2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/1

2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/3

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009–2010 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/5

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 915/2009 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2009 m. spalio 1 d.

(2)

Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 915/2009 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 915/2009 reikėtų iš dalies pakeisti,

2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/8

(1)

1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (3) buvo iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusis pripažinimas turėtų būti įgyvendintas siekiant, kad Bendrijoje būtų gerinamas laivybos vidaus vandenimis saugumas.

(3)

Būtina nustatyti, kokioms aplinkybėms esant ir kokiomis sąlygomis valstybės narės gali neleisti laivui plaukti toliau.

(4)

Būtina, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (5).

(5)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje,

a)

kurių ilgis mažiau nei 20 metrų; arba

b)

kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra mažiau nei 100 m3.

2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/14

(1)

2007 m. kovo 8–9 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė, kad iki 2012 m. reikėtų 25 % sumažinti bendrovių patiriamą administracinę naštą siekiant padidinti bendrovių konkurencingumą Bendrijoje.

(2)

Bendrovių teisė pripažinta viena iš sričių, kurioje bendrovėms numatyta daug įpareigojimų teikti informaciją – kai kurie iš jų yra pasenę arba pernelyg dideli. Todėl derėtų peržiūrėti šiuos įpareigojimus ir, kai reikalinga, sumažinti bendrovių patiriamą administracinę naštą Bendrijoje iki minimumo, kuris būtinas apsaugoti kitų suinteresuotųjų asmenų interesus.

(3)

1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (3) ir 1978 m. spalio 9 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 78/855/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių jungimo (4) taikymo sritis turėtų būti pakoreguota taip, kad atspindėtų pakeitimus Suomijos bendrovių teisėje.

(4)

Tam tikrais atvejais bendrovių ar kitos interneto svetainės yra alternatyva skelbimui per bendrovių registrus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nurodyti tas kitas interneto svetaines, kuriose bendrovės galėtų nemokamai skelbti, pvz., verslo asociacijų ar prekybos rūmų interneto svetaines arba centrinę elektroninę bazę, nurodytą 1968 m. kovo 9 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (5). Kai yra galimybė naudoti bendrovės interneto svetainę ar kitas interneto svetaines jungimo ir (arba) skaidymo sąlygų projektui ar kitiems dokumentams, kurie turi būti pateikti akcininkams ir kreditoriams proceso metu, paskelbti, turėtų būti suteiktos garantijos, susijusios su interneto svetainės apsauga ir dokumentų autentiškumu.

(5)

Atskleidimo reikalavimai, susiję su jungimo sąlygų, kai jungimas peržengia vienos valstybės ribas, projektu, atsižvelgiant į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (6), turėtų būti tokie patys, kaip ir reikalavimai, taikomi valstybės narės viduje vykdomiems jungimams ir skaidymams pagal Direktyvą 78/855/EEB ir 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 82/891/EEB, pagrįstą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo (7).

(6)

Valstybėms narėms turėtų būti leista numatyti, kad nebūtina laikytis išsamaus pranešimo ar informavimo reikalavimų, susijusių su bendrovių jungimu ar skaidymu, numatytų Direktyvos 78/855/EEB 9 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalies c punkte ir Šeštosios Tarybos direktyvos 82/891/EEB 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte, jei visi jungime ar skaidyme dalyvaujančių bendrovių akcininkai sutinka, kad gali būti apsieita be tokio laikymosi.

(7)

Bet koks Direktyvų 78/855/EEB ir 82/891/EEB pakeitimas, kuriuo leidžiamas toks akcininkų sutikimas, turėtų nepažeisti besijungiančių ar besiskaidančių bendrovių kreditorių interesų apsaugos sistemų ir taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti reikalingos informacijos suteikimą tų bendrovių darbuotojams ir valstybės institucijoms, pvz., mokesčių institucijoms, kurios kontroliuoja bendrovių jungimą ar skaidymą pagal galiojančią Bendrijos teisę.

(8)

Nebūtina nustatyti reikalavimo rengti apskaitos ataskaitą, kai emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skelbia pusmečio finansines ataskaitas pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (8).

(9)

Nepriklausomo eksperto ataskaita, numatyta pagal Direktyvą 77/91/EEB, dažnai yra nereikalinga, kai nepriklausomo eksperto ataskaita, kuri skirta apsaugoti akcininkų ar kreditorių interesus, taip pat turi būti rengiama bendrovių jungimo ar skaidymo atveju. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę tokiais atvejais bendrovėms netaikyti reikalavimo teikti ataskaitas pagal Direktyvą 77/91/EEB arba numatyti, kad abi ataskaitas gali parengti tas pats ekspertas.

(10)

Patronuojančiųjų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių jungimai turi mažesnį ekonominį poveikį akcininkams ir kreditoriams, kai patronuojanti bendrovė dukterinėje bendrovėje turi 90 % ar daugiau akcijų ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių teisę balsuoti. Tas pats taikytina tam tikriems skaidymams, ypač kai bendrovės padalijamos į dvi naujas bendroves, priklausančias tiems patiems akcininkams proporcingai jų teisėms skaidomoje bendrovėje. Todėl tais atvejais reikalavimai teikti ataskaitas, nustatyti Direktyvose 78/855/EEB ir 82/891/EEB, turėtų būti sumažinti.

(11)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti administracinę naštą, ypač susijusią su Bendrijos įpareigojimais akcinėms bendrovėms skelbti ir rengti bei teikti dokumentus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto bei poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(12)

Todėl Direktyvos 77/91/EEB, 78/855/EEB, 82/891/EEB ir 2005/56/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(13)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą valstybės narės raginamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir jas viešai paskelbti,

1.

1 straipsnio 1 dalies keturiolikta įtrauka pakeičiama taip:

2.

10 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio naujos bendrovės kūrimui jungimo arba skaidymo būdu, kai nepriklausomas ekspertas parengia jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą.

Kai valstybės narės nusprendžia taikyti šį straipsnį pirmoje pastraipoje minimais atvejais, jos gali nustatyti, kad ataskaitą pagal šį straipsnį ir nepriklausomo eksperto rengiamą jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą gali rengti tas pats ekspertas arba ekspertai.“;

3.

27 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 2 dalies, jei pasirašytasis kapitalas didinamas tam, kad bendrovės galėtų susijungti, susiskaidyti arba viešai siūlyti akcijas parduoti ar keisti, kad būtų galima sumokėti bendrovės, kurią įsigyja kita bendrovė, kuri yra suskaidoma arba kurios akcijos viešai siūlomos parduoti ar keisti, akcininkams.

Tačiau jungimo arba skaidymo atveju valstybės narės taiko pirmą pastraipą tik tuomet, kai nepriklausomas ekspertas parengia jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą.

Kai valstybės narės nusprendžia taikyti 2 dalį jungimo arba skaidymo atveju, jos gali nustatyti, kad ataskaitą pagal šį straipsnį ir nepriklausomo eksperto rengiamą jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą gali rengti tas pats ekspertas arba ekspertai.“

1.

1 straipsnio 1 dalies keturiolikta įtrauka pakeičiama taip:

2.

6 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje numatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš besijungiančių bendrovių, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl jungimo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi minėtas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia šį jungimo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi šia lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 4 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš tų galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo dienos centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie minėtos interneto svetainės. Toje nuorodoje turi būti nurodyta jungimo projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokios nuorodos skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikram laikotarpiui po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje valstybės narės šiam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.“;

3.

8 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Taikant pirmos pastraipos b punktą, taikomos 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“;

4.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Kiekvienos iš besijungiančių bendrovių administravimo arba valdymo organai parengia detalią ataskaitą raštu, paaiškinančią bendrovių jungimo sąlygų projektą, ir pateikia teisinį bei ekonominį tų sąlygų, o ypač akcijų keitimo santykio, pagrindimą.

Toje ataskaitoje taip pat aprašomi bet kokie kilę ypatingi vertinimo sunkumai.

2.   Kiekvienos iš besijungiančių bendrovių administravimo arba valdymo organai informuoja savo bendrovės visuotinį susirinkimą ir kitų besijungiančių bendrovių administravimo arba valdymo organus taip, kad šie galėtų atitinkamai informuoti savo bendrovių visuotinius susirinkimus apie bet kokius esminius turto ir įsipareigojimų pokyčius, įvykusius nuo dienos, kai buvo parengtas jungimo sąlygų projektas, iki bendrovės visuotinio susirinkimo, kuriame sprendžiama dėl jungimo sąlygų projekto, dienos.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalyje nurodytos ataskaitos ir (arba) 2 dalyje nurodytos informacijos pateikti nebūtina, jei visi kiekvienos iš besijungiančių bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai su tuo sutinka.“;

5.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tuo tikslu valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta bent tai, kad tokiems kreditoriams suteikiamos adekvačios apsaugos priemonės, kai dėl besijungiančių bendrovių finansinės padėties tokia apsauga yra būtina ir kai šie kreditoriai dar neturi tokios apsaugos.

Valstybės narės nustato 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje numatytos apsaugos sąlygas. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl adekvačių apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl jungimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta adekvačių apsaugos priemonių.“;

7.

23 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

8.

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10.

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje numatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš besiskaidančių bendrovių, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi minėtas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia šį skaidymo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi šia lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 4 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš tų galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo dienos centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie minėtos interneto svetainės. Toje nuorodoje turi būti nurodyta skaidymo sąlygų projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokios nuorodos skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikram laikotarpiui po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje valstybės narės šiam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.“;

2.

6 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Taikant pirmos pastraipos b punktą taikomos 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“;

3.

7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kai taikoma, joje atskleidžiama informacija apie ataskaitos dėl nepiniginio įnašo parengimą įgyjančiosioms bendrovėms, kaip nurodyta Direktyvos 77/91/EEB 27 straipsnio 2 dalyje, ir apie registrą, kuriam pateikiama ši ataskaita.“;

4.

8 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

5.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tuo tikslu valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta bent tai, kad tokiems kreditoriams užtikrinamos adekvačios apsaugos priemonės, jeigu besiskaidančios bendrovės ir bendrovės, kuriai pagal skaidymo sąlygų projektą perduodami įsipareigojimai, finansinė padėtis reikalauja tokios apsaugos ir jeigu šie kreditoriai dar neturi tokios apsaugos.

Valstybės narės nustato 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje numatytos apsaugos sąlygas. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl adekvačių apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl skaidymo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta adekvačių apsaugos priemonių.“;

7.

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

6 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje numatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš besijungiančių bendrovių, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi minėtas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia šį bendrą tokio jungimo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi šia lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 4 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš šių galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo dienos centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie minėtos interneto svetainės. Toje nuorodoje turi būti nurodyta bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokios nuorodos skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikrą laikotarpį po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje valstybės narės šiam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.“;

2.

15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą įsigyjant vykdo bendrovė, turinti 90 % ar daugiau, bet ne visas įsigyjamos bendrovės ar įsigyjamų bendrovių dalis ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę įsigyjamos (-ų) bendrovės (-ių) visuotiniuose susirinkimuose, pagal Direktyvą 78/855/EEB vieno ar kelių nepriklausomų ekspertų ataskaitų ir tyrimui būtinų dokumentų reikalaujama tiek, kiek to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, taikytiną įsigyjančiai bendrovei arba įsigyjamai (-oms) bendrovei (-ėms).“

2.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/22

(1)

2006 m. vasario 23 d. Italijos valdžios institucijos Komisijai pranešė apie sanavimo pagalbą bendrovei „Ottana Energia S.r.l.“ (toliau – „Ottana Energia“), kuri buvo suteikta 2005 m. gruodžio 29 d., t. y. prieš pranešimą.

(2)

2006 m. liepos 14 d. Italijos valdžios institucijos pranešė apie restruktūrizavimo planą. Šis planas būtų automatiškai tapęs sanavimo pagalbos pratęsimu pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 26 punktą (toliau – gairės) (2).

(3)

2006 m. gruodžio 6 d. Komisija Sprendime Nr. C(2006) 5829 (toliau – sprendimas dėl sanavimo) nurodė, kad neturi prieštaravimų dėl sanavimo pagalbos. Vis dėlto kadangi restruktūrizavimo planas neatrodė įtikinamas, Komisija atmetė galimybę pratęsti sanavimo pagalbą ir nurodė nutraukti pagalbą 2007 m. sausio 8 d.

(4)

Kadangi sanavimo pagalba nebuvo nutraukta, Komisija, remdamasi gairių 27 punktu, turėjo įsikišti dėl neteisėtos sanavimo pagalbos. 2007 m. balandžio 4 d. rašte Komisija informavo Italiją, kad nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl nagrinėjamos pagalbos. Be to, tame rašte Komisija išreiškė abejones dėl pagalbos restruktūrizavimui suderinamumo.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos. Komisija negavo jokių pastabų iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių.

(6)

Italija išsiuntė pastabas 2007 m. gegužės 22 d. rašte. 2007 m. liepos 11 d., spalio 17 d. ir gruodžio 20 d. raštuose buvo paprašyta kitos informacijos, kuri buvo suteikta atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 31 d., lapkričio 12 d. ir 2008 m. kovo 13 d. Be to, 2007 m. gruodžio 7 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Italijos valdžios institucijų susitikimas. Taip pat ne kartą buvo pasikeista elektroniniais laiškais; paskutinieji Italijos atsakymai buvo pateikti atitinkamai 2008 m. gegužės 14 d. ir 28 d.

(7)

„Ottana Energia“ yra vietines komunalines paslaugas teikianti bendrovė, įsikūrusi Nuoro provincijoje, Sardinijoje (4). Šiuo metu ji priklauso „PC Holding“ – „Ottana Energia“ dirbančiai finansinei bendrovei, kuri priklauso vienam fiziniam asmeniui ir neužsiima jokia kita svarbia veikla.

(8)

„Ottana Energia“ turi apie 115 darbuotojų, ir sprendime dėl sanavimo buvo nustatyta, jog gali būti laikoma MVĮ (5). Kadangi ji turi daugiau nei 50 darbuotojų, nėra maža įmonė.

(9)

„Ottana Energia“ valdo šiluminę elektrinę, kuri buvo pastatyta tam, kad patenkintų Ottana pramoninės zonos elektros ir šiluminės energijos poreikius. Todėl ji užsiima elektros energijos gamyba ir tiekia suslėgtus vandens garus, vandenį, azotą ir suslėgtą orą. Elektrinę iš esmės sudaro du identiški katilai vandens garams gaminti aukštoje temperatūroje ir dvi turbinos elektros energijai ir garams dviem skirtingais slėgio lygiais gaminti.

(10)

„Ottana Energia“ dalyvavo elektros energijos rinkoje, užsiimdama prekyba elektros biržos MGP (Mercato del giorno prima – praėjusios dienos rinka) segmente, daugiausia piko valandomis. „Ottana Energia“ pajėgumas yra 140 Mw, iš kurių ji parduodavo vidutiniškai apie 30 Mw. Komisijos žiniomis, „Ottano Energia“ pagal pajėgumą užėmė 5 %, o pagal Sardinijos elektros energijos rinkoje pagaminamą elektrą – 4 % rinkos.

(11)

2005 m. „Ottana Energia“ patyrė finansinių sunkumų, daugiausia atsiradusių dėl lėšų stygiaus sumokėti už kurą. Kuro kaina iš tikrųjų pakilo nuo 140 EUR už toną 2004 m. iki 279 EUR už toną pirmoje 2006 m. pusėje. Kylančios naftos kainos sudarė apie 85 % bendrovės išlaidų. Todėl buvo apskaičiuota, kad pirmajai 2006 m. pusei bus reikalingi apie 5 mln. EUR bendrovės veiklai palaikyti.

(12)

2005 m. gruodžio 29 d.„Ottana Energia“ gavo 5 mln. EUR paskolos garantiją iš Ekonominės plėtros ministerijos. 2006 m. rugpjūčio mėn. ministerija pratęsė tą pačią paskolos garantiją, remdamasi teikiant pagalbą restruktūrizavimui taikomu restruktūrizavimo planu.

(13)

Italijos valdžios institucijos per tą laiką nurodė, kad paskola bus grąžinta per penkerius metus nuo 2009 m. iki 2014 m., grąžinant 1 mln. EUR per metus.

(14)

Dabartinio restruktūrizavimo plano pirmoji versija parengta 2006 m. birželio mėn. 2006 m. rugpjūtį jis buvo patvirtintas Ekonominės plėtros ministerijos komiteto, gavus galutinį Komisijos patvirtinimą. Todėl planas buvo perduotas patvirtinti Sardinijos regionui ir profsąjungoms. 2007 m. sausio 9 d. jis buvo patvirtintas. Patvirtinimas reiškia, kad Sardinijos regionas įsipareigoja kuo greičiau išduoti reikalingus leidimus antrajam etapui.

(15)

Planas pagrįstas galimybių tyrimu, atliktu gerai žinomos konsultavimo įmonės „Electrowatt-Eccono-Poyry“, kuri ištyrė įvairias sustiprinimo (angl. repowering) galimybes. Per tą laiką tyrimas buvo papildytas rinkos analize.

(16)

Kaip pagrindinė „Ottana Energia“ krizės priežastis plane įvardijama jos priklausomybė nuo mazuto ir nesugebėjimas, padidėjus mazuto kainoms, atitinkamai padidinti elektros kainą. Iš tiesų Sardinijos elektros energijos rezervą sudaro elektrinės, kūrenamos akmens anglimi, kuri yra pigesnė nei nafta. Todėl „Ottana“ siekia sumažinti tiesiogines išlaidas, visų pirma susijusias su kuru ir transportu. Bendrovė paruošė elektrinės pertvarkymo planą.

(17)

Tuo tikslu Italijos valdžios institucijos pateikė Komisijai įmonės ateities plėtros schemą, kurioje nurodyti du pagrindiniai restruktūrizavimo etapai, o trečiasis yra neprivalomas ir jam nebus taikoma nei valstybės pagalba, nei kiti dabartiniame restruktūrizavimo plane nurodyti finansavimai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad restruktūrizavimas apims pirmą ir antrą etapus, o restruktūrizavimas bus baigtas 2014 m., kai bus grąžinta pagalba.

(18)

Pirmąjį, šiuo metu vykdomą etapą, sudaro vieno elektrinės katilo sustiprinimas (angl. repowering), siekiant naudoti skystą anglį, o kitas toliau veikia naudodamas mazutą. Be to, buvo įdiegta automatinė elektros apkrovų kontrolės sistema, leidžianti veikti antraeilio energijos reguliavimo (subalansavimo) paslaugų teikimo rinkoje. Taip pat numatyta įdiegti modernią atbulinio osmoso sistemą.

(19)

Teikdama elektros ir šilumos energijos paslaugas, „Ottana Energia“ bandė pritaikyti savo produkciją paslaugoms, turinčioms didesnę pridėtinę vertę. Elektros energijos gamybą „Ottana Energia“ taip pat iš dalies pakeitė, perkeldama ją iš praėjusios dienos rinkos (angl. day-ahead market) (6) į balansavimo rinką (7), kurioje prekiaujamas turtas yra nacionalinės perdavimo sistemos operatoriui „Ottana Energia“ elektrinės teikiamos paslaugos, siekiant kontroliuoti pačios sistemos dažnį ir įtampą. Balansavimo rinka paprastai elektros energijos gamintojams yra pelningesnė dėl didelės rinkos koncentracijos ir dėl ilgos tiekimo sutarčių trukmės.

(20)

Antrasis etapas susijęs su antrojo generatoriaus pertvarkymu, pereinant nuo mazuto prie augalinio aliejaus. Taip tikimasi sumažinti emisijas, o tai gali būti panaudota „žaliesiems sertifikatams“ pirkti ir parduoti. Tai atrodo būtina sėkmingam plano įgyvendinimui, kad būtų kompensuojamos didesnės biokuro kainos palyginti su iškastiniu kuru, kurios, bent jau šiuo metu, negali būti išlygintos grąžinant akcizą, nes šiuo atveju nebuvo gautas joks leidimas. Atliekant techninį restruktūrizavimą numatyta elektrinėje įdiegti naują įrenginį, kad būtų galima gaminti elektros energiją, naudojant augalinį aliejų.

(21)

Tam, kad būtų įgyvendintos antrajam etapui numatytos investicijos, 2007 m. pradžioje „Ottana Energia“ kartu su Bolzano energetine įmone „Etscwerke AG“ (AE-EW) – pirmaujančiu operatoriumi Altoatesino regiono energetikos rinkoje – įsteigė bendrą įmonę „Biopower Sardegna S.r.l.“, kurios turtas yra 14,5 mln. EUR, iš kurių 8,5 mln. EUR sudaro akcinis kapitalas ir 6 mln. EUR – infrastruktūra bei „Ottana Energia“ perduoti įrenginiai. 8,5 mln. EUR sudaro 1,4 mln. EUR iš „PC Holding“, o 7,1 mln. EUR AE-EW pervesti grynais. Todėl „PC Holding“ kontroliuos „Biopower“ tiek tiesiogiai, turėdama 10 % akcinio kapitalo, tiek per „Ottana Energia“, kuri valdo 41 %. Akcinis kapitalas sudaro 25 % bendros projekto sumos, kaip pagal susitarimą reikalavo finansuojanti institucija.

(22)

Susitarime su Sardinijos regionu ir profsąjungomis taip pat numatyta panaikinti 45 darbo vietas. Numatyta panaudoti ankstyvo išėjimo į pensiją schemą.

(23)

Bendros restruktūrizavimo išlaidos pirmajam ir antrajam etapams yra tokios:

1 lentelė

Restruktūrizavimo išlaidų planas

(24)

Italija patikslino, kad pirmajame etape savarankiškas finansavimas susijęs su finansavimu iš įmonių grynųjų pinigų srauto (angl. cash flow) ir vyksta 2006–2008 m. Antrasis etapas finansuojamas iš naujojo akcininko turto ir iš banko paskolos, laiduojamos AE-EW garantijomis ir įrenginių hipoteka.

(25)

Italija teigia, kad antrasis etapas pasižymės ypatingai aukštu vidiniu įplaukų rodikliu (25 %) ir didele grynąja dabartine verte. Be to, dėl pelningumo perspektyvų Italijos valdžios institucijos atnaujino savo finansinius planus. Buvo paaiškinta, kad nepaisant to, jog antrojo etapo komercinis planas trunka iki 2020 m., įmonė turėtų turėti teigiamą veiklos maržą ir gauti pelną pradedant 2010 m. Be to, numatyta, jog nuo 2010 m. „Ottana Energia“ gaus 2 % kapitalo grąžą, o nuo 2011 m. – vidutiniškai 3 %; Italijos nuomone, tai atitinka arba viršija konkurentų grąžą, kuri, kaip teigiama, yra 2 %.

(26)

Trečiąjį etapą sudarytų gamtinių dujų, kurios ateityje bus importuojamos per vadinamąjį GASLI dujotiekį, jungiantį Alžyrą ir Italiją per Sardiniją (jį baigti numatyta ne anksčiau nei 2009 m.), naudojimas. Kadangi statybos laikas nebuvo apibrėžtas, tai yra hipotetinis etapas. Tą patį galima teigti apie projekto finansavimą, kuriam, remiantis apskaičiavimais, reikėtų apie 250 mln. EUR. Pasibaigus šiam etapui, „Ottana Energia“ numato pakeisti dabartines mazuto turbinas ir katilus, pastatydama naują dujinę elektrinę. Vis dėlto augalinis aliejus bus toliau naudojamas mažiausiai dvylika metų, numatytų žaliajame sertifikate, t. y. iki 2021 m. pabaigos, jei etapas prasidės iki 2008 m. pabaigos.

(27)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pastebėjo, kad sanavimo pagalba nebuvo nutraukta. Todėl ji nusprendė, kad sanavimo pagalba buvo tęsiama neteisėtai, ir laikėsi nuomonės, jog turi pradėti procedūrą pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 27 punktą (8).

(28)

Komisija nurodė, jog jai neaišku, kaip neteisėtas sanavimo pagalbos pratęsimas galėjo būti suderinama pagalba restruktūrizavimui, atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plane nėra esminių elementų, nurodančių, kaip bendrovė ketina atkurti savo ilgalaikį ekonominį gyvybingumą. Visų pirma Komisija jame nerado tikslios informacijos, kuri paaiškintų restruktūrizavimo strategiją, pateiktų patikimas prognozes apie būsimus įmonės rezultatus ir pagrįstų reikšmingo tiesioginio įnašo bei kompensacinių priemonių buvimą. Tuo tikslu Komisija paprašė Italijos atsakyti į daugybę pirmiau pateiktų klausimų.

(29)

Be to, Komisijai kilo klausimas, ar buvo reikalingas sanavimo pagalbos pratęsimas dvylikai metų, kaip buvo pradžioje numatyta. Tai prieštarautų faktui, jog pagalba buvo skirta tik būtiniausiam minimumui. Informacija apie tiesioginį įnašą taip pat atrodė nepakankama, nes Italijos pateiktame plane ir paaiškinimuose paprasčiausiai nurodyta, kad bendrovė prisidės prie restruktūrizavimo savo lėšomis ir išorine naujojo akcininko parama, išsamiau nepatikslinant, iš kur ji gaus tas lėšas.

(30)

Galiausiai Komisija negalėjo išskirti pakankamų kompensuojančių priemonių, nes restruktūrizavimo plane jos nebuvo nurodytos visiškai.

(31)

Italija savo pastabose suteikė daug daugiau informacijos apie restruktūrizavimo planą. Visų pirma ji pateikė:

(32)

Italija pasiūlė šias kompensacines priemones:

(33)

Dėl pirmojo klausimo Italija paaiškino, kad „Ottana Energia“ faktiškai pakeitė savo orientacinę rinką, taigi ir konkurentus. […]. Šie skyriai nėra strateginiai, todėl galėtų būti parduoti kaip kompensacinė priemonė. […].

(34)

Be to, Italija užtikrina, kad „Ottana“ įsipareigoja negaminti daugiau nei 90 Mw (palyginti su 140 Mw bendru gamybos pajėgumu) iki trečiojo etapo pradžios ir, bet kokiu atveju, ne anksčiau nei iki 2012 m. pradžios.

(35)

Italija taip pat garantuoja, kad „Ottana Energia“ 2009–2014 m. grąžins 1 mln. EUR per metus ir negaus kitos pagalbos, kol nesugrąžins visos gautos 5 mln. EUR sumos.

(36)

Kaip nurodyta gruodžio 6 d. sprendime, priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją (10), palaikydama „Ottana Energia“, ir taip daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (12–15 punktai), nes yra mažai tikėtina, kad be valstybės garantuojamos pagalbos „Ottana Energia“ būtų galėjusi gauti tokias pačias paskolos sąlygas rinkoje.

(37)

Kadangi 2007 m. sausio 8 d. pagalba nebuvo grąžinta, 2007 m. sausio 9 d. ji tapo neteisėta, jei ji laikoma sanavimo pagalba (žr. 3 punktą).

(38)

Tik vieno šio fakto nepakanka pagalbos nesuderinamumui nustatyti, taip pat reikia, kad pagalba būtų nesuderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį. Tai reiškia, kad Komisija turi įvertinti nagrinėjamos priemonės suderinamumą, remdamasi visomis kitomis galimomis priežastimis (11). Vis dėlto pagal gairių 20 punktą priežastys apsiriboja gairėse nurodytomis priežastimis. Todėl neteisėta sanavimo pagalba gali būti laikoma restruktūrizavimo pagalba.

(39)

Komisija sprendime pradėti procedūrą nurodė, kad pagalba turi atitikti gairių 32–51 punktuose išvardytas sąlygas, visų pirma tas, kurios susijusios su restruktūrizavimo plano, skirto ilgalaikiam bendrovės ekonominiam gyvybingumui atkurti, pristatymu, bei sąlygą, kuria nustatoma, jog pagalba yra tik būtinoji ir nepagrįstai neiškraipo konkurencijos. Sprendime pradėti procedūrą buvo suabejota dėl šio punkto, bet tyrimas patvirtino, jog buvo laikomasi minėtų sąlygų.

(40)

Visų pirma tyrimas patvirtino, kad „Ottana Energia“ yra sunkumus patirianti įmonė. Komisija sprendime dėl sanavimo pripažino, kad „Ottana Energia“ gali gauti restruktūrizavimo pagalbą. Vis dėlto tame pačiame sprendime buvo keliamas klausimas, ar ta situacija būtų pasikeitusi atsižvelgiant į tai, jog įmonė sugebėjo gauti paskolas restruktūrizavimui finansuoti. Vis dėlto abejonės galėtų būti išsklaidytos, nes Italija įrodė, jog paskola ne tik buvo suteikta sanavimo etapui, bet ir „Ottana Energia“ neturėjo pakankamai lėšų grąžinti paskolą restruktūrizavimo metu. Kadangi „Ottana Energia“ dideles pajamas turėtų gauti tik 2008 m., be garantijos bankai nebūtų leidę įgyvendinti net pirmojo etapo, todėl „Ottana Energia“ būtų susidūrusi su nemokumo rizika pagal gairių 10 punkto c papunktį.

(41)

Be to, tyrimas patvirtino, kad „PC Holding“, kuriam priklauso „Ottana Energia“, neturėjo pakankamai reikalingų lėšų, kad pati galėtų restruktūrizuoti įmonę; tai ir yra priežastis, dėl kurios pagalbos atitiktis nėra ginčytina pagal gairių 13 punktą.

(42)

Pradėdama procedūrą Komisija abejojo, ar yra restruktūrizavimo planas, leidžiantis atkurti ilgalaikį įmonės ekonominį gyvybingumą.

(43)

Per tą laiką Italija sugebėjo patobulinti savo restruktūrizavimo projektą ir pateikti trūkstamus elementus, įrodančius jo patikimumą. Komisija visų pirma pripažįsta, kad restruktūrizavimo planas pagrįstas galimybių tyrimu, pateisinančiu dabartinės strategijos pasirinkimą (kuri egzistavo jau 2006 m., bet paprasčiausiai nebuvo pateikta Komisijai). Antra, Italija paaiškino, kad pirmasis ir antrasis etapai yra papildantys, o ne alternatyvūs, kaip iš pradžių suprato Komisija (tai būtų tik trečiojo etapo atvejis, po 2020 m.). Trečia, Italija paaiškino, jog pagalbos gavėjas surado naująjį akcininką, kad galėtų bendrai finansuoti antrąjį etapą, kaip nurodyta 21 punkte. Galiausiai buvo patvirtinta, kad jau antrasis etapas pagalbos gavėjui leistų atkurti ekonominį gyvybingumą ir kad netrukus bus gautas šiam projektui reikalingas leidimas.

(44)

Šiuo pagrindu Komisija dabar gali išskirti tikslias vidines priemones, skirtas įmonės veiklai perorientuoti. Tarp jų reikia pažymėti, visų pirma, ypač brangaus mazuto pakeitimą skysta anglimi. Be to, elektros tiekimo pakeitimas iš praėjusios dienos rinkos į balansavimo rinką prisidėjo prie įmonės gyvybingumo, kadangi pastaroji rinka „Ottana Energia“ yra pelningesnė, nes yra mažiau veikiama kainų nepastovumo ir tiekiamo kiekio kitimo.

(45)

Antra, Komisija daro išvadą, kad ir naujos investicijos į bioenergiją yra pelningos. Iš tiesų jos turėtų leisti labai padidinti įplaukų rodiklį ir turi aukštą grynąją dabartinę vertę (25).

(46)

Apskritai Italija įrodė, kad, remiantis patikimomis elektros energijos tiekimo ateityje prognozėmis, kurios bet kokiu atveju visada gali keistis, ir pajamomis, susijusiomis su žaliaisiais sertifikatais, nagrinėjama įmonė svarias pajamas pradės gauti nuo 2008 m. Be to, nurodoma, kad „Ottana Energia“ turėtų turėti teigiamą veiklos maržą ir gauti pelną nuo 2010 m. Kapitalo grąža nuo 2010 m. taip pat turėtų bent jau prilygti konkurentų grąžai (žr. 25 punktą). Tuo remdamasi Komisija laikosi nuomonės, kad „Ottana Energia“ yra pajėgi užtikrinti ilgalaikio savo ekonominio gyvybingumo atkūrimą.

(47)

Kadangi visi reikalingi restruktūrizavimo plano elementai buvo jau 2007 m. sausio 9 d. ir jie tą dieną buvo patvirtinti regiono bei tuo metu buvo tinkami „Ottana Energia“ ekonominiam gyvybingumui atkurti, skirtingai negu buvo manoma sprendime pradėti procedūrą, Komisija restruktūrizavimo projektą dabar laiko sanavimo etapo tęsiniu.

(48)

Be to, Ekonominės plėtros ministerijos komitetas patvirtino restruktūrizavimo planą jį pateikus ir pasiūlė pratęsti sanavimo pagalbos priemonę tik su Komisijos patvirtinimu. Tokia sąlyga neatitinka gairių 59 punkto, pagal kurį Komisija neprivalo patvirtinti MVĮ restruktūrizavimo plano. Vis dėlto tokio procedūrinio netikslumo nepakanka, kad restruktūrizavimo pagalba taptų nesuderinama.

(49)

Pradėdama procedūrą Komisija iškėlė klausimą, ar įmonė įnešė reikšmingą tiesioginį indėlį restruktūrizavimui, kaip nustatyta gairių 44 punkte, ir ar pagalba apsiribojo tik būtinuoju minimumu, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos apmokėjimas buvo numatytas tik po 12 metų.

(50)

Per tą laiką Italija įrodė, kad reikšmingas tiesioginis įnašas yra. Vis dėlto tai nėra susiję su pirmojo etapo finansavimu, kuris yra finansuojamas iš nuolatinio grynųjų pinigų srauto ir kuris nėra priimtinas kaip tiesioginis įnašas, nes yra laikomas bent jau paskatintu valstybės pagalbos (12). Vis dėlto antrasis etapas yra visiškai finansuojamas iš savojo indėlio, tiek per akcininko turtą, tiek per išorinį finansavimą, gautą iš akcininkų ar iš produkcijos turto (o ne iš valstybės garantijos). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo išlaidos siekia maždaug 50 mln. EUR, iš kurių 5 mln. yra finansuoti iš pagalbos, o 42,3 mln. EUR – iš tiesioginio indėlio (žr. 23 punktą), „Ottana Energia“ sugebėjo įnešti didesnį nei 80 % tiesioginį indėlį. Tai akivaizdžiai viršija gairių 44 punkte nurodytą didžiausią ribą.

(51)

Galiausiai „Ottana Energia“ sutrumpino paskolos, kaip sanavimo pagalbos, grąžinimo laikotarpį. Pagalba po vieną milijoną per metus bus grąžinta 2009–2014 m. Tai atrodo logiška, nes panašu, kad įmonė gaus reikšmingas pajamas pradedant 2008 m.

(52)

Komisija tyrimo metu išskyrė įvairias priemones, skirtas neigiamam pagalbos poveikiui konkurentams sumažinti.

(53)

Visų pirma Komisija pripažįsta, kad […] skyrių perleidimas gali būti kompensacinė priemonė, nes ši veikla, Italijos valdžios institucijų teigimu, yra pelninga. Vis dėlto Komisija nesilaiko nuomonės, kad aktyvesnis dalyvavimas […] yra kompensacinė priemonė, nes bet kuriuo atveju tai yra priemonė, iš kurios bendrovė tikriausiai turės naudos, taigi bendrovei tai nėra auka.

(54)

Be to, Komisija pastebi, kad „Ottana Energia“ negali sumažinti savo pajėgumo, nes turi tik du katilus, kurie būtini įmonės gyvybingumui atkurti. Todėl šiuo atveju įmanomos tik priemonės, skirtos produkcijos apribojimui. Įmonė ir Italija iš tiesų įsipareigojo taikyti tokias priemones, todėl jas galima laikyti kompensacinėmis priemonėmis.

(55)

Komisija priėjo prie išvados, kad kompensacinės priemonės yra pakankamos galimam neigiamam pagalbos poveikiui konkurentams sumažinti, kiek tai įmanoma, nes pagalbos gavėjas yra mažo dydžio ir jo vieta didelėje Sardinijos elektros energijos rinkoje yra nereikšminga palyginti su konkurentais. Iš tiesų „Ottana Energia“ išlikimas netgi prisideda prie Sardinijos energetikos rinkos konkurencijos stabilizavimo, nes „Ottana Energia“ faktiškai yra vienintelis alternatyvus energijos tiekėjas, atsižvelgiant į dominuojančius tiekėjus Enel ir Endessa, kurie bendrai valdo daugiau nei 95 % rinkos. Todėl „Ottana Energia“ atėjimas į […] labiau išryškins konkurenciją šioje ypatingai koncentruotoje rinkoje.

(56)

Be to, Komisija negali patvirtinti sprendime pradėti procedūrą suformuluotos pastabos, kad Sardinijos energetikos rinkoje yra perviršis. Nors faktiškai jis egzistuoja, tokio perviršio tikslas yra tik išlaikyti tam tikrą rezervą salos aprūpinimui.

(57)

Galiausiai Komisija įsipareigojimą neskirti kitos pagalbos „Ottana Energia“ investicijoms iki 2014 m. laiko ypatingai svarbiu. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pastebi, kad Sardinijos elektros energijos rinka tuoj pasikeis, visų pirma, dėl GASLI dujotiekio nutiesimo bei dėl projekto įdiegti ypač pajėgų kabelį sausuma poveikio. Tokiu atveju Sardinijos elektros energijos rinka bus atviresnė konkurencijai ir dėl to patirs didesnį valstybės pagalbos sukeltų iškraipymų poveikį. Be to, įsipareigojimu užtikrinama, kad nebus iškraipymų trečiajame etape, nes pagalba restruktūrizavimui bus grąžinta prieš prasidedant trečiajam etapui ir negalės būti pakeista kita pagalba restruktūrizavimui ar investicijoms.

(58)

Galiausiai gairių 72 ir tolesniuose punktuose numatyta sąlyga una tantum yra patenkinta, nes „Ottana Energia“ praeityje negavo pagalbos sanavimui ar restruktūrizavimui. Visų pirma kadangi visi būtini elementai restruktūrizavimo planui buvo jau 2007 m. sausio 9 d., Komisija dabar laikosi nuomonės, jog restruktūrizavimo projektas yra sanavimo etapo tęsinys. Todėl jis laikomas vieninteliu restruktūrizavimu, kuriam savo ruožtu netaikoma gairių 73 punkto a papunktyje numatyta una tantum sąlyga.

(59)

„Ottana“ turi visiškai įgyvendinti restruktūrizavimo planą pagal gairių 47 punktą. Komisija turės būti informuota apie pirmiau minėtų kompensacinių priemonių įgyvendinimo pažangą pagal gairių 50–51 punktus.

(60)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus, Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjama pagalba gali būti laikoma pagalba restruktūrizavimui. Pagalba restruktūrizavimui yra tiesiogiai tęsiama sanavimo pagalba. Todėl Komisija daro išvadą, kad nors Italija neteisėtai suteikė pagalbą restruktūrizavimui „Ottana Energia“, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

a)

„Ottana Energia S.r.l“ negamins daugiau nei 90 Mw (palyginti su 140 Mw bendru gamybos pajėgumu) iki trečiojo etapo pradžios ir, bet kokiu atveju, ne anksčiau nei iki 2012 m. pradžios.

b)

„Ottana Energia S.r.l.“ 2009–2014 m. grąžins po 1 mln. EUR per metus ir negaus kitos pagalbos, kol visiškai sugrąžins 2005 m. gruodžio 29 d. gautą 5 mln. EUR paskolą.