ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.260.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 260

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. spalio 3d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2009 m. spalio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 920/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2009 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 921/2009, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias brosmes V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniuose vandenyse

3

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) ( 1 )

5

 

 

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI

 

*

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) ( 1 )

20

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2009/731/EB, Euratomas

 

*

2009 m. rugsėjo 21 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Graikijai atstovaujančio nario skyrimo

28

 

 

2009/732/EB, Euratomas

 

*

2009 m. rugsėjo 21 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Belgijai atstovaujančio nario skyrimo

29

 

 

2009/733/EB, Euratomas

 

*

2009 m. rugsėjo 21 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Austrijai atstovaujančio nario skyrimo

30

 

 

GAIRĖS

 

 

Europos centrinis bankas

 

 

2009/734/EB

 

*

2009 m. rugsėjo 17 d. Europos centrinio banko gairės, iš dalies keičiančios Gaires ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (ECB/2009/21)

31

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 920/2009

2009 m. spalio 2 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. spalio 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 2 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

29,4

ZZ

29,4

0707 00 05

TR

127,2

ZZ

127,2

0709 90 70

TR

110,1

ZZ

110,1

0805 50 10

AR

81,0

CL

103,4

TR

91,1

UY

88,0

ZA

72,9

ZZ

87,3

0806 10 10

BR

235,1

EG

159,5

TR

100,6

US

152,0

ZZ

161,8

0808 10 80

CL

85,7

NZ

67,8

US

83,8

ZA

71,0

ZZ

77,1

0808 20 50

AR

82,8

CN

33,7

TR

95,7

ZA

76,1

ZZ

72,1


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 921/2009

2009 m. spalio 1 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias brosmes V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniuose vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (3), nustatomos kvotos 2009 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2009 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. spalio 1 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(3)  OL L 22, 2009 1 26, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

21/T&Q

Valstybė narė

Prancūzija

Ištekliai

USK/567EI.

Rūšis

Paprastoji brosmė (Brosme brosme)

Zona

V, VI ir VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

Data

2009 9 2


DIREKTYVOS

3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/5


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/104/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (5) 16 straipsnio 1 dalyje. Dėl to Direktyvoje 89/391/EEB išdėstytos nuostatos taikomos darbuotojų naudojamiems darbo įrenginiams, nepažeidžiant šioje direktyvoje nustatytų griežtesnių arba specialių nuostatų.

(3)

Sutarties 137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Taryba direktyvomis gali nustatyti būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pirmiausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnė darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga.

(4)

Pagal minėtą straipsnį šios direktyvos neturi nustatyti tokių administracinių, finansinių ar teisinių apribojimų, kurie trukdytų steigti ir plėtoti mažąsias bei vidutines įmones.

(5)

Nuostatos, priimtos pagal Sutarties 137 straipsnio 2 dalį, nedraudžia bet kuriai valstybei narei toliau taikyti arba įvesti griežtesnes darbo sąlygų apsaugos priemones, atitinkančias Sutartį.

(6)

Tam, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, būtina laikytis būtiniausių reikalavimų, garantuojančių geresnę saugą ir sveikatą naudojant darbo įrenginius.

(7)

Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos gerinimo tikslų neturėtų nusverti vien tik ekonominiai motyvai.

(8)

Darbas aukštyje yra susijęs su labai didele rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, ypač su rizika nukristi arba tapti kitų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, sudarančių didelę dalį visų nelaimingų atsitikimų, ypač tokių, kurie baigiasi mirtimi, aukomis.

(9)

Ši direktyva padeda praktiškai formuoti vidaus rinkos socialinę dimensiją.

(10)

Pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nuostatas valstybės narės turi pranešti Komisijai apie visas rengiamas technines taisykles, susijusias su mechanizmais, įrenginiais ar įtaisais.

(11)

Ši direktyva yra tinkamiausia priemonė norimiems tikslams pasiekti ir nustato tik tai, kas būtina jiems įgyvendinti.

(12)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Objektas

1.   Ši direktyva, kuri yra antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustato būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo įrenginių, kurie apibrėžti 2 straipsnyje, naudojimo.

2.   Direktyvos 89/391/EEB nuostatos taikomos visai 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant šioje direktyvoje nustatytų griežtesnių arba specialių nuostatų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje toliau nurodyti terminai reiškia:

a)   „darbo įrenginys“– kiekviena mašina, aparatas, įrankis ar įrengimai, naudojami darbui;

b)   „darbo įrenginio naudojimas“– kiekviena veikla, susijusi su darbo įrenginiu, pavyzdžiui, įrenginio paleidimas ar stabdymas, naudojimas ar gabenimas, taisymas ar pertvarkymas, techninė priežiūra, taip pat valymas;

c)   „pavojaus zona“– bet kokia zona darbo įrenginyje arba aplink jį, kurioje neigiamų veiksnių poveikį patiriantis darbuotojas rizikuoja sveikata ir sauga;

d)   „neigiamų veiksnių poveikį patiriantis darbuotojas“– kiekvienas darbuotojas, visiškai ar iš dalies esantis pavojaus zonoje;

e)   „operatorius“– darbuotojas ar darbuotojai, vykdantys užduotį naudoti darbo įrenginį.

II   SKYRIUS

DARBDAVIO PAREIGOS

3 straipsnis

Bendrosios darbdavio pareigos

1.   Darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, paskirti darbuotojams naudoti įmonėje arba įstaigoje, būtų tinkami arba pritaikyti atlikti pavestam darbui ir nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Parinkdamas siūlomus naudoti darbo įrenginius, darbdavys atkreipia dėmesį į specifines darbo sąlygas bei į pavojus, gresiančius darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje arba įstaigoje, visų pirma darbo vietoje, arba į bet kokius papildomus pavojus, kylančius naudojant konkrečius darbo įrenginius.

2.   Kai neįmanoma visiškai užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudoti darbo įrenginius nekeldami rizikos savo saugai ar sveikatai, darbdavys imasi reikiamų priemonių, kad sumažintų tokią riziką.

4 straipsnis

Darbo įrenginių naudojimo taisyklės

1.   Nepažeisdamas 3 straipsnio, darbdavys įsigyja arba naudoja:

a)

darbo įrenginius, kurie, jeigu duodami darbuotojams naudoti įmonėje arba įstaigoje pirmą kartą po 1992 m. gruodžio 31 d., atitinka:

i)

visų taikomų Bendrijos direktyvų nuostatas;

ii)

I priede nustatytus būtiniausius reikalavimus, kai bet kuri kita Bendrijos direktyva yra netaikytina arba taikytina tik iš dalies;

b)

darbo įrenginius, kurie, jeigu jau buvo duoti darbuotojams naudoti įmonėje arba įstaigoje iki 1992 gruodžio 31 d., ne vėliau kaip per ketverius metus nuo tos dienos pritaikyti darbui taip, kad atitiktų I priede nustatytus būtiniausius reikalavimus;

c)

nepažeidžiant a punkto i papunkčio ir nukrypstant nuo a punkto ii papunkčio ir b punkto, specifinius darbo įrenginius, kuriems taikytini I priedo 3 punkto reikalavimai ir kurie, jeigu įmonės arba įstaigos darbuotojai naudojo juos dar iki 1998 m. gruodžio 5 d., atitinka I priede nurodytus būtiniausius reikalavimus ne vėliau kaip po ketverių metų nuo tos datos.

2.   Darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad visą eksploatavimo laiką darbo įrenginiai bus tinkamai techniškai prižiūrimi palaikant reikiamą būklę, kuri atitiktų 1 dalies a punkto arba b punkto reikalavimus.

3.   Pasitarusios su darbdaviais ir darbuotojais, tinkamai atsižvelgdamos į nacionalinius teisės aktus arba praktiką, valstybės narės nustato veiklos būdus, kuriais galima būtų pasiekti saugos lygį, atitinkantį II priede nurodytus uždavinius.

5 straipsnis

Darbo įrenginių patikrinimas

1.   Darbdavys užtikrina, kad tais atvejais, kai darbo įrenginių sauga priklauso nuo montavimo sąlygų, kompetentingi asmenys pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką atliktų jų pradinį patikrinimą (po sumontavimo ir prieš paleidžiant įrenginį pirmą kartą), taip pat patikrinimą juos surinkus naujoje vietoje ar naujoje vietovėje, siekiant nustatyti, ar šie darbo įrenginiai sumontuoti gerai ir ar jie tinkamai veikia.

2.   Siekiant užtikrinti, kad bus išlaikytos saugos ir sveikatos apsaugos sąlygos, kad gedimas bus nustatytas ir pašalintas laiku, darbdavys užtikrina, kad darbo įrenginiai, veikiantys tokiomis sąlygomis, kurios nulemia tokius gedimus, yra:

a)

kompetentingų asmenų periodiškai tikrinami ir, prireikus, išbandomi, kaip tai apibrėžia nacionaliniai teisės aktai arba praktika;

b)

kompetentingų asmenų specialiai tikrinami, kaip tai apibrėžia nacionaliniai teisės aktai arba praktika, kiekvieną kartą, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, tokioms kaip darbo pasikeitimas, avarijos, gamtos reiškiniai ar ilgi prastovos laikotarpiai, kurios gali sukelti pavojų darbo įrenginių saugai.

3.   Patikrinimų rezultatai protokoluojami ir atitinkamų institucijų saugomi. Jie privalo būti saugomi tinkamą laikotarpį.

Kai darbo įrenginys naudojamas už įmonės ribų, fiziškai pažymima, kada buvo atliktas paskutinis patikrinimas.

4.   Valstybės narės nustato sąlygas, pagal kurias atliekami šie patikrinimai.

6 straipsnis

Specifinę riziką keliantys darbo įrenginiai

Jeigu naudojant darbo įrenginius gali kilti specifinė rizika darbuotojų saugai ar sveikatai, darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad:

a)

darbo įrenginius naudos tiktai tie asmenys, kuriems pavesta juos naudoti;

b)

darbo įrenginius remontuos, pertvarkys, techniškai prižiūrės ir tikrins tiktai tie darbuotojai, kurie yra specialiai paskirti tokius darbus atlikti.

7 straipsnis

Ergonomika ir darbuotojo sveikata

Taikydamas būtiniausius darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, darbdavys pilnai atsižvelgia į darbo vietą ir darbuotojų darbinę pozą naudojant darbo įrenginius bei į ergonomikos principų taikymą.

8 straipsnis

Darbuotojų informavimas

1.   Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio nuostatų, darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad darbuotojai gautų reikalingą informaciją ir prireikus rašytines instrukcijas apie darbe naudojamus darbo įrenginius.

2.   Šioje informacijoje ir rašytinėse instrukcijose pateikiama visa reikalinga saugos ir sveikatos informacija:

a)

darbo įrenginių naudojimo sąlygos;

b)

galimos neįprastos situacijos;

c)

tam tikrais atvejais, remiantis darbo įrenginių naudojimo patirtimi padarytos išvados.

Darbuotojai yra supažindinami su jiems kylančiais pavojais dėl jų darbo zonoje ar vietoje esančių darbo įrenginių, ir su bet kokiais juos veikiančiais pokyčiais, kiek tai nulemia darbo įrenginiai, esantys tiesioginėje jų darbo zonoje ar vietoje, netgi jei jie tiesiogiai nenaudoja tokių įrenginių.

3.   Ši informacija ir rašytinės instrukcijos yra suprantamos tiems darbuotojams, kuriems jos yra skirtos.

9 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 12 straipsnio, darbdavys taiko reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad:

a)

darbuotojai, kuriems pavesta naudoti darbo įrenginius, būtų reikiamai apmokyti ir supažindinti su rizika, kuri gali kilti naudojant darbo priemones;

b)

6 straipsnio b punkte nurodyti darbuotojai būtų reikiamai apmokyti dirbti tokį darbą.

10 straipsnis

Darbuotojų konsultavimas ir dalyvavimas

Konsultacijas su darbuotojais arba jų atstovais bei jų dalyvavimą sprendžiant šioje direktyvoje bei jos prieduose išdėstytus klausimus reglamentuoja Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnis.

III   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.   Sutarties 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Europos Parlamentas ir Taryba papildo I priedą papildomais būtiniausiais reikalavimais, taikomais I priedo 3 punkte minimiems specifiniams darbo įrenginiams.

2.   Techninio pobūdžio pakeitimai, nurodyti prieduose, priimami Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tais atvejais, kai:

a)

buvo priimtos direktyvos, skirtos techniškai suderinti ir standartizuoti darbo įrenginius; arba

b)

buvo pasiekta techninės pažangos, padaryta pakeitimų tarptautinėse taisyklėse bei specifikacijose arba sukaupta žinių apie darbo įrenginius.

12 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų arba priimamų nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Direktyva 89/655/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis III priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

14 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  OL C 100, 2009 4 30, p. 144.

(2)  2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 393, 1989 12 30, p. 13.

(4)  Žr. III priedo A dalį.

(5)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(6)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.


I PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI

(numatyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkte)

1.   Bendroji pastaba

Šiame priede nustatytos pareigos taikomos atsižvelgus į šią direktyvą, kai aptariamieji darbo įrenginiai kelia atitinkamą riziką.

Šie būtiniausi reikalavimai, jei jie taikomi naudojamiems darbo įrenginiams, nebūtinai numato tas pačias priemones kaip numatyta pagrindiniuose reikalavimuose naujiems darbo įrenginiams.

2.   Bendrieji būtiniausi reikalavimai darbo įrenginiams

2.1.

Darbo įrenginių valdymo įtaisai, turintys įtakos saugai, turi būti aiškiai matomi ir atpažįstami, o prireikus – reikiamai pažymėti.

Išskyrus tam tikrus valdymo įtaisus, valdymo įtaisai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų už pavojaus zonos ribų ir nekeltų papildomo pavojaus jais manipuliuojant. Valdymo įtaisai turi nekelti pavojaus manipuliuojant jais netyčia.

Jei būtina, operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad joks asmuo nepateks į pavojaus zonas. Jei tai neįmanoma, kiekvieną kartą prieš pradedant mechanizmui veikti, turi automatiškai įsijungti saugos sistema, pavyzdžiui, girdimas arba matomas įspėjamasis signalas. Pavojaus zonoje esančiam darbuotojui turi pakakti laiko arba būti priemonių skubiai išvengti pavojaus, kurį kelia darbo įrenginių paleidimas arba sustabdymas.

Valdymo sistemos turi būti saugios ir tinkamai pasirinktos, atsižvelgiant į paklaidas, gedimus ir suvaržymus, kurie tikėtini planuojamomis naudojimosi aplinkybėmis.

2.2.

Turi būti įmanoma darbo įrenginius paleisti tiktai sąmoningai manipuliuojant šiam tikslui numatytu valdymo įtaisu.

Ta pati nuostata taikoma:

pakartotinai paleidžiant darbo įrenginius po to, kai jie buvo sustabdyti dėl bet kurios priežasties,

kontroliuojant žymų veikimo sąlygų (pvz., greičio, slėgio ir pan.) pasikeitimą,

išskyrus atvejį, kai taip pakartotinai paleidžiant darbo įrenginius arba taip pasikeitus veikimo sąlygoms pavojaus zonoje esantiems darbuotojams nekyla jokio pavojaus.

Šis reikalavimas netaikomas, kai darbo įrenginys pakartotinai paleidžiamas arba veikimo sąlygos pasikeičia pagal normalų automatinio įtaiso veikimo ciklą.

2.3.

Kiekviename darbo įrenginyje turi būti įrengtas valdymo įtaisas, kuris galėtų jį sustabdyti visiškai ir saugiai.

Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas valdymo įtaisas, kuris sustabdytų kai kurias arba visas darbo įrenginio dalis, priklausomai nuo pavojaus pobūdžio, kad toks darbo įrenginys būtų saugus. Toks darbo įrenginio stabdymo įtaisas turi turėti viršenybę paleidimo įtaisams. Darbo įrenginiui arba jo pavojingoms dalims sustojus, turi išsijungti elektros energijos tiekimas į atitinkamus jungiklius.

2.4.

Jei reikia, atsižvelgus į darbo įrenginio keliamą pavojų bei jo sustabdymo laiką, darbo įrenginyje turi būti įrengtas avarinis stabdymo įtaisas.

2.5.

Darbo įrenginyje, kuris kelia riziką dėl krintančių ar išsikišusių objektų, turi būti įrengti reikiami saugos įtaisai, atitinkantys keliamą riziką.

Darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl dujų, garų, skysčių ar dulkių išmetimo, prie pavojaus šaltinių turi būti įrengti reikiami išmetamų medžiagų surinkimo arba išsiurbimo įtaisai.

2.6.

Darbo įrenginys arba jo dalys turi būti pritvirtintos apkabomis ar kitomis priemonėmis, jei tai būtina dėl darbuotojų saugos ir sveikatos.

2.7.

Jeigu yra rizika, kad darbo įrenginio dalys gali įtrūkti ar subyrėti, sukeldamos rimtą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti imtasi reikiamų apsaugos priemonių.

2.8.

Jei yra rizika, kad darbuotojas mechaniškai prisilies prie darbo įrenginio judančių dalių ir įvyks nelaimingas atsitikimas, tokios dalys turi būti apsaugotos užtvarais arba įtaisais, kurie neleistų darbuotojui patekti į pavojaus zonas arba sustabdytų pavojingų dalių judėjimą prieš jam pasiekiant pavojaus zonas.

Tokie užtvarai ir apsaugos įtaisai turi:

būti tvirtos konstrukcijos,

nekelti jokio papildomo pavojaus,

būti sunkiai nuimami ar padaromi neveiksmingi,

būti įrengti pakankamu atstumu nuo pavojaus zonos,

netrukdyti labiau nei būtina stebėti darbo įrenginio veikimą,

leisti atlikti reikiamas dalių įrengimo ar keitimo bei priežiūros darbų operacijas, trukdydami patekti tik į tą vietą, kur turi būti atliekami darbai, ir, jei įmanoma, nepašalinant įrengto užtvaro ar apsaugos įtaiso.

2.9.

Vietos, skirtos darbui su darbo įrenginiu arba jo priežiūrai, turi būti tinkamai apšviestos atsižvelgiant į atliekamą operaciją.

2.10.

Darbo įrenginio dalys, kurių temperatūra yra aukšta arba labai žema, prireikus turi būti apsaugotos, kad darbuotojams nekiltų rizika prisiliesti arba perdaug priartėti prie jų.

2.11.

Ant darbo priemonės esantys įspėjamieji įtaisai ir ženklai turi būti nedviprasmiški, lengvai pastebimi bei suprantami.

2.12.

Darbo įrenginys gali būti naudojamas tiktai toms operacijoms ir tiktai tokiomis sąlygomis, kurioms jis yra tinkamas.

2.13.

Techninę priežiūrą turi būti įmanoma atlikti tada, kai darbo įrenginys yra išjungtas. Jei tai neįmanoma, turi būti sudarytos sąlygos imtis reikiamų apsaugos priemonių, kad būtų galima atlikti tokią priežiūrą arba kad tokia priežiūra būtų atliekama ne pavojaus zonoje.

Jeigu prie mechanizmo yra priežiūros žurnalas, jis turi būti periodiškai pildomas.

2.14.

Kiekviename darbo įrenginyje turi būti įrengtos lengvai atpažįstamos priemonės atjungti jį nuo energijos tiekimo šaltinių.

Turi būti numatytas toks darbo įrenginio pakartotinis prijungimas, kuris nekeltų rizikos darbus atliekantiems darbuotojams.

2.15.

Ant darbo įrenginio turi būti visi įspėjimai ir ženklai, būtini darbuotojų saugai užtikrinti.

2.16.

Darbuotojams turi būti numatyti saugūs būdai patekti į visas vietas, kurios skirtos gamybos, reguliavimo ar priežiūros operacijoms atlikti, ir saugiai jose būti.

2.17.

Kiekvienas darbo įrenginys turi būti tinkamas apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, jei darbo įrenginys užsidegtų ar perkaistų, arba jei būtų išmesta dujų, dulkių, skysčių, garų ar kitų medžiagų, kurios gaminamos, naudojamos ar laikomos darbo įrenginyje.

2.18.

Kiekvienas darbo įrenginys turi būti tinkamas užkirsti kelią rizikai, jei sprogtų pats darbo įrenginys arba darbo įrenginyje gaminamos, naudojamos ar laikomos medžiagos.

2.19.

Kiekvienas darbo įrenginys turi būti tinkamas apsaugoti pavojaus zonoje esančius darbuotojus nuo rizikos tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktuoti su elektros srove.

3.   Papildomi būtiniausi reikalavimai, taikomi specifiniams darbo įrenginiams

3.1.   Būtiniausi reikalavimai mobiliesiems savaeigiams arba nesavaeigiams darbo įrenginiams

3.1.1.   Darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojas (-ai), turi būti įrengtas taip, kad būtų sumažinta rizika darbuotojų kelionės metu.

Į tokią riziką turi būti įtraukta rizika būti užkabintam bei įtrauktam ratų ar vikšrų.

3.1.2.   Kai nenumatytas mobiliojo darbo įrenginio pavaros ir jo pagalbinių įrenginių arba ko nors buksyruojamo užstrigimas sudaro specifinę riziką, toks darbo įrenginys privalo būti aprūpintas ar pritaikytas taip, kad neužblokuotų pavaros elementų.

Jei tokio užsikirtimo negalima išvengti, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad darbuotojai išvengtų tokio užsikirtimo nepalankių pasekmių.

3.1.3.   Jei pavaros velenai, teikiantys energiją mobiliojo darbo įrenginio dalims, gali užsiteršti ar susigadinti velkantis žeme, privalo būti priemonės jiems užfiksuoti.

3.1.4.   Mobilus darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojai, privalo būti sukonstruotas remiantis realiomis jo naudojimo sąlygomis, pritaikytas apriboti galimą riziką, jei darbo įrenginys apsiverstų, ir aprūpintas:

arba apsaugine konstrukcija, galinčia užtikrinti, kad įrenginys nepakryps daugiau negu ketvirčiu apsisukimo, arba

konstrukcija, garantuojančia pakankamą erdvę darbo įrenginiu važiuojantiems darbuotojams, jeigu pakrypimas būtų didesnis negu ketvirtis apsisukimo, arba

kitu atitinkamo poveikio įtaisu.

Šios apsauginės konstrukcijos gali būti sudėtinė darbo įrenginių dalis.

Šių apsauginių konstrukcijų nereikia, kai darbo įrenginiai stabilizuojami darbo metu arba kai jo konstrukcija neleidžia įrenginiui apvirsti.

Kur yra rizika, kad darbo įrenginiu važiuojantys darbuotojai, įrenginiui apvirtus, gali būti darbo įrenginio dalių prispausti prie žemės, darbo įrenginiu važiuojantiems darbuotojams turi būti įrengta speciali sulaikančioji sistema.

3.1.5.   Šakiniai griebtuvai, kuriais važiuoja vienas ar daugiau darbuotojų, privalo būti pritaikyti arba tinkamai įrengti, kad būtų sumažinta rizika šakiniam griebtuvui apsiversti, pavyzdžiui:

įrengiant vairuotojo kabiną, arba

konstrukciją, apsaugančią šakinį griebtuvą nuo apvirtimo, arba

konstrukciją, užtikrinančią, kad šakiniam griebtuvui apsivertus, tarp žemės paviršiaus ir krautuvo liktų pakankamai erdvės minėtu krautuvu važiavusiems darbuotojams, arba

konstrukcijas, kurios sulaikytų darbuotojus vairuotojo kėdėje ir neleistų jų prispausti minėto krautuvo dalimis, jeigu jis apvirstų.

3.1.6.   Savaeigiai darbo įrenginiai, kurie judėdami gali kelti riziką dirbantiesiems, privalo atitikti tokias sąlygas:

a)

įrenginiai privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino paleidimo;

b)

privalo turėti tinkamus įtaisus, sumažinančius susidūrimo padarinius, kai tuo pačiu metu bėgiais juda daugiau negu vienas darbo įrenginys;

c)

privalo turėti įrenginio stabdžių ir sulaikymo įtaisus; kur tai reikalinga darbo saugai, valdymo ar automatinės valdymo sistemos avarinės priemonės įrenginiui sustabdyti ir sulaikyti privalo būti lengvai pasiekiamos, jei sugestų pagrindinis įtaisas;

d)

jei vairuotojo tiesioginis regos laukas neatitinka saugos reikalavimų, privalo būti sumontuojami atitinkami pagalbiniai prietaisai matomumui pagerinti;

e)

darbo įrenginys, kuriuo dirbama tamsiu paros metu ar neapšviestose vietose, privalo būti aprūpintas atliekamam darbui tinkamomis apšvietimo priemonėmis, kurių pakaktų darbuotojų saugai užtikrinti;

f)

darbo įrenginys, kuris arba pats kelia gaisro pavojų, arba atitinkamai velka arba veža tai, kas gali sukelti pavojų darbuotojams, privalo būti aprūpintas tinkamomis priešgaisrinėmis priemonėmis, jeigu tokių priemonių nėra pakankamai arti darbo vietos;

g)

nuotolinio valdymo darbo įrenginys privalo sustoti automatiškai, kai tik jis palieka kontroliuojamą zoną;

h)

nuotolinio valdymo darbo įrenginys, kuris normaliomis sąlygomis kelia susidūrimo arba prispaudimo pavojus, turi turėti amortizuojančias apsaugas nuo šios rizikos, nebent būtų kiti tinkami esamos rizikos kontrolės įtaisai.

3.2.   Būtiniausi reikalavimai krovinių kėlimo darbo įrenginiams

3.2.1.   Kai darbo įrenginys kroviniams kelti sumontuotas nuolatinėje vietoje, jo naudojimo metu privalo būti užtikrinamas tvirtumas ir stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į keliamus krovinius ir nešančių dalių apkrovas pakabinimo ar tvirtinimo taškuose.

3.2.2.   Įrenginys kroviniams kelti privalo būti aiškiai paženklintas nurodant jo leistiną apkrovą. Prireikus tinkamoje apkrovos paskirstymo lentelėje reikia nurodyti leistiną apkrovą kiekvienai įrenginio konfigūracijai.

Kėlimo reikmenys privalo būti paženklinti taip, kad būtų galima nustatyti esmines charakteristikas, būtinas juos naudoti saugiai.

Darbo įrenginiai, kurie nėra sukonstruoti žmonėms kelti, bet kurie gali būti taip panaudojami per klaidą, privalo būti atitinkamai ir aiškiai paženklinti.

3.2.3.   Nuolatinėje vietoje montuojami darbo įrenginiai privalo būti sumontuoti taip, kad sumažintų riziką, kurią gali sukelti krovinys:

a)

užkliudydamas darbuotojus;

b)

pavojingai siūbuodamas ar laisvai svyruodamas; arba

c)

savaime atsipalaidavęs.

3.2.4.   Darbo įrenginiai darbuotojams kelti ar pervežti privalo:

a)

turėti tinkamus įtaisus sumažinti kabinos kritimo riziką, jei tokia galima;

b)

užkirsti kelią rizikai, jei tokia galima, kad patys naudotojai neiškristų iš kabinos;

c)

užkirsti kelią rizikai, kad patys naudotojai nebūtų sutraiškyti, parblokšti ar užstrigtų, ypač neatsargiai elgdamiesi su kėlimo įrenginiais;

d)

užtikrinti, kad nelaimingo atsitikimo metu kabinoje įstrigę asmenys nepatektų į pavojų ir galėtų būti išlaisvinti.

Jeigu dėl vietos ir aukščių skirtumo a punkte apibrėžtos rizikos jokiomis saugos priemonėmis išvengti negalima, turi būti sumontuotas ir kiekvieną darbo dieną tikrinamas padidinto saugos koeficiento pakabinimo lynas.


II PRIEDAS

NURODYTŲ DARBO ĮRENGINIŲ

Nuostatos dėl 4 straipsnio 3 dalyje

Bendroji pastaba

Šiame priede nustatytos pareigos taikomos atsižvelgiant į šią direktyvą, kai aptariamieji darbo įrenginiai kelia atitinkamą riziką.

1.   Bendrosios nuostatos visiems darbo įrenginiams

1.1.

Darbo įrenginiai privalo būti sumontuoti, išdėstyti ir naudojami taip, kad sumažintų riziką darbo įrenginių naudotojams ar kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, užtikrintų, kad būtų numatyta pakankamai saugios erdvės tarp judančių darbo įrenginių dalių ir aplink jų fiksuotas ar judančias dalis, kad visų rūšių energija ir naudojamomis ar pagaminamomis medžiagomis būtų apsirūpinama arba jos būtų pašalinamos saugiai.

1.2.

Darbo įrenginiai privalo būti sumontuoti arba išmontuoti saugiai, visų pirma laikantis sąlygų, kurios yra privalomos ir nurodytos gamintojo pateiktose instrukcijose.

1.3.

Darbo įrenginiai, į kuriuos juos naudojant gali trenkti žaibas, privalo būti apsaugoti nuo jo poveikio specialiais įtaisais ar tinkamomis priemonėmis.

2.   Nuostatos, taikomos visiems mobiliems savaeigiams ir nesavaeigiams darbo įrenginiams

2.1.

Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik darbuotojai, kurie buvo atitinkamai apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius.

2.2.

Jeigu darbo įrenginiai juda savo darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi.

2.3.

Privalo būti imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje.

Jeigu tinkamai atlikti darbą reikia, kad šioje zonoje vaikščiotų darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų.

2.4.

Darbuotojus vežti mechaniškai vairuojamu mobiliu darbo įrenginiu leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sąlygos. Jeigu dirbama kelionės metu, privalo būti nustatytas tinkamas greitis.

2.5.

Mobilieji darbo įrenginiai su vidaus degimo varikliu negali būti naudojami darbo zonose esančiose patalpose, nebent yra garantuojamas pakankamas oro kiekis, nekeliantis rizikos darbuotojų sveikatai ar saugai.

3.   Nuostatos, taikomos krovinius keliantiems darbo įrenginiams

3.1.   Bendrosios pastabos

3.1.1.   Darbo įrenginiai, kurie yra mobilūs ar gali būti išmontuojami ir kurie yra suprojektuoti kelti krovinius, privalo būti naudojami taip, kad užtikrintų darbo įrenginio stabilumą visomis numatomomis sąlygomis, bei atsižvelgiant į grunto pobūdį.

3.1.2.   Asmenys gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir reikmenimis.

Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnio, išskirtiniais atvejais darbo įrenginiai, kurie nėra specialiai sukurti kelti žmones, gali būti tam naudojami, jeigu buvo imtasi tinkamų veiksmų, kurie numato atitinkamą priežiūrą ir užtikrina saugą pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką.

Kol darbuotojai yra darbo įrenginyje, suprojektuotame kelti krovinius, visą laiką padėtį privalo kontroliuoti žmogus. Keliami asmenys privalo turėti patikimas ryšio priemones. Jų evakuacija pavojaus atveju turi būti suplanuota iš anksto.

3.1.3.   Privalu imtis priemonių užtikrinant, kad po pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai tokio buvimo neišvengiamai reikalauja darbo operacija.

Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai.

Tuo atveju, kai darbo negalima tinkamai atlikti kokiu nors kitu būdu, turi būti nustatomi ir taikomi atitinkami veiklos būdai.

3.1.4.   Kėlimo reikmenys privalo būti parinkti atsižvelgiant į keliamų krovinių paskirtį, užkabinimo vietas, pritvirtinimo įrangą ir atmosferos sąlygas, įvertinant užkabinimo būdą ir konfigūraciją. Kėlimo reikmenys, kai jie nėra išmontuojami po naudojimo, privalo būti aiškiai paženklinti, kad naudotojai žinotų jų charakteristikas.

3.1.5.   Kėlimo reikmenys privalo būti saugomi taip, kad jie nesugestų ar nepablogėtų jų kokybė.

3.2.   Darbo įrenginiai kelti nepalydimus krovinius

3.2.1.   Kai du ar daugiau darbo įrenginių, naudojamų kelti nepalydimus krovinius, yra sumontuojami ar pastatomi taip, kad jų darbo sritys sutampa, privalo būti imtasi tinkamų priemonių, padedančių išvengti krovinių arba pačių darbo įrenginio dalių susidūrimo.

3.2.2.   Naudojant mobiliuosius darbo įrenginius nepalydimiems kroviniams kelti, privalu imtis priemonių apsaugoti įrenginius, kad jie nepasvirtų, neapvirstų arba nejudėtų iš vietos ir neslystų. Privaloma tikrinti, ar tinkamai tos priemonės taikomos.

3.2.3.   Jeigu darbo įrenginio, suprojektuoto kelti nepalydimus krovinius, operatorius negali matyti viso krovinio kelio tiesiogiai ar su papildoma įranga, suteikiančia būtinos informacijos, kompetentingas asmuo privalo palaikyti ryšį su operatoriumi ir tiksliai nukreipti krovinį. Privalo būti imtasi organizacinių priemonių apsaugoti darbuotojus, jei kroviniai susidurtų.

3.2.4.   Darbas privalo būti organizuojamas taip, kad darbuotojas galėtų saugiai rankomis užkabinti ar atkabinti krovinį, ir šis darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų įrenginio darbą.

3.2.5.   Visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą.

Ypač tais atvejais, kai krovinys yra vienu metu keliamas dviem ar daugiau darbo įrenginiais nepalydimiems kroviniams kelti, privalu užtikrinti koordinuotą operatorių darbą.

3.2.6.   Jeigu darbo įrenginiai, sukonstruoti kelti nepalydimus krovinius, negali išlaikyti krovinio visiškai ar iš dalies nutrūkus energijos tiekimui, turi būti imtasi tinkamų priemonių apsaugant darbuotojus nuo bet kokios iš to kylančios rizikos.

Pakabintų krovinių negalima palikti be priežiūros, nebent įeiti į pavojaus zoną būtų draudžiama, o krovinys būtų saugiai pakabintas ir saugiai laikomas.

3.2.7.   Darbo įrenginių, suprojektuotų kelti nepalydimus krovinius, naudojimas atvirame ore privalo būti nutrauktas, kai meteorologinės sąlygos pablogėja taip, kad kelia pavojų saugiai naudoti įrenginį ir tampa pavojingos darbuotojams. Privalu imtis tinkamų priemonių, kad darbo įrenginys neapvirstų ir nesukeltų rizikos darbuotojams.

4.   Nuostatos, susijusios su darbo įrenginių, numatytų laikinam darbui aukštyje, naudojimu

4.1.   Bendrosios nuostatos

4.1.1.   Jeigu pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnį ir šios direktyvos 3 straipsnį laikinas darbas aukštyje negali būti atliktas saugiai bei normaliam paviršiui tinkamomis ir būdingomis ergonominėmis sąlygomis, būtina pasirinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrina ir išlaiko saugias darbo sąlygas. Kolektyvinių apsaugos priemonių taikymui turi būti teikiama pirmenybė asmeninių apsaugos priemonių atžvilgiu. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei numatyti saugų judėjimą.

Turi būti pasirinktos tinkamiausios patekimo (kėlimo) į darbo vietas aukštyje priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Pasirinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis, kilus neišvengiamam pavojui. Judėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo įrenginių ir platformų, pastolių aukštų arba laipteliais neturi kelti papildomos rizikos nukristi.

4.1.2.   Kopėčias darbui aukštyje galima naudoti tik tokiomis sąlygomis, kai, atsižvelgiant į 4.1.1 punktą, kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra nepagrįstas dėl mažos rizikos ir trumpos naudojimo trukmės arba statybvietės ypatumų, kurių darbdavys negali pakeisti.

4.1.3.   Lynai kėlimui ar padėties nustatymui gali būti naudojami tik tokiomis sąlygomis, kai, atsižvelgiant į rizikos įvertinimą, toks darbas gali būti atliktas saugiai ir kai kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į rizikos įvertinimą ir ypač į darbo trukmę bei ergonomines sąlygas, minėtos priemonės turi būti aprūpintos atraminiu paviršiumi sėdėjimui su atitinkamais priedais.

4.1.4.   Atsižvelgiant į tai, kokie darbo įrenginiai pasirenkami pagal pirmiau išvardytus reikalavimus, būtina nustatyti atitinkamas priemones, mažinančias riziką, kurią šios rūšies darbo įrenginiai kelia darbuotojams. Prireikus būtina įrengti apsaugos priemones, saugančias nuo nukritimo. Jos turi būti tinkamos konfigūracijos ir pakankamai tvirtos, kad neleistų nukristi arba sulaikytų krentant ir, jeigu yra galimybė, apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimo. Kolektyvinės priemonės, apsaugančios nuo nukritimo, turi būti įrengtos visur, išskyrus tik tas vietas, kuriose yra priėjimas prie kopėčių arba laiptų.

4.1.5.   Jeigu atliekant konkrečią užduotį kolektyvinę apsaugos priemonę, saugančią nuo nukritimo, reikia laikinai nuimti, būtina imtis kitų veiksmingų saugos priemonių. Minėta užduotis neturi būti atliekama tol, kol nebus imtasi tokių priemonių. Visiškai arba laikinai užbaigus konkrečią užduotį, kolektyvines apsaugos priemones, saugančias nuo nukritimo, reikia sumontuoti iš naujo.

4.1.6.   Laikinas darbas aukštyje gali būti atliekamas tik tuo atveju, jeigu meteorologinės sąlygos nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai.

4.2.   Specialiosios nuostatos dėl kopėčių naudojimo

4.2.1.   Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad stovėtų stabiliai jomis naudojantis. Nešiojamos kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto, tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamos kopėčios turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad, išskyrus virvines kopėčias, nejudėtų ir nesisuptų.

4.2.2.   Nešiojamų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą arba panaudojant kitas tokias pat veiksmingas priemones. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš platformos, ant kurios reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. Naudojant jungiamąsias ir ištraukiamąsias kopėčias, atskiros jų dalys turi būti tvirtai sujungtos viena su kita. Slankiosios kopėčios, prieš lipant ant jų, turi nejudėti.

4.2.3.   Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų tvirtai laikytis ir turėtų saugią atramą, ypač jeigu stovint ant kopėčių rankoje reikia laikyti krovinį, tai neturi trukdyti saugiai laikytis.

4.3.   Specialiosios nuostatos dėl pastolių naudojimo

4.3.1.   Jeigu nėra pažymos su pasirinktų pastolių charakteristikų apskaičiavimais arba jeigu tokioje pažymoje nėra nurodytas numatomų struktūrinių elementų išdėstymas, būtina atlikti tvirtumo ir stabilumo apskaičiavimus, išskyrus tuos atvejus, kai pastoliai yra sumontuoti pagal visuotinai pripažintą tipinę konfigūraciją.

4.3.2.   Atsižvelgiant į pasirinktų pastolių sudėtingumą, kompetentingas asmuo privalo parengti jų surinkimo, naudojimo ir išmontavimo planą. Tai gali būti tipinis planas, papildytas punktais dėl konkrečių atitinkamų pastolių elementų.

4.3.3.   Atraminės pastolių dalys turi būti apsaugotos nuo slydimo pritvirtinant jas prie atraminio paviršiaus neslystančiu įtaisu arba pritvirtinant jas prie atraminio paviršiaus, arba panaudojant nuslysti neleidžiantį įtaisą ar kitas tokias pat veiksmingas priemones; apkrovą laikantis paviršius turi būti pakankamai tvirtas. Pastoliai turi būti pastatyti tvirtai. Perstumiamieji pastoliai turi būti apsaugoti nuo savaiminių poslinkių dirbant aukštyje.

4.3.4.   Pastolių paklotų išmatavimai, forma ir išdėstymas turi atitikti atliktino darbo pobūdį ir turi būti pritaikyti kroviniams nešioti bei garantuoti saugų darbą ir judėjimą. Pastolių paklotai turi būti sumontuoti taip, kad normaliai naudojant pastolius jų struktūrinės dalys neslankiotų. Tarp pastolių paklotų struktūrinių elementų ir vertikalių kolektyvinių apsaugos priemonių, saugančių nuo nukritimo, neturi būti pavojingo plyšio.

4.3.5.   Neparuoštos naudoti pastolių dalys, pavyzdžiui, kai pastoliai surenkami, išmontuojami ar keičiami, pagal 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos arba sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (1) perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas turi būti pažymėti bendrais įspėjamaisiais ženklais ir tinkamai aptverti fizinėmis priemonėmis, kad kliudytų patekti į pavojingą zoną.

4.3.6.   Pastolius surinkti, išmontuoti ar atlikti didelių pakeitimų juose galima tik prižiūrint kompetentingam asmeniui, ir šį darbą gali atlikti tik tie darbuotojai, kurie, kaip nurodoma 9 straipsnyje, buvo atitinkamai ir specialiai apmokyti atlikti numatytas operacijas, atsižvelgiant į specifinę riziką, tai yra, kurie buvo supažindinti su:

a)

atitinkamų pastolių surinkimo, išmontavimo ar keitimo planu;

b)

saugos reikalavimais, susijusiais su atitinkamų pastolių surinkimu, išmontavimu ar keitimu;

c)

priemonėmis, apsaugančiomis žmones ar daiktus nuo nukritimo;

d)

saugos priemonėmis, kurių reikia laikytis pablogėjus meteorologinėms sąlygoms, galinčioms pakenkti atitinkamų pastolių saugumui;

e)

leistinomis apkrovomis;

f)

bet kokia kita rizika, su kuria gali būti susijusios pirmiau nurodytos surinkimo, išmontavimo ar keitimo operacijos.

Prižiūrintis asmuo ir darbus atliekantys asmenys turi turėti 4.3.2 punkte nurodytą surinkimo ir išmontavimo planą, įskaitant visas instrukcijas, kurios gali būti jame pateiktos.

4.4.   Specialiosios nuostatos dėl lyno naudojimo kėlimui ir padėties nustatymui

Naudojant lyną kėlimui ar padėties nustatymui būtina laikytis šių sąlygų:

a)

sistema turi būti sudaryta bent iš dviejų atskirai pritvirtintų lynų, kurių vienas naudojamas kėlimui, nuleidimui ir prilaikymui (darbinis lynas), o kitas – kaip atsarginis (apsauginis lynas);

b)

darbuotojai privalo turėti ir naudoti atitinkamą diržą, kuriuo jie turi būti prisitvirtinę prie apsauginių lynų;

c)

prie darbinio lyno turi būti pritvirtintos saugios kėlimo ir nuleidimo priemonės bei automatinio blokavimo sistema, sauganti, kad lyną naudojantis darbuotojas nenukristų, jeigu nebegalėtų kontroliuoti savo judesių. Prie apsauginio lyno turi būti pritvirtinta mobili darbuotojo judesius sekanti sistema, sauganti, kad jis nenukristų;

d)

įrankiai ir kiti reikmenys, kuriuos privalo naudoti darbuotojas, turi būti pritvirtinti prie jo diržo ar atramos arba kitu tinkamu būdu;

e)

darbas turi būti tinkamai suplanuotas ir prižiūrimas, kad nelaimės atveju darbuotojas būtų nedelsiant išgelbėtas;

f)

vadovaujantis 9 straipsniu, darbus atliekantys asmenys turi būti specialiai apmokyti atlikti tokias užduotis, ypač gelbėjimo operacijas.

Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į rizikos vertinimą, kai dėl antro lyno naudojimo darbas tampa dar pavojingesnis, gali būti leidžiama naudoti vieną lyną, jeigu pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką buvo imtasi atitinkamų saugos užtikrinimo priemonių.


(1)  OL L 245, 1992 8 26, p. 23.


III PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 13 straipsnyje)

Tarybos direktyva 89/655/EEB

(OL L 393, 1989 12 30, p. 13).

 

Tarybos direktyva 95/63/EB

(OL L 335, 1995 12 30, p. 28).

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB

(OL L 195, 2001 7 19, p. 46).

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB

(OL L 165, 2007 6 27, p. 21).

tik 3 straipsnyje pateikta nuoroda į Direktyvą 89/655/EEB


B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 13 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

89/655/EEB

1992 m. gruodžio 31 d.

95/63/EB

1998 m. gruodžio 4 d.

2001/45/EB

2004 m. liepos 19 d. (1)

2007/30/EB

2012 m. gruodžio 31 d.


(1)  Valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvos 89/655/EEB II priedo 4 punktą, turi teisę pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuris tęsiasi ne ilgiau kaip dvejus metus nuo 2004 m. liepos 19 d., kad būtų atsižvelgta į įvairias situacijas, susijusias su praktišku Direktyvos 2001/45/EB įgyvendinimu, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių atveju.


IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 89/655/EEB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

4a straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

4a straipsnio 2 dalies pirma ir antra įtraukos

5 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

4a straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

4a straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio pirma ir antra įtraukos

6 straipsnio a ir b punktai

5a straipsnis

7 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio pirma įtrauka

9 straipsnio a punktas

7 straipsnio antra įtrauka

9 straipsnio b punktas

8 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis 1 dalis

9 straipsnio 2 dalies pirma ir antra įtraukos

11 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

11 straipsnis

15 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

IV priedas


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI

3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/20


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 922/2009/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 154 straipsnį, kad padėtų pasiekti 14 ir 158 straipsniuose nustatytus tikslus ir suteiktų Europos Sąjungos piliečiams, ūkio subjektams bei regionų ir vietos bendruomenėms galimybę gauti visą vidaus sienų neturinčios erdvės teikiamą naudą, Bendrija turėtų prisidėti prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo imdamasi veiksmų tų tinklų tarpusavio ryšiams, sąveikumui ir prieinamumui skatinti.

(2)

2005 m. gruodžio 1 d. išvadose dėl Komisijos komunikato „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Taryba pabrėžė, kad siekiant ekonominio augimo ir produktyvumo tikslų itin svarbu įgyvendinti tikslingesnę, veiksmingesnę ir integruotesnę informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) politiką Europos ir nacionaliniu lygiais. Komisija buvo paraginta skatinti veiksmingą IRT naudojimą teikiant viešąsias paslaugas keičiantis patirtimi ir plėtoti bendrąjį požiūrį tokiais svarbiais klausimais kaip sąveikumas ir veiksmingas atvirųjų standartų taikymas.

(3)

2006 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (4) Europos Parlamentas ragino skirti daugiau dėmesio sąveikumui ir piliečiams bei įmonėms skirtų viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų pažangiosios patirties klausimams. Pagrindinis šio raginimo tikslas – skatinti laisvą ir nevaržomą piliečių judėjimą, apsigyvenimą ir įsidarbinimą valstybėse narėse. Europos Parlamentas taip pat ragino valstybes nares reformuojant savo viešojo administravimo sistemas įgyvendinti strategijos i2010 iniciatyvas ir programas, taip užtikrinant geresnes, veiksmingesnes ir prieinamesnes paslaugas šiose valstybėse veikiančioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) bei jose gyvenantiems piliečiams.

(4)

2005 m. lapkričio 24 d. Mančesterio ministrų deklaracijoje už IRT politiką atsakingi ministrai susitarė, inter alia, bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, siekiant veiksmingiau dalintis turimomis priemonėmis, bendrosiomis specifikacijomis, standartais ir sprendimais bei prireikus skatinti sprendimų priėmimą bendradarbiaujant.

(5)

2007 m. rugsėjo 19 d. Lisabonos ministrų deklaracijoje ministrai paragino Komisiją, inter alia, palengvinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis apibrėžiant, kuriant, įgyvendinant ir stebint tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, bei nurodė, kad būsimuose Bendrijos teisės aktuose visų pirma turėtų būti numatytas ir įvertintas tų teisės aktų poveikis IRT infrastruktūrų ir paslaugų pokyčiams.

(6)

Atsižvelgiant į sparčią IRT plėtrą, yra pavojus, kad valstybės narės pasirinks skirtingus ar nesuderinamus sprendimus ir atsiras naujų elektroninių kliūčių, galinčių kliudyti tinkamam vidaus rinkos veikimui ir su juo susijusioms judėjimo laisvėms. Tai galėtų turėti neigiamos įtakos rinkų atvirumui ir konkurencingumui ir ekonominį ar neekonominį poveikį kai kurių visuotinės svarbos paslaugų teikimui piliečiams ir įmonėms. Valstybės narės ir Komisija turėtų sustiprinti pastangas, kad išvengtų rinkos suskaidymo, užtikrintų sąveikumą ir skatintų bendru sutarimu priimamus IRT sprendimus, kartu užtikrindamos tinkamą valdymą.

(7)

Piliečiams ir įmonėms taip pat būtų naudingi bendrieji, pakartotinai naudotini ir suderinami sprendimai bei suderinami administraciniai vidaus procesai, nes taikant šiuos sprendimus ir vykdant procesus būtų skatinamas efektyvus ir veiksmingas viešųjų paslaugų teikimas piliečiams ir įmonėms tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu mastu.

(8)

Reikia nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, keitimąsi patirtimi, bendrųjų metodų, specifikacijų, standartų ir sprendimų priėmimą bei išsaugojimą ir įvertinti su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus siekiant paskatinti veiksmingą tarpvalstybinį bendravimą, inter alia, įgyvendinant šiuos teisės aktus ir mažinant administracinę naštą bei sąnaudas.

(9)

Šiems sunkumams įveikti reikėtų dėti pastangas, t. y. Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti, koordinuoti ir palaikyti dialogą, glaudžiai bendraujant su sektoriais, atsakingais už Europos Sąjungos politikos įgyvendinimą, ir prireikus su kitomis suinteresuotomis šalimis, tinkamai atsižvelgiant į Europos Sąjungos prioritetus ir kalbų įvairovę, bei į bendrų metodų sprendžiant esminius, pvz., sąveikumo ir veiksmingo atvirųjų standartų naudojimo, klausimus formavimą.

(10)

Infrastruktūros paslaugas reikėtų palaikyti ir teikti tvariu būdu remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (5), pagal kurį reikalaujama, kad Komisija nustatytų mechanizmus infrastruktūros paslaugų finansiniam ir veiklos tvarumui užtikrinti. Dėl tokių infrastruktūros paslaugų su valstybėmis narėmis buvo susitarta įgyvendinant 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA) (6), ir 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikumo gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA) (7) bei įgyvendinant IDABC ir kitas susijusias programas.

(11)

IDABC programa pasibaigs 2009 m. gruodžio 31 d., o po jos turėtų būti pradėta Bendrijos programa, susijusi su sąveikumo sprendimais, skirtais Europos viešojo administravimo institucijoms (toliau – ISA programa), kuri atitinka minėtus iššūkius.

(12)

ISA programa turėtų būti pagrįsta iš IDA ir IDABC programų įgyta patirtimi. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į IDABC programos vertinimų išvadas, t. y. į šios programos svarbą, efektyvumą, veiksmingumą, naudingumą ir nuoseklumą. Taip pat ypač daug dėmesio turėtų būti skirta šios programos naudotojų nurodytiems poreikiams. Buvo įrodyta, kad laikantis koordinuoto požiūrio, taikant bendruosius sprendimus, priimtus ir taikomus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, galima prisidėti prie greitesnio ir geresnės kokybės rezultatų pasiekimo ir administracinių reikalavimų įvykdymo. Veikla pagal IDA ir IDABC programas jau padėjo ir tebepadeda užtikrinti sąveikumą Europos viešojo administravimo institucijoms keičiantis elektronine informacija ir daro itin teigiamą poveikį bendrai rinkai.

(13)

Siekiant išvengti susiskaidymo ir užtikrinti holistinį požiūrį, nustatant ISA programos prioritetus reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos sąveikumo strategiją ir Europos sąveikumo sistemą.

(14)

Pagal ISA programą priimti ar taikomi sprendimai turėtų būti pagrįsti paklausa ir, kiek įmanoma, sudaryti nuoseklios paslaugų, kuriomis lengvinamas Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas ir užtikrinamas, lengvinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis sąveikumas ar jam sudaromos sąlygos, ekosistemos dalį.

(15)

ISA programa turėtų užtikrinti, kad sukurtos bendrosios sistemos, paslaugos ir priemonės, kuriomis skatinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas, ir padėti sektoriams vertinant su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus bei planuojant atitinkamų sprendimų įgyvendinimą.

(16)

Bendrosios sistemos turėtų aprėpti, inter alia, bendrąsias specifikacijas, gaires ir metodikas bei strategijas. Šios sistemos turėtų atitikti šiuo metu galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

(17)

Užtikrindama esamų pagal IDA ir IDABC programas ir kitas panašias iniciatyvas bendrųjų paslaugų teikimą ir tobulinimą, ISA programa turėtų padėti kurti, įgyvendinti, teikti ir tobulinti naujas bendrąsias paslaugas atsižvelgiant į naujus poreikius ir reikalavimus.

(18)

Atsižvelgiant į vietos ir regionų administravimo institucijų užduotį užtikrinti veiksmingą Europos viešojo administravimo institucijų veiklą ir jų sąveikumą, numatant sprendimus svarbu atsižvelgti į vietos ir regionų administravimo institucijų poreikius.

(19)

Užtikrinant esamų pagal IDA ir IDABC programas ir kitas panašias iniciatyvas sukurtų bendrųjų pakartotinai naudotinų priemonių tobulinimą, ISA programa turėtų padėti kurti, teikti ir tobulinti naujas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones atsižvelgiant į naujus poreikius ar reikalavimus, įskaitant nustatytąsias vertinant su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus.

(20)

Kuriant, tobulinant ar naudojant bendruosius sprendimus, pagal ISA programą, prireikus, reikėtų remtis ar papildomai naudotis patirtimi ir sprendimais bei keistis pažangiąją patirtimi ir ją skatinti. Todėl turėtų būti skatinamas suderinamumas pagal Europos sąveikumo sistemą ir atviri standartai bei specifikacijos.

(21)

Pagal ISA programą priimti ar taikomi sprendimai turėtų būti pagrįsti technologinio neutralumo ir pritaikomumo principais siekiant taip pat užtikrinti, kad piliečiai, įmonės ir administravimo institucijos galėtų laisvai pasirinkti norimą technologiją.

(22)

Vykdant veiklą pagal ISA programą reikėtų vadovautis asmens duomenų saugumo, privatumo ir apsaugos principais.

(23)

Nors reikėtų skatinti visas valstybes nares dalyvauti veikloje pagal ISA programą, turėtų būti skatinama kelių valstybių narių inicijuota veikla. Tokioje veikloje nedalyvaujančias valstybes nares reikėtų skatinti prisijungti vėliau.

(24)

ISA programa turėtų padėti įgyvendinti visas po i2010 iniciatyvos vyksiančias iniciatyvas ir, siekiant išvengti dvigubo darbo, reikėtų atsižvelgti į kitas Bendrijos programas IRT srityje, ypač į Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos IRT politikos paramos programą (2007–2013 m.), numatytą 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (8).

(25)

Įrodyta, kad sąveikumas su privačiuoju sektoriumi ir kitais subjektais yra veiksmingas ir turi pridėtinės vertės. Todėl reikėtų siekti sinergijos su šiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad prireikus prioritetas būtų teikiamas rinkoje esantiems ir joje įsitvirtinusiems sprendimams. Tokiomis aplinkybėmis siekiant sąveikumo su šiomis suinteresuotomis šalimis, turėtų būti tęsiama dabartinė konferencijų, seminarų ir kitų susitikimų rengimo veikla. Turėtų būti dar labiau skatinama naudoti elektronines platformas. Taip pat turėtų būti naudojamos bet kokios kitos tinkamos priemonės, skirtos ryšiams su šiomis suinteresuotomis šalimis palaikyti.

(26)

ISA programa turėtų būti įgyvendinama pagal Bendrijos viešųjų pirkimų taisykles.

(27)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(28)

ISA programą reikėtų nuolat stebėti ir vertinti, kad ją būtų galima koreguoti.

(29)

Reikėtų skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, ir šiuo požiūriu Europos ekonominės erdvės valstybėms ir valstybėms kandidatėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti ISA programoje. Taip pat reikėtų skatinti bendradarbiavimą su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, ypač įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės ir Rytų partnerystės programas, ir su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regiono valstybėmis.

(30)

Siekiant palengvinti valstybių kandidačių dalyvavimą ISA programoje taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti pasirengimo narystei lėšas ir galimybė struktūriniams fondams ir naudotojams bendrai finansuoti bendrųjų sistemų ir bendrųjų priemonių, sukurtų ar patobulintų vykdant ISA programą, naudojimą.

(31)

Siekiant užtikrinti patikimą Bendrijos finansinių išteklių valdymą ir išvengti nereikalingo įrangos platinimo, pakartotinių tyrimų ir skirtingų požiūrių, turėtų būti įmanoma naudoti pagal ISA programą priimtus ar taikomus sprendimus ne Bendrijos iniciatyvose, su sąlyga, kad dėl to nekyla išlaidų Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir nepažeidžiamas pagrindinis sprendimų naudojimo Bendrijoje tikslas.

(32)

Šiuo sprendimu daugiametei programai nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto rengimo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (10) 37 punkte. Šis paketas taip pat turėtų padengti išlaidas, susijusias su parengiamosiomis, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo priemonėmis, kurios tiesiogiai reikalingos programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, ypač tyrimams, ekspertų posėdžiams, informavimo ir skelbimo veiklai, išlaidas, susijusias su informacijos mainų ir tvarkymo IRT sistemomis ir tinklais, taip pat visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurių gali patirti Komisija valdydama programą.

(33)

Kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. palengvinti veiksmingą ir efektyvų elektroninį Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, taip užtikrinant elektroninių viešųjų paslaugų teikimą įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1.   Šiuo sprendimu 2010–2015 m. nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įskaitant vietos ir regionų viešojo administravimo institucijas ir Bendrijos institucijas ir organus, sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai (toliau – ISA programa).

2.   ISA programos tikslas – skatinti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų, įskaitant įstaigas, kurios jų vardu vykdo viešąsias funkcijas, tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir taip įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)   „sąveikumas“– atskirų ir skirtingų organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims naudingų ir sutartų tikslų, įskaitant informacijos ir žinių mainus tarp organizacijų, atliekant veiklos procesus, kuriuos jos gali vykdyti, duomenų mainams naudojant tų organizacijų IRT sistemas;

b)   „sprendimai“– bendrosios sistemos, bendrosios paslaugos ir bendrosios priemonės;

c)   „bendrosios sistemos“– strategijos, specifikacijos, metodikos, gairės ir panašios koncepcijos bei dokumentai;

d)   „bendrosios paslaugos“– bendro pobūdžio veiklos taikomosios programos ir infrastruktūra, atitinkančios bendruosius naudotojų reikalavimus įvairiose politikos srityse;

e)   „bendrosios priemonės“– referencinės platformos, bendros ir bendradarbiavimo platformos bei panašios sudedamosios dalys, atitinkančios bendruosius naudotojų reikalavimus įvairiose politikos srityse;

f)   „veiksmai“– tyrimai, projektai ir papildomos priemonės;

g)   „papildomos priemonės“– strateginės ir informavimo priemonės, priemonės ISA programos valdymui remti, su dalijimusi patirtimi, keitimusi pažangiąją praktika ir jos skatinimu susijusios priemonės.

3 straipsnis

Veikla

Pagal ISA programą remiama ir skatinama:

a)

kurti ir tobulinti bendrąsias sistemas remiant tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą;

b)

vertinti siūlomų ar priimtų Bendrijos teisės aktų poveikį IRT aspektu ir planuoti IRT sistemų diegimą remiant tų teisės aktų įgyvendinimą;

c)

teikti ir tobulinti esamas bendrąsias paslaugas ir kurti, įgyvendinti, teikti ir tobulinti naujas bendrąsias paslaugas, įskaitant pagrindinių viešojo rakto infrastruktūrų sąveikumą (PKI);

d)

tobulinti esamas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones ir kurti, teikti bei tobulinti naujas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones.

4 straipsnis

Bendrieji principai

Pagal ISA programą pradėti ar tęsiami veiksmai grindžiami šiais principais:

a)

technologinio neutralumo ir pritaikomumo;

b)

atvirumo;

c)

pakartotinio panaudojimo;

d)

asmens duomenų privatumo ir apsaugos; ir

e)

saugumo.

5 straipsnis

Veiksmai

1.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Bendrija įgyvendina pagal 9 straipsnį parengtoje tęstinėje darbo programoje nurodytus veiksmus pagal 8 straipsnyje nustatytas įgyvendinimo taisykles. Šiuos veiksmus įgyvendina Komisija.

2.   Tyrimas vykdomas vienu etapu ir baigiamas parengiant galutinę ataskaitą.

3.   Projektą, prireikus, sudaro trys etapai:

a)

pradinis etapas, kuris baigiamas sudarant projekto aprašą;

b)

vykdymo etapas, kuriam pasibaigus rengiama vykdymo ataskaita; ir

c)

naudojimo etapas, prasidedantis tuomet, kai sprendimą galima naudoti.

Atitinkami projekto etapai nustatomi įtraukiant veiksmą į tęstinę darbo programą.

4.   Įgyvendinant ISA programą naudojamos papildomos priemonės.

6 straipsnis

Projekto aprašas ir vykdymo ataskaita

1.   Projekto apraše nurodoma:

a)

taikymo sritis, tikslai ir problema ar galimybė, įskaitant tikėtinus naudos gavėjus ir naudą bei šios naudos vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius;

b)

metodas, įskaitant projekto organizacinius aspektus, pvz., etapus, rezultatus ir tikslus bei daugiakalbio bendravimo priemones;

c)

suinteresuotos šalys ir naudotojai bei su projektu susijusi valdymo struktūra;

d)

išsami informacija apie sprendimą, įskaitant jo atitiktį kitiems sprendimams ir priklausomumą nuo kitų sprendimų, planuojamų išlaidų paskirstymą, terminus ir reikalavimus, bei bendrųjų įgyvendinimo išlaidų sąmatą kartu su, jei jų yra, metinėmis veiklos išlaidomis;

e)

sprendimo savybės; ir

f)

apribojimai, įskaitant saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.

2.   Vykdymo ataskaitoje nurodoma:

a)

taikymo sritis, tikslai ir problema ar galimybė pagal projekto aprašą;

b)

projekto veiksmingumas, įskaitant pasiekimų, patirtų išlaidų, faktinių terminų ir reikalavimų vertinimas pagal projekto aprašą, tikėtina investicijų grąža ir bendrosios įgyvendinimo išlaidos kartu su metinėmis veiklos išlaidomis;

c)

organizaciniai aspektai, įskaitant taikomos valdymo struktūros tinkamumą ir, prireikus, rekomendacijos dėl valdymo struktūros po įgyvendinimo;

d)

prireikus, siūlomas sprendimo įgyvendinimo planas iki naudojimo etapo ir aptarnavimo lygio rodikliai; ir

e)

galutinis naudotojas ir turima techninės pagalbos medžiaga.

7 straipsnis

Sprendimai

1.   Bendrosios struktūros parengiamos ir išsaugomos atliekant tyrimus.

Tyrimas taip pat yra priemonė įvertinti siūlomų ar priimtų Bendrijos teisės aktų poveikį IRT aspektu ir planuoti sprendimų diegimą remiant tų teisės aktų įgyvendinimą.

2.   Tyrimai skelbiami ir, kaip reikalingų būsimų teisės aktų pakeitimų pagrindas, persiunčiami atsakingiems Europos Parlamento komitetams siekiant užtikrinti Europos viešojo administravimo institucijų naudojamų IRT sistemų sąveikumą.

3.   Bendrosios priemonės priimamos ir išsaugomos vykdant projektus. Projektai taip pat yra priemonė bendrosioms paslaugoms kurti, įgyvendinti, teikti ir išsaugoti.

8 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1.   Įgyvendinant ISA programą reikia tinkamai atsižvelgti į Europos sąveikumo strategiją ir Europos sąveikumo sistemą.

2.   Skatinama, kad tyrime ar projekte dalyvautų kuo daugiau valstybių narių. Galimybė įsitraukti į tyrimus ir projektus suteikiama bet kuriame etape, o šiuose tyrimuose ir projektuose nedalyvaujančios valstybės narės skatinamos prisijungti ir vėlesniame etape.

3.   Siekiant užtikrinti nacionalinių ir Bendrijos sistemų sąveikumą, nustatomos bendrosios sistemos, bendrosios paslaugos ir bendrosios priemonės, grindžiamos galiojančiais Europos standartais ar viešai prieinamomis arba atviromis informacijos mainų ir paslaugų integravimo specifikacijomis.

4.   Kuriant ar tobulinant sprendimus, prireikus, remiamasi ar papildomai dalijamasi jau turima patirtimi, pažangiąją patirtimi bei skatinama ja naudotis.

5.   Siekiant išvengti sprendimų dubliavimo ir paspartinti jų kūrimą, prireikus, atsižvelgiama į rezultatus, pasiektus pagal kitas tos pačios srities Bendrijos ir valstybių narių iniciatyvas.

Kad sinergija būtų didžiausia ir kad būtų dedamos bendros pastangos, prireikus, veiksmai koordinuojami su kitomis Bendrijos iniciatyvomis šioje srityje.

6.   Veiksmus pradeda, tokių veiksmų etapus nustato bei projekto aprašą ir vykdymo ataskaitas rengia ir prižiūri Komisija, įgyvendindama pagal 9 straipsnį parengtą tęstinę darbo programą.

9 straipsnis

Tęstinė darbo programa

1.   Komisija parengia tęstinę darbo programą veiksmams šio sprendimo taikymo metu įgyvendinti.

2.   Komisija tvirtina tęstinę darbo programą ir bent kartą per metus – bet kokius jos pakeitimus.

3.   Nedarant poveikio 10 straipsnio 4 dalies taikymui, 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta valdymo procedūra taikoma Komisijai tvirtinant tęstinę darbo programą ir bet kokius jos pakeitimus.

4.   Kiekvieno veiksmo tęstinę darbo programą, prireikus, sudaro:

a)

taikymo srities, tikslų, problemos ar galimybės, tikėtinų naudos gavėjų ir naudos, taip pat organizacinių ir techninių aspektų aprašymas;

b)

tikėtinų išlaidų paskirstymas ir, prireikus, siektini tikslai.

5.   Projektas gali būti įtrauktas į tęstinę darbo programą bet kuriame jo etape.

10 straipsnis

Biudžeto nuostatos

1.   Lėšos skiriamos remiantis tuo, ar pasiekti šie specifiniai tikslai:

a)

pradedant tyrimą, papildomą priemonę arba pradinį projekto etapą – veiksmų įtraukimas į tęstinę darbo programą;

b)

pradedant projekto vykdymo etapą – projekto aprašas;

c)

pradedant paskesnį projekto naudojimo etapą – vykdymo ataskaita.

2.   Vykdymo ir naudojimo etapų tikslai, jei jie yra, apibrėžiami tęstinėje darbo programoje.

3.   Jei projektas įtrauktas į tęstinę darbo programą vykdymo ar naudojimo etape, lėšos skiriamos šį projektą įtraukus į tęstinę darbo programą.

4.   Tęstinės darbo programos pakeitimai, susiję su daugiau kaip 400 000 EUR biudžeto asignavimais vienam veiksmui, tvirtinami taikant 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.

5.   ISA programa įgyvendinama laikantis Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklių.

11 straipsnis

Bendrijos finansinis įnašas

1.   Bendrųjų sistemų ir bendrųjų priemonių kūrimas ir tobulinimas visiškai finansuojamas pagal ISA programą. Šių sistemų ir priemonių naudojimą finansuoja naudotojai.

2.   Bendrųjų paslaugų kūrimas, įgyvendinimas ir tobulinimas visiškai finansuojamas pagal ISA programą. Šių paslaugų teikimas visiškai finansuojamas pagal ISA programą tiek, kiek jų naudojimas gali būti naudingas Bendrijos interesams. Kitais atvejais šių paslaugų naudojimą, įskaitant jų decentralizuotą taikymą, finansuoja naudotojai.

3.   Papildomos priemonės visiškai finansuojamos pagal ISA programą.

12 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų komitetas (toliau – ISA komitetas).

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

13 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija nuolat stebi ISA programos įgyvendinimą. Ji nagrinėja sinergiją su papildomomis Bendrijos programomis.

Komisija kasmet teikia ataskaitą ISA komitetui apie ISA programos įgyvendinimą.

2.   Sprendimai peržiūrimi kas dvejus metus.

3.   Atliekamas tarpinis ir galutinis ISA programos vertinimas, apie kurio rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Tokiomis aplinkybėmis atsakingas Europos Parlamento komitetas gali kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti vertinimo rezultatus ir atsakyti į minėto komiteto narių klausimus.

Vertinant atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip ISA programų veiksmų aktualumas, veiksmingumas, naudingumas, tvarumas ir nuoseklumas bei įvertinami veiklos rezultatai atsižvelgiant į ISA programos ir tęstinės darbo programos tikslą. Vykdant galutinį vertinimą taip pat nagrinėjama, kaip ISA programa pasiektas jai numatytas tikslas.

Vertinant taip pat nagrinėjama veiksmų nauda Bendrijai skatinant bendrąją politiką, nustatomos galimos patobulinti sritys ir nagrinėjami ryšiai su kitomis Bendrijos iniciatyvomis tarpvalstybinio ir tarpsektorinio sąveikumo srityje.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija telkia atitinkamas suinteresuotąsias šalis, kurios tarpusavyje ir su Komisija keičiasi nuomonėmis su ISA programos vykdymu susijusiais klausimais. Šiuo tikslu Komisija rengia konferencijas, seminarus ir kitus susitikimus. Komisija taip pat naudojasi interaktyviomis elektroninėmis platformomis bei gali naudotis kitomis bendravimo priemonėmis, kurias ji laiko tinkamomis.

15 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.   ISA programoje gali dalyvauti Europos ekonominės erdvės valstybės ir valstybės kandidatės pagal jų atitinkamus susitarimus su Bendrija.

2.   Skatinamas bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, ypač pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės ir Rytų partnerystės programas, ir su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regiono valstybėmis. Su šia veikla susijusios išlaidos pagal ISA programą nefinansuojamos.

3.   Remiantis ISA programa prireikus skatinamas pakartotinis jos sprendimų naudojimas trečiosiose valstybėse.

16 straipsnis

Ne Bendrijos iniciatyvos

Nedarant įtakos Bendrijos politikai kitose srityse, pagal ISA programą priimtus ar taikomus sprendimus galima naudoti pagal ne Bendrijos iniciatyvas, su sąlyga, kad dėl to Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nesusidaro papildomų išlaidų ir nepažeidžiamas pagrindinis sprendimo naudojimo Bendrijoje tikslas.

17 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Finansinis paketas Bendrijos veiksmams pagal šį sprendimą įgyvendinti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 164 100 000 EUR, iš jų 103 500 000 skiriama laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Laikotarpiui po 2013 m. gruodžio 31 d. skirta suma laikoma patvirtinta, jei ji atitinka 2014 m. prasidedančiam laikotarpiui galiosiančią finansinę programą.

2.   Metinius asignavimus, neviršydama finansinės programos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Priimta Strasbūre 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  2009 m. vasario 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 200, 2009 8 25, p. 58..

(3)  2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133.

(5)  OL L 144, 2004 4 30, p. 62 (Sprendimas yra OL L 181, 2004 5 18, p. 25).

(6)  OL L 203, 1999 8 3, p. 1.

(7)  OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

(8)  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/28


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 21 d.

dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Graikijai atstovaujančio nario skyrimo

(2009/731/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 259 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdama į Sprendimą 2006/651/EB, Euratomas (1),

atsižvelgdama į Graikijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Komisijos nuomonę,

kadangi atsistatydinus Konstantinos POUPAKIS tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Graikijos visuotinės darbininkų konfederacijos finansų sekretoriaus pavaduotojas Fotis AGADAKOS skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu likusiam kadencijos laikui – iki 2010 m. rugsėjo 20 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2009 m. rugsėjo 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BILLSTRÖM


(1)  OL L 269, 2006 9 28, p. 13.


3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/29


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 21 d.

dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Belgijai atstovaujančio nario skyrimo

(2009/732/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 259 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdama Sprendimą 2006/651/EB, Euratomas (1),

atsižvelgdama į Belgijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Komisijos nuomonę,

kadangi atsistatydinus Josly PIETTE tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Claude ROLIN, Secrétaire général de la Confédération des Syndicats chrétiens de Belgique (CSC), Groupe des salariés (Groupe II), skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu likusiam kadencijos laikui – iki 2010 m. rugsėjo 20 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BILLSTRÖM


(1)  OL L 269, 2006 9 28, p. 13.


3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/30


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 21 d.

dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Austrijai atstovaujančio nario skyrimo

(2009/733/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 259 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdama į Sprendimą 2006/524/EB, Euratomas (1),

atsižvelgdama į Austrijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Komisijos nuomonę,

kadangi atsistatydinus Evelyn REGNER tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Oliver RÖPKE, Leiter des ÖGB Europabüros in Brüssel - Employees (Group II), skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu likusiam kadencijos laikui – iki 2010 m. rugsėjo 20 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugsėjo 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BILLSTRÖM


(1)  OL L 207, 2006 7 28, p. 30.


GAIRĖS

Europos centrinis bankas

3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/31


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2009 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičiančios Gaires ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2)

(ECB/2009/21)

(2009/734/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 105 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį ir 17, 18 ir 22 straipsnius,

kadangi:

(1)

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba 2007 m. balandžio 26 d. priėmė Gaires ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (1); šios gairės reglamentuoja TARGET2, kurią charakterizuoja viena techninė platforma, vadinama bendra technine platforma (BTP).

(2)

Gairėse ECB/2007/2 turėtų būti padaryti daliniai pakeitimai: a) atsižvelgiant į BTP naują paleidimą; b) tam, kad būtų patikslinti specialūs priežiūros vietos principai, kuriuos turi atitikti paslaugas eurais teikiantys subjektai; c) tam, kad būtų įvesta nukrypti nuo dvišalių susitarimų su išorinėmis sistemomis, pagal kuriuos atidaromos mokėjimų modulių sąskaitos ir kuriems negali būti taikomas įkeitimas ar reikalavimų įskaitymas, leidžianti nuostata; d) tam, kad būtų atspindėti kiti techniniai ir redakciniai patobulinimai ir patikslinimai; ir e) tam, kad būtų panaikintos nebetaikomos su perėjimu prie TARGET2 susijusios nuostatos,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Gairės ECB/2007/2 iš dalies keičiamos taip:

1.

2 straipsnyje „išorinės sistemos“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„—

išorinė sistema (IS) – EEE įsteigto subjekto valdoma bei kompetentingos institucijos prižiūrima ir (arba) stebima sistema, kuri atitinka paslaugas eurais teikiančių infrastruktūrų vietai taikomus priežiūros reikalavimus, kaip kartkartėmis iš dalies keičiama ir skelbiama ECB tinklavietėje (2), ir kurioje keičiamasi mokėjimais ir (arba) finansinėmis priemonėmis ir (arba) atliekamas jų kliringas, o kilusios piniginės prievolės yra vykdomos TARGET2 vadovaujantis šiomis gairėmis ir dvišaliu išorinės sistemos ir atitinkamo Eurosistemos CB susitarimu,

2.

8 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, dvišaliai susitarimai su išorinėmis sistemomis, kurios naudoja DS, bet vykdo mokėjimus tik savo klientų naudai, yra suderinti su:

a)

II priedu, išskyrus V antraštinę dalį, 36 straipsnį bei VI bei VII priedėlius; ir

b)

IV priedo 18 straipsniu.“

3.

13 straipsnis išbraukiamas.

4.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Kitos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Dalyvaujančio NCB kredito įstaigoms ir išorinėms sistemoms ne MM atidarytoms sąskaitoms taikomos tokio dalyvaujančio NCB taisyklės, atsižvelgiant į šių gairių nuostatas, susijusias su namų sąskaitomis, ir į kitus Valdančiosios tarybos sprendimus. Dalyvaujančio NCB kitiems subjektams nei kredito įstaigos ir išorinės sistemos ne MM atidarytoms sąskaitoms taikomos tokio dalyvaujančio NCB taisyklės.

2.   Kiekvienas Eurosistemos CB savo pereinamuoju laikotarpiu savo namų sąskaitose gali toliau atlikti mokėjimus ir kitas operacijas, įskaitant:

a)

mokėjimus tarp kredito įstaigų;

b)

mokėjimus tarp kredito įstaigų ir išorinių sistemų; ir

c)

mokėjimus, susijusius su Eurosistemos atviros rinkos operacijomis.

3.   Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, sustabdoma:

a)

II priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų subjektų atveju – adresuojamo BIC turėtojo registracija Eurosistemos CB;

b)

netiesioginis dalyvavimas per Eurosistemos CB; ir

c)

2 dalies a–c punktuose visų minėtų mokėjimų vykdymas namų sąskaitose.“

5.

Gairių ECB/2007/2 II, III ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šios gairės įsigalioja 2009 m. rugsėjo 22 d.

2.   1 straipsnio 1 dalis ir šių gairių priedo 1 dalies 1 punkto a papunktis, 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis taikomi nuo 2009 m. spalio 23 d.

3.   Kitos šių gairių nuostatos taikomos nuo 2009 m. lapkričio 23 d.

3 straipsnis

Adresatai ir įgyvendinančios priemonės

1.   Šios gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

2.   Eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai iki 2009 m. spalio 9 d. atsiunčia ECB priemones, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių.

Priimta Frankfurte prie Maino 2009 m. rugsėjo 17 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  OL L 237, 2007 9 8, p. 1.

(2)  Eurosistemos dabartinė politika dėl infrastruktūros vietos įtvirtinta šiuose pareiškimuose, kuriuos visus galima rasti ECB tinklavietėje www.ecb.europa.eu: a) 1998 m. lapkričio 3 d.„Politinis pareiškimas dėl ne euro zonoje esančių euro mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų“ (Policy statement on euro payment and settlement systems located outside the euro area); b) 2001 m. rugsėjo 27 d.„Eurosistemos politikos kryptis dėl konsolidavimo pagrindinių sutarties šalių vykdomo kliringo srityje“ (The Eurosystem’s policy line with regard to consolidation in central counterparty clearing); c) 2007 m. liepos 19 d.„Eurosistemos politikos principai dėl mokėjimus eurais vykdančių infrastruktūrų vietos ir veikimo“ (The Eurosystem policy principles on the location and operation of infrastructures settling in euro-denominated payment transactions); ir d) 2008 m. lapkričio 20 d.„Eurosistemos politikos principai dėl mokėjimus eurais vykdančių infrastruktūrų vietos ir veikimo: sąvokos „teisiškai esančios ir veikiančios euro zonoje“ patikslinimas“ (The Eurosystem policy principles on the location and operation of infrastructures settling euro-denominated payment transactions: specification of „legally and operationally located in the euro area“)“.


PRIEDAS

1)

Gairių ECB/2007/2 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Apibrėžtis „išorinė sistema“ pakeičiama taip:

„—

išorinė sistema (IS) (ancillary system) – Europos ekonominėje erdvėje (EEE) įsteigto subjekto valdoma bei kompetentingos institucijos prižiūrima ir (arba) stebima sistema, kuri atitinka paslaugas eurais teikiančių infrastruktūrų vietai taikomus priežiūros reikalavimus, kaip kartkartėmis iš dalies keičiama ir skelbiama ECB tinklavietėje (1), ir kurioje keičiamasi mokėjimais ir (arba) finansinėmis priemonėmis ir (arba) atliekamas jų kliringas, o kilusios piniginės prievolės yra vykdomos TARGET2 vadovaujantis Gairėmis ECB/2007/2 ir dvišaliu išorinės sistemos ir atitinkamo CB susitarimu,

b)

Apibrėžtis „techniniai TARGET2 sutrikimai“ pakeičiama taip:

„—

techniniai TARGET2 sutrikimai (technical malfunction of TARGET2) – sunkumai, trūkumai arba gedimai TARGET2-[įterpti CB/šalies nuorodą] naudojamoje techninėje infrastruktūroje ir (arba) kompiuterių sistemose arba kitas įvykis, kai TARGET2-[įterpti CB/šalies nuorodą] neįmanoma apmokėti ir tą pačią dieną užbaigti apdoroti mokėjimų;“.

2)

4 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

išorines sistemas valdančius ir kaip šių sistemų valdytojai veikiančius subjektus; ir.“;

3)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei dalyvis nereikalauja kitaip, jo BIC skelbiamas(-i) TARGET2 kataloge.“;

b)

Pridedama ši 5 dalis:

„5.   Dalyviai pripažįsta, kad [įterpti CB pavadinimą] ir kiti CB gali skelbti dalyvių pavadinimus ir BIC. Be to, gali būti skelbiami dalyvių registruotų netiesioginių dalyvių pavadinimai ir BIC; dalyviai užtikrina, kad netiesioginiai dalyviai būtų davę sutikimą tai skelbti.“;

4)

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   [Įterpti CB pavadinimą] kiekvienam dalyviui atidaro ir tvarko bent vieną MM sąskaitą. Kaip atsiskaitymų bankas veikiančiam dalyviui paprašius, [įterpti CB pavadinimą] atidaro vieną ar daugiau subsąskaitų TARGET2-[įterpti CB/šalies nuorodą], naudotinų lėšoms paskirti.“;

5)

Įterpiama ši 14 straipsnio 3 dalis:

„3.   BTP nustato laiko žymą (timestamp) mokėjimo nurodymams apdoroti pagal laiką, kada ji gauna ir priima mokėjimo nurodymą.“;

6)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Prioriteto taisyklės

1.   Nurodantieji dalyviai kiekvieną mokėjimo nurodymą pažymi kaip vieną iš šių:

a)

paprastą mokėjimo nurodymą (2 prioriteto klasė);

b)

skubų mokėjimo nurodymą (1 prioriteto klasė); arba

c)

labai skubų mokėjimo nurodymą (0 prioriteto klasė).

Jei mokėjimo nurodyme prioritetas nenurodytas, jis laikomas paprastu mokėjimo nurodymu.

2.   Labai skubiais mokėjimo nurodymus gali pažymėti tik:

a)

centriniai bankai; ir

b)

dalyviai, atlikdami mokėjimus į CLS International Bank bei iš jo, ir likvidumo pervedimus atsiskaityti išorinėse sistemose, naudojant išorinės sistemos sąsają.

Visi išorinės sistemos per išorinės sistemos sąsają pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais debetuojamos arba kredituojamos dalyvių MM sąskaitos, laikomi labai skubiais mokėjimo nurodymais.

3.   Per IKM inicijuoti likvidumo pervedimo nurodymai yra skubūs mokėjimo nurodymai.

4.   Mokėtojas per IKM gali pakeisti skubių ir paprastų mokėjimo nurodymų prioritetą, kuris taikomas nedelsiant. Negalima pakeisti labai skubaus mokėjimo nurodymo prioriteto.“;

7)

17 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   [Įterpti CB pavadinimą], gavęs prašymą rezervuoti lėšas, patikrina, ar tam pakanka lėšų dalyvio MM sąskaitoje. Jei taip nėra, rezervuojamos tik MM sąskaitos naudotinos lėšos. Likusi nerezervuota prašomų rezervuoti lėšų dalis rezervuojama, jei atsiranda papildomų lėšų.“;

8)

Įterpiamas šis 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Periodiniai nurodymai rezervuoti ir paskirti lėšas

1.   Dalyviai per IKM gali iš anksto nustatyti, kiek lėšų rezervuojama labai skubiems arba skubiems mokėjimų nurodymams. Toks periodinis nurodymas arba tokio nurodymo pakeitimas įsigalioja kitą darbo dieną.

2.   Dalyviai per IKM gali iš anksto nustatyti, kiek lėšų atidedama išorinės sistemos atsiskaitymams. Toks periodinis nurodymas arba tokio nurodymo pakeitimas įsigalioja kitą darbo dieną. Laikoma, kad dalyviai nurodė [įterpti CB pavadinimą] paskirti lėšas jų vardu, jei to prašo atitinkama išorinė sistema.“;

9)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Eilėje esančių mokėjimo nurodymų apmokėjimas ir grąžinimas

1.   Mokėjimo nurodymai, kurie nėra nedelsiant apmokami vykdymo fazėje, įrašomi į eiles pagal atitinkamo dalyvio nurodytą prioritetą, kaip numatyta 15 straipsnyje.

2.   Eilėje esančių mokėjimo nurodymų apmokėjimui optimizuoti [įterpti CB pavadinimą] gali naudoti optimizavimo procedūras, apibrėžtas I priedėlyje.

3.   Mokėtojas per IKM gali pakeisti (perrikiuoti) mokėjimo nurodymų, išskyrus labai skubių mokėjimo nurodymų, poziciją eilėje. Mokėjimo nurodymai bet kuriuo dienos operacijų etapo metu gali būti nedelsiant perkelti į atitinkamos eilės priekį arba galą, kaip numatyta V priedėlyje.

4.   Mokėtojo prašymu [įterpti CB pavadinimą] arba, kai yra JL grupė, JL grupės valdytojo CB gali nuspręsti pakeisti labai skubaus mokėjimo nurodymo vietą eilėje (išskyrus labai skubius mokėjimo nurodymus atliekant 5-ąją ir 6-ąją atsiskaitymų procedūras), jei šis pakeitimas neturės įtakos sklandžiam išorinių sistemų atsiskaitymui TARGET2 arba kitaip nesukels sisteminės rizikos.

5.   Jei nepakanka lėšų, per IKM perduoti likvidumo pervedimo nurodymai nedelsiant grąžinami kaip neįvykdyti. Kiti mokėjimo nurodymai grąžinami kaip neįvykdyti, jei jie negali būti apmokėti iki atitinkamai pranešimo rūšiai taikomo priėmimo sustabdymo laiko, kaip numatyta V priedėlyje.“;

10)

24 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   25 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta procedūra gauti leidimą naudoti JL režimą mutatis mutandis taikoma leidimo naudoti KSI režimą gavimo procedūrai. KSI grupės valdytojas vadovaujančiam NCB nepateikia sudaryto KSI režimo susitarimo.“;

11)

37 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Gavęs išorinės sistemos pranešimą (ciklo pradžios pranešimą), [įterpti CB pavadinimą] įšaldo dalyvio subsąskaitos balansą. Kai taikytina, po to [įterpti CB pavadinimą] padidina arba sumažina įšaldytą balansą kredituodamas atsiskaitymo tarp sistemų mokėjimus į subsąskaitą arba debetuodamas iš jos arba kredituodamas likvidumo pervedimus į subsąskaitą. Toks įšaldymas baigiasi iš išorinės sistemos gavus pranešimą (ciklo pabaigos pranešimą).

3.   [Įterpti CB pavadinimą], patvirtindamas dalyvio subsąskaitos balanso įšaldymą, mokėjimą išorinei sistemai garantuoja suma, lygia to balanso sumai. Patvirtinant, kai taikytina, įšaldyto balanso padidėjimą arba sumažėjimą po atsiskaitymo tarp sistemų mokėjimų kreditavimo į subsąskaitą arba debetavimo iš jos arba likvidumo pervedimų kreditavimo į subsąskaitą, garantija automatiškai padidinama arba sumažinama mokėjimo sumos dydžiu. Nepažeidžiant minėto garantijos padidėjimo arba sumažėjimo, garantija yra neatšaukiama, besąlygiška ir sumokama pagal pirmą pareikalavimą. Jei [įterpti CB pavadinimą] nėra išorinės sistemos CB, laikoma, kad [įterpti CB pavadinimą] nurodyta suteikti minėtą garantiją išorinės sistemos CB.“;

12)

I priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

Lentelė 1 punkte pakeičiama taip:

„Pranešimo rūšis

Naudojimo rūšis

Aprašymas

MT 103

Privalomasis

Kliento mokėjimas

MT 103+

Privalomasis

Kliento mokėjimas (nenutrūkstamas procesas)

MT 202

Privalomasis

Tarpbankinis mokėjimas

MT 202COV

Privalomasis

Padengiamieji mokėjimai

MT 204

Pasirenkamasis

Tiesioginio debeto mokėjimas

MT 011

Pasirenkamasis

Įteikimo pranešimas

MT 012

Pasirenkamasis

Pranešimas siuntėjui

MT 019

Privalomasis

Atmetimo pranešimas

MT 900

Pasirenkamasis

Debeto patvirtinimas

MT 910

Pasirenkamasis

Kredito patvirtinimas

MT 940/950

Pasirenkamasis

(Kliento) sąskaitos išrašas“

ii)

Pridedamas šis 5 punktas:

„5)

MT 202COV pranešimai naudojami padengiamiesiems mokėjimams atlikti, t. y. mokėjimams, kuriuos atlieka bankai korespondentai, kad įvykdytų (padengtų) kredito pervedimo pranešimus, pateiktus kliento bankui kitomis, labiau tiesioginėmis priemonėmis. IKM nerodomi MT 202COV esantys duomenys apie klientą.“;

b)

8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

4 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

vartotojas programai režimas (U2A)

U2A leidžia tiesioginę komunikaciją tarp dalyvio ir IKM. Informacija pateikiama naršyklėje, veikiančioje AK sistemoje (SWIFT Alliance WebStation arba kitoje sąsajoje, kaip gali būti reikalaujama SWIFT). U2A prieigai užtikrinti IT infrastruktūra turi palaikyti slapukų ir JavaScript veikimą. Išsamesnė informacija pateikiama IKM vartotojo žinyne.“;

ii)

5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Kiekvienas dalyvis turi bent vieną SWIFT Alliance WebStation arba kitą sąsają, kaip gali būti reikalaujama SWIFT, kad turėtų prieigą prie IKM U2A režimu.“;

13)

II priedėlis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2)   Sąlygos kompensacijos pasiūlymams

a)

Mokėtojas gali pateikti administracinio mokesčio ir palūkanų kompensavimo reikalavimą, jei dėl techninių TARGET2 sutrikimų mokėjimo nurodymas nebuvo apmokėtas tą darbo dieną, kurią jis buvo priimtas.

b)

Gavėjas gali pateikti administracinio mokesčio reikalavimą, jei dėl techninių TARGET2 sutrikimų jis negavo mokėjimo, kurį jis tikėjosi gauti tam tikrą darbo dieną. Gavėjas taip pat gali pateikti palūkanų kompensavimo reikalavimą, jei yra patenkintos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

i)

dalyvių, kurie gali naudotis ribinio skolinimosi galimybe, atveju: dėl techninių TARGET2 sutrikimų gavėjas naudojosi ribinio skolinimosi galimybe; ir (arba)

ii)

visų dalyvių atveju: buvo techniškai neįmanoma pasinaudoti pinigų rinka arba toks refinansavimas buvo neįmanomas dėl kitų, objektyviai pagrįstų priežasčių.“;

14)

III priedėlis iš dalies keičiamas taip:

Nuomonių dėl šalies ne EEE TARGET2 dalyviams pavyzdinėse sąlygose 3.6.a punktas pakeičiamas taip:

„3.6.a.   Teisių arba turto perleidimas dėl užtikrinimo, įkeitimo ir (arba) atpirkimo sandorių

Perleidimai dėl užtikrinimo bus galiojantys ir vykdytini pagal [jurisdikcijos] teisės aktus. Konkrečiai, įkeitimo arba atpirkimo sandorių sudarymas ir vykdymas pagal [įterpti nuorodą į atitinkamą susitarimą su CB] bus galiojantys ir vykdytini pagal [jurisdikcijos] teisės aktus.“;

15)

IV priedėlis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Visos nuorodos į konkretų laiką šiame priedėlyje nurodo ECB buveinės vietos laiką, t. y. Vidurio Europos laiką (Central European Time, CET) (2).

16)

V priedėlis pakeičiamas taip:

„V priedėlis

VEIKIMO TVARKARAŠTIS

1.

TARGET2 veikia visomis dienomis, išskyrus šeštadienius, sekmadienius, Naujųjų metų dieną, Didįjį penktadienį ir Velykų pirmadienį (pagal ECB buveinėje taikomą kalendorių), gegužės 1 d., Kalėdas ir gruodžio 26 d.

2.

Sistemos atskaitinis laikas yra ECB buveinės vietos laikas, t. y. CET.

3.

Dabartinė darbo diena prasideda praėjusios darbo dienos vakare ir tęsiasi pagal šį tvarkaraštį:

Laikas

Aprašymas

6.45-7.00

Pasiruošimas dienos operacijoms (3)

7.00-18.00

Dienos operacijų etapas

17.00

Klientų mokėjimų priėmimo sustabdymo laikas (t. y. mokėjimų, kai mokėtojas ir (arba) gavėjas nėra tiesioginis arba netiesioginis dalyvis – sistemoje jis identifikuojamas pagal MT 103 arba MT 103+ pranešimo naudojimą)

18.00

Tarpbankinių mokėjimų (t. y. kitų nei klientų mokėjimų) priėmimo sustabdymo laikas

18.00-18.45 (4)

Dienos pabaigos procedūra

18.15 (4)

Bendras naudojimosi nuolatinėmis galimybėmis sustabdymo laikas

(Tuoj pat po) 18.30 (5)

CB gali gauti duomenis apskaitos sistemoms atnaujinti

18.45-19.30 (5)

Dienos pradžios procedūra (nauja darbo diena)

19.00 (5)-19.30 (4)

Likvidumo pervedimas į MM sąskaitą

19.30 (5)

Procedūros pradžios pranešimas ir periodinių nurodymų pervesti likvidumą iš MM sąskaitų į subsąskaitą(-as) ir (arba) veidrodinę sąskaitą vykdymas (su išorinėmis sistemomis susijęs atsiskaitymas)

19.30 (5)-22.00

Papildomų likvidumo pervedimų vykdymas per IKM prieš išorinei sistemai išsiunčiant ciklo pradžios pranešimą; išorinės sistemos nakties operacijų vykdymo laikotarpis (tik išorinės sistemos 6-oji atsiskaitymo procedūra)

22.00-1.00

Techninės priežiūros laikotarpis

1.00-6.45

Išorinės sistemos nakties operacijų atsiskaitymo procedūra (tik išorinės sistemos 6-oji atsiskaitymo procedūra)

4.

IKM likvidumo pervedimams galima naudoti nuo 19.30 (6) iki kitos dienos 18.00, išskyrus techninės priežiūros laikotarpį nuo 22.00 iki 1.00.

5.

Veikimo valandos gali būti pakeistos, jei pagal IV priedėlio 5 dalį taikomos veiklos tęstinumo priemonės.

2.

Gairių ECB/2007/2 III priedas iš dalies keičiamas taip:

2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

kitiems subjektams, nei nurodyti a ir b punktuose, kurie valdo išorines sistemas ir veikia kaip šių sistemų valdytojai, jei susitarimai teikti dienos paskolą tokiems subjektams prieš tai buvo pateikti Valdančiajai tarybai, ir Valdančioji taryba juos patvirtino.“;

3.

Gairių ECB/2007/2 IV priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

11 dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Atsiskaitymų bankai ir IS naudojasi informacija per IKM. IS pranešama apie atsiskaitymo užbaigimą arba sutrikimą pasirinktu būdu – atskiruoju arba bendruoju pranešimu. Jei jie to reikalauja, atsiskaitymų bankams apie sėkmingą atsiskaitymą pranešama SWIFT MT 900 arba MT 910 pranešimu.“;

2)

14 dalies 7 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

SWIFT nurodymai, siunčiami MT 202 pranešimu, kurie gali būti pateikti tik vykstant 6-ajai atsiskaitymo procedūrai ir tik dienos operacijų etape. Tokie nurodymai apmokami nedelsiant.“;

3)

14 dalies 9 punktas pakeičiamas taip:

„9)

Pagal 6-ąją atsiskaitymo procedūrą paskirtos lėšos subsąskaitose įšaldomos tol, kol vyksta IS apdorojimo ciklas (prasidedantis pranešimu „ciklo pradžia“ ir pasibaigiantis pranešimu „ciklo pabaiga“, abu juos siunčia IS) ir išlaisvinamos jam pasibaigus. Įšaldytų lėšų balansas apdorojimo ciklo metu gali būti pakeistas dėl atsiskaitymo tarp sistemų mokėjimų arba jei atsiskaitymų bankas perveda likvidumą iš savo MM sąskaitos. ISCB praneša IS apie likvidumo sumažėjimą arba padidėjimą subsąskaitoje dėl atsiskaitymo tarp sistemų mokėjimų. IS paprašius, ISCB taip pat praneša jai apie dėl atsiskaitymų banko likvidumo pervedimo padidėjusį likvidumą subsąskaitoje.“.

4)

14 dalies 12 punktas pakeičiamas taip:

„12)

Atsiskaitymą tarp sistemų tarp dviejų sąsaja susietų IS gali inicijuoti tik IS (arba jos ISCB jos vardu), kurios dalyvio subsąskaita debetuojama. Mokėjimo nurodymas apmokamas debetuojant mokėjimo nurodyme nurodytą sumą iš mokėjimo nurodymą inicijuojančios IS dalyvio subsąskaitos ir kredituojant kitos IS dalyvio subsąskaitą.

Mokėjimo nurodymą inicijuojančiai IS ir kitai IS pranešama apie atsiskaitymo užbaigimą. Jei jie to prašo, atsiskaitymų bankams apie sėkmingą atsiskaitymą pranešama SWIFT MT 900 arba 910 pranešimu.“;

5)

14 dalies 13 punktas pakeičiamas taip:

„13)

Sąsaja susietą modelį naudojančios IS atsiskaitymą tarp sistemų su integruotą modelį naudojančia IS gali inicijuoti sąsaja susietą modelį naudojanti IS (arba jos ISCB jos vardu). Mokėjimo nurodymas apmokamas debetuojant mokėjimo nurodyme nurodytą sumą iš sąsaja susietą modelį naudojančios IS dalyvio subsąskaitos ir kredituojant integruotą modelį naudojančios IS naudojamą veidrodinę sąskaitą. Mokėjimo nurodymo negali inicijuoti integruotą modelį naudojanti IS, kurios veidrodinė sąskaita bus kredituojama.

Mokėjimo nurodymą inicijuojančiai IS ir kitai IS pranešama apie atsiskaitymo užbaigimą. Jei jie to prašo, atsiskaitymų bankams apie sėkmingą atsiskaitymą pranešama SWIFT MT 900 arba 910 pranešimu.“;

6)

14 dalies 17 punktas pakeičiamas taip:

„17)

Atsiskaitymą tarp sistemų tarp dviejų integruotą modelį naudojančių IS gali inicijuoti tik IS (arba jos ISCB jos vardu), kurios veidrodinė sąskaita debetuojama. Mokėjimo nurodymas apmokamas debetuojant mokėjimo nurodyme nurodytą sumą iš mokėjimo nurodymą inicijuojančios IS naudojamos veidrodinės sąskaitos ir kredituojant kitos IS naudojamą veidrodinę sąskaitą. Mokėjimo nurodymo negali inicijuoti IS, kurios veidrodinė sąskaita bus kredituojama.

Mokėjimo nurodymą inicijuojančiai IS ir kitai IS pranešama apie atsiskaitymo užbaigimą. Jei jie to prašo, atsiskaitymų bankams apie sėkmingą atsiskaitymą pranešama SWIFT MT 900 arba 910 pranešimu.“;

7)

14 dalies 18 punktas pakeičiamas taip:

„18)

Integruotą modelį naudojančios IS atsiskaitymą tarp sistemų su sąsaja susietą modelį naudojančia IS gali inicijuoti integruotą modelį naudojanti IS (arba jos ISCB jos vardu). Mokėjimo nurodymas apmokamas debetuojant mokėjimo nurodyme nurodytą sumą iš integruotą modelį naudojančios IS naudojamos veidrodinės sąskaitos ir kredituojant kitos IS dalyvio subsąskaitą. Mokėjimo nurodymo negali inicijuoti sąsaja susietą modelį naudojanti IS, kurios dalyvio subsąskaita bus kredituojama.

Mokėjimo nurodymą inicijuojančiai IS ir kitai IS pranešama apie atsiskaitymo užbaigimą. Jei jie to prašo, atsiskaitymų bankams apie sėkmingą atsiskaitymą pranešama SWIFT MT 900 arba 910 pranešimu.“;

8)

15 dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Atsiskaitymo laikotarpis („iki“) leidžia paskirti ribotą laiko tarpą IS atsiskaitymui, kad nebūtų užkirstas kelias ar uždelstas kitų su IS susijusių ar TARGET2 operacijų apmokėjimas. Jeigu kuris nors mokėjimo nurodymas neapmokamas iki laiko „iki“ arba per nustatytą atsiskaitymo laikotarpį, šie mokėjimo nurodymai yra arba grąžinami, arba, 4-osios ir 5-osios atsiskaitymo procedūrų atveju, gali būti aktyvuojamas garantinių lėšų mechanizmas. Atsiskaitymo laikotarpis („iki“) gali būti numatytas 1–5 atsiskaitymo procedūroms.“


(1)  Eurosistemos dabartinė politika dėl infrastruktūros vietos įtvirtinta šiuose pareiškimuose, kuriuos visus galima rasti ECB tinklavietėje www.ecb.europa.eu: a) 1998 m. lapkričio 3 d.„Politinis pareiškimas dėl ne euro zonoje esančių euro mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų“ (Policy statement on euro payment and settlement systems located outside the euro area); b) 2001 m. rugsėjo 27 d.„Eurosistemos politikos kryptis dėl konsolidavimo pagrindinių sutarties šalių vykdomo kliringo srityje“ (The Eurosystem’s policy line with regard to consolidation in central counterparty clearing); c) 2007 m. liepos 19 d.„Eurosistemos politikos principai dėl mokėjimus eurais vykdančių infrastruktūrų vietos ir veikimo“ (The Eurosystem policy principles on the location and operation of infrastructures settling in euro-denominated payment transactions); ir d) 2008 m. lapkričio 20 d.„Eurosistemos politikos principai dėl mokėjimus eurais vykdančių infrastruktūrų vietos ir veikimo: sąvokos“ teisiškai esančios ir veikiančios euro zonoje „patikslinimas“ (The Eurosystem policy principles on the location and operation of infrastructures settling euro-denominated payment transactions: specification of „legally and operationally located in the euro area“)“.

(2)  CET atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko“.

(3)  Dienos operacijos – dienos operacijų etapas ir dienos pabaigos procedūra.

(4)  Pasibaigia 15 minučių vėliau paskutiniąją Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio dieną.

(5)  Prasideda 15 minučių vėliau paskutiniąją Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio dieną.

(6)  Prasideda 15 minučių vėliau paskutiniąją Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio dieną.“