ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.262.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 262

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. spalio 6d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas

1

 

*

2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas

19

 

 

2009 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 927/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

36

 

 

2009 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 928/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009–2010 prekybos metais

38

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/107/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nuostatas, susijusias su kai kurių laikotarpių pratęsimu ( 1 )

40

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2009/735/EB

 

*

2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas, pratęsiantis Sprendime 2007/641/EB dėl konsultacijų su Fidžio Salų Respublika pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 37 straipsnį užbaigimo nurodytų priemonių taikymo laikotarpį

43

 

 

Komisija

 

 

2009/736/EB

 

*

2009 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl tam tikros importuojamos, inter alia, Brazilijos kilmės aliumininės folijos

50

 

 

2009/737/EB

 

*

2009 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiama Urugvajaus Rytų Respublikos taikomų priemonių, turinčių įtakos viskio importui ir prekybai juo Urugvajuje, patikrinimo procedūra

52

 

 

2009/738/EB

 

*

2009 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/124/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedą dėl didžiausio leistino arseno, teobromino, Datura sp., Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. kiekio (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 7705)  ( 1 )

54

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 925/2009

2009 m. rugsėjo 24 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Laikinosios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 287/2009 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės aliumininei folijai.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas gavus „Eurométaux“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos Bendrijoje gaminamos aliumininės folijos, vardu.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

1.2.   Tolesnė procedūra

(4)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Nustačiusi laikinąsias antidempingo priemones, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su dempingu, žala ir Bendrijos interesais, ir analizavo ir per tikrinamuosius vizitus tikrino kai kurių eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos gamintojų pateiktus duomenis.

(6)

Penki papildomi tikrinamieji vizitai surengti šių Bendrijos gamintojų patalpose:

Novelis UK Limited, Bridgnorth, Jungtinė Karalystė,

Novelis Luxembourg, Dudelange, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė,

Novelis Foil France S.A.S., Rugles, Prancūzija,

Grupa Kęty SA, Kęty, Lenkija,

Hydro Aluminium Inasa, S.A., Irurtzun, Ispanija.

(7)

Vienas papildomas tikrinamasis vizitas buvo surengtas šios su eksportuojančiais gamintojais susijusios bendrovės patalpose:

Alcoa Transformación de Productos, S.L., Alicante, Ispanija.

(8)

Trys papildomi vizitai surengti šių eksportuojančių gamintojų patalpose:

Alcoa (Shanghai) Aluminium Products Co., Ltd., Shanghai ir Alcoa (Bohai) Aluminium Industries Co., Ltd., Hebei,

Shandong Loften Aluminium Foil Co., Ltd., Shandong,

Zhenjiang Dinsheng Aluminium Industries Joint-Stock Limited Company, Jiangsu.

(9)

Taip pat buvo surengtas vizitas Shanghai Futures Exchange, Shanghai, patalpose.

(10)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir KLR kilmės aliumininei folijai ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(11)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

1.3.   Tyrimo aprėptis

(12)

Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Rusija turėjo būti įtraukta į tyrimo aprėptį, kadangi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Rusijos apimtis ir rinkos dalys buvo didelės ir net didesnės už Armėnijos. Be to, Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad importo iš Rusijos kainos buvo tokios pačios kaip importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir kad tyrimo inicijavimo metu buvo prima facie dempingo įrodymų.

(13)

Nagrinėdama skundą Komisija padarė išvadą, kad dėl Rusijos dempingo nebuvo pakankamai prima facie įrodymų. Todėl nuspręsta, kad Rusija į skundą buvo neįtraukta pagrįstai. Nesant dempingo įrodymų nesvarbu, ar importuojamų Rusijos kilmės produktų importo kiekis ir (arba) rinkos dalys iš tikrųjų buvo didesnės už vienos ar kelių šalių, įtrauktų į tyrimo aprėptį, importo kiekį ir rinkos dalis. Todėl Brazilijos eksportuojančio gamintojo teiginys buvo atmestas.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(14)

Bendrijos vartotojų pramonė, t. y. pervyniotojai, pakartotinai teigė, kad prie nagrinėjamojo produkto reikėtų priskirti ir vartotojams skirtus ritinius (angl. consumer rolls), t. y. aliumininę foliją, kurios svoris mažesnis kaip 10 kg, kadangi, galutines priemones nustačius tik importuojamai aliumininei folijai, kurios svoris didesnis kaip 10 kg (angl. jumbo reels), galėtų padaugėti nedidelėmis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių eksportuojamų vartotojams skirtų ritinių. Taip pat teigta, kad abu produktai iš esmės turi tokias pačias savybes, skiriasi tik jų pakuotė.

(15)

Laikinojo reglamento 15–19 konstatuojamosiose dalyse buvo padaryta išvada, kad vartotojams skirti ritiniai ir dideli ritiniai yra skirtingi produktai dėl fizinių savybių ir pagrindinės galutinės paskirties. Tolesnis tyrimas patvirtino šias išvadas. Iš tikrųjų vartotojams skirtų ritinių ir didelių ritinių fiziniai skirtumai yra didesni už gryną pakuotės skirtumą, kadangi nagrinėjamasis produktas turi būti pervyniotas prieš jį iš naujo supakuojant ir perparduodant galutiniam vartotojui. Nuspręsta, kad vartotojai, pardavimo kanalai ir pagrindinė paskirtis yra skirtingi. Todėl nuspręsta, kad vartotojams skirtus ritinius įtraukti į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį netinka.

(16)

Teiginys, kad importuojami dideli ritiniai gali būti pakeisti importuojamais vartotojams skirtais ritiniais, nagrinėjamas 97–99 konstatuojamosiose dalyse.

(17)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 14–21 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.   RINKOS EKONOMIKOS REŽIMAS (RER) IR PANAŠI ŠALIS

3.1.   Armėnija

(18)

Vienintelis Armėnijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su preliminariomis išvadomis, išdėstytomis laikinojo reglamento 24–31 konstatuojamosiose dalyse.

(19)

Bendrovė pirmiausia teigė, kad Komisija klydo, nuspręsdama, kad Armėnijos bendrovei reikės pateikti prašymą taikyti RER, nes, bendrovės nuomone, Armėnija yra rinkos ekonomikos šalis pagal PPO antidempingo susitarimą, o pagrindinio antidempingo reglamento 27 straipsnio a dalies išnašoje, kurioje ji nurodyta, Armėnija turėtų būti išbraukta.

(20)

Vis dėlto, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto išnašoje Armėnija įrašyta kaip viena ne rinkos ekonomikos šalių. Nuostatos dėl ne rinkos ekonomikos šalių, kurios yra PPO narės, eksportuojantiems gamintojams taikomo režimo išdėstytos 2 straipsnio 7 dalies b punkte. Šiame tyrime nuosekliai laikytasi šių nuostatų. Todėl šis argumentas vėl buvo atmestas.

(21)

Tada bendrovė teigė, kad ji atitiko antrąjį RER kriterijų, nors laikinojo reglamento 27–29 konstatuojamosiose dalyse preliminariai buvo nustatyta, kad ji jo neatitiko. Savo argumentą bendrovė grindė tuo, kad pateikė 2007 m. apskaitos dokumentus, kurie nebuvo pateikti tikrinamojo vizito, surengto prieš nustatant laikinąsias priemones, bendrovės patalpose metu. Bendrovė vėl teigė netikinti, kad antruoju RER kriterijumi reikalaujama, kad bendrovės apskaitos dokumentai būtų parengti laikantis tarptautinių apskaitos standartų, ir teigė mananti, kad pakako taikyti Armėnijos nacionalinius apskaitos standartus, nes Armėnija yra PPO narė.

(22)

Šis argumentas buvo atmestas. Bendrovė privalo turėti vieną aiškų apskaitos dokumentų, atitinkančių tarptautinius apskaitos standartus, komplektą. 2006 ir 2007 finansinių metų dokumentuose auditorių nurodyti trūkumai buvo tokie, iš kurių aiškiai matyti, kad bendrovės apskaitos dokumentai buvo parengti nesilaikant tarptautinių apskaitos standartų, todėl bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitiko antrąjį RER kriterijų. RER kriterijuose konkrečiai nurodomi tarptautiniai standartai ir dėl narystės PPO tai nesikeičia. Be to, pačia naryste PPO negarantuojama, kad bendrovės ūkinė veikla vykdoma vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms.

(23)

Be to, bendrovė teigė, kad ji atitiko trečią RER kriterijų, nors, remiantis su Armėnijos valstybės akcijų pardavimu susijusiais reikalais, taip pat ir tuo, kad valstybė bendrovei nemokamai suteikė žemės sklypą, laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje preliminariai buvo nustatyta, kad ji jo neatitiko. Bendrovė teigė, jog faktas, kad bendrovei žemės sklypas buvo suteiktas nemokamai, yra nereikšmingas ir neturėtų būti siejamas su kitu – susijusiu su akcijomis – faktu, kurį bendrovė taip pat laiko nereikšmingu.

(24)

Šis argumentas taip pat buvo atmestas. Vien dėl to, kad žemė buvo įsigyta už nulinę kainą ir gali būti parduota valstybei už kadastrinę vertę (kuri yra žymiai mažesnė už rinkos vertę), bendrovei ta žemė tampa svarbiu ir vertingu turtu, kuris nenurodomas bendrovės apskaitos dokumentuose, todėl tai turi didelį poveikį bendrovės sąnaudoms. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad iškraipymas, atsiradęs pardavus akcijas žemesne nei jų nominalioji vertė kaina, buvo nereikšmingas.

(25)

Todėl galima daryti išvadą, kad iš šių dviejų dalykų, susijusių su trečiojo RER kriterijaus atitiktimi, matyti iškraipymas, būdingas ne rinkos ekonomikos padėčiai.

(26)

Išvada dėl to, kad šiai bendrovei neturėtų būti suteiktas RER, patvirtinama.

3.2.   KLR

(27)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas nesutiko su preliminariomis išvadomis, išdėstytomis laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje. Jis pakartotinai teigė, kad Komisija neturėjo lyginti kainų, kurias nurodė Šanchajaus terminuotų sandėrių birža (angl. Shanghai Futures Exchange (SHFE)) ir Londono metalų birža (angl. London Metal Exchange (LME)), atsižvelgdama į abiejų biržų kainas be PVM, ir kad neatlikus tokio koregavimo tiriamuoju laikotarpiu kainos būtų buvusios panašios.

(28)

Šis teiginys atmestas dėl laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, nes turi būti lyginamos panašios kainos. Pirkdami pirminį aliuminį Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojai moka PVM. Didžioji dalis šio PVM vėliau susigrąžinama parduodant galutinį produktą, nesvarbu, ar jis parduodamas vidaus rinkoje (šiuo atveju grąžinama visa suma), ar eksportuojamas (šiuo atveju Kinijos Vyriausybė tam tikru laiku riboja už tam tikrus produktus grąžinamo PVM dydį). Nedidelę negrąžinamą PVM sumą įskaičiavus į kainą daromas poveikis nėra toks didelis, kad turėtų įtakos pirmiau išdėstytoms išvadoms.

(29)

Be to, pažymėtina, kad didelis LME ir SHFE kainų skirtumas tiriamuoju laikotarpiu rodo, kad valstybė kišasi į pirminio aliuminio kainų nustatymo mechanizmą, – tokia išvada padaryta laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta Komisijos tarnyboms surengus vizitą į SHFE.

(30)

Po vizito patvirtinta, kad valstybei tenka svarbiausias vaidmuo, nustatant SHFE kainas, ir ji reguliuoja kainų nustatymo mechanizmus, visų pirma dėl to, kad valstybė pirminį aliuminį ir parduoda, ir perka per Valstybės rezervo biurą ir kitas valstybės institucijas. Be to, pagal SHFE taisykles, kurias patvirtino valstybinis reguliuotojas – Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija, – valstybė nustato dienos kainos ribas. Be to, akivaizdu, kad Kinijoje registruotoms bendrovėms ir Kinijos piliečiams SHFE yra uždaryta birža ir kad nėra veiksmingo SHFE ir ne Kinijoje esančių tarptautinių biržų arbitražo. Tai įrodo dideli SHFE ir tokių tarptautinių biržų kaip LME kainų skirtumai. Be to, terminuoto SHFE sandorio pabaigoje fiziškai pristatant produktą, tai gali būti padaryta tik patvirtintame KLR esančiame sandėlyje, priešingai negu tarptautinių biržų sandorių atveju, kai produktas gali būti pristatytas bet kurioje pasaulio vietoje. Šiomis pristatymo taisyklėmis užtikrinama, kad Kinijos vidaus rinka toliau liktų izoliuota nuo pasaulio rinkos, o kainų iškraipymas naudingas tik Kinijos bendrovėms.

(31)

Todėl 22–40 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

3.3.   KLR ir Armėnija. Individualus režimas (IR)

(32)

Kadangi pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados, susijusios su Armėnijos eksportuojančiu gamintoju, patvirtinamos.

(33)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje išdėstytomis preliminariomis išvadomis, kad jam neturėtų būti suteiktas IR. IR nebuvo suteiktas dėl to, kad didžioji dalis bendrovės priklauso valstybei. Bendrovė teigė, kad šis sprendimas turėjo būti atšauktas, nes valstybė bendrovę valdė per Honkongo fondų biržoje kotiruojamą bendrovę, o Direktorių taryboje valstybės pareigūnų nebuvo.

(34)

Šie argumentai buvo atmesti. Bendrovės didžioji dalis priklauso valstybei, todėl bendrovę valdanti Direktorių taryba atsiskaito stambiausiam akcininkui, t. y. valstybei. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti (ir nepateikė jokių įrodymų), kad pasinaudodama bendrovės Direktorių tarybos sprendimais valstybė negalėjo dalyvauti priimant bendrovės verslo sprendimus.

(35)

Todėl laikinojo reglamento 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

3.4.   Panaši šalis

(36)

Kadangi pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 43–52 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados, kad Turkija tinkamai ir pagrįstai pasirinkta kaip panaši šalis, patvirtinamos.

4.   DEMPINGAS

4.1.   Brazilija

(37)

Kadangi pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 53–68 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

4.2.   Armėnija

(38)

Vienintelis Armėnijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su laikinojo reglamento 69–77 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis preliminariomis išvadomis. Bendrovė teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atskaitymai iš pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pagrįsto pelno, skirto pardavimui per susijusias bendroves, buvo nepagrįsti.

(39)

Išnagrinėjus nustatyta, kad tam tikrais atvejais produktas buvo parduodamas ne per susijusius Bendrijos importuotojus. Šiomis aplinkybėmis koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nebuvo užtikrintas garantija, todėl skaičiavimai buvo atitinkamai peržiūrėti.

4.3.   KLR

(40)

Kadangi pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 78–82 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(41)

Dempingo skirtumas kitiems Kinijos eksportuotojams buvo apskaičiuotas taikant laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje aprašytą laikinąją metodiką, kuri buvo pakeista taip, kad skirtumas buvo apskaičiuotas pagal i) bendrovei, kuriai buvo suteiktas RER ir IR, apskaičiuoto bendro dempingo skirtumo ir ii) tos bendrovės didžiausio sandorio dempingo kaina, taikoma „Comext“ (t. y. Kinijos nebendradarbiaujančių eksportuotojų atstovo) nustatytoms eksporto kainoms, svertinį vidurkį. Tuo pagrindu nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 47,0 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

4.4.   Galutiniai dempingo skirtumai

Šalis

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

Brazilija

Companhia Brasileira de Aluminio

27,6 %

Visoms kitoms bendrovėms

27,6 %

KLR

Alcoa Bohai ir Alcoa Shanghai

25,6 %

Shandong Loften

33,7 %

Zhenjiang Dingsheng

37,4 %

Visoms kitoms bendrovėms

47,0 %

Armėnija

RUSAL Armenal

33,4 %

Visoms kitoms bendrovėms

33,4 %

5.   ŽALA

5.1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonės apibrėžtis

(42)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje, skundą keturių tyrime bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų vardu pateikė „Eurométaux“. Dar vienas gamintojas pritarė skundui, o vienas gamintojas skundui nepritarė. Todėl laikoma, kad penki gamintojai, kurie buvo ieškovai arba kurie pritarė skundui, sudaro Bendrijos pramonę (toliau – BP), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(43)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės gamybos ir apibrėžties, laikinojo reglamento 86–87 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.   Bendrijos suvartojimas

(44)

Armėnijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su tuo, kaip buvo nustatytas Bendrijos suvartojamas kiekis, teigdamas, kad turėjo būti atsižvelgta į BP parduodamą kiekį uždarojoje rinkoje. Ta pati bendrovė taip pat teigė, kad apytiksliai skunde nurodyti duomenys buvo nepatikimas pagrindas Bendrijos suvartojamam kiekiui nustatyti, ir nurodė nepriklausomą rinkos tyrimą.

(45)

Dėl tariamo uždarojo naudojimo nustatyta, kad per TL uždarajai rinkai buvo skirtas tik labai mažas kiekis. Tai buvo susiję tik su vieno Bendrijos gamintojo parduotu kiekiu per pirmus nagrinėjamojo laikotarpio metus. Todėl buvo nuspręsta, kad tai turėjo, jei apskritai turėjo, tik nedidelį poveikį bendrai padėčiai.

(46)

Dėl Bendrijos bendro suvartojamo kiekio nustatymo buvo nuspręsta, kad pirminiame etape naudota metodika buvo pagrįsta ir ji leido susidaryti pakankamai išsamų esamos padėties vaizdą. Armėnijos eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kodėl Bendrijos institucijų naudota metodika buvo nepagrįsta ir kodėl ją naudojant gauti rezultatai galėjo būti nepatikimi. Nustatyta, kad Armėnijos eksportuojančio gamintojo nurodytas tyrimas nebuvo tiesiogiai svarbus, nes jis buvo susijęs su įvairiomis aliumininės folijos rūšimis ir jame buvo naudojami ne ES bendrovių duomenys, kurių nebuvo galima patikrinti. Be to, laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 1 lentelėje išdėstytas preliminarias išvadas dėl Bendrijos suvartojamo kiekio patvirtino kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant su BP nesusijusius importuotojus.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, buvo padaryta išvada, kad bendras Bendrijos suvartojamas kiekis, kaip nustatyta laikinajame reglamente, leidžia susidaryti patikimą esamos padėties vaizdą.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos suvartojamo kiekio negauta, laikinojo reglamento 88–90 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.3.   Suvestinis nagrinėjamojo importo poveikio vertinimas

(49)

Atskleidus pirminius faktus Brazilijos eksportuojantis gamintojas pakartotinai teigė, kad Brazilijos kilmės produktas atitinka aukštesnius kokybės standartus, tokius kaip mažiausio atsparumo tempimui ir pailgėjimo reikalavimus, dėl to atsiranda daugiau taikymo ir pardavimo platesniam vartotojų ratui galimybių, palyginti su kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių eksportuojamu produktu. Taigi teigta, kad priklausomai nuo produkto kokybės aliumininė folija buvo parduodama įvairiuose rinkos segmentuose ir kad tik Brazilijos produktas atitiko standartus, kad jį būtų galima parduoti aukštos klasės firminių produktų rinkoje.

(50)

Brazilijos eksportuotojas taip pat pakartotinai teigė, kad jo produktų pardavimo kanalai ir platinimo metodai buvo skirtingi. Tiksliau, teigta, kad Brazilijos eksportas iš esmės buvo vykdomas per prekybininkus, o Armėnijos ir Kinijos eksportuojantys gamintojai produktus parduodavo tiesiogiai Bendrijos pervyniotojams. Be to, teigta, kad Brazilijos eksportuotojas turi ilgalaikius ir pastovius verslo ryšius su konkrečiais Bendrijos vartotojais, o Armėnijos ir KLR eksportuotojai tik neseniai pateko į Bendrijos rinką.

(51)

Galiausiai tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad importo kiekio ir rinkos dalių tendencijos skyrėsi nuo tendencijų kitose eksportuojančiose šalyse, o tai turėtų rodyti, kad konkurencijos sąlygos iš tikrųjų buvo skirtingos.

(52)

Dėl pirmo teiginio, t. y. dėl kokybės standartų skirtumų, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant kokybės skirtumų, aliumininės folijos rinkoje svarbiausia buvo kaina ir renkantis tiekėją kokybės skirtumai lėmė labai mažai. Šias išvadas patvirtino bendradarbiaujantys importuotojai ir susiję naudotojai. Taigi nepagrįstas Brazilijos eksportuojančio gamintojo teiginys, t. y. teiginys, kad aliumininės folijos rinka buvo padalinta į kelis segmentus pagal produkto kokybės skirtumus, atliekant šį tyrimą negalėjo būti patvirtintas ir dėl šio klausimo pateiktas skundas turėjo būti atmestas.

(53)

Dėl tariamai skirtingų pardavimo kanalų ir platinimo metodų pažymėtina, kad Brazilijos eksportuojantis gamintojas neneigia savo produktus parduodantis ir per nesusijusius prekybininkus, ir tiesiogiai Bendrijos pervyniotojams. Tuo remiantis nuspręsta, kad pardavimo kanalai buvo tokie patys. Tai, kad pastaraisiais metais Brazilijos eksportuotojas turėjo ilgalaikių verslo ryšių savaime netrukdo tam, kad šiems produktams galiotų tokios pačios konkurencijos sąlygos kaip ir naujų rinkoje atsirandančių konkurentų produktams. Iš tikrųjų eksportuojantis gamintojas neteigė ir neparodė, kad jo pirkėjai nesirinktų kitų tiekėjų, jeigu manytų, kad tai tinkama. Todėl tai, kad Brazilijos eksportuotojas jau seniai yra Bendrijos rinkoje, neleidžia daryti išvados, kad jo produktams galioja kitokios konkurencijos sąlygos nei iš Armėnijos ir KLR importuojamiems produktams. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(54)

Galiausiai dėl skirtingų importo tendencijų Brazilijos eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios papildomos informacijos ar įrodymų, todėl 93 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(55)

Atskleidus pirminius faktus Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad žalos nagrinėjimo tikslais Armėnijos importas neturėtų būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į nedidelį importuojamo produkto kiekį, mažą jo rinkos dalį, tolygias importo tendencijas ir tariamai didelius iš Armėnijos eksportuojamo produkto ir iš Brazilijos ir KLR eksportuojamų produktų kokybės skirtumus.

(56)

Šis teiginys turėjo būti atmestas, nes nustatyta, kad buvo laikytasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytų kumuliacijos sąlygų:

Kaip preliminariai išdėstyta 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse, Armėnijai nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis riba, apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

Importo iš Armėnijos kiekis nebuvo nedidelis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje, t. y. jo rinkos dalys siekė 5,26 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje (4 lentelė). Nustatyta, kad importas iš Armėnijos labai išaugo nuo 2006 m. iki TL pabaigos, nepaisant to, kad per TL buvo atnaujintas importas iš KLR ir importuotas didelis kiekis iš Brazilijos.

Dėl produktų, importuojamų iš nagrinėjamųjų šalių, konkurencijos sąlygų, visų pirma dėl argumentų, pateiktų dėl didelių importuojamų produktų kokybės skirtumų, kaip išdėstyta 52 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad produktai iš Armėnijos turi tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir buvo naudojami tokiai pačiai pagrindinei paskirčiai, nepriklausomai nuo tam tikros jų kokybės. Be to, pažymėtina, kad šis eksportuojantis gamintojas išreiškė ketinimą pradėti gaminti net aukštesnės kokybės pakeistą foliją, o tai rodo, kad argumentas dėl tariamai blogos gaminamų produktų kokybės gali būti perdėtas.

(57)

Todėl Armėnijos eksportuojančio gamintojo šiuo klausimu išdėstyti teiginiai buvo atmesti.

(58)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo importo poveikio bendro vertinimo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį negauta, laikinojo reglamento 91–94 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

5.4.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

5.4.1.   Nagrinėjamųjų šalių importo kiekis ir rinkos dalis

(59)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 95–96 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.4.2.   Kainos

(60)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo importo kainų negauta, laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(61)

Brazilijos eksportuojantis gamintojas užginčijo metodiką, naudotą priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti. Dėl to eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo apskaičiuoti skirtingų prekybos lygių kainų mažinimo skirtumai. Taigi teigta, kad iš Brazilijos eksportuojamas produktas iš esmės buvo parduodamas nesusijusiam importuotojui, kuris produktą perparduodavo pervyniotojams, o BP produktas buvo parduodamas tiesiogiai pervyniotojams. Todėl teigta, kad į eksporto kainą turėjo būti įskaičiuotos PBA išlaidos ir prekybininko pelnas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, priešingai nei teigė Brazilijos eksportuojantis gamintojas, eksportuojamas produktas iš esmės nebuvo parduodamas nesusijusiam importuotojui, nes daugiau kaip 70 % eksportuojamo produkto buvo parduodama tiesiogiai pervyniotojams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamąjį produktą BP parduodavo daugiausia pervyniotojams, nors kartais jį parduodavo ir prekybininkams. Todėl, siekiant taip pat užtikrinti, kad vis dėlto būtų atliktas vienodų prekybos lygių palyginamas, nuspręsta neatsižvelgti į pardavimą prekybininkams, o priverstinį kainų mažinimą apskaičiuoti tik naudojant tiesioginio pardavimo pervyniotojams duomenis. Kadangi šis pardavimas sudarė daugiau kaip 70 % viso eksportuojančio gamintojo pardavimo į Bendriją, jis buvo laikomas tipišku.

(62)

Kitas to paties Brazilijos eksportuojančio gamintojo pateiktas argumentas buvo tas, kad, atsižvelgiant į importuojamo produkto ir BP produkto kokybės skirtumus, turėjo būti atliktas koregavimas. Vis dėlto, atlikus tyrimą aiškiai nustatyta, kad kokybės klausimas nėra lemiamas veiksnys, nes galutinio naudotojo pasirinkimą didesne dalimi lemia kaina, o ne galimi kokybės skirtumai (pvz., folijos storis).

(63)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Brazilijos vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainų EXW sąlygomis procentine dalimi, buvo 9,6 %.

(64)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 98–100 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.5.   Bendrijos pramonės padėtis

(65)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, žalos veiksniai buvo nustatyti remiantis patikrinta penkių Bendrijos gamintojų informacija. Šeštas Bendrijos gamintojas pateikė klausimyno atsakymus priėmus preliminarų sprendimą, ir, deja, atsakymų nebebuvo galima patikrinti, todėl priimant galutinį sprendimą į juos nebuvo atsižvelgta. Surengus visus tikrinamuosius vizitus vietoje, kai kurie žalos veiksniai turėjo būti peržiūrėti, remiantis aplankytose bendrovėse gautais įrodymais. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, išnagrinėtas importo dempingo kainomis poveikis BP ir visų ekonominių veiksnių, kurie per nagrinėjamąjį laikotarpį darę poveikį BP būklei, įvertinimas turėjo būti atitinkamai peržiūrėtas.

5.5.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

1 lentelė.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Gamyba tonomis

50 952

48 467

40 071

32 754

Gamyba (indeksas)

100

95

79

64

Gamybos pajėgumai (tonomis)

59 400

59 400

59 400

59 400

Gamybos pajėgumai (indeksas)

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimas

86 %

81 %

67 %

55 %

Pajėgumų naudojimas (indeksas)

100

94

79

64

(66)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nuo 2005 m. iki TL pabaigos BP gamybos apimtis visą laiką mažėjo. Dėl bendrų gamybos pajėgumų pažymėtina, kad galutinėmis išvadomis patvirtinta, kad pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo.

5.5.2.   Parduotas kiekis, rinkos dalys, augimas ir vidutinė vieneto kaina EB

(67)

Toliau lentelėje pateikti skaičiai rodo BP pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams.

2 lentelė.   Parduotas kiekis, rinkos dalis, augimas ir vidutinės vieneto kainos Bendrijoje

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Parduotas kiekis (tonomis)

43 661

45 191

37 207

30 310

Parduotas kiekis (indeksas)

100

104

85

70

Rinkos dalis

48 %

53 %

34 %

33 %

Vieneto kainos (EUR už toną)

2 566

3 045

3 219

3 068

Vieneto kainos (indeksas)

100

119

125

120

(68)

Kaip preliminariai nustatyta, Bendrijos suvartojamam kiekiui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjus 4 %, BP pardavimo apimtis sumažėjo 30 %, t. y. padidėjęs suvartojamas kiekis BP negalėjo būti naudingas. Taigi BP rinkos dalis sumažėjo nuo 48 % 2005 m. iki 33 % tiriamuoju laikotarpiu.

(69)

Taigi dėl BP veiklos, susijusios su jos pardavimu nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, galutinėse išvadose preliminarus padėties apibūdinimas pakeistas nedaug.

5.5.3.   Atsargos

(70)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

3 lentelė.   Atsargos

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Atsargos tonomis

1 789

1 711

2 148

2 355

Atsargos (indeksas)

100

96

120

132

(71)

Kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes didžioji dalis produkcijos gaminama pagal užsakymus. Todėl su atsargomis susijusios tendencijos pateikiamos kaip informacija. Nors galutinėse išvadose dabar nurodomas didelis 32 % atsargų lygio padidėjimas, nustatyta, kad jis atsirado dėl aptiktų vienos bendrovės atsargų, todėl tai nėra jokia tendencija.

5.5.4.   Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą

4 lentelė.   Investicijos

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Investicijos (EUR)

7 090 015

807 899

1 355 430

3 998 397

Investicijos (indeksas)

100

11

19

56

(72)

BP investicijos gerokai sumažėjo, t. y. laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje nurodyta tendencija patvirtinama. Kadangi jokių esminių pokyčių ir pastabų dėl BP investicijų nuo 2005 m. iki TL pabaigos nėra, laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.5.5.   Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas

5 lentelė.   Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Pardavimo EB pelningumas

–2,8 %

–2,6 %

0,2 %

–0,1 %

Visų investicijų grąža

–43,7 %

– 439,1 %

19,3 %

–1,3 %

Grynųjų pinigų srautas

2 %

1 %

4 %

5 %

(73)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį BP pelningumas truputį padidėjo, nors ir liko neigiamas per TL, ypač gerokai mažesnis už planuojamą 5 % pelną. Kaip matyti iš 1 ir 2 lentelių, atlikus tyrimą nustatyta, kad BP nuosmukis labiausiai pasireiškė dideliu BP gamybos ir pardavimo apimčių sumažėjimu. Tai rodo, kad stengiantis pašalinti nuostolius dėl importo dempingo kainomis BP pardavimo apimtis ir rinkos dalys sumažėjo. Galiausiai, nepaisant to, kad 2007 m. BP gavo nedidelį pelną, tiriamuoju laikotarpiu ji vėl patyrė nedidelių nuostolių, todėl galima laikyti, kad BP patyrė materialinę žalą. Peržiūrėjus išvadas dėl pelningumo, preliminarios išvados šiuo klausimu nepasikeitė, o galutinės išvados nesumenkina išvados, kad bendras pelningumas išliko labai mažas, galbūt net neigiamas, nors 2007 m. ir tiriamuoju laikotarpiu suvartojamas kiekis gerokai padidėjo.

(74)

Investicijų grąža buvo perskaičiuota remiantis patikrintais BP duomenimis, taikant tą pačią metodiką, kuri aprašyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad 2007 m. šis rodiklis buvo teigiamas, taigi atspindėjo per tą patį laikotarpį BP gautą nedidelį pelną.

(75)

Dėl grynųjų pinigų srauto pažymėtina, kad galutinės išvados taip pat buvo peržiūrėtos, remiantis patikrintais BP duomenimis. Šis rodiklis patvirtina, kad BP bandė kovoti su atsiradusiu importu iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, palaikydama aukščiausias galimas pardavimo kainas, nors dėl to mažėjo pardavimo apimtis ir rinkos dalys.

5.5.6.   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

6 lentelė.   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

TL

Darbuotojų skaičius

482

460

386

343

Darbuotojų skaičius (indeksas)

100

95

80

71

Darbo užmokesčio sąnaudos

13 618 746

13 031 854

10 882 109

9 642 041

Darbo užmokesčio sąnaudos (indeksas)

100

96

80

71

Vidutinės darbo jėgos sąnaudos

28 226

28 359

28 195

28 122

Vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos (indeksas)

100

100

100

100

Našumas (t/darbuotojui)

106

105

104

96

Našumas (indeksas)

100

100

98

90

(76)

Peržiūrėjus duomenis galima daryti išvadą, kad BP užimtumo, našumo ir darbo užmokesčio tendencijos nuo 2005 m. iki TL pabaigos išliko beveik nepakitusios, kaip ir tendencijos, kurios jau buvo aprašytos laikinajame reglamente. Kadangi kitų reikšmingų pokyčių ir pastabų nėra, laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.5.7.   Dempingo skirtumo dydis

(77)

Kadangi jokių pastabų dėl to, kas išdėstyta, negauta, laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.5.8.   Atsigavimas po buvusio dempingo

(78)

Kadangi jokių pastabų dėl to, kas išdėstyta, negauta, laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.5.9.   Augimas

(79)

Kadangi jokių pastabų dėl to, kas išdėstyta, negauta, laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.6.   Išvada dėl žalos

(80)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 116–118 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, patvirtinamos.

6.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

6.1.   Importo dempingo kainomis poveikis

(81)

Armėnijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Armėnijos importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai buvo nepakankama, kad būtų padaryta Bendrijos pramonės patirta žala. Vienas KLR eksportuojančių gamintojų teigė, kad importu iš KLR jokios žalos nepadaryta, nes BP pelningumas didėjo kartu didėjant importui iš KLR.

(82)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 91–94 konstatuojamosiose dalyse ir kaip patvirtinta 49–58 konstatuojamosiose dalyse, buvo laikomasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, keliamų importo iš visų tyrime dalyvaujančių šalių kumuliacijai, siekiant nustatyti importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei. Todėl nuspręsta, kad nagrinėti kiekvienos šalies importą iš nagrinėjamųjų šalių atskirai nederėjo ir pirmiau nurodytas teiginys turėjo būti atmestas.

(83)

Dėl BP pelningumo raidos pažymėtina, kad pakoregavus skaičius bendras žalos dydis pasikeitė nedaug. 2005–2006 m. BP nuostoliai mažėjo, o 2007 m. pramonė buvo nežymiai pelninga (0,2 %). BP pelnas mažėjo ir buvo patirtas nedidelis – 0,1 % nuostolis.

(84)

Taip pat primenama, kad, remiantis laikinojo reglamento 121 konstatuojamosios dalies ir šio reglamento pasiūlymo 73 konstatuojamosios dalies išvadomis, BP nuosmukis daugiausia pasireiškė dideliu BP gamybos ir pardavimo apimčių sumažėjimu. Tai rodo, kad stengiantis pašalinti nuostolius dėl importo dempingo kainomis BP pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo. Todėl, nepaisant nedidelio BP pelno 2007 m., patvirtinama, kad BP patyrė materialinę žalą, nes peržiūrėjus išvadas dėl pelningumo matyti, kad BP turėjo nuostolių. Kadangi BP padėtis blogėjo tuomet, kai importas iš nagrinėjamųjų šalių didėjo, laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(85)

Todėl daroma išvada, kad importo dempingo kainomis, kurio apimtis ir rinkos dalis nuo 2006 m. labai padidėjo, daromas spaudimas turėjo lemiamą poveikį Bendrijos pramonei padarytai žalai. Todėl pirmiau išdėstyti teiginiai atmetami.

6.2.   Kitų veiksnių poveikis

6.2.1.   Kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, Armėniją ir Braziliją, kilmės importas

(86)

Kadangi jokių pastabų dėl trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kilmės importo negauta, laikinojo reglamento 124–126 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

6.2.2.   Bendrijos pramonės eksportas

(87)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos rinkoje suvartojamo kiekio negauta, laikinojo reglamento 127 ir 128 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

6.2.3.   Bendrijos pramonės importas

(88)

Vienas eksportuojantis gamintojas, remdamasis tam tikra rinkos informacija, teigė, kad vienas Bendrijos gamintojas iš savo susijusios Kinijos bendrovės importavo didelį produkto kiekį.

(89)

Vis dėlto, šio įtarimo nebuvo galima patvirtinti, nes patikrinus atitinkamo Kinijos eksportuojančio gamintojo ir susijusio Bendrijos importuotojo pateiktus skaičius laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtintos.

6.2.4.   Sau padaryta žala

(90)

Kelios suinteresuotosios šalys pakartotinai teigė, kad Bendrijos gamintojai turėtų būti labiau suinteresuoti pelningesne aliuminio pakeistos folijos (APF) rinka. Teigta, kad APF ir nagrinėjamasis produktas (dar vadinamas buitine aliuminio folija) gaminami tose pačiose gamybos linijose ir pereiti nuo vieno prie kito produkto gamybos yra palyginti lengva. Todėl BP nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis sumažėjo dėl to, kad BP pradėjo gaminti daugiau APF, o ne dėl padidėjusios importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties. Teigta, kad priešingai, importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo dėl nepakankamo BP tiekimo Bendrijos rinkoje, kurį lėmė padidėjusi APF gamyba. Laikinojo reglamento 132 konstatuojamosios dalies išvados buvo kritikuojamos, nes jos buvo pagrįstos tik su Bendrijos APF gamintoju susijusiais skaičiais.

(91)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Bendrijos pramonės APF gamybos apimtis padidėjo nedaug. Iš tikrųjų tolesniu tyrimu nustatyta, kad nė vieno iš skundą pateikusių ir jam pritariančių Bendrijos gamintojų didžiosios gamybos dalies nesudaro APF gamyba, todėl šis įtarimas turėjo būti atmestas. Tuo remiantis nebuvo galima daryti išvados, kad didžiausi gamybos pajėgumai iš tikrųjų pradėti naudoti ne nagrinėjamajam produktui, o APF gaminti. Iš tikrųjų įvairių rūšių foliją galima gaminti tomis pačiomis valcavimo staklėmis, todėl galima daryti išvadą, kad BP turėtų daugiau pajėgumų gaminti nagrinėjamąjį produktą, jeigu sąžiningos prekybos sąlygomis būtų pasiektas ankstesnis nagrinėjamojo produkto pelningumas. Taigi tuo patvirtinamos laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados.

6.2.5.   Vartojimo pokyčiai Bendrijos rinkoje

(92)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos rinkoje suvartojamo kiekio negauta, laikinojo reglamento 133 ir 134 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

6.2.6.   BP sąnaudų raida

(93)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad BP galėjo padidinti savo pelno skirtumus, nepaisydama padidėjusių žaliavų kainų, o tai prieštarauja laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje išdėstytai preliminariai išvadai, t. y. išvadai, kad BP pardavimo kainų negalėjo didinti tokiu pačiu tempu, kokiu didėjo žaliavų kainos. Šis teiginys turėjo būti atmestas. Pirma, net jeigu atlikus tyrimą galiausiai ir nustatyta, kad 2007 m. pelningumas truputį padidėjo, pelno augimo ir Bendrijos suvartojamo kiekio tendencijos buvo skirtingos. Antra, padidėjusias sąnaudas įskaičiavus į pirkėjų kainą gerokai sumažėjo pardavimo apimtis ir rinkos dalis, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje buvo vykdomas importas dempingo kaina, dėl kurio priverstinai sumažintos BP kainos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad gamybos apimties sumažėjimas buvo susijęs su importo dempingo atsiradimu, nors gamybos pajėgumai išliko stabilūs. Dėl šios priežasties gamybos sąnaudos buvo priskirtos mažesniam pagamintam kiekiui, todėl padidėjo vieneto sąnaudos.

6.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(94)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 137 ir 138 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

7.   BENDRIJOS INTERESAI

7.1.   Bendrijos pramonės interesai

(95)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, laikinojo reglamento 142–145 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

7.2.   Importuotojų interesai

(96)

Kadangi nėra jokių pastabų dėl importuotojų interesų, laikinojo reglamento 146–149 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

7.3.   Naudotojų interesai

(97)

Pervyniotojai, kurie yra pagrindiniai nagrinėjamojo produkto naudotojai Europos bendrijoje, atstovaujami Aliumininės folijos asociacijos, teigė, kad:

Priešingai negu išdėstyta preliminariose išvadose laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje, vartotojams skirtų ritinių gabenimo iš Kinijos išlaidos turėtų sudaryti tik nedidelę produktų vertės procentinę dalį (maždaug 1 % pardavimo kainos) ir turėtų beveik nesiskirti nuo nagrinėjamojo produkto gabenimo išlaidų (maždaug 0,2 % pardavimo kainos).

Bendrijos pervyniotojų siūlomi labai įvairūs produktai neturėtų būti privalumas, nes mažmeninkai taip pat turėtų galėti gauti didelį nagrinėjamo produkto kiekį iš vartotojams skirtų ritinių importuotojų ir (arba) prekybininkų pagal atskiras sutartis.

Priešingai negu išdėstyta preliminariose išvadose laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos gamintojai, kurie nėra suinteresuoti nagrinėjamojo produkto gamyba, APF gamybą turėtų ir toliau laikyti prioritetu. Jeigu būtų nustatytos galutinės priemonės, nagrinėjamojo produkto tiekimas Bendrijoje neturėtų būti pakankamas, kad būtų patenkinti pervyniotojų poreikiai.

Priešingai negu išdėstyta preliminariose išvadose laikinojo reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje, galutinės priemonės, jei tokių būtų, turėtų būti taikomos produktams, kurių svoris mažesnis kaip 10 kg. Antraip dėl šių priemonių būtų pradėti importuoti dempingo kainomis vartotojams skirti ritiniai, visų pirma iš Kinijos, ir tai turėtų didelių neigiamų pasekmių Bendrijos pervyniotojams – dėl to Bendrijoje būtų atleista 4 000 darbuotojų. Šiai nuomonei pritarė dviejų nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai.

(98)

Nuspręsta, kad dėl transporto išlaidų pateikti įrodymai buvo patikimi, todėl galėjo būti priimti. Vis dėlto, pats pavojus, kad importuojamas nagrinėjamasis produktas gali būti pakeistas importuojamu vartotojų rinkai skirtu produktu, nelaikomas priežastimi, dėl kurios nereikėtų nustatyti antidempingo priemonių. Iš tikrųjų nepateikta ar negauta jokių įrodymų, kad tokio importo kiekis žymiai padidėtų, o kainos būtų tokios, kad tektų priverstinai mažinti Bendrijos pervyniotojų kainas. Nesąžininga vartotojų rinkai skirtus produktus eksportuojančių gamintojų prekybos veikla turėtų būti išnagrinėta atskirai, remiantis pakankamais prima facie įrodymais. Be to, laikoma, kad KLR pereiti prie didesnio kiekio vartotojų rinkai skirtų produktų greičiausiai prireiks laiko, nes tam reikės naujų investicijų įsigyti įrangą ir atidaryti naujus pardavimo kanalus. Todėl bet koks poveikis pasireikš tik tarpiniu laikotarpiu. Teiginys dėl Bendrijos vartotojų pramonės darbo vietų skaičiaus buvo nepagrįstas. Todėl pateikti skaičiai nebuvo laikomi patikimais. Tuo remiantis laikinojo reglamento 153–162 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(99)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos interesų negauta, laikinojo reglamento 150–163 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

8.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1.   Žalos pašalinimo lygis

(100)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad apskaičiuojant žalos pašalinimo lygį turėtų būti remiamasi gamybos sąnaudomis, o ne nagrinėjamojo produkto pardavimo kaina. Tas pats eksportuotojas teigė, kad tikslinis pelnas, naudotas žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti, buvo per didelis ir turėjo būti 1 %, nes tai labiau atitiktų esamas rinkos sąlygas, visų pirma ekonomikos nuosmukį. Be to, šis eksportuojantis gamintojas pakartotinai teigė, kad turėjo būti atliktas eksportuojamo produkto ir BP gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto kokybės skirtumų koregavimas.

(101)

Dėl pirmo teiginio, t. y. kad žalos pašalinimo lygis turėjo būti nustatytas remiantis gamybos sąnaudomis, pažymėtina, kad naudojant šią metodiką nedaromas joks poveikis rezultatams, todėl buvo nuspręsta, kad teiginys nesvarbus. Dėl tikslinio pelno, kaip nurodyta laikinojo reglamento 165 konstatuojamojoje dalyje, gamintojams buvo naudojamas labai sumažintas 5 % ikimokestinio pelno dydis. Tai taip pat buvo siūlyta skunde ir naudota ankstesniame tyrime. Vis dėlto, siūlyto tikslinio pelno lygis nebuvo toks, kad BP būtų galėjusi išlaikyti gamybos pajėgumus ir naujai investuoti, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas. Dėl teiginio, susijusio su produkto kokybe, kaip jau išdėstyta 52 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad visų rūšių produktai turi panašias pagrindines fizines ir technines savybes ir kad jie buvo naudojami tokiai pačiai pagrindinei paskirčiai, nepriklausomai nuo tam tikros jų kokybės. Kadangi jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos įtarimus, negauta, laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(102)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad žalos pašalinimo lygis turėtų būti toks, kad būtų galima nustatyti pardavimo kainas, kurios kompensuotų faktinius nuostolius. Šis teiginys turėjo būti atmestas, nes žalos pašalinimo lygis yra kainų lygis, kurį Bendrijos pramonė galėjo pagrįstai pasiekti, kai nebuvo importo dempingo kainomis.

(103)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad tikslinio pelno lygis turėtų būti toks, koks ir faktinio nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje gauto pelno lygis, šiuo atveju – tai nuostolis. Tuo remiantis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas turėtų būti de minimis.

(104)

Šis argumentas turėjo būti atmestas remiantis tuo, kad BP vis dar paveikta ankstesnės padėties, kai buvo vykdomas Rusijos ir KLR dempingas ir Brazilijos kilmės prekių importas dempingo kainomis. Todėl nuspręsta, kad 5 % pelno dydis būtų pelnas, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(105)

Kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje, siekiant užtikrinti vienodo lygio prekybos palyginimą, Brazilijos eksportuojančio gamintojo pardavimas jo nesusijusiems prekybininkams nebuvo įtrauktas, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, atitinkamai ir žalos pašalinimo lygį.

(106)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(107)

Galutinis žalos skirtumas visai KLR apskaičiuotas remiantis i) KLR bendrovės, kuriai nebuvo suteiktas RER ir IR, ir ii) tos pačios bendrovės eksporto kainoms taikytu didžiausiu žalos skirtumu, paimtu iš Eurostato duomenų (kainos yra tipiškos nebendradarbiaujantiems Kinijos eksportuotojams), svertiniu žalos skirtumo vidurkiu. Šiuo pagrindu nustatyta, kad žalos skirtumas visos šalies mastu yra 30,0 % prie Bendrijos sienos taikomos CIF kainos, nesumokėjus muitų.

8.2.   Galutinės priemonės

(108)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu dempingo kaina daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(109)

Siūlomos tokios galutinių antidempingo muitų normos:

Šalis

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

Galutinis žalos skirtumas

Galutinis antidempingo muitas

Brazilija

Companhia Brasileira de Aluminio

27,6 %

17,6 %

17,6 %

Visoms kitoms bendrovėms

27,6 %

17,6 %

17,6 %

KLR

Alcoa Bohai ir Alcoa Shanghai

25,6 %

6,4 %

6,4 %

Shandong Loften

33,7 %

20,3 %

20,3 %

Zhenjiang Dingsheng

37,4 %

24,2 %

24,2 %

Visoms kitoms bendrovėms

47,0 %

30,0 %

30,0 %

Armėnija

RUSAL Armenal

33,4 %

13,4 %

13,4 %

Visoms kitoms bendrovėms

33,4 %

13,4 %

13,4 %

(110)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomas tik importuojamiems nurodytų bendrovių pagamintiems nagrinėjamųjų šalių kilmės produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant ūkinės veiklos vykdytojus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, ši norma negali būti taikoma – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(111)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

8.3.   Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(112)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos.

8.4.   Priemonių forma

(113)

Atliekant tyrimą vienintelis Armėnijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir vienintelis Brazilijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(114)

Abu pasiūlymai buvo išnagrinėti. Brazilijos eksportuotojo pasiūlymu šalinamas žalingas dempingo poveikis ir apsiribojama pakankamu priemonių vengimo rizikos lygiu. Dėl Armėnijos eksportuotojo pasiūlymo, atsižvelgiant į sudėtingą bendrovės grupės struktūrą ir jos painius pardavimo kanalus, yra didelė kryžminės kompensacijos rizika, kad toks pat tik kitos šalies kilmės produktas bus parduodamas tiems patiems pirkėjams ir skirtingi produktai bus parduodami skirtingų tos pačios grupės prekybos bendrovių tiems patiems pirkėjams. Armėnijos eksportuotojas iš esmės peržiūrėtą įsipareigojimo pasiūlymą pateikė pasibaigus pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Pažymėtina, kad peržiūrėtas pasiūlymas negali būti priimtas ne tik dėl to, kad buvo pateiktas po nustatyto termino, bet ir dėl toliau paaiškintos priežasties. Nors bendrovė siūlė produktą parduoti tik tiesiogiai pirmam nepriklausomam pirkėjui ES, t. y. savo dviejų susijusių bendrovių neįtraukdama į pardavimo kanalą, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė pardavinėjo kitus produktus tiems patiems pirkėjams ES. Be to, bendrovė pranešė planavusi gaminti naujos rūšies produktą, t. y. APF, ir jį parduoti ES. Kadangi yra galimybė, kad naujos rūšies produktas galėtų būti parduodamas tiems patiems pirkėjams ES, net ir peržiūrėjus pasiūlymą kryžminės kompensacijos rizika nesumažinama iki patenkinamo lygio.

(115)

Sprendimu 2009/736/EB (4) Komisija priėmė Companhia Brasileira de Aluminio (CBA) pasiūlymą dėl įsipareigojimo. Taryba pripažįsta, kad pasiūlymu dėl įsipareigojimo šalinamas žalingas dempingo poveikis ir apsiribojama pakankamu priemonių vengimo rizikos lygiu. Rusal Armenal pasiūlymas atmestas dėl 114 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių ir dėl jos apskaitos dokumentuose rastų trūkumų, kaip paaiškinta 21 ir 22 konstatuojamosiose dalyse.

(116)

Siekiant sudaryti galimybę Komisijai ir muitinės įstaigoms veiksmingai stebėti, ar CBA vykdo savo įsipareigojimą, kai prašymas išleisti į laisvą apyvartą pateikiamas atitinkamoms muitinės įstaigoms, atleisti nuo antidempingo muito galima, jeigu i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent išvardyti duomenys ir pateiktas II priede išdėstytas pareiškimas; ii) pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje importuojamus produktus gamina, gabena ir išrašo sąskaitą tiesiogiai CBA ir iii) deklaruojami ir muitinės įstaigoms pateikiami produktai tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą. Nesilaikant pirmiau išdėstytų sąlygų, atitinkamas antidempingo muitas nustatomas tada, kai priimama deklaracija dėl produktų išleidimo į laisvą apyvartą.

(117)

Jeigu pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija dėl padaryto pažeidimo atsisako priimti įsipareigojimą, nurodydama konkrečius sandorius ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbdama negaliojančiomis, skola muitinei nustatoma tada, kai priimama deklaracija dėl paleidimo į laisvą apyvartą.

(118)

Importuotojai turi žinoti, kad skola muitinei, kaip įprasta prekybos rizika, gali būti nustatyta tada, kai priimama deklaracija dėl paleidimo į laisvą apyvartą, kaip išdėstyta 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse, net jeigu Komisija priima gamintojo, iš kurio tiesiogiai ar netiesiogiai buvo perkama, įsipareigojimą.

(119)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės įstaigos turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visada, kai nustatoma šio įsipareigojimo pažeidimo požymių.

(120)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių CBA pasiūlytą įsipareigojimą Komisija laiko priimtinu, o Armenal pasiūlytą – nepriimtinu. Suinteresuotosios bendrovės buvo informuotos apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriais buvo pagrįstas sprendimas pasiūlymus priimti arba atmesti.

(121)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus arba Komisijai atsisakius priimti įsipareigojimus, pagal 9 straipsnio 4 dalį Tarybos nustatytas antidempingo muitas taikomas savaime, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi.

9.   STEBĖSENA

(122)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialios priemonės.

(123)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(124)

Jeigu nustačius aptariamas priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės aliumininei folijai, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuotai, bet daugiau neapdorotai, ritiniuose, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris ne didesnis kaip 10 kilogramų, kurios KN kodas dabar yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Armėnija

Uždaroji akcinė bendrovė Rusal-Armenal

13,4 %

A943

Visoms kitoms bendrovėms

13,4 %

A999

Kinijos Liaudies Respublika

Alcoa (Shanghai) Aluminium Products Co., Ltd. ir Alcoa (Bohai) Aluminium Industries Co., Ltd.

6,4 %

A944

Shandong Loften Aluminium Foil Co., Ltd.

20,3 %

A945

Zhenjiang Dingsheng Aluminium Co., Ltd.

24,2 %

A946

Visoms kitoms bendrovėms

30,0 %

A999

Brazilija

Companhia Brasileira de Aluminio

17,6 %

A947

Visoms kitoms bendrovėms

17,6 %

A999

3.   Nepaisant pirmos dalies, galutinis antidempingo muitas netaikomas importuojamiems produktams, išleistiems į laisvą apyvartą pagal 2 straipsnį.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

5.   Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita faktūra, kuri turi atitikti I priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma.

2 straipsnis

1.   Importuojamiems produktams, deklaruojamiems išleidimui į laisvą apyvartą pagal sąskaitas faktūras, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai įtraukti į Sprendime 2009/736/EB pateiktą laikas nuo laiko atnaujinamą sąrašą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

juos pagamino, gabeno ir sąskaitą pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės, ir

kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento II priede išvardyti duomenys ir pateiktas pareiškimas, ir

deklaruoti ir muitinės įstaigoms nurodyti produktai tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

2.   Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau šioje dalyje išvardytų sąlygų, arba

tada, kada pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija atsisako priimti įsipareigojimą reglamentu ar sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai ir atitinkamos įsipareigojimo sąskaitos faktūros paskelbiamos negaliojančiomis.

3 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 287/2009 importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir KLR kilmės aliumininei folijai, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuotai, bet daugiau neapdorotai, ritiniuose, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris ne didesnis kaip 10 kilogramų, kurios KN kodas yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910), sumos, taikant galutinę 1 straipsniu nustatytą muito normą. Sumos, viršijančios galutinių antidempingo muitų normas, nerenkamos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. OLOFSSON


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL L 94, 2009 4 8, p. 17.

(3)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office N-105 4/92, 1049 Brussels, Belgium.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 50.


I PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti toks komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio bendrovės atstovo pasirašytas pareiškimas:

1.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

2.

Pateikiamas toks pareiškimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įrašytą eksportui į Europos bendriją parduodamą aliumininės folijos (papildomas TARIC kodas) (kiekį) pagamino (šalis) (bendrovės pavadinimas ir adresas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

3.

Data ir parašas.


II PRIEDAS

Komercinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje prie bendrovės Bendrijai parduodamų produktų, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, nurodomi šie duomenys:

1.

Pavadinimas „KOMERCINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PRODUKTŲ, DĖL KURIŲ PRISIIMTAS ĮSIPAREIGOJIMAS“

2.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusios bendrovės pavadinimas

3.

Komercinės sąskaitos faktūros numeris

4.

Komercinės sąskaitos faktūros išrašymo data

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodyti produktai turi būti išmuitinti Bendrijos pasienyje

6.

Tikslus produktų aprašymas nurodant:

įsipareigojimo tikslais naudojamą produkto kodo numerį (PKN),

aiškų prekių aprašymą, kuris atitiktų susijusį PKN,

bendrovės produkto kodo numerį (BPN),

TARIC kodą,

kiekį (tonomis).

7.

Tikslus pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už toną,

taikomas mokėjimo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir grąžinimų sumą.

8.

Į Bendriją prekes importuojančios bendrovės, kuriai sąskaitą, pridedamą prie produktų, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, tiesiogiai išrašo bendrovė, pavadinimas

9.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės oficialaus asmens vardas, pavardė ir pareigos ir pasirašytas toliau pateiktas pareiškimas:

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti produktai, skirti tiesioginiam eksportui į Europos bendriją, parduodami taikant [BENDROVĖ] pasiūlyto ir Europos komisijos Sprendimas 2009/736/EB (1) priimto įsipareigojimo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.


(1)  OL L 262, 2009 10 6, p. 50.“


6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/19


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 926/2009

2009 m. rugsėjo 24 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 ir 10 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Laikinosios priemonės

(1)

2008 m. liepos 9 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Bendriją importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno inicijavimą. 2009 m. balandžio 8 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 289/2009 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų Bendrijoje pagaminamų tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno, vardu Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   Tolesnė procedūra

(4)

Paskelbus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Visų pirma Komisija, siekdama surinkti papildomą informaciją apie pokyčius rinkoje ir pagrindinių žalos rodiklių raidą pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, išsiuntė papildomą klausimyną atrinktiems Bendrijos gamintojams. Nustačius laikinąsias priemones toliau išvardytų ES tam tiktų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno gamintojų patalpose vykdyti papildomi tikrinamieji vizitai:

Vallourec & Mannesmann Deutschland GmbH, Diuseldorfas, Vokietija,

Vallourec & Mannesmann France, Bulonė-Bijankūras, Prancūzija,

Tenaris-Dalmine SpA, Dalmine, Italija,

Tubos Reunidos SA, Amurijus, Ispanija,

Productos Tubulares SA, Valle de Trapaga, Ispanija.

Be to, tikrinamasis vizitas vykdytas skundo pateikėjo patalpose Bulonėje-Bijankūre, Prancūzijoje.

(6)

Komisija, neatlikdama tikrinamojo vizito, nagrinėjo ir visų keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymus ir visų pirma tikrino toliau išvardytų eksportuotojų pateiktus sandorių sąrašus:

Hubei Xinyegang Steel Co., Ltd.,

Hengyang Valin Steel Tube Co., Ltd.,

Shandong Luxing Steel Pipe Co. Ltd.,

Tianjin Pipe International Economic & Trading Corporation.

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo svarstytos, o išvados prireikus buvo atitinkamai pakeistos.

3.   Atranka

(9)

Kadangi jokių pastabų dėl eksportuojančių KLR ir Bendrijos gamintojų atrankos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 11–12 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(10)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikri apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies ar plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize (4) yra ne didesnis kaip 0,86, kurių kilmės šalis yra KLR (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kurie šiuo metu priskiriami prie šių KN kodų: ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 23 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 20, ex 7304 31 80, ex 7304 39 10, ex 7304 39 52, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 81, ex 7304 51 89, ex 7304 59 10, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (5).

(11)

Paskelbus laikinąjį reglamentą nustatyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamosios dalies išnašoje minimos Techninės anglies ekvivalento vertės (AEV) nustatymo ataskaitos numeracijos kanceliarinė klaida. Teisinga nuoroda: Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) paskelbta Techninė ataskaita, 1967 m., IIW doc. IX-555–67.

(12)

Atskleidus pirminius faktus Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – KGPA) teigė, kad, be nagrinėjamojo produkto, tie patys KN kodai apima ir keletą kitų produktų, kurie nepatenka į tyrimo aprėptį, kaip antai produktai, kurių išorinis skersmuo viršija 406,4 mm arba kurių anglies ekvivalentas viršija 0,86; dėl šios priežasties tyrime naudoti importo duomenys yra padidinti. Į tai atsižvelgiant reikia paminėti, kad produktai, kurių išorinis skersmuo viršija 406,4 mm arba kurių anglies ekvivalentas, remiantis TSI formule ir chemine analize, viršija 0,86, nėra nagrinėjami atliekant šį tyrimą. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kad KLR pagamintas didelis tokių produktų kiekis. Todėl padaryta išvada, jog nėra jokių patikimų įrodymų, kad didelis tokių Kinijos kilmės produktų kiekis importuotas į EB.

(13)

Galutinai atskleidus faktus Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – KGPA) pakartojo tvirtinimą, kad naftos pramonėje naudojami vamzdžiai (angl. oil country tubular goods arba OCTG) neturėtų būti priskirti nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai ir pabrėžė, kad kitos šalys, taip pat JAV, atlikdamos antidempingo tyrimus OCTG produktų rinką laiko atskira rinka. Panašius tvirtinimus pateikė ir Kinijos Vyriausybė.

(14)

Nuodugniai išnagrinėjus minėtus teiginius nustatyta, kad produkto apibrėžčiai priskiriami įvairių rūšių besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai, įskaitant OCTG, turi tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, o tai reiškia, kad jie priklauso tai pačiai produkto kategorijai. Todėl normalu, kad tokių skirtingų rūšių produktų savybės, kaina ir pardavimo kainos šiek tiek skiriasi. Be to, tai, kad kitos tyrimus atliekančios valdžios institucijos tiria tik OCTG, gali priklausyti nuo tokių tyrimų specifikos, tiksliau pateikto skundo aprėpties. Iš tiesų, nustatyta, kad JAV valdžios institucijos neturėjo tirti, ar OCTG produktų pagrindinės savybės yra tokios pačios, kaip kitų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių savybės. Be to, Bendrijos pramonė pateikė įrodymų, kad lygūs OCTG ir kiti nagrinėjamieji produktai gali būti pakeičiami vieni kitais.

(15)

Taip pat buvo teigiama, kad apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą nepagrįstai didelė reikšmė suteikta tokioms savybėms, kaip antai sienelių storiui, išoriniam skersmeniui ir anglies ekvivalento ribinei vertei, o techninės savybės, kaip antai didelis atsparumas slėgiui ir korozijai, bei specialūs Amerikos naftos instituto (API) OCTG standartai įvertinti nepakankamai.

(16)

Visų pirma, reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad nustatant tyrimo aprėptį nėra atsižvelgta į sienelių storį, išorinis skersmuo ir ribinė anglies ekvivalento vertė yra tinkamiausi kriterijai, pagal kuriuos nustatomas nagrinėjamasis produktas. Išorinio skersmens kriterijus taip pat taikomas produktui atskirti statistiniais ir muitų tikslais. Dėl anglies ekvivalento ribinės vertės, tai ji nurodo lygį, kuriam esant produktas gali būti virinamas; nustatyta 0,86 ribinė vertė siekiant atskirti produktus, kurie gali būti lengvai virinami, nuo tų, kurie negali būti lengvai virinami. Antra, remiantis Bendrijos pramonės pateikta informacija OCTG, kaip ir kitų rūšių vamzdžiai, gali pasižymėti tiek dideliu, tiek ir mažu atsparumu korozijai bei spaudimui. Todėl nei atsparumas korozijai, nei atsparumas spaudimui negali būti laikomi kriterijumi, pagal kurį nustatomas nagrinėjamasis produktas. Trečia, specialūs API standartai, susiję su OCTG ir vamzdynų vamzdžiais, buvo nustatyti todėl, kad tokie vamzdžiai naudojami naftos pramonėje. Kitose pramonėse naudojamiems vamzdžiams taip pat taikomi panašūs standartai, nors juos skelbia kitos organizacijos (pvz., ASTM). Dėl minėtų priežasčių vienos ar kitos organizacijos paskelbti standartai negali būti kriterijus, pagal kurį nustatoma antidempingo tyrimo produkto apibrėžtis. Galiausiai, nei KGPA, nei Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių alternatyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima geriau nustatyti produkto apibrėžtį arba nagrinėjamąjį produktą, išskyrus minėtą atsparumo korozijai ir (arba) spaudimui kriterijų. Be to, nei viena šalis nepasiūlė kitos anglies ekvivalento vertės, kuri galėtų būti laikoma ribine verte. Todėl su produkto apibrėžtimi susiję teiginiai yra atmetami.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad nagrinėjamajam produktui priskiriami, inter alia, OCTG, naudojami naftos pramonėje gręžimui, apsaugai ir vamzdynams, ir galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 14–19 konstatuojamosios dalys.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(18)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 20–27 konstatuojamosios dalys, susijusios su išvadomis dėl RER, galutinai patvirtinamos.

2.   Individualus režimas (IR)

(19)

Atskleidus pirminius faktus skundo pateikėjas tvirtino, kad vienam eksportuojančiam gamintojui, kuriam laikinai suteiktas IR, šis režimas neturėjo būti suteiktas, nes, be kitų dalykų, didžioji šios bendrovės akcijų dalis tariamai priklausė valstybei.

(20)

Toliau tiriant nustatyta, kad Kinijos valstybei iš tiesų priklausė (netiesiogiai) tam tikra minėtos bendrovės dalis, bet per TL valstybei priklausė nedidelė dalis akcijų. Tačiau akcijų paketas labai pasikeitė 2008 m. pabaigoje (po TL), kai Kinijos valstybė įsigijo daugiau akcinės bendrovės akcijų ir valstybė tapo didžiausia akcininke. Todėl, Komisijos nuomone, nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas neatitiktų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jam neturėtų būti taikomas IR.

(21)

Galutinai atskleidus faktus minėta bendrovė pakartojo savo teiginius, kad Kinijos valstybei priklausanti akcijų dalis padidėjo po TL. Be to, bendrovė teigė, kad akcijų dalis buvo aiškiai ir išskirtinai susijusi su finansine parama akcinei bendrovei finansinės krizės metu. Konkrečiai, minėta bendrovė teigė, kad padidėjusi akcijų dalis neturėjo jokios įtakos valdymo struktūrai, direktorių tarybos sudėčiai ir komercinei veiklai. Ji taip pat teigė, kad dėl akcijų paketo perskirstymo nepadarytas poveikis bendrovėms sprendimams, susijusiems su eksporto veikla, kuri ir toliau vykdyta be valstybės įtakos. Bendrovė taip pat pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, kad šiuo atveju, jei bendrovei būtų taikomas individuali muito norma, dėl valstybės kišimosi būtų vengiama nustatytų priemonių.

(22)

Kad eksportuojantiems gamintojams būtų taikomas IR, jie turi įrodyti, kad jie atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje išvardytus kriterijus. Vienas iš tokių kriterijų – ar didžioji dalis akcijų priklauso privatiems asmenims. Tačiau, šios bendrovės atveju, nuo 2008 m. bendrovė šio kriterijaus neatitiko.

(23)

Todėl, nepaisant to, kad nuosavybės pokyčiai įvyko tik po TL (tačiau prieš padarant tyrimo išvadas), ir atsižvelgiant į numatomą išvadų dėl IR pobūdį, daroma išvada, kad šiai bendrovei neturėtų būti suteiktas IR, nes ši bendrovė neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų, susijusių su TL, negauta, laikinojo reglamento 28–32 konstatuojamosios dalys, išskyrus vietas, susijusias su 19–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta bendrove, galutinai patvirtinamos.

3.   Normalioji vertė

3.1.   Panaši šalis

(25)

Atskleidus pirminius faktus trys šalys pareiškė, kad JAV nebuvo tinkamos pasirinkti panašia šalimi, nes rinkos sąlygos JAV ir KLR labai skiriasi. Taip pat teigta, kad normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis tik vieno gamintojo, susijusio su Bendrijos gamintoju, duomenimis, kurie nebuvo tipiški.

(26)

Pažymima, kad pagal pagrindinį reglamentą reikalaujama, kad panaši šalis neturi būti pasirenkama nepagrįstai. Minėtos šalys nepateikė pagrįstų įrodymų, kad JAV pasirinktos nepagrįstai. Tiksliau jos nesuabejojo JAV rinkos konkurencingumu, kurio pritrūkus, pavyzdžiui, galėjo būti padarytas poveikis nustatytų kainų lygiui. Be to, pažymima, kad nė viena minėta šalis nepasiūlė kitos alternatyvios panašios šalies.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad JAV yra tinkamos pasirinkti panašia šalimi, ir patvirtinamos laikinojo reglamento 33–38 konstatuojamosios dalys.

3.2.   Normaliosios vertės nustatymas

(28)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 39–44 konstatuojamųjų dalių preliminariosios išvados.

4.   Eksporto kaina

(29)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 45 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

5.   Palyginimas

(30)

Atskleidus pirminius faktus vienas eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad supaprastinus produkto kontrolės numerį (siekiant padidinti nagrinėjamojo produkto ir panašios šalies panašaus produkto palyginamumo lygį) palyginta neteisingai, nes kelių rūšių besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai laikyti vienos kategorijos produktu. Gavus šią pastabą nuspręsta, kad siekiant vienodu lygiu palyginti produktus galima kitaip suskirstyti produkto kontrolės numerius, t. y. atsižvelgiant į vamzdžio skersmenį ir sienelių storį.

(31)

Atskleidus pirminius faktus Kinijos eksporto kainos EXW lygiu peržiūrėtos ir sumažintos siekiant atsižvelgti į visas vežimo sąnaudas. Tuo pačiu metu normalioji vertė peržiūrėta ir padidinta dėl tam tikrų pataisymų, susijusių su koregavimais, atliktais atsižvelgiant į vežimo sąnaudas ir nuolaidas.

(32)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 46 ir 47 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6.   Dempingo skirtumas

(33)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo skaičiavimo negauta, ir atsižvelgiant į 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse minėtus pakeitimus, laikinojo reglamento 48–51 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(34)

Procentais išreikštas CIF neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutinis dempingo dydis yra toks:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

Shandong Luxing Steel Pipe Co. Ltd.

64,8 %

Kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms

48,6 %

Visoms kitoms bendrovėms

73,1 %

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba, Bendrijos pramonė ir Bendrijos vartojimas

(35)

KGPA tvirtino, kad remiantis specializuotos agentūros (Steel Business Briefing) paskelbta informacija 2007 m. 27 ES valstybėse narėse buvo ne mažiau kaip 40 Bendrijos panašaus produkto gamintojų, pagaminusių apie 5,8 mln. tonų produkto, o tai prieštarauja laikinajame reglamente pateiktiems susijusiems duomenims. Be to, KGPA tvirtino, kad remiantis Pasaulio plieno asociacijos paskelbta informacija Bendrijoje 2007 m. suvartota apie 4,6 mln. tonų produkto, t. y. daug daugiau, nei nurodyta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje. Eksportuojantis Kinijos gamintojas pateikė panašių tvirtinimų.

(36)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją nustatyta, kad pateikti skaičiai susiję su visais besiūliais vamzdžiais ir vamzdeliais, o ne su panašiu produktu, kaip apibrėžta laikinajame reglamente ir šio reglamento 10–17 konstatuojamosiose dalyse, ir aprėpia kitus produktus, kaip antai didelius vamzdžius ir vamzdelius (t. y. kurių diametras didesnis nei 406,4 mm) ir nerūdijančio plieno vamzdžius ir vamzdelius. Tuo galima paaiškinti, kodėl 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyta informacija neatitinka laikinajame reglamente pateiktos informacijos. Be to, reikėtų pažymėti, kad visų žinomų Bendrijos nagrinėjamojo produkto gamintojų pavadinimai ir adresai nurodyti skundo nekonfidencialioje versijoje. Jei KGPA manė, kad ES yra dar kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų, ji turėjo laiku pateikti pakankamai įrodymų, padedančių nustatyti tokius gamintojus, kad būtų buvę galima taip pat atsižvelgti į kiekvieną tokią bendrovę.

(37)

Todėl minėti tvirtinimai atmetami ir laikinojo reglamento 53 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

2.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

a)   Nagrinėjamojo importo apimtis ir rinkos dalis, importo kainos

(38)

Po KGPA pateiktų pastabų patikslinama, kad laikinojo reglamento 60 konstatuojamąją dalį reikėtų aiškinti taip: OCTG ir elektros gamybos rinkos segmentams kiekvienam tenka mažiau nei 5 % viso importo iš KLR. Kadangi negauta jokių tvirtinimų ar kitų pastabų, laikinojo reglamento 59–63 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

b)   Priverstinis kainų mažinimas

(39)

Eksportuojantis gamintojas, trys Bendrijos gamintojai ir skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumų skaičiavimo. Šios pastabos išnagrinėtos ir, prireikus, skaičiavimai iš dalies pakeisti.

(40)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad koregavimai, atlikti tam, kad būtų galima sąžiningai palyginti iš Kinijos importuojamų produktų kainas su Bendrijos pramonės parduodamų atitinkamų rūšių produktų kainomis, buvo netinkami, nes koreguojant neįtrauktos pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) išlaidos ir nepriklausomo importuotojo gauto pelno suma. Tuo tarpu skundo pateikėjas tvirtino priešingai – kad koregavimų lygis buvo pernelyg aukštas. Dėl eksportuojančio gamintojo teiginio, nustatyta, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai ir Bendrijos gamintojai dažnai parduodavo tiems patiems pirkėjams. Todėl papildomas importo kainų koregavimas buvo nepagrįstas. Išnagrinėjus pateiktus įrodymus padaryta išvada, kad tvirtinimai turėtų būti atmesti, ir abiem šalims pranešta apie tokio sprendimo priežastis.

(41)

Skundo pateikėjas teigė, kad prekybos lygių skirtumas apskaičiuotas neteisingai, nes eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat tiesiogiai pardavė pirkėjams, todėl prekybos lygio koregavimas atsižvelgiant į tokį pardavimą nereikalingas. Nustatyta, kad šis teiginys teisingas kai kuriems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, ir prekybos lygio pokytis buvo atitinkamai koreguotas. Be to, 40 konstatuojamojoje dalyje nurodytas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl labai skirtingų pardavimo apimčių (vertinant jo paties importą ir pardavimą Bendrijos pramonei), prekybos lygių skirtumą reikėtų apskaičiuoti ne paprasčiausiai palyginant atitinkamas pardavimo atskiriems pirkėjams procentines dalis, o pagal jo siūlomą formulę, pagal kurią turėtų būti koreguojami prekybos lygio pokyčiai. Tačiau pasiūlyta formulė laikyta netinkama, nes ją taikant būtų iškraipomi rezultatai. Todėl argumentas atmestas.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinama laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje aprašyta metodika ir patvirtinamas 29 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, apskaičiuotas taip, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje.

3.   Bendrijos pramonės padėtis

(43)

KGPA tvirtino, kad kai kurie Bendrijos gamintojai nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, todėl atrinktos bendrovės nebuvo pakankamai tipiškos, nes bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Reikėtų pažymėti, kad išskyrus laikinojo reglamento 66 konstatuojamosios dalies ii punkte nurodytą vieną bendrovę, kuri pateikė tik dalį informacijos, visos kitos atrinktos bendrovės iki tyrimo galutinio etapo pateikė visą prašomą informaciją. NET neatsižvelgiant į vienintelę bendrovę, pateikusią tik dalį informacijos, atrinktos bendrovės buvo pakankamai tipiškos – jos bet kuriuo atveju pagamino apie 60 % viso Bendrijoje pagaminamo produkto kiekio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(44)

KGPA taip pat tvirtino, kad priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje, viena svarbi Bendrijos gamintojų grupė po TL daug investavo į branduolinės energijos sektoriui skirtų vamzdžių gamybos pajėgumų plėtimą. Ši informacija patikrinta ir nustatyta, kad minėtos investicijos skirtos kitų produktų (nerūdijančio plieno ar suvirintų vamzdžių ir vamzdelių), o ne panašaus produkto gamybos pajėgumams didinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(45)

KGPA ir eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje neteisingai teigta, kad Bendrijos pramonė dar nebuvo visiškai atsigavusi nuo dempingo buvusio poveikio, nes buvo ne mažiau kaip trys skundui pritarusios Rumunijos bendrovės, kurioms pačioms iki 2006 m vidurio buvo taikomos antidempingo priemonės. Tačiau 87 konstatuojamosios dalies tvirtinimai yra susiję su Bendrijos pramone kaip visuma, o ne su atskiromis bendrovėmis. Todėl normalu, kad atskirų bendrovių padėtis gali skirtis ir dėl to bendra išvada dėl Bendrijos pramonės nereikėtų abejoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(46)

Kadangi negauta jokių kitų tvirtinimų ar pastabų, laikinojo reglamento 66–87 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.   Išvada dėl žalos

(47)

Kinijos Vyriausybė, KGPA ir du eksportuojantys Kinijos gamintojai tvirtino, kad Bendrijos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje nebuvo pažeidžiama, ypač atsižvelgiant į neseniai užfiksuotą didelį pelningumą. Priežastys, kodėl buvo manoma, kad Bendrijos pramonės padėtis TL pabaigoje buvo pažeidžiama, išsamiai išdėstytos laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje. Pripažinta, kad per TL patirta žala nebuvo materialinė, tačiau taip pat paaiškinta, kad, atsižvelgiant į svarbią importo dempingo kainomis dalį Bendrijos rinkoje, Bendrijos pramonei žalingas tokio importo dempingo kainomis poveikis turėtų įtakos, jei bendra rinkos padėtis pastebimai pasikeistų. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrijos pramonė tik iš dalies galėjo pasinaudoti akivaizdžiai padidėjusiu suvartojamu produkto kiekiu ir kad jai tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo penkiais procentiniais punktais, kaip nurodyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje. Be to, tai, kad pramonės pelningumo lygis buvo aukštas ypatingai palankiu didelės rinkos paklausos laikotarpiu nebūtinai reiškia, kad jos ekonominė ir finansinė padėtis yra tvirta, ypač jei ankstesniu laikotarpiu tos pačios pramonės veikla buvo mažai pelninga ar net nuostolinga. Kaip jau minėta laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje, buvusią blogesnę ekonominę padėtį nulėmė vykdytas dempingas, dėl kurio nebuvo galiama išlaikyti to paties investicijų lygio, siekiant užtikrinti Bendrijos pramonės, veikiančios labai kapitalo imliame sektoriuje, gyvybingumą ilgu laikotarpiu. Galiausiai, TL pabaigoje EB rinkoje vėl užfiksuotas didelis importo labai mažomis dempingo kainomis kiekis. Tokia rinkos padėtis buvo potencialiai labai pavojinga, kadangi jau ankstesniais metais (tuo metu, kuomet paklausos lygis buvo normalus) dėl panašios rinkos padėties (kuri nagrinėta Tarybos reglamente (EB) Nr. 954/2006 (6) Bendrijos pramonei padaryta didelė žala. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(48)

Be to, vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje nenurodyta, kad toje dalyje minimas rinkos padėties pasikeitimas buvo „akivaizdžiai numatomas ir neišvengiamas“, kaip reikalaujama pagal PPO Antidempingo susitarimą (ADA). Rinkos padėties pokytį buvo galima numatyti, kadangi vartojimas negali ilgą laiką išlikti ypač aukšto lygio. Iš laikinojo reglamento 90–126 konstatuojamosiose dalyse atliktos analizės matyti, kad padėtis akivaizdžiai blogėjo, o tai, iš tiesų, vyko tam tikrą laikotarpį. Tai, kad tam tikras laikotarpis būtinas tam, kad tam tikri veiksniai ir rodikliai pasikeistų iš teigiamų į neigiamus, neprieštarauja tam, kad, atsižvelgiant į esamas tendencijas, toks neigiamas poveikis yra jau akivaizdžiai numatomas. Pasibaigus TL žalos grėsmė buvo akivaizdžiai numatoma, o neigiamų tendencijų, dėl kurių susidaro žalinga padėtis, pradžia buvo neišvengiama, nes paklausa iš dalies ėmė mažėti jau paskutiniais TL mėnesiais. Todėl tvirtinimas atmestas.

(49)

Kadangi jokių kitų tvirtinimų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl žalos patvirtinamos.

E.   ŽALOS GRĖSMĖ

1.   Tikėtina suvartojimo Bendrijoje, importo iš nagrinėjamosios šalies ir Bendrijos pramonės padėties po tiriamojo laikotarpio raida

1.1.   Nustačius laikinąsias priemones atlikta analizė

(50)

Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, atrinktiems Bendrijos gamintojams ir skundo pateikėjui nusiųstas papildomas klausimynas siekiant gauti išsamesnės informacijos apie rinkos raidą ir pagrindinių žalos rodiklių pokyčius iki 2009 m. kovo mėnesio. Be to, atidžiai analizuoti naujausi Eurostato importo duomenys. Siekiant išsamumo, toliau pateikiami IP pabaigos – 2009 m. kovo mėn. (po TL buvusio laikotarpio) duomenys. Kadangi šie duomenys susiję tik su devynių mėnesių laikotarpiu, apimtys nebuvo indeksuotos.

(51)

Po TL suvartojimas Bendrijoje pradėjo smarkiai mažėti, ir tai vyko greičiau, nei nurodyta laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų, Bendrijos rinka sumažėjo beveik 30 % (7) jau laikotarpiu nuo TL pabaigos iki 2009 m. kovo mėn.

 

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

Suvartojimas Bendrijoje

2 565 285

2 706 560

3 150 729

3 172 866

1 720 968

(52)

Tuo pačiu metu importo iš KLR kiekis taip pat labai sumažėjo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje suvartojamas kiekis sumažėjo dar daugiau, šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo iki apytikriai 18 %. Iš Kinijos importuojamo produkto kainos didėjo taip, kaip nurodyta laikinojo reglamento 98 konstatuojamosiose dalyje.

KLR

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

Importo apimtis

26 396

136 850

470 413

542 840

306 866

Rinkos dalis

1,0 %

5,1 %

14,9 %

17,1 %

17,8 %

Indeksas (2005 m. = 100)

100

491

1 451

1 663

1 733

Eksporto kaina

766,48

699,90

699,10

715,09

966,63

Indeksas (2005 m. = 100)

100

91

91

93

138

(53)

Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonės gamyba labai sumažėjo – atrinktų bendrovių pajėgumų panaudojimas 2009 m. kovo mėn. sumažėjo iki 60 %. Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje labai sumažėjo, kaip ir suvartojimas Bendrijoje, todėl Bendrijos pramonės rinkos dalis liko nepakitusi. Dėl kainų – per antrąjį 2008 m. pusmetį kainos padidėjo, o per pirmąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo, tačiau buvo didesnės nei per TL.

Atrinkti Bendrijos gamintojai

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

Gamyba

2 022 596

2 197 964

2 213 956

2 158 096

1 477 198

Pajėgumai

2 451 187

2 469 365

2 446 462

2 398 283

1 889 180

Pajėgumų naudojimas

83 %

89 %

90 %

90 %

78 %

Indeksas (2005 m. = 100)

100

108

110

109

88

Bendrijos pramonė

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

Pardavimo EB apimtis

1 766 197

1 907 126

2 061 033

2 017 525

1 093 175

Rinkos dalis

68,8 %

70,5 %

65,4 %

63,6 %

63,5 %

Indeksas (2005 m. = 100)

100

102

95

92

90

Atrinkti Bendrijos gamintojai

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

EB pardavimo kaina

983

1 047

1 188

1 192

1 415

Indeksas (2005 m. = 100)

100

106

121

121

135

(54)

Pagaliau labai sumažėjo Bendrijos pramonės pelningumas, ir tai vyko greičiau, nei nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, todėl pelningumas pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo neigiamas (– 0,8 %).

Atrinkti Bendrijos gamintojai

2005

2006

2007

TL

Laikotarpis po TL

Pelningumas

12,1 %

17,3 %

17,9 %

15,4 %

3,5 %

Indeksas (2005 m. = 100)

100

143

147

127

20

(55)

Taigi, remiantis papildomai surinkta ir per galutinį tyrimo etapą patikrinta informacija, patvirtinama laikinojo reglamento 90–112 konstatuojamosiose dalyse pateikta analizė.

1.2.   Šalių pateiktos pastabos

(56)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atliekant žalos tyrimą, priešingai nei atliekant dempingo tyrimą, nagrinėtas ir vėlesnis laikotarpis po TL, o atliekant analizę remtasi taip pat informacija ir duomenimis, susijusiais su laikotarpiu po 2008 m. birželio mėnesio.

(57)

Pirmiausia primenama, kad TL ir nagrinėjamasis laikotarpis – tai pagrindas, kuriuo remiantis laikinajame reglamente vertinta žalos grėsmė. Tačiau, vertinant žalos grėsmę, per tiriamąjį laikotarpį nustatyta žala iš esmės negali būti materialinė, kitaip tyrimas būtų laikomas faktine materialine žala pagrįstu tyrimu. Todėl, nors žala per TL nebuvo materialinė, tyrimą atliekančiai institucijai reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus veiksnius galima daryti išvadą, kad kyla materialinės žalos grėsmė. Taigi tyrimą atliekanti institucija turi teisę tikrinti, ar remiantis įvykiais po TL galima patvirtinti laikinuoju etapu padarytas išvadas dėl žalos grėsmės.

(58)

Kinijos Vyriausybė, KGPA ir vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas manė, kad laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje neaiškiai nurodytas naudotos informacijos šaltinis ir kad Bendrijos gamintojų arba skundo pateikėjo pateiktos ir laikinojo reglamento 99, 101 ir 108 konstatuojamosiose dalyse nurodytos prognozės ir kitos informacijos šaltinis nebuvo objektyvus. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad naudodama tokią informaciją tyrimą atliekanti institucija neparodė „ypatingo atidumo“, kaip to reikalaujama pagal PPO ADA atliekant žalos tyrimus.

(59)

Patvirtinama, kad su išsamiais įrodymais, susijusiais su įvairiais laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje minėtos viešos informacijos šaltiniais, buvo galima susipažinti bylose, kurios buvo skirtos suinteresuotosioms šalims susipažinti gerokai anksčiau, negu buvo paskelbtas laikinasis reglamentas. Bendrijos pramonės pateikta prognozė ir kita informacija buvo patikrintos ir į jas atsižvelgta tik tada ir tik tokiu mastu, jei tokia informacija buvo laikoma patikima ir tikslia. Tai, kad pateikta informacija buvo patikrinta, jau konkrečiai nurodyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje, o nustačius laikinąsias priemones surengti papildomi tikrinamieji vizitai, kaip nurodyta šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje.

(60)

Todėl 56 ir 58 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tvirtinimai atmetami.

(61)

KGPA tvirtino, kad vertinant importo iš Kinijos raidą po TL reikėjo atsižvelgti ne į faktinį importą, o į priimtų užsakymų lygį, nes paprastai faktinis importas vyksta praėjus nuo trijų iki keturių mėnesių nuo užsakymo. Atsižvelgiant į vėlavimą, visi paklausos EB rinkoje lygio pokyčiai būtų atsispindėję faktiniame importo kiekyje tik praėjus keliems mėnesiams ir tuo būtų galima paaiškinti, kodėl 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. iš Kinijos vis dar importuotas didelis produkto kiekis, nors paklausos ES rinkoje lygis jau buvo pradėjęs mažėti. Panašių pastabų pateikė ir eksportuojantis Kinijos gamintojas.

(62)

Faktiniu importu paprastai remiamasi vertinant importo iš tam tikros šalies apimtį ir vidutines kainas. Į informaciją, susijusią su priimtais užsakymais, galima atsižvelgti siekiant papildyti kitą informaciją, tačiau retai kada tokią informaciją galima pagrįsti pakankamai patikrinamais įrodymais. Bet kuriuo atveju išnagrinėjus tvirtinimą nustatyta, kad Bendrijoje suvartojamas kiekis pradėjo mažėti jau per trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Todėl tai nuo trijų iki keturių mėnesių vėlavimo atveju jau turėjo atsispindėti ketvirtojo 2008 m. ketvirčio importo iš Kinijos lygyje, kuris vis dėlto buvo pakankamai aukštas. Be to, jei būtų atsižvelgta į minėtą nuo trijų iki keturių mėnesių vėlavimą, importo iš Kinijos apimtis pirmąjį 2009 m. ketvirtį galėjo labai sumažėti dėl to, kad tikėtasi antidempingo priemonių, o ne dėl to, kad sumažėjo paklausa. Iš tiesų, importuotojai galbūt vis mažiau ir mažiau norėjo teikti užsakymus prekėms, kurios galėjo būti atgabentos tuo metu, kai galėjo būti nustatytos antidempingo priemonės. Taigi manoma, kad jei būtų analizuota remiantis priimtais užsakymais, o ne faktiniu importu, tyrime būtų iškilę papildomų neaiškumų, tačiau nebūtų padaryta akivaizdžiai kitokios išvados. Todėl KGPA tvirtinimas šiuo klausimu atmetamas.

(63)

Kinijos Vyriausybė, KGPA ir eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad remiantis įvairiais pranešimais spaudai ir (arba) įvairių Bendrijos gamintojų grupių paskelbtomis finansinėmis ataskaitomis 2008 m. buvo pakankamai geri metai tų bendrovių veiklos prasme, ir tai prieštarauja laikinajame reglamente ir ypač jo 110 konstatuojamojoje dalyje padarytoms išvadoms dėl žalos grėsmes.

(64)

Išnagrinėjus šį tvirtinimą nustatyta, kad KGPA nurodyta informacija nebuvo konkrečiai susijusi su Europos įmonėmis, kurios buvo susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba. Kaip jau minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, didelę bendrovių grupę sudaro įvairios įmonės, kurios dažnai gamina labai skirtingus produktus. Todėl bendra finansinė informacija, susijusi su visa grupe, gali neatspindėti su panašų produktą gaminančiomis ir jį Bendrijos rinkoje parduodančiomis konkrečiomis įmonėmis susijusios ekonominės padėties. Pagaliau primenama, kad per tyrimą naudota informacija, susijusi su panašų produktą gaminančiomis bendrovėmis, buvo tinkamai patikrinta. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(65)

Kadangi jokių kitų tvirtinimų, susijusių būtent su laikinojo reglamento 90–112 konstatuojamosiomis dalimis negauta, tose konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

2.   Žalos grėsmė

2.1.   Importo dempingo kainomis apimties raida

(66)

KGPA tvirtino, kad importo iš Kinijos apimtis padidėjo (kaip minėta laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje) dėl to, kad padidėjo paklausa ES rinkoje. Panašių pastabų pateikė ir Kinijos Vyriausybė bei eksportuojantis Kinijos gamintojas. Be to, KGPA nesutiko su vertinimu, kad importo iš Kinijos raida buvo susijusi su įsiskverbimo į rinką strategija, ir pabrėžė, kad Kinijos eksportą vykdė daug Kinijos gamintojų, todėl neįmanoma manyti, kad jie būtų vykdę bendrą strategiją.

(67)

Jei tai būtų tiesa, kad importo iš Kinijos raida buvo susijusi su padidėjusia paklausa EB rinkoje, kaip tvirtino KGPA, šiam importui tenkanti rinkos dalis būtų iš esmės nepasikeitusi ir per nagrinėjamąjį laikotarpį nebūtų padidėjusi nuo 1 iki 17 %. Tai, kad importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis labai padidėjo ir kad ši raida buvo visiškai kitokia, nei Bendrijos pramonei ir kitiems importo šaltiniams tenkančios rinkos dalies raida, akivaizdžiai rodo, kad importo iš Kinijos padidėjimą lėmė kiti dalykai. Šią išvadą galima patvirtinti ir tuo, kad iš Kinijos nuolat importuota labai mažomis dempingo kainomis, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 63–65 konstatuojamosiose dalyse. Be to, eksportuotojams nereikia bendros strategijos, kad jų elgsena taptų vienoda. Paaiškėjus, kad įsiskverbimui į rinką sėkmingai galima pritaikyti tam tikrą žemą kainų lygį, eksportuotojai, siekdami tos pačios sėkmingos rinkos strategijos, tikriausiai vienodai elgtųsi ir nekoordinuojami. Todėl 66 konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami, o laikinojo reglamento 114 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

(68)

Be to, KGPA tvirtino, kad, priešingai laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamųjų dalyse išdėstytam vertinimui, importo iš KLR apimtis per laikotarpį po TL labai sumažėjo. Iš tiesų, importo iš KLR apimtis po TL buvusiu laikotarpiu labai sumažėjo, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau iš laikinojo reglamento 116 konstatuojamosios dalies formuluotės akivaizdu, kad svarbiausia ne absoliuti tokio importo apimtis, o importo svarba, palyginti su vartojimu, kitaip tariant tokiam importui tenkanti visos Bendrijos rinkos dalis. Be to, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, nors tokio importo apimtis absoliučiais skaičiais sumažėjo, tačiau nagrinėjamojo produkto importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis po TL buvusiu laikotarpiu padidėjo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad i) vertinimas, pagrįstas laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamųjų dalių argumentacija, paremtas naujausia patikima informacija apie importą, kurią buvo galima gauti tuo metu, kai darytos preliminarios išvados, t. y. duomenimis apie importą 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn., ii) šie duomenys buvo susiję su importo iš Kinijos raida iki to meto ir iii) argumentacija buvo pagrįsta santykine, o ne absoliučia apimtimi, daroma išvada, kad laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse pateiktas vertinimas neprieštarauja šio reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateiktiems faktams. Bet kokiu atveju reikia paminėti, kad dėl laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Kinijos importo lygis gali būti laikomas veiksniu, keliančiu žalos grėsmę, net ir tuo atveju, jei minėtas importo kiekis imtų mažėti proporcingai daugiau, nei sumažėtų suvartojimas, nes būtent dėl didelio Kinijos prekių mažomis kainomis kiekio mažėjančio vartojimo sąlygomis būtų daromas stiprus neigiamas spaudimas bendram rinkos kainų lygiui. Bet kokiu atveju, nei vienas iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje nurodytų veiksnių negali būti laikomas lemiamu sprendžiant dėl žalos grėsmės. Visi veiksniai turi būti vertinami bendrai. Todėl argumentas atmetamas, o laikinojo reglamento 115 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

2.2.   Laisvi eksportuotojų pajėgumai

(69)

KGPA tvirtino, kad laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje pateikta analizė pagrįsta atrinktų eksportuotojų – labiausiai į eksportą orientuotų bendrovių – pateiktais duomenimis, taigi jų duomenys neteisingai atspindi bendrą padėtį, susijusią su KLR eksportu. Todėl ji teigė, kad Kinijos eksporto į EB dalis, nurodyta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje, palyginti su visu Kinijos eksportu, 2008 m. pasikeitė ir sumažėjusi nuo 15 iki 11 %. Pagaliau laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosiose dalyse pateiktoje analizėje neatsižvelgta į paklausos raidą Kinijos vidaus rinkoje, kurioje, kaip prognozuota, būtų realizuota didelė dėl perteklinių pajėgumų pagamintos produkcijos dalis. Šiuo atžvilgiu nurodyti tam tikri Kinijos Vyriausybės projektai ir planai paklausai vidaus rinkoje stiprinti. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad laikinajame reglamente nenagrinėta paklausos Kinijos vidaus rinkoje raida.

(70)

Laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje pateiktus nustatytus faktus, susijusius su atrinktomis bendrovėmis, akivaizdžiai patvirtina laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje nurodytos su bendrais eksporto duomenimis susijusios tendencijos, pagal kurias netgi matyti gerokai padidėjusi eksporto į EB nagrinėjamuoju laikotarpiu tendencija. Dėl tariamo eksporto į EB sumažėjimo, palyginti su visu Kinijos nagrinėjamojo produkto eksportu 2008 m., KGPA nepateikė jokių įtikinamų šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad remiantis Kinijos statistiniais duomenimis pateikti duomenys akivaizdžiai yra susiję su kitokia produkto apibrėžtimi nei nagrinėjamasis produktas. Tai akivaizdu įvertinus tą faktą, kad eksportas į Europą, nurodytas pagal šiuos statistinius duomenis, ne tik gerokai viršija Eurostato užregistruotą nagrinėjamojo produkto importą, bet ir jo raida visiškai skiriasi. Todėl pateiktus įrodymus reikėjo atmesti. Atsižvelgiant į pateiktus Kinijos Vyriausybės planuojamų veiksmų paklausai vidaus rinkoje skatinti įrodymus analizė nesikeičia, nes neįmanoma patikimai nustatyti poveikio paklausai. Be to, neaišku, ar daugelis minėtų projektų bus užbaigti. Pagaliau, panašu, kad vykdant kai kuriuos didžiuosius KGPA nurodytus vamzdynų projektus naudoti dideli suvirinti vamzdžiai, o ne besiūliai vamzdžiai, kurie yra nagrinėjami šiame tyrime. Todėl 69 konstatuojamoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami.

(71)

KGPA taip pat manė, kad laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje nurodytas nukreipimo scenarijus buvo neteisingas, nes Kinija į JAV eksportuoja daugiausia tokius produktus (OCTG), kurie nėra dideliu mastu eksportuojami į EB. Be to, KGPA tvirtino, kad eksporto į EB kainos nebūtinai buvo mažesnės nei kitose šalyse, tačiau, priešingai, EB iki šiol yra patraukli rinka Kinijos eksportui. Dėl šio tvirtinimo reikia paminėti, kad laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje pateikta analizė buvo pagrįsta statistiniais duomenimis, kuriuose nėra išsamios nuorodos į konkrečių rūšių produktus. Bet kuriuo atveju reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamajam produktui gaminti naudojama gamybos įranga gali didžiąja dalimi būti naudojama įvairių rūšių besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams gaminti. Todėl, nors konkrečios rūšies vamzdžiai, kaip antai OCTG, nėra dideliu mastu importuojami į EB, tai nėra svarbu sprendžiant dėl galbūt esančių laisvų pajėgumų, nes šios rūšies vamzdžiams gaminti naudojama įranga gali būti lengvai panaudota kitų rūšių nagrinėjamajam produktui, kurio kur kas didesnis kiekis importuojamas į EB rinką, gaminti. Todėl 66 konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami, o laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

2.3.   Importo iš KLR kainos

(72)

KGPA tvirtino, kad po TL iš Kinijos importuojamo produkto kainos labai padidėjo, o Bendrijos pramonės kainų raida nebuvo tokia pati, todėl per TL buvęs priverstinis kainų mažinimas per laikotarpį po TL labai sumažėjo arba iš viso jo nebeliko.

(73)

Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 98 ir 122 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinta, kad po TL iš įvairių šaltinių, taip pat KLR, importuojamo produkto kainos labai padidėjo, kaip ir Bendrijos pramonės kainos. Išanalizuotas Bendrijos pramonės kainų po TL ir iš KLR importuojamų panašių produktų kainų sąrašas ir nustatyta, kad kainų raida buvo panaši. Taigi nerasta įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad per TL nustatytas priverstinis kainų mažinimas gerokai sumažėjo ar jo iš viso nebeliko. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 120–123 konstatuojamųjų dalių išvados.

2.4.   Atsargų lygis

(74)

Kadangi šiuo klausimu jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 124 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

2.5.   Kiti veiksniai

(75)

KGPA tvirtino, kad galima Kinijos Vyriausybės įtaka, kaip nurodyta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje, buvo tik spėlionė. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui laikinuoju etapu suteiktas individualus režimas vėliau turėjo būti panaikintas, kaip nurodyta 19–23 konstatuojamosiose dalyse, dėl padidėjusio valstybės kišimosi, kurį lėmė pablogėjusi ekonominė padėtis po TL. Šiuo akivaizdžiai patvirtinama laikinojo reglamento 125 konstatuojamosios dalies išvada, ir tvirtinimas dėl to atmetamas.

2.6.   Išvados

(76)

Visų pirma pastebima, kad išvada dėl žalos grėsmės padaryta atsižvelgiant, inter alia, į visus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytus veiksnius.

(77)

KGPA tvirtino, kad laikinojo reglamento išvados neatitiko PPO tokio tipo tyrimui nustatytų standartų, tiksliau išvados turėtų būti pagrįstos įrodymais, o ne įtarimais, spėlionėmis ar menkomis galimybėmis; prognozės ir prielaidos turėtų būti labai tikėtinai pasitvirtinantys, o alternatyvūs aiškinimai, su kuriais susiduriama darant išvadą, nagrinėjami.

(78)

Laikinajame reglamente aiškiai nurodyta, kuo remiantis padarytos tyrimo išvados, susijusios su įvairiais veiksniais. Išvados paremtos įrodymais, kaip antai statistiniais Eurostato duomenimis, bendradarbiaujančių bendrovių klausimyno atsakymais, skundo pateikėjo pateikta informacija apie neatrinktas bendroves, suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų informacija ir atliekant tyrimą kita internete surasta informacija. Visa ši informacija, kuri nebuvo konfidenciali, buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(79)

Su žalos grėsmės nagrinėjimu susiję veiksniai laikinajame reglamente svarstyti atskirai ir išsamiai, o laikinuoju etapu padarytų prielaidų ir prognozių pasitvirtinimo lygis pakartotinai nagrinėtas ir patikrintas, kiek įmanoma, galutiniu tyrimo etapu, kaip išdėstyta šio reglamento išvadose. Nenustatyta faktų, įrodymų ar požymių, kurie prieštarautų laikinojo reglamento išvadoms. Todėl laikinajame reglamente pateiktos prognozės ir prielaidos padarytos nuodugniai išnagrinėjus padėtį ir nebuvo spėlionės ar įtarimai.

(80)

78 konstatuojamojoje dalyje nurodyti alternatyvūs aiškinimai ir interpretacijos, kaip ir suinteresuotųjų šalių su pastabomis pateikti aiškinimai ir interpretacijos, atliekant tyrimą tinkamai išnagrinėti ir šiame reglamente bei laikinajame reglamente į juos atsižvelgta.

(81)

Taigi, išnagrinėjus po TL įvykusius pokyčius ir suinteresuotųjų šalių pastabas bei komentarus dėl laikinojo reglamento ir galutinai atskleistų faktų, nenustatyta jokių įrodymų, dėl kurių būtų dvejojama dėl išvados apie TL pabaigoje buvusią materialinės žalos grėsmę. Todėl KGPA pateiktas 77 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tvirtinimas atmetamas, o laikinojo reglamento 126 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

F.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Importo dempingo kainomis poveikis

(82)

Kadangi jokių konkrečių pastabų negauta, laikinojo reglamento 128–135 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Bendrijos pramonės importas ir eksportas

(83)

KGPA tvirtino, kad tai, jog Bendrijos pramonė importavo nagrinėjamąjį produktą iš KLR ir kitų šalių rodo, kad ji neturėjo pajėgumų paklausai Bendrijos rinkoje patenkinti. Taip buvo dėl to, kad Bendrijos pramonė neinvestavo į naujus gamybos pajėgumus ir visą dėmesį sutelkė į didesnės vertės rinkos segmentus. Dėl to reikėtų priminti, kad laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad toks importuojamas kiekis apytiksliai sudarė mažiau nei 2 % viso iš KLR importuojamo kiekio, ir nepateikta jokių įrodymų, kad šis kiekis buvo didesnis.

(84)

KGPA taip pat abejojo dėl tikslių priežasčių, kodėl laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje minėta bendrovių grupė turėjo vykdyti minėtą importą. Klausimas nagrinėtas išsamiau ir patvirtinta, kad dėl sąnaudų efektyvumo tam tikrų rūšių produktą gamino kitos grupei priklausančios ne Europoje esančios įmonės. Tačiau, kaip jau minėta laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje, patikrinta, ar tokio importo kainos nebuvo tokios, dėl kurių tų pačių rūšių produkto kainos Bendrijoje būtų priverstinai mažinamos.

(85)

Pagaliau KGPA nurodė akivaizdų neatitikimą tarp pakankamai teigiamo Bendrijos pramonės būsimo pardavimo eksportui vertinimo ir bendrų trečiųjų šalių rinkų ekonominių tendencijų, kurios, kaip prognozuota, turėjo blogėti. Dėl to reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės eksporto analizė neturi jokio poveikio sprendimams, susijusiems su žala ar žalos grėsme, nes jie siejasi tik su Bendrijos pramonės panašaus produkto gamyba ir pardavimu EB rinkoje. Jei kai kurie Bendrijos gamintojai optimistiškai žiūri į jų vykdomą eksportą, dėl to galėjo būti tik pervertinta jų prognozuojama bendra ekonominė veikla, tačiau ne jų veikla vidaus rinkoje, nes tai analizuota atskirai.

(86)

Todėl 83–85 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tvirtinimai atmetami, o laikinojo reglamento 136–141 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

b)   Importas iš trečiųjų šalių

(87)

Be to, KGPA tvirtino, kad nepakanka išnagrinėti vidutinių iš kitų ne ES trečiųjų šalių importuojamų produktų kainų, o reikia atsižvelgti taip pat į tikslų šių produktų pobūdį. Patvirtinama, kad visais atvejais, kai importuotojai pateikė pakankamai išsamios informacijos apie kainas, atlikta nuodugni analizė. Deja, prekybos statistiniai duomenys nėra labai išsamūs ir, atsižvelgiant į pakankamai žemą importuotojų bendradarbiavimo šiame tyrime lygį, turėta mažai išsamios informacijos apie kiekvieno iš kitų šalių importuojamo produkto kainas. Tačiau jokia šalis nepateikė pagrįstos informacijos, kuria remiantis būtų galima padaryti išvadą, kuri būtų priešinga laikinojo reglamento 142–145 konstatuojamosiose dalyse pateiktoms išvadoms, todėl minėtose laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

c)   Konkurencija su kitais Bendrijos gamintojais

(88)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 146 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

d)   Gamybos ir žaliavų sąnaudos

(89)

KGPA tvirtino, kad Bendrijos pramonė pakeitė produkto asortimentą, siekdama dėmesį sutelkti į tų rūšių produktus, kurių pardavimo kaina yra didesnė, ir taip kompensuoti padidėjusių gamybos sąnaudų poveikį. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė turėjo pakankamai priemonių sąnaudų padidėjimui kompensuoti didinant pardavimo kainas – priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

Neabejojama, kad Bendrijos pramonė ilgainiui bandė didinti pelną sąnaudų padidėjimą kompensuodama didesnėmis pardavimo kainomis. Tačiau tai nėra amžinas procesas – ateina laikas, kai tokių koregavimų daryti nebeįmanoma dėl rinkoje vykstančios konkurencijos. Rinkoje, kurioje panašios prekės parduodamos daug mažesnėmis kainomis, kainas didinti tampa tuo sunkiau, kuo didesnė rinkos dalis renka tokioms prekėms mažomis kainomis. Todėl šis KGPA tvirtinimas neprieštarauja laikinojo reglamento 147–149 konstatuojamųjų dalių išvadoms, kurios yra patvirtinamos.

e)   Bendrijos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių rinkos mažėjimas dėl ekonominio nuosmukio

(91)

Kinijos Vyriausybė, KGPA ir eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad Bendrijos pramonė su ekonominėmis problemomis susiduria dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir padarė išvadą, kad tai nutraukia priežastinį ryšį tarp importo iš Kinijos ir tariamos žalos ar žalos grėsmės. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad pati KGPA pripažino, kad 2005 m. TL buvęs rinkos vartojimas buvo išskirtinai didelis ir jog po TL paklausa (didžiąja dalimi) sumažėjo dėl to, kad produkto rinkos sąlygos vėl tapo įprastinės. Todėl nėra aišku, ar pasaulinis ekonomikos nuosmukis gali būti laikomas žalos priežastimi, kadangi remiantis turima informacija suvartojimo EB rinkoje lygis po TL buvusiu laikotarpiu tapo toks pats, koks seniau buvo laikomas įprastiniu lygiu. Tuo remiantis tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė nepatyrė materialinės žalos būtent dėl išskirtinio suvartojimo Bendrijoje lygio, nepaisant to, kad dėl Kinijos importo dempingo kainomis ji prarado didelę rinkos dalį ir jos kainos buvo priverstinai mažinamos. Bet kokiu atveju, laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje neatmetama galimybė, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis galėjo turėti didelio poveikio žalingai Bendrijos pramonės padėčiai po TL. Tačiau negalima tvirtinti, kad Bendrijos pramonei neigiamą poveikį padarė tik bendra ekonominė krizė, o ne importas dempingo kainomis, nes akivaizdu, jog minėtam importui teko didelė rinkos dalis ir dėl jo smarkiai sumažintos Bendrijos pramonės kainos. Todėl tvirtinimas, kad dėl ekonominio nuosmukio nutraukiamas laikinojo reglamento 128–135 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priežastinis ryšys, atmetamas, o tvirtinimas, kad pasikeitusi ekonominė aplinka, palyginti su TL, galėjo turėti poveikio nustatant priemonių lygį, nagrinėjamas 104 konstatuojamojoje dalyje.

(92)

Todėl tvirtinimai atmesti, o laikinojo reglamento 150 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

f)   Kiti veiksniai

(93)

KGPA pateikė pastabų, kad kai kurie Bendrijos gamintojai sudarė bendruosius susitarimus su pirkėjais, kuriuose iš anksto nustatė kainas, todėl jiems kainos nesikeistų. Tuo pačiu metu jie sudarė panašius fiksuotos kainos susitarimus su geležies rūdos ir kitų pagrindinių žaliavų tiekėjais, kad pastarieji negalėtų pasipelnyti iš labai didelio šių žaliavų kainų nuosmukio iš karto po TL.

(94)

Pirmiausia pažymima, kad fiksuotos kainos susitarimai su pirkėjais sudaryti tik keliais atvejais ir, atsižvelgiant į susitarimų terminus, negalima laikyti, kad jie padarė didelį poveikį. Šią išvadą patvirtina taip pat gerokai padidėjusios Bendrijos pramonės kainos. Fiksuotos kainos susitarimai dėl pagrindinių žaliavų yra pasaulinė praktika, dėl kurios Bendrijos gamintojai neįgauna nei privalumų, nei trūkumų, palyginti su bet kuriuo kitu panašaus produkto gamintoju pasaulinėje rinkoje. Todėl tai irgi negali būti priežastimi, dėl kurios būtų nutrauktas priežastinis ryšys. Todėl 93 konstatuojamoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami.

3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(95)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 151–153 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

G.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Bendrijos pramonės interesai

(96)

Skundo pateikėjas ir kai kurie Bendrijos gamintojai dar kartą pakartojo, kad, atsižvelgiant į vykdomą žalingą dempingą, antidempingo priemonių taikymas jiems yra ypatingai svarbus, kad jie galėtų pelningai veikti. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 155 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

2.   Kitų Bendrijos gamintojų interesai

(97)

Kadangi jokių konkrečių pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 156 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

3.   Nesusijusių Bendrijos importuotojų interesai

(98)

Nagrinėjamojo produkto naudotojas, kuris yra ir importuotojas, pabrėžė, kad jo importuojamo produkto KN kodai nebuvo paminėti pranešime apie inicijavimą, o apie tai, kad tyrime nagrinėjami ir šių rūšių produktai, jis sužinojo po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės. Jis tvirtino, kad dėl to turėjo sumokėti nenumatytus antidempingo muitus. Šiam importuotojui buvo pranešta, kad tyrimo produktas aiškiai aprašytas pranešime apie inicijavimą ir kad KN kodai pranešime pateikti tik kaip informacija. Teisinga nagrinėjamojo produkto muitinės klasifikacija iš tiesų yra viena iš tyrimo dalių, todėl visiškai įmanoma, kad laikinajame reglamente minėti KN kodai šiek tiek skiriasi nuo pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytų kodų.

(99)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 157 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

4.   Naudotojų interesai

(100)

98 konstatuojamojoje dalyje minėtas naudotojas taip pat tvirtino, kad nagrinėjamajam produktui nustačius galutines priemones šiai bendrovei iškiltų rimtų problemų, susijusių su tiekimu, nes EB gamintojai nenori tiekti šio produkto. Šis tvirtinimas išnagrinėtas ir nustatyta, kad šios šalies patirtos problemos gauti produktą iš Bendrijos gamintojų yra susijusios su senesniu laikotarpiu, kai dėl labai didelės paklausos rinkoje kai kurie Bendrijos gamintojai manė, kad tiekti nedidelį tokių produktų kiekį buvo ekonomiškai neperspektyvu. Tačiau laikotarpiu, kai paklausa rinkoje normali, šio apribojimo turėtų nelikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad kiti tų pačių rūšių produktų naudotojai ar importuotojai gali padidinti tokių produktų paklausos Bendrijoje lygį, jei priemonės būtų nustatytos. Remiantis tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad aptariami naudotojai sunaudoja tik labai nedidelę viso sunaudojamo nagrinėjamojo produkto kiekio dalį, daroma išvada, kad tiekimo šaltiniai neturėtų būti su nagrinėjamuoju produktu susijusi problema.

(101)

Kitas naudotojas, kuris panašų produktą perka tik iš Bendrijos pramonės, dar kartą pakartojo pritariantis priemonių nustatymui. Kiti naudotojai pastabų dėl preliminarių išvadų nepateikė. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 158 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

5.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(102)

Kadangi jokių konkrečių pastabų negauta, laikinojo reglamento 159 konstatuojamoji dalis galutinai patvirtinama.

H.   GALUTINĖS PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo lygis

(103)

Skundo pateikėjas ir kai kurie Bendrijos pramonę sudarantys Bendrijos gamintojai tvirtino, kad laikinojo reglamento 161–163 konstatuojamosiose dalyse nurodytas 3 % pelno dydis, naudotas skaičiuojant žalos pašalinimo lygį, buvo pernelyg mažas, nes tai kapitalo imli pramonė su didelėmis nuolatinėmis sąnaudomis, o vidutinis Bendrijos pramonės gauto pelno dydis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo daug didesnis nei 3 %.

(104)

Pripažįstama, kad panašiam produktui gaminti reikia didelio kapitalo. Tačiau manoma, kad dabartinė padėtis rinkoje nėra tokia, kuri leistų aiškiai nustatyti pajėgumų panaudojimo normą artimiausioje ateityje ir ypač tais metais, per kuriuos galios priemonės, taigi tai gali turėti poveikio nustatant pelno, kurį būtų galima paprastai gauti šioje rinkoje, kai nevykdomas dempingas, dydį. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė pasikeitus aplinkybėms visada gali pateikti prašymą atlikti priemonių peržiūrą, nuspręsta, kad laikinuoju etapu ir atliekant pirmesnį tyrimą dėl tokio paties produkto nustatytas nedidelis 3 % pelno dydis neturėtų būti keičiamas. Tačiau pažymima, kad labai pasikeitus rinkos sąlygoms tokį 3 % pelno dydį gali tekti patikslinti.

(105)

Taikyta laikinojo reglamento 164 ir 165 konstatuojamosiose dalyse nurodyta žalos pašalinimo lygio skaičiavimo metodika, atlikus nedidelį koregavimą, nurodytą 41 konstatuojamojoje dalyje. Žalos pašalinimo lygis visos šalies mastu apskaičiuotas kaip žalos skirtumų, nustatytų eksportuojančio gamintojo, kuriam nesuteiktas IR, parduotiems tipiškiausių rūšių produktams, svertinis vidurkis.

(106)

Tokiu būdu nustatyti žalos skirtumai buvo mažesni už nustatytus dempingo skirtumus.

2.   Galutinės priemonės

(107)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, manoma, kad importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytino galutinio antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausiam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų pagal mažesniojo muito taisyklę, o tai visais atvejais yra žalos skirtumas.

(108)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutiniai muitai turėtų būti tokie:

Eksportuojantis gamintojas

Antidempingo muitas

Shandong Luxing Steel Pipe Co., Ltd

17,7 %

Kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms

27,2 %

Visoms kitoms bendrovėms

39,2 %

(109)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(110)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (8), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(111)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos ir prireikus išvados buvo atitinkamai pataisytos.

(112)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms šio reglamento priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. 11 straipsnio 4 dalis netaikoma, jei atlikta atranka.

3.   Įsipareigojimai

(113)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą, kai kurie neatrinkti eksportuojantys KLR gamintojai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Tačiau, nepaisant to, kad paaiškintos visos būtinos sąlygos, oficialus įsipareigojimo pasiūlymas nebuvo pateiktas laiku, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje, ir nebuvo kreiptasi dėl šio laikotarpio pratęsimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vykdant šį tyrimą įsipareigojimų klausimo nebereikia nagrinėti.

I.   GALUTINIS LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

(114)

Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad žalos grėsmė TL pabaigoje buvo neišvengiama, kaip nurodyta laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į 50–55 konstatuojamųjų dalių išvadas, kuriose patvirtinama neigiama kelių žalos rodiklių raida po TL, ir į nustatyto dempingo skirtumo dydį, daroma išvada, kad nenustačius laikinųjų priemonių būtų padaryta žala. Todėl manoma, kad garantijomis užtikrintos laikinuoju reglamentu nustatyto laikinojo antidempingo muito sumos turi būti galutinai surinktos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno, skritulio formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize (9) yra ne didesnis kaip 0,86 ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 23 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 20, ex 7304 31 80, ex 7304 39 10, ex 7304 39 52, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 81, ex 7304 51 89, ex 7304 59 10, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (10) (TARIC kodai 7304191020, 7304193020, 7304230020, 7304291020, 7304293020, 7304312020, 7304318030, 7304391010, 7304395220, 7304395830, 7304399230, 7304399320, 7304518120, 7304518930, 7304591010, 7304599230 ir 7304599320), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Shandong Luxing Steel Pipe Co., Ltd, Qingzhou City, KLR

17,7

A949

Kitoms priede išvardytoms bendradarbiaujančioms bendrovėms

27,2

A950

Visoms kitoms bendrovėms

39,2

A999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 289/2009 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, sumos, taikant laikinojo muito normą.

3 straipsnis

Kai bet kuris naujas eksportuojantis Kinijos Liaudies Respublikos gamintojas pateikia pakankamai įrodymų Komisijai, kad:

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.) jis neeksportavo į Bendriją 1 straipsnio 1 dalyje apibūdinto produkto,

jis nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo Reglamentu nustatytos priemonės,

faktiškai eksportavo į Bendriją nagrinėjamąjį produktą po tiriamojo laikotarpio, kuriuo grindžiamos priemonės, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Bendriją didelį kiekį,

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, paprasta balsų dauguma gali iš dalies pakeisti 1 straipsnio 2 dalį, naują eksportuojantį gamintoją įtraukdama į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikoma 27,2 % svertinė vidutinė muito norma, sąrašą.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. OLOFSSON


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL C 174, 2008 7 9, p. 7.

(3)  OL L 94, 2009 4 8, p. 48.

(4)  Anglies ekvivalentas nustatomas pagal Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) paskelbtą Techninę ataskaitą, 1967 m., IIW dok. IX-555–67.

(5)  Kaip nustatyta 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1031/2008, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 291, 2008 10 31, p. 1). Produkto apibrėžtoji sritis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį ir pagal atitinkamus KN kodus kartu pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį.

(6)  OL L 175, 2006 6 29, p. 4.

(7)  Palyginus vidutines mėnesio apimtis.

(8)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office N105 04/092, 1049 Brussels, Belgium.

(9)  Anglies ekvivalentas nustatomas pagal Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) paskelbtą Techninę ataskaitą, 1967 m., IIW doc. IX-555–67.

(10)  Kaip nustatyta 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1031/2008, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 291, 2008 10 31, p. 1). Produkto apibrėžtoji sritis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį ir pagal atitinkamus KN kodus kartu pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį.


PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendradarbiaujančių gamintojų sąrašas pagal papildomą TARIC kodą A950

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Handan Precise Seamless Steel Pipes Co., Ltd.

Handan

Hengyang Valin MPM Co., Ltd.

Hengyang

Hengyang Valin Steel Tube Co., Ltd.

Hengyang

Hubei Xinyegang Steel Co., Ltd.

Huangshi

Jiangsu Huacheng Industry Group Co., Ltd.

Zhangjiagang

Jiangyin City Seamless Steel Tube Factory

Jiangyin

Jiangyin Metal Tube Making Factory

Jiangyin

Pangang Group Chengdu Iron & Steel Co., Ltd.

Chengdu

Shenyang Xinda Co., Ltd.

Shenyang

Suzhou Seamless Steel Tube Works

Suzhou

Tianjin Pipe (Group) Corporation (TPCO)

Tianjin

Wuxi Dexin Steel Tube Co., Ltd.

Wuxi

Wuxi Dongwu Pipe Industry Co., Ltd.

Wuxi

Wuxi Seamless Oil Pipe Co., Ltd.

Wuxi

Zhangjiagang City Yiyang Pipe Producing Co., Ltd.

Zhangjiagang

Zhangjiagang Yichen Steel Tube Co., Ltd.

Zhangjiagang


6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/36


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 927/2009

2009 m. spalio 5 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. spalio 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

32,3

ZZ

32,3

0707 00 05

TR

114,4

ZZ

114,4

0709 90 70

TR

109,3

ZZ

109,3

0805 50 10

AR

71,1

CL

103,4

TR

84,6

UY

88,0

ZA

70,3

ZZ

83,5

0806 10 10

BR

235,1

EG

159,5

TR

94,4

US

152,0

ZZ

160,3

0808 10 80

BR

63,5

CL

85,7

NZ

44,5

US

80,9

ZA

66,2

ZZ

68,2

0808 20 50

AR

82,8

CN

51,8

TR

97,2

ZA

79,8

ZZ

77,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/38


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 928/2009

2009 m. spalio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009–2010 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009–2010 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 918/2009 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009–2010 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. spalio 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 259, 2009 10 2, p. 3.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2009 m. spalio 6 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

39,12

0,00

1701 11 90 (1)

39,12

3,17

1701 12 10 (1)

39,12

0,00

1701 12 90 (1)

39,12

2,87

1701 91 00 (2)

40,52

5,31

1701 99 10 (2)

40,52

2,18

1701 99 90 (2)

40,52

2,18

1702 90 95 (3)

0,41

0,27


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


DIREKTYVOS

6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/40


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/107/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nuostatas, susijusias su kai kurių laikotarpių pratęsimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Direktyvos 98/8/EB (3) 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų pereinamasis laikotarpis, prasidedantis 2000 m. gegužės 14 d., tos direktyvos įsigaliojimo dieną, kuriuo valstybės narės gali taikyti savo nacionalines taisykles arba praktiką pateikiant biocidinius produktus į rinką ir visų pirma išduoti leidimus prekybai biocidiniais produktais, kuriuose yra į toje direktyvoje numatytą leistinų medžiagų sąrašą, t. y. jos I, IA arba IB priedus, dar neįtrauktų veikliųjų medžiagų.

(2)

Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta 10 metų darbo programa, kuri taip pat pradedama įgyvendinti 2000 m. gegužės 14 d., ir kurios metu bus sistemingai tiriamos visos iki tos dienos rinkoje esančių biocidinių produktų veikliosios medžiagos ir bus įtraukiamos į toje direktyvoje numatytą leistinų medžiagų sąrašą, jei yra priimtinos žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos atžvilgiu.

(3)

Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje ir 2 dalies c punkto i papunktyje nustatyta pagal tą direktyvą pateiktos informacijos apsauga dešimties metų laikotarpiu, prasidedančiu taip pat 2000 m. gegužės 14 d., išskyrus atvejus, kai konkrečioje valstybėje narėje nustatomas trumpesnis apsaugos laikotarpis, tuomet tas trumpesnis apsaugos laikotarpis bus taikomas jos teritorijoje. Ši apsauga taikoma tik informacijai, kuri pateikiama iki Direktyvos 98/8/EB įsigaliojimo dienos rinkoje buvusiems biocidiniams produktams naudojamų veikliųjų medžiagų, t. y. vadinamų „esamų“ veikliųjų medžiagų, įtraukimui į Direktyvoje 98/8/EB numatytą leistinų medžiagų sąrašą pagrįsti.

(4)

Įvertinus esamą veikliąją medžiagą ir įtraukus ją į Direktyvoje 98/8/EB numatytą leistinų medžiagų sąrašą, jos rinka laikoma suderinta, o veikliąją medžiagą turinčių produktų pateikimo į rinką pereinamojo laikotarpio taisyklės pakeičiamos tos direktyvos nuostatomis.

(5)

Pagal Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalį Komisija, likus dvejiems metams iki 10 metų programos įgyvendinimo pabaigos, pateikė ataskaitą apie jos įgyvendinimo pažangą. Remiantis tos ataskaitos išvadomis, manoma, kad dauguma veikliųjų medžiagų iki 2010 m. gegužės 14 d. nebus peržiūrėta. Be to, net ir veikliųjų medžiagų, dėl kurių įtraukimo į Direktyvoje 98/8/EB numatytą leistinų medžiagų sąrašą sprendimas buvo priimtas iki 2010 m. gegužės 14 d., peržiūrai reikia skirti pakankamai laiko, kad valstybės narės perkeltų atitinkamus teisės aktus ir suteiktų, panaikintų arba pakeistų atitinkamų produktų leidimus, siekdamos laikytis suderintų Direktyvos 98/8/EB nuostatų. Kyla didelė rizika, kad pereinamojo laikotarpio pabaigoje 2010 m. gegužės 14 d. nacionalinės taisyklės nebebus taikomos, o atitinkamos suderintos taisyklės dar nebus priimtos. Todėl laikoma, jog būtina pratęsti 10 metų darbo programą, kad būtų įmanoma užbaigti visų įvertinimui pateiktų veikliųjų medžiagų peržiūrą.

(6)

Taip pat būtina, kad peržiūros programos įgyvendinimo pabaiga sutaptų su pereinamojo laikotarpio pabaiga, kad biocidinių produktų pateikimas į rinką būtų reglamentuojamas nacionalinėmis sistemomis ar praktika tol, kol bus pasirengta jas pakeisti suderintomis nuostatomis.

(7)

Be to, siekiant nuoseklumo ir norint neprarasti duomenų apsaugos tada, kai tam tikros veikliosios medžiagos dar tebebus vertinamos, visų pagal Direktyvą 98/8/EB pateiktų duomenų apsaugos laikotarpis turėtų būti pratęstas ir turėtų sutapti su peržiūros programos įgyvendinimo pabaiga.

(8)

Siūlomas peržiūros programos įgyvendinimo pratęsimas gali būti per trumpas kai kurių veikliųjų medžiagų vertinimui baigti. Kita vertus, gerokai daugiau pratęstas laikotarpis gali tapti kliūtimi telkiant pastangas įgyvendinti peržiūros programą laiku. Bet koks peržiūros programos įgyvendinimo ir atitinkamo visų dar neįvertintų veikliųjų medžiagų vertinimo pereinamojo laikotarpio pratęsimas po 2014 m. gegužės 14 d. turėtų trukti ne ilgiau kaip dvejus metus ir turėtų būti nustatomas tik tuo atveju, jei akivaizdu, kad teisės aktas, kuris turėtų pakeisti Direktyvą 98/8/EB, neįsigalios iki 2014 m. gegužės 14 d.

(9)

Direktyvos 98/8/EB įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(10)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus ne ilgiau kaip dvejiems metams pratęsti peržiūros programos įgyvendinimą ir atitinkamą pereinamąjį laikotarpį dar neįvertintų veikliųjų medžiagų atveju. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 98/8/EB nuostatas, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(11)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (5) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai tas lenteles paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 98/8/EB iš dalies keičiama taip:

1.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

iki 2014 m. gegužės 14 d. – informacija, pateikta šios direktyvos tikslais, išskyrus tą atvejį, kai ją jau saugo dabartinės nacionalinės taisyklės dėl biocidinių produktų. Tokiais atvejais informacija tebesaugoma toje valstybėje narėje, kol baigiasi nacionalinėse taisyklėse numatytas duomenų apsaugos galiojimo laikas – bet ne vėliau nei 2014 m. gegužės 14 d. arba, jei taikytina, ne vėliau nei data, iki kurios 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis pratęsiamas pagal 16 straipsnio 2 dalį;“;

b)

2 dalies c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

iki 2014 m. gegužės 14 d. – informacija, pateikta šios direktyvos tikslais, išskyrus tą atvejį, kai duomenys jau apsaugoti pagal dabartines nacionalines taisykles dėl biocidinių produktų, ir tada tokie duomenys toje valstybėje narėje saugomi tol, kol baigiasi tose nacionalinėse taisyklėse numatytas duomenų apsaugos galiojimo laikas – bet ne vėliau nei 2014 m. gegužės 14 d. arba, jei taikytina, ne vėliau nei data, iki kurios 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis pratęsiamas pagal 16 straipsnio 2 dalį;“;

2.

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybė narė, nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nepažeisdama šio straipsnio 2 ir 3 dalių, gali iki 2014 m. gegužės 14 d. taikyti savo dabartinę biocidinių produktų pateikimo į rinką sistemą arba praktiką. Jei sprendime įtraukti veikliąją medžiagą į I arba IA priedą nustatoma vėlesnė nei 2014 m. gegužės 14 d. 16 straipsnio 3 dalies taikymo data, ši nukrypti leidžianti nuostata toliau taikoma tos veikliosios medžiagos turintiems produktams iki tame sprendime nustatytos datos. Valstybė narė, visų pirma laikydamasi savo nacionalinių taisyklių, gali leisti pateikti į jos teritorijos rinką biocidinį produktą, turintį veikliosios medžiagos, kuri neįrašyta į I arba IA priedą tai produktų grupei. 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą datą tokios veikliosios medžiagos turi būti rinkoje kaip biocidinio produkto veikliosios medžiagos, naudojamos pagal 2 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose neapibrėžtą paskirtį.“;

b)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Priėmus šią direktyvą, Komisija pradeda vykdyti 14 metų darbų programą, skirtą sistemingam tyrimui visų 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną rinkoje jau esančių veikliųjų medžiagų, kaip biocidinio produkto veikliųjų medžiagų, naudojamų pagal 2 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose neapibrėžtą paskirtį. Reglamentuose numatomas programos sukūrimas bei įgyvendinimas, įskaitant prioritetų vertinant skirtingas veikliąsias medžiagas nustatymą ir tvarkaraštį. Tokie reglamentai, skirti iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimami pagal 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Likus ne daugiau kaip dvejiems metams iki darbų programos pabaigimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie programos įgyvendinimo eigą. Atsižvelgiant į ataskaitos išvadas, gali būti nuspręsta 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį ir 14 metų darbų programos įgyvendinimą pratęsti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama pagal 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

antroje pastraipoje žodžiai „Per šį dešimties metų laikotarpį“ pakeičiami žodžiais „Per tą 14 metų laikotarpį.“

2 straipsnis

Perkėlimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 14 d. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Kai valstybės narės tvirtina šias priemones, jose daroma nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas viešai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  OL C 182, 2009 8 4, p. 75.

(2)  2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/43


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 24 d.

pratęsiantis Sprendime 2007/641/EB dėl konsultacijų su Fidžio Salų Respublika pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 37 straipsnį užbaigimo nurodytų priemonių taikymo laikotarpį

(2009/735/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į AKR ir EB partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (1) ir peržiūrėtą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (2), toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas, ypač į jo 96 straipsnį,

atsižvelgdama į Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų Vidaus susitarimą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir tvarkos, kurios turi būti laikomasi siekiant įgyvendinti AKR ir EB partnerystės susitarimą (3), ypač į jo 3 straipsnį.

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (4) (toliau – Vystomojo bendradarbiavimo priemonė), ypač į jo 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Buvo pažeisti pagrindiniai AKR ir EB partnerystės susitarimo 9 straipsnio veiksniai.

(2)

Buvo pažeistos Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 3 straipsnyje pateikiamos vertybės.

(3)

2007 m. balandžio 18 d. pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 37 straipsnį su AKR šalimis ir Fidžio Salų Respublika pradėtos oficialios konsultacijos, kurių metu Fidžio valdžios institucijos prisiėmė konkrečių įsipareigojimų pašalinti Europos Sąjungos nurodytas problemas ir šiuos įsipareigojimus įgyvendinti.

(4)

Stengiantis įgyvendinti kai kuriuos 3 konstatuojamoje dalyje minėtus įsipareigojimus buvo imtasi svarbių iniciatyvų. Tačiau ne tik neįgyvendinti pagrindiniai AKR ir EB partnerystės susitarimo ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės veiksniai, bet pastaruoju metu vykdant kai kuriuos svarbius įsipareigojimus taip pat įvyko didelių regresyvių pokyčių, tokių kaip Konstitucijos panaikinimas ir labai toli atidėti rinkimai.

(5)

Sprendimo 2007/641/EB (5) galiojimas baigiasi 2009 m. spalio 1 d.

(6)

Todėl būtų tinkama pratęsti Sprendimo 2007/641/EB galiojimą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas 2007/641/EB iš dalies taip:

1.

3 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jo galiojimas baigiasi 2010 m. kovo 31 d. Jis peržiūrimas nuolat, bent kartą per šešis mėnesius, ir nedelsiant, jei dėl naujų įvykių Fidžio Salų Respublikoje arba dėl naujų oficialių konsultacijų su AKR šalimis ir Fidžio Salų Respublika būtų prisiimti nauji konkretūs įsipareigojimai, kuriais būtų suteiktas pagrindas tai padaryti.“.

2.

Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. OLOFSSON


(1)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)  OL L 287, 2005 10 28, p. 4.

(3)  OL L 317, 2000 12 15, p. 376.

(4)  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(5)  OL L 260, 2007 10 5, p. 15.


PRIEDAS

J. E. Ratu Epeli Nailatikau

Laikinai einantis Fidžio Salų Respublikos Prezidento pareigas

Suva

Fidžio Salų Respublika

Jūsų Ekscelencija,

Europos Sąjunga AKR ir EB partnerystės susitarimo (toliau – Kotonu susitarimas) 9 straipsnio ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 3 straipsnio nuostatas laiko labai svarbiomis. AKR ir EB partnerystė grindžiama pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinei valstybei, ir kurie yra pagrindiniai Kotonu susitarimo veiksniai ir mūsų santykių pagrindas.

2006 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Taryba pasmerkė Fidžyje įvykdytą karinį perversmą.

Remdamasi Kotonu susitarimo 96 straipsniu ir atsižvelgdama į tai, kad 2006 m. gruodžio 5 d. įvykdytu kariniu perversmu buvo pažeisti pagrindiniai to Susitarimo 9 straipsnyje nustatyti veiksniai, Europos Sąjunga (ES) pakvietė Fidžį pradėti konsultacijas, kaip numatyta tame Susitarime, siekiant nuodugniai išnagrinėti situaciją ir, prireikus, imtis priemonių jai ištaisyti.

Oficiali šių konsultacijų dalis prasidėjo Briuselyje 2007 m. balandžio 18 d. ES teigiamai vertino tai, jog tuo metu Laikinoji Vyriausybė patvirtino keletą esminių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pagarba demokratiniams principams ir teisinei valstybei, kaip pažymima toliau, ir pasiūlė priemones jiems įgyvendinti.

Deja, nuo tada įvyko keletas neigiamų pokyčių, ypač 2009 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad šiuo metu Fidžis pažeidžia nemažai savo įsipareigojimų. Tai ypač susiję su Konstitucijos panaikinimu, labai toli nukeltais parlamento rinkimais ir žmogaus teisių pažeidimais. Nors įgyvendinti įsipareigojimus gerokai vėluojama, dauguma tų įsipareigojimų tebėra labai aktualūs esant dabartinei padėčiai Fidžyje, todėl pridedami prie šio laiško. Kadangi Fidžis nusprendė nepaisyti keleto svarbiausių įsipareigojimų, jis prarado lėšų, skirtų plėtrai.

Tačiau, remdamasi partnerystės dvasia, kuri yra Kotonu susitarimo pagrindas, ES išreiškia savo pasirengimą pradėti naujas oficialias konsultacijas, kai tik bus pakankamas pagrindas manyti, kad tokios konsultacijos gali duoti teigiamų rezultatų. Laikinasis Ministras Pirmininkasas neseniai pristatė reformų ir rinkimų planą. ES yra pasiruošusi pradėti dialogą dėl šio plano ir pasiruošusi apsvarstyti, ar šis planas gali tapti naujų konsultacijų pagrindu. Todėl ES nusprendė pratęsti esamų tinkamų priemonių taikymą Fidžiui, kad būtų suteikta galimybių pradėti naujas konsultacijas. Kadangi kai kurios tinkamos priemonės yra jau pasenę, buvo nuspręsta, kad užuot vienpusiškai jas atnaujinusi, ES yra linkusi toliau išnagrinėti galimybes pradėti naujas konsultacijas su Fidžiu. Taigi labai svarbu, kad Laikinoji Vyriausybė įsipareigotų vykdyti visa apimantį politinį dialogą šalies viduje ir lanksčiai pasižiūrės į būsimo plano laikotarpį. Nors ES pozicija yra ir visada bus grindžiama peržiūrėto Kotonu susitarimo pagrindiniais veiksniais ir esminiais jo principais ypač dėl esminės dialogo reikšmės ir abipusių įsipareigojimų vykdymo, pabrėžiama, kad ES nedaro jokių išankstinių išvadų dėl ateityje vyksiančių konsultacijų rezultatų.

Jei po naujų konsultacijų Fidžis prisiims svarbius įsipareigojimus, ES yra pasiruošusi greitai ir teigiama linkme peržiūrėti šias tinkamas priemones. Tačiau, jei padėtis Fidžyje nesikeis, jis toliau praras lėšas, skirtas plėtrai.

Kol naujos konsultacijos dar neįvyko, ES ragina Fidžį tęsti ir aktyviau vystyti tvirtesnį politinį dialogą.

Taikomos tokios tinkamos priemonės:

gali būti tęsiama humanitarinė pagalba ir tiesioginė parama pilietinei visuomenei,

gali būti tęsiama jau vykdoma ir (arba) rengiama bendradarbiavimo veikla, visų pirma pagal 8-ąjį ir 9-ąjį Europos plėtros fondus (EPF),

gali būti vykdoma 9-ojo EPF laikotarpio pabaigos peržiūra,

gali būti vykdoma bendradarbiavimo veikla, kuri padėtų grįžti prie demokratijos ir pagerintų valdymą, išskyrus labai išskirtines aplinkybes,

gali būti tęsiamas cukraus reformos 2006 m. lydimųjų priemonių įgyvendinimas. 2007 m. birželio 19 d. Fidžis techniniu lygmeniu pasirašė finansavimo susitarimą. Pažymėtina, kad finansavimo susitarime numatyta sustabdymo sąlyga,

2007 m. birželio 19 d. Laikinoji Vyriausybė priėmė 2007 m. birželio 7 d. Ramiojo vandenyno salų forumo nepriklausomų rinkimų ekspertų ataskaitą – tai atitinka 2007 m. balandžio 18 d. Laikinosios Vyriausybės ir ES susitarimo įsipareigojimą Nr. 1. Todėl gali būti tęsiamas daugiametės cukraus reformos 2008–2010 m. lydimųjų priemonių orientacinės programos rengimas, siekiant ją pasirašyti,

Šalies strategijos dokumento ir 10-ojo EPF Nacionalinės orientacinės programos, apimančios orientacinį finansinį paketą, užbaigimas, pasirašymas techniniu lygmeniu ir įgyvendinimas, bei galimas skatinamosios dalies, sudarančios 25 % finansinio paketo sumos, skyrimas priklausys nuo prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje laikymosi: visų pirma Laikinoji Vyriausybė turi laikytis Konstitucijos; turi būti visiškai gerbiama teismų nepriklausomybė, o 2007 m. rugsėjo 6 d. vėl pradėti taikyti nepaprastosios padėties potvarkiai turi būti panaikinti kuo greičiau; kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu turi būti tiriami arba nagrinėjami Fidžio Salų Respublikos įstatymais nustatytose instancijose, laikantis įstatymais nustatytų procedūrų; taip pat Laikinoji Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias saugumo agentūrų įbauginimo tikslu daromiems pareiškimams,

2007 m. asignavimas cukraus sektoriui lygus nuliui,

2008 m. asignavimas cukraus sektoriui bus paskirtas tik gavus įrodymų, kad pasirengimas rinkimams vyksta patikimai, laiku ir remiantis sutartais įsipareigojimais, visų pirma dėl gyventojų surašymo, naujo rinkimų apygardų ribų nustatymo ir rinkimų reformos, laikantis Konstitucijos, taip pat kad bus imamasi priemonių rinkimų biuro veikimui užtikrinti, įskaitant rinkimų stebėtojo paskyrimą iki 2007 m. rugsėjo 30 d., laikantis Konstitucijos,

asignavimo cukraus sektoriui 2009 m. skyrimas priklausys nuo teisėtos Vyriausybės buvimo ir veikimo,

2010 m. asignavimo skyrimas priklausys nuo pažangos panaudojant 2009 m. cukraus sektoriui skirtą asignavimą, taip pat nuo demokratijos proceso tęstinumo,

gali būti svarstoma skirti papildomą paramą, nei nurodytą šiame laiške, pagrindinių įsipareigojimų įgyvendinimui, visų pirma remiant pasirengimą rinkimams ir (arba) jų organizavimą,

šios priemonės nedaro poveikio Fidžio dalyvavimui regioniniame bendradarbiavime,

jei bus laiku įgyvendinti prisiimti įsipareigojimai, gali būti tęsiamas bendradarbiavimas su Europos investicijų banku ir Įmonių plėtojimo centru.

Įsipareigojimų vykdymas bus kontroliuojamas vadovaujantis priede nurodytais stebėsenos įsipareigojimais, tuo tikslu palaikant nuolatinį dialogą, bendradarbiavimą su misijomis ir ataskaitų rengimą.

Be to, ES tikisi visiško Fidžio bendradarbiavimo su Ramiojo vandenyno salų forumu, įgyvendinant Pripažintų ekspertų grupės rekomendacijas, patvirtintas Užsienio reikalų ministrų forume 2007 m. kovo 16 d. susitikime Vanuatu.

Europos Sąjunga ir toliau atidžiai stebės padėtį Fidžyje. Remiantis Kotonu susitarimo 8 straipsniu, su Fidžiu bus palaikomas tvirtesnis politinis dialogas, siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos atkūrimą ir pagarbą teisinės valstybės principams iki tol, kol abi šalys nuspręs, kad tvirtesniu politiniu dialogu buvo pasiektas jo tikslas.

Jei Laikinoji Vyriausybė sulėtintų arba nutrauktų įsipareigojimų įgyvendinimą, arba šis procesas pasuktų atgal, ES pasilieka teisę koreguoti tinkamas priemones.

ES pabrėžia, kad Fidžio privilegijos bendradarbiaujant su ES priklauso nuo pagarbos pagrindiniams Kotonu susitarime nustatytiems veiksniams ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonėje numatytoms vertybėms. Kad ES būtų įtikinta, jog Laikinoji Vyriausybė yra visiškai pasiruošusi laikytis duotų įsipareigojimų, būtina sparti ir esminė pažanga įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus.

Pagarbiai,

Priimta Briuselyje,

Komisijos vardu

Tarybos vardu

Priedo priedas

ĮSIPAREIGOJIMAI, SUTARTI SU FIDŽIO SALŲ RESPUBLIKA

A.   Pagarba demokratijos principams

Įsipareigojimas Nr. 1

Per 24 mėnesius nuo 2007 m. kovo 1 d. turi įvykti laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai, atsižvelgiant į Ramiojo vandenyno salų forumo sekretoriato paskirtų nepriklausomų vertintojų vertinimo išvadas. Pasirengimas rinkimams ir jų vykdymas turi būti bendrai stebimas, pritaikomas ir, prireikus, peržiūrimas, remiantis bendrai sutartais orientaciniais tikslais. Tam būtina, kad:

iki 2007 m. birželio 30 d. Laikinoji Vyriausybė priimtų tvarkaraštį, kuriame nustatytų įvairių veiksmų, kurių reikia imtis ruošiantis naujiems parlamento rinkimams, užbaigimo datas,

tvarkaraštyje būtų numatytos gyventojų surašymo, rinkimų apygardų ribų nustatymo ir rinkimų reformos datos,

rinkimų apygardų ribos būtų nustatytos ir rinkimų reforma vykdoma laikantis Konstitucijos,

laikantis Konstitucijos būtų imtasi priemonių rinkimų biuro funkcionavimui užtikrinti, įskaitant rinkimų stebėtojo paskyrimą iki 2007 m. rugsėjo 30 d.,

viceprezidentas būtų paskirtas laikantis Konstitucijos.

Įsipareigojimas Nr. 2

Laikinoji Vyriausybė, priimdama svarbias teisėkūros, fiskalinės ar kitų politikos sričių iniciatyvas ir pakeitimus, turi atsižvelgti į konsultacijų su pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rezultatus.

B.   Teisinė valstybė

Įsipareigojimas Nr. 1

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias saugumo agentūrų įbauginimo tikslu daromiems pareiškimams.

Įsipareigojimas Nr. 2

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja laikytis 1997 m. Konstitucijos ir užtikrinti įprastą ir nepriklausomą konstitucinių institucijų, tokių kaip Fidžio žmogaus teisių komisijos, Viešosios tarnybos komisijos, Konstitucinių tarnybų komisijos, funkcionavimą. Turi būti garantuota esminė Didžiosios vadovų tarybos nepriklausomybė ir užtikrintas jos funkcionavimas.

Įsipareigojimas Nr. 3

Turi būti gerbiama visiška teismų nepriklausomybė, teismams leidžiama laisvai dirbti, o jų sprendimus turi gerbti visos susijusios šalys, visų pirma:

iki 2007 m. liepos 15 d. Laikinoji Vyriausybė turi paskirti tribunolą, remdamasi Konstitucijos 138 skyriaus 3 dalimi,

nuo šiol teisėjai turi būti skiriami ir (arba) atleidžiami griežtai laikantis Konstitucijos nuostatų ir procedūrinių taisyklių,

karinės institucijos, policija arba Laikinoji Vyriausybė jokia forma negali kištis į teisminį procesą ir privalo išlaikyti visišką pagarbą teisininko profesijai.

Įsipareigojimas Nr. 4

Visos baudžiamosios su korupcija susijusios bylos turi būti nagrinėjamos tinkamais teisminiais kanalais ir bet kokie kiti organai, kurie gali būti įsteigti įtariamiems korupcijos atvejams tirti, turi veikti nepažeisdami Konstitucijos nuostatų.

C.   Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

Įsipareigojimas Nr. 1

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad bet kokie kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu būtų tiriami arba nagrinėjami Fidžio Salų Respublikos įstatymais nustatytose instancijose laikantis įstatymais nustatytų procedūrų.

Įsipareigojimas Nr. 2

Laikinoji Vyriausybė ketina 2007 m. gegužės mėn. panaikinti nepaprastosios padėties potvarkius, jei nekils grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių saugumui.

Įsipareigojimas Nr. 3

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti, kad Fidžio žmogaus teisių komisija galėtų veikti visiškai nepriklausomai ir laikydamasi Konstitucijos.

Įsipareigojimas Nr. 4

Užtikrinti pagarbą žodžio ir žiniasklaidos laisvei visomis formomis, kaip numatyta Konstitucijoje.

D.   Įsipareigojimų vykdymo kontrolė

Įsipareigojimas Nr. 1

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja palaikyti nuolatinį dialogą, siekiant sudaryti sąlygas tikrinti daromą pažangą, ir teikti ES ir EB institucijoms ir (arba) jų atstovams galimybę nevaržomai gauti informacijos visais klausimais, susijusiais su žmogaus teisėmis, taikiu demokratijos atkūrimu ir teisine valstybe.

Įsipareigojimas Nr. 2

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja visiškai bendradarbiauti su galimomis ES ir EB misijomis pažangai vertinti ir stebėti.

Įsipareigojimas Nr. 3

Laikinoji Vyriausybė įsipareigoja kas tris mėnesius, pradedant 2007 m. birželio 30 d., siųsti ataskaitas apie pažangą, daromą įgyvendinant pagrindinius Kotonu susitarimo veiksnius ir įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad tam tikri klausimai gali būti veiksmingai išspręsti tik laikantis pragmatiško požiūrio, atsižvelgiant į šių dienų realijas ir orientuojantis į ateitį.


Komisija

6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/50


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. spalio 5 d.

kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl tam tikros importuojamos, inter alia, Brazilijos kilmės aliumininės folijos

(2009/736/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 287/2009 (2) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės aliumininei folijai.

(2)

Patvirtinus laikinąsias antidempingo priemones, Komisija tęsė tyrimą dėl dempingo, žalos ir Bendrijos interesų. Atlikus tyrimą patvirtintos laikinosios išvados dėl žalingo su tokiu importu susijusio dempingo.

(3)

Galutiniai tyrimo faktai ir išvados išdėstyti 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 925/2009, kuriuo tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (3).

B.   ĮSIPAREIGOJIMAS

(4)

Patvirtinus laikinąsias antidempingo priemones vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Brazilijos gamintojas, Companhia Brasileira de Aluminio (toliau – CBA), pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Pagal šį įsipareigojimo pasiūlymą CBA pasiūlė parduoti nagrinėjamąjį produktą nustatytomis arba jas viršijančiomis kainomis, kurias taikant pašalinamas žalingas dempingo poveikis, nustatytas atlikus tyrimą. CBA, siekdamas sumažinti priemonių vengimo riziką, pasiūlė vieną minimalią importo kainą (toliau – MIK) visų skirtingų rūšių produktui.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojo produkto kaina yra tiesiogiai susijusi su pagrindinės žaliavos, t. y. pirminio aliuminio, kuris yra pasauliniu mastu parduodama prekė ir kurio kaina skelbiama Londono metalų biržoje (angl. LME), kaina, pasiūlyme taip pat numatyta indeksuoti MIK.

(6)

Bendrovės siūloma MIK buvo grindžiama nežalinga kaina, apskaičiuota tiriamajam laikotarpiui pagal Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

(7)

CBA įsipareigojimo pasiūlyme taip pat nurodyta, kad visus produktus CBA parduotų tiesiogiai pirmam nesusijusiam pirkėjui Bendrijoje ir kad CBA įsipareigotų pirkėjams, perkantiems įsipareigojime nurodytus produktus, neparduoti jokių kitų produktų.

(8)

Be to, CBA taip pat sutiko reguliariai teikti Komisijai išsamią informaciją apie jos eksportą į Bendriją, o tai reiškia, kad Komisija galės veiksmingai stebėti, ar laikomasi įsipareigojimo.

C.   ŠALIŲ PASTABOS IR ĮSIPAREIGOJIMO PRIĖMIMAS

(9)

Bendrijos pramonė nurodė, kad Brazilijos siūlomas įsipareigojimas galėtų būti priimamas laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant sutartinio USD keitimo į EUR kurso taikymą ir kiekio ribojimą. Abu su Brazilijos siūlomu įsipareigojimu susiję teiginiai turėjo būti atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių. Dėl teiginio, kad turėtų būti taikomas sutartinis valiutos keitimo kursas pastebima, kad LME kaina bus konvertuojama iš USD į EUR pagal kiekvieną mėnesį skelbiamą valiutos keitimo kursą, todėl suma EUR kinta pagal svyruojantį valiutos keitimo kursą, o šią riziką prisiima pati bendrovė. Dėl antrojo teiginio, Komisija nemano, kad kiekio ribojimas yra susijęs su šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojo produkto Europos bendrijos rinka yra labai konkurencinga ir į tai, kad nepateikta ir tyrimo metu nenustatyta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio ribojimo būtinybę. Jokių kitų pastabų, susijusių su šiuo įsipareigojimo pasiūlymu, negauta.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, CBA pasiūlytas įsipareigojimas yra priimtinas.

(11)

Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovė laikosi prisiimto įsipareigojimo, pateikus atitinkamai muitinei išleidimo į laisvą apyvartą prašymą nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu: i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kurioje nurodomi visi Reglamento (EB) Nr. 925/2009 II priede išvardyti duomenys, ii) minėta bendrovė pagamino importuotas prekes, jas išsiuntė ir už jas sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje ir jeigu iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei pristatyto produkto, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimo, minėtu Tarybos reglamentu importuotojams buvo pranešta, kad jeigu jie nesilaikys tame reglamente nustatytų sąlygų arba jei Komisija atšauks priimtą įsipareigojimą, gali susidaryti su atitinkamais sandoriais susijusi skola muitinei.

(13)

Jeigu įsipareigojimas pažeidžiamas arba atšaukiamas, arba jeigu Komisija atšaukia priimtą įsipareigojimą, laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nustatytas antidempingo muitas yra savaime taikomas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimamas toliau nurodyto eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl tam tikros importuojamos Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininės folijos.

Šalis

Bendrovė

Papildomas TARIC kodas

Brazilija

Companhia Brasileira de Aluminio

A947

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 5 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL L 94, 2009 4 8, p. 17.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.


6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/52


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. spalio 5 d.

kuriuo nutraukiama Urugvajaus Rytų Respublikos taikomų priemonių, turinčių įtakos viskio importui ir prekybai juo Urugvajuje, patikrinimo procedūra

(2009/737/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (1), ypač jo 11 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. rugsėjo 2 d. Škotiško viskio asociacija (toliau – ŠVA), remdamasi Reglamento (EB) Nr. 3286/94 (toliau – reglamentas) 4 straipsniu, pateikė skundą asociacijos narių, atstovaujančių škotiško viskio gamintojams, vardu.

(2)

Pareiškėjas tvirtino, kad Bendrijos prekybai škotišku viskiu Urugvajaus Rytų Respublikoje daromos įvairios kliūtys, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Visos toliau išvardytos tariamos kliūtys prekybai buvo tiesiogiai susijusios su Urugvajuje taikomu IMESI (Impuesto Especifico Interno) akcizu:

a)

ne mažiau kaip tris metus brandintų viskių neapmokestinimas žemiausios kategorijos mokesčiais;

b)

nepakankamas IMESI sistemos skaidrumas ir nuspėjamumas;

c)

reikalavimas ženklinti importuojamus viskius banderolėmis;

d)

reikalavimas iš anksto sumokėti importo mokesčius.

(3)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad ši veikla daro neigiamą poveikį prekybai, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

(4)

Todėl Komisija, pasitarusi su reglamentu įsteigtu Patariamuoju komitetu, nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais galima pagrįsti patikrinimo procedūros inicijavimą, siekiant išsiaiškinti susijusius teisinius ir faktinius klausimus. Atsižvelgiant į tai, 2004 m. spalio 23 d. pradėta patikrinimo procedūra (2).

B.   PATIKRINIMO PROCEDŪROS IŠVADOS

(5)

Atliekant tyrimo procedūrą, Urugvajaus valdžios institucijos pareiškė norinčios išnagrinėti galimybę rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą. Komisijos tarnybos sutiko aptarti, kaip būtų galima išspręsti skunde iškeltus klausimus. Po diskusijų Urugvajaus valdžios institucijos pasiūlė tokius sprendimo būdus:

a)

komentuodamas Urugvajaus institucijų praktikuojamą daugiau kaip tris metus (vadovaujantis ES reglamentų nuostatomis, viskiai turi būti brandinami mažiausiai 3 metus) brandintų viskių neapmokestinimą žemiausios kategorijos mokesčiais, Urugvajus pasiūlė panaikinti šį reikalavimą nuo 2005 m. liepos 1 d.;

b)

kalbant apie diskriminacinio pobūdžio reikalavimą ženklinti banderolėmis importuojamus viskio butelius, Urugvajus įsipareigojo iki 2005 m. birželio 30 d. iš dalies pakeisti teisės aktus, kurių pakeitimai įsigaliotų per 90 dienų;

c)

trečia, ŠVA taip pat teigė, kad kai kurios Urugvajaus nacionalinės spiritinių gėrimų apmokestinimo tvarkos nuostatos prieštarauja GATT susitarimo nuostatoms, nes jos yra taikomos nevienodai, šališkai ir nepagrįstai. Urugvajaus institucijos pareiškė sieksiančios, kad iki 2006 m. IMESI akcizo taikymo tvarka būtų pakeista, idant „ji būtų suderinta su tarptautiniu mastu pripažintomis įprastinėmis mokesčių sistemomis“;

d)

ketvirtuoju klausimu, t. y. dėl reikalavimo iš anksto sumokėti importo mokesčius taikant 80 % prekių muitinės vertės mokesčio tarifą, susitarta, kad Urugvajus galėtų ir toliau taikyti savąją IMESI mokesčio išankstinio mokėjimo tvarką, kuria siekiama neleisti nuslėpti mokesčių.

C.   TOLESNI VEIKSMAI ATLIKUS TYRIMĄ

(6)

Pirmieji du Urugvajaus institucijų numatyti veiksmai atlikti iki sutartojo termino, tačiau IMESI tvarkos pakeitimas atidėtas iki 2007 m. kurių gruodžio 27 d. Dekretu Nr. 520/2007 Urugvajus priėmė naujus akcizų teisės aktus.

(7)

2008 m. pradžioje Komisija paprašė Urugvajaus pateikti kai kurių specialaus vidaus mokesčio sistemos pakeitimų paaiškinimus, ir 2009 m. gegužės mėn. jie buvo pateikti. Remiantis Urugvajaus Vyriausybės pateiktais paaiškinimais, galima tvirtinti, kad Urugvajaus taikoma sistema neprieštarauja atitinkamiems įsipareigojimams PPO ir sprendžiant ginčą Urugvajaus prisiimtiems įsipareigojimams.

D.   IŠVADA IR REKOMENDACIJOS

(8)

Remiantis pirmiau pateikta analize, pripažįstama, kad padėtis, susidariusi dėl kliūčių prekybai, kaip tvirtinta ŠVA skunde, atlikus patikrinimo procedūrą, tapo priimtina. Todėl, remiantis reglamento 11 straipsnio 1 dalimi, patikrinimo procedūra turėtų būti nutraukta.

(9)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu dėl šiame sprendime numatomų priemonių,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Šiuo sprendimu nutraukiama Urugvajaus Rytų Respublikos taikomų priemonių, turinčių įtakos viskio importui ir prekybai juo Urugvajuje, patikrinimo procedūra.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 5 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė


(1)  OL L 349, 1994 12 31, p. 71.

(2)  OL C 261, 2004 10 23, p. 3.


6.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/54


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. spalio 5 d.

kuriuo panaikinama Direktyva 2009/124/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedą dėl didžiausio leistino arseno, teobromino, Datura sp., Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. kiekio

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 7705)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/738/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (1), ypač į jo 5a straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (2), ypač į jos 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2002/32/EB 8 straipsnyje nustatyta, kad priemonės, kuriomis I priedas suderinamas su minėta direktyva, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ir todėl priimamos vadovaujantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

(2)

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatyta, kad priemonių projektas turi būti pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai tikrinti, ir kad tikrinimui skirtas laikotarpis turi būti trys mėnesiai nuo projekto gavimo dienos.

(3)

Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedą dėl didžiausio leistino arseno, teobromino, Datura sp., Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. kiekio, projektas buvo pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai 2009 m. liepos 28 d.

(4)

2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos direktyva 2009/124/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedą dėl didžiausio leistino arseno, teobromino, Datura sp., Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. kiekio (3), buvo klaidingai priimta nesibaigus tikrinimui skirtam laikotarpiui.

(5)

Todėl tikslinga Direktyvą 2009/124/EB nedelsiant panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2009/124/EB panaikinama.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 5 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(2)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

(3)  OL L 254, 2009 9 26, p. 100.