1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams bei jų esminėms dalims, galutinį surinkimą. Keturioms bendrovėms, kurioms galioja individualūs muitai, taikomi 7,6-39,9 % dydžio muitai. Visoms kitoms bendrovėms taikomas 46,7 % dydžio muitas. Reglamente (EB) Nr. 684/2008 (3) patikslinta Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 nustatytų antidempingo priemonių taikymo sritis.

(2)

Komisija gavo vieno eksportuojančio Kinijos Liaudies Respublikos rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių gamintojo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį atlikti Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 peržiūrą dėl naujo eksportuotojo.

(3)

Prašymą pateikė Crown Equipment (Suzhou) Company Limited (toliau – Crown Suzhou arba pareiškėjas).

(4)

Pareiškėjas teigė, kad jis veikė rinkos ekonomikos sąlygomis ir tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo buvo nustatytos antidempingo priemonės, t. y. nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), nagrinėjamojo produkto į Europos bendriją neeksportavo, bei kad jis nesusijęs su jokiais eksportuojančiais nagrinėjamojo produkto gamintojais, kuriems taikomos antidempingo priemonės. Be to, jis tvirtino, kad rankinius padėklų krautuvus ir jų pagrindines dalis jis pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nutarusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių naujo eksportuotojo peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, bei suteikusi galimybę susijusiai Bendrijos pramonei pateikti pastabas, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 52/2009 (4) inicijavo Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 peržiūrą dėl pareiškėjo (toliau – peržiūra).

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 52/2009 2 straipsnį buvo panaikintas 46,7 % antidempingo muitas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 importuojamiems pareiškėjo pagamintiems rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims. Tuo pat metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinėms buvo nurodyta imtis tinkamų priemonių tokiam importui registruoti.

(7)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1174/2005, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 684/2008, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniai padėklų krautuvai ir jų pagrindinės dalys (važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas), šiuo metu priskiriami KN kodams ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00. Rankiniai padėklų krautuvai yra apibrėžiami kaip ratiniai krautuvai su keliamosiomis šakėmis padėklams krauti, suprojektuoti taip, kad naudodamasis lanksčiąja rankena operatorius galėtų juos rankomis stumti, traukti ir valdyti ant lygaus kieto paviršiaus. Rankiniai padėklų krautuvai suprojektuoti taip, kad nuleidžiant ir pakeliant rankeną jais būtų galima pakelti krovinį iki pakankamo aukščio, kad krovinį būtų galima perkelti, ir jie neturi jokios kitos papildomos funkcijos ar paskirties, kaip antai i) perkelti ir pakelti aukščiau krovinius arba padėti sandėliuojant krovinius (rankiniai keltuvai); ii) sukrauti vieną padėklą ant kito (rietuvių krautuvai); iii) pakelti krovinį iki patogaus dirbti aukščio (žirkliniai keltuvai) arba iv) pakelti ir pasverti krovinius (sveriamieji keltuvai).

(8)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui, Bendrijos pramonės atstovams ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir pareikalauti surengti klausymus per Reglamente (EB) Nr. 52/2009 nurodytą laikotarpį.

(9)

Komisijos tarnybos taip pat išsiuntė pareiškėjui rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) paraiškų formą bei klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymus.

(10)

Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpis.

(11)

2009 m. gegužės 22 d. Komisijai adresuotu raštu Crown Suzhou oficialiai atsiėmė prašymą atlikti naujo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(12)

Svarstyta, ar būtų pagrįsta tęsti tyrimą ex officio. Komisija nusprendė, kad tyrimo nutraukimas nepadarytų poveikio galiojančioms antidempingo priemonėms, kad visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma turėtų būti taikoma Crown Suzhou atgaline data ir kad toks nutraukimas neprieštarautų Bendrijos interesams. Todėl tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(13)

Suinteresuotosioms šalims pranešta apie ketinimą nutraukti tyrimą ir vėl taikyti Crown Suzhou pagamintam ir eksportui į Bendriją parduotam nagrinėjamam produktui galutinį antidempingo muitą ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau negauta jokių pastabų, kurios galėtų turėti įtakos šiam sprendimui.

(14)

Todėl padaryta išvada, kad į Bendriją importuotiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, t. y. važiuoklei ir hidrauliniam mechanizmui, šiuo metu priskiriamiems KN kodams 8427 90 00 ir ex 8431 20 00, kuriuos pagamino ir pardavė eksportui į Bendriją Crown Suzhou, turėtų būti taikomas visos šalies mastu apskaičiuotas visoms kitoms bendrovėms taikomas muitas (46,7 %), nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005, ir kad tokia muito norma turėtų būti taikoma.

(15)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, bendrovei Crown Suzhou taikytinas antidempingo muitas turėtų būti taikomas importuojamam nagrinėjamajam produktui, registruojamam pagal to reglamento 3 straipsnį, atgaline data nuo Reglamento (EB) Nr. 52/2009 įsigaliojimo.

(16)

Peržiūra neturi įtakos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 nustatytų priemonių galiojimo pabaigos datai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį,

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/4

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/6

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2009 m. spalio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/9

(1)

2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (3), nustatomos kvotos 2009 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/11

(1)

1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (5). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Nacionalinės teisės nuostatų dėl bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ir ribotos turtinės atsakomybės bendrovių atskleidimo, prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių pripažinimo negaliojančiomis koordinavimas yra itin svarbus, ypač siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus.

(3)

Atskleidimas tretiesiems asmenims turėtų suteikti galimybę susipažinti su bendrovės pagrindiniais dokumentais ir sužinoti kai kuriuos su bendrove susijusius duomenis, ypač duomenis apie asmenis, kurie yra įgalinti prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu.

(4)

Nepažeidžiant valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytų esminių reikalavimų ir formalumų, bendrovėms turėtų būti leidžiama pasirinkti, ar teikti savo privalomus dokumentus ir duomenis popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis.

(5)

Suinteresuotiems asmenims turėtų būti leidžiama gauti iš registro šių dokumentų ir duomenų kopiją popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis.

(6)

Valstybėms narėms turėtų būti leista nuspręsti ar nacionalinį leidinį, skirtą šiems dokumentams ir duomenims skelbti, turėti popierinės arba elektroninės formos, ar atskleidimą vykdyti lygiavertėmis veiksmingomis priemonėmis.

(7)

Turėtų būti palengvintas bendrovių informacijos prieinamumas, peržengiantis valstybės sienas, ir be privalomo atskleidimo viena iš atitinkamos bendrovės valstybėje narėje leidžiamų kalbų leidžiama savanoriškai registruoti reikalaujamus dokumentus ir duomenis papildomai kitomis kalbomis. Tretieji asmenys sąžiningai veikdami turėtų turėti teisę remtis jų vertimais.

(8)

Reikėtų patikslinti, kad šioje direktyvoje nustatyti privalomi duomenys turėtų būti nurodyti visuose bendrovių laiškuose ir užsakymų formose, nepriklausomai nuo to, ar jos pateikiamos popierine, ar bet kokia kita forma. Įvertinus technologijų plėtrą, taip pat reikėtų numatyti, kad šie duomenys būtų pateikiami bendrovių interneto svetainėse.

(9)

Trečiųjų asmenų apsauga turėtų būti užtikrinta priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja.

(10)

Tam, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas santykiuose tarp bendrovės ir trečiųjų asmenų bei santykiuose tarp narių, būtina apriboti bendrovės pripažinimo negaliojančia atvejus, ir bendrovės pripažinimo negaliojančia paskelbimo įsigaliojimas turėtų grįžtamąją galią, bei nustatyti trumpą laikotarpį, per kurį tretieji asmenys galėtų užginčyti tokį paskelbimą.

(11)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje,

—

Belgijoje:

—

Bulgarijoje:

акционерно дружество, дружество с ограничена отговорност, командитно дружество с акции;

—

Čekijoje:

společnost s ručením omezeným, akciová společnost;

—

Danijoje:

aktieselskab, kommanditaktieselskab, anpartsselskab;

—

Vokietijoje:

die Aktiengesellschaft, die Kommanditgesellschaft auf Aktien, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—

Estijoje:

aktsiaselts, osaühing;

—

Airijoje:

companies incorporated with limited liability;

—

Graikijoje:

ανώνυμη εταιρία, εταιρία περιωρισμένης ευθύνης, ετερόρρυθμη κατά μετοχές εταιρία;

—

Ispanijoje:

la sociedad anónima, la sociedad comanditaria por acciones, la sociedad de responsabilidad limitada;

—

Prancūzijoje:

société anonyme, société en commandite par actions, société à responsabilité limitée, société par actions simplifiée;

—

Italijoje:

società per azioni, società in accomandita per azioni, società a responsabilità limitata;

—

Kipre:

δημόσιες εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση, ιδιωτικές εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση;

—

Latvijoje:

akciju sabiedrība, sabiedrība ar ierobežotu atbildību, komanditsabiedrība;

—

Lietuvoje:

akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė;

—

Liuksemburge:

société anonyme, société en commandite par actions, société à responsabilité limitée;

—

Vengrijoje:

részvénytársaság, korlátolt felelősségű társaság;

—

Maltoje:

kumpannija pubblika/public limited liability company, kumpannija privata/private limited liability company;

—

Nyderlanduose:

naamloze vennootschap, besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

—

Austrijoje:

die Aktiengesellschaft, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—

Lenkijoje:

spółka z ograniczoną odpowiedzialnością, spółka komandytowo-akcyjna, spółka akcyjna;

—

Portugalijoje:

a sociedade anónima de responsabilidade limitada, a sociedade em comandita por acções, a sociedade por quotas de responsabilidade limitada;

—

Rumunijoje:

societate pe acțiuni, societate cu răspundere limitată, societate în comandită pe acțiuni;

—

Slovėnijoje:

delniška družba, družba z omejeno odgovornostjo, komaditna delniška družba;

—

Slovakijoje:

akciová spoločnosť, spoločnosť s ručením obmedzeným;

—

Suomijoje:

yksityinen osakeyhtiö/privat aktiebolag, julkinen osakeyhtiö/publikt aktiebolag;

—

Švedijoje:

aktiebolag;

—

Jungtinėje Karalystėje:

companies incorporated with limited liability.

a)

steigimo dokumentą ir įstatus, jei tai yra atskiras dokumentas;

b)

visus a punkte minėtų dokumentų pakeitimus, įskaitant bendrovės veiklos trukmės pratęsimą;

c)

po kiekvieno steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – viso steigimo dokumento ar įstatų teksto aktualią redakciją;

d)

paskyrimą, atleidimą iš pareigų ir duomenis apie asmenis, kurie kaip teisės aktuose numatytas organas arba tokio organo nariai:

e)

mažiausiai vieną kartą per metus – duomenis apie pasirašytąjį kapitalą, jei steigimo dokumente ar įstatuose minimas autorizuotas kapitalas, išskyrus atvejus, kai dėl bet kokio pasirašytojo kapitalo padidėjimo būtina pakeisti įstatus;

f)

kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus, kuriuos reikalaujama paskelbti laikantis Tarybos direktyvų 78/660/EEB (6), 83/349/EEB (7), 86/635/EEB (8) ir 91/674/EEB (9);

g)

bet kokį bendrovės buveinės perkėlimą;

h)

bendrovės likvidavimą;

i)

bet kokį teismo sprendimą dėl bendrovės pripažinimo negaliojančia;

j)

likvidatorių paskyrimą, duomenis apie juos ir jų atitinkamus įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai šie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme ar bendrovės įstatuose;

k)

likvidavimo užbaigimą ir tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisines pasekmes, apie bet kurio tokio pašalinimo faktą.

a)

informacija, reikalinga identifikuoti registrui, kuriame saugoma 3 straipsnyje minima byla, kartu su bendrovės registracijos numeriu tame registre;

b)

bendrovės teisinė forma, jos registruotos buveinės vieta ir, kai taikoma, faktas, kad bendrovė yra likviduojama.

a)

neatskleidžiami apskaitos dokumentai, kaip reikalaujama 2 straipsnio f punkte;

b)

komerciniuose dokumentuose ar bet kurioje bendrovės interneto svetainėje nepateikiami 5 straipsnyje numatyti privalomi duomenys.

a)

bendrovė turi būti pripažinta negaliojančia teismo sprendimu;

b)

bendrovė gali būti pripažinta negaliojančia tik i–vi punktuose nurodytais pagrindais:

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/20

(1)

1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktoji bendrovių teisės Tarybos direktyva 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Visoje Bendrijoje būtina koordinuoti tam tikras apsaugos priemones, kurių imtis valstybės narės reikalauja iš bendrovių ir firmų, jų narių ir trečiųjų asmenų interesams apsaugoti, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje, siekiant tokias apsaugos priemones padaryti lygiavertėmis.

(3)

Šioje srityje 1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (5) ir 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (6) bei 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (7), dėl atitinkamai atskleidimo, įsipareigojimų galiojimo, bendrovės negaliojimo, metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, taikomos visoms bendrovėms, kurių kapitalas išreikštas akcijomis. Tačiau 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (8) ir 1978 m. spalio 9 d. Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi, dėl akcinių bendrovių jungimo (9), ir 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo (10), taikomos tiktai akcinėms bendrovėms atitinkamai dėl steigimo ir kapitalo, jungimosi ir skaidymo.

(4)

Būtina teisinė priemonė, kuri leistų riboti verslininko turtinę atsakomybę visoje Bendrijoje nedarant įtakos valstybių narių įstatymams, kuriuose išskirtiniais atvejais reikalaujama, kad už savo įmonės įsipareigojimus toks verslininkas atsakytų savo turtu.

(5)

Privati ribotos atsakomybės bendrovė gali būti vienanarė jau nuo pat jos įsteigimo momento arba gali tapti vienanare po to, kai visos jos akcijos pereina vienam akcininkui. Iki bus suderintos nacionalinių teisės aktų nuostatos, susijusios su grupėmis, valstybės narės gali nustatyti tam tikras specialias nuostatas arba sankcijas tokiems atvejams, kai tas pats fizinis asmuo yra kelių bendrovių vienintelis narys, arba kai vienanarė bendrovė ar bet koks kitas juridinis asmuo yra vienintelis bendrovės narys. Vienintelis šios nuostatos tikslas – atsižvelgti į skirtumus tarp kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktų. Todėl konkrečiais atvejais valstybės narės gali nustatyti apribojimus steigti vienanares bendroves arba pašalinti vienintelio nario turtinės atsakomybės apribojimus. Valstybės narės nevaržomos gali nustatyti taisykles, apimančias riziką, kurią vienanarės bendrovės gali kelti dėl savo vienanariškumo, ypač siekdamos užtikrinti, kad būtų apmokėtas pasirašytas kapitalas.

(6)

Faktas, kad visos akcijos perėjo vienam akcininkui, bei to vienintelio nario tapatybė turėtų būti atskleista padarant įrašą viešai prieinamame registre.

(7)

Vienintelio nario sprendimai, priimami jam vykdant visuotinio susirinkimo įgaliojimus, turi būti raštiški.

(8)

Sutartys tarp vienintelio nario ir jo bendrovės, kuriai jis atstovauja, taip pat turėtų būti raštiškos, išskyrus tas, kurios yra susijusios su normaliomis sąlygomis atliekama einamąja veikla.

(9)

Ši direktyva neturėtų daryti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų, nurodytų II priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais,

a)

tas pats fizinis asmuo yra kelių bendrovių vienintelis narys; arba

b)

vienanarė bendrovė arba bet koks kitas juridinis asmuo yra vienintelis bendrovės narys.

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/26

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/27

(1)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (2), taikomas gyvūnų auginimui, gyvūninių produktų gamybai ir jų patiekimui rinkai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytos priemonės, kurių turi būti imamasi įtarus arba patvirtinus avių arba ožkų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) atvejį Bendrijoje. Tų gyvūnų ir jų produktų patiekimo Bendrijos rinkai ir importo į Bendriją taisyklės nustatytos to reglamento VIII ir IX prieduose.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytos Bendrijos ir nacionaliniu lygiu maistą bei pašarus, ypač jų saugą, reglamentuojančios taisyklės. To reglamento 53 straipsnyje nustatyta, kad kai yra akivaizdu, kad Bendrijos kilmės arba iš trečiųjų šalių importuoti maisto produktai arba pašarai gali kelti rimtą pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai ir kad šio pavojaus konkrečios valstybės narės (valstybių narių) taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma, Komisija turi nedelsdama priimti tam tikras priemones, pavyzdžiui, sustabdyti pavojų keliančių gyvūninių maisto produktų patiekimą rinkai arba jų importą.

(4)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 54 straipsnyje nustatyta, kad jei valstybė narė oficialiai praneša Komisijai apie būtinybę imtis padarinių likvidavimo priemonių ir jei Komisija nesiėmė to reglamento 53 straipsnyje nurodytų veiksmų, valstybė narė gali nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, bet apie tai turi nedelsdama pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Tokiu atveju Komisija per 10 darbo dienų turi pateikti šį klausimą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui svarstyti, kad nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės būtų išplėstos, iš dalies pakeistos arba panaikintos. Nacionalines laikinąsias apsaugos priemones valstybė narė gali taikyti tol, kol bus priimtos Bendrijos priemonės.

(5)

Europos Komisijos prašymu 2007 m. kovo 8 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Mokslinė biologinių pavojų komisija priėmė nuomonę dėl avių ir ožkų rizikos užsikrėsti USE tam tikrų aspektų (3). Priimtoje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad „nėra epidemiologinio ar molekulinio ryšio tarp klasikinio ir (arba) atipinio skrepi atvejų ir žmonių susirgimų USE įrodymų. GSE sukėlėjas yra vienintelis USE sukėlėjas, nustatytas kaip zoonozių sukėlėjas. Tačiau dėl jų įvairovės šiuo metu negalima atmesti galimybės, kad žmonės gali užsikrėsti kitais gyvūnų USE sukėlėjais“ (4).

(6)

Paskelbus minėtą nuomonę, priimtas 2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus (5). Reglamentu (EB) Nr. 727/2007 nustatyta, kad skersti visos bandos nebeprivaloma, ir numatytos tam tikros skerdimui alternatyvios priemonės, kurias galima taikyti, jei avių ir ožkų ūkyje patvirtinamas USE protrūkis, bet atmetama galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) galimybė. Panaikinus tam tikras to reglamento nuostatas ir Prancūzijai pareikalavus taikyti laikinąsias priemones, Teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartimi (6) laikinai sustabdė užginčytų nuostatų taikymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas pagrindinėje byloje.

(7)

Gavusi Komisijos prašymą 2008 m. sausio 24 d. EMST priėmė mokslinį ir techninį paaiškinimą, susijusį su kai kuriais jos 2007 m. kovo 8 d. nuomonės dėl avių ir ožkų rizikos užsikrėsti USE tam tikrų aspektų, kurie buvo nagrinėjami priimant Reglamentą (EB) Nr. 727/2007, išvadų aspektais (7).

(8)

Komisija, išsamiai išnagrinėjusi minėtą paaiškinimą ir jai, kaip rizikos valdytojai, tenkančius galimus pasirinkimus, 2008 m. birželio 17 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 746/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedas (8). Reglamente (EB) Nr. 746/2008 iš esmės yra tos pačios nuostatos, kurios jau buvo numatytos Reglamente (EB) Nr. 727/2007. Prancūzijai ėmusis naujų veiksmų Pirmosios Instancijos Teismas 2008 m. spalio 30 d. teismo pirmininko nutartimi (9) laikinai sustabdė susijusių nuostatų taikymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriame bus visapusiškai įvertintas rizikos valdymo priemonių, kurių Komisija ėmėsi Reglamentu (EB) Nr. 746/2008, teisėtumas.

(9)

Europos Komisijos prašymu 2008 m. lapkričio 6 d. EMST paskelbė Mokslinės biologinių pavojų komisijos nuomonę dėl pavojaus žmonėms ir gyvūnams užsikrėsti užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE) per smulkiųjų atrajotojų pieną ir pieno produktus (10). Šioje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad ėriukas gali užsikrėsti klasikiniu skrepi nuo avies per pieną arba priešpienį. EMST taip pat teigė, kad klasikiniu skrepi užsikrėtusios bandos pienas ir pieno produktai gali kelti pavojų žmonėms ir gyvūnams užsikrėsti USE. Be to, EMST padarė išvadą, kad avių atsparumo skrepi ligai veisimo programa galima sumažinti su smulkiųjų atrajotojų pieno produktais susijusį pavojų žmonėms ir gyvūnams. Dėl atipinio skrepi EMST padarė išvadą, kad aiškiai ribojant sukėlėjo išplitimą užsikrėtusių gyvūnų organizmuose būtų galima sumažinti užkrečiamumą per pieną. Dėl GSE EMST pažymėjo, kad nėra informacijos apie užkrečiamumą arba PrPSc buvimą GSE užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų priešpienyje arba piene. Tačiau EMST padarė išvadą, kad GSE sukėlėjui anksti ir palaipsniui periferiškai išplitus bandymui užkrėstuose neatsparių avių organizmuose, GSE užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų priešpienis arba pienas gali būti užkrėstas.

(10)

2008 m. lapkričio 6 d. Prancūzijos maisto saugos agentūra (AFSSA) paskelbė nuomonę dėl klasikinio skrepi plitimo per smulkiųjų atrajotojų pieną rizikos (11), kurioje padarė tokią pačią išvadą, kaip EMST nuomonėje padaryta išvada – ėriukas gali užsikrėsti klasikiniu skrepi nuo avies per pieną arba priešpienį. AFFSA dėl pavojaus žmonėms užsikrėsti USE nusprendė, kad smulkiųjų atrajotojų, kurie yra užsikrėtę ar įtariama, kad yra užsikrėtę, bandų pieno arba pieno produktų vartojimas gali kelti pernelyg didelį pavojų vartotojams ir rekomendavo „uždrausti bandos pieną ir pieno produktus parduoti naudojimui žmonėms skirtuose maisto produktuose“, nes bandose, kurių gyvūnai užsikrėtę klasikiniu skrepi, gali būti labai daug ligos atvejų.

(11)

2008 m. lapkričio 7 d. Prancūzija, remdamasi EMST ir AFSSA nuomonėmis, priėmė tik šalies rinkoje taikomas priemones ir uždraudė Prancūzijoje naudoti skrepi užsikrėtusių bandų pieną ir pieno produktus maistui ir pašarams (12).

(12)

2008 m. lapkričio 11 d. ir 26 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nagrinėjo, kokių šių naujų mokslinių įrodymų pasekmių galima tikėtis.

(13)

Atsižvelgiant į naujus mokslinius įrodymus ir ypač į tai, kad įrodyta, jog klasikiniu skrepi ėriukas gali užsikrėsti nuo avies pieno, per 2008 m. lapkričio 11 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdį pristatytas Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII ir IX priedai siekiant uždrausti naudoti skrepi užsikrėtusių bandų pieną ir pieno produktus pašarams, pagreitinti klasikiniu skrepi užsikrėtusių pieno produktų gamybai auginamų gyvūnų bandų likvidavimo procedūrą ir apriboti pieno bei pieno produktų naudojimą maistui šalies rinkoje, pasiūlymo projektas. Tačiau dėl pasiūlymo nebalsuota, nes paskutiniajam tikslui nepritarė valstybių narių dauguma.

(14)

Per 2008 m. lapkričio 26 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdį pristatytas iš dalies pakeistas Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII ir IX priedai siekiant uždrausti pašarams naudoti pieną ir pieno produktus iš ūkių, kuriuose nustatytas klasikinio skrepi atvejis, pasiūlymas, kuriam pritarta kvalifikuota balsų dauguma. Prancūzijos delegacija oficialiu pareiškimu pritarė tokio pasiūlymo priėmimui ir paragino Komisiją pateikti kitą Komisijos reglamento, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 siekiant numatyti tokias pačias priemones, susijusias su maisto produktais, pasiūlymą. Atsakydama į šį raginimą Komisija patvirtino, kad diskusijos dėl priemonių, susijusių su maisto produktais, bus tęsiamos.

(15)

Taigi 2009 m. vasario 3 d. priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 103/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII ir IX priedus (13). Reglamente (EB) Nr. 103/2009 numatyti tam tikri Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo pakeitimai, taip pat nuostata, kad jei patvirtinama, kad USE yra klasikinis skrepi, ūkyje sunaikintinų gyvūnų pienas ir pieno produktai negali būti naudojami atrajotojams, išskyrus atrajotojus tame ūkyje, šerti. Be to, tokie produktai kaip ne atrajotojams skirtas pašaras turi būti patiekiami tik susijusios valstybės narės teritorijos rinkai. Pagaliau Reglamente (EB) Nr. 103/2009 numatyta, kad siekiant sumažinti pavojų žmonėms užsikrėsti USE turi būti pagreitinta klasikiniu skrepi užsikrėtusių pieno produktų gamybai auginamų gyvūnų bandų likvidavimo procedūra.

(16)

2008 m. gruodžio 18 d. Prancūzija paprašė Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnio 1 dalį priimti padarinių likvidavimo priemones dėl klasikinio skrepi sukėlėjų keliamo pavojaus žmonėms. Be to, per 2009 m. sausio 14 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdį Prancūzija kitų valstybių narių delegacijoms pranešė apie tokį prašymą.

(17)

2009 m. sausio 20 d. Komisija, remdamasi 2008 m. lapkričio 26 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui pristačius Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 999/20041 VII ir IX priedai, pasiūlymą vykusiomis diskusijomis, darbo grupėse tęsė diskusiją, susijusią su pieno ir pieno produktų iš ūkių, kuriuose nustatytas klasikinio skrepi atvejis, naudojimu maistui. Per šią diskusiją paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių nenori remti Prancūzijos priimtos pozicijos dėl būtinybės imtis papildomų rizikos valdymo priemonių, kuriomis būtų draudžiama tokį pieną ir pieno produktus naudoti maistui.

(18)

2009 m. kovo 11 d. Prancūzijai skirtu raštu Komisija patvirtino neketinanti priimti jokių padarinių likvidavimo priemonių dėl pieno ir pieno produktų naudojimo maistui.

(19)

2009 m. vasario 25 d. Prancūzija priėmė priemonę, susijusią su draudimu į Prancūzijos teritoriją importuoti žmonėms vartoti skirtą avių ir ožkų pieną ir pieno produktus (14). 2009 m. kovo 9 d. Prancūzija pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 54 straipsnio 1 dalį pranešė Komisijai apie šias priemones kaip laikinąsias apsaugos priemones. Priemonėmis nustatoma, kad pienas ir pieno produktai iš kitos valstybės narės į Prancūzijos teritoriją gali būti importuojami tik tuomet, jei jie yra iš ūkio, kurio gyvūnų judėjimas nebuvo oficialiai apribotas gamybos metu, ir jei tai nėra gyvūnų, kurie turėjo būti sunaikinti arba paskersti patvirtinus klasikinio skrepi atvejį, pienas ir pieno produktai.

(20)

Taigi Komisija šį klausimą pateikė per 2009 m. kovo 23 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdį, kad nacionalinės apsaugos priemonės pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 54 straipsnio 2 dalį būtų išplėstos, iš dalies pakeistos arba panaikintos.

(21)

Kaip išsamiai išdėstyta Reglamento (EB) Nr. 746/2008 preambulėje ir ypač 12 konstatuojamojoje dalyje, EMST pripažįsta, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad egzistuotų tiesioginis ryšys tarp avių ir ožkų USE, išskyrus GSE, ir žmonių USE, net jei avis ir ožkas galinčių užkrėsti ligos sukėlėjų biologinė įvairovė yra svarbus aspektas, dėl kurio negalima atmesti žmogaus užsikrėtimo galimybės.

(22)

EMST nuomonė, kad negalima atmesti žmogaus užsikrėtimo avių ar ožkų USE sukėlėjais galimybės, pagrįsta eksperimentiniais žmogaus sistemos barjero ir gyvūnų modelių (primatų ir pelių) tyrimais. Tačiau šiuose modeliuose neatsižvelgiama į genetines žmonių charakteristikas, labai veikiančias sąlygines galimybes užsikrėsti priono ligomis. Be to, modeliai nevisiškai tiksliai leidžia ekstrapoliuoti rezultatus natūralioms sąlygoms, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog neaišku, ar jie tiksliai atitinka žmogaus sistemos barjerą ir ar naudotas eksperimentinis inokuliacijos būdas atitinka užsikrėtimą natūraliomis sąlygomis. Todėl galima teigti, kad nors žmonių užsikrėtimo avių ar ožkų USE sukėlėjais rizika neatmestina, ji yra labai nedidelė, nes tokio užsikrėtimo įrodymai pagrįsti eksperimentiniais modeliais, neatitinkančiais natūralių sąlygų, susijusių su tikruoju žmogaus sistemos barjeru ir tikraisiais užsikrėtimo būdais.

(23)

Įgyvendinant Bendrijos politiką užtikrinamas aukštas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygis. Bendrijos maisto ir pašarų sritis reglamentuojančios priemonės turi būti grindžiamos tinkamu galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai vertinimu ir, atsižvelgiant į esamus mokslinius įrodymus, turi būti išlaikomas arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidinamas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis. Tačiau negalima manyti, kad visiškas rizikos panaikinimas – realus bet kokių rizikos valdymo sprendimų, susijusių su maisto sauga, tikslas, nes reikia atidžiai įvertinti rizikos mažinimo priemonių sąnaudas ir naudą, siekiant užtikrinti tokios priemonės proporcingumą. Koks rizikos lygis yra priimtinas, sprendžia rizikos valdytojas, atsižvelgdamas į visus mokslinio rizikos vertinimo elementus.

(24)

Komisija, veikdama kaip ES lygmens rizikos valdytoja ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, yra atsakinga už tinkamo rizikos lygio nustatymą ir tinkamiausių priemonių patikimai visuomenės sveikatos apsaugai palaikyti priėmimą. Komisija persvarstė ir įvertino naujausią mokslinę informaciją apie žmonių galimybes užsikrėsti USE. Jos vertinimu šiuo metu rizika yra labai maža ir priimtina. Be taisyklių, susijusių su pašarais, ir nesiimdama neproporcingų priemonių Komisija reglamente (EB) Nr. 103/2009 numatė, kad turi būti pagreitinta klasikiniu skrepi užsikrėtusių pieno produktų gamybai auginamų gyvūnų bandų likvidavimo procedūra, nes taip dar labiau sumažinamas pavojus žmonėms užsikrėsti USE.

(25)

Taigi Komisija, remdamasi turimose mokslinėse nuomonėse nurodytais moksliniais įrodymais ir konsultacijomis su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu, kol nepriimtas Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl užginčytų Reglamento (EB) Nr. 746/2008 nuostatų teisėtumo, susijęs ir su Prancūzijos pranešime nurodytu klausimu, pasikonsultavusi su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu, mano, kad, net atsižvelgiant į atsargumo principą, Prancūzijos priimtos laikinosios apsaugos priemonės apima daugiau nei būtina siekiant išvengti didelio pavojaus žmonių sveikatai.

(26)

Todėl Komisija mano, kad priemonių, kurias Prancūzija priėmė 2009 m. vasario 25 d. ir apie kurias Komisijai pranešė 2009 m. kovo 9 d., taikymą pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 54 straipsnio 2 dalį reikėtų laikinai sustabdyti, kol bus priimtas sprendimas byloje T-257/07 Prancūzija prieš Komisiją.

(27)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/31

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatyti bendrieji Bendrijos ir nacionaliniai maisto bei pašarų principai, ypač bendrieji jų saugos reguliavimo principai. Reglamente numatytos padarinių likvidavimo priemonės, kai akivaizdu, kad iš trečiųjų šalių importuotas maistas arba pašarai gali kelti rimtą pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai ar aplinkai ir kad šio pavojaus konkrečios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma.

(2)

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos priemonių (2), siekiant kontroliuoti gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose, gyvūnų ekskrementuose ir kūno skysčiuose bei audiniuose, gyvūninės kilmės produktuose, gyvūnams skirtame pašare ir geriamajame vandenyje esančius likučius ir medžiagas, kontroliuojamas gyvūnų bei gyvūninių pirminių produktų gamybos procesas. Remiantis Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsniu reikalaujama, kad trečiųjų šalių suteikiamų garantijų poveikis turi būti bent jau lygiavertis šioje direktyvoje nustatytų garantijų poveikiui.

(3)

Vėliausio Bendrijos tikrinamojo vizito į Indiją rezultatai parodė, kad yra rimtų likučių kontrolės gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose sistemos veikimo trūkumų.

(4)

Nepaisant Indijos pateiktų garantijų, valstybės narės praneša Komisijai, kad iš Indijos importuojamuose vėžiagyviuose, skirtuose žmonių maistui arba pašarui, rado padidėjusį nitrofuranų ir jų metabolitų kiekį. Šių medžiagų buvimas maiste yra draudžiamas, remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2377/90 (3); jie kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai.

(5)

Šie gyvūniniai produktai taip pat naudojami akvakultūros gyvūnų pašarui. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 18131/2003 (4) nitrofuranų ar jų metabolitų neleidžiama naudoti kaip pašarų papildo. Be to, gyvūninių produktų, kuriuose esama nitrofuranų, naudojamų kaip antibakterinės medžiagos, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 (5) negalima naudoti auginamų gyvūnų pašarui, nes jie laikomi 2 kategorijos šalutiniais gyvūniniais produktais.

(6)

Taigi tikslinga priimti tam tikras Bendrijos lygmens skubias priemones, taikytinas akvakultūros kilmės importuojamiems iš Indijos vėžiagyviams, kad būtų užtikrinta veiksminga ir vienoda žmonių sveikatos apsauga visose valstybėse narėse.

(7)

Atitinkamai, valstybės narės turėtų leisti importuoti akvakultūros kilmės vėžiagyvius iš Indijos tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad atliktas tyrimas jų kilmės vietoje siekiant patvirtinti, kad nitrofuranų ir jų metabolitų koncentracija nesiekia nustatytos patvirtintos ribos, taikant analitinius metodus, remiantis Komisijos sprendimu 2002/657/EB (6).

(8)

Tačiau tikslinga leisti importuoti produktų siuntas, su kuriomis nebuvo pateikti patikrinimo jų kilmės vietoje rezultatai, jeigu importuojančios valstybės narės užtikrina, kad jos bus patikrintos, kai bus atgabentos prie Bendrijos sienos ir oficialiai saugomos, kol bus gauti tyrimų rezultatai.

(9)

Šis sprendimas turėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į Indijos pateiktas garantijas ir remiantis valstybių narių atliktų tyrimų rezultatais.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/34

(1)

Sprendimu 2006/660/EB (2) dalinį pripažinimą Lenkijos laivybos registrui Komisija suteikė trejiems metams. Toks pripažinimas suteikiamas klasifikacinėmis bendrovėmis vadinamoms organizacijoms, atitinkančioms visus kriterijus, išskyrus 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvos 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (3) priedo A skirsnio „Bendrieji kriterijai“ 2 ir 3 dalyse išvardytus kriterijus. Pripažinimas galiojo tik Čekijos Respublikoje, Kipre, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Slovakijoje.

(2)

Lenkijos laivų registrą Komisija įvertino pagal Direktyvos 94/57/EB 11 straipsnio 3 dalį. Vertinimas pagrįstas keturiais patikrinimais, kuriuos 2007 m. atliko Europos jūrų saugumo agentūros ekspertai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1406/2002 (4) 2 straipsnio b punkto iii papunktį. Čekijos, Kipro, Lenkijos, Lietuvos, Maltos ir Slovakijos administracijų atstovai buvo pakviesti dalyvauti atliekant vertinimą. Komisija taip pat atsižvelgė į rezultatus, kuriuos gavo Europos jūrų saugumo agentūros ekspertai, 2009 m. balandžio ir gegužės mėn. patikrinę, kokią naujų laivų statybos priežiūros veiklą vykdo Lenkijos laivų registras ir kaip pagal Komisijos vertinimą Lenkijos laivų registras įgyvendino taisomąsias priemones.

(3)

Tose srityse, kuriose buvo nustatyta trūkumų, daugeliu atvejų Lenkijos laivų registras laiku įgyvendino tinkamas ir pakankamas taisomąsias priemones. Nepašalinti daugiausia registro taisyklių ir procedūrų įgyvendinimo trūkumai, visų pirma laivų statyklų kokybės kontrolės, naujų konstrukcijų tikrinimo, apžiūrą atliekančių pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos, taip pat klasės pervedimo srityse. Todėl Lenkijos laivų registras paragintas toliau įgyvendinti atitinkamas taisomąsias priemones. Nors trūkumai dideli, jie nesuteikia pagrindo abejoti organizacijos svarbiausių sistemų ir kontrolės mechanizmų bendra kokybe.

(4)

Be to, įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 391/2009. Reglamente numatyta, kad jo įsigaliojimo dieną organizacijos, jau pripažintos pagal Direktyvą 94/57/EB, pripažinimą išlaiko. Tokius pripažinimus Komisija turi persvarstyti iki 2010 m. birželio 17 d. ir nuspręsti, ar vienus apribojimus pakeisti kitais, ar juos panaikinti.

(5)

Iš Komisijos turimos informacijos, pagrįstos vertinimu ir atliktais patikrinimais, aiškėja, kad Lenkijos laivų registras apskritai laikosi Reglamente (EB) Nr. 391/2009 nustatytų visų veiklos sričių ir visų laivų tipų reikalavimų ir įpareigojimų.

(6)

Remiantis naujausiais pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės paskelbtais duomenimis apie patikrinimus, kuriuos pasirašiusios šalys atlikto iki 2008 m., 2006–2008 m. laivų sulaikymo dėl priežasčių, susijusių su jiems Lenkijos laivų registro išduotais liudijimais, koeficientas ir toliau buvo 0,77 % visų patikrinimų, o vidutinis atitinkamas pripažintų organizacijų koeficientas buvo 0,34 %.

(7)

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą pripažinimo galiojimą, Lenkijos laivų registrui suteiktas pratęstas Bendrijos pripažinimas turėtų įsigalioti 2009 m. rugsėjo 29 d.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 12 straipsnį sudaryto Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,