ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.261.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 261 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
DIREKTYVOS |
|
|
* |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/57/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju ( 1 ) |
|
|
* |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/75/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (statiniai bandymai) ( 1 ) |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
DIREKTYVOS
3.10.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 261/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/57/EB
2009 m. liepos 13 d.
dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju
(kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 77/536/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reguliuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių konstrukcijas, apsaugančias nuo apvirtimo, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota. |
(2) |
Direktyva 77/536/EEB – tai viena iš 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvoje 74/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimą, suderinimo, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo (5), numatytos EB tipo patvirtinimo sistemos atskirųjų direktyvų, nustatanti techninius dizaino ir konstrukcijos nuostatus žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju, atžvilgiu. Šie techniniai nuostatai susiję su valstybių narių įstatymų derinimu, siekiant kiekvienai traktoriaus rūšiai taikyti EB tipo patvirtinimo tvarką, numatytą Direktyvoje 2003/37/EB. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvoje 2003/37/EB išdėstytos nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų. |
(3) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais X priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Ši direktyva taikoma Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio j punkte apibrėžtiems traktoriams, pasižymintiems tokiomis charakteristikomis:
a) |
kurių galinės ašies prošvaisa ne didesnė kaip 1 000 mm; |
b) |
kurių pastovus arba reguliuojamas vienos iš varomųjų ašių tarpvėžės plotis 1 150 mm arba didesnis; |
c) |
kuriems gali būti pritvirtintas daugtaškis sukabintuvas nuimamiems padargams ir vilkties sija; |
d) |
kurių masė 1,5–6 tonos, atitinkanti nepakrauto traktoriaus masę, nurodytą Direktyvos 2003/37/EB I priedo 2.1.1 punkte, įskaitant konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, pritvirtintą pagal šios direktyvos nuostatas, ir didžiausių matmenų padangas, kurias yra rekomendavęs gamintojas. |
2 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė suteikia EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaiso tipui, atitinkančiam konstrukcijos ir bandymų reikalavimus, nustatytus I–V prieduose.
2. EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi reikiamų priemonių, jeigu tai būtina, ir, jeigu reikia, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, patikrinti, ar produkcijos pavyzdžiai atitinka patvirtintą tipą. Tokie patikrinimai atliekami tik rengiant atsitiktinius tikrinimus.
3 straipsnis
Valstybės narės kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų tipui, kurį jos tvirtina pagal 2 straipsnio nuostatas, traktoriaus ar konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, gamintojui arba gamintojo įgaliotam atstovui išduoda EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą, atitinkantį VI priede nustatytą pavyzdį.
Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų naudojami ženklai, galintys kelti painiavą tarp tokių konstrukcijų, kurioms pagal 2 straipsnio nuostatas suteiktas tipo patvirtinimas, ir kitų įtaisų.
4 straipsnis
1. Valstybės narės negali uždrausti pateikti į rinką konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju, arba jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų dėl priežasčių, susijusių su jų konstrukcija, jeigu konstrukcijos ir įtaisai turi EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą.
2. Vis dėlto valstybė narė gali uždrausti pateikti į rinką konstrukcijas su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, kurios aiškiai neatitinka patvirtinto tipo reikalavimų.
Tokia valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių imtasi, ir nurodo priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.
5 straipsnis
Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per mėnesį nusiunčia tipo patvirtinimo sertifikatų, kurių pavyzdys pateiktas VII priede, užpildytų kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, tipui, kuriam valstybės narės suteikia tvirtinimą arba atsisako suteikti tvirtinimą, kopijas.
6 straipsnis
1. Jeigu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė nustato, kad kai kurios konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisai, turintys tą patį EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą, neatitinka tipo, kurį valstybė narė yra patvirtinusi, reikalavimų, ši valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad produkcijos pavyzdžiai atitiktų patvirtinto tipo reikalavimus. Šios valstybės narės kompetentingos institucijos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie priemones, kurių imtasi ir kurios, prireikus, jeigu pakartotinai ir šiurkščiai pažeidžiami nustatyti reikalavimai, gali apimti ir EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paskelbimą netekusius galios. Minėtos institucijos imasi tokių pačių priemonių, jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos joms praneša apie reikalavimų nesilaikymą.
2. Valstybių narių kompetentingos institucijos per mėnesį viena kitai praneša apie visus EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimus, paskelbtus netekusiais galios, ir apie priežastis, dėl kurių tokios priemonės imtasi.
7 straipsnis
Kai, remiantis nuostatomis, priimtomis įgyvendinant šią direktyvą, priimamas sprendimas atsisakyti išduoti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą arba paskelbti šį tipo patvirtinimą netekusiu galios, arba uždrausti pateikimą į rinką arba naudojimą, nurodomos išsamios tokio sprendimo priežastys. Apie tokį sprendimą pranešama suinteresuotai šaliai, kuri kartu informuojama apie savo teisių gynimo priemones pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus ir apie terminus, per kuriuos leidžiama pasinaudoti tokiomis savo teisių gynimo priemonėmis.
8 straipsnis
1. Valstybės narės negali atsisakyti tam tikram traktorių tipui nei suteikti EB tipo patvirtinimą, nei išduoti Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio u punkte nurodytą dokumentą, nei suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą dėl priežasčių, susijusių su konstrukcijomis, saugančiomis apvirtimo atveju, jeigu jos atitinka I–IX priedų reikalavimus.
2. Valstybės narės jokiam traktorių tipui negali išduoti Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio u punkte nurodyto dokumento, jei tas tipas neatitinka šios direktyvos reikalavimų.
Valstybės narės gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą bet kuriam traktorių tipui, jei jis neatitinka šios direktyvos reikalavimų.
9 straipsnis
Valstybės narės negali atsisakyti įregistruoti, nei uždrausti parduoti, pradėti pirmą kartą eksploatuoti arba naudoti traktorius dėl priežasčių, susijusių su konstrukcijomis, saugančiomis apvirtimo atveju, jeigu jos atitinka I–IX priedų reikalavimus.
10 straipsnis
Laikantis EB tipo patvirtinimo nuostatų kiekvienam 1 straipsnyje nurodytam traktoriui turi būti sumontuota konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, atitinkanti I–IV prieduose nustatytus reikalavimus.
11 straipsnis
Pakeitimai, būtini siekiant I–IX priedų reikalavimus suderinti su technikos pažanga, priimami laikantis Direktyvos 2003/37/EB 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.
12 straipsnis
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
13 straipsnis
Direktyva 77/536/EEB su pakeitimais, padarytais X priedo A dalyje nurodytais aktais, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais X priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XI priede pateiktą atitikties lentelę.
14 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Ji taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.
15 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. ERLANDSSON
(1) OL C 10, 2008 1 15, p. 21.
(2) 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 219 E, 2008 8 28, p. 68) ir 2009 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 220, 1977 8 29, p. 1.
(4) Žr. X priedo A dalį.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
I PRIEDAS |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos |
II PRIEDAS |
Konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju, ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų sąlygos |
III PRIEDAS |
Bandymų metodikos |
IV PRIEDAS |
Paveikslai |
V PRIEDAS |
Konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju (saugus rėmas arba kabina), stiprumo bei šios konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų, susijusių su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimu, ataskaitos pavyzdys |
VI PRIEDAS |
Ženklinimas |
VII PRIEDAS |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys |
VIII PRIEDAS |
EB tipo patvirtinimo sąlygos |
IX PRIEDAS |
EB tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto traktoriui, priedo dėl konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju (saugi kabina arba rėmas), ir įtaisų, kuriais ši konstrukcija montuojama prie traktoriaus, stiprumo pavyzdys |
X PRIEDAS |
A dalis: Panaikinama direktyva su vėlesnių pakeitimų sąrašu B dalis: Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai |
XI PRIEDAS |
Atitikties lentelė |
I PRIEDAS
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos
1. SĄVOKOS APIBRĖŽTIS
1.1. |
Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju (saugi kabina arba saugus rėmas) Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju (saugi kabina arba saugus rėmas) – tai prie traktoriaus pritvirtinta konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – pašalinti arba sumažinti pavojus vairuotojui įprastai naudojamo traktoriaus apvirtimo atveju. |
1.2. |
1.1 punkte minimoms konstrukcijoms būdinga tai, jog traktoriaus apvirtimo atveju šios konstrukcijos užtikrina, kad būtų išlaikyta pakankamo dydžio laisvoji erdvė vairuotojui apsaugoti. |
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1. |
Kiekviena konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisas turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad būti įgyvendinta 1 punkte nustatyta pagrindinė paskirtis. |
2.2. |
III priede aprašytais vienu iš dviejų bandymų metodais tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo. Pasirenkant bandymų metodą atsižvelgiama į traktoriaus masę pagal tokius kriterijus:
|
3. PARAIŠKA EB SUDĖTINĖS DALIES TIPUI PATVIRTINTI
3.1. |
Paraišką, kad konstrukcijoms, saugančioms apvirtimo atveju, ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisams dėl jų stiprumo būtų suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pateikia traktoriaus ar konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, gamintojas arba jų įgaliotieji atstovai. |
3.2. |
Kartu su paraiška patvirtinti EB sudėtinės dalies tipą įteikiama po tris toliau išvardytų dokumentų egzempliorius ir pateikiama tokia informacija:
|
3.3. |
Traktorius, atitinkantis reprezentacinį traktoriaus, kuriam turi būti patvirtinta saugos konstrukcija, tipą, pristatomas į techninį centrą, atliekantį tipo patvirtinimo bandymus. Šis traktorius turi būti su konstrukcija, saugančia apvirtimo atveju. |
3.4. |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis tipo patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems traktoriaus tipams. Pirminį EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija leidžia taikyti šį patvirtinimą kitam traktoriaus tipui, jeigu patvirtinta konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, ir traktoriaus tipas (-ai), kuriam (-iems) prašoma pradėti taikyti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, atitinka šias sąlygas:
|
4. ŽENKLINIMAS
4.1. |
Kiekviena konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, atitinkanti patvirtintą tipą, ženklinama šiais ženklais:
|
4.2. |
Visi šie duomenys turi būti pateikti mažoje plokštelėje. |
4.3. |
Šie ženklai turi būti matomi, įskaitomi ir neištrinami. |
II PRIEDAS
Konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju, ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų sąlygos
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. Bandymų tikslai
Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs stendai, skirti imituoti apkrovoms, veikiančioms saugos konstrukciją traktoriaus apvirtimo atveju. Šie III priede aprašyti bandymai turi suteikti galimybę įvertinti konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumą.
1.2. Pasirengimas bandymui
1.2.1. |
Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, turi būti bandoma su to traktoriaus tipu, kuriam ji yra suprojektuota. Traktoriaus gamintojo ir (arba) saugos konstrukcijos gamintojo nurodytu būdu ji turi būti pritvirtinta prie traktoriaus. |
1.2.2. |
Bandymams atlikti skirtam traktoriui turi būti sumontuoti visi traktoriaus konstrukcijos serijinės gamybos komponentai, galintys daryti įtaką konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, stiprumui, arba būti būtini stiprumo bandymui atlikti. Komponentai, galintys kelti pavojų laisvojoje erdvėje, turi būti taip pat pritaikyti, kad būtų galima patikrinti jų atitiktį šio priedo 4.1 punkto reikalavimams. |
1.2.3. |
Bandymai turi būti atliekami su nejudančiu traktoriumi. |
1.3. Traktoriaus masė
Išmatuota traktoriaus masė W, naudojama formulėje (žr. III priedo A ir B dalis) aukščiui, iš kurio krenta švytuoklės svarmuo, ir gniuždymo jėgai apskaičiuoti – tai bent Direktyvos 2003/37/EB I priedo 2.1.1 punkte apibrėžta masė (t. y. be pasirenkamų priedų, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir vairuotoju), prie kurios pridedama konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, masė ir atimami 75 kg. Į šią masę neįskaičiuojami papildomi priekiniai arba galiniai traktoriaus balastiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinami padargai, pakabinama įranga arba kokios nors specialios paskirties sudėtinės dalys.
2. APARATŪRA IR ĮRANGA
2.1. Švytuoklės svarmuo
2.1.1. |
Svarmuo dviem grandinėmis arba vieliniais lynais pakabinamas prie švytavimo taškų, esančių ne mažesniame kaip 6 m aukštyje virš žemės. Numatomos priemonės, kad svarmens pakabinimo aukštį ir kampą tarp svarmens ir grandinių arba vielinių lynų būtų galima reguliuoti atskirai. |
2.1.2. |
Svarmens masė, be grandinių arba vielinių lynų masės, kuri ne didesnė kaip 100 kg, turi būti 2 000 kg ± 20 kg. Smūgiavimo plokštumos kraštinių ilgis turi būti 680 mm ± 20 mm (žr. IV priedo 4 paveikslą). Svarmuo pripildomas įkrova taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus. |
2.1.3. |
Numatomos priemonės, kad svarmenį kaip švytuoklę būtų galima atitraukti atgal į aukštį, nustatomą kiekvienam bandymui. Staigaus atpalaidavimo mechanizmas turi būti toks, kad svarmens mostas vyktų nekintant kampui tarp svarmens ir jį laikančių grandinių arba vielinių lynų. |
2.2. Švytuoklės pakabinimo atramos
Švytuoklės ašys standžiai pritvirtinamos taip, kad bet kokia kryptimi jos pasislinktų ne daugiau kaip 1 % kritimo aukščio.
2.3. Traktoriaus įtvirtinimas
2.3.1. |
Traktorius veržiamuoju ir tempiamuoju įtaisais įtvirtinamas prie atramų, kurios standžiai sujungtos su plastiškai nesideformuojančio betono pagrindu. Atramos tinkamai išdėstomos, kad traktorių būtų galima tvirtinti taip, kaip parodyta IV priedo 5, 6 ir 7 paveiksluose. Atliekant kiekvieną bandymą traktoriaus ratai ir tilto stovai remiasi į plastiškai nesideformuojantį pagrindą. |
2.3.2. |
Traktorius tvirtinamas ne tik tempiamaisiais įtaisais ir prie atramų, sujungtų su betono pagrindu, bet ir nustatytų matmenų vieliniais lynais. Šis vielinis lynas – tai bet koks apvalių vijų lynas su pluošto šerdimi, konstrukcijos 6 x 19 pagal ISO 2408. Vardinis vielinio lyno skersmuo yra 13 mm. |
2.3.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorių centrinė posūkio ašis atliekant priekinės, galinės ir šoninės smūginių apkrovų bei gniuždymo bandymus, jeigu reikia, paremiama stovais ir tvirtinama vieliniais lynais ir, be to, paremiama iš šono, kai atliekamas šoninės smūginės apkrovos bandymas. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai nebūtinai turi būti vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tvirtinti tinkamus vielinius lynus. |
2.4. Rato paspara ir sija
2.4.1. |
Atliekant šoninės smūginės apkrovos bandymą ratui paremti naudojama sija, kaip parodyta IV priedo 7 paveiksle. |
2.4.2. |
Kvadratinė spygliuočių medienos sija, kurios kraštinės ilgis maždaug 150 mm, tvirtinama prie grindų po traktoriaus padangomis iš smūginės apkrovos krypčiai priešingos pusės, kaip parodyta IV priedo 5, 6 ir 7 paveiksluose, padangoms paremti. |
2.5. Lanksčiojo rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo priemonės
2.5.1. |
Lanksčiojo rėmo traktoriams naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo priemonės. Jos užtikrina, kad traktoriaus dalis, prie kurios sumontuota saugos konstrukcija, būtų tokia pat nepaslanki kaip ir vientiso rėmo traktoriaus. |
2.5.2. |
Specifinės papildomos smūginės apkrovos ir gniuždymo bandymų detalės pateiktos III priede. |
2.6. Gniuždymo stendas
IV priedo 8 paveiksle parodytas stendas yra tinkamas, jei maždaug 250 mm pločio standžia sija, universaliomis lankstomis sujungta su apkrovos mechanizmu, žemyn nukreipta apkrova galima spausti konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju. Numatomos ašiai tinkamos pasparos, kad gniuždymo apkrova neveiktų traktoriaus padangų.
2.7. Matavimų aparatūra
2.7.1. |
Atliekant III priedo A ir B dalyse numatytus bandymus turi būti naudojamas įtaisas, kuriame prie horizontalaus strypo standžiai tvirtinamas slankus trinties lankas didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos skirtumui matuoti, kai atliekamas šoninės dalies smūginės apkrovos bandymas. |
2.7.2. |
Pirmiau minėti matavimai, atliekant III priedo A dalyje numatytus bandymus, atliekami po laboratorinio bandymo, kuriuo nustatoma, ar kokia nors saugos konstrukcijos dalis atsidūrė III priedo A dalies 2 punkte nurodytoje laisvojoje erdvėje. |
2.7.3. |
Atliekant III priedo B dalyje numatytus bandymus, turi būti įranga – galima naudoti fotografavimo įrangą – po laboratorinių bandymų nustatyti, ar kokia nors saugos konstrukcijos dalis, atliekant pirmiau minėtus bandymus, atsidūrė III priedo B dalies 2 punkte nurodytoje laisvojoje erdvėje arba prisilietė prie šios erdvės ribų. |
2.8. Leistinosios matavimo nuokrypos
Bandymų metu atliekamiems matavimams taikomos šios leistinosios nuokrypos:
2.8.1. |
bandymo metu matuojamiems ilginiams matmenims (išskyrus 2.8.2. punktą), saugos konstrukcijos ir traktoriaus matmenims, laisvajai erdvei ir traktoriaus padangų deformacijoms, kai traktorius pritvirtintas prie grindų smūginės apkrovos bandymams: ± 3 mm; |
2.8.2. |
svarmens, parengto smūginės apkrovos bandymams atlikti, aukščiui: ± 6 mm; |
2.8.3. |
išmatuotai traktoriaus masei: ± 20 kg; |
2.8.4. |
apkrovai, naudojamai gniuždymo bandymui atlikti: ± 2 %; |
2.8.5. |
kampui tarp svarmenį laikančių grandinių arba vielinių lynų smūginės apkrovos taške: ± 2 °. |
3. BANDYMAI
3.1. Bendrieji reikalavimai
3.1.1. Bandymų seka
3.1.1.1. |
Bandymų sąrašas ir jų atlikimo seka pateikti toliau (punkto numeris atitinka bandymo numerį, kuris bandymui priskirtas juos aprašant III priedo A ir B dalyse):
|
3.1.1.2. |
Jeigu atliekant bandymą veržiamosios įrangos kokia nors dalis pasislenka arba lūžta, bandymas kartojamas. |
3.1.1.3. |
Bandymo metu negalima taisyti traktoriaus arba konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ar jų reguliuoti. |
3.1.1.4. |
Bandymo metu traktoriaus pavarų dėžė perjungiama į neutralią padėtį, o stabdžiai išjungiami. |
3.1.1.5. |
Jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta (t. y. su keičiamos padėties sėdyne ir vairaračiu), pirmasis smūgis turi būti smogiamas išilgine kryptimi ir į sunkesnįjį galą (daugiau kaip 50 % traktoriaus masės). Vėliau atliekamas to paties galo gniuždymo bandymas. Antrasis smūgis smūgiuojamas į lengvesnįjį galą, o trečiasis – į šoną. Galiausiai atliekamas antrasis gniuždymo bandymas lengvesniajame gale. |
3.1.2. Tarpvėžės plotis
Traktoriaus galinių ratų tarpvėžės plotis parenkamas taip, kad bandymo metu konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, nesiremtų į traktoriaus padangas.
3.1.3. Nepavojingų sudėtinių dalių pašalinimas
Visi traktoriaus ir konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, komponentai, kurie kaip vientisi junginiai užtikrina vairuotojo saugą – įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio – pristatomos su bandomuoju traktoriumi. Leidžiama išimti priekinių, šoninių ir galinių langų nedūžtamuosius stiklus arba panašias medžiagas ir bet kokius nuimamus skydelius, detales arba reikmenis, kurie nedaro poveikio konstrukcijos stiprumui ir nekelia pavojaus traktoriaus apvirtimo metu.
3.1.4. Smūgių kryptis
Smūgine apkrova veikiama ta traktoriaus pusė, kuri, tikėtina, labiausiai deformuosis. Kai smūgine apkrova veikiamas konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, galas, pasirenkamas jos kampas, esantis toliausiai nuo šoninės smūginės apkrovos taško, o šia apkrova veikiant tos konstrukcijos priekį, pasirenkamas jos kampas, esantis arčiausiai prie šoninės smūginės apkrovos taško.
3.1.5. Padangų slėgiai ir deformacijos
Į traktoriaus padangų kameras nepilama vandens. Padangų, kurios atliekant įvairius bandymus tvirtinamos, slėgiai ir deformacijos turi atitikti šioje lentelėje nurodytus duomenis:
|
Padangų slėgis (barais) |
Deformacija (mm) |
||||
Radialinės padangos |
Įstrižinės padangos |
Priekinė |
Galinė |
|||
Priekinės |
Galinės |
Priekinės |
Galinės |
|||
Keturi varantieji ratai, priekiniai ir galiniai ratai vienodo dydžio |
1,20 |
1,20 |
1,00 |
1,00 |
25 |
25 |
Keturi varantieji ratai, priekiniai ratai mažesni už galinius |
1,80 |
1,20 |
1,50 |
1,00 |
20 |
25 |
Du varantieji ratai |
2,40 |
1,20 |
2,00 |
1,00 |
15 |
25 |
4. REZULTATŲ AIŠKINIMAS
4.1. |
Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, kuri pristatyta EB sudedamosios dalies tipui tvirtinti, laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas:
|
4.2. |
Neužfiksuota jokių požymių, keliančių vairuotojui pavojų, pavyzdžiui, tam tikro tipo stiklas gali pavojingai sudužti, nepakankamas traktoriaus kabinos lubų arba tos vietos, į kurią vairuotojas gali trenktis galva, kamšalas. |
5. BANDYMŲ ATASKAITA
5.1. |
Bandymų ataskaita pridedama prie VII priede nurodyto EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato. Ataskaita parengiama pagal V priede nurodytą pavyzdį. Į ataskaitą įtraukiama:
|
5.2. |
Ataskaitoje turi būti aiškiai nurodytas atliekant bandymus naudotas traktoriaus tipas (modelis, tipas, komercinis aprašas ir t. t.) ir tipai, kuriems skirta saugos konstrukcija. |
5.3. |
Jeigu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas taikomas ir kitam traktoriaus tipui, į ataskaitą turi būti įtraukta tiksli nuoroda į pirminio EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ataskaitą bei tikslūs nurodymai dėl I priedo 3.4 punkte nustatytų reikalavimų. |
III PRIEDAS
BANDYMŲ METODIKOS
A – I bandymo būdas
1. SMŪGINĖS APKROVOS IR GNIUŽDYMO BANDYMAI
1.1. Galinės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.1.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas tokioje vietoje, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikale sudaro 20 ° kampą, išskyrus jeigu konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, nuokrypio metu smūginės apkrovos taške su vertikale sudaro didesnį kampą. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis taip, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus konstrukcijai, saugančiai apvirtimo atveju, o svarmens kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų su vertikale kampas liktų 20 °. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius apvirstų atgal, paprastai tai yra viršutinė konstrukcijos dalis. Svarmens sunkio centro padėtis – tai konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikalios plokštumos, kuri liečia konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus vidurinei plokštumai. Tačiau, jeigu konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, galinėje dalyje išlanka prasideda didesniu, kaip pirmiau minėtasis, atstumu į vidinę pusę nuo tos vertikalios plokštumos, smūginės apkrovos taškas išrenkamas išlankos pradžioje, t. y. taške, kuriame ši išlanka liečia traktoriaus vidurinei plokštumai statmeną liniją (žr. IV priedo 9 paveikslą). Jeigu konstrukcijos kyšančios dalies plotas, palyginti su svarmeniu, nepakankamas, prie tos dalies tinkamo storio, pločio ir maždaug 300 mm ilgio plieninė plokštė tvirtinama taip, kad konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, stiprumas nepasikeistų. |
1.1.2. |
Vientiso rėmo traktoriai tvirtinami vieliniais lynais. Vielinių lynų tvirtinimo taškai yra maždaug 2 metrų atstumu už galinės ašies ir 1,5 metro atstumu prieš priekinę ašį. Šie tvirtinimo taškai yra vertikalioje plokštumoje, kurią kerta svarmens sunkio centras, arba daugiau kaip vienas vielinis lynas sukuria atstojamąją jėgą, kaip parodyta IV priedo 5 paveiksle. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus priekinių ir galinių padangų deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus prieš galinius traktoriaus ratus ant žemės dedama medinė kvadratinė sija, kurios matmenys yra 150 × 150 mm ir kuri įremiama į ratus ir tvirtinama prie jų. |
1.1.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis laikoma galine ašimi IV priedo 5 paveiksle. Rėmo jungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra 100 × 100 mm, ir vieliniais lynais stipriai tvirtinamas prie atramų. |
1.1.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 125 + 0,020 W čia H – svarmens kritimo aukštis milimetrais, o W – traktoriaus masė, apibrėžta II priedo 1.3 punkte. Tada svarmuo paleidžiamas, kad trenktųsi į saugos konstrukciją. |
1.2. Priekinės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.2.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas tokioje vietoje, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikale sudaro 20 ° kampą, išskyrus jeigu saugos konstrukcija nuokrypio metu smūginės apkrovos taške su vertikale sudaro didesnį kampą. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis taip, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus saugos konstrukcijai, o svarmens kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų su vertikale kampas liktų 20 °. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta saugos konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius, važiuodamas į priekį, virstų į šoną, paprastai tai yra viršutinis priekinis konstrukcijos kampas. Svarmens sunkio centro padėtis yra ne toliau kaip 80 mm nuo vertikalios plokštumos, kuri liečia saugos konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus vidurinei plokštumai. Tačiau, jeigu saugos konstrukcijos priekinėje dalyje išlanka prasideda didesniu kaip 80 mm atstumu nuo šios vertikalios plokštumos į vidų, smūginės apkrovos taškas išrenkamas išlankos pradžioje, t. y. taške, kuriame ši išlanka liečia traktoriaus vidurinei plokštumai statmeną liniją (žr. IV priedo 9 paveikslą). |
1.2.2. |
Vientiso rėmo traktoriai tvirtinami vieliniais lynais, kaip nurodyta IV priedo 6 paveiksle. Vielinių lynų tvirtinimo taškai yra maždaug 2 metrų atstumu už galinės ašies ir 1,50 metro atstumu prieš priekinę ašį. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus priekinių ir galinių padangų deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus, už galinių traktoriaus ratų ant žemės dedama medinė kvadratinė sija, kurios matmenys yra 150 × 150 mm ir kuri įremiama į ratus ir tvirtinama prie jų. |
1.2.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis laikoma priekine ašimi IV priedo 6 paveiksle. Rėmo jungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra 100 × 100 mm, ir vieliniais lynais stipriai tvirtinamas prie atramų. |
1.2.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 125 + 0,020 W. |
1.3. Šoninės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.3.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas taip, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra vertikalūs, išskyrus jeigu saugos konstrukcija nuokrypio metu sąlyčio taške nėra vertikali. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus saugos konstrukcijai, o svarmens kabinamosios grandinės arba vieliniai lynai būtų vertikalūs. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta saugos konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną, paprastai tai yra viršutinė konstrukcijos dalis. Išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad pirmoji į žemę trenktųsi kita saugos konstrukcijos dalis, smūginės apkrovos taškas – tai taškas, esantis plokštumoje, kuri statmena traktoriaus vidurinei plokštumai ir kuri kerta sėdynės vidurį, kai sėdynė nustatyta viduriniame jos reguliavimo taške. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. |
1.3.2. |
Vientiso rėmo traktorių kiekviena ašis, kuri susijusi su konstrukcija, saugančia apvirtimo atveju, ir kurios padėtis yra nejudama, tvirtinama toje pusėje, kuri turi būti veikiama smūgine apkrova. Traktorių su dviem varančiaisiais ratais paprastai tai – galinė ašis; šis išdėstymas parodytas IV priedo 7 paveiksle. Du vieliniai lynai apjuosia ašį iš taškų, esančių tiesiai po ašimi, ir vienas vielinis lynas tempiamas iki tvirtinimo taško, esančio maždaug 1,5 metro atstumu prieš ašį, o kitas – iki tvirtinimo taško, esančio maždaug 1,5 metro atstumu už ašies. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus padangos, esančios prie vielinių lynų, deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus ratas, esantis kitoje, o ne toje traktoriaus pusėje, iš kurios konstrukcija veikiama smūgine apkrova, paremiamas medine sija, kuri prie grindų tvirtinama taip, kad ji smūginės apkrovos metu standžiai remtųsi į rato ratlankį, kaip parodyta IV priedo 7 paveiksle. Sijos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų, su horizontale ji sudarytų 30 ° ± 3 ° kampą. Sijos ilgis už jos storį didesnis 20–25 kartus, o plotis už storį didesnis 2 arba 3 kartus. Iš traktoriaus ratų išorės, kitoje traktoriaus pusėje, nei toje, iš kurios konstrukcija turi būti veikiama smūgine apkrova, prie grindų apkabomis tvirtinant siją užtikrinama, kad abi traktoriaus ašys būtų nejudamos. |
1.3.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorius prie grindų tvirtinamas taip, kad traktoriaus dalis, prie kurios pritaisyta saugos konstrukcija, prie grindų būtų stipriai pritvirtinta taip, kaip vientiso rėmo traktoriaus atveju. Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis ir ratai tvirtinami vieliniais lynais ir paremiami paspara, kaip nurodyta IV priedo 7 paveiksle. Rėmo sujungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra 100 × 100 mm, ir vieliniu lynu tvirtinamas prie atramų. Rėmo sujungimo taškas paspara paremiamas ir ji tvirtinama prie grindų taip, kad paspara veiktų taip pat, kaip ir paspara, kuria paremtas galinis ratas, ir kad ji užtikrintų tokią atramą, kokia užtikrinama šią pasparą naudojant su vientiso rėmo traktoriais. |
1.3.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 125 + 0,150 W. |
1.4. Galinės dalies gniuždymo bandymas
II priedo 2.6 punkte aprašytame ir IV priedo 8 ir 10 paveiksluose parodytame stende traktorius statomas taip, kad galinis sijos kraštas būtų virš saugos konstrukcijos labiausiai kyšančios galinės atraminės dalies, o traktoriaus vidurinė išilginė plokštuma būtų viduryje tarp taškų, kuriuose sija yra veikiama jėga.
Stovai po ašimis statomi taip, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga. Atliekant bandymą, veikiama tokia jėga, kuri du kartus didesnė už traktoriaus masę, apibrėžtą II priedo 1.3 punkte. Gali prireikti traktoriaus priekį pritvirtinti vieliniu lynu.
1.5. Priekinės dalies gniuždymo bandymas
1.5.1. |
Šis bandymas atliekamas taip pat, kaip ir galinės dalies gniuždymo bandymas, išskyrus tai, kad sijos priekinis kraštas dedamas virš konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, labiausiai kyšančios priekinės dalies. |
1.5.2. |
Kai saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, ši dalis spaudžiama gniuždymo jėga tol, kol saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis sutampa su plokštuma, jungiančia viršutinę konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, dalį su traktoriaus priekio dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, jeigu jis apvirstų. Tada jėga nutraukiama ir traktorius iš naujo statomas taip, kad sija būtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi traktoriaus galinė dalis, jeigu jis visiškai apvirstų, kaip parodyta IV priedo 10 paveiksle, ir saugos konstrukcija vėl veikiama visa jėga. |
2. LAISVOJI ERDVĖ
2.1. |
Traktoriui stovint ant horizontalaus paviršiaus „laisvoji erdvė“ apibrėžiama šiomis plokštumomis:
|
2.2. |
Apibrėžiant sėdynės atkaltę neatsižvelgiama į jokį jos kamšalą. Sėdynė statoma į toliausią galinę jos reguliavimo padėtį, kai traktorius valdomas įprastu būdu, ir keliama į aukščiausią padėtį, jeigu sėdynės padėtį galima laisvai keisti. Kai sėdynės padėtis reguliuojama, sėdynė statoma į vidurinę padėtį ir apkraunama 75 kg apkrova. |
3. ATLIKTINI MATAVIMAI
3.1. Plyšiai ir trūkiai
Atlikus kiekvieną bandymą visos traktoriaus konstrukcijos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos vizualiai tikrinamos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių. Į galimus nedidelius trūkius nesvarbiose dalyse nekreipiama dėmesio.
3.2. Laisvoji erdvė
3.2.1. |
Atlikus kiekvieną bandymą tikrinama, ar kokia nors saugos konstrukcijos dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 2 punkte. |
3.2.2. |
Be to, tikrinama, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis yra už saugos konstrukcija apsaugotos erdvės. Šiuo požiūriu laikoma, kad laisvoji erdvė saugos konstrukcijos neapsaugota, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliestų plokščią grunto paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios jis buvo paveiktas smūgine apkrova. Šiuo požiūriu laikoma, kad traktoriaus padangų ir tarpvėžės matmenys iš tų, kuriuos nurodė gamintojas, yra mažiausi. |
3.3. Didžiausia akimirkinė deformacija
Atliekant šoninės smūginės apkrovos bandymą 950 mm aukštyje virš sėdynės, kuri veikiama apkrova, registruojamas didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos skirtumas. II priedo 2.7.1 punkte aprašyto strypo galas tvirtinamas prie konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies, o kitas galas kišamas į vertikalioje atramoje esančią skylę. Trinties lanko padėtis ant strypo po smūginės apkrovos rodo didžiausią akimirkinę deformaciją.
3.4. Liekamoji deformacija
Atlikus baigiamąjį suspaudimo bandymą, registruojama saugos konstrukcijos liekamoji deformacija. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą fiksuojamos saugos konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtys sėdynės atžvilgiu.
B – II bandymo būdas
1. SMŪGINĖS APKROVOS IR GNIUŽDYMO BANDYMAI
1.1. Galinės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.1.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas tokioje vietoje, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikale sudaro 20 ° kampą, išskyrus jeigu konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, nuokrypio metu smūginės apkrovos taške su vertikale sudaro didesnį kampą. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis taip, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus konstrukcijai, saugančiai apvirtimo atveju, o svarmens kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų su vertikale kampas liktų 20 °. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius apvirstų atgal, paprastai tai yra viršutinė konstrukcijos dalis. Svarmens sunkio centro padėtis – tai konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikalios plokštumos, kuri liečia konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus vidurinei plokštumai. Tačiau, jeigu konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, galinėje dalyje išlanka prasideda didesniu, kaip pirmiau minėtasis, atstumu į vidinę pusę nuo tos vertikalios plokštumos, smūginės apkrovos taškas išrenkamas išlankos pradžioje, t. y. taške, kuriame ši išlanka liečia traktoriaus vidurinei plokštumai statmeną liniją (žr. IV priedo 9 paveikslą). Jeigu konstrukcijos kyšančios dalies plotas palyginti su svarmeniu nepakankamas, prie tos dalies tinkamo storio, pločio ir maždaug 300 mm ilgio plieninė plokštė tvirtinama taip, kad konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, stiprumas nepasikeistų. |
1.1.2. |
Vientiso rėmo traktoriai tvirtinami vieliniais lynais. Vielinių lynų tvirtinimo taškai yra maždaug 2 metrų atstumu už galinės ašies ir 1,5 metro atstumu prieš priekinę ašį. Šie tvirtinimo taškai yra vertikalioje plokštumoje, kurią kerta svarmens sunkio centras, arba daugiau kaip vienas vielinis lynas sukuria atstojamąją jėgą, kaip parodyta IV priedo 5 paveiksle. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus priekinių ir galinių padangų deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus prieš galinius traktoriaus ratus ant žemės dedama medinė kvadratinė sija, kurios matmenys yra 150 × 150 mm ir kuri įremiama į ratus ir tvirtinama prie jų. |
1.1.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis laikoma galine ašimi IV priedo 5 paveiksle. Rėmo jungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra 100 × 100 mm, ir vieliniais lynais stipriai tvirtinamas prie atramų. |
1.1.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 2,165 × 10-8 × WL2 arba H = 5,73 × 10-2 × I čia
Tada svarmuo paleidžiamas, kad trenktųsi į saugos konstrukciją. |
1.1.5. |
Su traktoriumi, kurio bent 50 % masės, apibrėžtos II priedo 1.3 punkte, tenka priekinei ašiai, nereikia atlikti galinės dalies smūginės apkrovos bandymo. |
1.2. Priekinės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.2.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas tokioje vietoje, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikale sudaro 20 ° kampą, išskyrus jeigu konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, nuokrypio metu smūginės apkrovos taške su vertikale sudaro didesnį kampą. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis taip, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus konstrukcijai, saugančiai apvirtimo atveju, o svarmens kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų su vertikale kampas liktų 20 °. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta saugos konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius, važiuodamas į priekį, virstų į šoną, paprastai tai yra viršutinis priekinis konstrukcijos kampas. Svarmens sunkio centro padėtis yra ne toliau kaip 80 mm nuo vertikalios plokštumos, kuri liečia konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus vidurinei plokštumai. Tačiau, jeigu saugos konstrukcijos priekinėje dalyje išlanka prasideda didesniu kaip 80 mm atstumu nuo tos vertikalios plokštumos į vidų, smūginės apkrovos taškas išrenkamas išlankos pradžioje, t. y. taške, kuriame ši išlanka liečia traktoriaus vidurinei plokštumai statmeną liniją (žr. IV priedo 9 paveikslą). |
1.2.2. |
Vientiso rėmo traktoriai tvirtinami vieliniais lynais, kaip nurodyta IV priedo 6 paveiksle. Vielinių lynų tvirtinimo taškai yra maždaug 2 metrų atstumu už galinės ašies ir 1,5 metro atstumu prieš priekinę ašį. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus priekinių ir galinių padangų deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus už galinių traktoriaus ratų ant žemės dedama medinė kvadratinė sija, kurios matmenys yra 150 × 150 mm ir kuri įremiama į ratus ir tvirtinama prie jų. |
1.2.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis laikoma priekine ašimi IV priedo 6 paveiksle. Rėmo jungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra 100 × 100 mm, ir vieliniais lynais stipriai tvirtinamas prie atramų. |
1.2.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 125 + 0,020 W. |
1.3. Šoninės dalies smūginės apkrovos bandymas
1.3.1. |
Traktorius svarmens atžvilgiu statomas tokioje vietoje, kad svarmuo smogtų į konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, tada, kai svarmens smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra vertikalūs, išskyrus jeigu konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, nuokrypio metu sąlyčio taške nėra vertikali. Šiuo atveju svarmens smogiamasis paviršius reguliuojamas papildomomis grandinėmis, kad smūginės apkrovos taške didžiausio nuokrypio metu jis būtų lygiagretus konstrukcijai, saugančiai apvirtimo atveju, o svarmens kabinamosios grandinės arba vieliniai lynai būtų vertikalūs. Svarmens kabinimo aukštis reguliuojamas taip, kad jo sunkio centras kirstų sąlyčio su konstrukcija tašką. Smūginės apkrovos taškas – tai ta saugos konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną, paprastai tai yra viršutinė konstrukcijos dalis. Išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad pirmoji į žemę trenktųsi kita konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, dalis pirmiau minėto viršutinio krašto kita dalis pirmoji trenktųsi į žemę, smūginės apkrovos taškas – tai taškas, esantis plokštumoje, kuri statmena traktoriaus vidurinei plokštumai ir kuri kerta sėdynės vidurį, kai sėdynė nustatyta viduriniame jos reguliavimo taške. Turi būti imtasi priemonių, kad svarmuo nenuslystų išilgai to konstrukcijos taško, į kurį atsitrenkia. Jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta (t. y. su keičiamos padėties sėdyne ir vairaračiu), apkrova turi veikti viršutinį konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, kraštą, per vidurį tarp dviejų sėdynės atskaitos taškų. |
1.3.2. |
Vientiso rėmo traktorių kiekviena ašis, kuri susijusi su konstrukcija, saugančia apvirtimo atveju, ir kurios padėtis yra nejudama, tvirtinama toje pusėje, kuri turi būti veikiama smūgine apkrova. Traktorių su dviem varančiaisiais ratais paprastai tai – galinė ašis; šis išdėstymas parodytas IV priedo 7 paveiksle. Du vieliniai lynai apjuosia ašį iš taškų, esančių tiesiai po ašimi, ir vienas vielinis lynas tempiamas iki tvirtinimo taško, esančio maždaug 1,5 metro atstumu prieš ašį, o kitas – iki tvirtinimo taško, esančio maždaug 1,5 metro atstumu už ašies. Vieliniai lynai įtempiami taip, kad traktoriaus padangos, esančios prie grandinių, deformacijos atitiktų nurodytas II priedo 3.1.5 punkte. Įtempus vielinius lynus, ratas, esantis kitoje, o ne toje traktoriaus pusėje, iš kurios konstrukcija veikiama smūgine apkrova, paremiamas medine sija, kuri prie grindų tvirtinama taip, kad ji smūginės apkrovos metu standžiai remtųsi į rato ratlankį, kaip parodyta IV priedo 7 paveiksle. Sijos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų, su horizontale ji sudarytų 30 ° ± 3 ° kampą. Sijos ilgis už jos storį didesnis 20–25 kartus, o plotis už storį didesnis 2 arba 3 kartus. Iš traktoriaus ratų išorės, kitoje traktoriaus pusėje, nei toje, iš kurios konstrukcija turi būti veikiama smūgine apkrova, prie grindų apkabomis tvirtinant siją užtikrinama, kad abi traktoriaus ašys būtų nejudamos. |
1.3.3. |
Lanksčiojo rėmo traktorius prie grindų tvirtinamas taip, kad traktoriaus dalis, prie kurios pritaisyta saugos konstrukcija, prie grindų būtų stipriai pritvirtinta taip, kaip vientiso rėmo traktoriaus atveju. Lanksčiojo rėmo traktorių abi ašys tvirtinamos prie grindų. Tos traktoriaus dalies, prie kurios tvirtinama saugos konstrukcija, ašis ir ratai tvirtinami vieliniais lynais ir paremiami paspara, kaip nurodyta IV priedo 7 paveiksle. Rėmo sujungimo taškas paremiamas kvadratine sija, kurios matmenys yra bent 100 × 100 mm, ir vieliniu lynu tvirtinamas prie atramų. Rėmo sujungimo taškas paspara paremiamas ir ji tvirtinama prie grindų taip, kad paspara veiktų taip pat, kaip ir paspara, kuria paremtas galinis ratas ir kad ji užtikrintų tokią atramą, kokia užtikrinama šią pasparą naudojant su vientiso rėmo traktoriumi. |
1.3.4. |
Svarmuo atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūginės apkrovos taško būtų skaičiuojamas pagal formulę: H = 125 + 0,150 W. |
1.4. Galinės dalies gniuždymo bandymas
II priedo 2.6 punkte aprašytame ir IV priedo 8 ir 10 paveiksluose parodytame stende traktorius statomas taip, kad galinis sijos kraštas būtų virš saugos konstrukcijos labiausiai kyšančios galinės atraminės dalies, o traktoriaus vidurinė išilginė plokštuma būtų viduryje tarp taškų, kuriuose sija veikiama jėga.
Stovai po ašimis statomi taip, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga. Atliekant bandymą, konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, veikiama tokia jėga, kuri du kartus didesnė už traktoriaus masę, apibrėžtą II priedo 1.3 punkte. Gali prireikti traktoriaus priekį pritvirtinti vieliniu lynu.
1.5. Priekinės dalies gniuždymo bandymas
1.5.1. |
Šis bandymas atliekamas taip pat, kaip ir galinės dalies gniuždymo bandymas, išskyrus tai, kad sijos priekinis kraštas dedamas virš konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, labiausiai kyšančios priekinės dalies. |
1.5.2. |
Kai saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, ši dalis spaudžiama gniuždymo jėga tol, kol saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis sutampa su plokštuma, jungiančia viršutinę konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, dalį su traktoriaus priekio dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, jeigu jis apvirstų. Tada jėga nutraukiama ir traktorius iš naujo statomas taip, kad sija būtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi traktoriaus galinė dalis, jeigu jis visiškai apvirstų, kaip parodyta IV priedo 10 paveiksle, ir saugos konstrukcija vėl veikiama visa jėga. |
2. LAISVOJI ERDVĖ
2.1. |
Laisvosios erdvės iliustracija pateikta IV priedo 3 paveiksle ir ši erdvė apibrėžta vertikalios pamatinės plokštumos, kuri paprastai yra išilginė traktoriaus plokštuma ir kuri kerta 2.3 punkte aprašytą sėdynės atskaitos tašką bei vairaračio centrą, atžvilgiu. Daroma prielaida, kad veikiant smūginei apkrovai, atskaitos plokštuma kartu su sėdyne ir vairaračiu pasislenka horizontalia kryptimi, tačiau lieka statmena traktoriaus kabinos grindims arba konstrukcijai, saugančiai apvirtimo atveju, jeigu ši konstrukcija pritvirtinta lanksčiai. Jeigu vairaratį galima reguliuoti, jis turėtų būti nustatytas tokioje padėtyje, kad vairaratį būtų galima sukinėti įprastu būdu sėdint vairuotojo sėdynėje. |
2.2. |
Laisvosios erdvės ribos yra šios:
|
2.3. |
Sėdynės vieta ir sėdynės atskaitos taškas |
2.3.1. |
Siekiant apibrėžti 2.1 punkte minimą laisvąją erdvę, sėdynė stumiama į pačią galutinę horizontalaus sėdynės reguliavimo padėtį. Sėdynė nustatoma vertikalaus jos reguliavimo intervalo viduriniame taške, jeigu sėdynės padėtis nereguliuojama horizontaliai. Sėdynės atskaitos taškui nustatyti naudojamas IV priedo 1 ir 2 paveiksluose pateiktas įtaisas, imituojantis apkrovą, kuria žmogus veikia sėdynę, kai ant jos sėdi. Įtaisas sudarytas iš sėdynės pagrindo ir sėdynės atkaltės plokščių. Apatinė atkaltės plokštė sujungiama toje vietoje, kur į traktoriaus sėdynės pagrindą remiasi sėdynkaulis (A) ir strėnų aukštyje (B), jungties (B) aukštį galima reguliuoti. |
2.3.2. |
Atskaitos taškas – tai vidurinės išilginės sėdynės plokštumos taškas, kuriame apatinės atkaltės liečiamoji plokštuma susikerta su horizontalia plokštuma. Ši horizontali plokštuma sėdynės pagrindo apatinį paviršių kerta 150 mm atstumu prieš pirmiau minėtą liestinę. |
2.3.3. |
Jeigu numatyta, kad sėdynės pakabą galima reguliuoti atsižvelgiant į vairuotojo svorį, sėdynės pakaba nustatoma taip, kad sėdynė būtų viduriniame savo dinaminio intervalo taške. Įtaisas dedamas ant sėdynės. Tada taške, esančiame 50 mm atstumu prieš jungtį (A), įtaisas veikiamas 550 N jėga, o dvi įtaiso atkaltės plokštės šiek tiek prispaudžiamos prie atkaltės, kol atsiremia į ją. |
2.3.4. |
Jeigu kiekvienam atkaltės plotui (virš ir žemiau juosmens) negalima nustatyti apibrėžtųjų liestinių, atliekami šie veiksmai:
|
3. ATLIKTINI MATAVIMAI
3.1. Plyšiai ir trūkiai
Atlikus kiekvieną bandymą visos traktoriaus konstrukcijos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos vizualiai tikrinamos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių. Į galimus nedidelius trūkius nesvarbiose dalyse nekreipiama dėmesio.
3.2. Laisvoji erdvė
3.2.1. |
Atlikus kiekvieną bandymą, tikrinama, ar kokia nors konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 2.1 ir 2.2 punktuose. |
3.2.2. |
Be to, tikrinama, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis yra už saugos konstrukcija apsaugotos erdvės. Šiuo požiūriu laikoma, kad laisvoji erdvė saugos konstrukcijos neapsaugota, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliestų plokščią grunto paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios jis buvo paveiktas smūgine apkrova. Šiuo požiūriu laikoma, kad traktoriaus padangų ir tarpvėžės matmenys iš tų, kuriuos nurodė gamintojas, yra mažiausi. |
3.3. Didžiausia akimirkinė deformacija
Atliekant šoninės smūginės apkrovos bandymą 900 mm aukštyje virš sėdynės atskaitos taško ir 150 mm atstumu prieš šį tašką, registruojamas didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos skirtumas. II priedo 2.7.1 punkte aprašyto strypo galas tvirtinamas prie konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, viršutinės dalies, o kitas galas kišamas į vertikalioje atramoje esančią skylę. Trinties lanko padėtis ant strypo po smūginės apkrovos rodo didžiausią akimirkinę apkrovą.
3.4. Liekamoji deformacija
Atlikus baigiamąjį suspaudimo bandymą, registruojama saugos konstrukcijos liekamoji deformacija. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą fiksuojamos saugos konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtys sėdynės atskaitos taško atžvilgiu.
IV PRIEDAS
PAVEIKSLAI
V PRIEDAS
VI PRIEDAS
ŽENKLAI
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą turi sudaryti stačiakampis, apibrėžiantis mažąją raidę „e“, po kurios seka sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris:
1. Vokietijai,
2. Prancūzijai,
3. Italijai,
4. Nyderlandams,
5. Švedijai,
6. Belgijai,
7. Vengrijai,
8. Čekijai,
9. Ispanijai,
11. Jungtinei Karalystei,
12. Austrijai,
13. Liuksemburgui,
17. Suomijai,
18. Danijai,
19. Rumunijai,
20. Lenkijai,
21. Portugalijai,
23. Graikijai,
24. Airijai,
26. Slovėnijai,
27. Slovakijai,
29. Estijai,
32. Latvijai,
34. Bulgarijai,
36. Lietuvai,
49. Kiprui,
50. Maltai
ir EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris, atitinkantis EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto dėl konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo, numerį.
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys
VII PRIEDAS
VIII PRIEDAS
EB Tipo patvirtinimo sąlygos
1. |
Paraišką suteikti EB tipo patvirtinimą traktoriui atsižvelgiant į jo konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir į įtaisų, kuriais ši saugos konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus, stiprumą, įteikia traktoriaus gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. |
2. |
Traktoriaus tipo, kuriam turi būti suteiktas patvirtinimas, pavyzdinis traktorius, prie kurio primontuota deramai patvirtinta saugos konstrukcija ir jos tvirtinimo įtaisai, pristatomi į techninę tarnybą, atsakingą, kad būtų atlikti tipo patvirtinimo bandymai. |
3. |
Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba tikrina, ar patvirtintą saugos konstrukcijos tipą ketinama montuoti prie traktoriaus, kurio tipą prašoma patvirtinti. Techninė tarnyba pirmiausia nustato, ar saugos konstrukcijos tvirtinimo įtaisai atitinka tuos įtaisus, kurie buvo naudoti suteikiant EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą. |
4. |
EB tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams. |
5. |
Kompetentingos institucijos leidžia, kad pirmiau nurodytas patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams, jeigu laikomasi šių sąlygų:
|
6. |
IX priede pateikto pavyzdžio sertifikatas pridedamas prie EB tipo patvirtinimo sertifikato, kai patvirtinimas suteikiamas kiekvienam tipui arba kai tipo patvirtinimas išplečiamas kitiems tipams, arba kai atsisakoma suteikti arba išplėsti tipo patvirtinimą. |
7. |
Jeigu paraiška traktoriaus tipui suteikti EB tipo patvirtinimą įteikiama kartu su prašymu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikti konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, tipui, kurį ketinama primontuoti prie traktoriaus tipo, kuriam prašoma EB tipo patvirtinimo, 2 ir 3 punktuose nurodytų tikrinimų galima neatlikti. |
IX PRIEDAS
X PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva su vėlesnių pakeitimų sąrašu
(nurodyta 13 straipsnyje)
Tarybos direktyva 77/536/EEB |
|
1979 m. Stojimo akto I priedo X dalis |
|
1985 m. Stojimo akto I priedo IX A dalis |
|
Tarybos direktyva 87/354/EEB |
tik Priedo 9 punkto a papunkčio nuorodos į Direktyvą 77/536/EEB |
Tarybos direktyva 89/680/EEB |
|
1994 m. Stojimo akto I priedo XI.C.II.2 punktas |
|
Komisijos direktyva 1999/55/EB |
|
2003 m. Stojimo akto II priedo I.A.21 punktas |
|
Tarybos direktyva 2006/96/EB |
tik 1 straipsnio nuorodos į Direktyvą 77/536/EEB ir Priedo 20 punktas |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai
(nurodyti 13 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
Taikymo pradžios data |
77/536/EEB |
1978 m. gruodžio 29 d. |
— |
87/354/EEB |
1987 m. gruodžio 31 d. |
— |
89/680/EEB |
1990 m. sausio 3 d. |
— |
1999/55/EB |
2000 m. birželio 30 d. (1) |
— |
2006/96/EB |
2007 m. sausio 1 d. |
— |
(1) Pagal Direktyvos 1999/55/EB 2 straipsnį:
„1. Nuo 2000 m. liepos 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės:
— |
atsisakyti tam tikram traktorių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą, išduoti Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, |
— |
uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius, |
jei tie traktoriai atitinka Direktyvos 77/536/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.
2. Nuo 2001 m. sausio 1 d. valstybės narės:
— |
jokiam traktorių tipui nebeišduoda Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodyto dokumento, jei tas tipas neatitinka Direktyvos 77/536/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų; |
— |
gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą bet kuriam traktorių tipui, jei jis neatitinka Direktyvos 77/536/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.“ |
XI PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Direktyva 77/536/EEB |
Direktyva 1999/55/EB |
Ši direktyva |
9 straipsnis |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3 straipsnis |
|
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
5 straipsnis |
5 straipsnis |
|
6 straipsnis |
6 straipsnis |
|
7 straipsnis |
7 straipsnis |
|
— |
|
2 straipsnis |
8 straipsnis |
8 straipsnis |
|
9 straipsnis |
10 ir 11 straipsniai |
|
10 ir 11 straipsniai |
12 straipsnio 1 dalis |
|
— |
12 straipsnio 2 dalis |
|
12 straipsnis |
— |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnis |
13 straipsnis |
|
15 straipsnis |
I–IX priedai |
|
I–IX priedai |
— |
|
X priedas |
— |
|
XI priedas |
3.10.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 261/40 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/75/EB
2009 m. liepos 13 d.
dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (statiniai bandymai)
(kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1979 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 79/622/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių konstrukcijomis, apsaugančiomis nuo apvirtimo (statinis bandymas), suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota. |
(2) |
Direktyva 79/622/EEB – tai viena iš 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvoje 74/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimą, suderinimo, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo (5), numatytos EB tipo patvirtinimo sistemos atskirųjų direktyvų, nustatanti techninius dizaino ir konstrukcijos nuostatus žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (statiniai bandymai), atžvilgiu. Šie techniniai nuostatai susiję su valstybių narių įstatymų derinimu, siekiant kiekvienam traktoriaus tipui taikyti EB tipo patvirtinimo tvarką, numatytą Direktyvoje 2003/37/EB. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvoje 2003/37/EB išdėstytos nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų. |
(3) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais X priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Ši direktyva taikoma traktoriams, apibrėžtiems Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio j punkte, pasižymintiems tokiomis charakteristikomis:
a) |
galinės ašies prošvaisa ne didesnė kaip 1 000 mm; |
b) |
mažiausias pastovus arba reguliuojamas vienos iš varomųjų ašių tarpvėžės plotis yra 1 150 mm arba didesnis; |
c) |
numatyta, kad gali būti pritvirtinamas daugtaškis sukabintuvas nuimamiems agregatams ir padargų sukabintuvas; |
d) |
masė yra 800 kg ar didesnė, atitinkanti nepakrauto traktoriaus masę, nurodytą Direktyvos 2003/37/EB I priedo 2.1.1 punkte, įskaitant konstrukciją, saugančią apvirtimo atveju, pritvirtintą pagal šios direktyvos nuostatas, ir didžiausių matmenų padangas, kurias yra rekomendavęs gamintojas. |
2 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė suteikia sudėtinės dalies tipo patvirtinimą kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos pritvirtinimo prie traktoriaus įtaisų tipui, atitinkančiam konstrukcijos ir bandymų reikalavimus, nustatytus I–V prieduose.
2. EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi reikiamų priemonių patikrinti, jeigu tai būtina, ir, jeigu reikia, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, patikrinti, ar produkcijos pavyzdžiai atitinka patvirtintą tipą. Tokie patikrinimai atliekami tik rengiant atsitiktinius tikrinimus.
3 straipsnis
Valstybės narės kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaiso tipui, kurį jos patvirtina pagal 2 straipsnio nuostatas, traktoriaus ar konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, gamintojui arba gamintojo įgaliotam atstovui išduoda EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą, atitinkantį VI priede pateiktą pavyzdį.
Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad nebūtų naudojami ženklai, galintys kelti painiavą tarp tokių konstrukcijų, kurioms pagal 2 straipsnio nuostatas suteiktas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, ir kitų įtaisų.
4 straipsnis
Valstybės narės negali uždrausti pateikti į rinką konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju, arba jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų dėl priežasčių, susijusių su jų konstrukcija, jeigu konstrukcijos ir įtaisai turi EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą.
Vis dėlto valstybė narė gali uždrausti pateikti į rinką konstrukcijas su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, kurios aiškiai neatitinka patvirtinto tipo reikalavimų.
Tokia valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių imtasi, ir nurodo priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.
5 straipsnis
Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per mėnesį nusiunčia EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikatų, kurių pavyzdys pateiktas VII priede, užpildytų kiekvienam konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, tipui, kuriam valstybės narės suteikia patvirtinimą arba atsisako suteikti patvirtinimą, kopijas.
6 straipsnis
1. Jeigu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė nustato, kad kai kurios konstrukcijos, saugančios apvirtimo atveju, ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisai, turintys tą patį EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą, neatitinka tipo, kurį valstybė narė yra patvirtinusi, reikalavimų, ši valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad produkcijos pavyzdžiai atitiktų patvirtinto tipo reikalavimus.
Šios valstybės narės kompetentingos institucijos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie priimtas priemones, kurių imtasi ir kurios, prireikus, jeigu pakartotinai ir šiurkščiai pažeidžiami nustatyti reikalavimai, gali apimti ir EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paskelbimą netekusiu galios.
Minėtos institucijos imasi tokių pačių priemonių, jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos joms praneša apie reikalavimų nesilaikymą.
2. Valstybių narių kompetentingos institucijos per vieną mėnesį viena kitai praneša apie visus EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimus, paskelbtus netekusiais galios, ir apie priežastis, dėl kurių tokios priemonės imtasi.
7 straipsnis
Kai remiantis nuostatomis, priimtomis įgyvendinant šią direktyvą, priimamas sprendimas atsisakyti išduoti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą arba paskelbti šį tipo patvirtinimą netekusiu galios, arba uždrausti pateikimą į rinką arba naudojimą, nurodomos išsamios tokio sprendimo priežastys.
Apie tokį sprendimą pranešama suinteresuotai šaliai, kuri kartu yra informuojama apie savo teisių gynimo priemones pagal valstybėse narėse galiojančius teisės aktus ir apie terminus, per kuriuos leidžiama pasinaudoti tokiomis savo teisių gynimo priemonėmis.
8 straipsnis
1. Valstybės narės negali atsisakyti tam tikram traktorių tipui nei suteikti EB tipo patvirtinimą, nei išduoti Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio u punkte nurodytą dokumentą, nei suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą dėl priežasčių, susijusių su konstrukcijomis, saugančiomis apvirtimo atveju, jeigu jos atitinka I–IX priedų reikalavimus.
2. Valstybės narės jokiam traktorių tipui negali išduoti Direktyvos 2003/37/EB 2 straipsnio u punkte nurodyto dokumento, jei tas tipas neatitinka šios direktyvos reikalavimų.
Valstybės narės gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą bet kuriam traktorių tipui, jei jis neatitinka šios direktyvos reikalavimų.
9 straipsnis
Valstybės narės negali atsisakyti įregistruoti, nei uždrausti parduoti, pradėti pirmą kartą eksploatuoti arba naudoti traktorius dėl priežasčių, susijusių su konstrukcijomis, saugančiomis apvirtimo atveju, jeigu jos atitinka I–IX priedų reikalavimus.
10 straipsnis
Laikantis EB tipo patvirtinimo nuostatų kiekvienam 1 straipsnyje nurodytam traktoriui turi būti sumontuota konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju, atitinkanti I–IV prieduose nustatytus reikalavimus.
Tačiau prie 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/57/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (6) 1 straipsnyje apibrėžtų traktorių, pristatomų, kad jiems būtų suteiktas EB tipo patvirtinimas, gali būti pritvirtinta minėtos direktyvos I-IV prieduose nustatytus reikalavimus atitinkanti konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju.
11 straipsnis
Pakeitimai, būtini siekiant I–IX priedų reikalavimus suderinti su technikos pažanga, priimami laikantis Direktyvos 2003/37/EB 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.
12 straipsnis
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
13 straipsnis
Direktyva 79/622/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais X priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais X priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal XI priede pateiktą atitikties lentelę.
14 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Ji taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.
15 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. ERLANDSSON
(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 17.
(2) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 179, 1979 7 17, p. 1.
(4) Žr. X priedo A dalį.
(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1v.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
I PRIEDAS |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos |
II PRIEDAS |
Saugos konstrukcijų ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų sąlygos |
III PRIEDAS |
Bandymų atlikimo tvarka |
IV PRIEDAS |
Paveikslai |
V PRIEDAS |
Saugos konstrukcijos (saugi kabina arba rėmas) stiprumo bei jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų, susijusių su EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimu, ataskaitos pavyzdys (statiniai bandymai) |
VI PRIEDAS |
Ženklinimas |
VII PRIEDAS |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys |
VIII PRIEDAS |
EB tipo patvirtinimo sąlygos |
IX PRIEDAS |
EB tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto traktoriui, priedo dėl saugos konstrukcijų (saugi kabina arba rėmas), ir įtaisų, kuriais jos tvirtinamos prie traktoriaus, stiprumo pavyzdys (statiniai bandymai) |
X PRIEDAS |
A dalis: Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas B dalis: Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai |
XI PRIEDAS |
Atitikties lentelė |
I PRIEDAS
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos
1. SĄVOKOS APIBRĖŽTIS
1.1. |
Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju (saugi kabina arba saugus rėmas), toliau – saugos konstrukcija, – prie traktoriaus pritvirtinta konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – pašalinti arba sumažinti pavojus vairuotojui, įprastai naudojamo traktoriaus apvirtimo atveju. |
1.2. |
1.1 punkte minimoms konstrukcijoms būdinga tai, jog atliekant II ir III prieduose numatytus bandymus šios konstrukcijos užtikrina, kad būtų išlaikyta pakankamo dydžio laisvoji erdvė vairuotojui apsaugoti. |
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1. |
Kiekviena saugos konstrukcija ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisas turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad būtų įgyvendinta 1 punkte nustatyta pagrindinė paskirtis. |
2.2. |
Ši sąlyga yra įvykdyta, jeigu laikomasi II ir III prieduose nustatytų reikalavimų. |
3. PARAIŠKA EB SUDĖTINĖS DALIES TIPUI PATVIRTINTI
3.1. |
Paraišką, kad saugos konstrukcijoms ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisams dėl jų stiprumo būtų suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pateikia traktoriaus ar saugos konstrukcijos gamintojas arba jų įgaliotieji atstovai. |
3.2. |
Kartu pateikiama po tris toliau išvardytų dokumentų egzempliorius ir šie aprašai:
|
3.3. |
Traktorius, atitinkantis reprezentacinį traktoriaus, kuriam turi būti patvirtinta saugos konstrukcija, tipą, pristatomas į techninį centrą, atliekantį sudėtinės dalies tipo patvirtinimo bandymus. Šiame traktoriuje turi būti sumontuota saugos konstrukcija. |
3.4. |
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis tipo patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems traktorių tipams. Pirminį EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusios kompetentingos institucijos leidžia taikyti šį patvirtinimą kitam (-iems) traktoriaus tipui (-ams), jeigu patvirtinta saugos konstrukcija ir traktoriaus tipas (-ai), kuriam (-iems) prašoma pradėti taikyti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, atitinka šias sąlygas:
|
4. ŽENKLINIMAS
4.1. |
Kiekviena saugos konstrukcija, atitinkanti patvirtinto tipo reikalavimus, ženklinama šiais ženklais:
|
4.2. |
Visi šie duomenys turi būti pateikti mažoje plokštelėje. |
4.3. |
Šie ženklai turi būti matomi, įskaitomi ir neištrinami. |
II PRIEDAS
Saugos konstrukcijų ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų sąlygos
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. Bandymų tikslas
Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs stendai, skirti imituoti apkrovoms, veikiančioms saugos konstrukciją traktoriaus apvirtimo atveju. Šie III priede aprašyti bandymai turi suteikti galimybę patikrinti saugos konstrukcijos ir jos pritvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.
1.2. Pasirengimas bandymams
1.2.1. Saugos konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši saugos konstrukcija yra skirta. Siekiant atlikti bandymą, nebūtina pristatyti visą traktorių; tačiau saugos konstrukcija ir traktoriaus dalys, prie kurių ji yra pritvirtinta, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – junginys).
1.2.2. Junginys turi būti pritvirtintas prie atraminės plokštės taip, kad atraminę plokštę ir junginio dalių, kai jas veikia apkrova, išlinkis saugos konstrukcijos atžvilgiu būtų nedidelis. Dėl junginio pritvirtinimo prie atraminės plokštės būdo neturi pasikeisti junginio stiprumas.
1.2.3. Junginys turi remtis ir būti pritvirtintas arba pakeistas taip, kad visa bandymo energija veiktų saugos konstrukciją ir saugos konstrukcijos įtaisus, kuriais ji yra pritvirtinta prie traktoriaus standžiųjų sudėtinių dalių.
1.2.3.1. Siekiant laikytis 1.2.3 punkto reikalavimų, atlikus pakeitimus traktoriaus važiuoklės pakabos sistema turi būti užblokuota norint užtikrinti, kad ji neabsorbuotų jokios bandymo energijos.
1.2.4. Bandymams atlikti naudojamame traktoriuje turi būti sumontuotos visos serijinės gamybos traktoriaus konstrukcijos sudėtinės dalys, galinčios turėti įtakos saugos konstrukcijos stiprumui arba galinčios būti reikalingos stiprumo bandymui atlikti.
Sudėtines dalis, laisvoje erdvėje galinčias sukelti pavojų, taip pat privalu sumontuoti, kad jas būtų galima ištirti ir nustatyti, ar jos atitinka 4 punkto reikalavimus.
Atliekant bandymą išimamos visos sudėtinės dalys, kurias vairuotojas pats galėtų išimti. Jei naudojant traktorių įmanoma laikyti duris ir langus atidarytus arba juos išimti, atliekant bandymą jie turi būti atidaryti arba išimti, kad nepadidintų saugos konstrukcijos stiprumo. Jei toje padėtyje traktoriui apvirtus jie kelia pavojų vairuotojui, tai turi būti nurodyta bandymų ataskaitoje.
1.3. Traktoriaus masė
Formulėse (žr. III priedą) energijoms ir gniuždymo jėgai apskaičiuoti taikoma etaloninė masė mt – tai bent Direktyvos 2003/37/EB I priedo 2.1.1 punkte apibrėžta masė (t. y., be pasirenkamų priedų, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir vairuotoju), prie kurios pridedama saugos konstrukcijos masė ir atimami 75 kg.
Į šią masę neįskaičiuojami papildomi priekiniai arba galiniai traktoriaus balastiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinami padargai, pakabinama įranga ir bet kokios specialios paskirties sudėtinės dalys.
2. APARATŪRA IR ĮRANGA
2.1. Horizontalios apkrovos bandymai (šoninis ir išilginis)
2.1.1. Medžiagos, įranga ir tvirtinimo įtaisai – tai reikiamos priemonės, užtikrinančios, kad junginys būtų patikimai pritvirtintas prie atraminės plokštės, neatsižvelgiant į tai, ar traktorius atliekant bandymą yra su padangomis.
2.1.2. Saugos konstrukcija naudojant standžiąją siją yra veikiama horizontalios krypties jėga taip, kaip parodyta IV priedo 1 ir 2 paveiksluose.
2.1.2.1. Standžiosios sijos profilis yra 150 mm.
2.1.2.2. Turi būti numatytos nuostatos, kad apkrovą būtų galima tolygiai vertikaliai paskirstyti apkrovos jėgos veikimo kryptimi ir išilgai sijos, kurios ilgis yra 50 kartotinis nuo 250 mm iki 700 mm intervale.
2.1.2.3. Sijos briaunos, kurios remiasi į saugos konstrukciją, apvalinamos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.
2.1.2.4. Norint užtikrinti, kad apkrovos įtaisas saugos konstrukciją verstų suktis arba slinkti tik apkrovos veikimo kryptimi, turi būti naudojamos universaliosios lankstos arba lygiaverčiai įtaisai.
2.1.2.5. Jeigu veikiamas apkrova saugos konstrukcijos horizontalus ilgis statmenai į apkrovos veikimo kryptį nesudaro tiesios linijos, apkrovos plotas išdėstomas taip, kad apkrova būtų paskirstyta per visą šį ilgį.
2.1.3. Įrenginiai matuoti, jeigu tokį matavimą galima techniškai atlikti, energijai, kurią absorbuoja saugos konstrukcija ir standžiosios traktoriaus dalys, prie kurių ji yra pritvirtinta, pavyzdžiui, matuojant apkrovą, veikiančią išilgai jos taikymo krypties ir atitinkančią deformaciją, susijusią su traktoriaus važiuoklės tašku.
2.1.4. Priemonės, reikalingos įrodyti, kad atliekant bandymą į laisvąją erdvę nepateko jokia saugos konstrukcijos dalis. Galima naudoti IV priedo 6a, 6b ir 6c paveiksluose pateiktą priemonę.
2.2. (Galinės ir priekinės dalių) gniuždymo bandymai
2.2.1. Medžiagos, įranga ir tvirtinimo įtaisai – tai tinkamos priemonės, užtikrinančios, kad traktorius yra patikimai pritvirtintas prie atraminės plokštės, neatsižvelgiant į tai, ar traktorius atliekant bandymą yra su padangomis.
2.2.2. Priemonės, kuriomis saugos konstrukcija, kaip parodyta IV priedo 3 paveiksle, įskaitant 250 mm pločio standžiąją siją, veikia vertikalios krypties jėga.
2.2.3. Įranga, naudojama visuminei vertikaliai jėgai išmatuoti.
2.2.4. Priemonės, kurių reikia norint įrodyti, kad atliekant bandymą į laisvąją erdvę nepateko jokia saugos konstrukcijos dalis. Galima naudoti IV priedo 6a, 6b ir 6c paveiksluose pateiktą priemonę.
2.3. Matavimų paklaidos
2.3.1. Matmenys: ± 3 mm.
2.3.2. Deformacija: ± 3 mm.
2.3.3. Traktoriaus masė: ± 20 kg.
2.3.4. Apkrovos ir jėgos: ± 2 %.
2.3.5. Apkrovos kryptis: nuokrypis nuo horizontalios ir vertikalios krypčių, nurodytas III priede:
— |
bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°, |
— |
atliekant bandymą, kai veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Šie nuokrypiai turi būti kuo mažesni. |
3. BANDYMAI
3.1. Bendrieji reikalavimai
3.1.1. Bandymų atlikimo seka
3.1.1.1. Bandymai atliekami šia seka:
3.1.1.1.1. |
Išilginė apkrova (žr. III priedo 1.2 punktą): Traktoriai, kurių bent 50 % masės, kaip apibrėžta 1.3 punkte, tenka galiniams ratams, išilgine apkrova yra veikiami iš galo (1 atvejis). Kiti traktoriai išilgine apkrova yra veikiami iš priekio (2 atvejis). |
3.1.1.1.2. |
Pirmas gniuždymo bandymas: pirmas gniuždymo bandymas atliekamas su tuo pačiu saugos konstrukcijos galu, kuris yra veikiamas išilgine apkrova, t. y.:
|
3.1.1.1.3. |
Šoninė apkrova (žr. III priedo 1.3 punktą). |
3.1.1.1.4. |
Antras gniuždymo bandymas: antras gniuždymo bandymas atliekamas su kitu saugos konstrukcijos galu nei tas, kuris buvo veikiamas išilgine apkrova, t. y.:
|
3.1.1.1.5. |
Antrą kartą taikoma išilginė apkrova (žr. III priedo 1.7 punktą): išilgine apkrova antrą kartą veikiami tie traktoriai, kuriuose sumontuota saugos konstrukcija, kurią, jeigu tam tikra kryptimi veikiant išilginei apkrovai (žr. 3.1.1.1.1. punktą) saugos konstrukcija nepalinksta, būtų galima palenkti. |
3.1.1.2. Jeigu atliekant bandymą kuri nors įrangos tvirtinimo dalis pasislenka ar sulūžta, bandymą reikia pradėti iš naujo.
3.1.1.3. Atliekant bandymus negalima remontuoti ar reguliuoti nei traktoriaus, nei saugos konstrukcijos.
3.1.2. Ratų tarpvėžės plotis
Ratai turi būti nuimti arba turi būti nustatytas jų tarpvėžės plotis, užtikrinantis, kad atliekant bandymus saugos konstrukcija nebus veikiama.
3.1.3. Pavojaus nesukeliančių sudėtinių dalių pašalinimas
Visos traktoriaus ir saugos konstrukcijos sudėtinės dalys, kurios, kaip vientisi įtaisai, yra skirtos vairuotojui apsaugoti, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, pristatomos sumontuoti traktoriuje, kad jas būtų galima patikrinti.
Išbandomoje saugos konstrukcijoje nėra būtina sumontuoti iš nedūžtamojo stiklo ar panašios medžiagos pagamintų priekinio, šoninio arba galinio langų, bet kokių nuimamų skydelių, įtaisų ir priedų, kurie neturi įtakos konstrukcijos stiprumui ir kurie traktoriui apvirtus negali sukelti pavojaus.
3.1.4. Matavimo įtaisai
Saugos konstrukcijoje sumontuojami būtini įtaisai, reikalingi užregistruoti duomenis, pagal kuriuos nubrėžiamas jėgos ir deformacijos grafikas (žr. IV priedo 4 paveikslą). Visuminė ir liekamoji saugos konstrukcijos deformacija išmatuojama ir užregistruojama kiekvienoje bandymo stadijoje (žr. IV priedo 5 paveikslą).
3.1.5. Apkrovos veikimo kryptis
Jeigu sėdynė sumontuota ne vidurinėje traktoriaus plokštumoje ir (arba) jeigu saugos konstrukcijos stiprumas nesimetrinis, šonine apkrova veikiama iš tos pusės, iš kurios atliekant bandymus labiausiai tikėtina, kad bus pažeista vairuotojo laisvoji erdvė (taip pat žr. III priedo 1.3 punktą).
4. PRIĖMIMO SĄLYGOS
4.1. Saugos konstrukcija, pristatyta, kad jai būtų suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu atlikus bandymus ji atitinka šias sąlygas:
4.1.1. |
Į jokią III priedo 3.2 punkte aprašytos laisvosios erdvės dalį nepatenka jokia saugos konstrukcijos dalis arba, atliekant III priedo 1.2, 1.3, 1.5, 1.6 ir, jeigu reikia, 1.7 punktuose aprašytus bandymus, nė viena šios erdvės dalis neatsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos ribų. Jeigu buvo atliktas perkrovos bandymas, tuo momentu, kuriuo absorbuojamas nurodytas energijos kiekis, jėga turi būti didesnė nei 0,8 Fmax didžiausios pagrindiniam bandymui ir perkrovos bandymui atlikti panaudotos jėgos (žr. IV priedo 4b ir 4c paveikslus). |
4.1.2. |
Atliekant bandymus saugos konstrukcija neturi deformuoti sėdynės. |
4.1.3. |
Tuo momentu, kai pasiekiamas kiekvieno nurodyto horizontaliosios apkrovos bandymo energijos lygis, jėga turi būti didesnė nei 0,8 Fmax. |
4.2. Be to, saugos konstrukcijoje neturi būti jokios detalės, keliančios ypatingą pavojų vairuotojui, pvz., nepakankamas kamšalas kabinos lubose ar kitoje vietoje, į kurią vairuotojas gali atsitrenkti galva.
5. BANDYMŲ ATASKAITA
5.1. Bandymų ataskaita pridedama prie VII priede nurodyto EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato. Ataskaita parengiama pagal V priede nurodytą pavyzdį. Į ataskaitą įtraukiama:
5.1.1. |
bendras saugos konstrukcijos pavidalo ir jos struktūros aprašas (žr. V priedą, kuriame nurodyti privalomi pateikti matmenys), įskaitant nuostatas dėl įprastos prieigos ir avarinio išėjimo; šildymo ir ventiliacijos sistemų ir kitų priedėlių, jeigu šie yra sumontuoti ir jeigu gali daryti įtaką laisvajai erdvei arba sukelti pavojų; |
5.1.2. |
kiekvieno specialaus įrenginio, visų pirma, skirto apsaugoti traktorių, kad apvirtęs jis nesiverstų keletą kartų, detalės; |
5.1.3. |
trumpas kabinos visos vidinės apdailos aprašas; |
5.1.4. |
pranešimas apie priekinio lango stiklo tipą bei kitus sumontuotus stiklus ir apie bet kokį EB sudėtinės dalies tipo arba kitokio patvirtinimo ženklą. |
5.2. Jeigu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas taikomas ir kitiems traktorių tipams, į ataskaitą turi būti įtraukta tiksli nuoroda į pirminio EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ataskaitą bei tikslūs nurodymai dėl I priedo 3.4 punkte nustatytų sąlygų.
5.3. Ataskaitoje turi būti aiškiai nurodytas atliekant bandymus naudotas traktoriaus tipas (modelis, tipas ir komercinis aprašas ir t. t.) ir tipai, kuriems yra skirta saugos konstrukcija.
6. SIMBOLIAI
mt |
= |
etaloninė traktoriaus masė (kg), apibrėžta 1.3 punkte. |
D |
= |
konstrukcijos deformacija (mm) apkrovos poveikio taške ir poveikio kryptimi. |
D’ |
= |
konstrukcijos deformacija (mm), atitinkanti būtinąją apskaičiuotą energiją. |
F |
= |
statinės apkrovos jėga (N) (niutonais). |
Fmax |
= |
didžiausia statinės apkrovos jėga, naudojama apkrovos bandyme (N), išskyrus perkrovos bandymą. |
F’ |
= |
jėga, atitinkanti būtinąją apskaičiuotą energiją. |
F-D |
= |
jėgos-deformacijos kreivė. |
Eis |
= |
energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant šoninei apkrovai (J) (džauliais). |
Eil 1 |
= |
energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant išilginei apkrovai (J). |
Eil 2 |
= |
energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant antrajai išilginei apkrovai (J). |
Fr |
= |
jėga, kuria atliekant gniuždymo bandymą yra veikiama saugos konstrukcijos galinė dalis (N). |
Ff |
= |
jėga, kuria atliekant gniuždymo bandymą veikiama saugos konstrukcijos priekinė dalis (N). |
III PRIEDAS
BANDYMŲ ATLIKIMO TVARKA
1. HORIZONTALIOS APKROVOS IR GNIUŽDYMO BANDYMAI
1.1. Horizontalios apkrovos bandymų bendrosios nuostatos
1.1.1. Saugos konstrukciją veikianti apkrova perduodama standžiąja sija, atitinkančia II priedo 2.1.2 punkte išdėstytus reikalavimus, kuri apkrovos veikimo krypčiai yra statmena; prie sijos gali būti primontuotos priemonės, neleidžiančios jai pasislinkti į šalį. Veikiant apkrovai standžiosios deformacijos greitis neturi būti didesnis kaip 5 mm/s. Veikiant apkrovai, kad būtų užtikrintas tikslumas, Jėga (F) ir Deformacija (D) vienu metu registruojamos tada, kai deformacijos prieaugis yra 15 mm arba mažesnis. Apkrovai pradėjus veikti ji neturi būti mažinama tol, kol bandymas nebaigiamas; tačiau leidžiama apkrovos didinimą nutraukti, jeigu reikia, pvz., užregistruoti matavimų rezultatus.
1.1.2. Jeigu apkrovos veikiamas konstrukcinis elementas yra išlenkto pavidalo, turi būti laikomasi II priedo 2.1.2.5 punkte numatytų specifikacijų. Šį elementą veikianti apkrova turi atitikti pirmiau minėto 1.1.1 punkto ir II priedo 2.1.2 punktų reikalavimus.
1.1.3. Jeigu apkrovos veikimo taške nėra konstrukcinio skersinio, atliekant bandymą galima naudoti pakeičiamąją bandymo siją, nesustiprinančią saugos konstrukcijos.
1.1.4. Baigus kiekvieną apkrovos bandymą ir nustojus konstrukciją veikti apkrova, saugos konstrukcija patikrinama vizualiai. Jeigu veikiant apkrovai atsiranda įtrūkių ar plyšių, prieš pradedant taikyti kitą apkrovą laikantis II priedo 3.1.1.1 punkte nustatytos sekos atliekamas toliau išdėstytame 1.4 punkte nurodytas perkrovos bandymas.
1.2. Išilginė apkrova (žr. IV priedo 2 paveikslą)
Apkrova turi būti horizontali, lygiagreti traktoriaus vertikaliai vidurinei plokštumai.
Jei bent 50 % traktoriaus masės pagal II priedo 1.3 punkto apibrėžimą tenka galiniams ratams, išilgine galine ir šonine apkrovomis veikiamos skirtingos saugos konstrukcijos vidurinės išilginės plokštumos pusės. Jei bent 50 % traktoriaus masės tenka priekiniams ratams, išilgine priekine ir šonine apkrovomis veikiamos tos pačios saugos konstrukcijos vidurinės išilginės plokštumos pusės.
Apkrova yra veikiamas viršutinis skersinis saugos konstrukcijos elementas (t. y. ta dalis, kuri traktoriui apvirtus pirmiausia atsitrenktų į žemę).
Apkrova veikiama taške, kuris yra nutolęs link saugos konstrukcijos centro 1/6 jos viršaus pločio atstumu nuo jos viršaus šoninio kampo. Saugos konstrukcijos plotis – tai atstumas tarp dviejų lygiagrečių su traktoriaus vidurine vertikalia plokštuma linijų, einančių per saugos konstrukcijos šoninius taškus horizontalioje plokštumoje, kertančioje saugos konstrukcijos viršutinį skersinį.
Sijos ilgis turi būti ne mažesnis už trečdalį saugos konstrukcijos pločio (pločio sąvoka aprašyta pirmiau) ir ne didesnis už mažiausią ilgį daugiau kaip 49 mm.
Išilgine apkrova veikiama iš galo arba iš priekio, kaip aprašyta II priedo 3.1.1.1 punkte.
Bandymas nutraukiamas, jei:
a) |
saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eil 1 arba ją viršija (čia: Eil 1 = 1,4 mt); |
b) |
saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota. |
1.3. Šoninė apkrova (žr. IV priedo 1 paveikslą)
Saugos konstrukcija yra veikiama apkrovos horizontalia kryptimi, į traktoriaus vertikalią vidurinę plokštumą 90° kampu. Apkrovos veikiamas saugos konstrukcijos viršutinis taškas, esantis per 300 mm prieš sėdynės atskaitos tašką, nustatytą sėdynę pastačius į galinę padėtį (žr. 2.3.1 punktą). Jeigu saugos konstrukcijos šone yra kokia nors iškyša, kuri traktoriui apvirtus pirmiausia atsitrenktų į žemę, apkrova turi būti veikiamas šis taškas. Jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta, apkrova turi veikti viršutinį saugos konstrukcijos kraštą, per vidurį tarp dviejų sėdynės atskaitos taškų.
Sijos ilgis turi būti toks, kad ją būtų galima naudoti, tačiau ne ilgesnė kaip 700 mm.
Bandymas nutraukiamas, jeigu:
a) |
saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eis arba ją viršija (čia: Eis = 1,75 mt); |
b) |
saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota. |
1.4. Perkrovos bandymas (žr. IV priedo 4a, 4b ir 4c paveikslus)
1.4.1. Perkrovos bandymas turi būti atliekamas, jei per paskutinius 5 % pasiektos deformacijos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %, o reikalingą energiją sugeria konstrukcija (žr. 4b paveikslą).
1.4.2. Perkrovos bandymas daromas palaipsniui didinant horizontalią apkrovą dydžiais po 5 % pradinės būtinosios energijos vertės iki ne daugiau kaip 20 % padidintos energijos dydžio (žr. 4c paveikslą).
1.4.2.1. Perkrovos bandymas laikomas išlaikytu, jei būtinąją energiją padidinus 5 %, 10 % arba 15 % kiekvieną kartą jėga sumažėja mažiau kaip 3 % padidinus 5 % ir lieka didesnė kaip 0,8 Fmax.
1.4.2.2. Perkrovos bandymas laikomas išlaikytu, jei konstrukcijai absorbavus 20 % padidintą energiją jėga yra didesnė kaip 0,8 Fmax.
1.4.2.3. Atliekant perkrovos bandymą leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos atsirastų papildomų įtrūkių arba plyšių ir (arba) kad saugos konstrukcijos detalės patektų į laisvąją erdvę arba kad laisvoji erdvė nebūtų apsaugota. Tačiau nustojus veikti apkrovai konstrukcijos detalių neturi likti laisvojoje erdvėje, kuri liktų visiškai apsaugota.
1.5. Galinės dalies gniuždymas
Sija uždedama skersai ant saugos konstrukcijos struktūros galo aukščiausios dalies, o gniuždymo jėgų atstojamasis vektorius turi būti vertikalioje išilginėje atskaitos plokštumoje. Naudojama jėga Fr = 20 mt.
Jeigu saugos konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši stogo dalis turi būti veikiama jėga tol, kol stogas deformuodamasis susilygina su plokštuma, saugos konstrukcijos viršutinę dalį jungiančią su traktoriaus galo dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta. Tada jėgos poveikis nutraukiamas ir traktorius arba apkrovos jėga nukreipiami taip, kad sija atsidurtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada naudojamas jėgos Fr poveikis.
Kai pasibaigia vizualiai matoma saugos konstrukcijos deformacija, jėgos Fr poveikis naudojamas mažiausiai penkias sekundes.
Bandymas nutraukiamas, jeigu konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.
1.6. Priekinės dalies gniuždymas
Sija uždedama skersai ant saugos konstrukcijos struktūros priekio aukščiausios dalies, o gniuždymo jėgų atstojamasis vektorius turi būti vertikalioje išilginėje atskaitos plokštumoje. Naudojama jėga Ff = 20 mt.
Jeigu saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši stogo dalis turi būti veikiama jėga tol, kol stogas deformuodamasis susilygina su plokštuma, saugos konstrukcijos viršutinę dalį jungiančią su traktoriaus priekio dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta. Tada jėgos poveikis nutraukiamas ir traktorius arba apkrovos jėga nukreipiami taip, kad sija atsidurtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada naudojamas jėgos Ff poveikis.
Kai pasibaigia vizualiai matoma saugos konstrukcijos deformacija, jėgos Ff poveikis naudojamas mažiausiai penkias sekundes.
Bandymas nutraukiamas, jeigu konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.
1.7. Antra išilginė apkrova
Veikiama horizontalia apkrova, lygiagrečia traktoriaus vertikaliai vidurinei plokštumai.
Antra išilgine apkrova veikiama iš traktoriaus galo arba priekio, kaip apibrėžta II priedo 3.1.1.1 punkte.
Išilginės apkrovos veikimo kryptis yra priešinga ir tolimiausiame taške negu nurodyta kalbant apie išilginę apkrovą 1.2 punkte.
Apkrova veikiamas saugos konstrukcijos viršutinis skersinis elementas (t. y. ta dalis, kuri, traktoriui apvirtus, pirmiausia paliestų žemę).
Apkrova veiktinas taškas nustatomas nuo saugos konstrukcijos viršaus šoninio kampo į šios konstrukcijos vidų atidėjus 1/6 saugos konstrukcijos viršaus ilgio atkarpą. Saugos konstrukcijos plotis – tai atstumas tarp dviejų traktoriaus vidurinei vertikaliai plokštumai lygiagrečių linijų, einančių per saugos konstrukcijos šoninius taškus horizontalioje plokštumoje, kertančioje saugos konstrukcijos viršutinį skersinį.
Sijos ilgis negali būti mažesnis už saugos konstrukcijos 1/3 pločio (plotis aprašytas pirmiau) ir už šį minimumą negali būti didesnis daugiau kaip 49 mm.
Bandymas nutraukiamas, jeigu:
a) |
saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eil 2 arba ją viršija (čia: Eil 2 = 0,35 mt); |
b) |
saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota. |
2. LAISVOJI ERDVĖ
2.1. Laisvoji erdvė parodyta IV priedo 6 paveiksle. Ji apibrėžta atsižvelgiant į vertikalią atskaitos plokštumą (traktoriuje ji paprastai yra išilginė), kertančią 2.3 punkte aprašytą sėdynės atskaitos tašką ir vairaračio vidurį. Laikoma, kad atskaitos plokštuma, kai veikia apkrova, su sėdyne ir vairaračiu slenka horizontalia kryptimi, tačiau lieka statmena traktoriaus grindims arba saugos konstrukcijai, jeigu pastaroji pritvirtinta lanksčiai.
Jeigu vairaratį galima reguliuoti, jo padėtis turi atitikti tokią, kurioje būna vairaratis, kai vairuojama sėdint įprastai.
2.2. Laisvosios erdvės ribos yra šios:
2.2.1. iš abiejų atskaitos plokštumos pusių 250 mm vertikalios plokštumos, į viršų nuo sėdynės atskaitos taško nusitęsiančios 300 mm;
2.2.2. lygiagrečios plokštumos, kurios nuo 2.2.1 punkte nurodytos plokštumos viršutinio krašto, virš sėdynės atskaitos taško kylančios ne aukščiau kaip 900 mm ir pakrypusios taip, kad šoninės plokštumos, esančios tame krašte, iš kurios yra veikiama šonine apkrova, viršutinis kraštas nuo atskaitos plokštumos būtų nutolęs bent 100 mm;
2.2.3. horizontali plokštuma, esanti 900 mm atstumu virš sėdynės atskaitos taško;
2.2.4. atskaitos plokštumai statmena pakrypusi plokštuma, įskaitant tašką, esantį 900 mm atstumu tiesiai virš sėdynės atskaitos taško, ir patį galutinį sėdynės atkaltės tašką;
2.2.5. paviršius, jeigu reikia išlenktas, su tam tikru kiekiu atskaitos plokštumai statmenų tiesių linijų, nutįstantis žemyn nuo paties galutinio sėdynės taško ir liesdamas visą sėdynės atkaltę;
2.2.6. atskaitos plokštumai statmenas 120 mm spindulio kreivinis paviršius, liečiantis 2.2.3 ir 2.2.4 punktuose nurodytas plokštumas;
2.2.7. atskaitos plokštumai statmenas 900 mm spindulio kreivinis paviršius, nusitęsiantis 400 mm nuo 2.2.3 punkte nurodytos plokštumos į priekį ir liečiantis šią plokštumą taške, esančiame 150 mm atstumu prieš sėdynės atskaitos tašką;
2.2.8. atskaitos plokštumai statmena pakrypusi plokštuma, susijungianti su 2.2.7 punkte nurodytos plokštumos priekiniu kraštu ir nubrėžta 40 mm atstumu nuo vairaračio. Jeigu vairaratis yra aukštai, ši plokštuma pakeičiama 2.2.7 punkte nurodyto paviršiaus liečiamąja plokštuma;
2.2.9. atskaitos plokštumai statmena vertikali plokštuma, esanti 40 mm atstumu prieš vairaratį;
2.2.10. horizontali plokštuma, kertanti sėdynės atskaitos tašką;
2.2.11. jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta, laisvoji erdvė turi būti dviejų laisvųjų erdvių, nustatytų dviem vairaračio ir sėdynės padėtims, derinys;
2.2.12. jei traktoriuje galima įrengti papildomų sėdynių, bandymai atliekami įvertinant bendrą laisvųjų erdvių derinį apie visų galimų sėdynių atskaitos taškus. Saugos konstrukcija neturi patekti į bendrąją laisvąją erdvę aplink skirtingų sėdynių atskaitos taškus;
2.2.13. jei atlikus bandymus pasiūloma nauja papildoma sėdynė, skaičiavimais nustatoma, ar naujo sėdynės atskaitos taško laisvoji erdvė visiškai patenka į pirmiau nustatytą laisvųjų erdvių derinį. Jei taip nėra, reikia atlikti naują bandymą.
2.3. Sėdynės vieta ir sėdynės atskaitos taškas
2.3.1. Norint apibrėžti 2.1 punkte minimą laisvąją erdvę, sėdynę reikia nustumti į galutinį sėdynės horizontalaus reguliavimo tašką. Sėdynė nustatoma aukščiausiame jos vertikalaus reguliavimo taške, jeigu šis sėdynės reguliavimas nesusijęs su jos horizontaliu reguliavimu.
Sėdynės atskaitos taškui nustatyti naudojamas IV priedo 7 ir 8 paveiksluose pateiktas įtaisas, imituojantis apkrovą, kuria žmogus veikia sėdynę, kai joje sėdi. Įtaisas sudarytas iš sėdynės pagrindo ir sėdynės atkaltės plokščių. Apatinė plokštė sujungiama toje vietoje, kur į traktoriaus sėdynės pagrindą remiasi sėdynkaulis (A), ir strėnų aukštyje (B), lankstos (B) aukštis yra reguliuojamas.
2.3.2. Atskaitos taškas – tai vidurinės išilginės sėdynės plokštumos taškas, kuriame apatinės atkaltės liečiamoji plokštuma susikerta su horizontalia plokštuma. Ši horizontali plokštuma sėdynės pagrindo apatinį paviršių kerta 150 mm prieš pirmiau minėtą liečiamąją plokštumą.
2.3.3. Jeigu sėdynės pakabos spyruoklėms būdinga laisvoji eiga, nesvarbu, ar pakabos eigą galima, ar negalima reguliuoti atsižvelgiant į vairuotojo svorį, sėdynė nustatoma vidurinėje pakabos eigos padėtyje.
Įtaisas uždedamas ant sėdynės. Tada taške, esančiame 50 mm atstumu prieš tašką (A), įtaisas veikiamas 550 N jėga, o dvi įtaiso atkaltės plokštės šiek tiek prispaudžiamos prie atkaltės, kol atsiremia į ją.
2.3.4. Jeigu kiekvienam atkaltės plotui (virš ir žemiau juosmens) negalima nustatyti apibrėžtųjų liestinių, atliekami šie veiksmai:
2.3.4.1. |
jeigu liestinės negalima nustatyti apatiniam plotui, atkaltės apatinė plokštė vertikaliai prispaudžiama prie atkaltės; |
2.3.4.2. |
jeigu liestinės negalima nustatyti viršutiniam plotui, lanksta (B), jeigu atkaltės apatinė plokštė yra vertikali, virš sėdynės atskaitos taško pritvirtinama 230 mm aukštyje. Tada abi įtaiso atkaltės plokštės šiek tiek prispaudžiamos prie sėdynės atkaltės. |
3. PATIKRINIMAI IR ATLIKTINI MATAVIMAI
3.1. Laisvoji erdvė
Atliekant kiekvieną bandymą tikrinama, ar kokia nors saugos konstrukcijos dalis neatsiduria laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 2.1 punkte. Be to, tikrinama norint nustatyti, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis neatsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos zonos. Šiam tikslui laikoma, kad laisvosios erdvės dalis atsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos zonos, jeigu, traktoriui apvirtus į tą pusę, kurios kryptimi veikia apkrova, bet kuri jos dalis susiliestų su žeme lygioje vietoje. Šiuo tikslu laikoma, kad traktoriaus padangos ir tarpvėžės matmenys iš tų, kuriuos nurodė gamintojas, yra mažiausi.
3.2. Galutinė liekamoji deformacija
Atlikus bandymus, registruojama saugos konstrukcijos galutinė liekamoji deformacija. Šiuo tikslu prieš pradedant bandymą fiksuojama saugos konstrukcijos pagrindinių elementų padėtis sėdynės atskaitos taško atžvilgiu.
IV PRIEDAS
PAVEIKSLAI
1 paveikslas |
: |
Šoninės apkrovos veikimo taškas |
2 paveikslas |
: |
Išilginės galinės apkrovos veikimo taškas |
3 paveikslas |
: |
Gniuždymo bandymui naudojamo įtaiso pavyzdys |
4a paveikslas |
: |
Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymas nebūtinas |
4b paveikslas |
: |
Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymas būtinas |
4c paveikslas |
: |
Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymą reikia tęsti |
5 paveikslas |
: |
Liekamoji, tamprioji ir visuminė deformacija |
6a paveikslas |
: |
Laisvosios erdvės vaizdas iš šono |
6b paveikslas |
: |
Laisvosios erdvės vaizdas iš priekio arba iš galo |
6c paveikslas |
: |
Izometrinis vaizdas |
7 paveikslas |
: |
Įtaisas sėdynės atskaitos taškui nustatyti |
8 paveikslas |
: |
Sėdynės atskaitos taško nustatymo būdas |
V PRIEDAS
VI PRIEDAS
ŽENKLINIMAS
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą sudaro stačiakampis, kuriame yra mažoji raidė „e“, po kurios eina sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris:
1. Vokietijai
2. Prancūzijai
3. Italijai
4. Nyderlandams
5. Švedijai
6. Belgijai
7. Vengrijai
8. Čekijai
9. Ispanijai
11. Jungtinei Karalystei
12. Austrijai
13. Liuksemburgui
17. Suomijai
18. Danijai
19. Rumunijai
20. Lenkijai
21. Portugalijai
23. Graikijai
24. Airijai
26. Slovėnijai
27. Slovakijai
29. Estijai
32. Latvijai
34. Bulgarijai
36. Lietuvai
49. Kiprui
50. Maltai
ir EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris, atitinkantis EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto dėl saugos konstrukcijos stiprumo ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo, numerį.
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys
EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas papildomas simboliu „S“
VII PRIEDAS
VIII PRIEDAS
EB Tipo patvirtinimo sąlygos
1. |
Paraišką suteikti EB tipo patvirtinimą traktoriui atsižvelgiant į jo saugos konstrukcijos ir įtaisų, kuriais ši saugos konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus, stiprumą, pateikia traktoriaus gamintojas arba jo įgaliotas atstovas. |
2. |
Traktoriaus tipo, kuriam turi būti suteiktas patvirtinimas, pavyzdinis traktorius, prie kurio primontuota deramai patvirtinti saugos konstrukcija ir jos tvirtinimo įtaisai, pristatomi į techninę tarnybą, atsakingą už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą. |
3. |
Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba patikrina, ar patvirtintą saugos konstrukcijos tipą ketinama montuoti prie traktoriaus, kurio tipą prašoma patvirtinti. Techninė tarnyba pirmiausia nustato, ar saugos konstrukcijos tvirtinimo įtaisai atitinka tuos įtaisus, kurie buvo naudoti suteikiant EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą. |
4. |
EB tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams. |
5. |
Kompetentingos institucijos leidžia, kad pirmiau nurodytas patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams, jeigu laikomasi šių sąlygų:
|
6. |
IX priede pateikto pavyzdžio sertifikatas pridedamas prie EB tipo patvirtinimo sertifikato, kai patvirtinimas suteikiamas kiekvienam tipui arba kai tipo patvirtinimo taikymas išplečiamas arba, kai atsisakoma suteikti arba išplėsti tipo patvirtinimą. |
7. |
Jeigu paraiška traktoriaus tipui suteikti EB tipo patvirtinimą pateikiama kartu su prašymu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikti saugos konstrukcijos tipui, kurį ketinama primontuoti prie traktoriaus tipo, kuriam prašoma EB tipo patvirtinimo, 2 ir 3 punktuose nurodyti tikrinimai neatliekami. |
IX PRIEDAS
X PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(nurodyti 13 straipsnyje)
Tarybos direktyva 79/622/EEB |
|
Komisijos direktyva 82/953/EEB |
|
1985 m. Stojimo akto I priedo IX.A.15.h punktas |
|
Tarybos direktyva 87/354/EEB |
tik 1 straipsnio ir Priedo 9 punkto h papunkčio nuorodos į Direktyvą 79/622/EEB |
Komisijos direktyva 88/413/EEB |
|
1994 m. Stojimo akto I priedo XI.C.II.4 punktas |
|
Komisijos direktyva 1999/40/EB |
|
2003 m. Stojimo akto II priedo I.A.29 punktas |
|
Tarybos direktyva 2006/96/EB |
tik 1 straipsnio ir Priedo A.28 punkto nuorodos į Direktyvą 79/622/EEB |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 13 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
79/622/EEB |
1980 m. gruodžio 27 d. |
82/953/EEB |
1983 m. rugsėjo 30 d. (1) |
87/354/EEB |
1987 m. gruodžio 31 d. |
88/413/EEB |
1988 m. rugsėjo 30 d. (2) |
1999/40/EB |
2000 m. birželio 30 d. (3) |
2006/96/EB |
2006 m. gruodžio 31 d. |
(1) Pagal Direktyvos 82/953/EEB 2 straipsnį:
„1. Nuo 1983 m. spalio 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės:
— |
atsisakyti suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodytus dokumentus tam tikram traktorių tipui, arba |
— |
uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius, |
jei to tipo traktoriaus konstrukcija, apsauganti nuo apvirtimo, ar tokie traktoriai atitinka šios direktyvos nuostatas.
2. Nuo 1984 m. spalio 1 d. valstybė narė:
— |
nebeišduoda Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodyto dokumento traktoriaus tipui, jei jo konstrukcija, apsauganti nuo apvirtimo, neatitinka šios direktyvos nuostatų, |
— |
gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą traktoriaus tipui, jei jo konstrukcija, apsauganti nuo apvirtimo, neatitinka šios direktyvos nuostatų. |
3. Nuo 1985 m. spalio 1 d. valstybės narės gali uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius, kurių konstrukcija, apsauganti nuo apvirtimo, neatitinka šios direktyvos nuostatų.
4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos nepažeidžia Direktyvos 77/536/EEB nuostatų.“
(2) Pagal Direktyvos 88/413/EEB 2 straipsnį:
„1. Nuo 1988 m. spalio 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės:
— |
atsisakyti tam tikram traktorių tipui suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą arba |
— |
uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius, |
jei to tipo traktorių konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo, atitinka šios direktyvos nuostatas.
2. Nuo 1989 m. spalio 1 d. valstybės narės:
— |
jokiam traktorių tipui nebeišduoda Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodyto dokumento, jei to tipo traktorių konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo, neatitinka šios direktyvos nuostatų, |
— |
gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą traktorių tipui, jei to tipo traktorių konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo, neatitinka šios direktyvos nuostatų.“ |
(3) Pagal Direktyvos 1999/40/EB 2 straipsnį:
„1. Nuo 2000 m. liepos 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės:
— |
atsisakyti tam tikram traktorių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą, išduoti Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, |
— |
uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius, |
jei tie traktoriai atitinka Direktyvos 79/622/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.
2. Nuo 2001 m. sausio 1 d. valstybės narės:
— |
jokiam traktorių tipui nebeišduoda Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodyto dokumento, jei tas tipas neatitinka Direktyvos 79/622/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų, |
— |
gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą bet kuriam traktorių tipui, jei jis neatitinka Direktyvos 79/622/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.“ |
XI PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Direktyva 79/622/EEB |
Direktyva 1999/40/EB |
Ši direktyva |
1 ir 2 straipsniai |
|
2 ir 3 straipsniai |
3 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio pirma pastraipa |
3 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio antra ir trečia pastraipos |
4 ir 5 straipsniai |
|
5 ir 6 straipsniai |
6 straipsnio pirmas sakinys |
|
7 straipsnio pirma pastraipa |
6 straipsnio antras sakinys |
|
7 straipsnio antra pastraipa |
|
2 straipsnis |
8 straipsnis |
8 straipsnis |
|
9 straipsnis |
9 straipsnio įžanginis sakinys |
|
1 straipsnio įžanginis sakinys |
9 straipsnio pirma įtrauka |
|
1 straipsnio a punktas |
9 straipsnio antra įtrauka |
|
1 straipsnio b punktas |
9 straipsnio trečia įtrauka |
|
1 straipsnio c punktas |
9 straipsnio ketvirta įtrauka |
|
1 straipsnio d punktas |
10 ir 11 straipsniai |
|
10 ir 11 straipsniai |
12 straipsnio 1 dalis |
|
— |
12 straipsnio 2 dalis |
|
12 straipsnis |
— |
|
13 ir 14 straipsniai |
13 straipsnis |
|
15 straipsnis |
I–IX priedai |
|
I–IX priedai |
— |
|
X priedas |
— |
|
XI priedas |