio praktikai, genų perkėlimas ir poveikis mitybos grandinei.

(22)

Remiantis šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad būtina atlikti išsamų mokslinį rizikos vertinimą, siekiant nustatyti, ar pateiktieji moksliniai įrodymai yra susiję su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga atsižvelgiant į konkrečią problemą, kilusią Autonominiam Madeiros regionui priėmus Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 arba kitas susijusias EB nuostatas. Šį vertinimą turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba (EMST, angl. EFSA), kuri pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6), 22 straipsnio 2 dalį yra įgaliota teikti mokslines konsultacijas, mokslinę ir administracinę paramą Bendrijos teisėkūrai ir politikai visose tiesioginį ar netiesioginį poveikį maisto bei pašarų saugai turinčiose srityse, teikia nepriklausomą informaciją visais šių sričių klausimais ir praneša apie riziką. Be to, pagal minėto reglamento 29 straipsnį EMST Komisijos prašymu pateikia mokslinę nuomonę bet kokiu jos kompetencijai priskiriamu klausimu ir visais atvejais, kuriais Bendrijos teisės aktuose numatyta su ja konsultuotis.

(23)

Todėl Komisija 2009 m. rugsėjo 23 d. įgaliojo Europos maisto saugos tarnybą (EMST), remiantis naujais Portugalijos pateiktais įrodymais ir atsižvelgiant į EB sutarties 95 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertinti, ar konkretūs pateikti įrodymai yra susiję su aplinkos apsauga atsižvelgiant į tai teritorijai, t. y. Autonominiam Madeiros regionui, būdingą problemą.

(24)

Tokiomis aplinkybėmis EMST turi pranešti savo nuomonę prieš priimant sprendimą dėl Portugalijos pranešimo. Atsižvelgiant į Portugalijos pranešime nurodyto galimo neigiamo poveikio aplinkai platų mastą ir GMO auginimo Autonominiame Madeiros regione mokslinių klausimų sudėtingumą, būtina suteikti EMST pakankamai laiko priimti nuomonę. Todėl Komisija paprašė EMST pateikti savo nuomonę iki 2010 m. sausio 31 d.

(25)

Portugalijos argumentuose konkrečiai neminimas GMO auginimo Autonominiame Madeiros regione pavojus žmonių sveikatai. Juose konkrečiai aprašyti pavojai aplinkai ir ekologinei būklei, bet nepateikta nustatyto ar galimo poveikio žmonių sveikatai įrodymų. Visi moksliniai argumentai pagrįsti tik žemės ūkio aspektais ir Madeiros biologinės įvairovės apsaugos poreikiu.

(26)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, norint priimti sprendimą per EB sutarties 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių terminą, t. y. iki 2009 m. lapkričio 4 d., trūktų tokiam sudėtingam klausimui svarstyti būtinų mokslinių duomenų. Todėl Komisija, atsižvelgdama į klausimo sudėtingumą ir į tai, kad žmonių sveikatai negresia pavojus, pagal EB sutarties 95 straipsnio 6 dalies 3 punktą turėtų pratęsti laikotarpį, per kurį reikia priimti sprendimą dėl Portugalijos pranešimo, dar šešiais mėnesiais – iki 2010 d. gegužės 4 d.,

11.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/20

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)

Remiantis 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos priimtomis išvadomis, ypač jų 36 punktu, ikiteisminiams sprendimams turėtų būti taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių programos 10 priemonėje nagrinėjamas kardomųjų priemonių tarpusavio pripažinimas.

(3)

Šiame pamatiniame sprendime numatytomis priemonėmis turėtų būti siekiama sustiprinti plačiosios visuomenės apsaugą sudarant galimybes vienoje valstybėje narėje gyvenančio asmens, kuriam kitoje valstybėje narėje pradėtas baudžiamasis persekiojimas, priežiūrą vykdyti tos valstybės institucijoms, kurioje atitinkamas asmuo gyvena laukdamas teismo. Todėl šio pamatinio sprendimo tikslas yra užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) judėjimo priežiūrą, siekiant bendro tikslo – visuomenės apsaugos ir atsižvelgiant į pavojų visuomenei, kurį kelia esama tvarka, pagal kurią galimos tik dvi alternatyvos: kardomasis kalinimas arba nekontroliuojamas asmens judėjimas. Todėl šiomis priemonėmis bus užtikrinta įstatymų besilaikančių piliečių teisė gyventi saugiai.

(4)

Šiame pamatiniame sprendime numatytų priemonių tikslas taip pat turėtų būti teisės į laisvę bei nekaltumo prezumpcijos stiprinimas Europos Sąjungoje ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai asmuo turi vykdyti įsipareigojimus arba jam taikoma kardomoji priemonė iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinimas. Todėl šiame pamatiniame sprendime siekiama paskatinti prireikus naudoti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones kaip alternatyvą kardomajam kalinimui, net jei pagal atitinkamos valstybės narės teisę kardomasis kalinimas negalėtų būti taikomas ab initio.

(5)

Asmenų, kuriems pradėtas baudžiamasis persekiojimas, sulaikymo atveju yra pavojus, kad tokiems asmenims, kurie nuolat gyvena valstybėje, kurioje turi vykti teismas, ir tokiems asmenims, kurie joje nuolat negyvena, bus taikomos skirtingos sąlygos: kardomasis kalinimas nenuolatiniam gyventojui gali būti skiriamas net tokiu atveju, kai panašiomis aplinkybėmis nuolatiniam gyventojui tokia priemonė nebūtų skiriama. Bendroje vidaus sienų neturinčioje Europos teisingumo erdvėje būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad asmeniui, kuriam pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kuris nuolat negyvena valstybėje, kurioje turi vykti teismas, būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir asmeniui, kuriam pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kuris nuolat gyvena toje valstybėje.

(6)

Liudijime, kuris vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai turėtų būti perduodamas kartu su sprendimu dėl kardomųjų priemonių, turėtų būti nurodytas adresas, kuriuo atitinkamas asmuo apsistos vykdančiojoje valstybėje, taip pat visa kita svarbi informacija, kuri galėtų palengvinti kardomųjų priemonių priežiūrą vykdančiojoje valstybėje.

(7)

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai ilgiausią laikotarpį, jei jis nustatytas, kurį galėtų būti vykdoma kardomųjų priemonių priežiūra vykdančiojoje valstybėje. Valstybėse narėse, kuriose kardomųjų priemonių priežiūra turi būti periodiškai atnaujinama, šis ilgiausias laikotarpis turi būti suprantamas kaip bendras laiko tarpas, kuriam praėjus kardomųjų priemonių teisėtai atnaujinti nebeįmanoma.

(8)

Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos prašymas patvirtinti, kad būtina pratęsti kardomųjų priemonių priežiūrą, neturėtų turėti įtakos išduodančiosios valstybės teisei, kuri taikoma sprendimui dėl sprendimo dėl kardomųjų priemonių atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo. Toks prašymas patvirtinti neturėtų įpareigoti išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos priimti naują sprendimą pratęsti kardomųjų priemonių priežiūrą.

(9)

Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų turėti jurisdikciją priimti visus vėlesnius sprendimus, susijusius su sprendimu dėl kardomųjų priemonių, įskaitant sprendimą dėl kardomojo kalinimo taikymo. Toks sprendimas dėl kardomojo kalinimo taikymo visų pirma galėtų būti priimtas pažeidus kardomąsias priemones arba nepaklusus šaukimui atvykti į posėdį arba teismą baudžiamojo proceso metu.

(10)

Siekiant išvengti bereikalingų išlaidų ir sunkumų, susijusių su asmens, kuriam pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pristatymu į teismo posėdį ar teismą, reikėtų leisti valstybėms narėms rengti konferencijas telefonu ir vaizdo konferencijas.

(11)

Tam tikrais atvejais laikantis nacionalinės teisės ir procedūrų kardomųjų priemonių priežiūrai vykdyti galėtų būti naudojamos elektroninės priežiūros priemonės.

(12)

Šis pamatinis sprendimas turėtų sudaryti sąlygas vykdyti atitinkamam asmeniui nustatytų kardomųjų priemonių priežiūrą vykdančiojoje valstybėje kartu užtikrinant deramą teisingumo vykdymą ir visų pirma užtikrinant, kad atitinkamas asmuo galėtų dalyvauti teismo procese. Tuo atveju, jei atitinkamas asmuo savanoriškai negrįžta į išduodančiąją valstybę, jis gali būti jai perduotas pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2) (toliau – Pamatinis sprendimas dėl Europos arešto orderio).

(13)

Nors šis pamatinis sprendimas taikomas visiems nusikaltimams, o ne tik tam tikrų rūšių ar lygio nusikaltimams, kardomosios priemonės paprastai turėtų būti taikomos lengvesnių nusikalstamų veikų atveju. Todėl kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turi nuspręsti dėl atitinkamo asmens perdavimo, turėtų būti taikomos visos Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio nuostatos, išskyrus jo 2 straipsnio 1 dalį. Todėl tuo atveju taip pat turėtų būti taikomos Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 5 straipsnio 2 ir 3 dalys.

(14)

Šis pamatinis sprendimas nereglamentuoja atitinkamo asmens kelionės išlaidų, kai jis vyksta iš vykdančiosios valstybės į išduodančiąją valstybę ir atgal dėl kardomųjų priemonių priežiūros arba dalyvauti teismo posėdyje. Galimybė, kad visas tokias išlaidas ar jų dalį dengtų kuri nors valstybė, visų pirma išduodančioji valstybė, yra nacionalinės teisės reglamentuojamas klausimas.

(15)

Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslo, t. y. sprendimų dėl kardomųjų priemonių tarpusavio pripažinimo baudžiamojo proceso metu, valstybės narės vienašališkai negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(16)

Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių, jeigu yra objektyvių požymių, kad jis buvo priimtas siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba jeigu šis asmuo dėl vienos iš šių priežasčių galėtų patekti į nepalankią padėtį.

(17)

Šis pamatinis sprendimas neturėtų sukliudyti valstybėms narėms taikyti savo konstitucinės teisės normų, susijusių su teise į tinkamą teismo procesą, laisve jungtis į asociacijas, spaudos laisve, saviraiškos laisve kitomis žiniasklaidos priemonėmis ir religijos laisve.

(18)

Šio pamatinio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnyje numatytą Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

(19)

Įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti apsaugoti laikantis 2008 m. lapkričio 27 d. pamatinio sprendimo 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (3) ir visų valstybių narių ratifikuotoje 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu išdėstytų principų,

a)

užtikrinti deramą teisingumo vykdymą, visų pirma, kad atitinkamas asmuo galėtų dalyvauti teismo procese;

b)

atitinkamais atvejais baudžiamojo proceso metu skatinti su laisvės atėmimo bausme nesusijusių priemonių taikymą asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje vyksta procesas;

c)

pagerinti nukentėjusiųjų ir plačiosios visuomenės apsaugą.

a)

asmens įpareigojimui informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus gyvenamosios vietos pakeitimus, visų pirma šaukimo atvykti į teismo posėdį ar teismą baudžiamojo proceso metu siuntimo tikslu;

b)

įpareigojimui nesilankyti tam tikrose išduodančiosios arba vykdančiosios valstybės vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose;

c)

įpareigojimui būti tam tikroje vietoje, jei taikoma, tam tikru laiku;

d)

įpareigojimui, kuriuo apribojamas išvykimas iš vykdančiosios valstybės teritorijos;

e)

įpareigojimui nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje;

f)

įpareigojimui vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis, susijusiais su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis).

a)

įpareigojimas neužsiimti tam tikra veikla, susijusia su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis), pavyzdžiui, nevykdyti tam tikros profesinės veiklos arba nedirbti tam tikroje srityje;

b)

įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės;

c)

įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją, kuri gali būti sumokama nustatytomis dalimis arba visa iškart;

d)

įpareigojimas baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą;

e)

įpareigojimas vengti naudotis konkrečiais objektais, susijusiais su įtariama (-omis) nusikalstama (-omis) veika (-omis).

a)

atitinkamais atvejais laikotarpį, kuriuo taikomas sprendimas dėl kardomųjų priemonių, ir ar galimas tokio sprendimo atnaujinimas;

ir

b)

orientaciniais tikslais santykinai nustatytą laikotarpį, kuriuo tikriausiai reikės vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kurios yra žinomos tuo metu, kai perduodamas sprendimas dėl kardomųjų priemonių.

a)

jeigu atitinkamas asmuo teisėtai ir nuolat apsigyveno kitoje valstybėje nei vykdančioji valstybė;

b)

kai tik išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija praneša apie 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai pagal 13 straipsnio 3 dalį;

c)

jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija pakeičia kardomąsias priemones ir vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pagal 18 straipsnio 4 dalies b punktą atsisako vykdyti pakeistų kardomųjų priemonių taikymo priežiūrą, kadangi jos neatitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kardomųjų priemonių rūšių ir (arba) jų nėra tarp kardomųjų priemonių, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė informavo pagal 8 straipsnio 2 dalį;

d)

jeigu baigėsi 20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis;

e)

jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nusprendė nutraukti kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą ir apie tai informavo išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją pagal 23 straipsnį.

—

dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

—

terorizmas,

—

prekyba žmonėmis,

—

seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

—

neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,

—

neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

—

korupcija,

—

sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (5),

—

nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,

—

valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

—

elektroniniai nusikaltimai,

—

nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis,

—

pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi,

—

nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

—

neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

—

žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,

—

rasizmas ir ksenofobija,

—

organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,

—

neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,

—

pinigų gavimas apgaulės būdu,

—

reketavimas ir turto prievartavimas,

—

gaminių klastojimas ir piratavimas,

—

administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

—

mokėjimo priemonių klastojimas,

—

neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

—

neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis,

—

prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

—

išžaginimas,

—

tyčinis padegimas,

—

Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,

—

neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,

—

diversija.

a)

10 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;

b)

neatitinkami 9 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje arba 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai;

c)

sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimas prieštarautų ne bis in idem principui;

d)

14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai vykdančioji valstybė yra pateikusi deklaraciją pagal 14 straipsnio 4 dalį, sprendimas dėl kardomųjų priemonių susijęs su veika, kuri nebūtų laikoma nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę; tačiau su mokesčiais, muitais ar valiutos keitimu susijusiais atvejais negalima atsisakyti vykdyti sprendimo remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenumatyti tokie patys mokesčiai arba tokios pačios mokesčius, muitus ar valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos išduodančiosios valstybės teisėje;

e)

baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisę ir jis yra susijęs su veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę priklauso jos kompetencijai;

f)

pagal vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūros;

g)

pagal vykdančiosios valstybės teisę asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kuria grindžiamas sprendimas dėl kardomųjų priemonių;

h)

kardomųjų priemonių pažeidimo atveju ji turėtų atsisakyti perduoti atitinkamą asmenį pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (6) (toliau – Pamatinis sprendimas dėl Europos arešto orderio).

a)

sprendimo dėl kardomųjų priemonių atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo;

b)

kardomųjų priemonių keitimo;

c)

arešto orderio arba kito jam prilygstančio poveikio vykdomojo teismo sprendimo priėmimo.

a)

adaptuoti šias iš dalies pakeistas priemones taikydama 13 straipsnį, jei iš dalies pakeistų kardomųjų priemonių pobūdis neatitinka vykdančiosios valstybės teisės;

arba

b)

atsisakyti vykdyti iš dalies pakeistų kardomųjų priemonių priežiūrą, jei šios priemonės neatitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kardomųjų priemonių rūšių ir (arba) neatitinka priemonių, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė pranešė pagal 8 straipsnio 2 dalį.

a)

atitinkamo asmens gyvenamosios vietos pasikeitimą;

b)

ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą vykdančiojoje valstybėje, jeigu vykdančiosios valstybės teisėje toks ilgiausias laikotarpis yra nustatytas;

c)

tai, kad kardomųjų priemonių priežiūra praktiškai yra neįmanoma, kadangi po sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir liudijimo perdavimo vykdančiajai valstybei asmens negalima rasti vykdančiosios valstybės teritorijoje, ir tokiu atveju vykdančioji valstybė neįpareigojama vykdyti kardomųjų priemonių priežiūros;

d)

tai, kad pradėta taikyti teisės gynimo priemonė siekiant užginčyti sprendimą dėl sprendimo dėl kardomųjų priemonių pripažinimo;

e)

galutinį sprendimą pripažinti sprendimą dėl kardomųjų priemonių ir imtis visų būtinų kardomųjų priemonių priežiūros priemonių;

f)

sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones pagal 13 straipsnį;

g)

sprendimą nepripažinti sprendimo dėl kardomųjų priemonių ir neprisiimti atsakomybės už kardomųjų priemonių priežiūros vykdymą pagal 15 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis.

a)

rengdamos arba bent prieš perduodamos sprendimą dėl kardomųjų priemonių kartu su 10 straipsnyje nurodytu liudijimu;

b)

siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas sklandesnei ir veiksmingesnei kardomųjų priemonių vykdymo priežiūrai;

c)

kai asmuo atliko sunkų nustatytų kardomųjų priemonių pažeidimą.

a)

informaciją, kuria remiantis galima patikrinti atitinkamo asmens tapatybę ir gyvenamąją vietą;

b)

svarbią informaciją apie teistumą, gautą iš įrašų apie baudžiamąją veiką pagal taikomas teisėkūros priemones.

a)

toliau taikyti šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo metu galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ir nuostatas;

b)

sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ir nuostatas po šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo.

a)

kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių; ir

b)

šio pamatinio sprendimo taikymą.