I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

9.10.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/9

TARYBOS DIREKTYVA 2009/119/EB

2009 m. rugsėjo 14 d.

kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (3),

kadangi:

(1)	Žalios naftos ir naftos produktų tiekimas Bendrijai tebėra labai svarbus, ypač transporto ir chemijos pramonės sektoriams.

(2)	Naftos tiekimo sutrikimų pavojus didėja dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir augančio naftos produktų suvartojimo pasaulyje.

(3)

Europos Vadovų Taryba Veiksmų plane (2007–2009 m.) „Europos energetikos politika“ pabrėžė, kad būtina geriau užtikrinti tiekimo saugumą visai Europos Sąjungai (toliau – ES) ir kiekvienai valstybei atskirai, inter alia, peržiūrint Sąjungos naftos atsargų saugojimo mechanizmus, ypač atsižvelgiant į galimybę tiekti naftą ištikus krizei.

(4)	Siekiant to tikslo, be kita ko, būtina labiau suderinti Bendrijos sistemą ir Tarptautinės energetikos agentūros (toliau – TEA) nustatytą sistemą.

(5)

Pagal 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 2006/67/EB, įpareigojančią valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (4), atsargų kiekis apskaičiuojamas pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Tačiau pagal 1974 m. lapkričio 18 d. Susitarimą dėl tarptautinės energetikos programos (toliau – TEA susitarimas) atsargų saugojimo įpareigojimai apskaičiuojami pagal grynąjį importuojamos naftos ir naftos produktų kiekį. Dėl tos priežasties ir kitų metodikos skirtumų reikėtų atsargų saugojimo įpareigojimų apskaičiavimo bei Bendrijos privalomųjų atsargų kiekio nustatymo metodiką labiau suderinti su pagal TEA susitarimą taikomais skaičiavimo metodais, nepaisant to, kad TEA skaičiavimo metodai gali būti vertinami atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių technologijų raidą ir kad visiškai nuo importo priklausančioms šalims, kurios nėra TEA narės, gali prireikti daugiau laiko pritaikyti atsargų saugojimo įpareigojimus. Gali paaiškėti, kad atsargų kiekio apskaičiavimo metodų ir procedūrų tolesni pakeitimai yra būtini ir naudingi siekiant dar didesnio suderinamumo su TEA praktika, įskaitant, pavyzdžiui, pakeitimus, pagal kuriuos tam tikroms valstybėms narėms mažinamas 10 % sumažinimo procentinis dydis, taikomas apskaičiuojant atsargų kiekį, kad pirminio benzino atsargoms būtų taikoma kita tvarka arba kad būtų įtrauktos valstybės narės teritoriniuose vandenyse esančiuose tanklaiviuose saugomos atsargos.

(6)

Vien vietinė naftos gavyba gali prisidėti prie tiekimo saugumo didinimo ir todėl tuo remdamosi naftą tiekiančios valstybės narės galėtų turėti mažesnes nei kitos valstybės narės atsargas. Tačiau tokia nukrypti leidžiančia nuostata neturėtų būti nustatyti atsargų saugojimo įpareigojimai, kurie iš esmės skirtųsi nuo pagal Direktyvą 2006/67/EB taikomų įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų valstybių narių atsargų saugojimo įpareigojimai turėtų būti nustatyti pagal vidaus naftos suvartojimą, o ne pagal importus.

(7)

2007 m. kovo 8 d. ir 9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados rodo, kad Bendrijai tampa vis svarbiau neatidėliojant įdiegti integruotą energetikos politiką, kuria būtų derinami veiksmai Europos ir valstybių narių lygmeniu. Todėl labai svarbu kuo labiau suderinti standartus, kurie užtikrinami įvairiose valstybėse narėse taikomais atsargų saugojimo mechanizmais.

(8)

Naftos atsargų turėjimas ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimas yra labai svarbūs valstybių narių ir Bendrijos viešojo saugumo elementai. Įsteigus centrines saugyklas Bendrijoje sudaromos galimybės lengviau siekti šių tikslų. Siekiant, kad atitinkamos valstybės narės galėtų kuo geriau pasinaudoti nacionalinės teisės aktais apibrėždamos savo centrinių saugyklų įgaliojimus ir kartu sumažindamos dėl tokios atsargų saugojimo veiklos galutiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, pakanka uždrausti atsargas naudoti komerciniais tikslais, leidžiant atsargas saugoti bet kurioje Bendrijos vietoje ir leidžiant jas saugoti bet kuriai tuo tikslu įsteigtai centrinei saugyklai.

(9)

Atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktuose dėl naftos atsargų nustatytus tikslus, galimas saugumo problemas, kurias kai kurios valstybės narės gali iškelti, ir siekį didinti valstybių narių solidarumo mechanizmo tikslumą ir skaidrumą, būtina kuo daugiau dėmesio skirti centrinių saugyklų veikimui jų nacionalinėje teritorijoje.

(10)

Naftos atsargas turėtų būti galima saugoti bet kurioje Bendrijos teritorijos vietoje, jei tinkamai atsižvelgiama į jų fizinę prieigą. Todėl ūkinės veiklos vykdytojams, įpareigotiems saugoti atsargas, turėtų būti leista šių įpareigojimų vykdymą perleisti kitiems ūkinės veiklos vykdytojams arba kuriai nors iš centrinių saugyklų. Be to, jei tie įpareigojimai gali būti perleidžiami laisvai pasirinktai Bendrijos teritorijoje esančiai centrinei saugyklai apmokant tik suteiktų paslaugų sąnaudas, diskriminacinės praktikos pavojus nacionaliniu lygmeniu bus sumažintas. Ūkinės veiklos vykdytojo teisė perleisti įpareigojimą neturėtų reikšti, kad subjektas privalo priimti perleidžiamą įpareigojimą, nebent šioje direktyvoje numatyta kitaip. Kai valstybės narės nusprendžia apriboti ūkinės veiklos vykdytojų teises perleisti įpareigojimus, jos turėtų užtikrinti, kad ūkinės veiklos vykdytojams būtų garantuota teisė perleisti tam tikrą minimalų procentinį jų įpareigojimo kiekį; todėl tos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų centrinė saugykla priims perleidžiamą atsargų saugojimo įpareigojimą, reikalingą tam minimaliam procentiniam kiekiui užtikrinti.

(11)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos turimos atsargos, saugomos pagal Bendrijos teisės aktus, būtų pilnai prieinamos. Siekiant užtikrinti tą prieinamumą, tų atsargų nuosavybės teisė neturėtų būti kaip nors varžoma ar ribojama, kad tai trukdytų jas naudoti naftos tiekimo sutrikimo atveju. Naftos produktai, priklausantys bendrovėms, kurių turtui rimtai gresia vykdomosios procedūros, neturėtų būti įtraukiami. Jei veiklos vykdytojams nustatytas atsargų saugojimo įpareigojimas, bankroto procedūros arba susitarimų su kreditoriais inicijavimas galėtų būti laikomas tokia grėsme.

(12)

Kad valstybės narės galėtų greitai reaguoti į ypatingos skubos atvejus ar į vietines krizes, galėtų būti tikslinga tokiose situacijose leisti joms naudoti dalį savo atsargų. Tokie skubūs atvejai ar vietinės krizės neapimtų situacijų, susidariusių dėl žalios naftos ar naftos produktų kainų pokyčių, tačiau galėtų apimti gamtinių dujų tiekimo sutrikimus, dėl kurių reikia keisti naudojamą kurą, t. y. žalią naftą ar naftos produktus naudoti kaip kurą energijos gamybai.

(13)

Atsižvelgiant į poreikius, susijusius su ekstremalių situacijų politikos nustatymu, nacionaliniais atsargų saugojimo mechanizmais užtikrinamų standartų konvergencijos pasiekimu bei geresnės atsargų kiekio apskaitos, ypač krizės atveju, užtikrinimu, valstybės narės ir Bendrija turėtų turėti priemonių griežtesnei šių atsargų kontrolei užtikrinti. Pagal dvišalius susitarimus saugomos atsargos ar sutartinės teisės įsigyti tam tikrus atsargų kiekius („įpareigojimų perleidimas“), atitinkančios visus galiojančioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, turėtų būti naudingos priemonės, suderinamos su šiuo didesnės konvergencijos tikslu.

(14)	Tai, kad didelė tokių atsargų dalis priklauso valstybėms narėms arba įvairių nacionalinių valdžios institucijų įsteigtoms centrinėms saugykloms, turėtų sudaryti galimybę padidinti bent jau tos atsargų dalies kontrolės ir skaidrumo lygį.

(15)

Siekiant didinti tiekimo saugumą Bendrijoje, valstybių narių ar centrinių saugyklų įsigytų atsargų, vadinamų specialiosiomis atsargomis, sukauptų remiantis valstybių narių priimtais sprendimais, kiekis turėtų atitikti faktinius poreikius krizės atveju. Be to, turėtų būti nustatytas specialus tokių atsargų juridinis statusas, kad krizės atveju būtų visiškai užtikrintas atsargų turėjimas. Tuo tikslu atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų toms atsargoms besąlygiškai apsaugoti nuo visų vykdomųjų procedūrų priemonių.

(16)	Šiame etape atsargų kiekius, kurie priklausys centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, nepriklausomai ir savanoriškai turėtų nustatyti kiekviena atitinkama valstybė narė.

(17)

Atsižvelgiant į poreikį padidinti kontrolės ir skaidrumo lygį, privalomosioms atsargoms, kurios nėra specialiosios atsargos, turėtų būti taikomi griežtesni priežiūros reikalavimai ir tam tikrais atvejais iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama pranešti apie priemones, kuriomis užtikrinamas privalomųjų atsargų turėjimas, ir apie visus jų išlaikymo tvarkos pakeitimus.

(18)

Privalomųjų atsargų ir specialiųjų atsargų kiekio pokyčiai, susiję su tam tikromis atsargų pakeitimo operacijomis, galėtų būti leidžiami, kad būtų galima atlikti būtinas operacijas, pavyzdžiui, reikalingas tam, kad būtų užtikrintas atsargų atnaujinimas, atitiktis pakeistoms produkto specifikacijoms arba siekiant paskelbti naujus konkursus atsargoms saugoti.

(19)	Jei privalomosios atsargos ir specialiosios atsargos saugomos kartu su kitomis ūkinės veiklos vykdytojų saugomomis atsargomis, ypatingą dėmesį reikėtų skirti privalomųjų atsargų kiekių skaidrumui.

(20)

Akivaizdu, kad suvestinių apie atsargas rengimo dažnumas ir jų pateikimo terminas, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/67/EB, skiriasi nuo kitose pasaulio šalyse nustatytų įvairių naftos atsargų saugojimo sistemų. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl didėjančių energetikos kainų poveikio makroekonomikai pareiškė pritariantis tam, kad ataskaitos būtų teikiamos dažniau.

(21)

Siekiant išvengti valstybių narių teikiamų ataskaitų dėl įvairių produktų kategorijų dubliavimosi, informacija apie įvairias naftos produktų kategorijas, nurodytas šioje direktyvoje, turėtų būti rengiama remiantis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (5).

(22)

Siekiant didinti tiekimo saugumą, teikti rinkoms išsamesnę informaciją, suteikti vartotojams pasitikėjimo dėl naftos atsargų būklės ir optimizuoti informacijos perdavimo būdus, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią būtų galima vėliau iš dalies keisti ar tikslinti statistinių suvestinių rengimo ir teikimo taisykles.

(23)	Tais pačiais tikslais būtina rengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias atsargas, bet ir apie kitas atsargas, ir nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną mėnesį.

(24)

Kadangi Komisijai teikiamose suvestinėse gali pasitaikyti klaidų ar neatitikimų, Komisijos darbuotojai ar įgaliotieji subjektai turėtų galėti peržiūrėti valstybių narių pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir saugomas atsargas. Reikėtų remtis valstybių narių nacionaliniais režimais, kad būtų užtikrinta, jog tokios peržiūros galėtų būti vykdomos veiksmingai, laikantis nacionalinių procedūrų.

(25)

Gauti ar surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi pasitelkiant kompleksinius elektroninius ir statistinius duomenų tvarkymo metodus. Tam reikalingas integruotų priemonių ir procedūrų naudojimas. Todėl tuo tikslu Komisija turėtų galėti imtis visų tinkamų priemonių, visų pirma kurti naujas kompiuterines sistemas.

(26)

Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir tokių duomenų laisvo judėjimo (6), o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7). Visų pirma šiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisiškai pagrįstas, ir numatyta, kad atsitiktinai gauti asmens duomenys turi būti nedelsiant ištrinti.

(27)	Dažnai į naftos produktus įmaišoma biokuro ir kai kurių priedų. Kai tie produktai įmaišomi ar numatyta juos įmaišyti, turėtų būti galimybė atsižvelgti į juos apskaičiuojant atsargų saugojimo įpareigojimus ir saugomas atsargas.

(28)

Atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė vykdyti visus įpareigojimus, kurie joms gali būti nustatyti pagal TEA susitarimą ar jo įgyvendinimo priemones priėmus sprendimą leisti naudoti atsargas. Labai svarbu tinkamai ir laiku vykdyti TEA sprendimus siekiant užtikrinti veiksmingą reagavimą kilus tiekimo sunkumams. Siekdamos tai užtikrinti valstybės narės turėtų leisti naudoti dalį savo privalomųjų atsargų, kaip numatyta atitinkamame TEA sprendime. Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su TEA ir Bendrijos lygmeniu vykdydama veiksmus remtis TEA metodika. Visų pirma Komisija prireikus turėtų galėti rekomenduoti, kad visos valstybės narės leistų naudoti atsargas, tokiu būdu papildydama TEA sprendimo, kuriuo jo narės kviečiamos leisti naudoti atsargas, įgyvendinimą ir sudarydama tam palankesnes sąlygas. Valstybėms narėms derėtų į tokias Komisijos rekomendacijas reaguoti teigiamai, kad, tiekimo sutrikimo atveju imantis priemonių, būtų siekiama tvirto tarpusavio solidarumo ir darnos visos Bendrijos mastu tarp tų valstybių narių, kurios yra TEA narės, ir tų, kurios nėra TEA narės.

(29)

1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti (8) siekiama visų pirma panaikinti arba bent sušvelninti žalios naftos ar naftos produktų tiekimo sutrikimų, įskaitant trumpalaikius, neigiamus padarinius, dėl kurių žalios naftos ar naftos produktų tiekimas galėtų labai sumažėti, įskaitant rimtą Bendrijos ekonominės veiklos sutrikdymą, kuris gali kilti dėl tokio sumažėjimo. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos panašios priemonės.

(30)

Siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybių narių šioje srityje taikomų ar siūlomų priemonių koordinavimui, Direktyva 73/238/EEB taip pat siekiama įsteigti konsultacinę įstaigą. Tokia įstaiga turėtų būti numatyta šioje direktyvoje. Reikia, kad kiekviena valstybė narė parengtų planą, kuris galėtų būti taikomas tuo atveju, jei sutriktų žalios naftos ir naftos produktų tiekimas. Kiekviena valstybė narė taip pat turėtų nustatyti organizacinių priemonių, kurių būtų imamasi krizės atveju, taikymo tvarką.

(31)	Atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nustatoma daug naujų mechanizmų, jos įgyvendinimas ir veikimas turėtų būti peržiūrėti.

(32)

Šia direktyva pakeičiami arba reglamentuojami visi 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendime 68/416/EEB dėl atskirų tarpvyriausybinių susitarimų, susijusių su valstybių narių įsipareigojimu saugoti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, sudarymo ir įgyvendinimo (9) nagrinėjami aspektai. Todėl tas sprendimas yra nebereikalingas.

(33)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. palaikyti aukšto lygio naftos tiekimo saugumą Bendrijoje pasitelkiant patikimus ir skaidrius mechanizmus, pagrįstus valstybių narių tarpusavio solidarumu, kartu laikantis vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(34)	Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(35)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(36)	Todėl reikėtų panaikinti direktyvas 73/238/EEB ir 2006/67/EB bei Sprendimą 68/416/EEB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukšto lygio naftos tiekimo saugumą Bendrijoje pasitelkiant patikimus ir skaidrius mechanizmus, grindžiamus valstybių narių tarpusavio solidarumu, išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas ir įdiegti būtinas procedūrines priemones rimtoms tiekimo problemoms spręsti.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a) „ataskaitiniai metai“– vartojimo arba grynojo importo duomenų, naudotų apskaičiuojant atitinkamu laikotarpiu saugotinų arba faktiškai saugomų atsargų kiekį, kalendoriniai metai;

b) „priedai“– į produktą, siekiant pakeisti jo savybes, įdedami arba įmaišomi neangliavandeniliniai junginiai;

c) „biokuras“– skystas arba dujinis transportui naudojamas kuras, pagamintas iš biomasės, kuri yra biologiškai skaidi produktų, atliekų ir likučių, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

d) „vidaus suvartojimas“– bendras tiek energijos, tiek kitokiam naudojimui šalyje pristatytas kiekis, apskaičiuotas pagal II priedą; šis bendras kiekis apima kiekius, pristatytus galutiniam vartojimui transformavimo sektoriui, taip pat pramonės, transporto sektoriui, namų ūkiams ir kitiems sektoriams; be to, jis apima energetikos sektoriaus (išskyrus naftos perdirbimo įmonių žaliavas) vidaus reikmėms skirtą vartojimą;

e) „galiojantis tarptautinis sprendimas leisti naudoti atsargas“– bet kuris galiojantis Tarptautinės energetikos agentūros administracinės tarybos priimtas sprendimas tiekti rinkai žalią naftą arba naftos produktus leidžiant naudoti jos narių atsargas ir (arba) taikant papildomas priemones;

f) „centrinė saugykla“– įstaiga ar tarnyba, kuriai gali būti suteikti įgaliojimai imtis veiksmų siekiant įsigyti, išlaikyti arba parduoti naftos atsargas, įskaitant privalomąsias atsargas ir specialiąsias atsargas;

g) „rimtas tiekimo sutrikimas“– didelis ir staigus žalios naftos arba naftos produktų tiekimo Bendrijai arba valstybei narei sumažėjimas, neatsižvelgiant į tai, ar su tuo susijęs galiojantis tarptautinis sprendimas leisti naudoti atsargas;

h) „tarptautinis jūrinis bunkeris“– suprantamas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 2.1 skirsnyje;

i) „naftos atsargos“– energetikos produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje, atsargos;

j) „privalomosios atsargos“– naftos atsargos, kurias pagal 3 straipsnį privalo išlaikyti kiekviena valstybė narė;

k) „komercinės atsargos“– tos ūkinės veiklos vykdytojų saugomos naftos atsargos, kurių nereikalaujama saugoti pagal šią direktyvą;

l) „specialiosios atsargos“– 9 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančios naftos atsargos;

m) „fizinė prieiga“– atsargų saugojimo ir transportavimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti jų pateikimą naudoti ar veiksmingą pristatymą galutiniams vartotojams ir rinkoms per tokį laikotarpį ir tokiomis sąlygomis, kad būtų galima sušvelninti tiekimo problemas, jei jos būtų iškilusios.

Šiame straipsnyje nustatytos sąvokų apibrėžtys gali būti patikslintos ar iš dalies pakeistos pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3 straipsnis

Privalomosios atsargos. Atsargų saugojimo įpareigojimų apskaičiavimas

1. Valstybės narės priima tokius įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie gali būti reikalingi, kad ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. užtikrintų, jog Bendrijoje nuolat būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis, kuris sudarytų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus suvartojimo, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis.

2. Vidutinis dienos grynasis importas, į kurį reikia atsižvelgti, apskaičiuojamas remiantis praėjusių kalendorinių metų žalios naftos importo ekvivalentu, nustatytu pagal I priede nustatytą metodą ir procedūras.

Vidutinis dienos vidaus suvartojimas, į kurį reikia atsižvelgti, apskaičiuojamas remiantis vidutinio vidaus suvartojimo per praėjusius kalendorinius metus žalios naftos ekvivalentu, nustatytu ir apskaičiuotu pagal II priede nustatytą metodą ir procedūras.

3. Tačiau nepaisant 2 dalies, laikotarpiu nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. iki kovo 31 d. toje dalyje nurodyto grynojo importo ir vidaus suvartojimo dienos vidurkiai nustatomi remiantis priešpaskutiniais kalendoriniais metais prieš konkrečius kalendorinius metus importuotu ar suvartotu kiekiu.

4. Šiame straipsnyje nurodyti atsargų saugojimo įpareigojimų apskaičiavimo metodai ir procedūros gali būti iš dalies keičiami pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

4 straipsnis

Atsargų kiekių apskaičiavimas

1. Atsargų kiekiai apskaičiuojami naudojant III priede nustatytus metodus. Apskaičiuojant kiekvienos kategorijos atsargų, saugomų pagal 9 straipsnį, kiekius tie metodai taikomi tik atitinkamos kategorijos produktams.

2. Atitinkamu metu saugomų atsargų kiekiai apskaičiuojami remiantis atskaitinių metų, nustatytų pagal 3 straipsnyje išdėstytas taisykles, duomenimis.

3. Naftos atsargos tuo pačiu metu gali būti įtrauktos tiek į valstybės narės privalomųjų atsargų, tiek į jos specialiųjų atsargų apskaičiavimą, jei tos naftos atsargos atitinka visas šioje direktyvoje abiejų rūšių atsargoms nustatytas sąlygas.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyti atsargų kiekių apskaičiavimo metodai ir procedūros gali būti iš dalies keičiami pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Visų pirma, siekiant užtikrinti suderinamumą su TEA praktika, gali prireikti ir būti naudinga iš dalies keisti tuos metodus ir procedūras, įskaitant išskaičiavimo taikymą, numatytą III priede.

5 straipsnis

Atsargų turėjimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomet būtų turimos privalomosios ir specialiosios atsargos, ir užtikrina fizinę prieigą prie jų šios direktyvos tikslais. Jos parengia tų atsargų identifikavimo, apskaitos ir kontrolės taisykles, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Šis reikalavimas taip pat taikomas bet kuriai privalomųjų ir specialiųjų atsargų daliai, kuri saugoma kartu su kitomis ūkinės veiklos vykdytojų saugomomis atsargomis.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad nebūtų sudaromos jokios kliūtys ir neatsirastų suvaržymų, kurie trukdytų turėti privalomąsias atsargas ir specialiąsias atsargas. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti apribojimus ar papildomas sąlygas, susijusius su galimybe saugoti jos privalomąsias atsargas ir specialiąsias atsargas už jos teritorijos ribų.

2. Kai yra pagrindo įgyvendinti 20 straipsnyje numatytas ekstremaliomis situacijomis taikomas procedūras, valstybės narės draudžia imtis ir pačios susilaiko nuo priemonių, trukdančių perleisti, naudoti ar leisti naudoti privalomąsias atsargas ar specialiąsias atsargas, kurios kitos valstybės narės vardu atsargos saugomos jų teritorijoje.

6 straipsnis

Privalomųjų atsargų registras. Metinė ataskaita

1. Kiekviena valstybė narė veda nuolat atnaujinamą ir išsamų visų jai skirtų saugomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, registrą. Tame registre visų pirma pateikiama informacija, reikalinga tiksliai nurodyti sandėlį, perdirbimo įmonę ar saugyklą, kurioje yra atitinkamos atsargos, taip pat jų kiekį, savininką ir jų pobūdį pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje nustatytas kategorijas.

2. Ne vėliau kaip kiekvienų kalendorinių metų vasario 25 d. kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės prieš tai einančių kalendorinių metų dienos atsargų registro suvestinę kopiją, nurodytą 1 dalyje, kurioje nurodomi bent į registrą įtrauktų privalomųjų atsargų, kurios yra toje valstybėje narėje, kiekiai ir pobūdis.

3. Gavusios Komisijos prašymą per 15 dienų valstybės narės taip pat pateikia Komisijai visą registro kopiją; šioje kopijoje galima nepateikti neskelbtinų duomenų apie atsargų saugojimo vietą. Tokie prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 metus nuo tos datos, su kuria prašomi duomenys yra susiję, ir negali būti prašoma duomenų apie bet kokį laikotarpį iki 2013 m. sausio 1 d.

7 straipsnis

Centrinės saugyklos

1. Valstybės narės gali įsteigti centrines saugyklas.

Nė viena valstybė narė negali įsteigti daugiau nei vienos centrinės saugyklos ar kitos panašios įstaigos. Valstybė narė gali įsteigti savo centrinę saugyklą bet kurioje Bendrijos vietoje.

Valstybės narės įsteigta centrinė saugykla – įstaiga ar tarnyba, kuri nesiekia pelno ir veikia vadovaudamasi bendru interesu, ji nelaikoma ūkinės veiklos vykdytoju, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

2. Pagrindinis centrinės saugyklos tikslas – įsigyti, išlaikyti ir parduoti naftos atsargas šios direktyvos tikslais ar siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus dėl naftos atsargų saugojimo. Ji yra vienintelė įstaiga ar tarnyba, kuriai gali būti suteikti įgaliojimai įsigyti arba parduoti specialiąsias atsargas.

3. Centrinės saugyklos arba valstybės narės gali tam tikram laikotarpiui perleisti užduotis, susijusias su privalomųjų atsargų ir, išskyrus pardavimą ir įsigijimą, specialiųjų atsargų valdymu, tačiau tik:

kitai valstybei narei, kurios teritorijoje yra tokios atsargos, arba tos valstybės narės įsteigtai centrinei saugyklai. Tokiu būdu perleistos užduotys negali būti pakartotinai perleistos kitoms valstybėms narėms ar jų įsteigtoms centrinėms saugykloms. Centrinę saugyklą įsteigusi valstybė narė ir kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje bus saugomos atsargos, turi teisę nustatyti, kad perleidimui reikalingas jos leidimas;

ūkinės veiklos vykdytojams. Tokiu būdu perleistos užduotys negali būti pakartotinai perleistos. Kai toks perleidimas, bet koks to perleidimo pakeitimas ar galiojimo pratęsimas susijęs su privalomųjų ir specialiųjų atsargų, saugomų kitoje valstybėje narėje, valdymo užduotimis, jam iš anksto turi duoti leidimą tiek valstybė narė, kurios vardu atsargos yra saugomos, tiek visos valstybės narės, kurių teritorijose atsargos bus saugomos.

4. Kiekviena centrinę saugyklą turinti valstybė narė reikalauja, kad centrinė saugykla 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais skelbtų:

a)	nuolat – išsamią informaciją, suskirstytą pagal produktų kategorijas, apie atsargų kiekius, kuriuos ji gali įsipareigoti išlaikyti ūkinės veiklos vykdytojams ar tam tikrais atvejais – suinteresuotosioms centrinėms saugykloms;

ne mažiau kaip prieš septynis mėnesius – sąlygas, kuriomis ji pageidauja ūkinės veiklos vykdytojams teikti paslaugas, susijusias su atsargų išlaikymu. Sąlygos, kuriomis gali būti teikiamos paslaugos, įskaitant sąlygas, susijusias su teikimo tvarkaraščiais, taip pat gali būti nustatytos kompetentingų nacionalinių institucijų ar konkurso tvarka, skirta geriausiam veiklos vykdytojų ar tam tikrais atvejais – suinteresuotųjų centrinių saugyklų, pasiūlymui išrinkti.

Centrinės saugyklos priima tokius perleidžiamus įpareigojimus objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Veiklos vykdytojų mokėjimai už centrinės saugyklos paslaugas neturi viršyti visų suteiktų paslaugų sąnaudų ir jų nereikalaujama, kol nesudarytos atsargos. Centrinė saugykla gali nustatyti, kad jis sutiks perimti perleidžiamą įpareigojimą tuo atveju, jei ūkinės veiklos vykdytojas pateiks garantiją ar kitokį užstatą.

8 straipsnis

Ūkinės veiklos vykdytojai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ūkinės veiklos vykdytojui, kurį ji įpareigoja saugoti atsargas, kad būtų vykdomi 3 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, būtų suteikta teisė ūkinės veiklos vykdytojo nuožiūra perleisti bent dalį šių įpareigojimų tik:

a)	valstybės narės, kurios vardu tokios atsargos yra saugomos, centrinei saugyklai;

b)	vienai ar kelioms kitoms centrinėms saugykloms, kurios iš anksto pareiškė norinčios saugoti tokias atsargas, jei valstybė narė, kurios vardu tokios atsargos yra saugomos, ir visos valstybės narės, kurių teritorijoje tokios atsargos bus laikomos, iš anksto davė leidimą tokiam perleidimui;

kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie turi perteklinį atsargų kiekį arba atsargų saugojimo pajėgumų, esančių už teritorijos ribų tos valstybės narės, kurios vardu atsargos yra saugomos Bendrijoje, jei valstybė narė, kurios vardu šios atsargos yra saugomos, ir visos valstybės narės, kurių teritorijoje šios atsargos bus laikomos, iš anksto davė leidimą tokiam perleidimui; ir (arba)

kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie turi perteklinį atsargų kiekį arba atsargų saugojimų pajėgumų, esančių teritorijoje tos valstybės narės, kurios vardu atsargos yra saugomos, jei apie tokį perleidimą valstybei narei pranešta iš anksto. Valstybės narės gali tokiems perleidimams taikyti apribojimus arba sąlygas.

Pagal c ir d punktus perleistų įpareigojimų negalima pakartotinai perleisti. Visi b ir c punktuose nurodytų perleidimų pakeitimai ar galiojimo pratęsimai atliekami tik gavus visų valstybių narių, kurios davė leidimą perleidimui, išankstinį leidimą. Bet koks d punkte nurodyto perleidimo pakeitimas ar pratęsimas laikomas nauju perleidimu.

2. Kiekviena valstybė narė gali apriboti ūkinės veiklos vykdytojų, kuriuos ji įpareigoja ar įpareigojo saugoti atsargas, perleidimo teises.

Tačiau jei tokiais ūkinės veiklos vykdytojo perleidimo teisių apribojimais leidžiama perleisti kiekius, kurie yra mažesni nei 10 % jam nustatyto atsargų saugojimo įpareigojimo, valstybė narė užtikrina, kad būtų įsteigta centrinė saugykla, iš kurios reikalaujama priimti perleidžiamą kiekį, būtiną siekiant išsaugoti ūkinės veiklos vykdytojo teises perleisti bent 10 % jam nustatyto atsargų saugojimo įpareigojimo.

Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. šioje dalyje nurodytas minimalus procentinis kiekis padidinamas nuo 10 % iki 30 %.

3. Neatsižvelgiant į 1 ir 2 dalių nuostatas, valstybė narė gali įpareigoti ūkinės veiklos vykdytoją perleisti valstybės narės centrinei saugyklai bent dalį jam nustatytų atsargų saugojimo įpareigojimų.

4. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad, likus ne mažiau kaip 200 dienų iki laikotarpio, su kuriuo yra susijęs nustatytas įpareigojimas, pradžios, ūkinės veiklos vykdytojai būtų informuoti apie tvarką, kuri bus naudojama apskaičiuojant jiems nustatytus atsargų saugojimo įpareigojimus. Ūkinės veiklos vykdytojai teise perleisti atsargų saugojimo įpareigojimus centrinėms saugykloms turi pasinaudoti likus ne mažiau kaip 170 dienų iki laikotarpio, su kuriuo yra susijęs atitinkamas įpareigojimas, pradžios.

Jei ūkinės veiklos vykdytojai apie tai informuojami likus mažiau nei 200 dienų iki laikotarpio, su kuriuo yra susijęs atsargų saugojimo įpareigojimas, pradžios, teise perleisti įpareigojimą jie gali pasinaudoti bet kuriuo metu.

9 straipsnis

Specialiosios atsargos

1. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, gali įsipareigoti išlaikyti minimalų naftos atsargų kiekį, apskaičiuotą pagal vartojimo dienų skaičių.

Specialiosios atsargos yra valstybės narės arba jos įsteigtos centrinės saugyklos nuosavybė ir jos yra išlaikomos Bendrijos teritorijoje.

2. Specialiąsias atsargas gali sudaryti tik vienos ar kelių toliau išvardytų kategorijų produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 B priedo 4 skirsnyje:

—

etano,

—	suskystintų naftos dujų,

—	automobilinio benzino,

—	aviacinio benzino,

—	benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4),

—	žibalinio reaktyvinių variklių kuro,

—

žibalo,

—	gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos),

—	mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros),

—	vaitspirito ir pramoninio spirito,

—

tepalų,

—

bitumo,

—

parafino,

—	naftos kokso.

3. Specialiąsias atsargas sudarančius naftos produktus kiekviena valstybė narė nustato remdamasi 2 dalyje išvardytomis kategorijomis. Valstybės narės užtikrina, kad per ataskaitinius metus, nustatytus taikant 3 straipsnyje nustatytas taisykles ir dėl jų naudojamose kategorijose esančių produktų, valstybėse narėse suvartojamų kiekių žalios naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidaus suvartojimo, apskaičiuoto naudojant II priede išdėstytą metodą.

Kiekvienos valstybės narės pasirinktos kategorijos atveju specialiųjų atsargų, kurias ji įsipareigoja išlaikyti, kiekis turi atitikti tam tikrą kasdienio suvartojimo vidurkio dienų skaičių, išmatuotą remiantis jų žalios naftos ekvivalentu per ataskaitinius metus, nustatytus pagal 3 straipsnyje nustatytas taisykles.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti žalios naftos ekvivalentai apskaičiuojami bendrą „faktinių bendrųjų vidaus pristatymų“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.2.1 skirsnyje, sumą dauginant iš koeficiento 1,2 produktams, įtrauktiems į naudojamas ar susijusias kategorijas. Tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

4. Kiekviena valstybė narė, kuri nusprendžia išlaikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodydama tokių atsargų, kurias ji įsipareigojo išlaikyti, kiekį ir tokio įsipareigojimo vykdymo trukmę, kuri yra ne trumpesnė nei vieneri metai. Turi būti pranešama apie visų kategorijų specialiųjų atsargų, kurias naudoja valstybė narė, minimalų kiekį.

Valstybė narė užtikrina, kad tokios atsargos būtų saugomos visą nurodytą laikotarpį nepažeidžiant valstybės narės teisės laikinai sumažinti šias atsargas išimtinai dėl to, kad atliekamos tam tikrų atsargų pakeitimo operacijos.

Valstybės narės naudojamų kategorijų sąrašas galioja ne trumpiau nei vienerius metus ir gali būti iš dalies keičiamas tik nuo pirmos kalendorinio mėnesio dienos.

5. Kiekviena valstybė narė, kuri neįsipareigojo atitinkamais kalendoriniais metais ne trumpiau nei 30 dienų išlaikyti specialiąsias atsargas, užtikrina, kad ne mažiau nei trečdalį jų įsipareigotų saugoti atsargų sudarytų 2 ir 3 dalyse nurodyti produktai.

Valstybė narė, kuri specialiąsias atsargas saugo trumpiau nei 30 dienų, parengia metinę ataskaitą, kurioje išnagrinėjamos priemonės, kurių ėmėsi jos nacionalinės valdžios institucijos siekdamos užtikrinti ir patikrinti 5 straipsnyje nurodytą fizinę prieigą prie turimų privalomųjų atsargų, ir toje pačioje ataskaitoje išdėsto priemones, kurių buvo imtasi siekiant leisti valstybei narei kontroliuoti šių atsargų naudojimą esant naftos tiekimo sutrikimams. Tą ataskaitą valstybė narė Komisijai nusiunčia ne vėliau kaip pirmojo kalendorinių metų, kuriems ji yra skirta, mėnesio pabaigoje.

10 straipsnis

Specialiųjų atsargų valdymas

1. Kiekviena valstybė narė turi turėti nuolat atnaujinamą ir išsamų visų jos teritorijoje saugomų specialiųjų atsargų registrą. Tame registre visų pirma pateikiama visa informacija, kurios reikia tiksliai atitinkamų atsargų saugojimo vietai nustatyti.

Gavusios Komisijos prašymą per 15 dienų nuo prašymo gavimo valstybės narės taip pat pateikia Komisijai šio registro kopiją. Šioje kopijoje galima nepateikti neskelbtinų duomenų apie atsargų saugojimo vietą. Tokie prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 metus nuo tos datos, su kuria prašomi duomenys susiję.

2. Jei specialiosios atsargos laikomos kartu su kitomis naftos atsargomis, valstybės narės arba jų centrinės saugyklos imasi reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šių kartu laikomų produktų, jei jie sudaro specialiųjų atsargų dalį, perkėlimui neturint tų specialiųjų atsargų savininko ir valstybės narės, kurios teritorijoje yra atsargos, valdžios institucijų ar jos įsteigtos centrinės saugyklos išankstinio rašytinio leidimo.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta visų jų teritorijoje išlaikomų ar transportuojamų specialiųjų atsargų besąlyginė neliečiamybė nuo vykdomųjų procedūrų, nesvarbu, ar tai yra jų nuosavos, ar kitų valstybių narių atsargos.

11 straipsnis

Perleidimų poveikis

7 ir 8 straipsniuose nurodyti perleidimai jokiu būdu nekeičia įpareigojimų, kurie tenka kiekvienai valstybei narei pagal šią direktyvą.

12 straipsnis

3 straipsnyje nurodytų atsargų statistinės suvestinės

1. Kiekviena valstybė narė sudaro pagal 3 straipsnį saugotinų atsargų kiekio statistines suvestines ir pateikia jas Komisijai pagal IV priede nustatytas taisykles.

2. 1 dalyje nurodytų suvestinių sudarymo taisyklės, jų apimtis, turinys ir rengimo periodiškumas bei pateikimo terminai gali būti iš dalies keičiami pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tų suvestinių pateikimo Komisijai taisyklės taip pat gali būti iš dalies keičiamos pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3. Į privalomųjų atsargų statistines suvestines valstybės narės negali įtraukti žalios naftos ar naftos produktų, kuriems uždėtas areštas ar taikomos vykdomosios procedūros, kiekių. Tai taip pat taikoma likviduojamų ar su kreditoriais susitarimus sudarančių įmonių atsargoms.

13 straipsnis

Statistinės specialiųjų atsargų suvestinės

1. Kiekviena atitinkama valstybė narė sudaro ir Komisijai pateikia kiekvienos kategorijos produktų specialiųjų atsargų, turimų paskutinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną, statistinę suvestinę, joje nurodydama kiekius ir vidutinio suvartojimo dienų skaičių per ataskaitinius metus, su kuriais tos atsargos susijusios. Jei kai kurios iš tų specialiųjų atsargų saugomos ne valstybės narės teritorijoje, valstybė narė išsamiai nurodo įvairiose valstybėse narėse ar joms tarpininkaujant ir atitinkamose centrinėse saugyklose išlaikomas atsargas. Ji taip pat išsamiai nurodo, ar visos tos atsargos priklauso jai, ar visų ar dalies atsargų savininkas yra centrinė saugykla.

2. Kiekviena atitinkama valstybė narė taip pat sudaro ir Komisijai pateikia jos teritorijoje esančių ir kitoms valstybėms narėms ar centrinėms saugykloms priklausančių kiekvienos kategorijos (pagal 9 straipsnio 4 dalį) produktų specialiųjų atsargų, turimų paskutinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną, suvestinę. Toje suvestinėje valstybė narė kiekvienu atveju pateikia atitinkamos valstybės narės ar centrinės saugyklos pavadinimą ir atsargų kiekius.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos statistinės suvestinės pateikiamos tą kalendorinį mėnesį, kuris eina po mėnesio, su kuriuo tos suvestinės yra susijusios.

4. Be to, Komisijos prašymu jai nedelsiant pateikiamos statistinių suvestinių kopijos. Tokie prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 metus nuo tos datos, su kuria atitinkami duomenys susiję.

5. Statistinių suvestinių apimtis, turinys ir rengimo dažnumas bei jų pateikimo terminai gali būti iš dalies keičiami pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Šių suvestinių pateikimo Komisijai taisyklės taip pat gali būti iš dalies keičiamos pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

14 straipsnis

Komercinių atsargų suvestinės

1. Valstybės narės Komisijai pateikia jų teritorijoje saugomų komercinių atsargų kiekių mėnesinę statistinę suvestinę. Tai darydamos jos užtikrina, kad būtų apsaugoti neskelbtini duomenys, ir pasirūpina, kad nebūtų minimi atitinkamų atsargų savininkų vardai ir pavardės ar pavadinimai.

2. Apibendrindama rezultatus, Komisija skelbia mėnesinę Bendrijos komercinių atsargų statistinę suvestinę, grindžiamą valstybių narių pateiktomis suvestinėmis.

3. Statistinių suvestinių pateikimo ir skelbimo, taip pat jų rengimo dažnumą reglamentuojančios taisyklės gali būti iš dalies keičiamos pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

15 straipsnis

Duomenų tvarkymas

Komisija atsako už tai, kad būtų sukurti, administruojami, tvarkomi ir prižiūrimi informacinių technologijų ištekliai, būtini statistinėse suvestinėse nurodytiems duomenims, visai kitai valstybių narių pateiktai ar Komisijos pagal šią direktyvą surinktai informacijai ir duomenims apie naftos atsargas, surinktiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008, kurių reikia rengiant šioje direktyvoje nustatytas statistines suvestines, priimti, saugoti ir toliau tvarkyti.

16 straipsnis

Biokuras ir priedai

1. Apskaičiuojant atsargų saugojimo įpareigojimus pagal 3 ir 9 straipsnius į biokurą ir priedus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie yra sumaišyti su atitinkamais naftos produktais.

2. Apskaičiuojant faktinį išlaikomų atsargų kiekį, į biokurą ir priedus atsižvelgiama, kai:

a)	jie yra sumaišyti su atitinkamais naftos produktais; arba

jie yra saugomi atitinkamos valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi taisykles, užtikrinančias, kad jie turi būti sumaišyti su naftos produktais, saugomais pagal šioje direktyvoje nustatytus atsargų saugojimo reikalavimus, ir kad juos numatyta naudoti transporto sektoriuje.

3. Taisyklės, pagal kurias atsižvelgiama į biokurą ir priedus apskaičiuojant atsargų saugojimo įpareigojimus ir atsargų kiekius, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse, gali būti iš dalies keičiamos pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

17 straipsnis

Naftos ir naftos produktų koordinavimo grupė

1. Sukuriama Naftos ir naftos produktų koordinavimo grupė (toliau – koordinavimo grupė). Koordinavimo grupė yra konsultacinė grupė, kuri padeda analizuoti naftos ir naftos produktų tiekimo saugumo Bendrijoje padėtį ir sudaro palankesnes sąlygas tos srities priemonių koordinavimui bei įgyvendinimui.

2. Koordinavimo grupę sudaro valstybių narių atstovai. Jai pirmininkauja Komisija. Komisijos kvietimu koordinavimo grupės darbe gali dalyvauti atitinkamam sektoriui atstovaujančios įstaigos.

18 straipsnis

Pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir atsargų saugojimo peržiūros

1. Komisija gali, savo veiklą derindama su valstybėmis narėmis, atlikti peržiūras, siekdama patikrinti pastarųjų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, ir, jei Komisija mano tai esant reikalinga, su tuo susijusį atsargų saugojimą. Rengdama tokias peržiūras Komisija atsižvelgia į kitų institucijų bei tarptautinių organizacijų atliktą darbą ir konsultuojasi su koordinavimo grupe.

2. Koordinavimo grupė gali sutikti, kad peržiūrose dalyvautų kitų valstybių narių įgaliotieji tarpininkai ir atstovai. Valstybės narės, kurios peržiūra atliekama, paskirti nacionaliniai pareigūnai gali lydėti peržiūrą atliekančius asmenis. Per vieną savaitę nuo 1 dalyje nurodytos peržiūros paskelbimo, atitinkama valstybė narė, kuri nepateikė Komisijai neskelbtinų duomenų apie atsargų saugojimo vietą pagal 6 ir 9 straipsnius, šią informaciją pateikia Komisijos darbuotojams ar įgaliotiesiems tarpininkams.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų valdžios institucijos ir už privalomųjų bei specialiųjų atsargų išlaikymą ir tvarkymą atsakingi subjektai leistų atlikti patikrinimus ir teiktų paramą asmenims, kuriuos Komisija įgaliojo atlikti tas peržiūras. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad šiems asmenims būtų suteikta teisė susipažinti su dokumentais ir registrais, kurie yra susiję su atsargomis, ir teisė patekti į visas vietas, kuriose atsargos yra saugomos, bei susipažinti su visais atitinkamais dokumentais.

4. Pagal šį straipsnį atliktų peržiūrų rezultatai pateikiami patikrintai valstybei narei ir gali būti pateikti koordinavimo grupei.

5. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad Komisijai prižiūrint dirbantys pareigūnai, tarpininkai ir kiti asmenys bei koordinavimo grupės nariai neatskleistų informacijos, kuri buvo surinkta ar kuria buvo pasikeista pagal šį straipsnį, ir kuriai dėl jos pobūdžio taikomas profesinės paslapties reikalavimas, pvz., atsargų savininkų tapatybės.

6. Siekiant 1 dalyje nurodytų peržiūrų tikslų negali būti tvarkomi asmens duomenys. Atliekant šias peržiūras rasti ar atskleisti asmens duomenys negali būtų renkami ir į juos negali būti atsižvelgiama; jei tokie duomenys surenkami atsitiktinai, jie nedelsiant sunaikinami.

7. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su privalomosiomis ir specialiosiomis atsargomis susiję duomenys, įrašai, suvestinės ir dokumentai būtų saugomi ne trumpiau kaip 5 metus.

19 straipsnis

Asmenų apsauga tvarkant duomenis

Šia direktyva nedaromas poveikis ir ji neturi jokios įtakos asmenų apsaugos lygiui tvarkant asmens duomenis pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas, ir visų pirma ja nekeičiami nei valstybių narių įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB, nei Bendrijos institucijų ir įstaigų įpareigojimai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 45/2001, dėl asmens duomenų tvarkymo, kai jos juos tvarko atlikdamos savo užduotis.

20 straipsnis

Ekstremaliomis situacijomis taikomos procedūros

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros ir imasi jų nuomone būtinų priemonių, kad rimto tiekimo sutrikimo atveju jų kompetentingos valdžios institucijos galėtų greitai, veiksmingai ir skaidriai leisti naudoti visas privalomąsias ir specialiąsias atsargas ar jų dalį, ir atsižvelgiant į numatomus sutrikimus nustatyti bendrus ar specialius suvartojimo apribojimus, inter alia, prioriteto tvarka naftos produktus paskirstant tam tikroms vartotojų grupėms.

2. Valstybės narės bet kuriuo metu turi parengtus nenumatytų atvejų planus, kurie turi būti įgyvendinti rimto tiekimo sutrikimo atveju, ir numato organizacines priemones, kurių turi būti imtasi tiems planams įgyvendinti. Komisijos prašymu valstybės narės informuoja Komisiją apie savo nenumatytų atvejų planus ir atitinkamas organizacines priemones.

3. Tuo atveju, kai yra galiojantis tarptautinis sprendimas leisti naudoti atsargas, kuris taikomas vienai ar kelioms valstybėms narėms:

atitinkamos valstybės narės gali naudoti savo privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kad galėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal tą sprendimą. Valstybė narė apie tai nedelsdama praneša Komisijai, kad Komisija galėtų sušaukti koordinavimo grupės posėdį arba konsultuotis su jos nariais elektroninėmis priemonėmis, visų pirma siekiant įvertinti to leidimo naudoti atsargas poveikį;

b)	Komisija turėtų rekomenduoti valstybėms narėms leisti naudoti visas jų turimas privalomąsias ir specialiąsias atsargas ar jų dalį arba imtis kitų lygiaverčio poveikio priemonių, kurios laikomos tinkamomis. Komisija gali imtis veiksmų tik pasikonsultavusi su koordinavimo grupe.

4. Jei galiojančio tarptautinio sprendimo leisti naudoti atsargas nėra, tačiau atsiranda žalios naftos ar naftos produktų tiekimo Bendrijai ar kuriai nors valstybei narei sunkumų, Komisija, jei taikytina, informuoja TEA ir, prireikus, derina su ja veiklą bei valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva, nedelsdama surengia konsultacijas su koordinavimo grupe. Kai konsultacijų su koordinavimo grupe prašo valstybė narė, jos surengiamos ne vėliau kaip per keturias dienas nuo prašymo pateikimo, nebent valstybė narė sutinka, kad šis laikotarpis būtų ilgesnis. Remdamasi padėties nagrinėjimo koordinavimo grupėje rezultatais, Komisija nustato, ar įvyko rimtas tiekimo sutrikimas.

Jei konstatuojama, kad įvyko rimtas tiekimo sutrikimas, Komisija leidžia naudoti visą privalomųjų ar specialiųjų atsargų, kurias tuo tikslu pasiūlė atitinkamos valstybės narės, kiekį ar jo dalį.

5. Valstybės narės gali leisti naudoti privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kurių kiekis yra mažesnis už šioje direktyvoje nustatytą privalomą minimalų kiekį, tokiais kiekiais, kokie yra nedelsiant būtini pradiniam reagavimui į konkretų ypatingos skubos atvejį arba siekiant išspręsti vietines krizes. Jei leidžiama naudoti šias atsargas, valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie panaudotą kiekį. Komisija šią informaciją perduoda koordinavimo grupės nariams.

6. Taikant 3, 4 ar 5 dalis, valstybėms narėms gali būti laikinai leidžiama saugoti mažesnius nei nustatyta šioje direktyvoje atsargų kiekius. Tuo atveju Komisija, remdamasi konsultacijų su koordinavimo grupe rezultatais ir, jei taikytina, derindama veiklą su TEA bei visų pirma atsižvelgdama į padėtį tarptautinėse naftos ir naftos produktų rinkose nustato, per kokį pagrįstą laikotarpį valstybės narės privalo atstatyti minimalų nustatytą atsargų kiekį.

7. Pagal šį straipsnį Komisijos priimti sprendimai nedaro poveikio atitinkamų valstybių narių kitų tarptautinių įsipareigojimų taikymui.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi tokių priemonių, kokių gali prireikti šių sankcijų taikymui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

22 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šios direktyvos veikimą ir įgyvendinimą.

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

24 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 73/238/EEB, Direktyva 2006/67/EB ir Sprendimas 68/416/EEB panaikinami nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

Nuorodos į panaikintąsias direktyvas ir į panaikintąjį sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

25 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios iki 2012 m. gruodžio 31 d. nėra TEA narės ir kurios savo vidaus suvartojimo naftos produktus gauna vien importo būdu, užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šios direktyvos 3 straipsnio 1 daliai įgyvendinti ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Kol tos valstybės narės užtikrins tokių priemonių įsigaliojimą, jos turi išlaikyti naftos atsargų kiekį, atitinkantį 81 dienos vidutinio dienos grynojo importo kiekį.

Valstybės narės, tvirtindamos priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM

(1) 2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL C 128, 2009 6 6, p. 42.

(4) OL L 217, 2006 8 8, p. 8.

(5) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8) OL L 228, 1973 8 16, p. 1.

(9) OL L 308, 1968 12 23, p. 19.

(10) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

I PRIEDAS

ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO NAFTOS PRODUKTŲ IMPORTUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMO METODAS

3 straipsnyje nurodytas žalios naftos ekvivalentas, naudojamas naftos produktų importui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

žalios naftos ekvivalentas, naudojamas naftos produktų importui išreikšti, gaunamas apskaičiuojant žalios naftos, NGL (gamtinių dujų kondensato), naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir kitų angliavandenilių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 B priedo 4 skirsnyje, grynojo eksporto sumą, koreguojant rezultatą, kad būtų atsižvelgta į bet kokius atsargų svyravimus ir sumažinus 4 % pirminiu benzinu išreikšto našumo (arba, jei vidutinis pirminiu benzinu išreikštas našumas nacionalinėje teritorijoje viršija 7 %, atėmus faktinį grynąjį pirminio benzino suvartojimą arba atėmus vidutinį našumą, išreikštą pirminiu benzinu) ir pridedant tai prie grynojo visų kitų naftos produktų, išskyrus pirminį benziną, importo, taip pat pakoreguoto, kad būtų atsižvelgta į atsargų svyravimus, ir padauginto iš koeficiento 1,065.

Tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

II PRIEDAS

ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO VIDAUS SUVARTOJIMUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMO METODAS

Taikant 3 straipsnį, žalios naftos ekvivalentas, naudojamas vidaus suvartojimui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

vidaus suvartojimas yra bendra „faktinių bendrųjų vidaus pristatymų“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.2.1 skirsnyje, suma, sudaryta tik iš šių produktų: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 B priedo 4 skirsnyje.

Tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

Žalios naftos ekvivalentas, naudojamas vidaus suvartojimui išreikšti, apskaičiuojamas dauginant jį iš koeficiento 1,2.

III PRIEDAS

SAUGOMŲ ATSARGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO METODAI

Atsargų kiekiui apskaičiuoti turi būti taikomi šie metodai:

Nedarant poveikio 4 straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, kiekvienas konkretus kiekis į skaičiavimus gali būti įtraukiamas tik vieną kartą.

Žalios naftos atsargos sumažinamos 4 %, tai atitinka vidutinį našumą, išreikštą pirminiu benzinu.

Pirminio benzino ir naftos produktų atsargų kiekis, sukauptas tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose, neįskaičiuojamas.

Kitų naftos produktų kiekis apskaičiuojamas taikant vieną iš dviejų toliau nurodytų metodų. Valstybės narės pasirinktąjį metodą privalo taikyti visus atitinkamus kalendorinius metus.

Valstybės narės gali:

a)	įtraukti visas kitas Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje nurodytų naftos produktų atsargas ir apskaičiuoti žalios naftos ekvivalentą daugindamos kiekį iš koeficiento 1,065; arba

įtraukti tik šių produktų atsargas: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros), ir apskaičiuoti žalios naftos ekvivalentą daugindamos kiekį iš koeficiento 1,2.

Apskaičiuojant atsargas, galima įtraukti kiekį, saugomą:

—	naftos perdirbimo gamyklų cisternose,

—	krovos terminaluose,

—	naftotiekių maitinimo rezervuaruose,

—

baržose,

—	kabotažiniuose tanklaiviuose,

—	uoste esančiuose tanklaiviuose,

—	vidaus vandens kelių laivų triumuose,

—	rezervuarų dugnuose,

—	kaip eksploatavimo atsargos,

—	stambių vartotojų, remiantis teisiniais įsipareigojimais ar kitomis valdžios institucijų taisyklėmis.

Vis dėlto, tų kiekių, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų cisternose, naftotiekių maitinimo rezervuaruose ar krovos terminaluose saugomus kiekius, negalima įtraukti į specialiųjų atsargų kiekį, jei tokių atsargų kiekis apskaičiuojamas atskirai nuo privalomųjų atsargų kiekio.

Apskaičiuojant atsargas negalima įtraukti šio kiekio:

a)	dar nepagamintos žalios naftos;

kiekio, saugomo:

—	naftotiekiuose,

—	geležinkelio cisternose,

—	tolimojo plaukiojimo laivų triumuose,

—	degalinėse ir mažmeninės prekybos parduotuvėse,

—	pas kitus vartotojus,

—	jūroje esančiuose tanklaiviuose,

—	kaip karinės atsargos.

Apskaičiuodamos savo atsargas, kaip nurodyta pirmiau, valstybės narės iš apskaičiuoto atsargų kiekio atima 10 %. Tuo dydžiu sumažinamas visas į atitinkamą apskaičiavimą įtrauktas kiekis.

Tačiau tam, kad būtų įmanoma nustatyti, ar laikomasi 9 straipsnyje nustatyto mažiausio kiekio reikalavimo, 10 % sumažinimas netaikomas nei apskaičiuojant specialiųjų atsargų kiekį, nei apskaičiuojant skirtingų specialiųjų atsargų kategorijų kiekį, jei tos specialiosios atsargos ar kategorijos yra atskirtos nuo privalomųjų atsargų.

IV PRIEDAS

Statistinių suvestinių, susijusių su pagal 3 straipsnį saugomų atsargų kiekiu, sudarymo ir pateikimo Komisijai taisyklės

Kiekviena valstybės narė kiekvieną mėnesį parengia ir Komisijai pateikia galutinę paskutinę kalendorinio mėnesio dieną faktiškai saugomo atsargų kiekio statistinę suvestinę; tas kiekis apskaičiuojamas remiantis naftos grynojo importo dienų skaičiumi arba naftos vidaus suvartojimo dienų skaičiumi, pagal kriterijų, nustatytą 3 straipsnyje. Statistinėje suvestinėje turi būti tiksliai nurodyta, kodėl apskaičiavimas grindžiamas importo dienų skaičiumi, ar, priešingai, suvartojimo dienų skaičiumi; taip pat paaiškinta, kuris iš III priede išdėstytų metodų buvo naudotas atsargoms apskaičiuoti.

Jei kai kurios į apskaičiuotą atsargų kiekį įtrauktos atsargos pagal 3 straipsnį laikomos ne nacionalinėje teritorijoje, kiekvienoje suvestinėje išsamiai nurodomos atitinkamose įvairiose valstybėse narėse ir centrinėse saugyklose paskutinę laikotarpio, su kuriuo yra susijusi suvestinė, dieną saugomos atsargos. Be to, kiekviena valstybė narė kiekvienu atveju suvestinėje turi nurodyti, ar atsargos yra saugomos pagal vieno ar kelių ūkinės veiklos vykdytojų prašymą dėl perleidimo, ar atsargos yra laikomos jos ar jos centrinės saugyklos prašymu.

Valstybė narė turi parengti ir Komisijai pateikti jos teritorijoje kitų valstybių narių ar centrinių saugyklų vardu paskutinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną saugomų atsargų, nurodytų pagal produktų kategorijas, suvestinę. Toje suvestinėje valstybė narė kiekvienu atveju taip pat visų pirma nurodo atitinkamą valstybę narę ar centrinės saugyklos pavadinimą ir atsargų kiekius.

Šiame priede nurodytos statistinės suvestinės Komisijai turi būti pateiktos per 55 dienas pasibaigus mėnesiui, su kuriuo jos yra susijusios. Tos pačios suvestinės taip pat turi būti pateiktos per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Tokie prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos datos, su kuria duomenys yra susiję.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

9.10.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/24

TARYBOS SPRENDIMAS

2005 m. lapkričio 8 d.

dėl Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo ir laikino taikymo

(2009/741/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo Bendrijos susitarimu.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas su Azerbaidžano Respublika dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų laikydamasi mechanizmų ir nurodymų, pateikiamų Tarybos sprendimo, įgaliojančio Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo Bendrijos susitarimu, priede.

(3)	Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas, dėl kurio susitarė Komisija, gali būti sudarytas vėliau, jis turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymas, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą dėl minėto susitarimo sudarymo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį ar asmenis, kuriam (-iems) suteikiami įgaliojimai Bendrijos vardu pasirašyti susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas vėliau.

3 straipsnis

Iki susitarimo įsigaliojimo jis laikinai taikomas nuo pirmojo mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas pateikti susitarimo 8 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą.

Priimta Briuselyje, 2005 m. lapkričio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BROWN

Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų

EUROPOS BENDRIJA

AZERBAIDŽANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

(toliau – Šalys)

PAŽYMĖDAMOS, kad kelių Europos bendrijos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos sudarytuose dvišaliuose susitarimuose dėl oro susisiekimo paslaugų yra nuostatų, prieštaraujančių Bendrijos teisei,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija turi išskirtinę kompetenciją dėl kelių aspektų, kurie gali būti įtraukti į Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal Europos bendrijos teisę Bendrijos oro vežėjai, įsisteigę valstybėje narėje, turi teisę nediskriminuojami naudotis oro maršrutais tarp Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimus, numatančius galimybę tokių trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams įsigyti nuosavybės teises į oro vežėjų, turinčių pagal Europos bendrijos teisę išduotas licencijas, bendroves,

PRIPAŽINDAMOS, kad Europos bendrijos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatos, prieštaraujančios Europos bendrijos teisei, turi būti visiškai suderintos su Bendrijos teise, kad būtų sukurtas tvirtas teisinis pagrindas oro susisiekimo paslaugoms tarp Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos, ir užtikrintas tokių oro susisiekimo paslaugų tęstinumas,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrijos valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatų, kurios neprieštarauja Europos bendrijos teisei, iš dalies keisti ar pakeisti nereikia,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija, dalyvaudama šiose derybose, nesiekia didinti oro eismo tarp Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos bendro masto, daryti poveikį Bendrijos oro vežėjų ir Azerbaidžano Respublikos oro vežėjų pusiausvyrai, arba derėtis dėl galiojančių dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatų, susijusių su skrydžių teisėmis, pakeitimų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šiame Susitarime „valstybės narės“ – Europos bendrijos valstybės narės.

2. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, nacionalinius subjektus, yra suprantama kaip nuoroda į Europos bendrijos valstybių narių nacionalinius subjektus.

3. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, oro vežėjus ar aviakompanijas, yra suprantama kaip nuoroda į tos valstybės narės paskirtus oro vežėjus ar aviakompanijas.

2 straipsnis

Valstybės narės paskyrimas

1. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos pakeičia II priedo a ir b punktuose išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas dėl atitinkamos valstybės narės oro vežėjo paskyrimo, Azerbaidžano Respublikos jam suteiktų įgaliojimų ar leidimų bei, atitinkamai, atsisakymo išduoti įgaliojimus ar leidimus oro vežėjui, jų atšaukimo, laikino sustabdymo ar apribojimo.

2. Gavusi valstybės narės paskyrimo dokumentą, Azerbaidžano Respublika kuo greičiau suteikia atitinkamus įgaliojimus ir leidimus, jeigu:

i)	oro vežėjas yra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje ir turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti pagal Europos bendrijos teisę;

ii)	už vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė vykdo ir užtikrina veiksmingą teisės aktais reglamentuojamą oro vežėjo veiklos kontrolę, ir paskyrimo dokumente yra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; ir

iii)

oro vežėją tiesiogiai nuosavybės teise arba jo kontrolinį akcijų paketą valdo ir toliau valdys valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai arba III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) tų valstybių nacionaliniai subjektai, ir jį nuolat veiksmingai kontroliuoja tos valstybės ir (arba) tie nacionaliniai subjektai.

3. Azerbaidžano Respublika gali atsisakyti išduoti, atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti valstybės narės paskirto vežėjo įgaliojimus ar leidimus, jeigu:

i)	oro vežėjas nėra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje arba neturi galiojančios licencijos oro susisiekimui vykdyti pagal Bendrijos teisę;

ii)	už vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė nevykdo ar neužtikrina veiksmingos oro vežėjo veiklos kontrolės, ir paskyrimo dokumente nėra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; ar

iii)	oro vežėjo tiesiogiai nuosavybės teise ar per jo kontrolinį akcijų paketą nevaldo ir veiksmingai nekontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai arba III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) tų valstybių nacionaliniai subjektai.

Naudodamasi šioje dalyje nustatyta savo teise, Azerbaidžano Respublika nediskriminuoja Bendrijos oro vežėjų dėl jų nacionalinės priklausomybės.

3 straipsnis

Su teisės aktais reglamentuojama kontrole susijusios teisės

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo c punkte išvardytus straipsnius.

2. Jeigu valstybė narė paskyrė oro vežėją, kurio teisės aktais reglamentuojamą kontrolę vykdo ir užtikrina kita valstybė narė, Azerbaidžano Respublikos teisės pagal oro vežėją paskyrusios valstybės narės ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo saugą reglamentuojančias nuostatas taikomos ir tada, kai ta kita valstybė narė priima, įgyvendina ar užtikrina saugos standartus ir suteikia tam oro vežėjui leidimą oro susisekimui vykdyti.

4 straipsnis

Orlaivių degalų apmokestinimas

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo d punkte išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas.

2. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, nė viena II priedo d punkte išvardytų susitarimų nuostata nekliudo valstybėms narėms nediskriminuojant nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus ar mokesčius už degalus, jos teritorijoje tiekiamus naudoti Azerbaidžano Respublikos paskirto oro vežėjo orlaivyje, kai toks oro vežėjas vykdo skrydžius iš vieno valstybės narės teritorijos punkto į kitą tos pačios arba kitos valstybės narės teritorijos punktą.

3. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, nė viena II priedo d punkte išvardytų susitarimų nuostata nekliudo Azerbaidžano Respublikai nediskriminuojant nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus ar mokesčius už degalus, jos teritorijoje tiekiamus naudoti valstybės narės paskirto oro vežėjo orlaivyje, kai toks oro vežėjas vykdo skrydžius iš vieno Azerbaidžano Respublikos teritorijos punkto į kitą Azerbaidžano Respublikos teritorijos punktą.

5 straipsnis

Vežimo Europos bendrijoje tarifai

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo e punkte išvardytus straipsnius.

2. Tarifai, kuriuos taiko oro vežėjas (-ai), Azerbaidžano Respublikos paskirtas (-i) pagal I priede nurodytą susitarimą, kuriame yra II priedo e punkte nurodyta nuostata dėl vežimo vien Europos bendrijos teritorijoje, nustatomi pagal Europos bendrijos teisę.

6 straipsnis

Susitarimo priedai

Šio Susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

7 straipsnis

Peržiūra ar keitimas

Šalys bet kuriuo metu abipusiu susitarimu gali peržiūrėti ar iš dalies pakeisti šį Susitarimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1. Šis Susitarimas įsigalioja, kai Šalys raštu praneša viena kitai apie atitinkamų jų vidaus procedūrų, kurios yra būtinos šiam Susitarimui įsigalioti, užbaigimą.

2. Nepaisant 1 dalies, Šalys susitaria laikinai taikyti šį Susitarimą nuo kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiuo tikslu būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

3. Valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos susitarimai ir kitos priemonės, kurie šio Susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra laikinai taikomi, išvardyti I priedo b punkte. Šis Susitarimas taikomas visiems tokiems susitarimams ir priemonėms, kai jie įsigalioja ar pradedami laikinai taikyti.

9 straipsnis

Nutraukimas

1. Jeigu I priede nurodytas susitarimas yra nutraukiamas, tuo pat metu netenka galios visos šio Susitarimo nuostatos, susijusios su atitinkamu I priede nurodytu susitarimu.

2. Jeigu yra nutraukiami visi I priede išvardyti susitarimai, tuo pat metu netenka galios šis Susitarimas.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

Priimta Strasbūre 2009 m. liepos 7 d. dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, italų, ispanų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir azerbaidžaniečių kalbomis.

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunitá Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapen

За правителството на Република Азербайджан

Por el Gobierno de la República de Azerbaiyán

Za vládu Ázerbájdžánskou republiky

For Republikken Aserbajdsjans regering

Für die Regierung der Republik Aserbaidschan

Aserbaidžaani Vabariigi valitsuse nimel

Για την Κυβέρνηση της Δημοκρατίας του Αζερμπαϊτζάν

For the Government of the Republic of Azerbaijan

Pour le gouvernement de la République d'Azerbaïdjan

Per il governo della Repubblica dell'Azerbaigian

Azerbaidžānas Republikas valdības vārdā

Azerbaidžano Vyriausybės Respublikos vardu

Az Azerbajdzsáni Köztársaság Kormánya részéről

Għall-Gvern tar-Repubblika tal-Ażerbajġan

Voor de regering van de Republiek Azerbeidzjan

W imieniu Rządu Republiki Azerbejdżańskiej

Pelo Governo da República do Azerbaijão

Pentru Guvernul Republicii Azerbaidjan

Za vládu Azerbajdžanskej republiky

Za vlado Azerbajdžanske republike

Azerbaidžanin tasavallan hallituksen puolesta

För Republiken Azerbajdzjans regering

I PRIEDAS

Šio Susitarimo 1 straipsnyje nurodytų susitarimų sąrašas

Azerbaidžano Respublikos ir Europos bendrijos valstybių narių susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų, kurie šio Susitarimo pasirašymo dieną yra sudaryti, pasirašyti ir (arba) laikinai taikomi

—	Austrijos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 2000 m. liepos 4 d. Vienoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Austrijos susitarimas,

—	Belgijos Karalystės Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1998 m. balandžio 13 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Belgijos susitarimas,

—	Bulgarijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, teikiamų šalių teritorijose ir už jų ribų, sudarytas 1995 m. birželio 29 d. Sofijoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Bulgarijos susitarimas,

—

Danijos Karalystės Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2000 m. balandžio 27 d. Kopenhagoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Danijos susitarimas.

Paskutiniai pakeitimai padaryti pasikeičiant laiškais 2004 m. kovo 1 d. ir 2004 m. gruodžio 17 d.

—

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro transporto, sudarytas 1995 m. liepos 28 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Vokietijos susitarimas.

Paskutiniai pakeitimai padaryti 1995 m. liepos 28 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl oro transporto pataisančiu ir papildančiu protokolu, sudarytu 1998 m. birželio 29 d. Baku;

—	Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1997 m. birželio 19 d. Paryžiuje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimas,

—	Graikijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 1995 m. birželio 5–6 d. Atėnuose, toliau II priede – Azerbaidžano ir Graikijos susitarimas,

—	Italijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1997 m. rugsėjo 25 d. Romoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Italijos susitarimas,

—	Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2001 m. liepos 3 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimas,

—	Nyderlandų Karalystės ir Azerbaidžano Respublikos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1996 m. liepos 11 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimas,

—	Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl civilinio oro transporto, sudarytas 1997 m. rugpjūčio 26 d. Varšuvoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Lenkijos susitarimas,

—	Rumunijos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1996 m. kovo 27 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Rumunijos susitarimas,

—	Slovakijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2000 m. spalio 27 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimas,

—	Ispanijos Karalystės ir Azerbaidžano Respublikos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2004 m. lapkričio 18 d. Madride, toliau II priede – Azerbaidžano ir Ispanijos susitarimas,

—

Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2000 m. balandžio 27 d. Kopenhagoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Švedijos susitarimas.

Paskutiniai pakeitimai padaryti pasikeičiant laiškais 2004 m. kovo 1 d. ir 2004 m. gruodžio 17 d.,

—

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 1994 m. vasario 23 d. Londone, toliau II priede – Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės susitarimas.

Pakeitimai padaryti pasikeičiant notomis, sudarytomis 1996 m. birželio 20 d. ir gruodžio 23 d. Baku.

Paskutiniai pakeitimai padaryti Susitarimo memorandumu, sudarytu 2000 m. liepos 3–4 d. Baku.

Parafuoti ar pasirašyti Azerbaidžano Respublikos ir Europos bendrijos valstybių narių susitarimai ir kitos priemonės dėl oro susisiekimo paslaugų, kurie šio Susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra laikinai taikomi

—	Čekijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro transporto, parafuotas 1998 m. gruodžio 3 d. Prahoje, toliau II priede – Azerbaidžano ir Čekijos susitarimas,

—	Estijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2002 m. lapkričio 8 d. Taline, toliau II priede – Azerbaidžano ir Estijos susitarimas,

—	Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytas 2000 m. rugsėjo 29 d. Baku, toliau II priede – Azerbaidžano ir Suomijos susitarimas.

II PRIEDAS

Šio Susitarimo I priede išvardytų ir 2–5 straipsniuose nurodytų susitarimų straipsnių sąrašas

Valstybės narės paskyrimas:

—	Azerbaidžano ir Austrijos susitarimo 3 straipsnio 5 dalis,

—	Azerbaidžano ir Bulgarijos susitarimo 3 straipsnio 5 dalis,

—	Azerbaidžano ir Čekijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Danijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Estijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Vokietijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Graikijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimo 4 straipsnio 3 dalis,

—	Azerbaidžano ir Italijos susitarimo 4 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Lenkijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimo 4 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Švedijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės susitarimo 4 straipsnio 4 dalis,

—	Azerbaidžano ir Rumunijos susitarimo 3 straipsnio 4 dalis.

Atsisakymas išduoti įgaliojimus ar leidimus, jų atšaukimas, laikinas sustabdymas arba apribojimas:

—	Azerbaidžano ir Austrijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Belgijos susitarimo 5 straipsnio 1 dalies d punktas,

—	Azerbaidžano ir Bulgarijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Čekijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies b punktas,

—	Azerbaidžano ir Danijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Estijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Graikijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies b punktas,

—	Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimo 5 straipsnio 1 dalis,

—	Azerbaidžano ir Suomijos susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Italijos susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimo 4 straipsnio 1 dalies c punktas,

—	Azerbaidžano ir Lenkijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Švedijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Rumunijos susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas,

—	Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punktas.

Teisės aktais reglamentuojama kontrolė:

—	Azerbaidžano ir Austrijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Belgijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Čekijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Danijos susitarimo 14 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Estijos susitarimo 15 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Vokietijos susitarimo 11a straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Graikijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Suomijos susitarimo 13 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Italijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimo 13 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Švedijos susitarimo 14 straipsnis.

Orlaivių degalų apmokestinimas:

—	Azerbaidžano ir Austrijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Belgijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Bulgarijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Čekijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Danijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Estijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Vokietijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Graikijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Suomijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Italijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimo 9 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Lenkijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Ispanijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimo 9 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Švedijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Rumunijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės susitarimo 8 straipsnis.

Vežimo Europos bendrijoje tarifai:

—	Azerbaidžano ir Austrijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Belgijos susitarimo 13 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Bulgarijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Čekijos susitarimo 12 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Danijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Estijos susitarimo 13 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Vokietijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Graikijos susitarimo 12 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Prancūzijos susitarimo 17 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Suomijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Italijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Liuksemburgo susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Nyderlandų susitarimo 5 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Lenkijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Slovakijos Respublikos susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Švedijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Rumunijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės susitarimo 7 straipsnis.

III PRIEDAS

Šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodytų kitų valstybių sąrašas

a)	Islandijos Respublika (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

b)	Lichtenšteino Kunigaikštystė (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

c)	Norvegijos Karalystė (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

d)	Šveicarijos Konfederacija (pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto).

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 940/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2009 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 941/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009–2010 prekybos metais	3
		2009 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 942/2009, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už sviestą suma	5
		2009 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 943/2009, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už nugriebto pieno miltelius suma	7
		2009 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 944/2009, kuriuo nustatoma didžiausia nugriebto pieno miltelių supirkimo kaina 3-uoju konkurso, pradėto vykdyti Reglamentu (EB) Nr. 733/2009 etapu	8
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas	9

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/741/EB
*	2005 m. lapkričio 8 d. Tarybos Sprendimas dėl Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo ir laikino taikymo	24
	Europos bendrijos ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų	25
	2009/742/EB
*	2009 m. rugsėjo 16 d. Es ir pietų afrikos bendradarbiavimo Tarybos sprendimas Nr. 1/2009 dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo IV ir VI priedų dalinio pakeitimo dėl tam tikrų žemės ūkio produktų	34
	2009/743/EB
*	2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Italijai atstovaujančio pakaitinio nario skyrimo	38
	2009/744/EB
*	2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas dėl Airijai atstovaujančio Regionų komiteto nario skyrimo	39
	2009/745/EB
*	2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas dėl keturių Regionų komiteto Čekijai atstovaujančių narių ir septynių Čekijai atstovaujančių pakaitinių narių skyrimo	40

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
*	Nyderlandų deklaracija pagal pamatinio sprendimo 28 straipsnį	41

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	28,3
	TR	71,2
	ZZ	49,8
0707 00 05	TR	114,4
0707 00 05	ZZ	114,4
0709 90 70	TR	111,0
0709 90 70	ZZ	111,0
0805 50 10	AR	96,4
	CL	81,0
	TR	79,4
	ZA	101,1
	ZZ	89,5
0806 10 10	BR	188,8
	TR	108,5
	US	186,7
	ZZ	161,3
0808 10 80	BR	63,1
	CL	86,6
	NZ	79,1
	US	80,3
	ZA	72,6
	ZZ	76,3
0808 20 50	CN	41,0
	TR	102,8
	ZA	77,8
	ZZ	73,9

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	36,84	0,23
1701 11 90 (1)	36,84	3,85
1701 12 10 (1)	36,84	0,10
1701 12 90 (1)	36,84	3,56
1701 91 00 (2)	40,52	5,31
1701 99 10 (2)	40,52	2,18
1701 99 90 (2)	40,52	2,18
1702 90 95 (3)	0,41	0,27

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.265.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 265

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. spalio 9d.

		Klaidų ištaisymas
	*	2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 680/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui, klaidų ištaisymas (OL L 197, 2009 7 29)	42

(EUR/100 kg)
Produktas	Grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodas	Didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos suma už Reglamento (EB) Nr. 619/2008 2 straipsnyje minimus produktus
Sviestas	ex ex 0405 10 19 9700	70,00
Lydytas sviestas	ex ex 0405 90 10 9000	84,50

CN code 2007	Notes/tariff quota/reductions
„0406 40 10 (Roquefort)
0406 90 18 (Vacherin Mont d’Or)
0406 40 50 (Gorgonzola)
0406 90 32 (Feta)
0406 90 61 (Grana Padano, Parmigiano Reggiano)
ex 0406 90 63 (Fiore Sardo)
ex 0406 90 75 (Asiago, Montasio, Ragusano)
ex 0406 90 76 (Fontina)
ex 0406 90 79 (Esrom, Saint-Nectaire, Taleggio)
ex 0406 90 81 (Cantal)
0406 90 85 (Kefalograviera, Kasseri)“

HS code 2007	Notes/tariff quota/reductions
„0406 10 10 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 10 20 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 20 10 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 20 90 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 30 00 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 0 %; agf 3 %
0406 40 10 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 40 90 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 90 10 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 90 25 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 90 35 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 90 99 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %
0406 90 12 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 0 %; agf 3 %
0406 90 22 (4)	Global cheese and curd 5 000 t; 50 %; agf 3 %